Trisdešimt pirmasis (394) neeilinis posėdis
1999m. lapkričio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos" projektas Nr.P-2127 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu šios dienos neeilinį posėdį pradėtą. Kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos. Jums turbūt žinoma, jog Seimo valdyba šiandien rytą nusprendė surengti šį neeilinį posėdį, kad A.Kubiliaus Vyriausybė galėtų pateikti Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 m. veiklos programos” projektą. Kolegos, dar kartą kviečiu registruotis ir pradedame dirbti. Ministrai kviečiami sėsti į Vyriausybės ložę, nes ten bus patogiau jums atsakyti į klausimus.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai.

Kolegos, pradedame Vyriausybės programos pateikimą. Jos pateikimo metu dalyvauja naujai sudarytos Vyriausybės nariai, kaip reglamentuoja Seimo statuto 194 straipsnis. Vyriausybės programos projektas išdalytas penktadienio vakare, taigi 24 val. iki posėdžio praėjo. Kviečiame į tribūną Ministrą Pirmininką A.Kubilių ir skiriame jam pagal tą patį Statuto straipsnį kalbėti iki 40 minučių. Paskui, kolegos, klausimai, jūs galėsite klausti ir Ministrą Pirmininką, ir ministrus. Prašome, pone premjere.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai. Prabėgo šiek tiek daugiau kaip savaitė nuo to penktadienio, kai čia, Seimo salėje, Respublikos Prezidentas pristatė mane kaip savo siūlomą kandidatą į Ministrus Pirmininkus.

Šiandien jums pristatau naująjį Vyriausybės kabinetą ir jo veiklos programą. Kaip žinote, kabineto sudėtis pasikeitė tik tiek, kad buvo užimtos laisvos finansų ir ūkio ministrų vietos. Mano pasirinkti kandidatai į šias pareigas – Vytautas Dudėnas ir Valentinas Milaknis, tikiuosi, jums yra arba jau yra gerai pažįstami. Praeitą savaitę naujasis kabinetas intensyviai rengė naują Vyriausybės programą, kurią šiandien jums pateikia. Vienas iš svarbiausių principų tiek sudarant kabinetą, tiek rengiant Vyriausybės programą buvo ir yra tęstinumo principas. Naujoji programa buvo parengta remiantis nuo 1996 m. rinkimų veikusių vyriausybių programų pagrindu. Noriu padėkoti ir Seimo komitetų vadovams, kurie mūsų pakviesti aktyviai įsitraukė į programos pataisų svarstymą, taip pat Krikščionių demokratų partijos valdybai, pateikusiai programai savo siūlymus, kurie buvo kruopščiai apsvarstyti ir į didelę jų dalį buvo atsižvelgta.

Vyriausybės programą galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji yra bendroji programa, kuri yra akivaizdus Vyriausybės darbų tęstinumo įrodymas konkrečiose mūsų valstybės gyvenimo srityje. Antroji yra vadinamoji krizės prevencijos ir reformų programa, kurioje įvardijami tiek artimiausio laikotarpio neišvengiami sprendimai, tiek ir darbai, kuriems per likusius metus skirsime ypatingą dėmesį. Kalbėdamas apie Vyriausybės programą norėčiau daugiau dėmesio skirti būtent šiam konkrečių darbų ir veiksmų sąrašui, tikėdamas, kad kiti kabineto nariai, atsakydami į jūsų klausimus, galės išsamiau papasakoti apie kabineto planus dėl konkrečių sričių. Pateikdamas tai, ką mes vadiname krizės prevencijos ir reformų programa, turiu pasakyti, kad rengiant ją didžiausią įtaką turėjo šiandieninė valstybės finansinė ir ekonominės situacija, kurios realybei suprasti mes taip pat skyrėme daug dėmesio. Turiu pabrėžti, kad šiandieninė realybė nėra labai lengva, tačiau nėra ir tokia, kad verstų mus pasiduoti kokiai nors panikai. Paprasčiausiai realybė reikalauja konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kuriuos diktuoja ne kokios nors ideologinės nuostatos, o sveikas protas. Manau, kad tam konkrečių darbų, konkrečių veiksmų sąrašui, kurį mes pavadinome krizės prevencijos programa, turėtų pritarti dauguma Seimo narių. Šių veiksmų tikslą galėtume įvardyti labai paprastai – kaip sumažinti valstybės išlaidas ir kaip padidinti valstybės pajamas. Vienas iš svarbiausių artimiausių dienų darbų, kurį naujasis kabinetas tikisi sėkmingai atlikti, tai aiškaus valstybės finansinio plano mūsų gyvenimui iki Naujųjų metų sudarymas. Šio plano pagrindinis tikslas – subalansuoti valstybės finansinius srautus, kad esminiai valstybės finansiniai įsipareigojimai būtų sėkmingai vykdomi. Todėl kalbėdamas apie vyriausybinę krizės prevencijos ir reformų programą turiu aiškiai, nedviprasmiškai, kategoriškai dar kartą pakartoti kelias svarbiausias nuostatas.

Pirmiausia Vyriausybė garantuoja, kad valstybės skoliniai įsipareigojimai bus besąlygiškai vykdomi. Vadinasi, Vyriausybės vertybiniai popieriai bus laiku išperkami ir skolos užsienio ar vidaus bankams bus laiku grąžintos.

Antra. Vyriausybė taip pat garantuoja, kad bus išlaikoma Valiutų valdyba nekeičiant nei bazinės valiutos, nei lito kurso bazinės valiutos atžvilgiu.

Trečia. Vyriausybė garantuoja, kad dėl pensijų ir atlyginimų mokėjimo nekils kokių nors didesnių problemų. Galbūt šie mokėjimai gali trumpai vėluoti, bet Vyriausybė gali tvirtai garantuoti, kad didesnių problemų nebus.

Ketvirta. Tam, kad galėtume drąsiai ir garantuoja įvykdyti šiuos įsipareigojimus, kai kurias kitas valstybės išlaidas reikia nedelsiant perkelti vėlesniam laikui. Turiu pasakyti, kad tokį sprendimą mes privalome daryti, matydami šių metų biudžeto pajamų ganėtinai skurdžią realybę, taip pat, tikimės laikinai, sutrikusį Vyriausybės vertybinių popierių platinimą. Vyriausybėje mes skaičiuojame pagal pačius blogiausius scenarijus, nors ir tikimės, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti kai kurių matomų valstybės pajamų pasikeitimų į gerąją pusę.

Penkta. Remdamiesi anksčiau išdėstytu realybės suvokimu, mes siūlome krizės prevencijos programos darbų sąrašuose pirmuosius du veiksmus. Pirmiausia rublinių indėlių kompensavimo terminų ir formų peržiūrėjimą, atsižvelgiant į valstybės išgales. Kaip tai bus padaryta, kokiu būdu tai bus padaryta, kad visi indėlininkai, ypač vadinamosios trečiosios grupės indėlininkai, turėtų rankose santaupų knygeles ir žinotų, kokio dydžio indėliai jiems priklauso, artimiausiu metu mes paskelbsime. Antra. Finansavimo iš skolintų lėšų 1999 metams mažinimas ar perkėlimas vėlesniam laikui, tokių valstybės įsipareigojimų kaip kompensacijų išmokėjimas už negrąžintą nuosavybę, skolų energetikams grąžinimas, investicijų projektų finansavimo sumažinimas ir pan.

Kai kas gali sakyti, kad čia minėtos nuostatos neatitinka konservatorių programos, kuri buvo patvirtinta 1996 m. Noriu priminti, kad to laikotarpio toje konservatorių programoje nebuvo numatyta, kad Rusiją ištiks krizė ir Lietuva gana skaudžiai pajus šios krizės pasekmes. Šiandien finansų realybė yra tokia, kokia yra.

Šešta. Siekdami tarptautinio pripažinimo mūsų finansinės sistemos stabilumui mes sieksime kiek galima greičiau pasirašyti susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu. Praeitą savaitę buvau susitikęs su jų atstovais Lietuvoje ir susidariau nuomonę, kad konstruktyviai bendradarbiaudami mes tokį susitarimą artimiausiu metu galime pasirašyti.

Septinta. Akivaizdu, kad apie valstybės išlaidų suderinimą su valstybės pajamomis mes turime kalbėti ir daryti sprendimus ne tik žvelgdami į šių metų pabaigą, bet ir žiūrėdami į kitus metus. Todėl artimiausiu metu Vyriausybė (gal dar ir kolegės I.Degutienės vadovaujama) kreipsis į Seimą prašydama leisti atsiimti 2000 m. nacionalinio biudžeto projektą papildomam svarstymui Vyriausybėje. Kaip jūs suprantate, šis svarstymas, matyt, duos vieną aiškų rezultatą – planuojamų išlaidų mažinimą.

Aštunta. Didelį susirūpinimą kelia situacija, susiklosčiusi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete. Akivaizdu, kad ir čia išlaidos viršija pajamas. Todėl artimiausiu metu turėsime imtis priemonių, kaip padidinti šio fondo įplaukas ir kaip sumažinti išlaidas. Išlaidų mažinimas palies tik nedideles visuomenės grupes, pirmiausia tik dirbančius pensininkus, kurių pensijų ribojimo tvarka bus peržiūrėta. Didžiausią dėmesį skirsime esminei socialinio draudimo reformai skatindami kiek galima greičiau steigti valstybinį privalomąjį kaupiamąjį pensijų draudimą ir privačių pensijų fondų kūrimąsi.

Devinta. Ryžtingą valstybės išlaidų mažinimą lydės ryžtingos pastangos didinti valstybės pajamas. Šioje srityje akivaizdžios dvi kryptys. Pirma – sudaryti galimybes atsigauti mūsų ūkiui, kiek tai leidžia Vyriausybės išgalės. Antra – geriau tvarkyti valstybės pajamų surinkimą, neleidžiant įsivyrauti nesąžiningai konkurencijai, kai nemokantys mokesčių ar besipelnantys iš kontrabandos lengvai nukonkuruoja sąžiningą verslą. Kad valstybės priežiūra šioje srityje yra griežta, turi justi tie, kurių sąžiningumu galima abejoti arba buvo abejojama, ir turi nejusti tie, kurie savanoriškai ir sąžiningai vykdo mokestines prievoles valstybei. Ypatingą dėmesį teks skirti kontrabandos stabdymui ir kelio užkirtimui kontrabandinėms prekėms Lietuvos rinkoje realizuoti. Tikiuosi, kad artimiausiu metu teisėsaugos institucijos šioje srityje imsis pačių efektyviausių priemonių? Negalime leisti, kad kontrabanda žlugdytų sąžiningą verslą Lietuvoje. Mūsų teiginys labai paprastas – visam verslui Lietuvoje vienodos sąlygos.

Kalbant apie Vyriausybės galimybes padėti verslui atsigauti, norėčiau išskirti kelias pagrindines sritis, kuriose Vyriausybė stengsis būti ypač aktyvi. Pirma. Administracinių barjerų verslo plėtrai naikinimas. Verslas turi turėti galimybę lengvai įeiti į rinką ir taip pat lengvai iš jos išeiti. Artimiausiu metu imsimės visų priemonių, kad pavasarį Pasaulio banko atlikto tyrimo dėl administracinių barjerų verslui Lietuvoje rekomendacijos būtų efektyviai įgyvendinamos. Taip pat darysime viską, kad legaliam transporto ir krovinių tranzitui būtų garantuotos palankios sąlygos. Antra. Investicijų, ypač užsienio kapitalo investicijų, skatinimas. Mūsų įsitikinimu, investicijos yra tokia pati svarbi sąlyga, kaip sąžininga konkurencija tam, kad Lietuvoje plėtotųsi modernus ūkis. Viena iš sąlygų investicijų plėtrai – jokių staigių judesių reguliuojant rinką. Trečia. Eksporto skatinimas yra būtina sąlyga tam, kad atsistatytų iki praeitų metų Rusijos krizės Lietuvos gamintojų pasiektas eksporto lygis. Ketvirta. Selektyvi parama dar galinčioms atsigauti įmonėms Lietuvoje, suprantant, kad tokia parama gali būti tik labai ribota dėl nedidelių valstybės išteklių.

Šalia šių neatidėliotinų darbų, kuriuos vienija, kaip minėjau, pagrindinis šiuo laikotarpiu valstybės tikslas – mažinti išlaidas ir didinti pajamas, norėčiau keliais žodžiais paminėti pagrindines valstybės reformų kryptis, kuriose Vyriausybė stengsis būtų ypač efektyvi. Daugelis šių reformų jau yra pradėtos įgyvendinti buvusių vyriausybių, mes esame pasiruošę tęsti pradėtus darbus ir kur reikia suteikti naują pagreitį šiems darbams. Pirma. Ūkio restruktūrizavimas, privatizavimas ir integracija į Europos rinką. Šioje srityje skirsime ypatingą dėmesį tam, kad efektyviai vyktų “Lietuvos energijos”, “Lietuvos dujų”, transporto įmonių restruktūrizavimas ir privatizavimas, taip pat valstybinių bankų privatizavimas. Noriu priminti, kad dauguma užsienio ekspertų mano, kad be šių darbų, Lietuvos rinkos ekonomika negali būti laikoma visiškai išplėtota, ir čia Lietuva gana ženkliai atsilieka nuo savo kaimynų. Antra. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos neatidėliotinas įgyvendinimas. Reikalingas stabilus ir aiškus valstybės paramos žemės ūkiui finansinis mechanizmas. Žemės ūkis turi būti Lietuvos turtas, o ne girnapusė ant viso Lietuvos valstybės gyvenimo. Trečia. Daug dėmesio skirsime tolesnei valstybės valdymo sistemos reformai ir remdamiesi paskutinio laikotarpio pasaulio valstybių valdymo patirtimi ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje vykstančiomis strateginėmis reformomis vyriausybių darbe stengsimės padėti pamatus tolesnėms reformoms ir Lietuvoje, kur vykdomoji valdžia bus skatinama atsisakyti jai nebūdingų funkcijų, kur Vyriausybė turėtų perimti geriausius privataus verslo valdymo principus, kurių svarbiausias yra momentalus reagavimas į vartotojų poreikius, kur Vyriausybė turėtų išmokti kiek galima tiksliau planuoti savo darbus taip, kad būsimiems pasikeitimams būtų pasirengę ne tik valdininkai, bet ir visuomenė. Vienas iš svarbiausių tolesnės valstybės valdymo reformos darbų – neatidėliotinas valstybės tarnybos atlyginimų sistemos įstatyminis sureguliavimas. Ketvirta. Greta valstybės valdymo reformos didelį vaidmenį skirsime ir antikorupcinių principų, kurių išsamų sąrašą pateikė žinoma tarptautinė organizacija “Transference International”, įgyvendinimui. Pirmasis darbas, kurį atliks naujoji Vyriausybė, jeigu Seimas suteiks jai tokius įgaliojimus, bus oficialus kreipimasis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją su prašymu išnagrinėti visų ministrų privačių interesų deklaracijas ir pateikti rekomendacijas kiekvienam ministrui, kaip jis turėtų elgtis, kad išvengtų interesų konflikto. Tikiuosi, kad šios rekomendacijos bus viešos. Penkta. Bus tęsiamos finansų ir biudžeto valdymo, socialinės ir sveikatos apsaugos srities reformos. Sieksime pateikti Seimui svarstyti naujus teisės kodeksus, tęsime švietimo srities reformas, rūpinsimės kultūros plėtote ir stengsimės atlikti daugelį kitų darbų, kuriuos matote išvardytus krizių prevencijos ir reformos programos darbų sąraše.

Mes esame pasirengę dirbti. Kaip sakiau spalio 29 d., mes ateiname dirbti kartu, o ne verkti kartu. Mūsų numatyti darbai yra nevienadieniai, ne dėl populiarumo, ne dėl būsimų pergalių rinkimuose, o dėl to, kad Lietuvos žmogui būtų lengviau gyventi, kad Lietuva siektų sparčios plėtros integruodamasi į euroatlantines ekonomines ir saugumo struktūras. Lietuva tikrai suklestės, jeigu mes jau šiandien išmoksime gyventi pagal išgales ir suvaldysime norą gyventi gerai jau šiandien, nors to ir neleidžia šiandieninės mūsų išgalės. Šiandien, kolegos Seimo nariai, mes prašome jūsų pritarimo tam, ką mes siūlome – gyventi pagal išgales. Jeigu jūs tam pritarsite, pagal išgales turės gyventi visi ir visų pirma tie, ką žmonės vadina vienu žodžiu – valdžia. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Ministre Pirmininke. Po paskutinių jūsų žodžių visiškai sustojo kompiuteris. Noriu pasakyti, kad 33 Seimo kolegos prašo žodžio paklausti jūsų. Aš, kolegos, atsiprašydamas jūsų kviečiu prie mikrofono J.Listavičių kalbėti pirmąjį. Paskui Č.Juršėnas. A.Kubilius jau nori savo bendruomenės jausmą pajusti. Jis atsakinės iš kabineto tribūnos. Taigi žodį suteikiu J.Listavičiui klausti. Ruošiasi Č.Juršėnas. Kolega, taip pat per šoninį mikrofoną.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką. Kaip skubiai šiais metais bus pateikti Seimui įstatymų projektai bei priemonių planas finansams ir biudžetui tvarkyti, kad 2000 metais būtų galima mokesčiams ir finansams skirtą Vyriausybės teikiamą programą įgyvendinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Mėginkite įjungti. Esu įjungęs, bet niekaip… Kolegos, J.Listavičiaus klausimas. Ruošiasi Č.Juršėnas.

A.KUBILIUS. Pasinaudosiu kolegės Irenos mikrofonu. Mes tikimės, kad daugelį sprendimų galėsime priimti kiek galima greičiau pateikdami Seimui svarstyti su mūsų programos įgyvendinimu susijusias įstatymų pataisas arba naujus įstatymus, taip pat ir neatidėliodami peržiūrėdami kitų metų biudžeto projektą, kad jis iš tikrųjų atitiktų mūsų programos nuostatas. Taip pat, kaip ir numatyta Vyriausybė įstatyme, per tris mėnesius Vyriausybė turi parengti konkrečių veiksmų planą, kaip bus įgyvendinama Vyriausybė programa. Kadangi mūsų Vyriausybei laikas, skirtas darbams, yra maždaug 12 mėnesių, mes tikimės, kad 3 mėnesių mums nereikės parengti savo veiksmų planą, galbūt mums pavyks tai padaryti greičiau.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui Č.Juršėnui. Ruošiasi A.Medalinskas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pacituoti Vyriausybės programos vieną fragmentą. Tik pakeliui arba skliaustuose noriu pasakyti, kad jūs pavadinote Vyriausybės veiklos programa, kai Konstitucijoje rašoma tik apie Vyriausybės programą. Čia tarp kitko. Gal bus proga paaiškinti. Citata yra tokia. Iš krizės prevencijos ir reformų programos. Antras punktas. “Finansavimo iš skolintų lėšų 1999 m. mažinimas ar perkėlimas vėlesniam laikui šių valstybės įsipareigojimų: kompensacijų už negrąžintą valstybės išperkamąją nuosavybę mokėjimas, energetikų skolų grąžinimas, investicinių projektų finansavimai, lėšų pervedimai atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondui”. Tai ar galima iš to daryti išvadą, jeigu jūs čia atsisakote tokių labai svarbių dalykų, kad žlunga jūsų, tai yra Konservatorių partijos, ir jūsų asmeniškai, man atrodo, rašyta 1996 m. rinkimų programa. Ir ar galima iš to daryti išvadą, mes bandėm paskaičiuoti, kad kitai Vyriausybei, kuri bus po jūsų, lieka minimum 5 mlrd. Lt minusas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš jau minėjau, kad jeigu jūs palyginsite 1996 metų programą ir ją atidžiai paskaitysite, ten nerasite nė vieno žodžio apie Rusijos krizę. Deja, gyvenimas kartais būna sudėtingesnis už bet kokią iš anksto parašytą programą. Vienas iš konservatizmo principų yra sveikas protas ir realybės suvokimas. Tai šiuo požiūriu aš linkėčiau ir jums to paties – suvokti šiandieninę realybę. Ir realybė, deja, yra ne ideologinė, aš jau tai minėjau savo kalboje. Realybė yra gyvenimo tikrovė, kurioje mes šiandien esame ir kurioje finansinės valstybės išgalės šiuo metu yra tokios, kad mes labai aiškiai turime pasirinkti prioritetus. Mes išvardijome prioritetus, kurie be išlygų bus valstybės finansuojami – tai yra valstybės skoliniai įsipareigojimai tiek vidaus rinkoje, tiek ir užsienio rinkoje, atlyginimai ir pensijos. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, gerbiamasis kolega, kad šią naštą mes nešime ilgiau negu vienerius metus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi J.Matekonienė. Galima buvo užsirašyti tol, kol kalbėjo premjeras, gerbiamieji kolegos. Dabar A.Medalinskas. (Balsai salėje) Esate, kolegos, kodėl dabar jūs triukšmaujate? Esate visi užsirašę. Žodis A.Medalinskui.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, ta Vyriausybė, kuri perspaudžia verslą, tiesiog rizikuoja padaryti keletą dalykų. Verslas bankrutuoja ir kartu Vyriausybė praranda lėšas valstybės reikmėms. Tačiau, kita vertus, suprantama, kad ta Vyriausybė, kuri verslą visai atleidžia nuo mokesčių arba nerenka mokesčių, taip pat netenka tų lėšų. Prašom pasakyti, kokios taktikos jūs laikysitės šios problemos atžvilgiu, juo labiau kad teko girdėti labai nemalonią informaciją apie tai, kad rengiamasi naujai žiauriai mokesčių akcijai. Klausimas būtų labai konkretus. Sakykite, ar jūs atsisakysite iki šiol žalingos praktikos, kad į biudžetą buvo įtraukiamos ir numatomos baudos, pabaudos ir visokie kitokie dalykai? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš manyčiau, kad mokesčių surinkimas turi būti griežtas. Tai yra pirma taisyklė. Šis griežtumas turi būti nuolatinis ir kažin ar reikia retkarčiais vis atnaujinamų akcijų. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, kiek man teko susipažinti su finansine situacija, tai, ko gero, daug didesnė problema yra ne mokesčių surinkimas, o nelegalus prekių įvežimas į Lietuvos vidaus rinką, kitaip vadinamas kontrabanda. Ir čia reikės imtis labai griežtų priemonių – tiek stabdančių patį vežimą, tiek ir stabdančių tokių prekių realizavimą Lietuvos rinkoje.

Dėl jūsų minėto konkretaus klausimo. Tikrai nesu šiuo metu susipažinęs su baudomis ir kitomis panašiomis įmokomis į biudžetą. Kažin ar jas galima kaip nors prognozuoti, nebent tik remiantis tam tikra patirtimi, kuri kasmet kartojasi. Bet kuriuo atveju dar sykį noriu pakartoti, kad bent mano asmeninis požiūris būtų toks. Nuolatinė griežta tvarka ir griežtos taisyklės, ypač tiems, kurie yra pasižymėję nesąžiningumu, mokėdami mokesčius, ir tam tikras, vadinkime taip, žalios gatvės principas tiems, kurie yra užsitarnavę sąžiningo verslo reputaciją.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė. Ruošiasi V.Zabukas.

J.MATEKONIENĖ. Gerbiamasis premjere, prieš stojant į Europos Sąjungą, Lietuvoje vykdoma sustiprinta prisijungimo programa, pagal kurią skiriama ir finansinė parama. 2000 m. ketinama pagal PHARE liniją Lietuvai skirti apie 40 mln. eurų. Yra patvirtintos trys pagrindinės programos: socialinė ir ekonominė sanglauda, ISPA ir SAPART. Yra parinkti keturi regionai – Klaipėda, Tauragė, Marijampolė ir Utena. Per du mėnesius yra iškeptas nacionalinės plėtros projektas, kuriame nėra nei Lietuvos būklės įvertinimo, nei atlikta analizė, nei savivaldybėse nėra specialistų, sugebančių tai padaryti. Finansavimo savivaldybių biudžetuose nenumatyta. Be kokybiško projektų parengimo reikia, tarp kitko, 25% savų lėšų, kad gautume šituos 40 mln. Šitos lėšos nenumatytos.

PIRMININKAS. Reikia klausti, kolege.

J.MATEKONIENĖ. Čia ir yra klausimai. Nenumatytos. Kur yra tos lėšos? Kas apie tai kalba? Pasakykite, ar tai yra slaptumas, ar nekompetencija, dėl kokių motyvų visa tai daroma? Ir antra, kur dingo iš biudžeto smulkaus ir vidutinio verslo fondas?

A.KUBILIUS. Jūs kalbate turbūt apie kitų metų biudžetą?

J.MATEKONIENĖ. Taip.

A.KUBILIUS. Aš jau minėjau, kad mes jį norėtume susigrąžinti atgal į Vyriausybę artimiausiu metu ir dar sykį iš naujo apsvarstyti atsižvelgdami, be abejo, į jūsų pastabas, kurias, tikėsimės, vienu ar kitu būdu Vyriausybėje mes gausime. Dėl jūsų minėtų problemų, susijusių su ISPA ir SAPART fondais, aš noriu pasakyti, kad tai yra iš tikrųjų labai svarbūs dalykai. Lietuva turi išmokti naudotis regioninės politikos instrumentais. Šių fondų naudojimas ir yra tas mokymasis, kaip tais labai svarbiais Europos Sąjungos paramos arba vadinamaisiais regioninės politikos instrumentais išmokti naudotis. Tam, Vyriausybė, kiek aš žinau, skiria daug dėmesio ir, atrodo, artimiausią trečiadienį bus steigiama speciali finansinė agentūra Žemės ūkio ministerijoje. Ją reikia įsteigti tam, kad būtų galima vienu iš šių fondų naudotis. Galbūt daugiau apie šiuos planus gali pasakyti užsienio reikalų ministras arba valdymo reformų ir savivaldybių ministras ponas S.Kaktys. Regioninės politikos klausimais.

S.KAKTYS. Jūsų minimas klausimas iš tikrųjų yra labai svarbus. Aiškiau bus tada, kai mes kalbėsimės apie regionų plėtros įstatymą. Jis jau yra suderintas Vyriausybėje, atskirose ministerijose ir Vyriausybės kanceliarijoje turėtų būti su Ministro Pirmininko patarėjais aptartas ir, artimiausiu metu priėmus sprendimą Vyriausybėje, pateiktas Seimui. Tada aptarsime, kaip visa regioninė politika būtų vykdoma regionuose ir kaip savivaldybės dalyvautų rengiant tuos projektus, kokie ekspertai konsultuotų. Čia yra numatyta taip pat vieta Regionų plėtros agentūrai, kuri, kaip jūs žinote, yra įsteigta š.m. rugsėjo mėnesį. Ji teiks ekspertines paslaugas savivaldybėms, kad projektai būtų parengti kvalifikuoti ir kad tie 25% lėšų (…) būtų motyvuotai parengta ir iš esmės nuo kitų metų, tik pasirengus partnerystei šitai programai, būtų visi tie dalykai taikomi. Man atrodytų, kad mes apie tai dar labai daug kalbėsime.

Iš esmės dabar yra parengtas Nacionalinis socialinės ekonominės plėtros planas. Jūs minėjote tik tai, kad yra parengti keturi regionai. Iš tikro dar metų pradžioje buvo numatyta šiuos regionus atrinkti, tačiau sprendimai nebuvo kažkodėl priimami ir gavome per bene du mėnesius, kaip jūs sakėte, viską padaryti, kad gautume bent pradines lėšas ir pradėtume šitą procesą. Kitaip tariant, yra ginčytini dalykai ir dėl regionų, ir dėl parinkimo tvarkos, ir dėl kriterijų, bet tą darbą mes padarėme ir kitais metais gavę dalį lėšų, dar kitais metais pradėsime iš esmės naudotis regioninės politikos svertais. O dabar galime tik suformuoti, kaip minėjau, tam prielaidas. Prielaidos…

PIRMININKAS. Laikas!

S.KAKTYS. Taip pat yra ir Ministro Pirmininko minėta dėl SAPART programos administravimo institucija, kuri rūpinsis tiek lėšų panaudojimu, tiek visa kita atliks. O pagal atskiras programas yra atsakingos atskiros ministerijos, jos irgi teiks siūlymus, kaip ir ką kada reikėtų daryti.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui V.Zabukui. Klausti minutė, atsakyti – dvi minutės. Ruošiasi R.Smetona.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamasis premjere, man atrodo, kad truputį per mažai skiriama dėmesio mokslo ir studijų sričiai. Čia vis dėlto nenumatomi nei finansavimo klausimai, yra pažymėta, kad mokslo prioritetai, o šiuo metu tikrai mokslo prioritetai dar nėra nustatyti ir vyksta ginčai įvairiose mokslo ir studijų institucijose. Šiuo atveju jau yra nustatyti prioritetai. Ar nebūtų tikslingiau parengti… reikia parengti ilgalaikę Lietuvos mokslo raidos strategiją. Toje strategijoje būtų aptarti įgyvendinimo klausimai: prioritetų nustatymo, finansavimo, valdymo, studentų kreditavimo ir kiti klausimai. Ir antras toks trumpas klaipėdietiškas klausimas. Vandens transporto skyrelyje pažymėta, kad yra numatoma pastatyti keleivių terminalą. Ar tikrai jūs per metus šią užduotį įvykdysite?

A.KUBILIUS. Dėl švietimo reikalų. Norėčiau tiktai pasakyti, kad toje mūsų išskirtoje reformų programos dalyje yra net keturi konkretūs mūsų įsipareigojimai, susiję su švietimo, studijų ir mokslo sritimi, kuriuos mes sieksime įgyvendinti. Tai studijų kreditavimo sistemos įgyvendinimas, švietimo ir mokslo įstaigų renovavimo programos parengimas ir įgyvendinimas, švietimo ir mokslo finansavimo sistemos reforma, informacinės visuomenės aplinkos kūrimas bei mokyklų kompiuterizavimas. Tai nereiškia, kad kiti darbai, kitos programos nebus vykdomos, bet aš tikiuosi, kad apie jas išsamiau pasakys švietimo ministras ponas K.Platelis. O atsakyti į jūsų klausimą dėl terminalo statybos Klaipėdoje aš prašyčiau ministrą R.Didžioką.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū. Aš labai trumpai, daug nekomentuodamas noriu pasakyti, kad projektas šiuo metu jau yra vykdomas. Tai yra kruizinių laivų prieplauka Klaipėdos uoste. Iki šiol mes tokios specializuotos prieplaukos neturėjom. Manyčiau, kad taupiai naudojant lėšas dar šią vasarą tokią prieplauką jau būtų galima atidaryti. Dėl keleivių terminalo. Toks, koks šiuo metu yra Klaipėdoje, jau netenkina mūsų poreikių. Šiandien mes galvojam, kad galbūt galėtume paskelbti konkursą ir privataus kapitalo lėšomis greitai pastatyti lengvų konstrukcijų terminalą, atitinkantį šiuolaikinius reikalavimus.

K.PLATELIS. Prie to, ką pasakė premjeras, aš galėčiau tiktai pridurti, kad Vyriausybės programoje yra numatyta, jog mokslo ir studijų srityje būtina saugoti ir racionaliai panaudoti efektyvų mokslo potencialą, orientuoti mokslinę veiklą į Lietuvos ūkio ir kultūros reikmes. Tai, manyčiau, atitinka tai, ko jūs, gerbiamasis Seimo nary, klausėt. Dar norėčiau priminti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas yra sudaręs darbo grupę, kurios užduotis yra parengti ilgalaikę švietimo ir mokslo plėtros strategiją ir pateikti ją tvirtinti Seimui. Taip pat mano įsakymu yra sudarytos dvi darbo grupės: viena turi pasiūlyti mokslo ir studijų institucijų finansavimo principus, o kita turėtų pasiūlyti mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros pakeitimus. Taigi, manau, tas sakinys, kuris nusako bendrai… čia turimi omeny labai konkretūs darbai, kurie dirbami šioje srityje.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi A.Šimėnas.

R.SMETONA. Gerbiamoji Vyriausybe, gerbiamasis Ministre Pirmininke, jau dvi konservatorių Vyriausybės gerino ir įgyvendino tą pačią programą. Jūsų Vyriausybė trečioji kalba apie tęstinumą, pasižada, kad gerins, stiprins, tarnaus žmonėms, Lietuvai. Turbūt niekas Lietuvoje jau nebetiki tais gražiais žodžiais ir pažadais, ko gero, ir jūs patys. Bet jeigu jūs nuoširdžiai norite ir manote, kad galite iš esmės pakeisti padėtį (o ją reikia keisti iš esmės), tai gal sutiktumėte, kad gal dar galima ir yra laiko parengti ne šūkių, ne pažadų, bet realią programą, kurios tikslas – ne gyventi iki ateinančių rinkimų, bet prikelti ūkį, išjudinti ūkį, kad jis būtų tvirtas pagrindas tolesniam gyvenimui.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš siūlau jums atidžiai įsiskaityti į mūsų programą.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui A.Šimėnui. Ruošiasi A.Sysas.

A.ŠIMĖNAS. Norėtųsi sužinoti, koks šios Vyriausybės požiūris į progresyvines fizinių asmenų pajamų apmokestinimo sistemas, leidžiančias teisingiau paskirstyti mokesčių naštą tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių asmenų, t.y. koks jūsų požiūris į jų taikymo Lietuvoje perspektyvą?

A.KUBILIUS. Mes svarstėm šį Krikščionių demokratų partijos valdybos siūlymą Vyriausybės programai. Svarstė visas kabinetas. Kol kas susilaikėm nuo kokių nors išvadų darymo, nes tai reikėtų svarstyti kartu su kolegomis konservatoriais, kurie iki šiol laikėsi šiek tiek skeptiškos nuomonės dėl tokios mokesčių sistemos įvedimo. Bet Vyriausybė yra atvira diskusijoms, tiesiog jinai negalėjo iš anksto daryti kokio nors įsipareigojimo šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui A.Sysui. Ruošiasi K.Prunskienė.

A.SYSAS. Gerbiamasis premjere, gal aš nesuprantu, ko Lietuvos tautai ar žmonės, ar liaudžiai reikia, bet savo kalboje jūs pasakėt, kad Vyriausybė darys viską, kad žmonėms būtų geriau. Tačiau paėmęs visas tris konservatorių vyriausybių programas aš jau pirmuose skyriuose pasigendu to, kas buvo anksčiau. Žmonių gyvenimo sąlygų gerinimą jūs keičiate į ”mūsų vertybes”, o konkrečius vidutinio darbo užmokesčio ar pensijų dydžius jūs pakeičiat vos ne į biblijinę tezę, kad patriotizmas yra dorybė. Noriu paklausti, ar tik to Lietuvos žmonėms reikia?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš drįstu neabejoti, kad jūs sutinkate su teze, kad patriotizmas yra dorybė. Man atrodo, kad kartais skaičiuojant pinigus, atlyginimus ir pensijas jinai yra užmirštama. Vidutinis atlyginimų dydis yra numatytas kitų metų biudžeto projekte. Šių skaičių nebereikia Vyriausybei kaip nors teikti ir galvoti, kad mes galėtume jį kaip nors pastebimai pakeisti. Dar sykį kartoju: mes siūlome programą, pagal kurią valstybė galėtų gyventi pagal savo išgales. Tos išgalės šiuo metu nėra tokios, kokias galbūt mes norėtume matyti. Deja, tai yra realybė, su kuria reikia susitaikyti.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė. Ruošiasi A.Andriuškevičius.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas pirmiausia adresuojamas Ministrui Pirmininkui ir galbūt iš dalies ūkio ministrui ponui V.Milakniui.

Aš, skaitydama programą, matau keletą prieštaravimų. Yra teiginys, kuriame rašoma: visiems vienodų verslo sąlygų sudarymas ir t.t. Pirmiausia realioje tikrovėje mes matome, kaip yra sudaromos nevienodos sąlygos keičiant įstatymus "Williams" kompanijos arba “Mažeikių naftos” naudai. O iš tikrųjų norėčiau paklausti, ar jūs nemanot, kad reikia daugiau kalbėti ne apie visiems vienodų verslo sąlygų sudarymą, kas, be abejo, yra visiška tiesa, bet ir pirmiausia apie palankesnių sąlygų verslui sudarymą, nes akcentas, kad reikia ieškoti būdų, kaip daugiau paimti mokesčių į biudžetą, kai nekalbama apie palankesnes sąlygas verslui, tiesą sakant, nėra labai rimtai pagrįstas. Aš norėčiau, kad jūs galėtumėt pakomentuoti, neperadresuodamas į programos skaitymą. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes pasiruošę visiems strateginiams investuotojams, kurie į Lietuvą ateitų su panašiais ketinimais kaip "Williams" kompanija, suteikti tokias pat sąlygas. Tam ir buvo keičiami įstatymai. Taigi šiuo požiūriu niekam neturėtų būti abejonių. Aš ne vieną kartą pabrėžiau, kad investicijos, ir ypač užsienio kapitalo investicijos, yra labai svarbios, mūsų manymu, Lietuvos ūkio modernizavimui, ir tai turėtų būti vienas iš mūsų prioritetinių siekių. Dėl vienodų sąlygų sudarymo verslui ir palankesnių sąlygų sudarymo verslui aš su jumis visiškai sutinku. Jeigu mes galėtume kompromiso vardan susitarti ir vartoti bendrą formuluotę “palankesnių ir vienodų sąlygų sudarymas verslui”, manau, kad tai iš tikrųjų yra mūsų visų bendras siekis.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui….

A.KUBILIUS. Ministras V.Milaknis gal dar papildys.

PIRMININKAS. Ar ministras tars žodį?

V.MILAKNIS. Aš manau, kad Ministras Pirmininkas pasakė esminius dalykus. Pagrindinis dalykas, einant man į šį postą, buvo palinkėjimai panaikinti kai kuriuos apribojimus, kurie trukdo verslo plėtrai, ir tai gerokai pagerintų verslo sąlygas. Netgi yra priimti kai kurie įstatymai, kurie apriboja eksportą. Mes norime surasti prioritetus, kurie padėtų pagerinti regiono, taip pat smulkaus verslo ir eksporto plėtrą.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui A.Andriuškevičiui. Ruošiasi P.Gylys.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Kaip žinome, šiems metams numatyta atskaityti 6% elektrinės realizuotos energijos lėšų, o jūs čia rašote, kad žadate sustabdyti arba visai, arba sumažinti šitų lėšų rinkimą. Todėl noriu paklausti, ar bus mažinama, ar visai sustabdoma, ir ar bus grąžinami tie pinigai, kurie šiuo metu jau turėjo būti atskaityti į fondą, būtent 103 mln., nes jie yra panaudoti kitoms reikmėms?

A.KUBILIUS. Noriu pastebėti, kad galbūt jūs nevisiškai tiksliai supratote. Mes ten, kur kalbama apie lėšas, skirtas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondui, kalbam tiktai apie tai, kad valstybė šiais metais negalės įvykdyti savo įsipareigojimų šiam fondui ir pervesti atitinkamą kiekį lėšų. Tai yra berods kelios dešimtys milijonų litų. Šiuo požiūriu mes sakom tiktai vieną dalyką – kadangi šio įsipareigojimo šiais metais negalim įvykdyti, valstybė šio įsipareigojimo neatsisako ir neturi galimybių atsisakyti, todėl valstybė gali padaryti vienintelį dalyką, t.y. šį įsipareigojimą išdėstyti per ilgesnį laiką ir jį įvykdyti, matyt, kitais metais.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Ruošiasi A.Račas.

P.GYLYS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs tik ką pasakėt, kad konservatizmas remiasi sveiku protu. Tai rimtas politinis pasakymas, kadangi pagal jį išeitų, kad kitur, pavyzdžiui, kairėje, žmonių, kurie remiasi sveika nuovoka, nėra.

PIRMININKAS. Ar čia klausimas tik toks?

P.GYLYS. Aš užduosiu klausimą. Skaitydamas aš susiduriu su tam tikrais intelektualiniais sunkumais. Pavyzdžiui, kaip galima uždaryti Ignalinos atominę elektrinę 2005 metais, o tam reikia pinigų, ir nustoti tuos pinigus rinkti? Arba remiantis sveika nuovoka kaip paaiškinti rublinių indėlių grąžinimą? Ar nebuvo sveikiau padalinti visiems pagal išteklius, visiems tiems žmonėms, kurie įdėjo indėlius, o ne taip, kaip dabar pagal politinės korupcijos principus – tik saviems, o kitiems nežinia kada? Tai ar vadovavotės jūs sveikos nuovokos principais ir ar padėtumėt išsipainioti man iš šitos intelektualiai sunkios situacijos? Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, man gaila, kad jūs tikrai susipainiojot. Dar sykį noriu pakartoti, kad, matyt jums didžiausią painiavą sudaro tai, kad jūs niekaip negalite atskirti, kur yra konservatorių programa ir kur yra Rusijos krizė. Šituos du dalykus reikėtų pabandyti kažkaip sutalpinti į realybės supratimą. Todėl kalbant apie sveiką protą dar sykį noriu pakartoti, kad sprendimai dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko uždarymo bus įgyvendinami ir bus vykdomi, ir bus vykdomi neatidėliojant, bus vykdomi ir atskaitymai, kaip numatyta priimtuose įstatymuose, nuo parduodamos elektros energijos. Mes savo programoje kalbame tiktai apie valstybės įsiskolinimą šitam fondui. Jo valstybė šiais metais negali įvykdyti. Bet tai visiškai nereiškia, kad kas nors iš principo keičiasi.

Noriu dar sykį pastebėti, kad tai, kaip bus finansuojamas pačios Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, bus svarstoma artimiausiu metu kartu su tarptautiniais partneriais, ir tam Vyriausybė skirs tikrai daug dėmesio. Ir aš tikiuosi, kad valstybė tikrai pasiruoš efektyviai spręsti šią problemą. Dėl indėlių kompensavimo vėlgi noriu pakartoti, kad šiuo metu valstybės išgalės verčia mus ieškoti kitų būdų, kitų formų, kitų terminų ir mes juos artimiausiu metu pateiksime. Manau, kad mes tikrai galime rasti pačius efektyviausius sprendimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas. Ruošiasi R.Rutkelytė.

A.RAČAS. Praeitą savaitgalį man teko praleisti su daugybe žmonių, Jurbarko rinkiminės apygardos rinkėjų. Norėčiau pasakyti, kad jie susigaudo situacijoje ir supranta būtinumą imtis tų priemonių, kurios, kaip čia pas mus kartais vadinama, yra nepopuliarios. Tarp jų ir indėlių įšaldymas. Aš norėčiau perduoti Skaudvilės žmonių pasiūlymą, ar nebūtų galima už indėlius atsiskaityti akcijomis tų įmonių, kurios dar numatytos privatizuoti?

A.KUBILIUS. Dar sykį noriu pakartoti, kad mes nekalbam apie kokį nors įšaldymą. Mes kalbam apie tai, kaip šiuo metu suderinti valstybės įsipareigojimą kompensuoti indėlius ir šiandienines finansines išgales. Jūsų siūlymas yra svarstytinas, bet aš tikiuosi, kad artimiausiu metu mes tikrai pateiksime labai aiškų sprendimo būdą, kad ir indėlininkai galėtų būti garantuoti, kad jiems indėliai bus tikrai kompensuojami, ir valstybė galėtų spręsti šiandienines finansines problemas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rutkelytė. Ruošiasi J.Šimėnas.

R.RUTKELYTĖ. Gerbiamasis A.Kubilius pabrėžė vienodas sąlygas verslui. Tai reikštų teisingumo principą, kaip pagrindinį, kalbant apie verslą. Mano klausimas būtų finansų ministrui ponui V.Dudėnui. Ar tas pats principas, kuris taikomas verslui, neturėtų būti taikomas ir verslo ir valstybės santykiams? Ką aš noriu pasakyti? Šiandien valstybė skolinga daugiau negu pati įmonė valstybei, t.y. kai valstybė skolinga įmonei daugiau, paprastai delspinigiai skaičiuojami įmonei. Mano klausimas toks. Gal jūsų planuose teisybės ir teisingumo vardan tos pačios teisingumo akcijos galėtų būti taikomos ir valstybei, kai ji nusižengia verslui?

V.DUDĖNAS. Iš tikro dabar yra susidariusi tokia grandinė, kad Finansų ministerija nėra pervedusi pinigų pagal biudžeto nuostatas įmonėms, ir tos įmonės, žinoma, tada vėl negali apmokėti paskolų iš banko ar sąskaitų, įsipareigojimų kitoms įmonėms. Iš tikrųjų čia yra didelė bėda ir nelengva bus įveikti tą visą grandinę. Dabar ir Finansų ministerija nėra pajėgi pervesti tiek lėšų, kiek buvo įsipareigota pagal 1999 metų biudžetą. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijai pagal įsipareigojimus yra pervesta ne visai 60%, kai kurioms ministerijoms – 80%. Yra tam tikri prioritetai, dažniausiai tie prioritetai teikia tam tikrą svarbą dėl paskolų grąžinimo, paskui algų mokėjimo ir t.t. Galų gale lieka jau tokie investiciniai projektai kaip statybos. Dėl dabartinės padėties greito sprendimo tikrai nebus. Kokias valstybės sankcijas taikyti irgi neaišku, nes čia yra viskas vykdoma pagal planą, nes gal rodikliai, kurie buvo pateikti ir priimti svarstant biudžetą, buvo netikslūs, gal jie turėjo būti patikslinti anksčiau, gal mes iš tikrųjų pavėlavom koreguoti šių metų biudžetą. Čia gana aišku, nes metų pabaiga ir tik dabar neseniai susirūpinom. Tikimės, kad įvesim trejų metų planavimą, trejų metų slenkantį biudžetą, ir šių metų biudžeto stebėjimą ir koregavimą, nuolatinį koregavimą. Atsisakysim to vienerių metinių planavimo, kuris vyko iki šiol.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Šimėnui. Ruošiasi M.Pronckus.

J.ŠIMĖNAS. Skaitydamas Vyriausybės programą, matau tam tikrų dalykų, kad toliau bus tęsiamos reformos. Matau tokį dalyką – ligoninių antrojo lygio asmens sveikatos priežiūras paslaugas teikiančių įstaigų perdavimas apskritims, kai tuo tarpu penktadienį, būdamas Utenos apskrities ligoninėje, įsitikinau, kad apskritys neturi kai kurių teisių: teisės duoti garantus imant paskolas arba imti pačias paskolas. Kai tokios ligoninės perduodamos apskritims, jeigu joms reikia būtiniausio remonto ir pan., tai jos atsiduria dar blogesnėje situacijoje negu būdamos savivaldybių žinioje, nes savivaldybės galėjo imti garantus ir pan. Šiuo atveju darant tokias reformas reikia būti atsargesniems. Mano klausimas iš socialinės srities. Programoje neradau informacijos, iš kokių lėšų numatoma likviduoti “Sodros” deficitą, dabartinį “Sodros” deficitą.

PIRMININKAS. Iš pradžių sveikatos apsaugos ministras.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Rengiant šią programą mes vadovavomės nacionalinės sveikatos koncepcija, kuri buvo priimtas 1990 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, ir Lietuvos sveikatos programa, kuri buvo priimta Seimo nutarimu praeitais metais. Būtent šie du dokumentai ir yra pagrindiniai, kuriais remdamiesi mes tas nuostatas ir surašėm. Tik norėčiau pasakyti, kad antrojo lygio stacionarinės gydymo įstaigos, priklausančios savivaldybėms, šiuo metu Europoje yra tik trijose valstybėse. Viena iš jų yra Lietuva, kita, gerai neprisimenu, atrodo, Rumunija ir dar viena valstybė. Manau, remiantis likusių Europos valstybių patirtimi, taip pat vadovaujantis nacionalinės sveikatos apsaugos koncepcija ir Lietuvos sveikatos programa yra logiška tęsti būtent sveikatos reformą ir vykdyti valdymo decentralizavimą. Mes tą decentralizavimą ruošiamės pradėti nuo savęs. Mes taip pat turime antrojo lygio gydymo įstaigų, kurias planuojame perduoti apskritims. Jau esame suderinę su Savivaldybių reikalų ir valdymo reformų ministerija ir yra planuojama apskričių vyriausiųjų gydytojų tarnybas išplėsti, kad jos galėtų vykdyti tinkamai joms deleguotas funkcijas ir prisiimti atsakomybę.

PIRMININKAS. Dėl “Sodros” deficito.

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų pats aktualiausias šiandien klausimas yra, kuo padengti deficitą. Kaip jau premjeras sakė, 2000 m. biudžetą Vyriausybė svarstys iš naujo ir ten bus numatytos lėšos “Sodros” biudžeto deficitui padengti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi V.Vilimas.

M.PRONCKUS. Aš gerbiamajam premjerui. Malonu konstatuoti, kad po pusantrų metų sapnų dėl Rusijos krizės, atrodo, konservatoriai atsibudo. Mano klausimas toks. Kiek bus sapnuojama apie žemės ūkio reikalus? Jūs savo kalboje paminėjote, jog žemės ūkis esąs lyg girnapusė ant kaklo. Palyginimui pora skaičių. Rinkos apžvalgos duomenimis, Lietuvos sviesto eksporto kaina 5,5 tūkst. Lt už toną, Vokietijoje didmeninė kaina 12,5 tūkst. Lt. Neminėsiu kitų panašių skaičių. Ar labai pigios lietuviškos produkcijos gamyba ir yra ta girnapusė ant kaklo valstybei?

A.KUBILIUS. Noriu pasakyti, nemanau, kad žemės ūkis būtų kokia nors girnapusė, jeigu mes nedelsiant reformuotume žemės ūkio finansavimo politiką. Šiuo metu mes susiduriame su nuolatos atsinaujinančiomis problemomis, kad žemės ūkiui reikia iš naujo ieškoti pinigų, dabar taip pat turim svarstyti tą pačią problemą. Siūlymas ir mūsų aiškus matymas yra greitai daryti sprendimus, kurie leistų įgyvendinti Vyriausybės parengtą žemės ūkio strategiją. Ten numatyti modernūs, europietiški žemės ūkio finansavimo principai, manau, tai sudarytų tą stabilią ir aiškią finansinę viso žemės ūkio aplinką. Pagrindinis mano noras būtų, kad ta visą laiką besikartojanti situacija, kai kiekvienais metais žemės ūkio finansavimo problemos užgriūna lyg perkūnas iš giedro dangaus, pasibaigtų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis premjere, vienas iš būdų taupyti lėšas yra požiūris į mokslą ir mokymą. Manau, kad čia reikėtų aiškiau pažymėti mokslo ir mokymo integraciją. Tai ypač susiję su žemės ūkio mokslu ir mokymu. Skyriaus apie kaimo, žemdirbių, ypač ūkininkų, rėmimą paskutinėje pastraipoje, kur kalbama apie mokslą, reikėtų pabrėžti mokslo ir mokymo integravimą. Tada būtų sutaupoma daugiau lėšų.

K.PLATELIS. Aš jums visiškai pritariu, ši integracija yra vykdoma. Dabar, kaip jau minėjau, ta darbo grupė, kuri turėtų parengti siūlymus dėl mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūros, taip pat parengs siūlymus ir dėl žemės ūkio mokslo ir studijų įstaigų infrastruktūros.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš mūsų jau paklausė 16. Dabar suteikiu žodį R.Juknevičienei ir K.Kryževičiui. Jie žada kalbėti iš centrinės tribūnos.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mes norime truputį pagyvinti jūsų nuotaiką, atitraukti nuo tikrai svarbių ir labai aktualių rūpesčių, nes vis dėlto penktadienį Vašingtone Lietuvos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui buvo įteiktas Komunizmo aukų memorialo fondo įsteigtas pirmasis T.Reigano apdovanojimas. Mes manome ir esame įsitikinę, kad mūsų Seimo Pirmininkas yra nusipelnęs ir šio apdovanojimo, yra nusipelnęs ir to, kad ne tik pasaulis, bet ir Lietuva pripažintų, ir turbūt pripažįsta, jo nuopelnus šioje srityje. Solidarizuodamiesi su jo žodžiais, pasakytais Vašingtone, jog galutinis kovos prieš nežmogiškumą tikslas yra neleisti, kad komunizmas bet kokiu pavidalu vėl atsigautų, mes sveikiname jį su šiuo garbingu apdovanojimu. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, dirbame toliau. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Karosui. Ruošiasi V.Čepas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, pirmiausia noriu pasakyti, kad “sveiko proto” sąvoka vartojama labai dažnai ir ne tik konservatizmo, bet be kita ko ir komunizmo ideologijoje. Dėl to, reikėtų, matyt, operuot labai atsargiai ir šiek tiek apibrėžčiau.

Dabar klausimas. Jūsų pateiktoje krizinės prevencijos ir reformų programos švietimo situacijos ir mokslo skyrelyje numatyti trys veiksmai. Pirma. Studijų kreditavimo sistemos įgyvendinimas. Antra. Švietimo ir mokslo įstaigų renovavimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Trečia. Švietimo ir mokslo finansinės sistemos reforma. Visiems aišku, kad pirmas ir antras veiksmas yra susijęs pirmiausia su pinigais, kurių valstybėje, kaip jūs suprantate ir sakote, yra striuka. Ar jums atrodo, kad trečio punkto realizavimas padidins pinigų sumą, skirtą mokslui ir švietimui. Ir kartu, kodėl jūsų minėtuose prioritetuose švietimo ir mokslo nėra. Ačiū.

A.KUBILIUS. Nelabai supratau jūsų paskutinį klausimą. Jūs matote prioritetinių darbų sąrašą ir ten yra aiškiai įvardyta švietimo ir mokslo prioritetai ir tie darbai, kuriuos mes laikome labai svarbiais, kuriuos norėtume tikrai įgyvendinti arba padėti pamatus jų įgyvendinimui, tokie kaip studijų kreditavimo programa, kaip mokyklų renovavimo programa, kurioje tikimės aktyvios Pasaulio banko finansinės paramos, taip pat ir finansavimo reformos pamatai turėtų būti per artimiausius metus padėti. Tikiuosi, kad ministras K.Platelis gali detaliau paaiškinti.

K.PLATELIS. Galiu pridurti tik tiek, kad studijų kreditavimo sistema įgalintų daugiau visuomenės narių, daugiau jaunų žmonių siekti mokslo neatsižvelgiant į jų tėvų pajamas. Mano pasiūlymu tikriausiai reikėtų, dalį lėšų skirti ir iš dabar mokamų stipendijų. Švietimo ir mokslo įstaigų renovavimo programa yra susijusi ir su mokyklų tinklo pertvarka. Taigi šitaip renovuojant jau nekalbama apie tai, kad bus taupomos apšildymo lėšos, turėtų optimalesnis tapti ir mokyklų tinklas. Tai taip pat yra ekonominės sistemos tvarkymo priemonės. Švietimo ir mokslo finansavimo sistemos reformoje pirmiausia turima omeny, kad mūsų bendrojo lavinimo profesinės ir aukštesniosios būsimos kolegijos, ir aukštosios mokyklos turi būti pirmiausia finansuojamos pagal studentų skaičių, ir šis finansavimas, mes tikimės, taip pat duos teigiamą ekonominį rezultatą. Sistema pradės veikti optimaliau.

Jeigu kalbėtume apie mokslo sistemos finansavimo reformą, tai taip pat, mūsų nuomone, čia turėtų didėti konkursinis mokslo finansavimas, taip pat turėtų būti įvairiais būdais skatinami mūsų rinkos subjektų užsakymai mūsų mokslo institucijoms, o mokslas turėtų labiau orientuotis į mūsų valstybės poreikius, tiek ūkio, tiek kultūrinius, kaip įrašyta programoje.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Ruošiasi P.Papovas.

V.ČEPAS. Aš apie sveiką protą neklausiu. Noriu labai konkrečiai paklausti ir išgirsti konkretų atsakymą. Esu premjero klausęs, atsakymas nei manęs, nei Centro frakcijos tuomet nepatenkino. Mes supratome, kad tuomet negalėjote atsakyti, tebuvo diena, kaip buvote paskirtas. Dėl Klaipėdos naftos terminalo. Gal naujieji finansų ir ūkio ministrai galėtų atsakyti. Kaip žinote, 400 mln. Lt paimta kreditų, juos reikės grąžinti ir tie grąžinimo terminai buvo numatyti, paskaičiuoti, kai už vieną toną krovinių per naftos terminalą būtų mokama 5–5,5 dolerio. Su "Williams" sudarytoje sutartyje yra numatytos lengvatos 2,6 dolerio už toną. Taigi, ar yra Vyriausybė numačiusi, konkrečiai paskaičiavusi, kaip, kokiais būdais bus grąžinama šita Klaipėdos naftos terminalo paimta skola. Nes toks sprendimas, kuris yra dabar priimtas "Williams" atveju, vis dėlto, sutikite, pažeidžia laisvosios rinkos principus ir ekonomikos, manyčiau, principus. Jeigu kas galėtų atsakyti konkrečiai, prašyčiau, kad atsakytų. Ačiū.

A.KUBILIUS. Matot, kolega Čepai, jūs kalbate apie “Klaipėdos naftos” įsipareigojimus grąžinti skolas. “Mažeikių nafta”, kaip jūs žinote, taip pat turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos irgi reikia grąžinti valstybei. Tie skoliniai įsipareigojimai yra pakankamai dideli. Būtingės terminalas buvo pastatytas už valstybės vardu paimtas paskolas, kurias taip pat reikia grąžinti. Šiuo požiūriu turime suderinti abiejų ūkio subjektų svarbius valstybei interesus. Tikiuosi, kad “Klaipėdos nafta” išsaugos savo klientus, kuriuos jinai turėjo ir kuriuos jinai planavo, ir kurie iki šiol sėkmingai gabendavo savo naftos produktus per “Klaipėdos naftos” terminalą, ir tokiu būdu galės iš tikrųjų toliau gauti tą numatytą pelną. Papildomai “Mažeikių nafta” stabiliai tieks ženklų kiekį naftos produktų, kai nuties naftos produktų vamzdyną iš Mažeikių į Klaipėdą. Yra susitarta sutartyje, kad jeigu “Mažeikių naftos” produktų gabenimas per “Klaipėdos naftą” sudarys kokių nors problemų kitų produktų gabenimui, bus statomi papildomi įrengimai. Taigi “Klaipėdos nafta” turi garantuotą verslo partnerį ir garantuotas verslo apimtis ir aš manau, kad tai yra tiktai naudinga “Klaipėdos naftai”.

Terminai yra tokie patys. “Klaipėdos nafta” neturi prarasti nė vieno iki šiol turėto kliento. Jeigu “Klaipėdos nafta” yra suplanavusi, kokiu būdu jinai padengs savo skolas turėdama tuos tradicinius klientus, tai Dieve padėk jiems. “Klaipėdos nafta” gauna papildomą partnerį ir papildomą verslą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas, gerbiamieji kolegos, dabar klausia. Ruošiasi R.Juknevičienė.

P.PAPOVAS. Ačiū posėdžio pirmininke, į mano klausimą galbūt galėtų atsakyti premjeras arba ūkio ministras. Pagal krizės prevencijos ir reformos programos ketvirtą dalį elektros tiltas į Vakarus bus statomas integruojantis į Europos rinką. Norėčiau patikslinti, koks tikslas šio tilto, ar eksportuoti elektrą į Vakarus ar importuoti elektrą iš Vakarų, nes Ignalinos atominė elektrinė per dešimt metų vis tiek bus uždaryta. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, kaip jūs žinote, mūsų tinklai kol kas yra integruoti tiktai į Rytus. Mes tikrai norėtume padėti pagrindą tam, kad mūsų elektros tinklai būtų integruoti į Vakarus. Kaip jūs žinote, tinklų integracija į platesnius tinklus garantuoja jų stabilumą. Mes būtume labiau užtikrinti visais požiūriais, jeigu mūsų elektros tinklai būtų integruoti į Vakarų sistemą.

Dėl to, kam bus naudojami elektros tinklai. Lietuva turi vieną galimybę eksportuoti elektros energiją, tai yra vadinamoji pikinė elektros energija, kurią gamina Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Tam reikalingi labai konkretūs planai, kaip bus išnaudojama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė bet kuriuo atveju – su Ignalina ir be Ignalinos.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo narei R.Juknevičienei. Ruošiasi M.Končius.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mano klausimas skirtas premjerui. Jums pradėjus formuoti Vyriausybę ir ypač tikslinant Vyriausybės programą, bene pirmą kartą pamatėme Vyriausybės, kaip kabineto, kaip vieningo organizmo veiklos užuomazgas. Tai duoda vilčių, kad Lietuvoje atsiras demokratiškiems kraštams būdingos tradicijos. Kol kas nėra suformuota vadinamoji premjero asmeninio pasitikėjimo komanda, kuri iki šiol, deja, kartais būdavo linkusi vadovauti ir kabineto nariams, ministrams. Ar jūsų vadovaujama Vyriausybė yra pasiryžusi išlaikyti būtent šią darbo kryptį – Vyriausybės, kaip kabineto, darbo kryptį? Ir kaip ruošiatės tai vykdyti, jeigu tai yra jūsų kryptis?

A.KUBILIUS. Neturėčiau ką daug ir atsakyti. Matau vienintelę galimybę mums šiuo nelabai lengvu laikotarpiu veikti efektyviai – tai veikti atvirai, kolegialiai ir kolektyviai svarstant, tariantis ir priimant kiek galima greitesnius ir aiškesnius sprendimus dėl tų problemų, kurios yra susikaupusios. Mes tai jau pabandėm daryti praeitą savaitę tiek ruošdami naująją Vyriausybės programą, tiek svarstydami šiandieninę valstybės finansinę ir ekonominę būklę ir kalbėdami apie vadinamąjį valstybės finansinį planą iki Naujųjų metų. Tikiuosi, kad šitie mūsų darbo bruožai bus išlaikomi ir tolesniam darbe, taip pat bus išlaikoma ir tai, ką, man atrodė, mes gana vertingai išbandėme praeitą savaitę, t.y. bendrą darbą su komitetų pirmininkais, derinant programos nuostatas. Tikrai tikiuosi, kad kabinetas bus kabinetas, o patarėjai, kad ir kokio jie lygmens būtų, bus patarėjai.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius. Ruošiasi J.Bernatonis.

M.KONČIUS. Tiek daug dalykinių klausimų, tai vieną metodinį. Gerbiamasis premjere, taip gražiai parašyta: “Pasižadame tartis su opozicinėmis politinėmis jėgomis”. Per tris metus pasirodė, kad nelabai mokama tą daryti, reikės išmokti. Ar užteks laiko?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, tikrai manau, kad prie to stalo, prie kurio anksčiau buvo planuojama, kad bus dvi kėdės opozicinėms partijoms, atsiras vieta ir trečiai kėdei. Nematau jokių problemų.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Bernatoniui. Ruošiasi S.Daubaraitė.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs programoje vėl žadate, kad bus įvestas visuotinis gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Aš opozicinei darbotvarkei teikiau tokį projektą, kad vėl būtų pradėta taikyti ši antikorupcinė priemonė, tuomet konservatoriai vos ne vieningai pasisakė prieš deklaravimą. Ar keičiasi pozicija, ar tiesiog liko iš programos, kuri buvo deklaruota dar 1996 metais?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, kiek žinau, yra paruoštas ir, matyt, artimiausiu metu bus pateiktas, jeigu dar nepateiktas, Seimui svarstyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, kuriame bus ir numatyta visa pajamų deklaravimo tvarka. Ji galbūt bus šiek tiek skirtinga tiems, kurie gyvena tik iš atlyginimo, ir tiems, kurie gyvena iš kitų pajamų, papildomų pajamų, gaunamų iš kokio nors verslo ar biznio. Yra parengtas projektas, kurio tikslas garantuoti mokesčių mokėjimą, o ne tiek, kaip jūs kalbate, kovoti su korupcija. Kovai su korupcija yra būtinas (ir mes sieksim kiek galima efektyviau jį įgyvendinti) Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Aš tikiuosi, kad ir Seimo nariai taip pat įvykdys tas prievoles, kurios yra numatytos įstatyme ir Statute.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį R.Kupčinskui. Ruošiasi A.Salamakinas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti tokį klausimą. Pramonės ir prekybos skyriuje yra pasakyta, kad bus daug dėmesio skiriama eksporto skatinimo programai. Bet aš norėčiau pasakyti, kokios priemonės bus taikomos, kad efektyviau būtų ginami mūsų valstybės gamintojai. Yra pavyzdys, kaip atsiskaitoma su Baltarusija, tiksliau, kaip Baltarusija atsiskaito už patiektą elektros energiją, dalį to atsiskaitymo ji siūlo savo prekėmis. Deja, mūsų valstybėje yra nemažai gamintojų, gaminančių aukštesnės kokybės ir geresnes prekes. Tokiu būdu sudaroma visai nereikalinga ir nelygiavertė konkurencija. Ką šiuo požiūriu jūs galėtumėt pasakyti? Galbūt kai ką galima pasiūlyti į programą?

A.KUBILIUS. Na, be abejo, turi veikti, mano įsitikinimu, kur kas efektyviau tos legalios ir įstatymais numatytos rinkos apsaugos priemonės ir institucijos, kurios garantuotų, kad į rinką nepakliūtų žemos kokybės prekės, ypač įvežtinės prekės. Šiuo požiūriu tikrai mūsų gamintojams būtų daug lengviau konkuruoti, jeigu įvairios kokybę garantuojančios institucijos veiktų efektyviau. Kita vertus, mes turime vis dar neišspręstą problemą, t.y. Baltarusijos atsiskaitymų už patiektą iš Lietuvos elektros energiją problemą, ir, kaip suprantate, Baltarusija, matyt, dar gana ilgai sunkiai galės atsiskaityti kuo nors kitu, išskyrus vienokias ar kitokias prekes. Tai šiuo požiūriu mes turėtume ieškoti būdų, kaip suderinti tas dvi problemas, t.y. kaip pagreitinti Baltarusijos atsiskaitymą ir kaip neįleisti į Lietuvos rinką nekokybiškų prekių, kurių pasirodymas rinkoje gali žlugdyti mūsų gamintojus. Aš tikiuosi, kad mums pavyks rasti tinkamus sprendimus. Kiek žinau, ir ankstesnioji Vyriausybė aktyviai dirbo šioje srityje.

PIRMININKAS. Dar ūkio ministras ponas V.Milaknis.

V.MILAKNIS. Šiandien buvo nagrinėjama, kad galima atsiskaitymą pagerinti, ieškant galimybių atsiskaityti kuru, kas būtų gal ir naudinga, dyzeliniu kuru. Taip pat yra viena svarbi problema, kurią reikia spręsti, kad baltarusiškos prekės nebūtų labai pigios ir kad veiktų antidempingas. Yra tam tikrų sprendimų, kurie bus artimiausiu metu pateikti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi R.Melnikienė.

A.SALAMAKINAS. Noriu klausti socialinės apsaugos ministrę. Krizinės prevencijos ir reformų programoje jūs rašote, kad reikia sparčiau didinti išėjimo į pensiją amžių. Noriu klausti, ar bus pagal dabar galiojantį įstatymą tai daroma, t.y. tik greičiau spartinama, ar bus ilginamas darbingumo laikas?

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų niekas nesikeičia. Kaip yra nustatytas išėjimo į pensiją amžius 62,5 metų, tai bus tiktai spartinimas. Tai mes anksčiau, jeigu prisimenat, buvom teikę – 1997 metų viduryje. Tačiau, aišku, šiandien yra tokia situacija ne tik Lietuvoje, bet jeigu pasidomėtumėt, visos Rytų ir Centrinės Europos šalys jau seniai yra pasiekusios pensinio amžiaus ribą – 65 metus, o mes tiktai darysim spartinimą.

A.SALAMAKINAS. Ačiū.

PIRMININKAS. R.Melnikienės nėra posėdyje. Suteikiu žodį K.Šaviniui. Ruošiasi A.Vaišnoras.

K.ŠAVINIS. Klausimas finansų ministrui ponui V.Dudėnui. Pagal krizės prevencijos programą numatyta, kad bus peržiūrėta investicijų programa. Jūsų žodžiais, visos statybos pagal valstybės užsakymus bus sustabdytos. Taip jūs teigėte žiniasklaidoje. Tai reiškia, kad sutaupę pinigus, skirtus investicijoms, prarasime pajamas į biudžetą. Tai ir statybų firmų mokesčiai, fizinių asmenų, dirbančių statybose, pajamų mokesčiai, kai kurių firmų bankrotas; padidės bedarbių, sumažės prekyba statybinėmis medžiagomis, baldais, sumažės transporto paslaugos. Gal pasakytumėt, ar yra apskaičiuota, koks prarandamas procentas biudžeto pajamų, sumažinus išlaidas investicinėms statyboms?

V.DUDĖNAS. Negaliu teigti, kad yra toks skaičiavimas. Tikiu, kad yra Finansų ministerijoje, bet man teko lankytis gal porą kartų, nes oficialiai aš ten nesėdžiu. Galiu pasakyti tiek, kad, žinoma, dauguma statybų bus sustabdytos, nes yra lėšų klausimas, kiek mes galime finansuoti iš biudžeto ir kiek galime skolintis. Paskolos taip pat yra ribotos. Mes vis dėlto turim pasirašyti protokolą su Tarptautiniu valiutos fondu. Yra tam tikri suvaržymai, taip pat yra apribotas deficitas. Vykdyti statybas ir didinti darbo vietas, kad tikrai būtų valstybei nauda, šiuo metu neįmanoma, todėl ir atidėsim. Kaip minėjau, procentais aš negaliu pasakyti, nes pats skaičiuojant nedalyvavau.

A.KUBILIUS. Jeigu galėčiau dar papildyti. Šioje mūsų veiksmų programos vietoje, kurioje kalbama apie investicijų planavimą, naudojimą ir kontrolės peržiūrėjimą, mes kalbame ne apie investicijų dydžio peržiūrėjimą. Kiek valstybė galės skirti pinigų investicijoms, kiek galės skolintis investicijoms, tiek valstybė ir darys. Dėl to nėra jokių abejonių. Stengsimės turėti kiek galima daugiau tų investicijų. Šioje vietoje mes kalbame apie finansų planavimo technikos reikalą. Pirmosiomis mūsų darbo dienomis pasirodė, kad šiandienine investicijų planavimo tvarka yra patenkinta tik Ūkio ministerija ir Finansų ministerija, tuo tarpu kiti kabineto nariai sako, kad tokia tvarka, kokia iki šiol egzistavo, jų visiškai netenkina. Mes šioje vietoje kalbame apie tai, jog sprendžiant kam, kokioms sritims tos investicijos turės būti skirtos, kur kas didesnę galią turės kabineto sprendimai. Turės būti aiškiai nustatyti prioritetai, turės būti skirstomos pagal tam tikrus prioritetus, į kuriuos galbūt ne visada atsižvelgdavo Ūkio ir Finansų ministerijos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Ruošiasi G.Kirkilas.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, aš norėjau pasakyti porą pastabų dėl aplinkosaugos programos. Štai statybos ir urbanistikos skyriuje, statybos dalyje, parašyta, jog reikia toliau tobulinti esamus įstatymus, kad būtų sumažinta subjektyvių valstybės tarnautojų įtaka statybai. Mes diskutavome apie tai su ministru. Jis buvo pritaręs tam, kad tai yra daugiau bendra politinė valstybės norma. Ji turėtų būti priimta kaip politinė nuostata, nes tokie tarnautojai, arba valdininkai, gali trukdyti ir kitų sričių biudžeto surinkimui, verslui, investicijoms. Išskirti vien tik statybų plėtrai arba statyboms, manau, taip neturėtų būti. Reikėtų ir kitoms sritims.

Jeigu kalbėtume apie pavojingų atliekų kiekius, tai žadama mažinti diegiant pažangias technologijas, tačiau nieko neparašyta apie tai, kad reikia mažinti ir utilizuojant. Iš prieš tai buvusios Vyriausybės programos Ūkio ministerija buvo išbraukusi pavojingų atliekų programinį finansavimą. Noriu atkreipti ūkio ministro dėmesį, jog Gamtos apsaugos komitetas dės visas pastangas, kad šita eilutė biudžete išliktų, nes kitu atveju mes sukursim pavojingą situaciją. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pabandyti atsakyti į pirmąją jūsų klausimo dalį dėl statybų ir leidimų. Gal ministras D.Lygis mane papildys, ypač dėl antrosios dalies. Iš tikrųjų yra ir bendras dalykas, kad valdininkai turėtų kiek galima mažiau trukdyti vieniems ar kitiems veiksmams. Tačiau jeigu pažiūrėtume į padarytas įvairių tarptautinių ekspertų analizes, kokie yra pagrindiniai administraciniai barjerai privačiam verslui plėtoti Lietuvoje, tai leidimų statyboms išdavimas yra minimas tarp pagrindinių kliūčių, kai, remdamiesi vien tik savo valia, valdininkai dar turi labai daug galimybių spręsti, ar išduoti, ar neišduoti leidimą. Manau, kad čia yra daug erdvės, kai galima sumažinti korupciją ir pagerinti galimybes plėtoti verslą.

PIRMININKAS. Ministras D.Lygis.

D.LYGIS. Į antrąjį jūsų klausimą galima atsakyti taip, kad pavojingų atliekų tvarkymas ir utilizavimas yra tikrai numatomas. Mes, kalbėdami, kad taikysime naujausias technologijas, kaip tik turime omeny utilizavimą.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui G.Kirkilui. Ruošiasi R.Melnikienė, jeigu ji atsirado.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, viena iš pagrindinių jūsų programos dalių vadinasi “Krizės prevencijos”. Tai reikštų, kad jūsų Vyriausybė dabartinę padėtį vertina tarsi prieškrizinę. Vadinasi, krizės dar nėra, numatomos priemonės krizės prevencijai. Tuo tarpu šalies Prezidentas V.Adamkus jau anksčiau savo kalboje pareikalavo iš būsimos Vyriausybės antikrizinės programos. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūsų Vyriausybės ir Prezidento dabartinės padėties vertinimai yra skirtingi, t.y. Prezidentas dabartinę padėtį vertina kaip krizinę, o jūs kaip prieškrizinę, taip pat norėčiau išgirsti, ar dabar krizė yra, ar tai yra prieškrizinė situacija? Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, manyčiau, kad kažin ar yra labai svarbu, kokius žodžius mes pavartosime šiandieninei situacijai apibrėžti. Iš tikrųjų padėtis nėra lengva. Jeigu mes dabar nesiimsim ryžtingų veiksmų, su kuriais mes jus supažindinome, tai padėtis gali būti dar sunkesnė. Aš galėčiau labai įvairiai vertinti situaciją, galėčiau sakyti, kad yra pokrizinė situacija, kad situacija Lietuvoje šiandien yra sunki todėl, kad mes susiduriame su situacija, kuri yra po krizės Rusijoje, ir vis dar turime dėl to problemų. Jeigu kai kuriuos veiksmus būtume atlikę vasaros metu ir nebūtume laukę keletą mėnesių nedarydami tų veiksmų, šiandien situacija būtų lengvesnė. Šiuo atveju mes matome galimybę, kad situacija Lietuvoje gali pagerėti, jeigu mes imsimės tų veiksmų, apie kuriuos kalbėjau. Jeigu mes jų nesiimsime, situacija gali pablogėti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi R.Hofertienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, viename iš jūsų pateiktos krizės prevencijos ir reformų programos punktų, kuriame kalbama apie ūkio restruktūrizavimą, modernizavimą, privatizavimą ir integraciją į Europos rinką, iš esmės kalbama tik apie būsimą didžiųjų Lietuvos įmonių privatizavimą. Aš norėčiau paklausti, kodėl jūs savo programoje neįrašėte, kad privatizuosite jas konkurso būdu?

A.KUBILIUS. Mes nerašome į programą to, kas savaime aišku. (Balsai salėje, plojimai) Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mes tik įvardinom tai, kam mes skirsime daug dėmesio. Visi šie procesai jau yra pradėti ankstesnių vyriausybių, parengti planai. Kaip žinote, “Lietuvos dujos” jau yra apsisprendusios dėl akcijų emisijos, “Lietuvos energija” turi parengusi ne vieną projektą, kaip bus restruktūrizuojama. Mes tikrai manome, kad Vyriausybė tam skirs pakankamai dėmesio, jog ir jūs galėtumėte gauti išsamią informaciją, kad būtų garantuojama kuo daugiau skaidrumo ir viešumo atliekant šiuos didelius žygius.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė. Ir paskutinė klausimą klaus S.Burbienė.

R.HOFERTIENĖ. Ačiū, jūsų atsakymas į mano klausimą buvo labai viltingas. Daugiau neklausiu.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis Kubiliau ir kiti, pirmasis klausimas būtų gal daugiau retorinis. Ar jums neatrodo, jog jeigu nebūtų buvę Rusijos krizės, tai ją, ko gero, konservatoriam reikėtų išgalvoti, kad būtų kuo pasiteisinti. Tačiau į šį klausimą man nereikia atsakymo, aš norėčiau pasitikslinti dėl tos dalies, kuri vadinasi “krizės prevencija”, dėl jos kultūros dalies. Prie kiekvieno iš tų punktų galima dėti klaustuką ir klausti, kaip tas punktas bus vykdomas, nes čia yra tik tezių rinkinys. Todėl aš ir noriu paklausti, kokiu būdu bus pertvarkoma valstybės parama kultūros sistemai? Ar tai reiškia, kad bus mažiau valstybės lėšų jai skirta, ar tai reiškia, kad bus remiama tik elitinė kultūra, o visa kita palikta savieigai? Ar tai reiškia kokius nors kitus kultūros reorganizavimus, privatizavimus, kai dabar taip daug yra kalbama apie privatizavimą, ir visus kitus dalykus?

Ir antrasis klausimas dėl kultūros. Čia yra nurodytas autorių ir gretutinių teisių įgyvendinimo ir gynimo strategijos sukūrimas. Aš nežinau, kaip tai yra susiję su Rusijos krize, tačiau man vis dėlto būtų įdomu žinoti, kokiu būdu yra siūlomi pertvarkyti šie klausimai?

A.KUBILIUS. Aš tiktai norėčiau vieną pastabą pasakyti, kad gerbiamoji kolegė neperskaitė viso šio programos skyriaus pavadinimo. Tas skyrius vadinasi “Krizės prevencija ir reformų programa”. Nepaisant visų finansinių ir ekonominių problemų, su kuriomis šiandien susiduria Lietuva, mes sieksime tęsti tuos pradėtus darbus, kuriuos vykdė ir ankstesnės Vyriausybės, tose srityse, kurios galbūt tiesiogiai nebuvo paliestos to, ką mes vadiname Rusijos krize, kurios galbūt yra šiek tiek nukentėjusios dėl sumažėjusio finansavimo, bet kur reformos, keičiant ir finansavimo principus, gali ir turi būti tęsiamos. Aš tikiuosi, kad ministras A.Bėkšta papildys.

A.BĖKŠTA. Labai ačiū. Kai kalbame apie valstybės paramos kultūros sistemai pertvarkymą, mes turime omenyje keletą dalykų. Pirmiausia šita mūsų sistema yra palyginti labai suvelta. Labai plati įvairių pensijų, premijų, kurios yra skiriamos įvairioms menininkų grupėms, sistema. Mes norime inventorizuoti visa tai, pasižiūrėti, kur nueina pinigai, kokie yra rezultatai, ypač kai kalbame ne tiek apie premijas, kiek apie ministerijų ir Vyriausybės skiriamas stipendijas, kurios turėtų duoti tam tikrus rezultatus. Tuo tarpu šiandien tai yra daugiau socialinės paramos stipendijos. Mes norėtume susieti tai su rezultatais.

Antra. Mes norime peržiūrėti knygų, bibliotekų dotavimo dalykus daugiau dėmesio skiriant, esant tai pačiai pinigų apimčiai, bibliotekoms, t.y. knygų leidybą sieti su bibliotekų aprūpinimu. Tai yra daugiau dotuoti ne pačią leidybą, kiek knygų pirkimą ir jų patekimą į bibliotekas, kad jos būtų prieinamos skaitytojams. Kaip aš minėjau, mes esame numatę ir daugiau panašių priemonių.

Antrasis klausimas dėl autorių teisių. Mes esame įsipareigoję pagal Berno konvenciją, pagal kitus tarptautinius įsipareigojimus ir pagal Europos Sąjungos reikalavimus iki kitų metų pabaigos parengti tokią programą. Mes privalome tai padaryti. Tai yra mūsų įsipareigojimas parengti tokią strategiją įgyvendinant mūsų priimtas autorių ir gretutinių teisių įstatymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 32 Seimo nariai gavo žodį klausti arba to žodžio atsisakė. Kompiuteryje iki įstringant buvo įsiregistravę 33 kolegos. Kas tas vienas, kurios aš nepaminėjau? Seimo narė D.Sadeikienė. Labai atsiprašau, taigi jai dabar suteiksiu žodį. Seimo narė D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Ačiū. Klausimas būtų gerbiamajam ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, apie jus kalbama kaip apie sėkmingai savo verslą plėtojusį verslininką, žinantį, kokius svertus reikia panaudoti sėkmei garantuoti. Pateiktos Vyriausybės programos pramonės ir prekybos skirsnyje numatyta, kad vienas iš svarbiausių pramonės veiklos sėkmės komponentų būtų kokybės infrastruktūros stiprinimas. Paminėta ir eksporto skatinimo svarba. Prašyčiau jūsų plačiau pakomentuoti, kokius svertus numatote panaudoti eksportui skatinti, ir apie kokias priemones kokybės infrastruktūrai stiprinti galvojate? Ačiū.

V.MILAKNIS. Man nelengva atsakyti, nes mikroekonomika nuo makroekonomikos labai skiriasi, ir su makroekonomika aš susiduriu tik keletą dienų. Aš norėčiau pasakyti, kad eksporto skatinimas reikalauja analitinio darbo, ir mes šiandien aptarinėjome, kokios turi būti eksporto programos. Pirmiausia reikia tiksliai nustatyti rinkų situaciją. Dabar mes perėjome daugiau į saugias rinkas, bet saugių rinkų dydis, jų prognozavimas turi būti daromas kiek galima daugiau pagal šakas. Kiek gali padidėti mūsų pieno pramonė, kiek gali padidėti lengvoji pramonė ir kokie verslo suvaržymai ar tų šakų specifika reikalauja imtis kokių nors priemonių. Tai yra gana daug individualių požiūrių, kurie turėtų greitai daryti pokyčius. Kita vertus, aš norėčiau pasakyti, kad tolesnis Rytų ar NVS rinkos mažinimas irgi nebūtų teisingas. Aš manyčiau, kad ten reikia stabilizuoti padėtį ir pasiekti geresnių rezultatų. Kai kurie teigiami požymiai jau matyti. Apskritai aš nenorėčiau daugiau komentuoti, nes truputį per anksti, bet tam bus skiriama labai daug dėmesio.

PIRMININKAS. Labai ačiū.

Taigi visi klausimai tų kolegų, kurie norėjo klausti. Dabar pradeda veikti Statuto 195 straipsnis. Vyriausybės programą ima svarstyti frakcijos, jeigu jos to nori, ir Seimo komitetai, jeigu jie to nori. Šiandien Seniūnų sueigoje sutarta, nė vienas seniūnas neprieštaravo, kad Vyriausybės programą svarstyti ir tvirtinti galėtume ateinantį ketvirtadienį 16 val. Manyčiau, kad bet koks minutės, pusvalandžio ar valandos delsimas šiandien yra didžiai finansiškai ir kitaip nenaudingas Lietuvos valstybei. Taigi 16 val., ketvirtadienį, mes vėl kalbame dėl Vyriausybės programos, o paskui balsuojame ir ją patvirtiname. O frakcijos rytoj, šiandien vakare ir poryt turi galimybių susitikti su Ministru Pirmininku ir kolegomis ministrais. Kai kurios frakcijos jau pareiškė savo norą dėl laiko, prašom ir to dar nepadariusių frakcijų tai padaryti.

Pone Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos ministrai, šios dienos pirmąją programos pateikimo dalį baigėme. Labai ačiū. Mes turime dar vieną posėdžio dalį – Seimo narių pareiškimus. Aš tik nežinau, ar bus daug Seimo narių, norinčių ką nors pareikšti. Kolegos, J.Listavičius norėtų padaryti pareiškimą. Gerbiamieji kolegos, J.Listavičius ir pareiškimas. O mes, gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registruojamės. Pareiškimą skaito J.Listavičiaus.

Seimo nario pareiškimas

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau perskaityti raštą. “Vilniaus miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui, “Respublikos” vyriausiajam redaktoriui, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generaliniam direktoriui. Dėl turto ir pajamų deklaracijų duomenų skelbimo.

Audito ir verslo konsultavimo bendrovė “J.Kabašinskas ir partneriai”, norėdama atlikti gerą darbą, išanalizavo Seimo narių 1998 m. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaracijas. Ką auditoriai jose surado, viešai teisiškai įvertinto dokumento nepaskelbė, tačiau įvairioms kalboms ir rašliavoms davė rimtą pagrindą.

Štai šių metų spalio 6 d. “Respublika” straipsnyje “Seimo nariai neprisiima kaltės dėl klaidų savo deklaracijose” minima ir mano žmonos V.Listavičienės pavardė. Tariamai ji “1998 m. deklaravo 59392 Lt turto padidėjimą (iš jų 49392 Lt sudarė įsigytas nekilnojamasis turtas), o jos pajamos, gautos per tą patį laikotarpį, deklaracijoje nurodytos tik 8026 Lt. Neaišku, iš kokių lėšų ponia V.Listavičienė padengė susidariusi skirtumą – 51366 Lt.”

Nežinau, kas nurodyta auditorių bendrovės “J.Kabašinskas ir partneriai” patikrinimo akte, iš kur ir ką skaitė “Respublikos” korespondentė V.Danilevičiūtė, visiems tikrintojams ir rašantiems reikėjo paimti pačią V.Listavičienės turto ir pajamų deklaraciją bei perskaityti deklaracijos 5 skyriaus pirmąją dalį – “Privalomas registruoti turtas”. O ten įrašyta: “Atkurta nuosavybė į žemę ir mišką… 6,33 ha žemės naudmenų, 16,24 ha miško. Bendra nominali sklypo vertė 49 tūkst. 392 Lt.”

Taigi iš paminėto straipsnyje skirtumo 51 tūkst. 366 Lt, atėmus 49 tūkst. 392 Lt, galima būtų kalbėti tik apie skirtumą – 1974 Lt. Jį paaiškinti nesusidarys sunkumų. Vis dėlto skelbiamas kitas, įtarimą keliantis skirtumas.

Beje, prie deklaracijos apie atkurtą nuosavybę į žemę pridėta pažymėjimo kopija, o ne pirkimo-pardavimo akto kopija. Atrodo, ar reikėtų ko daugiau. Negi tikrintojai ir rašantys neskiria pažymėjimo nuo pirkimo-pardavimo akto, žodžio “atkurtas” nuo žodžio “įsigyta” reikšmės bei nemato skirtumo. Vis dėlto kodėl tokia informacija skelbiama? Kas tai? Kam tai naudinga ir ko tuo siekiama? Kur skubama, nebandant įsitikinti, patikrinti?

Norom nenorom peršasi mintis, kad siekiama padaryti “gerą” pradžią. O kad tai tik gera pradžia rodo tolesnis Seimo narių turto ir pajamų deklaravimo klausimų eskalavimas. Tai patvirtina jau Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistės tariamas rūpestis dėl Seimo narių turto ir pajamų deklaracijų duomenų teisingumo, o tiksliau, deklaravusiųjų sąžiningumo. Pasiaiškinti, kaip iš tikrųjų, nesurandama laiko. Svarbu toliau pūsti muilo burbulus ar leisti antis.

Štai 1999 m. lapkričio 6 d. “Panoramoje” V.Motiejūnienė tarp tariamai didžiųjų turto ir pajamų deklaracijose klaidas darančių ar nesąžiningų skelbia jau ne V.Listavičienę, o Seimo narį J.Listavičių. Ar ne stebuklai daromi spaudos ir televizijos pagalba, kai atkūrimas tampa pirkimu, o moteris – vyru? Tai kas bus dar po mėnesio?.. Žinoma, ne tai svarbu. Svarbu, kad melo ir dezinformacijos procesas, anot didelių mąstytojų, pajudėjo. Negi kas sugebės išsiaiškinti tiesą, kai skelbiamas toks tikrove dvelkiantis ir pageidaujamas melas?

Tikslas – gal pasiseks, kai ką suklaidinti, kai kam įpiršti nepasitikėjimą Seimo nariais, taip pat dar pajuodinti ir Seimą. O gal nuo pat pradžios buvo siekiama kilnių tikslų? Tada kodėl pasirinktos jau minėtos priemonės?

Prašyčiau Jūsų patikrinti ir išnagrinėti V.Listavičienės bei mano 1998 m. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaracijų duomenis ir nustatyti paskleistos per spaudą bei televiziją informacijos tikrumą.

Apie patikrinimo rezultatus prašau pranešti, kaip tai jau buvo daryta, per atitinkamas informacijos priemones ir informuoti mane.” Pagarbiai – Seimo narys J.Listavičius. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, naudodamasis tarnybine padėtimi dar paskelbiu, kad vyks Tėvynės sąjungos frakcijos posėdis, turbūt 18 valandą, ir baigiu šios dienos posėdį.