Keturiasdešimt penktasis (408) neeilinis posėdis
1999 m. gruodžio 2 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos Seimo nariai, pone premjere, gerbiamieji ministrai ir visi svečiai, kurie šiandien dalyvauja posėdyje. Labai atsiprašau visų televizijos žiūrovų, kad mes šiek tiek vėluodami pradedame posėdį, bet geriau vėliau negu niekad ir aš skelbiu posėdį pradėtą.

2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2088(2) (antrasis svarstymas)

Pradedame registruodamiesi. Registruojamės, kolegos, o aš noriu jums priminti tą darbo tvarką, dėl kurios mes esame sutarę Seniūnų sueigoje. Tikiuosi, kad dėl jos nebus diskutuojama. Šiandien pradedame antrąjį kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų svarstymą. Prašom verstis, jeigu kas abejoja, Statuto 177 straipsnį. Taigi dabar Vyriausybės pranešimas apie tai, kuriuos komitetų, frakcijų, paskirų Seimo narių siūlymus bei pataisas jie priėmė į biudžeto projektą, kuriuos atmetė. Atmetimo priežastis motyvuos, paskui atsakys į klausimus, žodžiu, supažindins mūsų atveju su nauja biudžeto koncepcija ir, tikiuosi, su tais pamatais, į ką šio biudžeto skaičiavimai remiasi. Toks darbas. Mes tada Vyriausybę paklausinėjame, Ministrą Pirmininką, finansų ministrą. Turbūt ten ras galimybių atsisėsti į Vyriausybės vietas, kaip yra įprasta.

Kolegos, tariamės dėl svarstymo pertraukos, ko gero, iki 9 d. arba iki 14 d., kaip čia Ministras Pirmininkas su finansų ministru pasiūlys, kad frakcijos, komitetai ir Seimo nariai galėtų plačiau įsigilinti ir nereikėtų iš klausos dabar spręsti, pritariame ar nepritariame po svarstymo. Jeigu, kolegos, galėtume taip dirbti, aš labai džiaugčiausi. Mes galėtume pakviesti į tribūną Ministrą Pirmininką A.Kubilių, kuris perskaitys Vyriausybės pranešimą, bet aš iš A.Kubiliaus laukčiau ir tokio techninio susitarimo. Mat iš principo, iš esmės mes dabar pradedame biudžeto svarstymą, bet naujasis biudžetas remiasi ne vienu įstatymo projektu. Kai kurie iš jų jau yra įrašyti šiandien kaip pateikiami. Aš laukiu iš jūsų pasiūlymų. Ar finansų ministras, ar finansų viceministras ponas E.Žilevičius galbūt po jūsų pranešimo galėtų supažindinti su pagrindiniais šiandien jau mūsų pateikiamais įstatymų projektais, o tada jau Seimo nariai galėtų klausti pranešėjo, jūsų, Ministre Pirmininke, ir visų ministrų. Toks būtų mano siūlymas.

Dabar suteikiu žodį Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui.

Kolegos, registruojamės klausti.

A.KUBILIUS. Sveiki gyvi, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Norėčiau kelis žodžius pasakyti dėl šios dienos procedūrų. Iš tikrųjų mes pradedame biudžeto antrąjį svarstymą. Aš prašyčiau, kad po manęs būtų leista kalbėti finansų ministrui V.Dudėnui, kuris detaliau pateiks naująjį biudžeto projektą, o tada viceministras E.Žilevičius galėtų pateikti lydimuosius įstatymų projektus, kurių projektai vakar buvo patvirtinti Vyriausybės posėdyje ir kurių svarstymas yra susijęs su kitų metų biudžeto projektu. Toliau mes, visi ministrai, tikrai galėtume atsakyti į klausimus. Turbūt Seimo dar nėra pasiekusi naujoji kitų metų investicijų programa, bet ji pasieks artimiausiu metu. Galbūt ūkio ministras V.Milaknis taip pat galėtų keletą žodžių pasakyti ir apie ją arba atsakydamas į klausimus šiek tiek daugiau pakomentuoti.

Taip pat prašyčiau artimiausio posėdžio, t.y. į antradienio posėdžio, darbotvarkę įtraukti “Sodros” biudžeto naujo varianto pateikimą kartu su jį lydinčiais svarbiais su socialiniu draudimu susijusiais įstatymų projektais. Bet tai yra procedūriniai dalykai.

Dabar norėčiau tarti keletą žodžių apie Vyriausybės teikiamą naująjį arba pataisytą 2000 metų biudžeto projektą. Pateikiamas biudžeto projektas, gerbiamieji Seimo nariai, yra padiktuotas nelengvos šalies ekonominės, socialinės ir finansinės padėties. Teikdami šį biudžeto projektą, mes tokiu būdu atsakingai ir atvirai įvertinome šiandienos ūkio būklę ir priežastis, kurios privedė prie jos. Suprantu, kad siūlome nelengvus, bet kartu būtinus sprendimus. Vyriausybė renkasi ekonominės realybės pripažinimo siekiant rytdienos tikrumo principą, todėl sumažinti biudžeto išlaidų ir pajamų straipsniai yra pakankamai aiškūs sulėtėjusios ekonominės plėtros atspindžiai. Vyriausybė siekia nedviprasmiškai įvertinti ekonominės padėties priežastis, tarp kurių norėčiau išskirti šias:

Pirma. Nepagrįstai optimistiškas šių metų situacijos vertinimas su pernelyg lėtais pokyčiais prisitaikant prie sunkėjančios situacijos nesumažinant pajamų ir išlaidų žirklių.

Antra. Ūkio sektorių ir laiku nepadarytų reikalingų sprendimų slopinantis poveikis bendrajai ekonominei padėčiai. Verta tik paminėti iš metų į metus nuolat augančias energetinio sektoriaus skolas, “Sodros” nesurenkamų mokesčių augimą, išlaidų principu grindžiamų kai kurių valstybinių fondų funkcionavimą.

Trečia. Paspartintas greitesnio persiorientavimo į Vakarų rinkas poreikis išliekant ekonominiam netikrumui Rytuose.

Reikia pripažinti, kad laikas suprasti pokyčių neišvengiamumą ir realiai vertinti išliekančius finansinius, ekonominius sunkumus Rytuose, tačiau ir augančias, bet neišnaudotas galimybes Vakaruose. Ekonominės realybės supratimas skatina Vyriausybę ne tik imtis kardinalios taupymo programos, kurią pabrėžia šis biudžeto projektas, bet ir siūlyti konkrečias priemones situacijai pataisyti. Vyriausybė supranta, kad taupydami šiandien, gyvendami pagal galimybes ir racionaliai eikvodami lėšas, mes turime pagrindą būsimam neišvengiamam ekonominiam pakilimui, ūkio sustiprėjimui, žmonių gerovės augimui. Pripažindama ekonominės realybės principą šiandien, Vyriausybė neskatina nepagrįstai išlaidaus gyvenimo kitų kartų sąskaita. Mes sutinkame, kad sunku matyti mažėjantį finansavimą, tačiau svarbu išlaikyti jo būtinąjį lygį, kuris garantuoja gyvybinius visuomenės poreikius. Vyriausybė skiria visoms mums svarbioms – socialinei, švietimo, sveikatos apsaugos – sritims prioritetinį dėmesį. Suprasdami šiandienos ekonominę realybę, mes su pagrįstu optimizmu žvelgiame į šalies rinkas ir visą ūkį. Svarbiausia šiuo metu sudaryti reikiamas sąlygas rinkos ekonomika pagrįstam ūkio augimui, skatinant verslumą ir iniciatyvą. To neįmanoma pasiekti be valstybės finansinio stabilumo. Būtent finansinės sistemos stabilizavimas yra vienas svarbiausių šio griežto taupymo biudžeto tikslų. Todėl šioje srityje Vyriausybė artimiausiu metu pateiks konkrečius siūlymus, kurie turėtų suaktyvinti šalies ekonominį gyvenimą. Lietuvos ekonomika yra priklausoma nuo mus supančių rinkų, jų situacijos ir perspektyvų, todėl svarbu reikiamai ir laiku reaguoti į pokyčius jose.

Biudžeto pajamų augimą siejame su ūkio plėtra ir verslo kliūčių šalinimu, o ne mokesčių didinimu. Numatome 5% sumažinti juridinių asmenų pelno mokestį. Pripažinusi ekonominę realybę, Vyriausybė siūlo griežto taupymo programą. Suprantama, kad siūlydami piliečiams susiveržti diržus, mes pradedame nuo savęs. Jums yra išdalyta principinių sprendimų 2000 metams veiksmų sąrašas, kuriame išdėstytas konkretus taupymo priemonių planas. Numatome mažinti biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondą 5%–10%, atsisakyti premijų, riboti valdininkų užsienio keliones. Valstybinio valdymo įstaigoms nebus perkami nauji automobiliai. Siūlysime visiems aukštesnio lygmens valstybės tarnautojams savanoriškai išeiti neapmokamų, vadinamųjų solidarumo atostogų nuo gruodžio 27 d. iki gruodžio 31 d. Esame pasiryžę naikinti dideles valstybės tarnautojų atlyginimų disproporcijas, atsisakysime nereikalingų ir dubliuojančių valstybės institucijų bei nereikalingų valstybės funkcijų. Ekonominė tikrovė verčia mus laikinai, laikotarpiui iki dvejų metų, atidėti kompensacijų už negrąžintą nekilnojamąjį turtą mokėjimą.

Kita vertus. Esame pasiryžę ryžtingai kovoti su kontrabanda, naikinti ekonomines jos prielaidas. Atsisakome nuo kitų metų pradžios numatytų akcizų benzinui ir dyzeliniam kurui didinimo.

Taip pat turime pabrėžti, kad valstybė šiandien yra prisiėmusi pernelyg daug socialinių įsipareigojimų. Ko gero, būsime priversti palaipsniui naikinti transporto, kai kurias kitas lengvatas įvairioms socialinėms ir profesinėms grupėms, taip pat ir teisėsaugos pareigūnams. Tačiau valstybės parama išliks tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga. Nesiruošiame mažinti pensijų, nepamiršime invalidų, tremtinių, partizanų.

Ypač sudėtinga padėtis susiklostė vykdant “Sodros” biudžetą. Norėdami pagerinti padėtį, ištaisyti padėtį, numatome sujungti “Sodros” ir Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą administruojant mokesčius, mažinsime “Sodros” administravimo išlaidas. Tačiau vien šios priemonės nepadės likviduoti “Sodros” įsiskolinimo, todėl numatome darbdaviams įvesti papildomą 1% dydžio mokestį “Sodrai” ir 2% padidės pačių darbuotojų įmokos į “Sodros” biudžetą. Suprantu, kad griežto taupymo biudžeto ir diržų susiveržimo priemonės nėra populiarios priemonės, tačiau tai yra vienintelis kelias šiandien. Priešingu atveju dideliu greičiu artėtume prie to, ką pernai patyrė Rusija ir kitos su ja artimai susijusios šalys.

Tikiu, kad Vyriausybei atvirai kalbant apie aiškias problemas, atvirai kalbant apie būsimus veiksmus ir konkrečius planus, solidariai palaikant ir remiant vieniems kitus, bus išvengta rimtesnių politinių ar socialinių sukrėtimų ir jau ateinantį pavasarį sutiksime daug geresnės nuotaikos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Ministre Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume susitarti dėl tokio mūsų darbo? Dabar suteikčiau žodį finansų ministrui. Gal paskui neprieštarautumėte, kad finansų viceministras ponas V.Žilevičius pateiktų tuos projektus, kurie įrašyti darbotvarkėje ir kuriais remiasi dabartinis biudžeto projektas? O paskui tartumėmės, ką šitie mūsų 20 kolegų klausinėja: Ministrą Pirmininką, finansų ministrą ar visą Vyriausybę. Taigi tribūnoje ministras V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į faktiškus šių metų dešimties mėnesių makroekonominius rodiklius, pasiūlė Vyriausybei patikslinti 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus. Įvertinus faktinius dešimties mėnesių pajamų surinkimo duomenis bei Ūkio ministerijos patikslintas šalies ūkio plėtojimo makroekonomines prognozes 1999 ir 2000 metams, 1999 metais į nacionalinį biudžetą numatoma gauti 8669 mln. Lt, arba 1260 mln. Lt mažiau, negu buvo numatyta patikslintame plane. Valstybės biudžeto pajamos bus mažesnės 934 mln. Lt, todėl būtina sumažinti ir 2000 m. projektuojamas pajamas. Patikslinti projektuojamas pajamas pagal patikslintus makroekonominius rodiklius taip pat siūlė Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetai.

Ūkio ministerija 1999 m. lapkričio 19 d. pateikė patikslintą ūkio ekonominės ir socialinės plėtros 2000–2002 metų prognozę, kuri numato, kad 1999 m. BVP sumažės 2,1%. 2000 m. BVP padidės 2%. Patikslinta prognozė numato lėtesnį darbo užmokesčio augimą. Prognozuojama, kad vidutinis metinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2000 m. sudarys 1060 Lt. Metinis darbo užmokesčio fondas sumažintas nuo 16135 mln. Lt iki 14628 mln. Lt. Prognozuojama, kad vidutinis metinis nedarbo lygis 2000 metais sieks 8,2%. Patikslinta prognozė taip pat numato žemesnį infliacijos lygį. 2000 m. 12 mėnesių infliacija sudarys 3,5%, ankstesnis variantas numatė 4,1%.

Pirmame biudžeto projekto variante nacionalinio biudžeto pajamų buvo numatyta 9434 mln. Lt., iš jų valstybės biudžeto 6330 mln. Lt. Savivaldybių biudžetuose pagal finansinių rodiklių skaičiavimus – 3104 mln. Lt. Patikslintame jums pateiktame 2000 m. biudžeto projekte nacionalinio biudžeto pajamos sumažintos 472 mln. Lt, iš kurių valstybės biudžeto pajamos sumažintos 279 mln. Lt ir savivaldybių biudžetų 193 mln. Lt. Pajamos sumažintos taip: pajamos iš fizinių asmenų pajamų mokesčio, kurios visos įskaitomos į savivaldybių biudžetus, sumažintos 201 mln. Lt, iš juridinių asmenų pelno mokesčio – 125 mln. Lt, iš PVM – 162 mln. Lt., iš akcizų – 31 mln. Lt. Kai kurios pajamos buvo padidintos. Pavyzdžiui, Lietuvos banko likutinis pelnas padidintas 15 mln. Lt, žyminio mokesčio pajamos – 23 mln. Lt, iš palūkanų už paskolas ūkio subjektams – 20 mln. Lt.

Pagal makroekonominių rodiklių prognozes sumažinti pajamas reikėtų dar daugiau. Tačiau, atsižvelgiant į ministerijų, departamentų pateiktus argumentus dėl ypač svarbių socialinių bei ūkinių problemų sprendimo, siūloma papildyti biudžeto pajamas padidinus nuo 2000 m. sausio 1 d. akcizų už tabako gaminius tarifus 20%. Numatoma išplėsti apmokestinamą bazę, t.y. apmokestinti orimulsiją ir mazutą. Atskaitymus į Kelių fondą nuo degalų ir tepalų akcizų siūloma sumažinti ir nustatyti 2000 m. 32% (1999 m. atskaitoma 35%). Ypatingas dėmesys bus skiriamas pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo už eksportuotą produkciją tvarkai sugriežtinti. Taip pat numatoma nustatyti privalomus atskaitymus į valstybės biudžetą nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir statųjį mišką. Šis valstybės biudžeto papildomas šaltinis sudarytų 20 mln. Lt, taupiau naudojant Miško fondo lėšas, skiriamas miško priežiūrai. Atitinkamų įstatymų pakeitimo projektai yra pateikti su visa biudžeto projekto medžiaga.

2000 m. biudžeto pajamos skaičiuotos atsižvelgus į tai, kad siūlomi įstatymų pakeitimai dėl papildomų įmokų į biudžetą bus priimti. Taigi į 2000-ųjų metų valstybės biudžetą pajamų planuojama gauti 6051 mln. Lt., arba 3,8% daugiau negu numatoma gauti 1999 metais. Pagal savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių skaičiavimus numatoma gauti 2 tūkst. 911 mln. Lt pajamų, arba 2,4% daugiau negu numatyta gauti šiais metais.

Pateikto Lietuvos Respublikos Seimui biudžeto projekto pirmajame variante valstybės biudžeto deficitas buvo numatytas 1200 mln. Lt. Jis pagal Seimo komitetų pasiūlymus turi būti smarkiai sumažintas. Tarptautinis valiutos fondas pageidauja, kad biudžetas būtų subalansuotas. Sumažinti pajamas ir deficitą galima tik padarius esmines biudžeto išlaidų projekto pataisas. Valstybės biudžeto deficitas patikslintame projekte numatytas 800 mln. Lt. Tai sudaro 1,8% bendrojo vidaus produkto. Sieksime, kad konsoliduoto šalies biudžeto fiskalinis deficitas 2000 metais pagal mūsų skaičiavimus neviršytų 3,7% bendrojo vidaus produkto.

Vyriausybė kartu su asignavimų valdytojais detaliai išnagrinėjo biudžeto išlaidų mažinimo galimybes, turėdama omenyje, kad maksimaliai būtų išvengta neigiamų pasekmių šalies socialinei ekonominei raidai. Pateiktame projekte paprastosios išlaidos sumažintos taikant mažesnes mažinimo užduotis švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo įstaigoms ir krašto apsaugai. Joms išlaidos sumažintos, palyginti su pirmuoju variantu, nuo 6 iki 9%, iš jų išlaidos darbo užmokesčiui – 5%. Visoms kitoms įstaigoms ir priemonėms paprastosios išlaidos sumažintos diferencijuotai iki 18%. Iš jų išlaidos darbo užmokesčiui – iki 9%.

Atkreipiame dėmesį, kad valstybės biudžeto projekte gyventojams taikomoms padidėjusioms šiluminės ir elektros energijos kainoms iš dalies kompensuoti numatyta 50,8 mln. Lt. 1999 metais buvo 125 mln. Lt. Vyriausybėje svarstant biudžetą buvo pritarta nuostatai palaipsniui atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų už šildymą. Numatoma, kad gyventojai už patiektą šilumos energiją nuo 2000-ųjų metų sausio 1 d. iki birželio 1 d. mokės su pridėtinės vertės mokesčiu, iš kurio 18% tarifo kompensuojami tik devyni punktai. Prognozuojama, kad vienam šeimos nariui išlaidos už šildymą padidės 3,5 Lt per mėnesį. Ši nuostata atitinka Vyriausybės programą. Nuo 2000 metų birželio 1 d. atsisakoma kompensacijų už šiluminę energiją visiems gyventojams. Kompensacijos, vadovaujantis įstatymu, bus mokamos mažas pajamas turintiems gyventojams.

Valstybės lėšos 2000 metų investicijoms planuotos atsižvelgiant į numatomas gauti pajamas, skolinimosi galimybes bei valstybės reikmes. Pagrindinis valstybės investicijų politikos tikslas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų prioritetinių uždavinių įgyvendinimas per tiesiogiai iš valstybės lėšų numatomus finansuoti investicinius projektus ir (…) fondus. Žinoma, investicinė programa bus pristatyta vėliau. Iš Privatizavimo fondo lėšų investicijoms numatyta 352 mln. Lt, iš jų savivaldybių investiciniams projektams – 80,9 mln. Lt. Be minėtų lėšų valstybės ir savivaldybių pagrindiniam kapitalui įsigyti, 2000 metais numatyta panaudoti 1200 mln. Lt paskolų lėšų.

Kadangi lemputė užsidegė, tai aš turėjau pasitikslinti, kiek lieka laiko. Taigi šie duomenys, kurie yra pateikti, žinoma, yra ir pačiame biudžete. Ir “Sodros”, ir kiti reikalai bus pristatyti vėliau. Aš gal tuo ir baigsiu. Žinoma, turime Vyriausybės išvadas, susijusias su Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir frakcijų pasiūlymais dėl 2000-ųjų metų biudžeto. Bet gal šie svarstymai būtų vykdomi komitetuose arba atskirai, nes yra labai daug medžiagos. Aš nemanyčiau, kad mes turėsime tiek laiko. Jeigu sutiktumėt, tai atidėsim šią dalį.

Taip pat yra 9 įstatymų pakeitimo projektai, kurių esmę pateiks viceministras E.Žilevičius. Kartu su viceministre ponia V.Latviene ir pagrindiniais Finansų ministerijos komandos nariais bandysim atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Taigi tęsiam toliau. Sutariame, kad visi Seimo nariai, kurie užsiregistravo, gali tikėtis žodžio paklausti.

Seimo rezoliucijos  "Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių" projektas Nr.P-2183. Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000-2002 metams įstatymo projektas Nr.P-2184. 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-2185. Akcizų įstatymo 3 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2186. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2187. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2188. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2189. Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2190. Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2191 (pateikimas)

O dabar, kadangi jūs neprieštaraujate, aš kviečiu į tribūną finansų viceministrą E.Žilevičių. Jis pateikia įstatymų projektus nuo Nr.P-2183 iki Nr.P-2191. Aš mėginu pasakyti juos: Seimo rezoliucijos “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektą, Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektą, 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Akcizų įstatymo 3 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom, pone viceministre.

E.ŽILEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pateikti, kaip ir buvo minėta, nemažai lydinčiųjų įstatymų, kurie turi būti pateikti kartu su biudžetu, jeigu mes norime išspręsti daugybę klausimų, taip pat Seimo rezoliuciją. Jeigu galima, pradėčiau nuo Seimo rezoliucijos.

Kaip ir praeitais metais, taip ir šiais metais yra tikslinga pateikti ne tik vienerių metų, bet ir trejų metų nacionalinio biudžeto prognozuojamus rodiklius. Taigi yra siūloma nustatyti nacionalinio biudžeto pajamas 2000 metams (čia bus be specialiųjų lėšų) 8 mlrd. 891 mln. Lt, 2001 metams – 8 mlrd. 966 mln. Lt, 2002 metams – 9 mlrd. 306 mln. Lt.

Valdymo ir kontroliuojančių organizacijų specialiosios lėšų įmokos visiems šiems trejiems metams yra prognozuojamos vienodai, t.y. po 71 mln. litų.

Savivaldybių biudžetų išlaidos skaičiuojant pagal siūlomą patvirtinti 31,86% nacionalinio biudžeto išlaidų būtų tokios: 2000 m. – 3 mlrd. 89 mln. litų, 2001 m. – 2 mlrd. 857 mln. litų, 2002 m. – 2 mlrd. 965 mln. litų. Atitinkamai valstybės biudžeto išlaidos 2000 m. būtų 6 mlrd. 673 mln. litų, 2001 m. – 6 mlrd. 180 mln. litų, 2002 m. – 6 mlrd. 412 mln. litų.

Kitas įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, kad 2000 metams savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas yra parengtas pagal Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame yra numatomi papildomi savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai, atitinkamai turėtų būti tvirtinamas šis rodiklių sąrašas 2000–2002 metams, kuriais vadovaujantis galės būti prognozuojami tiek 2001 m., tiek 2002 m. savivaldybių biudžetai.

Ryšium su tuo yra būtina pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pavadinimą ir šio įstatymo 1 straipsnį bei pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 16 straipsnį, nes šiais įstatymais buvo nustatyti savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiantys rodikliai 2000 m. ir 2001 metais.

Kaip jūs žinote, yra prognozuojama, kad visų savivaldybių biudžetų bendroji išlaidų dalis būtų 31,86%.

Kitas įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šio įstatymo projektas tikslas – nustatyti didesnį akcizo tarifą cigaretėms su filtru ir be filtro, papildyti akcizo objektų sąrašą mazutu, orimulsija, atsisakyti įstatyme nustatyto trimečio akcizo variklių benzinui, reaktyvinių variklių kurui, žibalui, gazoliui, dyzeliniams degalams, skystam krosnių kurui didinimo plano.

Minėtas įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti sąlygas šiuo metu vykdyti lanksčią akcizų politiką, subalansuoti akcizų už degalus tarifus. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas cigaretės su filtru ir be filtro apmokestinamos taikant 25 litų už 1000 cigarečių akcizo tarifą. Parengtame Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma cigaretėms su filtru ir be filtro iki 2000 m. rugsėjo 30 d. taikyti 30 litų už 1000 cigarečių, nuo 2000 m. spalio 1 d. – 35 litus už 1000 cigarečių akcizo tarifą.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas mazutas, orimulsija nėra apmokestinami akcizu, o tai prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvai dėl akcizų už naftos produktų struktūrų derinimo.

Parengtame Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma apmokestinti akcizu mazutą, orimulsiją, taikant 20 litų akcizo tarifą už toną.

Taip pat yra pateikiamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad dividendai, kuriuos iš kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įmonių gauna juridinio asmens teisių neturinčios individualios personalinės įmonės ir ūkinės bendrijos, apmokestinami taikant 29% pajamų mokesčio tarifą vietoj 24% bei patikslinti šių dividendų apmokestinimo tvarką.

Siekiant suvienodinti visų akcininkų, neatsižvelgiant į statusą gaunančių dividendus, apmokestinimo sąlygas, teikiamo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad taikant 29% pajamų mokesčio tarifą būtų apmokestinami ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių gaunami dividendai. Taip pat siūloma suvienodinti dividendų, kuriuos gauna juridinio asmens teisių neturinčios individualios personalinės įmonės ir ūkinės bendrijos, apmokestinimo tvarką, t.y. nustatyti, kad pajamų mokestį nuo gaunamų dividendų apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokanti Lietuvos Respublikos įmonė, o ne dividendus gaunanti įmonė. Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos ūkinė bendrija arba juridinio asmens teisių neturinti individuali personalinė įmonė dividendus gauna iš užsienio valstybių įmonių, mokestį apskaičiuoja ir sumoka dividendus gaunanti įmonė ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo dividendų gavimo dienos.

Taip pat yra pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančius vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio projektu valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme numatyta, kad vaiko globos pašalpa mokama iš valstybės biudžete savivaldybėms numatytų lėšų specialiai tikslinei dotacijai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtą įstatymą visos mokamos pašalpos yra vienodo lygio, yra parengtas Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pagal kurį vaiko globos pašalpa taip pat turėtų būti mokama iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetams, skaičiuojant jų finansinius rodiklius.

Kitas įstatymas – Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kelių fondo įstatyme nustatyta, kad vienas iš Kelių fondo šaltinių yra dalis akcizo pajamų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei tepalus. Pagal įstatymą 1999 m. į Kelių fondą pervedama 35% akcizo pajamų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei tepalus, o 2000 m. šie atskaitymai didinami 10 punktų.

Siekiant vykdyti taupymo programą, yra parengtas Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma 2000 metais sumažinti akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei tepalus pajamų atskaitymo į Kelių fondą dydį 13 punktų ir nuo 2000 m. nustatyti 32%.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, valstybės biudžeto pajamos… 13% akcizo pajamų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei tepalus, o Kelių fondo pajamos, palyginti su numatomais gauti… būtų panašiai tokios pačios.

Taip pat yra pateiktas Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatyta, kad miškų fondas neapmokestinamas, jo naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti privalomus atskaitymus į valstybės biudžetą iki 10% nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir stačią mišką. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, valstybės biudžeto pajamos padidėtų apie 20 mln. litų. 2000 m. valstybės biudžeto projektas yra parengtas, atsižvelgus į minėtą numatomų pajamų dalies padidėjimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, pone viceministre. Kolegos, pradedame antrąją dalį. Vyriausybės atstovas turėtų atsakyti į klausimus dėl pataisyto biudžeto projekto, taip pat ir dėl teikiamų pataisų. Žiūriu į Ministrą Pirmininką A.Kubilių (jis kalbėjo pirmasis). Aš kviesčiau finansų ministrą, finansų specialistus, ūkio ministrą poną V.Milaknį ir premjerą užimti vietas Vyriausybės tribūnoje ir, kiek įmanoma, kvalifikuočiau atsakyti į klausimus. Kolegos, prašom skubėti, nes pirmajam žodį suteiksiu J.Karosui. Ponai ministrai, matyt, būtų didelė pagalba, jeigu jūs galėtumėte taip pat remti savo siūlomą biudžeto projektą.

Gerbiamieji, klausti užsiregistravo 26 Seimo nariai. Prašyčiau atleisti, kad ne visiems iš eilės galėsiu suteikti žodį, bet sutariame, kad klaus visi. Aš mėginu išmėtyti frakcijų atstovus. Taigi visi ministrai kviečiami būti šalia premjero. Suteikiu žodį klausti J.Karosui. Rengiasi J.Valatka.

J.KAROSAS. Kadangi klausimas, matyt, daugiau politinis arba kažkiek politinis, klausiu gerbiamojo premjero.

Gerbiamasis premjere, negalime atsidžiaugti dabartinės konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybės praregėjimu, tik labai gaila, kad šis praregėjimas įvyko aiškiai pavėluotai. Tai yra tada, kai valstybė iš esmės visose gyvenimo srityse priėjo prie kritinės ribos. Bet ir šiandien, kaip man atrodo, nepakankamai įvertinta esama realybė. Turiu galvoje tą skurdų būvį, kuris yra švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Svarstyti pateikiamame valstybės biudžeto projekte švietimui, mokslui numatoma 16% mažiau negu šiemet, o kultūrai – net 22% mažiau negu šiemet. Ar jums neatrodo, kad švietimo, mokslo ir kultūros sritį daugiau galima paremti krašto apsaugos (jai tik 8% mažiau negu šiemet skiriama pinigų) ir daugelio ne tiek svarbių valstybės ir jos piliečių egzistavimui dotacijų sumažinimo sąskaita? Turiu galvoje tokias dotacijas, kaip parama iš biudžeto Šaulių sąjungai, tradicinių bendrijų maldos namų atkūrimui, Lietuvos blaivybės fondui…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

J.KAROSAS. … judėjimui “Stabdyk nusikalstamumą” ir kitiems panašiems dalykams. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš turiu pasakyti, kad jūs darote vieną nedidelę klaidą, kurią iš pradžių ir mes Vyriausybėje neretai darėme, kai lyginome kitų metų projektuojamas išlaidas su šių metų įvairiais biudžeto variantais. Aš noriu priminti, kad Seimui patvirtinus praėjusių metų pabaigoje šių metų biudžetą, jame valstybės pajamos ir išlaidos buvo numatytos 7,2 mlrd. Lt, vėliau, spalio mėnesį, mums patikslinus biudžetą, jame valstybės pajamos ir išlaidos buvo sumažintos iki 6,7 mlrd. Lt, tuo tarpu realybė, su kuria mes šiandien gyvename ir kurios tikimės, ir matome, kad ji tokia ir bus, yra 5,8 mlrd. Lt valstybės pajamų ir išlaidų šiais metais. Todėl kai jūs lyginate ir sakote, kad švietimui kitais metais yra numatyta 15% ar 18% mažiau negu šių metų biudžete, jūs lyginate kitų metų realų projektą su šių metų tam tikra fantastinio žanro literatūra, kuri, deja, gyvenime, pasirodė, neturi realaus pagrindo. Deja, visų mūsų yra tokia bėda, kad biudžetai yra taip sudaromi, ir kartais mūsų optimizmas žvelgiant į ateitį, pasirodo, gyvenimo nebūna patvirtintas. Todėl mes dar sykį norime pabrėžti, kad kitų metų biudžetą mes stengiamės projektuoti remdamiesi realiais ekonominiais motyvais, realia mūsų ekonominio gyvenimo perspektyva. Jeigu jūs palygintumėte kitų metų švietimui numatytų išlaidų santykį su šių metų švietimui realiai išleistais pinigais, jūs pamatysite, kad iš tikrųjų švietimas kitais metais yra prioritetiškai finansuojama sritis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.VALATKA. Klausimas gerbiamajam premjerui. Aišku, labai gaila, aš norėčiau pakalbėti apie pajamas, kad 2000 metų valstybės biudžeto projekte numatoma gauti 6 mlrd. 51 mln. Lt pajamų, o pagal 1998 m. ataskaitą-apyskaitą gauta 6,4 mlrd. Lt pajamų. Mažėjimo tendencija aiški. Ar jūs vis dėlto nesusimąstėte dėl vykdomos politikos? Sakykim, aš paimsiu tiktai investicijas. Yra vadinamosios plyno lauko investicijos ir yra investicijos, kurios daromos dabar. Vis dėlto ar jūs nematote tendencijos, kad šiuo metu ryškiai mažėja pinigų kiekis valstybėje, kad visa tai dengiama skolintomis lėšomis, kad ryškiai mažėja atsargos? Ar jūs nematote, kad šioje vietoje yra kalta investicijų politika? Ačiū.

A.KUBILIUS. Skirtingai nuo socialdemokratų, mes, konservatoriai, visada ryžtingai pasisakėme už investicijas Lietuvos ūkyje ir užsienio kapitalo investicijas. Deja, kartais mūsų tokia pozicija susilaukdavo kritikos ir pasipriešinimo, tas dažnai užsienio kapitalo investicijas atbaidydavo nuo veiklos Lietuvoje. Todėl siūlau šioje vietoje imtis bendrų žingsnių, kad iš tikrųjų Lietuvoje klimatas investicijoms, ir ypač užsienio kapitalo investicijoms, kurios gali būti pakankamai ženklios, palyginus su nacionalinio kapitalo investicijomis, tikrai pagerėtų. Aš visiškai pritariu jums, kad tuo reikia rūpintis, tiktai būtų gerai, kad mes visi kartu tuo rūpintumės.

Dėl kitų… Aš nežinau, jeigu kalbam tik apie investicijas, mano pozicija yra labai aiški ir aš džiaugiuosi, kad mūsų požiūris šioje vietoje sutampa.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi J.Šimėnas.

K.GLAVECKAS. Klausimas ūkio ministrui. Ekonomikos augimo pagrindai, seniai žinoma, yra susiję su darbu, kapitalu, žeme ir našumu. Sakykite, prognozuojamas kitų metų ekonomikos augimas kieno sąskaita bus gautas, jeigu kapitalo rinka iš tikro sumažės, tiek vertybinių popierių rinka, tiek ir investicijų rinka? Darbo rinka taip pat neišsiplės, nes nedarbas išsilaikys tas pats. Našumas augs irgi nelabai aišku dėl ko. Kaip jūs manote, kokie veiksniai turės lemiamos įtakos kitų metų ekonomikos augimo pradžiai arba apskritai augimui?

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą. Turbūt atsakymas yra pakankamai sudėtingas. Makroekonominio prognozavimo klausimas pas mus gal nėra pats geriausias ir išplėtotas, bet mes darėme tam tikras prielaidas ir, manyčiau, Rusijos krizės pasekmės ir duobės jau šių metų rezultatams atsiliepė ir mes pasiekėme tam tikrą stabilumą. Manyčiau, įvyko struktūriniai pasikeitimai rinkų atžvilgiu. Įmonės persiorientavo į Vakarų rinkas, labai brangia sąskaita stabilizuota Rytų rinkos situacija ir padidėję paskutiniai eksporto rezultatai į Rytų rinkas taip pat parodo tam tikrus poslinkius. Aš manyčiau, kad biudžeto subalansavimas ir kiti dalykai taip pat duoda stabilią investicinę politiką, investicinį požiūrį ir suteikia tam tikrų dinamikos požiūrių investicinei aplinkai Lietuvoje. Jeigu mes subalansuotume biudžetą dar labiau, nors dabar turbūt nėra galimybių, be abejo, tai suteiktų papildomų galimybių gauti tam tikrą augimą. Aš turėčiau šį klausimą peradresuoti čia esančiam viceministrui, kuris darė tam tikrus makroekonominius skaičiavimus. Jeigu tai būtų neišsamus atsakymas, mane papildytų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal diskutuojant konkrečiau? Ačiū. Suteikiu žodį J.Šimėnui. Ruošiasi V.Knašys.

J.ŠIMĖNAS. Svarstant pirmąjį pateiktą biudžeto projektą siūliau žingsnius, kaip būtų galima padidinti pajamas apie 20 mln. Lt kitų metų biudžete. Dabar, skaitydamas naujai pateiktą projektą, šių dalykų visiškai nematau, todėl esu nustebęs. Viena vertus, iš tikrųjų sunkiai suvokiamas dalykas, nes yra toks deficitas, bet absoliučiai neįvertintas mano pasiūlymas, kuris buvo sukonkretintas. Vis dėlto klausimas toks: kodėl nebuvo įvertinti visi pasiūlymai, kurie buvo pateikti pirmojo svarstymo metu?

V.DUDĖNAS. Kadangi įplaukas į iždą planavo viceministrė V.Latvienė, gal ji galėtų atsakyti. Aš tiksliai neprisimenu jūsų siūlymo.

V.LATVIENĖ. Labai konkretus jūsų klausimas. Galbūt aš po posėdžio prieisiu ir pasiaiškinsime, nes projektuose lyg ir viskas yra.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Knašys. Ruošiasi K.Prunskienė.

V.P.KNAŠYS. Pradėdamas svarstyti šį klausimą, posėdžio pirmininkas pareiškė, kad čia bus svarstomas naujas biudžeto variantas, pakoreguotas atsižvelgiant į komitetų pastabas, pasiūlymus. Deja, aš nežinau nė vieno komiteto, kuris būtų pateikęs kokių nors pasiūlymų, kad reikia sumažinti melioracijos finansavimą, lyginant su pirmuoju variantu. Deja, man tenka apgailestauti, kad, kiek man žinoma, žemės ūkio ministro iniciatyva melioracijos finansavimas buvo nurėžtas per pusę. Aš norėčiau, pirmas dalykas, pasiūlyti, kad reikia šiandien turbūt konkrečiai pasakyti, ką tada daryti su melioracija, su ta šaka, kuri svarbiausia kalbant apie kokią nors kaimo ateitį, apie žemės ūkio strategiją ir t.t. Žodžiu, iš tų 40 mln., kiek dabar lieka, mano supratimu, dar pereina skolos iš šitų metų. Taigi realiai kiek liktų pinigų ir ką su jais planuojame daryti, kad melioracijos sistemos nebūtų visiškai sužlugdytos? Čia tikriausiai finansų ministras atsakys. Ačiū.

V.DUDĖNAS. Kadangi man neteko dalyvauti toje diskusijoje mažinant melioracijos lėšas, aš tiksliai negaliu atsakyti. Galiu tik tiek pasakyti, kad visi per šį procesą nukentėjo, nes visi iš tikro turi pasidalinti tą visą deficitą, kuris bus numatytas, kai kurie sektoriai gal daugiau nukentėjo negu kiti, nes prioritetai, kaip aiškinome, buvo duoti švietimui, sveikatai ir socialiniams reikalams. Gal ministras E.Makelis galėtų papildyti mano atsakymą?

E.MAKELIS. Taip, labai svarbus klausimas, kurį iškėlė gerbiamasis V.Knašys. Per paskutiniuosius trejus metus melioracijos lėšos įvairavo nuo 128 mln. 1996 m. užplanuotų iš Privatizavimo fondo iki 1999 m. faktiškai šiandien skirtų 48 mln. Dabar tos lėšos niekur nedingo. Manau, kad melioracijos padėtis bus šiek tiek geresnė, palyginti su pereitais metais, t.y. šiais metais, kitų metų biudžete. 40 mln. įtraukta į nacionalinę programą. Taip pat yra sugrąžinti 28 mln., kurie anksčiau būdavo numatyti, planuojami, bet neatiduodami iš Kelių fondo. Čia yra tokia pažanga. Kad lėšų trūksta, aš visiškai su jumis sutinku. Labai svarbus dalykas, tą ir pasakė premjeras savo pranešime, yra numatyti prioritetai. Vienas iš jų yra nuolatinio melioracijos finansavimo šaltinio formavimas. Yra pataisos Melioracijos įstatyme ir apmokestinimas ūkio subjektų, nes 29% melioracijos įrenginių priklauso ne žemės ūkiui ir kartu vieną kartą kaip Kelių būtų panašus ir melioracijos fondas.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo narei K.Prunskienei. Ruošiasi S.Čirba.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis premjere ir gerbiamasis finansų ministre, mano klausimas adresuotas jums. Premjeras ką tik pavadino šių metų biudžetą fantastinio žanro literatūra. Tai, žinoma, savikritiškas vertinimas turint omenyje, kad tikriausiai, spėju, jūs ir pats kartu su frakcija balsavote už jį. Mano klausimas yra toks. Ar negalėtų Vyriausybė, tiksliau sakant, Finansų ministerija kitos savaitės pradžioje pateikti mums medžiagą apie šių metų laukiamą biudžeto vykdymą. Bent jau stambesniu pjūviu pagal pagrindinius pajamų ir išlaidų straipsnius bei asignavimų valdytojus. To reikia ne tik įvertinti, kiek kinta palyginti su realiais dydžiais būsimųjų metų biudžeto straipsniai, bet ir tam, kad mes galėtume pamatyti, kokie asignavimų valdytojai ir kokios biudžeto finansuojamos sritys faktiškai gavo šiemet, kam susidarė didžiausios skolos, nes mes žinome bendrą nevykdymą, palyginti su pakoreguotu biudžetu, mes žinome iš viso…

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege…

K.D.PRUNSKIENĖ. Mes nežinome kam daugiau, kam mažiau ir, žinoma, tai labai svarbus dalykas, nes nuo to priklauso finansinė būklė kitais metais. Kuo daugiau neišmokėta šiemet planuotų lėšų, tuo skausmingiau bus tam sektoriui kitais metais, netgi esant vidutiniam augimo tempui. Tai labai svarbi informacija.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, klausti viena minutė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš nežinau, kaip mes galime vertinti šių metų biudžeto deficitą? Ačiū.

A.KUBILIUS. Tokia informacija yra ir turbūt nėra didelių problemų ją pateikti ir Seimui. Iš tikrųjų svarstydami kitų metų biudžetą, mes atsisakėme lyginimo kitų metų išlaidų su šių metų planuotom bet kuriame biudžete išlaidom, o paprašėme Finansų ministerijos pateikti, kaip jie mato realų finansavimą, nes visi kiti lyginimai iš tikrųjų neturi didelės prasmės. Taip pat paprašėme numatomų kreditinių įsiskolinimų skaičiavimą metų pabaigoje, todėl net čia su savimi turiu tokią lentelę, kurią Finansų ministerija buvo parengusi, aš nežinau, ar ji yra išdalinta, ar ne Seimo nariams, kur yra 2000 metų, šio projekto, kuris jums išdalintas, variantas lyginamas su 1999 m. numatomu įvykdymu ir 2000 m. pirmuoju projektu. Tokią informaciją ministras V.Dudėnas gal dar papildys, bet aš tikrai manau, kad ją nesunku pateikti.

V.DUDĖNAS. Tie palyginimai, žinoma, yra reikšmingi, tik aš siūlyčiau lyginti šių metų 1999 m. skaičius, ne praeitų metų biudžeto vykdymą, bet šių metų skaičius su 2000 metų biudžetu. Mes bandysime parengti tą pagrindinę medžiagą. Ačiū.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui S.Čirbai. Ruošiasi A.Vaižmužis.

S.ČIRBA. Ačiū. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Norėčiau paklausti. Turbūt buvo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos siūlymas Vyriausybei atkreipti dėmesį į tai, kad 2000 metai Lietuvoje yra paskelbti jaunimo metais, ir numatyti lėšas jaunimo programai plėtoti 2000 m. valstybės biudžete. Pagal pateiktą patikslintą projektą matome, kad, užuot atkreipus dėmesį į jaunimą, finansavimas sumažinamas 20%. Visai neskiriama lėšų jaunimo metų programai paminėti. Ar Vyriausybė nenumatė, kad tokių lėšų reikia jaunimo iniciatyvoms paremti, ar mano, kad jaunimo politika 2000 m. nebus vienas iš Vyriausybės prioritetų tais metais? Nors yra atitinkamas Seimo nutarimas.

Ir antra klausimo dalis būtų. Labai skaudu žiūrėti į savivaldybių biudžetų projektus, kur numatomas ryškus savivaldybių biudžetų sumažinimas. Gal finansų ministras atsakytų, kaip savivaldybės vykdys joms priskirtas funkcijas, jeigu 2000 m. biudžetas yra skurdesnis negu šių metų. Ačiū.

A.KUBILIUS. Galėčiau atsakyti į klausimą dėl jaunimo metų, jaunimo programos ir Vyriausybės požiūrio. Vyriausybė labai rimtai žiūri į jaunimo programas ir jaunimo veiklą, ir tikrai esu įsitikinęs, kad Vyriausybė skirs deramą dėmesį jaunimo reikalams, tačiau dėmesys ne visada turi būti būtinai paremtas pinigais. Manau, kad mes turime realiai žiūrėti į biudžetą ir labai aiškiai atsirinkti, ką iš tikrųjų privalome finansuoti, o kas galbūt gali nusipelnyti ir kitokio, ne vien tik finansinio dėmesio.

Dėl savivaldybių biudžeto aš tik vieną pastabą norėčiau pasakyti, kad mažėja, jau sakiau, žiūrint su kuo lyginame. Jeigu lyginame su teoriniu šių metų biudžetu, tai mažėja ir valstybės biudžetas, ir mažėja savivaldybių biudžetai. Reikėtų lyginti su realiu šių metų savivaldybių biudžetu kitų metų savivaldybių biudžetų projektus. O kita vertus, reikia atsiminti, kad Vyriausybė yra pasiruošusi, kartu su savivaldybėm yra sutarta dėl priemonių, kuriomis būtų mažinamos savivaldybių išlaidos, visų pirma įvairių lengvatų ir kompensacijų, kurias turėdavo suteikti savivaldybės, srityje.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui A.Vaižmužiui. Ruošiasi A.Plokšto.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis premjere, šiuo metu biudžetinių įstaigų tarnautojų atlyginimų skirtumai tarp labai daug uždirbančių ir mažai uždirbančių yra apie 15 kartų. Koks numatomas santykis 2000 metais, ar žirklės gerokai mažės? Ir dar klausimo tąsa: kada mes išvysime tarnautojų atlyginimų skalę nuo eilinio tarnautojo iki Respublikos Prezidento ir prognozes, nuo kada tai įsigalios? Tikim, Seimas tikrai tokiam projektui pritars. Ačiū.

A.KUBILIUS. Kaip tik šiandien tarėmės Vyriausybės aparate. Jeigu pažiūrėtumėt mūsų protokolinius sprendimus, kurie yra išdalinti, tai maždaug po dviejų savaičių Vyriausybė turėtų patvirtinti įstatymų projektus, kurie bus pateikti Seimui. Tie įstatymų projektai, atskiri įstatymai turėtų nustatyti valstybės politikų, teisėjų ir prokurorų atlyginimų skalę ir atlyginimų sistemą. Ji turi būti suderinta su valstybės tarnautojų atlyginimų sistema, kuri yra jau patvirtinta Seimo priimtame Valstybės tarnybos įstatyme. Noriu dar sykį pakartoti: po dviejų savaičių, mes tikimės, galėsime patvirtinti Vyriausybėje valstybės politikų, teisėjų ir prokurorų atlyginimų sistemos įstatymus, kurie bus pateikti iš karto Seimo svarstymui. Manau, kad tuos įstatymus galima, be jokių abejonių. pradėti iš karto ir įgyvendinti, nes, kiek man teko juos peržiūrėti, tai juose yra numatytas gerokas valstybės išlaidų mažinimas. Mes turėsime galvoti, kaip įgyvendinti tą pereinamąjį laikotarpį.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Plokšto. Ruošiasi A.Andriuškevičius.

A.PLOKŠTO. Mano klausimas premjerui. Mes turėjom žiaurią akciją. Lietuvoje septynios jėgos struktūros užsiima ekonominių nusikaltėlių gaudymu. Rezultatas liūdnokas. Tame projekte, kurį mes turėjom iki šiol, buvo numatyta 14 mln. pajamų iš baudų ir konfiskacijų valstybės biudžete, o šitame, kurį vakar mums naktį čia sudėliojo, – 47 mln. Augimas – daugiau kaip 3 kartus. Aš norėčiau išgirsti komentarą būtent šituo klausimu. Ir dar vienas toks momentas. Ar nenorit prisipažinti, kad kai pas mus kasmet atsiranda po dešimt naujų įstaigų, jau per vėlu kažką daryti, nes jų naikinimas bus kur kas brangesnis negu tiesiog neleidimas atsirasti?

A.KUBILIUS. Na, yra įvairių požiūrių ir įvairios patirties. Negalėčiau dabar kaip nors komentuoti, kokius rezultatus galėtų duoti mūsų vakar Vyriausybės posėdyje sudaryta vadinamoji saulėlydžio komisija, tačiau jinai remiasi Vakarų demokratinių valstybių patirtim. Ten tokios komisijos paskelbdavo kai kurioms institucijoms “saulėlydžio valandą”, kitose valstybėse sistema veikdavo taip, kad bet kuri institucija kas septynerius metus turėdavo pereiti tokią “saulėlydžio komisiją”. Jeigu komisija paskelbdavo, kad saulėlydžio valanda tokiai institucijai atėjo, tai institucija ir užgesdavo kaip tas saulėlydis. Ir pasirodydavo, kad nieko blogo valstybėje neįvyksta užgesus vienai ar kitai institucijai. Negalėčiau dabar kaip nors detaliau komentuoti, kaip mums pavyktų įgyvendinti tokias principines nuostatas, bet manyčiau, kad mums reikia kiek galima greičiau suformuluoti labai aiškius struktūrinius sprendimus, viena vertus, kaip padaryti, kad neatsirastų naujų valstybės institucijų, kita vertus, mes turbūt visi galėtume be didelio vargo išvardinti nemažai institucijų, kurios dubliuoja viena kitos funkcijas. Reikėtų imtis veiksmų, kad to nebebūtų. Viena iš didžiausių paskatų reformuotis valstybės institucijoms yra jų darbo užmokesčio fondo mažėjimas arba mažinimas, kuris turėtų nepalikti kitokių galimybių kaip tiktai reformuotis.

Dėl baudų galbūt finansų ministras arba finansų viceministrai galėtų pasakyti. Ponas E.Žilevičius norėtų informuoti dėl baudų ar kitų panašių įmokų į valstybės biudžetą.

E.ŽILEVIČIUS. Jeigu galima truputį papildyti, tai čia paprasčiausiai struktūrinis pasikeitimas. Tai yra anksčiau buvo spec. lėšos, kurios buvo imamos iš kelių baudų, dabar 33 mln. yra paprasčiausiai jau ne spec. lėšos, o pervedamos tiesiai į biudžetą ir gaunamos iš baudų ir konfiskacijų (…) Čia paprasčiausias struktūrinis perskirstymas.

A.KUBILIUS. Vidaus reikalų ministerija yra pasiruošusi bausti ir Seimo narius, važinėjančius per greitai, ir numato nemažas pajamas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašyčiau nenutolti nuo biudžeto projekto. A.Andriuškevičius dabar klausia. Ruošiasi R.Melnikienė.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš noriu paklausti finansų ministro. Kaip žinoma, lėšos savivaldybėms valstybės deleguotoms funkcijoms yra vis dėlto apmokamos iš valstybės biudžeto. Taip yra sakoma Savivaldos įstatyme. Tačiau nei metodikoje, nei Biudžeto sandaros įstatyme niekur neatsispindi, kokiu būdu tos lėšos paskiriamos savivaldybėms. Susidaro įspūdis, kad savivaldybės kasmet iš savo lėšų atlieka šias deleguotas funkcijas. Noriu paklausti, gal aš čia klystu, gal yra kitaip?

V.DUDĖNAS. Iš tikro peržiūrint savivaldos sistemą ir deleguojant tam tikras funkcijas, aiškiai tam turi būti ir lėšų. Kol veikia dabartinė sistema, tai, kiek aš suprantu, yra tam tikros formulės, jau anksčiau nustatytos įstatymų, ir išeina toks rezultatas. Aš tikiu, kad viceministras E.Žilevičius papildys mano atsakymą.

E.ŽILEVIČIUS. Mažėjant, kaip premjeras ir minėjo, nacionalinio biudžeto apimčiai, mažėja ir savivaldybių biudžetų apimtis. Tačiau Vyriausybė šiuo metu yra paruošusi keletą dokumentų projektų, pagal kuriuos atitinkamai bus mažinamos išlaidos. Sakykim, bus amortizuojamas tas darbų krūvis, kurį šiuo metu jos turi vykdyti, taip pat daug funkcijų, kurių nereikės, sakykim, ateityje vykdyti arba bus galima sustabdyti. Tai tokios nereikšmingos priemonės, pavyzdžiui, numatytos dėl civilinės saugos ir kitos. Jas galbūt taip pat bus siūloma laikinai pristabdyti. Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus dėl to.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi F.Palubinskas.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis Kubiliau, jūs ir jūsų Vyriausybė stengiasi sumažinti valstybės biudžeto išlaidas. Viena iš pozicijų, kodėl auga valstybės biudžeto išlaidos, yra augantys įkainiai už “Telekomo” paslaugas. Valstybė tebėra didelio paketo savininkė, t.y. ji turi apie 30% “Telekomo” akcijų paketą, t.y. jinai gali kontroliuoti, ar didinant įkainius šitas kainų augimas iš tikrųjų yra ekonomiškai pagrįstas. Aš norėčiau sužinoti, ar jūs išnaudojot šitą valstybės biudžeto išlaidų taupymo svertą ir kaip tai buvo padaryta?

A.KUBILIUS. Kainų, įkainių ir tarifų reikalus šiandieniniam Lietuvos ekonominiame gyvenime turėtų spręsti ne Vyriausybė, o nepriklausoma kainų komisija, kurios pagrindus jau turime – dėl energetikos tarifų, tas pat turėtų būti ir dėl “Telekomo” tarifų. Valstybė turi savo akcijų paketą, bet, kaip žinote jūs, jis turi tik mažumos balsą, o valstybė yra pasirengusi išlaisvinti telekomunikacijų industriją Lietuvoje nuo valstybės dalyvavimo. Mes siūlytume daugiau dėmesio kreipti į nepriklausomas reguliuojančias institucijas. Tikimės, kad kartu su Seimu mums pavyks tai padaryti – sustiprinti tokių institucijų įgaliojimus ir jas padaryti dar efektyvesnes.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Ruošiasi A.Sysas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, matau, kad tarp lėšų taupymo dalykų yra ir algų mažinimas valstybės tarnautojams. Krikščionys demokratai siūlė 26 pakopų apmokėjimo sistemą tiems, kuriems apmokama iš valstybės iždo pinigų. Ar dabar priimsite šį pasiūlymą, kad atlyginimų mokėjimas valstybės darbuotojams būtų sureguliuotas, kaip ilgą laiką reikėjo?

A.KUBILIUS. Manau, kad visuomenės susirūpinimą ir visuomenės nerimą labiausiai lemia tai, ką mes vadiname valstybės politikų, teisėjų ir prokurorų atlyginimo sistema, kuri iš tikrųjų yra išbalansuota, nesuderinta. Net ir atskiros profesijos pareigūnų atlyginimai yra ypač išbalansuoti. Jie niekad nebuvo sutvarkyti įstatymo lygiu. Mes šį darbą pasirengę artimiausiu metu padaryti ir atsiųsti Seimui aiškią lentelę su aiškiais atlyginimų koeficientais, kaip tai numato Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti principai. Pagal juos Prezidento atlyginimas būtų aukščiausias valstybėje, toliau eitų teismų vadovai (Aukščiausiojo ir Konstitucinio Teismo), Seimo Pirmininkas ir t.t., iki žemiausių šios kategorijos pareigūnų. Tą tikimės padaryti pačiu artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi A.Matulas.

A.SYSAS. Gerbiamasis premjere, viena iš kitų metų rykščių bus toliau didėjantis nedarbas. Jūsų biudžete matau skirtus 2 mln. litų kovai ar, sakykim, nedarbo mažinimui. Labai gaila, kad nerandu makroekonominių rodiklių. Kai mes svarstėme “Sodros” biudžetą “Sodros” taryboje, pamačiau, kad pagal darbo sutartis dirbančių žmonių skaičius darbo rinkoje sumažėjo 80 tūkst. žmonių. Aš labai norėčiau paklausti, ar tokių pinigų yra ne per mažai, juo labiau kad Darbo biržai skiriamos lėšos irgi yra mažinamos? Kaip bus kovojama su nedarbo mažinimu ir kaip bus panaudotos lėšos?

Kitas labai bendras, trumpas klausimėlis. Jei vis tvirtinate, kad krizės nėra (jūs tai tvirtinote pateikdamas programą, o ir šiandien tai skambėjo), iš kur atsirado principiniai sprendimai dėl “saulėlydžio” komisijos ir kiti sprendimai?

A.KUBILIUS. Norėčiau su gerbiamuoju kolega padiskutuoti tuo klausimu, ar yra krizė, ar nėra krizės, buvo ji ar bus. Man atrodo, kad opozicija koncentruojasi nevisiškai į patį efektyviausią diskusijų tašką. Nežinau, ar Lietuvoje situacija kaip nors pasikeistų dėl to, kad tai situacijai, kokia yra šiandien, apibūdinti mes skirtume dar daugiau laiko, diskutuodami, kaip ją pavadinti. Situacija nėra lengva, bet ji nepasikeis dėlto, kad ir kaip mes ją vadinsime. Aš raginčiau diskutuoti apie priemones, kaip iš šios situacijos išeiti, o ne apie tai, kaip ją pavadinti.

Dėl nedarbo. Manyčiau, kad akcentai turėtų būti sudėti nevisiškai taip, kaip jūs sakote. Reikėtų kovoti ne su nedarbu, o reikėtų kovoti už naujas darbo vietas. Čia mūsų pažiūros vėl šiek tiek skiriasi nuo jūsų. Mano įsitikinimu, geriausias, efektyviausias ir beveik vienintelis vaistas kuriant naujas darbo vietas Lietuvoje yra investicijos, pirmiausia užsienio kapitalo investicijos. Šioje vietoje, deja, turiu dar syki kategoriškai pasakyti, kad niekada nesutiksiu su jūsų nuostata, kad Amerikos ar Vokietijos kapitalas, kuris ateina į Lietuvą, yra žalingas Lietuvai. Mano įsitikinimu, jis yra absoliučiai naudingas Lietuvai, nes tik modernizuojant mūsų ūkį, pritraukiant naujas investicijas galima kurti naujas darbo vietas. Jeigu mes sutarsime, kad reikia kovoti už naujas darbo vietas, mums nereikės kovoti su nedarbu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas. Ruošiasi P.Gylys.

A.MATULAS. Gerbiamasis premjere, labai dažnai kalbame apie prioritetą sveikatos apsaugai. Kartu matome nuolat mažinamas lėšas Sveikatos draudimo fondui. Drįstu prognozuoti, kad kitų metų vasario-kovo mėnesį daugelis gydymo įstaigų teiks tik ekstra pagalbą. Ar nenumatote imtis kokių nors ryžtingų priemonių finansavimui pagerinti, pavyzdžiui, įskaityti šių metų valstybės skolą ar imtis kitų panašių priemonių? Ačiū.

A.KUBILIUS. Finansavimo gerinimas visada turi dvi puses. Mes dažniausiai galvojame, kaip padidinti pinigų kiekį vienai ar kitai sričiai. Galėtume pagalvoti ir apie tai, kaip sumažinti vienos ar kitos srities išlaidas, kaip racionaliau jas panaudoti, kaip iš tikrųjų padaryti tos srities reformas? Jūs pats tikrai už mane kur kas geriau žinote, kad sveikatos sistemos reformos, kurias vykdome iki šiol, neduoda to efektyvaus lėšų panaudojimo racionalizavimo, todėl mums tikrai reikėtų į tai atkreipti dėmesį.

Kita vertus, kai kalbame apie ypač blogą sveikatos apsaugos finansavimo padėtį, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad sveikatos apsauga, arba Privalomojo sveikatos draudimo fondas, gavo beveik lygiai tiek pat pinigų, jeigu skaičiuotume procentais, kaip ir valstybės biudžetas. Aš matau galbūt kitą problemą – kad kartais mes susiduriame su situacija, jog įvairios išlaidos, kurios yra daromos iš įvairių fondų, kitaip sakant, įvairūs fondai jaučiasi autonomiški nuo valstybės. Jeigu valstybės finansai turi problemų, tai įvairūs fondai nejaučia, kad ir jiems reikėtų sumažinti savo išlaidas. Kaip paprastai, jie galvoja, kad valstybė jiems lieka skolinga. Todėl tikrai nemanyčiau, kad šiuo atveju jūsų siūlymas pripažinti skirtumą tarp planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamų ir tų realių pajamų, kurias šiais metais gavo fondas, nemanau, kad pripažinti šį skirtumą valstybės skola yra pats racionaliausias dalykas, nes tų pajamų valstybė negavo lygiai tiek pat, kiek negavo Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Ruošiasi M.Končius.

P.GYLYS. Gerbiamais premjere, opozicija džiaugiasi, kad galų gale finansinės fantastikos, finansinio iliuzionizmo laikai baigėsi – pripažįstame realijas. Ar pripažįstate, jog jeigu mes su ta fantastika būtume baigę balandžio, gegužės ar birželio mėnesį, kaip siūlė LDDP, tai ta tikrovė būtų atėjusi ir būtų ne tokia skaudi kaip dabar, metų pabaigoje?

Pagrindinis klausimas apie saulėlydį ir saulėtekį. Mes abu dirbome Saulėtekio alėjoje, universitete. Kai aš matau lėšas universitetams, kolegijoms ir lėšas krašto apsaugai, tai matau, kad virš krašto apsaugos nuolat teka finansinė saulė, o virš Saulėtekio alėjos ateina saulėlydžio sutemos, nes 150–160 tūkst. studentų, moksleivių ir dėstytojų turi išgyventi už 814 mln. Lt? Krašto apsaugoje yra 10 tūkst. Pridėkime tą savanorišką organizaciją, gausime 20 tūkst. Aš matau, kad solidarumas tarp krašto apsaugos ir visuomenės tarp įvairių amžiaus grupių nepadidėjęs, o tai juk svarbu, kad kariuomenė būtų mėgiama, gerbiama ir kad su ja būtų pasirengta nuolat veikti, jeigu iškiltų tokia būtinybė. Tai, ką jūs dabar darote – saulėlydį mokslui ir saulėtekį krašto apsaugai, manau, didelė valstybės klaida. Kaip jūs manote, premjere?

A.KUBILIUS. Visų pirma aš norėčiau pasidžiaugti, kad jūs ir visa opozicija džiaugiatės.

P.GYLYS. Niekas taip nedžiugina, kaip svetimo nelaimės.

A.KUBILIUS. Mane džiugina jūsų džiaugsmas. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas. Mes turėtume labai aiškiai suprasti, kad yra tam tikros sistemos, tarp jų ir švietimo, ir aukštojo mokslo sistemos, kurios jau yra subrendusios, jų nereikia kurti iš naujo. Jos yra, jos egzistuoja, ir jeigu jūs pasižiūrėsite į lėšas, kurios buvo realiai šiais metais skirtos aukštajam mokslui, ir į lėšas, kurias yra planuojama skirti kitais metais, skirtumo jūs nepamatysite. Pamatysite taip pat, kaip ir kitose prioritetinėse srityse, aiškų prioritetinį finansavimą. Krašto apsauga yra visiškai nauja struktūra, jaunas organizmas, kuriam iš tikrųjų reikia investicijų ir didesnio finansavimo todėl, kad tai yra besikurianti sistema. Kai ji bus susikūrusi, kai ji bus subrendusi, ji bus finansuojama, aš manau, tokiu pat principu ir nematysite tokio augimo, kaip nematote galbūt ir švietimo srityje.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Ruošiasi E.Zingeris.

M.KONČIUS. Gerbiamasis premjere, kitame posėdyje negalėsiu dalyvauti, todėl paklausiu iš socialinio draudimo srities, bet ne konkrečiai, todėl tikriausiai galėsite atsakyti. Skolą socialiniam draudimui yra numatoma pripažinti valstybės skola. Ar lygiai taip pat manoma pripažinti valstybės skola ir skolą sveikatos draudimui, nes vienas iš šaltinių yra socialinis šio fondo draudimas, kiti šaltiniai yra mokesčiai ir biudžeto dalis. Ar manoma, kad skola sveikatos draudimui taip pat galėtų būti pripažinta valstybės skola?

A.KUBILIUS. Aš jau sakiau, kad, mano įsitikinimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kuriam valstybė yra numačiusi iki metų pabaigos (mes tai svarstėme lapkričio pradžioje) iš valstybės biudžeto perversti iki 100 mln. Lt ir taip likviduoti ženklią dalį valstybės įsiskolinimo… Mes nemanome, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo negautas pajamas reikėtų pripažinti valstybės skola. Manytume, kad racionaliau tvarkant kitais metais lėšas ir galbūt vykdant tas reformas, kurios yra pribrendusios sveikatos sistemoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondas galėtų subalansuoti kitais metais savo išlaidas ir pajamas, įskaitant ir šiais metais galbūt per daug finansuotas kai kurias išlaidas.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris. Ruošiasi D.Sadeikienė.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų džiugu, kad egzistuoja nauja patirtis naujoje Vyriausybėje, kai tiek komitetų pirmininkai, tiek ministrai susirenka šeštadieniais, sekmadieniais per posėdžius ir pasikeičia nuomonėmis. Tai vyksta labai operatyviai.

Klausimas būtų tokio pobūdžio. Žmogaus teisės, aišku, yra kiekvienos iš šiandien svarstomų (…), bet kalbant apie kriminalinius nusikaltimus, daromus organizuotų grupių, labai svarbi yra liudininkų apsauga, ir mes turėtume padėti mūsų vidaus reikalų ministrui įveikti šią ribą, t.y. apsaugoti liudininkus, nes tai yra būdas susitvarkyti su organizuotomis gaujomis, su rimtuoju nusikalstamumu. Lenkai tik ką žengė milžiniškus žingsnius – jų parlamentas priėmė atskiras programas dėl liudininkų slėpimo. Aš manyčiau, kad Vidaus reikalų ministerijai (aš jau apie tai sakiau) turėtų būti paliktas rezervas tokiems dalykams.

Antras klausimas. Manęs paprašė šalies Prezidentas V.Adamkus vadovauti tarptautinei komisijai nacių ir sovietų okupacijai tirti. Tai yra labai nedidelės lėšos. Tai yra maždaug 600 tūkstančių… Lietuvos piliečių, kurių tarp mūsų jau…

PIRMININKAS. Mielasis kolega!

E.ZINGERIS. …nėra, lėšos. Iki šiol, iki jūsų atėjimo, į šios komisijos darbą buvo žiūrima nerimtai. Aš tikiuosi, kad minimalus finansavimas tai komisijai atsiras. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega Emanueli, mums tikrai malonu dirbti kartu su jumis šeštadieniais ir sekmadieniais, bet bijau, kad darbas šeštadieniais ir sekmadieniais neturėtų tapti nuolatinė Vyriausybės tradicija, nes tai rodytų, kad Vyriausybė dirba nevisiškai efektyviai. Todėl baigę biudžeto svarstymus, kurie iš mūsų pareikalavo tikrai įtempto darbo ir kartais savaitgalių, mes norėtume tos besiklostančios tradicijos ar tvarkos atsisakyti, bet, be abejo, susitikti su jumis šeštadieniais ar sekmadieniais mes visada pasirengę.

Dėl komisijos darbo finansavimo. Šiais metais mes skyrėme, kiek galėjome, iš rezervo fondo apmokėti kai kurias išlaidas. Aš tikiuosi, kad ir kitų metų biudžete yra numatyta pakankamai lėšų.

Dėl liudytojų apsaugos programos galbūt ministras Č.Blažys galėtų daugiau ką nors pasakyti.

Č.K.BLAŽYS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, kad atkreipėte visų dėmesį į tikrai svarbią problemą. Deja, tam, kad iki galo įvykdytume šią programą, reikia daug lėšų. Jūs paminėjote Lenkijos pavyzdį. Ten iš tiesų yra labai daug skiriama lėšų ir ta programa jau veikia. Šiandien valstybė negali skirti tiek lėšų, kiek turėtų būti. Mėginsime iš to, kas yra skirta, visiškai neapleisti tos programos, jos nenumarinti, nors, aišku, negalėsime jos plėtoti iki galo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar suteikiu žodį D.Sadeikienei, o ruoštis kviečiu R.Dovydėnienę.

J.D.SADEIKIENĖ. Aš prašysiu ūkio ministrą atsakyti. Kai kurių rinkos analitikų nuomone, Lietuvos pramonė turi neblogą teigiamą potencialą rinkų išplėtimo prasme, ir tai yra pagrindinis katalizatorius gamybai plėtoti. Pažymimi tokie argumentai: gana veržlus ir dinamiškas gamintojų skverbimasis į Vakarų rinkas, gebėjimas lanksčiau perorientuoti gamybą, darbuotojų kvalifikacija ir kt.

Gerbiamasis ministre, jūsų nuomone, ar svarūs ir pagrįsti minėti faktoriai ir ar jie įvertinti prognozuojant ateinančių metų bendrojo vidaus produkto augimą? Ir ar numatote priemones intensyvinti eksportą ateinančiais metais? Ačiū.

V.P.MILAKNIS. Ačiū už klausimą. Vyriausybė dar nespėjo parengti savo veiksmų programos ir dabar kitas uždavinys yra parengti konkrečius veiksmus, kaip stiprinti eksportą įvairiose rinkose. Yra dirbama šiuo klausimu. Mes norime išanalizuoti tokių šalių, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, patirtį ir vieną kartą turėti ryžtingą, agresyvią programą plėtoti eksportą. Mums reikia imtis ne kokių nors vienkartinių veiksmų, bet parengti ilgalaikę programą, kuri taip pat būtų susijusi su kitais infrastruktūros sprendimais įstatymų srityje. Mes turime eksporto fondus, kurie taip pat turėtų būti panaudoti efektyviau, ne tam, kad skirstytume pagalbą vienai ar kitai įmonei, bet nukreiptume dėmesį į bendrą sisteminį produktą… kurie gali būti eksportuojami… Kokybės klausimas į tam tikrą analitinį darbą. Taigi šitie klausimai artimiausiu metu bus sprendžiami, o aš manyčiau, kad dabar svarbiausia, kai bus subalansuotas biudžetas, nukreipti investicinių programų turinį į infrastruktūrinius efektyviausius projektus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė. Ruošiasi G.Šileikis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju. Aš norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės, o galbūt ir premjero. Mano klausimas būtų toks. Lėšų taupymo srityje numatyta daugybė įvairiausių priemonių ir taip pat numatyta, siekiant subalansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taikyti apribojimus dirbantiems pensininkams ir netgi keisti darbo sutartį, išeitinių pašalpų mokėjimą atleidžiant dirbančius pensininkus. Ar taupant valstybės biudžeto lėšas nieko negalvojama apie tai, kad reikia permainų ir valstybinių pensijų srityje? Aš norėčiau, gerbiamoji ministre, kad jūs įvardintumėte, kiek per metus yra sumokama valstybinių pensijų iš valstybės biudžeto, ir pasakytumėte, ar galvojama valstybinių pensijų srityje ką nors keisti, kad būtų įgyvendinta lėšų taupymo politika? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūs palietėte lygiai tą pačią temą, apie kurią mes vakar kalbėjome ir Vyriausybės posėdyje, – tai būtent apie valstybines pensijas ir galimybę jas apriboti arba kai kurias iš viso panaikinti. Šiandien Lietuvoje sistema yra tokia, kokia yra, ir jūs pati puikiai žinote, ir turbūt kiti Seimo nariai žino, kad Valstybinių pensijų įstatymas buvo priimtas dar 1991 m. Šiuo metu pagal galiojantį Valstybinių pensijų įstatymą yra pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos, kurios skiriamos žmonėms už ypatingus nuopelnus valstybei, toliau, be limito yra skiriamos antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms, pagimdžiusioms daugiau negu 10 vaikų ir išauklėjusioms, išauginusioms, yra mokslininkų valstybinės pensijos, karių, kariūnų valstybinės pensijos, vidaus reikalų sistemoje dirbančių žmonių, prokuratūros darbuotojų valstybinės pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos. Bendra visų mano išvardytų valstybinių pensijų suma sudaro daugiau kaip 460 mln. Lt per metus iš valstybės biudžeto.

Vakar Vyriausybės posėdyje mes kalbėjome apie tai, kad daug dirbančių pensininkų, kurie gauna valstybines pensijas, šiandien ir dirba krašto apsaugos sistemoje bei vidaus reikalų sistemoje. Tie žmonės, kaip jūs žinote, išeina į pensiją ne pagal senatvės pensijos nustatytą amžių – 60–62,5, o išeina daug anksčiau, t.y. 45 metų. Todėl Vyriausybė vakar priėmė sprendimą sudaryti komisiją, kuriai vadovaus socialinės apsaugos ir darbo viceministras A.Nazarovas, kartu dalyvaus žmonės iš Krašto apsaugos ministerijos, specialistai iš Vidaus reikalų ministerijos, peržiūrėti visas valstybines pensijas bei keisti Valstybinių pensijų įstatymą. Praeitą savaitę dirbo pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų komisija ir ji savo sprendimu sustabdė šių metų IV ketvirčiui pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimą. Komisija nusprendė kitais metais, t.y. 2000 metais, taupymo sumetimais nesirinkti ir nesvarstyti limituotų pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų, kurios skiriamos žmonėms už ypatingus nuopelnus valstybei. Vadinasi, nuspręsta valstybines pensijas kol kas palikti tik daugiavaikėms motinoms.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys G.Šileikis. Ruošiasi A.Raškinis, jeigu jis mane girdi.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, siūlyčiau lėšų taupymo srities antrąją dalį “nemokėti premijų” papildyti “ir priedų prie atlyginimų”. Taip pat norėjau sužinoti, 5–10% mažinti biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondą. Ir 10 punktas – pedagogų darbo savaitinį krūvį padidinti 5%. Ar prasidės baudžiamoji akcija švietimo darbuotojams ir iš esmės naikinanti kultūros darbuotojus? Ačiū.

A.KUBILIUS. Mes siūlome visų biudžetinių organizacijų ir iš kitų valstybinių fondų finansuojamų įstaigų darbo užmokesčio fondą mažinti nuo 5 iki 10%. Jeigu sritis yra prioritetinė, tarp jų ir švietimas, tai siūlome mažinti 5%. Kaip žinote, pedagogų darbo apmokėjimas yra reguliuojamas šiek tiek kitaip, ne per darbo užmokesčio fondą, todėl pedagogams yra taikomas 10 punktas, kuris kaip tik ir numato, kad jų faktinis darbo užmokesčio fondas taip pat mažės 5%.

Dėl priedų prie atlyginimų aš siūlau kaip galima greičiau įstatymais sureguliuoti valstybės tarnybos politikų, teisėjų ir prokurorų atlyginimų sistemą, kurioje būtų aiškiai nustatyta vadinamoji priedų sistema, kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Šiandien, deja, susiklostė tokia ydinga praktika, kai tie patys priedai faktiškai yra sudėtinė atlyginimo dalis ir jos atsisakyti galima tik iš esmės reformuojant visą valstybės tarnybos apmokėjimo sistemą, kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Todėl pats racionaliausias būdas būtų kiek galima greičiau pradėti įgyvendinti įstatyme numatytą sistemą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis. Ruošiasi R.Karbauskis.

A.J.RAŠKINIS. Pone premjere, mes visi turbūt gerai atsimename tą informacinės visuomenės memorandumą, kuriame visos politinės partijos įsipareigojo paremti valstybinę programą lietuvių kalba informacinėje visuomenėje. Vis dėlto šiek tiek kapeikų reikėtų rasti, nes tada galima bus turėti ryšį su užsienio projektais. Yra labai svarbu bent jau pradėti tą dalyką.

O kitas dalykas, kuris yra “degantis”, – tai iš tikrųjų jaunimo, jaunų mokslininkų, pedagogų, atėjusių į aukštąsias mokyklas, problema. Jų atlyginimai yra pusantro karto mažesni negu mokytojų. Iš tikrųjų vyksta totalinis senėjimas ir griūtis. Reikia kažką labai ryžtingai priimti, kad šioje vietoje būtų sutvarkyta. Galbūt tai, ką jūs kalbate apie tas lenteles, bet delsti negalima, tą būtinai reikia padaryti. Ačiū.

A.KUBILIUS. Dėl informacinės visuomenės ir kapeikų. Nežinau, ką jūs turėjote omenyje, kalbėdamas apie kapeikas, ar investicijas iš vienos šalies, jeigu juokais kalbėtume. Bet jeigu kalbėtume rimtai, iš tikrųjų mes šiandien kalbėjome ir Prezidento sukviestoje Lietuvos tūkstantmečio komisijoje, kurioje yra numatyta, kad iš tikrųjų viena iš prioritetinių programų (šalia mokyklų renovacijos, bibliotekų modernizavimo) galėtų ir turėtų būti ir informacinės visuomenės kūrimo programa, kuri įgytų tam tikrą specialų statusą per tą Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programą. Šiuo požiūriu, man atrodo, mes iš tikrųjų artėjame prie labai aiškaus ir bendro nacionalinio supratimo. Manau, kad tokiu atveju tikrai būtų kur kas lengviau ieškoti lėšų įvairioms programoms, susijusioms su informacinės visuomenės kūrimu. Tikrai neturėtume apsiriboti šioje vietoje keliomis kapeikomis, kaip jūs minėjote.

Dėl atlyginimų sistemos. Jeigu kalbėtume apie aukštųjų mokyklų jaunus dėstytojus, manyčiau, kad labai svarbu būtų kiek galima greičiau priimti Aukštojo mokslo įstatymą, kuris, man atrodo, galėtų ir šiai sričiai suteikti šiek tiek sisteminio aiškumo. Bet galbūt ministras K.Platelis… Ministras K.Platelis yra, galėtų daugiau pakomentuoti šią problemą.

K.PLATELIS. Nelabai galėčiau dėl to daug ko pridurti. Labai svarbu, kad bent būtų išspręsta problema dėl išperkamosios nuomos ir ministerijoms suteikta galimybė tuo būdu pirkti tam tikras priemones. Tai tuo bent galėtume pasistūmėti į priekį.

Dėl jaunųjų specialistų atlyginimų. Kaip žinot, buvo pakeltas šiais metais aspirantų atlyginimas. Aš manau, kad atlyginimai ir toliau turėtų būti keliami, bet, žinoma, ne kitais metais.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys R.Karbauskis. Ruošiasi J.Olekas.

R.KARBAUSKIS. Gerbiamasis premjere, jūs teigėte, kad esamas valstybės skolas žemdirbiams dengsite iš kitų metų biudžeto, todėl kitais metais nebeliks galimybės remti žemdirbių pajamų. Jūs siūlote kitais metais nebereguliuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų. Jūs deratės dėl Lietuvos rinkos apsaugos liberalizavimo, o tai reiškia muitų importuojamai žemės ūkio produkcijai sumažinimą. Jūs siūlote neremti žemės ūkio produkcijos eksporto ir t.t. Ar jūs esate pasiruošę prisiimti atsakomybę už žemės ūkio sunaikinimą ir kaip jūs įsivaizduojate spręsti jau kitais metais iškilsiančią socialinę katastrofą kaime?

A.KUBILIUS. Norėčiau paklausti jūsų, ar jūs esate pasiruošęs prisiimti atsakomybę už kaimo gąsdinimą ir tam tikra prasme socialinių neramumų skatinimą? Raginčiau visus iš tikrųjų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, kad ir kiek jie būtų negražūs prieš artėjančius rinkimus. Mes turėtume kaimą remti ne pažadais, ne skelbiamom subsidijom, kurių po to programa yra neįvykdoma, o realia finansine politika, kuri leistų kaimui gauti realius pinigus. Galbūt mažesnius negu tie, kurie būna nupaišomi pažaduose, bet realius pinigus ir iš karto. Jūs norėtumėt, kad būtų kitaip. Aš su jumis nesutinku.

PIRMININKAS. Rimta kalba, kolegos. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi A.Katkus.

J.OLEKAS. Aš galbūt užduočiau klausimą sveikatos ministrui ir šiek tiek premjerui. Jūs minėjote, kad sveikata bus viena iš prioritetinių sričių. Tačiau žiūrint į pateiktus skaičius aš tik galiu jums pasakyti, kad 1997 metais, kai konservatoriai pradėjo arba atėjo į valdžią, už vieną valstybės draudžiamą gyventoją buvo apmokama 271 Lt į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Dabar 2000 jau numatyta tiktai 200. Faktiškai sumažinama ketvirtadaliu. Iš tikrųjų tai gana skaudžiai atsiliepia sveikatos priežiūros įstaigoms. Mes girdėjom, kaip ministras iš pradžių lyg ir sakė, kad viskas gerai vieną vakarą, bet paskui iš tikrųjų praregėjo, kad situacija yra labai sudėtinga. Tai parenkant švelnius žodžius. Jeigu šiandienos terminais kalbėtume, tai beveik jau saulėlydis. Ir iš pateiktų kitų matome, kaip Nacionalinei sveikatos tarybai taip pat daugiausia nurėžiama pinigų, o ji galėtų prisidėti prie šiokio tokio situacijos įvertinimo. Aš norėčiau išgirsti jūsų atsakymą į tą klausimą.

Ir dar vieno iš premjero noriu patikslinimo. Ar nemanytumėt, kad galėtumėt šiek tiek iš to saulėlydžio išbristi daugiau teisių atiduodami savivaldybėms, o ne apraižydami jų teises. Aš prisimenu jūsų pirmtako pažadus 37% atiduoti savivaldybių biudžetui, dabar vėl matau, kad tik 31,8%.

A.KUBILIUS. Kaip jūs žinote, savivaldybių finansavimas priklauso nuo to, kokios funkcijos savivaldybėms yra suteikiamos įstatymais. Jeigu jūs norite padidinti finansavimą savivaldybėms, tas yra nesunku padaryti. Reikia priimti tiktai keletą įstatymų ir suteikti savivaldybėms pareigą vykdyti kai kurias dar papildomas funkcijas. Atiduodant kartu su visom funkcijom ir pinigus. Procentas bus iš karto didesnis.

Dabar dėl saulėlydžio ir saulėtekio. Tai iš tikrųjų mes norime pažiūrėti racionaliai ir struktūriškai į valstybės vykdomas funkcijas ir galbūt kai kuriom iš jų paskelbti saulėlydį ir tokiu būdu tas funkcijas arba atiduoti privačiai iniciatyvai, arba savivaldybėms, arba kitoms nevalstybinėms institucijoms. Dėl ligoninių, aš manau, kad iš tikrųjų viena iš problemų, jūs pats tai turbūt geriau už mane žinote, yra nevisiškai racionalus ir ligoninių išdėstymas, ir ne iki galo įvykdyta reforma, neracionalus ir ligoninių lovų naudojimas. Iš tikrųjų šioje vietoje reikėtų struktūrinių reformų, kad ir kaip mes skambiai jas vadintume – saulėlydžiais, saulėtekiais ar dar kaip nors. Bet reformų reikia tam, kad efektyviau būtų naudojamos tos lėšos, kurias valstybė gali skirti. Jeigu jūs žinote dar kokių nors papildomų šaltinių, iš kur galima papildomai rasti lėšų ir jas skirti sveikatos apsaugai, mes su jumis galime labai ramiai tartis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Nėra. Tada suteikiu žodį K.Jakeliui. Ruošiasi A.Salamakinas.

K.JAKELIS. Gerbiamasis premjere, savivaldybių biudžetai yra labai sunkūs, tačiau, ko gero, neišvengiami šioje situacijoje. Todėl jūs jau minėjot, kad reikia peržiūrėti savivaldybių funkcijas, kai kurias patikslinti mažėjimo prasme. Tačiau būtina visa tai padaryti priimant reikiamas įstatymų pataisas kartu su valstybės ir savivaldybių biudžetais, nes priešingu atveju, kol įstatymai galioja, reikia juos vykdyti. Ir iš 2000 metų biudžeto. Ar bus tai padaryta laiku?

A.KUBILIUS. Mes tikrai tikimės, kad tai bus padaryta laiku. Daugelis įstatymų pataisų yra pateikta, viceministras E.Žilevičius apie jas ką tik kalbėjo. Tačiau vienas iš svarbesnių įstatymų, kur mes tikrai turim prisipažinti, kad nespėjom jo parengti, ir kuris ženkliai sumažintų savivaldybių finansinę naštą, tai būtų Transporto lengvatų įstatymo naujasis variantas, kurį mes tikimės artimiausią trečiadienį baigti svarstyti Vyriausybės posėdyje ir prašytume Seimo leisti jį kitą ketvirtadienį pateikti. Tai gana jautrus ir iš tikrųjų sunkiai svarstomas įstatymas, kuris lies gana didelį skaičių Lietuvos žmonių, kurie buvo pripratinti valstybės prie įvairių lengvatų ir įvairių paramos formų, ne visada galbūt apgalvotų ir ne visada racionaliai naudojamų. Tų paramos formų, kuriomis turėjo galimybę naudotis ir tie Lietuvos gyventojai, kuriems galbūt tokios paramos nelabai faktiškai ir reikėjo. Todėl mes kviestume Seimą svarstyti šį įstatymą kiek galima racionaliau, nepasiduoti jausmams ir nepasiduoti rinkimų kampanijai. Bet jis iš tikrųjų leistų sutvarkyti pačią sistemą, nuo kurios šiandien kenčia ir autobusų, ir kitos transporto kompanijos, ir savivaldybės, ir leistų iš tikrųjų visiems mums gyventi pagal išgales.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi Ž.Jackūnas.

A.SALAMAKINAS. Norėčiau klausti finansų ministro. Gerbiamasis ministre, tikslinant šių metų biudžetą buvo ištaisyta klaida, kuri buvo įsivėlusi į savivaldybių biudžeto formavimo metodiką. Toms savivaldybėms, kurios negavo ne dėl jų kaltės finansavimo, ta klaida buvo ištaisyta ir buvo grąžinti pinigai. Tačiau ta pati klaida buvo visus praėjusius metus. Tos savivaldybės ne dėl savo kaltės, o dėl įstatymo klaidos buvo nuskriaustos. Ar neketinama dabar, šiais metais, tvirtinant biudžetą atkurti šį teisingumą, nes tos savivaldybės praktiškai lindo į gilią balą, turėjo imti kreditus iš bankų ar kitaip verstis, ir praktiškai ne dėl jų kaltės buvo skriaudžiami žmonės.

V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Bet aš nepakankamai susipažinęs su metodika ir buvusiais biudžetais. Aš prašysiu viceministro E.Žilevičiaus atsakyti į šį klausimą.

E.ŽILEVIČIUS. Na, tai iš tikrųjų nebuvo jokia klaida. Tai paprasčiausiai buvo senos metodikos klausimas. Pagal seną metodiką iki vidurkio išlyginimo kai kurioms savivaldybėms trūko ir atitinkamai Seimas rado lėšų tą trūkumą papildyti. Tai buvo nedaugeliui, keturiom savivaldybėm. Šiuo atveju kitų metų situacija, kai mažėja nacionalinio biudžeto apimtis, yra visiškai kitokia, ir tas skaičius yra daug didesnis. Dalis, 25 mln., ateinančių metų biudžete būtent šitos bendrosios dotacijos kompensacijai yra numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narys Ž.Jackūnas. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis premjere, nesu didelis matematikas, bet bandžiau kai ką paskaičiuoti ir kai kurie rezultatai man kelia nerimą. Šiemet surinksime į biudžetą, kaip minėjote, matyt, tik 5,8 mlrd. Lt vietoje planuotų daugiau kaip 7 mlrd., t.y. apie 20% mažiau. Jūsų teikiamame kitų metų projekte numatytas 14% didėjimas, palyginti su planuojama šiais metais surinkti realia suma. Šis 14% biudžeto didėjimas kontrastuoja su švietimo dalimi kitų metų biudžete, nes ta dalis jame didėja tik apie 5%, bet tiek to. Man atrodo, labai liūdnai atrodo lėšos kultūrai – jos mažinamos net 8%, palyginti su šiais metais jau realiai sumažėsiančiomis lėšomis. Aš noriu jūsų paklausti, ar čia koks nors nesusipratimas, ar aš blogai skaičiuoju, ar iš tiesų manoma kultūros finansavimą kitais metais taip skaudžiai mažinti?

A.KUBILIUS. Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad labiausiai kitais metais išauga išlaidos valstybės skolai aptarnauti. Didelė gaunamų valstybės pajamų dalis bus skiriama kaip tik valstybės skolai aptarnauti. Žiūrint į bendrą valstybės išlaidų didėjimą, kuris galbūt atrodo labai nemažas, lyginant su šių metų realia situacija, nereikėtų apsigauti, bet matyti, kad labiausiai didėja valstybės skolos aptarnavimas.

Dėl kultūros. Negalėčiau ką nors konkrečiau atsakyti, bet žinau, kad finansavimas tikrai nėra didelis. Dabar neturiu po ranka paskutinių duomenų, paskutinio įstatymo varianto, kaip atrodys palyginimas su šiais metais. Kiek žinau, sakysime, paprastųjų išlaidų ryškaus mažėjimo nenumatyta. Galbūt sumažėja investicijų į kultūros sritį apimtys.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį Alg.Butkevičiui. Ruošiasi K.Šavinis.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, daugelis Seimo narių jau klausė apie savivaldybių biudžetų mažą planą ateinantiems metams, bet yra parengtos Rinkliavų įstatymo kai kurios pataisos. Jeigu jos būtų priimtos, leistų savivaldybėms arba daugeliui savivaldybių pačioms surinkti kai kuriuos mokesčius, tai yra vykdyti tam tikrą rinkliavą. Tai pagerintų savivaldybių biudžetų įplaukas. Ar jūs nemanote artimiausiu metu priimti tas pataisas?

Antroji klausimo dalis. Paanalizavus darbo užmokesčio politiką, vien per 1998 metus Mokesčių policijos departamentas premijoms išsimokėjo 1 mln. litų, priedas už aukštą kvalifikaciją (manau, kad į darbą priimame tik kvalifikuotus specialistus) – irgi 1 mln. litų. Mano antroji klausimo dalis būtų, ar jūs manote peržiūrėti visas biudžetines įstaigas atskirai, ar tik tam tikru procentiniu dydžiu sumažinti biudžetinių organizacijų darbuotojų atlyginimus? Ačiū.

A.KUBILIUS. Negalėčiau ką nors konkretesnio pasakyti apie savivaldos galimybes rinkti rinkliavas. Niekad nesu giliau svarstęs, bet, mano įsitikinimu, ši lazda visada turi du galus. Galbūt savivaldybės ir gali padidinti savo pajamas, bet tos pajamos bus surenkamos iš tų pačių žmonių, iš tų pačių mokesčių mokėtojų. Į tai reikėtų žiūrėti kiek galima racionaliau. Aš nežinau, gal ministras V.Dudėnas ar viceministrė V.Latvienė, kuri žino pajamų politiką, galėtų tiksliau pasakyti.

Dėl darbo užmokesčio. Dar sykį kartoju. Man ši tema taip pat atrodo labai svarbi. Norėtųsi, kad greičiau baigtųsi tokie atsitiktiniai sprendimai -vieniems pridėti, po to kitiems jau nėra iš ko pridėti. Tada turime labai ryškų disbalansą: vienos sritys lyg ir labai mylimos, ten galima ir premijas mokėti, ir didelius priedus mokėti, kitoms vos vos užtenka atlyginimams išsimokėti. Visa tai turėtų būti sureguliuota Valstybės tarnybos įstatymu ir jį lydinčiais atlyginimų sistemos įstatymais. Tada mes bent jau nebūtume patys visą laiką pastatomi į tą padėtį, kai visus labai nervina neaiški sistema. Turėtume galvoti apie tai, kad mums reikalinga efektyvi ir dirbanti valstybės tarnyba. Turėtume suprasti, kad tokiai realiai ir efektyviai dirbančiai valstybės tarnybai reikia skirti ir pakankamai pinigų. Mes kartais šiek tiek pasiduodame tokiai populiariai nuotaikai: atimkime iš valstybės tarnybos visus pinigus, tada ji pradės geriau dirbti. Turime realiai įvertinti situaciją. Reikalinga realiai veikianti valstybės tarnyba, bet, aišku, su sutvarkyta atlyginimų sistema.

V.LATVIENĖ. Aš papildysiu atsakymą dėl vietinių rinkliavų reglamentavimo. Taip, jau yra parengtas Rinkliavų įstatymas, kuriame bus nustatyta, už kokius valstybės ir savivaldybės institucijoje atliekamus veiksmus bus imamas mokestis. Šio įstatymo tikslas buvo aiškiai reglamentuoti, kad visiems būtų žinoma, už ką ir kada reikės mokėti. Šiandien yra tokia situacija, kai atskiros institucijos ir savivaldybės pasitvirtinusios savo nutarimais ar įsakymais nemažas sumas. Tai iš tiesų yra našta verslui, ūkiui, tai tas pat kaip ir eiliniai mokesčiai. Labai yra sunku, kai nėra apibrėžta, kai iš anksto nežinoma. Būtent tuo įstatymu yra siekiama tai konkretizuoti ir padaryti aiškią sistemą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi M.Pronckus.

K.ŠAVINIS. Klausimas finansų ministrui, bet galbūt ir premjerui. Numatyta, kad už šilumą 2000 metais mūsų gyventojai mokės 9%, o vėliau ir 18% PVM padidintus mokesčius. Šilumos kainos, atsižvelgiant į kuro kainą, aišku, taip pat kils. Tai padidins kompensacijų mažas pajamas turinčioms šeimoms dydį. Jų iki šiol Finansų ministerija neskaičiuoja, šiai kompensacijai skirti pinigai neaudituojami. Vakar komiteto posėdyje nebuvo galima išsiaiškinti, kodėl gi savivaldybės nepanaudoja joms skirtų kompensacijoms už šilumą pinigų. Čia yra daugelio rajonų merai, manau, jie atkreips į tai dėmesį.

Labai džiugu, kad lengvatos mažinamos, bet tokio didelio džiugesio nebus, kaip ir premjeras sako, dėl transporto lengvatų, kurias rengiamasi mažinti. Efekto nebus, nes pagal Technikos universiteto tyrimus už tai, kiek perveža keleivių, jie už tą paslaugą tegauna 50% kompensacijos. Todėl klausimas būtų toks. Ar ryšium su šilumos kainų padidėjimu kompensacijos, kurių reikės gyventojams, atsvers tas lėšas, kurias numatyta sutaupyti lengvatų mažinimo keliu? Man atrodo, kad čia nėra deramo apskaičiavimo.

V.DUDĖNAS. Lengvatų mažinimas – tai yra bendra filosofija, prisitaikant prie laisvosios rinkos ekonomikos ir tam tikrų Europos Sąjungos reikalavimų. Taip, bus mažinamos ir transporto lengvatos. Tai gana skaudžiai atsilieps tam tikroms žmonių grupėms. Dabar ta našta, nors kartais savivaldybės gauna lėšų ir neperduoda transporto parkams… Toj atsiskaitymo metodikoje iš tikrųjų yra tam tikrų trūkumų, kaip mes sužinojome. Kaip skaičiavimas buvo atliktas, prašyčiau savo kolegų iš Finansų ministerijos šiek tiek daugiau apie tai paaiškinti. Gal galėtų papildyti?

PIRMININKAS. Jeigu nepakanka tokio atsakymo kolegai Seimo nariui. (Balsai salėje) Apytikriai.

Labai ačiū. Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi S.Slavickas.

M.PRONCKUS. Turiu klausimą premjerui. Jūsų patvirtintame plane įvardyta 30 tokių priemonių, kaip iškrapštyti iš žmonių piniginių pinigus, tačiau nėra nė vienos priemonės, kaip papildyti tų žmonių pinigines. Aš nenorėčiau kalbėti tokių paprastų dalykų, jog jeigu yra darbo, tai yra ir uždarbis, jeigu yra uždarbis, tai yra ir mokesčiai. Dabar, kai vien pagal oficialią statistiką 150 tūkst. žmonių nemoka mokesčių, o stovi su ištiesta ranka, laukdami, ką duos Vyriausybė, kaip jūs numatote tuos dalykus išjudinti, kitaip tariant, papildyti tą piniginę, kad nereikėtų krapštyti iš žmonių tų pinigų?

A.KUBILIUS. Na, jeigu aš galėčiau pradėti, o ministras V.Dudėnas gal papildys. Mes jau kalbėjome apie darbo vietų kūrimą ir koks galimas vienintelis naujų darbo vietų kūrimo būdas – tai investicijos. Kito kelio aš nematau. Eksporto skatinimas, naujų rinkų paieška – visi tie dalykai yra gerai žinomi. Reikėtų, kad į šią bendrą politiką turėtume ir bendrą požiūrį. Daugiau tikrai neturėtume turėti kokių nors nerealių įsivaizdavimų, kaip papildyti biudžeto pajamas.

Taip, mes pateikėme sąrašą priemonių, norėdami, kad Seimas labai aiškiai žinotų, kas yra įdėta į kitų metų biudžetą, kokios priemonės yra numatytos, kokių lengvatų žadama atsisakyti, kur žadama dar sutaupyti lėšų, kad kitų metų biudžetas būtų subalansuotas. Mes sąmoningai surašėme šį sąrašą paprasta kalba, kad visiems būtų suprantama, manydami, jog iš tikrųjų tokio aiškumo ir tokio aiškaus pasakymo iki šiol nebuvo. Skaitant biudžetą dažnai galima nesusidaryti viso vaizdo, kas biudžete numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi A.Sakalas, jeigu jis dar prašys žodžio.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas tikriausiai finansų ministrui, o gal ir Ministrui Pirmininkui.

Šalies ekonomikai didelę įtaką daro pernelyg dideli kontrabandinių prekių srautai į šalį. Prieš kurį laiką buvo pradėta įgyvendinti muitinės deklaracijų apdorojimo sistema ASYCUDA. Noriu paklausti, ar naujajame biudžete numatoma pakankamai lėšų minėtos programinės įrangos įdiegimui užbaigti? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Muitinė, kaip ir kitos tarnybos, irgi turėjo šiek tiek paaukoti numatytų programų sąskaita. Neseniai aš, kaip naujas ministras, susipažinau su muitinės veikla ir darbuotojais. Taip, yra skundų, kad kai kurie kompiuteriai tiesiog neveikia, kai kurie yra visai pasenę, kad tas tinklas iš tikro neužbaigtas. Šiam biudžete nėra numatyta ypatingų lėšų nei programoms, nei kompiuterių poreikiui. Vis dėlto mes dabar baigėme konkursą Muitinės departamento direktoriaus pareigoms, bus daromi struktūriniai pakeitimai, iš kurių, tikimės, išplauks lėšų poreikis. Taigi reikės suteikti tą prioritetą, nes tai kaip tik papildytų iždo lėšas. Šiai sričiai bus suteiktas prioritetas. Iš pradžių organizacinė parama. Tikimės po kelerių mėnesių papildyti įplaukas.

A.KUBILIUS. Jeigu galėčiau tik kelis žodžius pasakyti apie tuos kompiuterinius projektus, kurie mums atrodo labai svarbūs. Iš tikrųjų tai yra muitinių kompiuterizavimas ir mokesčių inspekcijų kompiuterizavimas. Tačiau norėčiau, kad ministras V.Milaknis gal keliais žodžiais papildytų mane. Mums atrodo, kad lėšos, kurios iki šiol buvo naudojamos kaip tik šioms sritims, nėra naudojamos efektyviai. Mes norėtume peržiūrėti pačias kompiuterizavimo programas ir aiškiai pamatyti, kad iš tikrųjų tie projektai bus artimiausiu metu realiai užbaigti, bet ministras V.Milaknis galėtų papildyti mane.

V.P.MILAKNIS. Turbūt yra problema, kad mes ne visai efektyviai skirtas lėšas panaudojame. Daugelis valstybės informacinių sistemų yra tarpusavyje susijusios. Vienoms skiriamos vienos lėšos, kitoms – kitos. Tai viena problema. Antra – valdymas. Per Informatikos departamentą iš esmės tai šiandien nelabai vyksta, ir tai reikia pripažinti. Reikia vis dėlto bendro vadovavimo, nuoseklios koncepcijos ir iškelti visus valstybinius prioritetus, nes žinybinis vadovavimas pagal asignavimų valdytojus ne visada būna pakankamai adekvatus. Dėl to Informatikos departamento reorganizavimas pagerintų valdymą net esant dabartiniams ištekliams, kurie yra sumažinti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Vyriausybe. Visi klausimai baigti. Pone premjere, ar jūs dar tartumėte tokį palydimąjį žodį savo dokumentams, ar jau baigiame klausimus?

A.KUBILIUS. Aš norėčiau padėkoti Seimo nariams ir kabineto nariams už tą bendrą darbą rengiant šį naująjį projektą. Norėčiau paprašyti Seimo narių, frakcijų ir komitetų kiek galima nuodugniau peržiūrėti mūsų teikiamą projektą ir teikti siūlymus. Tikiuosi, kad turėsime galimybių susitikti komitetuose, ypač frakcijose, ir aptarti tuos principus, kurie yra užprogramuoti šiame biudžete. Negalėčiau tikrai pažadėti, kad mes galėtume kaip nors pastebimiau peržiūrėti biudžetą. Biudžetas yra labai įtemptas. Pagrindinis tikslas, kurį minėjo ministras V.Dudėnas, yra biudžeto subalansavimas, fiskalinio deficito mažinimas, todėl dar sykį pasakau tiesiai ir atvirai, kad mes siūlysime šio biudžeto iš esmės nekeisti čia, Seime. Galime peržiūrėti pinigų paskirstymą tarp atskirų programų, galbūt tarp atskirų eilučių, bet negalime nepritarti toms priemonėms, kurios yra išdėstytos Vyriausybės protokoliniame nutarime. Jeigu bent vienai iš šių priemonių Seimas nepritars, mūsų biudžeto projektas taps nesubalansuotas, jo bus neįmanoma įvykdyti, o mes norėtume kitais metais gyventi kiek galima realesniame ekonominiame ir finansiniame pasaulyje.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone premjere, dėkoju, Vyriausybės nariai. Aš prašyčiau jūsų dar nejudėti, kad mes galėtume susitvarkyti su šiais projektais. Taigi darome svarstymo pertrauką. Sutariame, kad tolesnis svarstymas – komitetų nuomonės, frakcijų nuomonės ir individualių Seimo narių kalbos – bus gruodžio 14 d. Ar galime sutarti dėl tokio tolesnio darbo? Gruodžio 14 d. komitetų išvados, frakcijų išvados ir susitarimas, kokią dieną priimame projektą. Gerbiamieji ministrai, mes dar nebaigėme dirbti.

Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti ir šiems projektams, kurie eina kartu su biudžetu? Dėkui. Taigi projektas Nr.P-2183. Po pateikimo pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas toliau svarstys. Visų šių projektų svarstymas gruodžio 14 d.

Projektas Nr.P-2184 – Savivaldybių biudžeto pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas. Ar pagrindinis galėtų būti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas? Ar pagrindinis Biudžeto, o papildomasis?.. Komiteto pirmininkė nieko man nesako, taigi Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir visų kitų pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų, papildomas… Projektas Nr.P-2185 – pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės, valdymo ir savivaldybių. Nr.P-2186 – vien Biudžeto ir finansų komitetas, Nr.P-2187 – vien Biudžeto ir finansų komitetas, Nr.P-2188 projektas – vien Biudžeto ir finansų komitetas, Nr.P-2189 (čia valstybinės pašalpos šeimoms), pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kelių fondo pataisos Nr.P-2190 projektas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir Nr.P-2191 – Miškų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Galėtų būti Ekonomikos komitetas, galėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas. Kelių fondo – papildomas Ekonomikos komitetas, o Miškų 8 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto papildomas – Aplinkos apsaugos, pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Projektus svarstysime gruodžio 14 d. Iki to laiko turime turėti ne mažiau kaip geras išvadas. Labai ačiū Vyriausybei, bet dar galbūt su šiuo klausimu bus susijusi G.Šileikio replika ar kalba. Tai aš jam dabar suteikiu žodį.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Centro sąjunga negali pritarti Biudžeto projektui, nors jūs pasakėt, kad bendru sutarimu. Ypač po paskutinių premjero žodžių, kad esminių pakeitimų daryti negalima, svarstymas iš esmės tampa nereikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu priminti, kad mums dabar nei pritarti, nei nepritarti reikia Biudžeto projektui, mes tiesiog pradėjom svarstyti, tęsim jį. O iš premjero lūpų ne visada sklinda blogi dalykai, gerbiamieji kolegos. Taigi mes baigiame svarstymą. Dėkoju Vyriausybei.

Seimo narių pareiškimai. Registruojamės, kolegos. Seimo narių pareiškimai. Kolegos, du protokoliniai nutarimai, kurie išdalinti. Aš prašyčiau pritarti. (Balsai salėje) Tai protokoliniai nutarimai, kurie išplaukia iš komiteto siūlymų. Tai pirmas dalykas, kada nepritariama bendram susitarimui. Tada atidedam protokolinius nutarimus vėlesniam laikui. Registruojamės.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Dabar Seimo narių pareiškimai. Nėra nė vieno? Taip. Nėra. Nėra nė vieno, kolegos, aš dar sykį kartoju. (Balsai salėje) I.Uždavinys ir P.Šakalinis. Mielieji ministrai, mielieji Seimo nariai, mes dirbam toliau, aš prašyčiau sėsti! Pone užsienio reikalų ministre, mes dirbam toliau! Kolegos, aš skelbiu 2 minučių pertrauką.

PIRMININKAS. Kolegos, dirbame toliau ir aš vis tiek mėginu kalbėti apie protokolinius nutarimus, kurie išplaukia iš komitetų prašymų, kurie yra svarstomi Seniūnų sueigoje ir kurie pateikiami Seimui, nukelti tam tikras varstymo datas. Pone J.Šimėnai, kokių problemų jūs turite dėl protokolinių nutarimų, aš suteikiu jums žodį. Prašom paspausti. Seimo narys J.Šimėnas. Taigi kokios problemos, dėl kurio projekto.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu atkreipti dėmesį dėl projekto, kuris siūlo atidėti svarstyti kai kuriuos įstatymus Biudžeto ir finansų komiteto teikimu. Čia yra trys įstatymai – Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr.P-1998, Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymo projektas Nr.P-1999 ir Vietinių rinkliavų įstatymo projektas Nr.P-2000. Siūlo atidėti pavasario sesijai. Įstatymų projektai yra keletą kartų svarstyti Vyriausybėje, svarstyti komitetuose. Atidėjimas pavasario sesijai būtų sužlugdymas atliekų tvarkymo sistemos. Aš negaliu pritarti šitam dalykui ir manau, kad Biudžeto ir finansų komitetui reikia atsakingiau pažiūrėti į tokį siūlymą.

PIRMININKAS. Ar reikėtų balsuoti, kolega? Registruojamės, kolegos ir balsuosime, ar priimame Seimo posėdžio protokolinius nutarimus, dar sykį kartoju, kuriuos, atsižvelgdama į visų komitetų teikimus, teikia Seniūnų sueiga. Iki šiol buvo bendrasis sutarimas. Pavasario sesija – tai galbūt sausio pradžia. Viskas priklauso nuo Vyriausybės išvadų, kurių komitetai laukia ir tokiu argumentu kaip tik remia tokį nukėlimą. Iki šiol nebūdavo prieštaraujama neklystantiems, neklaidingiems Seniūnų sueigos nutarimams. Kolegos, ar galėtume balsuoti, dėl to, kad priimtume protokolinius nutarimus, kurie teikiami Seniūnų sueigos. Kas būtų už tai, kviečiu balsuoti, kas prieš, tas prieš. Gerbiamieji kolegos, dėl procedūrinių dalykų nekalbame dėl motyvų, tik dėl pataisų, dėl projektų.

Už – 24, prieš – 1, susilaikė 4. Protokolinis nutarimas priimamas. Ir dabar prašom visi skubinti Vyriausybę, kad ji pateiktų išvadas, taip pat ir dėl jūsų, kolega J.Šimėnai, siūlomų projektų. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Bet kokiu atveju replika po balsavimo.

PIRMININKAS. J.Šimėnas, replika po balsavimo.

J.ŠIMĖNAS. Aš nespėjau tai pasakyti prieš balsavimą, kadangi man nebuvo suteikta galimybė. Noriu pasakyti, kad Atliekų tvarkymo įstatyme yra priimta juridinė norma, kad šitie įstatymo projektai, kuriuos mes atidėjome pavasario sesijai, turėjo būti priimti iki 2000 metų sausio 1 d. Priimdamas protokolinį nutarimą, Seimas pažeidė įstatymą. Ar galime mes priimti tokį protokolinį nutarimą, kurs pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus? Niekas neklauso. Todėl aš noriu pateikti Etikos komisijai, tegu išnagrinėja šito protokolinio nutarimo teisėtumą.

Savaitės (nuo 1999 12 06) – 1999 m. gruodžio 7 d. (antradienio) ir 9 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Ačiū. Toliau yra mūsų kitos savaitės darbotvarkė, kurią prašau pristatyti Seimo vicepirmininką A.Vidžiūną.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, mūsų darbo planai išdalinti. Noriu tik pasakyti, kad Kalėdos nenumaldomai artėja ir gali būti, kad mūsų darbas plenarinių posėdžių metu bus ilgesnis.

Taigi kita savaitė. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 12.30 val. bus pateikiamas (mes planuojame valandą, galbūt ilgiau užtęsim) “Sodros” biudžeto kitų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Aš prašyčiau dėmesio. Taip pat su mokesčiais susiję kai kurie projektai. Dabar yra preliminariai suplanuota taip pat opozicijos teikiama interpeliacija ministrui S.Kakčiui nuo 17.00 val. bet susitarsim, kada mums pavyks tai geriau padaryti. Ketvirtadienis yra paskutinė diena, tai mėginsim pasitarti, kaip geriau. Ir dėl rezervinių klausimų. Kanclerio siūlymu, mes mėginame visus rezervinius klausimus, kurių tik yra, mėginti ištraukti į paviršių ir taip išskaidrinti Sekretoriato kompiuterius. Čia yra tokių rezoliucijų, kurios įregistruotos seniau. V.Andriukaitis teikia savo žymųjį kainų maksimumo įstatymo projektą dar kartą, kuris čia yra pateikiamas. Ką darysi, Seimo nariai yra laisvi žmonės.

Ketvirtadienis. Ketvirtadienį svarstysime “Sodros” pensijų įstatymo pataisas, kartu su Invalidų socialinės integracijos įstatymo pataisomis. Tai buvo sutarta su komitetu. Taip pat ketvirtadienį daug kitų svarstymų, prašom žiūrėti. Valstybės tarnybos įstatymo pataisų pateiks ministras S.Kaktys.

Ateinantį antradienį, pamiršau pasakyti, bus svarstomas Lietuvos valstybės administracinis pertvarkymas. Ir vėl krūva rezervinių klausimų su tokiais numeriais, kaip Nr.P-143, Nr.P-208, mėginsime sugrįžti į 1997 metų pradžią. Tokie preliminarūs dalykai. Jie tikrai nėra galutiniai, labai prašytume palikti Seniūnų sueigai dar tikslinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Vidžiūnai. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmiausia klausia Seimo narys Ž.Jackūnas. Prašom.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau prašyti, kad į kitos savaitės darbotvarkę būtų įtrauktas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” svarstymas. Iš tiesų ta komisija turi pradėti dirbti, ir mes ketvirtadienį drąsiai galime svarstyti.

A.VIDŽIŪNAS. Aš neprieštarausiu, bet būtų miela, kad iki to laiko būtų pakankamai išdiskutuoti ir personalijų skyrimo, ir kiti dalykai, kad tų žmonių pavardėms nebūtų čia kaip nors manipuliuojama. Tai nėra paprastas nutarimo tekstas, tai yra pavardės. Jeigu pavyks, ateinantį ketvirtadienį. Sutariame.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys S.Malkevičius. Prašom truputį palaukti.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis vicepirmininke, aš prašyčiau iš ketvirtadienio darbotvarkės išbraukti rezervinį 2 klausimą Nr.P-2182, nes manęs tą dieną nebus.

A.VIDŽIŪNAS. Su džiaugsmu, gerbiamasis kolega. Rezervinio 2 klausimo dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 33 straipsnio papildymo įstatymo projekto tą dieną nebus. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, aš dėl interpeliacijos. Tvarka yra tokia, kad interpeliuojamasis turėtų raštu atsakyti į pateiktus klausimus. Kol kas mes to nesulaukėme ir klausimas toks, ar jis iš viso rengiasi atsakyti, ar bus atsakyta, nes be šito negalima svarstyti. Kaip čia yra?

A.VIDŽIŪNAS. Žinoma, pagal Statutą jis turi 15 dienų ir tikrai į tas 15 dienų tilps. Kiek aš esu girdėjęs, jis žada net šią savaitę pateikti visus dokumentus, bet nebus nusižengta nei Statuto raidai, nei dvasiai, kolega Mykolai.

PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paprašyti išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 9 klausimą.

A.VIDŽIŪNAS. Kurios dienos?

R.MELNIKIENĖ. Antradienio.

A.VIDŽIŪNAS. Išbraukti dėl to, kad jūs negalite dalyvauti, ar dėl to, kad manote, jog neverta teikti?

R.MELNIKIENĖ. Todėl, kad aš negaliu dalyvauti.

A.VIDŽIŪNAS. Gerai, sutarėme.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Vidžiūnai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau Seimo narių pareiškimai. Atsiprašau, maniau, kad pritariate automatiškai. Ar pritariate pateiktai ir su pataisymais darbotvarkei? Ačiū. Toliau Seimo narių pareiškimai. Pareiškimus skaito Seimo narys I.Uždavinys. Prašom. Toliau P.Šakalinis.

I.S.UŽDAVINYS. Pareiškimas. “1999 metų gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos televizijos “Panoramos” laidoje buvo pateikta informacija apie tai, kad aš, Ignacas Uždavinys, Valstybinei mokesčių inspekcijai nesu deklaravęs garažo, kurį pirkau 1998 metais.

Pareiškiu, kad ši “Panoramos” pateikta informacija yra melas, nes šį pirkinį esu deklaravęs Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaracijoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos 1999 m. balandžio 30 d., kaip reikalauja įstatymas. Be to, turiu pažymą Nr.054366 apie tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravau pajamas, už kurias 1998 m. rugsėjo 15 d. įsigijau minėtą pirkinį”.

Kadangi tokie atvejai pasitaiko ne man vienam, bet daugeliui Seimo narių, man atrodo, pirmiausia reikia, kad atsirastų dezinformacijos įstatymas.

Antra. Noriu pasakyti apie esminius trūkumus, kurie atsispindi dabar pateikiamoje Mokesčių inspekcijos turto ir pajamų deklaracijoje. Toje deklaracijoje nereikalaujama jokios informacijos apie išlaidas, taip pat neatsispindi santaupos, kurias žmogus turėjo, galėjo turėti ir anksčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom Seimo narį P.Šakalinį. Aš atsiprašau, kad pirma neteisingai jūs pavadinau.

P.ŠAKALINIS. Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms pareiškimas K.Vollebekui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkui.

“Rusijos pažadas Stambulo viršūnių susitikime leisti Jums aplankyti Čečėniją tapo eiliniu jos apgaulės ir klastos atveju. Atidėliojimas reiškia, kad Čečėnija šluojama nuo žemės paviršiaus ir vėlesnis vykimas ten neturės jokios prasmės. ESBO misija Čečėnijoje užblokuota.

Pabėgėlių kančios, žmonių kraujas ir čečėnų žudynės didėja kasdien. Rusija naudoja naujus nekonvencinius ginklus – napalmą ir vakuumines bombas. Laukti liko nedaug.

Mes manome, kad Rusijos naikinamasis karas Čečėnijoje turi būti teisiškai įvertintas. Šiandien yra tik kalbama apie Rusijos teisę kovoti su terorizmu ir jos teritorinį vientisumą. Tai yra ženklas Rusijai atvirai ir greitai baigti naikinti čečėnus ir 17 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją.

Šiandien nepakanka kalbėti ar Rusijos prašyti. Istorija nepateisins Jūsų neryžtingumo ir delsimo. Šiandien Jums reikia kviesti ESBO pasitarimą sustabdyti Rusijos narystę Jūsų organizacijoje. Rusija už 1939 metų Suomijos užpuolimą buvo pašalinta iš Tautų Lygos.

Jūsų organizacijos siunčiamo komisaro nuolatinis darbas Latvijoje dėl rusų teisių stebėjimo ir nesiuntimas tokio komisaro į Čečėniją yra pasityčiojimas iš čečėnų žudynių ir ESBO dviveidiškumas bei pataikavimas Rusijos žvėriškumui.

Kreipiamės į Jus, kaip į E.Grygo, H.Ibseno, F.Nanseno šalies kultūros žmogų, asmeniškai imtis atsakomybės už Jums pavestų įgaliojimų vykdymą. Jeigu jūs matote, kad nieko negalite padaryti, atsistatydinkite iš pareigų, tuo parodydamas, jog pripažįstate teisę, teisingumą ir savo pareigos istorinę atsakomybę bei garbingumą. Jūsų atsistatydinimas gali priversti kitaip galvoti Jūsų organizacijos narius. Kitu atveju bus apgaulingai galvojama, kad kažkas daroma ir veikiama. Atsakomybė nėra anoniminė, ji visuomet asmeninė.

Čečėnijos kraujo klane reikia sukrėtimo. Savo poste Jūs rašote laisvės ir teisės istoriją. Jūs poste būsite iki sausio 1 dienos. Rusija nevertina ir nebijo tuščių kalbų. Pasaulio teisingumas laukia Jūsų ryžto. Norisi tikėti, kad Jūs pasipriešinsite Rusijos siaubui Čečėnijoje, veikdamas pagal savo pareigą ir atsakomybę.”

Pasirašo generalinis sekretorius A.Endriukaitis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, visi darbotvarkės punktai yra įvykdyti, todėl šios dienos posėdis yra baigiamas.