Penkiasdešimt penktasis (418) posėdis
1999 m. gruodžio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pradėti popietinį šios dienos posėdį. Jeigu niekas nepaprašytų registruotis, tai ir nesiregistruotume. Bet kadangi nuolatos paprašoma, tai registruotis pradedame. Pradedame svarstyti su mūsų šalies teritorinės pertvarkos dalykais susijusius projektus.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2176(4*) (priėmimas)

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2176(4) ir Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2177(4).

Taigi projektas Nr.P-2176. Dabar pradedame priėmimą. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką L.Sabutį. Pirmasis projektas.

L.SABUTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tęsiame paskelbtų įstatymų projektų priėmimo procedūrą. Norėčiau jums pranešti, kokie laiku gauti pasiūlymai ir kaip į juos atsiliepta. Jūs žinote, kad po Seimo svarstymo yra pritarta ir komiteto. Kaip reikalauja įstatymas, dėl abiejų projektų į Seimą yra atėjęs Vyriausybės teikimas.

Jums yra išdalytas projektas Nr.P-2176(4) – Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šis įstatymo projektas yra pateiktas toks, kaip buvo po balsavimo susitarta ir pasiūlyta. Žiūrint į šį įstatymą reikėtų sekti pasiūlymus ir spręsti klausimus, susijusius su tuo, jog mes dėl dviejų teritorijų – konkrečiai dėl Grigiškių miestelio teritorijos ir dėl savarankiškos Nemenčinės savivaldybės steigimo kreipėmės į Vyriausybę. Aš esu gavęs, ir jūs taip pat esate gavę, Vyriausybės siūlymą ir dėl vieno atvejo pritarimą, o Nemenčinės savivaldybės kūrimą siūloma atidėti pritariant mūsų pataisai, jog turėtų būti pateikta atskira programa apie didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Šiaulius ir pan. Tada mes galėtume ar sutarimu, ar balsavimu išspręsti šį dviejų Seimo narių… Pirmiausia buvo gerbiamųjų R.Survilos ir D.Aleksiūnienės siūlymas, o po to savo siūlymą įregistravo ir Seimo narys J.Mincevičius.

Yra tik vienas Vyriausybės prašymas, kad nebūtų, kaip buvo pirminiame siūlyme, o mes nusiuntėme minėtų Seimo narių pirminį siūlymą, jog seniūnija būtų perduodama Vilniaus miestui. Vyriausybė siūlo, kad ne seniūnija, o Grigiškių miestas arba miestelis. Todėl antrajame įregistruotame Seimo narių R.Survilos ir D.Aleksiūnienės projekte ir yra kalbama apie Vilniaus miesto teritorijos papildymą tik Grigiškių gyvenviete nurodant kadastrinį numerį. Kadastrinį numerį būtina nurodyti, nes visas įstatymas yra taip suprojektuotas ir apskritai kiekvienos ribos nustatomos pagal kadastro vienetą. Todėl, manau, mes galėtume pritarti Seimo narių R.Survilos ir D.Aleksiūnienės siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man, kaip posėdžio pirmininkui, dabar yra svarbiau technika. Dėl projekto Nr.P-2176(4) reikia susitarti dėl Nemenčinės savivaldybės ir viskas. Kol kas priimti pastraipsniui ir laukti, kaip mes susitarsime dėl projekto Nr.P-2177, dėl Viekšnių ir kitų dalykų. Pone pranešėjau, ar galėtume eiti šitokia tvarka?

L.SABUTIS. Taip, prašom. Dėl Nemenčinės, mes žinome, yra siūlymas kreiptis į Vyriausybę ir žinome Vyriausybės atsakymą.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, Vyriausybė neteikia steigti naujos Nemenčinės savivaldybės ir mes nelabai galime svarstyti šio siūlymo. Tiksliau, ne nelabai galime, bet visiškai negalime šio siūlymo svarstyti ir atidedame jį vėlesniam laikui. Kolegos, taigi daugiau siūlymų dėl projekto Nr.P-2176 nėra. Aš siūlau dabar priimti pastraipsniui, o jeigu paskui mes padarysime pakeitimų projekte Nr.P-2177, tada ir Akmenė, ir Mažeikiai taip pat patektų į šį projektą, ar ne? Ar galime, kolegos, pradėti pastraipsniui priimti šį įstatymą?

1 straipsnis. Ar galime jį priimti? 1 straipsnį priimam.

L.SABUTIS. 1 straipsnyje yra dabar esančios savivaldybės ir nurodomi jų centrai.

PIRMININKAS. 2 straipsnis.

L.SABUTIS. 2 straipsnis yra dėl to, kad iš tikrųjų Lietuvos teritorija yra paskirstyta ne tik į savivaldybių teritorijas, bet ir į apskričių. Todėl yra nurodoma, jog 2 straipsnis dėl 5 straipsnio pakeitimo, nurodomos apskritys, jų centrai ir teritorijos, kurios patenka.

PIRMININKAS. 2 straipsnį galime priimti, kolegos?

L.SABUTIS. Galėtume.

PIRMININKAS. 2 straipsnį priimam. Dėl vedimo tvarkos A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes jau lyg ir bendru sutarimu priėmėm 1 straipsnį, tačiau praeitame mūsų posėdyje, kai buvo svarstymo procedūra, mes buvom sutarę ir daugelis Seimo narių siūlė, kad 1 straipsnio antrojoje dalyje, kurioje kalbama apie naujuosius įsteigiamus savivaldos vienetus mūsų krašte, kad už kiekvieną būtų balsuojama atskirai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai man visiška naujiena. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jokių atskirų siūlymų daugiau nėra. Gerbiamieji kolegos, kol kas priimame pastraipsniui. Yra balsuota. Dėl visko yra balsuota. Taigi 2 straipsnis. 2 straipsnį priimam, ar ne?

3 straipsnis.

L.SABUTIS. 3 straipsnis dėl 14 straipsnio papildymo dėl teritorinių vienetų. Buvo teikta Vyriausybės pirmoji dalis, antrąją dalį mes dar papildom, jog dėl įgyvendinimo priimamas atskiras įstatymas.

PIRMININKAS. Tai 3 straipsnis taip pat gali būti priimamas. Dabar, kolegos, aš siūlau nekalbėti dėl viso šito įstatymo projekto dėl motyvų. Atidedam ir pasižiūrim, kaip mes susitvarkome su įsigaliojimo įstatymu, ir tada kalbam apie abu projektus. Ar galime taip sutarti? Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr.P-2176 priimtas pastraipsniui.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2177(4*) (priėmimas)

Dabar projektas Nr.P-2177. Pone pranešėjau, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu atidėti vieną projektą į šoną kaip neatitinkantį Statuto reikalavimų, o ponas pranešėjas galėtų kalbėti dėl esmės. Seimo narė N.Oželytė šiandien yra įregistravusi pasiūlymą atidėti visų savivaldybių įsteigimo reikalus vėlesniam laikui. Turiu pasakyti, kad pirmiausia dėl formalių priežasčių mes negalime šio siūlymo svarstyti. Šis siūlymas turėjo būtį įregistruotas prieš 24 val. iki priėmimo. Taigi jo svarstyti negalim. Dabar, pone pranešėjau, kiti siūlymai dėl šio projekto.

L.SABUTIS. Dėl šio projekto ir dėl to, ką jūs paminėjote, iš dalies mes išsprendžiame ir dėl mūsų papildymo, jog iki birželio mėnesio Vyriausybė privalės pateikti, kaip čia rašoma, priemonių planą, o mes kalbame, kad tai turės būti programa ir Seimas turės galimybę svarstyti dėl kitų savivaldybių. O dėl šitų yra pateiktas Vyriausybės įstatymas, komiteto sprendimas ir Seimo pritarimas.

Dabar kiti siūlymai. Man atrodo, reikėtų sutarti dėl to, kiek tai susiję su ribų pakeitimu. Norėčiau, kad autoriai pateiktų savo siūlymus. Čia yra Seimo narių K.Jakelio, S.Kakčio, J.Dringelio bei mano siūlymas, kuris nustato, kad tokia programa turėtų būti pateikta iki birželio mėnesio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume iš karto sutarti dėl L.Sabučio siūlymo. Jis jau yra mūsų praėjusį kartą svarstytas, tik dėl to, kad pagal Statutą nebuvo pakankamai praėję laiko, mes jo nesvarstėme. 5 straipsnis – “Pasiūlymai Vyriausybei”. Galbūt daug ką išspręstų, jeigu mes tokį straipsnį priimtume iš karto. Pone pranešėjau, ar jūs dar ką nors pridurtumėte?

L.SABUTIS. Aš derinau dar ir mūsų pasiūlymo paskutinę redakciją, kaip ir svarstymo metu, siūliau išbraukti žodį “žiedinių”. Redaktoriai tam taip pat pritarė ir patarė pakeisti sakinio konstrukciją, bet mintis visiškai ta pati. Aš jį perskaitysiu. “Vyriausybė iki birželio 30 d. parengia ir pateikia Seimui įstatymo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų”, ypač apie didžiuosius miestus: Alytų, Kauną, Panevėžį, Šiaulius ir Vilnių, esančių savivaldybių reorganizavimą pagal patvirtintą programą ir naujų savivaldybių steigimą, atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir siūlymus”. Iš esmės tekstas tas pat, jis yra išdalytas Seimo nariams. Siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti L.Sabučio siūlymą? Seimo narys P.Papovas norėtų paremti.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, būtų galima paremti, tačiau reorganizuoti tų savivaldybių, kurios yra apie didžiuosius miestus, tai tikrai nebus galima. Galima bus tik keisti savivaldybių teritorijas, o reorganizuoti jų niekaip negalima. Rajonų savivaldybes reikia panaikinti ir pakeisti miesto savivaldybių ribas. Todėl vietoje reorganizavimo siūlyčiau priimti panaikinimą.

PIRMININKAS. “Reorganizuoti” apimtų žodį ir “panaikinti”.

P.PAPOVAS. Neapima. Neapima.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia dėl motyvų. K.Bobelis norėtų kalbėti prieš L.Sabučio siūlymą.

K.BOBELIS. Iš principo aš pritariu visoms toms reformoms, bet noriu paklausti pono L.Sabučio.

PIRMININKAS. Klausti negalima.

K.BOBELIS. Kas finansuos, kaip bus atliktas finansavimas?

L.SABUTIS. Dėl finansavimo jau kalbėjau, bet iš esmės šis klausimas būtinai turės būti išspręstas. Dabar, kai mes priiminėsime įstatymą pastraipsniui, ten vienas iš straipsnių yra, todėl mes tai galėsime pakomentuoti.

PIRMININKAS. L.Sabučio siūlymą papildyti 5 straipsniu priimame bendruoju sutarimu. O ką reiškia “reorganizuoti”, P.Papovas, L.Sabutis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė išsiaiškins. Sutarėm.

L.SABUTIS. Tuo labiau kad jūs, kaip kalbininkas, pritarėte tam žodžiui, o aš manau, kad tai yra kol kas siūlymas Vyriausybei dėl programos. Be abejo, įstatymo programoje turės būti sukonkretinta, kaip dabar yra priimta kituose galiojančiuose įstatymuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toliau S.Kakčio siūlymas dėl 1 straipsnio. S.Kakčio siūlymas, gerbiamieji kolegos. Dabar suteikiu žodį L.Sabučiui dėl esmės, mes turbūt ne dėl straipsnių ar dalių balsuosime, o dėl principo. Pone pranešėjau!

L.SABUTIS. Svarstymo metu mes priėmėme Seimo nario J.Razmos siūlymą, kad kol nėra apklausos, turime pritarti, kad reikia nepriimti jokių sprendimų, o balsuosime priėmimo metu, kadangi priėmimo metu yra įregistruotas S.Kakčio siūlymas, atsižvelgiant į rezultatus, kurie gauti atlikus apklausą pagal mūsų jau liepos ir rugsėjo mėnesiais priimtą Vyriausybės nutarimą. Ši apklausa atlikta atsižvelgiant į tai, kad turi dalyvauti tos vietovės, gyvenvietės žmonės, jie dalyvavo, kiek pageidavo. Balsavimo rezultatai yra tokie. Iš 4251 gyventojo apklausoje dalyvavo 1418, tai sudarytų 33%. Jie patvirtino savo sprendimą, kad norėtų prisijungti, t.y. kad Viekšniai atitektų, sakykim vaizdžiai, Mažeikių savivaldybei, pasisakė 1206, tai jums taip pat išdalyta, arba tai sudaro 85%. Tokiu būdu mes turime visus įstatymo reikalavimus, t.y. įvykdytas jau naujo įstatymo reikalavimas, kad būtų apklausa. Yra toks Vyriausybės teikimas, tokiam teikimui buvo pritarta svarstymo metu. Tačiau nebalsavome dėl to, kad neturėjome rezultatų. Šiandien savo teikimą galėtų pristatyti autorius ir mes galime balsuoti.

PIRMININKAS. Tuojau suteiksiu žodį Seimo nariui S.Kakčiui. Gerbiamasis kolega, S.Kakčio pataisa išplaukia iš buvusių Vyriausybės projektų ir iš sekmadienį vykusios apklausos rezultatų.

L.SABUTIS. Atsiprašau. Kol dar nepradėjo kalbėti S.Kaktys, noriu jums pranešti, kad yra ir dviejų savivaldybių atsiliepimai, juos išdalysiu. Tai yra Mažeikių ir Akmenės savivaldybės. Mažeikiai kviečia Viekšnius į savo teritoriją. Jeigu kas žiūrėjote į žemėlapį, tai iš tikrųjų yra 13 km, o Akmenė yra kur kas toliau, bet ji taip pat nenorėtų išleisti tos… Iškilo klausimas, ar bus Ventos savivaldybė. Pagal 1994 metais priimtą ir patvirtintą Seimo nutarimą ir susitarimą, projektą turėtų būti steigiama Akmenės savivaldybė ir Ventos savivaldybė. Šiuo atveju, man atrodo, šie klausimai išspręsti, bet dėl Viekšnių mes turime spręsti šiandien.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, S.Kaktys, dar sykį kartoju, aš įjungiu jam mikrofoną, kalba dėl to. Sakau, jo pataisa remiasi Vyriausybės buvusia nuomone ir sekmadienį įvykusių apklausų rezultatais. S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų posėdžio pirmininkas jau pateikė ir išsakė visus argumentus. Mano siūlymo esmė – grįžti prie Vyriausybės priimto nutarimo tiek dėl programos, tiek dėl paties teikiamo įstatymo ir dėl jo įgyvendinimo tvarkos. Esmė ta, kad apie šį klausimą jau kalbama nuo 1990 metų. Vietoje rajonų įsteigus savivaldybes prasidėjo polemika dėl to, kur turėtų būti Viekšniai. 1994 metais buvo surinkta bene 90% gyventojų parašų. Šiandieną, esant apklausų duomenims, mes tikriausiai galime tais žmonėmis, kurie atėjo, kurie suinteresuoti, pasitikėti ir palaikyti jų iniciatyvą. Jeigu būtų koks kitas precedentas ir būtų manoma, kad tą žmonių valią, labai aiškiai išreikštą Viekšniuose… Noriu pasakyti, kad pačiuose Viekšniuose atėję už pasisakė 95%. Tai būtų prielaida ateityje labai ginčyti apklausų rezultatus. Manau, kad bus labai sunkių, sudėtingų klausimų, bus daug ginčų dėl teritorijų, ypač jūs žinote, kokia situacija yra Vilniaus krašte. Reikėtų labai atsakingai tą gyventojų nuomonę priimti ir ją vertinti. Aš asmeniškai, nes esu apkaltintas spaudoje ar kitur dėl savo šališkumo, atmetu visus tuos vertinimus, remiuosi gyventojų nuomone, ne daugiau.

PIRMININKAS. Šį siūlymą remia Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kam nors ir buvo ar tebėra abejonių dėl tokio sprendimo pagrįstumo, tai manau, mes tada turėjome pasirūpinti, kad apklausa nebūtų vykdoma arba ji būtų atšaukta prieš jai įvykstant. Kai įvyko apklausa, kurioje, pasakyčiau, kadangi tai yra kaimo vietovė, dalyvavo daugiau kaip 33% gyventojų, tai yra pakankamai aukštas aktyvumo lygis. Kai iš jų tokia aiškia persvara pasisakė už tokį sprendimą, tai manau, mes ne tik neturime kito pasirinkimo, bet mes neturime ir jokios teisės abejoti šia žmonių nuomone, nes bet koks jų atmetimas būtų tiesioginis Viekšnių gyventojų įžeidimas. Todėl aš kviečiu palaikyti šį sprendimą, nes mes tiesiog neturime kitos išeities. Kitaip tai būtų tiek apklausų, tiek Seimo darbo, tiek visų pasiūlymų diskreditavimas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys – prieš.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes šį klausimą truputį forsuojame dėl šių motyvų. Pirmiausia apklausa, kurioje dalyvavo 33%, kokios nors juridinės prasmės neturi. Net pagal mūsų Referendumo įstatymą – 51%. Kol mes nepakeitėme Referendumo įstatymo, mes galime tai traktuoti kaip dalyvavusių apklausoje daugumos nuomonę, bet tai yra tik 25% tos savivaldybės gyventojų.

O antras argumentas, keliantis man abejonių, yra tas, jeigu mes numatytą steigti Ventos savivaldybę, kuri, kiek žinau, turėtų priklausyti Šiaulių apskričiai… Vėl kyla klausimas, kodėl mes tą sprendimą priimam dabar, nes būtų logiška turbūt matyti paliktą prie Ventos būsimos savivaldybės ir kad jinai liktų Šiaulių apskrityje. Tai antras motyvas, kuris kelia iš tikrųjų labai rimtų abejonių. Juo labiau kad, man atrodo, ir tarp tų savivaldybių dar nėra galutinai sutarta. Man atrodo, kad šiuo tokiu ginčytinu klausimu mes vargu ar galim dabar priimti sprendimą, nes nėra vienareikšmio apsisprendimo šiuo metu, yra prieštaravimų, ir turint omeny, ką mes toliau darysime su visa administracine reforma. Ačiū.

PIRMININKAS. Nori dar daug kas pritarti, daug kas nori prieštarauti. Kviečiu registruotis. Žodis L.Sabučiui. Registruojamės, kolegos.

L.SABUTIS. Dėl kai kurių pasakytų samprotavimų ir ypač dėl to, kad 33% tai iš tikrųjų yra nemažai. Įstatyme nenustatyta norma, kokia dalis turi dalyvauti, ir nenustatyta, kiek turėtų pasisakyti. Svarbu, kad tai yra iš tikrųjų dauguma. Analogiškas įstatymas yra dėl vietos savivaldybių tarybų rinkimo. Tame įstatyme, kaip žinote, jau vyko rinkimai, ir tame įstatyme taip pat nėra nustatyta, kokia dalis turi ateiti ir kokia turi balsuoti. Svarbiausia, kad būtų išrinkti žmonės ir dauguma. Todėl, man atrodo, šiuo atveju nereikėtų manyti, kad tai yra mažai. Man atrodo, aktyvumas buvo didelis ir tam buvo pasirengta tinkamai. Jokių teisinių kliūčių šiuo atveju nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 71. 71 užsiregistravo, gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Kolegos, registruojamės dar kartą. Bet aš negaliu spėti registruoti po kiekvieno atėjusio į plenarinių posėdžių salę. Registruojamės dar kartą. Registruojamės dar kartą, kolegos, o ne šūkaujam.

L.SABUTIS. Bet čia nėra mygtuko pranešėjui… Yra…

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl principinio dalyko. Remdamasis apklausos duomenimis ir Vyriausybės nuomone, S.Kaktys teikia keisti Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybių ribas, Viekšnius, kaip skirti Mažeikių savivaldybės teritoriją.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nario S.Kakčio pataisos, kartoju, kuri atkartoja buvusią Vyriausybės nuomonę ir remiasi sekmadienį vykusios apklausos rezultatais. Pritariantys S.Kakčio siūlymui – už, nepritariantys – kitaip.

Už – 41, L.Sabučio balsas už, už – 42, prieš – 18, susilaikė 4. S.Kakčio siūlymams… 14 susilaikė. S.Kakčio siūlymams pritariama. Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybės teritorijos keičiamos ir Viekšniai skiriami Mažeikių savivaldybės teritorijai. Dėkui. Viena replika po balsavimo, Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš tik noriu pasitikslinti, ar yra žinoma gerbiamajam L.Sabučiui, ar čia iš tikrųjų taip yra, kad Marijampolėje, čia yra išdalinta, mačiau, su šešių seniūnų parašais kreipimasis, ir ten…

PIRMININKAS. Gerbiamasis… Dėl Viekšnių seniūnijos…

V.EINORIS. …nebuvo organizuota apklausa. Kad jie turi surinkę 6,5 tūkst. parašų, kad prieštarauja tam. Jeigu žinoma, tai…

PIRMININKAS. Apgailestauju, kolega, kad kalbėjote ne tuo klausimu, dėl ko prašėte žodžio. Taigi S.Kakčio pataisos yra priimtos. Toliau…

L.SABUTIS. Jeigu K.Jakelio galima būtų…

PIRMININKAS. Taigi K.Jakelio siūlymas. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

L.SABUTIS. Po svarstymo buvo pasiūlyta pasitikslinti, Seimo narys prašė pasitikslinti, neįregistravo svarstymo metu tos pataisos, aš manau, kad jis pristatys kodėl būtent. Man atrodo, kad, kiek tai yra susiję su šių teritorijų ribomis, jos tik patikslina, kad Kaišiadorių rajonui turėtų atitekti Gilučių kadastrinės vietovės, dabar, kaip mus pataiso Teisės departamentas, kadastro vietovės, 4910 numerio blokai 2, 3, 4, 5, 6. Ir atitinkamai Elektrėnų savivaldybei turėtų atitekti Gilučių kadastro vietovės to paties numerio blokas Nr.1. Kiek tai susiję su galimybėmis pakeisti arba siūlyti, tai neprieštarautų pateiktam Vyriausybės įstatymui. Tik siūloma keisti ribas. Man atrodo, kad šiuo atveju nebūtų nuskriausta nei Kaišiadorių savivaldybė, nei besikurianti Elektrėnų savivaldybė. Todėl aš pritarčiau, bet galėtų pateikti ir teikėjas.

PIRMININKAS. Pritariate, vadinasi, mes galime pradėti svarstymą. K.Jakelis pateikia savo pataisą.

K.JAKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pritarti šiai pataisai. Penktadienį į mane kreipėsi Žaslių geležinkelio stoties gyventojai, surinkę per 250 parašų su prašymu, kad liktų Kaišiadorių rajono teritorijoje. Jų prašymas motyvuojamas labai paprastai. Aš manau, kad labai svarbi priežastis. Todėl, kad jie gyvena prie geležinkelio ir jiems susisiekimas su Kaišiadorimis labai patogus, teužima tiktai 7-8 minutes. Todėl aš prašau pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendruoju sutarimu? Daktaras K.Bobelis neprieštaraus. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti? Ne. Tada suteikiu žodį K.Vaitukaičiui dėl šios pataisos. Argumentai už.

K.VAITUKAITIS. Aš pritariu pono K.Jakelio siūlymui. Iš tikrųjų istoriškai Žaslių miestelis būtų Kaišiadorių rajone, o Žaslių geležinkelio stotis atsidurtų Elektrėnų savivaldybėje. Tai netgi būtų toks istoriškai susiklosčiusių aplinkybių suskaldymas. Aš pritariu, kad būtų kartu ir kad liktų Kaišiadorių rajone.

PIRMININKAS. Dėl K.Jakelio pataisos suteikiu žodį Seimo nariui K.Bobeliui.

K.BOBELIS. Labai ačiū, pirmininke. Aš visiškai pritariu principui, bet aš nepritariu dėl procedūros, kuri taikoma, nes nė viena keičiama apygarda nebuvo teisėtai apklausta. Pavyzdžiui, aš noriu paminėti, kad Marijampolėje gyvena 55 tūkst. gyventojų, o paskelbta, kad buvo apklausta 1,5 tūkst. telefonu. Ir nėra jokių duomenų, kad jie buvo apklausti. Tas pat yra visose keičiamose apygardose. Tas pat pakenkia ir pažeidžia principinius mūsų teritorijos reformos įstatymus, kuriuos pati mūsų Vyriausybė praeitais metais yra priėmusi.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti K.Jakelio siūlymui? Bendruoju sutarimu priimame K.Jakelio pataisą šiam dabar svarstomam projektui. Dabar toliau…

L.SABUTIS. Liko J.Dringelio siūlymas.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, prašom priimti ir problemų neliks.

L.SABUTIS. Aš labai trumpai pritarčiau, nes tai yra suderinta su Vyriausiąja rinkimų komisija, jau mūsų svarstomame projekte buvo. Dabar tik papildo antrąja dalimi, kad reikia paskelbti naujas rinkimų apygardas ir savivaldybėse renkamų tarybos narių skaičių vėliau negu leidžia Savivaldybių rinkimų įstatymas, bet ne vėliau, prašo, kaip likus 75 dienoms iki rinkimų datos. Tai yra dėl to, kad priėmus šį įstatymą reikėtų nustatytu laiku pereiti tam tikrą pasirašymo ir paskelbimo procedūrą, todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir J.Dringelis prašo nurodyti, kad pakaktų ir to termino, kokį jie dabar siūlo, t.y. ne 60 dienų, bet likus 74 dienoms iki rinkimų datos. Mes tokiam siūlymui, patikslinančiam ir randančiam išeitį, pritariame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi siūlymas suderintas su Vyriausiąja rinkimų komisija. Ar galime pritarti bendruoju sutarimu? Pritariame J.Dringelio siūlymui. Dėkui. Ir liko paskutinis, rodos, reikalas – Grigiškės, ar ne?

L.SABUTIS. Atsiprašau?

PIRMININKAS. Grigiškės.

L.SABUTIS. Taip, Grigiškės.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Mes turime Seimo narių siūlymą. Aš norėčiau tik paskelbti, tai yra Nr.P-2177 projekto antrasis variantas, kur nurodoma, kad savivaldybę sudaro šios kadastrinės vietovės. Vilniaus savivaldybę: Vilnius – Nr.0101 ir Grigiškės – Nr.7937.

Trakų rajono savivaldybė – jau kitos vietovės, čia yra išvardytos, todėl nenorėčiau jų skaityti. Nurodoma, kad iš Grigiškių seniūnijos Kariotiškės Nr.7940 liktų Trakų rajono savivaldybėje. Tokiam siūlymui yra pritaręs, kaip minėjau, ir Seimo narys J.Mincevičius, nurodydamas kadastro vietovę.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, viskas labai paprasta. Rodos, Vyriausybė pritaria, kad Grigiškių miestas būtų priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei.

L.SABUTIS. Taip, Grigiškių miestas, kiek tikslinau, po dabar gauto Vyriausybės nutarimo Grigiškių miestas atitinka tą kadastro vietovę, tą numerį, kurį paskelbiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritartumėte tokiam siūlymui? R.Survilos ir D.Aleksiūnienės siūlymas, kuriam pritarė Vyriausybė. Pritariame bendruoju sutarimu. Vis tiek prašau žodį suteikti Vyriausybės atstovei, mat Vyriausybės išvadoje aiškiai parašyta: nepritaria Grigiškių kadastrinės vietovės priskyrimui Vilniaus miesto savivaldybei. Gerbiamieji kolegos, kaip su terminais – Grigiškių miestas ir Grigiškių kadastro vietovė?

G.ROKICKIENĖ. Kai Vyriausybė svarstė šį klausimą, tiksliai nežinojo, kas priklauso Grigiškių kadastrinei vietovei, todėl priėmė tokį kompromisinį sprendimą – Grigiškių miestui. Jeigu miesto ribos sutampa su ta kadastrine vietove ir tuo numeriu, kuris čia pažymėtas, vadinasi, visiškai pritaria šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Problemų, gerbiamieji kolegos, nelieka. Pone pranešėjau, ar ne?

L.SABUTIS. Ne.

PIRMININKAS. Pataisa yra priimama. Gerbiamieji kolegos, dėl Mažeikių ir dėl Akmenės reikalų, dėl kurių mes apsisprendėme, taip pat tikslinsime ir Nr.P-2176 projektą, ar ne? Ar ten nėra? (Balsas salėje) Tai mes sutarėme, kad taisome šį įstatymo projektą. Jeigu reikia techninių pataisų projektui Nr.P-2176, tai mes jas įtraukiame, remdamiesi balsavimo rezultatais dėl Viekšnių priskyrimo Mažeikių savivaldybei. Ačiū.

Pone pranešėjau, ar jūs dar turėtumėte kokių nors žodžių?

L.SABUTIS. Yra gautos ir Seimo nariams išdalytos taip pat mūsų Teisės departamento išvados abiem projektams, ketvirtajam variantui. Iš esmės Nr.P-2176 visiškai pritarta, tik nurodyta redakcija dėl antrosios ir trečiosios dalių, ir prašė lyginamojo varianto. Bet lyginamasis variantas priėmimui nepateikinėjamas, o svarstymo metu lyginamasis variantas šiam projektui buvo. Dėl projekto Nr.P-2177 yra viena pataisa, visiškai pritariama šiam įstatymo projektui, bet vietoj kadastrinės vietovės siūloma vartoti pagal kitus įstatymus “kadastro vietovė”. Manau, kad tai yra visiškai priimtina, ir visuose straipsniuose tai reikėtų pataisyti prieš pasirašant.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Kreipiuosi į jus, kolegos, kadangi šie projektai yra labai susiję, gal galėtume kalbėti dėl abiejų projektų iš karto, jeigu norėtų 8 – už, 8 – prieš, nes susipynė ir Mažeikiai, ir Akmenė abiejuose projektuose, Grigiškės antrajame projekte, o jūs, žinau, kalbėsite dėl pirmojo. Gal kalbame dėl abiejų projektų, kiek kas turi jėgų, Nr.P-2176, Nr.P-2177. Ačiū, pone pranešėjau. Prašom kalbėti dėl motyvų. J.Olekui suteikiu žodį – argumentai už.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau kalbėti už ir pritarti pateiktiems projektams. Nors mes gana vėluojame ir galbūt galėjome tą darbą atlikti anksčiau, bet šiandien reikėtų priimti tokį sprendimą, nes mūsų teikiamas naujas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo straipsnių papildymas ir pakeitimas leidžia realizuoti savivaldos teisę ir priartina savivaldą prie žmonių. Galbūt kai kur mes nukentėsime, reikės truputį daugiau biudžetinių lėšų, bet mes sutaupysime mūsų gyventojų, mūsų piliečių lėšas ir suteiksime didelį patogumą bendraujant su vietine valdžia.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad priimdami įstatymą (tą minėjo ir gerbiamasis L.Sabutis per pateikimą) galėtume priimti protokolinį nutarimą paskirti naujai steigiamoms savivaldybėms pačios savivaldos reformos įgyvendinimui papildomą finansavimą.

PIRMININKAS. Kolegos, kito kelio nelabai galėtų būti. Neveikia mygtukai, gerbiamieji kolegos. Ką dabar galiu padaryti? V.Andriukaičio mygtukas visada veikia. Ar jam aš galiu dabar suteikti žodį? V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turbūt jūs negalite matyti, nes žemėlapis kliudo matyti dalį salės. Norėčiau pasakyti, kad tikrai remiu administracinę-teritorinę reformą. Labai liūdna, kad mes taip nevykusiai, taip vėlai ją darome. Užuot būtume įgyvendinę 17 valsčių įsteigimą, kuris būtų ekonomiškiausias, labiausiai pagrįstas ir turėjo būti įgyvendintas per visus trejus metus, jau šiandien būtume turėję ir ribas, ir finansus, ir numatę visus kitus dalykus, dabar, deja, darome skubos darbą. Labai gaila, kad nepadarėme to, kas priklausė daryti.

Žiedinės savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos… Na, dėl Klaipėdos mažiau problemų, bet dėl kitų didmiesčių yra didelių nepatogumų. Deja, mes tų gyventojų problemų nesprendžiame, nors, mano nuomone, ekonomiškai tai buvo galima padaryti.

Dėl Viekšnių. Čia yra viena tokia etinė detalė. Negalima būtų nekreipti dėmesio į Akmenės savivaldybės pozicijas, negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tik 25% gyventojų Viekšniuose tėra apklausti. Tai yra rimtas dalykas. Aišku, kad nuo Viekšnių miestelio arčiau iki Mažeikių, bet vis dėlto turėtume etiškai elgtis. Pritardamas Pagėgių, Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų rūdos, Rietavo savivaldybių steigimui, apgailestaudamas, kad nėra reformuotos savivaldybės aplink didžiuosius miestus, negaliu pritarti Viekšnių pasiūlymui, dėl to turėčiau susilaikyti.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui V.Čepui. Ruošiasi A.Raškinis.

V.ČEPAS. Iš esmės pritariu ir siūlau visiems kolegoms pritarti. Bet man neteko garbės paklausti pranešėjo, ar su ponu (…) yra suderinta dėl Viekšnių? Manau, kad suderinta. Taigi siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega Vytautai. Seimo narys A.Raškinis. Ruošiasi S.Kaktys.

A.J.RAŠKINIS. Dėkui, kolegos. Daug buvo pasakyta dėl to, kad buvo galima padaryti daugiau, greičiau, geriau, ir buvo stengtasi pagerinti šį projektą, jo priėmimą, kad mes pabandytume pradėti administracinę reformą visoje Lietuvoje. Man buvo labai keista mūsų Vyriausybės pozicija, kai buvo atsisakyta daryti reformą Nemenčinėje. Jeigu mes bandome judinti žiedines savivaldybes, tai reikia ne vienoje vietoje, o bandyti daugelyje Lietuvos vietų daryti. Suprantu, kad čia yra, reikia įtarti, politinis sprendimas. Man tenka apgailestauti, kad ministras, kurį laikiau darančiu tiesią politiką, daro kažkokius “krivantasus” ir nedaro to, ką reikia. Aš apgailestauju dėl tokio Vyriausybės žingsnio. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi K.Bobelis.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes realizavome ne tik šito Seimo valią, kuri ne vieną kartą buvo aptarta ir realizuota įvairiomis rezoliucijomis, nutarimais, taip pat ir praeito Seimo valią. Man atrodytų, kad mes galime sakyti, jog Lietuvoje savivalda yra plėtojama. Ateityje remdamiesi šiuo žingsniu galėsime toliau galvoti apie administracinę-teritorinę reformą ir spręsti tą klausimą, kurį ir ponas A.Raškinis dabar kelia. Jeigu būtume šiandien sprendę šį klausimą, tai būtume palaidoję visą administracinę-teritorinę reformą nereikalinguose teismų ginčuose, gal ginčuose ir už Lietuvos ribų. Noriu pasakyti, kad nuogąstavimai, jog žmonėms tai kainuos, yra niekuo nepagrįsti. Dėl jų perregistravimo, savaime aišku, rūpesčių yra tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek Gyventojų registrui. Gyventojų vietos identifikavimo registro duomenys nėra sutvarkyti. Tai padaryti nebus visiškai lengva, tačiau tai yra jų rūpestis. Statistikos departamentui tvarkyti Gyventojų registrą taip pat sunkiau. Tačiau nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (automobiliai ir visa kita) klausimai gyventojams neturi kelti rūpesčio. Aš domėjausi Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įmonėje. Jie duomenų bazes turi pasiruošę ir per mėnesį laiko įsipareigoja savininkams visus klausimus sutvarkyti, kad nekeltų rūpesčių. Dėl…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai jūsų atsiprašau. Suteikiu tuojau žodį kalbėti toliau. Seimo narys S.Kaktys tęsia savo argumentus. Labai atsiprašau.

S.KAKTYS. Aš noriu pasakyti tai, kad iš tikrųjų, man atrodo… šiandien žmonės klausosi ir jiems rūpi žemės reformos klausimai, seniūnijų veiklos organizavimo dalykai, gyventojų ir būstų surašymo dalykai, kurie bus kitais metais. Manau, kad šitie klausimai bus išspręsti, jiems jau yra pasiruošta. Apie tai kalbėtis mes turėsime galimybę. Tai nėra jokia problema ir visi gąsdinimai yra nereikalingi.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis. Ruošiasi R.Survila.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad salėje nėra nė vieno Seimo nario, kuris iš principo nepritartų šiai reformai. Mes visi iš principo pritariame ir manome, kad jinai būtų reikalinga. Bet šiandien, kai šią reformą bandoma įvykdyti tokiu brutaliu grūdimo ir stūmimo būdu laužant visus valstybės įstatymus, taip pat valstybės nutarimus, absoliučiai neatsižvelgiant į vietinių seniūnijų ar apskričių prieštaravimus ir neįvykdžius vieno iš pagrindinių reikalavimų – tiesioginės žmonių apklausos, aš manau, to dalyko negalima šiuo momentu svarstyti. Todėl aš apeliuoju ne į jus, posėdžio pirmininke, bet į jus, Seimo Pirmininke, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, jog šitas mūsų nutarimas būtų tiesioginis valstybės įstatymų pažeidimas. Taip pat niekur nėra pasakyta ir patvirtinta, kaip ta visa reforma bus finansuojama šiuo metu. Kai Vyriausybė skelbia, jog mes turime susiveržti diržus ir taupyti, čia visiškai nesivaržoma bei bandoma išmesti apie 10 mln. ar daugiau Lt ir nekreipiama dėmesio į tai, kad naujai sukurtom apygardom nėra visiškai numatyta, kaip jos turės tvarkyti savo biudžetą. Todėl aš manau, kad tik dėl teisybės turėtume šio įstatymo svarstymą atidėti, kol jis bus parengtas ir normaliai pateiktas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila. Ruošiasi J.Senkevičius.

R.R.SURVILA. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau balsuoti už šį projektą todėl, kad tai yra pirmasis žingsnis, ilgai puoselėtas žingsnis, kad galų gale žmonės turėtų valdžią arčiau, patys galėtų spręsti visus savo reikalus. Reformos nebūna lengvos, ypač nebūna lengvos tokio tipo reformos. Vienoj vietoj prieš yra vietinė valdžia, kitoj vietoj prieš dalis žmonių, bet praeis keleri metai ir, manau, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose ir Viekšniuose žmonės tikrai bus patenkinti. Na, aš manau, kad ne viskas pavyko, nes, pavyzdžiui, kompleksiškai pertvarkant Trakų rajoną reikėjo Lentvarį priskirti prie Vilniaus. Elektrėnų savivaldybė yra nepaprastai didelė, reikėjo ten dar Vievio savivaldybę steigti, to žmonės norėjo. Bet aš suprantu, kad negalima visko padaryti iš karto, todėl kartoju tai, nuo ko pradėjau: kviesčiau vieningai pritarti ir neužmiršti reformos reikalų ir toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Senkevičius, ruošiasi S.Pečeliūnas.

J.SENKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ką mes turim ir ko mums trūksta priimant šį įstatymą? Visų pirma trūksta rimtumo. Jeigu Vyriausybės atstovė viešai tvirtina, kad mes, Vyriausybė, nežinom, koks yra skirtumas tarp kadastrinės vietovės ir miesto, ir niekas Seime to nežino, tai ar rimtai tas mūsų svarstymas atrodo? Mes neturime konsenso su savivaldybe, mes neturim mechanizmo, kaip sužinoti visuomenės nuomonę, mes neturime vietinio plebiscito įstatymo, mes neturim rimto ekonominio šios reformos pagrindimo iš esmės, mes galų gale neturim pinigų. Ką mes turim? Mes turim tiktai primetimą, diktatą iš viršaus, siekimą pradėti procesą, kad per kitą kadenciją būtų galima pasakyti: skaldyti Vilniaus rajoną ir Vilniaus kraštą. Procesas jau prasidėjo, ne jūs pirmi, ir jūs turite paklusti. Dėkoju. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas. Ruošiasi J.Šimėnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, man atrodo, jūs iškart po rinkimų esate gana įdėmiai skaitę Vyriausybės programą, kurioje buvo aiškiai parašyta apie reformą. Deja, trejus metus Vyriausybė (tikrai ilgai), aš nežinau, sąmoningai ar ne, matyt, buvo kai kuriuos dalykus užmiršusi. Na, ačiū Dievui, kad susigriebė paskutiniuoju momentu, nes jeigu dar savaitę ar dvi vėliau, tai iš viso šios programos dalies nebūtų galima įvykdyti jokiu būdu, nes savivaldos rinkimams, kaip sako, laikrodis tiksi ir visi terminai būtų pažeisti. Tada vėl reikėtų laukti trejus metus, kitaip sakant, šešerius metus būtų vien kalbos. Aišku, čia buvo daug įvairių argumentų. Gal reikėtų daugiau ar mažiau, žinom, kad finansų trūksta. Žinoma, galim apgailestauti, kad dėl kai kurių savivaldybių gal tos apklausos nebuvo atliktos visos, gal gerokai anksčiau tą buvo galima padaryti ir tuomet būtų mažiau visokių klausimų. Tų gal yra labai daug, tačiau aš džiaugiuosi, kad vis dėlto Lietuvoje administracinė reforma vyksta. Ne taip greit, kaip norėtųsi. Yra daug trukdymų. Galų gale yra ir finansinių trukdymų, bet jinai vyksta. Taip sakant, nors penkių teritorijų gyventojams mes suteiksim teisę demokratiškai rinkti savo valdžią, rinkti savo žmones, patiems atsakyti už savo reikalus. Jeigu kalbėtume apie kai kurias iš jų, čia buvo daug argumentų: nebuvo apklausų, nebuvo noro, dar kažko nebuvo. Elektrėnuose visa tai buvo. Todėl, kai sakote, jog visose penkiose nebuvo, jūs tiesiog sakote netiesą. Kalbėkite tik apie savo vietoves, kurias jūs gerai žinote, ir nedėkite visko po vienu puodu. Lygiai taip pat, kai sako, jog Seime visi yra vagys, atsiprašau, sako netiesą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Ruošiasi K.Vaitukaitis.

J.ŠIMĖNAS. Savaime suprantama, Lietuvoje savivaldos reforma vyks, ir ji turi įvykti. Tačiau labai gaila, kad reforma nevyko visus trejus šios kadencijos metus, o tik likus iki savivaldybių rinkimų mažiau nei trim mėnesiams buvo pradėta ją vykdyti, todėl daug kas padaryta ne pagal dabar galiojančius įstatymus.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad neatliktas ekonominis pagrindimas, nėra apskaičiuota, kiek kainuos naujų savivaldybių steigimas. Manau, neracionalu naikinti sukurtas bazes ir šiuo metu kurti naujas bazes. Neaptartas finansinių įsipareigojimų, skolų perėmimas iš vienų savivaldybių į kitas. Šiuo metu yra apie 45 mln., dėl kurių bus diskutuojama. Vien Trakų savivaldybėje yra 25 mln. Visiškai blogai parengtas Marijampolės rajono ir Marijampolės miesto perskirstymas. Iš tikrųjų yra pridengta, kad naikinamas Marijampolės rajonas, o iš tikrųjų naikinamas ir Marijampolės miestas. Steigiama Marijampolės savivaldybė, kuri bus trečdalis dabartinio rajono, plius Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybės. Šitie santykiai tarp miesto ir rajono savivaldybių niekaip neaptarti.

Pažeidžiamas Rinkimų įstatymo 10 straipsnio ketvirtas punktas. Kadangi šiuo metu teisiškai rinkimų apylinkių ribos ateinantiems savivaldybių rinkimams yra numatytos tiktai Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimu, Krikščionių demokratų frakcija pasisako prieš ir kviečia balsuoti prieš. Už galėtume balsuoti pašalinus bent pagrindinius prieštaravimus.

PIRMININKAS. Kalba Seimo narys K.Vaitukaitis. Ruošiasi A.Grumadas. Kolegos, būkite geri ir kiek įmanoma trumpinkite argumentus, nes iki 16 val. turime susitarti. K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Aš labai trumpai. Pritariu reformai, kuriai gal pasirengta nevisiškai, tačiau pritariu ir gerbiamojo K.Bobelio minčiai, kad finansai nenumatyti. Mes, kaip Seimas, tikrai turėtume pasistengti, kad priiminėjant biudžetą tuo būtų pasirūpinta.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas. Ruošiasi L.Sabutis. Kolegos, prašyčiau trumpai.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, kuomet skerdžius gena karvių bandą, jis paprastai neklausia, kur jos nori eiti. Jis gena jas ten, kur jam atrodo, kad reikia. Tačiau Lietuvos gyventojai, deja, ne gyvuliai, ir jie turėtų patys nuspręsti, kur jie norėtų būti ir kur jie norėtų eiti. Šiandien mes turime tik vieną korektišką apklausą, t.y. Viekšnių. Niekur kitur korektiškai pačių gyventojų nebuvo paklausta, ar jie nori būti naujose savivaldybėse, ir net nebuvo mėginta paklausti, ar jie norėtų patekti į plečiamas miestų ribas.

Todėl dabar aš esu draskomas tokių priešingų minčių. Pavyzdžiui, man jau dabar yra aišku, kad Pagėgių savivaldybė, Rietavo, Elektrėnų galėtų būti, tačiau mes atskirai už kiekvieną nebalsavom. Dėl viso bendro dokumento, tiek dėl vieno, tiek dėl kito projekto, aš galėsiu tik susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kęstuti Vaitukaiti, ar jūs girdėjote, reikia imtis priemonių. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Manau, kad sprendimą priimti iš tikrųjų yra pats laikas, nes kovo 19 d. yra rinkimai ir tam reikia atitinkamai pasirengti. Tačiau sprendimą reikia priimti šiandien, nes tik priėmus įstatymą galima daryti visus tuos siūlomus darbus, apie kuriuos kalbėjo kai kurie Seimo nariai. Be to, šiame įstatyme dėl įgyvendinimo yra viena labai reikšminga norma, kad šių buvusių savivaldybių merai privalės dirbti iki tol, kol perduos reikalus naujoms savivaldybėms, ir atitinkamai bus atsiskaitoma su žmonėmis, kurie neturės galimybių įsidarbinti naujose savivaldybėse. Visi įstatymo reikalavimai dėl teritorinės reformos, dėl apklausos, dėl Vyriausybės teikimo, dėl bendruomenės nuomonės, vietos bendruomenės, ne visų, yra įvykdyti, todėl aš siūlau balsuoti. Balsuoti taip, kaip ir buvo pateikta ir įvertinta pastraipsniui. Tas įstatymas galėtų būti visiškai suderintas ir su ateities programa, kurią mes prašome Vyriausybės pateikti iki birželio 30 d. Tai būtų pirmasis etapas, arba antrojo etapo pirmoji pakopa, o toliau eitų kitų savivaldybių sutvarkymas, kaip mūsų programoje ir yra pasižadėta ir ko laukia žmonės.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį R.Karbauskiui. Registruojamės, kolegos.

R.KARBAUSKIS. Jungtinė frakcija siūlo vardinį balsavimą, nes šis klausimas yra per daug svarbus, jog mes balsuotume įprasta tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir tada apsisprendžiame dėl Jungtinės frakcijos siūlymo šiuos du įstatymus priimti balsuojant vardiniu būdu. Registruojamės, gerbiamieji. (Balsai salėje) Kolegos, reikėtų tobulinti mūsų Statutą, nes dabar kiekvienas balsavimas yra vardinis. Kompiuteryje jūs galite rasti balsavimo rezultatus.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, jeigu 31 Seimo narys pritars vardinio balsavimo idėjai, mes dėl šių įstatymų balsuosime vardiniu būdu. Pritariantys vardiniam balsavimui – už. Jeigu bus 31 Seimo narys, t.y. ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, dėl įstatymų balsuosime vardiniu būdu.

Idėjai pritaria 15. Tai nėra trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Kolegos, balsuojame dėl Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2176(3). Kas bus už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame dėl įstatymo. Tada balsuosime dėl lydinčiojo projekto ir tada suteiksiu žodį replikoms, o gal replikas nukelsime į 16.30 val.

Už – 56, prieš – 11, susilaikė 13. Įstatymas priimtas.

Ir kitas projektas Nr.P-2177(3) – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Ten dar yra ir J.Dringelio pataisa Nr.P-2177(3). Kas bus už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Ketvirtasis variantas. Aš tik bijau, kad pavadinimas gali keistis.

Už – 58, prieš – 13, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Dvi replikos po balsavimo. Seimo nariai P.Gražulis ir D.Aleksiūnienė, bet per vidurinį mikrofoną.

P.GRAŽULIS. Man tenka tik apgailestauti, kad trejus metus Seimas lyg ir snaudė, ir kai liko tik pora mėnesių iki savivaldybių rinkimų, kuriems visiškai nepasiruošta, šis įstatymas yra priimtas. Tai yra dar vienas žmonių supriešinimas. Apklausos rodo, kad vis dėlto žmonės pritaria naujų savivaldybių steigimui, tačiau surinkta daugiau kaip 5 tūkst. parašų prieš. Taigi žmonės yra supriešinti, žmonės supriešinti ir išpučiant algas teisėjams ir valdininkams, išmokant didžiausias kompensacijas. Manau, kad šitas Seimas pagarsės kaip žmonių supriešintojas. Vyriausybė priėmė Grūto įstatymą, kuris irgi supriešino mūsų visuomenę. Aš ir toliau linkiu šiam Seimui eiti šita vaga.

PIRMININKAS. Vyriausybė nepriėmė jokio Grūto įstatymo, aš čia tik tikslinu. Ir D.Aleksiūnienė repliką.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Pritardama tam, kas šiandien įvyko, t.y. Lietuvos teritorinės-administracinės reformos pradžiai, apgailestauju, kad Vyriausybė, ypač Savivaldybių ministerija, neatsižvelgė į vieviečių, kurie surinko 2000 parašų, prašymą, kad būtų įkurta atskira Vievio savivaldybė. Turiu vilties, jog vykdant tolesnę administracinę reformą antrojo etapo antrojoje pakopoje bus įkurta atskira Vievio savivaldybė, t.y. bus įvykdytas 1994 m. Vyriausybės nutarimas, kuriame yra numatoma Vievio savivaldybė kaip atskiras savivaldos vienetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas L.Sabutis. Labai trumpas žodis.

L.SABUTIS. Nuoširdžiai dėkoju įsteigtų savivaldybių gyventojų bendruomenių vardu Seimo nariams, padėjusiems priimti šį sprendimą, ir tikimės iš Vyriausybės, jog ji iš tikrųjų įgyvendins priimtą įstatymą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko A.Bakšinsko atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 16 val. ir mes pradedame pokalbį su Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku ponu A.Bakšinsku. Kolegos, tik pasakau vieną žmogišką momentą – jis yra pakilęs iš ligos patalo ir atvykęs su mumis pasikalbėti. Taigi prašyčiau atkreipti dėmesį ne tik į objektyviuosius, bet ir į žmogiškuosius dalykus. A.Bakšinskas tribūnoje pusę valandos.

A.BAKŠINSKAS. Nors, kaip minėjo posėdžio pirmininkas, esu pakeltas iš ligos patalo, tačiau esu pasiruošęs atsakyti į visus jūsų klausimus. Situaciją aš pateikiau atskirai, manau, jog kiekvienas Seimo narys gavo, todėl pranešimo aš neskaitysiu. Prašyčiau iš karto užduoti man klausimus, aš pasistengsiu į juos atsakyti.

PIRMININKAS. Pone Bakšinskai, mes čia ne visai švelniai diskutuojame su Seimo nariu V.Žiemeliu. Jūsų nori paklausti jau 14 Seimo narių. Pirmiausia suteikiu žodį Seimo narei K.Prunskienei. Ruošiasi Alg.Butkevičius. (Balsas iš salės: Nėra) K.Prunskienės nėra. Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis viršininke, mano klausimas būtų toks. Kai kurie ūkio subjektai yra negavę pinigų todėl, kad jie buvo sudarę sutartis su biudžetinėmis organizacijomis, kurios yra finansuojamos tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš savivaldybių biudžetų.

Žinote, daugiausia tos, kurios dalyvavo investicinėje programoje. Atliko darbą, bet laiku neatsiskaitė su Mokesčių inspekcija ir kai kuriems ūkio subjektams yra priskaičiuotos baudos ir delspinigiai. Ar nėra rengiama kažkokio dokumento, kad tos baudos ir delspinigiai būtų neskaičiuojami? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Šiuo klausimu yra pateikti tam tikri pasiūlymai, aš manau, kad padėtis pagerės. Šiuo metu jau yra padarytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris gerokai palengvino tokių ūkio subjektų dalią, tačiau tik dėl šio vieno konkretaus mokesčio. Taip pat gana intensyviai taikomos užskaitos, šiuo metu užskaitų pritaikyta jau apie 15 mln., panašios sumos yra nagrinėjimo stadija. Taigi klausimas sprendžiamas.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui J.Listavičiui. Ruošiasi S.Burbienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viršininke, noriu paklausti. Kuriais metais Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų būti pasirengusi automatizuotai sudaryti ir tikrinti gyventojų turto ir pajamų deklaracijas? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Jeigu bus gauta lėšų šiam darbui, tą galima padaryti, aš manau, per pusmetį. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad darbas yra daromas, tik kartais klaidingai suprantamas deklaracijų apdorojimo ar analizės lygis. Deklaracijų duomenys ir šiandien yra suvedami: pagal pirmąjį priedėlį yra suvedami visi, pagal antrąjį priedėlį, tai yra uždarosioms akcinėms bendrovėms, yra suvedama tik dalis duomenų, tačiau pagrindiniai duomenys yra ir jie leidžia daryti tam tikrą analizę. Tas ir yra daroma. Tačiau visai analizei atlikti reikia suvesti duomenis operatyviai, turi būti sukurtos specialios programos, kurios darytų automatizuotą atranką, kur kas tobulesnę nei šiuo metu yra Mokesčių inspekcijos sistemoje, ir kurią turi nepriklausomi auditoriai.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė dabar klausia. Ruošiasi K.Kuzminskas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis viršininke, gal pasakytumėte. “Lietuvos ryto” vakarykščiame straipsnyje yra paminėta, kad per pridėtinės vertės mokesčio grobstymą galėjo būti remiamos kai kurios partijos bei politikai. Ar jūs turite duomenų, kokios partijos ir kokie politikai, ar tai iš jūsų žinybos išeina, nes kai pasako – kai kurios, tas pasakymas lieka lyg ir visoms. Jūsų žiniomis, kokie čia yra duomenys, ką galėtumėte pasakyti šiuo klausimu?

A.BAKŠINSKAS. Straipsnyje nepaminėta, kad informacijos šaltinis yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Aš manau, kad iš teksto matyti, jog informacija pateikta turbūt daugiausiai iš Tardymo departamento. Mes neturime jokių duomenų, kad būtų remiamos politinės partijos, tačiau reikia pasakyti, kad mes atliekame tik pirminį tyrimą, toliau tyrimą perima Tardymo departamentas. Galbūt jie ir disponuoja kažkokia informacija, kurios, aišku, apie bylos eigą negali pateikti mums. Taip pat norėčiau iš karto pasakyti, kad skaičiai, kurie buvo paminėti šiame straipsnyje, tai yra apie pusė milijardo, iš tikrųjų, aš manau, yra gerokai netikslūs, nes iš viso šiais metais yra grąžinta iš biudžeto tik 451 mln. Aš manau, visi sutiksime, kad bent jau absoliuti dauguma eksportuotojų yra sąžiningi verslininkai. Mūsų duomenimis, piktnaudžiavimai kiekvienais metais tikrai nesiekia daugiau nei 10 mln., tačiau tai taip pat yra nemalonus skaičius ir Mokesčių inspekcija ėmėsi visų priemonių, kad kitais metais ir šiais metais, žinoma, kiek dar jų liko, padėtis pagerėtų. Yra patvirtintos labai detalios patikrinimo taisyklės, kurios inspekcijas įpareigoja teritorinį darbą atlikti kur kas kruopščiau negu iki šiol buvo atliekama, taip pat parengtos įstatymų pataisos ir Vyriausybės nutarimų pataisos. Šios pataisos yra perduotos Finansų ministerijai, kuri, aš manau, jas pateiks Seimui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Ruošiasi D.Sadeikienė.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viršininke, masinėse informavimo priemonėse nuskambėjo, kad labai blogai pildomos Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įvairios nuostatos. Aišku, susipažinę su tam tikromis pastabomis, kurios yra pateiktos J.Kabašinsko firmos, negalime kaltinti nei vienų, nei kitų. Faktiškai jie negali visiškai susipažinti su ta medžiaga, kuri yra teikiama, o Mokesčių inspekcijos darbuotojai taip pat (nesuprantama kodėl) kai kuriose vietose galbūt nepataisė deklaruotojų, tų, kurie deklaravo pajamas. Kaip jūs manote, ar atitinka dabartinis Deklaravimo įstatymas, nereikia kai ko taisyti, kad neklaidintų žmonių, tiek vienos pusės, tiek kitos, ar pakanka to, kas yra šiuo metu įstatyme? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Inspekcijos nuomone, iš viso šis įstatymas yra pasenęs ir neatitinka nūdienos reikalavimų. Tačiau aš norėčiau dar kartą priminti, ką mes ne kartą esame sakę, kad yra parengtas gyventojų turto ir pajamų įstatymo projektas, kurį iš esmės priėmus ir įgyvendinus bus panaikinti, aš manau, kiti įstatymai, tarp jų ir Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas, ir tuo bus išspręsta problema. Mes esame pateikę ir šio senojo įstatymo pakeitimų. Jeigu vis dėlto Finansų ministerija nuspręs juos teikti, kad būtų pataisytas dabartinis įstatymas, tai kitais metais daugelis tų problemų, kurios kilo iki šiol, būtų išspręstos. Tačiau reikia pasakyti, kad naujo įstatymo priėmimas ar seno pataisymas taip pat reikalauja naujų lėšų, yra senos formos, kurias tektų išmesti, reikėtų spausdinti naujas formas, tai susiję su išlaidomis, todėl reikėtų politiškai apsispręsti, ar verta taisyti seną įstatymą, ar reikia laukti naujo įstatymo įsigaliojimo jį parengus tobulai, kad būtų išspręstos visos problemos.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė. Ruošiasi J.Valatka.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis viršininke, kaip žinome, Vyriausybė, norėdama paskatinti eksportą, įvedė mokesčio lengvatą – pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimą eksportuotojams. Valstybės biudžetas didelių nuostolių patiria dėl to, kad kai kurios firmos išradingai susikūrė dokumentų klastojimo schemą neteisėtam pridėtinės vertės mokesčiui atsiimti. Deja, yra ir tokių įmonių, kurios skundžiasi, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo įmonėse daromi labai dažni patikrinimai, ir terminai, per kuriuos galima susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, iš tikrųjų labai prailgsta. Sakykite, ar yra kaip nors reglamentuojamas šių patikrinimų dažnumas ir terminų trukmė? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo atveju terminas skaičiuojamas sugrąžinti mokestį nuo tada, kai yra pateikti visi reikiami dokumentai. Tai yra gana neapibrėžta sąvoka, todėl kartais ir kyla ginčų. Tačiau praktika parodė, kad iš tikrųjų inspekcija turi įvertinti visus dokumentus ir atlikti daugiau nei įpareigoja pats įstatymas, kad nebūtų tokių nemalonių įvykių, kokių keletas yra buvę. Aišku, kiekviena sistema neapsaugota nuo tokių dalykų, tačiau reikia dėti visas pastangas, kad piktnaudžiavimo nebūtų. Iš tikrųjų prašymų yra daug ir nuosekliai patikrinti bei įvertinti viską labai sudėtinga. 1997 metais buvo reikalaujama grąžinimui tik dviejų dokumentų, t.y. muitinės eksporto deklaracijos ir įmonės registravimo (…) kopijos, o šiuo metu yra numatyta reikalauti kur kas daugiau dokumentų. Tačiau ir tie dokumentai, kurie numatyti, kartais nepadeda įsitikinti prašymo pagrįstumu. Žinoma, kartais grąžinimas yra nepagrįstai vilkinamas, galbūt pasitaiko ir tokių atvejų, kad tai yra atliekama dėl inspekcijos kaltės, tačiau, kaip sakiau, šiuo metu tas procesas yra jau reglamentuotas. Yra tokių atvejų, kai vilkinama dėl pačios įmonės kaltės. Sugrąžinimas vėluoja dėl to, kad pati įmonė kalta, tai yra paviršutiniškai vertina dokumentų pateikimo prievolę, pateikia ne visus dokumentus, po to reikia iš jų išreikalauti, tai vilkina procesą. Auditoriai būna labai užimti, tai yra atliekant planinį auditą, o susigrąžinimo terminai, kaip sakau, yra ribojami. Būna visokių atvejų. Aišku, deja, buvo atvejų, kai nepagrįstai buvo sugrąžinta per labai trumpą terminą. Manau, čia buvo ne vien įstatymų kaltė, bet ir inspekcijos darbo organizavimo trūkumai.

PIRMININKAS. Dėkui. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Valatkai. Ruošiasi P.Papovas.

J.VALATKA. Pone viršininke, gal galėtumėt pasakyti savo nuomonę apie pelno mokestį. Laisvosios rinkos institutas ir daugelis Seimo narių smarkiai siūlo šį mokestį panaikinti. Gal galėtumėt pasakyti šiek tiek apie jo administravimą, kokių problemų yra, jeigu galit, savo nuomonę? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Dėl pelno mokesčio savo nuomonę esu išsakęs ir spaudoje, kai pretendavau į šį postą, kurį šiuo metu turiu. Manau, kad šiuo metu pelno mokesčio atsisakyti yra gana sudėtinga, kadangi vis dėlto biudžetą reikia iš ko nors formuoti. Skaičiai, kurie minimi, jeigu bus atsisakyta pelno mokesčio, kiek bus mažiau įplaukų, manau, yra netikslūs, kadangi yra visiškai neįvertinamos užskaitos. Kaip žinote, yra gana daug prašymų grąžinti pridėtinės vertės mokestį, tačiau sumos nėra grąžinamos. Tai yra kitų mokesčių sąskaita vykdomos užskaitos, visų pirma pelno mokesčio. Taigi tokiu atveju, jeigu būtų panaikintas pelno mokestis, mes prarastume ne tik tas sumas, kurias surenkame į biudžetą, bet prarastume ir tas sumas, kurios yra įskaitomos. Vadinasi, padidėtų pridėtinės vertės pagrįstas mokesčio grąžinimas, o kartu sumažėtų bendra surenkama šio mokesčio suma. O sumažinimas iki 24%, manau, tikrai priimtinas. Palaipsniui šio mokesčio iš tikrųjų turi būti atsisakoma. Bet kokios įstatymo pataisos turi atitikti šalies ekonominę situaciją, nes staigūs pokyčiai iš tikrųjų sudaro didelių sunkumų formuojant kiekvienų metų biudžetą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi M.Briedis.

P.PAPOVAS. Viršininke, gal jums yra žinoma, kas įvedė tokią tvarką, kad Mokesčių inspekcijoje, sakykim, dėl turto deklaravimo konsultavimas po pietų vyksta tik telefonu. Nuvykus, nors ir laisvas yra darbuotojas, jis nepriima, sako, reikia nueiti namo ir paskambinti. Ar tai teisinga, jeigu taip yra iš tikrųjų valdžios įvesta?

A.BAKŠINSKAS. Pats principas, sutinku, nėra teisingas. Tačiau noriu pasakyti, kad vis dėlto inspekcija, jeigu pastebėjot, vykdo labai labai daug funkcijų. Jas numato tiek Mokesčių administravimo įstatymas, tiek įvairūs Vyriausybės nutarimai. Prioritetų mes visur negalime turėti. Prioritetai nukreipiami į tas mūsų darbo sritis, kurios duoda didžiausią efektą, t.y. į mokesčių surinkimą, išieškojimą, į įmonių konsultavimą būtent mokesčių klausimais. Deja, reikia pripažinti, kad Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymui buvo skirta per mažai dėmesio ir resursų. Iš tikrųjų visas šis darbas yra atliekamas tų darbuotojų, kurie anksčiau vykdė brangaus turto deklaravimo priežiūros funkciją, atsirado naujas įstatymas, turintis didesnes apimtis, tačiau darbuotojų nepadidėjo. Manau, dėl to šiek tiek nukenčia ir darbo rezultatai, yra problemų ir mokėtojams, ir deklaruotojams. Kaip sakau, visur nesuspėsime, nebent tas darbas būtų kompiuterizuotas ar papildomai skirta resursų. Suprantu, kad galbūt antikorupcine prasme šis įstatymas – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo yra iš tikrųjų reikšmingas, tačiau reikia pasakyti, kad fiskaline mokesčių prasme jis mums nėra toks reikšmingas, kaip kiti įstatymai. Taigi pripažįstu, kad problemų yra visiems.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis. Ruošiasi F.Palubinskas.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis viršininke, norėčiau paklausti du klausimus. Vienas klausimas būtų toks: ar paskutiniu metu Valstybinė mokesčių inspekcija neužfiksavo didelių aferų nemokant mokesčių? Ir kitas klausimas, tiesus klausimas: ar Mokesčių inspekcija gali įmonę tikrinti tris kartus per mėnesį ir naktį? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Mokesčių inspekcija pati naktį įmonių paprastai netikrina, nebent dalyvaudama bendruose reiduose su policijos struktūromis, kurios turi teisę įeiti į bet kokias patalpas ir bet kuriuo paros metu. Dabar dėl tų dažnų tikrinimų, tai yra labai įvairių situacijų. Sakysim, pastaraisiais metais išpopuliarėjo operatyvūs patikrinimai, t.y. tiksliniai, trumpi patikrinimai. Jeigu jų metu pastebima, kad reikia atlikti išsamesnį patikrinimą, informacija perduodama audito padaliniams, kurie atlieka visišką planinį patikrinimą. Po to gali būti, kad iškeliama baudžiamoji byla, pagal kurią taip pat reikalaujama, kad būtų vykdoma apklausa ir kiti veiksmai. Manau, yra atvejų, kai iš tikrųjų kai kurių įmonių atžvilgiu per trumpą laikotarpį būna tų patikrinimų po keletą. Tačiau vis dėlto tam yra pagrindas. Taip pat kartais būna ir kitų teisėsaugos institucijų, kontrolės institucijų pavedimų, prašymų patikrinti tą mokesčių mokėtoją dėl kokio nors siauro klausimo, sakysim, kai yra priešpriešiniai patikrinimai, reikia paimti kokį dokumentą perduoti. Taigi pasitaiko tokių atvejų. Tačiau dėl piktnaudžiavimo atvejų, nežinau, kol kas man tokios informacijos niekas nepateikė.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Ruošiasi S.Kaktys.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Bakšinskai, ar sutiktumėt, kad valstybei finansiškai apsimokėtų padaryti reikiamas išlaidas ir įsigyti tinkamą technologiją, kad būtų galima įgyvendinti visuotinę mokesčių deklaracijos sistemą jau dabar, kad tam tikrų užpildytų formų tikrinimas galėtų būti juk atliekamas ir pagal statistinį modelį ar pastebėjus nenormalumus? Ar yra paskaičiuota, kiek daugiau galima būtų surinkti mokesčių, jeigu visi turėtų deklaruoti pajamas?

A.BAKŠINSKAS. Na, atsakydamas pradėsiu nuo paskutinio jūsų sakinio – ar galima daugiau surinkti. Ar galima daugiau surinkti, reikia skaičiuoti, pagal ką. Jeigu ekonomika pasiima tam tikrą savo dalį, t.y. ekonominė situacija bloga, arba įstatymai yra lengvinantys mokesčių mokėtojų dalią, vadinasi, kokių nors mokesčių absoliučia prasme padidėjimo kartais ir nebūna. Iš tikrųjų šią dieną gana sunkiai įvertinama, ką duoda mokesčių administravimas, ką duoda įstatymų pakeitimai ir ką duoda ekonomika. Šie dalykai nėra išskiriami. Tačiau aš tikrai įsitikinęs, kad geresnis darbas, kvalifikuotesnis darbas, šiuolaikinės technologijos yra pagrindas, kad mokesčių būtų surenkama daugiau, kad mokesčių mokėtojai būtų aptarnaujami geriau. Tačiau kiek, tai aš visus tuos skaičius, kuriuos išgirstu kur nors pasakomus, labai skeptiškai vertinu, kadangi valstybėje apskritai šiuo klausimu kol kas, deja, nėra tikros vertinimo sistemos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kaktys. Ruošiasi A.Sysas.

S.KAKTYS. Gerbiamasis Kabašinskai… Bakšinskai, norėjau paklausti beveik dėl bendrapavardžio J.Kabašinsko. Kaip jūs pamenate, aš kreipiausi į jus ir paprašiau, kad įvertintumėte mano pajamų ir turto atitikimo dalykus. Ačiū jums, kad jūs pateikėte išvadas dėl to, kad mano pajamos ir turtas atitinka vienas kitą ir jokių abejonių nekelia. Tačiau mano klausimo esmė ir būtų apie auditorių, kuris, matyt, yra apsišaukėlis auditorius ir terorizuoja šiandien ne tik mane, bet ir kitus Seimo narius. Nežinia, kieno užsakymu, kieno vardu jis teikia visokias žodines tiek rekomendacijas, tiek išvadas, nes bent man jau nėra tekę matyti kokių raštiškų tekstų. Asmeniškai dėl manęs yra labai daug absurdo paskleista Lietuvoje, tiek dėl tų 3 tūkst. Lt, kurie atseit yra mano ir šeimos pragyvenimo išlaidos. Yra aiškus absurdas, kad tai yra tik mano asmeninės pragyvenimo išlaidos Vilniuje, ir panašiai. Tai aš noriu jūsų paklausti, kodėl yra tokia keista padėtis, kai valstybės institucija, kuri atlieka rimtą ir išsamų tyrimą, esant gana politizuotoms aplinkybėms ir visokių kitų interesų aplinkoj, visiškai negina savo išvadų?

A.BAKŠINSKAS. Galėčiau į šį klausimą atsakyti ir plačiai, ir trumpai. Nežinau, kaip visą tą istoriją pasakoti.

PIRMININKAS. Geriau trumpai.

A.BAKŠINSKAS. Geriau trumpai. Jeigu trumpai, norėčiau pasakyti, kad mes giname savo poziciją, buvo parengti straipsniai tiek trumpi, tiek ilgi. Buvo ilgas “Respublikos” priedas, parašyta piniginė, kurį mes kas mėnesį leidome. Visos deklaravimo problemos buvo ten išgvildentos labai nuodugniai. Jeigu klausimas domina, tai rekomenduoju paskaityti tą straipsnį kiekvienam, žinoma, jeigu yra galimybė gauti. Jeigu pageidausite, tai galima kreiptis į inspekciją, mes pateiksime. Visos problemos ten išnagrinėtos ir į jas atsakyta. Manau, kad tokie straipsniai su tam tikrais vedamaisiais, matyt, visuomenėje yra populiarūs, ir į juos daugiau kreipiama dėmesio nei į specialistų išvadas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi R.Kupčinskas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viršininke, mano klausimas bus panašus, nes aš irgi susidūriau su deklaravimu. Apie tai rašyta ir daug kalbėta. Manau, nei jūsų darbuotojai, nei mes patys iš blogos valios piktybiškai neparašėme ne taip, kaip reikia. Mes susiduriame su tokia situacija, kad šiandien kiekvienas Seimo narys gauna savo atlyginimą į mokestines korteles. Deja, pagal jūsų išleistas instrukcijas, pagal kurias mes pildėme tas pačias deklaracijas, niekur nebuvo reikalavimo parodyti, kiekgi metų pabaigoje toje kortelėje lieka mokesčių. Lyg ir yra sutaupyti pinigai, deja, šiandien jūsų instrukcijoje teigiama, kad tik indėliai banke yra tie pinigai, kuriuos reikia rodyti, o apie kortelės pinigus niekur nekalbama. Ir tiek pono J.Kabašinsko tyrimuose, ir nuėjus pas jus mums teigiama, kad jeigu per metus mes gavome kokią nors pinigų sumą 20, 30 ar 40 tūkst., jeigu neparodome santaupų, tai mes jas ir sunaudojame. Norėčiau paklausti, kas daroma, kad ši tvarka būtų normaliai sunormuota ir nekiltų nereikalingų klausimų ir nepriklausomiems auditoriams, ir Seimo nariams.

Kitas dalykas, kiekvienu atveju mus konsultavo jūsų darbuotojai. Šiandien nuvykus į jūsų Mokesčių inspekciją, komentavimas yra visai kitoks. Ar kas nors daroma, kad Mokesčių inspekcijoje būtų organizuoti mokymai ar dar kas nors, kad visi konsultantai aiškintų pajamų deklaravimą vienodai? Labai ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Taip, yra daroma. Mes nežinome, ar bus, kaip sakiau, pakeistas įstatymas. Taigi mes jau prieš porą mėnesių pradėjome rengtis kitų metų deklaravimui, t.y. šiuo metu išklausomos visos problemos iš apskričių teritorinių mokesčių inspekcijų, apibendrinamos. Kitiems metams bus parengtas naujas, išsamus ir neklaidinantis, tikiuosi, išaiškinimas. Galiu sutikti, kad visų trejų metų išaiškinimai turėjo tam tikrų spragų. Kaip žinote, šiuo atveju galiu imtis moralinės atsakomybės už visą sistemą, tačiau negaliu imtis sau atsakomybės, nes trumpai einu šias pareigas. Galiu pasakyti tiek, kad dirbdamas Vilniuje pateikiau maždaug 60 pasiūlymų tuometinei valdžiai, kaip būtų galima patobulinti deklaravimo sistemą. Ten buvo viskas: ir naujos deklaracijų formos, ir vidinės instrukcijos, ir įstatymų pakeitimai, ir žmonių paskaičiavimai, kiek tam reikėtų. Galima vardinti ir vardinti. Kol kas, deja, į tai nebuvo atsižvelgta. Kadangi dabar jau mano valia šiek tiek daugiau padaryti, tai yra duoti nurodymai vykdyti mokymus, kitais metais pasitelkti daugiau kvalifikuotų specialistų, kai bus pačios karščiausios dienos. Taip pat yra duotas nurodymas parengti deklaracijų duomenų papildymo instrukciją, deklaracijų apdorojimo instrukciją ir kitas instrukcijas. Manau, kad kitais metais pasistengsime, kad problemų būtų mažiau nei šiais metais.

PIRMININKAS. Pinigai kortelėse ir pinigai bankuose.

A.BAKŠINSKAS. Taip, ir tai įvertinsime.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi J.Beinortas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti. Kokia bylos dėl neteisėto PVM grąžinimo tam tikroms fiktyvioms firmoms stadija? Be to, teko susipažinti, dabartinėse masinėse informacijos priemonėse sumirgėjo pranešimai, kad gali būti tokiu būdu išplauta apie pusė milijardo litų valstybės pinigų, neteisėtai grąžinant PV mokestį tam tikroms, kaip buvo pranešta, fiktyvioms firmoms. Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Aš jau sakiau, kad tikrai netikiu, kad pusė milijardo. Manau, kad tie skaičiai kur kas mažesni. Šiais metais yra grąžinta 451 mln. Jūs turbūt čia minite Kauno atvejį. Vakar, man atrodo, buvo pateikta naujausia informacija. Nieko naujesnio mes neturime, nes šiuo metu tyrimą vykdo Tardymo departamentas. Jeigu nebus išspręsta problema baudžiamojoje byloje, tada mes drausmine tvarka turėsime įvertinti šiuos darbuotojus. Kaip žinote, nuoseklumas yra toks, kad pirmiausia yra baudžiamoji atsakomybė, tik jos nesant taikoma drausminė. Kaip jau esu minėjęs ankstesnio susitikimo metu, už organizacinius, už bendruosius organizacinius trūkumus susigrąžinant, organizuojant susigrąžinimą pridėtinės vertės mokesčio Kauno viršininkei buvo paskirta drausminė nuobauda.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi S.Slavickas. Kolegos, pateikite trumpus klausimus.

J.BEINORTAS. Manau, kad mes galėtume truputį pakalbėti apie perspektyvinius dalykus, kad neatrodytų, kad Seimo nariai susirūpina, kai juos gainioja koks nors privatus seklys.

Pone viršininke, norėčiau jūsų klausti apie jūsų pasirengimą ir jūsų poziciją, kad Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų administruoti įmokų surinkimą privalomojo socialinio draudimo atveju. Šiuo metu išieškojimo atvejai, kai tenka sudaryti bendras brigadas “Sodros” ir Mokesčių inspekcijos, pasitelkiant mokesčių policiją, tai iš esmės yra kampanijų dalykai. Kaip jūs žiūrėtumėte? Prieš porą metų atrodė, kad tam trukdė mūsų skirtingos kompiuterinės sistemos ir pasirengimas. Kaip dabar yra?

Jeigu galima, dar labai trumpai. Jūs pastebėjote, kad užsienyje mokesčių inspekcijos irgi praeityje klupo, bet dabar jos išėjo į labai aiškų ir gerą kelią. Keletą žodžių, kur jūs matote mūsų patirties galimybę ir sėkmę ateityje surenkant mokesčius?

A.BAKŠINSKAS. Aš esu susipažinęs su daugelio užsienio šalių patirtimi renkant mokesčius. Jeigu trumpai įvertinčiau, tai technologine prasme jos yra labiau pasislinkusios į priekį. Galbūt ne tai svarbiausia. Svarbiausia tai, kad jos pakeitusios nuostatą mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Užsienio valstybėse mokesčių mokėtojas yra klientas, o mokesčių inspektorius yra klientą aptarnaujantis valstybės tarnautojas. Tai šia linkme mes ir einame. Taip pat užsienyje yra propaguojamas savanoriškas mokesčių mokėjimas, toli gražu nereiškiantis, kad mokesčius nori moki, nori ne. Tai yra palengva atsisakoma prievartos, prievartos sistema yra tobulinama kartu su apmokestinimo sistemos tobulinimu. Iš užsienio mes dar daug ko galime pasisemti, ir tas yra daroma. Šiuo metu inspekcijoje dirbo PHARE specialistai visose srityse. Kurdami įstatymus kartu su Finansų ministerija, manau, pasistūmėsime į priekį. Galbūt bus priimtas, manau, kitais metais mokesčių kodeksas, bendroji dalis. Taip pat bus atlikta daug darbų, tarp jų vakarietiškais pagrindais numatoma planuoti darbą, t.y. bus parengtas strateginis planas. Jo pagrindu – konkretūs planai, kurių vykdymas bus kontroliuojamas, t.y. bus reikalaujama reguliariai ir pagal tam tikrus darbo rodiklius atsiskaitinėti. Bus sistemingas vertinimas, ne vien pagal tai, kiek įplaukų yra valstybės biudžete, nes ne viskas priklauso nuo Mokesčių inspekcijos ir Muitinės. O dėl “Sodros”, tai yra duotas nurodymas iki Kalėdų Vyriausybei pateikti konkrečias priemones, sujungiant Mokesčių inspekcijos ir “Sodros” kontrolės funkcijas. Šiuo metu būtent rengiama.

J.BEINORTAS. Iki šių Kalėdų?

A.BAKŠINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Mokesčių inspekcijos viršininke. Jūs atsakėte į trylikos Seimo narių klausimus. S.Slavickas nespėjo. Taigi sėkmės jums darbuose, kad kitų metų biudžetas būtų pilnesnis, ir linkim nesirgti.

A.BAKŠINSKAS. Ačiū už dėmesį, linksmų švenčių.

Laikinojo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr.P-2212(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tęsiame savo darbą toliau. Iki pertraukos dar turime apsvarstyti vieną svarbų projektą, būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektą Nr.P-2212(2). Jis dabar jau turi kitą pavadinimą po svarstymo pagrindiniame komitete. Dabar šį projektą svarstome mes. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas yra labai svarbus. Jis reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo sudarymo, finansinių rodiklių planavimo nuostatas, jų apskaičiavimo metodiką, specialaus rezervo formavimą ir jo dydžio nustatymą. Todėl tai yra visai valstybinio socialinio draudimo sistemai svarbus įstatymo projektas, nuo kurio pagrįstumo priklauso ir fondo realumas, savo ruožtu lemiantis fondo pajamas ir išlaidas, taigi ir pensijų bei kitų išmokų mokėjimo galimybes. Kol kas jis vis dar nepakankamai atitinka keliamus reikalavimus mokslinio ekonominio planavimo pagrindimo prasme, tarptautinių apskaitos standartų prasme. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip prižiūrinčiai ir kontroliuojančiai Valstybinį socialinio draudimo fondą ir atsakingai už perspektyvinį bei einamąjį planavimą, reikėtų sustiprinti ir labiau kvalifikuotai formuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagrindus. Šiame įstatymo projekte yra neišspręstas realaus rezervo suformavimo klausimas, todėl atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte iš esmės yra perkeltos tos pačios nuostatos, kurias šiuo metu reglamentuoja Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, kuriomis remiantis sudaromas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, siūloma įtvirtinti tas pačias nuostatas, bet ne principus, kuriais vadovaujantis būtų sudaromas biudžeto projektas. Todėl šis įstatymas turėtų būti tik laikinojo pobūdžio, kaip mes ir siūlome vadinti po svarstymo komitete.

Taip pat pagrindinis komitetas siūlo pritarti Seimui komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Seimas turėtų priimti protokolinį sprendimą siūlyti Vyriausybei iki 2000 m. birželio 1 d. parengti ir pateikti Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektą, kuriame būtų įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo principai, kuriais vadovaujantis būtų sudaromas realus, pagrįstas makroekonominiais šalies rodikliais, ūkio ir socialinės raidos būklės analize, atitinkantis tarptautinės apskaitos standartų reikalavimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas. Taip pat atsižvelgta į nurodytus komiteto pasiūlymus. Aš prašyčiau dėl protokolinio įrašo atkreipti ypač posėdžio pirmininko dėmesį ir atskirai formuluoti tokį sprendimą.

Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir siūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti, bet mes siūlome kitą išeitį. Vadiname šį sandaros įstatymo projektą dabar kol kas laikinuoju, nes jis yra siejamas su fondo biudžeto finansinių rodiklių priėmimu ketvirtadienį. Taip pat sandaros įstatymo projektas turi būti priimamas kartu su biudžeto projektu, todėl prašau pritarti komiteto patobulintam variantui ir komiteto išvadai. Tiesa, nors ir pavėluotai, mes gavome Teisės departamento išvadas, kurioms iš esmės yra pritariama, galutinis tekstas bus suredaguotas priėmimui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja.

Dabar kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti J.Listavičių. Galbūt jis pakomentuos ir jo paties siūlymų likimą. Ar jis sutinka, gal jų nereikės ir balsuoti. Tribūnoje – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektą, buvo nemažai diskutuota. Dabar jau turim šiek tiek patobulintą antrąjį variantą, bet vis tiek gal reikėtų keletą minčių pasakyti. Kai kas, žinoma, pataisyta, į kai ką atsižvelgta, tačiau vis dėlto jeigu mes pasižiūrėtume šio įstatymo projekto pajamų ir išlaidų klasifikaciją ir pasižiūrėtume jau parengto ir ketvirtadienį tvirtinamo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją, tai jos neatitinka. Mums reikėtų užimti tam tikrą poziciją. Jeigu mes vadinam jį dar ir laikinuoju, tai, matyt, mums reikėtų dabar tą klasifikaciją priderinti prie jau sudaryto biudžeto projekto, tada būtų kokia nors logika. Ir visiškai nenorėčiau sutikti, nors ir nepritarė mano siūlymui, dėl to 11 straipsnio pavadinimo. Gal jį reikėtų kaip nors išplėsti, kad būtų matyti, apie kokį balansą kalbama. O dabar, jeigu mes paimam, pasižiūrim atskirai… o iš viso tokios ataskaitos kaip balanso ataskaita aš nelabai girdėjau – arba ataskaita, arba balansas, dabar balanso ataskaita, ataskaitos struktūra. Balanso struktūra teoriškai netinkama, ataskaitos struktūra, – sakykim, būtų galima gal ir sutikti. 11 straipsnis arba turėtų būti šiek tiek praplėstas, kad būtų matoma, kad biudžeto arba dar kokio nors balanso, o dabar, kai palikta tiesiog “balansas”, tai kiekvienam, šiek tiek susipažinusiam su apskaitos teorija, iš karto aišku, kas tai yra (…), kas tai yra dvejos svarstyklės ir kas tai yra balansas. Aš taip manau, kad dar bus į šį projektą pasižiūrėta, gal bus dar į Teisės departamento išvadas reaguota, ir gal po nedidelių pataisymų kaip laikinajam būtų galima pritarti. Tą padarė ir komitetas, orientuodamasis į patobulintą variantą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu kalbėti bendroje diskusijoje Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš dalyvavau komiteto svarstyme ir galbūt nebuvau pakankamai įsigilinęs dėl kitų darbų, bet kai paanalizavau šitą įstatymą, turiu keletą pastabų, kurias reikėtų būtinai išspręsti arba keisti šito įstatymo nuostatas.

Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad socialinio draudimo našta yra labai nevienoda ir šiuo metu Lietuvoje ji daugiausia užkrauta dirbantiesiems, kurie dirba pagal darbo sutartį. Aš manau, kad šis įstatymas turėtų aiškiai reglamentuoti, jog socialinio draudimo įmoka tai yra įmoka solidarumo principu, kartu išmokant… na, liūto dalis eina pensijoms mokėti. Gaunantys pensijas yra tėvai, mūsų vyresni broliai ir sesės, už kuriuos vieni moka, kiti nemoka. Padarytos įvairios išlygos. Aš turiu omenyje ekonomiškai silpnus ūkininkus, patentininkus, apsidraudusius savarankišku draudimu. Aš manau, kad socialinio draudimo įmoka turėtų būti aiškiai reglamentuota ir visiems vienoda. Jeigu reikia kažką dengti, tai reikia dengti per valstybės biudžetą, bet aš manau, kad socialinio draudimo įmoka yra tokia įmoka, kurią mes turime visi mokėti, nesvarbu, ar šiandien aš dirbu pagal darbo sutartį, ar pagal kitokią sutartį, o ne tai, kad mes diferencijuojame. Tada socialinio draudimo įmoka būtų tikrai solidari visiems. Aš kaip tik to pasigendu įstatyme. Jame yra perrašytos tam tikros nuostatos, kurios gyvuoja šiandien. Jeigu mes negalime to padaryti šiandien, tai mes būtinai turime tai padaryti ateityje. Iš šio įstatymo turėtume aiškiai matyti, kaip mes tai padarysime, o ne vėl paliekame atskiriems po įstatymų leidžiamiems aktams arba įstatymų pataisoms.

Manau, kad 4 straipsnyje taip pat labai neaiškiai suformuluota dėl valstybės asignavimų socialinio draudimo biudžetui. Iki šiol Socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnis aiškiai traktavo asignavimus iš valstybės biudžeto. Ką mes matome šiandien šiame teikiamame įstatyme? Mes matome, kad valstybė, na, Vyriausybė, siūlydama vieną ar kitą įstatymą Seimui, o Seimas priimdamas… mes niekada neatsakome už tai, kokią tai padarys įtaką Socialinio draudimo įstatymui. Aš manau, kad turi būti griežta norma, kuri aiškiai apibrėžtų: jeigu mes keičiame įstatymą, kuris padarys tam tikrų nuostolių, sakykim, arba tiesiogiai nesurenkamos įmokos, arba padidėja išlaidos, tai mes, priimdami vieną ar kitą įstatymą, turime aiškiai padengti tą įsiskolinimą. Mūsų toks abejingas požiūris į šį reiškinį šiandien biudžetui kainuoja 200 mln. Vyriausybė padengė, bet 300 mln. liko. Tai kaip tik yra dalis tokios mūsų įstatymų leidybos praktikos, kai mes priimdavome tam tikrus įstatymus ir nežiūrėdavome, kokia bus šių įstatymų pasekmė Socialinio draudimo biudžetui.

Mane ypač neramina 7 straipsnis. Aš jį nuodugniai perskaičiau. Aš visą laiką pasisakiau už tai, kad Socialinio draudimo fondas nebūtų įstaiga, kuri teikia kreditus arba ima už nesumokėtus mokesčius pastatus, akcijas. Aš ir toliau lieku šalininkas, kad Socialinio draudimo fondas yra įstaiga, kuri moka grynais pinigais pensininkams, ligoniams ir t.t., tą prievolę, kuri numatyta įstatyme. Manau, kad mes negalėsime mokėti pensininkams plytomis arba įmonių gabalais, jeigu mes paimsime už skolas tų įmonių akcijas arba turtą. Todėl šiame įstatyme, aš manau, reikia kategoriškai braukti 8 straipsnį ir keisti 7 straipsnio aštuntąją dalį bei 7 straipsnio dešimtąją dalį, kurioje mes randame nuorodas į tai, kad dėl atidėjimų tvarkos, nemokėjimų tvarkos galima spręsti valdybai. Manau, kad Socialinio draudimo fondas iš viso neturėtų (aš kalbu frakcijos vardu) tokių dalykų daryti. Tada būtų mažiau diskusijų dėl to, kad Socialinio draudimo fondas tampa tam tikru nereikalingų objektų sandėliu, kurio jis negali nei panaudoti, nei parduoti, nei įkeisti, ir negali laiku atlikti savo pareigos – socialinio draudimo pareigos.

Ir paskutinės kelios sąvokos. Aš manau, kad šiame įstatyme sąvokos vietomis yra šiek tiek nesuderintos su kitais įstatymais. Manau, kad netgi draudimo nuo nedarbo kol kas šiandien nėra. Manau, mes turime priimti kartu ir šį įstatymą, nes dabar vadinamasis užimtumo fondas… Kitas įstatymas yra Nelaimingų atsitikimų ir profesinių susirgimų įstatymas. Arba mes turime vėlgi kartu priimti, arba šį įstatymą priderinti prie to įstatymo, nes šis įstatymas negali pradėti galioti, kai jame yra keletas įstatymų, kurie dar nepriimti Lietuvos Respublikos Seime.

Aš nenorėčiau pasisakyti prieš šito įstatymo priėmimą, bet norėčiau siūlyti, kad galbūt reikia padaryti pertrauką, kad bent jau esminiai, labai reikalingi dalykai būtų suderinti ir šis įstatymas pradėtų gyvuoti kartu su kitais įstatymais, kurie šiandien būtini. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi komiteto išvada yra teigiama. Ar mes galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Tada keli žodžiai būtų dėl J.Listavičiaus pataisų. Ar galime pritarti po svarstymo? J.Beinortas norėtų paremti projektą.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad mes atsižvelkime į tai, kokioje situacijoje esame. Mes turėtume pritarti, kad tai laikinas, tik šitam biudžetui, tik 2000 metų Socialinio draudimo fondo biudžetui, sudaryti skirtas Biudžetinės sandaros įstatymas. Tada turėtume atsižvelgti į tas pastabas, kurias minėjo ponas J.Listavičius, dėl to, kad pats įstatymas atitiktų biudžetinę sandarą. Tačiau kartu turėtume atsižvelgti ir į tai, ką sakė mūsų pirmininkė, ir į tai, ką kalbėjo ponas A.Sysas, jog jeigu vis dėlto norime gryninti ir Biudžetinės sandaros įstatymą rengti ateičiai, tai mes jį turime derinti ir su kitais įstatymais, ypač atskirų draudimo fondų prasme. Todėl aš manau, kad mes šiandien neturime kito varianto, kaip tik pritarti komiteto siūlomai išvadai – laikinasis. Siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, taigi bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Laikinajam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektui. Pagrindinio projekto numeris buvo P-2212. Pritariame po svarstymo. Dabar J.Listavičiaus pataisos. Į daugelį jų atsižvelgta. Jis neprašo balsuoti dėl 11 straipsnio pavadinimo “Ataskaitos struktūra” ar “Balanso ataskaitos struktūra”. Pritariame po svarstymo, kolegos.

Dabar dėl priėmimo dienos. Ar mes galėtume sutarti, kad kartu su biudžetu, 23 dieną, šis įstatymas galėtų būti priimamas? Galima. Ačiū.

Dabar, kolegos, dėl komiteto siūlomo protokolinio sprendimo. Būtų solidu, jeigu mes jį priimtume šio įstatymo priėmimo dieną. Galime šiandien padaryti, bet būtų rimčiau, kad 23 dieną priimtume pavedimą, jog iki liepos 1 d. tą ir tą turi atlikti Vyriausybė. Ponia pirmininke, ar jūs nesutiktumėte su tokiu dalyku? Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Galima sutikti su tuo, tik jokiu būdu nepamirškime priėmimo metu atskirai priimti tokį protokolinį sprendimą. Šiaip aš dar noriu papildyti, kad iš tikrųjų mes į šį įstatymo projektą žiūrime kaip į laikinąjį. Aišku, jog ministerija kartu su “Sodra” turės dar gerokai padirbėti, kad būtų parengtas toks Biudžeto sandaros įstatymas, pagal kurį būtų formuojamas labai realus ir tikslus “Sodros” biudžetas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi bendrasis sutarimas. Jeigu aš pamiršiu, prašom sakyti, dėl to protokolinio nutarimo niekas neturėtų prieštarauti. Jį raštu pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolegos, taigi šio klausimo svarstymas baigiamas. Dabar 15 minučių pertrauka – iki 17.05 val. Tada ūkio viceministras A.Bartulis pateiks Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.

Pertrauka

Viešųjų pirkimų įstatymo 1, 17, 18, 20, 27, 28, 32, 34, 354 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2243 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, o aš į tribūną kviečiu ūkio viceministrą A.Bartulį, kad jis mums pateiktų Viešųjų pirkimų įstatymo 1, 17, 18, 20, 27, 28, 32, 34, 354… (Balsai salėje) ar 35 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2243. Registruojamės, kolegos, dar kartą, o tribūnoje – A.Bartulis. Prašom, pone viceministre.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė jums siūlo kai kuriuos mūsų jau galiojančio nuo spalio 1 d. Viešųjų pirkimų įstatymo… pataisymus pagal nurodytus straipsnius, kurių aš nekartosiu, jie buvo ką tik pasakyti. Aš norėčiau pakomentuoti keturis esmingesnius pakeitimus. Kiti pakeitimai, manau, platesnio komentaro nereikalauja. Jie yra nesunkiai suprantami ir perskaičius patį tekstą.

Pirmasis pakeitimas, į kurį mes norime atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, yra tas, kad naujajame Viešųjų pirkimų įstatyme buvo įrašyta kategorija įmonių, kurios veikia energetikos, vandenvalos, telekomunikacijų ir transporto srityje. Šitos įmonės, pirkdamos už savo lėšas darbus, prekes ir paslaugas, turėjo galiojančiame įstatyme nustatytas ribas, kurias viršijus turėjo pirkimus taikyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Ir šitos ribos prekėms ir paslaugoms buvo 1,8 mln. Lt, o darbams dabartinė nuostata yra 1 mln. litų.

Pradėjus galioti įstatymui, mes pamatėme, kad šitų ribų sumažinimas nuo direktyvinių iki nustatytų normų labai varžo šitų įmonių savų lėšų panaudojimą. Vyriausybė, išanalizavusi įmonių pasiūlymus, siūlo Seimui atkreipti dėmesį į šią problemą, t.y. kad kiekvienas įstatymas turi reglamentuoti, bet iš principo jis neturi varžyti rinkos dalyvių veiklos, ir siūlo grįžti prie direktyvinių normų. Ankstesniame įstatyme, sakykim, toks kompromisas buvo surastas su Ekonomikos komitetu ir gerbiamuoju komiteto pirmininku ponu A.Šimėnu, tačiau mes siūlome vėl atnaujinti diskusiją ir įvertinti šituos argumentus. Mes norime atkreipti dėmesį, kad pagal derinimo lygį mes turėsime pereiti prie trečiojo viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo etapo, kuriame dominuos sąrašo principas, o piniginės ribos jau bus taikomos direktyvinės. Todėl mes manome, kad reikėtų prie šito klausimo grįžti.

Antras pakeitimas. Mes norime atkreipti Seimo narių dėmesį į 32 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus, kai viršijus 150 tūkst. Lt prekėms ir paslaugoms, o darbams – 500 tūkst. Lt buvo reikalingas Vyriausybės sutikimas, jeigu tie pirkimai daromi iš vienintelio šaltinio. Taigi šiais pakeitimais mes norime siūlyti, kada tas Vyriausybės sutikimas nereikalingas ir kuriais atvejais.

Aš juos noriu ir pakomentuoti. Pirmas atvejis yra tas, kad ir Lietuvos bankui, jeigu jis daro pirkimus iš vienintelio šaltinio ir viršija šitas sumas, sutikimą turėdavo duoti Vyriausybė. Matant Europos Sąjungos sutarties 107 straipsnį ir tą principą, kad Lietuvos bankas turi būti nepriklausomas nuo kitų institucijų, tuo labiau nuo Vyriausybės, čia atsiranda galimybė Vyriausybei vienaip ar kitaip daryti įtaką bankui duodant ar neduodant šitą sutikimą. Manome, tai yra principinė nuostata, kuri turėtų būti pakeista, kad Vyriausybė negalėtų daryti įtakos Lietuvos banko pirkimams duodama arba ne šitą sutikimą. Siūlome įstatyme įrašyti kontrolės saugiklį, kad sprendimą priima banko valdyba. Vis tiek turi būti organas, kolegialus organas, kuris mato tuos pirkimus, ir jis turi šitą matyti.

Antra, mes pastebėjome ir, sakykime, tai pagrindinė problema, įsigaliojus naujajam įstatymui… mes galime konstatuoti ir džiaugtis, kad visos biudžetinės institucijos, organizuodamos savo pirkimus… pasidarė taip, kad daugelis biudžetinių organizacijų šiandien formaliai pažeidžia įstatymą, nes tokius pirkimus, kaip elektros, karšto vandens, šalto vandens, šildymo paslaugų, ir visus kitus jos daro iš vienintelio šaltinio, kuris dominuoja, sakykim, ar respublikiniu, ar regioniniu mastu. Kai šitie pirkimai viršija 150 tūkst., jos formaliai turi gauti Vyriausybės sutikimą, o realizuojant šitą įstatymo nuostatą, kuri galioja šiandien, susidaro situacija, kai Vyriausybė turėtų būti užversta šitais prašymais, nes daugeliu atvejų paslaugų tiekimas viršija šitas ribas daugiau kaip 150 tūkst. Taigi mes norime numatyti tuos atvejus, kai tas pirkimas iš vienintelio šaltinio nereikalauja Vyriausybės sutikimo.

Trečia pataisa tai yra atvejai, kai… Jūs žinote, yra nuostatos, nurodančios, kad negalima keisti kainos, įvykus pirkimui. Yra tik numatyti atvejai dėl infliacijos, jeigu darbų projektai, statybos projektai trunka daugiau negu vienerius metus. Mes pastebėjome tendenciją, ir tai parodė šių metų rinka, kad atskiroms prekėms kainos pasikeitimas yra didesnis ir viršija tą pasikeitimą netgi dešimtimis procentų. Aš noriu kaip pavyzdį paminėti benziną, ir tokie viešieji pirkimai, kuriuos savivaldybės ar kitos biudžetinės institucijos naudojo pirkdamas tokius produktus, laimėjus konkursą… šitas konkurso nugalėtojas pabrangus, sakykime, benzinui nebegali pagal konkursinę kainą pateikti paslaugas šitai biudžetinei organizacijai. Mes manome, tai yra objektyvi priežastis, ir siūlome pataisą, kad jeigu kainų pakėlimas yra didesnis kaip 10%, ir jau daro, sakykim, esminę įtaką tai paslaugai vykdyti, tai gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą šita kaina, kontraktas galėtų būti peržiūrimas pabrangimo lygiu. Tai irgi problema, kurią padiktavo rinka ir kurią spręsti vienaip ar kitaip mes turėtume bandyti rasti būdą.

Kiti pakeitimai nėra tokie esminiai ir platesnio komentaro nereikalauja, todėl aš siūlyčiau šitam pateiktam Vyriausybės projektui pritarti. Vyriausybė kreipiasi į Seimą, atkreipdama dėmesį į šitą viešųjų pirkimų situaciją, kad šito įstatymo pataisos būtų priimtos kiek įmanoma greičiau, kad formalusis įstatymo pažeidimo laikotarpis netruktų tokį neapibrėžtą laiką. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. 10 minučių klausti. S.Burbienė klausia pirmoji.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, keliuose jūsų straipsniuose yra minėta suma, nurodyta 12 straipsnio trečiojoje dalyje. Gal pasakytumėt, kokia tai suma, nes čia mes jos neturim?

A.BARTULIS. Supratau. Jeigu aš atversčiau Viešųjų pirkimų įstatymą, tai yra tarptautinių konkursų suma. Galiu aš pacituoti, bet jeigu trumpai, tai yra tas lygmuo, kai jau keliamas reikalavimas rengti tarptautinius konkursus. Arba aš tada turiu tiksliai atversti ir pacituoti šitą straipsnį, kuris sako, kad prekių pirkimas, kai suma 700 tūkst., toliau pirkimui vandentvarkos, energetikos, transporto srityje – 1,8, telekomunikacijų srityje – 2,7, paslaugų pirkimui – 700 tūkst. Aš cituoju šitą straipsnį. Tai, trumpai komentuojant, tarptautinių pirkimų lygmuo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 3, 4 ir 5 straipsniuose minimos faktiškos rengimo išlaidos. Ar nereikėtų bent kartą nurodyti, kad ir skliausteliuose, kuo remiantis skaičiuojamos tos faktiškos išlaidos, kadangi tos faktiškos išlaidos ne ką pasako? Jos gali būti ir labai išpūstos. Kokie yra normatyvai ar kažkas, kad tai būtų aptarta? Ačiū.

A.BARTULIS. Mes įsivaizdavome, kad konkurso rengimo išlaidos yra pakankamai aiškios ta prasme, jas ir apskaičiuoti nėra sudėtinga. Nemanėme, kad reikia papildomo komentaro. Jeigu jūs manytumėte, kad tai galėtų būti dviprasmiškas traktavimas, galėtume tai priimti. Pagrindiniame komitete, kuris svarstys, galėtume įrašyti saugiklius ar į kokią nors nuorodą, ar pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas rekomendacijas. Tai galėtų būti diskusijų objektas. Jeigu kyla dviprasmybė, galima prie tos formuluotės padirbėti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, pritardamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, norėčiau paklausti. Ar nebuvo aišku anksčiau, kai buvo rengiama nauja redakcija, kad, pavyzdžiui, branduolinio kuro pirkimas, dujų ir t.t. iš vienintelio šaltinio, kitokio šaltinio nėra. Kodėl tuomet nebuvo taip daroma, kaip dabar siūloma?

A.BARTULIS. Čia nuolatinė diskusija buvo dėl šio saugiklio: ar palikti Vyriausybei kontroliuoti šias ribas per 150 tūkst. ir 500 tūkst. Buvo įvairių nuomonių, buvo numatyta atsisakyti, paskui buvo grįžtama, kad reikėtų palikti šias ribas. Vyriausybė manė, kad reikia palikti, ir jūs, Seimas, sutikote, kad reikia palikti. Galbūt pasirinkta per žema kontrolės kartelė ir padiktavo šią situaciją rinkoje, į kurią (šiandien tenka pripažinti) per daug buvo sudėta saugiklių, ir reikėtų šią poziciją, šį sutikimo lygmenį peržiūrėti, kad rinkos dalyviams nebūtų daroma dirbtinų problemų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, Viešųjų pirkimų įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, be abejo, yra reikalingas. Jūs teisingai čia išdėstėte mintis. Man kyla klausimas, kodėl tai turi būti daroma ypatingos skubos tvarka. Reikėtų dar pagalvoti, nes įstatyme ir Vyriausybės sutikimas gaunamas gana formaliai, ir kitų prekių, įrengimų įvertinimas, ir t.t. Manau, kad ypatingos skubos tvarka čia nėra prasmės daryti.

A.BARTULIS. Aš sutinku su jumis. Vyriausybė nesiūlo taip skubinti, kad sprendimas be svarstymo stadijos būtų vėl skubotas, neracionalus arba neapgalvotas. Mes pagrindinį įstatymą metus svarstėme ir matėme, kad tai nėra blogai. Bet prasidėjo šildymo sezonas: karšto vandens pirkimas, šildymo paslaugų pirkimas. Visa tai rodo, kad dabar pagal įstatymo raidę Vyriausybė vos ne visoms savivaldybėms arba kitoms biudžetinėms įstaigoms turi duoti formalius sutikimus. Kad sutikimas bus duotas, niekas neabejoja, bet būtų užversta formalia procedūra Vyriausybė. Vyriausybė, pamačiusi šią problemą, siūlo tą įstatymo pataisą paspartinti. Sutinku su jumis, kad svarstymas turi vykti dalykiškai.

PIRMININKAS. Dėl ypatingos skubos, kolegos, prašom kol kas nekalbėti. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, jūs ir aiškinamajame rašte, ir savo kalboje sakėte, kad tos pataisos reikalingos aiškumui ir procesui pagreitinti. Man nesuprantama, kartu su nauju straipsnio papildymu yra kelių vietų išbraukimas. Man nesuprantamas 35 straipsnio 9 punkto išbraukimas. Mes kalbame apie aiškumą, skaidrumą ir kitus dalykus, o jūs braukiate – pirkimo sutarties įvykdymo rezultatai, skelbto konkurso visų sąlygų įvykdymas, faktinė kaina bei faktinė diskonto kaina. Jūs tai siūlote išbraukti. Kuo vadovaujantis jūs siūlote padaryti tokią pataisą, nes dažniausiai, įvykus viešiesiems pirkimams, tik po kelerių metų išryškėja, kad procesas buvo neskaidrus, nusižengta įstatymui? Tokia pataisa skatina ne visai viešų, ne visai atvirų, korumpuotų dalykų atsiradimą.

A.BARTULIS. Aš supratau jūsų klausimą. Norėčiau, gerbiamasis Seimo nary, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į šių papunkčių… preambulės 1 punktą, kur mes kalbame, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo arba po pirkimo procedūrų pasibaigimo pateikia informaciją. Tampa nelogiška, pirkimo sutarties įvykdymo rezultatai nėra pirkimo procedūros pasibaigimas. Dėl to šiame punkte sumaišome kategoriją, sakykim, gal mūsų klaida, gal tos ilgos diskusijos pasekmė, kad mes reikalaujame pateikti ataskaitą apie pirkimo procedūras, o įrašome punktą, kuris yra ne procedūra, o viso pirkimo kontrakto pasibaigimas. Šis saugiklis, jeigu jo reikia, yra kituose straipsniuose, o šioje vietoje jis yra klaida.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Ko gero, paskutinis klausimas, kolegos.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, man visiškai nesuprantamas ypatingos skubos tvarkos argumentavimas. Jūs sakote, kad prasidės šildymo sezonas. Šildymo sezonas jau seniai yra prasidėjęs. Manau, kad įvairiomis formaliomis ar neformaliomis pažymomis yra užvertę arba verčia. Kodėl jūs vis dėlto nenorite, kad būtų svarstomas Ekonomikos komitete šis klausimas? Tai yra svarbu, tai yra pinigai. Seimas paleidžiamas ar?..

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, labai atsiprašau. Mes jau sutarėme, kad jokios ypatingos skubos nėra, ir prašyčiau neaitrinti atmosferos. Pone pranešėjau, jūsų nuomonė.

A.BARTULIS. Galiu atsakyti gerbiamajam Seimo nariui. Taip, žinau, kad šildymo sezonas prasidėjęs. Aš ir atsakiau, kad prasidėjus šildymo sezonui iškilo problema. Kol nebuvo problemos, teoriškai nesimatė jos. Visiškai nesiūlau to nesvarstyti Ekonomikos komitete. Tik mes, atkreipdami dėmesį, norėtume, kiek leidžia Seimo statutas, tas procedūras baigti greičiau.

PIRMININKAS. Dar klausimas. Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis viceministre, jūs sakėte, ko klausė ir Seimo narys A.Sysas dėl 9 punkto, kad jo nereikia, jis yra kitur. Bet norėčiau pasakyti, kad į 8 straipsnį, kur jūs praplečiate 34 straipsnio septintąją dalį, įrašote, jog kaina visada gali didėti, kai yra per 10%. Kiekvienos sudėtingos prekės, kurios negalima pas mus apskaičiuoti, žinoti, kokia jos rinkos vertė, visada galima sumodeliuoti kainos padidėjimą. Todėl ataskaitų nerodymas yra ta grandis, pagal kurią bus galima daryti nusikaltimus niekam nežinant, keliems susitarus. Kaip jūs manote, ar šios pataisos pagerins, ar tiesiog pataisys taip, kaip kažkam reikia?

A.BARTULIS. Turint galvoje, kad šį procesą kontroliuos ir duos sutikimą Viešųjų pirkimų tarnyba, mūsų mintis buvo, kad ši tarnyba turės parengti metodiką kainų pokyčiams įvertinti. Ir ne tai, kad ateis ir pasakys: štai pabrango, dovanok. Vis dėlto bus tam tikras kontrolės mechanizmas, metodika, pagal kurią įvertinamas šis rinkos pokytis, tada bus duodamas sutikimas arba neduodamas. Jeigu jūs manote, kad šis saugiklis – sutikimo davimas nėra pakankamas ir jį reikėtų pakelti ar iki Vyriausybės lygmens, ar įrašyti kitą saugiklį… bet neįvertinti, kad tai nėra problema, kurią mes, kai pateikėme konkretų pavyzdį… manytume, būtų šiek tiek klaidinga. Yra problema, aš pasirengęs su jumis diskutuoti dėl papildomų saugiklių.

V.STASIŪNAITĖ. Bet jūs įrašote tą problemą?

A.BARTULIS. Ji yra padiktuota rinkos. Mes jos neįrašome.

PIRMININKAS. Pone viceministre, labai ačiū. Taigi kol kas pateikimas. Ar pritariame šiam projektui po pateikimo, gerbiamieji kolegos? Yra prieštaraujančių pritarimui po pateikimo. Seimo narė V.Stasiūnaitė. Dėkui, pone viceministre.

A.BARTULIS. Ačiū.

V.STASIŪNAITĖ. Manau, kad Vyriausybė ir ministerija galėtų šį įstatymą dar kartą peržiūrėti ir priimti tuos straipsnius ir pakeitimus, kur yra perkama iš vienintelio šaltinio arba kurie reikalauja nedidelės kosmetinės korekcijos. Bet įrašyti mechanizmą, pagal kurį galima didinti kainas, ir po to dar neaišku, kokios bus sukurtos metodikos, kaip bus apskaičiuojama ir sekamas visas šis procesas. Tai milijardai litų, todėl šiandien šitokių pataisų, nežinant to proceso eigos ir galutinio rezultato, kai jis bus matomas, bent 8 ir 9 straipsnio, tikrai priimti negalima. Visą projektą reikėtų tvarkyti, todėl tegul Vyriausybė dar kartą prižiūri. Aš nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas iš tikrųjų pateikė kelis argumentus, kurie aiškiai įrodo, kad šis įstatymo projektas yra reikalingas. O dėl tam tikrų nuostatų ar tam tikrų klausimų, kurie gali kelti arba jau šiandien kelia kai kurių neaiškumų, tai jie bus apsvarstyti ir išsiaiškinti komitetuose. Stabdyti šio įstatymo projekto pateikimą aš nematau pagrindo, todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Jeigu pritarsime po pateikimo, tai tikrai, manau, bendruoju sutarimu nepritarsime Vyriausybės siūlymui svarstyti šį projektą ypatingos skubos tvarka, be to, pagrindinis komitetas turėtų būti Ekonomikos komitetas. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Taigi ar pritartume po pateikimo Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Kviečiu balsuoti, kolegos, kokia jūsų nuomonė.

Už – 29, prieš – 2, susilaikė 4. Šiam projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, bet, kolegos, aš kviečiu atsižvelgti į Vyriausybės prašymą maksimaliai greitai svarstyti. Gal galėtume sutikti, kad mūsų sesijos pratęsimo metu, sausio 4 d., galėtų būti šis projektas svarstomas? (Balsai salėje) Pratęsim, kolegos, sutarsim. Viską mes darom bendruoju sutarimu, kolega Juozai Bernatoni. Gerbiamieji kolegos, rašom preliminariai, kad pavasario sesija, jeigu kam labai skauda galvą dėl tokio formalumo, nes mes iki šiol nepratęsę sesijos. Bet aš žiūriu į komiteto pirmininką, būtų miela, kad Ekonomikos komitetas pateiktų išvadą iki sausio 4 d. Taigi sausio 4 d. preliminariai planuojame svarstyti šį projektą. Ačiū.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2182 (pateikimas)

Dirbam toliau. Ar jau galime pateikti projektą Nr.P-2015? Dar ne. Kolegos, projektas Nr.P-2182 – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektas. S.Malkevičius šį projektą dabar pateikia.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kuris susietas su uosto veikla. Šių dienų krovinių pervežimams yra būdingas konteinerinis pervežimas, tai yra viena iš tokių pervežimo rūšių, kurios šiandien tampa vis populiaresnės, todėl beveik visi uostai persiorientuoja į konteinerinį pervežimą. Tą padarė Hamburgo uostas, Roterdamo, Rygos, Talino, padarėm tą patį ir mes Klaipėdoje, galbūt ne tokiu dideliu mastu. Pastatytas konteinerių terminalas, kurio apimtis yra 150 tūkst. vienetų per metus. Tai gana didelė apimtis Klaipėdos uostui. Tas konteinerių srautas jau beveik visas cirkuliuoja per pietinę miesto dalį, kitaip tariant, per Jūrininkų prospektą, kuris yra pagrindinis privažiavimo kelias prie konteinerių terminalo. Kadangi pagal Uosto įstatymą nebuvo numatyta galimybės uosto lėšas naudoti remontuoti ir tobulinti privažiavimo kelią, esantį už uosto ribų, vadinasi, ši pataisa numato, kad tokia galimybė galėtų būti. Siūlau papildyti būtent 9 punktą – “privažiavimo keliams remontuoti ir išplėsti”. Šiuo atveju uostas įgyja galimybę visiškai eksploatuoti konteinerių terminalą. Šis kelias, kitaip tariant, Jūrininkų prospektas, yra labai blogos būklės šiandien ir savivaldybė nemato reikalo jį tvarkyti, nes tai yra beveik už miesto ribos. Todėl čia uostas pasidaro sau privažiavimą ir dar išlošia ta prasme, kad yra susitarimas su miesto savivaldybe perduoti uostui dar vieną gatvę, t.y. perkelti į uosto teritoriją Nemuno gatvę, tai buvo rezervinė uosto zona, kartu su geležinkeliu. Todėl aš teikiu jį jūsų dėmesiui ir prašau pritarimo.

PIRMININKAS. Trys klausimai. Iš pradžių R.Survila norėtų paklausti.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis kolega, kokia Klaipėdos savivaldybės nuomonė dėl šio projekto?

S.MALKEVIČIUS. Klaipėdos savivaldybė labai suinteresuota tuo, kad tokiu būdu būtų sutvarkyta gatvė ir galų gale jie atsikratytų geležinkelio, kuris yra Nemuno gatvėje ir eina per miestą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl uosto lėšų. Ar čia turimas omeny įmonės pelnas, ar apyvartinės lėšos siekiant mažinti pelną? Ačiū.

S.MALKEVIČIUS. Tai čia yra rinkliavos už naudojimąsi infrastruktūra. Tos lėšos eina tiesiogiai į infrastruktūrą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Atsiprašau, neįjungiau. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Norėčiau kolegos klausti, nes kiekviena įmonė, atvirai kalbant, galėtų įskaičiuoti į savo išlaidas, sakykim, privažiavimo kelių remontą, ar tai būtų įmonė Panevėžyje, ar tai būtų įmonė Vilniuje, ar tai būtų įmonė Klaipėdoje. Aš suprantu, kad mes tuomet apskritai Lietuvos mastu turėtume spręsti, kokie gi darbai viešosios infrastruktūros srityje skaičiuotini į, vadinkim, sąnaudas arba į tos produkcijos gamybos kaštus. Dabar, kai jūs atsiejate tiktai vieną įmonę iš visos Lietuvos infrastruktūros, tai iš šalies atrodo kaip savotiškas lobizmas. Suprantu, kad tai yra reikalinga, bet pabandykim valstybiškai pagalvoti, galbūt reikia visos Lietuvos juridiniams subjektams leisti tokius darbus ir sumažinti savo pelną pagal šias investicijas.

S.MALKEVIČIUS. Manau, kad jūsų siūlymas yra gana logiškas, tačiau uostas turi atskirą įstatymą ir būtent šį kartą aš kalbu tiktai apie uostą. Galbūt būtų galima diskutuoti, kaip daryti su kitomis įmonėmis, bet ne visos įmonės tikriausiai tiktų tokiam dalykui. Yra įmonių, kurioms iš tikrųjų neturėtų būti suteikiama tokia galimybė, bet uostui tai yra neišvengiama.

PIRMININKAS. Ar pritariame, kolegos, po pateikimo šiam projektui? Pritariame įstatymo projektui Nr.P-2182. Skiriame Ekonomikos komitetą pagrindiniu. Svarstysim pavasario sesijoje.

17.40 val. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas kol kas laukia savo eilės.

Seimo narių pareiškimai

Dabar Seimo narių pareiškimai.

Seimo narių pareiškimai, o tuomet A.Šimėno pateikimas. Kas norėtų ypatingų reikalų pareikšti? R.Dagys pirmasis. Kviečiu jus į tribūną. Paskui V.P.Andriukaitis.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiškimas apeliuoja į mus pačius. Tiesiog, man atrodo, atėjo laikas mums pasižiūrėti į artimesnę perspektyvą. Mes padarėme pakankamai daug visokių klaidų ir iš jų reikėtų pasimokyti. Man atrodo, ko labiausiai šiuo metu mums trūksta, tai ilgalaikių vienokių ar kitokių susitarimų, ilgalaikių įstatymų, kurie nubrėžtų mūsų perspektyvą ne vieneriems metams, o trejiems, penkeriems metams, nes ta įstatymų kaita, ypač finansų ir ekonomikos srityje, yra tai, kas mums šiuo atveju nelabai padeda ir sukuria stabilios valstybės įvaizdį.

Seimo frakcijos “Socialdemokratija 2000” pareiškimas.

“Krašto šalies ekonomikos būklę, tikrų, kuriančių darbo vietas, investicijų Lietuvoje stoką žymia dalimi lemia gana chaotiškas įstatymų ir norminių aktų priėmimas. Dažnai tai daroma iš anksto klausimų gerai neišdiskutavus ir negalint ūkio subjektams iš anksto pasirengti naujoms verslo sąlygoms. Todėl siūlome Seimui sudaryti darbo grupę iš skirtingų parlamentinių partijų atstovų. Jos užduotis būtų parengti ilgalaikį susitarimą, leisiantį nekeisti pagrindinių mokestinių principų 3–5 metų laikotarpiu. Toks susitarimas galėtų būti priimtas panašiai, kaip iki šiol gerai veikianti sutartis dėl Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų.

Seimo frakcijos “Socialdemokratija 2000” vardu Seimo narys R.Dagys.”

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, leiskite atimti jūsų laiką visai dėl kito pareiškimo, kurį esu tik įgaliotas perskaityti.

Gerbiamieji Seimo nariai, susitikime su Sedos miestelio gyventojais buvau labai baramas dėl daugelio dalykų: ir dėl mažų pensijų, ir dėl nedarbo, ir dėl didėjančių kainų, ir dėl “Williams”. Buvau baramas ne tik aš vienas. Buvo baramas ir visas Seimas. Sedos miestelio gyventojai mano akyse priėmė pareiškimą ir mane įgaliojo jį perskaityti Seime. Nesidžiaugiu, kad tame pareiškime yra barami ir mano kolegos iš dabartinės daugumos. Daug smagiau būtų, kad jie būtų vertinami teigiamai. Puikiai žinau, kad padaryta ir gerų, ir prastų darbų, tačiau žmonės dažniausiai mato tai, kas jiems skauda. Todėl leiskite perskaityti šį pareiškimą tik kaip savo pasižadėjimo įvykdymą ir kaip žmonių pasiūlymus, kurie vienaip ar kitaip turėtų būti svarstomi Seime. Gal būtų gera tradicija retkarčiais Seime svarstyti aktualiausias Lietuvos gyventojų peticijas, jas apibendrinti ir daryti išvadas. Tad leiskite perskaityti šį Sedos miestelio gyventojų sueigos pareiškimą.

Pareiškimas. “Tėvynės sąjungos ir krikdemų vyriausybės įvedė šalį į ekonominę krizę. Turėkite drąsos ir prisipažinkite pridarę aibę klaidų, prašykite tautos atleidimo. Negalvokite, kad apvogta ir nuskurdinta tauta nesuvokia, kas darosi mūsų šalyje. Iki begalybės išplėtota biurokratija su pasakiškais atlyginimais. Norime paklausti, kas neleidžia sumažinti valdininkų skaičiaus, gal Maskva, o gal Briuselis? Geriausias pavyzdys – apskričių valdžia, kuri neaišku, ką veikia. Paprastam žmogui tai nervų gadinimo ir laiko gaišinimo kombainas. Jau nekalbame apie ministerijas, kuriose per dieną 15 kartų geriama kava ir rūkoma po 10 kartų. Ką padarė Seimui ir kaimui grandiozinis Žemės ūkio ministerijos aparatas?

Kategoriškai reikalaujame:

Panaikinti apskričių administracijas, o lėšas panaudoti naujų darbo vietų kūrimui, pastatus atiduoti tremtiniams ir politiniams kaliniams, skurstančioms šeimoms apgyvendinti.

Visų valdininkų algas, kurios viršija 4 tūkst. litų, sumažinti 50% nuo bendros sumos, išskyrus Respublikos Prezidentą. Minimalią pensiją padidinti iki 400 litų.

Besąlygiškai nubausti kaltus už bankų išvogimą LDDP laikais, išieškant nuostolius.

Referendumą dėl “Mažeikių naftos” organizuoti 2000 m. kovo 19 d., kad būtų sutaupyta 10 mln. litų. Netrukdyti organizuoti referendumą.

Prieš pradedant derėtis dėl stojimo į Europos Sąjungą išsiaiškinti narystės privalumus ir trūkumus. Organizuoti referendumą ir tik gavus tautos sutikimą derėtis, tik ne taip, kaip su “Williams”.

Atšaukti ir nepriimti įstatymo dėl žiniasklaidos užsmaugimo.

7. Uždrausti Seimo Pirmininkui Lietuvos žmones vadinti kirmėlynu ir panašiai, nes tai labai įskaudina tuos, kurie stovėjo Baltijos kelyje, tuos, kurie kūrė Sąjūdžio grupes, tuos, kurie organizavo referendumus dėl Konstitucijos ir okupacinės kariuomenės išvedimo, tuos, kurie atmintinomis sausio dienomis buvo pasiryžę paaukoti gyvybę už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę.

Čia ne septyniolika programų, kurios mus turėjo nuvesti į išsvajotą rojų. Jei šie reikalavimai nebus įvykdyti, perspėjame, kad artėja rinkimai, o per rinkimus koziriai bus mūsų rankose. Todėl kol nevėlu, vykdykite savo rinkėjų valią, čia daugumos valia. Jūs labai vertinat daugumą ir labai puikiai ja pasinaudojat.

Pareiškimas priimtas Sedos miestelio sueigoje absoliučia dauguma. Gruodžio 15 d.” Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Kolegos, primenu, kad pareiškimai yra nekomentuojami.

A.BARTKUS. Pareiškimas. “Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, teigiame, kad 1999 metų gruodžio 20 dienos “Lietuvos ryto” publikacija “Aferistai rado landą į valstybės biudžetą” dar kartą patvirtina, kad Lietuvos biudžeto pajamų nuosmukiui turėjo didelę įtaką ne tiek finansų krizė Rusijoje, kiek nuo šių metų pavasario neleistinai liberalizuota šešėlinė ekonomika. Per trumpą laiką įvairių klastočių būdu pagrobta apie pusė milijardo litų valstybės biudžeto lėšų, kurios turėjo atitekti socialinėms reikmėms. Išgrobsčius milijardines lėšas, dabar tenka įšaldyti pensijas ar mažinti varganus atlyginimus, stabdyti indėlių atkūrimą. Jei teisėsaugos institucijoms tokių svarbių finansinių aferų tyrimui trūksta lėšų, tai rodo nepakankamą dėmesį arba abejingumą, užkertant kelią biudžeto lėšų grobstymui itin stambiu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad ši finansinė afera yra didelės apimties, į ją įtraukta daug institucijų, neigiamai veikia šalies biudžetą, daro įtaką šalies ekonomikai, manome, kad būtinas aukščiausio lygio dėmesys. Siekiant išanalizuoti šio reiškinio priežastis ir kontroliuoti, kaip valstybės institucijos kovoja su juo, bei išsiaiškinti teisinės bazės tobulumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsniu siūlome Lietuvos Respublikos Seimui ar Seimo valdybai sudaryti laikinąją kontrolės komisiją.”

Nutarimo formalus projektas yra pridedamas. Šį pareiškimą pasirašė Seimo nariai: A.Bartkus, V.Knašys, K.Skrebys, J.Dunauskaitė, Z.Mackevičius, P.Gražulis, J.Dringelis, R.Pleikys, L.Sabutis, R.Survila, J.Listavičius, B.Visokavičienė, S.Malkevičius, A.Petrusevičius, A.Sėjūnas, P.Šalčius, D.Sadeikienė su pastaba pasirašė, V.Vilimas taip pat su pastaba, S.Buškevičius, R.Smetona, A.Švitra, V.Zabukas, S.Čirba, A.Stasiulevičius, S.Kubiliūnas, I.Uždavinys ir ponas K.Jakelis. Be abejo, tikriausiai tą pareiškimą palaikys ir daugiau žmonių, kuriems galbūt nebuvo pasiūlyta. Yra apie 30 Seimo narių ir dar daugiau gali jį pasirašyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Prašom J.Bernatoniui pasiūlyti. Jis taip pat nori pasirašyti. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1966(2*) (svarstymas)

Rezervinis kol kas penktasis klausimas. Kolegos, tikiuosi, greitai susitvarkysime. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1966(2).

J.Listavičius turėtų pareikšti Biudžeto ir finansų komiteto teigiamą išvadą dėl šio projekto. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytas. Kadangi tai susieta su mokesčiais, be abejo, jis buvo pasiųstas Vyriausybei, šiek tiek patobulintas. Dabar būtų galima pritarti po svarstymo, tačiau yra mano pasiūlymas. Jis atitinka ir Vyriausybės išvados pagrindinį teiginį, kad šis įstatymo projektas turėtų įsigalioti nuo 2001 metų sausio 1 dienos. Kodėl? Jau ne kartą minėjau, kad ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas, ir nacionalinio biudžeto, ir valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų projektai parengti ir daryti juose pataisymus jau nėra galimybių. Kalbant apie šio įstatymo nuostatą, reikia įsitikinti ir reikia žinoti, kokią įtaką darys šio straipsnio nuostata atskiroms savivaldybėms. Tos, kurios gaus papildomai pajamų, be abejo, bus patenkintos, ir tos, kurios negaus tam tikros sumos, be abejo, reikalaus iš valstybės biudžeto, o valstybės biudžete nėra. Dėl to reikėtų išsiaiškinti, atlikti tam tikrus skaičiavimus, o tai bus galima padaryti kitais metais. Be abejo, šio straipsnio įsigaliojimas galėtų būti taikomas nuo 2001 metų sausio 1 dienos. Todėl prašau atsižvelgti ir į Vyriausybės teikiamą išvadą, ir į mano siūlymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kalbės L.Sabutis? L.Sabutis, papildomo komiteto išvada.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat svarstė šį projektą, nes tai yra susiję su pagrindiniu šaltiniu. Taip pat dėl šio projekto mes gavome atsiliepimą iš Savivaldybių asociacijos. Mūsų nuostata buvo ta, kad reikia pritarti šiai pataisai, tik tiek, jog pačiame įstatyme pasakyta, kad jis turi būti taikomas nesavarankiškuose struktūriniuose padaliniuose, dirbančiųjų pajamų mokesčių mokėjimas turi vykti tokiose įstaigose, įmonėse. Man atrodo, kad verta dėmesio yra ir Seimo nario kolegos J.Listavičiaus pataisa, nes svarstymas, kaip matote, užsitęsė, ir reikia truputį koreguoti datą. Todėl pritariame ir manome, kad galima priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Alg.Butkevičius jau nedalyvauja posėdyje. Kolegos, ar galime iš pradžių pritarti po svarstymo, o paskui apsispręsti dėl J.Listavičiaus pataisos? Pritariame po svarstymo bendruoju sutarimu.

Dabar gana aiški J.Listavičiaus pataisa – įrašyti 2 straipsnį, kuriame būtų nurodyta, kad įstatymas įsigalioja ne nuo 2000 m. sausio 1 d., kaip dabar yra, o nuo 2001 m. sausio 1 d. Jeigu J.Listavičius dar sykį argumentuotų savo siūlymą, galėtume kalbėti dėl motyvų dėl šio siūlymo.

J.Listavičius dėl savo pataisos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau minėjau, įstatymo projektas buvo pasiųstas Vyriausybei svarstyti. Vyriausybė pateikė išvadą. Kaip jau minėjau, norint pasižiūrėti, kaip ši nuostata veiks atskirų savivaldybių biudžetus, o ji tikrai veiks, tai tada neaišku, kokie rezultatai ir kaip į juos galėtų būti atsižvelgiama tikslinant arba sudarant biudžetą. Šiuo atveju tikslinti biudžetą nėra galimybių, o tik sukaupus informaciją kitiems metams bus galima parengti be jokio tikslinimo, žinant tuos rezultatus. Nežinant rezultatų, kaip sakiau, vienoms savivaldybėms, kurios turi tokius padalinius lyg svetimkūnius, be abejo, bus naudinga, nes mokesčius gaus į savo biudžetą, o tos savivaldybės, kur yra centrinis arba pagrindinis subjektas, jų negaus. Be abejo, čia gali būti įvairių konfliktų. Visų pirma nukentėtų valstybės biudžetas, o tai nėra numatyta. Todėl siūlau arba remiu Vyriausybės siūlymą, kad ši įstatymo nuostata įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 dienos. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas prieš šį siūlymą.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man keista, kaip mes naudojame dvigubos moralės argumentaciją, klaidiname ir save, ir mūsų posėdžio klausytojus. Norime to ar nenorime, biudžetą kovo mėnesį vis tiek reikės peržiūrėti. Penkios naujos savivaldybės, dėl to norime mes to ar nenorime, turėsime tai daryti. Šis siūlymas labai tampriai susijęs su tuo peržiūrėjimu. Dėl tų pinigų, kur čia kalbėjo ponas J.Listavičius, kad vieni gaus, tai gerai. Tiems, kurie gaus pagal šią pataisą, reikės mažesnės dotacijos. O tiems, kuriems truks, štai tą dotaciją sutaupę galėsime skirti. O viską nukelti dar metams – nemanau, kad būtų logiška ir teisinga. Galima nukelti trims mėnesiams, kad ši pataisa įsigalioja nuo kovo ar balandžio 1 d., nes vis tiek reikės peržiūrėti biudžetą, ir tam bus labai konkretus laikas. Bet toliau nukelti – tai jau prasideda politikavimas.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji, tada balsuosime, ar pritariame J.Listavičiaus siūlymui, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 dienos. S.Pečeliūnas tam prieštaravo. Registruojamės. (Balsas salėje) Kolegos, iki priėmimo bus galima registruoti ir tokį siūlymą. Projektą teikia R.Smetona, komitetai pritaria, J.Listavičius tikslina.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Taigi J.Listavičiaus siūlymas, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 dienos. Kas pritartų, – už, kas pritartų R.Smetonos teikimui, – prieš arba susilaiko.

Už – 18, prieš – 10, susilaikė 7. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičiaus siūlymui yra pritarta ir po svarstymo taip pat pritarta.

Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963(A). Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2214 (pateikimas)

Kolegos, toliau 7a, 7b – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1963(A). Kartu bus pateikiamas Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2214. Šiuos projektus pateikia Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamų įstatymų projektų tikslas – užtikrinti dideles pajamas bei turtą turinčių asmenų pajamų gavimą, teisėtumą ir skaidrumą. Šiuo metu Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nuostatos yra taikomos atskiroms Lietuvos Respublikos gyventojų grupėms, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas ir neįvertinant gyventojų turtinės padėties. Matyt, kur kas aktualiau yra tai, kad savo turtą deklaruotų ne valdininkas, kurio pajamos, aišku, vertos dėmesio, bet dar aktualiau yra, kad deklaruotų tie asmenys, kurie iš tiesų turi labai daug turto ir pajamų. Matyt, nuo jų ir reikėjo pradėti deklaravimą. Tai kur kas svarbiau.

Šiuo metu įgyvendinti visuotinį pajamų ir turto deklaravimą būtų tikslinga, bet tai labai daug kainuoja, o efektas nebūtų toks didelis, kokio mes siekiame, todėl reikėtų palaipsniui pradėti nuo to, nuo ko reikėjo pradėti.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą savo turtą ir pajamas privalės deklaruoti tie gyventojai, kurių pajamos per kalendorinius metus viršija 50 tūkst. Lt arba turimo turto vertė viršija 250 tūkst. Lt, t.y. penkis kartus daugiau. Maždaug tokia proporcija taikoma dėl metinių pajamų deklaravimo ar reikalavimų dėl turto. Tokia proporcija taikoma ir Europos Sąjungos panašiose šalyse.

Įstatymo priėmimas būtų tik viena problemos sprendimo dalis, bet, matyt, iš karto reikėtų spręsti ir dėl kitos problemos dalies – kas atsitiks su tais, kurie nedeklaruos arba nuslėps tą turtą. Ir iš karto, matyt, reikėtų numatyti tokias sankcijas, kurios skatintų, jog asmenys būtų suinteresuoti deklaruoti, kad sankcija būtų efektyvi ir neskatintų slėpti pajamas ir turtą. Todėl mes iš karto teikiame kitą įstatymo pataisą – Baudžiamojo kodekso papildymo 325 straipsniu įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad pusė deklaracijose nuslėptos sumos iš karto tektų valstybei kaip bauda, sankcija, kaip ją pavadintume.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad tai dar svarstytina problema, nes pažeidžiama baudų sistema. Matyt, tą dalyką tikrai galima pasvarstyti ir rasti kitą sankcijos taikymo būdą. Aš su tuo sutikčiau, tačiau bet kuriuo atveju tas būdas turi būti efektyvus. Vienintelis reikalavimas – kad jis būtų efektyvus ir skatintų deklaruoti.

Aš siūlyčiau tam projektui pritarti, kviečiu ir Seimo narius. Manau, kad reikėtų tą žingsnį žengti. Po to iš karto reikia pereiti prie įstatymo pataisų rengimo, ypač socialinės paramos. Matyt, ją reikėtų susieti su turimu turtu ir pajamomis. Tie asmenys, kurie turi dideles pajamas ar turtą, jokiu būdu neturi gauti socialinės paramos, kuri šiuo metu yra numatyta. Įstatymai leidžia ją gauti net turint dideles pajamas ir turtą. Be abejo, tokio įstatymo priėmimas paskatintų rimtai apsispręsti tuos, kurie dirba pusiau šešėlinei ekonomikai. Jie turėtų apsispręsti, deklaruoti ar nedeklaruoti, rodyti ar nerodyti savo pajamas ar turtą. Iki šiol tokio reikalavimo net nebuvo. Manau, kad tikrai reikėtų priimti tokią įstatymo pataisą.

Aš kviečiu Seimo narius paremti, dar kartą atkreipdamas dėmesį, kad dėl baudų už nedeklaruotą turtą aš siūlyčiau spręsti įsiklausius į teisininkų nuomonę, kaip tai efektyviai padaryti. Tik jokiu būdu neturi būti padaryta taip, kad po to ta kontrolė taptų miglota. Šios normos taikymas tikrai turi būti efektyvus.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kas patikrins turto ir pajamų ribą, kad teisingai pradėta deklaruoti, kas patikrins perduotą tariamą lėšų perteklių, sakykim, uošviams, svainiams ar kitiems saviškiams ir kokiomis priemonėmis tai bus padaryta arba patikrinta? Ačiū.

A.ŠIMĖNAS. Aš truputį nesupratau jūsų klausimo. Ar jūsų klausime skamba, kad sunku patikrinti ir geriau to nedarykim, ar jūs iš tiesų klausiate, kaip patikrinti?

Pirmiausia dėl perdavimo svainiams ir kitiems. Įstatymas skelbia, kad gyventojų pajamų. Nesvarbu, ar gyventojas yra svainis ar kas, jis turi deklaruoti turtą, jeigu gavo kažkokia forma. Dabar dėl to, kas patikrins turi ar neturi. Be abejo, jis, deklaruodamas savo turtą, pasakys, kiek jo turi. Jeigu išaiškės, kad jis jo turi daugiau, yra sankcija, kad iš karto pusės neteks. Tai tokia sankcija. O toliau… Kiekvienas pasirašo už savo deklaracijos teisingumą. Nedeklaruotas turtas iš karto tampa už įstatymo ribų. Tas asmuo, kuris turi ir nedeklaruoja turto, labai rizikuoja. Be abejo, matyt, šešėlinės ekonomikos atstovams reikės rimtai apsispręsti, ką daryti. Aš tikiu, kad dalis ir nedeklaruos. Gali būti ir tokių situacijų, bet jie smarkiai rizikuoja. Jie negalės oficialiai naudoti ir rodyti, o turės kažkaip nelegaliai toliau naudoti. Aš manau, kad tai kontrolės sistemos problema, bet reikia žengti pirmą žingsnį – įvesti privalomą. O dabar, kai jo nėra, tai apskritai net starto nėra. Dar kartą kartoju, kad, matyt, nuo to deklaravimą ir reikėjo pradėti. Aš įsivaizduoju, kas būtų buvę, jeigu prieš didžiąsias privatizacijas visi būtų turėję deklaruoti pajamas, iš kur jie gavo lėšų sėkmingai dalyvauti privatizavimo procese. Tai būtų buvusi tikrai labai rimta priemonė. Geriau vėliau, negu niekada.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš, lyg ir palaikydamas jūsų siūlymą, vis dėlto noriu dar kartą pasitikslinti jūsų sampratą, kodėl dėl visų gyventojų deklaravimo mes taip labai sunkiai einame. Tai ne tik lėšų klausimas, mano supratimu. Dėl to, ką jūs siūlote. Lietuvos gyventojai turi labai gerą patyrimą. Jeigu jūs žiūrite, kaip vyksta teismai, tai visi tie turtingieji nusikaltėliai neturi turto – jis yra kažkur kitur. Nors šis įstatymas ir galbūt bandys šiek tiek drausminti, tačiau jis, matyt, skatins galvoti visą publiką, kaip viso to išvengti. Kažin ar jis turės tokios naudos, apie kokią mes manome, kad jis gali turėti.

A.ŠIMĖNAS. Pirmiausia noriu su jumis sutikti dėl to, kad kiekvienas bus laisvas apsispręsti, ar rodyti tą turtą, ar nerodyti, deklaruoti ar nedeklaruoti. Bet, dar kartą kartoju, nedeklaruodamas jis jau paskelbia už įstatymo ribų tą savo turtą. Tai apsisprendimo teisė. Ir toliau veikia kiti kontrolės sistemos dalykai. Anksčiau ar vėliau aiškėja, iš kur tas turtas, ir t.t. Bet jeigu nėra to įstatymo, tai tada iš viso nėra tos problemos. Jis laisvai disponuoja tuo turtu ir niekas negali jo paklausti, iš kur jis tą turtą gavo. Ir dar vienas dalykas. Kai teikiama socialinė parama, taip pat jis nedeklaruos… Šiuo metu net socialinę paramą gauna tokie asmenys. Aš kaip pavyzdį galiu pasakyti. Pavyzdžiui, galiu turėti keletą butų viename, kitame, trečiame, ketvirtame mieste. Vyresnio amžiaus žmogui pagal įstatymą priklauso kompensuoti dalį už šildymą ir t.t., pagal įstatymą priklauso. Įvedus deklaraciją ir žengus kitą žingsnį – priėmus įstatymo pataisą, pavyzdžiui, jog tam, kas turi tą turtą, socialinė parama neteikiama, aš manau, jau toks ekonominis efektas yra.

Dėl visuotinio deklaravimo. Aš dar kartą kartoju, jog aš sutikčiau su visuotiniu deklaravimu, tačiau manau, kad tai labai brangu ir sudėtinga. Vis tiek pagrindinis mūsų tikslas – išieškoti iš tų, kas jo turi daug. Nuo jų reikia pradėti tinkamai spręsti tą klausimą, po to, be abejo, mes žengsim… kompiuteriai, visi kiti dalykai. Aš manau, kad kitas žingsnis – jau bus galima prieiti prie kito sluoksnio, prie mažesnių pajamų, o po to pereiti prie visų. O ta problema su pildymu… Dar mes neįvaldėm mechanizmo, matom, kad deklaracijos nėra itin tobulos, reikia tobulinti jas, metodiką, bet dabar reikia žengti žingsnį į priekį.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis kolega, tikrai vertinu jūsų pasiūlymą kaip žingsnį į priekį, tačiau turėčiau tokius du klausimėlius: vienas – nuo kada jūs siūlytumėt pradėti šitą darbą, antras – ar jūs manote, kad dabartinės institucijos savo pajėgumu, našumu jau galėtų tai įgyvendinti?

A.ŠIMĖNAS. Todėl ir teikiamas šis įstatymo projektas, kad būtų pradėta deklaruoti nuo 2000 metų, t.y. nuo kitų metų pradžios. Jeigu mes priimam metų pradžioje tą įstatymą, kad jis negaliotų atgaline data, kitų metų pabaigoje jau visi deklaruotų, todėl reikia kuo greičiau jį priimti. Nuo šių metų pradžios, kai jį priimam, jau įsigalioja ir metų pabaigoje jau turėtų deklaruoti. Kad įstatymas neveiktų atgaline data.

Dėl institucijų. Aš manau, kaip ir visos kitos mūsų institucijos, jos stiprėja, tvirtėja, gal po truputį įgūdžių įgauna. Be abejo, problemų bus. Ir dabar matome, kad jos sunkiai tvarkosi su tomis problemomis, bet paties įstatymo priėmimas… Aš manau, jos jau yra subrendusios, nes deklaruoja gana nemaža dalis gyventojų, t.y. visi valdininkai, pareigūnai, turi tam tikros praktikos.

Aš manau, kad laikas pereiti prie sudėtingesnių problemų tiems, kurie sprendžia deklaravimo klausimus. Ačiū už palaikymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai palaikau, ir jūs ne pirmas, kuris teikiate. Prieš dvejus metus buvo atmestas M.Pronckaus pasiūlymas, jūs gerai atsimenate, kada buvo nurodyta tam tikra aukšta suma, nuo kurios reikėtų deklaruoti. Man tik liūdna, kad mes tai darome kadencijos pabaigoje. Tai labai liūdina.

Bet mano klausimas būtų toks. Kodėl nepadarytume kitaip – priimtume sprendimą ir dėl visuotinio pajamų deklaravimo, o jo įgyvendinimą išdėstytume etapais, ir jūsų siūlymas būtų kaip pirmasis etapas? Tada Seimas priimtų principinį sprendimą, priimtų aiškią programą, lėšas, mechanizmus ir t.t. O jūsų siūlymas būtų pirmasis to įgyvendinimo etapas. Juk tai būtų kur kas esmingiau. Tai gal pritardami jūsų pasiūlymui tuoj pat rengtume sprendimą dėl visuotinio deklaravimo, o jūsų pasiūlymas būtų kaip pirmasis žingsnis numatant visuotinio deklaravimo įgyvendinimo programą, kuri galėtų būti per trejus ar penkerius metus visuotinai įgyvendinta?

A.ŠIMĖNAS. Iš tiesų jūsų siūlymas yra labai rimtas ir vertas dėmesio. Tačiau tam reikėtų, matyt, rimtos ir Vyriausybės, ir tų institucijų, kurios dirba su ta problematika, išvados, kad galėtume tiksliau įvardinti, kada iš tiesų jos galėtų būti rimtai pasirengusios. Tai būtų logiška, nes žinotume, kiek gyventojų, kiek deklaracijų, kiek sąnaudų reikia, kiek biudžetui skirti lėšų tai problemai spręsti. Tačiau aš nedrįstu teikti to tikrai teisingo jūsų siūlymo, nedrįstu todėl, kad gali nusikelti terminai šiai ypač aktualiai gyventojų kategorijai, kurią aš dabar siūlau. Po to įstatymo svarstymas, Vyriausybėje ilgai užtrunka, žodžiu, nenorėdamas... Tai tikrai yra labai svarbi problema. Ypač tai iškilo dabar, kai yra paskelbta visuotinė taupymo politika, ir socialines garantijas ir socialinę paramą gauna asmenys, kuriems visai nepriklausytų pagal jų turtinę padėtį ir pajamas. Vien tuo mes sutaupytume valstybei šiuo aktualiu laikmečiu dalį lėšų, taip reikalingų socialinėms reikmėms. Būtent todėl teikiu tik tą dalį, kuri šiandien yra pati aktualiausia. O jūsų pasiūlymas, aš manau, visai rimtas ir visiškai logiškas. Esant sutarimui, mes galime tai padaryti. Aš nematau problemos.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš taip pat, kaip ir kiti neseniai kalbėję kolegos, linkęs labiau priartėti prie visuotinio turto ir pajamų deklaravimo. Aš atsimenu, buvome labai arti tos ribos, ir jeigu būtume priėmę tokį sprendimą, tai turbūt niekur nebūtume pasidėję, vis tiek būtų reikėję sudėlioti tuos etapus. Nes iš karto tokie rimti darbai nepasidaro. Reikia suskaičiuoti, kiek reikia specialistų, kiek reikia kompiuterių, kiek reikia lėšų, nes tai yra nepigus malonumas, bet valstybei labai reikalingas ir viską sustatantis į savo vietas.

Pritardamas jūsų siūlymui, turiu vieną ir savo siūlymą. Ar nemanytumėte, kad pritarus jūsų pasiūlymui reikėtų kreiptis į Vyriausybę su prašymu, kad ji jau dabar paskaičiuotų etapus, pinigus, visus materialinius išteklius ir datas, kada Lietuva galėtų etapiškai pereiti prie visuotinio turto ir pajamų deklaravimo? Kokia jūsų nuomonė, ar Seimas yra pajėgus jums, kaip specialistui, padedant kreiptis į Vyriausybę su tokiu prašymu?

A.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad bet kuriuo atveju Vyriausybė pareikš savo nuomonę dėl to įstatymo projekto, kas buvo kalbėta dėl visuotinio deklaravimo. Mes visada galime kreiptis į Vyriausybę ir ji į tą klausimą atsakytų tiek, kiek ji gali šiuo metu atsakyti. Tačiau labai nesinorėtų, kad klausimą sprendžiant iš esmės jis iš viso nepajudės iš vietos ir mes atidėsim viską. Šito aš labiausiai bijau. O dėl viso kito aš sutinku. Visuotinio deklaravimo etapus išdėstyti yra visiškai teisinga ir logiška.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, vertindamas jūsų iniciatyvą aš vis dėlto manau, ar nereikėtų patikslinti sąvokos “turto vertė”. Ar tai yra rinkos vertė, ar tai yra apskaičiuota vertė, ar tai yra kokia nors balansinė sumokėta vertė? Nes čia gali būti tam tikrų įvairovių, kurios jau šiandien matyti iš mūsų deklaracijų, kai perskaičiuojama pagal kitą metodiką. Ar apskritai turimo turto vertę reikėtų versti į pinigus? Galbūt nurodyti, kad turiu dviejų aukštų mūrinį namą, mašiną, dar kažkokį lėktuvą ir t.t. Svarbiausia, kiek tu gauni parduodamas tą turtą, įsigydamas naują turtą ir įsigydamas pajamas. Ar nemanote, kad tai reikia patiems daryti?

A.ŠIMĖNAS. Jūsų pastabos yra tikrai reikšmingos ir svarbios, ir jas galima būtų komentuoti taip. Pirmiausia mes tą įstatymo projektą darome vientisą, nes mes nedetalizuojame, kaip įvertinta ta vertė, ir bendrame Deklaravimo įstatyme apie tuos dalykus detaliau nekalbame. O tos problemos sprendžiamos įstatymą papildančiuose aktuose. Šiuo metu, kaip žinome, pagal galiojančią turto deklaravimo tvarką, Vyriausybės patvirtintą tvarką, numatyta, kad pirmiausia deklaruojame tuos šaltinius, t.y. kai gauname, tai fiksuojame tiksliai, ar ne? O po to jau yra tos metodikos, kai perkainoja mūsų turtą. Kaip žinote, ir jūsų butas yra perskaičiuotas, ir mano, ir visų kitų, kurie deklaravo. Jau yra tos perskaičiavimo metodikos. Galime turėti joms pastabų, ar jos tobulos, ar netobulos, bet jos jau yra.

Kitas dalykas. Matyt, metinių pajamų nėra ko perskaičiuoti, tai yra gryni pinigai ir viskas labai aišku, ir su tuo reikia sutikti. O dėl turto, tai reikia, matyt, pareikalauti ar kreiptis į Vyriausybę, kad labai atidžiai parengtų to įkainojimo metodikas, nes kai kada būna nevisiškai logiški tie įkainojimai. O šiaip peržiūrėti tą turto kainą reikėtų, nes rinkos kaina keičiasi. Tuo metu, kai mes privatizavome butus, jie visoje Lietuvoje kainavo vos keletą litų, ir tai šiuo metu atrodo juokingai. Jeigu būtų rašoma, kiek tas turtas kainuoja. Taigi aš manau, vis dėlto turėtų būti ta turto įkainojimo metodika. Tai dabar ir yra daroma.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiems projektams ir ar pradedame juos svarstyti? V.Andriukaitis – už.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pritariu šiam A.Šimėno pasiūlymui. Aš manau, kad kai mes pritarsime po pateikimo, toliau tikrai galėtume padiskutuoti svarstymo metu, kaip išplėsti tą problemą. Aš jau matau galimus pasiūlymus, kurie galėtų būti suformuluoti kaip įstatymo papildymai tam, kad mes pasiektume principinį sprendimą ir principinę kryptį dėl visuotinio turto ir pajamų deklaravimo ir jo etapų, kartu patvirtinant A.Šimėno pirmąjį siūlymą kaip iš tikrųjų realų sprendimą, kurį būtų galima įgyvendinti tik kitais metais. Dėl to aš tikrai manau, kad mes visi turime palaikyti šį pasiūlymą. Kita vertus, turime atsiminti ir M.Pronckaus pasiūlymą, kuris buvo nukreiptas į labai stambias pajamas turinčių žmonių turto deklaravimą, į tam tikrą grupę problemų, kylančių dėl to, kad jie negalėtų lengvai perrašyti savo turto savo artimiesiems, svainiams, giminaičiams ir t.t. Tai pastebėjo ponas J.Listavičius. Tai tikrai galima padaryti. Todėl aš pritariu ir manau, kad po to svarstymo metu galėtume deramai išanalizuoti situaciją.

PIRMININKAS. J.Listavičius turi abejonių.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinoma, po 1994 m. deklaravimo proceso sužlugdymo prasidėjo deklaravimo propaganda ir imitacija. Už deklaravimą – žodžiais ir prieš – darbais. Tai ypač aiškiai parodė LDDP deklaravimo šou 1995 m. (…) deklaracijoje nebuvo net užsiminta apie mokesčius. Panašūs procesai opozicijos pastangomis vyko ir po 1996 m. Ir šiuo metu negalvojama, kokia nauda ir kokie bus rezultatai iš siūlomų terminų, siūlomos tvarkos ir siūlomo deklaravimo. Negalvojama ieškoti realaus klausimo sprendimo, pradedant nuo automatizuotos informacijos kaupimo, integruoto jos dorojimo sistemos kūrimo, lėšų skyrimo tokiai sistemai sukurti ir įdiegti, teisingo ir kontroliuojamo turto ir pajamų deklaravimo, mokesčių apskaičiavimo, kovos prieš korupciją, automatizuoto turto ir pajamų deklaravimo Mokesčių inspekcijoje… sudaroma ir kitas realias (…), o pučiami muilo burbulai. Vienas iš panašių yra ir šis įstatymo projektas kaip nevisiškai argumentuotas. Siūlau jam nepritarti. Užtenka, manau, jau dabar prikurtų auditorių anekdotų. Reikėtų pradėti žiūrėti į turto ir pajamų deklaravimą rimtai, pradedant nuo tinkamo tam darbui pasirengimo. Pasižiūrėsime, kokie bus rezultatai. Dabar Biudžeto ir finansų komitetas paprašė Vyriausybės, kad tam būtų skirta 36 mln. Lt. Jeigu bus skirta, jeigu bus tokių lėšų, tada bus galima rimtai kalbėti, o prieš tai per Vyriausybės pusvalandį jūs taip pat girdėjote, ką galėtų padaryti Valstybinė mokesčių inspekcija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

J.LISTAVIČIUS. Todėl aš dar kartą sakau, kad tokie projektai, kur, mes nežinome, prasidės ir kur baigsis, ir kiek kas uošvių ir švogerių turės, toks deklaravimas būtų dar vienas anekdotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės! Beje, švogeris, kolegos, lietuviškai yra svainis. Čia registruojantis, o kaip vokiškai – išsiaiškinsime pritarę projektui. Registruojamės!

Užsiregistravo 36 Seimo nariai.

A.Šimėnas pateikė Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Ar pritariame jam po pateikimo?

Už – 33, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas bus pagrindinis. Svarstysime pavasario sesijoje.

Baudžiamojo kodekso papildymo 325¹ straipsniu įstatymo projektas. Turbūt pritariame bendruoju sutarimu? Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau svarstys taip pat pavasario sesijoje.

Pareiškimų laikas, kolegos, baigėsi, bet Seimo Pirmininką V.Landsbergį aš dar kviečiu į tribūną. Paskui 2-7a, 2-7b projektai.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, čia ne mano pareiškimas, bet aš turiu supažindinti jus pagal esamą tvarką su Seimo narių specialiaisiais pareiškimais apie jų priklausymą arba nepriklausymą frakcijoms. Per pastarąją savaitę atėjo du pareiškimai, kurie jau suformavo naujos frakcijos atsiradimą. Pirmiausia buvo pareiškimas dėl pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Krikščionių demokratų frakcijos, kurį pasirašė Seimo nariai V.Bogušis ir A.Kašėta, kurie aiškina savo apsisprendimą ir sako, kad “apsisprendėme atsisakyti savo parašų po Krikščionių demokratų frakcijos steigimo 1996 m. lapkričio 25 d. dokumentu bei, vykdydami Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 3 punkto reikalavimą, pateikiame jums raštišką šio apsisprendimo liudijimą”.

Vakar taip pat gautas dar vienas pareiškimas dėl pasitraukimo ir kartu dėl frakcijos įkūrimo. Pirmiausia dėl pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Krikščionių demokratų frakcijos – pasirašo ponia M.Šerienė, taip pat remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 3 punktu: “Pareiškiu atsiimanti savo parašą po Krikščionių demokratų frakcijos steigimo 1996 m. lapkričio 25 d. dokumentu. Prašau manęs nebelaikyti Krikščionių demokratų frakcijos nare. Seimo narė M.Šerienė”.

Čia pat trijų pareiškimas: “Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 1 punktu, skelbiame apie Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos įkūrimą. Frakcijos seniūnas – Seimo narys V.Bogušis, frakcijos seniūno pavaduotoja – Seimo narė M.Šerienė, frakcijos narys -Seimo narys A.Kašėta”. Visų trijų parašai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Taigi naująją frakciją kviečiu dirbti toliau kartu. Darbų yra, yra kas veikti.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 ir 26 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2132(3*). Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2163(2*) (svarstymas)

2-7a, 2-7b projektai. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 ir 26 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2132(3) ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2163(2). Svarstymas. V.Cinauskas pareiškia pagrindinio – Žmogaus teisių komiteto nuomonę dėl šių projektų.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties galioja nuo šių metų liepos 1 d. (penkis mėnesius), ir per šio įstatymo galiojimo laiką yra padaryta viena šio įstatymo pataisa. Ji dėl sveikatos draudimą patvirtinančių dokumentų. Turint dar nedidelę šio įstatymo įgyvendinimo patirtį, jau matyti, kad reikės ateityje daryti pakeitimus kai kuriuose šio įstatymo straipsniuose detalizuojant įstatymo nuostatas, kad užkirstume kelią galimybei įvairiai jas interpretuoti.

Pateikiu jums pagal teikėjų projektų įregistravimo datas. Pirmas Seimo Pirmininko V.Landsbergio šių metų lapkričio 18 d. įregistruotas įstatymo projektas Nr.P-2132(3), kurį po svarstymo Žmogaus teisių komitete aš jums ir teikiu. Jo esmė yra tokia. Perskaitysiu: “Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 ir 26 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas”. 1 straipsnis – 19 straipsnio antrosios dalies 3 punkto pakeitimas: “Pakeisti įstatymo 19 straipsnio antrosios dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: “Atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštosiose mokyklose, mokslo ar mokymo įstaigose mokslinio ar pedagoginio darbo”. Kartu teko prieiti ir prie 26 straipsnio, t.y. prie 2 straipsnio – 26 straipsnio papildymas ir pakeitimas. “Papildyti įstatymo 26 straipsnio 2 punktą žodžiais bei 19 straipsnio antrosios dalies 1-3 punktus, papildyti straipsnį 7 punktu ir 2-7 punktus išdėstyti taip: “Turi leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio įstatymo 19 straipsnio pirmosios dalies 1-4 punktus bei 19 straipsnio antrosios dalies 1-3 punktus”. 7 punktas skamba taip: “Atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti mokslo įstaigose ar aukštosiose mokyklose mokslinio tyrimo arba pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui”.

Svarstant komitete buvo atsižvelgta į Migracijos departamento pastabą papildyti Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą įrašant “bei 19 straipsnio antrosios dalies 1 ir 3 punktus”.

Komiteto narių atskirųjų nuomonių nebuvo. Balsuota buvo bendru sutarimu, taip pat šiam įstatymui daugiau jokių pastabų neturėjome. Seimo Teisės departamente buvo siūlomas patikslinimas, jis buvo priimtas, vartojama sąvoka “mokslo įstaiga”, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje pateiktą mokslo įstaigos apibrėžimą. Taip pat buvo atsižvelgta ir į Europos teisės departamento išvadą. Dėl šio įstatymo tiek.

PIRMININKAS. Ir dėl kito jūs pritariate, ar ne?

V.A.CINAUSKAS. Prašau?

PIRMININKAS. Jūs pritariate ir kitam projektui?

V.A.CINAUSKAS. Taip, mes pritarėme ir jam.

PIRMININKAS. Prašom pakomentuoti ir tą pritarimą. Dabar svarstymas.

V.A.CINAUSKAS. Taip taip, svarstymas.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti diskusijoje.

V.A.CINAUSKAS. Nežinau, ką dabar galėčiau.

PIRMININKAS. Viskas dėl abiejų projektų. Aš galiu suteikti žodį tik kalbėti diskusijoje, bet ne klausti, pone Pirmininke. Dabar suteiksiu žodį V.Landsbergiui, bet dalyvauti diskusijoje. Ačiū, pone pranešėjau.

V.LANDSBERGIS. Ką aš pastebėjau dabar žiūrėdamas tą įvairiai redaguotą įstatymo papildymą ir pakeitimą, tai yra sąvoką “mokymo įstaigose”. Įstatymo pataisos pradžia buvo palengvinti atvykimą asmenims, kurie dėstys universitetuose. Paskui mes ją šiek tiek praplėtėme į aukštąsias mokyklas, nes kai kurios vadinasi akademijomis ar panašiai, kad nebūtų nesusipratimo. Dabar matau mokymo įstaigas, tai kažin ar čia taip visiškai neribotai ta sąvoka turėtų likti, nors ji, matyt, tokia ir buvo, šiek tiek kitokia redakcija ir ne taip išryškinta. Čia mano tokia dabar maža abejonė, dėl kurios norėčiau pasitikslinti. Tai nėra klausimas pranešėjui, nes klausti negalima. Aš šiek tiek galvosiu ir siūlau taip pat pagalvoti, ar visiškai iki pradinių mokyklų, ar bet kur atvykimas dirbti pedagoginio darbo iš karto suteikia tam tikras privilegijas.

PIRMININKAS. Dėkui, pone Pirmininke. Ačiū, pone pranešėjau. Jeigu atsiras kita redakcija ar pataisa, mes jas svarstysime priimdami. Kol kas po svarstymo pritariame projektui Nr.P-2132(3) ir projektui Nr.P-2163(2), kartoju, pritariame po svarstymo. Ačiū.

Dabar kviečiu į tribūną Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento…

V.A.CINAUSKAS.Čia dar buvo antras ir buvo…

PIRMININKAS. Tai aš tris kartus klausiau, pone pranešėjau, ar jūs sakysite kokį žodį dėl kito projekto. Prašom.

V.A.CINAUSKAS. Jie kaip tik greta.

PIRMININKAS. Nesulaukiau. Dabar sulauksiu žodžio, nes laukiu jūsų komentaro.

V.A.CINAUSKAS. Čia buvo pateiktas Seimo nario J.Oleko šių metų lapkričio 22 d. įstatymo projektas Nr.P-2163(2). Šie abu projektai taip pat yra susiję, nes jų straipsniai yra giminingi. Tai yra Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 ir 26 straipsnių papildymo įstatymas. Jis skamba taip. 1 straipsnis – 19 straipsnio antrosios dalies papildymas 6 punktu. Papildyti 19 straipsnio šeštąją dalį 6 punktu: “yra studentai, atvykstantys stažuotis ir dirbti į Lietuvos Respubliką pagal visuomeninių organizacijų vykdomas tarptautines mainų stažuotėmis programas vienerių metų laikotarpiui”. Šį laikotarpį galima pratęsti dar šešis mėnesius.

Ir 2 straipsnis – 26 straipsnio papildymas 7 punktu. Papildyti 26 straipsnį tokiu punktu: “yra studentas, atvykstantis stažuotis ar dirbti į Lietuvos Respubliką pagal visuomeninių organizacijų vykdomas tarptautines mainų stažuotėmis programas vienerių metų laikotarpiui”. Šį laikotarpį galima pratęsti dar šešis mėnesius. Mūsų pagrindinio komiteto buvo tokia išvada.

Buvo Lietuvos žmogaus teisių centro pastaba: vietoj žodžio “nevyriausybinių” geriau vartoti terminą “visuomeninių”. Tas buvo padaryta, dabar, kaip matote, yra ne nevyriausybinės, o visuomeninės organizacijos. Taip pat nurodytuose straipsniuose siūlė išbraukti žodžius “kurių sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija”. To jau nebėra.

Taip pat buvo atsižvelgta į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabą, t.y. apsvarstyti galimybę atkurti nustatymo būtinumą Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti, čia vėl – nevyriausybinių organizacijų sąrašą. Tai buvo padaryta. Daugiau turbūt komiteto narių atskirųjų nuomonių nebuvo. Buvo tiktai pageidavimas, kad dar reikia atidėt, dabar nepriimti šių įstatymo pataisų, dar čia atsirado kai kurių straipsnių, bet buvo nutarta, kad tai, ką galima padaryti šiandien, to negalima atidėti rytdienai. Yra pritarta. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos, teigiama nuomonė ir dėl projekto Nr.P-2163(2) – pritariame po svarstymo. Ačiū.

Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2215 (pateikimas)

Dabar jau tikrai kviečiu R.Motuzą – Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento direktorių. Jis mums pateiks Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo įstatymo projektą Nr.P-2215. Prašom, pone direktoriau.

R.MOTUZAS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija tai yra pirmas Europos Tarybos dokumentas, skirtas specialiai tautinių mažumų apsaugai. Mes žinome, kad per 50 metų Europos Taryba parengė daug įvairių dokumentų, kuriuose vienaip ar kitaip buvo paminėtos tautinės mažumos, tačiau tokio, kuris būtų specialiai skirtas tautinių mažumų apsaugai, nebuvo. Ši konvencija yra priimta tik 1994 metais.

Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva labai entuziastingai viena iš pirmųjų, tiksliau, pirmoji (tai irgi įeina į Europos Tarybos istoriją) šią konvenciją pasirašė iš visų Europos valstybių. Tai buvo 1995 m. vasario 1 d. Pasirašiusi viena iš pirmųjų Europos valstybių, Lietuva šiek tiek delsė. Dabar konvenciją jau yra pasirašiusios 37 Europos valstybės ir ratifikavusios 28 Europos valstybės. Iš kaimyninių valstybių ją yra ratifikavusi Rusija, Ukraina, Estija, o Lenkijos Respublikoje šiuo metu taip pat vyksta ratifikavimo procesas. Labai simboliška, lygiai prieš savaitę šios konvencijos ratifikavimui po pirmojo skaitymo pritarė Lenkijos Respublikos Seimas.

Norėčiau pasakyti, kad ši konvencija yra labai lankstus dokumentas. Tai nėra labai griežtų teisės aktų rinkinys, o tiesiog programinės nuostatos, numatančios tikslus, kurių šalys įsipareigoja siekti. Joje numatyta, kad kiekviena valstybė, vykdydama ją, gali atsižvelgti į skirtingas situacijas, problemas, kurias reikia išspręsti. Joms paliekama labai daug laisvės pasirinkti. Kad būtų aiškiau, galbūt pateiksiu pavyzdį iš švietimo srities. Konvencijoje sakoma, kad kiekviena šalis, valstybė, ją pasirašiusi arba ratifikavusi, privalo sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms mokytis gimtosios kalbos arba gimtąja kalba. Jeigu Lietuvoje šiuo metu mes neturėtume nė vienos tautinių mažumų mokyklos, o sudarytume sąlygas tautinėms mažumoms mokytis netgi rusų kalbos ir lenkų kalbos kaip dalyko mokykloje, mes atitiktume šios konvencijos reikalavimus. Jeigu sudarome sąlygas mokytis dalykų, tai priklauso nuo šalies finansinių galimybių ir tradicijų. Kaip jūs žinote, Europoje visos tautinės mažumos yra skirstomos į tradicines ir netradicines.

Konvencija numato keletą nuostatų religijos, kalbos, švietimo ir kitais klausimais. Religijos nekomentuosiu, pas mus, kaip žinote, kiekvienas asmuo turi teisę išpažinti savo religiją arba reikšti įsitikinimus ir steigti religines institucijas, organizacijas ir asociacijas. Konvencija taip pat suteikia teisę turėti visuomenės informavimo priemones savo gimtąja kalba. Šiuo metu mes turime net 50 periodinių leidinių tautinių mažumų kalbomis. Valstybė neturi jų išlaikyti, bet nedrausti, kad viešai pasirodytų visuomenės informavimo priemonėse tautinės mažumos kalba, kaip reikalauja konvencija. Apie švietimą jau kalbėjau. Mūsų suteikiamos sąlygos netgi viršija konvencijos galimybes. Taip pat konvencija turbūt aktualus šiuo metu klausimas, nes ji leidžia kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui vartoti savo vardą ir pavardę tautinės mažumos kalba. Aš tą pats pabrėžiu, nes gali kilti klausimų dėl vardų ir pavardžių vartojimo tautinės mažumos kalba.

Norėčiau priminti, kad mūsų Aukščiausioji Taryba 1991 metais, Atkuriamasis Seimas yra nustatęs, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Tačiau, kaip jūs žinote, raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą ir nesugramatinti, t.y. be lietuviškų galūnių arba pagal tarimą ir gramatinami pridedant lietuviškas galūnes. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Taigi mūsų vardų ir pavardžių nustatyta rašymo tvarka atitinka konvencijos reikalavimus, net jos nuostatų aiškinime pažymėta, kad šalis gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą ar vardus pagal jo fonetinę formą. Kad būtų aiškiau, sakykime (nėra gerbiamojo Seimo nario A.Plokšto), sakykim, jeigu mes nesilaikytume konvencijos reikalavimo, tai būtų A.Plokštas, tačiau ši konvencija reikalauja, suteikia teisę rašyti pagal fonetinį gimtosios kalbos skambesį. Pono A.Plokšto gimtoji kalba yra lenkų, mes lenkų kalba girdime Artur Plokšto ir jis pasirinko, tik mes rašome ne cz, o raidę š. Konvencija ir teigia, kad kiekviena valstybė turi teisę, kartoju, vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą pagal fonetinę formą. Aš tą primenu dėl to, kad Vyriausybėje svarstant daugiausia klausimų iškilo dėl vardų ir pavardžių rašymo.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimas nesukeltų neigiamų pasekmių, buvo analizuota su visomis ministerijomis ir žinybomis, Teisingumo ministerija, Europos reikalų komitetu ir taip pat nereikalautų naujų teisės aktų priėmimo ar šiuo metu galiojančių teisės aktų derinimo su šios konvencijos nuostatomis, nes jos pagrindiniai principai jau įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo ir įstatymuose bei tarpvalstybiniuose susitarimuose. Lietuva savo įstatymais, jų yra apie 200, kur vienaip ar kitaip minimos tautinės mažumos ar jų teisės ir laisvės, yra suteikusi kur kas daugiau teisių ir laisvių, negu reikalauja ši konvencija.

Dar norėčiau paaiškinti, kodėl mes neratifikavome iki šiol, jeigu pasirašėme pirmieji. Mes norėjome suderinti šios konvencijos ratifikavimą su Lenkijos Respublika, kad ratifikuotume vienu metu. Jeigu mes, sakykim, būtume ratifikavę pirma, Lenkijos Respublika galėtų padaryti galbūt pernelyg didelį spaudimą, sakykim, dėl kai kurių dalykų, traktuodama vienpusiškai arba subjektyviai šios konvencijos reikalavimus. Todėl praėjusiais metais Parlamentinėje Asamblėjoje, kuri vyko lapkričio 25 dieną, mes priėmėme rezoliuciją, kurioje buvo įrašyta, kad ratifikuojame kartu ir dabar ši nuostata patvirtinta neseniai vykusioje Parlamentinėje Asamblėjoje. Jeigu mums iškiltų neigiamų pasekmių, tai galbūt tik iškiltų dėl lenkų tautinės mažumos, bet kadangi ratifikuojame kartu, neiškils. Todėl noriu dar kartą akcentuoti neratifikavimą nuo 1995 metų. Manau, kad Lietuva, ratifikuodama šią konvenciją, dar aiškiau parodytų, kad ji yra nusiteikusi pozityviai tautinių mažumų atžvilgiu. Be to, nėra jokia paslaptis, kad Europos Komisija, vertindama mūsų pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, taip pat pažymi, kad viena iš sąlygų, net pirmoji kaip sąlyga įrašyta, kad mes turėtume ratifikuoti šią konvenciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 2 straipsnio antrojoje dalyje yra nurodyta, kad Vyriausybė nustato tų nuostatų, kurios nenumatytos šalies įstatymuose, realizavimo tvarką. Gal galėtumėte paminėti, kokių nuostatų Vyriausybei gal reikėtų nustatyti tą realizavimo tvarką? Ačiū.

R.MOTUZAS. Ačiū. Labai geras klausimas. Pavyzdžiui, sakykim, mano paminėtas pavyzdys, jeigu susikirstų mano, kaip Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus, ir Seimo nario A.Plokšto ar J.Senkevičiaus, ar kito atstovo nuomonės, jeigu mes negalime susitarti, skirtingai traktuojame tą patį konvencijos straipsnį, vadinasi, tokiu atveju Vyriausybė nustatytų ir patikslintų savo potvarkiais ar poįstatyminiais aktais. Be to, yra kitas toks dalykas. Pavyzdžiui, parašyta, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo, konvencijoje pažymėta, turi teisę laisvai vartoti savo mažumos kalbą. Bet paklausus Europos Tarybos sekretoriato, ką reiškia vartoti mažumos kalbą, aiškinime skaitome, kad, žodžiu, viešai gatvėje, parduotuvėje, Seime jis gali kalbėtis savo tautinės mažumos kalba. Jūs žinote, kad Lenkijoje iki šiol, tiesa, jau dabar negalioja, nes priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, pavyzdžiui, Lenkijoje dar prieš mėnesį galiojo 1946 metų jų valstybinis dekretas dėl valstybinės kalbos, kuris draudė, pavyzdžiui, viešoje įstaigoje tautinėms mažumos priklausantiems asmenims kalbėtis gimtąja kalba. Sakykim, jeigu mūsų lenkų tautinė mažuma, gyvenanti kompaktiškai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, sakytų, kad konvencija leidžia vartoti savo mažumos kalbą viešai, suprasdami, kaip pamenat, priimtą praėjusiais ar užpraeitais metais, jau 1997 metų sausio 4 dieną Vilniaus rajono potvarkį, kad suteikia teisę savo rajono viešose įstaigose vartoti viešus pavadinimus ir lenkų kalba, žinoma, tokiu atveju tai pažeistų konvencijos reikalavimus. Žodžiu, ginčytinais atvejais Vyriausybė patikslintų, nustatytų tvarką, dėl to buvo toks protokolinis sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Čia kaip tik buvo paminėta, kad ir Lenkijos Respublika šią konvenciją taip pat ketina ratifikuoti. Gal jums preliminariai žinoma, kada bus ratifikuota? Antras trumpas klausimas. Kaip Rusija laikosi šios konvencijos, nes, kaip aiškinamajame rašte rašoma, ji irgi yra ratifikavusi? Ačiū.

R.MOTUZAS. Mes norėtume tikėti, kad Lenkija nesuklups, nes mes domėjomės ir prašėme ambasados informacijos, mūsų ambasados atstovas dalyvavo svarstant šią konvenciją. Jų Seimas visi šį rudenį svarsto, po pirmojo svarstymo buvo priimta. Nėra jokių paslapčių, aš manau, kad Lenkija labai sėkmingai ratifikuos, bet ji nenori priimti Tautinių mažumų įstatymo, nes Lenkijos Respublika šiuo metu yra įsitikinusi, kad priėmusi konvenciją ji traktuos Europos Tarybai ir kaimyninėms valstybėms, kad ji turi pakankamą įstatyminę bazę tautinių mažumų apsaugos srityje, manydama, kad tarptautinės teisės dokumentas ar jo ratifikavimas atlieka tokią pat funkciją ir vaidmenį. Šiuo atveju yra kiek kitaip. Lenkijos Respublikos pareigūnai ir Užsienio reikalų ministerija nėra pakankamai įsiskaitę. Kaip aš minėjau, tai tik programinių nuostatų, siekiamybių rinkinys, kurių kiekviena valstybė įsipareigoja siekti. Pavyzdžiui, kai mes rašysime savo ratifikacinius raštus, ratifikavę po metų, mes apie kiekvieną suteiktą teisę turime pažymėti, kokiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ši teisė atsispindi. Aš manau, kad Lenkijos Respublika suklups pateikdama pirmąjį ratifikacinį raštą, bus atidėtas jos įvertinimas ta prasme, kad vis tiek reikalaus nacionalinių aktų priėmimo.

Dėl Rusijos. Jūsų irgi labai geras klausimas. Kai man paskutinį kartą reikėjo pasiaiškinti tautinių mažumų įstaigų vadovams spalio mėnesį Strasbūre, kodėl Lietuva nėra ratifikavusi, aš pateikiau Rusijos Kaliningrado srities pavyzdį, kad mes neturime nė vienos oficialios lietuvių dėstomąja kalba mokyklos, kad nėra leidžiama nė vieno laikraščio, kurį valstybė palaikytų ir leistų, kad mes neturime finansuojamų visuomeninių organizacijų patalpų. Šiuo metu aš kaip tik esu įtrauktas į Ekspertų komitetą, kai Rusija atsiskaitys ir bus svarstomas jos metinis pranešimas apie ratifikavimą. Manau, kad mes, kaip Lietuva, turime labai drąsiai pareikšti savo nuomonę, tuo labiau kad šiuos procesus dėl Rusijos taip pat seka, kaip ir jūs minėjote, Lenkijos Respublika.

Jūsų įdomumui, yra pareiškusi norą ratifikuoti šią konvenciją ir Baltarusijos Respublika, nes gali ratifikuoti ir nesančios Europos Tarybos šalys.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, už išsamius atsakymus. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Bendruoju sutarimu pradedame svarstymą. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas. Ir nesiregistravęs Č.Juršėnas, gerbiamieji kolegos. Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar pritariame po pateikimo šiam projektui. Ačiū. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame pateiktam projektui.

Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Ar jau užtenka, gerbiamieji kolegos? Balsuojame, ar pritariame po pateikimo šiam ratifikuojamam įstatymui.

Už – 21, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritariame po pateikimo šiam projektui. Žmogaus teisių komitetas yra pagrindinis komitetas. Ar papildomas galėtų būti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Drąsiai. Papildomasis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje ir datą mėginsime derinti su tais politiniais momentais, kurie čia buvo pabrėžti. Ačiū.

Muziejų įstatymo 2, 9, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2220. Vietos savivaldos įstatymo 15, 16, 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2221. Įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2222. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2223. Statybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2224. Teritorijų planavimo įstatymo 9, 12, 13, 14, 19, 25, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2225. Civilinio kodekso 158, 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2226 (pateikimas)

Gerbiamieji, dar liko krūva rezervinių klausimų. Iš pradžių septyni projektai nuo Nr.P-2220 iki Nr.P-2226, kurie yra susiję su S.Pečeliūno anksčiau pateiktais projektais. S.Pečeliūnas šiuos lydimuosius projektus dabar žada trumpai pateikti.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tikrai neskaitysiu visų tų septynių įstatymų pavadinimų. Jie visi yra lydintys kompleksinį pasiūlymą dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo, naujos tvarkos, kurią aš aną sykį labai detaliai išdėsčiau, buvo keli jūsų klausimai.

Dabar tik norėčiau paminėti Teisės departamento išvadas, kurios iš principo nieko labai nekritikuoja mūsų projektuose, tik nurodo, kad, matyt, dar reikės kelių įstatymų pataisų irgi kaip lydinčių įstatymų, kurias mes parengsime ir Seimui pateiksime, bet jau turbūt kitais metais.

Dėl kai kurių Teisės departamento kitų pastabų. Aš nežinau, ar mūsų Teisės departamentas tiesiog neskaitė, ar užmiršo, kad lydintiems įstatymams jokių aiškinamųjų raštų nereikia rašyti, bet vis tiek dar to reikalauja. Kitos pastabos yra grynai procedūrinės, lengvai pataisomos. Principinių pataisų iš esmės nėra. Jeigu Teisės departamento darbuotojai būtų paskaitę principinį pasiūlymą, tai ten į tuos klausimus yra atsakyta ir abejonių neturėtų likti. Taigi aš manyčiau, kad Seimas galėtų be didelių diskusijų, nes iš principo jau yra pritarta ir lydintiems įstatymų projektams, leisti mums pateikti kitoje sesijoje (ar gal neeilinėje, kuri, matyt, bus, ar pratęstoje sesijoje) dar kelis įstatymų projektus iš to paties kultūros paveldo bloko. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. J.Listavičius turi klausimų dėl šių lydimųjų projektų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo. Siūlomo 4 straipsnio 18 punkto lengvata. Kiek ji galėtų kainuoti valstybės biudžetui ir iš kur būtų gautas tas lėšų trūkumas kompensavimui? Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Aš turbūt prašysiu, kaip ir aną sykį, padėti man į konkrečius klausimus atsakyti Kultūros paveldo centro direktorių signatarą poną V.Kačinską, kuris yra Vyriausybės tribūnoje.

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galėčiau tik tiek atsakyti, kad dabar pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą kultūros vertybės, kurioms yra suteikti apsaugos reikalavimai, iš esmės visą restauravimo, konservavimo darbų finansavimą gauna iš biudžeto. Tai yra biudžeto asignavimai, kurių valdytojas yra Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Deja, prieš kurį laiką Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio aštuonioliktoji dalis buvo pakeista. Joje anksčiau buvo nuostata, kad šis mokestis yra netaikomas istorijos ir kultūros vertybėms. Deja, išmetus žodžius “istorijos ir”, liko “kultūros paminklai”. Šiuo atveju tai apima tiktai labai nedidelę paminklų dalį, nes pagal 1995 m. gegužės 18 d. Vyriausybės nutarimą tokių vertybių paskelbta yra tiktai 900. Daugiausia – 800 iš jų sudaro archeologijos paveldo objektai. Todėl apie papildomą kompensavimą arba papildomus asignavimus čia turbūt nereikėtų kalbėti. Čia reikėtų kalbėti apie tai, kad iš biudžetinių lėšų, kurios skiriamos kultūros paveldo restauravimui, rekonstravimui, yra neatsiimama dalis kaip PVM.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Pone pranešėjau, dėkoju. Turbūt, kolegos, pritarsime pateiktiems projektams, ar ne? Ačiū.

Muziejų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2220. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis. Svarstysime pavasario sesijoje. Ir visus kitus projektus svarstysime pavasario sesijoje.

Vietos savivaldos įstatymo trijų straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2221. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis.

Įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2222. Ekonomikos komitetas pagrindinis.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2223. Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis.

Statybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2224. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas.

Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2225. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas.

Civilinio kodekso 158, 162 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2226. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kartoju, visus projektus svarstysime pavasario sesijoje. Ačiū.

Referendumo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1554. Referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2228 (pateikimas)

10a ir 10b klausimai – Referendumo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1554 ir tas pats įstatymas taisomas, žodžiu, pakeičiame kartu – Referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2228. Šiuos projektus pateikia Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pradėsiu nuo 10 straipsnio, tiesiog pagal straipsnių didėjimo tvarką. 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos įstatymą, kurio 9 straipsnio 2 punkte sakoma, kad ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų parašams dėl pateikimo Seimui sumanymo keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją surinkti nustatomas keturių mėnesių terminas nuo piliečių parašų lapų išdavimo. Dabar galiojančiame Referendumo įstatyme tam pačiam veiksmui, taip pat ir iniciatyvai keisti Konstituciją ir įstatymus 300 tūkstančių rinkėjų parašų rinkimui yra numatytas trijų mėnesių terminas. Todėl aš manau, kad visiškai tai pačiai procedūrai turi būti ir visiškai tokie patys terminai – ar trys, ar keturi, ar du, čia jau kitas klausimas, – bet terminai turi būti vienodi. Mano minėtas įstatymas yra priimtas 1998 m., o Referendumo įstatymas yra priimtas, jeigu atsimenate, dar 1989 m., paskui buvo dar taisytas 1995 metais. Yra tokia tvarka, kad labiau remiamasi paskutiniąja pataisa, todėl mano siūlymas – taisyti būtent Referendumo įstatymą ir numatyti keturis mėnesius. Tiek dėl pirmosios pastabos. Teisės departamentas didelių priekaištų nepareiškė.

Antroji pataisa. Turbūt aš kalbėsiu apie abi iš karto.

PIRMININKAS. Aš prašyčiau.

S.PEČELIŪNAS. Po to gal mėginsiu atsakinėti į klausimus, pasirinktus pagal tai, kuriai bus taikoma. 32 straipsnio pakeitimas. Čia situacija yra truputį kitokia. Ši pataisa jau yra buvusi ant jūsų darbo stalo lygiai prieš metus. Aš teikiau šią pataisą Seimui. Seimas tuomet ją atmetė. Nors pagal įstatymą galima teikti po pusės metų, bet luktelėjome truputį daugiau. Teikiame tą pataisą jums iš naujo.

Kokia jos esmė? Šios pataisos esmė yra labai aiški ir paprasta. Kaip dabar parašyta mūsų Referendumo įstatyme, yra skaičiuojama, ar piliečiai pasakė “taip” ar “ne” į referendumo klausimą, tada, kai yra pasisakę daugiau kaip pusė sąraše esančių rinkėjų. Mano žiniomis, tokį įstatymą turi tik mūsų labai nemylimas ponas Kadafis. Visa Europa ir pasaulis turi visai kitą normą – kad atsakymas “taip” arba “ne” gaunamas tada, kai referendume dalyvauja daugiau kaip pusė į sąrašą įrašytų rinkėjų ir už arba prieš pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių, t.y. sprendžia aktyvioji visuomenės dalis, o tie, kurie, atsiprašau už pasakymą, tuo metu sėdi ant krosnies, jie iš esmės sutinka su bet kokiu aktyviosios visuomenės dalies sprendimu. Jiems yra tas pat, kaip bus. Pagal dabar galiojantį mūsų įstatymą jų balsai yra priskiriami prie pasisakiusiųjų prieš.

Aš manyčiau, mes turime aktyvinti mūsų visuomenę, priimti europinę normą, kad tie, kurie turi savo poziciją ir nori ją pareikšti, tegul eina, balsuoja, pasisako, o ne sėdėdami ant krosnies trukdo visuomenės aktyviajai daliai spręsti valstybės reikalus. Čia nieko neišauklėsit. Girdžiu pastabą “reikia auklėti”. Aš atsimenu, panašias pastabas mes girdėjome dėl savivaldos rinkimų, kad nulinis privalomumas dalyvauti rinkimuose bus labai blogai. Deja, patirtis rodo visai ką kita – aktyvumas tik pakilo, ne ypač daug, bet pakilo 5–7%, kai panaikinome šią nuostatą. Aš manau, dabar būtų lygiai taip pat – žmonės būtų aktyvesni.

Apie Teisės departamento išvadas. Žinote, mane tiesiog nustebino Teisės departamento išvada, nes jie turbūt užmiršo, kad klausimas buvo prieš metus. Aš prieš save turiu dvi Teisės departamento išvadas. Jas skiria lygiai kalendoriniai metai. Jeigu pirmojoje išvadoje rimtų priekaištų nebuvo, buvo tik pamąstymas, kad klausimas tikrai rimtas (tiesą sakant, nėra Teisės departamento funkcija komentuoti), tai antroji, neseniai gauta… tiesiog, man atrodo, iš didelio rašto išėjo iš krašto, ypač paskutiniojoje pastraipoje. Jeigu jūs skaitėte, tai du dalykai yra supainioti į vieną krūvą. Aš net nenoriu skaityti, kas čia parašyta, jūs turite prieš akis. Ten, kur yra iniciatyvos teisė, yra 300 tūkst. supainiojama su dalyvaujančių referendume normom, viskas sudėta į vieną krūvą ir galų gale neaišku, ką gi norėjo pasakyti mūsų Teisės departamentas. Jeigu dėl pirmųjų punktų, kuriuose kalbama, kada reikia nurodyti kai kuriuos “Žinių” numerius, ten yra redakcinių pastabų. Aš jas priimu. Bet ten, kur pradeda politikuoti Teisės departamento darbuotojai, tai man nepriimtina. Šis klausimas yra jūsų kompetencija. Ačiū. Tiek. Gal yra norinčių klausti?

PIRMININKAS. Du klausėjai dėl šio projekto. Žodį suteikiu J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl 32 straipsnio. Ar reikia taip dirbtinai sureikšminti referendumo svarbą ir primesti daugumai gyventojų mažumos sprendimus, nors jūs čia aiškinote šiek tiek kitą variantą? Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, niekas nieko neprimeta, tiesiog tie, kurie nedalyvauja, sutinka su bet kokiu sprendimu.

J.LISTAVIČIUS. Kodėl?

S.PEČELIŪNAS. Nes tai yra logiška. Kaip tai kodėl? Jeigu jie neina, vadinasi, jie sutinka. Jeigu žmogus nedalyvauja rinkimuose, jis sutinka su tuo sprendimu, kurį padarys dalyvaujantys rinkimuose. Jūs, ponai konservatoriai, išrinkti ne 50% į sąrašą įrašytų balsuotojų balsais, bet jūs esate dauguma, nes aktyvioji dalis jus parėmė, padarė tokį sprendimą, ir niekas to nekvestionuoja. Būkime sąžiningi, netaikykime dvigubos moralės, taip pat ir politikoje, pone Listavičiau. Aš manau, kad turi spręsti aktyvioji visuomenės dalis. Tą normą, kurią mes siūlome, turi visi Europos kraštai, tuo labiau aš noriu priminti dar vieną dalyką. Dabar mes esame pakviesti derėtis su Europos Sąjunga. Norime to ar nenorime, galutinį klausimą dėl stojimo turėsime spręsti referendumu. Visos Europos Sąjungos šalys tai darė. Visų tų šalių referendumų įstatymų normos yra tokios, kokią aš siūlau, nes turėdami dabar galiojantį Referendumo įstatymą mes iš anksto galime pasakyti, jog negausime jokio atsakymo – nei teigiamo, nei neigiamo, greičiau neigiamą, bet tai irgi nebus atsakymas, kaip mūsų visuomenė galvoja.

Dar vienas dalykas. Jeigu jūs manote, kad dar yra anksti keisti šią normą ir tai bus galima daryti likus keliems mėnesiams iki klausimo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pateikimo visuomenei, tai tiesiog noriu įspėti, jog jeigu keisite įstatymą prieš pat klausimo sprendimą, tai automatiškai visuomenė bus nusiteikusi prieš, nes manys, kad jūs norite visuomenę apgauti, pritaikydami…

PIRMININKAS. Kolega!

S.PEČELIŪNAS. …pritaikydami įstatymą prie situacijos.

PIRMININKAS. Visiškai ne to klausė J.Listavičius.

S.PEČELIŪNAS. Ir to taip pat.

PIRMININKAS. Kviečiu S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, referendumu yra klausiama tautos dėl pačių svarbiausių valstybei klausimų, laukiama jos atsakymo, dėl to tokia aukšta ir norma. Matyt, ji yra padaryta mūsų pačių. Nepaisant tos aukštos normos mes gavome tautos atsakymus, kad ji nori būti laisva, kad ji nori, jog būtų išvesta Rusijos armija, kad ji nori būti demokratiška. Jeigu mes pradėsime tautos klausinėti tokių dalykų, sakykim, ar užtvanką statysim Birštono kilpoje, sakysim, prie Jurbarko, be abejo, mes galime nesulaukti pakankamai gero ir teisingo atsakymo. Vis dėlto nereikėtų referendumo nuvertinti, kad kažkoks atsitiktinis referendumas Lietuvai gali duoti neteisingą atsakymą, kuris galėtų sumenkinti tai, ką mes gavome turėdami didelę normą. Aš manyčiau, kad tikrai jūs dėl to turėtumėte pagalvoti. Abu jūsų įstatymai, abi pataisos menkina tą normos dydį.

S.PEČELIŪNAS. Galiu atsakyti, pone Malkevičiau? Aš esu kitos nuomonės, negu jūs teigiate savo klausimo paaiškinimu, kad menkina referendumo ir tų klausimų svarbą. Dėl 300 tūkst. parašų rinkimo, 3 arba 4 mėnesių, kaip dabar yra. Ta pati norma – skirtinguose įstatymuose yra skirtingi terminai. Esu įsitikinęs, kad net ir per keturis mėnesius šitų parašų pagal dabar galiojančias taisykles fiziškai neįmanoma surinkti. Bet kokiu atveju vien pakeitus tą dalyką vis tiek referendumą paskelbti galės tik Seimas. Kitaip sakant, vis tiek liks japoniškas variantas: mes nesakome “ne”, pasakome “gali”, bet sąlygos yra tokios, kurių tu nesugebėsi įvykdyti. Tai yra mano nuomonė.

Dėl antrojo klausimo. Dėl pusės pusės, kaip aš vadinu, pusės pusės dalyvaujančių. Aš nesuprantu jūsų argumentų.

Referendumo įstatyme yra labai aiškiai (sakykim, kad labai aiškiai, nors aš esu truputį kitos nuomonės) nusakyta, kokius klausimus ir kaip mes galime spręsti. Aš manyčiau, kad dabar galiojantis Referendumo įstatymas iš principo yra pasenęs. Aš ir tada, prieš metus, siūliau Seimui pritarti europinei normai pusė nuo pusės ir po to sudaryti visų Seimo frakcijų darbo grupę, kuri sėstų ir ramiai parengtų naują, šiuolaikinį referendumo įstatymą, kuriame būtų privalomieji referendumai, būtų patariamieji referendumai ir kuriame būtų labai aiškiai pasakyta, kokių normų, kokių atvejų reikia, ir kad dėl to klausimo, kurį jūs kėlėte, dėl kažkokių kilpų, kad gal tai spręstų ne visi. Gal klausimą, asfaltuoti ar neasfaltuoti aikštę, galėtų pati savivaldybė išspręsti. Bet kad tokius pasiūlymus ir tokius klausimus mes spręstume bendrai susitarę. Patirties, kaip tai reikia daryti, turime, būtų labai miela, kad mes ta patirtimi naudotumės.

PIRMININKAS.Gerbiamasis kolega!

S.PEČELIŪNAS. Čia paskutinis sakinys. Norėčiau, kad šiuos du mano pasiūlymus jūs priimtumėte kaip akstiną pataisyti tikrai pasenusį įstatymą.

PIRMININKAS. Referendumo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? J.Bernatonis. Kolegos, vadinasi, tikrai bus ne nulis už projektus. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju, kad suteikėte žodį, dėkoju pranešėjui ir noriu kreiptis į gerbiamuosius kolegas ir pasiūlyti, kad mano ir Seimo nario S.Pečeliūno projektai būtų sujungti, nes aš jau esu patobulinęs ir niekaip negaunu laiko pateikti tą patobulintą projektą. Aš manau, kad jo siūlymai yra labai racionalūs, ir atsižvelgiant į šiuos abu projektus galima būtų iš esmės pataisyti padėtį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tobulinti galime pateiktus projektus, tuo mes galime padėti. Nepateiktus jūs tobulinate patys. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau iš klausimų buvo aišku, kad mes turėtume referendumus rengti tada, kada tikrai to reikia, o ne žaisti referendumais. Šiuo atveju pateiktos nuostatos, matyt, daugiau orientuotos į proginius referendumus. Aš sakyčiau, kad gal reikėtų, kaip ir minėjau, šiek tiek paaiškinti žmonėms, o kadangi, kaip sako, Lietuvos žmonės neklysta, tai jie žino, ką daro, ir turi savo nuomonę, ir tuomet, kada svarbus referendumas, geri ir rezultatai. O dirbtinai sureikšminti referendumą ir primesti daugumai mažumos sprendimus aš nepritarčiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Iš pradžių balsuosime dėl Referendumo įstatymo 10 straipsnio siūlomų pataisų projekto Nr.P-1554. Registruojamės. Gal galime pritarti po pateikimo? Gal galime bendru sutarimu atmesti? Ne.

20 Seimo narių spręs šių projektų likimą po pateikimo. Referendumo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritariame pateiktam projektui?

Už – 4, prieš – 10, susilaikė 5. Projektui nėra pritarta. Atmesti trūksta balsų. Taigi atidedame projekto pateikimo procedūrą ir nurodome iniciatoriams, ką jie turi atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime.

Gerbiamieji kolegos, pakankamai suprantama, ką reikia daryti -neteikti tokių projektų.

Referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra. S.Pečeliūnas norėtų remti savo projektą.

S.PEČELIŪNAS. Aš tik norėčiau priminti, kad… Tiesa, dabar trūksta balsų. Atmetimo atveju vėl atsiranda pusė metų…

PIRMININKAS. Taigi neatmesta, gerbiamasis kolega.

S.PEČELIŪNAS. Palaukit, leiskit man pabaigti, aš turiu vieną minutę pagal Statutą. Antras dalykas, jeigu ir antrą kartą nebus pritarta šitame Seime, aš tiesiog pasižadu, kad į tą (…) normą ir kas jos labai nori, bus labai aiškiai aiškinama Lietuvos piliečiams ir bus aiškinama kodėl.

PIRMININKAS. Ar reikėtų dar kartą registruotis? Ne. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Referendumo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pritariantys – už. Kolega Algirdas nelabai nori balsuoti už demokratiją. Balsuojame dėl S.Pečeliūno siūlomų pataisų.

Kolegos, už – 3, prieš – 9, susilaikė 6. Atidedama ir šio projekto pateikimo procedūra. Šios dienos posėdį su džiaugsmu skelbiu baigtą.