Keturiasdešimtasis (403) posėdis
1999 m. lapkričio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. lapkričio 23 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, kolegos Seimo nariai! Kviečiu pradėti šios dienos rytinį posėdį ir kartu kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji! Registruojamės! Šios dienos darbotvarkėje jokių pasikeitimų, palyginti su tuo projektu, kuris buvo aptartas Seniūnų sueigoje, nėra. Prašyčiau pritarti.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Dėkoju.

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1989(3*) (priėmimas)

Pradedame, kolegos, darbą. Prašau jūsų geranoriškos paramos, kaip posėdžio pirmininkas. Pradedame pirmąjį klausimą Nr.P-1989(3) – Advokatūros įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Priėmimas. Kviečiu J.Razmą į tribūną.

J.RAZMA. Labas rytas! Išnaudodamas pranešėjo poziciją, savotiškai turiu galimybę piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir pranešti, kad yra mano paties įregistruota pataisa šiai nedidelei Seimo Pirmininko parengtai įstatymo pataisai. Aš tikiuosi, kad 29 Seimo nariai parodys dėmesį mano pastangoms, bet toliau negaliu kalbėti apie savo pataisą, turiu laukti pirmininko verdikto. Ar jis leis?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Razma pateikė komiteto variantą, kurį mes dabar turėtume priimti, ir J.Razma teikia pataisą tam projektui.

Gerbiamieji kolegos, ar bendruoju sutarimu svarstome pataisą? Ne. Gerbiamieji kolegos, kairioji pusė mano, jog svarstyti nereikėtų.

Prašom registruotis. Jeigu 29 Seimo nariai parems J.Razmos siekimą svarstyti, mes svarstysime jo siūlomą pataisą. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir tada J.Razmos viltis svarstyti savo pataisą Advokatūros įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Registruojamės! (Balsai salėje) Taigi bendru sutarimu negalime svarstyti pataisos?

Balsuojame. Kolegos, jeigu 29 Seimo nariai dabar spaus mygtuką “už”, mes J.Razmos pataisą svarstysime. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pareikšti savo nuomonę.

Gerbiamieji kolegos, už – 41. Taigi J.Razmos pataisa yra svarstoma. Pone kancleri, prašom ją pateikti.

J.RAZMA. Šia pataisa aš siūlau iš bylų sąrašo, kur taikoma kitokia atsiskaitymų su advokatu tvarka, išbraukti bylas dėl moralinės žalos atlyginimo. Kaip žinote, siūloma nauja tvarka numato, jog ieškovas su advokatu galėtų susitarti dėl atlyginimo, priklausančio nuo bylos baigties. Kitaip sakant, užmokestis būtų susietas su patenkinta ieškinio suma ir neviršytų jos 1/3. Manau, tai yra suprantama, kai kalbame apie civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos fiziniam asmeniui kūno sužalojimo ar sveikatos netekimo atvejais. Šiuo atveju galime įsivaizduoti sunkioje būklėje atsidūrusius invalidus, praradusius sveikatą dėl kieno nors veiksmų, kurie gali būti nepajėgūs sumokėti advokatui nustatyta tvarka pagal dabar galiojančius įkainius. Jiems atsirastų geresnė galimybė teisiniu būdu išsiieškoti kompensaciją, jeigu būtų galimybė tartis, jog bus užmokėta po bylos.

Tačiau į šį sąrašą, manau, nebūtų visai tikslinga įrašyti ir bylas dėl moralinės žalos atlyginimo. Manau, kad tokiose bylose labai retai ieškovai bus socialiai remtini asmenys. Čia, matyt, dažniausiai susidursime su verslininkais, kuriems svarbus prestižas, reputacija. Galbūt kai kuriais atvejais ir su politikais. Bet kuriuo atveju, aš manau, šie asmenys gali normalia tvarka sumokėti advokatui ir kelti tokias bylas. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. J.Razma plačiai argumentavo savo siūlymą išbraukti žodžius “ir bylas dėl moralinės žalos atlyginimo”. Kolegos, vienas – už, vienas – prieš dėl J.Razmos pataisos. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Aš pritariu šiai pataisai. Nauja mūsų teisės sistemoje norma dėl vadinamojo susitarimo, bet jeigu ji paliekama iš tikrųjų, kaip ir buvo pateikta, tik tiems žmonėms, kurie socialiai remtini, arba dėl žalos, padarytos sveikatai, atlyginimo, tada iš tikrųjų verta pritarti. Negalėčiau pritarti, jeigu būtų palikta dėl moralės motyvų.

PIRMININKAS. R.Smetona pritaria pataisai. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad ši pataisa tikrai verta gilesnio svarstymo. Visų pirma mes dar nepriėmėme jokios nuostatos dėl moralinės žalos atlyginimo, kurios esmė yra ta, kad panaikinama viršutinė riba. Iš tikrųjų dabar eskaluojamos mintys apie tai, kad galima reikalauti milijoninių sumų, turi pagrindą, ir kad atitinkamai didėja palikus 1/3 advokato suinteresuotumas ir jo pajamos. Bet kadangi mes kol kas nepriėmėme tos pataisos, galima rasti įvairių išeičių dėl tos maksimalios ribos panaikinimo. Pavyzdžiui, dabar kreipiantis su ieškiniu dėl moralinės žalos atlyginimo, atrodo, žyminis mokestis yra 135 Lt. Mes galėtume priimti nuostatą, kad bet kuri suma per 10 tūkst. Lt apmokestinama 10% žyminiu mokesčiu. Gal tada irgi sustabdytų. Aš nesu nei prieš, nei už šiuo atveju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Kolega, jūs užsirašęs kalbėti dėl viso projekto, ne dėl J.Razmos pataisos. Nepamiršiu, kolega Bernatoni. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame J.Razmos pataisą, kurią jis įregistravo dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojame dėl J.Razmos pataisos. Kas pritartų pataisai, – už, kiti – kitaip.

Už – 52, prieš – 2, susilaikė 9. Kolegos, ši pataisa yra priimta.

Dabar, gerbiamieji, galbūt atsirastų norinčių kalbėti dėl motyvų. J.Karosas yra prašęs žodžio. Jeigu jis dar sykį paspaustų mygtuką, gautų tą žodį. Seimo narys J.Karosas dėl mūsų priimamo įstatymo projekto.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu šiek tiek pašmaikštauti. Vakar buvo prognozuojama, kad V.Landsbergiui išvykus kas nors Seime atsitiks. Šiandien jau prasidėjo tam tikri įvykiai. Taigi pataisa prieš V.Landsbergį aiškiai pateikta.

Dabar dėl tos pataisos. Iš tiesų aš į tą įstatymą dabar turėčiau žiūrėti šiek tiek dviprasmiškai ta prasme, kad ta pataisa iš tiesų iš esmės keičia situaciją. Gerbiamasis J.Razma nepasakė vieno iš labai svarbių motyvų, dėl ko ši pataisa labai svarbi. Tai pasakė aiškiai žurnalistai, nurodydami, kad priėmus šią pataisą ir drauge siūlomą pakeitimą – panaikinti 10 tūkst. ribą litų susidaro galimybės advokatams smarkiai skriausti žiniasklaidą. Apie tai reikia kalbėti. Ir tai labai svarbu, kad tai yra blokuota. Jeigu dabar kalbėtume apie kitą dalyką, apie visą įstatymą, tai vis dėlto įstatymas, mano galva, ta priedanga, kad reikia padėti socialiai remtiniems žmonėms, gerina advokatų padėtį, kurių padėtis nėra labai bloga. Dėl to manau, mes turėtume šį įstatymą svarstydami bent jau susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš balsuosiu prieš, o motyvai yra labai paprasti. Noriu jums priminti, turbūt daugelis Seimo narių skaito “Valstybės žinias”, kad šių metų lapkričio 25 dieną (įsakymo Nr.315) teisingumo ministras G.Balčiūnas išleido įsakymą-rekomendaciją dėl užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą. Čia yra numatyti visi tarifai, kiek gali advokatas imti, t.y.rekomendacijos dėl kiekvienos suteiktos pagalbos. Jeigu mes dabar priimsime šią pataisą, tai išeis tarsi iškreiptas teisingumas. Iš karto bus tarsi išsukamos rankos nukentėjusiajam, nes jis turės atsiskaityti vienu trečdaliu, jeigu byla bus laimėta.

Antras dalykas, aš nelabai suprantu, kodėl čia tas vienas trečdalis. Gal bus dalijama į tris dalis: trečdalis – teisėjui, trečdalis – advokatui ir trečdalis – nukentėjusiajam? Manyčiau, kad turime vadovautis ministro įsakymu, kur numatyti tarifai elgtis tokia prasme ir nesielgti, kad tarsi iš karto suma yra numatoma, jeigu tos bylos nelaimės, tarsi advokatui nebus sumokėta. Tikrai kažkoks iškreiptas teisingumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs esate visiškai tikslus? Ar tikrai š.m. lapkričio 23 dieną teisingumo ministras yra atlikęs kokius veiksmus? Šiandien dar tik 23, kolegos.

A.SALAMAKINAS. Lapkričio 15 d. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Būkite tikslus ir dėl smulkmenų. Seimo narė R.Juknevičienė

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tai daliai mūsų parlamento, kuri labai rūpinasi tuo, kad išvykus V.Landsbergiui kas nors neatsitiktų, noriu pasakyti, kad ponas V.Landsbergis žino apie šią pataisą, todėl ginti V.Landsbergio LDDP frakcijai šiuo atveju tikrai nėra dėl ko. O dėl viso šio įstatymo, tai iš tikrųjų tie Seimo nariai, kurie turi apygardas ir kurie nuolat priimdami žmones miestuose ir miesteliuose susiduria su tuo, puikiai žino, kad didžioji dalis ateinančiųjų būtent ateina tam tikrų juridinių konsultacijų. Žmonėms dažnai per brangu yra kreiptis į teismus, nors aiškiai matyti, kad žala šiems žmonėms yra padaryta. Manau, šis įstatymas iš tikrųjų palengvins tos dalies žmonių, kurie nepajėgūs šiandien vienodai kaip ir turtingesnieji žmonės samdytis advokatus ir gauti teisinę pagalbą. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Nekartosiu tos argumentacijos už, kuri buvo išsakyta, noriu tik pasakyti, kad kalbama – iki vieno trečdalio. Niekas nedraudžia klientui derėtis dėl žymiai mažesnės sumos.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, kviečiu registruotis dar kartą. Pradedame registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Advokatūros įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymą. Kolega Juozai Bernatoni, prašom elgtis garbingai pagal Statutą. G.Kirkilo, primenu, šalia jūsų rytiniame posėdyje dar nėra. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad šiandien būtų priimtas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio papildymo įstatymas? Kviečiu balsuoti.

Už – 57, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1302(5*) (priėmimas)

Kitas projektas, antrasis ryto darbotvarkės projektas, – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1302(5). Priėmimas. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Katkų.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Svarstymo metu jau minėjau, kad šis įstatymas yra vienas iš daugelio variantų, jų buvo dešimt, galbūt vienuolika. Yra parengtas ir dar vienas variantas, tačiau šiandien teikiu įstatymą priimti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jį svarstė. Kaip žinote, prieš tai buvo daug pastabų. Buvo ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas patobulinti trečiąjį variantą. Mes patobulinome, parengėme ketvirtąjį variantą. Dėl ketvirtojo varianto buvo Teisės teisėtvarkos komiteto išvados, kad taip pat tobulintume, todėl parengėme penktąjį variantą. Atsižvelgėme į Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas. Galų gale dėl penktojo varianto buvo mūsų Teisės departamento išvados – 16 pastabų ir taip pat pateiktos dar dvi pono V.Čepo pastabos, į vieną lapą suregistruotos. Mes svarstėme jas, ir reikės dėl laiko apsispręsti Seime. Pagal Statutą išėjo, kad dėl paskutiniojo, penktojo, varianto yra 16 Teisės departamento pasiūlymų. Naujo varianto mes nebegalėjome rengti pagal Statutą, todėl aš pateikiau savo vardu būtent pataisas. Faktiškai kartu su Teisės departamentu mes visi susitarėme, kaip turi būti, kaip turi atrodyti. Ten yra daugiau redakcinio pobūdžio pastabos. Viskas yra suderinta, todėl manau, kad komplikacijų neturėtų būti.

Dabar dėl paties svarstymo. Turiu pasakyti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo pritarta penktajam variantui: 10 – už, prieš nebuvo nė vieno, nė vienas nesusilaikė. Ir paskutinis – dėl V.Čepo pataisų. Kaip aš minėjau praeitą kartą svarstymo metu, mes svarstėme tai komitete. Nuomonės taip pat pasidalijo įvairiai, todėl nutarėme, kad Seimas galėtų apsispręsti dėl V.Čepo pataisų. Todėl teikiu dabar priimti. Turbūt pastraipsniui mes galėsime pradėti nagrinėti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone pranešėjau, pranešėjas A.Katkus labai korektiškai, remdamasis Teisės departamento išvadomis, įregistravo savo pasiūlymus dėl dabar priimamo įstatymo projekto. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu šiuos siūlymus laikyti Teisės departamento pastabomis ir jų nesvarstyti, o bendruoju sutarimu priimti? Dėkoju.

J.A.KATKUS. Turiu pasakyti, kad suderinta su Teisės departamentu, kartu dirbom…

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu priimame visus A.Katkaus siūlymus dėl visų straipsnių, tie siūlymai yra suformuluoti remiantis Teisės departamento išvadomis. Labai ačiū, kolegos. O prie kolegos V.Čepo pataisų mes prieisim. Taigi 1 straipsnis su A.Katkaus pataisa. Ar kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėl 1 straipsnio norėtų kalbėti S.Burbienė. Prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu kalbėti prieš tą straipsnį. Galbūt reikia pradėti nuo pavadinimo, bet pavadinimas yra susijęs visų pirma su 1 straipsniu. Kai buvo pateiktas pirmasis šio įstatymo variantas, ten buvo kalbama ne tik apie KGB, bet ir apie daugelio kitų valstybių žvalgybų agentus. Tačiau kažkodėl svarstant komitete visos kitos valstybės išnyko, liko tik vienintelė. Aš suprantu, kad ji pakankamai svarbi, tačiau vis dėlto nematau skirtumo nuo žmogaus, kuris yra Mosado agentas, žmogaus, kuris yra ČŽV agentas, Lenkijoje, dar kur nors kitur. Taip taip. Manau, jeigu jau sprendžiamas šitas klausimas, reikia jį spręsti iš esmės. O čia yra sprendžiama ne iš esmės ir todėl nuo paties 1 straipsnio galima kalbėti prieš, būtent prieš šitą principą.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Stasiškis. Argumentai už 1 straipsnį.

A.N.STASIŠKIS. Taip, aš kviečiu pritarti ir noriu replikuoti kolegei S.Burbienei, nes iš tikrųjų Mosadas niekada nebuvo Lietuvos okupavęs, todėl čia jo minėjimas yra visiškai ne vietoje. Čia yra kalbama apie okupavusios valstybės slaptąsias tarnybas, kurios prievarta verbavo ir buvo užverbavusios kai kuriuos mūsų piliečius. Todėl manau, kad čia yra nediskutuotinas dalykas. Jeigu kas turi pretenzijų Lenkijai ar dar kam nors, gali siūlyti savo atskirą įstatymą, bus galima svarstyti ir priimti. O dabar kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame 1 straipsnį. Pone pranešėjau, kol registruojamės, jūs galite trumpą žodį.

J.A.KATKUS. Iš tiesų prie to, ką sakė ponas A.Stasiškis, aš neturiu ką pridurti. Manau, kad reikalui esant būtų galima ir naują trumpą įstatymą surašyti dėl tų visų ir išspręsti tas problemas. Nes labai sudėtinga viename įstatyme viską padaryti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas. Balsuojame dėl 1 straipsnio.

Už 1 straipsnį – 49 ir A.Katkaus balsas – 50, prieš – 6, susilaikė 10. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, kas kalbėtų dėl 2 straipsnio? Ar galime 2 straipsnį priimti bendruoju sutarimu su A.Katkaus pataisomis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu.

4 straipsnis. Pone pranešėjau, 4 straipsniui pirmajai daliai yra V.Čepo siūlymas. Ar pirma jūs komentuojate, ar suteikiame žodį V.Čepui?

J.A.KATKUS. Gal ponui V.Čepui.

PIRMININKAS. Kolega Vytautai, prašom spausti mygtuką. Taigi V.Čepas pateikia savo pataisą dėl 4 straipsnio pirmosios dalies.

V.ČEPAS. Pataisos esmė labai paprasta, vietoj įstatymo projekte siūlomų penkių komisijos narių aš siūlau 7. Du iš Generalinės prokuratūros, du iš Genocido centro, du iš Valstybės saugumo departamento ir vieną iš Teisingumo ministerijos. Motyvas ne dėl to, kad teistų kokios nors troikos, kaip čia daug kas mano, bet labai paprasta reali susidaro situacija, kai dažniausiai į tokius visuomeninius komitetus nesusirenka reikiamas narių skaičius ir faktiškai tokia komisija netenka darbingumo, netenka savo galios. Šiuo atveju ir kvorumas būtų didesnis, jeigu priimsite mano pataisą. Jau bus reikalingi 4 asmenys, o ne trys, kad priimtų kokį nors sprendimą. Manau, kad tokios komisijos veikla būtų kur kas platesnė, dalyvautų ir Teisingumo ministerijos vienas atstovas ir iš kitų institucijų būtų po du asmenis. Ačiū. Prašau palaikyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių dėl pirmosios dalies, kur vietoj penkių narių siūlo rašyti septynis. Ir kad teikia Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Tada dėl motyvų.

J.A.KATKUS. Mes labai ilgai ir džentelmeniškai diskutavom komitete ir nuomonės pasiskirstė, kai balsavom. 5 buvo už 7 ir 5 – už 5. Mano balsas, kaip komiteto pirmininko, nulėmė, bet tai nieko nereiškia. Ir todėl mes nutarėme, kad Seime apsispręstume mes patys.

Jeigu mano asmeniška nuomonė ir tų kitų, tai aš sakyčiau, kad paliktume penkis. Ir kodėl? Tai vis dėlto yra tam tikra paslaptis, turi būti konfidencialiai išlaikoma ir kuo mažiau žmonių, tuo labiau bus šitai priimtina. Yra ir daugiau motyvų, aš nekalbėsiu apie tai, mes puikiai žinom. Aš siūlau apsispręsti Seimui. Kaip pranešėjas šiuo atveju ir kaip balsavęs tada kitaip, nepriimčiau šitos V.Čepo pataisos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi V.Čepas siūlo komisiją sudaryti iš 7 narių vietoj 5. Tada kito straipsnio antrojoje dalyje, kur komisijos posėdžių teisėtumas, taip pat keičiasi skaičiai. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Kas paremtų V.Čepo siūlymą? S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Mes vakar diskutavome dėl kolegos V.Čepo pasiūlymo. Aš galiu pasakyti, kad didelio skirtumo, labai didelio skirtumo, ar 5, ar 7 bus žmonės, nėra. Tačiau jeigu mes pritartume, kad komisija būtų sudaryta iš 7, tai bus kai kam ir ramiau, ir gražiau mes atrodysime.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu siūlymą, esantį pagrindiniam projekte, tai yra penkis narius. Juo labiau mes žinom, kad minėtais klausimais kaip tik Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo komitetas ir Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras dirba ir telkt iš šalies asmenis, šiuo atveju Teisingumo ministerijos, nėra jokio pagrindo. O kas gražiau atrodo ar 5, ar 7, tai man atrodo, kad ne gražumas esmė, o reikalo sprendimas. Todėl minėta komisija iš 5 narių yra visiškai solidi, patenkinama. Aš manau, kad nereikia didinti. Todėl esu už pagrindinę įstatymo projekto nuostatą, už 5 narius. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir dabar balsuosime dėl V.Čepo pasiūlymo – komisiją sudaryti iš 7 asmenų ir tada pakeisti, antrojoje dalyje vietoj 3 rašyti 5, kitoje vietoj 3 – 4. Žodžiu, kada komisijos sprendimai teisėti. Kolegos, registruojamės ir balsuojantys už parems V.Čepo siūlymą – skaičių 7. Balsuojantys prieš arba susilaikantys parems buvusią redakciją.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsuojame dėl V.Čepo siūlymo. Kas remia, tas – už.

Už – 28, prieš – 27, susilaikė 16. V.Čepo siūlymui dėl kitokios komisijos sudėties nėra pritarta.

Kolegos, dar dėl V.Čepo siūlymo, kad vieną kandidatą į komisiją teikia Teisingumo ministerija, o po du kandidatus Generalinė prokuratūra. Štai dar vienas siūlymas. Gal jūs, Čepai, jau neteiktumėte šio siūlymo? Neteikiate. Dėkoju. V.Čepas atsiima, konstruktyviai elgdamasis, šį siūlymą. Ir dabar turime 4 straipsnį. Ar galime priimti 4 straipsnį?

4 straipsnis yra priimamas.

5 straipsnis. Priimamas.

6 straipsnis… (Balsas salėje) Dėl 5 straipsnio? 5 straipsnis priimamas.

6 straipsnis. Priimamas.

7 straipsnis. Priimamas.

8 straipsnis. Priimamas.

9 straipsnis. (Balsas salėje) Aš labai atsiprašau. Neturiu jokios V.Čepo pataisos.

J.A.KATKUS. 9 straipsnis, pone Čepai. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų įregistruotas siūlymas vakar 10.25 val., nėra jokio siūlymo dėl 9 straipsnio. (Balsas salėje)

J.A.KATKUS. Yra, yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, maniau, kad V.Čepas yra perregistravęs visas pataisas, kurios liko po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą mes kalbėjome, kad galbūt šiandien, jeigu komisija nepritars, galutinai redaguodama tekstą, tada mes turėsime apsispręsti dėl V.Čepo pataisų ir nereikalausime 29 Seimo narių balsų. Ar galime, kolegos, laikytis savo žodžio? Taigi 8 straipsnis, kolegos, ir V.Čepo siūlymas įrašyti žodžius “užtikrinus visišką personalijų slaptumą” į antrąją dalį.

Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

J.A.KATKUS. Aš konsultavausi su teisininkais, su patarėjais teisininkais. Jie mano, kad čia iš esmės nieko nekeičia, bet gal nebūtų visiškai tikslu ir būtų galima palikti taip, kaip yra tekste. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Pone Vytautai Čepai, prašom argumentuoti savo siūlymą, dėl ko jūs manote, kad reikia įrašyti šiuos žodžius. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Manau, kad vis dėlto reikėtų įrašyti tuos žodžius dėl labai paprastos priežasties. Užtikrinti visišką personalijų slaptumą yra būtina, nes ta medžiaga, kuri bus surinkta, kuri bus įregistruota, surūšiuota, pateks į archyvus, ja naudosis istorikai, kiti Lietuvos mokslininkai, kurie domėsis šiomis problemomis. Jeigu nebus šių žodžių, manau, kad daugelis žmonių atsisakys atlikti tą pareigą, kuri pagal šį įstatymą jiems bus privaloma, ir tikrai neateis prisipažinti bijodami, kad kokiais nors šoniniais keliais bus ta informacija paskleista ir taps žinoma, ypač jų artimiems žmonėms. Ačiū. Prašau mane palaikyti.

PIRMININKAS. Taigi V.Čepas siūlo 8 straipsnio antrąją dalį papildyti keturiais žodžiais. J.Listavičius dėl tokio siūlymo.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad ši nuostata yra visiškai perteklinė, juo labiau nėra ko kalbėti apie tai, kad ten vaikščios istorikai ar dar kažkas. Mes žinome nustatytą tvarką archyve, ir niekas ten nevaikščios, ir niekas ten nieko neieškos. Žinos, kad negalima, arba turės specialų leidimą. Kas išduoda leidimus, žinos, kam išduoti. Tas slaptumas ir taip bus užtikrintas. Aš manau, kad… (Balsai salėje) Taip. Kaip čia man sufleruoja, kad dokumentus reikia slaptinti, o ne personalijas. Todėl šie žodžiai pertekliniai, šiai nuostatai nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Grumadas norėtų paremti V.Čepą.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes kalbame apie žmogaus vidinį jausmą. Manau, kad šiuo atveju netgi ta tezė, kad sviestas sviestuotas, yra visiškai tinkama. Jeigu ji tiktai leis didesnei daliai žmonių atsiverti, nueiti ir atlikti savo pareigą, tai tiktai bus gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės. Žodis pranešėjui. Registruojamės.

J.A.KATKUS. Manau, kad apsaugą apima pati šio 8 straipsnio formuluotė, bet galima balsuoti. Aš asmeniškai susilaikysiu. Tai galbūt galima laikyti pertekliniu, bet pats straipsnis užtikrina tų asmenų apsaugą. Žmogaus teisės nebus čia pažeidžiamos.

PIRMININKAS. Kolegos, užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsuojame, ar pritarti V.Čepo siūlymui 8 straipsnio antrąją dalį papildyti žodžiais “užtikrinus visišką personalijų slaptumą”. Kas pritartų, – už, kas nepritartų, – kitaip. Už – 27, prieš – 26, susilaikė 21. Siūlymui nėra pritarta. Ar galėtume bendruoju sutarimu priimti 8 straipsnį? Priimame.

9 straipsnis ir V.Čepo siūlymas dėl pirmosios dalies, pone pranešėjau.

J.A.KATKUS. Čia buvo labai ilgos diskusijos komitete. Ponas V.Čepas siūlo, kad tie žmonės, kurie viešai paskelbti, negalėtų turėti savo ginklo, t.y. asmeninei savigynai skirto ginklo. Komitete dauguma pasisakė už tai, kad kiekvienas žmogus, Lietuvos pilietis, turi teisę į savigyną. Todėl pagal nustatytą tvarką jis gali turėti tą ginklą, jeigu jam bus išduotas. Galbūt gali būti neišduotas dėl kokių nors kitų priežasčių. Komitetas taip pat nepritarė šiam pono V.Čepo gana logiškam pasiūlymui. Taip pat mes nutarėme, kad Seimas turi apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolega Vytautai Čepai, jūs argumentuosite savo siūlymą? V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo logika yra labai paprasta. Lietuvos pilietis turi teisę ne tik į savigyną, bet turi teisę ir į darbą. Mes šiuo įstatymu tiems asmenims, kurie neprisipažins, labai stipriai apribojame galimybes užsiimti darbine veikla, net tiek, kad jie negali sargais, sargybiniais dirbti saugos firmose, t.y. dirbti tuos darbus, kur yra naudojamas ginklas. Pati logika sako: kodėl jie negali dirbti darbo, kur naudojamas ginklas, kurį atiduoda po darbo atitinkamam saugojimui, o kodėl jie po darbo gali vaikščioti su ginklu po miestą? Tai lygiai tokį pat pavojų kelia, gal dar didesnį. Vaizdžiai pasakysiu: mes šunį, kokį rotveilerį vedžiojam su antsnukiu, o mieste staiga paleidžiame be antsnukio – kandžiok, ką nori.

Galbūt sutikčiau, kad ne toje vietoje tas punktas turėtų būti įrašytas, gal reikėtų kitoje vietoje įrašyti. Bet pati įstatymo logika prašyte prašosi, kad tie žmonės, kurie neprisipažino, kurie neatsižvelgė į ištiestą ranką, neturėtų apskritai teisės naudotis bet kokiais ginklais. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Kaip jau buvo minėta, iš tikrųjų tai būtų turbūt piliečio bendrųjų teisių suvaržymas. Šiems žmonėms neturėtų būti, mano supratimu, šia prasme apribojama. Yra pagrindinis argumentas, kodėl aš pasisakau prieš, ir komitete mes tai iš esmės pabrėžėme. Šio įstatymo visos apribojimo ribos yra suderintos su KGB buvusių kadrinių darbuotojų jau veikiančiu įstatymu. Buvęs slaptas agentas neturėtų būti labiau apribojamas negu kadrinis darbuotojas. Todėl nėra pagrindo, nėra logiška šiame įstatyme išplėsti apribojimų ribas ir kartu padaryti tą įstatymą skirtingą nuo kadrinių darbuotojų. Siūlyčiau nepritarti, nes tai nėra esminis dalykas, teisiniu požiūriu tai būtų nelogiška.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Žodis A.Katkui.

J.A.KATKUS. Aš, kaip pranešėjas, turiu atsižvelgti į komiteto narių daugumos sprendimą, t.y. nepritarti, ir aš taip balsuosiu.

PIRMININKAS. Registruojamės. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl V.Čepo pasiūlymo dėl 9 straipsnio.

87 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Kas pritartų V.Čepo siūlymui, dabar plačiai diskutuotam, dėl 9 straipsnio pirmosios dalies, balsuoja už, pritariantys komiteto pagrindinei nuomonei – prieš arba susilaiko.

Už – 12, prieš – 28, susilaikė 30. Siūlymui nėra pritarta.

Ar galime priimti visą 9 straipsnį?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. 9 straipsnis priimamas.

10 straipsnis, kolegos. Įsigaliojimas jau yra reglamentuotas, iki kada. Nuo…

J.A.KATKUS. 2000 metų sausio 1 d.

PIRMININKAS. Nuo 2000 metų sausio 1 d., taip? Ne.

J.A.KATKUS. Ten yra mano pataisa. Čia yra spausdinimo klaida.

PIRMININKAS. Taigi nuo 2000 metų sausio 1 d. Kolegos, nuo 2000 metų sausio 1 d. Su tokia data priimamas 10 straipsnis.

Ačiū, pone pranešėjau.

Kolegos, prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto.

J.A.KATKUS. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti sąlygas kai kuriems Lietuvos Respublikos gyventojams apsivalyti nuo praeities apnašų ir pradėti normalų kūrybinį gyvenimą. Kartu tam tikrose valstybės valdymo ir visuomeninės veiklos srityse būtų įgyvendinamas patikimumo ir lojalumo valstybei principas. Įstatymo projekte parengtas mechanizmas, jo organizavimo ir veikimo tvarka prisipažinusiems ir veiklos apribojimas neprisipažinusiems slapta bendradarbiavus su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas kurti nacionalinio saugumo sistemą, ginti valstybę ir jos gyventojus, žmogaus ir piliečio teises. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nuo okupacijos praėjo dešimt metų. Buvę KGB agentai užėmė gana svarbius postus valdymo institucijose. Aš norėčiau iškelti klausimą, kas šiandien atgaivina KGB šmėklą? Mano manymu, tai santarvei visiškai nepasitarnaus, tuo labiau kad toks įstatymas jokios praktinės reikšmės jau neturi. Aš neseniai perskaičiau paskutinę profesoriaus V.Landsbergio knygą “Spartuoliai ir naivuoliai”. Manau, kad po šio įstatymo priėmimo spartuolių ir naivuolių atsiras dar daugiau.

Dabar apie patį įstatymo projektą. Manau, nepagrįstai buvo neatsižvelgta į kai kurias teisininkų pastabas, todėl šis įstatymas kai kuriais atvejais liko neveikiantis. Be to, nepritarčiau tokiam separatiniam jo pobūdžiui, kai išskiriami tiktai kelių agentūrų agentai. Jeigu tai pagal principą, kad tiktai tų valstybių, kurios buvo okupavusios, tai kodėl tuomet nėra Abwehr gestapo, SD ar lenkų saugumo (…)? Kodėl čia teikiama tiktai dėl rusų tam tikrų agentūrų? Ar mes jau pamiršome, kas dar Lietuvą buvo okupavę?

Be to, esu įsitikinęs, kad agentai, nesvarbu, kokiai žvalgybai jie tarnavo, jeigu jie nevykdė mūsų valstybės pavedimo, tai ar jie tarnavo CŽV, ar KGB, ar MOSAAD, – vis tiek jie kenkė Lietuvos interesams. Tai turėtų nebūti skirta tik tiems agentams, kurie vykdė konkrečius Lietuvos valstybės pavedimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

J.BERNATONIS. Neleisite baigti? Aš norėčiau pasakyti, kad balsuosiu prieš. Kviečiu visus geros valios žmones balsuoti prieš. Mūsų frakcija, žinoma, kreipsis į Prezidentą ir pabandys jam išaiškinti, ko siekiama šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Kolega, prašom savo laiko viršijimo neargumentuoti leidimu ar neleidimu.

Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš balsuosiu už. Minėtas įstatymas vis dėlto šiek tiek sutvarko visus reikalus šiuo klausimu, nors apgailėtina tai, kad Seime priimant šį įstatymą buvo žiūrima labai paviršutiniškai. Man labai patiko svarstymas komitete, kai šis klausimas buvo visapusiškai išnagrinėtas. Dėl vienos iš V.Čepo pataisų balsai pasiskirstė po lygiai, tik persvėrė pirmininko tokia nelabai kieta, bet vis tiek nuostata, t.y. dėl kiekio. Mes gerai žinome, jog vadybos teorija, informatika sako, kad kuo mažiau žmonių priima sprendimą, tuo sprendimas priimamas greičiau, bet tuo didesnė tikimybė, kad jis bus neteisingas. Viršyti septynetą netinka, nes grupė pasidaro nepakankamai veikli. Tas septynetas, kai buvo pasiūlyti du prokuratūros, du saugumo, vienas teisėsaugos ir du genocido, buvo pats geriausias variantas. Ponas J.Listavičius, nedalyvavęs svarstant šį dokumentą, paviršutiniškai pažiūrėjęs, kaip visada, pasako savo žodį ir visa dauguma paskui jį suka negalvodama. Tai gana liūdna. Bet pasakysiu, kad vis dėlto to įstatymo reikia ir aš siūlau už jį balsuoti. Dėkoju jums.

PIRMININKAS. Kolega, bet J.Listavičius tik palaikė komiteto sprendimą. Aš tik tiek esu girdėjęs.

Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, šis įstatymas yra priešų ieškojimo įstatymas. Jau dešimt metų praėjo nuo to laiko, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir gyvena kaip nepriklausoma valstybė. Jeigu mes norėjome priimti tam tikrus sprendimus, reikėjo tai daryti pačioje nepriklausomybės aušroje.

Įstatymo pateikimas sutampa su labai sunkiais įvykiais Lietuvos valstybėje – mes turime finansų ir ekonominę krizę. Kaip rodo pasaulio istorija, tada ir metamas į politikos areną klausimas, o kas kaltas dėl to, kad šalyje yra blogai? Būtent tada atsiranda tokie įstatymai, kad kažkas turi būti valstybės priešas. Aš manau, kad tai yra neteisingas sprendimas. Aš manau, kad mes turime nustoti galvoti apie praeitį, o spręsti dabarties problemas bei kurti ateitį. Kalbėdama frakcijos vardu, aš noriu pasakyti, kad Centro sąjungos frakcija balsuojant nedalyvaus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, galima su vienu opozicijos teiginiu sutikti – kad tas įstatymas vėluoja. Be abejo, tai tiesa. Jeigu kas domėjosi šiuo įstatymu, galėjo pastebėti, kad ir paskutinis projektas vos ne dvejus metus buvo nagrinėjamas ir tobulinamas. Aš pasakyčiau, kad ypač mūsų komitete jis tikrai buvo labai nuosekliai ir labai detaliai išnagrinėtas. Mano supratimu, pateiktas priimti variantas yra “minkštas” gerąja žodžio prasme ir teisiškai subalansuotas.

Mane stebina kolegės R.Melnikienės toks demonstratyvus pareiškimas, tuo tarpu komitete Centro sąjungos frakcijos atstovas balsavo kartu ir mes visi vieningai pritarėme galutiniam įstatymo projektui. Aš nežinau, ar tai yra frakcijos pliuralizmas, ar dar kokie nors kiti dalykai.

Dabar dėl paties įstatymo. Manau, kad įstatymas yra geras tuo, kad leis nemažam skaičiui žmonių pasijusti pilnaverčiais piliečiais ir nusikratyti savo praeities nelaimių. Daugelis žmonių buvo prievarta ir kitokiom aplinkybėm įtraukti į purviną žaidimą – purviną tarnavimą okupantui. Tai ypač susiję su paskutiniojo sovietmečio dešimtmečio gyvenimu. Tie žmonės dar yra pajėgūs, darbingi piliečiai ir prisipažinusiųjų apsaugos nuostata, įtvirtinta įstatyme, iš tikrųjų yra ne priešų ieškojimas, o suklydusių piliečių apsauga, galimybė jiems grįžti į visavertį gyvenimą. Aš manau ir tikiu, kad daugelis šitų žmonių pasinaudos šita galimybe ir gyvens kaip Lietuvos piliečiai, nebijodami prisiminti savo praeities. Todėl aš kviečiu visus balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narė Rasa Rutkelytė.

R.RUTKELYTĖ. Ponas posėdžio pirmininke, aš esu Rūta.

PIRMININKAS. Rūta Rutkelytė, labai atsiprašau, kolege. R.Rutkelytė.

R.RUTKELYTĖ. Noriu pritarti kalbėjusiems kolegoms apie tai, kad nebeverta žvalgytis į praeitį, ir laikas galvoti apie ateitį. Šiandieninė situacija yra iš tikrųjų labai sudėtinga ir ne praeities vaiduoklius reikėtų gaudyti. Be to, norėčiau pritarti ir tam, kad toks įstatymas jau gerokai vėluoja, ir jeigu buvo norėta tuos vaiduoklius gaudyti, tai galbūt juos reikėjo gaudyti prieš 10 metų, o ne šiandien. Jeigu žmogus kaltas, jį turėtų vis dėlto teisti teismas, o ne naujųjų laikų”troika”, ir aš nemanau, kad šiandien naujoje Lietuvoje reikėtų kurti baimės atmosferą. Todėl siūlau kolegoms balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos įstatymo rengėjai, aš tikiuosi, jūs pasinaudosite replika ir bus atsakyta dėl “troikos”, kuri teis Lietuvos Respublikos piliečius. Aš labai atsiprašau, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu maksimaliai reikalauti tiesos iš visų argumentų. Seimo narys A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, sutinku, kad įstatymas pavėlavęs, tačiau vis dar šiandien aktualus ir reikalingas. Manau, kad ateityje taip pat bus aktualus, kadangi viena iš svarbiausių šio įstatymo nuostatų yra ta, kad užsienio specialiosios tarnybos negalėtų šantažuoti žmonių, praeityje bendradarbiavusių su KGB, negalėtų įtraukti jų į naujas specialiųjų tarnybų pinkles. Manau, kad šis įstatymas tiems žmonėms suteikia gerą galimybę tuos saitus galutinai nutraukti ir būti lojaliems Lietuvos valstybei piliečiams.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu registruotis, kolegos. Keturi kalbėjo už, trys kalbėjo prieš. Daugiau kalbėti prieš nėra. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą. Registruojamės. 93 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi mūsų plačiai diskutuotas ir pastraipsniui priimtas įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad mes priimtume šį įstatymą, kviečiu balsuoti.

Už – 57, prieš – 6, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū tiems, kurie parėmė šį įstatymą, nes tai rodo, kad supranta mūsų ateities problemas. Aš noriu replikuoti tiems kolegoms, kurie kalbėjo, kad tai yra praeities vaiduoklių gaudymas. Iš tikrųjų įstatymas yra nukreiptas į ateitį, jis leidžia atsiskirti nuo praeities ir žengti kartu su tauta ir su valstybe į ateitį. Mane stebina tokia gaji po 10 metų okupanto bacila, tokia ištikimybė okupantui ir okupaciniam režimui. Iš tikrųjų stebėtinas atkaklumas ir baimė pripažinti tas klaidas, tas nelaimes, kurias jis atnešė.

Antra. Kai kas drįsta vartoti žodį “troikos” ir taip toliau. Tai rodo, kad žmogus absoliučiai nesupranta istorijos. Kitaip jis nedrįstų šito žodžio vartoti, nes po šituo žodžiu slypi milijonai nukankintų, sušaudytų niekuo nekaltų žmonių. Todėl aš patarčiau kolegoms išrankiau vartoti žodžius. O dabar ačiū dar kartą, kad šitoje srityje, labai skaudžioje srityje padėtas taškas, ir mes iš tikrųjų žvelgiame ir einame į ateitį.

PIRMININKAS. Kolegos, suteikiu žodį replikuoti visiems tiems, kurie baigiant klausimo svarstymą stovi prie mikrofono. Galėčiau suteikti R.Juknevičienei žodį replikai. A.Katkus nestovėjo. R.Juknevičienė. J.Bernatonis taip pat nestovėjo prie mikrofono. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš tiktai noriu pasidžiaugti, kad šis įstatymas turėtų padėti tašką šitoje tikrai ilgoje, užsitęsusioje epopėjoje. Šio įstatymo pavadinimas ir turinys atspindi esmę. Tai būtų ne šmėklų ieškojimas, kaip sako tie, kurie turbūt net neskaitė šito įstatymo, o kalba dėl to įstatymo priėmimo motyvų. Tai įstatymas, kuris skirtas prisipažinusiųjų apsaugai, žmonėms apsaugoti nuo šantažo. O tie, kurie balsavo prieš, turbūt labai norėtų, kad šito įstatymo nebūtų, kad būtų galima iki šiol šita KGB šmėkla žaisti. Mes už tai, kad KGB šmėklomis niekas niekada Lietuvoje nežaistų.

Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2130 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, trečiasis darbotvarkės klausimas – Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2130. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis kolega, visada gausite žodį tada, kai atsistosite replikuoti. Taigi trečiasis projektas, gerbiamieji kolegos, V.Knašys kviečiamas į tribūną. (Triukšmas salėje)

V.P.KNAŠYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, ruošiamės ratifikuoti Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, tai yra daugiašalę tarptautinės maisto ir žemės ūkio organizacijos sutartį. Šitos sutarties konvencijos tikslas – garantuoti bendrą efektyvią veiklą, kaip apsisaugoti nuo augalų ir augalinių produktų kenkėjų plitimo bei numatyti jų kontrolės priemones. Noriu atkreipti dėmesį, kad žodis “kenkėjai” čia vartojamas šiek tiek platesne prasme nei pas mus, tai yra “bet kuri augalo, gyvūno ar patogeninio agento, žalingo augalams ar augaliniams produktams, rūšis, gentis ar biotipas”. Pagal mūsų supratimą tai yra augalų kenkėjai ir ligos. Senoji 1951 metų konvencija buvo ratifikuota 107 šalių, tarp jų visų Europos Sąjungos šalių. Naujoji – 1997 metų – ratifikuota tik 8 valstybių.

Taigi mes turime galimybę šiandien būti devintąja valstybe, ratifikavusia šitą naują sutartį. Ratifikavus sutartį Lietuva galės efektyviai įsitraukti į bendrą tarptautinę veiklą augalų apsaugos srityje, na, ir, suprantama, bus sudarytos geresnės prielaidos augalinės kilmės produktų prekybai. Svarstant pastabų ir pasiūlymų dėl konvencijos negauta, todėl siūlau šiandien ratifikuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, daugiau kalbėtojų nebuvo. Ar galime pritarti? Labai atsiprašau, Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė. N.Ambrazaitytė. Papildomo komiteto nuomonė. Labai atsiprašau, kolege.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu komiteto vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau tylos.

N.AMBRAZAITYTĖ. Teikdama Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją ratifikuoti turiu pasakyti, kad daugelis šalių yra įsijungusios į tarptautinį bendradarbiavimą augalų apsaugos srityje. Mes žinome, kad dar visai neseniai į Lietuvą be jokios kontrolės buvo galima įvežti nepatikrintas, be sertifikato sėklas, taip pat nebuvo stebėti mūsų soduose, laukuose, daigynuose augalai ir jų produktai, o atsiradę kenkėjai galėjo sukelti įvairių augalų ligų išplitimo protrūkį ar infekcijos pavojų, taip pat ir naujų piktžolių paplitimą. Europoje jau nuo 1888 metų šalys saugojo vynuogių rūšis. Vėliau suprato, kokie yra svarbūs daugiašaliai susitarimai užtikrinant bendrus ir efektyvius veiksmus, užkertant kelią augalų ir jų produktų kenkėjams plisti. Dabartinę konvenciją prieš porą metų Italijoje jau ratifikavo daugybė šalių. O Lietuva įsipareigojo patvirtinti ratifikavimą šiais metais. Tai labai svarbu, nes bus įvykdyti Pasaulinės prekybos organizacijos reikalavimai fitosanitarijos srityje, o kitoms šalims mūsų augalai ir jų produktai nekels įtarimo. Lietuva galės neleisti įvežti į savo teritoriją produktų siuntų, kurios gali kelti grėsmę mūsų augalininkystei. Fitosanitarijos standartus nustatys komisija Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos sistemoje. Manau, kad jūs balsuosite už ratifikavimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui? Kolegos, kompiuterio vėl neturim. Taigi pritariame po svarstymo ir kviečiu balsų skaičiavimo komisiją: R.Dovydėnienę, J.Karosą, B.Kuzmicką, J.Listavičių ir Z.Mackevičių, padėti mums skaičiuoti balsus. Pone Listavičiau, jūs dabar esate balsų skaičiavimo komisijoje.

Kolegos, šiandien pradedame Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo priėmimą. Jeigu kas kalbėtų dėl motyvų, prašom kalbėti per šoninį mikrofoną. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio, prašom sėsti į savo vietas. Visi, kuriems nepriklauso būti plenarinių posėdžių salėje, prašom ieškoti kitų vietų. Balsų skaičiavimo komisija dabar skaičiuoja, kiek Seimo narių dalyvauja posėdyje.

Seimo posėdyje dalyvauja 71 Seimo narys. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymas, dabar kviečiu balsuoti. Kolegos, už – 71, pridedu savo balsą, už – 72. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Nėra. Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymas yra priimtas. Ačiū.

Prašom balsų skaičiavimo grupę neišnykti, nes mes galim nesusitvarkyti su kompiuteriu.

Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymo projektas Nr.P-1977(3*) (svarstymas)

4 klausimas, kolegos, Nr.P-1977(3). Šiandien svarstom šį projektą. Tai Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymo projektas. L.Sabutis – pagrindinio – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas. Užsiregistravę kalbėti P.Papovas ir V.Andriukaitis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kaip pranešė posėdžio pirmininkas, šio įstatymo parengtas ir pateiktas trečiasis variantas. Atsižvelgiant į Konstitucijos 47 straipsnio antrosios dalies reikalavimus ir ryšium su tuo, kad Konstitucijos straipsnis reikalauja, buvo priimtas atitinkamas konstitucinis įstatymas. Žodžiu, šiuose svarbiausiuose teisės aktuose yra nurodyta, kad savivaldybėms, kitiems subjektams arba ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kuriuos nustato konstitucinis įstatymas pagal pasirinktos europinės, transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti.

Tokiu būdu ši norma buvo sureguliuota rugsėjo mėnesį pateiktame Seimui įstatymo projekte. Prie šio projekto daug ir nuoširdžiai padirbėjo patys rengėjai, bet daug laiko skyrė ir mūsų komitetas. Todėl šiandien mes turime jau beveik baigtą variantą. Jums buvo išdalinta pagrindinio komiteto išvada, joje mūsų patarėjų ir specialistų nurodyta, kokios pagrindinės funkcijos šiandien įstatymais pavestos savivaldybėms. Labai trumpai priminčiau, kad tai bendrojo lavinimo organizavimas, sveikatos apsauga, socialinių įstaigų paslaugų teikimas, gyvenamojo fondo sudarymas, centralizuotas šilumos tiekimas, geriamojo vandens tiekimas, nuotėkų surinkimas, valymas, gyventojų kultūros… ir kitų įrenginių panaudojimas. Daug yra funkcijų ir todėl savaime suprantama, kad ilgai inicijuota teisė šiandien yra realizuojama šiuo įstatymu.

Teisės departamentas atsiuntė savo pastabas, mes jas įvertinome, priėmėme, kiek buvo galima, rašydami trečiąjį įstatymo variantą. Dėkojam už šias pastabas. Taip pat prie šio įstatymo tobulinimo prisidėjo Respublikos Prezidentūra. Daugelis pasiūlymų redakcinio pobūdžio, ir kai kurių esminių priimta, išskyrus vieną nuorodą, jog kai kurias teikiamo įstatymo nuostatas reikėtų pradėti realizuoti nuo 2000 m. iki gruodžio mėnesio pabaigos. Mes manom, kad tai trumpas laikas, todėl su šiuo siūlymu nesutikom. Kitiems siūlymams, kaip matote mūsų išvadose, pritariame iš dalies. Šiandien yra teikiama vertinti, trečiajam variantui jau gautos Teisės departamento kai kurios pastabos. Aš apie jas kalbėsiu truputį vėliau.

Dėmesio verta Kaimo reikalų komiteto iniciatyva, arba siūlymas, kad toks įstatymas būtų inkorporuotas į Žemės įstatymą, kuris taip pat svarstomas Seime ir dėl kurio svarstymo taip pat yra daug kūrybinių ir teisinių siūlymų. Mes vertinome šį siūlymą ir apsiribojome tuo, jog vis dėlto konstitucinis įstatymas reikalauja, kad funkcijoms įgyvendinti būtų atskirai įstatymų. Todėl manome, kad nereikia stabdyti šio mūsų pateikto įstatymo jau trečiojo varianto priėmimo.

O dėl Žemės įstatymo savaime suprantama. Kai bus išspręsti bent du esminiai klausimai, bus galima kalbėti ir apie šio įstatymo įrašymą į bendrąjį Žemės įstatymą. Tai, žinoma, būtų nuosekliau ir tai yra ateities dalykai. Kodėl šiandien negalima to padaryti? Kaimo reikalų komiteto siūlymai… tarp daugelio normų Žemės įstatyme yra ir tokia norma, jog visa žemė, kokia ji bebūtų, turi atitekti savivaldybėms. Deja, to negalėtume padaryti nepataisę konstitucinio įstatymo, kurio 7 straipsnis kaip tik riboja šią teisę, kad žemės ūkio paskirties žemė neatitenka jokiems kitiems nacionaliniams subjektams, o taip, kaip parašyta ir priimta Konstitucijoje, kad tai yra valstybės nuosavybė ir piliečių nuosavybė. Todėl manau, kad tai yra ateities dalykai, bet šiandien mes kalbam būtent apie šį variantą.

Taip pat labai trumpai norėčiau priminti, kad mes iš dalies pritarėme Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui. Tačiau irgi apsiribojom ta pačia išvada, jog tuos santykius turi reguliuoti pateiktasis įstatymas, o ne tos normos, įrašytos į kitus įstatymus. Kiti įstatymai, savaime suprantama, turi būti panaudojami valstybei ir savivaldybėms tvarkant žemės nuosavybės klausimus.

Dabar dėl jums išdalinto paskutiniojo varianto ir Teisės departamento pastabų. Viena iš pastabų yra ta, jog jie siūlo išbraukti iš pateikto įstatymo 2 straipsnio antrąją dalį. Bet mes manome, kad išbraukimas sumenkintų aiškumą, ir todėl galėtume sutikti, jog yra vertas dėmesio siūlymas, kad nereikėtų kartoti.

Mūsų norma yra tokia: “Įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą savivaldybės gali tik šio įstatymo nustatytomis sąlygomis”. Manau, verta išbraukti žodį “tik” ir žodžius “ne žemės ūkio paskirties” bei įrašyti: “Įsigyti paminėtos kategorijos žemės sklypus savivaldybės gali šio įstatymo nustatytomis sąlygomis”. Dėl to mes paminėjome 1 straipsnyje, kad šis įstatymas nustato ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų (toliau vadinsime žemės sklypais) įgijimo savivaldybių nuosavybėm ir perleidimo ypatumus, atsižvelgdami į mano paminėtus konstitucinius reikalavimus. Todėl tik iš dalies galėtume pritarti.

Antroji pastaba. Siūlau įrašyti kaip ir kituose įstatymuose, kad įstatyme reikėtų vadinti ne dovanojimo sandoriai, o dovanojimo sutartys. Mes sutinkame, jog 4 straipsnio trečiojoje dalyje vietoje žodžių “gali gauti pagal dovanų sandorius” būtų įrašyta “pagal dovanojimo sutartis”, arba “sutartį”.

Kita pastaba. 4 straipsnio trečioji dalis taip pat turėtų numatyti tokią sąlygą, jog savivaldybės, gavusios iš bet kokio subjekto, kad ir ne žemės ūkio paskirties arba žemės ūkio paskirties sklypą, turėtų nurodyti tuoj pat, kam gi jis bus panaudojamas. Manau, kad šito specialiai šiame įstatyme nereikia reguliuoti, nes mes pasakėme, kad tik funkcijoms vykdyti galimi įgyti sklypai. Jeigu kas sumanytų dovanoti savo gera valia tokį sklypą, tada turėtų vadovautis būtent šiuo įstatymu ir, be abejo, tarybos sprendimu.

Paskutinė pastaba būtų tokia. 5 straipsnio antrojoje dalyje, kaip siūlo departamentas, reikėtų rašyti: “Sklypus perleidžia (…) nori sutikti, tik viešojo pirkimo-pardavimo būdu”. Mes sutinkame išbraukti žodį “tik”. Deja, negalime sutikti su ta pastaba, nes yra tokia norma įrašyta konstituciniame įstatyme, kad “savivaldybė žemės sklypus gali perleisti viešojo pirkimo-pardavimo būdu”. Todėl mes, pakoregavę šias tris vietas, galėsime drąsiai teikti priimti šį įstatymą. Iš esmės kalbant apie visą įstatymą, jis iš tikrųjų atsakytų į nemažą siūlymų, jog savivaldybės (tai yra praktiškai šiandien siūloma išspręsti) galėtų turėti savo nuosavybėje ir žemės sklypus, o ne tik statinius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto – papildomojo komiteto nuomonė. V.Lapė. Ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto bus žodis? Bus. V.Pakalniškis. Dabar V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, nesiimu komentuoti įstatymo kokybės tiek vienu, tiek kitu požiūriu. Tai mūsų komiteto pirmininkas ir kolega L.Sabutis labai aiškiai išdėstė. Norėčiau dar kartą grįžti prie tos problemos, kurią mes siūlėme gražiai ir taikiu būdu išspręsti, kad šio įstatymo nereikia atskirai nagrinėti ir priimti, o jo nuostatos, kurias norima įteisinti, būtų įtrauktos į Žemės įstatymą. Štai dėl ko. Keistai atrodo štai toks sumanymas rengti atskirą įstatymą vien dėl to, kad konstitucinio įstatymo 12 straipsnyje, kuriame kalbama apie žemės įsigijimą savivaldybėms, juridiniams asmenims ir užsienio piliečiams, sakoma (trečioji dalis): “Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingus žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo ypatumus nustato įstatymas”. Manau, kad visiškai teisingai pasakyta, bet šis įstatymas ir turėtų būti Žemės įstatymas, o ne koks kitoks įstatymas. Ši nuostata neprieštarauja mūsų komiteto pasiūlymui. Todėl dar kartą prašyčiau pagalvoti ir nekurti nereikalingų įstatymų. Manau, mes puikiai šias nuostatas galime inkorporuoti į tą Žemės įstatymą.

Toliau. Nenorėčiau sutikti su kolegos pasakytu teiginiu, kad Kaimo reikalų komitetas mano, kad visa žemė, kuri liks po reformos, būtų perduota savivaldybių nuosavybėn. Gink Dieve, mes to negalime pasakyti ir to nesiekiame, to pagal Žemės įstatymą nebūtų galima. Mes tik siūlome žemės disponavimo teise perduoti savivaldybėms po reformos, kad nereikėtų vargti piliečiams, važiuoti į apskritį, prašyti, kad jiems išnuomotų arba parduotų žemės gabalą. Mes tik dėl disponavimo teisės. Dėl teisės įsigyti bet kokią žemę, ne tik ne žemės ūkio paskirties žemę savivaldybėms, niekas dar kol kas nenustato. Mes to negalime leisti. Mes vėl turime, matyt, pirmiausia galbūt pakeisti Konstituciją arba šį konstitucinį įstatymą. Mes negalime ir to padaryti. Bet mes, šiandien rengdami Žemės įstatymą, manome, kad tokios griežtos tvarkos, kuri egzistuoja iki šiandien, kad tai yra žemės ūkio paskirties žemės ir jos be ypatingų sąlygų, be ypatingų parengiamųjų dokumentų tvarkos ir t.t., be apmokėjimo negalima įsigyti, tą normą norime keisti. Bet ta norma bus taikoma ne vien savivaldybėms, bet visiems, sakykime, piliečiams, fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pagal įstatymą gali įsigyti žemę. Todėl dar kartą prašyčiau, jeigu yra įmanoma, nebaigti svarstymo, bandyti dar abiem komitetams susitarus tą padaryti. Žinoma, jeigu pritarsite tam, kad šis įstatymas būtų parengtas, tada, priėmus Žemės įstatymą, būtų galima parašyti atskirą straipsnį, kad priėmus Žemės įstatymą netenka galios šis įstatymas. Yra ir tokia galimybė. Nežinau, jūs teisininkai, kalbės Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, tegul jis savo nuomonę pasako. Yra ir tokia galimybė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Pakalniškis – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Paskui ruošiasi P.Papovas.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai trumpai kalbėsiu, nes buvo labai išsamūs ir pono L.Sabučio, ir pono V.Lapės pranešimai. Mūsų komitete šis klausimas buvo svarstomas. Vienas iš svarbiausių dalykų, į ką buvo atkreiptas dėmesys, kad reikėtų vengti perteklinio įstatymo. Nei Konstitucija, nei konstitucinis įstatymas šiuo atveju, sakydamas, kad ypatumus nustato įstatymas, nereikalauja priimti atskiro įstatymo. Pakanka priimti specialias normas, galiojančius įstatymus, kurie reguliuoja savivaldybių valstybės nuosavybės reikalus bei žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo reikalus. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo, gerbiamieji kolegos, patobulinti teikiamą projektą bei inkorporuoti tas normas į galiojančius įstatymus. Mes čia buvome nesitarę su ponu V.Lape, bet mūsų nuomonė įstatymų leidybos, proceso ir technikos prasme vienoda.

Antras dalykas. Ten dar yra tobulintinų dalykų. Tarkime, mes atkreipėme kolegų dėmesį, kad reikėtų išsamiau reglamentuoti žemės sklypų įsigijimo iš privačių asmenų tvarką, nes tokie atvejai yra galimi. Todėl siūlyčiau paremti to įstatymo idėją iš esmės, bet techniniu požiūriu sutvarkyti kitaip – jį reikėtų tobulinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį P.Papovą. Ruošiasi V.Andriukaitis. Maloniai prašyčiau suglaudinti savo mintis iki 5 minučių, kolegos, labai vėluojame.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš užsirašiau kalbėti ne dėl šio įstatymo turinio, o dėl to, kad vyrauja priešingos nuomonės dėl šio įstatymo tolesnės eigos, jo svarstymo ir priėmimo. Aš norėčiau vis dėlto priminti, kad formuojant savivaldybių nuosavybę šis įstatymas tik antras žingsnis. Nuo 1994 m. buvo priimtas taip pat atskiras įstatymas “Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn” ir iki šio laiko dar tas visas turtas neperduotas savivaldybių nuosavybėn. Tai buvo pirmas žingsnis formuojant savivaldybių nuosavybę.

Dabar dėl šio įstatymo. Prisiminkime, konstitucinis įstatymas buvo priimtas 1996 m. viduryje. Buvo Žemės įstatymo ir naujoji redakcija, ir pataisų, vis dėlto ypatumai perduodant savivaldybių nuosavybėn neatsispindėjo. Dabar, kai jau įstatymas yra parengtas ir jau svarstymo stadija, ir kitame posėdyje galima priimti šį įstatymą, vėl norima tas nuostatas nukelti toliau, nors visos savivaldybės labai seniai jo laukia. Aš norėčiau pabrėžti, kad šiame įstatyme yra ne vien savivaldybių nuosavybėn perduodamos ne žemės ūkio paskirties žemės ypatumai. Čia yra ir kitų dalykų. Yra nustatomos sąlygos ir pasakoma, kokia būtent žemė perduodama, kad ta žemė, kuri dabar yra po pastatais, ir tie pastatai yra savivaldybių nuosavybė. Ar šitai reikia rašyti Žemės įstatyme? Aišku, kad nereikia. Yra numatyti terminai, iki kada tokia žemė, kur jau pastatai savivaldybių nuosavybė, iki kada, kad greičiau būtų perduodama žemė, iki kada ji turėtų būti perduodama. Ar Žemės įstatyme to reikia? Žinoma, kad nereikia. Taigi šiame įstatyme yra ir tokio vienkartinio arba terminuoto pobūdžio nuostatų, kurių nereikia Žemės įstatyme. Žemės įstatymas yra nuolatinis įstatymas ir jame turi būti reglamentuotos ilgalaikės arba amžinos nuostatos, reguliuojančios nuosavybės santykius. Tuo tarpu štai čia yra daugiau reglamentuojamas perdavimas nuosavybėn, o ne po to, kai jau nuosavybėn perduota žemė, tada tie santykiai reglamentuojami. Tai yra daugiau vienkartinio arba atskiro terminuoto laikotarpio įstatymas. Visiškai būtų galima sutikti, kad įtraukus tas ilgalaikes nuostatas, ilgalaikius ypatumus, kad neatlygintai. Vienintelė nuostata galima Žemės įstatymo ypatumuose, kad žemė perduodama nuosavybėn neatlygintinai. Tokia žemė bus perduodama ir ateityje funkcijoms įgyvendinti. O štai čia vis dėlto yra ne vienas, o keli straipsniai, kurie reglamentuoja tokias nuostatas, kurių nereikia Žemės įstatyme.

Dabar dėl turinio. Manau, gerbiamasis pirmininke, dar vis dėlto būtų galima pagalvoti dėl Teisės departamento pasiūlymo 2 straipsnio antrosios dalies. Jeigu tokia redakcija, kokią jūs pasakėte, išliktų, tai iš esmės tas pat, kas yra 1 straipsnyje. 1 straipsnyje yra pasakyta šio įstatymo paskirtis.

Ir dėl 5 straipsnio antrosios dalies. Iš tikrųjų ne viešojo konkurso, o pirkimo būdu reikėtų. Yra konstituciniame įstatyme pardavimo būdu. Čia viešojo konkurso skelbti nereikia, nes žemė jau yra po savivaldybių nuosavybėn perduotais pastatais. Tiktai pirkimo būdu galima perduoti privačiam asmeniui tą žemę, kai jau pastatas yra jo nuosavybė. Perleidimas pirkimo būdu. Jis perka, o čia yra kalbama apie perleidimą, o ne apie pirkimą. Aš manau, kad čia būtų galima pirkimo būdu, nes konstituciniame įstatyme tai yra. Tikrai kviesčiau pritarti po svarstymo ir kitame posėdyje priimti šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitete tikrai diskutavome dėl šių klausimų. Tam kontekste, apie kurį kalbėjo gerbiamasis ponas V.Lapė, būtų galima sutikti, kad Žemės įstatymas turėtų būti kaip kodeksas, kaip ilgalaikis įstatymas, kuris reglamentuotų ilgalaikes normas. Tačiau savivaldybės šiandien vykdydamos savo funkcijas praktiškai susiduria su labai didelėmis kliūtimis ir negalėdamos realizuoti konstitucinio įstatymo leistos nuostatos įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemę savo nuosavybėn negali daryti daugelio darbų. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kai mes kalbame, tarkim, apie 4 straipsnio ketvirtąją dalį, kurioje 1 papunktyje aiškiai nustatoma, kad iki 2001 m. gruodžio 31 d. tokia norma įvedama, kad sklypai perduodami savivaldybėms, tai aiškiai rodo šio įstatymo pagrindinę paskirtį, kad būtų pradėtas vykdyti tas konstitucinis įstatymas, kuris yra priimtas jau daugiau kaip treji metai, tačiau neveikia. Mes apskritai su Konstitucijos įgyvendinimu daugelyje sričių labai smarkiai vėluojame. Per dešimt metų turime tokių sričių, kurios niekaip nereglamentuotos ir šiuo atveju irgi yra tas pat. Jeigu dabar nukelsime tas specifines problemas į Žemės kodeksą ir atidėsime tuos tiesioginius, greitus sprendimus, mes tikrai turėsime daug problemų. Aš manau, tas racionalus pasiūlymas, kad, tarkim, šis įstatymas nustoja galioti po to, kai pradės galioti pilnavertis Žemės kodeksas, yra visiškai logiškas. Jis neprieštarautų niekam kitam, jeigu mes tikrai taip apsispręstume. Taigi šiuo atveju priimant šį įstatymą yra visiškai užsibrėžiami ir įgyvendinami labai aiškūs, konkretūs tikslai. Bent jau šią šito įstatymo dalį tikrai turėtume priimti ir sutarti, tarkim, kad po to, kai bus priimtas Žemės įstatymas, visi tie ilgalaikiai dalykai reglamentuojami, šis įstatymas tikrai netenka prasmės.

Dabar principinis klausimas mūsų komitetui ir apskritai priimant šį įstatymą. Vis dėlto norėčiau pagilinti tą mintį, kurią dėstė mano kolega P.Papovas. 2 straipsnis, manau, yra ne visai atskleistas. Mūsų komitete vis dėlto dar kartą reikėtų svarstyti, kad priėmimo metu mes išgirstume tai, ką rašo Teisės departamentas. Teisės departamentas tikrai konstatuoja, kad “atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas reguliuoja savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingus žemės sklypų įsigijimo ypatumus, jų nuostatose turėtų būti aiškiai nustatytos sąlygos, kurioms esant Vyriausybė ar jos įgaliota institucija išduoda leidimą savivaldybei įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kokios paskirties žemės sklypus turi teisę įsigyti savivaldybės, iš kokių subjektų savivaldybės turi teisę įsigyti žemę, nurodyti, kokios žemės savivaldybės įsigyti negali, taip pat kokie draudimai numatyti konstituciniame įstatyme savivaldybėms įsigyjant žemės sklypą netaikomi”. Manau, šios normos 2 straipsnyje turėtų būti dar papildytos, nes iš esmės tada 2 straipsnis tampa be turinio. Pirmoji jo dalis nieko kita nepasako, tik apeliuoja į konstitucinį įstatymą, o antroji dalis taip pat nieko nepasako. Ji gali būti, jos gali ir nebūti. Ta prasme manau, kad 2 straipsnis reikalauja tikrai dar papildymo ir tų sąlygų nustatymo, nes priešingu atveju neaiškios šio įstatymo sąlygos.

Kita vertus, galbūt iš tikrųjų reikėtų pagalvoti, ar yra ne per ilgas terminas 2001 m. gruodžio 31 d. Manau, kad yra daug dalykų, kuriuos Vyriausybė galėtų įgyvendinti iki 2000 m. pabaigos, o tai nukelti dviem metams vis dėlto… Tada, esu beveik tikras, kad taip ir bus. Tada 2001 metais ir pradės spręsti tas problemas, susijusias su žemės perleidimu savivaldybėms. Manau, kad terminą reikėtų sutrumpinti iki 2000 m. gruodžio 31 d. Metų laiko tikrai užtenka, ypač ten, kur stovi pastatai, yra įrengimai, yra visiškai aiškūs detalieji planai, kur reikia tik formalaus teisinio sprendimo ir nieko daugiau, juo labiau kad savivaldybės laukia šio žingsnio. Kita vertus, netgi tos naujos savivaldybės, kurios bus steigiamos, iš karto galėtų turėti visavertę teisinę bazę, normaliai dirbti ir atlikti savo funkcijas. Aš manau, kad galime suderinti visas pozicijas, sutikti, kad, tarkime, šis įstatymas priimamas tiems neatidėliotiniems trumpalaikiams tikslams, o Žemės įstatyme galima aprašyti kitus ypatumus, kurie ilgą laiką reglamentuotų teisines normas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, gal sutiktumėte, kad porą žodžių tartų departamento direktorius A.Raudonius? Viceministras ir departamento direktorius.

A.RAUDONIUS. Ačiū. Aš čia klausiausi diskusijų ir galėčiau tik tiek pasakyti. Vis dėlto aš būčiau laimingas, jei toks įstatymas būtų priimtas. Jis rengiamas dveji metai, tiesiog jau laikas būtų jį priimti. Sutinku, kad galėtų būti ir į Žemės įstatymą, kaip čia buvo pasakyta, įrašytos tos nuostatos, bet vis dėlto taip įsivaizduoju prognozuodamas: kol Žemės įstatymas bus priimtas, dar praeis pusė metų, ko gero, jei ne metai. Čia buvo teisingai minėta, kad konstitucinis įstatymas priimtas prieš trejus metus, ir čia reikia tokį nedidelį ypatumą priimti. Manyčiau, reikėtų jį priimti, mes kur kas gražiau atrodytume ir Europos Sąjungos fone, ir patys sau. Toliau galėtume tobulinti.

O dabar dėl čia pareikštų pastabų, dėl kai kurių nuostatų tobulumo. Sutinku, kad galima padiskutuoti, yra rezervų patobulinti. Tai mano tokia nuomonė.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo. Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymo projektui. Dėl technikos – kur, kokioje vietoje ir kada – prašome, komitetų pirmininkai ir kiti suinteresuoti asmenys, susitarti.

Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1270(4*) (svarstymas)

Gerbiamieji, penktasis klausimas. Mes jau labai vėluojame. Projektas Nr.P-1270, ketvirtasis variantas – Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Pagrindinio komiteto išvadą pateikia V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamieji, Žemės reformos įstatymo projektai, kurie turėjo savo numerius 1270 ir 1270a, buvo įregistruoti dviejų Seimo narių – vienas Seimo nario S.Pečeliūno vardu, o kitas mano vardu. Buvo pritarta abiem projektams po pateikimo ir buvo ieškoma būdų, kaip tą įstatymą, jo nuostatas sujungti ir padaryti jį priimtinu ne tik tiems dviem autoriams, bet ir tiems piliečiams ir toms institucijoms, kurios šiandien atlieka žemės reformą. To kompromiso ieškojimo keliu mes ėjome, ėjome ir atėjome iki tos distancijos, kuri šiandien ir yra. Mes esame pateikę ketvirtąjį šito projekto variantą. Abu autoriai neprieštarauja. Vyriausybės nuomonės mes nesame išgirdę, nors Vyriausybės atstovai, departamento atstovai dalyvavo mūsų komitete. Jie patys sakė, kad rengia kitą variantą, bet mes jo dar nematėm per beveik pusės metų laikotarpį. Šiandien galbūt iškils klausimas, ar dar laukti, ar nelaukti. Mūsų komiteto nuomonė yra panaši, kaip ir dėl dabar vykusio įstatymo svarstymo, kad šitas įstatymas atitinka šiandien tų dviejų autorių ir mūsų komiteto reikalavimus ir reikėtų jam po svarstymo pritarti. O paskui, jeigu Vyriausybė pateiktų kitas pataisas dabar galiojančiam įstatymui, manau, Seimas galėtų greitai ir operatyviai svarstyti.

Pasiūlymų, kaip sakiau, mes nesame gavę, išskyrus šiandien esame gavę Teisės departamento išvadas. Aš apie jas kalbėti galiu labai nedaug. Kai kurios yra labai aiškios ir priimtinos, bet dėl bazinio įstatymo 9 straipsnio tokios pastabos man asmeniškai yra nesuprantamos ir reikėtų gerokai pasiaiškinti. Didelių pasikeitimų, man atrodo, neturėtų būti. Viskas yra labai aiškiai išdėstyta. Nieko mes naujo nesame pasakę. Mes daugiau žiūrėjome į du dalykus: viena – Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo pataisas, kurias mes priėmėme vasarą, antra – mes žiūrime ir į patį reformos vyksmą, į piliečių kai kuriuos pageidavimus. Tos pataisos, mano nuomone, tuos norus ir tikslus šiandien atitinka.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Jūsų kvietimas pritarti po svarstymo suprantamas. M.Pronckus nori dalyvauti diskusijoje. Kviečiu, kolega.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, teigiama, kad komitetas priėmė mano pasiūlymą nekeisti 15 straipsnio. Kadangi dabar kaime žemės reforma persirito į antrą pusę, bet kokie esminiai pakeitimai, manau, būtų nepageidautini. Man neramu dėl siūlymo įstatymu įteisinti signatarų žemės sklypus. Vyriausybės nutarimais tai buvo padaryta. Tačiau iki šiol kam duoti žemę spręsdavo tik įstatymų leidėjas. Vyriausybė savo sprendimais numatydavo tik tam tikrą tvarką, tai yra tvarką, kaip įstatymas įgyvendinamas. Vertinant šiuo požiūriu sklypų skyrimą signatarams, iki šiol jis buvo lyg ir neteisėtas. Beje, signatarai, patys anksčiau priiminėję įstatymus, tai turėjo matyti. Todėl siūloma įstatymo pataisa lyg ir siūloma sušvelninti neseniai kilusio skandalo pasekmes.

Sklypų skyrimas signatarams tampriai susijęs ir su praktinėmis problemomis. Esmė – labai vangiai vyksta žemės skyrimas toms asmenų grupėms, kurioms tai priklauso pagal įstatymą. Turiu omenyje žemės savininkus, prilyginamus jiems asmenis bei Vyčio Kryžiaus ordininkus. Ypač daug trūkumų šiuo klausimu yra Vilniaus apskrityje. Šių metų spalio 1 d. iš 6689 prašymų, pateiktų atkurti žemės nuosavybės teises, patenkinta tiktai 1518. Tai reiškia, kad kol kas patenkinta tik 23% pareiškėjų. Vilniaus apskrities miestuose detalieji planai paruošti tik 663 sklypams, kas sudaro dešimtadalį grąžinamos savininkams žemės reikmės. Šie skaičiai rodo, kad Vilniaus apskritis, atlikdama minėtus darbus, užima paskutinę vietą Respublikoje. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad apskrities vadovybė ir valdininkai visiškai nežino tikrosios padėties, tai yra kur ir kada skirs piliečiams žemės sklypus, kuriuos skirti įpareigoja įstatymas. Galima manyti, kad tokia netvarka dėl žemės reikalų yra kai kam naudinga. Kas galėtų paneigti, kad čia nesukamas savas biznelis ir kad kuo ilgiau tokia netvarka tvyros, tuo kai kam bus geriau. Leisti šioje situacijoje lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės sklypus miestuose dar vienai žmonių grupei reikštų dar didesnę painiavą. Todėl manau, kad signatarų žemės sklypų įsigijimo klausimą galima svarstyti tik po to, kai sklypais bus aprūpintos dvi įstatymiškai įteisintos žmonių grupės, tai yra žemės savininkai ir Vyčio Kryžiaus ordininkai. Ryšium su šia nuostata dėl signatarų, aš šiam įstatymo projektui nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Vienas kolega nepritaria, bet gal galėtų neprašyti balsuoti. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tikrai džiaugčiausi, jeigu mes priimtume po svarstymo šį įstatymą bendru sutarimu, bet vieną replikėlę leisiu sau pasakyti, jeigu posėdžio pirmininkas su tuo sutiks.

Mane tiesiog stebina ir neramina tokia negera padėtis, kad mūsų Vyriausybė nuosavybės klausimais, reformos klausimais tikrai… sunku taip pasakyti “užmigo ant laurų”, bet tiesiog atsilieka. Seimas tikrai lenkia savo mintimis ir savo darbais. Prisiminkit Nuosavybės atkūrimo įstatymo situaciją iš karto po rinkimų. Kas aplenkė Vyriausybę visu mėnesiu ir Vyriausybė neįvykdė Seimo pavedimų. Dabar vėlgi ta pati situacija. Mes su ponu V.Lape sugebėjom per pusę metų ne tik parengti du įstatymus, suderinti juos, svarstyti komitetuose. Vyriausybės atstovai tik stabdė mūsų darbus, žadėdami atnešti alternatyvų projektą, bet taip mes jo ir nepamatėm. Aš siūlau Seimui nelaukti Vyriausybės, dirbti savo darbus, o Vyriausybė tegu vykdo Seimo priimtus įstatymus. Jeigu matys, kad dar ko nors trūksta, turi teisę ateiti į Seimą ir parodyti, ką dar ir kaip reikėtų pakoreguoti. Ačiū už kantrybę ir kviečiu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Kolegos, aš siūlyčiau balsuoti. Esmė ta, kad… atsiliepčiau į gerbiamojo S.Pečeliūno mintį, kad Vyriausybė ir su ja susijusios institucijos, konkrečiai apskritys, labai prastai vykdo tas įstatymų nuostatas, kurios jau yra. Jeigu mes įvedam naujas nuostatas, tai visiškai neaišku, kaip su šiais klausimais susitvarkys mielieji valdininkai ir apskričių žmonės. Todėl aš manau, kad Vyriausybei pirma reikia imtis įvesti tvarką, o paskui žiūrėti, ką dar galima pakeisti. Didesnės painiavos nereiktų daryti, todėl aš siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1270 – Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Registruojamės.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kas pritartų po svarstymo šiam projektui? Balsuoti pradėjome, kolegos.

Už – 36, prieš – 2, susilaikė 16. Projektui pritariame po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, 12.00 val. Nepriklausomybės aikštėje bus Lietuvos kariuomenės paradas. Dalyvaus Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas. Ar mes galėtume dar greitai apsvarstyti 6 klausimą. (Balsai salėje)

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektas Nr.P-2104(2*). Valstybės ir tarnybos paslapčių įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-2105(2*). Seimo statuto "Seimo statuto 44 ir 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.P-2107(2*) (svarstymas)

6 klausimas, kolegos. Diskutantų nėra, žinau, dėl to esu toks optimistiškai nusiteikęs. Trys projektai, kuriuos svarstome, ir du projektai, kurie pateikiami, išplaukia iš pagrindinio. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektas, Valstybės ir tarnybos paslapčių įgyvendinimo įstatymo projektas, Seimo statuto “Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo” projektas ir keliais žodžiai bus pateikiamas Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214⁴ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas. Taigi A.Katkus – pagrindinio komiteto pranešėjas.

J.A.KATKUS. Aš kalbu darbo grupės, kuri buvo sudaryta Seimo pavedimu prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, vardu. Komitetas svarstė, balsavimo rezultatai tokie: už – 7, prieš – nėra, susilaikė 1. Iš esmės išnagrinėtos Teisės departamento pataisos, t.y. pasiūlymai, tačiau priėmimo metu mes galėsim juos priimti pastraipsniui. Į daugelį yra atsižvelgta, todėl siūlyčiau pritarti projektui Nr.P-2104(2).

PIRMININKAS. Ir kitiems, taip pat ir dėl įgyvendinimo.

J.A.KATKUS. Ir kitiems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šiems projektams? Dėkoju. Pritariame po svarstymo projektams Nr.P-2104(2), Nr.P-2105(2), Nr.P-2107(2).

Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2161 (pateikimas). Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214⁴ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2162 (pateikimas)

Pone A.Katkau, prašom trumpai pateikti 6e–6f. Projektai Nr.P-2161 ir Nr.P-2162 susiję su tik ką mūsų svarstytais projektais. Aš įsivaizdavau, kad jie nėra sudėtingi. Pone pranešėjau. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Dėl Nr.P-2106 turėtų kalbėti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes kalbame dėl 6e ir 6f, kuriuos jūs pateikiate, – Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 214¹ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projekto.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ryšium su Valstybės paslapčių įstatymu, mums reikėjo pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 134 ir 143 straipsnius. Esmė ta, kad atsiradus šiems straipsniams, Baudžiamojo kodekso 71 straipsnis (…) netekus galios, reikia padaryti atitinkamus Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus. 134 straipsnyje nurodyta, kokia institucija atlieka kvotą dėl Baudžiamajame kodekse numatytų veikų. Štai dėl to ir yra tas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Dėkui. Ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso analogiškos pataisos, ar ne?

J.A.KATKUS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ar kas nori paklausti? J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 214⁴. Kaip galėtų būti sprendžiamas klausimas, jeigu informaciją atskleistų nukentėję ar kiti asmenys, turintys informaciją iš kitų šaltinių, o ne iš informaciją saugančio asmens? Ačiū.

J.A.KATKUS. Iš tiesų atsako tie, kurie turi teisę susipažinti su paslaptimi ir po to paskleidžia tą paslaptį. Štai ir viskas. Jeigu jis tokios teisės neturėjo, o iš kažkur kitur, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, kuris numato baudžiamąją atsakomybę. Jeigu padarė žalą valstybei.

PIRMININKAS. Dėkui, pone pranešėjau. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo projektams Nr.P-2161 ir Nr.2162. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Svarstysim gruodžio 7 d. Dėl Statuto mes jau pritarėme po svarstymo... (Balsai salėje) Taigi V.Pakalniškis. Dar mėginame grįžti prie projekto Nr.P-2107 – Seimo statuto “Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo” projekto. Prašom, pranešėjau.

Seimo statuto "Seimo statuto 44 ir 63 straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.P-2107(2*)

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kad ir labai skubam, tačiau šitą klausimą trumpai reikia aptarti.

Pateiktame projekte buvo, mūsų nuomone, antikonstitucinių normų, kurios galbūt nevisiškai… galbūt iš šono žiūrint atrodo praktiškai, bet jas reikia taisyti. Dėl Statuto. Reikia atkreipti dėmesį, kad leisdami įstatymus iš esmės visi komitetai gali susidurti su valstybės paslaptimi, todėl išskirti vieną komitetą negalima. Mes pateikėm patobulintą šito straipsnio variantą. Komiteto posėdyje mes jį svarstėme ir suredagavom taip, kad jis tiktų. Jis yra išdalintas.

PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi pagal savo popierius nematau kokių problemų, dėl to taip skubėjau. Kolegos, po svarstymo pritariame Seimo statuto “Seimo statuto 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo” projektui, kuris išplaukė iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto rezultatyvių svarstymų.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Skelbiu pertrauką iki 12.20 val. 12.20 val. tęsiame posėdį. Dabar visus Seimo narius kviečiu dalyvauti Kariuomenės dienos parade.

Pertrauka

Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2139 (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

PIRMININKAS. Kviečiu dirbti. Kviečiu registruotis. Gerbiamieji, tęsiame posėdį. Registruojamės. Kolegos, 1-7 projektas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2139. Šį projektą mes priimame bendruoju sutarimu skubos tvarka. Šiandien svarstymas. Užsiregistravo ne tiek, kiek reikėtų, bet užsiregistravo pakankamai, kad galėtume posėdžiauti.

O.Suncovienę kviečiu į tribūną, kad pareikštų pagrindinio komiteto nuomonę.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstomo įstatymo projekto tikslas – pakeisti Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnius. Pagal siūlomas pataisas būtų pakeistos Kauno LEZ teritorinės ribos, t.y. priskirtas valstybinės žemės sklypas, šalia kurio yra būtiniausios komunikacijos. Prie Kauno LEZ teritorijos taip pat siūloma prijungti nenaudojamą karinę bazę, priklausančią Kauno oro uostui.

Apsvarsčius šį projektą Ekonomikos komitete buvo akcentuojami šie pagrindiniai teigiami aspektai. Pakeitus Kauno LEZ teritorines ribas, liktų didžioji dalis neiškirsto rekreacinio miško, išsispręstų dauguma problemų, susijusių su privačių žemės valdų, gyvenamųjų namų ir sodybų savininkais, kurie pagal naują schemą jau nepatektų į LEZ teritoriją. Šio įstatymo priėmimas paspartintų Kauno LEZ startą ir padėtų pritraukti naujų užsienio investicijų į šalį. Pagaliau būtų pasirašyta žemės nuomos sutartis su konkursą laimėjusia Belgijos kompanija. Išlaidos išorės infrastruktūrai sumažėtų 25%.

Ekonomikos komitetas 13 narių balsavus už, nė vienam neprieštaravus ir vienam susilaikius, pritaria Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimui ir kviečia balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi komiteto nuomonė beveik visiškai teigiama. Kviečiu kalbėti A.Stasiulevičių.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pavasario sesijos pabaigoje mes priėmėme Žemės įstatymo pataisą, kuri leidžia paimti žemę valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Tokiu projektu pripažintas Kauno laisvosios ekonominės zonos projektas, todėl šiandien svarstomų įstatymo pakeitimų priėmimas sudarytų prielaidas jau ateinančių metų pavasarį Kauno LEZ pradėti savo veiklą.

Projekto įgyvendinimo ekonominė ir socialinė nauda akivaizdi. Bus aktyviai panaudojamos ir plėtojamos šalia esančių gyvenamųjų vietovių infrastruktūros, sudaromos sąlygos gamybai ir naujoms technologijoms diegti, planuojama sukurti apie 15 tūkst. naujų darbo vietų, o tai ypač aktualu dabartinio nedarbo sąlygomis.

Zonos ribų patikslinimas leistų išsaugoti rekreacinius Pakaunės miškus bei efektyviai panaudoti buvusios sovietų armijos raketinės bazės teritoriją. Jos sutvarkymas pagal 1995 metų duomenis kainuotų apie 2 mln. 400 tūkst. JAV dolerių, tarp jų kuro saugyklų išvalymas kainuotų apie 1 mln. JAV dolerių, sąvartynų išvalymas ir sutvarkymas – apie 1 mln. 100 tūkst. JAV dolerių. Šiuos darbus finansuoti įsipareigojo konkursą laimėjusi belgų kompanija.

Šiandien Kauno apskrities administracija jau sudarė lėšų, reikalingų žemei paimti visuomenės poreikiams pirmajame etape (tai sudarytų apie 80 ha), sąmatą. Valstybinis žemėtvarkos institutas jau rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kuris bus užbaigtas iki kitų metų sausio mėnesio. Su žemės savininkais numatyta atsiskaityti iki vasario vidurio. Pritariu svarstomam įstatymo projektui ir tikiuosi Seimo pritarimo šiuo svarbiu klausimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

Kolegos, gal sutiktumėte imti du rezervinius klausimus dabar? Gal dar daugiau kolegų susirinktų į svarbių projektų pateikimą.

Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2056(2*) (svarstymas)

Rezervinis 2 klausimas – Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2056(2). B.Visokavičienė pateikia pagrindinio komiteto išvadą.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra panaikinti vienkartinės pašalpos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams išmokėjimo terminų apribojimą, nustatantį vienkartinės pašalpos išmokėjimą per dvejus metus. Iki šiol teisinį statusą pripažįstanti… Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nepajėgia pripažinti… statusą suteikti, kad per dvejus metus būtų galima išmokėti vienkartines pašalpas. Todėl yra siūloma panaikinti šį apribojimą. Tuomet nesvarbu, kada pateikia dokumentus ir kaip spėja susitvarkyti Genocido centras, vienkartinę pašalpą būtų galima išmokėti, žinoma, atsižvelgiant į biudžeto formavimą ir Vyriausybės numatytas išlaidas toms reikmėms. Toks yra projekto tikslas. Papildomų komitetų nebuvo. Pagrindinis komitetas pritaria patobulintam įstatymo projektui. Kviečiu Seimo narius pritarti po svarstymo patobulintam komiteto projektui.

PIRMININKAS. Labai ačiū, ponia pranešėja. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Ar pritariame, kolegos? Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-2056(2).

Bedarbių rėmimo įstatymo 10 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1381 (svarstymas)

Kolegos, rezervinis 3 klausimas. Tikiuosi, kad bus rastas sutarimas taip pat dėl šio projekto. Rezervinis 3 klausimas – Bedarbių rėmimo įstatymo 10 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1138. Svarstymas. B.Visokavičienė – pagrindinio komiteto pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Šio įstatymo projekto pakeitimo iniciatorė yra Seimo narė I. Šiaulienė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau labai seniai jį apsvarstė ir nepritarė dėl tokių priežasčių. Projekto autorės teigimu, šiuo metu nėra informacijos, kiek darbdaviai atleido žmonių, ir nėra informuojama apie grupinius atleidimus ir laisvas darbo vietas. Tačiau toks įsitikinimas nevisiškai atitinka tikrovę todėl, kad darbdaviai, atleisdami iš darbo darbuotoją, iš karto informuoja teritorinius “Sodros” skyrius, ir “Sodros” skyriai turi visą informaciją. Autorė siūlo, kad tokią informaciją apie grupinius atleidimus darbdaviai teiktų darbo biržai. Bet nėra jokio reikalo teikti atskirai informaciją darbo biržai, nes darbo birža veda visą apskaitą ir apie laisvas darbo vietas, ir apie užsiregistravusius bedarbius. Atleidimų iš darbo ji neprivalo registruoti, nes čia yra labai privatus dalykas. Jeigu žmogus yra atleistas iš darbo, jis nebūtinai turi būti užsiregistravęs darbo biržoje ir būti bedarbis. Jis gali susirasti kitą darbą ir t.t.

Autorė manė, kad yra informacijos spraga, bet mums komitete svarstant šį projektą turbūt pavyko ją įtikinti, kad informacija iš tikrųjų yra, ją renka “Sodros” teritoriniai skyriai. Darbo birža, norėdama turėti tokią informaciją, galėtų ją gauti.

Pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Daugiau jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo. Papildomų komitetų, kai minėjau, taip pat nebuvo.

PIRMININKAS. Taigi po tokios pagrindinio komiteto išvados man reikia ieškoti pritarimo. Ar galime bendruoju sutarimu sutarti, kolegos? I.Šiaulienei suteiksiu žodį. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Teikdama šias įstatymo pakeitimo pataisas, aš žinojau tą informaciją, kurią pasakė ir kuria motyvavo savo poziciją Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet vis dėlto manau, kad nors “Sodra” turi savo duomenis, visiškai nepakenktų ir darbo biržoms turėti tuos duomenis. Tuo labiau kad darbdaviai, rengdami informaciją (yra tas darbas atliekamas), galėtų tokią pat informaciją pateikti ir teritorinėms darbo biržoms. Tas pateiktas projektas, galima sakyti, yra su barzda. Iš esmės praėjo metai. Per tuos metus, nors šiandien mes turime gana didelį nedarbą ir kalbame apie tai, kad kai kuriuose rajonuose jis siekia 16–17%, vidurkis per 14%, vis dėlto nėra pasiūlymų, kaip tikslinti bedarbių skaičių, nes dažnai skiriasi duomenys, kuriuos pateikia Statistikos departamentas ir darbo biržos. Žinoma, pagal mūsų Konstituciją bedarbis yra laisvas, yra teisė ir nedirbti, ne tiktai dirbti, bet sprendžiant nedarbo problemas pačios darbo biržos, registruodamos ir turėdamos kasdieninę informaciją, kokia yra situacija darbo rinkoje, kur kas geriau galėtų organizuoti paslaugas, siūlydamos žmonių perkvalifikavimą ir spręsdamos nedarbo problemas. Komitetas nepritarė, bet buvo priimtas sprendimas, kad Seimas turi apsispręsti dėl šių pataisų. Aš norėčiau, kad Seimas apsispręstų.

PIRMININKAS. Jūs nesutinkate – bendruoju mūsų susitarimu?

I.ŠIAULIENĖ. Ne. Tegul balsuoja.

PIRMININKAS. Tegul Seimas balsuoja. Mes iš tikro tai turėtume daryti po pagrindinio komiteto išvados. Pagrindinio komiteto išvada bus balsuojama.

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Gaila, kad nėra rasta sutarimo. Registruojamės! Aš tiktai noriu pasakyti, kad komiteto išvadai bus pritarta, jeigu 36 Seimo nariai ją parems. Tiek Seimo narių dabar posėdyje nedalyvauja. Todėl aš dar sykį žiūriu į I.Šiaulienę ir komiteto pirmininkę, reikia rasti išeitį. Gerai, tada duosime Ekonomikos komitetui sutvarkyti tą barzdą. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 33 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Ponia Irena, vis tiek dabar aš, kaip pirmininkas, darau svarstymo pertrauką. Aš prašyčiau rasti bendrąjį sutarimą. Tuo labiau kad jūs pati, aš matau, neprieštaraujate, kad būtų einama jūsų siūlomu keliu, bet ne šio įstatymo pataisos keliu. Ar galime bendruoju sutarimu sutarti? I.Šiaulienei maloniai lenkiuosi. Seimo narė I.Šiaulienė gautų žodį, jeigu ji jo prašytų. Seimo narė I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Aš dėkoju Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui už lenkimąsi, bet čia yra ne mano asmeninis klausimas. Jeigu Seimo komitetas grįžtų prie šios problemos esminio nagrinėjimo ir mes planuotume, ką pasiūlyti ir kaip spręsti nedarbo problemą, aš sutikčiau panaikinti šį klausimą.

PIRMININKAS. Kolegos, galime sutarti, kad komitetas prie esminės problemos – nedarbo ir nedarbo registravimo problemos – artimiausiu metu galėtų grįžti? B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKAS. Mes kalbame ne dėl projekto, gerbiamoji kolege. Dėl principinės problemos.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Principinę problemą komitetas nuolat su Vyriausybe svarsto ir, žinoma, ši įstatymo pataisa neišspręs nedarbo problemos. Kitas klausimas, kad autorė juk siūlė tiktai papildyti darbo biržos informaciją. Komiteto įsitikinimu (be to, mes apklausėme ir Vyriausybės narius, dalyvavo ministerijos specialistai), darbo birža iš tikrųjų gali turėti informaciją iš “Sodros” skyrių, kiek yra atleista žmonių. Bet kada ji gali gauti šią informaciją iš “Sodros” skyrių. Versti darbdavius informuoti dar ir darbo biržą būtų visiškai netikslinga, todėl informacijos prasme čia nepasipildo ta egzistuojanti informacija tuo, kad bus dubliuojama dar viena institucija. O nedarbo problemas mes sprendžiame kitais būdais.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs jau kalbėjote apie Bedarbių rėmimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tekstą. Kolegė I.Šiaulienė komitete siūlo kalbėti plačiau apie šiuos reikalus, ir mes galime sutarti, kad komitete bus apie tai kalbama. I.Šiaulienė atsiima savo įstatymo projektą. Nuoširdžiai dėkoju. Projektas atsiimamas. Ačiū.

Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1037(4) (svarstymas)

Dabar rezervinis ketvirtasis klausimas (greita įžanga į platesnius tekstus) Nr.P-1037(4) – Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. G.Imbrasienė – komiteto pirmininkė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projekto antrąjį variantą praėjusių metų gegužės mėnesį ir nusprendė nepritarti įstatymo projektui. Šiandien svarstyti teikiamas ketvirtasis variantas, netgi nuspręsta keisti jau kitą šio kodekso straipsnį, tačiau peržiūrėjusi šį variantą galiu konstatuoti, kad projekto turinio esmė nesikeičia. Mano nuomone, papildyti šį straipsnį trečiąja dalimi nėra pagrindo. Projekte nurodoma veika yra oficialaus dokumento suklastojimo stadija, t.y. stadijos rengimas arba pasikėsinimas suklastoti oficialų dokumentą. Tai yra numatyta dabar galiojančiame Baudžiamojo kodekso 16 straipsnyje. Todėl nėra pagrindo jam pritarti. Tokia pat būtų ir komiteto nuomonė. Todėl siūlau nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Kolegos, šiam projektui pagrindinis komitetas siūlo nepritarti. Ar galime bendruoju sutarimu paremti komiteto nuomonę? Paremiame komiteto nuomonę. Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas yra atmetamas. Ačiū.

Baudžiamojo kodekso projektas Nr.P-2143. Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2144 (pateikimas)

Dabar grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Etapinis įvykis šio Seimo istorijoje, apskritai Lietuvos seimų istorijoje – naujojo vieno iš svarbiausių kodeksų redakcijos pateikimas. Taigi 1-8a projektas Nr.P-2143 – Baudžiamojo kodekso projektas. Pateikia viceministras G.Švedas. Gal, kolegos, jis galėtų užsiminti ir dėl Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projekto Nr.P-2144? Tiesiog taip būtų trumpiau. Ar neprieštarautumėte? Tegul tik užsimena. Viceministre, jums žodis.

G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybės sprendimu jums yra teikiamas vienas iš Baudžiamojo kodekso projektų. Turiu pasakyti, kad Baudžiamasis kodeksas yra kertinis visos kriminalinės justicijos teisės aktas, nes tiktai esant šiam kodeksui galima kalbėti apie baudžiamąjį procesą, apie bausmių vykdymą ir, be abejonės, apie Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Šiandien jums bus teikiami du projektai ir man tai yra pakankamai džiugu, nes Seimui bus sudaryta galimybė į kai kurias problemas pažvelgti keliomis akimis, suvokti ir pabandyti surasti teisingiausią kelią suprantant, kad vieną ar kitą problemą galima spręsti keliais būdais. Tiktai gaila, kad tas kelias, kol šie projektai atkeliavo į Seimą, užtruko, mano supratimu, visiškai be reikalo visus metus. Manau, jau praėjusių metų rudenį Vyriausybė galėjo apsispręsti ir pateikti tuos abu projektus Seimui svarstyti.

Kalbėdamas apie Vyriausybės teikiamą projektą, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelias esmines naujoves, jeigu galima taip pasakyti, arba į tai, kas yra projektuojama šiame projekte.

Visų pirma visos nusikalstamos veikos yra skirstomos į dvi dideles rūšis – nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nustatant, kad už baudžiamuosius nusižengimus nėra taikoma laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamojo nusižengimo statusas yra suteikiamas tam tikra prasme dvejopo pobūdžio veikoms. Visų pirma veikoms, kurios dabartiniu metu Baudžiamajame kodekse yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, bei tam tikroms kategorijoms, sakyčiau, pačių pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Baudžiamųjų nusižengimų esmė, kaip aš jau minėjau, yra ta, kad už juos nenumatoma laisvės atėmimo bausmė. Antras labai svarbus momentas, būdingas jau Baudžiamojo proceso kodeksui, tai, kad tokių nusižengimų atveju galėtų būti taikomos supaprastintos baudžiamojo proceso procedūros.

Kitas esminis aspektas yra tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra nustatoma įmonėms. Šiuo atveju norėčiau truputėlį paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas terminas “įmonės”, o ne “juridinis asmuo”. Pagal kai kurias Europos Tarybos konvencijas mes privalome numatyti atsakomybę juridiniams asmenims, tačiau gaila, kad kai kurie mūsų įstatymai, apibrėžiantys juridinius asmenis, nevisiškai atitinka europinius standartus. Todėl mes vartojame, negaliu pasakyti, kad labai gerą, sąvoką “įmonės”. Grąžinamas į projektą riboto pakaltinamumo institutas, mūsų supratimu, tai yra labai svarbus aspektas, nes jeigu pasižiūrėtume į dabar nuteisiamų žmonių sveikatą, pamatytume, kad apie 40% visų nuteistųjų turi vienokių ar kitokių psichologinių problemų. Jų ignoruoti, skiriant vieną ar kitą bausmę, tikrai, mūsų supratimu, negalima. Peržiūrimos iš esmės, sakyčiau, teisinės nusikaltimo padarymo pasekmės. Vyriausybės siūlomame projekte yra siūlomas variantas, kad visos pasekmės būtų skirstomos į bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, tai yra nelaikomos bausmėmis. Yra nustatoma, kokios tos priemonės, įvardijama, kada jos gali būti skiriamos ir kokios pasekmės yra už jų nevykdymą.

Peržiūrimas bausmių skyrimo institutas. Mūsų nuostata šiame projekte buvo tokia, kad vis dėlto siekiama pakankamai aiškiai įtvirtinti, kokiomis taisyklėmis remdamasis teismas turi parinkti vieną ar kitą bausmės rūšį bei kokiomis taisyklėmis remdamasis turi nustatyti konkrečios bausmės dydį. Šiuo aspektu yra labai sustiprinama tiek lengvinančių, tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių reikšmė.

Rengdami kodeksą stengėmės realizuoti tas tarptautinių teisės aktų nuostatas, kurios Lietuvai šiuo metu yra ypač aktualios ir dėl kurių mes nuolat susilaukiame priekaištų – dėl vieno ar kito tarptautinio akto neratifikavimo. Tai ypač būtų pasakytina apie “Karo nusikaltimų” skyrių, nes Lietuva kol kas dar nėra ratifikavusi dviejų labai svarbių Ženevos konvencijų. “Karo nusikaltimo” skyrius, taip pat “Nusikaltimo žmonijai” skyrius yra papildomas tomis nusikalstamomis veikomis, kurios jau yra numatytos Tarptautinio baudžiamojo teismo statute. Jį Lietuva pasirašė, tačiau kol kas mes jo ratifikuoti negalime dėl elementarios priežasties, nes tiek Baudžiamasis, tiek Baudžiamojo proceso, tiek Pataisos darbų kodeksas dar nėra pakankamai suderinti su šiais įstatymais.

Tuo aspektu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybės projekte yra numatoma viena principinė nuostata, kuri yra truputėlį kitaip interpretuojama negu dabartiniame Baudžiamajame kodekse. Tai yra Lietuvos Respublikos piliečio ekstradicijos ir perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui galimybė. Dabartiniai mūsų įstatymai kategoriškai uždraudžia išduoti Lietuvos Respublikos pilietį, tačiau siekdami tapti Europos Sąjungos nariais, taip pat norėdami ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą mes privalėtume numatyti savo įstatymuose galimybę išduoti ir Lietuvos Respublikos pilietį.

Specialiosios, arba ypatingosios, dalies nuostatos yra dėstomos analogiškai kaip dabartiniame Baudžiamajame kodekse. Yra suskirstyti pagal rūšinį objektą į skyrius, tik yra siūloma šiek tiek pakeisti dėstymo metodiką, siūloma kiekvieną dispoziciją pradėti žodžiais “tas, kas”, tai yra bausti ne pačią veiką, bet bausti veiką padariusį asmenį. Na, ir keletas esminių dalykų yra tai, kad specialiojoje dalyje, kur už neatsargius nusikaltimus, yra aiškiai įvardijama, už kuriuos nusikaltimus gali atsakyti asmuo, jeigu jis tai padarė dėl neatsargumo, taip pat numatoma, už kuriuos nusikaltimus, jeigu yra sukelti sunkūs padariniai, gali būti atsakinga įmonė bei kuriais atvejais baudžiamoji atsakomybė arba baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik esant nukentėjusiojo prašymui.

Tiek trumpai būtų apie gana didelį teisės akto projektą. Dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos labai aišku, mano supratimu. Yra nustatyta data, nuo kada, manoma, galėtų įsigalioti šis kodeksas, aišku, tai priklauso nuo Seimo. Na, o dar vienas labai svarbus aktas, kuris turės būt parengtas, tai Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas. Tiek trumpai būtų.

PIRMININKAS. Šeši Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Suteikiu žodį Seimo nariui P.Papovui.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti dėl baudžiamosios atsakomybės įkalinant. Turbūt tarptautiniai reikalavimai yra aiškūs, bet mūsų šalyje situacija, ypač kalėjimų, kad kalėjime žmonės ne visuomet pasitaiso ir dėl įvairių kitų priežasčių… Ar yra įvertinti visi tokie būtini kriterijai, kai reikia izoliuoti nuo visuomenės žmogų? Kokiais atvejais, už kokias veikas, ar būtina izoliuoti? Ar visi tie aspektai Baudžiamajame kodekse ir toliau ne visai įvertinti? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Man iš tikrųjų yra labai sunku pasakyti. Mūsų, rengėjų nuomone, tai yra įvertinta, bet turiu pasakyti, kad mes esame paprašę tiek apylinkių teismų teisėjų, tiek apygardų teismų teisėjų, kad jie pabandytų pagal šį projektą “pažaisti” ir jį realizuoti konkrečiose bylose. Manau, jų išvados šia prasme bus tikrai gana reikšmingos. Mes galėsime pamatyti, ar tai, ko mes siekiame šiuo projektu, bus realizuota, ar kai kuriuos aspektus reikės taisyti. Mūsų idėja buvo, kad vis dėlto laisvės atėmimas turėtų būti taikomas tiktai už smurtinius nusikaltimus, kurie nekelia abejonių, bei pavojingus turtinius nusikaltimus. Visais kitais atvejais, mes manytume, ypač pirmą kartą teisiamiems asmenims, laisvės atėmimas turėtų būti taikomas kiek galima rečiau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti dėl 187 straipsnio. Ar nereikėtų papildyti bausme ir bauda, kadangi gaminantiems ar kitiems laikantiems neteisėtai 5 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio iš karto skiriami iki 3 metų? Manau, kad tai per stipru. Ačiū.

G.ŠVEDAS. Turbūt pritarčiau jūsų logikai ir tam siūlymui išplėsti ne vien tik šį, bet ir kai kuriuos kitus straipsnius, ypač nesusijusius su laisvės atėmimo bausmių taikymo galimybe. Šiuo atveju mes turėtame atkreipti dėmesį ir į tai, kad mes, projektuodami sankcijas, stengėmės kiek įmanoma nenutolti nuo dabar galiojančių įstatymų. Nes, sakykim, toks labai ryškus baudžiamosios politikos persivertimas niekada neduoda gero pačiai valstybei.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats paminėjote, jog Seimui yra pateikti du projektai ir du skirtingi požiūriai. Norėčiau, kad jūs trumpai pakomentuotumėte, kadangi su oponentų projektu tikriausiai esate susipažinęs, kokie yra tie esminiai skirtumai ir ar įmanoma bus šiuos požiūrius ateityje suderinti. Jūsų nuomonė.

G.ŠVEDAS. Mano asmeniniu supratimu, yra keletas principinių skirtumų, kur išsiskiria mūsų požiūriai ir kur, aš vėl pakartosiu, mes metus bandėme rast kokį nors priimtiną variantą. Nežinau, dėl kokių priežasčių mums to nepavyko padaryti.

Esminiai yra keli dalykai, neaiškinsiu smulkmenų. Mano supratimu, tai teisinės nusikaltimo padarymo pasekmės, tai yra bausmių sistema, ir pagal Vyriausybės teikiamą variantą dar prie tų pasekmių priskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pono V.Pesliako rengtame projekte į tai truputį kitaip žiūrima.

Antras dalykas. Mano supratimu, šiek tiek skiriasi bausmių skyrimo taisyklės, sakyčiau, teisėjo vaidmens arba požiūris, kokį vaidmenį turi vaidinti teisėjas, parenkant ir skiriant bausmes.

Trečias, kurį man reikėjo paminėti kaip vieną iš naujovių Vyriausybės teikiamo projekto, kad Vyriausybės teikiamame projekte į savarankišką dalį yra skiriamos visos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatybės. Pono V.Pesliako projekte siūloma spręsti atskiromis taisyklėmis prie atskirų institutų. Aš tikiuosi, kad Seimui, kadangi Statutas numato tikrai pakankamai veiksmingus mechanizmus svarstymo metu bandyti pozicijas priartinti… O galiausiai jeigu nepavyks apsispręsti… Šiuo atveju man labai patinka, kad jums yra pateikiamas ne vienas požiūris, kuris yra aprioriškai teisus ar klaidingas. Išklausę visus argumentus, manau, jūs galėsite priimti tinkamą sprendimą. Aš nenoriu daugiau plėstis apie smulkesnius aspektėlius, kur yra vienas ar kitas skirtumas, bet aš tikrai jų nepriskirčiau prie esminių.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Šiaip jau iš tikrųjų, atvirai pasakius, turbūt mes neturėjom precedento, kai Seimas gauna ir Vyriausybės teikiamą aprobuotą projektą ir tos pačios Vyriausybės, tegu bus Ministro Pirmininko, sudarytos darbo grupės projektą. Bet gal tai nėra visai blogai. Aš tiesiog su prašymu, galbūt jūs tai padarysite. Aišku, bus daugelis klausymų, ne vienas klausymas šitų projektų ir svarstymas tiek komitetuose, tiek frakcijose. Galbūt jūs galite tiesiog parengti atsakymus prieš klausymus į kiekvieną punktą, kuris išdėstytas prie alternatyvaus projekto. Tada būtų lengviau apsispręsti. Bet čia tik pasiūlymas ir prašymas. O klausimas mano kitas. Sakykite, jūs bandėte paskaičiuoti, kiek reikės peržiūrėti bylų įsiteisėjus nuosprendžiui, kai įsigalios šis projektas, nesvarbu kuriam…

G.ŠVEDAS. Tikrai dar neteko skaičiuoti, bet, mano supratimu, kad didžioji dalis visų nuteistųjų bylų turės būti peržiūrėtos ir visos bylos, kurios bus parengtinio tyrimo stadijos, tiek bylos nagrinėjimo stadijos, jeigu jos numatys švelnesnes sankcijas, privalės būti peržiūrėtos. Įsiteisėjus? Jeigu bausmės pagal naująjį kodeksą bus švelnesnės, o Baudžiamojo kodekso principinė nuostata ta, kad švelninantis įstatymas galioja atgal, tai mes negalime šito principo pažeisti.

O atsakant į jūsų pirmą klausimą, tai aš tikrai manau, kad tai yra būtina padaryti. Išdėstyti tiek vienos, tiek kitos pusės argumentus, kodėl yra siūlomas vienas ar kitas dalykas. Kalbant apie darbo Seime tvarką, aš vis dėlto manau, kad Seimo komitetas turėtų sudaryti žmonių, kurie visiškai nedalyvavo nė vienos grupės darbe, kokią grupelę, kuri imtųsi rengti galutinį projektą. Manau, kad tiek mūsų pusė, tiek alternatyvaus projekto pusė su mielu noru dalyvaus teikiant argumentus, siūlant vieną ar kitą redakciją. Bet tokia nepriklausoma grupelė, mano supratimu, būtų pats efektyviausias būdas.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis viceministre, jūsų nuomone, kaip turėtų būti jis svarstomas ir priimamas, ar kartu su Baudžiamojo proceso kodekso projektu ir Bausmių vykdymo kodekso projektu, nes yra tokių nuomonių, kad jie turėtų kartu eiti, ypač Baudžiamojo proceso kodeksas. Tiesiog noriu išgirsti jūsų nuomonę.

Ir antras klausimas. Kokie principiniai skirtumai tarp šito kodekso ir alternatyvaus, jeigu susipažinote.

G.ŠVEDAS. Dėl principinių skirtumų aš jau lyg ir pasakiau, kai ponia R.Melnikienė manęs klausė. O dėl priėmimo šito kodekso vieno ar kito varianto, tai, mano supratimu, priėmimas turi būti ankstesnis negu kad Baudžiamojo proceso ar Bausmių vykdymo kodeksų. Kadangi tiek Baudžiamojo proceso kodeksas, tiek Bausmių vykdymo kodeksas yra subordinuoti į Baudžiamąjį kodeksą. Ir padaryti, sakykim, vieną bendrą visų trijų įstatymų priėmimą, mano supratimu, būtų labai sudėtinga. Visai kas kita turi būti kalbant apie jų įsigaliojimą. Aš įsivaizduoju, kad jie galėtų įsigalioti tik visi trys vienu metu.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas, skirtas jums. L.Sabučio klausimas.

L.SABUTIS. Žinoma, reikia sveikinti galų gale pasirodžius šiems abiem variantams, nors iki šiol baudžiamoji teisė gyvavo ir gyvuos. Tačiau aš daugiau, kiek sugebėjau, pažiūrėjau į teisės normas, kurios nustato valstybės pareigūnų arba valstybės tarnybos atsakomybę. Kyla daug abejonių, bet jūs gal galite pasakyti, kokie kriterijai šiuo atveju vertinant valstybės tarnautojo ir pareigūno nusikalstamus veiksmus vis dėlto turėjo įtakos. Nes 279 straipsnyje skaitau “kišimasis į valstybės tarnautojo ar asmens, vykdančio viešąsias funkcijas, veiklą”, alternatyviame tai pavadinta truputį kitaip: “kišimasis į valstybės pareigūno ar tarnautojo veiklą”. Čia iškyla abejonių dėl to, kaip galės nustatyti asmuo, kuris atliks tyrimą, arba teisėjas, kada jis vis dėlto viršijo jam įstatymais suteiktas teises ir įgaliojimus. Aš įsivaizduoju, kad tokiu atveju mes kiekvieno pareigūno, valstybės ar tarnautojo veiklą turėtume reglamentuoti specialiais įstatymais, o tai būtų labai sudėtinga. Ar čia pasirinktas kitas būdas?

G.ŠVEDAS. Mano supratimu, jūs iš principo ir atsakėte į savo klausimą, kad praktiškai kiekvieno valstybės tarnautojo ar pareigūno veiklą reglamentuoja tam tikri teisės aktai. Ir pasakyti, ar pareigūnas buvo kompetentingas priimti vieną ar kitą sprendimą, ar daryti įtaką vienam ar kitam pareigūnui, yra labai nesudėtinga tai padaryti.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėkui, pone viceministre. Kolegos, gal be plačių kalbų dėl motyvų galime pritarti po pateikimo? Dėkui. Pritariame pateiktam Baudžiamojo kodekso projektui Nr.P-2143. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, duok Dieve, jam sveikatos – pagrindinis. Žmogaus teisių komitetas – papildomasis. Svarstysim, kolegos, Seniūnų sueiga nesiūlo tikslios datos, svarstysim pavasario sesijoje. Matyt, ir Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-2144 dar gali keistis. Ten įrašyta kitų metų liepos 1 d. Gal galime jam taip pat pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo. Tas pats komitetas, tas pats svarstymo laikas, tas pats papildomasis komitetas. Data priklausys nuo to, kaip mes sugebėsim suderinti tai, ko specialistai nesugebėjo suderinti.

Baudžiamojo kodekso projektas Nr.P-2143(A) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar Nr.P-2143(A) projektas. Alternatyvusis Baudžiamojo kodekso projektas. A.Sakalas jį pateikia, o profesorių V.Pesliaką kviestume prie Vyriausybės mikrofono. Jeigu būtų klausimų, būtų miela jūsų nuomonę išgirsti. Kolega, prašom, jums žodis.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų džiaugiuosi, kad po ilgos pauzės atsirado Baudžiamasis kodeksas, ir ne vienas, o du Baudžiamojo kodekso variantai. Ta proga noriu tikrai pasidžiaugti ir darbo grupės veikla, ir Teisingumo ministerijos veikla. Šiandien mes turime abu dokumentus, kurių kiekvienas turi daug labai gerų bruožų, kiekvienas iš jų. Ir aš a priori prašyčiau Seimo narių pritarti po pateikimo abiem projektams, kad komitetas galėtų lyginti, galėtų rasti tai, kas yra geriausia.

Kolegos, Baudžiamasis kodeksas nėra, sakyčiau, dviejų ar trijų puslapių dokumentas, tai yra labai rimtas dokumentas, kuris paveiks visą mūsų baudžiamąją politiką. Todėl manyti, kad mes jį galėsime priimti per mėnesį ar per pusantro, tai yra labai nepagrįstas manymas. Manau, kad Teisės komitetas turės pakankamai daug darbo lygindamas, aiškindamasis ir imdamas iš kiekvieno projekto tai, ką turime geriausio.

Teisingumo ministras atsakė į dalį klausimų, kuo skiriasi abu projektai, kokie principiniai skirtumai. Galiu pasakyti, kad yra ir daugiau skirtumų. Skirtumų priskaičiuojama per 20. Su aiškinamuoju raštu jūs gausite, jeigu dar negavote, tuos skirtumus. Norėčiau paminėti tik kelis, gal keturis abiejų projektų skirtumus.

Abiejuose projektuose skirtingai formuluojamos juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teisingumo ministerijos projekte numatoma, kad jeigu juridinis asmuo atsako, padaręs kokią nors veiką, kuri numatyta Baudžiamajame kodekse, fiziniai asmenys, kurie tą veiką vykdė, yra netraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Darbo grupės projekte yra numatyta kitaip, kad fiziniai asmenys neatleidžiami nuo atsakomybės ir tuo atveju.

Darbo grupės projekte numatytos naujos aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, tokios kaip nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelio panaudojimas. Kaip žinoma, pasaulio praktikoje dažnai taikoma atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, jeigu padaręs nusikalstamą veiką dalyvauja nusikalstamos veikos imitacijos modelyje, padeda išaiškinti įvairias mafijozines struktūras ir todėl padaro labai didelę paslaugą visiems Lietuvos žmonėms, nes dėl jo veikos gali būti visiškai eliminuota ta nusikalstama grupuotė. Šiame kodekse numatytas toks variantas.

Šiame kodekso variante taip pat numatyta, kad už smulkius nusikaltimus galima atleisti pagal laidavimą. Tarkime, vaikas pavogė iš parduotuvės saldainių ar ką nors, tai pagal šį variantą numatoma, kad teisėjas turi teisę, jeigu už tą asmenį, už tą padariusį nusikalstamą veiką asmenį laiduoja teismo pasitikėjimą turintis žmogus – ar tai būtų tėvas, ar kitas žmogus, – teismas turi teisę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Manau, tai taip pat sumažintų vaikų, kurie sėdi nepilnamečių kolonijoje, skaičių, taip pat sumažintų ir nusikaltėlių, sėdinčių kolonijoje už mažareikšmius nusikaltimus, skaičių.

Ir ketvirtą skirtumą norėčiau paminėti. Darbo grupės projekte numatyta ir papildoma bausmė, ir pagrindinė bausmė, taigi teismas gali skirti pagrindinę bausmę ir papildomą bausmę. Pavyzdžiui, atimti teisę užimti tam tikras pareigas, atimti teisę varuoti automobilį ar ką nors. Teisingumo ministerijos projekte nedalijamos bausmės į pagrindines ir papildomas, todėl gali kilti neaiškumų. Tame kodekse numatyta, kad už vieną ir tą pačią veiką galima skirti vieną bausmę, tai gali būti painiavos, kad paskyrus vieną bausmę už kokį nors nusikaltimą, tarkime, apribojus dalyvavimą kokioje nors ūkinėje veikloje, kitų bausmės sankcijų negalima taikyti.

Aš nenorėčiau detalizuoti daugiau. Manau, jeigu jūs turėsite specialių klausimų, tikrai paprašysime atsakyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo pono V.Piesliako, darbo grupės vadovo. Aš tiktai kviesčiau be ypatingų diskusijų pritarti po pateikimo. Toliau mūsų komitetas turės darbo. Aš džiaugiuosi, kad ir teisingumo viceministras taip pat mano, jog gerai, kad yra du projektai, iš tikrųjų bus galima padaryti labai gerą Baudžiamąjį kodeksą, kuris nebus kaitaliojamas kas mėnesį, kaip dabar daroma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ne kas mėnesį, kolegos, tik kartą per sesiją. Seimo narys J.Listavičius klausia pirmasis. Ruošiasi V.Čepas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 53 straipsnis – “Juridinio asmens likvidavimas”. Teismas įmonę likviduoja arba nutraukia bet kokią jos veiklą. Aš norėčiau paklausti, o kaip dėl tos įmonės veiklos nutraukimo pasekmių? Nutraukti labai paprasta, o visi atsiskaitymai, visi įsipareigojimai, visi mokesčiai ir t.t., ir t.t.? Kaip šios pasekmės, kas spręs pasekmių klausimą? Ačiū.

A.SAKALAS. Manau, labai kvalifikuotą atsakymą mes išgirsime iš darbo grupės vadovo gerbiamojo profesoriaus V.Piesliako.

PIRMININKAS. Prašom, pone profesoriau. (Balsas salėje)

A.SAKALAS. Galiu jus suklaidinti.

PIRMININKAS. Mėginkite paspausti mygtuką. Neįsijungė mikrofonas.

V.PIESLIAKAS. Baudžiamasis kodeksas tik nustato tam tikrą bausmės rūšį, o jos įgyvendinimo mechanizmą – tai jau atskiras įstatymas. Tai tikriausiai turėtų būti Bausmių vykdymo kodekso problemos, bet ne Baudžiamojo kodekso problemos. Tiek trumpai galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, palaikydamas jūsų siūlomą projektą, vis tiek noriu kai ką patikslinti. Aš taip ir neišgirdau, kiek įsiteisėjusių teismo nuosprendžių turės peržiūrėti teismai. Manau, kad tai bus ne vienas šimtas. Kaip tai apskritai paveiks visą dabartinę sunkią teismų padėtį, jie ir taip yra baisiai perkrauti bylomis. Aš suprantu visus tuos humaniškus dalykus, juos reikia daryti, bet ar nereikėtų šiuo atveju didinti ir teisėjų skaičių?

Antras klausimas. Būkime racionalūs. Koks dėl to galėtų būti ekonominis efektas valstybei finansine išraiška? Manau, kad valstybė iš to išloštų. Ar tai būtų didelės sumos?

A.SAKALAS. Ačiū. Galėčiau atsakyti į pirmąjį klausimą. Bet kurį projektą priėmus, teismams bus daugiau darbo. Primenu, kad tuo atveju nerengiamas atskiras teismo procesas su kaltintoju ir gynėju. Tiesiog teisėjas peržiūri bylą, jeigu reikia, pasikviečia kaltinamąjį, jeigu nereikia, nekviečia, pats sprendžia, ką daryti: ar švelninti bausmę, ar palikti tą pačią bausmę – pagal bylos medžiagą. Vadinasi, viename ir kitame projekte.

Kadangi mes ketvirtadienį žadame svarstyti ir galbūt priimsime Baudžiamojo kodekso pataisas, kur taip pat yra numatytos sušvelnintos arba panaikintos daugelio straipsnių sankcijų apatinės ribos, jau dalis darbo bus padaryta iki vasaros, kai įsigalios Baudžiamasis kodeksas. Teisėjams iš tikrųjų bus papildomo darbo, nieko nepadarysi.

Galvokime apie ekonominį efektą. Galiu pasakyti tokį skaičių, kad kiekvieno suaugusio nuteistojo išlaikymas per mėnesį kainuoja valstybei 1000 litų. Šiandien nuteistųjų yra 15 tūkst., padauginkite skaičius, gausite gana solidžią sumą, kuri išreiškiama keliolika milijonų. Vaiko išlaikymas per mėnesį kainuoja 1400 litų, vėl padauginkite, ten 300 vaikų nuolat sėdi, tai gausite atsakymą. Aš nekalbu apie tai, kad vaikai ir tie, kurie padarė nesunkius nusikaltimus, yra ten ne pataisomi, o sužalojami. Retas atlaiko kalėjimo režimą. Manau, kad čia bus ir ekonominis, ir psichologinis efektas. Matyt, nusikalstamumo kreivė pradės mažėti, kai mes priimsime vieną ar kitą Baudžiamąjį kodeksą arba kokį jungtinį Baudžiamąjį kodeksą. (Balsas salėje)

Šiandien skaičiaus nepasakė net viceministras.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, aš vėl grįžtu prie to paties klausimo, kurį pateikiau viceministrui, bet jis neatsakė, dėl Vyriausybės projekto 279 straipsnio – kišimosi į valstybės tarnautojo veiklą, jūsų 246 analogiškas. Aš suradau skirtumą tarp šių projektų. Vyriausybė siūlo dar papildomai bausmę skirti kaip areštą, o jūs ne, jūs iš karto siūlote laisvės atėmimą iki trejų metų. Žinau, kad jūs esate šalininkas, jog bausmių taikymo praktikoje būtų įvairovė. Kodėl šito buvo atsisakyta, jūs gal paaiškinsite, bet Vyriausybės projekte siūlomas laisvės atėmimas iki dvejų metų, o jūsų siūlomas iki trejų metų. Ar tame pačiame projekto rengimo darbe dalyvavo tie patys asmenys, ar skirtingi asmenys?

A.SAKALAS. Turbūt darbo grupės vadovas atsakys geriau. Aš tikrai nedalyvavau rengiant tą projektą. Bet jei iki trejų metų siūloma, teisėjas gali skirti minimalią bausmę, t.y. 2 ar 3 mėnesius, ką numato Baudžiamasis kodeksas. Paprašyčiau darbo grupės vadovą atsakyti į jūsų klausimą.

V.PIESLIAKAS. Į vieną klausimo dalį galiu atsakyti tiek, kad aš nežinau, kas dalyvavo Teisingumo ministerijos rengtame projekte. Žinau tik vieną pavardę – viceministro G.Švedo. Kas dar dalyvavo, nežinau. Todėl negaliu pasakyti, ar tie patys, ar ne. Galiu pasakyti, kas dalyvavo tiktai darbo grupėje.

Dabar dėl to paties straipsnio ir sankcijos. Čia gali būti daug klausimų. Bausmės skyrimas yra labai sudėtinga sistema ir pati sankcija dar nieko nereiškia. Mes galim švelninti, galim griežtinti sankciją, bet teismas skiria bausmę ne tik atsižvelgdamas į sankciją, bet ir atsižvelgdamas į bendrosios dalies normas dėl bausmių skyrimo. Viskas priklauso nuo tų normų. O projekte yra pasakyta, kad teismas skiria bausmes, pavyzdžiui, pirmą kartą padariusiam nusikaltimą, paprastai nesusijusias su laisvės atėmimu, t.y. jis pirmiausia žiūri, ar galima skirti viešuosius darbas arba baudą, ir tik paskutiniuoju atveju skiria laisvės atėmimą. Jeigu yra kita asmenų kategorija, pavyzdžiui, recidyvistas, taikomos kitos taisyklės. Pirmiausia žiūrima, ar tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Taigi kodeksas subalansuotas taip, kad kiekvienai asmenų kategorijai būtų taikomos skirtingos taisyklės ir kad ta sankcija būtų tinkama visiems.

PIRMININKAS. L.Sabučiui – išimties tvarka.

L.SABUTIS. Labai ačiū. Bet už tą pačią veiką vis dėlto yra siūloma iki 3 metų, kitai grupei – iki 2 metų. Kai kas pasirenka ir areštą. Jūs eliminuojant tokią galimybę. Taigi aš manau, jog jeigu iš 200 ar 300 konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių reikės mums parinkti alternatyvas, išties tai bus labai sudėtinga. Todėl aš pritariu tam siūlymui, kad vis dėlto rengėjai iš pagarbos turėtų teikti galbūt ne tik savo, bet ir alternatyviam variantui pirmenybę. Tuomet mes rasim išeitį.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Sabuti, galiu pasakyti, kad iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip ir pasiūlė viceministras, matyt, priims sprendimą, sudarys grupę, pakvies abiejų kodeksų rengėjus. Tikrai kodeksas bus suderintas arba bent jau parengtos alternatyvos, iš kurių Seimas vieną arba kitą pasirinks. Kai kurių straipsnių, atskirų pozicijų alternatyvas. O šiaip tie dalykai bus derinami.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Šimėnas netyčia įsijungė, ar ne? Taigi daugiau klausimų nėra. Kolegos, pritariam bendruoju sutarimu po pateikimo. Taip? Norėtų kalbėti komiteto pirmininkė G.Imbrasienė. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad reikia pritarti ir alternatyviam variantui. Noriu informuoti Seimo narius, kad nepaisant to, jog kad projektai pateikiami tik šiandien, su jais jau du mėnesius dirba Teisės instituto specialistai. Jie rengia lyginimo su Europos valstybių kodeksais variantus, domisi, kokia sankcija skiriama už tą patį nusikaltimą. Manau, kad komitetas sudarys darbo grupę galutiniam variantui parengti, tiksliau, iš dviejų kodeksų ir lyginamojo varianto parengs vieną kodeksą ir pateiks priimti, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti bendruoju sutarimu? Pritariame. Tas pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Žmogaus teisių komitetas – papildomas komitetas. Svarstysim pavasario sesijoje. Aš linkiu vieno dalyko – kad alternatyvos ir teisininkų nesutarimai nebūtų iškeliami ant politinių kovų laužo. To linkiu žiūrėdamas į visus frakcijų seniūnus, ypač į kairę pusę. Dėl vedimo tvarkos – A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Aš sakyčiau, kad papildomu komitetu turėtų būti paskirtas taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Abiem projektams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar neprieštarautumėte dėl tokio siūlymo? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas projektus Nr.P-2143 ir Nr.P-2143 svarstys kaip papildomas komitetas. Ačiū.

Civilinio proceso kodekso 111¹, 223, 235, 373, 379, 385, 386, 387, 390, 391, 394, 395, 396, 398, 400, 402, 402¹, 408, 410, 411, 412, 416, 419, 421, 422, 428, 431, 434, 436, 444 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 423², 436¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-1089 (svarstymas)

Darbotvarkės 9 klausimas. Projektas Nr.P-1089 – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 423², 436¹ straipsniais įstatymo projektas. Svarstymas. G.Imbrasienė – komiteto išvada.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dar praeitų metų balandžio mėnesį Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė daryti projekto svarstymo pertrauką kol bus pataisytas vienas iš straipsnių. Vyriausybė, atsižvelgdama į komiteto posėdyje pareikštas pastabas, nusprendė parengti visiškai naują įstatymo projekto redakciją. Šiuo metu yra baigiama rengti nauja įstatymo projekto redakcija, kuria įgyvendinama nauja pakeitimo koncepcija, kitu būdu dėstoma pakeitimo esmė. Komiteto nuomone, šį įstatymo projektą reikia grąžinti iniciatoriams tobulinti ir laukti naujo projekto.

PIRMININKAS. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti komiteto ir Vyriausybės susitarimui? Pritariame bendruoju sutarimu. Projektą Nr.P-1089 grąžiname iniciatoriams tobulinti, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Registruojamės, kolegos. Girdžiu tokių vilties laukiančių siūlymų. Registruojamės. Registruojamės, kolegos, tuoj skelbsime posėdžio pabaigą. 14 val. fojė fotografijų paroda “Lietuvos tautinių mažumų gyvenimas”. Aš kviečiu kolegas būti atidaryme ir dalyvauti parodoje. Registruojamės.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Jie leidžia man baigti rytinį posėdį.