Šešiasdešimt pirmasis (424) posėdis
2000 m. sausio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Pradedame vakarinį Seimo posėdį. Seimo posėdis pradėtas. Prašom registruotis. R.Čiupailos nematau. Nėra. (Balsai salėje) A.Stasiškis… Ar ponas A.Stasiškis yra? Nematau. O.Suncovienės nėra. J.Valatka yra. V.Zabuko nėra.

Akcizų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2110* (svarstymo tęsinys)

Taigi iš viso užsiregistravo 44 Seimo nariai. Pagal mūsų darbotvarkę – Akcizų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2110. Prašau į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, pateikti Seimo nario A.Šimėno, o vėliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, buvo stvarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Buvo pasirinktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektas, kuriame akcentuojamas reaktyvinių variklių kuras ir jo naudojimas pagal tikslinę paskirtį.

Kad būtų galima teigiamai spręsti galimybę atleisti nuo akcizo mokesčio naftos produktus, tiekiamus kaip laivų kuras, realizuojant Europos Sąjungos direktyvos nuostatas, įstatymo projektui Nr.P-2110, Vyriausybės projektui, pritarus buvo siūloma sulaukti Vyriausybės išvados dėl kuro laivams atleidimo nuo akcizo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio 2000 m. sausio 15 d. protokolo išrašas buvo gautas. Jame siūloma Seimo nario A.Šimėno pasiūlymų nesvarstyti.

Realizuojant Europos Sąjungos direktyvų nuostatas dėl akcizo taikymo laivų kurui, o kartu ir Seimo nario A.Šimėno pasiūlymus, pavesta Finansų ministerijai kartu su Susisiekimo ministerija parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projektą ar projektus iki 2000 m. gegužės 1 dienos, kuriuose būtų galimybė įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas dėl laivams skirto kuro neapmokestinimo akcizu.

Remdamasis paminėtu Biudžeto ir finansų komitetas, pritardamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimui, siūlo pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektui Nr.P-2110 pritarti po svarstymo.

Kartu būtų prašymas įsigaliojimo datą keisti ir laikyti ne 2000 m. sausio 1 d., o 2000 m. kovo 31 d., nes Vyriausybė arba Finansų ministerija dar derina visą tą neapmokestinimo tvarką su Susisiekimo ministerija, o tam reikia laiko.

Taigi po svarstymo siūlau, kaip minėjau, Vyriausybės pateiktam projektui Nr.P-2110 pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Prašom papildomo komiteto pirmininką A.Šimėną kalbėti Ekonomikos komiteto vardu.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė šią problemą. Įvertindamas ūkio subjektų, sakyčiau, teisėtus pageidavimus turėti tokias pat ekonomines sąlygas verslui kaip jų konkurentai kaimyninėse šalyse, parengė alternatyvų projektą, kuriame, be reaktyvinių variklių kuro lengvatų, siūloma tas pačias lengvatas taikyti apskritai lėktuvų kurui, taip pat laivams, ypač mūsų žvejybiniam laivynui, kuris yra nekonkurencingas dėl esamų nelygių sąlygų, nes jie priversti mokėti akcizą, kurio nemoka jų konkurentai, ir turi važiuoti į užsienį prisipilti pigiau kuro. Ta problema nėra nauja. Kolegos, mes prisimename, kaip mes tą problemą svarstėme Seime, Vyriausybė taip pat pritarė, kad ta pozicija yra teisinga, kad tai leidžia Europos Sąjungos direktyvos. Iš tiesų taip yra. Vienintelė problema – spėti pasiruošti tokiam įstatymo realizavimui, kad nebūtų kokių nors piktnaudžiavimų. Tada mes beveik sutarėme, kad įstatymą priimsime tokį, kokį parengė Ekonomikos komitetas (alternatyvą), ir tik nustatysime tokią datą, iki kurios Vyriausybė sugebės parengti poįstatyminius aktus, parengti kontrolės sistemai struktūras, jeigu to tikrai reikia. Matyt, to tikrai reikia. Buvo toks sprendimas. Šiandien teikiamas lygiai toks pat projektas su papildomu komentaru, kad galbūt parengsime poįstatyminius aktus iki gegužės mėnesio, jie bus pateikti Vyriausybei, po to Vyriausybė svarstys. Kitaip sakant, žūklės sezonas jau bus praėjęs.

Mes matome vieną problemą – biurokratai nesuspės parengti norminių aktų, kurie reglamentuotų įstatymo nuostatų įsigaliojimą. Todėl komiteto vardu teikiu šį įstatymo projektą. Siūlau balsuoti už jį po svarstymo kaip už alternatyvų projektą. Dėl įsigaliojimo datų galima konsultuotis su Vyriausybe. Kaip gerbiamasis J.Listavičius pasakė, kad tas įstatymas įsigalioja net ir reaktyviniam kurui nuo kovo 1 d., o žvejų laivams galima galvoti apie tas datas, kada Vyriausybė sugebės tai padaryti.

Jeigu priimsime tokį, kokį teikia Biudžeto ir finansų komitetas, tai mes gegužės mėnesį vėl grįšime prie to įstatymo, vėl turėsime iš naujo svarstyti, jau rinkimai netoli, ir problema liktų neišspręsta. Mes ant vienos svarstyklės turime ūkio subjektų teisėtus interesus, o ant kitos – biurokratai nesugebės per porą mėnesių parengti kokių nors dokumentų. Kieno pusėje mes būsime: ar ūkio subjektų, ar kelių biurokratų? Todėl siūlyčiau balsuoti už Ekonomikos komiteto projektą kaip alternatyvų ir teikti priėmimui kaip pagrindą jau mūsų siūlymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną R.Survilą kalbėti penkias minutes.

R.R.SURVILA. Mielieji kolegos, įvairių sluoksnių, įvairių verslo atstovų problemos čia dažnai būna svarstomos, bet apie žvejus kalbėta labai mažai. Tai yra išimtinė, ypatinga verslo rūšis. Lietuva, būdama jūrų valstybė, niekaip negali jos ignoruoti.

Lietuvos teritorinė jūra ir ekonominė zona Baltijos jūroje sudaro 7 tūkst. kv. kilometrų. Baltijos jūros šalių žuvininkystės komisija kasmet Lietuvos žvejams skiria apie 40 tūkst. tonų žuvies. Tiek galime pagauti, bet pagauname tik pusę – 20 arba 15 tūkst. tonų. Svarbiausia priežastis yra ta, kad mūsų žvejai dirba visiškai nelygiomis sąlygomis su kaimynais Baltijos jūroje. Tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek Estijoje, Latvijoje dyzelinio kuro kaina yra dvigubai mažesnė negu Lietuvoje. Danijos žvejai už toną kuro moka 600 Lt, mūsų žvejai moka 1700 Lt. Pagautos žuvies neįmanoma parduoti ir galų gale mes neišgaudome savo kvotų. O žuvis – tai yra produktas, kuris turi didžiulę paklausą visame pasaulyje, lengvai eksportuojamas į Europos Sąjungos šalis, ir ši verslo šaka turi perspektyvą. Daugiau kaip 5 tūkst. žmonių valgo duoną iš žuvies gamybos jūroje ir krante. Jau treji metai, kai ruošiamasi ir žadama panaikinti akcizus dyzeliniam kurui žvejams. Šiame projekte siūloma panaikinti tą akcizą lėktuvų kurui, bet dėl žvejų, dėl laivų vėl atidedama penkiems mėnesiams, iki gegužės 1 d., nors praktiškai toks atidėjimas reiškia visišką to klausimo palaidojimą.

Todėl aš prašau balsuoti už kolegos A.Šimėno pataisą, kuri galėtų ištaisyti šią neteisybę, kuri tęsiasi jau ilgą laiką ir visiškai diskredituoja mūsų žvejybą. Turint galvoje, kad tai naujai atgimstanti ūkio šaka, po to, kai buvo sunaikinta laivyno ekspedicinė bazė, lyg ir atsiranda naujų žvejų ir net 60 nuosavų laivų jau žvejoja Baltijos jūroje. Manau, kad mes išvengsim štai ko. Dabar jie neperka kuro Lietuvoje, jie veža sugautą žuvį į Daniją, Švediją, Latviją, ten prisipila pilnus bakus kuro ir grįžta namo, kur žvejoja naudodami aną kurą, pigų kurą, tarp 600 Lt ir 1700 Lt yra didžiulis skirtumas. Taigi praktiškai mes nieko nelaimim, tik neatsivežam į krantą žuvies ir galim sužlugdyti šitą verslą. Dar sykį kartoju, prašom balsuoti už pono A.Šimėno pataisą.

PIRMININKĖ. Prašom į tribūną S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man belieka pridurti prie kolegų pasakytų žodžių tik keletą sakinių. Pirmiausia Ekonomikos komitete už mūsų variantą balsavo 14 komiteto narių ir tik vienas susilaikė, t.y. Ekonomikos komiteto nuomonė buvo vieninga. Antras dalykas, kad išvežamą bakuose kurą, kuris išplaukia su laivais už mūsų valstybės ribų, jau seniai visos aplinkinės šalys skaičiuoja kaip eksportą. Netgi PVM jos nemoka, o mes tuo tarpu dar ir akcizą uždedam. Tai iš tiesų yra nelygiaverčių sąlygų sudarymas mūsų žvejams. Jeigu bent kas mano, kad žvejybos laivynas vis dėlto Lietuvai yra reikalingas, tai tikrai paraginčiau ir priminčiau visiems, kad tokiu atveju reikia balsuoti būtent už Ekonomikos komiteto variantą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Baigėsi diskutuoti užsirašiusių Seimo narių sąrašas. Yra pateikta Ekonomikos komiteto pataisa. Mes šiandien turime apsispręsti dėl mūsų pritarimo šiam įstatymui po svarstymo, bet pirmiausia turėtume apsispręsti dėl šios pataisos. Kad ji būtų šiandien svarstoma ir dėl jos balsuojama, mums reikia, kad ją paremtų bent 10 Seimo narių. Todėl… (Balsai salėje) Gerai. Prašom jūs tada gal ir… Finansų ministerijos atstovai nori savo nuomonę pasakyti.

V.VASILIAUSKAS. Pajamų departamento direktorius Vitas Vasiliauskas, Finansų ministerijos nuomonė. Iš tikrųjų mes sutinkam su pono A.Šimėno pasiūlymu, Europos Sąjungos direktyvos numato tokį dalyką kaip akcizas ar lengvata kurui, kuris skirtas žvejybiniams laivams, bet kol kas abejojame galimybe dar administruoti šią lengvatą. Sutinkam su ta redakcija, kuri, sakykim, buvo pasiūlyta pono A.Šimėno, bet tiktai matom problemų dėl jos išdėstymo, t.y. mūsų pasiūlymas yra kardinaliai priešingas pono A.Šimėno pasiūlymui… požymiai, kuriais apibrėžiam subjektus, kurie galėtų naudotis ta lengvata. Dėl to ir buvo mūsų pasiūlymas, kad galėtume labiau išanalizuoti tuos pasiūlymus ir pateikti tinkamą redakciją. Kalbam tiktai apie redakciją, nes Vyriausybės nutarime tų dalykų, kuriuos jūs siūlėte, pone Šimėnai, mes negalėsime išdėstyti taip, kaip jūs siūlote. Jūs siūlote būtent tai sieti su kuro naudojimu privatiems laivams pramogoms. Mes siūlome visai kitą variantą, tai yra išvardyti, kam galėtų būti taikoma ta lengvata, o visiems kitiems – ne. Tiesiog kitas principas. Manau, čia yra redakcijos problema. Jeigu mes suredaguotume, paskui mes lyg ir supratome, pats įsigaliojimo terminas galėtų būti atidėtas, tada būtų tikrai viskas gerai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi Seimo narius kviečiu sėsti į savo vietas ir reikės apsispręsti. Noriu priminti, kad jums yra išdalytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolas, kuriame yra siūloma nepritarti Seimo nario A.Šimėno pasiūlymams ir šios projekto pataisos nesvarstyti. Vyriausybė šio posėdžio protokole įrašytu antruoju punktu įsipareigoja iki 2000 metų gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, kurie sudarytų galimybes įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas dėl laivams skirto kuro neapmokestinimo akcizu, projektus. Taigi prašom pasiruošti kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ponas V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, jūs ką tik girdėjot Finansų ministerijos atstovo kalbą, kuri tikrai nesuvokiama. Buvo duota pasiruošti treji metai, bet ministerija per trejus metus nesugebėjo pasiruošti, kad būtų galima administruoti Ekonomikos komiteto siūlymą. Na, tai tikrai, kaip čia ponas V.Einoris sako, gėda. Gėda ir dėl to, gerbiamieji, kad mūsų žvejai pagal Finansų ministerijos siūlymą, kuriame ji pritaria, turi plaukti pripildyti bunkerius į Liepojos, į Danijos uostus. Tai jeigu mes norime ir toliau, kad toks nonsensas būtų, tai balsuokim už pono J.Listavičiaus pasiūlymą. Jeigu norim, kad iš mūsų visa Europa nesijuoktų, balsuokim už Finansų… atsiprašau, už pono A.Šimėno pasiūlymą, už Ekonomikos komiteto pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Čia buvo kalba už pataisą. Dabar prašom tuos, kurie kalba prieš pataisą. Prašom prie šoninio mikrofono. J.Listavičius kalba prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaltinti biurokratus, demonstruoti didelės išminties nereikia. Reikia pasižiūrėti praktiškai, kaip tai padaryti, kad išvis paskui nereikėtų skystų barščių srėbti arba vėl, sakykim, po mėnesio kito skaičiuoti kokius nors nuostolius. Todėl vis dėlto, kad ir kaip ten būtų, mes to nepaskubinsim greičiau negu tas galima. Jeigu dabar kalba specialistai… Tas klausimas jau ne nuo šiandien nagrinėjamas, kaip jūs žinot iš pateiktų įstatymų projektų, tiktai ne treji metai, kaip čia buvo minėta, o kad eina jau antras ar trečias mėnuo, tai su tuo reikia sutikti. Todėl sakyčiau, kad ir kaip ten būtų, iš to, ką mes girdėjom, kad reikia gerbiamojo Seimo nario A.Šimėno projektą dar redaguoti, tai mes negalim jam pritarti po svarstymo. Jeigu jis būtų jau suredaguotas, sakykim, tai mes, be abejo, galėtume dėl terminų balsuoti ir tada koks skirtumas. O skirtumas būtų tas, kad mes reaktyviniam kurui sustabdysim galiojimą vėl kokiem dviem mėnesiams. Tai žiūrėkit tada. Tai sakyčiau, kad šiandien, ką galim, priimkim, tą Vyriausybės pateiktą dėl reaktyvinio kuro. Tada būtų kitas dalykas, kalbėtume, kad jį reikia paspartinti ar dar ką nors tokio padaryti, bet nesuvelkime vėl visko į krūvą ir neįšaldykime jau, galima sakyti, išspręsto klausimo. Todėl negalėčiau pritarti teikiamam siūlymui, orientuodamasis į tai, kad ir projektas redaguotinas, ir mes suvelsim du klausimus į vieną. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kiek suprantu, dėl vedimo tvarkos A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos! Įrašydami į darbotvarkę šį įstatymą įsivaizdavome, kad Vyriausybės ir A.Šimėno nuomonė yra pakankamai suderintos ir kad nebus jokių problemų. Jau padaryta viena svarstymo pertrauka. Kadangi mes rytoj vis tiek neplanuojame priimti šio įstatymo, baigę sesiją 13 d. turėtume pakankamai laiko iki vasario mėnesio pradžios susitarti ir išsiaiškinti, kokių laivų kokiam kurui ir kokia tvarka reikia teikti lengvatas ir kokia tvarka derinti su Europos Sąjungos direktyvomis. Aš siūlau frakcijos vardu dar sykį padaryti svarstymo pertrauką ir prašau visų dorai nusiteikusių Seimo narių pritarimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aiškus ir konkretus pasiūlymas. Prašau pasirengti balsuoti. (Balsai salėje) Užsiregistruosime, užsiregistruosime. Prašom. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Dėl vedimo tvarkos – J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš, gerbiamoji pirmininke, manyčiau, kad dabar reikia pritarti po svarstymo ir vienai, ir kitai nuostatai, nes vienoje… (Balsai salėje) Nuostatoms, o ne projektams. O nuostatos yra tokios: ponas J.Listavičius bijo, kad reaktyvinio kuro akcizų sutvarkymas gali toli nusikelti. Mano nuomone, gali nenusikelti, nes tame pačiame įstatyme galima kalbėti apie reaktyvinių variklių kurą viena data ir žvejybinių laivų kurą kita data, bet esmė yra kita. Esmė yra ta, kad mes nesuprantame, jog neišnaudodami žvejybos potencialo, neišnaudodami savo kvotų mes paprasčiausiai neduodame darbo žmonėms. Tie žmonės vaikšto ištiesta ranka ir prašo pašalpų, o galėtume visaverčiai dirbti, apkrauti šį ūkį. Reikia susimąstyti, pone Listavičiau!

PIRMININKĖ. Pone Beinortai!

J.BEINORTAS. Jūs esate atsakingas darbuotojas.

PIRMININKĖ. Jūs jau kalbėjote iš esmės, o ne dėl vedimo tvarkos.

Gerbiamieji Seimo nariai, buvo pirmas pasiūlymas daryti šio projekto svarstymo pertrauką. Prašyčiau dėl to dabar apsispręsti ir balsuoti. (Balsai salėje) Užsiregistravo 70 Seimo narių prieš vieną minutę. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kartoju dar kartą: balsuojame dėl A.Vidžiūno pasiūlymo daryti šio projekto svarstymo pertrauką. Balsuojantys už balsuoja už A.Vidžiūno pasiūlymą, balsuojantys prieš balsuoja prieš. (Balsai salėje)

Registruojamės dar kartą. Grupės Seimo narių prašymu registruojamės dar kartą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Balsuosime dėl to, ar darome projekto svarstymo pertrauką. Tam reikia 1/3 Seimo narių pritarimo. Prašom balsuoti.

Už balsavo 31, prieš – 33, 9 susilaikė. Trečdalis Seimo narių, reikalaujančių, norinčių daryti pertrauką, yra. Taigi darome svarstymo pertrauką.

Ar reikia mums dabar susitarti (aš žiūriu į iniciatorius, į komiteto pirmininką) dėl svarstymo pratęsimo posėdyje, ar atidėsime Seniūnų sueigai? Atidedame Seniūnų sueigai. Gerai. Ačiū. Šio klausimo svarstymas šios dienos posėdyje baigtas.

Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš kaip tik ne dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti repliką, kaip ir leidžia Seimo statutas.

PIRMININKĖ. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pasakyti tik vieną dalyką – šios pertraukos kainuoja labai konkrečius pinigus. Tai kainuoja labai konkrečias darbo vietas. Būtų labai įdomu, kad nuo šios dienos iki tos dienos, kai galų gale mes šį labai seniai rengtą, turbūt mažiausiai dvejus metus brandintą įstatymo pataisą priimsime, kad ponas A.Vidžiūnas, kuris dabar šalia čia stovi ir ginčijasi, rastų drąsos paskaičiuoti, kokius nuostolius patirs Lietuvos ūkis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, pertrauka nereiškia, kad pertrauka ilgam laikui. Rytoj ryte vyks Seniūnų sueiga ir mes, aš manau, dėl to tarsimės.

Prašom. R.Ozolas.

R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, šį klausimą svarstant jau kelintą kartą girdžiu, kelintą kartą Seimas rodo labai aiškią poziciją, norą išspręsti problemas. Kelintą kartą ministerija jį blokuoja nieko nepadarydama. Ar paprašyti, kad jūs pasitrauktumėte iš ten? Gana simuliuoti, nes tai tikrai yra lėšų praradimas. Tokių klausimų nesprendimas yra jūsų tiesioginės atsakomybės klausimas.

PIRMININKĖ. Ačiū Seimo nariams už replikas.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10 ir 11 straipsnių, 1 ir 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2289 (pateikimas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Klausimas 2-2 – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 10 ir 11 straipsnių, 1 ir 2 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2289. Kviečiu į tribūną J.Listavičių – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimas nepraranda savo aktualumo ir svarbos. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir auditoriaus atlikta Seimo narių ir kitų valstybės tarnautojų turto ir pajamų deklaracijų duomenų analizė parodė, kad be deklaracijų pildymo trūkumų reikia papildyti bei pakeisti kai kurias Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nuostatas.

Siekiant pašalinti šiuo metu pastebėtus reikšmingesnius Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo trūkumus, parengtas šis Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas. Keičiami bei papildomi atskiri straipsniai ir abu priedėliai. Dėmesys sukoncentruotas į deklaravimo objekto konkretizavimą ir papildymą, į tai, kaip geriau spręsti mokesčių surinkimo klausimus, tikslinti deklaruojamus duomenis, taip pat aktualu kandidatų į politikus, naujų politikų ar valstybės tarnautojų bei politikų ar valstybės tarnautojų, nustojusių eiti pareigas, turto ir pajamų deklaravimas, atskirų straipsnių nuostatų turto ir pajamų deklaravimo tvarka bei įstatymo priedėlio patikslinimas.

Svarbesnės naujos nuostatos – deklaruoti nebaigtus statyti arba pastatytus, bet neįregistruotus pastatus ir statinius. Šiuo atveju ginčytinas toks klausimas, kaip deklaruoti išlaidas nebaigtiems statyti pastatams ar statiniams, gyvenamojo būsto eksploatavimui ir pragyvenimo išlaidas, kaip turto lėšų gavimo teisėtumą pagrįsti dokumentais. Kitu atveju gautas pajamas arba gautą turtą, lėšas ir pajamas apmokestinti jau galiojančio fizinių asmenų pajamų mokesčio 20% tarifu. Deklaracijos tikslinamos iki mokesčių administratoriaus tikrinimo pradžios. Asmenys, dovanoję didesnes kaip 10 tūkst. Lt dovanas, turtą ar pajamas arba paskolinę daugiau kaip 10 tūkst. Lt, deklaruoti pradeda nuo to laiko, kuriais metais jie paskolino, jeigu jie prieš tai nedeklaravo.

Priimto įstatymo nuostatomis (jeigu mes iš tikrųjų jį priimtume ypatingos skubos tvarka, t.y. rytoj svarstymas ir priėmimas) galėtų pasinaudoti kandidatai į savivaldybių tarybų narius, kurie pirmą kartą deklaruos, taip pat kandidatai į Seimo narius bei tie, kurie pirmą kartą deklaruos. Įstatymo projekto nuostatos buvo derinamos su Valstybine mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija. Kad minėti kandidatai galėtų pradėti deklaruoti turtą ir pajamas pagal šio įstatymo nuostatas, kaip jau minėjau, mums reikėtų jį priimti ypatingos skubos tvarka. Įstatymo projektas buvo svarstytas, aptartas Biudžeto ir finansų komitete. Didelių prieštaravimų nebuvo, tiksliau, iš esmės jam buvo pritarta, todėl kviečiu Seimo narius įstatymo projektui pritarti po pateikimo.

PIRMININKĖ. Užsirašė paklausti nemažai Seimo narių. Klausia J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti. Jeigu pamenate, praėjusių metų rudenį teikiau Turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pataisas. Tuomet, kaip pamenate, joms nebuvo pritarta, bet jos nebuvo atmestos. Jūs sakėte, kad tuomet, kai bus iš esmės taisomas įstatymas, bus atsižvelgta į tai, kad būtų pereita prie visuotinio turto ir pajamų deklaravimo. Tačiau jūsų pateiktame projekte vėl lieka tik grupės piliečių turto ir pajamų deklaravimas. Ar jūs pamiršote, ką sakėte, ar tiesiog aš galiu pats teikti siūlymus dėl šio projekto?

J.LISTAVIČIUS. Visai nepamiršau to, ką aš sakiau. Jūs turbūt atkreipėte dėmesį, kad šiuo metu nekalbama apie Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, kuriame būtų kalbama apie visuotinį deklaravimą, šiame įstatyme, kuris buvo priimtas, bei jo pakeitimuose ir papildymuose taip pat… O jeigu šiek tiek konkretizuočiau atsakymą į jūsų klausimą, būtų galima pasakyti, kad tam yra nepasirengta, todėl mums šiandien reikia ne kokiai nors propagandai, o realiam darbui. Dėl realaus darbo. Jeigu jūs domėjotės, buvo prašyta Vyriausybės, kad šiais metais būtų skirta 36 mln. Lt tam, kad būtų parengta automatizuota informacijos kaupimo ir jos integruoto apdorojimo sistema. Jeigu jūs domėjotės, yra skirta 3,8 mln. Iš to galima padaryti išvadą, jog jeigu tas finansavimas nebus suteiktas laiku, vadinasi, 2000 metais apie tokią sistemą nėra ko galvoti. 2001 metais ji galėtų būti įdiegta, jeigu bus intensyviai dirbama ir žmonės bus informuojami, jie bus supažindinami, jiems bus išaiškinta. Vadinasi, nuo 2002 metų būtų galima tą jūsų nuostatą įgyvendinti ne popieriuje, o galvoti apie realų jos įgyvendinimą. Štai kokia padėtis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl jūsų keičiamo 2 straipsnio pirmosios dalies “d” punkto... atsiprašau, 4 papunkčio. Labai sudėtinga numeracija.

Sakykite, kaip reikėtų suprasti ir kaip reikėtų praktiškai vykdyti papunktį, kuriame kalbama apie išlaidas nebaigtiems statyti arba pastatytiems, bet neįregistruotiems pastatams, statiniams, gyvenamojo buto eksploatacijai, pragyvenimo bei kitas išlaidas? Mane ypač domintų kitos išlaidos. Kaip reikėtų tai padaryti praktiškai, kaip patvirtinti dokumentais? Ačiū.

J.LISTAVIČIUS. Visų pirma tas įstatymas nėra metodiniai nurodymai. Aš galiu pasakyti, jog jeigu būtų parengti tos krypties metodiniai nurodymai, didelės problemos ir nebūtų. Visų pirma prisiminkime tai, kas šachavo šį įstatymą dar 1994 metais. Apie tai taip pat buvo kalbama. Vienu žodžiu, tada buvo minimas balansinis metodas ir šiandien jis minimas. Jeigu mes kalbam visiškai apvaliom sumom, galiu pateikti pavyzdį. Jeigu visos mano pajamos 10 tūkst., o už 8 tūkst. aš įsigijau kokį nors turtą, tai, aišku, aš neišleisiu daugiau kaip 2 tūkstančius visoms toms išlaidoms, todėl apie dokumentus dar nėra tokios kalbos. Kita vertus, net jeigu ir būtų kalbama, kaip čia kiti sako, apie kvitus ir talonėlius kokius nors, tai mes turbūt jų nerinkome ir nerinksime. Bet yra ir kitas variantas, kai aiškiai kalbama, kiek maždaug, sakykim, išlaidų reikėtų pragyvenimui, jau nekalbant apie visus remontus. Irgi aiškiai pasakyta, kad vienam žmogui per mėnesį turėtų būti ne mažiau kaip 1 MGL. Vadinasi, yra visos galimybės apskaičiuoti ir visos galimybės pildyti, bet jeigu jau laukiama ko nors ypatinga, kitas dalykas. Mes anksčiau nedeklaravome nebaigtos statybos, nedeklaravome jokių išlaidų. Jeigu jį dar supaprastintume, tai kam tada ir reikalingas toks įstatymo projektas, kai juo negalima kontroliuoti, kai juo negalima naudotis, kai juo kiekvienas galės prisidengti? Klausimas yra toks.

PIRMININKĖ. Klausia J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, Seniūnų sueigoje jūs minėjote, kad reikėtų pakankamai pagreitinti šio įstatymo priėmimą. Gal jūs galėtumėte atsakyti, kodėl tai būtų daroma greitai, nes vis dėlto pataisos, kurias jūs teikiate, pakankamai sudėtingos, reikalingi gana aiškūs po įstatymų leidžiami aktai. Gal vis dėlto nereikėtų forsuoti jo priėmimo, nes nėra tokio reikalo. Galbūt ilgiau reikėtų pasvarstyti visą tą tvarką ir visa kita? Kaip jūs manote?

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš galiu sutikti. Vienu žodžiu, aš jau minėjau, kodėl mes forsuojame. Kitu atveju mes galėtume pasakyti, kad iš viso nieko nereikia. Kodėl? Mes galėtume galvoti, kaip aš jau minėjau, apie Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, kuris turėjo būti priimtas pernai. Tada būtų išspręsta ta problema. Ją įgyvendinti būtų sunku. Viena vertus, jūs žinote, kada bus tvirtinami kandidatai į savivaldybių tarybų narius. Jeigu šio įstatymo nebus, vadinasi, įstatymas atgal negalios. Tada 2000 metais iš viso nieko nereikia, kadangi turi galioti senas įstatymas. Jeigu mes dabar priimtume, jis galiotų kandidatams į savivaldybių tarybų narius, kurie pirmą kartą deklaruoja, ir kandidatams į Seimo narius, kurie pirmą kartą deklaruoja. Jie jau deklaruotų šiek tiek, kaip sakoma, konkrečiau, šiek tiek aiškiau ir išsamiau. Taigi šiandien iškilo tokia užduotis, jeigu galima sakyti, staiga, todėl to sprendimo ir laukiama.

O vėliau matysime vėl, gal tas įstatymo projektas ir pats įstatymas bus priimtas. Gal dešimt kartų dar mes galėsime tikrinti, koreguoti ir tikslinti, tokio griežto režimo nėra. O skuba yra, aš pasakiau, dėl dviejų momentų, į kuriuos mes arba atsižvelgiame, arba neatsižvelgiame. Atsižvelgiame, t.y. dabar, neatsižvelgiame, galima sakyti, jo apskritai nereikia. Štai taip.

PIRMININKĖ. Klausia M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Štai rankose turiu Teisės departamento išvadas. Kai skaitai tas išvadas, susidaro toks įspūdis, kad įstatymas parengtas labai nekompetentingai, netgi priėmimui negalima tokio įstatymo teikti. O jūs siūlote svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs žiūrite į Teisės departamento išvadas: ar jos jums priimtinos, ar nepriimtinos?

J.LISTAVIČIUS. Aš nežinau. Jeigu jūs žiūrite per padidinamąjį stiklą, gal jos ir baisios. Aš noriu pasakyti, kad yra antrasis projekto variantas, ir jame į visas pastabas jau atsižvelgta. Jeigu jūs pasižiūrėsite, tai ten yra daugiau redakcinio pobūdžio pataisos. Jeigu konkrečiau, tai vietoj “deklaruojamas turtas” įrašius “deklaravimo objektas”, toliau žodžiai… Tai kas jums kelia tokią didelę baimę? Tai štai. Turbūt ne čia esmė. Mes turėtume kalbėti iš principo: ar mums išlaidas deklaruoti, ar dar kitur… iš esmės klausimai. Dėl redakcinio pobūdžio – tai 5 minučių darbas, juo labiau kad jis jau padarytas.

PIRMININKĖ. Klausia J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, mes susidūrėme su viena problema. Valstybės pašalpų įstatymas reikalauja iš asmens, kuris savivaldybės prašo vienokios ar kitokios socialinės pašalpos, pateikti savo deklaracijoje žinias apie jo pajamas ir apie turimą turtą. Tačiau iki šiol mūsų Turto ir pajamų deklaravimo įstatyme ši asmenų kategorija buvo praleista. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu kartu su tomis pataisomis, kurias jūs teikėte, būtų suderintas ir Socialinės apsaugos ministerijos bei savivaldybių inicijuojamas štai tos kategorijos asmenų, kurie pretenduoja gauti įvairias socialines kompensacijas ir pašalpas, papildytas sąrašas?

J.LISTAVIČIUS. Čia vėl ta orientacija į visuotinį turto ir pajamų deklaravimą. Jūs patys praktiškai susidūrėte ir žinote, kokia dabar technika, kokios galimybės tai patikrinti, kokia galimybė konkrečiai tas deklaracijas padaryti veiksnias. Todėl, sakyčiau, tai būtų didelis krūvis ir kažin ar jis duotų kokios nors naudos. Mums pirmiausia reikėtų kalbėti apie automatizuotą informacijos kaupimą ir integruotą jos apdorojimą, kad deklaracijas ne mes patys pildytume, o mums jas išduotų Mokesčių inspekcija. Mes papildytume tik tą informaciją, kuri neužfiksuota jokiuose dokumentuose, jokiose buhalterijose. Tai yra mano, pavyzdžiui, privatus ūkis, auginau gėles ar bulves, ar dar kažką, nusikasiau, pardaviau. Štai tos pajamos turėtų būti papildomos. Viso kito visiškai nereikia. Tai surinktų patys mokesčių inspektoriai, tai surinktų juridiniai arba fiziniai asmenys, konkrečiai darbdaviai ir panašiai. Štai tokia maždaug turėtų būti kryptis.

PIRMININKĖ. Klausia V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, čia parodyta, kad reikia deklaruoti pragyvenimo išlaidas. Kaip jūs įsivaizduojate, ką žmogus pirko buičiai, valgyti, maistui, kaip tas pajamas galima deklaruoti, ar reikės čekius pateikti?

Antras trumpas klausimas. Ar jūs nemanote, kad pajamų mokesčio tarifo nustatymas yra ne šio įstatymo vieta? Gal turėtų būti kitame įstatyme parašytas tas procentas?

J.LISTAVIČIUS. Jūs iš dalies teisi, bet reikia posėdyje dalyvauti, nes į pirmąjį jūsų klausimą aš visiškai atsakiau ir net su pavyzdžiais. Dėl antrojo klausimo jūs visiškai teisi, nes tai yra ne šio įstatymo klausimas. Kaip jūs žinote, yra Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas, ir ten yra įrašyta. Todėl čia visiškai galėtų būti taip, kad remiantis įstatymų nustatyta tvarka. Aš visiškai su tuo sutinku, bet kad nereikėtų ieškoti kažko kažkam, tai šiuo atveju štai čia yra antrą kartą pakartota nuostata. Galėtų būti taip užrašyta, kad “apmokestinama įstatymų nustatyta tvarka”. Štai šie trys žodžiai galėtų būti parašyti.

PIRMININKĖ. Klausia L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, ar siūlant pataisyti ir papildyti šį bendrąjį Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, nereikėtų koreguoti įstatymo ir dėl Brangaus turto deklaravimo? Nes ir vienu, ir kitu atveju šio turto vertė yra nustatoma įstatymo lydimaisiais aktais ir keičiasi beveik kasdien. Dėl to paties turto trys institucijos nustato tris skirtingas kainas. Ar nereikėtų papildyti įstatymo ir atsakomybe ne tik asmens, kuris pildo deklaraciją, bet ir asmenų, kurie priima tokias deklaracijas?

J.LISTAVIČIUS. Aš pasakyčiau taip. Dėl kainų iš tikrųjų kyla klausimas, nes kainų yra ne viena, o daug. Tai ne įstatymų problema, bet metodinių nurodymų. Sakykim, užrašė arba faktinę, arba įsigijimo, arba kokią nors atstatomąją, kokią nori, bet vieną kainą, ir problema yra išspręsta.

Ar reikia mums, sakykim, čia deklaruoti, ar mums reikia daryti tuos tarpus, tuos praleidimus, tai sakiau, kad kuo daugiau darysime tarpų, tuo daugiau tos deklaracijos reikšmė mažės, nes nėra kontrolės ir… (Balsas salėje)

Dėl brangaus turto sutinku. Čia tiesiai nepasakyta, bet 1 straipsnio trečiojoje dalyje rašoma apie tai. Galėtų būti taip: tie, kurie turi turto, t.y. piniginių lėšų, per 45 tūkst., jie turėtų deklaruoti ir tą aktą. Metodiniuose nurodymuose tai turėtų būti užrašyta.

PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, kadangi laikas klausimams jau seniai baigėsi, dar dviem Seimo nariams suteiksiu galimybę paklausti. Klausia A.Grumadas. Paskutinis klausimas bus V.Landsbergiui.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pacituoti tiktai tą 11 straipsnio naujojo 5 punkto dalį, kuri man yra tikrai neaiški. “Gyventojai, fiziniams asmenims padovanoję didesnes kaip 10 tūkst. litų dovanas, savo turtą ir pajamas pradeda deklaruoti nuo tų kalendorinių metų, kuriais padovanojo dovanas.” Iš karto noriu paaiškinti, kodėl. Nusenę kaimo žmonės dažnai savo sodybą, taip pat negalimą apdirbti žemę perrašo savo giminaičiams. Paprastai tai žmonės, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas. Vadinasi, jiems reikėtų pradėti deklaruoti savo pensiją, o padarius klaidą deklaracijoje, mokėti kelių pensijų dydžio baudą už padarytą klaidą. Aš akcentuoju klaidą todėl, kad klaidas daro ir žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, tarp jų ir mūsų kolegos Seimo nariai.

Kadangi pasaulio praktika vis dėlto operuoja tokiu dalyku kaip tam tikras pajamų lygis, nuo kurio pradedama deklaruoti, tai kaip visa tai jūsų parašytame straipsnyje derinasi tiek su tarptautine praktika, tiek ir su paprasta žmogiška logika? Ačiū.

J.LISTAVIČIUS. Su viskuo derinasi. Pirmiausia, jeigu jūs paklausytumėte ir jeigu jus tas klausimas domina, tai jūs žinote, kiek yra dovanojusių senučių, bobučių, tetų, dėdžių, o visos bobutės mirusios, o dėdės taip pat neaišku kur. Tai viena.

Toliau. Jeigu jums dovanotų, jūs ir kiekvienas tą paslaugą galėtumėte atlikti, jeigu kalbama apie paskutinį namą, paskutinę mašiną ar dar ką nors kita. Todėl nereikėtų leistis į kraštutinumus, kad man dovanoja, o tu, atsiprašau, važiuok. Gal taip irgi negerai. Čia ir yra esmė, kad kiek tokių dovanojimų yra praktikoje, jeigu jūs pasižiūrėtumėt, ir galų nesurasit. Čia ir yra šuo pakastas. Šiuo atveju čia kalbama iš tikrųjų apie tuos, kurie nedeklaruoja. Dėl tų, kurie deklaruoja, savaime išsisprendžia. Sakykim, čia Seimo narys ar pažįstamas sargas, ar dar kažkas, ir staiga dovanoja. Na, o iš esmės jūs žinot, kokie atvejai ir kas dovanoja. Todėl čia, matyt, irgi ne iš gero gyvenimo. Jeigu būtų visuotinis, tai išsispręstų, nes vis dėlto gyvenimas sako, kad reikia šiokios tokios kontrolės ir tvarkos. Todėl yra įrašytas toks punktas.

PIRMININKĖ. V.Landsbergis. Seimo Pirmininkas klausia.

J.LISTAVIČIUS. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu klausimą ir kartu pasiūlymą. Pirmiausia matome, kad iš tikrųjų yra daug neaiškumų. O norint priimti tokį svarbų patikslinimą svarbaus įstatymo, ir dar greitai priimti, tų neaiškumų neturėtų būti. Seimo nariai turėtų suprasti, kaip čia bus praktiškai daroma ir kuo čia geriau ar blogiau už galiojantį įstatymą. Jūs girdėjot klausimų ir tikrai paprastam žmogui turėtų būti irgi aišku, kodėl jo sumokėtas mokestis, kurį jis supranta kaip išlaidas, arba jeigu jis padovanojo kam nors dovaną, tai jis neteko, jis atidavė, o ne gavo pajamas, kodėl tai rašoma į pajamas, ir ar jis dovanotų pinigus, ar dovanotų kokias kitas dovanas, kurios turi tam tikrą kainą. Be to, apskritai Turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, man rodos, nereikalavo deklaruoti išlaidų. O dabar, jeigu būtų toks reikalavimas deklaruoti pragyvenimo ir visokias kitokias išlaidas, kiekvienas pilietis turėtų vesti labai naudingas šeimininkių knygas, į kurias kiekvieną dieną būtų rašoma, kiek gauta, kiek išleista, kad paskui, neduok Dieve, nepadarytum klaidos, o koks nors visuomeninis auditorius tavęs nesudirbtų viešai.

Tą patį galima pasakyti apie reikalavimą registruoti brangius papuošalus nežinant, ar tie deklaravimai ir sąrašai tikrai visai slapti, ar ta informacija už tam tikrą kainą kokioms nors žinomoms organizacijoms labai patogi, kokiuose butuose ko yra. Meno kūriniai gali būti vertinami ekspertų, gali būti labai sunku organizuoti tokias ekspertizes, kad vėl, neduok Dieve, nepadarytum klaidos. Aš manau, kad daug kas ir neregistruoja turimų meno kūrinių arba iš akies pats vertina ir mano, kad nereikia registruoti. O kas nors gali prikišti, kad čia jau vertingesnis dalykas.

Taigi aš matau įvairių neaiškumų, kuriuos tikrai turėtume išsiaiškinti prieš priimdami įstatymą, nors laikas mus, kaip jūs paaiškinot, spaudžia. Vis dėlto gyvenom su egzistuojančiu įstatymu. Jis netobulas. Jis sukėlė problemų. Bet jeigu mes skubiai keisim ir pasidarysim naujų problemų, mes irgi nelabai rimtai atrodysim. Todėl mano klausimas ir pasiūlymas jums: ar jūs nesutiktumėt, kad būtų daroma pateikimo pertrauka, kad nebūtų forsuojama, kad galima būtų ramiai pasėdėti ir pagalvoti? O jeigu ir nespėsim iki šių rinkimų į savivaldybes, tai, kaip sakau, gyvenom ir su buvusiu įstatymu.

J.LISTAVIČIUS. Gerai, supratau. Tai visų pirma, jeigu kalbėtume…

PIRMININKĖ. Labai atsiprašau pranešėjo, mes labai mažai laiko turim. Prasidės televizijos transliacija. Jeigu galima, labai trumpai.

J.LISTAVIČIUS. Gerai. Tai visų pirma dėl pajamų ir išlaidų. Apie dovanas. Iš tikrųjų vienam pajamos, kitam išlaidos. Bet mes gi ir kalbam apie tai, kad man dovanojo, tai aš turiu pajamas, bet tas, kas dovanojo, turėjo pajamas, jis padarė išlaidas. Vadinasi, jeigu tokią stambią sumą padovanojo, tai iš kur jis gavo. Jis ir parodys, kad jis turėjo 50 tūkst., ir įrodys, o man davė 10 tūkst. Čia ir yra visa esmė, kad ir pajamos, ir išlaidos šiuo atveju, nes du asmenis liečia, vadinasi, vienam pajamos, kitam išlaidos. Todėl čia visiškai natūralu.

Dabar jeigu kalbėtume apie registruotą turtą. Brangus turtas yra registruojamas. Šiuo atveju, jeigu jūs pasižiūrėsit į tą papunktį, ten nieko naujo neatrasta. Ten redakcija patvarkyta. Vadinasi, toks jau galioja. Čia kažkodėl yra naujos baimės arba argumentai, kad mes jau gyvenom, ir ne vienerius metus, ir dar galėtume gyventi.

Dėl išlaidų aš jau taip pat minėjau, kad mums šiuo atveju reikia turėti kažkokį orientyrą. Kažkas išvis laisvai žiūri ir šventa dvasia, atsiprašau, gyvena. Na, reikia pasižiūrėti, kažkaip suvesti galus. Niekas nesako, kad iki centų ar litų, bet šioks toks balansinis metodas turi būti išsaugotas.

Jūs girdėjot, skaitėt ir matėt, kas buvo čia per paskutinį laikotarpį, ar politizuota, ar nepolitizuota, bet vis dėlto problemų tam tikrų yra. O paskutinė mintis yra ta, aš sakiau, kad jeigu mes nerandam optimalaus sprendimo su visais pamąstymais, aš dar kartą sakau, kad tada jau galima mąstyti, kiek mes norim, galim ir visai nemąstyti, gal kitu frontu viskas tada eis. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Užsiregistravę nuspręsim, ką daryti su pateiktu projektu. Buvo vienas pasiūlymas – daryti projekto pateikimo pertrauką. Gerai. Prašom užsiregistruoti. Jeigu yra bendras sutarimas, tada pritariam bendru sutarimu, kad darome projekto teikimo pertrauką. Ačiū už tokį geranorišką sutarimą. Yra.

Gerbiamieji kolegos, aš dabar norėčiau paprašyti jūsų pritarimo. Kadangi pirmieji du klausimai atėmė iš mūsų šiek tiek daugiau laiko negu planavome, todėl kreipiuosi, visų pirma žiūrėdama į LDDP frakciją, prašydama jų pritarimo pusei valandos atidėti numatytą diskusiją dėl padėties Lietuvos radijuje ir televizijoje. Patys suprantat, dėl to, kad Valstybinės energetikos išteklių kainų komisijos pirmininko atsakymai į Seimo narių klausimus bus transliuojami. Jeigu galima, sutikit. Prašom, pone Bernatoni. Aš tikiuosi, kad jis pritars mano pasiūlymui.

J.BERNATONIS. Gerbiamoji pranešėja, aš nematau jokios problemos. Kodėl jūs bijot, kad per televiziją bus parodyta ši diskusija? Man atrodo, kad ji yra pakankamai svarbi kaip ir kainų klausimai. Todėl frakcijos vardu aš pareiškiu, kad mes nesutinkame, jog diskusija dar būtų atidėliojama.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia sutarimą galime rasti. Radijas ir televizija ir kitos televizijos yra visiškai laisvos transliuoti mūsų diskusijas. Bet kadangi dėl šio klausimo buvo sutarta iš anksto, manau, kad ponas J.Bernatonis (matau šypsenas) tikrai nereikalaus balsuoti dėl jo pasiūlymo.

J.BERNATONIS. Neužsiimkite demagogija. Nebus… Darbotvarkė patvirtinta Seniūnų sueigoje ir prašom laikytis arba keisti darbotvarkę Statuto nustatyta tvarka. Jeigu nežinot, kaip tai daryti, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisijos…

Diskusija ,,Dėl padėties Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje”

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, klausimas išsisprendė, kadangi gavau informaciją, jog mes nesam saistomi televizijos transliacijos. Todėl dabar kviečiu pradėti 2-3 klausimą – diskusiją dėl padėties Lietuvos radijuje ir televizijoje. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar bus reikalaujančių dabar registruotis? Mes prieš tam tikrą laiką registravomės. Nėra. Ačiū. Yra?

Gerai. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Taigi pradedame šios dienos popiečio darbotvarkės 2-3 klausimą, kaip minėjau, diskusiją “Dėl padėties Lietuvos radijuje ir televizijoje”. Kviečiu į tribūną, kaip suprantu, diskusijos iniciatorių poną J.Bernatonį.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma norėčiau išreikšti LDDP frakcijos nusistebėjimą, kad toks aktualus ir opus klausimas – padėtis Nacionaliniame radijuje ir televizijoje – buvo įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę tik Seimo opozicijai privertus, t.y. surinkus reikiamą skaičių Seimo narių parašų dėl privalomo klausimo svarstymo. Nejaugi Seimo vadovybė ir Seimo dauguma mano, kad šis klausimas yra visiškai nesvarbus, ar mano, kad neturi nieko bendra su visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansų krize, ar mano, kad Seimas neturi galimybių šią problemą spręsti iš esmės? Mes manome kitaip.

Reikėtų į šią problemą pažvelgti plačiau, ne tik imtis trumpalaikių “gelbėjimo” priemonių, bet išanalizuoti Nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo krizės priežastis ir priimti būtinus sprendimus, kad ši problema būtų išspręsta iš esmės. Dabar populiaru aiškinti, kad Nacionalinio radijo ir televizijos problemos apskritai tiesiogiai susijusios su sudėtinga Lietuvos finansine ekonomine situacija. Iš tikrųjų yra ne visai taip. Esminė priežastis – biudžeto lėšų paskirstymas, t.y. kokių sričių finansavimui teikia prioritetą Seimo dauguma ir kokias sritis konservatoriai laiko antraeilėmis, nesvarbiomis ir nebūtinai deramai finansuotinomis. Kai Seime buvo LDDP dauguma, Nacionaliniam radijui ir televizijai buvo skiriama apie 0,7% valstybės biudžeto išlaidų, o šių metų biudžete numatyta tik 0,5%. Atrodo, sumažėjimas procentais nėra toks didelis, tačiau realus skirtumas yra 14 mln. litų. Taigi jeigu iš biudžeto būtų skiriama tiek lėšų, kiek ankstesniais laikais, nei apie sąskaitos areštą, nei apie bankrotą kalbėti nereikėtų. Tai įrodo, kad esminė priežastis – ne tik valstybės finansinė krizė, o biudžeto lėšų paskirstymas. Biudžetą tvirtina Seimas, todėl Seimo dauguma tiesiogiai atsakinga už biudžetinio finansavimo prioritetus.

Žinoma, negalima nematyti ir to, kad iš biudžeto gaunamos lėšos ne visuomet buvo panaudojamos tikslingai bei pagrįstai. Valstybės kontrolė atliko patikrinimą, ir mes tikimės, kad su jo rezultatais bus supažindinta ne tik Seimo dauguma, bet ir kiti Seimo nariai bei visuomenė. Žmonės turi teisę žinoti, kaip Nacionalinis radijas ir televizija, jų vadovai panaudoja iš biudžeto gaunamas lėšas. Tam tikrų abejonių dėl lėšų panaudojimo iškilo ir mums, laikinosios Seimo narių grupės nariams. Mes su kolegomis Seimo nariais V.Bogušiu ir J.Oleku paprašėme Lietuvos radijo ir televizijos vadovų pateikti informaciją apie darbuotojų atlyginimus. Nors tuomet tai nebuvo valstybės paslaptis, tokia informacija Seimo nariams nebuvo pateikta. Galbūt todėl, kad vadovų atlyginimai 15–20 kartų didesni už eilinių Radijo ir televizijos darbuotojų atlyginimus.

Tačiau sugrįžkime prie esminių krizės priežasčių. Pateiksiu dvi versijas: pirmą – susijusią su valdžios politiniais interesais, antrą – susijusią su esančiųjų valdžioje ekonominiais interesais.

Norėčiau priminti, kaip ši Seimo dauguma šiurkščiai mėgino paimti į savo rankas visuomeninį transliuotoją. Pirmomis šio Seimo darbo dienomis buvo sudarkytas specialistų pripažintas vienu demokratiškiausių Europoje Visuomenės informavimo įstatymas, buvo nevengta pažeisti netgi Konstituciją, ką jau pripažino Konstitucinis Teismas. Matyt, konservatoriai norėjo paskirti savo vadovus ir Nacionalinį radiją bei televiziją paversti partinės propagandos priemone. Man atrodo, kad ir iki šiol jie nesuprato, jog jokia valdžia negali pasisavinti visuomenės informavimo priemonių. Situacija Lietuvoje negrįžtamai pasikeitė ir neobjektyvi žiniasklaida tiesiog pasmerkiama žūčiai. Kai valdžia liko nepatenkinta savųjų vadovavimu, buvo imtasi kito žingsnio – parengtas įstatymas, įvedantis cenzūrą. Tik neigiama visuomenės nuomonė ir konservatorių nenoras dar labiau susikompromituoti prieš rinkimus pristabdė tokio įstatymo priėmimą, tačiau jo projektu ir toliau mosikuojama kaip tam tikru grasinimu žurnalistams. Dabar imtasi trečiojo metodo – parklupdyti Nacionalinį radiją ir televiziją. Jeigu pagražinsite ir pagirsite valdžią – gausite pinigų, jeigu atspindėsite tikrovę objektyviai – negausite pinigų. Taip būtų galima vertinti daugelį pastarųjų valdžios kalbų šiais klausimais. Mano manymu, tai yra šantažas.

Antroji versija. Nacionalinis radijas ir televizija sąmoningai varomi į bankrotą, siekiant juos privatizuoti už kokį nors vieną litą. Taip jau atsitiko su labai svarbiais strateginiais objektais, kurie staiga tapo nuostolingais ir buvo skubiai privatizuoti. Mūsų manymu, panašus likimas gali laukti ir Nacionalinio radijo bei televizijos, nes tai taip pat yra mūsų informacijos rinkos strateginiai objektai. Tačiau primenu, pagal Baudžiamojo kodekso 315 straipsnį už įmonės privedimą prie bankroto tyčia savininkui numatyta netgi laisvės atėmimo bausmė. Todėl norime paklausti, kas iš Vyriausybės bus nubaustas tuomet, kai tyčia bus privestas prie bankroto Nacionalinis radijas ir televizija? Kaip tuomet bus dangstomi valdžioje esančiųjų ekonominiai interesai?

Iš šios situacijos LDDP mato tik vienintelę išeitį: Nacionalinio radijo ir televizijos skolas pripažinti kaip valstybės skolą arba skirti būtinas lėšas iš Vyriausybės rezervo fondo. Tuomet patikėtume, kad konservatoriai sąmoningai nežlugdo šio strateginio objekto. Dėkui.

PIRMININKĖ. Toliau kalba J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, stebint šiuo metu suaktyvėjusį viešą diskutavimą apie Radijo ir televizijos situaciją, išryškėja keli pagrindiniai principiniai dalykai, kelios principinės sąlygos, kurias įgyvendinus arba realizavus galėtų iš esmės pasikeisti Radijo ir televizijos situacija. Tokios sąlygos, mano manymu, dvi. Pirmoji, kaip jau minėjo ir pranešėjas, yra Nacionalinio radijo ir televizijos galimybė realiai bei faktiškai tapti nepriklausoma nuo polinės konjunktūros, pabrėžiu, nuo politinės konjunktūros, t.y. kai kurių politikų ar politinių partijų įtakos, ideologinės įtakos, o ne nuo valstybinės įtakos. Nors Visuomenės informavimo įstatyme yra numatytas būdas, kaip sukurti nuo valdžios nepriklausomą šios institucijos finansavimą, bet iki šiol šis būdas, deja, nėra realizuotas. Iki šiol jis liko principas: noriu – duodu, noriu – ne.

Šalia finansavimo priklausomumo nuo politinių konjunktūrų, Visuomenės informavimo įstatymo nuostata pakeista ta linkme, kad iš esmės ir formuojant televizijos tarybą, kuri skiria generalinį direktorių, yra įsigaliojęs “savų” skyrimo principas. Būtent dabar taip yra pakeistas Visuomenės informavimo įstatymas. Čia mes prieiname prie antrosios sąlygos, būtinos norint radikaliai pakeisti situaciją televizijoje, t.y. šios institucijos valdymo profesionalumo, o ne partinio prieraišumo. Kol kas, deja, mes fiksuojame, stebime partinio prieraišumo, o ne profesionalumo principą. Beje, ši savybė arba ypatybė yra būdinga apskritai dabartinės valdžios daugeliui institucijų, ir tai yra mūsų valstybės bėda.

Antras klausimas, kaip šias dvi sąlygas įgyvendinti, kurios, man atrodo, yra esminės, kad ši institucija būtų gyvybinga.

Pirma. Įstatyme būtina fiksuoti nuo valdžios malonės nepriklausomą finansavimą nustatant ar tam tikrą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, ar tam tikrą valstybės biudžeto procentą, ar tam tikrą dabar mokamo juridinių asmenų pelno mokesčio procentą.

Antra. Keičiant Visuomenės informavimo įstatymą (tas dalykas dabar vyksta Seime, kaip žinote), priimti tokią Radijo ir televizijos tarybos formavimo tvarką, kuri neleistų politizuoti ir pajungti partijų reikalams Radijo ir televizijos tarybos rinkimus, o kartu ir vadovybės skyrimą. Aš manau, tas dvi sąlygas realizavę mes turėtume galimybę išspręsti tą situaciją vieną kartą visam laikui, o ne vienai dienai. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiamas J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mūsų frakcija svarstė padėtį šioje srityje. Aš galiu tiesiog trumpai konstatuoti, kaip mes matome ir ką mes mąstome šiuo klausimu. Vis dėlto pasižiūrėjus į situaciją, šiandien aiškiai matyti šios sistemos neūkiškumas. Tai reikia konstatuoti.

Dabar yra kitas klausimas, kokia ši sistema turėtų likti. Mūsų nuomone, valstybinis arba visuomeninis transliuotojas privalo išlikti ir turėti pakankamą finansavimą. Šiandien, deja, mūsų televizija pakankamai daug vaikosi komercinių tikslų: ir reklama, ir neaukšto meninio lygio bei kitokios laidos užpildo eterį. Tai yra negerai.

Toliau. Kadangi televizija turi pakankamai daug konkurentų (tai yra privatūs transliuotojai), mes manome, kad ateityje reklamą reikėtų maksimaliai sumažinti Nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Reklamą reikėtų palikti komercininkams. Vis dėlto ir šiandien komercininkai (pasižiūrėjęs jų transliuojamus kino filmus, aš galėčiau atkreipti dėmesį) stengiasi pritraukti kiek įmanoma visuomenę, jaunimą, ir visai ne geriausia prasme. To valstybinis arba visuomeninis Radijas ir televizija neturėtų daryti.

Abonentinis mokestis. Kyla klausimas, įvesti ar neįvesti. Mūsų nuomone, dar per anksti. Visas finansavimas turėtų vykti iš biudžeto. Aš pritariu kalbėjusiųjų mintims, kad reikėtų fiksuoti šią dalį, tada mūsų transliuotojas aiškiai žinotų, kiek jis gaus, ir galėtų planuoti.

Aš galėčiau dar pasakyti tai, kad iš tikrųjų yra noras gauti biudžetinius pinigus ir būti visiškai nepriklausomiems. Tai yra negerai. Mes manome kitaip. Mes manome, kad ši institucija, gaudama biudžetinius pinigus, privalo būti kontroliuojama tautos rinktų asmenų atstovų. Todėl visiška autonomija, mūsų nuomone, nepriimtina.

Šiaip būtų galima pasakyti dar ir dėl tarybos sudarymo principų, bet čia yra įstatyminis klausimas. Aš manyčiau, kai bus koreguojamas įstatymas, apie tai bus galima kalbėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, reikia sutikti su tuo, kad viena iš priežasčių, lėmusių sunkią dabartinę finansinę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos būklę, yra ta, kad praėjusiais metais Nacionaliniam radijui ir televizijai buvo skirta per 8 mln. Lt mažiau nei 1998 metais. Tai buvo padaryta dėl to, kad, kaip pamename, buvo užsimota turėti nedeficitinį biudžetą, kurio, deja, nepavyko įgyvendinti dėl ekonomikos nuosmukio ir kitų priežasčių. Ūkio recesijos poveikį patyrė ir Nacionalinis radijas ir televizija, 1999 m. surinkęs kur kas mažiau lėšų už reklamą. Tam tikrą įtaką padėčiai, be abejo, turėjo ir psichologinė bei vadybinė inercija – taip, matyt, būtų galima pavadinti, – atėjusi iš ankstesnių metų, kai lėšų stygius dar taip neslėgė Nacionalinio radijo ir televizijos pečių. Taip pat viltis, beje, ne kartą pastiprinta Vyriausybės atstovų patikinimais, kad Vyriausybė vis tiek ras papildomų lėšų, būtinų Nacionaliniam radijui ir televizijai.

Prabėgę 1999 metai parodė dar vieną dalyką, kad ši itin svarbi mūsų valstybei ir visuomenei kultūros institucija turi nemažų galimybių taupyti lėšas, rasti vidinių papildomų išteklių. Kruopštus, kvalifikuotas ūkinės, finansinės veiklos auditas ar ekspertinis tyrimas, neabejoju, atvertų ir Nacionalinio radijo ir televizijos prasmingo restruktūrizavimo būtinybę, padėtų rasti platesnį komercinės veiklos galimybių panaudojimą.

Tam tikrą įtaką, klostantis esamai ūkinei, finansinei būklei, turėjo ir modernios vadybinės patirties, gero ūkinių ir finansinių reikalų išmanymo stoka, kuri buvo būdinga tiek Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, tiek, matyt, ir jos vadovybei. Todėl pateiktame Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte buvo pasiūlyta administracinės komisijos institucija kaip LRT ekspertas ūkinės, finansinės veiklos klausimais. Šiandien turėtume pripažinti (aš tuo beveik esu tikras), kad Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos formavimo uždelsimas taip pat nepadeda gerinti šios institucijos ūkinės būklės.

Baigdamas šias pastabas, norėčiau pabrėžti keletą teiginių. Be Vyriausybės rimtesnės paramos, pavyzdžiui, sutinkant leisti Nacionaliniam radijui ir televizijai paimti ilgalaikę paskolą su Vyriausybės garantija, Nacionalinis radijas ir televizija bus nepajėgūs išbristi iš finansinių sunkumų liūno.

Antra. Būtina kiek įmanoma sparčiau suformuoti LRT tarybą bei užtikrinti, kad būtų įdiegta apskritai modernesnė valdymo sistema.

Trečia. Padaryti viską, kad būsimoje Nacionalinio radijo ir televizijos veikloje, ypač valdyme, įsivyrautų profesionalumo, kokybės, pilietinio atsakingumo ir reiklumo bei savarankiškumo principai, galintys turėti lemiamos įtakos siekiant sėkmingos tiek kūrybinės, tiek ūkinės Nacionalinio radijo ir televizijos veiklos. Manau, būtų prasminga svarstyti ir vertinti, kiek Prezidento dekrete dėl Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio siūlomas Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos formavimo variantas ar principas galėtų prisidėti prie minėtų principų įgyvendinimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kitas kalbėtojas bus R.Smetona. Aš noriu jūsų paklausti. Jūs siūlėte, kad grupės vardu diskusijoje kalbėtų Valstybės kontrolės poskyrio viršininkė L.Šipkauskienė. Jeigu Seimas nėra prieš (prieštaravimų negirdžiu), kviečiu kalbėtoją į tribūną. Ne daugiau kaip 5 minutes, jeigu galima.

L.ŠIPKAUSKIENĖ. Laba diena! Aš šioje tribūnoje pirmą kartą. Jeigu būsiu nelabai nuosekli, prašau nepykti.

Valstybės kontrolė Seimo narių grupės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos problemoms spręsti prašymu atliko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos praėjusių metų pirmojo pusmečio ūkinės finansinės veiklos tikrinimą. Tikrinimo metu taip pat patikrintas valstybės biudžeto lėšų naudojimo teisingumas ir tikslingumas bei turto ir lėšų naudojimo efektyvumas, tikslingumas ir taupumas.

Tikrinimo metu konstatuota, tai yra patvirtinta ir biudžete, kad pagal Biudžeto įstatymą praėjusiais metais buvo skirta 38 mln. 17 tūkst. valstybės biudžeto asignavimų. Tai sudaro 76% visų šios įstaigos pajamų. Pagal sąmatą tik 24% lėšų buvo numatyta gauti iš Radijo ir televizijos komercinės veiklos. Patikrinus pirmojo pusmečio rezultatus nustatyta, kad iš komercinės veiklos televizija gavo 5 mln. 630 tūkst. litų pajamų.

Galiu pasakyti, kad Nacionalinio radijo ir televizijos komercinė veikla yra nuostolinga, nes iš šios veiklos yra gautas nuostolis. Taip pat yra nuostolingi ir atskiri struktūriniai padaliniai, nors Nacionalinis radijas ir televizija neskaičiuoja ir neanalizuoja atskirų struktūrinių padalinių veiklos, ypač tų struktūrinių padalinių, kurie nesusiję su pagrindinėmis šios įstaigos funkcijomis. Jie yra nuostolingi. Praeitų metų pirmąjį pusmetį įstaiga baigė turėdama 5 mln. 735 tūkst. litų nuostolių.

Įstaigos taryba posėdžiuose svarstė savo finansinę situaciją, taupumo programos vykdymo problemas, bet nesiėmė konkrečių priemonių. Bent protokoluose mes neradome, kad būtų imtasi konkrečių priemonių dėl struktūrinių padalinių, nuostolingų struktūrinių padalinių, kurių veikla nesusijusi su pagrindinėmis funkcijomis, veiklos. Taip pat nebuvo pasiūlyta ir nesiimta jokių konkrečių veiksmų, kaip įveikti finansinę krizę.

Valstybės kontrolė praeitą savaitę priėmė sprendimą, kurį išsiuntėme Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, taip pat Seimo narių grupei televizijos problemoms spręsti bei Vyriausybei. Šiame sprendime konstatuota, kad nebuvo suformuotas veiksmingas televizijos valdymo modelis. Televizija savo veikloje taikė reklamos bei turto mainus. Per pirmąjį pusmetį buvo sudaryta apie 700 sutarčių, daugiau kaip 20% sudarė reklamos ir turto mainai.

Mūsų nuomone, taikant reklamos ir turto mainus būtina skaičiuoti bei analizuoti jų adekvatumą. Bet televizija to nedarė – neskaičiavo ir neanalizavo jų pelningumo bei nuostolingumo. Prie sutarčių nėra kalkuliacijų, kad būtų galima pasakyti, kiek buvo naudingi turto ir reklamos mainai.

Galiu pateikti tokį pavyzdį, kad praeitų metų vasario mėnesį pagal buvusio direktoriaus A.Ilginio įsakymą buvo leista taikyti reklamos mainų įkainiams iki 65% nuolaidą. Bet kokiu atveju visada reikia skaičiuoti, kokią nuolaidą galima taikyti, kad įstaigai nebūtų nuostolių. Yra riba. Buvo taikoma iki 65%. Su Respublikos leidiniais netgi buvo sudaryta sutartis, kai buvo taikoma 85% nuolaida. Pagal tą vieną sutartį televizija negavo apie 300 tūkst. litų pajamų.

PIRMININKĖ. Jūsų laikas jau baigėsi. Jeigu galite, dar paskutinį sakinį.

L.ŠIPKAUSKIENĖ. Taip pat noriu pasakyti, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija neapskaitė nuolaidų, neskaičiavo delspinigių, baudų, kurias numatė savo sutartyse, ir nekontroliavo sutartyse numatytų įsipareigojimų, dažnai taikė nuolaidas užsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų, numatytų sutartyse. Trumpai tiek.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną R.Smetoną. Kiek galima trumpiau, o paskui kalbėsime dėl procedūrinių dalykų.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerai, kad Seime rastas pusvalandis laiko diskusijai šia tema, bet blogai, kad taip vėlai. Blogai, kad Seimas tiek laiko leido vyriausybėms (ir R.Pakso, dabar ir A.Kubiliaus) skelbti ultimatumus Nacionaliniam radijui ir televizijai, reikalauti iš jo to, ko jis negali ir neprivalo padaryti. Jis negali uždirbti nei 3, nei 5, nei 13 mln. litų. Tai ne jo funkcija. Jis gali taupyti, privalo taupyti, jis privalo tvarkyti savo finansus, privalo taikyti tobulą vadybą, bet jis negali uždirbti pinigų. Vyriausybės reikalavimas, kad surastų galimybes padengti įsiskolinimus, yra, mano supratimu, siekimas visai kitų tikslų. Todėl sakau, kad Seimas privalėjo kur kas anksčiau tarti savo žodį Vyriausybei, pasiūlyti, paliepti kitaip elgtis nacionalinio transliuotojo atžvilgiu. Manau, kad tie 3, 5, 7 ar 13 milijonų, kuriuos jau dabar skolingas Nacionalinis radijas ir televizija, mūsų valstybei nėra ta neišsprendžiama problema. Mes žinome šimtų milijonų problemas, kurios yra nesprendžiamos, ir nieko. Dėl 3 milijonų šantažuoti visą Nacionalinio radijo ir televizijos kolektyvą, kūrybinius darbuotojus, trikdyti darbą, nepagrįstai ir nepamatuotai atleidinėti žmones iš darbo, kai iš tiesų nežinoma, ar jų reikės, ar nereikės, tų ar kitų, nes nėra plano, nėra strategijos, man atrodo, yra negeras užsiėmimas.

Jo priežastys… Kalbėsiu labai trumpai, todėl pasakysiu tik tai, kas man dabar atrodo svarbiausia. Tos padėties, kuri susidarė Nacionaliniame radijuje ir televizijoje, matau dvi priežastis, du siekius, kurie iš esmės savo baigme sutampa. Pirmoji – bevalė ir neveiksni Radijo ir televizijos taryba, kuri negali nei kontroliuoti, nei vairuoti Nacionalinio radijo ir televizijos darbo. O jeigu yra taip, tai jį gali kontroliuoti ir vairuoti kiti. To, matyt, reikia.

Antra, iš tikrųjų strateginių objektų virsmo komerciniais praktiką ir patyrimą jau turime. Blogą nuojautą turiu, kad ir šis atvejis toks pat. Iš tiesų įstaigą, strateginį objektą, itin strateginį valstybei objektą – Nacionalinį radiją ir televiziją nuvaryti į bankrotą ir po to pasidalinti, aš manau, kad toks siekis yra įgyvendinamas ir šiandien tinkamai nefinansuojant, neužtikrinant normalaus, ritmingo Nacionalinio radijo ir televizijos darbo. Todėl viliuosi ir tikiuosi, kad Seimas, svarstydamas Respublikos Prezidento grąžintą Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymą, pritars Prezidento siūlomam variantui, nes jis kur kas geriau užtikrina ir labiau savarankišką, ir, mano įsitikinimu, kūrybiškesnį Nacionalinio radijo ir televizijos darbą, geriau atitinkantį visuomeninio transliuotojo funkciją. Tai padaryti būtinai reikia. Jeigu mes paliksime Seimo ką tik priimtą įstatymą, arba, kaip aš manau, galvojama iš viso apie anksčiau buvusį įstatymą, vadinasi, mes sieksime tų mano minėtų dviejų tikslų įgyvendinimo. To leisti jokiu būdu negalima.

Todėl aš ir šia proga, ir, matyt, kai svarstysime įstatymą, kreipiuosi ir prašau pritarti Prezidento siūlomam įstatymo projektui kaip būdui, kaip bandymui, priemonei išeiti iš tos padėties, kurioje dabar atsidūrė Nacionalinis radijas ir televizija. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visiškai pasibaigė laikas, skirtas diskusijai. Kaip žinote, tam būna skirta 30 minučių. Todėl mes dabar turime apsispręsti, ar tęsiame diskusiją, ar jau pakankamai viskas aišku ir ją baigiame. Pirmiausia prašau registruotis.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. A.Vidžiūnas turi pasiūlymų.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, statutinė nuostata tokiai neeilinei diskusijai, kokią pasiūlė daugiau kaip dešimtadalis Seimo narių, pusė valandos. Pusė valandos praėjo. Taigi dabar du dalykai: arba Seimas gali nutarti pratęsti diskusiją ir toliau politikuoti, arba pasiūlyti diskusiją baigti ir perduoti šią problemą svarstyti tiems kolegoms, kurie labiau išmano tuos dalykus, labiau susipažinę, turiu galvoje Seimo komitetą. Yra ir laikinoji komisija kol kas, yra Vyriausybė. Mes svarstysime Prezidento dekretu grąžintą mums projektą. Nuo kalbėjimo tribūnoje niekas nepasikeis, jeigu mes nepradėsime dirbti rimtų darbų. Aš siūlau eiti prie rimtų darbų, o ne prie kalbų.

PIRMININKĖ. Tai jūs siūlote nutraukti diskusiją? Ponas J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš, žinoma, siūlau pratęsti diskusiją. Aš manau, kad tai nėra joks politikavimas. Aš tikiuosi, kad ir Seimo dauguma nori išsiaiškinti priežastis, kodėl yra tokia Nacionalinio radijo ir televizijos situacija. Aš tikiuosi, kad ir jūs esate suinteresuoti priimti teisingus sprendimus tiek įstatymų klausimais, tiek ir biudžeto finansavimo klausimais. Todėl jeigu diskusija bus nutraukta, mūsų frakcija, suprantama, tai vertins kaip dar vieną Seimo daugumos mėginimą išvengti atsakomybės už blogus darbus.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad visas Seimas suinteresuotas, kad Seimas svarstytų visus aktualiuosius klausimus. Tam pagal mūsų Statutą yra komitetai, komisijos, kurios iš tikrųjų labai atidžiai, ir, man atrodo, ko gero, dar atidžiau negu Seimo salėje svarsto įvairius klausimus. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta, spaudžia mygtuką “už”, kas prieš, spaudžia mygtuką “prieš”.

Už tai, kad diskusija būtų nutraukta, balsavo 32, prieš – 27, susilaikė 3. Taigi tęsiame toliau savo darbotvarkę, kurią pasitvirtinom. Dėl vedimo tvarkos Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji pirmininke, kadangi balsai pasiskirstė beveik po lygiai, aš prašyčiau balsuoti pakeliant rankas. Frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Ką darysi, posėdžio pirmininkas turi… Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją – G.Kirkilą, S.Malkevičių, R.Melnikienę, J.Mocartą ir A.Vaižmužį. Neteksim dar kokių 10 minučių. Prašom registruotis, kol balsų skaičiavimo komisija užims savo vietas.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Matau, kad atėjo dar papildomai Seimo narių. Sugaiškim keletą minučių, kad būtų mažiau problemų, užsiregistruokim dar kartą. Bet prašom visus atidžiai registruotis. Balsų skaičiavimo komisija registruojasi balsų skaičiavimo komisijos vietose.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamoji pirmininke, jūs pirmininkaujate labai griežtai, bet aš prašyčiau būti vos vos tikslesnei. Pagal Statutą diskusijai skiriama 30 minučių, todėl siūlantiems diskusiją pratęsti aš siūlau balsuoti už, o tiems, kurie mano, jog reikėtų laikytis pagrindinės Statuto nuostatos, – prieš arba susilaikyti.

PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi, kaip matau. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume diskusiją, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 10… Už – 27.

PIRMININKĖ. Kas prieš? Prašom pakelti rankas. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, tikrai prašau rimties ir susitelkimo salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 32.

PIRMININKĖ. Prieš – 33. Taigi rezultatas akivaizdus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, atsiprašau.

PIRMININKĖ. Balsų skaičiavimo komisijai turbūt reikės dažniau…

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau. Prieš – 42.

PIRMININKĖ. Prieš – 43. Ačiū balsų skaičiavimo komisijai iki kito opozicijos pareikalavimo.

Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos pirmininko V.Jankausko atsakymai į Seimo narių klausimus

O dabar tęsime savo darbotvarkę. Klausimas 2-4 – Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos pirmininko V.Jankausko atsakymai į Seimo narių klausimus. Pusė valandos šiam klausimui. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, kad mūsų kalbėtojas trumpam pristatytų pagrindines problemas prieš pradedant klausti? Ačiū. Seimo narių prašau rimties salėje.

V.JANKAUSKAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš nelabai seniai iš šios tribūnos kalbėjau ir jūs man uždavėte klausimus, tačiau metų gale įvyko nemažai kainų pasikeitimų, todėl manau, kad jūsų susirūpinimas ir jūsų klausimai yra visiškai suprantami. Aš pasakysiu tik, kad praėjusių metų gale mes gavome prašymų iš “Lietuvos energijos”, iš Ignalinos atominės elektrinės, taip pat iš “Lietuvos dujų” padidinti kainas. Energetikos įstatymo tvarka yra tokia, kad įmonės inicijuoja prašymus padidinti kainas. Komisija tik išanalizuoja, kiek pagrįstos jos sąnaudos, ir nusprendžia patenkinti arba nepatenkinti jų prašymą. Šiuo atveju mes, išanalizavę šių trijų monopolinių įmonių prašymus, sumažinome sąnaudas (kur matėme, kad jos gali būti sumažintos). Pavyzdžiui, “Lietuvos energijos” prašomas sąnaudas sumažinome 117 mln. Lt, lygiai taip pat atominės elektrinės – apie 70 mln. Lt ir atitinkamai apskaičiavome kainas. “Lietuvos dujoms” vietoje prašomo 12% padidinimo sutikome padidinti kainas 5%. Taip pat mes nustatėme transportavimo tarifus. Transportavimo tarifai leidžia vadinamąjį trečiosios šalies priėjimą, t.y. Lietuvoje dujų rinkoje prasideda liberalizavimas. Vadinasi, vartotojai, kurie sunaudoja daugiau negu 15 mln. kubinių metrų dujų per metus, turi teisę pasirinkti, iš ko pirkti. Tam yra mūsų nustatytas fiksuotas tarifas, todėl tai tarptautinių institucijų yra vertinama kaip rinkos atidarymas.

Baigdamas komentarą galiu pasakyti, kaip aš jau sakiau, gamtinių dujų kainos padidėjo 5%, elektros padidėjo vidutiniškai 17%, tačiau visi gyventojai labiausiai pajus mokesčių už šildymą padidėjimą. Bet tai yra ne mūsų klausimas, nes padidėjo dėl to, kad Vyriausybė nuo šių metų pradžios taiko 9% pridėtinės vertės mokestį. Jeigu paimtume paprastą gyventoją, paimtume bet kurią paprastą šeimą, o dauguma gyventojų Lietuvoje šildosi centralizuotai, jiems labiausiai piniginė palengvės dėl to, kad jie daugiau mokės už šildymą. Toks komentaras.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J.Valatka. Oi, atsiprašau. J.Valatka. Prašom, įjungtas mikrofonas.

J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, nors skaitikliai nėra jūsų tiesioginis reikalas, bet kadangi jūs susiduriate su visa šia sistema, ar jūs negalėtumėte pasakyti savo nuomonės apie visų tipų skaitiklių įrengimą? Aš turiu omenyje vandens, dujų, elektros energijos, taip pat šilumos įvadinius skaitiklius. Nes nuo to vis dėlto labai daug priklauso ir sąnaudos, ir žmonių mokami pinigai, ir visa kita. Gal jūs galėtumėte pasakyti savo nuomonę? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Jūsų klausimas tikrai labai įdomus ir vertas diskusijų. Aš manau, viena iš didelių bėdų yra, ypač dėl šildymo, kad Vyriausybė 1997 m. gruodžio 31 d., t.y. Naujųjų metų išvakarėse, priėmė nutarimą (kuriam mes nepritarėme), pagal kurį įvedė atsiskaitymą pagal skaitiklius, esančius butuose. Kokią mes dabar turime situaciją? Situacija tokia: daugeliu atvejų šalto vandens, karšto vandens skaitikliai butuose jau seniai turėjo būti keičiami, daugeliu atvejų jie gali klaidingai rodyti, daugeliu atvejų jie jau seniai reikalauja patikros, daugeliu atvejų parodymai nesutampa, dėl to susidaro nemaži nuostoliai.

Dar vienas dalykas. Pavyzdžiui, dėl karšto vandens. Kokia situacija susidaro vasarą? Jeigu karštas vanduo ruošiamas individualiame šilumokaityje (tai yra pažangus metodas ir visi miestai eina prie šito būdo), tada karšto vandens šilumą apskaičiuoja įvadinis skaitiklis, o gyventojai moka pagal savo butų skaitiklius. Jeigu kai kurie nedeklaruoja (ar piktybiškai, ar nepiktybiškai, nežinau), tai tie, kurie deklaravo, kad kažkiek sunaudojo, jie viską ir sumoka. Todėl mes buvome priversti šiais metais įvesti tą nuolatinį mokestį, kuris gal ir ne visiems patinka. Bet tai yra vienas būdas to išvengti. Aš manau, kad problema, aišku, čia yra labai sunki ir kompleksiška. 1990 metų pradžioje atrodė, kad skaitikliai yra labai svarbūs, kad jie parodo, kiek kas sunaudojo ir kad juos reikia visur diegti. Bet tas “visur” ir nebuvo aiškiai apibrėžtas. Nenustatėme, kur jie yra reikalingi, kur jie yra komerciniai, o kur tik susitarimo klausimas. Štai atvažiuoja dabar pas mus švedai ir suomiai, kurie mus moko, jie sako: “Kaip jūs mokate už karštą vandenį? Mes mokame, kiek yra žmonių, neturime skaitiklių butuose. Pasidalijame.” Mes įrengėme daugybę skaitiklių, daugybė firmų uždirbo už tų vakarietiškų skaitiklių įvežimą, pardavimą ir įrengimą. Mes dabar šioje situacijoje turime pasakyti, kad tai nebuvo pats geriausias kelias, bet labai sunku tą pasakyti. Mano tokia nuomonė.

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius. Ruošiasi I.Šiaulienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš beveik apie tą patį. Girdime teiginius, kad kuo mažiau sunaudoja vandens, dujų ar elektros energijos, tuo brangiau turėtų mokėti už kubinį metrą vandens, dujų ar kilovatvalandę elektros energijos. Ar tai skatinimas taupyti ir racionaliai naudoti išteklius, ar vis dėlto reikia išsiaiškinti piktnaudžiautojus, o ne bausti nekaltus? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Jūs labai teisingai klausiate, labai panašia tema. Iš tikrųjų kokia situacija? Žmonės buvo labai skatinami įrengti skaitiklius. Ir jūs tą žinote. Buvo gal ir suinteresuotų tą skatinti, bet kartu tą skatino labai didelės normos. Jūs įsivaizduojate, kad, pavyzdžiui, gamtinių dujų norma vienam žmogui buvo 8 kubiniai metrai. Aš nežinau, ar kas tiek sunaudoja per mėnesį, jeigu tik valgiui gaminti naudoja. Šalto vandens norma – 4 kubiniai metrai. Karšto vandens – irgi beveik tiek. Ar kas nors tiek sunaudoja? Ne. Todėl tuos skaitiklius visiškai natūraliai buvo skatinama įrengti. Realiai pasirodė, kad žmonės sunaudoja daug mažiau, ir kai įrengė skaitiklius, pasirodo, kaina išaugo. Visiškai paprastai. Galbūt buvo galima tą daryti ir kitu keliu: ne skatinti skaitiklius įrengti, o reguliuoti normas, įrengti namo skaitiklius ir įvesti atsiskaitymo tvarką.

PIRMININKĖ. Klausia I.Šiaulienė. Ruošiasi S.Slavickas.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis komisijos pirmininke, aš norėčiau pratęsti diskusiją tuo pačiu klausimu, į kurį atsakinėjote Seimo nariui J.Valatkai. Norėčiau žinoti, ar dabar komisija turi aiškią nuomonę ir galų gale, kur buvo kiti energetikos specialistai, kai vyko tas masinis skaitliukų įvedimas? Net valstybė finansavo ir buvo tikinama, kad tai bus labai efektyvu ir reikalinga, nes bus galima skatinti vandens suvartojimo taupymą. Rezultatą turime – vandens vartojimas yra sumažėjęs, deja, kaina nesumažėjo. Dabar jūs sakote, jog tie skaitikliai butuose yra, aš taip suprantu, nenaudingi, nes skiriasi namo įvadinio skaitiklio parodymai ir tai, ką suvartoja individualus vartotojas. Išeina, kad mes, gyventojai, turime padengti tuos nuostolius, kuriuos patiria vandens tinklai. Kokia dabar tolesnė perspektyva? Jūs pats minėjote, kad baigiasi tų skaitiklių galiojimo laikas – ketveri metai, reikia atlikti patikrą, bet patikra neatliekama visų tipų skaitikliams. Yra kalbama, kad gali būti pateikiami patikrai tik vokiečių ir dar čekų gamybos, kiti, t.y. ir prancūziški, ir korėjietiški, r t.t., nepriimami. Šiandien gyventojas vėl yra nežinioje, ar jam turėti tą skaitiklį, ar galų gale valstybė jau yra apsisprendusi, kaip jis ateityje atsiskaitys už pateiktą vandenį.

V.JANKAUSKAS. Ačiū. Dėl šio klausimo aš jau sakiau. Iš pradžių idėja buvo gera. Atrodė, kad turėsime skaitiklius, kiekvienas taupysime, iš tikrųjų tai skambėjo gerai. Tačiau iš karto ta idėja pasinaudojo apsukrūs vertelgos, kaip jūs gerai žinote, privežė kokių nori skaitiklių ir pristatė, kiek nori. Visi Vakarai stebisi, kad mes turime tiek skaitiklių. Dabar klausimas… Bet čia aš to jau nekomentuosiu, kalbu toliau.

Klausimas – ką daro Vyriausybė? Vyriausybė 1997 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą, kuris dabar aiškiai yra daugeliui nepriimtinas. Buvo svarstomi ir parengti įvairūs variantai, kaip jį reikėtų pakeisti. Štai šiandien pas poną R.Martinkų Vyriausybės aparate kaip tik vyksta pasitarimas, kaip reikėtų šį nutarimą pakeisti, ką daryti. Viena vertus, mes labai lengva ranka negalime mojuoti į kairę, į dešinę – sakėme, kad dabar įsiveskime skaitiklius, o dabar sakykime, išmeskime skaitiklius. Matote, kokia čia sunki dilema, nėra taip lengva atsakyti.

PIRMININKĖ. Klausia S.Slavickas. Ruošiasi… Atsiprašau. Ruošiasi K.Kuzminskas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pirmininke, skaitant jūsų vadovaujamos komisijos nutarimus dėl šilumos energijos ir karšto vandens kainų specialiosios paskirties akcinėse bendrovėse suderinimo, į akis krenta tai, kad ne visuose nutarimuose tvirtinant įkainius laikytasi nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, 1997 m. nutarime dėl centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens kainų specialiosios paskirties akcinei bendrovei “Kauno energija” nedetalizuotas karšto vandens rengimas individualiuose ir grupiniuose šilumokaičiuose, karšto vandens tiekimas esant įrengtai cirkuliacinei sistemai ir be jos bei kita. Noriu paklausti, dėl kokių priežasčių suderindama kainas minėta akcinė bendrovė nesivadovavo nustatyta tvarka ir kodėl leidote sudaryti diskriminacinę kai kurių vartotojų atžvilgiu padėtį? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Ačiū už jūsų klausimą. Matote, situacija čia yra… Dabar lengva kalbėti, kodėl mes tada nepadarėme skirtingų kainų, tačiau tai buvo 1997 m. liepos mėnesį. Tik nuo liepos 1 d. mes gavome teisę nustatyti kainas. Tai buvo pats pirmasis bandymas. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ir decentralizavimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos atsirado tos įmonės. Visiškai buvo neaišku, kas tas įmones valdo ir prižiūri, teisingiau, lyg ir aišku, įstatyme parašyta: politika… Ūkio ministerija su Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija… jos yra savivaldybių įmonės, o kainas nustato komisija. Taigi buvo neaišku, kas turėtų nustatyti tvarką, anksčiau buvo, kad Vyriausybė nustatė kainą, Ūkio ar Energetikos ministerija surašė tvarką. Buvo visiškai neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi šiuo atveju. Todėl 1997 m. liepos mėnesį buvo pirmasis žingsnis, kai nustatėme naujoms įkurtoms šešioms regioninėms įmonės, tarp jų ir Kauno, kainas, nustatėme vieną karšto vandens kainą. Dėl Kauno nebuvo nei išimčių, nei privilegijų, nei kokios nors skriaudos.

PIRMININKĖ. Klausia…

V.JANKAUSKAS. Tiktai vėliau mes supratome ir pakeitėme.

PIRMININKĖ. Klausia K.Kuzminskas. Ruošiasi J.D.Sadeikienė.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūsų komisija yra labai atsakinga eiliniam Lietuvos žmogui, vartotojui. Mes nematome, kad jūs tikrai taip aktyviai gintumėte tą vartotoją, nes kad ir nežymus kainų pakėlimas kažin ar tikrai saugo tą darbuotoją, kuris dirba šiuo metu pramonės įmonėse, kurios sunaudoja daug elektros energijos. Neišvengiamai kils jų produkcijos pagaminimo kaina. Kaip jūs manote, ar netikslinga į jūsų komisiją įtraukti ir atstovus, kurie atstovautų vartotojams, nes jūsų komisijoje šiuo metu daugiausia yra mokslininkai? Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Čia šį klausimą mes jau esame svarstę. G.Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė jau buvo pritarusi, kad į komisiją reikėtų įtraukti visuomeninius. Tačiau jeigu ta komisija yra profesionali, jeigu tai nėra tam kartui sudaryta komisija, o tai yra tas pats kaip departamentas ar ministerija, tai tikriausiai joje visuomenininkai nedirba, nes tada ji priima profesionalius sprendimus. Jeigu tai yra visuomeninė komisija, tai ji yra patariamasis organas, o mes nesame patariamasis organas. Mes priimame sprendimą, kuris yra privalomas. Taigi šiuo atveju nemanau, kad turėtų būti. Jeigu jūs keliate klausimą, norėčiau ir toliau atsakyti į jūsų klausimą, kai jūs sakote, ar mes giname vartotojų interesus. Be abejo, aš jums pačioje pradžioje minėjau, kiek mes milijonų sumažinome sąnaudas, kiek manome sumažinti ir su kokiu mes susiduriame pasipriešinimu. Apie atominę elektrinę turbūt esate girdėję nemažai, koks buvo pasipriešinimas, kai mes siūlėme jiems mažinti, kai siūlėme pertvarkyti ir pan. Tačiau, kita vertus, pavyzdžiui, jeigu “Lietuvos energijai” nebūtų padidintas tarifas, jie negalėtų pasiskolinti arba to skolinimosi būtų kur kas didesnės palūkanos. O jeigu didesnės palūkanos, vėl tas pats jų tarifas atitinkamai augtų. Čia yra ir kitas galas. Mes vartotoją turime ginti žiūrėdami, kad nesužlugtų tiekėjas. Jeigu žlugs tiekėjas, tai kas jam tieks tą elektrą arba tą vandenį, arba tą šilumą? (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom neatsakinėti į Seimo narių klausimus, kurie neužsirašę klausti. Klausia D.Sadeikienė. Ruošiasi A.Medalinskas.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, jūs savo pranešime paminėjote, kad energijos įmonės jums pateikė energijos tarifų pakėlimo pagrindimą pagal sąmatą. Prašom pasakyti, kurie jums pateiktos sąmatos elementai ryškiausiai atspindėjo tarifų pakėlimo būtinybę?

V.JANKAUSKAS. Čia gal kalbėkime apie “Lietuvos energiją” ir elektros kainas, kodėl padidėjo elektros kainos. Turbūt jau visiems buvo plačiai kalbama ir aiškinta, kad priežastis iš esmės vienintelė – nutrūkęs elektros eksportas į Baltarusiją. Štai ši priežastis, dėl ko padidėjo kainos. Todėl, kad buvo eksportuojama į Baltarusiją, tam tikra dalimi pavykdavo sumažinti tarifą Lietuvos vartotojui, nors irgi būdavo ginčų, kad parduodame pigiai, kad galėtume brangiau, bet iš to būdavo šiokia tokia nauda, kuri leisdavo sumažinti tarifą. Vien tiktai dėl to, kad netekome eksporto pajamų, teko didinti tarifą, netekus eksporto pajamų ir todėl, kad atominė elektrinė gamina kur kas mažiau elektros. Aš jums jau minėjau, kaip buvo sunku su jais tartis, kad jie sumažintų savo sąnaudas, nes jie paprašė labai paprastai. Ignalinos atominė elektrinė pasakė: gerai, mes gaminsime mažiau, iš mūsų pirks mažiau, bet mes vis tiek turime tas pačias sąnaudas, išskyrus kurą, mes turime išlaikyti žmones ir turime padengti visas kitas sąnaudas. Mes su jais turėjome didelį ginčą ir jų prašomi mes sumažinome sąnaudas 70 mln. Lt, daugiau negu 10%.

PIRMININKĖ. Klausia A.Medalinskas. Ruošiasi A.Katkus.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis Jankauskai, daugelis mano rinkėjų klausia vieno paprasto dalyko. Žmonės turi vandens čiaupą, per kurį turėtų bėgti karštas vanduo, tačiau per jį bėga ne karštas vanduo, o drungnas vanduo arba tenka nuleisti labai daug vandens, kad pradėtų bėgti karštas vanduo. Sakykite, ar yra teisinga informacija, kurią vakar susitikime su rinkėjais pasakė vienas jūsų kolega, jog Lietuvoje yra uždrausti skaitikliai, kurie iš pradžių buvo leisti, dabar uždrausti, kurie galėtų matuoti būtent karštą vandenį pagal temperatūrą, t.y. kai karštas vanduo atitinka temperatūrą, jis matuoja kaip karštą vandenį, o jeigu bėga iš “raudono” čiaupo šaltas vanduo, matuotų ne kaip karštą vandenį. Ačiū.

V.JANKAUSKAS. Yra tokia Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos. Ji yra atsakinga ir įpareigota tikrinti, kad vanduo atitiktų techninius parametrus. Galėčiau pasakyti, jeigu vanduo nekarštas, tai gali būti kelios priežastys. Viena priežastis ta, kad nėra cirkuliacijos, tada vanduo pigesnis. Jeigu yra cirkuliacija ir vanduo nekarštas, tada jau yra techninė problema. Tą techninę problemą turi spręsti įmonė. Jeigu ji nesprendžia, tada Valstybinė inspekcija gali patikrinti.

PIRMININKĖ. Nematau A.Katkaus. Paskutinį klausimą klausia A.Sysas. (Balsas salėje) Todėl, kad baigėsi laikas.

V.JANKAUSKAS. Dėl skaitiklių ne mūsų klausimas. Yra Standartizacijos departamentas, kuris tvirtina skaitiklius arba netvirtina. Mes tam negalime turėti įtakos.

PIRMININKĖ. A.Sysas. Suteiksiu ponui K.Šaviniui, kad būtų ramiau.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs kalbėjote apie tai, kad bus apskritai atsisakoma skaitiklių. Ar nebus taip, kad ir kitos energijos – elektros arba dujų – irgi maždaug dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių mes galėsime atsisakyti skaitiklių? Kokia komisijos pozicija? Jeigu mes sugalvojome ir nutarėme, kad turime taupyti, kodėl dabar einame atgal ir sakom, kad šilumos nereikia, dar ką nors sugalvosim, kad nereikia? Tai kam tas vajus buvo pradėtas? Netgi jūsų organizacija buvo įkurta tam, kad būtų taupoma.

V.JANKAUSKAS. Mūsų organizacija iš pat pradžių pasakė, kad butų skaitikliai yra klaida. Ekonomiškai jie neatsipirks, buvo paprastai pasakyta. Jeigu yra kiti kriterijai, tai kiti kriterijai. Taip pat užsienio ekspertai, dirbę čia 1993 m., pasakė, kad butuose dujų skaitikliai, jeigu dujos naudojamos tik valgiui gaminti, neatsipirks. Teisingai jūs sakot, tai yra vartotojų reikalas. Jeigu pas mus yra nustatyta tokia milžiniška norma, tai gal atsipirks. Sakau, galima daryti taip, galima išnešti skaitiklius, kaip dabar daro, net į lauką. Bet kiek tai kainuos? Ar jums to reikia? Ar nėra paprastesnio būdo?

PIRMININKĖ. Paskutinis klausimas, K.Šavinis. Noriu priminti Seimo nariams, kad pirmenybė paklausti teikiama tiems, kurie užsirašė iš anksto. Prašom, pone Šavini.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, tais atvejais, kai už elektrą atsiskaitoma pagal dviejų kainų tarifus, dienos tarifas yra per daug didelis, jis yra kur kas aukštesnis negu normalus vienos kainos tarifas. Aš įsivaizduoju, kad tai jau ne skatinimas naudoti nakties elektros energiją, o prievartavimas. Tai iš tiesų žmonėms nekaip atrodo. Elektros energija gali naudotis tik labai vėlyvu metu.

V.JANKAUSKAS. Galėčiau pasakyti vėl pradėdamas nuo pradžių. Turbūt tie dviejų tarifų skaitikliai atsirado, kai jie buvo labai skatinami. Kaip buvo iš pradžių? Dienos tarifas buvo tas pats, o nakties mažesnis. Buvo didžiulis skatinimas. Jeigu jūs kažkada mokate daugiau, tai kažkada mokate mažiau. Dabar tiems, kurie turi dviejų tarifų skaitiklius, savaitgaliais ir naktimis tikrai apsimoka. Aš turiu daug informacijos, kad jiems apsimoka.

PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū ponui pirmininkui. 10 minučių pertrauka. Posėdis bus tęsiamas 17.15 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Neužsiregistravusiems nebus leidžiama dalyvauti Seimo posėdyje. Registruojamės.

Referendumo įstatymo papildymo 2¹ straipsniu ir 8, 10, 12, 13, 26², 37, 29¹, 32, 32², 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1957(2) (pateikimas)

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kolegos, esame sutarę, kad pagal darbotvarkę dirbame šiek tiek vėluodami. Taigi rezervinis klausimas – Referendumo įstatymo papildymo 2¹ straipsniu ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1957(2), vieną kartą jau grąžintas iniciatoriams tobulinti, dabar teikiamas iš naujo. Pranešėjas – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip prisimenate, šis projektas buvo grąžintas tobulinti. Mes atsižvelgėme į visas Teisės departamento pastabas ir į Seimo narių pastabas, išsakytas pirmojo projekto pateikimo metu. Iš karto noriu pasakyti, kad sutinkame ir su visomis Teisės departamento pastabomis, kurios pateiktos šiam antrajam projektui. Daugiausia tai juridinės technikos ar neesminės pastabos, kurias galima be jokio vargo įtraukti į šį projektą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kuo iš esmės pasikeitė šis projektas nuo anksčiau teikto. Pirmiausia, kadangi nepavyko įrodyti, jog priimtų aktų ratifikavimas galimas referendumo būdu, atsisakyta ratifikacinių referendumų rūšies, nors tokia rūšis demokratiniame pasaulyje egzistuoja, ir siūlomos dvi – sprendžiamojo ir patariamojo referendumo rūšys.

Kadangi kilo kai kurių neaiškumų, inicijuojant vieną referendumą, ar galima jį surengti, jeigu siūlo trečdalis Seimo narių, ar galima surengti kartu su rinkimais, ar nėra prieštaravimų tarp referendumo ir rinkimų organizavimo, Referendumo įstatymas taisytas anksčiau negu rinkimų įstatymai, rinkimų įstatymuose atsiradę kai kurių grynai organizacinio pobūdžio patikslinimų. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį, kad tas projektas tobulinant papildytas 4 straipsniu, kuriame patikslinama, kaip skelbiamas referendumas Seimo narių siūlymu, taip pat papildyta 7, 8 straipsniais, kuriuose suderinami referendumo organizavimo klausimai su rinkimų klausimais.

Mes šiandien negalime pasakyti, ar Seimo rinkimų metu nebus vykdomas koks nors referendumas, todėl manome, kad toks siūlymas būtų tikslingas visapusiškai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Kodėl patariamuoju referendumu norima primesti mažumos nuomonę daugumai? Ar reikalingi tokie nepopuliarūs ar propagandiniai referendumai? Ačiū.

J.BERNATONIS. Dėkoju. Labai geras klausimas. Iš tiesų sprendimo referendumu formuluotė pas mus likusi dar iš sovietinių laikų, daugumoje demokratinių valstybių nėra tokio griežto reikalavimo. Sprendimas priimamas dažniausiai skaičiuojant pagal dalyvavusiųjų skaičių. Kadangi pas mus ta tradicija (nežinau, ar ji gera, mano manymu, negera) tęsiama, todėl mes siūlome tik įvesti kitą referendumo rūšį, kad sprendimas būtų priimamas taip, kaip daugelyje Europos valstybių. Pagaliau mums, einantiems į Europos Sąjungą, irgi reikia derintis prie jos reikalavimų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu klausti jūsų dėl referendumų rūšių. Manęs, sakykim, netenkina tokios formuluotės (išvis jos man nesuprantamos), kai vienai rūšiai priskiriamas įstatymo nuostatų priėmimas, kitai rūšiai – prieš priimant teisės aktus... nors ir viena, ir kita, mano supratimu, yra tas pat, nes įstatymai, įstatymų nuostatos ir yra teisės aktai. Kaip jūs pakomentuotumėt tai?

J.BERNATONIS. Na, galbūt būtų galima tas formuluotes suderinti. Dėkoju, iš tiesų tai labai geras klausimas. Toliau tobulinant bus galima tai padaryti. Dėl įstatymo nuostatų. Jūs žinote, tai yra konstitucinė norma. O patariamieji referendumai, galima sakyti, vyksta ir dabar, nes mes teikiame projektus visuomenei svarstyti, tik tos visuomenės nuomonės dažnai nesužinom. Taigi patariamasis referendumas lyg ir būtų tas visuomenės svarstymas ir jau konkrečios nuomonės išsakymas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, kokie motyvai buvo keisti trijų mėnesių terminą į keturių mėnesių? Argi neužtekdavo trijų mėnesių termino surinkti parašams dėl referendumo skelbimo?

J.BERNATONIS. Dėkoju, labai geras klausimas. Iš tiesų mes žinom, kad praktika buvo labai įvairi: dažnai neužtekdavo, bet tuomet, kai klausimai būdavo labai svarbūs, užtekdavo. Tas siūlymas teikiamas ne dėl to, užtenka ar neužtenka laiko. Man atrodo, jeigu iniciatoriai gerai organizuoja parašų rinkimą, o klausimas iš tiesų visuomenei aktualus, tai surinkti parašus nėra tokia jau didelė problema. Tačiau aš noriu priminti, kad buvo priimtas Įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymas, kuriame buvo numatytas keturių mėnesių terminas, todėl mes siūlome tuos terminus suderinti. Žinoma, galima padaryti ir atvirkščiai – ten sumažinti iki trijų mėnesių, tačiau pailginimas iki keturių – tai vėlgi galimybių išreikšti savo valią išplėtimas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad vis dėlto šiomis Referendumo įstatymo pataisomis, arba jo, kaip dabar madinga sakyti, liberalizavimu, sudaromos galimybės manipuliuoti visuomenės nuomone? Sakykime, ir patariamieji, kaip čia aprašoma, referendumai, ir balsavusių, o ne visų piliečių daugumos valia. Ar tai ne būdas, galimybė įstatymų leidėjams, sakykime, dažnai vienokiu ar kitokiu būdu primesti visuomenei savo nuomonę ir ja prisidengiant pasiekti tam tikrą tikslą? Tokia galimybė, man atrodo, čia jau yra, o tai nebūtų teisinga.

J.BERNATONIS. Na, klausimas įdomus. Aš šiek tiek pakartosiu, nes į panašų klausimą jau atsakinėjau. Visų pirma esant demokratijų praktikai nelaikoma, kad nedalyvavusių balsų neįskaitymas yra koks nors manipuliavimas visuomenės nuomone. Mes irgi turim tokių pavyzdžių. Na, tarkim, netrukus bus savivaldybių rinkimai. Ten netgi nereikia, kad ateitų tam tikras procentas rinkėjų. Kiek ateis, kiek balsuos, tiek išrinks. Svarbiausia, kad kiekvienam piliečiui, turinčiam rinkimų teisę, būtų sudarytos realios galimybės dalyvauti referendume. O dėl patariamojo jis gali apsispręsti pats – patarinėti jam, nepatarinėti. Jeigu jis nenori dalyvauti, jis taip pat išreiškia savo nuomonę.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, labai ačiū.

J.BERNATONIS. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Kolegos, sprendžiame, ar pritarti po pateikimo šiam projektui. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, vien dėl to, kad šitame įstatyme vėl bandoma rinkimų metu (dėl to mes visada pasisakėme prieš) daryti įvairiausias apklausas, referendumus, negalim pritarti šio 7 straipsnio pataisai… Toliau, kad referendumai yra patariamieji, jie gali būti privalomi visiems kitiems, kad, neatsižvelgiant į tai, kiek jame dalyvauja piliečių... Tai šitas teiginys taip pat nieko nepasako, o išties, kaip čia kalbėjo kolega R.Smetona, tik drumsčia. Blogiausia, mano požiūriu, yra siūloma 11 straipsnio pataisa, kad referendumu priimamas įstatymas ir jis privalomas visiems, tuo tarpu nepasakoma, kokiu tai daroma referendumu. Man atrodo, tas įstatymas nesuderintas su galiojančiu Referendumo ir rinkimų įstatymais, taip pat labai lengvai traktuojamos bet kokios priimtos referendumo nuostatos, todėl prašau nepritarti šiam įstatymui po pateikimo ir kol kas tokio įstatymo neteikti Seimui priimti.

PIRMININKAS. Paremti projektą nėra norinčių, todėl kviečiu registruotis. O gal galime bendruoju sutarimu atmesti? (Balsai salėje) Nebuvo norinčių kalbėti, kolegos, ir aš negaliu, laikas baigėsi. Registruojamės. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame J.Bernatonio teikiamam Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Ar dalyvauja posėdyje S.Pečeliūnas?

69 Seimo nariai užsiregistravo. Taigi kas manytų, jog reikia pritarti J.Bernatonio įstatymo projektui po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą – už, kiti kolegos – kitaip. Balsuoti pradedame. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo, ar pradedame svarstymo procedūrą.

Už – 9, prieš – 43, susilaikė 11. Nėra pritarta po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad 43 Seimo nariai reiškia, jog Seimas mano, kad šį projektą reikia atmesti? Reikėtų balsuoti dar kartą? Be abejo, reikia. Ar galime balsuoti nesiregistravę, iš karto? (Balsai salėje) Registruojamės. Kolegos, dabar balsuodami pasirenkame vieną iš dviejų būdų: ar atidėti projekto pateikimo procedūrą, ar atmesti projektą. Vieną kartą jau esame atidėję šio projekto teikimą. Registruojamės. Balsuosime, kolegos, alternatyviai. Balsuojantys už parems projekto pateikimo pertrauką arba projekto atidėjimo procedūrą, balsuojantys prieš palaikys nuomonę, jog šį projektą reikia atmesti. Susilaikiusių, kolegos, neskaičiuosiu. Balsuoti pradedame.

Prieš – 52. Gerbiamieji kolegos, taigi Referendumo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1957(2) yra atmestas. Jeigu kalbėtume žmogiška kalba, numirė lėta ir logiška mirtimi, nes buvo labai ilgai čia varginamas. J.Bernatonis – repliką.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Tiesą pasakius, man labai keista, kad suteikėt galimybę tobulinti netobulesnį projektą, o tobulesnį visiškai atmetėt. Aš tiesiog noriu jums priminti, kad pusę metų tos nuostatos, kurios buvo šiame projekte, negalės būti teikiamos Seimui. Man labai įdomu, kaip jūs be tų nuostatų išsiversite?

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektas Nr.P-1211(5*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Į kiekvieną asmenybę ir kiekvieną projektą mes žiūrime kaip į galinčią tobulėti, bet vieną kartą tobulėjimas baigiasi, kiek aš suprantu. Kolegos, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektas Nr.P-1211(5). Priėmimas. Kviečiu į tribūną S.Daubaraitę, kuri vadovauja mums priimant šį įstatymą kaip Žmogaus teisių komiteto narė.

S.DAUBARAITĖ. Mielieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi pastabų ir pasiūlymų iš kitų institucijų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, ir Seimo narių negauta, atsižvelgdama į gautas po svarstymo pastabas aš teikiu šiuos siūlymus, kurie jums yra išdalyti, ir siūlau pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, šie siūlymai įregistruoti ketvirtajam variantui. Ar jau ketvirtasis variantas patobulintas ir tapo penktuoju? Nes mes dabar svarstome penktąjį variantą. Kaip čia yra? Tos pataisos nėra priimtos, ar ne?

S.DAUBARAITĖ. Ne, šios pataisos nebuvo priimtos, bet komitete yra pritarta šioms pataisoms. Mes atsižvelgėme į ekspertų išsakytas pastabas.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi 1 straipsnis, kolegos. 1 straipsniui pataisų nėra, ar ne, ponia pranešėja? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis.

S.DAUBARAITĖ. Aš atsiprašau…

PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio yra siūlymų.

S.DAUBARAITĖ. Minutę, sekundėlę.

PIRMININKAS. Dėl 2 nėra.

S.DAUBARAITĖ. Taip, nėra. Atsiprašau.

PIRMININKAS. 3 straipsnis, ir komiteto siūlymai.

S.DAUBARAITĖ. Minutę, aš pamečiau tuos lapus. Dėl 3 straipsnio. 3 straipsnyje aš prašau, ir komitete yra pritarta, pakeisti penktąją dalį ir pritarti pataisai, kuri yra jums pateikta. “Valstybės ir savivaldybės įstaiga (toliau įstaiga)”. Ši sąvoka šiame įstatyme vartojama pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Mes teikiame šią pastabą norėdami racionalizuoti šią nuostatą, nes kol buvo teikiamas pirmasis projektas, dar nebuvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas. Dėl šios priežasties prašytume pakeisti.

PIRMININKAS. Ir kitos pataisos dėl šio straipsnio.

S.DAUBARAITĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ir dėl kitų dalių. Išbraukti septintąją dalį.

S.DAUBARAITĖ. Taip. Septintąją dalį, aštuntojoje dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir pritarti išdėstytam straipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai komiteto siūlymai. Ar galime juos pradėti svarstyti bendru sutarimu? Taigi dėl komiteto siūlymų nėra jokių problemų. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimame. Girdžiu komentarų dėl Teisės departamento išvadų. Gal ponia pranešėja tars kelis žodžius? Kolegos, kol kas gal sutariame pastraipsniui. Oficialios pataisos paskui. Žvelgiame į Teisės departamento siūlymą.

4 straipsnis. Taip pat yra komiteto siūlymas. Svarstome bendru sutarimu. Trumpai tą komiteto siūlymo esmę. Ponia pranešėja, dėl 4 straipsnio.

S.DAUBARAITĖ. 4 straipsnyje mes siūlome išbraukti ketvirtąją ir penktąją dalis ir visą straipsnį išdėstyti, kaip yra pateikta penktajame projekte. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, kad nereikėtų steigti naujų institucijų, naujų įstaigų arba padalinių, ta teisė paliekama pačioms savivaldybėms ir visoms institucijoms, kurios turėtų vykdyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu šiuos siūlymus priimame. Ir priimame 4 straipsnį. 5 straipsniui pataisų nėra. 5 straipsnį priimame. 6 straipsnį priimame. 7 straipsnį priimame. 8 straipsnis.

S.DAUBARAITĖ. 8 straipsnyje vėlgi prašytume pritarti pataisai, kad “įstaiga privalo registruoti prašymus gauti informaciją bei oficialius dokumentus įstatymų nustatyta tvarka”. Čia buvo atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadą, lygiagrečiai yra ir bendra Archyvų departamento nuostata, kaip yra priimami ir tvarkomi šie dokumentai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 8 straipsniui komiteto siūloma pataisa yra priimama. Ir 8 straipsnis yra priimamas visas. 9 straipsnis. Priimamas. 10 straipsnis priimamas. 11 straipsnis, ponia pranešėja.

S.DAUBARAITĖ. Taip pat prašytume pritarti, nes ten yra įrašomas sakinys, kad už dokumentų kopijų parengimą pareiškėjas atlygina Vyriausybės nustatyta tvarka, nes ir savivaldybės mano, kad tai yra teikiama paslauga. Kopijavimas kainuoja, dėl to čia paliktume Seimo nuožiūrai, jeigu pritartume palikti mokestį už kopijavimą.

PIRMININKAS. Pritariame, kolegos. Ir priimame 11 straipsnį. 12 straipsnis. Pataisų nėra. Priimame. 13 straipsnis. Priimame. 14 straipsnis. Priimame. 15 straipsnis. Priimame. 16 straipsnis. Priimame. 17 straipsnis. Priimame. Ačiū.

Ponia pranešėja, jeigu dar keletą žodžių tartumėte, nes esate įsigilinusi į Teisės departamento išvadas, tai visi Seimo nariai būtų tuo labai patenkinti.

S.DAUBARAITĖ. Į visas Teisės departamento pastabas iš tiesų buvo atsižvelgta ir jų pagrindu buvo padarytos pataisos. Aš nežinau, ar reikėtų daugiau ką komentuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Kalbos dėl motyvų. Įstatymas priimtas pastraipsniui. L.Sabutis. Teigiama nuomonė.

L.SABUTIS. Teigiama, bet kadangi čia penktajam variantui parašytos Teisės departamento išvados, aš spėjau pamatyti, kad tai, ką jie rašo dėl 3, 4 punktų, gal iš tikrųjų komitetas diskutavo ir įvertino, tačiau tai yra vertinamas santykis su Konstitucijos nuostatomis. Todėl reikėtų labai atsargiai … aš nežinau, dabar jau, kaip sakoma, priėmimas, bet ir žodžiai “padalinys” ir “įstaiga” taip pat yra skirtingi. 2 punkte taip rašoma. Todėl iš esmės visam jau parengtam projektui, be abejo, reikia pritarti, nes ir mūsų komitetas dalyvavo svarstant ir pateikė savo pastabas, į kurias yra atsižvelgta, tačiau, sakau, truputį kyla abejonių. Jeigu būtų redakcinių patikslinimų, gal pranešėja neatsisakytų padaryti kai kurias nedideles redakcines pataisas. O šiaip siūlyčiau balsuoti už visą.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl redakcinių pataisų mes nebalsuojame. Tariamės kolegiškai ir su Dokumentų skyriumi, kuris visą laiką mielai tobulina mūsų oficialius ir ne visai oficialius posakius. Daugiau nėra norinčių kalbėti? Nėra. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymą.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymą? Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.

44 – už, prieš viešą informaciją – 2, susilaikė 11, įstatymas priimtas. Dėkojame visiems rengėjams, dalyvaujantiems šioje salėje, ir visoms įstatymo rengėjoms.

Vyriausybės įstatymo 5, 6, 9, 10, 12, 13, 21, 22, 24, 26, 29, 31, 36, 39, 40, 41, 42, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1993(3) (pateikimas)

Kolegos, 2-6a… O gal, kol pereisime prie grynai teisinių kodeksų, rezervinis penktasis klausimas, projektas Nr.P-1993(3) – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jį pateikia J.Bernatonis.

P.Papovas? (Balsai salėje) Rytoj posėdį baigsime 17.00 val. Taigi P.Papovas pateikia rezervinį projektą.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš teikiu Vyriausybės įstatymo devyniolikos straipsnių pakeitimus ir papildymus trijų Seimo narių vardu. Įstatymo projektas buvo grąžintas praėjusių metų rugsėjo 30 d. Jis yra patobulintas ir papildytas pagal Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. nutarimą dėl Vyriausybės įstatymo 9, 24, 26 ir 45 straipsnių kai kurių dalių ir kai kurių punktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgę į kritines pastabas, dėl kurių buvo grąžintas įstatymo projektas, autoriai patobulino 1 straipsnio ketvirtąją dalį, 2 straipsnio trečiąją dalį, 13 ir 15 straipsnius, dabartinis straipsnis yra 17. 10 straipsnio visiškai atsisakyta.

Aš nenorėčiau aiškinti, kokie pakeitimai yra dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, tačiau bendrais bruožais galiu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog Vyriausybės įstatymu yra ribojamos ministrų teisės skirti viceministrus ir kitus vadovus, departamentų direktorius prie Vyriausybės, taip pat ribojamos ministrų galios suteikiant galias Vyriausybės sekretoriui ir Vyriausybės kancleriui duoti pavedimus ministerijoms arba ministrams. Taigi šios nuostatos yra pakeistos Vyriausybės įstatyme, kad visiškai atitiktų Konstitucinio Teismo nutarimą.

Mes, autoriai, taip pat įvertinome Seimo Teisės departamento išvadas. Yra daug techninio pobūdžio pastabų. Jos iš esmės yra teisingos ir svarstyti autoriai pateiks pagal Teisės departamento pasiūlymus patobulintą variantą. Yra keletas diskutuotinų, kaip pats Seimo Teisės departamentas pabrėžė, straipsnių. Žinoma, mes dar atsižvelgsime, o jeigu neatsižvelgsime, be abejo, Seimo nariai galbūt taip pat padės mums apsispręsti dėl kai kurių diskutuotinų straipsnių.

Kadangi Vyriausybė taip pat rengia pataisas dėl Konstitucinio Teismo, aš manau, kad svarstyti galėtų būti pateiktas jau (matyt, ir bus pateiktas, nes svarstymas, ko gero, vasario ar kovo mėnesį gali būti) ir Vyriausybės pateiktas projektas, todėl bus galima kartu svarstyti, o galbūt ir turėti vieną variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, penki klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 6 straipsnio. Kodėl pasirinktas 1/5 Seimo narių siūlymas dėl pasitikėjimo Vyriausybe balsuoti? Čia galima ir žaidimais tada užsiimti. Ar vis dėlto nereikėtų bendros normos, sakykim, 1/3? Ačiū.

P.PAPOVAS. Ačiū už klausimą. Šis straipsnis yra tiktai pasitikėjimo patikrinimas. Nėra atstatydinimas, nes yra pačiame įstatyme – Vyriausybė gali teikti Seimui pasitikrinti savo pasitikėjimą. Jeigu pati Vyriausybė žaidžia, kaip jūs sakote, pasitikrina savo pasitikėjimą, mūsų manymu, taip gali žaisti ir 1/5 Seimo narių. Jeigu konkrečiai dėl skaičiaus, žinoma, galima turėti ir kitą skaičių, bet jeigu jūs taip tiesiogiai klausiate apie žaidimus, įstatyme yra ta nuostata, kad pati Vyriausybė gali pažaisti, gali siūlyti Seimui pasitikrinti savo pasitikėjimą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, čia siūloma redakcija. Apskritai Vyriausybės įstatymo kai kurių redakcijų, be abejo, reikia, bet 2 straipsnio trečiojoje dalyje teigiama: “Ministru Pirmininku ir ministru gali būti skiriamas tik Lietuvos pilietis, nuolat gyvenantis čia, Lietuvoje, ir turintis aukštąjį išsilavinimą.” Apie kitus reikalavimus jau nebandote kalbėti. Priešingai, Seime už kalbas negali būti persekiojamas ministras arba negali būti sudaromi ministrų fondai. Ir vienu, ir kitu atveju ar tiesiog nepersekiojamas, ar galbūt fondai nesudaromi dėl redakcijos, o apskritai dėl esmės, ar ministrų fondai negali būti sudaromi, ar ministro fondas? Jeigu tai būtų privatus, šis įstatymas draustų.

P.PAPOVAS. Iš karto daug klausimų buvo dėl 2 straipsnio trečiosios dalies. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl jo pastabų neturi. Čia numatytas tokios nuostatos apribojimas aukštiems pareigūnams, kaip Ministrui Pirmininkui arba ministrui, yra panašus įstatymuose, netgi apskrities viršininkui arba Vyriausybės atstovui. Ten yra aiškiai parašyta, kad aukštasis išsilavinimas turi būti. Tokie pareigūnai, kurie yra atskaitingi Ministrui Pirmininkui arba Vyriausybei, turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Kadangi Vyriausybė iš esmės tvarko ne vien politinius reikalus, bet tvarko ūkį, turi būti tam tikra šių pareigūnų kompetencija.

Dėl ministro fondo. Įstatyme numatytos reprezentacinės išlaidos, o čia dar papildomai ministro fondas, bet čia yra biudžetinis fondas, ne privatus. Galbūt, jeigu reikia, galima patikslinti, bet biudžetinės įstaigos finansuojamos (ministerija yra biudžetinė įstaiga) tik iš biudžeto.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia dėl pasitikėjimo Vyriausybe. Vyriausybė, negavusi Seimo pasitikėjimo, paprastai atsistatydina. O kaip ji gali nepaprastai atsistatydinti? Ar nebūtų paprasčiau – Vyriausybė, negavusi Seimo pasitikėjimo, atsistatydina?

P.PAPOVAS. Matote, čia ne tas klausimas, kai Vyriausybė gauna arba negauna pasitikėjimą. Čia yra klausimas, kada Vyriausybė pati pasitikrina savo pasitikėjimą arba 1/5 Seimo narių. Tada jai neprivaloma atsistatydinti. Jeigu ji pasitikrino ir nėra pasitikėjimo, žinoma, ji turėtų atsistatydinti, bet gali ir neatsistatydinti. Čia ji pasitikrina, kaip pasitiki Seimas Vyriausybe, arba savo iniciatyva, arba 1/5 Seimo narių. Čia nėra ta konstitucinė nuostata, kai Vyriausybė privalo atsistatydinti, jeigu jai pareikštas nepasitikėjimas. Čia ne pareikštas pasitikėjimas, o pasitikrinimas, yra kiti dalykai.

PIRMININKAS. Kažkas labai gudriai čia susukta.

P.PAPOVAS. Čia buvo taip.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

P.PAPOVAS. Buvo susukta, tik papildyta “1/5 Seimo narių”.

PIRMININKAS. Atsiprašau už repliką. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti. Čia yra siūlymas, kad išvengti…

PIRMININKAS. Kad būtų galima išvengti.

J.BERNATONIS. Kad būtų galima išvengti nereikalingo valstybės lėšų švaistymo ir pareigų dubliavimo Vyriausybės aparate, panaikinti Vyriausybės kanclerio pareigybę. Ar ne greičiau būtų kreiptis į Vyriausybės sekretorių poną A.Šemetą, kuris yra “Saulėlydžio” komisijos pirmininkas, kad tos pareigybės būtų sujungtos ir funkcijos perduotos jam?

P.PAPOVAS. Šis klausimas yra susijęs su Konstitucinio Teismo nutarimu, bet aš manau, kad (taip yra teikiama įstatymo projekte) tokios institucijos kaip aparatai neturi būti reglamentuoti jos įstatymais. Jeigu Ministrui Pirmininkui reikia patarėjų, reikia politinio pasitikėjimo, tiems patarėjams dar reikia vadovo, tai jis gali reglamento nustatyta tvarka sudaryti tokią patarėjų grupę, įstatymas jiems to nedraudžia. Kai įstatymu įteisinama tokia tarnyba, ne įstaiga, o tarnyba, ir kai suteikiami tokie įgaliojimai, apie kuriuos pasakė Konstitucinis Teismas, kad negali riboti ministrų teisių nei Vyriausybės sekretorius, o ypač kancleris, tai dėl to yra siūloma tokia nuostata.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. 9 straipsnio ketvirtojoje dalyje buvo parašyta: “išrinkus naują Vyriausybę… sudaroma išrinkus naują Seimą, kai jis susirenka į pirmąjį posėdį”. Dabar redakcija keičiama, ji visai kita: “po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė”.

Sakykite, kuo siekiama šia nauja redakcija? Ar nesiekiama to, pavyzdžiui, kad neįvyksta Seimo rinkimai, bet teigiama, kad Seimo rinkimai buvo. Ar nereikėtų vis dėlto čia patikslinti, kad “po įvykusių Seimo rinkimų”?

P.PAPOVAS. Ačiū. Čia yra konstitucinė nuostata ir taip yra parašyta Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad Vyriausybė atsistatydina ne susirinkusi į pirmąjį posėdį, susirinkus į pirmąjį posėdį grąžinami įgaliojimai, o atsistatydinama po Seimo rinkimų vėliau. Taip yra parašyta Konstitucijoje: “Vyriausybė atsistatydina po Seimo rinkimų, kai sudaroma naujoji Vyriausybė”.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.

P.PAPOVAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame iš naujo teikiamam įstatymo projektui? K.Šavinis – už.

K.ŠAVINIS. Siūlau pateiktam įstatymo projektui pritarti. Galima pripažinti, kad visos pateiktos pastabos, visi pakeitimai yra iš karto priimtini arba bent jau svarstytini. Siūlau paremti įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad jūs visi susipažinote su Teisės departamento pastabomis, kurių yra labai daug. Iš tų pastabų matau, kad 1 ir 16 straipsniai yra abejotini Konstitucijos požiūriu, daugelis straipsnių tarpusavyje nesuderinti. Pavyzdžiui, 8 ir 22, 14 ir 26, būtų galima vardyti ir daugiau. Daugelis sąvokų, straipsnių nesuderinti ir su mūsų naujuoju Valstybės tarnybos įstatymu. Todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, tada balsuojame, ar pritariame Vyriausybės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1993(3). Ar pritariame po pateikimo? Nepavyko susitarti su iniciatoriais, kad šį projektą galėtume pateikti kartu su Vyriausybės rengiamu projektu. Jeigu jam bus pritarta po pateikimo, tada jį kitas projektas turėtų pasivyti. (Balsai salėje) Man susilieja replikos iš kairės – bendruoju susitarimu atmesti. Ar tikrai toks siūlymas?

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Vyriausybės įstatymo pataisos, teikiamos kolegos P.Papovo, teikiamos pakartotinai. Ar joms po pateikimo pritariame? Už – 18, prieš – 15, susilaikė 21, nėra pritarta šiam projektui.

Kolegos, iš karto balsuojame, ką toliau darome su šiuo projektu. Balsuojantys už siūlys daryti pertrauką, atidėti projekto pateikimo procedūrą. Balsuojantys prieš siūlys projektą atmesti ir laukti Vyriausybės projekto. Balsuoti pradedame, gerbiamieji kolegos. Susilaikiusių neskaičiuosiu. Už – 23, prieš – 32, nėra 36 Seimo narių, taigi dar kartą atidedame šio įstatymo pateikimo procedūrą. Vis tiek lauksime Vyriausybės varianto, tada kartu mėginsime kalbėtis toliau, bet Teisės departamento ir A.Stasiulevičiaus argumentai turėtų būti įvertinti.

Replika po balsavimo – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma nelabai suprantu, kodėl laukiate Vyriausybės. Lietuvoje klostosi bloga praktika, kai kiekvienas sau nori pasirengti įstatymą. Tai, kad Seimas laukia Vyriausybės įstatymo projekto iš Vyriausybės, tą praktiką tik patvirtina, bet tai nėra demokratinė praktika.

PIRMININKAS. Kaip, kolega, miela, kad aš sugebu jus skirti kaip dalyko žinovą, kvalifikuotą žmogų ir kaip populistinį kalbėtoją. Tai dalyko žinovas neturėtų pritarti tam tekstui, kurį jūs dabar sakėte. Labai atsiprašau, kolega Česlovai Juršėnai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1839(2*) (sujungtas su Nr.P-1070(2), Nr.P-2102) (svarstymas)

Dirbame toliau. 2-6a – projektas Nr.P-1839 sujungtas su projektu Nr.P-1070 ir projektu Nr.P-2102. Svarstymas. Ar daug kas žada kalbėti? A.Matulas vienas norėtų kalbėti, bet čia vėliau. Dabar V.Pakalniškis turėtų pateikti pagrindinio komiteto išvadas, paskui kalbėtų J.Listavičius.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, esu įpareigotas jums pateikti svarstymo komitete rezultatus. Turiu pasakyti, kad svarstymas užtruko labai ilgai – apie pusę metų. Kadangi administracinių teisės pažeidimų užtinkame visose gyvenimo srityse, todėl visos ministerijos, daugelis organizacijų, piliečių teikė pasiūlymus. Tie pasiūlymai buvo teikiami svarstymo metu, todėl įstatymas buvo grąžintas tobulinti, po patobulinimo vėl buvo svarstomas. Štai dabar turime daugmaž suformuotą redakciją.

Kartu noriu pasakyti, kad ši redakcija dar neužtikrina visos administracinių teisės pažeidimų sistemos sutvarkymo. Todėl priėmus baudžiamuosius kodeksus turės būti priimtas naujas kodeksas. Šis kodeksas turi užtikrinti šiek tiek geresnę praktiką, tolygesnę administracinę atsakomybę, jos sankcijų sulyginimą, dispozicijų sutvarkymą ir panašiai.

Kartu su šiuo projektu turi būti svarstomi ir toliau pažymėti projektai Nr.P-1070, Nr.P-2102 bei Nr.P-1840, nes pirmieji du mano paminėti projektai inkorporuoti jau į pagrindinį kodeksą, o Baudžiamojo proceso kodekso papildymas yra lydintis šiuos pataisymus.

Trumpai apie svarstymo rezultatus ir gautus pasiūlymus. Daug pasiūlymų buvo įvertinta, labai daug jų yra priimta ir jiems pritarta. Aš čia turiu omeny visuomeninių organizacijų ir suinteresuotų asmenų pasiūlymus, t.y. ir Teisėjų asociacijos, ir Žmogaus teisių centro, ir Advokatų, ir Vartotojų kooperatyvų sąjungos, ir pan., taip pat valstybės institucijų.

Kalbant apie šiuos pasiūlymus, reikia pasakyti, kad jie visi iš esmės buvo įvertinti ir vienaip ar kitaip atsispindi paskutiniame variante. Asmenys, turintys įstatymų leidybos teisę, pasiūlymų taip pat pateikė. Ir štai ne dėl visų yra sutarta. Biudžeto ir finansų komitetas yra pasiūlęs išbraukti normas, nustatančias juridinių asmenų administracinę atsakomybę, tai yra padaryta. Ir numatoma sutvarkyti juridinių asmenų atsakomybę po to, kai bus pertvarkytos ekonominės sankcijos, ir, matyt, tai bus jau naujame atsakomybės už administracinius pažeidimus kodekse. Šiuo metu yra pritariama šiam pasiūlymui.

Kitas Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas dėl esminio administracinių pažeidimų normų pertvarkymo ir visų sankcijų įvertinimo iš naujo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nors ir pritaria, kad čia yra daug vertingų pasiūlymų, tačiau šiame etape toks uždavinys nebuvo keliamas, tikriausiai tai bus galima padaryti tiktai vėliau dabar rengiamame (jis kada nors bus priimtas) naujame atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus kodekse.

Sveikatos reikalų komitetas. Jo pasiūlymams irgi iš esmės yra pritarta. Galbūt vienas esminis dalykas, kuriam nepritarta, tai yra komiteto pasiūlymas nenumatyti atsakomybės medicinos įstaigų darbuotojams už netinkamai atliktas pareigas, o tiktai numatyti administracinę atsakomybę už neveikimą. Na, mes manome, kad tai nėra pakankamai geras dalykas, ir vis dėlto neturėtų kilti medikams problemų dėl to, jeigu bus numatyta atsakomybė ne tik už neveikimą, bet ir už netinkamą pareigų atlikimą. Patys medikai ir nustatys iš esmės ekspertiniu būdu, ar tos pareigos buvo tinkamai, ar netinkamai atliktos. Žodžiu, daugumai kitų šio komiteto pasiūlymų buvo pritarta, bet čia buvo toks pasiūlymas dėl aludarių atsakomybės sustiprinimo. Štai gerbiamasis A.Matulas (matyt, tai yra susiję irgi su sveikatos reikalais) mano, kad reikėtų konfiskuoti ir sunaikinti ne tiktai pardavinėjamą alų, bet ir alaus gamybos priemones. Tačiau mes jau prieš tai kalbėjom, kad alaus gamyba savo reikalams lyg ir nėra uždrausta ir tokių gamybos priemonių negalima būtų konfiskuoti. Manau, kad ponas A.Matulas tam galbūt ir neprieštaraus, o jeigu prieštaraus, tai teks iš naujo šiek tiek padiskutuoti.

Štai tokie pagrindiniai dalykai. Siūloma po svarstymo pritarti. Jeigu dar bus kokių pageidavimų asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, bus galima ir priėmimo stadijoje registruoti atskiras pataisas.

PIRMININKAS. Dėkui. Jeigu A.Matulas reikalaus registruoti ar Biudžeto ir finansų komiteto nuostata bus, tai tada teks dar sugrįžti į tribūną. Aš jus labai kviesiu, pone pranešėjau. Ačiū. J.Listavičius, papildomo komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė, kartu ir komitetas kruopščiai išnagrinėjo įstatymo projektą. Komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įvertinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių nuobaudų dydžių duomenis pagal pateiktą pasikeitimų lentelę, kuri buvo pridėta, ir priimti atitinkamą sprendimą; išnagrinėti galimybę taikyti už pažeidimus finansų, apskaitos ir statistikos srityse švelniausią sankcijos rūšį – įspėjimą; spręsti klausimą dėl atsakomybės netaikymo už aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, siejant pažeidimo sunkumą su mokesčių, nesumokėtų per tikrinamąjį laikotarpį, dydžiu. Manome, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse neturėtų būti nustatyta atsakomybė už tokius pažeidimus, nes atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą nustato mokesčių įstatymai. Siūlėme atsisakyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio trečiosios ir penktosios dalių. Dėl paminėtų motyvų antrojoje dalyje nustatyti atsakomybę už pakartotinį apskaitos taisyklių pažeidimą. Siūlomi įstatymo projekto pakeitimai bei papildymai geriau atspindėtų sankcijų dydžius už padarytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse paminėtus pažeidimus. Nors į daugumą komiteto siūlymų neatsižvelgta, siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

Kad nereikėtų dar kartą eiti į tribūną dėl įstatymo projekto Nr.1840 – dėl Baudžiamojo kodekso papildymo atskiru straipsniu, norėčiau pasakyti, kad įstatymo projekte numatytos griežtos baudos už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, ir patikslintas nepranešimas padarius didelę turtinę žalą. Šių nuostatų įvertinimas reikalingas ir reikalauja gilesnės kompleksinės teisinės analizės. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė spręsti klausimą pagrindiniam komitetui ir savo atskiros išvados dėl konkrečių straipsnių neteikė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Matulas – dabar komiteto savanorio nuomonė.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai šį kartą komitetas buvo savanoris svarstant šį klausimą. Aš dėkingas, kad į didžiąją daugumą mūsų pastabų buvo atsižvelgta, bet vis dėlto dėl kai kurių diskutuotinų, kaip sakė gerbiamasis V.Pakalniškis, su kuriom mes dar nevisiškai norėtume sutikti, dar būtų galimybių padiskutuoti. Aš noriu pateikti keletą pastabų pirmiausia dėl 43 straipsnio, dėl to pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Aš manyčiau, kad viskas išsispręstų, jeigu išbrauktume žodį “profesinių”, nes šiuo atveju būtent dėl profesinių netinkamų pareigų vykdymo turėtų aiškintis ir spręsti medicininis auditas, ne Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Jeigu būtų išbrauktas žodis “profesinių” arba pabaigoje įrašyti žodžiai “netinkamas profesinis vykdymas”, galbūt tada būtų galima tą atskyrimą įsivaizduoti, kad jau jis įvyko.

Toliau – 44 straipsnio pakeitimas. Mes manom, kad galima būtų išbraukti žodžius “nedidelį kiekį”, t.y. “asmuo, savanoriškai atidavęs nedidelį kiekį turėtų psichotropinių narkotinių medžiagų, atleidžiamas nuo atsakomybės”. Man viceministras G.Švedas aiškino, lyg ir įtikino, bet manau, kad galima dar padiskutuoti, pamąstyti, tuo labiau kad dabar nėra nustatyta, kas yra nedidelis kiekis. O jeigu, pavyzdžiui, šiek tiek viršys, atiduos daugiau negu nedidelį kiekį, tai išeitų, kad jis atsakys pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tai galbūt būtų galima tuos žodžius, įdėjus dar kažkokį saugiklį, išbraukti. Tada žmogus galėtų nebijodamas atiduoti ir didesnį kiekį.

Dėl 126 straipsnio “Transporto priemonių vairavimas”. Čia yra išdėstyta trim pastraipom, t.y. “jeigu girtumas arba apsvaigimas nuo narkotikų arba kitų svaigiųjų medžiagų yra lengvo laipsnio”, ir parašyta promilės, tai aš noriu pasakyti, kad promilėm nustatomas tiktai alkoholinis girtumas, o ne apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ir išeitų, kad pirmu atveju už apsvaigimą ne dėl alkoholio taikomos vienodos baudos arba netgi kalėjimas, antroje pastraipoje už apsvaigimą nuo narkotinių vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų gali būti taikomos jau kitos sankcijos. Kaip sakiau, promilės čia netinka. Trečiuoju atveju taip pat. Taigi mes siūlytume paieškoti šiek tiek kitokios redakcijos. Galbūt apsvaigimą nuo visų kitų medžiagų reikia atskiroje pastraipoje išdėstyti.

Ir dar vienas dalykas – ar nereikėtų diferencijuoti, esant kokiam apsvaigimo nuo alkoholio laipsniui taikoma skirtinga bausmė. Iki 0,4 promilių leidžiama būti išgėrus ir bauda netaikoma. Mūsų komitetas siūlytų, kad toliau – ar lengvas, ar vidutinis, ar sunkus – taikoma vienoda bauda, t.y. kad žmogus žinotų, jog jeigu sės prie stalo, išgers stikliuką ir jau vienoda bauda, kad negalvotų: ai, turiu penkis šimtus litų, dar išgersiu dvi, galbūt mano laipsnis bus sunkus. Tokie mūsų komiteto pamąstymai.

Dabar dar vienas dalykas, su kuriuo lyg ir sutiko ir komiteto pirmininkė, ir viceministras, manau, kad sutiks ir ponas V.Pakalniškis, yra ne mano asmeninis, bet mano, kaip Seimo Sveikatos komiteto pirmininko ir žmogaus, išrinkto aludarių krašte. Tai yra Pasvalio policijos komisaro prašymas, kad iš aludarių, kurie nelegaliai gamina, parduoda ir realizuoja alų, būtų galima atimti, ne tik išpilti alų, bet ir atimti gamybos priemones. Mes lyg ir sutarėm su prieš tai mano minėtais kolegomis, kad prie mūsų siūlymo reikėtų įrašyti, jog gėrimo gamyba, pardavimas ir kitoks realizavimas neturint leidimo užtraukia baudą nuo 100 iki 200 su namų gamybos vyno ar alaus bei gamybos priemonių konfiskavimu. Aludariui išpilti alų nieko nereiškia, bet atimti dešimt ar dvidešimt bačkų (statinių, gal taip pavadinsiu, atsiprašau) jam tikrai bus didelis dalykas. Žmonės, patyrę tokį nuostolį, išsiims leidimą, sumokės patentą ir nebus, kaip dabar, kas antrame kieme gaminamas naminis alus be leidimo.

PIRMININKAS. Prašom nurodyti.

A.MATULAS. Paskutinis yra 308 straipsnis. Neaišku, kodėl plečiamos valstybinio medicinos audito funkcijos. Sveikatos sistemos įstatymas apibrėžia Valstybinės medicinos audito inspekcijos funkcijas. Sakyčiau, čia jos gana nepagrįstai plečiamos, t.y. už tą patį netinkamą pareigų vykdymą, apie kurį kalbėjom anksčiau, medicinos auditas jau gali bausti. Aš noriu pacituoti… pavyzdžiui, 43¹ straipsnyje sakoma, kad medicinos auditas gali skirti baudą nuo 5 iki 1 tūkst. Lt už klaidingą ne visų dokumentų, medžiagų, laboratorinių mėginių, ligonių medicininių apžiūrių ir tyrimo duomenų pateikimą arba jų nepateikimą laiku (kas nustatys, kur nustatyta, kada tas laikas praėjo?), atsisakymą paaiškinti, net už atsisakymą paaiškinti numatytos baudos. Taigi pagal šią redakciją išeitų, kad medicinos audito viršininkas, direktorius ar pavaduotojas tampa dievu ir kažkokiu vėzdu gydymo įstaigoms. Aš manau, kad tas funkcijas reikia šiek tiek peržiūrėti.

Ačiū. Aš matau, kad visi kolegos, kurie teikia šį projektą, dabar geranoriškai šypsosi. Manau, jie pabandys peržiūrėti. Jeigu mes ko nors nesuderinsim, tai iki priėmimo dar ką nors pateiksim, apsvarstysim komitete ir pateiksim pastabas. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, gal jūs nereikalausite balsuoti per svarstymą? Dabar ne? Dėkoju. Ar reikalautų dėl pataisų balsuoti Biudžeto ir finansų komiteto atstovai? Ne. Po Sveikatos tarybos pirmininko pranešimo neapsakomas konstruktyvumas. Bendruoju sutarimu pritariam po svarstymo, ar ne? Ačiū. Su pastaba. L.Sabučiui tuojau suteikiu žodį dėl motyvų. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Šiaip būtų buvę visai ne pro šalį, jeigu komitetas būtų įrašęs, kokia yra tos komisijos, kuri jau beveik dešimt metų tobulina šį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nuostata. Vis dėlto aš pažiūrėjau, kad jau penkiolikti metai, kaip mes tobulinam tą kodeksą. “Valstybės žiniose” skelbėme daugiau kaip 100 oficialių pataisų. Dabar vėl pateikiamos pataisos, bet ne visas kodeksas vientisas, todėl aš manau, kad ir šiame dar yra spragų. Jeigu pavedam inspekcijoms, organams ir pareigūnams skirti nagrinėti bylas, tai 245 straipsnyje tai daryti pavedama apskričių viršininkų administracijoms. Administracijos yra įstaigos. Šiaip tai reikėtų konkrečiai įvardyti, kas galėtų nagrinėti, nors toliau ir nurodoma, kad skyrių vedėjai skiria baudas. Kai kils tokių abejonių, tai kažin ar bus galima su tuo sutikti. Tai, manau, didelis darbas ir reikia dėkoti žmonėms, kurie revizavo šį kodeksą. Bet palinkėjimas būtų, kad greičiau būtų priimtas ir pataisytas bei mažiau keičiamas visas. O šiaip pritariu ir manau, kad tai dar galima padaryti ateityje.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame tik ką svarstytam Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

Baudžiamojo kodekso papildymo 246¹ straipsniu ir 246, 315 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1840(2*) (svarstymas)

Baudžiamojo kodekso papildymo 246¹ straipsniu ir 246, 315 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1840(2). Svarstymas. Papildomas komitetas jau įvertino teigiamai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis komitetas – irgi turi teigiamą nuomonę dėl šio projekto. Ar kas norėtų diskutuoti? Nėra norinčių diskutuoti. Ar galėtume pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1840(2).

Civilinio kodekso projektas (Antroji knyga: Asmenys) Nr.P-2269. Civilinio kodekso antrosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2270 (pateikimas)

Gerbiamieji, 7a ir 7b projektai – Civilinio kodekso projekto (antroji knyga) Nr.P-2269 pateikimas ir Civilinio kodekso antrosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2270. Pateikia teisingumo ministras G.Balčiūnas. Prašom, pone ministre.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Civilinio kodekso antrosios knygos projektą.

Parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos projektas yra nacionalinis teisės aktas, sistemiškai reguliuojantis civilinius teisinius santykius. Kadangi 1918–1940 m. nebuvo spėta parengti Civilinio kodekso, Lietuvoje galiojo keturios skirtingos receptuotos civilinės teisės sistemos.

Rengiant naująjį Civilinį kodeksą buvo siekiama pritaikyti civilinę teisę prie iš esmės pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų, sukurti palankesnes teisines galimybes verslui plėtoti, sustiprinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą bei numatyti efektyvesnius pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones. Kitas svarbus tikslas, kurio buvo siekiama, – suderinti Lietuvos Respublikos privatinę teisę su tarptautiniais teisės šaltiniais, pirmiausia su Europos Sąjungos teise, taip pat kitais tarptautinės teisės aktais.

Šiuo metu galioja Civilinis kodeksas, priimtas 1964 m. liepos 7 d. Jis neatitinka iš esmės pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių Lietuvos visuomenės gyvenimo sąlygų. Daugelis faktiškai egzistuojančių santykių jo normomis apskritai nereguliuojama, o dauguma jo nuostatų nesiderina su šiuolaikine tarptautine teise.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 metų kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymą, dabar galiojantis Civilinis kodeksas turėtų netekti galios nuo kitų metų sausio 1 d., todėl iki šios dienos būtina priimti naują Civilinį kodeksą. Jis turėtų iki tos dienos įsigalioti.

Antroji Civilinio kodekso knyga – “Asmenys” yra skirta bendriesiems fizinių ir juridinių asmenų civilinio teisinio statuso reguliavimo klausimams. Ši knyga susideda iš trijų dalių.

Pirmoji dalis reguliuoja fizinių asmenų civilinio teisinio statuso klausimus. Joje apibrėžiamas fizinio asmens gimimo ir mirties momentas, fizinio asmens veiksnumas ir jo apimtis, įvedamas naujas teisinis institutas – emancipacija, leisiantis teisine tvarka suteikti visišką civilinį veiksnumą asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, reguliuojami fizinio asmens gyvenamosios vietos klausimai, detaliai sureguliuotos fizinių asmenų asmeninės teisės ir jų gynimas, teisė į vardą, teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą, fizinio asmens garbės ir orumo gynimas, fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu ir kiti dalykai.

Antroje šios knygos dalyje reguliuojami klausimai, susiję su Juridinių asmenų civiliniu teisiniu statusu.

Pateikiama juridinio asmens samprata, juridinių asmenų rūšys, juridinių asmenų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka, juridinių asmenų teisnumas, juridinio asmens civilinė atsakomybė, juridinio asmens valdymo organai. Pelno siekiantiems juridiniams asmenims nustatomas bendras civilinis teisnumas, o specialusis nustatomas tik pelno nesiekiantiems asmenims. Taip pat atsisakoma ultra vires doktrinos pelno siekiančių asmenų atžvilgiu, nustatomos papildomos garantijos akcininkų mažumoms… interesams ginti. Normos, reguliuojančios juridinių asmenų veiklą, derintos su Europos Sąjungos direktyvomis įmonių klausimais.

Trečiojoje šios knygos dalyje reguliuojami atstovavimo santykiai. Nustatomos papildomos atstovo pareigos siekiant apsaugoti atstovaujamojo interesus, t.y. apibrėžiama interesų konfliktų samprata. Specialus skirsnis skiriamas komercinio atstovavimo santykių reguliavimui, nustatomos prekybos agento teisės ir pareigos, prekybos agento ir atstovaujamojo tarpusavio civilinė atsakomybė, prekybos agento darbo apmokėjimo tvarka, komercinio atstovavimo ypatumai sudarant tarptautinio prekių pirkimo ir pardavimo sutartis. Šioje dalyje taip pat reguliuojama speciali komercinio atstovavimo rūšis – prokūra.

Neigiamų pasekmių priėmus Civilinio kodekso antrąją knygą neturėtų būti. Atvirkščiai, Lietuvos privatinė teisė daugelyje sričių iš esmės būtų suderinta su tarptautiniais standartais, pagerėtų verslo teisės sąlygos. Pažymėtina, kad antrosios knygos normos galiotų tik ateičiai ir neturės grįžtamosios galios.

Priėmus antrąją Civilinio kodekso knygą iš esmės reikės peržiūrėti visus įmonių įstatymus ir juos suderinti su Civiliniu kodeksu. Tuo rūpinsis speciali Vyriausybės sudaryta komisija. Taip pat turės būti organizuotas teisėjų, notarų, advokatų mokymas, bus rengiamas ir leidžiamas antrosios knygos komentaras. Šie darbai bus finansuojami iš lėšų, skirtų teisės reformai, tačiau galiu pasakyti, kad Civilinio kodekso komentaro rengimas jau yra sutartas su Atviros Lietuvos fondu ir bus finansuojamas iš Atviros Lietuvos fondo lėšų ir turėtų būti baigtas šiais metais.

Civilinio kodekso antrosios knygos nuostatos atitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Iš esmės teigiamas pastabas dėl atskirų antrosios knygos dalių yra pareiškęs užsienio ekspertas profesorius Šlechtriemas iš Vokietijos. Projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurios vadovas profesorius V.Mikelėnas, taip pat daktarai A.Vileita, A.Taminskas, V.Taskonis, G.Bartkus, R.Kūgis. Siūlyčiau ir prašyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra trys klausimai dėl šių projektų. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kokie svarbiausi įstatymai turėtų būti dar priimti, kad galėtų būti įgyvendinamos Civilinio kodekso antrosios knygos nuostatos? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo nuspręsta nerengti atskiro komercinio kodekso, todėl komercinę teisę sudarančios normos ir įstatymai turėtų būti vėliau inkorporuojami į Civilinio kodekso antrąją knygą “Asmenys”, t.y. iš esmės visi atskirų rūšių įmonių įstatymai, t.y. akcinių bendrovių, tikrųjų ūkinių bendrijų, žemės ūkio bendrovių, matyt, ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, turėtų būti vėliau inkorporuojami į Civilinio kodekso antrąją knygą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad šita knyga, jos nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos direktyvomis. Aš norėčiau jūsų paklausti, kiek giliai yra suderintos šios antrosios knygos nuostatos su Europos Sąjungos šalyse galiojančiais svarbiausiais civiliniais ar komerciniais kodeksais? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Kalbant apie Civilinio kodekso rengimą kaip pagrindas buvo paimtas Olandijos civilinis kodeksas, kuris iš esmės yra naujausias civilinis kodeksas, priimtas Europos valstybėse, ir turbūt pažangiausias. Buvo pasirinktas, kaip aš minėjau, monistinis kelias, t.y. neskaldyti privatinės teisės į komercinę ir civilinę teisę, tiksliau, viename kodekse reglamentuoti ir komercinius, ir civilinius santykius. Taip padaryta sekant Olandijos ir, kiek aš žinau, Kanados Kvebeko provincijos kodekso pavyzdžiu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs jau paminėjote, kad priėmus antrąją knygą iš esmės reikės peržiūrėti visus įmonių įstatymus ir juos suderinti su Civiliniu kodeksu. Kita vertus, yra numatyta, kad antroji Civilinio kodekso knyga įsigalios šių metų liepos 1 d. Todėl aš noriu paklausti, ar pakaks laiko peržiūrėti visus įmonių įstatymus ir juos suderinti su kodeksu? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Paprastai derinimo procesas ir įstatymo galiojimo procesas, normų konkurencijos procesas yra susijęs su tuo, kad kodekso normos turi viršenybę prieš kitų įstatymų normas. Žinoma, suderinti iki liepos 1 d. įstatymo normas bus pakankamai sudėtinga ir, matyt, kažin ar visos šito kodekso normos įsigalios, kaip parašyta, nuo liepos 1 d. Deja, reikėtų, matyt, pripažinti tai, kas yra šiandien, kad realiai kodeksai įsigalios galbūt ne nuo liepos 1 d., bet nuo kitų metų sausio pradžios. Galbūt kai kurios nuostatos (apie tai buvo kalbama ir Teisės ir teisėtvarkos komitete), t.y. tos, kurios, sakykim, nesukels pasekmių ir tiesiogiai neprieštaraus dabar galiojantiems įstatymams, jau galės pradėti galioti ir nuo liepos 1 d.

PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Kolegos, taigi Civilinio kodekso antroji knyga. Ar pritariame po pateikimo? Pritariame. Teisės ir teisėtvarkos komitetą skiriame pagrindinį ir svarstysime turbūt pavasario sesijoje. Dabar nedrįstu rašyti tikslios datos. Turbūt pritariame ir projektui Nr.P-2270 – Civilinio kodekso antrosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektui? Pagrindinis komitetas tas pats. Svarstysime pavasarį. Papildomieji komitetai gali būti visi. Ar prievarta įrašome Ekonomikos komitetą kaip papildomąjį? Kaip papildomąjį komitetą įrašome Ekonomikos komitetą. Tegu dirba. Dėkoju. Pone viceministre, vis tiek prašyčiau lukterti. Dabar Seimo narių pareiškimai, o paskui, šiek tiek atsipūtę, dalykiškai kalbėsime apie šeimos teisės reikalus. Kas norėtų perskaityti pareiškimus? 4 Seimo nariai. J.Galdikas. Nematau. P.Gylys. Ir P.Gylio nematau. A.Medalinskas.

Seimo narių pareiškimai

A.MEDALINSKAS. “Gerbiamieji Seimo nariai, nuo praėjusių metų pradžios mes girdėjome daugybę visokių perspėjimų ir gandų apie tai, jog peržengus 2000 metų slenkstį sustos kompiuteriai ir pasaulį ištiks technologinė katastrofa. Praėjo beveik dvi savaitės, tačiau nei Lietuvos, nei kitų pasaulio valstybių technologinė katastrofa neištiko. Skeptikai tvirtina (jų balsų pasigirdo ir Lietuvoje), kad būta daug triukšmo dėl nieko, o svarbiausia – problemai spręsti iššvaistyta daug lėšų. Optimistai teigia, kad kompiuterinės katastrofos pavyko išvengti, nes tam buvo tinkamai pasiruošta. Kol mes, Seimo nariai, kalbėjome apie tai, kaip pasiruošti sutikti kompiuterių išsiderinimo problemą, nepastebėjome, kai prie mūsų netikėtai prisėlino kita, tiesa, daug mažesnio masto problema. Savo kabinetuose mes turime veikiančius kompiuterius, bet nemažos dalies mūsų ir Seimo tarnybų darbuotojų kabinetuose nutilo tarnybiniai telefonai. Seime keičiami telefonų numeriai, tačiau apie tai nėra informuoti Lietuvos gyventojai.

Vieniems iš mūsų telefonų numeriai buvo pakeisti praėjusių metų pabaigoje, kitiems, tarp jų ir man, po Naujųjų metų. Šis procesas, vis labiau įsibėgėjantis, nutraukė per kelis metus nutiestą ryšį tarp Seimo narių ir jų rinkėjų, pakerta ir taip menką Lietuvos žmonių pasitikėjimą savo atstovais, išrinktais į valdžią. Šiandien žmonės, paskambinę ankstesniais telefonų numeriais, kuriuos turėjo Seimo nariai, neišgirsta telefono stoties operatoriaus informacijos apie telefonų numerio pasikeitimą, todėl mano, kad nei Seimo narių, nei jų padėjėjų darbo vietose nėra. Kai kam ši problema gali pasirodyti nesvarbi, nereikšminga. Bet nepamirškime, jog neretai Seimo nario pagalba gali tapti vieninteliu šiaudu, kurio dar gali nusigriebti žmogus mūsų anaiptol dar ne pačioje teisingiausioje visuomenėje.

Atsižvelgdamas į šiuos išdėstytus argumentus, siūlau Seimo valdybai per Lietuvos žiniasklaidos priemones informuoti Lietuvos gyventojus apie Seime vykstantį telefonų numerių keitimo procesą. Apie šiuos pasikeitimus informuoti visas telefonų informacijos tarnybas, nes jos tokią informaciją šiandieną ne visada turi. Esant galimybei, labiausiai skaitomuose Lietuvos laikraščiuose išspausdinti informaciją apie jau pasikeitusius telefonų numerius.

Manau, kad visi suprantame, jog neturėdami nuolatinio ryšio su savo rinkėjais ne tik negalime laiku išspręsti jų problemų. Be tokio ryšio mes tampame svarbūs, naudingi ir įdomūs tik patys sau ar mūsų atstovaujamoms politinėms jėgoms, o ne mus išrinkusiems žmonėms”. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien gana daug mes kalbame apie informavimą, visuomenės informavimą, visuomenės informavimo priemones, priimame įstatymus. Matyt, tai iš tikro yra aktualus klausimas, ir ne tiktai politikuojant, bet ir Lietuvos žmonėms. Tiesiog aš norėčiau jus informuoti apie laišką ir perskaityti tą laišką, kurį gavau iš dviejų Vilniaus pedagoginio universiteto pirmo kurso studentų, kurie kreipėsi prašydami pagelbėti, apvalyti eterį. Paklausykite.

“Šiuo metu žiniasklaidoje vyksta debatai dėl galimo komercinių radijo ir televizijos stočių interesų ribojimo. Radijo ir televizijos komisija esą išduodama licencijų pratęsimo terminus žada įrašyti reikalavimus dėl televizijos programų transliavimo turinio. Kaip teigia “Respublikos” dienraštis, šios komisijos pirmininkas J.Liniauskas, tokiu būdu pasisakydamas už dorovinių bei etinių normų įvedimą, kurių turėtų laikytis visos komercinės televizijos stotys, neva peržengia komisijos įgaliojimų ribas ir kišasi į transliuotojų reikalus.

Mes, Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, prašome atsakyti į klausimus. Ar Seimas žada ir kada priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, liečiančias ne tik Nacionalinį radiją ir televiziją, bet ir reglamentuojančias komercinių stočių veiklą? Ar bus numatyti komercinių stočių programų turinio reikalavimai, atsižvelgiant į mažamečių vaikų psichinį bei moralinį imlumą, jų sugebėjimą atsirinkti? Ar bus priimti valstybės įstatymai, garantuojantys mažamečių vaikų teisę į švarų eterį? Ar bus ir toliau žalojama jų sąmonė smurto, pornografijos bei erotikos vaizdais, transliuojamais per televiziją iki 23 val.? Iš anksto dėkojame už jūsų mintis. Pagarbiai pirmo kurso studentai”. Parašai.

Kolegos, iš tikrųjų verta įsiklausyti į tai, ką supranta paprastas mūsų jaunimas, o deja, dažnai nesupranta arba apsimeta nesuprantantys politikuojantys Seimo nariai, kurie nori iš purvinos informacijos daryti sau politinius dividendus. Ačiū.

Civilinio kodekso projektas (Trečioji knyga: Šeimos teisė) Nr.P-2271. Civilinio kodekso trečiosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2272 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, tai visi pareiškėjai. Toliau – Civilinio kodekso projektas (Trečioji knyga: Šeimos teisė) Nr.P-2271 ir šį projektą lydintis įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2272. Teisingumo ministras toliau dirba tribūnoje.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame parengtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiąją knygą. Tai yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinės teisės aktas, sistemingai reguliuojantis šeimos teisinius santykius.

Šeimos santykiai yra sudėtinė civilinių teisinių santykių dalis ir Vakarų valstybių praktikoje juos tradiciškai reguliuoja Civilinis kodeksas. 1918–1940 metais nebuvo spėta parengti Šeimos kodekso, todėl Lietuvoje galiojo keturios skirtingos (…) teisės sistemos. Šeimos teisę inkorporuoti į Civilinį kodeksą buvo nuspręsta Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 1998 metų sausio 7 dienos nutarimu. Rengiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiąją knygą – Šeimos teisė buvo siekiama adaptuoti šeimos santykių teisinį reguliavimą prie iš esmės pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų, sukurti palankesnes teisines galimybes vaikų teisių apsaugai, sutuoktinių turtinių santykių reguliavimui, šeimos reikšmės visuomenėje stiprinimui, šeimos santykių stabilumui garantuoti, nustatyti efektyvesnius šeimos narių pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones.

Kitas svarbus tikslas, kurio yra siekiama, – tai suderinti Lietuvos Respublikos privatinę teisę su tarptautiniais teisės šaltiniais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija bei kitomis tarptautinėmis konvencijomis šeimos teisės srityje, kurias yra ratifikavusi Lietuva. Dabartiniu metu šeimos santykius reguliuoja Santuokos ir šeimos kodeksas, priimtas 1969 metų liepos 16 dieną. Šis kodeksas seniai nebeatitinka iš esmės pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių Lietuvos visuomenės gyvenimo sąlygų. Daugelis faktiškai egzistuojančių santykių, jų normos apskritai nereguliuojamos, nemažai jų nuostatų nesiderina su šiuolaikine tarptautine šeimos teise.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymą dabar galiojantis Šeimos ir santuokos kodeksas netenka galios nuo 2001 metų sausio 1 d., todėl iki šios datos reikia priimti naująjį Civilinį kodeksą, kurio trečioji knyga reguliuotų šeimos santykius. Civilinio kodekso trečioji knyga – Šeimos teisė detalizuoja civilinės teisės normas, esančias kitose Civilinio kodekso knygose, ir nustato atskirų civilinės teisės institucijų taikymo ypatumus šeimos santykiams. Ši knyga susideda iš aštuonių dalių.

Pirmoji dalis nustato šeimos santykių teisinio reguliavimo principus, tai yra prioritetinius: vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo ir kitus.

Antrojoje šios knygos dalyje reguliuojami klausimai, susiję su santuokos sudarymu. Tai yra santuokos sudarymo sąlygos, susitarimo tuoktis institutas, bažnytine konfesine tvarka sudarytos santuokos pripažinimas, santuokos sudarymo teisiniai padariniai, santuokos negaliojimas ir jos negaliojimo teisiniai padariniai. Šioje dalyje taip pat yra reguliuojamas santuokos nutraukimas. Nustatomi trys santuokos nutraukimo būdai: abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio pareiškimu ir dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Nustatomi santuokos nutraukimo teisiniai padariniai siekiant apginti išsituokusių tėvų nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat detaliai reguliuojamos išsituokusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigos. Įvedamas naujas teisinis institutas – gyvenimas skyrium, arba separacija.

Trečiojoje dalyje reguliuojami sutuoktinių turtiniai tarpusavio santykiai, įvedamas naujas teisinis institutas – vedybų sutartis, leisiantis sutuoktiniams patiems apsispręsti dėl tarpusavio turtinių santykių pobūdžio. Siekiant apginti vaikų interesus, įvedamas šeimos turto institutas, kuris leis užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai neliktų be gyvenamosios patalpos. Detaliai reguliuojamas turtų, esančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas, sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles.

Ketvirtoji knygos dalis reguliuoja vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Nustatomos tėvų ir vaikų teisės ir pareigos, detaliai reguliuojami tėvystės nustatymo, pripažinimo ir nuginčijimo klausimai, reguliuojami santykiai, susiję su dirbtiniu apvaisinimu, nustatomi papildomi vaikų teisių ir interesų apsaugos teisiniai būdai, tai yra vaikų atskyrimas nuo tėvų, laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Specialus skirsnis skirtas vaikų turto tvarkymo ir vaikų išlaikymo klausimams reguliuoti.

Penktoji knygos dalis reguliuoja santykius, susijusius su įvaikinimu. Nustatomos įvaikinimo sąlygos, asmenys, turintys teisę įvaikinti, įvaikinimo procedūra, panaikinamas absoliutus įvaikinimo slaptumas, nustatomi įvaikinimo teisiniai pagrindai.

Šeštoji knygos dalis reguliuoja vaikaičių ir senolių, brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo klausimus. Siekiant apginti vaikų, kurie gimsta jų tėvams nesusituokus, interesus, reguliuojami turtiniai santykiai tarp bendrai gyvenančių, tačiau neįregistravusių santuokos vyro ir moters.

Septintoji knygos dalis reguliuoja globos ir rūpybos klausimus. Tai yra nustatoma vaiko globos ar rūpybos steigimo tvarka, globėjų ir rūpintojų pareigos ir teisės, vaikų turto administravimo tvarka, pilnamečių asmenų globos ir rūpybos ypatumai.

Aštuntoji knygos dalis reguliuoja civilinės būklės aktų, tai yra gimimo, mirties, santuokos, ištuokos ir kitų, įregistravimo tvarką, nustato bažnytine konfesine tvarka sudarytos santuokos apskaitos tvarką. Kodekso projekte daugelį šiuo metu vykdomų administracinių organų funkcijų siūloma perduoti teismui, tai yra santuokinio amžiaus sumažinimo, santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, taip pat įvaikinimo. Be to, daugelis klausimų bus sprendžiama sumarinio proceso tvarka, todėl būtina priimti naują Civilinio proceso kodeksą arba papildyti šiuo metu galiojantį kodeksą normomis, reguliuojančiomis sumarinį procesą. Noriu pasakyti, kad pagal sutartis su Atviros Lietuvos fondu mums pavyko susitarti, kad Atviros Lietuvos fondas finansavo Civilinio proceso kodekso, kuris jau yra parengtas, suderinimą su Civilinio kodekso normomis. Kodekso projektas taip pat numato, kad hipotekos įstaigos registruos vedybų sutartis, naujam registrui įsteigti taip pat bus reikalingos biudžeto lėšos.

Neigiamų pasekmių priėmus Civilinio kodekso trečiąją knygą neturėtų būti. Atvirkščiai, Lietuvos šeimos teisė daugelyje sričių ir iš esmės bus suderinta su tarptautiniais standartais, bus nustatytos papildomos vaikų teisių ir interesų gynimo galimybės. Pažymėtina, kad trečiosios knygos normos galios tik ateičiai ir neturės grįžtamosios galios. Priėmus Civilinio kodekso trečiąją knygą reikės iš esmės peržiūrėti galiojančius įstatymus ir juos suderinti su Civiliniu kodeksu. Kai kurie įstatymai, pavyzdžiui, Vaiko globos įstatymas, turės būti pripažinti netekusiais galios, nes jie inkorporuojami į trečiąją knygą. Tuo rūpinsis speciali Vyriausybės sudaryta komisija. Taip pat turėtų būti organizuojamas teisėjų, advokatų, notarų mokymas, visuomenės teisinis švietimas, bus leidžiamas komentaras.

Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Iš esmės pastabų dėl kai kurių trečiosios knygos dalių yra pareiškęs ir užsienio ekspertas profesorius Vlardingerbroekas (Olandija). Projektą parengė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. birželio 26 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė. Vadovė V.Aleknaitė-Abramikienė, dirbo A.Bakanas, A.Dapšys, A.Jaugelevičius, A.Mikalauskaitė, V.Mikelėnas, Z.Mernavienė, V.Vadoklis. Trečiosios knygos projektą su kitomis Civilinio kodekso knygomis sistemiškai derino Civilinio kodekso rengimo grupė. Prašyčiau pritarti teikiamam trečiosios knygos projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Penki Seimo nariai suinteresuoti šiuo projektu. Suteikiu žodį I.Šiaulienei.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad priimama Civilinio kodekso trečioji knyga neturėtų sukelti visuomenei neigiamų pasekmių. Deja, ją vartydama ir susipažindama aš kažkaip abejoju, man atrodo, kad ši knyga yra ypač svarbi, nes betarpiškai susijusi su kiekvienu iš mūsų. Visi mes susiduriame su Šeimos teise vienu ar kitu aspektu. Kalbėkime apie vaikų teises, sakysim, išsiskyrus tėvams. Kai yra bendrai formuluojama, sakykim, antrojo skirsnio nuostata dėl vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigų, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimaliems visų vaikų poreikiams, kokiais orientyrais vadovausis teismas, nustatydamas tuos minimalius vaikų poreikius, kur tai yra fiksuota? Kokioje kitoje teisėje, jeigu šioje knygoje mes nerandame tokio apibrėžimo?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Norėčiau pasakyti, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, visame Civilinio kodekso projekte nerasite pakankamai konkrečių sumų dydžių, nes tai yra bendros nuostatos. Visa tai turbūt yra kitų įstatymų, specialių įstatymų klausimas, o nustatyti minimalaus pragyvenimo lygio dydžiai, manau, šią dieną nekelia jokių problemų. Jie yra nustatyti. Matot, visko į Civilinį kodeksą…

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, pagal šią Civilinio kodekso trečiąją knygą daugelį administracinių organų vykdomų funkcijų siūloma perduoti teismui, todėl akivaizdu, kad labai padidės teismų darbo krūvis. Todėl norėčiau paklausti, ar nereikės plėsti apylinkės teismų sistemos ir didinti teisėjų skaičiaus, kaip jūs manote?

G.BALČIŪNAS. Tikrai Teisingumo ministerija tą klausimą ne kartą kėlė darbo grupei, nes mes esame suinteresuoti ir biudžeto skyrimu, naudojimu teismams. Pagal šį projektą, žinoma, teismų funkcijos šiek tiek didėja, kadangi kai kurie klausimai, kuriuos buvo suteikta teisė spręsti kitiems organams, yra atiduodami teismams, tačiau nepamirškime, kad vis tiek tą klausimą turi spręsti vienas ar kitas organas. Taigi turėtų sumažėti tų organų, kurie dabar sprendžia, darbo krūvis, tai viena. Antra. Teismai daugelį šių klausimų turėtų spręsti sumarinio proceso tvarka, tai yra supaprastinta tvarka. Darbo grupės narių nuomone ir teisininkų mokslininkų nuomone, tiek šios knygos, tiek Civilinio kodekso klausimai, susiję su itin svarbiais faktais, turi būti sprendžiami teismo, ne kokių kitų valstybės organų.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad šis projektas yra nepalyginamai geresnis už tą, kurį mes svarstėme prieš porą metų. Tikrai visiškai naujai yra pažvelgta į šeimos turtinius santykius, pažvelgta labai atsakingai, kad abu sutuoktiniai vienas už kitą yra atsakingi ir prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Tačiau šiuo įstatymu į šį kodeksą yra įrašoma tokia nauja teisinė sąvoka, kurios iki šiol nebuvo, tai yra “šeimos turtas”. Su tuo yra susijęs naujai atsirandantis reglamentavimas. Į šeimos turtą negali būti nukreiptas kreditoriaus išieškojimas, jeigu kreditorius žinojo apie tai, kad šis turtas yra reikalingas tenkinti šeimos poreikiams. Pavyzdžiui, pasekmė yra ta, kad nebus galima išieškoti įsiskolinimų už buitines paslaugas, jeigu šeima piktybiškai nemokės už butą. Toliau. Sandoriams sudaryti, sakykim, butui remontuoti, reikia įkeisti paskolą, reikia teismo sprendimo dėl šio turto, todėl atsiranda papildomų apribojimų. Toliau atsiranda problema dėl to, kad jeigu yra sudarytas dėl šio turto sandoris, pavyzdžiui, nuoma, išnuomotas turtas, sakykim, pusė namo, ir kitas sutuoktinis nedavė sutikimo, tai sandoris gali būti anuliuotas. Šiuo atveju yra neapgintos trečiojo asmens teisės. Kaip jūs manote dėl šio instituto, ar jis analogiškai egzistuoja ir kitose šalyse, kaip spręsite dėl to kylančias problemas?

G.BALČIŪNAS. Ačiū. Labai daug klausimų čia buvo užduota. Galbūt aš jums galėsiu konkrečiau atsakyti asmeniškai, tačiau noriu pasakyti, kad daugeliu tų klausimų, kuriuos jūs man uždavėte, atvejų pirmiausia buvo ginamos nepilnamečių vaikų teisės. Deja, dabar būna, kad nekilnojamasis turtas yra parduodamas, realizuojamas, tuo tarpu nepilnamečiai vaikai lieka be jokios gyvenamos patalpos arba kitas sutuoktinis nieko nežino apie šį sandorį. Tačiau vis dėlto manyčiau, kad yra nustatoma, yra saugikliai, pagal kuriuos numatyta, kad negali būti pripažintas sandoris negaliojančiu, jeigu tretysis asmuo yra sąžiningas ir jeigu turto perdavimo sutartis buvo atlygintina, tai yra kilnojamam turtui taikoma. Jūs uždavėt daug klausimų ir sunku atsakyti į visus iš karto.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėjau pasiklausti dėl santuokos nutraukimo. Kaip jūs minėjote, yra net trys būdai. Tačiau žinant maždaug dabartinių ištuokų priežastis, kyla klausimas, ar iš tiesų šitie būdai apims tuos visus atvejus, kai žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių nori nutraukti santuoką. Pirmiausia atkreipiu dėmesį, kad visuose trijuose būduose yra minimas faktiškas negyvenimas kartu daugiau kaip metus. Turint galvoje mūsų žmonių ūkinę, finansinę situaciją, tai yra labai reta galimybė, kad žmonės galėtų gyventi atskirai, kadangi tam reikia papildomai lėšų, faktiškai tai yra sunkiai įmanoma. Ir tada pagal kurį iš šitų būdų galima būtų nutraukti santuoką tokiu atveju, kai žmonės gyvena po vienu stogu, tačiau abu vienodai negali sutarti, psichologiškai, gal ir fiziškai vienas kitą terorizuoja ar apskritai yra visiškai abejingi vienas kitam. Tačiau faktiškai jie gyvena kartu, kaltės vieno iš jų nėra, nes nėra nei neveiksnus, nei žiauriai elgiasi. Kartu jie negali nueiti nutraukti santuokos, nes vienam iš sutuoktinių (tai, beje, labai dažnas atvejis), kaip sakoma, “vienodai rodo”, jam gerai ir taip. Jeigu tau reikia, tai tu eik ir stenkis. Tai yra dažniausi atvejai. Ir aš, pavyzdžiui, neradau nė vienos galimybės pagal tuos tris būdus tokiu atveju nutraukti santuoką.

G.BALČIŪNAS. Reikėtų pasakyti, kad numatyti trys santuokos nutraukimo būdai – tai yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, santuokos nutraukimas vieno iš sutuoktinių pareiškimu ir santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės. Kiek aš supratau, iš to pavyzdžio, kurį jūs pateikėte, norėčiau atkreipti dėmesį į 3.60 straipsnį “Santuokos nutraukimo sąlygos”, IV skirsnis, kuriame rašoma, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. O kaltė yra pripažįstama, jeigu jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, nustatytas šioje knygoje, ir dėl to jų sutuoktinis gyvenimas tapo negalimas. Tie kriterijai, vertinimo kriterijai yra palikti teismui, yra duotas tik toks pavyzdinis sąrašas. Santuokos nutraukimo pagrindai yra reikalingi sprendžiant kitus klausimus, būtent – klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, su turto padalinimu. Taip pat yra galimybė, kad ir nenurodomos santuokos nutraukimo priežastys, jeigu abu sutuoktiniai prašo.

PIRMININKAS. O jeigu ne abu, tobulinsim.

G.BALČIŪNAS. O jeigu ne abu, tai teismas turėtų nustatyti, dėl kurio sutuoktinio kaltės nutrūko santuoka.

PIRMININKAS. J. Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl tautybės pakeitimo registravimo tvarkos. Šiuo metu tautybė ne visuose dokumentuose nurodoma. Tai ar reikia jos keitimą akcentuoti? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Tikrai teikiant Vyriausybei, kodekse buvo numatyta keletas alternatyvų. Viena alternatyva, kurią jūs paminėjote, buvo susijusi su 3.300 straipsniu, būtent gimimo įrašu, ir buvo apsispręsta Vyriausybėje išbraukti alternatyvą. O alternatyva buvo tokia, kad joje nebuvo įrašyta po pavardės tautybė. Vyriausybės nuomone, darant gimimo įrašą, gimimo įraše nurodomas vaiko vardas, pavardė, taip pat ir tautybė. Tai galima bus svarstyti komitetuose. Tokia alternatyva buvo pateikta projekte.

PIRMININKAS. Pone ministre, kol kas tiek klausimų. Gerbiamieji, ar pritariame po pateikimo? Pritariame projektui Nr.P-2271 po pateikimo, taip pat projektui Nr.P-2272, Civilinio kodekso projektui, trečiajai knygai, ir šios knygos įsigaliojimo įstatymo projektui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Svarstysim pavasario sesijoje. Šeimos ir vaiko komisija taip pat savanoriškai svarstys šį projektą. Pritariame po pateikimo? Dėkui.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo 2000 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje" projektas Nr.P-2288 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Dabar likęs pirmasis rezervinis labai svarbus projektas, kolegos, – Seimo nutarimo “Dėl Seimo 2000 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje” projektas Nr.P-2288. Pateikia A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, šį nutarimą turėjo pateikti kolega B.Kuzmickas, bet jo nesant paprašė mane pateikti. Tai yra nutarimas, kuriuo formuojama 2000 metų delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, sudarytas iš 2 straipsnių. 1 straipsnyje yra nustatomi Seimo delegacijos nariai, o 2 straipsnyje yra narių pavaduotojai. Teisės departamento išvadoje siūloma 2 straipsnyje vietoj klaidingai įrašytų 1999 metų įrašyti 2000 metus. Viskas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų klausti nori S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, dirbdamas Europos Taryboje, turbūt pastebėjote, kad ten labai neigiamai žiūri į delegacijų pakeitimus be parlamento rinkimų. Ar tikrai nebuvo galima išvengti, negi dar negalėjo metus laiko pabūti tas, kas iki šiol buvo?

A.J.RAŠKINIS. Keitimai neprieštarauja Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos statutui. Be abejo, stabilumas yra pageidautinas, tačiau kiekviena delegacija sprendžia, kaip ji išmano. Tai atitinka demokratines nuostatas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Klausimų daugiau nėra. Kolegos, čia yra R.Juknevičienės išėjimas, tapus pirmininko pavaduotoja ir jai daugiau užsiimant NATO reikalais. Vietoj jos Tėvynės sąjungos dalis tampa J.D.Sadeikienė. Kolegos, prašyčiau neprotestuoti. Ar pritariame po pateikimo? Pritariame. Gal galime šiandien ir priimti? (Balsai salėje) Ar galime priimti 1 straipsnį, kolegos? Ar galime antrą? Registruojamės. Ačiū, pone pranešėjau. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo 2000 metų delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje”. Kolegos, delegacija lieka ta pati, tik pakaitiniai Seimo nariai – pavaduotojai, kurie ne ypač aktyviai dalyvauja Parlamentinės Tarybos veikloje, keičiasi.

Užsiregistravo tiek, kiek užsiregistravo, gėda sakyti kiek. Kolegos, kas pritartų šiam nutarimo projektui?

Už – 22, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Biudžetinės sandaros įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2149 (pateikimas)

Kolegos, paskutinis rezervinis klausimas yra kantriausios mūsų parlamentarės. Biudžetinės sandaros įstatymo 23 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2149. Pateikia R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš džiaugiuosi, kad kantrus posėdžio pirmininkas tiek ilgai dirbo, nes mes teikėme daug įstatymų projektų. Įstatymo projektas yra labai trumpas. Galbūt jis nėra labai tobulas, bet sprendžia labai aktualią šiuo metu Lietuvai problemą.

Visai neseniai mes diskutavome dėl 2000 metų biudžeto ir galvojome, kaip, iš kokios kišenės padengti 1999 m. neįvykdyto biudžeto plano skolas, atsiradusias dėl to, kad nebuvo vykdomos pajamos, o išlaidos nebuvo mažinamos. Biudžeto sandaros įstatymas kalba apie tai, kaip yra skirstomos papildomai gautos pajamos, tačiau jis nieko nekalba apie tai, kaip turi elgtis Vyriausybė tuo atveju, kai nesurenkamos planuotos pajamos. Praeitais metais mes turėjome problemų, nes dėl to, kad nebuvo vykdomos planuotos pajamos, valstybė nusprendė nefinansuoti tam tikrų investicijų ir netgi sustabdė skolinimąsi. Taigi šiuo atveju iš tikrųjų trūksta finansinės drausmės, todėl aš siūlau nustatyti tam tikrus administracinius apribojimus: jeigu šešis mėnesius negauname 5% planuojamų pajamų, įpareigoti Vyriausybę ateiti į Seimą ir patvirtinti biudžetą atsižvelgiant į tai, kokios yra realios biudžeto pajamos, suderinti pajamas ir išlaidas.

PIRMININKAS. Viskas?

R.MELNIKIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, nors tekstas trumpas, bet jis ne visai aiškus. Jeigu mes kalbame apie 6 mėnesius, tai ar kiekvieną mėnesį negavus daugiau kaip 5%? O šiaip tai logika ne visai aiški, kad per pusę metų 5% į valstybės biudžetą. Aš sakyčiau, jog būtų aiškiau, jeigu per 6 mėnesius kiekvieną mėnesį po 5% arba per 6 mėnesius negavus 30%. Ar vis dėlto užteks vieno mėnesio laikotarpio peržiūrėti? Kaip tada bus su savivaldybių biudžetais, jeigu bus keičiamas valstybės biudžetas?

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, kai tekstas yra paprastas, visada kyla įtarimų, kad kažkas turi būti labai sudėtinga. Mane labai nustebino, kad yra labai panaši ir Teisės departamento išvada: neaišku, ar turimi omeny pirmieji 6 mėnesiai, ar ne pirmieji. Jeigu neparašyta, kad pirmieji, tai savaime suprantama, kad ne pirmieji. Aš manyčiau, kad kontrolės mechanizmas turi pradėti veikti po pusės metų. Paskui, kadangi planas yra sudaromas ketvirčiams, turi būti tikslinama, skaičiuojama ir stebima kiekvieną mėnesį. Sakykime, jeigu praėjus 8 mėnesiams pamatoma, kad per praėjusius 6 mėnesius jau yra kritimas ir yra nesurenkamos planuotos pajamos, tada Vyriausybė turi teikti patikslintą biudžetą. Iš pradžių mes su kolegomis irgi diskutavome, svarstėme, ar neužtektų pusės metų, kad pusę metų nesurinkus planuojamų pajamų reikėtų rašyti reikalavimą teikti koreguoti biudžeto išlaidas. Tačiau praeitų ir užpraeitų metų patirtis parodė, kad gali atsitikti taip, jog III ketvirtyje gali atsirasti pajamų kritimas. Iš tikrųjų kontrolės mechanizmas turėtų veikti ištisus metus, todėl aš ir teikiu siūlymą, susijusį su kaip tik tokiu variantu. Ar 5% planuojamų pajamų? Savaime suprantama, kad to laikotarpio planuojamų pajamų, o ne viso biudžeto planuojamų pajamų, nes būtų elementariai nelogiška tikėtis, kad per 6 mėnesius gali būti gautos 12 mėnesių biudžeto pajamos.

PIRMININKAS. Klausimų daugiau nėra. Ar pritarsime pateiktam projektui? J.Listavičius – už.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Finansų ministerija kaip tik dabar sudaro grupę dėl jau kelinto Biudžetinės sandaros įstatymo projekto, aš manau, kad ši pataisa bus tam tikras, sakykim, indėlis, arba tam tikra mintis, ką reikėtų tikslinti, todėl aš siūlau pritarti po svarstymo. Kaip sakiau, gal tai šiek tiek padės rengiant naują įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Be J.Listavičiaus, šiam projektui pritarė ir visokios rūšies opozicija. Taigi po pateikimo galime pritarti projektui Nr.P-2149. Biudžeto ir finansų komitetas bus pagrindinis. Svarstysime pavasario sesijoje.

Kolegos, kad ir kaip liūdna, jau esu tai sakęs, posėdį reikia baigti. Registruojamės. Paprastai tvirtinama visos savaitės darbotvarkė. Registruojamės, gerbiamieji.

26 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Gerbiamosios Dokumentų skyriaus šifruotojos, skamba įvairios džiaugsmingos replikos, bet mes posėdį turime baigti.