Dvidešimt ketvirtasis (387) posėdis
1999 m. spalio 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai F.PALUBINSKAS ir A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį. Nieko daugiau neprašoma. Ačiū, kad paprašėte. Registruojamės. (Balsai salėje) Kolegos, registruokitės! Prašom neuždavinėti egzistencinių klausimų. Užsiregistravo net 25 Seimo nariai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1825(5*) (priėmimas)

Kolegos, Lietuvos popietės klausimas yra, norėčiau tikėti, idealiai parengtas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1825(5). Sakau idealiai dėl to, kad nėra jokių pataisų ir praeitą kartą buvo labai gražiai susitarta per svarstymą. Taigi priėmimas. Kviečiu J.Dringelį į tribūną.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis pirmininke ir taip “gražiai” susirinkę kolegos! Šis šiandien jums siūlomas priimti įstatymas yra nevisiškai naujas. Jame pakeitimų palyginti yra daug mažiau negu seno teksto. Jis buvo labai aktyviai svarstomas, daug pasiūlymų pateikė Seimo nariai J.Bernatonis, J.Razma, V.Andriukaitis, V.Bogušis ir kt. Į dalį jų atsižvelgta. Jeigu neatsižvelgta, tai motyvuotai atsakyta siūlytojams, jie su tais motyvais sutiko, todėl visi savo siūlymus, net ir tuos, su kuriais nevisiškai sutikta, atsiėmė. Šiandien aš jums siūlau kaip ir galutinai suredaguotą įstatymo tekstą ir siūlau jį priiminėti papunkčiui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gal galėtume skirsniais priiminėti, pone pranešėjau ir gerbiamieji kolegos?

J.DRINGELIS. Taip. Jeigu malonūs kolegos taip sutiktų, tai būtų galima ir skirsniais. Kaip jau minėjau, šis įstatymas nėra visai naujas. Esminių pakeitimų jame yra ne tiek daug. Sakyčiau, esminis yra 3 straipsnis, bet mes jau apie jį esame gerokai pakalbėję pateikimo, svarstymo metu. Man atrodo, kad visi dabar supranta tą esmę, kad išsaugoma proporcinė rinkimų sistema ir atsiranda reitingavimo elementų.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, nuoširdžiai dėkoju, ir jums, kolegos. Taigi I skirsnis – nuo 1 iki 8 straipsnio. Ar galėtume jį priimti, kolegos? Prašom plačiau pakomentuoti, pone pranešėjau.

J.DRINGELIS. Taip. Į pasiūlymus atsižvelgta.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar R.Dagys norėtų kalbėti prieš I skirsnį? R.Dagys nori kalbėti dėl I skirsnio (nuo 1 iki 8 straipsnio).

J.DRINGELIS. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš užsirašiau kalbėti dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Dėkui.

R.J.DAGYS. Bet dėl šio taip pat galėčiau kalbėti. Dėl viso.

J.DRINGELIS. Gal geriausia, kai priimsim visą įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega Sabuti, norėtumėte kalbėti dėl I skirsnio? Ne. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Norėčiau tiktai pasakyti, kad pranešėjas kolega J.Dringelis paminėtų skirsnių pavadinimus, ir visa kita neverta komentuoti.

PIRMININKAS. Tai galėsiu aš padaryti.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi I skirsnis – “Bendrosios nuostatos”, gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu pritariame. Kolegos, registruojamės. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame I skirsnį nuo 1 iki 8 straipsnio. Bendras sutarimas sudužo į R.Dagio abejones. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame I skirsnį, kuriame apibrėžiamos bendrosios nuostatos.

53 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, ar priimame I skirsnį? Kviečiu balsuoti. Balsuojame už I skirsnį.

Už – 33, prieš – 8, susilaikė 6, I skirsnis priimtas.

II skirsnis (9–10 straipsniai) – “Rinkimų apygardos ir apylinkės”. Ar galime šį skirsnį priimti bendruoju sutarimu? (Balsai salėje) Priimame bendruoju sutarimu.

III skirsnis – “Rinkimų organizavimas” (nuo 11 iki 22 straipsnio). Priimame bendruoju sutarimu.

IV skirsnis – “Rinkėjų sąrašai ir rinkėjų pažymėjimas”. Priimame.

V skirsnis – “Kandidatų į tarybos narius kėlimas”. Priimame.

VI skirsnis – “Kandidatų į tarybos narius veiklos garantijos”. Priimame bendruoju sutarimu.

VII skirsnis – “Rinkimų agitacija”. Pritariame rinkimų agitacijai.

VIII skirsnis – “Parengtinė rinkimų organizavimo veikla”. Pritariame bendruoju sutarimu.

IX skirsnis – “Balsavimas”. Priimame. IX skirsnį priimame.

X skirsnis – “Balsų skaičiavimas”. Priimame.

Ir XI skirsnis (rodos, turėtų būti paskutinis) – “Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas”. Pritariame. Dėkoju, pone pranešėjau, kuo nuoširdžiausiai.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis kalbėti dėl motyvų. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, kovo 19 d. yra paskelbti vietos valdžios rinkimai. Šis Rinkimų įstatymas nustato galimybes, teises ir pareigas Lietuvos piliečiams, taip pat nustato, kaip bus sprendžiami ginčytini dalykai. Be to, labai konkrečiai yra nustatyta atsakomybė arba kaip galima paneigti, jeigu būtų paskelbtos neatitinkančios tikrovės žinios bei jeigu būtų kokie nors netikslumai, aptikti sąrašuose. Be to, šis įstatymas nustato galimybę dalyvauti rinkimuose visiems, turintiems teisę, taip pat neįgaliems asmenims. Manau, kad tai yra visiškai atitinkantis europinius demokratijos standartus, patobulintas įstatymas ir ta prasme, jog dalyvaujantys rinkimuose galės išrinkti ne tik tų organizacijų atstovus, kurių programomis pasitiki, bet taip pat galės parinkti tris rinkėjo nuožiūra geriausius, stipriausius kandidatus.

Ateityje, manau, tas pliusas asmenims iš to sąrašo galės pasitarnauti išrinktajai tarybai, formuojant institucijas. Todėl pritariu naujai suredaguotam Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymui ir kviečiu balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, be šių visų privalumų, kuriuos išvardijo kolega L.Sabutis ir kuriems pritariu ir dėl to manau, kad šis įstatymas yra geresnis už tą, kuris buvo, vis dėlto negaliu nepasakyti vieno esminio šio įstatymo trūkumo, kuris vers mane balsuoti prieš šį įstatymą. Tai yra tai, kad mes neįtvirtiname šiame įstatyme, nors turėjome progą, galimybę žmonėms rinkti konkrečius asmenis ir bent jau savo apygardoje turėti nors po vieną išrinktą asmenį, konkretų žmogų, į kurį galėtų kreiptis esant reikalui. Turėdami šį įstatymą, žmonės vėl galės balsuoti už beveidžius sąrašus ir sužinoti, kad kai kurios politinės jėgos vengia, jog konkretūs jų asmenys galėtų dalyvauti rinkimuose ir atstovauti rinkėjams. Ką gi, liūdna. Teks laukti kito karto, kol įstatymas bus tobulinamas šia kryptimi. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, rinkimai į savivaldybių tarybas yra sudėtingas ir atsakingas procesas. Rengti naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą reikėjo. Įstatymo projekte geriau reglamentuota lygių rinkimų teisė, viešumas rengiant ir vykdant rinkimus, rinkimų apylinkių sudarymas, Vyriausiosios ir apygardų rinkimų komisijų įgaliojimai, rinkėjų sąrašų sudarymas ir tikslinamas, kandidatų į tarybų narius registravimas ir sąrašų skelbimas, rinkimų biuleteniai, balsavimo tvarka, balsų skaičiavimo tvarka apylinkėse, skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui, ir rinkimų rezultatų nustatymas bei paskelbimas. Padaryti pakeitimai bei papildymai leis geriau organizuoti savivaldybių tarybų rinkimus, juos vykdyti ir gauti tikslius rinkimų rezultatus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prisimenu, kaip mes prieš ketverius metus priiminėjom Seimo rinkimų įstatymą. Mes tada irgi kalbėjome, kaip gerai bus reitingavimas, kokią didelę naudą jis duos Lietuvai. Girdėjau, kaip gerbiamas Z.Vaigauskas sakė, kad nebus jokių problemų dėl skaičiavimo, kaip viskas bus gražiai nuskanuota. Nuskanuota buvo 86% visų biuletenių. Gerai, kad nė vieno mandato klausimas “nepakibo” pagal pliusiukų-minusiukų metodą, bet jeigu būtų pakibęs, nežinau, ką mes darytume ir kaip Seimas suformuotų. Dabar mes paimame lyg ir gerą idėją, bet techninis vykdymas vėl ją diskredituos iš principo. Dėl reitingavimo viskas gerai, bet kai balsuojame už šį, vėl ateiname į kabiną, kabinoje kabo “biblija” su sąrašais, į kuriuos pasižiūrėję žmonės ieško numeriukų, kuriuos reikia įrašyti į balsavimo biuletenį. Įsivaizduokite, kokios bus eilės ir koks bus ažiotažas ieškant tų numeriukų, kiek bus patarėjų, kurie patarinės, kokį numeriuką įrašyti, kaip padėti pliusiuką toje grafoje. Mes neimame klasikinės balsavimo sistemos, kai balsuojama vokais, kai įdedami visi sąrašai, pasiimamas vienas sąrašas, už jį atžymima pliusiuku, įdedama į vidinį voką, tie vokai užklijuojami, o rinkimų komisija skaičiuoja tik vidinius vokus. Tai yra klasikinis būdas. Ne! Mes vėl pasirenkame sudėtingą sistemą, matyt, tam, kad diskredituotume pačią reitingavimo sistemą ir ateity ją atmestume. Negi mes vėl norime apsijuokti?

Gerbiamieji Seimo nariai, po to bus ir Seimo rinkimai. Neužmirškite, kad tas būdas, kurį mes pasiūlysime, atsilieps ir kitiems rinkimams. Aš nežinau, kodėl mes taip neatsakingai priimame tą procedūrą ir iš principo gerą pradžią visiškai sugadiname. Aš jau nekalbu apie tai, kad tie pliusiukai sukels tiek daug ginčų ir prašymų perskaičiuoti, kai skirtumas tarp partijos bičiulių liks tiktai du ir vienas prašys perskaičiuoti, o kitas nenorės. Pažiūrėsime, kaip mes tada tą problemą spręsime…

PIRMININKAS. Laikas!

R.J.DAGYS. Atsisakydami laiptavimo ir galimybės peršokti per barjerą. Taigi Socialdemokratų frakcija siūlo balsuoti prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Aš palaikau šį įstatymą. Žinau, kad įstatyme numatyta, jog šalia pavardžių bus numeriai ir nereikės žmonės atskirų pakabintų sąrašų. Per savivaldybių rinkimus žmonės labai gerai pažįsta savivaldybės žmones, kandidatus. Tie, kurie ateina balsuoti, mielai skirs tam dėmesio ir pasirinks sau tinkamas pavardes.

PIRMININKAS. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų mes visi žinome, kad rinkėjai visų pirma norėtų balsuoti už asmenybes, todėl pasirinkta Savivaldybių rinkimų įstatymo taisymo koncepcija, mano manymu, nėra tobula, nes rinkimų rezultatams mažai įtakos turės balsai, atiduoti už atskirus asmenis. Tačiau jeigu lygintume su dabar egzistuojančia tvarka, žinoma, yra tam tikras nedidelis žingsnelis į priekį, todėl mūsų frakcija, nors ir yra be entuziazmo, vis dėlto prieš nebalsuos.

PIRMININKAS. J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip pranešėjas, matyt, privalau atsakyti į kai kuriuos jūsų klausimus ir išsklaidyti abejones. Dalykas tas, kad šį įstatymą galima tobulinti, dar gerokai tobulinti, bet tai, kas dabar jame pasiūlyta, yra tam tikras pagrindinių, papildomų komitetų ir daugelio frakcijų sutarimas. Aš siūlau priimti tokį, dėl kokio yra sutarta visose mano minėtose Seimo struktūrose, o jį tobulinti bus galima ir kitais metais, ir kitiems rinkimams. Manau, kad vis dėlto tai yra nemaža pažanga. Siūlau vieningai už jį balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Senkevičius.

J.SENKEVIČIUS. Ačiū. Mes norėjome supaprastinti savivaldybių rinkimų sistemą, bet galutinai ją sukomplikavome. Tai, kas yra natūralu per Seimo rinkimus, deja, netinka savivaldybių rinkimams. Kaip buvo ta sistema politizuota, taip ir liko, tiktai pridedu, kad susikomplikavome su tuo reitingu. Aš, kaip ir kolega A.Medalinskas, lauksiu kito tinkamo tobulinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes čia visą laiką blaškomės, už ką balsuoti – ar už partijų sąrašus, ar už asmenybes, ir niekaip neapsisprendžiame. Čia, atrodo, susidaro nuostata, kad partijos, eidamos į rinkimus, kelia savo kandidatus, taip pat vykdo savo programas ir už jas atsako. Tačiau mes, matyt, vėl užmiršę, timpt už vadžių – ir vėl iš pradžių, ir vėl grįžtame prie asmenybių. Kodėl yra toks nuolatinis blaškymasis? Man atrodo, kad savivaldybėse kaip tik reali tokia aplinka, kai šiandien žmonės vis dėlto dar reikalauja balsuoti už asmenybes. Mes šią galimybę iš dalies ir suteikiame. Kai žmonės galės reitinguoti partijų sąrašus, ir pačioms partijoms bus naudinga, nes kartais jos, pasirinkdamos savo asmenis, turbūt ir nežino, kokį atgarsį jų pasirinkti asmenys turi visuomenėje. Aš manau, kad tas žingsnis yra pažangus, ir kviečiu už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbės A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip nemanau, kaip mano tik ką kalbėjęs kolega. Iš tikro įstatymas yra šiek tiek geresnis, bet tik šiek tiek. Žinoma, geriau geresnis įstatymas negu jokio, bet aš turiu galvoje, kad ta komplikuota reitingavimo sistema, kuri šiame įstatyme yra įsiūlyta, tą įstatymą gali paversti kur kas blogesniu įstatymu negu dabar egzistuoja. Kolega R.Dagys išdėstė mūsų argumentus, kodėl mes tokiam įstatymui negalime pritarti. Ponas J.Dringelis sako, kad su dauguma frakcijų sutarta. Aš norėčiau labai patikslinti: jeigu ponas J.Dringelis sutarė su krikščionimis demokratais, tai nereiškia, kad krikščionys demokratai ir konservatoriai yra dauguma frakcijų. Aš siūlyčiau pasakyti, su kokiomis frakcijomis sutarė. Mes negalime balsuoti už šį įstatymą, nes reitingavimo sistema iš tikrųjų yra labai sumauta, kalbėkime taip.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už – 42, prieš – 9, susilaikė 16. Taigi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime galimybę dar 40 minučių svarstyti rezervinius klausimus, taigi prašom pasiruošti svarstyti rezervinius klausimus. Iš anksto noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad Seimo narių pareiškimai šiandien yra 16.30 val., t.y. iš karto po Vyriausybės pusvalandžio.

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-1948(2*) (svarstymas)

Dabar rezervinis 3 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1948(2). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Jo vardu kalbės O.Suncovienė. Prašom.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pateikto projekto tikslas – panaikinti apribojimus prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros laiku. Panaikinus šiuos apribojimus, teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse neribojant laiko taptų savaime suprantama. Todėl Ekonomikos komitetas siūlo atsižvelgti į Teisės departamento išvadą, pripažįstant įstatymo 21 straipsnio ketvirtąją dalį netekusia galios.

Svarstant šį įstatymo projektą, Ekonomikos komitete dalyvavo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos, Nacionalinės viešbučių ir restoranų asociacijos, taip pat Lietuvos maisto pramonės asociacijos bei Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovai, kurių požiūris į svarstomą minėto įstatymo pataisą buvo palankus. Pagrindiniai argumentai – vartotojo pasirinkimo laisvė, nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas ir kelių kontrabandai užkirtimas, efektyvesnis mokesčių į valstybės biudžetą surinkimas, parama valstybinėms įmonėms ir smulkiam bei vidutiniam verslui. Kaip parodė praktika, ne vienerius metus galiojęs apribojimas buvo neefektyvi priemonė kovojant su alkoholizmu, greičiau atvirkščiai. Jis padėjo nelegaliam verslui ir pilstuko gamintojams. Neseniai priimtos ir įsigaliojusios Akcizų įstatymo pataisos, leidžiančios sumažinti akcizų tarifą stipriems alkoholiniams gėrimams ir atskiroms vyno rūšims, yra tik viena iš priemonių Lietuvos alkoholio rinkos struktūrai subalansuoti. Manoma, jog apribojimo panaikinimas bus taip pat vienas iš šios struktūros mechanizmų.

Taigi Ekonomikos komitetas 7 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 2 susilaikius, pritarė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pripažinimui netekusia galios. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar papildomo komiteto vardu kalbės Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šio įstatymo pataisas ir mano, kad padidėjus galimybei nusipirkti alkoholinius gėrimus rytais gali padidėti ir alkoholinių gėrimų suvartojimo kiekis. Manau, kad taip įvyks ne degradavusių, prasigėrusių žmonių, bet tam tikros visuomenės dalies, kuri dar perka prekybos taškuose alkoholinius gėrimus, sąskaita. Sveikatos reikalų komitetas mano, kad nėra pateikta informacijos apie galimas pasekmes, apie suvartojimo padidėjimą ir galimą žalą sveikatai, todėl, jo nuomone, nereikia keisti nusistovėjusios tvarkos ir tradicijų. Tam tikri apribojimai turi būti valstybėje, ypač dėl alkoholio ir tabako suvartojimo ir jo reklamos. Taigi komitetas nepritarė šiai pataisai ir siūlo Seimui balsuoti prieš šį projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pagrindinis komitetas pritarė šiam įstatymo projektui, papildomas komitetas nepritarė, todėl tęsiame diskusiją ir pabaigoje apsispręsime. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti trys Seimo nariai. V.Einoris nori kalbėti frakcijos vardu. Prašom. Savo? Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai prisidedu prie Ekonomikos komiteto išsakytų argumentų ir pritariu, kad būtinai reikia pakeisti. Man ir jums turbūt teko pergyventi daugybę vadinamųjų vajų kovojant su alkoholizmu, tam tikslui buvo naudotos įvairios barbariškos priemonės, net geriausių veislių vynuogynai buvo išnaikinti, supjaustytos technologijos linijos vyno gamyklose, tarp jų ir “Anykščių vyne”. Bet turbūt visi žinome, kokios to pasekmės ir kokie rezultatai. Jokio teigiamo poveikio nebuvo sulaukta.

Žinoma, aš, visiškai paremdamas, kviečiu balsuoti už pataisą. Nereikia juokinti žmonių. Ypač kaimo žmonės domisi šituo dalyku ir klausia – kodėl gi šitaip yra, kodėl sudarytos sąlygos tiems, kurie užsiima nelegalia prekyba nuodais, nuodija žmones, jiems kada nori ir kaip nori, o čia įvestas kažkoks reglamentavimas.

Taigi aš manau, kad jeigu parduotuvėse, kaip sakė ponas A.Matulas, degtinės bus išperkama gal ir daugiau, bet tikrai sumažės ten, kur tikrai yra nepageidaujama, kur rytojaus dieną, kas paragauja, reikia rankšluosčiu apsisukus galvą ilgai rymoti.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, gerai, kad turim patirties. Dabar kalbės A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, taip linksmai prasidėjo šios, manyčiau, gana svarbios problemos svarstymas, t.y. požiūrio, kaip mes žiūrime į draudimus, uždraudimus ir visa kita, ir kokius po to turime rezultatus, po to, kai ką nors uždraudžiame, kažko neleidžiame. Esu įsitikinęs, kad nei man, nei nė vienam iš jūsų nekyla noras anksti iš ryto bėgti į parduotuvę ir nusipirkti vienų ar kitų gėrimų. Tačiau pripažinkime tai, kad mūsų krašto ekonominė situacija nėra gera, ir ypač provincijoje, kur klesti skurdas. Tiems žmonėms problemų yra, nes jie neturi kuo daugiau užsiimti. Tai yra moralės klausimas. Ir jie išties eina pas bobutę, pas vieną, pas kitą. Bobutė uždarbiauja nelegaliai, policija ją gaudo. Praeitame mūsų posėdyje vidaus reikalų ministras sakė, kad nuo jų pečių nukris didelė našta, jeigu šios pataisos bus priimtos. Didelė našta, nes aš esu įsitikinęs, kad žmonės negeria alkoholinių gėrimų nei daugiau, nei mažiau, tik tiek, kiek jie nori ir kiek jiems reikia, ir kada nori, ir kiek reikia. Draudimai tik sudaro bazę ir dirvą nelegaliam verslui. Nesu įsitikinęs, kad mūsų biudžetas labai pasipildys. Išties turbūt ne, nes prekyba nėra labai aktyvi. Tačiau mes išgyvensime vieną moralinę… pataisą įvesime į savo gyvenimą. Mes nesudarysime sąlygų vieniems žmonėms pažeisti veikiančius įstatymus, t.y. užsiimti prekyba, už kurią yra baudžiama ir gaudoma, o kitiems žmonėms mes sudarysime galimybes, jeigu iš tikrųjų reikia, tai ir turėkit. Ir pagaliau elementariosios žmogaus teisės. Aš frakcijos vardu pasisakau už šią pataisą. Manyčiau, kad draudimais mes tiktai blogybes sukeliam ir leidžiam joms keroti mūsų visuomenėje. Dėkui.

PIRMININKAS. Ir M.Šerienė – paskutinė kalbėtoja.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstomas projektas – tai mūsų visų pripažinimas, kad 18 tūkst. policijos armija kapituliuoja prieš vadinamąsias bobutes, t.y. prieš tuos žmones, kurie nelegaliai prekiauja alkoholiu. Šia pataisa mes nuvertiname savo šalies policiją.

Priėmus įstatymą dėl akcizų sumažinimo alkoholiui, jau atpigo alkoholis, kuriuo prekiaujama nelegaliai. Niekas neįrodė, kad sumažėjo nelegaliai parduodamo alkoholio kiekis. Priešingai, sako, padidėjo, nes sumažėjo alkoholio kaina prekiaujant nelegaliai, padidėjo ir kiekis. Visai realu.

Neuždarys, nesumažins šios nelegalios rinkos ir šiandien svarstomo įstatymo pataisa. Nelegali prekyba alkoholiu yra labai “pelningas verslas”. Šios rinkos iniciatoriai dar turi labai didelius rezervus alkoholiui atpiginti.

Daugelyje pasaulio šalių iš ryto neprekiaujama alkoholiu. Tai visiškai suprantama. Valdžia turi skatinti žmones iš ryto nusiteikti darbui. Man labai neramu, kad šiandien svarstoma pataisa gali būti pražūtinga jauniems žmonėms, kurie nėra tiek nusiritę, kad iš ryto ieškotų landynių, kuriose nelegaliai prekiaujama alkoholiu. Jeigu skirstantis iš smagios diskotekos ar vakaronės anksti rytą solidžios parduotuvės ant kiekvieno kampo simpatiškai siūlys jaunam žmogui alkoholio taurelę ar butelį, tikrai atsiras tokių, kurie neatsispirs solidžiai pasiūlai. Bijau, kad tai jaunimui gali būti slidūs laiptai žemyn. Mūsų Seimo narių pareiga turėtų būti padėti žmonėms neįklimpti į tą baisią ligą – padėti žmonėms neįklimpti į alkoholizmo liūną.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau atkreipti dėmesį į Seimo Sveikatos reikalų komiteto nuomonę – jie nepritaria šiai pataisai. Aš taip pat palaikau Sveikatos reikalų komiteto nuomonę ir nepritariu šiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, deja, negaliu išjungti kompiuterio ir perjungti į kalbas dėl motyvų. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų: 1 – už, 1- prieš, gali kalbėti per šoninį arba per centrinį mikrofonus papildomai. Buvo skirtingų nuomonių. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Taigi kviečiu balsų skaičiavimo komisiją. Manau, kad nėra bendro sutarimo. Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją: K.Bobelį, P.Gylį, K.Jakelį, M.Končių, R.Kupčinską. Apsispręsime, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Pagrindinis Ekonomikos komitetas jam pritaria. Taigi balsų skaičiavimo komisija yra pasirengusi. Balsuosime pakeldami rankas. Kas už tai, kad po svarstymo Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio ketvirtosios dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui būtų pritarta, prašom balsuoti už. Kas balsuoja už? Prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Paskelbkite iš naujo, susimaišė.

PIRMININKAS. Kas už, dar sykį prašom balsuoti. Kas balsavo už, prašom dar sykį balsuoti. Balsuojame, kas balsavo už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už – 41.

PIRMININKAS. Už – 42. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš – 5.

PIRMININKAS. Prieš – 5. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Susilaikė 9. Balsavus už 42, prieš – 5 ir susilaikius 9, po svarstymo Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio ketvirtosios dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektui yra pritarta.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio papildymo ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1974(4*) (svarstymas)

Rezervinis 6 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio papildymo ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1974(4). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pranešėja – komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlomos Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio ir 14 straipsnio pataisos. Šį įstatymą neseniai priėmėme, t.y. pavasarį. Jam buvo pritarta. Tačiau tenka koreguoti dėl to, kad kartais nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją gali gauti asmenys, kurie jau ir taip gauna nukentėjusių asmenų pensiją. Todėl čia yra tiktai techninė pataisa, kad našlaičių, nukentėjusių asmenų, turinčių nukentėjusių asmenų statusą, pensiją galėtų gauti tik tie asmenys, kurie negauna kitos pensijos. Todėl Valstybinių pensijų įstatymo numatyta nuostata, kad nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos nuo lapkričio 1 dienos, o iki 1999 m. lapkričio 1 dienos paskirtos našlaičių pensijos nemokamos.

Pagrindinis komitetas pritaria tokiam pasiūlymui. Papildomas Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritaria. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamentas taip pat pritaria ir nepateikė jokių pastabų. Kviečiu Seimą pritarti po svarstymo šioms Valstybinių pensijų įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti komiteto pirmininkę E.Kunevičienę. Tada J.Listavičius kalbės komiteto vardu. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau beveik viskas buvo pasakyta. Jeigu mes kalbame apie teisingumą, tai kuo daugiau jo, tuo būtų geriau. Čia buvo priimant galiojantį įstatymą nuo liepos 1 dienos tam tikras netikslumas, ir vienodos sąlygos, ir vienodai nukentėję, ir dėl to, kad jis čia įsislapstė, bet vienas buvo sąrašuose, jis gauna nukentėjusių pensiją, o dabar ir našlaičių, o tas, kuris su juo nuo pirmos iki paskutinės dienos slapstėsi ir kentėjo, tas anksčiau negavo, o dabar gauna vieną. Tą nelygybę reikėtų panaikinti, todėl yra pateiktas šis įstatymo projektas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra Seimo narių, norinčių kalbėti diskusijoje. Naujų pasiūlymų taip pat nėra pateikta. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime pritarti ir pritariame.

Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2035(3) (pateikimas)

Rezervinis 7 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2035(3). Pateikimas.

Pranešėjas – R.Smetona.

Gerbiamieji Seimo nariai, kurie norėtų paklausti, kol kas siūlau stoti prie šoninių mikrofonų.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymą, parengtą Laikinosios Seimo narių grupės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos problemoms spręsti. Kaip žinome, šiemet gal kaip niekad Lietuvos visuomeninis radijas ir televizija pergyvena sunkius laikus – ir finansinė padėtis labai sunki, ir administravimo problemos akivaizdžios, ir aukščiausios valdymo institucijos – Radijo ir televizijos tarybos – veikla, jos sudarymo principai, jos galimybės daryti įtaką Nacionaliniam radijui ir televizijai, mūsų manymu, yra taisytini, keistini. Laikinoji Seimo narių grupė vieningai sutarė, kad reikia keisti ir tobulinti šį Visuomenės informavimo įstatymo straipsnį, kaip tik ir reglamentuojantį Nacionalinio radijo ir televizijos statuso, finansavimo, valdymo pagrindinius veiklos principus. Du grupės nariai pritarė teikiamoms pataisoms su išlygomis.

Dabar trumpai apie mūsų siūlymus. Kartu gal pakomentuosiu ir Teisės departamento kai kurias išvadas dėl šio projekto. Mes siūlome šiame įstatyme nustatyti garantuotą biudžetinį Nacionalinio radijo ir televizijos finansavimą, žinoma, atitinkantį bendrą valstybės padėtį, pajėgumą bei tų metų valstybės pajamas ir išlaidas. Konkrečiai siūlome kasmet skirti ne mažiau kaip 0,6% valstybės biudžeto metinių išlaidų ir skirti tai nepaisant simpatijų, noro daryti įtaką ar bausti, ar kaip nors kitaip veikti Nacionalinį radiją ir televiziją. Tokiu atveju Seimas skatinti galėtų, jeigu nuspręstų skirti daugiau, bet mažiau 0,6% – ne. Štai pagal 2000 m. biudžeto įstatymo projektą, pagal numatytas valstybės išlaidas 0,6% būtų 42 mln. Lt, t.y. mažiau nei buvo skirta šiais metais, atrodo, šiek tiek daugiau nei numatyta 2000 m. projekte. Mes manome, kad tas skaičius yra pagrįstas, optimalus.

Kita naujovė būtų lėšas už radijo ir televizijos siųstuvų eksploatavimą Lietuvos radijo ir televizijos programoms transliuoti Biudžeto įstatyme numatyti atskira eilute, tiesiogiai aplenkiant LRT ir išvengiant tos padėties, kurioje visuomeninis transliuotojas atsidūrė šiemet. Dabar Radijo ir televizijos centras Susisiekimo ministerijos žinioje, jam skolingas Nacionalinis radijas ir televizija už naudojimąsi siųstuvais; ministerijos kolegija priima sprendimą teikti teismui ieškinį dėl skolos išieškojimo, kas gresia apskritai Nacionalinio radijo ir televizijos sąskaitų įšaldymu bei darbo sustabdymu. Turbūt visi suprantame, kad tokia padėtis negera, netinkama ir reikia, kad tam sąlygų paprasčiausiai nebūtų. Todėl šia pataisa jos ir yra eliminuojamos.

Teisės departamentas čia atkreipia dėmesį, kad valstybės biudžeto išlaidas reikėtų nurodyti ne šiame, o tam tikrų metų Biudžeto įstatyme. Taip, konkrečią sumą, be abejo, bet tam ir turi būti šiame įstatyme nurodyta ne ta konkreti suma, o išlaidų dalis, procentai, kad negalima būtų kasmet laikyti Nacionalinio radijo ir televizijos nežinioje ir baimėje – duos, neduos, išgyvensime ar bankrutuosime. Ši norma, nustatyta įstatyme, garantuotų tokį nuolatinį finansavimą.

Antras svarbus keitimas – LRT tarybos sudarymo tvarka. Manau, kad šia pataisa mes sutvirtiname Nacionalinio radijo ir televizijos kaip visuomeninio transliuotojo statusą be demagogijos ir be apgaudinėjimų, kas šia tema kalbant dažnai būna. Tarptautiniai dokumentai, reglamentuojantys visuomeninio transliuotojo valdymą, siūlo pasirinkti vieną iš dviejų variantų. Pirma, kai aukščiausioji valdymo institucija sudaroma iš visuomeninių organizacijų atstovų. Antra, kai į tarybą savo atstovus paskiria šalies parlamentas, Vyriausybė, Prezidentas.

Pirmasis variantas galioja dabar. Akivaizdžiai nepasiteisino. Nenorėčiau dabar smulkiau analizuoti priežasčių, bet rezultatas neigiamas. Su tuo sutiko ir visų frakcijų Seime Laikinosios grupės nariai, kad reikia keisti, bet kaip, šiek tiek nuomonės skyrėsi.

Pagaliau nemažai veidmainystės, mano manymu, teiginyje, kad visuomenei geriausiai atstovaujama per visuomenines organizacijas. Tam tikroms visuomenės grupėms gali būti atstovaujama vienų ar kitų organizacijų – grupės visuomenės. Kartais net ne grupės, o tik konkretūs visuomenės nariai kurie tik ir sudaro visą organizaciją. Gi visai visuomenei atstovauja mūsų valstybėje pagal mūsų Konstituciją tik dvi institucijos, kurios yra visų piliečių renkamos, – tai Seimas ir Prezidentas. Štai mes ir siūlome, kad šios institucijos ir deleguotų savo parinktus atstovus į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą.

Savo projekte mes siūlome ir tam tikrą kompromisą, sakyčiau, derinį tarp tų dviejų mano čia paminėtų tarybos sudarymo būdų, formavimo variantų, kai Seimas ir Respublikos Prezidentas pagal mūsų projektą skiria tarybos narius iš visuomeninių organizacijų pasiūlytų kandidatų. Mums atrodo, tai tiesiog labai geras tarybos formavimo principas. Norėčiau ir toliau girti mūsų teikiamą projektą, bet turbūt tam per maža laiko. Tik pridursiu, kad šio įstatymo projektui pavymui turėtų būti teikiamos ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos. Ten turėtų būti detalizuoti ir išplėtoti tie principai, kurie yra įrašyti į šį šiandien teikiamą Visuomenės informavimo įstatymą. Tai, aišku, bus ir padaryta nedelsiant, šiandien, manau, pritarus šiam įstatymui kaip baziniam. O pritarti ir priimti gana skubotai jau reikėtų šio įstatymo pataisą dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad nauji finansavimo principai atsispindėtų 2000 m. biudžeto įstatyme. Antra, kad gruodžio mėnesį, pasibaigus dabar dirbančiai Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos kadencijai, naujoji jau būtų formuojama pagal naują įstatymą ir pagal naujus principus.

Štai dėl šių minėtų priežasčių prašau projektui pritarti ir neatidėlioti jo svarstymo ir priėmimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi 10 min. klausimams. Gerbiamieji kolegos, trumpi klausimai, trumpi atsakymai, nes septyni Seimo nariai nori paklausti. R.Pleikys – pirmasis. Prašom.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis pranešėjau, darbo grupės teikiamame įstatymo pataisymo projekte neabejotinai yra įdomių ir perspektyvių siūlymų, tokių, kaip, tarkim, mokėti už Nacionalinio radijo ir televizijos laidų transliavimą tiesiogiai ryšių organizacijoms, taip pat numatyti garantuotą procentą iš valstybės biudžeto. Tai puiku, tačiau vis dėlto kelia tam tikrą nerimą esamos nuostatos, jog LRT tarybos narius turėtų skirti aukščiausiosios valdžios institucijos. Galima traktuotė, jog tai yra šioks toks žingsnis atgal, turint galvoje šiuolaikinės Europos transliuotojų organizacijų vadovaujančių organų sudarymo principus. Taip pat liktų painiava pagal šios darbo grupės siūlymus, kai radijas ir televizija vis dar tebėra viename katile. Taip pat net nenumatoma teoriškai galimybė ilgainiui pereiti prie abonentinio mokesčio.

Gal galėtumėte išsklaidyti šias mano abejones? Ačiū.

R.SMETONA. Ačiū. Trumpai būtų sunku, geriausia būtų paimti kolegos R.Pleikio siūlymus arba atskirąją nuomonę ir ten būtų atsakymas į jo paties klausimą. Klausimai šiek tiek retoriški. Dėl abonentinio mokesčio, ko ir nepaminėjau, o jūsų nuomonė žinoma, manau ir didžioji dalis grupės narių manome, kad šiuo metu įvesti abonentinį mokestį ir jį naudoti kaip dalį nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo būtų labai pavojinga. Mūsų gyventojai nesumoka, ir labai dažnai dėl objektyvių priežasčių, mokesčių už komunalines paslaugas, už šildymą ir panašiai. Kad jie nemokės už naudojimąsi visuomeniniu transliuotoju, sakydami, kad žiūriu kitą kanalą arba klausausi kitos radijo stoties, tokia tikimybė, patikėkite ir sutikite, yra labai didelė. Visuomeninį transliuotoją, Nacionalinį radiją ir televiziją, negavusį šitų lėšų, kurios būtų skirtos programų rengimui, mes, aišku, pasmerktume labai greitam nykimui. Bijau, kad tai būtų tiesus kelias į jo perėjimą į privačias rankas, pačiam neišgalint gyvuoti.

O dėl tarybos formavimo labai trumpai galiu paminėti tą, ką pasakiau, ir dar patvirtinti – mano įsitikinimu, tai nėra žingsnis atgal, mano įsitikinimu, Respublikos Seimas, Respublikos Prezidentas yra visų piliečių rinkti ir vieninteliai tokie atstovai. Jie skiria ne Seimo narius, ne ministrus, ne Vyriausybės narius, jie skiria visuomeninių organizacijų pasiūlytus kandidatus. Tą visą procedūrą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, paskelbia apie tai, visuomeninės organizacijos siūlo savo kandidatus, komitetas informuoja Prezidentą ir Seimo daugumą, mažumą apie kandidatus, jie atsirenka ir paskiria. Man atrodo, labai paprasta procedūra ir tikrai demokratiška, tinkanti visuomeniniam transliuotojui.

PIRMININKAS. Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis kolega, jūsų teikiamo Visuomenės informavimo įstatymo pataisose numatyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija už savo veiklą atsiskaito visuomenei. Tokia nuostata ir dabar yra galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau ši nuostata neapsaugojo nuo labai sunkios padėties, finansinės, administracinės krizės, kuri susiklostė Nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Ar jūsų nuomone tokia atsiskaitomybės tvarka ir toliau nesąlygos panašių dalykų?

R.SMETONA. Taip, aš visiškai sutinku, kad dabartinė tvarka netinkama. Todėl ji ir siūloma keisti. Tiesiog atkreipsiu dėmesį, kas siūloma daryti. Narių delegavimo į tarybą kiti principai, jie suponuoja jau ir didesnę atskaitomybę ir atsiskaitomybę. Dabar žinome, kad visuomeninės organizacijos, delegavusios, paskyrusios savo atstovus į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą, apie tai dažniausiai ir pamiršta, jie niekam neatsako, tik sau. Taip iš šios tribūnos yra pareiškęs ir tarybos pirmininkas ponas Mačiulis. Manau, kitas atvejis, kada skiria Prezidentas, dauguma ir mažuma proporcingai. Tada būtų kam atsiskaityti. Tai pirma.

Antra, jūs tik pasakėte pusę šeštosios šio straipsnio dalies, mes siūlome ne tik kad radijas ir televizija atsiskaitytų už savo veiklą visuomenei. Mes rašome, kad Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas ir generalinis direktorius, administracijos vadovas kartą per metus apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą, poreikius, perspektyvas informuotų Lietuvos Respublikos Seimą. Informuoja. Ne atsiskaito, bet informuoja kas pasisekė, kas nepasisekė, kas trukdo, ko reikėtų, ką jie siūlytų. Seimas, galbūt priimdamas kitus įstatymus, atsižvelgdamas bei priimdamas biudžetą, atsižvelgtų ir kontrolė arba galimybė padėti, kai atsiranda bėda, būtų didesnė.

PIRMININKAS. R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų kažką reikėjo keisti šiame įstatyme, tačiau mano praktiškas klausimas, kaip jūs įsivaizduojate daugumos ir mažumos atstovavimo principus. Pareikšta yra ir Teisės departamento išvadose, kaip dauguma ir mažuma parinks pirmiausia pačias visuomenines organizacijas, kurios turėtų teikti atstovus ir kaip juos reikėtų patvirtinti Seime. Kitas dalykas, ar jūs nemanote, kad jūsų pataisas reikėtų prijungti prie Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete įregistruoto naujo Visuomenės informavimo priemonių įstatymo.

R.SMETONA. Nuo antro pradedu. Aš nemanau, kad reikėtų šį projektą prijungti prie ilgokai tobulinamo ir kuriamo Visuomenės informavimo įstatymo. Bijau, kad jis gali būti dar ilgai kuriamas ir tobulinamas. O dėl dviejų mano minėtų priežasčių laukti jau nė kiek negalima. Juo labiau kad tame įstatyme tik tas straipsnis susijęs su Nacionaliniu radiju ir televizija. Šiuo metu tik 29 straipsnis, taigi aną galima kiek nori tobulinti ir gerinti, o tas kol kas nebuvo liečiamas.

Dabar technika. Kaip minėjau, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas paskelbia apie tai visuomeninėms organizacijoms, kad jos, jeigu nori, gali siūlyti kandidatus Seimui ir Prezidentui į LRT tarybą. Komitetas gauna pasiūlymus iš tų, kurie nori siūlyti ir informuoja apie tai Respublikos Prezidentą ir Seimą. Daugumą ir mažumą. O jie jau sprendžia, atsirinkti jau jų valia. Vienas klausimas, kuris šiek tiek paminėtas ir Teisės departamento išvadoje, Seimo dauguma ir mažuma proporcingai nuo jų ar proporcingai nuo frakcijų. Statuto 40 straipsnyje yra pasakyta, kas yra Seimo dauguma, kas yra Seimo mažuma. Bet gal nepakankamai pasakyta, o kas būna, kai frakcijos arba Seimo nariai oficialiai nepareiškia, kur jie. Todėl čia yra parašyta ir tai nė kiek neprieštarauja Statutui, kad Seimo frakcijos ir nepriklausantys frakcijoms Seimo nariai pareiškia apie savo priskyrimą Seimo daugumai ir mažumai, sakykime, tuo reikalu, tuo atveju. Ir viskas, ir nė vienas norintis dalyvauti šioje procedūroje nelieka šone. Visi turi galimybę būti arba dauguma, arba mažuma ir pasirinkti. O komitetas koordinuoja, nes galbūt ir ta pusė, ir ta pasirinko tą patį. Čia labai lengva tą išspręsti, neverta turbūt tą ir rašyt.

PIRMININKAS. Algirdas…

R.SMETONA. Aš atsiprašau, paskutinį dalyką pasakysiu. Radijo ir televizijos įstatyme, kuris, kaip sakiau, turi eiti pavymui, turi būti daug konkrečiau ir tiksliau detalizuota visa procedūra. Čia yra tik principai.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš galbūt norėčiau, kad jūs šiek tiek sukonkretintumėte dėl tarybos. Šiuo metu visuomeninių organizacijų įregistruota turbūt 900…

R.SMETONA. Daugiau.

A.SYSAS. Na, sakykim. Ar nereikėtų iš karto šiame įstatyme šiek tiek apriboti norinčių būti tarybos nariais. Nes sena praktika parodė, kad net 4 iš 15 tarybos narių nebuvo registruoti Teisingumo ministerijoje. Ar turi būti kokie nors kriterijai, kad ta visuomeninė organizacija galėtų kreiptis į Prezidentūrą ir dalyvauti toje atrankoje.

R.SMETONA. Gal ir turi. Bet tai tikrai turėtų būti jau reglamentuota konkrečiau Radijo ir televizijos įstatyme. Pavyzdžiui, pasakyta, kad jie negali būti Seimo nariai, gali visuomeninės organizacijos tik norėti tokį deleguoti. Ar gali jie būti partijų nariai, ar turi būti sustabdę narystę, tai turi būti aname įstatyme.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, laikas skirtas klausimams, baigėsi. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? J.Listavičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Vienintelis, kuriam suteikiame tokią teisę.

J.LISTAVIČIUS. Būtent. Gerbiamieji Seimo nariai, nors čia buvo jau šiek tiek aiškinta Teisės departamento išvadose, deja, tai neįtikina. Visų pirma, nurodytas procentas 0,6 nuo valstybės biudžeto, bet paskui 3 punkte nurodyta, kad dar radijo ir televizijos siųstuvai. Toliau nustatytas laikas, kiek ten turi būti įvairios programos reklamos. Ir tai yra ribojimai, kurie netelpa į šį įstatymą – tiek finansiniai klausimai, tiek kiti ribojimai, – ir tokiam įstatymo projektui tikrai negalima pritarti. Toliau, sakykime, 5 punkte yra nurodyta, kad taryba tvirtina struktūrą, metinę išlaidų sąmatą, o kas kontroliuoja? O be kontrolės jau mes turime šiuos metus ir dar nepasimokėme. Todėl tokiam įstatymo projektui, koks yra, tikrai neturėtų būti pritarta po pateikimo. Jį reikėtų grąžinti autoriams tobulinti, ir kai jis atitiks Teisės departamento reikalavimus, kai jis maždaug atitiks tuos dydžius, kurie jau dabar yra 2000 metų projekte, tada bus kitas dalykas. O dabar, vienu žodžiu, tokiam projektui aš tikrai nepritariu ir kviečiu kitus Seimo narius jam nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, P.Gylys nori kalbėti už, bet mūsų laikas baigėsi. Motyvai už, man atrodo, buvo… (Balsai salėje) Gal tada protestuokim, kai nubalsuosime, gerai? P.Gylys. Prašom. Aš P.Gyliui jau įjungiau. A, jūs ne savo vietoje. Prašom, prašom. Trumpai, jeigu galima, nes mūsų laikas jau baigėsi.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, manau, kad tai racionalūs siūlymai ir manau, kad garantuotas fiksuotas biudžetinis finansavimas yra geriau negu abonentinis mokestis, kaip ir atskira eilutė siųstuvų eksploatacijai, manau, sudrausmina tuos, kurie turi disponuoti valstybės lėšomis. Tačiau man kyla klausimų, kaip mums pavyks išspręsti daugumos ir mažumos dalykus, nes aš, pavyzdžiui, nežinau, Centro frakcija pas mus dauguma ar mažuma. Ir antra didelė problema, ar visuomeninės organizacijos mums nesukels problemų, nes daugelis iš jų yra labai politizuotos. Dabartinė dauguma, ypač konservatoriai, faktiškai sukūrė visuomeninių organizacijų tinklą. O tai ne kas kita, kaip partijos tęsinys, partijos ranka beveik visuose gyvenimo sektoriuose. Ir mažumai gali kilti problemų formuojant ar atrenkant kandidatus. Taigi aš autorių kviesčiau pagalvoti dėl tų dviejų klausimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, kadangi nėra vieningos nuomonės, ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo. Dabar vyksta registracija. Prašom registruotis. Prašom registruotis ir apsispręsime, ar pritariame po pateikimo. Po to bus svarstymas, jeigu tam bus pritarta, ir tos problemos, apie kurias buvo kalbėta, bus aptartos.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Prašome balsuoti.

Už – 29, prieš – 8, susilaikė 15, taigi yra pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 23 d. Siūloma, kad ir Biudžeto ir finansų komiteto pažiūrėtų kaip papildomas. Taip? Sutariame, kad Biudžeto ir finansų komitetas bus papildomas? Pritariame. Be abejo, frakcijos ir partijos turėtų ypač atidžiai žiūrėti į šį įstatymą ir formuluoti aiškias savo nuostatas.

Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus P.Auštrevičiaus atsakymai į Seimo narių klausimus

Gerbiamieji kolegos, dabar Vyriausybės pusvalandis. Vyriausybės pusvalandžio metu į labai aktualius klausimus atsakys Europos Komiteto generalinis direktorius P.Auštrevičius. Prašom generalinį direktorių į tribūną. Visi žinome praeitos savaitės Europos Sąjungos institucijų sprendimus, taigi ponas direktorius gal pasakys trumpą įžangą, po to – atsakymai į klausimus.

P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Europos komitetas yra pagrindinę funkciją vykdanti institucija, kuomet koordinuojama veikla, rengiantis narystei Europos Sąjungoje, t.y. mūsų centrinė funkcija. Vykdydami šią funkciją, kaip žinoma, mes atliekame šiek tiek daugiau. Aš norėčiau galbūt trumpai pristatyti pagrindines programas, už kurias atsakingas Europos komitetas, kad klausimai, kurie vėliau bus pateikti, atitiktų mūsų veiklos pobūdį.

Šiuo metu Europos komitete įgyvendinamos septynios pagrindinės programos, už kurias mes ir esame atsakingi. Pagrindinė programa, kurią mes parengėme ir esame atsakingi už jos vykdymo monitoringą, yra pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa, jos sudėtinės dalys yra Teisės derinimo priemonių planas ir institucijų stiprinimo programa. Taip pat komitetas yra atsakingas ir rengia Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo nacionalinę programą, taip pat nacionalinę Europos Sąjungos specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo programą, visuomenės informavimo programą, šalies įsijungimo į Europos Sąjungos bendrąją rinką programą, tiesioginių užsienio investicijų skatinimo programą ir rinkos priežiūros sistemos programą.

Leiskite labai trumpai pristatyti programų esmę. Pagrindinė mūsų programa, kuria remdamasi Lietuva rengiasi narystei Europos Sąjungoje, tai yra mūsų pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa ir visos jos sudėtinės dalys, yra naujai parengta programa, patvirtinta š. m. gegužės 30 d. Vyriausybės Europos integracijos komisijos sprendimu. Tai yra pagrindinis mūsų planas, kuriuo remdamasi Lietuva įvairiose srityse vykdo priemones, t.y. planas, pagal kurį mes žiūrime, kaip vienas ar kitas sektorius atitinka mūsų pasirengimą ir ką mums reikia dar padaryti ateityje.

Šiuo metu mes vykdome 1999 m. priemonių planą, tačiau pati programa yra orientuota ir vidutinės trukmės laikotarpiui, t.y. iki 2002 m. imtinai. Kitų metų pradžioje, t.y. 2000 m. pradžioje, komitetas planuoja pateikti atnaujintą programos variantą, kuriame pagrindinis dėmesys bus skirtas 2000 m. priemonių planui. Ši programa bus parengta atsižvelgiant į pastarąją Europos komisijos nuomonę, taip pat į Helsinkio susitikimo rezultatus.

Pagal šią programą komitetas taip pat yra įpareigotas parengti integracijos į Europos Sąjungą strategiją, nes panašu, kad pasirengimas narystei įžengia jau į kitą fazę, kuri apibūdinama derybomis. Todėl strateginių klausimų glaustas apibūdinimas, jų aiški formali išraiška, man atrodo, yra labai reikalingas dalykas. Mes esame įsipareigoję artimiausiu metu pateikti svarstyti ir šį dokumentą.

Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą socialinių ekonominių pokyčių įvairiose srityse studijų programa yra susijusi su pagrindiniu tikslu – kuo geriau pasirengti deryboms, taip pat gauti kuo daugiau visapusiškos informacijos apie tai, kaip gi paveiks narystė Europos Sąjungoje įvairias Lietuvos ekonomikos, taip pat socialines sritis, kokia bus įtaka mūsų galimai narystei ir visos kitos sąlygos, susijusios su tuo. Šiuo metu jau pradėta analizė šiuose skyriuose, t.y. fiskalinis Lietuvos įsijungimo į Europos Sąjungą poveikis, Europos Sąjungos darbo sveikatos ir saugos teisyno perėmimo poveikis, Rusijos krizės įtaka Lietuvos ekonomikai. Mes turime reikiamą PHARE ekspertų paramą. Šiuo metu papildomai su jais bendradarbiaujant rengiami dar svarbių keturių sektorių, t.y. tekstilės, maisto pramonės, medienos perdirbimo ir transporto paslaugų, tyrimai.

Vykdant Nacionalinę Europos Sąjungos specialistų rengimo ir kvalifikacijos programą, kuri yra iš naujo parengta atsižvelgiant į šio klausimo visapusiškumą, šiuo metu perduotas pradinis programos teorinis pagrindas viešojo administravimo institutui, kuris, mūsų vertinimu, yra pagrindinė šios srities institucija. Artimiausiu metu planuojamas 20 teisininkų, dirbančių valdymo institucijose, bei 5 teisininkų, dirbančių akademinėse institucijose, vienos savaitės mokymas, susijęs su Europos Sąjungos teise ir jos aplinka, Danijoje. Toliau mes planuojame išplėsti tą programą ir atitinkamai įtraukti tiek valdininkus, tiek kito lygmens savivaldybių ir kitus darbuotojus.

Nuolatinis informacijos apie pasirengimą būti Europos Sąjungos nariais… siekiant narystės monitoringo rengimas bei šios informacijos teikimas Europos Sąjungos institucijoms, Europos Sąjungos šalims narėms bei kandidatėms, tarp jų ir Lietuvos visuomenei, išlieka mūsų labai svarbus prioritetas. Kaip jūs gerai žinote, šių metų liepos mėnesį Europos Komisijai pateikėme išsamų pranešimą apie pastarųjų metų pasiektą pažangą ir pokyčius įvairiose Lietuvos srityse. Taip pat papildomai pateikėme du ketvirtinius pranešimus, kurie atspindi trumpesnio laikotarpio pokyčius. Šių metų lapkričio mėnesį planuojame pateikti ir trečiojo ketvirčio apibendrinančią informaciją.

Vykdant visuomenės informavimo programą, kurios svarba visuomenei, be jokios abejonės, auga, jau yra išleisti 6 “Integracijos žinių” numeriai. Tai naujo pobūdžio leidinys, kurį komitetas inicijavo ir prižiūri jo leidybą. Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio šios “Integracijos žinios” pradėtos leisti vieną kartą per mėnesį. Manome, kad ateityje reikės dar išplėsti šių leidinių ir apskritai visuomenės informavimo priemonių pobūdį. Taip pat Europos komiteto iniciatyva išleisti du leidiniai, su kuriais mes ką tik supažindinome visuomenę, o su kitu supažindinsime šią savaitę. Tai yra organizacijų, institucijų žinynas bei leidinys anglų kalba “Lietuva: faktai ir skaičiai”.

Pagrindinė ekonominės integracijos srities programa, už kurią mes esame atsakingi, yra integracijos į vieningą rinką programa. Ši programa yra kokybiškai peržiūrėta. Šiuo metu baigiamas rengti jos atnaujintas variantas. Pagrindinis dėmesys skiriamas rinkos dalyvių, tiksliau, tų rinkos dalyvių, kurie veikia įvairiose Lietuvos rinkose, kuo geresnei integracijai į Europos Sąjungą, tam, kad integracija vyktų laiku, būtų visapusiškai. Taip pat iš anksto siekiama užkirsti kelią tiems sunkumams arba probleminėms sritims, su kuriomis teks neišvengiamai susidurti integruojantis į vieningą rinką.

Be to, Lietuva rengiasi pasirašyti su Europos Sąjunga Europos atitikties įvertinimo protokolą. Atitikties protokolas yra labai svarbus dokumentas, nes standartinis pripažinimas arba akreditacija vienoje iš valstybių narių taps automatiškai išplėsta ir kitose valstybėse narėse. Taigi tie mūsų ekonomikos dalyviai, kurie sieks integracijos ir prekybinių ryšių plėtros su Europos Sąjunga, galės išvengti papildomos akreditacijos, papildomų biurokratinių procedūrų ir lengviau bei efektyviau prekiauti ir bendradarbiauti su Europos Sąjunga.

Mūsų veikla plėtojant ir pritraukiant užsienio investicijas remiasi pagrindine mūsų funkcija, nes mes esame Lietuvos ekonominės plėtros agentūros steigėjai. Kaip žinote, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra savo veiklą koncentruoja pagrindinėse srityse, kurios galėtų tiek inicijuoti naujų investicijų atėjimą, tiek ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas apskritai užsienio investicijų aplinkai Lietuvoje. Kalbėdamas apie tai, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną priemonę, kai kartu su Pasaulio banku inicijavome studiją apie Lietuvos verslo aplinką plėtojant užsienio investicijas. Reikia pasakyti, kad rezultatai, kuriuos gavome atlikę šią studiją, iš tikrųjų mus įpareigoja dėti dar didesnes pastangas šioje srityje, nes buvo trumpa išvada, kad yra verslo apribojimų. Ne visi jie yra suderinami su ta ekonomine politika, kurią mes siekiame įgyvendinti, todėl būtina greitu laiku imtis papildomų priemonių administraciniams barjerams pašalinti, sudaryti kuo palankesnę verslo aplinką. To mes ir imamės, inicijuodami atskirų Vyriausybės nutarimų, taip pat įstatymų pakeitimus, kurie artimiausiu metu jau bus svarstomi Vyriausybėje.

Visiškai nauja sritis, kurios imasi Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, yra industrinių parkų ekonominės struktūros kūrimas. Lietuva, gavusi tam tikrą Europos Komisijos paramą bei turėdama savo įsipareigojimus, turi ją panaudoti kurdama dviejuose regionuose, t.y. Utenoje ir Kaišiadoryse, vadinamuosius industrinius parkus. Esmė yra labai trumpa, bet, manau, labai svarbi visai Lietuvai: tam tikrose teritorijose sukuriama infrastruktūra, sistema, kai atvedami tinklai, sukuriama aplinka apskritai įmonei įsikurti ir vėliau, atėjus investuotojams, tai perduodama savivaldybėms, o savivaldybės tampa savotišku partneriu steigiant naujas įmones, priimant investicijas. Gautas pelnas investuojamas į kitas sritis. Taigi, jeigu pradėtume kitais metais (o mums yra pažadėta 20 mln. Lt Europos Komisijos parama), tikimės, kad šio projekto patirtis gali būti išplėsta ir kitose Lietuvos teritorijose.

Taip pat turiu pasakyti, kad komitetas yra atsakingas už dokumentų vertimą ir Informacijos centrą, t.y. viešą įstaigą, kuri užsiima Europos Sąjungos dokumentų, taip pat Lietuvos tarptautinių sutarčių, Vyriausybės nutarimų ir kitų dokumentų autentifikavimu. Ši įstaiga yra darbinga. Apskritai Lietuva yra gerai užsirekomendavusi versdama Europos Sąjungos dokumentus. Mes esame vieni pirmaujančių šioje srityje. Manau, šios įstaigos darnus darbas yra mums labai svarbus, nes neturėdami vertimų mes dažnai negalime imtis jokių tolesnių veiksmų.

Dabar leiskite trumpai supažindinti su pagrindiniu pastarųjų savaičių įvykiu, kuris, žinoma, tiesiogiai paliečia Lietuvą, – tai Europos Komisijos padarytu pranešimu apie pažangą rengiantis narystei.

Neabejotina, kad padarytas pranešimas yra palankus Lietuvai. Tai yra pokyčių įvertinimas pripažįstant Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Lietuvos įsipareigojimai, kurie jau yra deklaruojami ir įgyvendinami ne vienerius metus, yra tęstiniai įsipareigojimai. Juo labiau malonu, kad mes galime matyti, kaip aiškiai skiriasi tie bendri ir atskirų sektorių vertinimai, kuriuos mes gavome 1998 metais, ir 1999 metų vertinimas.

Rekomendacija Lietuvai nėra įteisinta jokia papildoma sąlyga arba tos sąlygos tenkinimu. Tai irgi pastarųjų Lietuvos veiksmų, ypač atskirų jo sektorių, pripažinimas. Tai patvirtinimas, kad mūsų veiksmai nebuvo pernelyg sureikšminti arba mes neteikiame jiems per daug vilčių. Be abejonės, yra solidžiai teigiamas Lietuvos politinių kriterijų srities vertinimas. Tolesnės pažangos reikalauja ekonominių kriterijų sritis, t.y. turi funkcionuoti rinka ir reikia atlaikyti konkurentų spaudimą.

Turiu jums pranešti, kad jau šį penktadienį Vyriausybės Europos integracijos komisija išsamiai svarstys pranešimą ir priims sprendimus, kurie logiškai atsiranda perskaičius pranešimą. Bet jau dabar galima padaryti kai kurias išvadas dėl mūsų artimiausios darbotvarkės. Akivaizdu, kad Lietuva yra suinteresuota ir privalo tęsti ekonomines reformas, kurios yra mūsų visų sėkmės pagrindas.

Antra. Yra būtina kuo greičiau pabaigti Regioninės plėtros įstatymo, taip pat regioninės plėtros plano patvirtinimą ir atitinkamą jų įteisinimą.

Būtina tęsti veiklą harmonizuojant vidaus rinkas ir stiprinant institucijas, nes, jeigu atkreipsime dėmesį į Europos Komisijos pranešimą, vidaus rinkos pereinamieji laikotarpiai, kurie bus galutinai nustatyti kaip derybų rezultatas, bus minimalūs ir jų bus mažiausia, juo labiau kad vidaus rinka tai yra mūsų ekonominės konkurencijos pagrindas, tai yra rinka, kurioje ateityje visi Lietuvos ekonominiai subjektai privalės vienaip ar kitaip dalyvauti. Tolesnis prioritetas yra valstybės pagalbos ir konkurencijos tarnybos stiprinimas bei įstatymo, įteisinančio valstybės pagalbą, priėmimas. Taip pat vidaus finansų kontrolės reikiamas įteisinimas, priimant Vyriausybės nutarimus.

Tai būtų, matyt, pagrindiniai darbai. Apskritai turiu pažymėti, kad komisijos pranešime daugiausia atsispindi tie darbai, kokius mes esame suplanavę pasirengimo stoti į Europos Sąjungą programoje. Kitaip sakant, didelių pasikeitimų šioje srityje, reikia pripažinti, mes neatradome. Kai kurie iš jų galbūt persipina arba neatitinka mūsų pateikto plano, tačiau, kaip aš ir sakiau, artimiausiu metu mes pradedame papildomus darbus peržiūrint šitą programą, todėl bus galimybė juos ir pakeisti.

Ačiū už dėmesį ir aš mielai atsakyčiau į visus papildomus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vėlgi kompiuteris šiek tiek šiandien streikuoja. J.Listavičius pirmasis klausia prie šoninio mikrofono ir A.Medalinskas prie centrinio. Kas nori dar klausti, prašom prie mikrofono. J.Listavičius. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos Respublikos kaimo gyventojai įvairių žinovų įtikinėjami, kad įstojus į Europos Sąjungą reikės mokėti didelius įnašus ir gaunama parama žemės ūkiui iš Europos Sąjungos nesuvaidins kiek didesnio teigiamo vaidmens. Gal galėtumėte pasakyti, kaip gali būti iš tikrųjų įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą? Ačiū.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū už aktualų klausimą. Iš tikrųjų visoms valstybėms kandidatėms yra prognozuojami gerokai didesni išmokėjimai iš biudžeto palyginti su mūsų indėliu. Kitaip tariant, atsižvelgiant į visų kandidačių išsivystymo lygį, kadangi vienaip ar kitaip fiksuojamas 75% Europos Sąjungos vidurkio rodiklis, šiuo metu Lietuvos nacionalinio produkto vidurkis sudaro 31% pagal perkamosios galios paritetą. Mūsų bendrais paskaičiavimais, Lietuvos gaunami išmokėjimai jau tapus nare iš Europos Sąjungos centrinio biudžeto gali sudaryti apie 5% nacionalinio produkto. Suma tikrai įspūdinga. Svarbu, kaip ją panaudoti ir kokiuose projektuose. Turiu pastebėti, kad netgi tų narių, kurios įstojo daugiau nei prieš 10 metų, tarkim, Ispanijos kasmetiniai išmokėjimai, viršijantys įmokas, sudaro 6 mlrd. eurų, tai yra apie 6 mlrd. dolerių.

PIRMININKAS. A.Medalinskas. Prašau.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, iš tikrųjų tiems, kurie nori matyti Lietuvą Europos Sąjungos nare, matyt, negali nekelti susirūpinimo tie skaičiai, pateikiami kaip apklausų duomenys, rodantys susvyravusį Lietuvos žmonių tikėjimą Europos Sąjungos nauda. Manau, kad jūs irgi pritarsite, jog didelį impulsą tam davė sprendimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Tai, mano nuomone, buvo nepagrįsta, turint omeny, kad pakviestos visos šešios likusios valstybės, ir akivaizdu, kad Lietuva kažin ar būtų palikta viena už borto, jeigu Bulgarija ir Rumunija, kurių ekonominis išsivystymo lygis yra žemesnis, buvo irgi pakviestos deryboms.

Dabar mano klausimas. Kaip jūs manote, kaip tą susvyravusį pasitikėjimą Europos Sąjunga būtų galima sustiprinti Lietuvoje? Ir du labai konkretūs klausimai. Ar jūs nemanote, kad kai kurie vadovaujantys Žemės ūkio ministerijos pareigūnai turėtų daug dažniau lankytis kaime ir kalbėti apie Europos Sąjungos privalumus, o gal ir trūkumus kaimo žmonėms? Ir antras dalykas, ką galvojama daryti dėl faktinio susitarimo, pinigų kiekio, kiek Europos Sąjunga žada skirti atominės elektrinės uždarymui? Ačiū.

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų aš sutikčiau su gerbiamojo Seimo nario pastaba, kad susvyravusi visuomenės nuomonė apie Europos Sąjungą yra iš dalies susijusi su diskusija ir, sakykime, bendra situacija dėl Ignalinos. Tai kartu parodo, kad Lietuvos gyventojai nėra abejingi Ignalinos ir atominės energetikos klausimui. Toks sveikas pilietinis susidomėjimas šiuo aktualiu klausimu yra labai sveikintinas dalykas. Kita vertus, tai buvo pernelyg suplakta vien tik su Europos Sąjungos klausimu arba, sakykime, Europos Sąjungos tematika.

Akivaizdu viena, kad iš tikrųjų mums reikia pradėti rengti projektus, reikia pradėti juos teikti, apginti ir gauti finansavimą, tik tada mes galėsime kalbėti apie tuos pinigus, dėl kurių mes esame potencialiai garantuoti, nors ir dabar jau yra tokie pradiniai susitarimai, pradinės pinigų sumos, kurios, aš sakyčiau, yra pakankamai įtikinamos. Įtikinamos ta prasme, jeigu paskaičiuotume, ką galima už jas padaryti, tinkamai investavus į reikiamas sritis. Tačiau akivaizdu, kad mūsų pinigų panaudojimo galimybės, arba potencialas, priklausys nuo praktinio projekto įgyvendinimo, todėl tam reikia rengtis.

Dėl antrosios jūsų klausimo dalies, aš manyčiau, kad ne tik Žemės ūkio ministerijos vadovams arba specialistams reikia dažniau lankytis kaime. Visuomenės informavimas tai nėra nė vienos išskirtinės institucijos vienintelis galvos skausmas. Tai yra visų institucijų, vykdančių integraciją, arba turinčių sąlytį su šiomis programomis, prioritetas ir akivaizdu, kad ir žemės ūkio specialistai turi dažniau aiškinti naująją žemės ūkio strategiją, kad įtikintų dėl tų reformų, kuriomis siekiama, kad Lietuvos žemės ūkis taptų konkurencingesnis ir turėtų tam tikrą ateitį. Turiu pastebėti, kad nuo 2000 m. Europos Sąjungos programoje paremti žemės ūkį ir kaimo plėtrą Lietuvai numatyta apie 30 mln. eurų, tai yra apie 120 mln. litų. Suma įspūdinga, todėl akivaizdu, kad už šiuos pinigus galima tikrai daug atlikti. Kaip panaudoti tuos pinigus, kokiomis kryptimis ir su kieno pagalba, aš manau, tai būtų vienas iš pirmųjų uždavinių, kuriuo turėtų užsiimti ir Žemės ūkio ministerijos specialistai.

PIRMININKAS. J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Paminėjote vadinamuosius industrinius parkus Lietuvoje. Norėčiau sužinoti, kokiu būdu jūs ketinate steigti tuos industrinius parkus su inžinerinėmis komunikacijomis plikoje vietoje? Mes tiek Šiauliuose, tiek Panevėžyje turime faktiškai likviduotų naujų įmonių, kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Panevėžio “Tikslioji mechanika” taip ir nepradėjo dirbti. Kokie yra tų parkų kriterijai, kam juos ketiname įsiūlyti, kai nematome, kad reikia nukreipti, vadinkim, galimus investitorius į faktiškai jau gerokai sukomplektuotą?

Ir dar pusė klausimo. Aš manau, kad Europos mastu kalbėti apie regioninę politiką, ar tai būtų Visagine, ar dar kur nors, būtų pernelyg smulku. Ar nemanote, kad visos trys Baltijos šalys gali būti Europos mastu svarstomos kaip vientisas regionas, kuriame turi būti plėtojama tiek pramonė, tiek infrastruktūra? Ir jeigu taip, tai ar ketinama su mūsų kaimynais tartis tuo klausimu?

P.AUŠTREVIČIUS. Labai ačiū už klausimus. Visų pirma, pasirenkant industrinių parkų tematiką, nulėmė keletas labai aktualių ir nuolatinių problemų. Mes susidūrėm su paprasta situacija, kai užsienio investitoriai, ateidami į Lietuvą ir norėdami pradėti naują verslą, norėdami statyti naują įmonę (paprastai nori statyti naują įmonę geroje vietoje, kuri teikia tam tikrų privalumų), susiduria su būtiniausios infrastruktūros nebuvimu. Dažnai investitoriams pasiūlomas plynas laukas, be jokių inžinerinių tinklų, be jokių elektros tinklų ir panašiai. Panašu, kad tai tapo viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, siūlydama tam tikras vietoves Lietuvoje. Utena ir Kaišiadorys pagal savo išsidėstymą yra tikrai potencialiai labai įdomūs investitoriams, ir jau ne kartą investitoriai yra išreiškę susidomėjimą ir pradinę nuostatą, kad jie ateitų ir įkurtų kažkokias įmones, pradėtų verslą, jeigu būtų atitinkama infrastruktūrinė Vyriausybės parama. Aš manau, kad tai ir buvo pagrindiniai argumentai, kurie nulėmė šių vietovių pasirinkimą. Reikia atkreipti dėmesį, kad vietos valdžios iniciatyvumas, jų supratimas sprendžiant šiuos klausimus irgi svarbus sėkmę nulemiantis faktorius. Todėl mes neturime galimybės priversti savivaldybes bendradarbiauti su mumis. Mes bendradarbiaujame tiktai su tomis savivaldybėmis, kurios rodo iniciatyvą ir nereikalauja papildomų įtikinėjimų ar kažkokių kitų pastangų.

Regioninė politika. Baltijos valstybės yra mažos, mažos ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal teritoriją. Pirmiausia mes turime rūpintis savo nacionaliniais interesais, vadovaujantis Lietuvos nacionaliniais interesais. Šia prasme Lietuva vėlgi yra mažas regionas, kuris, kaip žinote, mokės kažką į bendrą biudžetą, kažką ir gaus. Todėl dairydamiesi aplinkui pirmiausia, mano galva, turėtume pasirūpinti savo teritorijos vidaus sutvarkymu. Reikia pripažinti, kad apskritai bendras regioninės plėtros vientisumo laipsnis Lietuvoje yra kaip niekur kitur aukštas. Bet jeigu pažvelgsite į mūsų provinciją, pažvelgsite į atskirus regionus, manau, reikia dar daug ką nuveikti, tose srityse bus dar daug darbo. Todėl galbūt platesnis požiūris remtųsi tuo, kad kol kas susitvarkykime Lietuvoje, matydami mūsų nacionalinius interesus, o vėliau koordinuokime visų Baltijos valstybių veiklą šioje srityje. Juo labiau kad mes turime tam tikrų iniciatyvų, konkrečiai Šiaurės dimensijos įgyvendinimo srityje. Čia galbūt net išsiplečia regionas, iš dalies apimant ir kaimynines valstybes arba regionus, tiek Kaliningradą, tiek ir Lenkiją.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis pone Auštrevičiau, jokių klausimų, kad mūsų ekonominė situacija pasikeis įstojus į Europos Sąjungą. Bet kaip vyks mūsų ekonominė plėtra, priklausys ir nuo mūsų pačių veiksmų. Ar mes jau turime savo viziją, kokia valstybe mes norime tapti? Ar turime strateginį planą, kaip tai pasieksime? Jeigu dar ne, tai ar kas nors dirba šia linkme?

P.AUŠTREVIČIUS. Atsakydamas į šį klausimą norėčiau pasiremti tais programiniais dokumentais, kuriuose nurodyta, ką Europos komitetui, kaip Vyriausybės institucijų daliai, skirta atlikti. Manau, kad apskritai Vyriausybės programa yra atsakymas į tai, ką mes numatome padaryti ir kodėl tą dalyką darome. Lietuvos vizija yra įtvirtinta Vyriausybės mastu Vyriausybės programos dokumente. Visi kiti dokumentai, kurie remiasi gilesnėmis strateginėmis studijomis, tarp jų ir Europos Komisijos padarytais pranešimais apie Lietuvą, tiktai papildo. Ko gero, mes tik patys sau galime atsakyti, kokią valstybę kuriame. Mes šiuo atveju naudojamės politiniais programiniais dokumentais, kurie sudaro Vyriausybės politikos pagrindą.

PIRMININKAS. Dėkojame ponui P.Auštrevičiui – Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generaliniam direktoriui už informaciją ir atsakymus į klausimus.

Seimo narių pareiškimai

Dabar tęsiame mūsų darbą toliau iki pertraukos. Seimo narių pareiškimai. Yra užsirašę du Seimo nariai – J.Karosas ir V.Velikonis, taip? Nematau J.Karoso. Kviečiu V.Velikonį.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, maloniai prašau išklausyti Agronomų seklyčios valdybos pareiškimą Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei, kuris vadinasi “Žemės ūkio mokyklos ant uždarymo slenksčio”.

“Pastaraisiais metais visos šalies žemės ūkio mokyklos yra labai sunerimusios dėl savo sunkios finansinės padėties ir negali vykdyti normalaus mokymo proceso. Ypač padėtis komplikavosi dabartiniu metu, prasidedant patalpų šildymo sezonui, nes žemės ūkio mokyklų įsiskolinimas už šilumą šių metų rugsėjo 1 dieną viršijo 1,9 mln. litų. Bendras įsiskolinimas už visas komunalines paslaugas viršijo 3,5 mln. litų. Minėtoms problemoms spręsti reikia neatidėliotinos valstybės paramos, kurios, deja, iki šiol mokyklos nesulaukia.

Minėtu ir kitais klausimais Agronomų seklyčia kartu su visų Žemės ūkio mokyklų direktorių asociacija šių metų balandžio pradžioje kreipėsi į aukščiausias šalies valdžios institucijas ir prašė tikslinant biudžetą padidinti žemės ūkio mokykloms finansuoti skirtas lėšas. Iš tos tribūnos aš irgi kreipiausi į jus. Tačiau nebuvo atsižvelgta, iš atskirų žinybų buvo gauti neigiamai atsakymai.

Agronomų seklyčios valdyba, atsižvelgdama į gautų žemės ūkio mokyklų prašymus ir siekdama, kad atšalus orams nesutriktų normalus mokymo procesas, taip pat ateityje sėkmingai būtų vykdomi visi mokymo planai, prašo Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nedelsiant išnagrinėti visose žemės ūkio mokyklose susidariusią finansinę padėtį ir skirti reikiamas lėšas minėtų mokyklų išlaidoms finansuoti. Nesant galimybei padidinti skiriamų lėšų kiekio, atlikti valstybinę lėšų užskaitą ir tokiu būdu likviduoti žemės ūkio mokyklų įsiskolinimus už suteiktas komunalines paslaugas.

Sunku įsivaizduoti, kaip atrodys Lietuva, kai sustos gyvenimas per 50 žemės ūkio mokyklų. Nestovėkime po medžiu, kai šalia mūsų gęsta kaimo mokymo, mokslo ir kultūros židiniai! Su pagarba V.Velikonis.”

PIRMININKAS. Ir vietoj J.Karoso pareiškimą skaito S.Burbienė. Prašom. Po pareiškimų – dar 8 rezervinis klausimas.

S.BURBIENĖ. Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos pareiškimas “Dėl Ministro Pirmininko pareiškimo apie sutarties su “Williams” sąlygas”.

“Opozicinė LDDP frakcija remia Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko R.Pakso pasiryžimą pažvelgti tiesai į akis ir pasakyti Lietuvos žmonėms, kad dabartinės naftos komplekso privatizavimo sąlygos pražūtingos mūsų valstybei.

Mes palaikysime nusistatymą tų Vyriausybės narių, kurie gina Lietuvos žmonių interesus. Gaila, kad opozicijos balsas nebuvo išgirstas laiku, nes tuomet nebūtume patyrę tokių didelių nuostolių.

Manome, kad šioje situacijoje turėtų atsistatydinti ne Ministras Pirmininkas, o visų pirma Konservatorių partijos ir Seimo vadovybė, atsakinga už Lietuvos tarptautinio prestižo pažeminimą ir padarytą žalą tautos ūkiui.

LDDP frakcijos seniūnas Č.Juršėnas.”

Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo projektas Nr.P-2056 (pateikimas)

PIRMININKAS. Parama Vyriausybės programai plečiasi. Gerbiamieji kolegos, rezervinis 8 klausimas – Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo projektas Nr.P-2056. Pateikimas. Pateikėjas – A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, yra teikiama nedidelė galiojančio įstatymo pataisa. Pirmiausia turiu atsiprašyti, kad projekto pavadinime yra mechaninė korektūros klaida – iškrito pavadinimo pabaiga, t.y. ne pats įstatymas, o įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas turi būti, tą iš karto pastebėjo Teisės departamentas. Dėkoju už pastabą ir atsiprašau už tą korektūros klaidą.

Pataisos esmė. Šis Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo dalyviams įstatymas numato paramą tiems, kurie ginkluoto pasipriešinimo metu tapo invalidais arba buvo sužaloti. Jiems išmokamos kompensacijos už invalidumo I–II kategoriją arba už sužalojimą. Įstatymo 3 straipsnyje buvo įrašyta, kad pašalpos išmokamos per dvejus metus.

Kadangi įstatymas priimtas 1997 metais, tai dvejų metų terminas jau baigėsi. Tuo tarpu priimant tą įstatymą nebuvo įvertinta pasipriešinimo dalyvių statuso pripažinimo procedūros trukmė, todėl šiandien mes turime tokią padėtį. Nuo 1997 metų, kai įsigaliojo Pasipriešinimo dalyvių, kario savanorio arba laisvės kovų dalyvio teisių pripažinimo komisijos darbas, buvo patvirtinti nuostatai, iki šiol yra gauta daugiau kaip 6200 prašymų dėl tokio statuso suteikimo. Tuo tarpu per tuos dvejus metus yra išnagrinėta 3500 su trupučiu pareiškimų. Tai yra trupučiuką daugiau negu pusė. Todėl iš tiesų yra negerai, kai tas įstatymas dėl išmokos, kompensacijų galimybė pasibaigia šįmet, o tuo tarpu to statuso pripažinimas dar tęsis mažiausiai pusantrų ar porą metų. Todėl yra visiškai tikslinga ir yra prasminga, kad tą dvejų metų apribojimą išbrauktume ir paliktume tą įstatymą be konkrečios pabaigos. Tuo labiau kad valstybės paramos žuvusiųjų ginkluoto pasipriešinimo dalyvių šeimoms yra numatytas kur kas ilgesnis terminas – penkeri metai, t.y. iki 2003 metų, todėl tai turėtų koresponduoti.

Dabar dar viena pastaba dėl galimų papildomų apimčių ir dėl skaičių. Iš šių 3500, kuriems pripažintas ginkluoto pasipriešinimo dalyvio statusas, per šiuos dvejus metus kreipėsi ir gavo tą valstybės paramą už invalidumą arba sužalojimą 120 žmonių. Turint omeny, kad iš pat pradžių tą statusą gavo aktyviausi žmonės, kurių dalyvavimas pasipriešinime yra pakankamai gerai fiksuotas, dokumentuotas ir taip toliau, tai tų likusių prašymų dalies, tų sužalotų arba sužeistų skaičius bus mažesnis, o, be to, kitas liūdnas faktas, kad visa ši žmonių kategorija, grupė yra senyvo amžiaus žmonės, todėl kiekvieną mėnesį jų skaičius labai mažėja. Taigi visiškai galima prognozuoti, kad per likusį šį tarpą tokių žmonių, kurie pasinaudos šito įstatymo teikiama parama, skaičius bus kur kas mažesnis negu per šiuos dvejus metus. Tai tiek, aš prašyčiau pritarti po pateikimo ir būtų gerai tą įstatymo pataisą padaryti.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys nori paklausti. Prašom. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš norėčiau jūsų paklausti tokį praktišką klausimą. Tarkim, tų paskutinių sakinių, kuriuos jūs čia pasakėte, galėjote ir nepasakyti, nes, mano nuomone, visi žmonės, kurie kovojo, jie visi yra nusipelnę tos, sakykim, pašalpos arba kompensacijos, apie kurią mes kalbame. Mano klausimas būtų toks. Dažnai spūstis, kuris pirmesnis, kurio pareiškimas pirma nagrinėtinas, sukelia įvairias insinuacijas ir, vadinkime, nepasitikėjimą pareigūnais. Ar ne geriau būtų, jeigu mes fiksuotume ir išdėstytume mokėjimus per keletą metų, tačiau po tam tikrą procentą? Nes iš tikrųjų labai sunku išaiškinti, kad mūsų pareigūnai, ar genocido ir represijų tyrimo tarnybos, ar kurios nors kitos, yra visiškai nešališki ir laikosi gyvos eilės. Kaip jūs pakomentuotumėt galimybę visų gautų pareiškimų, vadinkime, dėl pašalpų išdėstyti per keletą metų iš karto fiksuojant, kad pirmais metais išmokama, tarkime, 25%.

A.N.STASIŠKIS. Matot, gerbiamasis kolega, tas klausimas čia trupučiuką komplikuotas, tai nevisiškai tas, apie ką mes kalbame. Pirmiausia, kad žmogus galėtų kreiptis dėl tos paramos ar kompensacijos išmokėjimo, jis turi turėti pripažintą statusą. Nes išmokama ne šiaip sau tiktai buvusiam kaliniui ar tam, kuris sužalotas ar tapo invalidu dėl kalinimo, bet būtent ginkluoto pasipriešinimo dalyviui. Vadinasi, pirma turi būti išspręsta ta problema, ar jam pripažįstamos, ar jis įrodė, kad buvo ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Antra vertus, šios išmokos nėra didelės. Jeigu aš dabar atmintinai atsimenu, ten yra turbūt 12000 už pirmojo invalidumo grupę, o už sužalojimą, man rodos, 5000 su šimtais. Tai tas sumas dalyti irgi nebūtų prasmės. Dabar, kiek aš žinau, Pasipriešinimo dalyvių rezistentų teisių komisija, kuri dirbo prie Genocido centro, ir yra Vyriausybės patvirtinta. Aišku, galbūt yra visokių atskirų atsitikimų, bet vis tiktai, mano žiniomis, jinai gana griežtai ir gana kategoriškai laikosi tos kalendorinės eilės, tai yra pareiškimų padavimo eilės. Aišku, paskui ta eilė kiek nors sugriūna, kadangi vienus svarsto ir priima per vieną posėdį, nes pakankamai aiški situacija, kitus atideda, pakartotinai ieško medžiagos arba ko, bet šiaip, kiek aš žinau, tos eilės laikomasi. Taigi nemanyčiau, kad būtų galima kaip nors nekomplikuotai, paprastai šitą padaryti, be to, mano manymu, to neverta daryti, nes tai nėra dideliai skaičiai tų asmenų, kurie pretenduoja į tas išmokas, ir yra nedidelės sumos.

PIRMININKAS. Taigi vienintelis klausimas. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritariame pateikimui, taip? Pritariame ir tuo baigiame šį darbotvarkės klausimą. Numatyta, kad pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.

Seimo pareiškimo "Masinis žmogaus teisių pažeidimas nepateisinamas" projektas Nr.P-2080 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, ar dar iki pertraukos galėtume grįžti prie Seimo pareiškimo “Masinių žmogaus teisių pažeidimas nepateisinamas” projekto, registracijos Nr.P-2080, o tada registruotumės. Redakcinė komisija buvo sudaryta, jinai ką tik išdalijo jums tekstą. Ar galėtume? Galim, taip. Tai kviečiu R.Kupčinską trumpai pateikti tekstą ir apsispręsime balsuodami.

R.KUPČINSKAS. Norėčiau pateikti redakcinės komisijos, į kurią įėjo aš – R.Kupčinskas, ponas I.Uždavinys ir ponas R.Ozolas, išvadas. Mes tekste naujai įterpėme pastraipą: “mes kreipiamės į Rusijos demokratines jėgas, Rusijos parlamentarus ir atsakomybę jaučiančius Rusijos valdžios atstovus, reikia nekaitinti politinės atmosferos Šiaurės Kaukaze, po Abchazijoje surengtų rinkimų padidėjo įtampa Gruzijoje, neramu Dagestane. Karas Kaukaze būtų nepaprastai pragaištingas.” Daugiau ten buvo daugiau redakcinių pataisymų, todėl manau, kad galima būtų šį pareiškimą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimo procedūrą. Dėl balsavimo motyvų. Bet prieš tai aš, tiesiog dabar permečiau akimis, čia gal redaktoriai pataisytų pirmą sakinį – vietoj “juridiškai”, man atrodo, yra vartotinas žodis “teisiškai”.

R.KUPČINSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutiniame sakinyje “reikalaujame”, turbūt čia praleisti žodžiai “iš Rusijos valdžios atstovų”, jeigu reikalaujame bendradarbiauti, tai iš kažko reikalaujame.

R.KUPČINSKAS. Reikalaujame bendradarbiauti. Taip, iš Rusijos valdžios atstovų.

PIRMININKAS. Reikalaujame, kad Rusijos… Čia suredaguos gal, bet čia, matyt, Rusijos valdžios atstovams yra skiriamas tas reikalavimas. A.Patackas – dėl balsavimo motyvų.

A.V.PATACKAS. Kad šis dokumentas priimtas, kaip čia pavadinti, yra padorumo minimumas, nors jo yra per maža, bet tegul bus tokia pradžia. Dėl paties teksto. Nemanau, kad jį reiktų dabar iš naujo redaguoti, visi atliko… Žiniai paminėta, kad žuvo 2000 žmonių per naująjį karo etapą, tačiau iš jų karių čečėnų yra žuvę pagal duomenis ne daugiau 50–60. Tuo tarpu rusų kareivių nuostoliai skaičiuojami iki tūkstančio. Tą irgi reiktų žinoti. Jeigu jau kreipiamės į Rusijos parlamentarus, galbūt tiem skaičiams galėjo būti rasta vieta, bet dabar turbūt jau teksto keisti neverta, siūlau už jį balsuoti ir atlikti savo padorumo pareigas.

R.KUPČINSKAS. Gerai, ačiū. Mes paredaguosime.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Dabar dėl motyvų – S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis mūsų Seimo pareiškimas bus moralinis aktas čečėnų tautos atžvilgiu. Aišku, vien šio pareiškimo nepakaks. Tačiau geriau šis pareiškimas, negu nieko daugiau. Prisimenu, kai buvo kariniai įvykiai Kosove, kiek daug Seimo narių kalbėjo apie tą problemą. Buvo rengiamos specialios laidos, spaudos konferencijos, o dabar tiek daug laiko jau praėjo nuo šio baisaus karo, o mes tylime. Šiek tiek, galiu pasakyti, mūsų Seimas vėluoja. Bet padarykime šį žingsnį šiandieną. Aš siūlyčiau balsuoti vieningai už.

PIRMININKAS. E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš irgi esu už šį dokumentą. Aš ką tik susitikau su čečėnų parlamentarais, kurie sėdi čia, tribūnoje, ir kurie yra garbinga čečėnų parlamentarų delegacija, jų šeimos liko Čečėnijoje, jų likimas yra neaiškus. Manau, kad tai iš tikrųjų yra minimumas. Paties teksto gale aš norėčiau pasiūlyti, jeigu būtų galima Europos Tarybą ir Europos parlamentą. Europos parlamentas ką tik priėmė dokumentą, spalio 7 d., tai yra svarbi įstaiga, kuri užsiima ir Čečėnijos reikalais. Europos parlamentas turėtų būti paminėtas šio teksto gale. Aš kolegoms siūlau už šį tekstą balsuoti, jį dar papildžius viena organizacija. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjas sutinka su siūlymu papildyti dar viena institucija – Europos parlamentu.V.Vilimas, paskutinis kalbantis dėl balsavimo motyvų.

V.VILIMAS. Kad padėtis Čečėnijoje tikrai rimta, abejonių nekyla. Karas Kaukaze pragaištingas, su tuo reikia taip pat sutikti. Privalome į tai reaguoti, nors mūsų reagavimas galbūt didelės įtakos neturės. Tai, kad taikūs gyventojai verčiami teroristais, taip pat niekuo nepateisinama. Balsuosiu už ir siūlau kitiems balsuoti už šitą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Vyksta registracija. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimo “Masinis žmogaus teisių pažeidimas nepateisinamas” priėmimo. Vyksta registracija, prašom registruotis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai.

Kas už tai, kad šis pareiškimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už – 48, susilaikė 3. Taigi Seimo pareiškimas “Masinis žmogaus teisių pažeidimas nepateisinamas” yra priimtas.

Ir dvi replikos. P.Gražulis ir R.Kupčinskas. P.Gražulis pirmasis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Be abejonės, aš balsavau už šį pareiškimą, tačiau manyčiau, kad šio pareiškimo pavadinimas nevisiškai atitinka tikrovę. Yra ne masinis žmogaus teisių pažeidimas, bet tautos genocidas ir masinis taikių gyventojų žudymas. Manau, yra ir kita problema, kad šitas neadresuotas pareiškimas niekam neadresuotas, tik galbūt patiems sau. Manau, kad reikėjo adresuoti Rusijos Dūmai, Rusijos Prezidentui ir tarptautinėms organizacijoms, ir kitų valstybių parlamentams. Be abejonės, jis yra taip pat ir pavėluotas. Bet geriau, kaip sakoma, vėliau negu niekada. Reikia sveikinti ir už tai, kad nors ir toks pateiktas pareiškimas ir už jį Seimas beveik vieningai balsavo.

PIRMININKAS. Ir R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Dėkoju Seimo nariams, balsavusiems už šį pareiškimą. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų, norėčiau pristatyti Čečėnijos parlamento delegaciją, kuri dabar yra mūsų Seimo salėje. Visų pirma Čečėnijos parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas S.Bešajavas. (Plojimai) Parlamento nariai R.Achmarovas ir T.Kaimovas. (Plojimai) Labai ačiū. Dėkui.

PIRMININKAS. Sveikiname čečėnų parlamento delegaciją. O pabaigai noriu jūsų paprašyti pritarti protokoliniam nutarimui, kurį siūlo priimti Seniūnų sueiga dėl kai kurių svarstomų įstatymo projektų svarstymo Seime datų pakeitimo. Ar nebūtų prieštaraujančių? Nėra. Taigi, priimam šį protokolinį nutarimą bendruoju sutarimu. Dabar pertrauka iki 17.10 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2088. Seimo rezoliucijos ,,Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas Nr.P-2089. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2090. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas Nr.P-2091. Akcizų įstatymo 3 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2092. Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektas Nr.P-2094 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Pradedame darbotvarkės 2-4 klausimą – 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.P-2088. Pateikimas. Turbūt galėtume iš karto kartu kalbėti ir apie lydinčius įstatymų arba kitų teisės aktų projektus. Noriu priminti, kad Seimas apsisprendė šiandien nepradėti pateikimo projekto Nr.2093 – Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Tai bus daroma, matyt, šiek tiek vėliau. O visų kitų pavadinimus jūs turite. Aš noriu priminti, kad tai yra Seimo rezoliucija “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektas. Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 1998–2000 metams įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančių rodiklių tvirtinimo 2000–2002 metams įstatymo projektas. Akcizų įstatymo 3 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ir Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuos visus įstatymų projektus pristatys Vyriausybės įgaliotas finansų viceministras ponas E.Žilevičius. Kviečiame poną viceministrą į tribūną.

P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Aš manau, kad tokie dokumentai turi būti pristatomi politiniu lygiu. Aš dar kartą kartoju savo pagarbos žodžius, kuriuos pasakiau pono E.Žilevičiaus adresu praeitą kartą, bet pagarba ir politinė atsakomybė – du skirtingi dalykai. Aš noriu paklausti valdančiosios koalicijos, ar mes šiandien, šią valandą turim finansų ministrą, ar neturim? Jeigu turim, tai kur jis yra? Jis dabar turėtų būti tribūnoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs jeigu paskaitytumėte Vyriausybės sprendimą, yra aiškiai parašyta, kad negalint dalyvauti finansų ministrui, Vyriausybei atstovaus finansų viceministras ponas E.Žilevičius. Politinę atsakomybę svarstant biudžetą visi prisiims balsuodami.

Taigi jūsų klausimas buvo išgirstas. Šiuo metu tribūnoje yra viceministras. Prašom. Jūsų žodis.

E.ŽILEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Reikia atsiprašyti, kad ministro nėra šiuo metu, tačiau pagal Statutą galbūt pristatysiu aš. Gal nelabai bus supykta dėl to. Iš tikrųjų 2000 m. biudžetas yra vienas iš svarbiausių, manau, mūsų valstybės dokumentų, kurį aš norėčiau trumpai pristatyti.

Per devynerius metus po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo sukurti svarbiausi rinkos ekonomikos pamatai. Sparčiai vyksta struktūrinės ūkio reformos, aktyviai privatizuojamos įmonės, daugėja vidutinių ir mažų įmonių, diegiamos naujos technologijos, įvairesnė vietinė gamyba, skatinamos užsienio investicijos. Demokratinėmis rinkos reformomis siekiama paspartinti ekonominio augimo tempą. Lietuvos ūkio raidą neigiamai paveikė Rusijos finansinės ir ekonominės krizės padariniai. Sumažėjusi paklausą Rytų rinkose gerokai sumažino Lietuvos eksportą. Eksporto sumažėjimas, sutrikę atsiskaitymai sumažino kai kurių ekonominės veiklos rūšių aktyvumą, o tai lėmė didesnį nedarbą. Rengdama 2000 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Finansų ministerija rėmėsi Ūkio ministerijos pagrindinių ekonominių rodiklių prognoze, kuri numatė, kad 1999 m. bendrasis vidaus produktas padidės 0,3% ir galiojusiomis kainomis sudarys 43 mlrd. 780 mln. Lt. 2000 m. padidės 3,8% ir galiojusiomis kainomis sudarys 46 mlrd. 700 mln. Lt. Dvylikos mėnesių infliacija 1999 m. sudarys 2,2%. Prognozuojama, kad 2000 m. atitinkamai 4,1%.

Rusijos krizės poveikis šalies ūkiui užsitęsė. Tikimybė, kad ji neigiamai paveiks ir šių, ir kitų metų Lietuvos ūkio rodiklius, lieka. Tokią tikimybę patvirtina šiuo metu turimi faktiniai rezultatai. Pirmąjį šių metų pusmetį bendrasis vidaus produktas buvo 4,8% mažesnis nei 1998 m. pirmąjį pusmetį. Per aštuonis mėnesius, per sausį – rugpjūtį, iš viso pramonės produkcijos parduota 9,9% mažiau negu pernai tuo pačiu metu. Eksportas sausio – rugpjūčio mėnesiais, palyginti su 1998 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 23,5%, importas – 19,6%. Septynių mėnesių mažmeninės prakybos apyvarta 12,6% mažesnė negu pernai to paties laikotarpio. Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų apimtys per tą laikotarpį buvo 11,2% mažesnės negu pernai. 2000 m. pajamų prognozės buvo atliktos įvertinus realų pajamų surinkimą 1999 m. bei vadovaujantis Ūkio ministerijos pateiktomis makroekonominės ūkio raidos prognozėmis.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet pajamų į nacionalinį biudžetą surinkta 284,2 mln. Lt, arba 4,2%. Tačiau reikia pažymėti, kad rugsėjo mėnesį į nacionalinį biudžetą surinkta 716 mln. Lt pajamų, arba palyginti su rugpjūčio mėnesiu 25 mln. Lt daugiau, arba 3,6%. Per devynis mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 4 mlrd. 405 mln. Lt pajamų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą per devynis mėnesius bus surinkta 5 mlrd. 279,7 mln. Lt. Valstybės biudžetas negavo 874,7 mln. Lt, arba 16,6% prognozuotų pajamų. Iš to skaičiaus PVM surinkta 490,4 mln. Lt, arba 15,8%. Akcizų surinkta mažiau 183,5 mln. Lt, arba 16,3%, juridinių asmenų pelno mokesčio atitinkamai 103,8 mln. Lt, arba 26,6%.

Reikia pasakyti, kad pajamų surinkimas į nacionalinį biudžetą per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su 1998 m. pirmu pusmečiu, sumažėjo 3,4%, tuo tarpu BVP sumažėjimas tuo pačiu laikotarpiu, kaip paminėta, sudarė 4,8%. Todėl galima daryti išvadą, kad biudžetas gauna pajamų realiai pagal susiklosčiusią ekonominę šalies situaciją. Rengiant valstybės biudžetą dalyvavo ministerijos, departamentai, valstybinės institucijos, asignavimų valdytojai.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė du makroekonominių rodiklių prognozių variantus. Šie variantai skiriasi numatomo bendrojo vidaus produkto augimo tempais, tarp jų ir 1999 m. tempu 1,3% ir 0,3% vien nominaliais BVP dydžiais 1999–2002 m. laikotarpiu. Nacionalinio biudžeto projektas parengtas vadovaujantis ne tokiomis optimistinėmis, tai yra antrojo varianto prognozėmis, imant 0,2% BVP augimą. Prognozuojama, kad nacionalinio biudžeto pajamos 2000 m. sudarys 9 mlrd. 434 mln. Lt. Tai 944,3 mln. Lt, arba 9,1% mažiau nei 1999 m. nacionalinio biudžeto pajamų planas (nepatikslintas).

Remiantis Ūkio ministerijos ekonominių rodiklių prognozėmis, fizinių asmenų pajamų mokesčių įplaukų 1999 m. numatoma gauti 2 mlrd. 551 mln. Lt, o 2000 m. prognozuojama 2 mlrd. 734,7 mln. Lt – ta dalis, kuri patenka į nacionalinį biudžetą. 1999 m. numatomos įplaukos, palyginti su 1998 m. faktinėmis įplaukomis, didesnės 5,3%. Fizinių asmenų pajamų mokesčio augimas viršija darbo užmokesčio didėjimą, kuris didesnis tik 2,6%, ir darbo pajamų augimą, kuris didesnis tik 4,2%. Pajamų iš šio mokesčio numatoma iš esmės gauti daugiau dėl to, kad 1999 m. fiziniai asmenys pradėjo mokėti pajamų mokestį už dividendus. 2000 m. prognozuojamos fizinių asmenų pajamų mokesčių įplaukos, palyginti su 1999 m. numatomomis įplaukomis, didesnės 7,2%. Jų augimas yra mažesnis nei darbo užmokesčio, kuris didesnis net 10,2%, ir darbo pajamų augimo, kuris didesnis net 8,5%. Juridinių asmenų pelno mokestis apskaičiuotas atsižvelgus į pasikeitusią šių mokesčių mokėjimo tvarką bei į 1999 m. gautas faktines biudžeto įplaukas. 1999 m. šio mokesčio numatoma gauti 420 mln. Lt. 2000 m. šio mokesčio tarifas numatomas 24% ir, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau įmonių naudojasi juridinių asmenų pelno mokesčio investicijomis bei kitomis lengvatomis, šio mokesčio suma prognozuojama 415 mln. Lt.

Prognozuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio 1999 m. bus surinkta 3 mlrd. 566,9 mln. Lt. Šis mokestis 2000 m. išaugs iki 3 mlrd. 818 mln. Lt, arba 7%. Pridėtinės vertės mokestinėje bazėje yra vartojamas galutinių vartojimo išlaidų augimas pagal pagrindinius Lietuvos ūkio ekonominius rodiklius 5,8%, likusi suma – 44,36 mln. Lt prognozuojama gauti pagerinus mokesčių administravimą. 1999 m. valstybės biudžeto numatoma gauti 1 mlrd. 318,8 mln. Lt įplaukų iš akcizų.

Prognozuojant 2000 m. įplaukas iš akcizų buvo įvertinta tai, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. akcizų tarifas įstatymų nustatyta tvarka už variklių benziną didinamas 13,2% už dyzelinius degalus – 28,7%. 2000 m. numatoma išplėsti mokestinę bazę ir apmokestinti akcizais mazutą bei orimulsiją, taip pat padidinti akcizo tarifą už tabaką nuo 25 iki 35 Lt už tūkstantį vienetų, arba 40%, atitinkamai įstatymo projekte pateikiami kartu su biudžeto projektu… 45% akcizo pajamų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus bei tepalus pagal įstatymą numatoma įskaityti į Kelių fondą.

Įplaukų iš akcizų 2000 m. prognozuojama 1 mlrd. 432 mln. Lt. Turto mokesčio 1999 m. numatoma surinkti, kaip ir buvo planuota, 239,7 mln. Lt. 2000 m. šių mokesčių prognozuojama gauti 246,6 mln. Lt. Prognozė parengta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis. Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių 1999 m. numatoma surinkti 197,8 mln. Lt. Atsižvelgiant į tarptautines prekybos sutarčių nuostatas, pajamų iš muitų 2000 m. prognozuojama 180 mln. Lt. Muitų pajamos mažėja dėl sudaromų laisvos prekybos sutarčių. Šiais metais įsigalios laisvos prekybos sutartys su Vengrija, 2000 m. numatoma ratifikuoti analogišką sutartį su Rumunija ir Bulgarija.

Žyminio mokesčio 1999 m. numatoma surinkti 200 mln. Lt. Atsižvelgus į numatomą sumažinti licencijuojamų komercinės ūkinės veiklos sričių skaičių, žyminio mokesčio įplaukų 2000 m. planuojama 158,7 mln. Lt. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius 2000 m. numatoma gauti 36,7 mln. Lt. Mokesčių už aplinkos teršimą numatoma surinkti 5,5 mln. Lt. Palūkanų už paskolas ūkiniams subjektams pagal valstybės skolos sutartinius įsipareigojimus 2000 m. numatoma gauti 106,1 mln. Lt. Konsulinis mokestis, prekyviečių mokestis, pajamos iš baudų ir konfiskacijos bei kitos pajamos apskaičiuotos pagal faktinių įplaukų dinamiką.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte numatoma 7 mlrd. 530,5 mln. Lt išlaidų, tai yra 1 mlrd. 200 mln. Lt daugiau negu planuojama gauti pajamų. Valstybės biudžeto deficitas, numatytas projekte, sudaro 2,57% 2000 m. bendrojo vidaus produkto faktinėmis kainomis nuo 46 mlrd. 700 mln. Lt.

Planuojant valstybės biudžeto išlaidas atsižvelgta į tai, kad Vyriausybė rugpjūčio 26–27 d. nutarimu uždraudė mokėti premijas valstybės valdymo institucijų darbuotojams, todėl valstybės biudžeto projekte sumažintos valstybės valdymo darbo užmokesčio išlaidos, tenkančios premijoms mokėti. Tokių išmokų, įskaitant lėšas, pervedamas socialinio draudimo įstaigoms, per metus susidaro apie 30 mln. Lt.

Krašto pasaugos funkcijai 2000 m. biudžeto projekte skiriama 703,1 mln. Lt. Palyginti su šių metų patikslintu biudžetu, išlaidos didesnės 62 mln. Lt, be numatomų skirti lėšų iš privatizavimo fondų, o palyginti iš visų šaltinių, iš paskolų, iš privatizavimo fondų, didėja 2000 m., palyginti su šiais metais – 38 mln. Lt numatant, kad bus skiriama 1,5% nuo bendrojo vidaus produkto.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo aprobuotą Vyriausybės programą didelė išlaidų dalis, net vienas trečdalis, tenka socialinei kultūrinei sričiai: švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai, kultūrai bei sportui. Iš viso švietimo funkcijai, tarp jų aukštųjų mokyklų vykdomai aukščiausios kvalifikacijos specialistų bei mokslininkų aukštosiose mokyklose rengimo bei plėtojimo programai, valstybės biudžeto projekte numatoma 862,7 mln. Lt, arba 11,5% visų valstybės biudžeto išlaidų. 22 programas švietimo srityje įgyvendins keturios vidurinės mokyklos, kuriose mokysis (…) mokiniai, 17 internatinių mokyklų ir vaikų globos įstaigų, kuriose bus globojami 3828 vaikai, 103 profesinės mokyklos, kuriose mokysis 43 tūkst. 559 moksleiviai, 51 aukštesnioji mokykla, kurioje studijuos 29 tūkst. 360 studentų.

2000 metais šalies 14 aukštųjų mokyklų vykdys aukščiausios kvalifikacijos specialistų bei mokslininkų aukštosiose mokyklose rengimo programą, kuriai įgyvendinti planuojama skirti 361 mln. litų. Aukštosiose mokyklose studijuos 62 tūkst. 588 studentai: dieniniuose skyriuose – 50 tūkst. 791 studentas, vakariniuose – 2 tūkst. 611 studentų, neakivaizdiniuose – 9 tūkst. 246 studentai. Aukštosiose mokyklose 2000 metais numatoma parengti 15 tūkst. 168 aukščiausios kvalifikacijos specialistus.

Iš sveikatos apsaugai numatomų 605,3 mln. litų 417,8 mln. bus pervesti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už asmenis, draudžiamus valstybės lėšomis.

Socialinei apsaugai, globai ir rūpybai projekte numatyti 753,2 mln. litų, iš kurių 32,6 mln. litų tenka pradėtoms papildomoms programoms vykdyti.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nuo 1999 m. spalio 1 d. socialinių pensijų draudimu pradėta drausti nedirbančias motinas ir dvasininkus. Tam projekte numatyta 21,1 mln. litų.

Visišką negalią turinčių asmenų slaugytojoms drausti socialinių pensijų draudimu iš valstybės lėšų, pagal Invalidų socialinės integracijos pakeitimo ir papildymo įstatymą, numatyta 1,7 mln. litų. Pagal rengiamą nedarbo mažinimo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo programos projektą naujoms darbo vietoms steigti numatyta 2 mln. litų.

Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai, žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto produktų valstybės rezervams sudaryti, melioracijai, rūgščioms dirvoms kalkinti, žemdirbių profesiniam rengimui 2000 m. iš valstybės biudžeto, Privatizavimo ir kitų fondų skirta ne mažiau kaip 10% nacionalinio biudžeto išlaidų. Taip numatyta Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme.

Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi žemės ūkio strategijoje numatytomis kaimo rėmimo kryptimis, turės pakeisti žemės ūkio produkcijos subsidijavimo bei kitų išlaidų prioritetus. Bus skiriamos lėšos Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklai užtikrinti, ūkininkų įsikūrimui remti ir kitoms priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme.

Eksporto plėtojimo programai vykdyti numatyta 25 mln. litų paprastųjų išlaidų. Programos pagrindinis tikslas – sukurti palankią eksporto aplinką ir sudaryti palankias prekybos su užsienio valstybėmis sąlygas.

Valstybės lėšos 2000 metų investicijoms planuotos atsižvelgiant į numatomas gauti pajamas, skolinimosi galimybes ir derinant su valstybės reikmėmis.

2000 metų valstybės investicijoms numatyta skirti 1 mlrd. 898,7 mln. litų, arba 4,1% BVP. Iš valstybės biudžeto ministerijų, departamentų, valstybinių institucijų investicijoms numatoma skirti 149,17 mln. litų. Daugiausia lėšų planuojama skirti melioracijai ir dirvoms kalkinti – 80 mln. litų bei Krašto apsaugos ministerijai – 65,2 mln. litų.

Planuojant 2000 m. valstybės išlaidas investicijoms biudžeto galimybės buvo derinamos su kitais finansavimo šaltiniais. Iš Privatizavimo fondo lėšų valstybės investicijoms numatyta skirti 352 mln. litų, iš jų savivaldybių investiciniams projektams – 112 mln. litų. Iš minėto šaltinio daugiausia lėšų bus skiriama Krašto apsaugos ministerijai – beveik 111 mln. litų. Be minėtų lėšų investicijoms 2000 m. numatyta panaudoti 1 mlrd. 382 mln. litų paskolų lėšų.

Įgyvendinant valstybės investicijų politiką 2000 m., kol bus sumažintos nebaigtų statybų apimtys, valstybės lėšos investicijoms pirmiausia skiriamos baigiamiems ir pereinamiems statybos objektams bei susidėvėjusiems objektams palaikyti. Taip pat dalį lėšų planuojama skirti asignavimų valdytojų įsiskolinimui rangovams už atliktus, bet dėl lėšų trūkumo neapmokėtus darbus padengti. Kartu valstybė mokesčių lengvatomis ir kitomis priemonėmis siekia sudaryti palankias sąlygas privačioms investicijoms. Pavyzdžiui, per 1999 m. pirmąjį pusmetį privatus sektorius nuosavų lėšų investavo už 1 mlrd. 24 mln. litų. Manome, kad ir 2000 m. ši tendencija išliks.

1999 m. rugsėjo 1 d. valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams buvo 10 mlrd. 836 mln. litų. Tai sudaro 24% prognozuojamo bendrojo vidaus produkto. Prognozuojamas poreikis valstybės skolos aptarnavimo išlaidoms yra numatytas 1 mlrd. 200 mln. litų, iš kurių blogoms paskoloms tenka 112,5 mln. litų. Palyginti su 1999 m. planu, skolos valdymo išlaidos padidėjo net 430 mln. litų ir sudaro beveik 16% visų valstybės biudžeto išlaidų. Pagrindinės priežastys, nulėmusios skolos valdymo didėjimą, yra numatomas skolos augimas, taip pat padidėjusių palūkanų normos už vidaus vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose. Valstybės biudžeto projekte numatyta 50,9 mln. litų gyventojams taikomoms padidėjusioms šilumos, elektros energijos kainoms iš dalies kompensuoti.

Vykdant Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą 2000 m. iš privatizavimo sandorių, pagal Valstybės turto fondo pateiktus duomenis, į Privatizavimo fondą numatoma gauti apie 1,6 mlrd. litų. Numatoma privatizuoti Žemės ūkio banko, Taupomojo banko, akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” likusių akcijų paketus. Pagal šių metų spalio 1 d. būklę, į Vyriausybės patvirtintą privatizuojamų objektų sąrašą įtraukta 2811 privatizavimo objektų, įmonių akcijų paketai ir kitas nekilnojamasis materialus turtas.

Vyriausybė, siekdama, kad būtų racionaliau paskirstytos ir geriau kontroliuojamos Privatizavimo fondo lėšos, teikia 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinto įstatymo nuostatą, numatančią šio fondo lėšų panaudojimą. Laikantis įstatymu nustatytų proporcijų, numatomas realizavimo fondo pajamas bus siūloma paskirstyti pagal tokias pagrindines naudojimo kryptis: ne mažiau kaip dvi trečiąsias lėšų rezervuoti gyventojų santaupoms atkurti – iki 1 mlrd. 67 mln. litų; Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti – iki 463 mln. litų, iš jų valstybės investicijų programai – iki 352 mln. litų, įskaitant ir 1999 m. finansavimo skolą; savivaldybių investiciniams projektams finansuoti – iki 112 mln. litų, taip pat atskaitymams į fondą bankrutuojančių įmonių reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti, Valstybės turto fondo funkcijai įgyvendinti, komisiniams mokesčiams, popierių biržų ekspertų paslaugoms bei objektų parengimui privatizuoti.

Kitos iš Privatizavimo fondo lėšų vykdomos Vyriausybės patvirtintos programos yra tokios: sveikatos priežiūros įstaigų renovacijos ir energijos taupymo programa, kovos su organizuotu nusikalstamumu tyrimo tarnybos aprūpinimo priemonėmis ir teisėsaugos institucijų materialinės bazės stiprinimo programa, Lietuvos muitinės aprūpinimo reikiamomis techninėmis kontrolės priemonėmis programa ir kitos programos.

Pažymėtina, kad planuojamų išlaidų iš Privatizavimo fondo nurodytos tik preliminarios sumos, nes jos realiai galėtų būti padengtos tik gavus planuojamas pajamas iš numatomų privatizavimo sandorių.

Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektas parengtas pagal Lietuvos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimo įstatymo projektą, kuriam šiandien buvo pritarta. Numatoma, kad 2000 m. savivaldybių biudžetų išlaidoms teks 31,86% visų nacionalinio biudžeto išlaidų ir bendroji jų apimtis sieks 3 mlrd. 346,5 mln. litų. Iš jų beveik 243 mln. litų padengs speciali tikslinė dotacija, pervedama iš valstybės biudžeto.

Savivaldybių biudžetų svarbiausias pajamų šaltinis – fizinių asmenų pajamų mokestis, kurio, kaip minėjau, numatoma gauti 2 mlrd. 734,7 mln. litų. Nemokestinių pajamų 2000 m. prognozuojama gauti 50,5 mln. litų.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių biudžetų pajamų-išlaidų paskirstymas nesutampa, yra taikomas pajamų perskirstymo tarp savivaldybių mechanizmas. Jo dėka bus remiamos tos savivaldybės, kurių mokestinės pajamos vienam gyventojui bus mažesnės nei 65% šalies vidurkio. Perskirstant pajamas atsižvelgiama ir į savivaldybių biudžetų išlaidų struktūrų skirtumus, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai.

Atsižvelgiant į tai, kad 2000 m. kai kurioms savivaldybėms apskaičiuotos prognozuojamos pajamos yra mažesnės už apskaičiuotas 1999 metų pajamas, savivaldybių biudžetams numatoma 61,3 mln. litų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija. Įskaičius šią dotaciją savivaldybių biudžetų pajamos siekia 3 mlrd. 407,8 mln. litų. Palyginti su 1999 m. savivaldybių biudžetų patikslintomis pajamomis, jos didesnės 3,4%, arba 112,8 mln. litų.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių detalūs projektai rengiami vieneriems, šiuo atveju 2000, metams, tačiau šių biudžetų pagrindiniai rodikliai formuojami dar dvejiems metams į priekį, todėl kartu su 2000 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektu Vyriausybė teikia ir Seimo rezoliucijos “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektą. Gerbiamieji Seimo nariai, 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektai, taip pat nacionalinio biudžeto prognozuojami rodikliai parengti atsižvelgiant į kai kuriuos pajamų šaltinius ir išlaidų pozicijas reguliuojančius teisinių aktų pakeitimus. Pridedamus įstatymų pakeitimų projektus aš ir norėčiau dabar pateikti.

PIRMININKAS. Prašom trumpai. Aš tiktai dar sykį noriu priminti, kad Seimas šiandien apsisprendė nepateikinėti projekto dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo.

E.ŽILEVIČIUS. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 ir 5¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto tikslas – nuo 2000 m. sausio 1 d. nustatyti didesnį akcizo tarifą cigaretėms, papildyti akcizų objekto sąrašą mazutu, orimulsija, taip pat atsisakyti akcizo prabangiems lengviesiems automobiliams. Minėtas įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos direktyvomis, reglamentuojančiomis akcizo mokestį. Akcizo tarifą siūloma nustatyti 35 litus už tūkstantį cigarečių vietoj dabar galiojančio 25 litų akcizo tarifo. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas mazutas, orimulsija nėra apmokestinamos akcizu, o tai prieštarauja Europos Sąjungos Tarybos direktyvai. Priėmus įstatymo projektą, 2000 m. valstybės biudžetas papildomai gautų apie 61,5 mln. litų pajamų.

Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo 9 straipsnio pakeitimas. Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme numatyta, kad pašalpa šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, mokama iš tikslinių lėšų, numatytų savivaldybių biudžetams, skaičiuojant jų finansinius rodiklius. Atsižvelgiant į tai, kad lėšos šioms pašalpoms mokėti numatomos nustatant savivaldybių biudžetų bendrą apimtį, teikiamas šio įstatymo pakeitimas.

Prašau gerbiamuosius Seimo narius priimti toliau svarstyti visus pateiktus įstatymų projektus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prasideda klausimai. 29 Seimo nariai yra užsirašę klausti. Visi žinote, kiek laiko numatyta darbotvarkėje, – iki 19 val. Ir viceministrą, kaip jūs matote, yra atlydėjusi didelė grupė specialistų, kurie, matyt, galės papildyti, jeigu kils kokių nors papildomų klausimų. Ir kaip paprastai stengiamės suteikti galimybę klausimus užduoti įvairių frakcijų atstovams, todėl šiek tiek kaitaliosime eilę. Pirmoji klausia K.Prunskienė. Ruošiasi A.Butkevičius.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt jau dabar aišku, kad šių metų patikslintas biudžetas nebus vykdomas ir nebus iki galo finansuojama nemažai sričių. Kaip tai atsilieps ir kaip tai susiję su teikiamo projekto įstatymo straipsniais, kaip bus šita problema faktiškai sprendžiama? Kokia yra Finansų ministerijos pozicija šiuo klausimu, siejant šių metų biudžeto nevykdymo pasekmes su kitų metų biudžeto planavimu ir jo vykdymu? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Kaip jūs ir pastebėjote, kitais metais planuojamas 1 mlrd. 200 mln. deficitas. Tos išlaidos nėra labai sumažintos palyginti su šių metų planu. Tai, be abejo, yra dalis tų išlaidų, sakykim, elektra, galbūt apšildymas, kur bus (…) dalis galbūt persikels į kitus metus, bus apmokamos iš kitų metų asignavimų. Dėl nepaprastųjų išlaidų planuojama, mes siūlėm ir Ūkio ministerijai, kad pirmiausia planuojant investicinę programą, kuri bus pateikta artimiausiu metu, būtų padengtas tas įsiskolinimas, kuris bus arba susiformuos šiais metais.

PIRMININKAS. Dabar klausia A.Butkevičius. Ruošiasi A.Plokšto.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, kokie bus kreditoriniai įsiskolinimai ateinančių metų sausio 1 d.? Kaip jūs galvojate kreditorinius įsiskolinimus padengti kitais metais, iš kokių finansuojamų šaltinių? Ir, matau, jūs turite labai optimistinį planą kitais metais labai daug pasiskolinti. Kaip jūs manote, ar jūs tą planą įvykdysite ir ar jūs galėsite tokias dideles sumas pasiskolinti?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų tai yra tik prognozės. Kaip jūs žinote, 1999 m. sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas buvo 312 mln. Tikimasi, kad 2000 m. sausio 1 d. jis bus šiek tiek didesnis. Bet įsiskolinimas yra tam, kad jis pereitų iš metų į metus, o tos būtinos skolos nori nenori turi būti padengtos iš turimų asignavimų.

Dabar dėl to skolinimosi. Iš tikrųjų tai yra rimtas klausimas. Tai parodys ir šie, ir kiti metai, kaip plėsis rinka, kaip bus skolinamasi, tačiau limitas iš tikrųjų yra nemažas. Aš manau, kad pavyks jį kaip nors realizuoti.

PIRMININKAS. Dabar klausia A.Plokšto. Ruošiasi K.Skrebys. Jo nematau, tai A.Stasiulevičius. Prašom. A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Mane domina vidaus skolos rinka. Šiandien vėl buvo aukcionas ir po tokio centrinio banko ir Vyriausybės pareiškimo, kad nieko neatsitiks, parduota, atrodo, apie 20% BVP. Kaip, jūsų nuomone, atrodys vidaus rinkoje BVP platinimas šių metų gale ir kitais metais? Jeigu taip bus toliau, tų pinigų elementariai nebus.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų šiomis dienomis tokia situacija susiklostė. Tačiau mes nemanom, kad tokia išliks iki metų galo.

PIRMININKAS. Klausia A.Stasiulevičius. Ruošiasi G.Šileikis, ne, K.Šavinis.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, Seimas 1997 m. lapkričio 27 d. nutarimu pasiūlė Valstybės kontrolei atkurti du teritorinius kontrolės skyrius Kaune ir Panevėžyje. Valstybės kontrolė kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama tam reikalingų lėšų, tačiau nei 1998 m., nei dabar, naujajame 2000 m. projekte, šitos lėšos nėra numatytos. Sakykite, kokiu būdu galima įvykdyti Seimo nutarimą? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Galbūt šiuo metu kurti papildomas institucijas esant tokiai situacijai nėra galimybių, bet aš manau, kad gerinant tą efektyvumą, Valstybės kontrolės darbą, galbūt tos funkcijos labai ir nenukentėtų ir neįkūrus…

PIRMININKAS. Klausia K.Šavinis. Ruošiasi A.Sakalas.

K.ŠAVINIS. Gerbiamasis viceministre, Biudžeto įstatymo projekto 24 puslapyje rašoma apie skolą ir minima, kad reikia skolintis tam, kad atkurtume Privatizavimo fondo lėšas. Gal jūs pasakytumėte, kur buvo tos lėšos naudojamos ir koks dydis tų lėšų, kurias reikia atkurti? Ar kas iš jūsų kolegų atsakys?

E.ŽILEVIČIUS. Taip. Buvo paskolinta “Mažeikių naftai” 240 mln. ir terminas baigiasi gruodžio 10 d., taigi dar laiko yra.

PIRMININKAS. A.Sakalas. Ruošiasi K.Kuzminskas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis viceministre, iš pateikto projekto matau, kad jūs mokslui ir studijoms papildomai, nors jau sumažintas projektas šiemet, dar mažinate 56 mln. Lt. Mano klausimas būtų toks. Kieno sąskaita tai žadate daryti? Ar mažinsite valstybės išlaikomų studentų skaičių, ar mažinsite universitetų skaičių, ar darysite ką nors kita? Kieno sąskaita tie 56 mln. Lt bus sumažinti?

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų tai sudėtingas klausimas. Sakykim, visada, kai mažinama tokioms institucijoms kaip švietimo, tai galbūt atrodo skaudu, tačiau aukštosios mokyklos, sakykim, už tas mokamas vietas tikrai susirenka nemaža dalį tų pajamų, kurių negali susirinkti kitos biudžetinės įstaigos, vien tik išlaikomos iš biudžeto. Todėl, kaip rodo mūsų praktika, aukštosioms mokykloms gal didesnė problema yra dėl nepaprastųjų išlaidų, tačiau su paprastosiomis išlaidomis, aišku, negalima sakyti, kad yra gera situacija, tačiau ne blogesnė negu kitose biudžetinėse įstaigose.

PIRMININKAS. Klausia K.Kuzminskas. Ruošiasi P.Papovas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viceministre, vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas lankėsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, griežto režimo stacionare. Na, lankėme tuos ligonius, kurie faktiškai atliko sunkius nusikaltimus, yra psichiniai ligoniai, nepakaltinami, ir šiuo metu jų priežiūra, apsauga finansuojama iš ligonių kasų. Kaip jūs manote, ar nebūtų tikslinga, kad finansavimas būtų atskira grafa iš Vidaus reikalų ministerijos, nes sanitarai yra priversti tuos ligonius vežioti automobiliais į teismus, po to pervežti į bendro stacionaro psichiatrinę ligoninę kituose rajonuose? Kaip jūs manote, ar nereikalina būtų kita grafa? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Na, sakykim, gal tai nėra vien tik Finansų ministerijos klausimas. Aš manau, kad galbūt su Sveikatos ministerija, su ligonių kasa galima rasti tą kompromisą, jeigu nedidėja išlaikymui skiriamos išlaidos. O jeigu ten perskirstymo būdu, galima būtų ir diskutuoti tarp atskirų institucijų.

PIRMININKAS. Klausia P.Papovas. Ruošiasi G.Šileikis.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau paklausti dėl dviejų pateiktų įstatymų. Pirmiausia dėl pagrindinio. Gal galėtumėt atsakyti, nes pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad šiais metais savivaldybių biudžetai negaus 238 mln. pajamų. Kitų metų savivaldybių biudžetai, lyginant su šių metų biudžetais, didėja 113 mln. Tačiau apie 125 mln., nes savivaldybių biudžetai yra nedeficitiniai, liks neįvykdyta ir padarytos išlaidos. Kuo jos padengiamos kitais metais? Tai vienas klausimas. O antras dėl trejų metų rodiklių. Bendrasis vidaus produktas 2001 metais didėja, tačiau ir nacionalinės, ir valstybės, ir savivaldybių biudžetų pajamos mažėja lyginant, sakykim, su planuojamais 2000 metais. Kaip čia atsitinka?

E.ŽILEVIČIUS. Pradėsiu nuo antro klausimo. Tai mes planuojame remiantis Ūkio ministerijos prognozėmis, ir ne vien tiktai BVP lemia visą pajamų augimą. Todėl geriau pesimistinę prognozę numatyti, nes optimistinė prognozė, kaip matome, ne visada pasitvirtina.

Dabar dėl negautų savivaldybių pajamų. Praeitais metais savivaldybės gavo per 300 mln. viršplaninių pajamų. Jeigu mes sudėsime praeitų metų ir šių metų, tai išeis didelis jų padidėjimas. Kai kalbame su kai kurių rajonų merais, jie iš tikrųjų laiko (kai kurie, aš nesakau, kad visi, aišku, yra sunkesnių rajonų) tam tikrų lėšų vadinamajai juodai dienai, ir jie tą likutį, kuris buvo sausio pirmą dieną, atitinkamai savo reikmėm ir naudoja. Taryba priėmė tokį sprendimą, kad tas viršplanines lėšas kažkam atsitikus (galbūt matyta, kad bus negauta visų pajamų) jie naudoja. Todėl palyginus su valstybės biudžetu, kuris buvo ir praeitais metais neįvykdytas, šiais metais dar daugiau, savivaldybių padėtis šiuo atveju yra tikrai geresnė. Aišku, kai kuriose ji nėra gera, bet šiuo atveju nėra labai bloga padėtis.

PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis, ruošiasi A.Vaišnoras.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis viceministre, šių metų biudžete numatyta Kultūros ir sporto rėmimo fondo suma tame fonde sumažinta tokia suma kultūrai ir švietimui, buvo 6 mln. numatyta. Ar ta pati tendencija išliks kitais metais ir kokias pozicijas, nes pagal Biudžeto projektą akivaizdu, kad kultūrai, švietimui ir sportui bus mažiau lėšų skirta, jūs numatote mažinti? Galbūt ne jūs atsakysit, gal jums padėtų ministerijos atstovai.

E.ŽILEVIČIUS. Na, sakykim, kiek aš žinau, Kultūros ir sporto rėmimo fondui didėja, kaip ir numatyta pagal įstatymą, 2% nuo planuojamų akcizų. Jų didėjimas kitiems metams yra palyginus su šių metų ir tuo nepatikslintu planu. O dėl tų programų, kurioms mažėja, tai aš nežinau, jeigu dabar galima būtų atsakyti, o jeigu ne, tai galbūt svarstymo metu mes patikslintume ir atsakytume dėl konkrečių programų, kurios keičiasi palyginus su šiais metais.

PIRMININKAS. Ar norėtų kalbėti kas nors iš viceministrą atlydėjusių kolegų? Kol kas ne, taip? Tai, matyt, bus atsakyta vėliau. Dabar klausia A.Vaišnoras, ruošiasi R.Zuoza.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis viceministre, aš noriu pacituoti iš jūsų pristatomojo rašto keletą sakinių apie aplinkos apsaugos tikslus, kurie turėtų būti finansuojami, tai yra (šalia visų kitų) gerinti aplinkos kokybę, sutvarkyti ir nukenksminti netinkamus naudoti pesticidus ir chemikalus. Šių metų biudžete buvo daugiau kaip (…) ir pavojingoms atliekoms, ir pesticidams, o naujų metų biudžete nėra nė cento tam skirta, todėl aš neįsivaizduoju, kaip mes galėsime padaryti tą, kas čia įrašyta. Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Sakykim, galbūt galimybės ir nebuvo, iš tikrųjų mes žiūrėjome pozicijas, be kurių galbūt negalima apsieiti. Nesakau, kad pesticidų nukenksminimas yra visiškai nereikalinga priemonė, bet galbūt svarstant Privatizavimo fondo lėšas galima būtų pagalvoti apie atskirą programą dėl pesticidų tvarkymo. Galbūt iš tų šaltinių pažiūrėti.

PIRMININKAS. R.Zuoza klausia. Ruošiasi R.Rutkelytė.

R.ZUOZA. Gerbiamasis viceministre, iš tiesų, manau, labai rimtai šitą biudžetą svarstysime, ypač švietimo sritį. Aš galiu pasakyti, kad palyginus su 1999 metais švietimo biudžetas yra mažinamas 12%. Todėl apie jokį Švietimo įstatymo prioritetą kalbėti negalima. Ką jūs apie tai galite pasakyti? Nes jūs kalbėjote apie aukštąjį mokslą, kad jie susirenka kažkiek specialiųjų lėšų. Bet tos lėšos renkamos iš studentų ir dabar jau 40% pirmakursių moka už mokslą, o iš viso apie 19% studentų. Čia prie to paties klausimo, kaipgi vis dėlto su studijų kreditais, ar jie atsirado biudžeto eilutėje, ar jie bus iš biudžeto, ar vis dėlto pavyks su bankais susitarti?

Ir dėl tos pačios srities. Kitus metus Seimas paskelbė jaunimo metais, tačiau biudžeto eilutėje Valstybinei jaunimo reikalų tarybai yra ne daug, bet sumažinta. Ar vis dėlto Finansų ministerija atsižvelgtų ir kaip ji svarstė 2000 metų minėjimo jaunimo metais klausimą, nes jeigu tuos metus Seimas paskelbia, paprastai visą laiką šiek tiek lėšų yra pridedama? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Sakykim, dėl bendrų švietimo išlaidų, tai reikėtų skaičiuoti ir Privatizavimo fondo, iš kurio yra skiriama programoms, ir paskolų lėšos. Kadangi dabar nepateikta programa, galbūt atrodo plikas skaičius biudžete, kad jis toks mažas.

Dabar dėl studijų kreditų. Iš tikrųjų dabar vyksta diskusijos ir derinimo tvarka. Vyriausybės posėdyje buvo svarstoma ir užstrigo, nes ten buvo keliamas klausimas, kodėl tas procesas nevyksta, ir dabar ieškoma to varianto, kuriuo remiantis galima būtų kaip nors optimaliai išspręsti. Dėl studijų kreditų Vyriausybė tikrai deda visas pastangas, kad tie kreditai būtų ir tas procesas vyktų lygiai taip pat.

Dėl jaunimo metų. Iš tikrųjų nevisiškai buvo atsižvelgta, kad kiti metai yra tokie svarbūs, ir buvo, matyt, sumažinta kaip ir visiems, bet galbūt svarstymo metu. Tai nėra tokios didelės sumos, dėl kurių vyktų diskusija, galima būtų svarstyti tą klausimą.

PIRMININKAS. Klausia R.Rutkelytė. Ruošiasi V.Knašys.

R.RUTKELYTĖ. Privatizavimo fondo lėšų naudojimo grafoje įrašyta “Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondui bei Vyriausybės patvirtintoms šalies programoms vykdyti skiriama iki pusės milijardo litų”. Sakykit, ar sąmoningai yra suplaktas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas ir Vyriausybės patvirtintos šalies programos? Ar tos patvirtintos šalies programos yra susijusios su smulkiu ir vidutiniu verslu? Ir kitas iš to išplaukiantis klausimas. Kokia konkrečiai suma yra skirta tam Smulkaus ir vidutinio verslo fondui?

E.ŽILEVIČIUS. Matot, įrašas paimtas iš Privatizavimo įstatymo. Privatizavimo įstatyme yra tokia formuluotė “smulkiam ir vidutiniam verslui ir Vyriausybės programoms plėtoti”. Čia yra grynai paimta ta formuluotė, kaip yra skiriama, iki vienos trečiosios, sakykim, smulkiam verslui ir Vyriausybės programoms, kitos dvi trečiosios yra santaupoms, tai dėl to čia ta formuluotė tokia yra. Dabar iš tų 463 – 352 yra skiriama investicijoms, o visas skirtumas yra Vyriausybės programoms. Tai yra dėl to viso skirtumo Vyriausybė atskirai rengs atskiras programas ir ten bus numatyta, kiek bus skiriama smulkiam ir vidutiniam verslui.

PIRMININKAS. Klausia V.Knašys. Ruošiasi M.Šerienė.

V.P.KNAŠYS. Gerai, kad šiais metais jau tvirčiau į biudžetą grįžo melioracijos finansavimas. Deja, 80 mln. Lt tai yra tikrai žemiau skurdo ribos. Juo labiau kad šiais metais melioracijos finansavimas katastrofiškas. Dirvožemių kalkinimo technologija kaip jau ir išnyko, o melioracijos įmonės yra prie bankroto ribos. Reikia galvoti dar apie papildomą finansavimą kitais metais. Kaip jums atrodo, ar yra galimybė, dar iš privatizavimo lėšų tikimybė, o gal iš tikrųjų tą Melioracijos fondą pradėti kurti ir jau po truputį pradėti diegti ateinančiais metais? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Iš tikrųjų mes įrašėm į biudžetą šiais metais melioraciją, ji lyg ir visą laiką skriaudžiama buvo, taip vadinkim. Bet iš tikrųjų, sakykim, mes visą laiką ir baigėm tą klausimą, kad vis dėlto reikia sutvarkyti tuos darbus. Atskirti, kur kokie savininkai yra, kur yra valstybė, kur yra privatūs melioracijos naudotojai. Ten iš tikrųjų turėtų būti šioks toks aiškumas dėl melioracijos. Aišku, tai nereiškia, kad nereikia išskirti, be abejo, reikia palaikyti melioracijos įrenginius, nes po to, kaip mes žinome, iš tikrųjų kainuos daugiau.

Dėl fondo, tai, sakykim, Seimas yra priėmęs Iždo įstatymą, kad jokių papildomų fondų nereikia kurti, viskas turėtų eiti per biudžetą. Galima, sakykim, tą sistemą numatyti tokią, kad tos pajamos, gaunamos iš privačių naudotojų, eina į biudžetą, o mes skiriam atitinkamai didesnę dalią iš biudžeto. O dėl papildomų lėšų ar iš privatizavimo, ar iš kur, tai galima bus numatyti tik gavus daugiau pajamų, negu šiuo metu numatyta.

PIRMININKAS. Dabar klausia M.Šerienė. Ruošiasi J.Dringelis.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis viceministre, ar savivaldybių biudžetų pajamų planavimas, kontingento skaičiavimas kokia nors rašytine forma suderintas su Savivaldybių asociacija? Ir antras klausimas. Kiek valstybės biudžetas praras pajamų kitais metais, panaikinus akcizo mokestį prabangiems automobiliams?

E.ŽILEVIČIUS. Dėl pirmojo klausimo, tai buvo du kartus derinama su Savivaldybių asociacija, aišku, kaip visada, savivaldybių poreikiai yra gana dideli. Jie mano, kad tik dalis tų poreikių tenkinama,todėl tas derinimas visada išeina toks sudėtingas. Bet šiais metais nauja metodika, kurią šiais metais Seimas patvirtino, iš tikrųjų yra gana palanki savivaldybėms. Pagal naują metodiką visas fizinių asmenų pajamų mokestis paliekamas savivaldybėms, kai ankstesniame projekte buvo, kad dalis paimama iš valstybės biudžeto. Visoms toms, kurių yra mažėjimas iki 60% vidurkio, 61,3 mln. valstybė skyrė iš valstybės biudžeto, kad nebūtų pajamų mažėjimo, palyginti su šiais metais. Tai yra dėl metodikos skirtumo jokio nuostolio savivaldybės nepatirtų. Tai iš tikrųjų savivaldybėms yra didelė lengvata. Procentas padidintas iki 31,86.

Dabar atsakau į antrąjį klausimą. Dėl automobilių biudžetas neteks maždaug 2,4 mln. litų.

PIRMININKAS. Klausia J.Dringelis. Ruošiasi M.Pronckus.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis viceministre, prieš keletą metų sukurta Rytų Lietuvos plėtros programa kasmet vis mažiau ir mažiau gauna lėšų. Ir šiemet projekte aš tik Tautinių mažumų ir išeivijos departamento eilutėse suradau 100 tūkst. Lt. Neįsivaizduoju, ką galima už šiuos 100 tūkst. Lt padaryti? Kaip yra iš tikrųjų, ar yra kokios nors kitos numatytos per apskritis ir kitais būdais, kad atitinkamas eilutes gautų Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskritys, kur yra šis regionas išsidėstęs? Kaip dėl šios programos, koks jos likimas, jos finansinis rėmimas? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Kaip jūs ir matėte 7 straipsnyje, iš Privatizavimo fondo lėšų yra numatyta Vyriausybės patvirtintoms programoms. Kaip ir minėjau, 352 mln. Lt bus skiriama iš Privatizavimo fondo. Daugiausia Rytų Lietuvai skiriamos nepaprastosios investicinės išlaidos, sakykim, mokykloms rekonstruoti, perstatyti, statyti. Dėl to jos turi eiti iš Privatizavimo fondo, tai bus, kaip minėjau, pateikta pagal Vyriausybės patvirtintą investicinę programą. Ten tos lėšos ir turi būti numatytos. Tai sprendžia Ūkio ministerija, kokiems objektams ir kokias skirti. Manau, kad dalis tų lėšų bus skirta ir Rytų Lietuvai.

PIRMININKAS. Klausia M.Pronckus. Ruošiasi A.Matulas.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis viceministre, rašoma, kad Nacionalinei žemės ūkio plėtros programai biudžete numatyta 397 mln. Lt. Šių metų spalio 1 d. vien įsiskolinimas šiai šių metų programai yra 210 mln. Lt, tarp jų vien skola subsidijoms mokėti yra apie 100 mln. Lt. Metai, žinoma, dar nesibaigė, ta suma dar išaugs. Mano klausimas toks. Kaip čia bus, jeigu taip rutuliosis įvykiai, tai tie skaičiai bus įrašyti, bet jie nebus padengti pinigais arba žemės ūkiui jūs nieko neskirsite? Ar gal iš kokių nors kitų šaltinių galvojate dengti šių metų skolą?

E.ŽILEVIČIUS. Sakykim, šiais metais šiuo metu Žemės ūkio ministerijos subsidijos yra pervestos beveik šimtu procentų, ko nėra nė vienai biudžetinei įstaigai. Dėl to žemės ūkio subsidijos yra dengiamos iš valstybės biudžeto tikrai labai daug. Kitas klausimas dėl įsipareigojimų, galbūt priimtų didesnei sumai, negu yra lėšų. Tai lygiai tas pats ir su statybomis šiais metais. Yra įsipareigojimų didesnių, kurie pereis į kitus metus, bet iš visų šaltinių žemės ūkiui, jeigu paėmus iš privatizavimo, iš paskolų ir iš biudžeto, yra skiriama tikrai didelė dalis kitiems metams.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulas. Ruošiasi J.Valatka.

A.MATULAS. Gerbiamasis viceministre, aišku, tas mano klausimas tikriausiai ir liks klausimu, kaip daugelis komitetų priimtų sprendimų. Noriu paklausti, ar nėra galimybės nemažinti kitiems metams skirtų lėšų už valstybės draudžiamus asmenis? Noriu priminti, kad 1998 m. suma už vieną valstybės draudžiamą asmenį buvo apie 290 Lt. Šiais metais buvo skirta 250 Lt, sumažinta, tikslinant biudžetą, 222 Lt. Kitiems metams jūs numatote 201 Lt. Primenu, kad per mokesčius sveikatos draudimui žmogus sumoka per 1000 Lt. Ar nemanote, kad tas disbalansas yra labai didelis? Ar nėra galimybės palikti bent jau šių dienų skaičių, tiksliau tiek, kiek buvo tikslinamas biudžetas, 222 Lt už vieną draudžiamą asmenį.

PIRMININKAS. J.Valatka. Atsiprašau, prašom atsakyti.

E.ŽILEVIČIUS. Klausimas lieka klausimu. Iš tikrųjų, sakykim, Sveikatos draudimo fondui tas mažinimas nėra toks didelis, palyginti su visu biudžetu, kuris yra netoli 2 mlrd. Mažinimas keliasdešimčia milijonų litų nėra didelis. Bet aš suprantu, kai už valstybės draudžiamus mažinama, viena vertus, atrodo gana keistokai. Bet jeigu jūs atidžiau pažiūrėtumėt į biudžetą, tai ten didėjimo pagal kai kurias šakas nėra didelio. Taigi kitų metų biudžetas didėjimo prasme nėra ryškus.

PIRMININKAS. J.Valatka. Ruošiasi B.Visokavičienė.

J.VALATKA. Gerbiamasis viceministre, štai mūsų kitų metų biudžete numatomas akcizų didinimas tabakui ir kuro rūšims: oimulsijai ir mazutui. Yra parašyta, kad derinama su Europos Sąjungos akcizų dydžiais. Prisimenam, kaip mums teko derinti dėl alkoholio. Ar nebus panaši situacija ir su tabaku, ypač dėl energetinių resursų? Juk puikiai žinom, kokia energijos padėtis šiandien. Aš turiu galvoje akcinės bendrovės “Lietuvos energija” įsiskolinimus. Nori ar nenori, gali tekti didinti tarifus. Tai turbūt būtų tik surinkimas ir perskirstymas, nes tai yra vartotojų mokesčiai. Ar jūs manote, kad mes tokiu būdu pataisysite situaciją?

E.ŽILEVIČIUS. Na, anksčiau ar vėliau vis tiek reikės keisti tą situaciją. Jeigu mes norime priartėti prie Europos Sąjungos direktyvų, tai anksčiau ar vėliau vis tiek tas turės būti keičiama. Energijos tarifai irgi anksčiau ar vėliau turės keistis. Yra priimtas įstatymas. Dabar siūloma pakeisti ir aš nemanau, kad bus kokių nors didelių problemų dėl to.

PIRMININKAS. Klausia B.Visokavičienė. Ruošiasi J.Šimėnas.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis viceministre, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą šiandien mes turėtume gauti ir “Sodros” biudžetą tvirtinti Seime, tačiau jo negavome ir, kiek aš žinau, jis dar nepatvirtintas Vyriausybėje. Todėl mano klausimas būtų toks. Kaip numato valstybės biudžetas finansuoti “Sodros” deficitą, nes aiškiai matau, kad tos sumos, kuri yra numatyta valstybės biudžete, “Sodros” deficitui padengti neužteks. Kokiu kitu būdu jis bus dengiamas?

E.ŽILEVIČIUS. Kiek man žinoma, jeigu spės Socialinės apsaugos ministerija, turėtų būti rytoj teikiamas Vyriausybės posėdžiui “Sodros” biudžetas ir ten yra siūlymas pripažinti valstybės skola, susidariusį “Sodros” deficitą, jeigu neklystu, iki spalio 1 d. Tokiu būdu bus stengiamasi išspręsti “Sodros” problemas.

PIRMININKAS. Klausia J.Šimėnas. Ruošiasi L.Sabutis.

J.ŠIMĖNAS. Užvakar “Vikondos” prezidentas V.Uspakich pasakė, kad užteks, kad Seime ir savivaldybėse atitinkamos verslo institucijos neturi savo atstovų. Jis pasakė, kad skirsime tiek pinigų, kiek reikės, kad ten atsirastų tie žmonės. Skaitant valstybės biudžetą, aš matau, kad partijų finansavimui, o kitais metais bus dveji rinkimai, valstybė skirs tiktai 100 tūkst. Lt. Gal tai siejasi su V.Uspakich tikslais?

E.ŽILEVIČIUS. Tikrai nesisieja su tais tikslais. Numatyta suma, kuri šiandien yra paskaičiuota pagal galiojančią situaciją, bet tai nėra tokia didelė suma, dėl kurios čia reikėtų diskutuoti.

PIRMININKAS. Klausia L.Sabutis. Ruošiasi V.Stasiūnaitė.

L.SABUTIS. Aš vis dėlto pritardamas tam darbui, kurį atliko Finansų ministerija ir teisingumo ministro, matau, yra parašas, norėčiau išgirsti, ar įvykdytas reikalavimas, kad Vyriausybė kartu su Savivaldybių asociacija apsvarsto projektą ir tik tuomet teikia Seimui. Taip buvo pagal aną galiojantį įstatymą. Dabar pagal jau priimtą metodiką taip pat toks reikalavimas yra. Tai viena.

Kita, koks čia galėtų būti priežastinis ryšys tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybių finansinius rodiklius, kad Rusijos ekonomikai atsigaunant turėtų atsigauti ir Lietuvos ekonominiai rodikliai, 6 puslapis.

E.ŽILEVIČIUS. Dėl antros jūsų pastabos, gal yra korektūros klaida. Redakcinė, gal reikėtų pataisyti.

Dėl pirmo klausimo. Išėjo šioks toks nesusipratimas su naująja metodika, nes Vyriausybės pavedimas šiuo metu yra, kad reikia pateikti derinimo tvarką, protokolą, priėmus naują metodikos įstatymą. Taip išėjo, kad šiandien priimtas tas naujas metodikos įstatymas, todėl lyg ir derinimo tvarka turėtų būti. Su asociacijos valdyba kelis kartus buvo susitikta, kelis kartus buvo svarstomas tas biudžetas, bet tokio galutinio pritarimo ar asociacijos išvados šiuo klausimu… Matyt, jinai bus, nes penktadienį, kiek žinau, yra daromas suvažiavimas, galbūt tenai bus sprendžiami tie klausimai.

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Seimo narė V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, savivaldybių biudžetai nedidėja, išlaikomas tas pats procentas, tačiau perskirstymas lėšų jaučiamas aiškiai tendencingas. Ar jums neatrodo, kad skiriant bendrąsias dotacijas, specialias, tikslines, reikėjo atsižvelgti į miesto, aš konkrečiai kalbu apie Šiaulius, nedarbą ir tam tikrų programų parengimą, padidinti būtent tas dotacijas, o čia žiūriu Klaipėdos, Kauno situacija truputį geresnė, bet jiems ir dotacijos didesnės.

E.ŽILEVIČIUS. Dėl to paminėjimo, tai savivaldybėm didėja 3,4%, bet paskirstymas dotacijų… Dotacijų esmė yra pašalpų skyrimas, tai, kas anksčiau buvo skiriama iš savivaldybių biudžeto, dabar bus skiriama iš valstybės biudžeto. Čia paimta pagal šių metų faktą, kiek yra, ir atitinkamai tos dotacijos yra paskirstomos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mes vakar turėjome progos diskutuoti dėl “Sodros” biudžeto ir tame biudžete yra tokie skaičiai, kad motinų, tėvų, auginančių vaikus iki 3 metų amžiaus, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų bendruomenių bendrijų dvasininkų draudimui reikia skirti 54 mln. Lt. Šiame biudžete, kurį pateikėte jūs, mes randame 21 mln. Lt. Kur dingsta 34 mln. Lt, tai vienas klausimas?

Kitas klausimas. Iki šiol neišspręstas profsąjungų turto klausimas ir yra įkurtas specialus fondas, kuris yra pavaldus Seimui. Aš nematau kitų metų išlaidose to fondo finansavimo. Tai būdavo lėšos, kurias mums skirdavo valstybė už perimtus iš profesinių sąjungų objektus. Tų objektų kaina buvo daug didesnė negu skirtų lėšų kiekis. Todėl aš norėčiau žinoti, kodėl išbraukta šita finansavimo eilutė? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Jeigu pradedam nuo antrojo klausimo, dėl profsąjungų turto, tai matot, jeigu mes sudėsim kelerius metus, kiek buvo skiriama, tai išeina apie 100 tūkst. Lt. Įvertinant tada, kai rublis keitėsi į litą. Jeigu paverstume tą santykį, tai tos lėšos tikrai yra atiduotos pagal tą turto vertę, kuris buvo įvertinus tuo metu. Kitas klausimas, jeigu šiuo metu vertintume. Bet tai yra vertinimo ir metodikos klausimas.

O kur dingo 34 mln. Lt, tai gal atsakys Biudžeto departamento direktorius, jeigu galima.

R.VEČKYS. 31 mln. Lt yra skirta papildomai, prie esamos, prie to, kas buvo, prie esamos bazės.

E.ŽILEVIČIUS. Čia yra papildomos lėšos. Ne iš viso, o papildomai. Bet tą svarstymo metu mes išsiaiškinsim ir patikslinsim tas lėšas. Tikrai yra skirta tiek, kiek numatyta pagal įstatymą. Čia jau… Bet tą galėsime svarstymo metu patikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamasis viceministre, jūs atsakydamas į klausimą M.Pronckui pasakėte, kad žemės ūkiui Kaimo rėmimo fondui, subsidijoms, taip jau gerai viskas sutvarkyta ir atiduota, kas priklauso, kaip nė vienai kitai žinybai. Tai aš noriu patikslinti. Aš turiu duomenis. Analizė, ataskaita. Vien subsidijoms už galvijus, pieną, grūdus, rapsą už birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį 96 mln. Finansų ministerija skolinga Kaimo rėmimo fondui. Birželio mėnesio dar skolos tęsiasi, ir žmonės nežino, kada gaus tuos pinigus, o iš viso, buvo pasakyta, 209 mln. skolų. Tai vienas klausimas. Aš norėjau patikslinti, gal jums taip išsprūdo.

Bet dar vienas klausimas. Mums vieną kartą reikėtų susitarti ir vieniems kitų nenervinti. Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad nacionalinio biudžeto 10% išlaidų yra skiriama žemės ūkiui, yra skiriama nacionalinei programai plėtoti, rūgščioms dirvoms kalkinti ir melioracijai. Tai šiam reikalui kitų metų biudžete numatyta 477 mln. Jeigu nacionalinio biudžeto išlaidų numatoma padaryti per 10 mlrd., tai kiek procentų sudaro? Mano nuomone, nėra 5%, o jūs sakote, kad yra 10%. Tai kaip čia išeina, ar mes nemokam skaityti Ekonominių santykių…

PIRMININKAS. Prašau trumpinti.

V.EINORIS. Čia yra labai senas ginčas ir mums reikia vieną kartą susitarti.

Jeigu viskas yra sumalama į vieną vietą, ir ne tą, ką įstatymas kalba, tai tada, žinoma, mes niekada nesusitarsime.

E.ŽILEVIČIUS. Na, kaip ir minėjau dėl skolų, yra nustatyta, kiek Finansų ministerijai yra pervedama, kiekvieną ketvirtį yra paskirstytos lėšos Kaimo rėmimo fondui, iš to skaičiaus yra numatyta, kiek pervedama subsidijų. Kaip ir minėjau, subsidijos yra pervedamos beveik šimtu procentu. Svarstymo metu mes jums galėsime pateikti tuos skaičius, bus Žemės ūkio ministerijos atstovai ir galėsime susidėlioti. Kitas klausimas, jūs kalbate apie bendrus įsipareigojimus, kurie viršija Kaimo rėmimo fondą, o ne tas, kas numatyta Kaimo rėmimo fonde. Tai gal galėsime svarstymo metu patikslinti tuos skaičius. Na, dėl 10%, kiek skiriama nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai, tai tas ginčas vyksta kasmet, bet vėlgi iš Privatizavimo fondo, iš Kelių fondo, Garantijų fondo, tai yra visos lėšos, kurios yra skiriamos žemės ūkiui, ir jos visos turi būti įskaičiuojamos į 10% nuo nacionalinio biudžeto išlaidų. Ir tikrai šiandien, kaip man yra duoti skaičiai, tos lėšos sudaro 11,8% nacionalinio biudžeto išlaidų.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tenka jums šiandieną čia stovėti, faktiškai turėtų čia būti arba premjeras, arba finansų ministras. Kai pasižiūri tą knygą, kurią gavom, ir tuos 1999 m. duomenis, kuriuos turime, tai aš paėmiau ir palyginau. 1999 metų laukiamą biudžeto pajamų įvykdymą palyginus su 1998 metais, jau pagal patikslintą bendrąjį vidaus produktą, faktiškai į biudžetą nepaimta realiai galima suma 830 mln., jeigu perskirstymų procentas būtų 21,9, kaip 1998 m. 2000 metams irgi pagal tą patį principą jūs numatote neimti į biudžetą 900 mln. litų.

PIRMININKAS. Ar jūs klausite?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš paklausiu, atsiprašau, jau leiskite man paklausti. Ir tuo atveju, kai jūs tai numatote neimti į biudžetą (ir šįmet neėmėt į biudžetą), sutriko faktiškai visa finansų sistema. Ir dabar dar numatot keturis kartus padidinti kitais metais skolinimąsi. O Vyriausybės programoje numatyta, kad be deficito bus. Žinoma, jūs už Vyriausybę neatsakysit, bet kad numatot skolintis, nerenkat mokesčių, tai kaip jūs tikitės gauti Seime pritarimą?

E.ŽILEVIČIUS. Na, aš manau, kad mes ieškosime bendro sprendimo, kaip iš tikrųjų tą padaryti. Jeigu mes matome, kad galima pajamas, kaip jūs sakėte, realiai kažkur gauti… Bet mes pabandėme dabar dėl nepriemokų. Ten yra didžiulės sumos dėl nepriemokų. Bandyta buvo kelioms įmonėms (…). Iš karto prasidėjo streikai, kad bankrutuoja įmonė, uždarot, ką darys žmonės.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia ne nepriemokų klausimas.

E.ŽILEVIČIUS. Taip, bet vienas iš tų, kur šiuo metu yra didžiulės sumos nepriemokų, kur irgi atrodo, kad labai lengva būtų jas paimti. Tai nėra taip paprasta. Bet jeigu iš tikrųjų bus siūlomi pajamų šaltiniai, kur galima, tai, man atrodo, tikrai bus galima tuos šaltinius pakeisti mažinant deficitą. Tai būtų mūsų visų bendras reikalas tai daryti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Ačiū. Naudojant Kaimo rėmimo fondą, buvo planuojamos lėšos, pagal kurias ūkininkai turėjo gauti subsidijas ir panašiai. Praėjusiais metais jie ne visi gavo, kadangi Kaimo rėmimo fondo lėšos buvo panaudotos galbūt kitiems tikslams. Prašom pasakyti, ar šitie įsiskolinimai bus likviduoti iš kitų metų planuojamo fondo?

E.ŽILEVIČIUS. Na, šiuo metu nėra planuojama konkrečiai, kokiems tikslams bus naudojamas Kaimo rėmimo fondas. Mes numatome pagal bendrus biudžeto sudarymo principus Kaimo rėmimo ir nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai tam tikrą sumą. Ir toliau jau Žemės ūkio ministerija, kuri disponuoja tuo fondu, turėtų priimti sprendimą ar likviduoti įsiskolinimą, ar subsidijuoti ūkininkus, ar dotacijas duoti, ar įvairias programas vykdyti. Po to, kai pritars Seimas, toliau turėtų būti sprendžiamas klausimas konkrečiai Vyriausybės sprendimu, kaip bus panaudojamas Kaimo rėmimo fondas.

PIRMININKAS. Seimo narys Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone viceministre, jeigu galima, aš jums Vyriausybės programą paskaitysiu, kuri yra įstatymas. “Toliau tęsti pradėtas valstybines programas, ypač daug dėmesio skiriant narkomanijos ir lytiniu keliu plintančių ligų problemoms”. Kita vertus, buvo numatyta Vyriausybės patvirtintose programose (Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Valstybinė alkoholio kontrolės programa, Nacionalinė programa prieš vaikų seksualinę prievartą ir seksualinį komercinį išnaudojimą) pagal Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą mokyklose įkurti socialinių pedagogų etatus. Visa buvo sistema, numatyta prieš narkomaniją ir šitą mums labai skaudų klausimą. Dabar aš pasižiūrėjau niekur, kad lėšų skiriama nulis šitam dalykui. Tai ar čia apsirikimas, ar yra pakeisti prioritetai? Ačiū.

E.ŽILEVIČIUS. Na, prioritetai iš tikrųjų nėra pakeisti. Kas yra programoje, turi būti vykdoma. Man dabar sunku pasakyti dėl konkrečių programų, bet jeigu aš neklystu, ir iš Privatizavimo fondo bus skiriama tai daliai, kur yra skiriama Vyriausybės patvirtintoms programoms. Ir jeigu aš neklystu, ten kovai su narkomanija yra viena iš tų programų. Bet tai bus galima patikslinti, kai tvirtinsime Privatizavimo fondo programą. Tai, jeigu aš neklystu, bus galima patikslinti svarstymo metu.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Jūs pristatėte Biudžeto įstatymo projektą, taip pat ir lydinčiuosius įstatymus bei atsakėte į visus klausimus. Dabar aš norėčiau paklausti Seimo narių, ar bendruoju sutarimu galima būtų pritarti ir lydintiesiems įstatymams? (Balsai salėje) Yra nesutarimas. Gerai, tai tada ar galima būtų bendru sutarimu pritarti projektui Nr.P-2089? Ar norite kalbėti dėl to? Tiktai laiko klausimas. Prašau Seimo narį P.Gylį.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Be abejo, šitą biudžeto projektą reikės nagrinėti, bet iš to, ką mes jau suspėjome pamatyti, akivaizdu, kokie yra valstybės prioritetai ir kas yra antraeiliai dalykai. Matyti, kad mažėja arba absoliučiai, arba santykinai finansavimas švietimui, sveikatos apsaugai ir socialiniams dalykams. Ir toliau neproporcingai daug…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dėl paties Biudžeto įstatymo projekto mes jau pabaigėm, dabar tiktai dėl lydinčiųjų įstatymų. Dėl to ir klausiau, ar jūs norite kalbėti dėl projekto Nr.P-2089?

P.GYLYS. Trumpai drūtai – mes prieš.

PIRMININKAS. Jūs prieš šį projektą? Gerai, tai mes turėsime balsuoti.

Už norėtų kalbėti Seimo narė E.Kunevičienė. Prašau. Gerbiamoji Seime nare, jeigu galėtumėt per centrinį mikrofoną. Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau pritarti lydintiesiems įstatymų projektams, nes šiandien balsuoti arba nepritarti nėra prasmės. Jie visi yra susiję. Kai svarstysime 2000 metų biudžeto projektą, bus kartu derinama ir rezoliucija dėl trejų metų prognozuojamų rodiklių bei akcizų. Todėl prašyčiau visų Seimo narių šiandien nereikalauti balsuoti, pritarti po pateikimo bendru sutarimu, nes visi tie klausimai susiję. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kadangi yra nesutarimas, deja, turėsime balsuoti. Prašau registruotis. Atrodo, kad elektronika sušlubavo, todėl mes grįšim prie patikimo metodo. Prašau balsų skaičiavimo komisiją užimti savo vietas ir jaustis, jog vis dėlto kai kuriais atvejais jūs esate nepakeičiami. Bet vilties juk yra. Laukit. Iš tikrųjų gerbiamasis P.Gylys jau išėjo. (Balsai salėje) Atsiprašau. Opozicija budri. Gerbiamasis Gyly, gal vis dėlto sutiktumėt pritarti bendru sutarimu? Ne. Kol elektronika tvarkoma, mes balsuokim pirma už pirmą lydintį projektą, t.y. Seimo rezoliucijos “Dėl 2000, 2001 ir 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamų rodiklių” projektą Nr.P-2089. Tie, kurie pritaria… Pagrindinio nereikia. Kas už šį projektą, prašau pakelti rankas. Po vieną užteks.

Už – 36. Kas prieš, prašau pakelti rankas. Prieš – 4. Ar kas nors susilaikė balsuojant? 36 balsavus už, 4 – prieš ir niekam nesusilaikius projektui Nr.P-2089 buvo pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar su tuo sutinkate?

Kitas projektas – Nr.P-2090. Jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašau registruotis. Po visų balsavimų bus replikos. Prašau. Ar galime bendru sutarimu pritarti projektui Nr.P-2090. Norite balsuoti? Prašau. Registracija vyksta. Prašau registruotis. Registracija baigėsi.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Dabar balsuosime dėl projekto Nr.P-2090. Tie, kurie pritaria po pateikimo, balsuoja už. Dabar prašau spausti mygtukus. Grįšime prie pirminės technikos – balsuosime pakeldami rankas. Prašau. Tuos, kurie pasisako už pritarimą po pateikimo, prašau dabar pakelti rankas. Mes balsuojame dėl projekto Nr.P-2090. 32 – už. Kas prieš? 4 – prieš. Kas susilaikė? Niekas nesusilaikė. 1 susilaikė. 32 balsavus už, 4 – prieš, 1 susilaikius projektui Nr.P-2090 buvo pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutarta. Ačiū.

Kitas projektas – Nr.P-2091. Kas pritaria šiam projektui po pateikimo, prašau dabar pakelti rankas. 33 – už. Kas balsuoja prieš, prašau pakelti rankas? 4 – prieš. Kas susilaikė? Niekas nesusilaikė. 33 balsavus už, 4 – prieš, niekam nesusilaikius po pateikimo pritarta projektui Nr.P-2091.

Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutarta. Ačiū. Toliau projektas Nr.P-2092. Prašom dėl motyvų.

S.BURBIENĖ. Dėl Akcizų projekto pakeitimo. Nelabai suprantama, kodėl yra siūloma panaikinti akcizus prabangiems automobiliams? Akcizo mokesčiai tam ir skiriami, kad ribotų prabangą, ir šitas Vyriausybės pasiūlymas yra visiškai nesuvokiamas. Siūlyčiau ir kolegoms taip pat susimąstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau prašau pasiruošti balsuoti tuos, kurie pritaria projektui Nr.P-2092. Prašau pakelti rankas. Už balsavo 26. Kas balsuoja prieš projektą Nr.P-2092, taip pat pakelia rankas. Prieš balsavo 4. Ar yra susilaikiusių? Prašau pakelti rankas tuos, kurie susilaikė. Susilaikė 6.

26 balsavus už, 4 – prieš, 6 susilaikius po pateikimo pritarta projektui Nr.P-2092. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar pritariat? Ačiū.

Toliau balsuosime už projektą Nr.P-2094. Tuos, kurie pasisako už šį projektą, prašau pakelti rankas. Už – 36. Kas prieš šį projektą? Prieš – 1. Kas susilaikė? Prašau pakelti rankas. Susilaikė 2.

36 balsavus už, 1 – prieš, 2 susilaikius po pateikimo pritarta projektui Nr.P-2094. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutarta.

Ši įstatymų grupė baigta. Labai ačiū viceministrui ir visiems lydintiems asmenims.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nepabėgti. Darbas nebaigtas. Dabar rezervinis 9a klausimas. Replikos? Atsiprašau, atleiskite už neapsižiūrėjimą.

Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pirmiausia pažeidėte mano, kaip Seimo nario, teisę į repliką po balsavimo. Galbūt po mano replikos būtų sutrumpėjusi ši gana neliūdna posėdžio dalis. Ir tai yra ne pirmas atvejis. Jūs anksčiau irgi mane esate nutraukęs, man užduodant klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu atsimenat, tada jūsų klausimas užsitęsė daugiau kaip 2 minutes. Bet aš atsiprašau už bet kokį bet kurio Seimo nario teisių pažeidimą.

Toliau repliką po balsavimo Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, gaila, kad jau išėjo šitų visų pataisų ir įstatymų rengėjai, bet 6 puslapyje mes niekaip negalėsime sutikti su tuo, kad rengiant projektą būtų įrašyta, kad Rusijos ekonomikai atsigaunant turėtų atsigauti Lietuvos ekonomika. Svarbiausia, kad šitas projektas, Lietuvos ekonominiai rodikliai išlieka daugiau pesimistiniai negu prognozuojama. Aš tikrai negalėčiau balsuoti ir prašyčiau, kad tokio teksto neliktų šiame įstatyme. Nes tvirtinant 2000 metų projektą po 10 metų… dar kažin ar NVS valstybės taip įrašo savo įstatymuose.

Ir antra. Įstatymas kategoriškai reikalauja, kad Vyriausybė ir Savivaldybių asociacija suderintų pagal metodikos įstatymą teikiamus rodiklius ir procentinę dalį. Šito nepadaryta ir tai kartojasi kasmet. Todėl aš manau, kad vien dėl to mes negalėtume taip lengvabūdiškai pritarti visiems projektams. Tačiau, kadangi pateikimas jau yra įvykęs, aš tik norėčiau atkreipti komitetų dėmesį.

Centrinės kredito unijos įstatymo projektas Nr.P-2072. Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2073. Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2074. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-2075 (pateikimas)

PIRMININKAS. Manau, kad labai teisinga pastaba. Komitetai turėtų būti budrūs ir tokių dalykų nepraleisti. Toliau svarstysime projektą Nr.2072 – Centrinės kredito unijos įstatymo projektą. Prašau Seimo narę E.Kunevičienę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. …kredito unijas Lietuvoje buvo sudaryta darbo grupė parengti Kredito unijos įstatymo pakeitimą, Indėlių draudimo įstatymo pakeitimą ir kartu sukurti Centrinės kredito unijos įstatymą. Darbo grupė dirbo labai ilgai, įstatymo projektas sudėtingas ir didelis. Gauti teigiami atsiliepimai. Gavome teigiamus atsiliepimus iš Kanados kredito unijų institucijos, (…) kredito unijos. Teisės departamentas faktiškai pritarė be didelių pastabų, nes rengiant projektą dalyvavo ir teisininkai, ir finansininkai, ir kredito unijų asociacijų atstovai, ir ypač daug darbo įdėjo mūsų komiteto patarėjas G.Morkūnas.

Gal jūs leistumėte nepristatinėti konkrečiai visų detalių, yra aiškinamasis raštas ir jame pakankamai aiškiai išdėstyta. Aš prašyčiau klausti, atsakysiu į klausimus. O jeigu kur negalėsiu atsakyti, tai yra G.Morkūnas. Jis atsakys. Arba pritarkite po pateikimo, tada pasirengsime svarstyti. Prašyčiau komitetus apsvarstyti, ypač prašyčiau apsvarstyti šių įstatymų projektus Kaimo reikalų komitetą (jau tariausi su pirmininku, kad jie rimtai svarstytų), Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Manau, kad mūsų kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas šiuos įstatymų projektus labai rimtai svarstys.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, gal būtų tikslinga taip pat pateikti tris lydinčiuosius?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš juos paminėjau. Jeigu būtų galima, jūs išvardinkite, nes jie eina kartu. Kad išspręstume saugumo klausimą, dabar Indėlių draudimo įstatyme kredito unijų indėliai faktiškai neapdrausti. Mes siūlome, kad ir jiems būtų daug lengvesnės sąlygos, bet irgi būtų taikomos draudimo sąlygos. Taip pat mokesčių lengvatos. Faktiškai bankams taikomos mokesčių lengvatos, o kredito unijoms jos yra daug mažesnės. Čia siūloma sulyginti arba atsisakyti Pelno mokesčio įstatymo, kad plėtotųsi kredito unijos, nes jos turi tapti svarbiomis finansinėmis institucijomis vietose, kad finansuotų investicinius projektus arba teiktų paramą vieni kitiems, kad gyventojai galėtų teikti tą paramą, ūkininkai. Visi šie įstatymų projektai yra susiję. Prašyčiau visiems pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Prašau nenueiti. Pirmiausia – Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, iš aiškinamojo rašto ir iš lydinčių dokumentų matyti, kad du darbo grupės nariai nepritaria, kad centrinėje kredito unijoje dalyvautų juridiniai asmenys ir kredito unijų asociacijos. Gal galėtumėte pakomentuoti, kokie buvo nepritarimo motyvai?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia nepritarė, manau, Lietuvos banko atstovai ir Bankų asociacijos atstovai, nes jie norėtų, kad kredito unijos būtų kaip savišalpos kasos. Tie projektai įgalina, kad kredito unijos turėtų platesnes funkcijas. Pavyzdžiui, kodėl kredito unijoje negalėtų dalyvauti ir personalinės įmonės, ir nedidelės uždarosios akcinės bendrovės, kurios vietose yra. Mes norime taikyti ir siūlome Seimui priimti platesnę kredito unijų taikymo sistemą Lietuvoje.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamoji kolege, kaimas labai seniai laukia tokios progos, kada į kaimą ateis kokia nors rimta finansinė organizacija. Matyt, šis kelias labai netolimas. Todėl aš esu labai dėkingas jums, kad jūs rodote iniciatyvą.

Noriu paklausti. Ar jūs manote, kad ši centrinė unija ir visi bankeliai rajonuose galės pakeisti prieškarinės Lietuvos vadinamąjį kooperacijos banką? Ar būtų didelių sunkumų, jeigu priderintų, kad tas funkcijas atliktų?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ateityje centrinė kasa iš esmės turėtų tapti ne tik kaip prieškarinis bankas. Jeigu žiūrėtume į ateitį, kai būsime Europos Sąjungoje, tikriausiai nereikės mūsų centrinių bankų, vidaus sistemoje centrinė kasa iš dalies turėtų atlikti tokias funkcijas, ji iš dalies galėtų vykdyti net ir Lietuvos centrinio banko funkcijas, kad sujungtų visas Lietuvos gyventojų finansines lėšas, galimybes, kad galėtume būti mažiau priklausomi nuo labai stambių investicinių bankų, kurie užsiiminės tiktai stambiais investiciniais projektais. Mūsų nedideliuose miesteliuose labai svarbu nedidelius investicinius projektus vykdyti. Čia turėtų tas pasitarnauti. Žinoma, ne per dieną, ne per metus. Mes kūrėme, kad tai tiktų ir ateityje, kai jau būsime Europos Sąjungoje, ir norime, kad Lietuvoje galiotų sava nepriklausoma finansų sistema.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš gerbiamajai kolegei klausimo neturiu. Kadangi klausimas parengtas labai argumentuotai ir labai reikalingas, po svarstymo siūlau pritarti bendru sutarimu.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Po pateikimo.

PIRMININKAS. Pasiūlymas buvo pritarti šiam projektui bendru sutarimu po pateikimo. Ar galima? Labai ačiū jums.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar sutinkate su tuo? Labai ačiū.

Taip pat tai taikoma visiems keturiems projektams. Labai ačiū už jūsų dalyvavimą. Visi darbotvarkės projektai yra išspręsti. Skelbiu šį Seimo posėdį baigtą.