Keturiasdešimt pirmasis (404) posėdis
1999 m. lapkričio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Vidžiūnas ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kviečiu pradėti popietinį posėdį. Pradedame registruodamiesi. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravę pradedame dirbti pagal iš anksto susitartą darbotvarkę.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2159. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2160 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Iš viso užsiregistravo 56 Seimo nariai. 2-1a ir 2-1b – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2159 ir kartu su juo einantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2160. Pateikia finansų ministras ir Seimo narys V.Dudėnas. Prašom, pone ministre.

V.DUDĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Šie projektai yra glaudžiai susiję su 2000 metų biudžeto svarstymu. Kaip žinote, jums pateiktame 2000 metų biudžeto projekte numatytas 12% deficitas. 1999 metų projekte – 9% deficitas, o Valiutos fondo reikalavimas – tik 2%. Kol kas mes siūlome maždaug 6% ribą su tam tikromis metodikos pataisomis. Derybos su Valiutos fondu vyksta ir tikimės, kad pavyks rasti kompromisą. 1999 metais gerokai sumažėjo iždo įplaukos, todėl reikėjo sumažinti ir BVP augimą, ir kai kurias iždo įplaukų kategorijas. Iždo įplaukas patikslintame projekte sumažinome nuo numatytų 6,7 mlrd. iki 5,7 mlrd. Skolinimosi ir garanto limitai jau išnaudoti, todėl siūlome laikinai panaudoti privatizavimo lėšas padengti dalį kitų metų išlaidų bei investicinių projektų.

Esame įsipareigoję atkurti gyventojų santaupas, tačiau siūlome atkūrimą atidėti laikotarpiui iki 2 metų, panaudojant sąskaitose esančias lėšas investiciniams projektams, paskoloms grąžinti ir kitiems poreikiams. Trečios grupės indėlininkai gaus savo sąskaitų atkūrimą patvirtinančius laiškus. Už atkuriamose sąskaitose esančią santaupų sumą bus priskaičiuoti 2% metinių palūkanų. Laiške taip pat bus nurodoma sąskaitoje esanti lėšų ir priskaičiuotų palūkanų suma. Indėlininko mirties arba stichinės nelaimės atveju yra numatomos kompensacijos.

Šiems tikslams įgyvendinti reikėtų pakeisti du įstatymus: Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnį.

Posėdyje taip pat dalyvauja ponia L.Adakauskienė, Finansų ministerijos bankų ir kredito įstaigų skyriaus viršininkė. Esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Pone ministre, iš viso 15 Seimo narių prašo žodžio, bijau, kad visiems nespėsiu jo suteikti. Klausia Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi J.Listavičius.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėjau pasiteirauti, kodėl jūs valstybės įsipareigojimams finansuoti siūlote nukreipti tik 2/3 Privatizavimo fondo lėšų, o 1/3, kuris iki šiol, galima pasakyti, buvo valstybės nuosavybė ir buvo skiriamas finansuoti socialinėms ekonominėms programoms, ir toliau yra nukreipiamas socialinėms ekonominėms programoms finansuoti?

V.DUDĖNAS. Aš nežinau, kiek šiais metais socialinės programos nebuvo finansuojamos. Aišku, tai atspindi lėšų trūkumą ižde ir yra tam tikras beveik visų ministerijų ir programų įsipareigojimų atsilikimas. Darant 1999 metų biudžeto pataisas, šiuo metu yra aiškiai pavėluota ir įsipareigojimų patenkinimas labai ribotas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi J.Olekas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Kokia numatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervinio fondo lėšų sudėtis bei paskirtis ir kiek lėšų numatoma jam skirti iš Privatizavimo fondo? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Kol kas taisant, koreguojant 2000 metų biudžetą mes esame priversti elgtis pagal kategorijas. 2000 metų biudžetas nebuvo koreguotas, ir mes tik dabar (tiesiog šiuo momentu) svarstome bei rūšiuojame investicinius projektus. Tai turės šiek tiek paaiškėti per šią savaitę, taip pat šeštadienį ruošiamės dirbti, taigi tai paaiškės tik kitos savaitės pradžioje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi M.Pronckus.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dvigubą dalyką. Kokia šiuo metu situacija, nes finansuojant iš Privatizavimo fondo… gerbiamoji R.Melnikienė klausė dėl to vieno trečdalio, kuris buvo numatytas investicijoms. Mes Sveikatos reikalų komitete svarstėme ir konstatavome, kad šių metų investicijos į sveikatos apsaugą, kurios buvo numatytos iš Privatizavimo fondo… tai yra iš 1/3 sveikatos apsaugos sistema gavo tik 0,23%. Faktiškai negavome nieko. Dabar mes vėl kalbame apie 2/3 panaudojimą ateityje. Kaip jūs vertinate dabartinę situaciją? Kodėl nebuvo naudojamas tas… jūs sakote, yra kažkoks atsilikimas. Kiek iš 2/3 lėšų, kurios buvo pažadėtos grąžinti gyventojams, bus naudojama investicijoms ar fiskaliniam deficitui dengti?

V.DUDĖNAS. Aš tą skaičių turėsiu patikslinti ir jums atsakysiu vėliau. Tik paklausiu, gal ponia L.Adakauskienė galėtų mane papildyti ar papildyti informaciją, nes aš tikrai negaliu jums tiksliai atsakyti į šį klausimą.

L.ADAKAUSKIENĖ. Šiuo metu mes neturime papildomos informacijos, kad iš tikrųjų konkretizuotume, kur bus naudojama.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi J.Beinortas.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, dabar pagal schemą taip išeitų: privatizavimo lėšos atiduodamos skoloms dengti, viskas atidedama porai metų. Mano klausimas būtų toks: jeigu jūs grąžinimą atidedat porai metų, tai tikriausiai turėtumėt žinoti, iš kur po dvejų metų naujoji Vyriausybė paims porą milijardų litų? Privatizavimo objektų iš esmės jau nebeliks, nes viskas bus prakalta, kaip aš sakau, skolos taip pat bus didžiulės. Tai iš kur tie du milijardai atsiras po dvejų metų, o dabar neatsiranda?

V.DUDĖNAS. Kaip žinot, ir dabar tęsiasi Rusijos krizės pasekmės, ir tos pasekmės labai skaudžiai palietė iždo įplaukas. Todėl turime tuos įsiskolinimus. Dabar vis dėlto mums reikės, esam tiesiog priversti daryti struktūrines pataisas. Ar tai būtų “Sodra”, ar ministerijų funkcijų ir struktūrų peržiūrėjimas, išlaidų mažinimas ir prioritetų nustatymas. Bet turiu pasakyti, kad ateinančių metų biudžetas vis dėlto numato panašias įplaukas kaip ir šių metų biudžetas. Nemanau, kad čia yra tragedija. Šiais metais išgyvenom, aš tikiu, kad kur kas blogiau nebus ir ateinančiais metais, bet susikaupė tie visi įsipareigojimai, kurie buvo atidedami kiekvienais metais, “Sodros” įsiskolinimas apie 350 mln., tai yra pavyzdys, bet yra ir kitų, ir fondų, ir valstybinių įsipareigojimų. Mes bandom atkurti finansinę tvarką ir, kaip matot, imamės griežtesnių žingsnių ir griežtesnių veiksmų. Per dvejus metus, mes manom, susitvarkysim ir mūsų ekonominė struktūra sustiprės, taip pat ypatingą dėmesį kreipsim į muitinės darbą, kad sustabdytume kontrabandą, į mokesčių administravimą. Čia yra daug struktūrinių dalykų, kuriuos mes pradėsim nors išsiaiškinti ir įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.BEINORTAS. Pora klausimukų ponui ministrui. Pirmas klausimas, pone ministre, būtų dėl 4 straipsnio pirmosios dalies keitimo. Jūs ką tik kalbėjote, kad vis tiktai yra planai ir yra galimybės. Laukiamos tos galimybės dėl lėšų atkūrimo per Privatizavimo fondą. Noriu jūsų klausti, kodėl įstatyme pasirinkta tokia magiška Vyriausybės lazdelė: “Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius disponavimo atkurtomis santaupomis pradžios datą”, kodėl nenustatome, nesusiejame šito disponavimo pradžios su kokiu nors veiksmu ar su privatizavimo apimtimi, ar su, sakykim, kokiais terminais? Tai būtų vienas klausimas.

O antras klausimas yra toks. Jūs, pristatydamas šį projektą, kalbėjote ne tiktai apie 4 straipsnį, bet ir apie 6 straipsnį, pasakydamas, kad trečiosios eilės pretendentai gaus laiškus. Noriu jūsų paklausti, kodėl jūs nieko nepasakėte apie ketvirtosios eilės? Ar ketvirtosios eilės pretendentai yra, sakykim, už politinių sprendimų rato, ar jūs tiesiog ką nors praleidote? Todėl mano klausimas toks: ar nevertėtų perrašyti šitą įstatymą papildant ne tik ketvirtą reikalingomis nuostatomis, bet ir kitus straipsnius reikalingomis nuostatomis, atspindinčiomis Vyriausybės poziciją?

V.DUDĖNAS. Kol kas mes tiesiogiai palietėme trečiąją grupę, kadangi trečiosios grupės indėlininkams jau yra atkurtos sąskaitos. Vadinasi, sąskaitos jau yra atidarytos. Žinoma, į jas nėra pervesti pinigai. Dabar yra tokia aiški kategorija pagal eilę ir tvarką, prioritetas buvo, t.y. dauguma lėšų turėjo būti skiriama trečiajai grupei. Ketvirtoji grupė yra kur kas didesnė ir čia irgi bus tvarkomasi pagal iždo galimybes ir pagal privatizavimo lėšas. Tą mes padarysim. Bet tiesiog atsakant į jūsų klausimą – kodėl ne kitiems, tai todėl, kad dabar kaip tik ir buvo trečiosios grupės eilė.

Atsiprašau, aš šiek tiek pamiršau pirmąją jūsų klausimo dalį. Gal galėtumėt pakartoti?

J.BEINORTAS. Mano klausimas pirmojoje dalyje buvo dėl 4 straipsnio nuostatos, kad Vyriausybė nustato disponavimo atkurtomis santaupomis pradžios datą. Mano klausimas buvo toks: ar nereikėtų susieti su konkrečiu privatizavimo, sakykim, etapu arba lygmeniu?

V.DUDĖNAS. Taip. Yra daug numatytų privatizavimo objektų. Aiškiausias ir didžiausias būtų likusios “Telekomo” akcijos. Tikimės, kad bus galima jas parduoti rinkoje pirmojoje kitų metų dalyje. Mes jau paskelbėm konkursą ir pakvietėm investicijų bankus pateikti siūlymus. Tai tas jau vyksta. Taip pat Žemės ūkio bankas yra paruoštas privatizavimui. Taip pat yra dirbama, konsultantai rengia Taupomojo banko privatizavimo projektą. Ir, žinoma, yra daug kitų objektų, kuriuos numatom privatizuoti kitais metais. Dabar nustatyti konkrečias datas… Aš manau, kad mes šiek tiek pasimokėm iš dabartinės padėties. Mūsų norai ir geri ketinimai buvo gal per daug dideli, palyginus su galimybėmis.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui K.Glaveckui. Ruošiasi A.Sysas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, dabartinė krizė finansų srity yra susijusi su įsipareigojimais. Ją galima pavadinti įsipareigojimų krize. Jūs siūlote išeičių ieškoti mažinant, atsisakant arba atšaukiant šiuos įsipareigojimus. Vienas iš tokių pirmų pavyzdžių yra įsipareigojimų dėl indėlių grąžinimo nevykdymas. Sakykite, kokius dar įsipareigojimus numatote atšaukti ir kada? Tai vienas klausimas.

Ir antras klausimas. Visi duoti įsipareigojimai buvo labai finansiškai konkretūs žmonėms. Jų atidėjimas arba nukeltas tolesnis vykdymas yra abstraktus. Sakykite, kaip išspręsite tą problemą? Ačiū.

V.DUDĖNAS. Aš iš tikro nevadinčiau dabartinės padėties krize. Jūs sakot, įsipareigojimų atšaukimas yra krizė. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tai yra ekonominė krizė. Kaip anksčiau minėjau, man atrodo, mūsų įsipareigojimai buvo gal per daug ambicingi sudarant indėlių atkūrimo programą ir nenumatant tos krizės pasekmių, kuri mus taip skaudžiai palietė, ir iš viso įplaukų į iždą, ir mūsų galimybių, nors kai kurie ilgalaikiai įsipareigojimai jau buvo vykdomi. Jūs klausiate apie kitus įsipareigojimus. Taip, buvo ir investiciniai projektai, yra įsipareigojimai, kurie yra vykdomi per dvejus trejus metus. Čia mes ir bandome juos rūšiuoti, kad kuo mažiau investicijos nukentėtų, bet irgi nėra kitos išeities, kaip panaudoti privatizavimo fondus, subalansuoti visus tuos poreikius. Indėlių atkūrimo atidėjimas jokiu būdu nereiškia krizės arba įsipareigojimų pabaigos, tik reikia pripažinti susidariusią dabartinę ekonominę padėtį ir tvarkyti finansus.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Sysui. Ruošiasi M.Šerienė.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, įdėmiai perskaičiau ne tik įstatymą, bet ir aiškinamąjį raštą. Aš pasigedau čia tradicinės frazės, kad neigiamų pasekmių neturės. Tiek aš, tiek jūs suprantate, kad turės neigiamų pasekmių, todėl džiaugiuosi. Man taip pat neaiški trečioji aiškinamojo rašto pastraipa, kur pirmasis sakinys prieštarauja antrajam. Aš norėčiau pacituoti: “Šių lėšų panaudojimas nurodytam tikslui neturėtų pabloginti šalies makroekonominių rodiklių”, tačiau kitame sakinyje jūs rašote: “Todėl siekiant užtikrinti, kad santaupų atkūrimas neturėtų neigiamos įtakos šalies ekonominiam stabilumui” ir t.t. Tai vis dėlto, jeigu jūsų įsipareigojimų vykdymas būtų tęsiamas, ar tai turėtų neigiamos įtakos tiek makroekonomikai, tiek ekonomikos plėtrai? Gal jūs galėtumėte pasakyti, kada jūs konkrečiai planuojate įšaldyti indėlių grąžinimą? Labai ačiū.

V.DUDĖNAS. Indėlių grąžinimas yra numatytas ne vėliau kaip po dvejų metų.

A.SYSAS. Nuo kokios datos?

V.DUDĖNAS. Nuo dabartinio įstatymo pateikimo. Kas susiję su negatyviomis pasekmėmis, mes į tai atsižvelgėme, koreguodami 2000 metų rodiklius. Mes ten ambicingai neužsimojome, kad lėšos bus padidintos, kaip ir anksčiau minėjau, jos bus maždaug tokios pačios kaip ir šiais metais. Neigiamų pasekmių nebuvimą, na, galima įvairiai traktuoti. Galima sakyti, kad indėlių atidėjimas yra neigiama pasekmė, bet aš manyčiau, kad yra tokia gyvenimo realybė, todėl galbūt tai yra realybės pripažinimas. Dėl 3 ir 2 pastraipų prieštaravimo, tai nežinau, čia, matyt, gal ne visai tobulai pasakyta, gal būtų galima paredaguoti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo narei M.Šerienei. Ruošiasi K.Prunskienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte pasakyti, kokias šiuo metu vidutines palūkanas bankai moka už terminuotus indėlius? Teisingumas reikalautų ir už tuos įšaldytus indėlius mokėti analogiškas palūkanas. Ir dar klausimas dėl indėlių kompensavimo mirties atveju. Ar planuojate kompensuoti laidojimo išlaidas, ar grąžinti indėlius mirties atveju?

V.DUDĖNAS. Mes naudojame 2% kaip einamųjų sąskaitų palūkanas. Tai nėra terminuotų indėlių palūkanos. Manau, kad iš viso indėlių atkūrimo programa nėra tas pat kaip ir pirmieji indėliai, kurių palūkanos buvo įvairios ir net buvo galima traktuoti rublio ir lito kurso pataisas. Vis dėlto indėlių atkūrimas tai yra toks moralinis įsipareigojimas. Manau, kai kurie žmonės net ir buvo praradę viltį juos iš viso atgauti. Šiuo metu mes negalime siūlyti ypač didelių procentų ar konkuruoti su bankų terminuotais indėliais, todėl mes pasirinkome tik 2% ribą.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, kadangi ir man kaip kolegoms kyla labai rimtų abejonių, ar pavyks per porą metų suformuoti šaltinį būtent indėliams kompensuoti, ar nemanote, kad reikėtų paieškoti alternatyvių formų, t.y. suteikti galimybę įsigyti ar tiesiog organizuoti likvidžių įmonių akcijas, kurios šiandien priklauso valstybei? Dar yra tokių įmonių, tarp jų “Mažeikių nafta”, iš kurios į Privatizavimo fondą ir šiam tikslui nebuvo gauna nė vieno lito. Ačiū.

V.DUDĖNAS. Kaip žinote, valstybinių įmonių akcijos yra nuolat siūlomos per Vertybinių popierių biržą, yra pardavinėjamos tų pačių didžiausių įmonių akcijos. Mes, žinoma, bandome pritraukti strateginį investuotoją, kuris galėtų įdėti dideles investicijas, pavyzdžiui, ir “Williams” atžvilgiu investicijos kitais metais yra numatytos pagal biznio planą apie 500 mln. Lt. Po to jos yra dar didinamos, valstybė tikriausiai vis dėlto galės parduoti iš pradžių savo dalį, tikiu, savo 2/3 akcijų kitam strateginiam investuotojui, kuris irgi turės galimybių prisidėti prie projekto ir gerinti tos įmonės būklę, galų gale sudarys sąlygas pritapti prie Europos standartų tiems produktams, kuriuos gamina “Mažeikių nafta”. Pardavinėti akcijas atskiriems investuotojams be jokio plano, manau, būtų padėties pabloginimas.

PIRMININKAS. Pone ministre, jūs dėl dviejų projektų, kuriuos dabar pateikėte, jau atsakinėjote 21 minutę į klausimus. Taigi klausimai yra baigiami. Kolega Salamakinai, jums suteiksiu žodį kalbėti dėl motyvų. Sutariam? Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas. Dėkoju, pone ministre.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, klausimas išties labai svarbus, o buvo likę tik 4 žmonės, norėję klausti. Manau, kad Seimas tikrai nenukentėtų, jeigu išsiaiškintume dabar ir būtų atsakyta į visus klausimus, kuriuos užduoda Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, visos frakcijos, kurios prašė žodžio klausti, jį gavo. Kai reikia rinktis A.Salamakiną ar K.Prunskienę, aš renkuosi K.Prunskienę. Prašom dėl to atleisti.

Gerbiamieji kolegos, Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime jam pritarti po pateikimo? E.Kunevičienė norėtų paremti.

Dėkoju, pone ministre. E.Kunevičienei suteikiau žodį.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Santaupų atkūrimo įstatymo pataisos yra formaliai neesminės, nes išlieka santaupų atkūrimo tvarka ir šaltiniai, o keičiama tiktai, kad suteikiami įgaliojimai Vyriausybei sukauptas santaupoms atkurti lėšas pasiskolinti. Tačiau iš esmės manau, kad Vyriausybė galėtų atsižvelgti į tokius siūlymus, kuriuos jau ne kartą teikėm, kad nebūtų stabdomas santaupų atkūrimas trečiai grupei, nes nutarimas tą daryti jau buvo priimtas G.Vagnoriaus Vyriausybės balandžio mėnesį. Pareiškimai paduodami nuo lapkričio 15 d. ir tam yra sąskaitoje 135 tūkst., pinigų reikia 502 mln. Lt, o jų likutis privatizavimo sąskaitoje tikrai yra ir reikia užtikrinti. Išmokėjimas numatytas vasario mėnesį. Manyčiau, kad laisvai galima tą problemą išspręsti, nes žmonės, kurie paduos pareiškimus dalyvauti taupymo programose, tai jau savaime labai geras dalykas, o tie, kurie norės atsiimti, galima pakeisti nutarimo projektą ir atidėti mėnesiui ar dviem, kiek Vyriausybei reikia, bet nestabdyti. Kodėl aš apie tai kalbu, ką tai duotų, koks tai būtų rezultatas? Pirmiausia įgalintų išvengti didelės moralinės žalos žmonėms, kurie laukia. Nes man skambina ir sako, mes žinojom, kad tada ir tada mums bus atkurtos santaupos. Mes pasiskolinom antkapiui ar kitiems tikslams, ką mums dabar daryti? Tai yra didelė moralinė žala. Todėl jeigu Vyriausybė priimtų mūsų siūlymus, tai nebūtų tos moralinės žalos.

Antra.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš išjungsiu mikrofoną.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Antra. Tai įgalintų negriauti tų žmonių pasitikėjimo valstybe arba Vyriausybės sprendimais. Trečia. Užtikrintų Vyriausybės įsipareigojimų tęstinumą. O tai yra būtina. Ir ketvirta. Svarbiausia, ką norėčiau akcentuoti, leistų Vyriausybei atstatyti pasitikėjimą vidaus skolinimusi, todėl siūlyčiau Seimui pritarti pateikimui. Priimti tą įstatymo pataisą ir priimti atitinkamą protokolinį sprendimą.

PIRMININKAS. Kalbėti dėl motyvų 2 minutės. 2 minutės suteikiamos A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbu prieš ne todėl, kad bus nevykdomi pažadai, bet mes visada buvome prieš tokią tvarką, kokia norima tuos pinigus skirstyti. Vėl juos skirstys ne Seimas, o Vyriausybė savo sprendimais. Tam bus sudaryti rezerviniai fondai ir kitaip. Aš manau, kad reikėtų balsuoti ir todėl prieš, kad ta prievolė, būtent indėlių grąžinimas, uždedamas kitam Seimui ir kitai Vyriausybei. Ko gero, neliks objektų, kuriuos privatizavus būtų galima papildyti Privatizavimo fondą ir įvykdyti tą prievolę. Todėl kviečiu kolegas balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį L.Andrikienei. Registruojamės, kolegos.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš noriu pareikšti tikrai nuoširdų nepasitenkinimą A.Vidžiūno pirmininkavimu šiame posėdyje. Gerbiamasis Vidžiūnai, klausimas per daug rimtas ir liečiantis šimtų tūkstančių žmonių interesus. Jūs net neleidžiate paklausti ministro iš tikrųjų esminių klausimų. Todėl aš vis dėlto prašau grąžinti ministrą į tribūną ir leisti paklausti. Aš esu jokiai frakcijai nepriklausantis Seimo narys ir prašau iš manęs neatimti konstitucinės teisės paklausti ministro.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege L.Andrikiene, dabar gyvename pagal Seimo statuto 141 straipsnį. Dėl kiekvieno pateikiamo projekto klausti iki 10 minučių. Tas pats Statutas galioja ir J.Bernatoniui, ir L.Andrikienei.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Projektas Nr.P-2159 – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar pritariame, kolegos, šiam projektui po pateikimo. Balsuojame, ar pritarsime po pateikimo Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Už – 47, prieš – 19, susilaikė 7. Taigi įstatymo projektui Nr.P-2159 pritarta po pateikimo.

Kolegos, ar galėtume tą pačią procedūrą taikyti ir lydimajam įstatymo projektui, kolegos? Dėkui. Bendruoju sutarimu, po pateikimo pritariame ir projektui Nr.P-2160. Pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, dabar reikia tartis dėl Vyriausybės siūlomos skubos. Kolegos, ar galime sutarti bendruoju sutarimu? Kviečiu registruotis, kolegos. Registruojamės ir susitarsime, ar šiuos projektus svarstome skubos tvarka, kaip siūlo Vyriausybė ir kam neprieštaravo Seniūnų sueiga. Jeigu priimtume skubos tvarką, tai šis projektas būtų priimamas, ko gero, kitą ketvirtadienį.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas, kolegos, manytų, kad šiuos projektus, pirmiausia Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą reikėtų svarstyti skubos tvarka? Jos prašo Vyriausybė. Kas už tai, kviečiu balsuoti. Primenu, svarstymas vyktų ketvirtadienį, o dėl priėmimo tartumėmės kitą savaitę.

Už – 57, prieš – 19, susilaikė 8. Šie projektai Nr.P-2159 ir Nr.P-2160 bus svarstomi skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas.

A.Salamakinas. Replikos prašote? Prašom.

A.SALAMAKINAS. Taip. Kadangi jūs man neleidote paklausti, o manau, kad ministrui klausimas būtų labai lengvas ir jis būtų atsakęs, todėl naudojuosi replikos teise. Aš noriu paklausti ministro, vis dėlto prieš metus buvo paskolinta 300 mln. Lt “Mažeikių naftai”, tai pusę tiek, kiek reikia trečiai grupei grąžinti indėlius. Paskui kažkodėl buvo nutilta ir apie tai niekas dabar neprisimena. Priedo, dar buvo paskolinta, kiek aš atsimenu, su 10% palūkanų. Tai jeigu tuos pinigus ministras susigrąžins iš “Mažeikių naftos”, nes “Mažeikių nafta” jau ne mūsų, tai bus pusė pinigų, tiek, kiek reikia indėliams grąžinti. Aš norėčiau, kad svarstymo metu ministras atsakytų, kur tie pinigai?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jums ne nesuteikiau žodžio, o baigėsi klausimams skirtas laikas. Ačiū.

Akcizų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2110* (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, šis klausimas 2-1a ir 2-1b baigtas. Darbotvarkės 2 klausimas projektas Nr.P-2120 – Akcizų įstatymo 2, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiandien svarstymas, kolegos. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė E.Kunevičienė pateikia komiteto išvadas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstęs Akcizų įstatymo pakeitimus, susijusius su orlaiviams arba lėktuvams pripildyti naudojamo kuro atleidimo nuo akcizo, pritarė, nes atitinka Europos Sąjungos direktyvas ir kitose valstybėse ta tvarka taikoma. Tačiau mes papildomai dar svarstėm Ekonomikos komiteto ir pono A.Šimėno siūlymą, kad į tą pačią įstatymo pataisą dar įtrauktume ir žvejybos laivyno prisipildymą kuru. Ir svarstant iškilo problema, kad lėktuvams pripildyti naudojamas žibalas, kuris kitiems nereikalingas, ar kaip ten vadinasi tas kuras, o laivams reikalingas kuras (tie degalai, tepalai) gali būti naudojamas ir kitiems tikslams. Reikia specialios tvarkos, reikia dažyti, reikia atitinkamo sandėlio ir normatyvinių dokumentų, kuriuos turi parengti Vyriausybė. Finansų ministerijos viceministrė V.Latvienė paprašė, kad pritartume po svarstymo dėl lėktuvų pripildymo benzinu ir akcizo pataisoms ir šiandien atidėtume pono A.Šimėno siūlymo svarstymą. Kad tai būtų užfiksuota, mes Finansų ir biudžeto komitete priėmėme protokolinį sprendimą ir įpareigojome Vyriausybę parengti tam tikrą ir tvarką, ir pataisą, kad tas klausimas būtų neatidėliotinai sprendžiamas. Todėl prašyčiau šiandien pritarti daliniam to klausimo sprendimui, tai yra Akcizų įstatymo pataisoms, susijusioms su lėktuvų užpildymo kuro atleidimu nuo akcizo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau tylos! Taigi jūs nesiūlote pertraukos?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne, nesiūlome.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Šimėnas – Ekonomikos komiteto pirmininkas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia norėčiau trumpai pakomentuoti problemą. Problema yra ta, kad Lietuvai yra skirtos pagal tarptautines konvencijas tam tikros žuvies sugavimo kvotos ir Lietuva nesugeba jų įvykdyti. O nesugeba todėl, kad mūsų žvejybos laivynas dirba tokiomis sąlygomis, kad iš tiesų jis nepajėgus konkuruoti su kaimyninių šalių žvejais: latviais, estais, danais, skandinavais, vokiečiais, lenkais ir visų kitų šalių žvejais. Viena iš pagrindinių priežasčių yra nekonkurencinga mūsų pagaminta produkcija. Lietuvos žvejai dirba blogesnėmis ekonominėmis sąlygomis nei jų konkurentai. Sužvejotų žuvų savikainą nuo 40% iki 80% sudaro kuras. Jo kaina Lietuvos žvejams yra dvigubai didesnė negu kaimyninėse Baltijos šalyse. Pagal 1992 metų spalio 19 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvą dėl akcizo mokesčio struktūros harmonizavimo mineralinėms alyvoms žvejybos laivų savininkai nemoka akcizo už perkamą kurą, tai yra suteikta teisė Europos Sąjungos šalims. Akcizo už kurą nemoka taip pat Latvijos ir Estijos žvejai. Mūsų žvejai už vieną toną moka 1100–1200 litų, o Danijos žvejai – 500–600 litų. Dėl šios priežasties dalis žvejų kurą perka tiesiog Danijoje. Ši padėtis nėra naujiena. Mūsų komitetas jau beveik trečius metus bando įtikinti Vyriausybę, kad ji pakeistų padėtį, nes priešingu atveju mūsų žvejybos laivyno laukia bankrotas. Tai yra tiek natūralu ir aišku, kad konkurencijos niekaip neatlaikysi. O ten vis dėlto dirba nemažai žmonių, nemažai šeimų gyvena iš to. Ir koks tikslas mums sąmoningai vykdyti ekonominę politiką, kuri atvestų mūsų likusį žvejybos laivyną prie bankroto? Na, jokių argumentų lyg ir nėra.

Pirmiausia Europos Sąjungos įstatymai leidžia ir jais vadovaujasi Europos Sąjungos šalys, direktyvos leidžia. O mes kodėl nedarome? Argumentas vienas – tai yra sudėtinga. Bet palaukite – o kodėl estams nesudėtinga, latviams nesudėtinga? Kodėl negalima padaryti kaip tose šalyse, o gal dar ką nors geriau sugalvoti? Kur problemos? Jeigu būtų šiandien iškilęs, mes šį argumentą suprastume, bet jau treti metai, kai tęsiasi ta pati istorija, lygiai ta pati. Štai todėl Ekonomikos komitetas, pasinaudodamas Europos Komisijos direktyvos formuluotėmis, labai tiksliai, būtent taip, kaip parašyta direktyvose, perkėlė tų direktyvų nuostatas į savo teikiamą įstatymą – pataisos alternatyvą. Mūsų nuomone, be šio įstatymo tikrai Vyriausybė nepajudės iš mirties taško. Mes galime nustatyti įgyvendinimo datą, atsižvelgdami į Vyriausybės pageidavimą, gal po mėnesio, dviejų ar pagaliau trijų, kada ji sugebės tai padaryti. Bet tai būtina padaryti.

Analogiška situacija ir su nereaktyvinių lėktuvų kuru. Lygiai tokia pati situacija. Kodėl mes verčiame savo kitus lėktuvus skristi užsipilti kurą į kitus oro uostus – tai yra į Minską ar į Rygą? Tai nesuprantamas dalykas. Ir vėl problemos – neva negalima kontrolės užtikrinti, neva bus kontrabanda. Palaukite, jeigu nebus kontrabandos, tai dėl to likviduokime savo aviacijos transportą, kurį turime, likviduokime žvejybos laivyną – matot, yra didžiulė problema. Kitos šalys ją išsprendžia, o mes niekaip negalime.

Ekonomikos komitetas, vadovaudamasis visiškai aiškia logika, prieš kurią lyg ir jokių loginių argumentų negali būti, siūlo priimti alternatyvų projektą, o Vyriausybei suteikti teisę tą datą nustatyti, kada ji tai sugebės įgyvendinti. Aš matau, ir Klaipėdos atstovai yra Seime, aiškiai palaiko tą idėją, mūsų komitetą labai remia. Aš nesuprantu, kas trukdo priimti gerą sprendimą. Girdėti pasiūlymų, kad ir kitiems laivams to reikėtų. Galbūt šito reikėtų, tačiau šiuo metu pabandykime įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme. Kai bus įgyvendinta kontrolės sistema, galbūt bus galima perkelti kitiems laivams šią nuostatą, bet dabar mes turime išgelbėti tuos ūkinius sektorius. Jeigu mes jų neišgelbėsime, tai niekas kitas jų ir neišgelbės, o atsakomybė teks mums. Dėkoju.

Ekonomikos komiteto vardu siūlau priimti alternatyvųjį įstatymo projekto variantą, kuris neprieštarauja niekam ir tikrai atitinka mūsų interesus, Seimo interesus.

PIRMININKAS. Bet kol kas čia nėra alternatyvinio.

A.ŠIMĖNAS. Mūsų variantą, aš nežinau, kaip jį įvardyti. Geras siūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, suteikiu žodį ministrui V.Dudėnui, bet jaučiu, kad pasinaudosiu Seimo posėdžio pirmininko teise paskelbti svarstymo pertrauką. Ministras V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Finansų ministerijos atstovai jau buvo susitikę su žvejais ir buvo tartasi. Atrodo, susitarta, tik būtų neįmanoma įvykdyti tai nuo sausio 1 dienos. Galbūt būtų galima pridėti protokolinį nutarimą, kad tai būtų vykdoma maždaug nuo vasario 1 dienos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos!

V.DUDĖNAS. Mums reikės kelių mėnesių tam sprendimui, tai gal būtų galima protokolu mus įpareigoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol kas yra tik svarstoma, kol kas yra tik svarstymas. Mes galėtume susitarti iki priėmimo, kokią formą įgauna įstatymo projektas, įstatymas. Kolegos, dar yra keturi norintys kalbėti dėl šio projekto. Ar negalėtume padaryti šiandien svarstymo pertrauką? Tada, kolegos, ir frakcijose pasitariame, ir Vyriausybė pateikia savo nuomonę, kurią dabar pateikė ministras V.Dudėnas. Tada mums būtų daug lengviau apsispręsti. Kolegos, ar galime nepasakyti, kada svarstome, nebūtinai ateinantį ketvirtadienį? (Balsai salėje) Kuo greičiau. Susitarsime. Ekonomikos komiteto pirmininkas, Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkė, sutarsime.

Gerbiamieji kolegos, skelbiama projekto Nr.2110 svarstymo pertrauka. Prašę žodžio ponas K.Trapikas, J.Valatka, Alg.Butkevičius, R.Survila išlaiko savo teisę, jeigu jie ją pareikš, kalbėti per svarstymo tęsinį.

Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymo projektas Nr.P-2082(3*) (svarstymas)

Trečiasis projektas, gerbiamieji kolegos, – Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymo projektas Nr.P-2082(3). Svarstymas. E.Kunevičienė pareiškia pagrindinio komiteto nuomonę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Finansų ir biudžeto komitetas pateiktam įstatymo projektui, suredaguotam Finansų ir biudžeto komitete, pritarė. Teisės departamentas daug pastabų neturėjo, faktiškai yra visuotinis pritarimas. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komiteto nėra. Kviesčiau Alg.Butkevičių kalbėti diskusijoje. Nekalba. J.Olekas kalbėtų diskusijoje dėl šio projekto? Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, galėtume pritarti po svarstymo, bet yra J.Listavičiaus įregistruota pataisa. Ponia pranešėja, jūs pareiškėte visuotinę komiteto paramą šiam projektui, bet… Taigi prašom pakomentuoti J.Listavičiaus siūlymą. Mes turėtume dėl jo apsispręsti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra pono J.Listavičiaus yra siūlymas, bet jis komitete nesvarstytas ir aš negaliu savo nuomonės sakyti. Jis pats turi pasakyti, o iki priėmimo mes jau galėsim pasiruošti. Komitete nesvarstytas jo siūlymas.

PIRMININKAS. Gerai, suteikiu žodį J.Listavičiui pateikti savo siūlymą. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkto 1 papunkčio objektas turėtų būti tik fiziniai asmenys. Tai patvirtina ir papunkčio pirmosios nuostatos. Įtraukę į papunktį ir juridinius vienos ūkio šakos asmenis, mes pažeistume lygybės prieš įstatymą principą. Manau, kad minėtu aspektu pramonė, prekyba, statyba neturėtų atsidurti paskesnėje pozicijoje, palyginti su žemės ūkiu, juo labiau kad priimtas Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymas. Kita vertus, kur atsiduria valstybės interesai? Atskiros ūkio šakos interesai tampa aukščiau už valstybės interesus. Galvoju, kad taip neturėtų būti. Turėtume pirmiausia tenkinti žmonių ir valstybės interesus, o tik po to ūkio šakos interesus. Jau įrašę žemės ūkio fizinius asmenis išplečiame objektą už darbo užmokesčio ar žalos atlyginimo ribų. Plėsti dar toliau, išskiriant vieną šaką, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl kviečiu pamąstyti ir balsuojant ginti visų pirma žmogaus ir valstybės teises, o paskui jau pastatyti į lygią poziciją visas kitas ūkio šakas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl J.Listavičiaus pataisos, kuri nebuvo aptarta komitete, – Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, jeigu vis dėlto atidžiau perskaitytume šį įstatymą, ponas J.Listavičius mus suklaidino. Vis dėlto šiame punkte kalbama tik apie atsiskaitymus pirmiausia su tais asmenimis, kurie yra pardavę žemės ūkio produkciją, ir visiškai nekalbama apie prekybines organizacijas, statybines organizacijas. Jeigu įsigilinsim į Bankroto įstatymą, ten tie patys asmenys taip pat yra pirmojoje eilėje. Ačiū, aš prieš jo pataisą.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Apsispręsime dėl J.Listavičiaus siūlomos pataisos – įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkto 1 papunktyje po žodžių “už Lietuvoje” įrašyti žodžius “iš fizinių asmenų”. Svarstymo procedūra, gerbiamieji kolegos, visi Seimo nariai gali teikti savo siūlymus.

63 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. J.Listavičiaus pataisa, kolegos. Kas jai pritartų, kviečiu balsuoti.

Už – 21, prieš – 12, susilaikė 23. Pataisai nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galime šiam projektui pritarti po svarstymo? Turbūt galim bendruoju sutarimu, ar ne? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Laikinajam mokėjimų eilės tvarkos įstatymo projektui. Replika. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų galvoti mes galim taip, kaip norim, bet jeigu esam Seimo nariai, tai, kaip aš ir sakiau, pirmiausia žmonės, o paskui valstybė. (Balsai salėje) Man labai gaila, kad komiteto kolega niekaip negali perskaityti trijų žodžių. Kalbėjo tai apie fizinius asmenis, ten taip ir parašyta. Tai kam tada save klaidinti ir kitus? Reikia paimti ir perskaityti. Ačiū.

Paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1171 (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę. Rezervinis klausimas, projektas Nr.P-1171, – Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas 1998 m. gegužės mėnesį, ir nutarė grąžinti Vyriausybei tą projektą. Tokio nutarimo priežastis – Vyriausybė rengia naują projektą, o tos pataisos yra daugiau redakcinės, todėl kai Vyriausybė pateiks naują projektą, kartu spręs ir dėl tų redakcinių pataisų. Siūlom Seimui pritarti, kad būtų grąžinta Vyriausybei tobulinti, bet kartu pateikti ir patobulintą visą įstatymo redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai pagrindinio komiteto išvada griežta – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, aš negaliu niekam daugiau žodžio suteikti. Ekonomikos komiteto išvada ta pati. Aš negaliu suteikti žodžio, man Seimo statutas to neleidžia. Mes iš karto arba susitariame, arba balsuojame dėl grąžinimo iniciatoriams tobulinti šį projektą. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai? Galime. Taigi projektą Nr.P-1171 grąžiname iniciatoriams tobulinti. Gerbiamieji kolegos, dviejų minučių pertrauka. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja R.Juknevičienė. (Plojimai)

Pertrauka

Generalinio prokuroro K.Pėdnyčios atsakymai į Seimo narių klausimus

PIRMININKĖ (R.JUKNEVIČIENĖ). Kolegos, tęsiame posėdį. Ir opozicijos, ir pozicijos prašau atlaidumo, nes aš pirmą kartą pirmininkauju. 2-4 klausimas – generalinio prokuroro K.Pėdnyčios atsakymai į Seimo narių klausimus. Aš kviečiu į centrinę tribūną generalinį prokurorą. Po jo kalbos Seimo nariai galės atsakyti į klausimus.

K.PĖDNYČIA. Į mano nereikės…

Gerbiamoji Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Vėl pakviestas į šią garbingą tribūną norėčiau labai trumpai informuoti jus apie nusikalstamumo dinamiką ir struktūrą bei apie prokuratūros nuolatinius darbus ir rūpesčius.

Kol kas nelemta man pasidžiaugti galutiniais rezultatais kai kuriose visiems jums žinomose bylose, tokiose kaip prokuroro G.Sereikos nužudymo, J.Abromavičiaus, kunigo R.Mikutavičiaus arba Bražuolės tilto susprogdinimo ir kai kuriose kitose. Deja, yra užsilikę keletas bylų, kurios yra pakankamai sudėtingos, ir nepavyko mums labai greitai atlikti jų tyrimą. Tačiau užtikrinu jus, kad šios bylos, kaip ir kai kurios kitos bylos, nėra pamirštos. Kad ir kunigo R.Mikutavičiaus nužudymo byla. Aš galiu informuoti jus, kad jau šiais metais mes paskelbsime, kad parengtinis tardymas baigtas. Žinoma, teisminis nusikaltėlių procesas vyks jau kitais metais. Yra šiokių tokių naujienų Bražuolės tilto sprogdinimo byloje, J.Abromavičiaus nužudymo byloje, tačiau apie tas naujienas šiandien aš dar negalėčiau kalbėti. Bet gerų naujienų yra.

Nusikalstamumo dinamika rodo, kad per šių metų dešimt mėnesių nusikalstamumas stabilizavosi. Sakau, kad stabilizavosi, nors dviem procentais, arba 1315, nusikaltimų padaryta mažiau, kadangi panašaus mažėjimo tendencija tęsiasi nuo praeitų metų rudens. Mažiau padaryta sunkių nusikaltimų, kuriuos įvykdė neblaivūs ir anksčiau nusikaltę asmenys. 10 tūkst. gyventojų tiek nusikaltimų apskritai, tiek sunkių nusikaltimų padaryta šiek tiek mažiau.

Nusikalstamumo struktūroje per šių metų 10 mėnesių pastebimas kai kurių sunkių nusikaltimų sumažėjimas. Tai įvairūs nužudymai, plėšimai, piktybinis chuliganizmas sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikaltimai panaudojant šaunamąjį ginklą ir kt. Nedaug sumažėjo privataus turto vagysčių, tačiau daugiau registruota tokių nusikaltimų kaip kyšio paėmimas, aplaidus ir apgaulingas apskaitos tvarkymas, netikrų duomenų apie pajamas pateikimas, mokesčių vengimas, turto pasisavinimas ir iššvaistymas. Jų registruota nuo 30 iki 55% daugiau. Tai, žinoma, nereiškia, kad tokios kategorijos nusikaltimų šiais metais padaryta daugiau negu anksčiau. Aš įsitikinęs, aš tai, galėčiau sakyti, žinau, kad paprasčiausiai šitą reiškinį reikėtų vertinti kaip šiek tiek efektyvesnę teisėsaugos institucijų veiklą. Nors, žinoma, ir šiuo metu negalima pasakyti, kad ta veikla mus tenkina.

Dar galėčiau pridurti, kad per šių metų 10 mėnesių, apskritai imant, išnagrinėta 300 baudžiamųjų bylų daugiau, tarp jų prokuratūra, nežiūrint bylų sudėtingumo, baigė per 200 baudžiamųjų bylų daugiau. Deja, tardymo institucijos, Vidaus reikalų ministerijos sistema negali tuo pasidžiaugti, nes baigtų ir perduotų į teismą bylų kiekis ten šiek tiek sumažėjo. Žinoma, tai susiję su tam tikromis aplinkybėmis, apie kurias reikėtų kalbėti atskirai.

Prokuratūros kasdienybėje tebėra senos 1993-1996 metais dar nebaigtos kai kurios finansinės bankinės bylos, dirbama specializuotose grupėse dėl organizuoto nusikalstamumo, gaujų ir grupuočių skaidymo. Aiškinami užsakyti nužudymai, nustatyta, kad kai kurie nužudymai yra susiję su samdytais žudikais. Yra ir daugiau darbų.

Dar galėčiau pridurti ir problemas dėl naftos. Domimasi šiuo metu prokuratūroje kai kuriais klausimais, susikaupusiais “Sodroje”. Apskritai kalbant apie prokuratūros darbą per šį laikotarpį, galėčiau paminėti, kad gauta 6,5 tūkst. piliečių skundų ir pareiškimų, daugiau negu pusė jų yra patenkinta. Pareikšta per 1000 civilinių ieškinių už 36 mln. Lt, iš esmės ginant valstybės interesus daugiau negu pusė šiuo metu jau išnagrinėta. Ieškiniai iš esmės yra tenkinami. Yra per 600 apeliacinių ir 150 kasacinių skundų dėl teismų sprendimų įvairiose bylose.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiktai informuoju telegrafiškai apie kai kuriuos atliktus darbus arba galutinius rezultatus, arba statistinius duomenis. Aš, žinoma, neturiu galimybės šioje tribūnoje dėl laiko stokos daryti platesnę, gilesnę ar visapusiškesnę analizę. Mano kalbos prašyčiau nesuprasti taip, kad aš norėčiau pasakyti tik tai, kas yra gero, ir visiškai nežinočiau, kad nėra trūkumų ir problemų. Yra ir trūkumų, yra ir problemų. Nusikalstamumo statistika, nusikaltimų išaiškinimo būklė, kriminogeninės situacijos pokyčiai ir tendencijos, tardymo darbo veikla, prokurorų darbas yra nuolat analizuojami. Yra pozityvesnių tendencijų, yra ir atvirkščiai. Tačiau niekas negalėtų savintis individualiai nei pozityvo, nei atvirkščiai – primesti kam nors iš teisėsaugos institucijų individualizuotos kaltės. Visos teisėsaugos institucijos atsakingos už savo veiklą kompleksiškai.

Neturėdamas galimybės jūsų trukdyti ilgiau, tuo baigiu. Ačiū už dėmesį ir laukiu klausimų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Statutą dabar turėtų klausti frakcijų vardu. Pirmajam žodį suteikiu J.Olekui. Frakcijos vardu klausite? Gerai. Prašom. A.Sakalas – Socialdemokratų frakcijos vardu.

A.SAKALAS. Gerbiamasis generalini prokurore, aš jums pateiksiu du faktus, o jūs atsakykite, ar įmanoma ką nors daryti ir kaip jūs žiūrite į tai. Labai gerai žinoma, kad nutraukus kontraktą dėl elektros linijos statybos į Lenkiją (tai buvo padaryta dar ministro V.Babiliaus laikais) valstybė patiria labai daug nuostolių. Dabar kontraktas atnaujinamas su tais pačiais derybininkais, ir, matyt, bus pasirašytas. Bet nuostoliai jau patirti.

Antrasis pavyzdys. Kaip žinome, Krašto apsaugos ministerija, užuot užsakiusi batus (toks elementarus dalykas) “Elnio” fabrike, užsakė juos užsienyje. “Elnio” fabrikas ir dėl tos priežasties pakliuvo į sunkią situaciją ir bankrutavo. Sakykite, gerbiamasis prokurore, ar jūs nematote čia nusikalstamos veikos ir ar nežadate pradėti baudžiamąjį persekiojimą? Ar jūs galite tai padaryti savo iniciatyva, ar būtinai koks nors Seimo narys turi jus paprašyti tą padaryti? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu prisimintumėte šių metų mano kalbą šioje tribūnoje, tai prisimintumėte ir tai, ką aš jau buvau sakęs. Yra duotas raštu pavedimas Valstybės kontrolei kontrolės tvarka nustatyti kai kuriuos momentus dėl šių sutarčių vykdymo tiekiant elektros energiją Baltarusijai ir pateikti mums tam tikrą medžiagą. Iš esmės ten remiamasi tuo, kaip aš ir anksčiau sakiau, kad nėra išaiškintas tarpininko vaidmuo ta prasme, jog niekam nežinoma, kiek prekių tam tikrais laikotarpiais jis yra gavęs, ar prekes yra realizavęs, ar pinigus gavęs, ir tik šį klausimą išsprendus būtų galima spręsti ir atsakomybės klausimą.

A.SAKALAS. Gerbiamasis prokurore, aš klausiu ne apie Baltarusiją, aš klausiu apie liniją į Lenkiją. Apie nuostolius, kurie buvo padaryti Lietuvos valstybei atsisakius parengto kontrakto su Lenkija dėl elektros linijos tiesimo į Lenkiją.

K.PĖDNYČIA. Na, čia aš galėčiau pasakyti tiek, kad prokuratūra medžiagą yra surinkusi, tačiau ta medžiaga nėra pakankama, kad būtų pagrindas iškelti baudžiamąją bylą. Klausimas iki galo neišspręstas, nes per Užsienio reikalų ministeriją ir JAV ambasadą Lietuvoje aš esu prašęs teisinės pagalbos. Atsakymo kol kas nesu gavęs, todėl negaliu klausimo išspręsti. Kita vertus, aš norėčiau akcentuoti štai tokį dalyką. Pats nuostolių faktas nereiškia galimybės kelti baudžiamąją bylą. Būtina dar nustatyti, kad nuostolių buvimas yra susijęs su nusikaltimo požymiais. Šiuo konkrečiu atveju aš negaliu įvardyti nei taip, nei kitaip, kol neturiu surinkęs galutinės medžiagos.

PIRMININKĖ. A.Salamakinas, kaip suprantu, LDDP frakcijos vardu. Ruošiasi Slavickas.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Gerbiamasis prokurore, aš noriu klausti dėl “Mažeikių naftos”. Šiuo metu tarp politikų pateikiama viena iš versijų, kad “Mažeikių nafta” buvo atiduota “Williams” todėl, kad ten kelerius metus buvo smarkiai vagiama. Girdėti ir iš teisėtvarkos struktūrų, kad iš tiesų taip buvo. Norėčiau sužinoti, kodėl anksčiau, prieš metus, prieš dvejus, prieš trejus, nebuvo imtasi veiksmų, kad ten nevogtų, ir dabar pareiškiama, kad kelinti metai vagiama, vadinasi, teisėtvarkos struktūros visai nevykdė savo funkcijų. O juk jos finansuojamos iš biudžeto. Ką jūs galite pasakyti tuo klausimu?

K.PĖDNYČIA. Jūs pasakėte beveik teisingai, paminėdamas teisėsaugos institucijas. Tačiau tai neturi būti suprasta kaip prokuratūra.

A.SALAMAKINAS. Jūs kontroliuojate.

PIRMININKĖ. Prašyčiau nepertraukti, ponas Salamakinai.

K.PĖDNYČIA. Pirmiausia jūs gerai žinote, kad bendros kompetencijos klausimai ir jų nagrinėjimas pagal jūsų priimtą įstatymą skirti ne prokuratūrai, o kontroliuojančioms institucijoms, tai yra Valstybės kontrolei, Revizijų departamentui ir t.t. Jos turi išaiškinti pažeidimus, trūkumų priežastis, preliminarius kaltininkus pagal revizijų medžiagą ir pateikti tardymui ir prokurorui. Aš negaliu pasakyti, kad visiškai nebuvo per šį laikotarpį bylų, tačiau manęs ir paties netenkina tos bylos, kurios buvo tirtos. Tai nėra tokios apimties bylos, kurios galėjo atlikti negatyvių procesų ir galutinio rezultato šalies naftos ūkyje profilaktiką. Todėl prokuratūra negalėjo bėgti pirma traukinio ir atlikti kitoms teisėsaugos institucijoms jūsų įstatymo deleguotus darbus. Aš netgi pasakyčiau daugiau. Šiuo metu mums labai sudėtinga buvo tam tikrą laiką kaupti medžiagą, ne deklaratyvią ir konstantos prasme medžiagą, bet medžiagą, paremtą tam tikra dokumentine faktūra, kad aš galėčiau paskelbti, jog prokuratūra dabar mėgina inspiruoti visas institucijas, gaila, kad ir kontroliuojančias institucijas, jos tai pačios turi daryti. Tačiau mes tą padarėme ir darbas dabar tęsiamas. Yra sudaryta tam tikra koordinacinė grupė iš teisėsaugos institucijų, operatyvinių tarnybų, taip pat ir kontroliuojančių institucijų. Šiuo metu yra sudarytas veiklos krypčių planas ir turiu pasakyti, ne tik planas, bet yra ir pirmieji tyrimo objektai. Tie objektai yra tiriami.

PIRMININKĖ. S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, kai buvote tvirtinamas į generalinio prokuroro pareigas, teigėte (cituoju): “Pirmiausia sieksiu sukoncentruoti geriausias pajėgas finansinėms ir bankinėms byloms tirti”. Noriu paklausti, ar pavyko minėtoms sudėtingoms byloms tirti sukurti veiklias darbo grupes ir kokie pasiekti rezultatai? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Negaliu pasakyti, kad pavyko absoliučiai viskas. Tačiau galėčiau išvardyti daug bylų, kurios yra baigtos. Tai bylos iš senos praeities – 1993 m., 1994 m., 1995 m. ir 1996 m. Sakykim, per praeitus metus ir šių metų 10 mėnesių iš senų likučių mes tyrėme 67 baudžiamąsias bylas. Šiuo metu tiriama iš senų likučių 21 baudžiamoji byla. Deja, dar yra likę baudžiamųjų bylų. Tiesa, po to jos dar skaidosi į smulkesnes bylas. Nesakyčiau, kad nepavyko pasiekti, tačiau nepavyko iki šiol visko užbaigti. Manau, kad tai objektyvu. Aš negalėjau, nemanau, kad ir jūs galėjote tikėtis, kad per šį laikotarpį galima ištirti visas senas finansines ir bankines bylas. Tai nėra taip paprasta, tai iš tikrųjų yra gana sudėtinga. Tačiau aš manau, kad darbas vis dėlto vyksta. Aš nežinau, ar reikia šiandien išvardyti jums kaip pavyzdį kai kurias senas bylas, galėčiau išvardyti. Galėčiau paminėti Kooperacijos banko, B.Zaikausko, bylą, tai bylos, kurios jau yra teismuose. Arba, sakykim, LAIB, A.Balkevičiaus, arba LKVB pirmininko Borusevičiaus su kitais veikiančiais asmenimis, arba V.Kudarausko, P.Krafto, jūs žinote šias bylas. Aš galėčiau vardyti jų begalę. Tačiau šiandien ne visos ištirtos iki galo. Sakykim, J.Urkos bylos tam tikra dalis yra ištirta ir jau užbaigta, tačiau yra kita tos bylos dalis, kuri dar tiriama, tai yra LAIB klausimai arba Kredito banko dalis ir taip toliau.

PIRMININKĖ. V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamasis generalini prokurore, nepalaikykite manęs įkyriu tipu, bet aš noriu jūsų paklausti vėl to paties, ko klausiau prieš metus ir prieš pusmetį, to paties klausiu ir dabar. Jūs Centro frakcijoje esate žadėjęs, kad Klemenso Kiršos byla bus išnagrinėta ir atiduota teismui paraleliai su dabar kalinčio parlamentaro A.Butkevičiaus byla. Deja, prabėgo jau daugiau kaip metai. A.Butkevičius jau seniai kali ir teismas nusprendė, tegul taip ir būna. K.Kiršos byla, neteko girdėti, kad būtų pajudėjusi į priekį. Jis turėjo apsaugą, važinėjo, girtuokliavo, pabėgdavo nuo tų sargybinių ir t.t., ir t.t.. Eksministras V.Babilius sakė turįs kažkokį pono K.Kiršos vekselį savo seife dėl tų 4 mln. skolos. Deja, viskas nutilo ir iki šiol nieko naujo negirdėti. Gal jūs galėtumėte ir man, ir Seimui pateikti kokią nors informaciją, kas ten vis dėlto vyksta, kodėl ta byla nejuda į priekį? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Galėčiau pasakyti labai trumpai ir paprastai. Pirmiausia mes nesusitarsime, jeigu jūs sakote, kad aš žadėjau, jog byla bus atiduota į teismą. Aš taip nekalbėjau, parodykite, kur aš taip kalbėjau. Kita vertus, aš sakiau, kad bus ištirta byla. Taigi bylą galima laikyti beveik ištirta. Žinoma, jos tyrimas užtruko ilgai, tačiau jis vyko ilgai dėl to, kad labai ilgai buvo daroma finansinės veiklos revizija. Tačiau netikėtai ir man pačiam paaiškėjo, kad vis dėlto skolos, apie kurias buvo kalbama, yra ne iš K.Kiršos firmos pusės, o atvirkščiai. Deja, eskaluojama buvo taip, o nustatyta kitaip. Tačiau čia jau atskira tema. O šiuo metu, žinoma, tiriami kai kurie momentai pagal revizijos medžiagą, nes yra dar darbų, tačiau pats trūkumo faktas yra konstatuotas ir jis konstatuotas ne ta prasme, vadinamojo karūnuoto liudytojo prasme, o būtent atvirkščiai. Čia jau Valstybės kontrolė. (Balsas iš salės) Kaip? Pirmiausia kyšio niekas nedavė ir kyšio niekas nepaėmė.

PIRMININKĖ. L.Sabutis. Ruošiasi J.Olekas.

K.PĖDNYČIA. Jeigu kalbėtume teisinėmis kategorijomis, turėtume kalbėti apie sukčiavimą, bet ne apie kyšį.

PIRMININKĖ. Pone pranešėjau, prašau nediskutuoti su sale, kada neklausia.

L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis Lietuvos generalini prokurore, rūpėtų, jūs čia minėjote, jeigu jūs galėtumėte Seimui pasakyti apie kai kurių pareigūnų veiksmus, susijusius (gal neteisėtus veiksmus, jau šiandien galite pasakyti) su didelio žemės sklypo – 15 ha Vilniaus mieste aukcionu, pardavimu – pirkimu, šie rezultatai buvo panaikinti Vilniaus miesto valdybos. Ar yra duomenų, kad buvo nusikalstamai elgtasi, ir jeigu galite pasakyti, kiek gali tęstis tyrimas, nes bus sustabdytas procesas? Kita byla būtų dėl nesąžiningai… arba nesumokėtų mokesčių. Tarp jų spaudoje buvo minimas vienas iš tokių stambesnių prekybininkų V.Uspaskich. Ar yra madinga, turint dideles pajamas, nemokėti mokesčių, ir kaip tai vertinama, kiek tokių bylų yra prokuratūros žinioje?

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turbūt kalbate apie žinomą stadioną, kuris buvo parduotas už 301 tūkst. Lt. Iš tikrųjų stadionas buvo parduotas pažeidžiant įstatymą. Aš pats asmeniškai pasirašiau civilinį ieškinį teismui ir viskas grįžo į pradinę padėtį. Negaliu dabar pasakyti baudžiamosios atsakomybės prasme, nes reikalinga papildoma medžiaga. Pirmiausia turėjau spręsti civilinės teisenos klausimą valstybės naudai ir aš jį išsprendžiau.

Dabar dėl V.Uspaskich. Net nežinau, nuo ko pradėti. Jūs turbūt turite mintyje vieną baudžiamąją bylą prokuratūroje ir civilinį ieškinį beveik 300 mln. sumai, tačiau tai susiję su viena firma Didžiojoje Britanijoje, Virdžinijos salose. Iš tikrųjų veiksmai ten seni, kaip ir dauguma finansinių bankinių bylų, tai yra veiksmai, pradėti 1995 m. Nustatyta, kad firma Lietuvoje, kaip savarankiškas ūkio subjektas arba kaip subjektas su užsienio firma, yra neregistruota. Veiklos negalėjo vykdyti, tačiau veiklą vykdė ir gavo milijonines pajamas. Tačiau tai darė nelegaliai. Ryšium su tuo tiriama baudžiamoji byla dėl tos firmos ir civilinis ieškinys teismui, tačiau kol kas aš apie rezultatus dar negalėčiau kalbėti, nes ieškinys labai sunkiai judėjo teisme. Mes turėjome imtis daugelio priemonių, kad ieškinys būtų pakankamai efektyviai nagrinėjamas ir kasacine tvarka turėjome spręsti tuos klausimus, tačiau mes tam tikrą rezultatą jau pasiekėme. Tiek, kiek dėl V.Uspaskich, čia yra šiek tiek susiję klausimai, tačiau šiandien negalėčiau pasakyti galutinai, kol byla nėra ištirta iki galo.

PIRMININKĖ. J.Olekas. Ruošiasi J.Listavičius.

J.OLEKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, noriu pasitikslinti. Jūs šiandien kalbėdamas minėjote, kad daugelis bylų yra vilkinamos arba užsitęsiamos dėl revizijų, ypač dėl finansinių dalykų. Tačiau ta byla, sakykim, tas atvejis, kurį jūs minėjote, dėl elektros tiekimo į Baltarusiją. Kaip tik Valstybės kontrolė buvo iškėlusi net savo iniciatyva bylą, kurią būtent prokuratūra nutraukė. Tačiau dabar, atrodo, vėl pavedėte Valstybės kontrolei tuos pačius įvykius ir tą patį, sakykim, tiekimo procesą bei sutarčių pasirašymo tarpininkus ištirti. Sakykite, ar yra kokia perspektyva, kad jūsų ryšiai arba bendras darbas su kitomis struktūromis pagerės? Kaip su šiuo konkrečiu Baltarusijos atveju?

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, jūs klausimą pateikėte teiginio forma. Tuo iš esmės galėtumėte mane suklaidinti, jeigu aš būčiau primiršęs tą medžiagą ar faktūrą, apie kurią mes kažkada kalbėjome. Iš tikrųjų prokuratūra nenutraukė bylos, o panaikino nutarimą iškelti baudžiamąją bylą ne dėl Lietuvos – Baltarusijos energijos tiekimo arba viską apimančių nuostolių, o visiškai dėl kito aspekto – dėl vadinamųjų, prisiminkime, orinių pinigų. Iš tikrųjų byla buvo iškelta nepagrįstai. Ne dabar prokuratūra davė pavedimą Valstybės kontrolei, o būtent tada davė pavedimą Valstybės kontrolei, šioje tribūnoje aš jums visiems tai skelbiau. Deja, aš nesu administratorius ir neturiu tokių teisių revizuojančioms institucijoms, tarp jų ir Valstybės kontrolei. Aš turiu teisę ir mano darbuotojai turi teisę duoti pavedimus atlikti reviziją konkrečios bylos ar medžiagos, bet ne daugiau. Tokie pavedimai buvo duoti dar tada, kai mes tą nutarimą panaikinome. Jeigu prisiminsite, po manęs kalbėjęs buvęs valstybės kontrolierius sakė, kad jam pritrūko tik savaitės iki revizijos pabaigos, revizija, deja, nebaigta ir šiandien. Ji nebaigta. Žinoma, suprantu, kad tai yra nepaprastai sudėtinga revizija, reikia važiuoti į Rusiją, į Baltarusiją bei kai kur toliau ir kai ką žiūrėti. Tai nėra paprastas dalykas, tačiau kol tie klausimai nebus ten ištirti viską apimant ir siejant su tarpininku, tol negalės būti kalbos apie baudžiamąją bylą. Tačiau medžiaga yra nebaigta…

PIRMININKĖ. J.Listavičius. Ruošiasi D.Sadeikienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, norėčiau paklausti. Kaip galėtumėte vertinti Generalinės prokuratūros ir visos Prokuratūros darbo efektyvumą? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Sudėtinga vertinti patiems save. Man atrodo, kad tai padaryti būtų lengviau kitiems žmonėms. Vertinti apskritai pagal foną esančio nusikalstamumo, kuris negali būti vien tik prokuroro atsakomybė, yra, žinoma, vienas dalykas. Tačiau jeigu mes žiūrėtume į kai kurias ištirtas bylas, pirmiausia finansines bankines bylas arba jau mano minėtas senas, kad ir nužudymų bylas, kur veikė ir samdyti žudikai, tai bylos buvusios prieš kelerius metus, tai kai kuriais aspektais būtų galima vertinti ir ne taip jau neigiamai. Žinoma, aš galėčiau šiandieną vardyti dar kartą, kad prokuratūra baigė daugiau bylų, daugiau perdavė į teismus, kad šiais metais yra daugiau pareikšta civilinių ieškinių valstybės naudai ir didesnei sumai, kad tų ieškinių efektas yra didesnis. Visa tai bus, žinoma, be jokių abejonių, teigiami rezultatai, kaip ir kai kurie kiti, tačiau bendras nusikalstamumo fonas ir situacija man neleidžia pasakyti, kad prokuratūra padarė viską arba tiek, kiek žmonės iš jos laukė arba laukia, kaip ir kiti.

PIRMININKĖ. Klausia D.Sadeikienė. Ruošiasi E.Bičkauskas.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis prokurore, mano klausimas gal iš dalies būtų susijęs su kai kuriais jūsų atsakymais, bet vis dėlto truputį tai susiję konkrečiais objektais. Turto banko duomenimis, asmenys, susiję su uždarąja akcine bendrove “Luokė”, taip pat kiti “Aura” banko skolininkai, siekdami nuslėpti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jį pardavė, padovanojo ar kitokiais būdais perleido tretiesiems asmenims. Mano žiniomis, Turto bankas 1998 metų pradžioje įvardijo, kas ir kam bei kokį turtą perleido. Noriu paklausti, ar pavyko parengtinio tardymo metu gauti iš asmenų, šių sandorių dalyvių, pagrįstus paaiškinimus apie turto įsigijimą ir pajamų tam turtui įsigyti teisėtumą? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Turiu pasakyti, kad tiriant “Aura” banko bylą, konkrečiai, kiek tai yra siejama su “Luokės” grupuote, yra kai kas padaryta, kai kurios bylos, kadangi jos skaidomos į keletą bylų, yra baigtos. Tarp jų šiuo metu yra baigiama ir teismui bus atiduodama, sakykim, Kiauleikio byla, tačiau ne viską apimantys kaltinimai, o tam tikra bylos dalis. Byla susideda iš 108 tomų. Tai yra labai didelės apimties, sudėtinga bei senų metų – 1994–1995 metų byla. Kai kurių asmenų šiuo metu yra pareikalauta deklaruoti turtą, taip pat jų giminių. Tačiau faktiškai kai kurie nesugebėjo deklaruoti turtą, įskaitant, pavyzdžiui, Kiauleikį. Dėl Kiauleikio tokių veiksmų šiuo metu yra iškelta baudžiamoji byla, vyksta jos tyrimas. Mes nepasiekėme to galutinio rezultato – patikrinti deklaracine tvarka turto įgijimo pagrįstumą, tačiau tai bus daroma baudžiamąja tvarka.

PIRMININKĖ. Klausia E.Bičkauskas. Ruošiasi S.Urbonas.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis prokurore, maždaug prieš metus, gal net ir daugiau, Panevėžyje buvo nužudytas prokuroras G.Sereika, jeigu atmintis manęs neapgauna. Tada jūs taip pat stovėjote šioje tribūnoje ir pakankamai optimistiškai aiškinote, kad turite pakankamai duomenų ir kad per kelis mėnesius šis nusikaltimas bus atskleistas. Dar tada kaip tik aš paminėjau, kad vargu bau ar reikia būti tokiu optimistu. Vis dėlto mane domina, ar iš viso yra ir kokie poslinkiai šioje byloje, nes tai galų gale profesinio išdidumo reikalas? Dėkui.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, tada ir dabar sakau, kad tikiu, kad šis nusikaltimas bus išaiškintas. Dabar tą patį galiu tvirtinti, kad iki šiol ta byla neišaiškinta, žinoma, tai yra labai blogai, tačiau, deja, taip kartais būna. Galėčiau pateikti pavyzdžių dėl dar senesnių bylų (ir tų samdytų žudikų kai kurių bylų), kurios metai po metų buvo neišaiškintos, tačiau šiandieną jos išaiškintos. Todėl aš ir dabar tikiu, kad ši byla bus išaiškinta, tačiau kokia byloje situacija, ją tiriant, negaliu skaidrinti, nes tai labai susiję su operatyvine informacija. Galiu pasakyti tik tiek, ką ir sakiau, kad šiuo metu aš kaltininkų įvardyti dar negaliu.

PIRMININKĖ. Klausia S.Urbonas. Ruošiasi F.Palubinskas.

S.URBONAS. Gerbiamasis generalini prokurore, buvo kalbama ir spaudoje rašoma, kad buvęs generalinis prokuroras ponas A.Paulauskas, pereidamas dirbti pavaduotoju, gavo 6 mėnesių kompensaciją ir kitas išmokas. Tikiuosi, kad jūs turite šiuos faktus ir galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Na, senas laikotarpis. Kai aš buvau jūsų skiriamas į šį postą, iš tikrųjų buvo keliami klausimai dėl A.Paulausko ir buvo surinkta tam tikra medžiaga. Ji tebėra ir šiandien, ta medžiaga susijusi su kompensacijomis, kai jis gavo jas pereidamas iš generalinio prokuroro posto į generalinio prokuroro pavaduotojo postą. Tai, žinoma, nebuvo gražus veiksmas. Tai buvo premijos, susijusios su lėšomis, gautomis už kontrabandines prekes, ne jam vienam, ten buvo ir kitų. Tokia medžiaga yra, tačiau šiandien negaliu galbūt detaliau jums paaiškinti. Tai turėtų būti atskiro pokalbio klausimas, nes kai kuriuos fragmentus aš turėčiau dokumentiškai patikrinti. Tik galiu pasakyti, kad bent dabar apsieita be baudžiamosios bylos, nes tam tikri įstatymai, galioję tuo metu, buvo tiek prieštaringi, kad, viena vertus, moraliniai svarstymai yra vienas dalykas, o įstatymai, kurie galėtų sudaryti baudžiamosios atsakomybės pagrindą, buvo kitas dalykas. Tačiau medžiaga tokia yra.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, paskutiniajam paklausti suteikiu žodį F.Palubinskui.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Pėdnyčia, daug bylų pradedamos, bet po to tyrimai tęsiasi labai ilgai ir apie jų daugelį nieko nebegirdėti. Ar galėtumėt pasakyti, kaip tikrinate, kad bylų tyrimas vyktų aktyviai ir kad jos neužgestų tiriančiųjų prokurorų užmarštyje? O ten, kur prokuratūra priklauso nuo kitų įstaigų ir yra menka kooperacija iš jų pusės, ką jūs esate daręs, kad kooperacija būtų aktyvi ir kokie buvo to rezultatai?

K.PĖDNYČIA. Na, pirmiausia kalbant apie jūsų įvardytą kooperaciją, aš galėčiau prisiminti, kad kiek klausimas susijęs su finansinėm bankinėm bylom, tai jų tyrimo greitis ir sėkmė, be jokios abejonės, susijęs su kontroliuojančių institucijų veikla, t.y. su Valstybės kontrole, Revizijų departamentu ir su jų gebėjimu greitai atlikti revizijas ir mums jas paduoti. Be to, gerai atlikti revizijas ir tinkamai jas įforminti, o ne taip, kaip kartais būna. Ką aš esu daręs? Ne vieną kartą kontroliuojančios institucijos veiksmų derinimo prasme, bet ne administravimo prasme, nes administravimo teisės jiems neturiu, buvo kviesti pas mane į pasitarimus, buvo svarstomi klausimai, susiję su veiklos problematika, buvo svarstomos konkrečios bylos, buvo aptariami veiksmų planai. Kai kuriose bylose darbas buvo pagreitėjęs, tačiau visose bylose, žinoma, rezultatas nepasiektas. Toliau, aš nuolat tiek žodžiu, tiek raštu esu informavęs ne vieną kartą, gerbiamasis Seime, jūsų Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją. Ten yra raštu išdėstytos mano priimtos priemonės kontroliuojančių institucijų atžvilgiu ir ten konstatuota kai kurie svarbiausi momentai, kuriais yra aiškinamasi objektyvios jau jų pusės priežastys. Kitų priemonių, deja, aš neturiu.

Dabar kaip kontroliuojamos apskritai bylos, jūs norėjot paklausti, ar ne? Na, viena vertus, apskritai kalbant prokurorinė kontrolė bylose vykdoma, tačiau aš negalėčiau imtis atsakomybės pasakyti, kad ji vykdoma visiškai gerai. Ji net ir negali būti visiškai gerai vykdoma, nes pati organizacinė teisėsaugos institucijų struktūra neįgalina tokių veiksmų vykdyti visiškai gerai. Šitie klausimai išsispręs, kai atsiras ikiteisminio tyrimo korpusas. Tai susiję su Baudžiamojo proceso kodekso atsiradimu. Todėl kai kuriose vietose, aš turiu pripažinti, nėra visiškai gerai, na, bent jau ta prasme, kad ne visai laiku ta kontrolė įvykdoma dėl bylų didelio kiekio ir atitinkamai dėl prokurorų nepakankamo kiekio arba prokurorų kvalifikacijos stokos. Kvalifikacija susijusi jau, žinoma, su kitais klausimais. Atskirai reikėtų kalbėti. Tai ir jaunimo… Šiandien prokuratūra labai atjauninama, daug kam trūksta dar patirties. Tačiau patirtis auga ir mes neturime kitos išeities, kaip tiktai remtis šiandien dar ir ne visur patyrusiais darbuotojais. Tačiau, kita vertus, bylos tikrinamos visais atvejais, nedelsiant, pagal skundus arba tikrinamos mūsų reglamentuota tvarka, kas yra per tam tikrą laikotarpį kiekvienam rajone, kiekvienam mieste. Na, kad negirdėti apie kai kurias bylas, tai, žinot, turbūt mums neįmanoma paskelbti kiekvieną bylą. Tačiau aš galiu išskaidrinti kiekvieną bylą, ar nutrauktą, ar sustabdytą. Aš jau nekalbu apie bylas, kurios baigtos ir atiduotos į teismą.

PIRMININKĖ. Ačiū, pone generalini prokurore. Laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi. Ir toliau posėdžiui pirmininkaus A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Dėkoju, ponia pirmininke. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, LDDP frakcijos vardu norėčiau pasveikinti ponią R.Juknevičienę inauguracijos spikerio pareigose proga, padėkoti už korektišką pirmininkavimą. Mes reiškiame viltį, kad jūs nepaseksite savo kolegos A.Vidžiūno pėdomis ir nepažeidinėsite Statuto.

R.JUKNEVIČIENĖ. Jis mano mokytojas.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš taip pat norėčiau pasveikinti ponią Rasą, mūsų kolegę Rasą Juknevičienę su premjera ir palinkėti jai visokeriopos sėkmės. Taip pat labai norėčiau atsiprašyti, aišku, nespėjome užduoti generaliniam prokurorui daugiau klausimų, bet aš manau, kad Generalinės prokuratūros atsakymą dėl V.K.Babiliaus visų bylų, aš, ko gero, padauginsiu visiems Seimo nariams ir išdalinsiu, nes jis yra labai įspūdingas ir reikalauja gilesnių komentarų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galim, kolegos, tęsti posėdį toliau? Dėkui.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1392(2)A (svarstymo tęsinys)

Penktasis popietės darbotvarkės klausimas – Nr.P-1392(2)A Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto teikėjas – A.Abramavičius, Respublikos Prezidento patarėjas. Svarstymas. Šiandien svarstymo tęsinys. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė dar galėtų būti kartojama, ar ne? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė tą pasiūlymą papildyti Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymą, kad ten būtų nurodyta, kad privatizavimo lėšų sąmatą tvirtintų Seimas. Mes siūlom spręsti kitaip. Tą reikia nurodyti ne čia, o Biudžeto sandaros įstatyme arba pačiame Biudžeto įstatyme. Šiais metais mes prašysim Vyriausybės, kai tvirtinsim 2000 metų biudžetą, kad būtų Privatizavimo fondo metų sąmata kaip priedėlis, priedas prie metų biudžeto. Tam, mūsų tokiam siūlymui, ir Vyriausybė neprieštaravo, ir mūsų komitete buvo bendras sutarimas, kad sąmatą tvirtintų Seimas. Bet ne kaip atskirą sąmatą, o kaip priedėlį prie kitų metų biudžeto. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Griežta išvada, bet vilčių teikianti. Kolegos, ar galėtume sutarti bendruoju sutarimu dėl tokio Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo? Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas, pagrindinis komitetas, siūlo projektą atmesti ir kitokia forma įvertinti pozityviuosius projekto momentus, kaip… (Balsai salėje) Taip, gerbiamoji kolege, bet aš tiesiog neturiu kur dingti, nors būsiu J.Bernatonio apkaltintas Statuto laužymu. Po pagrindinio komiteto neigiamos išvados aš turiu prašyti, ar susitariame atmesti. Jeigu nesusitariame, balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai. Tai štai, gerbiamieji kolegos, tokiu keliu aš galėčiau eiti. Iškart balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba atmesti. Galbūt iniciatorius A.Abramavičius sutiktų su siūlymu prie 2000 metų valstybės biudžeto projekto pateikti kaip priedėlį Privatizavimo fondo sąmatą? Pone iniciatoriau, gal jūs sutiktumėte su Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu? Aš negaliu jūsų kviesti į tribūną. Per šoninį mikrofoną prašom kalbėti.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio…

PIRMININKAS. Išsijungė, kolega.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums dar kartą gal pasakyti tai, ką sakiau pateikdamas šį įstatymo projektą Prezidento vardu, kad Prezidentas nuosekliai laikosi tokio principo, kad visos valstybės lėšos turi būti skirstomos Seimo. Kaip jums minėjau ir praeitą kartą, šis projektas ir buvo pateiktas dėl šio principo įgyvendinimo. Ponia E.Kunevičienė paminėjo, jog ateityje kada nors gal bus, bet šiuo atveju jau yra, ir, aš manau, labai didelio skirtumo gal nėra, kad šis įstatymas pildomas. Atvirai sakant, aš nelabai išgirdau argumentų, kodėl yra atmetamas Respublikos Prezidento siūlymas dėl Savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio. Faktiškai čia irgi yra būtent įgyvendinamas tas principas, kad visos valstybės lėšos yra skirstomos Seimo. Kodėl šis siūlymas yra atmetamas, aš, atvirai sakant, argumentų neišgirdau.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, kad Seimas skirstytų priimdamas kitų metų biudžeto įstatymą. Kolegos, dėl pagrindinio komiteto siūlymo atmesti šį projektą kas norėtų kalbėti? Vienas – už, vienas – prieš. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komitetas, kaip jau buvo minėta, svarstė. Pritarus Prezidento pateiktai šio straipsnio nuostatai (ten kalbama, kad pusmečiui sąmatas tvirtina), tai iš viso istorijoje būtų naujas dalykas. O išvadoje mūsų visiškai aiškiai parašyta, tai jau buvo ir padaryta 2000 m. pateiktame biudžeto projekte, tik tas priedas buvo ne kaip įstatymo sudedamoji dalis. Tai jau buvo padaryta. Priimant Valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių tvirtinimo įstatymą, kai bus atskiras priedėlis dėl šito Privatizavimo fondo lėšų pridėtas kaip įstatymo sudedamoji dalis, tai ir yra būtent tai, kas reikalaujama ir kas bus įgyvendinama įstatymiškai taip, kaip ir turėtų būti. Todėl yra visiškai patenkinama ta nuostata, kuri buvo projekte, tik, žinoma, ne pusmečiui šiuo atveju, o metams, ir visiškai nėra reikalo įrašinėti. Tuo labiau kai bus pateiktas Biudžeto sandaros įstatymo projektas, ten taip pat jau yra tokia nuostata, tik lieka priimti ir Biudžetinės sandaros įstatymą. Vadinasi, abu klausimai ir sandaros įstatyme, ir biudžeto įstatyme yra išspręsti ir atskiro įstatymo projekto tikrai nereikia. Todėl aš taip pat pritariu, kad pateiktas įstatymo projektas būtų atmestas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau patikslinti savo kolegą poną J.Listavičių sakydama, kad Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame būtų reglamentuota šita norma, dar nėra pateiktas. Mums buvo išdalintas Vyriausybės posėdžio protokolas, pasirašytas dar premjero R.Pakso vardu, kad toks projektas artimiausiu metu bus pateiktas, tačiau jo dar nėra. Diskutuoti, ar turėtų būti šita norma įrašyta būtent į Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, galima, bet, kita vertus, tam tikros normos, kurios numato iš privatizavimo gautų lėšų panaudojimą, skirstymą, taip pat jau į šitą įstatymą įrašytos. Todėl aš tikrai manyčiau, kad reikia šitą nuostatą paremti. Neužtenka paprašyti Vyriausybės, kad ji pateiktų sąmatą, turi būti aiški juridinė formuluotė, kuri įpareigotų Vyriausybę pateikti sąmatą kartu teikiant biudžeto projektą… taip pat būtų įstatymo norma, reglamentuojanti, kaip valstybė atsiskaito už privatizavimo lėšų panaudojimą, nes iki šiol Seimui tokios ataskaitos pateikta nebuvo.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad pritartume Biudžeto ir finansų komiteto išvadai?

Už – 23, prieš -19, susilaikė 5. Kolegos, 36 Seimo narių balsų nėra, taigi nėra patvirtinama komiteto išvada. Ar galime paskirti kitą pagrindinį komitetą svarstyti šį projektą? Papildomas komitetas buvo Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Ar galime laikyti, kad Ekonomikos komitetas bus pagrindinis komitetas, svarstant šį projektą? Sutariame bendru sutarimu, ar ne? Ekonomikos komitetas toliau nagrinėja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

Kolegos, aš klausiu jūsų, ar darome pertrauką, kuri dabar suplanuota, ar dirbame toliau? (Balsai salėje) Ar tikrai, kolegos, visi sutariame, kad nedarome 10 minučių pertraukos? Dėkui.

Civilinio kodekso 360, 361, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1093 (svarstymas)

2-6 klausimas – Civilinio kodekso 360, 361, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1093. Šį projektą teikia ministras D.Lygis. Dabar svarstymas. Teisės komiteto išvadą pateikia A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Komiteto sprendimas yra toks. Pradžioje aš perskaitysiu sprendimą, paskui pamotyvuosiu. “Projektą atmesti, nes priėmus projektą būtų pažeisti darbuotojų socialiniai interesai. Projektu nėra sprendžiamos esminės problemos”. Galiu pasakyti vieną pavyzdį.

Tarkime, turėdamas tarnybinį butą, darbuotojas, vykdydamas tarnybines pareigas, tampa invalidu, negali toliau jų vykdyti. Jis ir jo šeima yra iš buto iškeliami, nesuteikiant jokių kitų gyvenamųjų patalpų. Jeigu darbuotojas, vykdydamas tarnybines pareigas, žūva, jo šeima taip pat išmetama, nesuteikiant jokių tarnybinių patalpų. O tai prieštarauja egzistuojančiam Civiliniam kodeksui. Prieš šitą Civilinio kodekso pakeitimą protestuoja Civilinio kodekso rengimo grupė, kuri dar tvirtina, kad šie pakeitimai yra neesminiai, todėl jie neturėtų būti teikiami Seimui. Nieko jie iš esmės nekeičia, tačiau labai pablogina socialinę būklę tų žmonių, kurie vienu ar kitu būdu gali nukentėti, vykdydami savo tarnybines pareigas. Štai komitetas, remdamasis šiais motyvais, ir siūlo atmesti šį projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, vėl griežta pagrindinio komiteto išvada. Ar galime jai bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Nepritariame? Yra nepritariančių, gerbiamieji kolegos. Taigi pagrindinis komitetas siūlo projektą atmesti. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. L.Sabutis norėtų remti.

L.SABUTIS. Mes komitete taip pat svarstėme su sąlyga, kad būtų atsižvelgta į Teisės departamento, t.y. specialistų išvadas. Buvo pateikta Seimo nario Č.Stankevičiaus nauja redakcija. Man truputį keistoka, kad teisėtvarkos komitetas taip motyvavo, jog priėmus šio įstatymo projektą būtų pažeisti darbuotojų socialiniai interesai. Tam tikra prasme problema vis tiek egzistuoja. Tarnybinės patalpos yra, jos iš esmės yra savivaldybių žinioje. Mūsų nuostata buvo prašyti, kad šis projektas būtų derinamas su Savivaldybių asociacija, tačiau, kiek aš supratau, nei pagrindinio komiteto, nei vėliau svarstymo metu tai nebuvo padaryta, todėl aš manau, kad mes neturime galutinio atsakymo ir klausimas yra neišspręstas. Todėl tokiam sprendimui formaliai atmesti aš nepritariu.

PIRMININKAS. Kas pritartų sprendimui atmesti? Registruojamės, kolegos. (Balsai salėje) Jis taip pat norėjo kalbėti prieš, bet kadangi vienas prieš jau buvo kalbėjęs, negalėjau jam suteikti žodžio.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai atmesti projektą Nr.P-1093 – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Po šio pagrindinio komiteto išvados iš karto turime balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai atmesti dabar svarstomą įstatymo projektą? Kolegos, kviečiu balsuoti. Pritariantys komiteto siūlymui atmesti – už.

Už – 21. Nėra 36 Seimo narių balsų, taigi projektas nėra atmetamas, kaip siūlo pagrindinis komitetas. Papildomas buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime jį laikyti pagrindiniu? Taigi skiriame kitą pagrindinį komitetą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kuris toliau nagrinės šį projektą.

Seimo nutarimo "Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti" projektas Nr.P-2036(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės 7 klausimas, projektas Nr.P-2036(3), – Seimo nutarimo “Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti” projektas. Svarstymas. J.Matekonienė – Ekonomikos komiteto išvada. Atsiprašau, O.Suncovienė. Prašom.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Svarstant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti” projektą Ekonomikos komitete Seimo narė J.Matekonienė pasiūlė iš projekto 3 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodį “lapkričio” bei įrašyti “gruodžio” ir šią dalį išdėstyti taip: “Pasiūlyti Vyriausybei iki 1999 m. gruodžio 15 d. pateikti Seimui Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų pateikta subalansuota akcizų tarifų struktūra, suderinta su Europos Sąjungos reikalavimais”. J.Matekonienė taip pat pasiūlė papildyti projektą 4 straipsniu, t.y. pasiūlyti Vyriausybei iki 1999 m. gruodžio 15 d. parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl muitų tarifų pakeitimo, kuriame būtų pateikti subalansuoti muitų tarifai visiems importuojamiems į butelius supilstytiems alkoholiniams gėrimams. Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas pasiūlė iš projekto 2 straipsnio išbraukti žodžius “Seimo Biudžeto ir finansų komitetui” bei įrašyti žodį “Seimui” ir šį straipsnį išdėstyti taip: “Pasiūlyti Vyriausybei kas ketvirtį teikti Seimui informaciją apie kovos su kontrabanda priemonių planą ir vykdymo rezultatus”.

Komitetas pritarė visiems šiems išvardytiems pasiūlymams ir papildymams. Apsvarsčius visą projektą ir 9 nariams balsavus už, 2 – prieš ir nė vienam nesusilaikius buvo pritarta pateiktam variantui. Ekonomikos komitetas kviečia balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti” projektui Nr.P-2036(3).

Seimo nutarimo "Dėl strateginio planavimo įvedimo ministerijose ir Vyriausybės įstaigose" projektas Nr.P-2135. Vyriausybės įstatymo 3, 26, 29 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2136. Biudžetinės sandaros įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2137 (pateikimas)

Darbotvarkės 8a, 8b, 8c klausimai. Pagrindinis jų projektas yra Nr.P-2135 – Seimo nutarimo “Dėl strateginio planavimo įvedimo ministerijose ir Vyriausybės įstaigose” projektas. Kartu su juo pateikiamas Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas ir Biudžetinės sandaros įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pateikia Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Per 10 nepriklausomybės metų kaip valstybė pasiekėme mažiau negu tikėjomės. Bet tai nenuostabu, nes per tuos 10 metų dar nesusiformavo aiški ir vieninga valstybės vizija. Sunku valstybės vairininkams kryptingai veikti, kai nėra valstybės vizijos, kai nėra kelrodžio, kaip tą viziją pasiekti. Neturėdami savo valstybės ateities vizijos mes nežinome, ko mes iš tikrųjų siekiame, kokią valstybę norime sukurti. Neturėdami to taip reikiamo apibrėžimo, ko mes, kaip valstybė, siekiame, neturime ir to, kas vienytų mūsų visų pastangas. Todėl tikslai keičiasi atėjus kiekvienai naujai Vyriausybei, o ministerijos dirba kiekviena atskirai, lyg valstybės veikloje viskas nebūtų tarpusavyje susiję. Ūkio ministerija lyg ir skatina smulkiųjų verslininkų kūrimąsi, bet Finansų ministerijos veiksmai juos žlugdo.

Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos valstybė privalo būti valdoma geriau. Atsakomybė už tai tenka mums, Seimo nariams, tiems, kuriems rinkėjai patikėjo sukurti valstybės valdymo pagrindus ir prižiūrėti, kad tas valdymas būtų vykdomas sėkmingai. Todėl ir siūlau, kad Lietuvos Vyriausybė būtų įpareigota savo veiklą grįsti strateginių planų pagrindu. Strateginis planavimas yra nuolatinis ir besitęsiantis sisteminis procesas, kuriam vykstant daromi sprendimai dėl norimos ateities pasiekimo. Kaip tuos siekius geriausiai įgyvendinti ir kaip matuoti bei įgyvendinti to įgyvendinimo pastangų sėkmę?

Strateginis planavimas turi dėsningą specifinę metodologiją ir ypatingą dėmesį skiria veiksmų sandėriui bei eiliškumo svarbai. Strateginio planavimo sėkmė yra jo pastovumas ir lankstumas. Jis yra nesibaigiantis procesas ir atspindi nuolatos besikeičiančią padėtį.

Strateginio plano plėtojimas nėra lengvas procesas, nes jame dalyvauja visi svarbiausias pozicijas užimantys žmonės, kurie ir turės tą strateginį planą įvykdyti. Kita vertus, tų svarbiausių pozicijų žmonių dalyvavimas kuriant strateginį planą kaip tik ir padeda užtikrinti, kad jie visi turi tą pačią siekio viziją, įsipareigoja jos siekti ir susiburia į vieningą komandą, pasiryžusią įgyvendinti strateginį planą.

Seimas jau anksčiau parodė savo teigiamą principinę nuostatą dėl strateginio planavimo reikalingumo įtvirtindamas strateginio planavimo idėją naujojoje Vyriausybės įstatymo redakcijoje. Tačiau strateginio planavimo principas Vyriausybės įstatyme buvo įvertintas nepakankamai aiškiai ir išsamiai. Dėl nepakankamo ir neišsamaus reglamentavimo strateginis planavimas iš esmės nevykdomas, o Vyriausybės įsteigtas komitetas neatlieka įstatyme numatytos funkcijos. Todėl yra būtina detaliau reglamentuoti strateginio planavimo įgyvendinimą, ko ir siekiama šio nutarimo bei įstatymų projektais.

Nutarime siūloma Vyriausybei priimti reikiamus teisės aktus strateginiam planavimui įgyvendinti. Tai yra strateginių planų struktūra, metodika ir panašiai. Vyriausybės įstatymo projekte detaliai nurodomas strateginio planavimo įdiegimas Vyriausybės ir jos įstaigų veikloje. Biudžeto sandaros įstatymo projekte pabrėžiama, kad įtvirtinant finansavimo prioritetus bus būtina atsižvelgti į valstybės tikslus. Tvirtinant biudžetą Seimui svarbu žinoti, kokių tikslų Vyriausybė ar jos struktūriniai padaliniai siekia, kada ir kokiu būdu tai bus įgyvendinta bei kiek sąnaudų tai pareikalaus.

Perskaičiau Teisės departamento pastabas ir sutinku su jomis tiek dėl reikalingumo suderinti vartojamas sąvokas, tiek dėl įsigaliojimo tvarkos nustatymo, tiek ir dėl aiškesnio Vyriausybės programos suderinimo su strateginiais planais apibrėžimo. Tačiau, tikiuosi, šį klausimą galėsime išspręsti svarstant projektą komitetuose.

Problema dėl strateginių planų struktūros bei jų rengimo metodikos nėra jau tokia sudėtinga. Tokia metodika yra išplėtota ir pasaulyje plačiai naudojama, todėl klausimas – kaip Vyriausybė šią metodiką įdiegs. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, dėl jūsų nutarimo projekto, taip pat dviejų lydinčių įstatymų pataisų, jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal daugiau negu vienas klausimas. Visų pirma dėl paties nutarimo pavadinimo. Jeigu nutarimo pavadinimas toks liktų, tai konstatuojamoje dalyje reikėtų kažką išplėsti, nes ir departamentai, ir valstybės įmonės likusios kažkur nuošalyje, todėl neaišku. Dar norėčiau paklausti. Koks turėtų būti Vyriausybės ilgalaikės strateginės veiklos planas – pagal funkcijas, pagal programas ar pagal uždavinius? Ačiū.

F.PALUBINSKAS. Aš visiškai pritariu jūsų pastabai dėl pavadinimo pakeitimo. Dėl ilgalaikio strateginio plano, tai, be abejo, jeigu mes kalbame apie 10 metų strateginį planą, tai būtų pagal programas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis vicepirmininke, sakykim, bus parengtas ilgalaikis strateginis planas, bet keičiantis vyriausybėms jis nebus vykdomas, nebus jo laikomasi. Kaip garantuoti, kad keičiantis Vyriausybėms strateginis planas būtų tęstinis ir būtų vykdomas?

F.PALUBINSKAS. Valstybė nei prasideda, nei pasibaigia su bet kuria Vyriausybe. Valstybės gyvenime yra ir turi būti tęstinumas. Yra ilgalaikės programos, dėl kurių yra bendrai susitariama, todėl bet koks Vyriausybės pasikeitimas paprastai neturėtų turėti kokių nors drastiškų padarinių tose srityse, kuriose egzistuoja susitarimai. Aš tikiuosi, kad ateityje Lietuvos valdymas toks bus. O Vyriausybių pasikeitimai bus prasmingi ta prasme, kad skirtingos Vyriausybės galbūt turės geresnius metodus, kaip tuos ilgalaikius uždavinius įvykdyti.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš labai patenkintas, kad toks klausimas čia svarstomas. Būdamas visą laiką Seimo opozicijoje, aš daug kartų kėliau tą klausimą, bet ačiū Dievui, dabar ir pozicijos atstovas jį iškėlė. Aš žinau, kad pasaulyje yra dvi pagrindinės kryptys, todėl galima matyti tuos dviejų krypčių strateginius planus, tai yra liberalkonservatyvioji kryptis ir socialdemokratinė kryptis. Ar jūs nebijote, kad turint daugumą ji bandys priversti priimti sau palankų strategijos modelį, o paskui neišvengiamai vyksta judėjimo procesas į priekį vibracijos būdu, posūkis 40^o-50^o į kitą pusę, ir vėl tai kaitaliojama. Kaip jūs manote šią kontroversinę situaciją suderinti, kad tikrai būtų objektyvu?

F.PALUBINSKAS. Strateginis planas kaip toks nėra nei konservatyvumo, nei liberalumo įrankis. Tai yra tik įrankis pasiekti tam tikrus siekius. Kiekvieną siekį galima pasiekti įvairiais būdais. Kai kurie būdai yra labai brangūs ir neprieinami, kiti yra dėl ko nors kito nepriimtini. Strateginis planavimas reikalauja, kad būtų pergalvojama problema, kad būtų peržiūrimos įvairios sprendimo galimybės ir kad būtų pasirenkamas tas sprendimo būdas, kuris yra geriausias, kuris yra priimtiniausias tuo laikotarpiu. Po kurio laiko kitas sprendimo būdas gali būti geresnis.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, jūs savo kalboje minėjote, tarsi nėra tam tikros valstybės plėtros strategijos. Dabar aš šiek tiek grįžtu į praeitį ir…

F.PALUBINSKAS. Atsiprašau, aš negirdėjau jūsų pradžios.

M.PRONCKUS. Jūs savo kalboje minėjote, tarsi nėra tam tikros valstybės plėtros strategijos. Dabar aš grįžtu šiek tiek į praeitį ir noriu priminti, kad prieš rinkimus konservatoriai sakė, kad turi 17 plėtros programų. Tai ir būtų strategija. Mano klausimas būtų toks. Žinoma, mes tų 17 programų nematėme, bet mes esame opozicija. Nejaugi tų 17 programų neatskleidė ir savo pozicijos partneriams mielieji konservatoriai, kad būtų galima matyti jų strategiją?

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Pronckau, aš manau, kad jūs iš tikrųjų klausėte ne manęs, o klausėte kolegų konservatorių. Aš jums ir paliksiu dėl to dalyko išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar strateginis planavimas yra orientuotas į ką planuoti, ar kaip planuoti? Ir toks trumpas komentaras. Jeigu į ką planuoti, tam tikra prasme ir kaip planuoti, mes turime įvairias strategijas: prieš trejus metus 15 metų patvirtinta aplinkos apsaugos strategija, dabar patvirtinome energetikos strategiją ir t.t. Kai jūs kalbate, kad Vyriausybė turi būti parengusi strateginį planą dešimčiai metų, tai tokį planą nebent Seimas galėtų priimti bendru sutarimu, kai, sakykim, visos partijos orientuojasi atlikti kokį nors darbą į tam tikrą perspektyvą ir tada po rinkimų, sakykim, tas planas nesikeičia. Vis dėlto kas turėtų labiau užsiimti tuo planavimu: ar Vyriausybė, ar Seimas?

F.PALUBINSKAS. Tokiu planavimu užsiima tie, kurie yra vykdomoji pozicija, o tvirtina tie, kurie yra Seime, o jeigu, tarkim, tai būtų firma, tai būtų taryba. Bet man atrodo, kad mes per daug pabrėžiame tą faktą, kad vien dėl to, jog pasikeičia asmenys, automatiškai turi keistis ir strateginiai planai. Iš tikrųjų strateginiai planai yra keičiami daugiausia dėl to, kad keičiasi situacija, todėl tie planai turi nuolat atspindėti besikeičiančią situaciją. Pavyzdžiui, kai prasidėjo Rusijos ekonominė krizė, mes, kaip valstybė, turime atkreipti į tai dėmesį ir priimti tam tikrus sprendimus, kad kuo mažiau turėtume dėl to nuostolių.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Paskutinis klausimas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia noriu padėkoti už strateginės veiklos teorijos pamokėlę. …

F.PALUBINSKAS. Tai tik malonumas.

J.KAROSAS. Pristatydamas projektą, jūs savo kalboje strateginio planavimo sąvoką pavartojote apie 20 kartų. Šiek tiek smalsaudamas noriu paklausti, ar strateginis planavimas yra jūsų buvusios pedagoginės mokslinės veiklos objektas? Ačiū.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Karosai, dėl 20 kartų pavartojimo. Man, kaip suvalkiečiui, buvo didelis dalykas, kad aš tiek kartų vartojau tą patį terminą, reikėjo tik vieną kartą pasakyti ir būtų užtekę. Strateginis planavimas yra dalis vadybos. Mano sritis, tarp kitko, buvo vadyba ir manau, kad visiems yra verta susipažinti su strateginiu planavimu, nes strateginis planavimas leidžia geriau valdyti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, labai ačiū.

F.PALUBINSKAS. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, Seimo nutarimo “Dėl strateginio planavimo įvedimo ministerijose ir Vyriausybės įstaigose” projektas. Ar pritariame jam po pateikimo? Pritariame bendruoju sutarimu. Pritariame. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir svarstysim… Ar svarstom jį skubos tvarka, kaip ir priklauso? Lapkričio 30 d. yra planuojama, bet mes tada neposėdžiausim, ko gero. Taigi galime tartis dėl gruodžio 7 d.? Gruodžio 7 d. Ačiū. Tas pats ir dėl lydinčiųjų projektų – gruodžio 7 d. Ir Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas toliau bus svarstomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Biudžetinės sandaros įstatymo 16 straipsnio papildymo įstatymo projekto taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis, Biudžeto – papildomasis. Kolega, man labai miela, kad priėmus visus šiuos dokumentus nuo šiol visos vyriausybės vykdys konservatorių ir krikščionių demokratų programą.

Seimo nutarimo "Dėl radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo" projektas Nr.P-2126 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis šeštasis klausimas Nr.P-2126 – Seimo nutarimo “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektas. Ž.Jackūnas, komiteto pirmininkas, pateikia šį projektą.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, kurios įtvirtino Radijo ir televizijos komisiją, yra numatoma, kad į Radijo ir televizijos komisiją tris narius skiria Seimas, po vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir t.t., ir kad kiekvienas Radijo ir televizijos komisijos narys yra paskiriamas trejiems metams, trejų metų laikotarpiui.

Taigi priėmus Visuomenės informavimo įstatymą 1996 metais ankstesnės kadencijos Seimas paskyrė tris narius į Radijo ir televizijos komisiją. Tie nariai buvo E.Eigirdas, dabartinis “Atgimimo” redaktorius, žurnalistas pagal profesiją, B.Šalkus – šiuo metu yra Pedagoginio universiteto Chemijos katedros vedėjas, chemikas, chemijos inžinierius pagal išsilavinimą ir L.Visockis – baigęs Vilniaus konservatoriją, šiuo metu dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos konsultantu ryšių su Seimu reikalams.

Noriu priminti, kad kadencija formaliai baigėsi šių metų lapkričio 15 d. Taigi buvo labai svarbu nedelsiant paskirti naujus narius, kad Radijo ir televizijos komisija galėtų normaliai dirbti. Todėl šių metų lapkričio 3 d. mūsų komitetas, pasitaręs su Radijo ir televizijos komisijos vadovais, pasiūlė tuos narius, priėmė tam tikrą sprendimą, kuriuo siūloma pritarti tiems siūlomiems trims nariams. Iš siūlomų narių tie patys buvo pasiūlyti du – E.Eigirdas ir B.Šalkus, bet kartu buvo pasiūlyta dar viena nauja narė – L.Meškauskaitė, advokatė, šiuo metu dėstanti žiniasklaidos teisę universitete. Mums pasirodė, kad labai svarbu turėti tokį žiniasklaidos specialistą, kuris teisiniu požiūriu nagrinėtų žiniasklaidos problemas. Tai labai svarbu. Ir dėl to buvo štai tokie pasiūlymai. Žinoma, svarstymo metu buvo ir kai kurių kitų pasiūlymų. Pasiūlyta visus tris narius pakeisti kitais, ir tai galbūt visiškai priimtinas ir logiškas sprendimas. Kai kas suabejojo, ar reikia tada keisti ir minėtą L.Visockį. Dabar aš žiūriu, kad jau yra pateiktas kolegos Č.Juršėno ir bene A.Sakalo siūlymas jį taip pat teikti Televizijos komisijai. Todėl visiškai natūralu, kad gali atsirasti ir daugiau kandidatų į šitą tarybą. Aš manau, kad mūsų komitete, jeigu mes toliau svarstysime, tos visos kandidatūros galėtų būti atidžiai svarstomos ir parengtas atitinkamas komiteto sprendimas. Štai aš iš esmės norėčiau apsiriboti tokiomis pastabomis, pateikdamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą “Dėl Radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo”.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, penki klausimai. R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra be galo svarbi institucija, nepriklausoma institucija, reguliuojanti Radijo ir televizijos transliavimo sritį Lietuvoje, suteikianti transliavimo licencijas ir kanalus radijo ir televizijos stotims. Tenai dirbantiems žmonėms reikia aukštos profesinės kvalifikacijos ir išmanymo apie radijo ir televizijos transliavimą. Visiškai nenorėdamas ginčytis dėl dabar jūsų komiteto teikiamų kandidatūrų arba kaip nors jų kritikuoti, vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nemanytumėte, jog tarp Seimo teikiamų į komisiją trijų kandidatūrų turėtų būti ir vienas radijo ir televizijos patyręs ekspertas, žinantis šią sritį, žinantis ir teisinius, ir techninius aspektus? Man regis, tokiu atveju komisija būtų stipresnė. Labai ačiū. Kandidatūrą jūs žinote.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad visose panašaus pobūdžio komisijose kompetencijos ir dalykinio žinojimo matmuo yra iš tiesų svarbus. Tačiau daugeliu atvejų sprendimai, kuriuos daro komisija, yra lemiami ne tiek kokių nors profesinių kriterijų, siaurai susijusių su techninėmis reikalo pusėmis, bet su kultūrinėmis politinėmis nuostatomis, valstybės politikos kultūrinėmis nuostatomis. Ir šia prasme labai svarbu, kad Radijo ir televizijos komisijos nariai iš tiesų atstovautų plačiai suvokiamiems demokratinės valstybės kultūros politikos principams ir nuostatoms bei interesams. Labai svarbu, kad būtų išlaikomas ir šitas pilietinės atsakomybės, kultūrinio užsiangažavimo aspektas, ir, žinoma, tam tikra prasme ir profesinės kultūros momentas.

O jeigu jūs turite galvoje jūsų teikiamą kolegą S.Žilionį, aš turiu pasakyti, kad siekiant išvengti vadinamojo interesų konflikto labai būtų gerai neturėti komisijoje narių, kurie patys yra žiniasklaidos priemonių savininkai ar šeimininkai. Tai dėl to buvo truputį susilaikyta. Aš pripažįstu ir žinau jūsų teiktą kandidatą, niekas neabejoja jo kvalifikuotumu, bet yra ir kitų aspektų, apie kuriuos aš jums asmeniškai esu užsiminęs ir nenorėčiau čia viešai komentuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, užduosiu tą patį klausimą (tik truputį kitaip formuluoju), kurį per komiteto posėdį esu sakęs. Dėl gerbiamo L.Visockio. Jūs tada įtikinamai neatsakėt, kodėl jis keičiamas. Aš galiu galvoti, ar ne dėl to keičiamas, kad gerbiamoji L.Meškauskaitė pakankamai aktyviai gina A.Stasiulevičiaus siūlomą 10 tūkst. Lt ribos panaikinimą už garbės ir orumo įžeidimą žiniasklaidoje. Ačiū.

Ž.J.JACKŪNAS. Jūs man pasakėte didelę naujieną. Bet aš manau, kad ne dėl to yra teikiama. Turiu pasakyti, kad kolega A.Raškinis ją geriau pažįsta, tai yra iš esmės jo asmeninė rekomendacija. Bet kartu labai atsižvelgiant ir į tai, kad ji yra ir teisininkė, ir žiniasklaidos žinovė. Todėl buvo labai svarbu. Mes atsiduriame prieš tokią dilemą.

Mes neapsisprendėme, ar mes iš tiesų keičiame visus narius, ar mes keičiame tik kurį vieną. Jeigu vieną ar du keičiame, tai kyla klausimas, kodėl vieną kitą paliekame. Čia mūsų komitete toliau svarstant reikėtų kažkaip aiškiau apsispręsti ir turėti aiškesnius kriterijus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone pirmininke, jau buvo klausta jūsų dėl tikslingumo skirti į Radijo ir televizijos komisiją profesionalus. Jūs paminėjote, kad yra pakankami ir svarbesni kiti kriterijai, dėl kurių yra priiminėjama, ypač labai svarbu, kad ten dalyvaujantis asmuo būtų kuo mažiau paveikus asmeniniam suinteresuotumui, komerciniams ar kokiem nors grupiniams interesams. Sakykite, jūsų nuomone, ar dabar veikiančiame įstatyme pakanka saugiklių ir rekomendacijų, kad būtų užtikrintas toks rekomenduojamo žmogaus nepriklausomumas, ar dar reikėtų įstatyme ką nors keisti?

Ž.J.JACKŪNAS. Manyčiau, kad iš tiesų dabartiniame įstatymo Nr.27 variante, kuris galioja, nėra tokio saugiklio, kuris užkirstų kelią vadinamajam interesų konfliktui ir toms galimybėms, apie kurias jūs ką tik kalbėjote. Šiuo požiūriu įstatymą reikia papildyti nuostata. Įstatyme yra tik viena tokia išlyga pasakyta, kad politinių partijų nariai, tapę Radijo ar televizijos komisijos nariais, laikinai sustabdo savo narystę, kol yra nariai.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Kiek aš peržiūrėjau šios komisijos sąrašą, lyg ir nelabai matau žmonių, kurie nusimanytų apie nacionalinio saugumo klausimus. Manau, kad šis aspektas, skirstant dažnius, neturėtų būti paskutinėje vietoje. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu atsirastų siūlymų, kurį nors iš jūsų teikiamų komisijos narių keisti į žmogų iš mano minėtos srities.

Ž.J.JACKŪNAS. Sutinku su jumis, gerbiamasis kancleri, kad saugumo interesai iš tiesų yra labai svarbūs. Mums labai svarbu, kad žiniasklaidos priemonės netaptų institucijų arba asmenų, kurie yra nelabai galbūt draugiškai nusiteikę Lietuvos atžvilgiu arba turi kokių kitų interesų. Labai svarbu, kad tokių asmenų nebūtų. Todėl visiškai pritarčiau šiam aspektui, kad jeigu būtų pasiūlyti tokie asmenys, manau, mūsų komitete jų kandidatūros būtų labai atidžiai svarstomos.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Nesiruošiau klausti, bet mane suintrigavo pono J.Razmos klausimas. Aš norėčiau paklausti galbūt šiek tiek iš kitos pusės. Argi nėra Lietuvoje institucijų, kurios turėtų užsiimti kontrole, kad per žiniasklaidos priemones nebūtų skleidžiama nacionalinė nesantaika arba kokie nors kiti klausimai, kurie gali pažeisti mūsų šalies nacionalinį saugumą. Pradėjome diskutuoti, kad komisiją turi sudaryti ne tam tikri specialistai, susiję, žinantys reikalo esmę ir atstovaujantys tam tikrai visuomenės nuomonei. Kalbėdami apie specialistus, manau, mes atsidursime tokioje padėtyje, kaip atsidūrėme su Lietuvos televizijos ir radijo taryba, kai atstovavimo principu švietimui atstovaujama, nacionaliniam saugumui, ekonomistams ir t.t. Kaip jūs vertinate šią mano mintį?

Ž.J.JACKŪNAS. Dėl jūsų pastabos, ar nėra institucijų, kurios kontroliuotų masinės informacijos priemones, siekdamos nustatyti, ar nėra platinama tautinė ar nacionalinė nesantaika. Turiu pasakyti, kad galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas numato netgi baudas tiems informacijos rengėjams ir platintojams, kurie pažeidžia šią nuostatą, tiksliau, kurie, užsiima tokiais dalykais. Bet kas konkrečiai turi stebėti, prižiūrėti, ar tai neatsitinka, iki šiol, atvirai kalbant, nėra lyg ir tokios aiškios institucijos. Yra bendra tvarka, yra teismai, kur… ar kitaip galima kreiptis tokiu atveju, bet iš esmės tokios sistemingos priežiūros nėra.

Antras dalykas tai yra dėl asmenų, kurie šitaip paskirti. Ar atstovavimo principu paskirta ir sutvarkyta institucija iš tiesų pajėgi atlikti tas funkcijas ir spręsti uždavinius, kurie numatyti? Turiu pasakyti, kad Europos visuomenės informavimo reguliavimo praktika nuolat svyruoja tarp tokių dviejų modelių. Vienas modelis, kai tarybos sudaromos grynai iš visuomeninių organizacijų deleguotų atstovų, o kitas modelis, kai bet kuri valstybės institucija kartais renkama, kartais vykdomosios valdžios institucija tiesiog paskiria narius numatytai kadencijai ir jie tiesiog Vyriausybės ar dažniausiai tam tikro ministro paskirti dirba numatytą laiką.

Mes pasirinkome tokį variantą, kuris yra būdingas Vokietijai, Vokietija dažniausiai remiasi komisijų modeliu, ypač jeigu imtume Nacionalinio radijo ir televizijos komisiją. Ji grynai vien iš visuomeninių organizacijų atstovų yra sudaryta. O kitur vis dėlto vyraujantis modelis yra antrasis.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? R.Pleikys turi neigiamą nuomonę.

R.PLEIKYS. Mano nuomone, yra labai svarbu, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje dirbtų išties nešališki ir neturintys interesų konfliktų, tačiau radijo ir televizijos transliavimo profesionalai. Šiuo metu negalėčiau, žinodamas ten esamą padėtį, pasakyti, jog tokių profesionalų ten būtų per daug. Manyčiau, Seimo siūloma komisijos narių sudėtis turėtų būti pakoreguota. Dėl to šiuo metu tokios sudėties sąrašo palaikyti negalėčiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Dėkui. Norėdami gerinti ten dirbančių profesionalų profesionalumą, mes pasiūlėme teisininką, o, kita vertus, ne taip jau lengva yra rasti profesionalą, kuris nebūtų asmeniniais interesais susijęs su kokia nors vienokia ar kitokia veikla. Šiaip ar taip, jeigu mes pažiūrėtume, kad Radijo ir televizijos komisijos funkcijos yra licencijų išdavimas, licencijų sąlygų tvirtinimas, skirstant dažnius, ypatingų techninių sąlygų ten nereikia. Radijo centras yra ta inžinerinė institucija, kuri skirsto dažnius, o čia iš tikrųjų yra licencijų politikos vykdymas, teikimas ir turinio koregavimas, šiek tiek priežiūros per licencijų sąlygų formavimą. Nemanyčiau, kad čia koks nors ypatingas techninis profesionalumas reikalingas, čia daugiau reikalingas pilietiškumas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom savo kalboje nereklamuoti privačių radijo stočių. Registracija, gerbiamieji kolegos. Registruojamės, o tada nusprendžiame, ar pritariame pateiktam nutarimo projektui. Aš šiek tiek abejoju dėl kitų dalykų. Šis nutarimo projektas susijęs su personalijomis. Jos dabar teikiamos trys. Tai nėra paprastas nutarimo projektas, kur yra žodžiai ir tekstas. Jeigu bus keičiama dėl kokių nors motyvų, mano supratimu, nebus viskas gerai, galbūt reikėjo padiskutuoti dar iki teikimo. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Taigi, kolegos, Seimo nutarimo “Dėl radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo” projektas. Kas būtų už tai, kad jam pritartume po pateikimo? Pritariantys – už, nepritariantys – prieš arba susilaiko.

Už – 26, prieš – 7, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, šiam projektui pagrindinis komitetas lieka tas pats. Svarstysime tada, kai jis bus subrendęs labiau.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2164 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dar vienas – rezervinis 7 klausimas, jau paskutinis rezervinis. Turiu pasakyti, kad rezervinio 1 klausimo šiandien nebus. Bendruoju sutarimu sutarta, su iniciatoriumi R.Smetona ir komitetu sutarta, kad jis bus svarstomas ketvirtadienį. Taigi projektas Nr.2164 – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komiteto pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo” projektas. J.Razma pateikia šį projektą. Kaip posėdžio pirmininkas viliuosi, kad jį šiandien sugebėsime priimti.

J.RAZMA. Šiandien turime galimybę dar vieno komiteto vadovybę iš dalies sutvarkyti. Sakau iš dalies, nes mes šiandien galėtume patvirtinti tiktai Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Komiteto nariai svarstydami šį klausimą išrinko ir siūlo mums tvirtinti A.Ažubalį. Tačiau dar liktų atviras klausimas dėl šio komiteto pirmininko pavaduotojo. Bet aš jokiu būdu nesiūlau laukti ir priimti abu sprendimus kartu, nes komitetui, aišku, reikia turėti dirbantį su visais įgaliojimais pirmininką.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Klausimų nėra. Tai reiškia, kad pritariame pateiktam projektui? Pritariam. Ar būtų norinčių diskutuoti? Ne. Ar galime priimti? Taigi nutarimas turi vieną straipsnį, pradedame priėmimą. Kas būtų už tai, kad vietoj V.Dudėno Užsienio reikalų komiteto pirmininku būtų A.Ažubalis? Taip siūlo komitetas. Mes turim tiktai pritarti arba nepritarti tokiam siūlymui. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ponas A.Ažubalis buvo išrinktas mūsų komiteto pirmininku vienbalsiai. Per tą laiką, kol mes dirbome kartu, pažinome jį kaip labai aktyvų ir kompetentingą žmogų užsienio politikos srityje, todėl tikimės, kad jo išrinkimas pirmininku teigiamai atsilieps ir mūsų komiteto darbui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi pritariu šiam mūsų komiteto pasirinkimui, tai iš tikrųjų pratęs mūsų komiteto dvasią ir konsenso paiešką. Bet aš taip pat norėčiau priminti, kad mes, nežinau, nematau galutinio projekto varianto, mes turim kartu ir atleisti poną V.Dudėną iš užimamų pareigų, jeigu formaliai. Jeigu sutvarkyta, taip. Aš nemačiau paskutinio projekto.

PIRMININKAS. Taigi šiuo projektu, kolegos, pakeisdami nutarimą, mes taip ir padarom, vietoj V.Dudėno įrašom A.Ažubalį. Registruojamės. Registruojamės tada balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo”.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo” pakeitimo”. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 4. A.Ažubalis yra tvirtinamas Užsienio reikalų komiteto pirmininku. Reikia tikėtis, kad kolegos A.Ažubalio atsakomojo ėjimo ilgai nereikės laukti balsavusiems Seimo nariams.

Gerbiamieji, protokolinis nutarimas, kurį mes turime priimti. Porą protokolinių nutarimų, jie jums išdalyti, dėl kai kurių projektų svarstymo datos. Gal neprieštarautumėte, kolegos, kaip visada. Taip siūlo Seniūnų sueiga. Ne neprieštarauti, o protokolinio nutarimo projektas… Priimame.

Ir kitas protokolinis nutarimas. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė Šiaurės Atlanto asamblėjos pavadinimas į NATO parlamentinę asamblėją, siūlome patikslinti 1999 m. lapkričio 18 d. priimtą nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto asamblėjos sudarymo” ir “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Šiaurės Atlanto asamblėjos pirmininko ir jo pavaduotojo” patvirtinimo” pakeitimo tekstą ir papildyti punktu “dėl delegacijos pavadinimo pakeitimo”. Ar galėtume tokį protokolinį nutarimą priimti? Taigi NATO parlamentinė asamblėja ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacija NATO parlamentinėje asamblėjoje. Priimame. Dėkui.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai, kolegos. Seimo narė R.Hofertienė. Ruošiasi J.Karosas.

R.HOFERTIENĖ. Pareiškimas. Šių metų lapkričio 20 d. dienraštyje “Lietuvos rytas”…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio!

R.HOFERTIENĖ. Dienraštyje “Lietuvos rytas” vėl pasirodė mane ir mano dukrą skaudinantis ir žeminantis, o Lietuvos žmones sąmoningai klaidinantis straipsnis. “Lietuvos ryto” redaktorius G.Vainauskas ir žurnalistas G.Pilaitis tikslingą ir kryptingą šmeižtų kampaniją mano ir mano dukters atžvilgiu vykdo jau pusmetį, nespausdindami nė vieno mano paneigimo ir tuo neleisdami pasakyti tiesos. Tai daugeliui pažįstama sovietmečio laikų metodika, kai politiškai neparankus ir dirbantis žmogus sunaikinamas psichologiškai, materialiai, politiškai ir nualinamas fiziškai. Kadangi visi mane juodinantys “Lietuvos ryto” straipsniai perrašinėjami šešis mėnesius iš vieno numerio į kitą, vos ne pažodžiui, nauja straipsnyje tik viena, kad aš labai turtinga. Todėl noriu trumpai paaiškinti apie savo tariamus lobius rinkėjams.

Su dukra 1980 m. įsigijome Klaipėdoje 2 kambarių kooperatinį butą blokiniame name, už jį sumokėjome apie 7 tūkstančius rublių. Jokio kito turto, nei sodo, nei mašinos nei žieminių kailinių su dukra neturėjome nei iki 1990 metų, nei dabar. Būsime laimingos, kai atkursime tai, ką turėjome iki 1990 metų, tai yra iki deputatystės, nes nemažą dalį savo algos leidau deputatinei ir pedagoginei veiklai ir dėl to nesigailiu. Šiuo metu nesame su dukra išpirkusios ne tik keturių, bet ir dviejų kambarių buto dar neišpirkusios. Butui įsigyti kaip ir kiti Lietuvos piliečiai pasinaudojau 70% perkamo būsto vertės paskola iš banko. Apie 60% paskolos sumos arba teks išmokėti dukrai, arba turėsime prarasti butą. Butas, kaip rašo “Lietuvos rytas”, nėra jokiame moderniame name. Yra paprastame daugiabučiame name ir jį reikia remontuoti. Gyvenu be baldų, nes turėti baldai buto užgrobėjų sunaikinti. Minėti šmeižikiškų straipsnių organizatoriai, t.y. redaktorius G.Vainauskas ir žurnalistas G.Pilaitis, tikriausiai sąmoningai naudojasi ypač sutrikusia mano sesers sveikata, aštrina ligą ir už jos sveikatos blogėjimą iš dalies turėtų prisiimti atsakomybę ir jie. Dar kartą kartoju, butą užgrobė ne sesuo. Ji buvo turtingiausia iš brolių, seserų, neseniai turėjusi mašiną, garažą, keturių, o vėliau trijų kambarių butą ir jai mano buto nereikėjo. Jos net baldų nebuvo mano buvusiame bute ir nėra. Mano butas buvo reikalingas nusikalstamai veiklai plėtoti, ir buto užgrobėjai, dar kartą kartoju, Viktoras Kravčenka-Jocius, firmos “Rodnova” tolimojo plaukiojimo kapitonas J.Daukantas ir L.Matusevičius, kurio ir baldai seniai sukrauti į mano buvusį butą, o mano suversti ir sulaužyti, sunaikinti. Mano ir dukters archyvai daugiau nei metus buvo kontroliuojami ir naikinami, rinkėjų laiškai ir jų dokumentai, už ką labai atsiprašau rinkėjų.

Žurnalistas G.Pilaitis telefonu grasino, reikalaudamas prisipažinti, jog žadėjau organizuoti kažkokį autobuso sprogdinimą. Kadangi ne kartą buvau persekiota, kur dabar gyvenu, ir tai žino G.Pilaitis ir “Lietuvos rytas”, gal galėčiau paklausti redaktoriaus G.Vainausko ir žurnalisto G.Pilaičio, galbūt jie žino, kas organizuoja mano persekiojimą?

Kreipsiuos, žinoma, jau dabar į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, prašydama ištirti, ar G.Vainauskas ir G.Pilaitis nepažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso.

O į Lietuvos žmones ir kolegas kreipiuosi patarimo. Nuo vilkų, tigrų, liūtų ir šernų apsiginsiu pati. Patarkite, kaip apsiginti nuo “Lietuvos ryto” redaktoriaus G.Vainausko ir jo paslaugaus žurnalisto G.Pilaičio, jog šie netrukdytų dirbti rinkėjų labui paskutiniuosius Seimo kadencijos metus. Už patarimus būsiu labai dėkinga. Seimo narė R.Hofertienė.”

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Lietuvos demokratinės darbo partijos pareiškimas “Dėl naujų valdžios išdaigų.

Finansų ministerija siūlo kitais metais kūrėjų pajamas už autorines sutartis apmokestinti ne 13%, kaip buvo iki šiol, o 20% tarifu. Kaip prognozuojama, toks siūlomas apmokestinimas leistų papildyti biudžeto pajamas 15 mln. litų, tai yra vietoje gautų 27 mln. litų būtų gauta 42 mln. litų.

Mums suprantama ta sunki finansinė valstybės būklė, prie kurios didele dalimi prisidėjo konservatorių ir krikdemų koalicijos nesugebėjimas racionaliai tvarkyti valstybės ūkio bei finansų. Tačiau labai neįžvalgu ir trumparegiška viską matuoti tik pinigų didėjimu biudžete. Skurdindami šiaip jau nelengvą meno srities žmonių gyvenimą, mes kartu skurdiname ir kultūrą apskritai. Juk padidinus apmokestinimą už honorarus, neišvengiamai reikės didinti teatrų spektaklių, kino filmų, koncertų, knygų kainas. O tai reiškia, kad kiek platesnis žmonių susilietimas su masine kultūra bus labai susiaurintas.

LDDP frakcija prieštarauja tokiam kultūros skurdinimui ir reikalauja, kad apmokestinimo tarifas už autorines sutartis nebūtų didinamas.

Frakcijos vardu – J.Karosas.” Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, šios dienos suplanuoti darbai baigti. Posėdis baigiamas.