Keturiasdešimt
aštuntasis (411) posėdis
1999 m. gruodžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
1999 m. gruodžio 9 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Kaip ir įprasta, ketvirtadienį 10.00 val., skelbiame rytinio posėdžio pradžią.
Registruojamės! Registruotis pradėjome, kolegos. Registruojamės, gerbiamieji, ir aš kviečiu žvelgti į darbotvarkę. Visa tai, kas yra pirmojoje dienos pusėje, yra sutarta Seniūnų sueigoje: ir naujienos, ir išbraukimai, kurie remiasi pagrindinių komitetų prašymais. Antrojoje darbotvarkės dalyje, gerbiamieji kolegos, yra du projektai, su kuriais Seniūnų sueiga nėra susipažinusi. Tai 2-6 ir 2-9 projektai. Šių įstatymų pataisų nuostatomis remiasi biudžetas. Taigi Vyriausybės prašymu mes įtraukėme šiandien pateikimą. Aš prašyčiau dėl to neprotestuoti. Ar galėtume sutarti dėl šios dienos darbotvarkės? Sutariame.
Mūsų kol kas dalyvauja 64. Dar sykį registruojamės. Ačiū. Registruojamės ir pradedame dirbti.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 5, 6, 8, 10, 13, 14, 45, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 29, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2129(3*). Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2168* (svarstymas)
1a projektas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2129(3) ir iš jo išplaukiantis Nr.P-2168 projektas – Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiandien, gerbiamieji kolegos, svarstymas.
Mūsų užsiregistravo 71.
Taigi pradedame svarstymą. Kviečiu į tribūną B.Visokavičienę – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę. Išvada dėl abiejų projektų.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Šio įstatymo projekto pagrindiniai tikslai yra suderinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas su daugeliu įstatymų, kurie buvo priimti anksčiau ir atskirais laikotarpiais, t.y. su Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinių pensijų, Invalidų socialinės integracijos, Valstybės tarnybos, Diplomatinės tarnybos, Karo prievolės įstatymų nuostatomis. Be to, įstatymo projektu siekiama sureguliuoti klausimą dėl pensijų, paskirtų iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo tuo atveju, kai pensininkas pateiks naujus duomenis apie valstybinių socialinių pensijų stažui prilygintus laikotarpius bei uždarbį po 2000 m. sausio 1 d., kai Lietuvos Respublikos teritorijoje nustos galioti teisės aktai, priimti iki 1990 m. kovo 11 d. Visos kitos Pensijų įstatymo pataisos yra redakcinio pobūdžio. Komitetas patobulino Vyriausybės teiktą įstatymo pakeitimo projektą ir svarstyti teikia naują redakciją.
Buvo gautos Teisės departamento pastabos ir iš dalies jos įvertintos. Aš galėčiau tik pakomentuoti tas Teisės departamento pastabas, su kuriomis komitetas nesutinka. Būtent Teisės departamentas siūlo, kad projekto 9 straipsnio trečiojoje dalyje įvardyta “tikrosios karinės tarnybos prievolininkų tarnybos” sąvoka būtų pakeista kita sąvoka, kuri būtų suderinta su Karo prievolės įstatyme vartojama sąvoka. Komitetas nesutinka ir nepritaria. Įstatymo projekto 9 straipsnio trečiojoje dalyje daromos pataisos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo atitinkamo straipsnio, kuris reglamentuoja laikotarpių, buvusių iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1995 m., prilyginimą asmens valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui. Todėl toks pakeitimas iškreiptų ir paties įstatymo straipsnio paskirtį ir turinį.
Taip pat nepritaria dar vienai Teisės departamento pastabai, kur Teisės departamentas siūlo, jog reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Kalėjimų departamento įstatymo projekto atitinkamo straipsnio pirmąją dalį Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių institucijų pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, bei yra pateiktas Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnų pensijų įstatymo pavadinimo ir straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas, kuriuo siūloma suteikti teisę į valstybinę pensiją minėtiems pareigūnams. Todėl būtų galima pasiūlyti (taip rašo Teisės departamentas) atitinkamai papildyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Komitetas mano, kad netikslinga tokią pataisą daryti, nes įstatymo projekto, kuris turėtų būti priimtas skubos tvarka, nuostatas sieti su projektų, kurie dar yra nesvarstomi, nuostatomis, kurios svarstant gali dar ir pasikeisti, yra visiškai netikslinga. Nes čia yra nurodomos tos nuostatos, kurios dar negalioja, ir įstatymų projektai, kurie dar nebuvo svarstyti Seime. Tai tiek dėl Teisės departamento pastabų.
Taip pat komitetas svarstė A.Syso pasiūlymą ir jo pasiūlymui komitetas nepritarė dėl vienos paprastos priežasties, nes A.Sysas siūlo pripažinti netekusiu galios 56 straipsnį. Jeigu komitetas būtų pritaręs A.Syso pasiūlymui, tai visi asmenys, kurie turi teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuriomis jie dirbo įvairiais laikotarpiais, tiesiog jie, panaikinus šią įstatymo nuostatą, netektų teisės gauti tas kompensacijas, o ginčo atveju negalėtų kreiptis į teismą ir spręsti ginčą todėl, kad įstatyme būtų panaikinta nuostata, reglamentuojanti tokią piliečių teisę. Todėl komitetas dėl šios priežasties ir nepritarė A.Syso pasiūlymui. Tuo labiau kad Vyriausybė, remdamasi būtent šio įstatymo 56 straipsniu, yra numačiusi tvarką pagal atskiras socialines grupes visiems žmonėms, kurie dirbo ypatingomis sąlygomis: ar šiaurės sąlygomis, ar tolimosios šiaurės sąlygomis, ar dirbo požeminius darbus, taip pat lakūnams, pilotams, dirbusiems ypatingomis sąlygomis. Jie turi savo teises, jos yra ginamos ir finansiškai aprūpinamos tam tikromis kompensacijomis.
Taip pat jau po svarstymo Seime aš pateikiau pasiūlymą, kuris daugiau susijęs su juridine technika, nes pagal pateiktą projektą vis dėlto buvo siūloma, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. galiotų skirtingos teisės normos dėl 2 straipsnio pirmosios dalies 3 ir 9 punktų bei 14 straipsnio antrosios ir ketvirtosios dalių. Todėl būtų neaišku, kurią iš tų nuostatų reikėtų taikyti. Be to, tą pačią dieną būtų pripažįstamos netekusiomis galios 1999 m. liepos 7 d. priimto įstatymo straipsnių redakcijos. Todėl mano pakeitimas yra susijęs daugiau su juridine technika ir jis išsprendžia tą problemą tokiu būdu, kad mes panaikiname kai kurių straipsnių nuostatas, jas pripažįstame netekusiomis galios ir taip įtvirtiname tą nuostatą, kuri ir įsigalios nuo 2000 m. sausio 1 d.
Prašau Seimą pritarti komiteto išvadai ir mano pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Tai dėl abiejų projektų, taip?
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ne. Čia dėl vieno projekto.
PIRMININKAS. Dėl Invalidų socialinės integracijos būtų gerai, kad jūs taip pat pakalbėtumėte, nes ten, atrodo, nėra problemų.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ne, ten taip pat nėra problemų dėl to, kad… ir su tuo yra susijęs kitas įstatymo projektas, būtent Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šis pakeitimas reikalingas todėl, kad mes darome Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus, todėl yra suvienodinamos sąvokos. Invalidų socialinės integracijos įstatymas keičiamas remiantis patobulinta nuostata, kuri apibrėžia visiškos negalios invalido tėvų arba asmenų, kuriems yra pripažinta visiškos negalios invalido globėjo teisė arba rūpintojo teisė… Šis straipsnis reglamentuoja slaugos priedų išmokėjimą, taip pat socialinį draudimą, ir tai yra daugiau redakcinio pobūdžio pakeitimas. Kviečiu pritarti komiteto apsvarstytam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Dėl jūsų siūlomų redakcinių pataisų mes apsispręsime paskui, o dabar papildomo komiteto pranešimas. J.Listavičius. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė dėl projekto Nr.P-2129.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Įstatymo projektui pritarta, atsižvelgiant į kai kurias Teisės departamento išvadų nuostatas. Įstatymo projekte siekiama suderinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų, Invalidų socialinės integracijos, Valstybės tarnybos, Diplomatinės tarnybos, Karo prievolės įstatymų nuostatas. Įstatymo projekte siūloma atskirti asmenis, kurie draudžiami visai pensijai, ir asmenis, kurie draudžiami bazinei pensijai.
Minėtuose įstatymuose bus suvienodintos vartojamos sąvokos. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų “Sodros” lėšų nereikės, reikės skirti papildomai iki 1,7 mln. Lt per metus iš valstybės biudžeto tėvų, globėjų ar rūpintojų, slaugančių visiškos negalios asmenis, draudimui valstybės lėšomis valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai. Kaip ir komitetas, siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, daugiau kalbančių diskusijoje nėra, beveik bendras sutarimas. Taigi vienas dalykas – yra A.Syso pataisa papildyti įstatymo I skirsnį 10 straipsniu. Kiek suprantu, jis nusiteikęs labai geranoriškai po dalykinių diskusijų komitete. Vis dėlto suteikiu jam žodį. A.Syso pataisa. Seimo narys A.Sysas.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesirengiau kalbėti, bet kadangi mūsų komiteto pirmininkė ponia B.Visokavičienė šiek tiek suklaidino, ko gero, ir jus, ir Lietuvos žmones, aš norėčiau paaiškinti, ką aš siūliau. Aš siūliau ne panaikinti kompensacijas už darbą kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, aš siūliau panaikinti straipsnį. Kadangi šis straipsnis, jo veikimas… Negirdėti?
PIRMININKAS. Girdėti, kolega, bet jūsų kolegos iš dešinės labai aptarinėja trečiąją savo kolegės vietą naujoje lentynėlėje. Prašyčiau tylos, kolegos.
A.SYSAS. Norėčiau pasakyti, kad 56 straipsnio, apie kurį buvo kalbama ir kurį aš siūliau panaikinti, galiojimas juridiškai baigėsi 1997 metais. Šita nuostata buvo priimta 1995 metais ir šiame straipsnyje yra parašyta, kad nuostata dėl kompensacijų už darbą kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis… galima kreiptis per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Po to 1997 metais pono V.Kuncos žodiniu paliepimu, sakykim, ar sutarimu ši nuostata lyg ir dar gyvavo dvejus metus. Aš manau, kad jeigu įstatymuose yra parašyti aiškūs galiojimo terminai, tai tokių straipsnių įstatymuose neturėtų būti. Niekas nesiūlė panaikinti priemokas už kompensacijas, o paprasčiausiai nubrėžti ribą ir pasakyti, kad daugiau piliečių, kurie galėjo pasinaudoti ta lengvata, neturėtų būti.
PIRMININKAS. Kolega, jūs nereikalausite balsuoti, tik patikslinote nuomonę?
A.SYSAS. Ne, aš nereikalausiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, taigi dėl A.Syso siūlymo nėra balsuojama. Labai dėkui. Dabar B.Visokavičienės redakciniai siūlymai. Aš siūlau juos priimti bendru sutarimu, bet vis dėlto derinti su mūsų redaktorėmis, ar visur “pripažinti netekusiais galios” reikia keisti žodžiu “panaikinimas”, “panaikinti” ir t.t. Priimame siūlymus, bet turbūt dalykiškai su jumis redaguodamos pasikalbės mūsų Dokumentų skyriaus moterys ir sutarsite. Ar galime bendru sutarimu priimti B.Visokavičienės pataisas? Priimame, gerbiamieji kolegos. O kokį pavidalą įgaus galutinai suredaguotas tekstas, tai čia laiko klausimas. Ar galime pritarti po svarstymo pirmajam projektui? Pritariame. Ir Invalidų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritariame po svarstymo? Taip pat pritariame. Labai ačiū.
Seimo statuto "Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.P-2107(2*) (priėmimas)
Dabar 1-2a klausimas Nr.P-2107(2) – Seimo statuto “Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo” projekto priėmimas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas V.Pakalniškis. Kviečiu jus, kolega, į tribūną. Įstatymas turi vieną straipsnį, bet yra A.Katkaus pataisų. Taigi, pone pranešėjau.
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant šį Statuto pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra susijęs su Valstybės paslapčių įstatymo pakeitimais, mes praeitą kartą jau kalbėjome, kad, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, nepagrįstai ir galbūt be reikalo Saugumo komitetas norėtų, kad į Saugumo komitetą būtų priimami dirbti tik tie Seimo nariai, kurie jau turi gavę tam tikrą leidimą dirbti su slaptais dokumentais. Mūsų nuomonė buvo tokia, kad to komiteto darbas yra ne tik darbas įvairiose parlamentinės priežiūros struktūrose, bet ir įstatymų leidybos srityje, todėl manome, kad leidimas dirbti su slaptais dokumentais privalomas tik dirbant konkrečius darbus. Taigi yra toks mūsų galbūt nedidelis nesutarimas, todėl Saugumo komitetas, nepritardamas mūsų pataisoms, teikia (ponas A.Katkus savo vardu) kitą to paties straipsnio redakciją. Aš manau, kad reikėtų apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Reikės apsispręsti, bet iš pradžių 1 straipsnis. Kolegos, dėl 1 straipsnio nėra jokių pataisų, ar galime priimti dabartinį 1 straipsnį? Dėl 1 straipsnio niekas nenori kalbėti, 1 straipsnis yra priimtas.
Dabar Seimo nario A.Katkaus pataisa dėl 44 straipsnio. V.Pakalniškis ją jau įvertino. Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad ši pataisa bus priimta tik tuo atveju, jeigu už ją balsuos 71 Seimo narys. Taigi A.Katkui galėčiau suteikti žodį, kodėl jis siūlo papildyti šį straipsnį 44 straipsnio papildymu. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tiesų, jausdamas didžiulę pagarbą Teisės ir teisėtvarkos komitetui, esu priverstas siūlyti pataisą dėl to, kad tose Seimo statuto pataisose buvo atsisakyta 44 straipsnio papildymo. Štai dėl ko. Pagal naują Valstybės paslapčių įstatymą Seimo nariai, kaip ir visi, turės gauti tam tikrą leidimą dirbti su valstybės paslaptimis ir susipažinti su paslaptimis. Nacionalinio saugumo komitete 75%, t.y. dauguma, svarstomų projektų yra susiję su paslaptimi, todėl negavęs leidimo Seimo narys negalės dalyvauti, arba iš komiteto posėdžio jis turės išeiti svarstant tą klausimą. Bus žeminamas žmogus. Užuot perėjęs tada į kitą komitetą ir dirbęs. Tikimybė labai nedidelė, nes jis bus įveikęs visas rinkimų batalijas ir t.t. Be to, yra pono V.Pakalniškio… ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui mūsų Teisės departamento išvada, kurioje sakoma, kad Seimo narių teisė pagal savo pareigas susipažinti su valstybės paslaptis (…) informacija ir ja naudotis nėra įtvirtinta šiame… o tai prieštarauja Valstybės paslapčių įstatymui. O Valstybės paslapčių įstatymas yra pagal visas konvencijas ir pagal visus reikalavimus, kurie dabar yra. Mes sudarinėjam sutartis su visomis šalimis dėl informacijos įslaptinimo ir išsaugojimo. Jeigu ne dabar, vėliau vis tiek reikės įrašyti. Bet aš manau, kad Seimo nariai (aš atsiprašau, pone Vidžiūnai, aš turiu pasakyti)…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…
J.A.KATKUS. …Seimo nariai pritars mano pateiktam pasiūlymui. O priešingu atveju aš darysiu išvadą, kad jeigu nors kiek paliečia Seimo narius, jie visi tuoj pat susiburia ir nori sau išskirtinių teisių, kaip ir visi. O ko gi bijoti?
PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas dėl A.Katkaus pataisos.
F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, žinojau ir žinau, kad Seime yra įvairų nuomonių Seimo atstovų. Tačiau nežinojau, kad Seime yra ir valstybei nepatikimų Seimo narių. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų, ateidamas į Seimą, esame davę pasižadėjimą būti ištikimi valstybei. Todėl aš nematau jokio reikalo priimti šitą pono A.Katkaus siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės, ir būtų miela, kad mūsų posėdyje dalyvautų daugiau negu 71. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Ponią D.Sadeikienę prašom užregistruoti, ji tiesiog lėkte lekia į posėdžių salę.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Kolegos, mes dabar svarstome Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo” projektą. A.Katkus pasiūlė jį papildyti nauju 1 straipsniu, kuriuo būtų tikslinamas, pildomas dabar galiojančio Statuto 44 straipsnis. Tam nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jeigu, kolegos, atsiras 71 Seimo narys, kuris paremtų A.Katkaus siūlymą, A.Katkaus siūlymas bus priimtas. Kolegos, balsuojame dėl A.Katkaus siūlymo.
Už – 29. Gerbiamieji kolegos, 71 balsas nėra surinktas. A.Katkaus pataisa nėra priimta. Po visko. Gerbiamieji kolegos, taigi kas kalbėtų dar dėl viso įstatymo projekto? Ar dar kas nori dalyvauti diskusijose dėl motyvų? Ar kas kalbėtų? Nekalbame. Kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Seimo statutą “Dėl Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo”. Aš tikiuosi, kad ir tie, kurie manė, kad reikėtų paremti A.Katkaus siūlymą, dabar vis dėlto teigiamai bus nusiteikę šio įstatymo projekto požiūriu, nes mums reikia 71 balso, kad jis būtų priimtas. O ta pataisa tikrai nekelia didelių problemų. Čia aš gana atvirai agituoju. Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo” projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti. Šis projektas išplaukia iš valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų grupės.
Gerbiamieji kolegos, jums nereikia, man taip pat. Už – 58, prieš – 8, susilaikė 12. Įstatymas nėra priimtas.
Civilinio proceso kodekso 10, 31, 168, 197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2106(2*). Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2161*. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2144 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2162(2*) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, 1-2b – Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2106. V.Pakalniškis kviečiamas į tribūną taip pat ir dėl lydimųjų projektų Nr.P-2161 ir Nr.P-2162. V.Pakalniškis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė dėl šių lydimųjų projektų.
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, tai taip pat lydintis Valstybės paslapčių įstatymą projektas. Šio projekto esmė yra tokia: būtina išspręsti klausimą, kaip taikyti faktus, kurie yra valstybės paslaptis, civiliniame procese. Ar jie gali būti įrodymai ir kaip juos naudoti kaip įrodymus nagrinėjant civilines bylas.
Nagrinėjant šį projektą buvo daug diskusijų, klausymų. Galų gale buvo pateiktas jūsų dėmesiui komitete patobulintas 57 straipsnio pakeitimo projektas. Buvo nutarta, kad turbūt tikslingiausia nustatyti, jog faktai, kurie yra valstybės ar tarnybos paslaptis, negali būti laikomi įrodymu tol, kol įstatymų nustatyta tvarka nebus panaikintas jų slaptumas. O tai reiškia, kad šiaip gyvenime valstybės ir tarnybos paslapčių niekas kitas, išskyrus jų saugotojus ir žinotojus, negali žinoti. Vadinasi, ir civilinės bylos jomis negali remtis.
Antras dalykas. Jeigu tuos faktus žino valstybės institucija, jeigu ji nori jais remtis, ji gali ir turi galimybę panaikinti jų slaptumą. Taigi mes manome, kad tas klausimas bus sutvarkytas tinkamai ir valstybės paslaptys bus išsaugotos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia yra svarstymas, gal ir dėl Baudžiamojo… Ten P.Katilius. Labai ačiū. P.Katilius dėl Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 21418 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
P.KATILIUS. Gerbiamieji kolegos, čia taip pat yra lydimieji įstatymai iš tos pačios grupės. Priėmus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir jo įgyvendinimo įstatymą, reikia pataisyti arba papildyti kai kuriuos Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, kurie čia paminėti, ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.
Dėl Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių papildymo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir po klausymų neturėjo kokių nors rimtesnių pastabų, dėl to pritarė iniciatorių pateiktam projektui. O dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų turėjo ir, klausymų metu jas pareiškus, vėliau svarstant komitete, buvo parengtas komiteto pataisytas projektas. Jam siūlome pritarti po svarstymo. Ten buvo išplėsta sąvoka dėl nusikaltimo pobūdžio, t.y. įslaptintos informacijos, kuri yra tarnybos paslaptis. “Neteisėtas atskleidimas” buvo siūloma, o išplėsta į “praradimą, sunaikinimą, sugadinimą”. Dėl baudos dydžio. Buvo siūloma nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst., bet buvo pastabų. Komitetas apsisprendė dėl baudos iki 4 tūkst. litų, nenurodant žemutinės ribos. Nors Saugumo departamento atstovas manytų, kad gal reikėtų iki 10 tūkst., bet komitetas apsisprendė, kad riba – 4 tūkstančiai. Taigi siūlome tokiam pataisytam projektui pritarti po svarstymo ir jį vėliau priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Dabar papildomojo komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, nuomonė dėl šių trijų kodeksų pataisų. Prašom, pone pirmininke Algirdai Katkau, į tribūną. Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos.
J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Dėl Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2106. Jokių pastabų šiai formuluotei neturėčiau. Siūlyčiau pritarti, nes atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo esmę ir tvarką. Kviečiu balsuoti už ir pritarti po pateikimo.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-2161. Taip pat galima sutikti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymu ir pritarti po svarstymo.
Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo. Nenorėčiau sutikti su ta suma, kurią siūlo, bet siūlau pritarti po svarstymo. Mes paskui galėsime svarstyti. 4 tūkst. yra per maža suma, manau, reikia padidinti ir būti griežtesniems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už geranoriškumą. Kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galime šiems projektams pritarti po svarstymo? Taigi pritariame po svarstymo. Kolegos, jokių pataisų neturiu, dėl kurių reikėtų balsuoti. Pritariame po svarstymo Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2106(2), Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2161 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 21418 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių papildymo įstatymo projektui Nr.P-2162. Pritarta po svarstymo. Labai ačiū.
Biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-208. Žyminio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pavadinimo pakeitimo ir šio straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-209(2) (pateikimas)
Turime kelias minutes iki kito projekto. Galėtume rezervinį 1 klausimą imti. Matau, yra Ž.Jackūnas. Biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-208. Ž.Jackūnas jį yra įregistravęs 1997 m. sausio 29 d. ir mano, kad jis dar yra aktualus. Prašom, kolega, mums jį pateikti.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, 1996 metų sausio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, kurio 27 straipsnis numato, kad prie Kultūros ministerijos yra įkuriamas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondas.
Šio straipsnio antrosios dalies 2 punktas numato, kad žyminis mokestis už leidimų išvežti kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus išdavimą yra įskaitomas į minėtą Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondą. Tačiau yra kiti įstatymai. Vienas jų – Žyminio mokesčio įstatymas, kurio 6 straipsnyje sakoma, kad žyminis mokestis yra įskaitomas į biudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, atliekanti veiksmus ar išduodanti juridinę galią turinčius dokumentus. Vadinasi, nėra jokios nuorodos, kad žyminis mokestis už išvežamas kultūros vertybes, už leidimą išvežti būtų įskaitomas į tą fondą, būtų daroma kokia nors išimtis. Taip pat tokia išimtis nėra daroma ir Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatyme. Jo 12 straipsnyje kalbama apie tai, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas yra įskaitomi įvairūs mokesčiai ir įvairios įmokos. Šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad įskaitomas ir žyminis mokestis, bet nėra padaryta jokių išlygų, nurodančių, pavyzdžiui, kad žyminis mokestis, gaunamas už leidimų kultūros vertybes išvežti į užsienį išdavimą, būtų neįskaitomas, o būtų įskaitomas į minėtą Kultūros vertybių apsaugos fondą.
Taigi čia atsirado akivaizdus priimtų įstatymų neatitikimas, dėl to dar gana seniai, 1997 m. vasario mėnesį, komitetas svarstė šiuos dalykus ir priėjo prie išvados, kad reikia teikti tiek Žyminio mokesčio įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnio pataisas. Komitetas priėmė tokį nutarimą, tuo metu buvo gautos ir Juridinio skyriaus išvados, bet buvo sužinota ir susidurta su tokia gana neigiama šių pakeitimų atžvilgiu nuostata, kurią išsakė Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl to jo pateikimas nebuvo atliktas. Bet kartu šių įstatymų pakeitimų projektai, pataisos nebuvo išregistruotos, todėl vakar mes vėl grįžome pakartotinai prašomi prie šio klausimo. Mūsų komiteto nariai patarė vis dėlto neatsisakyti to sumanymo, t.y. teikti šių įstatymų pataisas. Šiandien aš esu įgaliotas tą padaryti.
Jūsų dėmesiui dar galėčiau pridurti, kad už tuos leidimus išvežti kultūros vertybes į užsienį praeitas metais buvo surinkta truputį daugiau kaip 200 tūkst. litų. Tai nėra didelė suma, žinoma, ji Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondui šį tą reikštų. Nors jis dabar yra įkurtas, bet iš esmės jis yra tuščias ir niekaip jis neprisideda prie kultūros vertybių apsaugos puoselėjimo. Tai štai ką aš galiu pasakyti.
Tiesa, dar esu kalbėjęs su kultūros ministru. Kultūros ministro nuostata yra pozityvi. Jis norėtų, kad būtų priimtos pataisos. Kita vertus, visiškai suprantu ir Biudžeto ir finansų komiteto atstovus, kai labai svarbu, kad kiek įmanoma tie mokesčiai būtų labai tvarkingai surenkami, kad jie patektų į valstybės biudžetą, kad būtų galima tvarkingai vykdyti visas kitas programas, kurios yra numatomos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar jūs sutiktumėte, kad mes galėtume laikyti, jog buvo pateiktas ir Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pavadinimo pakeitimo ir šio straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-209(2)? Dėkoju. Taigi svarstome Nr.P-208 ir Nr.P-209(2) projektus. Po pateikimo J.Listavičius norėtų klausti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs visiškai teisingai minėjote, kad žyminis mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Aš ir norėjau paklausti, kokie argumentai nulėmė jūsų siūlymą dalį žyminio mokesčio skirti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondui, nors aiškiai iš jūsų kalbos buvo matyti, kad ypač šiuo metu ir šiomis sąlygomis tai yra visiškai nerealus siūlymas? Ačiū.
Ž.J.JACKŪNAS. Pagrindinis motyvas, kuris skatina siūlyti tokius sprendimus, tokias įstatymo pataisas, yra susirūpinimas ir noras kaip nors gerinti mūsų kultūros vertybių apsaugą, apskritai didinti paramą kultūros vertybių apsaugos sričiai. Tai toks neabejotinas kultūrinis argumentas. Iš principo, aš manau, nė vienas kultūringas žmogus tam negali prieštarauti.
Kitas argumentas. Mes visada lyg ir stovime prieš tokią alternatyvą ar dilemą: ar turėti labai koncentruotą ir centralizuotą biudžeto surinkimo sistemą vienoje vietoje, visus finansinių lėšų šaltinius nukreipiant į vieną centrinį biudžeto katilą, ar mes turime ir kitą alternatyvą, kai formuojama tokia daugiakanalio finansavimo sistema, kai šalia centrinio biudžeto, kaip pagrindinės biudžeto dalies, gali egzistuoti įvairų statusą turintys fondai, į kuriuos pakliūva dalis ir iki šiol tiesiai į biudžetą surenkamų lėšų. Aš nesu labai didelis tos kategoriškai centralizuotos sistemos šalininkas, bet puikiai suprantu, kad, turint galvoje kai kurias mūsų visuomenės ekonominio gyvenimo, juodosios rinkos ir apskritai kai kuriuos įpročius, kartais tai turi ir savo neigiamų pusių. Štai ką aš galiu pasakyti.
Kartu noriu pasakyti, kad kultūros darbuotojai, Kultūros ministerijos vadovai būtų patenkinti, jei būtų galima dalį lėšų ten turėti ir spręsti kultūros paveldo apsaugos problemas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pone pirmininke, gal tiesiog galėtumėte paaiškinti detaliau? Jeigu šis fondas turėtų pinigų, kokiems tikslams būtų naudojamos šios lėšos pagal fondo paskirtį?
Ž.J.JACKŪNAS. Aš manau, kad tos lėšos būtų naudojamos tiktai restauravimo darbams, kurių labai stokojama, restauratorių kvalifikacijos kėlimo tikslams – tiems tikslams, kuriems šiandien, nors ir reikia, bet lėšų trūksta. Tai labai svarbu norint sutvarkyti ir bent kiek pagerinti kultūros vertybių, paminklų apsaugą. Iš viso noriu pasakyti, kad ir nutarime, kurį neseniai priėmė komitetas, ir dabar, analizuodami 2000 m. biudžeto projektą, matome įsigalėjusią labai negeistiną ir tikrai ydingą tendenciją – sistemingai, ne po daug, bet po truputį mažinti lėšas kultūros paveldo apsaugai. Tai yra itin negatyvi tendencija, kurios moderni valstybė neturėtų toleruoti.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, labai ačiū.
Kolegos, ar pritariame pateiktiems projektams? A.Raškinis – už.
A.J.RAŠKINIS. Ačiū. Aš labai norėčiau, kad mano žodžius išgirstų kolega J.Listavičius ir kiti Seimo nariai. Šį mūsų sprendimą komitete nulėmė būtent dabartinė biudžeto svarstymo situacija. Aš norėčiau priminti, kad Vyriausybė savo nuožiūra, nepasikonsultavusi su komitetais ir Seimo nariais, priėmė politinę nuostatą, pagal kurią kultūra nėra prioritetinė sritis. Dėl šios savavališkos politinės nuostatos priėmimo šiuo metu pinigų yra paskirta tiek, kad jau archyvai neturi lėšų šildymui ir “Sodrai”, todėl mūsų archyvai – Lietuvos turtas supelys ir mes jų neteksime. Dabar pusė konservatorių turės būti atleista iš darbo, mes neteksime kvalifikuotų konservavimo ir restauravimo specialistų, o mūsų tokie paminklai kaip Pažaislis ir kiti negalės būti konservuojami. Kadangi Vyriausybės daromi tokie žalingi sprendimai – žlugdantys, naikinantys mūsų kultūrą, – aš manau, kad mes, Seimo nariai, turime kažkaip kompensuoti šį dalyką ir nors kiek paskirti pinigų savo valia į tą fondą, kad būtų galima kompensuoti žalą, kuri daroma mūsų kultūrai, kultūros paveldui vienašališkai priimamais sprendimais visiškai ignoruoti kultūrą šioje mūsų sunkioje situacijoje. Todėl prašau palaikyti šį mūsų komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Tik primenu kaip posėdžio pirmininkas, kad kai kurie žodžiai lietuvių kalboje turi kelias reikšmes, ir prašom negąsdinti, kad konservatoriai bus atleidžiami iš darbų, kolega, faktiškasis koalicijos partneri.
J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau ne pirmus metus mes stebime ir žinome, kad, tiesiai sakant, valstybės biudžeto dalijimas į įvairius gabalus (arba, tiksliau, fondus) nieko gero nežada, neduoda ir neduos. Kartu mes jau ne pirmus metus kalbame apie valstybės biudžeto sudarymą programiniu principu. Taigi gal komitetui ir atskiriems aistringiems nariams būtent čia reikėtų padirbėti. Jeigu jūsų biudžete bus nurodytos šios programos, matyt, jos ten ir liks, o ne dalyti valstybės biudžeto pinigus po kišenes.
Toliau. Jūs žinote, kad Tarptautinio valiutos fondo vienas iš priekaištų kaip tik yra dėl Lietuvoje pristeigtų ir visiškai neefektyviai naudojamų įvairių fondų.
Kartu aš noriu pasakyti, kad ne iš gero gyvenimo atsisakoma prioritetų, kurie čia buvo minėti. Dėl prioritetų lėšų nedaugėja – taip pat reikia žinoti. Todėl kviečiu visus Seimo narius į visa tai atsižvelgti ir šiam įstatymo projektui nepritarti. Kitu atveju bus ilgas kelias, bet likimas bus visiškai žinomas, nes šiandien, kaip jau minėjau, ir Tarptautinio valiutos fondo, ir Vyriausybės nuomonė yra visiškai aiški. O kad mes nesutariame ne tik dėl naujų fondų steigimo, bet ir dėl įsteigtų naikinimo, tai jau yra mūsų problema. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar bendruoju sutarimu negalime pritarti po pateikimo? Jokiu būdu.
Registruojamės! Registruojamės, ir balsuosime, ar pritariame pateiktam Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-208. Tikiuosi, kad balsavimo rezultatai galios ir mūsų nuomonei dėl lydimojo projekto. Registruojamės, kolegos!
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
Kas pritartų Ž.Jackūno pateiktam projektui, kviečiu balsuoti.
39 – už, prieš – 3, susilaikė 27. Pritarta po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis. Svarstysime, sąlygiškai sakau, pavasasario sesijoje po Naujųjų metų.
Pritariame po pateikimo ir Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pavadinimo pakeitimo ir šio straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-209(2). Tas pats komitetas, ta pati svarstymo data.
Fitosanitarijos įstatymo projektas Nr.P-2119(3*) (svarstymas)
Kolegos, pagrindinės darbotvarkės 3 klausimas, projektas Nr.2119(3) – Fitosanitarijos įstatymo projektas. Svarstymas. Kaimo komiteto nuomonę pareiškia Seimo narys V.Knašys.
V.P.KNAŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti Kaimo reikalų komiteto patobulintas Fitosanitarijos įstatymo projektas. Jis parengtas vykdant Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą. Jį rengiant buvo atsižvelgta į visų suinteresuotų mokslo institucijų, ministerijų, kitų žinybų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Priėmus įstatymą būtų žengtas konkretus žingsnis derinant Lietuvos Respublikos teisės aktus su Europos Sąjungos direktyvomis. Jis leistų apsisaugoti nuo kenksmingų organizmų patekimo į šalį, pagerinti vietinių augalų ir augalinių produktų fitosanitarinę kontrolę, geriau pasirengti konkurencijai Europos Sąjungos rinkoje. Priėmę įstatymą būsime įvykdę Europos Komisijos 1998 m. ataskaitoje dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje pareikštą pastabą.
Įstatymo tikslas – nustatyti prevencines priemones, kad į Lietuvą nebūtų įvežami ir nepaplistų augalams ir augaliniams produktams kenksmingi organizmai. Įstatymas reglamentuos fitosanitarijos priemonių taikymą šalies viduje, augalų ir augalinių produktų fitosanitarijos būklės valstybinę kontrolę bei prevencinio apsaugojimo nuo kenksmingų organizmų įvežimo bei išplitimo priemonių taikymo bendrąsias nuostatas. Įstatyme nustatoma tarptautinio bendradarbiavimo fitosanitarijos klausimais tvarka, atsakomybė už šio įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų įgyvendinimą ir fitosanitarinių priemonių vykdymo kontrolę.
Įstatymas yra bazinis teisės aktas, suteikiantis galimybę pertvarkyti visą augalų sveikatingumo kontrolės sistemą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Daugelis šiame įstatyme aptartų klausimų nereglamentuojami kokiais nors kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tačiau jie yra labai svarbūs derinant Lietuvos Respublikos įstatymus su Europos Sąjungos direktyvų nustatytais reikalavimais. Įstatyme atsižvelgta į visas Europos Komisijos direktyvas, Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos bei sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių nuostatas. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba yra oficiali augalų apsaugos institucija, veikianti prie Žemės ūkio ministerijos ir atitinkanti Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sampratą. Įstatyme apibrėžtos jos funkcijos bei jos pareigūnų galimi priimti sprendimai.
Atsižvelgdami į Seimo Teisės departamento išvadas, siūlome projekto II skirsnį papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų numatyta Valstybinės augalų apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimų apskundimo tvarka bei terminai. Kitos Teisės departamento pastabos yra daugiau redakcinio pobūdžio bei dėl terminų suvienodinimo. Į jas taip pat bus atsižvelgta. Kitų pasiūlymų, pastabų negauta, Kaimo reikalų komitetas įstatymo projektui pritarė vienbalsiai. Šiuokart siūlau šiam projektui pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Daugiau nėra diskutantų. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Fitosanitarijos įstatymo projektui. Linkiu sau, kad ir priėmimas būtų toks lengvas kaip svarstymas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektas Nr.P-1493. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1493(A). Baudžiamojo proceso kodekso 25, 47, 134 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1494. Baudžiamojo proceso kodekso 25, 47, 134, 142 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1494(A). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15, 187 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2203. Valstybės tarnybos įstatymo 8, 14, 17, 19, 28, 58 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2204. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 45, 52, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2205. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 9, 23, 31 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2206. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2207. Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2208 (pateikimas)
Kolegos, ar jau galime dabar pradėti svarstyti krūvą projektų nuo 1-4a iki 1-4j? Galime pradėti? Taigi iš pradžių kviečiu į tribūną R.Kupčinską, kuris pateiks du projektus, kurie yra priskiriami jam, jo grupei: Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą Nr.P-1493 ir projektą Nr.P-1494, ar ne? (Balsai salėje) Ne jūs parašytas kaip pranešėjas.
R.KUPČINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kolegos, tai pirmasis variantas, pirmasis matymas, kaip turėtų veikti ši Specialiųjų tyrimų tarnyba. Alternatyvią nuomonę ir lydimuosius projektus, gal ne alternatyvią, o kitą nuomonę, pateiks A.Katkus. Dabar R.Kupčinskas. Iki 10 minučių kalbėti, iki 10 minučių klausti.
R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą. Šį įstatymo projektą rengė laikinoji Seimo narių grupė, kurios sudėtis yra išvardyta, taip pat dalyvavo Seimo Teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnybos teisininkai bei Teisės akademijos teisininkai.
Norėčiau pasakyti, kad korupcija yra viena iš aktualiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, kelianti rūpestį teisėsaugai ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Kova su korupcija turėtų būti vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių. Kaip jūs žinote, 1997 m. vasario 18 d. Vyriausybės nutarimu buvo įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba. Manau (ir mūsų Seimo narių laikinoji grupė mano), kad tai labai atsakinga institucija ir jos darbas, funkcijos, uždaviniai, veiklos sritis ir visa kita turi būti reglamentuojama įstatymu. Įstatymu įteisinę šios žinybos kovos su korupcija veiklą mes galėsime sakyti, kad ši valstybės institucija tampa antikorupcinės programos garantu ir koordinatoriumi.
Dabar norėčiau trumpai supažindinti su įstatymo skyriais. Taigi I skyrius yra “Bendrosios nuostatos”, II – “Tarnybos uždaviniai ir funkcijos, veiklos sritis”, III – “Tarnybos organizavimas”, IV – “Tarnybos personalas”, V – “Tarnybos pareigūnų teisinė apsauga”, VI – “Tarnybos pareigūnų prievartos, specialiųjų priemonių, ginklo naudojimas”, VII – “Tarnybos pareigūnų socialinės garantijos”, VIII – “Tarnybos finansavimas, materialinis aprūpinimas” ir IX – “Baigiamosios nuostatos”.
Kurdami šį įstatymą, mes taip pat… dirbdami prie šio įstatymo, mes taip pat bandėme pažiūrėti ir į kitus įstatymus – visų pirma į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kai kurias pataisas, kurios pateiktos kartu su šiuo įstatymu. O šio įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo, 2 straipsnyje bandėme apibrėžti, kas yra korupcija. Aš viso to apibrėžimo neskaitysiu, bet manau, kad anksčiau korupcijos apibrėžimo kituose teisės aktuose nebuvo. Tai apibrėš pakankamai sudėtingą problemą – korupcijos pavadinimą ne tik mūsų įstatymuose, bet ir tarptautiniu mastu.
Dar vienas dalykas, į kurį aš norėčiau taip pat atkreipti dėmesį. Visai neseniai Lietuvos atstovas pasirašė Europos Sąjungos valstybių konvenciją prieš korupciją, kuri dar nėra ratifikuota. Manau, kad konvencijos ratifikavimas irgi turėtų įeiti į bendrą įstatymų, kurie reglamentuotų mūsų valstybėje kovą su korupcija, paketą. Gal tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, dabar prasideda klausimai dėl pateiktų projektų. Pirmajam suteikiu žodį E.Bičkauskui.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū. Iš tikrųjų tai pakankamai unikalus variantas, kadangi, kiek aš žinau, bent kiek esu domėjęsis, dar nė viena pasaulio valstybė neturi galutinės korupcijos sąvokos, nes tai sudėtinga. Mano klausimas turbūt bus abiem pranešėjams, todėl norėčiau paskui ir ponui A.Katkui užduoti tą klausimą. Koks bus šios tarnybos, STT, santykis su ONTT, Ekonomine policija, Mokesčių policija ir t.t., kadangi korupcija… Jeigu jūs suprantate korupciją tik kaip kyšio paėmimą ar davimą, tai čia yra labai siaura korupcijos sąvoka. Korupcija visada yra… ne visada, bet dažniausiai yra susijusi su organizuotu nusikalstamumu. Paprastai iš organizuoto nusikalstamumo struktūrų ir kyla ši korupcinė situacija. Todėl koks santykis su ONTT, kaip su agentūra, ar bus… kaip dabar, aš nežinau, jūs žinote ar nežinote, ar STT turi savo agentūrą, aš nenoriu dabar čia plėstis, bet yra visai kitas mechanizmas. Kaip šiuos santykius planuojate išspręsti? Dėkui.
R.KUPČINSKAS. Kolega E.Bičkauskas pateikė klausimą ponui A.Katkui, bet trumpai galiu pasakyti… (Balsai salėje) Atsiprašau. Abiem. STT bendradarbiauja su jūsų paminėtom institucijom. Juo labiau kad STT, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba naudojasi informacija, kuri yra sukaupta jūsų paminėtose tarnybose. Dėl agentūros. Galbūt čia, šioje salėje, mes detaliau nenagrinėsim, manau, kad tuos klausimus bus galima aptarti svarstant Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 37 straipsnio antroji dalis nurodo – “tarnyba gali turėti nebiudžetinių lėšų”. Aš noriu pasakyti, kad institucijų ir įstaigų, galinčių turėti nebiudžetinių lėšų, sąraše STT neįvardinta. Gal galite pasakyti, iš kur tarnyba gali gauti arba rinkti nebiudžetines lėšas? Ačiū.
R.KUPČINSKAS. Taip, jūs visai teisus, tarnyba yra biudžetinė įstaiga ir, matyt, reikėtų atitinkamų įstatymų nuostatas irgi suderinti su Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo nuostatomis. Nebiudžetinių lėšų gali būti, nes visų pirma turbūt STT operatyvinės veiklos srityje gali prireikti turėti įvairių įstaigų, kurios vykdytų tam tikrą veiklą. Šiuos dalykus įstatymiškai būtų galima suderinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Norėčiau paklausti, ar jūs taip pat esate šalininkas tos krypties, kad kiekviena žmonių socialinė grupė turėtų išskirtines socialines garantijas. Mes žinome, kad Vidaus reikalų ministerija turi, visi kiti, ir jūs dabar vėl siūlote išskirtines socialines garantijas. Ar nebūtų galima apsieiti be šito skirsnio iš viso?
R.KUPČINSKAS. Ačiū už klausimą. Matote, dabar pasakyti, kokios krypties šalininkas aš esu, tai čia reikia pažiūrėti į konkrečią sritį. Aš sutinku, kad socialinės garantijos dabartinėje ekonominėje situacijoje… tai nepaprastai sudėtingą, pavojingą darbą atliekantys pareigūnai ir tam tikros socialinės garantijos turi būti. Bet dėl konkrečių socialinių garantijų suteikimo šiems pareigūnams, aš manau, atsižvelgiant į realią mūsų valstybės situaciją, dar reiktų padiskutuoti. Aš su jumis sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš dviejų trumpų dalių. 2 straipsnyje teigiama, kad pagal šį įstatymą korupcija suprantama… ir t.t., ir t.t. Išdėstoma samprata. Ar tai nereiškia, kad pagal kitus įstatymus korupcijos samprata gali būti kitokia? Tai vienas klausimas. Ir antras. Dėl 12 straipsnio antrosios dalies. Tarnybos pareigūnas, dėvintis nustatyto pavyzdžio aprangą ir t.t., laikomas einančiu tarnybines pareigas. Mano supratimu, STT yra specifinė tarnyba ir kartais uniformos dėvėjimas atliekant pareigas jiems gali tik pakenkti. Jūsų nuomonė? Ačiū.
R.KUPČINSKAS. Labai ačiū. Gal aš pradėsiu nuo 12. Manau, kad dėvint nustatyto pavyzdžio aprangą visa tai detalizuojama, nusakoma šios tarnybos statute. Ir manau, kad, kaip jūs labai teisingai pasakėte, šios tarnybos pareigūnai dėvės ir civilinę aprangą, ir šitą. Bet tai bus numatyta detaliau statute. Dabar dėl korupcijos apibrėžimo. Kaip aš jau minėjau, korupcijos apibrėžimas kituose teisiniuose aktuose nebuvo išdėstytas. Manau, kad čia galbūt nėra pats galutinis, tai yra pirmas bandymas apibrėžti korupciją. Mes tą korupcijos apibrėžimą kaip tik ir pateikėme šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis kolega, mano klausimas yra visiškai identiškas kolegos E.Bičkausko, bet aš vis dėlto pakartosiu. Nei šitame jūsų teikiamame įstatyme, nei alternatyviame aš nerandu atsakymo į šiuos klausimus. Iš tikrųjų ONTT, STT, iš dalies VSD – kas tai? Konkuruojančios firmos, bendradarbiaujančios, kaip jos koordinuoja savo veiksmus, kada dirba greta, kada jų veiklos zonos persidengia, kas koordinuoja jų veiklą? Man atrodo, tai viena iš didesnių šios srities problemų. Ir ar jūs nemanote, kad šis kažkoks sprendimas turi būti rastas vienam ar kitam įstatymo projekte?
R.KUPČINSKAS. Ačiū už klausimą. Aš neabejoju, kad taip turėtų būti. Nes, kaip jau minėjau, su minėtomis tarnybos STT bendradarbiauja, naudojasi informacija, bet konkretūs bendradarbiavimo būdai, ryšiai ir koordinavimo būtinybė gali būti apibrėžta statute. Taip pat manau, kad galbūt po įstatymo pateikimo tai galima būtų reglamentuoti ir atskirame straipsnyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vien tik kyšio davimui ir priėmimui kurti atskirą struktūrą ir atskirą įstatymą tikriausiai nevertėtų. Jeigu mes kalbame apie korupciją plačiąja prasme, tai, kaip minėjo kolega E.Bičkauskas, korupcija yra susijusi ir su organizuotu nusikalstamumu, ir su kitais reiškiniais. Todėl ar jums neatrodo, kad vien tik paprasto bendradarbiavimo tarp įvairių specialiųjų tarnybų nepakanka. Ar nemanote, kad šiame įstatyme reikėtų sujungti Specialiųjų tyrimų tarnybą su Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba į vieną, na, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnybą? Ačiū.
R.KUPČINSKAS. Aš manau, kad šita tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, užsiima kova su korupcija, kaip jau paminėta apibrėžime, visų lygių valdžios ir valdymo, savivaldybių bei jų institucijų, organizacijų, įmonių pareigūnų. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba, manau, yra truputį siauresnių funkcijų ta prasme, kad ji užsiima grynai tik organizuotu nusikalstamumu. Ir organizuotu nusikalstamumu, kuris susijęs su įvairių lygių valstybinės valdžios ir valdymo sluoksnių, institucijų papirkinėjimu. Manau, kad sujungimas, norint efektyviai kovoti su korupcija… juo labiau kad tai yra pakankamai opi problema visose valstybėse, kovai su korupcija reikalinga atskira tarnyba. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.
A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar panaši tarnyba veikia prie Vidaus reikalų ministerijos. Įstatyme siūloma sukurti panašią tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tačiau formuojant tarnybos vadovybę Vyriausybė nedalyvauja, kadangi viename iš projektų parašyta, kad tarnybos vadovą skiria Respublikos Prezidentas, pritarus Seimui. Tai ar čia nėra prasilenkimas su teisine logika? Ar nemanote, kad šitą vietą reikėtų keisti?
R.KUPČINSKAS. Ačiū už klausimą. Kurdami šį įstatymo projektą, mes vadovavomės, aišku, kaip ir kuriant visus įstatymus, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ten, Vyriausybės skyriuje, pasakyta, kad Vyriausybė garantuoja valstybės saugumą, viešąją tvarką.
Ši funkcija pagal Konstituciją priklausytų Vyriausybei.
10 straipsnyje yra parašyta, kad direktorių skiria ir atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas pritarus Seimui ir pateikus dėl šio kandidato Teisės ir teisėtvarkos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų išvadas. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas skiria į pareigas šios tarnybos direktoriaus pavaduotojus, suderinęs su minėtais komitetais. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto Nr.P-1493, kartu pateikėte projektą Nr.P-1494.
Kalbos dėl motyvų. E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Tai iš tikrųjų pakankamai svarbus klausimas, tik, manau, jį reikia labai gerai apmąstyti. Išbraukti iš visos teisėsaugos struktūrų vieną struktūrą… Taip, yra Federalinis tyrimų biuras (FTB) Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet jo funkcijos yra šiek tiek kitokios ir susijusios būtent su federaline federacijos sudėtimi, atitinkamai yra federaliniai nusikaltimai ir panašiai.
Klausimas dėl santykių su kitomis dabar esančiomis struktūromis irgi itin svarbus. Manau, ponas R.Kupčinskas daro labai didelę metodologinę (…) išskirdamas organizuotą nusikalstamumą ir korupciją. Noriu pabrėžti, kad korupcija įmanoma be organizuoto nusikalstamumo. Organizuotas nusikalstamumas neįmanomas be korupcijos. Gaujos, kurios apiplėšinėja kioskelius ir panašiai, tai dar nėra organizuotas nusikalstamumas, tai yra elementarios gaujos. O organizuotas nusikalstamumas, pabrėžiu, susijęs su korupcija ir pareigūnų papirkinėjimais, todėl tas funkcijų išskyrimas yra ypač svarbus.
Manau, iš esmės reikėtų pritarti, bet reikėtų labai gerai aptarti patį principą. Čia ne tiek svarbu, ar bus prie Vyriausybės, ar bus prie Prezidento, ar turės dar kokį nors kitą statusą, ne čia esmė. Svarbiausia, kad mes gauname dar vieną instituciją. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš nėra, kolegos, ar galima pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo projektams Nr.P-1493 ir Nr.P-1494. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis komitetas. Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projektą Nr.P-1493 kaip papildomas nagrinės ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Gerbiamieji kolegos, dėkui. Svarstysime pavasario sesijoje.
Dėl vedimo tvarkos – S.Buškevičius.
S.BUŠKEVIČIUS. Kadangi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kuruoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, todėl siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas šiuo klausimu būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigos nuomonė yra visiškai kita – kad tai yra daugiau Lietuvos teisinę sistemą lemiantis, taip pat ir svarbus įstatymo projektas. Aš siūlau, kolegos, nekeisti, ir S.Buškevičiui atsiimti siūlymą. Mes taip esame sutarę Seniūnų sueigoje, būtų pakankamai korektiška. Ar sutariame? Ačiū.
Toliau alternatyvusis – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1493(A), kurį teikia A.Katkus, taip pat lydimieji projektai nuo Nr.P-2203 iki Nr.P-2208, taip pat alternatyvus projektas Nr.P-1944. Kita nuomonė dėl Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.
A.Katkus dėl šių projektų, ir mūsų klausimai.
J.A.KATKUS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Esamas valstybės tarnautojų korupcijos prevencijos ir kontrolės teisinis reguliavimas nėra pakankamas. Efektyviai kovai su korupcija garantuoti būtinos papildomos teisinės prielaidos, kurios gali būti sukurtos priėmus Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą. Teikiamame projekte numatytos nuostatos naujai nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip nepolitinės ir nepriklausomos teisėsaugos įstaigos, statusą. Tarnyba išskiriama kaip savarankiška valstybės įstaiga. Nauja tarnybos vadovybės skyrimo procedūra bei atsiskaitomybė sukuria prielaidas realiai įgyvendinti ir garantuoti tarnybos veiklos teisėtumą bei teistinumą.
Teikiamas įstatymo projektas nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos sampratą ir tikslus, teisinį statusą, uždavinius, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimą, pareigūnų teises ir pareigas, socialines garantijas, tarnybos finansavimą bei veiklos kontrolę. Įstatymo projektas suderintas su Visuotine Žmogaus Teisių Deklaracija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei kitų tarptautinių teisės aktų nuostatomis.
Kartu su įstatymo projektu pateikiami jam įgyvendinti būtini tam tikri pakeitimai ir papildymai. Be šių teikiamų projektų, greitai Seime bus įregistruotas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto projektas. Jis jau parengtas ir greitai bus pateiktas, o su juo – ir kitų šiuo metu galiojančių įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai.
Noriu pasakyti, kad šių metų lapkričio mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas trečią kartą derintas su Teisingumo, Vidaus reikalų, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Sveikatos apsaugos ministerijų, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės specialistais. Atsakymo negauta tik iš Teisingumo ministerijos.
Gerbiamieji, noriu pasakyti, kad jau seniai reikėjo priimti šį įstatymą. Susitikime Prezidentūroje, dalyvaujant visų partijų atstovams, buvo išreikšta nuomonė, kad reikia kuo greičiau priimti šį įstatymą ir jį lydinčius įstatymus. Atėjo laikas pasakyti, ar mes imituojame toliau kovą su korupcija ir gaudome gydytojus ar kitus už menkus kyšelius, ar mes iš tikrųjų kovojame su korupcija, kuri dabar įgijo tokį mastą, kad jau toliau visiškai nebegalima. Ar valstybės institucijos apskritai yra pajėgios kovoti dėl to, kad korupcija… kaip sakė ponas E.Bičkauskas, kiti nusikaltimai veda prie korupcijos ir yra taip pat tarpusavyje susiję. Reikia paskirstyti funkcijas ir padaryti nepriklausomą. Aš žinau, kaip buvo iki šiol. Visos institucijos labai norėjo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba būtų pavaldi, kad galėtų skirti savo vadovus ir reikalui esant ją valdyti. Todėl šiandien, manau, reikia apsispręsti, kas nori, kad tikrai pradėtume kovoti. Siūlau balsuoti.
Dėl pirmojo projekto. Čia įvyko, manau, šioks toks nesusipratimas. Jis buvo parengtas mažiausiai prieš metus. Kažkodėl gulėjo stalčiuose Seime. Įdomu, kodėl, galbūt patys autoriai neparodė jokio noro, kad būtų įregistruotas, arba nereikalavo. Tai turėjo būti padaryta.
Aš visiškai neseniai sužinojau, kad toks projektas yra. Yra daug bendrų nuostatų ir manau, kad iš dviejų projektų bus galima parengti vieną projektą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Ar galime sutikti, kolegos, kad klausiame dėl pagrindinio įstatymo projekto, taip pat ir dėl lydinčiųjų? Dėkui. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš neabejoju kolegos A.Katkaus nuoširdumu teikiant šį projektą, neabejoju dėl būtinumo kovoti su korupcija.
Aš tiktai abejoju…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Aš labai atsiprašau, pone Bičkauskai. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio!
E.BIČKAUSKAS. Aš tiktai abejoju (nesakau, kad aš teisus), ar tuo keliu mes einame, štai dėl ko. Mes dabar (jeigu priimsime) turėsime ketvirtą instituciją, kuri iš esmės dirbs tą patį darbą. Prezidentūroje daugiau buvo kalbama apie to darbo koordinavimo trūkumą. Jeigu ši institucija būtų kaip koordinuojanti institucija, tai verta būtų apmąstymų, bet kai mes turėsime… Prokuratūra, sakykim, sugauna didelį kyšininką. Ji kelia bylą ar pasako, kad čia ne mūsų kompetencija, ONTT sugauna ir pasako, kad čia ne mūsų kompetencija. Šių klausimų yra daug. Aš apie patį projektą per daug net ir nekalbėsiu. Aš abejoju, ar jis suderintas su Visuotine Žmogaus Teisių Deklaracija, nes parašyta, jog be jokių motyvų (neparašyti motyvai) gali jėga atidaryti patalpas ar transporto priemones. Ten yra ir kitokių netikslumų, bet mano klausimas tas pats, kurį aš uždaviau ponui R.Kupčinskui, kaip bus derinami veiksmai su ONTT?
J.A.KATKUS. Labai ačiū už klausimą ir ačiū už gerą žodį. Iš tikrųjų mes čia, šioje tribūnoje, esame gana nuoširdžiai norėdami ką nors, ką dar galima, padaryti, bet šiuo atveju aš savo darbo metu mačiau daug neatitikimų, kad nėra koordinavimo tarp tų mažiausiai keturių operatyvinės veiklos statusą turinčių institucijų. Netgi Saugumo departamente tiktai visai neseniai buvo išskirti prioritetai, taip pat užsiėmė visiškai ne savo dalykais. Aš manau, kad yra, ir tai buvo pabrėžta Prezidentūroje, ir dabar mes galime garantuoti, kad būtinai reikia labai griežtai paskirstyti funkcijas ir bendradarbiavimą. Tai turi būti įrašyta arba statutuose, arba šiame…
Dėl kai kurių neatitikimų. Aš manau, kad iš tiesų gali būti. Aš sutinku, kad gali būti. Nėra tobulas nė vienas projektas. Mes dirbsime kartu su Teisės departamentu, su STT, su Teisės ir teisėtvarkos komitetu ir mūsų komitetu. Mes parengsime taip, kad nereikės daug ginčų, taip pat pasitelksime geras nuostatas iš anų projektų, sudarysime vieną ir, manau, turėtų būti parengtas geras projektas ir padarytas geras darbas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 20 straipsnio pirmojoje dalyje yra toks sakinys: “Specialiųjų tyrimų tarnybos asignavimų dydį nustato ir skiria Lietuvos Respublikos Seimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto teikimu”. Antroji dalis: “Specialiųjų tyrimų tarnyba gali turėti specialiąsias lėšas operatyvinei veiklai užtikrinti”. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Seimas nei nustato, nei skiria, o tvirtina finansinius rodiklius.
Dėl kitų nuostatų. Kokie argumentai lemia šias jūsų nuostatas? Ačiū.
J.A.KATKUS. Argumentai tokie, kad reikia pradėti kovoti su korupcija, o ta korupcija kyla į aukštesnius sluoksnius. Aš manau, kad daugiau įvedant parlamentinės kontrolės elementų iš tiesų galbūt bus pasiektas rezultatas, tačiau yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Tai iš kur gali būti finansuojama? Pasakykite, kas nefinansuojama iš valstybės biudžeto? Iš kur turi pinigų ir ką jūs galite pasiūlyti?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis kolega, aš jau nekartosiu. Mano tas pats klausimas būtų apie šių giminingų tarnybų bendradarbiavimą, bet aš noriu pasitikslinti, ar teisingai supratau, kad jūs, atsakydamas kolegai E.Bičkauskui, sutikote, kad reikėtų ieškoti tokios formulės, kuri nusakytų tuos koordinavimo ir subordinavimo principus, ir ji galėtų būti įrašyta į šį įstatymą?
J.A.KATKUS. Aš manau, kad mes kartu su teisininkais, kartu su komitetais, su visais suinteresuotais asmenimis ir žmonėmis, kurie iš tiesų nori pradėti kovoti su korupcija, rasime bendrą kalbą. Yra numatyta, net mūsų komitetas kartu su Prezidentūra yra numatęs sukviesti visų atitinkamų tarnybų atstovus ir padalyti funkcijas, paskui kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.
J.OLEKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ne visai geras pavyzdys buvo apie dabartinės Vyriausybės nevykdomą kovą su korupcija teikiant pavyzdį, kad gaudomi medikai dėl kyšių. Aš manau, kad galėjote pasirinkti pavyzdį ir tarp Vyriausybės narių, ir kitų. Kiekvieną kartą nereikėtų minėti medikų vardo.
Klausimas būtų toks. Ar direktoriaus skyrimas pritariant Seimui vėl neįvels mūsų į politinius ginčus, kurių mes ne kartą turėjome skirdami prokurorą ir atlikdami kitas procedūras? Ar mes negalėtume to patikėti pačiam Prezidentui?
Antras klausimas būtų dėl direktoriaus amžiaus. Čia yra grafa, kurioje 60 metų, t.y. dar nesulaukus dabar numatyto pensinio amžiaus. Ar tas?..
J.A.KATKUS. Dėkui. Dėl amžiaus, aš manau, mes galėsime pataisyti pasitarę, kokia bus nuomonė. Be abejonės, įteisinant tokią šios institucijos, kaip nepriklausomos institucijos, svarbą, aš manau, kad ji vis dėlto turi turėti panašų statusą kaip Saugumo departamentas, tiktai šiuo atveju dar siauresniu kontekstu negu Saugumo departamentas. Tai sudarys galimybę dar labiau ir aiškiau kovoti. Tokį pat statusą, kad jis būtų lygiavertis.
Dėl Saugumo departamento vadovo skyrimo mes neturėjome ginčų. Prisimenate, niekada nebuvo ginčų. Aš manau, kad ir čia bus tas pat ir iš karto išryškės, ar norima, ar nenorima kovoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau pono J.Katkaus paklausti šiek tiek plačiau – dėl jūsų įstatymo projekto specifinio 19 straipsnio, kad dėl sunkių, įtemptų, rizikingų sąlygų ir ypatybių pareigūnai turi teisę į išskirtines socialines garantijas, kurias nustato šis įstatymas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas. Tų garantijų šiame įstatyme yra daug mažiau negu pono R.Kupčinsko pateiktame įstatymo projekte, tačiau čia nėra statuto. Iš to statuto, kaip sakoma, galima užauginti tokį džiną, kad jis netilps į jokį butelį.
Mano klausimas jums yra toks. Sutikdamas su jūsų nuostata atskirti funkcijas, geriau reglamentuoti kiekvienos iš tų augančių, vadinkim, tarpstančių kontrolės ir teisėsaugos tarnybų… vis dėlto kokios tarnybos sąskaita mes sutaupysime, surasdami pinigų visam šiam Federalinio tyrimo tarnybos ir išskirtinių socialinių garantijų aprūpinimui? Iš kokios kišenės paimsime?
J.A.KATKUS. Ačiū už klausimą dėl 19 straipsnio. Aš turiu pasakyti, kad statutas taip pat bus tvirtinamas Seime. (Balsas iš salės)
Dabar dėl lėšų. Aš manau, žiūrint į perspektyvą, jeigu gerai funkcionuotų ši tarnyba, ONTT, visa policija ir t.t., jos turi užsidirbti sau pinigus. Jūs sutiksite su manimi, kad dėl korupcijos, dėl kontrabandos, dėl netvarkos įvairiose institucijose (aš jau sakiau, energetikos sistemoje, šilumos tinkluose ir t.t., ir t.t.) mes prarandame ne mažiau kaip trečdalį biudžeto lėšų. Ne mažiau. Taip, taip, pone Beinortai, ne mažiau. Jūs gal nežinote to masto ir jums atrodo, kad čia jūs dalijate daugiau. Bet šiaip tai aš gana atsakingai pareiškiu ir esu pareiškęs ne vieną kartą, taip pat ir Prezidentūrai. Jie turi užsidirbti. Ir galima, ir reikia rasti lėšų ir finansuoti šią nepriklausomą instituciją.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų bendro pobūdžio. Jau praėjo beveik metai kaip Lietuvos valstybė prisijungė prie Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos. Šioje konvencijoje yra duotas ir korupcijos apibrėžimas. Yra numatyti įvairūs korupcijos būdai. Ten yra ir aktyvi, ir pasyvi korupcija, ir korupcija privačiame sektoriuje. Toje konvencijoje yra numatyta, kad valstybė privalo įsteigti specialią struktūrą, t.y. išskiriama ši struktūra iš visų kitų struktūrų, jai suteikiamas tam tikras prioritetas. Ar jums neatrodo, kad, priimdami šį Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą, mes vis dėlto pirma turėtume išnagrinėti ir ratifikuoti konvenciją? Tada daugumai Seimo narių būtų visiškai aišku, STT darbas būtų susijęs ir su visais Baudžiamojo kodekso pakeitimais. Kompleksinis požiūris turi būti. Jeigu priimtume naują Baudžiamąjį kodeksą ir patvirtintume konvenciją, tada Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas taptų visiškai aiškus ir skaidrus. Ar jums neatrodo, kad reikėtų taip elgtis?
J.A.KATKUS. Iš tiesų taip. Manau, kad korupcijos apibrėžimas turi būti, bet man buvo keistoka iš kai kurių pareigūnų girdėti, kad štai nėra apibrėžimo ir jie nelabai gali kovoti. Jeigu yra korupcija, su ja reikia kovoti ir be ypatingo apibrėžimo. 1997 m. į Liuksemburgą susirinkę Europos Tarybos ekspertai korupciją apibrėžė labai trumpai ir aiškiai, galbūt tai nėra išsamu, kaip valstybinės įstaigos pareigūnų nusižengimas, siekiant privačios naudos. Jeigu mes dabar dar lauksime konvencijos ratifikavimo, tai dar labiau išsišakos visa ši nelemta korupcija, kuri žlugdo visą mūsų sistemą ir visą mūsų biudžetą. Turiu pasakyti, kad vadovaujuosi Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos Nr.173, kurią pasirašė Lietuvos Respublikos įgalioti atstovai 1999 01 27 Strasbūre. Kol kas ji neratifikuota, todėl būtų tik laiko vilkinimas ir atidėjimas. O šiaip Europos šalyse nėra vienodos korupcijos sampratos. Aš galėčiau čia plačiau, bet esmė yra ne apibrėžimas. Žinoma, reikia apibrėžti, žinoti tiksliai, bet ne apibrėžimas esmė, o mūsų biudžeto ir pačios sistemos žlugdymas. Tai gana pavojinga valstybei.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, prašom nuimti aplanką nuo lemputės. Seimo narys R.Ozolas.
J.A.KATKUS. Dėkui už pastabą.
R.OZOLAS. Ačiū, pone pirmininke. Norėčiau vis dėlto paklausti, kaip jūs įtikinamai paaiškintumėte dvigubą šios tarnybos atskaitomybę – atskaitomybę Prezidentui ir atskaitomybę Seimui? Tarp dviejų auklių – vaikas be nosies, todėl nesusipratimų čia bus besąlygiškai. Ar nebūtų tikslinga šią nuostatą formuluoti šiek tiek kitaip?
J.A.KATKUS. Visiškai sutinku, dviem atskaitinga negali būti. Lygiai taip pat, kaip ir du, arba kolektyvas negali būti atsakingas už kažką daugeliui žmonių. Manau, kad čia bus pataisyta, aš jau ir pats pastebėjau, ir man kai kurie pasakė. Ir daugiau bus taisytinų dalykų. Taisysime, bet reikia greitai tą daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Klausimai jums baigėsi. Taigi Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1493(A) ir lydimieji projektai. Ar pritariame jiems po pateikimo? J.Olekas. Dėkui, pone pranešėjau.
J.OLEKAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau pritarti pateiktam Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymui. Manau, kad šis projektas netgi geresnis negu buvo pateiktas prieš tai. Tiesa, yra kai kurių trūkumų, kuriuos aš minėjau ir pastebėjo kiti kolegos, dėl dvigubo pavaldumo, dėl direktoriaus skyrimo, bet manau, kad šį įstatymo projektą mes lengviau pataisysime negu prieš tai buvusį.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieštaraujančių nėra. Pone Algi, vienas – už. Taigi pritariame bendruoju sutarimu Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektui Nr.P-1493(A). Pagrindiniu komitetu skiriame Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos. Svarstysime pavasario sesijoje.
Pritariame pateiktam alternatyviam projektui Nr.P-1494 – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
Projektas Nr.P-2203 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 ir 187 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
Projektas Nr.P-2204 – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
Projektas Nr.P-2205 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
Projektas Nr.P-2206 – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
Projektas Nr.P-2207 – Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
Ir projektas Nr.P-2208 – Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime pavasario sesijoje.
J.Beinortas – dėl vedimo tvarkos.
J.BEINORTAS. Tiesiog norėjau papildyti, pone pirmininke, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų įteisintas kaip pagalbinis komitetas ir pagrindiniam įstatymo projektui, t.y. Nr.P-1494, nes ten yra labai plačios socialinių garantijų apimtys ir jas reikia analizuoti.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio komiteto mes esame sutarę Seniūnų sueigoje. Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad papildomas komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas nagrinėjant ir projektą Nr.P-1493, pirma pateiktą, ir projektą Nr.P-1493(A)? Papildomas komitetas taip pat.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso neturėtumėte planų? Ne. Ačiū, kolegos. Pritariame po pateikimo, bet prašyčiau, iniciatoriai ir komitetai, neskubinti šio projekto svarstyti iš karto po Naujųjų metų.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas klausimas, kurį turėtume dabar greitai apsvarstyti. Gal neprieštarautume, kad apsvarstytume rytinės darbotvarkės 8 klausimą, tai buvo planuojama 12.50 val.? Dėkui.
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2138(3*) (svarstymas) (Komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka)
Projektas Nr.P-2138(3), tikiuosi, daug problemų nekels. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektas. Svarstymas. Kas kalbėtų? A.Matulas – komiteto vardu. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Taigi kokia komiteto nuomonė?
A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo nutarimo projekto esmė – numatyti, kokius įstatymus ir kada turi pateikti Seimui Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad didelės naudos iš to teikiamo nutarimo galbūt ir nebus. Jau trečią kartą keičiamas šis nutarimo projektas, nes Vyriausybė ir ministerija nesugeba laiku pateikti įstatymų projektų. Iš dabar galiojančių nutarime numatytų įstatymų projektų buvo pateikti ir laiku priimti Prekursorių kontrolės įstatymas ir Produktų saugos įstatymas.
Dabar mūsų komiteto pataisytas nutarimo projektas ir jame numatytos datos yra kompromisinės ir visiškai suderintos su Sveikatos apsaugos ministerija. Turiu pasakyti, kad jeigu bus priimtas šis nutarimo projektas, aišku, Sveikatos reikalų komitetui bus lengviau vykdyti parlamentinę kontrolę. Aš prašyčiau jūsų pritarti po svarstymo ir galbūt šiandien priimti skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Ar kas dar kalbėtų, ar galime pritarti po svarstymo? J.Olekas suinteresuotas šiuo projektu, suinteresuotas kaip įstatymų leidėjas.
J.OLEKAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes pritartume šitam įstatymo projektui, nes nustatytos datos vis dėlto įpareigoja tiek ministeriją, tiek Vyriausybę, kad jos atliktų savo darbus laiku. Mes matome, kad yra pastovus vėlavimas, dėl to kenčia sveikatos sistemos reforma, dėl to kenčia pagalba gyventojams. Mes norėtume turėti labai aiškiais, konkrečias datas, kada Vyriausybė turėtų šiuos įpareigojimus įvykdyti.
PIRMININKAS. Dėkui, pritariame po svarstymo nutarimo projektui Nr.P-2138(3). Kolegos, priėmimas antradienį. Ar galime sutarti? Tai normali skubos tvarka, ko ir prašo komitetas ir kaip pagal mūsų Statutą svarstomi nutarimų projektai. Penkios minutės, ten problemų neturėtų kilti.
Labai ačiū už konstruktyvų darbą pirmojo periodo metu. Registracija ypatingųjų asmenų prašymu. Aš labai atsiprašau. Registruojamės ir sutarsime, kad darome pertraukėlę iki 12.00 valandos. Tikiuosi, sutarsim. Registruojamės dabar. Pagal projektą mes jau 7 min. užėmę pertraukos laiko. (Balsai salėje) Rezervinis. Registruojamės, kolegos.
Gal neprieštarautumėte, kad A.Šimėnas pateiktų rezervinį 5 klausimą? Tegu pateikia. Kolegos, dar trys minutės iki 11.45 val.
Civilinio proceso kodekso 104 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-429 (pateikimas)
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Rezervinis 5 klausimas – Civilinio proceso kodekso 104 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-429. Pateikia A.Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai labai trumpas įstatymo projektas, tiksliau sakant, jo pataisa. Jo tikslas. Norint pagerinti verslo aplinką, tikslinga spręsti ieškinio proceso problemas, susijusias su ekonomiškai nepagrįstomis žyminio mokesčio tarifų sumomis. Juridiniai, fiziniai asmenys, paduodami ieškinius dėl skolų, palūkanų bei delspinigių išieškojimo, pagal šiuo metu galiojančią tvarką moka 5% žyminį mokestį nuo ieškinio sumos. Dažnai susidaro labai didelės sumos. Pavyzdžiui, poros milijonų ieškinys, tai tada jau 100 tūkst. reikia mokėti žyminį mokestį. Todėl juridiniai, fiziniai asmenys, negalėdami realiai išieškoti priteistų skolų ir sumokėdami didelį žyminį mokestį, patiria nuostolius. Tokia tvarka, beje, apriboja galimybes kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo toms įmonėms, kurios paprasčiausiai tokių laisvų lėšų netgi neturi. Tai aktualu ir valstybės institucijoms, kurios taip pat turi mokėti tokį pat žyminį mokestį. Ir štai būtent todėl siūloma pakeisti galiojančią tvarką: vietoj 5% įrašyti 3% ir nustatyti ne tik apatinę ribą, kaip yra šiuo metu, 20 Lt ir ne daugiau 10 tūkst. litų. Tokiu būdu mes tikrai atpigintume teisingumo paslaugą.
PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. J.Listavičius ir P.Gražulis. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galite pasakyti, koks likimas laukia šito straipsnio naujajame Civilinio proceso kodekse? Šiuo metu padarius ir pritarus jūsų siūlymui, kaip tai atsilieptų valstybės biudžetui? Ačiū.
A.ŠIMĖNAS. Pirmiausia kaip atsilieptų šiuo metu rengiamam Civiliniam kodeksui. Aš manau, kad ir rengiamame Civiliniame kodekse turėtų būti numatyti realūs mokesčiai už teisingumo paslaugas. Jeigu ten yra įrašyti nerealūs, juos reikia pataisyti, kad būtų realūs. Tai vienas dalykas. Šiandien mes sprendžiam ne biudžeto problemas, ir žyminis mokestis nėra biudžeto problemos sprendimas, tai yra mokestis už paslaugas, kurias atlieka tos institucijos, kurios privalo atlikti. Aš manau, be abejo, paslaugos net ir išaugtų tam tikra biudžeto prasme, nes tada daugiau ūkio subjektų kreiptųsi į teismą ginti savo teisių ir sumokėtų žyminį mokestį. O dabar paprasčiausiai neturėdami lėšų rizikuoja, kad realiai jie atgaus mažesnę sumą, negu ta suma, kurią sumokės. Pavyzdžiui, už ieškinį moki 100 tūkst., o subjektas bankrutuoja, ir gausi už tai 50 tūkst. Ir tokiu būdu praranda prasmę tas kreipinys. Aš negalėčiau prognozuoti, kiek dėl šito nukentėtų biudžetas, dėl vienos pusės gal sumažėtų, dėl kitos pusės padidėtų. Aš šito negaliu prognozuoti. Tačiau ar pagerintų verslui aplinką – tai, manau, tikrai taip. Tai atitinka ūkio subjektų interesus, taip pat ir valstybės institucijų interesus, kai reikia išieškoti ir mokėti nemažą žyminį mokestį. Tuo labiau jeigu byla nelaimima, tai tada nuostoliai pakankamai dideli.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Aš suprantu, čia tikrai yra tokia kolizinė situacija, kai ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys dažnai yra apgauti paskolinę pinigų. Vien tam, kad paduotų į teismą ir išieškotų skolą, jie turi sumokėti didelę sumą. Ar nemanytumėte, kad iš viso reikėtų panaikinti žyminį mokestį arba jį skaičiuoti tik bylai pasibaigus? Jeigu pralošė, tai tada sumoka, arba atvirkščiai: tas, kuris bylą yra pralošęs, turėtų sumokėti. Aš manau, tada žmonės galėtų lengviau išieškoti paskolintas sumas. Taip pat akcinės bendrovės, juridiniai asmenys irgi tokiu atveju galėtų lengviau rasti teisingumą.
A.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad žyminis mokestis ne tiek aktualus biudžeto požiūriu, bet jis aktualus kaip drausminantis mokestis, kad nebūtų keliama daug nepagrįstų bylų. Kai reikia įmokėti tam tikrą sumą, rizikuoja, tai visada mąsto, todėl, manau, jis reikalingas. Greta minimumo turėtų būti aiškiai apibrėžtas maksimumas, kuris atitiktų ekonominę logiką. O kai ieškinys didelis, vadinasi, tas žyminis mokestis milžiniškas, jis mokesčiu kažkodėl tampa besibylinėjančioms pusėms. Aš manau, kad valstybei ne tokiu būdu reikia pildyti savo biudžetą, neturi tai būti esminis šaltinis, o greičiau drausminanti priemonė. Teisingumo paslauga neturėtų būti pernelyg brangi.
PIRMININKAS. Ar visi klausimai?
A.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad jeigu yra siūlymų dėl pačių sumų, tikrai galima diskutuoti, ar geros, ar blogos šitos ribos. Pats principas, maksimumas, minimumas ir šito mokesčio ekonominė logika tikrai turėtų būti. Aš manau, verslo struktūros būtų patenkintos šiuo sprendimu, tai būtų verslo aplinkos pagerinimas.
PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Pritariam po pateikimo, ar ne? Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Svarstysim pavasario sesijoje, kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas. Svarstysim pavasario sesijoje. Kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.05 val.
Pertrauka
Valstybės tarnybos įstatymo 4, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 15, 16, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 38, 43, 47, 52, 55, 56, 59, 60, 62, 68, 70 ir 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2179. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2180. Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2181 (pateikimas)
PIRMININKAS. Registruojamės. Mūsų darbotvarkėje toliau – trijų projektų pateikimas. Juos pateiks Seimo narys S.Kaktys. Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2179, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2180 ir Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2181. Dar sykį kartoju – pateikimas. Mūsų posėdyje dalyvauja ne ypač gausiai. Tribūnoje – S.Kaktys.
S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pateikti Valstybės tarnybos įstatymo, kuris buvo priimtas, primenu, š.m. liepos mėnesį, kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo pataisas. Noriu pasakyti, kad per tą laikotarpį nuo liepos mėnesio paaiškėjo nemažai įstatymo trūkumų, išaiškėjo redakcinių pataisų būtinybė. Savaime suprantama, baigdami pavasario sesiją labai intensyviai dirbome ir greitai priėmėme šitą įstatymą. Dabar reikia ramiai grįžti prie šio įstatymo ir kai kuriuos aiškius dalykus, galvojant ateity apie Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą, patikslinti. Taip pat šiek tiek tiksliname Valstybės tarnybos įstatymo veikimo sritį. Noriu pasakyti, kad įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymą ateityje reikės Seimui pateikti kitų įstatymų pataisas. Taip pat reikėtų priimti maždaug 14 Vyriausybės nutarimų, pateikti 31 valdymo reformų ir savivaldybių ministro įsakymą. Su Valstybės tarnybos įstatymu yra ką veikti. Iki kito rudens mes dar turėsime labai daug ką aiškinti.
Dėl teikiamo įstatymo projekto. Konkrečiai noriu pasakyti, kad 1 straipsnio antrojoje dalyje dėl šio įstatymo taikymo srities yra šiek tiek praplečiami Valstybės tarnybos įstatymo taikymo dalykai, konkrečiai tai, kad valstybės tarnybai būtų taikomas privalomas valstybės socialinis draudimas, sveikatos draudimas, žalos atlyginimas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar profesiniam susirgimui. Taip pat yra šiek tiek siaurinama veikimo sritis. Konkrečiai sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų tarnautojams netaikomas 8 straipsnis dėl valstybės tarnybos pareigybių priskyrimo lygiams ir kategorijoms, sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojams netaikomas 9 straipsnis, t.y. pareigybių sąrašai ir aprašymas.
Kitas dalykas, į kurį atkreipčiau dėmesį, yra tas, kad labai konkrečiai apibrėžiamas Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo sutarties įstatymo santykis. Jeigu formuluotė anksčiau ir buvo šiek tiek laisvoka ir kėlė problemų, tai 2 straipsnio antrojoje dalyje rašoma, kad Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas viešojo administravimo valstybės tarnautojams tiesiog netaikomas.
Dėl kitų straipsnių. Noriu paminėti, kad mes Valstybės tarnybos įstatymą deriname su dabar jau Seimui pateikto Vietos savivaldos įstatymo kai kurioms naujai teikiamomis šio įstatymo straipsnių redakcijomis. Taigi koreguojame 4 ir 5 straipsnius tiek, kiek su šiuo įstatymu yra susijusi savivaldybės administracija ir seniūnija. Yra savivaldybės įstaigos ir skyrimo į šias įstaigas tvarka. Tai yra labai konkrečiai susiejama.
Kitas dalykas, kurį reikėtų paminėti, tai būtų projekto 11 straipsnis – dėl valstybės tarnautojų politinio asmeninio pasitikėjimo pagrindu, jeigu jiems pareiškiamas nepasitikėjimas. Jeigu jie yra skirti karjeros pagrindu, yra aiškiai apibrėžiama nustatyta tvarka – galimybė grįžti į savo buvusias pareigas ar darbą. Jeigu taip nebūtų, būtų sudaroma galimybė dirbti tokio pat lygio ar kategorijos darbą.
13 straipsnis mums kėlė problemų net ir vertinant semantine prasme. Jame buvo minėta, kad karjeros valstybės tarnautojo pareigos paaukštinamos viešojo arba uždarojo konkurso būdu. Viešumas tarsi sudaro slaptumo pobūdį. Yra labai aiškiai tvirtinama… Vartojamas kitas terminas, kad tai yra daroma atvirojo konkurso būdu, ir patikslinama, kad visi konkursai yra vieši.
Į kitas redakcines pataisas dabar nenoriu reaguoti, tai yra pasakyta jums pateiktame įstatymo projekte.
Dar noriu pasakyti, kad siekiant supaprastinti biurokratines procedūras yra siūloma atsisakyti valstybės tarnautojų atleidimo iš užimamų pareigų ir apsiriboti vien perkėlimu į kitas pareigas. Tai nusako 14 straipsnis. Taip pat būtų paminėtinas ir 21 straipsnis – “Atostogos dėl asmeninių aplinkybių”. Šis straipsnis yra derinamas su Atostogų įstatymu. Yra pasakyta, kad nemokamos atostogos iki 3 mėnesių gali būti suteikiamos darbdavio valia. Jų metu valstybės tarnautojas netenka valstybės tarnautojo statuso. Esant atostogoms iki 3 metų jis praranda valstybės tarnautojo statusą, bet turi teisę jį atgauti.
Svarbiausias yra šių pataisų projekto 26 straipsnis – santykis su Darbo sutarties įstatymu. Čia jau yra kur kas plačiau eksplikuotas tas santykis ir pabrėžta, kaip minėjau, kad darbo sutartys, sudarytos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, kaip buvo pasakyta 1 straipsnyje, netenka galios nuo Valstybės tarnybos įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo dienos. Ta problema iki šiol yra labai aiški. Trim būdais apibrėžiama, kaip yra išlaikomas santykis: neterminuotam laikotarpiui, taikomas karjeros valstybės tarnautojams, ankstesnėse darbo sutartyse nustatytam terminui, trečia aplinkybė taikoma viešojo administravimo įstaigų vadovams – tai tam terminui, kuris nustatomas pagal to paties straipsnio penktąją dalį. Čia sakoma, kad pensinio amžiaus asmenys ar asmenys, kuriems sukaks pensinis amžiaus per trejus metus, po šio įstatymo įsigaliojimo skiriami 3 metų laikui. 9 punkte nustatomos darbo sutartys, sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojas. Sakoma, kad yra tęsiama… arba dėl viešųjų įstaigų vadovų per 10 dienų nuo šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo keičiamos ir terminuotos darbo sutartys.
Tai pagrindiniai dalykai, jeigu neminėtume dar vieno labai svarbaus – tai projekto 28 straipsnio. Siūloma viešojo administravimo valstybės tarnautojams, dirbantiems kultūros ar pedagoginį darbą, suvienodinti sąlygas su viešojo administravimo tarnautojais, dirbančiais gydytojo darbą, ir laikinai, trejus metus, netaikyti, kad ši veikla nesuderinama su valstybės tarnyba.
Jeigu šiandien būtų pritarta po pateikimo (viceministras V.Adomonis yra kartu su manimi), tai, mano manymu, būtų galima teikti šį įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą Vyriausybei, kad ji suderintų galutines formuluotes ir dėl Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo, kad būtų mažiau kliūčių. Mes galėtume greičiau sureguliuoti ir sunorminti mūsų visuomenei aktualią gyvenimo sritį – valstybės tarnybos sritį, kad valstybės tarnybos veikimas būtų labai aiškus ir apibrėžtas.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, 5 klausimai.
Seimo narys K.Šavinis.
K.ŠAVINIS. Gerbiamasis pranešėjau, 52 straipsnyje siūlomos atostogos dėl asmeninių aplinkybių nuo 3 mėnesių iki trejų metų. Jų metu prarandamas valstybės tarnautojo statusas su teise atkurti. Jeigu turėtume galvoje moterų, kurioms leidžiama išeiti iki trejų metų, padėtį, gal vis dėlto joms nereikėtų tų barjerų ir jos galėtų neprarasti to statuso? Be atgavimo procedūros.
S.KAKTYS. Iš tikro yra lygios galimybės, bet šiuo atveju moterų padėtis yra fiziologiškai apibrėžta, todėl atsiranda tokių dalykų. Man atrodo, kad kaip tik šis įstatymas suteikia tokią galimybę. Dar yra kitas dalykas – čia papildoma, kad atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką nustato ministras, atsakingas už valstybės tarnybą. Taigi įgyvendinimo tvarka bus atskirai apibrėžta.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 25 straipsnio. Papildžius 60 straipsnio penktąją dalį savivaldybės administracijos personalo tarnyba, ar reikia žodžių ten toliau “ir atitinkamas personalo tarnybas”? Tada lyg ir dvigubinasi. Ačiū.
S.KAKTYS. Galbūt ir būtų galima patikslinti. Jūs galbūt esate teisus.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt akivaizdu, kad vis dėlto įstatymas buvo priimtas skubotai, ir dar nepradėjus jam veikti, jau reikia pataisų, ir nemažai. Mano klausimas būtų toks. Kaip vis dėlto pagal dabartinio įstatymo pataisas, ar, tarkim, savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai darbo laiku galės dirbti bendrojo lavinimo mokyklose ir už tą patį laiką gauti dvigubą atlyginimą? Ačiū.
S.KAKTYS. Kaip tik pataisose ir yra apibrėžtas tas santykis. Jis tampa mažiau ginčijamas. Atrodo, yra trys punktai, kuriuose… 20 straipsnio 15 punktas yra papildomas ir nusakoma, kada galima kitaip nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, išskyrus pedagoginį. Jame sakoma: kuris yra susijęs, pirmas dalykas, su viešojo administravimo srityje žinių, antras dalykas, darbo valstybės tarnyboje patirties perteikimu mokslo ir studijų ar, trečias punktas, valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo institucijose. Jeigu visa ši to pareigūno veikla atitinka tas tris mano minėtas pozicijas ir yra suderinta su tiesioginiu tarnybos vadovu, man atrodo, kad jau tai yra kur kas tiksliau negu kad buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 62 straipsnio dešimtosios dalies. Čia bent dviejose vietose paminėtas toks dalykas: “iki įsigalios įstatymo nustatyta valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema”. Paskutinis sakinys: “Įsigaliojus įstatymo nustatytai valstybei tarnautojų darbo apmokėjimo sistemai”. Prašom pasakyti, kur to įstatymo projektas ir kada jis pasieks Seimą, nes gerbiamasis Vyriausybės vadovas net nemini tokio įstatymo kaip būsimo ir reikiamo valstybės tarnybai?
S.KAKTYS. Man atrodo, kad gal viską sunku yra paminėti ir netelpa į programą. Į priemonių įgyvendinimo dalį bent tikrai bus įtraukta, o iš esmės tai yra jau parengta, ir kai kurios darbo apmokėjimo sistemos dalys artimiausiu metu jau pateks į Seimą. Konkrečiai dėl teisėjų, prokurorų ir kitų valstybės tarnautojų, kur buvo disproporcijos dėl atlyginimų sistemos gana aiškios. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įpareigota iki šių metų pabaigos nustatyti visos valstybės tarnybos sistemos tvarką dėl darbo užmokesčio. Visa ši apmokėjimų sistema turėtų veikti pagal šį įstatymą nuo kitų metų kovo 1 d. Manau, kad mes suspėsime, ir Vyriausybė tai padarys.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.
S.ČIRBA. Gerbiamasis pranešėjau, Valstybės tarnybos įstatymas Seime buvo priimtas ne taip jau seniai. Kaip jūs manote, ar toks didelis įstatymo straipsnių pakeitimas nerodo, kad tas mūsų priimtas įstatymas buvo nekokybiškas?
S.KAKTYS. Manau, kad šiuo atveju ne. Dėl įstatymo galima ginčytis, ar mums tinka tas karjeros principas, ar ateityje būtų galima pereiti į kokią nors postų sistemą, kokius nors mišrius variantus, bet tai yra tolesnės ateities dalykai. Čia šiandien reikia tiesiog tą modelį plėtoti ir reikia aiškintis viską, kas yra… Į įstatymą iš karto negalima visko sudėti, aiškiai apibrėžti. Tiesiog pats gyvenimas reikalauja, kad mes tikslintume. Kai kur mes neišvengiame ir klaidų, kaip matote. Yra ir skaičių straipsniuose, kuriuos reikia patikslinti, pataisyti arba net ir kablelis kur nors yra nepadėtas. Ką darysi! Negi paliksi tokį luošą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai visi klausimai. Kolegos, ar pritariame projektams? Atsiprašau, įjungiau ne tą lentelę. Ar pritartume po pateikimo? L.Sabutis.
L.SABUTIS. Taip, aš kviečiu taip pat pritarti šiems pakeitimams. Įstatymas yra gana įdomus, sudėtingas dėl jo įgyvendinimo. Dabar, pradėjus jį įgyvendinti, šios redakcijos būtent ir yra teikiamos tam, kad būtų geresnis, sklandesnis pats įstatymas. Iš tikrųjų daug pataisymų, kai kurie yra net esminiai, todėl kviečiu labai rimtai visus Seimo narius analizuoti ir teikti savo siūlymus kiek galima neatidėliojant, o kartu taip pat pritarčiau, kad dar kartą turėtų pasižiūrėti dėl šių pataisų taip pat ir atitinkamos valstybės institucijos. Kviečiu balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. Taigi bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2179, projektui Nr.P-2180 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Nr.P-2181 – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalių papildymo įstatymo projektui. Pagrindinis visų projektų komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Socialinio draudimo įstatymo pataisų papildomasis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl Sveikatos draudimo įstatymo papildomasis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas.
Kolegos, dėl svarstymo laiko. Gruodžio 16 d., pone pirmininke, ar ne romantiškas mūsų įsivaizdavimas? Pone Liudvikai, jūsų kompiuteris įjungtas.
L.SABUTIS. Jūs paminėjote gruodžio?
PIRMININKAS. Gruodžio.
L.SABUTIS. Kurią dieną?
PIRMININKAS. 16 d.
L.SABUTIS. 16 d. Labai geras laikas. Pritariu. Svarstymui pritariu.
PIRMININKAS. Labai gerai. Kolegos, 16 d. visiškai rimtai svarstome šiuos projektus.
Santuokos ir šeimos kodekso 108, 109, 112, 113, 132 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2112(2*) (svarstymas)
Gerbiamieji, 1-6a, 1-6b projektas Nr.P-2112(2) – Santuokos ir šeimos kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurį dabar svarstysime. Kartu gal pranešėja neprieštaraus ir kalbėdama pateiks projektą Nr.P-2178 – Civilinio proceso kodekso 3063 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė dėl pagrindinio projekto ir kolegės V.Aleknaitės-Abramikienės pranešimas dėl lydimojo projekto. Tribūnoje V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Kadangi jūs paminėjote lydintįjį projektą, aš iš anksto pasakau, jog, matyt, po mano kalbos paaiškės, jog man apsimokėtų atsiimti šį lydinčiojo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Jis buvo susijęs su 112 straipsnio antrosios dalies papildymu, kuriuo papildyti šį svarstomąjį projektą pasiūlė įstatymo autoriui Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Galbūt aš nuo to straipsnio ir pradėsiu, kartu pasidžiaugdama, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat mūsų siūlymui pritarė. Iki šiol yra tokia padėtis, kad, kaip mes žinome, vaikų išvežimas į užsienį, įvaikinimas užsienio piliečiams ne visuomet tinkamai kontroliuojamas. Tai patvirtina ir Aukščiausiojo Teismo senato, kurio posėdis įvyks šio tūkstantmečio pabaigoje, gruodžio mėn. pabaigoje, pateikta medžiaga, kuri bus svarstoma senate. Labai “medžiojami” vaikai, t.y. nesusituokusių nepilnamečių tėvų pagimdyti vaikai. Mes manome, jog nepilnametis, net ir būdamas tėvas ar motina, nėra toks visai sąmoningas kaip suaugęs žmogus, todėl į jo skubotą kūdikio išsižadėjimą taip pat turėtume žvelgti rezervuotai. Pagal mūsų pasiūlytą ir Teisės ir teisėtvarkos komitete patvirtintą versiją, šio straipsnio variantą būtų taip, jog nesusituokę nepilnamečiai, išsižadėję vaiko, gali įvaikinti savo vaikus Lietuvoje arba Lietuvos Respublikos piliečiai tuo atveju, jeigu jų juridiniai atstovai duoda rašytinį sutikimą. Tuo tarpu rašytinį sutikimą išvežti vaiką ir įvaikinti jį užsienio valstybių piliečiams nepilnamečiai tėvai galės duoti tik tuomet, kai jie sulauks pilnametystės. Svarstant šį siūlymą, dalyvavo atitinkamų institucijų atstovai, kurie šiam siūlymui taip pat pritarė.
Svarstant visą pasiūlymų paketą Teisės ir teisėtvarkos komitete, didelių pakeitimų nebuvo, išskyrus porą, kuriuos aš paminėsiu. Profesorius V.Mikelėnas, kuris neturėjo galimybių dalyvauti mūsų klausymuose, dalyvavo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos posėdyje ir pasiūlė iš 113 straipsnio trečiosios dalies (o tai straipsnis apie įvaikinimą be tėvų sutikimo) išbraukti žodžius “jeigu tėvai pripažinti ribotai veiksniais arba paskelbti nežinia kur esančiais”. Profesoriaus V.Mikelėno argumentai (mes jiems pritarėme) buvo tokie, jog ribotas veiksnumas apriboja tik žmogaus galimybes tvarkyti savo turtinius reikalus, tačiau neapriboja jo civilinių ir pilietinių teisių. O dėl paskelbimo nežinia kur esančiais dabar yra pakankamai daug Lietuvos piliečių, kurie vienu ar kitu būdu išvyksta į užsienį ir dirba ten nelegaliai. Galiojantys įstatymai po vienerių metų leidžia teismo keliu juos paskelbti nežinia kur esančiais, tačiau tie žmonės gali atsirasti. Yra kita nuostata, jog po trejų metų galima pripažinti tokį asmenį dingusiu arba mirusiu, ir tada jau iš tiesų jo sutikimo įvaikinant nereikės, tačiau skubėti su šituo nežinia kur esančiu tikrai nevertėtų, ir tam pritarė ir kiti teisininkai, ne vien profesorius V.Mikelėnas.
Taip pat po svarstymo 132 straipsnis pasipildė dar viena nuostata. Įstatymo teikėjai norėjo, jog vaikus, Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, galėtų įvaikinti tik piliečiai tų užsienio šalių, kurios yra 1993 m. Hagos konvencijos dalyvės. Šiai nuostatai mes pritarėme, tačiau atsižvelgę vėlgi į profesoriaus V.Mikelėno pastabą įrašėme dar vieną nuostatą, jog šis apribojimas netaikomas, jeigu Lietuvos Respublika yra sudariusi su kuria nors šalimi tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos sprendžiant įvaikinimo klausimus. Iš tiesų tai yra logiška, kadangi gali būti labai demokratiška ir tvarkinga užsienio šalis, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių nėra ratifikavusi Hagos konvencijos arba nėra jos dalyvė, o kartais dėl vaiko interesų gali tekti įvaikinti vaiką ir toje šalyje. Taigi šiuo atveju lems, ar ta šalis turi atitinkamą sutartį su Lietuvos Respublika.
Daugiau pakeitimų šiame įstatymo projekte nėra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam įstatymui ir siūlo tą patį padaryti kitus kolegas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausimų laikas nenumatytas, bet nori tarti trumpą žodį Pirmininkas V.Landsbergis. Taigi suteikiu žodį Seimo Pirmininkui.
V.LANDSBERGIS. Labai ačiū. Aš negalėjau dalyvauti svarstant komitete, o čia atsirado kai kurių papildymų, ir tai labai gerai, kad truputį patikslinta situacija, kai yra nesusituokę nepilnamečiai tėvai. Bet prašau atkreipti dėmesį, ar čia neatsirado tam tikras prieštaravimas, tiesiog loginis prieštaravimas, kad įvaikinant būtinas vaiko nesusituokusių nepilnamečių tėvų rašytinis sutikimas, o po to sakoma, kad tie patys nesusituokę nepilnamečiai tėvai tokį sutikimą gali duoti tik sulaukę pilnametystės. Tada jie jau nebėra nepilnamečiai. Reikėtų kaip nors suredaguoti.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Negalėčiau kategoriškai tvirtinti dėl redagavimo, tačiau čia jūs turbūt matote, profesoriau, yra žodžiai “užsienio valstybių piliečiams”. Vadinasi, pakanka juridinių atstovų rašytinio sutikimo tuomet, kai vaikelis yra įvaikinamas Lietuvos Respublikos piliečių. Tačiau jeigu jį nori išsivežti užsienio valstybės pilietis, tada būtina sulaukti, kol kūdikį pagimdžiusi nepilnametė mama pati taps pilnametė. Man atrodo, ta mintis čia yra gana aiški, nebent galima būtų dar logiškiau suformuluoti patį sakinį, tačiau nei mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjai, nei Teisės departamentas kol kas pastabų dėl tos formuluotės nepateikė. Populiariai kalbant, mes norime, kad šie vaikeliai, kurie yra labiausiai “medžiojami” užsieniečių, pagimdyti nepilnamečių mamų, liktų Lietuvoje ir būtų įvaikinti Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ponia pranešėja, dėl jūsų pateikiamo projekto. Jūs jį tikrai atsiimate?
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip. Po to, kai yra patikslinta 112 straipsnio formuluotė būtent šiuo būdu, lydintis įstatymo projektas tampa nereikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2112(2)? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo ir laikome, kad projektas Nr.P-2178 yra atsiimtas ir mūsų nebus aktualizuojamas, nes jo nuostatos yra įtrauktos į Santuokos ir šeimos kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Dėkoju.
Civilinio kodekso 360, 361, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1093(2) (svarstymo tęsinys)
Klausimas Nr.P-1093(2) – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363 ir 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Kito pagrindinio komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Pagrindinio komiteto išvada, kolegos.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininko paminėtų Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo svarstymo laikas yra gana ilgas. Jis tęsiasi nuo praeitų metų pavasario ir mes, atsižvelgdami į pateiktas Seimo nario gerbiamojo Č.Stankevičiaus ir Teisės departamento redakcijas, svarstėme šiuos siūlymus. Šiandien mes neišvengiamai dar turime turėti ir tokias patalpas, kurios vadinamos tarnybinėmis. Taigi 360 straipsnis nustato tarnybines gyvenamąsias patalpas, apibrėžia, kas jos yra. Mūsų komitetas dėl šio straipsnio redakcijos, kuri buvo pateikta, pastabų neturėjo.
Galbūt iškiltų būtinybė priėmimo metu patikslinti 360 straipsnį su 361 ir įrašyti papildomai pirmojoje dalyje taip pat ir valstybės tarnautojus, ne tik darbuotojus, o 361 straipsnio redakcija yra keičiama, ir jums išdalytame projekte Nr.P-1093(2) mes manome, kad galima tai išspręsti nustatant, kokie subjektai gali priimti sprendimą dėl tarnybinių patalpų suteikimo. Tai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos įgaliotas asmuo, savivaldybės institucijos, t.y. meras, valdyba (paprastai taip yra, matyt, taip ir liks ateityje), įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas ir atitinkamas bendrijos valdymo organas arba atitinkama institucija. Mes išvengėme to žodžio, kai yra labai nedidelė įstaiga, vadinti ją institucija. Mes paliekame tokį bendresnį žodį – bendrijos valdymo organas, kaip yra daugelyje teisės aktų minimas toks valdymo vienetas. Ir pridedame, jog tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo apskaitą, taip pat naudojimo tvarką nustato Vyriausybė, išskyrus privatų fondą.
362 straipsnyje – “Iškeldinimas iš tarnybinių patalpų” – yra pateikta labai konkreti redakcija. Mes čia tik pridedame išplėsdami ją taip, jog ne tik pasibaigus darbo sutarčiai, bet ir nutraukus dėl kokių nors priežasčių darbo santykius arba praradus valstybės tarnautojo statusą netenkama teisės į šias gyvenamąsias patalpas. Taip pat autorius buvo pateikęs ir 4 straipsnį, arba dėl 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios. Tai yra tie straipsniai, kurie apibrėžia, jog iškeldinant iš tarnybinių patalpų privalu suteikti kitas patalpas tiems asmenims. Ten bent 7 pozicijos. Komitetas apsvarstė pataisymą pripažinti juos negaliojančiais, pritarė šiai nuostatai, nes iš esmės tarnybinės patalpos per tam tikrą laiką praranda savo statusą, praranda savo galimybes būti tarnybinėmis. Todėl mes manome, kad ateityje turi būti kitu būdu reglamentuota tokių asmenų… ir kituose įstatymuose sprendžiami šie klausimai, kai iškeldinama iš tarnybinių patalpų. Pats asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų pasižadėti, jog jis naudosis tomis patalpomis tik tarnybos metu, ir gera valia išsikelti. Tačiau mes, pritardami šiam projektui ir mūsų išdalintam pataisymui, siūlome Vyriausybei parengti vietoj buvusių 363 ir 364 straipsnių atitinkamas įstatymo pataisas. Redakcija, kuri yra išvadoje, pasiūlyti Vyriausybei parengti Civilinio kodekso 363, 364 straipsnių įgyvendinimo tvarką, yra netinkama. Todėl tinkama yra tokia, kokią aš paminėjau, tai yra vietoj buvusių šių straipsnių – atitinkamas įstatymo pataisas.
Komitetas mano, kad pakoregavus taip, kaip aš išdėsčiau, šiuos tris Civilinio kodekso straipsnius būtų galimybė mūsų svarbioms valstybės institucijoms, ministerijoms, net atskiriems kitiems subjektams turėti tam tikrą rezervą. Prieš priimant arba priėmus į tam tikrą tarnybą (o tų tarnybų sąrašą taip pat tvirtina atitinkamu įstatymu arba Vyriausybės nutarimu), galima būtų suteikti gyvenamąją patalpą, kad tam tikras valstybės tarnautojas arba darbuotojas sąžiningai ir stropiai galėtų atlikti savo pareigas. Todėl mes siūlome pritarti šioms pataisoms po svarstymo ir rengtis priėmimui.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų, kaip minėjo komiteto pirmininkas, tokius sprendimus priėmėm. Tačiau mūsų antrasis sprendimas pasiūlyti Vyriausybei parengti Civilinio kodekso 363 ir 364 straipsnių įgyvendinimo tvarką liko tik mūsų protokole. Aš manyčiau, to yra per mažai. Reiktų priimti Seimo protokolinį sprendimą dėl šio mūsų pasiūlymo. Kitaip būtų labai sudėtinga, nes panaikinus tuos straipsnius atsiranda tam tikrų teisinių kolizijų, teisinių interpretacijų, dėl kurių gali nukentėti žmonės arba gali būti neteisingai priimti sprendimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar mes galėtume tai padaryti priimdami šį įstatymą? Kolegos, aš dabar turiu tekstą, kurį parengė (antrąjį variantą) Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kol kas mes pritariam tik po svarstymo. Kokią techniką siūlys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: ar (…) priėmimo, ar po priėmimo, man dabar, kolegos, ne tiek svarbu. Prieš K.Šavinis norėtų kalbėti.
K.ŠAVINIS. Iš esmės, aš suprantu, šitą įstatymą reikėtų priimti. Tačiau vis dėlto ta kolizija, kai 363 ir 364 straipsniai yra atidedami neaišku kuriam laikui, tikrai kompleksas yra negeras. Aš manyčiau, kad Vyriausybė turi būti įpareigota (čia nėra sudėtingi straipsniai) per trumpą laiką, tarkim, per dvi savaites, tai padaryti. O po to galime daryti priėmimą, tik kaip komplekso.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kreiptųsi į valdybą su tokiu prašymu, valdyba galėtų kreiptis iš karto. Č.Stankevičius suinteresuotas šituo projektu. Kokį jūs būdą matote, kolega?
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš pritariu įstatymo projektui ir teikiau pataisas, jos gal nevisiškai yra priimtos. Tačiau redakcija dabar yra labiau suderinta su Krašto apsaugos įstatymu, kuris nustato aprūpinimo tarnybiniais butais tvarką ir besąlygišką išsikeldinimą po tarnybos arba perkeliant į kitą tarnybos vietą. Manau, kad šis įstatymas, atėjęs iš senų laikų, neturi reikšti socialinių garantijų, tačiau jis turi tarnauti tarnybos funkcijai. Šių straipsnių panaikinimas… dviejų straipsnių pataisymas ir dviejų panaikinimas yra būtinas ir atitinka valstybės tarnybos interesus. Aš raginu priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti? Dar tik pritarimas po svarstymo. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti šiam projektui? Vienas – už, vienas – prieš. J.Beinortas buvo įsijungęs antrasis. Ponas Č.Stankevičius kalbėjo kaip pataisų autorius, kuris pateikė. Pritariame bendruoju sutarimu. O nuo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto priklausys šio įstatymo priėmimo data ir priklausys, jeigu jūs manysite, kiti iš to išplaukiantys įstatymų projektai, kurie turi ateiti ar iš komiteto, ar iš Vyriausybės. Jeigu reikės. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra šio projekto savininkas, kolegos. Taigi pritariame po svarstymo ir šiam projektui.
Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-210 (pateikimas)
Dar liko rezervinių klausimų. Rezervinis 3 klausimas, dėl kurio į tribūną kviečiu P.Papovą. Taip pat senas projektas. Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-210. Pateikia Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš šį projektą teikiu komiteto vardu. Komitetui siūlė Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacija. Jis nebuvo pateiktas po įregistravimo, nes Biudžeto ir finansų komitetas siūlė, manė, kad Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimų turi būti daugiau, jis turėtų būti tobulinamas. Bet praėjo daug laiko ir, tokių pakeitimų nesulaukę, teikiame Seimui svarstyti šį variantą.
Šio mūsų pakeitimo ir papildymo esmė yra ta (labai nedidelis pakeitimas), kad žyminis mokestis, kuris įskaitomas į savivaldybių biudžetą, turėtų būti sumokamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. O dabartiniu metu galioja nuostata, kad įskaitymo į valstybės biudžetą ir į savivaldybės biudžetą tvarką nustato Vyriausybė. Čia kyla daug problemų. Sakykim, savivaldybės licencijas išduoda ir ima mokestį, patento mokestį, už prekybą alkoholiniais gėrimais. Yra labai daug žmonių, verslininkų, kurie nori steigti savo verslą (ar šitokiu būdu, ar prekybos alkoholiniais gėrimais, ar kitais) ir neturi pakankamai pinigų, o patento mokestį reikia sumokėti iš karto. Vyriausybės nustatyta tokia tvarka, kad iš karto. Atleisti nuo mokesčio – vėlgi nukenčia savivaldybių biudžetas, tačiau jie galėtų išdėstyti dviem dalimis: sakykim, pirmajame pusmetyje dalį ir antrajame pusmetyje dalį, ir nenukentėtų per metus savivaldybių biudžetai. Bet verslininkui gerai ir savivaldybėms neblogai. Dėl šio siūlymo iš esmės ir yra teikiami pakeitimai.
Juridinis skyrius pateikė techninio pobūdžio pastabų. Mes su tuo sutinkam ir per svarstymą bus pateiktas suderintas. Viena pastaba yra šiek tiek konceptualaus pobūdžio. Jie siūlo nustatyti vienodą tvarką ir dėl mokesčio grąžinimo, jeigu jis permokėtas, kad taip pat savivaldybių taryba nustatytų ir grąžinimo tvarką, o ne Vyriausybė. Bet mes dar abejojam ir, manau, pasitarsim su Biudžeto ir finansų komitetu, nes vis dėlto kontroliuoja, prižiūri, ar teisingai mokestis sumokamas ir mokestis imamas, Mokesčių inspekcija. Ne savivaldybių kažkokia institucija, o Mokesčių inspekcija. Todėl šiuo atveju, mūsų manymu, ir to perteklinio mokesčio grąžinimą į biudžetą turėtų nustatyti Vyriausybė.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Du klausimai. Pirmasis klausimas J.Listavičiaus.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau minėjote Teisės departamento išvadą, bet šiuo atveju mes galėtume kalbėti tiktai apie antrąją dalį ir antrą papildymą, nes iš tikrųjų kontroliuoja savivaldybės. Kalbant apie įskaitymą į valstybės biudžetą, tai čia, matyt, kad mokėjimo ir grąžinimo tvarką vis dėlto Vyriausybė turėtų nustatyti.
P.PAPOVAS. Tai mes ir palikome.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
P.PAPOVAS. Mes palikome, kad įskaitoma į valstybės biudžetą. Pirmojoje dalyje yra, kad žyminio mokesčio, įskaitomo į valstybės biudžetą, mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mano bus ne tiek klausimas, kiek siūlymas. Jeigu pažiūrėsime į mūsų darbotvarkę, tai ponas Ž.Jackūnas siūlė Žyminio mokesčio įstatymą keisti, dabar jūs irgi siūlote. Gal mes juos galime svarstyti atskirai, bet priimant juos reikėtų sudėti ir skelbti kaip bendrą pakeitimą. Gal ir daugiau tokių pakeitimų yra, todėl siūlyčiau juos visus irgi imti kartu ir taisyti visas įstatymo vietas, kur tai reikia daryti, vienu metu. Kokia būtų jūsų nuomonė? Ar jūs galėtumėte imtis tos iniciatyvos – su visais tokių pataisų teikėjais sueiti į krūvą ir sutarti dėl techninių dalykų?
P.PAPOVAS. Taip, aš visiškai sutinku. Tai galima padaryti. Svarstymo metu galima pateikti vieną projektą. Jeigu būtų kokių nors skirtingų nuomonių dėl vienos ar kitos nuostatos, tai po svarstymo, jeigu joms būtų pritarta, priimti būtų galima teikti vieną variantą.
PIRMININKAS. Ar pritariame po pateikimo šiam projektui? L.Sabutis nori kalbėti už?
L.SABUTIS. Ne, tik noriu pritarti. Pritariu ir manau, kad verta suderinti visus siūlymus dėl žyminio mokesčio. Turbūt Seime jų yra užregistruota daugiau nei penki.
PIRMININKAS. Čia pagrindinio komiteto reikalas. Manau, kad jis taip ir padarys. Pritariame po pateikimo, kolegos, Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-210. Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis, jis svarstys pavasario sesijoje.
Kolegos, gal jau galėtume posėdį baigti? Rytinis posėdis baigiamas ir skelbiama pertrauka iki 15 valandos.