Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 6, 7, 9, 10, 11, 13, ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo,
18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo papildymo
ketvirtuoju skirsniu įstatymo projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė priima nutarimus dėl valstybės turto, išskyrus turtą išvardytą šio straipsnio 1 dalyje, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Įstatymo taikymo praktika parodė, kad į Vyriausybę kreipiasi institucijos, norinčios perduoti savo valdomą turtą kitai institucijai, kai šio turto vertė neviršija kelių šimtų litų. Siekiant, kad klausimas būtų sprendžiamas operatyviau, siūloma įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad 7 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams valstybės turtas, išskyrus turtą, išvardytą šio straipsnio 1 dalyje, perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.
Dabartiniu metu, kadangi 10 straipsnis nenurodo, kad savivaldybės gali valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise valstybės turtu, todėl neaišku, kokiu pagrindu 11 straipsnyje jau numatoma galimybė perduoti savivaldybėms valstybės turtą patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai siūloma papildyti 10 straipsnio 2 dalį nuostata, kad 11 straipsnyje numatytais atvejais valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybės. Be to siūloma papildyti 7 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu.
10 straipsnio 2 dalies papildymas žodžiu ,,organizacijoms”, daromas siekiant pašalinti šio straipsnio neatitikimą 2 straipsnio 9 daliai, kurioje nustatyta turto patikėjimo teisė ne tik įmonėms ir įstaigoms, bet ir organizacijoms.
13 straipsnio papildymas nauju 4 punktu sąlygojamas tuo, kad būtų tikslingiau, jog pastatą patikėjimo teise valdytų viena institucija, o kitas valstybės institucijos laisvas negyvenamąsias patalpas galėtų nuomoti arba laikinai neatlygintinai naudoti pagal panaudos sutartį. Tačiau įstatymas biudžetinių įstaigų neįvardija kaip panaudos subjektų. Tokiu būdu susidaro situacija, kad valstybės institucijos laisvas negyvenamąsias patalpas galės nuomoti tik viešo konkurso būdu ir jas gali nukonkuruoti kitos ne valstybinės institucijos ir fiziniai ar juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, siūloma siaurinti viešųjų įstaigų teisę į turto panaudą (13 straipsnio 1 dalies 1 punktas), numatant, kad turto panaudos teise galės pasinaudoti tos įstaigos, kurių bent vienas iš steigėjų yra valstybės valdžios ir valdymo institucijos ar savivaldybių tarybos. Siekiant išvengti įstatymų kolizijos kartu teikiamas Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektas.
19 straipsnio 1 dalies 2 punkto keitimas vietoj žodžio ,,nuomos” įrašant žodį ,,mainų” daromas siekiant pašalinti šio punkto neatitikimą 19 straipsniui. 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti įvertintas tiek, kokia šio turto vertė buvo įsigyjant. Tai neatitinka turto tikėtinos vertės nustatymo principų, ypatingai tokia nuostata pavojinga vertinant nekilnojamąjį turtą. Siekiant išspręsti šią problemą siūloma išdėstyti 19 straipsnio 2 dalį nauja redakcija, atsisakant aukščiau minėtos nuostatos.
Ūkio ministerija parengė Viešosios nuosavybės turto perleidimo ir nurašymo įstatymo projektą. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus 1999 m. rugpjūčio 31 d. pavedimą Nr. 20-8431 minėtas projektas įjungtas į Valstybės ir savivaldybių turto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Dėl to buvo papildomas įstatymo 2 straipsnis bei įstatymas papildomas nauju ketvirtuoju skirsniu. Be to, Ūkio ministerija parengė ir teikė Vyriausybei Valstybės turto perleidimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 ir 4 straipsnių papildymo įstatymo projektą, susijusį su inžinerinės infrastruktūros objektų bei neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų su jų priklausiniais perdavimu savivaldybių nuosavybėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės ir teisėtvarkos skyriuje buvo pasiūlyta šio projekto nuostatas perkelti į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnį, nes papildžius Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnį 5 dalimi valstybė turėtų privalomai perduoti savivaldybių nuosavybėn, joms sutikus, visus valstybei nuosavybės teise priklausančius inžinerinės infrastruktūros objektus ir visas valstybei nuosavybės teise priklausančias, neprivatizuotas gyvenamąsias patalpas su priklausiniais. Siekiant nustatyti, kad valstybė galėtų pasirinkti kokį iš aukščiau minėto turto perduoti savivaldybėms, joms sutikus, bei kontroliuoti šį procesą, siūloma papildyti įstatymo 6 straipsnį nauju 2 punktu. Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu 6 straipsnio naujas 2 punktas papildytas švietimo objektais. Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymu 6 straipsnio naujas 2 punktas papildomas nuostata, kad perduodant savivaldybėms šiame punkte nurodytą turtą valdyti ir naudotis juo patikėjimo teise reikalingas savivaldybės tarybos sutikimas.
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos pasiūlymu 11 straipsnis išdėstytas nauja redakcija.
Siūlomos įstatymo pataisos inkorporuosis į teisinę sistemą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus siūlomas įstatymo pataisas turėtų būti keičiama Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis.
Įstatymo projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus 1999 m. rugpjūčio 31 d. pavedimą Nr. 20-8431. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisės departamento (direktorė J. Aleksaitė) Privačios teisės skyriaus (l. e. p. viršininkė D. Bublienė) vyresnysis specialistas E. Rumbutis.
Reikšminiai projekto žodžiai: valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; turto nurašymas; nereikalingas ir netinkamas naudoti turtas.
Ministras Gintaras Balčiūnas