Keturiasdešimt trečiasis (406) posėdis
1999 m. lapkričio 25 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.JUKNEVIČIENĖ

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė. Diskusija “Dėl darbo užmokesčio politikos”

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedam vakarinį posėdį. Pagal mūsų darbotvarkę opozicinė Socialdemokratų frakcijos darbotvarkė turėtų būti nuo 15 val., diskusija “Dėl darbo užmokesčio politikos”. Bet prieš tai, kaip teisingai sako opozicija, mes turim registruotis. Kol kas atsiprašom, kompiuteris streikuoja. Gerbiamieji kolegos, sutikit, man atrodo, tie, kurie dar renkasi, sutiks, kad registracija bus šiek tiek vėliau, nes kompiuteris kol kas nenori registruoti. Prašom tylos ir prašom susikaupti diskusijai dėl darbo užmokesčio politikos. Deja, aš turiu pasakyti, kad nevisiškai iki galo yra įvykdyta darbotvarkė ir, kaip matot, kol kas rezoliucija nėra pateikta. Bet turbūt Seimas sutiks, kad diskusija, nepaisant to, kad rezoliucijos nėra, vis tiek bus.

Pagal Seniūnų sueigos susitarimą pirmasis kalbėti turėtų Seimo narys Alg.Butkevičius. Prašom į centrinę tribūną.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakalbėti apie darbo užmokesčio politiką valstybiniame sektoriuje.

Plėtojantis rinkos santykiams, Lietuvoje iškilo būtinybė turėti lankstesnes darbo apmokėjimo sistemas, tačiau atitinkančias išsivysčiusios rinkos santykių prigimtį. Darbo apmokėjimas visada buvo aktuali socialinė, teisinė ir ekonominė problema. Žengiant į XXI amžių keičiasi ekonominiai ir organizaciniai darbo apmokėjimo pagrindai. Darbo mokėjimas orientuojamas į socialinę partnerystę darbe, kai svarbus ne tik darbo apmokėjimas, bet ir jo organizavimas tokiu lygiu, kuris užtikrintų darbuotojo ir jo šeimos gyvybines reikmes tam tikroje gamtinėje aplinkoje bei jo socialinį prestižą. Norėtųsi pakalbėti apie Lietuvos valstybinių institucijų tarnautojų apmokėjimo tvarką. Tokiose valstybėse kaip Vokietija, Austrija, Jungtinės Amerikos Valstijos bei kitose valdininkų, teisėjų ir karininkų darbo užmokestį reglamentuoja valdininkų tarnybinis atlyginimų įstatymas, o Lietuvoje darbo užmokestį reglamentuoja, mano skaičiavimais, daugiau kaip dešimt Vyriausybės nutarimų. Jeigu vertinsime juridinius dokumentus, reglamentuojančius pareigūnams ir darbuotojams mokamus priedus bei priemokas, tai dar galima priskaičiuoti apie dešimt Vyriausybės nutarimų. Pavyzdžiui, ministerijose, departamentuose, kitose valstybės institucijose dirbančių darbuotojų atlyginimų dydžiai nustatomi vienais Vyriausybės nutarimais, o mokslo ir studijų institucijose bei kitose biudžetinėse institucijose, teismų teisėjams nustatomi kitais Vyriausybės nutarimais.

Atlikus darbo apmokėjimo analizę pastebima, kad darbo užmokesčio diferenciacija valstybinės valdžios ir valdymo institucijose labai skiriasi. Šių institucijų tarnautojai apmokami labai skirtingai, nors atlieka vienodai svarbius darbus konkrečiose valstybinės politikos ar ekonomikos srityse. Tų pačių kvalifikacinių grupių darbuotojai apmokami taip pat labai skirtingai. Vienų institucijų darbuotojai uždirba vidutiniškai dvigubai, kai kuriais atvejais net dešimteriopai daugiau negu kitų.

Susipažinus su ministerijose, departamentuose, teismuose ar kitose biudžetinėse įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiais, galima daryti išvadą, kad darbo užmokesčio politika Lietuvoje yra visiškai išbalansuota, nekontroliuojama, institucijų vadovai nesilaiko įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių darbo užmokesčio dydžius, o patys įsakymais skirsto premijas bei priedus. Galima pateikti kai kurių darbo užmokesčio dydžių palyginimų. Pavyzdžiui, vyr. bibliotekininkų su aukštuoju išsilavinimu atlyginimo dydis 700 Lt, be aukštojo išsilavinimo – beveik 600 Lt. Mokytojų atlyginimai – nuo 700 iki 1300 Lt, panašūs atlyginimai ir gydytojų. Tačiau teismo teisėjų atlyginimai yra nuo 7 tūkst. iki 18 tūkst., o kai kurių teismų pirmininkų net ir didesni. Panašius atlyginimus iš dalies gauna ir kai kurių departamentų vadovaujantieji specialistai, su priedais kai kuriuose departamentuose mėnesinis atlyginimas sudaro 10 ir daugiau tūkstančių. Apie tai būtų galima kalbėti ilgai ir pateikti daug įvairiausių skaičių, tačiau šiandien aš jums pateiksiu, kaip yra skaičiuojamas darbo užmokestis, priedai bei priemokos pareigūnams ir darbuotojams, priklausantiems Vidaus reikalų ministerijos sistemai. Pateiksiu vieną todėl, kad susirinkti išsamią informaciją yra nepaprastai sunkus darbas, reikia pasitelkti netgi tokias institucijas kaip Valstybės kontrolė, Statistikos departamentas bei Finansų ministerija.

Vidaus reikalų ir policijos vadovų, kitų pareigūnų tarnybiniai atlyginimai nustatomi vadovaujantis Vyriausybės 1997 m. liepos 22 d. priimtu nutarimu Nr.794, o priedai ir premijos yra skiriami vadovaujantis kitais įvairiausiais Vyriausybės nutarimais, kurie priimti 1991 metais. Iš mano pateikiamų pavyzdžių bus galima susidaryti nuomonę, kad, nesant griežtos įstatymais reglamentuotos tvarkos, leidžiama kai kurių kategorijų darbuotojams sau išsimokėti tiek, kiek norima. Kyla klausimas, ar tai nėra biudžetinių lėšų švaistymas.

Darbo užmokesčio fondas Vidaus reikalų ministerijoje per tris šių metų ketvirčius sudarė 422 mln. 249 tūkst. Lt. Iš to skaičiaus priedai ir priemokos sudarė 106 mln. 967 tūkst., kas sudaro 25,3%.

Norėčiau kai kuriuos Vyriausybės priimtus nutarimus pakomentuoti, už ką yra mokami priedai. Vyriausybės nutarimų, kurie reglamentuoja tam tikrų priedų mokėjimą, priskaičiavau net devyni: įvairiausi priedai už kvalifikacinę kategoriją, už ištarnautus metus, už užsienio kalbos mokėjimą, personalinis priedas už aukštą kvalifikaciją, už darbą su nuteistaisiais, už slaptą darbą ir daug kitų nutarimų. Piniginės premijos Vidaus reikalų ministerijos valdininkams ir pareigūnams, kitiems darbuotojams buvo mokamos už metinius rezultatus, už 1999 metų pirmo ketvirčio darbo rezultatus bei Šv. Velykų proga atskirais vadovų įsakymais ir potvarkiais. Galima rasti įvairiausių premijų mokėjimo formų. Atskirais Vidaus reikalų ministerijos vadovybės įsakymais 1998 m., 1999 m. sausio-kovo mėnesiais 21 Vidaus reikalų ministerijos centrinio aparato darbuotojui buvo nustatyti 10%, vienam 15% atlyginimų dydžio priedai (pagal pareiginį laipsnį) už užsienio kalbų mokėjimą. Tokių priedų priskaičiuota per praeitus metus ir šitų metų tris mėnesius net 65 tūkst. Lt. Tik Valstybės kontrolei atlikus patikrinimą, vis dėlto buvo nutraukti tų priedų mokėjimai.

Paanalizavus Tardymo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. įkurtos Revizijos tarnybos funkcijas bei toje tarnyboje dirbančių darbuotojų atlyginimus, taip pat verta susimąstyti. Šioje tarnyboje buvo įkurta 30 etatų. Darbo užmokesčio fondas sudarė 3 mln. Lt. Vyriausybės ketinimai buvo gana geri, nes būtų galima paspartinti finansinių ir ekonominių bylų nagrinėjimą. Tačiau kaip buvo pasielgta? 1998 metais į šią tarnybą buvo priimta 10 darbuotojų, kuriems atlyginimas buvo nustatytas nuo 5 iki 6 tūkst. Lt dydžio, o visa pinigų ekonomija buvo paskirstyta kaip tik tiems dešimčiai darbuotojų. Jeigu suskaičiuosime su premijomis, priedais, pamatysime, kad darbo užmokestis kiekvienam darbuotojui viršija 10 tūkst. Lt. Kyla natūralus klausimas, ar mes mokame darbo užmokestį už tam tikrus pasiektus darbo rezultatus, ar tiesiog tam tikram asmeniui steigiame darbo vietas su dideliu atlyginimu.

Kodėl kalbu apie darbo rezultatus? Todėl, kad ši tarnyba Revizijų departamento administracijos teikimu per 1998 metus iki galo neatliko nė vienos revizijos, o išleista buvo vis dėlto 3 mln. Lt. Norėčiau pasakyti: ar mūsų valstybė tikrai yra tokia turtinga, kad galėtų pinigus dalinti už neatliekamą darbą?

Taip pat būtų galima kalbėti ir apie kitus departamentus, bet jeigu pradėjau kalbėti apie Vidaus reikalų sistemos departamentus, tai norėčiau pasakyti, kad panaši situacija yra ir Policijos departamente. Darbo užmokesčio išmokos… Matome, kad naudojant darbo užmokestį gautiems asignavimams buvo pažeisti Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros, Biudžetinių įstaigų įstatymai bei kiti Vyriausybės nutarimai. Tik norėčiau pabrėžti, kodėl aš analizei vis dėlto pasirinkau Vidaus reikalų ministeriją. Todėl, kad paskutiniuoju metu Lietuvoje labai plačiai kalbama, kad policijos tarnybos nebeturi lėšų benzinui įsigyti, nebeturi pinigų telefonui bei kitoms išlaidoms apmokėti. Vis dėlto norėtųsi paklausti Vidaus reikalų ministerijos vadovų, ar priežastys yra tos, kad valstybėje trūksta pinigų, ar tos, kad tie pinigai yra neefektyviai naudojami arba tiesiog kai kurie pareigūnai ir darbuotojai naudojasi tam tikrom įstatymo spragom ir susikuria puikiai apmokamas darbo vietas? Tiesiog iš pateiktų skaičių matome, jog galime daryti išvadą, kad kol kas darbo užmokesčio dydis nėra nustatomas vadovaujantis atlikto darbo rezultatais.

Taip pat norėčiau pasakyti dar vieną pavyzdį. Šioje tribūnoje gana dažnai kalbama, kad artimiausiu metu reikės susiveržti diržus, gal net reikės mažinti atlyginimus ir Seimo nariams. Bet Seimo valdyba šių metų lapkričio 8 dieną priėmė sprendimą, kad Bendrojo skyriaus vedėjo atlyginimas didinamas nuo 3 tūkst. Lt iki 3780 Lt. Norisi paklausti: nejaugi Bendrojo skyriaus vedėjas irgi turi gauti didesnį atlyginimą, negu gauna Seimo narys? Ar vėl nėra tam tikrų asmeninių interesų, kad tam tikriems, gal geriems pažįstamiems ar buvusiems draugams reikėtų “padaryti” didelį atlyginimą? Arba tiesiog toje tribūnoje nebereikėtų kalbėti apie atlyginimų sumažinimą.

Gerbiamieji kolegos, iš pateiktų kelių pavyzdžių matyti, kad darbo užmokesčio politika valstybės sektoriuje yra išbalansuota. Šie duomenys tik patvirtina nuomonę, kad būtina keisti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo politiką. Skirtingas valdymo institucijų tarnautojų darbo apmokėjimas lyg bylotų, jog šios institucijos nėra lygiavertės: vienos yra labai svarbios, kitos – mažiau. Esant Lietuvoje sunkiai finansinei padėčiai, Vyriausybė turėtų kuo skubiausiai priimti sprendimą, draudžiantį mokėti premijas. Seimo narių tikslas turėtų būti kuo greičiau priimti naują Darbo apmokėjimo įstatymą, kuris panaikintų didelius darbo užmokesčio diferencijavimo skirtumus ir darbo pajamos taptų svarbiausiu darbuotojų pajamų šaltiniu.

Prieš daugelį metų panaši darbo apmokėjimo sistema buvo kai kuriose užsienio valstybėse, tačiau šiuo metu tų valstybių valdininkai ir tarnautojai apmokami vienodai, jeigu jie užima tas pačias pareigas, yra ta pati apmokėjimo grupė, arba kvalifikacija. Valdininko apmokėjimas nepriklauso nuo to, kokioje ministerijoje ar tarnyboje pastarasis dirba (matau, užsidegė, tuojau baigsiu). Tas pačias pareigas einantys darbuotojai gauna vienodą atlyginimą, nes jie atlieka vienodas funkcijas. Priedų mokėjimas taip pat yra reglamentuojamas darbo apmokėjimo įstatymu, o sutaupytas lėšas leidžiama naudoti tik nepaprastosioms išlaidoms, t.y. ekonomikai atgaivinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvaus socialinių reikalų ir darbo viceministras ponas R.Kairelis. Prašom į tribūną.

R.KAIRELIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Savo pranešime aš norėčiau trumpai informuoti, kas šiuo metu yra daroma vykdant Vyriausybės programos nuostatas dėl darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo.

Pirmoji nuostata, kurią mes dabar revizuojame, yra nuostata parengti vieningą valstybės politikų, prokurorų, teisėjų bei valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Vykdant šią nuostatą šiuo metu jau yra parengti visi reikalingi įstatymai. Šių įstatymų esmė ta, kad yra suformuota vieninga darbo apmokėjimo sistema, t.y. visos pareigybės vertinamos pagal vienodus kriterijus, vienodus principus, taip pat yra vertinama ir tų darbuotojų kvalifikacija, patirtis. Remiantis šiais vieningais kriterijais kiekviena pareigybė yra įvertinama pagal darbo apmokėjimo lygį.

Šiuo metu Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija rengia reikalingus po įstatymų leidžiamus aktus, kurie leistų įvertinti kiekvieną tarifinę grupę pagal darbo apmokėjimo lygį, o vėliau būtų įvertintos visos valstybės tarnybos pareigybės ir jos būtų priskirtos prie tam tikro apmokėjimo lygio. Taip pat šiuo metu yra parengti pasiūlymai dėl Valstybės tarnybos įstatymo pataisų. Jos minimizuotų statutų poveikį darbo apmokėjimo sistemoms. Tai leistų visoms mano minėtoms grupėms sukurti iš tikrųjų vieningą sistemą.

Nepaisant to, kad mes manome, jog įstatyminėm priemonėm galima dabar subalansuoti darbo apmokėjimo sistemą, mes taip pat esame realizavę tam tikras priemones ir tobulindami dabar galiojančius teisės aktus. Šį rudenį yra priimtos pataisos Vyriausybės nutarimų, kurie reglamentuoja priedų, premijų mokėjimą tam tikriems pareigūnams: yra sumažinti priedai, yra uždrausta mokėti premijas. Be abejo, tai yra tiktai pirmasis žingsnis. Manau, kad galutinai problema bus išspręsta priėmus įstatymus.

Šiuo metu mes dar svarstome, ką būtų galima padaryti su tais galiojančiais teisės aktais, kad jau šiuo metu disproporcijos būtų likviduotos. Sprendžiant šią problemą reikia viską labai pasverti, reikia įvertinti pasekmes tų sprendimų, kad sistema nebūtų išbalansuota ir neturėtų neigiamo poveikio mūsų visuomenės gyvenimui. Sistemą subalansuoti taip pat padėjo ir tie Vyriausybės sprendimai, kuriais buvo padidintas darbo apmokėjimas tam tikrų kategorijų darbuotojams. Galima pasakyti, kad, sakykime, gydytojų darbo užmokestis šiuo metu šalies vidurkį jau viršija 31%, mokytojų – 18%, o visų aukštojo mokslo įstaigų darbuotojų – 4%.

Šiuo metu mes nagrinėjame teisės aktus, kurie reglamentuoja valstybės įmonių bei valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų darbo apmokėjimą. Kaip parodė pastarieji patikrinimai, šioje srityje yra tam tikrų piktnaudžiavimų. Įmonių steigėjai ne visada skiria darbo užmokestį, įvertindami darbuotojų vidutinį darbo užmokestį, taip pat premijas, įvertindami įmonių pelningumą. Manau, kad tą tvarką taip pat reikia tobulinti.

Kita mūsų darbo sritis yra nebiudžetinių įstaigų, t.y. pelno siekiančių įmonių, darbuotojų darbo apmokėjimo sritis. Čia yra taikomi visai kiti principai. Mes manome, kad valstybė turi kuo mažiau kištis į pelno siekiančių įmonių darbo apmokėjimą. Valstybė privalo tiktai reguliuoti bendrus apmokėjimo pagrindus, kartu su socialiniais partneriais nustatyti minimalius darbo apmokėjimui reikalavimus. Jau nuo šių metų mes sutarėme pradėti nustatyti minimalią mėnesinę algą derantis su socialiniais partneriais. Kitą antradienį vyks trišalės tarybos posėdis, kuriame svarstysime, kaip rengti kitų metų metinį susitarimą, ir manau, kad metiniame susitarime bus nustatyti tie minimalūs dydžiai. Taip pat šiuo metu yra parengti pasiūlymai dėl minimalios mėnesinės algos diferencijavimo pagal šakas, pagal teritorijas. Šakiniais susitarimais arba teritoriniais susitarimais. Tai sudarytų sąlygas lanksčiau taikyti minimalią mėnesinę algą, pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovėse arba žemės ūkio rajonuose, kur įmonės gali atidaryti savo cechus kitomis sąlygomis, negu atidaro didžiuosiuose miestuose. Tai, mano manymu, irgi būtų nauda darbo rinkai.

Šiuo metu vyksta derybos dėl apmokėjimo už darbą kenksmingomis sąlygomis. Norima palikti tą klausimą spręsti darbdaviams ir darbuotojams, bet šiuo metu socialiniai partneriai derasi dėl sąlygų. Labai svarbus mechanizmas, kaip reguliuoti darbo apmokėjimą šioje srityje, yra kolektyvinės sutartys ir susitarimai. Mes esam parengę dabar Kolektyvinių susitarimų įstatymo pataisas, kurios sudarys sąlygas geriau reglamentuoti šitų sutarčių sudarymą ir ypač šakiniu lygiu, tai yra tarifinių susitarimų sudarymą. Tačiau, aišku, yra problema dėl tokių nuostatų įgyvendinimo, vis dėlto socialiniai partneriai turi būti pajėgūs atsakyti už tų sutarčių sudarymą.

Labai aktuali problema yra atlyginimų mokėjimas laiku. Šiuo metu tai Lietuvoje yra labai aktuali problema ir apie ją pakalbės mano kolega, vyriausiasis darbo inspektorius. Tačiau ką mes dabar darome ir kokia dabar yra padėtis? Šiuo metu veikia Garantinis fondas, kuris garantuoja įmonėms, kurios turi problemų su atsiskaitymais, ypač bankrutuojančioms įmonėms, paramą atsiskaitant su savo darbuotojais. Fondas jau suteikė 52 mln. Lt tokios paramos įmonėms, tai yra gana ženkli parama ir darbuotojai gavo tas išmokas, bent minimalias. Šiuo metu yra parengtas Garantinio fondo įstatymas, jis bus pateiktas gruodžio mėnesį Seimui. Manau, priėmus šitą įstatymą garantijos turėtų padidėti. Tai yra fondas bus finansuojamas ne tiktai iš Privatizavimo fondo lėšų, prisidės ir darbdaviai savo įnašais.

Šiuo metu jau yra iš dalies išspręsta žalos atlyginimo problema. Seimas priėmė atitinkamą įstatymo pataisą. Ta problema pagerėjo. Bet galutinai bus išspręsta tada, kai bus priimtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas.

Baigdamas noriu pasakyti, kad atlyginimas ir su juo susiję dalykai yra gyvybiškai svarbūs reikalai visiems žmonėms. Todėl sprendžiant tuos dalykus reikia įsiklausyti į mūsų socialinių partnerių nuomonę, žmonių nuomonę ir priimti sprendimus gerai juo įvertinus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiu į tribūną Valstybės kontrolės Biudžetinių įstaigų kontrolės skyriaus viršininkę ponią A.Meiluvienę. Kol ponia A.Meiluvienė ateis… Ar galima būtų registruotis vėliau? Vėliau, kolegos.

A.MEILUVIENĖ. Gerbiamasis Seime, laba diena! Remiantis Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pirmąja dalimi, valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Ir tik kitų iš biudžeto finansuojamų įstaigų – Vyriausybė, tai šio įstatymo 4 straipsnis. Šiuo metu įstatymuose darbo apmokėjimo sąlygos yra nustatytos tik kai kuriems valstybės tarnautojams, o kitų aukščiausiųjų valstybės institucijų, biudžetinių įstaigų, tarp jų ir Seimui atskaitingų valstybės institucijų pareigūnų ir tarnautojų darbo apmokėjimą ir sąlygas reglamentuoja Vyriausybės nutarimai, bet ne įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr.499 dėl laikinosios darbo apmokėjimo tvarkos biudžetinių įstaigų darbuotojams su vėlesniais pakeitimais, papildymais nutarta, kad valstybinių institucijų vadovų, kitų pareigūnų darbo apmokėjimas reguliuojamas koeficientais, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali bazinė alga. O valstybinių institucijų, taip pat teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijų vadovams suteikiama teisė neviršijant darbo apmokėjimo fondo lėšų nustatyti darbuotojams iki 50% atlyginimo dydžio priemokas, premijuoti ir nustatyti premijavimo tvarką.

Vyriausybė 1993 m. kovo 27 d. nutarimu Nr.209 valstybės tarnautojams ir darbuotojams leido nustatyti neriboto dydžio priemokas. Valstybės valdymo ir Vyriausybės institucijų vadovai nuo 1993 iki 1997 m. balandžio mėnesio (kai kurie, žinoma), turėdami realiai nepagrįstą didelę darbo užmokesčio fondo ekonomiją, skyrė gerokai viršijančias pareiginį atlyginimą priemokas. Neribotų priemokų taisyklės taikymas per pakankamai ilgą jos taikymo laiką – 1993–1997 metus, taip pat darbo apmokėjimo fondo didinimas arba mažinimas vienodu procentu neatsižvelgiant į struktūras ir kitus rodiklius išderino valstybinių institucijų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą. Nors po to Vyriausybė 1997 m. balandžio mėnesį nutarimu Nr.357 personalinių priedų dydį apribojo iki 100% tarnybinio atlyginimo, tačiau tai darbo apmokėjimo srityje susiklosčiusios padėties iš esmės nepakeitė. Apie tai mes ne kartą informavome Seimą, jo komitetus ir frakcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. birželio mėn. nutarimo Nr.665 (pirmas) pirmu punktu nustatė, kad Vyriausybės nariams negali būti skiriami nei personaliai priedai, nei mokamos premijos. Tačiau Vyriausybės posėdžio 1997 m. gruodžio 17 d. protokolu, gruodžio 24 d. protokolu buvo skirta ministrams per 24 tūkst. Lt premijų. Kontrolės institucija savo nuomonę dėl premijų išmokėjimo pateikė valstybės kontrolieriaus išvadoje dėl 1997 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos.

Asignavimų valdytojai, planuodami asignavimus darbo užmokesčiui, deramai neatlieka etatų ekonominio pagrindimo, nepakankamai įvertina darbų apimtis, kai kur laikomi neužimti etatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Finansų ministerija nėra parengusios naujos darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo tvarkos, nors Vyriausybė 1997 m. nutarimu Nr.357 buvo įpareigojusi minėtas ministerijas, atsižvelgiant į šiame nutarime numatytas darbo apmokėjimo sąlygas ir tvarkos kai kuriuos pakeitimus, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų bei organizacijų finansines galimybes, peržiūrėti darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Ta tvarka buvo parengta 1991 m., iš dalies patvirtinta, patikslinta 1993 m. Ji dabar jau negalioja ir kitos nustatytos tvarkos nėra.

Mūsų atliktais tyrimais bei tikrinimais yra nustatyta, kad, pavyzdžiui, Konstituciniame Teisme 1998 m. buvo neužimti 27 etatai, šių metų pirmajame pusmetyje – 23 etatai, todėl mes siūlėme, kad Konstituciniam Teismui būtų nustatytas realus etatų skaičius ir būtų patikslintas darbo apmokėjimo fondas valstybės biudžeto projekte 2000 metams. Europos komitete prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuotas darbo apmokėjimo fondas pagal patvirtintą struktūrą ir etatų sąrašą 2000 metams planuojamas 85% didesnis negu turėtų būti apskaičiuotas. Arba ši suma, be abejo, bus skiriama priedams ir priemokoms mokėti. Be to, mūsų institucijos duomenimis, Vyriausybė 1998 m. nutarimu Nr.34 patvirtino maksimalų leistiną etatų skaičių remiantis tik faktiniu darbuotojų skaičiumi, vis dėlto neatsižvelgiant į realų poreikį nustatytoms jų funkcijoms vykdyti. Vyriausybė 1998 m. gegužės mėnesį nutarimu Nr.620 dėl kai kurių ministerijų, tai yra Statybos ir urbanistikos, Europos reikalų, Ryšių ir informatikos, ir jų institucijų reorganizavimo nustatė, kad Finansų ministerija turi valstybės biudžeto asignavimus, skirtus minėtoms ministerijoms, perskirstyti funkcijas perimančioms žinyboms. Pažymėtina, kad visi asignavimai (iš jų ir darbo užmokesčio) visiškai perskirstyti, nors likviduotų ministerijų, bendrųjų struktūrinių padalinių vadovų, darbuotojų, aptarnaujančio personalo atlyginimams skirtas darbo apmokėjimo fondas neturėjo būti perduotas.

Valstybės kontrolės nuomone, valdymo institucijoms ir centrinėms žinyboms turėtų būti ne tik patvirtintas maksimalus etatų skaičius, bet ir limituotas minimalus struktūrinių padalinių: departamentų, skyrių ar kitokių tarnybų, juose esančių etatų skaičius, tam tikros proporcijos tarp vadovų ir specialistų: vyriausiųjų, vyresniųjų bei kitų. Mūsų institucijos nuomone, būtina parengti darbo apmokėjimo fondo skaičiavimo metodiką, patvirtinti minimalių struktūrinių padalinių… minimalų etatų skaičių bei proporcijas tarp vadovų ir specialistų.

Nėra vieningos tvarkos, kaip mokėti valstybinių institucijų darbuotojams už darbą, duodantį pajamų specialiųjų nebiudžetinių lėšų forma. Be to, Vyriausybė 1998 metų liepos mėnesio nutarimu nustatė, kad tantjemų lėšos naudojamos paprastosioms išlaidoms, nustatant šių institucijų, kurios gauna tantjemų lėšas, darbuotojams tarnybinių atlyginimų priedus ir priemokas. Norminiai dokumentai nenumato tvarkos, kaip mokėti valstybinių institucijų darbuotojams už darbą, naudojant šias lėšas, todėl taikomi įvairūs darbo apmokėjimo būdai: ir priemokos, ir premijos, ir priedai, tai dar labiau išbalansuoja šiuo metu veikiančią valstybinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo sistemą.

Įvertinus išdėstytą, mes jau siūlome ir siūlome, būtina parengti, aš pakartosiu, biudžetinių įstaigų darbo apmokėjimo fondo skaičiavimo metodiką, patvirtinti ministerijų, departamentų, kitų valstybės tarnybų minimalius struktūrinių padalinių etatų limitus, nustatyti proporcijas tarp vadovų ir specialistų. Valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiriamas už atstovavimą valstybiniam kapitalui tantjemas pervesti ne į valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas, o į valstybės biudžetą.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai, dabar kviesčiau registruotis. Ruošiasi Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius ponas M.Pluktas.

M.PLUKTAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Darbo inspekcija, kontroliuodama Darbo sutarties įstatymo įgyvendinimą ir vykdymą, nustatė prioritetus ir pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos vertina vadovų veiklą. Pirmiausia tenka įvertinti į Darbo sutarties įstatymą būtinosios sąlygos įvedimą, apmokėjimą. Taip pat didelį dėmesį kreipiame į minimalaus atlyginimo mokėjimą, į priedus ir kompensacijas už netinkamas darbo sąlygas bei išeitines kompensacijas, kai yra mažinamas etatų skaičius. Vykdome ir specialią priežiūrą įmonių, kuriose nemokami atlyginimai du ir daugiau mėnesių, ir kitų klausimų. Kokie gi rezultatai? Reikia pasakyti, kad šiais metais, sakykim, patikrinus 8,5 tūkst. įmonių, 35% iš jų rasta Darbo apmokėjimo įstatymo pažeidimų. Palyginimui reikia konstatuoti, kad 1998 metais tai sudarė 16%, 1998 m. ketvirtąjį ketvirtį – 17%, 1999 metų pirmąjį ketvirtį – 27%. Kaip matyt, problema gilėja ir tokių įmonių skaičius didėja. Beveik 2% įmonių nemoka darbuotojams minimalaus atlyginimo ir 15%, arba 412 įmonių, kurios nemoka atlyginimo darbuotojams du ir daugiau mėnesių. 37 tūkst. darbuotojų, nemokama, o tai sudaro 8% visų tų įmonių, kurias mes patikrinome, darbuotojų. Priedai ir kompensacijos, kaip minėjau, nustatyta tvarka nemokami net 32% įmonių – 13 tūkst. darbuotojų. Kaip didelę problemą, iliustruojančią darbo apmokėjimą, galima paminėti skundus ir pareiškimus, kuriuos gauname iš darbuotojų būtent dėl šios problemos. Kas antras skundas ir pareiškimas iš visų gaunamų yra būtent dėl darbo apmokėjimo, išeitinių pašalpų kompensavimo.

Kiti skaičiai, kurie liudija šios problemos gilumą, yra bylos teismuose. Jeigu 1995–1996 metais tokių bylų teismuose buvo 10,5 tūkst., tai 1997–1998 metais jau beveik 19 tūkst. Darbo inspekcija šiais metais darbdaviams įteikė beveik 10 tūkst. reikalavimų. Ten pateikė 77 tūkst. nurodymų, kaip pašalinti išaiškintus pažeidimus, išrašė 1,5 tūkst. atsakingų darbuotojų baudas – 2 mln. 100 tūkst. litų suma. Jeigu palygintume su praėjusiais metais, tai per visus metus buvo 1,5 mln. Pagal ATPK 41.4 punktą dėl 85 atvejų surašėme protokolus ir įteikėme teismams, kad nubaustų darbdavius už Darbo apmokėjimo įstatymo pažeidimus. Įvertinus tai, kad ir 1997 metais tokių bylų buvo neišnagrinėtų, šiandien tokių bylų yra 112. Iš 112 išnagrinėtų bylų teismai rado galimybę skirti baudas tik 27 atvejais, arba 29% darbdavių.

Reikia pasakyti, kad teismų darbas šiek tiek pagerėjo po to, kai praėjusiais metais Vyriausybės uždarajame posėdyje pateikiau duomenis apie teismų darbą, kaip apie tikrai nuvertinantį Darbo inspekcijos veiklą, nes tada tik 15% tokių bylų būdavo pripažįstamos teisingomis. Šiais metais, kaip matome, padidėjo beveik dvigubai tokių bylų. Tačiau dabar bylos nutraukiamos dėl sunkios finansinės būklės, dėl mažareikšmiškumo, yra atvejų, kai darbdavys atsiskaitė.

Daugiausia bylos nutraukiamos dėl to, kad nėra pažeidimo sudėties. Iš čia išplaukia kita problema – tai yra baudos dydis. Šiandien akivaizdžiai matome, kad jis yra nerealus ir vienodai traktuoja mažą pažeidimą, sakykim, vienam darbuotojui neišmokėjimą už 5 dienas, ir vienodai traktuoja neišmokas šimtui darbuotojui, sakykim, už pusę metų. Todėl dar vasarą buvo parengti tam tikri pasiūlymai. Teisingumo ministerija priėmė nuostatą ir pagal Seimo nario Šimėno pasiūlymą ši proporcija bus panaikinta bei atkurtas diferencijavimas.

Nėra abejonės, kad darbo užmokestis daro įtaką ir kitų įstatymų vykdymui. Kaip šleifas yra nevykdomi ir kiti įstatymai. Sakykim, pažeidžiamas Atostogų įstatymas, kai dėl negalėjimo užmokėti darbo užmokesčio darbuotojai yra prievartaujami ir jie turi išeiti nemokamų atostogų. Didžiulė problema – išdirbio normos, kai darbdaviai mechaniškai didina išdirbį, kad darbuotojams būtų mokamas vis mažesnis atlyginimas. Darbuotojai, negalėdami to išdirbio normų padaryti per 8 valandas, yra priversti dirbti viršvalandžius. Mes siūlėme, kad išdirbio normų nustatymo tvarka būtų pagal įstatymus įteisinta kolektyvinėmis sutartimis, o jų vykdymą galėtų kontroliuoti šalys.

Kaip jau minėjau, bylos teismuose ir darbo inspekcijose rodo, kad reikia kuo greičiau priimti Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymą, nes teismuose bylos užsiguli po kelis mėnesius ir net iki metų, o darbuotojai priversti labai ilgą laiką laukti tų sprendimų. Be abejo, viceministras minėjo ir Bankroto įstatymo procedūrų pagerinimą, supaprastinimą, nes šioje srityje tikrai yra daug problemų. Sakykime, net šiandien, prieš eidamas į šį posėdį, susitikau su vienu administratoriumi, kuris neseniai dirbo “Velgoje”. Jis aiškiai pasakė, kad direktorius nori įmonę įvaryti į bankrotą, o paskui eiti administratoriumi į Kuro aparatūrą, kuri taip pat galėtų būti į bankrotą įvaryta. Tokiu būdu tas naujas įstatymas, kuris parengtas bankroto procedūrų, leistų kreditoriams, nelaukiant, kol finansiniai įsipareigojimai viršija turtą, kelti bankrotą, kad tas turtas nebūtų iššvaistytas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Oleką. Penkios minutės.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų matome, kad tema yra labai aktuali. Aš dėkingas mūsų svečiams, kurie padarė pranešimus. Noriu paminėti, kad lygiai prieš dvejus metus mes svarstėme valstybės pareigūnų ir tarnautojų darbo užmokestį. Deja, didelio poslinkio nesulaukėm. Viceministras šiandien kalba apie tai, kad rengiamasi. Manau, gerai, kad bent per dvejus metus spėjome įteigti, kad kažkas rengiama, ir turime vilties, kad bus padaryta.

Kalbėdamas šiandien iš šios tribūnos noriu išdėstyti ne tik savo, bet ir Lietuvos profesinių sąjungų centro nuomonę. Viceministras kalbėjo apie socialinių partnerių svarbą šioje sunkioje ekonominėje ir socialinėje situacijoje, kuri susidarė šiandien šalyje. Pastaruoju metu mes galime konstatuoti, kad smarkiai sumažėjo bendrasis vidaus produktas ir išaugo nedarbas. Taip pat kyla prekių, ypač naftos produktų, ir paslaugų kainos. Kadangi daugumos šalies gyventojų pragyvenimo lygį lemia jų darbo užmokestis, norime atkreipti dėmesį į tai, kad bendrojo vidaus produkto pagaminimo išlaidose darbo užmokestis sudaro tik 30%, arba dvigubai mažiau negu Europos Sąjungos valstybėse. Oficiali statistika šiandien teigia, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje turi, kad ir nedidelę, tendenciją didėti. Šių metų viduryje (…) vidutinis darbo užmokestis buvo 794 Lt, t.y. 845 Lt valstybės sektoriuje ir 729 Lt privačiame sektoriuje. Susidarė tokia padėtis, kad minimalus darbo užmokestis sudaro daugiau negu 40% vidutinio darbo užmokesčio. Oficialiais duomenimis, minimalų ar mažesnį darbo užmokestį gauna daugiau kaip ketvirtadalis darbuotojų. Mūsų nuomone, tokių darbuotojų yra daug daugiau. Apie 400 Lt per mėnesį gauna milijonas, o gal ir daugiau darbuotojų. Jeigu iš šių pajamų turi pragyventi dar po vieną išlaikytinį, tai skurde gyvenančių žmonių armija gali pasiekti per 2 mln. žmonių, arba 60% Lietuvos gyventojų. Tokia padėtis susidaro todėl, kad jau ilgą laiką neindeksuojamas minimalus darbo užmokestis, nors ne kartą dar metų pradžioje buvo žadėta nuo liepos 1 d. jį pakelti, taip pat bazinė pensija ir minimalus pragyvenimo lygis. Faktinis darbo užmokestis, viršijantis minimalų darbo užmokestį, yra įšaldytas. Pagal įstatymą faktinis darbo užmokestis gali būti indeksuojamas pagal kainų augimą, jeigu tai numatyta kolektyvinėse sutartyse. Tačiau mes šiandien turime prisipažinti, kad dėl įvairių aplinkybių kolektyvinės sutartys sudaromos mažiau kaip dešimtadalyje įmonių. Todėl akivaizdu, kad daugelio darbuotojų darbo užmokestis yra įšaldytas. Kita vertus, mes jau šiandien girdėjome iš pranešėjų, kad pagrindinė vidutinio darbo užmokesčio augimo dalis yra nulemta aukštų valdininkų arba vadovų darbo užmokesčio augimo. Esant tokiai situacijai, akivaizdžiai mažėja daugumos žmonių perkamoji galia. Apie tai kalba statistikos duomenys, liudijantys, kad mažmeninės prekybos ir paslaugų apimtys mažėja. Jeigu žmonės gali nusipirkti vis mažiau prekių ir paslaugų, tai neigiamai atsiliepia ir šalies gamintojams, kurie yra priversti mažinti gamybą, atleisti darbuotojus iš darbo, koreguoti darbo užmokestį mažėjimo kryptimi. Vis didėja ir bankrutuojančių įmonių skaičius. Kadangi bedarbių skaičius išaugo beveik iki ketvirtadalio milijono žmonių, ne ką geresnė padėtis yra ir dirbančių žmonių tose dar veikiančiose įmonėse. Darbuotojų, kurie dirba ne visą dieną ar savaitę, skaičius siekia apie vieną trečdalį. Apie ketvirtadalis darbuotojų dirba su dažnomis prastovomis ir apie 15% turi neapmokamas atostogas. Šie darbuotojai gauna daug mažesnį darbo užmokestį nei galėtų gauti turėdami normalias darbo sąlygas.

Reziumuodami galime teigti, kad situacija yra labai komplikuota ir labai skaudu, kad naujos Vyriausybės programoje šių problemų sprendimas yra, sakyčiau, įšaldytas. Todėl profesinės sąjungos reikalauja ir norėtų, kad nedelsiant būtų parengta ir patvirtinta nacionalinė užimtumo programa. Kad būtų indeksuojamas minimalus ir faktinis darbo užmokestis. Kad būtų priimti ir įgyvendinti poįstatyminiai aktai, numatyti Valstybės tarnybos įstatyme, kurie sureguliuotų darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką biudžetinėse įstaigose. Kol tai nėra padaryta, iš tikrųjų reikėtų grįžti prie realaus, šiandieninę bendrą darbo užmokesčio politiką atitinkančio darbo užmokesčio teismų, teisėsaugos ir valdymo struktūrose. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. LDDP frakcijos vardu nori kalbėti S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien kolegų socialdemokratų pasiūlyta tema iš tiesų yra svarbi ir svarbi būtent daugeliui žmonių. Todėl visų pirma norėčiau nusistebėti tuo, kad bent jau kol kas nematau nė vieno Seimo nario, norinčio kalbėti iš valdančiosios frakcijos, nei iš konservatorių, nei iš krikščionių demokratų. Nemanau, kad opozicijos organizuojamos diskusijos yra tik tam, kad pašnekėtų. Matyt, reikia vis dėlto iš to daryti tam tikras išvadas ir išvadas ne tik čia, tribūnoje, bet išvadas ir dirbant. O tas išvadas visų pirma ir turėtų daryti tie, kuriems šiuo metu yra patikėta tokia galimybė.

Tačiau nepaisydama tam tikro abejingumo iš vienos Seimo pusės, vis dėlto norėčiau pasakyti keletą, mano supratimu, svarbių dalykų apie šiuo metu esančią darbo užmokesčio politiką. Net jeigu nešnekėsim apie visą visų žmonių darbo užmokestį, tai yra ne tik vadinamųjų biudžetininkų, bet ir tų, kurie gyvena iš privataus sektoriaus darbo ir darbo užmokesčio, gaunamo jame, tai net ir ta dalis yra pakankamai svarbi. Tai yra ta dalis, kuri yra apmokama iš biudžeto, t.y. visų mūsų pinigų. Visų pirma, ši sistema turėtų pasižymėti dviem esminiais bruožais: ji turi būti aiški, skaidri ir suprantama ir, antras dalykas, tas aiškumas turi ne tik būti visiems suprantamas, bet taip pat ten neturi būti didelių disproporcijų tarp atskirų apmokėjimo grupių. Ar buvo galima iki šiol tą turėti? Tikrai buvo galima, nes dar 1996 metais po ilgų diskusijų ir gana sunkiai Seimo buvo priimtas įstatymas, kuris numatė būtent tokią sistemą. Tačiau, kaip mes žinom, jis buvo numarintas dar neįsigaliojęs. Priežastys buvo dėstomos labai kilnios, sakant, kad štai ta sistema, kuri buvo numatyta priimtame įstatyme, neatitinka šiuolaikinės Europos sistemos, kad būtinai reikia ją skirstyti, skirstyti į politinio pasitikėjimo, politinius pareigūnus ir kitus pareigūnus, ir visokių dar daugybė argumentų buvo dėstoma. Tačiau, mano supratimu, didžiausias argumentas šito įstatymo neįsigaliojimo buvo vienas ir labai paprastas: kol nėra įstatymo, kol nėra aiškumo, galima toje sistemoje iškelti savus, mokėti atlyginimus tokius, kokių, atrodo, reikia vienam ar kitam aukštam pareigūnui. Kai tik yra neaiškumų, visados galima sistemą iškraipyti, o tai ir buvo padaryta.

Net ir po to, kai jau šis Seimas priėmęs nutarimą įpareigojo Vyriausybę nedidinti atlyginimo, kol nebus priimtas viską reglamentuojantis įstatymas, nepraėjus nė keliems mėnesiams kolegos G.Vagnoriaus Vyriausybė priėmė ne vieną nutarimą, kuriais ir milžiniškomis disproporcijomis pakėlė atlyginimus vadinamiesiems biudžetiniams tarnautojams. Tai nėra tiktai biudžeto išlaidų padidinimas, bet tai yra ir kiti dalykai. Pirmiausia tai yra savų žmonių pirkimas ir, antras dalykas, apskritai bandymas papirkti visą sluoksnį tuo, kad būtent ši valdžia suteikia galimybę uždirbti daug. O jeigu kokia kita politinė jėga kalba apie tai, kad reikėtų peržiūrėti tuos didelius atlyginimus, kad reikėtų pakeisti sistemą ar apskritai ją sutvarkyti, tada, be abejo, ta politinė jėga laikoma netinkama, nes ji žada pabloginti vieno ar kito pareigūno situaciją.

Šitokia padėtis, be jokios abejonės, yra labai negera ir moraline prasme, nes niekam negalima normaliai išaiškinti, kodėl vieno ar kito departamento vadovas turi gauti 20 tūkst. atlyginimą. Faktiškai dabartinėje situacijoje vargu ar koks nors žmogus gali už tokį atlyginimą atidirbti, nes aplink yra visa sistema, ir vargu ar vienas bei kitas gerai apmokamas pareigūnas iš tiesų gali atlikti tiek darbo, kokia suma, lyginant su kitais, jam yra mokama. Priimtas Valstybės tarnybos įstatymas neištaiso šios situacijos, nes ten nėra jokios kalbos apie konkrečius atlyginimus. Beje, norėčiau priminti, kad jį priiminėjant labai sunkiai buvo priimtas net vienas iš jo straipsnių po ilgų diskusijų, kaip suprantu, ne tik čia, Seimo salėje, bet ir frakcijų salėse, kad būtų įrašytas įstatyme vienas straipsnis, jog atlyginimai turi būti nustatomi kitu įstatymu. Kito įstatymo iki šiol dar nėra ir nematėme net jo projekto. Galbūt koks nors pirminis variantas kur nors ir vaikšto po valstybės tarnybos įstaigas, tačiau čia mes jo neturime ir galime prognozuoti, kad vargu ar labai greitai turėsime. Todėl, matyt, reikėtų ieškoti kitų sprendimų. Tuos sprendimus puikiausiai gali priimti dabartinė Vyriausybė, ir nereikėtų kalbėti burtažodžių, kad būtinai reikia sulaukti šio įstatymo. Kaip buvo priimti nutarimais atlyginimų padidinimai, taip lygiai sėkmingai Vyriausybės nutarimais galima juos bent laikinai ir susisteminti. Šie esminiai sprendimai nedaromi, šiandien nematau ir daugiau diskutuojančių šiuo klausimu. Matyt, taip tyliai norima praeiti pro šias problemas, paaiškinant, kad sulauksime įstatymo ir viską sutvarkysime. Mieli kolegos, man atrodo, šitą galima padaryti kur kas greičiau, jeigu tik norima padaryti. Jeigu nenorima, nereikia ieškoti priežasčių, kad to negalima daryti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu patikslinti parnešėją, kad Vyriausybei, o kartu ir Seimo daugumai atstovavo šitoje diskusijoje viceministras ponas R.Kairelis.

Toliau, pagal užsirašymus – Seimo narys ponas A.Sysas. Penkios minutės, ir baigiasi mūsų diskusijai skirtas laikas.

A.SYSAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos. Mano kolega J.Olekas jau pasakė apie tai, kad tokią pat diskusiją ta pačia tema mes buvom organizavę 1997 metų gruodžio mėnesį. Aš nepatingėjau, pasivarčiau visą stenogramą. Girdėjau labai panašius Vyriausybės atstovų žodžius tada, 1997 metais, ir dabar. Tai yra pažadai, pažadai, kad bus padaryta, bus pakeista. Tada diskusija vyravo daugiausia dėl teisėsaugos ir jėgos struktūrų darbo užmokesčio padidinimo. Argumentai buvo tokie: jiems reikia padidinti, kad būtų geriau dirbama. Aš noriu paklausti šiandien tų žmonių, kurie iš šios tribūnos prieš dvejus metus kalbėjo, ar pagerėjo teisėjų darbas? Ar pagerėjo teismų darbas? Ar pagerėjo teismų reitingas? Jis kaip buvo priešpaskutinis, taip ir liko. Aš manau, kad ne visada didesnių pinigų skyrimas tam tikroms grupėms duoda rezultatų. Manau, kad diskusija šiandien neturi tokio didelio pasisekimo, koks buvo praeitą kartą. Tada kalbėjo 13 žmonių iš visų frakcijų. Toks vaizdas susidaro, kad dalis jau netiki, kad galima ką nors pakeisti, kita dalis mano, kad nėra ko ir keisti. Nes jeigu, manau, būtų norėta rimtai ką nors pakeisti darbo apmokėjimo srityje, tai trejų metų tam būtų užtekę.

Aš čia atsinešiau netgi tokius dokumentus, kuriuos priėmė Vyriausybė. Čia yra pasiūlymai, kaip paruošti priemones didinti teisingo darbo apmokėjimo garantijas. Jau sakiau, kad ten nuskambėjo tokių teiginių, jog einama disproporcijų mažinimo linkme, jog Vyriausybė laikosi teisingos darbo politikos, nes padidinimas duos reikiamų rezultatų. Bet šiandien mes turime konstatuoti realiai, kokia situacija šiandien yra ir kas padaryta per tuos dvejus metus nuo paskutinės diskusijos. Reikia pasakyti, kad beveik nieko nepadaryta, tiksliau, nieko nepadaryta. Biudžetinės srities darbo apmokėjimo sutvarkymas stovi lygiai toje pačioje vietoje, kur ir buvo. Toliau. Nėra jokio mechanizmo, kuris kompensuotų gyventojams pajamas didėjant infliacijai ir didėjant kainų indeksui. (Balsai salėje) Taip taip, ponia, girdžiu, 2,4% praeitais metais buvo, nepasakysite. Aš manau, kad to mechanizmo nebuvimas ir veda prie dar didesnės disproporcijos, kuri šiandien yra.

Statistika teigia, kad darbo užmokestis nepaliaujamai didėja. Neminėsiu aukštai sėdinčiųjų atlyginimų, čia šiek tiek buvo pasakyta, nors buvo pastebėtas ir kitas faktas: gauti duomenis, kiek gauna tie pareigūnai, yra didžiausia paslaptis. Noriu priminti, kad mes priėmėm net atskirą įstatymą, bet Vyriausybė (jau praėjo daugiau kaip pusmetis) nesugeba padaryti tvarkos. O kaip pilietis gali sužinoti apie pareigūno atlyginimą? Tai irgi konstatuoja faktą, kad apie tai nenorime kalbėti. Bet jeigu mes žiūrėsime realiai, mums viceministras iš šios tribūnos sako: realiai sveikatos sistemoje atlyginimai 18% didesni negu vidutinis atlyginimas. Bet praeitą penktadienį mes Šiauliuose vaikų ligoninėje klausėme vidutinį personalą, koks uždarbis. Į rankas – 400 Lt. Kiek gydytojais gauna? 600 Lt. Ne vienas iš mūsų susitinkat su rinkėjais. Aš niekur negirdėjau, kad tie vidurkiai būtų didesni. Reikia stebėtis Statistikos departamento sugebėjimais taip sutvarkyti šį reikalą. Aš manau, čia kaip tas anekdotas: kai vienas suvalgo vištą, o kitas jos net nematė, tai abu suvalgė po pusę vištos ir, ko gero, turi būti abu sotūs. Bet taip juk nėra. Mes susumuojame tuos skaičius ir parodome, kad visi lyg ir neblogai gyvena Lietuvoje.

Valstybė paskelbė taupymą. Aš turiu kitą dokumentą, informaciją apie tai, kaip vykdomas taupymas. Labai juokingai skamba, kai Užsienio reikalų ministerijoje tas taupymas paliečia vieną darbuotoją ir ta ekonomija išeina 315 Lt. per mėnesį. Arba Alkoholio ir tabako kontrolės tarnyba, šitas 1999 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr.942 pataisymas paliečia keturis žmones. Aišku, sutaupymas didesnis, 4900 Lt. 36 žmonės dirba Alkoholio ir tabako kontrolės tarnyboje. Bet, ko gero, iš viso ją reikėjo panaikinti, nes ji Respublikai davė tiek nuostolių, kad nepaskaičiuosi ir vežimu neišveši.

Na, kadangi mane įspėja, kad jau baigiasi mano laikas, aš norėčiau labai trumpai pasakyti apie realų darbo užmokestį gamybinėje sferoje. Ten iš viso nėra jokios tvarkos. Iš viso atsisakyta valandinio, vienetinio darbo apskaitos, dabar pereita prie pastovios dalies ir kintamosios. Ir tą kintamąją darbdavys moka kaip nori, kada nori ir kokiais nori dydžiais. Todėl darbininkas, dirbantis pagal vienetinį darbo apmokėjimą, sudaręs darbo sutartį kaip konkrečios kategorijos specialistas (su konkrečiu atlyginimu), nežino, kiek gaus už tą darbą. Aš manau, tai daug ką pasako.

PIRMININKĖ. A.Sysai, aš jau esu priversta nutraukti jus, kelis kartus įspėjau, kad baigėsi jūsų laikas.

A.SYSAS. Paskutinį žodį. Aš manau, tai, kas vyksta Lietuvoje, jeigu darbo užmokestis būtų nesutvarkytas pirmais nepriklausomybės metais, galima laikyti, kad tai normalu, bet šiandien dešimti metai, o mes dėl to nieko nepadarėme. Todėl man gėda dėl to, kas vyksta mūsų Respublikoje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Baigiam darbotvarkės klausimą – diskusiją “Dėl darbo užmokesčio politikos”. Aš tiktai norėjau priminti, kad socialdemokratai, prieš rengdamiesi šitam klausimui, buvo pažadėję parengti rezoliuciją, todėl kaltinimai neva diskusija yra nekonstruktyvi ir po jos nėra priimami sprendimai, turbūt ne visai tuo adresu. Ačiū.

Dabar mes pradedame kitą klausimą. Aš labai atsiprašau, dabar yra Vyriausybės valanda. Premjeras yra salėje. Prašau. Dėl vedimo tvarkos -ponas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš, sveikindamas jus, linkiu laikytis Statuto ir neperimti A.Vidžiūno manieros. Iš tikrųjų dėl vedimo tvarkos aš turiu teisę baigiantis šiam klausimui, todėl labai norėčiau, kad jūs įtrauktumėte labai paprastą mano pasiūlymą. Jūs neleidote man kalbėti, buvau užsirašęs kalbėti paskutinis diskusijoje. Paprastai paskutiniajam suteikiama teisė kalbėti. Pagaliau reikėtų, kad jūs įprastumėte. Aš esu kompiuteryje įsirašęs, o ne iš anksto.

Dabar noriu pasakyti štai ką. Yra labai paprastas pasiūlymas – protokolinis sprendimas, kad šios diskusijos pagrindu Seimo valdyba sudarytų darbo grupę ir suformuluotų visus pasiūlymus, kurie reikalingi tam, kad Seime būtų skubiai sprendžiamos darbo užmokesčio problemos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Bet aš noriu jums priminti Statuto 105 straipsnį, kuriame reglamentuojama diskusijų organizavimo tvarka. Jame yra labai aiškiai pasakyta, kad užsirašyti kalbėti diskusijose galima pradėti… baigiama iki klausimo svarstymo pradžios. Ačiū.

Vyriausybės valanda

Pradedame Vyriausybės valandą. Kaip matau, Vyriausybės galva jau yra vietoje. Seimo narių prašau dabar netrukdyti Vyriausybės vadovui. Pone Glaveckai, labai prašau užimti savo vietą. Pagal mūsų Statutą, pirmiausia turėtų klausti opozicinėms frakcijoms priklausantys Seimo nariai. Aš noriu paklausti, kas klausia Centro frakcijos vardu? Ponas K.Glaveckas. Tuoj, minutę! Prašom.

K.GLAVECKAS. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Tarptautinio valiutos fondo misija baigia darbą Lietuvoje. Gal jūs galėtume apibūdinti bent pagrindinius rezultatus, dėl ko pavyko susitarti ir tarsitės ateityje. Ačiū.

A.KUBILIUS. Kol kas nieko konkretaus mes nesam sutarę. Aš tikiuosi, kad ir toliau vyks diskusijos. Be abejo, pagrindinis klausimas, dėl kurio diskutuojama, yra kitų metų biudžetas. Valiutos fondas laukia mūsų apsisprendimų dėl kitų metų biudžeto. Pagrindinė problema, be abejo, yra fiskalinis kitų metų biudžeto deficitas. Mes diskutuojam. Kaip žinote, praeitą šeštadienį vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo pasiektas nemažas fiskalinio deficito sumažinimas, palyginti su pirmaisiais projektais, kurie buvo pateikti Seimui. Kitų metų biudžete buvo numatyta, kad fiskalinis deficitas bus 12,9%. Mes, per vieną dieną sugebėję sumažinti išlaidas 1 mlrd. Lt, pasiekėm, kad fiskalinis deficitas sumažėjo iki 6,5%, iš kurių kitų metų… Jeigu imtume kitų metų vien tiktai išlaidas ir pajamas, tai fiskalinis deficitas būtų maždaug 3-3,5%. Visa problema yra iš šių metų persikeliantys skoliniai įsipareigojimai, įvairių kitų valstybės fondų deficitai, kurie taip pat sudaro apie 3,5%. Mes siūlėme Valiutos fondui į šitas dvi problemas žiūrėti atskirai. Taigi galėtume sakyti, kad kitų metų fiskalinis deficitas yra tiktai 3,5 arba 3%, o tai yra labai pastebimas sumažėjimas nuo šiais metais buvusių 9%.

K.GLAVECKAS. Ministre Pirmininke, jūs kalbate apie konsoliduoto biudžeto fiskalinį…

A.KUBILIUS. Taip. Konsoliduoto biudžeto visą fiskalinį deficitą.

PIRMININKĖ. LDDP frakcijos vardu – Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas irgi, kaip paprastai, Ministrui Pirmininkui.

Gerbiamasis premjere, praėjusį kartą aš jūsų klausiau (cituoju pagal stenogramą): “Yra spėjimų, kad bus šalta žiema (dabar, atrodo, jau aišku). Taip pat yra pranešimų, kad trūksta mazuto (dabar galima pridėti, kad trūksta ir suskystintų dujų). Kiti pranešimai sako, kad “Mažeikių nafta” nedirba, tik nežinia, kas čia dabar kaltas – ar Vyriausybė, ar "Williams". Ir toliau aš klausiau, kaip, gerbiamasis premjere ir ūkio ministre, mes gyvensim šią žiemą. Jūs ir gerbiamasis ministras V.Milaknis mums aiškino, kad gal blogai nebus. Svarbiausia, gerbiamasis premjeras pasakė: “Jeigu jus, t.y. mane, tas klausimas tikrai domina, aš tikrai galiu jus užtikrinti, kad kitos savaitės Vyriausybės valandos metu jums bus pateikta išsami informacija”. Mes labai atidžiai laukiam šios informacijos.

A.KUBILIUS. Esu kaltas, gerbiamasis Česlovai.

Č.JURŠĖNAS. Pirmas prisipažinimas…

A.KUBILIUS. Galiu… Sako, kad daugiau nereikia kalbėti.

Č.JURŠĖNAS. Tai vis tiek reikia informacijos.

A.KUBILIUS. Informacijos apie būsimą žiemą? Jūs žinote, sako, jeigu lapkričio mėnesį pasninga ir šalta, tai žiema bus šilta. Arba reikia žiūrėti į barsuko judesius šiuo periodu. Tai aš tiek galėčiau pasakyti apie būsimą žiemą, nes daugiau nelabai žinau.

Jeigu kalbam rimtai apie apsirūpinimą kuru ir visas energetinių kompanijų problemas, tai tikrai turiu prisipažinti, jog esu kaltas, kad mes nespėjome atlikti visų darbų iki šiandienos. Kaip tik šiandien 18.30 val. mano kabinete renkamės pasitarti dėl energetinių kompanijų “Lietuvos energija”, “Lietuvos dujos” ir šilumą tiekiančių kompanijų finansinių problemų.

Kaip žinote, didžiausia apsirūpinimo kuru problema yra visų pirma šių kompanijų finansinės problemos. Mes šiandien bandysime ieškoti sprendimų. Tikrai yra tam tikrų apsirūpinimo kuru problemų, ypač atskiruose regionuose, bet manau, jog mums pavyks rasti efektyvius sprendimus, kad nekiltų didesnių problemų. Taip pat sprendžiame ir problemas, susijusias su suskystintomis dujomis. Jau praeitame Vyriausybės posėdyje buvo padaryti tam tikri sprendimai. Turime vilties, kad ir “Mažeikių nafta” artimiausiu metu gaus pakankamą kiekį naftos. Tai priklauso, kaip jūs žinote, ne tik nuo Vyriausybės ir “Mažeikių naftos” kompanijos, tai priklauso ir nuo kai kurių kitų kompanijų, kurios, man atrodo, taip pat pradeda suprasti, kad verslą Lietuvoje galima plėtoti pakankamai sėkmingai, ir nereikia iš to daryti politikos.

PIRMININKĖ. Socialdemokratų frakcijos vardu Juozas….

V.P.MILAKNIS. Tikrai atsiprašome gerbiamųjų Seimo narių, kad šiandien negalime pateikti išsamios informacijos, bet rytoj yra numatytas susitikimas su "Williams". Mes gavome išsamią informaciją, kas padaryta per šį laikotarpį. Mes analizuojame, ar tie veiksmai yra pakankami. Dėl suskystintų dujų jau premjeras pasakė, kad yra įtampa, nes jų suvartojimas padidėjo keturis kartus. Yra padaryti papildomi veiksmai, kad suskystintų dujų poreikis būtų sprendžiamas. Man atrodo, kad dėl to nėra pavojaus. Dabar dėl savivaldybių apsirūpinimo ir kitų klausimų. Išsami informacija tikrai bus surinkta. Šiuo metu, šiandien, dar negalime pateikti. Taip pat atvežta iš “Gazprom” sutartis dėl dujų tiekimo kitiems metams, siūloma ilgalaikė sutartis, bet mes turime įvertinti kai kuriuos jos teiginius, prie tos sutarties yra dirbama. Esminis dalykas stabilumui – tai energetikos įmonių mokumas ir, kaip premjeras sakė, šiuo klausimu šiandien priimsime momentinius sprendimus. “Gazprom” įsiskolinimas siekia apie 80 mln. litų, kiti dalykai, mums šiuo metu reikės išspręsti tuos laikinus klausimus. Taip pat mes, vis dėlto žiūrėdami kitų metų biudžetą, norėtume, kad dėl kai kurių kainų kilimo taip pat būtų labai atsargiai kalbama. Mūsų ir Finansų ministerijos dar šiek tiek nesutampa pozicijos, nes tas kainų pakėlimas gali turėti įtakos ir kompensacijų dydžiui, ir kitiems dalykams. Gal aš nurodau per daug detalių, bet noriu pasakyti, kad į šį klausimą mes kreipiame ypatingą dėmesį. Ačiū.

PIRMININKĖ. J.Olekas. Socialdemokratų frakcijos…

J.OLEKAS. Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti švietimo ministro, nors galbūt čia ir premjeras prisidėjo su ta nelemta (…), kai 1 mlrd. sumažėjo biudžete. Mano klausimas būtų dėl Nacionalinės vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos. Ši programa Vyriausybės buvo patvirtina 1997 metais ir davė savo vaisius. 1998 metais, kai buvo skirti pinigai, beveik 5 mln., buvo sumažėjęs paauglių bei vaikų nusikalstamumas. Šių metų vasarą mes gavome duomenis, kad kai mažėjo lėšų šiai programai, sumažėjo vaikų vasaros poilsio stovyklų, išaugo socialiai remtinų vaikų ir paauglių nusikalstamumas, bent vasaros metu. Dabar, kiek aš žinau, svarstomame biudžete Nacionalinei vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programai nenumatyta nė lito. Ar iš tikrųjų, ministre, galėtumėte patvirtinti, kad jūs jau neremiate šios programos ir nebus finansuojama, ar vis dėlto dar galima surasti peržiūrint biudžetą lėšų, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje ir vaikų užimtumas būtų viena iš prioritetinių sričių?

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad dėl kitų metų biudžeto mes posėdžiausime ir šeštadienį, ir pirmadienį, ir kažkokie daugiau ar mažiau galutiniai Vyriausybės sprendimai bus priimami trečiadienį. Taigi kol kas nėra visiškai aišku. Galiu pasakyti tik tiek, kad apie tai, jog nebūtų skirta nė lito, nekalbama. Nežinia, kiek bus įmanoma paskirti. Bijau, kad ta suma gali būti nedidelė.

PIRMININKĖ. Vieną minutę. Prašom patikslinti. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ministre, aš norėčiau labai aiškiai išgirsti, ar jūs manote, kad ši vaikų užimtumo programa yra viena iš prioritetinių jūsų srityse? Ar jūs paliekate vaikų užimtumą ir auklėjimą, sakykim, kaip neprioritetinę jūsų ministerijos sritį?

K.PLATELIS. Tą sritį laikome kaip vieną iš prioritetinių sričių, tačiau mūsų dabartiniame biudžete visos sritys liko tik prioritetinės. Mes tiesiog neturime neprioritetinių sričių. Svarbiausia, reikia lėšų švietimo įstaigoms išlaikyti ir atlyginimams, tos problemos yra susikaupusios per daugelį metų, ten neįmanoma ko nors sumažinti. O iš centralizuotų lėšų yra svarbi tiek vadovėlių leidyba, tiek pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, tiek nario mokesčiai Europos Sąjungoje ir, žinoma, labai svarbi nusikalstamumo prevencija, ir labai svarbus vasaros poilsis, kuris tam tikra prasme taip pat yra nusikalstamumo prevencijos dalis.

PIRMININKĖ. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu klausia S.Malkevičius. Ruošiasi A.Medalinskas.

S.MALKEVIČIUS. Norėčiau užduoti klausimą ūkio ministrui ponui V.Milakniui. Dar gerokai prieš keičiantis Vyriausybėms jau buvo žinomas arba bent jau 90% prognozuojamas mūsų apsisprendimas dėl Ignalinos atominės elektrinės. Ar jūs, atėjęs į savo postą, radote kažkokias studijas, iš kurių būtų aišku apie Visagino rajono plėtros viziją, nes šiandien, manau, patys aktualiausi klausimai – tai vis dėlto socialiniai, o jeigu jūs neradote, tai ką jūs manote dabar daryti?

V.P.MILAKNIS. Kiekvieną dieną randu vis daugiau informacijos ir ne tiek daug tų dienų praėjo. Informacijos apie socialinius Visagino rajono klausimus šiandien nesu radęs ir tą atvirai pripažįstu. Tai nereiškia, kad jų nėra. Tiesiog šiandien dar nebuvo paliesti… Aš žinau, kad vakar buvo Darbininkų sąjungos, profesinių sąjungų susitikimas šiuo klausimu ir yra tam tikra įtampa. Šiandien teko susitikti su Vokietijos ambasados pirmąja sekretore. Jie turi gerą patirtį socialiniais klausimais ir atvykstantis žemės ūkio ministras žada mums suteikti tam tikrą pagalbą organizuojant tą programą. Iš tikrųjų dėl šio klausimo turi būti sudaryta tarpžinybinė socialinių reikalų komisija, tai yra valstybinio lygio programa, šie socialiniai klausimai turbūt būtų bendroje programoje, ne vien ūkio ministro, bet socialinių reikalų ir kitų ministrų. Aš manyčiau, kad dabar vienas iš aktualiausių uždavinių yra, kad ši programa pradėtų plėtotis lygiagrečiai su mūsų techniniais klausimais dėl Ignalinos pirmojo bloko uždarymo. Aš manau, kad artimiausiu metu bus konkrečiau atsakyta į šį klausimą.

PIRMININKĖ. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju. Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui ponui A.Saudargui. Atrodo, rytoj, ministre, jeigu aš neklystu, Baltarusija ir Rusija pasirašo susitarimą dėl susijungimo. Prašom pasakyti, kokia yra oficiali Užsienio reikalų ministerijos pozicija šio įvykio atžvilgiu ir kokia gali būti šio dalyko pasekmė Lietuvos politiniam ekonominiam gyvenimui? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis kolega. Oficiali Užsienio reikalų ministerijos nuomonė šiuo klausimu jums yra labai gerai žinoma ir seniai suformuluota. Aš labai preciziškai galiu dar kartą ją pakartoti, kad kiekviena valstybė turi teisę jungtis ar stoti į jau egzistuojančias politines, ekonomines bei gynybines sąjungas. Ši teisė patvirtinta visuotinai pripažintuose tarptautiniuose dokumentuose. Taip pat, kas mums svarbu, yra patvirtinta 1991 metų liepos 29 dieną pasirašytoje sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų bei Prezidento V.Adamkaus ir Baltarusijos Prezidento A.Lukašenkos 1998 metų lapkričio 12 dienos bendrajame pareiškime.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija tikisi, kad tokiu pat būdu ir Baltarusija bei Rusija gerbs ir Lietuvos teisę jungtis į jos pasirinktas ekonomines ir gynybines sąjungas. Tokia yra oficiali pozicija ir ji nesikeičia, bet, mano žiniomis, tiesa, dar oficialiai nepatvirtintomis, yra abejonių dėl šio susitarimo pasirašymo. Dėl Maskvos to gali ir neįvykti. Bet čia tokios žinios prieš man ateinant į šią Vyriausybės valandą, kurias aš gavau iš agentūrų. Kaip jos bus patvirtintos, matysime.

PIRMININKĖ. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Klausimas premjerui. Pastaruoju metu įvyko politiniai skandalai dėl žemės sklypų skirstymo Vilniuje. Nesigilinant į visokeriopą sklypų skyrimo politinį ir moralinį atspalvį, iki šiol nekreipiamas dėmesys į tuos valstybės ir savivaldybės tarnautojus, suradusius ir vis surandančius įvairių būdų manipuliuoti įstatymais. Minėti tarnautojai, padedant Vyriausybei, iki šiol neparengė normalios skaidrios sklypų paskyrimo tvarkos, nesprendžia Išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymu numatytų sklypų suteikimo kompensuojant už negrąžinamą žemę, o nepaisydami jokios moralės, suteikia sklypus aiškiai pataikaudami įtakingiems politikams. Man atrodo, kad Vilniaus apskrities vadovai, atsakingi už tokią netvarką skiriant sklypus, diskredituoja ne tik sklypus gaunančius politikus, bet ir visas valdžios, pirmiausia Vyriausybės, institucijas. Gerbiamasis premjere, ar nederėtų imtis atitinkamų veiksmų, sudrausminant apskrities tarnautojus?

A.KUBILIUS. Na, matyt, jūs esate teisus, kad sklypų pardavimo, sklypų skirstymo tvarka turi tikrai daug neaiškumų. Ta tvarka turėtų būti keičiama į kur kas aiškesnę ir skaidresnę, kad būtų daugiau galimybių visiems lygiomis teisėmis tuos sklypus įsigyti. Kiek suprantu, yra per daug įvairių išimčių ir lengvatų, kaip ir daugelyje kitų mūsų gyvenimo sričių. Reikėtų tai, kiek galima greičiau, peržiūrėti ir naikinti. Tikrai manau, kad mes artimiausiu metu prie to prieisim, svarstydami ir nekilnojamojo turto grąžinimo problemas Vyriausybėje. O šiandien aš paprašiau sudaryti specialią komisiją, kuri pateiktų išvadas dėl ministro S.Kakčio sklypo įsigijimo pagrįstumo. Šiai komisijai turėtų vadovauti teisingumo viceministrė ponia R.Budbergytė. Manau, kad aiškumas šioje istorijoje turėtų būti taip pat, kiek galima greičiau, pasiektas, kad, šiaip ar taip, nebebūtų spekuliuojama įvairiais gandais, o būtų pasakyta visiškai aiški ir tiksli informacija.

PIRMININKĖ. Klausia V.Žiemelis. Ruošiasi D.Sadeikienė.

V.ŽIEMELIS. Pone Ministre Pirmininke, tikiuosi, jūs esate susipažinęs su sutartimi, pasirašyta su "Williams", ir su jos dokumentais. Kodėl ši sutartis nepaskelbiama visuomenei? Kas pagal… Aš atsiprašau, baigsiu. Kas pagal pasirašytą su "Williams" sandėrį atsakingas už “Mažeikių naftos” perdirbimo įmonės prastovas ir kiek dėl vienos prastovos dienos valstybė netenka lėšų? Ir pabaigoje labai trumpas klausimėlis, kuris yra…

PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, po vieną klausimą.

V.ŽIEMELIS. …yra ypatingai… (čia yra tik priedas)… kuris yra ypač svarbus Klaipėdos universitetui. Šio universiteto specialistų teigimu, jame yra geriausia Lietuvoje koncertų salė, tačiau ten esantis fortepijonas yra senut senutėlis. Dar premjeras G.Vagnorius yra pažadėjęs Klaipėdos universitetui padovanoti fortepijoną, buvusį Valstybės rūmuose, tuo atveju, jeigu jis kam nors bus atiduodamas.

PIRMININKĖ. Laikas viršytas, pone Žiemeli.

V.ŽIEMELIS. Ar teisybė, kad šis premjero pažadas neįvykdytas, nes fortepijonas perduotas Kongreso rūmams?

A.KUBILIUS. Na, turiu prisipažinti, kad per prabėgusias lygiai dvi mano buvimo Ministru Pirmininku savaites dar nespėjau išsiaiškinti visų muzikinių instrumentų skirstymo ir dovanojimo peripetijų. Turiu tam tikros patirties muzikinių instrumentų srityje, pirmoje klasėje grojau metalofonistų ansamblyje, ir galėčiau šiuo klausimu ką nors konsultuoti, bet tikrai nemanyčiau, kad Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas turėtų spręsti tokias problemas.

Jūsų klausimas dėl sutarčių su "Williams" kompanija ir tenai numatytų kai kurių nuostatų. Norėčiau priminti, kad Seime visos šios sutartys, kurios buvo rengtos, buvo pateiktos. Pagal specialią tvarką jūs galėjote su jomis susipažinti ir žinoti tas konkrečias nuostatas. Tikrai nežinau, ar jūs tą padarėte. Žinau, kad labai nedaugelis Seimo narių domėjosi konkrečiai tomis sutartimis. Suprasdamas jūsų ir kitų visuomenės narių susirūpinimą ir norą dar sykį pasigilinti į tų sutarčių tekstus, šiandien pasirašiau įgaliojimą ministrui V.Milakniui pasirašyti specialų susitarimą su "Williams" kompanija dėl šių sutarčių pateikimo visuomenės dėmesiui. Matyt, kad vėl bus laikomasi tos pačios tvarkos, tos sutartys bus pateiktos galbūt Seimo rūmuose, laikantis visų nustatytų konfidencialumo apsaugos reikalavimų. Lietuvos piliečiai, taip pat Seimo nariai galės susipažinti su minėtaisiais dokumentais. "Williams” kompanija sutiko su tokia tvarka. Noriu pasakyti, kad tai yra išskirtinis atvejis. Negirdėjau, kad kur nors pasaulyje arba Lietuvoje anksčiau būtų buvę sprendžiami tokie klausimai dėl susipažinimo ir būtų leidžiama susipažinti su verslo paslapties elementų turinčiomis konfidencialiomis sutartimis. Jūs galėsit susipažinti su sutartimis ir pats nuspręsti, kas atsakingas už tai, kad iš Rusijos šiuo metu nėra tiekiama nafta.

PIRMININKĖ. Klausia D.Sadeikienė. Ruošiasi J.Karosas.

J.D.SADEIKIENĖ. Klausimas gerbiamajam finansų ministrui. Pastaruoju metu kyla nemažai diskusijų dėl turto ir pajamų deklaravimo procedūrų, dėl visos deklaravimo sistemos gyvybingumo. Kai kurie Seimo nariai yra kreipęsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydami išanalizuoti trejų metų deklaravimo patirtį ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sistemą tobulinti, padaryti ją aiškesnę ir suprantamesnę. Atrodo, kad dėl neaiškios deklaravimo sistemos ir dėl to, kad Mokesčių inspekcija iki šiol neskyrė pakankamai dėmesio ir kontrolės deklaravimo tvarkai, kyla įvairių insinuacijų ir kaltinimo. Klausimas būtų toks: ar ministerija ruošiasi peržiūrėti deklaravimo tvarką ir pateikti pasiūlymus dėl jos tobulinimo? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro buvo daug neaiškumų deklaracijų blankuose, kaip matome iš spaudos, yra net kaltinimų individams. Jau susitariau apsilankyti Mokesčių inspekcijoje rytoj po pietų ir kaip tik kelsiu tuos klausimus. Bandysim kartu dirbti, kad ir blankai būtų parankesni, ir tvarka būtų aiški, ir instrukcijos aiškios. Taip pat reikėtų pasiaiškinti dėl informacijos pateikimo būdo, kadangi, atrodo, yra nemažai klaidų perrašant informaciją iš deklaracijų į knygas arba į Internetą. Taip pat neaiškus teisinis pagrindas, kas gali prieiti prie tos informacijos, tų pačių blankų, kokią informaciją Mokesčių inspekcija pati gali teikti, į kokius klausimus atsakyti. Žinoma, čia turi būti viešas dalykas, bet ta tvarka dar yra visai nenustatyta. Pavyzdžiui, net ir baudų klausimas bent man kol kas dar nežinomas, nežinoma ta visa sistema. Abejoju, kad visuomenei tai žinoma.

Mes bandysim įvesti tam tikrą tvarką, kuri bus visiems paskelbta. Galės susipažinti. Čia tik mano darbo pradžia. Kol kas toliau nepažengėm.

PIRMININKĖ. Klausia J.Karosas. Ruošiasi O.Suncovienė.

J.KAROSAS. Noriu paklausti Ministrą Pirmininką. Gerbiamasis premjere, LDDP frakcija šiandien surinko 30 Seimo narių parašų interpeliacijai ministrui S.Kakčiui. Teko girdėti, kad Prezidentas V.Adamkus irgi šiandien telefonu prašė gerbiamąjį S.Kaktį atsistatydinti. Šiuo metu Vyriausybės tribūnoje mes nematom gerbiamojo ministro S.Kakčio. Ar tai nereiškia, kad ministras S.Kaktys rašo, o gal jau parašė atsistatydinimo pareiškimą? Ačiū.

A.KUBILIUS. Jūs sakote, kad jums teko girdėti, ką Prezidentas kalbėjosi su ministru S.Kakčiu. Man neteko girdėti. Šiuo atveju aš tikrai manyčiau, jei surinkote parašus, kad interpeliacija yra labai gera procedūra išsiaiškinti visas aplinkybes ir jūs tą galėsite padaryti. Manyčiau, kad ministras yra atsakingas už savo veiksmus ir jeigu jo veiksmuose yra kokių nors nusižengimų, pažeidimų, jis turi už juos atsakyti. Bet tuos nusižengimus ir pažeidimus reikia įvertinti teisiškai ir ne visada pasiduoti galbūt emocijom ar kylančiai rinkimų karštinei. Aš atidžiai perskaičiau Mokesčių inspekcijos pateiktą išvadą apie ministro S.Kakčio pajamų ir išlaidų deklaracijas, užpildytas 1996-1998 m. Yra keletas klausimų, kuriuos aš pats dar užduosiu ministrui S.Kakčiui. Manau, kad ir jūs turėsite tokią pačią galimybę tai padaryti interpeliacijos metu. O po interpeliacijos, kaip žinote, seka labai aiški procedūra ir Seimas galės įvertinti ministro S.Kakčio atsakymus į jūsų klausimus. Aš ministro S.Kakčio šiandien nemačiau ir, deja, nieko negirdėjau, ką ir su kuo jisai šiandien kalbėjosi. Jūs turėjote galimybę girdėti, jūs esate laimingesnis.

PIRMININKĖ. Klausia O.Suncovienė. Ruošiasi V.Andriukaitis. Palaukite minutę.

O.SUNCOVIENĖ. Socialinės apsaugos ir darbo ministre gerbiamoji Irena Degutiene, Lietuvos darbo biržos informacijos duomenimis, šalyje 16,2% visų bedarbių sudaro vyresni nei 50 metų asmenys. Tokie žmonės patenka į labai komplikuotą situaciją, nes darbo pasiūla tokiais atvejais būna minimali. Ar nemanote, kad tokiu būdu vyksta diskriminacija pagal amžių ir ką ketinama daryti norint subalansuoti šią situaciją?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad gal galima ir kalbėti apie diskriminaciją, tačiau atsiradus rinkos ekonomikai tikrai darbdavys yra laisvas priimti į darbą žmogų neatsižvelgdamas į amžių, įvertindamas jo profesines žinias, kvalifikacinius gebėjimus. Be abejo, šiuo pereinamuoju periodu atsirado tam tikros profesijos žmonių, kai tos profesijos šiandien nebereikia, ir didesnis procentas yra bedarbių, registruotų darbo biržoje, kurių amžius yra per 50 metų.

Atsižvelgiant į tas tendencijas, kad darbo rinkoje atsiranda vis mažiau vietų žmonėms, kuriems yra per 50 metų, mūsų Lietuvos darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba turi atskiras užimtumo programas, perkvalifikavimo programas, kurios būtent yra skirtos tiems žmonėms, kuriems yra per 50 metų ir iš viso yra priešpensinio amžiaus. Ypač atkreipiamas dėmesys kuriant programas ir tose programose yra numatyta ne tiktai perkvalifikuoti į vieną ar kitą profesiją, bet ir teikti beprocentį kreditą bedarbiams, siekiantiems savarankiško užimtumo ir norintiems imtis verslo. Tie rezultatai yra tiktai teigiami, ypač rajonuose, kur yra didesnis nedarbo lygis, imantis verslo teikiant tą, kaip sakiau, beprocentį kreditą. Tai įvairiam tokiam nedideliam verslui, kai atidaromos nedidelės kirpyklos, nedidelės siuvyklos, tam tikri statybos darbai, žemės ūkio darbai, mėsos perdirbimo ar kitos nedidelės įmonės. Be to, perkvalifikavę ir davę beprocenčius kreditus siūlome tiems bedarbiams kooperuotis ir kurti tokias smulkias įmones. Aš norėčiau priminti ir tai, kad kaip tik šių metų liepos mėnesį yra įteisinta Bedarbių rėmimo įstatyme nuostata, kad likus iki pensijos 5 metams bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar dviem mėnesiams, tai yra aštuoniems mėnesiams. O likus metams iki pensijos, bedarbio pašalpos mokėjimas ir draudimo stažas yra užskaitomas visų tų metų, kiek yra likę. Be abejo, tai labai priklauso ir nuo pačių žmonių, kurie kreipiasi į darbo biržą, ar jie nori įsigyti vieną ar kitą profesiją. Kartais siūlom persikvalifikuoti, tačiau žmogus, turintis aukštojo mokslo diplomą, nenori įsigyti profesijos, kuri neatitinka jo turimo diplomo, nors jis ir neturi darbo. Taigi visos priemonės yra, tiktai reikia jomis naudotis.

PIRMININKĖ. V.Andriukaitis. Ruošiasi L.Sabutis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas būtų jums ir ūkio ministrui, nors šiaip šiandien klausimų būtų galima užduoti tikrai daug ir dėl darbo užmokesčio, ir dėl mazuto, ir dėl žemės ūkio, ir t.t. bet mano klausimas susijęs su energetika. Gerbiamasis premjere, ar jūs tiriate problemas, susijusias su buvusio ūkio ministro V.K.Babiliaus sprendimais elektros energijos eksporto į Baltarusiją srityje. Tai viena problema.

Antra problema dėl visų sutarčių, susitarimų, kurie buvo daromi, ir tų sprendimų, kurie buvo priimami, dėl tilto iš Lietuvos į Lenkiją statybos, elektros energijos tilto. Jeigu tiriate ar susipažinę, kokia yra tyrimų situacija. Nes, mano žiniomis, prokuratūra tęsia tyrimą, Valstybės kontrolė taip pat.

A.KUBILIUS. Dėl tilto į Vakarus, galėčiau pasakyti, kad sprendimai buvo priimti ne tik ministro V.Babiliaus, bet ir ministro E.Maldeikio. Vakar mes sudarėme Vyriausybėje specialią darbo grupę, kuri peržiūrėtų visus iki šiol priimtus sprendimus, aiškiai išsiaiškintų situaciją, kokia šiandien yra susiklosčiusi. Susiklosčiusi ir su anksčiau skelbtais konkursais, kurių vieni buvo sustabdyti, kiti nutraukti. Konkursų dalyviai taip pat labai skirtingai vertina susiklosčiusią teisinę situaciją. Taip pat įvertinti anksčiau Ūkio ministerijos, vadovautos ministro E.Maldeikio, parengtą elektros tilto statybos koncepciją ir artimiausiu metu, per dvi savaites pateikti išvadas ir siūlymus ministrui V.Milakniui, taip pat ir Vyriausybei, kokių veiksmų nedelsiant turėtų imtis Vyriausybė, kad šis projektas būtų kiek galima greičiau pradėtas realizuoti.

Dėl Baltarusijos skolų. Artimiausiu metu imsimės veiksmų, šiandien apie tai kalbėsimės, apie finansinę energetinių kompanijų būklę. Taip pat kalbėjomės pas Respublikos Prezidentą su buvusiu Ministru Pirmininku R.Paksu, kuris taip pat turi daug informacijos apie susiklosčiusią situaciją šioje srityje, ir tikimės, kad galėsime artimiausiu metu bendromis pastangomis rasti geriausius sprendimus, kaip tą skolą susigrąžinti.

PIRMININKĖ. Patikslinti prašom trumpai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu patikslinti klausimą. Aš nekalbu apie tuos sprendimus, kuriuos priėmė pono R.Pakso Vyriausybė. Kalbu apie ankstesnius sprendimus, jų pasekmes ir tų sprendimų tyrimą. Buvo tiriama, buvo sudaromos grupės, buvo aiškinamasi. Kokia pozicija? Ar tie tyrimai toliau pasistūmėję, ar jie numarinti?

A.KUBILIUS. Kaip aš suprantu, tyrimus vykdo, kaip jūs minėjote, specialios tam skirtos institucijos. Vyriausybė daugiau dėmesio skiria ne tyrimams, o konkrečių sprendimų darymui ir konkrečios situacijos analizei. Matyt, kad mes tam ir skirsime daugiausia dėmesio, kad iš tikrųjų situacija būtų kiek galima aiškesnė ir žinotume, ką ir kaip toliau reikia daryti.

PIRMININKĖ. Klausia L.Sabutis, ruošiasi A.Vaižmužis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės programoje, patvirtintoje Seimo, nemažai vietos skirta valdymo reformai. Jūs žinote, kaip sunkiai buvo priimamas vienas iš viešojo administravimo įstatymų – Valstybės tarnybos įstatymas. Nemaža yra priimta Vyriausybės nutarimų ir paskirstyta ministerijoms, kokius teisinius aktus turėtų parengti. Bet mus jaudina ir dažnai yra eskaluojama spaudoje ir kitur, jog labai didelis valstybės tarnybos darbuotojų atlyginimų skirtumas. Ar konkrečiai yra kiek nors pasistūmėta ir ar bus įvykdytas įstatymo reikalavimas, kad atskiri teisės aktai būtų pateikti Seimui ir jie pradėtų galioti nuo sausio mėnesio arba nuo kitų metų pradžios?

A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad ypač dėl atlyginimų valstybės tarnyboje mes artimiausiu metu padarysime reikiamus sprendimus ir pateiksime atitinkamus projektus ir Seimui. Taip pat svarstydami kitų metų biudžetą mes turime gerokai mažinti mokos fondą, ypač valstybės tarnybai, kaip mes liaudiškai vadiname, valdininkams arba pareigūnams, – visų pirma jiems atlyginimų fondas bus mažinamas daugiausiai.

PIRMININKĖ. Klausia A.Vaižmužis. Ruošiasi J.Listavičius.

A.VAIŽMUŽIS. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Kaip bus su subsidijomis, kurios buvo numatytos žemdirbiams už technikos įsigijimą, už supirktą žemės ūkio produkciją šiais metais? Kada pasirodys valstybės tarnautojų įstatymas? Gal čia finansų ministras atsakytų? Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą Seimo nariui. Ankstesniais sprendimais Vyriausybė buvo numačiusi subsidijas už pieną, mėsą, grūdus, taip pat ir parduotą galvijų produkciją. Dėl biudžeto sunkumų šiandien yra nesumokėta pagal anksčiau nustatytus terminus 118 mln. Lt. Šiandieną šiuo klausimu mes kalbėjome su Prezidentu, kuris išreiškė mintį, kad perspektyvoje reikia priimti sprendimus, realiai atitinkančius biudžeto galimybes. Dabar yra formuojamas biudžetas, šeštadienį šnekėsime tais klausimais, tada oficialiai bus paskelbta, per kiek laiko, bet terminas realiai, per kurį galima išmokėti, yra 4, 5 mėnesiai.

PIRMININKĖ. Klausia J.Listavičius. Ruošiasi G.Šileikis.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti finansų ministrą. Kaip rengiamasi spręsti gyventojų pajamų deklaravimo ir mokesčių informacijos automatizuoto rinkimo kaupimo ir integruoto dorojimo bei automatizuoto deklaracijų sudarymo problemas? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Ačiū už klausimą. Turiu prisipažinti, kad dar nebuvo progos susipažinti su Mokesčių inspekcijos kompiuterizacijos laipsniu ir tinklu. Kaip ir anksčiau minėjau, pradėsiu nuo mokesčių deklaracijų sistemos, bandysime išsiaiškinti dėl instrukcijų, dėl teisinių pagrindų ir taip toliau. Man atrodo, kad visi užpildyti blankai yra kaupiami ir tikriausiai sudedami sandėliuose. Tai čia susidaro daug popieriaus, ir tobulos sistemos tiesiog net negali būti. Reikia eiti, ieškoti, rinkti. Čia, žinoma, nėra tobulas metodas. Kaip jūs siūlote, kompiuterizuoti tą visą sistemą yra visiškai logiška. Bet visuomet iškyla lėšų klausimas. Kitų metų biudžete tokių lėšų iš tikro nėra numatyta. Gal kitais metais turėsime užsiimti tiktai planavimu, bet įgyvendinti tos visos sistemos automatizavimą, kompiuterizavimą dar tikrai nepasiseks.

PIRMININKĖ. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi S.Daubaraitė.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere ir susisiekimo ministre, jūs žinote, kad Europos Sąjungos Taryba 1992 m. spalio 19 d. priėmusi direktyvą, kurioje nusakoma, kad naftos produktai, tiekiami kaip kuras laivams, atleidžiami nuo akcizo. Kodėl mes nesudarome normalių konkurencinių sąlygų savo valstybės laivams? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Aš gal, jeigu galima, pasakysiu labai trumpai. Šiuo metu būtent Seime yra svarstoma pataisa, kuria siūloma atsisakyti akcizo orlaiviams, atliekantiems tarptautinius keleivių ir krovinių vežimus, taip pat laivams.

G.ŠILEIKIS. Ar tikrai laivams taip pat įeina?

R.DIDŽIOKAS. Taip, Seimo ekonomikos komitetas pateikė tokį siūlymą – papildyti.

PIRMININKĖ. Klausia S.Daubaraitė. Ruošiasi V.Landsbergis.

S.DAUBARAITĖ. Mielas ministre, gana dažnai tenka lankytis mokyklose. Teko pastebėti, kad mokyklose labai įvairiai suprantama ir naudojama valstybės atributika – herbas, vėliava. Norėčiau klausti, ar jūsų ministerija yra išleidusi kokį nors dokumentą, reglamentuojantį valstybės atributikos naudojimą mokyklose? Jeigu taip, koks tai dokumentas ir kada jisai išleistas?

K.PLATELIS. Yra bendros atributikos naudojimo taisyklės. Dabar negalėčiau pasakyti tiksliai konkretaus dokumento, tačiau neseniai buvome sudarę darbo grupę, kuri turėjo išsiaiškinti poreikį ir nustatyti, kiek ir kokios atributikos reikėtų mokykloms. Žinoma, po to susidūrėme su tam tikru lėšų poreikiu ir kol kas tie darbai yra sustoję. Mokyklos nėra taip jau blogai atributika apsirūpinusios, kiek man teko matyti, tačiau, žinoma, pagerinti čia dar yra ką.

PIRMININKĖ. V.Landsbergis klausia, o ruošiasi A.Sakalas. Nematau, tai tada A.Sysas.

V.LANDSBERGIS. Noriu paklausti gerbiamojo žemės ūkio ministro. Ar nenumatoma anksčiau ar vėliau keisti pažiūros į žemdirbių ir Vyriausybės ūkinius santykius, kad jie nebūtų tiesioginiai ūkiniai, kad Vyriausybė nebūtų traktuojama kaip įsipareigojęs gėrybių supirkėjas ir pardavinėtojas, o kai neįstengia supirkti, netgi kaip skolininkas. Gal geriau būtų, kad Vyriausybė pirktų pagal garantuotas kvotas tik tiek produkcijos, kiek reikia Lietuvos vidaus reikmėms, o visa kita būtų rinkos, privačių eksporto įmonių arba žemdirbių iniciatyvos reikalas – ką auginti, kur ir kaip parduoti. Tuo keliu ėjo Estija. Buvo nelengva, bet dabar daug lengviau. Arba kad Vyriausybė laikinai remtų tik pradedančius, dar nesustiprėjusius ūkininkus, tikrai ne milijonierius. Ačiū.

E.MAKELIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų, jeigu žiūrėtume į tą paramą, kuri skiriama Nacionalinės žemės ūkio programos dalyje, iš esmės lėšos buvo naudojamos paramai, žemdirbių pajamoms palaikyti administruojant kainas arba nustatant minimalias ribines kainas. Vyriausybė jau beveik prieš 3 mėnesius priėmė žemės ūkio strategijos metmenis. Pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei gerbiamasis premjeras susitiko su žemdirbiais. Jie turėjo prašymą (konkrečiai Žemės ūkio rūmai), kad būtų įvertintas ir jų alternatyvus variantas. Šios naujos strategijos metmenyse numatyta pereiti prie paramos administravimo, prie tiesioginės išmokų sistemos ir kartu atsižvelgti į jūsų įvardytas aktualias problemas, kad nebūtų siekiama prisiimti didesnių įsipareigojimų, negu įmanoma juos išspręsti pagal turimus biudžeto resursus. Kartu paramos išmokų… Perėjimas prie tiesioginių išmokų sistemos leistų paremti ir tuos naujai besikuriančius ūkininkus. Šioje strategijoje taip pat yra numatyta ir tokia svarbi priemonė kaip SAPARD lėšos, ko finansavimas iš būsimos Nacionalinės žemės ūkio programos irgi aktualus kuriantis naujiems ūkininkams. Manau, kad per artimiausias dvi savaites (žemdirbiai jau yra pateikę savo alternatyvų variantą) bus galima priimti sprendimą ir pateikti Seimui svarstyti strategijos variantą.

PIRMININKĖ. Klausia A.Sysas. Ruošiasi A.Raškinis.

A.SYSAS. Ko gero, šis klausimas bus adresuotas ministrei poniai I.Degutienei, bet, ko gero, tai susiję su premjeru ir visais mumis. Spalio 14 d. mes patikslinome šių metų biudžetą. Kitas žingsnis – mes sumažinome išlaidas. Ministerijos davė nurodymus mažinti paprastąsias išlaidas, t.y. darbo užmokestį, žemesniosioms organizacijoms. Į mane, kaip Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininką, jau kreipėsi ne viena organizacija, biudžetinė organizacija, kad iš aukščiau atėjo nurodymas sumažinti ten 40 tūkst., 120, 670 paprastųjų išlaidų, t.y. yra nurėžtas vieno mėnesio arba pusės mėnesio darbo užmokesčio fondas. Todėl mano klausimas toks: ar, jūsų manymu, tai nėra vienašalis Darbo sutarties įstatymo pažeidimas, nes pažeistos iš anksto sutartos darbo sąlygos – darbo apmokėjimas. Tada klausimas, kas atsakys, jeigu… Jie pasiryžę kreiptis į teismą ir išsireikalauti savo darbo užmokestį.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš klausimu į klausimą norėčiau paklausti pono A.Syso. Iš kur tokia informacija ir kas davė tokį nurodymą, nes Vyriausybėje nebuvo priimtas toks sprendimas, duotas toks nurodymas, kad šiais metais būtų sumažintas darbo užmokestis? Sakykim, aš nežinau, kokia institucija turėjo teisę duoti raštu tokius nurodymus. Kitas dalykas, kad galbūt kai kur atlyginimai vėluoja. Mes tokių signalų turime. Tačiau man atrodo, kad pagrindinis dalykas dėl paprastųjų lėšų, kad jos yra sumažintos, tai sumažintas ne darbo užmokestis. Kai Vyriausybėje svarstėme ir tikslinome 1999 metų biudžetą, buvo kalbama apie tai, kad darbo užmokestis neturi būti mažinamas, o paprastosios lėšos, kaip jūs žinote, yra ne tik darbo užmokestis. Turbūt įstaigų vadovai savavališkai pasielgė priimdami tokius sprendimus. Tokio Vyriausybės sprendimo tikrai nebuvo.

PIRMININKĖ. Klausia A.Raškinis. Ruošiasi E.Petrošienė.

A.J.RAŠKINIS. Laba diena. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Pone ministre, žinoma, šį mano klausimą išprovokavo neseniai “Laisvosios Europos” parengta laida apie lošimo namus. Ten buvo apklausta gana daug žmonių, buvo pateikti tikslūs duomenys, kiek kokiame mieste yra lošimo namų, kaip jie veikia. Laidoje dalyvavo ir Vilniaus miesto policijos komisaras. Jis, užuot paaiškinęs, ką policija daro pagal savo tiesiogines pareigas, nes daugiausia nelegalių lošimo namų yra Vilniuje, kad būtų įvykdytas įstatymas ir tie lošimo namai neveiktų, jis pareiškė visai priešingą nuomonę – kad, jo nuomone, jie turi būti legalizuoti. Taigi mano klausimas toks: ar jūs nemanote, kad toks laisvas ir viešas nelegalių dalykų veikimas byloja apie jūsų sistemoje įsišaknijusią gilią korupciją, nes tik esant tokioms sąlygoms tokie dalykai gali egzistuoti? Antras klausimas: ar nebūtų galima paprašyti, kad jūs, sakykim, po savaitės ar per tam tikrą apibrėžtą laiką pateiktumėte, kokių priemonių manote imtis, kad vis dėlto nebūtų taip viešai diskredituojami mūsų įstatymai ir lošimo namai, kurių negali būti, būtų uždaryti? Jeigu jums trūksta kažkokių teisinių aktų, gal jūs galėtumėte pasakyti. Mes pasistengtume, kad tų teisinių aktų užtektų. Lietuva turi būti teisinė valstybė, o ne, sakykim,..

PIRMININKĖ. Klausti laikas baigėsi.

A.J.RAŠKINIS. … neaišku kas. Ačiū.

Č.BLAŽYS. Dėkui. Jeigu jūs reikalaujate, mes pateiksime tokių priemonių sąrašą, ką reikėtų daryti mėginant išgyvendinti, kaip jūs sakote, nelegalius lošimo namus, nors dėl tos pačios sąvokos, ką reiškia nelegalūs lošimo namai, taip pat galima ginčytis. Nėra tokių oficialiai užregistruotų nelegalių lošimo namų ir kalbėti apie tai garsiai, viešai pagrindo nėra.

Tai, kad policijos pareigūnai reiškia savo nuomonę televizijos laidose… Matyt, konkretus pareigūnas, jeigu tai ne institucijos ar konkrečios policijos įstaigos vadovas, neišsako viešosios nuomonės, jis išsako savo asmeninę nuomonę. Visiškai neleisti reikšti savo mintis yra iš tiesų gana sudėtinga.

Dėl priemonių. Daug yra galvojama ta linkme ir diskutuojama, taip pat ir spaudoje tas klausimas gana dažnas. Tai iš tiesų yra problema. Mes mėginsime dar kartą sukoncentruoti visus pasiūlymus ir pateikti jums. Ačiū.

PIRMININKĖ. Liko labai mažai laiko. Labai trumpai E.Petrošienei klausti ir trumpai atsakyti. Paskutinis klausimas. Prašom klausti. Išjungtas? Tuojau pat. Prašom klausti.

E.PETROŠIENĖ. Mano klausimas teisingumo ministrui. Sakykite, kaip jūs vertinate tokią situaciją, kad ūkininkai, žemdirbiai savo problemas dėl neatsiskaitymo už žemės ūkio produkciją žada masiškai spręsti teismuose? Dėkui.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Ūkininkai turi tokią teisę kreiptis į teismą ir ja, matyt, pasinaudos. Mano motyvas arba mano kažkokie pamąstymai šiuo klausimu kažin ar būtų reikšmingi. Kiekvienas, kurio teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu jie mano, kad yra taip padaryta, tai jie ir kreipsis. Žinoma, teismams tai kainuos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Vyriausybės valanda baigta. 8 paklausė iš Seimo daugumos ir 9 iš likusios Seimo dalies Seimo narių. Ačiū. 15 minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Tęsiame posėdį.

Gerai. Galima viską, kolegos. Registruojamės. Dėl vedimo tvarkos V.Andriukaitis. Registruojamės, kolegos.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, baigiantis diskusijai pirmininkaujant poniai R.Juknevičienei aš pasiūliau priimti protokolinį nutarimą dėl to, kad šios diskusijos pagrindu Seimo valdyba suformuotų bendrą darbo grupę galbūt iš visų frakcijų atstovų, kad būtų apibendrinta diskusijos medžiaga ir priimti reikiami sprendimai parengiant tuos teisės aktus, kurie reikalingi, kad darbo užmokesčio politika Lietuvoje būtų pagerinta. Tokio protokolinio sprendimo procedūros mes nepabaigėm. Aš manau, kad bendru sutarimu galėtume tam pritarti.

PIRMININKAS. Prašom, kolega, įregistruoti protokolinio sprendimo projektą. Pasidėsim prieš akis, spręsim, ką įpareigoti – ar valdybą, ar Socialinių reikalų ir darbo komitetą, ar rezoliuciją parengti, ar kitus dalykus. J.Beinortui dar suteikiu žodį.

J.BEINORTAS. Man beveik nebėra ko ir siūlyti, nes jūs, pone pirmininke, ir pasiūlėt. Aš manyčiau, kad šita diskusija, kuri iš tikrųjų neturėjo užregistruoto dokumento, galėtų būti apsvarstyta Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje. Ir tada, jeigu reikėtų gauti papildomos medžiagos arba priimti kokį nors dokumentą, būtų variantas. Aš tiesiog manau, kad paprasčiausiai buvo mūsų nepakankamas pasirengimas šitam klausimui.

PIRMININKAS. Na, tiesiog nerodysim dabar pirštu, kas čia iki galo nepasirengė. Ar galime sutikti su J.Beinorto siūlymu, kad toliau šia tema kalba, toliau šias problemas nagrinėja Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Ačiū.

Baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei 228 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2153 (pateikimas)

Atsiprašau, mes kol kas pagrindinius projektus šiek tiek paliekam bręsti. Rezervinis ketvirtasis klausimas Nr.P-2153 – Baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei 228 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikia kancleris J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA. Teikiamu projektu bandoma spręsti vieną labai paprastą problemą, kuri kyla dėl to, kad šiuo metu nėra apribotas laikas, per kurį kaltinamasis gali susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Gal ne taip seniai jūs atkreipėt dėmesį į žinutę “Respublikos” laikraštyje, kur vienu sakiniu buvo išreikštas nuogąstavimas, kad Januškevičiaus gaujos nariai nusiteikę labai ilgai skaityti savo bylas ir sulaukti to momento, kol baigsis maksimalus jų sulaikymo laikas. Tada, išėję į laisvę, iki teismo galės kai ką pasitvarkyti. Tokių atvejų tikrai gali būti, kadangi kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas – suėmimas gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip iki 18 mėnesių, o gynėjas ir kaltinamasis gali piktnaudžiauti savo teise susipažinti su bylos medžiaga.

Teikiamu projektu siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai kaltinamasis ir gynėjas akivaizdžiai vilkina susipažinimą su bylos medžiaga, tardytojas turi teisę motyvuotame nutarime, kurį patvirtina prokuroras, nustatyti maksimalų terminą susipažinti su ta bylos medžiaga. Žinoma, kadangi gyvenam teisinėje valstybėje, be abejo, tokį nutarimą kaltinamasis ir jo gynėjas gali apskųsti apylinkės teismui.

Taigi, man atrodo, siūloma šiokia tokia išeitis, kad būtų pagreitinti teismo procesai ir išvengta tų dabar tikrai pasitaikančių piktnaudžiavimų vilkinant susipažinimą su bylos medžiaga. Ačiū.

PIRMININKAS. Vienas klausimas, pone kancleri. Jį pateikia Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai sutinku, kad šioje vietoje reikia tobulinti įstatymus ir kuo greičiau. Bet kaip tardytojas įrodys, kad akivaizdžiai vilkina? Ar yra tai svarstoma, ar numatyta, ar yra kokie nors apibrėžti kriterijai, kaip tai galės įrodyti? Ir kaip taikysim praktikoje tą įstatymą, ar įmanoma bus pritaikyti? Ačiū.

J.RAZMA. Baudžiamojo proceso kodeksas nė vienu atveju smulkiai nedetalizuoja sprendžiamų klausimų. Manau, kad tardytojas, pasikliaudamas savo profesine patirtimi, matydamas bylos apimtį ir matydamas, ar kaltinamasis yra sveikas, normalus, ar ligotas, senas. Pagaliau yra panašių bylų nagrinėjimo praktika, žinoma, kiek trunka susipažinti su byla, kai nėra intereso vilkinti. Manau, kad yra galimybė vieną ar kitą sprendimą priimti. Aišku, teisme gali būti sudėtingų ginčų įrodant, ar susipažinimo laikas pakankamas. Bet vis tiek yra siūlomas tam tikras mechanizmas, kuris leidžia spręsti problemą. Aš bent kito mechanizmo nesugebėjau sugalvoti. Jeigu kas pasiūlytų geresnį, aš mielai perimčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimas baigtas. Ar pritariame po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu projektui Nr.P-2153. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Svarstysim gruodžio 14 d., kaip sutarta Seniūnų sueigoje.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniame komitete sudarymo" pakeitimo" projektas Nr.P-2171 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis penktasis klausimas Nr.P-2171 – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniame komitete sudarymo” pakeitimo” projektas. Pateikia kancleris J.Razma. Kolegos, galbūt jūsų nuomonė būtų teigiama ir mes galėtume šį nutarimą priimti. Pone kancleri?

J.RAZMA. Čia, galima sakyti, yra tam tikras neapsižiūrėjimas, nes kai mes tikslinom Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniame komitete vadovybę, nepagalvojom tuo pačiu metu įrašyti ten Užsienio reikalų komiteto pirmininką A.Ažubalį. Tiesa, gal jis tada ir nebuvo dar išrinktas pirmininku. Dabar siūlau pataisyti ir įrašyti į tą komitetą.

PIRMININKAS. Klausimų nėra. Pritariame po pateikimo? Pritariame. Ar galime šiandien priimti, kolegos? (Balsai salėje) Ar būtų kalbančių dėl motyvų? L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad jį išties reikia priimti, tuo labiau kad jam ir pagal pareigas čia tiks atstovauti ir Europoje Lietuvai.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieštaraujančių nėra. Ar yra besiregistruojančių? Projektas Nr.P-2171 bus balsuojamas. Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos jungtiniame parlamentiniame komitete sudarymo” pakeitimo” projektas.

29 Seimo nariai posėdžiauja. Ar priimame šį nutarimą, gerbiamieji kolegos? Pradedame balsuoti.

Už – 26, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra. Nutarimas priimtas. Ir Č.Juršėnas – už. Tai jau dabar visai tvirta. 30 – už. Nutarimas priimtas.

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1872(2) (svarstymas)

Rezervinis antrasis projektas Nr.P-1872(2) – Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Kiek žinau, iniciatorius J.Mocartas sutinka. Aš, kolega, jums trumpai įjungiu mikrofoną. Bet prašyčiau plačiai nekalbėti. J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti Teisės ir teisėtvarkos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetams už pateiktas pastabas svarstant šį projektą. Aš atsiimu įstatymo projektą, nes Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei Būsto įstatymo projektą ir artimiausiu metu jis pasieks Seimą. Šiame įstatyme tas straipsnis yra patobulintas ir įrašytas, todėl nebetenka prasmės tobulinti pataisą.

PIRMININKAS. Dėkui, taigi iniciatorius J.Mocartas atsiima Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir tobulins iki idealumo.

Biudžetinės sandaros įstatymo 12 ir 28² straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2147 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, paskutinis rezervinis – trečiasis klausimas. Biudžetinės sandaros įstatymo 12 ir 28² straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2147. Pateikia E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jūs turbūt pamenate, kad mes buvome pateikę Akcinių bendrovių įstatymo pataisą. Norėjome, kad būtų įrašyta, kad pajamos, gaunamos iš valstybės turto, iš valstybės nuosavybės, ir dividendai būtų skirstomi per biudžetą. Tačiau Ekonomikos komitetas pasiūlė, kad tas klausimas būtų sprendžiamas ne Akcinių bendrovių įstatymo pataisomis, o Biudžeto sandaros įstatymo pataisomis. Taigi tą ir darome. Teikiame Seimui priimti Biudžeto sandaros įstatymo pataisą, kad tai būtų įteisinta.

PIRMININKAS. Jūsų siūlymui po pateikimo kolegos pritaria. Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis. Planavome svarstyti gruodžio 21 d. Gruodžio 21d. svarstymas plenarinių posėdžių salėje.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu taip konstruktyviai dirbsime ir prie likusių keturių projektų, labai džiaugsiuosi.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2163 (pateikimas)

Trečiasis popietės darbotvarkės projektas Nr.P-2163 – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 ir 26 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pateikia J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu pateikti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19, 26 straipsnių papildymo įstatymo projektą. 1998 metais, priėmus šį įstatymą, buvo sutvarkyta užsieniečių teisinė padėtis Lietuvoje, tačiau įstatymo nuostatos apribojo pasikeitimą studentais. Iki tol vyko keleto mūsų tarptautinių studentų organizacijų mainai, kai tam tikrą laiką iš Lietuvos išvykę studentai galėdavo įsidarbinti užsienyje, o užsieniečiai adekvačiai kvotai atvykdavo į Lietuvą ir padirbėdavo mūsų įmonėse. Tai buvo iš tikrųjų geras pavyzdys jaunajai mūsų kartai pasikeisti darbo įgūdžiais. Kad mainai galėtų vykti toliau, siūlau įstatymo šių dviejų straipsnių papildymus. Preliminariai buvo derinta su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, su Švietimo ministerija, sakykim, toks išankstinis pritarimas taip pat yra gautas. Siūlau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. J.Oleką nori paklausti J.Listavičius ir J.Olekas. Suteikiu žodį J.Listavičiui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galite pasakyti, kaip sprendžiamas studentų stažuočių klausimas užsienyje?

J.OLEKAS. Labai ačiū už klausimą. Mainai vyksta panašiu principu, tai yra adekvačiai, kiek šalis priima kitos šalies studentų, tiek ir norėtų, kad siunčiančioji šalis priimtų pas save. Faktiškai pagal studentų organizacijų, kurios priklauso tarptautinėms studentų organizacijoms, pateiktus sąrašus ir kvotas tokie manai vykta, todėl siūlau, kad ir mūsų organizacijos, kurios yra tarptautinių organizacijų narės, galėtų tą funkciją taip pat atlikti.

PIRMININKAS. Kolega pranešėjau, užrašyta jūsų pavardė. Ar jūs klausite save?

J.OLEKAS. Aš atsakinėju į klausimus. Labai ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Taigi klausimai baigti. Ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Pritariame po pateikimo projektui Nr.P-2163.

Toliau svarstys turbūt pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, ar ne? (Balsai salėje) Žmogaus teisių komitetas. Teisės komitetas tiesiog turi tiek daug dirbti, bijau, jis… (Balsai salėje) Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra papildomasis. Svarstysime gruodžio 23 d., kolegos.

Baudžiamojo proceso kodekso 259 ir 261 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2142 (pateikimas)

Baudžiamojo proceso kodekso 259 ir 261 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2142. Pateikimas. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šie papildymai yra reikalingi tam, kad teismai galėtų pradėti svarstyti genocido bylas. Kaip žinia, šiandieną yra kai kuriuose teismuose, pavyzdžiui, Šiaulių teisme, yra pradėta genocido byla, bet vienas iš kaltinamųjų gyvena ne Lietuvoje. Pagal procedūras, kol jisai nepatvirtina, kad gavo šaukimą, gavo kaltinamąją išvadą, teismas negali pradėti posėdžio ir visą laiką atidėlioja posėdžius. Gerbiamieji kolegos, mums reikia arba pakeisti tam tikrą Baudžiamojo proceso kodekso straipsnį, arba iš viso atsisakyti tokias bylas nagrinėti, jeigu pilietis išvažiavęs į kitą valstybę. Manau, kad antroji alternatyva yra nepriimtina, todėl siūlyčiau pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, kurie leistų bylą pradėti, jeigu kaltinamajam vieną kartą pasiuntus šaukimą per tam tikras valstybines institucijas ir negavus jokio atsakymo, o taip dažnai būna, pasiuntus antrą kartą ir negavus atsakymo, būtų galima bylą pradėti nagrinėti be paties kaltinamojo.

Kolegos, aš prašyčiau jūsų pritarti. Yra Teisės departamento pastabų. Trys iš pastabų yra redakcinės, su jomis galiu visiškai sutikti. Dėl paskutinės pastabos, kad reikėtų perkelti ir daryti ne 261, bet 260 straipsnyje tokią pataisą. Padiskutavę su teisininkais mes dėl to apsispręsime. Šiek tiek norėčiau padiskutuoti su teisininkais dėl 4 pastabos, kai turėtų būti įteikta kaltinamoji išvada tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos nustatyta tvarka. Taip siūlo departamentas. Deja, ne su visomis valstybėmis tokias sutartis turime, ne visos ratifikuotos, todėl čia gali atsirasti papildomų problemų. Mano nuomone, ta redakcija, kuri yra dabar, yra geresnė, bet vėlgi tai yra diskusijų objektas. Tikiu, kad Teisės komitetas ras pačią geriausią formuluotę. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Kolega, jus nori paklausti trys Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia rašote, kad negauna iš Teisingumo ministerijos atsakymo apie šaukimo įteikimą. Bet jeigu mes čia nepareikalausime arba, sakykim, nenurodysime iš tos Teisingumo ministerijos bent kokio atsakymo, tai neaišku, ar iš viso jie gavo, ar iš viso pateko į rankas. Mes čia galime kai kada klaidų padaryti, todėl turėtų būti bent koks atsakymas ir nesvarbu šaukimo įteikimas. Tada būtų aišku, kad iš tikrųjų jie žino apie tą problemą. Ačiū.

A.SAKALAS. Aš puikiai suprantu jus. Jeigu mes būtume tokia didelė užsienio valstybė, tarkime, kaip Vokietija arba Jungtinės Valstijos, aišku, kokia nors maža valstybė tą atsakymą būtinai atsiųstų. Bet kadangi tie mūsų kaltinamieji dažnai gyvena didelėje valstybėje, o mes esame mažoje, tai jų teisingumo ministerija, sakyčiau, nelabai reaguoja į mūsų prašymus. Yra, sakyčiau, tokia praktika. Gaila, kad tokia yra. Jeigu būtų ta praktika kitokia, tai nereikėtų šių pataisų. Bet mes turime apsispręsti, ką tokiu atveju daryti, ar jų visiškai neteisti ir palikti ramybėje. Pavyzdžiui, konkrečiai yra pradėta Rainių žudynių byla, visą laiką teismas susirenka, bet visą laiką atideda bylą, nes nėra pranešimo, kad kaltinamajam įteiktas pranešimas atvykti į teismą arba jam įteikta kaltinamoji išvada.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis

L.SABUTIS. Šiaip šie siūlymai yra bandymas kokiu nors būdu rasti išeitį tokiose arba panašiose bylose. Iš redakcijos susidaro įspūdis, kad tai yra apsimestinis pasiteisinimas, kad reikia pradėti procesą, o tai nėra gerai teisėtumo ir teisingumo prasme. Jus, kaip humanistą, norėčiau paraginti, kad vis dėlto teisės norma būtų žinoma teismui, kad arba jis vengė priimti kvietimą į teismą, arba apskritai būtų pranešta, kad jis nerastas. O šiaip pasiųsti Viešpačiui į dangų pranešimą ir po to pradėti procesą, tai geriau tada apskritai nesiuntinėti, negaišti laiko. Nėra, vadinasi, nagrinėjame bylas jam nedalyvaujant. O svarbiausia šioje dalyje yra, kad teismas žinotų, kad jam įteikta ir jis atsisako atvykti.

A.SAKALAS. Gerbiamasis kolega, aš galiu tik tiek pasakyti, kad jokiu būdu Lietuvos Respublikos teismai nesiuntinėja pranešimų, kaip sakoma, seneliui į kaimą. Jie puikiai žino adresą, bet jie negali tiesiai siųsti. Jie turi siųsti per Teisingumo ministeriją, o Teisingumo ministerija, jų, aš turiu galvoje, siunčia į atitinkamos apylinkės, kur gyvena kaltinamasis, teismą. Teismas turi siųsti kaltinamajam, kaltinamasis turi pasakyti gavo ar negavo ir panašiai. Bet, deja, nėra jokių atsakymų. Todėl sakyčiau, kad labai sunku tikėtis, kad iš esmės ši padėtis artimiausiu laiku pasikeis. Galbūt po kokių dešimties metų šitos bylos bus nebeaktualios, nes nebebus kaltinamųjų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad galima būtų taip padaryti, juk paštas paprastai teikia tam tikras paslaugas ir jis praneša apie įteikimą… Gal, sakykim, piktybiškai nenori gauti ar kaip, bet jeigu paštas davė tokį pranešimą, kad įteikė, to turėtų pakakti. Ar jūs nemanote, kad šitai būtų galima apšnekėti jūsų teikiamame įstatyme.

A.SAKALAS. Aš tik galiu tik tiek pasakyti, kad ne iš gero gyvenimo šios pataisos teikiamos, jos teikiamos tų teismų, kurie negali vykdyti teisingumo, būtent Šiaulių teismas pasiūlė tokią pataisą ir aš nesu tikras, kad jie neišbandė visų galimų būdų. Nes turbūt yra tam tikros procedūros, patys teismai tikriausiai negali rašyti ten kažkur užsienyje gyvenantiems žmonėms, kurie yra gal net ne mūsų Respublikos piliečiai. Yra tam tikros teisinės procedūros tarp valstybių. Aišku, jeigu gerai veiktų teisinės pagalbos sutartis, mes problemų neturėtume, bet, deja, ta teisinės pagalbos sutartis bent su mūsų didžiąja kaimyne veikia labai blogai.

PIRMININKAS. Kolegos, problema labai aiški, reikia mėginti ją įveikti. Ar pritariame pateiktam A.Sakalo sprendimo būdui? J.Olekas norėtų pritarti. Taigi bendro sutarimo nėra. Registruojamės. Dėkoju, pone pranešėjau. Baudžiamojo proceso kodekso 259 ir 261 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2142. Po pateikimo, kolegos, reikėtų pritarti. O Teisės teisėtvarkos komitetas tegul ieško korektiškesnės išeities. 27 dalyvauja posėdyje. Ar pritariame šioms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms po pateikimo?

22 – už, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritariame. Teisės teisėtvarkos komitetas išsklaidys visas abejones. Kada, gerbiamieji kolegos, svarstome? Esame sutarę su Teisės teisėtvarkos komitetu, su pirmininke ir Seniūnų sueigoje, kad svarstysime pavasario sesijoje arba pratęstoje rudens sesijoje, dar sutarsime. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu Teisės teisėtvarkos komitetas išnagrinėtų šį klausimą anksčiau, ar būtų galima tikėtis, kad mes anksčiau priimtume? Nes tos bylos laukia ir yra atidėliojamos.

PIRMININKAS. Mes, Seniūnų sueiga, tikrai neprieštaraus ir plenarinių posėdžių salėje dalyvaujantys nariai neprieštaraus Teisės teisėtvarkos komiteto siūlymui.

Pataisos darbų kodekso 45¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2134 (pateikimas)

2-5 – Pataisos darbų kodekso 45¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. P-2134. A.Sakalas pateikia.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, čia daugiau toks projektas, kuris leidžia nuteistuosius, žinoma, ne banditus, ne už tyčinius nužudymus, įkaitų paėmimą, teroristus ar kitus, kurie jau yra bėgę iš kalėjimo, leidžia, jeigu miršta jo tėvas, miršta motina ar atsitinka didelė nelaimė, kalėjimo administracija leidžia išleisti juos trumpalaikių atostogų. Tai yra humaniškumo aktas ir siūlyčiau ne visiems, beje, ne tiems, kurie nuteisti 10-15 ar kiek metų, bet tiems, kurie nuteisti iki 5 metų. Siūlyčiau šitam taip pat pritarti, kadangi dabartiniame Pataisos kodekse šie dalykai apriboti, numatyti tiktai bendrojo režimo, bet visiškai nenumatyta kitų režimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Penki Seimo nariai norėtų klausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, humanizmas, demokratija gal ir gerai, bet vis dėlto kokiais argumentais remiantis numatoma suteikti teisę iki 10 parų išvykti iš sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos? Jūs žinote, kad mažesnis terminas ir bėga. O leisti tai gal ne visai gerai. Ačiū.

A.SAKALAS. Kodėl būtent 5 metai, turit galvoje, o ne daugiau ar mažiau?

J.LISTAVIČIUS. Ne, aš iš viso kalbu apie sustiprinto. Juo labiau kad iki 5 metų. Ačiū.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, argumentai yra labai paprasti. Įsivaizduokite pilietį, kuris sėdi, kuris žino, kad jo motina miršta, kad už dviejų, trijų dienų mirs, tokį atvejį aš nelabai seniai turėjau, ir kol sutvarkiau visus reikalingus formalumus, gavau visus reikalingus leidimus, pasirodo, jau motina mirė. Čia arba tėvas miršta, arba dar kokia nors sunki nelaimė. Mes neturėtume būti vien tiktai pakėlę bausmės kalaviją ir juo mojuoti. Mes turime parodyti tiems žmonėms, kurie galbūt grįžę pasuks į kitą kelią, o ne eis tuos pačiu keliu. O čia būtų parodymas tam tikro humaniškumo, kad mes raginame grįžti kuo greičiau į kitą kelią. Kai tokios nelaimės… Mes turime po vieną motiną, po vieną tėvą ir tokios nelaimės, deja, būna.

BALSAS IŠ SALĖS. Nelabai ir gyvi matom motiną.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Kitaip nei kolega J.Listavičius, aš manau, kad humanizmas ir demokratija bet kur, bet kurioje vietoje ir visada yra gerai ir yra gėris. Aš sveikinu šį jūsų siūlymą. Tačiau man kelia abejonių toks šio humanizmo ribojimas. Kodėl, sakykim, iki 5 metų, o jeigu šešeriais metais nuteistas, tai jis jau nebegalėtų atlikti savo sūnaus ar dukters pareigos dalyvauti artimo žmogaus laidotuvėse. Man atrodo, kad nereikėtų čia bijoti, reikėtų drąsiai daryti. Galbūt daryti išimtį tiktai tiems, kurie yra nuteisti iki gyvos galvos, nors ir tai abejotina, kodėl jie neturėtų atsisveikinti su savo mirštančiais tėvais arba bent jau dalyvauti laidotuvėse. Kaip jūs manote, ar nebūtų galima pakeisti, išplėsti šitą ribą? Ačiū.

A.SAKALAS. Žinoma, galima. Aš tikiu, kad Teisės komitetas ir ypač Žmogaus teisių komitetas svarstys tą klausimą. Jokiu būdu neprieštarausiu, jeigu praplės ribas iki daugiau metų. Galbūt nustatys, sakykime, kitokią normą, kad tiems, kurie nuteisti didesnėm bausmėm, atbuvus jiems du trečdalius ar daugiau, ar kažkiek, tokia norma. Tai būtų priimtina. Aš būčiau už. Tikiuosi, kad Žmogaus teisių komitetas pasiūlys savo rekomendacijas, kuriom aš pasiruošęs bet kada pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš jūsų pateiktos redakcijos kyla toks klausimas, kad suteikti laisvę galės administracija, o laisvės apribojimas buvo taikytas įstatymo ir teismo. Kaip tie dalykai gali būti suderinti? Tuo labiau kad tai yra kalinčiam būtent sustiprintojo režimo įkalinimo vietose.

A.SAKALAS. Čia ne laisvė, ne išleidimas į laisvę, čia yra išleidimas palaidoti motiną. Ir dabar tie dalykai yra daromi. Ir nereikia teismo jokiu būdu atsiklausti. Tai daroma pagal mūsų įstatymus, kurie dabar galioja. Tiktai buvo taikoma gana mažam nuteistųjų kiekiui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Profesoriau, iš tikrųjų humanistinė įstatymo pataisa, tačiau aš, atleiskit, nesu skaitęs jūsų pateikto projekto. Gal galėtumėt paaiškinti tokius dalykus. Juk mes puikiai žinome, kad labai neretai kaliniai piktnaudžiauja humanizmu. Susirašinėja su merginom, vaizduoja vestuves ir kitokius dalykus.

Nesinorėtų suteikti galimybių tokiam piktnaudžiavimui. Klausimas dėl penkerių metų, ar nereikėtų daugiau sieti su nusikaltimų kategorijomis, o ne su metais. Ir, sakykim, turėtų būti aiškesnė procedūra, numatanti, ar jo santykiai su tėvais ar artimaisiais yra tokie, kad jis iš tikrųjų nori to susitikimo, o ne piktnaudžiaudamas. Kiek detaliai yra numatyta procedūra, ar nereikėtų ją patikslinti iki galo?

A.SAKALAS. Ta procedūra numatyta ne mano, ta procedūra veikė visą laiką, tik kitam kalinių skaičiui, kur kas mažesniam. Ten piktnaudžiavimo būti negali, ten neišleidžiama vestuvėms, neišleidžiama gimtadieniams. Gaunama labai oficiali ligoninės pažyma arba gaisrinės pažyma, kad sudegė visas turtas, arba ligoninės pažyma, kad miršta tėvas ar motina ir tikėtina, kad tik savaitę ar dvi gali išgyventi. Pagal šitą oficialią pažymą kalėjimo vadovybė priima sprendimą. Čia yra tik žmonių skaičiaus išplėtimas, o ne naujų procedūrų įvedimas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, ką jūs sakote, visiškai leidžia dabartinis Baudžiamasis kodeksas, kiek aš suprantu. Jūs šiek tiek norit praplėsti…

A.SAKALAS. Čia Pataisos darbų kodekso.

S.MALKEVIČIUS. Atsiprašau, pataisos. Bet ar jūs nemanote, kad reikėtų vis dėlto dar įdėti tokią sąlygą, kad tai galima taikyti tik tiems nuteistiesiems, kurie gerai elgėsi, neturėjo jokių nuobaudų ir panašiai. Nes gali būti, kad jis atrodo neblogai, bet nelabai…

A.SAKALAS. Žinoma, aš labai laukčiau (supratau jūsų mintį) Žmogaus teisių komiteto išvados. Jeigu komitetas manys, kad tik gerai besielgiantiems kaliniams galima taikyti tokią humanistinę funkciją, aš pritarčiau. Dažnai (žinot kaip būna) kalėjimuose nuobaudos skiriamos už labai įvarius dalykus. Tarkim, nenukėlei laiku kepurės prieš kontrolierių, jeigu to reikalauja vidaus tvarka, – tamstai bausmė. Drausminė bauda. Tamsta atsikėlei dešimt minučių vėliau, pramiegojai – tamstai bausmė. Yra kitokių bausmių, yra bausmių už tai, kad susimuša ar alkoholį vartoja, ar narkotikus, bet suabsoliutinti bausmes, man atrodo, būtų neteisinga. Bet aš tikrai laukčiau komiteto išvados ir komiteto pasiūlymo. Nemanau, kad komitetas nepateiks geros redakcijos, kuri bus visiems priimtina.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? N.Medvedevas norėtų paremti. Ačiū, pone pranešėjau.

N.MEDVEDEVAS. Norėčiau pasakyti, kad jeigu mes galime sumažinti pykčio ir neapykantos lygį Lietuvoje, padarykime tai. Jeigu jau pamatysim, kad tas įstatymas kenkia ir bus atitinkamas kreipimasis iš šitų visų organizacijų, mes galėsime jį panaikinti. Aš manau, kad tokią galimybę reikia suteikti, juo labiau kad mes leidžiame kalėjimo administracijai priimti sprendimą. Tai pasitikėkime ir ja. Jeigu ji priima sprendimą, tai, žinoma, didina jos atsakomybę, bet mes kaip tik to ir siekiame, kad kiekvienas atsakytų už savo veiksmus, bet kad tas bendras blogio kiekis Lietuvoje sumažėtų. Jeigu galime tai padaryti, padarykim. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pritarti po pateikimo galime? Pritariame. Koks pagrindinis komitetas? Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Svarstysim pavasario sesijoje.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1920(2) (pateikimas)

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1920(2). Pateikia kolega V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip jūs žinote, pirmasis variantas buvo teiktas gerokai anksčiau, jam buvo pritarta po pateikimo ir jis buvo vertintas ir nagrinėtas Ekonomikos komitete. Ekonomikos komiteto buvo sprendimas pasiūlyti tobulinti. Seimo svarstymo metu buvo priimtas sprendimas nepritarti ir pasiūlyti jį patobulinti. Tai šiandien aš teikiu patobulintą projektą. Jis patobulintas atsižvelgiant į pagrindines nuostatas.

Pirmiausia aišku, kad yra juridiniams asmenims, individualioms įmonėms Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti, įregistruoti savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimai, teikiantys socialines, teisines, gamtosaugos, kultūros ir švietimo paslaugas. Aišku, tai yra išimtis, mes darome išimtį, bet mes darome išimtį dėl to, kad tai yra visuomeniškai svarbios paslaugos, visuomeniškai reikalingos paslaugos. Per dešimt metų, kai žmonės nuomavo patalpas, įdėjo investicijas, padarė daug dalykų ir teikė paslaugas, kurios reikšmingos ir apie kurias jau susiformavo tam tikra infrastruktūra.

Norėdamas patvirtinti tai (aš turiu tą medžiagą ir kreipiausi šiuo atveju į Vyriausybę), noriu pateikti labai konkretų atvejį, kai gamtos mokslų kandidatas išnuomavo iš Vilniaus savivaldybės patalpas, išnuomavo sugriuvusį rūsį ir jame įrengė jūrinių žuvų ir jūrinių augalų akvariumą. Ten ateina mokinių ekskursijos, jis ten atlieka labai sudėtingą jūrinių žuvų veisimo darbą, dirba labai sudėtingom sąlygom, įrengti stacionarūs akvariumai. Žmogus įdėjęs visas savo pajamas į tą rūsį. Ateina moksleivių ekskursijos iš Vilniaus miesto mokyklų. Ir štai dabar jis pastatytas prieš faktą: jam sakoma, kad jo ta įrengta visa infrastruktūra, kuri atlieka didelę gamtosauginę šviečiamąją funkciją, ši patalpa atiduota Turto fondui ir aukciono būdu bus privatizuojama. Jis pateikęs visus dokumentus, sutvarkęs, kaip buvo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis, kai buvo keičiamos sąlygos, jis visiškai netikėjo, kad taip gali atsitikti, ir štai dabar visiškai akivaizdus faktas.

Antras dalykas. Lygiai tokia pati situacija (jūs jau žinote, buvau pristatęs tą medžiagą) Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje – prie teismų dar tarybiniais laikais buvo advokatų kontoros. Tose advokatų kontorose ne visi advokatai šiandien galingi arba gali turėti savo patalpas (advokatų irgi yra įvarių), ypač tie advokatai, kurie prie teismo teikia net valstybės garantuojamas paslaugas, ta prasme, kaip jūs žinote, kai būtinas advokatas, tokios advokato paslaugos teikiamos už valstybės lėšas. Štai tos kontoros prie teismų normaliai funkcionuoja ir ten buvo įsisteigę vadinamieji fizinių asmenų susivienijimai, kurie prilyginti individualioms įmonėms. Tai penki, aštuoni ar dešimt advokatų toje kontoroje, jie nuomavo patalpas. Tai patogu teismams. Jūs, kolegos, Ekonomikos komitete aiškiai turėjote raštus ir iš prokuratūros, ir iš teismų – iš visų trijų miestų. Susiformavusi infrastruktūra, klientams labai patogu ateiti ir gauti kvalifikuotas paslaugas. Dabar visos tos patalpos perduodamos Turto fondui ir privatizuojamos aukciono būdu. Vėl iškyla grėsmė ir suardyti jau esamą teisinę infrastruktūrą ir kartu vėl pridaryti daug problemų.

Trečias pavyzdys dėl socialinių funkcijų. Yra įstaigų, kurios nuomavo, įsikūrė ir aktyvios čia, Vilniuje, susijusios su invalidų, su kitomis reikmėmis. Jos įkūrė tokias patalpas, kuriose užsiiminėjo įvairia socialine veikla: siuvimas, kirpimas ir t.t., ir t.t. Subūrė aplink žmones, rankdarbių būdu pertvarkydavo rūbus ir t.t. Ir štai vėl tos patalpos atiduotos Turto fondui ir vėl privatizuojamos aukciono tvarka. Šiuo atveju tie asmenys, kurie investavę labai daug pinigų sukūrė infrastruktūras, atsiduria prieš tokį faktą. Kai Ekonomikos komitete buvo keliamas klausimas ir svarstėme kartu su ponu S.Vaitkevičiumi, buvo sakoma, kad Vyriausybė atskirais atvejais pati gali padaryti išimtis. Man atrodo, kad ponas S.Malkevičius paliudys, kad poną S.Vaitkevičių bus… Aš vis dėlto siūlau, kad mes įstatymu nustatytume tas sritis, kai būtų galima aiškiai garantuoti išimtis, jog štai tuo atveju taikoma nuoma su išpirkimu. Aš atsiprašau už korektūros klaidą – čia turi būti nuoma su išpirkimu. Jeigu bus pritarta po pateikimo, aš pataisysiu tekstą. Tai kompiuterio klaida. Nuoma su išpirkimu. Jeigu žmonės daugiau nei dešimt metų nuomojo, tai jie turi teisę į nuomą su išpirkimu, aišku, skaičiuojant tų patalpų vertę vidutine rinkos kaina. Aš manau, kad dabar tokia formuluotė tikrai leistų mums įdėmiai išnagrinėti tą klausimą ir priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori jūsų, kolega, paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip, jūs manote, praktiškai galėtų būti nustatyta vidutinė rinkos kaina, sakykim, miestuose, rajonuose, gyvenvietėse? Ar turi būti Respublikoje kokia nors bendra? Kaip tai praktiškai būtų galima padaryti? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, niekam nėra paslaptis, kad jūs turbūt cituojate tai, kad yra Turto vertinimo įstatymas, kuriame visiškai aiškiai nustatyta, kaip nustatoma turto vertė. Šiandien jau yra tos įstaigos, kurios nustato turto vertę kiekviename mieste, kiekvienoje vietovėje kiekvienu konkrečiu atveju. Tai yra įstatymu sureguliuota.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

V.P.ANDRIUKAITIS. Rinkos.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš vertinu jūsų pastangas. Jūsų nurodyti pavyzdžiai iš tikrųjų yra verti dėmesio. Tačiau ar jums neatrodo, kad taip mes vis dėlto darome apėjimą ir sudarome tam tikras landas tokiems legaliems privatizavimo būdams kaip viešasis akcijų pardavimas, viešasis aukcionas? Iš esmės jie ir rengiami tam, kad būtų nustatyta tikroji to objekto, kuris yra privatizuojamas, vertė. Žinoma, gali atsirasti kur kas daugiau pavyzdžių, kurių jūs neminėjote, kurie gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimo atvejai.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs labai gerai iškėlėte tą problemą. Aš manau, kad net būtų galima Ekonomikos komitete dar kartą surinkti tokią konkrečią medžiagą, kuri yra, ir analizuoti, kokia iš tikro yra situacija, nes Lietuvoje susidarė paradoksali situacija. Daugelis tų individualių įmonių arba tų žmonių, kurie nuomojo, veikė pagal galiojančius įstatymus… dabar, kai įstatymų leidėjas priėmė sąlygas, keičiančias jų teisinę padėtį… iki tol jie normaliai, legaliai veikė. Dabar jie neturi jokių galimybių varžytis aukcione su galimais konkurentais. Kad ir kaip keista, aukcione dažniausiai mes padarome meškos paslaugą tokiems žmonėms, nes staiga jie susiduria su tais, kurie turi dideles sumas pinigų. Aš manau, kad mes, kaip įstatymų leidėjai, neturėtume statyti žmonių į dviprasmišką teisinę padėtį ir savo priimtais sprendimais pabloginti jų ankstesnę teisinę padėtį. Aš manau, kad mes elgiamės nuosekliai, išskirdami visuomeniškai svarbias sritis ir galvodami, kaip šiuo atveju toliau pratęsti jiems nuomą, galimybę nuomoti, galimybę turėti teisę į išpirkimą. Kaip jūs labai teisingai pasakėte, rinkos kainą šiandien galima nustatyti turto vertinimo procedūromis. Yra visiškai aiškios taisyklės, kurias kaip tik nustato remdamiesi vidutine rinkos kaina. Yra visos galimybės atlikti deramą ekspertizę, žinoti rinkos konjunktūrą ir pasakyti, kiek tai kainuoja.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės aš, pritardamas tam jūsų siūlymui, vis dėlto iš savo praktikos lieku su kai kuriomis abejonėmis. Jūs čia kalbate apie socialiai reikšmingas paslaugas visuomenei, lyg būtų kokių nors socialiai nereikšmingų paslaugų. Yra tokių pavyzdžių, kuriuos jūs sakėte. Galima daug kitų sugalvoti, bet aš žinau ir priešingų atvejų, kai po tokioms socialiai vertingomis ar reikšmingomis paslaugoms gilesniame užnugaryje slepiasi visiškai kitokio pobūdžio paslaugos, sakykim, labiau papildančios savo asmeninę negu valstybės kišenę. Tai nėra paslaptis. Jūs tikriausiai tokių atvejų žinote. Ar nebus piktnaudžiaujama tuo dalyku, tarkim, kad ir tas jūsų… Aš nežinau, kas yra tas doras žmogus (imu kaip pavyzdį), kuris tas žuveles veisia. Ar jis, privatizavęs ir patvarkęs, nepradės teikti kokių nors ne taip socialiai vertingų paslaugų, kaip jūs sakote? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tiesiog manau, kad mes galėsime nuvykti į tą Vilniaus objektą. Bet tai labai įspūdinga, tikrai linkėčiau visiems nuvykti ir pasižiūrėti, kaip realiai vyksta. Taip pat galėčiau pasiūlyti nuvykti į tas teisines kontoras, kuriose vyksta darbas. Galiu pasakyti, kad nėra tokio įstatymo, kai negali būti piktnaudžiavimų. Net piktnaudžiavimų dėl Viešųjų ir privačių interesų įstatymo, pasirodo, kiek nori. Šia prasme aš manau, kad mes dar galime patobulinti, paieškoti tokių formuluočių, kurios, tarkim, padėtų eliminuoti piktnaudžiavimus. Aš manau, kad tai yra kolektyvinio darbo rezultatas. Mes galėtume dar paieškoti formuluočių, kokie galėtų būti saugikliai, kad tokie piktnaudžiavimai būtų eliminuoti. Bet mes negalime nematyti pačios realios problemos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus – paskutinis klausimas.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar yra kas nors suskaičiavęs, kiek turto reikėtų privatizuoti tokiu būdu? Jeigu dar atsirastų kokia nors grandininė reakcija, už kokią sumą valstybės ir savivaldybių turto būtų privatizuojama tokiu būdu?

Kitas klausimas. Ar jums neatrodo, kad advokatai ir kitos panašios įstaigos galėtų viešojo konkurso būdu įsigyti tas pačias patalpas? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Atsakau į pirmąjį klausimą. Aš manau, kad šis klausimas turėtų būti užduotas ponui S.Vaitkevičiui, nes jis iš tikrųjų turi statistiką. Kai aš pirmą kartą buvau svarstant Ekonomikos komitete, jis ten minėjo tokius objektus, kokių yra, ir t.t. Manau, kad kiekviena savivaldybė tokį registrą tikrai turi: kam buvo išnuomota, kokia padėtis, kokios teikiamos funkcijos. Tai tikrai nėra didelis patalpų skaičius.

Dabar dėl jūsų akcento dėl advokatų. Taip, aš manau, kad yra labai turtingų advokatų, aš manau, kad yra mažiau turtingų, bet aš žinau advokatų, kurie neįstengia turėti savo nuosavų biurų ir yra valstybės samdomi. Yra ir tokių advokatų. O jeigu galvotume, kad tai yra patalpos, kurios yra visai čia pat teismų ar kitų, – tai irgi yra labai rimta problema.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, labai ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Klausiu kolegų, ar pritarsime po pateikimo? J.Listavičius įsijungė pirmas. Jam suteikiu žodį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasižiūrėjus į įstatymo projektą kyla nemažai neaiškumų. Teisės departamentas taip pat paminėjo, kad kažin ar šiame straipsnyje ta nuostata turėtų būti. Atsiduria nelygioje teisinėje padėtyje atskiri juridiniai asmenys. Neaišku, kodėl dešimt metų, o ne penkeri ar aštuoneri metai. Visiškai neaišku, kaip galima naudoti vidutinę rinkos kainą, jeigu viename mieste, čia ne kartą buvo minėta, prestižinis, neprestižinis rajonas, sklypai. O jeigu taip, tai kolega pateikėjas per diskusiją dėl darbo užmokesčio politikos minėjo, kaip tas vieną vištą suvalgęs, o dvi teko vidutiniškai. Po kiek... Man atrodo, šie pavyzdžiai labai aiškūs iš jūsų pačių pateikimo.

Taigi aš niekaip negaliu pritarti tokiai vidutinei kainai arba tai pusei vidutinės vištos. Manau, kad pateiktam įstatymo projektui dėl čia minėtų kitų priežasčių tikrai negalima pritarti ir jį reikėtų grąžinti autoriui, kad iš tikrųjų būtų dalykiškai pasižiūrėta į visas puses ir dar kartą patobulinta. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas paremtų projektą.

V.ČEPAS. Taip, aš prašau gerbiamųjų kolegų paremti šį projektą, nes tai yra reikalingas dalykas, nors, be abejo, kolega J.Listavičius yra teisus.

Jis kelia kai kurių abejonių kaip ir kiekvienas juridinis aktas. Gyvenime labai daug pavyzdžių, kai žmonės atlieka altruistinį, humanitarinį darbą, nereikalaudami iš valstybės didelių lėšų, investicijų, ir tai tikrai duoda didelę naudą mūsų jaunai valstybei. Tarkime, vaikų klubai, kurie visiškai (…). Vis dėlto miestuose ir miesteliuose dar yra entuziastų, kurie turi nedidelį kampą ir ten atlieka darbą, kurį mes visi esame užmiršę ir kurio nepajėgia dirbti nei mokykla, nei kitos institucijos, kurios buvo esant Sovietų Sąjungai. Sutikime, kad šis dalykas yra labai svarbus. Dabar iš tų žmonių atimdami patalpas, faktiškai mes tą nedidelę dalį vaikų vėl paleisime į gatvę. Čia tik vienas pavyzdys. Galbūt V.Andriukaičio siūlyme yra spragų, bet atmesti, manau, būtų tikrai kenksminga, nehumaniška. Aš prašau visų kolegų palaikyti šį siūlomą projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalausite balsuoti? Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame pateiktam Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui, kurį pateikė kolega V.Andriukaitis.

27 kantrūs Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi kas pritartų pateiktam įstatymo projektui? Už – 14, prieš – 5, susilaikė 7. Kolegos, pritariame po pateikimo projektui Nr.P-1920(2).

Liko Seimo narių pareiškimai. Prieš tai reikia pasidžiaugti, kad … (Balsas salėje) Komitetas! Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau. Ekonomikos komitetas – pagrindinis komitetas. Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo Ekonomikos komitetą. Ar galime pritarti, ar skiriame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? Papildomasis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl svarstymo datos taip pat negalime nieko nesakyti, sutarėme Seniūnų sueigoje, kad pavasario sesijoje, bet jeigu bus anksčiau, bus anksčiau, nebus problemų sutarti. Kolegos, nors opozicijos kritika valdančiajai daugumai stiprėja, valdančioji dauguma konstruktyviai priima visus konstruktyvius opozicijos siūlymus.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai, kolegos. Ar bus? Į tribūną kviečių Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad šiandien yra lapkričio 25 diena. Lygiai prieš trejus metus susirinko mūsų Seimas. Labai norėtųsi ta proga pasveikinti, bet laikai tokie, kad sveikinimas išeina šiek tiek ne visai sveikinantis.

“Interpeliacija valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministrui S.Kakčiui.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir atsižvelgdami į tai, kad žiniasklaidai iškilus abejonių dėl finansinių šaltinių, iš kurių ministras S.Kaktys įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, pagrįstumo, taip pat dėl žemės sklypo Vilniuje įsigijimo teisėtumo, ministras abejonių neišsklaidė ir stengėsi visuomenės akivaizdoje pateisinti elgesį, kuris nesiderina su aukštu Lietuvos Respublikos ministro statusu. Prašome S.Kaktį atsakyti į šiuos klausimus.

Pirmas. Kokį nekilnojamąjį turtą, kokios vertės ir kada jis yra įsigijęs būdamas Mažeikių meru, Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir ministru?

Antras. Ar jis gali nurodyti legalius to turto įsigijimo šaltinius? Kaip jis gali paaiškinti žiniasklaidos iškeltus priekaištus dėl neteisingo deklaravimo?

Trečias. Ar pirkdamas valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, jis nesijautė besielgiąs neteisėtai ir piktnaudžiaująs savo, kaip Seimo nario ir Konservatorių partijos pirmininko pavaduotojo, padėtimi?

Ketvirtas. Ar jis mano, kad išprovokavęs Vilniaus miesto ir apskrities vadovus ieškoti kelių, kaip jam neteisėtai, aplenkiant aukcioną ir tuos asmenis, kurie turi teisėtas lengvatas parduoti jam žemės sklypą, jis gali toliau dirbti ministru ir dar tokioje srityje, kuri susijusi su priežiūra, kad apskričių administracija bei savivaldybių pareigūnai teisėtai dirbtų ir tarnautų žmonėms?

Seimo nariai: Č.Juršėnas, A.Sakalas, I.Šiaulienė, N.Medvedevas, P.Gylys, V. Stasiūnaitė, S.Pečeliūnas, R.Dagys, A.Vaižmužis, A.Salamakinas, J.Karosas, A.Plokšto, S.Burbienė, P.Papovas, M.Pronckus, V.Velikonis, G.Kirkilas, R.Dovydėnienė, Alg.Butkevičius, A.Akstinavičius, J.Valatka, R.Smetona, K.Bobelis, R.Karbauskis, J.Olekas, J.Senkevičius, S.Sysas, V.Einoris, R.Zuoza, V.Andriukaitis.” Iš viso 30 parašų.

PIRMININKAS. Dėkoju, humaniškoji kolege Sigita. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Šakalinį.

P.ŠAKALINIS. Leiskite perskaityti pareiškimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Pirmininkui K.Vollebaek, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Prezidentui L.Russell – Johnston, Europos Parlamento Prezidentei N.Fontaine.

“Pareiškimas dėl nužudymo pavojaus teisėtam Čečėnijos Respublikos Prezidentui.

Iš Čečėnijos Respublikos ateina informacija apie daugkartinius Rusijos specialiųjų tarnybų bandymus nužudyti Čečėnijos Respublikos -Ičkerijos prezidentą A.Maschadovą. Rusijos premjeras V.Putinas asmeniškai ir savavališkai paskelbė, jog 1997 metų sausio 27 dieną teisėtuose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ir pačios Rusijos pripažintuose rinkimuose išrinkti Čečėnijos prezidentas ir parlamentas yra niekiniai. Tai atitinka šio Rusijos karo prieš Čečėniją rasistinę koncepciją, kad kiekvienas čečėnas yra naikintinas teroristas.

Rusijos valdžia iki šio karo pradžios ignoravo Čečėnijos prezidento siūlymus viską spręsti derybomis. Rusijos valdžia to nenorėjo, blokavo ir izoliavo Čečėniją, ir rengė pirmojo karo prieš Čečėniją tąsą, žmonių bei žemės sunaikinimo planą.

Vakarams nuolat kartojant, kad jie pasisako už Rusijos teritorinį vientisumą ir kovą prieš terorizmą, Rusija tai supranta kaip leidimo ženklą toliau naikinti ir prisijungti šį kraštą. Tai patvirtina marionetinės valdžios, kuriai vadovauja iš kalėjimo paleistas žiaurus žmogus, iš Rusijai palankių asmenų kūrimas. Pavyzdžiui, atkurtas 1995 metų karo sąlygomis “išrinktas” marionetinis parlamentas, kurio kadencija baigėsi net 1997 metais. Tai galima laikyti ne tik tarptautinės teisės normų, Čečėnijos įstatymų nesilaikymu, bet ir pačios Rusijos įstatymų ignoravimu, nes Rusijos valdžia, įskaitant premjerą, prerogatyvų pašalinti prezidentą arba paleisti parlamentą neturi. Tokie nedemokratiški sprendimai paaiškina tikrąją karo priežastį – sunaikinti devintuosius metus de facto gyvuojančią Čečėnijos nepriklausomybę.

Kol yra gyvas legitimus Čečėnijos prezidentas ir veikia parlamentas, susidaro formalių teisinių keblumų, o ir kraujo klane norima sudaryti padorumo bei teisinę regimybę. Dabartinėje Rusijoje veikia senas čekistų metodas: nėra žmogaus – nėra problemų. Prezidento A.Maschadovo nužudymas tampa praktiniu Rusijos specialiųjų tarnybų skubos darbu. Primintina, kad 1996 metais iki pirmojo Čečėnijos prezidento Dž.Dudajevo nužudymo Rusija tuo tikslu buvo pasiuntusi keturias specialiąsias grupes, kurias čečėnai likvidavo.

Mes reiškiame protestą prieš tokias Rusijos rengiamo žudymo užmačias. Gyventojų žudymas ir kėsinimaisi fiziškai likviduoti legitimią Čečėnijos valdžią yra karo nusikaltimas ir nusikaltimas žmogiškumui.

Kreipiamės į Jus dėl skubių Rusijos kėsinimųsi nužudyti teisėtus Čečėnijos pareigūnus, tai įvertinti, imtis priemonių tam sutrukdyti ir pareikalauti Rusijos atsakomybės. Tai yra Jūsų organizacijų priedermė ir Jūsų asmeninė atsakomybė bei žmogiškoji garbė.

Pasirašo A.Endriukaitis – Tarptautinės parlamentų grupės Čečėnijos problemoms spręsti generalinis sekretorius.” Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. “Centro sąjunga visiškai remia Lietuvos Respublikos Prezidento V.Adamkaus siūlymą atsistatydinti ministrui S.Kakčiui. Centro sąjunga ragina, kad ministras S.Kaktys tai padarytų nedelsdamas.

Pasirašo Centro sąjungos pirmininkas R.Ozolas ir frakcijos seniūno pavaduotojas G.Šileikis.”

PIRMININKAS. Gerbiamieji, skelbiu vakarinį posėdį baigtą.