AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Parengtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinis teisės aktas sistemiškai reguliuojantis civilinius santykius. 1918 – 1940 metais nebuvo spėta parengti Civilinio kodekso, todėl Lietuvoje galiojo keturios skirtingos recepuotos civilinės teisės sistemos. Rengiant naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą buvo siekiama adaptuoti civilinę teisę prie esminiai pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų, sukurti palankesnes teisines galimybes verslo plėtojimui, sustiprinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą bei numatyti efektyvesnius pažeistų teisių gynimo būdus ir priemones. Kitas svarbus tikslas, kurio siekiama – suderinti Lietuvos Respublikos privatinę teisę su tarptautinės teisės šaltiniais – pirmiausia su Europos Sąjungos teise, taip pat su kitais tarptautinės teisės aktais.
Dabartiniu metu galioja Civilinis kodeksas, priimtas 1964 m. liepos 7 d. Šis kodeksas nebeatitinka esminiai pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių Lietuvos visuomenės gyvenimo sąlygų, daugelis faktiškai egzistuojančių santykių jo normomis apskritai nereguliuojama, o dauguma jo nuostatų nesiderina su šiuolaikine tarptautine teise. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymą šis kodeksas netenka galios nuo 2000 m. sausio 1 d., todėl iki šios datos reikia priimti naują Civilinį kodeksą.
Antroji Civilinio kodekso knyga “Asmenys” skirta bendriesiems fizinių ir juridinių asmenų civilinio teisinio statuso reguliavimo klausimams. Ši knyga susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis reguliuoja fizinių asmenų civilinio teisinio statuso klausimus. Šioje dalyje reguliuojami šie klausimai: apibrėžiamas fizinio asmens gimimo ir mirties momentas; fizinio asmens veiksnumas ir jo apimtis; įvedamas naujas teisinis institutas – emancipacija, leisiantis teismine tvarka suteikti visišką civilinį veiksnumą asmeniui, sulaukusiam 16 m. amžiaus; reguliuojami fizinio asmens gyvenamosios vietos klausimai; detaliai sureguliuojamos fizinių asmenų asmeninės teisės ir jų gynimas: teisė į vardą, teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą, fizinio asmens garbės ir orumo gynimas; fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu ir kt.
Antrojoje šios knygos dalyje reguliuojami klausimai, susiję su juridinių asmenų civiliniu teisiniu statusu. Pateikiama juridinio asmens samprata; jų rūšys, juridinių asmenų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka; juridinio asmens teisnumas; juridinio asmens civilinė atsakomybė; juridinio asmens valdymo organai. Pelno siekiantiems juridiniams asmenims nustatomas bendras civilinis teisnumas, o specialusis nustatomas tik pelno nesiekiantiems asmenims. Taip pat atsisakoma ultra vires doktrinos pelno siekiančių asmenų atžvilgiu. Nustatomos papildomos garantijos akcininkų mažumos interesams ginti. Normos, reguliuojančios juridinių asmenų veiklą, derintos su Europos Sąjungos direktyvomis įmonių klausimais.
Trečiojoje dalyje reguliuojami atstovavimo santykiai. Nustatomos papildomos atstovo pareigos, siekiant apsaugoti atstovaujamojo interesus: apibrėžiama interesų konflikto samprata. Specialusis skirsnis skiriamas komercinio atstovavimo santykių reguliavimui: nustatomos prekybos agento teisės ir pareigos, prekybos agento ir atstovaujamojo tarpusavio civilinė atsakomybė; prekybos agento darbo apmokėjimo tvarka; komercinio atstovavimo ypatumai sudarant tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutartis. Šioje dalyje taip pat reguliuojama speciali komercinio atstovavimo rūšis – prokūra.
Neigiamų pasekmių, priėmus Civilinio kodekso Antrąją knygą, neturėtų būti. Atvirkščiai, Lietuvos privatinė teisė daugelyje sričių iš esmės būtų suderinta su tarptautiniais standartais., pagerėtų verslo teisinės sąlygos. Pažymėtina, kad Antrosios knygos normos galios tik ateičiai ir neturės grįžtamosios galios. Priėmus Antrąją Civilinio kodekso knygą iš esmės reikės peržiūrėti visus įmonių įstatymus ir juos suderinti su Civiliniu kodeksu. Tuo rūpinsis speciali Vyriausybės sudaryta komisija. Taip pat turės būti organizuojamas teisėjų, advokatų, notarų mokymas, bus rengiamas ir leidžiamas Antrosios knygos komentaras. Šie darbai bus finansuojami iš lėšų, skirtų teisinei reformai.
Civilinio kodekso Antrosios knygos nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Iš esmės teigiamas pastabas dėl atskirų Antrosios knygos dalių yra pareiškęs užsienio ekspertas prof. P.Schlechtriem (Vokietija).
Projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė: V.Mikelėnas (darbo grupės vadovas), A.Vileita, A.Taminskas, V.Staskonis, G.Bartkus, R.Kūgis.
Reikšminiai žodžiai: Civilinis kodeksas; fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, teisnumas, veiksnumas, pasibaigimas, reorganizavimas, likvidavimas, pertvarkymas, priverstinis pardavimas, atstovavimas, įgaliojimas, prekybos agentas, prokūra, antroji knyga.
Teisingumo ministras G.Balčiūnas