Trisdešimt antrasis (395) posėdis
1999 m. lapkričio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. lapkričio 9 d. (antradienio) darbotvarkės projektas

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, šiandien lapkričio 9 d., antradienis, eilinis mūsų plenarinis posėdis. Skelbiu jį pradėtą. Registruojamės. Kaip ir visada darbą pradedame registruodamiesi. Gerbiamieji kolegos, prašom žvelgti į šios dienos darbotvarkę. Ji tokia, dėl kurios sutarta Seniūnų sueigoje. Frakcijos, prašyčiau atkreipti dėmesį į 6 ir 7 ryto klausimus. Seimo Pirmininkas pateiks porą nutarimų dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų ir reikės mums balsuoti slaptu balsavimu, jeigu bus toks sutarimas, kad šiandien balsuojame. Iškrito trečiasis popietės projektas. Vyriausybė paprašė jo neteikti. Tai pat S.R.Petrikis iki Vyriausybės nuomonės pareiškimo atsiima rezervinį 5 klausimą. O dėl kitų, kolegos, kviečiu šiandien kalbėti, svarstyti ir priimti.

Mūsų užsiregistravo 76. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritariame, kolegos.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1926* (priėmimas)

Pirmasis klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1926. O.Suncovienė – Ekonomikos komiteto atstovė vadovauja mums priimant šį įstatymą. Priėmimas, kolegos.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, Ekonomikos komitetas pritarė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurio esmė – panaikinti draudimą tabako gaminių gamybai. Gamyba šiuo atveju orientuota į eksportą ir neigiamo poveikio vidaus rinkai neturės. Teigiamos šio projekto pusės – užsienio kapitalo investicijos ir naujų darbo vietų sukūrimas. Teisės departamento ir Europos teisės departamento išvados taip pat yra teigiamos. Pasiūlymų, pataisų ir pastabų negauta. Kviečiame pritarti įstatymo projektui, balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, problemų lyg ir nėra. Įstatymo projektas turi 1 straipsnį. Prašom kalbėti dėl šio įstatymo projekto. Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šio įstatymo pakeitimas sudarytų sąlygas laisvojoje ekonominėje zonoje, čia kalbama apie konkrečią ekonominę zoną, būtent Klaipėdoje “Philip Morris” pastatyti naują gamyklą, kuri būtų skirta tabako gaminių eksportui. Aš manau, kad mes negalim labai džiaugtis užsienio investicijomis, šitas pasiūlymas sudarytų geresnes sąlygas užsienio investitoriams. O “Philip Morris”, kaip jūs žinote, yra investavęs į Lietuvos ūkį 120 mln. dolerių. Siūlau pritarti, nes bus sukurta apie 400 naujų darbo vietų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man truputį kyla abejonių, ar vis dėlto reikėtų daryti išimtį tabako gamybai. Galima ta pačia logika pasverti ir alkoholio gamybą, irgi bus sukurta naujų darbo vietų. Bet, deja, ši gamyba neleidžiama ekonominėje zonoje drauge su kitomis neleistinomis gamybomis. Todėl, manau, nereikia daryti išimties ir prašau nebalsuoti už šio įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, manau, kad ši įstatymo pataisa neturės kokios nors įtakos tabako gaminių vartojimui Lietuvoje, nes jų pasiūla ir taip pakankama. O mums tikrai būtina išjudinti laisvųjų ekonominių zonų veikimą, nes praktiškai esama įstatymų, o tikrovė yra dar labai labai vangi. Todėl palaikau šitą pataisą ir manau, kad mums ateityje, ko gero, reikės ieškoti papildomų būdų, kaip pritraukti kuo daugiau investitorių, turint minty ekonominių zonų perspektyvą ir ypač tų zonų, kurios yra šalia tokių miestų kaip Šiauliai, kur labai sunki padėtis darbo vietų ir verslo gyvybingumo prasme. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kai buvo priimamas Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas, sukėlęs pakankamai daug diskusijų ir prieštaringų vertinimų, tabako gaminių gamyba ne veltui buvo išbraukta iš šitos zonos galimų veiklų. Tabako gaminių gamyba yra susijusi su dideliais pelnais ir su akcizais. Tai yra padidinto rizikingumo prekė. Tokios prekės paprastai nėra laisvosiose ekonominėse zonose kuriamos, nes laisvosios ekonominės zonos ir taip atleidžiamos nuo mokesčių, taip sukuriamos papildomos lengvatos dėl mokesčių mokėjimo. Nepaisant to, kad siūloma, kad čia vis dėlto bus papildomos darbo vietos, aš manau, kad tai yra gana rizikingas sprendimas, todėl susilaikysiu balsuodama už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Manau, kad šitas laikmetis Lietuvoje nėra tas periodas, kada mes turime ieškoti priežasčių, kaip ką nors uždrausti, o ne kaip įsileisti investuotoją, nes žinome, kad dabar kiekviena investicija – tai mūsų ekonominės pažangos variklis. Tai, kad atsiranda investuotojų, kurie nori plėtoti gamybą, galų gale tai yra Klaipėdoje, o tai yra mūsų regionas, kuriam iš tikrųjų taip pat labai svarbus ekonominis vystymasis, manau, neverta mums drausti. Tikrai pritariu tam, kad tabako gamyba būtų kaip neleistina išbraukta iš šio įstatymo ir pritariu šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš negalėčiau balsuoti už tokį pasiūlymą, kaip buvo pateikta, gaminsim rūkalus, bet mes juos išvešim, viduje nevartosim. Galėčiau ir toliau pratęsti. Jeigu narkotikus gamintume išvežimui, tai irgi darbo vietas sukurtume. Manau, kad ekonomines zonas kuriam tam, kad plėtotume valstybės pajėgumą ir ateitų investicijos tiems dalykams, kurie gerina ne tik Lietuvos žmonių, bet ir viso pasaulio žmonių gyvenseną. Todėl aš manau, kad čia yra tik toks akių dūmimas. Gaminsim tabaką be mokesčių, bet išvešime nuodyti kitus žmones.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai šitas sprendimas nepaskatins manęs pradėti rūkyti ir, ko gero, šis sprendimas nei padės, nei sumažins rūkančiųjų skaičiaus. Bet pritariu šiam siūlymui dar ir kitu aspektu. Aš labai norėčiau paprašyti kolegų, kad kai svarstysim kitą įstatymą, mes šitą prisimintume, nes rengiamasi nuo sausio 1 d. padidinti akcizą 40%. Aš manau apie tas darbo vietas, kurias planuojame, kad bus sukurtos, gali būti taip, kad ir tos darbo vietos nuplauks į kitą laisvąją ekonominę zoną ir net sumažės tų darbo vietų, kurių šiandien yra veikiančioje “Philip Morris” gamykloje. Todėl tai yra tik viena dalis to didelio darbo, kurį reikia padaryti, jeigu mes tikrai norim investicijų ir rimtai norim naujų darbo vietų. Aš pritariu šiam sprendimui.

PIRMININKAS. Dar norėjo A.Ažubalis, K.Glaveckas paremti šį projektą. Bet jau buvo keturi kalbėję už. Taigi kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji, ir balsuosime, ar priimame Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kolegos, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 64, prieš – 9, susilaikė 15 – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.P-1928(3*) (priėmimas)

Kolegos, kitas klausimas, antrasis darbotvarkės klausimas P-1928(3) – Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos nuostatų patvirtinimo” projektas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Joną Šimėną – ir nutarimo iniciatorių, ir komiteto oficialųjį kalbėtoją.

J.ŠIMĖNAS. Teikiu projektą priėmimui. Buvo gauti Seimo kanclerio J.Razmos bei Aplinkos apsaugos komiteto siūlymai. Didžiąją dalį tų pasiūlymų esu pasirengęs priimti, bet dėl kai kurių linkęs siūlyti Seimui pačiam apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis…

J.ŠIMĖNAS. Siūlau priimti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dabar priėmimas.

J.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Jokių siūlymų po svarstymo aš nesu gavęs. Visa buvo gauta komiteto darbo metu.

J.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Tikiuosi, pagal tai pataisytas projektas, ar ne? Daugiau jokių siūlymų nėra. Trečiasis variantas skirtas priimti, prašyčiau jį pakomentuoti, kas dar priimta, bet daugiau dėl nieko nebalsuosime.

J.ŠIMĖNAS. Aš turbūt tada pažeisiu Statutą, sakydamas kai kuriuos dalykus. Iš esmės aš pritariu dėl visų techninių siūlymų, kurie buvo siūlyti Seimo kanclerio ir Aplinkos apsaugos komiteto, kuris nustato komisijos darbo procesą. Siūlymai buvo gauti dėl 2, 3, 4, 15, 16 punktų, aš jiems visiems pritariu. Tačiau jūs turite ir lyginamąjį variantą. Iš esmės dėl trečiosios dalies 17 punkto mano teiktame siūlyme buvo, kad “komisijos posėdžiams medžiagą komisijos pirmininko nurodymu rengia komisijos patarėjas”, o išnagrinėjus Seimo kanclerio J.Razmos ir Aplinkos apsaugos komiteto poziciją, teikiama tokia redakcija, jog “komisijos posėdžiams medžiagą komisijos pirmininko nurodymu rengia nuolatinis Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato darbuotojas”. Iš esmės aš galbūt kaip su kompromisiniu variantu sutinku, kad būtų taip parašyta, bet nemanau, kad svarbiausia yra numatyti, kas kokį sekretoriatą skiria ir pan. Svarbiausia, kad būtų skiriamas tas žmogus, kuris galėtų šį darbą atlikti.

Lygiai taip pat dėl naujos 19 punkto redakcijos. Mano buvo siūlymas, kad “Seimo valdyba tvirtina komisijos išlaidų sąmatą ir nustato darbo užmokesčio dydį komisijos patarėjui”. O Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas yra “Seimo valdyba gali skirti lėšų komisijos veiklos išlaidoms dengti”. Gali skirti, gali ir neskirti pagal tokią redakciją. Mes puikiai žinome, kad šiandien netgi telefono išlaidos yra labai limituotos. Dirbdamas komisijos pirmininku aš niekaip nematau šio darbo susiejimo su darbu su rinkėjais, su savo apygarda ir panašiai. Bet kokiu atveju tam tikrų išlaidų bus – ar telefono išlaidos, ar kanceliarijos išlaidos ir pan. Aš laikyčiausi tos nuostatos, kad vis dėlto Seimo valdyba tvirtintų sąmatą, tegul ir vieną litą tvirtina, bet tvirtina tiek, kiek reikia, o ne taip – gali tvirtinti, gali ir netvirtinti. Jeigu bus parašyta – gali tvirtinti, gali ir netvirtinti, – tai taip ir atsitinka, kad gali netvirtinti. Štai mano esminis siūlymo skirtumas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kalba dėl nuostatų. Pagrindinio komiteto pranešimo išvada – priimta beveik viskas, kas siūlyta J.Razmos. Tai buvo prieš svarstymą, daugiau jokių siūlymų nėra. Ar galime, kolegos, pritarti 1 straipsniui, kuriame yra nuostatai? Pirmasis straipsnis yra priimamas. 2 straipsnis, formalus, taip pat priimamas. Aš dėkoju, pone pranešėjau.

Prašom kalbėti, kolegos, dėl viso nutarimo projekto, dėl Seimo laikinosios atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos nuostatų patvirtinimo projekto. Kas kalbėtų dėl motyvų?

Seimo komiteto pirmininkas A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, šios komisijos nuostatai yra parengti mūsų komiteto nario pono J.Šimėno iniciatyva. Tai komisija, kuri spręs mūsų vidaus energetikos problemas, nors nedidele dalimi. Tai yra reikalinga ir tai atitinka Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Manau, kad ši komisija yra reikalinga, nuostatos patvirtintos, komitete suderintos ir visi mūsų siūlymai buvo priimti svarstymo metu. Siūlau balsuoti už šią komisiją ir jos nuostatus. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo laikinosios atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos nuostatų patvirtinimo”.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti, kolegos.

Už – 72, prieš nėra nė vieno, susilaikė 5. Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios atsinaujinančių energijos šaltinių bei energijos tausojimo komisijos nuostatų patvirtinimo” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ir jos pakeitimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2078 (svarstymas ir priėmimas)

Trečiasis darbotvarkės klausimas Nr.P-2078 – Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ir jos pakeitimo ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymas, kolegos, o paskui Seniūnų sueigos siūlymu mėginsime priimti šią ratifikuojamą sutartį. P.Gylys pateikia Užsienio reikalų komiteto išvadą.

P.GYLYS. Gerbiamasis pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutartį. Komitete nekilo diskusijų dėl šios sutarties reikalingumo, taip pat dėl jos turinio. Lietuva ieško sau rinkų, keičiasi jos užsienio prekybos geografija, ir tai vyksta dėl kelių priežasčių, kurių, matyt, netenka dėstyti šiandien, nes tikslas yra kitas. Bet įėjimas į Vidurio Europą po sutarčių su Europos Sąjunga, su Europos Laisvosios Prekybos Asociacija ir kitais tarptautiniais dariniais bei kitom valstybėm suteikia galimybę prekiauti liberaliomis sąlygomis. Lietuva pripažįsta laisvosios liberalios prekybos principus tarptautinėje prekyboje, bet, kita vertus, mes visi žinome, kad yra tam tikros išimtys, ypač žemės ūkio srityje, kai šalys saugo savo nacionalinį žemės ūkį, ir ši sutartis yra ne išimtis. Kaip tik čia daugiausia buvo stengtasi, kad būtų pasiekta abipusių nuolaidų, ir jų buvo šiek tiek pasiekta. Tačiau saugomos ir kai kurios abiem šalims jautrios pramonės šakos. Vengrijos pusė saugo kai kuriuos savo gaminius, Lietuvos pusė tradiciškai siekia apsaugoti plastikų, medienos, tekstilės gaminius ir pan.

Iš to trumpo pateikimo išplaukia tiktai viena išvada, kuri gali būti kontraversiška, – tai tempai, kuriais mes ratifikuojame sutartis.

Praėjusiame komiteto posėdyje mes turėjome pastabų Užsienio reikalų ministerijai dėl to, kaip yra pateikiamos sutartys dėl vizų panaikinimo. Juk labai svarbu, kad tarp valstybių laisvai judėtų žmonės, prekės. Deja, mes matome tam tikrą nerangumą. Kartais atrodo, kad norima subrandinti tas sutartis. Pateikiama sutartis buvo pasirašyta Budapešte praėjusių metų lapkričio 13 d. Praėjo metai. Tie metai prarasti, nes mes desperatiškai ieškojome rinkų po jų netekimo Rytuose. Primenu, kad nuo 1991 m., kai 95% mūsų prekybos buvo su buvusiomis tarybinėmis respublikomis, prekyba su Rusija smuko iki 7%. Taigi reikia ieškoti alternatyvų. Visos žinybos, tarp jų ir Užsienio reikalų ministerija, turėtų tuo rūpintis. To rūpesčio, deja, pritrūksta.

Tai būtų pagrindinė pastaba, o šiaip komitetas vienbalsiai pritarė šios sutarties ratifikavimui. Ačiū, pirmininke.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Dėkoju.

Kolegos, ar būtų kalbančių dėl to, kad pritartume po svarstymo šiai sutarčiai? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutartis sudaroma siekiant liberalizuoti tarp sutarties dalyvių prekybą pramoninėmis prekėmis ir palaipsniui panaikinti importo muitus. Sutarties įsigaliojimas sudarytų Lietuvai palankesnes sąlygas užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius ir greičiau integruotis į Vakarų, Vidurio ir Centrinės Europos ekonomiką. Sumažinus, o vėliau ir panaikinus abiejų valstybių importo muitus būtų išplečiamos galimybės lietuviškų prekių eksportui į Vengrijos rinką. Pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Po svarstymo pritarta. Gerbiamasis kolega, tuoj bus galima kalbėti. Pradedame priėmimą bendruoju Seniūnų sueigos sutarimu ir siūlymu. Kolegos, galite kalbėti dėl motyvų, ar priimame šiandien šį įstatymą. A.Medalinskas prašė žodžio. Prašom, kolega.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų šis įstatymas, manyčiau, pakankamai svarbus dėl to, kad mes, Lietuva, šiandien nepakankamai išnaudojame galimybes bendradarbiauti, vykdyti prekybos ryšius su Vidurio Europos valstybėmis. Nors mes norime prisijungti prie SEFT, t.y. Vidurio ir Rytų Europos laisvosios prekybos zonos, tačiau sutartis… Štai pavyzdys rodo, kad, pavyzdžiui, su Vengrija, tokia svarbia Vidurio Europos valstybe, tokios sutarties neturime. Taigi tikrai siūlyčiau ratifikuoti šią sutartį, jai pritarti ir maksimaliai išnaudoti jos teigiamus privalumus.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas šiai sutarčiai, aš norėčiau apeliuoti į Užsienio reikalų ministeriją, kad ji, jeigu dar turi paketą tokių užsigulėjusių sutarčių dėl laisvosios prekybos su kitomis valstybėmis, jų neslėptų nuo Seimo ir kuo greičiau ratifikuotų.

PIRMININKAS. Tai visos kalbos dėl motyvų.

Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai.

Kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos ir Vengrijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties ir jos pakeitimo ratifikavimo įstatymo. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame, kolegos.

Už – 84, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi, kolegos, įstatymas yra priimtas. Primenu, kad jis buvo svarstomas ypatingos skubos tvarka Seimo Pirmininko siūlymu ir Seniūnų sueigos sutarimu.

1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2017. Pataisytos 1992 metų Europos konvencijos dėl archeologijos paveldo apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2018 (svarstymas ir priėmimas)

1-4a projektas Nr.P-2017 – 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas ir kartu su juo einantis Nr.P-2018 – Pataisytos 1992 metų Europos konvencijos dėl archeologijos paveldo apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas. Šiandien svarstymas. Taip pat Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka šiandien priimti, kolegos. Ir ateityje galbūt tarsimės dirbti šiuo būdu, kad ratifikavimas, jeigu nebus kokių nors problemų, kylančių per svarstymą, kad galėtų būti daromas vienu kartu. Taigi svarstymas ir priėmimas.

Dabar Ž.Jackūnas turėtų pareikšti komiteto nuomonę. Kas kalba Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu? R.Zuoza. Prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, svarstė šias dvi konvencijas. Galima pažymėti, kad ratifikavus abi konvencijas Lietuvoje bus baigtas rengti visas paketas dokumentų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą tarptautiniu mastu. Aišku, turėsime didesnę garantiją, kad mūsų nekilnojamosios kultūros vertybės nenukentės nuo savo ar užsienio investuotojų, savininkų ar nuomininkų savivalės.

Komiteto išvados dėl abiejų konvencijų yra teigiamos, jų ratifikavimui yra pritarta bendru sutarimu. Tačiau komitetas atkreipė Vyriausybės ir Prezidentūros dėmesį (jau ne pirmą kartą) į tarptautinių teisės dokumentų, išverstų į lietuvių kalbą, nepatenkinimą vertimo kokybę ir teksto kultūrą. Siūlau šiandien pritarti po svarstymo ir ratifikuoti abi pateiktas konvencijas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar abiem šioms konvencijoms galėtume pritarti po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu projektams Nr.P-2017 ir Nr.P-2018. Pradedame bendruoju sutarimu priėmimą.

1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas. Kaip įprasta, jis turi vieną straipsnį.

Kolegos, kas kalbėtų dėl motyvų dėl šios konvencijos ratifikavimo? Nėra norinčių kalbėti.

Registruojamės!

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Balsuojame, ar priimame 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymą. Pradedame balsuoti, kolegos. Prašom balsuoti atsakingai – mums reikia tam tikro skaičiaus balsų.

Už – 83, prieštaraujančių nėra, susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas.

Kitas projektas – Pataisytos 1992 metų Europos konvencijos dėl archeologijos paveldo apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2018. Taip pat pradedame priėmimą. Kas kalbėtų dėl šio projekto? Niekas nenori kalbėti. Registruojamės ir balsuosime.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl tik ką mano paskelbto projekto – dėl Pataisytos 1992 metų Europos konvencijos dėl archeologijos paveldo apsaugos ratifikavimo įstatymo projekto. Kas, kolegos, balsuotų už šį projektą?

Už – 85, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat nėra, įstatymas priimtas.

Civilinio kodekso papildymo 494¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2014 (svarstymas)

Kolegos, 5 klausimas – Civilinio kodekso papildymo 494¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2014. Prisimenate, praeitą savaitę mes turėjome svarstymą. Tada buvo atiduota pagrindinę išvadą pateikti kitam komitetui – Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikia B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pritarus Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajam įstatymui, būtina pritarti ir Civilinio kodekso papildymui, nes Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimu darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme yra nustatyta, kad kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei, darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjęs asmuo neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato Valstybinė medicinos sveikatos komisija. Kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas. Taigi nepapildžius Civilinio kodekso, ši nuostata liktų neįgyvendama, nes kol Civiliniame kodekse nebus nurodytas pagrindas kreiptis į teismą, ginčo atvejis negalės būti sprendžiamas, o galiojančios Civilinio kodekso normos nesuteikia tokios galimybės.

Juo labiau kad Civilinio kodekso pakeitimas, papildymas neišplečia žalos atlyginimo objektų rato, nes žalos atlyginimą reglamentuoja kitas įstatymas – Žalos atlyginimo įstatymas. Todėl kviečiu Seimą pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir Vyriausybės teiktam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Seimo narys A.Sysas norėtų kalbėti.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, labai norėčiau, kad jūs pritartumėte šiai įstatymo pataisai, kadangi realiam gyvenime tie žmonės, kurie nukentėjo… ir šiuo metu ši problema yra labai sunkiai sprendžiama. Galbūt šis mūsų sprendimas palengvins galimybę žmonėms, kurie gavo traumą ar susirgo profesine liga, prisiteisti iš veikiančių įmonių jiems priklausantį atlyginimą už padarytą žalą.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, šį projektą svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šiam projektui nepritarė. Praeitame posėdyje išdėstė argumentus, motyvus, kodėl nepritarė. Civilinio kodekso rengimo darbo grupės ir kitų institucijų išvada buvo neigiama. Todėl komitetas, atsižvelgdamas į tai, nepritarė šiam projektui. Manau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas (turiu stenogramą) turėjo suderinti su Civilinio kodekso rengimo darbo grupe, galbūt ir su mumis dar derinti, ir tada pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, kviečiu registruotis. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti Civilinio kodekso papildymo 494¹ straipsniu įstatymo projektui po svarstymo. Yra prieštaraujančių teisininkų. Kolegos, balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Kolegos, ar pritariame po svarstymo Civilinio kodekso papildymo 494¹ straipsniu įstatymo projektui? Pagrindinis komitetas pritarė. Kolegos, kokia jūsų nuomonė? Už – 52, prieš – 7, susilaikė 12, projektui Nr.P-2014 pritarta po svarstymo.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo" projektas Nr.P-2128 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, ryto darbotvarkės 6 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo” projektas. Nr.P-2128. Šio projekto svarstymą reglamentuoja Seimo statuto šeštoji dalis, 187, 188, 189, 190 straipsniai. Kviečiu šį nutarimą pateikti Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime padaryti sprendimus dėl Seimo vadovybės reorganizavimo ar naujo suformavimo. Visiems jums yra žinomi pasikeitimai. A.Kubilius išėjo dirbti į Vyriausybę ir nebegali būti Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Yra ir kitų pasikeitimų.

Mes turėtume padaryti tris sprendimus. Aš prašau leidimo pakalbėti apie viską iš karto. Ar galiu? Apie viską iš karto. Turime čia, Seimo salėje, paprastu balsavimu atleisti A.Kubilių iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų ir paskirti A.Vidžiūną mano teikimu Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Tikiuosi, kad jūs tai paremsite, ir mes tai padarysime.

Du Seimo pareigūnus turime išrinkti. Renkame slaptai balsuojant. Pirmasis darbotvarkėje įrašytas nutarimas yra dėl R.Dagio. Galime pradėti tai svarstyti. Kandidatai R.Dagys, taip pat R.Juknevičienė turės galimybę pasisakyti. Jūs galėsite jų paklausti, išgirsti jų atsakymus. Dėl jų bus slaptas balsavimas Seimo fojė.

Taip pat gal jūs neprotestuosite, jeigu mes sutvarkysime ir Seimo valdybos sudėtį. Aš suponuoju, kad balsavimai bus remiantys, teigiami, kad mes galėsime dirbti toliau ir priimti taip pat tokį technišką nutarimą dėl Seimo valdybos sudėties. Nors jis nėra įrašytas į darbotvarkę, bet jeigu jūs sutinkate, tai mes viską iš karto padarytume. Jis yra išdalintas, tik nepastebėta ir užmiršta įrašyti.

Taigi dabar pagal darbotvarkės eilės tvarką yra projektas Nr.P-2128 – dėl R.J.Dagio išrinkimo Seimo Pirmininko pavaduotoju. Aš tą teikiu. O paskui, kai svarstysime kitą teikimą, tai, matyt, man teks pirmininkauti. Dabar turbūt kviesime į tribūną. Posėdžio pirmininkas pakvies poną R.Dagį, o aš noriu tiesiog paprašyti jūsų paramos, noriu pasidžiaugti, kad kolega R.Dagys priėmė pasiūlymą ir sutinka ateiti ir dirbti Seimo vadovybėje, kaip nurodyta mūsų Statute, kaip Seimo mažumos atstovas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, taigi dabar kviečiu į tribūną Seimo narį R.Dagį, kuriam pasiūlyta tapti Seimo Pirmininko pavaduotoju. Jis turi pagal Seimo statuto 189 straipsnį pareikšti, ar sutinka balotiruotis, ir jam yra skiriama iki 15 min. kalbėti ir iki 15 min. atsakinėti į mūsų klausimus, kolegos. Prašom, gerbiamasis kolega.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai neišnaudosiu 15 min. Aš pasistengsiu koncentruotai pasakyti pagrindinius motyvus, dėl kurių aš priėmiau šį kvietimą. Ir jūsų valia spręsti, kaip jūs pasirinksite.

Galima būtų daug kalbėti, koks turi būti Seimo statutas. Manau, kad jis ateityje turi būti šiek tiek koreguojamas. Mūsų parlamentinė praktika tobulėja, ir aš manau, kad Seimas yra ta vieta, kur turi būti įgyvendinamas kuo platesnis partijų konsensas dirbti. Tai nereiškia konsensas jų požiūriui, tai nereiškia konsensas jų įsitikinimams ir t.t. Bet bendram darbui turi būti rastos formulės, kurios padidintų mūsų tarpusavio susiklausymą ir galimybes pasiekti kiek įmanoma daugiau bendro sutarimo. Aišku, niekada taip nebus, kad nuomonės sutaps, bet daugeliu klausimų tikrai galima dirbti kartu ir taip turi būti.

Aš nematau nieko blogo, jeigu ateityje naujos sudėties Seimas nuspręstų, kad Seimo Pirmininko postas būtų skirtas opozicijai. Čia nieko blogo, aš manau, kad seimuose tokios praktikos yra, ir mes apie tai turime kalbėti, nes iš esmės tai tik padidintų mūsų galimybes, ir mes nepridarytume tų klaidų, kurias kartais padarome.

Aš labai gerbiu pono R.Ozolo apsisprendimą, tai yra jo apsisprendimas, jo motyvai. Kiekvienas politikas turi teisę pasakyti savo nuomonę, nuspręsti, kada pasakyti ir kaip pasakyti. Galbūt šiuo metu ponas R.Ozolas galėjo taip ir nepasielgti, bet tai yra jo apsisprendimas ir gerbtinas apsisprendimas. Aš manau, jeigu mes nenorime kokių nors pirmalaikių rinkimų ir nesikratome visiškos atsakomybės, tai vis dėlto Seimas turi dirbti kartu ir ieškoti tų sprendimų. Nepavyks nė vienai pusei – nei pozicijai, nei opozicijai išvengti atsakomybės prieš visuomenę, prieš rinkėjus, dėl kurių mes dirbam. Žmonės tapatina, ir iš dalies teisingai tapatina mus visus, esančius čia, su viena bendrija. Net ir būnant opozicijoje, net ir turint galimybes daryti palyginti gana mažą įtaką pagrindiniams sprendimams, vis tiek dalelytė atsakomybės tenka ir mums.

Aš manau, kad opozicijos atstovas turi būti Seimo vadovybėje. Tai padidina galimybes tai pačiai opozicijai daryti įtaką sprendimams, siekiant, kad kuo daugiau mūsų išsakytų argumentų pakliūtų į bendrus Seimo nutarimus. Tai yra opozicijos priedermė, ir mūsų partijos pirmininkas V.Andriukaitis ne kartą kalbėjo apie tai, kad kiek įmanoma reikia išplėsti opozicijos teises, net siūlant komitetų, pagrindinių komitetų pirmininkų postus opozicijai. Aš su tuo negaliu nesutikti ir manau, kad tai lėmė tam tikrą mano apsisprendimą.

Aš noriu padėkoti mūsų Seimo frakcijai, kuri palaikė mano nevienareikšmį sprendimą. Aš suprantu, kad jis esant dabartinei politinei situacijai gal turi ir minusų, nes tai gali būti įvairiai interpretuojama. Bet niekada nebuvau ir nebūsiu tas politikas, kuris ieškotų iš politinės situacijos vien tik teigiamų sprendimų sau. Turbūt priklausyti opozicijai šiuo metu politiškai naudingiau, negu imtis kažką daryti.

Tai taip pat lėmė mano apsisprendimą. Aš išbuvau opozicijoje 7 metus. Teko būti opozicijoje tiek valdant LDDP, tiek valdant konservatoriams, teko būti opozicijoje dar ir nebūnant Seimo nariu. Taigi iš esmės esu iki kaulo smegenų opozicionierius. Kartais opozicionierius esu ne tik valdančiajai koalicijai. Taigi mano pagrindinės funkcijos ir mano svarbiausias tikslas bus pasiekti, kad opozicijos sprendimai darytų kuo daugiau įtakos valdančiosios daugumos sprendimams čia, Seime, kad į juos būtų įsiklausoma. Sutarimo siekimas būtų svarbiausias mano tikslas, o dirbant pagrindinis dokumentas, kuriuo aš žadu vadovautis, nesvarbu, patinka ar nepatinka koks Seimo narys, yra Seimo statutas. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar jūs nesutiktumėte, kad aš iš naujo įjungčiau kompiuterį ir užsiregistruotų tie, kurie nori klausti R.Dagio? Jeigu šitaip galime sutarti, aš noriu tikėti, kad ne visi 16 nori jo paklausti. R.Juknevičienei žadama dar skirti dėmesio. Kolegos, aš mėginu tai daryti ir iš naujo jungiu kompiuterį ir minutę laukiu, kol jūs paprašysite žodžio klausti R.Dagio.

Kolegos, suteikiu žodį B.Kuzmickui. Ruošiasi A.Sakalas.

B.J.KUZMICKAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo nary, jūs esate Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, taip pat Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys ir jums sėkmės atveju, matyt, teks daugiau dėmesio skirti užsienio reikalams ir einant naujas pareigas. Kaip, jūsų nuomone, Seimas galėtų daryti įtaką darnesniam užsienio politikos koordinavimui tarp trijų institucijų, t.y. Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo? Ačiū.

R.J.DAGYS. Aišku, šis klausimas yra platesnio konteksto ir ne visai susijęs su Seimo statutu. Mano manymu, mes iš viso turime gerai panagrinėti esamą struktūrą. Kaip tokia maža valstybė mes turime kelias institucijas, kurios dirba paraleliai šioje srityje, ir tos koordinacijos, aišku, nėra per daug. Ta prasme mes turime ieškoti būdų, kaip jas suartinti viena su kita. Galų gale reikia taupyti ir valstybės išteklius. Jie turi būti koncentruoti į pagrindines kryptis ir šiuo atveju koordinavimas turi būti didesnis. Dar tuomet, kai svarstėm Diplomatinės tarnybos įstatymą, aš kalbėjau ir agitavau už tai, kad dalis mūsų patarėjų Užsienio reikalų komitete rotacijos būdu dirbtų Užsienio reikalų ministerijoje. Manau, ta pati praktika turėtų būti ir Prezidentūroje. Mes padarytume glaudesnes tas institucijas ir kartu galėtume sutaupyti resursų, rezervų ir etatų. Galų gale labiau koordinuotume savo veiklą. Manau, kad čia būtų galima pagalvoti apie mūsų Seimo struktūros tam tikrą keitimą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau kalbėti paskui, jeigu tokios kalbos bus.

PIRMININKAS. Tada sutarsime po visų kalbėtojų, jeigu bus norinčių dalyvauti diskusijoje, kolegos. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mano tas pats noras. Aš iš tikrųjų sutaupysiu laiko ir pasisakysiu už.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Ačiū. Gal geriau būtų tikę paklausti Seimo Pirmininko, bet nebuvo tokios galimybės. Tikiuosi, ir jūs atsakysite. Seimo statutas numato, kad Seimo Pirmininkas pavaduotojus siūlo pasitaręs su frakcijomis ir vienas ar du gali būti Seimo mažumos atstovai. Taigi norėčiau paklausti, ar jūs esate gavęs Seimo mažumos frakcijų įgaliojimus joms atstovauti? Mažumos atstovas, vadinasi, atstovauja tai mažumai, taigi ar yra tokie įgaliojimai, o galbūt juos turi gavęs Pirmininkas?

R.J.DAGYS. Kol kas Statuto nuostata yra tokia, kad iš esmės iniciatyva ir apsisprendimas yra Seimo Pirmininko, toks yra mūsų galiojantis Statutas. Aš manyčiau, kad mes tikrai galėtume padiskutuoti šia tema, apskritai keičiant pačią struktūrą ir sudarymo principus. Bet Seimas yra ta vieta, kur reikia laikytis visų pirma galiojančios tvarkos ir Statuto, bent jau to dokumento, kurį pats priima. O ateityje (sutinku su jūsų klausimo esme ir potekste) tai yra iš tikrųjų mūsų Seimo diskusijos klausimas. Tuo labiau kad Seime dar nėra ir vieningos opozicijos, ir mažumos, ji yra susiskaldžiusi. Tai, aišku, irgi apsunkina sprendimų priėmimą. O Seimo frakcijos pritarimą aš turiu. Socialdemokratų frakcijos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, aišku, labai malonu, kad jūs nebijote būti opozicijoje, ir tikiuosi, kad dar penkerius metus jūs toks būsite, tačiau aš turiu omenyje mūsų nūdienos reikalus. Manyčiau, kad ar žiniasklaidos galėtų būti kiek nors tendencingai, netendencingai… tačiau Seimo reitingas Lietuvos visuomenėje labai žemas. Galbūt ne mūsų vidaus dalykiniai ginčai yra pagrindas to, kodėl jis toks žemas. Aš manyčiau, kad reitingas žemas yra dėl mūsų darbų. Norėčiau jūsų klausti. Ar jūs, eidamas į valdybą, turite kokių nors vilčių, kad galima kiek nors koordinuoti komitetų darbus, tarkim, parlamentinės kontrolės srityje? Tol, kol šito darbo neatliksime, mes iš tikrųjų būsime tik grėblys, prikabintas prie traktoriaus. Bet jeigu jūs tokių minčių neturite, tikiuosi, tą pasakysite irgi.

R.J.DAGYS. Aš manyčiau ir esu įsitikinęs, kad Seimas mūsų visuomenėje šiuo metu atlieka vis mažesnę funkciją, kokią jis turėtų atlikti. Tai yra Seimo, mūsų visų, problema. Pažiūrėkime į mūsų biudžeto svarstymus, įstatymų priėmimus. Mes iš esmės tampame Vyriausybės darbo priedėliu. Tai yra ne tik mūsų parlamento problema, tai yra visų, kiek žinau, visame mūsų regione problema. Kadangi įstatymų leidybos apimtis yra labai didelė, Seimas paprasčiausiai nespėja. Aš nesu šalininkas tų žmonių, kurie mano, kad mums reikia taupyti savo kokybės sąskaita. Todėl didesnė koordinacija tarp komitetų, įskaitant ir struktūros keitimą, tikrai yra būtina, jeigu mes norime priimti kokybiškus įstatymus. O jeigu mes galutinai diskredituosime Seimo darbą, galime diskredituoti iš esmės parlamentinę demokratiją kaip tokią, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kolega, norėjau pasiteirauti. Jūs teigiate, kad frakcija pritarė jūsų kandidatavimui. Ar pritarė Socialdemokratų partijos pirmininkas ponas V.Andriukaitis ir ar jums neatsitiks, kaip atsitiko Centro sąjungos ministrui ponui G.Balčiūnui, ar neteks suspenduoti savo narystės partijoje?

R.J.DAGYS. Aš nežinau, man neteko kalbėti su partijos pirmininku V.Andriukaičiu, jis šiuo metu yra išvykęs. Šiuo metu jis neskambino ir nesiteiravo mano nuomonės, todėl aš negalėčiau komentuoti jo pozicijos, tai būtų nekorektiška. Man atrodo, grįžęs jis tą puikiausiai padarys. O šiaip, aš manau, visos politinės partijos yra (jeigu jos iš tikrųjų deklaruoja tą, kas parašyta jų programose) atviros politinės partijos, atviros plačiąja prasme. Partijoje yra susibūrę žmonės, kurie vienodai mąsto, kaip reikėtų spręsti iškilusias ekonomikos, valstybės problemas, ir asmenybių klausimas čia turėtų būti antraeilis dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Klausti skirtos 15 minučių jau tuoj baigsis.

A.SYSAS. Gerbiamasis pretendente, ponas A.Salamakinas vos neužbėgo man už akių. Aš šiek tiek galbūt panašiu stiliumi norėjau paklausti. Jūs kalbėjote apie tai, kad savo darbu jūs konsoliduosite ir sieksite konsenso Seimo partijų darbe. Jūs, vienas iš LSDP lyderių, buvote net pirmininko pavaduotojas. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, kaip jūs manote, kaip toks jūsų žingsnis bus vertinamas jūsų bičiulių partijoje? Aš nekalbu apie vadovybę, bet ta plačiąja prasme partijos.

R.J.DAGYS. Aš negalėčiau dabar kalbėti už jokius bičiulius partijoje. Aš žinau tik dalies bičiulių nuomonę, nuomonę trečdalio bičiulių, atstovaujančių mūsų partijos frakcijai. Aš žinau Seimo narių nuomonę, kurie sėdi ir šalia jūsų, ir už nugaros, ir priekyje. Todėl aš galėčiau kalbėti tik apie jų nuomonę, o kokios bus interpretacijos, čia yra daugiau politinio (…) klausimas. Todėl aš nenorėčiau, kad tam būtų skirta Seimo tribūna.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas. Nėra Seimo nario A.Matulo.

S.MALKEVIČIUS. Sveikinu jūsų apsisprendimą ir tikiuosi, kad bendradarbiavimas su opozicija, jums tapus Seimo vadovybės nariu, taps konstruktyvesnis.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kandidate, jūs teisingai kalbate apie parlamentarizmo ateitį Lietuvoje, apie būtinybę dalyvauti parlamento valdyme ir opozicijai. Bet ar jūs nemanote, kad tai, jog nei Seimo Pirmininkas, nei jūs pats nesitarėte su opozicinėmis partijomis (kyla klausimas dėl jūsų paties partijos taip pat), taigi nepasitaręs su opozicinėmis partijomis ar galite, ar turite moralinę teisę kalbėti, kad jūs galite atstovauti opozicijai? Nes iš esmės opozicija jūsų nedeleguoja. Jus siūlo Seimo Pirmininkas, atstovaujantis daugumai.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis Gyly, pas mus nėra vieningos opozicijos. Socialdemokratai nėra LDDP, nors yra taip pat opozicinė partija. Mes jums taip pat buvom opozicija praėjusią kadenciją. Taigi turbūt jūsų klausimas nėra visiškai korektiškas. Aš manau, kad konsultacijos su visomis frakcijomis, bent neformaliu lygiu, buvo, nes teikimo iniciatorius yra Pirmininkas. Šiuo atveju, manau, yra kitas postas – penkta vieta Seimo Pirmininko pavaduotojo – kuris yra skiriamas opozicijos atstovui. Jeigu mūsų opozicijai pavyktų susitarti ir vieningai išrinkti savo opozicijos atstovą, tai ir būtų tas opozicijos deleguotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau jūsų paklausti. LDDP valdymo laikais mūsų partijos pirmininkas, dabartinis garbės pirmininkas ponas A.Sakalas taip pat buvo pavaduotojas. Dabar ponas P.Gylys iškėlė tokią problemą apie (…). Ar negalėtumėte prisiminti, kaip ten buvo. Konservatoriai turbūt susitarė su LDDP? Ar LSDP susitarė su konservatoriais, kad vienas opozicijos atstovas būtų kaip pavaduotojas?

Ačiū.

R.J.DAGYS. Kiek aš pamenu, jokių konsultacijų nebuvo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas dar likęs klausti.

A.ČAPLIKAS. Labai ačiū, Seimo Pirmininko pavaduotojau. Aš gerbiu jūsų, pone Dagy, apsisprendimą, tačiau socialdemokratų lyderiai: tiek jūs, tiek ponas A.Sakalas, tiek V.Andriukaitis, dažnai sakydavo priekaištus Centro sąjungai dėl bendradarbiavimo su valdančiąja koalicija motyvuodami, jog ponas R.Ozolas yra Seimo Pirmininko pavaduotojas. Kas atsitiko socialdemokratams, kad jie taip staigiai pakeitė poziciją? Gal nusibodo karti opozicijos duona ir norisi labai saldžios valdžiukės duonelės? Gal yra kiti motyvai?

R.J.DAGYS. Labai ačiū už klausimą iš mūsų gerbiamųjų centristų. Norėčiau patikslinti jūsų kalbą. Bent jau aš niekada nekalbėdavau apie pono R.Ozolo buvimą Seimo Pirmininko pavaduotoju, kad tai yra koks nors sandėris ar susitarimas su valdančiąja koalicija. Turbūt šie motyvai ir argumentai buvo skiriamai jūsų ministrams, kurie būdavo Vyriausybėje, nors nė karto formalios koalicijos neturėjote. Bet čia yra visiškai kitas klausimas, ir aš tik apgailestauju, kad ponas R.Ozolas pats pasitraukė iš šio posto. Jis visiškai tiko ir derėjo būti čia. Tuo labiau kad jis dabar apsisprendė būti opozicijoje.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, kurie buvo skirti Seimo nariui R.Dagiui – pretendentui į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Kolegos, po to, jeigu Seimo nariai pageidaus, bus galima diskutuoti. A.Sakalas jau prašė žodžio. Labai ačiū, gerbiamasis kolega. Tikiuosi, kad jūs neprieštarausite Seimo Pirmininko siūlymui ir dėl to, kad dabar būtų pateiktas formalusis Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos pakeitimo” projektas, dėl kurio mes iš pradžių nesutarėme, nes rytoj valdyba turėtų dirbti ir turėtų būti darbinga. Mes po pietų galėtume susitarti ir balsuoti dėl to, jeigu, žinoma, būtų bendrasis sutarimas.

J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kada mes galėsime užduoti klausimus teikėjui, t.y. Seimo Pirmininkui, dėl teikiamų kandidatūrų, nes šiuo atveju, mano manymu, galioja bendros Seimo statuto normos?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galėsime kreiptis, jeigu būtų reikalaujama, į Etikos ir procedūrą komisiją. Kiek aš skaičiau šio Statuto straipsnius, nėra reglamentuojama, kad Seimo Pirmininkas, kurio iniciatyva pateikiama, būtų klausinėjamas, gerbiamieji kolegos.

J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo statute yra nurodyta, kad tik Prezidentas yra neklausinėjamas. Tai suprantama, nes dėl tokio valdžių padalijimo principo Seimui nesuteikta galimybė klausinėti Prezidentą, tačiau Seimo Pirmininkas nėra Prezidentas ir pagal bendras Seimo statuto normas, kadangi jis teikia šiuos siūlymus, manau, kad turėtumėte leisti tiems 16 ar 18 Seimo narių, kurie užsirašė, paklausti.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų" projektas Nr.P-2124 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Pradedame antrojo nutarimo projekto Nr.P-2124 svarstymą. Gal jūs neprieštarautumėte, kolegos, kad pradėtume nuo 3 straipsnio? Seimo narė R.Juknevičienė yra pateikta eiti Seimo Pirmininko pavaduotojos pareigas. Aš suteikiu jai žodį, kolegos. Paskui iki 15 min. klausimams. Prašom registruotis klausti R.Juknevičienę.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamasis Seime! Visų pirma noriu padėkoti Seimo Pirmininkui už mano kandidatūros pateikimą ir kartu, kaip reikalaujama Statute, patvirtinti, kad aš sutinku kandidatuoti į šias pareigas.

Taip pat noriu padėkoti Tėvynės sąjungos frakcijai, vakar parėmusiai mano kandidatūrą. Manau, kad mes labai puikiai vieni kitus pažįstame ir vargu ar reikia kaip nors ypatingai prisistatinėti. Jau beveik dešimt metų esu šiuose rūmuose, žinau, tikiuosi, neblogai, ir Seimo nario darbą. Yra tam tikra specifika, kad ketverius metus praleidau čia ne kaip Seimo narė. Todėl manau, kad tai yra didelis pliusas, nes pažįstu ir tą darbą, kurį dirba tie žmonės, kurie yra kartu su mumis visada čia, aplink mus, kurie dirba tą nelengvą vadinamąjį Seimo aparato darbą, Seimo narių patarėjų, frakcijų referentų ir kitus nelengvus darbus.

Aš, eidama į šią tribūną, prisiminiau ir pagalvojau apie tą didžiulį skirtumą, koks yra dabar, palyginti su tuo, kurį ne vienas iš mūsų čia esančių matėme nuo 1990 m., kai pirmą kartą įžengėme į šiuos rūmus prieš 1990 metų kovo 11-ąją. Rūmus radome tarsi sustingusius, tarsi tik ką iš parduotuvių vitrinų ir baldus, ir žvilgančias grindis, ir tuos kilimus, kurių neatpažinsi dabar. Jie per tuos dešimt metų iš tikrųjų gyveno savo gyvenimą. Radome ir tuometinius aparato žmones (jų buvo nedaug), tokiais baikščiais žvilgsniais palydinčius tą naują politinę jėgą, tą naują politinį gyvenimą. Šiandien Seimas gyvybingas, pilnas žmonių. Iš tikrųjų tai yra demokratinės valstybės parlamentas.

Buvo labai rimtas pono J.Beinorto klausimas, ir aš apie tai buvau pasirengusi šiek tiek kalbėti. Kalbėsiu apie tą reitingą ir apie tą žmonių pasitikėjimą ar nepasitikėjimą Seimu. Šį dalyką vertinu dvejopai.

Visų pirma Lietuva nėra jokia išimtis šia prasme. Tai galiu drąsiai sakyti, nes tenka dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos darbe, susitikti su kitų šalių parlamentarais. Jie visi kaip vienas pabrėžia tą patį, kad postsovietinių visuomenių suvokimas apie parlamentarizmo prasmę ir reikšmę skinasi kelią nelengvai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės skeptiškai vertina parlamentų darbą. Mes vėlgi turime tam tikrą specifiką, nes tik nepilnas dešimtmetis iš šio šimtmečio pradžios ir nepilnas dešimtmetis iš šio šimtmečio pabaigos buvo tikrai parlamentinio darbo pirmieji žingsniai. Taigi didelių tradicijų mūsų valstybė, mūsų tauta parlamentarizmo srityje, jeigu taip galima pasakyti, tikrai neturi. Bet šia prasme aš esu optimistė ir manau, kad parlamentarizmas skinasi kelią Lietuvoje gana sėkmingai ir jis tikrai stiprės.

Kitas dalykas susijęs ir su parlamento reitingais, tai, kad parlamentas iš esmės yra tam tikri partijų bendri namai ir partijos Lietuvoje dar tik formuojasi. Kaip tokia bendra institucija jis, deja, nėra mėgstamos mūsų visuomenės. Tai tiesiogiai yra susiję ir su tuo, kaip žmonės vertina Seimo darbą.

Ar lygios jėgos yra tų institucijų, kurios yra išdėstomos reitingų lentelėje? Manau, kad tai yra skirtingo svorio kategorijos. Jeigu mes paimtume Vyriausybę, Prezidentūrą ir sudėtume į vieną gretą Seimą, tai yra visiškai skirtingi dalykai, nes nei Prezidentūroje, nei Vyriausybėje nėra to užprogramuoto ginčo, to gero, reikalingo ginčo, nėra opozicijos ir pozicijos, kurie išryškintų… Galų gale noriu pabrėžti, kad tai nėra tiek matomos institucijos, kiek yra matomas Seimas. Bent jau šiandien Seimo darbas iš tikrųjų (tai turbūt žiniasklaida gali patvirtinti) yra matomas iš visų pusių.

Bet kokiu atveju pagrindinis mano tikslas būtų, manau, kartu ir kolegų (džiaugiuosi, kad R.Dagys pasakė panašias mintis iš šios tribūnos) – auginti visuomenės pasitikėjimą parlamentine demokratija. Turiu pasakyti, kad tai priklauso ne vien tiktai nuo darbų, aš tai jau minėjau. Mes turime padėti susivokti visiems ir patys sau, kad ginčai, kartais net ir karšti, yra būtini ir neišvengiami parlamentuose. Jei žmonės jų nenorės, bijos ir jeigu jų nebus čia, tai ginčai neišvengiamai persikels į gatves. Manau, kad to nenori nė viena konstruktyvi, atsakinga parlamentinė partija.

Taip pat, kaip ir R.Dagys, noriu pabrėžti parlamentinių partijų tarpusavio bendradarbiavimo reikšmę. Čia vėlgi galiu palyginti prieš dešimt metų buvusią situaciją ir šiandieninę. Daugelis mūsų pamena, kad prieš devynerius ar prieš dešimt metų daugelis tuometinių Aukščiausiosios Tarybos deputatų – Atkuriamojo Seimo narių, net ir išėję iš parlamento salės, kur nors kavinėje ar net komiteto posėdžiuose, ne itin draugiškai vieni į kitus žiūrėjo. Šiandien aš matau visiškai pasikeitusią situaciją, kai ginčai, mūsų ideologiniai ginčai, mūsų tarpusavio ginčai, mūsų partinės kovos yra neišvengiamas ir būtinas dalykas, tačiau komitetuose, parlamentinėse delegacijose, atstovaudami mūsų valstybei įvairių politinių jėgų parlamentarai, mūsų Seimo nariai dirba kartu, yra tarpusavyje kalbantys žmonės, tarpusavyje bendraujantys žmonės. Aš tai matau kaip didelį pliusą ir manau, kad dirbti kartu yra visos galimybės.

Aišku, gaila, kad visuomenė mažiau mato. Ji mato tik ledkalnio viršūnę. Jai parodomas per siaurą plyšelį, per siaurą landelį šios salės darbas ir mažai kas žino, kaipgi parlamentarų darbas vyksta kitur – už šios salės. Manau, kad mes, Seimo vadovybė, turime prisidėti, kad Seimo darbas būtų nušviečiamas plačiau ne tik iš Seimo salės, bet parodomas ir tas tikras darbas, kuris čia dirbamas. Konstruktyvaus darbo Seime iš tikrųjų yra daug, turime tai ryškinti.

Atsiranda daugiau galimybių tą daryti. Aš čia matau ne tik tai, ką opozicijos, mažumos atstovas, R.Dagys ne kartą pabrėžė, bet taip pat ir naujoji Vyriausybė, ypač naujos Vyriausybės vadovas A.Kubilius yra žmogus, kuris išėjo iš tos virtuvės, puikiai supranta parlamentinio darbo specifiką. Esu įsitikinusi, kad mes, Seimo vadovybė, kartu su Vyriausybe sugebėsime užtikrinti vyriausybinį ryšį, sugebėsime užtikrinti, kad ministerijų ir komitetų tarpusavio ryšys sustiprės, kad projektų derinimas ir idėjų derinimas bus kur kas ankstyvesnis negu registruojant projektą.

Žinoma, ir parlamentinė kontrolė. Čia yra daug problemų. A.Kubilus – Vyriausybės vadovas, kiek žinau, puikiai supranta šio dalyko reikšmę. Parlamentinė kontrolė sustiprės, kad žmonės, vertindami ir dėl visko kaltindami tik parlamentą, teisdami tik Seimą, reikšdami šiuos teisingus priekaištus, galėtų matyti, kad Seimo nariai gali daryti įtaką Vyriausybės darbui. Parlamentas tikrai neturi, kaip kas sako, vilktis apskritai visų institucijų pabaigoje.

Tikiuosi, kad laukia daug bendro darbo, daugiau tolerancijos. Nors tam daug vilčių dabar, kai ne viena partija gana anksti startavo priešrinkiminėje kampanijoje, tikėtis sunku, bet vis tiek turiu tam daug vilčių. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūsų norėtų paklausti 9 Seimo nariai. R.Survilai suteikiu žodį iš pradžių.

R.R.SURVILA. Gerbiamoji pretendente, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad štai pirmoji moteris, pirmoji signatarė pasiekė taip aukštai, ir po daugelio dešimtmečių ne kaip moteris pasiūlyta į šias pareigas, o kaip gabus, talentingas žmogus.

Klausimas iš juodo scenarijaus štai toks. Dėl darbo pobūdžio ir galbūt dėl savo būdo jūs daug ir geranoriškai bendraujate su spauda. Manau, kad žinote jos virtuvę ir užkulisius, ir tai, kad tik detektyvo, trilerio žanras, skandalingos antraštės yra apmokamos savininkų. Su Etikos kodeksu, matyt, žurnalistai gali likti be darbo ir be duonos. Todėl straipsnis apie deklaravimo slenksčius turbūt nebuvo staigmena, kad jis yra pernelyg kryptingai dezinformuojantis, net įžeidus. Noriu paklausti. Ar nepasikeis jūsų geranoriškas požiūris į žurnalistų broliją ir žiniasklaidą po to.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū. Visų pirma jūsų pirmąją dalį noriu patikslinti, kad Atkuriamajame Seime Seimo posėdžiams pirmininkavo ir Seimo vadovybėje pagal tuometinius įstatymus buvo L.Andrikienė. Jai yra tekę dirbti šį nelengvą darbą. Taigi neprisiimu šių laurų. Manau, kad tai nėra kokia nors išimtis. Neskirstydama politikų ir čia sėdinčių žmonių kaip nors pagal lytį, manau, kad ir moterys, ir vyrai pakankamai daug prisideda prie mūsų darbo Seime.

Dėl antrosios dalies. Noriu pasakyti ir užtikrinti, kad požiūris nepasikeis. Mano principinė nuostata žiniasklaidos atžvilgiu remiasi vieno žymiausių konservatizmo klasikų Aleksio de Tokvilio požiūriu, kad klystanti žiniasklaida yra daug vertingesnis dalykas, iš esmės vertingesnis dalykas negu nuo valdžios priklausanti žiniasklaida. Esu įsitikinusi, kad žurnalistai Seimo darbe, ypač pastaraisiais metais, pastebėjo daug teigiamų dalykų, turiu galvoje, sudarant sąlygas jiems dirbti čia, Seime. Jie tampa tarsi neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Visi pažįstame čia akredituotus žurnalistus. Iš dalies kartais ir jie be mūsų, ir mes be jų negalime gyventi. Nė vienas jų, kai apmiršta Seimo darbas per atostogas, priėjęs klausia, sugalvokite ką nors, nebeturime ką rašyti, nebeturime ką duoti, duokite kokį nors skandaliuką. Žinoma, tie skandaliukai, skandalai šiandien mirga mūsų spaudoje.

Dėl vakarykščio straipsnio “Lietuvos ryte” apie deklaravimo slenksčius. Aš išplatinau Seimo nariams savo nuostatą. Man labai apmaudu, kad šio teksto turinys visiškai neatitinka paantraštės ir antraščių. Šiandien pasitikslinau. Ramunė Sotvarienė, šio dienraščio žurnalistė, mane patikino, kad tekstas yra jos, bet visi pavadinimai yra ne jos. Kodėl tokia politika yra daroma ir kas uždeda tuos, tai yra laikraščio savininkų reikalas. Kad tai yra melas, aš nekartosiu iš šios tribūnos. Tikiuosi, kad ir laikraštis ras savyje jėgų išspausdinti ir mano nuomonę šiuo požiūriu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji pretendente, norėjau klausti Seimo Pirmininko, bet posėdžio pirmininkas neleido paklausti. Galbūt jūs galėtumėte atsakyti? Pagal pareigas vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų turėtų būti Europos komiteto pirmininku. Kadangi A.Kubilius, buvęs Europos komiteto pirmininkas, išėjo į kitą darbą, kuris pirmininko pavaduotojas eis šias pareigas?

R.JUKNEVIČIENĖ. Tai bus svarstoma artimiausiu metu.

J.BERNATONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pretendente, šiuo metu jūs esate valdančiosios Konservatorių partijos viena iš lyderių. Jūs daug ir teisingai kalbėjote apie parlamentarizmą. Vienas svarbiausių parlamentarizmo bruožų yra dėmesys opozicijai, leidimas jai veikti pagal jos galimybes. Tas galimybes apibrėžia rinkėjai, ir niekas daugiau. Ar jums neatrodo, kad tai, kas vyksta po 1996 metų rinkimų, yra tiktai demokratijos ir parlamentarizmo imitacija – žaidimas demokratija. Kaip jūs manote, kodėl konservatoriai tada, 1996 metų pabaigoje, nepakvietė opozicijos į Seimo vadovybę? Ir dabar nederino klausimo dėl Seimo pavaduotojo. Negi jūs manote, kad toks nederinimas, nepalaikymas kontaktų su partijomis, esančiomis opozicijoje, yra parlamentarizmas?

R.JUKNEVIČIENĖ. Į tą vidurinį jūsų klausimą, jų buvo tiek daug, negaliu dabar visų pakartoti, apie jūsų požiūrį į tai, kaip šiuo metu Lietuvoje vertinamas parlamentarizmas ir opozicija, aš galiu pasakyti, kad taip nemanau ir su jumis nesutinku. Manau, kad parlamentarizmas ir demokratija Lietuvoje bręsta ir vystosi. Kas be ko, yra ir bėdų, yra ir augimo sunkumų. Bet lyginant, dar kartą kartoju, lyginant su 1990 m., net jeigu mes paskaitytume stenogramas tuometinės Aukščiausiosios Tarybos ir šios dienos, tai parlamentarizmas, parlamentarizmo tradicijos, parlamentarizmo taisyklės, net ir mūsų vidinis darbas yra kur kas aukštesnio lygio. Prie to prisidėjo visi parlamentai, įskaitant ir LDDP, kai LDDP buvo valdžioje, parlamentą.

Dėl mažumos ir daugumos atstovavimo vadovybėje, manau, kad tai yra tam tikras procesas. Mes einame tuo keliu, kuriuo yra nuėjusios visos demokratinės valstybės. Tikiu, kad daugiau atsistatydinimų iš Seimo Pirmininko pavaduotojų dėl politinių motyvų Lietuvoje, ko gero, neturėtų būti, nes Seimo vadovybė yra visiškai kas kita negu Vyriausybė. Seimo Pirmininko arba parlamento pirmininko pavaduotojai nėra V.Landsbergio pavaduotojai. Tai yra atstovai tų politinių jėgų, kurie pagal tuo metu galiojančius įstatymus, pagal galiojantį Statutą dirba šioje vadovybėje.

Aš manau, kad ir ateityje šie dalykai vystysis, augs ir bręs.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas susijęs su ką tik nuskambėjusiu pono P.Gylio klausimu. Šiandien, ponia Juknevičiene, jūs labai gražiai, sakyčiau, patraukliai apibūdinot situaciją, kuri klostosi mūsų Seime, palyginote su ankstesniu laikotarpiu, ir man tai priimtina. Tačiau labai dažnai, kai mes matom vienas kitą daugiau kaip politiko įvaizdį, o ne kaip asmenybę, kaip žmogų, girdim iš jūsų pusės pakankamai daug nepakantumo, kategoriškumo, nesavikritiškumo, o kartais nuskamba ir tam tikras oponentų pažeminimo momentas. Aš noriu jūsų paklausti, ar tapusi Seimo vicepirmininke jūs nemanote bent kiek pakoreguoti savo politinės saviraiškos stilių, kad jis nebūtų toks, atleiskite, kartais atgrasus tiems, kurie nepriklauso jūsų partijai arba valdančiajai koalicijai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū už patarimą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėjau paklausti.

R.JUKNEVIČIENĖ. Stengsiuosi.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamoji pretendente, jūsų pasisakymai dėl R.Ozolo žingsnio yra pakankamai savotiški. Bet aš noriu paklausti, kas lėmė galutinai jūsų apsisprendimą kandidatuoti į Seimo Pirmininko pavaduotojus? Taip pat kokios, manote, savybės būtinos Seimo Pirmininko pavaduotojui, nes išties tai yra pakankamai svarbi parlamentinė figūra. Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Labai ilgai galvoti, ilgai spręsti iš tikrųjų nebuvo laiko. Galutinis apsisprendimas buvo vakar, kada tam pritarė Tėvynės sąjungos frakcija. O dėl savybių, tai manau, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas vis dėlto yra vienas iš Seimo narių. Bet kalbėjimasis, bendravimas nebūtinai tik su savo frakcijos žmonėmis – tai yra viena iš savybių, turėtų būti viena iš savybių. Aš manau, kad reikės stengtis, reikės galbūt atidžiau įsižiūrėti į šiuos reikalavimus, ir tikiuosi, kad man tai pavyks.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pretendente, aš jau seniai norėjau paklausti ne tik jūsų, bet ir Konservatorių frakcijos seniūno, dėl pareigybių sugretinimo. Jūs esate Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja, ponas A.Vidžiūnas yra frakcijos seniūnas ir siūlomas Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Tai yra dvi pareigybės. Ar frakcijoje nėra žmonių, ar nepasitikėjimas, kodėl vis dėlto tos pareigybės suliejamos į vieną? Tai yra seniūno pavaduotojas ar pirmininkas yra pareigybė, ir gana aukšta pareigybė. Ir dabar viskas sutapatinama.

R.JUKNEVIČIENĖ. Vakar frakcijoje aš pasakiau, kad jeigu būsiu paskirta ar išrinkta į Seimo Pirmininko pavaduotojus, atsistatydinsiu iš Seimo frakcijos seniūno pirmosios pavaduotojos pareigų. Manau, kad mūsų frakcijoje yra labai daug energingų, aktyvių žmonių, kurie galės aktyviau įsilieti į šį parlamentinį, politinį darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamoji pretendente, aš norėjau pateikti klausimą iš rinkėjų pozicijų. Kaip jūs manote derinti Seimo Pirmininko pavaduotojos ir parlamentarės, išrinktos vienmandatėje apygardoje, darbą? Aš manau, kad rinkėjai šio jūsų apsisprendimo ir paaiškinimo labai laukia. Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš noriu tikėti ir esu įsitikinusi, kad tikrai nenukentės darbas apygardoje. Tie, kurie turi kaimiškąsias vadinamąsias apygardas, kurie turi apygardas, kurias sudaro ne vienas administracinis vienetas, turbūt puikiai žino ir suvokia, koks tai sunkus ir nelengvas darbas. Bet dar iki šiol nebuvo didelių nusiskundimų, kad aš kaip nors nedalyvaučiau, nebendraučiau su žmonėmis. Man tai vienas iš prioritetų Seimo nario darbe ir šitą prioritetą aš visom išgalėm stengsiuosi išlaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamoji kolege, aš nė kiek neabejoju, kad jūs siūlomą darbą galėsit atlikti, ir atlikti gerai. Tai, ką jūs kalbėjote apie Seimo įvaizdį, iš tiesų yra visiška tiesa, po to liktų tik pasirašyti tikintis, kad ne tik iš Seimo tribūnos, bet ir kitose vietose tiek Konservatorių frakcijos, tiek kitų frakcijų Seimo nariai tą aiškina rinkėjams, nes tai yra labai svarbu. Tačiau Seimo žemam reitingui turi įtaką ne tik mūsų aiškinimai, bet ir, deja, daugiausia žiniasklaidos paskleisti ar faktai, ar interpretuojami faktai apie vieno ar kito Seimo nario elgesį. Todėl aš norėčiau jūsų paklausti: ar jums neatrodo, kad (tegu ir sena istorija apie LAIB indėlį) vis dėlto jūsų atvejis yra analogiškas premjero atvejui tuo požiūriu, kad jūs buvot ir tada pakankamai aukšta figūra, tuo metu buvusioje sistemoje. Tačiau vienas iki šiol kalamas prie kryžiaus, o jūs, atvirkščiai, lipat aukštyn, ko aš jums ir linkiu, nedarau dėl to pretenzijų. Bet ar jums neatrodo, kad tokie atvejai taip pat smukdo Seimo prestižą?

R.JUKNEVIČIENĖ. Iš tikrųjų ta istorija yra sena, bet ji iškilo dabar. Aš asmeniškai nustebinta dėl to palyginimo. Aš suprantu LDDP poziciją, suprantu, kad LDDP, kurios pirmininku ir kurios premjeru buvo A.Šleževičius, tai yra tarsi galimybė pašvarinti buvusio premjero veidą. Bet aš kategoriškai nesutinku su tokiais lyginimais. Jūs puikiai žinot, kad aš tuo metu nebuvau Seimo narė. Lygiai taip pat kaip jūsų frakcijos atstovas spaudai šiuo metu gali būti laikomas aukšta ar neaukšta figūra, čia yra jūsų vertinimas ir jūsų supratimas apie politinę hierarchiją. Ir kitas klausimas yra esminis. Kaltinimas A.Šleževičiui yra ne todėl, kad jis atsiėmė indėlį kaip A.Šleževičius, bet todėl, kad atsiėmęs indėlį kitą dieną uždarė banką. Nei R.Juknevičienė, nei kurie nors kiti iš to tūkstančio ar daugiau žmonių, kurie tuo metu išgirdę gandus iš tos pačios žiniasklaidos apie tai, kad gali atsitikti problemų su tais bankais, jokios įtakos bankų uždarymams neturėjo, tuo labiau žmonės, kad ir partijos nariai, bet būdami opozicijoje. A.Šleževičius manęs apie rengiamą uždaryti banką neinformavo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas, paskutinis klausėjas.

A.SYSAS. Aš labai norėjau būtent paklausti, kaip ir mano kolegos, dėl bendravimo stiliaus ir dėl kai kurių mano kolegės kietų pasakymų kitaip manančių atžvilgiu. Bet aš džiaugiuosi, kad ponia Rasa pasakė, jog ji stengsis pasitaisyti. Tai aš daugiau klausimų neturiu. Ačiū.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dabar aš noriu jus sugrąžinti prie Statuto reikalavimų. Tuose dviejuose nutarimuose minimos dar dvi pavardės. A.Kubilius, dėl kurio mes turim šiandien formaliai balsuoti ir atleisti iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų; ir jūsų nuolankus pirmininkas, kuris jau vieną kartą išrinktas pavaduotoju. Pagal Seimo statuto 24 straipsnį šiandien Seimas jau ne slaptu balsavimu, o paprastu balsavimu turėtų apsispręsti, ar priima Seimo Pirmininko siūlymą skirti pirmuoju pavaduotoju. Kolegos, aš siūlyčiau dabar diskutuoti, jeigu yra norinčių, dėl dviejų kandidatūrų: dėl R.Dagio, dėl R.Juknevičienės. Tada apsisprendžiame dėl slaptojo balsavimo protokolo, tada slaptasis balsavimas, tada grįžtame po pertraukėlės 12.15 val. ir galutinai priimame šiuos nutarimus, kurie yra planuojami priimti.

Prašė kalbėti A.Sakalas. Aš suteikiu jam žodį, kviečiu į tribūną. Kolegos, ar dar norėtų kas kalbėti?

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mums kilo abejonių, ar jūs prisistatysite Seimui, ar ne, nes jūsų pareigybė taip pat keičiasi, jūs tampate Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju?

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu jūs to reikalausite, jokių problemų negalėtų būti, bet pagal Seimo statutą to nėra būtina daryti. Jeigu bus nors vieno kolegos reikalavimas, o jis jau pasigirdo, aš su džiaugsmu pasirodysiu.

A.Sakalas, pirmasis kalbėtojas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, frakcija labai kruopščiai apsvarstė Seimo Pirmininko teikimą Seimo Pirmininko pavaduotoju rinkti R.Dagį.

Visi frakcijos nariai matė daug tokio teikimo neigiamų pusių ir jo palaikymo neigiamų pusių. Dalis frakcijos narių pasisakė prieš bet kurios LSDP frakcijos nario išrinkimą Seimo Pirmininko pavaduotoju. Frakcijos nariai analizavo ir teigiamas palaikymo puses. Po visapusiškų diskusijų frakcija, įvertinusi susidariusią situaciją, dauguma frakcijos posėdžio dalyvių balsų nusprendė palaikyti Seimo Pirmininko pateiktą kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti Seimo narį P.Gylį.

P.GYLYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Manau, kad šiandien pagrindinis mūsų kalbų leitmotyvas yra parlamentarizmas ir demokratija. Ypač tai akcentavo ponia R.Juknevičienė, nevengė apie tai kalbėti kitas kandidatas -R.Dagys. Mes, opozicijos atstovai, irgi norėtume pasakyti savo nuomonę, kiek gi to parlamentarizmo ir demokratijos yra Lietuvoje po dešimties nepriklausomybės metų. Aš sutinku su tuo, kad demokratėjimas yra nuolatinis procesas, nesibaigiantis procesas. Bet kartais jis priklauso nuo konkrečių asmenų (kuo aukščiau tas asmuo stovi, tuo labiau nuo jo priklauso) požiūrio ir elgesio. Man atrodo, tai didelė problema mūsų dešiniajai pusei, o kartais ir visam mūsų Seimui.

Parlamentarizmas remiasi politine tolerancija ir kartu politine konkurencija. Du pradai. Esant normaliai parlamentinei demokratijai niekas totaliai neneigia savo politinio oponento, neabejoja jo valstybiniu požiūriu į tai, kas vyksta, nelaukia jo išnykimo arba nereikalauja sunaikinimo. Pasitikima rinkėjo žodžiu ir rinkėjo balsu. To Lietuvoje dar nėra, nors, aišku, pripažįstu, kad padaryta nemenka pažanga. Bet šis atvejis rodo, kad konkretūs žmonės, konkrečiai Seimo Pirmininkas bei dauguma, nesielgia pagal tuos principus, nors galėtų tai padaryti.

Visų pirma aš noriu pakalbėti apie esą opozicijai atstovaujantį kandidatą. Jeigu Seimo Pirmininkas iš tikrųjų norėjo, kad vadovybėje būtų tos pusės žmogus, tai ir reikėjo padaryti 1996 metų žiemą, gruodžio mėnesį. Mes kadaise, 1992 m., siūlėm konservatoriams, socialdemokratams ir centristams užimti vietas vadovybėje. Centristai ir socialdemokratai užėmė, konservatoriai atsisakė. Tai ne mūsų bėda. Bet tokio siūlymo nebuvo 1996 m. gruodį. Kodėl, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kodėl, gerbiamieji konservatoriai, krikščionys demokratai? Juk jau buvot perskaitę politologijos vadovėlius, ar dar ne? Dabar toliau tęsiasi procesas.

Po abstrakčių kalbų su opozicija, kad reikėtų turėti tos pusės atstovą, nebuvo derinta kandidatūra. Ar nebūtų buvę gražu, jeigu su centristais, dabar jau esančiais opozicijoje, tikrais socialdemokratais ir Darbo partijos žmonėmis būtų pasitarta. Tada mes kokiu nors būdu būtume pareiškę savo nuomonę. Dabar tai daugumos skirtas ir “Socialdemokratijos 2000” paremtas kandidatas.

Mums, Darbo partijai, buvo savų problemų, kai mes nagrinėjome pono R.Dagio kandidatūrą. Mūsų galva, jo tik ką, prieš kokias tris savaites, skambėję pareiškimai, kad Darbo partiją reikia paleisti arba geriausia, kad ji būtų paleista, nė kiek nedvelkia parlamentarizmu, demokratija ir politine tolerancija. Kaip mums po to balsuoti?

Mus visą laiką atrodė, kad ponas R.Dagys yra simpatizuojantis konservatoriams ir su dideliu nepakantumu žiūrintis į mūsų partiją žmogus. Mes nenorime kištis į socialdemokratų vidaus reikalus – jie išsispręs, bet, kiek aš žinau, partijos pirmininkas neinformuotas, prezidiumas nepriėmė jokio sprendimo. Nežinau, kaip balsuos centristai. Mums balsuoti už neišeina, nes mes nemanome, kad nepakančiai žiūrintis į mus žmogus gali mus atstovauti.

Yra dar taupymo ir problema. Manau, kad galėtume padaryti gerą darbą – sutaupyti pinigų ir likti prie tvarkos, kuri buvo LDDP valdymo metais:. Pirmininkas, trys pavaduotojai ir kancleris.

Ir poniai R.Juknevičienei paskutinė replika. Ponia R.Juknevičiene, ponas A.Šleževičius teisiamas ne dėl to, kad uždarė banką, o dėl to, kad esą paėmė aukštas palūkanas ir, kas tikrai įvyko, paėmė indėlį, kai buvo aukštas pareigūnas. Dabar jūs tampate aukšta pareigūne. Tas jūsų biografijos faktas traktuotinas lygiai taip pat. (Balsai salėje) Yra dalykų, kurie lieka. Jūs buvote politikoje, jūs buvote pakankamai seniai politikoje, kad žinotumėte, jog negalima naudotis informacija ir priešpastatyti save 50 tūkst. indėlininkų. Tai padarėte jūs ir tuometinis premjeras A.Šleževičius. Jūsų poelgiai analogiški, taigi bent jau moralinė politinė klaida yra akivaizdi, ir jūs neturėtumėte balotiruotis į šį postą. Tai mano asmeninė nuomonė.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pareikšti savo nuomonę dėl abiejų kandidatūrų.

R.Juknevičienę aš pažįstu dar nuo Sąjūdžio pirmosios vasaros, kai mes su R.Ozolu lietingą vasarą dalyvavome mitinge Pasvalyje ir jauna medikė R.Rastauskienė radikaliai kalbėjo kartu su mumis. Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, daug politinių posūkių įvyko Lietuvoje, taip pat ir Seimo politinės sudėties posūkių. Žinoma, atstovaudama savo partijai ir kai kurioms moterų organizacijoms, galėčiau tik pasidžiaugti, kad atėjo laikas, kai pirmoji moteris taps Seimo Pirmininko pavaduotoja. Galimas daiktas, kada nors ateis laikas, kai moteris vadovaus ir pačiam Seimui. Šia prasme, žinoma, palaikau tokį Seimo Pirmininko pasirinkimą, juolab kad jis turi teisę rinktis iš savo partijos savo pavaduotojų sudėtį.

Kita vertus, ir savo klausimu, ir savo kalba noriu akcentuoti tą momentą, kad turbūt Lietuvoje jau praeina laikai, kai tam tikras aršumas, netgi, sakyčiau, įžūlumas (aš tai adresuoju ne vien tik kandidatei) apskritai sudaro tokį siurrealistinį įspūdį apie Seimą, apie politiką. Žinoma, Seimo įvaizdį bei reitingą menkina ne vien tik panašūs siurrealistiniai vaizdai, kurie apibūdinami kaip į pelkę įklimpusi karvė, čiulpiama vampyrų ar siurbėlių, bet nepasakoma, kas gi tą karvę į pelkę įvarė, ir paliekama daug spėlionių žmonėms. Aš manau, kad apskritai reikėtų keisti tą siurrealistinį Seimo ir bendravimo įspūdį į daug tolerantiškesnį ir demokratine prasme brandesnį. Aš manau, kad potencialo ponia Rasa tikrai turi pakankamai. Galbūt iki šiol mes per mažai matėme geros valios tam tikru stiliumi reikšti savo politinius įsitikinimus. Aš norėčiau kaip tik palinkėti tos pozityvios transformacijos.

Kalbėdama apie kitą pretendentą, apie poną R.Dagį, pirmiausia aš taip pat norėčiau pabrėžti galbūt Statuto nepakankamą apibrėžtumą. Ką mes iš tikrųjų šiandien darome? Ar mes remiame konkretaus asmens atstovavimą mažumai Seimo vadovybėje, ar mes tiesiog turime paremti Seimo Pirmininko pasirinkimą, ką jis pats pasirenka iš Seimo mažumos? Aš manau, kad šis klausimas ateityje turėtų būti kur kas aiškiau apibrėžtas tiesiog bendru sutarimu ir pagaliau galbūt konkretizuojant Seimo statutą. Neturėdama nieko prieš kandidatą poną R.Dagį ir žinodama, kad trys sąveikaujančios pusės, tai yra pats kandidatas, Seimo Pirmininkas ir frakcija, dėl tokio pasirinkimo yra sutarę, aš vis dėlto manau, kad būtent mažumos nuomonė čia turėtų būti labiau išklausyta, galbūt labiau aptarta, kad mes nesusitaikytume ar prisitaikytume prie tokio pasirinkimo, o tiesiog motyvuotai galėtume ir dalyvauti tame pasirinkime. Aš manau, kad tai yra jau kito Seimo tolesnio demokratijos gilinimo reikalas. Turėdama mintyje tai, ką aš čia išdėsčiau, aš asmeniškai ketinu susilaikyti dėl abiejų kandidatūrų linkėdama vis dėlto joms kuo sėkmingiau prisidėti prie Seimo darbo tobulinimo ir prie demokratijos plėtros. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai drūtai. Frakcija vakar svarstė šias kandidatūras. Frakcija, apsvarsčiusi R.Dagio kandidatūrą, nutarė paremti Seimo Pirmininko pasirinkimą, suprasdama, kad šis pasirinkimas, kaip mažumos atstovo, yra labai geras, nes ponas R.Dagys atstovauja tai mažumos daliai, kuri yra tikrąja, gerąja to žodžio prasme opozicija, kuri turi tvirtas nuostatas tiek valstybingumo požiūriu, tiek ideologines skirtingas nuostatas, tačiau tai yra tvirta, savita opozicinė grupė, kuriai nereikia nei su nieku susitapatinti, nei atsitapatinti. Manau, kad tai yra rimtas argumentas.

Antras dalykas. Ponas R.Dagys turi didelę parlamentinio darbo patirtį, yra žmogus, kuriam visiškai svetimi politinio parazitavimo elementai, ko neišvengėm net šiandien kalbėdami iš šios tribūnos. Todėl mūsų frakcija parems R.Dagio kandidatūrą tikėdamasi, kad jo buvimas Seimo Pirmininko pavaduotoju prisidės prie Lietuvos parlamentarizmo tradicijų brandos.

Manau, visiškai suprantama, kad mūsų frakcija vieningai remia ponios R.Juknevičienės kandidatūrą, nes tai iš tikrųjų yra ryški asmenybė tiek politikos, tiek Seimo fone. Tai iš tikrųjų yra naujos kartos politikė, išaugusi posąjūdiniu laikotarpiu, subrendusi nuo signatarės laikų iki dabartinės padėties, subrendusi kaip ryški dešiniojo politikų sparno atstovė, turinti savitą veidą, turinti gerą, tinkamą dozę idealizmo, ko taip dažnai trūksta mūsų šiandienos politikams, ir, manau, kad tai yra geras užtaisas jos ateities karjerai. Todėl mes, sveikindami jos kandidatūrą ir balsuodami už ją, tikimės, kad ji taip pat labai daug prisidės, kad gilėtų mūsų parlamentarizmo, Seimo darbo, demokratinės pozicijos, tarpusavio bendravimo, politinio dialogo tradicijos, įvairių pozicijų suderinimo, diskusijų tradicijos. Todėl aš kviečiu mūsų frakcijos vardu visus Seimo narius paremti ir vieną, ir kitą kandidatą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijos… Seimo Pirmininkas dar norėtų tarti žodį diskusijose.

A.Patackas. Jums suteikiu žodį dėl vedimo tvarkos.

A.V.PATACKAS. Dėl vedimo tvarkos ir dėl pono P.Gylio mentorystės. Aš tiktai norėčiau suvaitoti: “Pone Gyly! Pone Gyly! Nereikia jums čia su visais Žalaisiais ežerais ir t.t. ir kalbėti tokiu tonu. Būkite, gyvenkite, bet nereikia šito daryti”.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Paskutinis žodis, kolegos, diskusijoje dėl R.Dagio ir R.Juknevičienės.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš paprašiau žodžio, nes taip susiklostė šis posėdis, jog aš, pateikdamas savo teikiamus kandidatus, apibūdinau poną R.Dagį, paraginau už jį balsuoti, bet nė žodžio nepasakiau apie ponią R.Juknevičienę. Aš noriu pasakyti tuos žodžius, kodėl aš ją pasirinkau ir teikiu būti Seimo Pirmininko pavaduotoja, dėl kokių bruožų ir savybių, apie kurias čia ir buvo klausiama. Aš noriu tas savybes pasakyti, ką ji tikrai turi: šviesus protas ir aiškus mąstymas, ramus būdas ir pusiausvyra, iš kurios neišmuša jokie provokuojantys klausimai nei Seime, nei televizijoje arba tie pamazgų kibirai, kuriais sutinkamas kiekvienas žymesnis valdančiosios daugumos politikas, o ypač einantis į atsakingesnį darbą. Mačiau ją įvairiais atvejais: ir pirmininkaujančią, ir atstovaujančią valstybei. Žinau, kad gerai atstovaus ir Seimui. Kam rūpi Seimo prestižas, balsuokite už R.Juknevičienę. Tą patį, žinoma, dar sykį pasakyčiau ir pakartočiau ir apie R.Dagį. Tai bus rimta paspirtis mūsų darbe, taip pat ir Seimo prestižui privalumas.

Kai kurie kolegos netiesiogiai manęs klausinėjo arba kėlė labiau teorinius klausimus apie atstovavimą opozicijai Seimo vadovybėje. Ir ponui J.Bernatoniui, ir ponui P.Gyliui galiu priminti, kad ponas R.Dagys nėra esą opozicijai atstovaujantis Seimo narys. Pagal Seimo statutą yra kviečiamas mažumos atstovas. Taip, kaip anksčiau buvo ponas R.Ozolas, taip dabar kviečiamas ponas R.Dagys. Taip buvo padaryta ir 1996 m. pabaigoje, taip yra daroma ir dabar.

Daugiau čia aš neturėčiau ką sakyti, išskyrus tai, ką jūs patys gerai žinote, kad šiame Seime nėra organizuotos, konsoliduotos ar koalicinės opozicijos. Kai LDDP turėjo daugumą, tada tokia opozicija buvo: konsoliduota, organizuota, tiktai pačios daugumos nepripažįstama. Šiuo metu dauguma tikrai pripažintų, jeigu opozicija sugebėtų jungtis ir konstruktyviai dirbti. Kol taip nėra, yra taip, kaip yra, ir mes vadovaujamės Seimo statutu, kuriame kalbama apie daugumą ir mažumą. Mažuma tuo atveju yra ta Seimo dalis, kuri lieka už daugumos ribų, ir iš tos mažumos dabar yra pakviestas ir sutikęs (kuo aš labai džiaugiuosi) ponas R.Dagys. Tikiuosi, kad jūs vieningai balsuosite nekerštaudami už jo nuomonę, kad LDDP galėtų likviduotis. Aš prisimenu, kai tokią nuomonę turėjo nuo pat 1990 m. L.Sabutis, kaip jam buvo už tai kerštaujama, bet gal jau iš to išaukime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo kalbėta diskusijose dėl dviejų kandidatų į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Visos kalbos baigiamos. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti slapto balsavimo biuletenius dėl pirmininkų rinkimų, dėl R.Dagio ir R.Juknevičienės patvirtinimo? Viena pavardė – pritariantys kandidatams paliekate pavardę, nepritariantys išbraukiate. Tuoj bus balsuojama, kai paskelbsime balsavimo pertrauką.

Kolegos, galėtume bendruoju sutarimu dabar pradėti priimti Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojų”, kurio 1 straipsniu A.Kubilius yra atleidžiamas iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų. 2 straipsnyje minima pirmininko pavaduotojo pavardė. Jeigu būtų norinčių, galėčiau būti tribūnoje ir atsakyti į jūsų klausimus, nors tai niekur nėra reglamentuojama.

E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos.

E.BIČKAUSKAS. Aš iš dalies dėl vedimo tvarkos ir galbūt noriu patarti visiems kandidatams. Štai turiu, rodos, A.Kubiliaus rengtą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir skaitau 25 straipsnio 2 punktą. Jame parašyta: nuo 1998 m. birželio 1 d. šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti kandidatai, o jūs tikrai patenkate į jį, privalo pildyti privačių interesų deklaracijas. Galbūt iki tol, kol bus paskirti, kandidatai užpildys jas? Dėkui.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, viską sutarsime taip, kaip sako mūsų Statutas ir kaip sako visi įstatymai. S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Taip. Ačiū. Būtent dėl to noriu kalbėti. Jūs puikiai žinote Seimo statutą, ir jeigu jūs esate tuo klausimu, kurį dabar svarstysime, pranešėjas, ir dar žadate eiti į tribūną, tai turbūt turėtumėte savo vietą užleisti kam nors iš savo pavaduotojų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, tarp mūsų yra Seimo narys S.Pečeliūnas, kuris sugeba skaityti mintis, ir taip, kaip mes buvome sutarę su A.Vidžiūnu, taip jis pakvietė ir elgtis. Labai malonu, kai yra toks konsensas.

Gerbiamasis Arvydai Vidžiūnai, kuris esate teikiamas paskirti Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju, kviečiu jus į tribūną. Matyt, jums teks atsakyti į kolegų klausimus.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, pone Pirmininke, labai ačiū už teikimą. Pirmu žodžiu noriu pasakyti (labai trumpai, kolegos, kalbėsiu), kad A.Kubiliaus išėjimas į Vyriausybę yra dalykinė intelektinė netektis Seimui. Reikia apgailestauti, kad svarbioms valstybės pareigoms Lietuvoje vis dėlto turime nepakankamai pasirengusių kvalifikuotų žmonių, ir dėl to turi prarasti kvalifikacijas Seimas. M.Laurinkaus išėjimas, S.Stačioko išėjimas, A.Kubiliaus išėjimas, būsimasis V.Jarmolenkos išėjimas iš Seimo yra dalykinė ir kitokia netektis Seimui.

Gerbiamieji kolegos, tiktai du žodžiai. Aš asmeniškai nesijaučiu esąs pasirengęs, tiek pasirengęs kaip A.Kubilius, kad galėčiau jį visiškai pavaduoti. Todėl kreipiuosi į jus, įsivaizduodamas, kad tiktai bendrai dirbdami su jumis, taip pat su Vyriausybe, gerbiamieji kolegos, galime padaryti reikalingus sprendimus, kuriuos teiks Vyriausybė ir kurie reikalingi mūsų valstybei.

Nei aš jūsų per būsimuosius metus ypatingais dalykiniais ir kvalifikaciniais pasikeitimais nenustebinsiu, nei jūs, kolegos, kairėje ar dešinėje pusėje, nenorėčiau tikėti, kad taip fantastiškai pasikeistumėte, kad būtumėte taip pat į kitas kvalifikacines aukštumas įžengę. Žodžiu, įsivaizduoju – dirbsime kartu, kaip dabar mėginame dirbti.

Noriu pabrėžti kelis dalykus, kurie man buvo ir yra svarbūs. Pirmiausias dalykas – tai Seimas, taip pat plenariniai posėdžiai kaip gerai veikiantis mechanizmas, reglamentuojamas gero, demokratiško ir dalykiškumą pabrėžiančio Statuto.

Antrasis dalykas – tai pirmiausia sutartinės konsultacijos su Seimo dauguma, su krikščionimis demokratais, kaip svarbiausia sąlyga, lemianti teigiamus Seimo sprendimus.

Trečiasis dalykas, be abejo, irgi būtinas, nors aš turiu tam tikrų liūdnų abejonių, tai mėginimas vis dėlto oponuoti kategoriškai nusiteikusių… tai darančių kolegų ir frakcijų, išspausti vieną kitą žingsnį, kuriuo būtų paremiamas vienas ar kitas Seimo svarstomas klausimas, daugiausia kylantis iš dabartinės Vyriausybės programos. Kolegos, kategoriškai nesutinku su G.Šileikio pasakymu, kuris visur dabar skamba, kad centristai nerems, nepritars nė vienam būsimam sprendimui, kylančiam iš Tėvynės sąjungos ar krikščionių demokratų programos. Jeigu yra tokia nuomonė, be abejo, bus sunku kalbėti. Aš nemanau, kad tokios kategoriškos nuomonės visais klausimais, svarbiais valstybės klausimais laikysis kolegos centristai. Rinkimų nuspalvintą šurmulį reikės kreipti būtinų sprendimų kryptimi.

Žinoma, toliau turi būti bendradarbiaujama su Prezidentu ir Prezidentūra, taip pat laukiant paramos, bent dalies tos teigiamos paramos, kurią jis buvo skyręs R.Pakso Vyriausybei. Tačiau svarbiausia – Seimo darbai, kylantys iš Vyriausybės programos, kurią mes tuojau tvirtinsime. Tie darbai jau buvo apibrėžti. Jie yra skiriami ne A.Kubiliaus rinkimams, o valstybės ateičiai. Tikiuosi, kad būsimoji valdyba bus bendraminčių būrys, kad R.Juknevičienė ir R.Dagys toliau tęs A.Kubiliaus pradėtą pažangaus ir atviro parlamento idėjos realizavimą ir t.t.

Suprantu, kolegos, kad vesdamas posėdžius tuos trejus metus ir mėgindamas jus įsprausti į biurokratiškus ir formalius Seimo statuto rėmus tarp jūsų, laisvų piliečių, negalėjau užsitarnauti daugiau meilės ir t.t., bet vis dėlto tikiuosi bendro darbo ir pritarimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų laikas artėja prie pertraukos, kurios metu turėtume balsuoti. Aš siūlau apsispręsti, ar mes pratęsiame posėdį, kad visi, kurie nori, galėtų paklausti. Galbūt ne visi norės paklausti. Tada kviečiu atsisakyti, nors yra užsirašę, ir galėtume eiti prie šių klausimų sprendimo. Žinoma, tai yra tik mano pasiūlymas. Dabar kiekvienas, kuris nori paklausti, kartu balsuoja už posėdžio pratęsimą. Aš taip suprantu. Manau, kad dabar turime dirbti nepertraukdami labai gerai vykstančio posėdžio.

Pirmasis nori paklausti ponas J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, jūs per kelerius metus padarėte labai ryškią politinę karjerą: nuo Vilniaus universiteto dėstytojo ir televizijos žaidimo vedėjo iki Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo. Būkite malonus bent iš dalies atskleisti sėkmės paslaptį. Kiek jūsų politinei karjerai padėjo tai, kad buvote televizijos žaidimo “Moki žodį – žinai kelią” vedėjas? Kiek padėjo tai, kad būdamas Seime nenuilstamai propaguojate vaizdingų metaforų stilių kartu su šioje srityje nepralenkiamu Seimo Pirmininku V.Landsbergiu? Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, pirmoji ir pagrindinė sąlyga, lėmusi bent 90% mano karjeros kilimą, kaip jūs sakote, buvo tai, kad jūs buvote mano vienos labai svarbios disciplinos profesorius Vilniaus universitete, ir tai man labai padeda šiandien.

Kitas, jau rimtas dalykas, yra tai, kad, matyt, politinės partijos bręsta, auga ir ne visos turi pakankamai kvalifikuotų ir per visas partijos struktūras perėjusių žmonių. Turiu pasakyti, kad mūsų frakcijos ir partijos lyderiams išėjus į Vyriausybę tam tikrą vakuumą reikėjo užpildyti tokiems ne iki galo pasirengusiems dirbti kaip aš. Čia jau mano rimtasis ir žmogiškas atsakymas.

PIRMININKAS. Dabar nori paklausti ponas J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, visuomet, kai jūs nesilaikydavote Statuto, manydavau, kad tai darote dėl nežinojimo, ir visuomet stengdavausi jums aktyviai padėti tas klaidas taisyti. Tačiau tai, kas dabar vyksta su nutarimu dėl referendumo paskelbimo, man atrodo, yra tam tikras išankstinis piktas nusiteikimas. Aš nesuprantu, kodėl…

PIRMININKAS. Gal klausimą galima?

J.BERNATONIS. Taip, aš formuluoju klausimą. Jau penkis kartus buvo pažeistas Seimo statutas, sprendžiant šį klausimą. Ar tai turėtų reikšti, kad konservatoriai bijo atsiklausti tautos nuomonės? Ar jūs esate pasirinktas tuo pagrindiniu įrankiu sutrukdyti (…) piliečiams pareikšti savo valią? Todėl aš klausimą formuluoju taip, ar ir būdamas pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju jūs toliau trukdysite piliečiams išreikšti savo valią?

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš, būdamas Seimo valdybos narys, norėčiau jau dabar aukotis ir būti auka, sutikčiau būti suvalgomas opozicijos ir tokių formuluočių, kurias dabar pateikė J.Bernatonis, kad tik kiti mano kolegos nebūtų dėl šitokių dalykų kaltinami. Šis nutarimas dėl referendumo šiandien bus svarstomas, bus pateikiamas, aš įsivaizduoju, kad per savaitę bus priimamas. Aš dar kartą kartoju, mes norėjom išsiaiškinti visas teisines aplinkybes, kilusias dėl to, kad Seimo narys S.Pečeliūnas buvo atsiėmęs 48 parašą. Tik dėl to buvo atidėta. O šiandien, aš tikiuosi, bus visiškai sėkmingai pritarta. Dėl Statuto, gerbiamasis kolega, aš dėkoju už visą pagalbą, kurią man suteikėte pirmininkaujant.

PIRMININKAS. Dabar ponas A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, ne kartą ir ne du mūsų valstybėje atsitinka taip, kad vienu metu į užsienio komandiruotes išvyksta Jo Ekscelencija Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir premjeras. Leiskite jus įvardinti ketvirtuoju pagal pareigybes žmogumi valstybėje. Ar jūs imsitės reguliuoti, kad nebūtų pažeidžiama Konstitucija ir kad vienu metu į užsienį neišvyktų visi valstybės vadovai?

A.VIDŽIŪNAS. Imsiuosi.

PIRMININKAS. Labai gerai, kai pokalbis vyksta trumpai. Prašom, pone Gyly, dabar jūs parodykite pavyzdį.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ponia R.Juknevičienė, atsakinėdama į mūsų klausimus, pasižadėjo pasitaisyti ten, kur ji darydavo anksčiau klaidas. Jūsų pagrindinė klaida yra šališkas posėdžių vedimas. Jūs panaudojate posėdžio pirmininko vietą savo partinės pozicijos propagandai trukdydamas, komentuodamas opozicijos kalbas. Ar jūs pasižadate pasitaisyti?

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamasis kolega, aš pasižadu gyventi pagal Statutą. Pakankamai sudėtinga, viršuj sėdint ir mėginant gyventi pagal jus, priversti gyventi arba paprašyti gyventi pagal Statutą, pakankamai sudėtinga išlikti, kaip čia pasakyti, neapkaltintam. Seime gyvuoja Etikos ir procedūrų komisija. Aš noriu pasakyti, per trejus darbo metus dėl manęs, kaip Pirmininko pavaduotojo, dėl mano vedimo trūkumų, problemų, komentavimų į ją kreipėsi vienas Seimo narys G.Šileikis, aš jam už tai dėkoju. Kolegos, dėl mano komentavimų ir t.t. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs dar matysite, kad reikia tai daryti, aš kviečiu tai daryti, bet prašyčiau propagandiškai nekaltinti tais dalykais, kurių iš tikrųjų nėra.

PIRMININKAS. Dabar pretendento klausia kolega M.Briedis.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis kolega Vidžiūnai, aš noriu paklausti, dabar, kai jums teks didžioji dalia pirmininkauti posėdžiams, ar jūs pastudijuosite praeito Seimo vadovų, būtent kolegos J.Bernatonio, vadovavimo stilių Seimui? Aš siūlyčiau tai prisiminti.

A.VIDŽIŪNAS. Kolegos, yra pavyzdžių, iš kurių nori mokytis, yra pavyzdžių, iš kurių nenori. Aš nenoriu mokytis J.Bernatonio vedimo stiliaus.

PIRMININKAS. Dabar klausia ponia K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, aš norėčiau pasitikslinti, ar tapęs pirmuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju jūs nebūsite frakcijos seniūnu? Ir ar tai reiškia, kad jūs perimsite vadovavimą Europos komitetui, vadovavimą Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo asamblėjai, ar tai dar nenuspręsta? Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Aš norėčiau, kad Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas perimtų kvalifikuotesnis žmogus, šiuos trejus metus veikęs Lietuvos, kaip čia pasakyti, užsienio politikoje. Toks aš tikrai nebuvau. Taigi tikrai prašyčiau valdybos, kad nediskutuotų, kad tapčiau Europos komiteto pirmininku.

Dėl Lenkijos ir Lietuvos asamblėjos irgi yra atviras klausimas. O dėl pirmininko pareigų priklausys nuo frakcijos sprendimo, jos nėra etatiškai kaip nors siejamos. Tiesiog mūsų frakcija atsakinga už bendrą darbą su Vyriausybe, frakcija, labiausiai atsakinga už Seimo darbą, rezultatyvų darbą, mano, kad vienas iš frakcijos vadovų ar frakcijos vadovas tiesiogiai atstovautų frakcijai valdyboje. Tai buvo 1996 m. pozicija, mes ją pasirinkome, nežinau, ar tai geriausias sprendimas, bet jis tikrai nesikerta su jokiais kitais etatiniais, pareigybiniais ar kitais momentais.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, aišku, būsite patvirtintas ir tampate faktiškuoju Seimo pirmininku. Aš noriu paklausti, ar jūs, eidamas aukštesnes pareigas (nuo jūsų atsakymo priklausys mano apsisprendimas dėl balsavimo), labiau pasitarnausite Vyriausybės kontrolei, ar ne? Tas klausimas iškilo dėl to, kad jūs esate su dabartiniu premjeru ponu A.Kubiliumi gana artimi draugai. Mano nuomone, vis dėlto silpna Vyriausybės kontrolė yra viena iš pagrindinių dabartinės ūkinės ir kitokios krizės priežasčių. Ar jūs manote, pakilęs karjeros laiptais, pakelti ir parlamento Vyriausybės kontrolės vaidmenį, ar ne? Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Savo ryšius su A.Kubiliumi deklaruoju viešai, to neslėpdamas. Tai vienas dalykas. Antrasis. Opozicija ir pozicija turbūt skirtingai supranta parlamentinės kontrolės mechanizmą. A.Kubiliaus pasiūlytos ir mūsų kolegos priimtos naujos Seimo statuto nuostatos kaip niekada sudaro geras sąlygas opozicijai kategoriškomis ir kitomis formomis reikalauti Vyriausybės ataskaitų ir kontroliuoti Vyriausybę. Aš manau truputį kitaip, prašom balsuoti pagal savo sąžinę, aš manau, kad jeigu iš tikrųjų Vyriausybę formuoja partija ar koalicija, tai ji atsakinga ir už bendrą darbą parlamente, Vyriausybėje, galbūt kituose valstybės valdymo lygmenyse ir t.t. Aš manau, kad partija turi sugebėti kontroliuoti ir Seimą, ir Vyriausybę, ir t.t. O opozicijai suteikti kiti mechanizmai kitomis formomis užsiimti parlamentine kontrole. Aš manau, kad mes bendradarbiausime su Vyriausybe, ir kviečiame jus mūsų bendradarbiavimą padaryti skaidrų.

PIRMININKAS. Priešpaskutinis, kuris nori paklausti, yra Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Smalsumas patenkintas, bet pasinaudodamas proga palinkėsiu ištvermės, kantrybės ir toliau gerbti kalbą, kultūrą bei, žinoma, augti.

PIRMININKAS. Paskutinis sąraše daktaras K.Bobelis, bet vienam nepavyko užsirašyti, bus dar vienas klausiantis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis kolega, aš džiaugiuosi ir sveikinu jus su progresu. Savaime natūralu, kad jūs buvote geriausias kandidatas į pirmojo pavaduotojo vietą. Aš tik noriu apeliuoti į jus, kai jūs gausite aukštesnes pareigas ir vadovausite Seimo posėdžiams, kad jūs elgtumėtės mandagiai, kultūringai, taktiškai ir nedarytumėte replikų kolegoms, kurie išsako priešingą nuomonę ar poziciją. Jeigu jūs norite ją išsakyti, jūs turite paprašyti kalbėti ir pasinaudoti tribūna, kaip mes visi, bet nepiktnaudžiauti pirmininko kėde. Ačiū.

A.VIDŽIŪNAS. Sutinku, kolega, dėkoju už pastabą. Aš tik noriu priminti, kolegos, kad Statute yra numatyta ir posėdžio pirmininko pareigų – patikslinti, paprašyti būti korektiškesniems, netriukšmauti ir kitų dalykų. Aš prašyčiau leisti posėdžio pirmininkui taip pat naudotis šiomis pastabomis. Jeigu, kolega, manote, kad aš peržengiu korektiškumo ribas, labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Žodį suteikiu A.Patackui.

A.V.PATACKAS. Kaip sakoma, žinai žodį, žinai kelią. Malonu stebėti, kaip tas žinojimas veda žmogų karjeros laiptais, sveikos karjeros laiptais ir t.t. Bet mano klausimas būtų toks.

Jūs turite gerą vardą tarp tų, kuriuos galima pavadinti Lietuvos dvasininkija, tarp jos hierarchų, matyt, jie jus irgi mėgsta už tą žodingumą. Aš išreiškiu viltį, kad jūs nesugadinsite šito gero įspūdžio savo labai įtartinom kalbom apie lošimo namų legalizavimą ir visa kita. (Juokas) Tai toks mano palinkėjimas.

PIRMININKAS. Dėkojame visiems, kurie klausė, ir pretendentui, kuris gražiai atsakė. Dabar kviečiu Seimo narius užsiregistruoti, nes mes dėl kai kurių dalykų balsuosime mygtukais. Aš tikiuosi, kad niekas nepageidaus, kad būtų iškviestas A.Kubilius ir atsakinėtų į klausimus dėl jo atleidimo.

Seimo nutarimo projekto Nr.P-2124 1 straipsnis yra: “Atleisti A.Kubilių iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų”. Kviečiu balsuoti. Gerbiamieji kolegos, už balsavus 81, prieš – 2 ir susilaikius 4, nutarimo 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis yra: “Skirti A.Vidžiūną Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju”. Čia yra galimybė vienam pasisakyti už, vienam – prieš. Kai kurie jau pasakė, kaip balsuos ir kodėl balsuos, bet jeigu yra noro, labai prašom. O gal apskritai nereikia balsuoti, galima bendru sutarimu? Ponas J.Bernatonis nori pasisakyti už. Tai tiesiog nuostabu. Prašom.

J.BERNATONIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau pasisakyti ne už, bet norėjau kalbėti dėl balsavimo būdo. Mano manymu, kaip dėl visų Seimo vadovybės pareigybių balsuojame slaptai, taip ir dėl pirmojo pavaduotojo turėtume balsuoti slaptai, nes tai nėra tos pačios pavaduotojo pareigos. Jūs patys į Seimo statutą įrašėte pirmojo pavaduotojo pareigas. Tai nėra tos pačios pareigos, todėl, mano manymu, reikėtų balsuoti slaptai. Aš tai siūlau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Man regis, kolega, jūs galbūt šiek tiek klystate, nes tai nėra tos pačios pareigos, į kurias A.Vidžiūnas jau buvo renkamas, bet būtent pirmuoju pavaduotoju jis yra skiriamas. Seimas skiria mano, kaip Seimo Pirmininko, teikimu. Todėl abejoju, ar yra reikalinga, ar jūsų teikimas, jūsų siūlymas yra statutiškas – daryti slaptą balsavimą tokiu klausimu, taip pat panašiu į A.Kubiliaus atleidimą. Na, galbūt ir galima. Galbūt Seimas gali apsispręsti. Manau, kad ne visi mano, kad čia būtinas slaptas balsavimas. (Balsai salėje) Galime užsiregistruoti dar kartą ir balsuoti. Ponas J.Bernatonis nori kalbėti dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu mes tai svarstome kaip nutarimą, tai tuomet aš siūlyčiau vardinį balsavimą. Manau, kad tai yra personalijos klausimas, todėl siūlau slaptą, bet nebūtume prieš, jeigu jūs tai traktuojate kaip nutarimą, kad būtų vardinis.

PIRMININKAS. Gerai, kad nėra dar kokių nors daugiau laiko atimančių balsavimo būdų. Galbūt Seimas tegul apsisprendžia. Užsiregistruokim dar kartą.

Ponas A.Vidžiūnas, kuris atmintinai žino visus straipsnius, sako, kad už nutarimo dalį net negalima balsuoti vardiniu balsavimu, todėl ponas J.Bernatonis be reikalo gąsdina. Už visą, tikrai jūs galėsite siūlyti, o dabar apsisprendėme dėl jūsų reikalavimo balsuoti slaptai. Kas palaiko pono J.Bernatonio siūlymą, tas spaudžia mygtuką “už”, kas nepalaiko, – kuriuos nors kitus mygtukus.

Deja, LDDP frakcijos siūlymas nesulaukė kitų Seimo narių paramos, todėl bus balsuojama paprastai – mygtukais. Manau, kad registruotis nereikia, judėjimo salėje nebuvo. Jeigu sutinkate, tai iš naujo nesiregistruodami balsuojame už nutarimo 2 straipsnį: “Skirti A.Vidžiūną Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju”.

Gerbiamieji kolegos, iš 97 užsiregistravusių 77 pritarė 2 straipsniui, prieštaraujančių nebuvo, susilaikiusių buvo 18. Taigi 2 straipsnis yra priimtas.

Dėl 3 straipsnio mes balsuosime slaptu būdu, kartu dabar surengsime ir balsavimą dėl abiejų kandidatūrų – dėl ponios R.Juknevičienės ir dėl R.Dagio. Tai įvyks dabar pertraukos metu… 30 minučių pertrauka, o po to, tikiuosi, mes galėsime priimti ir nutarimą dėl valdybos suformavimo pagal antrąją 30 minučių balsavimui. Pagal antrąją redakciją, kurią padėjo sutvarkyti. Aš už tai labai dėkingas ponui E.Bičkauskui.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, kviečiu tęsti šios dienos rytinį posėdį. Mes vėluojame 50 minučių. Taigi mūsų romantiškas planavimas baigti rytinį posėdį 13 val. žlunga. Gal ir gerai.

Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810. Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810(A2*). Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1811(2*) (svarstymas)

1-8a, 1-8b ir 1-8c projektai – Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810, alternatyvus projektas – Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1810(A2) ir iš to išplaukiantis Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1811. Gerbiamieji kolegos, svarstymas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas pirmąjį projektą siūlo atmesti, antrajam pritarti, taip pat pritarti ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms. Kolegos, žiūriu į jus. Turėjau kontaktų su Vyriausybės atstovais. Ar galėtume bendruoju sutarimu pradėti svarstyti šiuos projektus, visus bendruoju sutarimu paprašyti Vyriausybės pareikšti nuomonę ir apsvarstyti Vyriausybėje? Iš Ūkio ministerijos atėjo toks siūlymas, kad naujoji Vyriausybė galėtų juos visus tada… Pagrindinio komiteto išvada labai aiški: vieną atmesti, kitam pritarti. Formaliai mes dabar galėtume susitvarkyti, bet jeigu Vyriausybė nori dar šį tą daryti, ar neprieštarautumėte, kolegos? (Balsai salėje) Kolegos, bendruoju sutarimu… (Balsai salėje) Seimo narys R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis klausimas apskritai yra labai užsitęsęs ir aš siūlyčiau jį svarstyti, o Vyriausybė iki priėmimo tegul pareiškia savo nuostatas, ką jie apie tai mano, nes nėra tokia paprasta situacija, kad mes galėtume laukti ir laukti. Artėja metų pabaiga. Čia yra kalbama apie įmonių balansų išvalymą. Neturės laiko tai padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet tada po svarstymo mes turime pasirinkti balsuodami, kuriam projektui pritariame po svarstymo. (Balsai salėje) Štai, gerbiamieji kolegos, kokiu keliu mes turėtume eiti. Gerai. Pradedame tada svarstymą. Aš neprieštarauju. Kas Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalba dėl šių projektų? E.Kunevičienė. O mes registruojamės, kolegos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimą pateikė ponas R.Petrikis, o paskui su Vyriausybe suderinus ir mūsų komitete buvo padarytas alternatyvus variantas sujungiant 43 ir 45 straipsnio pakeitimus, kad nebūtų du įstatymų pakeitimai arba du pakeitimų įstatymai. Bet atsižvelgta. Redakcija, kurią pateikė mūsų komitetas, yra suderinta, ir Ūkio ministerijos atstovai dalyvavo, ir Turto banko teisininkė, ir ponas R.Petrikis. Vienbalsiai mūsų komitetas pritarė tam alternatyviam variantui, tam tekstui, kuris po redakcijos atitinkamai komitete pakoreguotas ir pateiktas svarstyti Seime, kaip priklauso pagal Statutą.

Dabar, jeigu konstatuočiau kur, kam pritarta. Teisės departamento siūlymams pritarta iš esmės, Vyriausybės siūlymams pritarta. Buvo mano siūlymas 43 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių pataisyti redakciją, irgi pritarta komitete. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 1 punktui pritarė, o nepritarė, kad būtų nustatyta prievolė bendrovei atsiskaityti su darbuotojais tuo atveju, kai įstatinis kapitalas didinamas papildomais įnašais išleidžiant naujas akcijas. Tokių prievolių negalima įstatymiškai įforminti. Tai sprendžia įmonės akcininkų susirinkimas. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto tokiam neteisėtam siūlymui negalima pritarti.

Taip pat nepritarta Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kad “siekiant išvengti situacijos, kai socialinio draudimo fondo įsigytos akcijos už įskaitomos bendrovės įsiskolinimus anuliuojamos ar sumažinama jų nominali vertė nustatyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip ¾ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo”. Irgi nelogiškas pasiūlymas. Akcinėse bendrovėse to negalima daryti, ir mes komitete tam nepritarėme, bet suderinti tie mūsų nepritarimai.

Ekonomikos komitetas pritarė Vyriausybės išvadai dėl Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo tam alternatyviam projektui. Siūlo pritarti Vyriausybės pateiktai projekto 45 straipsnio septintosios dalies formuluotei. Mūsų komitete Ekonomikos komiteto tokiam siūlymui pritarta. Taip pat Ekonomikos komitetas pasiūlė šio įstatymo galiojimą nustatyti iki 2001 m. sausio 1 d. Labai svarbus tas terminas. Mūsų komitetas irgi pritarė Ekonomikos komiteto siūlymui. Komitetas iš viso už tą pateiktą variantą vienbalsiai balsavo. Nebuvo jokių kitų gauta prieštaravimų. Todėl prašyčiau po svarstymo pritarti, o jeigu naujoje Vyriausybėje atsiras kokių nors problemų, bet Ūkio ministerija tai ta pati.

PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto vardu A.Šimėnas. Reikės daryti formalų sprendimą, kurį projektą pasirenkame, kolegos.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu mes, matyt, turėtume svarstyti būtent tą alternatyvųjį projektą, t.y. Nr.P-1810(A2), kuris iš tiesų jau yra evoliucijos rezultatas ir suderintas ir Biudžeto ir finansų komitete, ir mūsų komitete. Matyt, jis ir turėtų būti pagrindinis svarstymo objektas, o ne grįžti į prieš tai buvusius variantus, kurių buvo tikrai daug. Iš tiesų šio įstatymo projekto reikia įvertinant susiklosčiusią situaciją, kai mes sprendžiame įmonių, esančių sunkioje finansinėje būklėje, problemas. Ateityje tokios įstatymo nuostatos neturėtų būti Akcinių bendrovių įstatymo objektas. Čia būtų valstybės reikalai, kaip ji atsiskaito, kaip ji linkusi atsiskaityti su tomis įmonėmis. Čia, matyt, tos pataisos galėtų būti Valstybės turto valdymo, disponavimo juo įstatyme, tačiau ne akcinių bendrovių objektas. Bet šiuo atveju, jeigu jau žengėme tokiu keliu, tai galime tai baigti, tačiau naujoje Akcinių bendrovių įstatymo redakcijoje, matyt, to turėtų nebūti.

Dabar iš esmės. Iš tiesų pateiktos pataisos jau yra suderintos ir joms, matyt, reikėtų pritarti. Dėl to, kas gali atsiskaityti, kam taikoma ši nuostata, būtent tos įmonės, kurios yra sunkios, sudėtingos finansinės būklės ir kad jos galėtų atsiskaityti akcijomis, kai valstybė įgyja kontrolinį paketą. Čia, deja, iškyla neapibrėžtumas, ką suprantame kontroliniu paketu. Teisiškai jis yra aiškiai neapibrėžtas ir galima suprasti labai įvairius jo dydžius. Būtų teisinga, jeigu būtų įrašyta visiškai aiškiai. Pavyzdžiui, 50% ir daugiau. Tada aišku. Pavyzdžiui, tokia kontrolinio paketo samprata. Dabar lieka valdininkams spręsti, kaip jie supras tą kontrolinį paketą. Matyt, reikia vieno tokio patikslinimo.

Kitas dėl to, kad sutrumpėja procedūros. Šių operacijų nuostatos, teisinės nuostatos yra visiškai teisingos. Visiškai teisingai reikia palaikyti 45 straipsnio antrosios dalies 2 punkto pakeitimą, po kurio kur kas daugiau akcinių bendrovių gali pasinaudoti šia teise, nes ir tos bendrovės, kurių įstatinis kapitalas kartu su rezervais yra visiškai jau kita suma, duoda naują fizinę apimtį, palyginti su nuostoliais. Matyt, tam reikėtų pritarti.

Aš tiktai dar siūlyčiau būtent dėl 3 straipsnio baigiamosios nuostatos, dėl termino įvedimo. Iš tiesų visiškai pritariu E.Kunevičienės kalbai, kad termino įvedimas yra labai reikšmingas dalykas ir jis tikrai turėtų būti. Amžiams neturėtų būti tokios nuostatos, nes ateityje turi būti normalūs finansiniai santykiai, tačiau aš siūlyčiau truputį perredaguoti tą straipsnį, nes čia neaišku, apie ką kalbama. Reikia labai… Nes patys Akcinių bendrovių 43 ir 45 straipsniai labai daug ką aiškina ir toliau tos nuostatos liks, kas yra tuose straipsniuose, tačiau reikia išbraukti visas tas nuostatas, kurios susijusios su visais tais atsiskaitymais akcijomis. Todėl reikėtų iš esmės patikslinti, kas ten nebegalios, labai aiškiai įvardyti, kad iš principo po tų metų negalioja tas mechanizmas. Mano būtų tokie siūlymai. Iš principo aš taip pat siūlau pritarti ir mūsų komitetas buvo už pritarimą su šiomis pataisomis.

Taip pat pritarti ir Mokesčių administravimo 29 straipsnio pakeitimui, kur aiškiai pasakyta dėl atleidimo nuo delspinigių, nors ten labai įmantria forma surašyta, bet trumpai ir aiškiai, kad įvykdžius tas sąlygas atleidžiama nuo delspinigių, jeigu skolos padengtos turtu arba akcijomis ir sumokėti einamieji mokesčiai, po to nereikia mokėti delspinigių. Nors iššifruoti Seimo nariams gal labai sudėtinga, nes ten taip surašyta, bet, matyt, taip reikia. Taigi mūsų komitetas taip pat siūlo pritarti tam dalykui. Manytume, kad Vyriausybė dar galės pareikšti savo nuomonę – tai vis dėlto žingsnis yra į priekį. Manau, kad naujoji Vyriausybė gal ir palaikys tas nuostatas. Jeigu ji turės kokių nors minčių, tai galės pateikti priėmimo metu alternatyvą, bet to proceso nereikia stabdyti. Kaip teisingai S.Petrikis pasakė, artėja metų pabaiga, reikia sutvarkyti balansus, spręsti problemas, tikrai reikia spręsti tą problemą.

PIRMININKAS. Ar alternatyviam projektui jūs pritariate?

A.ŠIMĖNAS. Taip, be abejo, alternatyviam, nes žingsnis būtų atgal, jeigu ne alternatyviam.

PIRMININKAS. Aišku. Seimo narė K.Prunskienė kviečiama kalbėti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šios įstatymo pataisos, žinoma, yra labai svarbios, apvalant pirmiausia įmonių balansus ir kartu padedant joms išvengti gresiančio bankroto arba nemokumo ir kartu padedant joms toliau tęsti verslą ir gauti arba pretenduoti gauti bankų kreditus.

Būdama ekonominėje politikoje vadinamojo dešiniojo mąstymo atstovė ir iš esmės palaikydama tokį sprendimą, vis dėlto pasigendu, kad pataisų teikėjai ir galbūt apskritai mūsų praktika yra tokia, kad mes nepabandome įvertinti, kokio masto bus ekonominės pasekmės: ir teigiamos, ir galimos problemos arba neigiamos pasekmės.

Teigiamas pasekmes mes jau aptarėme. Ekonomikos komitetas, motyvuodamas tomis pasekmėmis, jų galimybe, parėmė šias pataisas. Aš kalbu, kaip ir kolega A.Šimėnas, apie antrąjį projekto variantą. Mes turbūt per mažai šiuo atveju galime dar įsivaizduoti, kas atsitiks kad ir su socialinio draudimo sfera, jeigu tokiu būdu bus transformuotos įmonių skolos “Sodrai” į tų įmonių akcijas, kurios atiteks valstybiniam socialiniam draudimui. Socialinis draudimas, žinoma, pretenduoja turėti ir didinti savo pinigines įplaukas, o ne kokį nors materialųjį turtą ar akcijas, išreiškiančias šitą materialųjį turtą ar dalį įmonėse. Todėl nepaprastai svarbu, kad priėmus šias pataisas (manau, kad jas reikėtų priimti) būtų suformuoti tam tikrai mechanizmai, kaip galėtų socialinis draudimas transformuoti įgytas akcijas vėl atgal į realius pinigus. Kaip čia galėtų prisidėti kad ir “Turto” bankas ar kitos valstybinės institucijos? Šį mechanizmą turėtų parengti, pasiūlyti Vyriausybė, tai galėtų būti išspręsta Vyriausybės nutarimu, t.y. ne įstatymais, o kitais teisiniais aktais arba Vyriausybės nutarimais.

Taigi palaikau šias pataisas. Manau, kad Vyriausybė iki priėmimo galės padirbėti iš esmės ir dėl pačių pataisų, ir dėl tos mano minėtos pataisos, kad atsiranda problema, gal net savotiška tendencija vietoj realių pinigų didinti “Sodros” kitokį turtą, akcijų ir materialiu pavidalu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, šių įstatymų pataisos yra nepaprastai aktualios Lietuvos pramonei. Taip jau buvo pasirinktas Lietuvos ekonomikos pertvarkymo modelis, tokios buvo valstybės galimybės pertvarkyti ekonomiką, kad mes šiandien vėl susidūrėme su šiuo klausimu, kuris buvo aktualus prieš kelerius, gal net 10 metų. Deja, yra taip, kad gyvenimas vystosi spirale, ir mes vėl esame naujoje tos spiralės vijoje. Vieną kartą jau buvo skolos paverstos valstybės akcijomis, buvo nubraukti delspinigiai. Deja, po kiek laiko mes vėl tai turime daryti. Kodėl taip įvyko? Koks rezultatas to mūsų pirmojo skolų nubraukimo įmonėms?

Šiandien, žinoma, neturiu labai išsamios analizės, kas atsitiko toms įmonėms, bet vieną pavyzdį, kurį jūs puikiai žinote, galiu pateikti. Tai Vilniaus “Vingio” pavyzdys. Ši įmonė buvo prasiskolinusi, buvo nemoki, skolos viršijo kapitalą ir ji buvo pasmerkta bankrutuoti. Tokioje situacijoje, kaip ir dabar daugelis įmonių, ji negalėjo gauti jokių kreditų. Šiandien, kaip žinote, ši įmonė neblogai tvarkosi, ir ne dėl to, kad ji turi gerą vadovą poną (…), bet todėl, kad valstybė tuo metu apsisprendė ir nubraukė delspinigius, o skolas kapitalizavo. Ji šiandien sėkmingai dirba. Šis variantas yra teigiamas. Mums reikėtų būtinai šias įstatymo pataisas kuo greičiau priimti.

Kokia šiuo metu situacija yra daugelyje įmonių? Apdirbamojoje pramonėje dirba maždaug 180 tūkst. žmonių. Yra apie 700 įmonių, iš jų 300 įmonių turi skolų, nesumokėjusios mokesčių. Jeigu mes šį klausimą dar ilgiau tęsime… Seime, aišku, mes dabar labai daug samprotaujame, kaip mums paskirstyti biudžetą, bet mes visiškai negalvojame, kaip tą biudžetą surinkti, kaip sudaryti sąlygas verslui ir įmonėms užsidirbti pinigų. Būtent šis įstatymas yra tam tikras stimulas, galbūt ir nedidelis, paskatinti tas įmones veikti.

Kokia šiandien yra situacija? Yra nemažai įmonių, kuriose dirba keli tūkstančiai darbuotojų, dabar yra keli šimtai darbuotojų, bet jie dirba, jie turi rinką, jie moka einamuosius mokesčius, moka atlyginimus, bet, deja, juos slegia didžiulės skolos, juos persekioja mokesčių inspektoriai ir teismo antstoliai. Kas šiandien dedasi? Teismo antstoliai areštuoja jų sąskaitas, areštuoja jų turtą ir tą turtą pusvelčiui pardavinėja. Aš jums galiu pateikti pavyzdį. Neseniai buvo antstolių areštuotas “Velgos” turtas ir parduotas 2 kambarių butas Vilniuje už 10 tūkst. litų. Kiek šiandien Vilniuje kainuoja 2 kambarių butas? Kokia yra situacija? Nes tos įmonės yra patekusios tarp dangaus ir žemės, jos nieko negali daryti: sąskaitos areštuotos, atlyginimų negali mokėti, jokių kreditų paimti negali, joks investitorius neateis užmokėti tų įmonių skolų. Vadinasi, mums reikia priimti tokius įstatymus, kad ir balansai būtų išvalyti. Investitorius gali ateiti, gali mokėti už technologijas, bet nemokės tų skolų, kurios susidarė dėl įvairių priežasčių, ne visuomet priklausančių nuo įmonių. Todėl noriu pakviesti jus, kad kuo greičiau mes priimtume šias įstatymo pataisas, kad duotume dar vieną šansą įmonėms kuo greičiau sutvarkyti savo balansus, kad galėtų paimti kreditus ir pradėtų veikti.

Aišku, šis įstatymas neišsprendžia problemų tų įmonių, kurios reikia, kad kuo greičiau bankrutuotų, bet negalima tęsti tai be galo. Norėčiau kreiptis į Vyriausybę, į naują Ūkio ministerijos vadovybę, kad kuo greičiau padarytų tų įmonių inventorizaciją, suskirstytų jas pagal tam tikras grupes, kurias galima gelbėti, reikia jas gelbėti. Kurių negalima gelbėti, tegul bankrutuoja, kad žmonės žinotų, ar jie dirba, ar nedirba, ar jie gaus atlyginimą, ar negaus. Tai yra labai svarbios pataisos. Jos neišspręs visų problemų, bet jas reikia kuo greičiau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti dabar visų priimtam alternatyviam projektui Nr.P-1810. Nėra bendrojo sutarimo. Suteikiu žodį A.Sysui.

Kolegos, dabar mes renkamės, ar Nr.P-1810, ar Nr.P-1810a?

A.SYSAS. Ir tas ir tas.

Gerbiamieji kolegos, aš neginčiju dėl tų projektų reikalingumo. Su viskuo galėčiau sutikti, išskyrus tai, kad 43 straipsnyje atsiranda valstybinis socialinis draudimas. Aš labai apgailestauju, kad mano kolegos, kai buvo svarstoma mūsų komitete, iš viso nepareikalavo išbraukti šiuos žodžius iš įstatymo. Jūs žinote, kokia yra socialinio draudimo situacija. Aš, kaip socialinio draudimo tarybos narys, žinau, ką reiškia, kai mes paliekam teisę įmonių skolas padengti turtu ir akcijomis. Šiandien pensininkams reikia mokėti pinigus. Mes negalime mokėti akcijomis, mes negalime mokėti įmonių gabalais, pastabų dalimis, todėl aš niekaip negalėčiau pritarti, kad nuostata, įrašyta į 43 straipsnį, jog valstybinis socialinis draudimas gali paimti dalį skolų akcijomis ir turtu, būtų įtvirtinta įstatyme. Mes turim atsisakyti tokių nuostatų ir pakeisti taip pat ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Socialinio draudimo funkcija yra mokėti pensijas, o ne tapti nereikalingų gaminių, statinių ir akcijų saugykla. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamieji kolegos, paskui suteiksiu žodį komiteto pirmininkui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gaivinant ekonomiką, apvalant balansus, tiksliau, nurašant nuostolius, siekiant sumažinti kreditorinį įsiskolinimą ir atsiskaitant akcijomis bei turtu turto įvertinimo klausimai gana svarbūs šiame įstatymo projekte, todėl aš pritariu Akcinių bendrovių įstatymo tiek 43, tiek ir 45 straipsnių pakeitimams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Dėl vedimo tvarkos – A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau patikslinti gerbiamąjį kolegą A.Sysą, kuris pasakė, kad bus blogai “Sodrai”. Pirmiausia “Sodra” ne gali… ne turi, bet gali pasinaudoti ta teise. Jeigu ji nenorės, ji nepasinaudos ir toliau reikalaus pinigų. Toliau ji gali netgi reikalauti, kad pinigus išieškotų antstolis. Ta teisė “Sodrai” lieka. O įmonių gelbėjimu “Sodra” turėtų būti labiausiai suinteresuota, kad galėtų gauti tuos realius pinigus, o ne fiktyvius, kurių priskaičiuotų ji niekada negaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, A.Šimėnas kalbėjo ne dėl vedimo tvarkos. Jam reiškiu žmogišką pastabą. A.Sysas irgi nekalbės dėl vedimo tvarkos, po balsavimo aš jam suteiksiu žodį replikai.

Kolegos, balsuojame dėl dviejų projektų. Projektas Nr.P-1810 – Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas siūlo šį projektą atmesti. Kolegos, bendrojo sutarimo nerandu. O gal galime bendruoju sutarimu atmesti tą projektą, kurį siūloma atmesti? Pritariame. Bendruoju sutarimu atmetame įstatymo projektą Nr.P-1810. Dabar balsuojame, ar pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1810(A2) – Akcinių bendrovių įstatymo 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Kas pritartų, kolegos, balsuoja už.

Už – 43, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr.P-1810(A2) pritarta po svarstymo.

Kolegos, ar bendruoju sutarimu galime po svarstymo pritarti Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo. Repliką po balsavimo – A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš dar esu “Sodros” tarybos narys ir žinau, kaip tokia galimybe naudojasi mūsų premjerai, aš galiu paminėti įmones, kurių akcijos buvo perimtos. Tai “Panevėžio linas”, Mažeikių “Oruva”, Telšių RSV ir kitos, kurios jėga buvo įbruktos socialiniam draudimui. (Balsai salėje) Labai paprastai: mes čia, šiuose Seimo rūmuose, pakeitėm Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Dabar šią funkciją atlieka vienas valdybos direktorius. Anksčiau sprendimą priimdavo trišalė taryba. Ir netgi tada sugebėdavo įrodyti ir tokias akcijas įbrukti “Sodros” tarybai. Aš sakau: pensininkams nereikia plytų ir nereikia akcijų – jiems reikia pinigų. Šiandien pensijos vėluoja. Jos vėluos ir toliau, jeigu mes priiminėsime tokius įstatymus.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų" projektas Nr.P-2007* (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rezervinis 1 klausimas Nr.P-2007 – Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektas, mūsų planuotas svarstyti 10.20 val. Pone valstybės kontrolieriau, mes labai jūsų atsiprašom, kad mūsų darbo tvarka ne visada tokia griežta kaip jūsų įstaigos darbo tvarka. Taigi svarstymas šiandien, kolegos. J.Listavičius – pagrindinio komiteto išvada.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete. Jam pritarta. Didelių problemų, kaip matote, nekyla, tačiau vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad čia nutarimo pavadinimas nelabai atitinka patį nutarimo straipsnį. Nesiderina Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo pavadinimas ir 1 straipsnio turinys. Jeigu taip juokais kalbėtume, tai nutarimas apie rezultatus, o pats straipsnis apie aktus. Žinoma, tai esmės nekeistų, bet vis dėlto galbūt tiktų jį šiek tiek paredaguoti. Tai būtų galima padaryti ir tiesiog po svarstymo ar padarius trumpą pertrauką. O jis galėtų atrodyti taip: pritarti Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 1998 m. ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatams, pateiktiems Revizijos departamento prie Finansų ministerijos 1998 m. rugpjūčio 25 d. aktu. Akto pavadinimas – “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1998 m. ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo”. Taigi, matot, padarius nedidelį tokį patikslinimą iš tikrųjų nutarimo pavadinimas atitiktų patį nutarimo turinį, nors, kaip sakau, esmė ir nesikeičia, todėl aš palieku jūsų sprendimui. Koks sprendimas bus priimtas, toks tenkins. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už teigiamą išvadą. Aš esu labai formalus žmogus. Jūsų siūlymas, kurį jūs dabar pateikėte ir kuris, be abejo, tobulintų šį nutarimo projektą, nėra įregistruota raštu, todėl mes dėl to galėsime tartis priimdami šį nutarimą. Kolegos, ar pritariame nutarimui po svarstymo? Prašom kalbėti dėl motyvų, nes daugiau norinčių kalbėti nėra.

E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau pritarti nutarimo projektui. Dėl pavadinimo. Gal ir reikėtų tikslinti dar vieną straipsnį, bet esmė yra tokia, kad Seimas pritaria Lietuvos banko 1998 m. … O kieno? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam nutarimo projektui netgi nekeičiant ir neredaguojant pavadinimo arba turinio. Tai siūlau daryti dėl tokių priežasčių. Pirmiausia rezultatai ir yra pateikiami akte. Jeigu mes pritariame aktui, tai pritariame ir rezultatams. Antra vertus, tokią nutarimo projekto redakciją pasiūlė buvęs Juridinis skyrius (dabar Teisės departamentas). Analogiškas nutarimas yra priimtas ir praeitais metais. Todėl manau, kad juridiškai jis yra teisingas ir jo tikslinti nereikėtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, tai reiškia bendrą sutarimą, kad pritariame dabartiniam Seimo nutarimo “Dėl valstybės kontrolės 1998 m. ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektui Nr.P-2007. Pritariame po svarstymo.

Seimo nutarimo "Dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo" projektas Nr.P-2037* (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, grįžtame vėl į pagrindinę darbotvarkę. 1-9 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” projektas Nr.P-2037. Svarstymas. L.Sabutis – pagrindinio komiteto pranešėjas.

L.SABUTIS. Ačiū. Posėdžio pirmininkas paskelbė projekto pavadinimą, todėl aš jo nekartosiu. Iš esmės tai yra užsitęsusi procedūra, bet užsitęsusi, sakyčiau, dėl labai rimtų priežasčių. Vis dėlto tam tikra prasme vyksta įtakos pasiskirstymas arba tiek valstybės, tiek savivaldybės turto panaudojimas kartu su privačiu kapitalu. Kaip jūs pamenate, tam reikėjo priimti atitinkamus įstatymus, pakeitimus ir tai buvo padaryta. Tai eina nuo 1995 m., kai tuos reikalus reguliavo Vyriausybės nutarimas, tačiau vėliau buvo priimtas minimas įstatymas, o po to jau priimtas Vyriausybės nutarimas, kuris atsižvelgė į 1998 m. gegužės 12 d. įstatymo reikalavimus ir ypač į to įstatymo 20 straipsnio reikalavimus. Apie reikalavimus trumpai galima pasakyti tai, jog penktojoje dalyje yra viena iš nuostatų, kad Vyriausybė, parengusi tokį akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių sąrašą, šį sąrašą pateikia tvirtinti.

Galbūt šio proceso eiga užsitęsė dar ir dėl to, kad mes, priimdami įstatymą dėl turto perdavimo, nenumatėme visų sąlygų. Nenumatėm visų sąlygų, kaip tai turėtų būti daroma, bet buvo palikta Vyriausybei. Vyriausybė pasirinko, sakyčiau, labai konkretų būdą, t.y. pavedė Ūkio ministerijai kartu su Valdymo ir savivaldybių reikalų ministerija parengti Seimo nutarimą dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų, perduodamų už akcijas steigiamoms naujoms ar veikiančioms akcinėms bendrovėms, ir tą sąrašą pateikti svarstyti Vyriausybei, o po to Seimui.

Mano minėto įstatymo 20 straipsnio viena nuostatų yra ta, kad leidžia, po to (aš bent taip suprantu ir mes komitete po keleto svarstymų priėjom prie tokios išvados), kad Turto fondas turės visa tai įvertinti per 60 dienų, t.y. po to sąrašo patvirtinimo, kartu dalyvaujant savivaldybėms. Todėl mes, atsižvelgdami į Ekonomikos komiteto vertinimus ir svarstymus… išdalytose išvadose jūs šį vertinimą matote. Ekonomikos komitetas pritarė, mums labai rūpėjo ekonominiu požiūriu, kaip pritariama tokiam būdui, o mes daugiau žiūrėjom valdymo prasme, kad kaip nors nebūtų izoliuota valstybė arba savivaldybės. Todėl, pasikeitę įvairiomis nuomonėmis, dalyvaujant suinteresuotoms pusėms, priėmėm sprendimą, jog reikia pritarti pateiktam sąrašui, nors dėl sąrašo pobūdžio, sakau, svarstymo metu iškilo nemažai samprotavimų, nes nei įstatyme, nei minėtame Vyriausybės nutarime nenustatyta, kokiu būdu tai yra daroma. Tai buvo palikta Vyriausybei.

Šiandieną siūlydamas Seimui pritarti, turiu pranešti, jog po svarstymo arba svarstymo dieną, bet jau po komiteto posėdžio, kad ir kaip būtų keista, mes gavome mūsų komiteto nario V.Andriukaičio tarpininkavimą, kad į šį sąrašą reikia įrašyti ir E.Stankevičiaus personalinę įmonę, taip pat galinčią steigti arba kurti akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę. Jo esmė tokia: “Svarstant įstatymo projektą Nr.P-2037, prašome papildyti įmonių, kurioms bus perduodamos valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys pastatai ir patalpos, sąrašą E.Stankevičiaus personaline įmone”. Turiu jus informuoti, kad taip pat gautas ir Klaipėdos mero E.Gentvilo prašymas, kuriame rašoma priešingai: “Prašome išbraukti iš Lietuvos Respublikos Seimui teikiamo sąrašo 60 eilutę, kurioje nurodyta, kad akcinė bendrovė “Klaipėdos maistas” neturėtų dalyvauti tokiame, švelniai tariant, sandoryje”. Ir paaiškina kodėl. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorinės planavimo statybos inspekcijos tarnybos gauta informacija, jog “Klaipėdos maistas” nebuvo gavęs leidimo pastato Liepų g. 20. kapitalinės statybos darbams vykdyti. Tai tarsi yra atsisakymas.

Todėl, atsižvelgdamas į šiuos prašymus, taip pat į jums išdalytą Seimo kanclerio kitokį prašymą, kad šiandien būtų pritarta šiam sąrašui ir priimtas nutarimas… Iš esmės negaliu nesutikti su tuo, jog Vyriausybė įstatymu yra įpareigota pateikti labai tikslų sąrašą. Kadangi atsirado keletas prašymų, aš adresavau V.Andriukaičio prašymą Ūkio ministerijai, kad ji tam tikra tvarka teiktų Vyriausybei. Manau, analogiškai derėtų pasielgti ir su Klaipėdos mero E.Gentvilo prašymu. Todėl, manau, kad iki priėmimo reikia pertraukėlės, kad Vyriausybė galėtų pateikti patikslintą sąrašą. Manau, kad tokia išeitis šiandien būtų racionali, o dėl visų kitų abejonių, kurios buvo pasakytos ir viename, ir kitame komitete, nenorėčiau varginti jūsų dėmesio. Man atrodo, kad naujoji Vyriausybė galėtų pasižiūrėti, kad būtų išsaugotos ir įstatymo, ir nutarimo reikalavimų procedūros.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, ar aš teisingai supratau, kad mes galime pritarti po svarstymo, o Vyriausybės išvadas dėl jūsų minėtų įmonių ir dėl kitų firmų nagrinėti paskui kaip pataisas ir apsispręsti priimant?

L.SABUTIS. Aš manau, kad mes nesame visiškai savarankiški po to, kai Vyriausybė pateikia tam tikrą sąrašą, vėl jį papildyti arba išbraukti. Tai turėtų būti padaryta pačios Vyriausybės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti S.Slavicką Ekonomikos komiteto vardu.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, viena įstatymo Dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo nuostatų numatė, jog Vyriausybė ar savivaldybės tarybos turi parengti valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų arba patalpų perdavimo už akcijas tvarką. Ši tvarka buvo nustatyta šių metų vasario 4 d. Vyriausybės nutarimu, kuriame numatyta, kokiomis sąlygomis patalpos gali būti perduotos už akcijas. Todėl dabar sudarytos visos sąlygos, kad įmonėms, kurioms neiškelta bankroto byla, kurioms nepradėta įmonės likvidavimo procedūra, kurių nuosavas kapitalas ne mažesnis kaip trys ketvirtosios įstatinio kapitalo, kurios neturi nuomos mokesčio ir uždelsto įsiskolinimo valstybės biudžetui, sudarytos sąlygos galutinai išspręsti valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų perdavimą privataus kapitalo įmonėms už akcijas. Pastatai ir patalpos bus perduodamos gamybinei veiklai ir paslaugoms plėsti taip skatinant smulkų ir vidutinį verslą bei saugant remontuotinus ir griūvančius pastatus. Nutarimo projektas buvo svarstytas Ekonomikos komitete. Už iniciatorių pateiktą projektą pasisakė 12 komisijos narių. Prieš ir susilaikiusių nebuvo. Privataus kapitalo įmonių įgaliotų atstovų pasiūlymui, kad pasibaigus pastatų ar patalpų perdavimo už akcijas terminui privataus kapitalo įmonės nemokėtų nuomos mokesčio, komitete nepritarta, nes nuomos mokestis mokamas pagal nuomos sutartis, o ne Seimo nutarimus. Kviečiu pritarti nutarimo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė, prašiusi žodžio iš anksto.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, apsisprendimas dėl šito sąrašo, kuris bus patvirtintas, tikiuosi, Seimo nutarimu ir kartu įgyvendinimas pataisų, padarytų dar praėjusiais metais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio penktojoje dalyje, užtruko gan ilgai. Tas procesas vyko gan vangiai ir prieštaringai.

Aš palaikau šitą nutarimą, tačiau nemanau, kad tai yra optimalus sprendimas, nes pripažįstant įmonėms teisę ir kartu įtvirtinant tą teisę jau įsigijus nuosavybę toliau naudotis patalpomis ir pastatais, į kuriuos yra investuota privataus kapitalo, laikantis minėto įstatymo 20 straipsnio penktosios dalies reikalavimų reiškia gan komplikuotą kelią, ir šiuo atveju šis kelias, mano įsitikinimu, daugiau yra deprivatizavimas nei privatizavimas. Galbūt be didelio pačių įmonių entuziazmo šis privatus kapitalas bus suplakamas su valstybės akcijomis ir ilgainiui vėl teks privatizuoti sudarant galimybes tas akcijas vėlgi išpirkti kitiems privatiems įmonių akcininkams. Tai yra tikrai beprasmiškas dalykas, beprasmiškos procedūros, kurios kažkodėl, ypač Valstybės turto fondui, patiko labiau nei tas pasiūlymas, kurį esame pateikę kartu su Krikščionių demokratų frakcijos atstovu B.Kuzmicku kitame įstatyme, t.y. teikdami Privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnio pataisas (projektas Nr.P-1013). Šis įstatymas turi dar ilgesnę istoriją nei minimas nutarimas. Mes siūlėme sudaryti galimybę tokioms įmonėms, kurios investavo privataus kapitalo į valstybės ir savivaldybių patalpas ir pastatus ir kurių investicijos atitinka minėto įstatymo, kurio pagrindu parengtas šitas nutarimas, 20 straipsnio penktąją dalį, leisti išsipirkti tiesioginių derybų būdu arba išperkamos nuomos būdu tas patalpas ir pastatus nekomplikuojant viso šito reikalo.

Man iki šiandien yra nesuprantama, kodėl buvo toks didelis Turto fondo (pono S.Vaitkevičiaus) pasipriešinimas ir kodėl toks preliminarinis palankus požiūris ar ketinimas Vyriausybės vadovų, tiek pono G.Vagnoriaus, tiek pono R.Pakso, ir galbūt ypač buvusios Vyriausybės, vadovaujamos R.Pakso, neįgavo konkretaus pasiūlymo pavidalo ir pasiliko kaip žodinis susitarimas, užleidžiant iniciatyvą, užleidžiant pozicijas Turto fondo vadovams, pareigūnams.

Manau, kad politikoje dažnai taip atsitinka, kai net ne patys politikai, atsakingi už tą ar kitą sritį, o būtent aparatas, turėdamas daugiau iniciatyvos ir kokių nors praktinių galimybių, užgožia prasmingus sutarimus. Aš manau, kad priėmus šitą įstatymą anaiptol neatkrinta galimybė užbaigti ano mūsų teikto įstatymo projekto Nr.P-1013 priėmimą, kuris dvi stadijas, t.y. ir pateikimą, ir svarstymą, praėjo gan sėkmingai ir buvo pristabdytas neturint Vyriausybės tiesioginio palaikymo. Tai vyko dar pono G.Vagnoriaus Vyriausybės laikais, o pono R.Pakso Vyriausybės laikais tas klausimas nebuvo pajudintas, nors Ekonomikos komiteto siūlymu jis yra įtrauktas į sesijos darbotvarkę.

Taigi manau, kad šitas nutarimas suteikia vieną galimybę, vienokį mechanizmą pasirinkti, bet galėtų būti ir kitas mechanizmas, kitokia galimybė, kuri, pavyzdžiui, padėtų išvengti individualioms įmonėms tapti kažkuo kitu. Tas tapsmas nėra toks paprastas ir mes galėtume tikrai sudaryti kur kas liberalesnę situaciją, kai įmonės, derėdamosi su valstybės institucijomis, eitų arba vienu, arba kitu keliu, atsižvelgiant tiek į įmonių interesus, tiek į valstybės ir savivaldybių interesus. Būtent interesų suderinamumo, kompromisų paieška yra nepaprastai vertinga mūsų politikos nuostata, kuri kur kas labiau turėtų dominuoti ateities demokratinėje sistemoje. Taigi palaikydama aš siūlau neužmiršti ir ano atidėto projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir S.Burbienė kalbės diskusijoje.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pritardama šito įstatymo pateikimui ir pritarimui po svarstymo, norėčiau pasakyti keletą…

PIRMININKAS. Mes kalbam apie nutarimą…

S.BURBIENĖ. … detalių, kurios, man atrodo, labai svarbios. Pirmas dalykas. Šitas įmonių sąrašas tai yra būtent tos įmonės, kurios iš tiesų buvo sijojamos kelis kartus, vertinamos įvairiausiais būdais, ir jeigu abejojama dėl šito sąrašo, reikėtų abejoti ir dėl tų valstybinių institucijų, su kuriomis ne kartą ir ne du teko joms susidurti. Jos iš tiesų praėjo kryžiaus kelius. Iš pirminio sąrašo su per 100 įmonių liko 65, t.y. kitos neatitiko tų reikalavimų.

Beje, reikėtų pasakyti kitą dalyką. Šiose 65 įmonėse dirba 3 tūkst. darbuotojų. Mes palikom Turto fondui 60 dienų iki jų galutinio sprendimo priėmimo. Mūsų nutarimo priėmimas dar neišspręs visų jų problemų. 60 dienų jau neliko iki Naujųjų metų. Turbūt dauguma jūsų suprantat, kad Naujieji metai yra ta riba, kai yra daromos naujos sutartys, pratęsiamos nuomos sutartys ir kiti dalykai. Todėl daugumai to laiko, jeigu mes dar tęsim, gali neužtekti.

Dar yra vienas, mano supratimu, pats svarbiausias motyvas, kodėl mums jokiu būdu nereikėtų pritarus laukti nežinia ko, o iš tiesų kuo greičiau priimti, kiek tai leidžia Statutas, juo labiau kad Vyriausybė prašė svarstyti skubos tvarka. Tai yra tai, kad jeigu mes padarysim precedentą ir dėl vieno ar kito netgi garbingo ir gerbtino Seimo nario prašymo atidėsim priėmimą, mes kartu paskatinsim, kad atsiras ir daugiau tokių ar Seimo narių, ar kitų žymių žmonių, kurie iš tiesų, žinodami vieną ar kitą įmonę, galės pasiūlyti ją įtraukti į tą sąrašą ir mes niekad šitos problemos neišspręsim. Ir aš galiu garantuoti, kad tos įmonės, kurios yra rekomenduojamos kolegos, pagal jokius parametrus nepateks į šitą sąrašą. Tik bus sugaištas laikas. Šitas sąrašas pradėtas formuoti prieš ketverius metus. Ir aš labai abejoju, kad mano gerbiamasis kolega, kaip ir kiti galimi gerbiami kolegos, iš tiesų taip giliai žino šituos visus įstatymų vingius, kad gali ramia sąžine rekomenduoti vieną ar kitą įmonę įrašyti į vieną ar kitą sąrašą. Aš tikrai prašau gerbiamųjų kolegų nestabdyti šito nutarimo priėmimo, nes tai jau tiek užsitęsęs reikalas, kad jau daugiau nebegalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui? Pritariam? A.Grumadas norėtų paremti tokį siūlymą.

A.GRUMADAS. Taip, gerbiamieji kolegos, be abejonės, nes šis nutarimas iš esmės dar neišspręs visų problemų. Tai, manyčiau, tiktai pradžia, ir tas sąrašas nėra baigtinis. Vyriausybė turi galimybę dirbti ir toliau, ir rengti papildomus dokumentus. O šis dokumentas, jeigu bus priimtas, tai, aš manyčiau, iš Seimo pusės tai bus geros valios demonstravimas. Tam, kad privačios lėšos būtų pritraukiamos restauruojant ir remontuojant pastatus, o jų mūsų krašte yra labai daug, o valstybės biudžete ir Vilniaus, ir kitų miestų senamiesčiams restauruoti lėšų kaip tik labai trūksta. Dėkui.

Aš pritariu ir siūlau nedelsiant, kiek galima greičiau, kiek leidžia procedūra, šį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, nutarimui Nr.P-2037 pritariame po svarstymo. Dėl priėmimo vis tiek, matyt, pagrindinis komitetas konsultuosis su Vyriausybe.

Taigi, gerbiamieji kolegos, sutariame paprašyti Vyriausybės patikslinto sąrašo. Tai galima labai greitai padaryti. Tada ateinantį ketvirtadienį galėtume priimti. Jokių problemų. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Galime kalbėti apie nutarimo priėmimą kitą ketvirtadienį. Dėkoju. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Kolegos, pietų dar nėra.

Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektas Nr.P-2047(2*) (svarstymas)

Dešimtasis klausimas – labai svarbus klausimas – Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektas Nr.P-2047, antrasis variantas. Svarstymas. Pagrindinio komiteto pranešėjas kolega V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Gerbiamieji kolegos, pradedame svarstyti labai svarbų žemdirbiams įstatymą, tai yra Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymą. Šio įstatymo žemdirbiai, aš manau, laukia, ir ne be pagrindo, nes padėtis atsiskaitant už produkciją yra, švelniai kalbant, nepavydėtina. Perdirbimo įmonės spalio 1 dieną (o mes manome, kad lapkričio 1 dieną padėtis jokiu būdu nepagerėjo) buvo skolingos dėl pradelstų terminų 56,5 mln. Lt. Savo ruožtu Lietuvos prekybos organizacijos perdirbimo įmonėms (Lietuvos, kartoju, nes kai kurios ir užsienio įmonės, be abejo, skolingos) – 85,5 mln. Lt.

Mes, svarstydami šį įstatymą, turėtume prisiminti, kad jis nėra visiškai naujas. Buvo imtasi iki šiol, sakykim, gana drastiškų priemonių, kad būtų sureguliuoti atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją. 1997 m. liepos mėnesį buvo priimtas toks laikinojo įstatymo pakeitimas, kur buvo įvestos palūkanos, delspinigiai iki 0,2% už dieną, taip pat dar piniginės nuoskaitos iš tų įmonių, kurios nesilaikė Vyriausybės nustatytų terminų, 10%. Buvo pavesta tikrinti šitą atsiskaitymo ir baudų sistemą bankams, kurie galėjo, be to, nurašyti ne ginčo tvarka visus įsiskolinimus. Kita vertus, 1999 metais, tai yra jau šiais metais, balandžio mėnesį buvo įvesta sąvoka “privalomos sutartys”, kurios buvo kaip teisinis dokumentas, kuris leido bankams ne ginčo tvarka nurašyti lėšas, skirtas atsiskaitymui už žemės ūkio produkciją. Na, lygiagrečiai buvo pataisyti kiti įstatymai, sakykime, Civilinis kodeksas, kuris pripažino, kad sutartis turi būti tik rašytinė ir tam tikros formos.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numatė sankcijas žemės ūkio produkcijos perdirbėjams už neatsiskaitymą laiku. Ir vis dėlto, kaip matome, tvarkingo atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją problema yra išlikusi. Na, kodėl taip atsitiko?

Pirmiausia 1998 metų viduryje, specialistų teigimu, šiek tiek atlyžo bankų dėmesys ir neatsirado kam kontroliuoti pačius bankus, taip pat įmones, kurios atsiskaito, bei nebuvo aiškiai nustatyta pačių prekybos organizacijų atsakomybė už tai, kad jos žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms neatsiskaito laiku. Pagaliau svarbiausia turbūt nebuvo įvardinta – o vis dėlto kas kontroliuoja atsiskaitymų tvarką.

Na, šio įstatymo privalumai, be abejo, yra tie, kad būtent iš dalies ištaisytos šitos spragos. Pirmiausia pačiame įstatyme įvardintos prekybos įmonės kaip tokios, kad jos įeina į visą atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją grandinę. Pagaliau įkandin einantis įstatymas, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas jau mėginamas papildyti, kad prekybos įmonių vadovai, ne tik pačios įmonės mokės tam tikras baudas, bet ir įmonių vadovai už neatsiskaitymą laiku bus priversti mokėti iš savo kišenės. Taip pat turbūt bene svarbiausia naujiena, kad visos atsiskaitymo grandinės kontrolė yra pavedama apskričių viršininkams arba jų įgaliotiniams.

Nustatytas dar vienas terminas, kuris mums prasprūdo priiminėjant anksčiau paminėtus įstatymus, – tai būtent produkcijos įkainojimo trukmė. Buvo pasakyta – kitą dieną po produkcijos pristatymo, o produkciją dar reikia įvertinti, deja, šitas buvo praleista. Naujas įstatymas suteikia galimybę naudotis kaip atsiskaitymo forma vekseliu. Tiesa, dar jis nėra prigijęs, bet yra suteikiama galimybė patiems produkcijos gamintojams pasirinkti šitą formą. Sutartis, tai yra rašytinis sutikimas, pripažinta, kad būtų galima ne ginčo tvarka nurašyti reikalingas lėšas.

Pagaliau aiškumo dėlei įvesta komercinio kredito sąvoka. Tai yra tuo laiku, kai žemės ūkio produkciją superkančios įmonės neatsiskaito iki Vyriausybės nustatytų galutinių atsiskaitymo terminų, palūkanos skaičiuojamos kaip už komercinį kreditą. Žodžiu, aiškiau sunormintas įstatymas.

Šis įstatymas, tiesa, pirmasis ir dabar jau antrasis variantas, buvo svarstytas Kaimo reikalų komitete. Antrasis variantas parengtas Kaimo reikalų komiteto sudarytos darbo grupės, buvo atsižvelgta į visas Teisės departamento išvadas. Aš labai džiaugiuosi, kad iš esmės beveik privalu atsižvelgti. Iš tikrųjų kvalifikuotai, profesionaliai parengtos išvados, pasiūlymai. Gautos Teisės departamento išvados jau šitam antrajam projektui, jos daugiau yra tokio redakcinio pobūdžio. Mes turėsime galimybę, pateikdami įstatymą priėmimui, atsižvelgti į daugelį iš jų, dėl vienos kitos truputį teks padiskutuoti su išvadų teikėjais.

Nemažai pastabų gavome iš Biudžeto ir finansų komiteto, kaip visada. Kai kurias įvertinome, dėl kai kurių padiskutavome, suradome kompromisą. Na, toks bene daugiausia diskusijų keliantis klausimas (o iš tikrųjų dėl terminų) – “atsiskaitymai” ar “atsiskaitymas”? Kol kas įstatyme yra abu terminai. Kalbininkų manymu, užtektų vieno – “atsiskaitymas”, “žemės ūkio produkcija” – vienaskaita, tai ir “atsiskaitymas”. Mūsų akimis žiūrint, tas terminas puikiausiai pritaptų. Todėl nenustebkite, kad įstatymo pavadinimas šiek tiek pasikeis.

Na, o Kaimo reikalų komitetas aštuoniais balsais, vienam balsavus prieš, pritarė šiam įstatymo projektui, todėl aš prašau kolegų pritarti šitam projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Nėra norinčių kalbėti. Tada kviečiu M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, atsiskaitymų problema iš tikrųjų yra sudėtinga. Beje, galima pasakyti tokį momentą, kad Kaimo rėmimo fondui valstybė šiuo metu skolinga 210 mln. Lt. Valstybė. Ir jeigu dar pridėtume melioracijos skolas – dar maždaug 30 mln. litų, tai valstybė skolinga kaimui apie 250 mln. Lt, ne 90, kaip čia ponia I.Degutienė praėjusią savaitę kalbėjo. Todėl, matyt, reikėtų pradėti ir nuo valstybės reikalų tas skolas pirmiausiai dengti. Kalbant šiuo klausimu man kelia nerimą šio įstatymo 3 straipsnio formuluotė. Joje rašoma: “Žemės ūkio produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kitos įmonės gali pirkti žemės ūkio produkciją”. Bet jeigu parašyta, kad įmonės gali pirkti, tai savaime suprantama, kad jos gali ir nepirkti. Matyt, dalis įmonių, nenorėdamos prisiimti sutartinių įsipareigojimų ir su jomis susietų sankcijų už atsiskaitymų vėlavimus, paprasčiausiai produkcijos nepirks arba sudarys sutartis tik pirkimo metu. Dėl to atsiranda galimybė iš rinkos eliminuoti smulkiuosius gamintojus ir perdirbėjams palaikyti ryšius tik su stambiaisiais.

Taip veikiant įstatymui turėtume priešingą efektą, negu dabar tikimės, tai yra žemės ūkio produkcijos gamintojų arba dalies gamintojų padėtis ne pagarėtų, o pablogėtų. Todėl siūliau įstatymo pataisą, kad perdirbėjai privalo supirkti visą pasiūlytą žemės ūkio produkciją. Nors šiai pataisai komitete nepritarta, bet problema lieka, nes žemės ūkio produkcijos gamintojas lieka prašytojo vaidmenyje.

Šios problemos nebūtų arba ji būtų mažesnės, jeigu Vyriausybė vykdytų Nacionalinės žemės ūkio plėtros programos nuostatą, kad žemės ūkio produkcija superkama pagal iš anksto nustatytas kvotas, kvotavimo, išskyrus cukrinius runkelius,Vyriausybė atsisakė. Tuo būdu perdirbėjamas buvo suteikta galimybė daug kur elgtis savo nuožiūra, savivaliaujant. Kvotų atsisakymą dažnai bandoma pagrįsti laisvosios rinkos reikalavimais ir ėjimu į Europos Sąjungą. Bandantys tai paaiškinti kažkodėl užmerkia akis prieš akivaizdų faktą, kad kaip tik Europos Sąjungoje vykdomas gana griežtas ir detalus žemės ūkio šakos reguliavimas, tarp jų ir produkcijos kvotavimas. Kvotų reguliavimo atsisakymas – nuolaida vakariečiams mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojų sąskaita. Nesitikėdamas, kad šioje srityje kas nors pasikeis, siūliau vietoje “kvotavimo” rašyti “visą superkamą žemės ūkio produkciją”.

Kita problema, kurios šis įstatymas nesprendžia ir neišspręs, ir kurios nenori pastebėti šiuo metu valdantieji, tai didelės ir sparčiai didėjančios, dešimtimis milijonų litų siekiančios perdirbimo įmonių skolos ne tik žemdirbiams, bet ir kitiems ūkiniams subjektams, tarp jų bankams. Daugelis įmonių artėja prie nemokamumo ribos ir savo gyvastį kol kas palaiko skriausdamos žemdirbį, įvairiais būdais pasisavindamos valstybės lėšas. Vyriausybė į šią problemą kol kas nesigilina ir nepriima jokių sprendimų, o ši problema gilėja, ir reikia manyti, ji bus permesta ant kitų vyriausybių pečių.

Dėl šių ir kai kurių kitų priežasčių svarstomas įstatymas, mano supratimu, nebus pakankamai veiksnus ir neatneš laukiamų pokyčių, kurių mes taip tikimės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prieš pritariant po svarstymo, aš vis tiek dar norėčiau pakviesti V.Knašį į tribūną, mat mums reikia apsispręsti dėl M.Pronckaus pataisos papildyti 3 straipsnį šiais žodžiais… Ar jūs iš vietos kalbėsite? Gerai. Aš įjungsiu. Papildyti 3 straipsnį žodžiais “privalo supirkti visą pasiūlytą žemės ūkio produkciją” ir išbraukti žodžius “gali pirkti”. M.Pronckus argumentavo savo siūlymą, aš dar galėčiau suteikti jam žodį, jeigu jis norėtų. Daugiau ne, tada argumentai. Suteikčiau žodį kuratoriui, jeigu jis prašytų žodžio. Nematau kompiuteryje, kolega. V.Knašys.

V.P.KNAŠYS. Nenorėčiau ginčytis bent dėl šio atvejo, dėl kolegos M.Pronckaus pateiktų pasiūlymų. Gal tai kitos diskusijos problema ir, ko gero, kito įstatymo problema. Mano supratimu, šis įstatymas turi truputį siauresnį tikslą, t.y. atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją problemą. O dėl kvotų įvedimo produkcijai, dėl jos supirkimo didesnio ar mažesnio kiekio apribojimo, manau, tai galbūt gali būti keičiant ar tobulinant Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymą arba priimant kitus panašius įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Einoris norėtų paremti M.Pronckaus siūlymą.

V.EINORIS. Žinoma, kitaip ir būti negali, aš negaliu neparemti, bet prieš paremdamas noriu pasakyti, kad yra labai puikiai viskas užrašyta įstatyme, jeigu mes vykdytume įstatymą, kurį patys priėmėme. Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme yra nedviprasmiškai pasakyta, kad turi būti nustatomos kvotos, minimalios kainos einamųjų metų birželio 1 dieną kitiems metams, bet niekas to nesilaiko. Nežinau, kodėl nebaudžiamai nesilaiko, man tai visai neaišku. Visas civilizuotas pasaulis tai daro, tik mes galime sau priimti įstatymus, padėti į stalčių ir jų nevykdyti. Todėl nežinau, ar reikia daryti šio įstatymo pataisą, ar nereikia, bet jeigu mes darysime pataisą ir elgsimės taip, kaip su pagrindiniu, baziniu įstatymu – Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo, tai galime taisyti, galime netaisyti, nes mes vis tiek nieko nevykdome.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius – prieš M.Pronckaus pataisą.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublika nuėjo truputį kitu keliu, ne paruošų kontoras steigia, o produkcijos reguliavimo agentūras, todėl jeigu mes čia įrašytume “privalo pirkti”, tai galbūt ir būtų gerai, bet mes žinome, sakykime, šių metų faktišką padėtį, kad nėra galimybės ir už dalį, sakykime, supirktos produkcijos atsiskaityti. Kas būtų tada, jeigu mes paverstume ir įsteigtume, kai dabar beveik ir Produkcijos reguliavimo agentūra tapo jau iš dalies paruošų kontora. Jeigu visiškai paverstume paruošų kontora, privalo, juo labiau kad dabar yra, jeigu taip sakyti, laisva prekyba. Todėl jokiu būdu negalima pritarti tokiai… O kad būdų ieškotume ir kad būtų sudarytos sutartys, sakykime, laiku ir normaliam kiekiui, svarbiausia, kad atsiskaitytų, kad būtų nepažeidžiama finansinė drausmė, čia jau yra visiškai kitas reikalas. Todėl ieškojimui būdų finansinei drausmei sustiprinti visada būtų galima pritarti, o būtent tokiai redakcijai, kad “privalo supirkti visą žemės ūkio produkciją”, šiuo metu sąlygų nėra, juo labiau kad ji yra visiškai nerealizuotina. Kam mes įsakysime, privačiam ar užsienio asmeniui? Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir svarstydami Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektą Nr.P-2047(2) balsuosime dėl M.Pronckaus pataisos – papildyti 3 straipsnį žodžiais “privalo supirkti visą pasiūlytą žemės ūkio produkciją” ir išbraukti žodžius “gali pirkti”. Pagrindinis komitetas tam nepritaria. Papildomojo komiteto atstovas taip pat tam nepritaria, kolegos.

Iš viso užsiregistravo 28 Seimo nariai. Kolegos, kas pritartų M.Pronckaus siūlymui dėl 3 straipsnio, kviečiu balsuoti teigiamai. Pritariantys M.Pronckui – už, pritariantys komitetų nuomonei – prieš arba susilaiko. Už – 6, prieš – 18, susilaikė 2. Pataisai nėra pritarta.

Dabar redakciniai Biudžeto ir finansų komiteto siūlymai, tikiuosi, nebus svarstomi, dėl to yra viskas susitarta su pranešėju V.Knašiu. Labai miela, kolegos. Ar dabar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo projektui? Gal ir kolega M.Pronckus pritartų? E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Galima pritarti, o jeigu reikės padaryti vieną pataisą, tai iki priėmimo mes padarysime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bendruoju sutarimu, kolegos, po svarstymo pritariame Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektui Nr.P-2047(2).

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1900(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, liko labai nedaug darbų priešpietiniame posėdyje. Vienas iš jų 11 klausimas. (Balsas salėje) Projektas Nr.P-1900(2). Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1900. Svarstymas. Aš tikiuosi, kad J.Listavičius savo pagrindinio komiteto pranešime pasiūlys padaryti svarstymo pertrauką.

Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, darbo grupėje Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektą. Darbo grupėje svarstymo metu paaiškėjo, kad pritarti 3 straipsnio pirmosios dalies papildymui, tai yra atkurti paveldėtas dviejų ar daugiau mirusių indėlininkų atkuriamąsias santaupas vienam gyventojui ne didesnes kaip po 6 tūkst. Lt pagal kiekvieną paveldėtą sumą, nėra galimybių dėl didelio techninio darbo, parengtos anksčiau informacijos ir reikalingų papildomų lėšų, kurios anksčiau buvo nenumatytos. Todėl šiam, kaip minėjau, papildymui nepritarė. Papildyti 6 straipsnio trečiosios dalies trečią punktą priskiriant prie trečios grupės atkuriančių santaupas Lietuvos gyventojų ir šeimas, auginančias tris vaikus, darbo grupėje buvo dvi nuomonės. Viena – pritarti, antra -nepritarti. Biudžeto ir finansų komiteto balsų dauguma buvo pritarta. Šio straipsnio nuostatai įgyvendinti papildomų lėšų nereikėtų, nes šiuo metu indėlių tolesnio atkūrimo klausimas pagal Vyriausybės programą dar nėra išspręstas. Siūlau daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, iki paaiškės tolesnis indėlių atkūrimo sprendimas. Siūlau pritarti sprendimui ir daryti pertrauką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus norėtų dalyvauti diskusijoje. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pritariu šiam įstatymo projektui, tai yra projektui, kuris siūlo spartinti rublinių indėlių kompensavimo procesą. Beje, panašiu klausimu, t.y. siūlant spartinti indėlių kompensavimą, anksčiau buvo pateikta ir mano rezoliucija, bet į ją nesiteikta atsižvelgti, ji liko palaidota seiminės biurokratijos kapinėse. Svarstant šio įstatymo projektą, nemanau, kad reikia grįžti prie diskusijos apie indėlių grąžinimo tikslingumą. Kompensuoti indėlius dar buvo žadėta Aukščiausiosios Tarybos laikais, kai žmonėms tuo metu nebuvo leidžiama laisvai disponuoti turimais pinigais ir kai buvo žadama, kad dėl to gyventojai nepatirs jokių nuostolių.

Neverta kalbėti apie indėlių grąžinimo tikslingumą dar ir todėl, kad tai buvo vienas iš pagrindinių konservatorių pažadų rinkėjams, o konservatoriai, matyt, laiko save rimta, o ne kokių nors pliuškių partija ir pažadus turėtų vykdyti. Tuo labiau kad šio pažado vykdymui pasirinktas pats lengviausias ir paprasčiausias kelias – parduoti valstybės turtą ir po to išdalinti pinigus. Toks paprastas darbas – parduoti ir išdalinti, ar gali būti neįvykdytas. Tačiau artėjant Seimo kadencijos pabaigai, būsimoji konservatorių ir krikdemų Vyriausybė oficialiai pareiškė, kad indėlių grąžinimą reikia sustabdyti ir atidėti. Vadinasi, ši politinė dauguma netgi nesugebėjo naudingai parduoti vertingo valstybės turto, o gautus pinigus lengvabūdiškai iššvaistė. Vadinasi, 2,3 mlrd. Lt skola žmonėms užkraunama kitam Seimui ir kitai Vyriausybei ant pečių. Vadinasi, iš žmonių dar kartą pavagiami jų pinigai, nes privatizacijos pinigai yra žmonių, o ne Vyriausybės pinigai.

Ko po tokio žingsnio norėtųsi tikėtis? Ogi, kad valdančiosios politinės jėgos, tai yra konservatoriai ir krikdemai, antrą kartą per šį dešimtmetį privedę valstybę prie giliausios krizės, skubiai, kaip sakoma, vyniotų meškeres ir nejuokintų žmonių savo pasakomis ir sprendimais. Šioms jėgoms reikia kiek galima greičiau nueiti nuo politinės arenos, o teisininkams savo ruožtu jau reikėtų pradėti narplioti kai kuriuos šių valdančiųjų sprendimus ir šių sprendimų padarinius. Įstatymo projektui pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš komentuoti negaliu, kaip jūs žinote. Ačiū. Ačiū, kad mane remiat, kolegos. Ar pritariame šiam projektui po svarstymo, o tada laukiame? Pritariame bendruoju sutarimu po svarstymo Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1900(2). Jo likimas priklausys nuo Vyriausybės programos ir Vyriausybės požiūrio. Dėkui, kolegos.

Ir dar negalime eiti valgyti. Pirmas dalykas, kurio aš norėčiau prašyti. Seimo Pirmininkas, jau pirmai pirmininkaudamas, užsiminė, kad būtų gera po visų priėmimų dėl Seimo vadovybės, po mūsų apsisprendimo šiandien priimti ir Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos pakeitimo”. Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad po balsavimo rezultatų, po mūsų nutarimų dėl Seimo valdybos, dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų po pietų, apie 15.10 val., galėtume priimti ir tokį nutarimą. Dėkoju dėl jūsų sutikimo papildyti popietinę darbotvarkę įstatymo projektu Nr.P-2125A.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko 1998 m. finansinės ataskaitos ir šiame banke valstybės kontrolės atlikto turto valdymo ir naudojimo patikrinimo rezultatų" projektas Nr.P-2005 (svarstymas)

Rezervinis trečiasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko 1998 m. finansinės ataskaitos ir šiame banke Valstybės kontrolės atlikto turto valdymo ir naudojimo patikrinimo rezultatų” projektas Nr.P-2005. Svarstymas, gerbiamieji. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalba pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos banko, valstybinio banko arba centrinio banko 1998 m. ataskaitą. Kartu su šia ataskaita buvo apsvarstyta ir Valstybės kontrolės banko turto patikrinimo ataskaita. Komitete pritarta ataskaitai, prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar dar kas kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti, yra norinčių valgyti. Girdžiu repliką.

Kolegos, po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame nutarimo projektui Nr.P-2005.

Gerbiamieji, rytinis posėdis baigtas. Kviečiu dar kartą registruotis. Rytinis posėdis baigiamas. Po pietų, kolegos, pradedame 2-1 klausimu. Paskui baigiame svarstyti Nr.P-2124 nutarimo projektą ir Nr.P-2128 dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų, taip pat dėl Seimo valdybos Nr.P-2125(2). Toliau viskas, kolegos, pagal darbotvarkę. Taigi paskutinė registracija, užsiregistruojam ir skelbiu posėdį baigtą. Užsiregistravo gėdingas skaičius Seimo narių. Baigiame rytinį posėdį.