Penkiasdešimt devintasis (422) posėdis
2000 m. sausio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Tarnybinio paso įstatymo projektas Nr.P-566(4*) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį. Registruojamės. Registruojamės.

Mūsų užsiregistravo kol kas tik 37. Toliau dirbame pagal popietės darbotvarkę. Pirmasis klausimas – Nr.566(4) variantas – Tarnybinio paso įstatymo projektas. Užsienio reikalų komitetas nagrinėjo šį projektą. Dabar kviečiu į tribūną jo pranešėją Seimo Pirmininko pavaduotoją F.Palubinską. Daugiau diskutuoti norinčių nėra.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas pritarė šiam projektui. Svarstymo metu komitetas gavo 21 pasiūlymą. 7 iš Teisės departamento, 9 iš Užsienio reikalų ministerijos ir 5 iš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Visi pasiūlymai buvo atidžiai apsvarstyti ir 15 iš jų buvo pritarta. Ir šiai jau ketvirtajai projekto atmainai Teisės departamentas savo išvadoje pateikė tris pastabas bei pasiūlymus. Manau, kad atsižvelgiant į juos projekte reikia padaryti du atitinkamus redakcinius pataisymus. O tai būtų, pirma, dėl pirmosios pastabos. Su šia pastaba reikia sutikti ir projekto pirmojo straipsnio nuostatas reikėtų patikslinti nurodant, kad tarnybinį pasą gavęs Lietuvos Respublikos pilietis yra valstybės tarnautojas, pareigūnas ar asmuo, turintis teisę naudotis tarnybiniu pasu pagal šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytas užimamas, kartoju, užimamas pareigas ar šeimyninę padėtį.

Antra pastaba. Daryti keitimus yra netikslinga, kaip yra siūloma, nes yra visiškai aišku, kas turima omenyje, nors ir šiek tiek skirtinga terminologija yra vartojama.

Trečia pastaba. Iš dalies sutinkant su Teisės departamento pastabomis, projekto 3 straipsnio pirmąją dalį reikėtų išdėstyti taip. 3 straipsnis, pirmoji dalis: “Jeigu pasikeičia 2 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų užimamos pareigos, jie per 10 dienų turi grąžinti tarnybinį pasą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai”.

Taip pat Teisės departamentas siūlo nurodyti, kad tarnybinį pasą grąžinti reikėtų, jei dėl užimamų pareigų pasikeitimo asmenys netenka teisės turėti tarnybinį pasą. Tai yra jei asmuo pereina iš vienų pareigų į kitas ir vienos bei kitos jam suteikia galimybę naudotis tarnybiniu pasu, paso grąžinti nereikia. Manau, kad toks pataisymas yra nereikalingas, nes tarnybiniame pase bus nurodomos užimamos pareigos asmens, kuriam išduodamas pasas. Pasikeitus pareigoms, pasą bus privalu pakeisti.

Taip pat Užsienio reikalų ministerija pastebėjo, kad iš 3 straipsnio “Tarnybinių pasų grąžinimas” pirmos pastraipos pirmosios dalies buvo praleistas žodis. Taigi skaitysiu, kaip turėtų būti. “Jeigu pasikeičia 2 straipsnio pirmosios dalies pirmam iki ketvirto punktuose nurodytų asmenų pareigos, jie per 10 dienų turi grąžinti tarnybinį pasą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai”. Čia yra grynai vėl pataisymas, įrašymas žodžių, kurie buvo praleisti. Su visais šitais pataisymais ir tuo ilgu darbu, kuris buvo įdėtas į šį įstatymą, man atrodo, kad jis dabar yra jau visai užbaigtas, prašau Seimo pritarti projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Jokių kitų siūlymų nėra. Ar galime šiam projektui, senam projektui pritarti po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Tarnybinio paso įstatymo projektui Nr.P-566(4) variantui. Tik kas čia sudarė darbotvarkę ir skyrė valandą šiam projektui svarstyti… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dirbam. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Ir galime toliau nagrinėti rezervinius klausimus. S.Kubiliūno nematau tribūnoje. Rezervinis 6 klausimas, projektas Nr.P-2239 – Vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šį projektą pateikia Seimo narys S.Malkevičius.

Vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2239 (pateikimas)

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis mano teikimas yra ne pirmas. Dar 1997 metais teikiau papildymą šitam 3 straipsniui. Tas papildymas veikė. Jis buvo… (Balsai salėje) Kaip sakai? Atsiprašau. Jis veikė gana gerai. Trejus metus Palangos miesto savivaldybė rinko mokesčius už įvažiavimą, ir jūs galėjote matyti, kad buvo pradėtas eksploatuoti Palangos tiltas, sutvarkytas pliažas ir šiek tiek pagerinta kurorto infrastruktūra. Palanga yra vienintelis toks mūsų pajūrio ypatingo dėmesio vertas kurortas, kuriame reikėtų pagalvoti ir apie šitą dalyką. Tačiau praėjus trejiems metams atsirado žmonių, kurie nenorėjo mokėti to mokesčio, padavė į teismą, ir teismas nustatė, kad pinigai buvo renkami neteisėtai, nes savivaldybė nebuvo paskelbusi saugomų teritorijų. Todėl aš vėl grįžtu prie to dalyko.

Tai šiandien yra ypač aktualu Palangai. Kaip jūs žinot, audra suniokojo visą paplūdimį, nugriovė tiltą ir mes norim to ar nenorim, bet kurorto infrastruktūra turi būti atstatyta. Kaip geriau ją atkurti, ar, sakykim, duoti pinigų iš biudžeto, nes kitos išeities nėra, ar vėl rinkti rinkliavas, čia ir spręskim. Mano nuomone, kad vis dėlto prie infrastruktūros turėtų prisidėti tie, kurie naudojasi tuo kurortu. Nes ką reiškia iš biudžeto duoti dotaciją? Tai reiškia, kad visų mūsų piniginė, visi mūsų žmonės prisidės prie infrastruktūros atkūrimo, bet ne visi netgi ta Palanga naudojasi. Tam, kuris turi pinigų atvažiuoti į Palangą, aš nemanau, kad jam sudaro didelę problemą sumokėti 15 Lt, jeigu jis nori su mašina įvažiuoti į miesto teritoriją. Kas nenori važiuoti, yra stovėjimo aikštelės, kuriose puikiausiai telpa visi norintys. Didelės stovėjimo aikštelės. Įrengta visa infrastruktūra, įrengtos ir užkardos, ir tie postai, kurie tikrina įvažiuojančius į pačią Palangą. Taigi čia lieka, na, labai nedaug, tiktai jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Iki to pritarimo, kolega, – penki klausimai. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, panaši situacija yra ir Neringoje. Ten, žinoma, yra imamas mokestis ir teismų nebuvo, bet situacija lygiai tokia pat.

Jūs nesiūlote savo projekte ir Neringai tokią išimtį padaryti kaip kurortiniam miestui.

S.MALKEVIČIUS. Labai norėčiau pasiūlyti, nes tai yra mano rinkimų apygardos dalis. Bet Neringa turi truputį kitą problemą. Kadangi ji yra saugoma zona, tai kaip saugoma zona ji gali imti mokestį, tačiau čia yra išimtis, kuri jai riboja tai daryti – tas įvažiavimas yra magistralinis, yra pravažiuojamas kelias. Todėl daryti dar vieną išimtį aš tiesiog paprasčiausiai nesugalvojau tokios formuluotės. Jeigu jūs galėtumėte patikslinti arba pasiūlyti, aš mielai pataisyčiau savo siūlymą. O jei sugalvosime tiltą statyti, čia yra kita problema.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų reikėtų mums visiems galvoti, kaip padėti Palangai, tuo labiau po uragano ir dabar, tačiau norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadas. Kitas dalykas, su kuriuo susiduria mūsų rinkėjai, įvažiuodami į Palangą, yra tas, kad dažnai tenka iš Palangos arba iš Šventosios išvažiuoti vienai valandai, kitai, po to vėl grįžti ir vėl tenka mokėti 15 litų ir taip per dieną gali būti kelis kartus. Čia gal ne įstatymo reikalas, bet kaip jūs įsivaizduojate tą dalyką? Pavyzdžiui, tokioje Šventojoje nėra daug poilsiautojų, bet, sakykim, išvažiuoja į Klaipėdos delfinariumą ir vėl 15 litų reikia mokėti. Tai ar nereikėtų pagalvoti apie tos sistemos sutvarkymą?

S.MALKEVIČIUS. Jūs visai teisus. Bet čia yra pačios savivaldybės reikalas. Jie savo nutarimu turėtų tai padaryti ir, man rodos, kad buvo taip padaryta. Aš negaliu būti visiškai tikras, bet, atrodo, išduodamas leidimas galioja ne vienam kartui. Bent aš tikrai turėjau tokį leidimą, nežinau, gal man specialiai išdavė, nežinau.

R.ZUOZA. Teisės departamento išvados…

S.MALKEVIČIUS. Galimas dalykas, bet aš sakau, kad šitą dalyką nesunku išspręsti savivaldybės mastu. Nemanau, kad tai reikia rašyti įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar nepasikartos ankstesnių metų rezultatai ir kur tie pinigai, kurie nepakliuvo į Palangos miesto savivaldybės biudžetą, nuėjo? Ačiū.

S.MALKEVIČIUS. Aš nežinau, iš kur jūs tokius duomenis turite. Man meras yra aiškiai minėjęs, kiek pinigų buvo surinkta ir kiek buvo skirta kokiems tikslams. Praeitais metais buvo surinkta 1mln. 800 tūkst. litų. Jie visi buvo skirti infrastruktūrai. (Balsai salėje) Ne, neleido po to, kai baigėsi sezonas. Kitaip tariant, kitam sezonui jie negali rinkti, jeigu mes nepataisysime šito įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Mane sudomino žodžiai, kad buvo neteisėtai surinkti mokesčiai. Žinote, kai neteisėtai renka mokesčius, pavyzdžiui, iš kioskų, tai po to kalėjime sėdi. Mane domina, ar atsakė tie, kurie neteisėtai mokesčius rinko? Kas toliau vyko po teismo sprendimo?

S.MALKEVIČIUS. Teismas nusprendė, kad jie turi neberinkti, nes tai neatitinka įstatymo nuostatos.

A.PLOKŠTO. Vis dėlto neteisėtai buvo imami pinigai. Ir tiktai nutaria, kad neteisėtai, ir tai viskas?

S.MALKEVIČIUS. Na, matot, teismo sprendimo aš negaliu komentuoti. Iš tikrųjų teismas svarstė tą dalyką, ir kas kitas gali bausti savivaldybę, aš nežinau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš esmės atsakėte į mano klausimą. Mes jau turbūt ketvirtą kartą sprendžiame šią problemą. Sprendėme aname Seime, šiame Seime, ir vis susiduria nuomonės, tikslinga ar netikslinga Palangoje imti mokesčius. Mes turime ir kitų poilsio vietų, sakysime, Varėną, Zarasus, Molėtus, bet ten kažkaip savivaldybės šios problemos nebando kelti ir mano, kad netikslinga imti mokesčius.

 Mano klausimas būtų toks. Aš suprantu, kad jūs išrinktas Palangoje ir stengiatės dėl savo apygardos, bet ar mes neskriaudžiame kitų žmonių, kurie, sakysime, dirbdami Kėdainių chemijos gamykloje nori atvažiuoti savaitę pailsėti į Palangą ir štai iš jų imamas mokestis? Gal man reikėtų savo Kėdainių apygardą apsitverti ir taip pat imti mokesčius, kai atvažiuoja iš Palangos kas nors pirkti trąšų?

S.MALKEVIČIUS. Jeigu jūs manote, kad dėl to jūsų apygardoje apsilankys daugiau žmonių, jūs galite tai padaryti, įstatymas leidžia, paskelbkite saugoma teritorija ir rinkite tuos mokesčius, tačiau tai jums nebus į naudą. Tuo tarpu Palangai iš tikrųjų iškyla problema dėl didelio suvažiuojančių automobilių skaičiaus, nėra kur statyti, visi kiemai užgrūsti. Iki tol, kol negaliojo šis įstatymas, buvo tokia situacija. Situacija pagerėjo, kai atsirado tas įstatymas. Daug lankytojų palikdavo mašinas stovėjimo aikštelėje. Jie ne tik nemokėjo įvažiavimo mokesčio, bet ir neteršdavo pačios Palangos išmetamais dūmais ir visa kita. Taigi jūs galite spręsti šią problemą savo apygardos atžvilgiu.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Kolegos, pritariame pateiktam projektui? R.Zuoza norėtų pritarti.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų siūlau pritarti šiam projektui po pateikimo, kadangi pranešėjo išdėstyti motyvai yra gana argumentuoti. Galbūt reikėtų pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išvadas ir apibrėžti Palangą kaip kurortinę zoną ar kurortinį rezervatą, galbūt pataisant ir kitus įstatymus. Iš tiesų srautas žmonių, kurie aplanko Palangą kurortinio sezono metu, yra nepalyginamas su kitais miestais ar rajonų kurortais. Palangai reikėtų taikyti išimtį pagalvojant apie tai, kad neplėštume nuolatos iš žmonių to paties mokesčio, apgalvotume labai rimtai tą sistemą, kaip ją sutvarkyti.

PIRMININKAS. A.Salamakinas Kėdainių klausimu.

A.SALAMAKINAS. Dėkui, pone pirmininke. Aš nesutinku bendru sutarimu pritarti ar kitaip. Argumentas yra labai paprastas. Aš nemačiau pasaulyje (nors atvirai pasakius mažai buvau tuose kurortuose) tokio apmokestinimo, kad tas, kuris turi truputį mažiau pinigų, turi palikti automobilį prie miesto įvažiavimo ženklo ir paskui visus savo daiktus neštis į miesto centrą ant pečių, kad galėtų pailsėti. Atvirkščiai, kaip tik skatinama įvažiuoti, galima padaryti mokamas aikšteles, galima kitaip spręsti tą problemą. Tačiau tas argumentas, kad atvažiuoja tik turtingi, gali susimokėti, manau, nėra tikslus, todėl aš siūlau tam projektui nepritarti.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti, kolega? Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo Vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui. 52 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame po pateikimo.

Už – 23, prieš – 4, susilaikė 22. Gerbiamieji kolegos, projektui nėra pritarta po svarstymo. Ar galime bendruoju sutarimu grąžinti tobulinti pranešėjui? Gal A.Salamakinas padėtų? Ačiū. Grąžiname iniciatoriui bendruoju sutarimu tobulinti Vietinių rinkliavų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Tai, kolegos, tiesiog priminimas, kad reikia kalbėtis parlamente.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos žemės sklypų skyrimui lengvatinėmis sąlygomis ištirti išvados" projektas Nr.P-2238 (pateikimas)

Gerbiamieji, kviečiu dabar į tribūną S.Kubiliūną, kuris pateiks mums rezervinį ketvirtąjį klausimą – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos žemės sklypų skyrimui lengvatinėmis sąlygomis ištirti išvados” projektą Nr.P-2238. Taigi, pranešėjau, prašom.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia dėl nutarimo projekto. Projekto 1 straipsnyje yra parašyta taip: “Pritarti komisijos išvadai ir pripažinti, kad komisija baigė darbą”. To nori visi komisijos nariai bendru sutarimu. Visi puikiai supranta, kodėl opozicija inicijavo šios komisijos sudarymą. Opozicija savo tikslus pasiekė ir vargu ką daugiau iš to beišpeš. Dėl pačios komisijos išvados. Ją visi skaitė ir nagrinėjo.

Dar labiau sutrumpinta ji atrodytų taip: “Dabar vykstantys trys procesai: nuosavybės teisių atkūrimas, žemės suteikimas neatlygintinai, žemės pardavimas, gali vykti kartu”. Jokio pažeidimo nėra, nors trys komisijos nariai mano priešingai, tą išdėstė ir atskirojoje nuomonėje. Galbūt Seimas pritars bendrai komisijos išvadai. Jeigu pritars atskirajai nuomonei, turės kreiptis į Konstitucinį Teismą arba į Prokuratūrą. Komisija vieningai konstatavo, kad visi šie žemės procesai didžiuosiuose miestuose vyksta vangiai, todėl lieka tikėtis, kad į šitokią komisijos pastabą principingai reaguos Vyriausybė ir paspartins darbus.

Dėl Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriams dovanai suteikiamų sklypų. Sklypai – tai tik materialus priedas prie ordino, tai yra nepatogi dovanėlė, nes didelė ir neįpakuota. Dovanojimo idėją įteisino dar Atkuriamasis Seimas 1991 m., o 1994 m. A.Šleževičiaus Vyriausybė nustatė tvarką. Nuo to laiko pasikeitė net penki premjerai, o tvarka iki šiol neaiški net patiems dovanų davėjams. Komisija pasiūlė Vyriausybei patikslinti tvarką. Vis dėlto kai kurių ordininkų pretenzijos gauti sklypus pasirinktinai yra nepamatuotos, kad ir kaip būtų liūdna tai konstatuoti. Nuo savęs pridėčiau, kad norint išvengti įtampos sklypų masyvuose konkrečius sklypus galėtų padėti dalyti ordininkų savivalda, kurios vardu mums priekaištus nuolat išsako gerbiamasis P.Cidzikas. Komisija siūlo sklypų suteikimą paspartinti, o būsimiesiems ordininkams sklypų nedovanoti, nes jų kasmet reikia beveik po šimtą. Tačiau komisija neformulavo, kokia kita dovanos forma derėtų prie ordino. Gal čia galėtų padėti Prezidentas, kuris tuos apdovanojimus teikia.

Dėl Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarams parduodamų sklypų. Šito nenumato jokie įstatymai. Pati tokio pardavimo ne aukciono tvarka idėja ir idėjos įgyvendinimo tvarka vėl priklauso nuo 1993 m. A.Šleževičiaus Vyriausybei. Motyvų išsiaiškinti nepavyko, tik paaiškėjo, kad tai oficialiai pasiūlė tuometinis žemės ūkio ministras R.Karazija. Bet komisija neabejoja, kad tuometinė Vyriausybė turėjo teisę taip nuspręsti. Visa bėda, kad pasikeitė net penkios vyriausybės, o sklypų pasiūlymo signatarams tvarka iki šiol tiksliai nereglamentuota. Komisija neabejoja, kad visi signatarai, nepaisant rangų, taip pat ir Prezidentas A.Brazauskas savo sklypą Valakupiuose iš valstybės pirko teisėtai. Nuo savęs pridėsiu, kad etinių problemų jiems galėtų atsirasti tik perparduodant sklypą, jeigu sklypas namui statyti, antspaudas apie pirkimą slapta ir pusvelčiui nepagrįstas. Juk niekas šio antspaudo netaiko ir netiražuoja kasdien A.Brazauskui, kaip signatarui, kuris bendros nuosavybės teise už 10 arų sklypą Žuvėdrų gatvėje šių metų rugpjūtį mokėjo didelę sumą. Kitas to jungtinio 20 arų sklypo bendrasavininkis iki šiol neapsireiškė ir savo dalies neregistravo. Komisija mano, kad ir šį procesą reikia tiksliau reglamentuoti ir paspartinti. Tikimės, kad Vyriausybė taip ir pasielgs, galbūt suderinusi galimus sprendimus su Signatarų klubu, galbūt signatarams pasiūliusi sklypų pasirinkimą. Komisija siūlo Seimui galų gale patvirtinti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų sąrašą, bent jau dešimtmečio proga. Mes neturėjome moralinės teisės rūšiuoti Atkuriamojo Seimo deputatų į signatarus ir ne. Tikimės, kad Seimo nutarimo projektą parengs Seimo kancleris, kuris pagal pareigas visada atlieka nemaloniausius darbus. Komisija išvadoje nutarė visai neminėti konkrečių pavardžių, todėl joje ir nėra nei S.Kakčio sklypo Kalvos gatvėje, kaip ir A.Karnišovo sklypo Žvėryne ar P.Jaramino sklypo Santariškėse. Visi jie, sumokėję tikslines lėšas dviguba kaina, sklypus pirko teisėtai pagal 1995 m. A.Šleževičiaus Vyriausybės nutarimą Nr.987. Faktas, kad šitaip sklypus galėjo pirkti bet kuris pilietis, kad tai buvo teisėta ir vieša nuo pat 1995 m., todėl komisija ir nesiaiškino, kiek sklypų ir kas dar šiuo pagrindu nusipirko juos 1995–1996 m., t.y. LDDP valdymo metais.

Kitas klausimas, kokių netikslumų buvo padaryta perkant konkrečius sklypus šiuo teisėtu pagrindu. Atskiroji nuomonė iš esmės sutampa su pagrindine išvada, tik žodžiai šiek tiek griežtesni. Aš jos specialiai papildomai nepateiksiu, nes jūs visi ją turite.

Liko dar vienas neatsakytas klausimas, ar reikia mūsų komisijai reaguoti į straipsnius spaudoje. Mes komisijoje apie tai negalvojome. Aš gruodžio 16 d. spaudos konferencijoje jau bandžiau paneigti frazę apie kažkokias prasimanytas politines rietenas mūsų komisijoje. Dabar nauja gruodžio 30 d. “Respublikos” “dovanėlė” – R.Aginto straipsnis “Seime – Lietuvos žemių dalybos”. Šiame straipsnyje, A.Raikino terminologija, šiurkščiai kalbant, netikslumai, o pasakius švelniai, dezinformacija. Autorius neslepia, kad straipsnio šaltinis – Žemės registro įmonės informacija mūsų komisijai, tik neaišku, kuris iš devynių komisijos narių pateikė. Laikinųjų komisijų įstatymo 8 straipsnio penktoji dalis sako, kad komisija, pateikusi Seimui išvadą, apie tai praneša visuomenės informavimo priemonėms. Manau, kad įstatymą vertėtų patikslinti, kad papildomą informaciją dėl išvados galima skelbti tik komisijai baigus darbą. Kas, jei, neduok Dieve, šiandien Seimas lieptų pratęsti mūsų komisijos tyrimą, o medžiaga jau išplatinta ir paskelbta. Įstatyme sakoma, kad neskelbiami duomenys, kurie yra komercinė, privataus gyvenimo paslaptis, aišku, ir kitokia svarbesnė valstybinė paslaptis. Mūsų surinkta papildoma informacija būtent apie privačių sklypų supirkimą gali būti traktuojama kaip komercinė paslaptis. Ar nebūtų protingiau, jeigu būtų skelbiama tik ta informacija, kurią nutarė skelbti tik komisija, o ne kiekvienas komisijos narys kaip išmano? Įstatyme sakoma, kad informaciją teikia jos pirmininkas ar komisijos įgaliotas narys. Aš niekam papildomos informacijos neteikiau, o komisija kito nario neįgaliojo. Kažkas iš mūsų komisijos narių pateikė duomenis ir, kas blogiausia, nepaaiškino. Straipsnio antraštė “Duomenys ne visi?”, o tekste irgi citata: “S.Kubiliūnas kreipėsi į Žemės registrą prašydamas pateikti visų Seimo narių ir signatarų turimų sklypų sąrašą”. Tačiau aš klausiau tik apie likusių Seimo narių ir signatarų sklypus pagal sąrašą ir tai buvo galima pasitikslinti pagal duomenis, į ką atsakė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro įmonė. Šešėlis metamas būtent Žemės kadastro įmonei, nors ji ypač geranoriškai ir operatyviai stengėsi mums įtikti. Todėl nuolat bandoma įtikinti, kad ne apie viską komisija rašė. Apie tuos Seimo narius, kurie yra ir signatarai, informacija buvo surinkta dar prieš du mėnesius. Informacija tiksli ir net su registro išrašais. Aš labai vertinu komisijos narių pasitikėjimą, nes nė vienas komisijos narys netyrė šių išrašų ir visiškai pasitenkino mano sudaryta santrauka. Toliau citata: “Tuo pat metu registre tebėra neva kai kam priklausantys sklypai”. Ir tai, kad A.Ažubalio 1,7 arų sklypelis Vilniuje Biržiškų gatvėje ir R.Karbauskio 5,7 arų sklypelis Kaune Sedos gatvėje yra parduoti, visiškai aišku iš to užrašo, iš pastabos šone – “buvęs savininkas”. Taip pat citata: “Žemės sklypus įsigijo 55 parlamentarai”. Tačiau tokių yra ne 55, o mažiausiai 70, nes kiti jau buvo ankstesniuose sąrašuose. Pavyzdžiui, citata: “R.Karbauskis sklypų turi net 52”. Komisija pirkimu iš privačių asmenų net nemanė domėtis ir nemanė skelbti, kiek tai būtų, R.Karbauskio 52 sklypai 600 ha ploto, ar V.Stasiūnaitės 6 a Šiauliuose. (Jau signalą matau.) “Dažnam politikui Seime pavyko įsigyti nuosavos žemės. Daugelis jų, prieš patekdami į Seimą, tokios nuosavybės neturėjo.” Tai citata. Ką reiškia pavyko? Į vieną gretą surikiuoti ir kai V.Stasiūnaitė pirko privačią žemę, A.Petrusevičius gavo kaip Vyčio Kryžiaus ordininkas, A.Sėjūnas gavo 80 a, E.Kunevičienė įsigijo 2 ha ir dar 15. Tačiau jie atgavo. Visai keičia esmę šis žodis. Jie atgavo paveldėtą nuosavybę. Tai tiesiog yra kaltumo prezumpcija. Matyti iš šio straipsnio. Kuo galėjo domėtis komisija – tai tik valstybinės žemės pirkimu. Bet komisija bendru sutarimu nesiplėtė į tai. Aš dabar jau nebecituosiu. Kiekvieną iš šio straipsnio būtų galima perfrazuoti, apie kiekvieną iš laikraščio teksto pasakyti, kad slapta ir pusvelčiui pirko valstybinę žemę. Aš, aišku, nenoriu šaržuoti, bet ar tai tas kelias, kuriuo turi eiti komisijos nariai? Kas bus, jei iš mūsų turimos informacijos kartkartėm bus ištraukiami įtarimai dėl kurio nors sklypo. Todėl komisija mano, kad mūsų komisiją reikia paleisti ir pasitikėti Vyriausybe, kuri turės reaguoti į mūsų išvadą. Atsiprašau, kad viršijau. Ačiū.

PIRMININKAS. Jus, kolega, nori paklausti 6 Seimo nariai. Suteikiu žodį M.Pronckui.

M.PRONCKUS. Aš, gerbiamasis kolega, ne pranešėjo, o jūsų noriu paklausti, kaip su atskirąja nuomone? Pagal Statutą man reikėtų pristatyti kartu su pagrindine nuomone. Ar jūs, pirmininke, leisite ar neleisite?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes gyvename ne pagal pirmininko užgaidas, o pagal Statutą. Statuto 76 straipsnis, pagal kurį mes dabar gyvename. Apie jokias atskirąsias nuomones visiškai nekalbame. Atskiroji nuomonė galima po svarstymo pagrindiniame komitete ir, be abejo, per svarstymą jūs, gerbiamasis kolega, galėsite tai padaryti. Jūs neklausite, ar ne? Suteikiu žodį R.Melnikienei. R. Melnikienei suteikiu žodį, paskui dėl vedimo tvarkos.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti, ar analizuodami šiuos konkrečius atvejus galite apibendrinti, kokių vis dėlto kyla problemų valdant valstybės žemę. Ar tai, kad dvi institucijos, tai yra savivaldybės ir apskritys, pasidalinę tam tikras funkcijas priimant sprendimus nesumažina atsakomybės ir sprendimo efektyvumo. Ar nevertėtų ateityje tą procesą ir šias funkcijas iš esmės koreguoti?

S.KUBILIŪNAS. Mūsų komisija kiekvieną savo posėdį konstatuodavo, kad tarp dviejų žinybų, tuo labiau nepavaldžių viena kitai, neįmanoma darniai šito klausimo išspręsti. Tačiau mes receptų nutarėme nerašyti ir manome, kad vis dėlto Vyriausybė, kuri turės reaguoti į pastabas, turėtų rasti geriausią būdą, ar viską apskričiai, ar viską savivaldybei? Galbūt ir esant tokiai būsenai jie ras būdą, kaip sinchroniškai tą daryti, kad neatsitiktų taip, kaip dabar yra.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, po šito darbo, kurį atlikote, ar nemanytumėt, kad apdovanojimai už nuopelnus turėtų būti ne medžiaginiai, o tik simboliniai – medaliai, (…), avies kailiai su gražiais užrašais? Juk, be abejo, savo darbe pastebėjote, kad su visais medžiaginiais apdovanojimais yra didžiulių problemų. Kur nubrėžti tą liniją ir kam ką duot, ir kaip duot. Juk būtų daug geriau, kad pagaliau šito dalyko atsisakytume ateityje, ar ne?

S.KUBILIŪNAS. Taip. Komisija nuolat šitą pastebėdavo, kad materialus priedas prie apdovanojimo nelabai gerai. Bet mus ramino, kad precedentas buvo prieškario Lietuvoje, kai būdavo žemė dovanojama. Bet, komisijos nuomone, tikrai reikėtų to atsisakyti, tik, aišku, iš anksto pranešus, kad galbūt dovanų ir nebereikia.

F.PALUBINSKAS. Ar…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

F.PALUBINSKAS. Gerai, mes pakalbėsime privačiai.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, ginčas yra, aš sakyčiau, ne dėl Statuto 76 straipsnio, o dėl kitų, nes 12 skirsnis, kur kalbama apie Seimo komisijas, komisijų darbo tvarką aptaria labai šykščiai. Bet 74 straipsnio trečiojoje dalyje yra labai svarbi nuoroda. Prašome pasižiūrėti, aš matau, kad Statutas prieš jūsų akis. Cituoju: “Jeigu Seimas nenutaria kitaip, komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos nuostatais”. Komitetų. O komitetų darbo tvarka yra smulkiai surašyta atitinkamam skirsnyje ir todėl prašau atsiversti Statuto 55 straipsnį ir jo trečiąją dalį, kuri skamba taip: “Jeigu komiteto narių mažuma, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 Seimo nariai, komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu”. Iš karto atsakau, kad taip, raštu paskelbta ir išplatinta. Bet jeigu komiteto pirmininkas pagrindinę nuomonę išdėsto iš tribūnos, tai yra logiška, kad turėtų būti išdėstyta iš tribūnos ir kita nuomonė, tai yra atskirosios grupės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kad ten kalbama tik apie Seimo komitetų klausymus ir Seimo komitetų svarstymo procedūras. Aš visiškai neprieštarauju, kad M.Pronckus svarstymo procedūros metu išdėstytų atskirąją nuomonę ir jam visos sąlygos bus sudarytos. Jeigu jis to nenorės padaryti, mes pasistengsime rasti tokių priemonių, kad jis tai padarytų. Taigi. Dabar suteikiu žodį V.Andriukaičiui. Bus pagrindinis pranešimas ir papildomasis pranešimas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs daug daugiau išloštumėt ir komisijos pirmininkas daug daugiau išloštų, jeigu jis būtų pristatęs abi nuomones. Tai būtų taip paprasta, žmogiška ir suprantama. O mano klausimas būtų jums, kaip komisijos pirmininkui. Prašom pasakyti, ar etine prasme jūs iš tikrųjų nemanot, kad piliečiai, turintys teisę pretenduoti į tokius materialinius apdovanojimus, vis dėlto neturėtų jų imti eidami tam tikras aukštas pareigas. Jeigu pilietis tuo metu užima aukštas pareigas, jis tą savo dovanos problemą galėtų atidėti ir galėtų ją įsigyti po to, kai jis jau nustos ėjęs tas pareigas ir bus toks pat paprastas pilietis, kaip ir daugelis kitų, kurie laukia ir nesulaukia tų sklypų. Kokia būtų jūsų, kaip žmogaus, pozicija?

S.KUBILIŪNAS. Pirmiausia dėl atskirosios nuomonės pateikimo. Aš pačioj pradžioje užsiminiau, kad esmė buvo atskiroji nuomonė – negalima vykdyti vienu metu trijų procesų: grąžinimo, dovanojimo ir pardavimo. Šitai pristačiau. Svarstymo metu Seimas turės dėl to apsispręsti. O štai komisija nagrinėjo tiktai teisėtumą. Jeigu jūs klausiate manęs kaip žmogaus, tai aš galiu ne kaip pirmininkas atsakyti, kad visi, be išimties, valstybinių sklypų pirkimai yra lengvatiniai. Aš taip samprotauju, kad jeigu tų visų sklypų kaina būtų didesnė negu rinkos, tai niekas ir nepirktų iš valstybės, pirktų rinkoje. Kokie čia etiniai klausimai? Labai didelis būrys žmonių, ir tų, kuriuos mes nagrinėjame, ir tų, kurie iš valstybės perka už Seimo ir už signatarų sąrašų ribų. Visi, kas yra pirkę iš valstybės, turėjo susidurti su tom pačiom problemom. Taip išeina. Jeigu tokia tvarka yra, jeigu įstatymas ar norminiai aktai leidžia pirkti, tai yra visiškai įmanoma.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Ar pritariame pateiktam projektui po pateikimo? Pritariame. Gerbiamieji kolegos, sutariame, kad svarstysime šį projektą antradienį ir tada priimsime. Kad nepameluočiau, antradienį ar trečiadienį, Sekretoriatas įrašys – antradienį arba trečiadienį, tada mėginsime priimti savo sprendimą.

Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2253 (pateikimas)

Kolegos, kai buvome sutaupę laiko, mes pakvietėme du viceministrus, kad jie pateiktų 2-8 ir 2-9a, b projektus. Prašau dėl to dabar neprotestuoti. Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2253. Jį pateikia vidaus reikalų viceministras ponas J.Galginaitis. Tikiuosi, kad ne ypač plačiai mes diskutuosime pateikimo metu šia tema.

J.GALGINAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vidaus reikalų ministro pavedimu pateikiu jums Lietuvos Respublikos tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas buvo parengtas Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva. Pagrindinis šio įstatymo tikslas – ratifikuoti Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisas, kurios buvo priimtos Tarptautinės migracijos organizacijos septyniasdešimt šeštoje tarybos sesijoje, įvykusioje 1998 m. lapkričio 23–25 d. Ženevoje. Šios sesijos metu Lietuvos Respublika buvo priimta pilnateise Tarptautinės migracijos organizacijos nare. Pritarus visiems tarybos nariams, tarp jų ir Lietuvos Respublikai, sesijoje buvo priimta rezoliucija Nr.997 “Dėl Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų”. Pataisos atspindi organizacijos ateities plėtros perspektyvas, jų tikslas – stiprinti Tarptautinės migracijos organizacijos struktūrą ir geriau koordinuoti sprendimų priėmimo procesą. Į pataisas nėra įtraukti nauji narių įsipareigojimai.

Gerbiamieji Seimo nariai, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos 30 straipsnio antruoju paragrafu, šios pataisos įsigalios, jeigu pagal konstitucijoje numatytą tvarką joms pritars du trečdaliai narių. Taryba savo rezoliucijoje Nr.997 pakvietė valstybes nares kaip galima greičiau priimti šias pataisas ir apie tai informuoti ją. Pataisų patvirtinimui reikia Seimo pritarimo, kadangi Tarptautinės migracijos organizacijos konstituciją 1998 m. spalio 13 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. 1999 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Tarptautinė migracijos organizacija jau buvo gavusi šios organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo dokumentus iš Prancūzijos, Slovakijos, Danijos, Suomijos, Korėjos Respublikos, Čekijos, Bulgarijos.

Vidaus reikalų ministerija, kaip viena iš pagrindinių institucijų, kuri bendradarbiauja su Tarptautine migracijos organizacija, siūlo pritarti šios Tarptautinės organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui, pone viceministre, jus nori paklausti Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, kai mūsų Seimas ratifikavo konvenciją ir Lietuva tapo pilnateise Tarptautinės migracijos organizacijos nare, buvo labai aiškus ekonominis stimulas, tai yra tos organizacijos parama, mums grąžinant nelegalius migrantus į jų kilmės šalis, kurių Lietuva, deja, negalėjo išvengti, nes negalėjo priversti savo rytinių kaimynių pasirašyti readmisijos sutartis. Tuomet buvo kalbama, kad Lietuvos įnašas šiai organizacijai visiškai bus atsvertas parama, kurią iš tos organizacijos gaus Lietuva, be kitų dalykų, ir parama tremtinių grįžimui į Lietuvą. Aš norėčiau jūsų prašyti, kad svarstant tai kitame posėdyje mūsų Seimui, tam komitetui, kuris prie šito dirbs, būtų pateikta informacija apie pinigines lėšas, apie projektus, kuriais Tarptautinė migracijos organizacija po mūsų konvencijos ratifikavimo padėjo Lietuvai. Žodžiu, kokia yra konkreti nauda iš to.

J.GALGINAITIS. Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Priimate siūlymą? Dėkoju, viceministre. Ar galime pritarti? Pritariame po pateikimo Tarptautinės migracijos organizacijos konstitucijos pataisų ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-2253. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mes esam taręsi Seniūnų sueigoje. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Dar sykį ačiū, viceministre, svarstysim, jeigu spėsim, vasario pradžios neeilinėje sesijoje.

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas Nr.P-2235. Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2236 (pateikimas)

Kolegos, 11 minučių tam, kad sveikatos reikalų viceministras ponas V.Kriauza pateiktų mums porą projektų: Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektas Nr.P-2235 ir su juo susijusį Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2236. Prašom, pone viceministre.

V.KRIAUZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jūsų dėmesiui pateikti vieną naują įstatymo projektą, tai yra Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą ir su juo susijusį Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies pakeitimą. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas numato reglamentuoti biomedicininiams tyrimams taikomus reikalavimus, principus, kurių turi laikytis tyrėjai, ir kad, mūsų manymu, labai svarbu, kad tai apibrėžia pacientų teises, tiriamųjų teises ir saugo tas teises bei numato žalos atlyginimą, jeigu tokia žala būtų padaryta. Jeigu leistumėte porą žodžių apie situaciją pasaulyje, reikėtų pasakyti, kad dauguma Europos valstybių yra tokius teisės aktus priėmusios, toli gražu ne visos įstatymų lygiu, tačiau šie klausimai yra reglamentuoti.

Šiuo metu Lietuvoje šių problemų reglamentavimas rėmėsi 1995 metais priimto Sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnyje numatytomis nuostatomis, kur buvo numatyta Lietuvos medicinos etikos komiteto, kaip specialaus valdymo subjekto, įsteigimas. Ir tai buvo padaryta. Tačiau nebuvo reglamentuoti kiti teisiniai dalykai: privalomas tų tyrimų registravimas ir leidimo gavimas šiems tyrimams, taip pat nenumatyta pagrindinio tyrėjo arba to mokslininko, kuris atlieka tyrimus, bei tyrimų užsakovo atsakomybė, taip pat žalos, jeigu tokia būtų padaryta, atlyginimas.

Įstatymas yra gana lakoniškas, labai svarbios II skirsnio nuostatos, kur apibrėžiami reikalavimai biomedicininiams tyrimams ir biomedicininių tyrimų etikos principai. Dėl laiko trūkumo aš jų necituosiu. Taip pat III skirsnyje numatyta šių tyrimų priežiūros tvarka arba, kitaip tariant, kontrolės tvarka.

Su šiuo įstatymu susijęs Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatoma išplėsti šių tyrimų užsakovo sąvoką. Iki šiol pagal minėtą Sveikatos sistemos įstatymo straipsnį biomedicininių tyrimų užsakovu galėjo būti tik Sveikatos ministerija. Pagal Vyriausybės Teisės departamento siūlymus ir kitų juristų siūlymus užsakovo sąvoka turėtų būti išplėsta, bet atitinkamai numatoma atsakomybė. Šioje straipsnio pataisoje numatoma išplėsti užsakovo sąvoką. Dėkoju už dėmesį. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakysiu.

PIRMININKAS. Taigi pora klausimų. Suteikiu žodį A.Raškiniui.

A.J.RAŠKINIS. Gera diena! Prašom pasakyti, viceministre, galbūt su tuo susijęs klausimas. Lietuva yra pasirašiusi Bioetikos konvenciją, papildomus protokolus. Kaip šie įstatymai su tuo siejasi ir apskritai kokios galimybės ratifikuoti tas konvencijas?

V.KRIAUZA. Rengiant šį įstatymą kaip pagrindas buvo paimta minėta konvencija, tai yra Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija, prie kurios yra prisijungta 1997 metais. Aš manau, kad priėmus įstatymą būtų galima ratifikuoti tą konvenciją ir papildomąjį protokolą, kuris kalba apie žmogaus klonavimo uždraudimą. Tai būtų labai svarbūs žingsniai ir Europos integracijos kontekste. Ir Europos Taryba šiuos klausimus nagrinėja, Europos Komisija mažiau. Praėjusiais metais Europos Taryba priėmė metodinius nurodymus, kaip tvarkyti bioetikos klausimus valstybėse. Taigi aš manau, kad tas įstatymas yra labai svarbus žingsnis, teisiškai reguliuojantis ir galbūt toliau siūlantis žengti kitą žingsnį. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

V.KRIAUZA. Pagrindas. Mums konvencija bus įstatymo pagrindas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 55 straipsnio. Ten nurodyta, kad nustato iš valstybės biudžeto finansuojamo biomedicininės visuomenės sveikatos tyrimo prioritetus. Iš biudžeto paprastai yra finansuojamos programos, o ne prioritetai. Ar čia nereikėtų vis dėlto kaip tik ir paryškinti, kad yra finansuojamos programos, o kokie bus tyrimai, tai jiems geriau bus matyti. Ačiū.

V.KRIAUZA. Dėkoju už pasiūlymą. Tenka prisipažinti, kad ir mes patys esame pastebėję kai kurių nedidelių netikslumų ir kituose straipsniuose. Taip pat labai vertingi Seimo Teisės departamento pasiūlymai dėl apskričių bioetikos komitetų. Manau, kad jūsų pasiūlymą išnagrinėsime svarstymo metu.

PIRMININKAS. Ar pritariame, kolegos, pateiktiems projektams? Pritariame pateiktam Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektui Nr.P-2235. Sveikatos reikalų komitetas toliau svarstys. Svarstysime, ko gero, per pratęstą neeilinę sesiją vasario mėnesį. Sveikatos sistemos įstatymo 55 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2236 taip pat pritariame po pateikimo. Jis bus svarstomas ta pačia tvarka.

V.KRIAUZA. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dar kelios minutės, registruojamės. Registruojamės. Kol pasirodys akademikas E.Vilkas ir ateis 16 val., aš kviečiu jus šiek tiek atsipūsti. Šiek tiek atsipučiame iki 16 val. Registruojamės, kas jaučia tokį poreikį. Porą minučių ilsisi 55 Seimo nariai.

Privatizavimo komisijos pirmininko akademiko E.Vilko atsakymai į Seimo narių klausimus

Gerbiamieji kolegos, 16 val. Dirbame toliau ir aš kviečiu į tribūną Privatizavimo komisijos pirmininką akademiką E.Vilką. Pusė valandos privatizavimo aktualijoms. Pone akademike, jeigu jūs turite kokių ypatingų įžangų, prašom.

E.VILKAS. Pone pirmininke, ponai Seimo nariai! Kad nereikėtų paskui grįžti, aš iš karto pateiksiu keletą skaičių.

1999 metais buvo rekordinis privatizuotų objektų skaičius – 703 iš 1221, pateikto privatizuoti. Pinigų suma, kuri buvo gauta, buvo 573 mln. Pastebėta, kad tai yra daugiau negu tų objektų nominali vertė. Aš tai sakau tiesiog norėdamas orientuotis, kas dar laukia šiais ir vėlesniais metais. Tai viena dalis.

Kita dalis. Dabar, matyt, daugiausia domimasi, kas dar liko privatizuoti. Šiuo metu sąrašuose yra 3100 objektų. Kiek tų objektų vis kažkaip pavyksta parduoti, tiek vėl atsiranda naujų. Iš kur jie atsiranda, sunku ir pasakyti. Ruošiamasi dar maždaug 500 objektų įtraukti į privatizuojamų sąrašą. To turto, kurį yra perėmęs Turto fondas, nominali vertė yra 3,5 mlrd. litų, jeigu neskaičiuotume tų objektų, kurie nėra perduoti: “Lietuvos dujų”, “Lietuvos energijos”, “Lietuvos geležinkelių”. Na, matyt, dar yra ir kitų objektų, kurie nėra perduoti Turto fondui. Taigi galima tikėtis, kad artimiausiais metais apie 3,5 mlrd. dar bus.

Šiemet, be abejo, visko privatizuoti, kad ir labiausiai norėtume, nepavyks. Artimiausi planai yra parduoti likusias “Telekomo” akcijas. Čia gali būti mažiausiai milijardas litų. Be to, kai kas jau yra arti pardavimo. Keletas nelabai didelių objektų, o kai kurie ir dideli yra likę neprivatizuoti. Jų iki šiol nepavyko privatizuoti. Tai yra “Lietuvos laivininkystė”, Žemės ūkio bankas. Šiuos objektus tikimasi netrukus privatizuoti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone akademike. Jūsų nori paklausti 19 Seimo narių. Kad viskas būtų tiesa, kolegos, žvelkite į 209 straipsnį. Aš dabar mėginsiu ieškoti proporcijų. Iš pradžių suteiksiu žodį opozicijos lyderiui. Nė vienas iš stipriųjų opozicinių frakcijų vadovų neprašo žodžio. Taigi suteikiu žodį J.Valatkai pirmajam klausti opozicijos vardu.

J.VALATKA. Pone akademike, jūs ką tik paminėjote, kad “Jūrų laivininkystė” dar neparduota, tačiau mes turime tokią informaciją, kad ji parduota. Galiu pasakyti, kad, atrodo, tikrai ne už pačią didžiausią kainą, nes pagal akcijų skaičių tai mažiau už nominalą. Galbūt tas konkursas buvo toks, kad ir nebuvo didesnių pasiūlymų. Taigi aš norėčiau pasitikslinti ir kartu paklausti bendro pobūdžio klausimą. Sakykite, ar jūs vis dėlto nemanote, kad tokio užsienio kapitalo įėjimo per “investicijas” (aš jas vadinčiau kabutėse) į jau veikiančias įmones rezultatas yra paprastas dalykas – kapitalo prieaugio iškeliavimas iš Lietuvos ekonominės erdvės. Ar jūs nemanote, kad reiktų pasirinkti kitokį investicijų būdą, vadinamąsias “plyno lauko” investicijas? Tokių tikrai lauktume. Ačiū.

E.VILKAS. Dėl pirmojo klausimo. “Lietuvos laivininkystė” tikrai nėra privatizuota, dar nėra paskelbtas konkursas. Galbūt jūs painiojate su jūrų laivynu, dėl kurio gruodžio 31 d. tikrai buvo pasirašyta sutartis, t.y. refrižeratorių laivynas yra privatizuotas, o “Jūrų laivininkystė” – ne.

Dabar dėl investicijų. Yra skaičiai, bet aš dabar taip greitai jų nerandu. Tai yra didžiuliai skaičiai, rodantys, kiek investicijų šalia tos kainos, kuri buvo gauta. Maždaug antra tiek arba net daugiau yra investicijų. Tai reiškia naujas darbo vietas. Be to, yra išsaugota ar sukurta daugiau kaip 7 tūkst. naujų darbo vietų. Tai yra vis dėlto toks rimtas indėlis. Dabar dėl to, kad užsieniečiai. Tai labai paprasta. Dabar Lietuvos pagrindinė problema yra darbo vietos. Jeigu mes galėtume staiga sukurti bent 100 tūkst. naujų darbo vietų, tai mūsų gyvenimas iš esmės pagerėtų. Mes patys jų negalime sukurti, ir tai, kad ateina užsienio kapitalas, yra tik pliusas prie visų mūsų pastangų. Tai yra papildomos investicijos. Kokį būdą pasirinkti, ar kad jie statytų naujas įmones, ar rekonstruotų senas, mes negalime pasirinkti, tai yra jų pasirinkimas, bet vyksta ir viena, ir kita.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius dabar gauna žodį. Ruošiasi J.Olekas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, norėčiau paklausti, kokie darbai vykdomi rengiantis privatizuoti Lietuvos valstybinius bankus ir kada planuojama juos privatizuoti, kokia eilės tvarka? Ačiū.

E.VILKAS. Žemės ūkio bankas turėtų būti privatizuotas pirmąjį pusmetį. Jo privatizavimas tuoj bus paskelbtas. Ten darbai yra atliekami iš PHARE pinigų. Darbas yra baigiamas.

Dėl Taupomojo banko abejonių yra daug. Jeigu pavyktų jį privatizuoti iki metų galo, būtų labai gerai, nes jo situacija yra gana sudėtinga, neskaidri. Galų gale vėl gali būti, kad nieko už jį negausime.

Beje, dėl “Lietuvos energijos”, “Lietuvos geležinkelių” – nemanau, kad juos pavyktų šiemet privatizuoti. Tai yra didelis darbas, kurį reikia padaryti. Dėl to opozicijai nereikia jaudintis. Tas darbas dar užgrius ant naujos valdžios pečių.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi S.Malkevičius.

J.OLEKAS. Gerbiamasis akademike, norėčiau paklausti apie kitą privatizavimo klausimo pusę. Kiek per šį privatizavimo laiką nebuvo įvykdyta sandoriuose numatytų sąlygų? Sakykime, privatizuotojai jų neįvykdė ir reikėjo iš naujo privatizuoti? Pavyzdžiui, Vilniaus “Žalgirio” gamykla, kur buvo neįvykdytos sąlygos. Kiek reikėjo nacionalizuoti dėl to, kad jos nevykdė savo funkcijų arba nekūrė darbo vietų, kaip “Vilniaus šiltnamiai”, daugelis rajonų pirčių ir kiti objektai, kur savivaldybėms ar valstybei reikėjo išpirkti privatizuotus objektus, nes jie arba neatliko funkcijų, arba nekūrė darbo vietų?

E.VILKAS. Mano žiniomis, “Žalgiris” yra vienintelis iš tų, kurie buvo privatizuoti už pinigus. O “Šiltnamiai” ir kita, tai ten buvo privatizavimas už čekius, tai kiti dalykai. Manyčiau, kad tai yra labai puikus rezultatas. Vokietijoje valstybė turėjo išpirkti 150 įmonių, bankrutuojančių įmonių, kurios buvo privatizuotos puikiomis sąlygomis, skiriant daug valstybės pinigų. Pas mus, jeigu viena kita, tai, sakyčiau, rezultatas yra puikus, juo labiau kad jos privatizuotos…

J.OLEKAS. Galima patikslinti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, suteikiu žodį Seimo nariui S.Malkevičiui. Kad ne Vyriausybės valanda, todėl ir negalima, kolega.

E.VILKAS. Iš tikrųjų mes jaudinomės dėl “Žalgirio”, bet jis buvo ilgai privatizuojamas. Niekaip jo nebuvo galima kam nors įsiūlyti.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Listavičius.

S.MALKEVIČIUS. Palaukite, S.Malkevičiui jūs suteikėte žodį, ar ne?

PIRMININKAS. Atsiprašau. Jūs tokie panašūs. S.Malkevičius. Ruošiasi S.Burbienė.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis komisijos pirmininke, estai, latviai privatizavo savo dujų ūkį gana senokai. Kiek suprantu, mes irgi rengiamės tą patį daryti. Sakykite, kaip jūs vertintumėte “Lietuvos dujų” poziciją ir siūlymą prieš privatizavimą daryti nedidelę akcijų emisiją tam, kad išlygintų jų blogus finansinius rodiklius šiandien? Ar tai padėtų privatizavimui, ar tai yra bergždžias dalykas, reikėtų iš karto daryti?

E.VILKAS. Taip ekspromtu sunku pasakyti. Aš nesu įsigilinęs į tą problemą, bet toks variantas yra galimas. Žiūrint, kokia situacija, žiūrint, kas ateina, kas tą akcijų emisiją nupirktų. Nuo to turėtų priklausyti. Šiaip “Lietuvos dujos” galėtų būti privatizuojamos gana lengvai, jų parengimas ilgai neužtruktų.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ruošiasi G.Šileikis.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, ir iš jūsų, ir iš kitų liberalesnių galima išgirsti tą frazę, kad privatus geriau negu valstybinis. Sakykite, kaip valstybės požiūriu, jūsų manymu, ar gerai, kad beveik baigtas privatizuoti “Telekomas”, sukūręs antrines įmones, per jas išmoka vadovams didelius pinigus? Po to tuos pinigus atsiima iš visos visuomenės, nes yra monopolinis objektas. To išsimokėjimo fakto bent niekas nepaneigė, todėl galima patikėti, kad taip ir yra. Kaip jūs, kaip privatizavimo komisijos pirmininkas ir apskritai kaip ekonomistas, žiūrėtumėte į tokius faktus, kaip būtų galima jų išvengti? O gal jums atrodo, kad tai yra visiškai normalu, tegul taip ir būna?

E.VILKAS. Akcininkai turi teisę valdybos nariams, direkcijai paskirti tokį atlyginimą, kokį nori. Nemanau, kad mūsų valstybė gali kištis į šį dalyką. Tai yra jų reikalas.

Apskritai labai dažnai yra pateikiamas argumentas, kad štai kažkas privatizuotas gauna didelį pelną. Sakyčiau, reikia tik džiaugtis, kad gauna didelį pelną, nes jeigu negautų pelno… (Balsas salėje) Teisingai. Kaip žinote, “Telekomas” pernai investavo pusę milijardo. Šiemet atitinkamai vėl panaši suma turėtų būti. Dėl “Telekomo” galiu jums pasakyti tai, kad Lietuvos ryšiai sovietmečiu buvo geriausi Sąjungoje. Estai, latviai privatizavo porą metų anksčiau, ir mes atsidūrėme paskutiniai vien dėl to, kad ten buvo privatizuota anksčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Ruošiasi D.Sadeikienė.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis pirmininke, jūsų manymu, kokių privatizavimo klaidų reikėtų labiausiai vengti? Ačiū.

E.VILKAS. Mes jau turime nusistovėjusias privatizavimo procedūras ir jų reikia laikytis, jos yra jau išbandytos, jos garantuoja skaidrumą ir sudaro pakankamą konkurenciją, jeigu objektas yra kam nors įdomus. Mes turime net vieną atvejį, kai buvo 18 konkurentų vienam nelabai dideliam objektui. Tuo atveju, kai konkurencijos nėra, žinoma, čia yra daug keblumų. Bet nieko nepadarysi. Ypač tais atvejais, kai yra privatizuojamas nedidelis įmonės paketas, mažiau negu 10%, kai jau ten yra savininkas, turintis 80 ar 90%. Tai niekas kitas nepirks, o jam irgi nėra intereso pirkti, nes jis turi viską ir taip. Dažniausiai pelno jis neparodo, valstybė už tuos 10% nieko negauna, tai geriau juos atiduoti kuo greičiau.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė. Ruošiasi A.Andriuškevičius.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę tokiu klausimu. Vyriausybė savo planuose yra numačiusi “Lietuvos energijos”, “Lietuvos geležinkelių”, “Lietuvos dujų” valdymo pertvarkymą ir dalinį privatizavimą. Kokių tikslų šiais veiksmais siekiama, valdymo skaidrumo, efektyvumo didinimo, konkurencijos įvedimo, didesnių pardavimo kainų? Ar bus atsižvelgiama į vartotojų interesus, ar bus Seimui pateiktos aptarti principinės privatizavimo nuostatos? Ačiū.

E.VILKAS. Geležinkeliai ir kiti panašūs objektai. Paprastai čia problema yra ne tiek savininko, kiek valdymo pakeitimo. Stengiamasi kokiu nors būdu tose monopolinėse srityse padaryti konkurenciją. Bet tai yra ne taip paprasta, kai geležinkelis yra vienas ir kelių jų nebus arba kai energetikos tinklas yra vienas ir kelių jų nebus. Mūsų atveju yra dar atominė elektrinė, kurios kaštai daug mažesni, be to, iki šiol nepasirūpinta turėti elektros eksportą, per dešimt metų nesugalvojam, kaip padaryti. Tai yra visai kitokios problemos, nesusijusios su privatizavimu, kaip mes jį įsivaizduojam susijusį su eilinėmis įmonėmis. Todėl ir sakau, nors Vyriausybė gal yra įsirašiusi į programą juos privatizuoti, aš nemanau, kad taip bus padaryta iki galo. Parengiamieji darbai vyks ir dalinis restruktūrizavimas vyks, bet nemanau, kad pavyktų šiemet juos privatizuoti. Nors būtų gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Andriuškevičius. Ruošiasi R.Smetona.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Atsiprašau, aš noriu paklausti, kada ir kokiu būdu rengiamasi parduoti likusias “Telekomo” akcijas? Kokią įtaką šiuo metu turi Vyriausybė valdant “Telekomą” ir ar gali ji daryti įtaką pokalbių telefonu kainoms?

E.VILKAS. Vyriausybė, kaip žinia, turi 35% akcijų, ji šiokią tokią įtaką valdant turi, bet, aišku, kadangi daugumą turi kiti savininkai, tai jie valdymą organizuoja patys ir kainų restruktūrizavimo projektus jie rengia. Vyriausybė nelabai ką gali, išskyrus tai, kad pirkimo sutarty, kaip žinote, yra numatyta, kiek gali būti kainos didinamos. “Telekomas” tos ribos neperžengia, net to, kiek jam leidžiama didinti, jis neišnaudoja. (Balsas iš salės) Akcijų pardavimas. Jau turbūt žinote, kas laimėjo konkursą. Yra konsorciumas dviejų bankų: “Drezner” ir “Krediten Stahl”, jie parinkti kaip patarėjai ir kaip bankai, kurie organizuos akcijų pardavimą. Akcijos bus parduodamos Lietuvos akcijų biržoje, taip pat kurioje nors tarptautinėje biržoje, veikiausiai Londono. Pardavimas dviejose biržose garantuoja visuminę aukštesnę kainą. Lietuvos biržoje bus parduodama kuo daugiau, kiek įmanoma, aišku, be jokių nuolaidų. Be to, pardavimas Lietuvos biržoje yra vienas iš svarbių komponentų pagyvinti Lietuvos ekonomiką. Nes vertybinių popierių apyvartos pagyvinimas automatiškai reiškia ir ekonomikos pagyvinimą. Taigi šioje srityje yra ne tik pinigai, kurie garantuoja finansinį šalies stabilumą, bet taip pat ir ekonomikos pagyvinimas pritraukiant naujus investuotojus.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi K.Prunskienė.

R.SMETONA. Ačiū. Gerbiamasis akademike, jūs minėjote tuos milijardus, kuriuos gal gaus valstybė parduodama savo turtą. Žinom, ką ir kaip gavo valstybė ir ko neteko privatizuojant “Mažeikių naftą”, naftos kompleksą. Jums, aišku, geriausiai arba bent labai gerai žinomi įstatymų, kitų teisės aktų, apskritai tvarkos trūkumai, dėl kurių taip ir atsitinka ir dėl kurių taip gali ateityje atsitikti. Ar jūs nesirengiate, nemanote, kad būtų naudinga ir gerai pasiūlyti Vyriausybei, Seimui visos šiuo metu galiojančios vadinamojo privatizavimo tvarkos tobulinimo, gerinimo būdų? Ar nesirengiate jų pasiūlyti? Tikriausiai pats dažnai apie tai galvojate, kad reikia daug ką keisti?

E.VILKAS. Nenorėčiau komentuoti “Mažeikių naftos” privatizavimo, kadangi ne privatizavimo institucijos šiuo užsiiminėjo, čia jau jūsų reikalas buvo. O dėl kito privatizavimo tai pasakysiu taip, kad faktiškai jau yra tos taisyklės gana neblogai išbandytos ir nėra apribojimo, o tai, mano požiūriu, yra svarbiausia. Nėra įstatymuose kokių nors apribojimų, kad būtų galima naudoti geriausių pasaulyje konsultantų pateikiamus siūlymus. Lietuvoje dažnai atsitinka, kad maža kas ką siūlo, bet mūsų įstatymai draudžia, kitaip ir būti negali, bet šiuo atveju mes turim situaciją, kad jokių tokių draudimų nereikia. Ten būna problemų dėl kitų dalykų, kai reikia galutinai parengti objektą privatizuoti, tai su žeme problema yra, tai su kuo kitu. Visokios, visokiausios problemos tada iškyla į paviršių ir Privatizavimo turto fondui faktiškai yra gana daug tikrai nervingo darbo. Tada išryškėja, kad kitus įstatymus reikia keisti, o ne Privatizavimo įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi A.Medalinskas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis akademike, norėčiau šiek tiek pratęsti paskutinį klausimą. Jūsų darbo laikotarpiu privatizavimo srityje susikaupė šiek tiek geros ir galbūt kur kas daugiau blogos patirties. Aš turiu omeny ne tiesiogiai jūsų atliktą darbą, bet pačius privatizavimo procesus. Ką jūs manytumėt iš principo reikėtų keisti, ko reikėtų išvengti kitame privatizavimo etape, turint galvoje būtent šią patirtį dėl paties mechanizmo. Jūs sakote, kad įstatymai nekliudo, bet vis dėlto labai dažnai įstatymai nesutrukdo padaryti esminių klaidų, galbūt ir sąmoningai jų siekti dėl kokio nors grupinio ar asmeninio intereso, pažeidžiant Lietuvos nacionalinius ilgalaikius interesus. Ar jūs čia nematote problemų? Ačiū.

E.VILKAS. Ar jūs turite kitų pavyzdžių, išskyrus “Mažeikių naftą”, ar vėl tą pačią turit galvoje?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, kad mes galime atpažinti ir kai kuriuos požymius, kad tokių pavyzdžių gali atsirasti šiais metais kur kas daugiau. Labai norėtųsi…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege…

K.D.PRUNSKIENĖ. …kad jūs patartumėte, kaip išvengti panašių klaidų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs faktų taip ir negalite pateikti. Suteikiu žodį A.Medalinskui. Prašom.

E.VILKAS. Aš kartoju, kad iš esmės Privatizavimo įstatymą nėra reikalo keisti. Nors objektų yra daug, bet privatizavimas jau iš esmės yra atliktas. Čia kažin ko sugalvoti, man rodos, negalima, ypač kad mes visus didelius objektus privatizuojame kartu su garsiomis pasaulio firmomis. Čia nėra tik mūsų ar Vyriausybės reikalas. Nemanau, kad dar ko nors galėtų prireikti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, manau, kad jūsų pastaba dėl to, kad dar po metų bus daug ką privatizuoti, nežinau, ar nuramins tuos, kurie šiandien skelbia pareiškimą, kad reikia stabdyti privatizavimą. Matyt, tokių pareiškimų sumažės tik atsidūrus valdžioje.

Klausimas būtų toks. Vis dėlto ne tik dėl šios politinės pastabos reiškiama dėl privatizavimo, tam tikros Vyriausybės klaidos taip pat padarė savo. Šiandien Lietuvoje žmonės pakankamai nepalankiai žiūri į privatizavimą ir į užsienio investicijų atėjimą. Man, kaip liberalui, yra labai liūdna konstatuoti.

Prašau pasakyti, ar jūs galėtumėte čia dabar paminėti tuos teigiamus privatizavimo pavyzdžius su stambiomis investicijomis, stambiomis įmonėmis, kurios duoda pelną ne tik atėjusioms kompanijoms, bet taip pat padėjo Lietuvai mokesčiu pavidalu, kai nerentabilios įmonės atsistojo ant kojų. Ar nereikėtų apie tai daugiau kalbėti?

E.VILKAS. Tokių pavyzdžių yra daug. Turiu sąrašą, bet man reikėtų knistis. Mes labiausiai džiaugiamės tais atvejais, kai yra pavykę atitolinti arba jau paskui galutinai išvengti žlugimo didžiulių įmonių, kurios buvo visiškai prasiskolinusios, pavyzdžiui, “Panevėžio stiklas”. Kadangi jis buvo specialaus statuso, turėjo didžiules valstybės garantuotas paskolas ir jas panaudojo ne ten, kur reikia. Įmonė buvo privatizuota su šimtamilijoninėmis skolomis. Dabar ta įmonė pradeda atsigauti.

Panašiai yra su “Alytaus tekstile”. Bet “Alytaus tekstilėje” blogai vyko du dalykai. Viena, kad pasaulyje tekstilės pramonė atsidūrusi labai sunkioje situacijoje, todėl mūsų “Alytaus tekstilės” tas pats likimas. Čia investicijos iš tikrųjų vėluoja. Bet investuotojai buvo parengę technologijas ir visus darbo planus, ir investicijas tam atvejui, kai gamykla veikė keturiomis pamainomis. Mūsų įstatymai draudžia keturias pamainas. Jie buvo sukūrę 500 darbo vietų, tai dabar turi jų atsisakyti. Tai štai vienas iš pavyzdžių, kai kiti įstatymai trukdo realizuoti šiuos dalykus. Be abejo, reikia turėti galvoje, kad vien iš privatizavimo, kai jis vyksta esant prastai ekonominei situacijai, o privatizavimo bumas buvo 1992 m., kai labiausiai krito ekonomika, tikėtis, kad esant tokiai situacijai privatizuota įmonė staiga pradės gerai dirbti, būtų visiškai naivu. Manau, kad atsižvelgiant į viską, ne daug ką galima mūsų privatizavimui prikišti, jeigu atmesime tą vieną įmonę, dėl kurios…

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Privatizavimo komisijos pirmininke. Jūs atsakėte į 11 klausimų: 4 iš pozicijos, 7 iš ne opozicijos. Gaila, kad nei J.Bernatonio, nei Č.Juršėno, nei P.Gylio nėra. Tai būtų geriausias atsakymas jiems paklausyti, kaip jūs dabar kalbėjote. Sėkmės darbuos.

Viešųjų pirkimų įstatymo 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2243(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, 2-3 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2243(2), teikiamas Vyriausybės. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką A.Šimėną.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, esu įgaliotas pateikti jums Ekonomikos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.

Yra daug pakeitimų, kuriuos galima skirstyti sąlyginai į dvi grupes. Pirma – tai yra redakciniai pataisymai, kurie patikslina įstatymo sąvokas, jį daro aiškesnį ir tikslesnį, o keletas nuostatų turi rimtą ekonominę prasmę ir jas esu linkęs šiek tiek pakomentuoti.

Yra tikslinama nemažai straipsnių. 1 straipsnyje iš esmės yra tikslinamos sąvokos, tai įstatymo paskirtį reglamentuojantis straipsnis. Manau, čia didesnių diskusijų netikslinga plėtoti, nes tai yra sąvokų tikslinimo reikalai.

Teikiamo Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslinamas 2 straipsnis, apie kvietimą dalyvauti konkurse turinys, taip pat faktiškai tikslinamos sąvokos.

3 straipsniu taip pat tikslinamos sąvokos. 4 straipsniu – taip pat sąvokos. 5 – sąvokos.

Štai 6 straipsnis, kur kalbama apie pirkimo iš vienintelio šaltinio reglamentavimą, čia jau yra tikrai rimti esminiai dalykai ir trumpas komentaras tam, kam pritarėm, beje, paskutinei įstatymo redakcijai, kurią šiandien teikiu. Ekonomikos komitetas už jį balsavo vienbalsiai. Nors diskutuojant dėl konkrečių pozicijų, be abejo, buvo nuomonių įvairovė.

Vienas, manau, svarbus dalykas yra tas, kad Lietuvos Respublikoje įsigalioja rekomenduojama nauja nuostata, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimas nereikalingas Lietuvos bankui už jo lėšas vykdomiems pirkimams. Šioje dalyje nustatytus pirkimus Lietuvos bankas vykdo Lietuvos banko valdybos sprendimu. Čia kalbama apie pirkimą iš vienintelio šaltinio. Ši nuostata priimta teikiant Lietuvos bankui, Vyriausybei pritarus, tai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, kad bankas neturėtų būti tiesiogiai veikiamas Vyriausybės institucijų ir kartu turi būti užtikrinta Lietuvos banko autonomija. Komitetas, dar kartą kartoju, vienbalsiai nebalsavo už šią nuostatą, ir ji teikiama Seimui priimti.

Manau, bene pagrindinis dalykas ir esminis dalykas yra nauja pataisa, numatanti, kad įmonėms, veikiančioms vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimas reikalingas, kai prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė viršija nurodytą šio įstatymo 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte sumą. Vadinasi, visos įvardytos organizacijos, kurios gauna paslaugas monopolinio tiekėjo, galima taip įvardyti pagal paslaugų pobūdį, kaip yra energetika, yra vienintelė energetika, elektros linijos arba telekomunikacijų, taip pat vienintelės linijos yra, vandentvarkos, šilumos. Taigi čia neturėtų būti didelių abejonių, tikrai yra vienintelis tiekėjas monopolistas ir tikslinga, kad tos organizacijos galėtų savarankiškai spręsti šiuos klausimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimas taip pat nereikalingas karšto, šalto vandens, elektros, šiluminės energijos, vamzdynais tiekiamų dujų ir laidinio ryšio paslaugų pirkimams.

Taip pat įvertintas siūlymas, kad nereikėtų Vyriausybės sutikimo Ignalinos AE pagrindinei veiklai naudojamų žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų detalių, pirminių energijos išteklių ir su jų tiekimu susijusių paslaugų specialios įrangos, atsarginių dalių pirkimams. Nes tai iš tiesų yra specifiniai tiekimai, kur konkurencija yra iš esmės neįmanoma, nes yra specifinis objektas ir, be abejo, čia kokių nors ribojimų ir apsunkinimų neturėtų būti. Taip pat tikslinama 35 straipsnio pirmoji dalis dėl pirkimo procedūrų ataskaitos, išbraukiama devintoji dalis, kurioje buvo numatyta, kad pirkimo sutarties įvykdymo rezultatai turi būti skelbiami, tai yra skelbto konkurso visų sąlygų įvykdymas, ir faktinė diskontuota kaina. Buvo argumentuota tuo, kad tai dubliuoja 12 straipsnio ketvirtąją dalį, nors nevisiškai taip, nes ten nekalbama apie visas sąlygas. Tokiu būdu mes gerokai sušvelniname privalomų ataskaitų turinį. Taip pat yra redakcinių pataisų baigiamosiose nuostatose.

Tai ir yra esminiai dalykai, aš manau, čia jie buvo visi paminėti. Komitetas pritarė ir mano, kad tos pataisos įgalins ūkio subjektus efektyviau plėtoti savo veiklą ir Viešųjų pirkimų įstatymas taps liberalesnis ir patogesnis vartotojams, nepažeidžiant esminių nuostatų. Kviečiame po svarstymo pritarti mūsų teikiamam patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Dėkojam. Dabar kviečiu kalbėti J.Valatką, vienintelį prašiusį žodžio kalbėti diskusijoje.

J.VALATKA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš pabandysiu labai trumpai. Mūsų komiteto pirmininkas pakankamai aiškiai pasakė.

Aš norėčiau atkreipti dėmesį ir dar kartą akcentuoti, kad šis įstatymas ekonomiškai yra labai svarbus ir kartais pavojingas. Čia sukasi tikrai dideli pinigai. Ir Vyriausybės noras, galbūt net ne Vyriausybės, galbūt lobistinių interesų noras apriboti kai kurias galias (aš turiu galvoje reguliavimo galias) mums sukėlė nerimą. Aš galvoju apie tas įmones, kurios perka šiandien energetinius resursus. Tai yra kuras, tai yra mazutas, tai yra dujos ir taip toliau. Aiškus noras padaryti taip, kad nereikėtų organizuoti konkursų, kad tas procesas vyktų ūkiškai lengviau, yra visiškai suprantamas. Tačiau tai yra pinigai, surinkti iš tarifinių mokesčių, ir aš manyčiau, kad kontrolė čia turėtų būti. Aišku, galima sutikti su tuo, kad kai kuriose įstatymo vietose buvo padaryta per daug suvaržymų. Komiteto sprendimas priimtas, aš nekalbėsiu apie skaičius, jis tuos trūkumus ištaiso.

Apie Ignalinos atominę elektrinę. Taip, tai yra gąsdinantis objektas, taip, yra iš tikrųjų daug įrengimų, kurie yra specifiniai, kurie gaminami atskirose gamyklose, jau pradedant kuru, bet šioje jėgainėje yra labai daug visiškai paprastų perkamų medžiagų, skirtų ne pagrindinei gamybai. Tos medžiagos eina didžiuliais kiekiais. Aš nekalbu apie paprastus vamzdžius vandeniui tekėti ir visa kita, aš jau nekalbu apie variklius. Tiesą sakant, mane pataisė, kad nepaisant to, jog tai elektros varikliai, skirti bendroms reikmėms, jie turi atitinkamą indeksą. Galbūt, tačiau man regis, kad tuo ir naudojamasi. Gal tą dalyką galėtų šiek tiek daugiau reglamentuoti Ignalinos atominės jėgainės įstatymas, kurį, aš manau, mūsų Seimas dar sugebės priimti. Ir ten reikėtų pakalbėti apie viešuosius pirkimus, nes sumos, patikėkit, tikrai pakankamai didelės.

Dar norėčiau akcentuoti Lietuvos banko problemą. Praeitame įstatymo projekte, kuris taip pat buvo neseniai priimtas ir jau tapęs įstatymu, šiek tiek buvo apribotos Lietuvos banko, kaip nepriklausomo subjekto, teisės. Bankas tikrai nuo Vyriausybės dėl šių pirkimų neturėtų labai priklausyti, nes pasitikslinus, už kiek jie perka, sumos nėra tokios didelės. Tai sumos, skaičiuojamos dešimtimis milijonų, bet tai yra valstybės lygio objektas. Bankui turbūt būtų galima leisti tuos pirkimus vykdyti savų taisyklių tvarka.

Šiaip aš palaikyčiau Ekonomikos komiteto pakoreguotą variantą ir siūlyčiau už jį balsuoti. Jeigu kartais kur nors mes dar apsirinkame, taisysime, nieko baisaus nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar tikrai reikalaujate, kolegos, balsuoti, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Galime sutarti? (Balsai salėje) Bendruoju sutarimu po registracijos, kaip sako frakcijos seniūnas V.Bogušis, pritarsime Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir jau pritariame projekto Nr.P-2243 antrajam variantui po svarstymo.

Mūsų užsiregistravo 63. Dabar, kolegos, kaip ir planuota... O gal dar galime vieną kokį rezervinį klausimą? Pertrauka.

Pertrauka iki 17 val., gerbiamieji kolegos.

Pertrauka

Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios komisijos valstybės biudžeto lėšų grobstymui ištirti sudarymo" projektas Nr.P-2250 (pateikimas)

PIRMININKAS. Registruojamės ir dirbame toliau. 2-4a klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos valstybės biudžeto lėšų grobstymui ištirti sudarymo” projektas. Jį pateiks Seimo narys A.Bartkus. Pateiks tada, kai mes užsiregistruosime. Kolegos, prašom registruotis solidžiai. Posėdyje dalyvauja 41 Seimo narys.

Kviečiu į tribūną A.Bartkų. Nutarimo projekto pateikimas.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandieną esu Seimo narių grupės, palaikančios šią iniciatyvą, atstovas ir noriu pateikti Seimo nutarimą dėl laikinosios komisijos valstybės biudžeto lėšų grobstymui ištirti sudarymo. Manau, kad dabartinės finansinės būklės priežastys verčia tai daryti. Tokia komisijų sudarymo konkretiems atvejams praktika Seime yra, tai nėra naujas dalykas, tai yra tiesiog normali parlamentinė kontrolė. Turbūt visos frakcijos gali pripažinti, kad šis atvejis yra visiškai neeilinis. Čia yra didžiulė spraga, landa išgrobstyti valstybės pinigus. Ją reikia kuo greičiau užtaisyti. Aš turiu omeny, kad galbūt reikės pataisyti ir kai kuriuos norminius aktus arba įstatymus. Reikia sukaupti daug informacijos.

Kaip minėjau, išgrobstyta suma yra gana įspūdinga. Vieni mini šimtus milijonų litų, kiti tik milijonus skaičiuoja. Tai irgi viena iš priežasčių, dėl ko reikėtų tokios komisijos. Kadangi tiriančios institucijos galbūt operuoja ne tais skaičiais, galime daryti prielaidas, kad galbūt ne visi nori vienodais skaičiais operuoti, todėl toks didelis dėmesys tyrimui iš tikrųjų yra būtinas. Kaip matome ir iš publikacijų spaudoje, nevisiškai normalu, kai kalbama tegul ir apie milijonines aferas, kad prokurorui, tardytojui ar kvotėjui trūksta lėšų nuvažiuoti iš Kauno į Šiaulius ar atvirkščiai arba trūksta lėšų telefonui. Aš manau, kad toks didesnis Seimo dėmesys šiuo biudžetui sunkiu laikotarpiu, kai mes taupome kiekvieną litą, iš tikrųjų yra būtinas.

Dar noriu priminti, kad ši komisija jokiu būdu nedubliuos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos darbo. Ji kaip tik kaups informaciją, apibendrins tiriančių organizacijų darbą, teiks siūlymus įstatymų bazei tobulinti. Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos paskirtis yra kiek kitokia. Jeigu Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija ir turi kokios informacijos, aš manau, kad su malonumu pasidalins. Iš tikrųjų aš siūlyčiau paremti šį nutarimą, šią nemažos Seimo narių dalies, sakyčiau, gerą iniciatyvą, pritarti jai ir parodyti didesnį dėmesį kad ir aukščiausios valdžios įvairiems grobstymams ir finansinėms aferoms.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Kolegos, 10 min. klausti. Kas spės, tas spės. Alg.Butkevičiui suteikiu žodį.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, paskaičiau jūsų parengtą dokumentą, kad Lietuvos valstybės biudžeto pajamų nuosmukiui didelės įtakos turėjo ne tiek finansų krizė Rusijoje, bet lėšų grobstymas, kuris prasidėjo, kaip aš suprantu iš rašto, nuo pavasario. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kiek dar žiemos–pavasario metu buvo negaunama planuojamų pajamų į nacionalinį biudžetą ir kiek per tą trumpą laikotarpį, kaip jūs rašote, kai buvo liberalizuota šešėlinė ekonomika… koks skirtumas tarp tų negautų pajamų į nacionalinį biudžetą per tą trumpą laikotarpį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu? Ačiū.

A.BARTKUS. Aš manau, kad mes Rusijos krizės mastą ir jos įtaką biudžetui jaučiame. Ir jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, ir aš… Kai buvo paminėti skaičiai, kurie kalba apie milijardo išgrobstymą, tai yra kur kas didesni skaičiai negu dėl Rusijos krizės. Aš tai ir turiu omeny. O kas, kokiu laiku, kiek išgrobstė, aš manau, kaip tik tiriančios institucijos ir išsiaiškins. Ta komisija kaip tik turės atsiskaityti ir parodys dėmesį tiems, kurie aiškina.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas idėjai, kad reikia labai greitai išaiškinti, o pirmiausia neleisti, kad būtų grobstomi pinigai, norėčiau paklausti, ar pasirašiusi kolegų Seimo narių grupė nepasitiki Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija? Ar ne jos kompetencija prevenciškai nagrinėti tokius klausimus?

A.BARTKUS. Aš dar kartą turbūt jau pakartosiu, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija užsiima tyrimu. Ši komisija išklausytų šių tiriančių organizacijų ataskaitas ir t.t., rengtų, tobulintų įstatymų bazę. Jūs prisimenate, kaip Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija tyrė dar ir V.Juškaus laikais. Kai kas buvo ištirta, kai kas ir dabar yra ištiriama. Jokiu būdu tai nėra nepasitikėjimas šia komisija, nes čia yra tiktai konkrečiam atvejui, o Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija nuolat dirba ir turbūt turi pakankamai darbo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau jūsų paklausti labai atvirai. Kokia čia idėja paslėpta: ar nepasitikėjimas A.Kubiliaus, kuris jūsų skaičius jau pakoregavo, Vyriausybe, ar noras apginti G.Vagnorių ir dar kartą mėginti įkąsti R.Paksui? Kas čia vis dėlto yra aiškiau, nes visi kiti kilnūs žodžiai apie komisiją reiškia tik viena – kad tokio masto piktnaudžiavimai turėtų būti tiriami labai paprastai ir aiškiai. Tai yra pirmoji Ministro Pirmininko problema ir Ministras Pirmininkas šiuo atveju turi pasitelkti ne Seimo narius. Aš gerbiu Seimo narių, kurie vieninteliai iš tikrųjų gali išnagrinėti viską, laikinosios komisijos kompetenciją, bet aš manau, kad A.Kubilius turi kur kas didesnes galimybes šiandien detaliai išanalizuoti visą šią situaciją ir pateikti puikią ataskaitą Seimui. Bet galbūt jūs nepasitikite A.Kubiliumi? Mano klausimas: ar jūs čia ginate G.Vagnorių ir toliau keiksnojate R.Paksą bei kartu nepasitikite A.Kubiliumi? Kaip visa tai išaiškinti?

A.BARTKUS. Gerbiamasis kolega, šios komisijos sudarymo tikslas yra vienas – kad būtų kuo greičiau išaiškintos finansinės aferos ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėliai. Iš tikrųjų aš nemanau, kad komisijos iniciatoriai ar čia pasirašę keliasdešimt kolegų Seimo narių šiuo atveju turi kokių nors priekaištų konkretiems asmenims: ar A.Kubiliui, ar G.Vagnoriui, kuriuos abu aš gerbiu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia kyla tokių problemų, klausimų, ką kas gina ir t.t. Sakykite, ar komisijos veikla apsiriboja kokiu nors periodu? Tada paaiškėtų visos problemos, kad…

A.BARTKUS. Aš manau, kad ši komisija, kaip ir visos laikinosios komisijos, baigs darbą, kai faktiškai bus atlikusi tą užduotį, kurią jai iškels Seimas.

V.VILIMAS. Aš turiu galvoje, kokį tyrimų periodą apimtų?

A.BARTKUS. Aš manau, kad tos institucijos, kurios užsiima konkrečiais faktais, konkrečiais tyrimais, siūlo galus tikrai turės ir žinos, kur jie prasideda ir kur baigiasi. Ši komisija turės galimybę išklausyti nuolatinę informaciją. Tada bus matyti, kur nueina tie galai ir kiek laiko tęsiasi.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas taip pat susijęs su Seimo kanclerio J.Razmos alternatyva. Aš noriu paklausti, ar visi, kurie pasirašė po šiuo jūsų pareiškimu, liko sąraše, ar kas nors atsiėmė savo parašą?

A.BARTKUS. Sąrašas su Seimo narių parašais, kurį aš teikiu… Nė vienas nesikreipė, kad jis suklydo ar pasirašė kaip nors suklaidintas. Kai kurie, tiesa, pasirašė su tam tikromis pastabomis ir išlygomis, bet tos pastabos yra visų vienos. Visų tikslas vienas – kad tokia komisija būtų sudaryta, jeigu kartais kai kurioms mintims vienas ar kitas Seimo narys ir nepritarė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad čia tarp eilučių galima suprasti, jog klastotės atsirado tada, kai pagal mūsų įstatymus pridėtosios vertės mokestis galėjo būti grąžintas eksportuotojui pateikus suklastotus dokumentus. Matyt, būtų aiškus reikalas pradėti tirti nuo pat šios mūsų įstatymų nuostatos įsigaliojimo. Tai gerokai daugiau negu dveji ar treji metai. Viena.

Antra. Aš norėjau jūsų, kolega, paklausti. Negi iš tikrųjų valstybė dabar turėtų paleisti tokias institucijas kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip Ekonominė policija, kaip Prokuratūra, jeigu mums reikia iš neprofesionalių Seimo narių, kad ir labai garbingų kolegų… aš čia žiūriu, 28 konservatoriai, bet kuris iš jų gali būti prokuroras. Bet negi jie turi pakeisti tas tarnybas, kurios ir daugiau laiko turi negu Seimo nariai, ir daugiau tarnybų turi, ir daugiau galimybių turi išaiškinti? Ar jums neatrodo, kad jūs paprasčiausiai užkibote ant laikraščio anties ir cituojate: “Per trumpą laiką įvairių klastočių būdu pagrobta apie pusė milijardo litų valstybės biudžeto lėšų, kurios turėjo atitekti socialinėms reikmėms”? O jeigu komisija nieko neras?

A.BARTKUS. Gerbiamasis kolega Beinortai, iš tikrųjų ta komisija, dar kartą kartoju tiems, kurie negirdėjo anksčiau, kad šita komisija nepakeis nei Specialiųjų tyrimų tarnybos darbo, nesiims nei Prokuratūros, nei Mokesčių policijos, nei Ekonominės policijos, nei Mokesčių inspekcijos darbo. Ji tik galės išklausyti jų informaciją, ataskaitą, kaip vyksta tyrimas, kas ištirta, kas neištirta, kaip ir kitos panašaus pobūdžio komisijos. Parodyti Seimo, aukščiausiosios valdžios atstovų ypatingą dėmesį šiai, kaip minėjau… iš tikrųjų įspūdingi skaičiai. Jeigu ir ne milijardas būtų, jeigu nustatys, kad kiek nors mažiau, tai vis tiek yra labai dideli skaičiai, kurių trūksta mūsų biudžetui, mūsų socialinėms reikmėms ir t.t. Šita komisija iš tikrųjų nepakeis tų tarnybų, kurios privalo dirbti savo darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, apgaulingo eksporto atvejai tikrai niekam ne naujiena, nei mūsų šalyje, nei užsienyje. Jau praeito Seimo kadencijos metu spaudoje buvo plačiai rašoma apie eksportuojamų prekių muitinio įforminimo suklastojimus. Aš noriu paklausti, kuo pagrįsta pareiškėjų nuomonė, kad ši finansinė afera atsiradusi tik 1999 m. pavasarį? Ačiū.

A.BARTKUS. Aš manau, kad aferos galai, siūlo galai, kaip ir atsakiau kolegai V.Vilimui, gali vesti ir kai kur kitur. Jūs turbūt, kolegos Seimo nariai, girdėdavote ir jau anksčiau spauda rašė, kad Kauno mokesčių inspekcijoje ir kitur buvo sudarytos prielaidos kai kuriuos darbuotojus už tai patraukti atsakomybėn, jau buvo prasidėję kažkokie darbai. Jūs teisus, jau galbūt ankstesnį laikotarpį apima.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Paskutinis klausimas, kolegos.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, esu iš tų, kurie pritaria tai idėjai, kad iš tikrųjų turi būti paskatinti ir valstybinių institucijų specialistai, galbūt ir valdžios, jog reikia pagaliau nustatyti priežastis ar galbūt ir sąlygas, kodėl galimi tokie stambūs grobstymai arba išeikvojimai, arba lėšų pasisavinimas kitokiu būdu. Tik ar jūs nepripažintumėte, kad nutarimo 1 straipsnyje turėtų būti nurodyta, jog visas tas procesas vyko per paskutiniuosius penkerius metus, ir vyko būtent įvairiais lėšų pasisavinimo būdais. Ne konkrečiai, kas yra kaip prielaida pareiškime, o daugiau akcentuočiau nutarime.

A.BARTKUS. Jūs visiškai teisus, aš manau, kad dėl nutarimo turinio redagavimo iš tikrųjų galėsime tartis.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame nutarimo projektui? V.Andriukaitis, žinoma, už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, aš tikrai pritariu pono J.Razmos minčiai, kad paprastas sprendimo būdas labai aiškus – atiduoti šią problemą Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai, pavesti visą tą medžiagą nagrinėti Biudžeto ir finansų komitetui ir įpareigoti Vyriausybę per trumpą laiką, tarkim, per mėnesį, pateikti išsamią ataskaitą Seimui apie finansinę situaciją ir apie tuos pažeidimus, kurie buvo užfiksuoti. O visa kita, politinis kontekstas čia per daug aiškus, kad būtų galima dar kaip nors kitaip pridengti šitą politinį mėginimą.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiame Seimo narių pareiškime kalbama apie biudžeto pajamų surinkimą. Aš norėčiau pateikti tam tikrą informaciją, kad nebūtų klaidinami kai kurie Seimo nariai. Per pirmąjį ketvirtį į nacionalinį biudžetą nebuvo gauta 349 mln., per antrąjį ketvirtį nebuvo gauta irgi panaši suma – 350 mln. O per trečiąjį ketvirtį nebuvo gauta 417 mln. litų. Skirtumas yra apie 70 mln. Lt. Apie kokius 500 mln. Lt mes kalbame? Jeigu kalbame apie nepriemokas, tai rašydami raštą tada taip ir išdėstykime, kad yra nepriemokos. O jeigu kalbame apie pajamas, tai kalbėkime konkrečiai apie tam tikras sumas. Aš galėčiau pasakyti, dėl ko trečiajame ketvirtyje negauta tų pajamų. Dėl to, kad nacionalinio biudžeto išlaidos per trečiąjį ketvirtį buvo sumažintos 18%. Ir fiskalinis deficitas, arba konsoliduoto biudžeto deficitas, buvo sumažintas net du kartus. Mes vieną kartą susitarkime ir kalbėkime skaičiais. Aš pritarčiau, kad šis klausimas būtų svarstomas Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamieji kolegos, tai buvo kalbos dėl motyvų. Ar bendruoju sutarimu pritariame projektui? Ne. Galbūt iniciatoriai sutiktų atsiimti šį projektą kito projekto, kuris bus tuoj pateikiamas, naudai ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai pavestume labai rimtai padirbėti šiuo klausimu. Aš suteikiu žodį A.Bartkui, ieškodamas tiesiog racionalios išeities iš šitos situacijos. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes čia, šitoje salėje, šiuo klausimu iš tikrųjų vienodai galvojame ir ne trukdyti, bet vieni kitiems padėti norime. Aš tikiu, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija tuo klausimu turi medžiagos ir galbūt galės ja pasidalinti. Nesu niekieno įgaliotas atsiimti šią iniciatyvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios komisijos valstybės biudžeto lėšų grobstymui ištirti sudarymo” projektui Nr.P-2250.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kolegos, kas pritartų ką tik pateiktam nutarimo projektui dėl laikinosios komisijos sudarymo, kviečiu balsuoti už, kitus kviečiu balsuoti kitaip.

Už – 29, prieš – 15, susilaikė 17. Kolegos, po pateikimo šiam nutarimui nėra pritarta. Nėra pritarta. Taigi tariamės, kad jokio atmetimo taip pat nėra ir mėginame šnekėti toliau, kaip nagrinėjame šią problemą, kuri buvo išdėstyta Seimo narių grupės kreipimesi. Ačiū. Grąžiname iniciatoriams tobulinti formaliai, o iš tikrųjų, matyt, reikėtų daugiau šnekėtis, nes visos frakcijos turi tam tikrų abejonių, nors beveik visų frakcijų nariai yra pasirašę. Kolegos, tikslinausi, beveik visų. (Triukšmas salėje) Kolegos, beveik visų.

Seimo nutarimo "Dėl pavedimo Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai" projektas Nr.P-2250(A) (pateikimas)

Taigi alternatyvusis projektas – Seimo nutarimo “Dėl pavedimo Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai” projektas Nr.P-2250. Šį projektą pateikia J.Razma. Jis lyg ir visai netyčia išplaukia iš dabar diskusijose dėl pirmojo projekto išdėstytų minčių. Pone kancleri.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad mūsų kolegos, kurie pasirašė čia jau aptartą pareiškimą, principingai reagavo į “Lietuvos ryto” publikacijoje paskelbtus didelio masto ekonominius, finansinius nusikaltimus. Aš manau, tai buvo aprašyta taip efektingai, kad turėjo sukelti pasipiktinimą, ir galbūt emocijų paveikti mes tuo metu nepagalvojome, koks gali būti geriausias reagavimo būdas. Aš manau, kad ramiau apgalvoję tą situaciją vis dėlto gal sutiksime su mano siūlomu reagavimo būdu – būtent pavesti šį klausimą ištirti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai. Nes manau, kad pagal jos funkcijas tokius klausimus ir priklausytų jai tirti. Kita vertus, aš manau, kad gal nėra ir visai gerai iš karto siūlyti sudaryti kokią nors komisiją vien perskaičius kokią nors publikaciją. Manau, kad pirmasis etapas galėtų būti skubus oficialios informacijos paprašymas, nes gali būti ir kai kurių netikslumų. Žinoma, kartais būna neatidėliotinų atvejų, kai negalima laukti tos oficialios informacijos.

Jeigu kas nors, prieš inicijuodamas tos komisijos sudarymą, būtų pasidomėjęs, kaip šie klausimai yra nagrinėjami, būtų sužinojęs, kad jau gerokai prieš tai Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija ir aš asmeniškai esame kreipęsi į Vyriausybę, prašydami tos informacijos. Aš galėčiau parodyti tik dalį medžiagos, kuri yra atsiųsta. Pavyzdžiui, Mokesčių policijos informacija apie jos veiklą, kovojant su panašiais nusikaltimais praėjusiais metais. Aš jos daug nekomentuosiu, tik parodysiu diagramas, kiek yra iškelta baudžiamųjų bylų, kiek išaiškinta nuslėptų mokesčių, kiek paskirta dokumentinių revizijų: geltonas stulpelis rodo Mokesčių policijos darbo rezultatus 1998, žalias stulpelis – 1999 metais. Aš bent iš tokių faktų nematau kokių nors požymių, kad būtų mažiau kovojama su ekonominiais finansiniais nusikaltimais. Aišku, problemų dar yra, reikia tobulinti teisės aktus. Bet manau, kad būtent Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija tai geriausiai ir padarys.

Pačiame pareiškime, matyt, yra nemažai teiginių, dėl kurių tikslumo galima būtų suabejoti. Pavyzdžiui, kai teigiama, kad pusė milijardo litų yra išgrobstyta, o pasižiūrėjus, kad iš viso pridėtinės vertės mokesčio per 1999 metus surinkta tik 460 mln. litų, tai ta suma atrodo didoka. Taip pat yra netiesioginių kaltinimų pavasarį dirbusiems Vyriausybės vadovams, primenu, kad pavasarį dirbo Ministras Pirmininkas G.Vagnorius…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate (…) nutarimo projektą.

J.RAZMA. …ir laikinai einanti pareigas I.Degutienė. Nėra labai korektiška kaltinti dėl šešėlinės ekonomikos liberalizavimo pavasarį. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nori klausti 10 Seimo narių. 10 min. klausti. Pirmam suteikiu žodį Seimo nariui P.Papovui.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis kancleri, jūs jau sakėte, kad kreipėtės į Vyriausybę, jūs dažnai kreipėtės netgi į generalinį prokurorą, tai ar nesikreipėte į Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją, kad ištirtų? Ar ji netiria savo iniciatyva šio reiškinio? Kam čia priimti tuos nutarimus pavedimus, ar negalima sutvarkyti administracine tvarka tokių reikalų? Gal čia alternatyvus atsirado dėl pirmos idėjos panaikinimo?

J.RAZMA. Mes, kaip Seimo nariai, galime siūlyti Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai, bet pavesti tikrai negalime. Seimas gali pavesti. Šiuo atveju man yra žinoma, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija atlieka panašaus turinio tyrimą. Jeigu norime būti tikri, kad būtent pareiškėjų siūlomą tyrimą ji tikrai atliktų, tai, manau, kartais galima Seimo nutarimu duoti konkretų pavedimą, galbūt nurodyti konkretesnį terminą. Mes tada tikrai išklausysime posėdžių salėje ataskaitą, bus reaguota į šiuos faktus Seimo lygmeniu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, atvirai pasakysiu, esu nustebęs, kad nebuvo pritarta tą komisiją sudaryti. Ir ponas A.Bartkus aiškiai pabrėžė, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija lyg ir atlieka kitas funkcijas, o ne tas, dėl ko jis norėjo pateikti. O jūsų argumentai buvo kokie, kad vis dėlto Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos yra kita paskirtis, kaip aiškino ponas A.Bartkus?

J.RAZMA. Nežinau, šiuo klausimu mes galime turėti ir skirtingas nuomones, bet man atrodo, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai kaip tik ekonominio finansinio pobūdžio nusikaltimų tyrimas geriausiai tinka. Neišgirdau argumentų, kodėl šių faktų negalėtų tirti nuolatinė komisija, kuri turi nuolat dirbančius patarėjus. Iki šiol niekas neapkaltino nei komisijos pirmininko, nei šios komisijos narių kokiu nors politiniu šališkumu. Džiaugiuosi, kad ponas S.Slavickas sąžiningai ir kompetentingai vykdo šios komisijos pirmininko pareigas, todėl nemanau, kad mes galėtume sudaryti kokią nors kompetentingesnę komisiją šiems klausimams tirti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kancleri, jūs minėdamas pavasario vyriausybes išvardijote G.Vagnorių, I.Degutienę, sakėte, kad nelabai korektiška kaltinti, ir staiga stabtelėjote, nepasakėte, kad, ko gero, nekorektiška taip nuo kalno kaltinti ir R.Paksą. Bet čia tiek to, čia tik dar kartą patvirtina pasirašiusiųjų idėjos kontekstą. Bet aš noriu paklausti jūsų. Ar jums neatrodo, kad jūsų siūlymas yra per trumpas? Ar nereikėtų papildyti šį Seimo nutarimą ir pasiūlymu Vyriausybei per tam tikrą laiko tarpą pateikti Seimui, ne kancleriui, bet Seimui, ataskaitą apie tyrimo rezultatus, taip pat pateikti Seimui tuos įstatymų pakeitimus, kurie nulėmė ar galėjo nulemti esamą situaciją? Kad vis dėlto mes būtume korektiški tiek darydami pavedimą Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai, tiek taip pat darydami pasiūlymą Vyriausybei, nes Seimas tokį dalyką Vyriausybei gali padaryti.

J.RAZMA. Aš pritariu visoms geroms idėjoms, visiems papildymams, nesiūlau savo projekto šiandien priimti skubos tvarka. Iki priėmimo, manau, tikrai galima jį patobulinti ir jūsų siūloma kryptimi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis kancleri, žiniasklaidą tikrai reikia gerbti, tą mes visi žinom, bet norėčiau priminti, kad apie “Mažeikių naftą“ žiniasklaida paskelbė fantastiškus skaičius, taip pat ir apie ten dingusius pinigus. Lygiai tas pats čia, 500 mln. – tai tikrai pakankamai didelis skaičius. Ar man pasirodė, kad aš suklydau, ar jūs pasakėte, kad pridėtinės vertės mokesčio buvo surinkta iš viso 400 ir dar kažkiek milijonų? Man norėtųsi jūsų paklausti, gal žinote vis dėlto skaičių, kiek grąžinta pridėtinės vertės mokesčio? Į šį skaičių turėtų įeiti ir pavogtos lėšos. Tai jeigu tai 500 mln., o, mano žiniomis, sugrąžinta viso labo per 600 mln., tai kaip čia dabar išeina?

J.RAZMA. Matyt, per skubotumą būsiu ne taip pasakęs. Aš būtent kalbėjau apie grąžintą sumą. (Balsas salėje) Nemanau, kad visa grąžinta suma yra grąžinta neteisėtai. Surinkta daugiau, o čia aš kalbėjau, kad 460 mln. yra grąžinta suma.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai! Iš tiesų čia susidarė šiek tiek paradoksali situacija štai dėl ko. Dėl to, kad tam tikros institucijos nereagavo, ir turbūt prevenciškai nereagavo, tai rodo, kad netinkamai dirba. Tai jau turėjo būti seniai išaiškinta arba bent jau iki šiol išaiškinta. Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, be abejonės, gali tik patikrinti, kaip jos dirba, ne pačios ištirti, nes jos neturi tinkamų priemonių tam. Bet irgi turėjo reaguoti. Ar tai nėra šiek tiek ir nepasitikėjimas Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, kad būtent pavedimu mes dabar kreipiamės, lyg ir neturėtų jie to daryti iš tikrųjų. Jie turėjo tą padaryti, bent pakontroliuoti tas kitas institucijas, kurios nepadaro savo darbo.

J.RAZMA. Minėjau, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos darbą vertinu labai teigiamai. Gal tik dėl vieno dalyko galima papriekaištauti – ji mažokai reklamuoja tai, ką padaro. Galima palinkėti, kad komisija sugebėtų daugiau visuomenei trumpai bei aiškiai pasakyti apie savo tyrimų prasmę, reikšmę. Nemanyčiau, kad ir Seimo nariai kokį nors nepasitikėjimą norėtų reikšti šiai komisijai.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man regis, kad tas nutarimas, kurį siūlo Seimo kancleris, yra labai paprastas ir tikslingas. Būtent kilus įtarimams dėl didelių piktnaudžiavimų kaip tik tam ir yra nuolatinė Seimo komisija. Tikslinga jai yra pavesti, kad ji imtųsi tai tirti. Jeigu mes priešingai elgtumės, sudarytume tiktai kitą specialią komisiją, galėtų atrodyti, kad mes nepasitikime savo nuolatine komisija, kažkodėl jai neadresuojame tos užduoties. Čia tą reikia padaryti.

Ana komisija irgi galėjo būti patvirtinta, nes tai Seimo narių iniciatyva. Aš būčiau balsavęs už jos sudarymą. Nors preambulė ten nevykusi, bet esmė galėjo būti paremta. Dabar būtinai reikia priimti šį nutarimą ir pavesti mūsų nuolatinei komisijai šį darbą.

J.RAZMA. Gal nevisiškai atsakydamas į Seimo Pirmininko pastabas, norėčiau pabrėžti, kad ir Seimo Pirmininkas daug dėmesio skyrė šiam klausimui: spalio 14 d. jo iniciatyva vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo vidaus reikalų, finansų ministrai, Mokesčio policijos departamento vyriausiasis komisaras. Jame buvo aptartos įstatymų spragos finansų srityje, buvo išsiųsti raštai į Finansų ir Teisingumo ministerijas. Ne tik Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, bet ir Seimo Pirmininkas, ir pavieniai Seimo nariai skyrė reikiamą dėmesį šioms problemoms.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Dėkoju. Kancleris jau atsakė. Tik norėčiau labai trumpą repliką, nes ponas kancleris, iš karto kalbėdamas, pasakė, kad tai nusikaltimas. Manau, kol komisija neištyrė, mes negalime teigti, ar čia nusikaltimas, ar ne. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Paskutinis klausėjas, kolegos.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Į mano klausimą jau atsakė.

PIRMININKAS. Tada J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Norėčiau paklausti. Pone pranešėjau, tarkime, jeigu Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija dirbtų viešiau, kaip jūs sakote, ir darytų ataskaitas ne kas sesiją, o kas ketvirtį, tai gal būtų galima sakyti, kad mes turime daugiau informacijos.

Mano klausimas būtų toks. Jeigu šiam specialiam tyrimui, kaip jūs sakote, spalio 5 d. buvo duoti pavedimai Seimo Pirmininko,..

J.RAZMA. Taip.

J.BEINORTAS. Jeigu dabar Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija gauna mūsų nutarimą ir sustabdo kitas savo veiklas štai šio prioritetinio darbo naudai, tai ko dar reikia? Gal dar reikia sustiprinti? Gal reikia papildyti žmonių skaičių Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijos, kad nebaigtume savo kadencijos su nebaigtu tyrimu. Man atrodo, kad čia yra svarbus operatyvumo aspektas.

J.RAZMA. Aš labai pritariu jūsų idėjai, kad reikėtų mums gal Seimo nutarimu ar kitu lygmeniu patvirtinti svarbiausius darbus, kuriuos vis dėlto turėtų pamėginti iki galo atlikti Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Manau, kad mums reikėtų gauti išsamią informaciją dėl 1995 m. komercinių bankų griūties, dėl žmonių turto išgrobstymo, taip pat ir dėl pridėtinės vertės mokesčio neteisėto grąžinimo. Jeigu komisijai reikėtų papildomų darbuotojų, Seimo kanceliarija lanksčiai atsižvelgia į tokius prašymus ir prireikus pagal sutartį įdarbina žmones. Nežinau, ar reikėtų papildyti komisijos sudėtį dar Seimo nariais. Galima inicijuoti ir tokius dalykus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos. Matau, dalijate Lietuvą ar kitą teritoriją. S.Kakčiui įjungiu paskutinį žodį.

S.KAKTYS. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai pastebite, kad spauda kartais vargsta nuo to, kad ji yra veikiama, arba kartais paleidžia įvairias antis ir suformuoja tokias keistas nuomones. Tikiu, kad šiuo atveju nėra kokia nors antis. Sakykite, ar kartais nebūna taip, kad kartais kartu ir antis suformuojama, ir Seimo nuomonę bandoma formuoti tomis pačiomis rankomis.

PIRMININKAS. Bet čia ne dėl projekto, kolega, klausimas.

J.RAZMA. Manau, kad spaudos uždaviniai yra vieni, mūsų – kiti. Kartais jie konkuruodami tarpusavyje nori paskelbti gal ir ne visai patikrintą informaciją, kad konkurentai to nepadarytų anksčiau. Yra visokių situacijų. Manau, kad mes kiekvieną situaciją galime ramiai išsiaiškinti, jeigu jos paskelbtas turinys nusipelno mūsų dėmesio. Prisipažinsiu, kartais ir pats per daug reaguoju, kaip visiškai neseniai reagavau į “Lietuvos ryto” pranešimą apie tai, kad Vilniaus miesto meras Naujųjų metų sutikimą surengė iš dalies biudžeto lėšomis. Šiandien gavau atsakymą, kad tikrai jis biudžeto lėšų nenaudojo. Labai džiugu gauti tokį atsakymą. Viską galima išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame projektui po pateikimo? L.Sabutis norėtų kalbėti prieš.

L.SABUTIS. Aš ne dėl to, kad neturėtų tirti.

PIRMININKAS. Dėl projekto.

L.SABUTIS. Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija jau turėjo ištirti, bet dėl nutarimo projekto, pateikto J.Razmos. Niekaip negaliu sutikti, kai Seimui yra siūloma pripažinti, kad galima grobstyti lėšas teisėtu būdu. Tartum neteisėtas valstybės biudžeto lėšų išgrobstymas yra kitoks negu teisėtas išgrobstymas. Išgrobstymas yra išgrobstymas.

Antra. Manau, kad Seimas, paprastai išklausęs abiejų pranešėjų, galėtų pareikalauti iš Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos per tam tikrą laiką atsakymo į pasakytas mintis ir problemas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, pritariu J.Razmos nutarimo projektui, tik siūlyčiau po to svarstant jį tikrai papildyti. Papildyti Seimo siūlymu, kad Vyriausybė pateiktų Seimui išsamią ataskaitą, taip pat pateiktų tas pataisas ir tuos įstatymų trūkumus, kuriuos skubia tvarka reikėtų taisyti, papildyti, kad ateityje būtų išvengta galimų kolizijų. Bet būtinai Seimui kreiptis į Vyriausybę, kad gautume išsamią medžiagą apie tai, ką Vyriausybė yra padariusi tuo metu ir duoti tam tikrą terminą Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ar kol kas, kolegos, protestuotų dėl to, kad mes bendruoju sutarimu pritartume po pateikimo? Taigi pritariame bendruoju sutarimu. Kolegos, registruosimės ir taip, bet bendruoju sutarimu pritariame. (Balsai salėje) Negalima. Dėl neteisėto grobstymo? (Balsai salėje) Išbrauksime šį žodį. Kolegos, registruojamės. (Balsai salėje) Registruojamės, kolegos, bet tai yra tiktai pateikimas. Mes tikrai nežadame šiandien priimti šio nutarimo projekto. Tik visus, turinčius minčių dėl šio projekto, kviečiu tai padaryti ateinančią savaitę, kad mes prieš sausio 13 d. galėtume priimti šį nutarimą, o per sausį ir vasarį Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, galbūt ir Vyriausybė galėtų plačiai padirbėti.

Seimo narys S.Pečeliūnas – pasiūlymai dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Visiems kolegoms norėčiau priminti, kad dabar teksto nereikia redaguoti, nes pateikimas tai yra sprendimas, ar tokį klausimą Seimas svarsto, ar ne. O visos kitos detalės paskui svarstymo ar priėmimo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai ačiū už konstruktyvią paramą, kolega Sauliau Pečeliūnai. Dar R.Survila.

R.R.SURVILA. Tuo metu, kai mes čia taip ramiai svarstėme dėl pavogtų milijonų, gavome žemėlapį. Tame žemėlapyje nėra jokių atributų, išskyrus tai, kad ponas J.Senkevičius, radęs Lietuvos žemėlapį, užrašė – laikinai okupuotos etninės žemės aplinkui ir mums išdalino. Manau, kad čia visiškai nėra susiję su šios dienos darbotvarke. Vadinasi, tai yra provokacinis darbas. Vienintelė pavardė J.Senkevičius.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tokius daiktus galima mesti į šiukšlių dėžę, bet dabar jūs kalbėjote ne dėl to, dėl ko jums suteikiau žodį. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Pagal Seimo statutą esu priverstas ginti ankstesnio projekto autorių. Liko visi parašai, nes kalbų dėl jų atšaukimo negirdėjau, todėl mes iš tikrųjų negalėjom atmesti pirmojo teikimo, nes ten yra 37 parašai, t.y. daugiau kaip vienas ketvirtadalis.

Mes net neturėjome balsuoti dėl to projekto, konstatuoti, kad abiem projektams po pateikimo pritarta.

PIRMININKAS. Čia jau, gerbiamasis kolega, tas pat kaip ir dėl to referendumo: ką turi Seimo narys daryti, jeigu jis mano kitaip? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu sutariame pritarti šiam projektui, ar ne? (Balsai salėje) Balsuoti. Iniciatoriai tada… (Balsai salėje) Dėl šio galime, nes J.Razma siūlo… Pone kancleri, jūs nenorite, kad balsuotų dėl jūsų nutarimo projekto? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis dar kartą. Niekam nesuteikiu žodžio, nes, žiūriu, visi gerokai sutrikę. (Balsai salėje) Registruojamės dar kartą.

J.RAZMA. Į mano projektą nebūtinai reikia žiūrėti kaip į alternatyvą. Jame suformuluotas pavedimas Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai toliau tirti šį klausimą, bet aš kalbu apie tai, kad pirmos iniciatyvos, deja, mes pagal Statutą negalime atmesti.

PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis kolega, jūs labai pavėlavote. Dabar bendrai ieškosime išeities su Etikos ir procedūrų komisija, su iniciatoriais, su jumis, kaip projekto autoriumi, ir, manau, rasime išeitį. Tuo labiau kad iniciatoriams svarbiausia buvo esmė – išsiaiškinti, kas blogai, dėl ko blogai, o to siekia visi.

Kolegos, kas būtų už tai, kad pritartume J.Razmos nutarimo projektui, nealternatyviam pirmajam Seimo nutarimo “Dėl pavedimo Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai” projektui Nr.P-2250A? Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip.

Už – 51, prieš nėra nė vieno, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Kolegos, dabar ieškome tokių formuluočių, kurios tenkintų ir visus šiandien siūlytojus, ir iniciatorius plačiau svarstyti aukščiausiu lygiu šį projektą. Kolegos, susitarsime. Ačiū. (Balsai salėje) Ačiū.

Akcinių bendrovių įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2247 (pateikimas). Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2248 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Dabar kviečiu ministrą ir Seimo narį R.Didžioką į tribūną. Jis pateiks Akcinių bendrovių įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2247 ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2248. Prašom, pone ministre.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 ir 26 straipsnių ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus. Jeigu leisite, aš iškart pakomentuosiu abu šiuos projektus…

PIRMININKAS. Taip, taip.

R.DIDŽIOKAS. …nes jų esmė yra vienoda. Abiejų įstatymų projektų tikslas – aiškiai reglamentuoti akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybių įmonių išmokamų tantjemų, skiriamų už valstybės tarnautojų dalyvavimą įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose, panaudojimą. Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymai numato, kad už valstybės tarnautojų atstovavimą akcinėse bendrovėse ir valstybės ar savivaldybės įmonėse mokamos tantjemos pervedamos į juos paskyrusios institucijos sąskaitas. Tos lėšos traktuojamos kaip nebiudžetinės pajamos ir gali pagal dabar galiojančius poįstatyminius aktus būti panaudotos tik tų institucijų darbuotojų priemokoms prie gaunamo darbo užmokesčio išmokėti. Teikiamos mano minėtų dviejų įstatymų pataisos iš dalies numato tantjemų už valstybės tarnautojų dalyvavimą įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose pervedimą į valstybės ar savivaldybės biudžetus. Valstybės tarnautojams, dalyvaujantiems įmonių valdymo organuose, atlyginimas mokamas iš juos paskyrusios institucijos biudžeto, papildomos išmokos už priskirtą darbą neturėtų būti mokamos, nes tuo metu valstybės tarnautojai nevykdo savo tiesioginių pareigų. Manau, kad tantjemų lėšų pervedimas į biudžetą padėtų konsoliduoti biudžeto pajamų dalį.

Įsigaliojus įstatymo pataisoms, Lietuvos Respublikos finansų ministerija turėtų parengti Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektus, reglamentuojančius tantjemų lėšų panaudojimą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar nereikėtų abiejų įstatymų straipsnius papildyti, kad pervedamos tai valstybės institucijai ar savivaldybei, kuri deleguoja atstovus į įmonės valdybą, ir naudojamos pagal jos patvirtintą sąmatą, t.y. pagal valstybės institucijos ar savivaldybės? Neišbaigta mintis, o bendra tvarka yra tokia, kad jeigu gauni nelabai reikalingas lėšas, tai vis tiek sąmata turi būti. Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Mano siūlymas yra paremtas tuo, kad valstybės tarnautojai arba valdininkai, kaip mes juos dar kitaip vadiname, už darbą atstovaujant valstybės interesams įmonių valdybose arba tarybose papildomo atlyginimo negauna, o jų uždirbtas darbo užmokestis tantjemų pavidalu pervedamas į valstybės biudžetą. Kaip tos lėšos toliau bus panaudojamos? Aš, pavyzdžiui, visiškai sutinku, kad jos gali būti panaudojamos darbuotojų materialiniam skatinimui, tačiau tai turėtų būti išreikšta labai aiškiai, visiems suprantamai ir tai turėtų būti pateikta, kaip sakiau, poįstatyminiuose aktuose, konkrečiai Finansų ministerija galėtų pasakyti, kaip tai galima panaudoti. Dabar kiekviena iš ministerijų, nors ir buvo reglamentuota, bet turėjo tam tikrą veiksmų laisvę ir galėjo įvairiai spręsti dėl tų lėšų panaudojimo. Noriu pasakyti, kadangi ne visos ministerijos turėjo galimybę atstovauti ūkinėse įmonėse, tai ne visos ministerijos ir gaudavo tas papildomas lėšas. Nors ir nebūdamos biudžetinės, tai vis dėlto buvo papildomos lėšos. Aš manau, kad tokiu būdu skirtingose ministerijose dirbantys valdininkai dabar turėtų vienodas sąlygas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pranešėjau, dėl vienodų sąlygų gal ir galima būtų paprieštarauti. Vis dėlto ne visos ministerijos ir dalyvauja tų įmonių valdyme, bet aš norėjau paklausti kito klausimo. Kadangi Vyriausybė svarstė jau, atrodo, du kartus Akcinių bendrovių įstatymo naująją redakciją, ar jūs nemanote, kad… Aš, tarp kitko, nežinau, kaip buvo apsispręsta, ar teikti Seimui, ar ne, bet jeigu teiks Seimui, tai galbūt kartu visa tai reikėtų ir tvarkyti? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju. Iš tikro Vyriausybė apsisprendusi ir teikia Seimui. Aš tikrai manau, kad būtų galima svarstyti kartu, tuo labiau atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadas ir pastabas būtų galima redaguoti. Svarstant Seime labai siūlyčiau, kad vis dėlto būtų galima… Pats pritarčiau ir turbūt teiksiu tokį siūlymą, kad būtų galima tuose valdymo organuose – valdybose ir tarybose – vis dėlto ne vien tik valdininkams atstovauti arba valstybės įmonių darbuotojams, bet būtų galima ir samdos pagrindais kviesti dirbti specialistus, ekspertus. Įmonių valdymo efektyvumas, mano manymu, nuo to gerokai pagerėtų.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš galėčiau tiktai pasveikinti šį Vyriausybės siūlymą ir pritarti siūlomoms įstatymų pataisoms, tačiau kadangi įstatymų pataisas pateikia susisiekimo ministras (o jūsų vadovaujama ministerija kaip tik yra viena iš tų, kurios atstovai pakankamai gausiai, palyginti su kitomis ministerijomis, dalyvaudavo akcinių bendrovių valdymo institucijose, organuose), noriu jūsų paklausti, kokios tos lėšos? Jeigu mes vertintume 1990 metų rezultatus, kokios tai lėšos, kiek sudarė tos tantjemos, kurios buvo priskaičiuotos, tarkim, Susisiekimo ministerijos valdininkams?

PIRMININKAS. 1990 metų?

R.DIDŽIOKAS. Aš supratau klausimą. Mes turime 1998 m. rezultatus, tai buvo 100 tūkst. Lt. Jeigu visiškai tiksliai, 102 ar 103 tūkst. litų. Tai nėra didelės lėšos, nors turiu pasakyti, kad vis dėlto nemažai įmonių Susisiekimo ministerija jau perdavusi Turto fondui ir tiesioginės kontrolės neturi. Manau, kad kitose ministerijose taip pat yra. Mano pataisos kaip tik netrukdo tas tantjemas uždirbti Turto fondo darbuotojams.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, pritardamas projektui ir tai idėjai, kad valstybės tarnautojui už tą patį laiką neturi būti mokama, sakykim, dvigubai ar kokiu kitu santykiu, norėčiau paklausti, ar Vyriausybė dar nesvarstė Seimo narių, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų, kuriuose, kaip tik atvirkščiai, tokia nuostata yra įteisinama? Čia jūs gerai siūlote, bet, kita vertus, vėl siūloma už tą patį laiką mokėti dvigubai.

R.DIDŽIOKAS. Taip, iš tikrųjų Valstybės tarnybos įstatyme, kuris įsigaliojo nuo praeitų metų liepos 1 d., yra tokia nuostata, kuri leidžia valdininkams dirbti ir leidžia už darbą valdymo organuose gauti atlyginimą. Man taip pat yra žinoma, kad Vyriausybė yra parengusi daug pataisų jūsų minėtam įstatymui. Artimiausiu metu tas įstatymas taip pat bus teikiamas Seimui, to įstatymo pataisos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Valstybės valdomų įmonių vis mažiau ir mažiau, kadangi dauguma jau privatizuota. Taigi tokių dalyvavimų mažėja. Ar jūs nemanote, kad reikia iš esmės peržiūrėti patį Akcinių bendrovių įstatymą ir Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą ir apskritai nekalbėti apie tantjemas valdininkams, kurie yra siunčiami iš ministerijų? Kitaip tariant, išbraukti.

R.DIDŽIOKAS. Bendra tendencija tikrai yra tokia, kaip jūs minėjote. Aš savo poziciją jau taip pat išsakiau. Aš tikrai nemanau, kad valdininkai, ministerijų darbuotojai yra tie tinkamiausi specialistai, tinkamiausi ekspertai, kurie galėtų efektyviai dirbti, gali dirbti ir dirba įmonių valdybose arba stebėtojų tarybose. Mano manymu, kai, kaip ir sakiau, Seime bus svarstomos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos, jeigu Vyriausybė nepakankamai dar pakeitė jų esmę, reikėtų (ir aš tikrai siūlau padaryti jums) pabandyti pakeisti tas nuostatas, kurios reglamentuoja valdybų darbą, kad ten, kaip sakiau, valstybei galėtų atstovauti ne tik valdininkai ir ne tik valstybinių įmonių darbuotojai, kaip yra iki šiol. Tai iš tikrųjų šiandien trukdo efektyviai valdyti įmones.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, Akcinių bendrovių įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar galime jam pritarti? Ar norėtų kas kalbėti? F.Palubinskas norėtų kalbėti. Vienas – už. Tik vienas – už.

F.PALUBINSKAS. Aš esu, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, už šį įstatymą, bet manau, kad esmė turėtų būti ne dėl vienodų sąlygų visose ministerijose, o mintis turėtų būti tokia, kad valdininkai yra pasamdyti tam, kad atliktų darbą, ar tas darbas būtų ministerijoje, ar už jos ribų. Pati tantjemos naudojimo praktika turi būti naikinama, nes ji yra be galo žalinga valstybei.

PIRMININKAS. A.Katkus norėtų prieštarauti šiems projektams. Nesu garantuotas.

J.A.KATKUS. Aš manau, kad jos iš viso nereikalingos. Reikia iš esmės keisti ir panaikinti tas tantjemas, pakeisti įstatymą, kad tie pinigai, kuriuos naudojame netikslingai, galėtų būti investuoti į gamybos atnaujinimą arba naujų darbo vietų kūrimą, o ne būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti. Tai yra faktai. Manau, reikia spręsti iš esmės ir nepritarti. Po to reikia pasiūlyti tam tikrų įstatymų pakeitimą, o tą mes ir padarysim.

PIRMININKAS. Jūs pritariate šiam projektui?

J.A.KATKUS. Panaikinti visas tantjemas ir visokius priedus.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti? Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, ar tikrai esate įsigilinę į tai, kas dabar yra teikiama? Registruojamės.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas pritartų, kolegos, šiam projektui, kuris reglamentuoja, kad tantjemos negali būti prie atlyginimų mokami priedai valstybinių institucijų darbuotojams? Pritariantys – už.

Už – 45, prieš – 2, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Ekonomikos komitetas toliau nagrinės. Nagrinės vasario mėnesį neeilinėje sesijoje. Pritariame po pateikimo ir lydimajam Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2248. Ekonomikos komitetas – pagrindinis. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nagrinėsime kartu su pagrindiniu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2252 (pateikimas)

Ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2252. Pateikimas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš pateiksiu trumpą įstatymo projektą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio antruoju punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1997 m. vasario 20 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais. Susitarimo tikslas – plėtoti susisiekimą autotransporto priemonėmis, suteikti susitariančių šalių vežėjams teisingas ir lygias galimybes atlikti reguliarius ir nereguliarius keleivių ir krovinių vežiojimo autotransporto priemonėmis reisus tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis keliais, kuriais leistinas tarptautinis susisiekimas autotransporto priemonėmis. Yra pateikiamas sutarties projektas. Prašau jūsų pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kaip išspręstas klausimas dėl tarptautinių vežiojimų automobiliais su valstybėmis, per kurių teritorijas reikės važiuoti iki Uzbekistano Respublikos ir atgal? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Aš įsivaizduoju, kad kelių yra labai įvairių. Galima galbūt važiuoti ir tokiu maršrutu, dėl kurio nėra išspręsta. Bet šiuo metu tiek su Rusija, tiek su Ukraina, t.y. didžiosiomis valstybėmis, per kurias tranzitu galima pasiekti minimas šalis, galioja dvišaliai susitarimai, kurie visiškai išsprendžia tuos klausimus. Mūsų vežėjai plečia savo rinkas ir, kaip matot, yra poreikis pasirūpinti ir dvišaliu susitarimu su Uzbekistano valstybe.

PIRMININKAS. Dėkui. Pritariame, ar ne? Bendruoju sutarimu projektą Nr.P-2252 svarstysime vasario neeilinėje sesijoje. Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis. Ar Ekonomikos komitetas pretenduotų būti papildomas? Gerai. Ekonomikos komitetas – papildomas.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai, gerbiamieji kolegos. Seimo narių pareiškimai. Nėra. Keturi. Kviečiu P.Papovą skaityti pareiškimą frakcijos vardu.

P.PAPOVAS. Pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl susidariusios kritinės šalies žemės ūkio padėties.

“1994 m. pabaigoje Lietuvos Seimas priėmė Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą. Šalies žemdirbiai netruko pajusti jo veiksmingumą ir 1996 ūkinius metus užbaigė pelningai. Tačiau pastaraisiais metais, kai Lietuvos Vyriausybė neskiria dėmesio žemės ūkiui ir visiškai ignoruoja minėto įstatymo nuostatas, šalies žemės ūkio padėtis tapo katastrofiška. 1998 m. žemės ūkiui jau buvo vėl nuostolingi. 1999 m., kaip rodo prognozuojami rezultatai, nuostoliai bus dar didesni. Žemdirbių padėtį dar labiau sunkina vis didėjantis perdirbimo pramonės įsiskolinimas už parduotą žemės ūkio produkciją.

Šiomis dienomis Vyriausybės institucijų priimti dokumentai dėl gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų liberalizavimo, atsisakant minimalių kainų pirmos ir antros rūšies parduodamam pienui ir aukščiausios rūšies pienui nustatant tik 60 centų už kilogramą, šalies pieno gamintojus ir ypač stambiuosius ūkininkus, investavusius nemažas lėšas į pieno gamybos modernizavimą, neabejotinai įstums į bankrotą. Nėra abejonių, kad ši kainų politika žlugdo ne tik pieno ūkį, bet kartu ir visą gyvulininkystę.

Mes remiame Lietuvos žemdirbių teisėtus ir pagrįstus reikalavimus, kad dėl gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainų priimti nepakankamai išnagrinėti ir apsvarstyti vyriausybinių žemės ūkio institucijų nutarimai nedelsiant būtų atšaukti. Kartu siūlome, kad dalyvaujant suinteresuotoms pusėms būtų surastas kompromisinis sprendimas, bent minimaliai tenkinantis žemės ūkio produkcijos gamintojus ir perdirbėjus”.

Pasirašė V.Einoris, M.Pronckus, V.Velikonis, P.Papovas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. “Dėl nefinansinių įmonių įsiskolinimo. 1999 m. gegužės 20 d. LDDP frakcijos teikimu po ilgų svarstymų ir atidėliojimų Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją “Dėl nefinansinių įmonių kreditavimo įsiskolinimo”. Rezoliucijoje pažymima, kad 1999 metų pradžioje įmonių įsiskolinimai sudarė 21,8 mlrd. Lt, kad Įsakomųjų, atsiskaitomųjų ir paprastųjų vekselių bei čekių įstatymo priėmimas bei Notariato įstatymo 26 straipsnio papildymas sudarė geresnes sąlygas spręsti įmonių įsiskolinimo klausimus.

Tenka apgailestauti, kad rezoliucijoje išsakytos viltys, jog įsiskolinimai mažės, neišsipildė. 1999 metais trečiojo ketvirčio pabaigoje bendra įsiskolinimų suma pasiekė 24,2 mlrd. Lt, arba per devynis mėnesius įsiskolinimas išaugo 2,3 mlrd. Lt, t.y. padidėjo dešimtadaliu. Tenka priminti, kad 1996 metais įmonių įsiskolinimas siekė 17,5 mlrd. Lt ir buvo mažesnis 38%.

Nebūtina plačiau aiškinti apie šių įsiskolinimų žalą ekonomikai. Šios skolos dažnai lemia atskirų šakų ar net viso ūkio stagnaciją, artina ir sukelia bankrotus, mažina valstybės biudžeto pajamas. Beje, konservatoriai savo programoje buvo numatę įsiskolinimus mažinti. Išėjo priešingai – įsiskolinimai sparčiai auga.

Naivu įsiskolinimų augimą, kaip ir kitas ekonomines negandas, aiškinti vien tik Rusijos krizės padariniais. Atrodo, tarsi Rusija būtų kalta, jog svetimai valstybei pardavėme “Telekomą” ir dabar ši įmonė, beveik nieko papildomai neinvestavusi, keldama tarifus gauna neblogą pelną, kurį perpumpuoja į užsieniečio kišenę. Ne Rusija tikriausiai kalta, kad mes “vargšui” amerikonui dovanojame savo naftos kompleksą ir dabar iš savo skurdžių resursų bei skolintų lėšų jį finansuojame. Praėjusiais metais šiam tikslui išleista apie 1,2 mlrd. Lt, o tai reiškia, kad tokios sumos būtų užtekę maždaug 30 rajonų metinėms išlaidoms. Ne Rusija, matyt, liepė pakelti valdininkijai atlyginimus neregėtai išpučiant valdymo išlaidas. Ne Rusija mums kiša gausiai subsidijuojamą, t.y. dirbtinai nupigintą, vakarietišką maistą, kurio didėjantis srautas atima darbą iš mūsų žemdirbių. Taigi rimtai aiškinti, kad dėl visko kalta Rusija, galima tik Bugailiškių Prūdo asmenybių auditorijose. Tuo tarpu realiai mąstantiems žmonėms aišku, kad pagrindinė ekonominio ir socialinio nuosmukio priežastis – beviltiškas valdančiosios koalicijos nesugebėjimas valdyti šalies ūkį. Ypač liūdna tai konstatuoti artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiui.

Šį pareiškimą skiriu Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Mielieji kolegos, nors įsiskolinimų problemos bandote nepastebėti, bet ji egzistuoja. Ar ilgai stengsitės jos nematyti? Ar jūs sugebate ką nors konkrečiai spręsti? Jei taip, tai imkite ir darykite, kad įsiskolinimai, kaip žadėjote, ne didėtų, o mažėtų”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar A.Vaižmužis skaitys savo pareiškimą.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos ir posėdžio svečiai! Noriu perskaityti pareiškimą dėl dienraščio “Respublika” 1999 m. gruodžio 30 d. publikacijos “Seime – Lietuvos žemių dalybos”. Patikėkite, Seime tokių dalybų išties nevyksta.

“Žurnalistas ponas R.Agintas straipsnyje su labai provokuojančiu pavadinimu “Seime – Lietuvos žemių dalybos” tendencingai arba pagal kieno nors užsakymą (taip manau ne aš vienas) aprašo Seimo narių žemės dalybas. Aš už išvardytą dešimtuką kalbėti negaliu (bet girdėjau, ir kiti prabils), tačiau savo vardu noriu pasakyti, kad mane žeidžia straipsnio turinys. Minima, kad aš keturis sklypus Kupiškio rajone įsigijau, pabrėžiu, įsigijau, iš jų vieną nupirkau iš valstybės.

Mielasis žurnaliste, aš neįsigijau, bet paveldėjau tėvų žemę, ir kadangi aš gyvenu gyvenvietėje, todėl 2 ha, kaip ir kiti kaimo žmonės, padengiau savo žeme, kurią išdėstė keliuose sklypeliuose. Taip padaryta beveik visiems žmonėms ne tik Kupiškio rajone, bet ir Respublikoje. Suprantama, ir man būtų kur kas patogiau žemę turėti viename sklype, bet tam nėra sąlygų. Tiesa, kaip ir kiti gyvenvietės žmonės, ir aš nusipirkau 23 arus iš valstybės – tai namų valda. Žemės ar žemės sklypų tapatybę tvirtino ir tebetvirtina apskrities viršininkas.

Siūlyčiau straipsnio autoriui dažniau lankytis kaimuose, susitikti su jo žmonėmis, žemėtvarkos darbuotojais ir įsitikinti, kad gyvenvietėse 2-3 ha bus išdėstyti ne keturiuose, penkiuose sklypuose, bet dar daugiau. Tai didžiausios bėdos ir problemos patiems žemės naudotojams, tai padaryta pagal galiojančius įstatymus. Tikiu, kad po dešimties metų sklypai bus jungiami ir ūkio dydis nuo dabar esančių 8,5 ha vėl šoktels iki 20 ha.

Straipsnio autoriui pirmiausia reikia skirti miestų, kurortų, priemiesčių bei patrauklių vietovių žemes nuo kaimo žemių. Tuo labiau nuo iš tėvų paveldėtų žemių, kurių vertė labai menka – iki tūkstančio litų už vieną hektarą.

Taigi aš visiškai nekaltas, kad mano paveldėtą žemę žemėtvarkininkai išskaidė į keletą sklypų. Tarp kitko, vieną iš tų 2 ha gyvenvietėje užsodinau mišku, nes žemė tokia nederlinga, kad nė žolė neauga. Gal kada nors žmonės geru žodžiu paminės už suteiktą užuovėją.

Siūlau autoriui neapsiriboti paskelbtu dešimtuku, tik, žinoma, rašyti teisingai ir objektyviai. Priešingu atveju “Respublikos” dienraštis gali netekti nešališkiausio dienraščio vardo”. Ačiū. Seimo narys A.Vaižmužis.

PIRMININKAS. Dabar į tribūną kviečiu Seimo narį J.Senkevičių.

J.SENKEVIČIUS. “Gerbiamieji Seimo nariai, laikau savo pareiga informuoti Seimą ir atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad šiuo metu Lietuvoje yra platinamas leidinys, kuris pažeidžia valstybės įstatymus ir net pagrindinį Lietuvos Respublikos įstatymą – Konstituciją, kiršina Lietuvos piliečius, įžeidžia kitų tautybių žmones, gali sukelti įtampą tarp Lietuvos ir jos kaimynų – Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos.

Turiu omeny vadinamąjį “2000 metų lietuvio kalendorių”, kurį išleido “Metskaitlių” leidykla, o sudarė ir redagavo D.Balsytė.

Kai Lietuvos politikų atžvilgiu vartojami epitetai “erodai”, “vagys”, “judošiai”, “demonkratai”, “kyšininkai” ar “aferistai”, tokį elgesį galima apibūdinti kaip politinės kultūros stoką arba asmeninių sąskaitų suvedinėjimą. Ar bus į tai reaguota – tai tų politikų ar partijų reikalas. Bet kadangi į leidinį yra įtraukti tekstai, kurie įžeidžia Lietuvos lenkus, žydus, rusus, aš negaliu sau leisti visiškai į tai nereaguoti.

Skandalingiausias leidinyje yra šiuometinės Lietuvos valstybės žemėlapis, kuriame dalis Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijų yra pažymėtos užrašu “Laikinai okupuotos etninės lietuvių žemės”.

Leidinį galima ignoruoti kaip atskiro žmogaus savotiškai suprasto patriotizmo išraišką. Bet kadangi įžangoje pažymėta, kad kalendorius pasirodė ir Tautinių mažumų bei išeivijos departamento prie Lietuvos Vyriausybės dėka ir jis yra viešai platinamas visoje valstybėje – tai jau yra visuomeninis reikalas, kuris reikalauja teisėsaugos institucijų tinkamo įvertinimo, o reikalui esant – ir platinimo uždraudimo.”Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. “Gerbiamieji Seimo nariai, lyg ir tapo nerašyta konservatorių tradicija Naujiesiems metams pateikti šalies gyventojams nemalonių staigmenų. Pavyzdžiui, pernai nuo Naujųjų metų įsigaliojo padidinti akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Šiemet įsidrąsinta dar daugiau. Elektros energija brangsta penktadaliu, o buto šildymas daugiabučiuose namuose, atsisakius PVM lengvatos, kol kas brangsta 9%. Tiems gamtinių dujų vartotojams, kurie iš esmės dujas naudoja maistui ruošti, kaina didėja daugiau negu 1,5 karto, jų šalyje apie 400 tūkst., o didiesiems dujų vartotojams brangsta mažiau.

Tačiau bene įdomiausia karšto vandens kaina. Tiekėjai pagaliau išsikovojo teisę įvesti gyvatuko mokestį net tiems, kurie gyvatuko ir neturi. Jie atseit privalės mokėti “už galimybę turėti karštą vandenį bet kuriuo metu”, tiesa, šiek tiek mažiau nei tie, kurie turi gyvatuką. Nors ir sumažinama 1 m³ vandens kaina, bet gyvatuko mokestis šį sumažinimą leis pajusti tik tiems vartotojams, kurie suvartojo karšto vandens daugiau negu 5 m³ per mėnesį. Argi suvartoja tiek vandens dviejų pensininkų šeima, o vienišas asmuo? Kur taupymo prasmė? Juk kuo mažiau vartosime, tuo daugiau mokėsime.

Savivaldybėms rekomenduojama apie 1,5 karto padidinti mokestį už vaikus, lankančius vaikų darželius.

Šių kainų didinimas paprastai lydimas valdininkų komentarų: “taip yra daugelyje Europos valstybių”, “pas mus dujų kaina ir dabar lieka per maža”, “kainų padidėjimas neženklus, gyventojai jo beveik nepajus”. Nejaugi konservatoriai tik taip sugeba pasivyti Europą? Bet Europoje atlyginimai yra kiti, ir tas “neženklus” kainų padidėjimas gal ir nelabai juntamas. Lietuvoje, kur vidutinė senatvės pensija nesiekia net 30% vidutinio darbo užmokesčio, kur maistui išleidžiama daugiau negu pusė šeimos pajamų, o valstybės remiamos pajamos sudaro vos 130 litų ir jos nekeičiamos jau daugiau nei 1,5 metų, LDDP nuomone, kiekvienas Vyriausybės palaimintas kainų augimas turi būti lydimas atitinkamo MGL, valstybės remiamų pajamų, neapmokestinamo minimumo, bazinės ir minimalios mėnesinės algos bei pensijų didinimo.

Išaugę gamybos kaštai dėl padidėjusių energetikos kainų didins visų vartojimo prekių kainas, kurios jau ir dabar nepakeliamos didžiajai visuomenės daliai. Smuks didžiosios gyventojų dalies perkamoji galia, mažės lietuviškų prekių, ypač maisto produktų, vartojimas, o tai sukels šalies gamintojų – žemės ūkio produkcijos perdirbėjų bankrotus, naują nedarbo bangą. Ji ir šiuo metu jau pasiekė kritinę ribą, artėja prie 10%, ką jau kalbėti apie galutinai sužlugdytą Lietuvos kaimą.

Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija reikalauja, kad Vyriausybės ir Seimo sprendimus, bloginančius šalies gyventojų socialinę padėtį, lydėtų programos, kompensuojančios socialiai pažeidžiamos visuomenės dalies gyvenimo blogėjimą.” Ačiū.

Žuvininkystės įstatymo projektas Nr.P-2216 (pateikimas)

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dirbame toliau. Galėtume jau baigti posėdį, bet dar yra vienas kitas rezervinis klausimas. Vienas jų – rezervinis 9 klausimas – Žuvininkystės įstatymo projektas Nr.P-2216. Pateikia Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Su kolega R.Survila pateikiame jums Žuvininkystės įstatymo projektą. Įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti racionalų žuvų išteklių naudojimą ir kontrolę, žuvų išteklių apsaugą bei atkūrimą atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, perdirbėjų bei vartotojų interesus. Teikiamo įstatymo esmė – sureguliuoti santykius, kylančius žuvų išteklių naudojimo, akvakultūros, perdirbimo ir pateikimo į rinką srityse.

Nesigilinsiu į turinio dalykus, nes tai, be abejo, bus itin išsamiai padaryta svarstymo komitetuose metu. Panašaus turinio įstatymas buvo pateiktas praeitame Seime, bet dėl valdžios kaitos jis pateko į nepriimtų įstatymų archyvą. Be to, buvo prieita prie nuomonės, kad įstatymas turi būti nagrinėjamas tik priėmus Vandens įstatymą. 1997 metais šios kadencijos Seimas priėmė Vandens įstatymą. Dar 1998 metų Gamtos apsaugos komiteto ataskaitoje už veiklą (…) rudens sesijoje tarp per šią sesiją būtinų priimti įstatymų yra minimas Žuvininkystės įstatymas, bet realių veiksmų nebuvo imtasi. Manau, kad šis projektas suteiks galimybę padiskutuoti ir išanalizuoti susikaupusias šios ūkio šakos problemas.

Žuvininkystės verslas Lietuvoje jau šiuo metu sukuria nemažai darbo vietų jūroje ir krante. Dabar Lietuvoje yra apie 37 žvejybos įmones su 65 žvejybos laivais. Vien Baltijos jūroje žvejoja apie 1000 žvejų. Tikslių duomenų apie žvejybos pramonę krante šiuo metu nėra. Tačiau, Europos Sąjungos ekspertų skaičiavimu, viena darbo vieta jūroje paprastai kuria penkias darbo vietas krante.

Praėjusiais metais sugauta apie 16 tūkst. tonų žuvies. Pagal esamas kainas, kurios yra vidutiniškai 2,5 lito už kg, tai sudarė apie 40 mln. litų metinės apyvartos. Tačiau žuvininkystės versle slypinčios galimybės išnaudojamos tik iš dalies. Tarp kitų priežasčių žuvininkystės sektoriui plėstis trukdo netobula bei nenuosekli teisinė bazė. Daugumos jūrinių Europos valstybių žuvininkystė yra reguliuojama įstatymų lygiu, suvokiant šios ūkio šakos išskirtinumą. Latvija ir Estija turi didesnius žvejybos plotus ir labiau išplėtotą žvejybos bei žuvies perdirbimo pramonę. Šiose valstybėse analogiški įstatymai priimti ar iki 1996 metų.

Lietuvai šis įstatymas yra labai reikalingas, jo priėmimas įtvirtins nuoseklesnę politiką žuvininkystės srityje. Štai net ir žvejai rašo, kad pirmiausiai Lietuvos žvejams reikia suteikti tokias teisines sąlygas, kurias turi kaimyninės šalys. Jie pabrėžia, kad iki šiol žuvininkystės verslas nėra įteisintas. Todėl prašom Seimo pritarti projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Jums 3 kolegos norėtų pateikti klausimų. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte neatsirado vietos finansų iš žuvininkystės apyvartai. Noriu paklausti. Ar tai visiškai nereikšmingas klausimas ir jo neverta nagrinėti, ar vis dėlto galėjo atsirasti bent porą straipsnių? Ačiū.

F.PALUBINSKAS. Be abejo, visi klausimai yra reikšmingi. Esu tikras, kad komitetuose svarstant šį įstatymą visi iškelti klausimai bus nagrinėjami.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, su jumis visiškai sutinku, kad Žuvininkystės įstatymas buvo šiek tiek pavėluotas, yra šiek tiek pavėluotas, kaip yra pavėluoti ir daugiau aplinkos apsaugos įstatymų: Mokesčio už aplinkos teršimą, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, kurio reikalauja Europos Sąjunga, ir kiti. Čia, matyt, daugiau ne Seimo kaltė, čia yra daugiau Vyriausybės kaltė, nes mes ne kartą kreipėmės į tam tikras Vyriausybės institucijas, į ministerijas, kad tai būtų padaryta, pateikti mūsų įstatymų projektai.

Norėjau paklausti. Kaip jūs žiūrite į tokią paprastą problemą, kad šiame projekte, t.y. posėdžio darbotvarkėje, yra parašyta paprastai, kad pagrindinis komitetas yra Ekonomikos. Faktiškai čia yra kalbama ne tiktai apie žvejybos ir žuvininkystės reikalus, bet ir apie žuvų išteklių išsaugojimą, ir žuvininkystės politiką, o tai jau yra, man atrodo, labiau Aplinkos apsaugos komiteto kompetencija. O pagrindinis komitetas – Ekonomikos, šalutinis – Kaimo reikalų komitetas, o mes pasigendam, manau, pagrindinio komiteto – Aplinkos apsaugos komiteto.

F.PALUBINSKAS. Aš manau, kad kiekvienas įstatymas turi būti nuodugniai apsvarstomas ir, be abejo, Aplinkos apsaugos komitetas turėtų būti vienas iš komitetų, kuris pasižiūrės šį klausimą. Nėra klausimo apie tai. Tačiau problema čia iš esmės yra ekonominė. Bet nėra klausimo, kad sprendžiant ekonomines problemas reikia būtinai pasižiūrėti, kad ir aplinkos apsauga būtų užtikrinta.

PIRMININKAS. Ar pritariame pateiktam projektui, kolegos? Pritariame bendruoju sutarimu. Svarstysime, negaliu dabar tiksliai pasakyti, turbūt pavasario sesijoje kovo mėnesį. Dėl komitetų Seniūnų sueiga siūlo papildomuoju komitetu – Kaimo reikalų komitetą, pagrindiniu – Ekonomikos komitetą. Gal Aplinkos apsaugos komitetas galėtų būti papildomasis komitetas? Komiteto pirmininkas kategoriškai reikalauja, kad mes apsispręstume dėl komiteto. Taigi, gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime alternatyviai. Kolegos, balsuojantys už parems Seniūnų sueigos siekimą ar siūlymą, kad pagrindinis komitetas, nagrinėsiantis Žuvininkystės įstatymo projektą, būtų Ekonomikos komitetas. Balsuojantys prieš parems Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę, kad jie turėtų būti svarbiausios nuomonės reiškėjai. Susilaikiusių neskaičiuosiu, kolegos. Prašom balsuoti.

24 – už, prieš – 10. Taigi Ekonomikos komitetas yra pagrindinis, Aplinkos apsaugos komitetas – papildomasis. Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, turiu vykdyti savo pareigą, nors man ne visada tai patinka, kaip ir šiuo atveju. Esu gavęs pareiškimą ir turiu informuoti Seimą, kad mūsų kolega ponas F.Palubinskas išstojo iš Krikščionių demokratų frakcijos. Tai yra man adresuotas oficialus pareiškimas, aš turiu Seimą informuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, kai kurie rezerviniai projektai nebus pateikiami. S.Pečeliūnas nepateiks savo projektų šį kartą. Mes jau esame baigę pagrindinę darbotvarkę. Dabar klausiu A.Šimėno dėl rezervinio 7 klausimo. Gal tada galime dar pasišnekėti? Bet tiek to rezervinis 7. Kitos savaitės darbotvarkė. Tada R.Juknevičienė. Aš kviečiu jus, kolege, į tribūną. Tik darbotvarkė yra pakankamai preliminari, projektai svarbūs, bet gali keistis jų laikas. Prašom, ponia pranešėja.

Savaitės (nuo 2000 01 10) darbotvarkės projektas

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, gerbiamieji kolegos, toks įprastas statutinis formalumas – pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Bus trys posėdžiai. Du iš jų eiliniai ir vienas neeilinis sausio 13-osios, tiksliau, eilinis, bet iškilmingas posėdis Laisvės gynėjų dienai paminėti vyks sausio 13 dieną 10 val. Antradienio posėdžio, sausio 11-osios, pirmas klausimas jau dabar aišku, kad kol kas atidedamas. 1-1. Civilinio kodekso kiti pateikimai vyks, kiek suprantu?

PIRMININKAS. Taip.

R.JUKNEVIČIENĖ. Bus pradedamas svarbus procesas – tai Civilinio kodekso projekto pateikimas. Ilgai lauktas dokumentas. Tai pirmoje dienos pusėje. Toliau metinis Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko V.Grabausko pranešimas, vieną kartą per metus įvykstantis įvykis. Pratęsime Aukštojo mokslo įstatymo projekto svarstymą. Taip pat bus įstatymai, susiję su Kredito unijų įstatymo pakeitimais.

Trečiadienį, sausio 12 dieną, iš ryto bus priėmimai. Iš jų noriu atkreipti dėmesį į Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimus. Taip pat turėsime priimti Tarnybinio paso įstatymo projektą. Atkreipiu dėmesį į klausimą 1-5a, tai būtent Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo projektas, sukėlęs nemažai diskusijų. Jis buvo grąžintas iniciatoriams patobulinti ir būtent patobulintas įstatymas grąžinamas, atnešamas vėl į Seimą, procedūra pradedama iš naujo. Taip pat trečiadienį vyks Vyriausybės valanda. Prašom rengti klausimus. Taupydama jūsų laiką tiek noriu akcentuoti.

PIRMININKAS. Dėkui. Du klausimai ir siūlymai. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, kur dingo mūsų raštiškas (surinkti parašai) siūlymas surengti diskusiją dėl Radijo ir televizijos finansavimo. Pagal Seimo statutą jis turi būti kitos dienos posėdžio darbotvarkėje.

R.JUKNEVIČIENĖ. Taip, tai mes ir sakėme, kad čia labai preliminari darbotvarkė. Seniūnų sueigoje jinai tikrai bus koreguojama, taisoma ir bus papildyta.

I.ŠIAULIENĖ. Norėtųsi, kad nepamirštų, ir iš ryto, iki pietų, rytiniame posėdyje.

PIRMININKAS. O dėl to tai jau susitarsime. Mes gyvename pagal Statutą ir gyvensime. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamoji kolege, kaip su žemės sklypų komisijos reikalais, čia irgi nenumatyta nei antradienį, nei trečiadienį?

R.JUKNEVIČIENĖ. O šiandien dar nebuvo?

M.PRONCKUS. Šiandien buvo pateikimas, bet svarstymas turi būti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Tai irgi susitarsime, prašom, tam ir yra Seniūnų sueiga. Įtrauksime į darbotvarkę, jeigu reiks.

PIRMININKAS. Pritariame preliminariai darbotvarkei. Dėkoju, gerbiamoji kolege. A.Šimėnas dabar tribūnoje. Taigi pagrindiniai klausimai baigti, kolegos, tik vieną dar turiu prašymą. Ypač prašau dėmesio tuos kolegas, kurie priklauso Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Prieš Naujuosius svarstydami, pateikdami Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų įstatymo projektą Nr.P-2249, kai buvo pateikimas, mes nutarėme, kad gal būtų rezultatyviau atiduoti šį projektą svarstyti specialiai sudarytai darbo grupei, į kurią savo atstovus galėtų deleguoti Vyriausybė, frakcijos, aktyvieji komitetai. Tai, kolegos, Naujaisiais metais žvelgdami į šitą procedūrą, mes priėjome prie išvados bendrai kalbėdamiesi su suinteresuotais asmenimis, kad tas kelias galėtų būti ne pats rezultatyviausias. Mes siūlytume, kolegos, neprieštarauti, kad būtų grįžtama prie normalios procedūros ir kad pagrindinis komitetas, galėsiantis svarstyti Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų įstatymo projektą, galėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolegos, mes tariamės dėl šio dalyko su Vyriausybe ir, kiek žinau, yra sutarta. Taigi dėl to A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Labai gaila, kad jūs tariatės su Vyriausybe, o buvo Seimo nutarimas – balsavimu priimtas pavedimas Seimo valdybai sudaryti grupę. Prašom vykdyti Seimo nutarimą, o tartis po to.

PIRMININKAS. Ne Seimo nutarimas, o protokolinis sprendimas. Mūsų siūlymas išplaukia iš to, kad kai kurios frakcijos atsisako teikti narius ir tiesiog norėtųsi kad būtų korektiškiau diskutuojama. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš drįstu suabejoti, ar čia yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto prioritetas. Iš tiesų čia yra Savivaldybių ir valdymo reformų komiteto reikalas, nes tai susiję tiesiogiai su tų įmonių, kurios valdo transportą, klausimais. Mes galėtume būti papildomas komitetas. Aš drįsčiau atkreipti jūsų dėmesį į tokį sprendimo variantą.

PIRMININKAS. Tiesiog ir J.Beinortas, ir D.Aleksiūnienė, kurie pareiškė norą dalyvauti komisijoje, ir ponia V.Blinkevičiūtė, ir komiteto patarėja D.Baublytė yra iš socialinių reikalų ir darbo srities. Mes teikiame tiktai tokį siūlymą. Aš dabar kalbu visiškai žmogiškai, kolegiškai. Jūs nepritartumėte, kad būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis? Kategoriškai ne. Gerai, gerbiamieji kolegos. Tada galiu atsiimti, jeigu yra kategoriškų prieštaravimų. Tiesiog norėjau padaryti darbą rezultatyvesnį. Tada lieka protokolinis nutarimas. Jokiu būdu neteikiu kategoriškai balsuoti. Rytoj Seimo valdyba turės apsispręsti, kaip mes elgiamės su šiuo projektu. Dėkoju. Šios dienos klausimai baigti. Skelbiu posėdį baigtą.