Trisdešimt ketvirtasis (397) posėdis
1999 m. lapkričio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji Seimo nariai, viena minutė po 10 valandos. Kviečiu pradėti lapkričio 11 d. rytinį posėdį. Registruojamės. Posėdis prasideda registracija, kolegos.

1999 m. lapkričio 11 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

Prašyčiau žvelgti į darbotvarkę, dėl kurios beveik sutarta Seniūnų sueigoje, mat atsirado pora klausimų, kurie be Seniūnų sueigos leidimo yra įtraukti. Visa rytinė darbotvarkė yra teisinga. 1-9g klausimas buvo pamirštas įtraukti, jis yra įtrauktas. Kolegos, 1-15 klausimas Nr.P-2108 – liūdnųjų juridinių procedūrų projektas – Seimo nutarimo dėl referendumo, dėl valstybės valdymo kontrolės ir sprendžiamosios galios reorganizuotoje akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” projektas. Valdyba, kaip jūs žinote, buvo kreipusis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji patvirtintų arba paneigtų, ar dvi iniciatyvas – Seimo narių 47 parašų ir 3 Seimo narių parašų – galima laikyti kaip vieną siūlymą. Etikos ir procedūrų komisija siūlo dėl to apsispręsti Seimui. Kolegos, mes Seniūnų sueigą informavome apie šiuos dalykus, kad jeigu bus kokia nors Etikos ir procedūrų komisijos išvada, mes šiandien šį klausimą įtraukėme kaip galimybę pateikti. 15 klausimas yra įrašytas. Toliau, kolegos, Vyriausybės programa 16 valandą.

Gerbiamieji kolegos, rezervinio 3 klausimo svarstymas bendruoju Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu, nors svarstymas buvo tik vakar komitete, yra įtrauktas šiandien. Aš prašau, kolegos, pritarti šios dienos darbotvarkei, tuoj įjungiu kompiuterį.

E.Bičkauskas prašė žodžio. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Pirma, jeigu aš teisingai suprantu, turiu dabar ant savo stalo padėtą raštą, pasirašytą komisijos pirmininko K.Kryževičiaus, kuris iš principo patvirtina ankstesnes Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Tai ar reikia pripažinti ir ar pripažįstate jūs, kad praėjusiame posėdyje, neleisdami daryti pateikimo, paprasčiausiai padarėte klaidą?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kaip jūs žinote, pirmoji Etikos ir procedūrų komisijos išvada ir pirmasis mūsų kreipimasis buvo dėl to, ar yra 47 Seimo narių parašai, ar 48 Seimo narių parašai. Seimo valdyba dabar kreipėsi dėl kito dalyko: ar 47 Seimo narių parašai plius 3 Seimo narių parašai, atėję vėliau, gali būti laikomi vientisa siūlymo iniciatyva. Štai dėl ko mes kreipėmės, kolega.

E.BIČKAUSKAS. Na, bet aš nematau iš šito pasirašyto komisijos pirmininko K.Kryževičiaus atsakymo, kad būtent tą nagrinėjo ir siūlo nagrinėti Seimo posėdyje. Parašyta, kad jie laikosi tos pačios nuomonės.

PIRMININKAS. Dėl 47-48, kaip jūs žinote, buvo išvada pateikta. Jie siūlo apsispręsti Seimui, kolegos.

E.BIČKAUSKAS. Aš nematau to siūlymo apsispręsti Seimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega… “todėl šiuo atveju Seimas gali nuspręsti” ir t.t. Kolegos, prašyčiau neišmesti šio 15 klausimo. Dėl jo buvo tartasi Seniūnų sueigoje. Seniūnų sueiga neprieštaravo, kad jis, jeigu bus kokia Etikos ir procedūrų komisijos išvada, būtų svarstomas. Dėkoju, kolegos. Ar galime patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Ačiū. Darbotvarkė yra patvirtinta.

Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 4, 8, 11, 12, 13, 18, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2013(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji, pirmasis klausimas, priėmimas Nr.P-2013(3) – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 4, 8, 11, 12, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas. Dar sykį kartoju – priėmimas. Komiteto pirmininkė B.Visokavičienė vadovauja mums priimant šį įstatymą. Jokių siūlymų nėra. Ponia pranešėja, gal kelis žodžius dėl išvadų, dėl Teisės departamento išvadų. Labai atsiprašau, kolege.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. (…) ir susirgimų profesine liga svarstė du papildomi komitetai – tai Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, iš esmės pritarė šiam įstatymo projektui. Po svarstymo Seime komitetas negavo jokių siūlymų nei iš Seimo narių, nei iš kitų. Yra tik Teisės departamento pastabos, kurios iš dalies yra įvertintos, o su kai kuriomis nesutinka komitetas, todėl priimant įstatymo projektą pastraipsniui, galbūt prie kiekvieno straipsnio aš galėsiu pakomentuoti motyvus, dėl ko mes nesutinkame su kai kuriomis Teisės departamento pastabomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame, kolegos, priimti įstatymą pastraipsniui. 1 straipsniui nėra pataisų.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. 1 straipsniui pastabų nėra. O iš esmės šis įstatymo pakeitimas reglamentuoja šiek tiek kitą žalos atlyginimo tvarką, pagerina žmonių sąlygas, leidžia jiems pasirinkti ilgesnį laikotarpį, nuo kurio skaičiuojama žalos atlyginimo mokėjimo suma, t.y. nuo trijų mėnesių, pasirenkama iš šešių mėnesių, iš 24 mėnesių laikotarpio. Taip pat padidinamas žalos atlyginimo kompensavimo koeficientas, tiksliau, jo minimali riba nuo 0,25 iki 0,35.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, prašyčiau plačiai nekomentuoti jau aiškaus įstatymo. Ar A.Sysas kalbėtų dėl 1 straipsnio? A.Sysas kalbėtų dėl viso įstatymo. Ar 1 straipsnį galime priimti? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio, ponia pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Teisės departamentas nesutinka su nelaimingų atsitikimų apibrėžime vartojamu terminu, jog jeigu darbuotojas vyko įprastiniu tiesioginiu maršrutu į darbą arba grįžo iš darbo ir tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Komitetas mano, kad ta sąvoka yra visiškai pakankamai išsami, nes neatsižvelgiama į tai, kokia transporto priemone nukentėjęs asmuo vyksta į darbą arba iš jo, maršrutas yra įprastinis ir tiesioginis – ar taksi, ar autobusu, ar troleibusu, ar pėsčias eina. Tikslų tiesioginį ir įprastinį maršrutą galima nustatyti, o ginčo atveju tokius klausimus sprendžia teismas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnį priimame. Dėl 3 straipsnio siūlymų nėra?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl 3 nėra.

PIRMININKAS. Ar galime, kolegos, priimti 3 straipsnį? Priimame. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl 4 nėra.

PIRMININKAS. Ar priimame? Priimame. 5 straipsnis.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip pat pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ar R.Kupčinskas norėtų dėl 5 straipsnio kalbėti? Dėl viso. 5 straipsnis priimamas. 6 straipsnis? Priimamas. 7 straipsnis? Priimamas. 8 straipsnis, ponia pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl 8 straipsnio buvo redakcinė pastaba. Mes sutinkame, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė. Tai yra redakcinis papildymas ir jis yra priimtinas.

PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio priimama Teisės departamento redakcinė pastaba. 8 straipsnis yra priimamas. 9 straipsnis. Bendru sutarimu?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti 9 straipsnį. 10 straipsnis.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Čia buvo Teisės departamento pastaba, jog nereikėtų reikalauti, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turi pateikti pareiškimą. Mes nesutinkame su ta pastaba dėl tos priežasties, kad pareiškimą rašydamas nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį jam atlyginama žala. Taigi jeigu žalos mokėjimo suma keičiasi ir jeigu reikia ją perskaičiuoti, žmogus turi teisę pasirinkti laikotarpį iš 24 mėnesių – 6 mėnesius, be abejo, jis turi tai nurodyti pareiškime, nes niekas kitas už jį to pasirinkimo atlikti negali.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti. 10 straipsnį priimame. Įstatymas priimtas pastraipsniui. Ačiū, ponia pranešėja. Kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Suteikiu žodį Seimo nariui A.Sysui.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, manau, ilgai lauktas ne vieno tūkstančio Lietuvos žmonių, kurie buvo sužaloti darbe. Iki šiol veikiantis laikinasis žalos įstatymas neišsprendė visų problemų, su kuriomis susidūrė ypač darbuotojai, dirbantys įmonėse arba dirbę įmonėse, kurias pasiekia ne pats maloniausias dalykas – bankroto procedūra. Manau, galbūt šios įstatymo pataisos padės tiems žmonėms gauti bent minimalų atlygį už darbe padarytą skriaudą. Manau, šis įstatymas bus naudingas ir tuo, kad žmonės su negalia, invalidai daugiau nepiketuos Seimo, reikalaudami, kad šis įstatymas būtų greičiau priimtas.

Taip pat aš norėčiau paraginti kolegas, jog priimdami šį įstatymą mes turime neužmiršti, kad mes turime kuo skubiau priimti draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinio susirgimo įstatymą, nes tos sumos, kurias kasmet reikės skirti iš biudžeto žalai atlyginti, sieks maždaug apie 5 mln. Lt. Kadangi gamyba vyksta toliau, toliau žalojami žmonės, mes turime turėti fondą, iš kurio mes galėsime mokėti tas išmokas. Todėl aš kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi labai džiaugiuosi, kad vis dėlto priimtos šio įstatymo pataisos. Aš norėčiau ypač akcentuoti 8 straipsnį, apie kurį anksčiau kalbėjo mano kolega. Šis straipsnis dar kartą pagerina atsiskaitymo už žalos atlyginimą tvarką, nes pastaruoju metu vyko labai daug biurokratinių žaidimų ir atsirašinėjimų, kai savivaldybė, nerasdama tos situacijos, kurioje atsidūrė darbuotojas, tikslaus teisinio apibrėžimo, atsisakydavo išmokėti jam už žalą. Kai turėdavo Finansų ministerija atlyginti tą žalą, Finansų ministerija ne visada tiksliai tai padarydavo. Savivaldybė, bijodama, kad gali netekti lėšų, stengdavosi išvengti tos žalos atlyginimo. Aš vis dėlto manau, kad tai nepaprastai svarbus straipsnis. Aš turiu nemažai konkrečių pavardžių žmonių, kurie yra nukentėję dėl šių įstatymų netobulumo.

Taip pat aš norėčiau baigdamas atkreipti dėmesį, kad tikiuosi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė skubos tvarka, gana greitai priims šiame straipsnyje nurodytą atlyginimo ir atsiskaitymo tvarką. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga yra gana aktualus socialinis klausimas. Įstatymo projekte patikslintas kompensavimo koeficientas didėjimo kryptimi, numatytas jo maksimalus dydis, patikslintas nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas, atsakomybė už padarytą žalą ir nustatyto dydžio vienkartinės pašalpos mirusiojo šeimai išmokėjimo tvarka, padaryti kai kurie vidutinio darbo užmokesčio susirgusiems profesine liga skaičiavimo pakeitimai bei papildymai, numatyta delspinigių už kompensacijų pavėluotą mokėjimą tvarka ir dydžiai, žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perkėlimas valstybei už akcentuotą žalos atlyginimo mokėjimo kontrolę. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas leis geriau spręsti socialinius nukentėjusių dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinio susirgimo klausimus. Pritariu įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai visos kalbos dėl motyvų.

Kolegos, kviečiu registruotis. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame šį jau pastraipsniui mūsų priimtą įstatymą. Kalbos dėl motyvų buvo tik teigiamos. Registruojamės!

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. (Balsai salėje)

Kolegos, balsuojame, ar priimsime Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 18¹ straipsniu įstatymą. Kas būtų už tai, kad įstatymas būtų priimtas, kolegos? Pradedame balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Civilinio kodekso papildymo 494¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2014 (priėmimas)

Kolegos, šį įstatymą lydi Civilinio kodekso papildymo 494¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2014. Nėra jokių siūlymų. Komiteto pirmininkė neturėtų ką plačiai komentuoti. Kolegos, įstatymas turi vieną straipsnį. Ar galėtume šį įstatymą priimti? Kolegos, ar kas nors kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti.

Kviečiu registruotis taip pat ir V.Čepą. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso papildymo 494¹ straipsniu įstatymą.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai.

Kolegos, kas būtų už tai, kad būtų priimtas reikalingas prie pagrindinio įstatymo Civilinio kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymas, kviečiu balsuoti.

Už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2042 (priėmimas)

Trečiasis projektas, kurį mes dabar turime priimti, 1-2 klausimas. Tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2042. Priėmimas. Tribūnoje – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Katkus.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, visi dalyvaujantieji. Šiandien aš turiu garbės teikti jums priimti Prezidento dekretu teiktą įstatymo projektą.

Jūs žinote, kad 1998 m. birželio 11 d. Briuselyje buvo pasirašyta trišalė tarpvyriausybinė sutartis steigti tokį koledžą, o jau šių metų birželio 14 d. toks susitarimas buvo pasirašytas Rygoje, gynybos ministrų susitikime. Šio įstatymo projekto tikslas yra atpiginti ir geriau parengti mūsų karininkus, kad jų parengimas atitiktų aukštus šių dienų reikalavimus, numatytus pagal NATO ir kitų valstybių standartus.

Iš esmės pasiūlymų nėra. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė, 9 balsavo už, susilaikiusių ir balsavusių prieš nėra, taip pat nėra atskirosios nuomonės. Aš siūlau priimti ir balsuoti už, tik nežinau, kaip pirmininkas ir Seimas nutars – ar pastraipsniui, ar visą iš karto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kad mes turime tiktai vieną pagrindinio įstatymo straipsnį, o statuso nėra jokių pataisų. Taigi mes turime vieną ratifikuojamą straipsnį. Kolegos, prašom kalbėti dėl šio įstatymo projekto.

Ačiū, pone pranešėjau.

J.Listavičius norėtų paremti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aukštos kvalifikacijos karių rengimas šiuo metu yra svarbus, sudėtingas ir brangiai kainuojantis dalykas. Baltijos gynybos koledžo steigimas, jo ir personalo statuso tvirtinimas sudarys sąlygas parengti karininkus, atitinkančius aukštus Europos ir Šiaurės Amerikos šalių reikalavimu. Europos valstybės reiškia norą remti Baltijos gynybos koledžo steigimą.

Pritariu Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Vyriausybių protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsuojame, kolegos, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos valstybių gynybos koledžo ir jo personalų statuso ratifikavimo įstatymą. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 72, prieš – 1, susilaikė 4, įstatymas priimtas.

Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2015(3*) (priėmimas)

3 klausimas – Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projektas. Nr.P-2015(3). Priėmimas. Seimo narė R.Dovydėnienė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto kuratorė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas papildomas nuostatomis, kurios dar labiau išaiškina ir parodo, kas yra kolektyviniai ginčai, teikiama “streiko” sąvoka, streiko, kuris numatyta kaip konstitucinė teisė. Taip pat papildomas nauju 16¹ straipsniu. Šis papildymas suteiks galimybę ateityje turėti statistinius duomenis apie Lietuvoje vykstančius streikus, nes iki šiol jie daugiausiai spontaniški arba nežinomi. Siūlau pritarti įstatymui.

PIRMININKAS. dėkoju. Įstatymas turi du straipsnius. Pataisų ir siūlymų nėra. 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti? 1 straipsnį priimame bendruoju sutarimu.

2 straipsnį galime priimti? Taip pat priimame. Labai ačiū.

Dėl motyvų nori kalbėti A.Sysas. Nėra. Vadinasi, viskas teigiama. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei papildymu 16¹ straipsniu įstatymą.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kolegos, kas siūlytų priimti mūsų tik ką pastraipsniui priimtą įstatymą, kviečiu balsuoti. Balsuojame dėl kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei papildymo 16¹ straipsniu įstatymo projekto.

Už – 62, prieš nėra, susilaikė 1, įstatymas priimtas.

Advokatūros įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2029* (svarstymas)

4 klausimas – Advokatūros įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2029. Svarstymas. Kas kalba Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu? Pagrindinį pranešimą turėtų padaryti kancleris J.Razma. Kolegos, gal neprieštarautumėte, jeigu dabar pranešimą padarytų papildomo – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Kviečiu, pirmininke, jus į tribūną, o kancleris artimiausiu metu bus surastas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymą kaip papildomas komitetas, nes buvo labai svarbu įrašyti į Advokatūros įstatymą, jog advokatūros darbuotojai, advokatai, advokato padėjėjai privalo apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Šis projektas teikiamas tik papildant vienu straipsniu.

Socialinio draudimo įstatymas labai aiškiai reglamentuoja, kaip savarankiškai dirbantys asmenys ir jiems prilyginti, kaip individualių įmonių savininkai privalo draustis socialiniu draudimu. Pagal Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus jie privalo draustis visai socialinio draudimo pensijai, atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, atskaičiuojant mokesčius nuo draudžiamųjų pajamų. Todėl iki šiol šis įstatymas ir nebuvo vykdomas. Istorija yra, deja, tokia, nes nebuvo Advokatūros įstatymo pakeitimo. Labai gaila. Aiškinant pagrindinius įstatymus, yra aišku, kad visi mokestiniai įstatymai ir vėliau priimti, privalo būti vykdomi.

Be to, papildomas komitetas, t.y. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, siūlė, jog visi šie asmenys taip, kaip dabar juos reglamentuoja poįstatyminiai aktai, ir Vyriausybės nustatyta tvarka yra išvardyta, kas yra savarankiškai dirbantys asmenys ir kas priklauso jiems prilygintiems, bet tai reglamentuoja poįstatyminiai aktai, todėl papildomas komitetas siūlė į įstatymą įrašyti visus pagal sąrašą, kas privalo draustis kaip individualių įmonių savininkai ir savarankiškai dirbantys asmenys, ir kas tokie yra prilyginti savarankiškai dirbantiems asmenims.

Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas mūsų šio pasiūlymo neįvertino ir įstatymas liko be mūsų papildymo. Aš kviečiu pritarti papildomo komiteto išvadai ir papildyti šį įstatymą siūlomu variantu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes, gerbiamoji kolege, to negalime daryti, nes pagrindinio komiteto išvada – siūlymų nėra gauta. Komiteto pirmininkė G.Imbrasienė – pagrindinio komiteto išvada.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą, taip pat buvo organizuoti klausymai, pakviesti atstovai iš įvairių teisinių institucijų, taip pat dalyvavo Lietuvos advokatų taryba. Jie nelabai sutinka su šia pataisa, bet komitetas, balsuodamas 6 – už ir 2 susilaikius, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Tiek trumpai galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jokių įregistruotų siūlymų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Advokatūros įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2029. Dėkoju.

Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros" projektas Nr.P-2027 (svarstymas)

Kolegos, dabar rezervinis 1 klausimas – Seimo rezoliucijos dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros projektas Nr.P-2027. Mes buvome pavedę šį projektą toliau nagrinėti Biudžeto ir finansų komitetui, pateikti išvadą. Gerbiamieji kolegos, mes toliau šį projektą nagrinėjame pagal 29 skirsnį.

Taigi šiandien tęsiame diskusiją. Nežinau, kas norėtų diskutuoti. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę. Ponia komiteto pirmininke, kas kalba dėl tos rezoliucijos iš jūsų? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Labas rytas. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ponios S.Burbienės pateiktą rezoliuciją dėl Biudžeto sandaros įstatymo ir išsiaiškino, kad Vyriausybė rengiamą naują Biudžeto sandaros įstatymo projektą jau baigia parengti ir jį pateikti žada iki Naujųjų metų. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas, išsiaiškinęs realią padėtį, nutarė projektą atmesti, nes jis neduoda jokios naudos. Tik dar kartą raginama Vyriausybė greičiau pateikti Seimui naują Biudžeto sandaros įstatymo projektą. Balsavo vienbalsiai, nebuvo prieštaraujančių. Prašyčiau taip ir padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žiūriu į kolegę S.Burbienę, Alg.Butkevičių, kuris norėjo kalbėti. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti? Kviečiu į tribūną ponią S.Burbienę. Taigi S.Bubienė. Kokia jūsų nuomonė? Komiteto nuomonė vienu balsu.

S.BURBIENĖ. Man, kaip rezoliucijos projekto autorei, be abejo, malonu, kad bent pripažįstama, kad ši rezoliucija galėjo paskatinti pateikti realesnį biudžetą, nors iš esmės jis dėl kitų problemų nėra iki galo realistiškas. Tačiau aš noriu pasakyti, kad dėl to, kad ankstesnė rezoliucija nėra panaikinta, o ten rekomenduojama Vyriausybei pateikti nedeficitinį biudžetą, galimas šioks toks nesusipratimas, nes ir Seimo nuomonė dėl nedeficitinio biudžeto būtų lyg ir nepasikeitusi. Jeigu Seimo dauguma apsisprendusi, kad ji neprieštaraus pateiktam deficitiniam kitų metų biudžetui nepaisant anksčiau priimtos rezoliucijos, būtų galima ir sutikti su komiteto pasiūlymu. Tačiau tai reikėtų labai aiškiai fiksuoti, kad vėliau, pateikiant kitų ar dar kitų metų biudžetą, tas klausimas vėl neiškiltų iš naujo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti, kad jūs nereikalaujate balsuoti dėl rezoliucijos? Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, projekto iniciatorė atsiima rezoliucijos dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros projektą Nr.P-2027. O tai, ką išdėstė S.Burbienė, matyt, mes įstatymo lygiu vienaip ar kitaip fiksuosime svarstydami kitų metų biudžetą. Dėkoju.

Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-645(4) (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis antrasis klausimas Nr.P-645(4) – iš naujo pateikiamas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas. Kas pateikia šį projektą? S.Burbienė ar ponas R.Čiupaila? Mano kaltė, kad aš paskelbiau šiek tiek anksčiau. Tiesiog nemaniau, kad kolegė taip greitai išnyks. Gerbiamieji kolegos, nedidelė pertraukėlė, tuojau pranešėja bus tribūnoje ir galėsime pateikti šį įstatymą. Ačiū visiems, pagelbėjusiems šią sunkią minutę. Rezervinis antrasis klausimas Nr.P-645(4) – Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymo projektas. Šį projektą pateikia kolegė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai yra patobulintas anksčiau teikiamo projekto variantas. Yra atsižvelgta į kai kurių Seimo narių pastabas, su kai kuriomis Teisės departamento pastabomis kaip ir anksčiau, taip ir dabar nesutinku, matyt, su jais reikės papildomai pasiaiškinti. Labai prašyčiau pritarti po pateikimo. Ekonomikos komitete mes jau esam iš anksto pasitarę su kai kuriais kolegomis ir iš tiesų galbūt ieškosim įvairių sprendimų, tačiau pradėti šitą procesą reikia, nes šiuo metu tokie rūmai, registruoti kaip filialas, nepadeda jiems veikti visa jėga. O savarankiškas vienetas būtų kur kas palankesnis verslui ir tarpusavio verslo ryšiams plėtoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar… Labai atsiprašau, išjungiau du klausėjus – E.Kunevičienę ir J.Listavičių. Suteikiu žodį J.Listavičiui. Ruošiasi E.Kunevičienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 7 straipsnio antrojoje dalyje pirmasis sakinys užrašytas taip: “Rūmų biudžetas yra atskiras kiekvienoje iš valstybių”. Gal galima būtų pakomentuoti šį sakinį, ką jis duoda ir kam jis reikalingas šiame įstatymo projekte? Juk kad ir kiek valstybių būtų, bet rūmų biudžetas, pajamų ir išlaidų sąmata turėtų būti viena. O jau jų reikalas, kur ir kaip jie tai apskaitys. Ačiū.

S.BURBIENĖ. Manau, galima būtų apsvarstyti jūsų pasiūlymą, kol kas yra taip kaip siūloma, bet galima apsvarstyti.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau ponios pranešėjos paaiškinti, nes vis tiek ir žmonės klauso, ką reiškia toks įstatymas, kai mes sprendžiam net kitų valstybių pramonės rūmų klausimą?

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji kolege, jeigu jūs būtumėte perskaičiusi įstatymą, tai suprastumėte, kad mes nesprendžiam kitų valstybių ūkio rūmų klausimo. Mes sprendžiam mūsų Respublikos ir kitos valstybės junginio klausimą. Tai yra kokias teises turi tokių rūmų Lietuvoje dalis. Būtent ši dalis, ir mes už ją atsakome. Tačiau kadangi junginys yra iš kelių pusių, tada ir iškyla ta problema.

Kaip aš sakiau, ši problema kol kas išspręsta konkrečiai dėl Lenkijos rūmų. Registruota kaip jų rūmų filialas. Manau, kad tai nėra palanku, nes kitos valstybės filialas visada turi mažiau teisių ir mažiau galimybių veikti, negu tai būtų savarankiškas vienetas, registruotas mūsų Respublikoje. Tam ir yra siūlomas šis įstatymas.

Beje, yra nuolat ginčijamasi dėl to, ar apskritai reikia atskiro įstatymo, ar negali būti kaip viešosios įstaigos. Problema yra ta, kad Pramonės ir prekybos rūmų veikla yra taip pat apibrėžta atskiru įstatymu. Jeigu tada būtų buvę apsispręsta, kad tai turi būti viešoji įstaiga, dabar šitos problemos nekiltų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų. Dėkoju, ponia pranešėja. S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Aš noriu paklausti pranešėjos, negalima?

PIRMININKAS. Norėdamas paklausti, jūs praleidote Statuto apibrėžtą laiką. Prašom kalbant dėl motyvų taip suformuluoti, kaip opozicija, kad išeitų ir motyvai, ir klausimas.

S.R.PETRIKIS. Šis klausimas yra nenaujas ir ne pirmą kartą pateikiamas. Iš tikrųjų tam tikros painiavos yra. Tik aš norėjau paklausti pranešėjos, ar galėtų pateikti informaciją, kaip tai daroma kitose valstybėse? Nes šis įstatymas kopijuoja Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymą, yra analogiškas. Susidaro tam tikra dilema, kad mes priimame analogišką įstatymą, taigi yra tam tikros painiavos. Bet aš siūlyčiau vis dėlto pritarti, kad šis dalykas būtų svarstomas. Tik iš pranešėjos žodžių neaišku, čia paimtas vienas konkretus atvejis – Lietuvos ir Lenkijos pramonės ir prekybos rūmai, o šiaip Lietuvoje egzistuoja ir yra įsteigti. Britai įsteigė savo rūmus, Ukraina ir kitos valstybės. Aš negalėčiau pasakyti, ar tas įstatymas toks reikalingas. Aš manau, mes galėtume šį procesą svarstyti, o paskui pažiūrėsime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, S.Burbienė sėdi apačioje kairėje pirmajame suole, prašom paklausti. Mes pritariame po pateikimo ir siūlome Ekonomikos komitetą pagrindinį, jums rimtai padiskutuoti, ar verta šį įstatymo projektą toliau leisti. Svarstysime gruodžio 9 d.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 30¹ straipsniu bei 298¹ straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymo įstatymo projektas Nr.P-1634(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, rezervinis 3 klausimas Nr.P-1634(3). Tai tas projektas, kurį bendru sutarimu mes įrašėme šiandien į darbotvarkę, – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 30¹ straipsniu bei 298 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto papildymo įstatymo projektas. Svarstymas.

Kviečiu į tribūną E.Bičkauską – pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šis projektas buvo daug kartų svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete ir galų gale įgavo, mūsų nuomone, visiems priimtiną vaizdą. Čia yra esmė, jog galima skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą, ir taip pat papildomai įrašytas saugiklis, kad jeigu organas ar pareigūnas savo sprendimu skiria būtent mažesnę nuobaudą, tą sprendimą privalo sankcionuoti apylinkės teismo teisėjas, t.y. atitinkama kontrolė irgi bus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Bendras sutarimas komitete ir pas mus. Kolegos, prašom kalbėti dėl motyvų, ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti po svarstymo, nes iš tiesų čia buvo daug dirbta ir labai kruopščiai. Daugelio komiteto narių ir konsultantų ekspertų, teisininkų pažiūros buvo inkorporuotos, į jas atsižvelgta. Dabar yra pasiektas visiškas konsensas dėl šio įstatymo dvasios ir teksto. Todėl aš turėčiau siūlyti jį šiandien ir priimti. Jeigu reikia, aš teikiu balsavimui, kaip Seimo Pirmininkas, bet tikiuosi, kad ponas E.Bičkauskas tam neprieštaraus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Žiūriu į E.Bičkauską – jis pritaria. Komiteto pirmininkė neprieštarauja. Ar galėtume bendru sutarimu susitarti dėl ypatingos skubos? Sutariame.

Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Jokių ten problemų nesama. 1 straipsnis. Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Ne. 2 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti. Priimta pastraipsniui. Ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 30¹ straipsniu bei 298 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto papildymo įstatymą. Registruojamės.

Ar yra G.J.Mincevičius? Yra?

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti.

68 – už, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 30¹ straipsniu bei 298 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto papildymo įstatymas yra priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2102 (pateikimas)

Dar turime, kolegos, laiko iki pagrindinės darbotvarkės 5 klausimo. Žiūriu į N.Medvedevą. Gal kolega sutiktų dabar pateikti savo projektą, kurį planuota pateikti 15.20 val.? Rezervinis penktasis projektas. Niekas neprieštarauja, taigi rezervinis penktasis projektas Nr.P-2102 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pataisa. N.Medvedevas pateikia savo iniciatyva.

N.MEDVEDEVAS. Atleiskite, čia buvo šiokia tokia gramatinė klaida, kurią pastebėjo ponas J.Listavičius, ir jis teisus. Esmė yra ta, kad Šiaurės Lietuvoje yra daug atvejų, kai nelegaliai pagamintas alus su įvairiais technologiniais pažeidimais tampa atsiskaitymo lyg ir valiuta. Pagauti tokius aludarius labai sunku, o nuo jo dažnai nukenčia žmonės, nes kartais į jį vietoje apynių įberiama šiferio, vadinamasis šiferinis. Deja, tai yra iš tikro. Aš tai pastebėjau ne tik Pakruojyje, bet ir Joniškyje, ir Biržuose, ir kitur, ir kiti įvairūs nuodai. Tikrieji aludariai, kurie turi licencijas, kurie gamina, yra labai pasipiktinę, pasipiktinę medikai, pasipiktinusios moterys, kurių vyrai nuodijami tuo alumi. O kada policija pagauna, žmogus pasako – o aš jam padovanojau, arba jis man kažkur kažką padėjo, o aš jam atsidėkojau tokiu būdu. Buvo pasiūlyta, kad vietoje to būtų įrašytas toks tekstas. Straipsnio pataisos esmė yra tokia: “Piliečių ar įmonės vykdomas pardavimas ar kitoks realizavimas”. “Ar kitoks realizavimas” – tai galbūt padėtų kovoti su… Ir atitinkamai visus tekstus taip pataisyti. Čia yra esmė. O buvo parašyta: “Piliečių ar įmonės pardavimas”. Na, piliečių ir įmonės niekas nesiruošia parduoti, o “piliečių ar įmonės vykdomas pardavimas”. Štai tokia šito esmė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Trys kolegos nori paklausti. R.J.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar jūs nemanytumėte, kad mums reikėtų iš viso šitą sritį pertvarkyti kitaip, nes tokiais administraciniais suvaržymais mes jokio rezultato nepasieksime. Ir toliau bus įvairios interpretacijos, piktnaudžiavimai galimi tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, tam tikra pareigūnų galimybė savivaliauti. Ar nereikėtų mums iš viso įvesti naują licencijavimo tvarką smulkiai gamybai tam tikroje teritorijoje alaus gėrimų, vyno gėrimų vadinamosios naminės degtinės? Manau, jeigu tokia licencijavimo tvarka atsirastų, iš esmės tada pats licenciją turintis žmogus rūpinsis, kad tos bobutės šiferio nepiltų ir panašiai. Tiesiog būtų suinteresuotas saugoti tvarką savo teritorijoje. Ar ne laikas iš esmės tą situaciją pakeisti, nes netgi Suomijoje didžiausiais alkoholio draudimo laikais tokia tvarka galiojo, nes ji yra pakankamai efektyvi? Aišku, tai yra labai smulkių licencijų apibrėžtai teritorijai klausimas.

N.MEDVEDEVAS. Aš jums labai dėkingas už tą klausimą ir iš tikro tas mūsų pokalbis prieš šitą posėdį… Aš manau, kad tikrai reikėtų pažiūrėti į kitų Europos valstybių patirtį ir iš pagrindų pakeisti visą šitą reikalą. Bet tai užims labai daug laiko. Tai tikrai duos daug didesnį efektą, bet būtų maždaug pusmetis, metai, kol bus parengtas visiškai naujas įstatymas, išsami analizė. O per tą laikotarpį, aš manau, labai daug kas nukentės. Reikia vis dėlto sudaryti galimybes (laikinai sudaryti galimybes) policijai ir iš viso teisėtvarkai, teisėsaugai apsaugoti žmones nuo šito reikalo. O ateityje būtinai reikia visa tai peržiūrėti.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, yra pateikta naujoji Administracinio kodekso redakcija, kurią dabar Vyriausybė patobulinusi mums, komitetui, grąžino. Vakar mes jau gavome ir svarstysime ją kitą savaitę. Ar jūs nemanote, kad jūs su tuo pasiūlymu galėtume ateiti pas mus į komitetą, pagalvotume, kaip jį inkorporuoti į naująją redakciją?

N.MEDVEDEVAS. Būtų labai gerai kaip tik tuo pasinaudoti ir tą darbą atlikti. Būtų kur kas geriau negu šitaip. Aš tam pritariu. Jeigu jūs tikrai pakviesite ir įtrauksite tą klausimą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas šypsosi.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jeigu duodama atsigerti to nekokybiško alaus, ar tai bus realizavimas, ar nebus? Vienas momentas.

Antras momentas. Ar nemanote, kad gal geriau eiti iš kitos pusės, per nekokybiško alaus gaminimą ar kaip nors panašiai?

N.MEDVEDEVAS. Suprantate, koks yra reikalas. Pagal esamus ir galiojančius Lietuvoje įstatymus nekokybišką alų žmogus gali gaminti sau ir gerti, kiek tiktai nori. Jam uždrausti to negalima, sutinkate? Jeigu paėmiau… Aš neturiu teisės uždrausti žmogui nusinuodyti. Tokios teisės aš neturiu. Bet atsitinka taip, kad ateina žmogus, sumoka… Kaime imituoti nusikalstamą veiklą beveik neįmanoma – visi visus pažįsta. Svetimam niekas nieko neparduos. Sakykime, kad aš gaminu tą alų, jūs pas mane ateinate ir sumokate man tris litus, aš jums duodu…

PIRMININKAS. Prašom nekurti modelių, kuriais galės naudotis Lietuvos piliečiai. (Balsai salėje)

N.MEDVEDEVAS. Taip, realizavimą.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar pritariame po pateikimo? Dėkoju. Pritariame po pateikimo šiam projektui Nr.P-2102. Toliau svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis komitetas. Bus svarstomas gruodžio 21 d. Ačiū.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 5, 6, 8, 10, 13, 14, 45, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 29, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-2129 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Penktasis pagrindinės darbotvarkės klausimas Nr.P-2129 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Šį projektą pateikia socialinių reikalų ir darbo viceministras A.Nazarovas.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pagrindinis šiandien pateikiamų tam tikrų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimų tikslas yra tai priderinti prie pakeitimų, kurie atlikti kituose įstatymuose. Trumpai apžvelgsiu tuos įstatymus, dėl kurių mes keitėme.

Pirmiausia Diplomatinės tarnybos įstatymas, kuriame įvesta sąvoka “nedirbančio diplomato sutuoktinė” ir būtinumas juos drausti, Valstybės tarnybos įstatymo sąvoka “viešojo administravimo valstybės tarnautojas”, taip pat Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimai, susiję su individualių įmonių savininkų, patentininkų, ūkininkų kitokiu draudimu. Pataisa taip pat padaryta Invalidų integracijos įstatyme dėl visiškos negalios invalidų, slaugytojų, kurie taip pat bus draudžiami valstybės lėšomis. Dėl Karo prievolės įstatymo pakeitimo pasikeitė kai kurie techniniai terminai. Pataisa padaryta Valstybinių pensijų įstatyme dėl išvežtų už buvusios TSRS ribų žmonių pensinio aprūpinimo sureguliavimo, taip pat reikia sureguliuoti klausimą dėl pensijų, kurios buvo paskirtos iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, nes nuo 2000 m. sausio 1 d. negalios visi aktai, kurie buvo priimti iki nepriklausomybės atgavimo, taip pat daug kitų techninių dalykų yra pataisoma. Todėl tas įstatymo projektas susijęs su tiek daug klausimų. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų, pone viceministre, nori paklausti penki Seimo nariai. A.Sysas – pirmasis.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, kodėl šį įstatymą siūloma svarstyti skubos tvarka? Tie įstatymai, į kuriuos jūs apeliuojate, buvo priimti jau gerokai anksčiau. Kodėl buvo laukiama, kai jau išmuš lemties valanda?

A.NAZAROVAS. Kodėl skubos tvarka? Todėl, kad valstybės lėšomis visiškos negalios invalidų slaugytojai… Tai yra sąvoka, kuri, kaip sakiau, buvo Invalidų integracijos įstatyme ir jie jau nuo sausio 1 d. turėtų būti… Dėl nedirbančių diplomatų sutuoktinių, nes nuo lapkričio 1 d. jau jiems skaičiuojami atlyginimai, todėl taip pat yra būtina drausti ir t.t. Yra tokių dalykų, kuriuos reikia šiandien arba nuo sausio 1 d. įgyvendinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, žinia, Valstybinio socialinio draudimo fondas turi sunkumų ir yra rengiama daug įstatymo pakeitimų, kuriuos, tikiuosi, naujoji Vyriausybė negaišdama pateiks Seimui. Dabar vėl mums siūloma svarstyti projektą, kuris gali šiek tiek ir kirstis su naujuoju įstatymo pakeitimo kompleksu, kurį, tikiuosi, pateiks Vyriausybė. Ar nemanote, kad, priėmus šį įstatymą, rengdama naują kompleksą, Vyriausybė susidurs su kai kuriom problemom? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Labai teisingas klausimas, bet, jau rengdami tas įstatymo pataisas ir t.t., mes iš esmės atsižvelgėme į tuos dalykus. Buvo modeliuojama taip, kad nereikėtų keisti šių dalykų. Dar kartą norėčiau tik pakartoti, kaip sakiau gerbiamajam A.Sysui. Yra tokių dalykų, nes čia yra pensijų mokėjimai ir t.t., kuriuos jau reikia šiandien padaryti, nedirbančių diplomatų sutuoktiniai, visiškos negalios invalidų slaugytojai ir kt., bet principai dėl šių draudimų nesikeis.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sveikatos draudimas labai sunkiai renka lėšas iš ūkininkų, kurie yra dirbantys ūkininkai, ir jų šeimų narių. Jūs čia teikiate pataisą, kad pagrindinei bazinei pensijai gauti savarankiškai drausis jau ne vien ūkininkų šeimos nariai, tačiau ir ūkininkų ūkyje dirbantys asmenys. Kiek, jūsų manymu, papildysite “Sodros” biudžetą tai įvesdami? Kaip jums sekasi iš viso rinkti “Sodros” biudžetą, kai savanoriškai draudžiasi? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Šis pakeitimas padarytas dėl Socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo, nuo kitų metų numatomas ir lengvatinis ūkininkų draudimas. Vadinasi, jau yra numatyta 30% bazinės pensijos lėšų kitų metų biudžete. Šiuo metu, artimiausią savaitę, Vyriausybėje bus patvirtinta ta tvarka, kaip nustatoma ekonomiškai silpnų ūkininkų draudimo tvarka. Tada matysime, kaip tas procesas pajudės, nors iš tikrųjų jūs teisus, kad labai mažai ūkininkų dabar draudžiasi ir mes dėl to turime problemų, kaip ir dėl sveikatos draudimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 1 straipsnio 7 punkto redakcija pakeista, o 5 straipsnio antrosios dalies pabaigos redakcija atitinka 1 straipsnio 7 punkto senąją redakciją. Norėčiau paklausti. Ar nebus sąlygų piktnaudžiauti naująja 1 straipsnio 7 punkto redakcija, priskiriant asmenis prie ūkio narių? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Tai tikrai suderinta ir su Socialinio draudimo įstatymo visom sąvokom.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasiteirauti dėl bazinio įstatymo 52 straipsnio antrosios dalies 8 punkto. Tai dviejų dalių klausimas. Pirmasis dalykas – kodėl siūloma išbraukti “ir kitose laisvės atėmimo vietose” ir keisti “prievartinėse stovyklose”. Jau vien dėl to, kad vargu ar verta keisti, nes, mano supratimu, vėl bus klausimų dėl kalėjimų, dėl kitų dalykų. Man atrodo, ši sąvoka jau buvo nusistovėjusi.

Antroji sąvoka – ar reikia prirašyti “už buvusios TSRS ribų”? Nes karo metais vokiečiai vežė ne tik į Vokietiją, vežė į savo okupuotas buvusios TSRS vietas, pavyzdžiui, Ukrainą ar kitur mūsų, Lietuvos, piliečius, kurie tada buvo Lietuvos piliečiai ir dabar yra Lietuvos piliečiai, ir ten katorga nė kiek nebuvo lengvesnė negu pačioje Vokietijoje. Nors nuo sienos galėjo būti ir 20, ir 15 km, tačiau jau jie atsiduria TSRS ribose. Kam reikia vėl įrašyti šį apribojimą, kai jo jau nebebuvo, juo labiau kad tokių žmonių yra nedaug.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Labai teisingas klausimas, jis buvo išnagrinėtas. Ta pataisa jau buvo padaryta Valstybinių pensijų įstatyme. Ji tik čia pakartojama. Aš pabandysiu paaiškinti kodėl. Būtent dėl to, kad atsirado tokių žmonių, kurie priverstiniams darbams, pavyzdžiui, buvo išvežti iš Lenkijos, taip pat vokiečių okupacijos metais persikėlė iš vienų vokiečių okupuotų teritorijų į kitas. Vadinasi, tie žmonės tada nepapuolė į tą formuluotę, kuri buvo.

O tie, kur jūs sakėte, jau faktiškai susitvarkė. Bet dėl tų sąlygų – ar iš Lenkijos, ar tarp tų okupuotų teritorijų, – jie negalėdavo gauti. Dėl to buvo padaryta ši pataisa.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Nr.P-2129 projektui. Pagrindinį komitetą skiriame Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomąjį – Biudžeto ir finansų komitetą. Planuojame svarstyti (Seniūnų sueiga sutarė paskubinti trupučiuką) lapkričio 23 dieną, nors Vyriausybė prašo skubos tvarkos, bet tai reiškia, kad mes neužmirštame, kad jį reikia svarstyti. Lapkričio 23 d., gerbiamieji kolegos, svarstymas. Ačiū.

Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1956* (priėmimas)

Pagrindinės darbotvarkės 6 klausimas – Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1956. Priėmimas. A.Vaišnoras. Atsiprašau, J.Mocartas – Aplinkos apsaugos komiteto nuomonės reiškėjas. Prašom, kolega.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt daugiau nieko negaliu pridurti prie to, kas buvo pasakyta svarstant šį įstatymo pakeitimą, todėl siūlau jį priimti. Jokių papildomų pastabų ir pasiūlymų negauta. Vienas straipsnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom kalbėti dėl šio įstatymo. Seimo narys J.Šimėnas – prieš.

J.ŠIMĖNAS. Seimo nariams norėčiau priminti, kad buvusiame Vandens įstatyme buvo nuostata, kad valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai žuvininkystei nenuomojami. Kitų valstybinių vandens telkinių naudojimo žuvininkystei tvarką nustato bei nenuomotinų vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo įstatymu atsisakoma valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių ir suteikiama galimybė išnuomoti visus Lietuvoje esančius vandens telkinius žuvininkystei.

Motyvas buvo pasakytas toks, kad šiandien valstybė negali deramai prižiūrėti vandens telkinių, kurie priklauso valstybei. Geriau juos prižiūrėtų nuomotojai, kurie naudotų tuos telkinius žuvininkystei. Mano supratimu, tas argumentas nėra pakankamai rimtas.

Aš norėčiau pasakyti dar vieną pavyzdį, kad šiandien už vieno hektaro vandens telkinio nuomą mokamas per metus 1 lito mokestis. Iš esmės išnuomojant visus valstybinius vandens telkinius atsiranda tam tikrų apribojimų kitiems piliečiams, kurie neturi išnuomotų vandens telkinių, nes apribojimai yra susiję su nuomininko teikiamomis sąlygomis.

Labai abejoju, kad šis įstatymas yra parengtas iki galo apgalvotai. Todėl aš pats susilaikau ir manau, kad dar buvo galima ieškoti kitų būdų. Juo labiau kad šiame įstatyme nenumatyti jokie servitutai. Gal poįstatyminiuose aktuose servitutiniai naudojimai yra numatyti, bent man iškyla labai daug abejonių.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Einoris norėtų pritarti. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas buvo plačiai svarstomas. Buvo prieita prie išvados, kad reikia teikti šį įstatymą Seimui, nes yra labai daug netvarkos dabartiniame vandens ūkyje. Manau, kad išnuomojimas privatiems asmenims bus efektyvesnis ir pažangesnis. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, man norėtųsi atkreipti jūsų dėmesį, kad čia ne vien ekonominį klausimą sprendžiame, bet labai smarkiai paliečiamas socialinis kaimo gyvenimas. Jau dabar man teko girdėti nusiskundimų žmonių, kurie gimę, užaugę prie ežerų, tampa tiems ežerams svetimi. Iš kažkur atvažiuoja žmonės, kažkokiais būdais turėdami pinigų išsinuomoja, o vietiniai gyventojai yra nuvejami nuo to ežero, kur nuo vaikystės prie jo bėgiojo ir meškerę įmerkę laikė. Todėl toks beatodairiškas, t.y. totalinis išnuomojimas ir socialinių sąlygų keitimas sukels dar didesnį žmonių nepasitenkinimą. Manau, kad tie, kurie siekia tą nepasitenkinimą Lietuvoje didinti, jie pasieks savo rezultatą. Bet man nesinorėtų kelti sumaištį. Teikiant tokius įstatymus, reikėtų ne didinti žmonių nepasitenkinimą, kuris yra ir taip pakankamai didelis kaime, o žiūrėti taip, kad būtų užtikrinta šitų žmonių gimtų vietų ir jų įpročių apsauga. Ačiū. Aš nepritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo pakeitimo projektą ir pritarė vieningai, tik vienas ponas J.Šimėnas susilaikė. Jis pasakė savo argumentus. Tačiau mes vykdome išvalstybinimą. Man atrodo, tai yra bendroji mūsų politika. Privatizacija, išvalstybinimas šiuo atveju yra nuoma. Manau, kad savininkas kur kas geriau gali prižiūrėti vieną ar kitą turtą arba turto dalį negu valstybės įgaliotas tarnautojas. Tai yra turbūt aksioma visam Vakarų pasauliui. Bet bijoti, kad žmogus, kuris gyvena prie to ežero, negalės įmerkti meškerę, nėra pagrindo. Tam yra kiti įstatymai, kurie privaloma tvarka leidžia tai daryti. Nuomininko sąlygas taip pat nustato ne jis pats, o Vyriausybės ar ministerijos teisiniai aktai. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, čia kalbama apie valstybinės reikšmės vandenis. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad valstybės piliečiai turėtų turėti galimybę pasinaudoti valstybinės reikšmės vandenimis, o šis įstatymas jiems tą galimybę atimtų. Todėl, manau, turėtume nepriimti šio įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Man labai apmaudu, kad ir kolega J.Šimėnas klaidina žmones. Taigi pateikiant ir svarstant šį įstatymą aiškiai buvo išsakyta, kad yra nesutapimas. Vienas sąrašas buvo patvirtintas 1995 m. Didelė dalis vandens telkinių buvo išnuomota. Dabartinis sąrašas apima tik trečdalį neišnuomotų ežerų. Taigi yra toks dalykas, kad žmogus, išsinuomojęs tuos telkinius, įžuvinęs, prižiūrėjęs, sutvarkęs juos ir įdėjęs į tai lėšų, dabar netektų savo… negalėtų disponuoti įdėtu savo kapitalu ir negalėtų toliau nuomoti tą telkinį. Taip pat yra tokia taisyklė… Yra Aplinkos ministerijos inspekcijos nuostatos, kad gyvenantis žmogus, išsiėmęs bilietą, sumokėjęs nedidelę, simbolinę sumą, lygiai taip pat gali meškerioti. Tačiau jis, nors ir gyvena, bet jis nežuvina tų ežerų, o jau įžuvintame ežere jis galės naudotis, todėl tie netikslumai neturėtų turėti lemiamos reikšmės. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau truputį paaiškinti neigiamas įstatymo ypatybes, kurias nurodė kolega A.Raškinis.

Esu įsitikinęs, kad realūs vietinių gyventojų ir vandens telkinių savininkų ar nuomininkų santykiai yra subjektyvūs, ne tokie, kaip numatyta ne tik įstatymuose, bet ir po įstatymų leidžiamuose aktuose. Nereikėtų tapatinti to, kas yra parašyta įstatyme, ir to, kas yra realybėje. Deja, šiandien mūsų krašte savininkų ir aplinkinių žmonių, esančių ne tik prie vandens telkinių, santykiai neatitinka tų santykių, kurie yra užprogramuoti įstatymų normose. O šiaip aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai visos kalbos dėl motyvų. Registruojamės.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsuojame dėl Vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kolegos?

Gerbiamieji kolegos, už – 28, prieš – 14, susilaikė 17. Įstatymas nėra priimtas. (Balsai salėje)

Nors komitete tik vienas žmogus susilaikė, įstatymas nėra priimtas. Jis galės būti teikiamas po pusės metų.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.P-2044(2*) (priėmimas)

1-7a įstatymo projektas Nr.P-2044(2) – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas. Pranešėjas – P.Katilius, kolegos. Priėmimas.

P.KATILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, Seimas yra priėmęs Peticijų įstatymą, taip pat sudaręs komisiją. Taigi tam, kad ta komisija galėtų veikti, reikia patvirtinti jos nuostatus, todėl šis projektas svarstomas Seime. Po svarstymo buvo pritarta be pastabų, tačiau dabar yra pateikta Seimo kanclerio pataisa dėl nuostatų. Jis yra ir to projekto teikėjas. Ši pataisa yra suderinta su komisijos pirmininku ponu V.Bogušiu ir komisijos pirmininko pavaduotoju S.Pečeliūnu. Galbūt tokią pataisą ir reikia priimti, tačiau…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs kalbate apie pirmąją pataisą dėl ketvirtojo punkto, ar jūs kalbate apie visas pataisas?

P.KATILIUS. Aš kalbu apie visas pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū.

P.KATILIUS. Taigi nuostatų pataisymas, patikslinimas daugiausia yra redakcinio pobūdžio. Reikėtų tai priimti. Kadangi taip vėlai yra apsispręsta, reikėtų, kad tai padarytų Seimas, kad pritartų tam tikras skaičius Seimo narių. Tik turiu atkreipti dėmesį į tai, jog jeigu, kaip yra nurodyta antrajame punkte, kaip perteklius bus išbrauktas Seimo Peticijų komisijos nuostatų projekto 20 punktas, analogiška nuostata nustatyta 18 punkte. Reikia atitinkamai pakoreguoti visų toliau einančių straipsnių numerius ir jų paminėjimus kituose straipsniuose (turiu minty skaičių). Galutinai šią redakciją reikėtų atlikti koreguojant projektą. Siūlau Seimui apsispręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai miela išvada. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu sutikti, kad priimame visas J.Razmos pataisas, kaip pritaria Peticijų komisijos pirmininkas V.Bogušis ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Bendruoju sutarimu priimame visus J.Razmos siūlymus dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų.

Kolegos, vienas rimtas straipsnis – patvirtinti Seimo Peticijų komisijos nuostatus. Prašom kalbėti dėl nutarimo projekto. Visi pritariame. Registruojamės.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo”. Kolegos, jokių problemų nėra, prašom balsuoti už. Kviečiu jau kaip posėdžio pirmininkas.

Už – 59, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Seimo nutarimas “Dėl Seimo Peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo” yra priimtas.

Gerbiamieji, šį nutarimo projektą turi lydėti Seimo statuto pataisa, bet, gerbiamieji kolegos, dabar nematau 71 balso. Tai yra grynai formali pataisa dėl to, kad Statute atsirastų Peticijų komisijos darbo reglamentavimo momentų. Kolegos, aš prašyčiau truputį atidėti. Tikiuosi, bus 71 balsas dar šiandien svarstant kokį svarbų klausimą.

Kolegos, dabar konvencijų ratifikavimas. Aš prašyčiau vėl… Kviečiu Seimo narius dalyvauti posėdyje, ypač tuos, kurie dabar dirba savo darbo vietose.

Konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1972 (svarstymas ir priėmimas)

Pradedame konvencijų ratifikavimą. Nr.P-1972 – Konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija) ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Kas Ekonomikos komiteto vardu kalba? K.Prunskienė. Nėra. Kas kalbėtų Užsienio reikalų komiteto vardu? Seimo narys Z.Mackevičius. Prašom, kolega.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų pasirašyta 1965 m. balandžio mėn. Londone, bet čia yra gyvas dokumentas, kuris turi tokį mechanizmą, kad gali pasipildyti. Mes prisijungėme prie šios konvencijos septintu leidiniu 1998 m. Konvencija aptarta Užsienio reikalų komitete, konstatuota, kad tikrai palengvina tarptautinės laivybos sąlygas, nes standartizuoja dokumentus visoms valstybėms priimtinu būdu. Jeigu kuri nors valstybė yra tokios nuomonės, kad dokumentų sąrašas jos valstybėje turi skirtis nuo apskritai siūlomų, tai tikrai gali to pasiekti arba prisijungimo metu, kai daro išlygas, arba bet kuriuo metu informuojant organizacijos generalinį direktorių. Jis siunčia aplinkraštį visoms prisijungusioms valstybėms. Jeigu per nustatytą laikotarpį jos netgi neatsisako, nereaguoja, tai priimamas, toks tylus susitarimas – po sutarto laiko informuojama, kad bet kurios valstybės siunčiama sąlyga jau yra priimta. Tokiu pat būdu galima iš konvencijos ir išeiti. Tarptautinė jūsų laivybos organizacija turi daug konvencijų, nemanau, kad mūsų šaliai reikėtų išeiti. Komitete pritarta ir siūloma Seimui ją ratifikuoti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti svarstymo metu. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariame po svarstymo. Kolegos, mes sutarę, kad Seniūnų sueiga prašo tokiais atvejais, kai problemų dėl ratifikuojamų sutarčių nėra, prašyti Seimo Pirmininko ypatingos skubos ir mes tą ypatingą skubą gauname. Kolegos, konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija) ratifikavimo įstatymo projektas. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Taigi registruojamės ir balsuosime, ar ratifikuojame šią konvenciją. Kolegos, dėmesio! Mums reikia bent 57 balsų.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Kolegos, konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencijos) ratifikavimo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kolegos?

Už – 66, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Konvencija ratifikuota.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2021. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Portugalijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2022. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo ir protokolo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo įgyvendinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2023. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų perdavimo ir priėmimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2024. Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutarties dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2025. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl neteisėtai atvykusių ar esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2026. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai įvažiavusių į kitos susitariančios šalies teritoriją asmenų perėmimo (readmisijos sutartį) ir protokolo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai į kitos susitariančios šalies teritoriją atvykusių asmenų perėmimo (readmisijos sutarties) įgyvendinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2040. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beniliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl  nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) taikymo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2041. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo/perėmimo (readmisijos sutarties) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2043 (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, dabar pradedame dešimties sutarčių ratifikavimo projektų svarstymą. Jų esmė labai panaši. Taigi kalbame svarstymo metu dėl visų projektų iš karto. Projektai nuo Nr.P-2021 iki Nr.P-2026, Nr.P-2040, Nr.P-2041 ir Nr.P-2043, vadinamieji readmisijos projektai ar kaip čia galėtume sakyti. Nemoku gražiai apibūdinti. Kas, gerbiamieji kolegos, kalba dėl šių projektų? P.Gylys – Užsienio reikalų komiteto nuomonė.

Gerbiamasis Sekretoriate, aš prašyčiau pasirūpinti, kad išsiblaškę ar kitokių ne visai gerų kokybių turintys Seimo nariai dalyvautų svarstant jų numatytą klausimą. Ar kalbėtų E.Zingeris – Žmogaus ir piliečio teisių komiteto pirmininkas? Kolegos, ar atsirastų kalbančiųjų diskusijoje? Turiu pasakyti, kolegos, kad jokių problemų nei papildomame, nei pagrindiniame komitete nėra. Pritarimas yra komitetuose. Ar galėtume po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Visiems projektams pritariame po svarstymo ir pradedame priėmimą ypatingos skubos tvarka. Nr.P-2021 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas. Kolegos, ar kas nors norėtų kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, kviečiu… Norėtų kalbėti? Ne.

Kviečiu registruotis ir tada balsuosime. Balsuosime, ar ratifikuojame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymą.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Kolegos, kad būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas?

Už – 69, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kolegos, kitas projektas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Portugalijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ir gyvena joje be leidimo, ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2022. Ar kalbėtų kas per priėmimą dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume iš karto balsuoti? Balsuojame. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame, kolegos.

Už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kitas projektas Nr.P-2023 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo ir protokolo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo įgyvendinimo ratifikavimo įstatymo projektas. Kolegos, ar kalbėtumėte dėl motyvų? Ne. Seimo narys P.Gražulis norėtų kalbėti dėl šio projekto. Ar reikėtų registruotis? Balsuojame, ar priimame šį įstatymą, kolegos. Balsuojame, kolegos. Registruosimės prieš kitą balsavimą.

65 už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Kolegos, 1-9d darbotvarkės klausimas Nr.P-2024 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų perdavimo ir priėmimo ratifikavimo įstatymo projektas. Gal kas kalbėtų dėl motyvų? Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį ypač į šį projektą, kurį reikia ratifikuoti, nes mes turime tarpusavio sieną ir tam tikrus nelegalų gabenimo maršrutus, ir šis projektas, kaip ir visi kiti… Pritariu visiems, kuriuos ratifikuosime ir jau ratifikavome, nes yra labai svarbu sustabdyti šitų nelegalų gabenimą, taip pat išvengti kitų negerovių, kurios gali atsitikti saugant sieną. Šis bendradarbiavimas tikrai padėtų Lietuvai. Siūlau balsuoti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų perdavimo ir priėmimo ratifikavimo įstatymą. Kas būtų už tai, kolegos?

Už – 74, prieš – 1, susilaikė 2, įstatymas priimtas.

Kitas įstatymas Nr.P-2025 – Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutarties dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas. Kas kalbėtų, kolegos, dėl motyvų? Nėra. Ar galime iš karto balsuoti? Balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Balsuoti pradedame, kolegos.

Už – 68, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra, įstatymas priimtas.

Projektas Nr.2026 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl neteisėtai atvykusių ar esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas. Dėl motyvų, gerbiamieji. Nėra norinčių kalbėti. Iš karto balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.

Už – 73, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra, įstatymas priimtas.

Projektas Nr.P-2040 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai įvažiavusių į kitos susitariančios šalies teritoriją asmenų perėmimo (readmisijos sutarties) ir protokolo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai į kitos susitariančios šalies teritoriją atvykusių asmenų perėmimo (readmisijos sutarties) įgyvendinimo ratifikavimo įstatymo projektas. Ar kas kalbėtų, kolegos, dėl motyvų? Nėra. Balsuojame, ar ratifikuojame šį įstatymą. Balsuoti pradėjome.

Už – 76, prieš nėra nė vieno, susilaikiusiųjų taip pat nėra. Įstatymas priimtas.

Įstatymo projektas Nr.P-2041 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) taikymo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas. Gal rastųsi kalbėtojų dėl motyvų? Ne. Seimo narys A.Akstinavičius. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl šios sutarties ratifikavimo. Balsuoti pradėjome.

Už – 74, prieš nėra nė vieno, susilaikiusiųjų nėra. Įstatymas priimtas.

Ir projektas Nr.2043 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo/perėmimo (readmisijos sutarties) ratifikavimo įstatymo projektas. Ar kas kalbėtų, kolegos? Ne. Ar galėtume balsuoti? Balsuojame, ar priimame šį įstatymą.

Už – 73, prieš nėra, susilaikiusiųjų nėra. Įstatymas priimtas.

Seimo statuto "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio papildymo" projektas Nr.P-2045(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dabar paprašyti jus dar pabūti posėdžių salėje, būti atsakingiems, mes svarstome Statuto pataisą.

1-7b klausimas – projektas Nr.2045(2) – Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 80 straipsnio papildymo” projektas. Kolegos, aš P.Katiliaus nekviečiu į tribūną. Jokių problemų nėra. Mes pildome Statutą, atsižvelgdami į mūsų priimtą nutarimą ”Dėl Peticijų komisijos”. Aš skaitau, kuo mes turime papildyti 80 straipsnį. “Skundus Seimui dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimų Seimo posėdyje pateikia Peticijų komisijos pirmininkas. Seimas šiuo klausimu priima motyvuotą Seimo protokolinį nutarimą, kurio projektą pateikia Peticijų komisijos pirmininkas”. Priėmimas, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto? Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, galiu kalbėti. Aš norėčiau paremti šitą sprendimą ir aš manau, kad mūsų Statute dar reikės daryti ne vieną tokią techninę pataisą, kur mes rasime bendrą sutarimą. Taip pat kviesčiau rasti laiko visiems, ypač Mandatų ir etikos komisijai, gal ji galėtų teikti pasiūlymus dėl tų ginčytinų vietų, kurios neretai iškyla, teisingo suformulavimo, kad mes galėtume išvengti ginčų ir labai tiksliai aprašyti procedūras. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, viskas jūsų, kaip komisijos pirmininko pavaduotojo, rankose. Registruojamės, gerbiamieji. Šią pataisą turi paremti 71 Seimo narys. Kolegos, prašyčiau būti gerbiančius savo Statutą.

Posėdyje dalyvauja 79 Seimo nariai. Balsuojame, ar priimame Seimo statutą “Dėl Seimo statuto 80 straipsnio papildymo”. Kas būtų už tai, kolegos?

Už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra, Seimo statutas priimtas.

Repliką po balsavimo – Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau paprašyti visų kolegų. Mes jau turime ne vieną komisiją, kuri priima atskiru nutarimu savo nuostatus. Ar nereikėtų daryti taip, kad visi tie nuostatai būtų laikomi Statuto sudėtine dalimi?

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis kolega, negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Tai – retorinis klausimas, kuris girdimas, kolegos, mūsų visų. Ačiū. Pertrauka iki 12.00 valandos.

Pertrauka

Fitosanitarijos įstatymo projektas Nr.P-2119 (pateikimas)

PIRMININKAS. … kolegos, registruojamės ir dirbame toliau. Registruojamės.

10 klausimas Nr.P-2119, kurį pateiks žemės ūkio ministras E.Makelis, – Fitosanitarijos įstatymo projektas. Mes baigėme registruotis, o ministras kviečiamas į tribūną. Prašom, ministre, į tribūną.

E.MAKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo projektą. Šis įstatymas yra parengtas pagal Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą. Šio įstatymo priėmimas būtų vienas iš konkrečių žingsnių derinant Lietuvos Respublikos teisės aktus su Europos Sąjungos direktyvomis. Fitosanitarijos įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą 77-93, t.y. pagrindinis Europos Komisijos dokumentas, nustatantis prekybą tarp šalių augalais ir augaliniais produktais.

Taip pat šis įstatymas įgalins nustatyti priemones ir kitoms Europos Komisijos augalų sveikatingumo direktyvoms įgyvendinti. Įstatymas yra suderintas su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, visuomeninėmis, žemdirbių organizacijomis, mokslo įstaigomis. Rengiant įstatymą atsižvelgta į Europos Sąjungos ekspertų fitosanitarijai išsakytas pastabas.

Dauguma šiame įstatyme aptartų klausimų nereglamentuojama kokiais nors Lietuvos Respublikos teisės aktais. Tačiau jie yra labai svarbūs, derinant Lietuvos Respublikos įstatymus su Europos Sąjungos direktyvų nustatytais reikalavimais labai svarbioje srityje kaip fitosanitarija.

Fitosanitarijos įstatymas bus bazinis dokumentas, sudarantis galimybę sistemingai pertvarkyti visą augalų sveikatingumo kontrolę pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma, bet reikės priimti nemažai poįstatyminių aktų. Taip pat reikės įvertinti tokius dalykus, kaip pasienio, ypač rytinių sienų regioninių punktų, laboratorijos, materialinės bazės pagerinimo būdus, sukurti kompiuterinę keitimosi informaciją tarp šalių Europos Sąjungos narių ir Respublikos viduje.

1998 metais Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžta dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei į Europos Sąjungą, kad padaryta pažanga fitosanitarijos srityje, bet būtina priimti pagrindinius įstatymus, kurie suderintų nuostatas, taikomas vidaus rinkai ir tarptautinei rinkai.

Todėl siūlau Fitosanitarijos įstatymą svarstyti ir, atsižvelgus į gautas pastabas, priimti.

PIRMININKAS. Keturi kolegos nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kiek reikėtų lėšų per metus šiam įstatymo projektui įgyvendinti? Ačiū.

E.MAKELIS. Ačiū Seimo nariui už klausimą. Aš jau minėjau, kad tai iš esmės yra bazinis dokumentas. Mes jau dabar turime institucijas, kurios dirba šioje srityje – tai karantino ir augalų apsaugos institucijos. Svarbiausi dalykai, kur reikėtų lėšų, kurios numatytos pagal PHARE techninės pagalbos programą, t.y. pasienio kontrolės punktams, ypač rytinėje dalyje (šie punktai yra įvertinti ir pažymėti Europos Sąjungos Komisijos ekspertų kaip baziniai punktai Europos Sąjungos rytinei sienai), įrengti. Iš esmės tai būtų mūsų kofinansavimas, kuris siektų apie 25%. Šie dalykai buvo aptarti ir numatyti svarstant 2000 m. biudžetą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis ministre, štai aš turiu du įstatymus: vieną priimtą, kito – projektą. Mes ne taip seniai priėmėme Augalų apsaugos įstatymą. Jo 1 straipsnyje yra pasakyta (nesakysiu visko, nevardinsiu, bet yra parašyta: naudojami ir valstybės priežiūros tvarka, įvežimų, prekybos ir visa kita tvarka.

Šiame Fitosanitarijos įstatymo projekte irgi kalbama apie įvairių augalų, augalinės kilmės produktų ir t.t. įvežimo tvarką, apsaugą. Mes jau turime sukurtą tarnybą, ten vėl kalbama apie tą pačią tarnybą. Ar nebuvo galima apsieiti su vienu įstatymu, įtraukiant į Augalų apsaugos įstatymą ir fitosanitarijos sritį, dėl kurios dabar norite priimti?

E.MAKELIS. Ačiū gerbiamajam komiteto pirmininkui už klausimą. Augalų apsaugos įstatymu, iš karto galiu pasakyti, buvo naudojamasi tik iš bėdos, kol nebuvo Fitosanitarijos įstatymo. Norėčiau informuoti, kad Europos Sąjungoje fitosanitarija, arba angliškai įvardinus (…), yra reguliuojama direktyvos 77 devyniasdešimt trečių metų. O (…) yra 91 direktyva, 414. Iš esmės yra dvi direktyvos, kurios reguliuoja.

Toliau. Du įstatymai yra, kaip mes dabar siūlome Fitosanitarijos įstatymą, Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Anglijoje. Du įstatymai – tiek augalų apsaugai, tiek fitosanitarijai.

Dabar kalbant apie tą dalį, kurią jūs minėjote, kad tai bus… Tai nebus jokia nauja biurokratinė institucija, tai ta pati veikianti tarnyba, minėjau, karantino ir augalų apsaugos, kuri veikia, tiktai turės įstatymais pagrįstas galias. Šiuo atveju, manau, tai bus didelis žingsnis į priekį ir mes labai priartėsime prie Europos Sąjungos reikalavimų. Jokių papildomų lėšų nebus šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Mackevičius.

Z.MACKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, (…) platesnė sąvoka, nes augalas gali būti nesveikas ne tik dėl infekcinio agento, bet dėl maitinimo terpių nesubalansavimo, dėl klimatinių sąlygų ir pan. Klausimas: ar mes prisijungdami prie tarptautinio dokumento, turime priimti siauresnį dokumentą, neatitinkantį tos platumos, nes (…) platesnė sąvoka? Be Fitosanitarijos įstatymo, kurį jūs siūlote, ar dar galvojate priimti ir kitus įstatymus, kurie apibrėžtų plačiau tą sąvoką? Galbūt tame pagrindiniame tarptautiniame įstatyme padaryta klaida susiaurinant? Ačiū.

E.MAKELIS. Ačiū Seimo nariui už klausimą. Taip, turiu sutikti, kad (…), arba fitosanitarija, išvertus yra platesnė sąvoka. Todėl paminėjau, kad tai yra bazinis įstatymas. Dar reikės daug poįstatyminių aktų. Mes jungiamės prie labai konkretaus dokumento. Iš esmės tos mintys, kurias jūs išsakėte, kad reikėtų sukonkretinti… Augalas iš tiesų gali būti nesveikas dėl mitybos, dėl augimo sąlygų, dėl kitų dalykų. Šiuos dalykus bus galima reglamentuoti poįstatyminiais aktais.

Dėl augalų apsaugos įstatymo. Šiame įstatyme daugiau akcentuojantis… net buvo galimybė juo naudotis iš dalies, nevisiškai, neatitiko visų reikalavimų. Daugiau akcentuojamos augalų apsaugos priemonės, jų vežimas, registravimas, reglamentavimas. Tai čia, žodžiu, būtų takoskyra tarp tų dviejų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Ačiū. Serga žmonės, serga gyvuliai, serga ir augalai. Aš, kaip agronomas, suprantu šio įstatymo svarbą, bet aš noriu paklausti ne vien tik, kad einant, jojant į Europos Sąjungą… Augalų sėklos patenka ir iš kitų valstybių, iš rytų, šiaurės, pietų. Ar jau yra poįstatyminių įstatymų projektai, kad užkirstume kelią ligoms, kad neišsiveržtų? Pagrindinė, dėl to skauda agronomams, dėl to skauda jums ir man, pusė milijono hektarų žemė tapo Lietuvoje piktžolynais. Mes kalbam, priimam įstatymus, bet kas gi bus ateityje, kaip jūs įsivaizduojate mūsų buvusį gražų agrarinį kraštą, pavirtusį piktžolynais, kur lapės veisiasi? Šiam įstatymui, kad nereikėtų kalbėti antrą kartą, visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Tai buvo kalbos dėl motyvų. Pone ministre, labai ačiū. Jūs pateikėte projektą, o mes sprendžiame, ar pritariam jam. Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Fitosanitarijos įstatymo projektui Nr.P-2119. Skiriame pagrindinį komitetą – Kaimo reikalų komitetą, kaip buvo sutarta Seniūnų sueigoje. Siūlome svarstyti gruodžio 12 d. Ačiū.

Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2130 (pateikimas)

11 klausimas – Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2130. Šį projektą pateikia ministras E.Makelis.

E.MAKELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame siūlymą dėl Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo. Tarptautinė augalų apsaugos konvencija yra daugiašalė Maisto ir žemės ūkio organizacijos prie Jungtinių Tautų sutartis. Konvencijos pagrindinis tikslas yra užtikrinti bendrą ir efektyvią valstybių veiklą, saugantis nuo augalų ir augalinių produktų kenkėjų plitimo, bei numatyti jų kontrolės priemones. Konvencija yra svarbi ir tuo, kad taikant Pasaulinės prekybos organizacijos pripažintus fitosanitarinius standartus, kurie turi įtakos tarptautinei prekybai, ši konvencija numato bendrą tarptautinę veiklą kenkėjų plitimui apriboti.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija priėmė Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją 1951 m. 1997 m. konvencija buvo papildyta nuostatomis dėl fitosanitarinių standartų priėmimo tvarkos, dėl fitosanitarinių priemonių komisijos įsteigimo. Patikslinus regioninių augalų apsaugos organizacijų pareigas, teises, pirmą kartą valstybėms suteikta teisė kontroliuoti reguliuojamus ne(…)karantininius organizmus. Naujai papildytas konvencijos tekstas buvo patvirtintas Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos dvidešimt devintojoje sesijoje, įvykusioje Romoje 1997 m.

Lietuva derybose dėl stojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją yra įsipareigojusi naujai pataisytą konvenciją ratifikuoti 1999 m. Ratifikavusi šią konvenciją, Lietuvos Respublika įvykdytų paskutinę sąlygą, keliamą Pasaulinės prekybos organizacijos, Lietuvai fitosanitarijos srityje. Naują konvencijos tekstą ratifikavo jau 8 valstybės, šios konvencijos nauja redakcija įsigalios, kai ją ratifikuos ne mažiau kaip 80 pasaulio valstybių. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos taryba, kuriai priklauso Lietuva, rekomendavo ratifikuoti šią konvenciją.

Siūlau pritarti šios konvencijos ratifikavimui, kartu mes turėtume papildomų instrumentų kontroliuoti prekybos srityje tokius svarbius dalykus kaip nekarantininiai organizmai.

PIRMININKAS. Dėkui. J.Listavičius, kaip paprastai, turi klausimą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Kiek Lietuvai per metus gali kainuoti dalyvavimas bendroje tarptautinėje veikloje, skirtoje augalų apsaugos problemoms spręsti? Ačiū.

E.MAKELIS. Dabar aš jūsų nenoriu klaidinti, tikslius skaičius galiu pateikti individualiai.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kas prieštarautų pateikimui, kolegos? Nėra prieštaraujančių. Po pateikimo pritariame Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektui Nr.P-2130. Kaimo reikalų komitetas pagrindinis. Aplinkos apsaugos papildomas. Svarstysim lapkričio 23 d. Ačiū, pone ministre.

Gerbiamieji kolegos, mes lenkiame savo grafiką, visus ypač suinteresuotus 15 klausimu kviečiu rinktis anksčiau. Manau, kad pradėsime jį svarstyti anksčiau.

Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2121 (pateikimas) (Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka)

Dabar 12 klausimas – Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2121. Jį pateikia ūkio viceministras A.Bartulis. Pone viceministre, ką jūs manote dėl Seniūnų sueigos siūlymo toliau svarstyti ne skubos tvarka, kaip siūlo Vyriausybė, o gruodžio 9 d.? Čia papildoma informacija jūsų kalbai. Prašom, viceministre.

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo. Šį įstatymo pateikimą Vyriausybė priskirtų prie investicinės aplinkos gerinimo priemonių, kadangi šiuo metu vyksta parengiamieji darbai dėl “Geonaftos” ir jos dukterinių kompanijų privatizavimo. Derantis, turint kontaktus su potencialiais pirkėjais, jie atkreipia dėmesį, kad visa aplinka, investicinė aplinka, Lietuvoje šiandien veikianti per apmokestinimo svertus, nėra patraukli jų būsimom galimom investicijoms, todėl Vyriausybė, Ūkio ministerija inicijavo diskusiją su suinteresuotomis ministerijomis. Ta diskusija apvainikuota Vyriausybės sprendimu, kad vis dėlto bazinį mokesčio tarifą reikėtų sumažinti ir jį priartinti prie to mokesčio tarifo, kuris dominuoja Europos valstybėse. Tuo labiau kad mūsų maži telkiniai (esantys Lietuvoje) ir iš jų galima išgauti nafta nesudaro tokių didelių galimybių sukaupti, gauti dideles pajamas, kai yra toks apmokestinamasis režimas. Dėl to ir siūloma sumažinti nuo 20% bazinio tarifo, priartinti jį prie 14%. Tai, Vyriausybės manymu, tikrai galėtų būti patraukliu svertu toliau pritraukiant investuotojus ir sėkmingai parduodant naftos sektoriaus, konkrečiai naftos iš gamybos sektoriaus įmones. Siūlyčiau projektui po svarstymo pritarti.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl jūsų klausimo dėl skubaus svarstymo galiu pasakyti. Aišku, paruošiamasis darbas vyksta, bet jeigu jau Seimui nebus galimybių patenkinti Vyriausybės prašymą, Vyriausybė taikysis prie Seimo darbo režimo, galėdama nors potencialius investuotojus informuoti, kad procesas yra prasidėjęs, Vyriausybės sprendimas priimtas. Tikiuosi, kad aš galėsiu informuoti ir Vyriausybę, kad pritarta po pateikimo tolesniam svarstymui, tai irgi bus gera žinia investuotojams.

PIRMININKAS. Dėkui, pone viceministre. Keturi klausimai. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, noriu paklausti, o paskui kalbėti dėl motyvų, jeigu leisite. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar Ūkio ministerija pati nesugeba eksploatuoti šių naftos šalinių, ar naftos turtas nereikalingas mūsų valstybei, kad jį norima privatizuoti ir dar palengvinti sąlygas, atsisakant dalies mokesčių, kad valstybės iždas nebūtų toks pilnas?

A.BARTULIS. Kalbant apie Ūkio ministerijos sugebėjimą, nesugebėjimą. Aišku, Ūkio ministerija atstovavo valstybės akcijoms iki to laiko, kol, priėmus Seime įstatymus, šios akcinės bendrovės akcijų paketas buvo perduotas Turto fondui ir pradėta privatizavimo procedūra. Jūsų keliamas klausimas, sakykim, tai vėl noras inicijuoti diskusijos pradžią, ar iš principo valstybė laikosi tokios ekonominės politikos ir atsisako akcijų, perduodama privačiam sektoriui, kuris tikrai turi investicijų, technologijų modernizavimo ir visų kitų procesų, darančių įtaką geonaftos sėkmingam vystymui, galimybių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aiškinamajame rašte pažymėta, kad priėmus įstatymo pataisą truputį sumažės įplaukos į biudžetą už išgautą naftą. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kokias įplaukas į biudžetą už išgautą naftą gauname dabar ir kaip pasikeistų gaunamų įplaukų santykis, priėmus įstatymo pataisą? Ačiū.

A.BARTULIS. Nedrįsdami modeliuoti tiksliai, nenorime klaidinti Seimo, kiek šitas sumažėjimas aritmetiškai turės įtakos biudžeto sumažėjimui, nes nepaimtas mokestis virsta galima investicija, galimu pelnu, kuris apsisuka per kitą mokestį. Ši diskusija dėl kelių milijonų, pritraukiant investuotojus ir galimas technologijas. Vyriausybė dėl to ir traktavo šito mokesčių pasikeitimą iš vienos formos (mokesčio tarifas) į kitas formas, sakykim, pelno mokestis arba per sukurtas darbo vietas – fizinių asmenų mokestis, arba “Sodros” mokesčiai. Mes manome, kad tai bus nedidelis sumažėjimas, tik kelių milijonų lygiu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, gal galite pasakyti, kokia vienos tonos naftos, gautos smulkiuose telkiniuose, savikaina, lyginant su “Mažeikių nafta”, už naftą mokama kaina? Ačiū.

A.BARTULIS. Ta savikaina yra didesnė, jeigu mes paimtume pasaulines kainas arba tas kainas, kuriomis perka “Mažeikių nafta” žalią naftą. Ji yra didesnė vien dėl to, kad mūsų ir gamybos kaštai dėl tokio technologinio pasiruošimo yra didesni. Tačiau išgaunama nafta yra daug kokybiškesnė ir parduodama ji į Lenkijos, Čekijos ar kitas rinkas, nes yra kokybiškesnė, galima paimti didesnę kainą, todėl savikainai kylant pardavimo kainą irgi galima… dėl kitų technologinių parametrų.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis prelegente, aš niekaip negaliu suprasti šitokios politikos. Kai biudžetas nesurenkamas, jūs siūlote mažinti mokesčius! Kaip suprasti? Vienus mokesčius didinat – akcizus, o kitus mažinate? Kai ši įmonė bus netrukus privatizuojama, kad verslininkui į asmeninę kišenę nubyrėtų ne vienas milijonas, per keletą metų gal daugiau kaip 100 mln. Lt? Kaip pateisinate šitą savo politiką?

A.BARTULIS. Aišku, ir ankstesnė Vyriausybė, ir ši Vyriausybė, formuodama savo politiką, nežiūri tokio trumpalaikio efekto arba praradimo. Praradome 2-3 mln., ir šis aritmetinis skaičiavimas, ribojantis Vyriausybės veiksmus, turėtų stabdyti nuo tų galimų teigiamų pasekmių, kurias būtų galima gauti išplečiant, nes šiuo metu yra nemažai telkinių, kurie yra iš viso neeksploatuojami dėl lėšų stokos, iš viso nevyksta paieškos procesas, kuris irgi savo ruožtu yra rizikingas, vėl yra lėšų klausimas. Todėl pritraukdami investuotojus ir matydami, kad atėjus investicijoms ir lėšoms modernizavimui tai galėtų ne tik kompensuoti šiandien atrodantį kelių milijonų tarsi praradimą, bet galėtų išplėtoti tokią šaką arba tokį posūkį pramonėje kaip naftos išgavimą.

PIRMININKAS. Dėkui, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau trupučiuką būti ramesnius. Ar pritariame, kolegos, po pateikimo? (Balsai salėje) Gerai, sutarsime. Vienas – už, vienas – prieš, tik aš negaliu įjungti. Taigi, kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Vienas – už, vienas – prieš. A.Sakalas su tuo nesutinka.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcijos nuomone, mažinti mokestį šiandien yra netikslinga dėl šių motyvų. Pirmas motyvas. Lietuva neturi daug išžvalgytų naftos telkinių, tačiau jau žinomų telkinių nafta yra labai geros kokybės, daug geresnės negu standartinės naftos ištekliai, todėl nesuprantama, kodėl reikėtų mažinti mokesčius už tai. Antras motyvas. Išžvalgytos naftos kiekiai nėra dideli, todėl nebūtina jos išnaudoti jau dabar, ypač atiduodant užsienio privačiam kapitalui. Palikime ką nors ir mūsų vaikams.

Trečias motyvas. Jei užsienio kompanijoms šis mokestis yra per didelis, puiku, tegul šiuos telkinius pasilieka valstybė ir Ūkio ministerija tegul juos eksploatuoja. Socialdemokratams visiškai nepriimtina užsienio kompanijos šelpimas valstybės turto sąskaita, sumažinant net 6% bazinį mokestį. Argi mūsų valstybė iš tiesų turi per daug pinigų ir biudžetas yra išsipūtęs nuo pinigų kiekio? Aš manau, kad taip nėra. Todėl Socialdemokratų frakcija balsuos prieš šitą įstatymo pakeitimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti Vyriausybės pateiktam projektui, nes susidarytų palankesnės sąlygos ateiti investicijoms į Lietuvą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Kairioji pusė ir P.Gražulis kalbėjo arba žadėjo kalbėti prieš. Vyriausybė prašo pritarimo šiam projektui po pateikimo. Kviečiu registruotis, kolegos.

Gerbiamasis Antanai, prašom neteršti doro savo kolegos vardo.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Vyriausybė pateikė Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ar pritariame šiam pateiktam projektui? Balsuoti pradedame, kolegos. Jeigu pritarsime, komitetai svarstys iš esmės.

Už – 34, prieš – 16, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, nes tai mokesčių įstatymas, Ekonomikos komitetas papildomas. Svarstysime, kaip siūlo seniūnai, gruodžio 9 d. Dėkui, pone viceministre.

Kolega P.Gražulis. Replika.

P.GRAŽULIS. Aš apgailestauju, kad pasinaudodamos tarpuvaldžiu, kai laikina premjerė, kai laikini ministrai, kai niekas neneša atsakomybės, vėl finansinės grupuotės pasinaudoja šia situacija ir vėl Lietuvos biudžetas neteks nemažų pinigų, o jis šiandien ir taip jau skylėtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau sverti savo žodžius ir taip pat “nešti atsakomybę” už savo žodžių esmę. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas, kai svarsto įstatymo projektus, susijusius su mokesčiais arba su biudžetu, ypač dabar, kai keičiasi Vyriausybė, visą laiką prašo išvados, daro svarstymo pertrauką, prašo Vyriausybės išvados. Todėl norėčiau nuraminti poną P.Gražulį. Dabar tą padarysime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau pardavėme pačią riebiausią karvę užsieniečiams, dabar liko teliukas, tai ir tą teliuką dabar parduodame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po ypač dalykinių ir argumentuotų replikų dirbame toliau.

Santuokos ir šeimos kodekso 108, 109, 113, 132 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2112 (pateikimas)

13 klausimas Nr.P-2112 – Santuokos ir šeimos kodekso 108, 109, 113 ir 132 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jį pateikia Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. (Balsas iš salės) Dėl ko? Gerbiamieji kolegos, klausimas baigtas. Svarstome kitą klausimą. Taigi žodis Pirmininkui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš teikiu Santuokos ir šeimos kodekso keturių straipsnių papildymo, patikslinimo įstatymo projektą. Visa tai susiję su įvaikinimo problemomis.

Įvaikinimo teisinės problemos yra ilgamečio susirūpinimo objektas. Ypač neaiškios išvežamojo įvaikinimo sąlygos ir normos, kai vaikus leidžiama įvaikinti užsienio piliečiams. Jie, būdami gimę Lietuvoje, Lietuvos piliečiai, iškeliauja į kitas šalis. Tai yra tokios neaiškios sąlygos ir normos, kurios leidžia labai dažnai jau ir atvirai, garsiai, plačiai kalbėti apie vaikų pardavinėjimą, apie šešėlinį įvaikinimo verslą, apie daugelį bauginančių dalykų, kurie iš tikrųjų arba tokie yra, arba gali būti matomi kaip grėsmė dėl to, kad įstatymuose nėra aiškumo ir nėra tam tikrų griežtesnių kategorijų.

Mes turime ir oficialių kreipimųsi, pastabų. Aš turiu raštą, kurį esu gana seniai gavęs. Jis pasirašytas Konsultacinės vaikų reikalų tarybos prie Respublikos Prezidento atstovės ponios daktarės G.Žilinskienės, taip pat “Valstiečių laikraščio” fondo “Kaimo vaikai” koordinatorės ponios R.Švobienės. Yra daug signalų, kurie ateina ir iš užsienio, iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Lietuvos našlaičių globos struktūros ir organizacijos taip pat stebi, kaip vyksta tas įvaikinimas į užsienį iš tikrųjų be reikiamos kontrolės, be grįžtamosios informacijos.

Aš galiu pasakyti, kad esu sukaupęs ir atmintyje daug mąstymų bei problemų, su kuriomis susidūrėme nuo pat valstybės atkūrimo. Jau 1991 m. tikrai susidurdavome su šia problema. Tada leidimą duodavo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, kuriame būdavo svarstomas kiekvienas individualus atvejis, ar galima leisti išvežti Lietuvos pilietį ir kodėl, kuo grindžiant. Kadangi tai daugiausia buvo atvejai, kai pageidavo Jungtinių Amerikos Valstijų bevaikės šeimos ar šiaip šeimos, norinčios įvaikinti vaiką, mes svarstydavome tuos aspektus (visada buvo labai aiškus prioritetas, kad tai būtų lietuvių kilmės šeimos arba mišri šeima, kurioje bent vienas iš sutuoktinių būtų lietuvių kilmės) ir jų gyvenimo sąlygas. Ambasadorius S.Lozoraitis apsilankydavo tose šeimose ir po to informuodavo apie vaiko tolesnį augimą. Taigi žiūrėdavome galbūt net ypač skrupulingai. O vėlesniais laikais tai pasidarė labai palaidas reikalas, iš tiesų dažnai, kaip mums sako, biznis ir verslas. Mes, kol kas nors išsiaiškins dėl to verslo neteisėtumo aspektų, galime tvarkyti įstatymus.

Lietuvos Respublikos Seimas daugiau kaip prieš metus yra ratifikavęs Hagos konvenciją, pagal kurią įvaikinant į užsienio valstybę turi būti grįžtamasis ryšys, informacija apie tai, kaip vaikas ten gyvena ir auga. To visiškai nesilaikoma. Dabar visiškai nesilaikoma prioriteto, kad pirmiausia įvaikinti turėtų teisę Lietuvoje gyvenančios šeimos, kurios nori įvaikinti. Bet čia, matyt, nėra kokios nors naudos įvaikinti leidžiančioms struktūroms. Aš sakau, kad, matyt, nėra naudos, nes yra netvarka, nes tiktai pavieniais atvejais yra siūloma įvaikinti Lietuvoje gyvenantiems įtėviams, norintiems turėti įvaikintą vaiką, o išvežimas į užsienį vyksta gausiai ir sklandžiai.

Štai man atsiųstame pranešime yra daug faktų. Esu girdėjęs ir liudijimų, kaip dabar būna, kai sprendimą daro tiktai koks nors vietinis teisėjas ir kaip yra siūloma pasidalyti neteisėtą pelną iš to. Tikrai šioje vietoje reikia specialiųjų tyrimų tarnybos. Taip, pone Bičkauskai, labai daug ko reikia. Bet aš sakau apie blogą padėtį, kurią galima tvarkyti ir įstatymo tikslinimu bei griežtumu. Štai kodėl jūs turite labai platų aiškinamąjį raštą, kurį man padėjo parengti konstitucinės teisės patarėjas ponas J.Žilys.

Trumpai aš galiu atkreipti dėmesį į įstatymo pataisų esmę. Atsiranda privalomas įvaikintinų vaikų sąrašas, centralizuotas, visos Lietuvos, ne atskirų vietų, ne kokio nors miesto, miestelio ar panašiai. Žinoma, tai yra privaloma kiekvienam naujagimiui, kurio, pavyzdžiui, motina yra atsisakiusi dar prieš gimdydama. Kažin ar tai irgi moralu, teisėta. Galbūt turėtų būti tokia teisė tik po to, kai, sakysim, vieniša mergina jau pamatė savo kūdikį. Galbūt ji gali kitaip pažvelgti ir kitką pajusti, bet tai yra papildomi dalykai. Yra privalomas sąrašas ir privalomas registravimas kiekvieno naujagimio. O kad nebūtų taip, kaip girdžiu pasakojant, jog naujagimio laukia ir jis visiškai net neregistruojamas, jis iš karto atiduodamas arba tiems, kurie nori įvaikinti, arba jų atstovams, kuriems gerai sumokėta, ir kaip visa tai toliau vyksta, yra privalomas įvaikintinų vaikų sąrašas, žinomas, centralizuotas Lietuvoje, ir išankstinis privalomas asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašas. Visi, kurie nori įvaikinti vaikus, yra tame sąraše. Negalės atsirasti niekas be sąrašo, jeigu mes priimsime tuos patikslinimus. Tada galima nustatyti pirmenybę būtent šeimoms iš Lietuvos.

Dėl užsienio valstybės piliečių nurodoma, kad gali įvaikinti piliečiai tik tų užsienio valstybių, kurios yra pasirašiusios ir ratifikavusios 1993 m. Hagos konvenciją, tą, kurioje kaip tik numatyta vaikų apsauga ir bendradarbiavimas tarptautinio įvaikinimo srityje, numatyta grįžtamoji informacija, kontrolė ir panašūs dalykai. Čia dar yra kiti patikslinimai. Žinoma, kad nebūtų leidžiama įvaikinti vaiką užsieniečiams, kurie neįrašyti į tą išankstinį sąrašą, apie kuriuos nėra žinoma, jog jie laukia galimybės įvaikinti. Žinoma, turi praeiti tam tikras laikas, kaip čia siūloma, ne mažiau kaip šeši mėnesiai, kai tie norintys įvaikinti yra sąraše. Dar numatytos kai kurios kitos jautrios aplinkybės dėl tėvų sutikimo arba kai nereikalaujama tėvų sutikimo, panaikinta tai, kuo dabar yra piktnaudžiaujama, ir įrašoma tai, ko dabar nesilaikoma, – tai broliukų ir sesučių išskyrimas. Tas išskyrimas gali būti tik labai išimtinis, leidžiamas konkrečiai nurodytais atvejais, o ne šiaip sau, laisva nuožiūra.

Štai kokius dalykus man norėtųsi pirmiausia sutvarkyti. Kol kas, deja, taip yra. Kviečiu jus pritarti įstatymo pataisoms po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai.

V.LANDSBERGIS. Prašom.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį V.Aleknaitei.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, visos Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu aš reiškiu nuoširdų dėkingumą jums ir jūsų patarėjams už pilietinę drąsą. Rengdami šį projektą jūs, be abejo, žinojote, kad kiekvienas asmuo Lietuvoje, kuris išdrįsdavo bent suabejoti įvaikinimo dalykais, būdavo viešai puolamas, šmeižiamas. To neišvengė ir kai kurie mūsų komisijos nariai, galbūt dėl to, kad į paskutinį savo posėdį mes pasikvietėme Saugumo departamento atstovą, norėdami atkreipti į šią problemą specialiųjų tarnybų dėmesį.

Noru jums pasakyti ir tai, jog pagal 1995 m. Vyriausybės nutarimą įvaikinamų vaikų bei įvaikintojų sąrašai buvo privalomi. Deja, Vyriausybės nutarimas buvo nuolat pažeidžiamas. Aš tikiuosi, kad, pakeldami šias nuostatas į įstatymo lygį ir sukurdami papildomus barjerus, galėtume nustatyti atsakomybę įstatymą pažeidusiems asmenims. Manyčiau, kad tai būtų labai reikalinga. Taip pat, manau, jog bus tikslinga įtraukti šias jūsų siūlomas pataisas ir į naują Šeimos kodekso projektą.

Mano klausimas būtų dėl 113 straipsnio 3 punkto. Ar jums neatrodo, jog reikėtų pasvarstyti ir tą atvejį, kai tėvai, pripažinti neveiksniais, ribotai veiksniais arba paskelbti nežinia kur esantys. Man kyla baimė, jog kartais gali piktnaudžiauti norintys įvaikinti asmenys ir tuo faktu, jog tėvas arba motina yra kur nors toli dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių ir, pasinaudoję tokiomis aplinkybėmis, taip pat piktnaudžiauti. Galbūt aš klystu, norėčiau išgirsti jūsų nuomonę.

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu jūsų susirūpinimą, bet manau, kad pakankamai aiškiai yra pasakyta jau dabar esamame įstatyme. Čia yra norma, jeigu tėvai paskelbti nežinia kur esantys. Tai oficialus paskelbimas, t.y. žmogus dingęs, ilgai dingęs, nesurandamas, o ne tai, kad jis kur nors toli, pavyzdžiui, kalėjime ar panašiai, ką galbūt jūs turite galvoje. Visi, kurie yra kalėjime ar panašiose vietose, yra žinia kur esantys. Taigi čia yra juridinė norma, kai žmogus paskelbiamas nežinia kur esančiu. Juridiškai turbūt laikomas tolygiu mirusiam su pasekmėmis jo šeimos nariams, paveldėjimams ar panašiai.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Norėčiau paaiškinti, ką turėjau galvoje. Turėjau galvoje…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolege, suteikiu žodį R.Dovydėnienei. Tai jau komiteto diskusijos.

V.LANDSBERGIS. Mes apsvarstysime komitete tuos niuansus. Aš tik primenu, kad jūs diskutuojate egzistuojantį ir nekeičiamą įstatymo momentą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl įvaikintinų vaikų sąrašų. Iki šiol nėra sudaryta speciali įvaikinimo tarnyba. Lietuvoje įvaikinimo klausimus sprendžia Vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte paaiškinti, kam bus pavesta tvarkyti šiuos sąrašus? Koks teisinis aktas nustatys šių sąrašų sudarymo teisinį reglamentavimą? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Aš neabejoju, kad turi būti taip pat apibrėžta institucija, kuri tuo užsiims, vykdys kontrolę, turės centralizuotą įvaikintinų vaikų sąrašą ir asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą. Manau, kad tai nėra šio įstatymo dalykas. Tokios institucijos konkretus nurodymas. Galbūt tą gali ir Vyriausybė savo sprendimu nurodyti, kam pavedama vykdyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Paskutinis klausimas.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, man kyla toks klausimas: jeigu bus galima įvaikinti tiktai asmenims, esantiems sąraše, ar neiškils problemų tokiais atvejais, kai vaikas staiga tampa našlaičiu, pavyzdžiui, jo teta ar artima kita giminė norėtų jį įvaikinti, bet to žmogaus nėra sąraše, nes jis niekad negalvojo apie tai. Ar nebus tokia galimybė, kad tada tolimesnis žmogus galės įvaikinti vaiką, o artimas giminaitis, nebūdamas sąraše, ne?

V.LANDSBERGIS. Manau, kad to galima išvengti. Gali būti, kad artimi giminaičiai, kurie yra traktuojami kaip šeimos nariai arba artimi pirmos eilės giminaičiai turėtų, be abejo, turėti pirmenybę ne tik dėl buvimo ar nebuvimo sąraše. Be to, gal vaikas nėra įvaikinamas tą pačią dieną, kai jis tapo našlaičiu. Jį paima auginti, globoja jo artimi giminaičiai, o po to yra sprendžiamas klausimas. Jie ateina su pareiškimu, jie atsiranda sąraše ir viskas turbūt sutvarkoma.

PIRMININKAS. Visi klausimai, pone Pirmininke. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? A.Sakalas norėtų paremti idėją.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti šiam projektui. Tai iš tiesų yra neblogas projektas. Galbūt jis šiek tiek keisis, dar bus tobulinamas ar gerinamas, bet po pateikimo reikėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nėra norinčių prieštarauti. Bendruoju sutarimu pritariame Santuokos ir šeimos kodekso 108, 109, 113 ir 132 straipsnių pakeitimų įstatymo projektui. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime gruodžio 9 dieną.

Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2085 (pateikimas)

Gerbiamieji, 14 klausimas – Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio trečiosios dalies pakeitimų įstatymo projektas Nr.P-2085. Jį pateikia Seimo narys A.Sakalas. Prašom, kolega.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamajam pirmininkui. Norėčiau kolegas trumpai supažindinti su šio pakeitimo esme. Aišku, jį buvo galima įmontuoti į tą didelį projektą, kuris jau yra pateiktas ir apsvarstytas, bet kažkaip iškrito.

Esmė yra tokia. Yra trys Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio dalys. Pirmoji dalis yra bausmės sankcija nuo 0 iki 3 metų, antroji – nuo 0 iki 5 metų, trečioji dalis – nuo 5 iki 10 metų. Aš jums nemotyvuosiu, nes motyvai parašyti aiškinamajame rašte, bet vieną papildomą motyvą pasakysiu. Pavyzdžiui, pilietis iššvaistė 30 tūkst. litų. Aišku, jį sučiupo. Prieš teismą visą sumą grąžino. Bet jam vis tiek pagal šio straipsnio trečiąją dalį bus 5 metai kalėjimo. Skaičiuokime toliau. 5 metai kalėjimo, kuriuos gaus kaip minimumą, kainuos mums 60 tūkst. litų. Mes sumokėsime (turiu omeny mokesčių mokėtojus), paskaičiuokite, po 1000 litų mėnesiui kainuoja: 12 mėnesių per 5 metus – 60 tūkst. litų. Valstybė, t.y. mokesčių mokėtojai, sumokės 60 tūkst. litų.

Kitas klausimas. Ar įtariamasis, kuris pagautas už rankų, norės grąžinti 30 tūkst. litų, jeigu jis žinos, kad vis tiek gaus 5 metus kalėjimo. Tai kam jam grąžinti, nes vis tiek jis sėdės kalėjime. Todėl čia palikta didelė galimybė teisėjams atsižvelgti į tokias ar kitas aplinkybes. Jeigu teisėjas, tarkime, pirmosios instancijos padaro klaidą, aukštesnės instancijos prokuroras protestuos tokią klaidą, jeigu bus per daug sušvelninta, jeigu per griežta, gynėjai protestuos, ir apeliacinis teismas suras sprendimą. Jeigu sprendimas ir čia nepatenkins, yra kasacinės instancijos.

Man regis, mes turime didinti pasitikėjimą teismais ir sudaryti galimybę tiems, kurie atsiskaitė už sąmoningus ar nesąmoningus išeikvojimus, kad jie vis dėlto galėtų būti nubausti mažesne bausme negu 5 metai. Tarkime, vieneri metai, pusė metų, bauda ar dar kitos bausmės, kurios yra numatytos kodekse. Taigi kviesčiau kolegas pritarti šiam pakeitimui.

PIRMININKAS. 4 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Suteikiu žodį Seimo nariui A.Stasiulevičiui.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte teigiate, kad priėmus siūlomą pataisą nuteistasis, galbūt čia geriau asmuo, galėtų būti nuteistas ir netaikant laisvės atėmimo bausmės. Tačiau įstatymo straipsnis aiškiai sako: baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų. Norėčiau, kad pakomentuotumėte, kokiu būdu jis galėtų būti baudžiamas be laisvės atėmimo?

A.SAKALAS. Jeigu baudžiamas iki 10 metų, pagal Baudžiamąjį kodeksą mažiausia bausmė berods yra 3 mėnesiai, teismas gali nubausti 3 mėnesiams plius bauda. O tuos 3 mėnesius arba pusę metų bus atsėdėjęs tardymo izoliatoriuje. Čia duodama teisėjui galimybė atsižvelgti į visas realias aplinkybes. Tai skatins nusikaltėlius, išeikvojusius ne milijonus, o tarkime, dešimtis tūkstančių, grąžinti tuos pinigus ir išvengti kalėjimo. O mums, valstybei, reikės skirti mažiau lėšų išlaikymui. Man regis, kad čia ir ekonominė nauda akivaizdi, ir skatinimas tiems žmonėms greičiau kompensuoti žalą, kurią padarė vienas ar kitas nusikaltėlis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar bus galimybės peržiūrėti bylas kai kurių asmenų, nuteistų pagal siūlomą keisti straipsnį, jeigu jis būtų pakeistas?

A.SAKALAS. Ne. Jeigu būtų sumažinta viršutinė riba, tada reikėtų priimti lydintį įstatymą dėl įgyvendinimo. Tai yra jeigu sumažintume viršutinę ribą iki 5 metų, o jis būtų nuteistas 8 metams, tada reikėtų iš naujo teisti. O grįžtamosios galios šis įstatymas neturi. Tai yra tik dabar nusikaltusiems teismas galės taikyti mažesnę negu 5 metai sankciją.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūsų siūlomas pateikimas yra labai sveikintinas ir geras, ir man atrodo, kad reikėtų teisėjams duoti daugiau laisvės ir teisių, ir tokiam asmeniui, kuris sutinka padengti padarytą finansinį nusikaltimą, kur nėra fizinio ar kriminalinio akto, kalėjimo bausmė galėtų būti daug mažesnė. Be to, reikėtų įrašyti, kad jis gali būti baudžiamas ir pinigine bauda. Aš manau, tai būtų naudinga, nes kalėjimai perpildyti ir neapsimoka tokių žmonių, kurie nori pasitaisyti, laikyti. Ačiū.

A.SAKALAS. Aš visiškai su jumis sutinku. Čia jūs klausėte, jūs ir atsakėte. Aš galiu tik pritarti. Ir iš tų pozicijų teikiu šią įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš nepritariu. Vagis yra vagis ir jis turi būti nubaustas. Buhalterija ne visai ta. Jeigu aš numačiau vogti, aš vagiu ir dar žinosiu, kad bet kada pagautas už rankos aš galiu išsisukti nuo kalėjimo, tai pirmyn. Be ekonominių paskaičiavimų, kurie yra teisingi, tai, ką jūs pateikėte, yra dar kitas aspektas, kurio nereikia užmiršti, – baudžiamasis. Vagis turi žinoti, kad jis sės į kalėjimą. Jeigu jis atsipirks lengvu išgąsčiu sugrąžindamas pavogtą sumą, tokiu būdu mes… Ši sritis Lietuvoje yra labai išvešėjusi, ir jeigu nebus šio bausmės momento, mes nieko gero nepasieksime. Galima pagalvoti, apsvarstyti tam tikrą proporciją, galbūt iš tiesų metų neturi būti tiek daug, bet turės išlikti pats principas, kad baudžiama ne už tai, kiek pavogei, o už patį veiksmą, kad tu tapai vagimi, kad tu atsakai pagal Baudžiamąjį kodeksą. Bausmė turi būti, o ne vien buhalterija.

A.SAKALAS.Taip, ji ir bus, teismas turi teisę skirti ir metus, ir dvejus, ir trejus kalėjimo. Ir daugiau turi teisę skirti. Teismas turi teisę skirti didelę piniginę baudą šalia civilinio ieškinio arba šalia to, ką jis grąžina. Antras dalykas, jeigu mes nemažintume tos ribos, tai aš kartoju, nukentėtų dvi šalys. Nukentėtų patys nukentėjusieji, nes jiems nebūtų nieko grąžinama, joks nuteistasis arba teisiamasis negrąžins pinigų žinodamas, kad vis tiek jis bus pasodintas. Ir antra, nukentės valstybė, jam sumokėjusi mažiausiai 60 tūkst. Lt per penkerius metus. Ir trečias motyvas, aš motyvuosiu iš ideologinių pozicijų. Aš šiek tiek, sakyčiau, labiau pritariu Kristaus mokslui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame po pateikimo projektui? E.Bičkauskas. Argumentai už.

E.BIČKAUSKAS. Aš noriu atsakyti ponui K.Bobeliui, kad ir dabar, grąžinus pagrobtą ar iššvaistytą sumą, kodeksas numato kaip lengvinančią aplinkybę, ir teismas į tai privalo atsižvelgti. Kita vertus, aš drįsčiau suabejoti dėl pono A.Sakalo pasakytos minties, jog šis įstatymas neturės grįžtamosios galios, kadangi jis siūlo daugiau nuolaidų, o kaip su tais, kurie gavo minimumą ir iš tikrųjų sugrąžino skolą iki teismo? Taigi aš dėl to labai abejočiau. Ir trečias momentas. Kaip žinote, jau yra pateikiamas naujasis Baudžiamasis kodeksas. Ir galbūt reikėtų galvoti apie tai, kaip derinti šias nuostatas naujajame Baudžiamajame kodekse. Vienaip ar kitaip, po pateikimo, aš manau, galima pritarti, o paskui apsispręsim, ką daryti. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pranešėjo argumentai ir motyvai yra, man atrodo, teisingi ir su jais ginčytis nereikėtų. Kyla klausimas, ar pasirinktas teisingas tos problemos sprendimo būdas? Aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį ir įsiklausyti į kolegos Seimo nario A.Patacko argumentus. Šis įstatymas gali palengvinti ir paskatinti sukurti motyvus neūkiškai elgtis ir galbūt savanaudiškai neūkiškai švaistyti turtą, nesitikint realios bausmės už tai. Aš siūlau vis dėlto eiti kitu keliu – žalos atlyginimą laikyti kaip prielaidą prieš laiką paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos. O ne tokiu keliu, kuris jau būtų išankstinė amnestija. Jeigu pagaus, atsiskaitau ir man viskas gerai. Aš iš tikrųjų abejoju, ar teisingai pasirinktas kelias, ir reikėtų eiti kitu keliu.

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti, kolega? Taip. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame A.Sakalo pateiktam Baudžiamojo kodekso 275 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2085. Registruojamės.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas pritartų po pateikimo A.Sakalo pateiktam projektui, kviečiu balsuoti už.

Už – 38, prieš – 8, susilaikė 20. Projektui po pateikimo pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau svarstys šį projektą. Svarstysime gruodžio 9 d. plenariniame posėdyje. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, ponas posėdžio pirmininke, norėčiau, kad jūs girdėtumėte, nes šie žodžiai bus skirti jums asmeniškai. Kai jūs kviečiate mus balsuoti, labai smagu, bet kai jūs kviečiate mus balsuoti už, jūs jau darote spaudimą. Ir šito jūs pagal Statutą negalite daryti. Ateityje prašyčiau šito nedaryti. Nes tai jau yra agitavimas, o pirmininkas neturi teisės agituoti, kaip mes turim balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš kaip posėdžio pirmininkas suinteresuotas, kad būtų pritarta visiems projektams. Ir A.Sakalo pateiktiems, ir dešinės pusės pateiktiems. Jeigu jūsų ausį tai rėžia, aš mėginsiu atsisakyti šio savo eilinio trūkumo, jūsų akimis žiūrint.

Seimo nutarimo "Dėl referendumo dėl valstybės valdymo kontrolės ir sprendžiamosios galios reorganizuotoje akcinėje bendrovėje "Mažeikių nafta" projektas Nr.P-2108 (pateikimas)

Kolegos, 15 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl referendumo dėl valstybės valdymo kontrolės ir sprendžiamosios galios reorganizuotoje akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” projektas Nr.P-2108.

Gerbiamieji kolegos, noriu priminti mūsų procedūrinius, konstitucinius ir teisinius vargus. Praėjusį kartą buvo pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, kad atsiėmus S.Pečeliūnui parašą nelieka 48 Seimo narių. Valdyba kreipėsi po to į Etikos ir procedūrų komisiją, norėdama pagal Referendumo įstatymą ir pagal Seimo statutą išsiaiškinti, ar antrąją iniciatyvą, trijų Seimo narių iniciatyvą, taip pat pasirašyti jau procedūroms prasidėjus po anksčiau pateiktu referendumo nutarimo projektu galima laikyti kaip vientisą iniciatyvą. Taigi ar trijų Seimo narių papildomą siūlymą galima traktuoti kaip vieną siūlymą kartu su jau buvusiu 47 Seimo narių anksčiau pateiktu siūlymu. Jūs, kolegos, turite Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Ji konstatuoja tokį momentą: galiojančiuose įstatymuose nenurodyta, ar Seimo narių siūlymai paskelbti referendumą turi būti pateikiami visi vienu kartu, ar gali būti pateikiami dalimis, todėl šiuo atveju Seimas turi nuspręsti, ar papildomai pateiktą Seimo narių siūlymą traktuoti kaip vieną siūlymą kartu su 47 Seimo narių anksčiau pateiktu siūlymu ir iš to išplaukiančiu mūsų sprendimu, ar pradėti pateikimo procedūrą, ar ne. Kolegos, vadovaudamasis Seimo statuto 261 straipsniu, kuris man leidžia tokias neordinarines situacijas tvarkyti vienvaldiškai, dabar suteikiu žodį dėl motyvų. Argumentuojantys – už sujungimą ir argumentuojantys – prieš sujungimą. Taigi, gerbiamieji kolegos, kol kas procedūros. Kas, gerbiamieji kolegos, kalbėtų ir siūlytų sujungti šiuos du sąrašus ir traktuoti kaip vientisą iniciatyvą, kad šiandien galėtume pradėti siūlymą svarstyti. Suteikiu žodį kancleriui J.Razmai.

J.RAZMA. Aš esu įgaliotas Tėvynės sąjungos frakcijos vardu kalbėti. Iš tikrųjų aš paspaudžiau, kad pasisakau prieš, bet mūsų frakcijos pozicija – iš esmės nedalyvauti šiame balsavime dėl referendumo, sudarant galimybę iniciatoriams patiems priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę. Aš jau esu minėjęs, kad referendumo turinys tikrai yra keistas, jis negali būti vienareikšmiškai traktuojamas, vargu ar jį galima priskirti prie svarbiausių valstybės klausimų, kaip to reikalauja Konstitucija. Be to, kai aš perskaitau net kai kurių referendumo iniciatorių pareiškimus spaudai… Konkrečiai aš cituosiu spalio 26 dienos R.Ozolo pareiškimą, kuriame jis sako: “Referendumo iniciatyva atrodo kaip pakankamai problemiška, jis traktuotinas daugiau kaip politinio spaudimo priemonė, negu reali problemos sprendimo priemonė, nes tokie klausimai referendumu paprastai nėra sprendžiami.” Taigi mes sudarysime galimybę iniciatoriams prisiimti atsakomybę dėl to keisto referendumo ir kartu atsakomybę dėl 10 mln. Lt beprasmiško išleidimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo vieni argumentai. Kas paremtų siūlymą, jog reikia sujungti šiuos du sąrašus ir kad iniciatyva būtų traktuojama kaip vientisa? Nori kalbėti Č.Juršėnas. 2 minutės, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Mano nuomonė šiek tiek yra kitokia, galbūt skirsis ir nuo tos nuomonės, kuriai pritaria, sakykim, mūsų pusė. Iš pat pradžių sakiau, jeigu referendumo iniciatyva grupės Seimo narių yra pareikšta ir ta iniciatyva jau atiduota ten, kur reikia, ir plius atliktas antras veiksmas, tai yra Seimo valdyba patikrino parašus, darbas yra padarytas ir nieko negalima keisti, tai yra parašo atsiėmimas yra negaliojantis. Bet kadangi Seimas nutarė, kad vis dėlto turi būti kitaip, kad, pasirodo, galima atsiimti parašą, tai, žinoma, jeigu galima atsiimti parašą, tada automatiškai reikia laikytis ir kitos nuostatos – tada galima ir pridėti. Taigi aš remiu sujungimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, registruojamės. Ir dėl vedimo tvarkos žodį suteikiu E.Bičkauskui.

E.BIČKAUSKAS. Atvirai pasakius, aš nelabai suprantu, dėl ko mes dabar diskutuojame. Aš išklausiau kolegą J.Razmą dėl paties referendumo turinio ir esmės, bet maniau (ir praėjusiame posėdyje sakiau), kad viso šio klausimo teisinė baigtis man pačiam kol kas neaiški. Argumentacijos, kodėl prieš ir panašiai, aš neišgirdau. Taigi dėl ko mes balsuojame, ar mes diskutavome dėl teisinės klausimo pusės, ar dėl paties referendumo, man kol kas neaišku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, posėdyje užsiregistravo 40 Seimo narių. Pakartoti registraciją? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Dabar apsisprendžiame, kaip siūlo Etikos ir procedūrų komisija, ar papildomą trijų Seimo narių siūlymą surengti referendumą jau mums žinomu klausimu galime traktuoti kaip vieną siūlymą ir ar galime pradėti svarstyti nutarimo projektą dėl referendumo. Tokią nuomonę palaikys balsuojantys už. Balsuojantys prieš arba susilaikantys palaikys nuomonę, kad tų sąrašų sujungti negalima, ir šiandien pradėti svarstymo neišeitų. Kolegos, kviečiu pradėti balsuoti.

Už – 19, prieš – 2, susilaikė 2. Gerbiamieji kolegos, 19 balsų mano, jog reikia šiandien pradėti referendumo nutarimo projekto pateikimą. Kas, gerbiamieji kolegos, pateikia šį siūlymą? Gerbiamieji kolegos, ponas A.Sysas nėra pasirašęs po nutarimo iniciatyva. Aš galėčiau suteikti žodį E.Bičkauskui, Č.Juršėnui, J.Olekui, K.D.Prunskienei, A.Smetonai. E.Bičkauskas kviečiamas į tribūną. Iniciatoriai neįgaliojo, nors jūsų parašas pirmasis. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Oleką. Jis nedalyvauja posėdyje. K.Prunskienė. Seimo narys Č.Juršėnas pateiks Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl referendumo dėl valstybės valdymo kontrolės ir sprendžiamosios galios reorganizuotoje akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” projektą.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, man atrodo, kad čia išties keliamas pernelyg didelis triukšmas naudojantis procedūrinėmis gudrybėmis, ir tikrai yra malonu, kad Seimo dešiniajai pusei kai kas paaiškėjo per tą laiką ir jie nutarė netrukdyti referendumo iniciatyvos. Dar kartą primenu, pagal galiojantį įstatymą užtenka trečdalio ir vieno Seimo nario parašo, kad iniciatyva būtų pradėta įgyvendinti. Tai yra padaryta, tiesa, po tam tikrų peripetijų, ką padarysi, bet jau padaryta, todėl aš kviečiu kolegas spręsti iš esmės vienintelį klausimą, tai yra datos klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Jus nori, gerbiamasis kolega, paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pone pranešėjau, sakykite, kaip jūs jausitės ir kaip agituosite Lietuvos žmones, jeigu iki referendumo datos paaiškės konkretūs faktai dėl buvusių “Mažeikių naftos” vadovų ir visų, kurie su jais buvo susiję, masinės korupcijos?Ar jūsų negrauš sąžinė dėl veltui išmestų 10 mln. litų?

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia dėl milijonų. Seimas turi galimybių (vėlgi per procedūrines gudrybes, kurias jūs taip mėgstate) atidėti paskelbimo datą iki savivaldybių rinkimų, tada išties būtų galima sutaupyti pinigus. Bet čia dar yra atskira kalba ir aš kol kas dėl šio dalyko nesiūlau diskutuoti. Bus dar svarstymas ir nutarimo priėmimas, tada galėsime apsitarti.

Kitas dalykas. Mieloji kolege ir mielieji bei brangūs visi kolegos, apie ką yra kalbama? Kalbama, kokiomis sąlygomis atsiduodame “Williams”, kokiomis sąlygomis, ir ar tos sąlygos yra priimtinos Lietuvai, ar yra gėdingos ir žalingos? Juk apie tai kalbama, o jūs sukate į šoną, kad yra vagių. Taip, yra vagių ir aš apgailestauju, kad tokia nuostabi valdžia per trejus metus nespėjo daugumos tų vagių išgaudyti, man tiesiog liūdna, man dvigubai liūdna, kai šita nuostabi valdžia, baigiantis tretiems metams, sužino, kad, pasirodo, ten pilna vagių. Vakar aš buvau… Minutėlę, neblaškykit manęs, jeigu patraukėt už liežuvio, tai gausit atgal. (Juokas) Tai žinot šią tvarką su manim, nereikėjo traukti už liežuvio. (Balsai salėje)

Aš vakar buvau Mažeikiuose…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nutarimas svarstomas daug rimtesnis, negu pranešėjo poza ir negu jūsų juokai, gerbiamieji kolegos.

Č.JURŠĖNAS. Negu juokai ir pranešėjo poza, reikia taip sakyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tuomet bus teisybė.

Mielieji kolegos, vakar aš buvau Mažeikiuose. Žmonės iš tikro yra pašiurpę, kad dėl kai kurių dalykų, kurių tikrai yra arba galėjo būti, yra apkaltinama daugelis žmonių avansu – vagys, sukčiai ir taip toliau. Iš tikro jūsų šaunusis ministras, aš čia be kabučių sakau, V.Babilius taip dirbo, kad, pasirodo, jis sužinojo tik pačioj pabaigoj. O jeigu jis žinojo anksčiau, tai kodėl jis slėpė nusikaltimą? Kodėl jisai slėpė nusikaltimą? Jis tuomet yra bendrininkas tų visų dalykų.

Mielieji kolegos, jeigu iš tikro ten yra baisūs dalykai, tai man, kaip lietuviui ir kaip Seimo nariui, yra gėda. Manau, kad ir jums yra gėda, kad tokie dalykai yra prie jūsų valdžios. Gėda mums visiems, bet juk diskusija yra ne dėl to, ar gaudyti sukčius, ar negaudyti. Diskusija yra dėl to, kokiom sąlygom mes pavedam "Williams" gaudyti sukčius. Kodėl “Proisag” negalėjo gaudyti tų sukčių? O kodėl kita amerikiečių kompanija negalėjo gaudyti tų sukčių kitomis Lietuvai priimtinomis sąlygomis, o ne žalingom ir gėdingom? Štai kur yra reikalo esmė.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Seimo narys V.Žiemelis. Minutė klausti, dvi atsakyti.

Č.JURŠĖNAS. Čia nesiginčiju.

V.ŽIEMELIS. Norėčiau pasisakyti.

PIRMININKAS. Jokių pasisakymų nebus. Dėl motyvų.

V.ŽIEMELIS. Dėl motyvų.

PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbės Seimo narys V.Žiemelis. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš atsiimu savo klausimą, nes iš pirmo atsakymo supratau, kad ko paklausti, to negausi.

Č.JURŠĖNAS. Labai teisingai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu, kad jūs prisimintumėte, matyt, dar ne kartą, ką reiškia 10 mln., kai jūs kalbate apie mokyklas, apie neuždengtus stogus ir t.t. Paklausti norėčiau štai ko. Kodėl valstybės valdymo kontrolė ir sprendžiamoji galia nesiejama su pačiu “Mažeikių naftos” reorganizavimu, o tik poreorganizavimu? Juk tam, kad būtų “Mažeikių nafta” reorganizuota, vyks procesas, kuriam reikės laiko, pinigų ir deramo vadovavimo. Kas tvarkysis per laikotarpį, iki bus reorganizuota įmonė, nuo kada jūs perimsit tą kontrolę? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu bus atitinkama tautos valia, bus rasti mechanizmai, nepergyvenkit.

PIRMININKAS. Neišgyvenkit arba nesijaudinkit.

Č.JURŠĖNAS. Neišgyvenkit arba nesijaudinkit, kaip sako kolega A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. (Balsas salėje)

Č.JURŠĖNAS. Na, taip jis sakė.

L.SABUTIS. Norėčiau išgirsti atsakymą ne tik dėl nevykusiai suformuluotos tezės, ar valstybė atsisako, tarp jų Seimas, Vyriausybė, dalyvauti valstybės valdyme, kuo siekiama šiuo referendumu, bet ir ar jūs turite šios iniciatyvinės grupės įgaliojimą pateikti šį projektą. Jeigu neturite tokio įgaliojimo, tai ar visa iniciatyvinė grupė dalyvauja Seimo posėdyje? Labai trumpai, glaustai.

Č.JURŠĖNAS. Be abejo, yra susitarta, kad mes bet kuris galim eiti į tribūną. (Balsas salėje: nėra, nėra…) Tai yra pirmas punktas. Antras punktas dėl formuluotės. Nei Konstitucija, nei Referendumo įstatymas, nei Seimo statutas nereglamentuoja, kaip reikia formuluoti konkretų klausimą. O kodėl toks klausimas, gal iš tikro kai kam atrodantis keistai? Suprantat, referendumo iniciatyva yra kelių frakcijų, įvairių frakcijų, arba pagal naują terminą – savarankiškų opozicinių frakcijų iniciatyva. Kadangi visos savarankiškos, kiekviena siūlė savo variantą, todėl taip atsirado kompromisas. Jums visiškai nuoširdžiai paaiškinu, kaip gimė ši formulė.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Jeigu į referendumą ateina mažiau negu 51% rinkėjų, referendumas turėtų neduoti jokio rezultato. Kaip bus jūsų atveju, jeigu į referendumą, sakykim, protestuodami prieš jūsų iniciatyvą, kurios dėka iššvaistomi 10 mln. Lt, ateis iš viso tik trys rinkėjai: du balsuos už, vienas pasakys – ne, kokį tuomet rezultatą jūs turėsit ir kaip jūs jį interpretuosit?

Č.JURŠĖNAS. Pirma interpretacija bus tokia: vis dėlto dvigubai daugiau už Č.Juršėną negu už J.Razmą.

PIRMININKAS. Kolegos, ir tam 10 milijonų?

Č.JURŠĖNAS. O kaip paskui reikės toliau interpretuoti, tai čia paaiškinsim, nenusiminkit. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

Č.JURŠĖNAS. Koks klausimas, toks atsakymas. Aš jums seniai aiškinau, dešimt metų tai aiškinu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis kolega, kadangi esu įsitikinęs, kad referendumo iniciatoriai yra labai principingi žmonės, manau, jie neleis pasinaudoti, kaip jūs sakėte, procedūrinėmis gudrybėmis, kad pritaikytų kokią nors datą. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiavo, kad tas spektaklis, šis malonumas kainuos 10,5 mln. Šiandien už referendumo svarstymą pasisakė 19 žmonių, pasirašė 49, nes penkiasdešimtasis remia, kiek supratau, ne materialiai, o tik politiškai. Mano klausimas: ar šiuos 10 mln. padengs tie 19 ar visi 49, ar į talką pasikviesit tuos žmonės, kuriuos, kaip sakot, pražiopsojo ministras V.Babilius ir kurie turi, sakykim, tokį riebų gyvenimą iki šiol apie Mažeikius?

Č.JURŠĖNAS. Manau, kad minimum pasikviesim tuos, kurie šiandien mane klausinėjo, tai tikrai. (Juokas)

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Kolegos, ar pritariam pateiktam nutarimo projektui? V.Žiemelis prašė žodžio. Prašom patvirtinti savo norą.

Seimo narys V.Žiemelis. Argumentai už referendumą.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Tuomet, kai buvo pasiūlyta man savo parašu paremti Seimo narių iniciatyvą surengti referendumą “Dėl valstybės valdymo kontrolės ir sprendžiamosios galios reorganizuotoje akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta”, iniciatoriams pasakiau, jog siūlomo referendumo formuluotė yra ne tokia, kokia, mano požiūriu, turėtų būti, nes: 1) pagal siūlomos formuluotės turinį ir formą būsimasis referendumas būtų, mano požiūriu, patariamasis. Vadinasi, neįpareigojantis valdžios institucijas jį vykdyti; 2) siūloma referendumo formuluotė yra aptaki. Gal ji ir suprantama ekonomistams, tačiau daugeliui žmonių turbūt ne. Svarbiausia, šios sąvokos nėra apibrėžtos įstatymais ar kitais teisės aktais. Šią iniciatyvą su tokia man nepriimtina formuluote parėmiau tuo metu tik todėl, kad jinai buvo organizuota prieš pasirašant sutartį su JAV kompanija "Williams", tikėdamasis, kad šis veiksmas sustabdys sutarties (jos turinys ir valstybės įsipareigojimai visuomenei nežinomi, buvo ir yra nežinomi dabar), galinčios turėti lemiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, pasirašymą.

Tačiau taip neįvyko. Sutartis pasirašyta. Visuomenei jos turinys ir šiandien yra nežinomas. Todėl spręsti šiandien klausimą dėl referendumo surengimo, nežinant jos turinio ir siūlant apčiuopiamo rezultato neduodančią formuluotę, mano požiūriu, yra vis dėlto nepriimtina. Reikalauju, kad Lietuvos piliečiai turėtų galimybę susipažinti su pasirašytos sutarties dokumentais, o po to aptarti tolesnius žingsnius. Mano požiūriu, taupant valstybės lėšas referendumą reikėtų surengti kartu su rinkimais į savivaldybių tarybas, pasiūlant referendumui aiškią formuluotę, kuri nutrauktų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega.

V.ŽIEMELIS. …tolesnę JAV kompanijai "Williams" sudarytą galimybę pusvelčiui įsigyti ir daugiau akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

V.ŽIEMELIS. Remdamasis minėtais argumentais, siūlau iniciatoriams paprašyti padaryti nutarimo pateikime pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, argumentų už referendumą neturi net iniciatoriai. Kviečiu registruotis. (Balsai salėje) Registruojamės. Dėl vedimo tvarkos – A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, LDDP frakcija pritaria V.Žiemelio siūlymui ir prašo daryti pertrauką. (Balsai salėje. Juokas)

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kolegos. Gerai, gerbiamieji kolegos, balsuosime. Kas pritaria, kas nepritars ar susilaikys tie… (Balsai salėje)

Užsiregistravo 35 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame, ar pritariame šiam nutarimo projektui. Balsuojantys… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pirmasis ir pagrindinis iniciatorių siūlymas buvo pritarti po pateikimo. Balsuojantys už – pritarti po pateikimo. (Balsai salėje) Jokia frakcija negali reikalauti nepritarti po pateikimo. Balsuojantys už pritaria po pateikimo, balsuojantys prieš arba susilaikantys, mano, jog nereikia pritarti po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, pradedame balsuoti.

Už pritarimą po pateikimo – 20, nors frakcija buvo pareiškusi kitą nuomonę, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo nutarimui pritarta. Svarstysime artimiausiame posėdyje, tada bus svarstymas.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu posėdį baigtą ir pareiškiu, jog opozicija visiškai nepasirengė šiuo klausimu.