Dėl naujo baudžiamojo kodekso
Teikiamą naujo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso projektą, kurį parengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 birželio 16 dienos potvarkiu Nr. 367. Grupę sudarė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, LR Vyriausybės ir Vilniaus universiteto atstovai (Darbo grupės vadovas – profesorius Vytautas Piesliakas).
Galutinis naujo LR Baudžiamojo kodekso projekto variantas parengtas LR Seime 1996 metų lapkričio mėnesį pateikto LR Seime ir paskelbto Valstybės žiniose LR Baudžiamojo projekto pagrindu. Įvairios įstaigos bei asmenys atsiuntė savo atsiliepimus į šį projektą. LR Ministro Pirmininko 1997 birželio 26 dienos potvarkiu Nr.367 buvo sudaryta darbo grupė galutiniam projekto variantui parengti. 1998 birželio 16 dienos potvarkiu Nr. 231 jos sudėtis buvo pakeista. Darbo grupės užduotis buvo parengti galutinį šio projekto variantą, išanalizuoti ir atsižvelgti į gautas pastabas bei atspindėti naujausias tendencijas baudžiamųjų įstatymų leidybos srityje Lietuvoje, taip pat ir tarptautiniu mastu. Ypatingas dėmesys skirtas Europos Tarybos konvencijų bei rekomendacijų baudžiamosios teisės srityje nuostatų Europos Tarybos rengiamų koliokviumų baudžiamosios politikos klausimais išvadų įgyvendinimui.
Teikiamo projekto bendrojoje dalyje patikslintos daugelio straipsnių nuostatos. Atsirado specialus straipsnis “Sąvokų aiškinimas’. Patikslinti įvairių bendrininkavimo formų požymiai ir tų formų įtaka bendrininkų atsakomybei. Atsižvelgiant į esamas įstatymų spragas bei tarptautines įstatymų vystymosi tendencijas, numatytos dvi naujos aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę - nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelio panaudojimas bei nukentėjusiojo sutikimas. Numatytos naujos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys: atleidimas dėl laidavimo ir dėl veikos mažareikšmiškumo. Bauda numatyta ne tik kaip pagrindinė, bet ir kaip papildoma bausmė skiriant laisvės atėmimą. Patikslintos baudos skyrimo nuostatos. Baudos dydis susietas su asmens pajamomis. Patikslinti lygtinio nuteisimo bei lygtinio atleidimo nuo bausmės pagrindai. Išplėstos galimybės taikyti lygtinį nuteisimą asmenims, pirmą kartą nuteistiems bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu. Iš kitos pusės, sustiprinta asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo bausmės, elgesio kontrolė, numatant tokiems asmenims baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą. Šių priemonių nevykdymas gali naikinti asmeniui suteiktas lengvatas. Patikslintos bausmių skyrimo nuostatos, suteikiant teismui daugiau galimybių individualizuoti bausmę. Įvairių skatinamojo pobūdžio normų taikymas tampriai susietas su padarytos žalos atlyginimu.
Teikiamame BK projekto specialiojoje dalyje patikslinti didelės dalies nusikalstamų veikų sudėties požymiai bei sankcijos už padarytas veikas. Ypatingas dėmesys skirtas skyrių “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ūkininkavimo tvarkai”, “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansams” ir “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai” nuostatoms. Naujai suformuluotas straipsnis dėl vairuotojų atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, susiejant atsakomybę su eismo taisyklių pažeidimo pobūdžiu. Suderintos tarpusavyje sankcijos už kodekse numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Jos labiau susietos su numatyto nusikaltimo pavojingumu. Skyrių pabaigoje numatyti specialūs straipsniai, kuriuose aiškinamos sąvokos.
Priėmus naują BK baudžiamoji politika taptų labiau subalansuota. Būtų išvengta nepagrįstai griežtų bausmių taikymo, kriminalinės justicijos institucijos būtų atlaisvintos nuo smulkių bylų tyrimo. Atpigtų kriminalinės justicijos sistemos išlaikymas. Iš kitos pusės, bausmės už pavojingus nusikaltimus ir bausmės recidyvistams sugriežtėtų.
Priedas: skirtumų tarp abiejų kodeksų analizė (6 lapai).
Darbo grupės vadovas
Prof. Vytautas Piesliakas
Teikia: Aloyzas Sakalas
ir Teisingumo ministerijos(G.Švedo) parengtų baudžiamųjų kodeksų projektų skirtumų analizė
1. Darbo grupės parengtas BK projektas remiasi 1996 metais LR Seime pateiktu BK projektu. Tačiau jis patobulintas. Teisingumo ministerijos (sutrumpintai -TM) BK projektas nesiremia minėtu BK projektu. Jame yra esminių nukrypimų nuo koncepcijos ir nuostatų, kurios buvo aprobuotos 1990-1996 metais rengiant BK projektą. Tam tikra dalis TM BK projekte užfiksuotų nuostatų neturi teorinio pagrindimo, kadangi anksčiau Lietuvos teisėje nebuvo sutinkamos. Ypač tai pasakytina apie TM BK projekto nuostatas, liečiančias bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones. Todėl tokį Kodeksą priėmus, neišvengiamai iškils problemos, taikant nuostatas teismų praktikoje.
2. Darbo grupės parengtas BK projektas iki pateikimo LR Seime ir po pateikimo buvo publikuotas žurnale “Teisės problemos” ir “Valstybės žiniose”, jis buvo svarstomas teisininkų visuomenės visoje eilėje įvairaus lygio seminarų bei konferencijų. Be to, Vyriausybės ne vieną kartą buvo išsiutinėtas į ministerijas, į jį gauta daug atsiliepimų. TM projektas yra teisininkų visuomenei iš esmės nežinomas, nes niekur nebuvo publikuotas.
3. Darbo grupės parengtas BK projektas yra originalus Lietuvos teisininkų teoretikų bei praktikų darbas. Rengiant BK projektą buvo orientuojamasi į šiuolaikinę Vakarų Europos teisę. Studijuota Skandinavijos valstybių, Vokietijos, Anglijos, Olandijos, Italijos baudžiamųjų įstatymų nuostatos. Kitų valstybių patyrimą stengtasi panaudoti kūrybiškai, nesiorientuojant į vienos kurios nors valstybės baudžiamuosius įstatymus. Rengiant BK projektą studijuota bei atspindėta Europos Tarybos konvencijos ir rekomendacijos klausimais, liečiančiais baudžiamąją teisę. Tuo tarpu TM BK projektas ryškiai orientuotas į Rusijos ir Lenkijos teisę. Atskiri TM BK projekto skyriai tiesiog ištisai nurašyti nuo Rusijos bei Lenkijos BK. Pvz. Baudžiamojo poveikio priemonės- atkartoja Lenkijos BK nuostatas, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai- Rusijos BK nuostatas.
4. Rengiant Darbo grupės BK projektą dalyvavo LR Vyriausybės, Vilniaus universiteto, Lietuvos teisės akademijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos teisininkai. TM BK projektas parengtas iš esmės vieno žmogaus Teisingumo viceministro G.Švedo, pasitelkiant kelis Vilniaus universiteto baudžiamosios teisės katedros dėstytojus.
Skirtumai dėl atskirų problemų sprendimo.
5. Kaip rodo galiojančių įstatymų taikymo patyrimas, skirtingas sąvokų interpretavimas iššaukia skirtingus teismų sprendimus ir yra kliūtis vienodinant teismų praktiką. Darbo grupės BK projekte nemažai dėmesio skiriama sąvokų aiškinimui. BK projekto 3 str. pateikiamas bendrų sąvokų aiškinimas. Daugelio specialiosios dalies skyrių pabaigoje sąvokų aiškinimui skiriami atskiri straipsniai. TM BK projekte iš esmės atsisakoma sąvokų aiškinimo paliekant tai teorijai ir patiems teismams.
6. TM BK projekte numatomas minimalus baudžiamosios atsakomybės amžius 18 metų, o už visą eilę nusikaltimų –14 metų. Darbo grupės projekte – 16 metų, o už kai kuriuos 14 metų. Europoje minimalus amžius, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė paprastai –15 metų.
7. Abiejuose projektuose iš esmės skirtingai formuluojamos juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygos. TM projekte terminas juridiniai asmenys pakeičiamas terminu įmonė. Be to, TM projekte numatyta, kad įmonės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pašalina fizinio asmens atsakomybę. Tai labai svarstytina nuostata, kurią taikant fiziniai asmenys savo atsakomybę perkels įmonėms ir taip liks nenubausti. Darbo grrupės projekte užfiksuota kitokia nuostata: juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nepašalina fizinio asmens atsakomybės.
8. TM projekte atsisakoma baudžiamosios atsakomybės už rengimąsi padaryti nusikaltimą. Baudžiamoji atsakomybė prasideda tik nuo pasikėsinimo padaryti nusikaltimą stadijos. Šiame projekte siaurinamos galimybės patraukti asmenis atsakomybėn už parengtinę nusikalstamą veiklą. Darbo grupės BK projekte baudžiamoji atsakomybė numatyta kaip už pasikėsinimą, taip ir už rengimąsi padaryti nusikaltimą, jei buvo rengiamasi padaryti sunkų nusikaltimą.
9. TM projekte (26 str) pateikiami netikslūs bendrininkavimo formų apibrėžimai. Jie neatitinka teorinėms nuostatoms. Pateikti labai supaprastinti organizuotos grupės bei nusikalstamo susivienijimo apibrėžimai. Jie neatitinka Europos Sąjungoje priimtų organizuotos grupės apibrėžimų bei Europos Tarybos rekomendacijų. Be to, visiškai neaiškus lieka organizuotos grupės atribojimas nuo bendrininkų grupės ir nusikalstamo susivienijimo. TM projekto. 27 str. 4 d. prieštarauja 26 str. 4 d.
10. Darbo grupės projekte numatytos naujos aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę, tokios kaip nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelio panaudojimas bei nukentėjusiojo sutikimas. TM projekte tokių aplinkybių nėra. Tuo tarpu pakankamai svarbu kad LR Seimas pasisakytų dėl tokių aplinkybių šalinančių baudžiamąją atsakomybę įteisinimo.
11. Esmingai abu projektai skiriasi savo požiūriu į nusikaltimo padarymo pasekmes. TM projekte nusikaltimo padarymo pasekmės apribojamos kriminalinėmis bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Tuo tarpu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės kaip parengtinio bylos tyrimo metu, taip ir teisme apribojamos. Darbo grupės projekte numatoma daug daugiau galimybių nutraukti baudžiamąjį persekiojimą, tuo atlaisvinant kriminalinės justicijos pareigūnus nuo smulkių bei neperspektyvių bylų tyrimo bei atpiginant procesą. Tuo tikslu numatoma galimybė kai kuriais atvejai pradėti baudžiamąjį persekiojimą tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą ar prokuroro reikalavimu. Tokie atvejai įsakmiai išvardijami BK specialiojoje dalyje. Numatoma galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą tėvams ar kitiems pasitikėjimą užsitarnaujantiems asmenims. Numatoma galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Taip pat plečiamas susitaikymo proceso taikymas. TM projekte atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybės labai ribotos ir apsiriboja tik susitaikymo galimybe.
12. Darbo grupės projekte įvedamas lyginis nuteisimas t.y atleidimas nuo paskirtos bausmės taikant įvairius įpareigojimus ir tokiu būdu kontroliuojant nuteistąjį. Tokia atleidimo galimybė numatoma asmenims nuteistiems visų rūšių bausmėmis. Taigi teismai turės daugiau galimybių taikyti lygtinį nuteisimą. TM projekte numatytas sąlyginis arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio taikymas apribotas tik šiomis dviem bausmėmis, be to, asmenims nuteistiems laisvės atėmimu šis institutas taikomas labai ribotai.
13. TM projekte skyrius apie bausmes reguliuoja bausmes, skiriamas tik pilnamečiams asmenims, o Darbo grupės projekte bausmės aptariamos kaip pilnamečiams, taip ir nepilnamečiams asmenims. Visų Europos valstybių BK numato tas pačias bausmes visiems asmenims pasiekusiems baudžiamosios atsakomybės amžių. Tik Rusijos BK nepilnamečiams skirtinas bausmes reguliuoja atskirame skyriuje. Šiuo keliu nuėjo ir TM projekto kūrėjai. Galvojame, kad tai didelis projekto trūkumas. Negali būti atskira pilnamečių ir nepilnamečių baudžiamoji teisė. Tokio skirstymo nėra kitų valstybių baudžiamuosiuose kodeksuose. Pasaulyje atskirai reguliuojama tik asmenų nesulaukusių baudžiamosios atsakomybės amžiaus atsakomybė. Lietuvoje šis klausymas iš viso niekur nesureguliuotas. Tačiau tai ne baudžiamojo kodekso, o atskiro įstatymo reguliavimo dalykas. Darbo grupės projekte siūloma formuluoti bendrą bausmių sistemą, kaip tai yra galiojančiame BK. Tokiu BK paprasčiau naudotis. Suformulavus bausmių skyrimo nuostatas pilnamečiams ir nepilnamečiams atskiruose kodekso skyriuose neišvengiama pasikartojimų, be to, tokiu kodeksu labai nepatogu naudotis, kadangi tos pačios bausmės nuostatos patalpinamos į dvi skirtingas kodekso vietas. Labai abejotina ar teisingu keliu eita TM projekte išskiriant atskirą skyrių liečiantį nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę. Imant domėn praktinį problemos aspektą, toks problemos sprendimas sukels daug nepatogumų praktiniams darbuotojams ir turės įtakos klaidų darymui. Daug patogiau kai visos konkrečias bausmes liečiančios nuostatos patalpinamos viename BK straipsnyje. Juo labiau kad bauda ar viešieji darbai ar areštas nepilnamečiams skiriasi tik terminais. Visos kitos šias bausmes liečiančios nuostatos vis vien formuluojamos BK 42-46 straipsniuose. Toks problemos sprendimas neturi analogų Europos baudžiamojoje teisėje, išskyrus Rusijos BK.
14. Darbo grupės projekte numatomos 4 pagrindinės ir 1 papildoma bausmės. TM projekte numatomos 7 bausmių rūšys. Europos valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose paprastai numatomos 3-4 pagrindinės bausmės. Reikia pažymėti, kad baudžiamosios politikos efektyvumas priklauso ne nuo įstatyme numatytų bausmių skaičiaus, o nuo konkrečių bausmių nuostatų formulavimo. Kiekviena nauja bausmės rūšis reikalauja papildomų išlaidų aparatui, aptarnaujančiam bausmės vykdymą. Pagal TM projekto nuostatas bausmių vykdymas yra brangesnis, negu darbo grupės projekte.
15. Darbo grupės projekte numatoma, kad paskyrus pagrindinę bausmę, teismas gali paskirti papildomą bausmę- atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar kitos specialios teisės atėmimą. TM projekte atsisakoma bausmių dalijimo į pagrindines ir papildomas. Kadangi šiame kodekse yra nuostata, kad už vieną nusikaltimą galima skirti tik vieną bausmę, praktiškai teismas turės galimybę tik pasirinkti – ar skirti atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar skirti kitą bausmę. Taigi išjungiama galimybė už pareiginius bei kitus su darbu susijusius nusikaltimus skirti atėmimą teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar kitą bausmę. Daugumoje Europos valstybių BK galioja bausmių skirstymas į pagrindines ir papildomas. Šis dalijimas yra visuotinai pripažintas kaip teorijos, taip ir Lietuvos teismų praktikos, pasiteisinęs per daugelį taikymo metų ir dėl to darbo grupė nemato pagrindo atsisakyti bausmių skirstymo į pagrindines ir papildomas. Be to, TM BK 39 str. 3 dalies nuostatos neišbaigtos ir prieštaringos. Teigiama kad už vieną nusikaltimą gali būti skiriama viena bausmė, tačiau iš karto daromos išlygos, kurios suveda į nieką prieš tai įtvirtintą nuostatą. Leidžiant skirti kelias pagrindines bausmes už vieną nusikaltimą, iškils daug papildomų problemų, kurios deja, TM projekte net nesprendžiamos ( teistumo skaičiavimas, atleidimas nuo bausmės ir pan.).
16. Terminuotas laisvės atėmimas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos TM projekte dirbtinai išskaidyti į dvi bausmės rūšis, nors iš tikrųjų taip nėra. Be to, abejų bausmių esmė ir požymiai yra tapatūs, todėl jos turi būti laikomos viena bausme.
17. TM projekto 44 str. numatoma “Laisvės apribojimo” bausmė, kurios nenumato Darbo grupės parengtas projektas. Tačiau ši bausmė iš esmės atkartoja TM BK projekto 73 straipsnį (sąlyginis arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas). Bet vienu atveju analogiškos priemonės laikomos bausme, kitu sukelia visiškai kitokias pasekmes nuteistajam. Kadangi analogiškos priemonės vienu atveju laikomos bausme, o kitu atleidimu nuo bausmės praktikoje dėl to neišvengiamai iškils problemų.
18. TM projekte baudos dydį siūloma matuoti MDU. MDU dydis yra daug didelis už dabar priimtą MGL, todėl apsunkinamas baudos individualizavimas. Darbo grupės projekte baudos dydis išreiškiamas baudos dienpinigiais, kurių dydis priklauso nuo asmens pajamų. Pastaruoju metu prie baudos dienpinigių sistemos perėjo daugumas Europos valstybių. Skiriant bauda baudos dienpinigiais pasiekiama daugiau socialinio teisingumo. Būtent tokį europietišką baudos variantą įtvirtina Darbo grupės parengtas projektas. Be to, TM projekte visai atsisakoma teisinio reguliavimo tokių praktikoje plačiai pasitaikančių atvejų, kai nuteistasis dėl įvairių priežasčių nemoka baudos
19. Esminiai skirtumai tarp dviejų kodeksų yra požiūryje į baudžiamojo poveikio priemones. TM projekte greta bausmių už nusikaltimo padarymą numatoma visa eilė baudžiamojo poveikio priemonių, kurias teismas gali skirti nuteistajam. Tai visiškai naujas dalykas Lietuvos teisėje. Tačiau TM projekto autoriai neišsprendė baudžiamojo poveikio priemonių teisinės prigimties bei santykio su bausme problema. Šiame skyriuje patalpintų straipsnių nuostatos sueina į koliziją su skyriaus “Bausmės” nuostatomis, be to, jos prieštarauja nusistovėjusioms teorinėms nuostatoms. Visiškai neaiškus tokių priemonių atribojimas nuo bausmės. Be to, vairuotojo teisių atėmimas yra bausmės, kuri vadinama atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla (TM BK 41 str.) sudėtinė dalis. Ta pati poveikio priemonė negali būti kartu ir bausme ir baudžiamojo poveikio priemone. Tai sukels didelių nesusipratimų teismų praktikoje, apsunkins Aukščiausiojo Teismo veiklą aiškinant įstatymus. Viešųjų teisių atėmimas taip pat dalinai sutampa su atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla (BK 41 str.) bausmės nuostatomis. Nemokami darbai taip pat sueina į koliziją su tokių bausmių kaip viešieji darbai ir laisvės apribojimas nuostatomis, kur taip pat kalbama apie pareigą atlikti tam tikrus darbus. Ta pati poveikio priemonė negali būti kartu ir bausme ir baudžiamojo poveikio priemone. Tai sukels didelių nesusipratimų praktikoje. Materialinės žalos pašalinimas sueina į koliziją su civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje. Neaišku, ar žalos atlyginimu pakeičiamas civilinis ieškinys ar jis eina greta civilinio ieškinio. Pagal TM projekto nuostatas susidaro įspūdis, kad civilinis ieškinys pakeičiamas materialinės žalos pašalinimu. Tokios nuostatos griauna dešimtmečiais pasitvirtinusią teismų praktiką ir įneš chaosą į teismų veiklą. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą taip pat visiškai beprasmė poveikio priemonė. Ją teoriškai galima bus taikyti tik tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas už nesavanaudišką nusikaltimą laisvės atėmimu. ( kadangi už savanaudišką nusikaltimą pagal projekto 43 str. greta laisvės atėmimo jau skiriama bauda be to, byloje bus civilinis ieškinys ). Nuteisus bauda, šios priemonės skyrimas taip pat tampa beprasmis, kadangi praktikoje dėl menkos nusikaltėlių turtinės padėties pačios baudos vykdymas praktikoje labai problematiškas. Juk dėl teisiamųjų turtinės padėties ir aukštų baudos minimalių dydžių baudos taikymas teismų praktikoje per pastaruosius kelis metus Lietuvoje labai sumažėjo ir nesiekia net 5 procentų tarp visų nuteistųjų. Be to, nereikia pamiršti, kad dažnoje byloje bus skiriamas dar ir turto konfiskavimas. Skiriant greta bausmių dar dvi poveikio priemones baudžiamoji atsakomybė sugriežtėja. Nuteistajam uždedama sunkiai pakeliama ir beprasmė našta. Įgyvendinus šią idėją baudžiamoji politika Lietuvoje taps net griežtesnė, negu buvo iki šiol.
Darbo grupės projekte baudžiamojo poveikio priemonės(išskyrus turto konfiskavimą) turėtų
būti taikomos ne kartu su bausme, o vietoje bausmės, asmenį atleidus nuo bausmės ar
baudžiamosios atsakomybės. Patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn visiškai
pakanka bausmės paskyrimo.
20. Skirtingai reguliuojami bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo klausimai. TM projekte bausmės nevykdymas laikomas nauju nusikaltimu. Darbo grupės projekte bausmės nevykdymas duoda teisę teismui keisti paskirtą bausmę į kitą griežtesnę bausmę. Šiuo požiūriu TM projekto nuostatos yra iš esmės klaidingos. Bausmės nevykdymas negali būti laikomas nauju nusikaltimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę, kaip tai siūloma TM projekte. Tuo įteisinamas principas, kai už vieną nusikaltimą asmuo du kartus nubaudžiamas. TM BK projekte nėra nuoseklumo reguliuojant bausmių pakeitimą. Antai, 44 str. siūlomi laisvės apribojimo pakeitimo bauda ar areštu variantai. Tačiau areštas yra sunkesnė už laisvės apribojimą bausmė, o bauda lengvesnė. Taigi laisvės apribojimo pakeitimas bauda būtų asmens teisinės padėties palengvinimas, kas prieštarautų kaip teorijoje nusistovėjusioms nuostatoms, taip ir nusistovėjusiai įstatyminei praktikai. Siūlomas klausimo sprendimas sukels problemų teismų praktikoje.
21. TM projekte (BK 56 str. 1 d.) teigiama, kad vienos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti pakeičiamos kitomis. Tačiau praktiškai tai vargu ar bus įmanoma dėl to, kad kiekviena poveikio priemonė gali būti skiriama tik apibrėžtų kategorijų nuteistiesiems. ( pvz. neįmanoma vairuotojo teisių atėmimą ar viešųjų teisių atėmimą keisti į nemokamus darbus ar materialinės žalos pašalinimą). Praktiškai keičiami gali būti tik nemokami darbai su įmoka į nukentėjusiųjų fondą. BK 56 str. 3 d. numato baudžiamojo poveikio priemonių keitimą į bausmę. Tačiau toks keitimas žiūrint iš teorinių pozicijų neįmanomas. Galima tik vieną bausmę keisti kita. Keičiant priemonę į bausmę reiktų iš naujo teisti asmenį, pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę. Jei baudžiamojo poveikio priemonė nėra bausmė, jos nevykdymas negali būti laikomas nusikaltimu.
22. Skyriuose apie bausmės skyrimą skiriasi atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių sąrašas. TM projekto 64 straipsnyje kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės numatyti asmens girtumas, pakartotinumas, be to, bet koks bendrininkavimas. Kadangi bent viena iš išvardytų sunkinančių aplinkybių figūruoja beveik visose baudžiamosiose bylose, jau vien dėl to, daugumoje atveju teismai turės skirti bausmes arčiau sankcijų maksimumo. To išdavoje baudžiamoji politika Lietuvoje bus net griežtesnė, negu esant dabar galiojantiems įstatymams. Atkreiptinas dėmesys, kad BK TM 64 str. 10 punktas sueina į koliziją su projekto 60 straipsnio nuostatomis. BK 60 str. ir 64 str. 10 p. ne tik kad sueina į koliziją, bet ir du kartus sunkina atsakomybę. Darbo grupės projekte atsisakoma girtumą ir pakartotinumą laikyti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Europos valstybių BK šios aplinkybės paprastai nesunkina bausmės. Išimtis Rusija, kur girtumas ir pakartotinumas yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
23. Darbo grupės projekte bandoma susieti atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nustatymą, parengtinę nusikalstamą veiką įvairias bendrininkų rūšis ir bendrininkavimo formas su konkrečios bausmės skyrimu, pateikiant bendras taisykles, kokias bausmes teismai turėtų skirti esant šioms aplinkybėms. TM projekte šito atsisakoma paliekant teismus nežinioje ar kitais žodžiais suteikiant jiems visišką laisvę interpretuojant tokių aplinkybių įtaką bausmės skyrimui. TM projekte nuostatos dėl bausmių skyrimo labai abstrakčios. Lieka neaišku ar turi teismas už pasikėsinimą skirti griežtesnę ar švelnesnę bausmę negu už baigtinį nusikaltimą. Tos pačios problemos kyla dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės. Kodeksas nenustato, kuris bendrininkas turėtų būti baudžiamas griežčiau, o kuris švelniau.
24. TM projekte visiškai nėra nuostatų dėl lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą. Šis institutas yra pakankamai svarbus baudžiamosios teisės institutas, tarnaujantis bausmės tikslų įgyvendinimui. Panaikinus šį institutą, laisvės atėmimo bausmės realūs terminai dar labiau pailgės. Asmenys beprasmiškai turės ilgus metus praleisti laisvės atėmimo įstaigose. Kalėjimų problema dar labiau paaštrės. Netikslingas šio instituto perkėlimas į bausmių vykdymo kodeksą, nes jis labai tampriai susijęs su baudžiamojo kodekso daugeliu nuostatų.
Darbo grupės projekte gan daug vietos skiriama lygtinio atleidimo nuo bausmės instituto
nuostatų formulavimui.
25. Dėl vertybių sistemos atspindėjimo BK nuostatose. Nemažai TM BK projekto nuostatų iškreipia visuotinai demokratinėse šalyse pripažintą vertybių sistemą. Maksimalūs bausmių už nužudymą savo naujagimio, didžiai susijaudinus bei gyvybės atėmimą dėl neatsargumo dydžiai projekte net dvigubai mažesni, negu už daugelį nesunkių nusikaltimų nuosavybei ar ekonomikai. Žmogaus gyvybė ir sveikata tampa antraeile vertybe.
26. TM projekte nenumatoma gyvybės atėmimo peržengiant būtinosios ginties ribas sudėtis. Tokios sudėties nebuvimas nepateisinamai sunkina baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie besigindami atėmė gyvybę kitam asmeniui. Darbo grupės parengtame projekte tokia nusikaltimo sudėties numatyta.
27. TM projekte išskiriama atskira “atviros vagystės” nusikaltimo sudėtis. Tai tarybinės teisės reliktas, kurio Lietuvos įstatymų leidėjas atsisakė buvo dar 1994 metais. Europos valstybėse tokia sudėtis nežinoma. Išskyrus tokią sudėtį, pažeidžiamas Europos valstybių teisės harmonizavimo principas, apsunkinamas bus įsikomponuoti į Europos statistiką, kadangi vagystė ir plėšimas yra tie nusikaltimai, dėl kurių vedama bendra Europos statistikos knyga. Be to, BK 183 str. pateikiamas didelės ir nedidelės vertės turto sąvokos išaiškinimas yra netobulas, nes neatsižvelgia į kaltininko tyčios kryptingumą. Pagal tokius išaiškinimus didelė dalis kišeninių vagysčių bei vagysčių iš automobilių iš viso nebus laikomos nusikaltimais.
28. Darbo grupės projekte išskiriamas skyrius Nusikaltimai valstybės tarnybai. TM projekte yra skyrius “Nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiems interesams” Jei darbo grupės projekte daromas skirtumas tarp valstybės tarnybos ir privačios tarnybos, tai TM projekte to nedaroma. Pagal TM projekto nuostatas susidaro įspūdis, kad panaikinama privačių įmonių darbuotojų baudžiamoji atsakomybė už korupcinius nusikaltimus. Šių nusikaltimų subjekto problema TM projekte sprendžiama labai miglotai. Be to, vargu ar galima suplakti į vieną vietą valstybės tarnybą ir privačią ūkinę veiklą.
Baudžiamojo kodekso rengimo
darbo grupės vadovas
Vytautas Piesliakas
Teikia: Aloyzas Sakalas