Keturiasdešimt
septintasis (410) posėdis
1999 m. gruodžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS
PIRMININKAS. Pradedame popietinį posėdį. Registruojamės. Registruojamės ir, kol registruojamės, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V.Landsbergį pateikti naudingos informacijos.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, jūs, be abejo, pastebėjote jau turbūt prieš savaitę ar panašiai, kad Lietuvos Vyriausybė pasiūlė atitinkamo lygmens valstybės tarnautojams, pirmiausia pradedant nuo Vyriausybės narių, paskirti penkių dienų vadinamųjų solidarumo atostogų atlyginimą į valstybės biudžetą, paremti valstybę ir visuomenę esant nelengvai finansinei padėčiai. Mes nesame valstybės tarnautojai tokia prasme, kurie dirba pagal darbo sutartis, ir atostogų sąvoka mums ne visai tinkama, ne visai tiksli. Todėl aš pasitariau du kartus su frakcijų pirmininkais, pasakiau, kad yra tokia mintis ir toks mano pasiūlymas, kad mes irgi dalyvautume akcijoje su šiek tiek kitokia formuluote ir kad tai būtų galima padaryti arba Seimo nutarimu, tikru nutarimu, arba protokoliniu nutarimu, arba tiesiog kreipimusi, kaip aš dabar į Seimo narius, pasiūlant jiems savanoriškai paskirti vienos savaitės atlyginimą paremti savo valstybę. Štai šiandien mes vėl tarėmės, nes buvo susitarta sužinoti frakcijų nuomonę. Kai kurios frakcijos pritaria, kai kurios su išlygomis, kad gal ne visi nariai pasirašys, bet tai buvo aptarta, kai kurios frakcijos pasakė, kad jos nesutinka su tokiu pasiūlymu, bet aš vis tiek manau, kad jos neturėtų drausti savo nariams, kurie norėtų šioje akcijoje dalyvauti, pasirašyti po tokiu tekstu: “Aš, žemiau pasirašęs Seimo narys, pavedu Seimo kanceliarijos Finansų skyriui iš mano gruodžio mėnesio atlyginimo ¼ pervesti į valstybės biudžetą”, tai yra viena savaitė. Tai yra mūsų solidarumo veiksmas. Pasirašymo lapai bus padėti ant šio stalo. Galbūt tai ne tik šios dienos akcija, ne visi Seimo nariai gali būti, kas gali, kas apsispręs šiandien, aš labai kviesčiau pasirašyti, kas apsispręs ketvirtadienį. Po to Seimo kanceliarijos Finansų skyrius turės informaciją ir galės padaryti atitinkamus pervedimus arba tiesiog nepriskaičiavimus. Turiu tokį provizorinį tekstą, aš pasirašau, bet pasirašysiu ir ant tikro, kuris bus čia padėtas. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Taigi dabar pradedame dirbti pagal darbotvarkę. Pirmasis klausimas. Kokiu klausimu, kolega? Tiesiog ar dėl vedimo tvarkos, ar kokiu nors kitu? Dėl vedimo tvarkos E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau kalbėti, kad Seimo Pirmininkas nevisiškai teisingai paskelbė apie mūsų pasitarimą, bet negalėdamas kalbėti dėl motyvų, nes jūs mane nutrauksite, aš paprasčiausiai manau, kad pirmininkui būtų korektiška leisti ir kitoms frakcijoms išdėstyti savo motyvus, kodėl buvo pasielgta taip, o ne kitaip. Dėkui.
Mokesčių administravimo įstatymo 7, 8, 14, 16, 17, 22, 24, 26, 261, 29, 391, 49, 50, 52, 54, 55, straipsnių pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1870(A) (svarstymas)
PIRMININKAS. Kolegos, dabar jau dirbame pagal darbotvarkę. Pirmasis klausimas Nr.P-1870(A) – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę pateikia J.Listavičius. Prašom, kolega.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo buvo apsvarstytas ir darbo grupėje, ir Biudžeto ir finansų komitete. Visų pirma šito proceso mums, galima sakyti, nedavė užbaigti patys Finansų ministerijos darbuotojai, nes vienas šio įstatymo projektas, kaip matot, buvo vienos Vyriausybės, paskui kita Vyriausybė jau norėjo irgi nemažą skaičių straipsnių keisti, tikslinti. Pasirodo, kad vienas įstatymas su kitu, galima sakyti, tam tikra prasme kertasi, todėl pati Finansų ministerija, galima sakyti, ir savo, ir Vyriausybės vardu paprašė grąžinti šį įstatymo projektą. Kartu dėl vienų ar kitų Mokesčių administravimo įstatymo straipsnių buvo ir kai kurių Seimo narių įstatymų projektai. Mes neprieštaravom, pritarėm iniciatorių siūlymams ir paprašėm, kad suderintų pateikto įstatymo projekto nuostatas su nauju Finansų ministerijos parašytu Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, kad atsižvelgtų į Teisės departamento išvadas ir kad prijungtų prie šito įstatymo projekto tobulinimo ir Seimo narių įstatymų projektus. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas ir priėmė tokį sprendimą – grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą. Tai tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas siūlo iniciatoriams grąžinti tobulinti ir aš remdamasis Statuto 151 straipsnio trečiosios dalies antruoju punktu klausiu, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti komiteto sprendimui? Bendruoju sutarimu pritariame Biudžeto ir finansų komiteto išvadai ir Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą Nr.P-1870(A) grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2123 (svarstymas)
Popietės darbotvarkės 2 klausimas Nr.P-2123 – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia pirmininkė E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ta pati išvada. Vyriausybė turi apibendrintai, susistemintai išspręsti mokesčių administravimo klausimus, todėl Seimo siūloma grąžinti Vyriausybei tą klausimą spręsti kompleksiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galėtume, kolegos, sutarti ir dėl šio projekto bendruoju sutarimu? Pritariame komiteto išvadai ir projektas Nr.P-2123 – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Tai nėra atmetimas, tai geresnio norėjimas, turint visai neblogą rezultatą.
Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2099(3*) (svarstymas)
Popietės darbotvarkės 3 klausimas Nr.P-2099(3) – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pradedame svarstyti šį projektą.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Priešpiet po svarstymo buvo pritarta projektui Nr.P-1556 – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį pateikė R.Melnikienė ir Alg. Butkevičius, ir dabar svarstomas yra susiję. Tie įstatymai yra susiję, todėl prašyčiau po svarstymo projektui Nr.P-2099 pritarti, o priėmimui bus pateiktas bendras variantas. Ir dabar jau yra patobulintas projektas Nr.2099, bet mes komitete sujungsime ir priėmimui padarysime bendrą variantą, nebus tų dviejų įstatymo projektų, bus vienas. Sujungsime.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, komitetas siūlo pritarti po svarstymo. Pataisų nėra, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu projektui Nr.P-2099, trečiajam variantui pritariame po svarstymo. Kokią formą įgaus iki priėmimo? Mes linkime kuo tobulesnės tos formos. Kolegos, mes šiandien labai greitai mėginame dirbti.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo 11, 27, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2076(2*) (svarstymas)
Aš kreipiuosi į jus, ar mes negalėtume dabar pradėti svarstyti 8 klausimą, S.Čirbos inicijuotą projektą? Kolegos, dabar registruojamės. Pradedame registruotis kai kurių Seimo narių siūlymu. Ar negalėtume imti svarstyti Kūno kultūros ir sporto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto? S.Čirba nerodo jokio džiaugsmo, bet mes vis tiek į jį dar sykį nuolankiai kreipiamės. Galime. Taigi svarstome Kūno kultūros ir sporto įstatymo 11, 27, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-2076(2). Kartoju, svarstymas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom. J.Listavičius pateikia komiteto išvadą.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo svarstytas ir darbo grupėje, ir Biudžeto ir finansų komitete. Visų pirma pirminiame variante nemažai pakeitimų padarė patys įstatymo projekto pateikimo autoriai, toliau buvo kai kurios Teisės departamento pastabos. Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į pateiktus siūlymus, padarė kai kuriuos pataisymus ir pateikė šio įstatymo projekto antrą variantą bei jam pritarė. Esmė ta, kad buvo keičiami įstatymai dėl licencijavimo veiklos tam tikro apribojimo, kartu čia atsižvelgta į kūno kultūros ir sporto veiklą, taip pat buvo orientuotasi į licencijų išdavimą kūno kultūros ir sporto specialistams. Licencijų išdavimo specialistams tvarkos klausimai ir licencijų išdavimas pavestas Kūno kultūros ir sporto departamentui, taip pat patikslinti sporto varžybų rengimo nuostatai, atsakomybė už sporto varžybų organizavimą ir sportininkų saugumą, galima sakyti, nukeliama sporto organizatoriams. Jie turi užtikrinti sporto varžybų organizavimą bei sportininkų saugumą. Todėl dar kartą siūlau įstatymo projektui po svarstymo pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar papildomojo komiteto – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto – vardu kas nors kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, taip pat nėra pataisų, dėl kurių mums reikėtų dabar diskutuoti. Ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? S.Čirba. Argumentai už save.
S.ČIRBA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai džiaugiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas labai dalykiškai svarstė šį įstatymo projektą, pakoregavo. Jis išėjo kur kas trumpesnis negu teikėjas jį teikė Seimui. Aš manau, dabartiniame variante paliktos nuostatos atspindi tai, ką ir buvo norima pasakyti šiuo įstatymu: kad kūno kultūros ir sporto specialistai, kurie neturi specialaus išsilavinimo dirbti treneriais sporto srityje, nustatyta tvarka iš departamento turėtų gauti licenciją ir kad sporto varžybos būtų rengiamos pagal tarptautinius reikalavimus, kuriuos nustato pačios tų sporto šakų federacijos. Manau, įstatymo pataisos yra suderintos ir labai priimtinos tiek teikėjams, tiek ir sporto atstovams, sporto visuomenei, todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu, kolegos, po svarstymo pritariame Kūno kultūros ir sporto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2076(2).
Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo" projektas Nr.P-2195 (pateikimas)
Šiandien dirbame neapsakomai greitai ir kvalifikuotai. Kolegos, ar negalėtume dabar imti E.Kunevičienės klausimą 2-6? Ji pritaria tokiam siūlymui. Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo” projektas Nr.P-2195. Teikia E.Kunevičienė. Prašom.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Pagal nustatytą tvarką Lietuvos bankas neturi teisės pats teikti Seimui tvirtinti jo sąmatą, tai turi daryti arba Seimo nariai, arba Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Todėl ir teikiame Seimui nutarimo projektą, kad patvirtintume Lietuvos banko sąmatą. Jis vadinasi “Dėl Lietuvos banko 2000 metų ūkinių bei bendrųjų valdymo išlaidų ir pajamų sąmatos patvirtinimo”. Tai darome kiekvienais metais, ir norėtųsi, kad tai padarytume kartu, kai bus patvirtintas ir valstybės biudžetas.
Siūloma patvirtinti Lietuvos banko 2000 metų ūkines bei bendrąsias valdymo išlaidas 91 mln. Lt, Lietuvos banko 2000 metų pajamas 211 mln. 860 tūkst. Lt – ir pajamas, ir išlaidas.
Buvo svarstoma komitete, pagrindinį prašome paskirti Biudžeto ir finansų komitetą, tada konkrečiau galėsime tuos visus skaičius išanalizuoti. Jeigu kas domėsis konkrečiai, labai kviečiame ateiti į Biudžeto ir finansų komitetą, kai svarstysime.
PIRMININKAS. Dėkui, ponia pranešėja. J.Šimėnas norėtų jūsų paklausti.
J.ŠIMĖNAS. Nors jūs sakėte, kad galima bus susipažinti Biudžeto ir finansų komitete, tačiau aš manau, kad visiems Lietuvos žmonėms būtų įdomu, iš ko susidaro Lietuvos banko pajamos, kiek Lietuvos banke dirba darbuotojų (atrodo, 91 mln. yra numatyta išlaidų) ir kokios pagrindinės išlaidų eilutės?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Pajamas sudaro: pajamos už aukso operacijas, pajamos iš užsienio atsargų valdymo (valstybės rezervo lėšos laikomos užsienyje). Galbūt čia dar vis spekuliuojama auksu. Lietuvos auksas, kuris buvo, laikomas, jis yra Lietuvos banko sąskaitoje. (Balsas iš salės: Nei piršto nereikia pajudinti, kad tos pajamos ateitų.)
Čia pajamos, aš kalbu apie pajamas. Pajamos iš užsienio atsargų valdymo, pajamos už paskolas ir iš atviros rinkos operacijų, kitos pajamos. Iš viso pajamų 211 mln. O pats svarbiausias pajamų šaltinis – tai yra pajamos iš užsienio atsargų valdymo: 197 mln. 810 tūkst. litų.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar pritariame?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Klausia dėl išlaidų. Irgi galiu pasakyti išlaidų straipsnius. Išlaidos personalui išlaikyti – 36 mln., valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo išlaidos – 10 mln. (aš sakau milijonais, 10 mln. 950 tūkst.), administracinės išlaidos – 7 mln., turto naudojimo išlaidos (amortizacija, nusidėvėjimas) – 10 mln., turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidos – 17 mln. ir mokesčiai – 9 milijonai. (Balsas salėje) Dirba 600 žmonių, bet su skaičiavimo centru, su apsaugos sistema – tai nereiškia, kad tik tie, kurie valdymo grandyse. Ypač svarbus yra komercinių bankų ir kreditų unijų padalinys, kad jam suteikta priežiūros funkcija. Lietuvos bankas vykdo priežiūros funkciją.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai dabar jau klausimų nėra. Ar pritariame nutarimo projektui?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritariame po pateikimo nutarimo projektui Nr.P-2195. Biudžeto ir finansų komitetas toliau svarstys. Ponia pirmininke, ar galėtume svarstyti gruodžio 16 d.?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Galime.
PIRMININKAS. Ir priimti šiais metais?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, su biudžetu kartu.
PIRMININKAS. Gerai, tai gruodžio 16 d. svarstome šį projektą toliau.
Kolegos, dabar noriu jūsų klausti, mat ministras V.Dudėnas dar tiktai pakeliui į plenarinių posėdžių salę. Galėtume, žinoma, imti ir didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukusius projektus 2-7a ir 2-7b, bet gal, kolegos, sutariame daryti dabar pertrauką iki 15.45 val. Tada Valstybės skolos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (ministras V.Dudėnas), paskui Č.Balsio atsakymai į Seimo narių klausimus dėl tabako ir alkoholio kontrolės. Kolegos, paskui siūlyčiau nedaryti pertraukos ir 16.30 val. pradėti svarstyti Civilinio proceso kodekso bei Visuomenės informavimo įstatymo 21 straipsnio pataisas. Kas girdi mane, 16.30 val. kviečiu visus – žurnalistus ir karingai nusiteikusius Seimo narius. Taigi, kolegos, pertrauka iki 15.45 val.
Pertrauka
Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2194 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)
PIRMININKAS. …Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Tęsiame posėdį ir registruojamės. O aš kviečiu į tribūną finansų ministrą V.Dudėną, kad jis pateiktų mums Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2194. Registracija, kolegos, prasidėjo. Ministras mums pateiks Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės.
Užsiregistravo kol kas tik 34 Seimo nariai. Žodis ministrui V.Dudėnui.
V.DUDĖNAS. Ačiū posėdžio pirmininkui.
Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. spalio 22 d. rezoliucijoje “Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros koncepcijos” priėmė principinę nuostatą, kad nuo 1999 metų valstybės biudžetas turi būti sudaromas be deficito, ir į tai, kad Seimas patvirtino nedeficitinį 1999 metų valstybės biudžetą, Finansų ministerija teikia Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą. Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus faktus 4 straipsnio pirmojoje dalyje, reglamentuojančioje vieną iš valstybės skolinimosi tikslų, nuoroda “valstybės biudžeto deficitui dengti” buvo pakeista į nuorodą “valstybės iždo pinigų srautams subalansuoti”, kad valstybė galėtų skolintis laikinam valstybės biudžeto pajamų išteklių trūkumui padengti. 1999 metų vasario 11 d. Seimas priėmė šiuos įstatymo pakeitimus. Kadangi 2000 metų valstybės biudžete numatytas 800 mln. deficitas, reikia numatyti galimybę valstybės skolintas lėšas panaudoti valstybės biudžeto deficitui finansuoti. Dėl to ir keičiami Valstybės skolos įstatymo nurodyti straipsniai.
PIRMININKAS. Dėkui. Pone ministre, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmajam suteikiu žodį kolegai P.Gyliui.
P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis prelegente, jūs tikriausiai prisimenat mūsų diskusiją Seime, kai mes sakėm, jog nereikia tyčiotis iš finansų mokslo. Yra aiški sąvoka, bus keletą metų tas nedeficitinis biudžetas… ar kada nors tai išnyks, bet aišku, kad terminas įstatyme turėtų būti kaip saugiklis tam tikrais atvejais. Bet aš vis dėlto noriu dar ir kito paklausti. Kaip jūs paaiškintumėt terminų skirtumą – valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir pinigų srautams subalansuoti? Koks čia yra skirtumas, nes dabar lieka abu terminai?
V.DUDĖNAS. Pinigų srauto subalansavimas tai būtų atvejis, kai įplaukos į iždą yra mažesnės negu kad numatyta biudžete. Ko gero, tas saugiklis įstatyme gal net neturėjo būti pakeistas, nes ekonomika keičiasi, biudžeto įplaukos keičiasi ir kartais deficitai yra neišvengiami. Žinoma, tai labai susiję su biudžeto vykdymu, nes biudžetas – tai Lietuvos Respublikos įstatymas. Seimas turi tą galią koreguoti įstatymą, kad atitiktų šių dienų realybę. Kaip žinote, ateinančiais metais mes numatome 800 mln. deficitą. Jį kaip nors reikės dengti, todėl prašom galimybės skolintis tam reikalui.
PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.
ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad jūs galvojat, jog Valstybės skolos įstatymo pataisos reikalingos ne dėl to, kad vien šiais metais jau planuojate 800 mln. deficitą. Ar jūs negalvojate, kad bendrai negalima Valstybės skolos įstatyme apibrėžti to, kad biudžetas negali būti deficitinis. Jeigu mano atmintis nemeluoja, dar ekonomistas Keinsas yra pasakęs, kad ta valdžia, kuri suplanuoja biudžetą be deficito, ta valdžia užsideda sau pinkles ant kaklo. Ačiū. Kokia jūsų nuomonė?
V.DUDĖNAS. Na, matot, tas pasakymas iš tikro pasitvirtino. Nereikėtų tos sąvokos įtraukti į įstatymą, nes vis dėlto Seimas priima biudžetą. Taigi čia reikia būtinai vadovautis Seimo nuomone. Taip apsiriboti… tiesiog varžo tvarkant valstybės iždą. Aš su jumis visiškai sutinku, jog nereikėtų į įstatymą įrašyti, kad biudžetas būtų nedeficitinis ir kad neįmanoma skolintis deficitui dengti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, svarstant tokį įstatymą, žinoma, reikėtų žinoti, koks iš tikrųjų yra tas objektas, kitaip sakant, kokia yra reali valstybės skola. Dabar, kai visi filosofuoja, jog du milijardai skolos indėlininkams – tai lyg ir dar nėra valstybės skola, kai visi filosofuoja, jog milijardas už žemę – lyg ir nėra valstybės skola, milijardas už nekilnojamąjį turtą – lyg ir nėra valstybės skola, savivaldybių skolos – lyg ir nėra valstybės skola, toliau, energetika – lyg ir nėra valstybės skola, galų gale, kokia yra valstybės skola? Aš įsivaizduoju, kad tai yra valstybės skola, nes tai yra skoliniai įsipareigojimai. Todėl prieš svarstant šitą įstatymą aš vis dėlto norėčiau, aš dar kartą prašau, asmeniškai norėčiau gauti realius Finansų ministerijos samprotavimus apie iš tikrųjų esančią valstybės skolą.
V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Aš su jumis sutinku, kad yra valstybės įsipareigojimai. Ta skolos sąvoka šiek tiek skiriasi. Mes pagal galiojantį skolinimosi limitą galime skolintis iki 2,9 mlrd. litų. Į tai įeina ir valstybės garantai. Žinoma, tie įsipareigojimai už žemę, turtą, net ir indėlių įsipareigojimai, indėlių atkūrimas, tai yra įsipareigojimai ir iš tikro reikėtų jums pateikti tokį aiškesnį vaizdą, ne vien tai, kur yra vertybiniai popieriai išleisti, kur pasiskolinta iš bankų. Čia kita sąvoka. Įsipareigojimai iš tikro yra valstybės įsipareigojimai, ir kiekviena rimta valstybė turi už tai atsiskaityti. Mes bandysime jums laišku atsakyti ir išdėstyti kai kuriuos įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Paskutinis klausimas.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kaip žinote, valstybės biudžeto deficitas yra gana sąlyginė kategorija. Mes turėjome milijoną du šimtus, paskui buvo apie 900, dabar sustojome ties 800, siūlo dar 300 Tarptautinis valiutos fondas sumažinti. Iš viso, jeigu taip gerai paskaičiavus, matyt, tikrai jis galėtų būti nedeficitinis, taip kaip ir praeitais metais, ir mes galėtume neblogai gal ir įvykdyti. Kokia nuomonė? Ačiū.
V.DUDĖNAS. Aš negalvoju, kad praeitais metais jis buvo toks jau nedeficitinis. Reikėtų atsižvelgti į “Sodros” įsipareigojimus, kurie buvo keliami metai iš metų. Taip pat reikia atsižvelgti ir į įvykdytus darbus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, ir jie buvo vėl perkelti į šių metų biudžetą. Čia buvo tokia bendra praktika iki šiol, kad įsipareigojimus perkeltume į kitus metus. Bet matote, į kokias bėdas įklimpome per tą metodiką.
PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. Taigi problema aiškiai išdėstyta. Prieš akis Valstybės skolos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritariame jam? P.Gylys. Argumentai prieš. Ačiū, pone ministre.
P.GYLYS. Aš labai atsiprašau. Norėčiau vis dėlto kalbėti už, jeigu galima, nes nėra užsirašiusių. Aš esu už tai, kad tikrieji finansiniai terminai, kurie yra naudojami visoje ekonominėje ir finansinėje literatūroje, grįžtų į įstatymus ir mes baigtume tą voliuntarizmo ir tyčiojimosi iš tikrai tikslaus finansų mokslo epopėją.
Kita vertus, vis dėlto norėčiau pasakyti valdančiajai koalicijai. Šiais metais, paskelbę nedeficitinį biudžetą, mes pasiskolinome, mano paskaičiavimais (ministras gali patikslinti), apie 2 mlrd. 200 mln., jeigu pridėtume tuos 600, kuriuos žadame dabar gauti per euroobligacijas. Kad ir kaip ten būtų, 1,5 mlrd., 2 mlrd. skolos nedeficitiniame biudžete. Jūs įsivaizduojate, ką mes padarėme 1999 metais, tuo metu, kai vyko ir privatizavimas? Mes tiesiog taškėmės pinigais, visiškai jų neskaičiuodami, ir dėl to mes dabar esame finansinio kolapso išvakarėse. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė sugebės išvesti iš tos situacijos, bent jau laikinai, prigesinti ją, susitarusi su potencialiais skolintojais. Aš už tai, kad normali mokslinė terminija grįžtų į mūsų įstatymus, ir mes baigtume žaisti žaidimus su piniginiais srautais ir kitais nežinomais terminais.
PIRMININKAS. P.Gylys pritaria projektui. Seimo narys V.Andriukaitis. Ačiū, pone ministre.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasakyti, kad toks įstatymo projektas neatsako į daugelį klausimų. Žinoma, vargu ar Vyriausybė turi kitą kelią. Tačiau neatsakius į daugelį klausimų, apskritai nepasakius aiškios situacijos… tarkim, netgi labai paprastai – kiek šiandien gimstantis mūsų naujas pilietis jau turi skolos? Kad mes galėtume paskaičiuoti visą situaciją, kur esame ir kodėl esame, nes kiekviena nauja Vyriausybė elgsis maždaug panašiai. Todėl aš šiuo atveju susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti, kolegos? Ar niekas nereikalauja balsuoti? Niekas. Valstybės skolos įstatymo 4 ir 5 straipsnių įstatymo projektui Nr.P-2194 pritarta po pateikimo. Biudžeto ir finansų komitetas toliau svarstys. Svarstysime plenariniame posėdyje gruodžio 14 d. su kitais projektais, susijusiais su biudžetu.
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus Č.Balsio atsakymai į Seimo narių klausimus
Ačiū, kolegos. Dar viena minutė iki kito darbotvarkės klausimo. Registruojamės. Registruojamės ir nekomentuojame. Po minutės, kolegos, pradedame pokalbį su Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriumi ponu Č.Balsiu. Aš kviečiu jus, pone direktoriau, į tribūną. Pusė valandos jūsų žodžiui ir mūsų klausimams. Č.Balsio atsakymai į Seimo narių klausimus.
Č.BALSYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man malonu, kad per pusmetį jau antrą kartą aš esu šioje garbingoje tribūnoje. Už atliekamą darbą jau atsiskaičiau Seimo Sveikatos reikalų komitete, rugsėjo mėnesį teikėme išsamią informaciją Vyriausybei. Tarnybos darbą tikrino keturių ministerijų sudaryta komisija, nuolat sulaukiame įvairių atsiliepimų ir publikacijų žiniasklaidoje. Visa tai rodo, kad alkoholio ir tabako verslas yra nuolat stebimas ir aktualus. Bet koks priimamas sprendimas sulaukė nemažai atgarsio visuomenėje. Kadangi apie tarnybos veiklą per 1997–1998 metus iš šios tribūnos atsiskaičiau šių metų gegužės mėnesį, todėl, jeigu leisite, labai trumpai norėčiau pateikti keletą duomenų apie nuveiktą darbą per šių metų 11 mėnesių.
1999 metais patikrinta 970 ūkio subjektų, besiverčiančių alkoholio ir tabako verslu. 392 atvejais nustatyti Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų ir šiuos įstatymus lydinčių aktų pažeidimai. Baudos už šiuos pažeidimus ir kitos įstatymų numatytos sankcijos – licencijų sustabdymas, panaikinimas ir kt. – skirtos 392 ūkio subjektams. Bendra baudų suma sudaro 506 tūkst. Lt., išieškota 432 tūkst. litų. Teismams apskųsti 24 mūsų sprendimai, 10 sprendimų palikti galioti mūsų redakcijos, 10 sprendimų yra nagrinėjami, 4 sprendimus teismo institucijos panaikino.
Už atsiskaitymų valstybės biudžetui delsimą tarnyba 36 įmonėms panaikino 63 licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. Už atsiskaitymų su alkoholio pramonės įmonėmis nevykdymą panaikinta 1 licencija verstis didmenine prekyba.
Tarnybos darbuotojai aktyviai dalyvavo rengiant įstatymus lydinčių aktų projektus, vykdant įstatymų kontrolės programas bendradarbiavo su kitomis žinybomis, tikrinančiomis alkoholio ir tabako verslu užsiimančias įmones.
Tiek labai glaustai apie veiklą. Pasiruošęs atsakyti į jūsų pateiktus dėl tarnybos nuostatuose reglamentuotos veiklos klausimus. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone direktoriau. Jūsų nori paklausti šešiolika Seimo narių. Turbūt nespėsim, nors jeigu gerai apsisuktume… Suteikiu žodį Seimo nariui V.Andriukaičiui. Ruošiasi J.Listavičius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis tarnybos vadove, norėčiau jūsų paklausti jau seno ir nusibodusio klausimo dėl valstybinės alkoholio gamybos monopolio problemos. Sakykite, ar jūs pateikėte, ar padarėte tyrimus, ar paskaičiavote ir pasakėte savo išvadas dėl galimybės vis dėlto išlaikyti alkoholio gamybos monopolį valstybės rankose?
Č.BALSYS. Įpareigojimas ir įstatymas numato, kad mūsų tarnyba, kartu su kitomis institucijomis, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos ministerija ir Ūkio ministerija, pateikia galimus monopolio įvedimo variantus į didmeninę ir mažmeninę prekybą. Šituos pasiūlymus mes turime pateikti iki š.m. gruodžio 31 d. ir jie Vyriausybei bus iki tos datos pateikti. Tačiau alkoholio gamybos monopolio šiandien nėra, todėl, matyt, ateityje šį klausimą galima būtų nagrinėti. Reikėtų keisti Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 13 straipsnius, kuriuose yra numatoma, kad alkoholinius gėrimus iki 22 laipsnių gali gaminti ne tik valstybinės įmonės, bet ir kitos registruotos šalyje įmonės. Tiktai pakeitus tą straipsnį, matyt, būtų galima prie to grįžti. Bet tai ne vien mūsų tarnybos darbas, tai yra Vyriausybės ir Seimo prerogatyva.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi V.Velikonis.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Ar jūs tenkina esanti teisinė bazė, jeigu ne, tai ką siūlytumėte keisti ar papildyti? Ačiū.
Č.BALSYS. Esama teisinė bazė, sakyčiau, tenkina mūsų tarnybą, tačiau reikėtų kai kuriuos tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, tiek Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius dėl atsakomybės koreguoti. Reikia, kad padaryti nusižengimai būtų adekvatūs šiam nusižengimui, nes šiandien yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17312 straipsnis (jeigu teisingai prisimenu), kuris numato įmonės vadovui ir vyriausiajam finansistui nuo 5 iki 10 tūkstančių Lt baudą, vien, sakyčiau, už tokį formalų pažeidimą, kaip licencijos numerio neužrašymą į prekių gabenimo dokumentus. Šie pasiūlymai buvo pateikti Vyriausybei, jų buvo ne vienas ir ne du, mūsų tarnyba teikė 14. Jeigu reikėtų, galėčiau plačiau pakomentuoti, kokie yra tie kiti pasiūlymai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis. Ruošiasi R.Kupčinskas.
V.VELIKONIS. Gerbiamasis direktoriau, šiandien Seime skambėjo dideli žodžiai apie M.Daukšą, “Postilę”, Kėdainius. Tai va, Kėdainių senamiestyje stovi M.Daukšą menantis namas, kuriame Nepriklausomos Lietuvos metais buvo pardavinėjamas Jo Bjaurybė valstybinis alkoholis. Nors nuo to laiko praėjo 60 metų, bet kėdainiečiai dar ir šiandien šį namą vadina monopoliu. Jūs iš dalies atsakėte į tą klausimą ponui V.Andriukaičiui, kas darytina, kad tas monopolis būtų šiek tiek išlaikytas, bet aš noriu tuomet paklausti, gal žinote, kiek valstybių įveža mums ir į kiek šalių įvežame mes tų gėrimų? Gal reikėtų nustatyti kvotas įvežamo arba nustatyti kvotas abipusio pasikeitimo alkoholiniais gėrimais? Taip pat gal atsakytumėte, dabar sklando šie pasiūlymai, dėl rūkalų reklamos pratęsimo, ir čia, Seime, atrodo, bus svarstoma? Kokią poziciją jūs užimate šiuo klausimu?
Č.BALSYS. Alkoholiniai gėrimai yra įvežami turbūt ne mažiau kaip iš 20 pasaulio šalių. Yra net ir iš tokių tolimų šalių kaip Australija, Pietų Amerika, JAV, jau nekalbant apie Europos valstybes. Nors sklando nuomonė, kad importuotojai yra labai dideli vietinės pramonės konkurentai, tačiau skaičiai rodo truputį ką kita. Stiprių alkoholinių gėrimų įvežama į šalį tiktai 5–5,5%, palyginti su Lietuvoje pagaminamais stipriais alkoholiniais gėrimais. Šiek tiek kitokia situacija yra dėl vyno. Vyno yra įvežama ir parduodama Lietuvoje apie 40%, palyginti su visu šalyje parduodamu vynu. Tokiu būdu įstatymas numato, esant kritinei situacijai, padidėjus sergamumui, padidėjus kitoms neigiamom pasekmėm, susijusiom su alkoholio vartojimu, nustatyti įvežimo kvotas. Tačiau kol kas manom, kad tokio reikalo dar nėra, jeigu tai būtų, sąlygos pareikalautų, tai įstatymas nedraudžia nustatyti kvotas. Na, nežinau dėl alaus reklamos. Šiandien šalyje alkoholinių gėrimų reklama nėra draudžiama, jinai yra tiktai ribojama. Todėl kokia nuostata galėtų būti, ar tai atsisakant to ribojimo alui?.. Nors, mano nuomone, alus irgi yra alkoholinis gėrimas, tiktai jis yra silpnas ir įstatymas skatina jį gaminti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi V.Martišauskas.
R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau iš jūsų sužinoti, kokia dabar yra situacija, ar yra fiksuojama ir kontroliuojama, kiek Lietuvoje yra nelegalių alkoholinių gėrimų išpilstymo įmonių? Kaip ir kas daroma, kokių priemonių imamasi, kad falsifikatai nepapultų į platų mažmeninės prekybos tikslą? Ir paskutinis klausimas, ar teisingai supratau, kad į Lietuvą įvežama, importuojama tiktai 5% alkoholinių gėrimų? Prašau į tuos klausimus atsakyti. Ačiū.
Č.BALSYS. Dėkoju. Ne, mūsų tarnyba tikrai neturi tokios informacijos, kiek yra nelegalių fabrikėlių, kurie pilsto, gamina arba falsifikuoja alkoholinius gėrimus. Pateikiamoje informacijoje, kurią mums teikia kas pusmetį Vidaus reikalų ministerija, tokio skaičiaus taip pat nerandame. Jau ir praeitų metų, ir šių metų tikrinimais, ne tiktai mūsų tarnybos, bet ir kitų žinybų, kurios yra įpareigotos tikrinti vykdant Alkoholio kontrolės įstatymą, falsifikuotų yra nustatoma vienetai oficialiose įmonėse, kurios turi licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais. Vienetai. Įvedus banderoles, ypač gerai apsaugos banderoles nuo 1998 m. pradžios, banderoles pagaminti yra gana sudėtinga, o kontroliuoti, ar prekiaujama su banderolėmis, ar be jų, nėra taip sudėtinga. Yra tam tikra sistema, kurią turi kontroliuojančios institucijos, todėl patikrinti, ar šie gėrimai yra pagaminti legaliai, tikrai yra nesunku. Taip pat 5% yra... Kaip sakant, galbūt netiki tais skaičiais kai kurie Seimo nariai, 5%… Aš pabrėžiu, stiprių alkoholinių gėrimų, tai yra stipresnių negu 22 laipsniai. Tai yra oficiali statistika, tai yra oficialus įvežimas.
Kiek įvežama neoficialiai, čia yra visai kita kalba.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Martišauskas. Ruošiasi J.Šimėnas.
V.MARTIŠAUSKAS. Pone pranešėjau, man atrodo, kad šiandien būtų visai pravartu grįžti prie tabako reklamos draudimo, kuris turėtų įsigalioti nuo naujų metų. Mes kaip tik dabar turime tokį precedentą. Štai kolegos Seimo nariai pasirašo atsisakydami savo pertekliaus, atlyginimo dėl biudžeto, o mes drausdami šią reklamą, kaip jūs puikiai suprantate, prarasime daugybę pinigų iš jos. Gal kaip tik dabar tas momentas, kad mums derėtų stabtelt, bent atidėti kuriam laikui šį draudimą, nes aš bijau, kad pralenksime Europos Sąjungą ir paskui europiečiai uždusę mus ilgai vysis. Ačiū.
Č.BALSYS. Tabako reklama bus draudžiama nuo sausio 1 dienos. To įstatymo pakeitimo nuostatos ne dėl mūsų kaltės nebuvo visiškai įvykdytos iki šio laiko. Tačiau Europos Sąjungos direktyvose yra numatoma, kad reklama jau yra uždrausta per televiziją nuo 1991 metų. Ir jokių lengvatų, jokių, taip sakant, palengvinimų ar kitų lengvinančių aplinkybių draudžiant reklamą Europos Sąjunga nenumato. Tam yra Europos teisės departamento išvada, yra tam tikros direktyvos, tačiau manau, kad tai yra kur kas kenksmingesnis produktas negu alkoholis ir ta šiandien galiojanti nuostata atitinka ir Europos Sąjungos, ir, manau, mūsų Tabako kontrolės įstatymo pagrindus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Ruošiasi A.Matulas.
J.ŠIMĖNAS. Aš noriu paklausti dėl alkoholio ir tabako. Vienas klausimas iš dviejų dalių. Pirmiausia dėl alkoholio. Kaip jūs manote, jeigu būtų privatizuojami alkoholio fabrikai, ar būtų lengviau kontroliuojamos įplaukos į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu, ar sunkiau? Ir antras dalykas. Kaip jūs vertinate dar vieno tabako fabriko statybą laisvojoje ekonominėje zonoje? Ar jums nuo to bus lengviau, ar nepajusite?
Č.BALSYS. Matyt, žiūrint kontrolės aspektu, kontroliuoti ar valstybinę įmonę, ar privačią įmonę turbūt nesudaro didelio sunkumo, nes šiandien sunkiai, tačiau visoms nuosavybės formoms, esančioms alkoholio pramonės įmonėse, įdiegta gana, sakyčiau, patikima apskaitos sistema. Daug pramonės įmonių priešinasi banderolių įvedimui arba jų taros apskaitai, banderolių apskaitos prietaisų įvedimui, prieš banderoliavimo aparatą, po banderoliavimo aparato, patenkant į Lietuvos produkcijos sandėlį ir t.t. Remiantis licencijavimo taisyklėmis žinomi visi judėjimo keliai. Aš manau, kad nuosavybės forma tam neturėtų įtakos. Mes jau turime praktiką. Šiandien iki 22% alkoholinių gėrimų (ir ne tik) gamina ir privačios įmonės. Problemų tikrinimo atžvilgiu ir mokesčių mokėjimo, čia geriau galėtų atsakyti Finansų ministerija, turbūt nėra.
Dėl naujo fabriko statybos. Kiek man žinoma, tai lyg Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bus statoma. Aišku, darbo padaugės, turint galvoje, kaip sunkiai buvo įvedama tvarka dabartiniame “Philip Morris” fabrike.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas. Ruošiasi L.Andrikienė.
A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų Seimo Sveikatos reikalų komitetas šių metų liepos 13 d. analizavo jūsų tarnybos veiklą ir galiu pasakyti, kad išsamiai susipažino su jūsų atliekamais darbais. Galiu teigti ir, atrodo, komitetas tai patvirtino, kad jūsų tarnyba vis dėlto atlieka didelį darbą. Aš norėjau padėkoti jums už atsakymą ponui V.Martišauskui. Tikrai labai šaunu, kad jūs puikiai suvokiate, kad tabakas vis dėlto yra gerokai kenksmingesnis. Noriu paprašyti pono V.Martišausko, kad jis vis dėlto paskaičiuotų, kiek mes prarandame lėšų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, reikia klausti pranešėjo, o ne garbinti V.Martišauską.
A.MATULAS. Minutė nepraėjo. Kiek prarandame lėšų dėl tabako padarytos žalos sveikatai. Aš noriu paklausti, kaip jums vis dėlto pasiseks įgyvendinti šį priimtą įstatymą dėl tabako reklamos, jeigu kolegoms iš kairės nepavyks tas bandymas liberalizuoti reklamą ir nukelti jos galiojimo laiką?
Č.BALSYS. Manau, kad turimos jėgos leidžia užtikrinti dabartinę galiojančią Tabako kontrolės įstatymo nuostatą. Kita vertus, kur kas lengviau kontroliuoti, kai yra draudžiama, negu yra palikta daug, sakyčiau, tokių properšų, kur galima vienaip ar kitaip traktuoti, apeiti įstatymą ir t.t. Nemanau, kad tai būtų didelė problema.
PIRMININKAS. Seimo narė L.Andrikienė. Ruošiasi M.Šerienė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis direktoriau, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba vykdo alkoholio ir tabako gamybos didmeninės prekybos bei importo licencijavimą ir kontrolę. Todėl prašau jūsų atsakyti. Pirma. Kokios buvo alkoholio ir tabako importo tendencijos per ataskaitinį laikotarpį, t.y. per 11 šių metų mėnesių? Antra. Kaip alkoholio ir tabako importas yra reguliuojamas akcizo mokesčiais? Prašyčiau jus palyginti šių produktų ar šių gaminių akcizus Lietuvoje su Latvijos ir Estijos akcizų dydžiais. Ačiū.
Č.BALSYS. Labai platus klausimas. Tendencijos yra tokios, kad šiais metais tiek importuoti alkoholiniai gėrimai, tiek Lietuvoje pagaminti gėrimai mažėjo palyginti su 1998 metais. Tačiau importuoti alkoholiniai gėrimai mažėjo mažesniu tempu negu Lietuvoje pagaminami alkoholiniai gėrimai.
PIRMININKAS. Apie kainas jūs kalbate.
Č.BALSYS. Ne apie kainas. Aš kalbu apie kiekius. Jeigu gerai supratau, tai klausimas buvo apie kiekius. Pastaruoju metu tiek vidaus gamybos, tiek importinių alkoholinių gėrimų realizavimas dėl sumažinto akcizo gana sparčiai auga ir didėja. Akcizai nėra mūsų tarnybos prerogatyva, tačiau dėl intereso kaip tokio (aš domiuosi tais klausimais), tai yra numatyti ne tik akcizai, bet yra ir muitai. Akcizai ir įvežamai, ir Lietuvoje gaminamai produkcijai yra vienodi. Nėra jokios diskriminacijos akcizų atžvilgiu. Tačiau kai kurioms alkoholinių prekių grupėms yra numatyti muitai. Pavyzdžiui, salykliniam alui yra numatytas autonominis 20% muitas, konvencinis – 15%, preferencinių muitų su Europos Sąjungos šalimis bei Latvija muitų nėra. Vynams iš šviežių vynuogių, įskaitant ir pastiprintus vynus, nei autonominio, nei konvencinio, nei preferencinio muito nėra. Aš manau, kad tai yra teisinga, nes pagrindinę Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatą – skatinti silpnų alkoholinių gėrimų vartojimą – tai ir atitinka. Tačiau yra muitai stipriems alkoholiniams gėrimams, tai degtinei, viskiui, konjakui, brendžiui ir panašiai. Autonominis muitas sudaro 100%, konvencinis – 50%, preferencinis, kaip minėjau, su kai kuriom šalim yra nulinis. Nors tai yra labai plati tema, jeigu gerbiamąją Seimo narę domintų, aš galėčiau suteikti kitu laiku kur kas platesnę informaciją.
PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė. Ruošiasi R.Melnikienė.
M.ŠERIENĖ. Pone Balsy, jūsų vadovaujamos tarnybos nuostatų 5.11 punktas skamba taip: “Tarnyba vykdo alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo monitoringą”. Ir dar noriu pasiremti 5.15 straipsniu: “Rengia ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms dėl alkoholio ir tabako kontrolės politikos formavimo, jos įgyvendinimo”. Įdomu, ar mes galime susipažinti su to jūsų vykdomo monitoringo suvestine, ar galėtumėt pateikti Seimui? Žinau, kad prieš pateikiant ponui A.Čaplikui įstatymą dėl alkoholio monopolio panaikinimo jūs nieko nebuvot svarstę ir nieko nebuvot sprendę dėl alkoholio politikos. Ar jūs galėtumėt pateikti Seimui (na, ne šiandien, rytoj) savo pasiūlymus dėl to dar kartą rengiamo teikti projekto?
Č.BALSYS. Mūsų tarnybos tikrai niekas neprašė. Mes niekam oficialiai ir neoficialiai neteikėm informacijos dėl privatizavimo, kadangi tai yra ne mūsų veiklos sritis, yra šeimininkai – Žemės ūkio ministerija, Turto fondas, Vyriausybė. Ir todėl tokią informaciją teikti – tai galėtų būti tiktai mano vieno, ne tarnybos, o mano asmeninė nuomonė, ką aš apie tai mąstau.
Dėl pirmojo klausimo, monitoringo. Mes turim duomenis, turim pardavimo analizę tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse, kiek sugebam surinkti, mes turim realizaciją, pradedant 1980 metais, kiek yra parduota alkoholinių gėrimų Lietuvoje, turim informaciją, kiek yra per pastaruosius metus parduota kaimyninėse šalyse, daugelyje Europos Sąjungos šalių, kiek yra suvartojama alkoholinių gėrimų, turime gamybos duomenis, pradedant nuo 1980 metų, kiek Lietuvoje buvo pagaminta alkoholinių gėrimų ir t.t. Tai mes tvarkome taip, kaip yra numatyta nuostatuose. Ir jums pageidaujant tą galėtume mes padaryti apibendrintai, suvestinę medžiagą pateikti rytoj. Mes žinom, kiek Lietuvos pramonė kas savaitę parduoda ir pagamina alkoholinių gėrimų.
PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi S.Slavickas.
R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, vieną iš savo pranešimo dalių jūs skyrėte baudoms, kurias surinkote į valstybės biudžetą. Ir susidarė įspūdis, lyg pagrindinė jūsų įstaigos funkcija yra bausti. Tai aš ir norėčiau apie tas baudas paklausinėti.
Visai neseniai labai plačiai spaudoje buvo aptartas toks atvejis, kai kompanija Naujųjų metų proga išsiuntinėjo šampanizuoto vyno butelius savo klientams, tokiu būdu pasveikindama juos su artėjančiais Naujaisiais metais. Jūs nubaudėt juos labai didele bauda, berods, 50 tūkst. Lt (aš gal klystu). Norėjau paklausti, kokią žalą ir kam ta kompanija iš tikrųjų padarė – valstybei, visuomenei, vartotojams? Ir dar norėčiau paklausti. Jeigu, pavyzdžiui, koks nors Seimo narys padovanos šampano butelį savo kolegai arba savo draugui, arba penkiems draugams, arba dešimčiai draugų po butelį, ar tai taip pat bus platinimas ir kokia bauda mes būsim nubausti?
Č.BALSYS. Nėra tikslas bausti. Mūsų tarnybos tikslas nėra surinkti kuo daugiau pinigų. Kaip aš minėjau, nubausti 392 ūkio subjektai. Kai kurių ūkio subjektų apyvarta yra nuo 100 iki pusės milijardo, o galima bausti pagal įstatymą iki 5% nuo apimties, tai galima apskaičiuoti, kad jeigu apyvarta – 400 mln., 5% bus 20 mln. suma. Baudos visiškai nėra tikslas, jos skiriamos, sakykim taip, sveiko proto ribose, vadovaujantis sveika logika, ne dėl to, kad ta įmonė žlugtų, nors faktiškai tokių baudų skyrimas yra analogiškas įmonės uždarymui. Kompanijai (…) už šampaną buvo skiriama bauda ne už tai, kad ji dovanojo, ne už tai, kad ji skatina savo ūkinę veiklą, bet už tai, kad ji laikė, saugojo alkoholinius gėrimus ne licencijoje nurodytoje vietoje, o licencijos ji neturėjo, savaime aišku, ji negalėjo jo saugoti ir laikyti. Aš manau, įstatymas yra taikomas juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys, jeigu man dovanotų ir aš priimčiau, matyt, aš nepažeisčiau Alkoholio kontrolės įstatymo jokiais aspektais.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Paskutinis trumpas klausimas, trumpas atsakymas.
S.SLAVICKAS. Gerbiamasis direktoriau, dėl stabilios padėties rinkoje į Lietuvos tabako sektorių yra pritraukta per 63 mln. JAV dolerių užsienio investicijų. Šiuo metu Vyriausybė siūlo padidinti akcizą cigaretėms. Tačiau pateiktame projekte šis didinimas numatytas ne staigus, bet dviem etapais. Noriu paklausti, kada lengviau kontroliuoti tabako rinkos vystymąsi ir kontrabandą – ar esant staigiam mokesčio padidėjimui, ar etapais? Ačiū.
Č.BALSYS. Turbūt ne vien tiktai kontrolė. Jeigu tai nestaigus mokesčio padidėjimas, tokiu atveju, aš manau, yra eliminuojama didesnė kontrabandos ir nelegalios gamybos arba prekybos tikimybė. Staigus šuolis niekada nebūna geras.
PIRMININKAS. Dėkoju, pone direktoriau. Sėkmės darbuos ne tik baudžiant.
Č.BALSYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Baigiame pokalbį su Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriumi ponu Č.Balsiu ir einame dirbti kitų darbų.
Civilinio kodekso 7 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2068*. Visuomenės informavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2069* (svarstymas)
Kaip ir esame sutarę, 2-7a ir 2-7b klausimai bus svarstomi 16.30 val. Turbūt niekas dėl to neprieštarauja, nes tai sutarta jau anksčiau. Civilinio kodekso 7 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2068 ir Visuomenės informavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2069. Svarstymas. Pagrindinis komitetas, svarstant šiuos projektus, buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Suteikiu žodį komiteto pranešėjui P.Katiliui.
P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gal aš kalbėsiu dėl abiejų šitų įstatymų.
PIRMININKAS. Gal kolegos neprieštaraus, kad mes dėl jų abiejų galėtume kalbėti, nes esmė panaši, pataisos irgi. Taigi P.Katilius.
P.KATILIUS. Ačiū. Nors pakeitimai yra nedideli, tačiau komitetas atidžiai svarstė, buvo surengti klausymai dėl abiejų šitų įstatymų pakeitimų. Išklausėm įvairių organizacijų, teisminių institucijų nuomones. Komitetas savo posėdyje nutarė pritarti abiem šiems projektams, nes teisiniu požiūriu jie atitinka visas normas.
Kokia šių pakeitimų esmė? Visiškai nesukėlė jokių ginčų tai, kad šiais pakeitimais buvo siekiama suvienodinti Civilinio kodekso 7 ir 71 straipsnių pavadinimus su Visuomenės informavimo įstatymu, vietoje žodžių “masinės informacijos” 7 straipsnyje, antrojoje ir ketvirtojoje dalyse, įrašyti žodžius “visuomenės informavimo”, taip pat visur kitur, kur tie žodžiai buvo. Ir kitas pakeitimas, kuris atsispindi Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme, – tai buvo viršutinės ribos – 10 tūkst. Lt už padarytą žalą. Jeigu žiniasklaidoje ar kitokiais visuomenės informavimo atvejais apie asmenį be jo sutikimo yra paskleista neatitinkanti tiesos informacija, tokiu atveju teismas, spręsdamas bylas, turėjo laikytis tos ribos – ne daugiau 10 tūkst. Tas pat yra Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme, tik Civiliniame kodekse ribos buvo nuo 500 iki 10 tūkst., o Visuomenės informavimo įstatyme viršutinė riba – 10 tūkst. Lt.
Papildomai norėčiau pasakyti, kad daugelis, kurie svarstė ir su kuriais kalbėjomės per klausymus, neteisingai įsivaizduodavo ir vadindavo tai bausme. Iš tikrųjų tai yra netiesa. Tai yra žalos atlyginimas už tokiu būdu padarytą asmeniui orumo įžeidimą, todėl ir nėra kitos išeities – yra vertinama piniginiu dydžiu. Daugelyje valstybių (jūs čia turite pridėtą medžiagą, išplatintą visiems Seimo nariams) tokios ribos arba yra daug didesnės, arba jų visai nėra.
Norėčiau atkreipti dėmesį į Civilinio kodekso, naujojo Civilinio kodekso, rengimo grupės išvadas, kad tai atitinka naujojo kodekso rengimo dvasią. Naujajame kodekse, kai mes jį svarstysime, nuostata, kad tokių ribų nebūtų, bus įteisinta. Aš manau, kad buvo be pagrindo baiminamasi, jog tokiu būdu gali būti žlugdomi žiniasklaidos leidiniai arba tos įstaigos, kurios tuo užsiima. Aš manau, kad tai yra be pagrindo, nes pirmiausia reikėtų nedaryti tokios žalos, kuri, aš manau, net negali būti įvertinama pinigais. Tai viena. O antra – įstatymas numato visai kitą lengvą galimybę: jeigu paaiškėja, kad tai yra netiesa, ir pataiso, vėliau atsiprašydami arba paneigdami paskleistą netiesą, tokios bausmės nėra arba jos gali išvengti.
Buvo pasiūlymų, kad galbūt to įžeisto asmens galimybes duoti į teismą reikėtų reguliuoti žyminio mokesčio dydžiu. Jeigu yra prašomas didesnis žalos atlyginimas, tai ir didesnį žyminį mokestį reikia mokėti arba kad būtų vertinama pagal leidinio egzempliorių skaičių, kapitalą, apyvartą. Jeigu leidinys turi nedaug egzempliorių ir ta informacija paskleista… arba yra mažos pajamos. Tie dalykai kaip tik ir atsispindi šiame įstatyme. Aš manau, pakeitus ribas, pašalinus tą ribą ir palikus teismui vertinti tą padarytą žalą būtų teisingiausia. Šiuo atveju mes suteikiame didesnes galimybes teisėjui, neįspraudžiame jo į kokius nors rėmus. Neseniai mes tai darėme taisydami Baudžiamąjį kodeksą. Daugelyje Baudžiamojo kodekso straipsnių už nusikaltimus panaikinome žemiausias ribas. Taigi taip pat atlikome ir tuos pakeitimus. Manau, kad šiems abiem įstatymo projektams reikėtų pritarti.
Mes gavome (dabar ir visi Seimo nariai turi) ponios R.Melnikienės pataisas, kuriose yra siūloma palikti ir žemiausią, ir aukščiausią ribą, tačiau kitokią. Komitetas šitų pastabų, pataisų nesvarstė, todėl, šiaip ar taip, dėl to turėtų apsispręsti Seimas. Ačiū. (Balsas salėje) Gal ponia G.Imbrasienė galės papildyti, aš dabar neišgirdau, ką pasakėte.
PIRMININKAS. Taigi, kolegos, pagrindinio komiteto išvada yra pateikta. Teigiamas požiūris į šio įstatymo projektus, galima sakyti, visuotiniu frakcijų susitarimu. Visuotiniu frakcijų atstovų susitarimu dabar diskusijos. V.Andriukaitis pirmasis kalba frakcijos vardu. Taigi 7 minutės. Paskui kalbės A.Stasiulevičius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mielieji kolegos, aš esu įsitikinęs, kad viską, ką reikia daryti arba keisti, reikia iš tikrųjų daryti laiku. Visuomenės informavimo įstatymo pataisų yra tikrai daug. Tas pataisas tikrai reikėtų daryti. Vienas iš svarbiausių šiandien yra antimonopolinių priemonių apibrėžimas ir įvedimas į visuomenės informavimo rinką. Pabrėžiu – antimonopolinių priemonių, kurias 1994 m. ar 1995 m., aš neatsimenu, kada mes priiminėjome šį įstatymą, buvau teikęs Seime ir kurios buvo atmestos. Tų antimonopolinių priemonių aktualumas dabar akivaizdus. Tai yra tikrai rimtos pataisos. Lygiai taip pat turėtų turbūt būti rimtos pataisos galvojant apie didesnes Spaudos rėmimo fondo funkcijas ir galimybes, nes iš tikrųjų šiandien laikraščių kainodaros politika iš viso nesuprantama – laikraščių neįperka didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, tiražai maži. Tikrai galėtume pagalvoti po 10 metų, kokia pas mus yra visuomenės informavimo rinkos situacija.
Kita vertus, matome labai įvairias elektroninės žiniasklaidos, kabelinės ir kitų tendencijas, matome koncentracijos tendencijas, kurios yra sudėtingos ir kelia nerimą. Ir štai Seimas tų svarbiausių dalykų nesvarsto. Nesvarsto ir Nacionalinio radijo ir televizijos problemų, nesvarsto Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos formavimo principų ir pagrindų, nesvarsto, kaip padėti, kad visuomenės informavimas taptų objektyvesnis ir nebūtų priklausomas nuo tų reklamos užsakovų, nuo pinigų, nuo daugelio kitų dalykų. Mes matome labai sudėtingą žiniasklaidos vaizdą. Netgi išgyvename jau tokį laikotarpį, kada žiniasklaidos atstovai ima viešai kariauti vieni su kitais. Paskaitykite dienraščius ir pamatysite, kas darosi. Akivaizdu, kad vyksta karas dėl rinkos, kaunamasi dėl išgyvenimo, dėl daugelio kitų dalykų.
Ir štai esant šioms visoms rimtoms problemoms mes imame svarstyti klausimą, kuris yra, atleiskite, bet šiandien, na, ne pats svarbiausias. Kita vertus, imame svarstyti netgi įrodydami, kad štai yra rengiami nauji Civilinio proceso ir Civilinis kodeksai, kuriuose bus svarstomos tos problemos. Galbūt jas tikrai bus galima ten aptarti, bet, nepataisydami to, šiandien pasiskubinkime pakeisti vieną kitą straipsniuką, vieną kitą normą, konceptualiai neatsakydami. Tai kam dėl tų nedidelių detalių reikia skubėti, kai visas bendras vaizdas, bendras Civilinio kodekso rūmas nėra priimtas? Vadinasi, tokiu atveju mes duodame patys peno ir labai lengvai maitiname, kad štai atseit norima susidoroti su žiniasklaida. Mes patys tam duodame peno.
Kita vertus, aš ne vieną kartą per 10 metų stebiu sprendimus, kurie yra priimami ne laiku. Ne laiku buvo priimtas sprendimas dėl Biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo įstatymo. Jis buvo 1996 m. vasarą labai sunkiai priimtas po trejų metų darbo. Po to 1996 m. rudenį jis buvo sustabdytas ir atidėtas iki šios dienos. Ir mes vėlgi matome situaciją, kai baigiantis kadencijai staiga valdančioji dauguma ima daryti keistus Brauno judesius ir pati sau pakiša, na, tokią meškos paslaugą.
Galima būtų šiandien įvairiai traktuoti pono P.Katiliaus ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tiksliau, A.Stasiulevičiaus siūlomas pataisas, kad štai kitose šalyse yra nereglamentuojama, kitose ribojama. Yra įvairiai, bet galima atkreipti labai rimtą dėmesį į tai, kad šiandien, kai yra toks jautrus klausimas, galima sulaukti ir labai neigiamų tos pataisos padarinių. Kas uždraus šiandien iškelti baudžiamąją bylą, priteisti didelę pinigų sumą ir sužlugdyti dienraštį? Niekas. Ar pasitikėjimas telefonine teise išnykęs? Telefoninė teisė egzistuoja. Prokuratūros darbas yra, švelniai tariant, neefektyvus. Iš viso aš nežinau, ką generaliniam prokurorui po tokių šaldytuvų istorijos apskritai reikėtų daryti. Tai demonstruoja vieną tendenciją – teismuose irgi tendencijų yra.
Tai gal tikrai nedarykime šiandien to, ko nereikia daryti, neženkime žingsnių ne laiku. Kita vertus, šiandieninė reglamentacija yra pakankamai didelė bausmė. Man pačiam teko tris kartus bylinėtis. Čia, gaila, nėra pono L.Sabučio, jis tuomet buvo “Lietuvos aido” atstovas teismuose, ir mes vieną bylą baigėm taikos sutartim, kitą bylą laimėjom, trečią vėl laimėjom, bet viso to proceso metu aš supratau vieną dalyką – svarbiau laimėti moralinę pergalę, ir to visiškai užtenka, negu skubėti keisti tas žirkles, tas materialinių nuobaudų ribas, kurios tikrai šiuo atveju esmės nekeičia. Socialdemokratų frakcijoje mes diskutavome vakar ir, mūsų nuomone, šios pataisos daromos ne laiku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau dėmesio!
V.P.ANDRIUKAITIS. Todėl mes siūlome atidėti šį klausimą, tiesiog jį svarstyti visai kitu kontekstu, svarstyti kartu su Žurnalistų sąjunga, svarstyti kartu su visomis suinteresuotomis pusėmis. Svarstyti su Seimo kontrolieriais, su lyčių lygių galimybių kontrolieriumi, neskubėti. Čia jokio degančio klausimo nėra. Ir bendrai nuspręsti, kokie galimi optimaliausi sprendimai. Šiandien tikrai tai nėra svarbiausias klausimas, dėl kurio reikėtų laužyti ietis ir juo labiau reikėtų sukelti patį baisiausią dalyką – įtarumo atmosferą visuomenėje, kad kažkas su kažkuo nori susidoroti. O panaikinus tas žirkles tokia tikimybė išlieka.
Socialdemokratų frakcija siūlo atidėti šį klausimą ir svarstyti Civilinio kodekso rėmuose, bet svarstyti kartu su žiniasklaidos atstovais, ir jeigu iš tikrųjų reikia, priimti naujas redakcijas. Bet tai galėtų padaryti iš esmės kitas Seimas esant visiškai ramiai atmosferai, kai būtų galima tikrai turėti gerą pasitikėjimo kreditą. O dabar mes nepritariame pataisoms.
PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys A.Stasiulevičius. Ruošiasi A.Patackas. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos! Taip pat ir mano broliai konservatoriai, jeigu dar kas gali klausyti ir girdėti.
Taigi A.Stasiulevičius. 5 minutės.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to, ką pasakė gerbiamasis V.Andriukaitis. Norėčiau pabrėžti, kad komitetas organizavo viešus klausymus, kuriuose dalyvavo visi norintys ir suinteresuoti asmenys, netgi kai kurių redakcijų atstovai atvažiavo iš kitų miestų. Svarstomos įstatymo pataisos sukėlė didelį atgarsį tarp visų visuomenės informavimo priemonių, tačiau vienintelis oponentų argumentas prieš yra būgštavimas, kad naudojantis tokiomis pataisomis galima pradėti ekonominį žiniasklaidos žlugdymą. Juk nekalbama apie būtinybę tobulinti savireguliavimo mechanizmą, pamirštama, jog visuomenės informavimo priemonių laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens garbės, orumo ar privataus gyvenimo neliečiamumo, tai yra vertybių, kurias gina mūsų Konstitucija.
Diskutuojant dėl naujojo Baudžiamojo kodekso daugelis akcentuoja, kad būtina liberalizuoti bausmių sistemą ir suteikti teismams didesnę bausmių skyrimo pasirinkimo laisvę, kartu ir galimybę objektyviau bei tobuliau vykdyti teisingumą. Tačiau kai kalbama apie dabar svarstomas pataisas, kai kas šiuos argumentus stengiasi pamiršti.
Kalbant apie žiniasklaidos ekonominio žlugdymo galimybes būtina pabrėžti, kad galiojančiuose įstatymuose pakanka saugiklių, kad to neįvyktų. Civilinio kodekso 71 straipsnio antrojoje dalyje įvardyta, kad “teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes”.
Civilinio proceso kodekso 11 straipsnio septintojoje dalyje nurodoma, jeigu įstatymas ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus spręsti palikta teismui, teismas privalo šiuos klausimus spręsti vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei Jungtinėje Karalystėje, nei Prancūzijoje ar Lenkijoje bei kitose šalyse, kuriose nenustatyta ieškinių riba garbės ir orumo bylose, nekyla abejonių dėl teismų kompetencijos. Taigi manau, kad ir mūsų teismai pakankamai protingi, jog atskirtų pelus nuo grūdų. Be to, ir pačiame Visuomenės informavimo įstatyme, jo 21 straipsnyje kalbama tik apie tuos viešosios informacijos rengėjus, kurie, paskelbę žinomai tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias garbę ir orumą, atsisako jas paneigti. Todėl manau, kad jokio pasikėsinimo į žiniasklaidą, į jos ekonominius pagrindus šiuo metu nėra.
Gerbiu kitaip manančių nuomonę, tačiau susipažinęs su gerbiamosios R.Melnikienės šiandien įregistruotu pasiūlymu noriu pasakyti, jog šio pasiūlymo realizavimas reikštų žingsnį atgal nuo teisingumo principo arba, kitaip sakant, tūpčiojimą vietoje atsižvelgiant į infliaciją. Klausymų metu, taip pat komitete svarstymo metu buvo tokių panašių pasiūlymų ir iš kitų komiteto narių, tačiau komitetas jiems nepritarė, ir balsavimas buvo pakankamai vieningas: 7 – už, 1 – prieš. Taigi siūlau pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį A.Patacką, skiriu jam 5 minutes. Ruošiasi J.Razma.
A.V.PATACKAS. Aš atsimenu vieną epizodą, kai ką tik pasirodė laikraščio “Respublika” pirmasis numeris. Tame numeryje buvo viena nuotrauka – trys miegantys storuliai. Tuo metu, jeigu prisimenate, buvo dar LTSR, dar nebuvo Nepriklausomybės, nebuvo Kovo 11-osios. Tie trys miegantys storuliai čia kažkur tribūnoje buvo tuometiniai LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Mes pasižiūrėjome į tą nuotrauką, pasijuokėme, žinoma, buvo labai linksma, bet baigėsi tuo, kad vienas iš tų žmonių, pamatęs nuotrauką, gavo širdies smūgį ir numirė. Laisvosios spaudos pradžia taip buvo pakrikštyta, taip paskui viskas ir tęsėsi. Ir tęsiasi iki dabar, kol užsimezgė toks mazgas, kad kito būdo, kaip yra pasiūlyta bent bandyti tai juridiškai ir teisiškai sustabdyti, nėra.
Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad garbė ir orumas neturi kainos. Tai yra tos vertybės, kurių niekaip negali įvertinti, nors mūsų visuomenėje pasigirsta, kad aš šito nedaryčiau, o už tiek… Yra net toks ciniškas posakis: “Ko negali pinigai, tą gali dideli pinigai” ir t.t. Bet visa tai yra netiesa. Tiesa yra ta, kad nei garbės, nei orumo neįmanoma nupirkti už jokias materialines gėrybes. Taigi jų negalima įkainoti. Jeigu jų negalima įkainoti, vadinasi, jų kaina yra begalinė. Jeigu jų kaina yra begalinė, vadinasi, taip ir turi būti. Ir morališkai, ir juridiškai yra teisinga, kad čia negali būti jokio apribojimo. Kas yra tas teisėjas, kuris pasakys tą sumą, aš nenorėčiau būti jo vietoje, bet kokiu atveju tas teisėjas… Neturiu iliuzijų dėl mūsų teismų, jie nėra tokie, kokie turėtų būti, bet kito būdo bent Seimui įmanomomis priemonėmis sutrukdyti besitęsiantį blogį nėra. Turiu galvoje, mes jau išbandėme su tais 10 tūkst. ir pamatėme (čia buvo daug sakytojų, kad čia taip turi būti ir t.t.), kad tie 10 tūkst. virto tiesiog pasityčiojimu. Koks nors magnatas meta 100 tūkst. ir sako: “Rašyk keturis straipsnius”, jis iš anksto už juos sumoka, o paskui dar iš tavęs išsityčioja. Šitaip pažaidę pamatėme, kad anas kelias niekur neveda. Pabandysime šį kelią, jis yra tik juridinis ir, aišku, nieko neišspręs, bet galbūt bent vieną kitą mėgėją viešai dergti, viešai demonstruoti savo chamiškumą šiek tiek ir sustabdys. Neturiu iliuzijų, kad po to pagerės mūsų visuomenės mikroklimatas ir t.t.
Vienas iš paskutiniųjų poterių, jeigu leisite, tai vieną savaitgalį mačiau moterėlę, ko gero, einančią iš bažnyčios. Švariai, tvarkingai apsirengusi. Ji prie kiosko sukrapštė kelis litukus, galvoju, ką ji pirks, ir nusipirko “Lietuvos žinias”. Po dabartinės Lietuvos simbolio – davatkėlė, perkanti “Lietuvos žinias”… Komentarai dėl to nereikalingi, tai yra tas taškas, kuriame mes esame. Kaltos abi pusės: kalta žiniasklaida, kalti ir tie, kurie ją perka. Ir tai, ką mes šiandien darome, yra labai šiurkšti ir labai netobula, bet teisinga priemonė, todėl ją reikia įvykdyti.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo kanclerį J.Razmą. Ruošiasi R.Smetona.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, čia jau buvo pranešta, kad mūsų frakcija vakar svarstė šį projektą. Gaila, aš asmeniškai negalėjau dalyvauti posėdyje. Dauguma frakcijos narių, atrodo, 22, balsavo pritardami šiam projektui, 13 turėjo kitokią nuomonę. 22 bet kuriuo atveju nėra absoliuti dauguma mūsų frakcijos narių. Aš čia mėginsiu gal daugiau atstovauti mažumos nuomonei ir pareikšti kelias abejones dėl būtinumo čia šiandien skubiai pritarti tam projektui.
Jeigu žvelgtume į šį projektą teisininko profesionalo žvilgsniu, matyt, jis yra labai normalus, teisiškai nepriekaištingas. Matyt, panašių įstatymų, kaip jūs galėjote sužinoti iš Seimo Informacijos analizės skyriaus pažymos, yra ne vienoje demokratinėje šalyje ir niekas ten dėl to nedaro jokios problemos. Šia prasme aš visiškai suprantu tuos kolegas, kurie ramiai siūlo pritarti tam projektui, kurie sako, kad nebus tikslu kaip nors nustatyti garbės ir orumo ribą pinigais, reikia palikti tai spręsti teismams, kurie vykdo teisingumą. Kita vertus, mes matome, kad žiniasklaidos atstovai dėl šio projekto yra šiek tiek sunerimę. Aš lyg ir nematyčiau objektyvių priežasčių tokiam nerimui. Jeigu pasižiūrėsime į tą pataisą, tai mes matysime, kad bauda iš tikrųjų gali grėsti tik tada, kai yra nepaneigiamos asmens garbę ir orumą žeminančios žinios, bet sunku pasakyti, kokių vis dėlto nuogąstavimų žiniasklaidos atstovai čia turi. Ta aplinkybė, kad vis dėlto šiokio tokio neišsiaiškinimo, nesusikalbėjimo šioje vietoje esama, mane lyg ir verstų siūlyti šiandien dar nebalsuoti pritariant po svarstymo, bet gal padaryti pertrauką ir pasikalbėti su žiniasklaidos organizacijomis, kur vis dėlto yra, jų manymu, tie pavojai ir kodėl jie taip nuogąstauja dėl šio, atrodytų, normalaus įstatymo projekto. Ačiū. Aš matau, gaunu perspėjimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbant teisine kalba, jausmus dedame į šoną. Kolegos, kurie dabar replikuoja. Kviečiu į tribūną R.Smetoną. Ruošiasi R.Melnikienė.
R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, gaila, kad šių įstatymų projektų svarstymas vyksta, mano manymu, tam tikros priešpriešos, tam tikro konflikto tarp dalies politikų ir visuomenės informavimo priemonių sąlygomis. Aš kalbu apie spaudos, televizijos, radijo pateikiamas žinias apie politikų ir kitų įžymybių žygius ir pergales bei apie tų įžymybių reakciją į tuos aprašymus ir parodymus. Turbūt būtų sunkoka paneigti, kad šie įstatymų projektai, be kito ko, yra taip pat ir konkreti reakcija, išraiška, atsakymas arba kerštas. Kolegos A.Patacko kalboje tai buvo gana aiškiai pademonstruota. Tai visai suprantama. Manau, kad ir daugelis garbingų visuomenės informuotojų, pabrėžiu, garbingų visuomenės informuotojų, taip pat turėtų sutikti, kad kartais informuojant peržengiamos elementariausios ir visų pripažintos moralės, padorumo ribos, kad žmogui padaroma tikrai pinigais sunkiai įvertinama arba iš viso neįvertinama žala. Štai šioje aplinkoje, šioje situacijoje tų pataisų svarstymas iš tiesų yra labai sudėtingas, todėl jų priėmimas, mano manymu, būtų ne laiku. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į jus ir siūlau dar toliau pasvarstyti. Galbūt ta įstatyme numatyta kompensacijos riba turėtų būti didesnė, ne 10, o gal 30, gal 50 tūkstančių? Galbūt ta kompensacija galėtų būti skaičiuojama nuo visuomenės informavimo priemonės metinės apyvartos, kokia nors maksimali dalis ar procentas?
Aš pasisakau prieš ribos panaikinimą. Nors ir labai, kiek galima ar įmanoma, gerbiu Lietuvos Respublikos teismus ir žinau, kaip valstybė atlygina jiems už jų sunkų ir sąžiningą darbą, vis dėlto nesu kupinas tokio didelio pasitikėjimo mūsų teismų objektyvumu, koks čia kartais būna minimas dėl šio įstatymo. Todėl aš siūlau, iki bus priimtas naujas Civilinio kodekso projektas, pateiktas čia, apsvarstytas ir priimtas, kuriame taip pat turėtų būti ši tema aptariama ir nustatoma ta norma, iki kol bus priimtas Civilinis kodeksas, aš siūlau daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Komitetams, rengusiems projektus, kruopščiau ir objektyviau įvertinti visus siūlymus, visuomenės informavimo priemonių atstovams siūlau ne tik užimti aklos gynybos poziciją, bet ir blaiviai įvertinus padėtį, visas aplinkybes, patiems siūlyti galimus kompromisinius variantus ir tik po to grįžti prie šios temos tolesnio svarstymo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu R.Melnikienę.
R.MELNIKIENĖ. Po pono A.Patacko kalbos pasijutau nesmagiai ir noriu tiesiog atsiprašyti, kad retkarčiais ir aš pavartau “Lietuvos žinias”. Pasirodo, esu dėl to kalta. Na, ką darysi. Taip, pasistengsiu pasitaisyti. Šiandien diskutavusieji išsakė daug įdomių minčių ir daugeliui iš jų aš taip pat norėčiau pritarti. Tačiau kad nesikartočiau, norėčiau pabrėžti tik tokią mintį ir kalbėti kiek galima trumpiau. Ponas A.Stasiulevičius norėjo mus visus, sėdinčius čia, salėje, įtikinti, kad iš tikrųjų tas projektas yra visiškai teisingas ir visuomenė arba žiniasklaida, kurią iš tikrųjų palies šitas įstatymo projektas, yra neteisi sakydama, kad jis apribos žiniasklaidos galimybes. Aš manau, kad labai dažnai Seime kartojasi ta situacija, kai mes priimam įstatymą, didžioji gyventojų dalis arba didžioji dalis tų subjektų, kuriuos palies šitas įstatymas, sako – ne, mums to nereikia. Tačiau mes esam tokie išdidūs ir tokie protingi, kad pasakom: mes esam už jus protingesni, mes labiau žinom, mes geriau žinom, ko jums reikia, ir darysite taip, kaip mes nusprendėm. Aš manau, kad politika tai ir yra didysis menas susitarti ir rasti kompromisus. Visuomenėje tiek daug konfliktų ir susiskaldymų, nesusitaria partijos, nesusitaria žiniasklaida ir politikai, pagaliau nesusitaria tarpusavyje skirtingos valdžios. Aš manau, mes turėtume vis dėlto pradėti rodyti susitarimo pavyzdį. Pritardama tiems, kurie siūlo daryti pertrauką, aš taip pat kalbėdama frakcijos vardu siūlau: susėskime ir dar kartą susitarkime. Iš tikrųjų garbė ir orumas yra neįkainojamas dalykas, kaip pasitikėjimas, kaip meilė, kaip kitos vertybės, kurios yra už rinkos ribos ir iš tikrųjų neturi pinigais išreikštos vertės, t.y. jos neįkainojamos ir labai labai brangios. Tačiau kai mes kalbam apie garbės ir orumo įžeidimą, tai yra susitarimo dalykas, kaip mes atlyginame tą žalą. Tai yra elementarios taisyklės, kurios gali būti vienokios ar kitokios, objektyviai to neapskaičiuosi ir jokiais mokslo metodais to neįrodysi. Man atrodo, kad turėtų būti vienokios taisyklės, kitiems – kitokios. Vadinasi, reikia susitarti. Aš kviesčiau daryti šio įstatymo projekto svarstymo pertrauką, dar kartą susėsti ir parodyti visuomenei pavyzdį, kaip politikai ir žiniasklaida vis dėlto gali rasti kompromisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai baigiamosios diskusijos kalbos. Mes turime dabar susitarti, ką darome su šiais dviem projektais – Nr.P-2068 ir Nr.P-2069. Du kalbėtojai – ponas A.Stasiulevičius, ponas A.Patackas siūlė pritarti po svarstymo, keturi kalbėtojai – J.Razma, R.Melnikienė, R.Smetona ir V.Andriukaitis siūlo daryti pertrauką, tartis dėl R.Melnikienės siūlomos pataisos, tartis galbūt su žiniasklaidos asociacijomis. Kolegos, ar galime sutarti bendruoju sutarimu dėl pertraukos? (Balsai iš salės: ne!) Ne? Dėl vedimo tvarkos R.Smetona.
R.SMETONA. Aš siūlau daryti svarstymo pertrauką Jungtinės frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, ne pirma frakcija jau siūlo tai daryti. Bendro sutarimo nėra? (Balsai iš salės: nėra!)
PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Vienas – už, vienas – prieš. Taigi, kolegos, ar pritarti, ar už pertrauką. J.Karosas. Mėginsiu, kolega, įjungti dar kartą. Seimo narys J.Karosas. Kolega, jungiu trečią kartą. Nenori jūsų niekaip priimti…
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pertrauka šiuo atveju iš tiesų būtina. Aš palaikau tą idėją dėl tos paprastos priežasties, kad tokių klausimų mes negalime spręsti įprasta mūsų Seimui jėga. Klausimas labai delikatus, argumentų yra įvairių. Bet, mano galva, argumentų už tai, kad tokia pataisa nebūtų priimta, yra daugiau. Jeigu mes taip smarkiai ginčijamės, būtų nekorektiška šitą klausimą tokiu būdu užbaigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, kompiuteris vėl mėgina strigti. Taigi prieš pertrauką ir už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, na, buvo labai įdomu klausyti argumentų prieš: tai ne laikas, tai kažkas kliūva, tai galima ieškoti susitarimų. Logika labai paprasta. Aš nesuprantu, kaip nesuprantama. Ar šitas įstatymas kenkia nors kokiai žiniasklaidai, kuri rūpinasi skleisti tiesą? Ne. Ar jis kliūva nors kokiai žiniasklaidai, kuri netyčia apsirinka? Ne. Ar jis kliūva nors kokiai žiniasklaidai, kuri tyčia apsiriko, o po to atsiprašė? Irgi ne. Jis kliūva tik tiems, kurie minta iš šmeižtų, kurie korumpuoti, ima korupcinius pinigus ir šmeižia. Tai štai – arba Lietuvoje jie turi patys atsakyti, arba turi subankrutuoti. Bet Lietuva turi būti švari, be iš šmeižtų mintančios žiniasklaidos. Todėl siūlau dabar svarstyti ir pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, o aš kviečiu grįžti prie juridinių argumentų dėl šių visiškai juridiniu pagrindu atsiradusių įstatymų projektų. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės. Kolegos, dėmesio. Ar galime balsuoti alternatyviai? Siūlymas yra pritarti po svarstymo ir siūlymas daryti pertrauką. Ar galime alternatyviai balsuoti? Kolegos, registruojamės. Pritariantys po svarstymo – už, manantys, kad reikia daryti pertrauką, svarstymo pertrauką, manantys, kad reikia daryti svarstymo pertrauką, ji nėra kol kas apibrėžta, 153 straipsnio ketvirtoji dalis, nėra apibrėžiama, iki kada reikėtų daryti… Kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Aš prašyčiau dar kartą dėmesio. Balsuojantys už parems pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, kad šiam projektui, pirmiausia Civilinio kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, taip pat lydimajam projektui būtų pritarta po svarstymo. Balsuojantys prieš palaikys kelių frakcijų nuomonę, kad reikia daryti svarstymo pertrauką. Susilaikiusių, kolegos, neskaičiuosiu. Skelbiu balsavimo pradžią.
Už – 34, prieš – 32. Gerbiamieji kolegos, projektams pritarta po svarstymo. Ir dabar einame prie R.Melnikienės pataisų. (Balsai salėje) Kviečiu į tribūną… Gerbiamieji kolegos, kancleris J.Razma yra visiškai tikslus. Mūsų užsiregistravo 71 ir nėra daugumos. Taigi… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar kartą registruotis, ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, skelbiu naują balsavimą. Kolegos, prašom registruotis ir užsiregistravę visi dalyvaujate balsavime. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.
Kolegos, užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsuojantys už, gerbiamieji kolegos, pritars komiteto siūlymui pritarti po svarstymo, balsuojantys prieš pritars siūlymui daryti pertrauką. Balsuoti pradedame, kolegos.
Gerbiamieji kolegos, už – 36, prieš – 34, trūksta dviejų balsų, gerbiamieji kolegos. Gerbiamieji kolegos, balsavime dalyvavo 70 Seimo narių. 70 Seimo narių dalyvavo balsavime, 36 – už, 34 – prieš, pritarta po svarstymo, kolegos. Ir einame prie pataisų. Balsavo 70 Seimo narių. (Triukšmas salėje) Taigi toliau, kolegos. Aš kviečiu į tribūną pranešėją P.Katilių. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, pritarta po svarstymo. P.Katilius.
P.KATILIUS. Aš dar kartą norėčiau pasakyti, nors čia jau buvo pasakyta, kad komitete svarstant ir klausymų metu tokioms pataisoms, kad būtų įrašytos kokios nors ribos, galbūt ir labai panašios, kaip čia siūlomos, nebuvo pritarta. Ir komitetas siūlo priimti tokį įstatymo projektą, kokį teikia Seimo narys A.Stasiulevičius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, abejojantiems dėl teisėtumo skaitau Statuto 143 straipsnį: “Visi sprendimai įstatymo projektų pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma.” Balsavo 70, 36 buvo už tai, kad pritartume po svarstymo. Dėl vedimo tvarkos V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš šiuo atveju tikrai kalbėsiu dėl vedimo tvarkos. Esant tokiam subtiliam klausimui, kai tokia minimali balsų persvara, labai minimali, klausimas iš tikrųjų pakankamai delikatus, na, reikia dabar po tų minimalių 2 balsų išsakytų argumentų tokį, sakyčiau, sutarimo reikalaujantį klausimą argumentuoti. Aš manau, kad tikrai sutarimas būtų tada, kai Seimas išdėstytų visas pozicijas ir 100 balsų pritartų. O dabar tokioje delikačioje situacijoje būtinai reikia taikyti tą jėgos principą! Na, gal iš tikro čia mes galėtume padaryti pauzę ir toliau padiskutuoti, kad galbūt pasiektume tokią formuluotę, kuri visiems būtų priimtina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro pauzė, matyt, bus po pritarimo, po svarstymo. Reikės susivokti ir susitarti geriau, nes čia dabar tikrai nebuvo jokio diktato. Kolegos, Civilinio kodekso 7 ir 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. R.Melnikienės pataisa 2 straipsniui. Dėmesio, tęsiame, kolegos, dabar apsisprendžiame dėl pataisų. Pranešėjas pasakė, kad komitetas nepritarė. Suteikiu žodį R.Melnikienei, kuri argumentuoja savo siūlymą. Seimo narė R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Sunku kalbėti, kai jokie argumentai nebeklausomi. Aš manau, kad bet kokių kompensacijų, pašalpų ar iš viso bet kokių ekonominių įsipareigojimų suma, jeigu ji yra apibrėžta įstatymu, turėtų kisti atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi gyvenimo lygis. Ir pagrindinis trūkumas iki šiol taikytos ribos, t.y. 10 tūkst. Lt, kai buvo kalbama apie žalos atlyginimą, buvo tas, kad kylant gyvenimo lygiui, augant pajamoms, ši suma nedidėjo. Todėl aš siūlyčiau susieti su vienu iš valstybės reguliuojamo gyvenimo lygio rodikliu, t.y. su minimaliu gyvenimo lygiu, ir šitas kompensacijos ribas apskaičiuoti būtent kaip santykinį dydį.
Dabar apie sumas. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tai yra labai subjektyvus sprendimas. Ir nustatydama viršutinę ribą aš pažymėjau ją tikėdamasi, kad ji yra jau tikrai labai aukšta ir kaip kompromisui tam bus pritarta.
PIRMININKAS. G.Kirkilas remia R.Melnikienės siūlymą.
G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Iš tikrųjų nustatyti kokią nors ribą yra labai daug logikos ir sveiko proto. Nes kol kas mes šiandien neturime (deja, ir jūs patys pripažįstate) tokios teisinės sistemos, tokios teisėtvarkos, kad galėtume patikėti jiems nustatyti tą ribą, todėl, mano nuomone, R.Melnikienės siūlymas yra kompromisinis ir jau tik dėl to yra remtinas. Aš už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius. Prieš.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes visi puikiai žinome, kad Konstitucijos 109 straipsnyje pasakyta, jog Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo teismai. Šia pataisa, kuri siūloma, vėl yra atitolstama nuo teisingumo ir vėl toleruojamas garbės, orumo ir kitų vertybių vertinimas pinigine suma. Aš vis dėlto esu prieš ir siūlau tai palikti teismams. Ačiū.
PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame R.Melnikienės siūlymą dėl 2 straipsnio, kuriuo taisoma 71 straipsnio pirmoji dalis. Registruojamės. R.Melnikienės siūlymas nustatyti kitas moralinės žalos svarstymo ribas.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl R.Melnikienės siūlymo, kuriuo ji siūlo taisyti Civilinio kodekso… Gerbiamieji kolegos, registruojamės dar kartą. Registruojamės, bet būkite mieli, kolegos, išmokim registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame R.Melnikienės siūlymui pataisyti 2 straipsnį, įstatymo projekto Nr.P-2068 straipsnį. Įrašyti nuo 5 MGL iki 500 MGL. 7
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kolegos, kas pritartų šiam R.Melnikienės siūlymui, balsuos už. Kolegos, aš noriu dabar klausti. Ir lydinčiajam projektui yra visiškai analogiška R.Melnikienės pataisa. Ar galėtų užtekti vieno balsavimo? Užteks. Sutariame. Balsuojame dėl R.Melnikienės pataisos. Jos esmė aiški, kas už, tas už.
Už siūlymą – 26, prieš – 27, susilaikė 11. Siūlymui nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, tuo šių dviejų projektų svarstymą šiandien baigiame.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Kolegos, kas norėtų pareikšti ypač svarių minčių? 5 pareiškėjai. V.Andriukaitis pareiškia pirmasis. (Balsai salėje) V.Andriukaičio nėra. Kviečiu į tribūną S.Burbienę. S.Burbienė. Ruošiasi A.Petrusevičius.
S.BURBIENĖ. “Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos pareiškimas. Dėl konservatorių siūlomo taupymo.
Seimo dauguma ir naujoji A.Kubiliaus Vyriausybė skelbia kalėdinę dovaną Lietuvos gyventojams – siūloma biudžetininkams dirbti savaitę negaunant atlyginimų, kad nors kiek būtų padengti valdančiosios daugumos padaryti nuostoliai valstybei. Kieno gi sąskaita ponai konservatoriai nori pataisyti biudžeto padėtį? Kodėl ne tų aukštųjų valdžios pareigūnų, kurie gauna dešimtis tūkstančių per mėnesį ir dar antra tiek premijų ir priedų pavidalu, iš kurių per tris mėnesius būtų galima sutaupyti daugiau nei 10 mln. Lt? Konservatoriai siūlo kitą išeitį – susispausti visiems. Pirmiausia siūloma eiliniams tarnautojams, mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams (kas iš jų gauna didelį atlyginimą?) savaitę dirbti veltui. Kas gali paneigti, kad tai netaps sektinu pavyzdžiu privačiam sektoriui? Žmonės su viltimi laukdavo kalėdinių premijų metų pabaigoje. Vietoj to – konservatorių-krikščionių demokratų dovana – neapmokama darbo savaitė.
Ar kas nors suskaičiavo, kiek pajamų per tokią vieną savaitę negaus valstybės, ypač savivaldybių, biudžetai? Ar iš tikrųjų bus sutaupyta? Neabejotinai sumažės fizinių asmenų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, nebebus šventinės prekybos pagyvėjimo, sumažės galinčių dalyvauti šventiniuose renginiuose ir taip toliau. Dėl šių priežasčių dar sumažės biudžetų pajamos.
Taigi šis konservatorių valdžios žingsnis dar kartą patvirtina, kad iš ankstesnių klaidų nepasimokoma. Ir toliau vėl matomas tik pirmasis žingsnis arba tai, ką norima matyti.
Seimo dauguma siūlo atsisakyti dalies atlyginimo ir Seimo nariams. LDDP frakcija mano, kad valdančioji dauguma turėtų pirmiausia viešai pripažinti savo atsakomybę dėl aklavietėje atsidūrusios valstybės ir prisiimti ne tik valstybinę, bet ir asmeninę naštą – atsisakyti vieno mėnesio atlyginimo.
LDDP frakcija nutarė savo narių atlyginimo dalį skirti labdarai – socialiai remtiniems asmenims frakcijos nuožiūra.
LDDP frakcijos vardu – S.Burbienė.”
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu A.Petrusevičių. Ruošiasi R.Kupčinskas.
A.PETRUSEVIČIUS. Aš paskaitysiu XV Baltijos Asamblėjos sesijoje priimtą rezoliuciją. Rezoliucijos pavadinimas – “Dėl situacijos Kaukaze”.
Baltijos Asamblėja,
reikšdama susirūpinimą dėl karinių Rusijos veiksmų Čečėnijoje ir nuolatinio įtampos didėjimo Šiaurės Kaukaze;
smerkdama bet kokį įvairių formų terorizmą;
pabrėždama, kad prisidengiant kova su terorizmu negalima naikinti taikių gyventojų;
atsižvelgdama į tai, kad iš Čečėnijos teritorijos dėl karo veiksmų yra pasitraukę šimtai tūkstančių žmonių, dabar gyvenančių po atviru dangumi humanitarinės ir ekologinės katastrofos sąlygomis;
pritardama tarptautinės bendrijos reiškiamam nerimui dėl žmogaus teisių pažeidimų Šiaurės Kaukaze, dėl nepagarbos tautų teisei laisvai apsispręsti,
kreipiasi į Rusijos Federacijos įstatymų leidybos, vykdomosios valdžios ir politinių partijų atstovus, ragindama kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimą, patvirtintą SBO susitikimo Stambule deklaracijoje, kurią pasirašė ir Rusijos Federacija, siekti politinio esamos problemos sprendimo derybomis;
ragina Rusijos Federacijos valdžią imtis kuo skubesnių veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos tarptautinėms organizacijoms nedelsiant suteikti humanitarinę pagalbą nukentėjusiems regiono gyventojams.” Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar R.Kupčinskas skaitys savo pareiškimą, o paskui – G.Šileikis.
R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pareiškimas.
“Parlamentinė grupė konstatuoja, kad Rusija, nesilaikydama savo tarptautinių įsipareigojimų, kadangi nėra pakankamai efektyvių Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos, Europos Tarybos veiksmų, taip pat principingo tarptautinės bendruomenės Rusijos karo nusikaltimų prieš Čečėniją 1994–1996 metais įvertinimo ir pasmerkimo, vėl ciniškai tęsia savo karinius nusikaltimus Čečėnijoje, naudodama nekonvencinius ginklus, išdegintos žemės taktiką.
Gautomis iš Čečėnijos Respublikos Ičkerija žiniomis, naktį iš š.m. gruodžio 5 d. į 6 d. sostinės Džochargalos Oktiabrsky ir Avturchanovskij rajonai buvo apšaudyti artilerijos šaudmenimis, kuriuose buvo nežinomos kilmės cheminės medžiagos.
Minėtos 6 d. šeštą valandą ryto nuo cheminio ginklo žuvo 31 žmogus, daugiau kaip 200 žmonių buvo apdeginti ir sužeisti. Aukų skaičius ir toliau auga. Pirmoji auka buvo 47 metų Maratas Irischanovas ir jo 15 metų duktė Zina. Nukentėjusiems, kurie liko gyvi, ant odos iškyla pūslės, jaučiamas bendras organizmo sutrikimas, sulėtinta reakcija ir apatija.
Čečėnijos valdžia visomis išgalėmis sieks pateikti pasaulio bendruomenei šio kraupaus nusikaltimo įrodymus.
Parlamentinių ryšių grupė ryžtingai protestuoja prieš tokius Rusijos veiksmus, cheminio ginklo naudojimą ir reikalauja:
1. Sustabdyti Rusijos narystę Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje ir Europos Taryboje.
2. Perduoti Rusijos valdžios ir karinių sluoksnių atstovus, atsakingus už čečėnų tautos naikinimą, tarptautiniam Hagos tribunolui už nusikaltimus žmogiškumui.
3. Nutraukti tarptautinių organizacijų finansinę pagalbą Rusijai, kuri gali būti panaudota eskaluojant karo veiksmus Čečėnijoje ir čečėnų tautos naikinimą.
Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė ketina inicijuoti Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą kreipimąsi į Jungtinių Tautų Dekolonizavimo komitetą dėl Čečėnijos Respublikos Ičkerija klausimo.” Ačiū.
PIRMININKAS. Ir G.Šileikis. Kolegos, paskutinis šios dienos pareiškimas.
G.ŠILEIKIS. Centro sąjungos frakcija, atsiliepdama į Vyriausybės siūlymą valstybės pareigūnams susiveržti diržus dėl sunkios valstybės finansinės situacijos, nutarė gruodžio mėnesio vienos savaitės darbo užmokestį skirti socialinėms reikmėms: vaikų namams, daugiavaikėms šeimoms, našlaičiams ir kitiems. Tačiau turėdama liūdną patirtį, jog biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai, apsisprendė šias lėšas remiamiesiems išdalinti pati. Centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas G.Šileikis.”
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Šios dienos vakarinis posėdis skelbiamas baigtas.