Pirmasis (428) posėdis
2000 m. vasario 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau užimti savo vietas. Mes pradedame neeilinę Lietuvos Respublikos Seimo sesiją. 49 Seimo nariai pasirašė siūlymą pagal Seimo statuto 86 straipsnį, kad būtų surengta tokia sesija pagal jums pateiktą tos sesijos programą. Klausimų sąrašas jums pateiktas. Taigi linkiu gero, vaisingo darbo. Kadangi tai yra atskira sesija, mes ją pradedame Lietuvos himnu. (Giedamas Lietuvos valstybės himnas)

Ačiū jums. Prieš užleisdamas šią vietą pirmajam pavaduotojui A.Vidžiūnui, turiu vieną malonią pareigą. Tarp mūsų yra vienas jubiliatas, švenčiantis gražią 70 metų brandos sukaktį. Tai yra ponas V.Einoris. Ir man malonu jį pasveikinti. (Plojimai)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Mielieji kolegos, kelios minutės mūsų asmeniniams meilės pareiškimams ponui Vytautui, o tuomet pirmininkauja R.Juknevičienė.

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia šioje neeilinėje sesijoje reikia užsiregistruoti. Prašom, registracija prasidėjo. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Taigi pradedame neeilinės sesijos darbą. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, žvelgdamas nuo savęs į dešinę, iš kur transliuojama per radiją, matau, kad lyg ir nėra to žiburėlio, ir noriu jūsų paklausti, ar bus transliuojami posėdžiai per radiją, ar ne?

PIRMININKĖ. Mano žiniomis, nebus transliuojami.

A.SALAMAKINAS. Kodėl?

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos" projektas Nr.P-2325 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, labai prašau susikaupti. Tikrai laukia daug darbų. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Vidžiūną, kuris pateiks Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos”.

A.VIDŽIŪNAS. Mielieji kolegos, kai plenariniai posėdžiai vyksta, kažkaip ramiau. O kadangi dar ir radijas netransliuoja, galėsime visai dalykiškai svarstyti svarbius įstatymus… (Balsai salėje)

Mielieji kolegos, šią sesiją kviečia bent septynių partijų atstovai: Tėvynės sąjungos, Krikščionių demokratų, Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos, “Socialdemokratija-2000”, LDDP, Demokratų ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai yra pasirašę dėl iniciatyvos. Tai miela, nes vis tiek kartu su Vyriausybe reikia mėginti dirbti reikalingus darbus. Esame parengę darbų programos projektą, kuriame atsispindi, turiu pasakyti, visų iniciatyvių frakcijų ir komitetų projektai. Jie susideda iš kelių dalykų. Pirmiausia iš tų projektų, kuriuos pateikė komitetai kaip svarbius ir kuriuos mes turėtume svarstyti. Iš tų projektų, kuriuos pateikė kai kurios frakcijos, iniciatoriai, užsirašę žodžiu po sesijos sušaukimo iniciatyva. Gerbiamieji kolegos, daugelis projektų ateina iš Vyriausybės. Ypač prašyčiau atlaidumo dėl to, kad kai kurie svarbūs projektai, kurie yra sesijos darbų programos pabaigoje: Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, Valstybės politikų, prokurorų ir teisėjų darbo apmokėjimo projektas, Protekcinių priemonių įstatymo projektas, Kompensacinių muitų įstatymo projektas, yra arba redaguojami Vyriausybėje, arba dar rytoj bus svarstomi Vyriausybės posėdyje. Be abejo, daugelis iš jų mus pasieks ir mes juos svarstysim.

Gerbiamieji kolegos, net iš sesijos iniciatorių pasigirdo tam tikrų interpretacijų, kad ši sesija apskritai nereikalinga. Aš manau kitaip, nes Lietuvos piliečiai mato tiktai plenariniuose posėdžiuose dirbantį Seimą, tai yra svarbus dalykas. Kadangi Vyriausybė nuolat dirba, kapstosi su valstybės problemomis, aš manau, kad mes taip pat savo rezultatyviais sprendimais turėtume prisidėti prie to. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos svarbiausius projektus, kurie būtų teikiami, svarstomi arba būtų priimami, ir norėčiau, kad sesijos skeptikų pamažėtų.

Pirmiausia Aukštojo mokslo įstatymo projektas. Man ypač miela, kad komiteto pirmininkas labai konstruktyviai dirbo kartu su Vyriausybe, kartu su rektoriais, žinoma, jie spaudžia visokiausiomis formomis. Kartu su politikais. Ir man miela, kad iš šimtų buvusių ginčytinų klausimų liko gal pora, o komiteto pirmininkas teigia jau beveik viską suderinęs. Taigi, kolegos, jeigu mums pavyktų šį įstatymą priimti, net jeigu kolegos opozicionieriai kairėje ir matytumėte vieną kitą momentą, kuriam jūs ne šimtu procentų pritariate, prašyčiau laikyti šį projektą bendru sutartiniu mūsų produktu. Taigi ketvirtadienį pradedame priėmimą, o kitą savaitę turbūt baigsim.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo pataisos, Žemės įstatymo pataisos. Manau, kad su šiais projektais turėsime vargo. Bet Vyriausybė, ilgai diskutavusi tarp savęs, ilgai nesusitarė kelios ministerijos, vis dėlto teikia mums šį projektą ir mes jį svarstysime. Taigi Kadastro įstatyme yra svarbiausios taisyklės, reglamentuojančios nekilnojamojo turto tvarkymo būdus, institucijų kompetenciją, duomenų apie piliečių nekilnojamąjį turtą kaupimo ir naudojimo tvarką. Iki šiol vienos sistemos nebuvimas labai apsunkina Nekilnojamojo turto registro ir Hipotekos įstatymų veikimą ir iš dalies stabdo nekilnojamojo turto rinkos plėtimąsi. Dar turėsime pakankamai dėl jų diskutuoti, bet geriau diskutuoti čia, Seime, kad nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų surinkimo, kaupimo ir naudojimo tvarką padarytume skaidrią ir ilgalaikę.

Noriu pabrėžti du dokumentus, kurie man, kaip vienam iš Seimo vadovų, yra labai svarbūs. Tai dvi konvencijos. Pirmiausia bus toliau svarstoma Europos Tarybos tautinių mažumos apsaugos pagrindų konvencija. Ji galbūt nesukels didelių diskusijų, bet man labai miela, kad Lietuva, ratifikuodama šią konvenciją, dar sykį aiškiai parodo, kaip ji geranoriškai ir tolerantiškai nusiteikusi valstybėje gyvenančių tautinių mažumų atžvilgiu, kad ji yra neužsisklendusi valstybės viduje ir kylančias bendravimo problemas mėgina spręsti šiuolaikiškai ir europietiškai.

Reikia aiškiai pasakyti, kad konvencija mums nėra dabar pats aktualiausias dokumentas, kad šios konvencijos principai jau įtvirtinti mūsų Konstitucijoje ir Tautinių mažumų, Valstybinės kalbos, Švietimo, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymuose. Vis dėlto dabar turėsime apibendrinantį dokumentą ir galėsime pasakyti, kad beveik visa įstatymų kūryba, susijusi su tautinių mažumų apsauga, yra baigta.

Taigi veiksminga tautinių mažumų apsauga, lygybė ir nediskriminacija, tautinių mažumų tikėjimo laisvė, garantijos turėti valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas ir bendrojo lavinimo mokyklas, bent sekmadienines mokyklas, yra mielas dalykas. Aš noriu pabrėžti, kad konvencijoje vienas straipsnis yra skirtas ir tautinių mažumų pareigoms, o būtent – jos turi gerbti valstybės Konstituciją ir įstatymus, taip pat daugumos ir kitų tautinių mažumų teises. Taigi ši konvencija dar sykį patvirtina, kad iš 1990 metų einanti pastanga kurti demokratiją, laisvę ir piniginę bendrovę visiems piliečiams, neskaidomiems tautinės priklausomybės, yra tęsiama, kad ir kaip manytų kai kurie griežti politikos oponuotojai.

Seimas imasi Europos konvencijos dėl televizijos be sienų ratifikavimo procedūrų. Aš prašyčiau kolegų būti dėmesingiems. Šis projektas yra ne visų lauktas, bet tai europietiškos kultūros, idealų ir principų dokumentas, sąžiningesnių žmogiškųjų santykių dokumentas. Informacija ir žodžio laisvė čia yra neatsiejama nuo žmogaus orumo, čia pabrėžiami vien kultūriniai ir tikslios informacijos tikslai, čia apibrėžiama reklama, kiti dalykai, pavyzdžiui, kad ir tai, jog alkoholio reklama negali būti siejama su kokiais nors sveikatą gerinančiais momentais. Kaip šiandien sakiau spaudos konferencijoje, “Bobelinė” yra geras dalykas, bet ne dėl to, kad ji gerina žmogaus sveikatą. Taip sako Europos konvencija dėl televizijos be sienų. Taigi įgyvendindami šio dokumento raidą ir dvasią, mes turėsime būti dar atsakingesni ir tikslesni. Ir jeigu šias nuostatas ir raidę mums pavyktų įgyvendinti transliavimų srityje, galėtume sakyti bent toje srityje gyveną pagal Europos modelius, kurie, reikia aiškiai pasakyti, šioje konvencijoje yra pakankamai aukšti ir garbingi.

Įstatymų projektų grupė, susijusi su atlyginimų balansavimo sutvarkymo ir racionalesnio pinigų naudojimo ir taupymo reikalais. Kolegos, dėmesio, – pradėsime svarstyti Valstybės politikų, teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pataisas. Daug diskutuojama dėl šių pataisų, bet noriu pabrėžti kelis momentus. Tai pirmą kartą realiai sutvarkyta vieninga algų sistema, kuri remiasi minimalaus mėnesinio atlyginimo koeficientais, tai atlyginimų, ypač teisėjų, disproporcijų pašalinimas, tai 30 pareigybinių kategorijų apibrėžimas, jokių gausių priedų ir nepagrįstų premijų, palaipsnis perėjimas prie šios sistemos iki 2006 metų.

Jau šiandien yra labai daug plačių komentarų, atseit pjaunami konservatoriams neįtinkantys teisėjai. Aš noriu pasakyti, kad teisėjų atlyginimai bus ir po pataisų pakankamai geri, kad jie būtų finansiškai nepriklausomi, o disproporcijų atsisakymas tikrai suteiks žmonių santykiams daugiau socialinės ir žmogiškosios tiesos.

Seimo darbo grupė, ko gero, baigs rengti Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų įstatymą. Jo labai laukia savivaldybės, ir vien dėl to, kad lengvatų sistema pasidarys daug skaidresnė ir aiškesnė.

Noriu pabrėžti Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, bent jau vieną momentą. Valstybinės pensijos negalės būti skiriamos tiems asmenims, kurie dar dirba valstybės ir savivaldybių institucijose. Valstybinė pensija turi būti siejama su pensija.

Gerbiamieji ekonomistai ir finansininkai, prašyčiau dėmesio. Šiandien mes turėtume priimti Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pataisas. Tai S.R.Petrikio pateiktas projektas. Jam pritaria du svarbiausi komitetai – Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetai, Vyriausybė taip pat pritaria. Elementaru, kad mes mėginame sudaryti sąlygas išplaukti dabar rentabiliai dirbančioms, bet iš praėjusių kelerių metų skolų turinčioms įmonėms, sudaryti galimybę tų metų skolą valstybei paversti akcijomis ir šitaip išgryninti finansinę būklę ir galbūt sukurti papildomą sąlygą pritraukti sanuotojus, pritraukti galimus investitorius.

Akcinių bendrovių 24, 26 straipsnių įstatymo pataisos. Tantjemos už valstybės tarnautojų dalyvavimą valdant įmones ir dirbant stebėtojų tarybose, jeigu mes priimsime šį įstatymą, bus pervedamos į valstybės ar savivaldybių biudžetus, o ne į tuos darbuotojus paskyrusių institucijų sąskaitas. Taigi už atstovavimą valstybės akcijoms – jokių priedų ir jokių priemonių. Mano supratimu, tai pakankamai principingas Vyriausybės žingsnis, manau, susijęs su praėjusių metų spalio pabaigos tam tikrais finansiniais įvykiais Susisiekimo ministerijoje.

Norėčiau pabrėžti kelis ūkį gaivinančius ir tvarkančius projektus. Pirmiausia Kompensacinių muitų įstatymą ir Protekcinių apsaugos priemonių įstatymą, kurių pagrindinis tikslas – šalia Antidempingo įstatymo ginti šalies gamintojus nuo didelėmis subsidijomis atpigintų užsienio šalių prekių. Taigi jeigu mums pavyks reglamentuoti kompensacinių muitų tvarkymą (kol kas šito negalime padaryti), jeigu mums pavyks nors iš dalies apsisaugoti nuo užsienio prekių, piginamų didelėmis subsidijomis, jeigu mums pavyks bent iš dalies protekcinėmis kvotomis ir protekciniais muitais riboti didėjantį importo kiekį, irgi galėtume sakyti, kad susirinkome į sesiją ne be reikalo.

Mes dažnai diskutuojame, kiek griežta turi būti mokesčių surinkimo politika. Šioje sesijoje Vyriausybė teikia Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pataisas, kuriuo griežtinamas nepriemokų vertinimas. Ūkio subjektai negalės permanentiškai laukti, kol susidarys atitinkamos nepriemokos, kurios paskui dažnai pripažįstamos beviltiškomis. Beviltiškomis nepriemokomis bus pripažįstamos tik tos, kurios susidarė iki praėjusių metų gruodžio 31 d. Ypač norėčiau atkreipti mūsų frakcijos kolegų, griežtų priemonių šalininkų, dėmesį, kad jie patvirtintų, jog šis projektas – tikrai žingsnis griežtesnio ir geresnio mokesčių surinkimo kryptimi.

Akcizų įstatymo pataisos. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė susitars su Ekonomikos komiteto pirmininku, ir mes galėtume priimti Akcizų įstatymo pataisas, ne tik piginančias kurą lėktuvams (dėl to niekas nediskutuoja), bet galbūt ir susitarti dėl datos, kada gali įsigalioti nuostatos, piginančios degalus žvejams. Jeigu dėl mūsų sprendimo Vilniaus oro uostas taps konkurencingas, pavyzdžiui, Frankfurto prie Maino oro uostui ir užsienio lėktuvai taip pat galės pasipildyti čia pigių degalų kaip ir ten, mes taip pat manysime, kad sesija buvo kviesta ne be reikalo.

Na, dar, kolegos, A.Šimėno teikiamos Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymo pataisos, įvairios lengvatos, čia reikės prašyti Vyriausybės nuomonės. J.Razma ir L.Andrikienė žada tikslinti “Sodros” įstatymo projektą ir “Sodros” biudžeto fondo sandaros laikinojo įstatymo projektą, kad įmonių savininkams, pensininkams nereikėtų mokėti įmokų, kad nereikėtų įmokų mokėti individualių įmonių savininkams, pensininkams ir neveikiančios įmonėms, ir taip toliau.

Taigi, kolegos, jeigu dar pridėtume skaidrumo projektus: Poligrafo projektą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo projekto pataisas, Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, galėtume sakyti, kad neeilinė sesija padarė daugiau negu kai kas iš jos tikėjosi.

Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau neprieštarauti, kad iniciatorių teikiami projektai būtų įrašomi į šį nutarimo projektą. Taip pat į iniciatorius kreipiuosi dėl dviejų dalykų. Yra parengta rezoliucija dėl Čečėnijoje Rusijos pusės pradanginto žurnalisto. Aš dabar tikslaus pavadinimo neturiu. Galbūt Seimo rezoliucija galėtų paskatinti svarbias Europos institucijas taip pat pasidomėti šiuo reikalu. Taip pat “Sodros” įstatymo pataisos, kurias žada teikti viena iš iniciatorių – B.Visokavičienė. Aš norėčiau tikėti, kad geranoriški sesijos iniciatoriai pritars šioms dviem mūsų programos pataisoms. Ačiū, kolegos, už tai, kad išklausėte galbūt šiek tiek per ilgą mano žodį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš labai džiaugiuosi, kad Seimo nariai taip pasiilgo vieni kitų per tą neilgą laikotarpį, bet būtų labai gerai, kad pokalbius atidėtume pertraukai, nes triukšmas salėje tikrai neleidžia mums visiems susikaupti. Prieš leisdama paklausti, aš noriu paskelbti, kad šioje neeilinėje sesijoje balsus skaičiuos: V.Pakalniškis – Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcija, S.R.Petrikis – taip pat Tėvynės sąjungos frakcija, E.Petrošienė – Tėvynės sąjungos frakcija, J.Senkevičius – Nepriklausoma frakcija ir ponas R.Zuoza – frakcija “Socialdemokratija 2000”.

Dabar klausia J.Karosas.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamas Seimo pirmasis vicepirmininke, tiek savo kalboje spaudos konferencijoje, tiek dabar beveik ištisai pakartotoje tos konferencijos kalbos versijoje jūs pateikėte kaip svarbiausius tokius klausimus, kurie nėra “degantys”, matyt, nieko nebūtų atsitikę, jeigu jie būtų svarstomi ir balandžio mėnesį. Ar jums vis dėlto neatrodo (apie tai jūs užsiminėte ir spaudos konferencijoje), kad esminis šios neeilinės sesijos sušaukimo motyvas yra jūsų, kaip jūs sakėte, noras ne visai tinkamai parlamentarams leksikai suteikti normalų leksikoną arba normalų politinį žodyną.

A.VIDŽIŪNAS. Taip, vienas iš svarbių argumentų yra būtent tas, bet, žinoma, ne pats svarbiausias. Svarbesni tie projektai, kurie pagerintų valstybės piliečių gyvenimą ir, kaip čia pasakyti nelabai lietuviškai, automatiškai eliminuotų iš politikų kalbos tam tikras žemojo sluoksnio leksikos apraiškas.

PIRMININKĖ. Klausia K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, man atrodo, kad nėra labai svarbaus vieno įstatymo projekto – tai dėl sukurtų Naujų savivaldybių biudžetų atskyrimo projekto. Aš manau, kad Seimo valdyba turi susirūpinti, jog Vyriausybė nevykdo Seimo įstatymo. Iki vasario 10 d. toks įstatymas turėjo būti pateiktas, tačiau mes jo nematom. Kartu galiu pasakyti, kad nors formaliai įtrauktas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas, jis visiškai neparengtas, nėra naujos redakcijos. Todėl, manyčiau, ši sesija dėl tų dviejų svarbių dokumentų, dėl kurių galbūt ir vertėjo sukviesti neeilinę sesiją, praranda savo prasmę. Aš pritariu kolegoms, kurie dar nekalbėjo, bet mes čia jau pasidalinome mintimis, kad į šią neeilinę sesiją įtraukta tikrai ne itin svarbių klausimų, o štai šitų (manau, gal yra ir kitų, aš nedrįstu tvirtinti) tikrai nėra. Čia yra didžiausias šios sesijos trūkumas.

A.VIDŽIŪNAS. Iš tikrųjų mes atsižvelgėme į visus siūlymus, kuriuos teikė Vyriausybė. Jūs kalbėjote dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto, jis yra svarstomas, bet aš turiu mažai vilčių, kad jam ateinančią savaitę Vyriausybė pritars. Dėl savivaldybių steigimo ir dėl joms skiriamų pinigų yra Vyriausybės kompetencija, mes mėginsim išsiaiškinti ir tada žiūrėsim – gal jis paliktas, užkritęs ir mes galėsim sesiją papildyti, iniciatorių žodžiais tariant. Bet, gerbiamieji kolegos, nepaisant jūsų nusiteikimo, kad kokio nors svarbaus įstatymo projekto nėra, vien jau tas dalykas, kad įmonė, kuri šiandien kvėpuoja, galės gyventi priėmus mūsų įstatymo pataisas, jeigu mes galėsime sustiprinti biudžeto rinkimo momentus, apie kuriuos mes kalbėjom, jeigu mes galėsime svarstyti Lietuvos gaminių apsaugos priemones, jeigu mes galėsime pradėti svarstyti atlyginimų subalansavimo momentus, man asmeniškai ši sesija yra svarbi. Manau, kad ji svarbi ir tiems kolegoms iš šešių frakcijų ir partijų, kurie pasirašė iniciatyvą.

PIRMININKĖ. Klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų norėčiau prašyti, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas išklausyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą poną Č.Blažį dėl įvykių Kauno akcinėje bendrovėje “Inkaras”, kai prieš piketuojančius darbuotojus, kurie beveik metus negauna atlyginimo, buvo panaudotas fizinis smurtas. Tai buvo padaryta administracijai tam reikalui pasitelkus jaunuolių grupę. Norėčiau žinoti, kaip reaguota, kaip vidaus reikalų ministras reagavo į tai, kad policija iš esmės beveik nesikišo į šį konfliktą, yra nukentėjusių žmonių. Konkrečiai nieko nedarė, kad būtų išvengta fizinių ir smurtinių veiksmų prieš akcinės bendrovės “Inkaras” darbuotojus. Labai prašyčiau, kad šiame arba artimiausiame posėdyje tai būtų padaryta.

Taip pat aš kreipiuosi į gerbiamuosius kolegas, kad vis dėlto į darbotvarkę būtų įtraukta rezoliucija dėl žmogaus teisių ignoravimo Rusijos kare prieš Čečėnijos Respubliką. Mums kelia didelį susirūpinimą žurnalisto A.Babickio likimas. Aš manau, kad Seimas turi išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu.

A.VIDŽIŪNAS. Dėkui. Dėl informacijos dėl “Inkaro” fabriko. Aš siūlau du variantus. Rytoj vietoj generalinio prokuroro K.Pėdnyčios informacijos mes galėtume pakviesti vidaus reikalų ministrą poną Č.Blažį pasiaiškinti ir paaiškinti dėl šitų dalykų. Šiandien. Aš labai atsiprašau, šiandien mes galime vietoj generalinio prokuroro K.Pėdnyčios pakviesti ministrą Č.Blažį arba šiandien mes galime sutarti, kad po generalinio prokuroro informacijos ir po pokalbio su juo mes pusę valandos skiriame pokalbiui su vidaus reikalų ministru. Arba tariamės dėl pokalbio su ministru čia ketvirtadienį. Kaip sutarsim. Galim šiandien po pokalbio su generaliniu prokuroru pusę valandos skirti ministro Č.Blažio paaiškinimams ir mūsų klausimams dėl to įvykio. Gal galime šiandien sutarti dėl šios dienos? Sutariam. Matau, kad daug kas pritaria.

Gerbiamieji kolegos, sutarsim balsuodami.

PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, siūlau dabar iš esmės nediskutuoti dėl šio klausimo. Yra pasiūlymas ir yra kitų galimybių susitarti. Klausia P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, nuskambėjo labai skambūs žodžiai iš tribūnos, kad rūpinamasi darbo vietų kūrimu, rinkos apsauga, bet, deja, matom šiek tiek kitokius darbus. Visiškai neseniai, mums išėjus atostogų, buvo priimtas įstatymas – Atsiskaitymų įstatymas, kuris pablogino atsiskaitymą su žemdirbiais. Sename galiojančiame įstatyme, įrašius mokestinį reikalavimą, žemdirbiai nusirašydavo iš banko sąskaitos pinigus iš skolininkų. Dabar reikia skolininko sutikimo. Tikėjausi, kad bus įtraukta įstatymo pataisa ir padaryta žala žemdirbiams… arba pablogintas įstatymas bus sugrąžintas, bet, deja, jo čia nėra. Ar nemanytumėte, kad reikėtų kuo skubiau, ypatingos skubos tvarka, šį įstatymą įregistruoti ir grąžinti buvusią redakciją?

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, negali per mano galvą pereiti visos iniciatyvos ir aš negaliu sužiūrėti, ko trūksta įstatymų bazėje ir kituose teisės aktuose. Mes įtraukėme beveik viską, ką siūlė Krikščionių demokratų frakcija. Mes įtraukėme viską, ką siūlė Vyriausybė. Kolegos, jeigu ši iniciatyva bus, mes kovo pradžioje galėsim šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, kaip jūs sakote.

PIRMININKĖ. Klausia J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcija nesutinka, jog valanda su generaliniu prokuroru būtų pakeista į kitą pokalbį. Galima būtų susitikti su ministru kitu laiku arba ketvirtadienį. Tačiau aš dabar apie klausimą.

Reikėtų pagirti, kad pranešėjas šiandien iš tiesų labai gerai pasirengęs. Ypač įdomiai pateikė ekonomikos klausimus, tačiau man kilo tam tikrų abejonių. Neeilinė sesija šaukiama, kai įvyksta kažkas ypatinga. Aš nežinau, galbūt galėtumėt jūs informuoti ir opoziciją, kas mūsų laukia – karas, maras, badas, arba bent jau parodytumėte nors vieną projektą, kurio negalėjom priimti susirinkę į eilinę sesiją pagal Konstituciją.

A.VIDŽIŪNAS. Dėl antrojo klausimo, kolega, dėl svarbių projektų kalbėjau 20 minučių, o dėl neeilinės sesijos, tai ji yra kviečiama tada, kai reikia dirbti. Daugiau neturiu ką pasakyti. Neeilinė sesija kviečiama tada, kai reikia dirbti.

J.BERNATONIS. Dirbti reikia visą laiką.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau susikaupti rimtesniems klausimams, nes, kiek aš pamenu, tai ir LDDP valdymo laikais neeilinės sesijos visada būdavo, nors tikrai nemanau, kad tuo metu buvo badas.

J.BERNATONIS. Ar tai buvo gerai?

PIRMININKĖ. Klausia ponia B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš noriu paprašyti, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas dar vienas projektas, kuris yra labai susijęs su Ligos ir motinystės įstatymu. Kadangi jį reikės vykdyti, prašyčiau įtraukti ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą Nr.P-2336.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamoji kolege, jūs esate viena iš sesijos iniciatorių ir žinote, kad pagal Seimo statutą neeilinėje sesijoje gali būti svarstomi tik tie projektai, kuriuos teikė iniciatoriai. Manau, kad mums per Seniūnų sueigą ar kitomis formomis pavyks susitarti su sesijos iniciatoriais galbūt ne naujų rinkimų parengimo forma, kad šioje neeilinėje sesijoje dar būtų svarstomi du projektai – rezoliucija dėl Čečėnijos ir jūsų teikiamas iš tikro labai svarbus įstatymo projektas. Norėčiau tikėtis, kad pavyks susitarti su sesijos iniciatoriais.

PIRMININKĖ. Klausia S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad iniciatoriai turėjo tikslą taip pat bent pasiūlyti Seimui atlikti tuos darbus, kurie nebuvo spėti rudens sesijoje, nes tie darbai, sprendimai nelaukia. Man atrodo, rudens sesijai jie buvo parengti rūpestingai, todėl sprendimus reikia priimti. Aš norėjau paklausti dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Čia yra pateikiamas tarsi naujas projektas, o, kaip žinote, jis buvo pateiktas, turėjo savo registracijos numerį, buvo padaryta tik svarstymo pertrauka. Ar tuo pagrindu bus svarstoma? Kitas dalykas. Kodėl nebuvo įtraukta ar gal būtų galima papildyti kitą labai svarbų Seimo nutarimą dėl politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamų valstybės tarnautojų? Tai iš tikro labai svarbu, nes pirma reikia sutarti, kas yra politiniu asmeniniu pagrindu skiriami valstybės tarnautojai, o tik po to galima karjeros dalį atskirti ir reglamentuoti darbo užmokestį bei visa kita.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, viena – mes, pateikdami Politikų, prokurorų, teisėjų darbo užmokesčio įstatymo projektą, tikrai nebaigsime jo šioje sesijoje svarstyti. Antra – nei iš Vyriausybės, nei iš mūsų niekas nesiūlė kaip iniciatoriai, kad šis projektas būtų įtrauktas. Neturiu nei prieštaravimų, nei didelių argumentų už. O Valstybės tarnybos įstatymo pataisos tai yra tas projektas, kuris atėjo su Prokurorų, teisėjų ir politikų darbo atlyginimo įstatymu, todėl manau, rasime būdą, kokia forma reikėtų pateikti, kurį projektą, kurią redakciją.

PIRMININKĖ. Ponai iš LDDP frakcijos, aš labai kviesčiau jus neposėdžiauti Seimo posėdžio metu. Paskutinysis klausia A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų galima nukelti šiek tiek vėliau Akcinių bendrovių įstatymo projekto svarstymo datos Seime, nukelti į kovo 23 d. Tas įstatymas labai labai sudėtingas ir jį reikia derinti su Civiliniu kodeksu, čia negali būti nė mažiausių netikslumų. Mūsų prašymas – perkelti iš kovo 14 d. į kovo 23 d.

A.VIDŽIŪNAS. Akcinių bendrovių, kurios?..

A.ŠIMĖNAS. Akcinių bendrovių, kur šiandien…

A.VIDŽIŪNAS. 2426?

A.ŠIMĖNAS. Kovo 23 d. numatyti svarstymo datą.

A.VIDŽIŪNAS. Bet kokio projekto, nes yra du įstatymų projektai dėl akcinių bendrovių?

A.ŠIMĖNAS. Čia tas didžiulis Akcinių bendrovių įstatymas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerai, sutariam, gerbiamasis pirmininke. Sutarsim, jokių problemų. Miela, kad mes tikrai girdime jūsų siūlymus. Tikrai nėra jokio nusiteikimo, jis yra pakankamai platus ir sudėtingas. Kaip siūlysite, taip ir padarysime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi klausimai paklausti. Mes sugaišome šiek tiek daugiau laiko negu buvo sutarta. Dabar kviečiu apsispręsti. Noriu jūsų paklausti. Gal bendru sutarimu galima pritarti neeilinei Seimo posėdžių darbotvarkei po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Ar bus norinčių kalbėti šiuo klausimu? Nematau. Gerbiamieji kolegos, ar galima pritarti pateiktai Seimo neeilinės sesijos posėdžių darbotvarkei? Po svarstymo pritariam. Dabar kviečiu dar kartą registruotis.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar atsiras kas… Be abejo, aš noriu tik paklausti. Ar atsiras, kolegos, kalbančių dėl viso nutarimo teksto? Kolegos kalbėtojai, prašyčiau pritarti dabar išdėstytoms mintims, žinoma, jeigu iniciatoriai neprieštarautų, kad galėtume šią neeilinės sesijos darbotvarkę papildyti rezoliucija dėl Čečėnijos ir “Sodros” įstatymo pataisomis, susijusiomis… Gerai, surinksime, jokių problemų, bet galbūt galėtume jau dabar susitarti? Dėl motyvų, kolegos, kas kalbėtų? Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mes su įdomumu išklausėme jūsų pranešimo, bet turiu pranešti, kad jūs neįtikinote, jog tikrai buvo būtina ši neeilinė sesija. Noriu pasakyti, kad Seimo narių darbas yra ne tik sesijoje. Jeigu tas kitas darbas frakcijose ir komitetuose būtų vaisingesnis ir turiningesnis, tai tikrai reikėtų mažiau posėdžių ir mes tą patį kiekį teisinių aktų, įstatymų ar nutarimų galėtume ramiau priimti per mažesnį posėdžių skaičių. Tiesiog reikia geriau organizuoti darbą. Štai todėl, kad didelio neeilinės sesijos būtinumo nematau, nenoriu balsuoti už. O kadangi balsuoti prieš nepatogu, nes yra didelės grupės Seimo narių valia, tai susilaikysim.

PIRMININKAS. Ar, kolega, susilaikote ir dėl savo dviejų projektų, kuriuos mes…

Č.JURŠĖNAS. Be abejo, žinoma.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Registruojamės dar kartą ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos”. Kolegos, galbūt mes galėtume tokiu protokoliniu nutarimu sutarti, kad jeigu iniciatoriai neprieštarauja, mes galėtume papildyti šį dokumentą dar dviem įstatymų projektais. Manau, kad susitartume su visais ir su jumis, kolega, žodžiu. Gerai, sutarsime. Taigi dabar balsuojame be pataisų.

77 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos”? Kviečiu balsuoti.

Už – 53, prieš – 2, susilaikė 18. Nutarimas priimtas.

Bet iš principo neprieštarautumėte, jeigu mes, surinkę parašus, papildytume kitu dokumentu? Mes manėme, kad papildysime kolegiško pasikalbėjimo forma. Dėkoju.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1392(2)A(3*) (svarstymo tęsinys)

Projektas Nr.P-1392 – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys, svarstymo pabaiga. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką A.Šimėną. Kolegos, šiandien apsisprendžiame, ar baigiame varstymą, ar ne. Labai atsiprašau, pirmininke, yra labai blogas dalykas, bet mes nepasitvirtinome šios dienos ir šios savaitės darbotvarkės. Aš prašyčiau nebūti labai priekabiems ir vis dėlto sutikti, kad šiandien po generalinio prokuroro, po generalinio prokuroro, o ne generalinio prokuroro kalbos laiku, į Seimo posėdį atvyktų vidaus reikalų ministras ir paaiškintų dėl įvykių Kaune. Ar galime sutarti, kolegos, dėl tokio šios dieno darbotvarkės pakeitimo. Dėkoju. Dar A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš norėčiau, kad dar pakviestumėte ir poną V.Račkauską – Policijos departamento generalinį komisarą. Jis yra tiesiogiai…

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, Sekretoriatas jau girdi. Taigi kelintą valandą? 16.30 val. Vidaus reikalų ministerijos vadovų paaiškinimai. Atsiprašau, pone pirmininke, prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Svarstymui teikiamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindinė nuostata yra ta – Seimas garantuoja Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo kontrolę. Tai yra labai seniai diskutuojama nuostata, ją teikia ir įvairios frakcijos, Prezidentūra, ir dabar jau yra ta redakcija, kuriai Ekonomikos komitetas pritaria, ir mano, kad tikslinga ją priimti ir Seime. Būtent, kad Privatizavimo fondo lėšos naudojamos pagal sąmatą, kurią Vyriausybės teikimu kas pusmetį įstatymu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Šis terminas numatytas todėl, kad, mūsų nuomone, Privatizavimo fondo lėšų planuoti kaip paprastų mokestinių įplaukų negalima. Tokiu atveju labai veikiamas privatizavimo procesas, nes dalyvaujantieji jame žino, kad tiek turto valstybė pasirengusi būtinai parduoti ir jau numačiusi lėšų panaudojimo kryptis, ir tokiu būdu daro įtaką privatizavimo proceso eigai. Mes manome, kad jas, tas sąmatas, tikslinga tvirtinti tik tuomet, kai tos lėšos jau yra įplaukusios, jos yra aiškios ir paskirstomos, kam kiek naudoti. Po to Seimas taip pat kas pusmetį nagrinėja ir Vyriausybės pateiktą Seimui Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ataskaitą. Dar siūloma, kad Privatizavimo fondo lėšų naudojimo tvarką Vyriausybės teikimu taip pat tvirtintų Seimas. Ši nuostata yra įtraukta, nes įvyko tam tikrų skolinimosi procedūrų, kurios tapo diskutuotinos. Ar galima iš to fondo skolinti, ar negalima, ar čia nusižengta įstatymui, ar ne. Kad būtų visiškai skaidrus šių lėšų panaudojimas, būtent tokios įstatymo pataisos ir nuostatos yra siūlomos. Siūloma pritarti. Beje, tai, mūsų nuomone, neprieštarauja ir Vyriausybės nuostatoms. Ji teigia, kad tai bus įvertinta Biudžeto sandaros įstatyme, šis projektas jau yra parengtas ir bus pateiktas Seimui. Jeigu ten nebus prieštaravimų, tai tuo geriau. O iš principo siūlome priimti būtent šį variantą.

Dar keletą žodžių galima pasakyti apie kolegos J.Listavičiaus pateiktą projektą. Jis siūlo, kad Privatizavimo fondo lėšos būtų naudojamos pagal sąmatą ir priedėlis būtų pridedamas prie biudžeto. Tai reikštų, kad jau prognozuojam biudžeto fondo įplaukas, o tai, mūsų nuomone, darytų įtaką privatizavimo procesui ir to nereikėtų daryti. Mūsų komitete ši nuostata taip pat buvo svarstyta ir faktiškai redakcija tokia, kokią šiandien pasiūlė gerbiamasis J.Listavičius, mūsų komitete jau buvo svarstoma. Siūlau pritarti tam projektui, kurį teikia Ekonomikos komitetas, ir galime toliau daryti jo priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš gal vis tiek dėl apsisprendimo dėl J.Listavičiaus pataisos pakviesiu jus į tribūną. O dabar į tribūną kviečiu K.Prunskienę kalbėti diskusijoje dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mano įsitikinimu, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pataisa yra vertintina kaip savaime suprantama. Pirmiausia Privatizavimo fondo lėšų apimtys yra labai didelės, jos, palyginti su valstybės biudžetu, atskirais laikotarpiais sudaro apie jo trečdalį, tai yra maždaug 30% ir daugiau metinio valstybės biudžeto. Vadinasi, šių lėšų paskirstymas ir naudojimas turėtų būti ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo kompetencija, nes lėšų apimtis labai didelė.

Kita vertus, per pastaruosius metus išryškėjo nemažai tokių problemiškų dalykų kaip lėšų panaudojimas paskoloms, iš jų, jūs puikiai žinote, 240 mln. privatizavimo lėšų skyrimą “Mažeikių naftai” ir kitoms reikmėms. Iškyla klausimas, ar iš tikrųjų tas lėšų naudojimas atitinka jau priimtus įstatymus. Todėl, manau, Privatizavimo fondo lėšų naudojimas pagal sąmatą, kurią Vyriausybės teikimu kas pusmetį įstatymu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, yra tikrai normalus, išmintingas sprendimas. Kodėl kas pusmetį? Tai irgi savaime suprantama. Manau, tai irgi racionalus sprendimas, nes metams gana sunku numatyti lėšas, kurios priklauso ne tiktai nuo Lietuvos ekonominių finansinių procesų, tuo labiau ne tik nuo kieno nors valios, bet priklauso ir nuo sunkiai paveikiamų dalykų, pavyzdžiui, nuo sandorių eigos, galimybės realiai parduoti tą ar kitą objektą būtent tuo laikotarpiu, sakykim, per tuos metus. Todėl turint minty, kad tos lėšos iš dalies formuojasi kaupiamuoju principu, žinodami, kiek tų lėšų yra fiksuojama metų pradžioje ar liepos 1 d., t.y. metų viduryje, galime realiai įvertinti, kiek per artėjantį pusmetį galime tikėtis gauti realių įplaukų iš privatizavimo projektų, kurie jau yra įsibėgėję, kuriuos galime įvertinti kaip laukiamas per pusmetį įplaukas. Tokiu būdu likutis pradžioje ir laukiamos įplaukos per tą laikotarpį iš realiai svarstomų, realiai rengiamų privatizuoti objektų ir galimų sutarčių galėtų būti tos sąmatos pagrindas.

Toliau, naudojimo tvarką taip pat turėtų nustatyti Seimas. Kokia yra paskirtis, kaip nustatomas lėšų, kurios kurį laiką yra laisvos, likutis, ar jos laikomos viename ar kitame banke, ar jos gali būti naudojamos kitiems poreikiams, paskoloms, valstybės ūkio objektams, ar, kaip kad minimu atveju, konkrečiai ir “Mažeikių naftai”. Visa tai turi būti aptarta, reglamentuota Seimo lygiu. Tai yra, man atrodo, taip pat labai išmintinga nuostata. Pagaliau kas pusmetį prieš naujos sąmatos tvirtinimą gali būti pateikta ataskaita apie laukiamą praėjusio pusmečio sąmatos įvykdymą. Kitaip tariant, naudojimo ataskaita. Pusmečiui pasibaigus jau būtų faktiškai panaudotų lėšų ataskaita. Tie dalykai, tie trys momentai yra tarpusavyje susiję. Taigi lėšų planavimas kas pusmetį ir sąmatos tvirtinimas Seime, lėšų naudojimo tvarkos tvirtinimas Seime ir atsiskaitymas Seimui taip pat kas pusmetį. Manau, Vyriausybė neturėtų tam priešintis. Anaiptol. Turėtų paremti, mano įsitikinimu. Kodėl? Todėl, kad taip Vyriausybė sulauks mažiau oponavimo, mažiau kritikos, kai šis esminis klausimas bus suderintas su Seimu, bus priimtas atitinkamu Seimo sprendimu, teks tiktai pagal tą jau Seimo patvirtintą tvarką ir sąmatą tvarkingai skirstyti lėšas ir rūpintis, kad jos būtų teisėtai naudojamos. Taigi aš palaikau. Mano kolegos, aš tariausi su jais, Nepriklausomos frakcijos kolegos, taip pat tokiai pozicijai pritaria. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi kairėje pusėje nieko nelikę, tai triukšmauja konservatoriai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Pone kancleri, prašom imtis visų priemonių, kad būtų tyliau. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 straipsnyje pateikti Privatizavimo fondo lėšų naudojimo limitai pagal pagrindines naudojimo kryptis. Kai čia kalbama, kad neįmanoma sudaryti sąmatas metams, kad tai išmintingi siūlymai, – taigi limitai jau yra patvirtinti. Tai tada visiškai neišmintingi buvome, visiškai nežinojome, ką darome. Taigi visų pirma reikia kompleksiškai žiūrėti ir tą klausimą spręsti.

Be to, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo projekte numatoma Privatizavimo fondo bei visų kitų fondų pajamas ir išlaidas įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Vadinasi, mes vėl statysime arklį po vežimo ir važiuosime. Kažkaip žiūrėkime šiek tiek ir į priekį.

Siūloma įstatymo projekto nuostata – Seimui rengti ir tvirtinti pusmetines Privatizavimo fondo lėšų naudojimo sąmatas, fondo lėšų naudojimo tvarką, o Vyriausybei rengti pusmetines šio fondo lėšų naudojimo ataskaitas, manau, yra trumpalaikis perteklinis darbas. Biudžeto ir finansų komitetas ir anksčiau buvo tos nuomonės. Panaši nuostata išreikšta ir Vyriausybės posėdžio protokolo išraše. Kaip minėjau, dviejų sąmatų, arba pusmetinių sąmatų, ir ataskaitų nė viena institucija ar įmonė nesudaro. Ar reikia tokių eksperimentų Seimui? Manau, kad jų nereikėtų vykdyti, nes yra ir kitų svarbesnių darbų. Čia buvo kalbama, kad Privatizavimo fondo lėšos sudaro apie vieną trečdalį valstybės biudžeto. Tai irgi reikėtų pasižiūrėti, kiek iš tikrųjų lėšų sudaro ir apie kokias sumas mes kalbame. Nesudaroma daug didesnių lėšų sumų, palyginti su Privatizavimo fondo lėšomis, naudojimo tvarka, ji netvirtinama nei pagal naudojimo kryptis, nei pagal asignavimų valdytojus. Kodėl staiga čia, atsiprašau, tas perteklinis popierizmas išspręs visą fondo naudojimo problemą? Matyt, čia ne tiek svarbi esmė, kiek, jeigu taip tiesiai šviesiai pasakyčiau, prisidėjimas prie tam tikro politikavimo. Patikrinti tai, kaip naudojamos tos ar kitos lėšos, yra kitokia tvarka, kartu yra ir parlamentinė kontrolė. Siūlymas apkrauti Vyriausybę ir Seimą nereikalingu darbu yra niekuo nepagrįstas, perteklinis ir nereikalingas užsiėmimas, todėl pateiktai 7 straipsnio ketvirtajai daliai siūlau nepritarti.

Viena tokia išeitis būtų palaukti, kadangi šiandien 14 val. (kaip jūs žinote, ir prieš porą trejetą dienų buvo svarstomas biudžeto sandaros klausimas) visi norintys dar kartą išsiaiškinti galėtų dalyvauti Vyriausybės rengiamame pasitarime. Tada iš tikrųjų paaiškėtų, ar šis įstatymas ir šios nereikalingos priemonės išgelbės, sakykime, arba įneš kažkokių didelių naujovių.

Dėl to, kad skaidru. Tos priemonės, kurios numatomos visada gali būti skaidrios.

Mano pasiūlyme numatoma (aš galėčiau jį dar šiek tiek patikslinti), kad Privatizavimo fondo lėšos naudojamos pagal sąmatą, kuri yra Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priedėlis. Jeigu dabar yra šeši priedėliai, tai galėtų būti septintas ar kažkuris priedėlis, ir klausimas būtų išspręstas. Jeigu kas šiek tiek gilinosi į biudžetus, tai žino, kad ir ankstesniais metais toks priedėlis buvo, bet jis buvo ne kaip Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo sudėtinė dalis, o jis buvo šalia įstatymo. Dabar, įtraukę tai į įstatymą ir dar sustiprinę atskaitomybę, kaip nurodyta siūlymo antrojoje dalyje, kad Vyriausybė, teikdama Seimui ataskaitą dėl valstybės biudžeto vykdymo, pateikia Privatizavimo fondo naudojimo ataskaitą, turėtume metinę sąmatą. Dabar turėtume, sakykim, specialią, nors ji galėtų būti ir susijusi su bendru valstybės biudžeto vykdymu, bet dar užakcentuodami galėtume tą ataskaitą ir pateikti. Be tai vėl, aš taip manau, būtų susiję su 2000 metais, kadangi 2001 metų biudžeto (aš manau, kad bus naujas Biudžetinės sandaros įstatymas) projektas bus rengiamas pagal naują Biudžetinės sandaros įstatymą ir tie klausimai bus visiškai išspręsti, neskirstant, nedalijant jų į kažkokias pusmetines sąmatas ir ataskaitas, ko niekur nėra. Jeigu prisiminsime, kad Vyriausybė tai darė savo iniciatyva, tai visų pirma todėl, kad nebuvo tvirtinami metiniai limitai. Dabar, dar kartą kartoju, 7 straipsnyje jau yra metiniai. Taigi, jeigu mes padarėme labai didelę klaidą priimdami 7 straipsnį, tai padarykime ir antrą klaidą – patvirtinkime metinę sąmatą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi mes toliau svarstome. Dabar dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš visai suprantu šio įstatymo pasiūlymo idėją – tai Seimo vykdoma Vyriausybės veiklos ir veiklos, susijusios su Privatizavimo fondo lėšomis, priežiūra. Tačiau aš turiu kai kurių abejonių. Dabar pasiūlytame tekste išnyksta kai kurie konkretūs dalykai, kaip Turto fondo galimybės veikti Privatizavimo komisijos funkcijas, o atsiranda labai bendro pobūdžio nuostata, kad Privatizavimo fondo lėšos faktiškai naudojamos tik pagal kas pusmetį tvirtinamą sąmatą. Kitaip sakant, tos lėšos į fondą ateina dažniau ir nereguliariai, tačiau Vyriausybė negali jų naudoti nesulaukusi pusmečio. Tiktai tada teikiama Seimui. Man atrodo, kad tai nėra lanksti pažiūra, ypač tada, kai įvairių reikmių įvairios gyventojų grupės: ir socialinės, ir žemės ūkio, šiuo laikotarpiu patiria sunkumų. Jeigu atsirastų lėšų, Vyriausybė galėtų panaudoti kokioms nors aktualioms, skaudžioms reikmėms, o dabar ji turės laukti pusmetį. Štai kas man kelia abejonių. Aš siūlau pratęsti svarstymą ir daugiau konsultuotis su Vyriausybe. Siūlau šiandien nebaigti svarstymo.

PIRMININKAS. Taigi Pirmininko siūlymas dabar daryti dar vieną svarstymo pertrauką. Žiūriu į komiteto pirmininką: ar galime susitarti, ar reikėtų balsuoti? Kolegos, pradėkime nuo susitarimų – tai visiems būtų daug sveikiau. Ar galime bendrai susitarti? Komiteto pirmininkas neprieštarauja. Ar galime sutarti? Sutariam. Dėkoju. Taigi, kolegos, bendruoju sutarimu daroma dar viena Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1392(2)A trečiojo varianto svarstymo pertrauka. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Pataisos darbų kodekso 32 ir 45¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2134(2*) (svarstymas)

Vėluodami einame dirbti toliau. Trečiasis darbotvarkės klausimas – Pataisos darbų kodekso 32 ir 45¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2134(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas – V.Žiemelis. Nėra V.Žiemelio. Padėtį gelbsti komiteto pirmininkė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Gautos papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto – pastabos ir pasiūlymai. Į šiuos papildomo komiteto pasiūlymus buvo atsižvelgta. Atsižvelgiant į tai buvo patobulintas įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Seimo Teisės departamento pastabų negauta, todėl prašau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pirmininke. Ar kalbėtų E.Zingeris, Žmogaus teisių komiteto atstovas? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo Nr.P-2134(2). Dėkoju.

Pataisos darbų kodekso 106 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2244(2*) (svarstymas)

1-4 – Pataisos darbų kodekso 106 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2244. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją E.Bičkauską.

E.BIČKAUSKAS. Tai yra lydintysis dokumentas, lydintysis projektas, kuris lydi Baudžiamojo kodekso 54² ir 54³ straipsnius, kuriems jau Seimas po svarstymo pritarė. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, reikia pritarti ir šiam projektui, kadangi vienas projektas be kito negali egzistuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pritariame po svarstymo? Pritariame. Dėkoju, pranešėjau. Pataisos darbų kodekso 106 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2244(2) pritariame po svarstymo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2016(2*) (svarstymas)

5 darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2016(2). Ir čia svarstymas. Komiteto pranešėjas – kolega V.Pakalniškis. Prašom.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant projektą, kuris buvo pateiktas dėl dviejų, tai yra 163² ir 209³, straipsnių taikymo, buvo nutarta jį patobulinti ir autorė sutiko su tuo. Šiuo metu yra pateiktas pagal Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų asociacijos pasiūlymą bendresnis straipsnis, kuris sprendžia problemas dėl švelnesnės bausmės ryšium su įstatymo pasikeitimo taikymo tvarka. Todėl yra suformuluotas 8 straipsnio antrosios dalies papildymas. Dėl šio straipsnio teksto yra diskutuota, nors kolega R.Smetona, kuris yra taip pat paskirtas kaip kitas asmuo, atsakingas už šio projekto pateikimą, siūlytų jį šiek tiek paredaguoti, kad jis būtų aiškesnis. Mes bendru sutarimu nutarėm, kad įterpus žodžius “skiriant nuobaudą už anksčiau padarytus nusižengimus” turi būti skiriama švelnesnė bausmė, kad būtų aiškiau, kad nebūtų suprasta, jog ir įsigalioję sprendimai dėl nuobaudų būtų keičiami. Aš siūlyčiau pritarti po svarstymo, po to, jeigu reikia, paredaguosim.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau kalbėti nėra norinčių. Siūlymų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo, gal kas kalbėtų dėl motyvų? Seimo narė J.Matekonienė, projekto iniciatorė.

J.MATEKONIENĖ. Aš labai prašyčiau visų pritarti šiam projektui, nes yra susikaupę labai daug bylų, jų yra apie 2000, kurios laukia sprendimo. Todėl labai prašau visų pritarti. Redakcija yra pakankamai gera, jeigu ji bus tobulinama, tai irgi yra svarbu pasiekti tikslą, o kaip sudėsim žodžius, aš neturiu jokių prieštaravimų.

PIRMININKAS. Pritariame bendruoju sutarimu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Ačiū.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2182(2*) (svarstymas)

6 darbotvarkės klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2182(2). J.Valatka turėtų pareikšti pagrindinio – Ekonomikos komiteto nuomonę dėl šio projekto.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, trumpai priminsiu problemą. Problema yra ta, kad šiuo įstatymu būtų suteikta teisė naudojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšas skirti lėšų savivaldybei, konkrečiai privažiavimo keliams, gatvėms ir t.t., jų remonto ir tęsimo darbams finansuoti. Kaip žinote, dideli autotransporto kiekiai yra nukreipiami į Klaipėdos uostą ir gatvės, privažiavimai kenčia labai labai smarkiai. Todėl komitetas nagrinėjo šį pasiūlymą ir vienbalsiai 12 dalyvavusių posėdyje pasisakė už. Pritarė tam, kad naudojant jūrų uosto lėšas būtų įrašyta tokia eilutė: “uosto lėšų naudojimas privažiavimo keliams rekonstruoti ir išplėsti perduodant tikslines lėšas savivaldybei”.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Pritarimas. S.Malkevičius žada kalbėti dėl šio projekto.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš čia daug nepasakysiu, ponas J.Valatka pasakė pagrindinius dalykus. Tik pridursiu, kad šis klausimas yra labai aktualus ir reikalauja greito sprendimo, nes tai susiję su kitomis investicijomis į uosto infrastruktūrą, būtent į konteinerių terminalą. Privažiavimas prie konteinerių terminalo, aišku, yra daugiau uosto reikalas negu savivaldybės reikalas, nes važiuojama tais keliais, kurie yra miesto pakraštyje. Savivaldybė yra visiškai nesuinteresuota jų remontuoti, o srautai didžiuliai, galingų treilerių. Jie, aišku, gadina kelius ir juos reikia remontuoti. Todėl aš prašyčiau visų vieningai pritarti šitai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkui, daugiau siūlymų nėra, kalbėtojų nėra. Ar pritariame? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Dėkui.

Labdaros ir paramos fondų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1563(2*) (svarstymas)

Gal tada dar paimame pagrindinės darbotvarkės paskutinį projektą iki pertraukėlės, paskui žvelgsim į rezervą. 7 darbotvarkės klausimas – Labdaros ir paramos fondų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-15639(2). Svarstymas. Komiteto pirmininkė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Labdaros ir paramos fondų įstatymo 1 straipsnio papildymo projektas yra teikiamas dėl vienos paprastos priežasties, kadangi siekiama ištaisyti 1996 m. kovo mėn. įsigaliojusio Labdaros ir paramos fondų įstatymo, kaip vėliau pasirodė, neigiamas pasekmes. Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatos reikalavo, kad visos labdaros ir paramos organizacijos ir fondai perregistruotų savo įstatus pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą, nors tai įvykdyti ir neįmanoma šiandieniniame projekte minimoms labdaros organizacijoms dėl tokių priežasčių: šios labdaros organizacijos yra tarptautinių labdaros organizacijų asociacijų narės. Jeigu jos perregistruotų savo įstatus pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą ir atitinkamai pakeistų savo įstatus, jos galėtų būti pašalintos iš tokių asociacijų ir todėl neturėtų teisės gauti labdaros ir paramos iš tarptautinių organizacijų.

Taip pat Labdaros ir paramos fondų įstatyme nenumatyta narystė, o labdaros organizacijos remiasi griežta fizinių asmenų naryste. Taip pat labdaros organizacijoms tapus labdaros fondu jos negalėtų vykdyti veiklos pagal savo, kaip labdaros organizacijos, įstatus. Panaikinama galimybė steigti globos namus, mokymo centrus, slaugos mokyklas, labdaros valgyklas, pirmosios pagalbos mokyklas, reabilitacijos centrus ir panašiai, kadangi labdaros ir paramos fondai gali tik remti, šelpti įvairias socialines programas. Be to, labdaros organizacijoms tapus visuomeninėmis organizacijomis pagal veikiantį įstatymą jos negalėtų skirti labdaros ir paramos visuomenės socialiniams poreikiams tenkinti, kadangi visuomeninės organizacijos skiria gautą labdarą ir paramą tik tos visuomeninės organizacijos bendriems narių poreikiams ir tikslams tenkinti. Visuomeninė organizacija gali gauti labdarą ir paramą tik įsteigusi labdaros ir paramos fondą.

Labdaros organizacijos, persiregistravusios į kitą organizacijos rūšį, turėtų baigti savo veiklą kaip labdaros organizacijos. Tokiu atveju jų veiklos tęstinumas nebūtų išsaugotas.

Komitetas, apsvarstęs Labdaros ir paramos fondų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsų dauguma pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas pasiūlė keisti negaliojančio įstatymo 18 straipsnį, kurio pakeitimas problemos iš esmės nebūtų išsprendęs, o galiojančio įstatymo 1 straipsnį, papildant jį trečiąja dalimi, kad Labdaros ir paramos fondų įstatymas netaikomas Lietuvos samariečių bendrijai, Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namams Vilniuje ir Maltos ordino pagalbos tarnybai ir kad šios organizacijos veikia pagal savo įstatus, įregistruotus registro tvarkymo įstaigoje, t.y. Teisingumo ministerijoje.

Be to, išvadoje komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei rengiamame Labdaros ir paramos įstatymo projekte apibrėžti tokių labdaros visuomeninių organizacijų, neperregistravusių savo įstatų pagal Labdaros ir paramos fondo įstatymą, atitinkamą statusą ir rasti jiems savo nišą. Aš manau, kad ateityje tokios organizacijos pagal įstatus, pagal kuriuos veikia atitinkamos organizacijos kitose šalyse, Vakarų valstybėse, taip pat pagal jų įstatymus galėtų parengti įstatymo projektą ir įteisinti įstatymu visus savo veiklos nuostatus. Tai būtų pats paprasčiausias kelias. Arba rengiamame naujajame Labdaros ir paramos įstatymo projekte būtų numatytas statusas ir šių organizacijų vieta. Kviečiu Seimą palaikyti komiteto teikiamą įstatymo projekto variantą.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pirmininke. Dabar pradedame bendrą diskusiją. Kviečiu į tribūną R.Dovydėnienę.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, atrodytų, kad šita įstatymo pataisa tikrai nieko blogo nedaro ir suteikia kelioms organizacijoms veikti grynai pagal savo įstatus. Tačiau pasižiūrėjus, kiek labdaros ir paramos organizacijų išsiregistravo ar persiregistravo pradėjus veikti Labdaros ir paramos fondų įstatymui, kyla daug klausimų. Pasirodo, 176 labdaros organizacijos ir labdaros ir paramos fondai suderino savo įstatus su įstatymu ir persiregistravo iki 1997 m. spalio 1 d. Teisingumo ministerija duoda tokį atsakymą, kad tik 4 labdaros organizacijos atsisakė suderinti savo įstatus su fondo įstatymu, ir dėl šios priežasties jos nė pagal jokį šiandien Respublikoje veikiantį įstatymą nėra įsiregistravusios. Kyla klausimas – kodėl? Jeigu šios organizacijos iki 1997 m. spalio 1 d. nepersiregistravo, tai Labdaros ir paramos fondų įstatymas šitoms minėtoms organizacijoms nėra taikomas. Kodėl tą reikia daryti?

Įstatymo pataisa, suteikdama išskirtinę padėtį trims organizacijoms – Lietuvos samariečių bendrijai, Dievo meilės misionierių labdaros organizacijos namams Vilniuje ir Maltos ordino pagalbos tarnybai turi, matyt, kokių nors ypatingų pretenzijų šitoms organizacijoms. Tai yra tikrai lobistinė pataisa. Šios organizacijos galėjo registruotis jeigu ne pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą, tai pagal šiandien galiojantį Visuomeninių organizacijų įstatymą. Gal ta pataisa yra daroma todėl, kad Samariečių bendrijai, neįsigilinus, ar tai juridiškai veikianti organizacija, yra paskirta iš biudžeto pusės milijono lėšų suma? Ar tai reiškia, kad tos trys organizacijos Lietuvoje veiks tik pagal savo įstatus, nesivadovaudamos jokiu šiandien galiojančiu įstatymu? Ar tai nėra juridinis nonsensas?

Gerbiamieji Seimo nariai, pasvarstykime, ar būtinos tokios tikrai lobistinės pataisos, kurios nelabai didina Seimo autoritetą ir rodo, jog suinteresuotos asmenų grupės gali net pakeisti įstatymą, kad jiems galioja tik jų įstatai. Kur garantija, kad organizacija, gavusi tokią didelę pinigų sumą iš valstybės, savo įstatų nepakeis ir nepanaudos jų pagal visai kitus poreikius? Aš nebalsuosiu už tokią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu tam, ką išsakė prieš mane kalbėjusi Seimo narė R.Dovydėnienė. Šitos pataisos yra lobistinės ir apskritai tai, kaip Seimas žiūri į mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, kaip juos skirsto ir naudoja, rinkėjų akivaizdoje pozityvaus įvaizdžio nesudaro. Jeigu kalbame apie tai, kad Samariečių organizacija yra tarptautinė organizacija, tai ji tos paramos pakankamai gauna iš tarptautinių fondų. Ar būtinai reikėtų kalbėti apie paramą dar iš valstybės biudžeto už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus? Tai kolizija, kuri susidarė šiandien, kai iš esmės pagal mūsų įstatymus organizacija nėra niekur registruota ir juridine prasme nefiksuota. Matyt, Finansų ministerija neranda kito būdo, kaip paskirti tą 0,5 mln. šitai organizacijai, todėl daroma tokia nelogiška pataisa įstatyme ir kartu daroma išimtis toms tarptautinėms organizacijoms.

Mano duomenimis, Lietuvoje veikia ir daugiau įvairių tarptautinių labdaros organizacijų ir fondų, ir tos, kurios nori veikti čia ir daryti labdarą mūsų šalyje, mūsų šalies žmonėms ir pagal mūsų šalies įstatymus (o tokių yra bene 15), yra persiregistravusios ir jokių problemų nei dėl narystės, nei dėl fondų veiklos šitoms organizacijoms mūsų šalyje nėra. Ir tikrai reikia stebėtis, kai buvo tiek daug diskusijų, ar reikia finansuoti politines partijas, kurių vaidmuo stiprinant ir plėtojant mūsų šalies demokratiją neginčytinas ir reikalingas… šiaip taip Seimas apsisprendė vos 1 mln. skirti. O vienai organizacijai ir dar darydami tokias pataisas, išimtines pataisas Labdaros ir paramos įstatyme, leidžiame sau labai lengva ranka skirti tokius pinigus. Mūsų frakcija taip pat šios pataisos neparems. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. P.Šakalinis kažkada yra įregistravęs pataisą. Ar jis ją gins? Aš kviečiu į tribūną pasakyti kelis žodžius. Ne? Tada įjungiu mikrofoną. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo užregistruota, kad persiregistruotų iki gruodžio 31 d., sustabdytas laikas, tačiau kai priėmėme įstatymą, mes tą laiką nukėlėme, ir buvo užregistruota mano pataisa, kad iki to laiko, kol nebus priimtas atskiras Labdaros ir paramos įstatymas. Tačiau Labdaros ir paramos įstatymas buvo pateiktas visuotiniam svarstymui ir dabar jis yra kažkur Vyriausybėje. Todėl mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas priėmė tokią pataisą, kad 1 straipsnis, kaip pasakė pirmininkė, netaikomas šitoms organizacijoms ir jos veikia pagal savo įstatus. Taip bus iki to laiko, kol bus priimtas naujas Labdaros ir paramos įstatymas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pataisų nelieka. Kalbos dėl motyvų. Ar pritariame po svarstymo? B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Siūlau pritarti po svarstymo todėl, kad oponentai neturi argumentų, kodėl reikėtų tarptautines labdaros organizacijas, kurios veikia pagal vieningus įstatus, yra tarptautinių asociacijų narės, versti persiregistruoti į fondą arba visuomeninę organizaciją, kurių įstatymai jų veiklą apribotų ir suvaržytų? Tai yra tikrai nelogiška, o 1996 m. kovo mėnesį priimtas įstatymas man primena kovą su labdaros organizacijomis. Priešingai, labdaros organizacijų veiklą reikėtų skatinti, nes tai yra labai didelis socialinis reiškinys ir labai daug problemų padeda išspręsti. Jeigu mes dabar užsispyrę reikalautume, kad būtinai persiregistruotų pagal tokį įstatymą, pagal kurį jos negali veikti, ir, tarkime, jos to neįvykdytų, teismo tvarka įvyktų išregistravimas. Įsivaizduojate, kokių organizacijų veikla būtų apribota. Tai Maltos ordino tarnyba. Negi jinai nereikalinga Lietuvai? Arba Samariečių organizacija. Ar ji nereikalinga Lietuvai? Ar jie nesteigia nemokamų valgyklų, nakvynės namų, ar jie nepadeda savivaldybėms? Koks čia aklas užsispyrimas? Aš gerbiamosioms komiteto narėms ir oponentėms siūlyčiau susipažinti su komitete surinkta ir išanalizuota medžiaga. Tuomet tokių diskusijų turbūt nebūtų. Kviečiu paremti komiteto variantą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, kad statistika būtų aiški, pasakysime štai ką. Apie 80% visuomeninių organizacijų, labdaringų ir t.t., apie 80% iš visų 4 tūkst., įregistruotų Lietuvoje, yra tarptautinių organizacijų padaliniai Lietuvoje. Visos jos kažkodėl sugeba persiregistruoti ir veikti pagal Lietuvos įstatyminę bazę. Daugiau turbūt nereikėtų nieko komentuoti, jeigu nematytume dviejų faktų, kad ponas Artūras Račas ir ponas P.Šakalinis yra tiesiogiai susiję su Samariečių organizacija.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Tai naujiena. Artūras Račas! Gerbiamieji kolegos, pirmą kartą girdžiu, kad vienas žymiausių apžvalgininkų yra susijęs…

V.P.ANDRIUKAITIS. Ne Artūras, o Antanas Račas ir ponas P.Šakalinis yra tiesiogiai susiję su šia organizacija. Taigi ponui P.Šakaliniui apskritai nederėtų dalyvauti posėdyje ir nereikėtų balsuoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. O šiaip kalbant, kolegos, sarmata, tikrai sarmata. Čia net ne lobizmas, čia yra asmeninių interesų praktikos Seime pats blogiausias pavyzdys. Taip neturėtų būti. Lobistinės pataisos yra tokios, kurios apima visas organizacijas ir nedaro jokių išimčių: jeigu jos lengvina vienai organizacijai, tai jos lengvina visoms kartu. Kartu pasiekia tam tikro lobizmo ir tai organizacijai. Bet čia daroma išimtis. Aš manau, kad A.Vidžiūnui dabar tikrai nesmagu kažkaip kitaip padaryti, o tik pasiūlyti Seimui pertrauką ir pasakyti, kad, kolegos, paskutinėje kadencijoje taip nedaroma. Taip iš viso negali būti daroma. Šia prasme, manau, sustokim ir nedarykim tokios praktikos arba, priešingai, padarykim taip, kad visas atleistume nuo persiregistravimo ir t.t. Tuomet pasižiūrėsime, kokį chaosą mes sukelsime Lietuvos juridinėje bazėje. Aš manau, kad tai gana gėdingas pavyzdys to, ką mes čia dabar darom.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Kadangi aš neturiu tokių teisių pasakyti, kada nutraukiam posėdį, kada nutraukiam svarstymą, todėl siūlau pasirinkti, ar pritariame po svarstymo, ar darome svarstymo pertrauką. V.Andriukaitis siūlo daryti pertrauką. Komitetas mano, kad įstatymui reikia kuo greičiau pritarti. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Ar galime balsuoti alternatyviai dėl pritarimo ir dėl pertraukos? Taigi kolegos, pritariantys komiteto pateiktam projektui, balsuoja už, manantys, kad reikia daryti svarstymo pertrauką, – prieš. Gerbiamieji kolegos, susilaikiusių neskaičiuosiu.

Už – 45, prieš – 17. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Repliką – P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano kolega V.Andriukaitis sakė, kad tai yra gana akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konflikto pavyzdys. Jis labai akivaizdus – aš pataisyčiau kolegą. Aiškiai matyti, kad konservatoriai ruošiasi saulėlydžiui ir savo žmones stengiasi aprūpinti darbais, finansais ir t.t. Tvirtindami biudžetą, Samariečių draugijai, vienai iš kelių šimtų visuomeninių organizacijų, davė 0,5 mln. akivaizdu, kad tai susiję su Antano Račo pavarde. Aš manau, kad gėda Seimui, kad tokiu būdu valdančioji partija tvarko savo narių asmeninius reikalus. Mes esame už labdarą, bet aiškiai matyti, kad prisidengiama labdara stengiantis aprūpinti postais savo žmones. Aš siūlau, kad tai būtų aptarta Viešųjų ir privačių interesų komisijoje. Jeigu saulėlydis, tai tebūnie garbingas.

PIRMININKAS. Aš nieko nekomentuoju. Apie postus čia išvis nieko nekalbama. P.Šakalinis, paskutinė replika.

P.ŠAKALINIS. LDDP ir Socialdemokratų partijos teiginiai, kurie turėtų tarnauti žmonėms, man labai primena V.Šustausko akcijas prieš labdarą. Tai atsikartoja Seimo posėdžių salėje. V.Šustauskas irgi gina žmones, bet eina prieš labdaros organizacijas. Noriu pasakyti, kad LDDP partijos narys G.Paviržis irgi yra Samariečių bendrijos narys. Taip pat privačių interesų derinimas. O socialdemokratams, kurie turi rūpintis darbo žmonių gerove ir socialiai remtinų žmonių gerove, visiškai patarčiau nekalbėti.

PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininkas dar repliką. Jau tikrai paskutinę.

V.LANDSBERGIS. Aš nepastebėjau, kad tada, kai konservatorių Vyriausybė skyrė 150 tūkst. A.Brazausko fondui, LDDP būtų protestavusi ar kalbėjusi apie ką nors gėdinga. Aš nemanau, kad kas nors tada tvarkė privačius interesus ar stengėsi aprūpinti savo draugus. Tiesiog nutarė padėti tam fondui ir tiek. Taigi, ponai, pasižiūrėkite šiek tiek į save ir į visumą tokių reiškinių, kada kokiems fondams teikiama parama.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, replikos tik tiems, kurie iš karto po klausimo svarstymo prieina prie mikrofono. Kolegos, tokios taisyklės laikiausi trejus metus, laikysiuosi ir likusius metus.

Seimo nutarimo "Dėl pavedimo Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai" projektas Nr.P-2250(A) (svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 1 klausimas. Buvo daug kalbama apie viešuosius interesus, taigi kancleris J.Razma pateikia… Atleiskit. Seimo nutarimo “Dėl pavedimo Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai” projektas Nr.P-2250(A), svarstymas. Ar kas kalbėtų? Alg.Butkevičius norėtų kalbėti diskusijoje.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kai prieš keletą mėnesių ar prieš mėnesį plenarinio posėdžio metu įsižiebė diskusija, ar iš tikrųjų yra plaunami dideli pinigai grąžinant pridėtinės vertės mokestį, teko truputį padirbėti ir surinkti tam tikrą informaciją, kad įsitikintume, ar Seimo nariai, kurie yra parengę pareiškimą, ir kitas dokumentas, kurį parengė Seimo kancleris J.Razma, dėl kreipimosi į Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją, kad ištirtų šitą atvejį… Šiandien galiu pasakyti, kad vis dėlto aš palaikau pono J.Razmos parengtą įstatymo projektą, nes pareiškime, kurį parengė kitų Seimo nariai, tikrai yra daug netiesos.

Antras mano pasiūlymas. Seimo nariai niekada nebūtų pajėgūs ištirti, kiek yra išgrobstyta valstybės biudžeto pajamų, nes tai yra gana sudėtingas darbas ir šitą darbą reikia dirbti nuolat stebint tam tikrus ūkio subjektus, kurie eksportuoja didelį kiekį produkcijos į užsienį ir kurie teikia deklaracijas Mokesčių inspekcijai dėl PVM užskaitos arba sugrąžinimo. Atlikau tam tikrus apskaičiavimus ir surinkau informaciją, kiek per 1998–1999 metus per atskirus mėnesius įplaukė į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčių įplaukų. Taip pat susirinkau informaciją, kiek per 1998–1999 metus buvo grąžinta pridėtinės vertės mokesčio atskiriems ūkio subjektams. Atlikęs tą analizę, šiandien drąsiai galiu konstatuoti, kad 1998 metais pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo suma buvo didesnė negu 1999 metais. 1998 metais pridėtinės vertės mokesčio buvo grąžinta 20% nuo bendrųjų pridėtinės vertės mokesčių įplaukų per metus, o 1999 metais buvo grąžinta 14% nuo pridėtinės vertės mokesčių bendrųjų įplaukų. Tai kyla klausimas, ar pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas tikrai buvo pagrįstas 1998 metais ir turi tam tikrą analizę. Kaip tik reikėtų išanalizuoti, kodėl tų metų tam tikrais mėnesiais buvo grąžinta daug daugiau negu 1999 metų tam tikrais mėnesiais. Taip pat buvo kalbama ir rašoma “Lietuvos ryto” laikraštyje, kad 1999 metų antrajame pusmetyje buvo išplauta iš valstybės biudžeto grąžinant pridėtinės vertės mokestį apie pusę milijardo. Gerbiamieji, apskritai per visus 1999 metus buvo grąžinta tik 484 mln. litų. Tai kas daro tam tikrą politiką šiuo klausimu?

Ir paskutinis mano argumentas yra tas, kad buvo kalbama iš šios garbingos tribūnos, kad nuo 1999 metų liepos mėnesio, liberalizavus tam tikrus mokesčius, irgi labai stipriai padidėjo valstybės pinigų plovimas grąžinant pridėtinės vertės mokestį. Palyginkime, 1998 metų liepos mėnesį bendrųjų įmokų buvo grąžinta 23,5%, o 1999 metų liepos mėnesį – 12,1%, 1998 metų rugpjūčio mėnesį – 19,7%, 1999 metais – 14%. 1999 m. nėra nė vieno mėnesio… atsiprašau, vienas mėnuo yra, tai lapkričio mėnuo, kai PVM grąžinimas viršijo 1998 metų lapkričio mėnesio PVM grąžinimą 0,2%. Todėl darant tam tikrus pareiškimus ir svarstant tam tikrus svarbius klausimus, ypač finansų srities, tikrai reikėtų turėti išsamesnę informaciją, reikėtų atlikti išsamesnę analizę, nes laikas tai yra pinigai. Mes puikiai suprantame, kad šioje srityje turėtų būti kuo mažiau demagogijos, kuo mažiau populizmo, o rimtesnių sprendimų, kurie gerintų Lietuvos finansinę padėtį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai, kolegos, daugiau kalbėtojų nėra. Kanclerį J.Razmą trumpai kviečiu į tribūną, o tada spręsime, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui.

J.RAZMA. Po išsamios kolegos Alg.Butkevičiaus analizės man beveik ir nėra ką pridurti. Aš tik norėčiau pažymėti, kad šiame projekte nėra kalbama apie konkretų tyrimo laikotarpį. Tai, ką ponas Alg.Butkevičius minėjo dėl 1998 metų, žinoma, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija gali taip pat įvertinti. Mano projektas, kaip žinote, atsirado kaip tam tikra alternatyva Seimo narių iniciatyvai. Manau, kad pavedimas tirti neteisėto mokesčio grąžinimo problemas būtent Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai yra racionalesnis, kadangi ši komisija turi ją aptarnaujančius patarėjus, dirba nuolat, turi gerus ryšius su teisėsaugos institucijomis. Manau, kad jos tyrimo rezultatai bus nuoseklesni, geresni, todėl siūlau problemą tirti pavesti būtent jai. Žinoma, ir be Seimo pavedimo ši komisija, kuri jau pradėjo tą darbą, būtų viską padariusi, bet jeigu taip išėjo, kad mes ėmėmės čia, Seime, svarstyti, kaip reaguoti į spaudoje iškeltas problemas, tai manau, kad mano siūlymas dėl to reagavimo būdo yra racionalesnis.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo tekstui? Pritariame bendruoju sutarimu. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti? Gal galime dabar ir priimti? Niekas neprieštarautų? Sutariam, ar ne? Priimam.

Ar kas norėtų kalbėti dėl preambulės, dėl 1 straipsnio? Ne.

2 straipsnis taip pat priimamas.

3 straipsnio priimamas.

Ar kas kalbėtų dėl viso? Nėra norinčių kalbėti.

Registruojamės ir priimsime Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl pavedimo Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai”. Posėdžiauja 49 Seimo nariai. Taigi, kolegos, prieš mūsų akis Seimo nutarimo dėl Seimo laikinosios komisijos dėl valstybės biudžeto lėšų grobstymo tyrimo, kontrolės sudarymo projektas. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

36 – už, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Kolegos, dar turime 5 min. Ar imame kokį rezervinį klausimą, ar skelbiame pertrauką? Dar vieną klausimą. Gerbiamieji kolegos, A.Katkaus prašymas. 15 val. buvo planuota svarstyti jo rezervinį 7 klausimą, o jis turi būti Vyriausybėje. Ar mes galėtume rezervinį 7 klausimą pateikti dabar? Dėkui.

Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2276 (pateikimas)

Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio penktosios dalies pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2276. Pone pranešėjau, prašyčiau labai trumpai supažindinti su pagrindiniais momentais, turime nelabai daug laiko. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Laba diena, labai ačiū pirmininkui ir Seimo nariams, kad leidote man kalbėti. Aš pateikiu Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio penktosios dalies pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymą. Kaip jūs žinote, 1997 metų gegužės 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas ir jame buvo padarytos kai kurios išimtys. Jau tuomet kilo minčių, kad nereikia daryti jokių išimčių, tačiau šis reikalavimas nebuvo išgirstas.

Išimtį sudaro tai, kad Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas reikalingas, kad galima būtų užtikrinti operatyvinės veiklos subjektų galimybes nepažeidžiant teisėtumo principų surinkti įrodymus apie nusikalstamas veikas. Vadovaujantis asmenų lygybės įstatymui principu, įtvirtintu Konstitucijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje, tikslinga būtų neteikti jokių išimčių Seimo nariams ir Vyriausybės nariams. Čia aš teikiu ir dar buvau įrašęs, kad būtų išimtis daroma ir Seimo Pirmininkui, ir Ministrui Pirmininkui. Aš siūlyčiau dar padiskutuoti ir išbraukti ir Seimo Pirmininką, ir Ministrą Pirmininką. Liktų tiktai Prezidentas. Siūlyčiau pagalvoti visiems ir ateityje galbūt galima būtų išbraukti ir šituos. Mūsų Teisės departamento išvada yra teigiama, išskyrus keletą redakcinio pobūdžio pastabų, todėl mes jas priimam ir svarstant bus atsižvelgta. Siūlyčiau pritarti šitam pateikimui ir už tai būsiu dėkingas.

PIRMININKAS. Labai ačiū, pone pranešėjau. Du klausėjai. A.Vaišnorui suteikiu žodį. Dar pora klausimų.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom klausti.

A.VAIŠNORAS. Turiu vieną klausimą. Be abejo, čia yra tokie neordinariniai dalykai. Sakykim, politikai, vesdami įvairias derybas, gali sulaukti tam tikrų visai nepelnytų įvertinimų, nes politika yra derybų menas. Aš tik norėjau paklausti, kokia praktika Europos Sąjungos šalių šiuo atžvilgiu ir apskritai demokratijos. Ačiū.

J.A.KATKUS. Dėkui už klausimą. Noriu pasakyti, kad nuo šantažo ir kitų tokių dalykų Seimo nariams ir Vyriausybės nariams yra numatyta tam tikra apsauga. Kitiems visiems dėl operatyvinės veiklos vykdymo generalinio prokuroro arba jo įgalioto prokuroro pavaduotojų motyvuotu teikimu teisę vykdyti operatyvinę veiklą duoda apygardų teismų pirmininkai, o šiuo atveju reikia generalinio prokuroro ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko.

Dabar kaip kitose valstybėse. Jūs žinote, kad demokratinėse valstybėse nėra jokių išimčių ir visi įstatymui yra lygūs. Šiuo metu nežinau tokių tikrai demokratinių valstybių, kur būtų daromos išimtys.

PIRMININKAS. A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Šių dienų istorija rodo, kad iš tikrųjų negalima taikyti jokių išimčių. Sakysim, H..Kohlio istorija ir kitų žmonių istorijos tai patvirtina. Sakykite, kodėl jūs taikote išimtis? Aš siūlyčiau, kad nereikia taikyti nė vienam išimčių, nė jokiam pareigūnui.

J.A.KATKUS. Tai yra diskusijų klausimas. Manau, kad Prezidentas vis dėlto yra išskirtinis žmogus ta prasme, kad jį renka visa tauta. Esant akivaizdžiai kokiems nors įstatymų nepaisymams, galimybių taikyti įstatymų sankcijas šiuo atveju yra. O Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui aš kaip tik ir siūlau taip pat netaikyti.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Pritariame. Dėl svarstymo datos. Pone pranešėjau, Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Su komiteto pirmininke sutarta, kad per savaitę spės apsvarstyti. Bet dėl svarstymo datos? Mes suplanavom svarstyti kitą savaitę. Ar jį reikėtų skubėti priimti, ar ne, kokia jūsų nuomonė, ar galime atidėti paprastai eigai?

J.A.KATKUS. Aš manau, kad reikia priimti nors ir šiandien, bet to negalima pagal procedūrą. Nėra tokių didelių pataisymų ir kitą savaitę bus parengtas.

PIRMININKAS. Gerai. Tai kitą savaitę, kaip siūlo Seniūnų sueiga. Svarstom vasario 15 d. Dėkoju. Dabar pertrauka iki… (Balsai salėje) Pritariame bendruoju sutarimu. Bendruoju sutarimu pritariam, kolegos. Gerbiamieji kolegos, tiesiog niekas nekalbėjo dėl motyvų. Aš dar sykį kviečiu kalbėti dėl motyvų. Ar kas reikalaus balsuoti? Aš klausiu trečią kartą, ar kas reikalaus balsuoti? Pritariame bendruoju sutarimu Operatyvinės veiklos įstatymo 4 straipsnio penktosios dalies pakeitimo ir 10 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-2276. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Svarstysim vasario 15 d. Pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810(A2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį po minutės. Gerbiamieji kolegos, dabar tikrai dirbam toliau. Gal yra geidžiančių registruotis? Tokius kviečiu tai daryti. O mes toliau dirbame pagal darbotvarkę. 1-8a – Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810(A2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Akcinių bendrovių turto bei įstatinio kapitalo ir jo didinimo išleidžiant naujas akcijas klausimai lieka aktualūs. Nemokiai akcinei bendrovei neleidžiama didinti įstatinio kapitalo viešai platinant akcijas. Numatyti reikalavimai, kada gali būti sumažintas Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas, ir terminai, per kuriuos įstatų pakeitimai po įstatinio kapitalo sumažinimo registruojami įmonių rejestre. Įstatymo projekte numatytas ribotas įstatymo galiojimo laikas, kada būtų galima spręsti praktinius klausimus. Biudžeto ir finansų komitetui pritarus įstatymo projektui po svarstymo, Vyriausybė pateikė posėdžio protokolo išrašą su siūlymu iš 43 straipsnio išbraukti pirmąją dalį. Dėl to yra pateiktas mano siūlymas. Biudžeto ir finansų komitetas tokiam siūlymui pritarė, todėl siūlau priimti įstatymo projektą atsižvelgiant į pateiktą siūlymą išbraukti iš 43 straipsnio pirmąją dalį, paliekant ankstesnę galioti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Bet, gerbiamieji kolegos, nuolankiai prašau tylos! Kiek įmanoma prašyčiau tylos.

1 straipsnis. Bendruoju sutarimu galim sutarti, kad neliktų 1 straipsnio pirmosios dalies, ir tada antroji dalis, trumpa dalis lieka vienintelė straipsnio dalis. Ar priimame 1 straipsnį? Priimame 1 straipsnį bendruoju sutarimu be pirmosios dalies, kaip siūlo Vyriausybė.

Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimame.

Ar galime priimti 3 straipsnį? Ar įsigaliojimo data nekeičiama?

J.LISTAVIČIUS. Kadangi mes jį dabar tik priimame ir kadangi čia buvo galiojimo laikas iki gruodžio 31 d., tai, manau, gal Vyriausybės atstovas turėtų kitą nuomonę. Gal pratęs. Bet ne, gal telieka 2000 m. gruodžio 1 d.

PIRMININKAS. 3 straipsnį priimame be diskusijų. Dėkoju, pone pranešėjau. Ar kas kalbėtų dėl šio projekto? Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šitas straipsnis, šio įstatymo pataisos yra labai svarbios įmonėms. Buvo visokių kaltinimų, girdi, bus dar viena amnestija, įmonės nenorės mokėti mokesčių. Aišku, tokio pavojaus esama, bet nepaisant šio įstatymo priėmimo čia yra duodamas tik šansas toms įmonėms. Norint pasinaudoti tuo įstatymu, teks kreiptis į tarpžinybinę komisiją, kuri labai atidžiai patikrins kiekvienos įmonės veiklą ar jos perspektyvą. Blogos įmonės šiuo įstatymu jokiu būdu negalės pasinaudoti. Kviečiu kolegas palaikyti šias įstatymo pataisas. Duokim įmonėms šansą, nes darbo vietos nepaprastai sunkiai sukuriamos. Mes paprasčiausiai duodam šansą išsaugoti darbo vietas.

PIRMININKAS. Daugiau kalbėti nėra norinčių. Kviečiu registruotis. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai.

Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 26, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1811(2*) (priėmimas)

Su šiuo projektu susijęs Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį mums padeda priimti J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas susijęs su patikslinimu. Čia nurodomi atvejai, kokiomis sąlygomis ir nuo kada netikslinga išieškoti mokesčių ir baudų nepriemokas, kai atsiskaityta akcijomis arba turtu. Kai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui po svarstymo, Vyriausybė taip pat pateikė posėdžio protokolo išrašą, kuriame siūloma teikiamame įstatymo pakeitime vietoj 1998 m. sausio 1 d. įrašyti 1998 m. gruodžio 31 d. Biudžeto ir finansų komitetas tokiam siūlymui pritarė. Siūlau priimti įstatymo projektą, kuriame patikslinta data. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti, kad vietoj sausio 1 d. abejose vietose… trijose vietose atsirastų gruodžio 31 d.? Niekas neprieštarauja. Kolegos, įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Ar kas nors kalbėtų?

J.LISTAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Nėra norinčių… S.R.Petrikis dar turi argumentų už.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas lydi Akcinių įmonių įstatymą. Naujų argumentų turbūt neturiu ir kviečiu visus pritarti.

PIRMININKAS. Žiūrėsim, kiek bus palaikančių. Dabar registruojamės ir balsuosime, ar priimame Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 34 Seimo nariai.

Ar priimame tik ką J.Listavičiaus pakomentuotą įstatymą? Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Balsuojame.

Už – 32, prieš – nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Valstybės skolos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2274 (pateikimas)

Rezervinis trečiasis klausimas Nr.P-2274 – Valstybės skolos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šį projektą pateikia Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Jo atsiradimą nulėmė dvi priežastys. Pirmoji priežastis yra ta, jog Valstybės kontrolė, rengdama išvadas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą, susiduria su faktais, kad dalis pajamų, gaunamų valdant valstybės skolą, neįtraukiama į valstybės biudžeto pajamas.

Vadovaujantis Valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio penktosios dalies nuostata, su užsienio ir vidaus paskolų aptarnavimu susijusios išlaidos ir pajamos, gautos iš skolininkų pagal sutartinius įsipareigojimus, turi būti įtraukiamos į valstybės biudžetą. Tai yra akivaizdus ir normalus faktas. Tačiau to paties įstatymo 10 straipsnio tryliktojoje dalyje nustatyta, jog valstybės iždo sąskaitos lėšos gali būti naudojamos visiems iš šio įstatymo reglamentuojamų santykių kylantiems įsipareigojimams vykdyti ir pasibaigus biudžetiniams metams į valstybės biudžetą neįskaitomos. Taigi iš to išplaukia išvada, jog šios dvi atskirų straipsnių nuostatos viena kitai prieštarauja. Be abejo, jas reikėtų suvienodinti.

Antroji priežastis. Iki šio laiko nekonkretizuota ataskaitos apie valstybės skolą forma ir teisiniai pagrindai, todėl siūloma įstatymo 11 straipsnio pirmąją dalį papildyti sakiniu: “Ataskaita teikiama pagal šių ir atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto įstatymo nuostatas”. Ši pataisa, šis papildymas leistų sukonkretinti teikiamos ataskaitos formą ir jos pagrindą. Ačiū.

PIRMININKAS. Du klausimai, pone pranešėjau. V.Stasiūnaitė pateikia pirmąjį. J.Listavičius perima iniciatyvą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 1 straipsnio. Ar nesusiaurinama valstybės iždo sąskaitos paskirtis ir jos lėšų sąskaita vykdomos operacijos, įskaitant lėšas biudžetiniams metams pasibaigus, valstybės biudžete, nes, kalbėdami apie iždą, matyt, mes turėtume turėti omeny konsoliduoto biudžeto lėšas, o dabar jūs susiaurinate metų pabaigoje ir viskas tik į valstybės biudžetą? Ar dėl to neturėtų kur nors kitur likti tam tikros konsoliduoto biudžeto dalies lėšos? Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš manyčiau, kad tas siūlymas yra racionalus, nes vis tiek biudžetinių metų pabaigoje visos lėšos turėtų būti apskaitomos. Jeigu jūsų komitetas arba jūs asmeniškai galvojate kitaip, galbūt galima šį straipsnį dar tobulinti. Aš nieko prieš.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Gerbiamieji, ar pritariame iniciatyvai svarstyti? Nėra norinčių kalbėti. Taigi bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo Valstybės skolos įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2274. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas. Svarstysime kovo 21 d., kaip siūlo Seniūnų sueiga.

Akcinių bendrovių įstatymo projektas Nr.P-2300. Draudimo įstatymo 27, 29 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2301. Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2302. Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2303. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2304 (pateikimas)

18 minučių po 12 valandos. Nematau pagrindinių mūsų Ekonomikos komiteto vadovų, bet vis tiek kviečiu į tribūną ūkio viceministrą G.Miškinį, kad jis pateiktų keletą svarbių projektų, kurių pagrindinis Nr.P-2300 – Akcinių bendrovių įstatymo projektas. Su juo susijęs projektas Nr.P-2301 – Draudimo įstatymo 27, 29 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, projektas Nr.P-2302 – Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, projektas Nr.P-2303 – Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir projektas Nr.P-2304 – Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Šiuos projektus pateikia ūkio viceministras G.Miškinis.

G.MIŠKINIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums pateikti naują Akcinių bendrovių įstatymo projekto redakciją. Pagrindinis įstatymas yra lydimas daugelio kitų teisės aktų, kuriuos posėdžio pirmininkas ir išvardijo. Pagrindinis tikslas yra tobulinti ir modernizuoti Lietuvos įmonių teisę kartu siekiant jos visiško suderinamumo su Europos Sąjungos įmonių teise. Norėčiau informuoti, kad Akcinių bendrovių įstatymo nauja redakcija buvo pradėta rengti dar 1998 m. pabaigoje. Per visus 1999 m. vyko intensyvios diskusijos tiek su atskirom valstybinėm institucijom, tiek su verslo savivaldos atstovais. Taip pat buvo organizuota ne viena konferencija dalyvaujant Europos Sąjungos ekspertams vertinant įmonių teisės harmonizavimo klausimus su atitinkamom Europos Sąjungos direktyvom. Tačiau, be abejo, išliko daug klausimų, dėl kurių reikia diskutuoti, ir mes, be abejo, turim pasirinkti vieną ar kitą sprendimą.

Norėčiau trumpai informuoti, kokie yra siūlomi esminiai pakeitimai. Dar kartą norėčiau pasakyti, kad naujame Akcinių bendrovių įstatymo projekte yra įvertinami ir Europos Sąjungos keliami reikalavimai, kurie yra atskirose direktyvose, taip pat mes sprendžiam ir praktinius klausimus, tas praktines problemas, kurios šiuo metu yra veikiančiame Akcinių bendrovių įstatyme. Įstatymo projekte yra nustatytas naujas akcinių bendrovių minimalaus įstatinio kapitalo dydis – 150 tūkst. Lt. Europos Sąjungos direktyvose minimalus viešųjų ribotos atsakomybės bendrovių pasirašyto kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip 25 tūkst. ekiu, tai pagal dabartinį svyruojantį kursą yra apie 120 tūkst. Lt. Dabar galiojančiame įstatyme yra 100 tūkst. Lt, mūsų siūlymas yra, kad ta riba būtų 150 tūkst. Lt.

Projekte nustatytas maksimalus uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų, taip pat ir steigėjų skaičius yra 100 asmenų. Nedaug akcininkų turinčioms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos paprastai yra nelikvidžios, taip būtų sudaryta galimybė reorganizuotis į uždarąją akcinę bendrovę ir jos neprivalėtų laikytis brangiai kainuojančių informacijos atskleidimo reikalavimų, kurie yra būtini atviroms bendrovėms.

Įstatymo projekte yra patikslinti reikalavimai bendrovių įstatų turiniui. Bendrovėms nereikės pagal projektą nurodyti visas galimas ūkinės veiklos rūšis, o užteks tik nurodyti ūkinės veiklos pobūdį. Taip pat Akcinių bendrovių įstatymo projekte yra siūloma atsisakyti specialios paskirties bendrovių statuso reglamentavimo. Specialios paskirties bendrovės nėra atskiros rūšies įmonės, todėl specialios paskirties statuso suteikimas neturi būti laikomas bendrovės reorganizavimu ir jam neturi būti taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, susijusios su bendrovės reorganizavimu. Tai yra perkelta į Akcinių bendrovių įstatymą lydintį poįstatyminį teisės aktą, tai yra įstatymą dėl Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių.

Taip pat įstatymo projekte yra siūloma supaprastinti bendrovių steigimo tvarką. Projekte siūloma atsisakyti akcinių bendrovių steigimo atviruoju būdu. Tai yra formuojant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą iš įnašų už išleidžiamas akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios yra platinamos kitiems asmenims. Tokiu būdu Lietuvos akcinės bendrovės iki šiol nebuvo steigiamos. Iki bendrovės įregistravimo nėra galimybės įgyvendinti šiuo metu galiojančią Akcinių bendrovių įstatymo nuostatą, akcijų pasirašymas yra sutartis tarp bendrovės, fizinio ir juridinio asmens. Kadangi bendrovės dar nėra, ji kaip juridinis asmuo dar neegzistuoja. Steigiant bendrovę uždaruoju būdu, akcijas gali pasirašyti steigėjai iš karto pasirašydami steigimo sutartį. Taip pat atsisakant steigimo atviruoju būdu supaprastėja ir steigėjų atsakomybė.

Projekte siūloma atsisakyti galimybės bendrovių steigimo metu pradinius įnašus už pasirašytas akcijas apmokėti turtu. Siūloma nustatyti, kad pradinius įnašus už pasirašytas akcijas iki bendrovės įregistravimo galima mokėti tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Dabar dėl nepiniginių pradinių įnašų iki bendrovės įregistravimo iškyla nemažai problemų. Iki bendrovės įregistravimo nėra asmens, kuriam investuotojas galėtų perduoti už akcijas perduodamą turtą. O užsienio investitoriai pagal muitinės taisykles iki bendrovės įregistravimo negali šio turto vežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, nes nėra juridinio asmens, kuriam šis turtas yra perduodamas. Keičiant šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, susijusias su bendrovių teisių ir pareigų reglamentavimu, siekiama įtvirtinti Vakarų teisėje visuotinai pripažįstamą nuostatą, kad privatinėje teisėje leidžiama viskas, kas yra nedraudžiama.

Dėl skolinimosi jau praeitų metų pabaigoje buvo priimtos dabar veikiančio įstatymo tam tikro straipsnio pataisos, tačiau norėčiau pasakyti, kad vis dėlto, mūsų nuomone, skolinimosi santykių reglamentavimas neturėtų būti Akcinių bendrovių įstatymo objektas, o visus skolinimosi klausimus, kurie yra būdingi visoms įmonių rūšims, reikėtų reglamentuoti atskiru įstatymu. Šiuo metu yra priimtas ir veikia (dar 1993 m.) atskiras įstatymas dėl skolinimosi fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau, mūsų nuomone, jis aiškiai yra pasenęs. Tas yra pateikta Vyriausybei, kad artimiausiu metu darbo grupė galėtų parengti šio įstatymo projekto pakeitimą įvertinant visas skolinimosi ypatybes visoms įmonių rūšims. Atsižvelgiant į užsienio ekspertų pasiūlymus bei praktikoje kylančias įstatymo taikymo problemas, projekte yra sukonkretintos kiekvieno įstatyme numatyto bendrovės valdymo organo funkcijos.

Taip pat norėčiau paminėti keletą naujų siūlymų. Siūloma į naują Akcinių bendrovių įstatymą įvesti naują instrumentą, tai visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dieną, kuria akcinės bendrovės galėtų pasinaudoti pagal savo poreikius. Ši diena, mūsų nuomone, turėtų būti ne ankstesnė kaip 30 d. ir ne vėlesnė kaip 10 d. iki visuotinio akcininkų susirinkimo, dėl kurio ji nustatoma, kadangi ji turi būti kuo artimesnė susirinkimo dienai, tačiau turi būti nustatyta iki bendrųjų balsavimo biuletenių išsiuntimo. Toks pasiūlymas sudarytų sąlygas prieš visuotinį akcininkų susirinkimą nestabdyti prekybos šios akcinės bendrovės akcijomis, taip pat tiksliai iš anksto žinoti susirinkime turinčius teisę dalyvauti asmenis.

Projekte taip pat yra siūloma galimybė akcininkams rinkti visuotinio akcininkų susirinkimo inspektorių. Tuo siekiama, kad balsavimą susirinkime kontroliuotų akcininkų išrinktas atstovas, o ne administratorius. Kaip praktika parodė, kartais dėl to kyla tam tikrų problemų.

Aš manau, vienas iš esminių šio Akcinių bendrovių įstatymo siūlomų pakeitimų yra dėl kvalifikuotos daugumos, t.y. dėl dviejų trečdalių ir trijų ketvirtadalių. Kaip žinote, priėmus 1998 metų kovo 19 dienos įstatymo pakeitimą buvo įvesta trijų ketvirtadalių kvalifikuota dauguma. Šiame įstatymo projekte yra siūloma vėl grįžti prie dviejų trečdalių.

Norėčiau informuoti, kad praeitų metų rugpjūčio mėnesį premjero potvarkiu buvo sudaryta komisija, kuri išnagrinėjo visus teigiamus ir neigiamus aspektus, pliusus ir minusus tiek už vieną, tiek už kitą variantą, ir buvo pasirinkta ir Vyriausybėje buvo pritarta grįžti prie dviejų trečiųjų.

Aš norėčiau pasakyti, kad mes labai detaliai išnagrinėjome, kokia yra Europos Sąjungos patirtis, mes padarėme visų Europos Sąjungos šalių analizę, tiesa, neturime kol kas visų duomenų dėl Belgijos, tačiau norėčiau pasakyti, kad trys ketvirtadaliai šiuo metu galioja tik Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje,Vokietijoje ir Airijoje. Tam tikrų ypatumų šiuo klausimu yra Švedijoje, kur pagal klausimų svarbą yra taikomi ir du trečdaliai, ir trys ketvirtadaliai, ir keturi penktadaliai, ir net kai kur yra šimtas procentų. Taigi jeigu vėliau bus klausimų, aš manau, galėčiau detaliau pasakyti, kokie aspektai lėmė, kodėl buvo pasirinkti du trečdaliai ir kokie pliusai yra už tris ketvirtadalius.

Įstatymo projekte yra siūloma atsisakyti reikalavimo kiekvienai bendrovei turėti išrinktą revizorių, nustatyta galimybė numatyti tokį bendrovės kontrolės organą jos įstatuose. Taip pat įstatymo projekte yra siūloma, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže bendrovei atstovautų administracijos vadovas, o ne valdyba, kaip yra nustatyta dabar galiojančiame Akcinių bendrovių įstatyme. Remiantis Europos Sąjungos teisės principu, nustatytu atitinkamos direktyvos, bendrovė negali remtis prieš trečiuosius asmenis bendrovės organų įgaliojimų apribojimais, kylančiais iš įstatų ar kitų valdymo organų sprendimų. Todėl siekiant sureguliuoti šiuos santykius nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, taip pat bendrovės interesų, teisė atstovauti bendrovei yra siūloma tik administracijos vadovui.

Dėl perkainojimo rezervų yra numatoma, kad perkainojimo rezervas gali būti mažinamas ne tik perkainotą turtą nurašant ar perleidžiant kito asmens nuosavybėn, bet ir jam nusidėvint bei jį nukainojant. Šiuo metu pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą, jo nuostatas turtui nusidėvėjus ar jo vertei sumažėjus perkainojimo rezerve vis tiek likdavo didelė suma, kurios sumažinti nebuvo galima.

Taip pat yra siūloma atsisakyti dabar uždarosioms akcinėms bendrovėms galiojančio galimo sertifikato, kuris pakeičia akcijas. Sertifikatas tai nėra vertybinis popierius, todėl siūloma sertifikato nuostatos atsisakyti. Taip pat yra siūloma atsisakyti žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijų statuso. Mes kaip tik projekto baigiamosiose nuostatose nustatėme, kad nuo įstatymo įsigaliojimo jos turi būti laikomos paprastomis vardinėmis akcijomis. Mūsų nuomone, tai tikrai daugeliui žemdirbių leistų disponuoti savo turtu taip, kaip jie nori.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūs kalbate jau 15 min. Galima daryti išlygą, kad jūs kelis įstatymo projektus pateikiate, bet vis tiek prašyčiau.

G.MIŠKINIS. Dar tiktai norėčiau pasakyti, kad iš tiesų tų pakeitimų yra gana nemažai. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Ministro Pirmininko lydraštį dėl teikiamo Seimui šio viso įstatymų projektų paketo, kad kai kur Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, ypač dėl informacijos atskleidimo, dėl juridinių asmenų registro, nėra iki šiol suderintos su šiuo metu jau taip pat Seimui pateikto Civilinio kodekso antrąja knyga. Yra priimti du Vyriausybės protokoliniai sprendimai, vyksta darbas, yra dvi koncepcijos dėl juridinių asmenų registro. Vieną variantą siūlo Teisingumo ministerija, kad įmonių registravimas arba ūkio subjektų registravimas vyktų per hipotekos įstaigas. Kitą variantą teikia Ūkio ministerija. Jos nuomone, tai turėtų būti viena centralizuota valstybės institucija, kurioje vyktų įmonių registravimo darbai. Mūsų principinis siūlymas, dėl ko tai neturėtų būti hipotekos teismai, yra 1986 metų Europos Sąjungos rekomendacija, kad teismai neturėtų prisiimti jiems nebūdingų funkcijų.

Aš labai trumpai. Nors nespėjau visko pasakyti, kadangi baigiasi laikas, bet dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Tai tos nuostatos atsispindi ir lydimuose projektuose, ar ne? Taigi dabar suteikiu žodį J.Listavičiui klausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti dėl 37 straipsnio – “Bendrovės revizorius”. Prieš tai norėjau pasakyti, kad pirmojoje dalyje “revizorius kontroliuoja”, matyt, gal geriau tiktų “tikrina”. Ir ketvirtojoje dalyje “buhalterinius finansinius dokumentus”, matyt, “buhalterinius” reikėtų išbraukti. O paklausti, kaip sakiau, norėčiau, ar vietoje “bendrovės revizoriaus” nereikėtų pradėti vartoti sąvokos “bendrovės auditorius”? Tai yra auditorius vidaus veiklai tikrinti arba veiklos auditui atlikti. Ačiū.

G.MIŠKINIS. Atsakydamas į jūsų klausimą, norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų buvo labai daug diskusijų šiuo klausimu, t.y. kokie turi būti keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Kaip matote, 37 straipsnio paskutinėje septintojoje dalyje yra pasakyta, kad tuos kvalifikacinius reikalavimus turi nustatyti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, ir rengiant Audito, Apskaitos ir daugelį kitų įstatymų projektų tas klausimas nuolat yra derinamas ir diskutuojamas su Finansų ministerija. Aš manau, kad iš tiesų, kaip mes ir siūlome įstatymo projekte, tai turėtų pasirinkti pati bendrovė. Mes ir siūlome, kad gali būti numatyta. O bendrovė, aišku, gali pasirinkti kitą variantą, kuris yra neuždraustas. Tai yra samdyti ir audito įmonę, ir taip toliau.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, kadangi grįžtate prie kvalifikuotos daugumos normos – dviejų trečdalių, kuri egzistuoja mūsų įstatyme, mane domina, ar (aš neatsimenu dabar, kada turėjo įsigalioti trijų ketvirtadalių mūsų įstatymo pataisa) pagal laiką čia nepersidengs?

G.MIŠKINIS. Taip, 1998 metų kovo mėnesį priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pataisą, kuri įsigalioja nuo 1998 metų balandžio 17 d., naujai steigiamoms akcinėms bendrovėms trijų ketvirtadalių kvalifikuota dauguma buvo taikoma nuo 1998 metų liepos 1 d. Tai yra naujai steigiamoms. Toms akcinėms bendrovėms, kurios veikia, jos šį reikalavimą turi įvykdyti iki 2001 m. gegužės 1 d. Kaip rodo praktika, jeigu akcinė bendrovė daro įstatų pataisas, tai ji daugiausiai padaro nuorodą, kad trys ketvirtadaliai, kaip ir numato įstatymai, įsigalios ne anksčiau, kaip 2001 metais. Didelės problemos dėl to nematom ir tikrai dėl to nebus. Tačiau, kaip minėjau, yra daug kitų aspektų, dėl ko buvo pasirinktas grįžimas prie dviejų trečdalių.

PIRMININKAS. Ar jau visas atsakymas?

G.MIŠKINIS. Aš manau, taip. Aš manau, kad komitetuose bus galima pateikti kur kas platesnę informaciją, visus už, visus prieš, dėl ko tai buvo pasirinkta. Jeigu bus prašymas, aš galėsiu ir čia išvardinti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 55 straipsnio – “Bendrovės teisė įsigyti savo akcijas”. Visuotinis akcininkų susirinkimas savo nutarimu turi apibrėžti laikotarpį, per kurį akcinė bendrovė gali įsigyti savo akcijas, negalintį viršyti 18 mėnesių. Kodėl pasirinktas 18 mėnesių laikotarpis? Antroji dalis, 55 straipsnio trečioji pastraipa.

PIRMININKAS. Gal viceministro pagalbininkai jau turi konkrečią vietą prieš akis?

G.MIŠKINIS. Jeigu galima, departamento direktorė ponia A.Railaitė pakomentuos.

A.RAILAITĖ. Ačiū, pone pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad ši nuostata ir apskritai teisės įsigyti savo akcijas reglamentavimas yra suderinta su Europos Sąjungos antrąja direktyva, kuri reguliuoja kapitalo reikalus. Konkrečiai su antrąja direktyva. Visi šie punktai, kurie išvardinti, yra dėl to, kad Europos Sąjungos teisė nustato šias teisykles, o mes deriname savo įstatymus. Ačiū.

K.KUZMINSKAS. O ten konkrečiai 18 mėn. yra vardijama?

A.RAILAITĖ. Negaliu šimtu procentų garantuoti, bet beveik taip, kad yra. Galima būtų vėliau patikslinti.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį komiteto pirmininkui A.Šimėnui, kuris ir mėnesius turės skaičiuoti, nes yra pagrindinio komiteto pirmininkas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų tai, manau, vienas svarbiausių įstatymų, kurį priimam, nes juo reikės vadovautis absoliučiai daugumai, didžiąją mūsų ūkio dalį sudarantiems ūkio subjektams. Vienas klausimas man įdomus, kaip jums pavyko suderinti su Civilinio kodekso antrąją knyga, ar yra kokių prieštaravimų, ar mums reikės bendromis jėgomis esamus prieštaravimus išspręsti? Jeigu yra, kokie pagrindiniai prieštaravimai, ar neatitikimai? Dar vienas klausimas, ar dar liko specifinis akcininkas – valstybė, ar jau ne?

G.MIŠKINIS. Dėl Civilinio kodekso antrosios knygos iš tiesų buvo labai ilga diskusija Vyriausybėje. Kaip aš minėjau, mes Akcinių bendrovių įstatymo projektą derinom su 1999 m., pakeliui pasivijo Civilinio kodekso antroji knyga. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu, pagal įstatymų, kitų teisės aktų rengimo tvarką mes turim derinti su šiuo metu galiojančiais įstatymais.

Taip pat vyko diskusija, kada Civilinio kodekso nuostatos gali būti realiai įgyvendintos, tai yra kada Civilinio kodekso antroji knyga įsigalios. Teisingumo ministerija pasakė, kad, jų nuomone, apie šių metų vidurį, tai yra liepos mėnesį. Jeigu, sakykim, įsigaliotų kartu, būtų pats geriausias variantas, juo labiau kad mums kol kas nepavyko bent jau iki galo išsiaiškinti dėl paties modelio. Su Civilinio kodekso rengimo darbo grupe mes aiškiai sutarėm, kad nors bus vienas ar kitas Civilinio kodekso modelis, atskirų įmonių rūšys bus kaip priedas prie Civilinio kodekso antrosios knygos. Mes, kiek tai pavyko, bandėm derinti su Civilinio kodekso antrąja knyga ir dėl informacijos atskleidimo, ir dėl kitų dalykų. Taigi tie klausimai yra derintini, ypač dėl informacijos atskleidimo. Aš manau, vis dėlto dar labai svarbu, kad visa teisinė bazė įsigaliotų kaip kompleksas, svarbu, kad ne tik įsigaliotų Civilinio kodekso antroji knyga, Akcinių bendrovių įstatymas, bet labai svarbu, kad įsigaliotų ir Ūkio subjektų registro įstatymas. Mano nuomone, jeigu tas įstatymas neįsigaliotų, o su šiuo įstatymu, su įmonių registravimu, arba informacijos atskleidimu, yra, atrodo, 24 straipsniai šiame Akcinių bendrovių įstatymo projekte. Todėl tas klausimas iš tikrųjų yra labai aktualus. Šiuo metu Vyriausybė intensyviai diskutuoja dėl vieno ar kito modelio. Aš manau, kol mes svarstysime Seimo komitetuose Akcinių bendrovių įstatymą, Vyriausybė tikrai pateiks savo pasirinkimą dėl ūkio subjektų registravimo. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjungos teisė… klausimas keliamas registravimo prasme dėl pelno siekiančių subjektų. Atsakydamas trumpai noriu pasakyti taip: mes bandėm, kiek tai yra įmanoma, derinti su Civilinio kodekso antrąja knyga.

PIRMININKAS. Vienu sakiniu, pone viceministre.

A.ŠIMĖNAS. Valstybės, kaip specialaus akcininko, statusas liko ar ne?

G.MIŠKINIS. Liko.

A.ŠIMĖNAS. Be reikalo.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirma, man kyla klausimas, kodėl akcinėms bendrovėms 150 tūkst., nors Europos Sąjunga reikalauja mažiau, o mes dar nesam Europos Sąjungoje? Ir iš tikrųjų šiek tiek iki Europos Sąjungos. O dabar dėl pradinių įnašų. Sakoma, kad už akcijas tik pinigais. Kuo motyvuojama neįskaityti turto, pavyzdžiui, išradimo? Gali būti, kad nauja akcinė bendrovė gali būti steigiama kaip tik vertingo išradimo pagrindu, o išradimo savininkas gali visiškai neturėti pinigų. Tai kaip toks išradėjas taptų tos akcinės įmonės bendrasavininkiu.

Mano kolegė M.Šerienė atkreipė dėmesį į 37 straipsnį, dėl bendrovės revizoriaus. Pirmajame punkte sakoma – bendrovės įstatuose gali būti numatyta. Įstatymuose nereikia sakyti – gali būti arba turi būti, arba nereikia kalbėti apie tai.

G.MIŠKINIS. Atsakant į jūsų pirmąjį klausimą dėl įstatinio kapitalo dydžio akcinėse bendrovėse, šiuo metu, kaip aš minėjau, pagal dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą akcinėms bendrovėms ši riba yra 100 tūkst. Kaip minėjau, pagal Europos Sąjungos direktyvas ta riba yra 25 tūkst. ekiu. Pagal kurso svyravimus tai yra apie 120 tūkst. Mūsų siūlymas yra 150 tūkst. Lt. Tai yra 50 tūkst. daugiau. Kodėl mes, kaip jūs teisingai pastebėjote, šiek tiek bėgam pirma traukinio, būtų galima dėl tos nuostatos diskutuoti, taikyti nuo tos datos, kada Lietuva taptų Europos Sąjungos nare. Bet aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų derybos su Europos Sąjunga prasidėjo.

Vyriausybė jau pačiu artimiausiu metu svarstys septynias derybines pozicijas. Kaip rodo kitų šalių praktika, visų derybinių pozicijų derybos su Europos Sąjunga užtrunka apie dvejus metus. Pačiu artimiausiu metu, Europos Sąjunga jau tą pripažino, kad Lietuva yra pasiruošusi įmonių teisės srityje, kiek to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos… Aš manau, kad 10 arba 150 tūkst. litų akcinei bendrovei nėra labai jau didelis skirtumas. Mes turim galimybę, dabar priimdami naują Akcinių bendrovių įstatymą, šį klausimą iš karto suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais. Juo labiau, kaip minėjau, 1999 m. labai daug diskutavom su verslo institucijomis, kurios dėl to problemų nemato.

Atsakau į jūsų klausimą…

PIRMININKAS. Trumpai, pone viceministre.

G.MIŠKINIS. Atsakau į antrąjį klausimą dėl turto įnešimo steigiant bendrovę. Mūsų siūlymas, kad pradinis įnašas būtų tik grynais pinigais. Dėl ko? Pateiksiu gana konkretų pavyzdį. Sakykim, jeigu užsienietis nori steigti, tai susiduria su muitinės procedūromis. Jis negali įvežti to turto, perduoti, nes dar nėra subjekto. Todėl tas siūlymas išplaukia ir iš to, kad iš esmės tai yra neįmanoma. Bet įsteigus, sakykim, kad ir uždarąją akcinę bendrovę – 10 tūkst., mes jau turim juridinį asmenį ir jokios problemos įnešti tą turtą toliau didinant įstatinį kapitalą nėra.

Atsakau į jūsų trečiąjį klausimą dėl 37…

F.PALUBINSKAS. Ne ne ne, dėl išradimo, vietinio išradimo.

G.MIŠKINIS. Atsiprašau. Dėl pačios turto sąvokos. Mes kaip tik naujame Akcinių bendrovių įstatymo projekte numatom ir išplečiam turto sąvoką pagal pasirašytas Lietuvos tarptautines sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Jūsų minėta sąvoka kaip tik į turto sąvoką įeina. Tačiau jeigu steigiama bendrovė, tai turi būti, kaip mes siūlome Akcinių bendrovių įstatymo projekte, pradinis įnašas grynais pinigais.

PIRMININKAS. A.Sysas. Paskutinis ir trumpas klausimas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, prisimenant tai, kaip paskutinį kartą mes priiminėjom Akcinių bendrovių įstatymą, labai daug ginčų buvo būtent dėl 3/4 kvalifikuotos balsų daugumos. Ji buvo tvirtinta tam, kad gintų tuos smulkiuosius, arba mažuosius, akcininkus. Kadangi ši nuostata iš principo kai kur net nepradėjo veikti, todėl sprendimas apie tai, ar tai gerai, ar blogai, labai keistai skamba. Tuo labiau kad Europos Sąjungos direktyvose niekur nenumatyta ir kai kuriuose šalyse yra 2/3 ir 2/4. Ar ministerija ir rengimo grupė pasidavė stambiems akcininkams darydama tokias pataisas?

G.MIŠKINIS. Norėčiau pasakyti, kad mes iš tikrųjų nei pasidavėm, nei nepasidavėm. Mes 1999 m. labai detaliai analizavom, kokia yra kitų šalių patirtis, ypač Europos Sąjungos. Kaip minėjau pranešimo metu, yra tik keturios valstybės, kur yra 3/4 kvalifikuotos daugumos nuostata. Norėčiau pasakyti ir labai trumpai pasinaudoti proga, vėliau galėsim pateikti platesnę medžiagą, kad Europos Sąjungos Komisijos iniciatyva buvo atliktas tyrimas dėl Europos Sąjungos akcinių bendrovių veiklos reguliavimo. Tyrimo galutinėje ataskaitoje skirta dėmesio ir akcininkų teisėms.

Tame dokumente yra akcentuojami trys pagrindiniai momentai: akcininkų skaičius, akcininkų teisė gauti informaciją bei apsauga ir akcininkų mažuma. Pastarosios dalies klausimą reikėtų skirti dar į dvi dalis: akcininkų mažumos apsauga ir apsauga nuo akcininkų mažumos. Tai irgi, kaip ir minėjau, čia yra du dalykai, kur ir viena, ir kita pusė turi pliusų ir minusų. Mūsų išvada buvo tokia: norint pritraukti investicijas, įvertinti tai, kokia situacija yra šiuo metu, kai didžioji dalis investicijų ir investitorių yra atėję anksčiau, kai įstatymo sąlygos numatė 2/3 kvalifikuotą daugumą ir daugumai teko visa atsakomybė, vis dėlto buvo pasirinktas variantas siūlyti vėl grįžti prie 2/3 kvalifikuotos daugumos.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Mes gerokai užtrukom su šiais projektais, jūs išsamiai atsakinėjote. Ačiū. Kolegos, gal bendruoju sutarimu pritarsim pateikimo procedūroms, ar ne? Dėkoju. Svarbūs įstatymai pateikti. Akcinių bendrovių įstatymo projektui pritarta. Toliau svarstys Ekonomikos komitetas – pagrindinis komitetas. Dabar dėl svarstymo datos. Jūs sakote kovo pabaigoje. Tai prašome siūlyti datą. Kovo 23 d. 24? Kovo 23 d. Svarstysime kovo 23 d. Ačiū.

Draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas – Ekonomikos komitetas pagrindinis, kovo 23 d. Komercinių bankų įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas – Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, kovo 23 d. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas – Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, svarstysime kovo 23 d. Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas – Ekonomikos komitetas pagrindinis, svarstysime kovo 23 d.

Kolegos, dar iki pertraukos turime vieną projektą, bet noriu jums pateikti labai svarbią informaciją. Elektroninės leidybos namai ir mūsų Seimo Informacijos technologijų skyrius 13 val. III rūmų konferencijų salėje rengia naujo kompaktinio disko “Lietuva iki Mindaugo” pristatymą. Tai yra gyvas požiūris į istoriją iki Mindaugo. Aš rengėjų vardu maloniai kviečiu Seimo narius į tą pristatymą. Ten laukia M.K.Čiurlionio kvartetas, kviestas arkivyskupas A.J.Bačkis, 150 garbių svečių, paroda ir kava. Kolegos, 13 valandą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2306 (pateikimas)

O dabar kviečiu į tribūną ūkio viceministrą R.Vaitkų. Ūkio viceministras debiutuoja pateikdamas projektą Nr.P-2306 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektą. Taigi 13 val. prasideda paroda, o mes greitai susitvarkome su pateikimo procedūromis. Pone viceministre!

R.VAITKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomąjį protokolą. Pats susitarimas dėl garantijų taikymo su Tarptautine atominės energijos agentūra buvo pasirašytas 1992 m. Vienoje 1998 m. buvo pasirašytas susitarimas dėl garantijų taikymo – papildomasis protokolas. Šis protokolas yra sustiprintos ir efektyvesnės branduolinės energijos taikaus panaudojimo tikrinimo sistemos pagrindas. Jis leistų Tarptautinei atominės energijos agentūrai turėti platesnius įgaliojimus, garantijų veiklai Lietuvoje. Taip pat mūsų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos darbas šioje srityje suintensyvėtų. Ratifikuodama papildomąjį protokolą, Lietuva išreikštų savo poziciją stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą branduolinio ginklo neplatinimo srityje.

Šį susitarimą ir papildomąjį protokolą iki praėjusių metų pabaigos buvo pasirašiusios 45 valstybės, 7 iš jų yra ratifikavusios. Tas protokolas numato, kad Lietuva turės Tarptautinei atominės energijos agentūrai pateikti išsamią pirminę informaciją apie branduolinę veiklą ir kasmet ją atnaujinti, taip pat sudaryti šios srities ateinančių dešimties metų planus. Kas numatyta papildomai? Tai yra Tarptautinės atominės energijos agentūros inspektorių prieiga prie branduolinių objektų, taip pat visų vietų, susijusių su branduoline veikla ir branduolinėmis medžiagomis. Be to, anksčiau sutartyje nebuvo numatyta tai, kad iš bet kurios teritorijos dalies galima bandinius paimti. Jau kai kurios šio susitarimo nuostatos yra įgyvendintos, būtent palengvinta inspektorių Lietuvai skyrimo tvarka ir vizų jiems išdavimas. Remiantis Lietuvos Konstitucijos 138 straipsnio antrąja dalimi bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio pirmosios dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Tarptautinės atominės energetikos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomas protokolas turi būti ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seime.

PIRMININKAS. Dėkui, pone viceministre.

Atleiskite, kolegos, išjungiau tris klausėjus. Pirmasis buvo, rodos, J.Listavičius. Jeigu jis prašytų žodžio, iš karto gautų. J.Listavičius. Paskui P.Šakalinis, rodos, prašė žodžio.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aiškinamajame rašte yra paminėtas reikalavimas pateikti TATENAI ateinančių dešimties metų planus dėl branduolinės veiklos šalyje. Norėčiau paklausti, ar pereinamojo laikotarpio sąlygomis Lietuvos Respublikai sudaryti TATENAI dešimčiai ateinančių metų strateginį planą nėra per daug sudėtinga, nes čia gali būti įvairiausių ir staigių pasikeitimų. Ačiū.

R.VAITKUS. Be abejonės, ryšium su energijos strategijos priėmimu ir datos pirmojo bloko uždarymo nustatymu sudaryti perspektyvią branduolinės energetikos veiklą ir planą dešimčiai metų nebus lengvas uždavinys. Aš manau, kad šis klausimas dabar yra mūsų VATESI ir TATENOS derinamas. Nebus lengva dešimčiai metų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu šios sutarties papildomo protokolo dėl atominės energetikos susitarimui, tačiau ratifikuoti lengviausia toms šalims, kaip čia jūsų pažymėta, kad ratifikavo Monakas ir Vatikanas, kurios neturi nei branduolinės energetikos objektų, nei kitokių. Lietuvoje yra truputį kita padėtis.

R.VAITKUS. Lietuvai šioje srityje daugiausia klausimų buvo iškilę būtent svarstant Vyriausybėje garantijas dėl komercinių, technologinių ir pramoninių paslapčių atskleidimo. Iš tą protokolą ratifikavusių šalių, be abejonės, yra daug ir nebranduolinių šalių. Daugiausia klausimų, aišku, kelia aukšto technologinio lygio šalys, kurios, kad ir pasirašiusios sutartį, dar neskuba jų ratifikuoti. Tačiau Lietuva šiuo papildomu protokolu dar sykį parodo savo atvirumą ir skaidrumą visos branduolinės energetikos veiklos. Taigi mes ypatingų paslapčių nuo tarptautinės visuomenės branduolinėje srityje tikrai neturime.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, sveikinu jus su naujomis pareigomis. Jūs, praleidęs Japonijoje nemažą kūrybinio laiko dalį, tikriausiai suteiksite saugumo pojūtį ir Lietuvai. Žinoma, kad atominė energetika ne tik gėris, bet ir didžiulis pavojus. Ypač jeigu siektume iš to naudos, tai turi būti stipri energetika.

Aš noriu pateikti klausimą. Mes turime savo atašė prie TATENOS. Kaip jūs ateityje ketinate panaudoti tą atašė ir mūsų vietines jėgas, kad tikrai mūsų saugumas būtų garantuotas ir taptų pavyzdžiu Ukrainai? Ačiū.

R.VAITKUS. Šiuo metu esamo atstovo prie Tarptautinės atominės agentūros kadencija baigiasi. Jis grįš balandžio pradžioje. Kandidato klausimas yra derinamas tiek su VATESI, tiek su Ūkio ministerija, nes šis atašė yra skiriamas nuo Ūkio ministerijos ir asignavimai yra numatyti Ūkio ministerijos biudžete. Aš manau, kad tikrai mes stengsimės parinkti aktyvų ir išmanantį žmogų, kuris paspartintų daugelio klausimų sprendimą, ir kad turėtume kuo mažiau problemų iš nepasitikinčių šalių dėl Ignalinos elektrinės saugumo.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone viceministre, jūs kol kas atsakėte į visus klausimus.

Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Turbūt pritariame? Bendruoju sutarimu pritariame įstatymo projektui Nr.P-2306 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautinės atominės energijos agentūros susitarimo dėl garantijų taikymo papildomojo protokolo ratifikavimo įstatymo projektui po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos, papildomasis – Užsienio komitetas. Svarstysime kovo 14 d. Taip siūlo Seniūnų sueiga.

Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar imame dar rezervinių klausimų, ar taip, kaip esame numatę darbotvarkėje, baigiame posėdį? Baigiame rytinį posėdį. Dėkoju už bendrą darbą iki šio momento.