Keturiasdešimt šeštasis (409) posėdis
1999 m. gruodžio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. gruodžio 7 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą sakau labas rytas ir kviečiu pradėti šios dienos posėdį. Pradedame registruodamiesi. Registracija, kolegos, prašyčiau netriukšmauti, užimti savo vietas ir žvelgti į šios dienos darbotvarkę. Su apgailestavimu turiu pareikšti, kad iki šiol nesusitarta, kad galėtume pradėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projekto Nr.P-1903 priėmimą. Prašyčiau sutikti, kad ir šiandien šis projektas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, kol Užsienio komiteto pirmininkas A.Ažubalis ir vykdomosios valdžios struktūros, užsiimančios užsienio politika, galų gale susitvarkytų tekstus bei kitus procedūrinius reikalus ir mums nekiltų kokių didelių problemų. Tai prašyčiau, kolegos, sutikti, kad šio klausimo nebūtų.

Toliau, gerbiamieji kolegos, 11a, 11b ir 11c klausimai. Pagal bendrąjį sutarimą su Vyriausybe šie projektai nėra pateikiami, todėl dirbančiųjų pensininkų pensijų reikalai yra kol kas atidedami iki platesnių pasvarstymų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paprašė, kad mes nesvarstytume ketvirtojo popietės klausimo – Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo projekto. Jis taip pat yra išbrauktas. Kaip jūs žinote, sugriuvo opozicijos norai interpeliuoti ministrą Sigitą Kaktį. (Balsas salėje: …S.Kaktys!) Taigi, gerbiamieji kolegos, šie projektai taip pat nebus svarstomi.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas padarė pertrauką, svarstydamas šalies teritorijų pertvarkymo planus, todėl šie projektai taip pat nebus svarstomi. V.Andriukaitis kol kas atsiima, prašo neteikti žymiojo Kainų maksimumo įstatymo projekto. (Balsas salėje) Taigi, gerbiamieji kolegos, šių projektų šios dienos darbotvarkėje turėtų nebūti. Prašyčiau sutikti su tokia darbotvarke. Dėl vedimo tvarkos – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu beveik pusė projektų sugriuvo, tai galbūt galėtume nedaryti popietinio posėdžio, o rytiniame posėdyje visus klausimus išspręsti.

PIRMININKAS. Bet jūs, gerbiamasis kolega, matėte, kad jeigu būtų neišbraukti jokie projektai, būtume dirbę iki pusės trijų ir turėję tiktai pusę valandos pietų. Mes labai rūpinamės opozicijos sveikata ir norėtume, kad pietaujama būtų bent valandą. (Balsai salėje) Taigi, kolegos, tikrai čia didelio sugriuvimo neturėtų būti, mes baigtume darbą ne pusę aštuonių vakare, o anksčiau. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, aš visgi norėčiau pasitikslinti, kas čia sugriuvo. Ar sugriuvo opozicijos siūlymas, ar sugriuvo gerbiamasis S.Kaktys?

PIRMININKAS. Retoriniai klausimai, kolegos, nėra atsakinėjami posėdžio pirmininko. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritariame. Labai ačiū.

Įmonių įstatymo 1, 2, 12, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 25 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1860(3*) (priėmimas)

Taigi pradedame nagrinėti 1-1 a klausimą – Įmonių įstatymo 1, 2 12, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 25 straipsniu įstatymo projektą Nr.P-1860(3). Priėmimas. A.Šimėnas, Ekonomikos komiteto pirmininkas. Pradedame priėmimą, kolegos.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamos priimti Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo pataisos. Jų priėmimas leis išspręsti dvi svarbias problemas. Pirma. Leis įteisinti užsienio įmonių atstovybių filialus Lietuvoje, beje, to reikalauja ir Europos Komisija, tai yra tikrai reikalingas dalykas. Antra. Šio įstatymo priėmimas įstatymu įteisins taip pat ir mūsų įmonių atstovybes, kurių statusas iki šiol buvo reglamentuotas Vyriausybės nutarimu. Šiandieną siūloma priimti šį įstatymą, todėl galima pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Mes vieną siūlymą turime tik dėl 5 straipsnio, ar ne? Ar galime eiti pastraipsniui, pone pranešėjau?

A.ŠIMĖNAS. Taip, be abejo.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti? 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio V.Žiemelis norėtų kalbėti? Ne. 2 straipsnį galime priimti? 2 straipsnis priimamas.

3 straipsnis, kolegos. Priimamas.

4 straipsnis. Priimamas.

5 straipsnis, pone pranešėjau. Ar galime bendruoju sutarimu priimti J.Listavičiaus siūlymą?

A.ŠIMĖNAS. Siūlyčiau priimti tą redakciją, kuri yra pateikta įstatymo projekte. Būtent, kad “užsienio valstybės įmonės filialas ir atstovybė privalo tvarkyti apskaitą bei teikti valstybės institucijoms informaciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”. Mes teikėme redakcinę pataisą, nebeįvardydami konkrečios apskaitos rūšies, nes yra finansinė apskaita, yra statistinė apskaita, yra buhalterinė apskaita, kurios reglamentuojamos atskirais įstatymais. Šis įstatymas yra skėtinis įstatymas ir kur kas tiksliau, mūsų nuomone, būtent tokia tikslesnė formuluotė: “apskaitą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus”. Kad ir kiek jų būtų, pagal juos ir turi tvarkyti. Tokiai redakcinei pataisai pritaria ir Vyriausybė, ir redaktoriai. Jie taip pat dirbo prie šio teksto ir mano, kad tokia sąvoka šiame konkrečiam įstatyme yra tikslesnė ir geresnė, kai įvardijama ne viena kokia nors apskaitos rūšis, bet tiesiog apskaita, ir viskas.

PIRMININKAS. Tai, pone pranešėjau, jūs nepriimate J.Listavičiaus teikimo?

A.ŠIMĖNAS. Ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, jeigu 29 Seimo nariai dabar užsiregistravę (registruojamės, kolegos,) parems J.Listavičiaus siekimus svarstyti pataisą dėl 5 straipsnio dešimtosios dalies, mes J.Listavičiaus pataisą svarstysime. Pranešėjas nenorėtų tos pataisos priimti. Registruojamės ir ieškosime 29 balsų. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius norėtų taisyti 5 straipsnį. Kadangi jo pataisa užregistruota prieš priėmimą, reikia, kad jo siūlymą paremtų 29 Seimo nariai. Kolegos, ar jūs manytumėt, jog J.Listavičiaus pataisą reikia svarstyti? Jeigu pritartumėt tokiam norui, – už. Jeigu manytumėt, kad ne, – kitaip.

A.ŠIMĖNAS. …ne ne. Prieš. Siūloma tik vieną apskaitos rūšį įteisinti, o jų yra kelios. Manau, kad Seimo nariai suprato…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 11 – už J.Listavičiaus siekimus, taigi J.Listavičiaus pataisa nėra svarstoma.

5 straipsnis. Kas kalbėtų dėl 5 straipsnio? Ko gero, J.Listavičius. Dėl 5 straipsnio – J.Listavičius. Dėl motyvų, ar priimame 5 straipsnį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju čia nekyla kokių ypatingų problemų, bet jeigu būtų, tai visų pirma ši pataisa buvo ne šiam projektui, o prieš tai buvusiam projektui. O kodėl ji vis dėlto nemaišytų, jeigu ji būtų ir čia priimta? Kadangi kalbame ne apie kokius skėtinius, ne apie kokius nors, o konkrečiai – apie užsienio valstybės įmonės filialą ar atstovybę. Jeigu mes pasižiūrėtume dar į kitą Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projektą, tai būtent ten apie tą patį kalbama, ten kalbama apie finansinę apskaitą. O čia buvo, kad finansinė apskaita ne vien finansinės apskaitos, bet ir apmokestinimo, taigi čia platesnė sąvoka. Šiuo atveju visiškai sutinku, nes ta apskaita apima visas apskaitos rūšis, juo labiau kad dabar yra patikslinta sąvoka. Aš visiškai neprieštarauju, bet sakau, jeigu mes pasižiūrėtume į šio projekto ryšį su Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu, tai mes matytume, kad čia yra glaudus ryšys, todėl ta finansinė apskaita ir čia nepakenktų. Aš nieko prieš ir pritariu. Ačiū.

A.ŠIMĖNAS. Aš manau, gerbiamojo J.Listavičiaus pataisa būtų visiškai korektiška senai redakcijai. Aš tam pritarčiau. Kadangi radom naują redakcinę formuluotę, tai aš manau, kad dabar turėtų būti…

PIRMININKAS. Taigi bendruoju sutarimu priimame ir 5 straipsnį. Kolegos, aš sakau kol kas ačiū, pone pranešėjau. Gerbiamieji, ar kas kalbėtų dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto? Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Gerbiamieji, balsuojame, ar priimsime Įmonių įstatymo 1, 2, 12, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei papildymo 25 straipsniu įstatymą. Kas būtų už tai, kviečiu balsuoti už.

Už – 71, prieš nėra nė vieno, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1862(2*) (priėmimas)

Šį projektą lydi kitas – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1862(2). J.Listavičius ir priėmimas, kolegos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tiktai priėmėm, taip sakant, pagrindinio Įmonių įstatymo tam tikrus pakeitimus. Ryšium su Įmonių įstatymo papildymu užsienio valstybės įmonės filialu ar atstovybe atsirado reikmė papildyti ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnį. Būtent šitame 1 straipsnyje ir papildyta užsienio valstybių įmonių, susivienijimų ir kitokių pelno siekiančių organizacijų filialai, atstovybės, kad taip pat turi tvarkyti apskaitą. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme sukonkretinta, kad finansinė apskaita šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai ir viskas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, turbūt nebus plačiai diskutuojama. Įstatymas turi vieną straipsnį. Ar kas kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu dar kartą registruotis. Registruojamės.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsuojame dėl Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Balsavimas prasidėjo.

Už – 67, prieš nėra nė vieno, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1900(2*) (priėmimas)

2 klausimas – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1900(2). Priėmimas. J.Listavičius vadovauja mums priimant šį vieno straipsnio įstatymo projektą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo procesas, kaip jūs žinote, stabdomas iki 2 metų, tačiau anksčiau pradėtą Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą reikėtų priimti. Jo esmė – trečioji gyventojų grupė, tai pensininkai, sulaukę 60 metų ir daugiau, papildoma tam tikra dalimi, šeimomis, auginančiomis tris vaikus. Tai yra šeimoms, auginančioms tris vaikus, indėliai būtų ir bus atkuriami ne su ketvirtąja, o su trečiąja indėlininkų grupe. Kviečiu pritarti įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar kas kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Kas norėjo kalbėti, kolegos? Niekas. Kas kalbėtų, kolegos? Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš pasižymėjau kalbėti už. Bet, tiesą sakant, turiu šiek tiek abejonių, nes gerai neišgirdau, ar yra žinoma Vyriausybės nuomonė dėl galimybės realizuoti priimtą įstatymą. Aš matau tik Finansų ministerijos poziciją. Tai buvo gerokai anksčiau, rugsėjo mėnesį, kai į biudžetą ir Privatizavimo fondą buvo gal optimistiškesnis požiūris. Neturėdamas Vyriausybės nuomonės, faktiškai nesiryžtu balsuoti, vien išreikšdamas savo gerą valią, kad nurodytų kategorijų žmonės gautų anksčiau. Tai yra tie, kurie augina tris vaikus. Bet, kita vertus, mes galim įsivaizduoti, kad tris vaikus augina kai kurios ir pakankamai turtingos šeimos, todėl ši nuostata nėra iki galo socialiai pagrįsta.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Iš esmės, aišku, reikėtų pritarti idėjai, kad šeimos, auginančios tris vaikus, yra prilyginamos daugiavaikėms šeimoms, tačiau šis pasiūlymas toli gražu neapima visų socialiai globotinų asmenų. Aš manau, kad vis dėlto yra dar keletas socialinių grupių, kurias reikia įtraukti į šią grupę ir aš pasisakyčiau už idėją, kad reikėtų grąžinti Vyriausybei ir Vyriausybė detaliau panagrinėtų galimybes įtraukti. Vieną iš tokių pavyzdžių galiu pasakyti, kad mirus indėlininkams, kurie buvo antrojoje grupėje, šiandien trečiosios grupės indėlininkai negauna indėlių, neturi galimybės to gauti. O aš manau, kad būtų visiškai siūlytinas pasiūlymas tai daryti. Aš pritariu J.Razmos idėjai vis dėlto grąžinti Vyriausybei.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet to neprašo nei pagrindinis komitetas, nei Vyriausybės narys, kuris atstovauja šiam projektui. Kolegos, aš negaliu jokia forma dabar daryti pertraukos. Jokia. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kolegos, Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kolegos, dėmesio, aš prašyčiau nevaikščioti po posėdžių salę nors tada, kai balsuojam. Gerbiamieji kolegos!

Už – 58, prieš nėra nė vieno, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji, ar jau galėtume imti darbotvarkės 3 klausimą? Ar yra pranešėja? Ar niekas neprotestuoja, kad mes tai padarytume anksčiau? Galime?

Seimo nutarimo "Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti" projektas Nr.P-2036(3*) (priėmimas)

3 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti” projektas Nr.P-2036(3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną J.Matekonienę. O jus, gerbiamieji kolegos, baigdamas prarėkti savo balsą, kviečiu tylos! (Balsai salėje) Kviečiu tylos, gerbiamieji kolegos. Taigi Seimo nutarimo “Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti” projektas. Priėmimas. Pranešėja – J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Pastaruoju metu įvairūs alkoholio rinkos klausimai, t.y. ir akcizai, ir dar kitos papildomos priemonės, dažnai nagrinėjami Seime.

Minėtas Seimo nutarimo projektas yra pateiktas ponios E.Kunevičienės. Jis susijęs su tokiais klausimais kaip kova su kontrabanda, taip pat akcizais. Mes pagalvojome, kad jeigu yra nagrinėjama alkoholio rinka, tuomet dar būtinai reikėtų panagrinėti ir muitus. Todėl į šį klausimą yra sudėti visi tie veiksniai, kurie veikia alkoholio rinką. Paskutiniu metu pakeitus akcizus, savaime aišku, kad alkoholio rinka truputį…

PIRMININKAS. Alkoholio.

J.MATEKONIENĖ. …alkoholio rinka truputį išsibalansavo. Todėl visiškai tikėtina, kad peržiūrėjus visus veiksnius, kurie veikia alkoholio rinką, ji bus tiksliau ir geriau subalansuota, ūkiniai rezultatai būtų geresni.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Būtų viskas sklandu, jeigu kancleris nebūtų pateikęs pataisų. Ponia pranešėja, yra pono J.Razmos pataisos. Pirmiausia pataisos konstatuojamajai daliai. Ar jūs jas turite?

J.MATEKONIENĖ. Ne, neturiu. (Balsas salėje) Tik šiandien man pasakė, kad jūs gavote, bet aš pasižiūrėsiu.

PIRMININKAS. Taigi J.Razmos pataisa dėl konstatuojamosios dalies – išbraukti paskutinius žodžius “bei suderinti akcizų tarifų struktūrą su Europos Sąjungos reikalavimais”.

J.MATEKONIENĖ. Taip, mes galime priimti pono J.Razmos pasiūlymus ir nesvarstę. Jie neiškreipia mūsų pagrindinio siekio.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti J.Razmos siūlymus? Ne. J.Listavičius prieštarauja. Ponia pranešėja, prašom pabūti tribūnoje. J.Razmos siūlymas dėl konstatuojamosios dalies. Pranešėja priima siūlymą. J.Razmai suteikčiau dabar žodį dar argumentuoti. J.Razma taip pat argumentuoja galbūt ir dėl 3 straipsnio, kur analogiška pataisa.

J.RAZMA. Jeigu mes norime dar padidinti euroskeptikų skaičių, tai visur, kur nepopuliaresnis dalykas, rašykim, kad tai yra suderinama pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Kadangi didesnė žmonių dalis, manau, yra šiek tiek išgerianti, tai aš prie visų subalansavimų nesiūlau minėti Europos Sąjungos reikalavimų. Manau, kad kitais atvejais mes neatskirsime, kas yra padaryta pagal tuos reikalavimus, ką patys susigalvojome, o žmonės manys, kad viskas čia yra tik dėl tų reikalavimų. Manau, žodis “subalansavimas” viską apima, ir nereikia čia minėti Europos Sąjungos.

PIRMININKAS. J.Listavičius norėtų prieštarauti dėl J.Razmos siūlymo. Gal kolega sutars?

J.LISTAVIČIUS. Gerai. Čia gal nėra principinis klausimas, bet vis dėlto šiuo atveju jis yra būtent esminis. Sumažinus akcizus denatūruotam etilo alkoholiui buvo išbalansuota akcizo tarifų struktūra. Dar vienas argumentas – tai būtent ir yra akcizų tarifų derinimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus, ir mes norime ar nenorime, tai darysime. Baltijos Asamblėjoje buvo keliamas tas klausimas. Aš atvežiau kai kurią medžiagą iš Baltijos valstybių, ji bus išversta ir išplatinta. Mes matysime, kad ten vienas iš pagrindinių argumentų ir bus tas, kad tarp trijų Baltijos valstybių nėra jokios bendros struktūros, tai kuria kryptimi mes eisime? Šiuo atveju čia visiškai tinka. Jeigu bijosim ir bijosim, tai nežinau, galų gale gal tai neturės lemiamos reikšmės, bet dėl šio nutarimo tai yra vienas iš pagrindinių, galima sakyti, argumentų.

Dėl 2 straipsnio. Tuos žodžius galima išbraukti, aš nieko prieš. Kartoju, tai yra vienas iš svarbių argumentų, jis čia yra laiku ir vietoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Juozai, jūs reikalausite balsuoti dėl J.Razmos?..

J.LISTAVIČIUS. Nereikia.

PIRMININKAS. Ne. Dėkoju. J.Listavičius pasakė savo argumentus, kad ir su Baltijos valstybėmis ar su jų perspektyva reikėtų derinti akcizų tarifus ir kad nebūtų prieštaraujama Europos Sąjungos reikalavimams. Mes galime tai daryti ir neįrašę. J.Listavičius nereikalauja balsuoti. Bendruoju sutarimu priimame J.Razmos pataisą dėl konstatuojamosios dalies, dėl 3 straipsnio. Dėl 2 straipsnio nebūta prieštaravimų. Taigi J.Razmos pataisos yra priimamos. Ar galime, kolegos, priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje) Priimame.

2 straipsnį? Priimame.

3 straipsnį? Priimame.

4 straipsnį? Priimame. (Balsas salėje) Dėl 4 straipsnio? Taigi 3 straipsnis yra priimtas, kolegos. Dėl 4 straipsnio nori kalbėti J.Razma.

J.RAZMA. Manau, kartu dėl 3 ir 4 straipsnių. Mes ilgokai svarstėme tą projektą. Aš bijau, kad likusi gruodžio 15 d. data yra nereali. Pridėkime porą mėnesių, jeigu norime normalių projektų, ar kiek? Tegul autoriai pasako.

J.MATEKONIENĖ. Vieną kartą mes jau didinome, nes data buvo nereali. Manau, kad reikia dirbti realiai. Aš nieko prieš, jeigu mes pakeisime datą. Tiktai gal per daug neatidėkime, gal mėnesį laiko pridėkime.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, koks jūsų siūlymas? Mes bendruoju sutarimu turbūt sutarsime dėl datos, ar ne? (Balsas salėje)

J.MATEKONIENĖ. Sausio 15 diena.

PIRMININKAS. Ar, kolegos, niekas neprieštarautų, kad mes dabar žodžiu įrašytume kitą datą – vietoj gruodžio 15 d. 3 ir 4 straipsniuose atsirastų 2000 m. sausio 15 diena? Tai būtų jau paskutinė data, kurią mes nukeliame. Taigi 3 straipsnis priimamas.

4 straipsnis. Priimamas. Dabar kalbos dėl motyvų dėl viso nutarimo projekto. Ačiū. J.Razma jau kalbėjo. Suteikiu žodį V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Aš remiu šį nutarimą, tik irgi norėjau pasiūlyti datos pratęsimą bent mėnesiui.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys V.Andriukaitis dėl viso nutarimo projekto.

V.P.ANDRIUKAITIS. Reikėtų pritarti šiam Ekonomikos komiteto parengtam nutarimui. Juo labiau kad alkoholio rinkos subalansavimas turėtų būti net ir mūsų tarpvalstybinių susitarimų su Latvija, Estija ir kitomis kaimyninėmis valstybėmis sudėtinė dalis. Čia ir Užsienio reikalų ministerijai reikėtų rimtai padirbėti.

PIRMININKAS. Ir dar kancleris J.Razma – kalbos dėl motyvų.

J.RAZMA. Aš noriu padėkoti projekto teikėjai už geranoriškai priimtas mano pataisas. Kartu manau, kad Europos Sąjungos reikalavimų išbraukimas leidžia mums tikėtis, kad tarifai bus subalansuoti ne tik atsižvelgiant į tuos reikalavimus, bet ir į kaimyninių Baltijos valstybių tarifus, taip pat mes neturime pamiršti greta esančių Rusijos ir Baltarusijos. Prie jų tarifų, kad ir kaip būtų gaila, taip pat reikia šiek tiek derinti mūsų akcizų dydžius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbančių prieš nėra. Belieka pakviesti registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti”.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Kolegos, kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 68, prieš subalansavimą – 1, susilaikė dėl subalansavimo irgi 1. Nutarimas priimtas.

Gerbiamieji, mes iš tikro gerokai sutaupėme laiko, nes dirbame konstruktyviai ir viskas yra suderinta. Ar galėtume dabar imti vieną rezervinį klausimą, būtent rezervinį klausimą, kuris yra įrašytas kaip šeštasis? Ar galėtume taip daryti vien dėl to, kad kitų pranešėjų, kurių rezerviniai klausimai yra rašyti anksčiau, aš nematau? Aš klausiu Seimo, ar mes galėtume dabar pateikti projektą, kurį buvo planuojama pateikti preliminariai 17.50 val.? Pateikimas, kolegos. (Balsai salėje) Pritariama.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2148 (pateikimas)

Aš kviečiu į tribūną kolegę R.Rutkelytę. Nr.P-2148… (Balsai salėje) R.Rutkelytė jau tribūnoje. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Man vis kelia problemų R.Melnikienės sėdėjimas prieš jus, kolege Rutkelyte.

R.RUTKELYTĖ. Ar man reikėtų pasikeisti su Rasa Melnikiene?

PIRMININKAS. Pateikimas.

R.RUTKELYTĖ. Gerbiamieji kolegos, aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, – parašyta Konstitucijos 41 straipsnyje. Deja, tai neatitinka realybės. Šiandien daugeliui studentų reikia mokėti už savo studijas. Kai kas lieka ir be studijų, nes už tas studijas susimokėti neišgali. Tai sukelia ir kitų problemų – jauni žmonės lieka be darbo, nes didžiausias nedarbas kaip tik tų jaunų žmonių, kurie neturi aukštojo išsilavinimo. Numatyti biudžeto asignavimai mokslui ir studijoms 2000 metais sudarys tik apie 0,4% BVP, o aukštosioms mokykloms apskritai tik 0,79%, tuo tarpu krašto apsaugai – 1,6%. Tai neatrodo nei logiška, nei protinga. Jeigu nėra kitų galimybių, matyt, reikėtų sudaryti kitokias sąlygas ar kitokias galimybes patiems studentams spręsti savo studijų finansavimo klausimus.

Noriu jums perskaityti aiškinamąjį raštą. “Fizinių asmenų gaunamų pajamų apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. Šio įstatymo kai kuriuose straipsniuose numatoma, kokiais tarifais yra apmokestinamos gaunamos pajamos atsižvelgiant į tai, ar tai su darbo santykiais susijusios pajamos, ar autorinis atlyginimas, ar kitos pajamos.

Šio įstatymo 33 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad bendrosios pajamos už turto nuomą bei kitos pajamos, neišvardytos šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, apmokestinamos taikant 20% pajamų mokesčio tarifą. Ši nuostata taikoma ir apmokestinant sumas, kurias įmonės skiria studentams mokesčiui už studijas sumokėti.”

Dabartiniu metu vis daugiau studentų turi mokėti už tas studijas. Siekdama suinteresuoti įmones skirti šiam tikslui dalį pajamų, siūlau papildyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnį punktu, numatančiu, kad įmonių išmokamos sumos, skirtos mokesčiui už studijas sumokėti, pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Tai galbūt bent kiek ištaisytų arba padėtų realizuoti tą Konstitucijos nuostatą, pagal kurią kiekvienam piliečiui aukštasis mokslas yra prieinamas.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pradedame klausimus. 10 min. klausti. Pirmasis klausia V.Landsbergis. Ruošiasi P.Gražulis. Pone Pirmininke, aš suteikiau jums žodį klausti.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamoji kolege, aš noriu jūsų paklausti, ar nereikėtų apibrėžti čia sąvokos “studijos”? Paprastai mes galvojame apie studijas aukštojoje arba aukštesniojoje mokykloje, kolegijoje ar kur nors. Bet ar nėra tai per plati sąvoka, jeigu būtų galvojama apie kokius nors pasitobulinimus seminaruose ir panašiai, konferencijų tipo seminarus, į kuriuos įmonės galėtų siųsti savo žmones, savo direktorius, savo vadovus, apmokėti tas jų keliones, tuos seminarus ir visa tai įvardyti kaip studijas? Ar nereikėtų čia didesnio tikslumo?

R.RUTKELYTĖ. Aš galėčiau pateikti du argumentus. Visų pirma visi tie seminarai ir kursai, kurie yra tobulinamojo pobūdžio, kaip tik ir neapmokestinami, kaip tik yra nurašoma į įmonių išlaidas.

Antra. Aš tariausi su Seimo juristais. Jie sakė, kad paprastai pats terminas “studijos” jau apibrėžia studijas tik aukštosiose mokyklose, bet galima dar kartą, žinoma, tikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamoji pranešėja, jūs savo aiškinamajame rašte rašote: “Siekiant suinteresuoti įmones skirti šiam tikslui dalį pajamų, siūloma papildyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą 35 straipsnio punktu”. Tačiau Teisės departamentas rašo, kad įmonėms, kurios apmoka už mokslą, ši suma nėra apmokestinama pajamų mokesčiu. Tokiu atveju tai nė kiek neskatins įmonių apmokėti už mokslą savo siunčiamiems darbuotojams.

R.RUTKELYTĖ. Kaip neapmokestinama? Jeigu apmokamos studento studijos, tai laikoma, jog tai jo pajamos, ir studentas paprastai apmokestinamas. Tarkim, jeigu studijos kainuoja 5 tūkst. Lt, tai iš karto studentas turi užmokėti dar 1 tūkst. Lt. Paprastai jis tų pinigų neturi. Jeigu jis suranda įmonę, kuri apmoka už tas studijas, tai tiktai vienintelis variantas yra realus – kad pati įmonė už jį užmokės 20%. Apie tai ir yra kalbama.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau paklausti, ar vis dėlto nebus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti, kad ir kokie būtų kilnūs tie tikslai? Sakykim, išeitis. Gal būtų galima papildyti šią nuostatą Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka? Vadinasi, jis galėtų pasirinkti ir galėtų skirti N sumą, o ne išvis, kaip minėjau, piktnaudžiauti. Ačiū.

R.RUTKELYTĖ. Aš manau, jūs puikiai žinote, kaip sunkiai šiandien veikia Labdaros ir paramos įstatymas. Dauguma įmonių ar fizinių asmenų neteikia tos labdaros vien dėl to, kad tai vyksta per tuos fondus, per administraciją ir tam tikrą biurokratinį aparatą. Aš manau, kad studijų ir mokslo padėtis šiandien yra tokia sunki, jog iš tikrųjų reikėtų pasistengti spręsti šias problemas, jas supaprastinti, o ne daryti jas sudėtingesnes. Piktnaudžiauti… Sunkiai įsivaizduoju, kad čia galima piktnaudžiauti. Tas, kuris nenori studijuoti, vargu ar eis ir sėdės aukštosios mokyklos suole, nors už studijas užmokėsi ir jam dar primokėsi.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų įstatymo projekte yra labai gera idėja. Aš norėjau paklausti, ar nebūtų tikslinga, kad tame jūsų įstatymo projekte būtų lėšos, kurias įmonės skiria sumokėti už studijas, bet ne mokesčiui sumokėti? Kad tiesiog plačiau gal…

R.RUTKELYTĖ. Taip, už studijas, konkrečiai už studijas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Čia parašyta “mokesčiui” – skiria mokesčiui...

R.RUTKELYTĖ. Gal mes po to pasiaiškinsime. Aš ne visai supratau.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamoji pranešėja, aš, pritardamas šiai idėjai, noriu jūsų paklausti. Jūs sakėte, kad krašto apsaugos sistemos finansavimas yra nelogiškas. Jūs puikiai žinote, kad šiais metais Krašto apsaugos ministerijos finansavimas iš esmės yra pats mažiausias iš visų ministerijų – 18% mažesnis. Kitų metų biudžete yra sumažinta tiek pat kaip ir kitų ministerijų. Tuo tarpu gynybos sistema yra vienintelė, kuri plėtojasi ir auga. Yra auganti, besikurianti. Iš visų kitų sistemų, atsiprašau. Aš noriu, kad jūs pasitaisytumėte ir pasakytumėte, kad vis dėlto yra logiškas finansavimas, sumažintas tiek, kiek ir kitos ministerijos. Ačiū jums.

R.RUTKELYTĖ. Gerbiamasis Katkau, man nereikia pasitaisyti, manęs tiesiog nesupratot, gal aš neteisingai pasakiau. Aš nenorėjau pasakyti, kad Krašto apsaugos finansavimas nelogiškas, aš norėjau pasakyti, kad finansuojant mokslą ir studijas ir lyginant tuos asignavimus su krašto apsauga, tai neatrodo logiška, mano akimis žiūrint. Aš norėjau pasakyti, kad mokslo ir studijų finansavimas yra per mažas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad mes taisome laikinąjį įstatymą, kuris iš tikrųjų tiek laikinas, kad jau net nusibodo. Ir vargu ar jį reikia taisyti. Galbūt sukoncentruokim jėgas apskritai į pajamų mokesčių sistemos įvedimą pas mus, tada bus labai skaidru. Dabar aš, pavyzdžiui, noriu jūsų klausti. Gerai. O kokios bus ribinės sumos, nuo kurių gali būti atleistos? Tarkim, laikraščiai dabar išspausdino apie vieno vaikino studijas, kurios kainavo 125 tūkst. dolerių Lietuvos valstybei, o jūs čia paminėjote tai, kad asmuo už metus gali gauti užmokėti 5 tūkst. Ar ta lengvata bus be jokio apribojimo, ar ji su kuo nors galėtų sietis, ar kokia nors įmonė ar organizacija tai galėtų kaip nors susieti su to žmogaus rašytine sutartimi ar dar kažkuo? Man regis, kad čia toks plikas, vadinkim, leidimas nesusilauks pritarimo Seime.

R.RUTKELYTĖ. Visų pirma norėčiau patikslinti, kad tai nebūtų lengvata. Jeigu Konstitucija teigia, kad kiekvienam jaunam žmogui mokslas yra prieinamas, o po to įmonei mokant už studentą, už studijas, manoma, kad jis turi pajamas, aš manau, kad tikrai yra išlaidos, ir tai nebūtų jokia lengvata, o tiesiog ištaisyta klaida, kuri atsirado kuriant įstatymus. Tai viena.

Antra. Jūs teisus, kad galbūt reikėtų kalbant apie mokesčius visą sistemą tvarkyti. Bet aš manau, jūs puikiai suprantat, kad mano, kaip asmens, galiose labai sudėtinga pakeisti visą sistemą. Todėl aš manau, noras pagreitinti išspręsti bent kai kurias problemas yra suprantamas.

Ir trečia, dėl sumų. Matyt, tie 125 tūkst. dolerių, kuriuos jūs paminėjote, yra už studijas užsienyje, galbūt tada reikia patikslinti – už studijas Lietuvoje. Niekada studijos už metus nekainuos, tarkim, net ir viso kokio nors aukštojo mokslo studijos tokios sumos. Galbūt čia reikia patikslinti, kad studijas Lietuvoje.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamoji pranešėja, jau iš teisingai užduotų klausimų labai aiškiai matyti, kad šis įstatymo projektas turi trūkumų, bet pati mintis yra labai populiari. Noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad tokių populiarių projektų atsiras vis daugiau, kai artės rinkimai. Norėčiau dar pasakyti, kad šiame įstatymo projekte išvardintos įmonės yra labai neapibrėžtos. Ar ir valstybinės įmonės galės duoti mokesčius už studijas, tai yra direktoriai mokės savo vaikams, suteiks aukštąjį išsilavinimą tam, kuris gal visai neturi gabumų tam mokslui, o neįstojęs į valstybės dotuojamą vietą, įstos į finansuojamą už savo pinigus ir, jeigu tėvelis bus direktorius, galės jam sumokėti įmonės lėšomis. Tai aš noriu paklausti, ar jūs numatėte, kad tokių variantų gali būti, žinant, kad Lietuvos tauta yra labai kūrybinga apeiti įstatymus?

R.RUTKELYTĖ. Galbūt šitą mintį, ar valstybinės įmonės gali mokėti už studijas, ir galima pasvarstyti. Aš nesu šiuo klausimu labai kategoriška, tiesiog šito nesvarsčiau. Bet, mano manymu, kaip jau sakiau, piktnaudžiavimui galimybės labai siauros, nes sritis yra labai problemiška.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamoji pranešėja, žinoma, aš nesutikčiau su kolegos S.Čirbos samprotavimu, kad jeigu artėja rinkimai, tai reikia, ko gero, pagal jo logiką sustabdyti visų reikalingų įstatymų projektų leidimą, nes galima pagalvoti, kad jie populistiniai. Mano supratimu, ši įstatymo pataisa tikrai labai reikalinga, ji padėtų pasirinkti jauniems žmonėms profesiją, turint garantiją, kad jie gaus darbo. Aš noriu tik paklausti, ar jaučiate, kiek šiuo metu aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų yra su įmonės parama? Sakykim, Technikos universitete ar Vilniaus universitete.

R.RUTKELYTĖ. Aš užklausiau Finansų ministeriją ir žodžiu, ir raštu. Deja, atsakymas žodžiu buvo toks, kad besikreipiančių ir besiteiraujančių tuo klausimu yra nemažai. Bet Finansų ministerijos darbuotojai mano, kad tokia parama teikiama gana retai, nes, kaip sakiau, patys studentai neturi iš ko užmokėti papildomus mokesčius, pajamų mokestį, o įmonės nebenori dar ir tos naštos užsikrauti. O raštiškai iš Finansų ministerijos atsakymo dar negavau, kadangi sakoma, kad duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kiek tos paramos teikiama, tokių duomenų išskirtų nėra. Galbūt ateityje tai bus apskaičiuota specialiai šiam klausimui paremti.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys S.Malkevičius, paskutinis klausimas.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamoji kolege, aš nė kiek neabejoju, kad intencija labai gera, tačiau vis dėlto jūs sutikite, kad reikia kai ką patikslinti, ir tą, ką sakė ponas Alg.Butkevičius, nes čia nelabai aišku, nuo ko bus, ar nuo sumos, ar nuo mokesčių, kuriuos skiria studijoms. Bet mano klausimas būtų toks. Vis dėlto, siekiant sumažinti galimybę piktnaudžiauti, ar nereikia čia dar įrašyti, kad įmonės skiria tas sumas už savo darbuotojus, kad nebūtų taip, jog įmonė galėtų finansuoti bet ką Lietuvoje?

R.RUTKELYTĖ. Pirmas klausimas buvo dėl patikslinimo nuo ko. Tai nuo ko – yra labai aiškiai parašyta: nuo sumos, kuri mokama už studijas. Ta suma yra neapmokestinama. O dabar dėl antrojo klausimo. Tik savo darbuotojus. Galbūt vėl galima svarstyti tai, bet aš nemanau, kad tai reikia labai konkrečiai apibrėžti. Aš neįsivaizduoju, kad įmonė labai norėtų šelpti bet kokį jauną žmogų, atėjusį iš gatvės, sunku įsivaizduoti. Bet kuriuo atveju, pasiūlymas vertas dėmesio.

PIRMININKAS. Pone pranešėja, jūsų paklausė 9 Seimo nariai, klausinėjome 12 min. Ačiū. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Ar galime pritarti bendruoju sutarimu? M.Pronckus norėtų pritarti. Aš labai atsiprašau. Kolega M.Pronckau, suteikiu jums žodį. Gal dabar įsijungs mikrofonas. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mes per 10 nepriklausomybės metų tiek nusigyvenom, kad jau tampa problema aukštasis mokslas. Todėl bet kokie palengvinimai šioje srityje, kurie ir siūlomi šiuo įstatymo projektu, yra labai teigiamas dalykas ir aš pritariu šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas iš tikrųjų yra aktualus, bet jis ne toks paprastas kaip kitiems atrodo. Visų pirma jo yra keletas sprendimo variantų. Pats pirmas variantas – jį reikia pasiųsti Vyriausybei ir gauti Vyriausybės atsiliepimą. Toliau. Aš pasakyčiau, kad į šitas sumas galima žiūrėti kaip į išlaidų straipsnį. Tai yra vienas momentas. Antras dalykas, žiūrėti jau kaip į sumas, kurios neapmokestinamos nuo įmonės finansinio rezultato. Ir iš tikrųjų mes žinom pavyzdžių, kad, sakykim, Lietuvos piliečiai Rusijoje net ir cerkves stato. Tai jeigu tokių bus leidimų, sakykim, arba kai kalbama, kad nebus labai didelių ir labdaringų, tai irgi galima suklysti. Todėl reikia kompleksiškai į šį klausimą pasižiūrėti. Problemą, matyt, reikia spręsti, bet reikia spręsti įstatymo ir normalios logikos aspektu. Klausimas reikalingas, todėl aš visų pirma siūlau Seimui kreiptis į Vyriausybę, kad būtų gauta išvada iš Vyriausybės, o paskui komitetuose svarstyti įvairius variantus ir ieškoti bendro sprendimo, kad tam tikra dalimi klausimą galima būtų spręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamais kolega, mes paprastai taip elgiamės su tokiais projektais, kurie susiję su mokesčiais, su biudžeto reikalais – iš pradžių pritariame po pateikimo, atiduodame Biudžeto ir finansų komitetui, ir, žinoma, svarstydamas Biudžeto ir finansų komitetas turi privalomąja Statuto numatyta tvarka gauti Vyriausybės išvadas.

Ar mes, kolegos, galėtume bendruoju sutarimu pritarti šiam projektui? Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis ir, be abejo, Vyriausybės išvados yra privalomas dalykas. Čia niekas dėl to nediskutuoja. Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis. Dabar, kolegos, kada svarstome? Tai gali būti susiję ir su kitų metų pinigais, ir mokesčius geriau sutvarkyti iki sausio 1 d. Seniūnų sueigoje mes griežtos datos nesutarėme. Kalbėjome, kad galbūt svarstysime po Naujųjų metų. Ar galime sutarti, kad svarstome šį projektą po Naujųjų metų pavasario sesijoje ar galbūt pratęstoje sesijoje sausio 10, 14 dieną? Sutariame? Sausio pradžioje mes vis tiek pratęsime sesiją porą savaičių ir tada svarstysime. Iki to laiko Biudžeto ir finansų komitetas iš Vyriausybės gauna išvadas ir parengia savo naują korektišką projektą. Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2165* (priėmimas)

Dabar grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Klausimas 1-4a – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2165. Priėmimas. G.Imbrasienė, komiteto pirmininkė, tribūnoje. Prašome, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš praeitą kartą minėjau per svarstymą, kodėl būtina priimti šį įstatymo projektą. Čia yra tiktai įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimo pratęsimas. Kadangi mes nespėjome parengti ir priimti tuos teisės aktus, todėl šiandien būtina pritarti šiam įstatymo projektui. Jokių pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Ponia pranešėja, įstatymo projektas Nr.P-2165 turi vieną straipsnį. Ar galėtume jam pritarti? Ar kas kalbėtų? F.Palubinskas norėtų prieštarauti.

F.PALUBINSKAS. Aš norėčiau prieštarauti 1 straipsnio antrajam skirsniui, kadangi ten sakoma: “kurių galiojimas Vyriausybės gali būti pratęstas jos nustatyta tvarka ir terminais”. Kaip jau anksčiau esu minėjęs, įstatymų priėmimas, įstatymų panaikinimas yra Seimo teisė ir pareiga. Aš manau, Seimas šito Vyriausybei atiduoti negali.

PIRMININKAS. Kartais patogu, kolega, atiduoti Vyriausybei. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Taip, aš manau, kad kolega F.Palubinskas truputį sureikšmino įstatymus papildančius aktus arba kitus teisės aktus. Čia kaip tik antrojoje nuostatoje turima omenyje, jog visus kitus, o ne įstatymus. O kiek tai yra susiję su įstatymais, yra 1 straipsnio 1 dalis. Todėl aš manau, kad šiuo atveju tenka tik apgailestauti, kad nebuvo suspėta, bet, matyt, tam buvo rimtų priežasčių, o dabar mes esame priversti tiesiog daryti kai kurias išlygas. Todėl šiam projektui pritariu ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Iš esmės nedaug ką liko pasakyti. Aš tik noriu paaiškinti ponui F.Palubinskui, jog šiuo teisės aktu dėl Respublikoje galiojančių teisės aktų mes sprendžiame teisės technikos problemą. Jeigu nespėta parengti atitinkamų teisės aktų ir jų dar šiandien nėra, tai nori ar nenori tenka pratęsti senųjų teisės aktų galiojimą. Dėl ko toks įstatymas buvo pasiūlytas ir priimtas? Jis turėjo veikti kaip botagėlis tai pačiai Vyriausybei, kurią čia minėjo ponas F.Palubinskas. Iš dalies jis suveikė, bet ne taip greitai, kaip mes to būtume norėję. Taigi mes išsprendžiame techninį klausimą tikėdamiesi, kad vis dėlto reikalingi Lietuvai teisės aktai bus parengti kaip galima greičiau.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pareikšti ir pasitenkinimą, ir apgailestavimą, kad mes tikrai iki 2000 m. sausio 1 d. nepajėgiame atsikratyti sovietinių įstatymų, o to labai norėjosi teikiant šį įstatymą. Paguoda yra ta, kad 2000 metai – tai dar ne naujas tūkstantmetis. Naujas tūkstantmetis prasideda nuo 2001 m. sausio 1 d., ir aš tikrai raginsiu visus, kurie dirba šioje srityje, pasistengti, kad į naują tūkstantmetį mes ateitume be sovietinių įstatymų.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime. 63 Seimo nariai užsiregistravo. Taigi, kolegos, kas šiam įstatymui pritartų, tas balsuoja už.

Už – 50, prieš – 3, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2166* (priėmimas)

Ir dar vienas, kolegos, įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jau ponia pranešėja G.Imbrasienė supažindino su problema. Įstatymas turi 1 straipsnį. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar kas norėtų registruotis? Registruojamės. Čia lydimasis projektas Nr.P-2166. Analogiškos esmės pataisa. Registruojamės ir balsuosime, ar jai pritariame. 63 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi balsuojame dėl tik ką mano pateikto įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 54, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką profesorių V.Landsbergį, kad išaiškintų, kodėl trečiasis tūkstantmetis prasideda nuo 2001 metų. Kadangi mūsų frakcijai tai nėra aišku, gal būtų galima plačiau argumentuoti, nes mes manome, kad nuo 2000 metų.

PIRMININKAS. Kolegos, ne pirmą kartą jūsų manymas yra problemiškas. Galime dėl to ginčytis ir diskutuoti, o dabar dirbame toliau.

Teismų įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2174 (pateikimas)

Pradedame Teismų įstatymo 8¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.2174 pateikimą. Teisingumo ministras G.Balčiūnas supažindina mus su problema ir projektu. Pateikimas.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke! Dabartinė Teismų įstatymo 8¹ straipsnio redakcija numato, jog Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos atrenka interneto puslapyje skelbtinas Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų priimtas viešą interesą turinčias nutartis. Projekto autoriai naujoje redakcijoje siūlo teisę skelbti teismų priimtus sprendimus, nuosprendžius ir nutartis suteikti Teisingumo ministerijai, nes Teismų departamentas neturi finansinių, techninių ir kitų galimybių tinkamai įgyvendinti šio įstatymo nuostatas. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Pone ministre! Kolegos, aš būsiu nemandagus ir dabar 5 minutes skalambysiu šiuo varpeliu (Skambinama varpeliu) Prašom tęsti, pone ministre.

G.BALČIŪNAS. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiais metais, priimant dabar veikiančią 8¹ straipsnio redakciją, jai įgyvendinti nebuvo numatyta biudžetinių lėšų, kurios buvo būtinos, todėl tas įstatymas realiai negalėjo būti įvykdytas.

Taip pat siūloma keisti galiojančią redakciją ir ją išplėsti. Siūloma interneto tinklalapyje skelbti ne tik Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų priimtus sprendimus, nuosprendžius ir nutartis, bet ir naujai įsteigtų administracinių teismų priimtus sprendimus ir nutartis. Bus sukurta informacinė posistemė “Teismų sprendimai”. Ji bus skirta Lietuvos apeliacinio teismo, Aukštesniojo administracinio teismo ir apygardų teismų priimtiems sprendimams, nuosprendžiams ir nutartims įrašyti į teismų kompiuterius, juos atrinkti, perduoti į Teisingumo ministerijos centrinę duomenų bazę bei skelbti interneto tinklalapyje. Šiuos visus darbus turėtų atlikti Teisingumo ministerijai pavaldi valstybinė įmonė – Teisinės informacijos centras. Jis šiuo metu teikia LITLEKS norminių aktų programą.

Nauja įstatymo pakeitimo redakcija nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įtvirtintų asmens prigimtinių teisių ir laisvių, taip pat Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo. Prašyčiau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti du Seimo nariai. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Ar yra paskaičiuota, kiek lėšų pareikalaus informacijos parengimas skelbti ją interneto tinklalapyje? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Informacijos parengimas ir skelbimas gali kainuoti įvairiai. Jeigu tai darytų Teisinės informacijos centras, kuris turi visus tinkamus serverius, visą įrangą, paskelbimas daug nekainuotų. Maždaug reikėtų 8 techninių darbuotojų, kurie tai atliktų. Teisinės informacijos centras, kaip valstybės įmonė, tą galėtų padaryti iš vidinių rezervų, kadangi jie dirba pelningai, tai iš pelno. Jeigu tai būtų kuriama prie Teismų departamento, kaip buvo numatyta, tai Teismų departamentas neturi nei kompiuterinio tinklo, nei serverio, nei kitos įrangos. Jai supirkti būtų išleista ne mažiau kaip 1,5 mln. litų, taip pat kainuotų ir papildomų darbuotojų išlaikymas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, keletas klausimėlių. Pirmiausia, kai buvo priimamas tas įstatymas, kodėl iš principo nebuvo numatyta lėšų, nors aiškiai buvo suprantama, kad be pinigų to nepadarysi? Ar tos lėšos yra numatytos naujame biudžete? Ar jūs jau atsisakote principo, kad tai bus prie Teismų departamento, ir bus perduota kitai institucijai, esančiai prie Teisingumo ministerijos?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Taip pat norėčiau atsakyti gana nevienareikšmiai. Yra parengta LITEKO teismų kompiuterizavimo programa, kuriai, deja, jau keleri metai mes negauname investicijų. Mes ją šiek tiek vykdome, bet ne iš investicijų programos, o iš vidinių resursų, nes su Finansų ministerija mums nepavyksta susitarti dėl investicijų šiai programai skyrimo. Tikrai nebuvo numatyta šiam įstatymui įgyvendinti lėšų, bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, kai taip yra ir būna.

Atsiprašau, užmiršau dar dėl… (Balsas salėje) Dabar iš principo yra atsisakoma, kad būtų prie Teismų departamento, nes Teismų departamentas tai yra departamentas, esantis prie ministerijos ir turintis apie 40 darbuotojų. Jis neturi jokių techninių galimybių tai daryti be papildomų etatų įvedimo, be papildomos įrangos nupirkimo. Dar kartą sakau, mes turime valstybės įmonę, kuri yra prie ministerijos, pavaldi ministerijai, t.y. Teisinės informacijos centras. Jis užsiima norminių aktų, teisinės literatūros leidyba, taip pat užsiima, nes turi LITLEKS programą, t.y. norminių aktų programą, kad šios programos dėka galima pažiūrėti į bet kokį dokumentą, pažiūrėti į aktualią redakciją.

PIRMININKAS. Dėkui, pone ministre. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame bendruoju sutarimu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Svarstysime, sąlygiškai sakant, pavasario sesijoje, turbūt sausio pradžioje pratęsus mūsų rudens sesiją. Ačiū.

Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-645(4) (svarstymas)

Gerbiamieji, vėl turime pauzę. Aš klausiu, ar negalėtume dabar svarstyti rezervinio 1 klausimo, labai seno projekto? Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-645. Ekonomikos komiteto (pagrindinio komiteto) pranešėjas – S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši problema, šis klausimas gana seniai yra svarstomas įvairiais lygiais. Buvo pateiktas Lietuvos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas. Po ilgų svarstymų mes antrą kartą grįžtame prie to klausimo. Svarstymas vyko komitete, klausymas ir svarstymas. Buvo pakviesti įvairių organizacijų atstovai, kurie turi reikalų su rūmais. Po ilgų diskusijų buvo nutarta šį projektą atmesti.

Kokios yra priežastys? Pagrindinė priežastis yra ta, kad nėra analogiškų variantų, tokių pavyzdžių kitose valstybėse, kad reikia būtent specialaus įstatymo. Lietuvoje egzistuoja Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas, priimtas 1995 metais. Kitos šalys, nors ne visos šalys, taip pat turi įstatymus, bet jos turi savo valstybės įstatymus. Bendro įstatymo, kad būtų steigiami bendri rūmai, mums nepavyko rasti, kad kuri valstybė tai turėtų. Bet tai nereiškia, kad tokie rūmai – (…) rūmai neturi teisės egzistuoti Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje yra įkurti tokie rūmai. Yra Lenkijos ir Lietuvos rūmai, įkurti Marijampolėje. Veikia D.Britanijos ir Lietuvos rūmai, įkurti Lietuvoje.

Kad šio įstatymo nėra, nedraudžiama tokiems rūmams veikti. Iš tikrųjų jie veikia. Tos įmonės, kurios dirba su Lietuva, turi įsteigusios tokią asociaciją ir visiškai gali veikti.

Kodėl buvo manoma, kad atskiro įstatymo nereikia? Pirma. Tas įstatymas pradeda dubliuoti egzistuojantį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą. Manau, kad tai sukels painiavą.

Po ilgų svarstymų buvo nutarta įstatymą atmesti, o rengiant Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo naujas pataisas būtent čia įvertinti šią idėją atskiru straipsniu, atskiru punktu, kaip nori ir siūlė pateikto įstatymo autoriai. Komitetas balsavo, aštuoni žmonės buvo už atmetimą, trys – prieš. Taigi tokia yra situacija. Aš manyčiau, kad mes artimiausiu laiku, kaip minėjau, yra rengiamos pataisos, mes bandysime šį pasiūlymą įvertinti. Tuo klausimu konsultavomės su vokiečių Ofenbacho pramonės, prekybos rūmų juristais. Jie susipažino ir taip pat patys vokiečiai pasakė, kad jie tokio įstatymo neturi, o tokius rūmus jie iš tikrųjų steigia užsienyje, tai daroma, bet šio įstatymo buvimas suteiktų tam tikras teisines preferencijas Lietuvoje toms šalims. Mes iš tikrųjų turėtume labiau galvoti apie savo eksportą į kitas šalis, o ne importui sudaryti tas papildomas preferencijas. Tai yra tiesa, nes nė viena šalis tokių rūmų įstatymo neturi. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, labai ačiū. Taigi pagrindinis komitetas siūlo projektą atmesti. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas visais savo balsais taip pat siūlo projektą atmesti. Kolegos, po tokio verdikto aš galiu klausti, ar yra bendrasis sutarimas projektą atmesti? Nėra. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Dviejų komitetų siūlymas projektą atmesti. S.Burbienė – prieš.

S.BURBIENĖ. Esu prieš komiteto sprendimą projektą atmesti dėl tokių motyvų. Tai, ką minėjo mano kolega, kad yra rengiamas įstatymo pakeitimas bendrųjų rūmų, kad tokio įstatymo kitur nėra ir visi kiti motyvai nėra visiškai tiksliai pasakyti. Pirmiausia, kaip matome, tas įstatymo projektas yra gana seniai registruotas. Problema yra seniai, ir gerbiamasis R.Petrikis puikiai ją žino, bet iki šiol, nepaisant žodinių pasižadėjimų, kad reikia tai daryti, niekas nė nepajuda. Nemanau, kad labai pajudės, nes aš jau turbūt atmintinai žinau įstatymo 1 straipsnį, kuriame yra labai aiškiai pasakyta, kokie rūmai gali veikti Lietuvoje. Ten yra tiksliai išvardyti rūmų, miestų pavadinimai. Todėl nereikėtų sakyti, kad tą įstatymą galima tokiu būdu taisyti. Jeigu būtų buvę galima pataisyti, seniai būtų buvę pataisyta.

Antras dalykas. Tokie rūmai, kurie dabar yra, jie veikia kaip filialas. Aš nežinau, ar mums yra naudinga, kai Lietuvoje veikia tokie kitų valstybių rūmų filialai. Tokie filialai veiks, mes jų uždrausti negalime. Iš tiesų jie veiks ir toliau, tačiau, mano supratimu, Lietuvai naudingiau būtų savarankiška institucija, o ne filialas. Todėl aš, netikėdama tuo, kad problema bus išspręsta kitu būdu, esu prieš tokį komiteto siūlymą.

PIRMININKAS. S.Malkevičius galėtų paremti pagrindinio komiteto siūlymą atmesti projektą.

S.MALKEVIČIUS. Taip, aš noriu paremti komiteto sprendimą, kuris nebuvo šiaip sau iš piršto laužtas, nes išradinėti dviračio mums tikrai nėra ko. Jeigu visame pasaulyje yra tokie rūmai ir yra vienas įstatymas, kaip ir pas mus, tai yra daug logiškiau reglamentuoti tokių mišrių rūmų buvimą mūsų Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatyme, ir viskas. Čia nėra ką daryti. Tada mes turime daryti atskirai ir dėl rūmų su latviais, ir galbūt su Kazachstanu, ir t.t. Tegul steigiasi visi, kas tiktai nori, bet tai nereiškia, kad mes turime kiekvienam atvejui rašyti įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame dviejų komitetų – Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos siūlymui atmesti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektą Nr.P-645(4). Žinoma, turėdami galvoje protokolinį siūlymą, tobulinant Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, mėginti perkelti šias nuostatas. Registruojamės ir balsuosime dėl dviejų komitetų siūlymo atmesti projektą. Ar yra N.Medvedevas? Nėra.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Kolegos, kas pritartų Ekonomikos komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui atmesti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektą? Kviečiu balsuoti už. Pasiūlymas atmesti ir privalomas balsavimas po tokio pasiūlymo. Pritariantys pasiūlymui atmesti – už, manantys, jog atmesti nereikia – kitaip.

Už – 51, prieš – 7, susilaikė 6. Daugiau negu 36 balsai. Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas yra atmestas.

Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2056(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji, dirbame toliau. Aš turiu rūpesčių su rezervinių klausimų pateikėjais. Ar jau galėtume imti šeštąjį pagrindinės darbotvarkės klausimą? Galime. Taigi Nr.P-2056(2) – Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę reiškia kolega R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš tik norėčiau priminti, kad šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra panaikinti išmokėjimo terminų apribojimą, nustatantį vienkartinės pašalpos išmokėjimą per dvejus metus, t.y. iki 1999 m. gruodžio 31 d. Turiu pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Buvo atsižvelgta į Seimo Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, kurios, reikia pripažinti, buvo tik redakcinės, susijusios su įstatymo projekto pavadinimo patikslinimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, įstatymas turi vieną straipsnį. Prašom kalbėti dėl motyvų. Mėginu prikalbinti kalbėti. Neatsiranda nė vieno.

Registruojamės! Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuosime, kai užsiregistruosime.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Balsuojame, ar priimame Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuojame, kolegos.

Už – 59, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Seimo rezoliucijos "Dėl 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimų" projektas Nr.P-2070 (pateikimas)

Kolegos, mes turėtume dar vieną pagrindinės darbotvarkės klausimą iki pertraukėlės. Gal sutiktumėte, kad dabar imtume ketvirtąjį rezervinį klausimą, kuris trijų Seimo narių valia yra atsiradęs mūsų darbotvarkėje. Rezoliucijos projektas Nr.P-2070 – Seimo rezoliucijos “Dėl 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimų” projektas. Kaip jūs žinote, išplaukė iš tam tikrų abejonių, kai mes ratifikavome Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sienos įstatymą. Taigi dabar šią rezoliuciją pateikia Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš ne visai norėčiau sutikti su posėdžio pirmininko pasakymu, kad išplaukia iš ratifikavimo. Mes visai nesiejam su ratifikavimu, tiesiog manom, kad yra geras laikas ir gera proga pasakyti Lietuvos valstybės poziciją dėl to, ką pasaulio didieji, turbūt taip galim įvardinti, sutarė Potsdame 1945 m., ir tiesiog remiamės tais susitarimais ir manom, kad juos reikia vykdyti.

Ir antras dalykas, kadangi Karaliaučiaus kraštas yra mūsų kaimynas, mes tiesiog pasakom, kad numatom dalyvauti visuose renginiuose, kuriuose bus svarstoma šito krašto ateitis. Manau, tai yra solidi ir rimta valstybės pozicija. Mums tikrai svarbu, kas darysis su tuo kraštu. Žinau tokią visuotinę nuomonę, kad Lietuvos piliečiai, ir tuo labiau Seimo nariai, nori, kad ten plėstųsi demokratija, kad kraštas būtų laisvas ekonomiškai. Tai yra naudinga ir mums, ir Europai, ir galiausiai pasauliui. Manau, pats laikas būtų tokią Seimo ir valstybės poziciją pareikšti.

Dėl paties rezoliucijos teksto. Nesam kol kas gavę jokių redakcinių pataisų, todėl galima manyti, kad neblogai padarytas mūsų redakcinis darbas, bet gal dar tokių pataisų atsiras iki priėmimo. Būkit mieli, kad jeigu matote, kad kur nors mes esam netikslūs, pasakykite, kaip jūs manote, kaip reikėtų formuluoti vienoje ar kitoje vietoje. Ačiū. Aš tiek trumpai, nes tekstą visi turi ir nėra prasmės jį visą skaityti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, jūsų niekas nenori paklausti. Kolegos, aš prašyčiau susitarti dėl tolesnio darbo. Pats pranešėjas neprieštarauja, kad mes galėtume redaguoti rezoliucijos projektą. Yra du keliai: arba vieną komitetą paskirti kaip redakcinę komisiją (toks komitetas galėtų būti Užsienio reikalų komitetas), arba mums reikia sudaryti redakcinę komisiją šiai rezoliucijai redaguoti. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau toliau šią rezoliuciją nagrinėti Užsienio reikalų komitetui, kaip mes dažnai darom.

S.PEČELIŪNAS. Kadangi daugiau jokių redakcinių pasiūlymų tikrai nėra gauta, tai gal būtų smagu gauti Užsienio reikalų komiteto išvadą. Kam sudarinėti redakcinę grupę arba pavesti Užsienio reikalų komitetui redaguoti, jeigu jokių redakcinių pastabų ir klausimų niekam nekyla. Visi perskaitę tekstą puikiai suprato, kas ten parašyta, ir faktiškai būtų galima jį priimti, bet Užsienio reikalų komiteto išvada nepakenktų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi Užsienio reikalų komitetas toliau svarsto šią Seimo rezoliuciją “Dėl 1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimų”. Dėl šio projekto Nr.P-2070 Užsienio reikalų komitetas (aš formaliai pagal Statutą sakau) atlieka redakcinės komisijos funkcijas. Kokia forma jis pateiks savo išvadą ar savo pritarimą, tai jau yra jo reikalas. S.Pečeliūnas, S.Buškevičius, V.Čepas galės argumentuoti komitete, kad sprendimas būtų teigiamas. Dėkui, kolegos.

Mes lenkiame savo darbo grafiką. Matau plenarinių posėdžių salėje Respublikos Prezidento patarėjos pavaduotoją A.Abramavičių. Mes galėtume pradėti svarstyti 7 darbotvarkės klausimą. Galime? Pradedame, nors dar liko 6 minutės.

Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo 8, 12, 15,16, 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2083 (svarstymas)

7 darbotvarkės klausimas – Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo 8, 12, 15, 16, 17, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2083. Suteikiu žodį pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjui E.Bičkauskui. Kolegos, pagrindinio komiteto nuomonė. Prašyčiau dėmesio, reikės mums daryti sprendimą dėl to projekto. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Laba diena, kolegos! Komitetas svarstė šį įstatymo projektą, nepritarė siūlymui dėl to, kad politines partijas ar politines organizacijas galėtų finansuoti tik fiziniai asmenys, taip pat nepritarė siūlymui sumažinti pinigų sumą, kurią gali sumokėti vienas fizinis asmuo, nuo 500 MGL iki 100 MGL, nes šiuo siūlymu iš esmės sumažinamas finansavimas, būtinas politinėms partijoms, demokratinei visuomenei, o Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įstatymo projekte numatoma minimali biudžeto asignavimų suma politinėms partijoms ar politinėms organizacijoms finansuoti nėra pakankama normaliai veiklai.

Ir esminis momentas. Mes, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, manome, jog būtina, kad iniciatoriai parengtų lydintįjį Politinių kompanijų finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir jo nuostatas suderintų su šiuo projektu. Todėl komiteto išvada buvo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Taigi pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip ir Biudžeto ir finansų komitetas, kaip ir papildomas Žmogaus teisių komitetas, bendruoju sutarimu siūlo Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 21 straipsniu įstatymo projektą Nr.P-2083 bendruoju visų partijų sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ir aš negaliu suteikti žodžio J.Listavičiui, nes po pagrindinio komiteto tokio verdikto mes turime sutarti arba balsuoti, ar grąžinam iniciatoriams tobulinti. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti? Bendrasis sutarimas, gerbiamieji kolegos. Politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 21 straipsniu įstatymo projektas bendruoju sutarimu grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 306 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei Kodekso papildymo 29² straipsniu ir 31² skirsniu įstatymo projektas Nr.P-1070(2) (pateikimas)

Kolegos, dar turime rezervinį 5 klausimą. Turėdami laiko galėtume dabar, kolegos, jį pateikti. Ar neprieštarautumėt? Ne. Rezervinis 5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 306 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei kodekso papildymo 29² straipsniu ir 31² skirsniu įstatymo projektas Nr.P-1070(2). Kolega V.Martišauskas pateikia šį projektą.

V.MARTIŠAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų siūlomo papildymo esmė – sudaryti galimybę administracinį areštą pakeisti viešaisiais darbais. Administracinis areštas yra labai plačiai naudojama forma, baudžiant asmenis, padariusius administracinius teisės pažeidimus. Aš daug studijavau šią problemą ir pastebėjau tai, kad areštas kartais visiškai be reikalo taikomas, kita vertus, jis yra labai brangus malonumas policijos komisariatams. Sakykim, vieno suimtojo laikymas kainuoja apie 30 Lt per dieną. Jeigu mes padarytume tokią pataisą, tas žmogus, kuriam gresia areštas, galėtų atidirbti viešuosius darbus. Štai dabar turim Lietuvoje didelę stichinę nelaimę, yra daug darbų, o juos dirbti nėra kam, ir pagaliau tam reikia daug pinigų. Jauni, stiprūs vyrai, užuot sėdėję areštinėse ir valgę valdišką maistą, galėtų padirbėti visuomenės labui. Aš siūlau pritarti po pateikimo ir susidomėti mūsų siūloma pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, du klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 339³ straipsnio, dėl 5 ir 7 trumpai. Visų pirma pavedama vykdyti darbus vidaus reikalų įstaigai, bet mes žinom, gal būtų geriau savivaldybei per seniūnus. Tada tikrai būtų ir kontrolė, ir apskaita, ir būtų tvarka. Dėl penkto. Čia “skaičiuojamas laiku”, bet “laiku” – tai dar neaišku, todėl reikėtų, matyt, “skaičiuojamas dirbtomis valandomis”, nes laikas – ir dienomis, ir valandomis. Ir dėl paskutiniojo septinto, kad pakeičiamas arba pakeistas administraciniu areštu, ir jokios galimybės nėra baudai pinigais, tai gal galima dar pinigais ir tada, jeigu jis mokėti pinigus atsisako, būtų galima ir areštu. Taigi reikėtų, matyt, pasirinkti geresnes sąlygas, kad būtų didesnė nauda valstybei. Ačiū.

V.MARTIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kaip yra? Pirmiausia dėl jūsų pirmojo klausimo. Mes įsivaizduojame, kad turėtų apsispręsti teisėjas, teisme turėtų būti apsisprendžiama. Jeigu žmogus yra pasiryžęs pasisiūlyti atidirbti vietoje jam numatytos baudos arba gresiančio administracinio arešto, tai jūs esate teisus, kad būtų galima derinti su seniūnijomis arba su kitomis vietos savivaldos įstaigomis, kurios skirtų tuos darbus ir juos fiksuotų.

Kita vertus, dabar yra tokia įvykių eiga, pavyzdžiui, kai žmogus važiavo (populiari pažeidimo forma) išgėręs ir jam paskirta 2000 litų bauda, o jis yra profesionalus vairuotojas. Jis galėtų tam tikrą valandų skaičių dirbti naudingus darbus ir jam išskaičiuotų tą baudą. Areštas yra paskutinioji forma, kai žmogus atsisako mokėti baudą. Tada kitos išeities nėra – jis turėtų būti areštuojamas, ten tuščiai gaišti laiką ir “valgyti” biudžeto pinigus.

PIRMININKAS. Dėkui. Suteikiu žodį klausti Seimo nariui A.Švitrai.

A.ŠVITRA. Atsiimu.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate savo teisę klausti. Dėkui, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame šiai pateiktai idėjai? Pritariame bendruoju sutarimu. Dar S.Čirba. V.Einoris norėtų kalbėti ar… Be plačių kalbų po pateikimo pritariame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 ir 306 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei kodekso papildymo 29² straipsniu ir 31² skirsniu įstatymo projektui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau nagrinės kaip pagrindinis komitetas. Svarstysime, sąlygiškai sakau, pavasario sesijoje, per sesijos pratęsimą sausio pradžioje, ko gero. Matau, komiteto pirmininkė neprotestuoja. Taigi pritariame po pateikimo. Ačiū, pone pranešėjau.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1556* (svarstymo tęsinys)

Kolegos, iki pertraukėlės dar turime keletą minučių. Rezervinis 2 klausimas. J.Listavičius – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – eina į tribūną. Taip pat pakankamai ilgai mūsų saugyklose gulintis Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1556. Svarstymo tęsinys. Kokia pagrindinio komiteto nuomonė, pone pranešėjau?

J.LISTAVIČIUS. Jūs jau minėjote, kad jis gana ilgai nokinamas. Šiuo metu pasikeitė Vyriausybė. Aš manau, kad reikėtų išklausyti ir jos nuomonę mokesčio klausimu, todėl siūlymas, matyt, būtų gal ir toks: būtų galima pritarti po svarstymo ir laukti trumpos, konkrečios Vyriausybės nuomonės, nes per svarstymą (iš komiteto išvados matyti) buvo apie ką pakalbėti. Buvo siejamas 35 straipsnis su 33¹ straipsniu. Balsavimo rezultatai taip pat, matyti, ant ribos, todėl, sakyčiau, kaip jau minėjau, būtų galima siūlyti pritarti po svarstymo ir laukti Vyriausybės galutinės išvados iki priėmimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar galima pritarti pagrindinio komiteto išvadai pritarti po svarstymo? Pritariame po svarstymo. Ar galime kreiptis į Vyriausybę žodiniu protokoliniu nutarimu, kad ji pateiktų išvadas dėl šio projekto? (Balsai salėje) Bendruoju sutarimu taip pat priimame protokolinį nutarimą – paprašyti Vyriausybės išvadų dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1556. Mielieji kolegos, jūsų bendrasis sutarimas.

Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių bei 2 priedėlio papildymo bei pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1954 (pateikimas)

Dar turime 7 minutes iki pertraukos. Jeigu kolega J.Bernatonis būtų gerai nusiteikęs, dabar galėtume pateikti rezervinį 3 klausimą – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 ir 7 straipsnių bei antrojo priedėlio papildymo bei pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1954. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų man norėtųsi pateikti šį projektą, nes, mano manymu, jis šiek tiek palengvintų žmonių situaciją. Tačiau aš prašyčiau pateikimą atidėti iki to laiko, kol Konservatorių frakcija nuspręs, ar tokį projektą palaiko, ar nepalaiko, nes aš jau ne kartą teikiau savo projektus ir manau, kad gaišinu Seimo laiką, kai po to tie projektai atmetami. Pirmiausia jūs apsispręskite, tuomet aš pateiksiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tokį jūsų elgesį aš laikau labai nesolidžiu. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Seimo nario iniciatyva valdyba ir Sekretoriatas įtraukė į darbų programą, Seimo narys, motyvuodamas keistais politiniais argumentais, savo projekto nepateikia. Dėl to labai apgailestauju.

Repliką – J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo nariai, man ne visai aišku, kodėl kai kuriems mūsų Seimo nariams nesuprantama mokesčių įstatymų pateikimo, svarstymo ir priėmimo tvarka. Aš galėčiau pasiūlyti prieš tai kalbėjusiam, kad jis irgi atkreiptų dėmesį ir įsidėmėtų, jog geriausia, kad jis savo projektą suderintų su Vyriausybės nuomone, kai kalbama apie mokesčius. Nei Konservatorių frakcija, nei LDDP frakcija, matyt, neprieštaraus, bet yra nustatyta tvarka. Kitos tvarkos mes nenustatysime, nes to reikalauja ir Seimo patvirtintas Statutas. Todėl nereikėtų didelių filosofijų, o reikėtų dirbti normaliai, taip, kaip priklausytų kiekvienam eiliniam Seimo nariui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 12.30 val. 12.00 valandą, kolegos, Pirmųjų rūmų salėje, apačioje, fojė, yra atidaroma tarptautinė ekslibrisų paroda, skirta M.Daukšos “Postilės” 400 metų jubiliejui. Kviečiu, kolegos, visus 12.00 valandą į šį, mano supratimu, svarbų renginį. Pertrauka iki 12.30 valandų.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, grįžę iš parodos ir aktyviai čia dirbę, kviečiu registruotis Centro frakcijos siūlymu. Registruojamės. Registruojamės, gerbiamieji, ir dirbame toliau. Keli svarbūs projektai iki pietų pertraukos. Primenu, kad 11a, 11b ir 11c klausimų šiandien nepateiksime. Registruojamės.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2101(2) (pateikimas)

1-8 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2101(2). Pateikimas. Kviečiu į tribūną ministrę, Seimo narę I.Degutienę. Mes skiriame šiam klausimui 40 minučių, bet galbūt tiek laiko mums ir nereikės. Taigi ministrė I.Degutienė pateikia mums antrąjį pagal svarbą projektą po biudžeto.

Ponia ministre, jums žodis.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Laba diena, gerbiamieji kolegos, jums pateikiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų patikslintas projektas ir biudžeto prognozių 2001–2002 metams pagrindiniai rodikliai.

Rengiant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų projektą iškilo dvi esminės problemos. Pirma, reikėjo spręsti biudžeto deficito, kuris 1999 metų pabaigoje laukiamas 470 mln. litų, problemą. Įvertindama valstybės biudžeto galimybes, Vyriausybė siūlo dalį deficito, t.y. 200 mln., pripažinti vidaus skola. Likusią 1999 metų deficito dalį, taip pat laikiną lėšų trūkumą 2000 metais reikės dengti skolintomis lėšomis, todėl pagal fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo projekto 3 straipsnį siūloma leisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai minėtą lėšų trūkumą dengti skolintomis lėšomis.

Antra problema – tai 2000 metų biudžeto subalansavimas. Pagal atliktus skaičiavimus, jeigu nebūtų keičiamas įmokų tarifas, o išlaidos būtų skaičiuojamos pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, biudžeto išlaidos viršytų pajamas 295 mln. litų. Todėl reikėjo ieškoti būdų, kaip minėtą lėšų trūkumą padengti ir biudžetą subalansuoti. Mūsų manymu, šios problemos sprendimo būdai yra du: surasti papildomus finansinius resursus pajamoms padidinti arba atitinkamai mažinti išlaidas.

Kalbant apie išlaidų mažinimą, neretai tenka išgirsti, kad vos ne gelbėjimosi ratas yra “Sodros” administravimo išlaidų mažinimas. Pagal teikiamą 2000 metų biudžeto projektą veiklos sąnaudas siūloma patvirtinti 149,9 mln. litų, arba 5% mažesnes, palyginti su laukiamomis 1999 metais. Be to, reikia įvertinti, kad esant sunkiai finansinei situacijai administravimo išlaidos jau sumažintos 20,8 mln. Lt., arba 13%. Ši suma nukreipiama paskolų aptarnavimo išlaidoms dengti arba, kitaip tariant, palūkanoms už bankų kreditus sumokėti.

Imant pagal atskiras rūšis, veiklos sąnaudos 2000 m., palyginti su 1999 m., mažinamos taip: darbo užmokesčiui – 10%, dokumentų gamybai – 14,1%, pensijų, pašalpų mokėjimui – 26,4%, einamajam remontui – 58,9%. Bet koks kitų išlaidų mažinimas, ar tai būtų pensijos, pašalpos, bedarbiai, sveikatos draudimas, labiausiai paliestų socialiai pažeidžiamus žmones, todėl po ilgų svarstymų Vyriausybė apsisprendė siūlyti didinti įmokų tarifą.

Kaip žinote, šiuo metu yra patvirtintas 31% įmokų tarifas, iš jų darbdaviams 30%, dirbantiesiems 1%. Reikia įvertinti, kad šis tarifas buvo patvirtintas 1990 metais, kai Lietuva dar tik pradėjo kurti savo valstybingumą ir buvo žengiami pirmieji žingsniai išsivaduojant iš planinės ekonomikos. Per devynerius metus iš esmės pasikeitė situacija. Tuo metu dirbantieji, nuo kurių uždarbio buvo skaičiuojamos įmokos, viršijo 1 mln. 800 tūkst. O dabar šiek tiek daugiau kaip 1 mln. 113 tūkst. Per tą laiką pensijų gavėjų skaičius padidėjo 25%. Taigi 1990 metais vienam pensininkui teko 2,1 įmokų mokėtojo, o šiuo metu – 1,13 įmokų mokėtojo. Nuo 1991 m. bendrosios biudžeto pajamos padidėjo nuo 45,9 mln. Lt. iki 4 mlrd. 143,2 mln. Lt., tai yra 90,3 karto. O išlaidos – nuo 35,1 mln. Lt iki 4 mlrd. 360,5 mln. Lt, arba 124,2 karto. Mūsų manymu, racionaliausias kelias didinti dirbančiųjų įmokas – tai yra patvirtinti 3% įmokų tarifą. Šiuo metu dirbančiųjų dalyvavimas draudimo schemoje yra simbolinis. Daugumoje šalių draudimo įmokas dirbantieji moka lygiai su darbdaviais. Buvo ne kartą diskutuota apie tokį įmokų tarifo perskirstymą.

Apie tokią galimybę buvo svarstyta ir Trišalėje taryboje, kuri iš esmės pritarė pasiūlymams dėl įmokų perskirstymo tarp darbdavių ir dirbančiųjų, tai atliekant palaipsniui. Be to, perspektyvoje tai būtų teigiama, nes nuo kitų metų numatoma, kad įsigalios pensijų draudimas, pagrįstas kaupimo principais. Jo esmė ta, kad sumokėtos įmokos į pensijų fondus kaupiamos kiekvieno apdraustojo individualioje sąskaitoje. Tolesnėje perspektyvoje numatoma įvesti privalomąjį kaupiamąjį pensijų draudimą. Tai būtų tarsi pradžia žmonių psichologiniam orientavimui, kad jis pats asmeniškai privalo dalyvauti draudžiant pensijas.

Siūlymas didinti įmokų tarifą darbdaviams būtų nevisiškai logiškas ne tik dėl minėtų motyvų, bet reikėtų ieškoti papildomų finansinių resursų valstybės ir savivaldybių biudžetuose šiems kaštams padengti draudžiant biudžetinių įstaigų darbuotojus. O tam papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų 100 mln. Lt. Minėtų dviejų procentų įmokų suma sudarytų 250 mln. Lt., o to nepakanka. Kaip jau minėjau, biudžeto pajamoms ir išlaidoms subalansuoti 2000 metams reikia ne mažiau kaip 295 mln. Lt. Todėl siūloma nuo kitų metų įvesti nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimą, nustatant, kad darbdaviai mokėtų 1% įmokas. Pagal atliktus skaičiavimus, įvedus šią draudimo rūšį nuo 2000 m. sausio 1 d., per metus būtų gauta apie 126 mln. Lt. pajamų. Pirmųjų metų išlaidos prognozuojamos apie 63 mln. Lt. Todėl galima teigti, kad 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas pasipildytų 63 mln. Lt, o bendras rezultatas – jo pajamos ir išlaidos būtų subalansuotos. Kaip jau minėjau, pradžioje pajamų būtų gauta 28 mln. 956 tūkst. daugiau negu prognozuojama išlaidų. Šiuo atveju pajamų perviršį būtų galima panaudoti dengti daliai deficito, susidariusio dar šiais metais. Pagal teikiamą biudžeto rodiklių įstatymo projekto 2 straipsnį siūloma patvirtinti 2000 metų bendrąjį tarifą: darbdaviams – 31%, iš jų pensijų draudimui – 22,5%, ligos (motinystės) draudimui- 3%, draudimui nuo nedarbo – 1,5%, nelaimingų atsitikimų ar profesinių ligų draudimui – 1% ir sveikatos draudimui – 3%. Dirbantiesiems nustatomas tarifas 3%. Iš jų pensijų draudimui – 2,5% ir ligos (motinystės) draudimui – 0,5%.

Pagal pateikto įstatymo projekto 3 straipsnį bazinei pensijai įmokos dydžio siūloma nekeisti, tai yra patvirtinti 50% bazinės pensijos dydžio. Ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkams ir dirbančių ūkyje pilnamečių jų ūkių nariams siūloma patvirtinti įmokos dalį 20% bazinės pensijos dydžio. Šiuo atveju dalį, tai yra 30% įmokos, dengtų valstybės biudžetas. Šiems tikslams yra numatyta valstybės biudžete 4,5 mln. Lt. Pagal parengtą fondo biudžeto 2000 metų pagrindinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą siūloma patvirtinti pajamas – 4 mlrd. 586 mln. Lt., išlaidas – 4 mlrd. 557 mln.Lt. bei kasos apyvartos lėšas – 38 mln. Lt. Pagal pateiktą projektą 2000 metų biudžetas prognozuojamas subalansuotas su 28 mln. 956 tūkst. Lt. grynųjų einamųjų metų rezultatu.

Norėčiau paminėti pagrindinius rodiklius, kurie buvo naudojami skaičiuojant fondo 2000 metų biudžeto pajamas ir išlaidas pagal Ūkio ministerijos pateiktas prognozes. Minimalus gyvenimo lygis, laukiamas 1999 metais – 125 Lt., patikslintas projektas 2000 metams – 128 Lt. Vidutinis darbo užmokestis – 1020 Lt., 2000 metais – 1060 Lt. Vidutinis metinis dirbančiųjų skaičius 2000 metų projekte – 1160 žmonių. Draudžiamosios pajamos – nuo 884 Lt 2000 metais didėja iki 919 Lt. Bazinė pensija – nuo 138 Lt. iki 141 Lt. Vidutinė senatvės nedirbančio pensininko pensija – nuo 309,8 Lt. šiais metais, metų pabaigoje iki 319,6 Lt. Paaiškinimai apie kiekvieną pajamų ir išlaidų rūšį pateikti pridėtame aiškinamajame rašte dėl 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Todėl plačiau paaiškinsiu tik atskirus momentus. Gali kilti klausimų dėl 2000 metų darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio prognozių. Dirbančių pagal darbo sutartis darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, prognozuojama 12,5 mlrd. Lt, arba 1,5% didesnė palyginti su laukiama 1999 metais. Vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos įmokos 2000 metais, turėtų padidėti 7,2%, arba 3,4% punkto aplenktų vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo tempus.

Tai paaiškinama tuo, kad nuo 1999 m. lapkričio 1 d. pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnis, kuriuo panaikinta apmokestinimo riba, virš kurios nereikia mokėti socialinio draudimo įmokos. Prognozuojamos 38,7% didesnės savarankiškai dirbančių ir jiems prilygintų asmenų įmokos. Šį įmokų padidėjimą lemia 1999 m. gegužės mėn. priimta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pataisa, pagal kurią šie asmenys draudžiami ne bazinei pensijai, o visai socialinio draudimo pensijai. Anksčiau jie turėjo mokėti 50% bazinės pensijos dydžio įmokas, arba 69 Lt, per mėnesį. Šiuo metu šių asmenų įmokos mokamos nuo jų pačių deklaruojamos sumos, bet ne mažesnės kaip minimali alga, t. y. 430 Lt per mėnesį. Tai yra ne mažiau kaip 107,5 litų.

Pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte prognozuojamos išlaidos sudarys 4 mlrd. 556 mln. 979 tūkst. Lt, arba 4,5% didesnės negu laukiama 1999 metais. 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 72,5% visų išlaidų, arba 335 mln. 159 tūkst. litų. Tai yra 4% daugiau negu laukiama 1999 metais.

Didinant kasmet pensinį amžių, senatvės pensijų gavėjų skaičius mažėja. Prognozuojama, kad 2000 metais jis sumažės 0,6%, palyginti su laukiamu 1999 metais, tačiau didėja našlių ir našlaičių pensijos gavėjų skaičius. Prognozuojama, kad 2000 metais bendras našlių ir našlaičių pensijų gavėjų skaičius bus 243 tūkst. 844 žmonės, arba 7% daugiau negu 1999 metais.

Invalidumo pensijų gavėjų skaičius, ypač ikipensinio amžiaus grupėje, daugelį metų didėja. Viena iš priežasčių, lemiančių invalidumo pensijų skaičiaus augimą, yra Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio pataisos. 2000 metais numatomas invalidumo pensijų gavėjų skaičius padidėtų 5%.

Maitintojo netekimo bei ištarnauto laiko pensijų gavėjų skaičius 2000 metais mažės. Bendras mokamų socialinio draudimo pensijų skaičius 2000 metais prognozuojamas didesnis 2,1% ir bus 1 mln. 66 tūkst. litų.

Draudimui nuo nedarbo pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus skaičiavimus reikia 192 mln. Lt, t.y. 4,2% visų išlaidų, arba 3,6% daugiau negu 1999 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu tarifu.

Priėmus Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo įstatymą, išlaidos pirmaisiais metais sudarys 56 mln. 600 tūkst. Lt, arba 1,2% visų išlaidų. Prognozuojama, kad 2000 metais Valstybinei ligonių kasai 3% dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokos sudarys 376 mln. 258 tūkst. litų. Pervedamos lėšos sveikatos draudimui sudarys 8,3% visų Socialinio draudimo fondo išlaidų, arba 1,5% daugiau negu 1999 metais.

1999 metų pabaigoje laukiamo biudžeto lėšų deficito – 470 mln. Lt – 13 mln. Lt numatoma padengti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo 2000 metų biudžeto perteklinės sumos, 200 mln. Lt pripažinti valstybės vidaus skola, kuri būtų dengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto laikiną lėšų trūkumą iki bus padengtos 1999 metų pabaigoje susiformavusios skolos dengti iš skolintų lėšų. Tiek pateikiant. Toliau atsakysime į klausimus.

PIRMININKAS. Ponia ministre, taigi dabar kalbame dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Kolegas klausėjus taip pat kviečiu orientuotis į šį projektą. Dėl kitų lydimųjų projektų bus kalbama atskirai. Ministrė jau supažindino, bet atsakyti į klausimus būtų pravartu atskirai. Taigi jūsų klausti, ministre, kol kas nori dešimt Seimo narių. Suteikiu žodį J.Olekui.

J.OLEKAS. Gerbiamoji kolege, jūs minėjote, kad šie pakeitimai dėl mokesčių surinkimo ir tarifo padidinimo lyg ir parengti solidarumo principu, bet visose diskusijose, vykusiose trišalėje taryboje, buvo kalbama, kad jeigu bus perskirstymas ir jeigu bus padidėjimas… darbuotojų sąskaita mokėti… visada bus pakelta ta dalis atlyginimo, bent iš pradžių. Deja, paskutiniuose projektuose to neįvyko ir 2% nuplėšiami vien nuo darbuotojų. Profesinės sąjungos jokiu būdu negali su tuo sutikti, nes labiausiai nuskriaudžiami prieš įvyksiantį įvairių kainų, komunalinių paslaugų didėjimą tie žmonės, kurie mažiausiai uždirba ir kurie nuo sausio mėnesio gaus mažesnį atlyginimą. Tai būtų viena klausimo dalis, ir mes niekaip negalime su tuo sutikti. Ar jūs nematote dar kito varianto, kurį galėtume pakeisti?

Antroji dalis. Ar tarp tų 200 mln. Lt, kurie dabar įskaitomi kaip valstybės skola, yra 70 mln. Lt, kurie bus grąžinti Privalomojo sveikatos draudimo fondui? Jeigu yra, tai tvarka, jeigu ne, tai turbūt reikėtų padidinti dar ir tą valstybės skolos dalį, kurią “Sodra” skolinga Privalomojo sveikatos draudimo fondui.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kaip aš jau ir iš pradžių minėjau, buvo daug diskutuojama ir ieškoma sprendimo būdų įvertinant realią situaciją, kad negalima subalansuoti “Sodros” biudžeto. Tos skolos, kurių laukiama 1999 metų pabaigoje, kaip aš jau minėjau, 470 mln. Lt, įskaitant ne tiktai pensijų išmokėjimą, bet ir kitas dvi labai svarbias sritis, tai skolas Sveikatos draudimo fondui bei Užimtumo fondui, iš kurio yra mokamos ir bedarbio pašalpos, ir finansuojami viešieji darbai, ir vykdomos kitos užimtumo programos… Buvo numatyti du variantai.

Be abejo, aš puikiai suprantu, kad ir vienas, ir kitas pasiūlymas yra ne visai populiarūs todėl, kad pirmajame variante buvo skaičiuojama siūlant įvairias pataisas, tai yra ir ligos, motinystės… griežtas Draudimo įstatymo pakeitimas, kai darbdavys turėtų nuo trečios dienos mokėti ligos pašalpą, o ne dabar, kai iš esmės visa tai apmoka pati “Sodra”. Tai yra ir dirbantys pensininkai, tai yra ir tarifo perskirstymas, tai ir daug kitų įstatymų, tačiau jeigu mes visus tuos įstatymus ir priimtume, 2000 metų “Sodros” biudžetas vis tiek nebūtų subalansuotas, nes tai sudarytų tiktai 240 mln. Lt, ir to nepakanka, kad subalansuotume 2000 metų biudžetą. Todėl Vyriausybė priėmė kitą turbūt mažiau skausmingą nuostatą, jeigu mes kalbame apie dirbančiuosius, kad nedidele dalimi, t. y. tiktai 2%, padidintume įmokų tarifą.

Kitas dalykas, ką aš jau ir kalbėjau, mes vis tiek turim rengtis kaupiamiesiems fondams, kurie nuo kitų metų tikrai pradėtų veikti. Kai jūs kalbate apie tai, kad tie žmonės gaus mažesnį atlyginimą ir pablogės jų gyvenimo situacija, tai yra kitos socialinės apsaugos paramos formos. Pirmiausia tai yra piniginės pašalpos formos. Jeigu žmogaus atlyginimas tiek sumažėja, kad jis negali apsimokėti už komunalines paslaugas arba kitas reikmes patenkinti, tada yra kitos formos, kad žmogus tikrai nebūtų nuskriaustas. Bet tiek, kiek padidėja tarifas, tai, be abejo, nuo didesnės atlyginimo gaunamos sumos, tai yra labai nedidelis padidėjimas. Tiems, kurie gauna minimalią mėnesinę algą, jeigu, sakykim, nuo 430 Lt, tai susidarytų per 12 Lt. (Balsas iš salės) Taip, yra įskaičiuota ir skola Privalomojo draudimo fondui, ir kitos skolos. Be abejo, bus ne 100% padengimas, bet proporcingai visas skolas padengiant tiek, kiek mes… jūs pripažinsite įstatymo projekte valstybės skola.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Po vieną klausimą, kolegos. Pasilikit kitiems įstatymo projektams.

A.SYSAS. Tik vienas ir tik dėl biudžeto. Gerbiamoji ministre, po “Sodros” posėdžio aš visą savaitę bandžiau išsiaiškinti, ką darys tie žmonės, kurie neteks darbo. Pagal jūsų pateiktus duomenis mokančių pagal sutartis sumažėja 66 tūkst. žmonių, bedarbių, užsiregistruojančių darbo rinkoje, dar mažiau – 1 tūkst. Tik 7 mln. skiriam darbo biržoms. Tai vis dėlto prašom pasakyti, kur dings tie 66 tūkst. žmonių ir iš ko jie gyvens?

I.DEGUTIENĖ. Pirmiausia gal taip negalima būtų formuluoti klausimo. Jūs puikiai suprantate, kad Socialinio draudimo biudžetas iš karto koreliuojamas pagal esančią valstybės ekonominę situaciją ir turbūt ne socialinės apsaugos ar Socialinio draudimo fondo valdybos uždavinys spręsti šias problemas. Tai yra jau Vyriausybės programos nuostata, kad kuo greičiau būtų dedamos visos pastangos gaivinti ūkį ir žmonės turėtų darbą. Vadinasi, ne vien žmogus sotus bus tuo, kad jis gaus ilgalaikę bedarbio pašalpą, arba bus ilgalaikis bedarbis. Mūsų uždavinys šią problemą spręsti kitaip, ne mokant bedarbių pašalpą, o kad žmogus turėtų nuolatinį darbą ir nebūtų užregistruotas darbo biržoje. O tiek, kiek lėšų reikia, tai mes derinome su darbo birža, ir pagal jų pateiktus duomenis Socialinio draudimo fondo biudžete numatytos tokios lėšos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji ministre, norėčiau paklausti. Kaip numatoma tvarkytis su nepriemoka “Sodros” fondo biudžetui ir kokie numatomi 1999 m. jos mažinimo rezultatai? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Iš tikrųjų mes turim pačią skaudžiausią problemą, kad turime didelius įmonių įsiskolinimus. Todėl yra analizuojama ta situacija. Jeigu kalbėtume apie tai, kiek mums skolingos įmonės, tai 1999 m. pabaigoje bus 623 mln. Lt. Iš šių 623 mln. Lt daugiau kaip 400 mln. yra tų įmonių, kurios yra bankrutuojančios, arba ties bankroto riba. Taigi išieškojimo rezervai yra iš tų įmonių, kurios dar nebankrutuojančios, tai sudaro apie 200 mln. Lt. Todėl “Sodros” administravimas yra gerinamas būtent įmokų išieškojimo linkme. Tačiau iš bankrutuojančių įmonių šiandien yra sudėtinga išieškoti, nes jos be turto daugiau neturi jokių kitų pajamų.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamoji ministre, norėčiau jūsų paklausti. Ar pakankamai patikimi prognozės rezultatai, nes ir Statistikos departamentas, ir Ūkio ministerija pateikė kitų metų ūkinės veiklos prognozę? Mes žinome, šiais metais daugelis rodiklių, kurie buvo pateikti, nepasiteisino ir mes atsidūrėme keblioje padėtyje. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Jūs esate teisus ta prasme, kad prognozės yra prognozės. Pagal šiandien galiojančią tvarką ir galiojančius įstatymus mes, sudarydami Socialinio draudimo fondo biudžetą, turim vadovautis Ūkio ministerijos pateiktų prognozių skaičiais. Tokius prognozuojamus skaičius oficialiai pateikė Ūkio ministerija. Pagal tas prognozes mes ir sudarėm 2000 metų biudžeto projektą. Be abejo, gali įvykti taip, kaip įvyko ir pernai metais, mes tai puikiai žinom. Jeigu per metus pasikeis prognozuojami skaičiai, reikės tikslinti biudžetą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamoji ministre, noriu jūsų paklausti. Dabar jūs teikėt tiek daug siūlymų, kuriuose pateikti didesni mokesčiai, suprantama, “Sodrai” trūksta pinigų, dėl to jūs norite daugiau jų surinkti. Ar jūs galėtumėte pasakyti, jog, pateikus tokius siūlymus, pensininkai gaus pensijas, nors ir labai skurdžias, bet laiku? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Turbūt jūs, pats paklausęs, pats ir atsakėte į šį klausimą. Iš tiesų pagrindinis tikslas buvo subalansuoti Socialinio draudimo fondo biudžetą vien dėl to, kad tie, kuriems priklauso gauti, nors ir nelabai dideles pensijas, jas gautų laiku, tuo labiau kad jas nedaug numatoma padidinti 2000 metais. Kai bus subalansuotas biudžetas, aišku, pensijos bus gautos laiku, be to, jos šiek tiek bus padidintos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Per pastaruosius metus valstybinio socialinio draudimo išmokos buvo vis plečiamos ir plečiamos. Čia atsirado dvigubos, trigubos, keturgubos pensijos. Asmenų skaičius didinamas ir t.t. Priėjome prie to, kad “Sodra” turi didžiulį biudžeto deficitą. Štai jūsų ministerija rado galimybę siūlyti didinti mokesčius, mokamus į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Ar nebūtų galima pažiūrėti kita kryptimi? Gal per tuos metus buvo pernelyg smarkiai užsimota? Dabar vėl tų dirbančiųjų skaičius mažėja, o mes didinam mokesčius.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Supratau, kad jūs kalbate ne tik apie socialinio draudimo pensijas, bet, ko gero, ir apie valstybines pensijas, jeigu supratau. Pirmiausia jos yra finansuojamos iš skirtingų biudžetų. Valstybinės pensijos – iš valstybės biudžeto lėšų, socialinio draudimo pensijos yra finansuojamos iš Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Iš dalies jūs teisus, kad per daugelį metų išlaidos pensijoms, finansuojamoms iš Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, didėjo, tačiau mes vis dėlto turėtume vėl prisiminti tai, ką aš iš pradžių kalbėjau, kad labai sumažėjo ir pajamos, nes pasikeitė dirbančiųjų su išmokas gaunančių žmonių skaičiumi santykis. Aš kalbu ne tik apie pensininkus, bet ir apie tuos, kurie gauna invalidumo pensijas, kurie gauna našlių pensijas. Taip, diskusijų per porą metų buvo labai daug apie našlių pensijas, jos buvo priimtos 1994 m. Buvo bandyta taisyti įstatymo projektą, kad ir socialinis teisingumas būtų atkurtas. Šiandien, aišku, irgi kyla minčių, nes Lietuva yra vienintelė valstybė, kur yra mokamos našlių pensijos. Kitose valstybėse yra kitokia definicija ir mokama iš valstybės biudžeto našlėms arba našliams parama. Tai šis klausimas šiandien yra atviras ir mes kol kas paliekam taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Pranešėjas jau visai pradėjo maišytis. Čia jis norėjo ištaisyti savo rytinę klaidą.

Gerbiamoji ministre, aš norėčiau kalbėti apie “Sodros” biudžeto išlaidas šiek tiek kitu aspektu, ne socialinio draudimo pensijų aspektu. Iš šito biudžeto mokama daug skirtingų pašalpų: mokama, kai sergama, ligos atveju pašalpos, mokamos gimdymo pašalpos. Jos iš tikrųjų yra siejamos su žmogaus iki to laiko gautomis pajamomis. Kuo didesnes pajamas gavo žmogus, tuo didesnė jo pašalpa. Tačiau jeigu šitas fondas turėtų siekti užtikrinti minimalias garantijas, ar neturėtų būti priešingai. Mes galime šiuo atveju įvesti tam tikrą ribą, kiek mes remiame žmogų, esantį tokioje situacijoje, ir galbūt nepasiturintį žmogų paremti šiek tiek daugiau, o tas pasiturintis gali sukaupti sau lėšas. Jeigu jis uždirba daugiau, jis gali sukaupti rezervą tokioms sunkioms situacijoms. Ar nemanote, kad iš tikrųjų reikėtų kalbėti ne tik apie įmokų padidinimą, bet ir apie išlaidų subalansavimą?

I.DEGUTIENĖ. Šiandien yra nustatyta atskira draudimo rūšis, t.y. ligos (motinystės) draudimas ir šiai draudimo rūšiai nustatyta 3% įmoka, tačiau daug metų ligos (motinystės) draudimui, aiškiai šiandien matome, kad neužtenka tų 3% ir išlaidos kiekvienais metais yra skirtingos, 1999 metais pasiekė beveik 4,5%. Todėl vienas iš parengtų projektų ir yra ligos (motinystės) draudimo pataisos, nustatant kur kas griežtesnius apribojimus, kada yra mokama ligos pašalpa ir kada yra mokama motinystės pašalpa. Šiandien matome ypač daug netikslumų arba apgaulės mokant motinystės pašalpas. Moteris, būdama nėščia, įsidarbina į privačią ar, sakykim, valstybinę struktūrą, padirba porą mėnesių ir išeina į dekretines atostogas. Jeigu per duos du mėnesius jinai gavo didelį atlyginimą, atitinkamai yra didelė išmoka iš Socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Todėl įstatymo projekte, kurį mes ateityje teiksime Seimui, ir yra numatytas griežtas apribojimas, kad turi būti ne mažesnis draudimo stažas kaip 9 mėnesiai motinystės pašalpai gauti ir, kaip kalbėjo apie ligos draudimą, kad irgi turime dalytis su darbdaviu kartu, kiek dienų moka darbdavys už pirmąsias dienas (daugelyje pasaulio valstybių darbdavys moka net ne 10 dienų, o kartais ir 1 mėnesį, yra ir tokių valstybių), o kitą dalį padengia socialinio draudimo biudžetas.

PIRMININKAS. Seimo narys V. Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamoji ministre, kiek man žinoma, valstybės skolos aptarnavimas kasmet kainuoja 70 mln. litų. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kiek procentais ar konkrečiai skaičiais kainuoja “Sodros” biudžeto aptarnavimas, nes aš manau, kad tai ganėtinai didelė suma, juolab kad “Sodra” tikrai yra apaugusi tokiais dalykais, kurių neturėtų būti. Aš turiu galvoje, sakykim, neseniai padegtą ar sudegusį monstrą Vilniuje, statomą didžiulį pastatą (jis, matyt, nebuvo reikalingas), kitus pastatus rajonuose, kurie tikrai kelia daugeliui žmonių kažkokią panišką baimę, juo labiau kad pensijos neišmokamos laiku arba labai vėluoja. Taigi aš norėčiau dar kartą sužinoti, ką jūs, kaip vis dėlto tiesioginė ir didžiausia “Sodros” viršininkė, esate numačiusi daryti, kad būtų mažinamos tos lėšos, kurios yra skirtos biudžetui aptarnauti? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų turbūt jūs palietėte pačią skaudžiausią problemą, tai būtent dėl tų visų pastatų, kurie buvo pastatyti tikrai ne 1997 –1999 metų laikotarpiu. Paprastai, tiksliau sakant, visi “Sodros” teritoriniuose skyriuose pastatai pastatyti arba buvo pradėti statyti 1993–1994 metais, kai kur, kaip Karoliniškių pastatas, tai yra amžiaus statyba, kurios ir pabaigos nematyti. Be abejo, pagrindinė problema iškyla, kaip pabaigti su tais nebaigtais pastatais. Nebaigtų apsaugai skirti finansavimo šiandien mes faktiškai neturime iš ko. Praktiškai nuo 1997 metų visos statybos yra sustabdytos ir ten, kur yra paskaičiuota, kad konservavimo išlaidos yra didesnės negu po truputį toliau vykdyti darbus, buvo priimtas sprendimas “Sodros” taryboje po truputį pabaigti tų pastatų statybą, kaip konkrečiai Karoliniškių, nes jų konservavimas gerokai brangesnis. Kitas dalykas. Tuos pastatus, tokį kaip Karoliniškėse, aišku, mes turime didelį norą iš viso parduoti, tačiau jo parduoti viso in totto tokio, koks yra… pirkėjas kol kas neatsiranda. Mes kalbėjome su Turto fondu, kad jie perimtų šias funkcijas ir galbūt jie parduotų, tačiau geriausiu atveju tada atsiranda tik pirkėjai. Vienas perka pirmą aukštą, tada niekas neperka antro, trečio aukšto. Vadinasi, vis tiek reikalingi pinigai to pastato apsaugai, jeigu ir parduotume pirmą aukštą. Tačiau visą laiką yra ieškoma galimybių, kaip iš tikrųjų protingai ir naudingai parduoti tokius pastatus, kurie yra nebaigti ir reikalauja papildomai lėšų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Ponia ministre, aš vis dėlto drįstu žiūrėti į pateikiamą biudžeto projektą. Mes turime antrą projektą. Štai per tas dvi savaites tarp pirmojo ir antrojo varianto pasikeitė kai kurie rodikliai. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną rodiklį – tai apdraustųjų asmenų skaičius. Apdraustųjų asmenų skaičius, žiūrint pirmąjį ir antrąjį, pasikeitė 66 tūkst. žmonių, kitaip sakant, tai yra būsima bedarbių armija. Žinome, kad dabar turime 158,5 tūkst. bedarbių. Vidutiniškai jūs numatote, kad kitais metais tas skaičius dar padidės jau mano minėtu skaičiumi ir peršoks 200 tūkst., o tų išlaidų paskirstymo procentas, kuris skirtas nedarbo, draudimo pašalpoms, tiek aktyviai, tiek pasyviai daliai, lieka 1,5. Ar jūs numatote kokius nors įstatymus, apribojančius bedarbio teisę į pašalpą, ar čia tiesiog nepagalvota, kad tų pinigų reikės ir dėl jų, jeigu šiandien mes patvirtinsime tokį įstatymą, vargu ar be pataisymų galėsite ką nors pasakyti jau liepos mėnesį.

I.DEGUTIENĖ. Iš esmės tokį pat klausimą uždavė ir ponas A.Sysas, ką jūs dabar užduodate, todėl aš nenoriu kartotis, tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Kai skiriama 1,5% Užimtumo fondui, tai yra patikrintas ir pats Užimtumo fondas. Ten mano įsakymu irgi duotas nurodymas racionalizuoti lėšas. Valstybės kontrolė patikrino, kad ne visai racionaliai yra panaudojamos lėšos ir pačiam Užimtumo fonde. Taigi to procento, kuris reikalingas aktyviems darbams, tai yra aktyvių programų vykdymui ir bedarbio pašalpų mokėjimui, tikrai turi užtekti. Tačiau galima gerokai sumažinti kitas išlaidas, kurios yra skiriamos ne visai bedarbių pašalpų mokėjimui.

PIRMININKAS. Ir K.Prunskienė. Paskutinis klausimas dėl biudžeto projekto.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamoji ministre, kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklė nemažai priklausys ir nuo to, kaip bus užlopytos tos problemos, kurios susidarė šiemet. Kitame įstatyme, kuriuo numatoma 1999 metų biudžeto įsipareigojimą 200 mln. litų pripažinti vidaus skola ir padengti Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši suma galėtų pagerinti kitų metų biudžetą, jeigu ji virstų realiais pinigais, o įstatyme apie tai nieko nepasakyta. Ar yra Vyriausybėje aptarta, kokiu būdu ir kada tie pinigai ateis? Ar kaip nors įvertinta siejant su “Sodros” išmokomis, su išlaidų dalimi? Ar yra skaičius, kuris sunkiai realizuojamas, turint galvoje kitų metų valstybės biudžeto sunkumus? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų jūs uždavėte labai logišką klausimą. 1999 metus mes baigsime su kur kas didesniu deficitu, tai bus 470 mln., tuo tarpu kitame įstatyme yra numatyta tiktai 200 mln. pripažinti valstybės skola. Lieka lyg ir nepadengti 270 milijonų. Kaip iš pradžių minėjau, dalį mes padengsime iš “Sodros” biudžeto sutaupytų lėšų, jeigu bus subalansuotas ir jūsų patvirtintas 2000 metų Socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymas. Be abejo, dalis lėšų nebus padengta. Šiandien mes neturime kitos situacijos. Jūs labai teisingai pasakėte, reikia įvertinti ir realią valstybės biudžeto situaciją, ir jo galimybes šiuo metu padėti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Vis tiek tai būtų didelė parama, tie 200 milijonų. Tas didelis deficitas, koks šiandien yra, nebūtų toks skausmingas 2000 metais, nes faktiškai mūsų teikiamas 2000 metų biudžetas yra subalansuotas, ir dar su pliusu. Vadinasi, pirmą kartą jis iš tiesų yra su teigiamu rezervu.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia ministre. A.Sysas šypsosi, vadinasi, galima tikėtis teigiamų sprendimų dėl šių projektų. Tai tiek diskusijų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto diskusijų pateikimo metu. Kadangi šis projektas sudaro dalį nacionalinio biudžeto dokumentų, gal galėtume jam po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Ne. Taigi 1 – už, 1 – prieš, kolegos. A.Sysas, matau, keičia šypseną į kalbėjimą prieš. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau patikslinti ministrę. Mes ir šiemet kalbėjome, kad bus mūsų socialinio draudimo biudžeto 1 mln. pliusas, bet jis virto į didelį minusą. Aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad didinamas socialinio draudimo mokestis dirbantiesiems 2%. Būtent paaiškinu tuo, nes Lietuvoje nėra jokio kompensacinio mechanizmo atkurti dirbančiųjų pajamas. Taip pat manau, kad yra nevienodas mokesčių didinimas pirmiausia tarp darbuotojų ir darbdavių, nes vieni per metus sumokės 250 mln., kiti – 63, ir tarp darbo jėgos ir kapitalo, nes viskas eina darbo jėgai. Šiandien darbo jėga nepajėgi mokėti visų mokesčių, todėl yra tokie dideli įsiskolinimai.

Man įtarimą, o greičiau nepasitikėjimą kelia pateikti makroekonominiai skaičiai. Manau, kad nežiūrima plačiau pasekmių, apie ką ir klausiau ministrės. Ką darys tie 66 tūkst. dirbančiųjų, lyginant su pirmuoju variantu, net 80 tūkst. dirbančiųjų? Kalbama apie naujų vietų kūrimą, bet mes nematome tų darbo vietų arba jos bus nelegalios, ir kartu mes mažiname lėšas, skiriamas Darbo biržai. Noriu paklausti, iš ko tie žmonės gyvens? Todėl niekaip negaliu pritarti tokiam biudžetui. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šis projektas iš tikrųjų skiriasi nuo pirmojo, kurį komitetui teko grąžinti Vyriausybei patobulinti ir patikslinti makroekonominius skaičiavimus. Siūlyčiau dabar Seimui pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, nes į kai kurias mūsų komiteto pastabas buvo atsižvelgta. Aišku, dar rezervų ir valdymui tobulinti, ir administravimui, ir vidinių rezervų “Sodra” turi labai nemažai. Mes turbūt tas problemas spręsime kalbėdami apie biudžeto vykdymą. Juo labiau kad dėl dalies skolos valstybė prisiima įsipareigojimą ir 200 mln. litų pripažįsta vidaus skola. Taip pat, kaip matote, suderintame nacionaliniame biudžete yra numatyta dar teikti garantijų ir dengti kitą skolos dalį. Todėl šiandien reikėtų pritarti. Dėl svarstymo datos. Norėčiau paprašyti ne 14 dieną svarstyti Seime, o 16 dieną, nes komitetas svarstys 13 dieną. Taigi pateikti išvadą iki 14 dienos bus labai keblu. Be to, čia yra ne tas atvejis, kai galima taikyti skubos tvarką. Mano prašymas leisti komitetui svarstyti 13 dieną, o Seimui – 16 dieną.

PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti, kolegos? Reikia. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame pateiktam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Tai tik pateikimas, toliau nagrinės Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tarsimės dėl datos.

Posėdyje dalyvauja 61 Seimo narys. Kas šiam dokumentui pritartume po pateikimo, dabar kviečiu paremti. Už – 49, prieš – 4, susilaikė 4, pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.

Kolegos, dėl datos. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Mes Seniūnų sueigoje tarėmės, kad jokios skubos tvarkos mes nedarome, mėginame šį svarstymą derinti su pagrindinio biudžeto dokumento svarstymu. Šį svarstymą užbaigti planuojama 14 dieną. Jeigu komitetas kategoriškai sako, kad galėtume svarstyti 16 dieną, tai jokių problemų. Manau, mes galėtume susitarti, bet turėsime derinti biudžetų priėmimą kartu. Ar galėtume sutarti dėl 16 dienos? 16 dieną svarstymas plenarinių posėdžių salėje. Ačiū.

Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektas Nr.P-2193 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektas Nr.P-2193, kurį jau kalbėdama pateikė ministrė. Ministrė jau kalbėjo. Ar dar kas norėtų kalbėti, ar tik klausime?

I.DEGUTIENĖ. Aš pateikiau kalbėdama apie biudžetą.

PIRMININKAS. Jūs tik atsakysite į klausimus, ar ne?

I.DEGUTIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Taigi klausimai, gerbiamieji kolegos. Suteikiu žodį A.Sysui klausti.

A.SYSAS. Gerbiamoji ministre, ar galėtumėte paaiškinti, kodėl sustota ties skaičiumi 200? Ar dėl to, kad mes švęsim 2000 metų pradžią? Kuo argumentuotas šis dydis? Šiandien Socialinio draudimo biudžeto, jeigu mes žiūrėtume nuo pirmosios metų dienos, įplaukos – minus 662 mln., išlaidos irgi minus 244. Jeigu mes padarytume paprastą aritmetikos veiksmą, vadinasi, šiandien vien tik einamasis deficitas yra 420 mln. Mes “Sodroje” kalbėjome apie viso deficito padengimą, kad tos “uodegos” nesivilktų kitiems metams, mes galėtume, padidinę mokesčius darbuotojams, darbdaviams, normaliai subalansuoti biudžetą. Jeigu mes šias “uodegas” perkeliame į kitus metus, tai nieko nesikeičia.

PIRMININKAS. Tai jūs jau pritariate tarifų didinimui?

A.SYSAS. Ne, kodėl 200?

I.DEGUTIENĖ. Jūs paklausėte tą patį, ką ponia K.Prunskienė paklausė, ir labai logiškai paklausė. Dar kartą noriu atsakyti, kad tai yra realios galimybės iš valstybės biudžeto šiandien padengti tiek, kiek yra nurodyta. Be abejo, jūs puikiai žinote, kai buvo pateiktas 2000 metų valstybės biudžetas ir kai buvo 1999 metų valstybės biudžeto situacija, tai šiandien pagal galimybes Vyriausybė pritarė tiktai dėl 200 mln. pripažinimo vidaus skola.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius nedalyvauja posėdyje. Suteikiu žodį A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Iš esmės bus dengiama tiesiogiai iš biudžeto. Tai numatyta biudžeto projekte, taip?

I.DEGUTIENĖ. Įstatymo 1 straipsnyje yra parašyta: “Pritarti Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 m. biudžeto įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui”, tačiau pačią tvarką mes turėsim nustatyti, iš kokių lėšų ir kaip, Vyriausybės nutarimu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

I.DEGUTIENĖ. Tai yra Privatizavimo fondo lėšos, o ne biudžeto lėšos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamoji ministre, Seimo Sveikatos reikalų komitetas užregistravo pataisą jūsų teikiamam įstatymo projektui, kad kartu su “Sodros” 200 mln. Lt skola būtų įskaityta kaip valstybės skola ir 90 mln. Lt pagal faktą nesurenkamų lėšų iš “Sodros” ir valstybės biudžeto Sveikatos draudimo fondui. Ar jūs pritartumėte, kad reikia pradėti svarstyti klausimą, kad ši suma būtų laikoma valstybės skola Privalomojo sveikatos draudimo fondui?

I.DEGUTIENĖ. Taip, tai yra skaudi problema. Matyt, reikėtų pritarti, kad reikia spręsti ir Sveikatos draudimo fondo deficito klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau paklausti dėl 3 straipsnio. 3 straipsnyje pasakyta, kad ši skola bus dengiama 1999–2000 m. Man atrodo, kad 1999 m. tikrai nesuspės ir niekas nieko nepadengs. Bet man kyla klausimas, kodėl reikia rašyti įstatyme, kad bus dengiama 1999 m. Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu mes žinom, kad visos trys Vyriausybės šiais metais buvo kurčios nuo pat sausio mėnesio, vadinkim, “Sodros” biudžeto deficito didėjimui. Ir šiandien įstatyme nėra nė dviejų žodžių, kaip ta tvarka bus sukonkretinta 2000 m., – ar tai bus gruodžio mėnesį, ar tai bus kaip nors išdėstyta. Ar nebūtų galima 3 straipsnį parašyti kaip nors aiškiau, kad būtų didesnis pasitikėjimas?

I.DEGUTIENĖ. Aš galbūt norėčiau tada pasakyti, koks yra numatytas, jeigu bus pritarta šiam įstatymo projektui, Vyriausybės nutarimo projektas. Turbūt iš anksto pasakyti, kad ši Vyriausybė sako netiesą ir 1999 m. nebus lėšų… kaip tik ir reikia to 3 straipsnio, nurodant ir 1999–2000 m., nes tvarkoje bus numatoma 1999 m. gruodžio mėn., kitą savaitę, 120 mln., o 2000 m. pirmajame ketvirtyje – 80 mln.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamoji ministre, jūs pasakėte tai, ką aš norėjau sužinoti. Vadinasi, ta skola bus dengiama kitų metų pirmajame ketvirtyje, ne visus metus nuosekliai, taip? Ir dar vieną sakinį, jeigu galima. Gal vis dėlto galima pasakyti tuos teigiamus momentus, kurie bus šį “Sodros” deficitą pripažinus valstybės skola? Kokie teigiami momentai, palyginti su dabartine situacija? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą, nes iš tikrųjų aš nepasakiau to, ką turėjau pasakyti. Mes turime ir tokį įsipareigojimą mūsų pensininkams. Vis dėlto artėja Kalėdos, ir mes norėtume baigti pensijų mokėjimą iki gruodžio 24 d. Jeigu ta parama bus pripažinta valstybės skola ir jūs už tai balsuosite, mes iš tikrųjų galėsime tą savo įsipareigojimą įvykdyti. Tada visi pensininkai tikrai gaus iki gruodžio 24 d. pensiją. Kita – mes galėsime atiduoti bankams kreditus su valstybės garantija (bankuose irgi yra metų pabaiga), kad būtų užbaigti finansiniai metai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia ministre. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo šiam projektui? A.Sysas – prieš.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, negaliu pritarti, nes pirmiausia “Sodros” tarybos posėdyje buvo aiškia suformuluota, kad deficitas, ne 200 mln., o būtent visas biudžeto deficitas, bus pripažintas vidaus skola ir bus įskaitytas į valstybės biudžetą, o ne kažkur, nes valstybės biudžete mes nematom tų lėšų. Aš manau, kad 200 mln. neišspręs “Sodros” problemų. Viena vertus, jau iki šios dienos 190 mln. paskolų paimta iš bankų. Jeigu mes tuos visus 200 mln. grąžinam bankams, tai lieka skola Privalomojo sveikatos draudimo fondui, lieka skola vaistinėms, lieka Darbo diržai. Jeigu mes grąžinam skolą šioms institucijoms, tai lieka skola bankams, kuriems iš Socialinio draudimo biudžeto mes ir toliau mokam dideles palūkanas. Vien šiais metais bus apie 10 mln., kitais metais taip pat 10 mln., o tai yra socialinio draudimo lėšos. Todėl manyčiau, kad šiame įstatyme turi būti aiškiai įvardytas visas biudžeto deficitas. Tik tokiu atveju mes galėtume balsuoti už tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš vis dėlto puikiai suprantu, kad tai neišspręs visų “Sodros” problemų ir kad ši vidaus skola tik iš dalies padeda išspręsti “Sodros” problemas, bet vis tiek kitos išeities nėra. Juk turbūt niekas iš “Sodros”, iš tarybos narių nesitikėjo, kad valstybės biudžetas staiga galės surasti 470 mln. ir atiduoti “Sodrai”. Todėl, savaime suprantama, “Sodros” skolos tęsis ir toliau. Vis tiek mes dar bandysime derėtis ir su Tarptautiniu valiutos fondu, ir su Vyriausybe, kad kaip galima geriau būtų sprendžiama. Šiandien nepritarti tam, dėl ko yra nuspręsta Vyriausybėje, ir įskaityti 200 mln. skolą būtų neprotinga, todėl kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, kartu ir skubos tvarkai.

PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti? Reikėtų, taip? Kol A.Sysas posėdžių salėje, reikėtų. Registruojamės, kolegos. Prašom atleisti dėl laisvo liežuvio. Registruojamės ir balsuosime, kolegos, ar pritariame po pateikimo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Taigi, kas pritartų pateiktam projektui, kviečiu balsuoti už, kitus kviečiu balsuoti kitaip.

Už – 45, prieš – 5, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Vyriausybė siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Kas, kolegos, norėtų kalbėti dėl motyvų? Kas pritartų, kas prieštarautų? A.Sysas prieštarauja ypatingai skubai.

A.SYSAS. Aš tikrai dėl to nebuvau užsirašęs, bet galiu pasakyti, kad tai tikrai yra per daug rimtas įstatymas, jog mes skubos tvarka galėtume už jį balsuoti. Aš manau, kad netgi 200 mln., kuriuos mes, sakykim, Vyriausybė ras iš kažkokių fondų… Tik aš labai bijau, kad toks parašymas įstatyme “Sodrai” padarys meškos paslaugą, nes neaišku, nekonkretu, kada tie pinigai pasieks “Sodrą”, o problemos – tas sniego kalnas – vis ritasi, kasdien didėja ir didės. Todėl šitame įstatyme turi būti iš principo pakoreguotos ir datos, ir sumos, ir šaltiniai, iš kurių būtų galima pataisyti. O jeigu kalbame apie tai, kad mes leidom tai padaryti, tai prisiimkim atsakomybę mes, šitas Seimas. Vien tik per lubų įvedimą – 130 mln. – padarėm paslaugėlę “Sodros” biudžetui. Prisiimkim visi kartu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Būtų gerai, kad šiandien “Sodros” taryba taip pat prisiimtų atsakomybę, šito mes visi labai laukiam. Dėl to, kas padaryta pačioje “Sodroje”. Bet vis dėlto šiandien “Sodrai” reikia padėti. Ta pagalba yra pakankamai reali ir konkreti – 200 mln. Lt randama ir įvertinama kaip valstybės vidaus įsiskolinimas. Tai reiškia, kad 200 mln. Lt ateis į “Sodrą” iš skolintų lėšų, bet skolinsis valstybės biudžetas, o ne “Sodra”. Todėl aš kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kolegos, bendro sutarimo nerasime dėl ypatingos skubos? Registruojamės. Registruojamės ir tada nusprendžiame, ar pritarti Vyriausybės siūlymui šį įstatymą priimti šiandien ypatingos skubos tvarka.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kolegos, kas būtų už tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymo projektą svarstytume ypatingos skubos tvarka? Jeigu 36 balsai parems šį siūlymą, svarstysime ypatingos skubos tvarka. 46 – už, daugiau negu 36, kolegos, pradedame įstatymo priėmimą. Kviečiu į tribūną I.Degutienę. 1 straipsnis, kolegos.

Ponia pranešėja, trumpai apie 1 straipsnį. 1 straipsnis – “Įstatymo paskirtis”. Įsipareigojimus pripažinti valstybės vidaus skola ir nustatyti šios skolos padengimo tvarką. Dėl 1 dar norėtumėte ką, ponia ministre, pridėti? Ne. Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? A.Matulas norėtų paremti 1 straipsnį.

A.MATULAS. Gerbiamoji ministre, aš vis dėlto norėčiau dar kartą pasitikslinti, ar bus kalbama dėl mūsų komiteto pateiktų pataisų. Aš suprantu, kad klausimo, susijusio su finansais, neturėtų svarstyti Seimas be Vyriausybės išvadų. Aš, matyt, rizikuodamas sukelti savo komiteto kolegų nerimą, galėčiau sakyti, jog mes galėtume sutikti ir aš galėčiau sutikti, kad šiandien nebūtų balsuojama už mūsų pataisas. Bet aš džiaugiuosi, kad jūs pritariate ir matote tą problemą, ir ar mes galime tikėtis, kad jūs Vyriausybėje tikrai būsite mūsų pusėje, kad reikia nedelsiant spręsti būtent Ligonių kasos skolos klausimą.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už supratimą, kad iš tikrųjų šiandien mums reikėtų apsispręsti ir išspręsti vieno fondo problemas, o Vyriausybėje, man atrodo, visi turi tą nuomonę, kad reikia padėti Sveikatos draudimo fondui.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Plokšto – prieš pirmąjį straipsnį.

A.PLOKŠTO. Aš visų pirma prieš tą būdą, kaip mes priimame tokį įstatymą...

PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio!

A.PLOKŠTO. Gerai. Dėl 1 straipsnio. Visų pirma – nustatyti šios skolos padengimo tvarką. Įstatyme yra parašyta labai aiškiai – tai turi būti asignavimai iš valstybės biudžeto. Nėra daugiau jokių kitų galimybių, ir čia, ką mes dabar darom, faktiškai yra antiįstatyminė veikla.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje)

I.DEGUTIENĖ. Vyriausybės nustatyta tvarka. Bus.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame 1 straipsnį?

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Balsuojame dėl 1 straipsnio, kas būtų už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas? Dėl 1 straipsnio balsuojame.

Už – 44, prieš – 5, susilaikė 4, 1 straipsnis priimtas. Ar kas kalbėtų dėl 2 straipsnio? A.Plokšto – prieš 2 straipsnį.

A.PLOKŠTO. Jeigu jau mes tikrai einame tuo keliu, tai vis dėlto 200 mln. tikrai nieko nesprendžia. O dabar, metų pabaigoje, bus 450 ir liks ta pati skola, ir toliau mes nežinosime, iš kur bus tie pinigai. Todėl aš – prieš.

PIRMININKAS. Reikalausite balsuoti? Kolegos, balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, kolegos? Kolegos, atsiprašau, pradedame balsuoti dabar dėl 2 straipsnio. Balsuojame dėl 2 straipsnio. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 2 straipsnio. Gerai, kolegos, registruojamės dar kartą. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime dėl 2 straipsnio. Balsavimas su pagreitėjimais. Registruojamės.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Balsuoti pradedame. Jeigu pritariame – už, jeigu nepritariame, o tokių taip pat, matau, vienas kitas yra, prieš arba susilaiko.

Už – 45, prieš – 4, susilaikė 8, 2 straipsnis priimtas. Gal galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, tai yra per daug rimtas dalykas. Mes taip labai greitai, prabėgom visą tą darome. Aš manau, kad tam ir yra įstatymas, kad aiškiai suformuluotume, iš kur, o svarbiausia – kada bus skirtos lėšos būtent “Sodrai”. Pagal šitą įrašą mes nežinome, nei kada, na, kiek – 200. Bet vėl, kokia tvarka? Ir mes tą paliekame Vyriausybei. Šitas malonumas gali “Sodrai” nusitęsti iki kitų metų pabaigos. Todėl aš niekaip negaliu pritarti tokiam įstatymo straipsniui, kuriame nėra jokio konkretumo. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma už 3 straipsnį.

J.RAZMA. Aš jau antrą kartą klausausi pono A.Syso ir niekaip nesuprantu, kodėl jis taip nemyli pensininkų. Nes jeigu nepriimsime šio įstatymo, jie paprasčiausiai negalės gauti pensijų prieš Kalėdas. Kalbėkime tiesiai, šviesiai. Tik nežinau, ar priežastis yra dėl to kaltinti dar kartą konservatorius, ar iš tikrųjų yra kitų tikslų? Aš negirdėjau, kad kas nors pasiūlytų rimtas alternatyvas šitam sprendimui. Gal ponas A.Sysas siūlys “Sodrai” toliau skolintis su dar didesnėm kaip 20% palūkanom ar pan., aš nežinau.

PIRMININKAS. Ar reikėtų registruotis, ar galime balsuoti dėl 3 straipsnio? Registruojamės. Balsuosime, ar priimame 3 straipsnį, tada kalbos dėl motyvų. Keturi – už, keturi – prieš.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuosime dėl 3 straipsnio. Balsuoti pradedame, kolegos.

41 – už, 6 – prieš, 8 susilaikė. 3 straipsnis yra priimtas. Prašom, gerbiamieji, kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad šiuo įstatymu mes iš esmės išsprendėme “Sodros” problemas. Tai visiškai ne taip. “Sodra” per dešimtmetį užgyveno tikrai labai daug problemų. Jas reikia spręsti artimiausiu metu. Akivaizdu, kad nelabai normalu, kai keli milijardai pinigų buvo valdomi visuomeninės tarybos, kai tie milijardai nepriklausė nuo biudžeto, nuo kontroliuojančių organizacijų. Šiandien mes turbūt sprendžiam tik neatidėliotinas problemas, nes jas reikia spręsti, nes žmonėms, kurie naudojasi “Sodros” išmokomis, reikia, kad tos problemos būtų išspręstos tuoj pat – šį mėnesį, šįmet. Todėl aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš visų pirma norėčiau pasakyti, kad negalima priiminėti tokiu būdu įstatymo, kur 200 mln… greitai sprendžiama, ar įvaryti į skolą, ar paimti iš biudžeto. Antras dalykas, jeigu eitume pagal įstatymą, tie pinigai turi būti iš valstybės biudžeto. Taip ir parašyta įstatyme. O valstybės biudžeto projekte tų pinigų nėra. Todėl mes turėtume jau šiandien turėti pataisytą valstybės biudžetą ir ten turi būti tie 200 milijonų. Kitaip tas įstatymas neturi prasmės. Kitos išeities faktiškai nėra, antraip padidės mūsų skolinimasis, o, kaip žinom, konservatoriai sugebėjo paskolinti tiek, kad jau niekas klausyti nenori apie kitas paskolas. Todėl aš manau, kad mes negalim dabar priimti šito įstatymo, reikėjo jį apsvarstyti ir reikėjo bent nurodyti, iš kur bus tie konkretūs pinigai. Nes iš tikrųjų aš neįsivaizduoju, kaip iš biudžeto paimti tokią sumą. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkė B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Kaip jau visi supratot, aišku, čia tik dalinis “Sodros” problemų sprendimas. Bet kodėl nenorima suprasti, kad Vyriausybė rado būdą, suderino su Tarptautiniu valiutos fondu, su Pasaulio banku, ir nusprendė “Sodros” skolas padengti valstybės skolintomis lėšomis. Todėl šiandien kalbame tik apie tuos 200 mln. litų. Natūralu, kad dėl kitos dalies neišspręstų problemų, t.y. 257 mln. Lt, reikės ieškoti taip pat būdų galbūt pakeisti valstybės garantijas kitomis finansavimo formomis. Bet šiandien pritariame tam, kas yra pateikta – 200 mln. Lt įskaityti kaip valstybės vidaus skolą. Todėl prašau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kairieji iš tikrųjų myli pensininkus. Ir dėl to nori, kad visas tas procesas būtų skaidrus, kad mes nežaistume slėpynių su mūsų pensininkais, Tarptautiniu valiutos fondu ir apskritai su žmonėmis, su visuomene. Man atrodo, kad finansinės fantastikos laikai turėtų būti baigęsi. Turim nustoti žaisti slėpynių ir kalbėti aiškiai, kad tai yra biudžeto įsiskolinimas ir biudžete tai turi atsispindėti. Tada iš tikrųjų pensininkams bus gerai. Dabar iš esmės mes viską darome kaip miglose, skubos tvarka, kad žmonės nesuvoktų, kad tęsiasi finansinio iliuzionizmo seansas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, aš manau, kad tai dar vienas reveransas šiandien atvykusiai į Lietuvą Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo misijai, nes tiktai taip galiu suprasti 200 mln. Lt dydį. Aš prieš tą skubą, su kuria mes šiandien priimam šitą įstatymą, aš prieš neaiškumą, nes tikrai “Sodrai” tų pinigų be galo reikia, aš puikiai žinau jos situaciją. Bet toks užrašymas, toks įstatymo traktavimas visą situaciją daro dar neaiškesnę. Aš manau, kad meilė pensininkams matuojama ne saldžiais žodžiais ir pažadais, o darbais. Pensininkai be galo dėkingi ponui J.Razmai už įšaldytas pensijas, kurias šiais metais jie turi visus metus. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Abipusės padėkos laikas baigėsi. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymą.

61 Seimo narys dalyvauja posėdyje. Kolegos, balsuojame, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto įsipareigojimų pripažinimo valstybės vidaus skola ir jos padengimo įstatymą. Kas už – už, kas prieš – tas prieš.

Už – 45, prieš – 4, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Socialinio nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo įstatymo projektas Nr.P-2196 (pateikimas). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2197 (pateikimas)

Ir, kolege ministre, kviečiu į tribūną dėl 10a ir 10b projektų – Socialinio nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektų Nr.P-2196 ir Nr.P-2197. Jūs juos jau pateikėte, ar ne?

I.DEGUTIENĖ. Dar ne.

PIRMININKAS. Ne? Tai prašom kelis žodžius dėl 10a ir 10b. Nr.P-2196 ir Nr.P-2197.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia aš noriu kolegoms padėkoti už supratimą ir pasidžiaugti tuo, kad iš tiesų mes galėsime atlikti savo pareigą, ir tie, kam priklauso pensijos, tikrai iki Kalėdų jas gaus. Na, o tuos, kurie nebalsavo, noriu nuraminti, kad mes galėsime kitą savaitę pasidžiaugti visi kartu, kai realūs pinigai bus atiduoti Socialinio draudimo fondo biudžetui. Labai ačiū.

Dabar dėl Lietuvos Respublikos socialinio nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Ir dėl Nr.P-2197 tada.

I.DEGUTIENĖ. Taip, ir dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Kaip žinote, šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas, numatantis, kad atsitikus nelaimei darbe ar darbuotojui susirgus profesine liga darbdavys privalo mokėti pastarajam periodinę ar vienkartinę išmoką. Atsitikus grupiniam nelaimingam atsitikimui ar įvykiui, ypač smulkioje įmonėje arba pradedančioje savo veiklą, toks įvykis gali iš karto atvesti įmonę prie bankroto slenksčio, todėl ilgai buvo rengiamas ir svarstomas Nelaimingų atsitikimų ar profesinių ligų draudimo įstatymas, numatantis kaip atskirą socialinio draudimo rūšį.

Įstatymo projekte nustatyta, kad be asmenų, kurie yra draudžiami socialiniu draudimu bendra tvarka, šia draudimo rūšimi taip pat turi būti draudžiami profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai jų profesinio mokymo, t.y. praktikos metu, bei asmenys, darbo biržų nukreipiami persikvalifikuoti įmonėse arba dirbą viešuosius darbus, asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose jų darbo metu, nuteistieji laisvės atėmimu jų darbo metu. Ši draudimo rūšis nėra privaloma savarankiškai dirbantiems asmenims. Šie asmenys šia draudimo rūšimi galės draustis savanoriškai. Projekte numatoma, kad atsižvelgiant į netekto darbingumo laipsnį asmeniui skiriama tam tikro dydžio ligos dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos išmoka, vienkartinė išmoka, periodinė išmoka ir draudimo išmoka apdraustajam mirus. Aš jau iš pradžių sakiau, kad yra numatyta, kad tai naujai draudimo rūšiai (atlikti paskaičiavimai) reikės 1% papildomo socialinio draudimo tarifo. Jį turėtų mokėti darbdavys ir tai sudarytų apie 125 mln. litų per metus.

Svarstomo įstatymo projekte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos draudimo išmokos yra mokamos, kai nelaimingas atsitikimas įvyko ar asmuo susirgo profesine liga po šio įstatymo įsigaliojimo. Iki šio įstatymo, dar kartą primenu, galioja Žalos atlyginimo laikinasis įstatymas. Socialinio draudimo fondo biudžete atsiradus naujai draudimo rūšiai bus atidaroma nauja sąskaita, būtent šiai draudimo rūšiai. Įstatyme yra numatyta konkrečiai, kokio dydžio yra nustatomos vienkartinės išmokos, kokio dydžio yra nustatomos ligos išmokos ir kokio dydžio yra nustatomos periodinės išmokos bei išmokos mirties atveju.

Lygiagrečiai, jeigu bus pritarta Socialinio nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinių ligų draudimo įstatymui, yra teikiamas ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. 31 straipsnyje buvo suformuluota, kad pensijų draudimą invalidumo bei sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju reguliuoja Privalomojo valstybinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas. Kaip minėjau, šio įstatymo pavadinimas yra kitoks, todėl šis straipsnis yra iš viso naikinamas. 44 straipsnis buvo formuluojamas, iki bus priimtas ir įsigalios Privalomojo socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas, pensijų skyrimą ir mokėjimą invalidumo bei sužalojimo darbe ar profesinės ligos atveju reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Jeigu priimamas, kaip jūs suprantate, šis įstatymas – dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, be abejo, tada nereikia atskirų nuostatų Socialinio draudimo pensijų skyrimo įstatyme. Todėl šie įstatymų projektai turėtų eiti kartu.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamoji ministre, norėčiau paklausti. Paskutinį kartą šį įstatymą mes trišalėje taryboje svarstėme pavasarį. Ar nuo to laiko kas nors pasikeitė įstatymo projekte ir ar išlieka, ar nėra normos dėl regreso tvarkos darbdaviams, jeigu įvyksta mirtinas nelaimingas atsitikimas? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Po paskutinės trišalės tarybos, kai mes dar derėjomės su darbdaviais, yra 4 skirsnio – “Baigiamųjų nuostatų” turbūt 9 punktas, jeigu galima taip pasakyti. “Atsiradus prielaidoms draudimo kompanijoms dalyvauti socialiniame nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudime, leisti jiems dalyvauti šioje draudimo rūšyje, priimant tam tikrus teisės aktus”. Jūs puikiai prisimenate, kad buvo derybos, kadangi dabar yra Valstybiniame socialiniame draudimo fonde, kad ateityje galės dalyvauti ir privačiuose fonduose.

A.SYSAS. Dėl regreso darbdaviams.

I.DEGUTIENĖ. Dėl regreso įstatyme nėra nuostatos.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamoji ministre, ankstesniame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2000 metų rodiklių įstatyme įmokos dydis, kad darbdaviai moka 31%. Čia iš to 31% nelaimingų atsitikimų draudimui numatytas 1%. Bet atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės ekonominės veiklos rizikos laipsnis nėra vienodas. Kol kas iš pradžių bent nustatoma, kad visos ekonominės veiklos rizikos laipsnis yra vienodas visoms įmonėms, o tai toli gražu ne visur vienoda, nes vienose įmonėse dėl jų veiklos pobūdžio nelaimingų atsitikimų kur kas daugiau, kitose mažiau. Kaip jūs pakomentuotumėte šį dalyką? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Jūs esate visiškai teisus. Rengiant įstatymą bei diskutuojant su darbdaviais ir su profsąjungomis trišalėje taryboje irgi buvo keliamas klausimas, kad ateityje, be abejo, bus diferencijuotos tam tikros ūkio šakos, kurios turi didesnį rizikos faktorių. Tačiau šiandien, aišku, visi darbdaviai moka 1%, mokėdami pagal solidarumo principą, nors galbūt vienose įmonėse niekada nebus jokio nelaimingo atsitikimo, o kitose bus daugiau. Be abejo, aš atsakiau ponui A.Sysui (paskutinė nuostata), kai atsiras ir privačios draudimo kompanijos, kurios galės drausti šia draudimo rūšimi, jos irgi tam tikrą draudimo riziką įvertins: kur yra didesnis rizikos faktorius, kur yra mažesnis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamoji ministre, gal jūs galėtumėte keliais žodžiais pasakyti apie kitų šalių patirtį šioje srityje, kaip ten yra daroma? Ar užteks 1% tiems visiems dalykams ir kaip jis galėtų būti paskirstytas atskiroms sritims? Tai buvo skaičiuota ar ne?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Mes analizavome ir kitų valstybių patirtį. Yra labai skirtingos įmokos. Jeigu mes kalbame apie bendrą socialinio draudimo tarifą, tai iki šios dienos jis Lietuvoje yra pats mažiausias. Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų draudimo iš viso rūšies nebuvo. O tarifai, kurie priklauso nuo ūkio šakos ir nuo rizikos faktoriaus, yra skirtingi. Ten, kur yra didesnis rizikos faktorius, šakinis tarifas yra didesnis, negu mes nustatėme šiandieną, bet daugiausia jis siekia apie 2%.

Kodėl mes pasirinkome būtent šiandieną 1% tarifą? Mes buvome davę užsakymą Darbo ir socialinių tyrimų institutui. Jis atliko tyrimą, būtent mokslinį tyrimą, ir nustatė, kad bendras prognozuojamas nelaimingų atsitikimų skaičius Lietuvoje yra apie 14 tūkst. per metus. Toliau tai yra suskirstyta pagal sunkumo laipsnį ir kiek tai sudaro konkrečiai išlaidų. Jie net siūlo, kad tarifas galėtų būti 0,8. Mes a priori šiek tiek padidiname – iki 1%. Yra atlikta studija ir mes ta studija šiandien vadovaujamės.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Norėjau paklausti. Gerbiamoji pranešėja, ar yra maždaug paskaičiuota, kokia tai būtų suma bendrai ir ar užtektų padengti visus nelaimingų atsitikimų padarytus nuostolius?

I.DEGUTIENĖ. Taip. Yra atlikta, kaip minėjau, ši studija, kur numatyta, kad, sakykim, įvertinant ligos pašalpas, netekto darbingumo, vienkartines kompensacijas, periodines kompensacijas, mirus, tokia prognozuojamų išlaidų suma sudarytų apie 89 mln. litų. Pirmaisiais metais, tai yra 2000 metais, prognozuojama, kad tai sudarys apie 63 mln. litų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamoji ministre, į mano klausimą jūs beveik atsakėte, ją vienas kolega uždavė, bet aš noriu paklausti, ar jūs sutiktumėte, kad mūsų komitetas būtų papildomas komitetas, svarstant šį klausimą, nes yra labai daug sąlyčio taškų?

I.DEGUTIENĖ. Taip, be abejo, sutikčiau, tuo labiau kad tai yra labai aktualu, nes po to, jeigu bus priimtas šis įstatymas, reikės nustatyti ir tvarką, ją papildyti, kaip turėtų dirbti medicinos ekspertizės komisijos, kaip (…) su Darbo inspekcijos išvadomis. Be abejo, profesinio nedarbingumo aktus pirmiausia įformins medikai, kurie dirba arba ligoninėse, arba poliklinikose.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji ministre, įstatymas įsigalios nuo 2000 m. sausio 1 d. Yra nemažas kiekis reikalingų lydimųjų teisės aktų, tai aš noriu paklausti, ar bus suspėta parengti reikalingus lydimuosius teisės aktus? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Praktiškai mes rengiamės šį įstatymą priimti ir beveik visi lydimieji aktai šiandien jau yra parengti.

PIRMININKAS. Ponia ministre, dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal šiems dviem projektams galėtume bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo Socialinio nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įstatymo projektui Nr.2196 ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnio pakeitimo bei 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-2197. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, Sveikatos reikalų komitetas papildomas. Nematau pagrindinio komiteto pirmininkės. Galėtume svarstyti 14 ar 16 dieną? Tuomet mėginkime tartis dėl gruodžio 16 d., galėtume svarstyti su “Sodros” biudžetu. Svarstysime gruodžio 16 d. Ačiū, kolegos, už pritarimą. Rytinis posėdis skelbiamas baigtas. Toliau dirbsim 15 valandą.