(projektas)
Aiškinamasis raštas
Įgyvendinant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos priemones (Nacionalinė acquis priėmimo programa), parengtas Akcinių bendrovių įstatymo projektas, kurio tikslas - tobulinti ir modernizuoti Lietuvos įmonių teisę, kartu siekiant jos visiško suderinimo su Europos Bendrijų įmonių teise. Tuo pačiu siekiama išspręsti kai kurias Akcinių bendrovių įstatymo taikymo problemas. Atsižvelgiant į tai, kad projektui keliamų tikslų įgyvendinimui būtina pakeisti daugiau nei pusę galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių, projekte pateikiama nauja įstatymo redakcija.
Įstatymo projektas yra suderintas su šiais, pagal „Baltąją knygą“ priskirtais Įmonių teisės sričiai, Europos Sąjungos teisės aktais:
Pirmąja Tarybos direktyva 68/151/EEC (1968 m. kovo 9 d.);
Antrąja Tarybos direktyva 77/91/EEC (1976 m. gruodžio 13 d.);
Trečiąja Tarybos direktyva 78/855/EEC (1978 m. spalio 9 d.);
Šeštąja Tarybos direktyva 82/891/EEC (1982 m. gruodžio 17 d.);
Dvyliktąja Tarybos direktyva 89/667/EEC (1989 m. gruodžio 21 d.);
Tarybos direktyva 92/101/EEC (1992 m. lapkričio 23 d.).
Įstatymo projekte nustatytas naujas akcinių bendrovių minimalaus įstatinio kapitalo dydis – 150000 litų (2 straipsnio 4 dalis). Direktyvos 77/91/EEC 6 straipsnyje reikalaujama minimalaus viešųjų ribotos atsakomybės bendrovių pasirašyto kapitalo dydžio, ne mažesnio nei 25000 ECU, kas pagal dabartinį valiutų kursą atitinka apie 120000 litų (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta 100000 litų).
Projekte nustatytas maksimalus uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų (taip pat ir steigėjų) skaičius – 100 asmenų (2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis). Nedaug akcininkų turinčioms akcinėms bendrovėms (daugeliu atvejų susikūrusių po privatizavimo), kurių akcijos paprastai yra nelikvidžios, tokiu būdu būtų sudaryta galimybė reorganizuotis į uždarąją akcinę bendrovę ir jos neprivalėtų laikytis brangiai kainuojančių informacijos atskleidimo reikalavimų, būtinų atviroms bendrovėms. Pakeitimai suderinti su Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo (1996 m. sausio 16 d., Nr.I-1169) 1998 m. kovo 19 d. pakeitimu, pagal kurį vertybinių popierių viešoji apyvarta apima vertybinių popierių siūlymą, kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų (anksčiau buvo numatyta 50 asmenų riba).
Įstatymo projekte patikslinti reikalavimai bendrovių įstatų turiniui (5 straipsnio 2 ir 3 dalys). Remiantis naujomis nuostatomis, iš bendrovių nebus reikalaujama įstatuose kartoti nuostatas, taip pat reguliuoti klausimus, kurie yra detaliai reglamentuoti įstatymu. Bendrovėms nereiks nurodyti visas galimos ūkinės veiklos rūšis, o tik nurodyti ūkinės veiklos pobūdį; patys akcininkai galės spręsti dėl konkrečios bendrovės ūkinės veiklos apibrėžimo įstatuose detalumo. Be šiuo metu Akcinių bendrovių įstatyme nustatytų reikalavimų, projekte yra įtraukti papildomi reikalavimai įstatuose nurodyti bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarką, filialų bei atstovybių steigimo tvarką. Patikslinti ir kiti reikalavimai įstatų turiniui.
Numatyta atsisakyti specialios paskirties bendrovių statuso reglamentavimo Akcinių bendrovių įstatyme. Specialios paskirties bendrovės nėra atskiros rūšies įmonės, todėl specialios paskirties statuso suteikimas neturi būti laikomas bendrovės reorganizavimu ir jam neturi būti taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, susijusios su bendrovių reorganizavimu. Šiuo metu galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio nuostatas tikslinga perkelti į Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių“ (1995 m. vasario 15 d., Nr.I-794). Įstatymo „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių“ pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas pateikiamas kartu su šiuo Akcinių bendrovių įstatymo projektu. Specialios paskirties statuso suteikimo tvarka yra nustatyta 1995 m. balandžio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr.537 „Dėl specialios paskirties bendrovių statuso suteikimo tvarkos“.
Siūloma Akcinių bendrovių įstatyme siauriau reglamentuoti bendrovių filialus bei atstovybes (6 straipsnis). Visų rūšių įmonių filialų ir atstovybių statusą, jų steigimo, veiklos nuostatas tikslinga reglamentuoti Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme (1990 m. gegužės 8 d., Nr.I-196). Papildant įmonių filialų ir atstovybių steigimo ir veiklos reglamentavimą, 1999 m. gruodžio mėnesį Seimas priėmė Įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dubliuotų Įmonių įstatymą, todėl didžiosios dalies jų šiame projekte siūloma atsisakyti.
Pagal direktyvos 92/101/EEC nuostatas praplėstos patronuojančių ir dukterinių bendrovių sąvokos (7 straipsnis). Siūloma nustatyti, kad bendrovė yra patronuojanti kitą, jei kitoje tiesiogiai ar netiesiogiai (t.y. pati ar per kitas patronuojamas bendroves) turi balsų daugumą ar kitos bendrovės atžvilgiu gali tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lemiama įtaka. Įstatymo projekte nustatyta, kad patronuojamoji bendrovė yra patronuojančiosios bendrovės dukterinė bendrovė.
Siūloma supaprastinti bendrovių (ypač akcinių bendrovių) steigimo tvarką (antrasis skirsnis). Projekte siūloma atsisakyti akcinių bendrovių steigimo atviruoju būdu, t.y. formuojant akcinės bendrovės įstatinį kapitalą iš įnašų už išleidžiamas akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios platinamos kitiems asmenims. Praktiškai tokiu būdu akcinės bendrovės Lietuvoje iki šiol nebuvo steigiamos (asmeniui, nesančiam steigėju, investuoti į dar neveikiančią bendrovę yra labai rizikinga). Iki bendrovės įregistravimo nėra galimybės įgyvendinti šiuo metu galiojančią Akcinių bendrovių įstatymo nuostatą „akcijų pasirašymas yra sutartis tarp bendrovės ir fizinio ar juridinio asmens“, kadangi bendrovės dar nėra (ji kaip juridinis asmuo dar neegzistuoja). Steigiant bendrovę uždaruoju būdu, akcijas gali pasirašyti steigėjai, pasirašydami steigimo sutartį. Įregistravus akcinę bendrovę, jos įstatinis kapitalas gali būti didinamas akcijas platinant viešai; tokiu būdu, pasiekiamas praktiškai tas pats rezultatas, kaip ir viešai platinant akcijas iki bendrovės įregistravimo, tik šiuo atveju akcininkai (ne bendrovės steigėjai) investuoja į jau veikiančią įmonę, sumažėja rizika. Atsisakant steigimo atviruoju būdu, supaprastėja steigėjų atsakomybė: jie nėra atsakingi prieš trečiuosius asmenis – viešai platinamas akcijas pasirašiusius asmenis; be to, sutrumpėja steigimui skirti terminai. Registruojant steigiamos akcinės bendrovės akcijas Vertybinių popierių komisijoje, užtektų tik steigimo sutarties, nebūtų reikalingas išankstinis įstatų registravimas Įmonių rejestre; kadangi steigimo metu visa rizika tektų tik steigėjams (nebūtų įtraukti tretieji asmenys), nebūtinas išankstinis informavimas apie būsimą bendrovę.
Projekte siūloma atsisakyti galimybės bendrovių steigimo metu pradinius įnašus už pasirašytas akcijas apmokėti turtu; siūloma nustatyti, kad pradinius įnašus už pasirašytas akcijas iki bendrovės įregistravimo galima mokėti tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą (10 straipsnio 5 dalis). Praktikoje šiuo metu dėl nepiniginių pradinių įnašų iki bendrovės įregistravimo iškyla nemažai problemų: iki bendrovės įregistravimo nėra asmens, kuriam investuotojas galėtų perduoti už akcijas perduodamą turtą; užsienio investuotojai pagal muitinės taisykles iki bendrovės įregistravimo negali šio turto įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (nėra juridinio asmens, kuriam šis turtas perduodamas). Tuo tarpu, neperdavus turto, akcijos negali būti laikomos apmokėtomis, o esant neįmokėtiems pradiniams įnašams, bendrovė negali būti registruojama.
Pagal direktyvos 77/91/EEC 11 straipsnio reikalavimus įstatymo projekte nustatyti papildomi reikalavimai turto įsigijimui iš akcinės bendrovės steigėjo (15 straipsnis). Projekte numatytas privalomas steigėjo perduodamo akcinei bendrovei turto vertinimas, šio vertinimo atskleidimas bei tokio sandorio patvirtinimas visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiomis nuostatomis siekiama apsaugoti kitų akcininkų interesus, kai bendrovė įsigyja steigėjo turtą.
Keičiant šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, susijusias su bendrovės teisių ir pareigų reglamentavimu (16 straipsnis), siekiama įtvirtinti Vakarų teisėje visuotinai pripažįstamą nuostatą, kad privatinėje teisėje leidžiama viskas, kas nedraudžiama.
Atsižvelgiant į direktyvos 77/91/EEC 23 straipsnio reikalavimą, nustatytas draudimas suteikti asmeniui tam tikras finansines lengvatas, siekiant, kad šis įsigytų bendrovės akcijų (16 straipsnio 4 dalis).
Pagal direktyvos 68/151/EEC 4 straipsnio nuostatas įstatymo projekte nustatyti reikalavimai informacijai, kuri turi būti nurodoma bendrovių laiškuose ir dokumentuose, kuriais pateikiami užsakymai (17 straipsnis).
Siekiant patenkinti direktyvos 89/667/EEC 3 straipsnio reikalavimus, įstatymo projekte nustatytos taisyklės atskleisti faktą, kad bendrovės akcininkas yra vienas asmuo: asmuo, supirkęs visas akcijas (taip pat po to perleidęs jų dalį) apie tai privalo pranešti bendrovei (administracijos vadovui), o bendrovė – rejestro tvarkytojui (18 straipsnio 5 dalis).
Įgyvendinant akcininko teises susipažinti su bendrovės informacija, taip pat sudaryti sutartį su audito įmone bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimui, siūloma, laikantis Vakarų teisės principų, atsisakyti akcininkų išskyrimo priklausomai nuo jų turimų akcijų dalies (20 straipsnio 7 dalis ir 60 straipsnio 3 dalis). Siūloma nustatyti, kad kiekvienam akcininkui privaloma pateikti svarbiausius bendrovės dokumentus: metinę finansinę atskaitomybę, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ir jų priedus, stebėtojų tarybos pasiūlymus bei atsiliepimus, valdybos (jei jos nėra – administracijos vadovo) ataskaitas visuotiniams akcininkų susirinkimams, audito įmonės išvadas, bendrovės turimus akcininkų sąrašus (20 straipsnio 7 dalis). Kiti dokumentai įstatymo projekte nekonkretizuojami; juos pateikti akcininkams gali būti atsisakoma tais atvejais, kai juose yra komercinių paslapčių. Nustatyta, kad ne mažiau kaip kas 3 mėnesiai turi būti atnaujinami akcininkų sąrašai akcinėse bendrovėse bei nustatyti privalomi duomenys akcininkams pateikiamuose akcininkų sąrašuose (20 straipsnio 7 ir 9 dalys). Apribotas mokesčio, kuris gali būti renkamas iš akcininko už informacijos jam pateikimą, dydis (20 straipsnio 8 dalis).
Projekte siūloma numatyti galimybę akcininkui pagal rašytinį įgaliojimą įgalioti kitą asmenį, taip pat vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime bei atlikti kitus veiksmus, įgyvendinant akcininko teises (21 straipsnio 1 dalis). Šis pakeitimas supaprastintų vertybinių popierių rinkos profesionalo – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko, kuris turi specialių žinių, kaip efektyviau naudotis vertybinių popierių suteikiamomis teisėmis akcininko naudai, – įgaliojimo procedūrą.
Atsižvelgiant į užsienio ekspertų pasiūlymus bei praktikoje kylančias įstatymo taikymo problemas, projekte sukonkretintos kiekvieno įstatyme numatyto bendrovės valdymo organo funkcijos (ketvirtasis skirsnis). Visų pirma, nustatyta, kad akcinėse bendrovėse yra privalomi šie valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, administracijos vadovas. Stebėtojų taryba nėra privaloma, akcininkai gali pasirinkti, ar turėti tokį kontrolės organą ar ne. Uždarosiose akcinėse bendrovėse gali būti nesudaroma nei valdyba, nei stebėtojų taryba. Jei uždarojoje akcinėje bendrovėje nesudaroma valdyba, jos funkcijas (išskyrus atskiras funkcijas, kurios nesant valdybai yra priskirtos visuotiniam akcininkų susirinkimui, pavyzdžiui, administracijos vadovo rinkimas ar atleidimas) perima administracijos vadovas, kuris kaip ir valdyba yra bendrovės vykdomasis organas. Pagal įstatymo projekto nuostatas stebėtojų taryba yra išskirtinai tik kontrolės organas, kurio funkcijų kiti valdymo organai negali perimti.
Siūloma įvesti į Akcinių bendrovių įstatymą naują instrumentą – visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dieną, kuria akcinės bendrovės galėtų pasinaudoti pagal savo poreikius (24 straipsnio 1 dalis). Ši diena turi būti ne ankstesnė kaip trisdešimta ir ne vėlesnė kaip dešimta diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo, dėl kurio ji nustatoma, kadangi ji turi būti kuo artimesnė susirinkimo dienai, tačiau turi būti nustatyta iki bendrųjų balsavimo biuletenių išsiuntimo. Siūloma nustatyti, kad ši diena turi būti po valdybos posėdžio, nustačiusio šią dieną, ir ne ankstesnė kaip dešimta diena po jo, kadangi per šį laiką ši diena pagal vertybinių popierių viešosios apyvartą reglamentuojančius teisės aktus būtų paskelbta kaip esminis įvykis bendrovėje (akcininkai ir potencialūs akcijų pirkėjai apie šią dieną galėtų žinoti prieš įvykdant sandorį). Akcininkų apskaitos dienos įvedimas sudarytų sąlygas prieš visuotinį akcininkų susirinkimą nestabdyti prekybos šios akcinės bendrovės akcijomis, taip pat tiksliai iš anksto žinoti susirinkime turinčius teisę dalyvauti asmenis (tiek bendrovei, tiek patiems akcininkams). Akcininkas, turėdamas informaciją apie tuos akcininkus, kurie turi teisę dalyvauti susirinkime, žinodamas jų adresus, akcijų, suteikiančių balso teisę, skaičių, galės pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe sudaryti akcininkų sutartį.
Projekte siūloma galimybė akcininkams rinkti visuotinio akcininkų
susirinkimo inspektorių, kuris būtų atsakingas už akcininkų registravimą,
kvorumo nustatymą, balsų skaičiavimą ir balsavimo rezultatų nustatymą
visuotiniame akcininkų susirinkime
(25 straipsnis). Tuo siekiama, kad balsavimą susirinkime kontroliuotų akcininkų
išrinktas asmuo, o ne administracija.
Įstatymo projekte patikslinta visuotinio akcininkų susirinkimo
sušaukimo, jo darbotvarkės parengimo, pranešimo apie susirinkimą, kvorumo
nustatymo, balsavimo susirinkime tvarka (26-29 straipsniai). Projekte
nustatyta, kad galimybė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose iš
anksto turi būti numatyta bendrovės įstatuose bei, siekiant sudaryti
palankesnes sąlygas akcininkams balsuoti iš anksto, detaliai reglamentuota
bendrųjų balsavimo biuletenių parengimo, jų išsiuntimo bei balsavimo jais
tvarka
(30 straipsnis).
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad svarbiausieji visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami 2/3 balsų dauguma (29 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir kiti įstatymo projekto straipsniai, kuriuose nurodytas reikalavimas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą priimti kvalifikuota balsų dauguma). Pažymėtina, kad 2/3 kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas į 3/4 daugumos reikalavimą Akcinių bendrovių įstatyme yra pakeistas 1998 m. kovo 19 d. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 36-961) ir pagal dabartinę įstatymo redakciją būtų taikomas visoms bendrovėms nuo 2001 m. gegužės 1 d. Pagrindinis 3/4 kvalifikuotos daugumos reikalavimo atšaukimo tikslingumą lemiantis faktorius yra šis: stambieji investuotojai, tarp jų ir užsienio investuotojai bei valstybė, iki 1998 m. kovo 19 d. Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo investavo į bendroves, remdamiesi 2/3 kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimu; įsigijusiems akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 2/3 balsų, įstatymas užtikrino pilną jų įsteigtos ar įsigytos bendrovės kontrolę; padidinus kvalifikuotos daugumos reikalavimą, jie šią kontrolę praranda arba yra priversti papildomai investuoti, kas sukelia daug problemų. Be to, liberalesnės verslo organizavimo sąlygos pritrauktų daugiau stambių investuotojų, o tai turėtų teigiamos įtakos Lietuvos verslo plėtojimui; dar nėra pasibaigęs pereinamasis laikotarpis, o praktikoje bendrovės neskuba keisti įstatuose nustatyto 2/3 balsų daugumos reikalavimo į 3/4 ir dėl 2/3 kvalifikuotos balsų daugumos atstatymo tokių bendrovių savininkai nenukentėtų; bendrovės, kurios yra įsteigtos po 1998 m. liepos 1 d. bei kitos bendrovės, kurių įstatuose nustatytas 3/4 kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas, savo įstatų galėtų nekeisti: įstatymo projektas leidžia bendrovėms nusistatyti didesnį nei 2/3 kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimą.
Įstatymo projekte, atsižvelgiant į PHARE ekspertų pasiūlymus, nustatyti detalūs reikalavimai valdybos (administracijos vadovo) pateikiamai eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui ataskaitai apie bendrovės veiklą. Iki šiol valdybos ataskaitos turinys nebuvo apibrėžtas (36 straipsnis).
Įstatymo projekte atsisakyta reikalavimo kiekvienai bendrovei turėti išrinktą revizorių, nustatyta galimybė numatyti tokį bendrovės kontrolės organą jos įstatuose (37 straipsnis). Pagal projektą visose akcinėse bendrovėse bei stambiose uždarosiose akcinėse bendrovėse numatytas privalomas kasmetinis auditas. Palikti revizorių kaip privalomą kontrolės organą kiekvienoje bendrovėje būtų papildomas suvaržymas. Revizorius gali vykdyti tik vidaus kontrolės funkcijas, todėl siūloma leisti pačioms bendrovėms (akcininkams) spręsti dėl tokio ar panašaus organo reikalingumo, taip pat jo kompetencijos bendrovėje ribų. Projekte, atsižvelgiant į Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEC reikalavimus, numatyta, kad revizoriui turi būti nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai.
Įstatymo projekte nustatyta, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže bendrovei atstovauja administracijos vadovas (38 straipsnio 3 dalis), o ne valdyba kaip nustatyta galiojančiame Akcinių bendrovių įstatyme (atskirų valdybos narių galios nustatomos įstatuose). Remiantis Europos Sąjungos teisės principu, nustatytu direktyvos 68/151/EEC 9 straipsnyje, bendrovė negali remtis prieš trečiuosius asmenis bendrovės organų įgaliojimų apribojimais, kylančiais iš įstatų ar kitų valdymo organų sprendimo. Siekiant sureguliuoti šiuos santykius, nepažeidžiant trečiųjų asmenų, o taip pat bendrovės interesų, teisė atstovauti bendrovei suteikiama tik administracijos vadovui. Be to, siekiant suteikti valdybai daugiau galių kontroliuoti administracijos vadovą, numatyta galimybė bendrovei įstatuose nustatyti atvejus, kada administracijos vadovas gali sudaryti sandorius, tik turėdamas valdybos sutikimą. Pagal įstatymo projektą atskirose bendrovės veiklos srityse teisę veikti savarankiškai ir sudaryti bendrovės sandorius turi administracijos vadovo pavaduotojai, jei tai nustatyta bendrovės įstatuose (38 straipsnio 6 dalis).
Įstatymo projekte siūloma keisti nuostatas, kuriomis reglamentuojamas bendrovės rezervų sudarymas ir jų naudojimas (40 straipsnis):
- numatyta, kad perkainojimo rezervas gali būti mažinamas ne tik perkainotą turtą nurašant ar perleidžiant kito asmens nuosavybėn, bet ir jam nusidėvint bei jį nukainojant. Šiuo metu pagal galiojančią nuostatą turtui nusidėvėjus ar jo vertei sumažėjus, perkainojimo rezerve vis tiek likdavo didelė suma, kurią sumažinti nebuvo galima;
- pagal direktyvos 77/91/EEC 22 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimą numatomas papildomas savų akcijų įsigijimo rezervas, kurio tikslas padengti akcinės bendrovės savų akcijų įsigijimo vertę;
- pagal projektą, be įstatymo numatytų rezervų, gali būti ir kiti rezervai, sudaromi visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, kuriame numatomas šių rezervų panaudojimas, taip pat numatoma, ar šie rezervai yra paskirstytinieji ar nepaskirstytinieji.
Siūloma atsisakyti žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijų statuso. Projekto Baigiamosiose nuostatose (79 straipsnyje) nustatyta, kad nuo įstatymo įsigaliojimo jos turi būti laikomos paprastosiomis vardinėmis akcijomis. Žemės ūkio produkcijos gamintojų akcijos buvo numatytos siekiant, kad žemdirbiai galėtų lengviau įsitraukti į bendrovių valdymą. Tačiau dabar šios akcijos žemdirbiams virto našta, o ne privilegija, nes yra ribojama jų apyvarta. Net ir norėdami šių akcijų savininkai neturi galimybės parduoti jiems priklausančias akcijas ir tokiu būdu pagerinti savo materialinę padėtį.
Įstatymo projekte (47 straipsnio 5-7 dalys) pagal direktyvos 77/91/EEC 18 straipsnio reikalavimus nustatytas draudimas išleidžiamas akcijas pasirašyti pačiai bendrovei.
Projekte siūloma praplėsti turto, kurį galima įnešti kaip nepiniginį įnašą už pasirašytas akcijas, apibrėžimą (ribas) (48 straipsnio 1 dalis); atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse dėl investicijų skatinimo nustatytą investicijų apibrėžimą, siūloma nustatyti, kad nepiniginiais įnašais gali būti turtas ir turtinės teisės, kurios gali būti civilinės apyvartos objektu ir gali būti ekonomiškai įvertintos.
Projekte siūloma pakeisti pasirašomų akcijų apmokėjimo nepiniginiais įnašais šiuo metu galiojančią tvarką (10 straipsnio 6-8 dalys, 48 straipsnio 5, 6 ir 8 dalys). Siūloma nustatyti, kad nepiniginiai įnašai turi būti įvertinti turto vertintojų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatyta didinti įstatinį kapitalą, išleidžiant akcijas už jį (steigimo metu – iki steigimo sutarties, kurioje numatoma, kiek akcijų steigimo metu įsigyja steigėjai, sudarymo). Laikoma, kad pasirašytos akcijos gali būti apmokamos ne bet kokiu turtu, bet bendrovės ūkinei veiklai vykdyti reikalingu turtu, ir priimant nutarimą didinti įstatinį kapitalą, jis akcininkams turėtų būti žinomas iš anksto. Šiuo atveju, priimdami nutarimą išleisti akcijas už šį nepiniginį įnašą, akcininkai iš karto gali susipažinti su turto vertinimo ataskaita, tiksliai žinoti nepiniginio įnašo vertę. Akcijos būtų apmokėtos tik šį turtą perdavus bendrovės nuosavybėn. Esant tokiai tvarkai, išvengiama antrojo visuotinio akcininkų susirinkimo (pirmajame priimamas nutarimas didinti įstatinį kapitalą, antrajame, pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, patvirtinama nepiniginio įnašo vertė), bus išvengta problemų, galinčių kilti tuo atveju, jei turto vertintojo nustatyta nepiniginio įnašo vertė neatitinka pasirašytų akcijų emisijos kainos ar visuotinis akcininkų susirinkimas nepiniginio įnašo vertės nepatvirtina.
Siekiant Lietuvos uždarąsias akcines bendroves padaryti uždarosiomis bendrovėmis Europos Sąjungos teisės prasme, įstatymo projekte numatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas negali parduoti akciją bet kuriam asmeniui, nepasiūlęs jos įsigyti esamiems uždarosios akcinės bendrovės akcininkams. Įstatymo projekte nustatyta tvarka šios nuostatos įgyvendinimui.
Įstatymo projekte pagal direktyvos 77/91/EEC reikalavimus, patikslintas visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų didinti ar mažinti įstatinį kapitalą priėmimo bei jų atskleidimo reglamentavimas. Numatyta, kad nutarimas didinti įstatinį kapitalą gali būti priimamas balsuojant ir pritariant atskirai skirtingų klasių akcijų savininkams (51 straipsnis). Nutarime išleisti akcijas turi būti numatytos įstatinio kapitalo didinimo galimybės, jei būtų išplatinta ne visa emisija, t.y. investuotojai (naujos emisijos akcijas pasirašantys asmenys) iš anksto turi žinoti, ar bus padidintas įstatinis kapitalas ir kokiu dydžiu, jei nebus pasirašytos visos bendrovės išleistos akcijos. Projekte nustatyta įstatų keitimo ir registravimo tvarka, kai išplatintos ne visos akcijos, atsisakant tokiam bendrovės įstatų pakeitimui būtinumo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Įstatinio kapitalo mažinimo atvejui pagal direktyvos 77/91/EEC 32 ir 33 straipsnių reikalavimus patikslintos nuostatos dėl bendrovės kreditorių reikalaujamo papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo (54 straipsnio 7-9 dalys).
Projekte siūloma sutrumpinti maksimalų laiką, skirtą įstatų pakeitimams
dėl įstatinio kapitalo padidinimo įregistruoti: didinant įstatinį kapitalą
papildomais įnašais iki 6 mėnesių (52 straipsnio 5 dalis), didinant įstatinį
kapitalą iš bendrovės lėšų - iki 3 mėnesių
(53 straipsnio 8 dalis). Šiuo metu praktika rodo, jog pasitaiko nemažai atvejų,
kai bendrovių administracija piktnaudžiauja įstatymo suteikta galimybe ir
neregistruoja įstatinio kapitalo padidinimo maksimalų 12 mėnesių laikotarpį.
Ypač tai aktualu tais atvejais, kai tokį ilgą laiką bendrovės gali naudotis
investuotojų lėšomis (pradiniais įnašais už pasirašytas akcijas), tuo tarpu
investuotojai iki įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo netampa bendrovių
akcininkais.
Pagal direktyvos 77/91/EEC 19-24 straipsnių reikalavimus patikslintos
galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcinės bendrovės savų
akcijų įsigijimo
(55 straipsnis). Nustatytas reikalavimas, kad norint įsigyti savas akcijas,
būtina turėti savų akcijų supirkimo rezervą, padengiantį jau turimų ir
įsigyjamų savų akcijų vertę, reikalavimai neteisėtai įsigytų akcijų
perleidimui; laikantis direktyvos reikalavimų nustatyta, kad priimdamas
nutarimą dėl savų akcijų įsigijimo visuotinis akcininkų susirinkimas turi
nustatyti maksimalų leidžiamų įsigyti savų akcijų skaičių, laikotarpį, kuriam
duodamas leidimas, maksimalią ir minimalią įsigyjamų akcijų kainą. Be to,
nustatyta, kad bendrovės dukterinei bendrovei pasirašant, įsigyjant ar turint
bendrovės akcijas (patronuojančios ir dukterinės bendrovių sąvokos įstatymo
projekte patikslintos atitinkamai 92/101/EEC direktyvos nuostatoms) laikoma,
kad patronuojanti bendrovė pati pasirašo, įsigyja ar turi savas akcijas, ir
šiuo atveju yra taikomos savų akcijų pasirašymo, įsigijimo ar turėjimo
taisyklės. Pagal įstatymo projekto nuostatas draudžiama bendrovei priimti savas
akcijas prievolei užtikrinti, kadangi tai prilyginama savų akcijų įsigijimui.
Taip pat projekte tapačiu savų akcijų įsigijimui laikomas bendrovės akcijų
įsigijimas, kai bendrovės akcijas įsigyja asmuo, veikiantis savo vardu, bet
bendrovės naudai.
Kadangi praktika rodo, kad neretai akcinių bendrovių vykdomas savų akcijų įsigijimas yra susijęs su administracijos piktnaudžiavimu, o įstatymu neteikiamos garantijos, užtikrinančios visiems akcininkams lygias galimybes perleisti savo akcijas akcinei bendrovei, įstatymo projekte apribotas akcinių bendrovių, kurios turi teisę įsigyti savas akcijas ratas: savas akcijas turi teisę įsigyti tik akcinės bendrovės, kurių akcijos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikoje įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį arba einamąjį vertybinių popierių prekybos sąrašą (55 straipsnio 1 ir 15 dalys). Tik šioms akcinėms bendrovėms yra aktualus akcijų supirkimas tuo atveju, kai norima atstatyti akcijų kainą ar sustabdyti jų kainos kritimą. Be to, numatyta, kad savų akcijų įsigijimas galimas tik sudarant sandorius vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje. Tokia nuostata atitinka Europos Sąjungos valstybių teisės principus, gina akcininkų lygiateisiškumą.
Įstatymo projekto 56 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad tos pačios
emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises. Tačiau praktikoje
gali susiklostyti tokia situacija, kai ne visų obligacijų savininkų, kaip
bendrovės kreditorių, reikalavimai bus patenkinti vienodai (pavyzdžiui, tik
pirmiesiems obligacijų savininkams, prisiteisusiems iš akcinės bendrovės palūkanas
už obligacijas, šie reikalavimai gali būti patenkinami, o kitiems obligacijų
savininkams, vėliau pareiškusiems ieškinius, turto gali neužtekti). Todėl
56 straipsnio 6-8 dalyse nustatoma, kad akcinė bendrovė, išleisdama viešai
platinamas obligacijas, gali sudaryti sutartį su komerciniu banku ar finansų
maklerio įmone, ginančia obligacijų savininkų interesus. Obligacijų savininkų
interesų gynimo tvarka, nustatyta projekte, turėtų užtikrinti vienodas teises
tos pačios emisijos obligacijų savininkams. Tokia sutartis būtų naudinga ne tik
obligacijų savininkams, bet ir pačioms akcinėms bendrovėms. Visų pirma, tokia
obligacijų emisija būtų žymiai patrauklesnė potencialiems obligacijų pirkėjams.
Be to, akcinės bendrovės išvengtų dar vienos problemos: nesudariusi sutarties
su komerciniu banku ar finansų maklerio įmone, akcinė bendrovė, išleidusi
obligacijas į viešąją apyvartą, faktiškai negali kontroliuoti obligacijų
savininkų veiksmų; esant dideliam obligacijų savininkų skaičiui, tarp jų gali
atsirasti nesutarimų dėl emisijos sąlygų pažeidimo traktavimo, o vienam
savininkui pareiškus ieškinį, tarp kitų obligacijų savininkų gali kilti panika
ir sukelti finansinius sunkumus obligacijas išleidusioje akcinėje bendrovėje.
Pagal direktyvos 77/91/EEC reikalavimus siūloma atskirai nustatyti nutarimo išleisti konvertuojamąsias obligacijas priėmimo tvarką (tokiam visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimui reikalinga 2/3 balsų dauguma bei visų klasių akcijų savininkų pritarimas), šio nutarimo atskleidimo tvarką (57 straipsnis). Siekiant padaryti aiškesnę konvertuojamųjų obligacijų konvertavimo į akcijas tvarką, siūloma įtvirtinti papildomas nuostatas dėl kapitalo didinimo konvertuojant šias obligacijas (52 straipsnio 3 dalis), projekte papildomai nustatyti reikalavimai nutarimo išleisti konvertuojamąsias obligacijas turiniui (57 straipsnis).
Laikantis direktyvos 77/91/EEC 29 straipsnio reikalavimų, reglamentuojamas akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įgyvendinimas, šios teisės atšaukimo visiems bendrovės akcininkams tvarka (58 straipsnis).
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visose akcinėse bendrovėse ir stambiose uždarosiose akcinėse bendrovėse (atitinkančiose du iš įstatymo projekte nustatytų kriterijų) privalomas nepriklausomas auditas (60 straipsnis). Kitais atvejais uždarosiose akcinėse bendrovėse auditas gali būti atliekamas pačių bendrovių iniciatyva. Tai siūloma, atsižvelgiant į Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEC nuostatas, kuriose numatomas privalomas metinės finansinės atskaitomybės auditas bei galimybė nuo jo atleisti mažas ir vidutinio dydžio įmones.
Įstatymo projekte numatyta, kad bendrovės gali būti reorganizuojamos
tokias būdais: jungiant bendroves, skaidant bendroves ir keičiant bendrovės
rūšį. Bendrovių reorganizavimo jungimo ir skaidymo būdais teisinis
reglamentavimas suderintas su direktyvų 78/855/EEC ir 82/891/EEC nuostatomis.
Laikantis direktyvos 82/891/EEC
25 straipsnio nuostatos bei atsižvelgiant į praktines problemas, įstatymo
projekte numatytas skaidymo būdas – atskyrimas, t.y. iš bendrovės, kuri tęsia
veiklą, atskiriant dalį, iš kurios sukuriama nauja bendrovė.
Įstatymo projekte detaliai reglamentuojamos akcijų keitimo jungiant ir skaidant bendroves taisyklės (64 straipsnis).
Įstatymo projekte, atsižvelgiant į minėtų direktyvų nuostatas, numatytos taisyklės dėl skaidomos bendrovės turto ir įsipareigojimų perdavimo, kai koks nors turtas ar įsipareigojimas (pavyzdžiui, atsiradęs iš bendrovės veiklos po reorganizavimo projekto patvirtinimo) reorganizavimo projekte nėra priskirtas kuriai nors po reorganizavimo veiksiančių bendrovių (65 straipsnio 2 ir 3 dalys). Numatyta visų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių atsakomybė už įsipareigojimus, perduotus pagal reorganizavimo projektą (65 straipsnio 4 dalis). Be to, numatytos reorganizavimo pasėkoje baigiančios veiklą akcinės bendrovės išleistų obligacijų keitimo taisyklės (64 straipsnio 5 ir 6 dalys). Iki šiol tokiais atvejais turto ir įsipareigojimų perdavimas nebuvo reglamentuotas.
Derinant su direktyvomis, nustatyti reikalavimai reorganizavimo projekto turiniui (66 straipsnis), numatytas šio projekto vertinimas (67 straipsnis), vertinimo ataskaitos turinys, reikalavimas ją atskleisti; numatyta, kad akcinės bendrovės reorganizavimo projektas turi būti atskleistas likus ne mažiau kaip 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatyta jį tvirtinti (69 straipsnis). Be to, nustatyti kiti papildomi reikalavimai bendrovėms, susiję su akcininkų informavimu apie numatomą reorganizavimą, patikslinta papildomų prievolių užtikrinimo priemonių suteikimo reorganizuojamų bendrovių kreditoriams tvarka.
Laikantis direktyvų reikalavimų, projekte apibrėžta, nuo kurio momento reorganizavimą galima laikyti užbaigtu (72 straipsnis). Tai turėtų išspręsti problemas, susijusias su reorganizuotų bendrovių įstatų registravimu, reorganizuotų bendrovių išregistravimu iš Įmonių rejestro, naujų bendrovių įregistravimu.
Įstatymo projekte, laikantis direktyvos 78/855/EEC nuostatų, supaprastinta tvarka jungimui bendrovių, kurių viena turi 90 ar daugiau procentų kitos bendrovės akcijų, t.y. tuo atveju, kada dukterinės bendrovės prijungimas praktiškai tėra formalumas (73 straipsnis).
Įstatymo projekte naujai reglamentuotas bendrovės rūšies pakeitimas, atsižvelgta į direktyvos 77/91/EEC nuostatas (74 straipsnis). Šiuo būdu reorganizuojant bendrovę, numatytos išimtys iš bendros reorganizavimo tvarkos: neprivalomas reorganizavimo projekto vertinimas, bendrovės turto vertinimas, valdybos ataskaita, kreditorių reikalavimų tenkinimas. Papildomai numatyta, kad reorganizuojant uždarąją akcinę bendrovę į akcinę bendrovę, ji turi tenkinti akcinei bendrovei nustatyto minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimus, turi būti įvertinti ir atskleisti, kaip nustatyta akcinėms bendrovėms, turtiniai įnašai už akcijas, turto įsigijimai iš uždarosios akcinės bendrovės steigėjo.
Pagal direktyvos 68/151/EEC reikalavimus numatyti pagrindai teismui pripažinti bendrovės įsteigimą neteisėtu (75 straipsnis).
Be šių esminių galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų pakeitimų bei siūlomų naujų nuostatų, yra siūloma kitų smulkesnių pataisų, susijusių su Akcinių bendrovių įstatymo taikymo praktinių problemų sprendimu, įstatymo atskirų nuostatų suderinimu, aiškesniu jų pateikimu įstatymo naudotojams. Siekiant įstatymą padaryti patogesnį vartotojui, patobulinta galiojančio įstatymo struktūra; laikinos galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos siūlomos įtvirtinti Baigiamosiose nuostatose.
Keičiant galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo
nuostatas ir įstatymo struktūrą, būtina suderinti Lietuvos Respublikos
komercinių bankų įstatymo (1994 m. gruodžio 21 d.,
Nr.I-720) ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (1996 m. liepos 10 d.,
Nr.I-1456) nuostatas, kuriose yra nuorodų į galiojančio Akcinių bendrovių
įstatymo konkrečius straipsnius (šių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai
pridedami).
Atsisakant specialios paskirties bendrovių statuso reglamentavimo Akcinių bendrovių įstatyme, siūloma pakeisti ir papildyti Įstatymą „Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių“ (šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas pridedamas).
Atsižvelgiant į tai, kad Akcinių bendrovių įstatymas nėra vienintelis įstatymas, kuris turi būti suderintas su EB įmonių teisės direktyvomis, visiškam įmonių teisės suderinimui be šio įstatymo turi būti priimti: įmonių registravimą reglamentuojantis įstatymas (susijęs su visomis EB įmonių teisės direktyvomis), taip pat įmonių metinę finansinę bei konsoliduotą atskaitomybę reguliuojantys įstatymai.
Neigiamų pasekmių, priėmus įstatymą, nenumatoma.
Akcinių bendrovių įstatymo projektas jau nuo 1998 metų pabaigos keletą kartų buvo derinamas su ministerijomis, Vyriausybės įstaigomis, kitomis institucijomis, taip pat verslo asociacijomis ir konfederacijomis, kai kuriomis įmonėmis (iš viso 27 institucijos). Į daugelį pastabų ir pasiūlymų atsižvelgta rengiant įstatymo projektą. Projektas patikslintas pagal Europos teisės departamento išvadą.
Įstatymo projekto rengėjus konsultavo PHARE projektų: „Pagrindinių Lietuvos komercinių įstatymų modernizavimas“ ir „Pagalba Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą“ ekspertai. Įstatymo projektas buvo nagrinėjamas ir palankiai įvertintas PHARE programos „Pagalba Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą“ 1999 m. balandžio 20 - 21 dienomis Vilniuje organizuotame seminare „Europos Sąjungos įmonių teisės direktyvos“.
Akcinių bendrovių įstatymo projekto parengimą inicijavo Ūkio ministerija. Projektą rengė specialistų grupė iš Ūkio ministerijos, Ekonomikos ir privatizacijos instituto bei Vertybinių popierių komisijos. Įstatymo projektas buvo nagrinėtas ir įvertintas Teisės harmonizavimo komisijoje „Įmonių teisė“ (vadovas – ūkio viceministras G.Miškinis).
Įstatymo projektą įformino Ūkio ministerijos Įmonių ekonomikos departamento (departamento direktorė - A.Railaitė) Įmonių veiklos reguliavimo skyrius (vyriausioji specialistė D.Štriupkutė).
Reikšminiai Akcinių bendrovių įstatymo projekto žodžiai: akcinių bendrovių įstatymas, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė.
Ūkio viceministras G.Miškinis