Penkiasdešimt ketvirtasis (417) posėdis
1999 m. gruodžio 21 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

1999 m. gruodžio 21 d. (antradienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Labas rytas, mielieji kolegos Seimo nariai. Kviečiu pradėti šios dienos rytinį posėdį. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Kviečiu pažvelgti į darbotvarkę. Ji šiek tiek pasikeitusi, palyginti su ta, kuri svarstyta Seniūnų sueigoje ir kuri jūsų numatyta praėjusią savaitę. Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu keli projektai išbraukti, keli įrašyti. Iš ryto mes turime kodeksų pildymus. 11.25 val. tabako kontrolės reikalai. Prašyčiau dėmesio. 1-8 klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo projektas bus priimamas ketvirtadienį. 1-11 klausimas – Kompensacijų už išperkamąjį nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių įstatymo pataisų projektas iškrinta. Komitetas iki šiol nėra priėmęs sprendimo. Ir iškrinta rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos žemės sklypų skyrimui lengvatinėmis sąlygomis ištirti išvados” projektas. Tokia būsena. Ir dar, gerbiamieji kolegos, iškrinta 2-4 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo” projektas. Kadangi mes dirbsime ir po Naujųjų iki sausio 13 d., tikiuosi, sutarsime, tai šiuos projektus galėsime paimti. Dabar žiūriu, kiek mūsų užsiregistravę. Suteikiu žodį M.Pronckui.

M.PRONCKUS. Aš noriu, gerbiamasis pirmininke, pasitikslinti, kodėl iškrito rezervinis 1 klausimas dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos žemės sklypų skyrimui”. Koks čia reikalas? Juk ten lyg ir viskas buvo gerai ir kodėl šiandien nenorite svarstyti šito darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Kolega, jis visai netikėtai atsirado mūsų darbotvarkėje. Kaip netikėtai atsirado, taip netikėtai iškrito. Bendras sutarimas su komisijos pirmininku. Galėčiau dabar jam suteikti žodį. Mano, kaip vieno iš frakcijos Seniūnų sueigos dalyvių, nuomone, tai nėra pats svarbiausias projektas, mes galime jį svarstyti po Naujųjų metų. Sausio 4 dieną galėtų būti tas nutarimo projektas svarstomas. S.Kubiliūnas – komisijos pirmininkas.

S.KUBILIŪNAS. Kadangi darbotvarkė labai sudėtinga, tai aš sutikau atidėti, bet ne po Naujųjų metų, o gal ketvirtadienį spėtume. Dar reikia komisijai išsiųsti paskutiniuosius laiškus gyventojams, atsiskaityti, tada.

 

Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2098(2*) (priėmimas)

 

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritariame. Labai ačiū. Kolegos, pradedame darbus. Pirmasis klausimas – Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2098. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A.Matulą ir, kolegos, kviečiu būti konstruktyviems ir kiek įmanoma greičiau suktis su šiais projektais. Pone komiteto pirmininke, kokių turite bendrųjų pastabų? Tada priėmimas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas priėmimui Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Antrajam variantui pastabų nėra, išskyrus Teisės departamento išvadą, kurioje yra iš esmės penkios redakcinės pastabos. Į dvi iš jų mes sutinkame atsižvelgti, į kitas, manau, nėra tikslinga atsižvelgti, nes tos pačios pastabos buvo pateiktos pirmajame variante. Mes atidžiai jas išnagrinėjome ir manome, kad nebūtina į jas atsižvelgti. Aš labai prašau priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime šį įstatymą priimti skyriais? Galime. Pirmasis skyrius, kolegos, bendrosios nuostatos. Ar galime priimti? Priimame. Antrasis skyrius? Priimame. Trečiasis skyrius? Priimame. Ketvirtasis skyrius? Priimame. Penktasis trumpasis skyrius? Priimame. Ačiū, pone pranešėjau. Paskyriui įstatymas priimtas. Kalbos dėl motyvų. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Olekui.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau paraginti pritarti šiam įstatymui, nes iki šiol galiojusio įstatymo, nors buvo rengtas tam, kad donorystė galėtų žengti ir padėti tiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, tačiau pasirodė, kad kai kurios buvusio įstatymo nuostatos tiesiog sustabdė donorystę Lietuvoje. Operacijų, kuriomis buvo galima padėti persodinant donoro audinius ir organus, Lietuvoje ženkliai sumažėjo. Aš manau, kad šio įstatymo priėmimas išsaugo visas tiek donoro teises, tiek artimųjų teises dėl apsisprendimo, tačiau leidžia labiau padėti tiems žmonėms, kuriems reikia donoro organo persodinimo. Todėl siūlau, kad šis įstatymas būtų priimtas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, mes dedame labai daug vilties į šio įstatymo priėmimą. Vien mūsų kalbos, vien įvairūs renginiai per šiuos metus, pagerintas Organų donorystės ir transplantacijos biuro darbas šiais metais – ir beveik du kartus daugiau atlikta transplantacijų. Šio įstatymo priėmimas bei lėšos, numatytos valstybiniam registrui steigti, Vyriausybė sutiko padidinti lėšas šiam biurui, tikimės, kad tikrai išgelbės ne vieną žmogų. Aš agituoju priimti šį įstatymą vienbalsiai.

PIRMININKAS. Nėra daugiau norinčių kalbėti, kviečiu registruotis dar kartą. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar priimame Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymą. 88 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi, kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, gerbiamieji. Kviečiu balsuoti.

Už – 80, prieš – 1, susilaikė 6. Žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

 

Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2217* (priėmimas)

 

Antrasis ryto projektas – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2217. Priėmimas. Kviečiu į tribūną B.Visokavičienę.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu yra nukeliama data, pratęsiamas įstatymo galiojimo terminas nuo 1999 metų gruodžio 31 dienos iki 2000 metų gegužės 31 dienos. Šiame įstatymo projekte yra vienas straipsnis, kuriuo ir siūloma pakeisti įsigaliojimo datą. Po svarstymo naujų pasiūlymų ir pastabų nebuvo, todėl kviečiu balsuoti dėl priėmimo.

PIRMININKAS. Kolegos, vienas straipsnis – datos atidėjimas. Dėkoju, ponia pranešėja. Prašome kalbėti dėl motyvų, jeigu būtų tokių norinčių. J.Olekas žada pritarti.

J.OLEKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu pritarti, nes mums tiesiog nepavyko, Seimo sudarytai komisijai, kuri buvo įpareigota parengti naujo fondo nuostatus ir naują tvarką. Ji neatliko to darbo ir aš manau, kad dabar pratęsus iki gegužės 31 d. profsąjungų centrai, man atrodo, ir patys galėtume sueiti visi krūvon ir parengti naujus fondo įstatus bei taip užbaigti šį ilgai besitęsiantį reikalą. Neperdavę pačių profsąjungų fondui iš tikrųjų mes turime tam tikrų nuostolių, nes dabartinio veikiančio specialaus fondo profsąjungų turtui prižiūrėti galimybės yra apribotos įstatymo.

Todėl aš siūlau pritarti šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji kolegos, aš nepritarčiau šiam projektui, nes jo datos yra atidėliojamos jau ne pirmą kartą. Buvo pasakyta, kad profesinės sąjungos susitvarkytų iki lapkričio 1 d., tačiau jos iki to laiko nespėjo susitvarkyti, iki gruodžio 31 d. turėjo perduoti profesinių sąjungų nuosavybėn tą turtą. Tačiau dabar mes nukeliame pusmečiui tą datą ir po pusmečio vėl turbūt datą nukelsime. Iš esmės buvo pasiūlytas projektas, kuriam Seimas pritarė, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui reikėtų atsižvelgti į tą projektą, gal patobulinti ir priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, komisija, kuri rengė tam tikrus įstatymų projektus, kad būtų šiuo metu visiškai išspręstas klausimas dėl profesinių sąjungų turto, nesugebėjo tinkamai pasiruošti, daug priekaištų buvo sulaukta iš Teisės departamento. Galbūt iš tikrųjų kai kurios straipsnio nuostatos neatitiko Lietuvos Konstitucijos, todėl manau, kad priimamas sprendimas teisingas – atidedama iki gegužės 31 d., tačiau visiems centrams reikia sėsti, kartu parengti įstatymo pataisas taip, kad atitiktų visų interesus ir kad kuo greičiau nekilnojamasis turtas, kuris šiuo metu lūžta, žūsta, atitektų teisėtiems šeimininkams.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad trys profesinių sąjungų centrai jau yra parašę naujo fondo nuostatus. Yra vienas nepadarytas dalykas – tai nesukurta nauja fondo valdyba ir taryba. Aš manau, kad šis laikotarpis kaip tik pasitarnaus tam, kad vis dėlto būtų įsteigta nauja fondo taryba, užregistruota ir būtų įvykdytas birželio mėnesio Seimo nutarimas ir jo protokolinis sprendimas. Todėl aš siūlau balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji! Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Taigi Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Ar jį priimame, gerbiamieji kolegos? Dabar pradedame balsuoti.

Už – 66, prieš – 1, susilaikė 11. Šis įstatymas yra priimtas.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 414, 224, 233, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1943(2*) (priėmimas)

 

Toliau, kolegos, 1-3a klausimas, projektas Nr.P-1943(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 414, 224, 233, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Tribūnoje – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo plenariniame posėdyje ypatingų pastabų ir papildymų dėl minėtų straipsnių nebuvo. Yra tiktai vienas dėl 411 penktosios dalies, redakcinės pataisos, kurias pateikė kolega Seimo narys J.Listavičius. Šių pastabų esmė, kaip minėjau, yra redakcinė. Tikslinami terminai, nes teisininkai ne visada finansų terminus teisingai vartoja. Aš manau, kad ši pastaba yra priimtina.

PIRMININKAS. Taigi bendruoju sutarimu priimame J.Listavičiaus siūlymus dėl 1 straipsnio penktosios dalies ir pradedame pastraipsniui.

Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimame.

Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

Ir 4 straipsnis. Taip pat priimame.

Ačiū, pone pranešėjau.

Ar kas nors kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Nėra norinčių kalbėti.

Tada registruojamės. Registruojamės! Tada balsuosime, ar priimame šį įstatymą.

Posėdyje dalyvauja 79 Seimo nariai.

Balsuojame, ar pritariame Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, tiksliau, ar jį priimame. Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už – 71, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17217 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1852(2) (priėmimas)

 

1-3b projektas Nr.P-1852(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17217 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. A.Stasiulevičius, trumpa Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė ir priėmimas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu siekiama patikslinti skolininkų, už kurių įsipareigojimus garantuoja valstybė, atsakomybę. Jums pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintas projektas, kuriam buvo pritarta po svarstymo. Pastabų ar pasiūlymų šiam projekto variantui negauta. Teisės departamento išvada teigiama, todėl siūlau įstatymo projektą priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, šis įstatymas turi vieną straipsnį. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip visada, viską parengė tvarkingai. Ar bus norinčių kalbėti dėl šio projekto? Nėra norinčių. Ar bus norinčių registruotis?

Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17217 straipsnio pakeitimo įstatymą.

73 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Ar priimame, kolegos, šį įstatymą? Kviečiu balsuoti. Kolegos, spauskite savo mygtukus. Savo!

60 balsavo už, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikiusių taip pat nebuvo. Šis įstatymas priimtas.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 17221 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2086* (priėmimas)

 

Dar viena Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, projektas Nr.P-2086 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 17221 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas. R.Smetona padeda mums šį įstatymą priimti. Prašom, kolega.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo priimti šį Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymą ir mano, kad numatyta atsakomybė dėl atsiskaitymų už perdirbtą žemės ūkio produkciją ir maisto produktus tvarkos pažeidimus, sudrausmins vėluojančias arba vengiančias laiku atsiskaityti su produkcijos tiekėjais prekybos įmones. Tiesiog bus naudinga neatsiskaityti, delsti, vėluoti. Kita vertus, siūlomos nuobaudos yra pakankamai apgalvotos, nuosaikios. Čia jau netiks sakyti, kad jos sužlugdys įmonę ar panašiai. Kitų pasiūlymų nėra. Siūlome įstatymą priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, trys įstatymo straipsniai. Ačiū, pone pranešėjau. Ar 1 straipsnį galime priimti? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnį priimame.

Ir 3 straipsnis taip pat laikomas priimtu. Ar kas kalbėtų? Ne. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar priimame šį įstatymą.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo vienu straipsniu ir dviejų straipsnių papildymo įstatymo projektas, kurį tik ką mums pakomentavo R.Smetona. Balsuojame dėl šio projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas.

Už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

 

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 21418 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2162(2*) (priėmimas)

 

Ir jau paskutinė šiandien priimama Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa – tai projektas Nr.P-2162(2). Šiuo projektu taisomas 21418 straipsnis, 224, 2591 straipsniai yra pildomi. Kviečiu į tribūną P.Katilių. Priėmimas, kolegos.

P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šis pakeitimas yra susijęs su mūsų ne per seniausiai priimtais Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo bei jo įgyvendinimo įstatymo projektais. Dėl to atsiranda administracinė atsakomybė ir keičiami šie trys straipsniai. Komitetas apsvarstė ir siūlo priimti komiteto pataisytą įstatymo projektą. Svarstymo metu jam buvo pritarta. Tačiau ponas A.Katkus yra pateikęs vieno straipsnio pataisą. Dėl to Seimas turi apsispręsti. Pataisos esmė yra…

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio.

P.KATILIUS. Taip, dėl 1 straipsnio. Pataisos esmė… komiteto buvo siūloma, kad užtraukia baudą iki 4 tūkst. Lt, pono A.Katkaus – iki 10 tūkst. Lt. Komitetas laikosi savo nuomonės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis ir A.Katkaus pataisa. Ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie manytų, jog A.Katkaus pataisą, kuriai nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas, reikėtų svarstyti? Jeigu atsiras 29 Seimo nariai, mes svarstysim A.Katkaus siūlymą. Baudos padidinimas nuo 4 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt.

19 Seimo narių remia A.Katkaus norą svarstyti šią pataisą. Taigi ji nebus, kolegos, svarstoma. 1 straipsnis – lieka 4 tūkst. Lt. Ar 1 straipsnį galime priimti? Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

Ir 3 straipsnis. Taip pat priimamas.

Ačiū, pone pranešėjau. Prašom, kolegos, kalbėti dėl šio projekto. Suteikiu žodį S.Pečeliūnui.

S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš ne tiek dėl projekto, kiek vieną prašymą, kadangi priimam (ir su Civiliniu dar bus tas pat) tris įstatymus su tomis pačiomis pataisomis. Gal po priėmimo galėtume juos sujungti į vieną. Naudotojams būtų tikrai patogiau.

PIRMININKAS. Kad kito būdo aš ir neįsivaizduoju. Ačiū, gerbiamasis kolega Pečeliūnai, už racionalų pasiūlymą. Niekas daugiau nekalba, kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 21418 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymą. Registruojamės. Šiandien kaip niekada daug priėmimų.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Taigi, kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 74, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. Ir pavedame Dokumentų skyriui iš šių keturių priimtų įstatymų parengti ir galutinai pasirašyti pateikti kaip vientisą dokumentą, kuriuo taisomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurie straipsniai.

 

Civilinio proceso kodekso 31, 1111 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 1112 straipsniu ir 104 straipsnio 7 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-1971(2*) (priėmimas)

 

Dėkui, kolegos, šis kodeksas kol kas baigiamas. Pradedame Civilinio proceso kodekso reikalus. Civilinio proceso kodekso 31, 1111 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 1112 straipsniu ir 104 straipsnio septintosios dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-1971(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo kanclerį J.Razmą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis projektas, matyt, nepretenduoja į didelį reikšmingumą. Juo tikslinamos nuostatos, kaip atsiskaityti už bylos medžiagos kopijavimą. Matom, kad užmokesčio dydį nustatys Teisingumo ministerija. Manau, tai tikrai gerai. Prireikus ji gali keisti mokestį. Taip pat yra papildomai atsiradęs Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymas paskutiniajam straipsniui, kuriuo pažymima, kad lėšos turi būti naudojamos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą sąmatą. Aš norėčiau pasiklausti tribūnoje sėdinčio viceministro G.Švedo. Man atrodo, kad tokia pataisa gali būti.

PIRMININKAS. Pirmiausia pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Problemų nėra. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

4 straipsnis ir J.Listavičiaus pataisa. Ar mes ją svarstome, priklauso nuo pranešėjo ir teisingumo viceministro. Kolegos, jeigu pritariate… Pritaria. Viceministras neprieštarauja tokiai pataisai. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti? Pritariame. Ir visą 4 straipsnį galime priimti? Priimame.

Ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? J.Listavičius kalbėtų? Ne. Niekas nenori kalbėti, tada registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame įstatymą, kuris dabar priimtas pastraipsniui. O jo projekto Nr.P-1971(2).

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Taigi kas pritartų šioms Civilinio proceso kodekso pataisoms, tas balsuoja už.

73 – už, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

 

Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2106(2*) (priėmimas)

 

Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2106. Priėmimas. V.Pakalniškis, norėčiau tikėti, trumpai kviečiamas į tribūną.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, šio mėnesio pradžioje mes po svarstymo pritarėme tokiai Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio nuostatai, kad valstybinę paslaptį sudaranti informacija gali būti naudojama kaip įrodymas tik ją nustatyta tvarka įslaptinus. Kitokių naujų idėjų ir pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, įstatymo projektas turi vieną straipsnį, o kalbėti norinčių – nė vieno Seimo nario. Tada registruojamės ir balsuosime, ar priimame šią pataisą, kartu ir Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.

77 Seimo nariai posėdžiauja. Balsuojame dėl šios pataisos. Kas už tai, kad ji būtų priimta? 66 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

 

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1437* (priėmimas)

 

1-4c – Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1437. Priėmimas. Tribūnoje P.Katilius.

P.KATILIUS. Šis kodekso pakeitimas yra susijęs su atleidimu nuo žyminio mokesčio, kurį teikė Seimo narys ponas A.Sysas, dėl Valstybinės darbo inspekcijos… Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai yra Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas papildant 42 punktu. Po svarstymo komitetas pritarė pateiktam projektui, Seime buvo taip pat pritarta po svarstymo. Prašau pritarti priėmimui.

PIRMININKAS. Tai kada planuoja įsigalioti tas įstatymas?

P.KATILIUS. Prašau?

PIRMININKAS. Kada įsigalioti turėtų?

P.KATILIUS. Nuo priėmimo.

PIRMININKAS. Taigi nerašome nuo 1999 metų kokios nors dienos, antrojo straipsnio nelieka. Įstatymas įsigalioja nuo priėmimo, ar ne? Viskas?

P.KATILIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. 2 straipsnio nelieka. Taigi, kolegos, 1 straipsnis ir vienintelis. Ar pritariame šiam projektui? J.Listavičius nori kalbėti prieš šį įstatymą.

J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, į įstatymų projektus Nr.P-1437 ir Nr.P-1968, o jų Seime bus ir jau yra keletas, reikėtų žiūrėti ne teisiniu, o ekonominiu aspektu. Aš manau, kad laikas užbaigti žyminio mokesčio dalybas. Buvo siūlyta tai padaryti anksčiau, o dabar būtina Vyriausybei spręsti klausimą iš esmės ir kompleksiškai. Dar mes nepatvirtinome 2000 metų valstybės biudžeto, o jau jį gnaibome, daliname. Kada mes šiuos procesus užbaigsime?

Todėl aš siūlau prieš priimant šį įstatymą, esančius Seime vienus pateiktus, kitus nepateiktus įstatymų projektus dėl žyminio mokesčio sutvarkymo siųsti Vyriausybei ir tik sulaukus sprendimo spręsti. Kad klausimą būtina spręsti iš esmės, šito nereikėtų ginčyti. Dabar yra 42, vėliau bus 50 pozicijų. Tai kada gi mes užbaigsime tą gnaibymą, aš sakau, dar nepatvirtinto 2000 metų biudžeto?

Dėl minėtų priežasčių aš, kaip ir Biudžeto ir finansų komitetas, šiam įstatymo projektui ir, kaip minėjau, kitiems žyminio mokesčio projektams nepritariu ir iš tikrųjų reikėtų sustoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, ši diskusija tęsiasi labai seniai ir aš pakartosiu tai, ką sakiau ir teikiant, ir svarstant. Šiandien dalis subjektų yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir būtent tie, kurie dalyvauja bankroto bylose. Tačiau Mokesčių inspekcija, kreipdamasi į teismą dėl bankroto, atleidžiama, Darbo inspekcija kažkodėl neatleidžiama. Jeigu pažiūrėsime į analizę, kiek gi buvo iškelta bylų dėl bankroto, tai jų buvo iškelta be galo mažai, ir viena iš priežasčių buvo gana didelis mokestis. Po to jis simboliškai sumažėjo iki 56 litų. Aš norėčiau priminti, kad kitiems metams mes Darbo inspekcijai paskyrėme atlikti kitą, naują funkciją, tai yra įgyvendinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo nuostatas, deja, mes neskiriame jiems papildomų pinigų, o netgi mažiname. Netgi šie 56 litai galbūt leis daugiau ir naudingiau dirbti Darbo inspekcijai. Tai vienintelis būdas, kad ši valstybės institucija tikrai atliktų tą prievolę, kurią jai patikėjo valstybė. Aš prašau balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš taip pat manau, kad visiškai nelogiška elgtis taip, kad du valstybiniai subjektai turėtų skirtingas teisines sąlygas. Šiuo atveju Mokesčių inspekcijos ir Darbo inspekcijos situacija toje pačioje valstybėje juridiškai nevienoda. Jau nekalbant apie tai, kad galima būtų išgirsti, kokios svarbos yra Darbo inspekcijos kreipimaisi dėl bankroto procedūrų ir dėl dirbančių žmonių apginimo. Jau nekalbant apie tai, tiesiog juridine prasme. Todėl aš siūlau palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tiesiog neįmanoma klausytis tokio visuotinio ir Seimo, ir žmonių klaidinimo. Aš, žinoma, taip pat manau, kad negera praktika, kai valstybės biudžeto pinigai, pasivaikščioję po įstaigas, vėl grįžta į biudžetą. Tačiau šiuo atveju, jeigu mes keičiame Civilinio proceso kodeksą, reikia laikytis bendros sistemos. Įmonių bankroto įstatyme yra įrašyti 8 subjektai, kurie privalo mokėti žyminį mokestį iškeliant bankroto bylą. Tai kodėl reikia daryti išimtis dabar Darbo inspekcijai? Nereikėtų to daryti. Jeigu atleidžiame, tai atleiskime visas valstybės institucijas.

Kita vertus, visiškai nėra argumentas, kad dėl to neiškeliamos bankroto bylos. Pinigai yra tikrai nedideli, žyminis mokestis labai mažas, ir puikiai žino ir A.Sysas, ir kiti, kad bankroto bylos visai dėl kitų priežasčių yra neiškeliamos, ne dėl žyminio mokesčio. Todėl aš vis dėlto siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, o problemas spręsti sistemiškai ir kompleksiškai. Jeigu atleidžiame visas valstybės institucijas nuo žyminio mokesčio keliant bankroto bylą, tai visas, ir nedarykime išimčių. Beje, taip mano ir Teisingumo ministerijos atstovai, kurie gynė savo poziciją mūsų komitete. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš taip pat sutinku, kad tas išimčių sąrašas ilgokas, bet šiandien, kol mes nepriėmėme kokių nors principinių sprendimų, vis dėlto aš nematau galimybės atmesti Darbo inspekcijos įrašymą, žinant, kad jai skiriamas biudžetas tikrai nėra per daug didelis, kad ji turėtų laisvų lėšų aktyviai inicijuoti, kai reikia kelti bankroto bylas. Manau, šis sprendimas palengvins atlikti šias funkcijas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime, ar priimame Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektą, dėl kurio dabar buvo diskutuota.

Užsiregistravo 80 Seimo narių.

Taigi išgirdę argumentus už ir prieš, kolegos, sprendžiame, ar šį įstatymą priimame. Pradedame balsuoti, kolegos.

Už – 60, prieš – 3, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Iš tikrųjų reikėtų pagalvoti, ką mes darome. Todėl aš bent siūlyčiau, kad nuo 2001 metų, kai bus žinoma Vyriausybei ir visiems, tada jau kitas dalykas. Dar tik ketvirtadienį patvirtinsime biudžetą, o šiandien jau mes jį daliname. Ačiū.

 

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1968(2*) (priėmimas)

 

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, to paties Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1968(2). P.Katiliaus trumpa išvada.

P.KATILIUS. Nors ponas J.Listavičius prieštarauja, tačiau yra ir kitas projektas, kurį teikia žemės ūkio ministras, tuo pačiu klausimu, kuris buvo svarstomas. Tik norėčiau pasakyti, kad 42 punktas jau yra priimtas. Čia turės būti 43 punktas, o ne 42 punktas, kaip yra parašyta. Tai yra dėl valstybės įmonių, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros už ieškininius, apeliacinius ir kasacinius skundus bylose dėl lėšų išieškojimo pagal pavedimo sutartis ir žaliavų, perdirbtos žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis. Projektas komitete buvo šiek tiek pataisytas, todėl komitetas teikia patobulintą projektą. Seime po svarstymo jam buvo pritarta ir dabar siūlau pritarti priimant.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai yra 43 ar 42 punktai. Mūsų nuosekliosios redaktorės sutvarkys, o mes, kolegos, kalbame dėl šio projekto. Ar jam pritariame? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Matyt, kaip sakoma, nenorime suprasti, bet bus labai įdomu paklausyti, kaip ketvirtadienį bus kalbama už pajamų didinimą ar perskirstymą. Įdomu, iš kur mes surasime. Šiandien mes atimame, o rytoj ar poryt mes ieškosime, kad pridėtų. Būkime nuoseklūs ir logiški. Juo labiau kad aš noriu pasakyti, kad dar turbūt trys ar keturi projektai mūsų laukia. Darbo turėsime tikrai nemažai. Sėkmės! Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu tam įstatymui, reikėtų jį priimti. O dėl pajamų, kaip žinoma, diskusija gali būti įvairi. Aš visą laiką manau, kad pajamas uždirba dirbantys žmonės. Būtų labai gerai, kad 180 tūkstančių bedarbių nebūtų, kad jie galėtų dirbti, užsidirbti ir būtų pajamų. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės! Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1968(2). Dabar balsuosime, kolegos, ar jį priimame.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Ar priimame šį įstatymą, gerbiamieji kolegos? Pradedame balsuoti.

Už – 43, prieš – 7, susilaikė 17. Įstatymas priimtas.

Civilinio proceso kodekso 464 straipsnio papildymo įstatymo priėmimas

Civilinio proceso kodekso 464 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2087(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pateikia kolega R.Smetona. Priėmimas.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad tai iš tiesų labai svarbus ir reikalingas Civilinio proceso kodekso papildymas, kuriuo yra nustatomas eiliškumas patenkinant ūkininkų ir žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių reikalavimus perdirbimo, prekybos ir kitoms įmonėms dėl įsiskolinimų už pateiktą žemės ūkio produkciją. Komitete svarstymo metu ūkininkų reikalavimai buvo iškelti į šio straipsnio pirmąją dalį kartu su kitų fizinių asmenų reikalavimais. Tai tiesiog laikantis elementarios teisinės logikos buvo padaryta. Kitų pasiūlymų negauta, atsiliepimai iš institucijų palankūs. Manome, kad šis kodekso papildymas bent kiek palengvins ūkininkų ir žemės ūkio įmonių galimybes atgauti jiems priklausančias lėšas iš skolininkų.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau.

Vienas straipsnis, kolegos. Ar priimame šį įstatymą? Taigi kalbančių nėra. Visi pritaria.

 

Civilinio proceso kodekso 464 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2087(2*) (priėmimas)

 

Tada registruojamės ir balsuosime, ar priimame Civilinio proceso kodekso 464 straipsnio papildymo įstatymą. Registruojamės!

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Dabar balsuojame, ar priimame šio straipsnio ir šio kodekso pataisas. Pritariantys – už, gerbiamieji kolegos.

Už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Civilinio proceso kodekso 464 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Šiuos projektus būtų verta suglaudinti ir sujungti į vieną tekstą. Manau, bendruoju sutarimu toks mūsų siūlymas bus priimtas ir mūsų dokumentininkės tai padarys. Ačiū.

 

Baudžiamojo kodekso 542 ir 543 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1981(2*) (svarstymas)

 

Gerbiamieji, dabar 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso 542 ir 543 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1981(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją E.Bičkauską.

E.BIČKAUSKAS. Nežinau, kolegos, ar verta ilgai kalbėti. Komitetas svarstė šį projektą ir pritarė patobulintam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neprieštarauja. Trumpumas – talento brolis.

Kolegos, ar Žmogaus teisių komiteto – papildomojo komiteto vardu kas nors kalbėtų? Nėra kalbančių?

Prašom, gerbiamoji Daubaraite, į tribūną. Dabar svarstymas. Žmogaus teisių komiteto išvada dėl šio projekto.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas liko prie savo nuomonės siūlyti įstatymo projekto 1 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio “kodeksas” įrašyti žodžius “69 straipsnio pirmosios dalies 6, 8 pastraipose”, po žodžio “įstatymas” įrašyti “24 straipsnio antrojoje dalyje” ir išdėstyti taip: asmenis, atliekančius bausmę laisvės atėmimo vietose ir neturinčius galiojančių nuobaudų, nurodytų Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 69 straipsnio pirmosios dalies 6, 8 punktuose ir Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio antrojoje dalyje (jeigu įmanoma, toliau juos taisyti – ne “izoliuotus nuo visuomenės”, bet “prižiūrimus institucijos, kurios žinioje yra bausmės vykdymas”), teikia lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų. Mes ir liekame prie šios nuomonės.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, daugiau kalbančių nėra, bet Žmogaus teisių komiteto – papildomojo komiteto siūlymas, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, lieka. S.Daubaraitė su tuo siūlymu supažindino, mums reikia apsispręsti balsuojant. Kas kalbėtų dėl šio Žmogaus teisių komiteto siūlymo? Niekas nenori kalbėti. Mes, gerbiamieji kolegos, tada balsuosime. Registruojamės. Mums reikia balsuoti dėl visų siūlymų, kurie nepriimami iš įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turinčių struktūrų pagrindiniame komitete.

Taigi pagrindinis komitetas nemano, kad reikia pritarti Žmogaus teisių komiteto siūlomai 1 straipsnio pirmosios dalies kitokiai redakcijai. Kokia bus Seimo nuomonė? Balsuosime dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo redaguoti pagal jų siūlomą būdą 1 straipsnį. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam nepritaria. Užsiregistravo 67 Seimo nariai. S.Daubaraitė trumpai suformulavo Žmogaus teisių komiteto siūlymą. Pritariantys tai redakcijai – už, manantys, kad reikia palaikyti pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, – prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl Žmogaus teisių komiteto siūlymo redaguoti 1 straipsnio pirmąją dalį.

Už – 34, prieš – 8, susilaikė 12. Žmogaus teisių komiteto 1 straipsnio pirmosios dalies redakcija yra priimama. Kolegos, pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo. Pritariame po svarstymo šiam projektui. R.Survila norėtų kalbėti už, bet mes jam dabar nesuteiksime žodžio. Taigi Baudžiamojo kodekso 542 ir 543 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui su Žmogaus teisių komiteto siūloma 1 straipsnio pirmosios dalies redakcija pritariame po svarstymo.

 

Baudžiamojo proceso kodekso 1043, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2071(2*) (priėmimas)

 

Gerbiamieji, 1-6a – Baudžiamojo proceso kodekso 1043, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2071(2). Kviečiu į tribūną kolegę V.Aleknaitę, mes pradedame priėmimą.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, negalėsiu būti tokia lakoniška, kaip ponas E.Bičkauskas, kadangi vakar šiam projektui, kuriam po svarstymo jau buvome pritarę, atsirado Teisės departamento išvada, todėl turiu ją šiek tiek pakomentuoti. Išvada yra iš trijų punktų, jeigu jūs turite tą dokumentą. Manau, kad taip. Dėl 1 ir 3 pastabų punktų, norėčiau pasakyti, jog tai yra daugiau teorinio pobūdžio pastabos. Ten bandoma nupiešti tą idealų vaizdą, kaip turėtų atrodyti artimiausioje ateityje, aš tikiuosi, kardomojo kalinimo (suėmimo) reglamentavimas. Turiu vilties, kad tikrai greitai jis atrodys idealiau, kadangi mes priimsime naują Baudžiamąjį kodeksą, kurio projektas jau atėjęs į Seimą.

Dėl antrosios pastabos, tai čia kalbama apie tai, jog neaišku, kaip bus reglamentuojamas kardomojo kalinimo pratęsimas, bylai patekus į kasacinę instanciją. Tačiau mes manome, jog tokiu atveju teismo nuosprendis jau būna įsiteisėjęs, nuteistasis atlieka bausmę, todėl nėra prasmės kalbėti apie kardomąjį suėmimą. Jeigu nuteistajam yra nepaskirta suėmimo, laisvės atėmimo bausmė, tada pakeitus sankciją arba nustačius kardomąjį suėmimą bus taikoma ta bendra tvarka, kaip ir bet kuriuo kitu atveju. Žodžiu, mums atrodo, kad tą straipsnių pakeitimą ir papildymą reikėtų priimti tokį, kaip buvo pateikta Seimui po svarstymo. Siūlau dabar tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš jūsų akis du straipsniai. Kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Gal galime priimti? 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Ir 2 straipsnį priimame.

Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kviečiu registruotis kolegas Seimo narius, tada balsuosime, ar priimame šį Baudžiamojo proceso kodekso 1043, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Taigi kurie pritartų šioms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms, kviečiami balsuoti už.

Už – 54, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.

 

Baudžiamojo proceso kodekso 106, 226, 228, 382 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2153(2*) (priėmimas)

 

Baudžiamojo proceso kodekso 106, 226, 228, 382 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2153(2). Priėmimas. Tribūnoje P.Katilius.

P.KATILIUS. Šie Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimai yra susiję su galimais kaltinamųjų ir jų gynėjų piktnaudžiavimais. Kai kaltinamajam ir jo gynėjui susipažinti pateikiama baudžiamoji byla, galimi piktnaudžiavimai, kadangi laikas yra neribojamas. Kaltinamasis gali vilkinti susipažinimo laiką, siekdamas, kad sulaukęs 18 mėnesių kardomojo kalinimo būtų paleistas ir galėtų daryti bylai tam tikrą poveikį. Todėl šių keturių straipsnių pakeitimas siekia apsaugoti nuo tokių piktnaudžiavimų galimybės. Komitetas atidžiai svarstė, darė šio įstatymo projekto klausymus ir patobulino įstatymo projektą. Seimas po svarstymo pritarė. Siūlau dabar pritarti ir šiuos pataisymus priimti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, prieš jūsų akis keturi straipsniai. Pradedame priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis. Priimamas.

2 straipsnis. Priimamas. Dėl 2 straipsnio norėtų kalbėti kolegė? Ne. 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas. Ačiū. Ar kas dar kalbėtų? Ne. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą, kurio projektas Nr.P-2153.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Ar priimame šį įstatymą? Kviečiu balsuoti. Nekartoju, kolegos, pavadinimo ir straipsnio pavadinimo, kas sekate, tas matote. Balsuojame.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Atleiskite, balsavo posėdyje esantys 72 Seimo nariai, kai kurie nebalsavo. Už – 62, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Šios pataisos priimtos.

 

Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2161* (priėmimas)

 

Ir paskutinės šiandien priimamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos – Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2161.

P.Katilius – trumpa išvada. Priėmimas, kolegos.

P.KATILIUS. Šie pakeitimai yra susiję su jau mūsų neseniai priimtais Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir jo įgyvendinimo įstatymu. Todėl iš to kyla ir atsiranda ir baudžiamoji atsakomybė. Reikėjo tuos du straipsnius 134 ir 143 atitinkamai pakeisti. Po svarstymo Seime yra pritarta iniciatorių pasiūlytam projektui. Siūlau pritarti ir priimant šiuos pataisymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, priėmimas.

1 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti.

2 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Abu straipsniai priimami. Dėl projekto nėra norinčių kalbėti. Registruojamės!

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo. Kol kas projekto.

62 – už, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kartu pavedame Dokumentų skyriui parengti šių trijų dabar priimtų įstatymų vieną vientisą dokumentą, apimantį visas pataisas. Ačiū.

 

Civilinio kodekso pirmosios knygos "Bendrieji nuostatai" projektas Nr.P-1877(2*) (svarstymas)

 

Gerbiamieji kolegos, projektas Nr.P-1877(2) – Civilinio kodekso projektas. Dar ne viso kodekso. Šiandien svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją V.Pakalniškį. Daugiau norinčių diskutuoti dėl projekto nėra.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Vakar Teisės ir teisėtvarkos komitetas po įvykusių klausymų svarstė Civilinio kodekso pirmosios knygos projektą ir man pavedė jums jį pateikti. Komitetas vienbalsiai balsavo už tai, kad šis projektas būtų priimtas. Komiteto posėdyje buvo pažymėta didelė šio projekto svarba. Visų pirma yra nauja jo struktūra. Civilinis kodeksas yra suskirstytas į knygas ir šiandien mes svarstome pirmąją, kuri tiksliai atspindi civilinės teisės struktūrą skirstant ją į institutus ir pošakes, o tai palengvina ir tokio kodekso struktūros studijavimą ir taikymą, taip pat jos jungtis su kitais įstatymais, papildančiais Civilinį kodeksą.

Antras dalykas, kuris yra labai svarbus, į Civilinį kodeksą, ypač į jo pirmąją knygą, yra jau inkorporuota Europos teisė ir ne tik Europos teisė, kiti tarptautinės teisės aktai, kaip Romos konvencija dėl taikytinos teisės, Vienos konvencija dėl tarptautinio pirkimo ir pardavimo, Ženevos konvencija dėl čekių ir vekselių. Todėl pažymėtina, kad ši knyga ir visas kodeksas labiau padės Lietuvos subjektams, taip pat kitų valstybių subjektams, veikiantiems Lietuvoje.

Trečias dalykas, kuris, man atrodo, yra labai svarbus, tai yra naujoviškai ir šiuolaikiškai sprendžiami civilinės teisės aiškinimo, jos taikymo principai nustatant galimybes formuotis gana turtingai ir žmonėms naudingai teismų praktikai, papildančiai įstatymų leidėjo nuostatas.

Daug dėmesio šioje knygoje skiriame ypač mums visiems labai svarbių klausimų – sandorių sudarymo, vykdymo ir įgyvendinimo nuostatų ir atskirų civilinių sandorių objektų apibūdinimui. Visa tai leidžia manyti, kad tai bus labai svarbus įstatymas, kuris bus reikšmingas tolesnei teisės raidai Lietuvoje.

Buvo gauta pastabų, kurios visos buvo svarstytos ir klausymuose, ir po to įvertintos darbo grupėje. Buvo aptartos vakar komitete. Aš galbūt galėčiau tik pasakyti, iš ko daugiausia buvo gauta pasiūlymų ir pastabų. Buvo gauta iš Seimo Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Advokatų tarybos ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto. Šiaip jau, nors projektas buvo paskelbtas ir visuotiniam svarstymui, kokių nors pasiūlymų nebuvo gauta. Daugelis pastabų yra įvertintos ir priimtos. Galėčiau pažymėti tiktai kai kurias, kurios yra nepriimtos. Pavyzdžiui, Seimo Teisės departamento dėl tarptautinės teisės kitokio traktavimo, koks yra darbo grupės, ir tų, kurie rašo pastabas. Jiems ta pastaba buvo kilusi, todėl į ją nebuvo atsižvelgta. Dėl autorių teisių ir (…) teisių įstatymo suderinimo su Civilinio kodekso projektu taip pat nevisiškai atsižvelgta į pastabą, nes, mūsų nuomone, jie yra pakankamai suderinti.

Galbūt daugelis pastabų, tiek Seimo Teisės departamento, tiek ir Aukščiausiojo Teismo, vis dėlto kyla dėl to, kad yra labai nemažai naujovių. Štai tokių gana konkrečių dalykų: dėl sandorio esmės, dėl civilinių įstatymų galiojimo atgaline data arba štai dėl Hagos ir Ženevos konvencijų teksto inkorporavimo į Civilinio kodekso knygą, kurios, mūsų nuomone, buvo nepriimtos ir į jas buvo neatsižvelgta. Vis dėlto daugelis pasiūlymų buvo konstruktyvūs ir jie jau dabar yra Civilinio kodekso pirmojoje knygoje.

Nenorėdamas daugiau trukdyti jūsų dėmesio, aš apsiribosiu tokiu pateikimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Kodeksai ateina į Seimą, bet diskutuoti dėl jų nėra labai daug norinčių. Daugiau nėra norinčių kalbėti.

Gal galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Seimo narys L.Sabutis.

Ačiū, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Dėkoju. Iš tikrųjų tai yra pirmas ryškus žingsnis dėl civilinės teisės normų sutvarkymo jau dabar, dirbant šiam Seimui. Aš manau, kad pritardami pirmajai daliai, arba pirmajai knygai, mes turbūt turėsime pakankamai darbo vertindami kitas dalis, kurių iš viso bus šešios. Manau, buvo reikšmingi pasiūlymai ir Aukščiausiojo Teismo, Advokatų kolegijos ir kitų teisės specialistų. Todėl pritardamas po svarstymo siūlau atidžiai dar kartą susipažinti visiems su tomis normomis, nes jų dalis įsigalios nuo ateinančių metų liepos 1 d., o kai kurie jau dabar į Seimą ateinantys pasiūlymai ir pakeitimai turėtų būti derinamai su šios dalies nuostatomis. Todėl kviečiu balsuoti už pateiktą projektą.

PIRMININKAS. Kolegos, šiam projektui pritariame bendruoju sutarimu, ar ne? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame projektui Nr.P-1877 – Civilinio kodekso pirmosios knygos “Bendrieji nuostatai” projektui. Pritariame po svarstymo.

 

Biudžetinės sandaros įstatymo 12 ir 282 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2147* (svarstymas)

 

Kolegos, dabar rezervinis pirmasis klausimas – Biudžetinės sandaros įstatymo 12 ir 282 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2147. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę pareiškia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Siekiant įstatymiškai reglamentuoti dividendus iš valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų, buvo parengtas atskiras įstatymo projektas. Jam nebuvo pritarta ir pasiūlyta tai įteisinti Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatyme. Parengtame Biudžetinės sandaros įstatymo 12 ir 282 straipsnių papildymo įstatymo projekte tai ir padaryta. Įstatymo projekto 1 straipsnyje papildytas 12 straipsnio septintas punktas (detalizuojant pajamas iš valstybės nuosavybės). Ir 2 straipsnyje papildytas 282 straipsnio pirmas punktas (detalizuojant pajamas iš savivaldybių turto bei kitų pajamų, nurodant ir dividendus už valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas). Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė ir komitetas pritarė įstatymo projektui, todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, siūlymų nėra. Ar galime šiam projektui pritarti po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Biudžetinės sandaros įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-2147.

 

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2175 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Mielieji kolegos, gal galėtumėte dabar jau imti 8a ir 8b pagrindinės darbotvarkės klausimus? Ar galim? Taigi kviečiu į tribūną S.Pečeliūną, projekto Nr.P-2175 autorių. Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tikiuosi, pranešėjas kalbės nelabai ilgai. Klausti suteiksiu žodį ne ilgiau kaip 10 minučių. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš tikrai stengsiuosi ilgai jūsų nesugaišinti. Tikiuosi, jūs visus dokumentus prieš savo akis turite. Man ypač svarbi buvo Europos teisės departamento išvada, kuri aiškiai konstatavo, kad mūsų siūlomas įstatymo pataisymas neprieštarauja Europos dokumentams. Kaip aš supratau iš teikėjų pataisų (jau turim dvi pataisas mano tekstui), iš principo mano pataisai nėra prieštaraujama, yra pagrindinis ginčas dėl datos, kiek ilgai mes turėtume dar atidėti šį klausimą ir kokie yra pagrindiniai motyvai dėl vieno ar kito atidėjimo termino. Mano siūlymas buvo treji metai, jis turėjo tokį loginį pamatą: mes dar nesam Europos Sąjungos nariai, derybos tik prasideda, jos tikrai truks apie pusę metų, derybų pabaigai mes kaip tik galėtume priimti šitą Europos Sąjungos nuostatą. Kiti siūlymai: vienas – iki kitų metų gegužės 1 d., kitas – nežinau, jums gal dar neišdalijo, yra pono V.Martišausko užregistruotas.

PIRMININKAS. Aš kol kas jo neturiu.

S.PEČELIŪNAS. Tiesiog informavo, kad šiandien ką tik, prieš valandą, užregistruota. Tai tiesiog informuoju, kad žinotumėt. Pagal Europos teisės departamento išvadą siūloma 2001 metų liepos 1 diena. Tai yra, kitaip sakant, keturi mėnesiai, pusantrų metų ir treji metai. Yra tokie trys terminai.

Taip pat norėčiau jus informuoti, kad šiuo metu Vyriausybėje yra svarstomas Reklamos įstatymo projektas, kuriame kaip tik visi šitie klausimai, dėl kurių kyla pagrindinis ginčas, turėtų būti tvarkingai juridiškai išspręsti. Šiandien solidžių reglamentavimų nėra, o jeigu kokie nors ir yra, niekas jų nesilaikė ir nieko nedarė. Paminėsiu konkretų pavyzdį. Ant tų tabako reklamos stendų, kuriuos jūs matote miestuose, turbūt pastebėjote, jog atsirado užrašai, sakantys, kad tabakas kenkia jūsų sveikatai. Na, pirmas dalykas, tie užrašai atsirado ne sveikatos įstaigų iniciatyva ar Blaivybės sąjūdžio iniciatyva. Tie užrašai atsirado pačių tabako gamintojų iniciatyva. Kokio dydžio turėtų būti tie užrašai, niekas niekur nėra reglamentavęs. Jie savo nuožiūra skyrė ploto šitiems užrašams. Pačių tekstų niekas nežiūrėjo, niekam jie nebuvo svarbūs – jokiems daktarams, jokiems mūsų sveikatos rūpintojėliams. Mano požiūriu, tie užrašai nėra tikslūs, nes ne tabakas sveikatai kenkia, rūkymas kenkia sveikatai. Kodėl mūsų daktarai neatkreipė į tai dėmesio ir nerekomendavo tabako gamintojams patikslinti tuos užrašus, man tiesiog yra keista. Kitas dalykas, jūs turbūt gavot ir Nacionalinės sveikatos tarybos laišką, ir pono vyskupo Valančiaus blaivybės sąjūdžio šiandien organizuojamą akciją… ir kvietimą į piketą prie Seimo. Visa tai yra taip…

PIRMININKAS. Dėl įstatymo projekto, gerbiamasis.

S.PEČELIŪNAS. Visa tai yra taip, tačiau viena pastaba: jeigu mes atimam iš mokytojų užklasinį darbą, didinam klases, kad jie negalėtų kokybiškai dirbti, kitaip sakant, išvarom vaikus į gatves, jokios reklamos ar antireklamos vaikų į dorą kelią nepastums. Tai, su kuo mes čia mėginam mitingais kovoti, užmiršdami principinius dalykus, kurie padeda ugdyti mūsų jauną kartą, yra, atsiprašau, ne visai rimta ir nesolidu.

Taigi aš siūlyčiau Lietuvos Respublikos Seimui (kaip supratau, tokio labai principinio nepritarimo nėra) pritarti šitų apribojimų įsigaliojimo atidėjimui. O dėl datos, kaip toli, ar siūlomi keturi mėnesiai, ar siūlomi treji metai, ar vidurys – pusantrų metų, aš manau, mes turėtume susitarti atskirai.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių klausti. Dabar 11.18 val., suteikiu žodį A.Matului. Ruošiasi K.Kuzminskas.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, mane stebina jūsų argumentai. Iš jūsų pateiktų argumentų matyti, kad jūs nesusipažinote su Sveikatos ministerijos poįstatyminiais aktais, įsakymais. Aš noriu paklausti, ar jums teko konsultuotis su medikais, kiek dėl jūsų pataisos per trejus metus pradės rūkyti jaunų žmonių, kiek dar žmonių susirgs dėl jūsų pataisos vėžiu, kiek bus infarktų, kiek bus nupjauta kojų dėl kraujotakos sutrikimų?

PIRMININKAS. Klauskite, gerbiamasis kolega.

A.MATULAS. Tai aš klausiu. Ar jūs prisiimsite atsakomybę, jeigu pavyks kam nors įrodyti šiuos dalykus?

S.PEČELIŪNAS. Pirmiausia aš žinau, kad įrodyti nepavyks, nes visa tai yra labai panašu į populistinę agitaciją. Bet aš noriu jūsų kito dalyko paklausti, nors šiandien klausimai yra man. O kiek žmonių, ką aš jau minėjau, dėl to, kas šiuo metu vyksta su mūsų biudžetu ir kitais dalykais, tikrai papuls į tą bėdą? Kiek bus bedarbių? Mes faktiškai sąmoningai atsisakome nuo 30 iki 50 mln. Lt ir atsisakome pakankamai daug darbo vietų. Štai man atsakykite į kitą klausimą. Kaip jūs gydysite tuos bedarbius, kurie šaltą žiemą neturės už ką pragyventi? Kaip jūs suteiksite jiems darbo vietas? Apie šitai negalvojama. Galvojama tik kaip išlaikyti gražų veidą ir suvaidinti rūpinimąsi žmonių sveikata. Visa tai, kas čia vyksta, man labai panašu (ir tie laiškai), kad tai yra daugiau mėginimas parodyti, jog mes kažką darom, kad žmonės būtų sveikesni, nors iš principo… Aš jau minėjau vieną pavyzdį apie tas antireklamas. Tie visi Sveikatos ministerijos nutarimai, kur jūs matote, visa tai yra tik popieriai. Aš išeinu į gatvę ir matau tai, kas vyksta. O vyksta visiškai kiti dalykai. Ačiū.

A.MATULAS. Per tokius kaip jūs.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs apie A.Matulą pasakėte, kad čia yra jo populistinė agitacija, tačiau man atrodo, kad jūsų populistinė agitacija aiškinti medikams, kad tikrai tabakas… Gal įrodysite jūs savo kalba, kad tikrai yra sveika, gal kaip validolis, kaip vitaminas yra rūkymas? Ir nejaugi jūs esat abejingas tiems 38 tūkst. žmonių, kurie atsiuntė į Seimą parašus, remiančius tabako reklamos uždraudimą. Nejaugi savotiškas daktarėlis rūpintojėlis yra Jo Ekscelencija Arkivyskupas S.Tamkevičius, atsiuntęs lydraštį, kuriuo prašo, kad Seimas susimąstytų tuo klausimu. Jūs paminėjote dėl kvietimo. Aš noriu tikrai pakviesti tuos Seimo narius, kurie pritars jūsų pataisoms. Jame parašyta: tikimės, jog pritarsite…

PIRMININKAS. Klausimas, gerbiamasis kolega!

K.KUZMINSKAS. …Lietuvos žmonių reikalavimams apsaugoti vaikų psichiką nuo pasikėsinimo ją žaloti tabako reklama, reikalavimams apsaugoti sveikatą. Kaip jūs galvojate, dalyvausite mitinge ar ne?

PIRMININKAS. Galite neatsakyti į klausimą, tai ne dėl projekto.

S.PEČELIŪNAS. Ne, aš noriu atsakyti į šitą klausimą. Mes su ponu K.Kuzminsku buvome radijo laidoje ir po to turėjome atsiliepimų dėl tos laidos. Visi tie argumentai man nėra nauji. Tačiau yra vienas dalykas. Štai ką mes ir siūlome: siūlome tuos visus reklamos, antireklamos ir kitus dalykus reglamentuoti. Uždraudimas yra lengviausias būdas, neduodantis jokio rezultato. Aš noriu priminti dar Aukščiausiosios Tarybos deputatams, kurių nemaža dalis čia yra, koks buvo čia ginčas, kiek buvo šurmulio dėl erotinio pobūdžio leidinių. Irgi buvo rėkiama: uždrausti, uždrausti, uždrausti! Mes sakėme, kad nieko iš to draudimo nebus, reikia labai griežtai reglamentuoti. Laimėjome tą karą. Šiandien nėra uždrausta, yra reglamentuota, bet niekam gyventi tie dalykai netrukdo, nes viešai vaikai nenešioja ir neplatina tų visų leidinių. Yra aiškios vietos, kur galima juos pardavinėti, ir yra labai dideli mokesčiai. Visuomenei tie dalykai nebetrukdo ir visuomenės nebežaloja. Mes manome, kad taip pat ir su tabaku. Dėl to, kad mes uždrausime, žmonės nenustos rūkyti. Turime reglamentuoti reklamą, turime reglamentuoti informaciją, kokią žalą rūkymas, ne tabakas, o rūkymas, kelia sveikatai, turime sutvarkyti tuos dalykus. Štai ir yra atidėjimo prasmė. Kol nesame sutvarkę šių dalykų, atidėkime, reglamentuokime ir elkimės teisingai, aš sakyčiau, tvarkingai, o ne populistiškai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Gerbiamasis kolega, tai, ką jūs šiandien sakote, jūsų pataisos tekstas rodo, kad jūs ne prieš Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimą, bet tik atidedate jo terminą. Aš manyčiau, jog jeigu būtų pasirinktas būdas – pritarti jūsų pataisai, bet tuoj pat būtų svarstoma kita pataisa – Seimo Pirmininko, kuri labai sutrumpina tą laikotarpį, galbūt tada galėtume per tuos mėnesius apgalvoti ir nustatyti tvarką, kuri būtų priimtina daugiau ar mažiau visiems. Taigi kaip jūs manote dėl tokio varianto?

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš jau savo kalbos pradžioje sakiau, jog jeigu mes pritariame iš principo, kad reikia laiko tiems visiems dalykams reglamentuoti… Taigi atidėjimo tikslas ir yra duoti laiko reglamentuoti. Aš tiesiog primenu, kad yra trys datos dabar pasiūlytos: yra Seimo Pirmininko…

PIRMININKAS. Dvi datos, kolegos, trečioji dar nėra įregistruota.

S.PEČELIŪNAS. Na, už 5 minučių jums atneš. Kodėl jūs ginčijatės su faktu? Jeigu jūs neturite, tai nereiškia, kad dar nėra registruota. Šiandien yra tik pateikimas, taigi aš manau, kad informacija, jog yra užregistruotas dar vienas siūlymas… nėra žalinga, kad iš karto visą informaciją turėtumėt. Taigi tas ginčas yra bergždžias. Yra keturi mėnesiai, yra treji metai ir yra pusantrų metų – toks vidurys, sakykim. Tas vidurys yra priderintas prie Europos teisės departamento išvados. Štai ir viskas. Aš manyčiau, atsakydamas ponui R.Survilai, taip. Jeigu mes sutinkame, kad reikia tuos dalykus sutvarkyti, sutinkame, kad reikia įsigaliojimą atidėti, tai po to bus kitas principinis klausimas – susitarti, kokiam terminui mes tą dalyką atidedame: ar keturiems mėnesiams, ar pusantrų metų, ar trejiems metams. Šioje vietoje, aš manau, mes galime rasti bendrą kalbą, ir tai nėra sudėtingas klausimas. Visi argumentai už ir prieš už vieną ar kitą terminą turėtų būti išklausyti ir pasirinktas optimalus variantas, kuris suteiktų pakankamai laiko parengti Reklamos įstatymą, bet turbūt neturėtų leisti vėlgi ramiai mūsų valdininkams sėdėti: ai, turime daug laiko, tai galime gal po mėnesio ar po dviejų tuo darbu užsiimti. Reikia pasirinkti optimalų terminą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad jūs turbūt vis dėlto esate apsišvietęs žmogus ir dėl tabako žalos, dėl rūkymo žalos mes galėtume neeikvoti laiko. Bet jums turbūt žinoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos – šalis, pasižyminti labai liberaliu požiūriu į bet kokią veiklą, turėjo keletą bylų, kurių pasekmė – milijardinės baudos uždedamos ne kam kitam, ne kokiems nors sveikatos rūpintojėliams, kaip jūs čia ieškote jų, bet labai konkrečioms sveikatą žalojančioms kompanijoms. Dabar jūs paminėjote iš tos tribūnos 50–60 mln. Lt pelną.

S.PEČELIŪNAS. Ne pelną.

J.BEINORTAS. Kadangi jūs pats pasakėte, kad žmonės nemes, jeigu uždrausime, aš noriu jūsų paklausti, kaip atsiranda tie 50 mln. litų, neduodami niekam naudos, o tik sukeldami žalą, žalodami mūsų jaunąją kartą? Kas juos moka, dėl ko ir kokiu pagrindu?

S.PEČELIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai, tai aš turėjau pasakyti savo kalbos pradžioje, taigi dėkoju, kad man suteikėt galimybę dar savo kalbą papildyti. Tie nuo 30 iki 50 mln. yra pinigai, kurie yra skiriami už tabako reklamą. Jie yra skiriami mūsų žiniasklaidai, jie yra skiriami mūsų sportininkams. Prisiminkite J.Kairio skrydžius po tiltu ir kitus. Jūs visur matėte “West” cigarečių reklamas. Aš beveik įsitikinęs, jog jeigu nebūtų šita kompanija pono J.Kairio parėmusi, mes tų skrydžių būtume nematę. Automobilių sportas labai brangus. Visame pasaulyje jis iš esmės gyvena kaip tik iš šios reklamos. Tai viena medalio pusė.

Kita medalio pusė. Iš esmės mūsų žiniasklaida didelę dalį pajamų, gaunamų iš reklamos, na, bent jau nemažą dalį, gauna būtent iš tabako reklamos. Taigi tai yra mūsų žurnalistų darbo vietos – vienas dalykas. Antras dalykas – tai yra pinigai, kuriais remdamiesi jie gali rengti tiriamąsias laidas, kurios atima daug laiko ir brangiai kainuoja, tarp jų ir sveikatos klausimais. Mano viso šio siūlymo tikslas yra vienas ir labai paprastas: aš nesu už tabako, arba ne tabako – rūkymo, reklamos uždraudimą, nes pats tabakas savaime niekam nekenkia, jo vartojimas kenkia, tačiau aš esu už tai, kad mes labai tiksliai reglamentuotume: jeigu yra reklama, kaip ji yra vykdoma, jeigu yra antireklama, arba informacija apie produkto keliamą žalą, irgi kas už tai atsako ir kaip visa tai daroma.

Aš labai džiaugiuosi, kad Seimo Pirmininkas pateikė pataisą, kuri tikrai yra reikalinga. Tie du dalykai yra susieti. Aišku, vėlgi mes turėtume po to kalbėti, kaip visa tai turi būti daroma: ar pusė ir pusė, ar kitas procentas, nes šiuo metu tai nėra reglamentuota. Patys tabako gamintojai nusprendė, kad dešimt procentų ploto yra skiriama tai informacijai. Gal reikia 20%, gal reikia daugiau – vėlgi dėl to turime susitarti. Bet kai nepasakyta nieko, o vien tik rėkiama “uždrausti, uždrausti!”, tai yra lengviausia nieko nedaryti, pasakyti, kad mes uždraudėme, nors visa tai vis tiek egzistuoja.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. 12 min. – klausimams skirtas laikas – baigėsi. Taigi, kolegos, jeigu pritarsime po pateikimo šiam projektui, tada svarstysime datos reikalus, kiek atidedame ir ar iš viso neatidedame, o tada pradedame svarstyti šiuos momentus. Todėl suteikiu žodį vienam – už, vienam – prieš, ar pritariame S.Pečeliūno projektui po pateikimo. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pono S.Pečeliūno agitacijoje aš matau bent tris prieštaravimus. Pirma, jis teigia, kad reklamos uždraudimas nieko nekeičia. Tada mano klausimas būtų toks: tai kodėl tabako firmos meta milžiniškus pinigus reklamai, jeigu ta reklama niekam nereikalinga, nieko nekeičia? Antra, jisai siūlo ne uždrausti, bet atidėti reklamą. Tai kodėl tą reklamą reikia atidėlioti, jeigu ji nieko nekeičia? Ir trečia. Jis sako, kad gausime apie 50 mln., bet niekad nevertina, kiek kainuos kojų amputacijos, infarkto gydymai ir ankstyvosios mirtys. Man atrodo, kad tiesiog… Aš suprantu pono S.Pečeliūno norą įsiteikti spaudai, bet vis dėlto sveikata yra brangiau.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Norėčiau paprieštarauti tik ką pasakytiems žodžiams, kad niekas pas mus neverčia žmonių nei gerti, nei rūkyti.

Paprastai pasirenka patys. Tokia reklama ir antireklama pirmiausia turėtų būti šeimose. Jeigu šeimoje nerūko tėvas, nerūko motina, labai menka tikimybė, kad rūkys ir vaikas. Todėl nukreipkime dėmesį ten, kur reikia, o čia vis dėlto pasižiūrėkime, kiek mes padarysime žalos. Jeigu užsidarys mūsų leidiniai, jeigu užsidarys visa tai, kas yra palaikoma iš šių pinigų, o atsisukę bet kokį kitą televizijos kanalą mes pamatysime visą šią reklamą, bet ji bus ne mūsų, pinigai eis ten, žinote, man tai primena davatkos kvaksėjimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar suteikiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui. Trumpas žodis dėl motyvų.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš matau tokią padėtį: įstatymo įsigaliojimo atidėjimas trejiems metams yra tolygus įstatymo atmetimui. Todėl, man atrodo, toks terminas tiesiog yra veiksmas, pavadintas ne savo vardu. Atidėti trumpam, tam, kad mes galėtume pasikalbėti, apie tai tarsimės toliau – tai aš siūlau, o pritarti trejų metų atidėjimui negalima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu…

V.LANDSBERGIS. Tiesą sakant, po svarstymo galima pritarti, nes yra pateikta.

PIRMININKAS. Taigi Pirmininkas irgi siūlo pritarti po pateikimo, kad toliau galėtume svarstyti terminus.

Kviečiu, kolegos, registruotis ir balsuodami sutarsime, ar pritariame po pateikimo šiam S.Pečeliūno teikiamam projektui kaip galimybei toliau kalbėtis dėl datų: keturi mėnesiai, treji metai ar pusantrų metų, kaip prieš penkias minutes įregistravo V.Martišauskas. Registruojamės!

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, ar pritariame pateiktam projektui kaip galimybei toliau diskutuoti dėl datų? Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip.

Už – 45, prieš – 21, susilaikė 4. Po pateikimo, gerbiamieji kolegos, pritarta.

Tuoj suteiksiu žodį Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui, o kol kas repliką po balsavimo Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Žinote, mums tikrai trūksta pinigų. Narkobaronai yra dar turtingesni. Galbūt apsvarstykime galimybę reklamuoti narkotikus.

PIRMININKAS. Prašom įregistruoti projektą, kolega, ir visais aspektais svarstysime, beje, ne visai rimtą jūsų siūlymą.

Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų norėčiau labai apgailestauti dėl mūsų priimto sprendimo, nes dėl to, ką minėjo Pirmininkas, tikrai buvo pakankamai laiko pasitarti. Įstatymas dėl tabako reklamos priimtas 1996 metais ir negi mums neužteko ketverių metų laiko, kad galėtume tartis?

Antras dalykas, aš esu daug kartų matęs tai, ką mato mano kolegos medikai, ir iš tikrųjų tuos, kurie siūlo pratęsti reklamą, prieš priimant sprendimą aš pakviesčiau apsilankyti kraujagyslių chirurgijos arba chirurgijos skyriuose, kuriuose žmonėms, kai jie jau negali apsispręsti po 15, po 20 metų rūkymo, amputuojamos galūnės. Aš dar kartą labai kviečiu prieš priimant tokį sprendimą pamatyti tikrus realius dalykus. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, už surūdijusių vinių dėžę tokie dalykai nedaromi. Aš žinau, kad į Seimo Pirmininką kreipėsi Bažnyčios atstovai, taip pat žinau, kad į jį kreipėsi ir tabako reklama suinteresuotų grupių žmonės. Man keista, kad Seimo Pirmininkas pasirinko ne Bažnyčios poziciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskimės ant žemės ir baikime kalbėti metaforomis iš XIX a. pabaigos poetų tekstų. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkui dėl vedimo tvarkos. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Aš manau, kad mums reikia eiti prie tarpinio sprendimo pakankamai greitai, todėl aš siūlau tęsti šį svarstymą ir ypatingos skubos tvarka dabar balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu pritartume ypatingajai skubai… Aš kviečiu dabar registruotis. Jeigu pritartume ypatingajai skubai, tartumės dėl datos, kuriam laikui atidedamas 11 straipsnio ketvirtosios dalies įsigaliojimas. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Seimo Pirmininkas pasiūlė ypatingąją skubą. Ar galėtume sutarti bendruoju sutarimu? Ne. Registruojamės. Jeigu bus pritarta ypatingai skubai, tada tarsimės dėl laiko – keturi mėnesiai ar treji metai.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Kas pritartų ypatingai skubai, kad šiandien susitartume, kiek laiko atidedamas to straipsnio įsigaliojimas? Pritariantys – už, gerbiamieji kolegos. Rinksimės ypatingą skubą, jeigu už balsuos 36 Seimo nariai. Prašyčiau dėmesio.

Už – 44. Pasirenkama ypatingos skubos tvarka.

Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Pečeliūną. Pradedame priėmimą. Svarstymo procedūros nebus. Pirmasis dalykas, dėl kurio turėtume susitarti, tai dvi datos. Vienas siūlymas. Beje, kolegos, svarstomas vienas V.Landsbergio siūlymas dėl keturių mėnesių. V.Martišausko siūlymas įregistruotas nelikus dviem valandoms iki priėmimo procedūrų. Taigi V.Martišausko siūlymas nebus svarstomas remiantis Seimo statuto 164 straipsnio trečiąja dalimi.

Pone pranešėjau, dvi datos ir V.Landsbergio siūlymas. Turime susitarti dėl V.Landsbergio siūlymo. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš vis dėlto norėčiau su posėdžio pirmininku ne iki galo sutikti…

PIRMININKAS. Dėl V.Landsbergio pataisos…

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau gauti galimybę pasakyti, kaip projekto autorius, kad dvi valandos šiuo atveju neturėtų galioti, nes apie ypatingą skubą mes sužinojome tik dabar. Taigi aš manyčiau, kad mes turėtume balsuoti čia dėl visų pasiūlymų, ir taip esame elgęsi jau ne kartą. Aš manau, dėl to, kad mes turime tris pasiūlymus, yra tik geriau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seniūnų sueigoje nedalyvaujate, nes neturite frakcijos. Apgailestauju. Buvo svarstoma tokia galimybė ir buvo pasakyta, kad Seimas apsispręs dėl tokio laiko.

S.PEČELIŪNAS. Gerai, tegul Seimas apsisprendžia, bet ponas V.Martišauskas irgi nežinojo, ir niekas iš Seimo narių nežinojo, kad yra uždrausta teikti naujus pasiūlymus dėl datų…

PIRMININKAS. Aš paskutinį kartą kviečiu kalbėti dėl V.Landsbergio pataisos.

S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau… (Balsai salėje) Ne, ne. Yra pono V.Landsbergio pasiūlymas. Prašom nesiginčyti. Jis pasiūlė parašyti 2000 m. gegužės 1 d. Yra įregistruota tokia pataisa. Pone Šimėnai, tikrai jūs šiuo atveju nesate teisus. O ten jau kitas pateikimas… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom kalbėti dėl V.Landsbergio pataisos dėl jūsų projekto.

S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, kad atidėjimas keturiems mėnesiams nėra pakankamas metas. Mes, jeigu reikia, paprastai atidėdavome trims mėnesiams, pusei metų, metams, pusantrų metų. Aš atsimenu tuos terminus. Argumentų, kodėl keturiems, trims ar šešiems mėnesiams, mes tikrai nežinome. Aš žinau, kad yra užregistruotas Reklamos įstatymas, kurio Vyriausybė dar Seimui neatnešė, ir dar ten ilgai ginčijasi, ir nelabai rimtai su juo dirba. Aš manyčiau, kad šio įstatymo atidėjimas būtų rimtas akstinas rimtai su tuo įstatymu padirbėti.

Antras dalykas – visos Europos Sąjungos direktyvos. Todėl aš, kaip projekto autorius, turbūt turiu galimybę paremti pono V.Martišausko siūlymą ir iš trejų metų siūlyti kitą datą – pusantrų metų. Aš manyčiau, mes turėtume apsispręsti alternatyviai, nes yra tik du siūlymai – keturi mėnesiai ir pusantrų metų, už kurį terminą Seimas pasisako. Aš siūlau alternatyvų balsavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Taigi V.Landsbergio pataisa. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkui, kad jis tą pataisą dar sykį argumentuotų. Ačiū, pranešėjau. Suteikiu žodį V.Landsbergiui. Tada argumentai už ir prieš V.Landsbergio pataisą. Ačiū, pone pranešėjau.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu neigti ar ginčyti vienų ar kitų argumentų. Noriu, kad mes turėtume nors truputį laiko atsikvėpti, galvoms atvėsinti ir pasvarstyti be abipusių kaltinimų prie mikrofonų. Yra problema, kurią aš matau dabartiniame įstatymo tekste, – tai netiesioginės rūkymo reklamos neapibrėžtumas. Ar embleminiai žodžiai ir paveikslėliai, kurių prasmę žino tik patys rūkoriai, turi būti persekiojami? Kaip jūs puikiai kai kas įsivaizduojate, kupranugaris ar kaubojus. Ar peleninė yra reklama? Kadangi ji primena apie rūkymą ir galbūt tuo skatina rūkyti. Taip, kaip dabar įstatyme parašyta, galim turėti įvairiausių paradoksų. Įstatymas ir jo praktinis taikymas neturi būti juokingi, ir neturi padaryti Seimo bent kiek juokingo. Štai kodėl aš noriu, kad mes turėtume šiek tiek laiko, ir siūlau tą totalinio uždraudimo normą atidėti keturiems mėnesiams. Per tą laiką galėtume be demonstracijų, be mikrofonų pasėdėti ir visapusiškai apsvarstyti. Klausimas tikrai yra kompleksinis, sudėtingas, o formulės yra tikrai nenušlifuotos arba dviprasmės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke…

V.LANDSBERGIS. Štai todėl aš pasiūliau tokį trumpą atidėjimą.

PIRMININKAS. Kas remtų Seimo Pirmininko siūlymą? A.Medalinskas remtų. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, manau, niekam iš mūsų nekyla abejonių dėl to, jog tabakas kenkia sveikatai ir turi būti įvestos tam tikros reguliavimo normos tabako reklamai. Kita vertus, profesoriaus Seimo Pirmininko V.Landsbergio siūlymas trims mėnesiams, keturiems (juo labiau, jeigu mes sakysime, jog V.Martišausko siūlymas dėl pusantrų metų nėra diskutuojamas), matyt, yra geresnis negu siūlymas trejiems metams. Tačiau ką aš norėčiau akcentuoti? Aš labai būgštauju dėl vieno dalyko – kad per keturis mėnesius mes neįvertinsime, visų tų darbų nepadarysime, ir mes atrodysime patys sau keisti, kai po keturių mėnesių mums vėl reikės grįžti prie to paties svarstymo. Aš siūlyčiau, jeigu būtų priimtas Seimo Pirmininko siūlymas, priimti protokolinį sprendimą, kuriame reikia pasakyti, jog Seimas grįš prie to klausimo per keturis mėnesius, nustatys galutinę datą, iki kada atidėti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Argumentai prieš.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dalį argumentų jau esu išsakęs. Dėl šio įstatymo, man atrodo, buvo pakankamai laiko susitarimams. Įstatymo norma, draudžianti reklamą nuo 2000 metų sausio 1 d., buvo numatyta 1996 m. įstatyme. Sveikatos reikalų komitetas ne kartą rinkosi ir svarstė šitas problemas. Turime mūsų Seimo įsteigtos Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymą. Ji siūlo neatidėti reklamos įvedimo. Mes sukūrėm instituciją, kuri gali mums patarti, subūrėm žmones iš profesionalų, subūrėm visuomeninių organizacijų atstovus ir dabar negalim patikėti jų žodžiais. Aš manau, kad šitas atidėjimas – tai tik dar vienas bandymas, kad reklama nuodytų (čia mes matome vaikus, jaunimą, kuriuos labiausiai veikia ta reklama)… pratęsti žalojantį poveikį. Aš dar kartą prašau visų Seimo narių nepritarti jokiam reklamos atidėjimui.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame Seimo Pirmininko V.Landsbergio pataisai, kuri aiški, – 11 straipsnio ketvirtoji dalis įsigalioja nuo 2000 metų gegužės 1 d. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti alternatyviai. Balsuojantys už parems V.Landsbergio siūlymą atidėti keturiems mėnesiams. Balsuojantys prieš parems S.Pečeliūno, pagrindinio projekto autoriaus, siūlymą atidėti trims mėnesiams…

Taip negalima balsuoti. Gerai, kolegos, balsuojame. Nepritariame. Alternatyvus balsavimas. Kolegos, mūsų užsiregistravo 82 Seimo nariai. Pritariantys V.Landsbergio pataisai – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko. Balsuoti pradedame, gerbiamieji kolegos. Pritariantys keturių mėnesių atidėjimui – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko. Prieš arba susilaikantys paremia S.Pečeliūno trejus metus.

Už – 56, prieš – 13, susilaikė 5. V.Landsbergio pataisa yra priimama. Kolega Martišauskai, labai atsiprašau, pateikimo metu buvo priimtas susitarimas dėl ypatingos skubos tvarkos. Dviejų valandų nebuvo likę iki priėmimo procedūros pradžios ir aš negaliu teikti jūsų siūlymo balsuoti. Taigi, kolegos, dabar prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Kolega Pečeliūnai, spauskit mygtuką ir kalbėkit dėl viso projekto. Seimo narys A.Medalinskas dėl viso įstatymo projekto.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdu, kad yra daug nepadarytų darbų įvertinant šitą reklamos uždraudimo klausimą. Vien šitų nepadarytų… Iš tikrųjų, ką minėjo Seimo Pirmininkas apie tai, kad neaišku, ar žyminiai ženklai, tokie kaip kaubojus ar kupranugaris, reiškia tabaką, ar tai yra jo reklama, ar ne. Tačiau, kita vertus, yra kiti darbai, kurių, manau, irgi neįvertinom, ir aš neišgirdau nė iš vieno pranešėjo informacijos, kokius finansinius nuostolius ir kokius moralinius nuostolius patirsim mes, jeigu žiniasklaida Lietuvoje bankrutuos arba atsidurs labai sunkioje ekonominėje būklėje. Kas bus tada laisvas nepriklausomas informacijos šaltinis Lietuvoje? Į tai atsakymą mes irgi turėtume turėti. Todėl atsižvelgiant į tai, ką ponas A.Matulas ir ponas J.Olekas kalbėjo apie tikrai didžiulę rūkymo žalą žmonių sveikatai, ypač jaunų žmonių, be abejonės, reikėtų pritarti tam, kad tabako reklama būtų ribojama. Tačiau mes turėtume labai racionaliai ir pragmatiškai pasverti kitus aspektus. Aš manau, kad tas keturių mėnesių laikotarpis būtų geras laikotarpis tam, kad mes apsvarstytume, pažiūrėtume, ar mes galime priimti galutinį sprendimą, o vėliau daryti tai, kad galbūt mes priimsime ir tam tikrą pratęsimą, bet aš siūlyčiau tą daryti protokoliniu sprendimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu dar kartą paprašyti jūsų, atkreipdamas dėmesį į tas mintis, kurios buvo jau ne kartą čia išsakytos. Kasmet Lietuvoje dėl rūkymo žūsta 7–8 tūkst. žmonių ir šitos netektys, lėšos, kurios skiriamos šiems pacientams gydyti, arba tų žmonių, kurių mes netenkame, praradimas yra kur kas brangiau negu 50 mln. reklamai. Aš manau, kad yra absurdas ir melas tai, ką jūs dabar kalbate apie žiniasklaidos žlugimą dėl keleto tabako reklamų nebuvimo. Pažiūrėkite, didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos, rajoninių laikraščių, kuriuos daugiausia skaito žmonės, neįdeda nė vienos informacijos apie tabako reklamą. Kam jūs tarnaujate, ponai? Aš manau, kad mes turim išsaugoti tuos jaunus žmones, kurie čia atėjo ir kurie neatėjo, kuriems kemšama rūkymo ir tabako reklama. Susiprotėkite ir sustokite, dar turime laiko. Sustokime šiandien ir nepriimkime šito įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, atokvėpio ir galvų atvėsimo nebus, nes po keturių mėnesių bus tas pats. Tie patys žmonės, kurie atstovauja kažkieno interesams, vėl teiks pataisas atidėti reklamos draudimą. Man yra gėda, kolegos, kur jūs, mūsų Seimo kolegos, kur jūs, mūsų Seimo 13 daktarų? Mūsų parlamente yra daugiausia daktarų. Kodėl jūs ir kai kurie kiti tylite dėl šių dalykų? Man paprasčiausia darosi gėda būti šiame Seime ir darosi gėda dėl tokių mūsų Seimo priimamų sprendimų.

PIRMININKAS. Čia buvo kalbama už, taip, kolega Antanai? Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mūsų atsakomybė prieš ateities kartas yra daug didesnė negu įvairūs išvedžiojimai ar pasiteisinimai. Aš netikiu, profesoriau, kad jūs nesuprantate šio blogio. Negi jūs manote, kad nustojus reklamuoti rūkymą tie žmonės, kurie dabar skursta, gaus bent centą iš tų S.Pečeliūno menamų 50 mln. litų? Ne kartą stebėjęs tabako reklamos įtaką vaikams, kviečiu kolegas Seimo narius būti atsakingiems ir nebalsuoti už tabako reklamos atidėjimą.

PIRMININKAS. Žodį suteikiu S.Buškevičiui, paskui galėčiau suteikti S.Pečeliūnui per jo mikrofoną.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vėl paimti pinigai, vėl bus nedeklaruoti sklypai, namai…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom kalbėti dėl motyvų.

S.BUŠKEVIČIUS. Taip, aš ir kalbu dėl motyvų. Čia yra labai “kietas” ir pats aiškiausias motyvas. Tabako reklama yra amoralus reiškinys. Kiekvieno doro, principingo žmogaus garbės reikalas kovoti su šiuo blogiu. Kaip žinome, tabako reklama labiausiai žaloja vaikus ir paauglius bei skatina juos rūkyti. Todėl aš Seimo narių klausiu: ką jūs šiandien pasirinksite, ar tabako vertelgų nešvarius pinigus, ar mūsų vaikų sveikatą, kurie yra mūsų Seimo rūmuose? Gerbiamasis profesoriau, jums tikrai netinka siūlyti tokių dalykų.

PIRMININKAS. Taigi daugiau dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašom, aš jums įjungsiu mikrofoną. Dėl motyvų – Seimo narys S.Pečeliūnas. Dėl motyvų kalbama per savo asmeninį mikrofoną, o ne per vidurinį. Gerbiamasis kolega, jums yra įjungtas mikrofonas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kad gaunu tokią privilegiją, nes elektronika kaip ir visada išgriuvo būtent mano pultelyje. Toks jau yra likimas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus, remdamas šį mūsų sprendimą. Pirmas dalykas. Kolegos, kurie argumentuojate, kad įstatymas priimtas 1996 metais. Tai, mielieji kolegos, trejus metus nieko nedarėte, kad tie dalykai būtų sutvarkyti. Šiandien ne vieną kartą girdėjau labai garsiai kalbant, kad tabakas kenkia sveikatai. Mielieji daktarai man ką tik pasakė ir mes su jais truputį pasiginčijom, kad tabakas sveikatai niekaip nekenkia. Rūkymas – taip. Rūkymas kenkia, bet tabakas niekaip nekenkia, kaip ir narkotikai nekenkia, o narkotikų vartojimas kenkia, ir tai dar priklauso nuo kiekio ir kitų dalykų. Tie patys daktarai tą puikiai žino, bet kažkodėl klaidina mus, jaunimą ir visuomenę. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Noriu paklausti, mielieji, kodėl jūs trejus metus nieko nedarėte, kad ta informacija apie rūkymo žalą būtų tikrai reglamentuota, tvarkinga ir ji būtų? Jos Lietuvoje tiesiog trejus metus nebuvo. Paskutinį pusmetį patys tabako gamintojai savo iniciatyva tą vadinamąją antireklamą užrašė, bet ir tai užrašė ne visai teisingai, nes jokiems daktarams tai buvo nesvarbu ir jie nė pusės žodžio nepasakė, kad ji yra neteisinga. Tai gal nors keturis mėnesius iš tų trejų metų, kurie buvo skirti, priverskime ir gydytojus, ir reklamuotojus, ir gamintojus susėsti prie stalo ir susitarti, kaip visa tai turi būti tvarkingai daroma. Nors manau, kad po keturių mėnesių, kaip siūlė ponas A.Medalinskas, mes vėl turėsime prie šio klausimo grįžti, nes kaip trejus metus nieko nedarė, laukė, kada bus uždrausta, taip ir tuos keturis mėnesius vėl nieko nedarys, lauks ir tik agituos visus, kad tai yra blogai ir kokie yra blogi žmonės, kurie nori tą dalyką reglamentuoti. Ačiū už kantrybę, kuri man buvo skirta, kad sutrukdyčiau jūsų dėmesį, manau, turim pritarti šiam sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis – paskutinis kalbėtojas dėl motyvų.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš pasiūliau truputį pagalvoti ir dėl to išgirdau daug dėmesio savo atžvilgiu. Matyt, yra nenorinčių pagalvoti. Čia minėta, kiek žūsta, serga (be abejo, tai yra taip), bet mes nesvarstome, kiek nuo ko žūsta ir kaip kovoti, kad žmonės negertų. Galėtų būti siūloma totalinė abstinencija, būtų galima drausti alkoholį ir t.t. Ponas J.Olekas to nesiūlo, todėl man neaišku, kam jis tarnauja, kodėl jis to nesiūlo. Be to, ponai J.Olekas ir S.Buškevičius neatsakė į mano labai paprastą klausimą, ar sausio 1 d. policija turės eiti ir daužyti pelenines, ar ne, nes pagal dabar esantį įstatymą, ko gero, reikia daužyti pelenines, jos primena apie rūkymą. Nepridarykim kvailysčių, pagalvoti tikrai niekam nekenkia.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio Nr.P-2175. Registruojamės.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai.

Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas šiandien būtų priimtas?

Už – 53, prieš – 20, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, žodžio replikoms visiems tikrai dabar negaliu suteikti. Dvi replikos. J.Olekas.

J.OLEKAS. Kadangi gerbiamasis Pirmininkas klausė, kam aš tarnauju, tai noriu pasakyti, kad tarnauju tam, kad Lietuvos žmonės būtų sveiki. O kam jūs tarnaujate, pone Pirmininke?(…)

PIRMININKAS. Replikos po balsavimo. Aš suteikiu žodį A.Medalinskui ir turiu pasakyti, kad dėl tabako ir alkoholio svarstant Seime galima išgirsti daugiausia metaforiškų pasakymų ir poetinių posakių. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manyčiau, kad jeigu mes, Seimas, norėtume atrodyti kaip žmonės ir institucija, besilaikanti savo žodžio, tai būtų geriausia, kad mes šiandien priimtume ir protokolinį sprendimą, kad mes grįšime prie šio klausimo svarstymo. Tikrai praėjus dviem ar keturiems mėnesiams nedaug kas bus pasikeitę, tik bus įvykę rinkimai į savivaldybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai mes galėtume sutarti dėl tokio protokolinio nutarimo, jeigu turėtume jo tekstą. Vis tiek keturis mėnesius mes turime darbo mėnesius. Kokia forma bus dirbama, tai siūlau, kad galime ir ne protokoliniu nutarimu susitarti. Seimo valdyba, turėdama keturis mėnesius prieš akis, gali pasvarstyti, kaip mes dirbame. Manau, kad rasim formą. Daugiau nieko neveikti jau neišeina.

 

Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2219 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Kolegos, projektas Nr.P-2219 – Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Kai tik pranešėjas įžengs į tribūną ir pradės kalbėti – iš karto atveriu langelį. (Balsai salėje) Iš anksto.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, pamėginsiu dar sykį patarnauti sveikam protui. Yra Tabako kontrolės įstatymas, kuriam S.Pečeliūnas teikė vieną pataisą, aš teikiau alternatyvią, bet reikia padaryti dar vieną dalyką. Tai yra mano teikiamas septintosios dalies pakeitimas ir papildymas. Jeigu šis straipsnis būtų pasilikęs, o S.Pečeliūnas nesiūlė jo keisti, tai priėmus S.Pečeliūno pataisą, atidedant reklamos uždraudimą trejiems metams, būtų likusi galioti norma, kad tabako gaminių reklamos platintojai privalo iki 2000 m. sausio 1 d. teikdami reklamą skelbti ir socialinę reklamą. Tik iki sausio 1 d., o po to nereiktų skelbti antireklamos. Mes būtume labai juokingai neapsižiūrėję. Todėl aš siūlau iš šio straipsnio išbraukti datą, nes ir šitiems keturiems mėnesiams turi būti antireklama. Negalima palikti taip, kaip buvo, kad tiktai iki sausio 1 d. reikalinga antireklama. Antireklama reikalinga visą laiką, kol yra kokia nors reklama. Tai vienas dalykas. Todėl šį neapsižiūrėjimą turime ištaisyti.

Taip pat aš noriu visiško aiškumo ir siūlau įrašyti, kad antireklama yra skelbiama būtent reklamos platintojų lėšomis arba tabako gaminių gamintojų lėšomis. Antireklama. O ne taip, kai buvo neaišku, ginčijamasi ir jos neskelbiama, nes galbūt valstybė turi ją apmokėti. Kai skelbiama – Sveikatos ministerija perspėja, kad rūkyti žalinga, tai gal tegul ir moka Sveikatos ministerija. Čia buvo galima visaip tampytis ir iš tikrųjų vengti tos antireklamos. Dabar jos šiek tiek pasirodė. Galbūt jau norint parodyti, kaip iš tikrųjų gali būti reguliuojama, bet mes visa tai svarstysime per tuos keturis mėnesius. O dabar reikia du dalykus pataisyti, būtent išbraukti bet kokią datą. Kol tebėra reklama, turi būti antireklama, ir kad tikrai turi būti apmokama reklamos firmų arba tabako gaminių gamintojų lėšomis. Štai šis dalykas, manau, sulauks pritarimo.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, šeši Seimo nariai nori klausti. Klausimams 10 min. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi buvo priimta tokia pataisa, tai, aišku, jūsų ši siūloma pataisa yra tikrai gera ir tikslinanti. Ar jūs nemanot, kad antireklama turėtų būti teikiama iki tol, kol bus uždrausta reklama? Priešingu atveju kai kurie atstovai labai puikiai sugebės iš antireklamos padaryti reklamą. Vis dėlto mes esame tokia įdomi šalis, kur, deja, iš antireklamos bus galima padaryti reklamą. Tai ar jūs nemanote, kad uždraudus reklamą turėtų būti uždrausta ir antireklama. O socialinė reklama, sveikatos propaganda yra šiek tiek kiti dalykai.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs siekiate labai toli. Jūs turbūt įsivaizduojate, kad ir po to, kai bus uždrausta bet kokia reklama, kas nors galbūt skelbs apie tabako ir rūkymo žalą ir kartu darys reklamą. Aš nežinau, ką galima sugalvoti, gal mes tada dar priimsime kokį įstatymą, draudžiantį antireklamą, bet šiuo metu tikrai turi būti pusiausvyra ir džiaugiuosi, kad jūs neprieštaraujate tos pusiausvyros nustatymui. Šiaip jau logiškai tikrai po to, kai bus uždrausta reklama, antireklamos prasmė išnyksta ir išnyksta šio įstatymo reikšmė. Bet primenu savo prašymą atkreipti dėmesį į labai neapibrėžtą dviprasmę nuostatą apie netiesioginę reklamą. Su kuo galima piktnaudžiauti ir visokiomis baudomis, ir visokiais komiškais dalykais.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, ponas Pirmininke, už šią jūsų pataisą. Mes ją būtume teikę, jeigu būtų pirma išspręstas klausimas pritarti ar nepritarti iš principo. Taigi nesate visai teisus, kad mes apsirikome. Mes tą buvome numatę ir dėkojame, nes jūs pasiūlėte ypatingą skubą, kartu numatėt, kad tos datos būtų ir kitoje vietoje sutvarkytos. Manau, šiam jūsų siūlymui reikėtų pritarti, pirmajai daliai dėl datos išbraukimo.

Dabar dėl antrosios dalies aš norėčiau jūsų paklausti, kur jūs siūlote papildyti savo ar gamintojų lėšomis. Jeigu Lietuvos gamintojų, tai viskas būtų suprantama. Bet, sakykim, atveža kokį nors leidinį į Lietuvą, jie yra platinami iš kitų kraštų, kur ta reklama nėra uždrausta, kaip jūs priversite ten pusę ploto įdėti? Tiktai aš nenorėčiau vadinti antireklama, nes tada mes jau einame į koliziją su kitais įstatymais, skaitykim tiksliai, kaip parašyta įstatyme “informacija apie keliamą žalą”. Nes gaminio antireklama yra net baudžiama įstatymo. Tai, kaip jūs manote, ar nereikėtų su antrąja pataisos dalimi palaukti tuos keturis mėnesius ir tam Reklamos įstatyme, apie kurį aš minėjau ir apie kurį jūs irgi žinote, viską tiksliai reglamentuoti, t.y. nespręsti dabar iš peties, kad būtent šitaip. Nes tai sukels kitų kolizijų. Yra ne iki galo sprendžiamas klausimas. Aš visada linkęs vis dėlto išanalizuoti visas situacijas ir rasti kompleksinį sprendimą.

Pirmoji dalis dėl datos nubraukimo nekelia jokių abejonių. Bet antroji dalis, manau, sukels tam tikrų kolizijų ir nemažų kolizijų. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl antrosios pataisos dalies, kad ją atidėtume dar kuriam laikui? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už jūsų klausimą. Gerai, kad mes jau dabar pradėjome tą keturių mėnesių trukmės svarstymą apie visokias detales ir jų reikšmę. Aš galvoju taip. Pavyzdžiui, imdamas jūsų pavyzdį, kai kokie nors reklamuojantys leidiniai, kurie ateina iš užsienio, o čia kas nors juos pardavinėja ir platina. Tai čia yra platintojo įpareigojimas ant to leidinio uždėti ir tą socialinę perspėjančią reklamą, jeigu jos nėra pačiame leidinyje. Nes dažnai užsieniuose kaip tik tas reikalavimas įgyvendinamas. Ir reklama eina su socialine antireklama, su socialine reklama. Čia galų gale yra erdvė susitarimui, jeigu gamintojas yra ne Lietuvoje, o platintojas yra Lietuvoje. Arba platintojas apmoka, arba jis išsirūpina iš gamintojo, kuris nori, kad jo reklamą platintų. Čia jau jų reikalas. Aš taip suprantu padėtį.

Dabar dėl atidėjimo. Sakote, kad tą reikėtų atidėti. Manau, kad nėra pagrindo palikti dar didesnį neaiškumą. Jau čia šiek tiek aiškumo daugiau ir per tuos keturis mėnesius mes tikrai turbūt pažiūrėsime, kaip tai veikia, kaip ta norma veiks keturis mėnesius, ir priimsime galutinį sprendimą, jeigu apskritai liks kokia nors reklamos forma. Dėl tos netiesioginės reklamos tai aš tikrai turiu įvairių abejonių.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau jūsų, kaip iniciatoriaus, paklausti dėl antrosios dalies jūsų pasiūlymų, kur kalbama apie savo arba gamintojų lėšomis apmokamą reklamą. Vis dėlto pripažįstame, kad reklama yra prekė, ir jeigu mes šiuo įstatymu nustatome tam tikrą įpareigojimą neigti tą prekę, tai ar mes nesuteiksime preteksto apskritai reklamuoti visas prekes ir daryti joms antireklamą? Nes vis dėlto aš įsivaizduoju, kad toks įpareigojimas gamintojams ką nors daryti per prievartą gali prieštarauti kitiems mūsų priimtiems įstatymams.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs tikriausiai sutiksite su manimi, kad kalbame apie ypatingą prekę, kad niekam neateis į galvą skelbti perspėjimus dėl pieno vartojimo, jeigu kieno nors viduriai nepriima ar panašiai. Tie žmonės ir patys žino. O visi normalūs produktai, kurie apskritai nėra žalingi, nereikalauja kokių nors perspėjimų. Čia yra ypatingas produktas, kuris yra žalingas. Todėl tas perspėjimas yra labai plačiai pripažįstamas ir taikomas. Nemanau, kad jūsų būgštavimai turėtų pagrindą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visiškai pritariu jūsų pasiūlymui. Aš manau, jis labai geras. Kiekviena reklama, ar yra už, ar prieš, yra tiek efektyvi, kaip yra parašyta. Tiktai man kyla abejonė, kai jūs prašot išbraukti žodžius iki 2000 m. sausio 1 d. O kas bus po sausio 1 dienos? Tada visiškai nebus, ar nereikėtų konkrečiau tą specifikuoti? Bet iš esmės jūsų pasiūlymui labai pritariu.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, tos datos išbraukimas kaip tik dar labiau išryškina žodį “privalo”. Jeigu liktų ta data, tai išeitų, kad po sausio 1 d. jau nebeprivalo. Kai datos nėra, vadinasi, privalo visą laiką. Man būtų labai malonu, jeigu jūs klausytumėtės mano atsakymo.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Ačiū. Pirmininke, tikrai jūsų to įstatymo pataisos teikimas mane pribloškė, aš nebeturiu daugiau klausimų ir nedalyvausiu balsavime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Atsiprašau. Dėkoju, pone Pirmininke. A.Matulas. Argumentai už, kad reikėtų pritarti šiam projektui.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, būtent ši teikiama pataisa yra reikalinga, teisinga, ja numatoma, kad už teikiamą antireklamą mokės reklamos skleidėjas arba gamintojas. Aš siūlau tikrai pritarti. Pirmoji Seimo Pirmininko pataisa gerokai ištaiso pateiktą S.Pečeliūno nesąmonę, ši pataisa yra gera. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu pritariame po pateikimo šiam projektui, ar ne? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Suteikiu žodį Seimo Pirmininkui dėl vedimo tvarkos. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip jau minėjau anksčiau, manau, kad geriausia yra pabaigti iš karto tai, kas dabar jau visai aišku. Siūlau priimti šią mažą pataisą ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? S.Pečeliūnas vis tiek prašo žodžio, nors dėl procedūrų galima ir nesuteikti. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš remiu, nes tai yra kompleksinis siūlymas, atidėlioti šio reikalo tikrai nereikia. Tik dėl antrosios pataisos dalies aš truputį apgailestauju, pone Seimo Pirmininke. O jeigu gaminys yra prenumeruojamas? Tai ar paštas tą dalyką darys? Na, tikrai nedarys. Aš tą pavyzdį sakau, kad klausimas iki galo nėra išdiskutuotas, reglamentuotas ir sutvarkytas, ir problemų, pakeitus ir antrąją jūsų siūlymo dalį, tikrai kils.

PIRMININKAS. Kolegos, tai reiškia, kad bendruoju sutarimu pritariame ypatingai skubai, ar ne? Bendruoju sutarimu pritariame šio projekto priėmimui ypatingos skubos tvarka. Vienas straipsnis, gerbiamieji kolegos. Ar dar kas kalbėtų dėl motyvų? Pradedame priėmimą. S.Pečeliūnas dar turi jėgų kalbėti dėl motyvų. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jis visada turi jėgų, kai jų reikia. Pone posėdžio pirmininke, aš nežinau, kaip mums dabar elgtis, nes tikrai nebuvo jokių fizinių galimybių, kaip ir anuo atveju, kažkokį pasiūlymą registruoti, nes ypatinga skuba mums buvo truputį netikėta. Aš nesakau, kad blogai, bet tiesiog buvo netikėta. Kaip mums atskirti? Yra du siūlymai: išbraukti datą, kur turbūt niekas nesiginčija, ir kitas – dėl teksto papildymo “savo ar gamintojo lėšomis”, kuris kelia šiek tiek abejonių. Ar galima būtų dėl tų dviejų atskirai spręsti? Aš žinau, jūs turbūt sakysit, kad ne, bet ką mums daryti? Kitų techninių galimybių pateikti savo siūlymų, korekcijų tikrai neturėjom.

PIRMININKAS. Dabar jau kalbame dėl viso projekto, gerbiamieji kolegos, ir prašome nekeikti, norintys mane keikti. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Registruojamės. Posėdyje dalyvauja 70 Seimo narių. Balsuojame, ar priimame Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Kas, kolegos, būtų už?

Už – 54, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. Mielieji kolegos, pertrauka iki 12 val. 25 min., be penkių pusę pirmos pradedame diskutuoti su biudžetu susijusius įstatymo projektus.

 

 

Pertrauka

 

 

Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas Nr.P-2184* (svarstymas). 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2185* (svarstymas). Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2188* (svarstymo tęsinys). Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2190(3*) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo. Pradedame, kolegos, svarstyti kitų metų reikalus. Iš pradžių du projektai, kuriuos mes turėtume aptarti: 1-9a ir 1-9b – Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas ir 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2185. Svarstymas. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę, ruošiasi L.Sabutis. Tribūnoje – E.Kunevičienė, kolegos. Gerbiamieji, prašome dėmesio! Prašome sėsti ir netrukdyti, ypač tai kalbu svečiams.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pateiktas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas Biudžeto ir finansų komitete svarstytas. Gauti pasiūlymai iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Jis siūlo nepritarti įstatymo projektui. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, o jie patys pasakys, ką jie siūlė. Nutarėm pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl savivaldybių pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių derinimo tvarkos, nes ta tvarka nenustatyta, ar ji turi būti įforminta protokolu, ar derinimas vyksta tik dalyvaujant asociacijos nariams Vyriausybės posėdyje. Šiuo atveju mums iškilo klausimas, ar jau manyti, kad tie normatyvai suderinti. Iškilo tokia dviprasmybė. Asociacija dalyvavo Vyriausybės posėdžiuose, tačiau protokoliškai įformintų suderinimų su parašais nėra. Mes pritarėme Savivaldybių komiteto siūlymui, kad turi būti nuspręsta, kokia forma turi būti įformintas tas derinimas. O šiaip siūlome pritarti po svarstymo Vyriausybės pateiktam variantui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Kviečiu į tribūną L.Sabutį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką, ir viliuosi iš jo išgirsti ne tik žodį “nepritariam”. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstomas Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas yra tęsinys kitų, tai yra pagrindinio biudžeto įstatymo, bet kad tam tikra nacionalinio biudžeto dalis pasiskirstytų tolygiau tarp savivaldybių, yra labai svarbus būtent šis įstatymo projektas.

Mes labai atidžiai vertinome per šiuos metus vykusius debatus dėl metodikos įstatymo naujos redakcijos parengimo. Tas įstatymas buvo kiek suvėlintas, tačiau iš esmės ten liko tai, kad dabar teikiant atskirus dydžius tartum yra likę didelių spragų. Išlyginimo rodiklių įstatymui mes komitete niekaip negalėjome pritarti vien dėl to, kad… Jau jums buvo pranešta antrojo svarstymo metu, jog jeigu savivaldybės ir gautų tuos 31,86% nuo bendrojo nacionalinio biudžeto, vis tiek tai yra kur kas mažiau negu 1999 m., plius savivaldybės per 1999 m. negavo nemažos sumos pajamų, t.y. beveik 260 mln. Atsižvelgiant į paskutiniųjų dienų svarstymus ir, be abejo, pritariant Vyriausybės siūlymams, kurie, matyt, ateityje dar bus patvirtinti, jog vis dėlto savivaldybėms bus surastas šaltinis padidinti tam tikrą dalį, t.y. bemaž prie 25 mln. išlyginimo dar pridedami 72 mln. … Todėl mes manome, kad dabar jau turėtų būti, kaip ir siūlėme pagrindiniam komitetui, jog vis dėlto kartu su Finansų ministerija ir Savivaldybių asociacija turėtų būti surastas būdas tinkamiau paskirstyti, kad nebūtų tokių ryškių skirtumų tarp atskirų savivaldybių. Tokia buvo pagrindinė mintis dėl šio projekto.

Kai komitetas balsavo, pasiūlė nepritarti šiam įstatymo projektui, o pasiūlyti tai, apie ką jau kalbėjo komiteto pirmininkė E.Kunevičienė, jog būtų padarytos kai kurios pataisos. Todėl aš manau, kad tos pataisos bus padarytos ir priėmimo metu jos bus pateiktos. Be tokio išlyginamojo rodiklio ir padarytų įstatymo korekcijų, man atrodo, darbas liktų lyg ir nebaigtas. Kviečiu Vyriausybės atstovus, komitetą labai rimtai kartu su Savivaldybių asociacija padirbėti šiuo klausimu ir teikti Seimui tam tikras pataisas.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kalbam apie savivaldybių kitų metų biudžetų reikalus. Tribūnoje – Alg.Butkevičius. P.Papovas taip pat rengiasi kalbėti šiuo klausimu.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pradėti kalbėti nuo pono L.Sabučio išsakytų kai kurių minčių, kad nauja metodika buvo parengta truputį pavėluotai, ir tai yra tiesa. Norėčiau pasakyti keletą minčių dėl to, ar ten yra spragų, ar nėra, dėl ko mes kalbam apie tam tikrų pajamų dydžius ir išlyginimą lemiančių rodiklių dydžių nustatymą.

Vis dėlto aš manau, kad tai nėra spragos, nes buvo atsižvelgta į Savivaldybių asociacijos pageidavimą, kad jiems būtų leidžiama tiesiog patiems padirbėti, kad įstatyme būtų numatyta teisė, kad būtų suteikiama galimybė Savivaldybių asociacijai kartu su Vyriausybe bei Finansų ministerija aktyviau diskutuoti dėl išlyginimą lemiančių rodiklių dydžių nustatymo.

Aš noriu užduoti tam tikrą klausimą. Kaip girdėjome, vakar Vyriausybės posėdyje vis dėlto buvo nutarta, kad savivaldybių biudžetų išlaidos ir pajamos bus padidintos 72 mln. Lt. Aš manau, kad iki priėmimo dar gali pasikeisti išlyginimą lemiančių rodiklių dydžiai, nes jeigu Finansų ministerija vadovausis tais pačiais dydžiais, kurie šiuo metu yra šio įstatymo projekte, tai numatant arba tiesiog planuojant kitų metų išlaidas gali įvykti labai didelė disproporcija tarp atskirų savivaldybių. Manau, kad perskirstydami tuos 72 mln. Lt Finansų ministerijos specialistai turėtų pasakyti, ar bus atsižvelgta kaip į specialiąją dotaciją ir pirmiausia bus skirta toms savivaldybėms, kurioms, palyginti su šiais metais, kitais metais labai sumažėja planuojamos pajamos, ar vis dėlto bus taikomi tam tikri koeficientai, kurie yra numatyti įstatyme dėl metodikos. Tai yra nepaprastai svarbu. Iki ketvirtadienio jų laukia labai sunkus darbas, nes norint labai tolygiai paskirstyti pajamas tarp atskirų savivaldybių, kad nebūtų labai didelės disproporcijos, reikės labai stipriai padirbėti. Jeigu bus pasirinktas antrasis variantas – bus įvertintos tos savivaldybės, kurių pajamos labai stipriai sumažėjo, palyginti su 1999 m., tai kaip Seimo nariai pažiūrės į tai, kad tada bus nesilaikoma kai kurių Savivaldybių biudžetų metodikos nustatymo įstatymo nuostatų? Mano pasiūlymas būtų toks, kad vis dėlto būtų laikomasi įstatymo ir dar kartą būtų kruopščiai peržiūrimi išlyginimą lemiančių rodiklių dydžiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Papovą. Kolegos, klausiu, ar galėtume suteikti žodį Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui ponui D.Kurtinaičiui? (Balsai salėje) Bet taip pat 5 minutės. Galim. Taigi, pone prezidente, aš kviesiu jus į tribūną po Seimo nario P.Papovo kalbos.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės atstovai, kolegos! Vyriausybė teikia Seimui patį pagrindinį įstatymo projektą, nuo kurio priklauso trejų metų ir kitų metų savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos. Tačiau, kaip jau čia buvo paminėta, Vyriausybė siūlo šį projektą, jo visiškai neapsvarsčiusi su Savivaldybių asociacija pagal metodikos reikalavimą (pagal metodikos 10 straipsnį) ir neįvykdžiusi Seimo pasiūlymo Vyriausybei parengti ir patvirtinti trejų metų ir vienerių metų savivaldybių biudžetų pagrindinių rodiklių derinimo tvarką. Taigi iš esmės Vyriausybė siūlo savo variantą, neatsižvelgusi į Savivaldybių asociacijos pastabas. Mano nuomone, metodika buvo liberalizuota ir labiau demokratiška, suteikianti daugiau laisvių ir teisių asociacijai, tačiau iš esmės tuo pasinaudoti Savivaldybių asociacija negalėjo. Manau, kad tai yra šiurkštus savivaldybių biudžetų formavimo metodikos bei Europos vietos savivaldos chartijos pažeidimas. Juo labiau kad šiais metais kaip tik ir metodika, ir chartija Seime buvo patvirtintos.

Konkrečiai apie trejų metų ir, žinoma, kitų metų pagrindinius rodiklius. Manau, kad savivaldybių biudžetų išlaidų procentinė dalis – 31,86% nuo nacionalinio biudžeto – yra per maža, nes savivaldybės įgyvendina didžiąją dalį viešųjų paslaugų ir kitas funkcijas, taip pat valstybės deleguotas funkcijas. Juo labiau kad šiais metais netgi pašalpos daugiavaikėms šeimoms bus mokamos ne iš valstybės specialiųjų tikslinių dotacijų, o iš savivaldybių biudžetų.

Dar viena bloga tendencija ta, jog nors savivaldybių pajamos per trejus metus lyg ir didėja, tačiau išlaidos mažėja. Žinoma, tas pajamų didėjimas yra sąlyginis, nes didesnė dalis fizinių asmenų pajamų mokesčio ateityje bus skiriama perskirstymui, o mažės valstybės bendrosios dotacijos dalis, nors sakoma, kad ji bus pastovi – 176 mln.

Šiame įstatyme kažkodėl savivaldybėms nėra prognozuojama specialiųjų tikslinių dotacijų iš valstybės biudžeto suma, nors kitiems metams tokia minimali dotacija – 2 mln. litų – yra, todėl kyla klausimas, kodėl trejų metų rodikliuose jos nėra? Ar čia apsirikimas, ar specialiai ji išbraukta, kadangi pernelyg maža, turbūt neverta nė rašyti, nors kitiems metams yra, o rodikliai juk visiems trejiems metams tvirtinami.

Toliau norėčiau labai trumpai pasakyti. Aš manau, kadangi Savivaldybių asociacija teikia tik preliminarius savo struktūrinių išlaidų rodiklius, maža dalis, mažas koeficientas yra skiriamas socialinės apsaugos išlaidų grupei – 0,2. Aš manyčiau, kad turėtų būti 0,3. Ir per didelis koeficientas kitų išlaidų grupei – 0,15. Aš manyčiau, jis turėtų būti 0,5.

Ir dar viena pastaba – per daug dažnai naudojamas teritorijos koeficientas teritorijos plotui – 0,1 ir netgi 0,3, ir prie kiekvienos išlaidų grupės. Tas teritorijos koeficientas ne visur turėtų būti taikytinas, ypač miesto savivaldybėms. Todėl šiam įstatymo projektui pritarti dėl visų minėtų aplinkybių negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar į tribūną kviečiu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą poną D.Kurtinaitį. Penkios minutės, gerbiamasis kolega, asociacijos nuomonei pateikti.

D.KURTINAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti už suteiktą galimybę kalbėti. Noriu padėkoti, kad kai savivaldybes išmetate į vidurį ežero, mes ruošiamės plaukti (tą mes mokame), bet kai ruošiatės pakabinti mums dar akmenį po kaklu, be abejo, tas plaukimas bus labai trumpas. Mes taip aštriai nekeltume šito klausimo ir netrukdytume jūsų brangaus laiko, jeigu nebūtų tokia sudėtinga situacija.

Iš esmės ji yra sudėtinga dėl trijų dalykų. Viena, kad mums, kaip jau buvo minėta, kitų metų pradžioje pakibs, šiurkščiai sakant, maždaug 260 mln. Lt šių metų negautų pajamų problema. 260 mln. Antras klausimas yra tai, kad dabar susidaro maždaug 87 mln. vertės papildomų išlaidų paketas. Galėčiau tai iššifruoti smulkiau, dėl laiko stokos pasakysiu tik pavyzdį. Tai yra “Sodros” mokesčio padidinimas, elektros energijos tarifo padidėjimas ir aibė kitų papildomų išlaidų.

Mes naiviai tikėjomės, kad bus suformuotas ir išlaidų mažinimo paketas. Deja, šiandien mes nematome tų oficialių sprendimų. Girdime tiktai kalbas apie atskirus galimus įstatymų pakeitimus.

Trečias dalykas, ko gero, kebliausias ir jautriausias. Neišsprendus bent jau Savivaldybių asociacijos siūlomos sumos – 152 mln. bendrosios dotacijos kompensacijos, bus nesilaikoma Savivaldybių pajamų metodikos įstatymo 11 straipsnio 8 punkto reikalavimų. O tai viso labo noras, kad kitų metų savivaldybių išlaidų dydis prilygtų šių metų išlaidų dydžiui. T.y. tai, ko mes negalime atsisakyti, ko negalime paneigti, kadangi iš esmės visos savivaldybių funkcijos šiandien yra privalomos, ir sunku įsivaizduoti, kaip galima būtų mokėti atlyginimus arba socialines išmokas procentais. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad 31,8% yra nemažai, bet procentais algų mokėti negalime. Tam reikia, kaip suprantama, litų.

Dėl to tikrai mes tikimės jūsų geranoriškumo ir dar vienos galimybės svarstyti mūsų prašymą. Be jokios abejonės, esame dėkingi už suteiktą galimybę. Kiti metai yra atsakingi ne tik dėl to, kad jie labai gražiai skamba, jie yra taip pat ir rinkimų metai, ir noriu tik priminti vieną banalią tiesą, kad visi rinkėjai gyvena ne kur nors Mėnulyje, o savivaldybėse. Ačiū už suteiktą žodį.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, taigi šie projektai, matyt, dar gali įgauti kitą pavidalą. O dabar projektas Nr.P-2184. Ar galime pritarti jam po svarstymo? R.Smetona nori kalbėti prieš. R.Smetona – prieš.

R.SMETONA. Aš noriu kalbėti apie šį svarstytą projektą ir pasakyti, kad jam pritarti jokiu būdu negalima. Ir dėl tų priežasčių, kurios čia buvo minėtos, ir dėl tų visiškai nepakankamų savivaldybių pajamų, numatomų įstatyme. Čia yra neatsižvelgta į labai nevienodas aplinkybes, susiklosčiusias savivaldybėse, į lėšų trūkumą dėl negautų pajamų valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti. Neatsižvelgiama pagaliau į kai kurių savivaldybių skolas, kurios susidarė dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Ir 72 mln. Lt, apie kuriuos kalba Vyriausybė, tai visiškai ne ta suma, kurios reikia savivaldybėms, kad jos nebankrutuotų, neužsidarytų, bent šiek tiek galėtų kaip nors egzistuoti. Aš siūlau, gerbiamieji kolegos, daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Pone posėdžio pirmininke Vidžiūnai…

PIRMININKAS. Taip, girdžiu, kolega, girdžiu.

R.SMETONA. Aš siūlau daryti svarstymo Seime pertrauką todėl, kad pritarti įstatymo projektui, kurio nėra, bet kuris tiktai bus, pasitarus su Savivaldybių asociacija ir įvertinus jos prašymus, pakeitus koeficientus ir atlikus daug darbų, numačius, kaipgi tie 72 mln. vis dėlto bus paskirstyti, ko mes nematome, ir panašiai... Aš siūlau daryti pertrauką ir pateikti jau kitą projektą galutinai svarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš mane kalbėjęs nevisiškai kalba tai, ką reikia. Čia mes juk kalbame ne apie kokį nors apyvartos balansą su įsiskolinimais iš praeitų metų, o kalbame apie 2000 metų biudžetą. Todėl reikia apie tai ir kalbėti, žiūrėti į pajamas ir į išlaidas, ir viskas. O visi kiti klausimai tai jau yra kito momento reikalas. Ten jau bus apskaita, apskaita vienoje institucijoje ir kitoje. Čia mes kalbame apie biudžetą. Dabar dėl tų trūkstamų lėšų, jų nėra ir nebus. Todėl buvo surasta tam, kad išlygintų, dėl ko iš tikrųjų anksčiau buvo reiškiamos pagrįstos pretenzijos, kad išlygintume, sakykim, tuos nelygumus ir prieitume prie bendro rodiklio, ne daugiau kaip 4,3%, lyginant su šių metų biudžetu. Padaryta viskas, kas yra galima, ir aš kviečiu balsuoti už pritarimą po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Turėdamas vilties, kad Vyriausybei su Savivaldybių asociacija pavyks šitą galutinį tekstą ir galutinę esmę padaryti tobulesnę, aš pakviesiu, kad mes balsuotume dėl pritarimo po svarstymo. Dabar registruojamės. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektui. Ar pritarsime po svarstymo? Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 71. Pritariantys po svarstymo – už, nepritariantys – kitaip.

Už – 51, prieš – 8, susilaikė 4. Pritarta po svarstymo. Ar galime ir lydimajam projektui – šių metų Biudžeto įstatymo vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-2185 pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2185.

Ačiū. Kolegos, dabar tęsiame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2188 svarstymą. Praeitą kartą buvo bendroji diskusija. Dėl K.Skrebio pataisos, dėl kurios mes dabar turėtume apsispręsti, buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Vyriausybės išvada nėra teigiama dėl K.Skrebio pataisos. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją, turbūt E.Kunevičienę. Turime apsispręsti dėl K.Skrebio pataisos. Iš pradžių komiteto pirmininkės nuomonė, paskui suteiksiu žodį Seimo nariui K.Skrebiui, paskui dėl motyvų ir balsuosime. Taigi komiteto pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl pasiūlymo taikyti juridinių asmenų pelno mokesčio 5% tarifą, manau, buvo neišsiaiškinta ir Vyriausybė dar nesuprato Finansų ministerijos pateikto pasiūlymo taikyti 24%. Taikant 24% nei naudos, nei žalos 2000 metais Vyriausybė neturės. Nes nuo 2000 m. sausio 1 d. yra priimta Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisa ir dividendai išmokami iš laisvojo pelno likučių, apmokestinami 29% ir iš tos sumos atimama kaip apmokestintas pelnas 24%. Ir vienintelis dalykas, kuriam turės įtakos, tai ar mokėti dividendus, ar skatinti, kad pelnas liktų įmonėje kaip apyvartinės lėšos, kurių labai trūksta įmonėms, nes dabar įmonės dūsta dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir mažina darbo vietas. Jeigu mes priimsim 24% tarifą, tai čia nedidelis skirtumas, lyginant su 29%, ir faktiškai mes skatinsim turtinguosius pasiimti sau dividendus, dėti tuos dividendus į bankus, dar uždarbiauti, bet jokiu būdu neskatinsim, kad pelnas liktų įmonėje kaip apyvartinės lėšos. Čia labai rimtas politinis sprendimas, ir aš manau, kad jam nepritarta tik dėl blogo esmės išaiškinimo. Paprasčiausiai politikai nesuprato to reiškinio prasmės, o Finansų ministerija nepasistengė Vyriausybėje nei premjerui, nei finansų ministrui išaiškinti tuos pranašumus, kuriuos mes gaunam pritaikydami tą 5% tarifą.

Dabar yra išdalinta medžiaga apie estus, kurie pritaikė nulinį variantą. Mums irgi reikėtų taikyti nulinį variantą. Bet aš jau aiškinau, kad nulinio varianto mes dabar galutinai dar negalim taikyti, nes neperėjom prie visuotinio deklaravimo ir norim garantuoti įmonių apskaitą, kad nebūtų piktnaudžiavimo, reikia palikti tą simbolinį mokestį, tuos 5% tik tam, kad būtų Mokesčių inspekcijai garantuota apskaita. Bet jeigu norim, kad įmonėms liktų pelnas kaip apyvartinės lėšos ir kad būtų kuriamos darbo vietos, aš siūlyčiau visiems politikams, šiandien dalyvaujantiems Seimo posėdyje, balsuoti už 5% tarifą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar suteikiu žodį K.Skrebiui. Tik dar primenu, kad Biudžeto ir finansų komitetas pritarė abiem tarifams: gruodžio 7 d. – 24%, gruodžio 10 d. – 5%. Suteikiu žodį K.Skrebiui. Seimo narys K.Skrebys argumentuoja savo pataisą.

K.SKREBYS. Aš nenorėčiau kartoti to, ką pasakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė. Tačiau aš padauginau tą medžiagą, tuos agentūros pranešimus, kuriuose kalbama apie Estijos patirtį, ir pasistengiau išplatinti Seimo nariams. Tarkim, Estijos finansų ministras labai aiškiai pažymi, kad priėmus tokį įstatymą arba analogišką, kaip aš siūlau, pataisą pagerės šalies ekonominis augimas ir bus padidintas konkurencingumas kelyje į Europos Sąjungą. Kitas dalykas, į kurį aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, yra tas, kad netgi tokios valstybės kaip Estija… tai yra tokios valstybės kaip Suomija, kur yra daug palankesnis investicijų klimatas ir saugumo sąlygos visiškai kitokios, yra susirūpinusios dėl pataisos, kurią priėmė Estijos parlamentas, nes yra reali grėsmė, kad investicijos gali nutekėti iš Estijos į Suomiją. Tai ką jau kalbėti apie kitas Baltijos valstybes, tokias kaip Latvija ir Lietuva. Šiame pranešime atsispindi ir Latvijos susirūpinimas, kur yra inicijuojamas trijų Baltijos valstybių ministrų susitikimas. Deja, mūsų šalyje tvyro olimpinė ramybė ir niekas nereaguoja, mano supratimu, nelabai yra rūpinamasi, kokios bus pasekmės, jeigu nebus atsižvelgta į šiuos argumentus.

Kitas dalykas, tai yra platinami klaidinimai, kad neva tai skirta įmonių savininkų naudai, kurie galės pasiimti neribotais kiekiais dividendus. Aš norėčiau priminti, kad dividendai yra apmokestinti ir tokios grėsmės nėra. Aš manau, kad jeigu net būtų atmesta šita pataisa, praeis labai nedaug laiko, kai vieni ir kiti finansų ekspertai atsitokės ir mes turėsime grįžti prie šitos pataisos svarstymo. Aš manau, kad tą geriau padaryti anksčiau.

PIRMININKAS. Dėl šios pataisos suteikiu žodį Ministrui Pirmininkui ir Seimo nariui A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, man visai neseniai teko susitikti su Estijos Ministru Pirmininku Martu Laru ir aptarti abiejų valstybių ūkinę ir ekonominę situaciją bei artimiausius veiklos planus. Turiu pasakyti, kad iki to sprendimo, kurį dabar priėmė Estija, Estija juridinių asmenų pelno mokesčio srityje buvo atsilikusi nuo Lietuvos. Jie dabar padarė vieną žingsnį, kuriuo pasivijo mus, tai yra iki šiol Estijoje buvo apmokestinamas ir investuojamas pelnas. Pas mus tas buvo neapmokestinama jau gana seniai, t.y. reinvestuojamam pelnui buvo taikomas nulinis pelno mokestis. Estai dabar padarė tą patį, ką ir mes, toje medžiagoje, kurią čia išplatino kolega K.Skrebys, apie tai ir kalbama, kad nutarė panaikinti įmonių pajamų mokestį gautam iš reinvesticijų pelnui, t.y. reinvestuojamam pelnui. Galbūt jie yra pažengę šiek tiek toliau, man atrodo, jie plačiau traktuoja investuojamą pelną. Mes pasiruošę tai svarstyti, tačiau nenorėtume priimti skubotų sprendimų, kokius dabar mums siūlo daryti, nes tai atsilieps, be abejo, ir biudžetui. Bet mes esame numatę, kad metų viduryje grįšime prie 2000 metų biudžeto pataisų svarstymo, ir tada galėtume galvoti ir apie kai kurias pataisas mokesčių politikoje. Bet kokiu atveju tokie sprendimai turi būti gerai parengti. Siūlyčiau dabar nepritarti K.Skrebio pataisai.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar pritariame K.Skrebio pataisai, kurios esmė – juridinių asmenų pelno mokestį mažinti ne iki 24%, kaip siūlo Vyriausybė, o iki 5%. Vyriausybė šiam siūlymui nepritaria. Registruojamės.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsuojame dėl Seimo nario K.Skrebio pataisos. Jai pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už – 8, prieš – 36, susilaikė 20. Taigi pataisai nėra pritarta. Ar galime dabar šiam įstatymo projektui pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo gruodžio 7 d. Biudžeto ir finansų komiteto sprendimui pritarti 24%. Repliką po balsavimo G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Jeigu leistumėte, truputį paaiškinčiau, kam ta pastaba reikalinga ir kiek mes pralaimim dešimčių ir šimtų milijonų, nepataisę tos klaidos, kuri yra dabartiniame įstatyme. Šiais metais bet kokios išmokos iš pelno yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Tai yra šiuo atveju kalbam apie tai, kad neapmokestiname lėšų, skiriamų darbo vietoms sukurti. Jau šiandien bet kokios investicijos į įmones, įmonės investicijos į tą patį juridinį vienetą irgi yra neapmokestintos. Apmokestinama yra tik tada, jeigu įmonė investuoja į dukterinę įmonę arba į kitą lygiagrečią įmonę. Kitaip tariant, įstatymas yra netobulas: jeigu įmonė investuoja į tą pačią įmonę, tai ji pelno mokesčio nemoka, jeigu investuoja į dukterinę įmonę – moka.

Ką dabar daro mūsų verslo pasaulis? Aš norėčiau atkreipti Finansų ministerijos dėmesį, gal ji galėtų paskaičiuoti. Šiuo metu, siekdami aplenkti įstatymo netobulumą, daugelis verslininkų registruoja užsienio kompanijas, perduoda savo akcijas vadinamajai holdingo kompanijai, sumoka kitai valstybei 50% pajamų mokesčio už dividendus ir reinvestuoja į savo dukterinę įmonę. Jeigu mes paskaičiuotume, kiek šimtų milijonų mes prarasime dėl šio įstatymo netobulumo, tai mes pamatysime, kad šiuo atveju mes ne sutaupom pinigų, o mes paprasčiausia juos prarandam. Čia reikėtų ne politikuoti, o reikėtų ramiai pasižiūrėti ir sutvarkyti, kad nesvarbu, ar tu investuoji į tą patį juridinį vienetą, ar investuoji į dukterinę įmonę, turi būti taikomos tos pačios apmokestinimo sąlygos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, 1-9d, projektas Nr.P-2190(3) – Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę. Ruošiasi K.Prunskienė, kalbėsianti Ekonomikos komiteto vardu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Vyriausybės pateiktą Kelių fondo įstatymo pakeitimą, kuriuo mažinami akcizo atskaitymai į Kelių fondą. Biudžeto ir finansų komitetas tokiai pataisai nepritarė. Kodėl nepritarė? Todėl, kad Kelių fondas yra labai svarbus Lietuvos investicinių projektų šaltinis. Tai dar tas šaltinis, kuris užtikrina investicijas į pagal tarptautines sutartis vykdomus projektus, į “Via Baltica” projektą, kuris buvo numatytas ir aptartas, bei kitus projektus. Projektai sudaro labai didelius Lietuvos pranašumus, infrastruktūros pranašumus, kurie leidžia pritraukti ir turistus, ir investicijas. Nors tai ir minimalus mažinimas, nedidelė mažinimo suma, tą sumą buvo galima to fondo sąmatoje, kai Vyriausybė tvirtina sąmatą, numatyti, kad reikia perduoti Kaimo rėmimo fondui. Jokios ten problemos nebuvo, nes viskas Vyriausybės rankose. Vyriausybė tvirtina ir vieną, ir kitą sąmatą, todėl viską galėjo išspręsti, bet paprasčiausia daroma taip, kad būtų priimtas dar vienas Lietuvą kompromituojantis Seimo sprendimas. Aš tai traktuoju kaip Seimą kompromituojantį pasiūlymą. Prašau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, taigi jūsų komiteto išvada aiški – pritarti. 35% – jūsų projektas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybė tai 33…

PIRMININKAS. Taip, bet mes kalbame dėl jūsų projekto dabar, nekalbam dėl Vyriausybės.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes siūlėme, kad nepritartume Vyriausybės projektui. Aiškinu. Mes siūlome palikti 35%, kaip dabar yra, nes augimas ten buvo numatytas. Dabar esant sunkioms sąlygoms mes to augimo neduodame, bet prašome tik nemažinti. Tik nemažinti. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo palikti 35%, bet iš esmės yra ir Vyriausybės, ir jūsų pataisa, kur siūloma 32%. Aš ir kalbėjau apie tuos 32%.

PIRMININKAS. Kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto variante, įregistruotame gruodžio 13 d., siūloma 2000 m. 35%. Dėl to kalba Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komiteto nuomonė šį kartą sutampa su Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, t.y. komitetas balsavo, kad atskaitymai būtų nemažinami iki 32%, kad atskaitymo dydis paliktas toks pat kaip ir šiemet. Pagal įstatymą, beje, jau nuo kitų metų tie atskaitymai turėjo būti net 45%. Todėl palyginus su įstatymu Vyriausybės variantas mažina atskaitymų dydį net 12 procentinių punktų. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia Kelių fondas šiemet negavo didelės sumos, metų rezultatai kol kas nesuskaičiuoti, bet, manome, apie 100 mln. litų. To niekaip nebus galima perkelti į kitus metus, turint omeny net ir tą pasiūlymą, kuriam pritaria abu komitetai. Kita vertus, toje dalyje, kur Kelių fondas sudaromas pagal realizavimo įplaukas, kritus ekonomikai, kritus skaičiavimo bazei, kur pusę procento, irgi mažėja, o dabar, kai mažinamas akcizų procentas realizavus benziną, dyzelinius degalus bei tepalus, mažėja ir bazė, ir atskaitymo procentas, ir tie mažinimai vienas kitą sustiprina, kaip ir susidaugina. Būtent tokį metodinį argumentą aš aptariau per svarstymą ir su Finansų ministerijos atstovais, kurie negalėjo paneigti, kad toks išeina rezultatas metodiškai, t.y. dviejų į neigiamą pusę einančių veiksnių tarpusavio sąveikos ir sustiprinimo reiškinys.

Taigi tikrai pritarčiau būtent tam siūlymui, kad turėtų būti paliktas toks procentas kaip buvo, turint omeny visus kitus nepalankius veiksnius, kurie jau ir taip mažina atskaitymus, plius nekompensuojamą šių metų nepriemoką. Todėl vienu metu padaryti tokį ryškų sumažinimą būtų labai rizikinga. Lietuva, kuri garsėjo regione ir, sakyčiau, net Europoje gana gera transporto infrastruktūra, gerais keliais, nurėždama labai didelę dalį iš šio fondo, rizikuoja prarasti tą lygį, kurį ji yra pasiekusi. Todėl labai prašau kolegų pritarti abiejų komitetų pasiūlymui ir palikti atskaitymų procentą, turint omeny, kad kiti veiksniai nuo šio fondo jau nurėžia gana didelę sumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas L.Sabutis. Po to bus bendroji diskusija. Joje žada dalyvauti K.Šavinis, kalbėsiantis Centro frakcijos vardu.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes, svarstydami kitus projektus, taip pat svarstėme ir šį Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Komitete buvo balsuojama dėl to, ar reikėtų keisti tą dalį, kuri yra atskaitoma iš valstybės biudžeto į Kelių fondą, ar nereikėtų. Komiteto nuomonė yra ta, kad reikėtų palikti galiojančią nuostatą, tą dydį ir atskaitymų nemažinti, nes nuo to labai priklauso ir tai, kiek klius savivaldybėms.

Kita vertus, mes turime atsakymą, Seimui yra išdalytas pakartotinis Vyriausybės sprendimas, kad Vyriausybė nepritartų tokiam pakeitimui, o siūlo tuos 32%, nes Lietuvos Respublikos 2000 m. valstybės biudžeto pajamos sumažėtų 30 mln. Mums taip pat yra žinoma, kad ta dalis yra skiriama kaimui. Svarstant, šiaip ar taip, ir keliai, ir kaimas, ir ta procentinė dalis tartum tampa savivaldybių reikalais. Tačiau komiteto nuomonė vis dėlto yra tokia, kad jeigu susilpnėtų atskaitymo dalis, tai iš esmės sumažėtų parama ir savivaldybėms, ir keliams, ir, sakyčiau, apskritai. Prisidedu ir prie kitų kalbėjusių motyvų. Mūsų komitetas balsuodamas nepritarė šiam projektui ir šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį K.Šavinį.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atrodo, lyg ir nebevertėtų tiek daug kalbėti apie Kelių fondą, bet vis dėlto tai paskatino paskutinis ir jūsų, pone posėdžio pirmininke, pasiūlymas, kuriuo teikiate Kelių fondo mažinimą iki 32%.

PIRMININKAS. Tai yra Vyriausybės nuomonė, kolega, formaliai įregistruota mano.

K.ŠAVINIS. Nežinau, aš matau, kad A.Vidžiūno. Taigi, kaip sakoma, prie to klausimo užkliuvo už varčios ir vėl iš pradžios. Manau, kad vis dėlto toks siūlymas, kalbu apie 32% mažinimą, tikrai neparemtinas, reikėtų sutikti įšaldyti atskaitymus 35% lygio tik dėl to, kad būtų įvertinta sunki valstybės padėtis. Šiaip jau pagal įstatymą buvo numatyta, kad 2000 metais atskaitymai nuo tos mokesčių dalies turėjo padidėti iki 45%. Aišku, sunki valstybės padėtis verčia taip daryti. Tam pritaria Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Žodžiu, palikti atskaitymus 35% lygio, kaip yra dabar pateikta, tam pritaria ir Centro sąjungos frakcija. Tokiu atveju kelių finansavimas gerokai pablogės, nes reikės grąžinti skolas už atliktus darbus šiais metais, o kitais krizės metais sumažėjus kuro sunaudojimui, tai rodo eismo intensyvumo keliuose mažėjimas, taip pat sumažės įplaukų į Kelių fondą. Daug kam šiandien atrodo ir taip teigiama, kad nereikia žlugdyti bent vienos ūkio srities – kelių. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad susiklosčius tokiai situacijai kelių būklė vis dėlto blogėja. Gal nespecialistai to ir nepastebi, gal kai ką klaidina gražus, kokybiškas kelio dangos ir kelio kraštų nužymėjimas atitinkamais dažais ir atšvaitais. Tai būtina eismo saugumo priemonė. Tokios priemonės leidžia sumažinti avaringumą per 30%. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į asfalto keliuose, netgi automagistralėse, atsirandančias ryškias deformacijas, plyšius, ne tik pastebimus, bet ir jaučiamus važiuojant. Čia jau nebereikia specialisto akies. Kelių fondo mažinimas tiesiogiai paveiktų transporto tiesiogines išlaidas – sumažėtų tranzitinis eismas, o kartu ir įplaukos į biudžetą. Centro sąjungos frakcija mano, kad įšaldymas atskaitymų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir tepalus turėtų būti 35% lygio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi diskusija dėl Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2190(3) yra baigiama. Dabar mes turėtume susitarti, ar pritariame šiam Biudžeto ir finansų komiteto projektui po svarstymo. Jeigu pritarsim po svarstymo, kalbėsime dėl pataisų. Galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariam. Gerbiamieji kolegos, E.Kunevičienė jau buvo tribūnoje ir gana griežtai įvertino 32%, kuriuos formaliai teikiu aš, kaip Seimo narys, ir kurie išplaukia iš Vyriausybės nuomonės. Gerbiamieji kolegos, ta diskusija 32%–35% dar nėra baigta, taigi pataisa yra formali. Ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie manytų, kad šią pataisą reikia svarstyti? Gerbiamieji kolegos, jeigu 10 Seimo narių paspaus mygtuką “už”, mes Vyriausybės nuomonę ir mano pataisą svarstysim. Gruodžio 15 d., gerbiamieji kolegos, šita pataisa yra pateikta. Tai jau yra antrasis variantas, iš kurio išnyksta žodelis “nuo”. Ir galėtų likti, kad 32% reglamentuoja tik 2000 metus, bet nereglamentuoja 2001 metų. Šiandien dar tik svarstymas, kolegos.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, taigi ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie manytų, kad reikėtų svarstyti 32% skaičių?

39, gerbiamieji kolegos, yra. Taigi aš dar sykį sakau, formalioji mano pataisa. Kas kalbėtų dėl motyvų? A.Kubilius norėtų paremti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš norėčiau padėkoti visoms frakcijoms, kurios parėmė principinę Vyriausybės poziciją, kad kitais metais nereikėtų didinti atskaitymų nuo akcizų į Kelių fondą, t.y. liktume prie 35%, tų, kurie yra šįmet. Vyriausybė taip pat siūlo iškelti kelių ūkininkams tiesimo programą iš Kelių fondo ir tai perkelti į bendrą žemės ūkio nacionalinę programą, tuos pinigus naudojant ir kitiems žemės ūkio reikalams. Todėl ir yra pasiūlyta sumažinti atskaitymus iki 32%. Tie 3% yra susiję vien su tais 28 mln., kurie yra skiriami kelių ūkininkams tiesimo programai. Siūloma kitais metais tokios programos į Kelių fondo sąmatą neįrašyti ir šituos pinigus naudoti bendrai žemės ūkio paramos programai. Jeigu bus atsisakyta paremti A.Vidžiūno pateiktą pataisą, kuri sutampa su Vyriausybės pozicija, teks iš tų nedidelių pinigų, kurie yra skirti žemės ūkio rėmimui, dar atimti 28 mln. Todėl siūlau pritarti A.Vidžiūno pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką premjeras pasakė, tai, žodžiu, sumaišė visiems protus. Vienais metais vienaip daroma, kitais metais – kitaip, trečiais metais – dar kitaip. Vis dėlto nepasikeitė, man atrodo, Seimas ir Vyriausybė vykdo Vyriausybės tęstinumo programą. Tai kodėl mes čia makaluojam? Čia jau kalbėjo specialistai, Seimo nariai, politikai, kurie vis dėlto mato problemas ir keliuose, kurios yra ir kur reikalingos investicijos. Keliams tiesti yra skolinamos lėšos, paimti kreditai, yra didžiulės šių metų ūkio subjektų skolos. Taigi mažinti Kelių fondo šiuo metu, kai tokia yra ir kelių būklė, ir toks didelis kiekis, nepriteklius asignavimų, jokiu būdu negalima. Aš pasisakau prieš tokią pataisą.

PIRMININKAS. Taigi vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Kviečiu registruotis. Gerbiamieji kolegos, šiandien įregistruotas patikslinimas, išbraukiantis žodelį “nuo”, siūlytų, kad tiktai kitais metais būtų kalbama apie 32%. Tam pritarė ir Vyriausybė. O 2001 metų mes dabar nereglamentuotume. Taigi aš siūlyčiau balsuoti dėl tos pataisos, kuri įregistruota šiandien 11.20 val. Registruojamės.

72 Seimo nariai užsiregistravo. Taigi, kas pritartų kitų metų atskaitymams į Kelių fondą 32% akcizų pajamų, balsuoja už, kas mano, kad ne 32%, o didesnis skaičius turėtų būti, – prieš arba susilaiko. 32% – už, kiti – kitaip. Už – 42, prieš – 22, susilaikė 6. Pataisa yra priimta. Tuo šio projekto svarstymą ir baigiam.

 

Valstybės skolos įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2194* (svarstymas)

 

Kolegos, dar liko projektas Nr.P-2194 – Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, kaip ir buvo įrašyta Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) rinkimų programoje – siekti valstybės biudžeto be deficito, tai atitinkamai ir buvo priimtas Valstybės skolos įstatymas, kuriame buvo leista Vyriausybei skolintis tik piniginiams srautams sureguliuoti, o išlaidas daryti pagal surenkamas pajamas. Tačiau kadangi šiais metais pajamų surinkimas yra visiškai sutrikdytas, tai dabar Vyriausybė pasiūlė vėl leisti valstybės biudžetą daryti deficitinį, t.y. leisti skolintis einamosioms išlaidoms.

Biudžeto ir finansų komitetas, nematydamas dabar kitos išeities, pritaria, bet pritaria, kad tai būtų vieneriems metams, tai yra 2000 metams, atsižvelgiant į Rusijos krizę, į vyriausybių keitimosi krizę ir kitas pasekmes. Siūlome pritarti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui leisti 2000 metams turėti deficitinį valstybės biudžetą.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu kalbėti diskusijoje Seimo narį Alg.Butkevičių.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kai kuriems savo kolegoms priminti tą laikotarpį, kai svarstėme Valstybės skolos įstatymo projektą tuo metu, dabar jis vadinasi Valstybės skolos įstatymas. Tada daugelis šioje tribūnoje sakė, kad vis dėlto neteisinga išbraukti tam tikrą nuostatą neleisti pačiai Vyriausybei ar valstybei pasiskolinti biudžeto deficitui finansuoti. Kai vyko šio įstatymo projekto pateikimas arba, teisingiau, Valstybės skolos įstatymo 4 straipsnio pakeitimas, dar kartą priminiau, kad ekonomistai tikriausiai 1998 metais yra pasakę, jog jokiais įstatymais negalima reglamentuoti tam tikros valstybės skolinimosi politikos. Norėčiau priminti tam tikrą ekonominės teorijos išvadą, kad ta Vyriausybė, kuri priima įstatymus, draudžiančius Vyriausybei skolintis, sau užsideda pinkles ant kaklo. Tai yra gerai žinomų pasaulyje ekonomistų pasakytos mintys.

Vis dėlto reikėtų labai stipriai padiskutuoti, ar tik 2000 metams valstybės biudžeto deficitui finansuoti reikia įrašyti tą nuostatą. Mano pasiūlymas, kad nebūtų tų 2000 metų, tiesiog būtų įrašyta nuostata, suteikianti teisę Lietuvos Respublikai valstybės biudžeto deficitui finansuoti, nenurodant tam tikrų metų, nes niekas negali šiandien teigti, jog kitais metais ekonomika labai stipriai pagerės ir 2001 metų biudžetas bus nedeficitinis. O kas gali garantuoti, kad neįvyks tam tikrų stichinių nelaimių? Kaip tuo metu bus elgiamasi? Ar bus vėl priimamas specialus įstatymas tam tikrai problemai spręsti tam tikru laikotarpiu? Vis dėlto manau, kad yra žengtas pirmas teigiamas žingsnis svarstant šio įstatymo pataisas. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijos baigiamos. Kolegos, ar galime dabar pritarti komiteto siūlomam variantui? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, bet dar žodžio prašo Ministras Pirmininkas A.Kubilius. Aš labai atsiprašau, kolega, dar kartą mėginkite įjungti mikrofoną. Ministras Pirmininkas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Mes dar sykį apsvarstysime šį įstatymą rytoj Vyriausybės posėdyje ir turbūt pateiksime priėmimui savo kai kuriuos patikslinimus. Iš tikrųjų reikėtų manyti, kad valstybės skolinimasis bus naudojamas visam fiskaliniam deficitui finansuoti, ir kažin ar fiskalinis deficitas 2001 metais bus nulis ir nereikės skolintis ir refinansuoti iš anksčiau paimtų paskolų. Mes diskutavome ir vakar su ponia E.Kunevičiene. Manau, kad rytoj mes paieškosime paties geriausio sprendimo ir pasiūlysime Seimui pataisą.

 

Seimo nutarimo "Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario" projektas Nr.P-2240 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Taigi dabar pritariame po svarstymo. Ačiū, kolegos. Dar vienas pagrindinės darbotvarkės klausimas ir paskui dar keli rezerviniai. Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario” projektas Nr.P-2240. Šį projektą pateikia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario” projektas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, mes Seime sudarome ir tvirtiname Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Ji buvo sudaryta ir patvirtinta, tačiau prieš kurį laiką vienas tos komisijos narys – advokatas Z.Juknevičius nusprendė, jog jam geriau pasitraukti, kad nebūtų kokių nors priekaištų dėl galimo interesų konflikto ir panašiai, nes jo žmona yra mūsų kolegė Seime ir dabar tapo Seimo Pirmininko pavaduotoja. Tai visai suprantamas sprendimas, bet jis vėl padarė mums vakuojančią vietą toje komisijoje. Mano pareiga teikti, taip pat kaip ir buvau teikęs Z.Juknevičių, teikti narį į šią komisiją. Aš dabar teikiu jums (kaip matote iš potvarkio projekto, iš nutarimo projekto) Teisės instituto direktorių A.Dapšį. Manau, daugelis iš mūsų jį pažįstame kaip bendradarbį mūsų komitetuose rengiant įstatymų projektus, ypač tuos, kurie susiję su vaikų teisėmis, su žmogaus teisėmis. Jis yra nepilnamečių teisėtvarkos klausimų ir apskritai žmogaus teisių ir laisvių specialistas, yra labai patyręs teisininkas. Aš džiaugiuosi, kad jis sutiko priimti mano pasiūlymą tapti šios komisijos nariu.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, jūsų niekas nenori paklausti. Gal galėtume sutarti, kad šiandien ir priimtume šį nutarimą?

V.LANDSBERGIS. Turbūt būtų visai gerai, nes komisija susirenka, kartais trūksta vieno nario, kaip aš girdėjau, o kai dar vieno trūksta, tai jiems keblu priimti sprendimus. Būtų geriausia, kad komisija kuo greičiau būtų visos sudėties.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai po pateikimo pritariame projektui, ar ne? Ar galime šiandien šį nutarimą priimti? Kolegos, esmė – patvirtinti A.Dapšį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Bendruoju sutarimu ypatingos skubos tvarka mėginame priimti šį nutarimą. Ar kas kalbėtų? Ne. Kandidato kvalifikacijos ir moralė nekelia abejonių. Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario”. Tada kreipiuosi į ministrą V.Dudėną, jis dar turėtų būti čia. Ministras V.Dudėnas galėtų pateikti rezervinį trečiąjį klausimą. Kol kas registruojamės, kolegos.

Iš viso užsiregistravo 53 Seimo nariai. Ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario”? Pradedame balsuoti.

Už – 49, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Ponas A.Dapšys skiriamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Dėkui.

 

Komercinių bankų įstatymo 6 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2227 (pateikimas)

 

Rezervinis trečiasis klausimas. Kolegos, posėdis jau turėtų baigtis, bet aš dar kviečiu jį truputį pratęsti, kad kokį vieną kitą rezervinį klausimą apsvarstytume. Taigi rezervinis trečiasis klausimas – Komercinių bankų įstatymo 6 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2227. Šį projektą pateikia viceministrė D.Grybauskaitė.

Prašom, ponia viceministre.

D.GRYBAUSKAITĖ. Labai trumpai ir nelabai daug pakeitimų. Pagrindiniai du tikslai: kad užsienio bankai Lietuvoje galėtų steigti savo padalinius, taip pat praplečiame rizikos normatyvų arsenalo sąvoką. Taigi 6 straipsnį papildome vienuoliktąja dalimi, kurios toks tekstas: “Užsienio banko filialai arba skyriai Lietuvos banko nustatyta tvarka turi teisę steigti savo padalinius kitoje nei jo buveinė vietoje ir atlikti visas filialo arba skyriaus nuostatuose numatytas operacijas, jeigu tai numatyta filialų (skyriaus) nuostatuose”.

26 straipsnio papildymas: 5 įrašome “didelių paskolų”, o 6 – “kiti neprieštaraujantys Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms Lietuvos banko teisės aktais nustatyti normatyvai”. Viskas.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia viceministre, jūs labai konkreti. Aš negaliu įjungti kompiuterio. J.Listavičius, matau, tikrai norėtų klausti. Gerbiamasis kolega, prašom klausti per šoninį mikrofoną. Atsiprašau dėl visų sukeliamų nepatogumų.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėjau klausti dėl 2 straipsnio 6 punkto. Ar nereikėtų skliausteliuose nurodyti kitus pagrindinius priežiūros momentus?

D.GRYBAUSKAITĖ. Ta prasme, išvardyti visus normatyvus.

J.LISTAVIČIUS. Bent dalį.

D.GRYBAUSKAITĖ. Bent dalį. Galime išaiškinti ir susmulkinti Bazelio reikalavimus. Be abejo. Bet…

PIRMININKAS. Galima, bet. Dėkui, ponia viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame. Toliau svarstys Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. O svarstysime, sakau, gal pavasario sesijoje, gal vasario pradžioje. Jeigu anksčiau sutarsime… kaip komitetas su Finansų ministerija susitars. Preliminariai kalbu apie pavasario sesiją. Ačiū.

 

Seimo rezoliucijos "Dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemos sprendimo" projektas Nr.P-2242 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Gerbiamieji kolegos, rezervinis 11 klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemos sprendimo” projektas Nr.P-2242. Pateikia Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom, kolega.

R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Dėl situacijos Čečėnijoje. Norėčiau Seimui pateikti rezoliuciją dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemų sprendimo. Manau, kad ši rezoliucija iš principo turi dar vieną kreipimąsi, kuris turėtų būti svarstomas Jungtinių Tautų Organizacijos Dekolonizacijos komitete. Aš ir norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šia rezoliucija siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Čečėnijos statuso svarstymą Jungtinių Tautų Organizacijos specialiame politikos ir dekolonizacijos komitete.

Manau, kad situacija Čečėnijoje yra nepaprastai grėsminga, nepaisant įvairių šalių ir tarptautinių organizacijų priemonių, kurios turėtų padėti nutraukti karą ir taikių gyventojų naikinimą. Kol kas tai neduoda efekto. Manau, kad šis kreipimasis į Jungtinių Tautų minėtą komitetą turėtų tam tikrą poveikį ir teigiamą reikšmę situacijos sprendimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Norėčiau paklausti dar vieną klausimą. Na, rezoliucijos yra silpnas poveikis. Galų gale mūsų akyse vyksta tautos genocidas, t.y. karinis nusikaltimas. Ar mes negalėtume inicijuoti kokio nors dokumento kreiptis į tarptautinį tribunolą, kuris nagrinėtų… ten vykdančius asmenis traktuotų kaip karinius nusikaltėlius? Ačiū.

R.KUPČINSKAS. Dėkoju, kolega, už klausimą. Turiu pasakyti, kad tokie kreipimaisi jau yra. Vien Lietuvoje yra surinkta 5 tūkst. parašų, kad nusikaltimų vykdytojai – ar tai būtų politiniai veikėjai, ar karinių sluoksnių atstovai, vadovai – turėtų būti įvertinti arba teisiami Hagos tribunole už čečėnų tautos genocidą. Jau yra daroma. Beje, šis kreipimasis… Ne tiktai parašai, bet ir mūsų parlamentinė ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė kreipėsi. Tokių kreipimųsi yra nemažai, ir ne tik mūsų šalyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar kas norėtų dalyvauti mūsų diskusijoje dėl šio dokumento? Nėra norinčių dalyvauti mūsų diskusijoje. Ar galime jį dabar priimti? Registruojamės, mielieji kolegos, ir balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją “Dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemos sprendimo”. Registruojamės.

Posėdyje dalyvauja 37 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimsime Seimo rezoliuciją “Dėl viešo ir visapusiško Čečėnijos problemos sprendimo”. Kas būtų už priėmimą, kolegos?

Už – 36, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat. Rezoliucija priimta.

 

Seimo nutarimo "Dėl "Būsto" kreditavimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos šalyje" projektas Nr.P-887(3) (pateikimas)

 

Kolegos, kadangi dar turime iki 14 valandos laiko, kviečiu dabar svarstyti rezervinį 8 klausimą – Seimo nutarimo “Dėl būsto kreditavimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos” projektą Nr.P-887(3). Šį projektą pateikia Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, “Būsto” programa ir kreditavimo mechanizmas buvo pradėti įgyvendinti jau 1997 metais. Tačiau iki šiol tuo tikslu nepanaudojami užsienio finansiniai ištekliai, kreditinės linijos, o vietiniai bankai paskolas duoda tik 10–12 metų, todėl piliečiams tenka (…) skirti daug savo biudžeto pajamų kasmet grąžinant paskolas ir mokant nors ir 5% palūkanų. Visiškai nesprendžiamos socialiai remtinų žmonių būsto nuomos iš savivaldybių butų fondo sąlygų problemos, kurių sprendimas leistų geriau mobilizuoti tiek finansinius išteklius, tiek miestų statybų ir remonto darbų potencialą, taip pat didinti darbo vietų skaičių, kas visada yra aktualu. Kartu būtų efektyviau panaudojamas jau turimas pastatų ir butų fondas, būtų efektyvesnis jų priežiūros vykdymas bei sprendžiamos socialinės žmonių problemos.

Šio Seimo nutarimo tikslas – mobilizuoti ir efektyviau panaudoti valstybėje esančius finansinius išteklius, taip pat užsienio kreditines linijas, sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams realiai gauti paskolas su palankiomis (pagal šeimų pajamas) palūkanomis būstui įsigyti arba statytis, siekiant išspręsti svarbią socialiai remtinų žmonių būsto problemą, sudaryti galimybę savivaldybėms gauti ilgalaikes lengvatines paskolas iš bankų butams įsigyti ir tuos butus nuomoti socialiai remtiniems asmenims, tuo pagrindu išplėsti gyvenamųjų namų statybos darbų apimtis, kurti specializuotas darbo vietas, kurios būtų skatinamos per mokesčių sistemas.

Priėmus nutarimo projektą visos suinteresuotos institucijos (ministerijos, savivaldybės, Lietuvos bankas bei šalies komerciniai bankai) bus skatinamos spręsti socialines žmonių problemas, organizuoti nutarimo projekte nurodytų darbų atlikimą nurodytais terminais ir tam tikromis sąlygomis pagal nustatytą mechanizmą. Įvykdę visas nutarimo projekte nurodytas užduotis ir rekomendacijas, komerciniai bankai, pasinaudodami tuo mechanizmu, galės teikti paskolas, o gyventojai pagal jiems banko pateiktas formas ir kitą instrukcinę norminę dokumentaciją galės sudaryti ilgalaikes (15–25 metams) kreditines sutartis. Taip būtų išplėsta jau pradėjusi veikti “Būsto” programa ir geriau panaudojamas turimas šalies tiek finansinis, tiek darbo potencialas. Kviečiu Seimą pritarti po pateikimo Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Du klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, nutarimo projekte yra daugiau akcentuojamas “Būsto” fondo steigimas. Bet šiuo metu mes žinome, kad pagrindinė problema yra finansiniai ištekliai, ir tuomet fondas bus, o su ištekliais mes žinome, kokia padėtis kitais metais. Kaip tada būtų galima spręsti? Ačiū.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Čia yra kalbama ne apie valstybės biudžeto finansinius išteklius, o apie tai, kad sudarytume palankesnes sąlygas žmonėms skolintis iš bankų kreditinių išteklių. Kiek biudžetas planavo ir praeitais, ir užpraeitais metais skirti palūkanoms lėšų, niekada nebūdavo išnaudojama, nes paprasčiausiai bankų finansiniai ištekliai tokiomis sąlygomis, kokios buvo numatytos… buvo skiriama per mažai, nes moki žmonių paklausa vis dėlto yra labai nedidelė. Mes čia kalbame apie tą kontingentą žmonių, apie tas socialines grupes, kurios turi teisę į valstybės paramą. Taigi aš manau, kad visada valstybės biudžetas skirs tiek lėšų komercinių palūkanų skirtumui dengti, kiek galės, o mes turime sukurti mechanizmą ir tvarką, kad žmonės galėtų geriau pasinaudoti ne biudžeto lėšomis, bet vietinių ir užsienio bankų siūlomomis paslaugomis.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, jūsų pateiktas nutarimo projektas “Dėl “Būsto” kreditavimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos” yra nepaprastai reikšmingas ir, man atrodo, bus priimtas bendruoju sutarimu. Tačiau ar jūs nemanote, kad reikėtų jį prašyti svarstyti ypatingos skubos tvarka? Ačiū.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū už šį pasiūlymą, bet galbūt ypatingos skubos nereikia. Visiškai pakaks normalios tvarkos. Šiuo atveju tikrai prieš Kalėdas ir Naujuosius metus nereikėtų taip ypatingai skubėti.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar pritariame po pateikimo šiam nutarimo projektui? Pritariame projektui Nr.P-887(3). Biudžeto ir finansų komitetas toliau svarstys kaip pagrindinis. Svarstysime po Naujųjų metų, galbūt pavasario sesijoje.

Kolegos, dar galėtume imti (jeigu būtų bendras pritarimas) projektą Nr.P-869(2). Dviejų komitetų: Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto išvada viena – nepritarti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-869(2). Jeigu bendrojo sutarimo nebus, prašyčiau nukelti vėliau. Ar sutarsime dėl išvadų? Ne. Tuomet numatytu laiku, gerbiamieji kolegos. Tada, kai dalyvaus pranešėjas. Tai bus po pietų. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtą.