Dvidešimt septintasis (390) neeilinis posėdis
1999 m. spalio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Seimo nutarimo "Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros" projektas Nr.P-2109 (pateikimas)

PIRMININKAS. Labas vakaras, Lietuvos Respublikos Prezidente, kolegos Seimo nariai, ponai ministrai ir svečiai, skelbiu šio vakaro neeilinį posėdį pradėtą.

Gerbiamieji, šis posėdis surinktas Seimo valdybos iniciatyva, jis laikomas neeiliniu posėdžiu. Jame valdybos siūlymu yra svarstomas vienas klausimas – dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros, išplaukiantis iš šiandien prieš dvyliktą mus pasiekusio šalies Prezidento dekreto, jo esmė turėtų būti jums žinoma. Taigi, kolegos, galėtume pradėti dirbti, bet matau, dėl vedimo tvarkos nori kalbėti V.Andriukaitis. Prašom, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau kreiptis į jus dėl darbotvarkės ir norėčiau jūsų paklausti, kodėl nėra įtrauktas Seimo nutarimo projektas dėl referendumo paskelbimo. Jis yra užregistruotas, užregistruotas daugiau nei trečdalio Seimo narių parašais, užregistruotas šį rytą. Yra registracijos numeris, jums yra įteikti parašai. Referendumo įstatymas teigia, kad toks klausimas turi būti svarstomas artimiausiame Seimo posėdyje. Mes norėtume išgirsti jūsų paaiškinimą šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegas, aš šiek tiek apgailestauju, kad pats ar socialdemokratų atstovų nė vieno nebuvo per Seimo posėdį. Mes pakankamai plačiai mėginome kalbėtis. (Balsai salėje) Per Seimo seniūnų posėdį, kuris vyko 17 val. Ten mes mėginome išdėstyti valdybos požiūrį keliais argumentais. Pirmiausia formalieji argumentai – pagal Referendumo įstatymo 9 straipsnį reikia mums galutinai įsitikinti Seimo narių parašų autentiškumu. Niekam nekyla problemų dėl V.Andriukaičio parašo autentiškumo, bet yra pasirašęs Seimo narys A.Butkevičius, kalintis šiandien, ir aš užklausiau pataisos darbų departamento direktoriaus pono J.Blaževičiaus, ar iš tikro referendumo iniciatoriai buvo kalėjime ir ar tas parašas yra tikras. Tai yra formalioji priežastis.

Antroji priežastis yra Teisės departamento išvada dėl to, ten yra tiesiog mėginama analizuoti ir aiškintis Statuto normas, kurios trupučiuką kertasi viena su kita. Jų argumentas yra toks, kad nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik iniciatorių siūlymai. Šiandien tokio Seimo valdybos siūlymo nebuvo svarstyta, taigi pasiūlymas įtraukti šituos reikalus į eilinio posėdžio darbotvarkę.

Be to, trečiasis argumentas, žinoma, jau visiškai žmogiškasis. Šiandien pakankamai svarbus momentas – premjero kandidatūros pateikimas. Vakare artėja šventės ir mums kalbėti apie kokius nors savo vidinius reikalus nebūtų ypač solidu. Štai tokiais argumentais remdamiesi Seimo valdybos nariai ir neįtraukė šio posėdžio, bet sutarėme, kad šis klausimas bus svarstomas skubos tvarka, kaip ir numato Statutas, pateikimas ateinantį ketvirtadienį ir per savaitę susitarsime dėl referendumo datos, gerbiamasis kolega. Dar V.Andriukaitis ir tada dirbame pagal valdybos siūlomą darbotvarkę.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau vis dėlto pasakyti, kad ir Seimo Teisės departamentas aiškiai konstatuoja, kad yra teisinių normų kolizija. Referendumo įstatymas yra specialusis įstatymas ir būtent jis nustato, kaip turime elgtis šiuo atveju. Todėl aš siūlau paprašyti, kad būtų balsuojama dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, galėčiau tai padaryti, bet Seimo statuto 99 straipsnis, kuris teigia, kad nenumatytame posėdyje svarstomi tik posėdžių iniciatorių klausimai, man neleidžia šito daryti, ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, kolega, negalėsiu įvykdyti jūsų prašymo Labai ačiū.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą V.Adamkų pareikšti savo nuomonės ir supažindinti mus su svarbiuoju dekretu. Prašom.

V.ADAMKUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydamas konstitucinę Prezidento pareigą, teikiu svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą.

Jūs gerai pažįstate kandidatą – Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją A.Kubilių, įtakingą Tėvynės Sąjungos Lietuvos konservatorių narį, atėjusį į politiką kartu su Lietuvos sąjūdžiu. Politinė… Aš vertinu jį kaip brandų, atsakingą politiką. Politinė branda, sugebėjimas sutelkti savo komandą darniam darbui ypač būtini šiuo sudėtingu metu, kai pastebima tam tikra Lietuvos politinio gyvenimo stabilumo stoka, o nevykusiai spręstos finansų, ūkio ir socialinės problemos ima kelti mūsų valstybei ypač rimtų sunkumų. Todėl manau, kad A.Kubilius, gavęs Seimo pritarimą ir paskirtas Ministru Pirmininku, visų pirma turėtų sutelkti valdančiosios partijos ir jos Vyriausybės jėgas antikrizinei programai parengti ir jai įgyvendinti.

Kreipiuosi į jus, visų politinių partijų Seimo nariai, dabartinė valstybės padėtis verčia mus skubiai ieškoti išeičių. Neabejoju, kad kiekvienas iš 138 Seimo narių turi ir visada turės savo nuomonę. Tačiau esu tikras, kad bendrą siekį turime visi, – tai pareiga atstovaujant savo rinkėjams atstovauti ir mūsų valstybės interesams. Kartais atrodo, kad šiuo metu jau imame prarasti bendrųjų valstybės reikalų pojūtį. Vyriausybės vadovui reikės itin didelės valios priimti sprendimus, kurie gal ir nebus patys geriausi ir visiems vienodai geri, bet kurių nebus įmanoma išvengti esant sudėtingai šalies ekonominei ir finansinei padėčiai. Būsimai Vyriausybei, kurią turime bendromis jėgomis suformuoti, teks vykdyti griežtą antikrizinę programą, ji negalės pažadėti nieko daugiau už buvusias vyriausybes. Atvirkščiai, jai teks atsižadėti nepagrįstų įsipareigojimų, kuriuos buvo prisiėmusios ankstesnės vyriausybės, veikusios pagal Konservatorių partijos programines nuostatas. Pripažinti, jog neįmanoma ištesėti visų įsipareigojimų rinkėjams, yra labai sunku. Tačiau valdančioji partija ir jos frakcija Seime šiandien turėtų tai padaryti.

Tikiuosi, kad Seimo opozicinės partijos, ypač jau kartą pajutusios valdžios naštą, nepiktnaudžiaus išnaudodamos buvusias klaidas ir nesėkmes savo politiniams tikslams. Todėl dar kartą pabrėžiu – skaičiuokime laiką ne tik iki kitų Seimo rinkimų, dirbkime sutartinai ieškodami ne to, kas mus skiria, bet remdamiesi tuo, kas vienija.

Aš remsiu A.Kubiliaus pastangas veikti drąsiai, ryžtingai, atsakingai. Tikiuosi, kad tai darysite ir jūs, pritarę mano teikiamai A.Kubiliaus kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, Jūsų Ekscelencija. Dabar pagal Seimo statuto 192 straipsnį suteikiamas žodis kandidatui į šalies Ministrus Pirmininkus A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Jūsų Ekscelencija, Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, turiu pasakyti, kad ne kartą teko stovėti šioje tribūnoje. Šiandien joje stovėti yra nejauku. Sprendimas kandidatuoti į Ministrus Pirmininkus man buvo nelengvas. Puikiai suprantu, kad kiti sprendimai šiose pareigose bus daug sunkesni. Mano pagrindinė nuostata neverkti kartu, o dirbti kartu. Naujosios Vyriausybės darbo principai būtų tokie: atsakingi ir skaidrūs sprendimai, ryžtingi veiksmai, griežta ir nuosekli politika, kasdienis tarnavimas žmonėms. Neturime teisės skraidyti populizmo padebesiais. Privalome pagaliau nusileisti ant žemės, prisiimti politinės atsakomybės naštą ir greitai bei efektyviai spręsti susikaupusias valstybės problemas.

Suprantu žmonių kasdienius rūpesčius ir sunkią valstybės finansinę bei ekonominę būklę. Didžiulius įsiskolinimus turi “Sodra”, savivaldybių biudžetai beveik ištuštėjo, neišperkami Vyriausybės vertybiniai popieriai. Vis dėlto noriu pabrėžti – Vyriausybė turės daryti viską, kad žmonės laiku gautų pensijas ir atlyginimus. Turiu pasakyti atvirai – mūsų laukia nelengva žiema, tačiau kitais metais tikimės ūkio padėties gerėjimo. Tam, kad su pavasariu ateitų ir ekonomikos atšilimas, kai kada teks daryti nepopuliarius sprendimus. Galvoju ne apie savo ir Konservatorių partijos populiarumą, o apie žmonių pasitikėjimo savimi ir savo valstybe atgavimą. Kad šis pasitikėjimas stiprėtų, Vyriausybės darbų tikslas turi būti ne tik duonos kąsnis vienai dienai. Negalime gyventi vien tik šia diena be perstojo lopydami finansines skyles. Būtinos ryžtingos ekonominės reformos, kurių gausų derlių subrandins laikas.

Antra vertus, ne vien duona esame gyvi. Gerovė neturi prasmės be dorovės, kultūros ir mokslo. Mūsų tikslas – prasminga gerovė.

Kelis žodžius norėčiau pasakyti apie tai, kaip aš šiandien matau pagrindines mūsų šiandienines problemas. Viena iš svarbiausių problemų, mano įsitikinimu, šiandien – finansų sistemos stabilumas. Teks imtis neatidėliotinų veiksmų stabilizuoti vertybinių popierių rinką ir neleisti kilti nerimui dėl lito stabilumo. Veiksmai bus nepopuliarūs, laikysimės griežtos finansų tvarkos ir efektyvaus mokesčių surinkimo. Atlyginimai ir pensijos, kaip minėjau, turi būti mokami laiku. Finansų sistemos stabilizavimas gali nedelsiant pareikalauti ženkliai sumažinti kai kurias išlaidas. Neatidėliojant reikės imtis “Sodros” reformų. Šios reformos taip pat gali būti nepopuliarios, bet jos turi būti ryžtingos ir greitos. Siekdami finansų sistemos stabilumo, intensyviai konsultuosimės su tarptautinėmis finansų organizacijomis, jų nuomonė mums bus labai svarbi.

Antra – ūkio modernizavimas. Pakankamas biudžeto įplaukas garantuoja tik pelningas ūkis. Pelningas ūkio subjektas yra privatus subjektas. Lietuvoje dar daug kur trūksta tikro šeimininko rankos. Lietuva yra atviras europietiškas kraštas, todėl mes neturėtume išgyventi, kad į Lietuvą ateina investicijos iš kitų šalių. Lietuvai reikia modernaus ūkio. Modernus ūkis – tai naujausios technologijos ir atvira investicijoms visuomenė. Ūkio srityje reikia tęsti reformas, kurias vykdė G.Vagnoriaus Vyriausybė, ir tęsti Vyriausybę, vadovaujamą R.Pakso. Reikia žengti prie struktūrinių reformų tose srityse, kurios dar nėra ženkliau paliestos. Tai energetikos sektorius, geležinkeliai, “Lietuvos dujos”. Konkurencija ir investicijos turi modernizuoti ir šias mūsų ūkio šakas. Valstybė turėtų pasitraukti ir iš komercinių bankų veiklos, kur ji vis dar valdo ženklią rinkos dalį.

Vieni iš svarbiausių mūsų prioritetų turėtų būti integracijos į Europos Sąjungą ir NATO prioritetai. Tikiuosi, kad 2000 metus pasitiksime žinodami tikslią derybų pradžios dėl narystės Europos Sąjungoje datą. Manau, kad per likusius metus ženkliai pasistūmėsime į priekį ne tik vesdami derybas, bet ir sparčiai modernizuodami mūsų ekonomiką. Įsitvirtinusi rinkos ekonomika ir sugebėjimas konkuruoti Europos Sąjungos rinkose turi būti mūsų kelio ženklai. Šiuo atžvilgiu mes turime žengti drąsius žingsnius atlikdami žemės ūkio reformą. Kalbant apie integraciją į NATO, manau, kad didelį dėmesį turėsime skirti krašto apsaugos biudžetiniam finansavimui.

Būtų galima vardyti ir daugiau neatidėliotinų darbų švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos srityse. Lietuvos žmogus turi pajausti, kad Lietuvos valstybėje ne vien ekonomika ir finansai yra svarbūs. Bendruomenės jausmas ir atviras mąstymas yra pilietinės visuomenės pamatai. Pilietinės visuomenės daigų negali užgožti sustabarėjusi biurokratija.

Manau, kad daug dėmesio teks skirti valstybės valdymo reformai. Reikia pasiekti, kad visuomenė aiškiai žinotų, kokie šiuo metu yra valdžios institucijų veiklos prioritetai, kokiais veiksmais ruošiasi tos institucijos šiuos prioritetus įgyvendinti. Turime pasiekti, kad biurokratų darbas būtų skirtas vartotojams.

Kalbėdamas apie valdžios institucijų ir Vyriausybės darbą norėčiau pabrėžti veiklos tęstinumą. Manau, kad Vyriausybės programa ir Vyriausybės sudėtis labai nesikeis. Svarbiausia – kompetencija ir atsakomybė. Vyriausybė turėtų būti ryžtinga, bendradarbiaujanti, atvira ir nevengianti atsakomybės. Atsakomybė kyla iš problemų supratimo. Problemas reikia spręsti. Tikiuosi, kad jas spręsdami jausime ir Lietuvos žmonių paramą. Tikiuosi, kad jas spręsdami jausime ir Seimo daugumos bei Prezidento paramą. Man asmeniškai ypač svarbi bus V.Landsbergio parama. Tikiuosi ir G.Vagnoriaus patirties ir patarimų. Norėčiau neatitrūkti nuo Seimo. Komitetų pirmininkai, frakcija ir bičiuliai krikdemai bus nuolatinių pasitarimų dalyviai. Tikiuosi, kad mūsų siekį skatinti liberalios rinkos plėtojimąsi parems ir panašių pažiūrų besilaikantys centristai. Laukiu aktyvaus dialogo su opozicija, kurios pastabas ir kritiką tikiuosi išgirsti greičiau nei po šimto dienų. Labiausiai norėčiau girdėti paprastų žmonių balsą, suprasti jų problemas ir jų nerimą. Norėčiau padaryti viską, kad artėjant rinkimams tarpusavio pyktis ir susipriešinimas neužtvindytų mūsų krašto. Žinau, kad laukia sunkus darbas ir nemigo naktys. Ryžtas, bendras darbas, atvirumas ir atsakomybė yra ir bus mano darbo pagrindiniai įrankiai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pretendente. (Plojimai) Dėkoju, Prezidente, už dekretą. Prezidentas turi neatidėliotinų darbų, o mes tęsiame savo.

Pone pretendente, kolegos Seimo nariai, 40 min. klausti. Aš nežinau, ar visi 28 spėsime per tas minutes paklausti, bet galbūt sutarsim. Suteikiu žodį K.Prunskienei. Ruošiasi Č.Juršėnas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pretendente, kalbėdamas jūs akcentavote finansinės sistemos problemas ir tam tikras sprendimo kryptis, bet iš tikrųjų labai svarbi sritis yra Lietuvos eksporto skatinimas, prielaidų sudarymas ūkiniams vienetams išgyventi, tarp jų įtakos darymas per valstybės politiką kreditų politikai, tai yra palūkanų normoms, kurios labai sparčiai auga. Ką jūs galėtumėte pasakyti šia tema? Būtent kaip jūs skatinsite eksporto augimą ir ne valstybės finansų sistemos, bet pačių įmonių finansinės būklės gerinimą?

A.KUBILIUS. Be abejo, viena iš didžiausių mūsų ūkio problemų per šiuos metus buvo tai, kad buvo prarastos ženklios rinkos, į kurias mūsų prekės buvo eksportuojamos. Ne viską turbūt galėsime padaryti, kad tas rinkas atgautume, nes tai priklauso nuo situacijos tose rinkose. Turime siekti iš tikrųjų dar sparčiau perorientuoti mūsų eksportą į stabilias Vakarų rinkas ir tam, matyt, turėsime ieškoti pačių įvairiausių būdų. Nemanau, kad mes atrasime kokius nors ypatingus naujus būdus.

Tai buvo pradėta daryti jau ir G.Vagnoriaus Vyriausybės metu, buvo tęsiama ir R.Pakso Vyriausybės darbuose. Tikiuosi, kad mums pavyks rasti geriausius sprendimus, kad iš tikrųjų tą problemą, kurią jūs minėjote, mes galėtume efektyviai spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas. Ruošiasi R.Juknevičienė.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, mielasis kolega Audriau Kubiliau, pirmiausia dėkoju už tai, kad jūs suprantate opozicijos priedermę apskritai diplomatiniame parlamente ir atskirai imant mūsų Seime. Mano klausimas apie esmę arba, tiksliau, kaip jūs iš tikrųjų vertinate dabartinę Lietuvos finansinę padėtį, kas, manot, už tai yra atsakingas? Norėčiau patikslinti savo klausimą pacituodamas žymių Konservatorių frakcijos ir partijos veikėjų: E.Kunevičienės, A.Bartkaus ir J.Listavičiaus, nuomonę. Cituoju: “Lėšų 1999 m. biudžete trūksta ne dėl užsitęsusios Rusijos krizės, pasiglemžusios apie 300 mln. mūsų valstybės biudžeto pinigų, bet dėl neatsakingos buvusios R.Pakso Vyriausybės vykdytos finansinės politikos. Dėl to patirta du kartus daugiau nuostolių nei dėl užsitęsusios finansų krizės kaimyninėse valstybėse.” Gerbiamasis pretendente, kaip jūs manote, kas iš tikrųjų yra kaltas ar atsakingas, kad dabar mūsų tokia situacija?

A.KUBILIUS. Aš iš tikrųjų manau, kad buvo padaryta klaidų, ir mes turbūt jų neišvengsim. Bet norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju mums svarbiau būtų ne tiek aiškintis, kas atsakingas už tokią esamą situaciją, o ieškoti ryžtingų būdų, kaip spręsti tas problemas, kurias labai aiškiai matome. Pirmas dalykas, manau, kad reikės neatidėliotinai siekti, kad stabilizuotųsi vertybinių popierių rinka.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė. Ruošiasi V.Aleknaitė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Mielasis Andriau, ačiū už tikrai premjerišką kalbą, sveikinam, linkim sėkmės ir tikrai neverksim kartu, kad Seimas liko be keleto tokių tvirtai iki šiol laikytų kampų. Manau, kaip niekada bus stiprūs ryšiai tarp Vyriausybės ir parlamento. Pastarosios dienos buvo iš tikrųjų sudėliotos pagal minutes ir sekundes, jos įeis į Lietuvos istorijos vadovėlius. Jūs buvote dalyvis tų įvykių. Ką tik gavome JAV ambasados išplatintą sveikinimą ir pasitenkinimą, kad Lietuvos Vyriausybė ir "Williams" bendrovė sugebėjo susitarti dėl investicijų į “Mažeikių naftos” bendrovę. Šiame pareiškime rašoma, kad sutartis yra reikšminga galimybė sustiprinti mūsų dviejų valstybių ekonominius ryšius, pagreitinti naujausių energetikos naujovių diegimą Lietuvoje ir sustiprinti Lietuvos energetikos nepriklausomybę. Taip pat labai svarbu, kad JAV tikisi, jog ši investicija sustiprins ne tik Lietuvos ūkinius, politinius bet ir saugumo ryšius su Vakarais. Vis dėlto pakomentuokite šiek tiek šį pareiškimą.

A.KUBILIUS. Manau, kad pats pareiškimas savaime iškalbingas, tai yra tikrai labai svarbus JAV Vyriausybės pareiškimas. Aš esu įsitikinęs, kad sutartis, kurią šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė su "Williams" kompanija, yra ne tik paprasto biznio sutartis, tai yra kur kas daugiau. Visiškai pritariu tam, ką savo pareiškime, kurį išplatino JAV ambasada, yra pareiškusi JAV Vyriausybė, kad tai stiprina Lietuvos ekonominius, politinius ir saugumo ryšius su Vakarais.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė. Ruošiasi V.Andriukaitis.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis pretendente, nors čia buvo prašoma neverkti, aš pasižadu to nedaryti, tačiau prisipažinsiu, jog matydama, kaip ryžtingai jūs einate į šį atsakingą postą itin sunkiu Lietuvai metu, jaučiuosi kaip Biblijos Abraomas, kuris atiduoda savo pirmagimį sūnų, ir vis dėlto apbrėžiu, kad ši Biblijos istorija yra labai optimistinė. Ji liudija mūsų stiprų tikėjimą Lietuvos ateitimi.

PIRMININKAS. Klauskit.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Mano klausimas taip pat būtų susijęs su "Williams". Man taip pat teko sekti naujosios derybų grupės darbą ir konkrečiai jūsų darbą. Aš pastebėjau, kai per keletą dienų ir netgi per savaitgalį jūs sugebėjote pasiekti kur kas geresnių sąlygų derybose su "Williams" bendrove. Norėčiau paklausti, kodėl iki tol besiderėjusių dviejų atsistatydinusių ministrų veikla nebuvo tokia produktyvi kaip jūsų, o gal netgi kontrproduktyvi? Ar negalėtume tikėtis dar geresnio, didesnio pagerėjimo jums turint Ministro Pirmininko postą?

A.KUBILIUS. Gerbiamoji Vilija, aš tikrai jaučiuosi ir jausiuosi frakcijos ir Seimo sūnumi. Mums teko daug laiko praleisti paskutines dvi savaites derybose, kurias vedė, labai sėkmingai vedė ministras S.Kaktys su "Williams" kompanijos atstovais. Teko atlikti tikrai daug darbo, kurio nebuvo baigusios padaryti ankstesnės derybų grupės. Manau, kad mums pavyko pasiekti keletą didelių sutarties pagerinimų, kurie palengvino Lietuvos įsipareigojimus. Vienas iš svarbiausių susitarimų, kurį mums pavyko nelengvai pasiekti, yra susitarimas iš protokolo, kurį pasirašė "Williams" kompanijos Prezidentas Dž.Bumgarneris ir Ministrė Pirmininkė I.Degutienė. Ten yra sakoma, kad abi šalys susitarė siekti tarptautinių finansinių institucijų dalyvavimo finansuojant “Mažeikių naftos” modernizavimo projektą, kuo būtų siekiama sumažinti Lietuvos finansinius įsipareigojimus ir taip pat susitariama, kad šiandien pasirašytos sutartys galės būti keičiamos atsižvelgiant į tarptautinių finansinių institucijų, kurios dalyvaus vykdant šį projektą, pasiūlymus. Manau, kad šie galimi ateities pakeitimai galėtų dar labiau sumažinti ir palengvinti Lietuvos įsipareigojimus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi R.Smetona.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega ir oponente, gerbdamas jūsų nemažą parlamentinę patirtį, norėčiau paprašyti jūsų štai ko. Prašom pamėginti išsklaidyti mano tokią nuojautą, kad vis dėlto po jūsų inauguracinės kalbos, ko gero, realiuoju premjeru į tą postą sugrįžta G.Vagnorius? (Juokas)

A.KUBILIUS. Žinau, kolega, kad jūs daug dėl ko nuogąstaujate. Negaliu padėti jums išsklaidyti jūsų nuogąstavimų dėl kitų sričių, tačiau galiu drąsiai atsakyti į jūsų šiandien išsakytą nuogąstavimą – tikrasis Vyriausybės šeimininkas bus Konservatorių frakcija, kuriai, tikiuosi, padės ir krikdemų bičiuliai bei kolegos. Tikiuosi, kad ir jūs kartais mus paremsite. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi B.Kuzmickas.

R.SMETONA. Ačiū. Aš neišdrįsiu kreiptis į jus, kaip į Abraomo pirmagimį, todėl sakysiu, gerbiamasis Audriau Kubiliau! Tęsiant ką tik girdėtą temą apie tikrąjį Vyriausybės šeimininką. Ir G.Vagnoriaus, ir R.Pakso Vyriausybės iš tikrųjų vykdė Konservatorių partijos programą, įgyvendino šios partijos politiką.

Veiklos rezultatas, turbūt sutiksite ir jūs, apie tai ir užsiminėte, – krizė visose srityse.

Ir A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė vykdys Konservatorių partijos programą, jos siekius. Tik, kaip supratome iš jūsų įžangos kalbos, tą darys dar ryžtingiau. Pasakykite, jeigu galima, kaip galima įgyvendinti antikrizinę programą, kurios pageidauja Respublikos Prezidentas, programą, kurios vykdymo rezultatas – krizė.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt gerai žinote, kad krizė Lietuvoje, kaip ir kitose šio Europos pakraščio ar Europos centro kaimyninėse valstybėse kilo dėl krizės Rusijoje. Jeigu jūs manote, kad krizę Rusijoje sukėlė Konservatorių programos įgyvendinimas Lietuvoje (juokas, plojimai) aš nevisiškai norėčiau su jūsų tokiu požiūriu sutikti. Manau, jeigu kalbėtume rimtai, kad iš tikrųjų turime gana sudėtingą šiandieninę situaciją, kurią lėmė patys įvairiausi veiksniai, iš kurių, matyt, vienas iš svarbiausių buvo Rusijos krizės poveikis Lietuvos ekonomikai. Neatmesčiau ir poveikio klaidų, kurias padarė iki šiol dirbusios vyriausybės, kartais negalėdamos arba nenorėdamos imtis ryžtingų veiksmų, kad problema būtų sprendžiama laiku. Viena iš didžiausių mūsų bendra visuomenės ir politinės visuomenės bėdų yra gana stiprus polinkis į populizmą. Manau, atėjo laikas to atsisakyti ir iš tikrųjų spręsti problemas ryžtingomis priemonėmis, kurios gali galbūt ir skirtis nuo iki šiol dirbusių vyriausybių programų.

PIRMININKAS. Klausia B.Kuzmickas. Ruošiasi D.Sadeikienė.

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamasis kandidate, šių metų pabaigoje Lietuva tikriausiai bus pakviesta derybų stoti į Europos Sąjungą. Kokie svarbiausi uždaviniai, jūsų manymu, Vyriausybei turėtų kilti pačioje derybų pradžioje? Ačiū.

A.KUBILIUS. Sakyčiau, kad svarbiausias dalykas būtų artimiausiu metu suformuoti efektyvias struktūras, derybų delegaciją, kuri galėtų rengtis intensyviam darbui. Antra vertus, manau, kad labai svarbus dalykas būtų kaip galima efektyviau atsižvelgti į Europos Komisijos pranešime apie Lietuvos pažangą išsakytas pastabas, ypač ekonomikos reformų, ūkio reformų srityje. Jų keletą aš minėjau ir noriu dar sykį pakartoti, tai energetikos sektoriaus restruktūrizavimas ir valstybinių bankų privatizavimas. Tai turėtų būti tie darbai, į kuriuos Vyriausybė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kalbant apie mūsų integraciją į Europos Sąjungą.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė. Ruošiasi P.Gylys.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis pretendente, mano klausimas gana lakoniškas, bet iš tikrųjų svarbus. Noriu jūsų paklausti, kaip Vyriausybei pastaruoju metu sekasi platinti vertybinius popierius ir kaip dabar yra su “Mažeikių naftos” akcijomis. Turi jos tendenciją kilti ar ne? Ačiū.

A.KUBILIUS. Be abejo, lengvesnis yra antrasis klausimas. Kas sekė pranešimus apie situaciją Vertybinių popierių biržoje, tas galėjo pastebėti, kad laukiant susitarimo tarp Vyriausybės ir "Williams" kompanijos, “Mažeikių naftos” kompanijos akcijos labai jautriai reaguodavo į įvairius pranešimus. Pranešimai apie derybų atidėjimą arba sutarčių pasirašymo atidėjimą iš karto sumažindavo šių akcijų vertę. Šiandien, pasirašius sutartį, Vertybinių popierių biržos pranešimu daugiausia iš visų kotiruojamų akcijų pakilo “Mažeikių naftos” akcijos. Tai yra aiškus požymis, kad rinkos dalyviai labai pozityviai vertina šiandien pasirašytus susitarimus.

Kalbant apie Vyriausybės vertybinių popierių platinimą, mes turim atkreipti dėmesį į vieną labai aiškų faktą, kad pastarąsias keletą savaičių vertybinių popierių platinimas vyko labai vangiai, iš esmės nebuvo pirkėjų. Ši situacija susiklostė po to, kai Lietuvos politiniame gyvenime kilo gana ženkli įtampa, didelis nerimas, kai atsistatydinęs Ministras Pirmininkas R.Paksas paskelbė nesutinkąs pasirašyti sutartį tarp Vyriausybės ir "Williams" kompanijos. Šis politinis nestabilumas, kuris tęsiasi keletą savaičių, labai akivaizdžiai lėmė Vyriausybės vertybinių popierių platinimą. Šiandien, matyt, todėl, kad yra pasirašyta Vyriausybės sutartis, minėta sutartis su "Williams" kompanija, todėl, kad politinis gyvenimas, jaučiama, artimiausiu metu įgaus normalius kontūrus, jau įvyko Vyriausybės vertybinių popierių aukcionas, kuriame pavyko išplatinti 12 mln. Lt vertės vertybinių popierių. Tai nėra pati didžiausia suma, bet poslinkis, manau, yra teigiamas. Tikiuosi, kad kai tik nusistovės mūsų politinis gyvenimas, o norėčiau, kad tai įvyktų kaip galima greičiau, kad mums kaip galima greičiau pavyktų čia, Seime, užbaigti visas procedūras, jeigu jūs paremsite mano kandidatūrą, tikiuosi, kad tada stabilizuosis ir atsigaus Vyriausybės vertybinių popierių rinka. Manau, kad Vyriausybė turės skirti šiai problemai ypatingą dėmesį. Lėšų vertybinių popierių išpirkimui bet kuriuo atveju turės būti rasta.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys. Ruošiasi A.Sėjūnas.

P.GYLYS. Gerbiamasis pretendente, paprastai premjerai, žengdami į tokį postą, išdėsto savo veiksmų programą. Mes kol kas jos neišgirdome. Jūs minėjote, kad reiks vykdyti antikrizinę programą, daryti nepopuliarius sprendimus. Norėtųsi iš jūsų išgirsti, kokie tai sprendimai. Nedetalizuodamas, bet programiškai jūs turite pasakyti, ką jūs darysite finansuose, žemės ūkyje, kaip jūs skatinsite pramonės augimą, kaip galų gale tvarkysitės su finansais, kurie yra iš tikrųjų apverktinos būklės. Šito iš jūsų laukia. Įvardinkite tuos nepopuliarius ir populiarius, jeigu jų bus, žingsnius. Ačiū.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, jūs gerai žinote, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra kolektyvinis institutas.

Premjeras yra Vyriausybės narys. Todėl apie tai, ką jūs norėtumėte šiandien išgirsti, mes galėsime kalbėti tada, kai jūs, tikiuosi, pritarsite asmeniškai mano kandidatūrai, ir Vyriausybė galės pateikti programą. Aš minėjau, kad iš tikrųjų yra daug problemų, kurias reikės spręsti. Aš sieksiu, kad Vyriausybė pateiktų labai aiškius problemų sprendimus, net jeigu tai būtų ir nepopuliarūs sprendimai, ir kad gautume šiems sprendimams Seimo įgaliojimus.

Dar sykį kartoju, kad, mano įsitikinimu, pagrindinė problema, kurią reikės spręsti artimiausiu metu ir kuriai reikės skirti daugiausia dėmesio, – tai finansų sistemos stabilumo užtikrinimas ir vertybinių popierių rinkos stabilumo užtikrinimas. Noriu priminti, jog iki metų pabaigos reikia užtikrinti, kad per 1 mlrd. litų vertybinių popierių būtų išpirkta ir kad normaliai cirkuliuotų vertybinių popierių rinka.

Jau šiandien aišku: tam, kad tai užtikrintume, teks atsisakyti kai kurių išlaidų, ir gana didelių išlaidų. Šiandien nenorėčiau detaliau apie tai kalbėti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sėjūnas. Ruošiasi S.Pečeliūnas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pretendente, pasirašius sutartį su “Williams”, šalyje tvyrojusi įtampa, priešiško populizmo isterija aprimo. Galima pereiti prie blaivaus situacijos įvertinimo. Gal jums žinoma, kaip pasirašytą sutartį sutiko verslo visuomenė?

A.KUBILIUS. Aš jau minėjau, kad verslo visuomenės požiūrį į tokius įvykius geriausiai atspindi “Mažeikių naftos” akcijų kotiravimas vertybinių popierių biržoje. Minėjau, kad šiandien “Mažeikių naftos” akcijų vertė vertybinių popierių biržoje labai pakilo. Tai įrodo, kad verslo visuomenė iš esmės pozityviai ir palankiai žiūri į šios sutarties pasirašymą.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys S.Pečeliūnas. Ruošiasi A.Bartkus.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, pirmiausia noriu jus pasveikinti, kad sutikote ir ryžotės imtis šių tikrai šiuo metu sunkių ir atsakingų pareigų.

Dabar iš esmės. Jūs minėjote antikrizinę programą, griežtą pinigų taupymo ir įvairias kitas programas, kurios leis stabilizuoti ir finansų rinką, ir visus kitus dalykus. Tačiau tiksliai kai kurių dalykų neįvardijote, turbūt tam nebuvo šiandien laiko, tai bus paskui atspindėta ir jūsų darbuose, ir Vyriausybės patikslintoje programoje.

Aš vis dėlto norėčiau paklausti. Ir ankstesnė Vyriausybė, ir tarptautinės institucijos, siūlydamos Lietuvai kai kuriuos žingsnius, tarp jų minėjo ir rublinių indėlių klausimą. Mes seniai apie tai kalbėjome (kalbu apie Demokratų partiją), kad to turbūt nereikėjo daryti. Lietuvos žmonės dviem referendumais irgi pasakė, kad to nereikėjo daryti, bet Vyriausybė pradėjo, ir dabar jau sustoti turbūt negalima. Klausimas, kokiais būdais ją vykdyti? Šiandien akivaizdu, kad tiesiogiai pinigų išmokėjimą reikėtų kažkuriam laikui atidėti arba tai daryti kitais būdais. Gal galėtumėte iš pradžių pasakyti taip ar ne, o paskui truputį plačiau, ar jūs vis dėlto šią programą dėl taupymo vykdysite? Ar vis dėlto nestabdysite šios programos ir toliau tie išmokėjimai bus, nežiūrint į tai, kaip jie kenkia bendrai finansų rinkai? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš dar sykį galiu pakartoti, jog tikiuosi, kad Vyriausybė svarstys visus galimus išlaidų mažinimo būdus. Jūsų pasiūlymą taip pat svarstysime.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi J.Valatka.

A.BARTKUS. Gerbiamasis pretendente Andriau, žinau, kad į šį labai svarbų postą einate ne dėl tuščios garbės ar populizmo, aukojate save ir savo šeimą dėl didelių valstybės darbų nelengvu metu. Šiandien noriu paklausti. Ar ketinate grįžti prie griežtos mokesčių politikos, vykdytos iki šių metų pradžios? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš jau minėjau, kad griežta finansų politika turėtų būti labai aiškus Vyriausybės prioritetas. Šiandien pagrindinė mūsų valstybės problema yra finansinės sistemos nesklandumai, negalavimas. Ją reikia pagydyti. Vaistai gali būti neskanūs, vaistai gali būti labai griežti, bet jie yra privalomi.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka. Ruošiasi S.Malkevičius.

J.VALATKA. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, jūs pradėjote savo kalbą, pradėjote, mano galva, pačiu svarbiausiu klausimu, t.y. pinigų klausimu. Jeigu jūs domėjotės, tai žinote, kad šiandien labai sumažėjo mūsų valstybės valiutinės atsargos. Jūs puikiai žinote, kad šiandien labai sumažėjo pinigų apyvartoje. Ar jūs nebandėte savęs paklausti, kodėl taip yra? Koks čia procesas? Ar jūs manote, kad tą procesą bus galima sustabdyti? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš tikrai neturėjau galimybės nuo šiandien 12 val. iki dabar kiek giliau išnagrinėti tas problemas, kurias jūs minite. Tačiau visai neseniai, prieš kelias dienas, teko keliais žodžiais pasikeisti su Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju ponu A.Kregžde. Jis keliais žodžiais išsakė nuostatą, kad valiutinių atsargų, tikiuosi, laikinas mažėjimas nėra toks, kad keltų šiuo metu didesnį pavojų. Suprasdamas jūsų susirūpinimą kol kas nemanau, kad tai galėtų kelti kokią nors didesnę grėsmę pinigų stabilumui. Be abejo, teks susitikti su Lietuvos banko vadovais ir labai atidžiai nagrinėti šiandieninę situaciją ir ieškoti būtų, kad visa finansų sistema pradėtų geriau gyventi.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius. Ruošiasi L.Sabutis.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, energetika – skausmingiausia Lietuvos ūkio šaka. Nepriklausoma Lietuva turėjo Energetikos ministeriją ir paveldėtą sovietinę energetikos sistemą. Nė vienas iš buvusių Lietuvos Respublikos energetikos ministrų ir piršto nepajudino tam, kad pradėtų energetikos sistemos reformą. Kad ir kaip keista, reformos prasidėjo panaikinus Energetikos ministeriją ūkio ministro V.Babiliaus iniciatyva. Tai kainavo jam galvą. Pasikeitus Vyriausybei, reforma sustojo, dėl to energetikos sistema tapo neparuošta privataus kapitalo atėjimui. Neparengtas nė vienas investicinis projektas, susisietas su Ignalinos atominės elektrinės būsimu uždarymu, o juos jau dabar prašo rodyti Europos Sąjungos donorai, nors apsisprendimą jau buvo galima seniai prognozuoti. Ar matote realias galimybes per palyginti trumpą laiką vėl įsukti sustojusį reformų ratą? Ar nebijote susidurti su tomis pačiomis stagnacinėmis jėgomis, su kuriomis kovojant nelygioje kovoje krito ir V.Babilius, ir G.Vagnorius?

A.KUBILIUS. Energetikos sistemos restruktūrizavimas ir, kaip jūs minėjote, privataus kapitalo įliejimas į šią sistemą turėtų būti vienas iš svarbiausių Vyriausybės darbų per laiką, likusį iki rinkimų. Ar tai kainuos Ministro Pirmininko galvą iki rinkimų ar per rinkimus, parodys ateitis.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis dabar klausia. Ruošiasi G.Kirkilas.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, trumpoje savo kalboje, kurios buvo malonu klausyti, jūs paminėjote tikrai labai reikšmingas problemas, jūsų nusiteikimą jas išspręsti. Tarp tų paminėtų bent man labai aktuali atrodo valstybės valdymo, arba biurokratijos, dalykų sprendimo problema, kitaip tariant, administraciniai gebėjimai, ypač sprendžiant ūkio klausimus. Ką jūs vis dėlto galėtumėte pasakyti, kokie galėtų būti pirmieji žingsniai? Šalia to klausimas, ar jūs pats asmeniškai atsilaikysite spaudimui pasitraukti iš premjero pareigų, jeigu tai būtų iš dalies ir beprasmiškas spaudimas?

A.KUBILIUS. Jeigu spaus frakcija, tai jai spausti nereikės, tai įvyks labai greitai. Jeigu spaus brangi opozicija, aš manau, kad mes rasime konstruktyvaus bendravimo būdų.

Dėl valstybės valdymo reformos. Aš manau, kad tai vienas iš svarbesnių šiandieninių mūsų gyvenimo prioritetų. Aš žinau, kad ministras S.Kaktys ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija yra žengusi didelius žingsnius šioje srityje. Mes turime perimti ir pasiruošti efektyviai naudoti Europos Sąjungos regioninės politikos instrumentus. Aš manau, kad mes galėtume pabandyti įdiegti tai, ką aš pavadinčiau modernaus valstybės valdymo instrumentais, kuriuos yra tekę matyti ne vienoje Vakarų valstybėje. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Kanadą. Aš džiaugiuosi, kad yra vykdomas Ontarijo valstijos valdymo patirties perkėlimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybę projektas. Aš manau, kad ta patirtis mums būtų labai naudinga.

PIRMININKAS. Dabar klausia G.Kirkilas. Ruošiasi R.Dagys.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš sveikinu jūsų pasiryžimą tapti Vyriausybės vadovu ir drauge jus šiek tiek užjaučiu. Aš norėčiau užduoti jums vieną klausimą ir galbūt duoti vieną kuklią rekomendaciją. Rekomendacija jums būtų tokia. Jeigu jūs dar turėsite šiek tiek laiko, aš vis dėlto rekomenduoju jums pavartyti galbūt senus laikraščius, seną informaciją. Jūs tikrai įsitikinsite, jog jeigu anų vyriausybių vadovai ir ministrai būtų bent šiek tiek įsiklausę į opozicijos balsą, jie tikrai būtų padarę mažiau klaidų. Aš tų klaidų neminėsiu. Viena iš jų yra labai ryški – tai akcizo alkoholiui padidinimas ir panašūs. Bet jūs įsitikinsite, kad opozicija duoda tikrai daug naudingų patarimų.

Klausimas būtų toks. Aš supratau, kad jūs, kitaip nei jūsų du pirmtakai, ketinate susitikti su žmonėmis, betarpiškai išklausyti jų nuomonę. Aš tikrai tai sveikinsiu, jeigu jūs nuvažiuosite, nes iki šiol tai nebuvo daroma. Atrodo, R.Paksas per pusę metų nebuvo nė sykio susitikęs su visuomene. Jeigu jūs nuvažiuosite į Lazdijus, Akmenę ar Tauragę ir išdrįsite susitikti su žmonėmis, sužinoti, kad ten kas antras, kas trečias nedirba, išklausysite jų bėdas ir t.t., aš manau, jūs turėsite tikrą informaciją. Manau, kad viena iš dabartinės iš prieš tai buvusių vyriausybių problemų yra ta, jog jie neturėjo tikros informacijos, autentiškos socialinės informacijos. Klausiu: ar jūs, vykdami į rajonus, susitikinėsit tik su savo partiečiais, kaip iki šiol buvo įprasta, ar jūs pasiryšite išklausyti tikrą žmonių balsą? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai nuoširdžiai pritariu jūsų nuomonei, kad yra labai svarbu susitikti su visais žmonėmis. Labai svarbu susitikti su savo partijos bendražygiais, ne mažiau svarbu susitikti ir su opozicija, kurios pasiūlymai, aš žinau, labai dažnai būna vertingi. Tai aš žinau iš savo asmeninės patirties, kai ketverius metus praleidau opozicijoje.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Ruošiasi M.Briedis.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis kandidate, man atrodo, kad viena iš silpnųjų praėjusios Vyriausybės priimamų sprendimų pusių buvo uždarumas, todėl tie sprendimai apaugdavo įvairia netikslia informacija ir tuojau sukeldavo papildomų sunkumų juos įgyvendinant. Aš manau, kad susidariusi ekonominė situacija reikalauja didesnio Seimo vaidmens, ypač priimant valstybės biudžetą. Vargu ar dabartinė konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybė sugebėtų viena amortizuoti tas visas neigiamas pasekmes. Ar jūs manote, kad biudžeto svarstymas taip pat bus sutelktas tik Vyriausybės rankose? Ar nereikėtų Seimui šiuo atveju būti daug aktyvesniam ir ne tik formaliai atlikti savo pareigą – pritarti Vyriausybės parengtam biudžetui?

A.KUBILIUS. Aš manau, kad Seimas iki šiol buvo pakankamai aktyvus svarstant biudžetą. Manau, kad ši tradicija bus tęsiama ir toliau. Kiek aš žinau, jau dabar Biudžeto ir finansų komitetas yra pasirengęs grąžinti Seimui pateiktą kitų metų biudžeto projektą, grąžinti Vyriausybei iš naujo svarstyti. Manau, kad Vyriausybė tai darys tokiu būdu, kad kiek galima labiau įsiklausytų į pastabas, kurias pateikia Seimo komitetai.

PIRMININKAS. Dabar Seimo narys M.Briedis. Ruošiasi A.Sysas.

M.BRIEDIS. Gerbiamasis pretendente Andriau, aš norėčiau pateikti tokį klausimą. Kadangi mes iš esmės dabar nagrinėjame finansines ir ekonomines problemas, aš tiesiog norėčiau truputį nukrypti į švietimą ir mokslą. Tiesiog ir norėčiau jūsų paklausti, ką jūs galvojate, kaip reikėtų vis dėlto tvarkyti mūsų mokslo ir švietimo politiką, ar jūs pritarsite ir skatinsite tolesnes mokslo ir švietimo reformas? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš tikrai manau, kad tos reformos, kurios yra pribrendusios, turi būti daromos greitai ir efektyviai. Žinau, kad Seimui yra pateiktas Aukštojo mokslo įstatymas. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu jis bus svarstomas Seime ir bus priimtas. Aš tikrai manyčiau, kad mūsų švietimo reformos yra tikrai gerai pradėtos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi A.Matulas.

A.SYSAS. Gerbiamasis kandidate, iš jūsų kalbos ir atsakymų į kolegų klausimus aš supratau, kad Konservatorių partijos programa, susijusi su pensijų ir darbo užmokesčio didinimu, tikrai nebus įvykdyta, bet aš norėčiau paklausti apie jūsų pasakytus žodžius apie globalias kelių sričių reformas. Mane ypač domina “Sodra”. Jūs pasakėte (galbūt net pacituosiu) “greita “Sodros” reforma”. Kas slypi už tų žodžių? Ar dėl to pensijos tikrai bus mokamos laiku ir ar nors kažkiek jūs grįšite prie savo pirminės programos, kurią žadėjote ateidami į šį Seimą? Ačiū.

A.KUBILIUS. Na, iš tikrųjų, visi mes žinome, kad “Sodroje“ susikaupė finansinių problemų, ir žinome, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija yra parengusi visą priemonių paketą, kaip tas problemas spręsti. Reikėtų tuos sprendimus daryti kiek galima greičiau, net jeigu jie ir nebus populiarūs.

Daugelis iš jų, ko gero, tikrai bus nelabai populiarūs.

PIRMININKAS. A.Matulas. Paskui J.Karosas.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, gal jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl jūsų, žmogaus, kuris Seime įstatymų leidimo srityje nuveikė, mano manymu, gal apie 30% darbų, kitų kolegų manymu, netgi daugiau, reitingas yra gerokai mažesnis negu mūsų kai kurių kolegų, ypač iš opozicijos, kurie užsiima vien tik populizmu, kurie nėra pateikę nė vieno įstatymo projekto? Kai kurie iš jų praleidžia nemažą Seimo darbo laiko dalį restoranuose, kavinėse. Jūsų reitingas yra, kaip sakiau, gerokai mažesnis negu jų. Ar jūs nemanote, kad tai yra jūsų, dabar jau kaip vieno iš Seimo buvusių vadovų, ar Seimo struktūros darbo brokas? Ar jūs, būdamas Vyriausybėje, ir toliau taip nesirūpinsite savo ir Vyriausybės darbo nušvietimu, darbų parodymu visuomenei?

A.KUBILIUS. Pasaulio politika ir pasaulio politikos istorija gerai žino, kad darbai ir reitingai ne visada yra vieni su kitais susiję. Aš manau, jog iš tikrųjų reikia rūpintis, kad informacija apie Vyriausybės, kitų valdžios institucijų darbus pasiektų kiekvieną žmogų. Aš tikiuosi, tuo tikrai rūpinsimės. Aš taip pat tikiuosi, kad Seimas netrukus pritars ir įstatymo projektui, kurį man teko pateikti, – Teisės į informaciją įstatymui, kuriame numatyta, kaip kiekvienas pilietis gali gauti iš valdžios institucijų visą jam rūpimą informaciją. Aš manau, kad labai svarbi valdžios institucijų pareiga yra rūpintis, kad piliečiai gautų jiems aiškiai pateiktą ir aiškiai suprantamą informaciją, kad jie galėtų daryti savo sprendimus ir galėtų suformuoti savo nuomonę. Pilietinė visuomenė, be galimybės gauti ir keistis informacija, yra neįmanoma.

PIRMININKAS. Dabar žodį suteikiu Seimo nariui J.Karosui. Ruošiasi J.Bernatonis.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pretendente, kaip supratau iš jūsų inauguracinės kalbos, jūs, būdamas premjeru, būsite ir naujuoju stabilizatoriumi. Tuo aš nuoširdžiai noriu pasidžiaugti. Klausiu, kaip stabilizuosite švietimo ir aukštojo mokslo situaciją? Ar sieksite, kad lėšos švietimui ir mokslui būtų skiriamos mažinant krašto apsaugos biudžetą? Ačiū.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų stabilumo mūsų gyvenimui šiandien labai trūksta. Aš tikiuosi, kad tai supranta ir garbingoji opozicija. Aš tikrai kviesčiau opoziciją kritikuoti valdančiąją daugumą ir Vyriausybę kiek galima aštriau, tačiau tai neturėtų pereiti į valstybės ir visuomenės stabilumo pamatų griovimą. (Balsai salėje)

Dėl švietimo reikalų. Viena iš didesnių problemų, kaip ir visada, yra švietimui skiriamo biudžeto dalis. Noriu pasakyti, kad per konservatorių valdymo kadenciją pinigų kiekis, skiriamas švietimui, yra labai išaugęs, bet, kaip jūs žinote, pinigų niekada nebūna per daug, o dažniausiai pinigų neužtenka. Aš norėčiau, kad mes suprastume, jog švietimas ir krašto apsauga nėra vienas kitą paneigiantys valstybės prioritetai. Turime rasti pakankamai lėšų ir krašto apsaugai, ir švietimui. Jeigu jų nepakanka, turi nepakakti visur.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Ruošiasi J.Dringelis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis pretendente, niekam nėra paslaptis, kad jūs, būdamas Seime, faktiškai atlikdavote Seimo Pirmininko konstitucines pareigas. Dabar jūs išeinate ir, suprantama, visus mus neramina, kas galėtų jus pakeisti, kas galėtų būti vertas jūsų įpėdinis spikerio poste. Tačiau aš norėčiau paklausti ne to. Man atrodo, kad Vyriausybės veiklos sėkmę nulems ne tik Vyriausybės vadovas, bet ir tai, kokia bus jūsų komanda. Aš norėčiau paprašyti, kad jūs šiandien įvardytumėte, ką siūlysite Prezidentui į finansų ministro ir ūkio ministro postus, nes jau sklinda gandai, kad į šias pareigas sugrįžta ponai A.Šemeta ir V.Babilius? (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, dėl pirmosios jūsų pastabos dalies apie iki šiol mano eitas pareigas. Aš norėčiau pasakyti, jog jeigu jūs užimtumėte mano vietą, aš manau, visiems būtų ramiau. (Balsai salėje)

Kalbėdamas apie kandidatus į vakuojančias ministrų vietas, aš noriu pasakyti, jog aš tikiuosi, kad pavyks rasti kompetentingus ir ryžtingus ministrus. Jeigu jūs galėtumėte išklausyti mano patarimą, aš patarčiau gandais netikėti.

J.BERNATONIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis. Ruošiasi R.Kupčinskas.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pretendente, valstybės stabilumą garantuoja ne tik vidaus padėtis, bet ir santykiai su kaimynais. Per beveik dešimtį metų mums pavyko pagerinti santykius beveik su visais kaimynais. Ypač pagerėjo santykiai su Lenkija, su kuria mes turėjome ir dabar turime tam tikrų problemų. Kadangi pastaruoju laiku jūs labai sėkmingai vadovavote mūsų seimų bendrai asamblėjai ir jums teko rūpintis tų problemų iškėlimu bei kitais dalykais, dabar jums gali tekti daugelį tų problemų labai konkrečiai spręsti. Ar ketinate ir toliau taip rūpintis tų problemų sprendimu, jau vykdydamas minėtos asamblėjos dokumentus? Ačiū.

A.KUBILIUS. Jeigu būsiu paskirtas Ministru Pirmininku, su didele nostalgija prisiminsiu darbą Lietuvos ir Lenkijos parlamentų asamblėjoje. Lenkija yra mūsų strateginis partneris, su kuriuo mes turime puikius valstybių tarpusavio ryšius. Lenkija yra mūsų strateginis partneris, kuris integracijos į euroatlantines struktūras kelyje žengia keliais žingsniais priekyje. Aš tikiuosi, kad jų patirtis ir jų pastangos mums padėti šiame kelyje bus iš tikrųjų vertingos ir vaisingos. Aš tikiuosi, kad tos mūsų valstybių tarpusavio santykių problemos, kurios, mano įsitikinimu, nėra kokios nors labai didelės, kurios galbūt kartais reikalauja didesnio tarpusavio supratimo ir susikalbėjimo, aš tikiuosi, šios problemėlės tikrai netemdys tos geranoriškos mūsų strateginės partnerystės dvasios.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi S.Burbienė.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pretendente, dar yra nemažai problemų grąžinant žemę ir išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusiems savininkams. Kokie artimiausi Vyriausybės žingsniai gali būti efektyviai sprendžiant šitą klausimą? Ir dar vienas trumpas klausimas, ar numato Vyriausybė svarstyti humanitarinės pagalbos Čečėnijoje klausimą? Ačiū.

A.KUBILIUS. Į pirmąjį klausimą norėčiau atsakyti, kad iš tikrųjų nuosavybės grąžinimo procesą reikia spartinti. Aš džiaugiuosi, kad gana sparčiai vyksta žemės reforma kaimo vietovėse, ir tikiuosi, kad iki šio Seimo kadencijos pabaigos jinai bus iš esmės įvykdyta. Tam yra visos prielaidos. Būtų gerai, kad panašius tempus įgautų ir nuosavybės teisių į žemę miestuose atkūrimas, taip pat ir nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atkūrimas.

Dėl humanitarinės paramos nukentėjusiems Čečėnijoje. Aš manau, kad iš tikrųjų Lietuva turi būti aktyvi visuomet, kai kyla humanitarinės problemos ar humanitarinės katastrofos kur nors pasaulyje, o ypač tose jo dalyse, kurios yra ne taip toli nuo Lietuvos.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė. Ruošiasi E.Zingeris.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pretendente, aš manau, kad nei mano, nei jūsų, nei mūsų abiejų kolegos nepaneigs, kad Seime iš tiesų jūsų trūks, jeigu tapsite Ministru Pirmininku, bet aš tikiuosi, kad neilgam. Klausimas bus toks. Jūs minėjote, kad žadate taisyti kai kurias buvusios Vyriausybės klaidas. Todėl norėčiau pasitikslinti, ar vėl atgal bus sukamas laikas, didinami alkoholio akcizai, tvirtinamas nedeficitinis biudžetas, ar bus ne tik nekalbama, bet ir nedaroma jokių žingsnių, kad būtų išspręsta indėlių problema, apie kurią šiek tiek užsiminė ir S.Pečeliūnas? Tai yra buvo užsiminta apie kitą būdą. Frakcija priėmė jūsų politinį sprendimą. Ar bus vėl tas pats, kaip ir buvo iki šiol, nors visiškai neaiškūs šaltiniai?

A.KUBILIUS. Gerbiamoji kolege, aš nelabai supratau, ar tikrai jūs esate už laiko grąžinimą. Aš manau, kad valstybėje susikaupė svarbių problemų, ir mums būtų svarbu, kad iš tikrųjų mes galėtume dėmesio nesklaidyti į kai kurias visuomenei tampančias ir svarbiomis problemomis, tačiau, mano įsitikinimu, neturinčiomis šiuo metu būti prioritetiniais reikalais. Į kitus jūsų klausimus aš norėčiau atsakyti tuomet, kai, tikiuosi, svarstysime naujosios Vyriausybės programą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris. Ruošiasi A.Medalinskas.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis pretendente pone Kubiliau, mes šioje garbingoje salėje vieningai ratifikavome sutartį dėl sienos su Rusija. Tai buvo vieninga salė. Tiesa, kalbant apie mūsų energetikos modernizavimą salė nebuvo tokia vieninga, nors buvo kalbama apie kitą kryptį ir buvo didelė opozicija. Galvojant apie visą dešimtmetį (mes dalyvavome nuo Sąjūdžio laikų), kaip jums atrodo pono R.Didžioko pasirašyta sutartis reformuojant mūsų energetikos ūkį, kokia jos reikšmė yra peržvelgiant dešimties metų mūsų istorinę eigą nuo pat Sąjūdžio laikų? Pasirašyta sutartis su "Williams".

A.KUBILIUS. Ministro S.Kakčio ir ministro R.Didžioko pasirašytos sutartys. Aš manau (iš tikrųjų jūs gerai pastebėjote), Lietuva turi tikrai gerus konstruktyvius santykius su Rusija, tą neseniai pademonstravo Seimas, ratifikuodamas sienos su Rusija sutartį. Aš tikiuosi, kad tie santykiai plėtosis toliau. Manau, kad kuo toliau, tuo labiau jie įgis ne tik gero politinio bendradarbiavimo santykių pobūdį, bet ir gero biznio ar gero verslo partnerystės santykius. Manau, kad sutartis, kuri šiandien buvo pasirašyta, taip pat tą įgalina daryti. Kiek žinau, Rusijos naftos kompanijos, kurios galėtų tiekti naftą per Būtingės terminalą ir galėtų tiekti naftą į “Mažeikių naftos” įmonę, buvo ir yra labai susidomėjusios "Williams" atėjimu į Lietuvos naftos ūkį, jo pastangomis modernizuoti šį ūkį. Aš tikiuosi, kad šiandien pasirašius šią sutartį visos problemos dėl naftos tiekimo Lietuvoje iš esmės pasibaigs. Mes turėsime normalius biznio santykius šioje srityje su Rusijos naftos kompanijomis.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas. Ruošiasi paskutinė klausėja E.Kunevičienė – dvidešimt aštuntoji.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis pretendente, sveikinu jūsų ryžtą eiti šiuo nelengvu metu šias pareigas. Jūs pasakėte keletą labai svarbių dalykų, kad jums labai svarbu garantuoti stabilumą valstybėje, tas iš tikrųjų labai svarbu. Ir taip pat, kad stengsitės suteikti daugiau aiškumo visuomenei apie Vyriausybės daromus darbus. Tačiau iš praeitos Vyriausybės, arba, sakykim, tarpuvaldžio laikų, liko vienas dalykas, kuris, manau, šiandien yra pats didžiausias nestabilumo šaltinis visuomenėje. Tai yra žmonių nežinia apie tai, ką jūs sakote, kad jūs žinote, tai yra žmonių nežinia dėl susitarimų, kurie buvo pasirašyti šiandien, ekonominių pasekmių. Aš turiu omenyje dėl naftos komplekso privatizavimo. Sakykite, ar jūs, tapęs Vyriausybės vadovu, būsite pasirengęs pateikti išsamią informaciją, o galbūt ir surengti diskusiją dalyvaujant opozicijos atstovams, kurie nurodys minusus, jūs nurodysite pliusus šio susitarimo, kad žmonėms taptų aišku ir kad referendumas atrodytų visai kitaip? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš tikrai pasirengęs pačioms įvairiausioms diskusijoms ir manyčiau, kad jūsų idėja yra labai sveikintina. Būtų gerai, kad tokiose diskusijose būtų įsiklausoma į argumentus, o ne vien į išankstines nuostatas, kad ši ar kitokia sutartis yra bloga nuo pat savo prigimimo. Deja, Lietuvoje taip susiklosto, kad kiekvienas didesnis ekonominis projektas (ar tai būtų “Telekomo” privatizavimas, ar šiandien pasirašyta sutartis su "Williams" kompanija) yra vertinamas daugiau emocijomis negu akivaizdžia argumentų kalba. Jeigu kalbėtume ir įsiklausytume į aiškius argumentus, aš įsitikinęs, kad jau gana seniai didžiajai daugumai Lietuvos visuomenės būtų buvę aišku, kad sutartis, kuri šiandien buvo pasirašyta, turi esminės strateginės svarbos Lietuvos ateities gyvenimui, tiek ekonominiam, tiek ir politiniam. Jeigu mes sutariam diskutuoti argumentais, aš tikrai manau, kad tai bus labai gera diskusija.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu šiandien egzaminuoti, nes premjeru, tikiuosi, tapsite. Ką darysite, jeigu ir jums teks susidurti su tokia situacija, kai visiškai depolitizuota sistema staiga politizuojama tokiais dalykais, pavyzdžiui, nefinansuojamas arba nenuperkamas policininkams benzinas arba išjungiama šviesa, arba telefonai, ką darytumėte su ministru?

A.KUBILIUS. Aš jau minėjau, kad, mano įsitikinimu, Vyriausybės nariai turi būti kvalifikuoti ir energingi bei ryžtingi spręsdami problemas, kurias jie gali spręsti. Tačiau, deja, kartais mūsų valstybėje susiklosto tokia situacija, kad gana paviršutiniškas požiūris į valstybės finansų reikalus sukelia dideles problemas kitose valstybės srityse, tarp jų ir policijoje. Nežinau šiandien kiek nors daugiau informacijos apie tai, kokios problemos yra susidariusios dėl vidaus reikalų sistemos finansavimo. Manau, kad tas problemas reiktų spręsti kiek galima efektyviau. Tačiau tie sprendimai gali būti gana sudėtingi, jeigu mes nerasime būdų, kaip atkurti finansų sistemos gyvybingumo ir jos visiško veikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju pone kandidate į šalies Ministrus Pirmininkus, jūs atsakėte į 28 Seimo narių klausimus. Mes, nusižengdami Statutui, jus, užuot egzaminavę 40 min., egzaminavome valandą. Kolegos, dabar ima veikti Statuto 192 straipsnio ketvirtoji dalis: “Po to svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą perduodama Seimo frakcijoms”. A.Kubilius yra “perduodamas” Seimo frakcijoms. Mes mėginom Seniūnų sueigoje tartis dėl mūsų būsimo darbo ir seniūnai buvo supažindinti su planuojamomis Valdybos iniciatyvomis jau antradienio popietę kviesti neeilinį posėdį. Kadangi tai yra antroji Visų Šventųjų diena, gali būti, kad neeilinis plenarinis posėdis galėtų vykti trečiadienį iš ryto, 10.00 val. Bet Seimo frakcijos jau yra pareiškusios norą susitikti su A.Kubiliumi lapkričio 2 d. nuo 9.00 val. ryto. Vis tiek tai bus darbas, nelabai viešas, bet gal nebūsim dėl to baudžiami. Taigi grafikas yra patvirtintas, tuoj jis bus perduotas kandidatui į Ministrus Pirmininkus. Kolegos, tai pirmąjį svarstymo etapą, pirmąjį mūsų žingsnį būsimos naujos Vyriausybės link baigiame.

Seimo nario pareiškimas

Dabar Seimo narių pareiškimai. Vienintelis prašė žodžio V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, posėdis nėra baigtas, tribūnoje V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. “1999 m. spalio 28 d. vakare įvyko tragiška avarija Kauno – Vilniaus automagistralėje. Jos metu Seimo nario J.Oleko vairuojamas automobilis mirtinai sužalojo du žmones. Žuvo dimisijos pulkininkas S.Buzas ir dimisijos kapitonas T.Šimonis. Tragiškas autoįvykis susaistė likimus žmonių, dar tos pačios dienos ryte kartu dalyvavusių Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame posėdyje. Skaudi netektis šeimų nariams ir artimiesiems, draugams ir bendražygiams, dvasinė trauma Seimo nariui J.Olekui ir jo šeimai.

Šio tragiško įvykio esame paliesti ir mes, Seimo nario J.Olekos kolegos ir bičiuliai. Nelaimė gali ištikti bet kurį žmogų, bet kurį Seimo narį, nepaisant jo pažiūrų ar partinės priklausomybės, kuri kartais akcentuojama, informuojant visuomenę apie šį autoįvykį.

Šią nelengvą valandą, suprasdami užgriuvusios J.Oleką ir jo šeimą nelaimės naštą, esame kartu su mūsų bičiuliu. Mes, Socialdemokratų frakcijos nariai, nuoširdžiai užjaučiame žuvusiųjų šeimas, artimuosius, jų bičiulius ir bendražygius dėl šios dramatiškos netekties. Nelaimės akivaizdoje liekame ištikimi žmogiškumui ir dėsime pastangas pagelbėti žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems”.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, ir mes dedamės prie šio buvimo kartu, ypač pritariame minčiai, kad nelaimė tikrai neturi turėti partiškumo.

Gerbiamieji kolegos, šiandienos posėdį baigėme.