LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

POSĖDŽIO

PROTOKOLAS

1999 m. gruodžio 15 d. Nr. 55

Išrašas:

2. Dėl Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projekto (Nr.P-2072), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Nr.P-2073), Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Nr.P-2074), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto (Nr.P-2075)

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo projektui (Nr.P-2072) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:

1.1. išbraukti nuostatą, kad centrinės kredito unijos narėmis gali būti kredito unijų asociacijos, kadangi šio įstatymo projekto paskirtis – užtikrinti tik kredito unijų veiklos stabilumą bei atkurti jų sutrikusį mokumą;

1.2. apsvarstyti, ar tikslinga formuoti Stabilizacijos fondą skolintomis lėšomis, kadangi tokiu atveju sutrikęs kredito unijos likvidumas ar mokumas būtų kompensuojamas svetimais pinigais. Tai turėtų įtakos pačiai Centrinei kredito unijai, kuriai, pablogėjus padėčiai, gali nepakakti nuosavo kapitalo saviems įsipareigojimams vykdyti. Siūlytume, kad į Stabilizacijos fondą būtų atskaitoma ir iš kredito unijų uždirbto pelno;

1.3. atkreipti dėmesį į tai, kad Centrinės kredito unijos kapitalo struktūrą apibūdinančias įstatymo projekto nuostatas reikėtų suderinti su Europos Sąjungos direktyvos Nr.89/299 reikalavimais, kadangi kapitalas yra pagrindinis galimų nuostolių amortizavimo veiksnys. Be to, įvairiai rizikai mažinti I, II ar III lygių kapitalas taikomas skirtingai. Reikia įvertinti tai, kad beveik visų veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo metodikoje skaičiuotinas kapitalas nustatomas būtent pagal šios direktyvos reikalavimus;

1.4. apsvarstyti, ar tikslinga leisti steigti Centrinės kredito unijos padalinius užsienyje, kadangi dėl jų labai išaugtų Centrinės kredito unijos veiklos išlaidos. Tai padidintų šios kredito unijos veiklos rizikingumą. Be to, išsiplėtus veiklai į užsienio rinkas, būtų taikomi Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai, ypač dėl kapitalo bazės;

1.5. atsižvelgiant į kredito unijų finansines galimybes bei techninį pasirengimą tapti Centrinės kredito unijos narėmis ir turint omenyje esamą ekonominę situaciją bei lėšų poreikį būtinosioms valstybės reikmėms finansuoti, teikiamo įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose nustatyti ilgesnį Centrinės kredito unijos steigimosi terminą – iki 2001 metų pabaigos.

2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (Nr.P-2073) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:

2.1. apsvarstyti nuostatos, įgalinančios juridinius asmenis dalyvauti kredito unijų veikloje tikslingumą, kadangi tai prieštarauja kooperacijos principams ir idėjoms, nes kooperacija – pastangų ir išteklių sutelkimas jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti. Be to, yra didelė tikimybė, kad įtraukus juridinius asmenis kredito unijos pradės disponuoti gana dideliais skoliniais įsipareigojimais ir santykinai nedideliu nuosavu kapitalu;

2.2. įstatymo projekto nuostatomis nesudaryti kredito unijoms palankesnių sąlygų siekiant sukurti alternatyvą komercinei bankininkystei (pavyzdžiui, kredito unijoms sudarant palankesnes sąlygas pritraukti indėlius);

2.3. išbraukti nuostatą dėl mokesčių lengvatų, nes jas nustato specialūs mokesčių įstatymai;

2.4. atsižvelgiant į tai, kad asociacijų steigimo, veiklos ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte išbraukti atitinkamas nuostatas.

3. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (Nr.P-2074) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:

3.1. kadangi teikiamas įstatymo projektas parengtas neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo paskutinius pakeitimus, pataisyti įstatymo projektą vadovaujantis galiojančiu Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymu;

3.2. apsvarstyti įstatymo projekto pataisos, kurioje numatytas kredito unijų dalyvavimas privalomojo indėlių draudimo sistemoje, tikslingumą. Kredito unijų veikla remiasi griežtais narystės kriterijais, todėl tik dalies narių indėlių kompensavimas ne visai pagrįstas kooperacijos ir lygiateisiškumo principais. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, paprastai analogiškos kredito įstaigos sudaro atskiras indėlių draudimo sistemas;

3.3. apsvarstyti įstatymo nuostatą dėl draudimo įmokos tarifo dydžio. Reikėtų taikyti vienodus įmokų tarifus ir bankams, ir kredito unijoms, nes priešingu atveju kredito unijoms įnešus mažesnes sumas, šių įnašų gali nepakakti indėliams kompensuoti ir likusi dalis būtų kompensuojama bankų sąskaita;

3.4. kadangi atleidimą nuo mokesčių reglamentuoja mokesčių įstatymai, išbraukti atitinkamą įstatymo projekto nuostatą.

4. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijoms iki 1997 m. gruodžio 31 d. nustatyta juridinių asmenų pelno mokesčio lengvata vėliau buvo apribota, ir į tai, kad pasaulinėje praktikoje kredito unijoms pelno mokesčio lengvatos taikomos tik tuo atveju, jeigu šios unijos yra ne pelno siekiančios organizacijos, neskirsto pelno (jų nariams nėra mokami dividendai), nepritarti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektui (Nr. P-2075).

Ministras Pirmininkas                                                                               Andrius Kubilius