Penkiasdešimt septintasis (420) posėdis
1999 m. gruodžio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2088(2) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Mūsų posėdžio svečiai, kviečiu pradėti šios dienos popietinį posėdį. Registruojamės, gerbiamieji. Pietų pertrauka šiandien buvo pakankamai trumpa ir dėl to (pietų pertraukėlė, kolega Juliau) dar ne visi kolegos spėjo grįžti į posėdžių salę. Kviečiu kuo greičiau tai padaryti, mat mes tuojau svarstome biudžeto pataisas. Kviečiu į tribūną viceministrą E.Žilevičių. Sustojome prie Kaimo komiteto siūlymų. Taigi, pone viceministre, jums žodis. Kaimo reikalų komiteto siūlymai.

E.ŽILEVIČIUS. Yra siūloma, kaip mes jau minėjom, skirti melioracijos… Atitinkamai sprendimas yra tas pat, 14 straipsnyje yra numatytas būdas, kaip tai daryti. Kitame punkte yra numatyta padidinti žemės ūkio finansavimą 500 tūkst., atitinkamai sumažinant Žemės ūkio plėtojimo programos finansavimą. Tam taip pat pritarta. Yra siūlymas pripažinti 1999 metų deficitą Kaimo rėmimo fondo skola ir pateikti įstatymo projektą. Tam Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. Taigi, pone Kaimo reikalų komiteto pirmininke, ar teiktumėte balsuoti kokią poziciją?

V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, mes Kaimo reikalų komitete svarstėm, bet dėl daugelio priežasčių nebaigėm svarstymo, todėl negaliu pasakyti, kokia būtų komiteto nuomonė. Pirmoji pozicija jau buvo aptarta, jai šiandien Seimas nepritarė. Dėl antrosios pozicijos pritarta, o dėl trečiosios pozicijos, kaip jūs girdėjote, Vyriausybės čia prašyta, dar reikia spręsti. Bet viceministras sako, kad ne. Žinoma, tai yra skaudžiausia mūsų biudžeto vieta, kad ateinančių metų pinigai yra sunaudoti šiais metais.

Kaip mes iš tos bėdos išbrisime? Tikimės, kad jeigu bus labai blogai mūsų kaimo žmonėms, prašysime pagalbos. O kad šiandien yra blogai, tai sako tik ponas R.Karbauskis, bet manau, kad mes pasiėmėm ateinančių metų pinigus šįmet. Jeigu sudėsim dvejų metų, šių ir ateinančių, vidurkis bus toks, koks buvo užpernai ir dar kitais metais. Manau, kad mūsų kaimo žmonės supranta, kad yra ypač sunkus metas, aišku, labai trokšta tų lėšų, labai nerimauja tik tie, kurie daugiausia turi. Tie, kurie, žinoma, kenčia, dar kentės. Manau, kad į kaimą irgi ateis geresni laikai. Nemanau, kad reikėtų balsuoti už ką nors.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl piniginių melioracijos ir krašto apsaugos santykių yra balsuota, to negaliu teikti balsuoti. Žemės ūkio rūmams finansuoti, kaip siūlė Kaimo reikalų komitetas, yra skirta pinigų. Vyriausybė dabar nagrinėja dėl šių metų Kaimo rėmimo fondo trūkumo ar deficito pripažinimo valstybės vidaus skola. Taigi, kolegos, pagal Statutą nelieka suformuluoto teiginio, kurį mes galėtume balsuoti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymai, pone pranešėjau.

E.ŽILEVIČIUS. Taip, 1 punkte yra siūloma nurodyti konkrečius asignavimus, kurie yra skiriami gynybos reikmėms iš privatizavimo valstybės vardu gaunamų paskolų. Tai nėra šio įstatymo reikalas. Tačiau pagrindiniai lėšų, sakykim taip, skyrimą užtikrinantys principai išdėstyti 13 straipsnyje. Iš dalies, sakykim, į tai yra atsižvelgta.

Dėl 2 punkto. Vidaus reikalų ministerijai ir Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos esant reikalui skirti atskirą programą yra pritariama. Funkcija krašto apsauga… skirti tas išlaidas pagal NATO priimtą klasifikaciją, priskirta gynyboms išlaidoms. Tai tą Krašto apsaugos ministerija kartu su Finansų daro. Atlikti korektūros taisymus Vidaus reikalų ministerijos dalyje. Yra skirta atskira programa tarnybos kariams išlaikyti, nekeičiant bendro asignavimų dydžio. Visas punktas atitinkamai išdėstytas. Tam yra iš dalies pritarta. Specialiųjų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos yra numatyti asignavimai. Yra taip, kaip yra išdėstyta. Yra siūloma skirti 1 mln. Lt. Specialiųjų tyrimų tarnybai, mes jau šnekėjom, 1 mln. Lt yra skirtas.

6 punktas dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Yra iš dalies pritarta. Čia buvo siūlymas paimti 200 tūkst., iš dalies pritarta, yra skirta 150 tūkst. Dėl Ginklų fondo Respublikos Vyriausybės yra numatyta skirti 30 mln. Lt. Tai yra ne šio įstatymo reikalas, o investicinės programas reikalas, todėl kai Vyriausybės bus svarstomas galutinis investicinės programos variantas, tada tas klausimas ir bus galutinai sprendžiamas.

PIRMININKAS. Taigi Vyriausybė, galima sakyti, bent iš dalies atsižvelgė į visus siūlymus. Ar reikalautų kas iš Nacionalinio saugumo komiteto balsuoti, kokie siūlymai, kuris nėra šimtu procentų patenkintas? Nereikalaujama. Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai dėkoju.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymai, pone viceministre. Irgi visai neblogas rezultatas.

E.ŽILEVIČIUS. Iš esmės Socialinių reikalų komitetui dėl perskirstymo yra pritarta. Nepritarta dėl Privatizavimo fondo lėšų naudojimo, nes tai iš tiesų yra truputį netiksli redakcija. Mes siūlome šiai redakcijai nepritarti. Esmė yra ta, kad tos lėšos yra skiriamos fondui bankrutuojančių įmonių darbuotojų reikalavimams tenkinti. Taip pat dėl 2.3 yra siūloma į savivaldybių grynojo skolinimosi limitą įrašyti, kad savivaldybės galėtų pirmiausia socialines išmokas ir lengvatas finansuoti. Tam Vyriausybė pritarė.

PIRMININKAS. Ar yra siūlančių balsuoti kurį siūlymą? Ne, nėra. Dėkoju. Sveikatos reikalai, pone viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Taip, yra siūlymas dėl sveikatos, kad reikia nustatyti valstybės biudžeto įmoką už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 222,7 Lt, kas reikštų, kad papildomai reikia 43 mln. Lt. Tam buvo nepritarta. Siūlymui padidinti Nacionalinei sveikatos tarybai 20 tūkst. Lt iš dalies pritarta, yra skirta 5 tūkst. Lt. Imunoprofilaktikos programai yra skirta 22 tūkst. Lt. Visuomenės sveikatos priežiūros programa yra padidinta 100 tūkst. Lt. Taip pat yra padidintos lėšos valstybinei akreditavimo tarnybai 39 tūkst. Lt, Nacionaliniam audinių ir organų transplantacijos biurui – 40 tūkst., Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės valstybinei programai – 100 tūkst., AIDS programai – 200 tūkst. Taip pat 7 punkte yra siūloma padidinti privatizavimo lėšas Anykščių ligoninės, Pasvalio, Zarasų, Klaipėdos psichiatrijos ligoninės rekonstrukcijai, taip pat Palangos psichofiziologijos instituto rekonstrukcijai, Marijampolės vaikų poliklinikai, Alytaus kūdikių namams ir Kauno III ligoninės (…) liftui. Tai vėlgi yra investicinis projektas ir Seimo siūlymai yra. Vyriausybė dėl jų spręs tvirtindama programą. Lygiai tas pat dėl Čekijos kredito, dėl to šiuo metu šis klausimas taip pat yra svarstomas. Galutinis sprendimas taip pat bus priimtas, kai bus investicinė programa. Čia yra siūlymai sparčiau vykdyti sveikatos reformą. Tam pritariama. Tačiau dėl 90 mln. Lt, kuriuos yra siūloma Vyriausybei pripažinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo… šiam siūlymui Vyriausybė nepritaria.

PIRMININKAS. Dabar žodį suteikiu komiteto pirmininkui A.Matului. Taigi kas yra investiciniuose projektuose, kolegos, tai dabar dar neturėtų būti balsuojama. Kolega Antanai, ar prašysite žodžio? Komiteto pirmininkas A.Matulas. Kokią randam išeitį, kolega?

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti, kad gana į nemažą dalį komiteto siūlymų yra atsižvelgta. Aišku, į tuos smulkesnius siūlymus atsižvelgta, į pagrindinius nėra atsižvelgta. Negaliu keisti komiteto nuomonės dėl priimto komiteto sprendimo. Kaip žmogus visiškai suprantu valstybės situaciją, šiandien 43 mln. sujauktų visą mūsų svarstymą. Kaip žmogus galėčiau nereikalauti balsuoti, bet, aišku, reikia iš Vyriausybės tam tikrų garantijų, kad būtų pasakyta, kada vis dėlto baigsis sumų už valstybės draudžiamus asmenis mažinimas. Lygiai taip pat siūlau išeitį dėl tų mūsų įsivaizduojamų 90 mln. Lt pripažinimo valstybės skola.

Jeigu šiais metais būtų vykdomas įstatymas ir atsiskaitoma pagal lėšų surinkimo faktą iš “Sodros” ir Vyriausybės, tai tų 90 mln. Lt ir nereikėtų užskaityti. Žinau, kokios yra dedamos pastangos, Finansų ministerija žada atsiskaityti 25%, “Sodra” irgi žada sumažinti šių metų 20 mln. Lt skolą. Aišku, tai yra geras dalykas, progresas. Nežinau, aš asmeniškai nesiūlau balsuoti, bet komiteto nuomonės pakeisti negaliu. Tenka apgailestauti, kad Finansų ministerija ginčijasi dėl tų 15 tūkst. Lt. Nacionalinei sveikatos tarybai. Tai institucija, kurios reikšmė tikrai didės ir, dar kartą sakau, paprasčiausiai yra nekorektiška nei man kalbėti, nei jums ginčytis, jeigu jau nesugebat surasti 15 tūkst. institucijai… Man kartais darosi… Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Sveikatos reikalų komiteto nariai, ar palaikytumėte žmogiškąjį A.Matulo siūlymą, kuris remiasi paprastu dalyku, 43 mln. šiandien valstybė neturi. Ar reikalautumėte balsuoti dėl šios komiteto pataisos?

A.MATULAS. Aš labai atsiprašau. Dar vienas argumentas. Jeigu mes tikrai gautume Vyriausybės pažadą, kad bus į investicijų programą įtrauktas rentgenologinės įrangos atnaujinimas, nesvarbu, iš kokių firmų ar valstybių bus imama aparatūra, jeigu tai bus tikrai pažadėta, ta suma bus numatyta, kuri planuojama paimti, aišku, mes, komitetas, drąsiau galėtume apsispręsti ir atsiimti savo kategorišką reikalavimą balsuoti.

PIRMININKAS. Taigi Ministras Pirmininkas A.Kubilius šimtu procentų nepažadės, bet vilčių gal duos.

A.KUBILIUS. Jeigu aš neklystu, tai 28 mln. suma yra numatyta investicijų programoje, tačiau pats tokios programos pobūdis yra Vyriausybės šiek tiek kvestionuojamas. Žinant visą informaciją apie tą vadinamąjį garsųjį čekų kredito realizavimą dėl rentgeno aparatų, perkamų iš vienos Čekijos gamyklos, tai mes abejojame dėl paties pasirinkimo, ar būtent tokius aparatus reikia pirkti. Bet pati suma yra įrašyta ir mes nesirengiam kaip nors jos peržiūrėti. Nebent nebūtų randama kokių nors alternatyvų ir liktų tiktai tas pats projektas, kuris kelia šiek tiek abejonių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neteikiamas balsuoti Sveikatos reikalų komiteto siūlymas dėl nustatytinų valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis 227, 222 Lt su centais ir taip pat dėl 90 tūkst. Lt pripažinimo valstybės skola.

Kolegos, Sveikatos reikalų komitetas neteikia balsuoti šių siūlymų.

Užsienio reikalų komiteto pateikimai, pone viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Taip. Užsienio reikalų komiteto praktiškai daugumai siūlymų yra pritarta. Yra siūloma papildyti 100 tūkst. Pasirengimo narystei NATO programą, taip pat papildyti derybų su Europos Sąjunga… skiriant 100 tūkst. Kitas, tai yra investicinis projektas. Taip pat yra siūloma tvirtinant investicinę programą spręsti šį klausimą. Taip pat Ekonominės plėtros agentūrai 2000-aisiais yra siūloma skirti investicijoms ir eksportui skatinti 1 mln. Lt. Tai bus daroma iš Eksporto skatinimo fondo, tam tikrai tarybai priimant sprendimą. Ir viskas.

PIRMININKAS. Taip pat nebus siūlymų balsuoti, taip?

Seimo narys P.Gylys. Suteikiu žodį P.Gyliui.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, apskritai Užsienio reikalų ministerijos biudžetas, manau, yra normalus ir tokios nuomonės beveik visi komiteto nariai, tačiau ginčų kilo dėl Europos reikalų komiteto, taip pat dėl Krašto apsaugos ministerijos biudžeto. Visų pirma mes, LDDP frakcija, manom, kad Krašto apsaugos ministerijos biudžetas yra per didelis. Palyginkime – apie 10 tūkst. kariškių Krašto apsaugos ministerijoje gauna apie 650 mln. Lt kartu su kreditais. O maždaug 140 tūkst. žmonių, studentų, moksleivių ir dėstytojų, kurie yra kolegijose ir aukštosiose mokyklose, gauna tik apie 800 mln. Lt. Akivaizdi disproporcija. Aš dar kartą grįžtu prie solidarumo idėjos. Jeigu norim, kad žmonės remtų krašto apsaugą moraliai ir ateityje galbūt labiau finansiškai, tai turi krašto apsauga pasidalyti ta našta. Manęs niekas neįtikins, kad ginklavimasis yra vienintelis valstybės saugumo garantas. Aš manau, kad gera situacija, visų gyvenimo sričių subalansuota situacija yra svarbesnė prielaida valstybės saugumui garantuoti. Esu prieš šitą tamsybinį biudžetą, kuris toleruoja valdininkų ir krašto apsaugos nepamatuotas išlaidas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mano pastaba jums dėl to, kad jūs kalbėjote ne dėl to, dėl ko aš jums suteikiau žodį, yra niekas, nes kalbama tai, kas politiškai naudinga, o ne tai, kas pateikta konkretu. Taigi dėl Užsienio reikalų komiteto siūlymų nėra balsuojama.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymai. Čia taip pat turėtume prisiminti ir Seimo nario S.Čirbos, ir kitų Seimo narių teikimą padidinti bendrąją dotaciją savivaldybėms. Pone pranešėjau.

E.ŽILEVIČIUS. Buvo siūlymas atitinkamai padidinti bendrosios dotacijos kompensaciją 152 mln. Lt. Ši kompensacija iš viso bus 97 mln., po paskutinio patikslinto. Dabar yra padidinta papildomai 72 mln. Lt plius. Taip pat yra siūlymas pasiūlyti Vyriausybei teikti Seimui Vietinių rinkliavų įstatymą. Tas projektas jau yra ir tas bus daroma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė padidinti dotaciją savivaldybėms 150 mln. Lt, tai siūlė ir kiti Seimo nariai. Vyriausybė kol kas iš viso randa 97 mln. Lt.

Pone Liudvikai Sabuti, komiteto pirmininke, ar reikalausite balsuoti?

L.SABUTIS. Mūsų komiteto nuostata buvo priimta atsižvelgiant į Savivaldybių asociacijos sprendimą ir į nevienkartinį svarstymą, atsižvelgiant į tai, kad nė kiek tai nebūtų daugiau nei 1999 metų lygis. Mes tokį siūlymą teikėme Biudžeto ir finansų komitetui ir dabar turėtų šią poziciją bandyti apginti šis komitetas. Aš tik galiu išreikšti tam tikrą padėką žmonėms, kurie vis dėlto atsižvelgė ir rado esant visiems tiems sunkumams 72 mln., tačiau reikia pabrėžti, kad dar 80 mln. savivaldybėms iš tikrųjų realiai trūks pinigų. Aš neišgirdau iš pranešėjo, kaip gali būti toks skirtumas likviduotas. Todėl komitetas yra balsavęs. Jeigu pritartų balsavimu ir Biudžeto ir finansų komitetas, aš siūlyčiau Seimui apsispręsti balsavimu.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičiui suteikiu žodį.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš ne prieš tai, kad neskirtume 72 mln., bet reikia įsigilinti į tų 72 mln. Lt paskirstymo tvarką tarp atskirų savivaldybių.

PIRMININKAS. Kol kas mes kalbame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo skirti 150 mln. 152. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Aš vis dėlto ir toliau palaikau komiteto nuomonę ir Savivaldybių asociacijos siūlymą skirti 152 mln. litų ir nenorėčiau sutikti su komiteto pirmininku, kuris pasakė, jeigu 80 mln. trūks. Aš norėčiau pasakyti, kad savivaldybių biudžeto išlaidos yra būtinos, taupyti iš esmės neįmanoma, galima sutaupyti tik kelis tūkstančius litų, o ne milijonus. Noriu priminti, kad šiais metais planuojamų pajamų savivaldybės neįvykdo jau 282 mln. litų. Taigi ne tik 90 ar 80 mln., sakykim, trūktų iki šių metų lygio, bet reikia turėti omeny ir 280 milijonų. Aš visiškai pritariu šiam pasiūlymui ir siūlau, reikalauju, kad dėl jo būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Ar J.Beinortas kalbėtų prieš šį siūlymą? Seimo narys J.Beinortas. 152 milijonai.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš ne prieš tų skaičių tikslinimą, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, visiškai pasitikėdamas, kad 51 mln. litų, reikalingas savivaldybėms kitų metų biudžete mokėti gausioms šeimoms pašalpoms, nagrinėjant per Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prizmę, yra visiškai neįvertintas. Ko bus verti tada mūsų grasinimai ir raginimai savivaldybėms tai daryti, jeigu savivaldybių bendrosios pajamos mažėja, išlyginimas šito 51 mln. neįkomponuoja? Todėl aš norėčiau, kad gerbiamasis E.Žilevičius aiškiai pasakytų, kaip mes mokėsime: ar 152, ar 72, ar dar iš kokių nors pinigų kompensuosime tas išlaidas, dėl kurių lyg ir esame sutarę?

E.ŽILEVIČIUS. Gal aš iš tikrųjų dar patikslinsiu, nes ne viską pasakiau. Ta dalis, 72 mln., – tai yra papildomai duodama bendrosios dotacijos kompensacija. Be šitų papildomų lėšų Vyriausybė, ypač Švietimo ministerija, jau priėmė tam tikrus teisės aktus, kurie leis savivaldybėms sutaupyti tam tikras išlaidas. Aš dabar turiu ką tik pasirašytą švietimo ir mokslo ministro raštą, kuriame išvardyta daug priemonių, leisiančių savivaldybėms sutaupyti 100,9 mln. litų. Be to, jums yra pateiktas ir šiandien bus svarstomas Transporto lengvatų įstatymas. Sudėjus visas priemones (jau yra panaikintas nutarimas dėl lengvatų socialinių ir kultūrinių priemonių darbuotojams, kuris leis sutaupyti 3,6 mln. litų), iš viso bus apie 135 mln. litų, bus sumažintos tam tikros savivaldybių išlaidos, t.y. joms nereikės skirti lėšų šiems tikslams. Plius 72 mln. litų bendrosios dotacijos kompensacija.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuosime dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, taip pat kai kurių Seimo narių grupės, kurios lyderis yra S.Čirba, siūlymo 152 mln. litų padidinti bendrosios dotacijos kompensaciją savivaldybėms. Registruojamės, kolegos. O kol registruojamės, aš kreipiuosi ne visai retoriškai, bet vis dėlto laukdamas pritarimo. Galbūt, kolegos Seimo nariai (pirmiausia kreipiuosi į seniūnus, kokia jų nuomonė), galbūt šiandien galėtume nerengti Vyriausybės valandos? Aš noriu to sutarimo klausti viešai. Tą laiką skirti diskusijoms dėl likusių projektų. (Balsai salėje: gerai!) Ar galime taip sutarti? Dėkoju. Opozicija prie Kalėdas tampa konstruktyvesnė ne dienomis, o minutėmis. Labai malonu, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, taip pat kai kurių Seimo narių siūlymo padidinti bendrosios dotacijos kompensaciją savivaldybėms 152 mln. litų. Vyriausybė iš viso rado 97 mln. litų. Kas pritartų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, balsuoja už.

Už – 48, prieš – 28, susilaikė 13. Siūlymui nepritarta.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymai, pone pranešėjau.

E.ŽILEVIČIUS. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo 49 mln. 170 tūkst. litų padidinti lėšas mokslui ir studijoms, iš jų 30 mln. litų padidinti paprastąsias išlaidas ir 8 mln. litų padidinti nepaprastąsias išlaidas. Vyriausybė siūlo padidinti mokslui ir studijoms 5 mln. 100 tūkst., taip pat siūloma 7 mln. litų skirti aukštosioms mokykloms iš paskolų su valstybės garantija kompiuterinei įrangai ir 1 mln. 1000 litų iš paskolos su valstybės garantija bendrojo lavinimo mokykloms. Taip pat pritarta siūlymui skirti globos namams ir internatinėms mokykloms 420 tūkst. litų. Yra siūlymai Vyriausybei optimizuoti žemės ūkio profesinių ir aukštesniųjų mokyklų tinklą. Tam iš esmės yra pritarta ir tai bus daroma. “Svarstyti klausimą dėl profesinių ir aukštesniųjų mokyklų steigimo perėmimo”. Tai irgi bus daroma. “Siūlyti Vyriausybei perskirstyti socialiai remtinų šeimų nemokamą maitinimą ir ieškoti galimybių skirti nemokamą maitinimą ir profesinių ligų moksleiviams”. Tam yra nepritarta. Taip pat yra siūlyta Valdovų rūmams, tyrimams (…) 3 mln. litų ir Senamiesčio atgaivinimo agentūrai, t.y. investiciniam projektui. Jis taip pat bus svarstomas svarstant investicinę programą.

PIRMININKAS. Taigi kai kas priimta, kai kas ne. Dabar suteikiu žodį komiteto pirmininkui Ž.Jackūnui. Gerbiamasis kolega, iš tų visų siūlymų dalinio pritarimo ar visiško nepritarimo, prašome pasakyti, dėl ko jūs reikalausite balsuoti.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, vis dėlto, kalbėdami apie švietimo, mokslo ir kultūros biudžetą, mes turime pabrėžti, kad tai, kas yra numatyta skirti aukštosioms mokykloms mokslo ir studijų reikmėms, tie 5 mln. ir dar 7 mln. litų, vis dėlto yra per mažos lėšos. Aš neabejoju, kad jeigu mes nesurasime dar bent 10 mln. litų papildomai, tai studijų procesas, įprastinis, normalus studijų procesas mūsų aukštosiose mokyklose sutriks. Todėl atsižvelgdamas taip pat ir į Seimo narių V.Zabuko ir R.Petrikio siūlymą, norėčiau pabandyti surasti bent 10 mln. litų aukštosioms mokykloms.

Dar norėčiau pasakyti dėl 6.2.3 punkto. Čia yra labai svarbi mūsų prioritetinė programa – Pietryčių Lietuvos švietimo rėmimo programa ir Pietryčių regiono plėtros programa. Aš labai norėčiau paprašyti pritarti kolegos kanclerio J.Razmos siūlymui, kad mes vėl sugrįžtume prie ankstesnio siūlymo šiek tiek sumažinti lėšas, bent 3 mln., kaip čia yra siūloma, lėšas, numatytas Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir paskirti jas, kaip čia yra siūloma, Pietryčių Lietuvos švietimui. Tai būtų bent jau minimalūs mūsų komiteto reikalavimai, nekalbant apie tai, kad kultūros paveldui mes beveik nieko negavome.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Dėl kanclerio J.Razmos siūlymo dėl 3 mln. litų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos išlaidų mes tuojau kalbėsime. Siūlymas yra įregistruotas ir aš prašyčiau bendro sutarimo, kolegos. Kol kas dėl aukštajam mokslui skiriamų pinigų, pone viceministre. Ir S.R.Petrikis taip pat siūlo rasti dar bent 20 mln. litų. Dėl šio klausimo suteikiu žodį A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Pirmiausia aš iš karto noriu pasakyti, kad nematau jokių galimybių kur nors papildomai surasti 10 ar 20 mln. litų. Aš suprantu aukštųjų mokyklų susirūpinimą. Manau, kad toks susirūpinimas šiuo metu yra būdingas daugeliui institucijų. Iš tikrųjų pinigų niekam nėra per daug, taip pat ir aukštosioms mokykloms. Galbūt aukštosios mokyklos moka pateikti savo problemas šiek tiek išraiškingiau, tai irgi yra visiškai suprantama. Bet aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų aukštųjų mokyklų padėtis nėra blogesnė negu kokių kitų institucijų. Kartais, man atrodo, yra naudojami nevisiškai tikslūs skaičiai, ypač kai lyginamas su kitų metų finansavimu šių metų koks nors Biudžeto įstatymas, kuris, kaip žinote, visiškai nebuvo vykdomas. Aš noriu dar sykį pacituoti tą informaciją, kurią turi visi Seimo nariai, kurią Vyriausybė pateikė kaip lydinamąją informaciją. Štai ką norėčiau labai aiškiai pabrėžti. Šiais metais numatoma, kad aukštojo mokslo ir studijų biudžeto eilutė paprastųjų išlaidų grafoje bus finansuojama 434 mln. 701 tūkst. litų. Galbūt ta suma šiek tiek keisis, skirsis metų pabaigoje, tačiau numatoma, kad bus skirta tiek pinigų. Kitais metais toje pačioje grafoje numatoma skirti 447 mln. 238 tūkst., papildomai prie to pridedant 5 mln., tai, ką mes dabar svarstome. Taip pat neturime pamiršti 7 mln. valstybės garantuojamų paskolų. Kai kalbame apie didelius įsiskolinimus, aš noriu pasakyti, kad, mūsų skaičiavimais, aukštosios mokyklos į kitus metus pereis su 35 mln. vadinamuoju kreditoriniu įsiskolinimu. Tai labai…

PIRMININKAS. Pone premjere.

A.KUBILIUS. Aš tuoj pat baigiu. Tai daug mažiau negu 10% nuo jų biudžeto eilutės. Noriu pasakyti, kad šiais metais, t.y. 1999 metais, sausio 1 dieną aukštųjų mokyklų kreditorinis įsiskolinimas buvo 27 mln. Tai yra visiškai standartinė situacija, palyginti su visomis kitomis valstybės institucijomis. Todėl noriu dar sykį paraginti nepritarti siūlymams, neparemtiems jokiais pajamų šaltiniais, skirti papildomai lėšų.

Taip pat baigdamas norėčiau pasakyti, kad į biudžetą kol kas… kalbėdami apie aukštąsias mokyklas, mes čia visiškai nekalbame apie vadinamąsias aukštųjų mokyklų specialiąsias lėšas, kurias jos surenka iš studentų, kurie patys finansuoja savo studijas. Galbūt viceministras galėtų paminėti, kiek maždaug per metus tokių lėšų yra gaunama aukštosiose mokyklose. Dar sykį siūlau nepritarti siūlymams.

PIRMININKAS. Pone viceministre, esmė yra labai aiški – premjeras argumentavo, dėl ko mes negalėtume pritarti šiems siūlymams, objektyviai mėgino kalbėti. Taigi siūlymai 30 tūkst. litų padidinti aukštųjų mokyklų paprastąsias išlaidas. Gerbiamieji kolegos…

A.KUBILIUS. 30 mln.

PIRMININKAS. 30 mln. ir 8 mln. nepaprastąsias išlaidas. Taigi, viceministre, vis tiek reikalaujama iš salės, kad jūs plačiau pakomentuotumėt. Nusileidžiu.

E.ŽILEVIČIUS. Praėjusiais metais aukštosios mokyklos gavo 73 mln. specialiųjų lėšų, iki šių metų spalio 1 d. yra gauta 56 mln. specialiųjų lėšų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes bendruoju sutarimu galėtume balsuoti tik dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymo dėl šių skaičių, tikėdami, kad ir pono V.Zabuko, ir pono R.Petrikio siūlymas yra toje dalyje? Aš suteiksiu žodį visiems kalbėti atskirai. Gerai, gerbiamieji kolegos, 30 mln. padidinti paprastąsias išlaidas, kaip siūlo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. K.Skrebys – dėl motyvų.

K.SKREBYS. Aš norėčiau dėl 6.2.4. punkto.

PIRMININKAS. Čia ne. Taigi suteikiu A.Raškiniui žodį kalbėti dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymo.

A.J.RAŠKINIS. Ačiū, pone pirmininke. Aš tiesiog norėjau, kolegos, atkreipti dėmesį, kaip atrodo aukštųjų mokyklų eilutė ir, sakykim, ministerijų, savivaldybių, apskričių eilutė. Aukštųjų mokyklų eilutėje nėra nė vieno lito skirta šildymui, elektrai. Nė viena apskritis, nė viena ministerija nepaliko savęs be šildymo ir be elektros. Taigi kalbėti, kad tai yra standartinė situacija, žinoma, nebūtų galima. Tai visiškai nestandartinė situacija. Taigi negalima būtų taip palikti. Reikia ieškoti kitų būdų. Aš žinau, kad jų yra ieškoma.

Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos punktus, kurie, man regis, yra ypač svarbūs. Vienas dalykas yra tai, kad, pavyzdžiui, jeigu Kauno botanikos sodas negaus šildymo, tai nuo 1924 metų sukurta augalų kolekcija paprasčiausiai šią žiemą bus sušaldyta. Manau, kad mes to leisti negalime. Palikti Lietuvos mokslų akademijos biblioteką be jokio finansavimo irgi negalime. Beje, reikia ypač pažiūrėti, gal gautume pinigų Lietuvos mokyklai Rygoje. Kalbėdamas apie šiuos du siūlymus – dėl Botanikos sodo ir Mokslų akademijos bibliotekos, aš tiesiog, kadangi visi mes susispaudžiame diržus, norėčiau pasiūlyti tokį šaltinį: kadangi mes atsisakome visokių priedų, tai gal būtų galima pabandyti atsisakyti priedų Mokslų akademijos akademikams ir iš tų lėšų apie 1-2 mln. litų skirti Botanikos sodui ir Mokslų akademijos bibliotekai.

PIRMININKAS. Būtų buvę galima, jeigu jūs, kolega, būtumėt tokį siūlymą įregistravęs. Būtume galėję svarstyti. Registruojamės, kolegos. Pirmoji balsavimo dalis – 30 mln. padidinti paprastąsias išlaidas aukštosioms mokykloms. Dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų salėje dalyvauja Rektorių konferencijos nariai. Aš manau, kad jie klauso skaičių ir taip toliau. Galbūt vis dėlto jų atstovas galėtų tarti žodį, kodėl jie suinteresuoti, kad būtų priimtas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymas, nes, mano nuomone, deklaruoti taip, kaip aiškina viceministras arba kaip išdėsto premjeras, vis dėlto yra vienapusiška. Manau, jeigu jiems būtų suteiktas žodis, jie galėtų išdėstyti savo poziciją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs galite atsakyti, kad rektoriams nesuteikiamas žodis diskutuoti komitetuose, klausymuose, Vyriausybėje ir kitur? Dabar sutariame dėl balsavimo, o paskui apsispręsime, ar priimti V.Andriukaičio siūlymą. Taigi, kolegos, pritariantys papildomiems 30 mln. iš neaiškių šaltinių, kuriuos teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, – už, kiti, kolegos, balsuoja kitaip. Vyriausybė pritarė 5 mln., plius 7 mln. ir plius 1 mln. Tiek Vyriausybė pritarė.

44 – už. Gerbiamieji kolegos, siūlymas nesurinko daugumos. (Balsai salėje) Dabar nepaprastosios išlaidos, gerbiamieji kolegos. V.Zabukas, S.R.Petrikis ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo skirtingus skaičius. Kas argumentuotų? Vyriausybė tam nepritaria. Aš visiems siūlytojams suteiksiu žodį. Švietimo ir kultūros komitetas jau kalbėjo. Ar V.Zabukas prašytų žodžio? Seimo narys V.Zabukas.

V.A.ZABUKAS. Mane vis dėlto nuliūdino balsavimas. Mes visi kalbame apie aukštąjį mokslą, o rezultatas yra vidutiniškas. Kur yra pinigų? Aš irgi noriu paklausti, kur yra pinigų?

PIRMININKAS. Bent jau komitetas to neparodė, gerbiamieji kolegos.

V.A.ZABUKAS. Jūs pagalvokite, kad energijai yra 0, elektrai – 0, leidybiniam darbui – 0. Tai nustos funkcionuoti aukštosios mokyklos ar ne? Man atrodo, kad nenustos funkcionuoti. Jos kris į skolas, į teismų procesus, į palūkanas, ir tada mes paklausime, kur bus pinigų.

PIRMININKAS. J.Karosas dėl šio siūlymo. Kolegos, dabar kalbame dėl nepaprastųjų išlaidų.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš žinau, kad viskas svarbu: ir Samariečių draugija, ir pasipriešinimo okupacijai dalyvių pavardžių iškalimas, ir Miško brolių rūmų restauracija, ir taip toliau. Bet aš pirmiausia klausiu truputį retoriškai: jeigu mes šiandien taip žiūrime į aukštojo mokslo problemą, kas liks po kelerių metų? O dabar išsakau rektorių poziciją, kurią išgirdau per pietų pertrauką. Įsivaizduokime, kad Seimas negauna savaitę laiko pinigų už elektrą, už šildymą, už telefonus. Ir Seimas labai sėkmingai dirba? Ačiū.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad Seimas netvirtina aukštųjų mokyklų išlaidų sąmatos. Ir nebūtų tikslu turbūt aiškinti, kad aukštosioms mokykloms nepaskirta pinigų elektrai, švietimui ar šildymui. Mes Vyriausybėje dirbdami esam susidūrę ne vieną kartą su tokia argumentacija, kai yra parodoma viena kuri nors programa kurios nors institucijos ir sakoma, kad tai programai jau nebeliko visiškai pinigų, nors bendra sąmata, sakysime, mažinama 5 ar 10%. Bet parodoma viena kokia nors speciali programa, kurią visi labai gerai supranta, ir sakoma: šitai programai jau neliko nė vieno cento. Taip pat kaip Radijui ir televizijai. Mes irgi pasiūlėme, kad iš valstybės biudžeto tiesiogiai per Finansų ministeriją būtų apmokama jų sąskaita siųstuvams, o visais kitais pinigais pats Radijas ir televizija galėtų disponuoti, tai mums pasakoma, ne, kad tokia sistema netinka, nes, be abejo, yra labai patogu po to eiti į Vyriausybę ir sakyti, kad duokite dar pinigų, nes va, viską apmokėjom, bet siųstuvams pinigų nebeliko. Štai ir čia yra labai panašūs argumentai. Aš siūlau dar sykį tokių argumentų nevartoti. Nes jeigu mažinama šiek tiek lėšų arba jų nepakanka, tai jų turi nepakakti visoms programoms, o ne elektrai arba šildymui.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Ir aš kreipiuosi į S.R.Petrikį ir V.Zabuką, ar galėtume balsuoti vienu kartu: jūs įregistravote plius 20 mln., Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas plius 8 mln. nepaprastosioms išlaidoms. Ar galėtume balsuoti vienu kartu dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymo dėl 8 mln.? Gerbiamieji kolegos, balsavimas visą laiką turi prasmę. Kiekvienas balsavimas gali surinkti 71 balsą tam punktui, kuriam nepritaria Vyriausybė. Kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu nieko daugiau pridėti. Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymo nepaprastąsias išlaidas aukštosioms mokykloms padauginti, padidinti 8 mln. 8 milijonais. V.Zabukas, turintis siūlymą, aš jam suteikiu žodį. Aš prašyčiau sutikti su…

V.A.ZABUKAS. Mes ką tik pakalbėjome su pirmininku Ž.Jackūnu ir nusprendėme teikti bendrą – būtent 20 mln.

PIRMININKAS. Gerai, sutariam. Ačiū. Taigi balsuojame dėl 20 mln. papildomų nepaprastųjų išlaidų aukštosioms mokykloms. Vyriausybė nemato… (Šurmulys salėje)

V.A.ZABUKAS. Papildomai 20…

PIRMININKAS. Vyriausybė nemato šiandien, iš kur tokių pinigų turėti. Pritariantys kolegos – už, pritariantys, bet matantys realią situaciją – prieš arba susilaiko.

Už – 49, dar du balsai, už – 51, prieš – 14, susilaikė 29. Taigi siūlymui nėra pritarta dėl objektyvios šios dienos valstybės finansų būklės. Ir dabar S.Daubaraitei… (Plojimai) S.Daubaraitei suteikiu žodį. Kolege Sofija, jūs kalbėsit ar ne? (Balsai salėje) Replikos, kolegos, po viso mūsų svarstymo ir po viso priėmimo. Dabar taupome laiką. S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamasis viceministre ir kolegos…

PIRMININKAS. S.Daubaraitė, Juozai Olekai, kalba dabar.

S.DAUBARAITĖ. …ir kolegos Seimo nariai, aš, pratęsdama…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, prašom luktelėti tol, kol posėdžių salėje bus tylu. (Balsai salėje)

S.DAUBARAITĖ. Ar galima?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, S.Daubaraitė kalba.

S.DAUBARAITĖ. Aš, pratęsdama Švietimo ir kultūros komiteto mintį, norėčiau atkreipti dėmesį ir paprašyti, kažkaip iš teikiamų dokumentų dingo prašymas skirti tam tikrą sumą pinigų Kudirkos Naumiesčio V.Kudirkos muziejui. Labai prašyčiau, kadangi apskritai yra kultūros reikmėms sumažintas biudžetas, kad būtų paskirta lėšų bent jam išlaikyti, nes jam pagal dabartinius duomenis nėra skirta nė vieno cento. O tai yra naujas pastatas, nauja kultūros įstaiga, pastatyta, įrengta bendruomenės ir savivaldybės lėšomis. Prašyčiau Vyriausybės atkreipti dėmesį ir skirti bent dalį prašomų lėšų šiam muziejui išlaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau tylos. Mielieji svečiai, aš prašyčiau tylos. Pone viceministre…

E.ŽILEVIČIUS. Aš manau, kad reikėtų pritarti šiam siūlymui ir skirti papildomai lėšų.

PIRMININKAS. Taigi pasiūlymas priimamas bendruoju sutarimu. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuo Švietimo einam toliau – Žmogaus teisių komiteto siūlymas. (Balsai salėje) Kolegos, pereinam per pirmąjį visą straipsnį ir tada suteiksiu visiems norintiems kalbėti dėl vedimo tvarkos ir dėl replikų. Žmogaus teisių komiteto siūlymas, pone pranešėjau. Dar liko Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymai. Oi, dėl J.Razmos siūlymų. Taigi tuoj susitariam, kolegos. Žmogaus teisių komiteto siūlymui yra pritariama, ar ne, pone viceministre?

E.ŽILEVIČIUS. Taip, Žmogaus…

PIRMININKAS. Pamiršau J.Razmos siūlymą, labai atsiprašau. Žmogaus teisių komiteto siūlymas.

E.ŽILEVIČIUS. Žmogaus teisių komiteto siūlymams yra pritarta. Siūloma skirti 100 tūkst. programai “Lietuvių kalbos informacinė visuomenė. 2000–2006 metai” ir valstybinės kalbos statusui įgyvendinti taip pat 100 tūkst. Taip pat yra pritarta siūlymui skirti administracinių ginčų komisijų funkcionavimui užtikrinti 590 tūkst. Lt. Taip pat… atsiprašau, čia jau Teisės ir…

PIRMININKAS. Taigi Teisės ir teisėsaugos, jūs pritariat irgi beveik viskam, ar ne?

E.ŽILEVIČIUS. Taip, Teisės ir teisėtvarkos komiteto taip pat yra pritariama. Pataisos reikalų departamentui – 1 mln. 500 tūkst. Lt, taip pat teismams finansuoti kitoms išlaidoms taip pat yra siūloma iš dalies pritarti ir skirti 500 tūkst. Lt, ir perskirstyti tarp atskirų programų, taip pat yra siūloma pritarti.

PIRMININKAS. Taigi čia turbūt bendruoju sutarimu sutariame, ar ne? Kiek galėjo Vyriausybė, tiek pritarė šių komitetų siūlymams. Žmogaus teisių komiteto siūlymas vienas, jam pritarta. Kolegos, dabar J.Razmos likęs siūlymas dėl Rytų Lietuvos socialinio plėtojimo ir mokymo valstybine kalba. Jis, gerbiamieji kolegos, buvo įregistruotas. Mes jo nebalsavome su ta sąlyga, kad kancleris J.Razma patikslins savo siūlymą. Pone kancleri, aš suteikiu jums žodį. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš buvau pateikęs anksčiau sumažinti Vyriausiajai rinkimų komisijai lėšas 10 mln. Lt. Tai tikrai gal būtų ir didoka suma. Tokiu atveju reikėtų visai atsisakyti apmokėjimo apylinkių, apygardų komisijos nariams. Tačiau sumažinus šią sumą iki 3 mln. Lt, aš manau, tikrai būtų galima rasti tokių išteklių komisijos biudžete. Galima truputėlį sumažinti įkainius už darbą komisijos nariams. Ir kitose skiltyse dar galima rasti papildomų lėšų. Tai būtų svarbi suma paskutiniesiems Rytų Lietuvos švietimo programos vykdymo metams. Aš siūlau palaikyti šią mano pataisą. O Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas tikrai dėl to nesutriks.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai jūsų prašau tikrai paremti šį labai, man atrodo, prasmingą ir gražų kanclerio siūlymą. Iš tiesų Rytų Lietuvos švietimo problemos yra labai svarbus mūsų valstybės gyvenimo baras ir bent koks dėmesys, kurio jis nusipelno, tikrai yra nepaprastai sveikintinas. Aš kviečiu visus kolegas paremti šį siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Paskui kalbės premjeras A.Kubilius.

K.SKREBYS. Aš noriu pasakyti, kad šiaip Seimo statutas turėtų galioti visiems – ir piliečiui J.Razmai, ir Seimo kancleriui J.Razmai. Tai nuo pataisos įregistravimo 24 valandų nepraėjo, ir iš viso jos svarstymas yra toks nevisiškai teisėtas. O kitas dalykas, tai būtų sveika pasižiūrėti į kalendorių, kad kiti metai yra 2000, yra dveji rinkimai. Tai būtų labai malonu, jeigu Seimo kancleris žinotų, koks yra realus darbas rinkiminių apylinkių komisijose ir kad tos lėšos yra labai reikalingos. Tai aš siūlau atmesti šitą pataisą dėl kelių priežasčių. Visų pirma ji yra netikslinga todėl, kad bus rinkimų metai ir pinigai Vyriausiajai rinkimų komisijai reikalingi, o antra, jos svarstymas yra neteisėtas, nes nuo įregistravimo 24 valandų nepraėjo, ir Statutas turėtų galioti taip pat ir Seimo kancleriui. O kitas dalykas, aš norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį. Kai buvo svarstomi Švietimo komiteto siūlymai, aš sakiau, kad norėčiau kalbėti dėl 624 punkto, kuriame Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra pasiūlęs sumažinti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos finansavimą. Aš esu šokiruotas tokio komiteto pirmininko elgesio. Aišku, galima pasinaudoti tam tikru istoriniu momentu, kad tam tikrą laiką nebuvo ministro, bet kištis ne į savo sritį ir atiminėti pinigus nėra visiškai gerai. Aš vis dėlto siūlyčiau apsispręsti Seime dėl 624 punkto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nėra (…) nė vieno papildomo cento pagal Ž.Jackūno siūlymą.

K.SKREBYS. Palaukit, 624 punktas priimtas ar ne?

PIRMININKAS. Nepriimtas.

K.SKREBYS. 624 nepriimtas. Gerai.

PIRMININKAS. Pone viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Aš iš tikrųjų patikslinsiu. Lėšos yra skirtos – 420 tūkst., tačiau yra ne sumažintos Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijai, bet yra skirtos papildomai. Nemažinant šitos programos.

K.SKREBYS. Palaukit. Yra išdalyta ir aiškiai parašyta, nubraukta 1200 tūkst. ir parašyta 780.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, yra Vyriausybės suvestinė. Prašom tenai pasitikslinti. Viceministras yra teisus. Suteikiu žodį A.Kubiliui. Dėl procedūrinių problemų. Kancleris J.Razma yra įregistravęs siūlymą sumažinti 10 mln. Lt. Pirma buvom sutarę, kad 10 yra per daug. Taigi jeigu Vyriausybė neprieštarautų dėl mažesnio skaičiaus, dėl to dabar tariamės. Vyriausybė ir pirma neprieštaravo dėl mažesnio skaičiaus.

Premjeras A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikrųjų būtų Seimo nutarimas taip perskirstyti lėšas, manau, Vyriausybė tam neprieštarautų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė neprieštarauja siūlymui, išplaukusiam iš J.Razmos siūlymo anksčiau. Registruojamės ir balsuosime dėl šio siūlymo. Jam nereikės 71 balso, nes Vyriausybė tam neprieštarauja.

Paskui, kolegos, pereinant prie kitos lentelės, bus milijonas replikų. Sutarėm, kad nebus. Vyriausybės valandos, sutarėm, šiandien nebus. Taip, kolega, nubalsuojame ir tuomet sutarsime. E.Bičkauskas – dėl vedimo tvarkos.

E.BIČKAUSKAS. Aš nematau, beje, Seimo nario pono J.Razmos pasiūlymo. Yra išdalytas pasiūlymas įstatymo projektui numeris toks, pasirašytas – ponas J.Razma. Aš tiksliai netikrinau, bet, kiek žinau, J.Razmų Lietuvoje yra ne mažiau 5-6. Parašas galbūt ir pono J.Razmos, bet aš nežinau, ar tai Seimo narys, ar jisai turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Galbūt ponas J.Razma, kancleris, įsivaizduoja, kad jį puikiai žino visa Lietuva ir užtenka tiktai jo pavardės, bet būtų gražu, jeigu kitą kartą vis dėlto įvardytų, kad tai yra Seimo narys J.Razma.

PIRMININKAS. Tai tikrai J.Razmos siūlymas, kolega. O tam, kad jūs nepainiotumėte jo su kitais J.Razmomis, aš tarp Kalėdų ir Naujųjų metų pažadu jus pasodinti prie privatesnių momentų. Balsuojame, kolegos, ar pritarsime J.Razmos siūlymui Vyriausiosios rinkimų komisijos išlaidas sumažinti 3 mln. ir šiuos pinigus skirti Rytų Lietuvos mokyklų reikalams. Kartoju, J.Razmos siūlymas buvo sumažinti 10 mln., Vyriausybė pritarė tik daliai šios sumos.

Už – 52, prieš – 3, susilaikė 16. Šis siūlymas yra priimtas. Kolegos, vieną lentelę baigėm. Tuoj pradėsim kitą lentelę. Dabar V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš nežinau, kodėl priimtas šis siūlymas, nes reikia 71 balso, man atrodo.

PIRMININKAS. Jeigu Vyriausybė nepritaria, tuomet.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jam Vyriausybė pritaria, taip? Aš vis dėlto norėčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, paklausti jūsų. Buvome sutarę ir buvo toks pasiūlymas, kad svarstant Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymus galėtų gauti žodį Rektorių konferencijos atstovai. Vargu ar iš tikrųjų yra gerai, kada Seimo salę palieka rektoriai, palieka tų įstaigų vadovai, kurios ugdė mus ir kurioms mes visi esame dėkingi. Kyla klausimas, ar jūs tikrai negalėjote suteikti žodžio, kad būtų išsakyta pozicija.

Antras dalykas. Iš tikrųjų per 50 narių palaikė tokius komiteto siūlymus, bet užteko 13 narių prieš ir kelių susilaikiusiųjų, kad didžiosios daugumos Seimo valia nebūtų išreikšta. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų Seimas taip save suvaržo ir tiek yra bejėgis, kad jis negali apginti tų pasiūlymų. Mes tiek kartų šiandien Seime nusižengėm Statutui ir Konstitucijai. Priminsiu Kelių fondo istoriją. Šiuo atveju, kai iš tikrųjų buvo galima priimti racionalų sprendimą, mes atkreipėme dėmesį į formaliąją dalį ir nusikaltom esmei. Rektorių konferencijos nariai išėjo iš salės, o mes, atsukę jiems nugaras, toliau apsimetame, lyg nieko nebūtų buvę. Atrodo, atėjo laikas elgtis taip, kaip elgėsi šviesios atminties K.Antanavičius – imti mikrofoną ir daužyti į tribūną. Gal tokiu būdu mes galėtume atkreipti dėmesį į problemų esmę.

PIRMININKAS. Aš tik tiek, gerbiamasis kolega, noriu pasakyti, kad Rektorių konferencijos rektoriai, nors ir ypač gerbiami, yra tiktai viena iš Lietuvos socialinių grupių, kurioms trūksta pinigų. Nenorėdamas išskirti, jiems suteikti ypatingų išskirtinių teisių, nesiūliau jiems suteikti žodžio, nes kitos socialinės grupės negali dalyvauti mūsų posėdyje.

G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji konservatoriai! Manau, kad toks darbo pobūdis įgauna visiškai beprasmę veiką, ir manau, kad ką pasakytų premjeras A.Kubilius, tam pritartų posėdžio pirmininkas ir biudžetas turėtų būti patvirtintas, nes tokia biudžeto svarstymo tuštybė nesuteikia jokios garbės Seimo darbui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Mes iš tikrųjų šiandien atsidūrėme gana sunkioje situacijoje. Radome pinigų tankams, bet neradome švietimui. Iš tikrųjų mano pozicija – kad mes neapginsime krašto su beraščiais, bemoksliais žmonėmis. Mes ne kartą to prašėme ir kreipėmės į jus. Aš prisijungiu prie tų žmonių teiginių, kad svarstymas plenariniame posėdyje netenka prasmės. Gal jūs galėtumėte susirinkti Konservatorių frakcijoje ir apsispręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kalbant dėl vedimo tvarkos iš tikrųjų būtų buvę daug geriau ir teisingiau, jeigu po to, kai buvo pateiktas ir atmestas paskutinis siūlymas dėl švietimo sistemos, dėl lėšų skyrimo aukštosioms mokykloms, universitetams, studentų reikalams, būtume galėję išsakyti replikas po balsavimo. Aš noriu pasakyti, kad, mano manymu, Seimas šiandien atsidūrė tikrai nepavydėtinoje situacijoje ir, be abejonės, visų pirma dauguma, nes mes aiškiai parodėm savo valstybės prioritetus, arba jų nebuvimą.

Ir dar vienas dalykas. Jeigu mes šiandien prieš biudžeto svarstymą darome tokius žingsnius, galbūt mes kitų metų pradžioje galėtume susėsti (visos partijos, visos frakcijos) ir sutarti, kur yra mūsų valstybės prioritetai ir kaip padaryti taip, kad būtų bendras sutarimas, kad ir kuri partija būtų, ir švietimo, mokslo, kultūros reikalams būtų skiriamas atitinkamas pinigų kiekis bei būtų numatyta, kaip eiti prie to optimalaus pinigų kiekio, kaip tai buvo padaryta su išlaidomis krašto apsaugai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar liko viena replika. A.Katkus. Kolegos, daugiau nesuteiksiu žodžio. Dirbsime toliau.

J.A.KATKUS. Aš manau, kad švietimo problemas iš dalies būtų galima išspręsti. Tą padarys Vyriausybė, tuoj pat po Naujųjų metų sumažindama per pusę savo atlyginimus ir aktyviau kovodama su korupcija bei negerais reiškiniais. Tai siūlau Vyriausybei ir manau, kad taip padarys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dirbkime toliau. Suteikiau žodį replikoms visiems, kurie prašė žodžio. Seimo narės K.Prunskienės pasiūlymas, pone viceministre. Ar K.Prunskienė dalyvauja posėdyje? Prašom.

E.ŽILEVIČIUS. Yra siūloma Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos įrašyti skiltį – Labanoro regioninio parko informacijos centro rekonstrukcijai 500 tūkst. Lt, iš jų nepaprastosios išlaidos. Tam yra nepritarta… iš biudžeto. Bet galbūt tai bus galima, kadangi tai yra nepaprastosios išlaidos, svarstyti, kai bus svarstoma programa. Taip pat kitam punktui, kur yra siūloma sumažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos…

PIRMININKAS. Pone viceministre, gerbiamieji kolegos! (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar kalba viceministras E.Žilevičius. Prašom susodinti visą savo frakciją, Česlovai Juršėnai! (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar kalba E.Žilevičius, net ir labai gerbdamas Č.Juršėną negaliu vidury kalbos suteikti jums žodį dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis į savo vietas. (Balsai salėje) Pone viceministre, prašome kalbėti toliau.

E.ŽILEVIČIUS. Valstybinei mokesčių inspekcijai yra siūloma sumažinti specialiems apskaitos blankams ir banderolėms skirtas išlaidas 20 mln. litų, bet to negalima daryti, nes ta suma – 39 mln. yra įrašyta tiek į pajamas, tiek į išlaidas. Mažinant išlaidas reikėtų tokia pačia suma mažinti ir pajamas, ko negalima padaryti. Todėl tam siūlymui nepritarta.

PIRMININKAS. Taigi K.Prunskienės siūlymui nepritarta. Ar kas nors kalbėtų dėl K.Prunskienės siūlymo? Niekas nenori kalbėti, kolegos, ir jos pačios nėra, kad argumentuotų šį siūlymą. Taigi šis siūlymas nesvarstomas, kolegos. Dėl vedimo tvarkos – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nuoširdžiai dėkoju. Aš turiu tik pakartoti tai, ką sakė kolegos. Kadangi mūsų siūlymai totališkai nepriimami, į mūsų nuomonę ir ne tik į mūsų nuomonę neatsižvelgiama, mes tolesniame Biudžeto įstatymo priėmimo procese nedalyvausime. Ir mes kairieji, ir kai kurie kiti, ir centristai. Likite vieni ir darbuokitės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Česlovai Juršėnai, visiems girdintiems pasakau, LDDP frakcija nėra įregistravusi nė vieno siūlymo biudžetui. (Balsai salėje) Vienintelis M.Pronckus yra įregistravęs siūlymus. Gerbiamieji kolegos, Seimo kanclerio J.Razmos tolesnis siūlymas.

E.ŽILEVIČIUS. Yra pasiūlyta padidinti 500 tūkst. litų Lietuvos archyvų departamentui paprastųjų išlaidų sumą, sumažinant Seimui skiriamas paprastąsias išlaidas. Siūloma sumažinti išeitines pašalpas. Dėl šio siūlymo siūlau apsispręsti Seimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Pone Ministre Pirmininke, aš manau, kad E.Bičkauskas mintimis pritaria biudžetui, bet jo politinė situacija neleidžia jam elgtis kitaip. J.Razmos siūlymas, gerbiamieji kolegos. J.Razma.

J.RAZMA. Manau, kad ir šiais metais Seimas parodė neblogą pavyzdį sutaupydamas lėšų ir kitų metų biudžetas tikrai nėra per didelis. Jeigu kolegos pritartų mano pasiūlymui, reikėtų mėginti Seimo biudžete rasti dar apie 0,5 mln. lėšų, tikintis, jog visi dabar esantys Seimo nariai labai aktyviai kovos dėl vietos būsimos kadencijos Seime ir nereikės visų planuojamų išeitinių pašalpų. Tada tas lėšas būtų galima skirti Archyvų departamentui, kuris, man atrodo, per daug droviai elgėsi Vyriausybės posėdžiuose. Gal jis apskritai nedalyvavo, jeigu sugebėjo likti visiškai be lėšų būtiniausioms jų archyvų išlaikymo išlaidoms finansuoti, t.y. apsaugai, šilumai ir t.t. Tikrai negalima sakyti, kad jų pateikti atlyginimų vidurkiai – apie 700 litų yra per dideli. Nors ir rizikuoju susilaukti kritikos ir iš Seimo Kanceliarijos vadovų, finansininkų, bet šioje situacijoje ryžausi pateikti tokį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas – dėl šio pasiūlymo.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai norėčiau pritarti kanclerio siūlymui, vienam iš daugelio gražių siūlymų, nes iš tiesų dabar Lietuvos archyvų yra labai sunki padėtis, jų normali veikla gali būti visiškai paralyžiuota. Tikrai jiems būtina padėti.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys K.Skrebys – prieš J.Razmos siūlymą.

K.SKREBYS. Kancleriui turbūt patinka žaisti taupymo maniją ar dar ką nors. Galbūt jis tikisi, kad vienas ar kitas laikraštis išspausdins jo nuotraukėlę su rodykle, kuri nukreipta į viršų.

PIRMININKAS. Kolega Kęstuti…

K.SKREBYS. Manau, kad reikėtų sudaryti Seimo nariams elementarias darbo sąlygas, nes nuolatos neveikia interneto tinklas, negalima gauti kokio nors teisės akto, prisiprašyti, kad iš kur nors atsiųstų viena ar kita Seimo tarnyba. Tai gal reikėtų jausti bent elementarią ribą dėl šių populistinių siūlymų.

PIRMININKAS. Premjeras A.Kubilius. Ar pritariate, kolegos, tiems 500 tūkst.?

A.KUBILIUS. Vyriausybei būtų nepatogu kaip nors prieštarauti Seimo valiai perskirstyti Seimui skirtus pinigus. Jeigu Seimas pritars, kad savo išlaidų sąskaita finansuoja kokią nors kitą instituciją, tai Vyriausybė tikrai tokiam sprendimui negalėtų prieštarauti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Vyriausybė pritaria J.Razmos siūlymui teorines numatomas išeitines Seimo narių ir jų padėjėjų pašalpas sumažinti 500 tūkst. litų ir šiuos pinigus skirti Lietuvos archyvų departamentui.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsuojame dėl J.Razmos siūlymo, kuris buvo mano suformuluotas. Minus 500 tūkst. iš Seimo narių išeitinių pašalpų, plius 500 tūkst. Lietuvos archyvų departamentui.

Už – 28, prieš – 10, susilaikė 24. Siūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Centro sąjungos frakcija tikrai labai nuoširdžiai norėjo prisidėti prie biudžeto svarstymo ir tvarkymo, bet, deja, situacija tokia, kad manau, iš tikrųjų gal jūs pasvarstykite frakcijoje, nuspręskite ir ateikite pateikti visus projektus sutarę dėl jų tarpusavyje. Taip bus paprasčiausia, nes mūsų indėlio visiškai nereikia. Dėkoju, mes toliau svarstyme nedalyvausime.

PIRMININKAS. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad ir Centro sąjungos siūlymų dėl šio biudžeto nesu matęs, bet čia tiek to. A.Stasiškio siūlymai, gerbiamieji kolegos. Aš turiu didžiulių statutinių problemų. Pone viceministre, o paskui žodį suteiksiu premjerui.

E.ŽILEVIČIUS. Yra siūloma patikslinti Kultūros ministerijos dalį. Siūloma skirti lėšų pasipriešinimo dalyvių pavardėms iškalti – 28 tūkst. litų. Šiam siūlymui pritarta. Ne 28,3 tūkst., o 28 tūkst. litų. Tuskulėnų rimties parko žudynių muziejaus projektavimo darbams iš dalies yra pritarta, siūloma skirti 200 tūkst. litų. Politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių ir paminklų Rusijos Federacijos ir kitose NVS šalyse apskaitos ir priežiūros programai yra pritarta, siūloma skirti 120 tūkst. Dėl lėšų Vilniaus senamiesčiui tvarkyti ir Lietuvos laisvės organizacijos Miško broliai rūmams yra nepritarta – 1 mln. 400 tūkst. Yra siūloma skirti Lietuvos archyvų departamentui 700 tūkst., tačiau pritarta iš dalies, siūloma skirti 175 tūkst. litų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui siūloma skirti 50 tūkst. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos įamžinimo programai siūloma skirti 100 tūkst. litų, ypatingojo archyvo saugyklų kapitaliniam remontui yra siūloma skirti 1 mln. 800 tūkst. litų. Taip pat yra siūloma papildomai skirti Genocido aukų ir rezistencijos dalyviams, Genocido ir rezistencijos aukų atminimui įamžinti papildomai siūloma skirti 200 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį premjerui A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes siūlytume pritarti tam pasiūlymui, kurį ką tik pateikė viceministras E.Žilevičius, ir papildomai skirti maždaug 500 tūkst. litų iš to, kas jums buvo anksčiau išdalyta.

Šias papildomas pinigų sumas mes siūlome skirti iš lėšų, kurios buvo numatytos Vyriausybės rezervo fonde, tai yra atitinkamai sumažinant Vyriausybės rezervo fondą.

E.ŽILEVIČIUS. Tai būtų 498 tūkst.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti, kolegos, bendruoju sutarimu? A.Grumadui suteikiu žodį.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, man gana keista ir įdomu, kai atsiranda papildomų lėšų, neplanuotų biudžete. (Balsas salėje) Aš esu, sako, manęs nėra, kad ir kaip keista, esu. Antra vertus, kai kalbama apie monitoringo programą, kai kalbama apie kitas programas, čia sėdėjo visa plejada garbių rektorių mūsų salėje ir mes ten nerandame galimybių finansuoti, o šiuo atveju yra. Man labai keista. Todėl aš negalėčiau tam pritarti, juolab kad mūsų svarstomam biudžete yra labai daug tų eilučių, kurioms išties papildymas finansais yra būtinas. Dėkui.

PIRMININKAS. A.Stasiškis, argumentai už.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mūsų diskusija dažnai pereina į visiškai destruktyvų lygmenį ir aš nežinau, ar kad mes čia šiandien be pietų, ar kad per daug sotūs pietūs, gal tikrai Seimui per daug turime pinigų ir vertėtų dalį paskirti rimtesniem dalykams.

Aš dėl šių pasiūlymų, kuriems iš dalies yra pritarta, tik viena galiu pasakyti, tegul kas nors drįsta pirštu parodyti ir pasakyti, kurio šio darbo galima kitais metais nedaryti arba kurį galima numesti. Ir viskas, daugiau nieko. Nebent tiek pasiūlyti, kad LDDP grįžtų ir kaip komunistų partijos įpėdinė ir teisių paveldėtoja gal iš savo asmeninių lėšų galėtų kiek nors kompensuoti savo komunistų padarytus nusikaltimus.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, galime pritarti bendruoju sutarimu? Vyriausybė pritaria. (Balsai salėje: galime.) Ačiū, gerbiamieji kolegos, toliau R.Dagio siūlymas.

E.ŽILEVIČIUS. Seimo nario R.Dagio pasiūlymai yra pakeisti Krašto apsaugos ministerijoje paskirstymą tarp programų. Šiam pasiūlymui yra nepritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Rimantai Dagy, aš suteikiu jums žodį. Ar reikalausite balsuoti? Jūsų siūlymas dėl Krašto apsaugos ministerijos perskirstymo viduje. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėtume dėl dviejų motyvų palaikyti šį siūlymą. Visų pirma mes suprantame, kad dabar mūsų pateiktas Televizijos ir radijo komiteto biudžetas toli gražu jų netenkina. Paprasčiausiai neturės rezervų, turės smarkiai reformuoti savo infrastruktūrą ir tikrai mes užkrauname labai daug visokių prievolių, papildomų kanalų ir papildomų programų ir taip toliau, ir panašiai. Labai smarkiai padidėjo siųstuvų nuoma. Mes jiems duodame labai daug prievolių. To neužtenka. Bet, sakykime, mes negalime labai ženkliai padidinti tų pinigų. Bet yra vienas kanalas, čia kalbu apie vidutinių bangų siųstuvą, kuris iš esmės eksploatacine prasme Televizijos ir radijo komitetui, jeigu vien tiktai dėl jo mokumo, ūkine prasme, nėra naudingas, nes tenka mokėti labai dideles nuomos kainas. Jie galėtų dirbti trumpųjų bangų siųstuvu ir konkuruoti su privačiomis stotimis. O tai turi daryti, kad mūsų Nacionalinio saugumo sistemos įstatyme ir krašto apsaugos civilinės saugos klausimams spręsti turi būti vienas kanalas, kuris girdimas kiekvieno mūsų gyventojo. Visiškai logiška, kad mes galėtume perskirstyti biudžetą perkeldami tuos du milijonus į krašto apsaugos biudžetą. Ateityje mes turėsime pagalvoti, ką perkelti į krašto apsaugos biudžetą, kad patenkintume savo kylančius įsipareigojimus. Perskirsčius tuos 2,5 mln. visame biudžete turbūt nebūtų didelės tragedijos, palyginti su tuo, kas dabar yra, kokia susidariusi padėtis pačioje Televizijoje ir radijuje. Todėl siūlau palaikyti tą mano siūlymą.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Č.Stankevičiui dėl R.Dagio siūlymo.

Č.V.STANKEVIČIUS. Šis pasiūlymas yra visiškai niekuo nepagrįstas, išskyrus tuo, kad norima finansuoti siųstuvų nuomą. Noriu pasakyti, kad krašto apsaugos reikmėm jokia siųstuvų nuoma nereikalinga. Tam, kad būtų perduotas vienas pranešimas per metus, tai už jo paskelbimą galima užmokėti keletą šimtų litų, bet ne švaistyti du milijonus krašto apsaugos lėšų be reikalo. Krašto apsaugos sistema tokios programos neturi, ji nereikalinga. Čia iš esmės naujos programos siūlymas niekuo nepagrįstas ir nesuderintas.

PIRMININKAS. Čia buvo argumentai prieš. R.Pleikys norėtų paremti R.Dagio siūlymą.

R.PLEIKYS. Siūlymą norėčiau remti, nes kalbama apie Sitkūnų 500 tūkst. vatų galingumo siųstuvą, kuris transliuoja Lietuvos programą visai valstybės teritorijai, o tamsiuoju paros metu ir daugeliui kraštų aplinkui. Taip pat yra naujausios technologijos, kurios leidžia ta pačia banga kitomis moduliacijomis perduoti papildomą informaciją, kuri gali būti svarbi ir krašto gynybos žinybai. Todėl manau, kad jeigu būtų galimybė šio siųstuvo darbą finansuoti visą parą iš, tarkime, gynybos biudžeto, tai būtų geriau, negu jį išjungti, kaip dabar yra planuojama, nes kitą savaitę tai bus paskelbta. Ačiū.

PIRMININKAS. Pirmininkui V.Landsbergiui suteikiu žodį šiuo klausimu.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad yra atkreiptas dėmesys į labai svarbią problemą, būtent, kad radijo siųstuvai, tie, apie kuriuos kalbėjo kolega R.Pleikys, ir apskritai siųstuvai, kuriais galima visą laiką palaikyti ryšį su visu kraštu ir su užsieniu, jie turi būti garantuotai veikiantys. Kai mes šiandien girdime tam tikrus gąsdinimus, galbūt tai naudojama ir spaudimui, kad štai radijas bus išjungtas, nutils amžiams, jeigu negaus pinigų ir panašiai. Aš noriu pasiūlyti Vyriausybei, kad kai skirsto poįstatyminiais aktais, jeigu ten yra galimybė tą daryti, kad būtent siųstuvams lėšos būtų privalomai naudojamos, kad nebūtų tokių spekuliavimų, štai mes kitkam naudosime, o siųstuvus išjungsime. Pirmiausia siųstuvai ir transliacija turi būti užtikrinta. O paskui jau visa kita. Ar yra tikslinga čia būtent šitaip daryti? Čia turbūt per staigus pasiūlymas? Bet gal Vyriausybė gali tai išspręsti kitu būdu.

PIRMININKAS. Dėkui, registruojamės, mielieji kolegos, balsuosime dėl R.Dagio siūlymo. Pone viceministre, gal jūs dar turite ką pridėti? Ne. Balsuosime dėl R.Dagio siūlymo iš Krašto apsaugos ministerijos centrinių institucijų išlaikymo eilutės skirti 2 mln. 100 tūkst. radijo siųstuvų nuomai krašto apsaugos reikmėms. Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras tam nepritaria. Kolegos, mes registruojamės. Balsuojame dėl R.Dagio siūlymo, gerbiamieji kolegos. Atleiskite, balsavimas prasideda dabar. Balsuojame dėl R.Dagio siūlymo. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, dėl R.Dagio siūlymo. Aš tyliai, kolegos, prašau jūsų atleidimo. Registruojamės. Posėdyje dalyvauja 67 Seimo nariai. Dabar tikrai balsuojame dėl Seimo nario R.Dagio siūlymo. Pritariantys – už, kiti – kitaip.

Už – 19. Kolegos, šiam siūlymui nėra pritarta. Toliau – grupės Seimo narių siūlymas. Iš pradžių repliką R.Dagys.

R.J.DAGYS. Norėčiau atkreipti dėmesį į balsavimo rezultatus. Mūsų žiniasklaidos atstovas ir Nacionalinio radijo ir televizijos komiteto… Jeigu pripliusuotumėte kaip “konstruktyviai” (…) opozicijos balsus, būtume pamatę, kad pasiūlymui būtų buvę pritarta.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, toliau – R.Kupčinsko siūlymas, šiandien įregistruotas. Kolegos, aš negaliu jo teikti balsuoti. Vyriausybė čečėnų studentų mokslui aukštosiose mokyklose skyrė 100 tūkst. litų. R.Kupčinskas siūlytų, kad tas skaičius turėtų būti 338 tūkst. litų. Aš negaliu, gerbiamasis kolega, teikti balsuoti šito siūlymo dabar. Suteikiu jums žodį, bet balsuoti negalėsiu suteikti. Prašom prašyti žodžio. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Šita suma, numatyta sąmatoje, – tai yra mūsų humanitarinė pagalba Čečėnijai. Ši sąmata buvo pateikta ir gerbiamajam viceministrui, ir Vyriausybei prieš pusę metų. Man tenka labai apgailestauti, kad vis dėlto tos minimalios sumos 20 studentų mokyti Lietuvos Respublikoje neatsirado. Šitų 100 tūkst. Lt užteks keturiems mėnesiams. Labai prašyčiau ir Vyriausybės, ir Finansų ministerijos sutikimo, kad būtų paskirta šiai kilniai humanitarinei akcijai visa suma 20 studentų. Tai visa mūsų humanitarinė pagalba Čečėnijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė spręs vėliau šituos reikalus. Dabar teikti balsuoti negaliu.

Dėl melioracijos svarstysime tada, kai imsime svarstyti pagrindinį įstatymo projektą. Dabar – A.Matulo siūlymas, kuriam Vyriausybė pritaria.

E.ŽILEVIČIUS. Pono A.Matulo paskirstymui tarp programų siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Taigi A.Matulo siūlymui pritariame. Ministerija taip pat pritaria šiam siūlymui dėl 201 tūkst. 500 Lt perskirstymo Sveikatos apsaugos ministerijos viduje. Dėkui, gerbiamieji kolegos.

Dabar prašom pakomentuoti, pone pranešėjau, Teisės departamento siūlymus.

E.ŽILEVIČIUS. Siūlome atsižvelgti į Teisės departamento visus siūlymus. Jeigu galima, po to mes tas visas redakcijas pateiksim. Dėl 1 punkto. Dėl 2 punkto. Jau įstatyme yra pataisyta dėl Privatizavimo fondo lėšų konsultacijų kompanijų, vertybinių popierių biržų komisiniams mokesčiams. Patikslintas įstatymas pateiktas anksčiau Vyriausybės posėdyje. O dėl 3 ir 4 punkto iš esmės sutinkam ir paredaguosim pasibaigus posėdžiui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre.

Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl 6 priedėlio, dėl 1 straipsnio. Pone Ministre Pirmininke, dėl Konstitucinio Teismo išvadų dėl teismų biudžetų. Pone viceministre, prašom pakomentuoti savo siūlomą išeitį, kuri visiems išdalyta.

E.ŽILEVIČIUS. Tai Vyriausybė vakar posėdyje svarstė ir priėmė sprendimą: atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. sprendimą, padaryti patikslinimą ir Teisingumo ministerijos biudžete išskirti atskirą eilutę “Teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimas”, visus čia esančius teismus atskirai išskirti kiekvieną 6 priedėlyje. Tam reikėtų papildyti 1 straipsnį 6 priedėliu, kuriame bus patvirtinti asignavimai kiekvienam teismui atskirai, kaip ir buvo Konstitucinio Teismo tokia nuostata.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Matau, nėra prieštaraujančių, premjeras sutinka. Jo lydraštis su sąmatomis yra atėjęs į Seimą. Taigi padarome tokį redakcinį patikslinimą: Teisingumo ministerijai numatytą programą 2.1 “Teisinės sistemos reformos metmenų įgyvendinimas” išskiriame biudžete atskira eilute, o asignavimus kiekvienam teismui nurodome 6 priedėlyje.

Seimo Pirmininkas dar prašo žodžio, gerbiamieji kolegos, bet jau šita išeitis yra priimta. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, tai, kas dabar yra siūloma daryti, žinoma, galima daryti, bet, man atrodo, nėra reikalo taip blaškytis dėl to, ką pasiūlė Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo sprendimas pirmiausia dar nėra įsigaliojęs, antras dalykas, jo nutariamojoje, privalomoje dalyje šitos nuostatos visai nėra nurodytos kaip norma, kuri būtinai reikalinga valstybės biudžete. Aptariamojoje ir patariamojoje dalyje yra pasakyta, kad tą teismų nepriklausomumo principą pagal teismų finansavimą galima užtikrinti (aš cituoju): “įstatymų normose įtvirtinus nuostatą, kad valstybės biudžete būtų nustatoma ir tai, kiek lėšų skiriama kiekvienam teismui”, kad būtų nustatoma po to, kai įstatymų normose bus įtvirtinta ta nuostata. Kodėl gi ne, tą galima padaryti, ypač kai toks geras patarimas ateina iš Konstitucinio Teismo. Bet šiandien mes persistengtume. Aš nežinau, ar tą šiandien reikia daryti, kai įstatymų normose tokios nuostatos dar nėra. Kas nors ims ir apskųs tam pačiam Konstituciniam Teismui, kad mes elgiamės ne pagal jo nurodymą. Aš manau, mes galim sausio pradžioje įrašyti į įstatymus atitinkamą nuostatą ir tada patvirtinti šitą teismų sąrašą. Suma vis tiek yra ta pati, ji biudžeto nekeičia.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, dar suteikiu žodį Ministrui Pirmininkui. Jis siūlo šitą išeitį, kuriai mes dabar mėginame pritarti.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų gal būtų galima elgtis ir taip, kaip siūlo Seimo Pirmininkas, bet aš tiktai galvoju, ar mums reikia dar to papildomo darbo, ypač kad Seimo statutas nurodo, jog biudžeto pataisos svarstomos taip pat kaip biudžetas, t.y. su visais pateikimais, dviem svarstymais. Tai gali labai ilgai užtrukti, o Seimas išeis vis tiek, matyt, sausio viduryje atostogų ir susirinks tiktai kovo pradžioje. Visą tą laiką liks neapibrėžtumas dėl to. Kiek aš supratau iš teisingumo ministro vakar, jokios problemos nesudaro tokios sąmatos patvirtinimas. Jeigu Seimas galėtų šiandien jai pritarti, man atrodo, kad tai nesudarytų kokių nors didesnių problemų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, kolegos, pritariame šiandien Vyriausybės nuomonei. Ačiū. Pone viceministre, dabar pataisos visos apžvelgtos, ar ne?

E.ŽILEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, prieš mūsų akis – pagrindinis projektas – Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, tas variantas, kurį vakar atsiuntė Vyriausybė. Bendruoju sutarimu mes priėmėm jį kaip pagrindinį, nes ten yra patikslinimai, susiję su tomis pataisomis, kurias mes šiandien padarėme, ir su tais patikslinimais, kuriuos priėmė Vyriausybė, atsižvelgdama į Seimo narių ir kitų organizacijų siūlymus.

Taigi 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Pone viceministre, ar jūs dar komentuotumėt?

E.ŽILEVIČIUS. Kadangi dabar buvo pritarta visus teismus išskirti atitinkamai atskiru priedėliu, tai reikėtų 1 straipsnio pirmojoje dalyje, skliausteliuose pirmas, antras… reikėtų įrašyti skaičių “6”.

PIRMININKAS. Tai padarome ir 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Priimame.

E.ŽILEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio, Pirmininke. Dėl 2 straipsnio – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Norėčiau tiktai pasitikslinti. Jeigu mes dabar taip statom vežimą prieš arklį, ar reikia sustatyti atskirom eilutėm kiekvieną teismą į vieną tokį bloką? Ar tam pačiam bloke bus ir Konstitucinis Teismas, ir Aukščiausiasis Teismas?

E.ŽILEVIČIUS. Taip, aš galiu paaiškinti. Tame pačiame bloke bus ir ta programa. Teisinės reformos metmenys – viena suma. Jinai bus iššifruota šeštajame priedelyje, kad nereikėtų visų tų rašyti į tą pirmąjį priedelį, kuriame bus labai… dėl to siūloma šeštajame priedėlyje. Bet pati programa bus atskira eilute, kaip jūs ir minėjote, prie tų institucijų.

PIRMININKAS. 2 straipsnis, kolegos. Negaliu įjungti kompiuterio, gerbiamieji kolegos! Ar kas norėtų kalbėti dėl 2 straipsnio? 2 straipsnį priimame. Gerbiamieji, prašome įjungti mūsų kompiuterius.

3 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? 3 straipsnis yra priimamas.

4 straipsnis? Priimamas.

5 straipsnis? Priimamas.

6 straipsnis? Priimamas.

7 straipsnis ir V.Knašio bei grupės Seimo narių: V.Velikonio, M.Pronckaus, M.Briedžio, K.Skrebio, S.Čirbos, pasiūlymas. Pone viceministre, kokia jūsų nuomonė?

E.ŽILEVIČIUS. Siūloma nepritarti šiam straipsniui, nes, kaip jau buvo minėta, įstatymo 14 straipsnyje randama būdų, kaip spręsti šią problemą.

PIRMININKAS. Viceministras sako, kad ši problema bus sprendžiama 14 straipsniu. Pone Knašy, ar jūs teiksite balsuoti savo siūlymą?

V.P.KNAŠYS. Labai gerai, kad Vyriausybė ieško galimybių spręsti šią problemą. Mes viliamės, kad supranta situaciją, jog tai yra labai didelis nacionalinis turtas, kurį reikia, na, bent dabar, šiek tiek saugoti. Žinoma, čia truputį trūksta konkrečių dalykų. 21 mln. įsiskolinimų, plius ten visokia polderių priežiūra ir taip toliau. Iš tų, kas dabar skirta, liktų 6 mln. Žodžiu, mes būtume pasirengę teikti balsuoti savo pasiūlymą, tačiau aš labai apgailestauju, kad neliko mano kolegų iš kairės pusės – mes nesurenkam balsų. Todėl aš pritariu 14 punktui su viltimi, kad Vyriausybė labai gerai supranta tą problemą ir padės išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, mes turėjome galimybę dar ieškoti lėšų melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti, bet kadangi kairioji pusė nedalyvauja posėdyje, mes turime problemų dėl balsų ir šis siūlymas nėra svarstomas.

Gerbiamieji kolegos. Ar galime priimti 7 straipsnį? 7 straipsnį priimam.

8 straipsnis, gerbiamieji, ar galime priimti? Priimame.

9 straipsnis? Priimame.

10 straipsnis? Priimame.

11 straipsnis? Priimame

12 straipsnis? Priimame.

13 straipsnis suformuluotas taip, kaip siūlo A.Katkus. 13 straipsnis yra priimtas, taip, pone viceministre?

E.ŽILEVIČIUS. Šiek tiek yra paredaguotas. Pono A.Katkaus siūlymas yra redakcinė pataisa 13 straipsniui, bet esmė yra tokia, kokią siūlė A.Katkus.

PIRMININKAS. A.Katkus… Taigi Vyriausybė suformulavo pagal A.Katkaus siūlymą savo 13 straipsnį. Ar A.Katkus jį palaiko?

J.A.KATKUS. Taip, aš sutinku su formuluote. Esmė liko, tiktai dar aiškiau yra surašyta ir pataisyta. Dėkoju.

PIRMININKAS. 13 straipsnis priimamas.

14 straipsnis, numatantis vilčių melioracijai ir dirvų kaltinimo darbams finansuoti, priimamas.

Kolegos, ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Prašom kalbėti per šoninius mikrofonus. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigiamas vienas iš svarbiausių rudens sesijos darbų – tvirtinami 2000 metų nacionalinio valstybės ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai. Minėti kitų metų biudžetai nebus ankstesniųjų metų pavyzdžiu tradiciškai augantys biudžetai. Jie įvardijami kaip skurdo, proginiai, vargo biudžetai, bet tai yra tik pasekmė, jos konstatavimas. Kažkodėl neįvardijamos priežastys, kurios ir nulemia pasekmes. O jos – tai vyriausybių keitimai, labai susilpninta finansinė drausmė ir sudarytos vos ne šiltnamio sąlygos šešėlinei ekonomikai bei kontrabandai, sudaryta ekonomikos stagnacija užkraunant šaliai dideles skolas – iki 3 mln. Lt (nepriemokos rekordas), buvusios Vyriausybės vadovo rūpinimasis vien savo įvaizdžiu, o ne valstybės reikalais. Lietuvos gyventojai orientuoti į emocijas ir pyktį, o ne kviečiami mąstyti ir rinktis mažesnę blogybę nepamirštant ir Rusijos krizės įtakos.

Turint puokštę minėtų priežasčių pasekmė ir negalėjo būti kita. Gerai, kad stovint ant duobės krašto surasta jėgų sustoti ir pradėti nuo jos trauktis. Turint minėtus biudžetus kitais metais kuklios galimybės pasiekti kiek ryškesnį ekonomikos kilimą, kiek geresnį mokslo, švietimo, sveikatos, socialinės ir kitų sričių finansavimą, sugrįžti prie finansinės drausmės ir geresnių finansinių rodiklių. 2000 m. daug kas priklausys nuo visų Lietuvos gyventojų susitelkimo ir bendro darbo, o ne kritikos ar protesto akcijų, tartum laukiant kokio nors mesijo. Pritariu 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui P.Gražuliui.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis biudžetas jau spėjo gauti pavadinimą – skurdo biudžetas. Kodėl 2000 metų biudžetas toks varganas? Kas dėl to kaltas? Nėra abejonės, tai Rusijos krizė. Kas skatino ir ragino verslininkus kuo labiau integruotis į Rytų rinkas? Be abejonės, LDDP ir kairiosios jėgos. Kokias pasekmės, ypač žemės ūkiui, po to matome?

Antra. Tai nesubalansuotas, net nemotyvuotas ir nepagrįstas 1990 m. biudžetas. Noriu pasakyti, kad aš už šį biudžetą nebalsavau. Jeigu taip pat būtų atsižvelgta į daugybę krikščionių demokratų siūlymų, šiandien biudžetas būtų kitoks. Pirma – tai Akcizų įstatymas. Padidinus akcizus alkoholiui biudžetas neteko daugiau kaip 0,5 mlrd. Lt. Antra. Mes pasisakėte prieš teisėjų algų didinimą. Mes pasisakėme prieš atlyginimų didinimą diplomatams ir valdininkams. Mes pasisakėme prieš tai, kad asmenys, gaunantys daugiau kaip 3,5 VDU, nebūtų atleisti nuo “Sodros” mokesčio. Dėl šios įstatymo pataisos “Sodros” biudžetas neteko daugiau kaip 100 mln. Lt. Tai tik dalis įstatymų, dėl kurių biudžetas neteko šimtų milijonų litų. Jeigu būtų pritarta krikščionių demokratų siūlytoms įstatymų pataisoms, aš manau, šitas biudžetas būtų daug gausesnis ir nebūtų vadinamas vargo biudžetu.

Nepaisydamas to, aš balsuosiu už šį biudžetą, nes jis yra subalansuotas, jame realiai atsižvelgta į pajamas, yra realios išlaidos. Siūlyčiau gerbiamajai Vyriausybei sumažinti atlyginimus valdininkams, teisėjams. Tuomet liaudis labiau konsoliduosis, labiau rems šią Vyriausybę ir labiau supras šiandieninį biudžetą. Aš taip pat manau, kad reikėtų ir Seimo nariams kiek nors susimažinti algas, nes šiandien visi žmonės gana nelengvai gyvena. Dėl to turėtume ir didesnį visuomenės palaikymą.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nors reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, tačiau iš tikrųjų aš kalbėsiu dėl nedalyvavimo balsuojant motyvų, prisidėdama prie tų, kurie jau anksčiau paliko šią salę.

Biudžetas iš tikrųjų yra skurdo biudžetas. Nemaža dalimi tai lemia ne vien tiktai objektyvūs sunkumai, bet ir Vyriausybės politika, kuri buvo vykdoma iki pastarųjų metų, kai buvo neatsižvelgiama į ūkinių subjektų interesus suformuoti Lietuvoje palankesnes sąlygas jų finansiniai būklei, kuri būtų prielaida ir biudžeto pajamoms didėti. Biudžetas priiminėjamas iš esmės realiai neįvertinus laukiamo šių metų nepaprastųjų išlaidų dydžio. Pagal nepaprastąsias išlaidas, beje, yra pakankamai dideli svyravimai skaičiuojant pagal atskirus asignavimų valdytojus. O neįvertinus visų šių skirtumų, iš tikrųjų mes nematome, kokia reali padėtis, finansinė padėtis susiformuos atskirose biudžeto finansuojamose srityse ir pas asignavimų valdytojus.

Turbūt pati skaudžiausia vieta yra suabsoliutinti šios ir ankstesnių vyriausybių prioritetai, t.y. besąlygiškas "Williams" interesų įgyvendinimas per anksčiau priimtus įstatymus ir pasirašytas sutartis, dėl kurių jau šįmet į “Mažeikių naftą” yra įšaldyta 1,3, tiksliau sakant, dar daugiau milijardo valstybės paskolų ir garantijų. O kitiems metams šita suma, kaip suprantama, dar padidės, t.y. numatyta dar daugiau kaip pusė milijardo.

Beatodairiškai toliau didinamas biudžetas Krašto apsaugos ministerijai, kai susumavus visų sričių, susijusių su krašto apsaugos sistema, jau kitais metais turėtume daugiau nei 1,7 BVP, kas buvo anksčiau įsipareigota. Tuo tarpu šitas įsipareigojimas galėjo būti taip pat pakoreguotas, atsižvelgiant į realią šalies finansinę padėtį. Dėl viso to nukenčia kiti labai svarbūs valstybės prioritetai…

PIRMININKAS.Gerbiamoji kolege…

K.D.PRUNSKIENĖ. …tai švietimas, mokslas, kultūra, sveikatingumas, kas labai labai nuvilia didelę dalį Lietuvos žmonių, ne vien tiktai politikų. Labai gaila, kad toks sprendimas yra priimamas švenčių, Kalėdų, Naujųjų metų išvakarėse, ir tai, be abejo, suformuos atitinkamą nuomonę Lietuvoje. Deja, aš nedalyvausiu balsavime, nors suprantu, kad bet kokio biudžeto priėmimas yra mažesnė blogybė nei nepriėmimas, nes tai leistų sudaryti dar didesnes disproporcijas, naudojant biudžetą pagal faktiškas įplaukas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dvi minutės kalbėti, o ne keturios minutės kalbėti dėl motyvų. Tylos, gerbiamieji kolegos, dabar prašau tylos. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Truputį realybės tiems, kurie vertina šių metų biudžetą… (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, prašau tylos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Padarius užskaitą, vienkartinę užskaitą, šių metų biudžetas būtų įvykdytas ir įsipareigojimai būtų įvykdyti, nes lieka apie 1,5 mlrd. valstybės įsipareigojimų ir apie 3 mlrd. negautų mokesčių, kurie yra deklaruoti. Tai yra ta realybė, kuri leidžia kalbėti apie šių metų planuotą, realiai planuotą biudžetą. Dabar apie kitų metų biudžetą. Kitų metų biudžetas sudarytas pagal ketvirtojo ketvirčio duomenis. Pagal tokius duomenis, kokių nebuvo visus 10 metų Lietuvoje. Tokio blogo mokesčių surinkimo kaip ketvirtąjį šių metų ketvirtį dar niekad nebuvo. Dabar to projekto sudarytas toks variantas. Ponas P.Gražulis kalbėjo, kad biudžetas subalansuotas. Atvirkščiai, biudžetas yra nesubalansuotas, nes suplanuotas deficitas – 800 mln. Paieškokit, ar buvo toks deficitas ar 1997, ar 1998 metais? Biudžeto, valstybės biudžeto deficitas – 800 mln. Tai kalba apie mūsų nuolaidžiavimus Vyriausybei, kad ji galėtų be jokios įtampos sėdėti ir atsiskaityti dėl plano vykdymo. Aš balsuosiu tik dėl to, kad tai yra frakcijos įpareigojimas. Bet sąžinė kalba kitaip.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Jau turbūt susidarė tokia praktika mūsų valstybėje, kad bet kuris metinis biudžetas nėra absoliuti vertybė. Kiekvienas biudžetas turi tokią savybę, kad jis yra persvarstomas. Aš tikrai nenorėčiau, kad Lietuvos žmonės ir mūsų kolegos tragizuotų. Aš tikrai manau, kad priėmus šitą biudžetą ir padirbėjus pusę metų nuoširdžiai visiems, atsiraitojus rankoves, mes jį persvarstysim ir persvarstysim kur kas geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcija “Socialdemokratija 2000” apsvarstė šį biudžetą. Mes pasisakėm įvairiais klausimais, buvo teiktos kai kurios pataisos komitetuose, vienas pavyko apginti, kitų nepavyko apginti. Manom, kad pagrindinis darbas turėjo būti komitetuose, o ne čia, salėje, demonstruojant savo poziciją. Ir belieka tiktai apgailestauti, kad dėl mūsų kolegų iš opozicijos atsisakymo dalyvauti posėdyje mes negalėjom patvirtinti pataisos dėl lėšų, kurios palengvintų Nacionalinio televizijos ir radijo komiteto būklę, perskirstymo.

Kalbėdami apie biudžetą, mes suprantame, kad situacija verčia būtinai subalansuoti pajamas. Ir tai turbūt darytų bet kuri vyriausybė, nesvarbu, ar ji būtų suformuota iš opozicijos ar pozicijos. Tai privaloma buvo padaryti. Kitaip turbūt negalima žiūrėti išvis į priekį. Apgailestauti tenka, kad mes nematome kol kas požiūrio, kaip mes toliau judėsim į priekį, nes investicinės programos yra smarkiai apkramtytos, išvis nematyti, kaip toliau bus statomos mūsų mokyklos, kurios yra pradėtos statyti. Galbūt atsiras, o gal neatsiras kokių nors finansavimo šaltinių.

Manau, kad negerai, kai mes iki šiol neturime aiškiai fiksuoto švietimo biudžeto dydžio, susieto su BVP, todėl mums kyla labai daug klausimų, įvairiems politikams leidžiama demonstruoti emocijas, rinkti sau balus. Taip pat ir aukštųjų mokyklų biudžetui galbūt reikėtų dar racionalumo, jis nepasiekė viršūnės, reikėtų paskaičiuoti studentų ir dėstytojų santykį, ir t.t. Ir tada galima būtų spręsti problemas. Aišku, nematydami tokio požiūrio, mes negalime balsuoti už šį biudžetą. Bet matome Vyriausybės pastangas, siekiant subalansuoti finansinę mūsų valstybės padėtį, todėl per balsavimą susilaikysime.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, turbūt nepasakysiu nieko naujo pabrėždamas, kad būtų keista, jeigu opozicija paremtų kitų metų biudžetą. Manau, kad iš tikrųjų jausčiausi labai nejaukiai ir nesuprasčiau, kas darosi, jeigu opozicija nutartų paremti tą veiksmų planą, pagal kurį mes rengiame kitų metų biudžetą. Čia skambėjo įvairūs epitetai, įvardijantys tą biudžetą, apie kurį mes šiandien tiek daug diskutavom. Kai kas minėjo, kad tai yra skurdo biudžetas. Aš nenorėčiau sutikti su tokiais žodžiais. Norėčiau pavadinti kitų metų biudžetą labai paprastai ir aiškiai: tai yra realybės biudžetas. Tos realybės, kokioje šiandien gyvename. Ir ta realybe galime džiaugtis, galime dėl jos liūdėti, bet ji yra realybė ir su ja reikia susitaikyti. Realybė, kuri nepasikeičia labai lengvai vien nuo mūsų norų skirti daugiau pinigų aukštosioms mokykloms arba studentams.

Biudžetas iš tikrųjų yra planas, kaip mes gyvensime kitais metais. Planai būna arba realūs, arba nerealūs. Deja, šiais metais mes gyvenome su nelabai realiais planais, kad ir kiek juos stengėmės įvykdyti, mums tai nepasisekė daryti. Todėl kad mums nesisekė įgyvendinti tų planų, mes susikūrėm dar daugiau problemų. Mes iki pat lapkričio mėnesio nesugebėjome sustabdyti kai kurių darbų, kuriuos jau seniai reikėjo sustabdyti, jeigu mes būtume anksčiau sureagavę į realybę, o ne vis dar laikęsi įsikabinę ne visai realių planų. Todėl iš tikrųjų mes teikiame planą, kuris yra realus, kuris galbūt neatrodo taip gražiai, kaip kam nors norėtųsi, kad jis atrodytų, bet jis yra, dar kartą kartoju, realus. Todėl kviečiu visus balsuoti už šį biudžetą, už šį realybės įsivaizdavimą.

Norėčiau padėkoti ministrų kabinetui, norėčiau padėkoti komitetų vadovams už tą darbą, kurį mes per šį gana trumpą laikotarpį atlikom. Iš tikrųjų turėjome gana daug sprendimų, kurie mums patiems nebuvo labai malonūs. Turėjome daryti skausmingus sprendimus. Visų pirma mažindami valstybės išlaidas ir siekdami kiek galima labiau subalansuoto biudžeto. Noriu priminti, kad pirmojo biudžeto projekto, kurį pateikė Seimui ankstesnis kabinetas, fiskalinis deficitas siekė beveik 12%. Dabar šis biudžetas, nors ir nėra iki galo subalansuotas, bet jame fiskalinis deficitas yra telikęs maždaug 3%. Tai iš tikrųjų yra įmanoma įgyvendinti, įmanoma pagal tokį planą gyventi, nors ir bus nelengva. Todėl dar sykį kviečiu pritarti šiam biudžetui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone premjere. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Prasideda registracija. Užsiregistravę, gerbiamieji, balsuosime, ar priimame 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Kolegos, kol registruojamės ir balsuosime, prašome atkreipti dėmesį į kolegos J.Razmos tik ką išdalytą Seimo protokolinio nutarimo projektą. Registruojamės.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio, balsuojame dėl 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, gerbiamieji kolegos? Balsuoti pradėjome. Ne neregistravo, o pražiopsojome registravimąsi. Tai yra visiškai skirtingos kategorijos. Kolegos, balsuojame dėl kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo.

Už – 69, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Dabar kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą. Jis trumpai supažindins su protokolinio nutarimo projektu. Aš tikiuosi, kolegos, kaip balsavome bendruoju sutarimu dėl biudžeto, taip susitarsime dėl protokolinio nutarimo.

J.RAZMA. Atsižvelgęs į žodžiu gautas pastabas, siūlysiu šį protokolinio nutarimo projektą be antro punkto. Nes antras punktas būtų per daug išskiriantis šią sistemą. O pirmas punktas, man atrodo, galėtų būti. Mes turim vertinti, kad vis dėlto gana daug Seimo narių balsavo dėl didesnio finansavimo aukštosioms mokykloms. Aišku, sudėtinga buvo surinkti 71 balsą. Šiandien Vyriausybei gal irgi pritrūko laiko geriau paieškoti išteklių, bet, aš manau, per artimiausią biudžeto tikslinimą tikrai būtų galima šiek tiek tų lėšų dar rasti. O toks tikslinimas turėtų greitai būti, nes mes įsteigėm naujas savivaldybes, todėl…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kancleri, gerbiamieji kolegos, aš labai negerbiu pats savęs tildydamas jus. Visiškai neįmanoma dirbti. Visiškai negalima dirbti, gerbiamieji kolegos!

J.RAZMA. Aš perskaitysiu. Atsižvelgdamas į tai, kad daug, aš patikslinu, ne dauguma, bet daug Seimo narių teikė pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo aukštosioms mokykloms, tačiau nesurinkus 71 balso sprendimas nebuvo priimtas, siūlau tokį protokolinį nutarimą:

“Seimas pareiškia, kad artimiausiu biudžeto tikslinimo metu Vyriausybė turi rasti papildomų lėšų aukštųjų mokyklų finansavimui padidinti. Tam tikslui būtų galima panaudoti sutaupytas valdžios ir valdymo institucijų išlaidas, įstatymu nustačius valstybės tarnautojų atlyginimų sistemą”.

Aš atsiprašau, kadangi labai greitai parašiau tą tekstą, tikriausiai sutiksite, kad galima ir geriau suredaguoti. Bet iš esmės, jeigu pritartumėte, būtų galima tokį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įjungsiu tuomet, kai salėje bus tyla.

Ponia Dunauskaite!

Gerbiamieji kolegos, dėl protokolinio nutarimo. Beje, dar tikslinu – trys Seimo nariai buvo užsiregistravę, bet jų balsai nepateko dėl mūsų kompiuterių trūkumų, R.Kupčinskas, A.Petrusevičius ir O.Suncovienė balsavo už. Taigi 72 balsai, ir A.Sėjūnas. Gerbiamieji kolegos, tikslinsime gavę balsų skaičiavimo protokolą, 69 – už – pakankamas balsų skaičius.

Dabar, gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl protokolinio nutarimo. Pirmininkui suteiksiu žodį pirmajam. Negaliu įjungti, gerbiamieji kolegos, normalios lentelės. Pagaliau.

Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu porą pastabų dėl tikrai skubotai parašyto protokolinio nutarimo teksto. Reiktų pasakyti, kad ne visai tokia situacija buvo. Iš tikrųjų daug Seimo narių palaikė (čia reikėtų sakyti konkrečiai) Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymus dėl didesnių papildomų lėšų skyrimo, nes buvo skirta papildomų lėšų, Vyriausybė atsižvelgė ir tam tikras papildomas lėšas skyrė. 13 mln. skyrė, ne 30, bet 13 mln. skyrė. Tačiau komitetas pakartojo savo siūlymą skirti daugiau lėšų. Tai čia tegul neatrodo, kad visiškai nieko neskirta. Vadinasi, komiteto siūlymas dėl didesnių papildomų lėšų skyrimo – tą reikėtų pasakyti. O dėl antro punkto, aš jau girdėjau, kad…

J.RAZMA. Taip, antro nereikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mano klausimas, ar J.Razma redaguoja stovėdamas čia, ar atidedame šio klausimo svarstymą. J.Razma, tvarkingai suderinęs su R.Dagiu, A.Raškiniu, S.Pečeliūnu, Seimo Pirmininku, premjeras dar nori nuomonę pareikšti, G.Vagnorius nori nuomonę pareikšti, ir tada… Suteikiu žodį G.Vagnoriui.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau pateikti realistiškesnį pasiūlymą. Iš tikrųjų, ar bus tikslinamas biudžetas ir kada jis bus tikslinamas, tikriausiai šiandien niekas negali atsakyti, o lėšų gali trūkti ir tuo trūkumu gali pasinaudoti tie, kurie nori didesnių protesto akcijų. Aš noriu siūlyti rašyti kitaip. Galbūt pataisyta preambulė tinka, bet pirmą punktą siūlyčiau parašyti taip: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki sausio 4 d. parengti programą dėl trūkstamų lėšų skyrimo aukštosioms mokykloms iš Privatizavimo fondo lėšų, numatomų gauti pirmajame 2000 metų pusmetyje. Šitą problemą galime išspręsti ir tokiu būdu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymų iš tikrųjų labai daug. J.Razma pateikė tokį variantą…

J.RAZMA. Čia idėja yra kita, man ji netgi labiau patinka, nes čia jau kalbama apie apčiuopiamas lėšas. Jeigu premjerui ji būtų priimtina, manau, čia…

PIRMININKAS. Pone kancleri, aš prašyčiau visus suinteresuotus kolegas susodinti dabar ir parengti tokį protokolinį nutarimą, kuris būtų priimtinas beveik visiems. Vyriausybė lėšų aukštosioms mokykloms turėtų rasti. Tai Seimo valia, kolegos, kokį Seimo nutarimą mes priimsime. Aš siūlau dabar dirbti toliau.

Seimo rezoliucijos "Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių" projektas Nr.P-2183(2*) (priėmimas)

1-6b klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas Nr.P-2183(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę.

Kolega Pečeliūnai, labai atsiprašau, prašom derinti tekstą su kancleriu J.Razma. Tribūnoje J.Listavičius. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Mes dar tiktai kelintą projektą svarstome, turime labai daug darbo šiandien. Taigi J.Listavičius ir rezoliucijos projektas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, rezoliucijos projektas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Iš principo projektas liko toks, koks ir buvo pateiktas Vyriausybės, išskyrus tai, kad buvo sutarta, jog turėtų būti išbraukta šios rezoliucijos ketvirtoji dalis. O šiaip aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi rezoliucijos projektas prieš akis, jis nėra suskirstytas straipsniais, yra trys dalys. Ar pirmąją dalį galime priimti? Priimame. Antroji dalis. Priimame. Trečioji dalis. Priimame. Ar kas kalbėtų, kolegos, dėl viso rezoliucijos projekto? Norėtų kalbėti J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, rezoliucija yra geras noras, tačiau neaišku, ar jis bus įvykdytas. Vis dėlto tie skaičiai, kurie pateikti, mano nuomone, nėra visiškai realūs, todėl aš negaliu balsuoti už tokią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas – už.

J.ŠIMĖNAS. Taip, nepaisant to, kad rezoliucija nėra labai tobulai parengta. Nemanau, kad rezoliucijoje reikėjo numatyti, iš kur turi būti paimta lėšų. Tų lėšų gali būti paimta įvairiais būdais, todėl čia yra tam tikrų netobulumų. Tačiau, aišku, įpareigojimas atsižvelgti į esamą padėtį ir juo labiau į Seimo narių poziciją yra labai vertas.

PIRMININKAS. Dėl kokio dokumento, kolega, kalbėjote?

J.ŠIMĖNAS. Dėl rezoliucijos.

PIRMININKAS. V.Einoris norėtų kalbėti prieš.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, esu turėjęs savo gyvenime tokią situaciją, kai esi įklimpęs maždaug iki smakro ir norėdamas iš ten išlįsti darai sprendimus, neva tokiuos, kurie atrodo, kad tu iš to dumblo turi išlįsti. Manau, kad čia nereikia tokių dalykų. Reikia spręsti tada, kai reikia spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien tokia diena, kai šioje salėje buvo ir aukštųjų mokslo mokyklų rektoriai, ir susirinkę merai, bet nesulaukė sprendimo, nuo kurio priklausys trejų metų savivaldybių veikla. Noriu pasakyti, kad siūloma redakcija, nustatanti trejiems metams savivaldybių biudžetų išlaidas… Mažėja tos išlaidos, o tuo tarpu priimant sprendimus čia, Seime, sakykim, ir šiandien buvo priimtas sprendimas, kai pagal tuos sprendimus turi didėti savivaldybių išlaidos, išmokos vaikams, kompensacijos ir visi kiti dalykai. Tai vis dėlto nesuprantama, kaip čia išeina, negi mes manome, kad kitais ir dar kitais metais bus mažesnis bendrasis vidaus produktas Lietuvoje negu štai šiais metais. Tokiai perspektyvai, kai mažėtų bendrasis vidaus produktas, mažėtų nacionalinis, be to, savivaldybių biudžetai, aš pritarti negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų rezoliucija tai nėra, kaip sakoma, šventa karvė. Mes turėjome praeitais metais rezoliuciją ir orientuodamiesi į pasiektus rezultatus, orientuodamiesi į esamą ekonominę būklę ją tikslinome. Šiuo atveju pagal paskaičiavimus, pagal prognozes yra tokie duomenys, tačiau nereikėtų matyt čia kokios nors didelės problemos, nes orientyras yra. Atsižvelgdami į konkrečius rezultatus, kaip mes tikslinom ir šiais metais praeitų metų rezoliucijos duomenis, taip, sakykim, kitų metų rudenį ir šiuos galima bus patikslinti. Todėl čia didelių problemų nėra, siūlau pritarti ir balsuoti teigiamai už šią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad taip, kaip rezoliucijoje išdėstyta, yra nepamatuota, neekonomiška ir vargu ar galima į priekį prisiimti tokius įsipareigojimus. Todėl siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, registracija prasidėjo, suteiksiu žodį S.Pečeliūnui.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos norėjau kalbėti, todėl, matyt, tą galimybę turėjau gauti anksčiau. Bet ačiū ir už dabar suteiktą galimybę. Pirmas dalykas, dėl ko noriu padaryti pastabą. Jūs to po, kai jau buvo priimtas įstatymas, pasakėte, kad dar priskaičiuosite kelis balsus. Tai yra neįmanoma padaryti, pats žinote kodėl.

PIRMININKAS. Ar galiu patikslinti?

S.PEČELIŪNAS. Nereikia tikslinti, tai yra faktas. Antra pastaba.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau.

S.PEČELIŪNAS. Gal kai aš pabaigsiu, tada jūs visas savo pastabas išsakysit?

PIRMININKAS. Gerai. Sutariam.

S.PEČELIŪNAS. Pateikiant rezoliuciją buvo visas sąrašas Seimo narių, kurie norėjo pasiūlyti savo pataisas ar pastabas, ar korekcijas, t.y. ką kiekvienas norėjo pasakyti. Po to buvo labai įdomi jūsų frazė, į kurią mūsų Etikos komisijos pirmininkas nereagavo niekaip, bet aš negalėjau ramiai sėdėti. Jūs pasiūlėte visus šio sąrašo Seimo narius susodinti, tik, gaila, nenurodėte kur. Gal dabar galite tą padaryti?

PIRMININKAS. Be abejo, į jūsų asmenines kėdes plenarinių posėdžių salėje. Gerbiamasis kolega, neapsimeskite, kad nesuprantate lietuvių kalbos. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo protokolo dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. 69 balsavo už, niekas neprieštaravo, 4 susilaikė. Aš mėginau tikslinti, suklaidintas kai kurių Seimo narių, kurie nesiteikė užsiregistruoti, o paskui reikalavo priskaičiuoti balsus. Labai atsiprašau, kolegos.

Taigi, rezoliucijos “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas. Mūsų užsiregistravo 77. Kas bus už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta?

Už – 59, prieš – 5, susilaikė 4. Rezoliucija yra priimta.

Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas Nr.P-2184* (priėmimas)

Kolegos, Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas Nr.P-2184. Tribūnoje Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Įstatymo projektas dėl Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo buvo ypač kruopščiai svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Dalyvavo Savivaldybių asociacijos vadovai ir nariai. Iškilo kai kurių neaiškumų, kai kurių netikslumų. Iš dalies paaiškėjo, kad parengta metodika kaip ir kitos metodikos turi tam tikrų trūkumų. Todėl čia kalbant apie priedėlius buvo paminėta, kad norint išlyginti tam tikras disproporcijas buvo papildomai skirta 72 mln. litų, o iš viso išlyginimui – 80 mln. Matote priedėlį, kur kalbama apie tai, kad bendras nukrypimas šiuo atveju tikrai neviršija 4,3%, o tiems, kurių mažesnis, jis yra paliktas, todėl problema iš principo yra išspręsta. Kitais metais, matyt, reikėtų kaip ir prie seniau buvusios metodikos, taip ir prie dabar esančios metodikos šiek tiek padirbėti, kad nebūtų tokių momentų, kaip dabar paaiškėjo, kad didieji miestai pakliuvo į geresnę padėtį, o kai kurių savivaldybių buvo nepavydėtina padėtis. O dėl bendro lėšų trūkumo, kur buvo kalbama apie 80 mln., tai taip pat tas klausimas buvo sprendžiamas ir jau balsuojamas. Todėl kviečiu pritarti ir balsuoti teigiamai už Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. 1 straipsnis, kolegos. Ar galime 1 straipsnį priimti? P.Papovas norėtų dėl tokio formalaus straipsnio kalbėti. Prašom.

P.PAPOVAS. Noriu pasakyti, kad ne formalus, nes tai yra straipsnis, kuris apibrėžia savivaldybių išlaidų dalį.

PIRMININKAS. 2 straipsnis neformalus.

P.PAPOVAS. A, tai tada atsiprašau.

PIRMININKAS. Ar dėl 1 straipsnio norėtų V.Andriukaitis? Dėl 2. Taigi 2 straipsnis. 1 priimame. 2 straipsnis. P.Papovas.

P.PAPOVAS. 31,86% nacionalinio biudžeto – tai trečdalis nacionalinio biudžeto savivaldybėms, nors savivaldybių skaičių kitais metais numatoma didinti. Tai tikrai yra nepriimtina ir per mažai. Juo labiau kad mes šiais metais ratifikavom Europos vietos savivaldos chartiją, kurioje pasakyta ir taip yra iš tikrųjų, kad didžiąją dalį viešųjų paslaugų teikia savivaldybės. Taip ir yra, jeigu priskaičiuotume kapitalo investicijas, kurios yra iš Privatizavimo fondo, tačiau jos turėtų būti iš biudžetinių lėšų. Nemanau, kad trejiems metams į priekį užteks Privatizavimo fondo. Galbūt kitais metais ir dar vienais Privatizavimo fonde ir bus lėšų, bet tikrai tretiems metams tai jau teks kapitalo investicijoms skirti iš valstybės biudžeto. O rodikliai yra tvirtinami trejiems metams. 31,86. Todėl šis skaičius yra nerealus. Kviečiu nepritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl 2 straipsnio, gerbiamieji kolegos. Registruojamės, mielieji kolegos. Balsuosime, ar priimame šio įstatymo 2 straipsnį.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Kas pritartų dabar priimamo įstatymo 2 straipsniui, balsuoja už. Kiti balsuoja kitaip.

Už – 59, prieš – 15, susilaikė 3. 2 straipsnis priimtas. Visi įstatymo straipsniai priimti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, dėl bendrosios procentinės dalies aš jau kalbėjau. Bet noriu kalbėti dėl pagrindinių demografinių ir socialinių rodiklių struktūrų išlaidoms išlyginti. Iš tikrųjų apskritai šis įstatymas ir tie rodikliai yra pateikti pažeidžiant Savivaldybių biudžetų metodikos įstatymą, kuris buvo taisytas per dvejus metus jau tris kartus, kai nauja redakcija netgi yra parengta. Ir vis tiek biudžeto ir finansų specialistai kalba, kad ji netobula. O ji netobula todėl, kad jos nesilaikoma. Vyriausybė jos nesilaikė ir visiškai nesvarstė su Savivaldybių asociacija demokratiškai ir pariteto pagrindais. O panaudojo jėgos principą ir primetė savo rodiklius. Tai viena.

O antra, kad tie parinkti rodikliai neatitinka savivaldybių išlaidų struktūrų. Sakykime, švietimo rodiklis 0,65, su juo galima būtų ir sutikti, o socialinių reikalų yra tik 0,2. O čia yra įvertinami ir neįgalieji žmonės, ir pensininkai, ir socialiai remtini žmonės, bet skiriama tik 20% visos dalies. Aš manyčiau, kad ji turėtų būti 30%. Tuo tarpu kitiems tokiems neaiškiems reikalams, kurie iš dalies priklauso jau nuo savivaldybių veiklos, tai ten skiriama 15%, įvertinami tokie kriterijai, kurie nebūdingi visoms savivaldybėms. Taigi dėl šių priežasčių aš esu prieš.

PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, visiškai natūralu, kad mes visi rūpinamės ir savivaldybių geresniu finansavimu. Visi mes gyvename arba dirbame vienos ar kitos savivaldybės teritorijoje. Kaip matėm šiandien, pinigų reikia daugeliui sričių. Būtų labai gerai, jeigu mes galėtume tų pinigų kur nors stebuklingai rasti ir juos visiems padalyti. Iš tikrųjų svarstydami kitų metų savivaldybių biudžetus, mes susidūrėm su keliom problemom. Visų pirma, kad pagal galiojančias ir Seimo patvirtintas taisykles paskirstant savivaldybių biudžetus taip, kaip numato įstatymas ir įstatymu patvirtinta metodika, kai kurios savivaldybės atsiduria tikrai blogesnėje padėtyje negu vidutiniškai visos kitos savivaldybės. Mes sprendėm šią problemą ir, man atrodo, sėkmingai išsprendėm. Na, kita vertus, mes darėm ir toliau darysim žingsnius ir dėsim visas pastangas, kviestume taip pat Seimą labai racionaliai svarstyti žingsnius, kuriais būtų galima sumažinti savivaldybių išlaidas. Tai yra labai svarbi užduotis visiems mums. Tuoj pat, netrukus svarstysime Transporto lengvatų įstatymo projektą, kurį Vyriausybė pateikė Seimui. Jis tikrai sulauks labai daug diskusijų, ir Vyriausybėje taip pat labai daug diskutavom. Tačiau turim suprasti, kad jame yra numatomas gana didelis savivaldybių išlaidų mažinimas. Jeigu mes to nepadarysim, savivaldybių, be abejo, bus sunki finansinė padėtis.

O baigdamas norėčiau pasakyti, kad visi mes susitinkam ir su merais, ir jie, be abejo, skundžiasi dėl sunkios finansinės padėties. Tačiau šalia savivaldybių turėtume neužmiršti ir valstybės reikalų ir aiškiai suprasti, kad šiais metais savivaldybių biudžetai yra geresni negu 1998 metais. Kitaip nei valstybės biudžeto situacija. Todėl iš tikrųjų turim labai aiškiai pastebėti, kad savivaldybių situacija yra geresnė negu valstybės, ir žiūrėti į šį įstatymą, kurį dabar svarstom, labai racionaliai. Kviečiu už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, ką tik kalbėjo Ministras Pirmininkas A.Kubilius, ir jis paminėjo geresnę savivaldybių biudžetų padėtį. Deja, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų komitete mes labai detaliai, labai išsamiai analizavom praeitų metų ir biudžetus, ir jų padėtį, ir galim pasakyti, kad anaiptol taip nėra. Yra net keturios savivaldybės, kurios apskritai atsidūrė labai sunkioj padėty jau praeitais metais.

Akivaizdu dar viena. Būtų galima sutikti, šįmet priimami sprendimai yra tokie, nes nėra pinigų, kaip sakė A.Kubilius. Bet problema yra kita. Dabar priimamas įstatymas yra nuolatinis įstatymas, jis galios trejus metus. Todėl galbūt reikėtų priimti laikinąjį įstatymą, priimti laikinąjį ir numatyti tiktai kitų metų laikinąją padėtį. O po to grįžti prie šito klausimo kitais metais ir iš tikrųjų ekonomiškai, pagal visus kitus rodiklius pamodeliuoti ir paskaičiuoti, kas mūsų laukia ateityje. Pritariu P.Papovo minčiai, manau, kad L.Sabutis neturėtų dabar ramiai sėdėti kaip komiteto pirmininkas. Jis turėtų tikrai dabar susirūpinti. Vyriausybė buvo pažadėjusi 152 mln. Lt, o paskyrė 72 mln. 55 mln. nėra pateikta taip, kaip Lietuvos savivaldybių asociacija reikalavo.

Toliau, antras dalykas, kad aiškiai išlaidos, projektuojamos trejiems metams, išlaidų dalis labai mažės. Trečias dalykas, nusižengiama galiojantiems įstatymams. Šis biudžetas nusižengia galiojantiems įstatymams. Juk Konstitucija aiškiai kalba, kad negalima mažinti tų lėšų, kurios numatytos įstatymais, nepakeitus tų įstatymų. Su šituo biudžetu turėjo eiti ir Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, ir Žemės ūkio valstybinio reguliavimo įstatymas…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

V.P.ANDRIUKAITIS. …Melioracijos, Švietimo ir t.t. Bet jų nėra. Lygiai su šita metodika. Vėl nėra. Tai štai mes dabar esam keblioj padėty.

Aš matau, kad jau jūs rodote laikrodį. Manau, kad mes neturėtume pritarti. Geriau sutikti su laikinuoju įstatymu, tada būtų kas kita.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo išsakyta tam tikra kritika tiek įstatymo, tiek metodikos adresais. Tačiau praktika rodo trupučiuką ką kita, kai pradedama tuo klausimu domėtis ir kai pradedama reikšti kritika. Šiuo atveju tai gal ir ne Biudžeto ir finansų komiteto reikalas, tačiau kai buvo ta metodika svarstoma, kai buvo kviečiami tie, kurie turėtų dalyvauti tą metodiką svarstant, atsakingumo ir operatyvumo nebuvo. O kai atėjo ruduo ir reikia konkrečiai skirstyti lėšas, tada tas aktyvumas kelis kartus padidėjo. Bet metodika jau parengta, aprobuota, o dabar keliami klausimai, kad pažeidžiamas įstatymas, pažeidžiama metodika. O tie, kurie kalba dabar apie pažeidimą, visiškai nesutiko (įskaitant ir savivaldybes), žiūrėdami į tuos skaičius ir tuos nukrypimus nuo bendro nukrypimo tarp šių ir kitų metų biudžeto. Taigi, matyt, reikia po šios kritikos pradėti ją realizuoti, nelaukiant gruodžio ar spalio mėnesio, o pradedant nuo pavasario iš tikrųjų padaryti metodikos pataisymus, kai jie švieži, kai jie skausmingai jaučiami, ir kitų metų padėtis turėtų keistis. O dėl savivaldybių biudžeto tarp švietimo, socialinių reikalų santykio, tai ar man jums aiškinti, kokią vilko dalį sudaro išlaidos švietimui? Ir negali kitaip būti. O jeigu būtų iš tikrųjų didesni biudžetai, matyt, būtų šiek tiek ir kitiems skirta išlaidų. Bet savivaldybių biudžetai negali atitrūkti nuo valstybės biudžeto, čia turi būti išlaikyta tam tikra proporcija, kaip minėjau, savivaldybių biudžetai, palyginti su valstybės biudžetu, nebuvo nuskriausti. Todėl aš remiu šio įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų labai argumentuotai išdėstė ponas P.Papovas ir ponas V.Andriukaitis. Aš tik noriu pridurti, kad savivaldybių skaičių mes jau savo sprendimu padidinome, o patį procentą paliekame tą patį. Mes elgiamės nenuosekliai ir aš tokiam įstatymui nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, nesu iš tų Seimo narių, kurie beprasmiškai gaišintų laiką. Jau svarstymo metu buvo pasakyta mūsų komiteto nuomonė. Perduota ji pagrindiniam komitetui, kuris įvertino tą nuomonę, Vyriausybė įvertino, todėl šiandien yra teikiamas Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės projektas. Manau, kaip Seimo nariai tai vertina, taip ir balsuos. Tačiau atsiliepdamas į komiteto nario kolegos V.Andriukaičio pastabą norėčiau pasakyti, kad būtent mūsų pozicija ir buvo pasiekta, padidinta savivaldybėms gerokai daugiau išlyginimui negu kad buvo pateikta pirmajame projekte. Todėl, manau, kitos išeities nėra kaip priimti šį įstatymą ir pagal jį gyventi.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, ką komiteto pirmininkas pasakė apie komiteto nuomonę, tai vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas neatsižvelgė iš esmės į mūsų pastabas. Taip, reikia sutikti, kad tie 72 mln. yra neblogas indėlis, tačiau nuolat ir mes grįžtame prie tų pačių problemų. Įstatymais ir Vyriausybės nutarimais įpareigojimai savivaldybėms niekada neparemti finansiniu pagrindu, ir šiandien toli gražu iki tų sumų, kurių prireiks savivaldybėms išmokėti gyventojams. Tai aš čia nebenorėčiau ir vardyti: ir dėl švietimo, ir dėl šildymo išlaidų, ir kiti socialiniai reikalai. Ką viceministras E.Žilevičius aiškina, kad lengvatos keleiviniam transportui tarsi atneštų didžiulę naudą savivaldybėms, tai iš esmės nieko nėra, nes savivaldybės jau seniai neduoda tų pinigų ir dabar neduos tų pinigų, kurių reikia autobusų parkams, dėl to jie atsidūrė ant kracho ribos. Iš tikrųjų tai čia joks pliusas. Vis dėlto ta bendroji metodika, kuria labai džiaugiamės, neįvertina daugelio motyvų, paskirstymo tarp savivaldybių. Nėra sutarimo su Savivaldybių asociacija, tiesiog stumdomas biudžetas visiškai chaotiškai. Tikrai negalima šitam pritarti vien dėl to chaotiškumo. O valstybės situacija tikrai, reikia suprasti, sudėtinga, pernelyg sunki. Bet vis dėlto visų pastangų savivaldybių biudžeto atžvilgiu čia tikrai negalima įžvelgti. Aš nepalaikysiu tokio projekto.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji Seimo nariai. Balsuosime, ar priimsime dabar aptartą, kalbant dėl motyvų, įstatymą – Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymą. Registruojamės. Registruojamės, kolegos, o pertraukėlę padarysime gal prieš socialinių reikalų svarstymą. Padarysime? Susitvarkome su savivaldybėm, tada padarome pertrauką, kolegos. Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, dabar kviečiu balsuoti. Vytautai, ne į tą pusę žiūrit.

Už – 60, prieš – 16, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

Replika. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto primininkas ne visai aiškiai pasakė komiteto poziciją. Komitetas nepritarė šiam įstatymui ir dabar nepritaria. O tie 72 mln. visiškai neįeina į procentinę dalį, jie skirti tik kitiems metams, o ne trejiems metams. Tai yra didelis skirtumas. O mes čia pagrindinius rodiklius – ir išlaidų procentinę dalį, ir rodiklius tvirtiname trejiems metams.

PIRMININKAS. Dėkoju, viena replika. Buvo paprašytas žodis. Pone Vyteni, po kito įstatymo.

1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2185* (priėmimas)

1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2185. Priėmimas. J.Listavičius tribūnoje.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto pakeitimo esmė, kaip matote, – pripažinti netekusiu galios 16 straipsnį. Kadangi pasikeitė metodika, pasikeitė jos naudojimo laikas, todėl 16 straipsnis neteko prasmės ir jį siūloma pripažinti netekusiu galios. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui ir priimant balsuoti už jį teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, įstatymas turi vieną straipsnį. Ar galime jam pritarti? Ar kas kalbėtų? Registruojamės, gerbiamieji kolegos, tuojau balsuosime. O dabar suteikiu žodį J.Bernatoniui. Registruojamės.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs visada pristatot poną J.Listavičių kaip komiteto pirmininką. Tačiau aš nežinau, ar jau Seimas priėmė nutarimą? Jeigu Seimo nutarimas nepriimtas, tuomet komiteto pirmininkė yra ponia E.Kunevičienė.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už patikslinimą, bet pagal mūsų darbo tvarką ir mūsų Statutą aukščiausiasis organas visada yra komitetai. Kadangi komitetas priėmė tokį sprendimą, gerbiamieji kolegos, nemanau, kad J.Bernatonis balsuotų prieš laisvų ir nepriklausomų komitetų sprendimą.

79 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Balsuojame, ar priimame 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Pritariantys – už, kiti gali balsuoti kitaip.

Už – 57, prieš – 3, susilaikė 10.

Įstatymas priimtas.

Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2090* (priėmimas)

Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2090. Jį tuojau priimsime. Dabar tribūnoje J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir prieš tai priimtas įstatymo projektas, taip ir šis, galima sakyti, yra grynai formalus, nes metodika… Beje, buvo aiškintasi su Teisės departamentu, ar reikia keisti šį įstatymą. Paaiškėjo, kad formalią pusę reikia atlikti, nes jau dabar yra kita metodika. Tada yra du įstatymai, kurie apima tą pačią datą ir skirtingas metodikas. Gali kilti tam tikrų neaiškumų, nes tos metodikos egzistavimas, arba galiojimas, baigiasi šiais metais, todėl kitiems metams ji neturi turėti įtakos ir galioti, kadangi galioja kita, todėl siūlau įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. 1 straipsnis? Priimame.

2 straipsnis? Priimame.

Dėl viso įstatymo nori kalbėti L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų tai yra formalus, bet ir patikslinantis įstatymas, dėl to kviečiu už jį balsuoti. Matyt, kai mes svarstysim 2000 metais ir ateityje panašius, reikės taip pat priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jis tikrai yra formalus, patikslintas, kad nebūtų teisinių kolizijų. Bet iš esmės nuo jo taip pat šis tas priklauso. Aš susilaikysiu dėl šio įstatymo, o apskritai vargu ar reikia priiminėti tuos įstatymus kaip nuolatinius, kai visiškai aišku, kad ir Metodikos įstatymas, ir visi kiti dalykai šiandien gali būti tik laikini. Mes prie jų turėtume sugrįžti kitoje sesijoje.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Balsuosime, ar priimame Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2090. Registruojamės.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą? Balsuoti pradedame.

Už – 57, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.

Kolegos, su priimtu kitų metų savivaldybių ir valstybės biudžetu yra pateiktas J.Razmos protokolinis nutarimas. Kolegos, jis jums išdalytas. Vienas – už, vienas – prieš. Ar atsirastų kalbančių prieš? (Balsai salėje) Pone Gintarai, prašom įjungti kompiuterį.

Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų įstatymo projektas Nr.P-2249 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, išdalytas projektas. (Balsai salėje: dar neišdalytas.) Gerbiamieji, jeigu projektas dar neišdalytas, Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų įstatymo projektas Nr.P-2249. Jį pateikia ministras R.Didžiokas. Ministras R.Didžiokas pateikia šį projektą. Viceministras A.Račkauskas pavaduoja Seimo narį R.Didžioką, sunkiai dirbantį biudžeto priėmimo darbą. Premjero žodis dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant šio labai svarbaus įstatymo pateikimą aš norėčiau pasakyti trumpą repliką ir galbūt informuoti apie Vyriausybės sprendimus dėl šio įstatymo projekto, kuris, kiek žinau, tikrai susilauks didelių diskusijų. Iš tikrųjų mes jį svarstėm net kelis kartus Vyriausybės posėdyje, suprasdami kai kurių visuomenės grupių, ypač invalidų, sunkią padėtį. Mes vis ieškojom geresnio varianto ir keitėm įvairias nuostatas, reglamentuojančias lengvatų jiems suteikimą. Aš nemanau, kad mums pavyko pasiekti patį geriausią variantą, todėl siūlyčiau šiandien po pateikimo iš karto sudaryti iš frakcijų narių darbo grupę, kuri ieškotų dar geresnių sprendimų. Galbūt reikėtų įtraukti ir savivaldybių atstovus, kurie reiškia didelį susirūpinimą dėl šio įstatymo. Kita vertus, jie visą laiką siūlė palikti dar mažiau lengvatų ir taip sumažinti savivaldybių išlaidas. Todėl manyčiau, kad būtų pats geriausias variantas, jeigu Seimo frakcijos sudarytų tokią darbo grupę kartu su Susisiekimo ministerija ir savivaldybėmis, kuri ieškotų pačių geriausių sprendimų.

PIRMININKAS. Pone premjere, ar jūs nesutiktumėt pavesti šito darbo Seimo valdybai? Mes sutartume, kas tada dalyvauja iš… (Balsai iš salės)

A.KUBILIUS. Aš siūlau pateikti, o po to sudaryti grupę.

PIRMININKAS. Gerai, bet mes negalime greitai sudaryti tos grupės. Taigi viceministras A.Račkauskas dabar pateikia įstatymą.

A.RAČKAUKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiame Lietuvos Respublikos važiavimo keleiviniu transportu lengvatų įstatymą, kurį parengė Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Šis įstatymas buvo aprobuotas Vyriausybės. Noriu jums pateikti pagrindines nuostatas.

Šio projekto tikslas… jis yra parengtas siekiant suderinti gyventojams teikiamų transporto lengvatų sistemą su finansavimo galimybėmis, taip pat sudaryti prielaidas teikiamų transporto lengvatų apskaitai ir transporto lengvatas teikti labiausiai pažeidžiamoms gyventojų kategorijoms. Dabar šios lengvatos taikomos vadovaujantis 1995 m. rugsėjo 26 d. įstatymu “Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų tvarkos”. Šis įstatymas suteikia teisę naudotis transportu nemokamai, įsigyti bilietą su nuolaida, į važiavimo išlaidų atlyginimą.

Jeigu dabar pažiūrėtumėte į aiškinamąjį raštą, kuris jums yra pateiktas, matome, kad lengvatas gaunančių yra daugiau kaip milijonas, t.y. daugiau 30% mūsų Respublikos gyventojų. Jeigu pažiūrėtume į lengvatų dinamiką, tai kadaise lengvatos buvo vis didinamos. Tačiau tik praeitos kadencijos Seimo deputatai susiprotėjo, kad taip toliau negalima. Buvo priimti sprendimai dalies lengvatų, ypač įvairaus rango pareigūnams, taip pat miesto tarybų nariams bei Seimo nariams, atsisakyti. Tačiau tai sudarė tik 40 tūkst. žmonių. Daugiau kaip milijonas lengvomis besinaudojančių žmonių lieka ir toliau.

Noriu pasakyti, kad tokia situacija sukėlė tam tikrų grupių gyventojų supriešinimą, t.y. vežėjų, kurie veža turinčius lengvatas, ir tų likusių keleivių, ypač besinaudojančių lengvatomis. Tai mes matome, galime pastebėti įvairiuose piketuose, įvairiose peticijose, įvairiuose susitikimuose su vežėjų profsąjungų atstovais. Todėl gyvenimas diktuoja tokias sąlygas, kad reikia tą klausimą spręsti. Tą klausimą gali spręsti, be abejo, tik Seimas. Todėl manome, kad tos visos lengvatos, kurios buvo prieš tai teikiamos ir kurios reikalavo didelių kompensacijų, o kompensacijos ne visada buvo visiškai kompensuojamos vien dėlto, kad trūko tinkamos apskaitos, sukėlė, vadinkim, tam tikrą netvarką.

Noriu pasakyti tai, kad šis naujas įstatymas numato, jog visi keleiviai turės įsigyti bilietus ar su nuolaida, ar be nuolaidos. Tai leis visų pirma įvesti apskaitą. Jeigu mes pažiūrėtume į jums pateiktus duomenis, tarp vežėjų pateiktų reikalavimų kompensuoti jiems už šią paslaugą (siekia apie 220 mln.) ir Finansų ministerijos duomenų, matome, skirtumas siekia labai didelį skaičių – apie 140 mln. Taigi dėl tokio skaičiaus – 140 mln. litų reikėtų visiems susikoncentruoti ir pasiekti, kad šie pinigai būtų racionaliai panaudoti. Be abejo, tokie sprendimai nėra populiarūs, tačiau nė vienoje pasaulio šalyje nėra tiek lengvatininkų. Mūsų šalyje, kai mes dabar svarstome kiekvieno lito panaudojimą, ir šios dienos biudžetas rodo, kad vis dėlto reikia bandyti spręsti šį klausimą. Noriu pasakyti, kad šis įstatymas visų pirma leis įvesti aiškią apskaitą transporto sistemoje ir patikslinti kompensavimą, toliau sumažins priešpriešą tarp vežėjų ir lengvatininkų keleivių, taip pat suvienodins važiavimo sąlygas ir visiems savivaldybių automobilių, autobusų ir troleibusų parkų vežėjams bei privatiems vežėjams. Todėl kviečiu Seimo narius atidžiai išnagrinėti ir priimti optimaliausią sprendimą. Noriu pasakyti, kad šie sprendimai leistų sutaupyti savivaldybėms iki 26 mln. litų, o valstybės biudžetui kukliau – apie 1 mln. litų.

PIRMININKAS. Dėkui, pone viceministre. 10 minučių klausti, kolegos Seimo nariai. M.Pronckus klausia pirmasis.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, žinoma, reikėtų padėkoti už tokią gražią “kalėdinę dovanėlę” visiems Lietuvos žmonėms, bet aš turiu ne tokį klausimą. Jūs kalbate apie 140 mln. litų, po to Vyriausybė taip pat kalba, kad visi tie dalykai bus kompensuojami kitais būdais. Aš ir norėčiau išgirsti, kokia suma iš tikrųjų bus paimta iš gyventojų kišenių ir kokia suma per ką nors kitką bus grąžinta? Jeigu jūs dabar neturite tų duomenų, tai, šiaip ar taip, mes norėtume gauti juos svarstant, kad būtų aiškumas šioje srityje.

A.RAČKAUSKAS. Priėmus šį įstatymą būtų reikalingos tokios kompensacijos pagal atskiras transporto rūšis ir iš tam tikrų biudžetų. Iš savivaldybių biudžetų reikėtų 45,4 mln. litų kompensuoti keleivinio transporto vietinių ir tolimojo susisiekimo maršrutams, iš valstybės biudžeto reikėtų tolimojo kelių transporto, tolimojo susisiekimo maršrutams – 3,6-3 mln., geležinkeliais, vietinio susisiekimo traukiniais – 6,4-3 mln. Tokios sumos.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirma. Tikiuosi, kad ir į jus kreipiasi regėjimo invalidai, nematydami teikiamų lengvatų šiame projekte sau, kaip pirmos grupės invalidai jie turės tik 50% nuolaidą. Ar nereikėtų vis dėlto jų, kaip ypatingos rūšies invalidų išskirti ir suteikti jiems absoliučią lengvatą – teisę važiuoti nemokamai? Antra. Kaip jūs įsivaizduojate 6 straipsnio važiavimo išlaidų kompensavimą, numatant vietos savivaldos institucijoms pačioms nustatyti tvarką ir kompensuoti išlaidas tiems, kurie mokosi mokyklose, profesinio mokymo įstaigose? Ar iš tikrųjų savivaldybės, kurių dabar tik trečdalis galėjo įvykdyti šį reikalavimą, bus pajėgios vykdyti šią įstatymo nuostatą?

A.RAČKAUSKAS. Visų pirma, gerbiamoji Seimo nare, neatkreipėte dėmesio, kad yra numatytos lengvatos ne tik regėjimo invalidams, bet ir juos lydintiems asmenims. Vadinasi, jau dviem asmenims yra suteikta lengvata. Dėl procentų, aišku, galima diskutuoti ir gal atsiras kitokių minčių, tačiau šiuo atveju kompensuojama dviem žmonėms, ne vienam.

Dėl to, kad savivaldybėms… Yra tokia nuostata, kad vis dėlto mokinius, vaikus, kurie mokosi tam tikroje savivaldybėje, vis dėlto reikėtų remti iš savivaldybės biudžeto, ne iš valstybės biudžeto. Juo labiau kad tam tikra vaikų apskaita galima per jų mokyklas, kuriose jie mokosi, ir priimtas toks sprendimas, nes tie vaikai kur kas arčiau savo savivaldybės ir jiems gerokai paprasčiau kompensuoti šituos pervežimus, jų pervežimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, dabar yra nelengvas metas, kai mažinami atlyginimai ir įšaldomos pensijos. Nemanau, kad dabar būtų pats palankiausias laikas mažinti tas lengvatas, kurių iš tikrųjų galbūt yra ir per daug. Ar nereikėtų parodyti ir kartu pateikti tuos kompensavimo mechanizmus, kokiu būdu bus kompensuojamas važiavimas, ar pensijos didinamos ir kt., kad šie mechanizmai būtų matyti arba būtų priimami kartu. Ar nemanote, kad viską reikėtų pateikti kartu Susisiekimo ministerijai ir Socialinės apsaugos ministerijai, ir tai būtų kur kas geriau apsisprendžiant. Ačiū.

A.RAČKAUSKAS. Paprastai, kai priimamas įstatymas, yra nurodoma, kas jį vykdys ir pagal kokią tvarką. Šiuo metu yra pavedama Vyriausybei nustatyti tą tvarką. Bet aš sakyčiau, kad yra praėjusiu įstatymu (taip pat buvo poįstatyminis aktas) Vyriausybės nustatyta tvarka ir daugelis nuostatų tiktų ir naujai dabartinei tvarkai. Tačiau tai tvarkai parengti reikia tam tikro laiko, aš manyčiau, jeigu Seimas priimtų šį įstatymą, tai projektas dėl tvarkos pasiektų Vyriausybę labai greitai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti, kokia būtų jūsų nuomonė. Ar nereikėtų keisti kompensavimo mechanizmo ir labai gerai apgalvoti tai, kad būtent ten savivaldybės stipriai nukenčia, kai važinėjančių sąrašas yra didelis, o faktiškai dalis iš jų visai nesinaudoja tuo? Čia reikėtų pagalvoti. Ar jūs nenumatote tokios galimybės?

A.RAČKAUSKAS. Gal aš šiek tiek istoriškai priminsiu, vėl grįždamas prie vežėjų reikalavimų. Buvo reikalaujama, kad būtų atskira pozicija biudžete fiksuojamas apskritai šis kompensavimas kaip toks, būtų garantija, kad tie pinigai pasieks vežėjus. Tas ir buvo daroma kelerius metus biudžetuose, tačiau pastaraisiais metais tas buvo eliminuota. Čia dėl bendro atsiskaitymo. Aišku, kur kas geresnis atvejis, jeigu būtų kompensuojama kiekvienam personaliai, tačiau buvęs įstatymas… tą masę žmonių, per milijoną, su tam tikru kompensavimu personaliai paverstų labai didele našta biudžetui, irgi siektų šimtus ir daugiau milijonų litų. Taigi šiuo atveju nagrinėjant, aišku, tolesnis etapas būtų diferencijuoti lengvatų norinčius žmonės, diferencijuoti pagal jų materialinę padėtį. Be abejo, būtų galima pasiekti, kad būtų galima remti tik tuos, kuriems tikrai to reikia. Nes dar atskira jo kategorija, invalidumo ar kokia nors kita socialinė kategorija, dar nereiškia, kad jį būtinai reikia šelpti. Mes turime pavyzdžių, kai ne visada tie asmenys yra šelptini.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, pirmos grupės invalidams ir juos lydintiems asmenims lengvatos teikiamos, o sukakusių 75 metus lydintiems asmenims jos naikinamos. Ar tai teisinga ir ką manote šiuo klausimu dar daryti? Ačiū.

A.RAČKAUSKAS. Šiuo atveju Seimas turėtų panagrinėti šį atvejį, daryti ar ne, tačiau buvo manoma, kad tokio amžiaus žmonės, jeigu juda, tai gal jų ir lydėti ne itin reikėtų, o jeigu jie yra prižiūrimi kitų asmenų, tai jie nevažiuoja. Galbūt čia reikia diferencijuoti kiekvienu atveju atskirai. Aš manau, kad į šią jūsų pastabą turbūt reikėtų atsižvelgti nagrinėjant komitetuose.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone viceministre. Pirmiausia aš norėčiau, posėdžio pirmininke, kad mane paliktumėte dėl balsavimo motyvų. O pranešėjui aš turiu porą su puse smulkių klausimėlių. Aš matau turbūt jau kokį ketvirtą ar penktą to įstatymo variantą. Visi jie yra kitokie ir, mano galva, nelabai tinkami, bet čia tiek to. Viename iš variantų, ar bent poroje variantų, buvo bandoma pakeisti šias lengvatas priemokomis prie pensijų, t.y. pereiti prie normalaus tiesioginio kompensavimo, turint ateityje tikslą visai panaikinti šias lengvatas. Šiame projekte jau to nėra. Kodėl to principo atsisakyta? Antras klausimas. Dabar yra visokių vežėjų: ir privati, ir individuali įmonė, ir tiesiog savininkas, ir akcinės bendrovės, ir savivaldybės, ir taip toliau. Ar nemanot, kad reikėtų, jog įstatyme būtų nuostata, aiškiai įpareigojanti visų rūšių vežėjus taikyti lengvatas? Nes, kiek aš žinau, yra tokių, kurie nenori taikyti tų lengvatų, galbūt bijodami tų kompensavimo mechanizmų.

Ir 5 straipsnio pirmoji dalis. Ten yra bent dešimt kategorijų tų socialinių grupių, trys amžiaus kriterijai, bet aš niekaip nesuprantu, kuris amžiaus kriterijus kuriai grupei taikomas. Gal čia tiesiog redakcinis dalykas.

A.RAČKAUSKAS. Paaiškinsiu 5 straipsnį. Be abejo, būtų aiškiau, jeigu visos kategorijos būtų išdėstytos stulpeliu, tada būtų labai aišku. Čia tiesiog pateikimo technika nepakankamai aiški. Tačiau jeigu pažiūrėsime, čia yra invalidai atskirai su palydinčiais asmenimis, I-os grupės ir vaikai. Toliau II-os grupės vėl atskirti. Toliau 70 metų asmenims ir vyresniems ta lengvata numatyta. Tačiau pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijų dalyviams, kariams savanoriams, laisvės kovų dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams numatytai lengvatai taikyti amžiaus cenzas yra kitas. Atitinkamai toliau, matome, išvardyta. Teisinga pastaba, kad geriau būtų sudėliojus stulpeliu, bet čia taip pateikta.

Dabar dėl jūsų kitų pastabų norėjau pasakyti, kad dėl lengvatos atskirai personalijai kaip papildomą pašalpą būtų galima nagrinėti, bet šiuo atveju taikytas principas, kad būtų apskaita, kad būtų skaičiuojami tie vežėjai. Jeigu būtų taikoma ta lengvata, tada reikėtų tuos atskirus žmones, turinčius lengvatas, ne kaip visa kategorija… vienos kategorijos ir visiems teikti lengvatą. Jų pagal socialinę padėtį, na, galbūt pagal materialinę, ne socialinę, o materialinę padėtį nevienodos sąlygos gali būti. Išeitų, kad taikome lygiavos principą, nors ne kiekvienam tai gyvybiškai būtina. Toks vieningas principas buvo išsaugotas šiame projekte.

Ir dar jūsų trečias. Aš jau į du atsakiau, trečią klausimą paminėjote. (Balsai salėje) Taip, jūs teisingai iškėlėte klausimą. Čia irgi nuolatinis ginčų objektas, kai žmones, turinčius lengvatas, veža valstybinis arba savivaldybių transportas, o neveža privatūs vežėjai. Noriu pasakyti, praktikoje yra pavyzdžių, kai privatūs vežėjai ateina į savivaldybes ir sudaro sutartis, kad jie veš tuos lengvatininkus, ir jiems pažadama sumokėti už tai pagal įstatymą, tačiau yra faktų, kad nesumokama ir apgaunama. Galbūt sunorminus įstatymu būtų gerokai mažiau diskusijų ir ginčų. Sutinku su tuo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. 11 min. praėjo. Taigi už ir prieš. Ar pritariame po pateikimo? A.Stasiškis buvo prašęs žodžio pirmasis ir aš jam jį suteikiu. Dėkoju, pone viceministre. Tuoj nuspręsime, ar pritariame po pateikimo šiam projektui.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš netyčia raudoną mygtuką paspaudžiau, aš net nežinau, koks aš turiu būti – žalias ar raudonas. Bet, kaip aš minėjau, čia yra kelinta redakcija ir, mano supratimu, ji yra irgi ne visai tinkama kaip ir visos kitos. Tai yra nepabandyta surasti kažkokio naujo ir lankstaus mechanizmo. Aš nežinau, ar galima padaryti kaip siūlė premjeras: iš karto sudaryti darbo grupę ir galima būtų galvoti kartu su specialistais, su suinteresuotais vežėjais bei tų kategorijų žmonių atstovais, ieškoti tam tikro sprendimo. Bet man nepatiktų… Ar negalima būtų tokią grupę sudaryti, galbūt dabar padaryti priėmimo pertrauką ir paskui patikslinti, nes man nepatinka, jeigu šiam tekstui bus pritarta, nes iš principo yra daug dalykų, kurie nepriimtini ir negalės likti. Jeigu galima būtų dabar nepritarus sudaryti tą darbo grupę ir tobulinti, būtų geriausia, tačiau jeigu ne, aš neprieštarausiu, jeigu bus pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas iš užsiregistravusių kategoriškai prieštarautų šiam projektui? A.Patackas prašo žodžio kalbėti prieš.

A.V.PATACKAS. Taip, aš prieštarauju pačiai projekto idėjai. Tai yra norint išlošti palyginus nedidelę sumą, be abejo, čia yra rezervų. Galima atsisakyti tų lydinčių asmenų ir visa kita, galima pertvarkyti, bet vis dėlto nuostoliai bus kur kas didesni, nuostolių bus ta prasme, kad žmogus kasdien, kelis kartus per dieną patirs, kaip čia pasakyti, neigiamų emocijų. Pensininkui tas laisvas keliavimas buvo daugiau ar mažiau vienintelė ne tiktai susisiekimo priemonė, bet ir atliko kitą funkciją, jis jautėsi laisvesnis. Dabar jis bus pririštas prie tos vietos, kur jis gyvena, ir taip toliau. Vienintelė senų žmonių paguoda buvo nemokamas bilietėlis, nemokamas važiavimas. Mes daugiau prarasime, neteksime negu laimėsime. Ir bus viso šio autoūkio, ypač geležinkelių ta pati netvarka daugeliui metų į priekį, nieko nebandant ten keisti ir viską permetant ant žmonių. Todėl pats principas, pati idėja yra ydinga ir aš negaliu jai pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Buvo labai aiškus premjero siūlymas pritarti po pateikimo. Žinoma, pasiūlymas dėl skubos ir ypatingos skubos yra iš fantastikos srities. Pritariame po pateikimo ir tada sutariame, kaip dirbame toliau. Kitas siūlymas – atidėti projekto pateikimo procedūrą, lyg ir sklandė toks siūlymas. Kolegos, registruojamės. Mano, kaip posėdžio pirmininko, siūlymas – pritariame po pateikimo, o tada tariamės, ką toliau daryti. Pasiima Seimas šį projektą ir kaip susitarsime, toks projektas ir bus. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pritariantys po pateikimo – už, nepritariantys – kaip nors kitaip.

Už – 42, prieš – 10, susilaikė 7. Šiam projektui pritarta po pateikimo. Dabar, kolegos, du būdai. Arba pavedame komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui, arba… Tuojau, gerbiamasis kolega. Ar pavedame Seimo valdybai sudaryti visoms frakcijoms ir Vyriausybei atstovaujamą grupę, kuri galėtų nagrinėti šį įstatymo projektą. Komitetas yra vienas dalykas, kitas – norėtų dalyvauti ir Susisiekimo ministerija, ir Vyriausybės atstovai. Galbūt jų organizacijos. Darbo grupės.

Gerbiamieji, du siūlymai, tuojau susitarsime. Gal pirma susitariame alternatyviai, ar pavedame komitetui, ar pavedame valdybai sudaryti darbo grupę. Aš girdžiu visokiausių siūlymų, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti iš karto. Balsuojantys už, gerbiamieji kolegos, parems premjero įsivaizdavimą ir kai kurių kitų Seimo narių įsivaizdavimą sudaryti darbo grupę, ją remia ir F.Palubinskas. Balsuojantys prieš parems siūlymą Socialinių reikalų ir darbo komitetui atiduoti šį projektą. Susilaikiusiųjų neskaičiuoju, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Balsuojantys už priims siūlymą sudaryti darbo grupę, balsuojantys prieš siūlys atiduoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Kolegos, mėginu kiek įmanoma formaliau elgtis su šiuo projektu, nes tai yra ne esmė, o formalūs dalykai. Susitarsime. Susilaikiusiųjų neskaičiuosiu, kolegos.

Už – 47, prieš – 11. Pavedame Seimo valdybai sudaryti darbo grupę. Repliką ar dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad komitetai neliktų nuošaly, pateiktų savo išvadas ir savo svarstymus. Tai būtų labai svarbu, nes iš tikrųjų jų žinojimas ir jų patirtis šioje srityje būtų labai svarbi.

PIRMININKAS. Ar kas gali prieštarauti, kolegos, dėl šitokio būdo? Taigi sutarimas yra. Jau nubalsavome, kolegos. V.Einoris dabar norėtų kalbėti. Pritariame po svarstymo ir valdyba sudarys darbo grupę, kuri toliau nagrinės šį projektą. Replikos. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia sudėtingas mechanizmas šioms lengvatoms, ir aš manau, kad reikia ieškoti išeities iš šios padėties. Jeigu būtų mano valia, žinoma, aš daryčiau taip. Šiems žmonėms sutarta suma, kiek mes duodame lengvatų ir kiek galime duoti, padidinti nuo amžiaus (kuriems duodame lengvatas) pensijas, invalidams pensijas padidinti ta sumele, studentams stipendijas. Jokio kito mechanizmo nereikia. Vieną kartą reikia pridėti prie to, kas yra sakoma, gautų normaliai pensijas arba stipendijas, arba kitas lengvatas, prie to būtų einama ir nereikėtų jokio kito mechanizmo.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mane stebina štai kas. Klausimas labai labai jautrus, bet užuot dėl šio klausimo Vyriausybė būtų iš anksto sudariusi iš visų frakcijų, iš visų specialistų darbo grupę…

PIRMININKAS. Taigi mes sutarėme, kad taip… (Balsai salėje)

V.P.ANDRIUKAITIS. Palaukite, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne po pateikimo, bet prieš pateikimą. Dabar pateiktas tekstas toks prieštaringas, net ponas A.N.Stasiškis, jau daugumos atstovas, suabejojo ne viena teksto vieta ir net nežino, kaip elgis. Tai argi nebuvo galima elgtis kitaip: sudaryti prieš tai darbo grupę ir po to pateikti mums, Seimui, projektą, kuris būtų toliau tobulinamas. Dabar daroma kitaip: Vyriausybė padarė, pateikė Seimui, o po to neprisiima atsakomybės, jau tada valdyboje sudarykite iš visų frakcijų darbo grupę ir štai bus gražu. Tai gal reikėjo daryti pagal sveiko proto logiką kitaip – prieš tai, o ne po to? O dabar, jeigu jau šitaip elgiamasi, tai kam toliau prisidengti ta atsakomybe. Aišku, kad klausimas, kita vertus, labai sudėtingas, darbo grupė negali išsiversti be specialistų, kurie turi čia dalyvauti, ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir iš “Sodros”, ir iš įvairių organizacijų, iš Invalidų tarybos, iš Profesinių sąjungų ir t.t. Čia reikia Susisiekimo ministerijos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. Ar tai yra valdybos kompetencija tokią grupę sudaryti? Tai Vyriausybė, užuot toliau tobulinusi, galėtų sudaryti darbo grupę, pasitelkti daug ką, įtraukti ministerijų aparatą…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. Manau, kad jūsų pasiūlymas vis dėlto turėjo būti kitoks. Komitetas turėjo kuruoti, o šį reikalą turėjo svarstyti Vyriausybė, nėra ko po to dangstytis atseit ieškomu tokio tipo sutarimu.

PIRMININKAS. Išgirdau naujieną, kad Seimo valdyba negali sudaryti darbo grupių. Gerbiamieji kolegos, būkite korektiškesni. Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Aš be didelio gražbyliavimo noriu pasakyti pastabą viceministrui, kuris pateikė šį projektą. Yra netiesa, kad niekur pasaulyje nesinaudojama tokiomis lengvatomis. Toje pačioje Rusijoje buvę represuoti asmenys, net mūsų lietuvių tremtyje gimę vaikai, naudojasi būtent tokiomis lengvatomis. Tuo aš ir baigsiu šią pastabą.

PIRMININKAS. Seimo narys Vytautas Sysas – paskutinė replika po balsavimo.

A.SYSAS. Aš dar Algirdas.

PIRMININKAS. Algirdas Sysas. Labai atsiprašau.

A.SYSAS. Nieko, populiarus vardas. Mielieji kolegos, manau, kad padaryta klaida, nes vis tiek turi būti pagrindinis komitetas. Ar Seimas nepasitiki komitetais, šiame komitete yra beveik visų frakcijų atstovai, kurie gali ateiti ir dalyvauti svarstymuose? Tokie sprendimai iš principo pažeidžia mūsų pagrindinį dokumentą, tai yra Statutą. Statute aiškiai pasakyta, kad kiekvienas įstatymas turi pereiti per pagrindinį komitetą, gali būti papildomų komitetų, bet jokiu būdu nesudaroma kokia nors komisija – antstatas virš komitetų.

Protokolinio nutarimo projektas (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi dar iki pertraukos liko protokolinis nutarimas. Pone kancleri, ar jau dabar neprieštarausite, jis tikrai išdalytas? Pone kancleri, aš jums įjungsiu mikrofoną. Kancleris supažindina su projektu. Vienas – už, vienas – prieš, gerbiamieji kolegos. Sutariame. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tekstas truputį pasikeitė. 1 punkto turinio esmė išliko labai panaši. Aš tik prašyčiau sutikti dar su vieno žodžio patikslinimu. 1 punkto antroje eilutėje, kalbama, kad “kartu su Vyriausybe ieškoti papildomų lėšų”. Ten geriau rašykime žodį “trūkstamų lėšų”, kadangi žodis “papildomų” reiškia, kad duota, kiek reikia, bet dar ieškom papildomų. Vis tiek Seimo narių balsavimas gana aiškiai rodė, kad dauguma nori rasti lėšų.

2 punktas irgi turėtų vieną patikslinimą, kur yra “pasiūlyti Vyriausybei”. Gal būtų geriau įrašyti kokį nors konkretų terminą – “per tris mėnesius”. Kalbantis su premjeru atrodė, kad sutinkama, kad trys mėnesiai yra toks terminas, per kurį galima parengti tokią programą. Kreipčiausi į savo frakcijos kolegas, kad priešiškai nereaguotų į nuorodą, į bendrojo vidaus produkto dydį, nes tai tik programos, ne įstatymas. Čia labai griežtai nesakoma, kad būtinai konkrečiu koeficientu susiejant skiriamas lėšas su bendruoju vidaus produktu. Koks nors ryšys, matyt, turėtų atsirasti, todėl siūlyčiau nebijoti šio įrašymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi A.Ažubalis žada paremti šį nutarimą.

A.AŽUBALIS. Aš atsiprašau, aš paspaudžiau ne tą mygtuką.

PIRMININKAS. Tada prašom kalbėti prieš. Dėl protokolinių nutarimą niekada nesam uždavę klausimų. Tai yra toks formalus dokumentas.

A.AŽUBALIS. Šiuo protokoliniu nutarimu, ypač kai teigiama, kad daug Seimo narių palaikė šio komiteto pasiūlymą, mes tarsi teigiame, kad dar yra Vyriausybei žinomų, tačiau sąmoningai neskiriamų ir nuo Seimo slepiamų lėšų. Esu įsitikinęs ir šiandienos debatai rodo, kad šiandien Seimas rūpinasi ne tik dėl šios srities, nes jų yra iš tikrųjų daug. Todėl nenorėčiau sutikti, kad reikia išskirti tik aukštojo mokslo finansavimą, juolab kad jeigu Lietuvos Respublikos ūkio plėtra kitais metais bus sėkmingesnė, visada bus galima biudžetą persvarstyti. Na, o žinant, kad žemės ūkis ir krašto apsauga jau yra susieti su bendruoju vidaus produktu, tai gal tada eikime tokiu keliu, kad susietume visas ūkio sritis su bendruoju vidaus produktu, tada atpultų didelis darbas, biudžeto svarstymas ir priėmimas. Siūlau nepriimti šio protokolinio nutarimo, kuris nei politinių, nei praktinių dividendų niekam neduos. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi buvo kalba prieš. Ar A.Sakalas paremtų protokolinį nutarimą? Galėčiau jam suteikti žodį, jeigu paremtų. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, nors protokolinis nutarimas yra pavėluotas, t.y. po biudžeto, bet vis tiek jau yra šis tas. Todėl prieš mums jokiu būdu nereikia sakyti. Mes manome, kad Vyriausybė rastų papildomų lėšų iš Privatizavimo fondo ar iš kitur, t.y. kitų galimybių, pavyzdžiui, jeigu biudžetas būtų surenkamas kur kas geriau. Tai būtų toks įpareigojimas Vyriausybei, kad vis dėlto surastų tų trūkstamų lėšų aukštųjų mokyklų išlaidoms padidinti. Manau, nereikėtų taip jau prieštarauti. Iš tikrųjų visi matėme, kas šiandien darosi su aukštuoju mokslu. Mes visur skelbiame, kad aukštasis mokslas yra prioritetas, švietimas yra prioritetas, tai paremkime bent jau tokiu protokoliniu nutarimu tą prioritetą.

Ir antra, dėl susėjimo su BVP. Mielieji kolegos, kai mes siūlėme tai patvirtinti įstatymu, tai buvo atmesta, bet nepaisydamas to, kad tada buvo atmesta, vis dėlto negalėčiau nepritarti 2 punktui. Manau, kad reikia pritarti. Dar kartą kreipiuosi į Seimo daugumą. Vis dėlto jeigu deklaruojate, kad švietimas yra prioritetas, tai būkit malonūs, įrodykite tai darbais, o ne žodžiais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės, kolegos. V.Andriukaitis pasiūlė dar padaryti redakcinių pataisų. Iš tikrųjų antrasis sakinys nėra suderintas su preambule – “Seimas siūlo Vyriausybei”. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį protokolinį nutarimą. Kolegos, redakcija labai aiški, bus priimti visi redakciniai pasiūlymai, jokių problemų. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar priimame šį protokolinį nutarimą. Vietoj “papildomų” – “trūkstamų”, “per tris mėnesius”, kolegos. Ir vietoj “pasiūlyti” – “siūlo”. Kol kas, o redaguodamos redaktorės gali dar patikslinti šį tekstą. Taigi kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas. Balsuoja 61 Seimo narys. Vienas buvo prieš, vienas buvo už, kolegos.

Už – 29, prieš – 9, susilaikė 16. Protokolinis nutarimas yra priimtas. Kolegos, skelbčiau pertrauką, bet dar dvi replikos po balsavimo. V.Einoris.

V.EINORIS. Būtų gerai, kad būtų taip parašyta: “Atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus ir Kaimo reikalų komiteto nesiūlymus”. Šis dalykas būtų gerai. Tada reikėtų atitinkamai įkomponuoti žemės ūkį.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau replikuoti dėl gerbiamojo kolegos A.Ažubalio minties. Negalima taip spekuliuoti, kad visą biudžetą suskirstykime kokiom nors eilutėm ir pan. Mes turime prioritetines sritis ir švietimas yra viena iš prioritetinių. Mes siūlome prioritetinę sritį susieti su BVP, bet šitam nutarime iš tikrųjų formuluotė yra kur kas lankstesnė. Kokia forma, su kokiais rodikliais susieti? Mes nesupančiojame Vyriausybei rankų. Aš labai dėkingas, kad premjeras pritarė mano šiam siūlymui tokiu būdu pateikti 2 punktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėme darbus, kurie buvo numatyti iki 14.10 val. Dabar pertrauka iki 18.30 val. Tada pradėsime priimti socialinio draudimo įstatymus. Kolegos, pertrauka iki 18.30 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kolegos, reikia tęsti posėdį toliau. Aš iškart prašau jūsų leidimo pratęsti posėdį. Nuo 19.15 val., kaip buvo sutarta baigti popietinį posėdį, tiek pratęsti, kad spėtume šiandien priimti visus svarbiuosius šių metų įstatymų projektus ir nutarimus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2101(3*) (priėmimas)

Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir dirbame toliau. Pradedame “Sodros” įstatymus: projektas Nr.P-2101 – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas susideda iš trijų pagrindinių straipsnių. Po svarstymo buvo gauta Teisės departamento pastaba 2 straipsniui. 1 straipsniui pastabų nėra. Būtų galima priimti.

PIRMININKAS. 1 straipsnis, gerbiamieji kolegos. Ar galime jį priimti? Ar dėl 1 straipsnio? Dėl viso. Dėl 1 straipsnio – A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėjau ir svarstant, atkreipiau dėmesį, kad tie skaičiai, kurie nurodyti 1 straipsnyje, lygiai tokie pat nerealūs, kaip tai būdavo ir praėjusiais, ir užpraeitais metais, kai mes svarstėme socialinio draudimo biudžetą. Svarstydami komitete mes įsitikinome, kad tie makroekonominiai skaičiai, kurie nurodyti ir skaičiuoti, taip švelniai tariant, paimti iš lubų, nes negalima prognozuoti taip, kad per du mėnesius darbo rinką apleistų beveik 90 tūkstančių darbuotojų. Man neaišku, kur ir kodėl jie dingsta, ir niekas negali to paaiškinti. Aš manau, kad mes labai norėjome, kad šis biudžetas vėl atrodytų nedeficitinis. Mes tai padarėme, bet manęs tai neįtikino. Todėl aš balsuosiu prieš ir rekomenduoju irgi taip daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – dėl 1 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, kai kalbama, kad tiktai būtų kalbama, tai irgi nevisiškai…

Antra vertus, jau jeigu dirba toje taryboje ir žino tuos klausimus iš esmės, tai juos reikėjo seniai išsiaiškinti ten ir duoti čia mums konkretų atsakymą. Dabar, vienu žodžiu, neišsiaiškina komitete ar kur nors kitur tų klausimų, lyg čia būtų klausimų-atsakymų momentas priėmimo metu. Todėl aš remiu šį straipsnį ir prašau balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Algirdai, reikalausite balsuoti?

Registruojamės, kolegos, dar kartą. Taip, pridėsiu ir pirmininkės balsą. Registruojamės! Balsuosime, ar priimame 1 straipsnį.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai.

1 straipsnis. Ar priimame 1 straipsnį? Pritariantys – už, pritariantys A.Sysui – kitaip.

Už – 23, prieš – 4, susilaikė 1. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis, ponia pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. 2 straipsniui buvo Teisės departamento pastaba, tačiau į ją jau yra atsižvelgta, nes atitinkamas sąvokas suderinome keisdami “Sodros” biudžeto sandaros įstatymą, o būtent tikslindami 3 straipsnio trečiojoje dalyje įmokų tarifą ir palikdami šiame straipsnyje įmokos valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti dydį, o ne tarifą, nes tai yra apibrėžta konkrečiu bazinės pensijos dydžiu.

PIRMININKAS. 2 straipsnis. Manau, pritarsime bendruoju sutarimu? A.Sysas nuoseklus ir ištvermingas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, yra keletas labai rimtų dalykų, kurie įrašyti į 2 straipsnį, ir aš nežinau, kodėl jūs į tai nekreipiate dėmesio. Pirmiausia nėra kompensacinio mechanizmo. Mes didiname mokesčius dirbantiesiems. Aš neskaitysiu lekcijos, kaip daug darbo jėga apkrauta mokesčiais ir kaip ji šiandien neišgali sumokėti visų mokesčių, o mes jiems uždedame 2% mokestį.

Antras dalykas. Mes kalbame apie didėjantį nedarbą. Būtent šiame įstatyme aiškiai apibrėžta ir parodyta, kad darbo rinkoje padaugės bedarbių. Deja, draudimo nuo nedarbo lygis paliekamas tas pats – 1,5%. Aš nežinau ir norėčiau pamatyti, kaip mes su tuo 1,5% galėsime žmonėms išmokėti net nedarbo pašalpas.

Trečias dalykas. Visai neseniai mes priėmėme kitų metų biudžetą. 2 straipsnio 4 punkte aiškiai sakoma, kad 20% bazinei pensijai, o kita dalis bus mokama iš valstybės biudžeto. Aš noriu paklausti, mes ką tik priėmėme valstybės biudžetą, bet tame valstybės biudžete nebuvo numatyta pinigų šiam socialinio draudimo kompensavimui padengti. Kaip mes padarysime šį dalyką ir kodėl mes šiandien turime dabar pritarti būtent tokiai tvarkai, kuriai mes ką tik patys nepritarėme tik kitame įstatyme, kolegos?

PIRMININKAS. Premjeras A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mane šiek tiek stebina kolegos A.Syso pozicija. Aš suprantu, kad opozicija visada turi oponuoti bet kam, bet atstovaujant ir būnant ir Trišalėje taryboje, kiek aš suprantu, ir “Sodros” taryboje, man atrodo, reikėtų būti racionalesniam. Visi mes suprantame vieną dalyką, kad “Sodrai” šiais metais trūko pinigų, deficitas susidarė per 450 mln. Lt. Jeigu nieko nedarysime, tai kitais metais tas trūkumas padidės dar papildomais 300 mln. Lt. Kolega A.Sysas kritikuoja tą variantą, kaip neleisti didėti tam trūkumui, kurį pasiūlė Vyriausybė, bet nepasiūlo jokio kito varianto pats būdamas atsakingas ir atstovaudamas valstybei “Sodros” taryboje. “Sodra” yra valstybinė institucija ir visi, kurie joje yra, turi rūpintis, kad “Sodra” dirbtų sėkmingai ir efektyviai. Aš suprantu, kad kolega A.Sysas atstovauja profesinėms sąjungoms šioje institucijoje, bet tai yra valstybinė institucija. Todėl nepritariant tokiam siūlymui, kurį pasiūlė Vyriausybė, reikėtų pačiam kolegai A.Sysui siūlyti kokį nors kitokį variantą. Kadangi jokių kitokių variantų nėra pasiūlyta ir aš neįsivaizduoju, kokius kitokius variantus galima rasti, siūlome balsuoti už šį pasiūlymą, kurį pateikė Vyriausybė.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, o B.Visokavičienė dar turi galimybę komentuoti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip pat dėl 2 straipsnio, tuo labiau kad tikrai “Sodros” tarybos nariai turėtų žinoti, kad “Sodros” įmokos tai padidėja, jeigu ekonomiškai silpni ūkininkai bus draudžiami. Dabar labai nedidelė ūkininkų dalis moka įmokas, o kai kurie visiškai nemoka. Deja, pensijas “Sodrai” reikia išmokėti. Todėl kaip tik ši nuostata, kad bus ekonomiškai silpni ūkininkai draudžiami, papildys “Sodros” biudžetą. Todėl “Sodros” tarybos nariams šioje vietoje nereikėtų nuogąstauti ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas? Jūsų pavardė buvo minėta, pats sakėte. Taigi 2 minutės posėdžio pabaigoje, gerbiamasis Sysai.

Balsuosime toliau dėl 3 straipsnio.

31 – už, prieš – 10, susilaikiusiųjų nėra. 3 straipsnis. Siūlymų nėra, ar ne, ponia pranešėja? Ar priimame 3 straipsnį? A.Sysas – prieš.

A.SYSAS. Aš labai džiaugiuosi, kad ponas premjeras mane moko, ką aš turiu daryti Trišalėje taryboje, bet jis taip ir neatsakė į antrą klausimą. Iš kokių pinigų mes padengsime silpnų ūkininkų draudimą?

Dėl 3 straipsnio. Aš manau, kad iš viso (ir svarstyme sakiau) šis straipsnis nereikalingas, nes “Sodros” valdyba šiandien pati tą daro kasdien be jokio užrašo. Kitas dalykas būtų daug geresnis, jeigu Vyriausybė būtų padengusi visą deficitą. Jeigu jau mes norime, kad kitais metais biudžetas būtų nedeficitinis, padidiname mokesčius darbdaviams, dirbantiesiems, tai Vyriausybei reikėjo prisiimti susitarimą, kas buvo pasiekta Trišalėje “Sodros” taryboje, kad Vyriausybė prisiimtų visą deficito padengimą, deja, Vyriausybė prisiėmė tik 200 milijonų. Dabar tie 300 mln. pereis į kitus metus, t.y. beveik mėnesinė “Sodros” apyvarta, ir toliau vėluos pensijos tokiu pat tempu, toliau bus nemokama laiku vaistinėms, privalomajam sveikatos draudimui. Aš manau, kad šis straipsnis nereikalingas iš principo. O tas, kas turėjo būti šiame straipsnyje, kad Vyriausybė prisiima atsakomybę ir padengia visą, neleidžia toliau skolintis iš komercinių bankų. Ir toliau iš socialinio draudimo įmokų mes dengiame dideles palūkanas, kurios sudarys šiais metais net 10 milijonų. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš tiesiog negaliu sutikti su tokiais A.Syso argumentais. Nejaugi jūs nesuprantate, kad 3 straipsnis kaip tik šiuo atveju yra labai reikalingas, nes kalbama apie tai, kad būtų leistas Valstybinio socialinio draudimo valdybai laikinas lėšų trūkumas, kol bus padengtos iki 1999 m. gruodžio 31 d. susidariusios skolos, dengti skolintomis lėšomis. Vyriausybė pripažįsta vidaus skola 200 mln. Lt, ir tą laikinąjį lėšų trūkumą dengia skolintomis lėšomis, būtent valstybės biudžetas. Kita dalis skolintų lėšų – tai yra teikiamos garantijos.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, kalbame dar dėl 3 straipsnio. Ir ministrė, ir kiti kolegos galės kalbėti dėl viso įstatymo. Dabar registruojamės ir balsuosime, ar priimame 3 straipsnį. Džiaugiuosi, kad ministras tik ir laukė balsavimo dėl 3 straipsnio.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kolegos, balsuojame dėl 3 straipsnio. Ar priimame 3 straipsnį? Balsuoti pradėjome.

Už – 42, prieš – 9, susilaikė 6, 3 straipsnis priimtas.

Dabar, kolegos, kalbos dėl viso įstatymo. Kviečiu kalbėjusius aktyviai kalbėti ne taip aktyviai. Keturi – už, keturi – prieš. B.Visokavičienė – už.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą, nors, žinoma, tenka pripažinti, kad kol “Sodros” taryba spręsdavo visus planavimo ir biudžeto formavimo klausimus, reikiamos tvarkos nebuvo ir nebūdavo užtikrintas pagrįstas biudžetas. Kai mes šiandien pirmą kartą Seime tvirtiname “Sodros” biudžetą, pamatėme, kiek daug yra planavimo, biudžeto formavimo ir apskaitos problemų. “Sodra” turi labai daug rezervų, kurių neišnaudojo “Sodros” taryba iki šių metų. Dabar, aš manau, padėtis turėtų pagerėti, juo labiau kad, kaip matote, jau dabar priimtas Biudžeto sandaros įstatymas, kuris ateityje bus tobulinamas ir bus užtikrinamas tikslus realus “Sodros” biudžetas. Taigi visas tas klaidas, kurias darė pati “Sodros” taryba, reikės ateityje ištaisyti. O dabar kviečiu balsuoti už šį biudžetą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Aš labai džiaugiuosi, kad tik taryba kalta. Rusija kalta dėl visos krizės Lietuvoje, o Socialinio draudimo taryba kalta dėl to, kas įvyko “Sodroje”. Bet, gerbiamieji Seimo nariai, ar ne mes priėmėme visą krūvą įstatymo pataisų, kurios ir atvarė “Sodrą” į tokią kritinę situaciją?

Dabar iš esmės dėl šio įstatymo. Noriu atkreipti dėmesį, kad ypač deficitas padidėjo po to, kai mūsų Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria tarybai atėmė sprendžiamąjį balsą ir paliko valdybai. Pažiūrėkite į skaičius ir įsitikinsite tuo. Antras dalykas. Aš kreipiuosi į gerbiamąjį premjerą. Aš labai stengiausi, kad mes dėl šito susitartume ir Trišalėje, ir “Sodros” taryboje, ir trišalėje respublikinėje. Aš siūliau spręsti ir derėtis. Deja, Vyriausybė šį kartą iš viso nesiderėjo dėl tarifo padidinimo. Tai buvo vienašališkas Vyriausybės sprendimas, pažeidžiant mūsų vasario 11 d. susitarimą dėl to, kad tokius dalykus mes svarstysime Trišalėje respublikinėje taryboje, o ne tik “Sodros”. “Sodros” taryboje mes tokiems procesams irgi nepritariame. Aš puikiai suvokiu, ką sakau, puikiai žinau, kodėl taip sakau, aš nuosekliai ginu tą situaciją, kokia yra šiandien. Negalima taip elgis. Mes sukuriame arba sugalvojame tokius skaičius, kokių mums reikia, ir taip darome. Visą laiką buvau už tai, kad “Sodros” biudžetas būtų aiškus, labai skaidrus ir suprantamas, o ne taip, kaip pernai visi kaip vienas čia nubalsavote už tai, kad jis būtų nedeficitinis. Šiandien mes matome, kad per vienerius metus deficitas išaugo beveik 400 mln. litų. Aš manau, ne “Sodros” tarybos planavimas yra blogas, o būtent Seimo sprendimų priėmimas. Todėl aš niekaip negaliu pritarti, nes čia vėl yra pritrauktas, iš lubų nupaišytas Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių įstatymas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš remiu šitą pateiktą biudžetą, bet ne todėl, kad jis būtų labai geras. Aš remiu jį todėl, kad jis kyla iš mūsų prievolės jau atidirbusiai kartai, kuri nebegali sau užtikrinti pragyvenimo. Tos kartos poreikis mums, dirbančiai kartai, yra įsakymas, yra įsakmi prievolė, mes turime ieškoti, kaip vis dėlto jiems atsiliepti. Suprantu, kad pajamos daugeliu atvejų yra, jeigu taip galima pasakyti, apskaičiuotos empiriškai, t.y. imamas statistinis, galimas, laukiamas statistinis tiek atlyginimas, tiek dirbančiųjų skaičius, ir suprantama, kad ne visuomet galima pataikyti. Tačiau, nepaisant to, kito mechanizmo mes neturime. Mes galėtume pasidžiaugti keletu dalykų po to, kai šis biudžetas gavo platesnį įvertinimą ir buvo svarstomas Seime. Pirmasis rodiklis – tai pirmiausia kitų šakų, kitų ministerijų atsakomybė už rodiklius, kurių pagrindu socialinio draudimo biudžetas yra planuojamas. Viena.

Antra. Turime aiškiai pastebėti, kad kasmet mažėja išlaidų dalis, kuri yra faktiškai administravimo sąnaudos. Aš sveikinu tai, nors suprantu, kad už to irgi slypi “Sodros” darbuotojų atlyginimai.

Toliau. Aš nenorėjau apskritai pritarti 3 straipsnio redakcijai, nes išeitų kurioziška situacija. Jau sausio mėnesį mes galime aiškiai prognozuoti, kad nebus kokio nors didelio ekonominio pakilimo ir jau sausio mėnesį mes neturėsime tiek pajamų, kiek turėsime padaryti išlaidų. Tačiau šio įstatymo 3 straipsnis leidžia mūsų Socialinio draudimo valdybai skolintis tik 1999 m. padarytų skolų kompensacijai. Čia yra spąstai, ir aš jaučiu, kad mes… Aš baigiu, pone primininke. Aš apskritai manau, kad čia yra per daug jautrus dalykas, kad galėtume nekompetentingai kalbėti arba pigiai politikuoti. Šiandien turime apsispręsti. Pritarkime šitam, bet skirkime daugiau dėmesio jam vykdyti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Kolegos, spėkime per 2 minutes, nors per 2 minutes.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nebalsuosiu už šį įstatymą dėl tokių kelių priežasčių. Pirmoji priežastis – dėl 3 straipsnio, nes ten yra parašyta labai aiškiai: “Dengti skolintomis lėšomis tol, kol bus padengtos…”. Visiškai neaišku, kada tas bus, ir aišku yra tik viena – “Sodra” vėl bus verčiama skolintis su palūkanomis, tarsi atrodytų, kad “Sodrą” būtinai norima nuvaryti iki bankroto.

Antras dalykas, yra keliamos darbuotojų įmokos. Pats pakėlimo procentas nėra didelis, todėl galbūt nereikėtų taip labai triukšmauti, nors žmogui, gaunančiam minimalią algą, ir tai yra labai svarbu. Tačiau svarbiausia tai, jog visiškai nepagalvota apie kompensavimo mechanizmus tam trūkumui padengti. Jeigu priiminėjant Privačių pensijų fondų įstatymą tuoj pat buvo pasiūlyta Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, kad turtinguosius skatintų mokėti į privačius fondus, tai čia, turint galvoje, kad moka visi “Sodrai” (moka ir tie, kurie gauna minimalias algas, ir tie, kurie turi individualias įmones ir gauna mažai pajamų), apie atleidimą nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio nebuvo net pagalvota. Nors mūsų frakcijos nariai yra pateikę tokį įstatymo projektą, vis dėlto jis nebuvo svarstomas. Todėl aš manau, kad tokio įstatymo projekto priimti negalima.

PIRMININKAS. Ministrė I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau… mes buvome susitelkę ir pritarėme valstybės ir savivaldybių biudžetams. Ne mažiau aktuali problema, turbūt labai svarbi, yra Socialinio draudimo fondo biudžeto projekto patvirtinimas. Norėdama pataisyti kai kurias išreikštas mintis, kurias pasakė Seimo narys A.Sysas, kad negerai planuojama ir per metus keičiami įvairūs rodikliai, aš dar kartą noriu akcentuoti, kad “Sodros” planavimas… kiek yra darbuotojų, koks bus vidutinis darbo užmokestis. Makroekonominius rodiklius mes gauname iš Ūkio ministerijos ir iš Statistikos departamento. Jūs puikiai žinote, kad ir 1998 metų liepos mėnesį, kai buvo pirmieji Rusijos krizės padariniai, mes negalėjome prognozuoti, kad Rusijoje įvyks finansinė krizė ir kokie bus jos atgarsiai Lietuvai. Šiandien mes planuojame pagal dabartinę situaciją ir pagal tai, koks yra darbuotojų ir tų žmonių, kurie gauna išmokas, santykis.

Kitas dalykas, norėčiau dar kartą akcentuoti ir pasakyti poniai S.Burbienei, kad projekto autoriai, didindami tarifą, galvojo apie neapmokestinimą fizinių asmenų pajamų mokesčiu tos sumos, kuri liks nuo “Sodros” mokesčio. Tai bus padaryta artimiausiu metu, nes tada, kai šis projektas buvo parengtas, jau buvo parengtas ir 2000 metų valstybės bei savivaldybių biudžetas. Siūlau balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tenka priminti kolegoms ir poniai I.Degutienei vieną dalyką – kad Seimas jau lyg ir patvirtinto kitų metų biudžetą, kartu ir atskaitymus nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio. Tai viena. Vadinasi, suplanavo.

Antra. I.Degutienė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad “Sodra” negavo 130 mln. po to, kai Seimas priėmė sprendimą atleisti nuo “Sodros” mokesčio tą visuomenės dalį, kurios atlyginimai siekė per 3 tūkst., atrodo, 200 litų. Kas dabar prisiims atsakomybę, gerbiamoji ministre, už tuos nuostolius?

Trečias dalykas. Visiškai akivaizdu, kad didžiausia nelaimė buvo, kaip sakė A.Kubilius, valstybės įsipareigojimų nevykdymas “Sodrai”. Kiek kartų valstybė neįvykdė savo įsipareigojimų ir neskyrė, negarantavo iš biudžeto to, ką “Sodrai” priklausė grąžinti, ką pensijoms priklausė grąžinti? Tai ką, mes visi dabar užmiršome visa tai? Dabar galime nurašyti tai į skolą?

Ketvirtas dalykas. Man atrodo, kad šiais metais būtų geriau nemokėti 500 mln. “Williams”. “Williams” palauks. 200 mln. iš tų įsipareigojimų galima buvo drąsiai paimti ir išspręsti mūsų vyresniosios kartos reikalus. Kodėl mes turime užsimerkę tylėti ir žinoti, kaip mes privalome mokėti “Williams” tai, kas nepriklauso mokėti? Tai gal ryžtumėmės įšaldyti skolą “Williams”? Tuo atveju 200 mln. grąžintume į “Sodros” biudžetą.

3 straipsnis iš viso paradoksalus. Teisingai kalba ponas J.Beinortas, kad ten yra pinklės, ir labai rimtos tos pinklės. Juk visi puikiai suprantame, kad sausio ir vasario mėnesiais jokio pagerėjimo nebus, tuo tarpu “Sodra” gal turės dengti 1999 metų įsipareigojimus. O ką daryti su kitais dalykais, kurie bus sausį ir vasarį? Todėl iš tikrųjų jokiu būdu negalima pritarti šiam įstatymo projektui, nes tai iš tikrųjų vyresniosios kartos kasdienybės reikalas.

PIRMININKAS. Premjeras A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Nežinau, ką ir kalbėti po tų fantazijų, kurios šį vakarą plinta visiškai nestabdomos. Aš niekaip negaliu suprasti, apie kokius... ką valstybė yra mokėjusi “Williams” kompanijai ir kuo čia ponas V.Andriukaitis taip gąsdina. Valstybė yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus “Mažeikių naftai”, kad “Mažeikių nafta” nežlugtų. Ponas V.Andriukaitis, matyt, norėtų, kad būtų buvę kitaip, kad turėtume dar problemą – sužlugusią “Mažeikių naftą”. Aš norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų turime spręsti realias problemas. Kaip dėl “Mažeikių naftos” realių problemų turėjome daryti sprendimus, taip ir dėl “Sodros” realių problemų turime šiandien daryti sprendimus. Sprendimus turime daryti labai aiškius, tokius, kurie leistų mokėti žmonėms pensijas. Ne tokius sprendimus, kurie galbūt būtų labai svarbūs, būtų dar sykį aptarti Trišalėje taryboje, būtų diskutuojami su profesinėmis sąjungomis, bet sprendimus, kurie leistų laiku mokėti pensijas. Aš nežinau, kas galėtų būti svarbiau už tai. Aš už tai, kad patys įvairiausi reikalai iš tikrųjų būtų svarstomi Trišalėje taryboje (ten iš tikrųjų reikia svarstyti viską: ką reikia ir ką galima), bet niekada nesutiksiu, kad profesinės sąjungos blokuotų sprendimus, kuriuos reikia daryti tam, kad būtų mokamos pensijos. Todėl aš kviesčiau balsuoti už šį “Sodros” biudžetą ir už tuos sprendimus, kurie ten įkomponuoti. Papildomai kviesčiau Seimo narius dalyvauti tolesnėse socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformose, įskaitant ir “Sodros” bei kitų mokesčių administravimo sujungimą, bei kuriant privalomuosius, kaupiamuosius pensijų fondus. Tai yra reikšmingi sprendimai, kuriuos mes planuojame ir kurie iš tikrųjų padėtų ilgam laikui socialinių reikalų sistemą pastatyti ant normalių bėgių.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė kalba paskutinė dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kitais metais mes turėsime nedeficitinį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Kas yra pagirtina? Pagirtina yra tai, kad pirmą kartą valstybė randa lėšų atiduoti skolas, kurios susidarė per paskutinius 3 metus. 1998 metais skola buvo per 79 mln., o gale susidarė 470 mln. Vadinasi, kada nors valstybė suras biudžete 200 ir padengs.

Kas dar yra gera šiame biudžete? Yra tai, kad nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui numatytas 1%. Bet, sakykite, ar iš tikrųjų šis Socialinio draudimo fondo biudžetas yra skirtas tik pensijoms drausti? Jeigu pensijoms drausti jame numatyta 22,5%, ir tai visi suprantame… Aš noriu garantuoti, gerbiamasis Ministre Pirmininke, kad jokios organizacijos, tuo labiau profesinės sąjungos, nėra prieš tai, kad pensininkams laiku būtų mokamos pensijos. Tačiau Lietuvoje nuolat auga nedarbas. Draudimui nuo nedarbo yra numatyta 1,5%. Mes kalbame apie skurdą, kurį patiria 600 tūkst. žmonių. Tai oficialūs duomenys. Mes prieš 3 metus draudimui nuo nedarbo turėjome 1,7%, šiandien mes turime mažiau. Nė vienais metais mes nesurenkame to procento, kuris numatytas. Jokioms aktyvioms užimtumo priemonėms valstybės patvirtiname biudžete nėra numatyta.

Antras dalykas – 3%, kurie bus renkami iš darbuotojo. Nė žodžio nepasakoma apie tai, kad bus didinamas minimalus darbo užmokestis arba neapmokestinamasis minimumas. Vadinasi, mes, tvirtindami šį biudžetą, vėl užkrauname visą jo nedeficitiškumą tik dirbantiems žmonėms. Negalima pritarti šiam biudžetui.

PIRMININKAS. Registruojamės. Sąžiningai atkalbėta dėl motyvų. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą. 69 Seimo nariai užsiregistravo. Balsuojame dėl šio svarbaus įstatymo. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už – 53, prieš – 10, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Laikinojo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr.P-2212(3*) (priėmimas)

Kitas projektas, gerbiamieji kolegos, – Laikinasis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr.P-2212(3). Kviečiu į tribūną B.Visokavičienę. Gal dėl šio, kolegos, pavyks geriau susitarti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Laikinasis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas taip pat buvo pateiktas po svarstymo. Yra Teisės departamento išvados ir aš norėčiau jas pakomentuoti.

1 straipsniui nebuvo pateikta pastabų. 2 straipsniui taip pat nebuvo pateikta pastabų. Buvo pateikta pastabų 3 straipsniui. Bet mes manome, kad negalima pritarti Teisės departamento pastabai, nes sakoma, kad nevisiškai aišku, nuo kada reikėtų skaičiuoti 3 straipsnio penktojoje dalyje nustatytą dviejų savaičių terminą. Tačiau visi teisės aktai įsigalioja tik tada, kai būna paskelbta “Valstybės žiniose”. Todėl natūralu, kad nuo tos datos bus skaičiuojamas tas terminas. Taip pat buvo pateikta Teisės departamento pastaba 4 straipsnio ketvirtajai daliai. Tačiau ši išvada yra skirta antrajam “Sodros” biudžeto sandaros įstatymo projektui, o trečiajame variante ši pastaba buvo įvertinta. Taip pat buvo pateikta pastaba 4 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatai. Čia redakcinė pastaba ir aišku, kad ją reikia… atsiprašau, kad 4 straipsnio pirmojoje dalyje būtų rašoma vietoj “privalomojo” – “privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos”. Tai redakcinė pastaba.

Teisės departamentas teigia, kad projekto 12 straipsnyje pateiktos nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas ir todėl jų reikėtų visiškai atsisakyti. Mes manome, kad šiai Teisės departamento pastabai reikėtų pritarti ir atsisakyti 12 straipsnio, kaip perteklinio, baigiamosios nuostatos.

Taip pat dar aš noriu priminti, kad komitetas siūlo (po svarstymo tai jau sakėme), kad Seimui reikia priimti protokolinį sprendimą, jog Vyriausybė iki 2000 metų birželio 1 dienos parengtų ir pateiktų Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektą, kuriame būtų įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo principai, kuriais vadovaujantis būtų sudaromas realus, pagrįstas makroekonominiais šalies rodikliais, ūkio ir socialinės raidos būklės analize, atitinkantis tarptautinės apskaitos standartų reikalavimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas, taip pat atsižvelgta į anksčiau nurodytus komiteto pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Kolegos, gal geriau seksis susitarti dėl šio įstatymo straipsnių. 1 straipsnis. Dėl septinto. 1 straipsnį galime priimti.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis? Priimame.

4 straipsnis? Priimame

5 straipsnis? Priimame.

6 straipsnis? Priimame.

Dėl 7 straipsnio norėtų kalbėti A.Sysas. Jam ir suteikiu žodį.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu aš atkreipiau dėmesį, dėl to nuolat buvo “Sodros” taryba kritikuojama, kad prisiėmė daug turto, kuriuo negali disponuoti, daug pinigų įšaldyta įvairiuose pastatuose. Deja, šiame įstatyme aštuntas punktas paliekamas ir leidžia toliau tą daryti. “Sodros” taryboje esant 15 žmonių nuomonei buvo galima kaip nors pasipriešinti premjero spaudimui paimti vieną ar kitą objektą, aš turiu omeny “Oruvos” arba “Lino” akcijas, arba Mažeikių elektrotechnikos gamyklos vieną kitą pastatą, o šiuo atveju ši prievolė uždėta vienam direktoriui, tai yra valdybai, kuri turi teisę perimti akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės, siekiančios išvengti bankroto bylos iškėlimo už nesumokėtas įmokas, turto dalį. Ką tai reiškia? Aš manau, kad jeigu mes visi čia apeliuojame į tai, jog pensininkams reikia laiku mokėti pensijas, tai jokiu būdu Socialinio draudimo fondo biudžetas neturi būti paverstas įvairių pastatų, akcijų ir kitų dalykų sandėliu. Nes, manau, kasdien reikia laiku mokėti tas išmokas, kurias privalu mokėti Socialinio draudimo fondui. Todėl aš maniau, kad į tai bus atsižvelgta, kad 7 straipsnyje neliks tokios nuostatos. Deja, ji liko, todėl aš negaliu pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Ar reikalausite balsuoti? Kolegos, registruojamės ir užsiregistravę balsuosime, ar priimame 7 straipsnį. Registruojamės, mielieji kolegos. 69 Seimo nariai posėdžiauja. Balsuojame dėl 7 straipsnio. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už – 55, prieš – 5, susilaikė 7. 7 straipsnis yra priimtas.

Ar kas kalbėtų dėl 8 straipsnio? Ar galime jį priimti? Priimame.

9 straipsnis? Priimame.

10 straipsnis? Priimame.

11 straipsnis? Priimame.

Dėl Teisės departamento išvadų 12 straipsnio nelieka. Įstatymas priimtas pastraipsniui ir kol kas tik A.Sysas žada kalbėti dėl motyvų. Prašom.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad šis įstatymas laikinas, bet manau, kad pas mus dažniausiai, kas yra laikina, tampa nuolatiniu, todėl ilgai šiuo įstatymu bus vadovaujamasi sudarant fondo biudžetą. Aš manau, negalima jam pritarti vien dėl to 7 straipsnio punkto, dėl kurio aš kalbėjau, nes, manau, tai sudaro prielaidą, jog jeigu Lietuvoje bus priimto naujo Bankroto įstatymo trečioji versija, tai labai daug yra tikimybės, kad būtent Socialinio draudimo fondo biudžetas ir bus ta gelbėjimosi šakelė, už kurios bandys griebtis ne viena įmonė, ir mes fondą paversime būtent tokių nereikalingų įmonių akcijų ir turto sandėliu. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas jokiu būdu nėra atsiradęs plikoje vietoje. Prieš jį galiojo (ir gana sėkmingai) nuo pat socialinio draudimo biudžeto atskyrimo fondų biudžeto sudarymo taisyklės. Jos yra kur kas platesnės nei šis įstatymas ir, matyt, liks ir dabar. Manau, mes priėmėme sprendimą tikėdamiesi, kad tai bus toks pereinamasis, t.y. laikinasis, biudžetas, kad po birželio 1 d., tarkim, turėsime naujų idėjų ir sukonstruosime visiškai kitokį šį fondą. Tačiau noriu štai ką atsakyti kolegai A.Sysui. Fondas, žinoma, nėra nei sendaikčių turgus, nei lombardas, tačiau fondas vis dėlto nėra ir kasa. Todėl turtas, kuris ten patenka, yra suskaičiuojamas ir juo yra disponuojama.

Džiaugdamasis, kad mūsų svarstyme dalyvauja ir mūsų klausosi Ministras Pirmininkas, vis dėlto norėčiau pasakyti. Meskime dabar kokias nors iliuzijas, kad kokia nors visuomeninė organizacija gali padėti arba trukdyti fondo veiklai. Fondą visą laiką valdė mūsų vykdomosios valdžios – kabineto deleguoti penki asmenys, tarp jų ir jam pirmininkavęs asmuo, o dabar apskritai Socialinės apsaugos ministerija yra atsakinga už to biudžeto vykdymą ir už to biudžeto parengimą. Todėl, pone Ministre Pirmininke, tikiuosi didesnio jūsų dėmesio, kad ministerijos atsakomybė dėl šio įstatymo vykdymo ir dėl Socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo būtų pakankama. Aš siūlau palaikyti šį įstatymą, tuo labiau kad jis turi tendenciją po pusės metų virsti geresniu ir turiningesniu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pritardamas kolegos J.Beinorto pasakytoms mintims apie tai, kad reikėtų tiksliau reglamentuoti Socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymo sudarymo ypatumus, ir pritardamas mintims apie tai, kad iš tikro reikėtų sukaupti naujų idėjų, vis dėlto galiu pasakyti, kad šis laikinasis įstatymas nedaug ką patobulina, palyginti su Socialinio draudimo įstatymo numatytų taisyklių visuma. Juk Socialinio draudimo fondas buvo tikrai reglamentuotas ir jo sudarymo taisyklės buvo kur kas tikslesnės ir detalesnės. Aišku, čia kai kas dabar lyg ir perkeliama, nes Seimo dauguma priėmė sprendimą dėl valdybos. Iš esmės pakeitė valdymo principus, iš dalies pakeitė vadinamąjį solidarumo valdymo principą, užuot “Sodros” tarybą dariusi vis labiau atskaitingą ir t.t., nuėjo šiek tiek kitu keliu, bet ką padarysi – tokia buvo daugumos valia. Dabar, žinoma, jai tenka priimti tokį Laikinąjį biudžeto sandaros įstatymą. Manau, kad po pusės metų, ko gero, teks apskritai galvoti iš naujo dėl viso administravimo, valdymo sandaros, nes iš tikrųjų “Sodros” tarybai perkėlus visą naštą taip, kaip pagal trišalį principą priklausytų, būtent atsakomybę, tuo atveju ir profesines sąjungas, ir darbdavius reikėtų padaryti ypač atsakingus, o Vyriausybę palikti tik arbitru. Tuo tarpu mes dešimt metų turėjome kitokį vaizdą, kai Vyriausybė iš esmės lemdavo, o visa kita būdavo maždaug taip: jūs ten lokite, o karavanas eis taip, kaip to norės socialinių reikalų ministrė, ministras, Vyriausybė arba premjeras.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau taupyti laiką ir kantrybę.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti, kad dėl to ir dėl kitų dalykų šio įstatymo tikrai šiuo metu nereikia. Geriau reikėtų parengti išsamų, bet atsakantį į pagrindinius klausimus įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės! Balsuosime, ar priimame Laikinąjį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymą.

Posėdyje dalyvauja 71 Seimo narys. Ar priimame, gerbiamieji kolegos, Laikinąjį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymą? Dėl to balsuoti pradedame.

Už – 59, prieš – 4, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Mielieji kolegos, komitetas siūlo protokolinį nutarimą – pasiūlyti Vyriausybei iki 2000 metų birželio 1 d. pateikti Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektą ir t.t. Ar galėtume priimti bendruoju sutarimu šį protokolinį nutarimą? Priimame protokolinį nutarimą, siūlomą Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Tekstas, kolegos, jums yra išdalytas su komiteto sprendimu. Ačiū.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas Nr.P-2196(3*) (priėmimas)

Dirbame toliau. Projektas Nr.P-2196 – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas. B.Visokavičienė kviečiama į tribūną padėti priimti šį įstatymą.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šiam įstatymui buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų iš Teisės departamento.

PIRMININKAS. Trumpai apibūdinkite.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip pat dėl… Apie kiekvieną straipsnį reikia. Taip pat yra Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymų. 1 straipsniui nebuvo gauta pasiūlymų. Šį straipsnį būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, einame pastraipsniui. Aš būčiau prašęs pirmininkės pakomentuoti visas Teisės departamento išvadas priimant, nes sutaupytume laiko.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. O dėl A.Matulo siūlymų, žinoma, atskira tvarka.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerai, aš tada galiu pakomentuoti visas Teisės departamento pastabas. Dėl 2 straipsnio buvo redakcinio pobūdžio pasiūlymas – rašyti “Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas”, netrumpinti šio pavadinimo. Taip, mes su tuo sutinkame, tai reikės padaryti redaguojant įstatymą.

Lygiai tas pat dėl 3 straipsnio – mokėti ne šiaip socialinio draudimo įmoką, bet yra siūloma tikslinti – valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Taip pat yra siūloma… Mes manome, kad nereikėtų pritarti trečiajai Teisės departamento pastabai būtent dėl tokios priežasties. Kadangi šiame įstatymo projekte visos nurodytos sąvokos yra suderintos su Žmonių saugos darbe įstatymo projektu, kuris artimiausiu metu pateks į Seimą, todėl nereikėtų dabar keisti visų sąvokų, o palikti tokias, kokios ir bus būsimuosiuose įstatymuose.

Taip pat norime pritarti redakcinio pobūdžio pastabai, kad ir 9 straipsnio antrojoje dalyje reikia įrašyti “valstybinio socialinio draudimo įstaiga”, kaip ji ir vadinasi, ir analogiškai patikslinti 16 ir 27 straipsnius.

Siūlome nepritarti penktajai Teisės departamento pastabai, jog ligos pašalpa apdraustiesiems pagal šį įstatymą asmenims, jiems susirgus ar susižalojus darbe, bus mokama pagal šio įstatymo 17 straipsnio pirmąją dalį, nes galioja vėliau priimtas įstatymas.

Toliau siūlome pritarti šeštajai, septintajai ir aštuntajai pastaboms, kurios susijusios su daugeliu straipsnių, ir padaryti redakcinio pobūdžio pataisymus. Tiksliau, vienodai suderinti visas formuluotes, kaip yra įrašyta 11 straipsnyje, arba siūlyti sutrumpinimą.

Pritariame ir devintajai, dešimtajai pastaboms, kaip redakcinėms, taip pat ir vienuoliktajai pastabai, patikslinančiai pavadinimą, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Nepritariame dvyliktajai pastabai dėl 34 straipsnio antrosios dalies, nes 4 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys yra draudžiami tik tuo atveju, kai jiems mokamas darbo užmokestis. Taip pat nepritarti tryliktajai pastabai, nes galioja paskutinės priimtos nuostatos.

Tai tiek buvo Teisės departamento pastabų. Aš manau, kad galima balsuoti dėl viso įstatymo. Tačiau taip pat yra siūloma priimti protokolinį Seimo nutarimą, kad iki sausio 14 d. būtų pateiktas Seimui Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį jau, pasirodo, Vyriausybė svarsto. Tos nuostatos būtų suderintos su šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Kolegos, ministrė žada tai linksėdama galva. Gal ir be protokolinio nutarimo galėsime apsieiti. Gerbiamieji kolegos, turiu naivią viltį, gal galėtume šį įstatymą priimti skirsniais? Galime priimti skirsniais. Kolegos pritaria.

Pirmasis skirsnis neturi jokių pataisų iki 9 straipsnio. Ar galime jį priimti? Priimame.

Antrasis skirsnis. Ar A.Matulas siūlo dėl 15 straipsnio išbraukti kelis žodžius? Ponia pranešėja!

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, mes pritariame, bet yra suderinta dėl 15 straipsnio, išbraukti žodžius “ar kitam jį laidojusiam asmeniui”.

PIRMININKAS. Taigi Sveikatos reikalų komiteto siūlymas yra priimtas. Dėkui. Ar galime priimti, kolegos, antrąjį skirsnį? Priimame.

Ar galime priimti trečiąjį skirsnį? Ačiū.

Ir ketvirtasis skirsnis, jeigu sakot, kad visi A.Matulo siūlymai yra suderinti. Ketvirtąjį skirsnį taip pat priimame? Su A.Matulo pataisom? Ne. Dėl 36 straipsnio ponia pranešėja nenori sutikti. Taigi prašom pakomentuoti A.Matulo siūlymą dėl 36 straipsnio.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl 36 straipsnio. Taip, mes siūlome nepritarti šitam siūlymui, nes yra siūloma… Čia yra redakcinė smulkmena. “Vyriausybė ar jos įgaliota institucija” parašyta įstatyme, o siūloma, kad būtų “Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos”.

PIRMININKAS. Ponia pirmininke, priimkite tokį siūlymą.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Nereikia. Tikrai nereikia. Tai reiškia tą patį.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas, ar teikia kategoriškai balsuoti.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 36 straipsnio aš galiu ginčytis, galiu ne. Vakar, kalbant komitete jūs pritarėte, šiandien jūs nepritariate. Sutinku, kad redakcinio pobūdžio. Mes siūlom tik dėl to, kad vis dėlto tos įgaliotos institucijos šiuo atveju turėtų būti ir Socialinių reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Bet jeigu juristai interpretuoja, kad tą ir reiškia, aš sutinku. Tačiau noriu pasakyti, kad dėl 22 straipsnio aš nespėjau ir turiu pasakyti.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, mano kaltė. Taigi sutariam, kolegos. Dabar priimame paskutinį ketvirtąjį skirsnį. A.Matulas neteikia savo gramatinio siūlymo, bet iš tikrųjų liko 22 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas. Ponia pranešėja, mano, kaip pirmininko, kaltė. Kaip komentuotumėte A.Matulo siūlymą dėl to punkto kitokios redakcijos?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Mes šiam pasiūlymui nesutikome pritarti dėl vienos priežasties. Kadangi pakeitus redakciją iš tikrųjų atsitiktų taip, kad žmogus negali gauti socialinės pašalpos įvykus nelaimingam atsitikimui ar susirgus profesine liga. Vien dėl to, jeigu visos institucijos, kurios turi pateikti reikiamus dokumentus, jų nepateikia. Todėl tokia formuluotė būtų visiškai nepriimtina. Kitas klausimas, kad gali būti ir taip, kad nepateikė šitų dokumentų, bet tai nereiškia, kad žmogus, nukentėjęs, sergantis, ligos patale neturi gauti socialinių išmokų. Tada taip vienu brūkšniu užbraukti visų įstaigų kaltes ir neteikti socialinės pašalpos būtų neteisinga.

Kitas klausimas, kad yra formuluotė “asmuo apsimetė sergančiu”. Žinoma, čia dėl tos formuluotės kyla visas ginčas. Bet mes manome, kad Vyriausybės nustatyta tvarka bus tikslinama sąvoka, ką reiškia “asmuo apsimetė sergančiu”.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, mūsų plenarinių posėdžių salėje jau buvo pasirodžiusi visa gyvoji istorija, aš kviečiu kalbėti ypač konstruktyviai. Kalba A.Matulas ir pateikia savo siūlymą dėl 22 straipsnio.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, 22 straipsnyje yra sąlygos, kurioms esant dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos atveju išmokos nemokamos. Antrojoje dalyje sakoma, asmenims, apsimetusiems sergančiais. Mielieji kolegos, gydytojas turi nustatyti ir privalo nustatyti, ar asmuo serga, ar ne. Šiuo punktu buvo norima pasakyti, kad jeigu pateikiami suklastoti dokumentai fizinio arba juridinio asmens, ir daugelis žmonių su tuo sutinka, nes jūs neturite jokių galimybių nustatyti. Tai gydytojo pareiga nustatyti ir kiti įstatymai numato atsakomybę. Jeigu gydytojas išdavė neteisingus, suklastotus dokumentus arba jų nepristatė, tai kaip jūs, jeigu nepristatyti dokumentai, kokiu pagrindu jūs galite išduoti, išmokėti pašalpą. Tai mes tikrai siūlom, galbūt nevisiškai tikslų, bet gerokai geresnį ir logiškesnį punktą. Aš labai prašau pritarti ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės ir tada, jeigu atsiras 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą, balsuosime dėl A.Matulo siūlymo. Registruojamės. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, manantys, kad A.Matulo siūlymą dėl 22 straipsnio svarstyti reikia, mes dėl to siūlymo balsuosime.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Ar atsirastų 29 Seimo nariai, manantys, kad A.Matulo siūlymą reikia svarstyti? Man miela, kad tik vienas nesutarimas liko iki 30, iki A.Matulo buvusių pastabų. Mielas, konstruktyvus darbas. 46 Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, remia A.Matulo siūlymą. Ar nebuvo norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar dar kas kalbėtų? Ne. Balsuojame dėl A.Matulo siūlymo dėl 22 straipsnio pirmosios dalies antrojo punkto. Kas manytų, kad šį siūlymą reikia priimti, balsuoja už. Manantys, kad šio siūlymo nereikia priimti, – prieš arba susilaiko.

Už – 46, prieš – 3, susilaikė 10. A.Matulo siūlymas yra priimtas. Ar galime bendruoju sutarimu priimti visą antrąjį skirsnį. Priimame. Ar daug būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai, laukiantys Vyriausybės valandos. Balsuojame, ar priimame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Kas manytų, kad šį įstatymą reikia priimti?

Už – 65, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2197* (priėmimas)

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2197. Priėmimas. B.Visokavičienė kalba tribūnoje.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tai yra lydimasis įstatymo projektas.

Po svarstymo nebuvo gauta jokių pastabų ir pasiūlymų, Teisės departamento išvada yra teigiama, todėl manau, kad galima balsuoti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. 1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame. Ar kas kalbėtų? Ne. Gal galime balsuoti iš karto? Balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Balsuoti pradėjome, kolegos. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, užtenka balsų. Balsuojame, ar priimame Valstybės socialinio draudimo pensijų… Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą.

63 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi balsuojame dėl šio įstatymo, ar priimame jį. Kokia jūsų nuomonė, kolegos? Už – 59, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Taigi baigėme, kolegos, ir socialinio draudimo kitų metų ir šių metų reikalus.

Seimo posėdžio protokolinio nutarimo dėl svarstymo Komitetuose termino pratęsimo ir preliminarių svarstymo seimo posėdžiuose datų projektas

Trumpas protokolinis nutarimas jums išdalytas, kolegos. Kai kurie komitetai prašo vėliau leisti svarstyti kai kuriuos projektus. Ar galime jam pritarti? Pritariame.

Statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2140(2*) (priėmimas)

Tada, mielieji, imame jau paskutinę įstatymo projektų grupę ir pradedame nuo Statistikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2140(2). L.Sabutis kviečiamas į tribūną. Aš tikiuosi, kad greitai su įstatymu susitvarkysime, nes per svarstymą buvo viena svarbi pataisa. Dėl jos balsavome, yra daugiau siūlymų.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu projektas visiškai suderintas su komitetu, tačiau tenka apgailestauti, kad dar po svarstymo mes gavome pastabų iš Teisės departamento. Kad įstatymas būtų švaresnis ir gražesnis, aš įregistravau kai kuriuos pasiūlymus, suderinęs su galiojančiu Valstybės tarnybos paslapčių įstatymu ir suderinęs su tais siūlymais. Jums yra išdalytos Teisės departamento pastabos dėl projekto Nr.P-2140(2). Aš galėčiau kiekvieną pakomentuoti, tačiau kad būtų aiškiau, įregistruotos mano pastabos, aš tik galėčiau dėl tų pastabų pakomentuoti.

PIRMININKAS. Bet, pone pirmininke, kiek įmanoma kondensuočiau kalbėdamas.

L.SABUTIS. Jeigu šiuo atveju nekyla abejonių Seimo nariams, aš tik labai trumpai supažindinsiu. Dėl statistinių duomenų konfidencialumo. Manome, kad šiame įstatyme nereikėtų apibrėžti, jog tai yra kokie nors ypač slapti duomenys, o tai yra duomenys, patikėti Statistikos departamentui arba įstaigai, tvarkančiai statistiką. Todėl pritariame gerbiamojo P.Adlio siūlymui, kad čia pakanka apibrėžti, jog konfidencialumas yra gautų duomenų naudojimas tik statistikos reikmėms taip, kad nebūtų galima identifikuoti konkretaus respondento ir jo veiklos rezultatų. Todėl atitinkamai pagal šią sąvoką yra pataisyta 15 straipsnio antroji dalis, taip pat pataisyta 18 straipsnio antroji dalis. Atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymus, mes suvienodinome pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kad šiame įstatyme nebūtų vartojama valdžios ir valdymo ar teisėsaugos kontrolės institucijos, o tiesiog, kaip buvo jau priimta Valstybės tarnybos įstatyme, mes, matyt, laikui bėgant įprasime prie šio derinio, – valstybės ir vietos savivaldos institucijos arba įstaigos. Tai šiuo atveju apima viską, kai mes pasakome valstybės institucijos, todėl minėti, kartoti kitų nereikėtų. Mes pritariame tokiam siūlymui, taip pat pritariame siūlymui, jog juridiniai asmenys bei juridinių asmens teisių neturinčios įmonės taip pat turėtų visuose straipsniuose vienodą redakciją. Tą pataisą siūlome vartoti visuose straipsniuose.

Ir paskutinis. Pagal Teisės departamento išvadas iki šiol galiojusiuose įstatymuose yra samprata “valstybinė statistika”. Dabar, kaip matote, yra oficialioji statistika arba kiti pavadinimai, susiję su jos tvarkymu. Manome, kad reikės pakeisti kitus įstatymus, ir 19 straipsnį mes suredagavome taip: “Vyriausybė iki 2000 m. kovo 10 d. pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo nuostatomis, pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus”. Tokiu būdu mes išeitume iš tos padėties, kad šis įstatymas galėtų būti priimtas ir įgyvendinami kiti reikalavimai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ar galime šiuos L.Sabučio siūlymus, kurie parengti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, priimti bendruoju sutarimu? Priimame. Ar galime šį įstatymą priimti paskirsniui? Galime.

I skirsnis. 1, 5 straipsniai. Ar galime priimti šį skirsnį?

L.SABUTIS. Aš atsiprašau, priimdami jūs taip pat nepamirškite, kad yra įregistruotas, bet komitetas negalėjo svarstyti, ir Seimo nario J.Razmos siūlymas.

PIRMININKAS. Kolegos, bet čia tik 15 straipsniui.

L.SABUTIS. I skirsniui jokių pastabų nėra.

PIRMININKAS. I skirsnį priimame.

II skirsnį galime priimti? Priimame.

III skirsnį? Priimame.

IV skirsnio 15 straipsniui J.Razmos siūlymas. Pone pranešėjau, prašom.

L.SABUTIS. Mūsų nuomonė tokia, kad nereikėtų išskirti, beje, reikėtų redaguoti, kaip mes esame parašę visame šiame įstatyme – “valstybės ir vietos savivaldos institucijų pateiktus duomenis”. Mums regis, kad čia nereikėtų išskirti, nes šios institucijos taip pat yra respondentai, kurie teikia duomenis, netaikoma konfidencialumo nuostata, išskyrus tuos atvejus, jei jie leidžia arba pataria, arba skelbia, kad tai yra neskelbtini. Gali būti daromos tik tokios išimtys. O bendrųjų išimčių, man atrodo, nereikėtų daryti vien dėl šitų institucijų. Kitokių komentarų aš negalėčiau padaryti.

PIRMININKAS. Kancleris J.Razma – dėl savo siūlymo.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš pats susidūriau su keliais praktiniais atvejais, kai, sakykim, iš Statistikos departamento patogu gauti detalesnę informaciją apie valstybės institucijų tarnautojų vidutinius atlyginimus. Jie patys duoda labai apibendrintą informaciją. Arba, sakykim, informaciją apie tai, kaip didėjo etatų skaičius atskirose valstybės institucijose. Jeigu nepriimsime mano pataisos, visa ši informacija bus konfidenciali ir Statistikos departamentas geriausiu atveju atsiųs su prierašu “tarnybiniam naudojimui”, ir tai apsunkina diskusijas dėl tokios informacijos. Aš manau, kad valstybės institucijų visa pateikta informacija, jeigu ji nėra slapto pobūdžio, taip pat ir ta, kurią gauna Statistikos departamentas, neturėtų būti su tuo konfidencialumo ženklu. Priešingu atveju mums tektų tokios informacijos prašyti iš kiekvienos valstybinės institucijos, ir tai labai apsunkina galimybes ką nors analizuoti.

PIRMININKAS. Ar jūs reikalausite balsuoti?

J.RAZMA. Galima būtų…

PIRMININKAS. Galima, gerbiamieji kolegos, bet galima ir… nebūtų.

L.SABUTIS. Galima, prašom.

PIRMININKAS. Ar yra daugiau norinčių kalbėti? Nėra. Žodį suteikiu specialistams Vyriausybės ložėje.

Pone Antanai Matulai, ar jūs galėtumėte dabar prieiti prie Pirmininko ir susitarti dėl kito įstatymo projekto? Gerbiamasis kolega, prašom tik arčiau atsisėsti. Mikrofonas veikia.

P.ADLYS. Prašytume, kad liktų siūlymas, jog lieka ir valstybinių institucijų konfidencialūs duomenys. Nes jeigu mes padarome kokią nors išimtį, sakykime, kad įmonės duomenys yra konfidencialūs, ji neskelbia, o biudžetinių institucijų duomenys bus skelbiami, tai kažkokia lyg ir, na, sakykime, respondentų diskriminacija. Mūsų nuomone, to nereikėtų taikyti. Antra vertus, 15 straipsnyje yra pažymėta, kad darbuotojų skaičius nėra konfidencialus. Samdomų darbuotojų skaičius konfidencialus nėra, o įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio vidutiniai dydžiai, mūsų nuomone, neturėtų būti skelbiami viešai.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone kancleri, ar reikalausite balsuoti? Taip. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, mielieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame pono J.Razmos siūlymą papildyti 15 straipsnio trečiąją dalį 5 punktu, o buvusį 5 laikyti 6. Punkto esmė buvo dabar išdėstyta komiteto pirmininko, J.Razmos ir Statistikos departamento vadovo kalbose. Registruojamės. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, remiantys šį siūlymą, tada dėl jo balsuosime. Taigi, kolegos, ar svarstome J.Razmos siūlymą? Jeigu “už” mygtuką paspaus 29 Seimo nariai, svarstysime.

Už – 21, kolegos, taigi kanclerio viltys dūžta į mūsų nuomonę. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti IV skirsnį, dabar 15, 16 straipsnį, bendruoju sutarimu? Priimame.

L.SABUTIS. Kitų pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ir V skirsnis. Priimame bendruoju sutarimu. Ačiū. Ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo?

L.SABUTIS. Aš dėkoju jums už kantrybę. Ir iš tikrųjų tai yra labai pažangios minties įstatymas, suderintas ir su Europos standartais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teigiamą nuomonę dėl šio projekto dar žada pareikšti kolegė E.Petrošienė.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad šiandien šis Statistikos įstatymas įgauna naują kokybę ir tiesiog visus agituočiau palaikyti tą įstatymą.

PIRMININKAS. A.Patackas norėtų paremti projektą.

A.V.PATACKAS. Įdomu, kodėl nepanorėta… kodėl iš valdininkų algų panorėta padaryti paslaptį? Gal kolegos galėtų paaiškinti, kuo jie motyvavo šį savo norą? (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, gal kas paaiškintų A.Patackui, kuo motyvuojame šį įstatymą? Nėra kam paaiškinti. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Statistikos įstatymo pakeitimo įstatymą.

Posėdyje dalyvauja 59 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad priimtume Statistikos įstatymo pakeitimo įstatymą? Pritariančius kviečiu balsuoti už.

Už 57, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1, įstatymas priimtas.

Kolegos, toliau dirbame rezultatyviai. Ir Vyriausybės teikiamas projektas Nr.P-2246 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį pateikia viceministrė R.Vaitkienė. Turiu pasakyti, kad Vyriausybės įrašas prašyti ypatingos skubos tvarkos nėra mūsų pasiekęs. Aš dėl to labai apgailestauju. Ypatingą skubą siūlo Seimo Pirmininkas. Jeigu pasiekęs, labai atsiprašau, mano dokumentų ne. Taigi, viceministre, prašome trumpai supažindinti su šiuo projektu, paskui mes apsisprendžiame.

R.VAITKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio straipsnio baigiamųjų nuostatų 1 punktas teigia, kad veikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vykdomai sveikatos priežiūros veiklai turi gauti licencijas iki 2005 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą planą grafiką. Šių įstaigų atliekama sveikatos priežiūros veikla be licencijos nuo 2006 m. sausio 1 d. yra neteisėta. Antrasis punktas atitinka buvusį 3 punktą. Siūlomi pakeitimai, t.y. licencijavimo termino pratęsimas, yra išaiškinti aiškinamajame rašte. Manome, kad tinkamas įstaigų licencijavimas yra viena iš sąlygų nustatyti Sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus. To iš mūsų reikalauja sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojantys įstatymai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre. Trys klausimai šia tema, trys daktarai. J.Galdikas. Daktaras S.Čirba.

S.ČIRBA. Labai ačiū. Gerbiamoji viceministre, šis įstatymas yra keičiamas kelintą sykį. Kiek man yra žinoma, nuo gydymo įstaigų akreditavimo buvo pereita prie visuotinio licencijavimo. Tai yra supaprastinta tvarka. Pusantrų metų turėjo vykti gydymo įstaigų licencijavimas. Matome, kad jis vyko labai lėtai, todėl Vyriausybė siūlo priimti tokį sprendimą. Kaip jūs manote, ar atidėjimas penkeriems metams neužvilkins šito projekto, šio proceso? Gydymo įstaigos po penkerių metų vėl prašys pratęsti licencijavimą.

R.VAITKIENĖ. Jau dabar yra baigiami parengti sveikatos priežiūros įstaigų struktūros reikalavimai, kurie leistų sudaryti tinkamas sąlygas paslaugų kokybei vertinti. Taip pat yra pradedamas visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų struktūros reikalavimų rengimas. Norėčiau jus informuoti, kad kol kas nėra pareiškusios noro gauti licencijas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų žinioje esančios sveikatos priežiūros įstaigos. Manome, kad šis terminas leistų mums planingai ir kokybiškai atlikti sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo darbą.

PIRMININKAS. Daktaras A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamoji viceministre, pirmiausia sveikinu su premjera. Atrodo, iš šios tribūnos pirmą kartą kalbate. Aš noriu paklausti. Tikriausiai sutiksite, kad įstaigų licencijavimas tiesiogiai susijęs su teikiamų paslaugų kokybe. Ar nemanote, kad jūsų Vyriausybės teikiamos datos yra pernelyg tolimos?

R.VAITKIENĖ. Be abejo, dėl datų galima būtų diskutuoti. Taigi laukiame jūsų siūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo šiam projektui? Pritariame po pateikimo, ar ne?

Dabar, kolegos, yra Vyriausybės siūlymas ir Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime susitarti? Svarstome šį projektą ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

Pradedame priėmimą. Ponia viceministre, pradedame nuo A.Matulo ir A.Švitros teikiamos pataisos šiam įstatymo projektui. Jūs ją turite? Taigi kokia jūsų nuomonė, kolegos, dėl tų terminų sutrumpinimo ir ar priimtumėte siūlymą?

R.VAITKIENĖ. Mes norėtume jūsų prašyti kompromisinio sprendimo. Iki 2002 metų gruodžio 31 dienos veikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos vykdomai sveikatos priežiūros veiklai turi gauti licencijas. Šių įstaigų atliekama sveikatos priežiūros veikla be licencijos nuo 2003 metų sausio 1 d. yra neteisėta.

PIRMININKAS. Pone komiteto pirmininke, ar jūs galėtumėte sutikti su tokia draugiška išlyga?

A.MATULAS. Kadangi viceministrė siūlo ieškoti kompromiso, to paties komiteto prašė ir ministras R.Alekna, o be to, artėja šventės, manau, pyktis nereikėtų. Mes tikrai vykdysime parlamentinę kontrolę ir reikalausime, kad įstaigų struktūros, standartai būtų nustatyti kuo greičiau ir būtų pradėtas licencijavimas. Aš manau, kad mano kolegos nesupyks, jeigu mes sutiksime su tuo kompromisu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar niekas neprieštarautų? Taigi A.Matulo ir viceministrės sutartis yra tokia: tekste vietoj 2005 metų įrašome 2002 metus ir vietoj 2006 metų – 2003 metus. Ačiū. Siūlymas yra priimtas. Susitarimas yra priimtas. Ar kas kalbėtų, kolegos, dėl viso įstatymo projekto? K.Kuzminskas. Ačiū, ponia viceministre.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pataisa yra būtina, nes dar yra net eilinių gydytojų, kurie dirba kaimo vietovėse, kurie neturi licencijų ir iš esmės su jais nesudaromos sutartys. Šiuo metu kai kuriose poliklinikose antrinio lygio gydytojai masiškai yra verčiami pereiti į stacionaraus gydymo įstaigas, nes jiems licencijų ligonių kasos neišduoda, todėl reikalinga ta pataisa, manau. Tačiau galbūt per ilgas laikotarpis – 2 metai, nusiramins ministerija ir nevykdys to licencijavimo, tačiau galima pritarti ir reikia balsuoti už.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2246 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū, registruojamės. Kolegos, mūsų parlamentas vėl praranda savo spalvas. Net A.Sysas pavargo kalbėti dėl motyvų. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymą. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ar priimame, kolegos, šį įstatymą? Pradedame balsuoti už A.Matulo susitarimą su ministerija, o tiksliau, už licencijavimo laiko pratęsimą. Ar dar premjeras dalyvauja posėdyje?

48 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2035(5*) (priėmimas)

Mielieji kolegos, toliau Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kviečiu į tribūną Ž.Jackūną, ir pradedame priėmimą. Įstatymas turi vieną straipsnį, bet iš pradžių dėl pataisų, pone pirmininke.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, priimti pateiktas projekto penktasis variantas susilaukė keleto pasiūlymų, taip pat yra gauta Teisės departamento išvada. Keletas žodžių apie šią išvadą.

Pirmas išvadoje pateiktas siūlymas yra redakcinė pataisa, kuri visiškai priimtina. Antrasis siūlymas taip pat yra priimtinas, bet jį derėtų nurodyti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. Trečiasis ir ketvirtasis siūlymai yra statutinio pobūdžio ir turėtų atsispindėti Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos statute, kurį Seimas tvirtins. Yra kai kurių siūlymų, kuriuos taip pat galima turbūt šiek tiek pakomentuoti.

PIRMININKAS. A.Patacko siūlymas įregistruotas jau anksčiau. Ar jis lieka prie šio siūlymo? Pone pranešėjau, jūsų nuomonė, aš paskui suteiksiu žodį A.Patackui.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš manyčiau, kad kolegos A.Patacko siūlymas bent iš dalies neatitinka šiame įstatyme pasirinktos tarybos formavimo logikos ir principų, kuriems mes esame pritarę, todėl aš tiesiog kviesčiau kolegą A.Patacką, jeigu galima, atsiimti siūlymą.

PIRMININKAS. Taigi A.Patackui suteikiu žodį. Kolega, paspauskite mygtuką. A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Buvo labai didelės aistros ir grėsė pavojus, kad šis įstatymas apskritai nuplauks, aš siūliau grįžti prie seno varianto. Bet jeigu susitarta, tada sutinku atsiimti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Patackas kolegiškai atsiima pasiūlymą. Jį tenkina dabartinė šio straipsnio šeštoji dalis. J.Razmos siūlymas, kolega.

Ž.J.JACKŪNAS. Dabar dėl J.Razmos siūlymo. Nors šiandien esu maloniai nuteiktas kolegos J.Razmos pasiūlymų dėl 2000 metų biudžeto, šiam jo siūlymui, deja, nesu linkęs pritarti ir nenoriu to daryti dėl keleto priežasčių, motyvų. Visų pirma vietoje vadinamosios administracinės komisijos yra siūloma audito institucija, kuri iš esmės yra visai kitos paskirties ir kito pobūdžio institucija, jos funkcijos gali tik iš dalies atitikti šios administracinės komisijos funkcijas. Administracinės komisijos funkcijų spektras yra kur kas platesnis: yra patariamoji institucija, ekspertinė institucija, ne tik kontrolės institucija. Dėl to niekaip negalima pritarti.

Toliau. Auditas yra daugeliu atvejų vienkartinis aktas. O jeigu jis būtų labai dažnai, sistemingas, jis taptų itin brangiu dalyku, to mes čia sau negalime leisti. Aš noriu pasakyti, kad pavyzdiniame modelyje yra sakoma, kad administracinės tarybos ar komisijos nariai per metus gauna ne didesnį kaip vieną generalinio direktoriaus atlyginimą. Šitoje komisijoje tokių asmenų būtų du trys – ne daugiau ir tai sudarytų apie 25 tūkst. Jeigu kelis kartus atskirą audito įmonę samdytume ir dar atliktume ne vieną auditą per metus, manyčiau, tai būtų nepalyginamai didesnės išlaidos. Ši komisija yra pasiūlyta kaip nuolatinė, tokia sisteminga, vis tiktai nuolat veikianti, konsultuojanti, patarianti, ekspertuojanti ir iš dalies kontroliuojanti, prižiūrinti institucija. Jos negali pakeisti auditas. Tokią instituciją, aš noriu pasakyti, rekomenduoja Europai teikiami pavyzdiniai Visuomeninio transliuotojo įstatymo principai ir modelis, kuris yra pasiūlytas, būtent tokia institucija su gana plačiu spektru ten numatyta. Pagaliau mes jau šiek tiek esame svarstę, svarstymo metu pasisakę už ją, ir aš tikrai nenorėčiau pritarti ir peržiūrėti iš esmės. Tai yra naujas sprendimas, kuris gali būti, mano galva, visiškai sėmingas ir priimtinas.

PIRMININKAS. Pone kancleri, suteikiu jums žodį. Gal jūs, išdėstęs argumentus, atsiimtumėte savo siūlymą?

J.RAZMA. Aš žaviuosi pirmininko užsispyrimu dar pakankamai neapgalvotą klausimą būtinai siekti įrašyti į šį įstatymą. Kažkodėl ponas Ž.Jackūnas įsivaizduoja, kad jeigu šiame įstatyme mes nepaminėsime tos institucijos, jis po to Radijo ir televizijos įstatyme negalės jos įrašyti. O čia visų pirma pavadinimas yra visiškai netikęs. Mes ne be reikalo pakeitėme Seimo administracinės komisijos pavadinimą, nes administracinė komisija tokiu universaliu pavadinimu yra Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir turi specialią paskirtį. Dėl to bent jau pavadinimą reikėtų keisti. Tai mažų mažiausiai. Bet aš siūlyčiau ne skubėti, o ramiai šią idėją realizuoti Radijo ir televizijos įstatyme. Jeigu čia neįrašysime, niekas nedraus jos ten įrašyti, o kai čia įrašysime, bet nieko nedetalizuosime, ji vis tiek bus negyva ir neveiks. Stebiuosi, kad dėl to negalime susitarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, svarstysime J.Razmos siūlymą.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia vienas kitą papildo. Ne pakeičia, bet papildo.

PIRMININKAS. Registruojamės.

Kas taip ištikimai žymi A.Kubilių? Ar tik ne Nusikaltimų tyrimo komisija? (Juokas salėje)

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Ar atsiras 29 Seimo nariai, remiantys J.Razmos siekimus redaguoti dabar priimamą įstatymą, kolegos? (Balsai salėje) J.Razma, J.Razmos. Atsiprašau, kolegos. 23 remia šį siūlymą. J.Razmos siūlymas nėra teikiamas.

Dabar balsuoti… Pone pranešėjau, S.Buškevičiaus siūlymas.

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl kolegos S.Buškevičiaus galėčiau štai ką pasakyti, kad čia yra šioks toks netikslumas. Iš tiesų kolega teikia 16 asmenų į tarybą, nors rašo 15. O dėl…

PIRMININKAS. Čia esmė – išbraukti.

Ž.J.JACKŪNAS. O dėl šio siūlymo dėl sudėties aš galėčiau štai ką pasakyti. Visų pirma yra pasiūlytas toks tvirtinimas vien tik tam, kad žinant, jog tarybos nariai bus svarstomi ir tvirtinami Seime, aš manau, jie galėtų būti pačių visuomeninių organizacijų galbūt kur kas atsakingiau parenkami. Nedarau prielaidos, kad jie apskritai yra parenkami neatsakingai, bet tai vienas iš motyvų.

Antras dalykas, dėl kurio aš nelabai norėčiau sutikti, yra tas, kad Seimo sprendimu mes galėtume aiškiai nurodyti, kuriuos 8 narius mes skiriame trejų metų kadencijai, kuriuos – šešerių metų kadencijai. Remdamiesi burtais, būtų galima tai atlikti, nes taip yra pasiūlyta. Manau, kad toks Seimo sprendimas būtų labai geras. Jis padėtų įsitvirtinti tai normaliai rotacijos procedūrai.

Trečias dalykas. Noriu pasakyti, kad nėra ko labai baimintis to Seimo tvirtinimo, nes daugelyje Europos valstybių Seimas tiesiog juos paskiria, o ne tvirtina.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

Kolegos, ar atsiras 29 Seimo nariai, remiantys S.Buškevičiaus siekimą išbraukti iš šio straipsnio šeštosios dalies du žodžius “sudėtį ir”? Jeigu atsirastų 29, svarstytume, jeigu ne – priėmimo stadija, pateikti pataisas yra sunkiau. Tik 8 Seimo nariai remia šį įsivaizdavimą. Gerbiamasis kolega, jūs palyginti vėlai pateikėte siūlymą.

Ačiū, pone pranešėjau.

Kolegos, prašom dabar kalbėti dėl viso įstatymo, kuris turi vieną straipsnį, kiek dar kas turi jėgų. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, svarstome paskutinės dienos pabaigoje labai svarbų, vieną iš svarbiausių klausimų, kaip Nacionalinio radijo ir televizijos įstaiga apskritai turi būti valdoma. Akivaizdu, kad jūs puikiai žinote, kad šis 99 straipsnis yra apskųstas Konstituciniam Teismui ir jis apskųstas dėl daugelio dalykų. Šiuo atveju netgi ir dėl tos sudėties, kurią dabar bandoma iš esmės išplėsti arba palikti taip, kaip yra. Žiūrėkite, ką mes rašome dabar. Visų pirma ši taryba jau sudaroma šešeriems metams. Nežinau, kodėl šešeriems. Gal skaičiuojami kiti metai plius dar viena kadencija, kai jau vėl bus galima daryti įtaką Televizijos ir radijo valdymui?

Antras dalykas. 7 punkte sakoma, kad kas treji metai vyksta tarybos narių rotacija. Prašom pasakyti, jeigu ji sudaroma šešeriems metams, kaip atsitinka, kad ją reikia rotuoti kas treji metai? Gal kas nors man galės paaiškinti, ką tai reiškia? Aš net negaliu formalios logikos prasme susigaudyti, kaip čia bus. Visa taryba formuojama šešeriems metams, gauna legitimumą šešeriems, bet kas treji metai vykdoma pusės tarybos narių rotacija. Ne trečdalio – pusės tarybos narių rotacija. Skaitykite tekstą.

Toliau dar įdomiau, kad čia yra organizacijų, kurios apskritai nėra net įregistruotos. Kas yra tokia organizacija kaip Lietuvos šeimos centras arba Katalikų mokslų akademija? Aš teiravausi Teisingumo ministerijos. Nėra tokios organizacijos, mielieji kolegos. Aš jus iš tikrųjų užtikrinu, kad jūs turėsite daug juridinių problemų. Kita vertus, dar yra labai įdomu, kas ta Piliečių chartija. Dabar žiūrėkite, kažkodėl Kultūros ir meno taryba yra, Švietimo taryba yra, o kodėl nėra Nacionalinės sveikatos tarybos? Kas atėmė teisę Nacionalinei sveikatos tarybai iš tikrųjų taip pat turėti atstovą ir daryti įtaką sveikatos programoms per Nacionalinį radiją ir televiziją? Kokiais kriterijais jūs jos neįrašėte? O Mokslo taryba? Mokslo tarybos negali būti? Pamėginkime diskutuoti, ką mes čia priimame.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.P.ANDRIUKAITIS. Toliau. Žiūrėkite, čia dar įdomiau. Yra tų programų valstybinė strategija, ne šiaip sau. Piliečių chartija, Šeimos centras, dar įvairios draugijos užsiims valstybine strategija. Labai įdomu!

Dar, aišku, įdomiau dėl tų minimalių transliavimo mastų ir, žinoma, administracinio mokesčio, kuris nustatomas įstatymu… tai yra abonementinio mokesčio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, žvilgtelkite į laikrodį!

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai, ačiū. Manau, kad čia tiek daug spragų, kad už šį įstatymą balsuoti tikrai negalima. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų niekas nedrįstų ginčytis, kad šio įstatymo šis straipsnis yra sudėtingas ir galbūt galėtų būti dar labai daug ir įvairiai tobulinamas, įvairiai varijuojamas. Nieko nepadarysi! Šį netobulą, gana prastą įstatymą mes turime todėl, kad jis buvo praeitos kadencijos priimtas priešrinkiminės karštligės metu. Kokį turime, tokį turime. Problemų liko daug. Geri įstatymai, kurių veikimas atitinka pasaulio demokratiją, tai yra po dešimtis ir daugiau negu po šimtą puslapių, jie skirti šioms problemoms spręsti. Tačiau susidariusi Nacionalinio radijo ir televizijos finansinė padėtis iš tikro neleidžia mums delsti ir laukti. Buvo padaryta komitete viskas, ką buvo galima padaryti geriausiai, t.y. nesugriaunant, o tiktai paliekant galimybę patobulinti priimant statutą, ir galų gale atsižvelgiant į (…) pagrindinį modelį, kuriame taip pat yra numatomas šešerių metų terminas. Kadangi toliau bus dar rengiamas statutas ir tai mes turime greitai padaryti, daromos ir Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos, todėl, kolegos, siūlyčiau kuo greičiau priimti šį ir baigti priimti kitus aktus. Galų gale galėtume sutvarkyti taip, kad jie galėtų žmoniškai pradėti dirbti, nes blogiausia, kad jų gyvenimas neapibrėžtas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu kam nors atrodo, kad priėmus šį įstatymą geriau pradės dirbti Valstybinis radijas ir televizija, man atrodo, jie nuoširdžiai klysta. Svarstėme šitiek laiko šį įstatymą, tarpusavyje ginčijomės, siūlėme įvairius savo sprendimus, o rezultatas, mano supratimu, labai jau nedaug skiriasi nuo to, kas buvo iki šiol, gal šiek tiek pridėta metų. Tos pačios įvairiausios draugijos, kurių buvimą toje taryboje iš esmės nėra argumentų paremti, tiksliau, nėra argumentų išaiškinti, kodėl būtent jos, o ne kokios kitos organizacijos čia yra. Iš tiesų iš šio didelio darbo, atvirai pasakius, naudos yra nedaug. Man atrodo, kad tokio įstatymo parėmimas iš esmės neišsprendžia problemų. Jis jas galbūt šiek tiek atitolina, galbūt jos ir šiuo metu kam nors atrodys, kad yra išspręstos. Iš tiesų tai yra tik iliuzija, o už iliuziją balsuoti nėra jokio reikalo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, daug nekartosiu. Manau, mes darome esminę klaidą, kad mes vėl skiriame tas pačias organizacijas, kurios turėjo galimybę vadovauti ir parodyti, kad būtent jų vadovavimas yra geras ir naudingas mūsų Radijui ir televizijai. Deja, būtent tų pačių organizacijų žmonės vadovavo ir mes šiandien turime labai apgailėtiną Radijo ir televizijos situaciją.

Ką gi mes darome pakeisdami šį įstatymą? Įrašom tas pačias organizacijas dar šešeriems metams. Man kyla klausimas, o kas gi juos rotuos, jeigu mes parašom, kad kitos organizacijos? Man kyla klausimas, kodėl įrašom šitas organizacijas, jeigu registruotos ir kur kas gausesnės yra profesinės organizacijos, būtent švietimo darbuotojų arba kultūros darbuotojų. Aš nesiūlau kokių metalistų ar maistininkų profsąjungos darbuotojų. Bet tai yra kultūros darbuotojai, žmonės, kurie tikrai asocijuoti, daug, kurie normaliai galėtų atstovauti būtent valstybei.

Dar viena pastaba. Tame pačiame 1 straipsnio šeštajame punkte parašom, kad mes renkam vienai kadencijai. Deja, iš karto įrašom būtent tas pačias organizacijas, kurios jau vieną kadenciją atsėdėjo. Tai gal leiskim šitom organizacijom pailsėti, nes, kaip sakiau, jų darbo vaisius mes kaip tik ir skinam. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Balsuosime, ar priimame Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, melioracijai dar nėra pinigų. Ar priimame šį įstatymą, gerbiamieji kolegos?

Už – 47, prieš – 7, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo" projektas Nr.P-2195(2) (priėmimas)

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo” projektas Nr.P-2195(2). Priėmimas. J.Listavičius padeda mums šį dokumentą priimti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nutarimo “Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo” projektas buvo ir darbo grupėje, ir Biudžeto ir finansų komitete svarstomas. Kaip jau buvo minėta prieš patvirtinimą po svarstymo, buvo rastos galimybės ir rastas bendras sutarimas ūkines bei valdymo išlaidas sumažinti 3,5 mln. Taigi šiuo atveju prisidėta, taip sakant, prie taupymo politikos. Šiuo atveju liko ūkinės ir bendrosios valdymo išlaidos 87,94 mln. Lt. Ir 2000 metų Lietuvos banko pajamos – 211,86 mln. Lt. Prašau pritarti nutarimo projektui ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Jokių pataisų ir papildymų nėra. Finansinė kalba. Prieš 1 straipsnį norėtų kalbėti J.Šimėnas. J.Šimėnas, argumentai prieš 1 straipsnį. O gal, kolegos, galime kalbėti dėl viso nutarimo projekto, nes nutarimo 2 straipsnis labai formalus, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Taigi kalbame dėl viso dokumento. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėjau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šiandien priimdami valstybės biudžetą daugelio įmonių deficitą tvirtinom iki 20%. Arba, tiksliau sakant, taupymas buvo iki 20%, palyginti su šių metų biudžetu. Lietuvos banko šitas procentas yra 3,8. Ir tai tesudaro 3,5 mln. Lt. Aišku, aš nesuagituosiu nei už, nei prieš, tik noriu atkreipti dėmesį, kad Biudžeto ir finansų komitetas nesugebėjo šičia daugiau sutaupyti lėšų. Kartu ir valstybės biudžete būtume sutaupę kitoms sritims finansuoti. Taigi aš apeliuoja į blogą Biudžeto ir finansų komiteto darbą.

PIRMININKAS. Seimo finansininkai remia šį projektą. Jų nori kalbėti trys. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, teoriškai pasižiūrėjus arba iš viso nepasižiūrėjus galima daug apie ką kalbėti ir daug svarstyti. Tačiau komitete dalyvaujant ir banko atstovams buvo rastos visos galimybės, kiek galima, ir jos išnaudotos. Aš dar kartą kartoju, kad sumažinta 3,5 mln., o procentą galima skaičiuoti kaip kas išmano. Bet rezultatai yra tokie ir aš kviečiu balsuoti už nutarimo projektą teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas. Argumentai už. Labai atsiprašau, neįjungiau. A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš nesu didelis bankininkystės specialistas, bet išlaidos personalui išlaikyti – 36 mln. Čia draudimas ir t.t. Šitas bankas mums kainuoja tiek, kiek visos transporto lengvatos, dėl kurių mes turėsime įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš niekaip nesupratau, ar ponas A.Patackas kalbėjo už ar prieš. Aš norėčiau paremti šitą projektą ir pritarti ponui J.Listavičiui, kad iš tikrųjų buvo ieškota galimybių sutaupyti, kiek buvo įmanoma, tai ir buvo padaryta. Noriu pasakyti, kad tai yra ypatingos svarbos įstaiga Lietuvoje, kad nuo šitos įstaigos kompetencijos ir gero darbo priklauso makroekonominis valstybės stabilumas. Manau, kad ponas J.Šimėnas kalbėtų visai priešingai, jeigu šiandien tektų svarstyti valiutos devalvavimo klausimą.

PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo”.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas būtų už tai, kad šį nutarimą priimtume. Balsuoti pradedame.

Už – 38, prieš – 2, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimų pakeitimo" projektas Nr.P-2254 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą pateikti Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimų pakeitimo” projektą Nr.P-2254. Pone kancleri, prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek sudėtinga teikti tokius projektus, tiksliau pasakius, čia įrašytus tris žodžius, kad mums tenka spręsti dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės E.J.Kunevičienės atleidimo. Manau, visi sutiksite, kad ji buvo aktyviausia, konstruktyviausia komiteto pirmininkė. Tegu neįsižeidžia kiti. Tikrai šitam darbui atidavusi ne tik savo žinias, bet ir sielą. Gaila dabar man ištarti, kad mes turim spręsti dėl atleidimo. Bet tokia buvo jos valia, yra ir komiteto toks sprendimas. Tačiau manau, kad mes turim galimybę šiandien išrinkti ne mažiau kompetentingą ir entuziastingą kitą šio komiteto narį J.Listavičių, kurio kandidatūrai taip pat pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau – daugiau formalūs dalykai. Užsienio reikalų komitete mums reikia išbraukti R.J.Dagio pavardę, nes pagal Seimo statutą jis, būdamas Seimo Pirmininko pavaduotoju, tuo pat metu negali būti komiteto pirmininko pavaduotoju. Dar yra užsilikęs, praleistas dalykas, vienoje komisijoje yra likusi buvusio mūsų kolegos S.Stačioko pavardė. Tą siūlome ištaisyti 2 straipsniu. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausimų nėra. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Ar galime šiandien priimti?

1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnį priimame.

J.Dringelis norėtų kalbėti dėl viso nutarimo teksto.

J.DRINGELIS. Sutinku su tuo, ką pasakė kancleris.

PIRMININKAS. Registruojamės ir tada balsuosime, ar priimame šį nutarimą. E.Kunevičienė buvo gera komiteto pirmininkė. Ar kas gali abejoti, kad J.Listavičius bus neprastesnis?

Posėdyje dalyvauja 46 Seimo nariai. Ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimų pakeitimo”? Balsuoti pradėjome. 39 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Dar pagarbesnis žvilgsnis į J.Listavičių, gerbiamieji kolegos. (Plojimai) Jau nekils abejonių net J.Bernatoniui.

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 2, 3, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1910(3*) (svarstymas)

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 2, 3, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1910(3). Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateikia A.Stasiškis. (Triukšmas salėje) Mielieji kolegos, jau visai netoli posėdžio pabaiga, aš prašyčiau dėmesio. Dėmesio, gerbiamieji kolegos!

A.N.STASIŠKIS. Pagrindinis komitetas, apsvarstęs visus pasiūlymus ir Teisės departamento pastabas, patikslino tekstą, kuris dabar yra pateiktas priėmimui, trečia redakcija. Papildomi komitetai – Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritaria ir siūlo atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Kaip aš minėjau, tai yra padaryta. Žmogaus teisių komitetas taip pat siūlo iš esmės pritarti, siūlo kreiptis dėl valstybinių pensijų, bet tai jau ne šio įstatymo sritis. Kiek aš žinau, pateiktam galutiniam pagrindinio komiteto suredaguotam tekstui daugiau jokių pasiūlymų, pastabų ar pakeitimų nėra. Todėl aš siūlau pradėti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Priimti nelabai išeina, šiandien dar tik svarstymas, gerbiamasis kolega. Taigi po svarstymo nėra jokių problemų.

A.N.STASIŠKIS. Galiu dar pridurti, yra Vyriausybės pritarimas.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kalbėtų dar kas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu? Nekalbės. Matau, E.Zingeris pritaria savo komiteto vardu. Ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1910(3).

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo" projektas Nr.P-2237 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, paskutinis nutarimas, su kuriuo mes turime įžengti į kitus metus, – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos pratęsimo” projektas Nr.P-2237. Kancleris J.Razma jį pateiks, kolegos. Jis yra nelabai sudėtingas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, tradicinis rudens sesijos pabaigoje nutarimo projektas dėl sesijos pratęsimo ir data tradicinė – sausio 13 diena. Mes, kaip įprasta, tą dieną rengiame iškilmingą posėdį. Ir šį kartą taip planuojama, o iki to, matyt, turėsim vieną kitą darbinį posėdį.

PIRMININKAS. Ačiū. Du klausimai. Dėl to. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybė priėmė sprendimą dėl ateinančių metų socialinės padėties gerinimo. Šiais metais esu užregistravęs 3 įstatymus, susijusius su atliekų tvarkymu. Jų numeriai labai simboliniai: 1999, 2000 ir 2001. Visi 3 įstatymai yra susiję su naujų darbo vietų kūrimu ir socialinės padėties gerinimu. Deja, pusę metų mes nesugebėjome prieiti prie šių įstatymų svarstymo. Ar nebūtų vis dėlto tikslinga įtraukti šiuos įstatymus į sesijos pratęsimą? Nenorėčiau įžeidinėti dėl kitų įstatymų, kurie yra įtraukti, bet, man atrodo, jeigu apsvarstytume šiuos 3 įstatymus, kad ir nepriimtume, padarytume dar vieną žingsnį į priekį.

J.RAZMA. Aš asmeniškai pritarčiau tam įrašymui. Iš tikrųjų kartais gal reikia mums, Seimui, parodyti savigarbą, kai Vyriausybė labai ilgai neatsiunčia išvadų, ir pagąsdinti, kad mes po svarstymo pritarsime, galbūt ir priimsime. Tada gal tos išvados greičiau pasirodytų. Aš pritarčiau papildymui, bet ponas J.Šimėnas kalba jau apie savaitės darbus, tuo tarpu nutarimo projektas yra apie sesijos pratęsimą.

PIRMININKAS. Gerai, dėl savaitės darbotvarkės, aš manau, susitarsime per tas 3 dienas. J.Šimėno siūlymams bus pritarta.

J.Beinortas – dėl nutarimo pratęsti sesiją.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad simboliška pratęsti būtent rudens sesiją, nes galima sutaupyti lėšų šildymui, atrodo, temperatūra bus palanki rudeniui. Aš noriu, pone kancleri, klausti jūsų štai ko. Ar mums pratęsimo metu nepavyks padaryti savo sesijos darbų programos inventorizaciją, kad būtų galima matyti, kokie vis dėlto mūsų projektai liko neapsvarstyti. Mes turėjome sesijos darbų programos projektą, paskui patvirtintą programą. Mes rudens sesijos pabaigoje gautume neapsvarstytų arba kaip nors kitaip įstrigusių įstatymų suvestinę, lyg ir kaip savotišką bagažą.

J.RAZMA. Dalinę inventorizaciją aš padarau kas mėnesį. Pasižiūrim, koks tą mėnesį turėjęs atkeliauti projektas nebuvo įregistruotas, ir siunčiam Vyriausybei tuos pasiteiravimus. Labai nesunku bus padaryti ir galutinę inventorizaciją. Aš pabrėžčiau, kad, ko gero, šios rudens sesijos rodikliai bus šiek tiek geresni. Mes netgi paėmėme svarstyti projektus, kurie jau buvo ir pusiau pamiršti dar iš ankstesnių laikų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pritariame po pateikimo šiam projektui, kolegos? O gal galime jį ir priimti, ir pratęsti sesiją iki sausio 13 dienos? Ačiū. Registruojamės.

Iš viso užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas ir sesija būtų pratęsta iki sausio 13 dienos, balsuoja už.

Už – 41, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra, nutarimas priimtas.

Kolegos, ar jau galime laikyti, kad kancleris pateikė preliminarią sausio 4 d. darbotvarkę? Dėkui. Preliminariai darbotvarkei yra pritarta. Ačiū, kolegos. Taip tuščia pasidaro prieš akis.

Mielieji kolegos, baigiame šios dienos posėdį, paskutinį posėdį iki Kalėdų. Kolegos, ir aš jums nuoširdžiai norėčiau palinkėti gerų ir šiltų Kalėdų, pirmiausia žmogiškai gerų iš šiltų Kalėdų, kad atleistume vieni kitiems mūsų trūkumus ir vis tiek pasispaudę dešinę eitume ir kitus metus per savo darbus. Tai mano palinkėjimas, kolegos, prašyčiau jį priimti kaip tikrai nuoširdų.

Baigiame šios dienos darbus ir vakarinį posėdį.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Aš paskubėjau baigti posėdį. Kai kurie Seimo nariai atsiėmė savo pareiškimus, bet A.Patackas to nepadarė. Taigi A.Patacko pareiškimas. Ir J.Šimėnas dar turi pareiškimą. Labai prašom, mielieji kolegos.

A.V.PATACKAS. Kadangi tai susiję su žmogaus likimu, mano pareiškimas vadinasi “Ar Lietuva jau pradėjo deportuoti čečėnus į Rusiją?”

“1997 m. į Lietuvą iš Čečėnijos laikinai gyventi ir dirbti atvyko Sultanas Chadujevas, profesorius, medicinos mokslų daktaras. Gavęs laikiną specialiąją vizą, dirbo Endokrininių preparatų gamykloje. 1999 m. profesorius S.Chadujevas ketino migruoti į Kanadą, gavo preliminarius dokumentus. Nespėjęs laiku sutvarkyti dokumentų, prašė Kauno migracijos tarnybos viršininko A.Kvedaro vizą pratęsti. Viza nebuvo pratęsta, dėl to profesorius S.Chadujevas neteko darbo, įsiskolino viešbučiui. Vizą pratęsti prašė ir grupė Lietuvos Respublikos Seimo narių, savo parašais laiduodami, kad S.Chadujevas iki sausio 28 d. išvyks iš Lietuvos. Tą parašu patvirtino ir pats S.Chadujevas.

Respublikos migracijos departamento direktorius A.Gavėnas pažadėjo atsižvelgti, bet pats išvyko į komandiruotę, o jo pavaduotojo J.Vidicko potvarkiu š.m. gruodžio 14 d. profesorius S.Chadujevas netikėtai pareigūnų gatvėje buvo suimtas ir, net neleidus grąžinti viešbučio raktus ir atsiskaityti, buvo prievarta pasodintas į traukinį ir deportuotas į Maskvą. Migracijos departamento direktorius A.Gavėnas pareiškė, jog viskas vyko pagal įstatymus, nors žinojo, kaip Maskvoje sutinkami vadinamieji “lica kavkazskoj nacionalnosti”. Seimo nariams pasiteiravus, kuo taip nusikalto profesorius S.Chadujevas, kokiais motyvais nebuvo pratęsta viza, nieko konkretaus nebuvo pateikta, išskyrus tai, kad emigrantas yra blogas žmogus, bandė iš darbuotojų pasiskolinti pinigų, kas visai nenuostabu tokioje padėtyje atsidūrusiam žmogui. Seimo nariams pasiteiravus, ar Saugumo departamentas neturi ko nors prieš profesorių S.Chadujevą, Saugumo departamento direktorius M.Laurinkus atsakė, kad ne.

Klausimai vidaus reikalų ministrui:

nuo kada Lietuvoje pradėjo čečėnų deportavimą į Rusiją?

Nuo kada žmogus, norintis išvažiuoti į Kanadą, prievarta yra išsiunčiamas į Rusiją?

Kaip bus nubausti valdininkai, šiurkščiai pažeidę Lietuvos ratifikuotą tarptautinės teisės normą, kad (cituoju) “užsieniečio išsiuntimas atidedamas, jei valstybėje, į kurią užsienietis išsiunčiamas, gresia realus pavojus jo gyvybei ar sveikatai arba jis gali būti persekiojamas dėl politinių įsitikinimų ar kitų priežasčių”?

Kodėl pažeistas Lietuvos Respublikos įstatymas, priimtas šios tarptautinės techninės normos pagrindu, būtent Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos taisyklių 12 punktas, priimtas 1997 m. sausio 10 d. ir vėliau patikslintas, pagal kurį (cituoju) “užsienietis negali būti išsiųstas į valstybę, kurioje jis bus persekiojamas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, tikėjimo, politinių ir kitų pažiūrų, nacionalinės ir socialinės kilmės, ir dėl to neturi galimybės naudotis šios valstybės teisine pagalba”?

Migracijos departamento vadovai ir jūs, ministre, negalite nežinoti, kas gresia į Rusiją deportuotam čečėnui, ypač iš Lietuvos. Tai mažų mažiausiai vadinamasis filtracinis lageris. Taip pat jums nėra paslaptis ir rasistiniai Rusijos Vyriausybės nutarimai bei elgesys su vadinamaisiais “licami kavkazskoj nacionalnosti”.

Tai, ką jūs padarėte, būtų tas pat, kaip Kosovo karo metu deportuoti albaną į Belgradą.

Profesoriui S.Chadujevui netgi nebuvo suteikta galimybė laikinai apgyvendinti jį Užsieniečių registravimo centre, kas irgi numatyta įstatymo 38 straipsnyje. Dėl staigios ir antiįstatyminės deportacijos, būdamas ne Lietuvoje, jis negali pasinaudoti savo teise apskųsti Lietuvos Respublikos teismui Vidaus reikalų ministerijos sprendimą. (Baigiu)

Kodėl taip pasielgta? Ar vien todėl, kad, profesoriaus S.Chadujevo nuomone, konfliktas prasidėjo tada, kai jis nesuprato Kauno valdininkų nedviprasmiškų užuominų apie atlyginimą?

Ar keičiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija Čečėnijos karo aukų atžvilgiu?

Paskutinis klausimas Vidaus reikalų ministerijos vyrams, noriu sakyti, kad kabutėse: ar jums dėl viso to nėra gėda?

Lietuvos Respublikos parlamentinių ryšių grupės su Čečėnijos Respublika Ičkerija vardu – A.Patackas, vicepirmininkas.”

PIRMININKAS. Ačiū. J.Šimėnas prie protokolo dar deda savo pareiškimą. Dar suteikiu žodį E.Zingeriui.

E.ZINGERIS. Be jokios abejonės, po tokio rimto pareiškimo Žmogaus teisių komitetas įtrauks į savo darbotvarkę šį įvykį ir jį atskirai svarstys. Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. (Posėdžio metu neperskaitytas pareiškimas.) “Tokia diena kaip šiandien – kartą per tūkstantį metų”.

“Baigiasi priešpaskutinieji šio šimtmečio metai. Netrukus Šventos Kalėdos ir 2000-ieji. Tai labai svarbi riba. Riba tarp praeities ir ateities. Kiekvienas iš mūsų asmeniškai apsvarstysime, ką pavyko padaryti, o ko ne ir kodėl ne. Artėjantys metai – rinkimų metai. Mes visi laikysime demokratijos egzaminą: rinkėjai apsispręsdami, o mes pasitikrindami, ar teisingu keliu ėjome.

Šiandien daugelis iš mūsų gavome premjero, mūsų kolegos Andriaus Kubiliaus laišką. Tokį laišką iš premjero gauname pirmą kartą. Anksčiau būdavo vien tradicinis pasveikinimas su tam tikrais palinkėjimais.

Šį kartą laiško turinys visai kitoks. Jis paremtas realiu situacijos vertinimu. Cituoju: “Aš irgi norėčiau, kad valstybė galėtų skirti daugiau pinigų investicinėms programoms ar socialinei rūpybai, sumažinti, kaip kadaise buvo žadėta, mokesčius. Tačiau šiandien daugiau pinigų nėra, todėl anksčiau valstybės prisiimti finansiniai įsipareigojimai tapo per dideli ir nerealūs…” (citatos pabaiga).

Toliau premjeras rašo: “Tačiau negaliu paneigti ir savo, kaip vieno Tėvynės sąjungos vadovų, atsakomybės už šiandieninę situaciją. Jeigu daugelis būtinų sprendimų būtų buvę padaryti anksčiau, jeigu nebūtume taip išlaidavę, šiandien tokių griežtų priemonių taikyti nereikėtų…”

Galima būtų premjero laišką cituoti ir toliau.

Tačiau ten nepasakyta, kad pagrindiniai kaltininkai dėl dabartinės padėties esame mes, kurie nepakankamai atsakingai tvirtindavome Gedimino Vagnoriaus įnorius.

Bet tai jau praeitis. Šiandien patvirtinome 2000-ųjų biudžetą, tegul ir ne pernelyg optimistinį. Lieka tik tikėtis, kad šiais metais Lietuvai seksis geriau negu dabar, planuojant 2000 metų biudžetą. Ta kryptimi turime dirbti visi. Tam esu pasirengęs ir aš. Esu pateikęs įstatymų dėl atliekų tvarkymo. Jeigu jie būtų įgyvendinti visose saivaldybėse, būtų sukuriama nemažai darbo vietų. Šiuo metu rengiame įstatymus, leidžiančius pradėti diegti naujas biologinio kuro rūšis iš vietinių šaltinių. Jeigu tai patvirtinsime 2000-aisiais, manau, kad Lietuvos žmonės turės daugiau galimybių turėti darbą ir gauti atlyginimą už tai.

Šiandien, artėjant šventėms, noriu padėkoti visiems, kad buvome drauge geraširdiškai patardami, išsakydami savo pageidavimus, pamokydami, padėdami, suprasdami vieni kitus.

Naujieji metai – tai tarsi tęsinio pradžia. Vėl turėsime ką pasakyti vieni kitiems, dirbti, tobulėti, mokytis, išlikti savimi šiame vis sudėtingesniame pasaulyje.

Taip jau yra, kad neretai greta gražių akimirkų keliauja skausmas ir nusivylimas. Ar, prieš pradėdami naują tūkstantmetį, ne taikos ir susiklausymo turėtume ilgėtis labiausiai?

O prasmingas užgimstančio Jėzaus laukimas tebus atsvara visoms patirtoms negandoms!

Susikaupkime šventinei nuotaikai. Palinkėkime sau ir kaimynui Ramybės ir Vilties. Tikros. Nemeluotos. Tegul Šventas Kalėdų prisilietimas užpildo Jūsų širdis, tegul Naujieji metai neša Jums, Jūsų šeimoms ir Jūsų artimiesiems daugiau šviesos ir prasmės.

Pagarbiai – Seimo narys Jonas Šimėnas.”

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Jau dabar tikrai skelbiu posėdį baigtą. Ne tik jums, bet ir visoms Seimo tarnyboms, iki šiol dirbančioms su mumis, linkiu gerų Kalėdų ir antruoju gongu skelbiu pabaigą.