Keturiasdešimt devintasis (412) posėdis
1999 m. gruodžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097 (svarstymas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, laikas spaudžia pradėti popietinį posėdį. Tai mes ir mėginame daryti. Registruojamės. Pradedame registruotis. Ir popietinės darbotvarkės pirmasis klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2097. Svarstymas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas L.Sabutis. Prašom, pone pirmininke.

L.SABUTIS. Vietos savivaldos įstatymo projekto naujoji redakcija buvo pateikta Seimui vertinti, svarstyti, ir tai buvo padaryta. Įvyko nemažai diskusijų. Mums, kaip pagrindiniam komitetui, teko surengti klausymus ir priimti kai kuriuos siūlymus, bet aš esu dėkingas visiems komitetams. Mūsų siūlymu buvo sutarta, kad visi vertinsim šį įstatymą, nes sudėtinė valstybės egzistencijos dalis – savivaldybių veikla ir gyvavimas – yra arčiausiai žmonių interesų. Todėl mes norėjome ir norime, kad pagrindiniame Vietos savivaldos įstatyme būtų kiek įmanoma konkrečiau ir tiksliau suredaguotos visos šių įstaigų, institucijų veiklos galimybės, teisiniai pagrindai. Turiu pasakyti, kad atsiliepimus atsiuntė Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas, Gamtos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Sveikatos reikalų komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Kiti galbūt svarstė, bet mūsų nepasiekė.

Pranešiu jums apie padarytas pastabas bei pataisas svarstant ir vertinant šį įstatymo projektą. Jūs turite užregistruotas išvadas. Aš labai trumpai norėčiau pasakyti, kad didžia dalimi ne tik mano paminėti komitetai, bet ir savivaldybių merai arba tiesiog tarybos dalyvavo, yra Savivaldybių asociacijos prezidento siūlymai. Nemažai atsiliepė apskričių administracijų arba tiesiog apskričių viršininkų ir teisės arba valdymo specialistų, ekspertų. Todėl, kaip jūs matote, tose išvadose (tai sudarytų beveik 80%) mes, kurie rengėme šias išvadas ir svarstėme savo komitete… rado pritarimą. Esant tokiems gausiems ir aktyviems siūlymams, prašytume šiandien, kad galbūt pasinaudodami suteikta galimybe ir laiku galėtų kalbėti ir kitų komitetų atstovai, kurie svarstė. Manau, kad reikėtų pabrėžti, kas labiausiai šiame įstatyme kliuvo ir kodėl mes negalėjome iškart rasti teigiamo sprendimo. Šiandien neginčijama, kad vietos savivalda – tai yra, be abejo, ne tam tikros valdžios, o bendruomenių, žmonių interesų sprendimo institucija, turinti keletą pakopų: tai yra išrinktų atstovų, tarybos narių labai konkreti, reglamentuota, apibrėžta veikla; turi sudaromus kolegialius padalinius (tai dažniausiai yra komitetai ir valdyba iš tų pačių tarybos narių) ir, be abejo, turi administraciją, kuri tartum veikia taip pat dviem frontais. Tai yra administracija, kuri tiesiogiai dirba pačioje įstaigoje. Kaip tokia įstaiga savivaldybės valdybos ir mero žinioje yra tiesioginė administracija arba dabar pagal Valstybės tarnybos įstatymą pripažinta seniūnija. Dėl seniūnijų taip pat yra skirtingų svarstymų. Vieną reikšmę seniūnija turi kaimo vietovėje, kitą – miestuose. Ir ne visuose miestuose, kur galėtų būti tokie padaliniai, kaip žinote, yra sudarytos seniūnijos, todėl taip pat labai svarbu, kad būtų apibrėžta ir jų veikla, konkretizuota įstatyme kuo tiksliau. Be to, labai svarbi buvo kontrolės funkcija. Mes gavome nemažai Kontrolės asociacijos ir pačių savivaldybininkų siūlymų, kad čia reikia vieną kartą apibrėžti ir galbūt net suvienodinti teises ir pareigas su Valstybės kontrolės institucija. Manome, kad šie klausimai šiame projekte nėra preciziškai išspręsti.

Surinkę visus siūlymus ir savo samprotavimus mes siūlome Seimui pritarti, kad būtų perduota Vyriausybei, šio įstatymo rengėjams spręsti ir dėl redakcinių pataisų, ir dėl mano paminėtų svarbiausių dalykų, taip pat ar šiandien mes dar šalia seniūno įkursime seniūnaičio pareigybę, ar savivaldybės turėtų privaloma tvarka turėti audito komitetą, ar pakanka finansų reikalų komiteto. Gal turėtų daugiau rūpintis koks nors pareigūnas valdymo reikalais, ar galėtų būti pakviestas nepriklausomas auditas iš šalies, tačiau labai daug svarstymo metu kilo abejonių, ar šalia valdybos savivaldybė turi turėti ir audito komitetą.

Manau, ir kiti komitetai galėtų būti išvardyti šiame įstatyme, tačiau mes tokios griežtos ribos nenustatėme. Jūs žinote, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą visiška laisvė yra suteikta tarybai, susirinkus į pirmą posėdį, patvirtinti savo administracijos struktūrą, tos administracijos padalinius, steigti kitas tarnybas, tai yra viena ir kita – atsakomybė ir atskaitomybė. Šiandien mes negalime ignoruoti, kad bendruosius principus esame patvirtinę dar vasarą priimdami Valstybės tarnybos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą ir kitus įstatymus, susijusius su valstybės tarnautojais, kaip sudėtine valstybės tarnybos dalimi. Visi šie momentai turi būti tarpusavyje suderinti, todėl reikia naujos šio įstatymo redakcijos. Mūsų siūlymas šalia esamų komitetų siūlymų būtų papildytas tuo, kad šie patikslinimai neturėtų kažin kiek užtrukti. Man atrodo, kad Seimas gali priimti tokį nutarimą, aš jį norėčiau paskelbti: “Atsižvelgiant į gausius siūlymus, ginčus ir į Teisės departamento bei papildomų komitetų pastabas, nuspręsti grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, redaguoti iki 2000 m. sausio 30 d.” Konkrečiai apibrėžtume terminą ir galėtume tikėtis geresnės kokybės įstatymo priėmimo iki pradedant dirbti naujai išrinktoms savivaldybėms.

Štai, trumpai tariant, mano ir komiteto yra tokie samprotavimai. Prašyčiau išsakius savo nuomonę pritarti šiai nuostatai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Aš negaliu dabar pradėti diskusijos. Mes turime arba balsuoti, arba gražiai sutarti, kad tokiu keliu, kurį siūlo pagrindinis komitetas, ir bus žengiama. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Kito kelio aš neturiu, pone Andriukaiti. Ar reikėtų balsuoti, ar galime bendruoju sutarimu tai padaryti? (Balsai salėje) Ką reiškia “atsižvelgimas į pastabas”. Jeigu grąžiname iniciatoriams tobulinti, vadinasi, būtinai į tas pastabas, kurios išdėstytos komiteto pirmininko kalboje, pagrindinio komiteto išvadoje ir papildomo komiteto išvadoje, skatintina atsižvelgti. Žinoma, kolegos, ypač tie, teikę pataisų, ypač patogu dabar grąžinti tobulinti V.Andriukaičiui, mano supratimu, nes jis iki šiol nėra suformulavęs jokių siūlymų frakcijos vardu, kaip to reikalauja Statutas. O tie pasiūlymai yra kaip tik tolesniam darbui ir tolesniam svarstymui. Taigi bendruoju sutarimu grąžinam iniciatoriams tobulinti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2097.

Dabar dėl protokolinio Seimo nutarimo. Jis yra suformuluotas, galima sakyti, pagrindinio komiteto sprendimo 7 punkte, jeigu jūs žvelgtumėte, tiktai ten nėra datos. Kaip, kolegos, jūs žiūrėtumėt į sausio 30 d.? Vyriausybei labai lengva – pasiūlymai pateikti, tereikia tiktai sutvarkyti pagal pasiūlymus ir galima vėl teikti. Taip kaip sausio 30 d., kolegos? Ar galime sutarti dėl sausio 30 d.? Kadangi, kolegos, sesija bus, ko gero, vasario pradžioje, mes atlaidžiai žiūrėsime į porą dienų. Sausio 30, ar ne? Iki sausio 30 d. Vyriausybė turėtų parengti, atsižvelgdama į komitetų siūlymus, naują šio projekto variantą. Šis projektas bus pateikiamas, ko gero, vasario pradžioje. Labai ačiū, kolegos.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektas Nr.P-1211(4*) (svarstymas)

2-2a ir 2-2b… Projektas Nr.P-1211(4) – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektas. Svarstymas. Žmogaus teisių komitetas turėjo svarstyti šį projektą kaip pagrindinis. Kas daro pranešimą? S.Daubaraitė. Gal, kolege, jūs galėtumėt kartu pateikti ir lydimąjį įstatymo projektą? Taigi ir lydimasis įstatymas – Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2209, kuris išplaukia iš pagrindinio projekto svarstymo. Taigi svarstymas ir naujo projekto pateikimas. Pranešėja S.Daubaraitė – Žmogaus teisių komiteto vardu.

S.DAUBARAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu svarstyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektas yra parengtas siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintą informacijos laisvės svarbaus komponento – teisės gauti informaciją – įgyvendinimo tvarką. Manome, kad konstitucinės žmogaus teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatyminis reglamentavimas padės Lietuvos žmonėms realiai pasinaudoti šia teise, užkirs kelią biurokratizmui ir nepagrįstam valdininkų bei kitų asmenų atsisakymui pateikti prašomą informaciją.

Informacijos laisvė šiuo metu yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, kuris buvo priimtas 1996 m. liepos 2 d. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad įstatymas nustato viešosios informacijos gavimo, parengimo, platinimo tvarką ir viešosios informacijos rengėjų, platintojų, jų savininkų bei žurnalistų teises ir atsakomybę. Jis iš esmės yra skirtas pastariesiems subjektams. Įstatyme nenustatytas mechanizmas, kaip galėtų gauti informaciją asmenys, kurie nėra viešosios informacijos rengėjai.

Nors minėto įstatymo 6 straipsnio – “Teisė gauti informaciją” pirmojoje dalyje deklaruota, kad kiekvienas žmogus Lietuvos Respublikoje turi teisę susipažinti su visais valstybės ir savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų oficialiais dokumentais, išskyrus tuos, kurie įslaptinti įstatymu nustatyta tvarka, tačiau toliau įstatyme kalbama tik apie viešosios informacijos rengėjo pareigą teikti informaciją. Taigi Lietuvos gyventojas, gyventojo teisė gauti informaciją šiuo metu nėra tinkamai ir teisiškai reglamentuota. Nors Visuomenės informavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad oficialios valstybės ir savivaldybių valdžios ir valdymo institucijų bei kitų biudžetinių organizacijų informacijos registravimo bei pateikimo žmonėms ar viešosios informacijos rengėjams tvarka vienoda visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ją nustato Vyriausybė. Tačiau specialiai tokios tvarkos, vykdydama šią įstatymo nuostatą, Vyriausybė nėra nustačiusi.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad piliečio teisė gauti informaciją apie jį ir apskritai informacijos gavimo ribojimas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį turėtų būti reglamentuojami tik įstatymu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad įstatymų leidybos delegavimas Vyriausybei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Gyventojų pareiškimų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimo valstybės valdymo organuose, įmonėse, įstaigose bei organizacijose tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 16 d. nutarimu Nr.774. Vyriausybės darbo reglamentas bei kiti po įstatymų leidžiami aktai reglamentuoja piliečių teisę kreiptis į valstybės institucijas su įvairiais pasiūlymais, prašymais bei skundais, tačiau akivaizdu, kad gyventojo pareiškimas negalėtų būti tapatinamas su asmens teise į informaciją. Todėl Visuomenės informavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, priėmus siūlomą įstatymo projektą, turėtų būti pakeista įrašant, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų informacijos teikimo žmonėms ar viešosios informacijos rengėjams tvarką nustato įstatymai.

Rengiant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektą buvo naudotasi Kanados, Danijos, Švedijos bei kitų Europos valstybių patirtimi, remtasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio informacijos laisvę, nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jų interpretacijomis, Europos Sąjungos šalių teisine praktika. Reikia pažymėti, kad daugumoje šių šalių žmogaus teisė gauti informaciją yra reglamentuojama įstatymais.

Priėmus siūlomą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Manytume, kad įstatymo nuostatos ne tik padėtų žmonėms įgyvendinti savo teisę į informaciją, bet padarytų viešesnę ir valstybės bei savivaldybių veiklą, tuo prisidėdamos prie šių įstaigų efektyvesnio darbo. Dėl šio įstatymo projekto buvo gautos Europos Tarybos, Danijos žmogaus teisių centro, Švedijos tarptautinės teisininkų komisijos recenzijos.

Aš norėčiau iš anksto komiteto vardu padėkoti šio įstatymo projekto rengėjams: Lietuvos žmogaus teisių centro vadovei poniai T.Birmontienei, taip pat Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus savivaldybėms už aktyvų dalyvavimą svarstant šį įstatymo projektą ir vertingas pastabas. Siūlyčiau pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

Svarstant šį projektą buvo gauta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabų. Prieš tai, anksčiau, vertingų pastabų buvo pateikusios minėtos savivaldybės. Į kai kurias pastabas buvo atsižvelgta. Norėčiau sustoti prie Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktų pastabų. Norėčiau…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos spaudos atstovai (turiu galvoje LDDP partiją), nacionalinio saugumo specialistai (turiu galvoje konservatorius) ir visi kiti plepantys kolegos, prašyčiau tylos! Prašom toliau, ponia pranešėja. Ponia pranešėja.

S.DAUBARAITĖ. Dabar dėl pastabų, gautų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. 3 straipsnio 6 dalyje mes… ten dėl terminų daugiau atkreiptinas dėmesys. Mes sutinkame, kad 3 straipsnio 6 dalyje vietoj “paskirtas” galime įrašyti “įgaliotas”. Dėl bendro 6 straipsnio komitetas ne visai sutinka, kad vietoj “darbuotojų” būtų terminas “tarnautojai”. Mūsų supratimu, terminas “darbuotojai” yra vartojamas Konstitucijos 57 straipsnyje bei kituose straipsniuose. Komitetas būtų linkęs likti prie termino “darbuotojai”, nes tai yra platesnė sąvoka. (Balsai salėje) Pone Sabuti, Konstitucijoje vartojamas terminas. Jeigu jūs manote, kad tai yra sovietinė konstitucija…

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, prašom nereaguoti į pašalinius triukšmus.

S.DAUBARAITĖ. … ir viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mano klausimas. Visi šitie kolegos, kurie paspaudė dabar mygtukus, nebuvo prašę žodžio kalbėti svarstymo laiku. Ar galime pritarti po svarstymo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo projektui? Po svarstymo. J.Olekas norėtų kalbėti dėl motyvų. Ačiū, ponia pranešėja.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų prisidedu prie pateikėjos įvertinimo dėl grupės, kuri rengė šį įstatymo projektą, ir manau, kad reikėtų pritarti po svarstymo, nes įstatymo priėmimas atveria galimybes ne tik spaudos atstovams, bet ir mūsų šalies piliečiams, gyventojams sužinoti, kas vyksta valstybės ir savivaldybių institucijose. Todėl manau, kad mes turėtume pritarti po svarstymo. Manau, pateikėja priima kai kurias pastabas, taigi reikia jas suderinti ir tą įstatymą kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Ar kas prieštarautų? Pritariame.

S.DAUBARAITĖ. Aš prašyčiau taip pat…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege… L.Sabutis norėtų prieštarauti šiam projektui. Jis gali kalbėti tik prieš.

L.SABUTIS. Ne visai taip. Aš tik norėjau paprašyti… kaip papildomo komiteto atstovas galėčiau pasakyti, bet, kadangi įjungėte mikrofoną, labai trumpai pasakysiu, jog sutinku taip pat ir su pagrindiniu komitetu. Bet mes dar po to svarstėme. Ir jeigu pranešėja priimtų mūsų jau dabar patikslintą redakciją, tai tik padėtų priimti geresnį įstatymą.

PIRMININKAS. Kol kas svarstymas.

S.DAUBARAITĖ. Mes priimam iš anksto. Paskui apsvarstysim komitete, ką pateiksim…

PIRMININKAS. Po svarstymo pritariame projekto Nr.P-1211(4) variantui.

Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2209 (pateikimas)

Ir dabar Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Ponia pranešėja, prašom konspektiškai pateikti.

S.DAUBARAITĖ. Rengdami anksčiau minėtą įstatymo projektą pastebėjome, kad nebūtų galima įvykdyti jo nuostatų nepakeitus Archyvų įstatymo. Todėl teikiame Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo, priimto 1995 metų gruodžio 5 d., 16 straipsnio pakeitimą. Esminė nuostata ta, kad šiame įstatyme būtų nustatytas terminas, per kiek laiko archyvai turėtų duoti žmonėms atsakymą. Prašyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Trys klausėjai. Galbūt keturi klausėjai. L.Sabutis norėtų klausti. A.Stasiškiui iš pradžių suteikiu žodį. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamoji kolege, čia yra įrašytas terminas – 30 dienų. Šių metų pavasarį Ypatingasis archyvas buvo gavęs beveik 30 tūkst. prašymų išduoti pažymas dėl įrašymo į tremiamųjų sąrašus. Gavus papildomą finansavimą iš Finansų ministerijos, priėmus papildomų darbuotojų, dabar tas sąrašas sumažėjo ir tų pareiškimų laukia 23 tūkst. Terminas nuo pareiškimo padavimo iki pažymos išrašymo pavasarį buvo maždaug 7-8 mėnesiai. Dabar sumažėjo iki 5-6 mėnesių.

Mano klausimas: kaip priėmus šitą pataisą tai paversti veikiančiu mechanizmu, o ne deklaracija? Juk ir lėšų reikia, ir pagaliau tiesiog fiziškai neįmanoma. Ar neatrodo, kad turėtų būti kažkokios išimtys ar kaip…

S.DAUBARAITĖ. Aš nežinau, gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs turite lyginamąjį projektą, bet lyginamajame projekte yra sakoma: jeigu per 30 dienų tokių dokumentų išduoti negalima, terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų. Ar jus patenkintų toks sprendimas?

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Ne. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis dėlto dėl šio klausimo reikėtų suteikti balsavimo teisę, nes yra kai kurių niuansų, kaip sakė ponas A.Stasiškis, ir mane ne visai įtikino ponios Seimo narės S.Daubaraitės atsakymas, kad galėtume balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia pranešėja. Ačiū. Ar dar kalbėtumėt, kolegos, dėl motyvų? Aš vis tiek linkęs rasti bendrą sutarimą po pateikimo. Ar kas kalbėtų dar dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti? Ar A.Vaišnoras reikalauja balsuoti? Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame pateiktam Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kurį teikia Žmogaus teisių komitetas, o registravo komiteto pirmininkas E.Zingeris. Registruojamės.

70 Seimo narių dalyvauja posėdyje. Taigi ar pritartume po pateikimo Archyvų įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Kviečiu balsuoti.

Už – 49, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Toliau šį projektą svarstys Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. O svarstysime pavasario sesijoje. Ačiū.

Civilinio proceso kodekso 352, 353, 354³, 356, 358, 369, 370² straipsnių pakeitimo ir papildymo, 354 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2211 (pateikimas)

Rezervinis (paskutinis), kolegos, 6 klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 354 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Čia yra teikiami kai kurie Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimai ir papildymai, vienas pripažįstamas netekusiu galios. Visa tai yra susiję su labai konkrečiomis reikmėmis palengvinti kai kuriuos veiksmus, nesudaryti dirbtinių komplikacijų žmonėms, kurie ieško teisingumo kasaciniuose procesuose, taip pat palengvinti pačių teismo struktūrų darbą.

Tas pasiūlymas kilo iš praktikos, kurią apibendrino Aukščiausiasis Teismas, ir jie tiesiog paprašė, kad Seimas imtųsi tų patikslinimų, kuriuos čia mes pateikėme. Aš pateikiau savo vardu ir su aiškinamuoju raštu, galiu kai ką pakomentuoti. Štai yra tie straipsniai, yra turtiniai ginčai tarp įmonių. Čia yra faktiškai papildymas. Ir papildymas toks. Pagrindinis dabar galiojančio įstatymo apribojimas, kuris yra 352 straipsnyje, nusako, kada negalima kasacija, t.y. kai pirmosios instancijos teismui padarius sprendimus arba nutartis jos nebuvo laiku pateiktos ir neperžiūrėtos apeliacine tvarka. Ten yra dviejų savaičių ar panašus terminas. Ir jeigu dėl kurių nors priežasčių kas nors nesikreipė į Apeliacinį teismą (Apeliacinis teismas savo iniciatyva, žinoma, neperžiūrinėja), tai po to kasacija yra negalima. Norima padaryti, kad ji būtų galima tam tikrais ypatingais atvejais. Kaip jūs čia matote, siūloma, kad tas apribojimas nebūtų taikomas ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, alimentų, žalos atlyginimo ir t.t. Tokių bylų yra, ir žmonės nukenčia dėl tokios pernelyg formalios nuostatos, kuri yra dabartinio 352 straipsnio pirmajame papunktyje. Tas pats ir tais atvejais, kai yra išnagrinėtos bylos ne ginčo, ypatingosios teisenos tvarka, ir dalyvaujantys asmenys gali būti patenkinti teismo sprendimu, o kitų trečiųjų asmenų, kurie kreiptųsi dėl apeliacijos, nėra, o klaidų pasitaiko. Tos klaidos išryškėja (tai parodė praktika), kai jau yra praėjusios dvi savaitės, per kurias dar buvo galima apskųsti Apeliaciniam teismui. Net paaiškėja, kad, pavyzdžiui, sprendimas neteisingas ir neteisėtas, o procedūra neleidžia teikti kasacijos, nes Apeliacinio teismo grandis yra praleista. Štai čia dabar yra toks palengvinantis dalykas, kai kasacijos teikimui paduoti netaikomas šio kodekso 352 straipsnio pirmajame punkte nustatytas apribojimas. Čia taip pat dėl to, ką aš jau minėjau, kad jeigu apeliacine tvarka neperžiūrėta, tai negalima ir kasacine. Yra konkretūs atvejai, kai daroma išlyga.

Taip pat yra vienas toks apsunkinantis dalykas, t.y. dabartiniame Civilinio proceso kodekse yra įpareigojimas kasatoriui, asmeniui, kuris kreipiasi su kasaciniu skundu, kad jis pats turi išsiuntinėti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, jis pats turi padaryti tiek nuorašų, kiek reikia, ir pats juos turi išsiuntinėti bei pristatyti įrodymus, kad tikrai jis išsiuntė ir kad tikrai jie gavo. Tai yra daugeliui žmonių labai kankinantis apsunkinimas. Dabar yra siūloma (tą kaip tik siūlo Aukščiausiasis Teismas), kad teismai išsiuntinėtų. Kasatoriui užtenka pateikti kasacinį skundą ir medžiagos kopijas, o išsiuntinėjimas ir garantavimas, arba pažymėjimas, kad yra išsiųsta, kad tikrai turėjo gauti ar gavo, čia jau yra teismo pareiga ir teismui perkeliama nuo to asmens kasatoriaus, kuriam tai tikrai labai sunku. Štai tokie pataisymai.

Yra kai kurių mažų dalykų. 358 straipsnyje tiksliau pasakoma, kad teismas nustato teisės normų pažeidimus, kurie prieštarauja viešajam interesui, įvedama tokia norma. Dar vienas, kas turi būti išsiuntinėta, tai ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai. Tai anksčiau nebuvo minima, kad tai taip pat būtų įvesta.

Taip pat buvo viena techninė ar korektūros klaida – nurodyta ne ta straipsnio dalis, apie kurią iš tikrųjų kalbama pačiame įstatyme. Tai yra patikslinimas – vietoje žodžio “šeštosios dalies” įrašyti “penktosios dalies”, kad nebūtų formalaus klaidinimo pačiame įstatyme. Kartais atsiranda tokių dalykų, praktika juos atskleidžia.

Toks yra mano pateikimas ir norėčiau, kad po pateikimo būtų priimta ir kad tuos patikslinimus, kurių reikia teismų praktikai ir piliečių vargams palengvinti, padarytume.

PIRMININKAS. Pone Pirmininke, jūsų nori paklausti J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, ar gerai supratau, kad pildant… dabar 1 straipsnis, kuriame rašoma, kad šie apribojimai netaikomi ginčams, kylantiems dėl darbo užmokesčio. Reikia suprasti, kad žmonės vėliau galės kreiptis kasacine tvarka dėl to, kad jiems laiku nebuvo išmokėtas darbo užmokestis?

V.LANDSBERGIS. Taip, būtent.

J.OLEKAS. Labai ačiū.

V.LANDSBERGIS. Jeigu ir praleido dvi savaites apeliacijai, tai neužkerta kelio kreiptis su kasacija.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar pritariame, gerbiamieji kolegos, pateiktam projektui? J.Olekas norėtų kalbėti prieš. Ačiū, pone Pirmininke. J.Olekas norėtų kalbėti už.

V.LANDSBERGIS. Aš tik galiu pridėti, kad yra dvi Teisės departamento pastabos: viena techninė, kita – kad prie šitų atvejų, kai netaikomas apribojimas, dar būtų įrašytas ir susirgimas – “profesinė liga”, kad tuo atveju apribojimas taip pat nebūtų taikomas.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas – už.

J.OLEKAS. Aš iš tikrųjų norėjau pritarti, nes mes, profsąjungiečiai, susiduriame su daugeliu atvejų, kai žmonėms yra dideli įsiskolinimai dėl neišmokėtų darbo užmokesčių ir panašių dalykų, todėl toks papildymas iš tikrųjų yra labai priimtinas ir sveikintinas. Manau, kad mes galėtume pritarti po pateikimo ir toliau svarstyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė. Kokia jūsų, kolege, nuomonė dėl šio projekto? Ne. Tai pritariame bendru sutarimu? Pritariame projektui Nr.P-2211. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turbūt svarstysime sausio pradžioje. Ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo" projektas Nr.P-2126(2) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar, gerbiamieji, vėl šokame į pagrindinę darbotvarkę. Trečiasis popietės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektas Nr.P-2126(2). Svarstymas. Komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas pareiškia pagrindinio komiteto nuomonę.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, lapkričio 23 dieną jums buvo pateiktas mūsų komiteto parengtas Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektas. Jame, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsniu, buvo pasiūlyti trys Seimo teikiami kandidatai į Radijo ir televizijos komisiją. Per laikotarpį, prabėgusį nuo nutarimo projekto pateikimo, Seimo nariai į komisiją pasiūlė dar keturių asmenų kandidatūras. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai susitiko su visais septyniais pasiūlytais kandidatais į Radijo ir televizijos komisiją, išklausė jų nuomonę apie tai, kaip jie supranta Radijo ir televizijos komisijos paskirtį, veiklą, komisijos problemas ir aktualiausius uždavinius. Taip pat buvo išklausyti dabartiniai Radijo ir televizijos komisijos vadovai: komisijos pirmininkas bei šios komisijos direkcijos vadovas. Susitikimo metu paaiškėjo, kad kitos organizacijos, kurios pagal įstatymą taip pat privalo deleguoti savo kandidatus į komisiją, pakartotinai pasiūlė į komisiją tuos pačius asmenis, t.y. tuos pačius, kurie dirbo iki šios komisijos kadencijos pabaigos. Todėl mūsų komiteto nariams piršosi turbūt natūrali išvada, kad derėtų nors iš dalies atnaujinti komisijos sudėtį. Savo nuomonę šiuo klausimu vakar įvykusio slapto balsavimo metu išreiškė komiteto nariai, pritarę trims iš septynių kandidatūrų, kurios ir atsispindi nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projekto antrajame variante. Už šiuos asmenis, tai yra už B.Šalkų, E.Bakonį, L.Meškauskaitę, balsavo daugiausiai posėdyje dalyvavusių komiteto narių. Jų nuomonė apie šiuos narius yra itin gera, nors ir apie visus pasiūlytus kandidatus komiteto nariai susidarė labai gerą nuomonę.

Atsižvelgdamas į mūsų komiteto sprendimą, siūlau, gerbiamieji kolegos, pritarti pateiktam Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos narių paskyrimo” projekto antrajam variantui po šio svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Daugiau diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Ką darome, kolegos, su antruoju projektu?

Ar kas kalbės dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti nutarimo projektui? (Balsai salėje) Ne. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektui Nr.P-2126(2).

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektui? Pradedame balsuoti. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Už – 47, prieš – nėra, susilaikė 11. Nutarimui pritarta po svarstymo.

Kolegos, tai nėra visai procedūriniai dalykai. Jeigu kas pasiūlytų ypatingą skubą, aš tai galėčiau daryti. Kolegos, yra siūlymas šiandien priimti šį nutarimą. (Balsai salėje) Pirmininkas V.Landsbergis labai korektiškai siūlo. Kaip Seimas žiūri į siūlymą šiandien priimti šį nutarimą? (Balsas salėje) Statute parašyta, kolegos, Seimo Pirmininko teikimas. Jeigu yra prieštaraujančių, dirbam normalia skubos tvarka, kaip nutarimai yra svarstomi. Ar šiandien priimame, kolegos? (Balsai salėje: priimam.) Priimam. Priimam, nereikės kitą dieną, – sako vienas iš Etikos ir procedūrų komisijos narių.

Kolegos, bendruoju sutarimu pradedame priėmimą. Kas kalbėtų dėl 1 straipsnio, dėl sudėties? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime 1 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? Ne. Registruojamės. Kolegos, balsuosime dėl 1 straipsnio. O gal galėtume balsuoti dėl viso nutarimo projekto? Niekas nekalbėjo dėl 1 straipsnio. 2 straipsnis – “Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.” (Balsai salėje) Gerai, kolegos, suteiksiu žodį.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Gal kas kalbėtų dėl šio nutarimo projekto? Žodį suteikiu S.Pečeliūnui.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aišku, viską galime daryti greitai, bet būtų miela pamatyti bent tuos pretendentus prieš akis, nes taip ir neteko su jais susitikti.

PIRMININKAS. Komitetas priima sprendimus. Komitetas susitinka… (Balsas salėje)

Kolegos, dar sykį registruojamės. Bijau, kad nebūčiau išbartas, pone (…). (Balsas salėje: na, ir baugštumas) Registruotis reikia prieš balsavimą. Kolegos, užsiregistravę balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo”. (Balsas salėje: jau balsavome) Balsavome, ar pritariame po svarstymo. Dabar sutarėm, kad šiandien ypatingos skubos tvarka priimam.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo”. Kokia, kolegos, jūsų nuomonė? Balsuojame dėl nutarimo projekto. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 9. Nutarimas priimtas.

1930 metų Ženevos konvencijos dėl įstatymų kolizijų naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2201 (pateikimas). 1931 metų Ženevos konvencijos dėl įstatymų kolizijų naudojant čekius sprendimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2202 (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-4a, 2-4b klausimai. Finansų ministras V.Dudėnas pateiks mums du ratifikuojamuosius įstatymų projektus: Nr.P-2201–1930 metų Ženevos konvencijos dėl įstatymų kolizijų naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo ratifikavimo įstatymo projektą ir Nr.P-2202 – 1931 metų Ženevos konvencijos dėl įstatymų kolizijų naudojant čekius sprendimo ratifikavimo įstatymo projektą.

V.DUDĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti šių įstatymų projektus, vykdydama Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą bei Čekių įstatymo įgyvendinimo įstatymą bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą. 1992 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl prisijungimo prie Ženevos vekselių ir čekių konvencijų ir taip atnaujino Lietuvos Respublikos prisijungimą prie Ženevos konvencijos dėl vieningo įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo, pasirašytos 1930 m., ir Ženevos konvencijos dėl vieningo čekių įstatymo, pasirašytos 1931 m. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuva atnaujino prisijungimą prie Ženevos konvencijos dėl vieningų vekselių ir čekių įstatymų, Lietuvos Respublikos Seimui 1999 m. priėmus naujus Čekių bei Vekselių įstatymus, ir siekdama išvengti ateityje galinčių iškilti nesutarimų nacionalinių įstatymų bei tarptautinių susitarimų kontekste taikant vekselius bei čekius tarptautinėje praktikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia šiuos įstatymų projektus ir siūlo jiems pritarti. Priėmus teikiamus įstatymų projektus, šiuo metu galiojančių kitų teisės aktų keisti nereikia. Šiems įstatymų projektams įgyvendinti nereikės lydimųjų aktų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, du Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Suteikiu žodį J.Olekui. Ne. Tuomet Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, gal tada pusantro klausimo. Pirmas būtų: kada praktikoje galėtų pasitaikyti kolizijų, naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius Lietuvoje? Ir antras: kodėl Lietuvoje nepakankamai plačiai naudojami ir paplitę vekseliai bei čekiai? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Čia aš nepasižymėjau tų vietų, kur gali būti interpretuojamos tos kolizijos. Aš jums į tai atsakysiu vėliau. O kodėl čekiai ir vekseliai nenaudojami, tai man irgi nelabai aišku. Čia gal iš dalies ir mūsų bankininkystės tokia sistema – naudojami pavedimai vietoj čekių. Ta tradicija, kuri yra paplitusi Vakaruose, iš tikrųjų dar neįgyvendinta. Apmokant sąskaitas yra labai patogu panaudoti čekius, nes yra taip pat pavedimas atsiskaityti iš banko sąskaitos. Dabar yra tų panašumų tarp pervedimų ir čekių, bet iš dalies gal ir nėra tokio pasitikėjimo plačiai naudoti čekius, nes asmenys dažnai peržengia savo sąskaitos ribas. Tai sukelia daug bankininkystės ir atsiskaitymų keblumų.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra, kolegos. Turbūt pritarsime pateiktiems projektams, ar ne? Pritariame 1930 metų Ženevos konvencijos dėl įstatymų kolizijų naudojant įsakomuosius ir paprastuosius vekselius sprendimo ratifikavimo įstatymo projektui po pateikimo. Ir pritariame po pateikimo 1931 metų Ženevos konvencijos dėl įstatymų kolizijų naudojant čekius sprendimo ratifikavimo įstatymo projektui. Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, jie nagrinės šiuos du projektus. Svarstysime pavasario sesijoje, sakau sąlygiškai, ko gero, po Naujųjų metų.

Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-311 (pateikimas)

Liko dar 7 min. iki Vyriausybės valandos, kviečiu į tribūną P.Šakalinį. Jis pateiks rezervinį 4 klausimą – Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.P-311. Prašome, kolega.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas buvo parengtas 1997 metais, tačiau tik dabar jis pateikiamas. Įstatymo tikslas yra didinti įmonėse, įstaigose, organizacijose veikiančių profesinių sąjungų vadovų, kurie dirba išrinkti profesinės sąjungos pirmininkais ar kaip jie vadinasi, teisių garantijas, taip pat stiprinti profesinių sąjungų padėtį. Profesinių sąjungų patirtis rodo, kad dažnai darbdaviai, mažindami darbuotojų skaičių, pirmiausia atleidžia profesinių sąjungų vadovus, nes darbdaviui yra lengviau, kai nėra profesinės sąjungos, tvarkyti savo reikalus. Kai atleidžiamas vadovas, susilpninama visa profesinė sąjunga. Siūlomas įstatymas bent kiek sumažintų galimybes silpninti profesinių sąjungų padėtį įmonėse, organizacijose, nes tų profesinių sąjungų vadovai turėtų pirmenybės teisę likti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius.

Neigiamų šio įstatymo pasekmių nenumatoma, nes tų vadovų yra nedaug, ir tai nesukeltų papildomų sunkumų darbdaviui. Dar pasitaiko atvejų, kad atleidus profesinės sąjungos vadovą jis negali tiesiogiai vadovauti įmonės, įstaigos profesinei sąjungai, nes neįleidžiamas į patalpas, yra atimtas leidimas įeiti į patalpas ir nėra tiesioginio kontakto su profesinės sąjungos nariais. Tenka tuos dalykus spręsti teismuose ir tik po to teismai nusprendžia, kad profesinės sąjungos vadovas gali įeiti į įmonę, organizaciją.

Yra Teisės departamento išvada, yra tokių gal redakcinio pobūdžio pataisymų, galima būtų ištaisyti. Taip pat yra alternatyvus variantas, mes kalbėjomės su alternatyvaus varianto pateikėju K.Kuzminsku. Siūloma pritarti po pateikimo, o bendrą nuomonę surasime ir iki svarstymo pateiksime bendrą projektą.

PIRMININKAS. Dėkui. Trys klausimai. Kolegos, prašom klausti labai konspektiškai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Kodėl numatoma ginti profsąjungos jau buvusio vadovo darbo vietos išsaugojimą? Juk viskas jau lyg ir praėjo. Ačiū.

P.ŠAKALINIS. Čia ne buvusio darbuotojo, o todėl, kad jis išrinktas. Profesinės sąjungos susirinkime išrenkamas vieneriems arba dvejiems ar trejiems metams vadovas. Kai jis atleidžiamas iš darbo, tada profesinė organizacija suyra, nes nėra vadovo. O kai nėra profesinės sąjungos, darbdaviai negali pasirašyti nei kolektyvinės sutarties, nei kitokių teisių profesinės sąjungos negali turėti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis kolega, iš principo aš pritariu jūsų pateiktam įstatymo projektui ir manau, kad iš tikrųjų tai gali pasitarnauti, bet gal reikėtų papildyti jį tuo, kad ne tik toje įmonėje dirba. Mažos, smulkios įmonės kartais negali turėti savo vadovo, vadovai gali atstovauti ne tiktai tos įmonės profesinei sąjungai, bet ir kitų įmonių, kurios gali susijungti tame regione, pavyzdžiui, kelių siuvyklų.

P.ŠAKALINIS. Taip, iš principo aš pritariu, bet, sakau, galėsime tik po pateikimo, kai svarstysime, į tai atsižvelgti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Noriu jūsų paklausti, kas bus, sakykim, tuo atveju, jeigu yra daugiau negu metai, bet jis išrinktas dvejų metų kadencijai. Juk čia yra pačios profesinės sąjungos įstatų reikalas, kas kiek metų perrinkti. Tai čia pasakyta “nepraėjo mažiau negu metai”, o jeigu, sakykim, daugiau negu metai, tai nuo pat pirmos dienos jis yra nebeapdraustas?

P.ŠAKALINIS. Ne, dar kartą aš galiu paaiškinti, nes čia yra mano teikiamas įstatymo projektas, ir yra K.Kuzminsko teikiamas projektas. Mes dabar galime sujungti tuos projektus. Yra papildymas: “kurie išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus”. (Balsas salėje).

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Gal nedaug kas prieštarautų, nes iš tikro projektas dar bus svarstomas. Ar pritariame pateiktam projektui? J.Olekas pritaria. Taigi bendruoju sutarimu pritariame Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-311. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis, o svarstysime, kolegos, pavasario sesijoje.

Vyriausybės valanda

Toliau – Vyriausybės valanda. Gerbiamieji kolegos, miela matyti jus, ministrai. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė.

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, pradedame Vyriausybės valandą. Kaip ir reikalauja mūsų Statutas, pirmiausia klausimus užduoda opozicinių frakcijų atstovai. Taigi Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui, o jeigu manys reikalinga, tikiuosi, galės papildyti ir premjeras. Taigi kokie biudžeto vykdymo rezultatai, gerbiamasis ministre? Mano duomenimis, ypač sunkiai įplaukos renkamos iš mokesčių. Bendras biudžeto nevykdymas yra apie milijardą, neskaičiuojant to dalyko, kad biudžetas jau sumažintas ar ne puse milijardo. Kaip jūs vertinate biudžeto įplaukų vykdymą ir koks bus galutinis šių metų biudžeto vykdymo rezultatas? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Kaip žinote, šių metų biudžetas iš tikro buvo nerealus, neatitiko realios padėties ir nebuvo taisytas metų laikotarpiu. Turiu pripažinti, kad LDDP siūlymas koreguoti dar vasarą buvo teisingas, bet tai nebuvo padaryta. Žinoma, keitėsi Vyriausybės. Jos irgi turėjo apsiprasti su biudžetu. Koregavimas šių metų biudžeto tiktai lapkričio mėnesį, žinoma, sukėlė daug problemų, nes visi elgėsi pagal planą, kuris buvo nerealus, ir įplaukos buvo vykdomos maždaug tiktai 85%, o išlaidos daug kur buvo daromos pagal seną planą. Tai iš tikro buvo problema. Dabar, kai pakoregavom 1999 metų biudžetą, tikiu, kad turėtume jį įvykdyti.

PIRMININKĖ. K.Glaveckas – Centro sąjungos frakcijos vardu.

K.GLAVECKAS. Gal Ministrei Pirmininkei, einančiai pareigas, klausimas. Jūsų pateiktoje investicijų programoje 2000 metais 100% investicijų poreikio yra finansuojama tiktai viena bendrovė – “Mažeikių nafta”. Apie 30% visų valstybės investicijų yra skiriama “Mažeikių naftai”. Sakykite, kaip galima paaiškinti, pavyzdžiui, efektyvumo atžvilgiu tokį didžiulį pinigų skyrimą? Ar tos investicijos krašte bus labiausiai efektyvios, kad į jas kaip tik nukreipiama pagrindinė investicijų masė, ar ne? Kaipgi vis dėlto su kitomis ne mažiau svarbiomis rinkomis ir objektais, kurie krašte veikia ir kurių efektyvumas normaliose rinkose nėra mažesnis? Ką jūs galėtumėt pasakyti?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū, aš tikrai ne premjerė, tiktai vieną dieną pavaduoju gerbiamąjį premjerą. Tačiau yra ūkio ministras ponas V.Milaknis, kuris yra atsakingas už investicines programas. Gal jis pakomentuos, kaip ten viskas yra parašyta. Gerbiamasis Milakni, prašom.

V.P.MILAKNIS. Dėl investicijų. Mes ten turim įsipareigojimus, daugiau garantijas, kurios limituoja mūsų dalyvavimą tame bendrame investicijų limite. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad gerai ar blogai techniškai buvo privatizuota “Mažeikių nafta”, bet tai buvo strateginis Lietuvos naftos ir energetikos ūkio tam tikros rekonstrukcijos žingsnis investicijų prasme, ir jis turi būti tęsiamas. Ta prasme, yra momentų, kai reikia tai sričiai teikti didesnes investicijas. Aš manyčiau, kad Lietuvos nepriklausomybė tam tikra prasme siejasi su energetikos restruktūrizavimu, tik svarbu, kad tie procesai vyktų atvirai, pakankamai aiškiai ir efektyviai.

K.GLAVECKAS. Aš labai trumpai. Sakykit, pone ministre, ar jūs, kaip buvęs iš tikro puikios bendrovės vadas, dėtumėt pinigus, kai neaišku, kada jie grįš ir koks bus jų efektyvumas?

V.P.MILAKNIS. Aš nenorėčiau revizuoti buvusių sprendimų. Aš noriu gerinti dabartinę situaciją.

PIRMININKĖ. J.Olekas – Socialdemokratų frakcijos vardu.

J.OLEKAS. Gerbiamoji premjerą pavaduojanti premjere ir galbūt finansų ministre, aš nežinau, kaip man galėsite atsakyti. Aš noriu pasitikslinti du dalykus. Yra Vyriausybės nutarimas, kad ūkininkai, kuriems neužmokėjo, negavo užmokesčio už parduotą produkciją, jiems neskaičiuojami “Sodros” delspinigiai. Galbūt ir kai kurių įmonių, kurioms valstybė yra skolinga, neuždaromos sąskaitos, kai jos nesumoka laiku “Sodrai”. Bet problema yra du dalykai. Pirmas, kad tai nėra taikoma žemės ūkio bendrovėms, nors jos taip pat negauna už savo pagamintą produkciją. Jos yra spaudžiamos, kad sumokėtų laiku. Antras dalykas yra melioracija, kurios daugelis investicijų yra finansuojama daugiau ne iš biudžeto, o iš Privatizavimo fondo. Tai laikoma ne kaip biudžeto skola. Taip pat blokuojamos jų sąskaitos dėl to, kad jie laiku nesumoka “Sodrai”. Ar galėtumėte pakomentuoti ir ar galėtumėte patikslinti, sakykim, kad ir iš Privatizavimo fondo nesumokėtos lėšos taip pat būtų laikomos kaip iš biudžeto ir kad tokioms įmonėms kaip žemės ūkio bendrovėms taip pat galėtų būti taikomos, na, tokios pat sąlygos kaip ir ūkininkams?

I.DEGUTIENĖ. Gal aš pabandysiu atsakyti. Iš tikrųjų buvo priimtas Vyriausybės nutarimas. Tai nėra kažkokia atskira, vientisa sistema, o kiekviena yra individualiai analizuojama, kokios buvo jos realios pajamos, koks yra deficitas, sakykim, ar ji gali susimokėti “Sodrai”, kaip yra su einamųjų įmokų mokėjimu. Jeigu yra žemės ūkio bendrovė, tai negalima sakyti, kad visoms žemės ūkio bendrovėms netaikoma, tačiau dėl kiekvienos, kuri kreipiasi į Socialinio draudimo fondo tarybą, mes svarstom tokius klausimus. Jeigu yra objektyvios priežastys, delspinigiai yra nurašomi, tačiau jeigu matom, kad iš tikrųjų yra piktybinis nemokėjimas ir dėl to priskaičiuoti delspinigiai, tokie delspinigiai nėra nurašomi. O dėl melioracijos įmonių tikrai šiandien atsakyti negaliu, bet aš užsirašiau ir pasiteirausiu “Sodroje”.

PIRMININKĖ. A.Stasiškis – Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Mano klausimas būtų teisingumo ministrui. Prieš porą dienų Seime po audringos diskusijos buvo pritarta Visuomenės informavimo įstatymo ir Civilinio kodekso pataisų projektams, kuriais numatoma neriboti žalos atlyginimo už garbės ir orumo žeminimą sumos, paliekant šią sumą nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju teismui. Tiek oponentai čia, salėje, tiek žiniasklaidos atstovai labai pabrėžtinai nuogąstauja, kad dėl to teismai gali priteisti nepagrįstai dideles sumas ir tokiu būdu sužlugdyti tą ar kitą žiniasklaidos priemonę. Argumentai maždaug tokie: teismai nepajėgs, pasiduos spaudimui, jiems nepakanka kompetencijos, kartais kalbant praslysta, kad korumpuoti teismai. Kaip jūs manot, ar tikrai teismai šiandien yra nepajėgūs šiose bylose priimti objektyvius sprendimus? Aš manau, kad ne taip. Ką reikėtų daryti, kad būtų užkirstas kelias tokiai tendencijai, kuri formuoja negatyvią visuomenės nuomonę apie teismus, kaip apie instituciją? Antra klausimo dalis. Gal jūs manot, kad reikėtų kažkokių papildomų teisinių aktų, kurie tiksliau apibrėžtų tas kategorijas ar kaip nors kitaip padėtų teismams priimti objektyvius su tuo susijusius sprendimus? Ačiū už atsakymą.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Mūsų ministerijos ir mano asmeninė pozicija buvo tokia, kad mes pritariam didinimui tos ribos, kuri buvo šiandien aiškiai per maža – 10 tūkst. Buvo priimtas įstatymas, kuris iš viso panaikino šią ribą. Mes stengsimės vis tiek formuoti teismų praktiką, padėti tai teismų praktikai kuo greičiau atsirasti. Žinoma, kils dėl to ar nekils problemų – tai turbūt parodys artimiausia ateitis. Kiekvienas įstatymas reikalauja tam tikro įgyvendinimo laikotarpio ir, matyt, apibrėžimo tų kriterijų, kuriais remdamiesi teismai galėtų priimti sprendimus. Tačiau, matyt, irgi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išsivysčiusiose valstybėse, civilizuotose valstybėse paprastai neribojama maksimali ieškinio suma, tačiau mūsų sąlygom galbūt kol kas gali būti per drąsu. Tikrai teismai gali dar nežinoti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, tačiau bandysim šią situaciją kiek įmanoma sušvelninti.

Dabar dėl pasitikėjimo teismais. Tai yra nuolatinė mūsų problema. Tuos teismų reitingus, kokie jie yra, mes žinome. Jie, mano nuomone, yra per maži, tačiau jų negalima pakeisti per vieną dieną. Tam reikalingas kasdienis darbas. Aš manau, kad mes ta linkme pakankamai dirbame. O jeigu nepakankamai, jūs mums taip pat nurodote trūkumus, kuriuos mes šaliname.

PIRMININKĖ. A.Raškinis – Krikščionių demokratų frakcija.

A.J.RAŠKINIS. Dėkui. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Ministre, pamenate, prieš dvi savaites mes kalbėjome apie lošimo namus. Aš tiesiog noriu jūsų pasiteirauti. Aš pasitikslinau, ar tikrai toje radijo laidoje kalbėjęs Vilniaus miesto vyriausiasis komisaras kalbėjo kaip pilietis ar kaip pareigūnas ir kokių priemonių imamasi, ko reikia iš įstatymų leidėjų, kad, sakykim, policija nebūtų įtarinėjama, kad ji yra savotiškas lošimo namų stogas. Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, aš apgailestauju, kad nepavyko iki šiandien jums parengti atsakymo raštu. Jis yra rengiamas. Į visus jūsų iškeltus klausimus jums bus detaliai atsakyta raštu.

PIRMININKĖ. K.Prunskienė – Nepriklausoma frakcija.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas skirtas poniai I.Degutienei, kaip ministrei, ir ponui R.Didžiokui – susisiekimo ministrui. Vakar Vyriausybė svarstė lengvatų dėl važiavimo keleiviniu transportu klausimą, ir nuspręsta sumažinti lengvatų taikymo mastą. Šis klausimas tikrai nenaujas. Jis galėjo būti sprendžiamas arba kompensuojant visą sumą, kuri, deja, nebuvo kompensuojama daug metų ir susikaupė labai didelės valstybės įsiskolinimo sumos, arba mažinant lengvatiniu būdu galinčių važiuoti keleivių skaičių. Pasirinkote šį būdą. Tačiau iškyla kita problema – socialinė, nes daugeliui žmonių grupių pablogėja socialinės sąlygos, ir niekur nekalbama apie tai, kad jiems ketinama kompensuoti. Svarstydami šį klausimą mes visada akcentuodavome, kad jį galima spręsti socialiai neskausmingai, perkeliant lengvatas į išmokėjimus tam tikromis formomis: ar tai būtų stipendija, ar tai būtų pašalpos, ar kitos formos. Dabar paprasčiausiai šios lengvatos mažinamos. Kaip pavyks išlaikyti tą socialinę įtampą ir spaudimą, kuris neišvengiamai kils iš žmonių, pirmiausia ministrės I.Degutienės atžvilgiu? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Šiandien tai turbūt tikrai yra pati aktualiausia tema ir visuomenė yra sureagavusi į vakarykštį Vyriausybės sprendimą. Aš, naudodamasi proga, noriu pasakyti, kad, palyginti su iš pradžių teiktu variantu, vakar Vyriausybės posėdyje jis buvo pakoreguotas, ir jeigu pirmos grupės invalidams ir vaikams invalidams buvo numatyta lengvata tik 50%, tai vakar Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta, kad ta lengvata turi būti visiškai kompensuojama. Visoms kitoms socialinėms grupėms lengvata nuo 100% sumažinama iki 50%. Dėl to labai sureagavo pensininkai, kurių pensijos šiandien tikrai nėra didelės, nes pagal dabar galiojantį įstatymą išėjus į pensiją iš karto buvo taikoma ši lengvata, t.y. transporto važiavimo lengvata, o dabar nustatomas amžius. Pradiniame variante buvo nustatyta 75 ir daugiau metų, vakar Vyriausybės posėdyje priimtas sprendimas nustatyti 70 metų amžių.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į studentus ir bendrojo lavinimo mokyklų mokinius. Jiems yra taikoma 80% kompensacija.

Be abejo, yra problema, kaip kompensuoti tą žmonių lėšų praradimą atsisakius šitų lengvatų, tačiau šiandien, net ir priėmus šį Vyriausybės nutarimą, t.y. ne maksimaliai sumažinti lengvatų kiekį, koks buvo pradiniame variante, šiam nutarimui priešinasi Savivaldybių asociacija, nes, kaip jūs žinote, visos socialinės pašalpos yra mokamos iš savivaldybių biudžeto. Tuo tarpu tiek šių metų pabaigoje, tiek kitų metų savivaldybių biudžete lėšos tikrai yra gerokai mažesnės negu reikia. Mes turėjome ieškoti to kompromisinio varianto, įvertindami savivaldybių biudžetų galimybes. Pagal Susisiekimo ministerijos kartu su mūsų ministerija atliktus skaičiavimus šiandieną lengvatomis naudojasi 1 mln. 800 Lietuvos gyventojų. Tai iš tiesų ne visai normali situacija, todėl buvo ieškoma sprendimo būdų, kaip nepaliesti tų žmonių, kuriems tikrai tų lengvatų labiausiai reikia. Dar bus kalbama su Savivaldybių asociacija apie galimybes rasti kitų formų. Kaip minėjau, savivaldybės yra atsakingos už socialinių pašalpų mokėjimą. Yra nustatytos tvarkos, ir jeigu žmogus iš tikrųjų gauna mažą pensiją ir jam sumažinta transporto kompensavimo lengvata, tai iš savivaldybės biudžeto lėšų galima skirti socialinę pašalpą. Tačiau buvo ir tokių atvejų, kad žmonės ir pakankamą pensiją gavo, ir dar buvo skirta ši lengvata. Man atrodo, kad dabartiniame variante yra daugiau tiesos ir teisybės negu anksčiau. Gal dar mane nori papildyti ministras?

R.DIDŽIOKAS. Jeigu galima, tiesiog keli akcentai. Autotransportininkai remia naują projektą, taip pat pasiūlymus dėl lengvatų. Jie paskutinius kelerius metus intensyviai teikė siūlymus, kaip spręsti susidariusią problemą. Kaip jūs žinote, iki šiol galiojantis įstatymas veikia nuo 1995 metų. Valstybė buvo įsipareigojusi kompensuoti vežėjų paslaugas, tačiau daug metų tai atlikti neturėjo galimybių, ir tai iš esmės paralyžiavo keleivių vežimo paslaugų rinkos plėtrą tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu. Iš esmės daugelio municipalinių autobusų parkų padėtis yra nepavydėtina. Jie turi didelių įsiskolinimų, tarp jų biudžetui ir “Sodrai”. Matyt, tai buvo kritinis taškas, kai iš esmės reikėjo spręsti šią problemą. Taigi autotransportininkai palaiko, ir tai jie yra pareiškę taip pat ir viešai.

PIRMININKĖ. Aš noriu priminti, kad klausimams viena minutė, atsakymams – dvi, nepaisant to, kad tikrai svarstomi labai svarbūs klausimai. Deja, toks mūsų Statutas. Klausia A.Petrusevičius.

A.PETRUSEVIČIUS. Aš turiu porą klausimų. Pirmas klausimas vidaus reikalų ministrui gerbiamajam ponui Č.Blažiui. Esant sudėtingai kriminogeninei situacijai Lietuvoje, daug ir įvairiais lygiais kalbama apie prevencinę veiklą. Aš žinau, yra kitų sričių mokslininkų, pavyzdžiui, technikos, ekonomikos, medicinos, žemės ūkio ir kitose, kurie atlieka gyvenimo kokybės tyrimus pagal seniūnijas, rajonus, apskritis. Jie bando sudarinėti socialinės kriminogeninės įtampos žemėlapius. Kaip jums atrodo, ar nevertėtų pasitelkti į talką mokslinę visuomenę nustatant prevencinio darbo žemėlapius?

Antras trumpas klausimas būtų socialinių reikalų ir darbo ministrei gerbiamajai poniai I.Degutienei. Ar nebus peržiūrima pensijų skyrimo tvarka buvusiems milicijos ir prokuratūros darbuotojams? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų prevencinio darbo reikšmės kriminologiniu aspektu neverta akcentuoti, ji visiems suprantama. Ilgą laiką, faktiškai ir šiandieną, pagrindinis subjektas, kuriam tenka krūvis, taip pat ir prevencinio darbo srityje kovojant su nusikalstamumu, yra Vidaus reikalų ministerijos sistemos tarnybos, pirmiausia policijos tarnybos. Tik jie šiandieną neša didžiausią praktinio prevencinio darbo krūvį, ir, aišku, tas darbas nėra pakankamai efektyvus. Jūsų iškelta problema iš tiesų yra aktuali, ir tas darbas yra atliekamas, sudaromi ir tie žemėlapiai, vyksta bendravimas. Dėl lėšų stygiaus, aišku, tas darbas nėra pakankamai efektyvus, tačiau šiandien galiu pasakyti, kad ledai pajudėjo ir šioje srityje. Matyt, nedrįsčiau sakyti, kad netolimoje ateityje bus ir moksliškai pagrįstos išvados, ir tas prevencinis darbas bus kur kas efektyvesnis.

I.DEGUTIENĖ. Atsiprašau, aš dar neatsakiau ponui A.Petrusevičiui į antrą klausimą dėl policijos ir prokuratūros darbuotojų pensijų. Būtent apie valstybines pensijas jūs kalbate. Taip, Vyriausybėje yra sudaryta atskira komisija, kuri turi išnagrinėti visų valstybinių pensijų poreikį, jų skyrimą, ir, be to, yra atliekamas atskiras darbas dėl Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ne tik valstybinių pensijų, bet ir taikomų socialinių garantijų.

PIRMININKĖ. Klausia J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Ačiū. Gerbiamajam R.Didžiokui. Nepaisant verslininkų ir daugumos Seimo narių ekonomistų prieštaravimų, Seime buvo patvirtintas avansinis juridinių asmenų pelno mokestis. Dauguma įmonių dirbo blogiau nei 1998 m. Jau vasario mėnesį reikės išmokėti šio mokesčio permoką. Ar tai yra numatyta biudžete? Atsiprašau, V.Dudėnui.

V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Aš turėsiu kreiptis į poną viceministrą E.Žilevičių. Jis daugiau žinos.

E.ŽILEVIČIUS. Dabar labai sunku tiesiai atsakyti, ar tie skaičiavimai yra padaryti, bet aš manau, kad į juos buvo atsižvelgta skaičiuojant. Manau, mes dar jums patikslinsim tą klausimą. Dabar labai sunku tiesiai atsakyti, ar taip bus.

PIRMININKĖ. Klausia R.Survila.

R.R.SURVILA. Aš norėčiau paklausti I.Degutienės. Norėčiau sužinoti, kaip galėtų būti realizuojama solidarumo atostogų idėja? Dauguma Seimo narių jai pritarė ir pasirašė tam tikrą dokumentą. Kokią pinigų sumą iš viso bus galima sutaupyti? Kaip prie šios akcijos prisidės aukšti valstybės tarnautojai? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų šiandien kyla daug klausimų, kai Vyriausybė priėmė sprendimą dėl vadinamųjų solidarumo atostogų, tai yra nemokamų atostogų. Mes jau gauname dirbančių žmonių klausimus, kad darbdavys prievarta liepia jiems išeiti nemokamų atostogų. Noriu pasakyti, kad pirmiausia turime griežtai laikytis Darbo sutarties ir Atostogų įstatymo, ir tiktai laisva valia, jeigu darbuotojas atsiliepia į Vyriausybės tokį pasiūlymą, kai yra sunki finansinė situacija šiandien Lietuvoje, ir išreiškia norą prisidėti prie taupymo programos, jis pareiškia savo laisvą valią, turi parašyti raštiškai darbdaviui, kad jisai nori išeiti nemokamų atostogų. Tuo labiau kad priimtame Vyriausybės protokoliniame sprendime yra numatyta, kad į tokias solidarumo atostogas pirmiausia, kaip jūs ir paminėjote, turėtų išeiti politikai, aukšti valstybės pareigūnai, jeigu ministerijose dirbantys, tai departamentų direktoriai, nebent skyrių viršininkai. Tačiau visa tai turi vykti laisva valia, be jokios prievartos. Mes turime duomenų, kad net aukštosiose mokyklose yra siūloma išeiti dėstytojams nemokamų atostogų prieš Naujuosius metus, kaip tik tuo metu, kai yra įskaitų metas, kai yra įvairūs kolokviumai. Į mūsų ministeriją kreipiasi studentai, ieškodami pagalbos ir klausdami, kaip dabar bus, jie nesuspės prieš sesiją išsilaikyti įskaitų ir išlaikyti kolokviumų. Tai turbūt tikrai aukštųjų mokyklų dėstytojų… ten, kur turi būti nenutrūkstamas darbas, tai neturi pakenkti tiesioginėms pareigoms ir tiesioginiam mūsų visų darbui. Aukšti pareigūnai tikrai pradėjo rašyti pareiškimus ir didžioji dauguma išreiškia norą išeiti nemokamų atostogų. Be to, ten, kur tikrai yra intensyvus darbas ir yra metų pabaiga, tai yra ir finansinės ataskaitos, tai bus įforminta kaip nemokamos atostogos, tačiau tie žmonės darbe bus. Nenorėčiau, kad būtų perlenkta lazda, o dirbantys žmonės turėtų žinoti, kad tiktai jų laisvu noru galima šitą procedūrą įvykdyti.

PIRMININKĖ. Klausia J.Karosas. Ruošiasi J.Listavičius.

J.KAROSAS. Gerbiamoji laikinoji Ministre Pirmininke, taip pat ir ministre, taip pat švietimo ir mokslo ministre, apskritai tariant, paskutinieji Vyriausybės nutarimai nukreipti ne tik prieš skurdžiai gyvenančius, bet ir prieš vidutinį visuomenės sluoksnį. Tai dar kartą įrodo, kad valdančioji dauguma, kaip ir dera dešiniajai partijai, yra turtingųjų interesų gynėja. Tačiau vis dėlto norisi sužinoti, ar dešinieji tvirtai nusprendė baigiantis Pagyvenusių žmonių metams galutinai pribaigti pagyvenusius žmones mažindami pensijas, atimdami transporto lengvatas, didindami šildymo kainas, įvesdami gyvatuko mokestį, keldami telefono, pašto paslaugų kainas, mažindami kompensacijas už vaistus? Ar tvirtai nuspręsta padaryti Lietuvą tamsuolių kraštu, kur net vidurinis mokslas bus pasiekiamas tik turtingiesiems, nes mokyklinių vadovėlių, vaikų išlaikymo kainos daugeliui tėvų bus neįkandamos? Taigi pirma. Ar jums neatrodo…

PIRMININKĖ. Minutė baigėsi, pone Karosai.

J.KAROSAS. … kad taupymas šiuo atveju griauna mūsų valstybės gyvenimo pagrindus? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą ir tokią emocingą jūsų kalbą, bet aš norėčiau pasakyti, kad jūs padarėte vieną esminę klaidą, kalbėdamas apie tai, kad bus mažinamos pensijos. Aš tikrai noriu pasakyti, kad šiais metais pensijos nebus mažinamos, o 2000 m. biudžete yra numatytas pensijų padidėjimas, nors ir nedidelis, įvertinant realią finansinę situaciją, tačiau vis tiek yra numatytas pensijų padidėjimas.

Atsakydama į antrą klausimą, kad toliau yra skurdinami tie žmonės, kurie šiandien skurdžiausiai gyvena, turiu pasakyti, kad tie, kurie šiandien gauna mažiausią pensiją, tie, kurių pajamos šiandien yra pačios mažiausios, būtent šie žmonės tikrai nenukentės. Jūs esate teisus tik tuo aspektu, kad tas vidurinysis sluoksnis sumažinus įvairias kompensacijas šiek tiek nukentės. Tačiau man atrodo, kad įvertinant tai, kokia šiandien yra valstybės finansinė situacija – pradedant nuo aukščiausių valstybės pareigūnų ir visais Lietuvos piliečiais, – turbūt visų mūsų pareiga galvoti ne vien tik apie šią dieną, kad ir kaip būtų skaudu, bet galvoti ir apie ateities perspektyvą. Apie praeitį mes galbūt šiandien nekalbėsim. Šiandien reikėtų kalbėti apie tai, ką reikia daryti, kaip reikia išgyventi ir kokie turėtų būti mūsų ateities žingsniai. O apie vadovėlius gal ministras K.Platelis.

K.PLATELIS. Iš tiesų atlyginimų fondo mažinimas mokytojams 5% yra gana skausmingas, nes mokytojų atlyginimai yra tarifiniai. Tačiau mes, ilgai svarstę, ieškojom galimybių, kaip ne padidinti savaitinį mokytojų krūvį, o surasti kitų rezervų mažinant šitą bendrą darbo užmokesčio fondą, ir mes tų rezervų radom. Pirmiausia bus mažinamos dvi papildomo ugdymo valandos. Taip pat bus mažinami priedai gimnazijų mokytojams ir kiti dalykai. Vadovėlių fondo sumažinimas yra, žinoma, skaudus, bet aš manau, kad jis bus laikinas. Ateityje vadovėlių leidybai vėl bus galima skirti deramą sumą.

Baigdamas aš dar norėjau priminti, kad per pastaruosius trejus metus pedagogų atlyginimo fondas padidėjo 87%. Taigi tas 5% sumažinimas neturėtų būti toks skausmingas, tuo labiau kad mes iš tikrųjų atlyginimų nemažinsim.

PIRMININKĖ. J.Listavičius. Ruošiasi P.Gražulis.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti ūkio ministrą. Mažinant 2000 metais valstybės lėšas investicijoms 46%, palyginti su šiais metais, kaip numatoma mažinti įšaldytas lėšas nebaigtoms investicijoms? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Ačiū už klausimą. Mes, sudarydami šių metų investicijų programą, bandėme remtis prioritetais, nes gerokas investicijų sumažėjimas kelia didelį susirūpinimą. Manyčiau, kad vadinamoji saulėlydžio programa leis išlaisvinti tam tikrą lėšų dalį, kitų metų pradžioje galėtų būti sutaupyta ir tos lėšos būtų nukreiptos į investicijas infrastruktūrai plėtoti. Vienas iš pirmųjų prioritetų buvo atsiskaityti už esamas skolas. Vienas iš tų prioritetų, kurį jūs ir paminėjote, yra didinti nebaigtų projektų užbaigtumą. Tai yra labai didelis prioritetas. Galbūt aš negaliu pasakyti skaičių, bet jis yra tikrai įvertintas. Deja, turiu pasakyti, kad mums truputį neužtenka lėšų kofinansuojamiems projektams, man labai skaudu tą sakyti, kadangi tos lėšos ateina iš tarptautinių fondų. Kaip jūs žinote, mes atkreipėme dėmesį ir su Valiutos fondu vedame derybas, kad iš struktūrinių fondų finansuojami… struktūriniai projektai iš Europos investicijų ir kitų šaltinių nepakliūtų į tą limitą. Taip mes turėtume papildomų galimybių finansuoti infrastruktūrinius projektus. Taip pat naudodamasis proga norėčiau prašyti Seimo komitetų pareikšti savo pastabas, kurių investicijų sąskaita padidinti kitų prioritetus ir ką galima būtų išbraukti. Mes norėtume tokio dialogo, kad į jūsų nuomonę būtų geriau įsiklausyta. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. P.Gražulis. Ruošiasi A.Vaižmužis.

P.GRAŽULIS. Gal finansų ministrui, o gal galėtų papildyti ir žemės ūkio ministras arba viceministras. Gerbiamasis ministre, melioracijos sistemoms aptarnauti reikalinga… Gerbiamasis ministre, melioracijos sistemoms panaikinti kasmet iš biudžeto reikėtų skirti ne mažiau kaip 300 mln. litų. 2000 metais melioracijai skiriama vos 40 mln. litų. Tiek pat valstybė melioratoriams yra įsiskolinusi už šiais metais atliktus darbus. Melioracijos sistemos sensta, nekalkinamos dirvos rūgštėja, derlingumas mažėja, melioratoriai baigia lenkams išparduoti įrangą. Jeigu nebus padidintas finansavimas 2000 metais, visiškai bus sugriauta melioracijos sistema. Kas prisiims atsakomybę už šios sistemos sugriovimą? Noriu paklausti, ką vis dėlto galvojate daryti, kad išeitume iš susidariusios situacijos? Tai gal viceministras yra?

I.DEGUTIENĖ. Aš labai atprašau, kadangi žemės ūkio ministro nėra, gal, viceministre, atsakytumėt į šį klausimą? Jeigu ne, tai tada perduosime ir paprašysime atsakyti žemės ūkio ministrą.

V.GRUŠAUSKAS. Dėkui. Aišku, į šį klausimą labai sunku atsakyti. Jūs puikiai žinote, kad buvo planuojama ateinantiems metams iš biudžeto skirti 80 milijonų, bet šią dieną yra tas, kas yra. Tiktai viena, kad yra daromas papildomas darbas, kad vis dėlto tuose žemės plotuose, kurie priklauso ūkininkams ir turi šeimininką, dalis darbų būtų daroma iš jų lėšų. Aišku, šią dieną sunku žemdirbiui, bet, matyt, kito kelio nėra. O kad ši padėtis tikrai bloga, tų pinigų nėra, tai reikia vis tiek rasti galimybę, nes melioracija yra gero derliaus pagrindas ir žingsnis į ateitį.

PIRMININKĖ. Klausia A.Vaižmužis, ruošiasi A.Stasiulevičius.

A.VAIŽMUŽIS. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro, reikia duoti apšilti. Gerbiamasis ministre, tikriausiai niekas nenuginčys, visi norime būti sveiki ir darbingi. Deja, taip nėra. Liga kiekvieną mūsų gali užklupti slapta ir be gydymo įstaigos neišsiversime, tačiau parama ligoniui vis mažėja tiek apsirūpinant vaistais, tiek gydantis. Esant dabartinei ekonominei situacijai ypač kaimo žmonės neturi lėšų net nuvykti į rajono polikliniką. Didžiulė problema – dauguma kaimo žmonių bedančiai ar dar su keliais klibančiais dantimis iš esmės dėl to, kad nėra lėšų gydyti, protezuoti dantis nors ir pigiausiomis stomatologinėmis medžiagomis. Manome, bedančių lietuvių, kad ir kaip norėtume, nepriims ir į Europos Sąjungą, o galop ir patys nusistekens valgydami tik košes. Klausiu: ar dar išliks šiokia tokia parama pacientui gydantis ir protezuojant dantis, ar ir ateityje toleruosime žmonių bedantystę? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų viena iš sudėtingiausių ir skausmingiausių problemų yra žmonių dantų protezavimas. Privalomojo sveikatos draudimo fonde numatytų lėšų stomatologijos problemoms spręsti, aišku, nepakanka. Stomatologų sąjunga kartu su Sveikatos reikalų komitetu tai įvertinami svarstė šią problemą ir buvo priimtas nutarimas, kad pagrindinį dėmesį reikia skirti vaikams. Šiuo metu jų situacija yra, kad galime užauginti naują kartą, kuri neturės tiek daug problemų, kaip jų turėjo jau vyresnės kartos. O pagyvenusių žmonių dantų protezavimo problema yra sprendžiama įvairiai ir kompleksiškai. Nemažai kai kurios savivaldybės iš savo lėšų protezuoja, be jokios abejonės, nepakankamomis apimtimis ir nepakankamais tempais. Tų lėšų yra didžiulis stygius, o pagyvenusių žmonių, kuriems reikia suteikti šią pagalbą, yra pakankamai didelis skaičius. Manau, kad spartesnis šios problemos sprendimas priklauso ir nuo bendros ekonominės situacijos. Jeigu finansinė ekonominė situacija labiau pagerėtų, be jokios abejonės, savivaldybės galėtų daugiau lėšų skirti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas taip pat galėtų kokią nors dalį papildomai numatyti šiai problemai spręsti.

PIRMININKĖ. Klausia A.Stasiulevičius. Ruošiasi J.Valatka.

A.H.STASIULEVIČIUS. Ačiū. Aš norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrą. Paraiškoje dėl lėšų poreikio 2000 metams Vidaus reikalų ministerija nurodė 12 statybos objektų, kurių sąmatinė vertė sudarytų apie 8 mln. litų. Tačiau paaiškėjo, kad šių objektų projektų sąmatinė dokumentacija dar neparengta, todėl negali būti pagrįsto lėšų poreikio motyvavimo. Kaip jūs vertinate tokią lėšų poreikio apskaičiavimo “metodiką” valstybės lėšų taupymo programos kontekste? Ačiū.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū. Nesiryšiu dabar atsakyti tiesiai į jūsų klausimą, jis reikalauja papildomo patikslinimo. Aš nelabai galiu pritarti jūsų teiginiui, kad tikrai pateiktos paraiškos dėl objektų finansavimo, kai nesudaryta projektų dokumentacija. Tai reikalauja patikrinimo. Patikrinęs aš jums atsakysiu.

PIRMININKĖ. Klausia J.Valatka. Ruošiasi J.Dunauskaitė.

J.VALATKA. Norėčiau paklausti susisiekimo ministrą. Gerbiamasis ministre, mes Ekonomikos komitete jau šiek tiek svarstėme geležinkelio srities restruktūrizavimo reikalus. Ar jūs negalėtumėt pasakyti, tiksliau, kokie patys artimiausi žingsniai laukia šioje srityje? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Mes esam paskirstę savo projekto terminus į kelis etapus. Patys artimiausi turi baigtis iki šių metų pabaigos, t.y. paruošti akcinės bendrovės reorganizavimo juridinę bazę. Tai turėtų būti atlikta iki šių metų pabaigos. Susisiekimo ministerija turi pateikti parengtą akcinės bendrovės reorganizavimo įstatymą. Žinoma, tai mes stengiamės pateikti kartu su reorganizavimo projektu ir su reformos koncepcija, kad būtų galima įsivaizduoti ir tiksliai žinoti visus kitus etapus. Jeigu kalbėtume apie kitų metų programą, tai maždaug iki kitų metų pabaigos turi būti atskirta infrastruktūros įmonė ir sudaryta galimybė naudotis geležinkelio infrastruktūra visiems norintiems ja naudotis potencialiems vartotojams, taip pat atskirtos atskiros akcinės bendrovės, kurios teikia keleivių, krovinių vežimo, riedmenų ir kt. koncentruotas paslaugas. Tai tokie mūsų artimiausi tikslai.

PIRMININKĖ. Klausia J.Dunauskaitė, ruošiasi F.Palubinskas.

J.DUNAUSKAITĖ. Norėčiau paklausti aplinkos ministrą. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl pavojingų atliekų deginimo Akmenės cemento įmonėje. Vakar Akmenės rajono savivaldybės tarybos posėdyje dėl padangų deginimo šioje įmonėje savivaldybės tarybos nariai išreiškė neigiamą nuomonę. Iš 22 dalyvavusių tarybos narių už deginimą buvo 5 tarybos nariai, tai yra liberalai ir socdemai, 6 susilaikė ir 10 buvo prieš. Aš norėčiau sužinoti ministerijos tolesnius sprendimus dėl padangų deginimo.

D.LYGIS. Ačiū už klausimą. Dar šią vasarą buvo kreipęsi į mus savivaldybė ir įmonė dėl tokio eksperimentinio deginimo šioje įmonėje. Mes parašėm protokolą ir įrašėm jame tokią sąlygą, kad leidžiame deginti eksperimento tvarka tiktai gavus savivaldybės sutikimą. Mes šitą nuomonę ir toliau pakartojom. Mes išduodam leidimą, tačiau su sąlyga – leidžiant savivaldybei. Taigi mes negalim pažeisti savivaldos… Manau, kad nebus netgi atliekamas eksperimentas.

PIRMININKĖ. Klausia F.Palubinskas, ruošiasi M.Briedis.

F.PALUBINSKAS. Klausimas teisingumo ministrui. Laikraštyje skaičiau, manau, ir jūs skaitėt: buvęs energetikos ministras pasirūpino, kad mokinys gautų pusės milijono litų paskolą mokytis užsienyje. Pinigai atėjo iš Energetikos ministerijos kontroliuojamos valstybinės firmos. Tai buvo neteisėtas valstybinių lėšų panaudojimas privačiam reikalui. Esą civilinis ieškinys jau parengtas ir pasirašytas, kad mokinys sugrąžintų pinigus valstybei, tai gerai. Tačiau prokurorai maną, kad baudžiamajai bylai pagrindo nėra. Vadinasi, tas, kuris padarė neteisėtą sprendimą ir padarė valstybei nuostolį, nėra traukiamas teisminėn atsakomybėn. Toks nusikalstamų veiksmų ignoravimas skatina ir kitus elgtis panašiai, t.y. daryti nusikalstamus veiksmus, nes žino, kad nebus traukiami teisminėn atsakomybėn. Taigi kodėl šio nusikalstamo veiksmo atlikėjas nėra traukiamas atsakomybėn? Ką reikia daryti, kad tokie asmenys būtų patraukiami atsakomybėn?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Čia yra sudėtingas klausimas, susidedantis iš daug klausimų. Man tikrai neteko nagrinėti šitos situacijos, nes, kiek aš suprantu, šitą bylą, šitą medžiagą nagrinėjo Valstybės kontrolė ir prokuratūra. Jeigu nėra pagrindo iškelti baudžiamąją bylą, tai, matyt, dėl civilinės atsakomybės jokių problemų negalėtų būti ir valstybės įmonė… steigėjas turėtų pasirūpinti tuo, turėtų kreiptis į teismą ir tas lėšas išsireikalauti, jeigu jos buvo skirtos neteisėtai. Nemanyčiau, kad teismo procesas ilgai užtruktų ar galėtų būti kokių nors problemų.

PIRMININKĖ. M.Briedis klausia, ruošiasi R.Rutkelytė.

M.BRIEDIS. Nors mano pavardės kilmė ta pati kaip ir pono J.Karoso, bet aš norėčiau kitaip paklausti klausimą, kurį jis klausė gerbiamojo švietimo ir mokslo ministro. Gerbiamasis ministre, labai gaila, jog premjero nėra, žinau, kad jūs buvot susitikę su pedagogais, su mokytojais, ir žinau, kad mokytojai tikrai išreiškė labai pozityvią nuomonę dėl taupymo. Gal jūs galėtumėt pasakyti, ką nutarėte jūs, premjeras, susitikę su mokytojų profsąjungų vadovais, ir kas dėl to pakito? Ar didinamas savaitinis krūvis, ar jis lieka toks pat? Ačiū.

K.PLATELIS. Kaip aš jau minėjau, mes pasiūlėm visą sąrašą priemonių, kaip 5% sumažinti mokos fondą, nedidinant savaitinio krūvio. Mes atsisakėm didinti savaitinį krūvį ir numatom dabar fondą mažinti per du kartus – nuo sausio 1 d. ir nuo rugsėjo 1 d., nes ne visas mūsų siūlomas priemones pagal įstatymus įmanoma įgyvendinti nuo sausio 1 d. Tarp tų dalykų, kurių nepaminėjau, tai būtų priedų mažinimas nepedagoginiams specialiųjų ir globos įstaigų darbuotojams, nes mes manom, kad, pavyzdžiui, buhalteris vienoje ir kitoje įstaigoje neturėtų labai skirtis. Mes ieškojom įvairių galimybių. Manom, kad nuo kitų metų turbūt teks šiek tiek sumažinti ir mokymo planą, nuo rugsėjo 1 d., aš turiu omeny. Taigi suskaičiavus visas tas priemones turėtų išeiti tie 5%. Žinoma, mums yra skausmingesnis paprastųjų išlaidų mažinimas 5%. Na, bet čia taip pat ieškom būdų, kaip tai padaryti, nors, žinoma, bus taip, kad kai kurios švietimo įstaigos metų gale padidins savo skolas energijos tiekėjams.

PIRMININKĖ. Klausia R.Rutkelytė. Ruošiasi J.Listavičius, aš, atrodo, praleidau.

R.RUTKELYTĖ. Mano klausimas turėjo būti adresuotas ponui E.Makeliui, bet, kadangi jo nėra, matyt, atiteks premjerei I.Degutienei. Pagal Europos Sąjungos direktyvas gyvuliai turi būti ženklinami tam tikrais specialiais auskarais. Kiek žinoma, Lietuva 2 mln. tų žymeklių nupirko Prancūzijoje. Lazerių specialisto profesoriaus R.Kanapienio nuomone, Lietuva buvo ir pati pasiruošusi pasigaminti tuos žiedus. Tai mano klausimas būtų toks: ar Lietuva iš tikrųjų galėjo, ar negalėjo tuos gyvulinius auskarus pagaminti? Antras klausimas, ar tai įvykęs faktas – tas pirkinys? Ir trečias dalykas, ar tai buvo viešojo pirkimo būdu atlikta, jeigu tai jau įvykęs faktas?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą, ačiū, kad pasitikit, bet aš iš tikrųjų negalėčiau išsamiai atsakyti dėl to, kas yra padaryta Žemės ūkio ministerijoje, todėl prašau viceministrą V.Grušauską, jeigu jis sugebės atsakyti.

V.GRUŠAUSKAS. Ačiū. Dėkui už šį klausimą. Tikrai šiandien Lietuva tų ženklų negali pasigaminti. Aš kaip tik kalbėjau su ponu R.Kanapieniu, buvau jį išsikvietęs, sakau, ar jūs galit padaryti? Ne, bet jie gali pasiruošti įdėję nemažą dalį pinigų į šį verslą, padaryti, kad kitais metais ženklus būtų galima pirkti iš jų. Šie ženklai atitinka Europos Sąjungos direktyvą. Šiandien yra paženklinta daugiau kaip pusė milijono galvijų. Aš manau, jau ir dabar mes matome, ką reiškia galvijų ženklas, – užkertamas kelias tarpininkams tiesiogine to žodžio prasme pasiglemžti dalį žemdirbių pinigų.

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius. Jau klausė. Tada klausia P.Gylys. Ruošiasi O.Suncovienė.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti ministro R.Aleknos. Mano klausimas yra dėl rezidentūros ir dėl laikinosios teisminės praktikos… licencijų išdavimo tvarkos, kuri buvo patvirtinta lapkričio 19 dieną. Pikti liežuviai kalba, kad iki gruodžio 31 d. yra palikta anga kažkam įsiforminti tas licencijas. Daugelis žmonių nuogąstauja, kad tai bus neteisinga, ir siūlo vengti tos praktikos. Kaip, ministre, į tą priekaištą atsakytumėte jūs? Aš nenoriu tos visos istorijos dėstyti, nes tai truktų gal 10 minučių, bet jūs supratote, apie ką aš kalbu, ir norėčiau jūsų paaiškinimo. Iš anksto ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Dėl gydytojų medicinos praktikos licencijavimo problemų. Mes ne kartą turėjome grįžti prie šio klausimo, nes jis iš tikrųjų kėlė nemažai aistrų, kadangi, komisijos manymu, buvo abejojama, ar vienas ar kitas gydytojas galėtų gauti licenciją. Buvo paklausta Teisės departamento. Remiantis jo išvadomis dėl esamų įstatymų interpretavimo vis dėlto buvo prieita prie išvados, kad licencijų išdavimas yra kur kas paprastesnis, negu komisija bandė interpretuoti tuos įstatymus. Kiek aš žinau, šiuo metu didesnių problemų dėl licencijų išdavimo nėra. Aš neturiu tokių duomenų, kad yra palikta kažkokia niša kažkam išduoti nesivadovaujant šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Aš tikrai pasidomėsiu ir pabandysiu išsiaiškinti, tačiau, kiek žinau ir kiek mane informuoja komisijos pirmininkė bei komisijos nariai, iki gruodžio 31 d. jie suspės padaryti šį darbą.

PIRMININKĖ. O.Suncovienė. Turbūt jau paskutinis klausimas bus V.Stasiūnaitės.

O.SUNCOVIENĖ. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministro. Kadangi jo nėra, galbūt atsakys viceministras. Teko skaityti, kad JAV ekspertai, išstudijavę finansinę padėtį Lietuvoje, teigia, jog yra programų, kai išleidžiamos milijoninės lėšos, bet nėra grįžtamojo efekto. Kaip vienas iš pavyzdžių minimas Kaimo rėmimo fondas. Ar jūs sutinkate su tokia nuostata ir ką reikėtų daryti, kad žmonėms ir valstybei būtų didesnė nauda?

V.GRUŠAUSKAS. Dėkui už šį klausimą. Tikrai Kaimo rėmimo fondas yra tas instrumentas, pagal kurį žemdirbiai, ūkininkai gauna pinigus iš Kaimo rėmimo fondo. Aišku, yra spragų ir čia. Per tuos metus buvo padaryta daug pakeitimų, kad žemdirbiai galėtų tikslingiau panaudoti savo ūkiui tas lėšas, kurios yra Kaimo rėmimo fonde. Aš manau, ir dabar, įdiegiant SAPART programą, daroma daug pakeitimų. Artimiausiomis dienomis Seimui ir Vyriausybei mes pateiksime naujus pakeitimus, susijusius su Kaimo rėmimo fondu.

PIRMININKĖ. V.Stasiūnaitė. Jau paskutinis klausimas.

V.STASIŪNAITĖ. Aš nežinau, turbūt norėčiau paklausti finansų ministro arba premjerės.

Dabartiniu metu, jeigu, pavyzdžiui, įmonėje padarė nuostolį darbuotoja… Yra konkretus atvejis, padarė per 2,5 mln. Nuo šitų nuostolių, kuriuos įmonė turėjo (jie yra pripažinti teisme, priteisti, žmogus nieko nebeturi, tuos milijonus kažkur išleido), reikia mokėti mokesčius. Ar nemanote, kad reikėtų padaryti pataisas, peržiūrėti? Anksčiau buvo toks pats pavyzdys su PVM. Jeigu pavogdavo atvežtą mašiną, jinai buvo neapdrausta, vis tiek įmonė turėdavo mokėti PVM mokestį. Gal reikėtų visus mokesčius peržiūrėti tokiais atvejais, kai įmonės turi nuostolių. Ar nesiruošiate ko nors daryti?

V.DUDĖNAS. Iš tikrųjų tai logiški klausimai. Negaliu teigti, kad tiksliai žinau, todėl turėsiu išsiaiškinti su ponia V.Latviene ir Mokesčių inspekcija. Aš jums vėliau atsakysiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Vyriausybės valanda baigta. Dėkoju Seimo nariams, dėkoju Vyriausybės nariams. 15 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKĖ. Tęsiame popietinį posėdį. Prašau susėsti į vietas ir registruojamės. Vyksta registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. R.Dagys yra.

Savaitės (nuo 1999 12 13) darbotvarkės projektas

Iš viso užsiregistravo 28 Seimo nariai. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Vidžiūną, kuris pateiks kitos savaitės darbotvarkę.

A.VIDŽIŪNAS. Ponia posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kita savaitė turėtų būti svarbi. Antradienį (14 d.) iki pietų svarstysime kitų metų biudžeto reikalus. Tai Biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir daug įstatymų, kuriuos dabar svarsto Biudžeto ir finansų komitetas ir į kurių nuostatas remsis būsimųjų metų biudžeto pajamos. Po pietų, gerbiamieji, svarbūs projektai – Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turi savo nuomonę, galėtume ir svarstyti. Taip pat keli kiti svarbūs projektai ketvirtadienį. Rezervinių klausimų autorius kviečiu dar sykį pasakyti, ar visi dabar į rezervą įtraukti projektai, ateinantys iš 1997 metų pradžios ar vidurio, dar yra aktualūs ir teiktini Seimo posėdyje. Kreipiuosi į tuos kolegas, kurie yra įregistravę šiuos projektus, kuriuos mes dabar iškėlėme į dienos šviesą. Ketvirtadienį irgi svarbus klausimas – Socialinio draudimo biudžeto 200 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas ir lydinčiųjų įstatymų projektai. Svarstysime Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 16 straipsnio projektą. Kolegos, R.Smetona yra įregistravęs Seimo nutarimą “Dėl pirmalaikių Seimo rinkimų surengimo”. Prašom, kad būtumėte atidūs ir turėtumėt savo nuomonę dėl šių projektų. Taip pat keletas kitų rezervinių klausimų. Tai tokia kita savaitė, bet, žinoma, darbotvarkės projektas dar keisis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pone pranešėjau, nematau užsirašiusių paklausti. Taigi klausiu aš. Ar galima bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės posėdžių darbotvarkę? Ačiū. Patvirtinta. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Vidžiūnas.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų  Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P- 2213 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji, registruojamės. Kolegos, tuo noriu jus patraukti į savo pusę. Registruojamės ir dirbam toliau. Ministrą V.Dudėną aš jau matau posėdžių salėje. Taigi dar sykį sakau, registruojamės. Projektas Nr.P-2213 – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. V.Dudėnas pateikia šį projektą.

Mūsų užsiregistravo ne itin gausiai – 32 Seimo nariai.

V.DUDĖNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programoje numatyta kompensacijų už negrąžintą nuosavybę mokėjimą skolintomis lėšomis 1999 metais mažinti ar perkelti vėlesniam laikui. Programoje taip pat numatyta, kad už valstybės išperkamą žemę bus kompensuojama pagal valstybės išgales.

Atsižvelgdami į tai, teikiame Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame numatoma pratęsti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus galutinius kompensacijų už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus išmokėjimo terminus, taip pat atsisakyti nuostatos, kad kompensacijos išmokamos kasmet lygiomis dalimis nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos ir kad jos mokamos kas ketvirtį lygiomis dalimis.

Projekte prašoma suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę mokėti kompensacijas kiekvienais metais pagal valstybės finansines išgales, naudoti visus galimus valstybės pajamų šaltinius, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus.

Teikiamo įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiams kompensacijos bus baigtos mokėti dvejais metais vėliau. 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams, vaikams kompensacijos taip pat bus baigtos mokėti dvejais metais vėliau.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą papildomai keisti kitų įstatymų nereikės. Pagal Žemėtvarkos ir Teisės departamento pateiktus skaičiavimus 2000 m. sausio 1 d. neišmokėtos kompensacijas už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius 82 tūkst. piliečių už 514 tūkst. hektarų žemės sudarys apie 910,2 mln. Lt. Iš to skaičiaus 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, pasipriešinimo dalyviams, politiniams kaliniams, tremtiniams ir Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanotiems asmenims, jų sutuoktiniams, tėvams, vaikams kompensacijos sudaro 103,9 mln. Lt. Be to, kompensacijų suma didės, nes žemės reforma dar nebaigta ir ne dėl visų piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teisę į žemę, mišką ir vandens telkinius. Jeigu bus klausimų, tai bandysiu atsakyti.

PIRMININKAS. Keturi klausimai, pone pranešėjau. Pirmajam suteikiu žodį M.Pronckui.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, visiškai suprantama, kad pinigų nėra ir dar kurį laiką jų nebus, bet kodėl Vyriausybė nesvarsto galimybių atiduoti už žemę vertingų įmonių akcijomis? Juk tas sprendimas buvo priimtas ir mes kadaise atidavėm apie 20 mln. Lt akcijomis, ir žmonės buvo patenkinti. Kodėl dabar šito sprendimo nepriimam? Pavyzdžiui, “Telekomo”, kitų vertingų įmonių. Atiduokim, ir viskas bus išspręsta, ir nereikės ieškoti tų pinigų.

V.DUDĖNAS. Yra svarstomi projektai. Dar tas svarstymas nebaigtas, bet dabar yra aišku, kad mes taip greitai neparengsime tokios programos, ar tai būtų akcijos, ar vertybiniai popieriai, ar pensijų fondai. Yra svarstomos tos galimybės. Jūs minėjote “Telekomo” akcijas, tačiau reikėtų apskaičiuoti, kokia jų vertė ir ar gautume daugiau parduodami ir kaupdami rezervinius fondus ir išmokėdami ar dalindami akcijas. Žinoma, valstybės nuosavybe esančios akcijos yra įvairios, ir būtų sudėtinga jas dalinti. Vieniem tokias, kitiem kitokias. Kol kas dar neradom kitos išeities, išskyrus kompensavimą pinigais. Bet tai svarstom.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kur rašoma, kad terminus kasmet nustato Vyriausybė? Ar čia nereikėtų vis dėlto nurodyti, kad Vyriausybės nutarimas dėl atlyginimo už nekilnojamojo turto objektus priimamas iki valstybės biudžeto tvirtinimo, nes šitas nutarimas besąlygiškai turės įtakos? Ar jis neturėtų būti priimamas iki biudžeto tvirtinimo? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Taip, čia yra vienas iš tų projektų, kuris buvo teikiamas kartu su biudžetu. Jūs tiksliai pasakėte, jis turi būti priimtas anksčiau. Teisingai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis ministre, suprantama, kad situacija tokia ir kad reikia nukelti terminus, dėl to man nekyla klausimų. Už išperkamą žemę ir mišką bendras terminas yra nukeliamas trejiems metams, o toms kategorijoms, kurios turėjo lengvatas, tai yra kariai savanoriai ir kiti nukentėję, irgi prailginama trejais metais, viskas aišku. Tuo tarpu už gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bendras terminas lieka tas pat, o nukentėjusių žmonių kategorijoms vis dėlto galutinis terminas nukeliamas trejiems metams. Tai kodėl? Ar tiktai dėl jų čia bus taupomos lėšos, ar kaip? Kodėl čia taip atsitiko?

V.DUDĖNAS. Mums dar, žinoma, yra tam tikrų neaiškumų dėl lėšų ir įplaukų, kurios yra numatytos. Žinoma, (…) programa yra sudaryta ir tam tikros lėšos numatytos, bet kartais ji neįvykdoma. Ta programa neįvykdoma taip, kaip numatyta, ypač privatizuojant kartais yra neišvengiama atidėjimų. Bus bandoma koreguoti mūsų bendrus įsipareigojimus. Žinoma, pagal prioritetus čia būtų paskolų aptarnavimas ir kitkas turėtų pirmenybę. Bet šis fondas iš tikro bus kuriamas ir mes neatsisakome įsipareigojimų, tiktai atidėjimai yra neišvengiami dėl lėšų stokos. Todėl paliktas tam tikras lankstumas, bet mes į tai atsižvelgsime.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš dalies atsakyta į klausimą, kurį norėjau pateikti, bet aš norėčiau paklausti. Yra gavėjų, kurių yra nepaprastai sunki materialinė padėtis, kompensacijos arba, tarkime, žmonės, patekę į stichinę nelaimę ar sergantys nepagydoma sunkia liga. Kaip tokiais atvejais, ar numatyta jūsų šiame akte kas nors tokiu atveju?

V.DUDĖNAS. Gal aš paprašysiu ponią G.Kraujelienę, nes ji dalyvavo rengiant šias pataisas. Gal ji galėtų atsakyti iš mūsų ministerijos?

PIRMININKAS. Ponia Kraujeliene, prašom paspausti mygtuką, paimti mikrofoną (šalia turėtų būti) ir pakomentuoti.

G.KRAUJELIENĖ. Tokios lengvatos ir dabar jau negalioja. Pačioje pradžioje, kai buvo priimtas įstatymas, jos buvo taikomos. Bet dabar nepasiteisino, nes yra labai sunku įvertinti, kaip sunkiai serga ir visa kita. Bendra tvarka yra nustatyta. Manau, šis įstatymas nekeičia tos senesnės tvarkos. Jis priimamas, kad pratęstų galutinį atsiskaitymo terminą.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nėra. Kolegos, ar galime pritarti šiam projektui? M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kolegos, aš nenorėčiau pritarti projektui dėl tos pačios priežasties, kurią minėjau. Pirmiausia 1992–1996 metais toks mechanizmas veikė. Aš dar kartą kartoju, kad veikė toks mechanizmas – atiduoti kitu turtu piliečiams. Akcijomis patys piliečiai buvo pasirinkę ir pasiėmę apie 20 mln. litų. Tai kodėl šios praktikos negalime tęsti? Taip pat 1992–1996 metais veikė mechanizmas, kad už žemę buvo atiduodama mišku, tai išbraukta. Viskas palikta pinigais. O pinigų nėra. Todėl aš siūlyčiau Vyriausybei dar kartą apsvarstyti galimus variantus ir nenukelti terminų, kol dar yra Lietuvoje tam tikrų turtų, bandyti šį turtą atiduoti žmonėms, kaip ir priklauso, už tą prarastą turtą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir kitų įstatymų patikslinimai ir pakeitimai buvo daromi, taip ir čia ne iš gero, kaip sakoma, gyvenimo. Aš nenorėčiau sutikti, kad mišku reikėtų atiduoti už žemę. Miškų ir taip, mes žinome, Lietuvoje nėra per daug. Sakykim, dėl akcijų iš tikrųjų reikėtų gal dar galvoti, bet vėl reikėtų žiūrėti dėl jų apyvartos, kada jos galėtų būti pateiktos į apyvartą. Kitu atveju kas bus? Matyt, bus infliacija. Jeigu ir spręs, tam laiko dar yra. Žinoma, reikia ieškoti geresnių sprendimų. Dėl to niekas nenorėtų ginčytis, bet šiandien aš siūlau pritarti tokiam įstatymo projektui, koks jis yra. O svarstymo metu, žinoma, gal dar jį reikės šiek tiek patikslinti. O kitus siūlomus sprendimus nebus vėlu nagrinėti ir priimti vėliau. Šiandien reikia padaryti tai, ką reikia šiandien. Ačiū.

PIRMININKAS. Reikalausite balsuoti, pone Mykolai? Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame projektui Nr.P-2213 po pateikimo. Jeigu pritarsime, svarstys pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Numatome svarstyti, ko gero, gruodžio 16 d. Tai čia, kolegos, bus taip, jeigu Seimas manys, kad svarstyti reikia. 42 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo tik ką ministro V.Dudėno pateiktam įstatymo projektui. Kas pritartų – už, kas nepritartų – kitaip.

34 – už, prieš – 5, susilaikė 2. Pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. Svarstysime gruodžio 16 d. Ačiū.

Dabar, kolegos, kad būtų tvarka, mes esame įrašę 7 darbotvarkės klausimą, tai, kas būdavo per pauzes priimama. Seimo posėdžio protokolinis nutarimas, kuriuo mes patvirtintume komitetų valią ir Seniūnų sueigos valią nustatyti kitas kai kurių įstatymų projektų svarstymo plenariniame posėdyje datas. Ar galėtume jį priimti, kolegos? Yra išdalintas šis protokolinis nutarimas. Priimame. Labai ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. V.Andriukaitis yra pareiškęs norą perskaityti pareiškimą. Dabar kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį į tribūną.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš turiu jums perskaityti pareiškimą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Jį pasirašė ir vakar įteikė man Seimo nariai: A.Akstinavičius, R.Dagys, J.Valatka ir R.Zuoza. Tekstas yra toks:

“Siekdami Lietuvos Seimo priimamuose dokumentuose įtvirtinti socialdemokratines laisves, socialinio teisingumo, solidarumo vertybes, taip pat atstovauti Lietuvos dirbančių žmonių, socialiai pažeidžiamų žmonių interesams, kuriame opozicinę Seimo frakciją “Socialdemokratija 2000-ieji”.

Frakcijos seniūnu siūlome J.Valatką, seniūno pavaduotoju – A.Akstinavičių. Kartu mes atsisakome savo parašų po 1996 metų lapkričio 25 d. Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos pareiškimu. A.Akstinavičius, R.Dagys, J.Valatka, R.Zuoza.”

Tas pareiškimas, kaip aš suprantu, buvo ankstesnis frakcijos kūrimo pareiškimas pirmąją mūsų Seimo darbo dieną. Matyt, toliau vyks rutininė procedūra registruoti frakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Taigi jūs atlikote prievoles, kurias jums numato Seimo statuto 39 straipsnis, o mes linkime konstruktyvaus bendradarbiavimo naujai susikūrusiai frakcijai.

Kviečiu į tribūną V.Andriukaitį skaityti savo pareiškimą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mielieji kolegos, turiu atsiliepti į kelių rinkėjų prašymą ir perskaityti kai kurias jų mintis. “Mano rinkėjai paprašė perduoti Lietuvos Respublikos Seimui tokius žodžius: “Bogatyrius dyvijasi, iš ko biedniokas dar žyvijasi”.

Kitaip sakant: “Turtuolis stebisi, iš ko neturtingas dar gyvena”. Tai kartūs žodžiai. Ir tai gyvenimo realybė, kurią mes vengiame įvardyti. Milžiniški socialiniai skirtumai po dešimties metų! Gal todėl ir turėtume kada nors sau ir kitiems priminti socialinį teisingumą.

Tuo pačiu klausimu į mane kreipėsi ir profesorius Vyšniauskas iš Biochemijos instituto. Jis pasiūlė štai ką: pasvarstyti Seime, ar nevertėtų mums visiems Seime gruodžio mėnesį padirbėti už minimalią algą – 430 Lt. Mat jų institute taip nutarta – jeigu jau kalbame apie “saulėlydžio atostogas”, gal geriau mėnesį dirbti už minimalią algą? Siūlau Seimui aptarti tokią galimybę ir šį mėnesį padirbėti už minimalų darbo užmokestį.

Aš priėmiau šį jo pasiūlymą. Prašau kitą mano Seimo nario atlyginimo dalį pervesti į Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūros fondą, iš kurio mokami nedideli priedai mūsų pensinio amžiaus rašytojams.” Ačiū.

Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-311(A2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską, kuris pateiks alternatyvų antrąjį projektą Nr.P-311(A2). Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Krikščionių demokratų frakcijos dar prieš dvejus metus parengtą Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Principinę nuostatą 37 straipsniui teikiame, nes pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai sumažinamas darbuotojų skaičius... Prie visų penkių dalių siūlome pridėti šeštąją dalį, kurioje kalbama, kad taip pat neturėtų teisės darbdavys atleisti pirmiausia profesinių sąjungų išrinktus atstovus. Nes šiuo metu profesinės sąjungos kuriasi, yra iniciatyvūs žmonės, o darbdaviai tokių žmonių nenori, pirmiausia sudaro galimybes, kad atleistų tokį darbuotoją. Todėl siūlome pritarti šio įstatymo projektui, mes kartu su K.Šakalinio teikiamu suderinsim, kuris geriau tiks, ir parengsime bendrą projektą.

PIRMININKAS. Kolega Kazimierai, vienas klausimas, turimas J.Listavičiaus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar yra pakankamai pagrindo saugoti darbo vietas renkamiems profsąjungos darbuotojams, kadangi tai yra irgi savotiška priemonė, kaip jūs žinot, ne savanoriškumo principo, o lyg ir kokio savo saugumo užtikrinimo ar gal net ir keršto kokio, ir panašiai? Vis dėlto kaip šias priemones suderinti, kad čia būtų ne šiuo pagrindu saugomos darbo vietos? Ačiū.

K.KUZMINSKAS. Labai ačiū. Čia, man atrodo, tai niekaip nesisieja, nes profesinių sąjungų darbuotojai dirba darbą, savo darbą, pagal šiuo metu galiojančius teisinius aktus. Na, o kaip minėjau, darbdaviai ne visada nori, kad kas nors kontroliuotų, ar Darbo sutarties įstatymas nepažeistas, kolektyvinės darbo sutartys, individualios darbo sutartys, ir, aišku, stengiasi tokius iniciatyvius žmones pirmiausia atleisti. Manau, tai neprieštarauja. Klausimas bus išspręstas. O jokių privilegijų čia ta pataisa nenumatoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pritarėme jau vienai šio straipsnio pataisai. Pritariame turbūt ir šiam projektui, ar ne? Po pateikimo pritariame projektui Nr.P-311(A2) – Darbo sutarties įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies papildymo įstatymo projektui. Socialinių reikalų ir darbo komitetas toliau svarstys, o mes čia – pavasario sesijos posėdyje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr.P-2212 (pateikimas)

Tai, gerbiamieji, liko vienas projektas – 2-9. Nr.P-2212 – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas. Jį Vyriausybės vardu pateikia viceministras A.Nazarovas.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien jums pateikiamas Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas. Numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo pagrindinės nuostatos, remiantis Socialinio draudimo įstatymo pataisomis, kurios buvo padarytos šiais metais. Kai kurios nuostatos vėliau atsispindės ir socialinio draudimo biudžeto sudarymo taisyklėse. Turbūt labai trumpai aš bandysiu atsakyti į jūsų klausimus ir prašyčiau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Viceministras labai konkretus. Keturi klausimai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 11 straipsnio norėčiau paklausti. Kodėl šio straipsnio pavadinimas yra “Balanso ataskaitos struktūra”, kas tai per naujovė? Kodėl pažeisti balanso formos principai? O konkrečiai, turinyje turtas suplaktas su nuosavybe. Ačiū.

A.NAZAROVAS. Atsakyčiau trumpai taip. Šie visi dalykai buvo derinami atsižvelgiant į tai: į tarptautinius klasifikatorius, į Finansų ministerijos reikalavimus, todėl čia taip ir yra pateikta. Konkrečiau apie tai jau galėtų atsakyti finansininkai.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis viceministre, šis įstatymo projektas tikrai buvo labai laukiamas. Norėčiau jūsų paklausti, kuo skiriasi šis sandaros įstatymas biudžeto formavimo požiūriu, “Sodros” biudžeto formavimo požiūriu nuo dabar galiojančios tvarkos ir taisyklių? Koks dabar yra fondo rezervas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, nes čia numatoma, kad jis turėtų būti ne mažesnis kaip 15%. Koks rezervas yra dabar pagal procentinę išraišką? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū. Į pirmą klausimą. Į šį Biudžeto sandaros įstatymo projektą perkelta nemaža dalis tų nuostatų, kurios anksčiau buvo biudžeto sudarymo taisyklėse. Mes čia jau diskutavome tuo klausimu. Dalis neįtrauktų nuostatų bus naujose taisyklėse, kurios bus tvirtinamos Vyriausybės posėdyje. Dėl rezervo, tai, suprantama, dabar to rezervo nėra. Čia yra pakartotos, be abejo, teorinės nuostatos, kurios turėtų būti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, aš suprantu, kad tos 1995 metais patvirtintos taisyklės dabar bus perrašytos ir jos bus, vadinkim, Vyriausybės nutarimu patvirtintos naujosios apskaičiavimo taisyklės.

Tačiau noriu užduoti du nedidelius klausimukus. Pirmas klausimukas dėl teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio tokio imperatyvo: kasos apyvartos lėšos – tai sąskaitose esantys pinigų likučiai, kurie privalo dengti trijų dienų išlaidų sumą. Norėčiau pasitikslinti, ar tai trijų dienų visų išmokų, ar tik pensinių išmokų, ar vidutinė mėnesio išmokų suma? Čia man nevisiškai aišku, kodėl trijų dienų ir ar vidutinė, ar kokia kitokia.

Ir antras klausimukas būtų nedidelis. Pakartosiu pono J.Listavičiaus klausimą. Vis dėlto tos taisyklės buvo rengtos 1995 metais, po to jau 1997 metais, 1998 metais buvo atliktas “Sodros” auditas bei to auditavimo pagrindu keitėsi ir ataskaitų struktūra. Ar tikrai dabar jau 11 straipsnis atitiks tarptautinio audito reikalavimais patvirtintą turto auditavimą?

A.NAZAROVAS. Gal iš karto atsakysiu į antrą. Tai tikrai atitiks, nes dėl to ir užsitęsė pateikimas Vyriausybei, kad buvo ilgas ginčas tarp Finansų ministerijos, kuri nenorėjo pripažinti būtent “Sodros” teisės turėti tarptautinius reikalavimus, buvo noras turėti savo. Dabar galiu pasakyti šimtu procentu, kad tai tokios kovos rezultatas.

Pirmas klausimas. Čia turima omenyje tuos, kurios realiai… (Balsas salėje) Aš tą ir turiu omenyje. Pirmas, dengti trijų dienų išlaidų sumą, suprantama, turima omenyje tos išlaidos, kurios bus padarytos. Sunku pasakyti, ar jos bus dengiamos sveikatos draudimui, ar pensijoms, ar užimtumui.

PIRMININKAS. Ar tikslinsite klausimą? Ne.

J.BEINORTAS. Man aišku, aš supratau, kad tai yra reikalinga “Sodros” biudžete įrašant lėšų likutį: trijų dienų vidutinis išlaidų likutis.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Mano klausimas buvo analogiškas, kurį pateikė ponia B.Visokavičienė, į jį jau atsakė. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau, ačiū klausėjams. Pritariame po pateikimo, ar ne? Pritariame pateiktam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektui Nr.P-2212. Pagrindinį komitetą skiriame Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar papildomas Biudžeto ir finansų komitetas? Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, preliminariai rašom 16 dieną. Jeigu komitetas nespės, tarsimės. Tariamės 16 dieną. Nuoširdžiai dėkoju, kolegos, jūs šiandien labai mieli susitarti. Taigi dar vienas šauksmas ne tyruose. Registruojamės.

34 Seimo nariai dalyvauja posėdyje ir 34 Seimo nariai skelbia šį posėdį baigtą.