Penkiasdešimt šeštasis
(419) posėdis
1999 m. gruodžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
1999 m. gruodžio 23 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Labas rytas, mielieji kolegos! Gal sutiktumėte pradėti priešpaskutinį prieš Kalėdas Seimo plenarinį posėdį. Posėdį pradedame. Registruojamės. Pradedame registruodamiesi. Kolegos, prieš jūsų akis jau anksčiau sutarta mūsų darbotvarkė. Iš pradžių įstatymų projektai, lemiantys kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas. Paskui pats biudžetas, Biudžeto įstatymo projektas, paskui Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų įstatymo projektas. Kolegos, dėl ypatingos skubos prašom nesigąsdinti. Pati Vyriausybė norėtų, kad tik maksimaliai greitai šis įstatymo projektas būtų svarstomas. (Triukšmas salėje) Netiesa, gerbiamieji kolegos. Netiesa. Prašom ieškoti. Toliau po pietų įrašytas dar vienas Vyriausybės teikimas, kad šiandien būtų priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su viena data. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimų pakeitimo” projektas. Tai yra Biudžeto ir finansų komiteto vadovų reikalai. Ir pora projektų, tiksliau, vienas projektas, susijęs su Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, taip pat su data ir su alum. M.Šerienė ir Vyriausybė rado bendrąjį sutarimą.
Kolegos, mūsų posėdyje dalyvauja 86 Seimo nariai. Ar galime pradėti dirbti pagal darbotvarkę? Tuoj registruosimės, gerbiamieji kolegos, tuoj bus balsavimas ir tuoj registruosimės iš naujo. Ačiū.
Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2186(3*) (priėmimas)
Kolegos, pradedame dirbti. Pirmasis projektas – Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2186, teikiamas Vyriausybės. Priėmimas. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Siūloma iš karto visus pakomentuoti. Labas rytas! Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas dėl tabako akcizų suderintas ir po svarstymo pritarta, galima balsuoti ir priimti. Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas po svarstymo suderintas, redakcijai pritarta, kur nuo 2001 metų pakeisti teritorinius atskaitymus… į savivaldybes. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymui, kur pritarėte 24% tarifui, irgi pritarta po svarstymo, pašau priimti. Daugiau neturiu ko pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Kunevičiene. Pirmasis projektas – Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 1 straipsnį? Ar dėl viso projekto? 1 straipsnis priimamas.
2 straipsnis? Priimamas.
3 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimo laiką, taip pat priimamas. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl šio įstatymo projekto dėl motyvų. Alg.Butkevičius prašė žodžio iš anksto.
ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir šitam įstatymo projektui pritarė. Siūlo ir kviečia balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gera gaida prasideda biudžeto priėmimas. Tikiuosi, kad kalėdinė ir sutarimo nuotaika lydės ir vėliau. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau minėjo prieš mane kalbėjęs, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė šio įstatymo projektą, jam pritarė, kviečiu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji, registruojamės iš naujo. Kviečiu registruotis visus, pirma nespėjusius to padaryti. Ministrą V.Dudėną gal užregistruotų kolegė J.Dunauskaitė, nes ministras turi nusileisti iš Vyriausybės aukštybių. Registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsuojame, ar priimame Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Kas paremtų šį įstatymą, kviečiu balsuoti teigiamai.
Už – 54, prieš – 6, susilaikė 21. Įstatymas priimtas.
Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2187* (priėmimas)
Kitas projektas, gerbiamieji kolegos, – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2187. Jį ką tik trumpai pakomentavo E.Kunevičienė. Pradedame priėmimą. Įstatymas turi 1 straipsnį. Prašome kalbėti dėl viso projekto. Dar laukiu, ar neatsiras norinčių kalbėti. Nėra. Kviečiu registruotis. Tiesa, įstatymas turi 2 straipsnį, kad įstatymas įsigalioja nuo 2000 metų sausio 1 d. Prašom atleisti tokią techninę mano klaidą. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymą. Užsiregistravo R.Dagys, bet jo nėra. Yra. 90 Seimo narių dalyvauja posėdyje. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar priimame šį įstatymą, gerbiamieji kolegos? Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.
Už – 57, prieš – 5, susilaikė 23. Įstatymas priimtas.
Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2188* (priėmimas)
Trečiasis projektas – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2188. Priėmimas. Ponia E.Kunevičienė jį pakomentavo. Pradedame kalbėti ir priimti pastraipsniui.
1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimamas.
2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimamas.
3 straipsnis? Priimamas.
Ar kas kalbėtų dėl motyvų dėl šio projekto? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą. Registruojamės.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko. Balsuojame, gerbiamieji kolegos.
Už – 66, prieš – 8, susilaikė 14, įstatymas priimtas.
Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2189(2*) (priėmimas)
4 klausimas – Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2189(2). B.Visokavičienė. Trumpas komentaras. Trumpas pagrindinio komiteto komentaras priėmimo metu.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė šiam įstatymo projektui. Nuo svarstymo iki priėmimo jokių pastabų nebuvo gauta, todėl galima priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. 1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Ar priimame 1 straipsnį? (Balsai salėje) Prieš 1 straipsnį ar prieš visą įstatymo projektą? Ačiū. 1 straipsnis priimamas.
2 straipsnis, reglamentuojantis įsigaliojimą, priimamas.
Prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. A.Sysas prašo žodžio kalbėti prieš.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, mes pasisakėme ir komitete svarstymo metu, kad negalime pritarti tokiai pataisai, nes manome, kad savivaldybės pergyvena ne pačius geriausius laikus. Dabar, užkraunant šią prievolę savivaldybei, nukentės vaikai arba šeimos, kurie gaudavo tas pašalpas. Savivaldybės neturės lėšų ir todėl galbūt bus finansuojama likutiniu principu. Žinodami situaciją, kokia ji yra šalyje ir savivaldybėse, nes paprasčiausiai tos šeimos negaus pinigų, mes negalime pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė pritartų projektui. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio!
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Kviečiu Seimą pritarti šiam įstatymo projektui, nes tas baiminimasis, kad nebus skiriamos kompensacijos, yra nepagrįstas. Savivaldybės iš tikrųjų turės mokėti iš savo biudžeto, visoms savivaldybėms tenka 47 milijonai. Labai gerai žinome, kad įvertinant šį įstatymo projektą jau buvo padidintas savivaldybių procentas, palyginti su praeitais metais. Be to, balansuojant dėl biudžeto buvo įvertinta ir tai, kokie daromi kitų įstatymų pakeitimai, turint omeny savivaldybių biudžetų išlaidų mažinimą. Mus finansų ministras įtikino dėl to, kad nebus jokių problemų.
Be to, teikdami Biudžeto įstatymą, mes padarėme vieną pakeitimą. Jis ypač reglamentuos savivaldybes, kad visų pirma iš jų einamųjų biudžetų, o jeigu trūks lėšų, tai skolintų lėšų limito sąskaita pirmiausia būtų mokamos šios pašalpos.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė.
R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, biudžete numačius šią pašalpą, valstybinę pašalpą šeimoms, atskira eilute ir nurodžius, kad tai yra iš specialių valstybės biudžete nustatytų tikslinių dotacijų, yra daugiau tikimybės, kad šeimos, auginančios vaikus iki 3 metų, tas pašalpas gaus. Žinodami sunkią finansinę padėtį, turėtume apsaugoti šeimas, todėl netgi tas nedideles pašalpėles, kurios yra apie 90 litų, turėtume jiems garantuoti. Todėl aš nepritariu šiai įstatymo pataisai. Manau, kad tai turėtų būti išskirta atskira eilute. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia pirmasis kalbėjęs paminėjo, jog žinant, kokia padėtis šalyje ir savivaldybėse. Man atrodo, kad šis sakinys arba ši mintis viską pasako. Todėl atsižvelgdamas į tai ir į tai, kas buvo pasakyta pateikiant šio įstatymo projektą, pritariu. Biudžeto ir finansų komitete jis taip pat buvo svarstomas, buvo orientuotasi į tikslines dotacijas. Todėl vėl būtų gerai, žinant šalies padėtį, jeigu tų dotacijų bus galima skirti tiek, kiek reikia. Juo labiau buvo pateikti duomenys, kad šiuo atveju ir šie išmokėjimai bus teikiami, galima sakyti, pirmumo eile. Jokių problemų normaliai vykdant tiek valstybės, tiek savivaldybių biudžetus čia neturėtų iškilti. Todėl aš dar kartą remiu įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojui dėl motyvų. Registruojamės. Atidžiai registruojamės ir balsuosime, ar priimame Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, ar vaikų, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą. Komitetų išvados yra teigiamos, trijų komitetų.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šį įstatymą priimtume? Pradedame balsuoti, gerbiamieji kolegos. Prašom balsuoti labai atidžiai.
Už – 50, prieš – 23, susilaikė 18, įstatymas priimtas.
Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2190(3*) (priėmimas)
Gerbiamieji, Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2190(4). Gerbiamieji kolegos, esame sulaukę K.Šavinio pataisos, įregistruotos vakar. Bet aš, remdamasis Seimo statuto 157 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, negaliu teikti balsuoti šios pataisos. Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti. Kadangi mūsų buvo susitarta, balsuota dėl 32% ar dėl 35%, gerbiamasis kolega, negalėsiu teikti jūsų siūlymo balsuoti. Seimo narys K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jums labai dėkoju, kad labai skrupulingai laikėtės Statuto reikalavimų. Taip, 30 minučių nulemia, atrodo, viską. Sveikinu jūsų užsispyrimą!
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dar kartą prašau atsiversti tą Statuto vietą, kurią dabar citavau. Ne 30 minučių, o esmė. Šis procentas buvo balsuotas, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, kreipiuosi į jus, kad jūs įvertintumėte mano elgesį dėl K.Šavinio pasiūlymo per šį priėmimą ir dėl opozicijos komentarų, kuriuos dabar girdžiu. Aš nuoširdžiai prašyčiau padaryti tai iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto. K.Prunskienė norėtų kalbėti prieš.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, antradienį pateikdama kitą variantą, t.y. siūlymą palikti kitais metais 35% degalų, tepalų akcizo Kelių fondui, motyvavau tuo, kad Kelių fondas mažėja ir dėl bazės, kuri susilpnėjo tiek atskaitant pagal realizavimo įplaukas, tiek ir pagal šį punktą. Kai yra mažinama dviem būdais, pablogėjus bendrai situacijai ir bendriems ekonomikos parametrams, kurie sumažina atskaitymų bazę, kartu ir atskaitymų procentui, šis mažėjimas viena kryptimi daugiau negu dvigubinasi. Siūlyčiau nepriimti 32%, kurie net dvylika punktų mažina šį atskaitymų dydį, palyginti su galiojusiu įstatymu, ir 3% mažina, palyginti su tuo, kas buvo šiemet, o tai irgi buvo pakankamai ribotas, menkas dydis turint omeny ekonomikos smukimą. Taigi siūlau kolegoms nepriimti šio įstatymo, balsuoti prieš arba susilaikyti paliekant tuos pačius gana kuklius atskaitymus, kurie buvo ir šiemet. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą paraginti balsuoti už šį įstatymą, nes iš esmės, man atrodo, kad per daug dėmesio skiriama atskaitymų procentams. Esmė yra ta, kad vieną iš programų, kurią iki šiol vykdė Kelių fondas, buvo neseniai pradėta vykdyti, tai yra kelių ūkininkams tiesimas, siūloma šios programos pinigus perkelti į Kaimo rėmimo fondą ir tuos pinigus naudoti taip pat ir kitom reikmėm. Kaime kartais prioritetai yra šiek tiek kitokie, negu vien tiktai kaimo kelių tiesimas. Todėl jeigu būtų atsisakyta paremti šį projektą tokį, koks jis dabar yra pateiktas, tektų 28 mln. Lt mažinti išlaidas, numatytas Kaimo rėmimo fondui. Todėl dar sykį raginu paremti šį Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Alg.Butkevičius.
ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė šį įstatymo projektą ir atsižvelgė į tai, kad atskaitymo procentinio dydžio nereikia mažinti dėl šių priežasčių. Pirmiausia šiais metais investicijos, kurios buvo daromos iš Kelių fondo lėšų, buvo nepadengtos tiek, kiek buvo planuota, ir liko gana didelis įsiskolinimas – apie 160 mln. Lt. Vadinasi, ateinančiais metais, jeigu įplaukos į Kelių fondą nepadidės, tai tikrai labai stipriai sumažės investicijos, kurios bus finansuojamos iš Kelių fondo asignavimų. Mes vis dėlto manome, kad šio baro tikrai nereikėtų silpninti ir Kelių fondą išlaikyti tokį, koks buvo ankstesniais metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, padėtis yra aiški ne tik Kelių fondo formavimo ir naudojimo, bet, kaip jau buvo minėta, ir ekonomikos. Žinoma, atsieti vienų sričių ar fondų nuo bendrosios ekonominės padėties negalima. Jeigu čia kalbama, kad sumažėjo ar yra didelis kreditinis įsiskolinimas, tai nė kiek ne geresnė padėtis yra ir valstybės biudžeto. Kartu, jeigu sudėtume abi pozicijas – Kelių fondo ir Kaimo rėmimo fondo, tai matome, kad čia padėtis, galima sakyti, niekaip nepasikeitė. Žinoma, kitas dalykas, kad čia gal to teorinio, o ir praktinio sprendimo nereikėjo, o reikėjo palikti ir tiktai padidinus apyvartą gauti tą patį rezultatą. Matyt, tada nebūtų ir jokių kalbų. Tačiau padaryta taip, kaip padaryta, rezultatas išvis nesikeitė ir todėl aš remiu šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dabar nesuteiksiu žodžio kitam kalbėtojui dėl motyvų tol, kol salėje nebus tylos. Nutilo ir J.Bernatonis. Taigi suteikiu žodį J.Valatkai.
J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, viena, ką dar šiandien turime Lietuvoje tikrai neblogus, tai savus kelius. Aš manyčiau, kad vis dėlto nereikėtų užmiršti TINA programos, nereikėtų mums užmiršti dviejų multimodalinių koridorių, kurie eina per mūsų Respubliką, nereikia užmiršti, kad mes vis dėlto pretenduojame į tranzito valstybę. Todėl siūlau nežiūrėdamas, kad tikrai pinigų trūksta, vis dėlto nepritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad reikėtų pritarti šiam įstatymui, ir aš ne prieš tai, kad būtų prižiūrimi keliai. Bet noriu atkreipti dėmesį. Manau, kad daug racionaliau galima panaudoti pinigus, kurie yra duodami tiesti keliams. Noriu iliustruoti pora pavyzdžių. Visiškai neseniai, prieš pusantrų metų, buvo restauruota vėžė nuo Elektrėnų Vievio link. Jau šiandien ten yra provėžos.
Taip pat noriu iliustruoti kitu pavyzdžiu. Nuo IX forto Marijampolės link visiškai neseniai nutiestas naujas kelias. Didžiulės provėžos. Tačiau tuo pačiu keliu ir tas pats srautas automobilių eina toliau nuo Puskelnių ir Sasnavos, dar tarybiniais laikais šis kelias tiestas. Jokių provėžų nėra. Šiandien gerai atliekama ir graži tik vizualinė pusė, tačiau kelio danga rengiama prastai, priežiūros nėra. Ją po to rekonstruoti kainuoja milžiniškus pinigus. Aš siūlyčiau kelininkams tikrai atkreipti į tai dėmesį ir pinigų vėjais nemėtyti, susirūpinti tvirta kelio danga, o ta danga kainuoja be galo didelius pinigus. Pažiūrėkite, kas darosi vasarą važiuojant nuo Vilniaus iki Kauno. Nieko daugiau – visa autostrada kiekvieną vasarą remontuojama ir vis dėlto būklė tik blogėja. Čia teisintis galima, žinoma, didėjančiu automobilių srautu, bet tai nėra pasiteisinimas. Todėl aš manau, jie turės truputėlį susiveržti diržus, gerinti kokybę, o šios lėšos, manau, pateks į Kaimo rėmimo fondą. Ten irgi į kelius reikia atkreipti daugiau dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.
A.PLOKŠTO. Negaliu nereaguoti į pono P.Gražulio kalbą. Jis siūlo, kad jeigu kur nors danga neišlaiko, apskritai jos neremontuoti ir apskritai neduoti tam pinigų. Tada tikrai bus geresnė, be abejo.
Kita vertus. Jeigu mes rimtai šnekame, tai tikrai nepalyginsi eismo svorio, kuris teko dangai sovietmečiu ir dabar. Čia apskritai yra kosmoso skirtumas. O šiaip mažinti asignavimus infrastruktūrai… Lietuvai, kuri iš savo užsienio prekybos apyvartos gauna daugiau negu bendrasis vidaus produktas ir iš esmės iš to gyvena, tikrai yra kirtimas šakos, ant kurios mes sėdime.
Dar vienas dalykas. Pas mus vis dėlto išlieka apyvartos mokestis. Tai yra kelių mokestis, kurį iš tikrųjų reikia mažinti, o tam, kad jį sumažintume, reikia didinti atskaitymus iš akcizų. Šis įstatymas eina atgal ir jis iš esmės eina prieš tą teisingą kryptį, kuri buvo priimta aname Seime. Aš prieš.
PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Keturi kalbėjo prieš, trys parėmė įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Registruojamės, gerbiamieji.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar priimame Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariantys – už, kiti – kitaip.
Už – 49, prieš – 48, susilaikė 7. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, įstatymas yra nepriimtas. (Balsai salėje)
Projektas Nr.P-2191(2) – Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio dar kartą. (Balsai salėje)
Gerbiamieji socialdemokratai ir kiti kalbėtojai, aš prašau tylos! Gerbiamieji kolegos, prašau tylos! Gerbiamieji konservatoriai, prašau tylos! Dėl vedimo tvarkos – A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau pasiūlyti Seimui dar sykį pasvarstyti galimybę perbalsuoti šį balsavimą, nes… (Šurmulys salėje) Vienas dalykas, jeigu Seimas nepritaria 32% atskaitymui, tada mes iš Kaimo rėmimo fondo turėtume atskaityti 28 mln., bet jeigu Seimas iš viso nepritaria įstatymui, vadinasi, į Kelių fondą yra atskaitoma 45%. Tokiu atveju aš turiu pasakyti, kad turime 130 mln. išlaidas sumažinti čia pat, Seimo salėje šiandien. Jeigu Seimas nori daryti tokį sprendimą, tada mes turime daryti pertrauką ir mažinti išlaidas 130 mln.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš manau, kad nieko nereikės mažinti, nes akcizų mokestis yra sumažintas pajamose net daug mažiau negu šiais metais faktiškai surinkta. Žinome, kad per šių metų antrąjį pusmetį kontrabanda jau yra pasiekusi tokį lygį, jog toliau jau nėra ko siekti, tuo labiau kad ten yra rezervų ir tas klausimas išsispręs. Būtų buvę geriau, jei Vyriausybė pati būtų sprendusi, kaip sakėme, kad galima susitvarkyti Vyriausybės lygiu, iš Kelių fondo sąmatos permesti į Kaimo rėmimo fondą. Mes siūlėme – ir komitete siūlėme, ir Vyriausybei siūlėme – spręsti labai normaliai. Dabar kas atsitiko, tas atsitiko, ir biudžetą priimti tikrai galima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume tartis ir grįžti prie 35%? (Balsai salėje) Ne. Gerbiamieji kolegos, tada priimame šiuos įstatymus, o paskui… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar nesuteikiu žodžio niekam kalbėti. Dirbame toliau. Gerbiamieji kolegos, šį klausimą esame baigę, pradėję kitą klausimą ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu elgtis visiškai ne pagal Statutą. Dėl vedimo tvarkos – A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, trys, kurie spaudė ir neatsispindėjo… pasižiūrėkite, tarp jų ir aš, ir kiti, prašom perbalsuoti frakcijos vardu. Jeigu mes nubalsuosime kitaip, siūlyčiau šiandien pusę tos sumos iš Seimo narių algų – per pusę nupjauti… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar tikrai A.Katkaus, R.Hofertienės ir G.Imbrasienės balsai neatsispindi balsavimo biuletenyje? Gerbiamieji kolegos, aš prašau išsiaiškinti su Sekretoriatu, su Etikos ir procedūrų komisija. Gerbiamieji kolegos, kas iš tikrųjų neatsispindi iš balsavusiųjų kompiuteryje? A.Katkus, S.Daubaraitė, J.Galdikas, R.Kupčinskas, A.Katkus. Gerbiamieji kolegos, taigi dabar atidedame šį klausimą. Etikos ir procedūrų komisija iki pietų pertraukos pateikia išvadą dėl to, kad ne visi galėjo užsiregistruoti. (Triukšmas salėje) Užsiregistravo, bet nėra balsavusių. Gerai, kolegos, prašom teikti savo apeliaciją Sekretoriatui, jeigu bus Etikos ir procedūrų komisijos išvada, mes po pietų grįšime prie šio klausimo.
Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, niekam daugiau nesuteiksiu žodžio. Gerbiamieji kolegos, Pirmininke, žodį galiu suteikti per vidurinį arba šoninį mikrofoną. K.Šavinis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs neatsargiai pasakėte, kad po pietų bus galima grįžti. Mes dar prieš pietus priiminėsime visą biudžetą. Kad paskui kas nors nepriekaištautų, kad jūs taip pasakėte, mes turime šį klausimą išspręsti dar prieš priimdami biudžetą. Tas yra visiškai aišku. Aš nežinau, kai žmonės liudija atistodami, jeigu reikia, kad jie užsiregistravo, bet jų balsavimas nebuvo fiksuotas kompiuteryje, kodėl negalima padaryti balsavimo su Skaičiavimo komisija arba tiesiog atsistojant.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…
K.ŠAVINIS. Man žadėjote suteikti žodį.
PIRMININKAS. K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, šį kartą pradėjote vadovautis neaišku kokia procedūra. Visi balsavo taip, kaip įprasta. Aš manau, kad Konservatorių frakcija daro spaudimą kai kuriems savo nariams ir prievartauja juos apsispręsti. Tai tikrai netinkamas dalykas. Balsavimas įvyko normaliai ir reikia priprasti prie pralaimėjimų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis, kolegos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano nuomone, jūs turite tik vienintelę teisę – elgtis pagal Statutą. Jūs paskelbėte, kad klausimas baigtas. Šiuo atveju, manau, mes turime eiti prie kito klausimo ir toliau svarstyti Miškų įstatymo problemas. Visiškai kita problema, kaip bus balsuojama dėl viso biudžeto ir kaip elgsis tie kolegos, kurie mano, kad šis sprendimas, kurį dabar priėmė Seimas, neatitinka jų skaičiavimų. Čia jau kita problema. Aš jums siūlau elgtis griežtai pagal Statutą ir dabar, kadangi klausimas baigtas, eiti prie kitų klausimų, o visa kita gali išspręsti Etikos ir procedūrų komisija.
PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teisine prasme, be abejo, klausimas yra išspręstas, tačiau kai mes svarstysime pagrindinį biudžeto projektą, nuolat remsimės tuo, kas dabar įvyko. Manau, kad vis dėlto reikėtų ieškoti kompromiso. Prisimenant, kad antradienį svarstant mano siūlytą projektą, taip pat kitų kolegų, trijų komitetų teikimą, dvi frakcijos beveik visai nedalyvavo, tai irgi galima prilyginti panašiam atvejui, kaip norą prisegti prie balsavimo tuo metu balsavime nedalyvavusius žmones. Galbūt mes galėtume bendru sutarimu priimti kompromisinį variantą, kuris šiandien yra tarp 32% ir 45%, tai yra 35%, ir neužkirsti kelio kitiems pasiūlymams, tarp jų dėl švietimo, mokslo, kultūros ir t.t. finansavimo didinimo. Labai prašau, kad pagalvotų ir susitartų abi pusės, nes netriumfuos nei viena, nei kita pusė, jeigu nebus rastas susitarimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų rasčiau pagal Seimo statuto 121 straipsnį išeitį ir dabar grįžtume prie balsavimo. Bet ar galime priimti K.Prunskienės korektišką siūlymą, susitariant visoms frakcijoms? Aš manau, kad ir centristai sutiks, manau, kad sutiks ir “Socialdemokratija 2000-ieji”. Matydami šią problemą, bendruoju sutarimu grįžtume prie Kelių fondo įstatymo pataisų ir bendruoju sutarimu priimtume 35%. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto aš norėčiau, kad jūs būtumėte korektiškas, kai kalbate apie bendrąjį sutarimą. Nėra salėje nė vieno parlamentaro, nenorinčio bendrojo sutarimo. Nėra. Galbūt net nereikėtų taip demonstratyviai ir nekorektiškai išvardyti, kaip ką tik jūs padarėte, tartis tikrai reikia. Tas tarimasis turėtų būti tikrai apskaičiuojant, įvertinant kriterijus ir išlaikant iš tikrųjų bendrą norą, kad valstybės padėtis pagerėtų. Šiuo atveju K.Prunskienės pasiūlymas dėl 35%. Aš manau, kad jis irgi dar svarstytinas, nes jis yra per mažas. Galbūt dar būtų galima galvoti ką kita, bet pagrindinis principas turi būti toks: jeigu taip, tai darome sutarimą, susėdame ir apskaičiuojame optimalų variantą. Tada galima pasiekti sprendimą, kuris būtų iš tikro palankus valstybei.
PIRMININKAS. Kitokio siūlymo nėra buvę apskritai, gerbiamasis kolega. 32% ir 35% buvo siūloma. Seimo narys R.Survila. Kolegos, dar suteiksiu žodį ponui A.Žvaliauskui, ir viskas.
R.R.SURVILA. Aš nematau jokios problemos dėl to, kad būtų pasinaudota 21 straipsniu. Buvo aiškios Seimo narių abejonės dėl registravimo ir balsavimo. Taigi pasinaudoti šiuo straipsniu – jūsų pareiga.
PIRMININKAS. Nepavėluotai, jeigu pažeistas…
R.R.SURVILA. Kitas straipsnis, kitas svarstymas, kitas darbotvarkės klausimas nepradėtas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Žvaliauskas.
A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia įvyko savotiškas nesusipratimas, nes prieš tai, kai svarstėm šį klausimą, buvo trijų komitetų išvados: Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir Savivaldybių komiteto. Visi buvo už tai, kad būtų daromas tas kompromisas ir palikti 35%, tai yra toks pat atskaitymas kaip ir šiais metais. Aš manau, kad šiandien mes turim balsuoti dėl šito kompromisinio varianto, ir tikiuosi, kad jis bus palaikytas. Kitas dalykas, noriu pasakyti ponui premjerui, kad Vyriausybė tvarko 5% to fondo savo nuožiūra. Tai yra lygiai 30 mln. su trupučiu. Jeigu jūs manote, kad juos reikia panaudoti ūkininkų keliams ar kam, tai prašau, niekas nedraudžia. Priimkit sprendimą ir naudokit.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime tartis dėl 35%? J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs priėmėt labai teisingą sprendimą – atidėti tą klausimą po pietų. Per tą laiką frakcijų vadovai galėtų susitikti, pasitarti ir pateikti bendrą nuomonę. Jeigu jūs toliau naudosite jėgą ir pažeidinėsite Seimo statutą, mes tokiuose posėdžiuose dalyvauti, suprantama, negalėsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas iš tikrųjų racionalus. Pone Andriukaiti, tikrai nesuteiksiu jums žodžio. Ar galime sutarti, kad iki 12.00 val. per pertrauką susitinka frakcijų seniūnai? Bet svarstymas yra vienas – ar mes galime grįžti prie 35%, nes kitokio siūlymo, kaip teigė V.Andriukaitis, nėra buvę, nes aš… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš buvau pabaigęs svarstyti šį klausimą. Kolegos, geriau, kad būtų bendrasis sutarimas šiuo klausimu, būtų visiems daug… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, frakcijos seniūnai dabar tariasi ir iki biudžeto priėmimo mes grįžtame prie šio klausimo svarstymo. Labai ačiū.
Miškų įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2191(2*) (priėmimas)
Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. E.Kunevičienė buvo tribūnoje, įvertino, taip pat yra J.Mocarto siūlymas, kad į šį įstatymą būtų įrašytas žodis “iki”. Mes šiandien svarstėm su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, su Vyriausybės vadovu ir finansų ministru. Jie neprieštarautų, kad žodelis “iki” būtų įrašytas, ponia Kunevičiene. Jūs neprieštaraujate. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti J.Mocarto siūlymą? Priimame. Ir į šį įstatymo projektą įrašomas žodelis “iki 20 mln.” Įstatymas turi 1 straipsnį. Kolegos, prašom kalbėti dėl šio įstatymo projekto. V.Einoris norėtų paremti jį. Kolegos, prašau dėmesio. (Triukšmas salėje) Seimo narys V.Andriukaitis norėtų kalbėti prieš projektą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes panašiai elgėmės su ką tik svarstytu Kelių fondo įstatymo pataisymu. Manau, kad mes galime paieškoti kompromiso svarstant ir šį. Visiškai akivaizdu, kad lygiai tokia pati ir dabar svarstoma klausimo finansinė situacija. Aš manau, jog iš tikrųjų būtų galima, kad frakcijų seniūnai dar pastvarstytų visą susiklosčiusią situaciją, nes šiuo atveju finansinis klausimas toks pat aštrus kaip ir dėl Kelių fondo. Jeigu vėl nebus atsižvelgta į kompromiso paieškas, negalima paremti šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Nebūta jokių siūlymų. Koks kompromisas, kolegos, net skaičių nebūta kitų. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas su miškų ūkio specialistais iš tikrųjų buvo svarstytas labai nuodugniai, išsamiai. Buvo ieškota kompromiso. Kaip jūs žinote, pirmajame variante buvo iki 10%, buvo rastas kompromisas ir buvo įrašyta 20 mln. Kadangi ir toliau buvo kalbama, ieškoma geresnio sprendimo, buvo priimtas sprendimas, kad tokiu atveju, kai biudžetas normaliai vykdomas, gali būti ieškoma mažesnės sumos, jei dėl to nenukenčia bendra valstybės biudžeto suma. Todėl aš pritariu šitai pataisai ir kviečiu visus atidžiai sekti ir balsuoti, kad nesikartotų tai, kas prieš tai buvo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.
A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau paprieštarauti kolegai J.Listavičiui, kadangi tai nėra joks sutarimas ir joks kompromisas. Dar prieš pradedant svarstyti projektą buvo nubraukta lygiai 20 mln. ir įkalkuliuota į Vyriausybės išlaidas. Taigi jokio kompromiso ir jokių nuolaidų nėra pasiekta. Tuo tarpu dabar mes pasmerkiame kaimo žmones prarasti darbų už 20 mln. Lt. Įvairūs fondai – Žemės ūkio rėmimo ir panašūs – už dyką dalija pinigus, tuo tarpu šiuos pinigus žmonės turi teisę užsidirbti labai sunkiu darbu. Mes iš jų tą galimybę atimam. Be abejonės, pritarti įstatymo projektui, kuris skurdina kaimo žmogų, niekaip negaliu. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.
R.R.SURVILA. Kolega A.Grumadas kalba apie kaimo žmones, bet tie žmonės, kurie ką tik balsavo prieš tai, kad iš vieno ar kito fondo, kuris tikrai dar gali gyventi ir be sumažinimų, būtų paimti pinigai, tuoj, po kelių valandų, kalbės apie tai, kad trūksta Kaimo rėmimo fonde, kad trūksta sveikatai, kad trūksta švietimui ir visiems kitiems dalykams. Būtų labai įdomu paklausti, kokias dar lėšas jie numato be šitų galimybių. Jeigu tai būtų pasakyta, būtų sąžininga, bet tokių pasiūlymų nebus. Taigi manau, kad mišką, suprantama, reikia prižiūrėti, bet jis jau ne kartą gelbėjo valstybę, kai buvo sunku, ir yra tokia galimybė. Todėl manyčiau, kad suskaičiuota teisingai. Norint papildyti biudžetą šiomis lėšomis, tai yra vienintelė galimybė. Siūlyčiau balsuoti už tą projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šiandien čia susikirto nuomonės dėl dviejų ūkio šakų – dėl kelių ir miškų. Aš noriu pabrėžti, kad turbūt ir liko vienintelės dvi šakos, kai dirbantys specialistai, žmonės pasipriešino griūčiai ir iki šiandien išsaugojo tai, kas buvo pasiekta. Jie ir toliau dirba ritmingai. Mes norime dabar padaryti, kad ir jie prisidėtų, kadangi, pasirodo, jie kaip balta varna čia vaikšto. Visi griūnam, ir jie turi griūti. Taigi mes išlaikykim bent tas dvi šakas, kurios mažiau pažeistos. Aš pasakysiu, miškininkai keturis kartus per tuos trejus metus buvo vėtyti ir mėtyti iš vienos sistemos į kitą, tarp dviejų ministerijų. Bet jie atsilaikė. Jeigu mes po to uragano, kuris tiek pridarė nuotolių, reikės padaryti tiek išlaidų, iš jų atimam 20 mln., manau, kad tai ne pats geriausias variantas, kad ir kaip būtų. Aš siūlyčiau, jeigu jau neišeina šiandien kitaip, tai gerbiamojo J.Mocarto reikia palaikyti…
PIRMININKAS. Taigi mes jau priėmėm.
V.EINORIS. Gal Vyriausybė ras galimybę imti mažiau negu 20 mln., jeigu kitaip neišeina.
PIRMININKAS. Priėmėm, gerbiamasis kolega, tą pataisą. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, bendro valstybės pinigų kiekio suma yra baigtinis dydis. Jį galima didinti kokiais nors pažadais arba iliuziniais skaičiavimais, bet jeigu mes bandom žiūrėti realiai, pinigų kiekis yra baigtinis. Jeigu norime tinkamai finansuoti visas sritis, visose srityse turime šiek tiek pasispausti. Taip, šiais metais pasispaudė valstybės biudžetas, spaudžiasi ir savivaldybių biudžetai, taip pat turėtų spaustis ir visi kiti valstybės ar savivaldybių biudžetams nepriklausantys fondai. Kaip buvo daromas sprendimas dėl Kelių fondo, taip pat turi būti daromas sprendimas ir dėl Miškų fondo, kuriam taip pat yra siūloma sumažinti savo išlaidas maždaug 10%, o gal ir šiek tiek mažiau. Todėl Miškų fondas, nepaisant visos mūsų pagarbos miškininkams ir miškams, neturėtų būti išimtis iš visų kitų valstybės pastangų mažinti išlaidas. Dar sykį raginu pritarti šiam įstatymo projektui su J.Mocarto pateikta pataisa. Jeigu pagerės valstybės finansų situacija, atskaitymų iš Miškų fondo į valstybės biudžetą reikės mažiau. Bet šiuo metu siūlome pritarti tokiam projektui, koks jis yra dabar pateiktas su visomis pataisomis. Tie pinigai taip pat jau yra skaičiuojami į valstybės pajamas. Jeigu šiam projektui nebus pritarta, teks mažinti išlaidas dar 20 milijonų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, Kelių fondas yra sudaromas iš mokesčių, o Miškų fondą sudaro miškininkų apyvartinės lėšos. Jie patys tas lėšas uždirba. Šiandien jie ir taip moka 5% į centralizuotą Miškų fondą. Bijau, kad 10% mokesčių jiems bus nepakeliama našta ir jie bus priversti atleisti žmones, kai dabar urėdijose padėtis nėra pati geriausia, o miškai reikalauja priežiūros. Todėl negalėsiu palaikyti šio įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.
J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, mes ilgai svarstėme ir dar vakar buvome susirinkę su miškininkais, kartu kalbėjome ir su premjeru. Šie skaičiai, aišku… yra paskaičiuota, kad gerai ūkininkaujant miškininkai, jeigu metinė apyvarta kaip šįmet bus 310 mln. litų, pelno galėtų turėti iki 20%. Kaip jau minėjau savo kalboje svarstant šį įstatymą, yra lėšų, kurios jau ir taip yra naudojamos valstybės reikmėms, t.y. miškotvarkos darbai privačiuose miškuose (buvo 2 mln.), apželdinti dirvonuojančią ir pažeistą žemę. Miškininkai supranta sunkią valstybės finansinę padėtį. Mes sutarėme, pritarė ir Miškininkų sąjunga, kad jeigu bus priimta ši pataisa su žodžiu “iki”, bus galima pažiūrėti tas programas. Visus prašyčiau, įvertinant šią pastabą, balsuoti už šį įstatymą. Tai yra suderinta ir su Miškų, ir su Saugomų teritorijų departamentu, ir su Generaline urėdija, ir su Miškininkų sąjunga.
PIRMININKAS. K.Trapikas kalbės prieš. Tai paskutinis kalbėtojas dėl motyvų.
K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau prašyti dešinėje pusėje sėdinčių Seimo narių, kad mūsų labai nebartų dėl to, kad mes šiandien priešinamės Kelių fondo, Miškų įstatymams. Čia yra aidai rudens didelių darbų, susijusių su “Mažeikiu nafta”. Primenu, kad tie dideli įsipareigojimai, kuriuos pasirašė Vyriausybė, daro įtaką, įvykdė intervenciją į finansų rinką. Todėl mes bandome priešintis. Nebarkite, jeigu mes šiek tiek tą bandome daryti. Jums tik primename, mielieji, kadangi priėmėte tuos didelius įsipareigojimus, turėkite omeny ir bendrai galvokime, kaip išeiti iš tos situacijos.
Dėl Miškų fondo norėčiau pasakyti, gal kiek nors ir sutaupysime, bet tos išlaidos atiteks savivaldybėms, nes dalis miškininkų, netekę darbo, ateis į darbo biržą, ateis į savivaldybes prašyti socialinės pašalpos. Neaišku, ar tai yra efektyvus pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis – Seimo Pirmininkas dar gali kalbėti. Paskutinė kalba dėl motyvų, kolegos.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir paprašyti, kad kai balsuojama dėl atskirų įstatymų projektų, kuriuos pateikė Vyriausybė, o jie visi yra susiję su Biudžeto įstatymu, kad būtų suprantama, jog Vyriausybės projekto atmetimas, kaip tai įvyko ką tik neseniai, nėra tik to projekto klausimas. Tai gali sugriauti viso biudžeto pastatą. Galbūt kas nors nesupranta, galbūt kas nors tokiu būdu ir nori sugriauti biudžeto patvirtinimą, kad biudžetas liktų nepatvirtintas, nes reikia viską iš naujo skaičiuoti. Todėl kiekvieną kartą, kai dabar teikiamos alternatyvos, labai norėčiau, kad būtų aiškumas. Ar alternatyvos priėmimas, kitaip sakant, nepriėmimas to, ką siūlo Vyriausybė, nereiškia, kad griaunamas biudžetas toks, kaip dabar yra Vyriausybės sukonstruotas, ir kad reikės vėl gaišti laiką ir gyventi netikrumo būsenoje.
Taip pat labai nenorėčiau manyti, kad kas nors balsuoja, apie ką šiek tiek užsiminė kolega K.Trapikas, galbūt su keršto jausmu Vyriausybei, kuri nuėjo “Mažeikių naftos” privatizavimo, o ne skandinimo keliu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės! Prašau dėmesio registruojantis! Balsuosime, ar priimame Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą su mūsų priimta J.Mocarto pataisa. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime. Po balsavimo bus replikos.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą. Pritariantys – už, nepritariantys balsuoja kitaip.
Už – 73, prieš – 28, susilaikė 5, įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo – V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau atkreipti Seimo Pirmininko dėmesį į tai, kad jis nepainiotų sąvokų ir dalykų. Jeigu jis vadina “Williams” procesą privatizavimu, tai čia jau Seimo Pirmininko sąžinės reikalas. Jeigu jis mano, kad biudžeto pinigus galima atiduoti “Williams”, tai yra, deja, ne pats geriausias agitacijos variantas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V.Andriukaitis visada kalba ne tai, ką leidžia Statutas. Bet ką aš, kaip pirmininkas, galiu daryti, gerbiamieji kolegos? (Triukšmas salėje)
Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2213(2*) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, toliau – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2213. Iš pradžių svarstymas, o paskui, kolegos, priėmimas. J.Listavičius – pagrindinio komiteto išvada.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo du kartus svarstytas Biudžeto ir finansų komitete, taip pat buvo svarstytas Vyriausybėje, buvo teikti pasiūlymai. Jie buvo taip pat svarstomi Vyriausybėje. Į kai kuriuos iš dalies atsižvelgta. Dabar mes turime projekto antrąjį variantą, kuriam Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Todėl siūlau po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti ir balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ar V.Andriukaitis kalbėtų diskusijoje? Prašom. Kviečiu jus į tribūną.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, žinoma, kalbėsiu diskusijoje, nes klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus. Jis yra aktualus visais požiūriais: moraliniu, politiniu, finansiniu ir žmonių vilčių požiūriu. Iš tikrųjų labai įdomu šiandien pažiūrėti į tuos Seimo narius, kurie 1996 m. įsipareigojo grąžinti, atiduoti, išmokėti, sužadino žmonėms viltis, žmonės sustojo į eiles, šiems metams netgi buvo sudaryti sąrašai. Į mane kreipėsi Vilniaus dešiniųjų organizacijų vadovai, t.y. namų ir žemės sklypų savininkų organizacijų pirmininkė ponia Vaivadienė, su raštu, ką dabar daryti, kai žmonės iš tikro yra ir pasiskolinę ir patikėję pažadais dar šių metų rugsėjo mėnesį, kad tie šių metų įsipareigojimai bus įvykdyti, tos kompensacijos bus išmokamos pagal tuos sąrašus, kuriuos jau buvo sudarę. Žmonės prisiėmė skolų, tikėdamiesi gauti pinigų ir pan. Aš kalbu tų organizacijų vardu, kurios yra jūsų rėmėjai, kurios yra būtent konservatorių rėmėjai ir kurios šiandien labiausiai patyrė šoką, nes didelei daliai Lietuvos žmonių buvo aišku, kad šių įsipareigojimų įvykdyti neįmanoma.
Dabar moraline prasme. Priimamas sprendimas nukelti. Kam nukelti? Ar negalite drąsiai pasakyti, kad atsiprašome, neturime iš ko tesėti šių pažadų, kad valstybėje padėtis iš tikrųjų yra daugiau negu tragiška, atsiprašome, kad spekuliavome šiais balsais, kad prisiėmėme įsipareigojimus ir dabar nukeliame įsipareigojimus ant kitų pečių, kartu sukiršinome žmones vieniems atidavę, kitiems niekuo negalėję padėti. Toliau prisidengiama finansine logika. Kur yra finansinė šio sprendimo logika? Kuo galite pagrįsti, kada bus galima atsiskaityti už tuos finansinius įsipareigojimus? Kyla labai rimtas klausimas. Žinoma, buvo galima elgtis kitaip: buvo galima galvoti apie tas likvidžias “Telekomo” ir kitų objektų akcijas, kuriomis buvo galima atsiskaityti su tais savininkais, kurie laukė ir nesulaukė jūsų pažadų. Kodėl dabar dar šių būdų neieškote ir nesprendžiate, gerbiamieji kolegos konservatoriai? Dabar jau galima kalbėti tik su jumis, nes tai konkretus jūsų įsipareigojimas žmonėms. Bet dabar jau ir ta problema atidėta ir nukelta. Toliau gudriai priimamas trečias, jau veidmainystės sprendimas, bet po dvejų trejų metų galėsime garsiai rėkti, kad mes žinome, kaip atiduoti.
Aš atsimenu indėlių kompensavimo problemas 1993 m. Tai buvo vienintelis momentas, kai įvedant litą buvo galima iš dalies kompensuoti santaupas. Aš žiūriu į gerbiamuosius konservatorius, kurių Seime buvo daugiau kaip 50. Kodėl jūs tada nepalaikėte to vienintelio ekonomiškai pagrįsto sprendimo – atsiskaityti už santaupas būtent tada? Ką šiandien gali pasakyti ponia E.Kunevičienė arba G.Vagnorius, kurie tada garsiai šaukė, kad jie žino būdus, kaip viską atiduoti ir kompensuoti, tiktai leiskite mums privatizuoti turtą? Yra to turto. Galima pažiūrėti į stenogramas, o mus vadinti komunistais.
Šiandien ką jūs galite dėl to pasakyti? Šiandien jūs galite tik viena pasakyti – išeiti prieš tuos žmones ir atsiprašyti, kad jūs juos apgaudinėjote. Dabar priimamas sprendimas nukelti. Darote lygiai taip, kaip su indėliais. Gal geriau pratęskite dar savo kadenciją, prašykite, kad nebūtų rinkimų, ir prisiimkite įsipareigojimus? Tai bus kur kas paprastesnis sprendimas, bet iš tikrųjų kalbama apie esmę. (Balsai salėje) Todėl iš tikro turbūt vargu ar galima pritarti tokiai logikai, kai šie įsipareigojimai… dar einama būtent tokiu keliu, ir jie kaip ilgalaikė tiksinti bomba padedami po valstybės pamatais. Gal vis dėlto galėtumėte priimti sprendimą ieškoti likvidžių akcijų ir jomis atsiskaityti už kompensacijas, žinoma, galvojant ir apie vertę, kad galėtumėte tokiu būdu dar šiemet atsiskaityti su tais žmonėmis, kurie laukia.
Projektui pritarti jokiu būdu negalima. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris. (Balsai salėje) M.Pronckus?
M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, Finansų ministerijos duomenimis, kompensacijoms už žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą mokėti reikia apie 1 mlrd. Lt, nors iš esmės ta suma yra sumažinta. Pagal svarstomą įstatymo projektą numatoma šį mokėjimą nukelti vėlesniam laikui. Kaip šį siūlymą galima vertinti?
Pirma. Valstybės finansinė būklė kol kas ne gerėja, bet blogėja. Valstybės skola šiuo metu siekia apie 11,5 mlrd. Lt. Manoma, kad metų pabaigoje ji sieks apie 12 mlrd. Lt. Šiai skolai aptarnauti kitų metų biudžete numatoma skirti daugiau nei 1 mlrd. Lt. Beje, 1996 m. šiam reikalui finansuoti užteko 144 mln. Lt, t.y. reikėjo išleisti beveik aštuonis kartus mažiau pinigų. Į valstybės skolą neįskaičiuojama dar apie 4 mlrd. Lt įvairių skolinių įsipareigojimų, tarp jų 2 mlrd. Lt indėlininkams, kuriuos taip pat reikės išmokėti. Per ne visus metus įmonių tarpusavio įsiskolinimai padidėjo beveik 1 mlrd. Lt ir tokių įsiskolinimų bendroji suma šiuo metu siekia 24,2 mlrd. Lt. Esant tokiai prastai valstybės finansinei būklei, sunku tikėti, kad ši būklė greitai pasitaisys ir kad atsiras pinigų mokėti kompensacijas už žemę ir nekilnojamąjį turtą net ir nukėlus kompensavimo terminus.
Antra. Esant dabartinei ekonominei situacijai būtų logiška, jei valstybė ieškotų kitų galimybių atsiskaityti su žmonėmis. Viena iš tokių galimybių būtų paklausus valstybės rankose esantis turtas, akcijos ir galbūt miškas. 1993–1996 m. šie kompensavimo būdai buvo naudojami. Todėl mano siūlymas (toks yra oficialus) ir yra grįžti prie šių kompensavimo būdų.
Trečia. Manantys, kad to nereikėtų daryti, paprasčiausiai bando išsisukinėti nuo valstybinių prievolių vykdymo. Aiškinimai, kad valstybė gali naudingiau parduoti ar naudoti jos rankose esantį turtą, nieko neįtikina, ypač po naftos komplekso atidavimo "Williams" primokant jam milijardus už tai, kad šį turtą jis paėmė, ir įsipareigojant ateityje atsakyti už visas naujo šeimininko prasto ūkininkavimo pasekmes. Bandymas valstybės rankose laikyti turtą, kuris iš tikro priklauso žmonėms, ir bandymai šiuo turtu manipuliuoti dar kartą parodytų dabartinės valdžios dviveidiškumą, kai žadama duoti, bet neduodama, nors duoti yra visos galimybės.
Biudžeto ir finansų komiteto bei Vyriausybės sprendimai šiuo klausimu kaip tik šį mano teiginį įrodo, t.y. šiuo savo sprendimu minėtos institucijos numato dar vieną naštą užmesti kam nors kitam. Nerimtai skamba Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kad akcijų skyrimas už kompensavimą, nekilnojamąjį turtą yra ne šio įstatymo reikalas. 1997 m. priimant Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymą buvo įrašyta nuostata, kad už nekilnojamąjį turtą galima atsiskaityti vertybiniais popieriais. A.Kubilius teikė šį įstatymą priimti, aiškino, kad į vertybinių popierių sąvoką įeina ir akcijos. Vadinasi, atsiskaitymas akcijomis jau yra tam tikrais įstatymais įteisintas. Nenoras tęsti šį procesą, t.y. už nekilnojamąjį turtą atsiskaityti akcijomis bei kitu nekilnojamuoju turtu, rodo, kad valdžia nenori to turto atiduoti savo šalies žmonėms ir kad šiuo turtu valdžia ir ateityje bandys įvairiai manipuliuoti sudarydama abejotinus sandėrius.
Tokiam projektui, žinoma, pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, girdėjome, kaip Seimo tribūna yra naudojama žmonėms klaidinti. Vienas rėkė, kitas kalbėjo ramiai. Ačiū ponui M.Pronckui, kuris pajėgė kalbėti ramiai.
Štai apie ką nereikėtų rėkti arba apie ką nereikėtų pamiršti rėkiant, kad tie žmonės, kurie aršiausiai priešinosi indėlių kompensavimo principui ir pastangoms išspręsti tai referendumo būdu, aršiausiai priešinosi, kad tiktai referendumas neįvyktų arba nepavyktų, dabar tapo didžiausi indėlių kompensavimo be jokių atidėjimų šalininkai nepaisant to, kokia finansinė padėtis bebūtų valstybėje, su kokiais nenumatytais sunkumais mums būtų tekę susidurti. Pasiūlymai tęsti, kai pinigų nėra, yra skirti vien populistikai ir žmonių klaidinimui. Aš tikiu, kad žmonės supranta, jog mes pasirinkome principingą indėlių kompensavimo būdą, o susidūrę su nenumatytais finansiniais sunkumais neilgam atidedame šio proceso tęsinį. Tai, kas įvykdyta, buvo įsipareigojimų įvykdymas, tai, kas bus vykdoma toliau, aš tikiuosi, bus valstybės įsipareigojimų vykdymas. Taip, kaip ir mes stengiamės vykdyti ankstesnių vyriausybių ir vadovų pažadus, kurių jie patys nenorėjo vykdyti. Mes suprantame valstybės tęstinumą, todėl einame tuo keliu.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, taigi dabar po svarstymo nesuteiksiu žodžio Algimantui. (Balsas salėje) Ar suteikti žodį dėl vedimo tvarkos, sprendžia posėdžio pirmininkas. Gerbiamieji kolegos, prieš akis turime įstatymo projektą ir dabar į tribūną kviečiu J.Listavičių. Kreipiuosi į Alfonsą Bartkų, jis yra įregistravęs projekto Nr.P-2213 pataisą, beveik viskas priimta, du trečdaliai iš jūsų siūlymų yra priimti. Kolega, gal neteiksite balsuoti? Dėkoju. A.Bartkus atsiima savo siūlymą. Ir M.Pronckaus siūlymas yra, ar ne, pone pranešėjau, kitam variantui, bet vis tiek ten lieka esmė. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamojo Seimo nario M.Pronckaus siūlymuose, galima sakyti, slypi tam tikra bomba. Visų pirma, jeigu mes pradėtume kompensuoti akcijomis, akcijos patenka į bendrą apyvartą ir iš karto padidėja, jeigu galima taip sakyti, lėšų apyvarta, iš karto didėja, sakant tiesiai šviesiai, infliacija. Kalbant apie kompensavimą mišku, kam kam, o pateikusiam pasiūlymus taip pat yra aišku, kaip šiandien dar yra elgiamasi su mišku ir kas iš to miško lieka. Jeigu taip žiūrėtume toliau, tai vis dėlto pasiūlymo autorius kažkodėl pamiršo, kaip ta kompensacija už nekilnojamąjį turtą buvo vykdoma jų valdymo laikais, kiek tada buvo išmokėta, nors priėmus įstatymą buvo pasakyta, kad kiekvienais metais bus mokama lygiomis dalimis. Taigi šiuo atveju, matyt, taip pat tai reikėtų prisiminti. Replikos teise čia galima sakyti žymiam oratoriui, kad reikėtų prisiminti, kaip buvo privatizuojamas “Telekomas”, kas ten tada veikė ir kuria kryptimi. Matyt, iš tikrųjų buvo galima gauti šiek tiek lėšų ir taip pat su žmonėmis atsiskaityti, kaip už indėlius, taip, sakykim, ir už žemę. Deja, viską pamirštame ir viską skelbiame pagal naujas gaidas. Todėl šiuo atveju aš Seimo nario M.Pronckaus pasiūlymams nepritariu, tą padarė ir komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turbūt atsiras 10 Seimo narių, kurie paremtų M.Pronckaus norą svarstyti jo pataisą. Taigi dabar žodį suteikiu M.Pronckui.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl bombos, jeigu galima pasakyti.
PIRMININKAS. Dėl jūsų pataisos. Išjungsiu mikrofoną, gerbiamasis kolega, jeigu kalbate apie bombas.
M.PRONCKUS. Dėl mano pataisos. Noriu pasakyti, kad 1993–1996 metais akcijomis buvo atsiskaitoma už žemę ir išmokėta maždaug apie 20 mln. litų tuo metu paklausiomis akcijomis. Tai kaip čia gerbiamasis J.Listavičius tą bombą mato? Čia yra tik tęsimas tos geros praktikos, kokia ir buvo. Dabar dar tų akcijų yra pakankamai: dar yra neprivatizuotas “Telekomas”, yra nevisiškai privatizuotas naftos kompleksas, dar yra kitų rimtų dalykų, tai būtų galima atiduoti mūsų šalies žmonėms, o ne kam nors kitam. Todėl siūlau pritarti mano pataisai ir balsuoti už ją.
PIRMININKAS. A.Salamakinas remia pataisą.
A.SALAMAKINAS. Aš remiu kolegos M.Pronckaus pataisą ir manau, kad išties riekia suteikti žmonėms bent jau šią viltį, kad jie galėtų gauti paklausias akcijas. Man tik kelia nuostabą, kad kalbame apie kompensaciją už žemę, tačiau kai kurie oratoriai kalba apie indėlių kompensaciją. Reikėtų žiūrėti į darbotvarkę, apie ką kalbama.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Ačiū, kolegos. Gaila, kad šiandien vyksta kalbos ir nori būti teisūs tie, kurie šiandien yra kalčiausi. Aš labai nenorėčiau kalbėti prieš kolegą M.Pronckų, bet vis dėlto negaliu nedrįsti pasakyti. Juk šiandien mes mokame už žemę vien dėl to, kad žemė buvo suteikiama nesusitarus su savininkais, ji buvo pavadinta išperkama. Į tą brangią žemę suėjo žmonės, kurie galbūt šiandien būtų atsiėmę savo žemę arba pakeistą turėję, todėl mes būtume turėję kur kas mažesnę naštą.
Antras dalykas yra dėl kompensavimo akcijomis. Kodėl mes šiandien dar žaidžiame tokiais dalykais? Akcijos šiandien turi vertę kaip ir pinigai, bet dar didesnę. Paklausios akcijos gali sudaryti galimybes gauti gerokai daugiau pinigų. Todėl manau, įsivėlimas į akcijas irgi nenaudingas ekonominiu požiūriu. Siūlau nepalaikyti šios pataisos.
PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame M.Pronckaus teikiamai pataisai mūsų dabar taisomam įstatymo projektui. Registruojamės ir balsuosime dėl M.Pronckaus pataisos.
Iš viso užsiregistravo 99 Seimo nariai. Balsuojame dėl M.Pronckaus pataisos, kurią jis dabar teikia dėl mūsų svarstomo įstatymo projekto. Pritariantys M.Pronckaus pataisai – už, prieštaraujantys balsuoja kitaip.
Už – 23, prieš – 62, susilaikė 7. Kolegos, pataisai nepritarta. Taigi po svarstymo mes pritariame šiam projektui. Gerbiamasis kolega, bendruoju sutarimu po svarstymo pritarėme, paskui perėjome… Yra prieštaraujančių.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritarti šiam įstatymui. (Balsai salėje: dėl motyvų, dėl motyvų!) Iš tikrųjų tai yra tiesa. Kolegos, kas kalbėtų po svarstymo dėl motyvų? V.Andriukaitis kalbėtų prieš šį projektą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, man dar kartą labai malonu akcentuoti, kad dėl kompensacijų už žemę, dėl kompensacijų už nekilnojamąjį turtą turėjo būti sprendžiama ekonomiškai pagrįstai. Šiandien iš tikrųjų dar vienintelis ekonomiškai pagrįstas būdas yra tas, kad būtų atsiskaitoma likvidžiomis akcijomis. Tokios akcijos yra ir “Telekomo”, jų dar nespėjusi atiduoti ar parduoti ši Vyriausybė kitų šalių investuotojams, taip pat naftos koncerno, taip pat dar yra Taupomojo banko ir kitos. Visiškai aišku, kad žmonės galėtų pasinaudoti ta teise, taip pat būtų galima išspręsti ir tai, kad tomis akcijomis nebūtų galima laisvai disponuoti. Būtų galima nustatyti tvarką, kaip sprendžiami klausimai, kad nebūtų infliacijos, kad nebūtų visų kitų dalykų, kad tų akcijų nesupirktų apsukrūs vyrukai iš patiklių žmonių, kad tai būtų daroma per maklerių įstaigas, kad būtų daroma visiškai aiškiai, reglamentuotai, nenukeliant šios problemos ateičiai.
Kita vertus, noriu priminti Seimo Pirmininkui, kad socialdemokratai lito įvedimo metu vieninteliai aiškiai pasisakė už tai, kad įvedant litą 1:1 santaupos būtų kompensuojamos iš dalies – iki 5 tūkst. rublių. Būtent tada V.Landsbergiui reikėjo prisiminti ir nekviesti tautos į referendumą, o pritarti socialdemokratų sprendimui, nes ta problema būtų išspręsta. Lygiai taip pat ir dėl nekilnojamojo turto. Socialdemokratai teikė daug ekonomiškai pagristų alternatyvų. Gaila, kad šiandien atmesta M.Pronckaus pataisa, bet aš manau, kad kitas Seimas sugrįš prie šio klausimo, todėl iš tikrųjų rudenį ar pavasarį bus galima spręsti tą problemą. Dabar po svarstymo šiam J.Listavičiaus projektui negalima jokiu būdu pritarti.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir nesiremti šioje vietoje vien politiniais motyvais, o iš tikrųjų pažiūrėti į valstybės realias galimybes. Jeigu praeitais metais Lietuvos nebūtų paveikusi Rusijos krizė, kurios pasekmes jautėme ypač skaudžiai ir šiais metais, jeigu būtume darę kai kuriuos sprendimus ir šiek tiek anksčiau, galbūt šio sprendimo nebūtų reikėję daryti. Dabar, deja, kitos išeities nėra. Iš tikrųjų mes turime pasirinkti ir sunkius sprendimus, turime pasirinkti ir prioritetus, ar finansų sistemos stabilumas, kuris reikalauja mažinti valstybės išlaidas, ar toliau tęsiamos išlaidos ir tuo pačiu būdu sukeliama grėsmė valstybės finansų stabilumui. Aš suprantu opozicijos tam tikrą pasigardžiavimą, kad konservatoriai negali įvykdyti šiuo metu visų tų pažadų ir tų įsipareigojimų, kurie buvo daromi rinkimų metu ir kurie pakankamai ilgai ir pakankamai sėkmingai buvo vykdomi. Tačiau, manau, turėtume visi susitarti, kad valstybės interesai mums turi būti svarbiau už vienus ar kitus partinius interesus, todėl dar sykį raginu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Prasidėjo registracija. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymui. Ar pritariame po svarstymo šio įstatymo projektui?
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Kolegos, ar šiam projektui pritariame po svarstymo. Balsuoti pradėjome.
Už – 73, prieš – 14, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Dabar suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi mums reikia priimti visa tai, kas susiję su valstybės biudžetu, ir patį biudžetą, aš siūlau svarstyti ir balsuoti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti bendruoju sutarimu? Registruojamės. Registruojamės ir sutarsime, ar priimame šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Jeigu 36 Seimo nariai parems Seimo Pirmininko siūlymą priimti šį įstatymą šiandien, o to reikalauja sąlyga, tai yra sąlyga mums priimti biudžetą, mes mėginsim priimti ypatingos skubos tvarka.
Užsiregistravo 101 Seimo narys. Taigi kas būtų už tai, kad šį įstatymą toliau svarstytume ypatingos skubos tvarka. Kviečiu balsuoti už. Manantys, kad ypatingos skubos nereikia, gali rinktis kitą balsavimo formą ir būdą.
Už – 71. Taigi daugiau negu 36. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Mes pradedam priėmimą. Keturi – už, keturi – prieš. V.Andriukaitis – prieš.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo atidėjimas reiškia viena – labai aiškiai nepasakyti, kokia yra valstybės skola, kokie valstybės įsipareigojimai, kodėl kitais metais mes turėsime valstybės skolai aptarnauti skirti 1 mlrd. 200 mln.? Kodėl kitais metais mes turėsime išmokėti milijonines sumas "Williams"? Kodėl mes turėsime dėl tokių valdančiosios daugumos sprendimų ir padarytų milžiniškų klaidų, patyrę ekonominių nuostolių, toliau šios problemos nepasakyti, neišaiškinti žmonėms, nukelti nežinomam laikui ir net nesiimti atsakomybės? Atsakomybė pareigūnų: buvusio ministro pirmininko G.Vagnoriaus, ūkio ministro V.K.Babiliaus, Seimo Pirmininko V.Landsbergio ir daugumos, yra milžiniška. Taigi šiandien iš tikrųjų būtų galima paklausti, ar nesijaučiate padarę tiek daug klaidų ir padarę tiek daug žalos ir ekonomikai, ir ūkiui, ir žmonėms nevykdydami tų įsipareigojimų, apgaudinėdami tuos žmones. Užuot aiškiai pasakę, kad tikrai valstybė resursų turi labai mažai, juk valstybė turi milžinišką vidaus skolą, juk šiandien gimstantis vaikas jau gimsta su minusine skola, esame vieni kitiems skolingi, jūs bandote tyliai priimti sprendimą nukelti kažkokius nesuprantamus įsipareigojimus ateičiai. Yra ekonomiškai pagrįsti būdai, yra likvidžios akcijos, kuriomis žmonės pasitiki ir kurios gali būti vienintelis aiškus kriterijus įvertinant, kaip galima su tais žmonėmis atsiskaityti. Žinoma, yra dar ir turto, kurį galima būtų inventorizuoti ir pažiūrėti, kaip, kokie sprendimai priimtini. Taigi yra sprendimo būdų ir todėl negaliu pritarti tam siūlymui nukelti, nepagrindžiant ir nepaskaičiuojant ir neduodant jokių aiškių…
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū. Norėčiau, kad Seimo narys G.Vagnorius kalbėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Vietoj J.Listavičiaus – Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Labai apgailestauju, kai kurie Seimo nariai, ypač Seimo narys ponas V.Andriukaitis šiek tiek užsimiršta, o kartais, man atrodo, nusišneka tiek, kad net neprisimena, kas 1993 m. buvo valdžioje. Net neprisimena, kas 1994 m., kokia dauguma priėmė įstatymą, kuriame suteikė teises, tai yra numatė galimybę vietoj žemės paprašyti iš valstybės kompensacijos. Siekiant išvilioti iš žmonių žemę, buvo pasiūlytos didelės kompensacijos, tačiau niekas tuo metu net neketino mokėti kompensacijų. Taip per 1994, 1995, 1996 metus buvo prižadėta sumokėti apie 700 mln. Lt kompensacijų. Tie pinigai nebuvo mokami, jie buvo pradėti mokėti tik 1997–1998 metais ir nemaža dalis yra išmokėta. Kam kam, bet jau tuometiniams socialdemokratų lyderiams ir LDDP lyderiams nereikėtų moralizuoti kompensacijų klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuoj suteikiu žodį S.Pečeliūnui. Bet kol jis pradės kalbėti, noriu pakviesti dabar susirinkti seniūnus 308 kabinete, jeigu turite, kolegos, dabar laiko. Juo labiau kad balsuojame, pabalsuojame ir tada. Gerbiamieji kolegos, 308 kabinete ir Ministras Pirmininkas dalyvaus. Prašom susitarti, kolegos, kaip toliau su Kelių fondo projektu. S.Pečeliūnas. Iš jo pavogiau 20 sekundžių. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Truputį daugiau negu 20, bet tiek to. Mielieji kolegos, man atrodo, klausimas nėra juokingas ir pasijuoksim per pertrauką, jeigu kam bus juokinga. Aš norėčiau priminti kai kuriuos dalykus. Mūsų valstybės Konstitucijoje yra parašyta, kad valstybė gali paimti ir išpirkti tą turtą iš piliečių, kurį pripažįsta visuomenės poreikiams. Štai apie tokio turto kompensavimą mes dabar ir kalbam, kad tos kompensacijos būtų atidėtos. Bet ten yra ir kitas sakinys – “iš karto ir teisingai atlyginant”. Aš manyčiau, kad šiandien labai dažnai, prisidengiant taupymu, yra tiesiog nevykdoma Konstitucija. Ar nebūtų racionalesnis būdas, nes dabar esam labai išplėtę visuomenės poreikius, dažnai net nesuvokdami, kaip plačiai jie yra išplėsti ir kiek daug dalykų yra įtrauka į visuomenės poreikius, o tai visai neatitinka to apibrėžimo, ar nebūtų racionaliau labai tiksliai ir pakankamai siaurai apibrėžti visuomenės poreikius turto atžvilgiu? Už tai mes laiku ir teisingai galėtume atsilyginti. O visa kita paimti ir grąžinti piliečiams. Tai nieko valstybei nekainuotų. Čia būtų tikrai rimtas taupymas ir būtų visai kiti valstybinės valdžios, Konstitucijos ir jos piliečių santykiai. Aš negaliu pritarti tokiam neracionaliam siūlymui. Jeigu tai būtų atidėjimo laikas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega...
S.PEČELIŪNAS. Dar 30 sekundžių, kurias jūs pavogėte, pone pirmininke, būkite griežtas, bet teisingas. Atsiprašau, kad sutrukdėte, dabar man reikės dar 10 sekundžių. (Juokas salėje) Manyčiau, jeigu šis atidėjimas turėtų tikslą peržiūrėti plačius visuomenės poreikius, juos susiaurinti, aš sutikčiau. Kadangi tokio tikslo nėra, o yra tikslas tiktai suklaidinti žmones, suvedžioti ir tų pinigų jiems nemokėti, tai tokiam pasiūlymui negaliu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Žinoma, demagogijai ribų nėra, dėl to šiandien tokias gražias kalbas kalba V.Andriukaitis. Tegul jis pamąsto, kodėl atsirado šis įstatymas. Jis atsirado kaip tam tikras veiksmas prieš tuo metu veikusią demagogiją. Kas 1993 ar 1994 metais (gerai neprisimenu) neleido pataisyti įstatymo, kad nereikia išmokėti kompensacijų? Mūsų nemaža grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, man teko jame dalyvauti. Ponas V.Andriukaitis kaip tik buvo priešininkas, kad reikia pakeisti įstatymą, ne atiminėti iš piliečių žemę, bet reikia visiems atiduoti, kitaip sakant, reikia sugrąžinti visą žemę, kompensuoti tik tais atvejais, kai žemės jau neįmanoma grąžinti, kai ji buvo užimta valstybės ir visuomenės statiniais. Žinoma, tada ir Konstitucinis Teismas šito nesuprato, o svarbiausia, tie, kurie šiandien labai gražiai gieda, nesupranta.
Manau, kad anksčiau esame padarę gana rimtą žingsnį. Reforma vyksta gana sėkmingai. Reikia dar pripažinti, kad kompensacijos, kurios buvo priskaičiuotos LDDP laikais, sumažėjo, nes mes praleidome galimybę žmonėms žemę susigrąžinti ir tą šventą žaliosios zonos žemę leidome žemėtvarkos specialistams suteikti kitoje vietoje, neįžeidžiant kaimo gyventojų, kurie neturi žemės arba žemė yra toli. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Kadangi kolegos kalba apie praeitį, aš taip pat turiu kai ką prisiminti. 1990 metais Aukščiausiosios Tarybos nutarimu gerbiamasis V.Landsbergis leido maždaug 800 tūkst. ha atsirasti naujam savininkui, kitaip tariant, ant vieno savininko buvo uždėtas kitas. Iš karto kilo klausimas, kaip kompensuoti tuos dalykus.
Antraisiais metais, gerbiamasis Gediminai Vagnoriau, jūsų protežė Merkys apie 2000 sklypų Vilniaus mieste išdalijo…
PIRMININKAS. Kolega, mes kalbame apie šį įstatymo projektą!
M.PRONCKUS. Taip taip, aš apie žemę kalbu. Man nesinori kalbėti apie cirkus, kurie dabar darosi Vilniaus mieste dėl žemės grąžinimo, kai žemė ne atiduodama savininkams, o kažkam parduodama. Kam jau kalbėti, bet dėl šio klausimo reikėtų patylėti. Žemės reikalai yra taip suvelti, ir kai dabar nenorima matyti galimybės kompensuoti žmonėms ir nenorima to daryti, tai čia yra didžiausias veidmainiškumas. Aš nepritariu šiam įstatymui, nes matau, jog yra galimybių atsilyginti žmonėms.
PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui.
A.KUBILIUS. Dar kartą kviečiu balsuoti už šį įstatymą. Man atrodo, visi argumentai jau yra pasakyti. Dar toliau tęsti diskusiją su opozicija, kuri ketverius metus valdydama Lietuvą sukūrė daug nuosavybės grąžinimo santykių problemų… Jeigu 1992–1993 metais ir vėlesniais, iki 1996 metų, nuosavybės grąžinimas nebūtų visiškai sudarkytas ir iškreiptas, mes tikrai būtume galėję kur kas lengviau spręsti šią labai svarbią valstybei problemą. Dabar turime atidėti pinigų išmokėjimą kompensacijoms už negrąžintą nuosavybę, nes valstybė šiuo metu turi rimtų finansinių problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų sunku klausytis, ieškoma prieš ketverius ar penkerius metus kaltų, kai dabar reikia vykdyti tai, kas buvo ir jūsų, ponai konservatoriai, patvirtintoje programoje. Perskaitykite savo įsipareigojimus. Ten yra aiškiai parašyta, kad bus grąžinama pinigais, o ne pažadais. Reikia prisiminti, ką žadėjote rinkėjams. Man svetima ta mintis, jog kai valstybei blogai, tai opozicijai gerai. Ne, bet man labai norėjosi išgirsti jūsų argumentus, kodėl atmestas M.Pronckaus siūlymas, kad jeigu nėra pinigų, reikia atiduoti akcijomis. Pasirodo, pagrindinį argumentą pasakė ponas V.Lapė – tai, kad mūsų žmonės praturtės, jie gali gauti daugiau akcijomis negu pinigais. Štai yra pagrindinė problema, kad mes savo žmonių visai nemylime, o tuo tarpu “Williams”… “Telekomas” už dyką atiduodamas svetimiesiems. Čia yra pagrindinis argumentas, kad nemylite jūs savo žmonių, mielieji konservatoriai.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis – paskutinis kalbėtojas dėl motyvų.
V.LANDSBERGIS. Man buvo malonu girdėti kolegą V.Andriukaitį, kuris šį kartą nerėkė, kalbėjo ramiau, bet taip pat kalbėjo netiesą. Norėčiau priminti ir jam, ir tiems, kurie mus girdi, kad Aukščiausiosios Tarybos laikais kaip tik socialdemokratai buvo tie, kurie reikalavo žemės apskritai negrąžinti. Netrukus po to jų artimiausi draugai – buvusi kompartija – priėmė specialią deklaraciją, pasirašytą pono A.Brazausko, kad žemės grąžinti jokiu būdu nereikia. Tegul prisimena ir tegul neveidmainiauja šiandien apsimesdami dideliais liaudies gynėjais.
PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą. Tai padarysime užsiregistravę.
Posėdyje dalyvauja 106 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, gerbiamieji kolegos? Už – 69, prieš – 20, susilaikė 12, įstatymas priimtas.
Kas norėtų pasakyti repliką? Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu prisiminti, kas ką ir kada pasirašė, kaip pasirašė. Aš noriu pasakyti vieną dalyką. Buvau aktyvus dalyvis grąžinant žemę, tarp tų, kurie norėjo, kad greičiau gautų. Per ketverius metus vidutiniškai per mėnesį buvo grąžinama 48 tūkst. hektarų. Vieno ha grąžinimas valstybei kainavo beveik 19 litų. Per šį laikotarpį grąžinta per mėnesį 4,8 tūkst. ha, t.y. 10 kartų mažiau, ir vieno ha grąžinimas kainavo 502 litai. Man atrodo, čia irgi reikia pamąstyti, kas kaip kur elgiasi.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš balsavau prieš šį įstatymą, nes jūs man, pirmam užsiregistravusiam kalbėti dėl balsavimo motyvų, nesuteikėte žodžio. Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją ir prašau išsiaiškinti, ar toks posėdžio pirmininko elgesys neprieštarauja Seimo statutui.
PIRMININKAS. Ačiū, kad kreipėtės. Matydamas LDDP frakcijos fundamentalistinį nusiteikimą prieš šį projektą, aš negalėjau patikėti, kad J.Bernatonis jį paremtų, todėl jam žodžio nesuteikiau. Priimsiu bet kokią Etikos ir procedūrų komisijos išvadą.
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro J.Rudalevičiaus priesaika
Gerbiamieji kolegos, pradedame ministro priesaiką ir laukiame Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento. (Balsai salėje)
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes vėl turime iškilmingą ir malonią procedūrą – Lietuvos Seime prisieks ministras. Aš jums skaitau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą “Dėl Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro skyrimo” (šių metų gruodžio 21 d.):
“Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 9 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A.Kubiliaus teikimą, skiriu Joną Rudalevičių Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru”. Dekretas įsigalioja nuo pasirašymo dienos, o ministras gaus įgaliojimus davęs priesaiką Lietuvos Seime.
Kviečiu poną J.Rudalevičių.
J.RUDALEVIČIUS. Aš, Jonas Rudalevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname naująjį ministrą. Linkime sėkmės darbuos! Aš tada paprašysiu tarti žodį… A.Sakalas prašė pirmojo žodžio. Replikos tada, kai baigsis tokia mūsų šventinė pertraukėlė.
R.VAITKUS (TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ SKYRIAUS VEDĖJAS). Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas išeina.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, tęsiame posėdį toliau. Iki pertraukėlės dar turime susitarti dėl planuojamų… (Triukšmas salėje) Jo Ekscelencijos Prezidento balso labai reikėtų balsuojant dėl kitų metų biudžeto. Kolegos, 308 kabinete dabar tariasi seniūnai dėl Kelių fondo. Mielieji kolegos Seimo nariai, posėdis tęsiamas toliau. Aš dar sykį prašau užimti savo vietas. Kolegos, posėdis tęsiamas toliau. Turime porą klausimą ir ratifikuoti dar vieną sutartį, kol paskelbsime trumpą pertraukėlę. Mielieji kolegos Seimo nariai, maloniai prašau užimti savo vietas. Seimo narės, taip pat.
Suteikiu žodį A.Sakalui. Atsiprašau, kad negalėjau to padaryti pirma, laukdamas Jo Ekscelencijos Prezidento. A.Sakalas.
A.SAKALAS. Taip, atsiprašymas priimtas. Dėl suprantamų ir labai svarbių priežasčių. Mano replika…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Kalba A.Sakalas.
A.SAKALAS. Mano replika turėjo būti tokia. Aš nesirengiau replikuoti, bet kai išgirdau Seimo Pirmininką kalbant apie mūsų poziciją 1992 m., aš supratau, kad arba jis ko nors neprisimena, arba jis tiesiog pateikia netiesą sąmoningai. Aš noriu priminti, kad tuometinis mūsų lyderis profesorius K.Antanavičius tvirtino, jog negalima nuvaryti nuo žemės žmonių, kurie ją dirba, bet reikia atiduoti žemę tiems, jeigu tokia žemė yra laisva. Toliau jis tvirtino, kad reikia privatizavimą susieti su žemės grąžinimu. Štai tokia buvo pozicija, kuriai nepritarė konservatoriai. Tuomet, tiesa, jie buvo ne konservatoriai.
Dabar aš norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Kai šiandien motyvuojama, kad mes negalime vykdyti savo įsipareigojimų dėl to, kad prieš tai buvusi Vyriausybė ne taip arba blogai elgėsi, aš, negindamas prieš tai buvusių vyriausybių, tik noriu pasakyti, kad tada, kai priimami įsipareigojimai, žinoma, kas buvo prieš. Todėl nereikia priimti tokių įsipareigojimų, kurių negalėsite įvykdyti žinodami, kad prieš jus buvusi Vyriausybė ką nors ne taip padarė. Bet jums geriau pažadėti nesvarbu ką, laimėti rinkėjų balsus, o paskui atsisakyti savo pažadų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Aš prašyčiau dėmesio. Gerbiamieji svečiai, kurie dabar vaikštot posėdžių salėje, Seimas posėdžiauja toliau. Prašyčiau kiek įmanoma mažiau migruoti posėdžių salėje.
Valstybės skolos įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2194* (priėmimas)
Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – E.Kunevičienė. Prašom, kolege, pakomentuoti ir Vyriausybės siūlomą pataisą dabartiniam projektui.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Valstybės skolos įstatymo pataisa susijusi su tuo, kad siūloma Seimui patvirtinti leidimą valstybės biudžetą sudaryti su biudžeto deficitu. Gavome iš Vyriausybės Seimo rezoliuciją dėl biudžeto. Ten tiktai 2000 metais buvo numatytas deficitas. Komitetas ir pateikė redakciją, kad deficitas būtų leidžiamas tik 2000 metais. Tačiau dabar Vyriausybė persigalvojo ir nori, kad deficitas būtų įteisintas nuolat, kad nebūtų apribota 2000 metais. Yra tam tikras projektas, pateiktas pono V.Dudėno, ne dėl tam tikro straipsnio, bet iš esmės nauja tos pataisos, viso taisomo įstatymo redakcija. Aš manyčiau, kad jai galima pritarti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Ar galime priimti 1 straipsnį? Alg.Butkevičius tikriausiai kalbėtų dėl visko. V.Andriukaitis pritartų 1 straipsniui? V.Andriukaitis pritaria 1 straipsniui. 1 straipsnis priimamas. Jūs kalbate mobiliuoju telefonu, aš negaliu jums suteikti žodžio. V.Andriukaitis nori paremti 1 straipsnį.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad jūs irgi turėtumėte būti korektiškas. Aš kaip tik laukiau žodžio suteikimo. Dabar norėčiau paremti šio įstatymo 1 straipsnį, nes anksčiau, kai buvo daryta pataisa, kad biudžetas gali būti nedeficitinis, jau praėjusiais metais socialdemokratai sakė, kad tai niekuo nepagrįsti pažadai ir negali būti, kad valstybė turi įsipareigoti tai, ko ji kitais metais negalės kontroliuoti. Grįždami prie žodžio “deficitas” įrašymo, visiškai grįžtame prie sveikų ekonominių pagrindų, kurių buvo galima nedaryti praėjusiais metais, todėl mes remiame šią pataisą.
PIRMININKAS. Taigi galime bendruoju sutarimu priimti 1 straipsnį, ar ne? Priimame.
2 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, priimame bendruoju sutarimu Vyriausybės pataisą išbraukti žodžius “Lietuvos Respublikos 2000 metų”. Tai priėmė komitetas, sutarta su Vyriausybe. 2 straipsnį galime priimti su V.Dudėno pataisą, ar ne? Priimame ir 2 straipsnį. Kas, kolegos, kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Jungiu iš naujo. Įstatymas priimtas pastraipsniui. Ar kas kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Šiek tiek vėluodamas įsijungė V.Andriukaitis. Dabar jam suteiksiu… Ne. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Šią minutę posėdžiauja 86 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Prieštaraujančių nebuvo. Už – 73, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1903* (priėmimas)
Mielieji kolegos, vienas projektas, iškrentantis iš biudžeto reikalų, bet taip pat labai svarbus, seniai mūsų svarstymuose minimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1900(3). Į tribūną kviečiu komiteto pirmininką. V.Dudėnas – pagrindinio komiteto vardu. Čia tik priėmimas. Kas pakomentuotų dar diskusijas iki priėmimo? Viceministrė V.Latvienė.
V.LATVIENĖ. Šios sutartys yra pasirašytos tiek Lietuvos, tiek Amerikos. Amerikos pusė jau yra ratifikavusi šią sutartį. Kad ji įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, būtina, kad ši sutartis būtų ratifikuota ir Lietuvoje. Po sutarties pasirašymo momento buvo pastebėta kai kurių techninių klaidų ir apsikeitus notomis tos klaidos buvo ištaisytos. Taip pat buvo pareikšta pastabų dėl kai kurių žodžių, ar jie atitinka lietuvių kalbą. Mokesčių inspekcija kreipėsi į Vertimo dokumentacijos ir informacijos centrą, ji patvirtina, kad žodžių, prieštaraujančių Lietuvių kalbos komisijos aprobuotoms taisyklėms, nėra. Kai kurie žodžiai nėra patvirtinti Kalbos komisijos, bet kartu jie nėra įtraukti ir į nevartotinų naujųjų svetimybių sąrašą. Todėl pats vartotojas gali juos rinktis, vartoti ar ne. Atsižvelgdami į tai, prašome pritarti sutarties ratifikavimui.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre. Gerbiamieji kolegos, įstatymas turi vieną straipsnį. Gali kalbėti 4 už, 4 prieš. P.Gylys nori argumentuoti už.
P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tai svarbi sutartis, jos laukia tūkstančiai žmonių, nes daug žmonių gauna pajamas šiose valstybėse ir dažnai jiems tenka mokėti mokesčius tiek JAV, tiek Lietuvoje. Aš manau, kad tas susitarimas palengvintų tų žmonių dalią, pagyvintų pinigų judėjimą. Dar vienas dalykas. Ši sutartis turėtų būti ratifikuojama, nes lygia greta vyksta Estijos bei Latvijos analogiškų sutarčių priėmimas abiejose pusėse. Taip, tose sutartyse yra techninio broko, kalbinio broko. Su tuo sutinkame. Daug Seimo narių kalbėjo, priekaištavo, tačiau priėjome prie išvados, kad dar daug ką galima pataisyti pasikeičiant notomis, bet šią sutartį reikia ratifikuoti šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas nori kalbėti prieš.
F.PALUBINSKAS. Iš tikrųjų ši sutartis yra labai svarbi Lietuvai. Nėra klausimo, ar ją reikia patvirtinti, tačiau, kaip jau anksčiau išaiškėjo, jos vertimas į lietuvių kalbą yra labai netaisyklingas, tekste gausu svetimybių ir Lietuvių kalbos komisija tam visiškai nepritarė. Gėda, kad per pusę metų ministerijos reikiamų pataisymų nepadarė. Mums, kaip Lietuvos Respublikos Seimui, būtų gėda, jei nepasirūpintume, kad reikiami pataisymai būtų padaryti. Todėl tvirtinant šią sutartį siūlau padaryti tokį protokolinį įrašą:
“Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija privalo pasirūpinti, kad sutartis būtų iš naujo išversta vartojant aiškią ir taisyklingą lietuvių kalbą bei lietuvišką terminologiją. Kalbos taisyklingumas ir terminologijos lietuviškumas turi būti patvirtintas Lietuvių kalbos komisijos. Tada taisyklingai išversta sutartis turi būti įteisinta pasikeičiant notomis su JAV Vyriausybe. Šio proceso įvykdymą privalo prižiūrėti Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetas.” Noriu pabrėžti, kad šis įrašas nesulaiko šios sutarties patvirtinimo, tik suteikia galimybę turėti tą sutartį parašytą taisyklinga lietuvių kalba. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės yra analogiška sutartims su kitomis valstybėmis. Sutarties nuostatos sudarys geresnes sąlygas toliau plėtoti ekonominius santykius, plėsti turistinius ryšius ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Pritariu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS. Aš irgi kviečiu balsuoti už šią sutartį, tik norėčiau pasakyti kelis žodžius dėl siūlomo pono F.Palubinsko papildomo Seimo protokolo. Iš pat pradžių palaikiau šią idėją, tačiau pasikonsultavus su teisininkais paaiškėjo, kad tai reikštų tik vieną dalyką – naujas derybas, nes to mums neleistų ne tik pati JAV, jos neakceptuos tokio mūsų požiūrio, bet yra ir Vienos tarptautinių sutarčių konvencija, prie kurios mes esame prisijungę. Todėl tas protokolas yra niekinis, nes protokolo priėmimas, jeigu Užsienio reikalų ministerija pradėtų vykdyti, reikštų naujas derybas iš esmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Medalinskas.
A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdus yra vienas dalykas, kad mes labai vilkinome šios sutarties ratifikavimą. Suprantama, kad kai kas iš mūsų turi pastabų, jog gal Vyriausybė ko nors nepadarė, Vyriausybė sako – parlamentas. Yra du bendri dalykai, kuriuos mums reikia turėti omenyje.
Dėl šios sutarties neratifikavimo, jeigu taip atsitiktų, būtų kaltinama Lietuva kaip valstybė. Antras dalykas, dėl šios sutarties neratifikavimo nukentėtų visų pirma žmonės, kurie jau nukentėjo, kurie nuo rugsėjo 1 d. studijuoja aukštosiose mokyklose net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie dirba mokslininkais pagal kontraktus, sportininkai ir visi kiti, kurie praranda dėl to milžiniškas pinigų sumas. Nemanau, kad ši sutartis turi būti pagrindas, dėl kurio mes turėtume aiškintis, kaip visi tie dalykai darosi, juo labiau kad Užsienio reikalų komitete mes aiškinomės, kaip daromi vertimai, kokia tolesnė jų eiga ir kitus dalykus. Aš manau, kad tokį klausimą geriau palikti Užsienio reikalų komitetui, o ne Seimui, aš turiu omenyje protokolinį sprendimą ir raginu visus balsuoti už šios sutarties ratifikavimą, nors suprantu, kad yra tam tikrų problemų.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, dėl šios sutarties yra diskutuojama nuo birželio mėnesio ir dėl jos daug sykių buvo diskutuota Užsienio reikalų komitete. Tos sutarties lietuviškas tekstas daro gėdą visai Lietuvos Respublikos valstybei, tai, kaip ji yra išversta. Kai kurių sakinių, paragrafų visiškai negalima suprasti. Užsienio reikalų komitetas iš principo sutinka, kad ta sutartis yra labai reikalinga ir naudinga, bet aš manau, mūsų Respublikai būdų gėda ją pasirašyti tokią, kokia ji yra parengta. Reikia iš pagrindų pataisyti lietuvių kalbą. Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė pasakė, kad ta kalba nepriimtina. Todėl aš siūlau atidėti jo svarstymą, kol tekstas bus pataisytas.
PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuodami pareikšime savo nuomonę – pritariame, priimame šį įstatymą ar atidedame, kaip siūlo daktaras K.Bobelis. Kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymą.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Taigi aiškus dokumentas prieš mūsų akis. Kas būtų už tai, kad ši sutartis būtų ratifikuota ir įstatymas priimtas, gerbiamieji kolegos? Pritariantys balsuoja už, abejojantys ir prieštaraujantys – prieš arba susilaiko.
Už – 87, prieš – 3, susilaikė 2. Įstatymas priimtas, gerbiamieji kolegos.
Tuoj replikos. Gal galime dabar susitarti ir dėl F.Palubinsko siūlomo protokolinio nutarimo? Šiaip jis nėra išdalytas raštu. Ar laikysime tai formalia priežastimi, dėl kurios aš negalėčiau jo teikti balsuoti? Ar vis dėlto galėtume dabar balsuodami apsispręsti? (Triukšmas salėje) Kolegos, siūlau dabar apsispręsti dėl F.Palubinsko siūlomo protokolinio nutarimo. Jo esmė yra tokia: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija privalo pasirūpinti, kad sutartis būtų iš naujo išversta vartojant taisyklingą lietuvių kalbą, prižiūrės visus šiuos procesus Seimas ir t.t. Užsienio reikalų komitetas to nesiūlo. Kolegos, dabar balsuojame dėl F.Palubinsko siūlomo protokolinio nutarimo. Kai kas sako, kad toks nutarimas sukeltų problemų tarptautiniuose vandenyse. Balsuojame dėl F.Palubinsko žodinio siūlymo priimti protokolinį nutarimą, susijusį su mūsų ką tik balsuotu įstatymu. Užsienio reikalų komitetas tam nepritaria.
Už – 13, prieš – 44, susilaikė 23. Protokolinis nutarimas nėra priimtas. Dabar krūva replikų. Kalbėkim, kolegos, visi. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš labai trumpai. Ne pirmą kartą Seime stebiu kai kurių kolegų polinkį į monopolizmą lingvistikoje. Aš noriu pasakyti, kad yra kalbininkai specialistai, kurie tuos dalykus tikrai išmano, ir aš noriu, kad Seimas nebūtų paverstas lingvistikos specialistų institucija. Labai prašau kolegas – tą dalyką palikim tiems, kurie tą dalyką išmano. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mane tikrai liūdina ta situacija, kuri yra štai čia, ir tai ne pirmas, ne antras ir ne dešimtas kartas, kai į Seimą patenka sutartys, dėl kurių kalbos kyla štai tokių diskusijų. Ir tai dėl to, dėl ko ir ponas F.Palubinskas siūlė protokolinį nutarimą, priežastys lieka tos pačios, kad Užsienio reikalų ministerija neturi labai griežtų ir aiškių taisyklių, kaip yra elgiamasi verčiant dokumentus, arba tiesiog tų taisyklių nesilaiko. Na, protokolinis nutarimas yra atmestas. Aš noriu, kad posėdžio pirmininkas irgi girdėtų. Protokolinis nutarimas yra atmestas, bet gal tai bus paskutinis kartas ir užsienio reikalų ministras bei ministerijos pareigūnai išgirs Seimo tikrai žmogišką prašymą atlikti savo darbą kokybiškai iki galo ir nekompromituoti ir Seimo, ir valstybės dėl atnešamų nekokybiškai išverstų tekstų. Aš labai tikiuosi, kad šis toks aštrus atvejis bus paskutinis šioje praktikoje, ir paskui mes galėsim tik pagirti mūsų ministeriją, kad ji atkreipė dėmesį ir ant mūsų stalo atsiranda tikrai gražiai, kokybiškai lietuvių kalba parašyti ar išversti dokumentai. Ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo tarp bet kurių valstybių yra viena svarbiausių sutarčių. Ir vien dėl tos priežasties ji turi būti ypač kruopščiai rengiama. Atidžiai išanalizavusi sutartį ir anglų, ir lietuvių kalbomis, galiu drąsiai teigti, jog žmonės, kurie naudosis ta sutartimi ir norės išvengti klaidų, turi skaityti angliškąjį variantą. Nes lietuvišką variantą skaitydamas daugelio dalykų nesuprasi arba jie gali būti interpretuojami klaidingai. Todėl balsuodama už šią sutartį, balsavusi už šią sutartį, bet naudodamasi tuo, kad šiandien salėje dalyvauja ir Seimo narys užsienio reikalų ministras A.Saudargas, dar kartą noriu atkreipti Užsienio reikalų ministerijos ir ministro, kuris pasirašė šią sutartį, dėmesį, kad reikia iš tikrųjų daugiau laiko, daugiau pastangų ir daugiau atidumo rengiant sutartis. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šitą sutartį sustabdėm gana ilgam laikui. Tai buvo Užsienio reikalų komiteto iniciatyva ir ta prasme iš dalies ir mano iniciatyva, nes mes norėjom išsiaiškinti visas vertimo problemas. Dabar dėl mūsų noro išsiaiškinti pasiektas tam tikras rezultatas, yra tvarkoma sistema, kaip tai daroma, kaip patvirtinama ir t.t. Mes pasiekėm tą rezultatą, bet ir iš pat pradžių niekas nesiekė blokuoti šitos sutarties kaip politinės, ekonominės sutarties su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kita vertus, mes gavom labai išsamius paaiškinimus tiek iš Kalbos inspekcijos, tiek iš Vertėjų biuro dėl esančios problematikos, dėl vartojimo tam tikrų terminų, kuriems nėra atitikmenų lietuvių kalboje ir lietuvių kalbininkai yra nepateikę vertinių. Tai mes išsamiai išklausėme Užsienio reikalų komitete. Todėl man labai keista, kad daktaras K.Bobelis, ignoravęs pirmąją mūsų komiteto posėdžio dalį, toliau aiškina tuos pačius dalykus. Tai yra nepagarba visiems kitiems: ir tiems žmonėms, ir ekspertams, kurie tikrai pateikė visą problematiką tokią, kokia ji yra. Bet kartu noriu padėkoti gerbiamajam F.Palubinskui, dėjusiam tiek daug pastangų, kad priverstų mūsų valdžios instituciją sutvarkyti sistemą. Manau, kad šiandien padarėm gerą darbą.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.
F.PALUBINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane labai nustebino kolegos A.Ažubalio kalba, kad priėmus šį nutarimą dėl naujo vertimo reikėtų iš naujo derėtis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai yra netiesa. Aš ėmiau ir paskambinau Amerikos (…). Jie man pasakė, jeigu sutarties esmė nėra keičiama, naująjį vertimą galima įteisinti paprastai pasikeitus notomis. Tą galėjo sužinoti ir Užsienio reikalų ministerija, tą galėjo sužinoti ir ponas A.Ažubalis, jeigu būtų norėję. Gaila, kad to noro nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, posėdis tęsiamas. (Balsai salėje) Dabar vyksta posėdis, gerbiamasis Juozai Olekai ir visi kiti, stovintys į mane neoficialiomis kūno dalimis. (Balsai salėje) Ministras A.Saudargas – paskutinė replika.
A.SAUDARGAS. Labai ačiū, pirmininke, labai ačiū Seimo nariams už parodytą rūpestį lietuvių kalbai. Turiu jums garantuoti, kad Užsienio reikalų ministerija ir aš asmeniškai tam skiriame labai daug dėmesio, dirbame ir stengiamės, kad ta kalba būtų kuo geresnė. Mane labai stebina tai, kad mes Lietuvos parlamente dirbame ne pagal kompetenciją, nes Užsienio reikalų komitetas šį klausimą ne vieną kartą svarstė ir žino visus sprendimo būdus. Užsienio reikalų ministerija paskutiniame komiteto posėdyje pasakė, kaip galima taisyti, jeigu bus rasta kompetentingų institucijų, ne Užsienio reikalų ministerijos ir ne šakinės ministerijos. Gerbiamieji Seimo nariai, įsiklausykite, už tekstą atsako Vertimų centras. Vyriausybė jau yra išsprendusi šį reikalą. Ši problema iškilo ne dabar. Sprendimai buvo priimti dar šių metų pradžioje, kad visų sutarčių vertimų tekstus turi aprobuoti Vertimų centras. Jeigu Vertimų centras pasakys, kad yra būtina vieną ar kitą žodį pakeisti, diplomatiniais kanalais susitarus yra galima sutartis po ratifikavimo pakoreguoti. Šis sprendimas buvo pasakytas komitete, taip buvo nutarta. Man atrodo, vis dėlto reikėtų pasitikėti Užsienio reikalų komitetu. Kiekvienas mūsų turėtų spręsti tuos dalykus, kurie mums priklauso, užsienio reikalus – Užsienio reikalų komitetas, kalbos reikalus – tos instancijos, kurios už tai atsako. Juo labiau kad pastabos, kuriose buvo išsakytos dėl šios sutarties teksto, aš labai apgailestauju, pateko ir į spaudą, yra netikslūs komentarai šios dienos “Respublikos” straipsnyje ir terminai, kurie yra nemalonūs lietuvio ausiai. Galbūt būtų galima juos pataisyti, bet tie terminai yra įprastai vartojami. Tą teisininkai patvirtino. Jeigu norime vartoti kitą terminą, tai nėra nei Užsienio reikalų ministerijos reikalas, nei Užsienio reikalų komiteto reikalas, tai yra tų, kurie prižiūri…
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai teikiu didelę reikšmę kalbos taisyklingumui ir tikslumui, ypač oficialių dokumentų. Atkreipiu dėmesį, kad vengtini visokie profesinio žargono įsiskverbimai į dokumentus, jų reikia vengti, kiek to galima išvengti. Tai susiję ir su tarptautinėmis sutartimis, kurios tvirtinamos dviem kalbomis, lietuviška versija neturi būti bloga kalbos požiūriu. Tačiau šiandien mačiau truputį perlenkto karščiavimosi arba priekaištavimo būtent vienai ministerijai – Užsienio reikalų ministerijai. Prisipažinkime, kad ir mūsų priimami įstatymai ne visada labai tobuli ir gražūs kalbos požiūriu.
Gal prisimenate, kai aš siūliau idėją įsisteigti Seime tam tikrą kalbos tarnybą, papildomą kalbos tarnybą, kuri stengtųsi padėti mums padaryti mūsų įstatymų kalbą ir paprastesnę, ir suprantamesnę visiems žmonėms. Aš noriu priminti tą idėją, kad ji liktų gyva. Mes jos neįgyvendinome, nes ne nuo šiandien jau vykdome taupumo politiką. Pagalvokime, ar tai ta vieta, kurioje reikia taupyti? Gal ateities seimai tai padarys, įsteigs tokią tarnybą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pertrauka iki 12.30 val., tada tolesni biudžeto reikalai. Prašom nevėluoti.
Pertrauka
Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2241. Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2241(A) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka) (pateikimas)
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registruojamės, mielieji. Prašyčiau būti nors šiek tiek tvarkingesnius mus visus. Registruojamės. Kol registruojamės, turiu pasakyti, kad mes dabar imame rezervinį klausimą, dėl kurio yra įregistruoti du projektai: Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, teikiamas M.Šerienės, ir alternatyvusis projektas, kurį teikia Finansų ministerija.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Turiu pasakyti, kad M.Šerienė atsiima savo projektą Vyriausybės siūlomo projekto naudai – svarbiausia, kad būtų atspindėta esmė. Kas pateikia Vyriausybės dokumentą? Finansų viceministrė V.Latvienė. (Balsas salėje)
Dėl vedimo tvarkos – J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal mes galėtume dirbti pagal mūsų nustatytą darbotvarkę, nes mes ir taip vėluojame, o biudžeto svarstymas vis atidedamas ir atidedamas. Į šį posėdį yra pakviesta daug garbingų žmonių, todėl būtų gerai, kad mes nevėluotume.
PIRMININKAS. Norėčiau tikėti, kad dėl šio klausimo bus susitarta labai greitai. Ponia viceministre, kviečiu jus į tribūną.
V.LATVIENĖ. Pateiksiu klausimą. Šiuo metu yra nustatyta, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. nebetenka teisės į 50% dydžio lengvatą smulkieji aludariai. Atsižvelgdami į jų prašymus, kad tą lengvatą jiems reikia išlaikyti ir toliau, ir suderinę tai su Europos Sąjungos reikalavimais, siūlome nustatyti 50% dydžio akcizo lengvatą tik smulkioms alaus darykloms, t.y. kurių metinė apyvarta yra 800 tūkst. dekalitrų, kai už 100 tūkst. pagamintų dekalitrų jie galės taikyti 50% sumažintą akcizo tarifą. Šia lengvata pasinaudotų tik smulkios alaus daryklos, bet neturėtų teisės į tą lengvatą, kas buvo iki 2000 m. sausio 1 dienos, stambios alaus daryklos. Prašome pritarti projektui.
PIRMININKAS. Jus nori klausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau patikslinti. Kodėl paliekama tiktai maža dalis lengvatos, jeigu mes manome, kad smulkioji įmonė yra iki 800 tūkst., tai tik vienas aštuntadalis paliekamas su lengvata? Galbūt reikėtų visą palikti?
V.LATVIENĖ. Tiesiog buvo atsižvelgta į šiandienos situaciją. Ta lengvata dėl 100 tūkst. dekalitrų galioja ir šiandien. Manome, kad yra ne tas momentas plėsti lengvatas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Norėčiau paklausti. Ar jūs įvertinote Teisės departamento išvadą ir kaip įvertinote?
V.LATVIENĖ. Dėl to negalėčiau pasakyti. Prie mano popierių nėra Juridinio skyriaus išvadų.
Aš tada tuoj pat pasižiūrėsiu. Jeigu bus dėl juridinės technikos, pataisysime be problemų.
J.ŠIMĖNAS. Aš tada galėčiau pakomentuoti, pratęsti klausimą.
PIRMININKAS. J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Teisės departamento išvadose parašyta, kad šiuo metu kartais yra sunku atskirti, kas yra mažoji įmonė. Taip, kaip parašyta – 800 tūkst. dekalitrų, kartais gali būti įmonė, kuri yra prie didelės įmonės, ir atskira maža įmonė, ir t.t. Ar Vyriausybė galės savo sprendimu tai įvertinti?
V.LATVIENĖ. Būtent ir yra išdėstyti tik pagrindiniai principai, kad ji turi būti nei teisiškai, nei juridiškai nepriklausoma, atskirtos patalpos, o visą tą mechanizmą deleguojama nustatyti Vyriausybei, nes į įstatymą iš tiesų tai neįmanoma surašyti. Tų apribojimų reikia tik tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia viceministre.
Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, sutarsime dėl šio projekto. Ar pritariame po pateikimo? Pritariame Nr.P-2241(A) variantui po pateikimo. Kolegos, Vyriausybė jį siūlo svarstyti skubos tvarka, bet tai yra techninė klaida. Jį siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka, kad šiandien galėtume priimti. Tai galėtų patvirtinti Ministras Pirmininkas A.Kubilius ir Seimo Pirmininkas, jeigu kas netikite. Siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? Pritariame bendruoju sutarimu. Ačiū.
Pradedame priėmimą. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį, antrasis – įsigaliojimo laikas. Gal galime sutarti, kad ir 1, ir 2 straipsniams pritariame? Pritariame.
Tada prašom, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu, kad mes pritartume, nes ne vieni esame kalbėję už smulkaus verslo skatinimą. Priimdami šį įstatymą padėsime toliau smulkioms ir vidutinėms įmonėms plėtoti savo verslą.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kviečiu dar sykį registruotis. Ponia Danute!
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
Akcizų įstatymo 6… Ar A.Katkus dabar užsiregistravo, ar ne, gerbiamieji kolegos? Ar tikrai? (Balsai salėje) Balsuojame, ar priimame Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį teikia Vyriausybė. Gerbiamieji kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?
Už – 106, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas. V.Andriukaitis dar deda savo balsą. Taigi už – 107.
Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2190(3*) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Per pertrauką buvo susirinkę seniūnai tartis dėl Kelių fondo įstatymo projekto. Ar iš tikro 45% lieka ir ar dėl to griūva visas kitų metų biudžetas? Kas Seniūnų sueigos… R.Survila. Kokie pasitarimo su Ministru Pirmininku rezultatai?
R.R.SURVILA. Seniūnų pasitarime nebuvo vienos nuomonės, bet buvo sutarta dėl vieno, kad negali likti 45%, kaip buvo numatyta projekte. Todėl frakcijos vardu aš siūlau grįžti prie svarstymo taip pat ir dėl to, kad nebuvo tinkamai reaguota į frakcijos pasiūlymą, pagal 121 straipsnį pakartoti balsavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Ponas R.Survila pasakė dalį tiesos. Kita tiesos dalis buvo tokia: seniūnai, kurie ten buvo, išskyrus poną R.Survilą, sutiko, kad jeigu bus 35%, jie neprieštaraus. Priešingu atveju jie prieštaraus bet kokiems kitiems siūlymams, taip pat ir perbalsavimui. Mes norėtume išgirsti pono Ministro Pirmininko poziciją, ar jis, ar jų frakcija sutinka su 35%. Jeigu sutinka, mes nematome daugiau jokių abejonių.
PIRMININKAS. S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Norėčiau patvirtinti, kad kompromiso Vyriausybės pusė neieškojo, todėl tai nėra pasitarimas. Buvo išdėstyta kitokia nuomonė. Mes likome prie savo nuomonės. Būtume darę kompromisą, bet jo iš mūsų net ir neprašė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, A.Salamakinas nėra Seniūnų sueigos pokalbio narys, ar ne? Kolega, susitarsime. Gerbiamieji kolegos, tarp seniūnų buvo sutartas vienas dalykas: 45%, kaip dabar, kitiems metams likti negali. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, dabar pasakysiu savo nuomonę ir savo vertinimą. Pirmasis dalykas – balsavimas dėl Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įvyko. Vienas dalykas. Per šį balsavimą balsuota dėl Mokesčių įstatymo projekto straipsnių, šie straipsniai reglamentavo mokesčius ir dėl jų iš tikro pasikeis valstybės pajamos, dėl to niekas negali diskutuoti po tokio balsavimo. Vyriausybės vadovas prašė perbalsuoti dėl šio projekto, taigi padaryti šio priėmimo pertrauką po balsavimo. A.Kubilius aiškiai pareiškė. Aš dabar remiuosi Statuto 158 straipsnio penktąja dalimi. Tėvynės sąjungos frakcija prašė perbalsuoti dėl to, kad ne visi užsiregistravę Seimo nariai balsavo.
Gerbiamieji kolegos, prieš biudžeto balsavimą matydamas, kad tai yra svarbiausia problema, kurią mes turime įveikti, aš dabar remdamasis Statuto 261 straipsniu, atsižvelgdamas į seniūnų nuomonę, kad 45% šiame įstatyme negalėtų likti, kad tai griauna mūsų sutartą kitų metų biudžetą, aš skelbiu šio įstatymo perbalsavimą.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Gerbiamieji kolegos, kadangi visi sutaria dėl to, kad negali būti 45%… (Balsai salėje) Mes pasirinksime iš dviejų procentų: iš 32% ir iš 35%. Taip buvo tartasi Seniūnų sueigoje, pone Ministre Pirmininke, ar ne? (Balsai salėje) Aš suteiksiu žodį Ministrui Pirmininkui, o mes registruojamės, gerbiamieji kolegos. Dabar registruojamės, gerbiamieji kolegos. Niekam žodžio suteikti negaliu. Ar dalyvauja posėdyje V.Stasiūnaitė?
Užsiregistravo 122 Seimo nariai.
Suteikiu žodį Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš raginčiau šiek tiek ramiau žiūrėti į šios dienos svarstymą. Iš tikrųjų seniūnų pasitarime mes tarėmės dėl tos situacijos, kuri susiklostė ir apie kurią gal ne visi ir Seimo nariai suprato balsuodami, kad balsavus prieš teikiamą įstatymą lieka 45%. Kiek aš suprantu, daugelis frakcijų manytų, kad būtų galima sutarti dėl 35%. Buvo prašoma manęs, kaip Ministro Pirmininko, atstovaujančio Vyriausybei, pasakyti, kad ir Vyriausybė su tuo sutinka. Aš to negaliu padaryti, nes Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, balsavo už 32%, ir taip yra sukonstravusi biudžetą. Avansu pasakyti, kad mes sutinkame su 35%, aš tikrai negaliu, tačiau aš siūlau Seimui šioje vietoje priimti racionalų sprendimą. Jeigu Seimo posėdžio pirmininkas pasiūlytų dabar iš naujo svarstyti klausimą ir Seimas apsispręstų balsuodamas, kad tikrai tai reikia daryti, tai tikrai nepažeistų Statuto. Jeigu toliau pirmininkas pasiūlytų Seimui apsispręsti taip pat šiek tiek išimties tvarka, ar 32%, ar 35%, kiek Seimas nutars, tai Vyriausybė ir priims tokį sprendimą, pripažins ir ieškos būdų, kaip tada išsisukti iš situacijos. Be abejo, Vyriausybė labiau norėtų, kad būtų 32%, nes pagal tai sukonstruotas biudžetas, bet jeigu bus nubalsuota už 35%, ką gi, teks kai kur mažinti išlaidas. Noriu priminti, kad tokiu atveju tektų mažinti išlaidas žemės ūkiui, nes su ta sąlyga buvo paimti pinigai iš Kelių fondo, bet ieškosime būdų rasti patį geriausią sprendimą. Dabar tiesiog siūlau grįžti prie svarstymo iš naujo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis dar kartą, kad visi būtų užsiregistravę. Tada sutarsime, ar grįžtame prie Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuodami sutariame. Visos frakcijos sutinka, kad 45% ten būti negali. Dėl to aš galiu naudotis 261 Statuto straipsniu. (Balsai salėje) Vyrai ir ponios, ir ponai, Kalėdos! Registruojamės visi.
Iš viso užsiregistravo 127 Seimo nariai. Aš suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui be eilės, kaip jam ir priklauso kalbėti.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar sykį jums priminti, tikrai esu įsitikinęs, kad ne visi suvokė ano balsavimo metu. (Triukšmas salėje) Nerėkite, nerėkite, nerėkite. Jeigu mes nepersvarstome klausimo, tai tikriausiai dalis nesąmoningai bus balsavę už tai, kad liktų pernykštis 45% limitas, kuris visiškai sugriauna visą biudžeto konstrukciją. Taigi aš galiu suprasti, kad kai kurie iš opozicijos galbūt apsidžiaugė šia galimybe sugriauti biudžeto svarstymą ir priėmimą, numatytą šiandien, palikti mus visus su tokia Kalėdine “dovanėle”. Aš siūlau to nedaryti. Iš tikrųjų mes turime realią padėtį, buvo sutarta 35%, o paskui Vyriausybė dėliojo savo reikmes ir galimybes ir pasiūlė 32%. Dabar naudotis proga ir forsuoti 45% – tai yra visiška destrukcija. Siūlau to nedaryti. Grįžtame ir apsisprendžiame kaip atsakingi žmonės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 127. Taigi kas už tai, kad grįžtume iš naujo prie šio įstatymo priėmimo? (Balsai salėje) Pradedu, gerbiamieji kolegos, balsavimą. Kas už tai, kad grįžtume prie Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo ir susitartume, ar 32%, ar 35%, susitartume balsuodami, gana korektiškai, kolegos.
Už – 73, prieš – 40, susilaikė 4. Grįžtame, kolegos, prie Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo. Dabar bendrasis susitarimas išnyksta, lieka 32% ir 35%. Suteiksiu žodį dviem kalbėti dėl 32% ir dviem dėl 35%. J.Valatka. Dėl kokio procento, kolega, kalbate?
J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek buvo pasakyta ir tokių žodžių, kurie visiškai netinka biudžetui. Aš noriu pasakyti taip, kad jeigu bus sugrįžta prie 35% siūlymo, biudžetas nebus sugriautas. Atkreipiu dėmesį į pajamas. Akcizai ir pridėtinės vertės mokestis dabartiniame biudžete yra mažesni negu 1998 metų biudžete. Manau, kad tokia suma – 15 mln. vienai pozicijai, 15 mln. kitai pozicijai – nesudarys jokios reikšmės, todėl 35% pasirinkimas yra visiškai logiškas. Aš siūlyčiau, be jokios abejonės, nesugriaunant biudžeto, pasirinkti 35%.
PIRMININKAS. Dėkui. Suteikiu žodį R.Survilai. R.Survila. Ar 32% remiate, ar 35%?
R.R.SURVILA. Remiu 32%. Priešingu atveju tai ne tik biudžeto problemos, bet ir Kaimo rėmimo fondo problemos. Kito būdo papildyti fondą šiandien nėra, vadinasi, balsuodami už 35% mes kartu atimame iš Kaimo rėmimo fondo 30 mln., kurių niekaip nebus galima papildyti. Be to, čia viso biudžeto parėmimo problema, todėl kviečiu kolegas balsuoti už 32%.
PIRMININKAS. Kas toliau remtų? K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Remiu 35% projektą. Pagaliau jis buvo nubalsuotas ir mes atsidūrėme situacijoje, kuri teisiškai susiklostė tarp 32% ir 45%. Manau, kad tas kompromisinis variantas šiuo atveju yra optimalus. Nemanyčiau, kad reikia sieti šią korektyvą, tai yra 35%, su būtinumu mažinti Kaimo rėmimo fondą. Man labai keista, kai tuos pačius pinigus norima skirti dviem kryptims, tarytum tuo pat metu galima būtų naudoti ir Kelių fondo reikmėms, ir kaimo rėmimo reikmėms. Ta interpretacija, kuri buvo pradžioje per susitikimą su premjeru, įgavo visiškai aiškų turinį, tai yra kalbama apie nenaudojimą Kelių fondo reikalams, t.y. vieškeliams tiesti, o panaudojimą visiškai kitoms reikmėms, kurioms reikėtų ieškoti kitų šaltinių. Kolegos apie tai kalbėjo, tų šaltinių tikrai yra, pagaliau net jeigu reikėtų didinti ir biudžeto deficitą. Taigi siūlau balsuoti už 35%. Tai bus kompromisinis variantas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar J.Šimėnas remtų 32%? Jam galėčiau suteikti žodį tik tokiu atveju. J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad vis dėlto argumentuoti taip, kad jeigu mes turėsime biudžete mažiau pajamų, tai nukentės kaimas, negalima. Valstybės biudžetas turėtų būti paskirstytas vienodai pagal svarbą įvairiems subjektams. Aš vis dėlto pasisakyčiau už 35%.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš dar kartą galiu paraginti balsuoti tik už 32%. Noriu pasakyti, kodėl mes siejame tai su Kaimo rėmimo fondu. Toks buvo Vyriausybės apsisprendimas, kad iš Kelių fondo programos, bendrų programų sąrašo, yra išbraukiama programa “Kelių ūkininkams tiesimas” ir tie pinigai perkeliami į Kaimo rėmimo fondą. Tokia logika rėmėsi Vyriausybės kabinetas ir tuos 30 mln. perkėlė iš Kelių fondo į Kaimo rėmimo fondą. Jeigu šiai logikai yra prieštaraujama, tai mes turime atstatyti atgal visą tą loginę grandinę. Jeigu yra priešinamasi šiai kabineto logikai, tada nubalsavus už 35% jokio kito varianto aš nematau kaip tik mažinti Kaimo rėmimo fondo lėšas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Registruojamės, mielieji kolegos. Kolega Česlovai Juršėnai, prašom registruotis. Registruojamės, kolegos, tada skaičių pasirinksime alternatyviai balsuodami. (Balsai salėje) 35% siūlė ir K.Šavinis, tas tiesa. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuodami pasirinksime procentą.
Iš viso užsiregistravo 128 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už pasirinks 32%, kuriuos siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, balsuojantys prieš pasirinks 35%, kurie išplaukia iš Ekonomikos komiteto siūlymo. Susilaikiusių, gerbiamieji kolegos, neskaičiuosiu. Sutarėme? Sutarėm. Balsuojantys už remia Vyriausybę, 32% ir 30 mln. žemės ūkiui, balsuojantys prieš remia 35% ir visus pinigus keliams. Susilaikiusių neskaičiuoju, gerbiamieji kolegos. Balsuoti pradėjome.
Už – 64, prieš – 62. Pasirinktas 32%… dviejų skirtumas… dviejų skirtumas, nes susilaikiusių neskaičiuoju, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Ar reikalausite balsuoti dar kartą? Registruojamės dar kartą. Registruojamės dar kartą, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dar kartą. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, dar kartą ir balsuosime dar kartą tokiu pačiu būdu. (Triukšmas) Susilaikiusių neskaičiuosiu.
Užsiregistravo 128 Seimo nariai. Dabar paskutinis balsavimas, kolegos. Už balsuojantys remia 32%, prieš balsuojantys remia 35%, susilaikiusių neskaičiuosiu. Balsuoti pradedame, gerbiamieji kolegos.
Už – 65, prieš – 62. Pasirenkami 32%.
Kolegos, keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo projekto. K.Prunskienei suteikiu žodį.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad nebuvo pritarta 35% atskaitymams nuo degalų ir tepalų akcizo, skiriamo į Kelių fondą. Mažinimas iki 32%, kai šįmet turėjo būti net 45%, tuo pat metu mažėjant ir atskaitymų bazei dėl tų nepalankių ūkinių procesų, iš tikrųjų padarys labai neigiamą poveikį šios svarbios infrastruktūros šakos plėtrai ir netgi egzistavimui. Aš nepalaikau paties įstatymo kaip tik dėl šios priežasties ir manau, kad padaryta tikrai labai didelė klaida pasirenkant šitą variantą, kurį siūlė Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau nuraminti visus, kad Kelių fondo mes tikrai nesiruošiam kaip nors skriausti. Jeigu daugelis sako šiandien Seimo salėje, kad ir mokesčių galima daugiau surinkti, ir galbūt pagerės finansinė situacija, tai Vyriausybė iš tikrųjų labai pagarbiai vertins daugelio Seimo narių norą paremti Kelių fondą. Aš tikrai galiu garantuoti, kad mes, pačiu artimiausiu metu keisdami biudžetą arba keisdami įstatymus, ieškosime būdų, kaip papildomai paremti Kelių fondą. Todėl dabar raginčiau jau nebesiginčyti dėl šių skaičių, o paremti visą šį įstatymą ir kartu sudaryti galimybes Vyriausybei racionaliai realizuoti kitų metų biudžetą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nėra abejonės, argumentas, kad štai iš Kelių fondo norime perkelti į Kaimo rėmimo fondą, neišlaiko jokios kritikos. Užtektų atskira eilute reglamentuoti Kelių fondo lėšas, numatomas tiems kaimo keliams remontuoti, prižiūrėti ir t.t., būtų problema išspręsta. Čia reikalas daug gilesnis. Visų pirma aišku, kad kelininkams šiemet bus suduotas didžiulis smūgis, kartu bus suduotas smūgis visai infrastruktūrai. Dėl to mes, taip sakant, turėsime dar didesnių mūsų ūkio nuostolių. Tranzitas Lietuvai atneša be galo daug pajamų. Tuo tarpu Lietuvos keliai jau virsta vos ne geležinkeliais, nes treilerių vėžės jau pakankamai įsispaudė į asfaltą.
Kita vertus, problema slypi štai kur. Aišku, kad Vyriausybė, užuot dabar norėjusi atimti pinigus iš Kelių fondo, turėtų sustabdyti savo įsipareigojimus ir pinigų mokėjimą "Williams". Būtų daug realiau 2-3 metams atidėti įsiskolinimų vykdymą "Williams" ir nereikėtų iš Kelių fondo permesti lėšas dengti geležinkelių tarifams, tuo įsipareigojant "Williams" mokėti tai, kas "Williams" nepriklauso. Aš manau, kad kartu mes galime kalbėti ir apie kitas problemas, todėl iš tikrųjų šis žingsnis yra labai nepalankus Lietuvai.
Dar viena labai didelė blogybė ta, kad mes, pasikliovę gera valia, jog sutarsim dėl 35 bendru sutarimu, staiga bendrą sutarimą atmetėm ir vėl dabar grįžtam prie 32%…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kalbame dabar…
V.P.ANDRIUKAITIS. Todėl nepalaikau viso įstatymo ir kviečiu visus aktyviai balsuoti prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš nepritariu dėl įvairių interpretacijų, jog jeigu nebus iš Kelių fondo paimamos lėšos, tai nebus finansuojamas Kaimo rėmimo fondas. Vis dėlto Kelių fondas naudojasi mokestinėmis pajamomis, o mokestines pajamas Seimas turi teisę skirstyti taip, kaip aktualu šiandien. Aš vis dėlto noriu balsuoti už galutinį biudžeto projektą ir pritariu Lietuvos Respublikos Prezidento agitavimui, kad vis dėlto šiemet turime balsuoti už kitų metų biudžetą.
PIRMININKAS. Bet dabar kalbam dėl Kelių fondo įstatymo pataisos. J.Šimėnas pritarė. A.Čaplikas – prieš.
A.ČAPLIKAS. Aš tikiuosi, kad šiemet mes tikrai balsuosime už biudžeto projektą ir be J.Šimėno agitavimo. Bet, pone Vidžiūnai, jūs šiandien prieš valandą atmetėte pono K.Šavinio pataisą, net neleidote jos svarstyti ir net nesuteikėte jam žodžio. Jūs puikiai išmanote Statutą. Seimas balsavo dėl 32%, t.y. atmetė įstatymo projektą. Sugrįžti prie šio įstatymo projekto mes galime tik po pusės metų. Mes, jūsų vadovaujami, dar kartą pažeidžiame Seimo statutą, todėl aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau jokios tragedijos, jei šiais metais… ateinančiais, t.y. 2000 metais, kelių biudžetas bus šiek tiek mažesnis. Nebus nieko blogo, jeigu paklosim keliais kilometrais mažiau asfalto. Tuo tarpu tie pinigai, nors patenka į kitą žinybą, tačiau irgi bus naudojami kaimo reikmėms, kaimo keliams tiesti. Mane stebina tai, kad tie, kurie yra iš Kaimo reikalų komiteto, kurie yra už žemdirbius, pasisako prieš šio biudžeto koregavimą. Aš prašau visus balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Pirma nesuteikiau žodžio K.Šaviniui, bet ne dėl to, kad jis įregistravęs pataisą, o dėl to, kad mes nuėjom kitu keliu. K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Dėkoju, kad pripažinot, tačiau, man atrodo, šaukštai po pietų. Vis dėlto aš manau taip pat kaip ir ponas A.Čaplikas – kad galėjom mes grįžti prie to svarstymo. Jūs man nesuteikėte žodžio tada, kai reikėjo. Bet jeigu jau ir kalbame apie tai, kad nuo 35% iki 32% mažinam atskaitymus į Kelių fondą, tai reikia įvertinti dar ir tai, kad šiais metais Kelių fondas nesulaukė 130 mln. įplaukų, planuotų biudžete. Toks valstybės įsiskolinimas. Taigi realiai mes dabar patvirtinsime nebe 32%, o dar minus 13%. Reikia tiktai gerai suskaičiuoti, kokią žalą padarėm keliams per tokius atskaitymus į Kelių fondą. Mums atrodo, kad viską užgožė emocijos, tačiau pritrūkome elementaraus skaičiavimo. Suprantant, kad valstybėje tikrai sunki, krizinė padėtis, be abejo, 45% būtų nepadoru prašyti, bet 35%, įšaldyti tuos atskaitymus, įvertinus šių metų nesurinkimą, tikrai būtų buvusi labai tinkama išeitis.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius – paskutiniai argumentai.
S.MALKEVIČIUS. Na, man koktu klausyti visą laiką tą patį apie "Williams". Gerbiamieji, vienąsyk kalbėkim teisybę: ne "Williams" priėmėm įsipareigojimus, o “Mažeikių naftos” gamyklai, kurioje "Williams" turi tik 33%. Visas kitas akcijas turi valstybė. Kitaip tariant, įsipareigojimus priėmėm valstybinei įmonei. Ne, aš reaguoju į pono V.Andriukaičio kalbą. Todėl aš manyčiau, kad… Na, pone pirmininke, jūs man kažkokias grimasas rodot. Aš nenorėčiau, kad jūs rodytumėt…
PIRMININKAS. Mano argumentai tokie: geriau kalbant dėl motyvų į nieką nereaguoti, o kalbėti dėl motyvų.
S.MALKEVIČIUS. Tai aš ir kalbu dėl motyvų. Tai dėl to "Williams" nėra argumentas. Valstybė ten neprarado ne vienos akcijos. Niekam neatidavė ir nepardavė. Visos akcijos liko kaip buvo. Manau, kad vis dėlto tai, už ką mes dabar balsuojame, tai ir privalome balsuoti už tai, kad būtų 32%. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Prieš mūsų akis – Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jo skaičius dabar demokratiškai pasitikrino balsuodami alternatyviai. Visi sutinka, kad nepriėmus šio įstatymo 45% būtų per didelė prabanga. Kolegos, balsuosime, ar priimame dabar šį įstatymą. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 124 Seimo nariai. Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad balsuotume dėl šio įstatymo už, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip. Pritariantys projektui – už.
Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu balsavimą dar kartą! Prašom atidžiai registruotis. Vėl trys, keturios rankos. Ar visi užsiregistravote? Aš kviečiu registruotis. (Triukšmas salėje) Vėl prasidės triukšmas, kad ne visi užsiregistravę. Aš nežinau rezultatų, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Replika po balsavimo bus suteikta V.Andriukaičiui. (Triukšmas salėje) Dabar registruojamės, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.
Užsiregistravo 125 Seimo nariai.
Dabar jau tikrai balsuojame dėl Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Už – 68, prieš – 50, susilaikė 6, įstatymas priimtas.
Viena replika po balsavimo. Ir V.Andriukaitis. Dvi replikos po balsavimo. J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu dar kartą priminti, kad jūs iš tikrųjų pažeidėte mūsų Statutą, nes grįžti prie 32% po balsavimo, kai buvo nepriimtas, buvo galima tiktai po pusės metų. Todėl prašyčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija apsvarstytų jūsų elgesį.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pažeidėte ne tik Statutą, bet pažeidėte ir Konstitucijos straipsnį, nustatantį, kad įstatymai, ypač tokie svarbūs, kaip biudžeto ir finansiniai įstatymai, priiminėjami griežtai įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas, nustatantis tvarką, yra Lietuvos Respublikos Seimo statutas, kuris Konstitucijos pripažintas ir turintis įstatymo galią. Todėl šis įstatymas yra niekinis, jis prieštarauja Konstitucijai, prieštarauja Konstitucijos straipsniams, taip pat pažeidžia Statuto tvarką. Mes dar kartą pasakėme, kad buvo galima nekelti šio klausimo tik tuo atveju, jeigu būtų buvęs priimtas visuotinis sutarimas taip, kaip mes tada nutarėme, kad yra galimas kompromisas. Tai pasiūlė K.Prunskienė, pasiūlė visiškai aiškiai, kad Seimo frakcijos susitartų dėl 35%, ir tada galėtų būti priimta bendru sutarimu. Padarėte ką kita – sukvietėte maksimaliai šalininkus, spaudėte mygtukus, kad tik visi subėgtų į salę, ir toliau priėmėte sprendimą, kad jokio kompromiso nedarysite, ir štai dabar iš jėgos pozicijų padarėte tą sprendimą pažeisdami ir Konstituciją, ir Statutą. Man atrodo, kad jums šiandien nederėtų vesti Seimo posėdžio, reikėtų užleisti vietą kitiems pirmininkams.
PIRMININKAS. Kalėdos, gerbiamieji kolegos, Kalėdos. Prašom susitaikymo, kviečiu ramybės. K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, esu be galo nusivylusi etine ir moraline atmosfera Seime. Mano pasiūlytas kompromisas iš tikrųjų buvo maksimum ką buvo galima padaryti, kad pakoreguotume jau balsuotą sprendimą taip, kad iš tikrųjų toliau galėtume diskutuoti dėl biudžeto. Tuo tarpu toks pasitikėjimas, kad kompromisas apskritai yra galimas dominuojant vienos partijos valiai, pasirodo, visiškai nepasiteisino. Man labai keista, kaip vieno iš projektų teikėjai, t.y. tiek aš, tiek ponas K.Šavinis, siūlydami 35% ir registruodami mūsų pasiūlymą, mes apskritai nesiejom šito siūlymo su Kaimo rėmimo fondo mažinimu, o šis argumentas nuolat buvo naudojamas darant kai kuriems Seimo nariams spaudimą, kad jie pasirinktų kitą Vyriausybės variantą, pasirinktų 32%. Man labai gaila ir iš tikrųjų dar kartą turbūt esam nusivylę ne tik mes, kairioji Seimo pusė, bet ir tie, kurie klauso šios diskusijos.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys I.Uždavinys. Pone Vytautai, jūs atsistojote prie mikrofono paskiausiai ir jums žodžio nesuteiksiu. I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Aš norėjau kreiptis į gerbiamąjį posėdžio pirmininką. Kadangi dabar čia įvyko įvairūs registravimosi būdai ir todėl atsirado protestų, aš norėčiau pateikti vieną pasiūlymą. Paskelbti registraciją Nr.1 ir po dešimties sekundžių paskelbti registraciją Nr.2, ir po to balsuoti. Kodėl aš tai siūlau? Todėl, kad kai kartais jūs paskelbiate registraciją, žmogus kalbasi telefonu ir jis nespėja užsiregistruoti. O kai įvyks dvi registracijos, tai po antros registracijos niekas negalės pateikti pretenzijų, kad jis negalėjo balsuoti ar į jo balsavimą neatsižvelgta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, man iš viso nesuprantama, kai yra spekuliuojama ir Kelių fondo reikalai susiejami su žemės ūkiu. Tartum tik žemės ūkio mašinos važinėja keliais, o jeigu balsuosime kitaip, iš jų galima atimti. Kad iš kaimo jau nėra ką atimti, aš noriu jums pasakyti. 28% kaimui pagal valstybės funkcijas duodame mažiau negu 1996 m. Jūs pasižiūrėkite lenteles, gautas iš finansininkų, ir paanalizuokite. Ir dar specialiai spekuliuojame ir gąsdiname kaimiečius, kad kaimiečiai girdėtų, neva kas nors negerbia kaimiečių ir balsuoja priešingai. Čia nėra nieko bendro!
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Tuojau pradėsime svarstyti biudžetą. Prieš biudžeto priėmimą į tribūną kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką K.Kryževičių.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos ir svečiai, šiandien vyksta paskutinis šių metų Seimo posėdis. Labai gaila, kad, kiek aš prisimenu, paskutiniai metų posėdžiai per visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį visada vykdavo labai audringai. Aš suprantu, kad paskutinę metų dieną, paskutinę šio šimtmečio posėdžių dieną visiems norisi kaip nors susireikšminti, norisi pasirodyti geresniems, negu mes esame, norisi pasirodyti Lietuvos žmonėms, kad štai kaip mes giname jūsų interesus. Aš tai suprantu labai gerai. Bet man kelia nerimą kitas dalykas. Kelia nerimą būtent štai kas. Per visus metus mumyse kaupėsi pykčio, neapykantos, nepasitenkinimo ir visokios kitokios blogos nuotaikos. Labai gaila, kad šio neišnaudoto pykčio ir neapykantos limitą mes norime šiandien paskleisti visai Lietuvai ir visiems žmonėms. Liaukimės šitą daryti! Man atrodo, kad šiandieną kaip tik pasitinkant naująjį šimtmetį, palydint šiuos paskutinius metus užgniaužkime savyje visus negerus jausmus ir iš tikrųjų pradėkime rūpintis tuo, kuo reikia. Suprantu, kad kai kas iš mūsų per visus šiuos metus galbūt nepasistengė, kad girdėtų mus per radiją Lietuvos žmonės, todėl šiandien, paskutinę šių metų dieną, paskutinį šių metų posėdį, norime pasirodyti, štai kokie mes. Susipraskime, mielieji!
Aš dar noriu kreiptis į Seimą. Šiandien mes jau girdėjome 4 ar 5 kvietimus Seimo Etikos komisijoje nagrinėti mūsų elgesį. Jeigu mes, mūsų komisija, per visus metus nepadarė reikiamo poveikio jums ir mums visiems, tai aš kviečiu Seimą atkreipti dėmesį į mano prašymą, kad bent paskutinę šių metų ir šių metų posėdžio dieną atleistumėte Seimo Etikos komisiją ir nepradėkime auklėti vieni kitų.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke. Mano nuomone, mūsų Seimas tampa panašus į normalių pasaulio valstybių parlamentus.
2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2088(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, šypsodamiesi su J.Bernatoniu sutariame, kad jis dabar neprašo žodžio, o mes pradedame svarstyti 1-6a klausimą – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.P-2088(2). Kviečiu į tribūną įžanginiam žodžiui Seimo narį ir finansų ministrą V.Dudėną.
V.DUDĖNAS. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimas apsvarstė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto antrąjį variantą, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei papildomų pasiūlymų ir pastabų. Vyriausybė detaliai išnagrinėjo kiekvieną pasiūlymą ir pagal galimybes juos priėmė. (…) patikslintą 2000 metų biudžeto projektą, kuris jums, gerbiamieji Seimo nariai, yra įteiktas.
Malonu konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetų, frakcijų, Seimo narių pasiūlymai kai kurioms programoms padidinti asignavimus buvo susieti su realiomis galimybėmis, kaip tai galima padaryti, tai yra nurodytas konkretus papildomų asignavimų padengimo šaltinis. Pagal Seimo komitetų, frakcijų, Seimo narių, asignavimų valdytojų pasiūlymus Vyriausybė sumažino valstybės biudžeto išlaidas 109 mln. 250 tūkst. Lt, iš kurių 104 mln. sumažintos valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, 900 tūkst. – Vyriausybės rezervo fondas. Asignavimai padidinti 42 asignavimų valdytojams. Daugiausia, net 72 mln. Lt, yra padidinti asignavimai valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensavimui savivaldybių biudžetams. Šios dotacijos paskirtis – sudaryti visoms savivaldybėms vienodas finansines galimybes tais atvejais, kai joms priskirtos prognozuojamos pajamos, palyginti su einamųjų metų pajamomis, mažėja.
Pagal galimybes padidinti asignavimai Kultūros ministerijos įstaigoms, Sveikatos apsaugos ministerijos centralizuotoms programoms, Švietimo ministerijai – vadovėlių leidybai, mokslo ir studijų institucijoms. Be to, kai kurie asignavimų valdytojai pateikė prašymus dėl padidinimo asignavimų, kurie nebuvo svarstyti Seimo komitetuose. Vyriausybė mano, kad tenkinti tuos prašymus galimybių nėra. Tie Seimo narių pasiūlymai, kuriais jie siūlė daryti struktūrinius pakeitimus – iš esmės sumažinti institucijoms skiriamus asignavimus arba kitoms institucijoms siūloma neskirti lėšų, perduoti “saulėlydžio” komisijai, kuri išnagrinėjusi pateiks pasiūlymus Vyriausybei, ir atitinkamai bus tikslinamas 2000 metų biudžetas.
Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. sprendimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo pakeisti teismų finansinį apsirūpinimą suteikiant jiems daugiau savarankiškumo. Todėl siūloma valstybės biudžeto asignavimus teismams tvirtinti įstatymu, priedėlyje nurodant asignavimų sumas kiekvienai teismo institucijai.
Įskaitant visas padarytas pataisas, valstybės biudžeto bendros pajamų ir išlaidų bei deficito apimtys, numatytos antrajame biudžeto variante, išlieka nepasikeitusios. Dabar noriu pakviesti viceministrą E.Žilevičių pateikti kai kurių Seimo narių pasiūlymus, kurie buvo gauti papildomai, ir Vyriausybės išvadas dėl tų pasiūlymų. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau jūsų paramos mums dabar svarstant biudžeto pataisas. Dėkoju Biudžeto ir finansų komitetui, kuris parengė visą pataisų sąvadą. Tame pataisų sąvade pažymėtos pozicijos, kurioms Vyriausybė pritarė. Taip pat yra Vyriausybės sąrašas pagal asignavimų valdytojus, kam Vyriausybė pritaria. Taip pat ir tiems siūlymams, kuriuos teikia įstatymų leidybos iniciatyvą turintys asmenys. Aš kviečiu jus žvelgti į šitą Biudžeto ir finansų komiteto pateiktą sąrašą, ypač tuos, kurių siūlymams nėra pritarta. Dabar kviečiu į tribūną viceministrą poną E.Žilevičių.
Bet iš pradžių noriu tartis. Ar galėtume sutarti, kad Vyriausybės siūlomos pataisos, tiksliau, mūsų dabar svarstomo įstatymo projekto naujasis variantas galėtų būti priimamas kaip pagrindas? Jis vakar yra pateiktas. Kitas dalykas, ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad aš galėčiau neteikti balsuoti tų pozicijų, kurioms Vyriausybė yra pritarusi. Jeigu, kolegos, galėtume sutarti eiti šiuo keliu… Vyriausybė išnagrinėjo galimybę ir pritarė ne tiktai Seimo narių, komitetų, ministerijų siūlymams, bet ir kai kurių visuomeninių organizacijų bei kitų siūlytojų siūlymams. Jeigu mes galėtume sutarti, kad tas Vyriausybės sąrašas su papildomai skirtais pinigais, taip pat ir su papildomais nubraukimais, kuris yra pateiktas, galėtų būti mūsų bendruoju sutarimu priimamas, mes tuomet, žinoma, galėtume susitarti kalbėti toliau. Pirmojo priedėlio pataisos, kurioms Vyriausybė nėra pritarusi ir kurias iš dalies galėsime apsvarstyti, kolegos. Bet aš siūlau, kad kur jau yra pritarta nors iš dalies… Ne. Gerai, sutarsim, gerbiamieji kolegos.
Pone viceministre, jums žodis. Tada Biudžeto ir finansų komiteto sąvadas, kurį jūs visi turite, ir ten yra penktoji grafa – asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos ir pastabos. Pone viceministre, jūs galėtumėte pasakyti bendrųjų pastabų, o tada pirmasis siūlymas, įregistruotas K.Glavecko. Jeigu jis dabar yra, galėtume prie jo eiti, jeigu jis teikia šį savo siūlymą balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia visą laiką paklausiu, ar jūs teikiate siūlymus balsuoti. Galbūt kai kurie komitetai savo siūlymus atsiims. Taigi, pone viceministre, K.Glavecko siūlymas dėl Sidnėjaus žaidynių. Vietoj siūlomų 2 mln. yra papildomai skirta…
E.ŽILEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Taip, pone viceministre.
E.ŽILEVIČIUS. Laba diena. Tam siūlymui pritarti negalima, nes tie 2 mln. yra paskolų grąžinimas. Juos 2000 metais reikia grąžinti, tačiau Vyriausybė rado galimybę dar papildomai skirti 300 tūkst. Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Nėra K.Glavecko. Ar bus reikalaujama balsuoti dėl šios pataisos? Vyriausybė išnagrinėjo galimybes ir rado galimybę skirti 300 tūkstančių. Suteikiu žodį R.Zuozai. Kolegos, R.Zuoza.
R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų reikėtų palaikyti Seimo nario K.Glavecko pasiūlymą, nes ir šiais metais mes sumažinome neteisėtai Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, pagal kurį buvo numatytas pasirengimas olimpiadai. Mūsų šalies sportininkai su tokiu finansavimu olimpiadoje dalyvauti negalės. Mes turime galvoti ir apie Lietuvos vardo garsinimą, ir apie prestižą, ir apie sportininkų dalyvavimą Sidnėjaus olimpiadoje, svarbiausiame jų renginyje, kitais metais. Todėl siūlau Seimui pritarti Seimo nario K.Glavecko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.
S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, turbūt reikėtų plačiau įsigilinti į Seimo nario K.Glavecko pasiūlymus. Jis siūlo sumažinti 2 mln. litų nepaprastąsias išlaidas, kurios turi būti grąžintos kaip paskola tarptautinėms finansinėms institucijoms. Paėmus tuos 2 mln. litų ir pervedus juos į paprastąsias lėšas, nors ir olimpiadai ruoštis, vis dėlto Finansų ministerijai iškiltų būtinybė tuos 2 mln. rasti. Jeigu nebūtų paėmusi kredito, tai departamentui iš viso nebūtų skirti jokie 2 mln. litų nepaprastųjų išlaidų. Dėl to aš pritariu, kad būtų paskirta 300 tūkst., kaip siūlo Vyriausybė. Nereikia primiršti, kad Vyriausybė rado galimybę skirti dar 2,6 mln. sumą šiam biudžete ir olimpiadai Vyriausybė skiria 3 mln. litų. Manau, jeigu bus didesnis lėšų poreikis, Vyriausybė iš savo rezervų arba iš papildomų pajamų galės skirti olimpinėms žaidynėms papildomų lėšų. Pritariu Vyriausybės nuomonei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar tikrai siūlysite balsuoti? Ar galime sutarti, kad tai?.. Ne. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, dar suteiksiu žodį viceministrui, o mes registruojamės. Balsuosime dėl K.Glavecko siūlymo. Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
Balsuojame dėl K.Glavecko siūlymo. Jis turėtų būti prieš jūsų akis – papildomai pasirengti Sidnėjaus olimpinėms žaidynėms skirti 2 mln. litų. Vyriausybė rado galimybių skirti 300 tūkst. K.Glavecko siūlymas bus priimtas, jeigu už jį balsuos 71 Seimo narys. Pritariantys – už, prieštaraujantys – kitaip.
Už – 29, nėra 71 balso, K.Glavecko siūlymas nėra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, toliau Seimo nario S.Buškevičiaus siūlymas. Bet jis, gerbiamieji kolegos, neatitina Statuto 172 straipsnio reikalavimų. Šis straipsnis… Atleiskit, 174 straipsnio reikalavimų. Aš galiu teikti balsuoti tiktai tuos siūlymus, kuriuose yra nurodoma, iš kur jūs siūlote paimti pinigų. S.Buškevičius to nesiūlo. Jis tik siūlo įrašyti “papildomų išlaidų”, todėl jo siūlymo teikti negaliu. Pone viceministre, prašom pakomentuoti.
E.ŽILEVIČIUS. Aš galiu pasakyti, kad iš dalies šiam pasiūlymui yra pritarta ir yra numatyta 1 mln. litų paminklinei Prisikėlimo bažnyčiai.
PIRMININKAS. Dėkojame, toliau Seimo narių M.Pronckaus, V.Einorio ir V.Velikonio siūlymas. Pone viceministre, jūs tam esate nepritarę, aš suteiksiu žodį kalbėsiantiems atstovams. Krašto apsauga ir žemės ūkis. Pone viceministre!
E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų nuo krašto apsaugos, kaip žinome, yra priimtas įstatymas, kur turi būti išlaikytas 1,7%. Atitinkamai juos mažinti šiuo metu, kadangi įstatymas to neleidžia, nėra galimybės. Bet jeigu jūs matėte, dabar yra papildomai, aišku… Dėl melioracijos čia bus ne viena, ko gero, pastaba ir siūlymas skirti tas lėšas, tačiau Vyriausybė teikia naują įstatymo straipsnį – 14. Ten bus pateiktas naujas Melioracijos įstatymas ir atitinkamai bus numatyta, kad iš melioracijos ir vandentvarkos įrenginių bus surinkta tam tikra dalis lėšų, kuri bus nukreipta melioracijai finansuoti. Taigi iš dalies į tą pasiūlymą atsižvelgta, tačiau šaltinis bus visai kitas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Mykolai Pronckau, ar jūs sutiktumėte su tokia išeitim, ar teiksite balsuoti savo siūlymą?
M.PRONCKUS. Teiksiu balsuoti. Teikiame balsuoti dėl tokių motyvų. Mes siūlome iš Krašto apsaugos ministerijos paimti 80 mln. litų ir atiduoti juos melioracijai. Šiam pasiūlymui pritarė Kaimo reikalų komitetas, tiktai siūlo per pusę padalyti tas lėšas: 40 mln. litų – melioracijai, 40 mln. litų – žemės ūkiui. Motyvas yra toks. Jeigu lyginti krašto apsaugos išlaidas, 1996 m. krašto apsaugai buvo skirta 188 mln. litų, šių metų biudžete yra per 500 mln. litų, todėl šie skaičiai niekaip neatitinka mūsų biudžeto plėtros galimybių ir kitų šakų plėtros galimybių. Manome, kad nieko ypatingo neatsitiks, jeigu 80 mln. litų bus atiduota melioracijai ir žemės ūkiui. Todėl siūlau balsuoti, o balsuojant išaiškės, kas iš tikrųjų už kaimą yra, o kas yra kitokio mąstymo.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Karbauskis paremtų M.Pronckaus siūlymą.
R.KARBAUSKIS. Aš noriu priminti, kad Lietuvoje tebegalioja Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas ir tą viceministras turėtų labai gerai žinoti. Tas įstatymas taip pat apibrėžia, kiek pinigų turėtų būti skiriama žemės ūkio sektoriui, tačiau šio įstatymo nesilaikoma. Taigi kai jūs argumentuojate, kad mes turime laikytis krašto apsaugos finansavimo įstatymo, tai šiuo atveju nemanau, kad tai yra pagrįstas argumentas. Remčiau kolegų pasiūlymą ir siūlyčiau palaikyti komiteto sprendimą skirti 80 mln. litų iš krašto apsaugos eilutės žemės ūkiui finansuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikti siūlymai prieštarauja anksčiau priimtiems įstatymams, todėl jų negalima remti. Kaip jau buvo minėta, yra pagrindinio įstatymo 14 straipsnis, kuris iš dalies spręs šiuos klausimus, todėl siūlau šiam siūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, registruojamės, gerbiamieji. (Balsas salėje) Todėl, kad vienas gali kalbėti už ir vienas – prieš, gerbiamasis kolega Algirdai. Žinau, kad aš kaltas dėl to, kad visiems neduodu kalbėti tiek, kiek jūs norite, kolegos. Prašom nekeikti. Registruojamės. Kolega Juozai Olekai, prašom registruotis. Balsuosime dėl M.Pronckaus, V.Velikonio ir V.Einorio siūlymo. Balsuojantys už pritars šiam siūlymui. Vyriausybė iš dalies į jį atsižvelgė ir siūlo kitu būdu tenkinti šį reikalavimą.
Už – 33 kolegos, prieš – 50, susilaikė 9. 71 balso siūlymas nesurinko, siūlymui nėra pritarta.
Dabar R.Smetonos siūlymas. Prašom, pone viceministre, Vyriausybė beveik šimtu procentų atsižvelgė į šį siūlymą.
E.ŽILEVIČIUS. Vyriausybė numatė padidinti lėšas vadovėlių leidybai 5 mln. litų, buvo siūloma 5,6.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kurie atstovauja R.Smetonos nuomonei, siūlau nesiūlyti balsuoti šio… Pritariame. Vyriausybės nuomonei yra pritarta – 5 mln. litų skirta papildomai vadovėlių leidybai.
R.Smetona siūlė skirti 5 mln. 600 tūkst. Sutarėme, ar ne? 5 mln. skirti. Dėl R.Smetonos siūlymo dabar nebalsuojame. Labai ačiū.
Dabar siūlymus dėl savivaldybių gal kol kas paliekam. Grupės Seimo narių. Seimo nario M.Končiaus siūlymas – numatyti atskirą finansavimą Sveikatos apsaugos ministerijos centrams, inspekcijos tarnyboms. To padaryta nebuvo, nėra parodyta, iš kur paimti pinigų, ir aš negaliu teikti balsuoti šio siūlymo. Seimo nario P.Šakalinio siūlymui pritarta, dabar… (Balsai salėje) Dėl P.Šakalinio siūlymo? Gerbiamieji kolegos, mes sutarėme, kad dėl to, kam pritaria Vyriausybė, nebalsuojame, bet P.Šakalinio siūlymas, pone viceministre… (Balsai salėje) Pone viceministre, Vyriausybė siūlė 500 tūkst.
E.ŽILEVIČIUS. Taip. Kaip jūs ir matėte, 104 mln. buvo sumažintos šiame variante valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, 72 mln. buvo padidinta apimtis savivaldybėms. Likusi suma, kaip jūs matote, yra atitinkamai paskirstyta pagal atskiras pozicijas, atskirus asignavimų valdytojus. Šitie 500 tūkst. iš to likučio ir yra skirta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi yra prieštaraujančių. Gerai, kolegos. Tada kalbėsime dėl motyvų ir balsuosime. Bet siūlymas bus priimtas tada, jeigu bus paprasta balsų dauguma, nes Vyriausybė šiam siūlymui pritaria, gerbiamieji kolegos. Kas paremtų P.Šakalinio siūlymą. V.Andriukaitis paremtų? V.Andriukaitis žada paremti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyti štai ką. Aišku, Seimo narys ponas A.Račas gali būti patenkintas, kad jo iniciatyva jo organizacijai skiriama 500 tūkst. Lt. O 600 tūkst. neužtenka vadovėliams. R.Smetonos pasiūlymas buvo 5 mln. 600 tūkst., o aš paremdamas poną A.Račą ir finansų viceministrą noriu paklausti, koks tai žingsnis, kodėl taip daroma? Tai galbūt geriau iš karto atiduokime tą sumą vadovėliams ir problema bus išspręsta. O Samariečių draugija gali būti remiama kitais būdais.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Vyriausybės nuomonė.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėjau patikslinti, kad tie pinigai neskiriami kokiai nors Račo ar Jonaičio, ar Petraičio organizacijai. Tai yra Samariečių bendrija, tai yra bendrija, vykdanti labai reikšmingą darbą, socialinės paramos darbą. Aš siūlyčiau ir opozicijai, ypač socialdemokratams, neprieštarauti šitos svarbios organizacijos veiklai Lietuvoje ir neprieštarauti tam, kad ir valstybė prisideda prie šios svarbios organizacijos, žinomos visame pasaulyje, tarptautinės organizacijos veiklos stiprinimo Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. (Balsai salėje) O ką jūs kalbėjote, kolega Andriukaiti? Kolegos, mygtuko spalva nereiškia, ar jūs tikrai tuo tikite, ką man dabar sakote. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir tada balsuosime dėl Seimo nario P.Šakalinio siūlymo. Vyriausybė skyrė 500 tūkst. Dėl šio siūlymo pagrindo kažkas prieštarauja. Jeigu dauguma Seimo narių balsuos už, šiam siūlymui bus pritarta. Balsuoti pradedame, gerbiamieji kolegos. Čia užteks paprastos balsų daugumos, nes šiam siūlymui pritaria Vyriausybė.
Už – 66, prieš – 21, susilaikė 6. P.Šakalinio siūlymas priimamas. Skiriama 500 tūkst. litų.
Gerbiamieji kolegos, mes dirbsime ir per pietus, dirbsime taip pat ir nuo 15, ir nuo 16 val., kol susitvarkysime su biudžetu, kad galėtume turėti normalų vakarą ir rytojaus dieną pasirengti svarbioms šventėms. Dabar dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį M.Končiui. Galbūt aš buvau ne visai teisus. M.Končius.
M.KONČIUS. Dėkoju. Tikrai pasijutau šiek tiek nejaukiai, kai dėl mano pasiūlymo buvo pasakyta, jog pasiūliau kažkokią nesąmonę, kuriai nėra pinigų. Ne tai buvo pasiūlyta, buvo pasiūlyta sutvarkyti tas institucijas, kurios ministerijos struktūroje yra finansuojamos ne visai teisingai. Kadangi ministerija pasižadėjo tai sureguliuoti, aš prižiūrėsiu, ar kitais metais bus teisingai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už geranoriškumą. Alg.Butkevičiaus siūlymai. Pone viceministre, kiek jūs jų priėmėte ir ar Alg.Butkevičius kategoriškai reikalaus balsuoti. Pone viceministre?
E.ŽILEVIČIUS. Pirmasis siūlymas. Prezidentūrai nepritarta mažinti išlaidas, Konstituciniam Teismui taip pat nepritarta, Vyriausybės kanceliarijai taip pat nepritarta, skolos aptarnavimo išlaidoms – pritarta. Yra siūloma sumažinti 104 mln. Taip pat nepritarta dėl Teisingumo ministerijos teisinės sistemos reformų metmenų įgyvendinimo. Galbūt po to mes grįšime ir ta programa bus paimta iš Teisingumo ministerijos pavaldumo. Taip pat nepritarta Aukščiausiajam Teismui, Prokuratūrai taip pat nepritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių siūlymai sumažinti asignavimus. Pone Butkevičiau, ar jūs reikalausite balsuoti? Kaip? Kai kuriuos taip. Gerbiamasis kolega, dėl ko reikalausite? Suteikiu jums žodį. Dėl ko reikalaujate konkrečiai? Siūlau reikalauti balsuoti ne dėl visko. Suteikiu žodį Alg.Butkevičiui, dėl ko jis reikalauja balsuoti, nes kai kam Vyriausybė pritarė.
ALG.BUTKEVIČIUS. Aš norėčiau pakalbėti dėl asignavimų sumažinimo Konstituciniam Teismui. Mane labai nustebino Vyriausybė ir Finansų ministerija, kad neatsižvelgė į Valstybės kontrolės patikrinimo medžiagą. Valstybės kontrolės išvadoje rašoma, kad tikrinimais yra nustatyta, kad Konstituciniame Teisme 1998 m. buvo neužimti 27 etatai, 1999 m. pirmajame pusmetyje – 23 etatai. Siūlau, kad Konstituciniam Teismui būtų nustatytas realus etatų skaičius ir būtų patikslintas darbo apmokėjimo fondas valstybės 2000 m. projekte. Gerbiamieji, ar mes turime rezervą, ar neturime, ar mes vėl leidžiame toms institucijoms, kurios Lietuvoje gauna didžiausius atlyginimus, dar sutaupyti, daryti ekonomiją ir išsimokėti didžiausius priedus metų pabaigoje?
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai jūs, kolega, reikalaujate balsuoti tik dėl Konstitucinio Teismo? Ačiū. Ačiū už geranoriškumą. Dėl šio siūlymo suteikiu žodį V.Andriukaičiui.
V.P.ANDRIUKAITIS. Šis siūlymas nukreiptas toliau vienintele kryptimi, kad po to, sumažinus lėšas ten, kur jas galima racionaliai panaudoti, jas būtų galima skirti aukštajam mokslui finansuoti. Lygiai taip pat kaip ir samariečių atveju. Užuot skyrę aukštajam mokslui, mes mėtom lėšas nežinia kur. Iš tikrųjų šiuo atveju pritariu Alg.Butkevičiaus pasiūlymui, kad po to sutaupius lėšas iš visų tokių pasiūlymų būtų galima padidinti asignavimus aukštajam mokslui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, vienas argumentas buvo už, vienas pritarimas ir daugiau už norinčių kalbėti nebuvo. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl Alg.Butkevičiaus siūlymo sumažinti finansavimą ar sumažinti asignavimus Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Jeigu toks siūlymas surinks 71 balsą, šiam siūlymui bus pritarta.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Kas pritartų Alg.Butkevičiaus siūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Už – 40, kolegos. Taigi siūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – P.Gylys.
P.GYLYS. Aš norėjau repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo.
P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes dar kartą demonstruojam, kad mūsų visuomenėje neįgyvendinamas solidarumo principas. Juk pagal jį turėtų taupyti visi: ir turtingi, ir neturtingi. Mes šiuo sprendimu parodėm, kad tos institucijos, kurios gyvena gerai – netaupo, o tos, kurios gyvena skurde, jos iš esmės yra ties išgyvenimo riba arba jau net pražūties riba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, toliau… (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega, dirbsime iki vidurnakčio. Seimo narys S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Replika po balsavimo. Vakar keli Seimo nariai Kaune buvom susitikę su studentų atstovais ir tikrai gerai žinome, kokia yra sunki aukštojo mokslo finansinė, ekonominė padėtis. Buvo gera proga paremti kolegą Alg.Butkevičių ir tas sutaupytas lėšas skirti aukštajam mokslui. Gaila, kad šito nepadarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Alg.Butkevičiaus siūlymai kai kam padidinti asignavimus. Pone viceministre, daug kam pritarėt.
E.ŽILEVIČIUS. Taip, Švietimo ministerijai, kaip jau buvo minėta, 5 mln. yra pritarta, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui iš dalies pritarta, yra siūloma skirti vieną milijoną litų. Taip pat savivaldybėms bendrosios dotacijos kompensacijai iš dalies taip pat pritarta, siūloma skirti 72 mln. litų. Marijampolės krikščioniškosios kultūros centro programai nepritarta. Ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pone Algirdai Butkevičiau, ar reikalausite balsuoti dėl kokios pozicijos? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi Vyriausybė taip tvarkingai dirba, kad beveik dėl visko randa išeičių.
A.Šimėno siūlymai dabar, pone viceministre. Jie įregistruoti ne visai taip, kaip reikėtų juos įregistruoti, bet gal susitarsim. Pone viceministre, kam pritarta, kam iš dalies pritarta?
E.ŽILEVIČIUS. Pirmas punktas: “Skirti lėšas asignavimų valdytojams 1999 metams valstybės biudžete numatytiems ir jau atliktiems darbams apmokėti.” Vyriausybė priėmė sprendimą, kad tai būtų numatyta investicinėje programoje, kuri bus tvirtinama galutinai Vyriausybėje. Šios lėšos bus skiriamos iš Privatizavimo fondo. Taip pat siūloma padidinti valstybės biudžeto pajamų dalį panaikinant PVM lengvatą žurnalams, laikraščiams leisti ir platinti bei laikraštiniam popieriui. Šiuo metu šio įstatymo nėra Vyriausybėje, jis kol kas dar nesvarstomas. “Sumažinti valstybės biudžeto pajamų dalį, paliekant akcizo lengvatas smulkiesiems aludariams pirmiesiems 100 tūkstančių dekalitrų per metus pagaminto alaus.” Vyriausybė praeitame posėdyje svarstė tą pakeitimą, iš dalies jam buvo pritarta. Taip pat sumažinti valstybės, savivaldybių sanatorijų, poilsių namų finansavimą ir numatyti Druskininkų amatų mokyklai. Druskininkų amatų mokyklai steigti siūloma skirti 250 tūkst. Lt, Smulkaus ir vidutinio verslo agentūros darbo užmokesčio fondui taip pat siūloma skirti 40 tūkst. litų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš suteikiu dabar žodį A.Šimėnui. Kaip elgsimės, kolega, su šitais jūsų plačiais siūlymais?
E.ŽILEVIČIUS. Atsiprašau, iš tikrųjų 30 tūkst. Lt, labai atsiprašau, Smulkaus ir vidutinio verslo agentūrai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų čia buvo nemažai siūlymų, ir apie kiekvieną atskirai. Dėl biudžeto pajamų dalies padidinimo, sumažinant mokesčių… naftos, dujų išteklius, tai tas klausimas dar bus sprendžiamas, įstatymas pateiktas.
PIRMININKAS. Taip.
A.ŠIMĖNAS. Vėl PVM lengvatos įstatymas įregistruotas, jis dar nepriimtas ir šiuo metu negali būti balsuojama.
PIRMININKAS. Taip.
A.ŠIMĖNAS. Dėl akcizų lengvatų aludariams iš dalies atsižvelgta.
PIRMININKAS. Labai ačiū, pone…
A.ŠIMĖNAS. Toliau. Druskininkų amatų mokyklai steigti lėšos tikrai numatytos. Mažiau negu buvo prašoma, bet pradžia numatyta. Smulkaus verslo plėtros agentūros darbo užmokesčiui papildomai skirti lėšas, kad būtų įgyvendinamos PHARE smulkaus, vidutinio verslo plėtojimo programos, lėšos numatytos, šiek tiek mažiau. Šiems punktams papildomo kokio balsavimo, manau, ir nereikėtų.
Deja, išlieka tokia labai delikati ir kartu labai aktuali problema, t.y. politinių partijų finansavimo reikalai. Iš tiesų minimalus jų finansavimas išlaisvintų partijas nuo kartais prisiimamų įsipareigojimų atskiroms verslo struktūroms, kurios po to labai brangiai gali kainuoti mokesčių mokėtojams. Ir tai iš esmės yra antikorupcinė nuostata, o lėšų suma tikrai reikalauta labai labai nedidelė, santykinai palyginti, kai skiriama kitoms, sakykim, nežymioms organizacijoms vos ne tokia pat lėšų suma. Turint omeny, kad laukia daug rimtų rinkimų, o visuomenė nori tikrai turėti tokį Seimą ir tokią Vyriausybę, kurie atstovautų platiesiems interesams, o ne atskirų grupuočių, ir minimizuoti jų įtaką. Iš esmės tai yra antikorupcinis įstatymas. Ir aš manau, kad tos lėšos, kurias numato skirti Vyriausybė, yra labai labai menkos. Labai nelengva šiandien prašyti Vyriausybę apsispręsti balsuoti ir dėl šito įstatymo projekto. Bet manau, kad… Kaip, kolegos, teikiam? (Balsai salėje) Na, galima pabandyti balsuoti, manau. Numatant lėšų šaltinį – būtent valdymo išlaidas, nes iš esmės tai yra valdymo išlaidos.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, taigi A.Šimėnas teikia siūlymą dėl vieno dalyko: Vyriausybė skyrė 900 tūkst. Lt politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms finansuoti. A.Šimėnas remia savo siūlymą. Prašom, vienas – už, vienas – prieš. A.Kubiliui suteikiu žodį dabar.
A.KUBILIUS. Atsiprašau, kad aš, ko gero, ne toje grafoje esu atsiradęs, norėčiau paremti Vyriausybės poziciją. Tai nebuvo lengvas sprendimas šiomis gana sunkiomis finansinėmis sąlygomis rasti beveik milijoną litų paremti politinėms partijoms. Aš visiškai pritariu A.Šimėno nuostatai, kad politinių partijų finansavimas iš valstybės biudžeto iš tikrųjų yra labai stipri antikorupcinė priemonė. Bet galimybės yra galimybės. Galimybių ribos neleidžia daugiau rasti lėšų. Norėčiau pabrėžti, kad ir tuos 900 tūkst. Lt Vyriausybė yra nutarusi skirti paremti politinėms partijoms Vyriausybės rezervo sąskaita, t.y. sumažindama lėšas Vyriausybės rezervui faktiškai vienu milijonu litų. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto likti prie Vyriausybės nuostatos ir pabandyti pradėti realiai įgyvendinti šį valstybinį politinių partijų rėmimą, kurį aš vertinu kaip labai svarbų dalyką, bet dabar daugiau lėšų neprašyti, nes jų tikrai nėra. O vėliau gyvenimas parodys, kitais metais galėsim, matyt, kitas Seimas galės skirti daugiau lėšų politinėms partijoms.
PIRMININKAS. Prieš dar norėtų kalbėti R.Karbauskis. Negaliu, kolega, jums suteikti žodžio. Suteikiu žodį šį projektą remiančiam P.Gyliui.
P.GYLYS. Valstybės valdymas sudarytas iš dviejų dalių – iš politinės ir administracinės. Administracinei pusei mes skiriame apie milijardą litų, o politinei neskyrėm iki šiol nieko. Ir aš sutinku su gerbiamuoju A.Šimėnu, kad efektyviausia kovos su korupcija forma – tai partijų išlaisvinimas iš įtakos. Ir čia mums neužteko pilietinės drąsos atvirai ir aiškiai pasakyti Lietuvos žmonėms, kad pigiau yra finansuoti partijas negu kad jas finansuoja interesų grupės. Deja, išminties neužteko valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei atsižvelgti, nes iš milijardo nesurado net kelių milijonų apvalyti mūsų valstybės valdymą nuo korupcijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės, kolegos. Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį R.Karbauskiui.
R.KARBAUSKIS. Kolegos, aš norėjau pateikti truputį kitą siūlymą ir visai kitą argumentą, negu buvo minėta mūsų premjero. Iš tikrųjų 900 tūkst. biudžeto lėšų nepadengs netgi partijų stojamojo mokesčio savivaldybių rinkimams. Aš norėjau pasiūlyti neteikti 900 tūkst., atsisakyti jų išvis, o šiuos pinigus paskirti aukštosioms mokykloms finansuoti. Aš manau, kad tas pasiūlymas būtų tinkamas. Jeigu mes nesurasim pinigų stojamajam mokesčiui, tai mes nesurasim rinkimams pinigų. Aš manau, kad 900 tūkst. mes tikrai surasim nesunkiai. O ten pinigai būtų reikalingesni. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 101 Seimo narys. Seimo narys A.Šimėnas siūlo padidinti finansavimą politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms 5 mln. 971 tūkst. Vyriausybė rado 900 tūkstančių. Kas remtų A.Šimėną, balsuoja už.
Už – 27, prieš – 35, susilaikė 30. Siūlymui nėra pritarta. Dabar V.Lapės siūlymui yra pritarta kitu būdu, ar ne, pone viceministre?
E.ŽILEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Mes dėl to susitarėme ir nekalbame.
Seimo nario A.Katkaus siūlymas yra pagrindiniam projektui, mes dėl jo susitarsime paskui. Dabar mes kalbame tik dėl pirmojo priedėlio. Gerbiamasis kolega, taigi atidedam vėliau. Ir J.Razmos siūlymai. Pone pranešėjau, jūsų nuomonė dėl visų siūlymų.
E.ŽILEVIČIUS. Taip, dėl pono J.Razmos siūlymų. Dėl asignavimų mažinimo Vyriausybė nepritarė.
PIRMININKAS. Rinkimų komisijai, jūs turite galvoje, mažinti?
E.ŽILEVIČIUS. Taip. Pritarta dėl skyrimo Švietimo ir mokslo ministerijai 5 mln. vadovėliams, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vietoj 2,5 mln. skirta 1,5 mln. ir Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo prašyta 2,5 mln., yra skirta 1 mln. Lt.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Gerbiamasis kancleri, Vyriausybė nepritarė jūsų siūlymui sumažinti 10 mln. išlaidas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Kolega, ar teikiate balsuoti savo siūlymą?
J.RAZMA. Jeigu yra įmanoma, aš teikčiau balsuoti dėl šiek tiek sumažinto varianto – ne 10, o 3 mln. Lt, tą pasiūlymą savotiškai sujungiant su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymu, kuriuo buvo prašoma papildomų lėšų Rytų Lietuvos švietimo programai įgyvendinti. 3 mln. Lt būtų svarbi suma paskutiniesiems šitos programos įgyvendinimo metams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas, aišku, žodinis. Aš žiūriu į Ministrą Pirmininką. Pone Ministre Pirmininke, prašau įsijungti savo mikrofoną. Gal S.Slavicko mikrofonas veikia? Ministras Pirmininkas A.Kubilius. J.Razma siūlo mažinti Vyriausiosios rinkimų komisijos asignavimus 3 mln. Lt ir juos skirti Rytų Lietuvai.
Taigi A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu tiktai pakartoti, kad Vyriausybė yra svarsčiusi pirmąjį variantą ir yra išreiškusi savo nuomonę. Aš neturiu dabar jokių įgaliojimų kaip nors tą nuomonę keisti. Taigi nuomonė, kurią išsakė viceministras E.Žilevičius, yra ta pati ir lieka ta pati.
PIRMININKAS. Pone kancleri, ar teiksite balsuoti dėl 10 mln.?
J.RAZMA. Dėl 10 mln. ne, jeigu galite sujungti su pono Ž.Jackūno…
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamieji kolegos, tokio siūlymo nėra įregistruota ir aš negaliu teikti. (Balsai salėje) J.Razma atsiima savo siūlymą mažinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išlaidas 10 mln. 3 mln. nėra įregistruoti ir aš negaliu teikti balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, toliau yra R.Melnikienės siūlymas. Pone viceministre.
E.ŽILEVIČIUS. Ponios R.Melnikienės siūlymas sumažinti valstybės biudžeto pajamas iš baudų ir konfiskacijų. Šiam pasiūlymui nepritarta, nes šios pajamos yra suplanuotos… tiek pajamose, tiek išlaidose yra ta pati suma. Jeigu mes mažinam pajamas, atitinkamai turėtume mažinti ir išlaidas, o, kaip žinome, Vidaus reikalų ministerija… ten tų išlaidų nėra tiek daug numatyta kiek reikėtų. Dabar dėl visų kitų. 17 punktų yra sumažinti asignavimus tam tikriems asignavimų valdytojams.
PIRMININKAS. Pone viceministre! Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Dėmesio! To prašo ir daktaras A.Matulas. Ne tik rūkymas kenkia sveikatai, bet ir didelis triukšmas.
E.ŽILEVIČIUS. Dėl šių visų siūlymų sumažinti asignavimus įvairiems valdytojams Vyriausybėje iš tikrųjų buvo ilgai diskutuota. Buvo priimtas sprendimas šiame etape tų asignavimų nemažinti ir dalį jų, galbūt daugumą, perduoti “saulėlydžio” komisijai, kuri išnagrinėjusi, nes lėšos kai kurioms programoms yra iš viso panaikinamos, nubraukiamos, dalis sumažinama… Dėl to, matyt, išnagrinėjus “saulėlydžio” komisijai bus siūlomi struktūriniai pakeitimai. Galbūt tada, tikslinant biudžetą, į dalį šių siūlymų bus atsižvelgta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos centristai, viceministras žada atsižvelgti į daugelį jūsų siūlymų. Ar reikalausite balsuoti? Bendrasis balsavimas 121 mln. sumažinti asignavimus.
A.Grumadas.
A.GRUMADAS. Taip, gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad tai labai racionalus siūlymas: net 17 pozicijų nesiūloma kam nors skirti papildomų asignavimų, tačiau atvirkščiai – atsiranda galimybių rasti lėšų. Tuo tarpu mūsų salėje šiandien sėdi aukštųjų mokyklų rektoriai, pagaliau ir švietimo, kultūros programos nėra pakankamai gerai finansuojamos, todėl visiškai neatsižvelgti nė į vieną iš 17 siūlymų… Paskaičius matyti, kad kai kurios iš tiesų skamba gana keistai. Man iš viso labai keistas toks ministerijos požiūris.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas lieka – 12 mln. 168 tūkst. sumažinti kai kurioms visuomeninėms organizacijoms.
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau pakartoti tai, ką pasakė viceministras E.Žilevičius. Iš tikrųjų mes niekada neslėpėm (aš tai galiu sakyti ir toliau), kad mes nedarėme didesnių struktūrinių biudžeto reformų ir nesiekėme naikinti kokias nors valstybės funkcijas arba naikinti kokias nors valstybės institucijas, nors esame pasirengę tai daryti. Bet tai darysime racionaliai, apgalvoję, apskaičiavę. Artimiausiu metu, per artimiausią mėnesį, esame pasirengę padaryti tuos sprendimus, kurie leistų sutaupyti nemažai išlaidų, bet tai darysime apgalvoję ir teikdami metų viduryje 2000 metų biudžeto pataisas. Todėl mūsų siūlymas būtų visus kolegės R.Melnikienės pasiūlymus svarstyti vadinamojoje “saulėlydžio” komisijoje, visų pirma svarstant dėl pačių institucijų ateities ir likimo. Tada, aš manau, mes daug daugiau sutaupytume negu dabar, kai neturime galimybės racionaliai apgalvoti, bandydami mažinti vieną ar kitą poziciją. Aš kviesčiau kolegas teikti ir daugiau pasiūlymų dėl struktūrinio biudžeto pertvarkymo, teikti vadinamajai “saulėlydžio” komisijai, dalyvauti jos darbe, bet dabar pritarti Vyriausybės pozicijai.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš remiu pono A.Grumado pasiūlymą. Apskritai noriu pasakyti, jog jeigu mes dabar svarstytume visus pasiūlymus, sutarę visas sutaupytas lėšas, kurias dabar siūloma mažinti, atiduoti aukštajam mokslui finansuoti, nes aukštąjį mokslą iš tikrųjų ištiko rimta krizė... Kita vertus, aš labai norėčiau nesutikti su pono A.Kubiliaus sugalvota “saulėlydžio” komisija. Kopijuojame iš JAV netgi tokius pavadinimus. Tai gal tuomet vadinti “saulėlydžio” Vyriausybe, o ne “saulėlydžio” komisija, tada viskas būtų labai logiška. Siūlau balsuoti už pono A.Grumado pasiūlymą.
PIRMININKAS. Aš siūlau to nedaryti ir opozicijos nevadinti “saulėlydžio” opozicija.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl R.Melnikienės siūlymo 12 mln. 168 tūkst. mažinti asignavimus kai kurioms programoms, būtent: Tremtinių grįžimo į tėvynę informacijos centrui, Lietuvos 1000-mečio direkcijai prie Lietuvos Respublikos Prezidento ir kitoms įmonėms. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsuojame dėl R.Melnikienės siūlymo, kurio vertė 12 mln. 168 tūkst. Remiantys R.Melnikienę balsuoja už.
Už – 26, prieš – 36, susilaikė 18. Siūlymui nėra pritarta.
Dabar prasideda komitetų siūlymui. Dar liko Seimo narių, bet pabaigoje. Dabar einame per lentelę, kurią pateikė Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi Aplinkos apsaugos komiteto siūlymams pritarta beveik visiems, taip, pone viceministre?
E.ŽILEVIČIUS. Buvo nepritarta siūlymams, kuriuose yra paskirstymas. Yra pritarta skirti valstybės aplinkos monitoringui 200 tūkst., pesticidams nukenksminti – 100 tūkst., mašalams naikinti – 50 tūkst. ir centrinėms institucijoms išlaikyti – 150 tūkst. Tokie buvo Vyriausybės siūlymai.
PIRMININKAS. Taigi, pone Vaišnorai, komiteto pirmininke, ar jūs teiksite balsuoti dėl kokios pozicijos?
A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau teikti balsuoti dėl tos pozicijos, kuriai nepritarė Vyriausybė, nors buvo pritaręs Biudžeto ir finansų komitetas. Turiu pasakyti, kad pirmadienį, kai Seimo komitetų pirmininkai buvo susirinkę Vyriausybėje, mūsų siūlymui sumažinti Ūkio ministerijos energetikos strategijos ir Nacionalinio vartojimo efektyvumo didinimo programoms iš dalies nedidelius kiekius pinigų buvo pritarta ir skirti jas pavojingų atliekų programoms, kurios buvo sustabdytos jau 1999 metais. Tačiau šiuo metu mes gavome išdalytą tekstą, kuriame nėra jokių argumentų, kodėl antrą kartą nepritarta. Aš kreipiuosi į visus Seimo narius, mūsų komitetas išties vienbalsiai pateikė pasiūlymus, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė. Ta pastaroji Vyriausybės pozicija man neaiški. Aš norėjau tik tiek, kad nevykdant šių programų pavojingos atliekos vėl eis į sąvartynus, miškus, pakeles ir paupius. Tuo labiau kad nesugriauna mūsų siūlymas nei biudžeto, nei mano paminėtų energetikos ir strategijos programų. Tos programos, kurias mes siūlome, taip pat yra Ūkio ministerijos kuruojama sritis. Aš siūlyčiau balsuoti dėl šio mūsų ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo, balsuoti pritariant Aplinkos komiteto nuomonei. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Einoris remia šį siūlymą.
V.EINORIS. Aš ypač remiu tą poziciją, kuri susijusi su pesticidų sutvarkymu. Nejaugi mes manome, kad pakenks valstybei, jeigu šią bombą likviduosime ir daugiau skirsime lėšų. Prašyta buvo labai nedaug padidinti ir tik 100 tūkst. rasti. Sėdime ant tokios bombos, kad aš net nežinau, kas gali atsitikti tose vietovėse, kuriose tie pesticidai yra. Aš labai rimtai siūlau pagalvoti dėl šito.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų norėtume padidinti finansavimą ir pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir mašalų programai, ir įvairioms kitoms programoms, bet visa bėda, kad pinigų daugiau nuo mūsų gerų norų didinti finansavimą neatsiranda. Mes iš pradžių manėme, kad galima būtų perskirstyti pinigus taip, kaip siūlo Aplinkos apsaugos komitetas, tai yra paimti 200 tūkst. iš Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo ir patikslintos Nacionalinės strategijos parengimo programos. Tačiau kai išsiaiškinome su ūkio ministru ponu V.Milakniu, pasirodė, kad tokiu atveju negalėsime finansuoti labai svarbių darbų, būtent Nacionalinės energetikos strategijos programos įgyvendinimo, kuri taip pat yra ne mažiau svarbi, negu pavojingų atliekų tvarkymas. Noriu priminti, kad tai susiję taip pat ir su branduoliniais reikalais, branduolinės energetikos reikalais. Tai šiuo požiūriu aš norėčiau paraginti balsuoti už Vyriausybės galutinę nuomonę šiuo klausimu ir nekeisti finansavimo tarp atskirų programų, paliekant pavojingoms tvarkyti tiek, kiek buvo iš anksto numatyta, tai yra vieną mln. litų Ūkio ministerijos numatytame biudžete.
PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl Aplinkos apsaugos komitetas siūlymo, kuriam nepritarė Vyriausybė, dėl papildomų 450 tūkst. litų pavojingų atliekų tvarkymo programoms. Registruojamės. Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos komiteto siūlymo, kuris tik ką buvo plačiai komentuotas. Pritariantys – už, kiti – kitaip.
Už – 31, prieš – 22, susilaikė 32. Siūlymui nėra pritarta. Kitų siūlymų Aplinkos apsaugos komitetas neteikia. Aš džiaugiuosi, į daug ką atsižvelgta. Kancleris J.Razma, žinau, labai populistiniu klausimu.
J.RAZMA. Taip, aš manau, kad mane palaikys salėje esantys medikai. Vis dėlto pietų pertrauką gal mes turėtume padaryti nors valandą pavėlavę. Vis tiek biudžeto priėmimas ilgokai užtruks. Tiek mes be pertraukos negalėsime išbūti, tai gal padarome ją dabar.
PIRMININKAS. Dar dėl vedimo tvarkos – V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Dėl pertraukos? Aš noriu pasakyti, jeigu posėdžio pirmininkas skelbs pertrauką, tai kad A.Kubilius nepabėgtų iš salės, nes jį nori pasveikinti gerbiamasis I.Užkurnys.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, ar dirbame toliau, ar darome pertrauką? (Balsai salėje) Pertrauka. Bet pertrauka iki 15 val., ar ne? Gerbiamieji kolegos, dabar biudžeto priėmimo pertrauka.
Kviečiu į tribūną mūsų visų menininką – I.Užkurnį. Pone viceministre, gerbiamieji kolegos, trečią valandą tęsiame biudžeto priėmimą. Gerbiamieji kolegos, posėdis nėra baigtas! Posėdis nėra baigtas! Kviečiu į tribūną I.Užkurnį. Kolega, J.Karosai. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio.
I.UŽKURNYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai! Aš čia, rodos, buvau prieš dešimt metų. O jūs tada buvot labai gražūs ir dabar. Ir jeigu ateitų šiandien Juozapota, jum taip ir pasakytų: kokie, jūs, ponai, gražūs ir kiek jūsų daug. Kažkada per dykumą turėjo nueiti didelė minia žmonių, jie išsirinko patikimą vadą ir jis pradėjo vesti. Beeidami per kelias dienas jie pavargo, pradėjo rodytis miražai, pradėjo bartis tarp savęs, panašiai kaip ir jūs čia. Pradėjo aiškintis, kad ne čia einam, pradėjo priekaištauti vadui, kad ne čia vedi ir pradėjo skirstytis. Vienas šoko su durklu ir nudūrė vadą, ir jis griuvo į tą pusę, kur reikėjo eiti. Visa minia išsiskirstė, vadas liko kraujuose. Po kiek laiko daug žuvo žmonių per nesupratimą, kur eiti. Tie, kurie liko, sugrįžo, pasiėmė vadą ant rankų ir galvos tiesumu nusinešė. Ir jie išėjo.
Aš noriu jums priminti dar vieną seną pasaką. Buvo kažkada baudžiava. Kentėjo žmonės, norėjo, kad jos nebūtų, bet vis dėlto išgirdo Dievas, išgirdo caras Aleksandras II Nikolajevičius, ėmė ir parašė manifestą, panaikino baudžiavą. Tas manifestas buvo atsiųstas Jo Ekscelencijai Motiejui Valančiui. M.Valančius išplatino tarp kunigų, kad skelbtų žmonėms, kad jau baudžiava panaikinta. Lietuvių kunigų buvo labai nedaug, kiti, jūs turbūt žinote, kas buvo. Tai jie stengėsi slaptinti, kad baudžiava nepanaikinta. Vienas kunigas, gavęs tokį manifesto lapą, įkišo giliai sutanon, užsiuvo, kad nepamestų, liepė Motiejui Furmanui, kinkyk, sako (…) arklius. Arklius pakinkė ir lėkė, vežė tą manifestą dvarininkui norėdamas pranešti nelaimę, kad baudžiava naikinama. Kiek lėkė kalnan, tiek pakalnėn, užlėkė arkliai ant kalno, vienas arklys krito. Antras arklys lyg patraukdamas užsmaugė pirmąjį, lyg būtų baudžiavą pasmaugęs. Tada klebonas, išsitraukęs peilį, nupjovė pakinktus, nors ir nepatogu su sutana, bet apsižergė arklį ir nupylė ponui pranešti didelės nelaimės.
Ponai nemiegojo, sukilo ir ragino kvailą liaudį kaip ir jūs dabar: neleiskim panaikinti baudžiavos, kėlę imkite dalgius, imkite kirvius, šakes ir neleiskite panaikinti baudžiavos. Be reikalo mes keikėm Muravjovą ir pavadinom jį Koriku, jis ten turėtų stovėti, kur anksčiau stovėjo Vladimiras. Jis nusipelnė, kad jis korė, ir šiandien tiems, kurie nenorėjo panaikinti baudžiavos, dar statomi kryžiai ir koplytstulpiai. Ir vis dėlto baudžiava buvo panaikinta. Šiaip ne taip grūmėsi ypač čia, Vilniaus krašte, kaip ir dabar. Niekaip nenorėjo pasiduoti, ilgiau kaip 10 metų grūmėsi, bet baudžiava buvo panaikinta. Argi ne sutapimas, kad vėl atsiranda žmogus, kuris lekia su raštu… užmuša žmones. Argi ne tas pats? Argi ne tas pats, kad šiandieną mokytojai ragina mokinius nekurti Lietuvos? Argi ne tas pats, kad sako – į vieną ranką imkite akmenį, į kitą ranką – plytą? Argi ne tas pats? Tik šiandieną pasikeitė. Anuo metu kunigai padėjo ponams, o šį kartą – mokytojai. Taigi sakau, jeigu mes išsirinkom vadą kaip ir tie, kurie ėjo per dykumą, tai eikim ir džiaukimės. Ateik, Andriau.
A.KUBILIUS. Labai ačiū. (Plojimai)
I.UŽKURNYS. Čia yra Lietuvos premjerui A.Kubiliui, įvedusiam Lietuvą į 2000 metus. (Plojimai) Aš esu labai nepakantus, mažai su kuo sutinku. Gal ir čia aš negeras. Man nepatinka evangelija. Net evangelija! Aš parašiau savo. Ir jūs įsivaizduojate, reikėjo duoti pavadinimą, o aš nežinojau, kokį. Man paskutiniu momentu kilo klausimas – spausdins ar nespausdins. Iš kažkur atėjo man žinia pavadinti “Mano Jėzus”. Čia yra evangelija. Turėdamas laiko paskaityk.
A.KUBILIUS. Labai ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju už paramą A.Kubiliui ir mums visiems, einantiems į kitus metus.
Gerbiamieji kolegos, tuojau skelbsiu pertrauką. Gal jūs neprieštarautumėte, jeigu dabar priimtume protokolinį nutarimą, kuriuo du projektai, kurie šiandien buvo priimti dėl Akcizo įstatymo pataisų, galėtų būti sujungti į vieną ir skelbiami kaip vienas dokumentas? Jeigu jūs pritartumėte, tai galėtų padaryti Dokumentų skyrius. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pertrauka iki 15 val.