Penkiasdešimt antrasis (415) posėdis
1999 m. gruodžio 16 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

 

 

1999 m. gruodžio 16 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

 

PIRMININKAS. Labas rytas, mielieji kolegos. Pradedame šios dienos rytinį posėdį. Registruojamės. Registruojamės, kolegos.

Šios dienos darbotvarkė. Viskas sutarta Seniūnų sueigoje, išskyrus tai, kad iškrinta 1-6 klausimas. Komitetas norėtų pasvarstyti vėliau. Į antradienį perkeliami du projektai: Kelių fondo įstatymas ir Valstybės skolos dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Vyriausybė dar norėtų plačiau išnagrinėti siūlomas pataisas ir jų poveikį biudžetui. Kolegos, daugiau kokių platesnių naujienų nėra? Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? (Balsai salėje) Dėkoju. Tada, kolegos, pora tokių techninių dalykų. Noriu paskelbti garbingąją balsų skaičiavimo komisiją, kuri dirbtų tuomet, kai kompiuteris neveikia arba kitais svarbiais atvejais, ir kurios darbas turėtų baigtis 2000 metų sausio viduryje, jeigu pratęsime sesiją. Taigi G.Kirkilas – LDDP, S.Malkevičius – Tėvynės sąjungos frakcija, R.Melnikienė – parašyta Socialdemokratų frakcija, aš kategoriškai neigiu ir sakau, kad Centro frakcija, J.Mocartas – Tėvynės sąjungos ir A.Vaižmužis – iš Jungtinės frakcijos. Kolegos, būkite dėmesingi, būsite pašaukti, kai tiktai prireiks.

Dar vienas dalykas. Kolegos, ateina Kalėdos, ir norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į vieną kalendorių, kurį galima nusipirkti mūsų bibliotekoje, tai yra “Lietuvos jaunieji dailininkai kovoje su vėžiu”. Šį kalendorių yra išleidusi Lietuvos kovos su vėžio liga draugija. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs turėtumėte prieš Kalėdas, kiekvienas iš jūsų po 10 Lt, šie pinigai už kalendorių būtų pervesti Lietuvos kovos su vėžiu ligos draugijai. Taigi, kolegos, kreipiuosi į jus, ypač į Sveikatos reikalų komitetą, kad jis paorganizuotų šiuo reikalus, nes tai būtų graži paramos, labdaros ir širdies akcija. Gerbiamieji kolegos, mūsų knygyne kalendorius “Lietuvos jaunieji dailininkai kovoje su vėžiu”.

 

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 5, 6, 8, 10, 13, 14, 45, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 28, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2129(4*) (priėmimas)

 

Dabar pradedame dirbti pagal mūsų darbotvarkę. Registravomės ką tik. 1a klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir dviejų straipsnių panaikinimo įstatymo projektas Nr.P-2129(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę B.Visokavičienę. Noriu pasakyti, kad mes buvome padarę pertrauką ir po svarstymo yra įtraukti B.Visokavičienės siūlymai, dėl kurių mes sutarėm, ir išdalintas ketvirtasis variantas. Prašom, ponia pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo ketvirtasis variantas nuo aptarto svarstymo metu skiriasi tik tuo, kad buvo įvertintos visos pastabos ir pasiūlymai, kurie buvo pateikti svarstymo stadijoje. Todėl galėtume iš karto priiminėti šį įstatymą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, siūlymų nėra, pataisų nėra, komitetas vienbalsis… Trys skirsniai. Kolegos, ar galėtume priimti skirsniais šį įstatymą? Kolegos, pirmasis skirsnis. Ar kas kalbėtų dėl pirmojo skirsnio? Priimame. Antrasis skirsnis? Priimame. Trečiasis skirsnis – įsigaliojimo reikalai? Priimame. Įstatymas priimamas paskirsniui. Ar kas kalbėtų dėl šio projekto plačiau? Ačiū, ponia pranešėja, kol kas. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekte suderintos Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Valstybinio socialinio draudimo, Invalidų socialinės integracijos, Diplomatinės tarnybos ir Karo prievolės įstatymų pasikartojančios nuostatos. Siūloma išskirti asmenis, kurie draudžiami visai pensijai, ir asmenis, kurie draudžiami bazinei pensijai. Suvienodinamos minėtuose įstatymuose vartojamos sąvokos. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti nereikės Valstybinio socialinio draudimo fondo papildomų lėšų. Papildomai reikia skirti iki 1,7 mln. Lt metams valstybinio biudžeto lėšų globėjų ar rūpintojų, slaugančių visiškos negalios asmenis, draudimui valstybės lėšomis valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai. Pritariu įstatymo projektui, kviečiu balsuoti teigiamai.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra. Kolegos, kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės dėmesingai. Kolegos sklypininkai kairėje pusėje, registruojamės.

82 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi ką tik paskirsniui buvo priimtas Nr.P-2129(4) variantas (ilgo jo pavadinimo neskaitau), kas būtų už tai, kad šis projektas virstų įstatymu, kviečiu balsuoti.

Už – 68, prieš nėra, susilaikė 7. Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 4 straipsnių panaikinimo įstatymas yra priimtas.

 

Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2168* (priėmimas)

 

Šiek tiek vėliau prie šio projekto buvo prisietas projektas Nr.P-2168 – Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas. B.Visokavičienė- pagrindinio komiteto nuomonė ir priėmimas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnį tenka pakeisti dėl prieš tai priimto įstatymo projekto, nes yra keičiama 22 straipsnio trečiosios dalies sąvoka ir ji yra patobulinta. Jai buvo pritarta po svarstymo. Taip pat tarp svarstymo ir priėmimo jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo. Teisės departamentas pastabų taip pat neturi. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Įstatymas turi vieną straipsnį. Ačiū jums už pagalbą. Kas, kolegos, kalbėtų dėl šio projekto? Niekas. Kviečiu dar sykį registruotis ir priimsime šį įstatymą.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto. Kas būtų už tokį įstatymą, kviečiu balsuoti už.

Už – 70, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Ačiū.

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2101(3) (svarstymas)

 

Dirbame toliau, kolegos. Gal jau galėtume pradėti “Sodros” biudžeto reikalus svarstyti? Pradedame, kolegos. 1-2 – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2101(3). Šiandien svarstymas. Kviečiu į tribūną B.Visokavičienę. Pagrindinio komiteto išvada. Paskui kviesiu Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės reiškėjus.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandieną pirmą kartą Seime pagal pakeistą Valstybinio socialinio draudimo įstatymą svarstome Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Iki šiol, tai yra iki 2000 metų, “Sodros” biudžetą formuodavo “Sodros” taryba ir teikdavo Vyriausybei tvirtinti. “Sodros” biudžetas buvo sudaromas vadovaujantis patvirtintomis taisyklėmis, kurios neatitiko tarptautinių reikalavimų. Dabar “Sodros” biudžeto finansinius rodiklius ir jo sandaros įstatymą taip pat tvirtina Seimas.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas turi abejonių dėl “Sodros” biudžeto planavimo pagrįstumo. Mūsų įsitikinimu, jis sudaromas nepakankamai įvertinant realią ūkio būklę, kuri vis tiek turi įtakos vykdant “Sodros” biudžetą. Dėl to “Sodrai” tenka imti paskolas, kad galėtų mokėti pensijas ir kitas išmokas. Dėl šių ir panašių priežasčių pirmasis “Sodros” biudžeto projektas buvo grąžintas tobulinti, ir šiuo metu mes svarstome antrąjį 2000 metų “Sodros” biudžeto projekto variantą. Jis yra subalansuotas, jo pajamos sudaro 4 mlrd. 585 mln. ir 935 tūkst. litų, išlaidos – 4 mlrd. 556 mln. 979 tūkst. litų, ir pajamos viršija išlaidas beveik 29 mln.

Tenka pripažinti, kad tam, jog būtų subalansuotas “Sodros” biudžetas, buvo nueita lengviausiu keliu, tai yra socialinio draudimo sistema papildyta dar viena draudimo rūšimi – draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų. Darbdaviai už kiekvieną apdraustąjį nuo šiol mokės papildomai po 1%. Tai leis padidinti “Sodros” pajamas 25,4 mln. litų, ir kitų metų išlaidos šiai draudimo rūšiai bus 56 mln. litų.

Kitą subalansavimo dalį sudaro įmokų nuo 1% iki 3% tarifo padidinimas ir dirbantiesiems. Tai duos “Sodrai” papildomai dar 262 mln. litų. Taigi “Sodros” biudžetas papildomas šiomis įmokomis (387 mln. litų), o “Sodros” įmokos didinamos nuo 31% iki 34%. Vyriausybė taip pat sprendė ir 1999 metų “Sodros” skolų, kurios sudaro 470 mln. litų, problemą ir pripažino 200 mln. litų valstybės vidaus skola.

2000 metų “Sodros” finansinė padėtis labai priklausys nuo to, ar “Sodros” valdybos darbo efektyvumas bus padidintas surenkant įmokas, vykdant piniginių srautų administravimą. Žinoma, gavus Vyriausybės garantijas “Sodros” įsipareigojimai likviduojant skolas turėtų būti ilgalaikiai. Tada galima būtų tikėtis geresnio negu šiais metais biudžeto vykdymo.

Komitetas pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir siūlo Seimui priimti protokolinį nutarimą, kad Vyriausybė ne vėliau kaip iki 1999 m. gruodžio 22 d. pateiktų Socialinio draudimo įstatymo projektą ir Socialinio ligos ir motinystės draudimo įstatymo projektus, kurie reglamentuotų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įstatymo nuostatas. Šių įstatymų įgyvendinimas svarbus “Sodros” biudžetui nuo 2000 metų sausio 1 dienos.

Be to, kadangi Biudžeto įstatymas buvo svarstomas anksčiau, negu gavome Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo įstatymą, siūlau dar vieną protokolinį nutarimą – pasiūlyti šio įstatymo projekto 2 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte, taip pat įstatymo projekto priedėlio išlaidų 2.5 punkte vietoje žodelio “ar” įrašyti žodelį “ir” išdėstant įstatymo projekto punktą taip: “Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui 1%”. Priedėlio išlaidų 2.5 punktą išdėstyti taip: “Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų”. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar papildomojo Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Biudžeto ir finansų komiteto išvada teigiama. Komitetas pritaria. Kviečiu į tribūną Seimo narę D.Aleksiūnienę. 5 min.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien iš tikrųjų svarstome labai svarbų dokumentą, kurio sėkmingas funkcionavimas vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną Lietuvos šeimą. “Sodros” biudžeto situacija yra bloga. Skolos nuolat didėja. Jeigu 1997 ir 1998 metų pradžioje jos sudarė apie 80 mln. litų, tai 1999 metų sausio 1 dieną – jau 117 mln. litų, o metų pabaigos deficitas numatomas 470 mln. litų. Pagal procentus didžiausias įsiskolinimas yra ligonių kasoms – 60 mln. litų, ir pašalpoms, pensijoms bei kitoms socialinėms išmokoms – 80 mln. litų.

“Sodros” deficito pagrindinė priežastis – lėšų nesurinkimas iš įmokų mokėtojų. Nepaisant įmokų mažėjimo, išmokos nuolat didinamos. Nuo 1996 metų pabaigos iki dabar vien tik socialinio draudimo institucijų mokamų pensijų padaugėjo nuo 880 tūkst. iki 1 mln. 40 tūkst. litų, o prognozuotas darbo užmokestis šiais metais sumažėjo nuo 1150 litų iki 1055 litų.

Manau, kad didžiausią įtaką “Sodros” biudžeto deficitui turėjo įmonių bankrotai. Vien 1998 metais bankrutavo beveik 96 šalies įmonės, o šiais metais apie 150. Darbo neteko beveik 300 tūkst. žmonių. Blogas Socialinio draudimo fondo prognozavimas, planuojamas nerealus išmokų gavėjų skaičius. Vienoms socialinėms grupėms išmokos yra nerealiai mažinamos, o kitoms didinamos.

Aš neanalizuosiu, kaip norėčiau, kad būtų, kokioms grupėms užtektų tų įmokų, kokioms galėtų būti mažiau, tačiau noriu pasakyti, kad šios priemonės, apie kurias buvo minėta ir kurių dabar yra imtasi, kad būtų geriau surenkamas “Sodros” biudžetas, tikrai neduos efekto. Korektyvos, senos sistemos kosmetinis tvarkymas nieko neduoda. Reikia sistemą pertvarkyti iš esmės. Vienas iš sistemos pertvarkymo būdų yra kuo skubiau atlikti pensijų reformą, taip pat ir kitas reformas.

Centro frakcija dėl šių priežasčių Socialinio draudimo fondo biudžetui nepritars.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Sysą.

A.SYSAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau tapo tradicija, kad aš kasmet kalbu svarstant socialinio draudimo biudžetą. Ne išimtis ir šįmet. Labai gerai, kad šiandien mes jau nekalbame, kad biudžetas bus nedeficitinis, nors skaičiai tą rodo. Mes kasmet kalbėdavome apie nedeficitinį biudžetą, tačiau 1998 m. sausio 1 d. mes pasitikome turėdami 81 mln. deficitą, 1999 metais – 170 mln., o šiais metais planavom turėti beveik 500 mln. skolų. Vyriausybė surado 200 mln. Ačiū. Bet tai iš esmės neišsprendžia problemos. Jeigu mes nepadengėm viso jau ilgus metus susidariusio biudžeto deficito, vadinasi, tie 300 mln. pereina į kitus metus ir netgi (tam mes labai nepritariame, tai yra mokesčio didinimui dirbantiesiems 2%) tai neišgelbės: ir toliau vėluos pensijos, toliau vėluos atsiskaitymas su ligonių kasa, vėliau bus išmokami nedarbingumo lapeliai. Todėl aš negaliu pritarti šitam biudžetui, nes, kaip jau minėjau, išvis nebuvo diskusijos apie mokesčio didinimą.

Pirma, buvo pasiūlyta mokesčio perskirstymo tvarka, tai yra 17 ir 15 tarp dirbančiojo ir darbdavio. Po to Vyriausybė vienašališku sprendimu nutarė padidinti mokesčius, bet vėl – kalbama apie vienodą mokesčių naštą visiems, o jeigu mes pažiūrėsim į procentus, iš karto matyti skirtumas. O absoliučiais skaičiais dirbantieji per kitus metus turės papildomai įmokėti 250 mln., darbdaviai – 63. Jau šiandien darbo jėga visiškai nepajėgia sumokėti visų mokesčių, slegiančių juos, o mes toliau didinam mokesčius darbo jėgai. Aš lygiai taip pat netikiu tais skaičiais, kurie pateikti kaip makroekonominiai rodikliai skaičiuojant šitą biudžetą. Nes aš manau, kad tie žmonės, kurie teikia tuos skaičius, nežinau, kuo vadovaujasi, jeigu per du mėnesius skaičiai kardinaliai keičiasi. Aš pasakysiu keletą skaičių.

Ūkio ministerija prognozuoja, kad kitais metais pagal darbo sutartį dirbs mažiau 95 tūkst. dirbančiųjų. Įsivaizduokim šitą skaičių. Šiandien nedarbas 9% ir mes kalbam apie papildomas darbo vietas, užimtumą, o Ūkio ministerija planuoja 95 tūkst., nežinau, kur juos išsiųs ir kas jais rūpinsis. Nes kitas skaičius, kuris yra socialinio draudimo biudžete, tai yra draudimas nuo nedarbo, vadinamasis užimtumo fondas. Mes jam nedidinam lėšų, nors į gatvę, sakykim, bus išmesta 95. “Sodros” skaičiavimais, apie 81 tūkst. žmonių. Ką tie žmonės darys, jeigu jie neturi darbo? Tai našta. Vadinasi, jie nemokės mokesčių, našta socialiniam biudžetui dar padidėja. Aš manau, yra absoliučiai nesubalansuoti skaičiai visais aspektais, nes lygiai taip pat kažkodėl sumažėja ir darbo užmokestis per du mėnesius. R.Pakso Vyriausybės vieni skaičiai, pono A.Kubiliaus Vyriausybės teikti skaičiai yra visai kiti, skirtingi.

Aš manau, kad tie skaičiai, ko gero, paimti iš lubų ir neprognozuojamos šito biudžeto šalutinės pasekmės. Nes jau paminėjau, tie skaičiai, kurie bus darbo rinkoje, tie žmonės, kurie mokės mokesčius… Užimtumo fondui mes neskiriam pakankamai lėšų, jeigu mes planuojam, kad tiek žmonių neturės darbo.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Vyriausybė žadėjo (ir 3 straipsnyje tai parašyta, pirminiuose projektuose svarstant “Sodros” taryboje) socialiniams partneriams, jog Vyriausybė visiškai padengs deficitą. Mes dabar skaitom, kad Vyriausybė vėl palieka. Aš iš viso nesuprantu, kam šitas trečias punktas reikalingas, nes “Sodra” tai darė ir be tokio įrašo įstatyme. Ji skolindavosi komerciniuose bankuose, imdavo kreditus ir mokėdavo palūkanas. Per šiuos metus bus išmokėta daugiau kaip 10 mln. Lygiai tiek pat reikės padengti palūkanoms kitais metais. Aš manau, kad jeigu valstybei tikrai rūpėtų, pabrėžiu, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, tikrai būtų rastos lėšos iš privatizavimo lėšų. Apie tai mes kalbėjom 1997–1998 m. Atėjom iki to, kad ir Privatizavimo fonde neliko lėšų, ir socialinio draudimo biudžete neliko pinigų. Todėl aš negaliu pritarti šitam biudžetui. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijos baigėsi, kolegos. Pasiūlymų nėra. Ar kalbės vienas – už, vienas – prieš? J.Olekas įsijungė pirmasis. Taigi dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau nepritarti teikiamam projektui dėl daugybės motyvų. Pateikimo ir svarstymo metu mes girdėjome iš ponios I.Degutienės, socialinių reikalų ir darbo ministrės, kad šių metų biudžeto deficitas bus dengiamas valstybės skola, tačiau ji minėjo 200 mln., kurie, sakė, bus paskirti proporcingai visoms skolingoms institucijoms. Deja, šiandien mes jau negirdime, kad ta skola… tam tikra dalis bus perduota ir Privalomajam sveikatos draudimo fondui. Privalomojo sveikatos draudimo fonde 90 mln. “Sodros” skola pasilieka. Jau minėjo kolega kalbėdamas, kad iš tikrųjų mes negalime sutikti su tuo, jog didinant atskaitymus į socialinį draudimą pagrindinė našta už šiais metais prarastą 100 mln., kada galiojo įstatymas, neatskaitantis mokesčių į Socialinio draudimo fondą nuo daugiau kaip 3,5 vidutinių atlyginimų uždirbančių darbuotojų, buvo prarasta 100 mln. … Šiandien tie 100 mln. ir papildomos iki 250 mln. lėšos atskaitomos jau iš visų dirbančiųjų, ir iš tų, kurie uždirba ir minimalų atlyginimą, ir negauna net vidutinio atlyginimo. Todėl pritarti tokiam įstatymo projektui aš negalėčiau ir siūlau kitiems Seimo nariams taip pat jam nepritarti.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Nors socialdemokratai čia aktyviai oponuoja teikiamam projektui, bet, kaip matome, patys nieko geresnio negali pasiūlyti, nes jokių pataisų nėra įregistravę. Taigi aš manau, kad tas oponavimas daugiau yra iš principo, nulemtas artėjančių rinkimų, norint sudaryti įspūdį, kad galima sugalvoti kažką geriau. Šitas projektas tikrai yra didelis žingsnis į priekį sudarant “Sodros” biudžetą. Biudžetas nedeficitinis, žinoma, dar visiškai neišsprendžiamos per ankstesnius metus susidariusio “Sodros” biudžeto deficito problemos. Tačiau tolesnis tvarkymas naudojant skolintas lėšas leidžia normaliai funkcionuoti šiam fondui.

Aš tikiuosi, kad gal deficitą šiek tiek padės padengti parduotas vienas kitas prabangus “Sodros” pastatas, pirmiausia Vilniuje, kurie buvo pastatyti tuo laikotarpiu, kai “Sodrai” vadovavo taryba, kurioje aktyvų vaidmenį vaidino ir oponuojantys šitam projektui ponas A.Sysas ir jo kolegos. Taigi nebent galima padėkoti jiems už tai, kad prisidėjo, jog būtų ką parduoti ir dabar spręsti “Sodros” problemas. O tarifo padidinimas yra neišvengiamas, be atsiradusio draudimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, tą, manau, tikrai būtina ir reikėjo anksčiau padaryti. Aišku, reikia didinti ir bendrąjį tarifą, nes didėja pensininkų skaičius lyginant su dirbančiaisiais. Taigi kviečiu palaikyti šį projektą.

PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš, kolegos. Kviečiu registruotis. Dar tik pritarimas po svarstymo. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame po svarstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame po svarstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui? Ar pritariame po svarstymo? Balsuoti pradedame.

Už – 51, prieš – 11, susilaikė 4. Šiam projektui po svarstymo pritarta.

 

Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas Nr.P-2196(2) (svarstymas)

 

Du lydimieji projektai: Nr.P-2196(2) – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas (mes jį tuojau svarstysime) ir Nr.P-2197 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Taigi dabar svarstome šiuos du projektus. Kviečiu į tribūną B.Visokavičienę padaryti pagrindinį pranešimą dėl šių projektų.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Kaip jau minėjau svarstant “Sodros” biudžetą, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas yra susijęs su biudžetu ir jis gana daug papildo “Sodros” biudžetą – 125 mln. Lt. “Sodra” gaus daugiau pajamų, o išlaidos bus 56 mln. Lt. Tai taip pat naujas įstatymo projektas ir taip pat nauja draudimo rūšis. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, kuriame numatyta, kaip girdėjote, nauja draudimo rūšis, ir taip pat tam, kaip naujame įstatyme pateikiama daugelis sąvokų, apibrėžimų ir reglamentų. Per antrąjį svarstymą komitetas svarstė Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus ir didžiajai daliai jų, iš kurių vieni yra redakcinio pobūdžio, kiti principiniai, taip pat pritarė. Nemanau, kad kiekvieną pasiūlymą reikėtų aptarinėti iš eilės.

Be to, komitetas siūlo kitą įstatymo projekto pavadinimą – Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas. Tai yra nauja įstatymo redakcija. Taip pat komitetas siūlo Seimui priimti protokolinį nutarimą, nes šiam įstatymo projektui įgyvendinti reikia kitų, susijusių su juo, įstatymų projektų. Kadangi Seimui nėra pateiktos susijusios su minėtu įstatymu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, siūlome Seimui priimti protokolinį nutarimą dėl pasiūlymo Vyriausybei parengti ir ne vėliau kaip iki 1999 m. gruodžio 22 d. pateikti Seimui Socialinio draudimo įstatymo projektą, taip pat Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą. Jie reglamentuotų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą nuo 2000 m. sausio 1 d. ir užtikrintų Valstybinio socialinio draudimo fondo 2000 m. pajamų iš draudėjų privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui bei išlaidų šiai draudimo rūšiai vykdymą nuo 2000 m. sausio 1 d.

Vakar visiškai vėlai, po 18 val., gavome Teisės departamento išvadą, kuri turėjo būti pateikta pateikiant šį įstatymo projektą. Natūralu, kad į daugelį Teisės departamento pastabų, svarstant komitete, buvo atsižvelgta, jos sutapo su komiteto narių nuomone ir su pateiktais pasiūlymais. Žinoma, į kitą dalį Teisės departamento pastabų teks atsižvelgti, juo labiau į tas, kur yra redakcinio pobūdžio pasiūlymų, ir sutikti pakeisti iki priėmimo. Aš nežinau, jeigu reikia, aš galėčiau pakomentuoti…

PIRMININKAS. Ne, tikrai plačiai nereikia, juo labiau kad…

B.T.VISOKAVIČIENĖ. …kiekvieną pastabą, bet tai užtruks nemažai laiko.

PIRMININKAS. Mes matysime, kas atsiras projekte, kuris bus skirtas priimti, tada jūs pakomentuosite, ko jūs negalite priimti.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš kviečiu Seimą pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Kviečiu komiteto pirmininką A.Matulą pareikšti savo nuomonę dėl projekto Nr.P-2196.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas išsamiai nagrinėjo pateiktą įstatymo projektą ir, kad ir kaip keista, pateikė labai daug pastabų, net 30. Turiu pripažinti, kad daugelis iš jų yra redakcinio pobūdžio, tikslinančios, džiaugiuosi, kad daugiau kaip į pusę, į septyniolika, yra atsižvelgta. Į kai kurias, jeigu bus pateikta tikslesnė ir konkretesnė redakcija, pagrindinis komitetas žada atsižvelgti, tačiau kai kuriuos argumentus dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, manau, dar svarstysime.

Aš labai trumpai noriu jas pakomentuoti. Pirmiausia reikėtų dar kartą paanalizuoti, ar sąvoka “prarastosios pajamos” yra tiksli. Mes įsivaizduojame, kad “prarastųjų pajamų” sąvoka galėtų būti platesnė, tačiau komitetas mano kitaip, todėl ta sąvoka turėtų būti tikslinama. Mes manome, kad reikėtų atsižvelgti ir į 3 straipsnio pirmąją dalį. Šiame straipsnyje reikėtų išbraukti žodį “ūmus”, nes skaitant tekstą tampa visiškai viskas aišku. Pavyzdžiui, yra rašoma: “nustatyta tvarka įregistruotas ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas”. Noriu pasakyti, kad visi medikai žino, jog atsitikus nelaimingam atsitikimui, nelaimei darbe sveikata pablogėja ne iš karto. Todėl žodį “ūmiai” turėtume perkelti į kitą sakinio dalį ir tada būtų aišku, tą nori pasakyti ir įstatymo teikėjas.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad dar kartą reikėtų patikslinti redakciją. Mes bandysime priėmimo metu pasiūlyti, kad mirties atvejo neprilygintume šimtu procentų darbingumo netekimui, nes tai yra nevisiškai logiškas pasakymas. Mes žinome, kad žmogus su visiška negalia, pirmosios grupės invalidas nėra miręs žmogus. Jis yra šimtu procentų nedarbingas, tačiau jis nėra miręs žmogus. Šią sąvoką vis dėlto reikėtų tikslinti. Taip pat mes manome, įstatyme reikėtų numatyti, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato ne tik netekimo nustatymo tvarką, bet ir kriterijus. Reikėtų, kad įstatyme tas dalykas būtų pažymėtas.

Be to, mes matome, kad tikslinant 6 straipsnio pirmąją dalį yra atsižvelgta į dokumentus, kurie įrodo profesinės ligos arba nelaimingo atsitikimo faktą, yra papildyti kai kurie medicinos ekspertų dokumentai. Tačiau mes manome, kad vis dėlto reikia įrašyti ir labai svarbų dokumentą – nedarbingumo pažymėjimą. Taip pat reikėtų tikslinti sąvoką “bendrasis susirgimas”, o 19 straipsnyje reikėtų tikslinti sąvoką “proteziniame ortopediniame skyriuje”. Iš esmės yra netiksliai pasakyta ir mums kyla abejonių, kodėl kompensuojamos protezinio ortopedinio skyriaus išlaidos, o ne visų skyrių išlaidos.

Dar vienas dalykas, kurį norėčiau, kad pagrindinis komitetas paanalizuotų, yra tas, kad įstatyme nereikėtų nurodyti, kad ligos išlaidos gali būti mokamos ir laidojančiam asmeniui. Komitetas mano, kad laidojančiam asmeniui gali būti išmokamos tik laidojimo išlaidos, o ne laidojimo ir ligos išlaidos. Dabar jau yra patikslinta, tačiau mes prašome komitetą dar kartą pagalvoti, ar tikrai reikia ligos išmokas mokėti laidojančiam asmeniui, nes priešingu atveju gali atsirasti UAB, kuri ir ieškos galimybių ką nors palaidoti.

Ir dar vienas dalykas. Iš 23 straipsnio reikėtų išbraukti arba patikslinti sąvoką “asmuo, apsimetęs sergančiu”. Manome, kad įstatyme neturėtų būti tokios sąvokos. Ar asmuo apsimeta sergančiu, turėtų spręsti specialistai, nes specialistas, kuris išduoda pažymėjimą, imasi visos atsakomybės, bet įstatymas negali numatyti tokių atvejų.

Toliau, paskutinė mūsų pastaba, dėl kurios dar reikėtų pasiginčyti, ar reikėtų valstybei kištis į šeimos reikalus, t.y. išmokėti ligos išlaidas visiems artimiesiems lygiomis dalimis, ar nereikėtų eilės tvarka išmokėti. Kodėl valstybė turėtų kištis ir aiškintis, kiek yra tų artimųjų ir kaip jiems vienoda tvarka visiems lygiomis dalimis išmokėti? Apskritai komitetas nereikalauja balsuoti už mūsų pateiktas pastabas ir už tas, į kurias nėra atsižvelgta priėmimo metu. Priėmimui mes dar kartą svarstysim ir jeigu reikės, pateiksim konkrečias pataisas. Ačiū. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Oleką. Mes dabar kalbame apie du projektus: nelaimingi atsitikimai ir pensijų pataisos.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jums leidus aš pakalbėsiu apie vieną, apie nelaimingus atsitikimus.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasidalinti mintimis apie Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektą. Aš manau, kad mes jį turėtume priimti, nes, deja, nelaimingų atsitikimų darbe nemažėja ir profesinių ligų, turiu pasakyti, netgi daugėja. Mums reikia garantuoti šiems žmonės, kurie netenka sveikatos ar net žūva darbe, bent socialinį draudimą ir tam tikras išmokas. Noriu pasakyti, ką sakė komiteto pirmininkė, kad į šį fondą numatyta sukaupti 125 mln. ir jau pirmaisiais metais panaudota apie 56 mln. Vadinasi, susidaro dar tam tikras rezervas, kuris turbūt bus kaupiamas ateities išmokoms.

Keletas smulkių pastabų, kurias pateikė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Aš manau, būtų gerai, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris yra pagrindinis, iš tikrųjų į jas atsižvelgtų. Aš tik norėčiau pakalbėti dėl terminologijos. Pavyzdžiui, keletoje vietų, 6, 11 ir 31, 32 straipsniuose, yra skirtingai kalbama apie nukentėjusio mirtį dėl nelaimingo atsitikimo ir žūtį. Galbūt reikėtų suvienodinti tą terminologiją ir tada būtų aiškiau. Taip pat noriu pasakyti, kad skirtingai įvardyta 31 ir 32 straipsniuose, kur yra kalbama apie išmokas apdraustajam mirus, kam jos yra išmokamos. Viename 31 straipsnyje yra nurodyti tiktai vaikas ar vaikai, o 32 straipsnyje yra įvardyti ir įvaikiai. Manau, kad būtų tikslinga, kad abiejuose straipsniuose būtų taip pat. Nebūtų skirtumo.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į 19 straipsnį, kur yra numatyta apmokėti, galbūt kitokia tvarka negu kituose straipsniuose, ir už gydymąsi protezavimo ortopediniame stacionare ir vykimo laiką. Paprastai vykimo laikas Lietuvoje yra viena diena, daugiau niekas nevyksta į įstaigą. Galbūt būtų tikslinga čia pataisyti. Ar kelionės išlaidas apmokame kiek skirtingai, negu kitose įstatymo numatytose vietose.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį į IV skirsnio 37 straipsnį, kur trečiojoje dalyje kalbama apie žalos atlyginimą tiems žmonėms, kurie profesine liga susirgo anksčiau, negu įsigaliojo šis įstatymas. Susidaro gana kebli situacija, nes pagal Žalos atlyginimo įstatymą tie žmonės, kurie dabar serga profesine liga arba yra nukentėję, turi kreiptis į savivaldybę, savivaldybės – į Vyriausybę ir ta žala atlyginama. Manau, kad yra šiek tiek keblumų, ir tai patiriu susitikdamas su rinkėjais. Kiekviena savivaldybė nusistato savo tvarką, terminus ir kaip ji tuos dalykus reguliuoja. Žmonės dėl to patiria tam tikrų problemų. Todėl siūlyčiau, kad ateityje, galbūt taikant tam tikrą terminą, šitas įstatymas galėtų apimti ir tuos, kurie susirgo profesine liga ir anksčiau. Išmokėjimo tvarka būtų vienoda visiems, tada žmonėms nereikėtų vieniems eiti į savivaldybę, kitiems – į fondą. Manau, kad tokią galimybę mes turime konstruodami įstatymą ir į perspektyvą. Čia yra paminėta keletas dalykų, kurie bus išmokami per 2-3 metų laikotarpį. Galėtume skirti į fondą tas lėšas, kurios šiandien skiriamos iš valstybės biudžeto, kad nebūtų skiriamos savivaldybėms, o būtų skiriamos fondui, ir anksčiau susirgę profesine liga žmonės bendrai gautų išmokas per fondą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia norėčiau pasveikinti Vyriausybę, kuri pagaliau po ketverių metų išdrįso šitą įstatymą pateikti. Noriu pasakyti, kad pritariu šiam įstatymui, nes, noriu priminti, ko gero, pirmasis šio įstatymo variantas atsirado prieš ketverius metus. Nežinau, su kokia intencija jis buvo laikomas stalčiuose. Manau, kad šis įstatymas būtinas tiek darbdaviams, tiek dirbantiesiems. Manau, kad darbdaviams tai būtų solidarumo fondas. Solidarumo principu sukurtas fondas, kuris leistų ramiau gyventi. Nes įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui ne kiekvienos uždarosios akcinės bendrovės arba akcinės bendrovės vadovybė turėdavo lėšų išmokėti vienkartines laidojimo išmokas ir tai atvesdavo tokias įmones iki bankroto. Be to, domėjausi šitais reikalais ir galiu patvirtinti, kad buvo įvairių atsitikimų ir piktnaudžiavimų užpildant specialias formas įvykus mirtiniems atsitikimams. Manau, kad būtent dėl tų formų pildymo ir atsirasdavo problemų darbuotojams arba jų giminėms įrodant vieną ar kitą atsitikimą. Apie tai aš galėčiau papasakoti ne vieną istoriją. Bet manau, sukūrus Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo fondą darbuotojui arba jų giminėms nereikės turėti tiesioginių santykių su darbdaviais, o būtent tas visas išmokas atliks fondas. Labai norėčiau atkreipti dėmesį, nes susitikimuose mums pasitaiko, kad jau žmonės kreipiasi, kad šitas įstatymas galios būtent tiktai draudiminiams įvykiams šiam įstatymui įsigaliojus.

Mano kolega J.Olekas minėjo dėl atlyginimo tos žalos, kurią reikia atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kai teko dirbti su darbo grupe rengiant šio įstatymo pirmuosius variantus, buvo kalbama apie pereinamąjį laikotarpį. Aš manau, kad Vyriausybė apie tai galvos, kad po tam tikro laiko tiek nauji nelaimingi atsitikimai, tiek seni nelaimingi atsitikimai, tiek susirgimai profesine liga būtų finansuojami ir apmokami iš vieningo fondo. Dėkoju. Aš pritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, kad užsiimu kitais darbais.

Gerbiamieji kolegos, du projektai. Ar pritariame jiems po svarstymo? Kol kas prieštaraujančių nebuvo. Taigi kol kas dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projekto. R.Dovydėnienė norėtų projektą paremti.

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip, aš remiu šį projektą. Jis buvo ilgai laukiamas, daugiau kaip dvejus metus. Laikinasis nelaimingų atsitikimų žalos atlyginimo įstatymas šiandien tikrai yra netobulas. Priėmus šį įstatymą tikimės, kad žmonės, nukentėję darbe ar susirgę profesine liga, gaus tai, jiems bus kompensuota ta žala, kuri atsirado dirbant. Tačiau norėčiau atkreipti kolegų, ypač Vyriausybės, dėmesį, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikalingas norminis aktas, kuris reglamentuotų ir žalos atlyginimo tvarką tiems asmenims, kurie susižalojo arba susirgo profesine liga iki šio įstatymo įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu pritariame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektui Nr.P-2196. Dabar dėl komiteto siūlomo, rodos, iš šio svarstymo išplaukia komiteto siūlomas? Ne, ne iš šio? Protokolinis siūlymas. Ne. Nr.P-2197. Ar dar kas norėtų kalbėti dėl šio projekto? B.Visokavičienė dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Daugiau norinčių kalbėti nėra, ar ne? Taigi trumpai, ponia pirmininke, išvadą.

 

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2197 (svarstymas)

 

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šis įstatymo projektas yra lydintis Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama išvengti neatitikimų tarp siūlomo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo projekto ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo. Naikinamas vienas straipsnis, tai yra pripažįstamas kaip netekęs galios, ir daugiau pataisų šiam įstatymo projektui nėra, išskyrus jo įsigaliojimo laiką nuo 2000 m. sausio 1 dienos. Kviečiu Seimą pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti. Ar yra kas kalbėtų dėl motyvų? Ne. Bendruoju sutarimu pritariame P-2197 projektui po svarstymo.

 

Nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, teisinio statuso pripažinimo įstatymo projektas Nr.P-1833(4*) (svarstymo tęsinys)

 

Kolegos, ar galėtume dabar imti 4 klausimą? Šiek tiek laiko sutaupėm, paskui daugiau liks rezerviniams. Pranešėja neprieštarauja, girdžiu pritarimo balsų. Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo projektas Nr.P-1833, ketvirtasis variantas. Svarstymo tęsinys. Komiteto pirmininkė B.Visokavičienė kviečiama į tribūną, kad išdėstytų sutarimus ir nesutarimus dėl šio projekto.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šis įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso. Šio įstatymo projektu yra įtvirtinamas naujas teisinis statusas, būtent Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, kurie nukentėjo nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to sovietų vykdytos agresijos. Šiuo įstatymo projektu yra suteikiami du statusai. Vienas statusas – tai yra nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo sovietų agresijos, ir kitas statusas – nukentėjusių nuo sovietų agresijos šeimos narių. Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose yra tikslinamos sąvokos, kam suteikiamas tas statusas, kokiais atvejais suteikiamas statusas, taip pat yra patikslinama valstybės parama, būtini parengti pažymėjimai ir visa statuso pripažinimo procedūra, tai yra tvarka, sąlygos ir panašiai.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas du kartus svarstė šį įstatymo projektą, patikslino jo pavadinimą ir performulavo statuso pripažinimą kaip dviejų nukentėjusių nuo sausio įvykių ir sovietų agresijos statusų.

Buvo gauti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai, tai Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymai, kuriems iš dalies buvo pritarta. Aš nenorėčiau atskirai komentuoti, nes principinė nuostata, kad tai būtų du teisiniai statusai, buvo priimta komitete ir mes atitinkamai suredagavome šį įstatymo projektą. Taip pat buvo gauta Teisės departamento viena pastaba. Ji buvo įvertinta, būtent: atsisakyti žodžių “senyvo amžiaus”, o laikyti, kad tai yra “pensinis amžius”, žodį “senyvas” išbraukti.

Tai tiek trumpai. Siūlau Seimui pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kviečiu į tribūną J.Listavičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, orientuojantis į anksčiau priimtų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas dėl asmenų, pasipriešinusių okupantams, ir jų šeimų narių teisinio statuso pripažinimo, parengtas Nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo projektas. Įstatymo projekte aptartos nepriklausomybės gynėjų ir jų šeimų narių pripažinimo nuostatos. Nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenims pripažįstamas nepriklausomybės gynėjo, nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teisinis statusas. Nukentėjusiųjų nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų šeimų nariams pripažįstamas asmens, nukentėjusio nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, teisinis statusas. Įstatymo projektu bus užbaigtas spręsti kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę bei nepriklausomybės gynėjų ir jų šeimų narių teisinio statuso pripažinimo klausimas. Įstatymo projektas buvo svarstytas darbo grupėje Biudžeto ir finansų komitete ir jam pritarta. Kaip ir Biudžeto ir finansų komitetas, pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu visus Seimo narius pritarti jam po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, daugiau kalbančiųjų nėra. Dabar suderintas projektas. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo P-1833 projektui ir jo pateiktam naujajam, ketvirtajam, variantui. (Balsai salėje) Kolegos, ne laikas šunį lakinti, kai reikia į medžioklę joti. Kolegos, prašyčiau dėmesio tada, kai aš įjungiu kompiuterį ir kai klausiu jūsų nuomonės.

 

Baudžiamojo proceso kodekso 106, 226, 228, 382 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2153(2*) (svarstymas)

 

Rezervinis pirmasis klausimas. Baudžiamojo proceso kodekso keturių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2153, antrasis variantas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Katilių. Klausome Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.

P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šis Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo pakeitimas yra susijęs su tuo, kad kaltinamajam turint teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga kartais yra vilkinamas tas susipažinimas siekiant kitų tikslų. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus kaltinamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, o laikas, kurio reikia susipažinti su minėta medžiaga, yra neribojamas. Tačiau pagal Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalį, jei kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė kardomasis kalinimas (suėmimas) ir jo terminas bylos parengtinio tyrimo stadijoje negali būti pratęsiamas ilgiau kaip iki 18 mėnesių, kaltinamasis, kuriam buvo paskirtas kardomasis kalinimas, bei jo gynėjas gali piktnaudžiauti savo teise susipažinti su bylos medžiaga ir jausdamas, kad tas laikas baigiasi, kaip tik pratęsti tą laiką ilgiau, kai baigsis 18 mėnesių laikas ir jis bus paleistas iš kardomojo kalinimo vietos. Tada gali paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus arba daryti kitus nusikaltimus. Taigi šio įstatymo tikslas- sudaryti prielaidas išvengti anksčiau minėtos situacijos. Todėl buvo pasiūlytas dviejų tam tikrų straipsnių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektas, kad neapribojant šios galimybės kaltinamajam prokuroras galėtų nustatyti terminą, sudaryti grafiką, per kurį jis turėtų susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Jeigu kaltinamasis ar jo gynėjas su tuo nesutinka, gali apskųsti teismui ir teismas nusprendžia, kaip turi būti pasielgta, ir teismo sprendimas yra galutinis. Nagrinėjant komitete šiuos pakeitimus buvo prieita prie išvados… atsižvelgiant į pateiktas įvairių teisinių institucijų pastabas, išplėsti dar du straipsnius, tai yra padaryti 106 ir 382 straipsnio pakeitimus. Tobulinant įstatymo projektą ir atsižvelgiant į tai, kad jeigu teismas priima sprendimus, neleidžiančius pratęsti 18 mėnesių termino, tada reikia dar patobulinti Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, kaip elgtis tuo atveju. Taigi pradinis projektas buvo pateiktas tik dėl 226 ir 228 straipsnių pakeitimo, o dabar yra išplėsta dar ir dėl 106 ir 382 straipsnių pakeitimo. Siūlyčiau šitam komiteto teikiamam projektui po svarstymo pritarti ir jį priimti.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau, daugiau kalbančių nėra. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2153. (Balsas salėje) Tai prašom kalbėti, kolega. Ar reikalaujat balsuot? Taigi bendruoju sutarimu, kolegos, pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2153(2). O skubantys dar turėtų luktelti.

 

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2120(2*) (svarstymas)

 

Rezervinis 2 – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2120(2). Svarstymas. Suteikiu žodį Kaimo reikalų komiteto pranešėjui V.Vilimui. O jus kviečiu registruotis, gerbiamieji, jeigu yra tokių norų.

V.VILIMAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje įrašomas papildymas. Iki šiol 4 straipsnio pirmojoje dalyje buvo numatyta, kad savininkas, turėjęs daugiau kaip 150 ha žemės, turi teisę pasirinkti vietą atgaudamas leistiną 150 ha žemės plotą. Dabar numatoma ir tuo atveju, kai natūra grąžinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo. Kitaip tariant, suvienodinamos sąlygos, kad ir tuo, ir tuo atveju galiotų tas pats įstatymas. Pagal Teisės departamento siūlymą formuluotė buvo pakeista taip, kad tai būtų ne įstatymo pakeitimas, o įstatymo papildymas. Papildymas yra apsvarstytas Kaimo reikalų komitete, tai yra pagrindinis komitetas. Sprendimas priimtas teigiamas. Kviečiu po svarstymo pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje norėtų dalyvauti Seimo narys M.Pronckus. Kviečiu jį į tribūną. Po kalbos balsuosime, ar pritariame po svarstymo.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš nepritariu šiam įstatymui dėl šių motyvų.

Pirma. Nuosavybės atkūrimas į žemę, kai ji jau persirito į antrąją pusę. Šių metų spalio 1 d. atkurti nuosavybės teises į žemę buvo priimta sprendimų dėl 63% pretendentų. Per šiuos kelis mėnesius nuosavybės teisių atkūrimo procesas taip pat vyko. Be to, vyko kadastrinių planų sudarymas ir jų tvirtinimas. Šiuose planuose yra taip pat sužymėtos ir suderintos, taip pat ir su pretendentais, grąžintinos teritorijos. Todėl bet kokie esminiai pakeitimai dabar galiojančioje žemės reformos tvarkoje sukeltų papildomą sumaištį ir būtų tam tikras jos eigos stabdys.

Antra. Įstatymai atgal neveikia. Vadinasi, priėmus šį įstatymą daliai piliečių nuosavybė bus atkurta vienaip, kitai daliai – kitaip. Toks nevienodas praktinis įstatymo veikimas taip pat nieko gero nežada.

Trečia. Priėmus šį įstatymą, dalis piliečių bus nuvaryti nuo žemės, kurią dabar jie teisėtu būdu naudoja. Ir juokingai skamba aiškinimai, kad šito nori patys žmonės. Jeigu iš tikrųjų norėtų patys žmonės, tai yra abi pretenduojančios pusės, nereikėtų jokių įstatymų pakeitimų. Jokie įstatymai ir dabar neprieštarauja abiejų pusių susitarimams suprojektuoti racionaliausią variantą. Esmė ta, kad dažnai susitarimo nepavyksta pasiekti. Tokiu atveju šis įstatymas padėtų nuvaryti nuo jų naudojamos žemės nepaklusniuosius asmenis. Nemanau, ar kam nors Lietuvoje tokio papildomo supriešinimo reikia. Opozicijai šito tikrai nereikia. Bet vis dėlto, jeigu tokia įstatymo pataisa bus priimta, opozicija naudosis savo teise kritikuoti ir atskleisti valdančiosios partijos dviveidiškumą. Formuluotė tokios kritikos galėtų būti tokia: “ V.Landsbergis davė, dabar jis atima”. Arba: “A.Brazauskas davė – V.Adamkus atima” ir pan. Ir tai bus visiškai teisinga.

Ketvirta. Šiuo metu juokingai atrodo kalbos apie tai, kad žemės reforma buvo pradėta ir vykdoma nevykusiai. LDDP nuo pat pradžios apie tai kalbėjo, o 1993–1996 metais bandė ją pasukti į šiek tiek racionalesnes vėžes. Dabartinėje situacijoje optimaliausias variantas, mūsų nuomone, yra kiek galima greičiau užbaigti žemės dalijimą, kad susiformavę naujieji žemės savininkai galėtų savaip spręsti žemės klausimą.

Vadovaudamiesi šia nuostata, mes manome, kad dabar nereikia keisti esamos tvarkos, tuo labiau priešinant žmones. Vietoj įstatymų keitimo reikėtų sutelkti visas pastangas ir jėgas reformai vykdyti. Dėl šių priežasčių šiam įstatymo projektui nepritariu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar kas kalbėtų dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas iš tikrųjų aktualus, nors jis šiek tiek ir pavėluotas, bet mes dabar girdėjom tik ką pasisakantį, kuris šaukia, kad kuriama netvarka, kad, vienu žodžiu, kažkas daroma labai blogai. Bet kodėl neprisimenama, kas tą padarė? Reiktų tik nuvažiuoti į tą ar kitą kaimą ir pažiūrėti. Jau po tų visų dalybų, po tų visų nuosavybės atkūrimų, kas padaryta. Taigi kodėl dabar šaukiama, o kodėl to negalima buvo padaryti tiems, kurie dabar šaukia, anksčiau, kad ta tvarka būtų padaryta ir kad nebūtų tos netvarkos, kuri dabar padaryta. Tačiau aš noriu šiek tiek pasakyti, tą kiekvienas Seimo narys turėtų žinoti ir tai gyventojams paaiškinti, kad įstatymo nuostata atgal negalios. Taigi, kaip jau sakiau, jis šiek tiek pavėluotas. Bet kur dar yra savininkų, ir ten, kur galima sutvarkyti jiems atkuriamą žemės nuosavybę, tvarka iš tikrųjų turi būti. O kad malkų priskaldė ir kas priskaldė, žino. Todėl šiandien šaukia, kad nedarykim nieko. O kodėl buvo daryta blogai? Todėl tai, kas padaryta blogai, matyt, jau neatitaisysim, kadangi įstatymas neveikia atgal, o tai, ką galima, galima dar ir pataisyti. Todėl aš remiu įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau tik priminti, kad tuo metu, apie kurį čia ponas J.Listavičius šnekėjo, žemės buvo grąžinama per mėnesį vidutiniškai 5 kartus daugiau negu pastaraisiais metais. Bet, man atrodo, ne šita problema šiandien sprendžiama. Norėčiau kolegoms priminti, kad dar nėra įvykdytas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl šito įstatymo, tačiau siūlomi kiti pakeitimai. Pakeitimai, kurie iš esmės keis visą grąžinimo sistemą. Ar iš tiesų nuo to bus kam nors geriau, jeigu mes dar kartą viską pradėsime ardyti, nes dalis žmonių gali reikalauti pagal vieną įstatymą, kita dalis reikalaus pagal kitą įstatymą, žmones mes tik supriešinsim, ir iš to niekam nebus naudos. Nebent tiems, kurie turi labai konkrečius savo norus. Tačiau tai bus kitų sąskaita, todėl nei mūsų frakcija, nei aš asmeniškai šiam pasiūlymui nepritariu.

PIRMININKAS. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Registruojamės.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Ar pritariame šiam įstatymui po svarstymo, kolegos? Prašome pareikšti nuomonę balsuojant.

Už – 30, prieš – 15, susilaikė vienas. Po svarstymo projektui pritarta.

S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jeigu posėdžio pirmininkas leis, aš pasinaudosiu replikos teise po balsavimo. Mane labai nustebino iš mūsų Seimo tribūnos išgirsta senoji mąstymo tendencija, kai vartojami žodžiai “tam davė, iš to atėmė”, ir kalbame apie nuosavybės atkūrimą ir grąžinimą. Turbūt Lietuvoje turėtų baigtis dalybų, davimų ir atėmimų metas. Jeigu nuosavybę grąžiname, tai turime grąžinti visą, kuri yra išlikusi, o jeigu negalime grąžinti tos išlikusios nuosavybės, tai turime teisingai atsilyginti. Tai yra principiniai principai, kurie parašyti mūsų Konstitucijoje. Ir kai mes vėl girdime, kad kažkam nežinia kodėl išdalijom, tai to Lietuvoje neturi būti. Aš labai prašyčiau, kad šios leksikos iš šios tribūnos mes negirdėtume, ypač kai kalbame apie nuosavybės teises ir jų atkūrimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš kelintą kartą, deja, turiu priminti Seimo nariams, kurie jau čia sėdi trečią kadenciją, kad pirmasis toks neteisingas dalijimas įvyko 1990 metų liepos mėnesį priimant Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl 2-3 ha, kai ant savininkų žemės buvo “uždėti” kiti savininkai. Gerbiamasis Pečeliūnai, jeigu jūs nesuprantate tokio paprasto dalyko, kad tada, kai ta sumaištis buvo padaryta, ir dabar, kai viskas nuėjo labai toli, jūs norite viską grąžinti atgal, tai iš tikrųjų jūs Lietuvoje norite sukelti karą. O dėl leksikos, tai mes kalbame taip, kaip kiekvienas suprantame.

 

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo" projektas Nr.P-2195(2) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu ne kariauti, o svarstyti rezervinį trečiąjį klausimą Nr.P-2195(2) – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo” projektą. Svarstymas. Komiteto pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė Lietuvos banko kitų metų pajamų ir išlaidų rodiklius, kuriuos reikėtų Seimui patvirtinti. Pajamų netikslinu, o išnagrinėję valstybės valdymo išlaidas mažinimo kryptimi iš esmės pasiūlėme Seimui svarstyti, kad sumažintume sumą, kuri nurodyta Lietuvos banko projekte, 3,5 mln. litų. Buvo parašyta 1 mln. 440 tūkst. litų, o dabar Biudžeto ir finansų komiteto siūlomame projekte siūloma įrašyti 2000 m. išlaidas 87 mln. 940 tūkst. litų.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komiteto nariai balsavo ir prieštaraujančių nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar pritariame šiam projektui? J.Listavičius dar nori pritarti.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo minėta, Biudžeto ir finansų komitetas atidžiai išnagrinėjo kiekvieną išlaidų straipsnį ir rado galimybę išlaidas 2000 m. sumažinti 3,5 mln. Lt, todėl pritariu šio nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi bendruoju sutarimu pritariame Seimo nutarimo “ Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo” projektui. Pritariame po svarstymo.

Gerbiamieji, dar turime 10 minučių laiko. Gal galėtume svarstyti rezervinį 4 klausimą, juo labiau kad P.Šakalinis buvo manęs prašęs, tačiau dabar jo nematau posėdžių salėje.

 

Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1453(A2). Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2157(2). Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto" įgyvendinimo" 5 ir 6 punktų pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.P-2158(2) (svarstymas)

 

4a, 4b, 4c klausimai – alternatyvus antrasis variantas Nr.P-1453 – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9 straipsniu įstatymo projektas, Nr.P-2157(2) – Sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Nr.P-2158(2) – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto” įgyvendinimo” 5 ir 6 punktų pakeitimo ir papildymo” projektas. Šiuos projektus dabar vertina pagrindinio komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Gal ne B.Visokavičienė turėjo kalbėti, o… Taip, prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Tai kurį man pateikti pirmąjį?

PIRMININKAS. Aš prašyčiau vertinti visus projektus, nes visų verdiktas komiteto sprendimais vienodas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Pagrindinis komitetas svarstė visus tris įstatymų projektus. Kaip žinote, komiteto vardu buvo pateiktas kitas įstatymo projektas, kuris leis šių trijų projektų iniciatoriams, t.y. darbo grupei, iki gegužės mėnesio parengti naują projektą, kuris reglamentuos valstybės įsikišimo dalį į Profesinių sąjungų tarybos veiklą, taip pat per tą laikotarpį bus galima naujai parengti įstatymų projektus, kurie reglamentuotų turto perdavimo profesinėms sąjungoms tvarką ir sąlygas. Prieš tai, aš tikiuosi, matant tokias nuostatas ir dabar pateiktuose projektuose, bus nuspręsta, kad šitas turtas, kurio vertė yra labai nevienoda ir kai kurių objektų rinkos kaina yra nulinė, o kitų objektų rinkos kaina yra labai pelninga ir profesinės sąjungos negali šiuo turtu pasidalinti… Geriausia išeitis būtų, jeigu būtų sudaryta sutartis su Valstybiniu turto fondu, kad jis imtųsi realizuoti šį turtą, o lėšas, gautas iš privatizavimo, perduotų tarybai arba naujai įsteigtam fondui, kuris galėtų jas pagal nustatytą reglamentuotą tvarką padalyti veikiančioms ir besikuriančioms profesinėms sąjungoms.

Todėl komitetas apsisprendė visiems šiems įstatymų projektams nepritarti ir grąžinti iniciatoriams tobulinti. Visų šių trijų projektų iniciatoriai per keletą mėnesių, o gal pavyktų anksčiau, atsižvelgę į komiteto pastabas, išvadas ir pasiūlymus, galėtų patobulinti, ir vieną kartą, o galbūt visiems laikams, šis konfliktas, vykstantis tarp pačių profesinių sąjungų, galėtų būti išspręstas. Šio konflikto atsiradimą lėmė 1994 m. priimtas ir 1995 m. patobulintas Seimo įstatymas, kuris jau iš karto numatė prieštaringas įstatymo nuostatas dėl turto perdavimo ir vertinimo. Tai tiek trumpai. Kviečiu Seimą pritarti komiteto išvadai ir siūlyti iniciatoriams visus tris projektus patobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Po tokios pagrindinio komiteto išvados mes turime iš karto balsuoti dėl šio sprendimo. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti komiteto išvadai? Negaliu suteikti žodžio, kolega Kazimierai, jums. Bendruoju sutarimu pritariame pagrindinio komiteto išvadai ir grąžiname iniciatoriams tobulinti projektus Nr.P-1453(A2), Nr.P-2157(2), Nr.P-2158(2), kartoju, grąžiname iniciatoriams tobulinti. Repliką – K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vienas iš iniciatorių buvau ir aš, pritariu komiteto sprendimui. Tačiau aš norėčiau teikti pasiūlymą keisti komitetą – ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas ateityje turėtų būti pagrindinis.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis kolega, galėjome daryti tik tuomet, jeigu Seimas balsavimu būtų nepritaręs pagrindinio komiteto išvadai, kaip teigia Statuto 151 straipsnio trečiosios dalies antrasis punktas. Dabar, kolegos, bendruoju sutarimu pasirinkom, pritarėm pagrindinio komiteto išvadai.

 

Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2035(4*) (svarstymas)

 

Kolegos, jau galėtume dabar imti pagrindinės darbotvarkės likusį 1-5 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2035(4). Svarstymas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką Ž.Jackūną, kad jis supažindintų mus su ketvirtuoju projektu ir likusiomis problemomis.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Svarstome kolegos R.Smetonos sudarytos darbo grupės inicijuotą Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai nepavėluotas žingsnis ir dabar toks žingsnis yra paskatintas daugiausia dviejų aplinkybių: susiklosčiusios gana sunkios Nacionalinio radijo ir televizijos finansinės būklės bei tos aplinkybės, kad šį mėnesį baigiasi trejų metų laikotarpiui sudarytos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos kadencija. Per prabėgusius bemaž du mėnesius nuo aptariamojo projekto pateikimo įvyko nemažai šio projekto aptarimų, diskusijų. Gauta įvairių pataisų, kurias Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas įvertino ir vienas jų priėmė, o kitas atmetė. Todėl šiandien jums teikiamas ketvirtasis įstatymo projekto variantas jau labai skiriasi nuo to, kurį kolega R.Smetona pateikė spalio 19 d.

Svarstymo metu buvo ginčijamasi bemaž dėl visų esminių įstatymo projekto nuostatų, aptariančių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą: dėl Nacionalinio radijo ir televizijos institucinio statuso, kas tai yra – biudžetinė įstaiga, viešoji įstaiga ar specifinį statusą turinti ne pelno institucija. Taip pat diskutuota dėl Nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo principų: ar būtina remtis abonentiniu mokesčiu, ar tik biudžetu, kokią vietą finansuojant turėtų užimti komercinės pajamos. Žodžiu, dėl viso šito buvo diskutuota ir ginčytasi. Svarstytas reklamos vietos Nacionaliniame radijuje ir televizijoje klausimas, kai kas siūlė jos iš viso atsisakyti, bet tam nepritarė Nacionalinio radijo ir televizijos vadovai bei daugelis svarstymuose dalyvavusių mūsų komiteto narių ir kitų Nacionalinio radijo ir televizijos atstovų. Pagaliau reikia pasakyti, kad to nereikalaujama Europos šalyse priimtuose dokumentuose, kurie reglamentuoja visuomeninių transliuotojų veiklą, ten nėra tokio kategoriško reikalavimo atsisakyti reklamos.

Diskutuota dėl Nacionalinio radijo ir televizijos valdymo struktūrų ir principų. Visų pirma svarstyta, kaip sudarytina Nacionalinio radijo ir televizijos taryba, kokiu modeliu vadovautis: visuomeninių organizacijų į tarybą deleguojamais nariais, ar pasirinkti kitą modelį, kur didelę įtaką formuojant tarybą turi aukščiausios šalies valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, ministrai. Tartasi ir dėl Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos funkcijų, taip pat dėl atsiskaitymo visuomenei, atsakomybės visuomenei būdų ir formų.

Ką davė ką tik mano minėtos diskusijos? Kokie sprendimai aptariamais klausimais priimti Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pritarus daugumai šio komiteto narių? Prieš atsakydamas į šį klausimą noriu pažymėti, kad visi šie sprendimai, o tai reiškia, kad iš esmės ir visas Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas buvo vakar aptartas Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos posėdyje ir taryba iš esmės jam pritarė. Taigi kas sutarta?

Pirma. Sutarta, kad nedera atsisakyti abonentinio mokesčio kaip būdingiausio visuomeninio nacionalinio transliuotojo finansavimo principo. Netgi pasiūlyta nurodyti projekte jo įvedimo laiką – 2001 m. sausio 1 d. Nors kai kurie mano, kad tokia nuostata turėtų atsispindėti ne tiek Visuomenės informavimo įstatyme, kiek jo įgyvendinimo įstatyme.

Antra. Nuspręsta neatsisakyti Nacionaliniame radijuje ir televizijoje reklamos kartu siūlant, kad jos mastai būtų apribojami ir tuos apribojimus dera nurodyti Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme.

Trečia. Sutarta iš esmės nekeisti Nacionalinio radijo ir televizijos valdymo ir ypač jos aukščiausios valdymo institucijos – Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymo principų ir sudėties. Po ilgų diskusijų pasilikta prie iš esmės vokiškojo, sąlygiškai būtų galima pavadinti, tarybos sudarymo modelio, kurio esmė yra ta, kad taryba sudaroma iš įvairių meno, mokslo, kultūros, visuomenės organizacijų pasiūlytų atstovų; taryba atspindi plačią visuomenės požiūrių bei interesų įvairovę. Beje, pačioje Vokietijoje tokioje pliuralistinėje taryboje paprastai būna ir apie 10% atstovų, kuriuos siūlo aukščiausios valstybės institucijos. Aš taip pat buvau pasiūlęs, kad į tarybą po vieną atstovą deleguotų Švietimo ir mokslo ministerija bei Kultūros ministerija. Tačiau svarstymo komitete metu išryškėjo gana rezervuota nuomonė tokio siūlymo atžvilgiu – tai esą būtų žingsnis, stiprinantis tarybos priklausomybę nuo valdžios, tolinantis ją nuo visuomeninių tarybos formavimo pagrindų. Pasiūlyta, kad vietoj Švietimo ir mokslo ministerijos atstovą į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą siūlytų Lietuvos švietimo taryba, o vietoj Kultūros ministerijos – Kultūros ir meno taryba. Šis siūlymas komiteto nariams pasirodė visiškai priimtinas, ypač turint galvoje, kad dabartinė Vyriausybė savo programoje yra pabrėžusi savo nuostatą siūlyti, aš cituoju: “Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai daugiau dėmesio skirti šeimai ir mokyklai”.

Svarstymo metu taip pat buvo gana vieningai siūloma pailginti tarybos kadencijos trukmę bei numatyti tarybos narių rotacijos procedūrą. Šie siūlymai numatyti svarstomame 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte. Dėl numatomos rotacijos yra nustatytas lyginis tarybos narių skaičius – 16. Sudarant pagal šį įstatymą naująją Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą, reikės burtu keliu pusę tarybos narių iš pradžių skirti trejų metų laikotarpiui, o kitą pusę – šešerių metų laikotarpiui, tai yra visam pailgintam kadencijos laikotarpiui. Būsimojo Nacionalinio radijo ir televizijos valdymo struktūroje numatoma viena nauja grandis – vadinamoji administracinė taryba. Tai nedidelė ekspertinė institucija, sudaroma iš finansinių reikalų ir vadybos ekspertų, talkinanti tarybai, kai reikia priimti ūkiniu bei finansiniu požiūriu pagrįstus efektyvius sprendimus dėl Nacionalinio radijo ir televizijos veiklos, jos projektų ar planų. Tokią instituciją rekomenduoja tipinis Visuomeninio transliuotojo įstatymo projektas, parengtas žinomo šios srities autoriteto daktaro Vernerio Rumforsto. Tokios administracinės tarybos egzistuoja ne vienoje Europos valstybėje.

Kai kuriuose įregistruotuose Seimo narių siūlymuose matyti abejonių viena ar kita visuomenine organizacija, kuri dabar turi teisę deleguoti atstovus į tarybą. Nežinau, ar šiandien prasminga leistis į kokius nors išsamius ginčus dėl vienos ar kitos organizacijos, juolab kad sunku būtų rasti neabejotinus, objektyvius, visiems priimtinus kriterijus, kuriais remiantis būtų atrenkamos meno, kultūros ar visuomenės organizacijos, turinčios teisę siūlyti atstovus į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Be to, reikia atsiminti, kad šios organizacijos gali deleguoti visiškai ne savo pačių narius. Dabartiniai Nacionalinio radijo ir televizijos vadovai yra išreiškę norą, kad į tarybą būtų siūlomi mūsų visuomenei gerai žinomi, plataus akiračio, autoritetingi kultūros, meno kūrėjai, visuomenės atstovai, galėsiantys laiduoti kultūrinės, pilietinės, nacionalinės transliuotojo misijos įgyvendinimą. Labai svarbu, kad taryba būtų atstovaujama plačiam visuomenės nuomonių ir interesų spektrui, kad taryba garantuotų būtiną požiūrių pliuralizmą. Tai, mano galva, galėtų pajėgti atlikti siūlomos sudėties taryba.

Gerai, matau, kad man pakartotinai primenama, kad mano laikas baigiasi, todėl baigiu prašymu. Gerbiamieji kolegos, pritarkite siūlomam Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar diskutuoti nori J.Karosas. Jis prašė žodžio iš anksto. Paskui imame svarstyti pataisas.

Frakcijos vardu kalbės J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu nuo to, jog pasakysiu, kad svarstomo įstatymo pakeitimas turi platesnę prasmę, negu kartais mes aptarinėjame. Būtent už šio įstatymo projekto 29 straipsnio pakeitimo slypi viena esminė problema: kur gali nuvesti politizuotas valdžios požiūris į masinės informacijos priemones, šiuo atveju konkrečiai į visuomeninį Lietuvos transliuotoją – Lietuvos radiją ir televiziją. Todėl neišvengiamai svarstant šį klausimą tenka atsigręžti į istoriją. Kaip pamenate, 1996 metų liepos mėnesį praėjusios kadencijos Seimas po ilgų ir kankinančių svarstymų, diskusijų galų gale priėmė Visuomenės informavimo ir Nacionalinio radijo bei televizijos įstatymus. Šių įstatymų tikslas buvo iš esmės vienas – palaipsniui padaryti Lietuvos radiją ir televiziją iš tikrųjų visuomenine, tai yra nuo politinių vėjų nepriklausoma institucija. Šiam reikalui būtinos mažiausiai dvi sąlygos. Pirmoji – finansinė nepriklausomybė nuo valdžios, antroji – institucinė nepriklausomybė nuo valdžios. Todėl anksčiau minėtuose įstatymuose buvo įteisintas abonementinis mokestis ir nuo valdžios visiškai nepriklausomos aukščiausios Radijo ir televizijos valdymo institucijos įkūrimas, būtent Radijo ir televizijos tarybos.

Šiandien galime pasakyti, kad iš šių gerų sumanymų, kurie buvo fiksuoti mano minėtuose įstatymuose, išėjo, paprastai sakant, šnipštas. Mes žinome, kokia šiandien yra Lietuvos radijo ir televizijos situacija faktiškai, ji faktiškai stovi prie bankroto slenksčio. Taigi noriu atsakyti į du klausimus: kodėl taip atsitiko ir ką reikia daryti, kad šie dalykai būti iš esmės pataisyti? Vėlgi visi gerai atsimename, kad tik atėjusi valdžion 1996 metų rudenį naujoji konservatorių, krikdemų dauguma skubiai ėmėsi taisyti Visuomenės informavimo, Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą. Šių taisymų rezultatas – nauji Radijo ir televizijos aukščiausios institucijos sudarymo principai, būtent tarybos sudarymo principai, kurie leido formuoti pirmiausia lojalią valdančiajai daugumai tarybą. Taigi užuot nepriklausomybė nuo valdžios – priklausomybės institucinis sustiprinimas.

Kita Radijo ir televizijos nepriklausomybės sąlyga – abonementinis mokestis valdančiosios daugumos grynai dėl populistinių motyvų buvo pamirštas. Įgyvendinant pakoreguotus Visuomenės informavimo, Radijo ir televizijos įstatymus, vadybinis (pabrėžiu) profesionalumas buvo pakeistas pirmiausia politiniu lojalumu. Todėl suprantama, kad ūkiniai finansiniai Radijo ir televizijos reikalai pradėjo smukti žemyn. Kita vertus, demokratinis visuomenės informavimo pliuralizmas neleido visuomeninio Radijo ir televizijos paversti valdžios ruporu, todėl valdžios žmonių padidintas dėmesys šiai institucijai susilpnėjo. Nesant nuo valdžios nepriklausomų Radijo ir televizijos finansavimo šaltinių, tai negalėjo neatsiliepti finansinei ūkinei Radijo ir televizijos būklei. Taigi pastangos atvirai politizuoti Radiją ir televiziją daugiausia prisidėjo prie tos situacijos susidarymo, kurią turime šiandien.

Ką būtina daryti iš esmės keičiant situaciją? Trumpai atsakysiu. Grįžti prie to, ko buvo atsisakyta 1996 metų rudenį, koreguojant Visuomenės informavimo, Radijo ir televizijos įstatymus, ir pripažinti, kad buvo suklysta. Tai yra imti įgyvendinti visuomenės nepriklausomybės nuo atskirų politinių grupuočių ar atskirų politikų principus. Aš pabrėžiu, ne nuo politikos nepriklausomybės, bet nuo atskirų politikų ir politinių grupuočių. Mano siūlomos pataisos būtent tokią mintį kelia. Siūlomas variantas reiškia, kad jis, man atrodo, daugiausia arba labai smarkiai eliminuoja atskirų politikų ir atskirų politinių grupuočių įtaką šiai labai svarbiai institucijai ir kartu garantuoja jos institucinę nepriklausomybę. Dėl finansinės nepriklausomybės buvo pasakyta tame projekte, jis yra fiksuojamas, aš manau, jį taip pat būtina įgyvendinti. Dar kartą kartoju, aš neturiu tos iliuzijos, kad mes galime atriboti mūsų valstybės gyvenimą nuo politikos įtakos, bet aš kalbu apie valstybinės politikos įtaką, o ne apie atskirų politikų ir atskirų politinių grupuočių įtaką.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš nesiruošiau kalbėti, bet kadangi kolega J.Karosas pradėjo kalbėti šiek tiek apie praeitį, istoriją ir visokias aukštas tezes dėstyti, tai ne visi pamiršo tą praeitį, kaip ponas J.Karosas. O ponas J.Karosas pamiršo, kaip kai LDDP dominavo Seime buvo priiminėjamas šis įstatymas, kaip buvo parengta pagal pakankamą konsensą ir sutarimą visa struktūra, įskaitant tarybos sudėtį, ir kaip paskutinę dieną, nepaisant išankstinio susitarimo, buvo netikėtai pateiktas Seimo nario A.Griciaus pasiūlymas dėl kitokios tarybos struktūros, kurią priėmus (žinoma, dauguma tuomet priėmė) taryboje dominavo LDDP skirti atstovai. Dalį skyrė Seimas, Seimo dauguma, ponas Č.Juršėnas, dalį skyrė Prezidentas, tai yra ta pati LDDP. Štai ir buvo politizuotas – primestas absoliučiai partinis sprendimas. O šiandien, kai aš klausau visokių labai gražių ir gėlėtų postringavimų, tai tiesiog matyt, kad ponas J.Karosas pamiršo, kaip jie tada darė ir kodėl naujos sudėties Seimas turėjo peržiūrėti tarybos sudėtį. Kaip yra padaryta, tai yra iš tikrųjų visuomeninė taryba. Reikia to principo laikytis, negrįžti prie LDDP diktuojamos tarybos sudėties.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi diskusijos dėl projekto baigiamos. Dabar, kolegos, 151 straipsnio trečiosios dalies 7 punktas. Ar kas reikalautų po bendrosios diskusijos balsuoti, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Jeigu bendruoju sutarimu pritartume, tada imtume svarstyti pataisas. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame komiteto sprendimui? Paskui, kolegos, bus pataisos, jeigu pritarsime. P.Gylys įsijungė pirmasis kalbėti prieš pritarimą.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Seimo Pirmininkas, matyt, ne visus faktus prisimena. Iš tikrųjų politizavimas prasidėjo senais laikais, kai Sąjūdis atėjo į valdžią…

PIRMININKAS. Kolega, prašom kalbėti dėl projekto.

P.GYLYS. …pasikeitė visas valdymas. Todėl aš esu prieš tokius siūlymus, nes matom iš tikrųjų, kad finansinė ir politinė priklausomybė nuo koalicijos išlieka.

PIRMININKAS. Žodis suteikiamas A.Patackui. Kiek giliai kolega A.Patackas atsimins.

A.V.PATACKAS. Aš nenoriu leistis į prisiminimus, kalbėsiu dėl abonentinio mokesčio gal kiek vėliau.

PIRMININKAS. R.Pleikys nori pasiūlyti pritarti projektui.

R.PLEIKYS. Norėčiau pasiūlyti pritarti dėl tokių priežasčių: teikiamame tekste matau keturis gerus dalykus ir tris prastus dalykus. Geri dalykai yra tokie, kad vis dėlto numatoma įvesti autonominį nacionalinio transliuotojo finansavimą iš abonentinio mokesčio nuo 2001 m. pradžios. Man regis, yra geras dalykas tai, kad nesiūloma skirti valdžios atstovų į LRT tarybą, tai yra nuo Prezidento ir nuo Seimo. Taip pat teigiamas dalykas yra tai, kad LRT įstatyme bus nustatyta minimali Lietuvos radijo ir televizijos apimtis ir nebus iki šiol esančios painiavos, kiek kas turi transliuoti. Geras dalykas yra tai, kad yra patikslinti Lietuvos radijo ir televizijos tarybos įgaliojimai ir numatyta įkurti tarybos administraciją, kuri iš esmės pagerintų šios institucijos veiklą.

Labai trumpai apie tris, mano galva, blogus dalykus. Deja, nenumatyta tiesioginio mokėjimo už transliavimo paslaugas į Lietuvos radijo ir televizijos perdavimo centrą. Tai keista, nes visi ekspertai lyg ir sutaria, kad taip turi būti. Taip pat, mano galva, yra prastai, kad nenumatyta Lietuvos radijo autonomija, lieka bendras katilas, o radijas tokiu atveju būna nuskriaudžiamas. Taip pat aš laikyčiau minusu tai, kad yra nenumatyta pašalinti nebūdingą šiam kanalui reklamą iš Lietuvos radijo ir televizijos laidų. Tuo pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas. Bet vis dėlto gerų dalykų regiu daugiau negu blogų. Todėl būčiau linkęs palaikyti ir raginu tą padaryti kolegas. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Jeigu pritarsime, svarstysime siūlomas pataisas. Registruojamės dabar, kolegos.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kolegos, ar pritariame po svarstymo pagrindinio komiteto teikiamam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip.

Už – 37, prieš – 17, susilaikė 5. Komiteto teikiamam projektui pritariame.

Kolegos, kviečiu į tribūną Ž.Jackūną, pradedame svarstyti pataisas. Tik iš pradžių toks momentas. A.Patackas tik šiandien įregistravo pataisas, todėl jo pataisą galėsim svarstyti priėmimo metu, jeigu 29 Seimo nariai tokį siekimą parems. G.Šileikis įregistravo pataisą ne tam projektui. Aš suteiksiu žodį, kai bus kalbama dėl šeštojo punkto dėl J.Karoso projekto. Kiek aš matau, maždaug bendra nuomonė. O dabar, kadangi nėra siūloma sistemiškai keisti viso 29 straipsnio, taigi kol kas 29 straipsnio ketvirtoji dalis. Ir J.Razmos pataisa, pone pranešėju.

Ž.J.JACKŪNAS. Čia yra viena pataisa, kuria siūloma…

PIRMININKAS. Kol kas dėl ketvirtojo punkto.

Ž.J.JACKŪNAS. Iš ketvirtojo punkto siūlo išbraukti datą “nuo 2001 m. sausio 1 d.”. Atvirai sakant, turiu pasakyti, kad ir mūsų Teisės departamentas taip pat yra siūlęs, kad nebūtų ši data nurodyta. Bent specialistai, su kuriais mes konsultavomės, siūlė, kad nebūtų nurodyta. Bet daugelis mūsų komiteto narių buvo tos nuomonės, kad gal verta ją nurodyti, pagaliau vieną kartą imtis pasiryžti ir pabandyti įvesti. Tokia data, mano galva, būtų priimtina. Aš nesu labai kategoriškas, aš būčiau linkęs palaikyti, kad ji būtų nurodyta.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį kancleriui J.Razmai, kuris įregistravo šią pataisą.

J.RAZMA. Iš tikrųjų tokio pobūdžio datų nurodymas teisiškai yra ne visai korektiškas. Mes šiandien neturim Abonentinio mokesčio įstatymo ir negalim nuspręsti dėl jo įsigaliojimo tokiu punktu. Ar jums neatsibodo nuolat taisyti tuos įstatymus ir Seimo nutarimus, kur numatytos tokios konkrečios įsigaliojimo datos? Štai ir šiandien dėl profsąjungų turto mes stumdom datą. Tai negi mes nepasitikim savim? Parengsim Abonentinio mokesčio įstatymą, priimsim, nuspręsim, kada įsigalioja, ir viskas bus padaryta. Bet tarsi nepasitikėdami savim dar bandom dėti papildomą saugiklį. Man atrodo, kad tikrai reikia išbraukti tą datą iš šio įstatymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, dėl J.Razmos siūlymo. J.Karosas prieštarautų tokiam siūlymui.

J.KAROSAS. Aš iš tiesų norėčiau prieštarauti vien dėl to, apie tai kalbėjau, kad mes abonentinį mokestį buvom numatę ir, deja, buvo primirštas tas įstatymu fiksuotas dalykas. Todėl aš manau, kadangi mes, šiaip ar taip, neatsisakom idėjos apskritai iš valstybės, iš mokesčių mokėtojų finansuoti šitą instituciją, mes galų gale turim aiškiai pasakyti ir įvardinti, kaip tai daroma, o ne tokiu būdu, kad kiekvienais metais būtų atskiros problemos ir kartu sukeltume grėsmingą situaciją šitai institucijai. Manau, kad datos fiksavimas šiuo atveju gal ne visai teisiškai korektiškas, bet turinio prasme ir dalyko įgyvendinimo prasme yra labai svarbus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matau, nebus bendro sutarimo. Kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame J.Razmos siūlymui ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius: “nuo 2001 m. sausio 1 d.” Toks siūlymas išplaukia iš Teisės departamento nuomonės, neprieštarauja ir komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas. Kolegos, balsuosime dėl J.Razmos pataisos. Beje, ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie manytų, kad šią pataisą reikia svarstyti? Atsirastų.

Posėdyje dalyvauja premjeras A.Kubilius, labai miela.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kolegos, J.Razmos pataisa. Aiški ketvirtoji dalis, ar pritariame J.Razmos siūlymui. Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už – 35, prieš – 17, susilaikė 5. J.Razmos siūlymas dėl ketvirtosios dalies priimtas. Toliau J.Razma siūlo išbraukti penktąją dalį. Pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš tokio siūlymo nenorėčiau priimti. Manau, kad tai yra vienintelė galimybė nors kiek racionalizuoti Nacionalinio radijo ir televizijos veiklą, vis dėlto sukuriant tokią gana nedidelę, atvirai sakant, penkių narių, ne didesnę, ir iš esmės neapmokamą instituciją, kuri galėtų šitai garbingai kultūros, meno kūrėjų organizacijai, kokia yra taryba, būti geras ekspertas ir patarėjas finansiniais ir ūkiniais klausimais. Manau, kad dabartinė taryba šito kaip tik labai stokoja. Tai yra kitų šalių praktikoje priimtas dalykas. Aš manau, būtų labai prasminga pabandyti ir mums turėti tokį sprendimą. Todėl nepritariu kolegos J.Razmos siūlymui.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Siūlydamas išbraukti penktąjį punktą, apskritai iš principo nenoriu atmesti tokios ekspertų institucijos įkūrimo. Bet norėčiau pabrėžti, kad vien šitaip įrašius, kad yra tokia administracinė komisija, ji vis tiek neatsiranda, kol nebus atitinkamų detalių Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisų. Kodėl neverta jos čia įrašyti? Todėl, kad visų pirma nevykęs pavadinimas sutampa su Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytu visai kitokio turinio komisijos pavadinimu. Mums dar reikėtų pasvarstyti, ar būtina kurti tokią atskirą ekspertinę biudžetinę instituciją, ar konkurso tvarka galima parinkti kokią nors audito instituciją, kad ji atliktų ūkinės finansinės veiklos priežiūrą. Mano supratimu, tuos dalykus būtų galima detaliau aptarti svarstant LRT įstatymo pataisas. O čia tikrai nieko bloga neatsitiks, jeigu Visuomenės informavimo įstatyme šita detalė dėl ekspertinės institucijos liktų apskritai nepažymėta. Nebūtų uždrausta ją įkurti įrašius tik LRT įstatyme.

PIRMININKAS. Taigi kancleris neprieštarauja principui, bet prieštarauja tekstui. J.Karosas.

J.KAROSAS. Būtent dėl to, kad neprieštaraujama pačiai idėjai, aš siūlau palikti, nes jeigu mes išbrauksime, tai šis klausimas vėl nusikels. Aš manau, kad jo fiksavimas mums sudaro bazę eiti toliau ir išspręsti tuos dalykus, bet tai labai svarbu ir to labai reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Razmos siūlymą remia A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš nei remiu, nei neremiu. Tai vienas dalykas. Man tik neaiškios pačios funkcijos.

PIRMININKAS. Jos bus apibrėžtos.

J.A.KATKUS. Apibrėžtos. Bet ar apskritai šiame projekte bus parašyta, kas sudaro sutartis su programų vedėjais?

Ž.J.JACKŪNAS. Bus.

J.A.KATKUS. Gerai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, registruojamės. Pone Jackūnai, gal bent kelis momentus pakomentuotumėte? Registruojamės.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad mes iš tiesų labai stokojame… Mano minėtame tipiniame visuomeninio transliuotojo funkcijų aprašyme tos administracinės tarybos, kuri dažnai vadinama (…), yra nurodyta, kad tos tarybos sutikimas yra būtinas priimant… Ten 10 ar 9 punktai yra išvardyti, kurie labai svarbūs tai ūkinei veiklai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 63. Vis tiek reikia balsuoti, juo labiau kad sutariam dėl principo, dėl esmės, o nesutariam dėl teksto. Taigi pritariantys J.Razmos siūlymui išbraukti 5 punktą ir kitaip reglamentuoti tuos principus balsuoja už. Manantys, kad 5 punktas turi likti, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 14, prieš – 16, susilaikė 29. 5 punktas neišbraukiamas.

Dabar, kolegos, J.Karosas siūlo iš principo kitą šeštosios dalies redakciją. Pone pranešėjau?

Ž.J.JACKŪNAS. Man regis, kad mes jau esame aptarę ir sutarę. Dauguma komiteto narių balsavo už tokią redakciją, kokia yra pasiūlyta, ir aš nemanyčiau, kad reikia ką nors iš naujo peržiūrėti. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad kitose šalyse… Mes ką tik komitete susitikome su Bergeriu, kuris čia lankėsi. Jis kilęs iš Vokietijos ir yra Europos Tarybos ekspertas visuomenės informavimo klausimais. Jis sako, kad Vokietijoje visuomenės informavimo srityje yra plataus masto pliuralistinės tarybos (40-50 asmenų), kurios atstovauja plačiam nuomonių spektrui, norint garantuoti pliuralistinį ir objektyvesnį visuomenės informavimą. Jis mano, kad mūsų komisija pagal jų mastus yra labai siaura. Jos išplėtimas ir papildymas tokiomis organizacijomis, kurios atstovautų švietimo, kultūros reikalams, yra labai svarbus. Todėl aš siūlau nekeisti mūsų komiteto kolektyvinio sprendimo, kuriam kolega J.Karosas nepritaria.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, maža pastaba dėl gerbiamojo Bergerio. Iš tiesų pirmiausia Vokietijos piliečių ir politikų mentalitetas ir Lietuvos piliečių bei politikų mentalitetas yra pakankamai skirtingas. Žodžiai tie patys, tačiau turinys yra kitas. Tai viena. Kita vertus, gerbiamasis Bergeris pasakė, kad ši institucija, visuomeninis radijas ir televizija, turėtų vengti atskirų politikų ir politinių grupuočių įtakos, bet ne politikos įtakos. Mano siūlomame variante įteisinamos tos institucijos, kurios yra visuotinai rinktos. Aš manau, labai logiška, kad valstybinė politika per šių institucijų atstovus būtų realizuota, o visuomeninės organizacijos atstovauja plačiajam visuomenės sluoksniui. Manau, kad šis variantas yra gana normalus. Dabar, kolegos, kurie man pritaria, dar vienas prašymas. Kadangi aš pritariau abiem prieš tai siūlomoms pataisoms, tai manau, kad kolegos man bus pakankamai lojalūs ir pritars mano pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Pleikys dėl siūlymo.

R.PLEIKYS. Vargu ar reikėtų, gerbiamieji kolegos, keisti komiteto siūlomą Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudarymo principą, kuris yra pakankamai apgalvotas, taikomas daugelyje pasaulio šalių, ir vargu ar reikėtų atradinėti dviratį, kaip anksčiau buvo svarstyta, į tarybą skirti žmones nuo valdžios ar dar kaip nors kitaip mėginti sujaukti esamą tvarką, kuriai aš pritarčiau. Raginu ir jus tą patį padaryti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime, ar priimame J.Karoso siūlymą kitaip formuoti aukščiausią LRT valdymo instituciją. Žodžiu, ar priimame kitokią šeštosios dalies redakciją, kurią siūlo J.Karosas. Registruojamės. Balsuosime dėl J.Karoso pasiūlymo.

Yra pasirengę balsuoti 64 Seimo nariai.

Taigi kas priimtų J.Karoso siūlymą, tas balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.

Už – 11, prieš – 35, susilaikė 16. J. Karoso siūlymas nepriimtas.

Dabar, kolegos, buvęs G.Šileikio siūlymas dėl trečiojo varianto. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu problemų. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Dabar būtų sunku balsuoti.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš visiškai sutinku, kad kolega G.Šileikis gali siūlyti ir pritarti tam variantui, kuris buvo pasiūlytas kolegos R.Smetonos, būtent yra toks sudarymo principas. Bet aš noriu pasakyti, kad svarstymo ir klausymo metu buvo vieningai kalbama prieš tokį variantą, nors aš pats nebūčiau toks kategoriškas, tačiau iš esmės buvo kalbėta beveik vieningai, išskyrus patį autorių. Man atrodo, kad ir pats ponas G.Šileikis nebuvo tokio požiūrio šalininkas. Nežinau, gal aš ir klystu, bet dabar jis yra akivaizdžiai įrašytas ir, aš manau, peržiūrėti… Mes jau atsisakėme. Svarstymo metu buvo akivaizdi nuomonė, ir tie Nacionalinio radijo ir televizijos atstovai, ir įvairių kitų susijusių institucijų atstovai – visi vieningai buvo už tai, kad negrįžtume prie to principo, kuris buvo pasiūlytas. Tegul išlieka demokratiškas, plačiai atstovaujamas visuomenės narių, atstovų principas, mes dėl to apsisprendę. Dabar peržiūrėti iš naujo nėra prasmės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Šileiki, jeigu jūs nesutiktumėte su tokia nuomone, aš kviečiu jus iki priėmimo įregistruoti savo pasiūlymą, priderintą prie dabartinės įstatymo redakcijos, ir mes be jokių problemų galėsime apsispręsti, jeigu jūs siūlysite ką kita dėl šeštojo punkto. Dėkoju, gerbiamasis.

Paskutinis J.Razmos siūlymas dėl aštuntosios dalies, pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra turbūt dabartinio ketvirtojo projekto septintajai daliai, nes ten aštuntajame…

PIRMININKAS. Ne.

Ž.J.JACKŪNAS. Ar yra?

PIRMININKAS. Dėl dviejų trečdalių.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš turiu variantą, kur yra septintame, jeigu jūs turite galvoje tai, kad pirmąjį tarybos posėdį tarybos nariai iš savo tarpo ne mažiau kaip dviejų trečdalių tarybos narių balsų dauguma išrenka pirmininką. Aš beveik sutikčiau. Manau, kad iš tiesų gali taip būti, nors norėtųsi, kad taryba dirbtų vieningai, sutardama, tačiau kartais gali visko atsitikti, todėl būtų galima palikti, kad visų tarybos narių balsų dauguma. Nes galima iš tikrųjų atsidurti tokioje konfliktinėje situacijoje ir nežinia ką reikės daryti.

PIRMININKAS. Pirmininkas priima siūlymą, ar galime bendruoju sudarymu priimti šį siūlymą? R.Pleikys norėtų prieštarauti. Tada suteikiu žodį J.Razmai, kodėl jis tai siūlo.

 J.RAZMA. Iš tikrųjų būtų idealu įsivaizduoti tą vieningą tarybos darbą, bet mes turime gyventi realybėje. Nesudarykim tokios pato situacijos, kai taryba tikrai niekaip negalės išsirinkti pirmininko ir gaiš laiką keletą mėnesių, kol tą padarys. Įprasta balsų dauguma yra normali procedūra įvairioms institucijoms. Kodėl mes čia ieškom kažko ypatingo.

PIRMININKAS. R.Pleikys.

R.PLEIKYS. … ne ta spalva užsidegė televizoriuje, aš manyčiau, kad tikrai pakaktų paprastos tarybos balsų daugumos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime tai nuspręsti bendruoju sutarimu? Kolegos, iš savo tarpo… ne mažiau kaip 2/3 pakeisime žodį “visų”, o ten 2/3 lieka, dėl teisėtumo, dėl kvorumo. Taigi aštuntasis punktas aiškus. Baigiame šio įstatymo projekto svarstymą. Priėmimas turėtų būti iki Kalėdų.

Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 12.15 val. Tuomet R.Smetonos projektas.

 

 

Pertrauka

 

 

Seimo nutarimo "Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo" projektas Nr.P-1973 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Tai pirmasis darbas po trumpos pertraukėlės. Pradedame registruotis, kolegos. Registruojamės. Rytinės darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo” projektas Nr.P-1973. Šį projektą teikia Seimo narys R.Smetona. Gerbiamasis kolega, kviečiu jus į tribūną supažindinti su šiuo projektu, o mūsų posėdyje dalyvauja kol kas 38.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, būtų labai gera proga teikiant šį nutarimo projektą kalbėti daug ir ilgai, ir būtų tikrai ką pasakyti. Bet, kita vertus, man atrodo, kad pirmalaikių Seimo rinkimų aktualumas, neišvengiamybė yra tokia akivaizdi, taip ją visi supranta, kaip, pavyzdžiui, tai, kad dabar yra 12.18 val. Tai būtų galima ilgai įrodinėti ir pagrįsti, kodėl dabar tiek valandų, bet užtektų turbūt pasakyti, kad dabar yra maždaug tiek valandų todėl, kad taip rodo laikrodžiai arba toks paros laikas.

Aš įsitikinęs, kad visi Seimo nariai puikiai supranta, jog šios kadencijos Seimas, ši Vyriausybė iš tos bėdos, kurioje yra Lietuva, nebeišgelbės, nebeišvairuos ir niekas šios Seimo sudėties, tokio šio politinių jėgų išsidėstymo, koks jis susiklostė, kadencijos pabaigoje nieko gero nebepadarys. Lietuvos grimzdimo į liūną akivaizdoje Seimo noras pratempti iki rudens, iki eilinių Seimo rinkimų, man atrodo, tai būtų tik barono Miunchauzeno noras save už plaukų ištempti iš to liūno, bet visi puikiai suprantam, kad tai gyvenime vargu ar įmanoma. Na kad ir naujausias pavyzdys, kurį noriu paminėti, Seimo nario K.Skrebio pasiūlymas labai ženkliai sumažinti pelno mokestį. Aš pritariu, manau, kad tai geras siūlymas. Bet vienas toks siūlymas šioje aplinkoje tik pakenktų. Tai būtų tik biudžeto pajamų sumažinimo būdas, ir viskas. Todėl, kad šią radikalią priemonę galima taikyti tik kartu su kitomis, tik įtraukus į sistemą, tik kompleksiškai suderinus visas priemones tarpusavyje, kaip ir kiti mokesčiai, ir kitos ūkio gaivinimo priemonės, ir pagaliau valstybės valdymo reforma. Viskas turėtų būti vykdoma laiku. Bet ar šis Seimas ir ši Vyriausybė yra pajėgūs įgyvendinti tokią kompleksinę, sisteminę reformą? Ne. Ir visi tai puikiai suprantame. Tam nėra nei galimybių, nei laiko. Galimi investuotojai, apie kuriuos mes svajojame, turi matyti bent trejų ketverių metų perspektyvą. O suteikti tokią perspektyvą gali tik naujas Seimas savo kadencijos pradžioje.

Tik vieną argumentą, kuris dažniausiai pateikiamas prieš pirmalaikių Seimo rinkimų surengimą, aš noriu pakomentuoti. Taip, šitai partijai arba šitai daugumai rinkėjai suteikė mandatą, įgaliojimus ir ji iki galo turi tempti tą vežimą. Bet, gerbiamieji, juk nebetempia arba nebepatempia. Tas vežimas įklimpęs labai giliai ir grimzta vis giliau. Tai ar žiūrėsime ir lauksime visiško kracho- kai kas su skausmu, o kai kas su piktdžiuga? Man atrodo, kad tai nebūtų dora. Todėl Seimo narių apsisprendimas sutrumpinti savo kadenciją, savo buvimo laiką Seime yra ne tik valstybiško požiūrio, bet ir kiekvieno Seimo nario sąžinės problema. Aš manau, kad mes privalome žengti šį žingsnį.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš prašau jūsų pritarti Seimo nutarimo projektui surengti pirmalaikius Seimo rinkimus 2000 m. kovo 19 d. kartu su savivaldybių rinkimais. Nepaminėjau čia visų kitų argumentų, kurie taip pat, be jokios abejonės, už tai, kad tie rinkimai būtų kartu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolegos, 10 minučių klausti. Visi tikrai nespės, bet galbūt bus dar progų ateityje. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kolega, sakydamas, dėl ko reikia paleisti Seimą, jūs daugiausia akcentavote tai, kad labai blogai dirba parlamentas. O kaip kitas argumentas, kad vis dėlto pavasariniai rinkimai būtų naudingesni ir dėl biudžeto sudarymo, ir visais kitais aspektais? Kaip jūs manote dėl šito?

R.SMETONA. Dėkoju. Jokių abejonių. Yra daug argumentų, ką ir pasakiau, tarp jų vienas labai svarbių būtent ir šitas jūsų paminėtas. Seimui reikėtų pereiti prie pavasarinio rinkimų ciklo todėl, kad naujai susirinkęs Seimas, naujos sudėties Seimas turėtų laiko sustyguoti, parengti visus savo įsipareigojimus, savo programas, o dažniausiai – koalicijos sudarymo atveju iki rudens parengti būsimųjų metų biudžeto projektą. Tai yra labai svarbu ir tai yra iš tikrųjų svarbi priežastis. Kaip kad ir rinkėjų aktyvumas. Jeigu mums rūpi piliečių valia iš tikrųjų, ne dėl vaizdo mums rūpi mūsų žmonių, tautos valia, tai mes norime, turime norėti, kad tą valią pareikštų kuo daugiau piliečių. Savaime aišku, kad bent šiuo atveju rengiant dvejus rinkimus vienu metu tokia galimybė būtų kur kas didesnė.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte nurodyta: ne paslaptis ir visuomenės nusivylimas dabartinės sudėties Seimu. Kaip žinoma, Seimas leidžia įstatymus. Gal galite paminėti Lietuvos Respublikos įstatymus, kurie labiausiai nuvylė visuomenę, o ne atskirus politikuotojus, ir kokie jie turėtų būti? Antras labai trumpas. Gal galėtumėte padėti mandatą, kad pagelbėtumėte Lietuvai dabar, staiga? Ačiū.

R.SMETONA. Dėl dabar pagelbėjimo aš jau sakiau savo įžanginėje kalboje pristatydamas projektą. Dabar jau nebeįmanoma pagelbėti, nes per mažai liko laiko šitos sudėties Seime ką nors iš esmės radikaliai pakeisti. Reikalinga nauja sudėtis, nauja struktūra, kuri imtųsi iniciatyvos, imtųsi naujų savo programų įgyvendinimo ir tam turėtų laiko, galėtų pažadėti žmonėms, kad mes turime ketverius metus, ne visus vienerius, o ketverius metus joms įgyvendinti. Ir saviems, ir užsienio investuotojams, ir panašiai. O tuos įstatymus, kurie nuvylė žmones arba atvedė Lietuvą į šitą padėtį, turbūt čia reiktų vardinti gana ilgai. Aš pasakysiu tik principinį dalyką, kad šita ūkio, ekonomikos padėtis, iš tikrųjų kritiška švelniai tariant padėtis, susidarė juk ne dėl vieno įstatymo, ir mes visi, gerbiamieji kolegos, tai puikiai žinome. Susidarė dėl vykdytos neteisingos ekonominės politikos, dėl visos sistemos, kuri nestiprino gamybos, nestiprino ūkio. Parduoti ir padalinti, arba parduoti ir išsidalinti – tai ne ekonominė politika, ir dabar, likus metams, tai bus tik skylių užkamšymo laikas. Vėlgi ką nors parduodant ir užkišant skyles. Tai ne valstybės problemų sprendimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio kalbančių telefonu, stovinčių ar kitaip nedalyvaujančių projekto svarstyme. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai iškeliate labai svarbų klausimą, ir šiuo metu visoje Lietuvos visuomenėje yra nepaprastai didelis nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Konservatorių partija, atvedusia prie tokios katastrofiškos ekonominės ir socialinės krizės. Aš norėčiau jūsų paklausti, jeigu rinkimai vyktų anksčiau, dabartinės ekonominės krizės sąlygomis juk mes galėtume sutaupyti kokius 10, 12 mln. Lt ir kartu surengti Seimo rinkimus su savivaldybių rinkimais? Taip pat dėl techniškų dalykų juk daug geriau, kad rinkimai vyktų pavasarį negu vėlyvą rudenį, kada svarstomas biudžetas. Kaip jūs paaiškintumėte tuos motyvus, taip pat kaip jūs paaiškintumėte, kad visiškai susikompromitavusi dauguma gali išgelbėti Lietuvos ekonominę situaciją?

R.SMETONA. Dėkoju. Aš taip pat, kaip ir jūs, manau, todėl mes ir teikiame šį nutarimo projektą, kad pakeitus Seimo sudėtį, politinę sudėtį, suteikus naują impulsą, duodant laiką, ketverių metų laiką, kaip tik ir būtų galima įgyvendinti naują programą, naują ekonominę politiką, naują valstybės valdymo stilių, sukurti naujus valdininkų standartus, valstybės tarnautojų standartus, kad padėtis keistųsi iš esmės.

Antras dalykas. Be jokios abejonės, tie, vadinkim, praktiniai sumetimai, kuriuos jūs minite, taip pat ir biudžeto lėšų sutaupymas, neužima paskutinės vietos. Tai taip pat žiūrint į šios dienos krizę yra, be abejo, labai svarbu. Ir aš noriu jau vietoj posėdžio pirmininko pasakyti gerbiamiesiems kolegoms – neapsimeskite kalbėdami ir bendraudami, kad jums ši tema neįdomi, nes yra atvirkščiai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo kalboje daugiau akcentavote mintį, kad nieko gero jau ši valdžia nepadarys. Aš manau, kad tai yra pusė tiesos. Dar šita valdžia padarys daug blogo. Kas, jūsų manymu, gresia dar iki šitos kadencijos pabaigos, iki kitų rinkimų, iki spalio pabaigos, ką dar padarys Lietuvai šita koalicija?

R.SMETONA. Jeigu pereitume prie aritmetikos, aš manau, kad per du su puse mėnesio, be abejo, yra galimybė padaryti blogo daug mažiau, negu per metus. Argumentas akivaizdus.

PIRMININKAS. Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Aš perskaičiau jūsų aiškinamąjį raštą, išgirdau tuos argumentus, kuriuos jūs pateikėte, girdi, akivaizdu, kad tokie metai yra netinkami metai, kad dveji... Paskui išgirdau jūsų Miunchauzeno argumentus. Ar jūs negalvojate, gal reikia surengti trejus rinkimus? Dviejų kadencijų Seimo rinkimus ir savivaldybių. Tai bus perspektyva investicijoms į ateitį, bus didelis planavimas, kaip anksčiau buvo. Jūs nepateikėte nė vieno argumento, kuris būtų pagrįstas ekonomiškai, kad jūs galėtumėte įrodyti. Suprantate, su miunchauzenais mes toli nenueisime. Arba iš tikrųjų pateikite rimtus argumentus, arba pasakykite – aš šiandien atėjau užsiiminėti populistiška.

R.SMETONA. Tai ir aš, kolega gerbiamasis Seimo nary, sakau, kad Miunchauzeno metodai nepadės, kad savęs už plaukų ištraukti iš liūno, į kurį vis labiau grimztama, neįmanoma. Todėl ir reikia kitų priemonių, kurias aš ir siūlau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Paskutinis klausimas, kolegos.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti jau beveik ir į atsakytą klausimą. Iš tikrųjų gal Vyriausioji rinkimų komisija galėtų patikslinti, kokios būtų galimybės kartu surengti rinkimus, kiek būtų ekonominiu požiūriu sutaupyta? Nes politinius motyvus jūs pakankamai gerai išdėstėte. Gal jūs jau kartais turite Vyriausiosios rinkimų komisijos paskaičiavimus, nes jie paprastai pateikia, kiek lėšų būtų sutaupyta?

R.SMETONA. Kiek teko sužinoti, Vyriausioji rinkimų komisija mano, kad dveji rinkimai juridiškai yra galimi ir kad galima būtų sutaupyti juos kartu rengiant apie 10 mln. litų. Tai yra nemažai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi klausimai baigiami. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, vienas – už, vienas – prieš nutarimo projektą. P.Gylys pritaria nutarimo projektui.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pratęsti temą, ką gero ir ką blogo gali padaryti politikai, būdami valdžioje. Gero nesitikiu, pasakysiu, ką dar žada padaryti blogo šita koalicija. Pirma, parduos likusias “Telekomo” akcijas, parduos Lietuvos prekybos laivyną, pradės parduoti energetinę sistemą. Ir visa tai bus skirta tam, kad dar išgelbėtų kitų metų rudenį savo rinkiminį šansą. Tikrai Lietuva bus atvesta prie finansinės katastrofos. Dėl to aš palaikau pono R.Smetonos teikimą.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, visi pabuvojo valdžioje, svarbiausios politinės jėgos pabuvojo. Aš nežinau, kokias politines jėgas nori atsivesti ponas R.Smetona, bet jeigu jo nacionalinė partija ateis į valdžią, tai aš nežinau, kokius argumentus turi ponas R.Smetona, arba galų gale kokią politiką jis vykdys, kokiu būdu jis ištrauks iš balos mūsų valstybę. Negirdėjau šito, todėl negaliu balsuoti už tokį pateikimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės labai atidžiai ir balsuosime, ar pritariame kolegos R.Smetonos teikiamam Seimo nutarimo “Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo” projektui Nr.P-11973. Jeigu dauguma Seimo narių parems šį siūlymą, toliau svarstysim, jeigu bus prieš daugiau negu 36 Seimo nariai, atmesim. Jeigu nei to, nei to, ieškosim kito varianto.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo” projekto. Pritariantys po pateikimo – už, nepritariantys – prieš, susilaikančių galėtų būti mažiau.

Už – 18, prieš – 53, susilaikė 10. Nutarimo projektas yra atmestas.

Kolegos, trys replikos. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsavau prieš pirmalaikius rinkimus, nes prisiminęs A.Šleževičiaus valdymo laikotarpį netikiu, kad LDDP nedarys tų pačių privatizavimų. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Mano labai kukli pastabėlė. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tų Seimo narių arba partijų, arba frakcijų tuščias vietas aptarinėjant ir balsuojant dėl šio nutarimo projekto, kad turbūt mūsų visų bendru sutarimu nedalyvavimas arba nebalsavimas už pirmalaikius Seimo rinkimus, už šį nutarimą yra sutarimas arba susitarimas, kad jie neįvyktų. Aš tą sakau tam, kad nebūtų demagogijos ir netiesos vėliau.

PIRMININKAS. O gal tai rodo, kad laikytumės normalios valstybės Konstitucijos. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Ponas R.Smetona, puikiai žinodamas, kad kiekvieni rinkimai yra nedidelė katastrofa, juos vis dėlto siūlo. Prisiminkime, kiek mums kainavo politiniai eksperimentai, pradėti iš Prezidentūros, nors vežimas šiaip ar taip girgždėdamas galėjo nuvažiuoti iki savo kadencijos galo, buvo pradėti labai įtartini eksperimentai ir per tuos pusę metų Lietuva galutinai nusėdo ant dugno. O dabar dar nepradėjus kapstytis vėl siūlomas naujas chaosas, nauja sumaištis. Ponas R.Smetona gali būti ramus – užteks jėgų pabaigti kadenciją nekreipiant dėmesio į visokius reitingus, o dirbant tą darbą, kurį reikia padaryti.

PIRMININKAS. Trys kolegos buvo prašę žodžio replikai. A.Katkus kategoriškai prašo. Bet, gerbiamasis kolega, jūs šį kartą pavėlavote. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Iš anksto replikai neužsirašinėjama. Manau, kad jeigu yra pageidavimas, aš lygiai kaip ir kiti Seimo nariai turiu teisę į repliką. Aš noriu pasakyti visiems žmonėms ir Seimo nariams, kad šis siūlymas dėl pirmalaikių rinkimų atsirado tuomet, kai prasidėjo pinigus plaunančių institucijų restruktūrizacija. Būtent dėl to. Institucijų, kurios buvo sukurtos labai seniai, LDDP laikais, nuo pat pirmų dienų. Jeigu numatoma privatizuoti, matyt, kelia baimę kažkam, kad tikrai bus pristabdytas šis milžiniškas pinigų plovimas ir vogimas, atsiprašau. Matyt, labai dideli pinigai. Aš manau, kad ponas R.Dagys taip pat pasakė tiesą.

 

Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2090*. Seimo rezoliucijos  "Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių" projektas Nr.P-2183(2*). Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2186(3*). Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2191(2*) (svarstymas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dirbame toliau, dirbame kaip solidus parlamentas. Projektai, susiję su kitų metų biudžetu. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2090, Seimo rezoliucijos “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas Nr.P-2183(2), Akcizų įstatymo 3 ir 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2186(3) ir 1-7d – Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2191(2). Biudžeto ir finansų komiteto vertinimai. Gal, kolegos, neprieštarautumėte, kad mes kalbėtume apie visus šiuos projektus, bet, žinoma, pataisos, ir jeigu reikalautų kas, balsuotume atskirai dėl jų. E.Kunevičienė – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Projektą Nr.P-2090 svarstyti būtina, nes ankstesnėje rezoliucijoje ir įstatyme buvo numatyti rodikliai 2000 metams, kurie nebetaikytini naujame projekte ir tikriausiai naujame Biudžeto įstatyme. Mes konsultavomės Teisės departamente, ar būtinai reikia pakeisti tą nuostatą, kuri buvo numatyta ankstesniame įstatyme. Sakė, kad tai reikia padaryti, tai faktiškai yra formalus dalykas, kuris reikalauja pakeitimo. Prašyčiau pritarti po svarstymo. O taisoma taip: “Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymas”. Buvo numatyta įstatymo pavadinime vietoj skaičiaus 2000 įrašyti skaičių 1999 ir užbaigti tuo skaičiumi. O 2000 metų biudžete bus atskiras biudžetas. Ir 1 straipsnio pakeitimas yra susijęs – vietoj skaičiaus 2000 įrašoma 1999. Įstatymo paskirtis taip pat taisoma. Šis įstatymas nustato 1998–1999 m. pagrindinius rodiklius, kurie lemia savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą. Praėjusiais metais patvirtinti rodikliai nekeičiami. Prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėl rezoliucijos, dėl akcizų ir dėl miškų.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dabar dėl rezoliucijos. Rezoliucija, kuri buvo pateikta Vyriausybės. Siūlytume po svarstymo tam rezoliucijos projektui pritarti, kaip ir buvo faktiškai pritarta Vyriausybės Biudžeto įstatymo projektui, o priėmimui, jeigu keisis savivaldybių dotacijos, bus rezoliucijos patikslinimo duomenys. Prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolege, kadangi jūsų išvados, paskui nereikės eiti į tribūną, kaip akcizai?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl akcizų yra suderinta su Vyriausybe, gautas teigiamas pritarimas. Siūlome pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pateiktam įstatymo pakeitimo projektui. Dėl tabako akcizų buvo klausimas dėl datų. Dėl Miškų įstatymo gautas teigiamas Vyriausybės atsiliepimas, pritarė Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, kad būtų ne atskaitymo procentai, o konkreti 20 mln. suma. Todėl prašytume ir Seimą pritarti.

PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamoji kolege. L.Sabutį kviečiu į tribūną. Papildomasis komitetas dėl dviejų projektų: Nr.P-2090, Nr.P-2183.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, visus pateiktus projektus taip pat svarstė ir mūsų komitetas, bet šiandien, svarbiausia, Seimas vertina, kiek tai yra susiję su savivaldybių biudžetais. Du. Mes taip pat pritarėme projektui Nr.P-2090 pataisant metus, apie tai buvo pranešta gerbiamosios E.Kunevičienės. Mes jokių pasiūlymų neturime. Tai yra Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimas 1998 metams, ir pavadinime tada reikėtų taisyti – 1999 metams įstatymo pakeitimo. Tik toks būtų redakcinis siūlymas.

Antras mūsų sprendimas yra dėl rezoliucijos. Mums iškilo abejonių dėl pateikto projekto, tiktai kiek tai yra susiję dėl paties skaičiaus. Rezoliucija numato 2000, 2001, 2002 metams nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius. Šioje rezoliucijoje yra nustatyti dydžiai: nacionalinio biudžeto pajamos be specialiųjų lėšų, valstybės biudžeto išlaidos be dotacijų savivaldybių biudžetams ir savivaldybių biudžetų pajamų dydį lemiantys rodikliai. Tas bendras turbūt šiuo metu svarbiausias rodiklis, tai yra procentinė išraiška 31,86%. Bet reikia atkreipti dėmesį į tai, jog Vyriausybės pateiktame Seimo rezoliucijos punkte dėl 2000, 2001, 2002 metų biudžeto neteisingai, mūsų nuomone, apskaičiuotos savivaldybių išlaidos netgi pagal jau siūlomą rodiklį – 31%. Nes sudėjus tas sumas ir gavus nacionalinį biudžetą, verčiant realiais milijonais pagal tą procentinį rodiklį, turėtų būti kiti dydžiai. Todėl mes siūlėme Biudžeto ir finansų komitetui patikslinti ir įvertinti. Būtų tokie pasiūlymai, kad 2000 metams faktiškai turėtų būti 3 mlrd. 110 mln., o 2001 – 2 mlrd. 879 mln. Lt. Kaip jūs matote, čia buvo pateikti kiti skaičiai, tačiau iš esmės dar aną pirmąjį svarstymą Seime atlikdami, taip pat pritardami pagrindiniam įstatymo projektui, kreipėmės ir į pagrindinį komitetą, ir į Seimą, į ir Vyriausybę, jog apskritai, kad savivaldybės bent galėtų išlaikyti praėjusių metų turėtą lygį, t.y. 1999 metų lygį, lyginant ir prognozuojant 2000 metams trūksta 152 mln. Lt. Vakar bendrame posėdyje su Biudžeto ir finansų komitetu sulaukėme pritarimo, jog prie 25 mln. Lt, numatytų Vyriausybės projekte, teiktame Seime, pridėtų 72 mln. Lt. Dar trūktų 80 mln. Lt, bet ir juos yra siekiama surasti, kad iš tikrųjų būtų minimaliai patenkinti šie savivaldybių poreikiai. Todėl aš tik galiu pritarti šiandien tokiai nuostatai, apie kurią ką tik kalbėjau. Reikėtų koreguoti rezoliucijoje prognozuojamus rodiklius, nes dar prisidėtų reali papildoma suma. Dabar galiu tik iš esmės pritarti, bet kol kas siūlau komitetui atkreipti dėmesį į mūsų pateiktus skaičius. Jeigu pasitvirtintų, kad jie yra teisingi, vadinasi, reikėtų teikti Seimui tokį, o jeigu dar būtų papildomai suteikta lėšų, be abejo, savaime aišku, rezoliucijoje reikės nurodyti ir kitus skaičius – 2000 m. ir 2001 m.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl miškų kelis žodžius.

L.SABUTIS. Dėl miškų. Taip pat, mačiau, šiandien yra išdalytas vakarykštis Vyriausybės posėdžio protokolas. Kiek girdėjome iš gerbiamosios E.Kunevičienės, ten tartum yra keičiama išraiška, bet mūsų komitetas pritarė tokiam Vyriausybės pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. Kolegos, dar komiteto atstovas J.Mocartas, šis papildomasis komitetas nagrinėjo Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašyčiau atkreipti dėmesį į naująjį variantą. Kokia jūsų nuomonė, pone pranešėjau?

J.MOCARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nepagrįstai sklando gandai, kaip dažnai girdėti iš mūsų kolegų, kad miškininkai naudojosi valstybiniu turtu kaip nuosavu. Mano galva, tas, kuris taip kalba, tikrai yra neįsigilinęs į miškininkystės esmę. Savo teiginį norėčiau iliustruoti skaičiais. Tai yra 1998 m. rezultatas. Miškininkų pajamos per metus sudarė 300 mln. Lt. 96% šių lėšų sudaro pajamos už parduotą žaliavinę medieną, todėl tai yra ūkinė veikla. Todėl išvis yra ydinga šias pajamas vadinti fondu, nes, kartoju, tai yra ūkinė veikla. Šiai medienai paruošti yra išleidžiama iš šios sumos 170 mln. Lt. Taigi lieka 130 mln. Lt, kurie yra skirti miškams atkurti, prižiūrėti, saugoti, tvarkyti infrastruktūrą, plėtoti priešgaisrinę apsaugą ir įvairiems kitiems miško darbams. Šios lėšos naudojamos ne vien tiktai valstybiniams miškams tvarkyti, bet ir valstybės reikmėms. Iliustruoju skaičiais: Valstybinių parkų veiklai organizuoti – 3 mln. Lt, privačių miškų miškotvarkos darbams – 2 mln. Lt, dirvonuojančiai ir pažeistai žemei apželdinti – 1,2 mln. Lt, žemės reformos darbams – 0,8 mln. Lt, privatizuojamiems miškams saugoti ir prižiūrėti, išlaikyti tarnybą – 10 mln. Lt. Tai buvo 17 mln. Lt. Be to, miškų urėdijos per metus iš šių savo pajamų, vadinamojo Miškų fondo, bei kitos veiklos perveda valstybei: pridėtinės vertės mokestį – 46 mln. Lt, atskaitymus socialiniam draudimui – 45 mln. Lt, fizinių asmenų pajamų mokestį – 37 mln. Lt, lentpjūvių veiklos mokestį – 0,4 mln. Lt, atskaitymus į Kelių fondą – 0,4 mln. Lt, palūkanas už kapitalo naudojimą – 0,2 mln. Lt. Iš viso – 129 mln. Lt. Tokiu būdu valstybės biudžetui bei valstybiniams fondams buvo pervesta 146 mln. Lt iš 300 mln. Lt.

Pažymėtina, kad visoje Vakarų Europoje miškų ūkis nėra pelninga veikla. Daugelyje šalių šis ūkis dotuojamas. Vokietijoje iš vieno hektaro valstybinių miškų gaunama iki 300 DEM pajamų, o jiems tvarkyti yra skiriama nuo 500 DEM iki 800 DEM, tai yra du kartus daugiau.

Reikia dar turėti omeny, kad praėjusi audra padarė miškų ūkiui apie 11 mln. Lt nuostolių. Todėl papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas siūlė kitą variantą, tačiau pagrindinis komitetas tam nepritarė. Atsižvelgdami į sunkią krašto finansinę padėtį ir į tai, kad pataisytame variante šis 20 mln. Lt mokestis yra skiriamas tiktai vieneriems metams, siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Pone Arūnai, dėl kokio projekto kalbėtumėte? Miškų?.. Luktelim. Kolegos, tada iš pradžių projektas Nr.P-2090 – Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998-2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime po svarstymo pritarti bendruoju sutarimu? Pritariame.

Seimo rezoliucijos “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas. Jis nėra galutinis, kaip buvo sutarta. Iki priėmimo dėl jo bus sutarta. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti? P.Papovas – prieš.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau nepritarti šiai rezoliucijai štai dėl kokių aplinkybių. Siūlomoje rezoliucijoje yra numatoma kiekvienais metais mažinti savivaldybių išlaidas, tuo tarpu yra teikiami įstatymų projektai, steigiamos naujos savivaldybės ir ateityje jos, matyt, bus steigiamos. Taip pat Vyriausybės programoje yra numatyta didinti savivaldybių įgaliojimus ir savivaldybių funkcijas. Kaip viską didinant galima mažinti išlaidas? Apskritai pagal Savivaldybių biudžeto formavimo metodikos įstatymą nėra nustatomos savivaldybių išlaidos. Yra nustatomos tik pajamos. Tuo tarpu dabar šioje rezoliucijoje siekiama nustatyti nors ir prognozuojamas, ir vis dėlto prognozuojamomis išlaidomis yra remiamasi. Todėl dėl šių aplinkybių siūlau nepritarti šiai rezoliucijai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, į savivaldybių biudžetus negalima žiūrėti atsiejant juos nuo nacionalinio ar valstybės biudžeto. Mes tai suprasdami turėtume taip tą klausimą ir spręsti. Todėl aš pritariu rezoliucijos projektui. Jeigu iš tikrųjų bus rasta kokių nors galimybių padaryti tam tikras korektūras, čia jau kitas klausimas, tačiau išvis spręsti klausimą atskirai ir vis lyginti su nelyginamais skaičiais, to, matyt, nereikėtų daryti. Komitete svarstymo metu buvo minėtas klausimas ir dėl rezoliucijos 4 punkto, todėl turbūt taip pat reikėtų redaguojant galutinį tekstą į tai atsižvelgti. Ten nei 2001 m., nei 2002 m. nepaliktas ir nėra numatytas joks skolinimosi limitas. Šiaip aš pritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Petrai Papovai, ar negalėtume atidėti balsavimo dėl pritarimo ar nepritarimo priėmimo laiką ir ar negalėtume dabar pritarti? Nesudėtinga. Žinoma.

Registruojamės! Tik tiek kalbų, kad nėra galutiniai duomenys ir dirbom bendruoju sutarimu. Registruojamės, kolegos. Kadangi esame sutarę, šią rezoliuciją mes svarstome kaip Seimo nutarimą, balsuotume, ar pritariame po svarstymo Nr.P-2183 projekto antrajam variantui. Registruojamės. 62 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi, kolegos, kas pritartų po svarstymo šiam rezoliucijos projektui? Kairėje pusėje matau labai laisvų Seimo narių, turinčių pareigų, bet labai laisvų. Už – 47, prieš – 4, susilaikęs 1. Pritariame po svarstymo rezoliucijos projektui.

Akcizų įstatymo pataisos. Ar galime bendruoju sutarimu po svarstymo pritarti? Pritariame.

Dabar Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dar į tribūną kviečiu A.Grumadą, norintį kalbėti diskusijoje.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, nekalbėti tiesiog negalima, nes situacija verčia vis dėlto grįžti prie tų skaičių, kuriuos jums išdėstė komitete kolega ponas J.Mocartas. Jis minėjo skaičių, kad vien tik mokesčių pavidalu tiek į biudžetą, tiek į “Sodrą” yra pervedama 129 mln. Lt iš Miškų fondo. Jeigu 20 mln. mes išbraukiame iš fondo, tai yra neatliekame miške darbų už 20 mln., 10 mln. mažiau paklius į biudžetą mokesčių pavidalu ir, šiurkščiai kalbant, vietoje 129 išeis tik 119. Tokiu atveju būtų labai keistas laimėjimas. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Miškų fondas kiekvienais metais mažėja, mažėjant valstybinių miškų plotui, vykstant turto grąžinimo procesui ir grąžinant privatiems asmenims miškus. Ryšium su tuo iškilo nauja problema – naujus savininkus reikia apmokyti, reikia jiems padėti ir vėl iš to sumažėjusio Miškų fondo 12 mln. Lt skiriama kaip tik darbui su naujaisiais savininkais, padėti jiems pradėti ūkininkauti. Taip mano kolega minėjo, kad šiais metais netyčia, niekas nelaukė, kad mus užklups didelė vėtra, kurios nuostoliai kainuoja apie 11 mln., vien tik sutvarkyti tai, kas išvartyta miškuose, ypač pamaryje. Suma (aritmetika paprasta) yra 23 mln., kurie anksčiau iš šio fondo nebuvo leidžiami šioms reikmėms, kurioms jau bus leidžiama nuo kitų metų.

Todėl aš vis dėlto manyčiau, kad toks siūlymas mechaniškai atskaityti iš fondo 20 mln. nėra priimtinas. Buvo mūsų komiteto narių siūlymas keisti kitą įstatymą, kur už resursus imamas mokestis, galėtų būti imamas mokestis už medžius, kurie yra pjaunami ir kurie verčiami mediena, kurie verčiami preke, kaip už valstybinį resursą. Tačiau, deja, mums nepritarta. Vis dėlto aš pasilieku prie tos nuomonės, kad toks problemos sprendimas yra tikrai neteisingas, nes 20 mln. vertės darbų kitais metais nebus atlikta. Nebus atkuriamas miškas už tokią sumą, t.y. ta dalis, kuri skiriama darbo užmokesčiui, nebus sumokėta paprastiems kaimo žmonėms. Miškuose dažniausiai dirba tie žmonės, kurie šiandien apskritai yra socialiai remtini, ir kiekvienas, nors ir nedidelis uždarbis, ar būtų pačiame žemės ūkyje, ar miške, tiems žmonėms yra be galo svarbus. Aš negalėsiu pritarti tokiam variantui net ir po svarstymo, o Vyriausybei siūlyčiau ir Seimui rekomenduočiau vis dėlto grįžti prie kito įstatymo pataisos, prie resursų pataisos, įstatymo pataisos, kur būtų mokama už kertamus medžius. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar kalbėtų kas dėl motyvų? M.Pronckus prieš Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, dabar neseniai Prezidentūra išplatino tokį darbą apie skurdo mažinimą. Labai komponuojasi tas mūsų įstatymas su skurdo mažinimu. Kitaip sakant, atimame iš žmonių darbą, atimdami iš jų pinigus, ir po to galvojame, kaip su tuo skurdu yra, kodėl jis didėja. Kitaip tariant, miškininkai dar šiek tiek dirba, dar šiek tiek veikia, labai malonu, kad jie šiek tiek kruta šioje mūsų varganoje valstybėje. Todėl bet koks pinigų atėmimas iš jų, manau, yra neleistinas ir tam įstatymui nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, išklausius kalbas nelabai išeina visa aritmetika. Visų pirma reikėtų priminti turbūt ir tiems, kurie kalbėjo, kad 1999 metais taip ir nepavyko sutvarkyti Miškų įstatymo. Kai buvo keliami klausimai dėl naujų savininkų, dėl privataus miško, iš tikrųjų yra problema, bet ar nereikėjo spręsti, o gal tie savininkai gali apsimokėti. Kodėl tas klausimas nebuvo nagrinėtas, kodėl staiga mes visus turime vėl dotuoti ar vėl kažkaip biudžeto sąskaita daryti tas išlaidas. Gal reikėtų pagalvoti?

Kalbant apie miškų išvartas, išlaidos skaičiuojamos, pajamos kažkodėl vėl pamirštamos. Gal reikia būti šiek tiek objektyvesniam? Dabar vėl kalba, kad atimam darbą. O kodėl nepasakyti, kad gal ir duodame darbą. Ar rezultatus jūs paskaičiavote kalbėdami apie atimtą darbą, ar vis dėlto tik tam, kad gražiai pakalbėtumėt, kad ką nors nuteiktumėt. Jeigu jau kalbame ir šiek tiek norime susieti su kokia nors aritmetika, nes šiuo atveju vis dėlto kalbama apie pinigus, tai gal reikėtų, taip paprastai kalbant, subalansuoti, o ne tik, vienu žodžiu, užsimerkus tą gaidą, kurią žinote, kas traukia. Tai vis dėlto dainuokime pagal tikras gaidas, o ne užsimerkę. Ačiū. Aš pritariu įstatymui.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime, ar pritariame Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tam variantui, kurį teikia Biudžeto ir finansų komitetas ir kuriam savo protokoliniu sprendimu pritaria Vyriausybė. Registruojamės.

Posėdžių salėje 54 Seimo nariai. Taigi ar pritariame šiam projektui po svarstymo? Gerai, kad tik mygtukas… Už – 38, prieš – 7, susilaikė 4. M.Pronckus taip pat prieš, prieš – 8. Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritariame po svarstymo.

Kolegos, yra R.Melnikienės pataisa buvusiam projektui. Jos pačios aš dabar nematau. Kas galėtų pakomentuoti, ar pranešėjas… Mintis yra labai paprasta: vietoje buvusių iki 10%, kurie dabar pavirto 20 mln., įrašyti žodžius “5%”. Kas galėtų paremti, argumentuoti vietoje R.Melnikienės. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, mano frakcijos kolegė ponia Rasa mėgino truputį švelninti situaciją, t.y. neleisti atimti darbų už 20 mln. iš žmonių, gyvenančių miške, vargingai gyvenančių šiandien. Ji siūlė tokį kaip ir kompromisinį variantą. Esant valstybės sunkiai padėčiai truputį sumažinti tą sumą ir vietoje sename projekte numatytų 10% įrašyti skaičių 5. Suma būtų truputį mažesnė, būtų apie 15 mln. litų. Todėl, be abejonės, tai yra daug geresnis variantas, negu už 20 mln., už tiek darbų atimti iš žmonių, dirbančių miške. Aš, be abejo, pritariu tam, kad ta suma mažėtų, ir šiuo atveju kolegės R.Melnikienės pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant darbo grupėje buvo visapusiškai nagrinėta. Tada dar buvo, kaip žinote, pirmajame variante palikta iki 10%, buvo keliamas klausimas dėl to, ar palikti iki 10%, ar rašyti 10%. Buvo prieita sutarimo palikti iki 10%, bet toliau svarstant buvo sustota prie konkrečios sumos. Vienu žodžiu, taip ir liko ši R.Melnikienės pataisa, bet darbo grupėje ir komitete ji nebuvo paremta, todėl kviečiu jai nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Tikiuosi, tai paskutinis rimtas balsavimas prieš pertrauką. Balsuosime dėl R.Melnikienės pataisos, dėl ką tik po svarstymo mūsų pritarto Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. R.Melnikienės pataisa. Registruojamės, kolegos. (Balsas salėje) Mielasis Sekretoriate, prašom padaryti, kad veiktų M.Pronckaus mygtukas.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Taigi R.Melnikienės pataisa dėl šio ką tik mūsų patvirtinto projekto. Kas pritartų R.Melnikienės pataisai, – už, kiti – kitaip.

12 – už, prieš – 26, susilaikė 12; prieš – 27, susilaikė 12, pataisai nėra pritarta ir dėl jos daugiau nebus balsuojama.

 

Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2217 (svarstymas)

 

Kolegos, paskutinis, penktasis rezervinis klausimas, kurį mes turėtume aptarti, – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2217. Svarstymas. Tribūnoje – B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra taip pat susijęs su profesinių sąjungų turtu. Yra siūloma naujuoju šio įstatymo projektu nukelti datą iš 1999 m. gruodžio 31 d. į 2000 m. gegužės 31 d., kad dar nenustotų galios nuo sausio 1 dienos dabar galiojantis įstatymas, kurį reikia pataisyti, kad profesinės sąjungos galėtų deramai pasirengti ir perimti turtą iš dabar veikiančio fondo.

Tokia termino nukėlimo būtinybė iškilo dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad 1993 m. gegužės 25 d. ir po to 1995 m. vasario mėnesį padaryti pakeitimai įtvirtino įstatyme dvi neteisingas, skirtingas nuostatas. Pagal vieną buvo įtvirtinta specialaus fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nuosavybės teisė, o to paties įstatymo kito straipsnio nuostatos įtvirtino fondo nuosavybės teises ir realizavimo apribojimus. Įgyvendinant šį įstatymą buvo vykdomi labai prieštaringi veiksmai. Vienais atvejais turtas buvo akcionuojamas, privatizuojamas, kitais atvejais, žinoma, to nebuvo galima daryti. Taigi ydingas įstatymas dabar jau sudarė tokią situaciją, kad būtinai reikia keisti patį įstatymą, nustatyti griežtesnę ir atsakingesnę tvarką, disponuojant profesinėms sąjungoms skiriamu turtu. Kartu geriausia išeitis būtų, kaip žinote, parduoti likusį turtą ir profesinėms sąjungoms padalyti lėšas. Todėl kviečiu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui, ir atidedama data iki gegužės mėnesio.

PIRMININKAS. Dėkui. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Ar pritariame, kolegos, po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu įstatymo dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2217 po svarstymo.

Kolegos, dėkui. Rezultatyviai dirbome šį plenarinį posėdį. Už tai dėkoju ir skelbiu posėdį baigtą.