Dvidešimt trečiasis (386) posėdis
1999 m. spalio 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. spalio 19 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Kviečiu pradėti šios dienos posėdį. Ar galėtume pradėti registruodamiesi? Registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, prašome žvelgti į darbotvarkę. Dėmesio prašau tų, kurie rūpinasi darbotvarkės reikalais. 11b klausimas iškrinta Teisės teisėtvarkos komiteto prašymu, t.y. Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai ir papildymai. Per pertrauką bus sutvarkytas projektas P-1089. Ar galėtume sutarti? Dėl to sutariame, kolegos. Toliau dėl visų projektų sutarta Seniūnų sueigoje.

Rezervinis pirmasis, gerbiamieji kolegos, taip pat iškrinta. Ar galėtume sutikti? Rezervinis pirmasis – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, įstatymo projektas. Vyriausybės išvados turėtume, gerbiamieji kolegos, sulaukti. Seniūnų sueigoje pasiūlyta dėl kredito unijų šiandien pateikti. Kolegos, ir vienas klausimas, kuris plaukia iš Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymo. Tėvynės sąjungos frakcija siūlo šiandien 2-4f nepateikti. Tiesiog su pateikimu trupučiuką luktelėti, kol bus papildomų pasiaiškinimų padaryta. Tai yra projektas P-2093 – Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu?.. Įjungiu kompiuterį, gerbiamieji. Įjungiu kompiuterį. Seimo narys Č.Juršėnas prašo žodžio. Prašom. Dėl darbotvarkės.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu aš jus teisingai supratau, jūs frakcijos vardu siūlote šiandien nepateikti projekto dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo, jo Nr.2093, taip? Tai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikia biudžeto projektą, o ne frakcija. Ką Vyriausybė pateikia, tą mes turime nagrinėti. O kaip nuspręsime, čia jau Seimo klausimas. Bet pateikimas yra Vyriausybės konstitucinė prievolė ir teisė. Taigi leiskime Vyriausybei pateikti taip, kaip jinai sumanė.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, dėl biudžeto projekto mes nesiginčijam, o tiktai dėl lydinčių projektų. Ar J.Bernatonis dar norėtų kalbėti?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš remiu kolegos Seimo nario Č.Juršėno siūlymą ir reikalauju, kad dėl to klausimo išbraukimo iš patvirtintos darbotvarkės būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Kviečiu registruotis, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime dėl Tėvynės sąjungos frakcijos siūlymo šiandien nepateikti 2-4f – Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-2093. Registruojamės.

88 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Gerbiamieji kolegos, dar sykį kartoju – Tėvynės sąjungos frakcija siūlo nepateikti 2-4f projekto – Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kas palaikytų tokią nuomonę, gerbiamieji kolegos, kad šis projektas šiandien nebūtų pateikiamas, kviečiu balsuoti už. Už – 57, prieš – 19, susilaikė 3. Kolegos siūlymui pritarta – projektas P-2093 šiandien nebus pateikiamas. Dėl vedimo tvarkos – J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal galiojantį Seimo statutą šiandien turėjo būti pateiktas tas projektas, neatsiejamai nuo biudžeto projekto. Mes manome, kad Konservatorių partijos frakcijos priimtas sprendimas šiame balsavime prieštarauja Seimo statuto nuostatoms, todėl frakcijos vardu prašome Etikos ir procedūrų komisijos apsvarstyti šį klausimą. Jeigu prieštaravimas iš tiesų yra, siūlome jį tuojau pat sugrąžinti į šios dienos darbotvarkę.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Noriu dar kartą pabrėžti, kad 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas yra pateikiamas, o tai, kas yra lydintieji dokumentai, yra mūsų valioje, gerbiamieji kolegos. Ar A.Stasiškis dar norėtų kalbėti? Ne.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1934(4*) (priėmimas)

Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame šios dienos darbus. Pirmasis projektas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas P-1934(4). Alg.Butkevičius kaip pagrindinio komiteto atstovas vadovauja mums priimant šį įstatymą. Kolega, iš pradžių bendrasis komentaras, o paskui apsisprendimai dėl siūlomų pataisų.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komentaras mano būtų toks, kad reikėtų atsižvelgti į pateiktas Seimo nario pono J.Listavičiaus pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes perėjome prie pataisų jau iš karto, ar ne? Taigi pirmoji J.Listavičiaus pataisa. Prašome trumpai pakomentuoti.

ALG.BUTKEVIČIUS. Į įstatymo projekto 5 straipsnio antrąją dalį vietoje žodžio “įstatymų” įrašyti žodį “Vyriausybės”. Šio straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip: “Savivaldybės gali imti paskolas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis”. Noriu pasakyti tai, kad į šį įstatymo projekto variantą, kuriam buvo pritarusi Vyriausybė, ir buvo įrašyta, kad “Vyriausybės nustatyta tvarka”, bet svarstymo metu kažkodėl buvo pakeista įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvai būtų tokie. Vis dėlto šiuo metu nėra priimta tokio įstatymo, kuris reglamentuotų skolinimosi limitą. Dabar yra priimtas tik Vyriausybės nutarimas, kuris leidžia ir reglamentuoja, kiek kiekviena savivaldybė atskirai gali skolintis per metus. Taigi, jeigu mes paliksime pataisą, kuri buvo priimta svarstymo metu, tai kitais metais negalės savivaldybės visiškai skolintis, nes kol kas nebus priimtas toks įstatymas, kuris yra numatytas šiuo metu šiame įstatymo projekte.

PIRMININKAS. Dėkoju, J.Listavičiui suteikiu žodį su viltim, kad galbūt sutarsime. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai, ką pasakė pranešėjas, aš tik norėčiau papildyti, kad paskolų limitai tvirtinami įstatymu, o Vyriausybė juos paskirsto. Todėl mano siūlymas dėl 5 straipsnio antrosios dalies tai ir patvirtina. O čia jau buvo pasakyta, kad šiuo metu nėra tokio įstatymo. Įstatymo projekto siūlymo, kuris dabar yra ketvirtajame variante, autoriai, matyt, tai supras, o jeigu tai ir bus priimta, dabar patvirtinta šio straipsnio pataisa, tai ieškos išeities. O kaip jie ieškos, matyt, jie pasakys. Kitu atveju aš norėčiau, kad dėl siūlymo būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Jūs neatsiimate pataisos?

J.LISTAVIČIUS. Na, kol kas tai argumentai, jeigu išdėstys kitą pusę, matysim.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Seimo narys L.Sabutis. Nekalba. Seimo narė E.Kunevičienė. Nekalbėjote, kolega, aš nieko negaliu padaryti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau pranešėją ir visus Seimo narius sutikti su tuo, kam jau buvo pritarta praeitame posėdyje, t.y. tegul lieka, kad įstatymų nustatyta tvarka, nes mes rasime tą išeitį, kai tvirtinsime 2000 metų biudžetą. Ten yra skolų limitas, kurį mes galėsime įstatyme padalyti ir savivaldybėms, ir valstybės institucijoms. Tuo atveju bus išlaikyta tai, kad skolinimasis numatomas įstatymu. Mes vakar taip ir su ponu L.Sabučiu tarėmės, todėl aš prašau poną Alg.Butkevičių sutikti.

PIRMININKAS. Ir prašote J.Listavičių nereikalauti balsuoti. J.Listavičius jau sutinka. Suteikiu žodį L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Aš negalėjau pasakyti savo nuomonės, nes mikrofonas buvo išjungtas, o dabar vis dėlto norėčiau priminti, kad Seimas svarstymo metu pritarė. Mes išties norėtume, kad savivaldybės galėtų imti paskolas įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, o jeigu reikia dar kokių nors procedūros taisyklių, kai jau bus įtvirtinta įstatyme, tai gali atlikti ir Vyriausybė. Bet šiuo atveju ši nuostata atitiktų ir Vietos savivaldos įstatymo reikalavimus. Todėl aš prašau Seimo pritarti mūsų nuostatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu nebalsuoti už J.Listavičiaus teikiamą nuostatą? Pranešėjas taip pat sutinka, J.Listavičius sutinka. Dėkoju, abi besiginčijančios pusės sutinka. Dėl pirmosios J.Listavičiaus pataisos nėra balsuojama, ji atsiimama. R.Smetonos siūlymas dėl 6 straipsnio trečiosios dalies, pone pranešėjau.

ALG.BUTKEVIČIUS. Pono R.Smetonos pasiūlymas papildyti 6 straipsnį trečiąja dalimi. “Lėšos valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti skiriamos iš valstybės biudžeto”. Ši nuostata buvo svarstoma Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir buvo gana ilgai diskutuojama. Dabar neatsimenu, kuriame įstatymo projekto variante, man atrodo, antrame įstatymo projekto variante buvo įrašyta ši nuostata, bet Finansų ministerijos specialistai per Biudžeto ir finansų komiteto posėdį įrodė, kad šią nuostatą yra neteisinga įrašyti į šį įstatymo projektą, o ji bus įrašyta į Biudžetinės sandaros įstatymą. Nes šis įstatymo projektas kalba apie savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodiką.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį R.Smetonai. Pataisos autoriui.

R.SMETONA. Teikiu šį pasiūlymą ir manau, kad antrajame variante ši nuostata buvo įrašyta teisingai. Mano supratimu, vis dėlto vienas svarbiausių arba toks svarbus savivaldybių finansavimo šaltinis, kaip finansavimas valstybės deleguotų funkcijų, atliekamų savivaldybių, privalo būti įrašytas būtent į šį įstatymą. Tegu jis būna kitame įstatyme, tai netrukdys, bet šiame įstatyme, kalbančiame apie savivaldybių pajamas, ši pajamų rūšis turi būti įrašyta. Tai nė kiek nepakenks šiam įstatymui. Jo čia nesant, galima manyti, kad ir nebus finansuojamos tos funkcijos.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų remiu šią pataisą ir manau, kad vis dėlto valstybės deleguotos funkcijos turi būti ir apmokamos iš valstybės pinigų. Taigi būtina tokia pataisa.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Tikiuosi pareikš ir Tėvynės sąjungos frakcijos nuomonę.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma reikia pasakyti, kad neapibrėžta pati sąvoka “valstybės deleguotos funkcijos”. Toliau, mes tvirtiname valstybės biudžeto metų rodiklius ir čia yra tvirtinamos visos funkcijoms reikalingos lėšos. Vadinasi, taip sakant, metų pradžioje viskas yra aišku. O per metus, jeigu bus perskirstomos arba tikslinamas biudžetas, jeigu atsiranda funkcijos, tai iš kur bus imamos lėšos. O kas turi teisę imti lėšas iš valstybės biudžeto ne pagal paskirtį? Taigi spręstų Seimas. Todėl metodikoje šitos nuostatos visiškai nereikėtų ir aš pasisakau prieš ir remiu pagrindinį tekstą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Vyriausybės atstovams.

G.ROKICKIENĖ. Noriu pasakyti, kad šiame įstatyme tikrai būtų galima atsisakyti šitos formuluotės, nes ji iš esmės yra neteisinga. Naujam Vietos savivaldos įstatyme mes visai nevardijam, kad yra valstybės deleguotos funkcijos. Visos funkcijos, kurias atlieka savivaldybės, yra savivaldybių funkcijos. Tačiau kai kurias funkcijas savivaldybės atliks valstybės vardu. Sakykim, išmokės pašalpas, kompensacijas valstybės vardu. Metodika turi garantuoti, kad šioms išmokoms būtų jų biudžete pinigų. Tai bus aptarta Savivaldos įstatyme ir manau, kad metodikos įstatymas tai garantuos.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos ir apsispręsime, ar svarstome šią pataisą. Jeigu 29 Seimo nariai pareikš paramą R.Smetonos planams, – dabar registruojamės, kolegos, – tai mes iš karto balsuosime, ar ją priimame, nes jau dėl motyvų kalbėjom. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, R.Smetona siūlo papildyti priimamo įstatymo 6 straipsnį trečiąja dalimi. Dėl jos jau buvo diskutuota. Ar atsiras 29 Seimo nariai, kurie manytų, kad šią pataisą reikia svarstyti?

28 Seimo nariai, kolegos, parėmė šitą norą. Taigi R.Smetonos pasiūlymas pildyti trečiąja dalimi 6 straipsnį nėra svarstomas.

Kolegos, J.Listavičiaus siūlymas dėl 10 straipsnio pirmosios dalies ir dėl 11 straipsnio pirmosios dalies. Tai yra identiški siūlymai. Kolegos, galėtume apsispręsti balsuodami iš karto. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė.

ALG.BUTKEVIČIUS. Ponas Listavičius, kiek žinau, neatsisako savo pasiūlymų. Tai aš tada pakomentuosiu. Iš įstatymo 10 straipsnio pirmosios dalies siūlo išbraukti žodžius “pavasario sesija” ir šio straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: “Vyriausybė su Lietuvos savivaldybių asociacija apsvarsčiusi teikia Seimui tvirtinti trejiems metams šiuos prognozuojamus rodiklius”. Aš suprantu poną J.Listavičių, dėl ko jis siūlo išbraukti, kad nebūtų tvirtinami šie rodikliai pavasario sesijoje. Dėl to, kad Statistikos departamentas realiai makroekonominius rodiklius gali pateikti gegužės 30 d., taip yra numatyta tam tikrais juridiniais dokumentais. Jeigu makroekonominiai rodikliai bus pateikti Finansų ministerijai birželio pirmomis dienomis, tai jie tikrai per mėnesį laiko nespės Seimui parengti tam tikrų prognozuojamų rodiklių kitiems metams. Nuo savęs aš noriu pridurti, kad praktiškai kitose valstybėse makroekonominiai rodikliai yra tikslinami du kartus per metus. Tai nereglamentuojama įstatymo, bet paprasčiausiai Vyriausybės nutarimu arba kitais dokumentais. Aš manau, kad įrašę šią nuostatą į įstatymą mes galim apsisunkinti patys save, nes realiai nespėsim tinkamai ekonomiškai pagrįsti tų visų rodiklių. Ačiū. Siūlyčiau Seimo nario pono J.Listavičiaus pataisai pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Gal galim bendru sutarimu pritarti, kolegos. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikti pavasarį, kad ir prognozuojamus savivaldybių rodiklius, trumpai sakant, tiesiog neįmanoma, nėra tokių galimybių. Savivaldybių atveju reikėtų teikti pavasarį ir valstybės biudžeto rodiklius, nes mes žinom, kad didelė dalis arba didelę dalį sudaro įvairios dotacijos savivaldybėms, subsidijos ir panašiai. Tai sudaro šimtus milijonų litų. Žinant, kad bendrasis vidaus produktas tikslinamas taip pat, galima sakyti, antroje metų pusėje, tai pavasario rodiklių vertė tiesiog bus labai prasta, neturės jokios vertės, o tik gali pasitarnauti įvairioms kalboms. Kalbant apie valstybės biudžetą, mes žinom, kad Konstitucijoje yra nurodyta, kada jis turi būti teikiamas ir tuo laiku būtent ir tikslinamas bendrasis vidaus produktas ir skaičiuojami rodikliai, tada daugmaž galima spręsti apie savivaldybių pagrindinius rodiklius. Todėl siūlau nepritarti esamai projekte nuostatai ir palaikyti mano siūlymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė nori paremti J.Listavičiaus teikimą.

M.ŠERIENĖ. Aš irgi siūlau išbraukti, kaip siūlo ponas J.Listavičius, žodžius “pavasario sesijoje”. Ne tik todėl, kad Seimas apsunkintų savo veiklą pavasario sesijoje, bet ypač dėl to, kad skubėdami mes galim labai apsirikti, neturėdami tikrų Vyriausybės parengtų rodiklių, galime labai apsirikti ir tik pakenkti savivaldybių finansinei padėčiai. Siūlau tuos dalykus svarstyti neskubant, rudenio sesijoje.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, dėl šios pataisos Seimas svarstymo metu balsavo ir pritarė mūsų komiteto pasiūlymui, jog prognozuojami rodikliai išties Seimui turėtų būti pateikiami anksčiau, ne spalio pabaigoje ir ne lapkričio mėnesį, nes negalima realiai koreguoti arba siūlyti vertingų pastabų ir Vyriausybei, ir galų gale patiems susitarti. Todėl aš nepritariu J.Listavičiaus siūlymui, o pritariu būtent Seime svarstymo metu pritartai redakcijai, tai yra kad iš anksto ir trejiems, ir einamiesiems metams Seimas bus supažindintas su šiais rodikliais jau pavasario sesijos metu.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Pranešėjas pritaria J.Listavičiaus siūlymui iš 10 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius “pavasario sesijoje”. Kolegos, ar galėtume sutarti, kad šitas balsavimas lemtų ir mūsų apsisprendimą dėl 11 straipsnio analogiškos pataisos?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Registruojamės.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl J.Listavičiaus pataisos išbraukti iš 10 straipsnio pirmosios dalies žodžius “pavasario sesijoje”. Kas palaikytų šį siūlymą, balsuoja už

Už – 64, prieš – 15, susilaikė 7. Siūlymui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau! Dabar įstatymo priėmimas pastraipsniui. Naujoji biudžeto metodikos redakcija. Kolegos, 1 straipsnis, dabar pastraipsniui. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimam.

2 straipsnis? Priimame.

3 straipsnis? Priimame.

4 straipsnis? Priimame.

5 straipsnis? Priimame.

6 straipsnis? Prieš 5 straipsnį, kolega V.Andriukaiti?

6 straipsnis, gerbiamieji kolegos? Priimame.

7 straipsnis? Priimame.

8 straipsnis? Priimame.

9 straipsnis? Priimame.

10 straipsnis? Priimame.

11 straipsnis? Priimame.

12 straipsnis? Priimame.

13 straipsnis? Taip pat priimame. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Kolegos, prašome kalbėti dėl viso Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo.

Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad po ilgų ginčų galima vertinti šį įstatymą kaip patenkinamą. Mes norėjome, kad jis būtų geras, tačiau nepasisekė to padaryti. Bet manau, kad vis dėlto jis yra geresnis negu iki šiol galioję panašaus pobūdžio įstatymai, ypač metodikos. Ir tenka apgailestauti, kad Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva nebuvo pritarta, kad būtų įrašytos savivaldybių mokestinės, nemokestinės pajamos, taip pat kitos mūsų siūlomos pataisos. Manau, kad Seimas priimdamas galėtų protokolo nutarimu įpareigoti atitinkamas Vyriausybės institucijas ir gal komitetą, kad būtų pateikti pažadėti įstatymai, tai yra ir finansinio pobūdžio įstatymai, ir Biudžetinės sandaros įstatymas. Nemažai paaiškinimų buvo padaryta, kad išspręs kiti įstatymai.

Pritariu Metodikos įstatymui ir manau, kad pagal jį galėsime vertinti ir 2000, ir kitų metų valstybės bei savivaldybių rodiklius, todėl aš siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra posėdžių salėje kolega A.Čaplikas? Jis buvo prašęs žodžio kalbėti prieš. Nematau. Suteikiu žodį R.Smetonai.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai pritariu kolegos L.Sabučio komentarui, jog šis įstatymas patobulėjo, taip pat jo minčiai, kad jis jokiu būdu nėra tinkamas, nėra toks, kokio reikėtų. Bet, gerbiamieji, kas gi trukdė per tiek laiko parengti tikrai tinkamą įstatymą, tikrai tokį savivaldybių pajamų metodikos nustatymo įstatymą, kuris sudarytų galimybę visom savivaldybėms, aišku, surandant kompromisą, bet vis dėlto visom savivaldybėm, neskriaudžiant kurių nors, parengti tokią metodiką, kuri būtų joms naudinga, vadinasi, ir visiems žmonėms, gyvenantiems ten? Šitas įstatymas dar nėra toks. Taigi kodėl jis ne toks, kokio reikia? Kas trukdė? Aš prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau pritarti Metodikos įstatymui, nes nėra savivaldybių finansų įstatymo, todėl reikia, kad galiotų Metodikos įstatymas. Tai yra būtina, kad galėtų sudaryti 2000 m. biudžetą, atsižvelgiant į tas pataisas, kurios atsirado šiame įstatyme. Kaip jau žinome, šiandien bus teikiamas 2000 m. valstybės biudžetas ir normatyvai, prašyčiau, kad būtų tie klausimai suderinti. Reikia balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas. Ne. Seimo narys P.Papovas. Prašom, kolega.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, beveik visi pasisako, kad pateikti metodikos pakeitimai nepasiekia savo tikslo. Iš esmės įstatymas nepatobulintas, nors LDDP frakcija, taip pat ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas labai anksti, šių metų pradžioje, inicijavo įstatymo pataisas, nes kelios savivaldybės iki šiol nepatvirtino savo šių metų biudžetų. Mes prašėme, kad Finansų ministerija pateiktų pagal naują metodikos projektą šių metų savivaldybių biudžeto skaičiavimus ir palygintų, kaip jie atrodytų palyginus su patvirtintais šių metų savivaldybių rodikliais. Anaiptol šitokių skaičiavimų mes nematėm ir nėra.

Dabar teikiamas kitų metų biudžetas, ir pagrindiniai rodikliai jame jau atsispindi, bet vis dėlto matyti, kad kai kurioms savivaldybėms gerokai padidėja pajamos, o kai kurioms sumažėja. Neišanalizavus tų skaičių, iš esmės sunku pasakyti, kas čia įvyko. Ar čia metodikos trūkumai, ar Savivaldybių asociacija kartu su Vyriausybe parinko netinkamus skaičius? Bet esminis dalykas – nebuvo priimtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir kitų Seimo narių siūlymas, kad nustatoma procentinė dalis nebūtų priklausoma nuo valstybės biudžeto, o priklausytų nuo bendrojo vidinio produkto, kad savivaldybės būtų suinteresuotos didinti tą bendrąjį vidinį produktą ir savo pajamas. Nors įstatymas ir šiek tiek patobulintas, aš, kaip komiteto narys, negaliu balsuoti prieš, tačiau negaliu balsuoti ir už, susilaikysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos iš visų frakcijų, aš prašyčiau tylos! Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, net ir oponentai pripažįsta, kad šis įstatymas yra geresnis negu dabar galiojantis. Tai, man atrodo, visiškai turėtų būti nepriimtina logika, kad nepriimtume geresnio įstatymo, tegu galioja blogesnis įstatymas. Aš suprantu, kad šitas įstatymas, kuris yra pateiktas, nėra labai geras, labai tobulas. Bet aš noriu pasakyti, kad labai tobulus įstatymus gali pateikti viešpats Dievas ir galbūt vienas kitas Seimo narys. Aš siūlyčiau vis dėlto pritarti šitam įstatymui, ypač po to, kai buvo priimta pono J.Listavičiaus pataisa.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, metodika naudinga pagal galimybes visoms savivaldybėms. Ji, kaip jau ir buvo minėta, pažangesnė už ankstesnę. Negali visoms savivaldybėms tik didėti pajamos, jeigu jų nepakanka norimiems poreikiams tenkinti. Jeigu kalbėtume dėl mokestinių ar nemokestinių pajamų, tai naujame Biudžeto sandaros įstatymo projekte iš viso nėra tokių sąvokų, jos yra jungiamos į vieną grupę, todėl pateiktam įstatymo projektui aš pritariu. Kviečiu visus balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Vaitukaitis.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto mes turbūt darome tą pačią klaidą, kokią ir darėme praeitais metais: patvirtinome biudžetą, o po to tiktai patvirtinome Biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Šiemet iš esmės irgi yra taip pat – biudžeto projektas yra pateiktas, bet mes dar neturime patvirtintos metodikos. Iš viso kaip buvo galima pateikti patį 2000 metų biudžetą be metodikos? Tuo labiau, visi mes dabar sakome, kad jisai yra geresnis, ko gero, už buvusį, bet pažiūrėkime į 7 priedėlį, kaip atrodo pateikto 2000 metų biudžeto priedėlis. Mes pamatysime, kaip atrodo skirtumas: vienom savivaldybėm auga 20%, kitom 0. Ar tai yra geriau? Tokio dalyko nebuvo netgi ir prieš tai buvusiame. Aš pasisakau prieš jį.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Registruojamės. Po kalbų už ir prieš balsuosime, ar priimame Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymą, naująją įstatymo redakciją. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas? Balsuojame, kolegos. Už – 71, prieš – 8, susilaikė 23. Kolegos, įstatymas priimtas.

Mes dar turime, gerbiamieji, kelias minutes iki antrojo klausimo. Ar galėtume pirmąjį ar rezervinį antrąjį klausimą greitai mėginti apsvarstyti? Rezervinis antrasis. Projektas Nr.P-1179 – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. L.Sabutis – pagrindinis pranešėjas. (Balsai salėje) 5 straipsnio. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas, gerbiamieji kolegos. L.Sabutis, kaip pagrindinio komiteto pirmininkas, yra pasirašęs nuomonę. Rezervinis antrasis, gerbiamieji kolegos. (Triukšmas salėje) Kolegos, visi mano duomenys rodo, kad pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolegos, atidedam šitą projektą dėl… Rezervinis trečiasis nėra apsvarstomas greitai.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pirmo punkto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1945 (svarstymas)

Kolegos, rezervinis ketvirtasis klausimas. Projektas Nr.P-1945 – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pirmo punkto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. L.Sabutis. Komiteto nuomonė, kuri yra griežta.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau dėl prieš tai paskelbto darbotvarkės klausimo – dėl 5 straipsnio pakeitimo. Mūsų patvirtintoje darbotvarkėje pranešėja yra įrašyta komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Jeigu bus leista pasiruošti, kadangi tai yra iš rezervo, galima bus vėliau išdėstyti ir komiteto nuostatas tuo klausimu.

Dabar dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo. Komitetas svarstė šias pataisas. Mes manome, kad gavome nemažai atsiliepimų. Pirmiausia gavome Seimo Teisės departamento, taip pat Europos teisės departamento išvadas, Savivaldybių asociacijos bei Valstybės turto fondo atsiliepimus. Jie buvo įvertinti komiteto posėdžio metu. Iš jums išdalintų išvadų jūs matote, kurioms nuostatoms mes pritariame, kurioms ne, todėl manyčiau, kad vis dėlto yra nemažai pastabų, todėl reikia tobulinti šį įstatymą. Siūlome autoriams, kurie prisidėjo prie jo tobulinimo (tai jau mano minėtos įstaigos), kad taip pat būtų atsižvelgta... Negalime nepritarti pačiai nuostatai, jog klausimas dėl tokių mainų arba tokiu būdu įgyjamo valstybės turto savivaldybių dispozicijon negalėtų būti išspręstas. Tačiau kelia abejonių (mes manome), kad priims mūsų pataisas autoriai. Jie taip pat dalyvavo. Šiuo atveju dar reikėtų labai rimtai stabtelti prie 19 straipsnio pataisų. Todėl mes priėjome prie tokios išvados, kad reikia grąžinti tobulinti šį įstatymą, o po to vėl teikti Seimui jau naują redakciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po tokio pagrindinio komiteto verdikto aš turiu klausti, ar galime bendruoju sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti? Bendruoju sutarimu įstatymo projektą P-19456, kaip siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1946 (priėmimas)

Mielieji kolegos, antrasis darbotvarkės klausimas, pagrindinės darbotvarkės klausimas, – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1946. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Gylį, kuris atstovauja Užsienio reikalų komitetui. Pone pranešėjau.

P.GYLYS.Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svečiai! Teikiu Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymą. Tai labai svarbus dokumentas, kuris vainikuoja ilgai trukusias derybas šiuo klausimu. Nors tos derybos tęsėsi ilgai, bet jose, ko gero, buvo mažiau kliuvinių negu svarstant panašią Lietuvos ir Baltarusijos sutartį.

Istoriškai susiklostė, kad Lietuvos sienos su kaimynais minėtas ruožas susiklostė dar 1928 metais. Tai tuometinė Vokietijos – Lietuvos siena. Tuo metu tos ribos buvo nustatytos valstybine sutartimi. Tarybiniu laikotarpiu tai buvo administracinė siena.

Šiandien mes turime nubrėžti liniją žemėlapyje. Politinė siena yra. Ji buvo nustatyta 1991 metų liepos 29 dienos Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutartimi. Toje sutartyje buvo pasakyta, kad abi valstybės pripažįsta viena kitos teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą. Taigi politiškai ta siena buvo apibrėžta. Šiandien reikia nuspręsti, ar mes sutariam dėl tos linijos, kuri dabar bus nubrėžta žemėlapiuose, ir liks trečias etapas formaliai demarkuoti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sieną.

Kartais kyla diskusija mūsų visuomenėje dėl ratifikavimo laiko. Rusija yra pažadėjusi aukštu politiniu lygiu, kad sutartis bus pristatyta jų parlamente – Dūmoje. Deja, tai nevyksta, todėl aš manau, kad prasminga yra pradėti ratifikavimo procesą mūsų parlamente nelaukiant kitos pusės apsisprendimo. Juolab kad politinė situacija Rusijoje yra priešrinkiminė, ir sunku prognozuoti, koks bus jėgų santykis ir požiūris naujojoje Dūmoje. Tuo aš savo pateikimą baigiu.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ratifikuojamas įstatymas turi 1 straipsnį. Taigi prašau registruotis norinčius kalbėti diskusijoje. Prašom atleisti, dar kartą mėginu. Dėkoju, pone pranešėjau.

Prašęs kalbėti prieš taip pat gali paspausti mygtuką. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad svarstomas klausimas ir tas pasiūlymas, kuris tik ką buvo pasakytas, yra pakankamai aktualus. Gerai suprantam ir nereikia įrodinėti, kad santykių sureguliavimas su Rusija, šiuo atveju sienos teisinio sureguliavimo klausimas yra taip pat labai svarbus. Nepaisant to, kad Rusija iš tiesų kol kas nepradėjo šios procedūros, aš manau, mes turim skatinti ją šiam veiksmui, ir būtent mūsų pritarimas būtų tas skatinimas. Todėl aš siūlau palaikyti šitą siūlymą.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rutkelytė. Veikia, gerbiamasis kolega, tik jūs įsijungęs ketvirtasis. Seimo narė R.Rutkelytė. Nekalbės. Seimo narys V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Aš irgi nekalbėsiu.

PIRMININKAS. V.Dudėnas taip pat nekalba. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad aš spaudžiau kitokios spalvos mygtuką. Kadangi man suteikėte žodį, tai aš kalbėsiu. Gerbiamieji Seimo nariai, šis sienos tarp Lietuvos ir Rusijos ratifikavimas nėra analogiškas, tarkim, Lietuvos – Latvijos, Lietuvos – Lenkijos sienų ratifikavimui. Mano nuomone, Lietuva su Rusija sienos neturi. O tai, kas tekste nurodoma kaip Rusija, iš tikrųjų yra senos lietuvių, prūsų ir kitų baltų genčių žemės. Šiuo metu Rusija yra užgrobusi šias žemes ir pavadinusi jas Kaliningrado sritimi. Mes šį kraštą vadiname Karaliaučiaus kraštu arba Mažąja Lietuva.

Todėl jeigu šiandien svarstytume sienos ne su Rusija, o su Rusijos laikinai administruojamu Karaliaučiaus kraštu klausimą, tada tam galima būtų pritarti. Nors šiuo sienų tarp Lietuvos ir Rusijos sutarties ratifikavimu Lietuva oficialiai ir neteigia, kad Rusija valdo Karaliaučiaus kraštą teisėtai, bei neatsisako ateityje svarstyti šio krašto statuso, tačiau Rusija mėgins šį sienos ratifikavimą interpretuoti kaip tai, kad Lietuva pripažįsta Karaliaučiaus kraštą Rusijai. Todėl siūlau neratifikuoti šios sienų tarp Lietuvos ir Rusijos sutarties. Rusija į Karaliaučiaus kraštą neturi nei juridinių, nei istorinių, nei moralinių teisių. Aš tikiu, kad ateityje Tilžė, Įsrutis, Ragainė, Karaliaučius ir kitos baltų vietovės įeis į Lietuvos valstybės sudėtį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien turime spręsti labai svarbų klausimą. Ponas P.Gylys, pateikdamas šio klausimo sprendimą, pabrėžė, kad 1921 m. buvo pasirašyta sutartis ir buvo nuspręsta dėl politinės sienos. Bet nepaminėjo, kad toje sutartyje pats Leninas savo ranka parašė, kad atsisako bet kokių pretenzijų į Lietuvos teritoriją, ir tai buvo sulaužyta. Prieš svarstant šio klausimo ratifikavimą bendrame Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo tarybos posėdyje, Užsienio reikalų ministerija buvo paprašyta išvardyti Europos valstybes, kurios de jure pripažįsta ar sprendžia Karaliaučiaus klausimą. Šis prašymas niekad nebuvo patenkintas. Mes nesame supažindinti su kitų Europos valstybių požiūriu į Karaliaučiaus klausimą. Štai ir šiandien ponas P.Gylys pabrėžė, kad Rusijos Dūma, nors buvo pažadėjusi, bet dabar atsisako svarstyti šį klausimą. Todėl aš manau, kad sienos nustatymas yra labai svarbus, bet tai nėra būtina daryti šiandien. Ir kol mes nežinosime aiškios Rusijos Dūmos pozicijos, taip pat kol mes negausime oficialios Europos valstybių, kurios de jure pripažįsta Karaliaučiaus krašto statusą, informacijos, šio klausimo ratifikuoti Lietuvai netiktų, nes mes atsisakysime savo potencialių pretenzijų į lietuvių gyvenamas teritorijas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norintys kalbėti prieš prašom spausti raudoną mygtuką. Tikslinu, Dūma niekada nebuvo žadėjusi sutartį ratifikuoti šį rudenį. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš tik noriu patikslinti, kad nors komunistai tvirtina, kad Leninas amžinai gyvas, jis negyvas. Ir 1991 m. jo jau tikrai nebuvo.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė. Ne. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, Konservatorių frakcija besąlygiškai mano, kad šios sutarties ratifikavimas yra labai didelis Lietuvos nacionalinis interesas. Todėl kelia nuostabą, kai nacionalinis judėjimas “Jaunoji Lietuva” pasisako prieš šios sutarties ratifikavimą. Aš dar sykį raginu atsakingai visiems suvokti šio ratifikavimo svarbą. Ir visiškai pritariu tiems argumentams, kuriuos išsakė kolega P.Gylys.

PIRMININKAS. Dėkoju. Suteikiu žodį Seimo nariui R.Dagiui.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai prisijungiu prie to, ką pasakė N.Medvedevas, ir labai norėčiau, kad tie kolegos, kurie oponuoja šiai sutarčiai, vis dėlto į šį klausimą įsigilintų ne tik emociškai, bet ir politiniu aspektu. Kam mums šitą klausimą eskaluoti? Jokio de jure įteisinimo nevyksta, vyksta sienos su Kaliningrado sritimi ratifikavimas, kuris nustato sieną su Kaliningrado sritimi. Mes nieko šiuo klausimu nepasakom, kaip ir nieko šiuo atveju nepasako daugelis valstybių. Lygiai tokią pačią sutartį turi Lenkija. Ji tą padarė anksčiau, sienos yra nustatytos. Kam reikia šį klausimą dabar eskaluoti? Kad mes priimtume vieną ar kitą sprendimą, atmestume jūsų pareiškimą pasakydami savo poziciją? Tada galima būtų tikrai traktuoti de jure vienus klausimus. Arba priimtume jūsų poziciją, kurios reikėtų Rusijos Dūmos radikalams, sakykime. Aš nežinau, kieno pastūmėjimu šis klausimas iš viso atsiranda. Klausimas sąlygoti šios sienos ratifikavimą kokiais nors papildomais mūsų nutarimais ar pareiškimais.

Aš manau, kad iš tikrųjų ne Lietuvos interesas šitą klausimą eskaluoti, o mūsų interesas fiksuoti tai, ką mes esam pasiekę su Vyriausybe, ir reikalauti iš Rusijos Dūmos, kad ji greičiau šį klausimą ratifikuotų. Nes tik tuo atveju visos kitos integracijos, visi kiti siekiai gali būti pasiekiami. Kitaip tikrai to nebus. O reikšti teritorijos pretenzijas į jotvingių ir kitas žemes, šiuo atveju tai truputį per daug į tolimą praeitį ir tolimą ateitį nukreiptas klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galėčiau dar suteikti žodį norintiems kalbėti prieš. Gerbiamasis kolega, prašyčiau neįžiūrėti čia Konservatorių frakcijos slaptųjų darbų. Tikrai nejungia, gerbiamieji kolegos. Pirmiausia kviečiu balsų skaičiuotojus: K.Bobelį, P.Gylį, K.Jakelį, M.Končių, R.Kupčinską. Kolegos, mums reikia pagalbos. Dar du kalbėtojai prieš. R.Smetona gali kalbėti prieš. Prašom. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad kalbantys dėl balsavimo motyvų nereiškia Lietuvos valstybės teritorinių pretenzijų kitai šaliai. Yra kalbama apie tai, kada ir kokiomis sąlygomis gali būti ratifikuota tokia sutartis. Mano įsitikinimu, Lietuvos valstybei būtinai reikia sutarties su Rusijos Federacija ar jos valdoma, ar administruojama teritorija, bet aš nepritariu jos ratifikavimui šiandien, dabar, nesuderinus su Rusijos Dūma. Aš manau, kad tai būtinai šiuo atveju reikia daryti, o šiuo atveju todėl, kad iš tikrųjų neužsimerkime ir nenuneikime to paprasto fakto, kad Karaliaučiaus srities padėtis yra diskutuotina. Ir štai šios diskusijos reikia iki ratifikavimo.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys S.Pečeliūnas taip pat galėtų kalbėti prieš.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gaila, kad ta mūsų elektronika šlubuoja, ką padarysi.

Aš sutinku su tuo, ką sakė ponas R.Smetona, kad niekas nesiginčija dėl tos techninės linijos. Apie tai mūsų bendrame Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje buvo labai aiškiai pasakyta. Dėl to ginčo nėra. Klausimas – kada, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis šitą ratifikavimą Lietuva turėtų daryti. Tai, kad mes neturime sinchronizuoti su Rusija, aš nesiginčiju, tai yra apsisprendimo reikalas norint kai ką išspręsti. Bet yra pora klausimų, kuriuos minėjo ponas K.Bobelis, ir aš tai vadinu Užsienio reikalų ministerijos rankų laužymu dviem Seimo komitetams. Oficialiai buvo paprašyta medžiagos dviejų komitetų vardu jungtiniame posėdyje. Kiek praėjo laiko nuo tada? Jokio atsakymo. Aš asmeniškai paprašiau Užsienio reikalų ministerijos vienos pažymos, jie davė ne pažymą, davė Potsdamo konferencijos kai kuriuos dokumentus, kurie patvirtina (Stalino, Trumeno ir kitų parašais) dėl šito krašto ateities. Aš esu tos pačios nuomonės (kaip kai kurie šioje salėje esantys mano kolegos), kad mes tikrai šiandien neturėjome taip greitai šio klausimo spręsti. Niekas su botagu nevaro. Galėjom palaukti savaitę kitą, o gal ir mėnesį, gauti atsakymus į tuos klausimus, pasiruošti solidžiai, nes ta baimė arba ta abejonė, kad kita pusė (nesvarbu, ką mes kalbam niekur raštu nefiksavę) gali traktuoti šitą dalyką kaip juridinį šio krašto pripažinimą amžiams Rusijai. Štai yra pagrindinis klausimas sprendžiant sienos ratifikavimo sutartį. Į šį klausimą jokiu būdu neatsakom ir paliekam mūsų oponentams traktuoti mūsų sprendimą taip, kaip jiems yra naudinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš kviečiu registruotis. Galbūt mūsų mygtukai jau veikia. Registruojamės ir tuomet mėginsime ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos. Mėginsime priimti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymą.

Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Kolegos, ar jūs randate save registravimosi lentelėje? Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 108 Seimo nariai.

Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas? Kviečiu balsuoti teigiamai.

Kolegos, už – 88 ir Seimo narys P.Papovas, tai yra už – 89. Prieš – 3. Susilaikė 9. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Kolegos, pora replikų. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien susidarė paradoksali situacija. Eidamas į salę galvojau pasisakyti už ir paremti sutarties ratifikavimą. Jūs pasakėte, kad galiu kalbėti tada, jeigu kalbėsiu prieš.

PIRMININKAS. Nes keturi jau…

A.MEDALINSKAS. Prieš argumentų ieškoti nenorėjau. Dėl to noriu pasakyti, jog iš tikrųjų sveikinu Seimą su šios sutarties ratifikavimu, nes tvirtinant, kad mūsų politika yra gerų santykių su kaimynais politika, ši sutartis bus labai svarbus kertinis pamatinis akmuo. O posėdžio pirmininkui siūlyčiau keisti požiūrį į tokius dalykus. Jeigu žmogus užsiregistravo, bet aparatūra neveikia, tokiu atveju galima leisti kalbėti tiek ir už, tiek ir prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kaip tą požiūrį pakeisi, jeigu aš neturiu prieš save duomenų. Dar sykį atsiprašau dėl gendančios mūsų registravimosi sistemos.

Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Atvirkščiai, negu prieš mane kalbėjęs kolega, aš nenorėčiau džiaugtis tuo, ką padarėme šiandien. Šiandien mes įvykdėme tą nemalonią pareigą, kai iš dviejų blogybių politikoje tenka rinktis mažesnę. Šiandien mes pasirinkome mažesnę blogybę. Šiandien mes padarėme tai, kad mes tam tikra prasme, bent jau juridiškai, atsižadėjome gabalo savo kūno, gabalo to, kas vadinama gyvybine erdve. Bet jeigu šito pasirašyto akto, kurio šiuo metu vis dėlto reikia, reikia tam, kad galėtume juridiškai ateityje juo disponuoti, nelydės kultūrinė politika, jeigu jo nelydės kultūrinės autonomijos reikalavimas tose prarastose erdvėse, jeigu jo nelydės mūsų visuomenės ir politikos dėmesys šiam kraštui, jeigu jo nelydės skausmas dėl tų prarastų dalykų, jeigu mes lengva ranka paskui Užsienio ministerijos klerkus nurašysime šiuos dalykus, tai šis aktas tada taps didesne blogybe. Mes nuolat prarandame Lietuvos teritoriją, faktinę teritoriją. Etninė teritorija neina per mūsų sienas, ji eina per Šventosios Neries liniją. Pavažiuokite aplink Vilnių, pažiūrėkite kas darosi, pabandykite kaimuose pakalbėti lietuviškai. Mes prarandam tas erdves, mūsų yra aklos gynybos būklė, tačiau yra būdų tai kompensuoti. Yra būdų kompensuoti per kultūrinę veiklą, yra būdų kompensuoti per daug ryžtingesnę užsienio reikalų politiką. Aš manau, kad tas turi būti padaryta. Šiuo aktu Karaliaučiaus klausimas nėra išspręstas. Jo sprendimas tiktai prasideda.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1947 (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rytinės darbotvarkės 4 klausimas Nr.P-1947 – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas. Kolegą P.Gylį kviečiu į tribūną.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tęsiam gerai pradėtą darbą. Nubrėžę liniją žemėlapyje tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos, turėtume tą patį padaryti ir teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tie trys terminai apibrėžiami taip. Teritorinė jūra – tai 12 mylių nuo sausumos kranto. Toliau eina kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos ribos. Kontinentinis šelfas – tai jūros dugnu einanti linija, o ekonominė zona – kas yra virš to.

Vyko, sakyčiau, konstruktyvios derybos ir pasiektas rezultatas, manau, patenkina abi puses – tiek Rusijos Federacijos, tiek Lietuvos Respublikos interesus. Norėčiau grįžti prie argumentų dėl tų abiejų sutarčių ratifikavimo ir sinchroniškumo. Manau, kad tie žmonės, kurie sako, kad reikėtų palikti sienas atviras, sukelia mūsų valstybei dviprasmišką padėtį. Mes lyg ir patys imame abejoti, ar tai yra mūsų valstybės sienos. Valstybės turi vadovautis ne emocijomis, ne istorine nostalgija, o politine realybe. Jeigu paimtume analogiją Europoje, tai labai daug argumentų būtų, pavyzdžiui, Didžiosios Vengrijos labui. Du milijonai vengrų, aš praeitą kartą sakiau, gyvena Rumunijoje ir 600 tūkst. kompaktiškai gyvena Slovakijoje. Manau, kad kai kuriose kaimyninėse valstybėse gali atsirasti žmonių, kurie irgi abejoja, bet tik į kitą pusę, ir jie realiai yra. Mes girdime beje ir Rusijos Dūmoje tokius balsus, kad tai, kas dabar yra Lietuvos teritorija, nėra ir net neturėtų būti Lietuvos teritorija. Ar mes tai užmirštame? Ar mes nežaidžiame to paties politinio žaidimo, kurį lošia mūsų ne didžiausi draugai, švelniai pasakykime, kitose valstybėse. Ir kitose valstybėse kalbama apie teritorines pretenzijas. Gerai, kad tokių balsų nėra daug ir jie nėra stiprūs.

Įvertinkime šitą situaciją, prisimindami Potsdamo konferenciją, neužmirškime Helsinkio baigiamojo akto, taip pat 4+2 dokumento, taip pat Paryžiuje pasirašyto stabilumo pakto, pagal kurį buvo sprendžiami du svarbiausi klausimai – Europos sienų neliečiamumo ir mažumų teisių klausimai. Lietuva prisijungia prie šių susitarimų. Manau, kad pragmatiškai, protingai pasielgia prisijungdama prie šių susitarimų. Jeigu mes neratifikuotume šiandien ir lauktume, kol tai padarys kiti, mes patys sau irgi sukeltume abejonių. Mums pasakytų – Rusija abejoja, bet lietuviai irgi dar mąsto. Ar naudinga Lietuvai save stumti į šią padėtį? Jeigu mes šiandien ratifikuosime šią sutartį, šias dvi sutartis, mes turėsime politinę, moralinę teisę paklausti: o kodėl kita pusė nedaro šito? kodėl ji abejoja? ką, ji nori peržiūrėti Europos sienas? Netęsdamas šių argumentų toliau, manau, kad Lietuvos valstybės interesai reikalautų, kad mes apsispręstume ir balsuotume už šią sutartį dėl teritorinės jūros, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos ribų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Taigi, kolegos, dar viena sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos. Prašome kalbėti dėl motyvų. Ar galite įsijungti visi, kolegos? Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš tai pat noriu dar sykį išsakyti Konservatorių frakcijos nedviprasmišką nuostatą – šią sutartį ratifikuoti dabar, nedelsiant. Tai yra didelis Lietuvos laimėjimas. Lietuvos nacionalinis interesas yra šią sutartį ratifikuoti. Noriu pasidžiaugti, kad visos penkios didžiosios parlamentinės partijos užsienio politikos srityje išlaiko solidžią poziciją, skirtingai nuo kai kurių smulkesnių politinių junginių. Norėčiau šia proga iš tikrųjų padėkoti tiems, kurie dirbo rengiant šią sutartį, tarp jų ir buvusiam užsienio reikalų ministrui P.Gyliui, ir šiandieniniams užsienio politikos vadovams. Manau, Lietuva šiuo žingsniu daro didelį žingsnį į priekį. Todėl raginu visus kolegas ratifikuoti šiandien šią sutartį ir neužsiiminėti šiek tiek istorine ir politine demagogija.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, kaip ir prieš aną sutartį, taip ir prieš šią pasisakau prieš. Noriu jūsų paprašyti. Aš balsavau prieš, bet nebuvo mano balsavimas pažymėtas, todėl prašyčiau, kad pataisytumėte tai. Dar kartą noriu prašyti Seimo narių, kad mes apsigalvotume, nes darydami šį politinį sprendimą, pripažindami Lietuvos su Rusijos sienos teisėtumą, mes kartu atsisakome bet kokių vėlesnių pretenzijų dalyvauti klausimą sprendžiant, jeigu eventualiai bus Karaliaučiaus klausimo sprendimas vykdomas. Todėl manau, kad šis sprendimas šiandieną yra lygiai toks pat nusikaltimas, kaip buvo nusikaltimas priimant įstatymą dėl “Williams” kompanijos atėjimo, pastarasis šiandien, atrodo, sugriuvo. Daug kas gailėsis po kelerių metų, kad šiandien mes darome šį sprendimą. Aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, o aš siūlau balsuoti už, nes atsimindamas mūsų dešimties metų politiką, valdant įvairioms partijoms, atsimenu puikiausiai, kai buvo rengiama Lietuvos – Rusijos sutartis, pasirašyta B.Jelcino, iš esmės viena iš pažangiausių sutarčių, kurioje pažymėtas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo pasekmės. Aš prisimenu visą eigą besikeičiančių vyriausybių, kurių pagrindinis tikslas (pasaulis tai įvertino) buvo mūsų politikos solidumas. Mes savo užsienio politikos solidumą patvirtinam. Yra tęstinumas ir yra politikos solidumas. Todėl aš kviesčiau balsuoti už ir pratęsčiau mūsų gerų santykių politiką, einant mums į Vakarų Aljansą, gerų santykių politiką su Rusija. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mūsų poziciją, Darbo frakcijos poziciją, išdėstė kolega P.Gylys, nors šiuo atveju kalbėjo komiteto vardu, bet ir frakcijos pozicija yra tokia pati. Todėl mes paremsime šios sutarties ratifikavimą, o papildomai, naudodamasis kalbėjimo teise, noriu pasakyti, kad visiškai sutinku su daktaru K.Bobeliu, bet tik dėl “Williams”. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projekto. Registruojamės. Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas. Kolegos, ar priimame šį įstatymą? Kviečiu balsuoti.

Už – 79, P.Gražulis – už, vadinasi, už – 80, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1950* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, su ketvirtuoju klausimu dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos sutarties ratifikavimo įstatymo projekto prašyčiau lukterti 10 minučių, gal neprieštarautume, jeigu imtume 5a, 5b klausimus. Turėtų ten daug problemų nebūti. 5a – Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1950. Priėmimas. Kviečiu S.Malkevičių į tribūną.

Keli žodžiai, pone pranešėjau. Pataisų nėra.

S.MALKEVIČIUS. Pataisų jokių negauta ir siūlau balsuoti už vieną straipsnį.

PIRMININKAS. Dėl abiejų projektų nėra pataisų. 1 straipsnis ir vienintelis straipsnis. Kolegos, prašyčiau dėmesio. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių pakeitimo įstatymo projektas. Kas kalbėtų dėl motyvų? J.Valatka nori prieštarauti.

J.VALATKA. Taip, kolegos, aš noriu paprieštarauti ir tik dėl vieno dalyko, nes kitas žingsnis bus šių sistemų ir bendrovių, tiksliau sakant, monopolijų privatizavimas. Ką tai duoda, mes kiekvieną dieną matome privatizavę “Telekomą”. Todėl tai yra kelias į niekur, nes tokios monopolijos niekur nėra privatizuojamos taip, kaip pas mus daroma. Todėl aš prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš nemanau, kad ponas Valatka šimtu procentu teisus. Mes pažiūrėkime, ką išbraukiame? Išbraukiame “Lietuvos valstybinę energetikos sistemą”. Sistema – tai yra didelis subjektas, į kurį įeina daug visokių subjektų, kurie visiškai neprivalo būti, galbūt nėra strateginės reikšmės. Juos būtina atskirti. Šito atskyrimo negalime padaryti nereformavę šio įstatymo, nepataisę, nepašalinę specialios paskirties statuso. Todėl išbraukti… Galų gale dėl šilumos ūkio antrasis tikrai yra būtinas, kad būtų galima laukti kokios nors pažangos šioje ūkio šakoje. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jeigu pažiūrėsim į sąrašą, kur kaip minėjo ponas S.Malkevičius, dvi pozicijas išbraukiam, tai pažiūrėkim, kas parašyta. “Valstybinių įmonių, kurios iki 2000 m. turi likti specialios paskirties bendrovėmis, sąrašas”. Iki 2000 liko, jau ir televizijoje, ir prie Rotušės laikrodis skaičiuoja likusias dienas, tuoj skaičiuos valandas, minutes, paskui ir sekundes. Tai ar nežaidžiame mes laiko gaišinimo žaidimo, palaukim tris mėnesius ir visas sąrašas bus išmestas į šiukšlyną. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis. Ne? Kolegos, tai visi kalbėtojai, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame įstatymą dėl Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsuojame ar priimame įstatymą dėl Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo projektą Nr.P-1950. Kas manytų, kad tokį įstatymo projektą reikia priimti, balsuoja už, kolegos.

Už – 61, prieš – 14, susilaikė 8. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1951(2*) (priėmimas)

Kolegos, dar vienas projektas – Valstybės ir savivaldybių turto… Atleiskit. 1-5b – Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1951. Kolegos, nėra jokių pataisų. S.Malkevičius jau išdėstė nuomonę. 1 straipsnis, kolegos. Prašom kalbėti dėl motyvų. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, šie klausimai iš tikrųjų susiję ir kaip kolega S.Malkevičius kalbėjo, išbraukimas iš sąrašų dar neduoda to, ką duoda kiti žingsniai, ką duoda jų privatizavimas. Šiuo metu šiuo įstatymu bus suteikta teisė savivaldybėms pakeisti įstatus taip, kad būtų galima daryti, ką nori. Ir ypač nerimą kelia tai, kad įtraukiamos vandens tiekimo įmonės. Absoliučiai monopolinės įmonės. Manau, kad to daryti jokiu būdu negalima. Nes niekaip nebus galima jų pakeisti, tai per daug pavojinga. Aš prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Vis dėlto pagrindinis argumentas yra tas, kad mes turėtume renovuoti ir modernizuoti šias įmones. Pačių įmonių prašymu buvo inicijuota šio įstatymo pataisa. Ekonomikos komitetas pritarė. Galbūt vienam kitam prieštaraujant. Todėl aš siūlyčiau paremti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymą. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 91 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl ką tik mūsų aptarto įstatymo. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Už – 62, prieš – 16, susilaikė 7. Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2019 (svarstymas)

Kolegos, toliau tęsiame užsienio reikalus – Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2019. Pagrindinė Užsienio reikalų komiteto pranešėja – L.Andrikienė. Prašom, kolege.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Prezidento dekretu Seimui ratifikuoti yra pateikta Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje, kuri buvo pasirašyta šių metų liepos 9 d. Palangoje. Ši sutartis, kaip žinome, įsigalios po pasikeitimo ratifikaciniais raštais.

Sudarant šią sutartį buvo atsižvelgta į 1993 m. sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos dėl valstybinės sienos atkūrimo, taip pat buvo vadovautasi 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija bei tarptautine jūros plotų atribojimo praktika. Atkreipsiu jūsų dėmesį į kelis svarbius sutarties punktus. Sutarties preambulėje yra sakoma, “atsižvelgdamos į 1993 m. birželio 29 d. sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos dėl valstybinės sienos atstatymo, taip pat į istoriškai susiklosčiusį teritorinės jūros atribojimo reglamentavimą”. Šis teiginys “į istoriškai susiklosčiusį teritorinės jūros atribojimo reglamentavimą” yra įrašytas Latvijos pusės pageidavimu. Net turint galvoje, kad abi valstybės yra prisijungusios prie 1968 m. Vienos konvencijos, pagal kurią, jeigu tarp šalių yra sudarytos kelios sutartys, galioja paskutinė, tačiau Latvijos pusei pageidaujant ir turint galvoje Lietuvos-Latvijos 1927, 1929 ir 1930 m. sutartis, šis teiginys į sutarties preambulę buvo įrašytas.

Taip pat sutartyje yra apibrėžiamas mineralinių išteklių terminas, kuris reiškia visus negyvuosius išteklius, esančius ant žemės ir jos gelmėse, nepaisant jų fizinės ar cheminės būsenos. Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad sutarties 4 straipsniu įteisinama nuostata, jog prieš pradedant mineralinių išteklių eksploatavimą, bet kurios šalies reikalavimu visi klausimai turi būti sprendžiami derybose ir sudarant sutartį dėl šių išteklių eksploatavimo sąlygų. Todėl tiems, kurie prisimenate ginčus ir debatus dėl naftos telkinių eksploatavimo, siūlau atkreipti dėmesį būtent į sutarties 4 straipsnį, kuris reglamentuoja visų mineralinių išteklių eksploatavimo tvarką. Taip pat atreipiu jūsų dėmesį, kad šelfas šioje sutartyje reiškia visą Baltijos jūros dugną.

Informuoju, kad vakar įvykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje ši sutartis buvo svarstoma. Esminių pastabų nebuvo. Balsuojant visi komiteto nariai po svarstymo pritarė sutarties ratifikavimui, išskyrus vienas komiteto narys susilaikė. Papildomu komitetu Seimas buvo paskyręs Ekonomikos komitetą. Šis komitetas sutarties ratifikavimui pritarė vienbalsiai.

Taip pat informuoju, kad apie sutarties svarstymą spaudoje skelbta nebuvo. Vieši klausimai nebuvo rengiami.

Na, ir pabaigoje keletą žodžių apie šios sutarties ratifikavimo procedūrą Latvijos Seime. Kaip žinote, Latvijos Seimas nutarė priimti galutinį sprendimą dėl sutarties ratifikavimo po trijų svarstymų. Pirmasis įvyko šį mėnesį. Po pirmojo svarstymo sutarties ratifikavimui buvo pritarta. Antrasis svarstymas turi įvykti lapkričio 28 d., trečiojo svarstymo data dar nepaskelbta. Taigi atsižvelgiant į visa tai, ką paminėjau, ir remdamasi vakarykščiu Užsienio reikalų komiteto sprendimu, siūlau sutarties ratifikavimui pritarti, pritarti įstatymo projektui dėl šios sutarties ratifikavimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Ar Ekonomikos komiteto išvada bus? Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo, įstatymo projektui vienbalsiai pritarė, kaip čia jau buvo paminėta. Mes, aišku, nagrinėjome ne vien politinius, bet didesne dalimi ekonominius klausimus dėl įvairių ekonomikai svarbių klausimų, pavyzdžiui, iškasenų arba naftos panaudojimo. Mes vis dėlto manome, kad ta sutartis yra labai laukiama, yra gana neblogai parengta. Nors mes turėjome šiek tiek ginčų dėl kai kurių sąvokų, bet paskui išsiaiškinom ir manome, kad jinai yra labai nebloga. Palyginti su ta galimybe, kokią mums teikė Maišiagalos memorandumas, šita sutartis yra didelis žingsnis į priekį. Reikėtų padėkoti ir patiems derybininkams, ir Užsienio reikalų ministerijai, kad ši sutartis yra pateikta mums šiuo metu ir tokia forma. Ačiū už dėmesį. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, netvarka apima visą valstybę, kartu ir mūsų elektroniką. Aš užsiregistravau, buvo užfiksuota, aš dingau iš pasisakančių sąrašo.

PIRMININKAS. Taip, kolega, jūs užsiregistravote spausdamas mygtuką. Pagal Seimo statutą dalyvauti diskusijoje užsiregistruojama iki tol, kol pradedamas svarstyti klausimas.

Kviečiamas kalbėti R.Smetona. Dėl motyvų, gerbiamieji kolegos!

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vardu ir parlamentinės grupės ryšiams su Latvijos Respublika vardu pasisakau už pritarimą sutarties ratifikavimui po svarstymo. Suprantama, kad įsigilinę į sutarties tekstą, detales, koordinates, įvairias aplinkybes, mes galbūt galėtume pasijusti nuskriausti arba ką nors praradę, manyti, kad sutartis ir nustatyta jūros siena mūsų kaimynei Latvijai galbūt yra kuo nors naudingesnė. Latvijoje irgi kai kas gali manyti, kad Lietuvai atiteko per didelis jūros lopinėlis, gal anksčiau buvęs priskirtas jų šaliai. Tokios visuomenių nuomonės neturėtų stebinti. Bet mes, politikai, ir Lietuvos Seime, ir Latvijos Seime, negalime nesuprasti, kad jūros siena ir ši sutartis – tai ilgų derybų, kompromisų, nuolaidų, atsižvelgimo į tarptautinius reikalavimus, ilgo specialistų darbo rezultatas ir optimalus, ir, matyt, vienintelis įmanomas variantas. Manau, kad ir Vilniuje, ir Rygoje turi būti suprasta: kitokios sienos, kitų koordinačių ir sąlygų būti tiesiog negalėjo ir negali. Gali būti tik jūros sienos tarp Lietuvos ir Latvijos nebuvimas, o tai nei Vilniui, nei Rygai nebūtų nei malonu, nei naudinga. Todėl šios sutarties ratifikavimas Lietuvos Seime, tikiuosi, ir Latvijos Seime, tebūna lyg tvirtas ir broliškas dviejų kaimyninių tautų ir valstybių rankų paspaudimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai visi norintys kalbėti diskusijoje. Kolegos, negalėję gauti žodžio, prašom kalbėti dėl motyvų. Seimo narys P.Gylys norėtų pritarti po svarstymo šiam projektui.

P.GYLYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Darbo frakcija palaiko šitos sutarties ratifikavimą. Manom, kad nereikėtų šitos sutarties laikyti kieno nors laimėjimu. Tai yra kompromisas, pasiektas Latvijos ir Lietuvos. Kita vertus, turim pripažinti, kad derybos nebuvo lengvos, nes iš pradžių vyko pagal vieną konvenciją, 1958 m. jūrų teisės konvenciją, vėliau – pagal naujesnę 1982 m. konvenciją, kuri pradėjo veikti 1994 m. pabaigoje. Tam tikrų pozicijų kaitaliojimai ir buvo didele dalimi paaiškinami tuo, kad kito įstatyminė derybų bazė. Ne visas politinis elitas tai suvokė tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, bet galų gale sveikas protas nugalėjo, ir, matyt, turim racionalią išeitį iš tos nelengvos situacijos, kurią buvo sudarę kai kurie Latvijos politikai ir tuometinė Lietuvos opozicija, kuri ne visada elgėsi valstybiškai. Ačiū.

PIRMININKAS. Visai nebloga kalba, jeigu ne… (Juokas) Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Po svarstymo pritariame įstatymo projektui Nr.P-2019 – Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos, ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektui.

Aplinkos oro apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1949(3) (svarstymas) arba (svarstymo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, pagrindinės darbotvarkės 6 klausimas Nr.P-1949(3) – Aplinkos oro apsaugos įstatymo projektas.

A.Vaišnoras. Aplinkos apsaugos komiteto išvada.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, šitas įstatymas eina vietoj Atmosferos oro apsaugos įstatymo, priimto dar 1981 m., ir jisai buvo derintas su Europos Sąjungos reikalavimais. Tad šis naujas įstatymas bus europinio lygio, nes jis yra suderintas su visomis galiojančiomis Europos Sąjungos taisyklėmis ir kitais norminiais dokumentais.

Mes svarstėme pasiūlymus šiam įstatymui. Juos gavome iš 4 institucijų. Dabar paminėsiu tiktai tuos, kuriems nebuvo pritarta. Jūs turbūt turite lyginamąjį variantą. Ten yra labai aiškiai parodyta, kas yra keičiama, kas buvo pakeista įstatyme Nr.P-1949(2). Dabar yra trečiasis.

Nepritariame antrai Teisės departamento išvadai, kurioje buvo sakoma, jog reikia patikslinti projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje patvirtintą aplinkos oro sąvoką, nes lieka neaišku, ar ji apima gyvenamųjų patalpų orą, ar ne. Ši sąvoka ir pats formuluotės pateikimas yra priimtas, mes nepritarėme. Priimtas ir apibrėžtas Europos Sąjungos direktyvose 96626 EC “Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo.

Toliau. Iš dalies pritarėme ketvirtai pastabai dėl motorinių transporto priemonių. Nerašoma “stacionarūs ir visi mobilūs šaltiniai” todėl, kad motorinių transporto priemonių, automobilių taršos mažinimas yra ir bus prioritetas, nes jis šalyje sudaro apie 70% visos taršos, o didžiuosiuose miestuose dar daugiau.

Nepritarėme departamento aštuntajam siūlymui, kuris skamba taip: “Projekto 17 straipsnio pavadinimas yra juridinių ir fizinių asmenų pareigos, tačiau straipsnio dispozicija pareigas numato ne visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, o tik gamintojams, vežėjams, importuotojams ir naudotojams. Reikėtų suvienodinti šias sąvokas.” Mūsų ir Aplinkos ministerijos pozicija buvo tokia, kad šis straipsnis numato reikalavimus tiems asmenims, kurie užsiima produktų, medžiagų ir įrengimų gamyba, pervežimais, importu bei naudojimu, kurie teršia arba gali užteršti aplinkos orą. Visiems fiziniams ir juridiniams asmenims negali būti.

Taip pat nepritariame departamento išvadai, jog tikslintina projekto 21 straipsnio redakcija, kadangi šis straipsnis turėtų būti taikomas visiems subjektams, kurių veikloje vyksta avarijos, dėl to atsiranda neigiamas poveikis orui, o ne tik taršos šaltinio naudotojams. Nepritariame štai dėl ko. Šio straipsnio reikalavimai taikomi tiktai taršos šaltinio naudotojui, kuris kontroliuojamas pagal 14 straipsnio pirmąją dalį. Kitiems bendra tvarka yra nustatyta Lietuvos Vyriausybės 1995 m. nutarimu Nr.1090 “Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo”.

Taip pat gavome du Savivaldybių asociacijos siūlymus. Aš visų neskaitysiu. Abiem siūlymams nepritarta, nes tai yra kitų įstatymų arba metodikų dispozicija. Taip pat gavome mūsų kolegų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… Atėjo pirmoji išvada dėl mūsų įstatymo ir antroji išvada. Gaila, kad ji atėjo per vėlai, mes jau negalėjome jos svarstyti. Mes galėsime pritarti arba nepritarti jų siūlymams čia padiskutavę. Iš esmės mes pritarėme tiktai vienam jų siūlymui – atsižvelgėme ir pataisėme 4 straipsnio trečiąją dalį, 7 straipsnio antrąją dalį, 9 ir 10 straipsnius.

Jeigu būtų galima, norėčiau šiek tiek padiskutuoti dėl naujų siūlymų.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

A.VAIŠNORAS. Nežinau, turbūt reikės, nes, pagal Statutą, kiekvienam pasiūlymui turėtų būti surenkama 10…

PIRMININKAS. Taip. Bet, gerbiamasis pirmininke, mes galime kalbėti tik apie L.Sabučio vardu įregistruotus siūlymus, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada labai primena Teisės departamento išvadą, bet neatitinka Statuto numatytų siūlymų… pataisoms reikalaujamų formuluočių. Taigi aš negalėsiu teikti šiandien balsuoti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto abejonių, kurios išdėstytos komiteto išvadoje. Iš karto siūlau eiti prie L.Sabučio siūlymų, kurie suformuluoti labai konkrečiai. Daugiau nėra norinčių kalbėti, taigi einame prie siūlymų.

Dėl 7 straipsnio – L.Sabučio nuomonė. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė? Paskui suteiksiu žodį L.Sabučiui. Po svarstymo reikia apsispręsti dėl pataisų. L.Sabutis siūlo redaguoti 7 straipsnio antrąją dalį. Kokia jūsų nuomonė, pone pranešėjau? (Balsai salėje)

A.VAIŠNORAS. Iš dalies sutinkate, gerai. Ačiū. Toliau eina…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada vis tiek. Ar galima bendruoju sutarimu pritarti L.Sabučio siūlymams dėl 7 straipsnio antrosios dalies? Pritariame bendruoju sutarimu, taip? Įjungsime, gerbiamieji kolegos. Pirmasis L.Sabučio siūlymas – 7 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius “kartu su Aplinkos ministerija” ir įrašyti žodžius “pagal Aplinkos ministro patvirtintą metodiką bei pateiktus duomenis” yra priimtas. Yra priimtas, pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. Ne. Nėra visiškai priimtas. Aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau rengtis priimti. Taigi, pone pranešėjau, jūsų nuomonė dėl šio siūlymo.

A.VAIŠNORAS. Mes manome, kad čia nereikėtų rašyti “pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką”, nes 1999 m. vasario mėnesį yra parengta valstybės remiamų programų rengimo metodika. Dabar išskirti vieną aplinkos apsaugos metodiką iš visų valstybės remiamų programų… tada reikėtų išskirti metodikas, kaip rengti oro, dirvožemio ir kitas metodikas. Manau, pirmiausia reikėtų paklausti, kas tai turėtų rengti, taip pat reikėtų paklausti, kas galėtų finansuoti. Štai dėl ko mes nenorėtume sutikti su pono L.Sabučio pateiktu pataisymu.

PIRMININKAS. Dėkui. L.Sabutis argumentuoja savo pirmąją pataisą.

L.SABUTIS. Dabar pateiktas paskutinis variantas, arba šio įstatymo atmaina… Šiuo atveju 7 straipsnis išspręstų mūsų siūlymus, todėl mes atsisakome paskutinės mano redakcijos, kad tai būtų ministro įsakymas. To atsisakome, nes tai vis tiek yra išsprendžiama taip, jog rengia suderinęs su Aplinkos ministerija. Mums ta redakcija tinka.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi nebalsuojame – siūlymo atsisakoma.

10 straipsnio pataisos, pone pranešėjau. Kokia jūsų nuomonė?

A.VAIŠNORAS. Aš manau, jog iš tiesų ši pataisa nėra tinkama, nes savivaldybės meras nėra vienintelė institucija, galinti priimti kokį nors sprendimą. Savivaldybėje tą sprendimą gali priimti arba savivaldybės taryba, arba savivaldybės valdyba, o čia paliekamas… O jeigu tuo metu mero nėra? Ką mes tada darome? Čia viskas atsiremia į vieną asmenį. Manau, kad turėtume palikti savivaldos instituciją, o ne vien tiktai institucijos galvą. Šie dalykai yra mūsų siūlomi pagal Europos Sąjungos direktyvas.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Mes manome, kad šiuo atveju yra labai griežtos sankcijos. Kai yra taikomos taršos reguliavimo priemonės, jas turi konkrečiai priimti tam įgaliotas asmuo. Įgaliotas asmuo šiuo atveju yra ne šiaip kokia nors savivaldos institucija. Jeigu dabar turėčiau išvardytas 3 ar 4 institucijas… Mes kaip tik siūlome, kad tai sprendžia meras Aplinkos ministerijos teikimu. Man atrodo, kad tai yra geresnė redakcija, todėl siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime… Ar atsirastų 10 Seimo narių, kurie paremtų norą balsuoti?

A.VAIŠNORAS. Jeigu galima, aš dar pakomentuočiau.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos.

A.VAIŠNORAS. Kol registruojasi. Čia nėra ekstremalios momentinės situacijos, kai reikalingi momentiniai sprendimai, sakykime, per valandą arba per dvi. Sakykim, stacionarių taršos šaltinių veikla…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

A.VAIŠNORAS. …tai nėra vienos dienos darbas, matyti, kaip ta tarša kyla, ji gali ir mėnesį kilti, ir du mėnesius, ir pasiekti tam tikrą ribą ne iškart.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kolegos, L.Sabutis 10 straipsnyje vietoj žodžių “Aplinkos ministerija kartu su vietos savivaldos institucija” siūlo įrašyti žodžius “savivaldybės meras Aplinkos ministerijos siūlymu”. Pagrindinis komitetas tam nepritaria. Kas paremtų L.Sabučio siūlymą? Už – 23, prieš – 5, susilaikė 34, siūlymui nėra pritarta.

L.Sabučio siūlymas dėl 17 straipsnio trečiosios dalies, pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. Aš galvoju, kad mes galime iš dalies pritarti ir palikti savivaldybių tarybas, tiktai reikėtų nustatyti, kad pačiame straipsnyje pagal kompetenciją. Tada tas straipsnis skambėtų taip: “Nustatė Aplinkos ministerija arba savivaldybių tarybos, suderinusios su jas patvirtinusiomis valstybės institucijomis”. Tai yra pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį. Ten, kur yra apibrėžiamos savivaldybių…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!

A.VAIŠNORAS. Ten yra taip pasakyta ir mes norime tą pakartoti čia.

PIRMININKAS. Tokia redakcija, kokią jūs dabar teikiate, nėra įregistruota jokia rašomąja forma, ir aš negalėčiau dabar iš klausos teikti Seimo nariams ją suvokti. L.Sabutis.

L.SABUTIS. 17 straipsnio trečioji dalis… yra teikiama redakcija, jog nustato tik Aplinkos ministerija. Šiaip tose programose, anksčiau priimtuose straipsniuose, mes matėm, kad dalyvavo ir savivaldybių tarybos. Todėl ir yra mūsų redakcija – jeigu tai nustatė savivaldybių tarybos ir Aplinkos ministerija. Man atrodo, tai autoriui yra priimtina, kadangi, kiek aš supratau iš jo paaiškinimo, tai tinkama redakcija.

A.VAIŠNORAS. Šiek tiek reikėtų pakeisti redakciją ir mes priimtume šitą siūlymą.

PIRMININKAS. Tai, kolegos, ar galime iš principo pritarti šitam straipsniui “Savivaldybių tarybos ir Aplinkos ministerija”, o dėl redakcijos žvilgtelsime dar per priėmimą? Gerbiamieji kolegos, ar galime? Galime. Taigi priimama L.Sabučio pataisa, įrašomi žodžiai “savivaldybių tarybos” ir, kolegos, galutinė redakcija priėmimo metu turėtų nesikeisti. Pranešėjas priima L.Sabučio siūlymą dėl 20 straipsnio antrosios dalies. Prašome, pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. Dėl šito straipsnio mes iš dalies taip pat sutinkame, tik, aš manau, tos pataisos autoriai, siūlydami įrašyti žodžius, kad “draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas”, turėjo omeny, sakykim, nupjautą šieną, šiaudus ir nendres. O mes norėtume iš dalies sutikdami redaguoti 2 dalį štai taip: “Draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražieną. Šieną, nendres, šiaudus bei kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai jie deginami tam tikruose įrenginiuose ar vietose, vadovaujantis šio straipsnio pirmosios dalies nuostatomis…” Visiškai, ko gero, dabar būtų netinkama įrašyti “vietose”, nes pagal Europos Sąjungos ir Kioto protokolo reikalavimus mes turime mažinti emisijas į atmosferą. Mes tiktai atskyrėme, kaip minėjau, sausą žolę, nendrynus, ražienas. Dabar yra išleistas ministro įsakymas, kad galima surinkus į vieną vietą deginti, sakykim, ir šieną, ir šiaudus, tačiau mūsų komitetas tam nepritarė. Mes prieštaraujame savo įsipareigojimams ne tik Europos Sąjungai, bet ir Kioto protokolui, ir Buenos Airių konvencijai.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau, taigi mes dabar neredaguojame, kaip siūlo L.Sabutis, ar rašyti “jie deginami”, ar “jos deginamos”, tai mūsų redaktorių reikalas. Tariamės dėl siūlymo papildyti šį straipsnį žodžiais “ar vietose”. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad šiandien yra tokia situacija, jog įrenginiuose pirmiausia turėtų būti deginama, tačiau tam yra specialiai skirtos vietos, ir negali būti tai leista kokių nors pareigūnų, o tik Vyriausybės arba Seimo. Todėl mes siūlome, konkrečiai aš siūlau, kad būtų papildyta žodžiais “įrenginiuose, o jeigu tokių nėra, ir tam skirtose vietose”.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė remia pasiūlymą. Pone pranešėjau, kalbos dėl motyvų. G.Imbrasienė. Ponia komiteto pirmininke, prašome kalbėti norimu klausimu. Pone Raškini, jūs esate kaltas dėl visko.

Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš nepritariu Savivaldybių komiteto siūlymui, kadangi iki šiol nėra jokiais įstatymais reglamentuotų specialiai tam nustatytų vietų. Projektas rengtas atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir sutartis, ir remiu tai, kas yra teikiama pagrindiniame projekte.

PIRMININKAS. Registruojamės. Pone pranešėjau, galite trumpai pakomentuoti. Registruojamės, balsuosime dėl L.Sabučio siūlymo.

A.VAIŠNORAS. Aš galiu tiktai pakomentuoti tiek. Dabar nėra įstatymu leidžiama ir yra masiškai deginama, matot, Lietuva skęsta dūmuose. Jeigu mes dar įrašysime į įstatymą, tai tada procesas bus visai nevaldomas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl L.Sabučio siūlymo patikslinti 20 straipsnio antrąją dalį ir po žodžių “ specialiai tam skirtuose įrenginiuose” įrašyti žodžius “ar vietose”. Gerbiamieji kolegos, mūsų užsiregistravo 68. Balsuojame dėl L.Sabučio siūlymo tikslinti 20 straipsnio antrąją dalį mūsų jau čia diskutuotu būdu. Pagrindinis komitetas tam nepritaria. Kas paremtų L.Sabučio siekimus? Pagrindinis komitetas nepritaria.

Už – 13, prieš – 17, susilaikė 21. Siūlymas nėra priimtas. Ir paskutiniai siūlymai, plaukiantys iš L.Sabučio iniciatyvų. 21 straipsnio pataisos, pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. Aš norėčiau iš dalies pritarti, kadangi turi išlikti savivalda, bet aš nenorėčiau pritarti savivaldybės merui. Tegul būna bet kuri institucija, taip pat ir meras, kuris galėtų nedelsdamas pranešti, gali būti tarybos nariai ar dar kas nors. Pritariu tik vienam siūlymui, kad būtų įrašyta, kaip pono L.Sabučio pasiūlyta, “apskrities viršininkui”, o išbraukti žodžiai “Aplinkos ministerijai ir Civilinės saugos departamentui” turėtų būti palikti, nes jie yra vieni iš avarijos likvidatorių. Vietoj savivaldybės mero mūsų komitetas, tai yra aš pritarčiau vietos savivaldos institucijai. Tada skambėtų taip: “Pranešti apie tai vietos savivaldos institucijai, apskrities viršininkui, Aplinkos ministerijai, Civilinės saugos departamentui ir imtis priemonių avarijai likviduoti”.

PIRMININKAS. Pone Sabuti, ar jūs sutiktumėte su tokiu kompromisu, jeigu ne, balsuojam.

L.SABUTIS. Aš norėčiau kreiptis į Seimo narius ir šioje dalyje vis dėlto nesutikti su kolega A.Vaišnoru, nes jis labai abstrakčiai įsivaizduoja instituciją. Dar kartą esu priverstas pakartoti. Pagal Vietos savivaldos įstatymą tarybose yra trys institucijos: kontrolės institucija, vykdymo, tai yra valdyba, ir pati taryba. Pavyzdžiui, Vilniaus taryboje yra 51 tarybos narys ir visiems tarybos nariams privalės pranešti, kai yra ekstremalios sąlygos arba iškilo pavojus. Todėl manau, nereikėtų šiuo atveju ignoruoti, jog už tai atsako meras, jo nėra, tai jo pavaduotojai, tačiau konkrečiai mes nurodome ir jokiu būdu negalima aplenkti apskrities, nes ta tarša arba tas įvykis gali būti susijęs su keliomis savivaldybėmis. Todėl mūsų redakcija ir yra, kad praneša konkrečiam asmeniui – merui, apskrities viršininkui.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas norėtų prieštarauti L.Sabučiui.

S.PEČELIŪNAS. Gal ne tiek L.Sabučiui, kiek iš principo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kalbam dėl L.Sabučio pataisos.

S.PEČELIŪNAS. Būkit malonus, nekomentuokit, jūs pakankamai per radiją komentavote. Leiskite pasakyti tai, ką aš noriu pasakyti, o paskui komentuokite.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš išjungsiu…

S.PEČELIŪNAS. Tiek pagrindiniame tekste, tiek siūlomame pataisyme yra viena principinė klaida. Atsitiko nelaimė, kaip čia parašyta. Jisai turi bėgti prie telefono ir skambinti, nežinau į kelias, kaip L.Sabutis sakė, 13 ar kiek, dar 4 pridėti, 17 kartų skambinti dėl to dalyko. Manyčiau, kad jis turėtų paskambinti į vieną, daugiausia dvi vietas, o paskui jau jos kitiems aukščiau turi pranešti pagal prievolę, o ne taip, kaip čia yra suformuluota. Tai dabar supratote, ko prašau, pone pirmininke?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime dėl L.Sabučio pataisų. Pone pirmininke, kokia dar jūsų nuomonė?

A.VAIŠNORAS. Mano nuomonė tokia, kokią aš pasakiau – vietoj savivaldybės mero institucija – apskrities viršininkui. Pritariam šiam papildymui. O dėl to, ką pasakė ponas S.Pečeliūnas, nebūtinai turi būti vienas žmogus, kai įvyksta avarija arba kokia ypatinga situacija, gali pasitelkti kitus žmones, kurie praneš.

PIRMININKAS. Pone Liudvikai Sabuti, jūs ką tik nesutikote su tokia išlyga, kad mes įrašytume papildomai tik apskrities viršininkui. Jūs reikalavote, kad būtų įrašyta ir savivaldybės merui, išbraukta vietos savivaldos institucijai, tam nepritarė pranešėjas, išbraukta Aplinkos apsaugos ministerijai, tam nepritarė pranešėjas ir t.t. Taigi dabar balsuosime dėl jūsų siūlomos pataisos.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai, gerbiamieji kolegos. L.Sabutis savo siūlomu būdu siūlo redaguoti 21 straipsnio antrąją dalį: išbraukti “vietos savivaldos institucijai, Aplinkos ministerijai ir Civilinės saugos departamentui”, įrašyti “savivaldybės merui, apskrities viršininkui”. Kas pritartų L.Sabučio nuomonei, balsuoja už. Aplinkos apsaugos komitetas nepritaria. Pritartų (…) išlygai.

A.VAIŠNORAS. Apskrities viršininkui pritariam.

PIRMININKAS. Už – 21, prieš – 10, susilaikė 19. Visam L.Sabučio siūlymui nepritarta. Pone pranešėjau, ar galime bendruoju sutarimu pritarti jūsų siūlymui įrašyti į šį straipsnį “apskrities viršininkui”?

A.VAIŠNORAS. Taip.

PIRMININKAS. Bendruoju sutarimu sutariame priimti šitą L.Sabučio siūlymo dalį. Dėkui, tai visos pataisos.

A.VAIŠNORAS. N e visos. Dar trečiojoje dalyje. 21 straipsnio trečiojoje dalyje.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Kolegos, tuoj baigiame svarstyti, tuomet pertrauka. Pone pranešėjau.

A.VAIŠNORAS. Mes iš dalies pritariame pono L.Sabučio siūlymui išbraukti “Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos”, tačiau mes norėtume, kad nebūtų nurodytas konkrečiai Civilinės saugos įstatymas, nes avarijų likvidavimo planai sudaromi vadovaujantis ne vien šiuo įstatymu, yra Aplinkos apsaugos įstatymas, kuris turi įtakos tų planų sudarymui, ir kiti. Mes siūlome – “avarijų likvidavimo planai sudaromi įstatymų nustatyta tvarka”.

PIRMININKAS. Pone Sabuti, ar jūs sutiktumėte su tokia išeitim?

L.SABUTIS. Irgi tik iš dalies, kaip sako kolega. Jeigu būtų paminėti Civilinės saugos ir kiti įstatymai.

A.VAIŠNORAS. Galima taip.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti, kad redakcija būtų tokia – avarijų likvidavimo darbai sudaromi Civilinės saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka? Taigi pasirenkama tokia 21 straipsnio trečiosios dalies redakcija. Avarijų likvidavimo planai sudaromi Civilinės saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Dėkoju. Tai tikrai visos pastabos. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Po svarstymo bendruoju sutarimu pritariame šiam projektui.

S.Pečeliūnas norėtų kalbėti prieš šį projektą. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, šio projekto, taip pat ir to, kurį po to svarstysime, pažiūrėjau tekstus. Dėl esmės čia šiek tiek ginčijomės, bet tekstai yra tikrai prasti. Pažiūrėkite į terminus. Ten yra paaiškinta, kas yra aplinkos oras. Bet pats terminas yra vertinys. Tikrai ne iš lietuvių kalbos atsirado. Mes tuomet klausime, o kas yra tas kitas oras. Paprastai jį liaudis vadina truputį kitaip, nenorėčiau čia to žodžio sakyti. Tai gal vis dėlto parašykim, kad tai yra oras, ir paaiškinkim, apie kokią sritį mes kalbam, kaip mėginta padaryti terminijoje. Ir dar yra daugybė kalbos dalykų, kur reikėtų tiesiog redaguoti, tiesiog gėda tokį tekstą skaityti. Ir pritarti nežinia kokia kalba parašytam tekstui… Mes daug sykių Seime kalbėjom, kad tekstai, patenkantys čia, būtų praėję tam tikrą kalbos ekspertizę ar kaip pavadintume. Mes šito savo žodžio vis dėlto nesilaikome. Tai gal priverskime vieną kartą tai daryti. Manau, ponas A.Vidžiūnas gal sutiktų, gal tik garsiai jis to nedrįs pasakyti, kad mūsų tekstai kalbos požiūriu labai dažnai būna visiškai netikę. Ir nerandam būdų, kaip laikytis savo žodžio. Raskim tą būdą. Padarykim pertraukėlę ir paprašykim, kad atneštų lietuvišką tekstą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai nesutikčiau su jūsų siūlymu, kad tekstai būtų praėję kalbos ekspertizę. Aš norėčiau, kad tekstai būtų suredaguoti ar kaip nors kitaip. Kritikuojantys tekstus, kolegos, prašom kalbėti taip pat nepriekaištinga kalba.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Ar nereikalaujate balsuoti? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Aplinkos oro apsaugos įstatymo projektui.

Kolegos, pertrauka iki 12.15 val.

Pertrauka

20 mln. ekiu Šiaurės investicijų banko paskolos gamtosaugos programai finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1958* (priėmimas)

PIRMININKAS. Kolegos, toliau tęsiame mūsų posėdį. Kviečiu registruotis. Darbotvarkės 7 klausimas Nr.P-1958 – 20 mln. ekiu Šiaurės investicijų banko paskolos gamtosaugos programai finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymas. A.Žvaliauskas pateikia Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Mes greitai apsispręsime dėl to projekto. Jokių pataisų nėra. Registruojamės, kolegos. Žodį suteikiu A.Žvaliauskui.

A.ŽVALIAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip aš praeitą sykį jau minėjau, pateikdamas jums svarstyti šį klausimą, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui, jokių pataisų per šį laikotarpį negauta, todėl siūlau priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vieną straipsnį turi įstatymas. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys J.Listavičius. Labai atsiprašau. Seimo narį J.Listavičių kviečiu dar sykį įsijungti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas gamtosaugos objektams finansuoti 1998 m. sausio 15 d. priėmė įstatymą. Numatyta valstybės vardu iš Šiaurės investicijų banko imti 20 mln. ekiu paskolą. Paskola nebuvo laiku paimta ir panaudota gamtosaugos programai finansuoti. Paskolos teikėjas šiuo metu paskolą norėtų skirti ne vien gamtosaugos investiciniams projektams, bet ir kitiems savivaldybių investiciniams projektams, sakykim, nutekamųjų vandenų, energetikos ūkiui ir atliekų tvarkymui finansuoti. Pakeitus Europos Sąjungos valiutą ekiu į eurus, paskolą numatoma imti 20 mln. eurų. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą, kolegos. Užsiregistravę apsispręsime, ar priimame šį įstatymą. Vienas kalbėjo dėl motyvų, daugiau nebuvo prašančių žodžio. Labai atsiprašau, kolegos, tuomet įjungsiu iš naujo. Dabar registruojamės. Taip, tas yra tiesa, aš negalėjau porą kartų jos įjungti ir palikau. Labai atsiprašau.

Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Dar mėginu įjungti dėl diskusijos dėl motyvų. A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, pateikta pataisa iš esmės pagerina galimybes panaudoti Šiaurės banko teikiamą paskolą, tačiau patys sudėtingiausi biznio planai, teikiami bankų, kaip tik aplinkosauginiai. Daug lengviau pateikti elementarius energetikos, šilumos ūkio ar vietinių kelių tvarkymo planus, kurie yra savivaldybės dispozicija. Labai lengva tuos 20 mln. eurų išnaudoti. Tačiau jau dabar Lietuvoje yra sudėta į aplinkosauginius projektus pakankamai daug pinigų, jie negrįžta, kadangi metai po metų tas finansavimas tęsiamas, objektai nėra sutvarkyti. Kaip vienas iš tokių skaudžiausių pavyzdžių būtų netgi ir Šiaulių vandenvalos projektas, kuriam šiais metais labai trūko finansavimo. Jeigu mes padarysime šitą pataisą, tai ši mūsų galimybė imti kreditines lėšas – 20 mln. eurų labai greitai išsektų ir mes negalėtume jų panaudoti tam, kas yra labiausiai būtina šiai dienai mūsų kraštui. Todėl Centro frakcija šiom pataisom pritarti negali ir balsuos prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS.Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad pati tikslingiausia paskolos paskirtis yra gamtosauga. Nebūtų pagrindo dėl to prieštarauti, tačiau kodėl sakoma, kad pinigai bus paskirti ir kitoms reikmėms, gal šalia tos gamtosaugos tikslų, tačiau toli gražu neaišku kam? Šiandien savivaldybės, vykdydamos gamtosaugos projektus, turėjo gauti lėšų iš Privatizavimo fondo. Tačiau keista, kad sakom, mes Privatizavimo fondo turim lėšų, tačiau jų nenaudojam, nefinansuojama. Vadinasi, lėšos nenaudojamos, o skolinamasi iš Šiaurės investicijų banko. Tai kodėl dabar, nepanaudodami savo lėšų, brendam gilyn į paskolas? Tikrai dėl tokio siūlymo negalima balsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu šiek tiek kartodamas, ką kalbėjau praėjusį kartą. Mes išties turim didelių problemų panaudodami užsienio paskolas. Savivaldybės irgi nėra pakankamai kvalifikuotai pasirengusios “paimti”, jeigu galima taip sakyti, tuos pinigus ir panaudoti savo aplinkosauginiams, tiesioginiams projektams. Dėl to reikėtų šiek tiek paakinti ir Aplinkos ministeriją, ir kitas organizacijas, kurios galėtų savivaldybėms padėti parengti projektus. Kadangi šis projektas – 20 mln. baigiasi 2001 m. birželio 30 d., matau, kad nesugebės jie šių pinigų panaudoti. Mūsų komitete šios problemos buvo svarstomos ir mes pritarėm šiam įstatymo pakeitimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Trumpai norėjau informuoti apie Privatizavimo fondą. Čia nesusieta su Privatizavimo fondo lėšomis. Privatizavimo fondo lėšos naudojamos pagal sąmatą, kurią tvirtina Vyriausybė. Dabartiniu metu dalis Privatizavimo fondo lėšų yra panaudota Vyriausybės nutarimu vertybiniams popieriams išpirkti. Todėl jūsų abejonės, kad galima pakeisti, yra nepagrįstos.

PIRMININKAS. Dabar jau tikrai registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame 20 mln. ekiu Šiaurės investicijų banko paskolos gamtosaugos programai finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymą. Registruojamės.

61 Seimo narys dalyvauja posėdyje. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo. Kas pritartų?

Už – 43, prieš – 7, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1955* (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 8 klausimas – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1955. Priėmimas. J.Listavičius vadovauja mums priimant šį, noriu tikėti, problemų nekeliantį įstatymo projektą.

J.LISTAVIČIUS. Taip, iš tikrųjų problemų nėra, kadangi įstatymo projektas reikalingas dėl įstatymų pakeitimo. Buvo pakeistas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, ten mokesčių mokėtojais tapo nuolatinės buveinės, kaip įmonės. O pakeitus Advokatūros įstatymą arba jį priėmus, advokatų darbo vieta yra ne biuras, o advokato kontora. Tie pakeitimai reikalingi, kad jie atsispindėtų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme, tai ir padaryta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, dėkoju. Prašom kalbėti dėl viso įstatymo formaliųjų pataisų. M.Šerienė norėtų pritarti.

M.ŠERIENĖ. Pritariu įstatymui ir siūlau visiems balsuoti, daug nediskutuojant.

PIRMININKAS. Dėkoju už plačius argumentus, kuriuos pateikėte. Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymą.

66 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kolegos, kas pritartų šiam įstatymui?

Už – 60, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1903* (svarstymas)

9 klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1903. Šiandien šios sutarties svarstymas, kolegos. E.Kunevičienė – pagrindinio komiteto išvada.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Svarstant sutarties ratifikavimo įstatymo projektą Biudžeto ir finansų komitete nei ekspertų pasiūlymų, nei Seimo narių pasiūlymų negauta. Biudžeto ir finansų komiteto išvada – pritarti. Užsienio reikalų komitetas buvo kaip papildomas – irgi pritarė, tačiau jie patys kalbės dėl vertimo problemų. Prašyčiau šiandien po svarstymo sutarčiai pritarti, o dėl priėmimo, ponas F.Palubinskas tikriausiai kalbės, kad būtų atitinkamai atsižvelgta į Užsienio reikalų komiteto pastabas, kurios susijusios su netiksliu vertimu. Prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai pagrindinio komiteto išvada. Papildomojo komiteto – Užsienio reikalų komiteto išvadą pateikia Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvai yra svarbu pasirašyti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nes jos svarbios ir mūsų verslo įmonėms, ir atskiriems asmenims. Ši sutartis su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis yra labai svarbi, nes ji susijusi su daugeliu žmonių ir įmonių. Todėl iš principo esu ir mūsų komitetas yra už šios sutarties įsigaliojimą kuo greičiau. Tačiau dėl šio projekto buvo daug kalbama Užsienio reikalų komiteto posėdyje, per jo pateikimą, taip pat ir Seimo posėdyje. Tuomet buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šios sutarties lietuviškoje atmainoje yra vartojama daug svetimžodžių, kuriems yra gerų lietuviškų žodžių. Pavyzdžiui, konteinerius galime lietuviškai vadinti talpintuvais, tarifus galime vadinti mokesčiais, rezidentus galime vadinti gyventojais, rezidavimo vietą galime vadinti gyvenamąja vieta ir t.t.

Vertimo netikslumų yra labai daug. Taip pat yra dalykinių klaidų. Pavyzdžiui, sutarties 10 puslapyje sakoma: “Taikant šio straipsnio pirmą ir antrą paragrafus, 10 straipsnio dividendai – ketvirtą paragrafą”, t.y. išbrauktas penktas paragrafas, bet angliškame tekste yra likęs penktas paragrafas. Tai kuris iš tikrųjų yra teisingas? O abu tekstai yra laikomi lygiaverčiais. Taip pat sutarties 26 puslapyje “d” sekcijoje sakoma: “Veikla yra būdinga komercinei-ūkinei veiklai, jeigu ji padeda vykdyti komercinę- ūkinę veiklą kitoje valstybėje”. Pabrėžiu, veikla yra būdinga, bet angliškame tekste sakoma: (…) Taigi incom is (…) turi būti išversta, kad pajamos yra atsitiktinės. Tai reiškia visiškai kitą dalyką, ne tai, kas yra dabar lietuviškame tekste. Taip pat yra klaida.

Yra ir kitų klaidų. Esamas tekstas nebuvo nė trupučio pakeistas, nebuvo daryta jokių pataisų. Tas esamas tekstas buvo teisinamas, nes esą jis buvo derinamas su Užsienio reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija. Antra, kad sutarties tekstas lietuvių kalba buvo rengiamas atsižvelgus į Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento atliktą teksto ekspertizę, lietuvių kalbos teksto. Manau, kad lietuvių kalbos ekspertizes imkime atlikti mes patys.

Taip pat buvo teisinama, kad tekstas atitiktų prasmę jame vartojami ir tarptautiniai žodžiai. Kam vartoti tarptautinius žodžius, jeigu mes turime lietuviškus? Pagaliau, kad šioje sutartyje vartojami svetimžodžiai yra vartojami ir kitose 16-oje jau taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. Tai tik parodo, kad pirmojoje sutartyje, kur šitaip buvo daroma, mes iš karto turėjome nukirsti tą galimybę – vartoti svetimžodžius, nes šitaip mes bloginame tautinę kalbą.

Apskritai Užsienio reikalų komitetui pateikiami sutarčių vertimai į lietuvių kalbą dažnai būna su daugeliu trūkumų. Šios sutarties lietuviška atmaina yra ypač blogai parengta. Mėginimai pateisinti šį blogai parengtą vertimą iš tikrųjų yra blogesni negu nepatenkinami, nes lietuvių kalboje atitikmenų yra, o svetimžodžių nėra reikalo vartoti. Netikslūs vertimai sėja abejones. Klaidų tiesiog negalima toleruoti.

Todėl komitetas ir aš siūlau pritarti šiai sutarčiai po svarstymo, bet priimant ir šį protokolinį sprendimą, kad vertimas būtų visiškai suderintas ir vertimo klaidos ištaisytos. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo šiai sutarčiai? Bendruoju sutarimu pritariame.

Antras dalykas. Aš kreipčiausi į Užsienio reikalų komitetą iš tikrųjų vieną kartą iš principo susitarti ir apsvarstyti, kokie sutarčių tekstai ateina į Seimą, o ne kiekvieną kartą reikšti tas pačias pastabas svarstant kiekvieną sutartį. Padarykite komiteto svarstymą, kas atsakingas, duokite per galvą. Kitas dalykas, prašyčiau vertėjams nepriekaištauti dėl tų dalykų, ar sutarčių pateikėjams dėl tų dalykų, kurie yra leidžiami oficialiuose lietuvių kalbos norminamuosiuose žodynuose ir gramatikose. Aš būčiau prieš tokį dalyką, kad grįžtume prie “trikampiomatos”, o ne prie “trigonometrijos”, kad vartotume “trykšlį”, o ne “fontaną” ar vietoj “organų” vartotume “kūnoja”. Gerbiamieji kolegos, tokių siūlymų jau būta XIX a. pabaigoje, taip pat antrajame mūsų amžiaus dešimtmetyje.

Kolegos, Užsienio reikalų komitetas galėtų iš principo pasikalbėti ir apsvarstyti dėl kokybės, dėl sutarčių kokybės, tekstų kokybės, patenkančių į Seimą. Dėl vedimo tvarkos ar replika – F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Replika, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pripažįstu jums teisę turėti savo nuomonę, bet nepripažįstu jums teisę nuspręsti už visus Lietuvoje. Manau, kad mes kai kurie domimės tuo, kad lietuvių kalboje liktų kuo mažiau svetimžodžių. Jeigu mes nebūtume saugoję savo kalbos, be abejo, šiuo metu jau nekalbėtume lietuvių kalba. Galbūt ir nerašytume tomis raidėmis, kuriomis rašome, o naudotume graždanką.

PIRMININKAS. Kolegos, pritariame po svarstymo šiam projektui. Tikiuosi, kad Užsienio reikalų ministerija įvykdys Užsienio reikalų komiteto reikalavimus.

Investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2048(2). Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2049*. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2050* (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Kolegos 10a klausimas – Investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2048, taip pat Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pora lydinčiųjų projektų. K.Glaveckas – Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Svarstymą pradedame, kolegos.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui yra pateikiama svarstyti trys tarpusavyje susiję įstatymai ir įstatymų pataisos, kurios, kaip minėjo šių įstatymų pateikėjas, yra susijusios su Europos Sąjungos direktyvomis. Sinchronizuojant ir suderinant Lietuvos įstatymus, ypač vertybinių popierių rinkoje, kapitalo rinkoje, kaip žinote, Europos Sąjungoje priimta daugelis direktyvų, kurios yra privalomos visiems kraštams, kurie veikia arba veiks tose rinkose. Iš esmės kalbama apie dvi direktyvas – tai Tarybos direktyva 85-611 ir antroji – Įmonių direktyva 77-91.

Pirmas įstatymas – tai Investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Komitete buvo svarstytas, kapitalo rinkos komisijoje taip pat. Į daugelį pastabų, kurios buvo pateiktos atitinkamų organizacijų ir mūsų Teisės departamento, yra atsižvelgta, yra pataisyta. Komitetas vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2048(2). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

Ryšium su Europos direktyvomis ir būtinumu sinchronizuoti taip pat yra keičiama ir teikiami kiti pakeitimų projektai. Pirma, tai Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kitame projekte – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte. Abiejuose šiuose įstatymuose yra keičiama sąvoka, įvedamas naujas terminas, kuris yra priimtas Europos Sąjungos direktyvose ir vartojamas Europos Sąjungos dokumentų terminologijoje.

Vietoje žodžių “investicinių fondų” yra vartojamas terminas “investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždarų investicinių fondų”. Pagal Europos Sąjungos direktyvos 7791EAC, kurią aš minėjau, nuostatas bendrovės, kurių vienintelė veikla yra investicijos į diversifikuotų vertybinių popierių portfelį ir kurios išleidžia išperkamąsias akcijas, turi savo dokumentuose nurodyti, kad jų kapitalas yra kintamas. Tokie yra direktyvos reikalavimai. Ryšium su šiais direktyvos reikalavimais yra pakeisti šiuose įstatymuose tam tikri žodžiai.

Tiek pagrindinis, tiek papildomi komitetai pritarė šiam įstatymo pakeitimui. Visur balsuota yra vienbalsiai. Yra viena pastaba, į kurią mes neatsižvelgėme, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto, konkrečiai pono A.Kabašaičio pastaba. Sakoma, kad turi būti naudojama ne valdymo įmonė, bet valdymo organai. Iš tikro Investicinių bendrovių įstatyme yra numatytas valdymo įmonių statusas, o ne valdymo organų. Taigi ta pastaba yra atmesta. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Taigi pagrindinis komitetas vienu balsu pritarė visiems trims projektams.

S.Slavickas – poros projektų kuruotojas. Ekonomikos komiteto nuomonė dėl projektų Nr.P-2048 ir Nr.P-2050.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai. Pateiktas Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas buvo svarstytas Ekonomikos komitete. Komiteto nariai pateiktam projektui esminių pastabų neturėjo, pasisakė už pritarimą pateiktam projektui, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas, kartu siūlydami pakeisti Vertybinių popierių apyvartos įstatymą, kad būtų sėkmingai vykdoma kontrolė, t.y. kad šiame įstatyme būtų nustatytos funkcijos.

Baigdamas kviečiu Seimo narius pritarti įstatymo pakeitimo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar A.Stasiulevičius sakytų kokį nors Teisės ir teisėtvarkos komiteto paremiamąjį žodį dėl projekto Nr.P-2049?

Ekonomikos komiteto teigiama nuomonė ir dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

Taigi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pataisos.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstydamas šio įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, kad ryšium su Investicinių bendrovių įstatymo nauja redakcija pasikeitė investicinių fondų pavadinimas, todėl ir Pinigų plovimo prevencijos įstatyme jis turi būti pakeistas. Kadangi šis pataisymas yra grynai techninio pobūdžio, pinigų plovimo prevencijai esminės reikšmės neturės, todėl komitetas vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Trys Seimo nariai norėtų dalyvauti diskusijose. Kviečiu į tribūną K.Prunskienę. Ruošiasi J.Valatka.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, sąvoka “investicinės bendrovės” Lietuvoje skamba kaip blogas žodis, beveik kaip keiksmažodis. Žinoma, čia kalti ne vien įstatymai arba iki šiol galiojęs įstatymas, o būtent ta praktika, kuri įsivyravo dėl įstatymuose esančių spragų. Šis įstatymų paketas, pirmiausia Investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris, kaip kalbėjo kolega K.Glaveckas, yra suderintas su Europos Sąjungos reikalavimais, padaro labai reikšmingą žingsnį sureguliuojant šią investicijų sritį ir turbūt dar kartą leidžia mums suprasti, kad be tam tikrų kapitalo rinkos subjektų, tokių kaip investicinės bendrovės, investiciniai fondai ar pensijų fondai, mes vargu ar galime kalbėti apie brandžią rinkos ekonomiką. Tai, kad investicinių bendrovių turtas bus saugomas depozitoriume, tai, kad yra transformuojamas investicinių bendrovių statusas, sukuriama valdymo įmonė, žinoma, sukuria juridine prasme patikimą mechanizmą, reguliuojantį šią sritį.

Įstatyme yra dalykų, kurie šiandien mums atrodo gal ne taip lengvai realizuojami, kad ir sąvoka “nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys administratoriai”, kurių nustatymas, aišku, irgi gali būti labai subjektyvus dalykas, nes šiandien mes matome, kaip nepriekaištingą reputaciją turintys žmonės labai nesunkiai, neturėdami turbūt reikiamo imuniteto, pasiduoda finansinėms pagundoms.

Labai svarbu yra tai, kad pagal naują įstatymą investicinės bendrovės galės investuoti į diversifikuotus projektus. Tai diversifikuotas investicijų portfelis, kuris gerokai sumažins riziką ir pačių bendrovių, ir tuo pat metu akcininkų, kurie Lietuvoje (pavyzdžiui, smulkūs akcininkai) galiojant ankstesniems įstatymams ir esant ankstesnėms investicinėms bendrovėms turbūt nukentėjo nė kiek ne nemažiau nei bankrutavusių bankų akcininkai ir indėlininkai.

Žinoma, iškyla klausimas, ir kaip bus su tom dar pasilikusiom keliolika veikiančių investicinių bendrovių? Ne visos iš jų yra visai nuostolingos arba beviltiškos. Mes vakar Ekonomikos komitete turėjome pokalbį su “Invaldos” atstovu. Jiems taip pat teks prisitaikyti prie naujojo įstatymo, ypač kai yra kalbama apie diversifikuotą investicijų portfelį, nors, sakykim, bendrovės savo likimu, savo padėtimi dėl dabartinių investicijų sričių ir nesiskundžia arba yra visiškai patenkintos ir dar norėtų jas išsaugoti. Bet turbūt mes šiuo atveju neturėtume praktikuoti tokių išimčių, kurios sudarytų precedentą vėl įsivelti… per didelei rizikai į vieną ar kitą bendrovę.

Apskritai tas įstatymas nepaprastai svarbus, bet vis tiek lieka paties įstatymo vykdymo problema. Patikėti, kad taip greitai ir efektyviai suveiks tas įstatymas ir kad jis grąžins pasitikėjimą investicinėm bendrovėm, investiciniais projektais, ypač smulkiems akcininkams, kurie, kaip mes žinome, dar ir kaip potencialūs, galimi investitoriai Lietuvoje turi ne vieną milijardą litų, nesuradę tinkamo investavimo srities ir galintys duoti Lietuvos ūkiui pakankamai daug naudos. Žinoma, ši abejonė kol kas lieka, bet turbūt mums patiems reikia pakankamai daug dirbti, kalbėti ir prižiūrėti. Priežiūros klausimas čia lieka esminis tiek iš valstybės institucijų pusės, tiek ir iš tų trijų subjektų, kurie, kaip tikisi įstatymo projekto autoriai, turėtų sudaryti pakankamą stabilumą – tai yra depozitoriumas, investicinė bendrovė ir valdymo įmonė. Ačiū. Aš palaikau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, o tiksliau sakant, jo naujoji redakcija yra dar vienas žingsnis į finansinių institucijų ir kapitalo rinkos formavimą Lietuvoje. Reikia pažiūrėti, kaip tai yra daroma ir ką tai gali duoti, nes tai, ką mes turėjome kaip investicines akcines bendroves, toli gražu ne tai, ką norima padaryti dabar. Kintamo kapitalo investicinė bendrovė, pagal šį įstatymą, neturi įstatinio kapitalo. Na, turi reikalavimus savo nuosavam kapitalui, jie yra pakankamai geri, tačiau tai kelia tam tikrų… Jeigu mes pažiūrėsime, bankai taip pat turi savo įstatinį kapitalą. Bet tai diskusijos objektas. Galima ir taip. Įstatymas numato, kad šitą žaidėją kapitalo rinkoje valdys labai nedidelis akcininkų balsų kiekis. Sakykime, yra nuostata, kad 15% akcininkų susirinkime gali turėti kvorumą, ne mažiau kaip 15%. Kai sprendimai priiminėjami trijų ketvirčių balsų dauguma, tai 10% ar šiek tiek daugiau gali priimti visus šiai bendrovei pačius svarbiausius nutarimus. Aišku, tai turi savo logiką, nes jeigu investicinė bendrovė turės labai daug akcininkų, juos surinkti yra problemiška ir netgi ne visi nori dalyvauti valdant tokias bendroves.

Dabar aš norėčiau pažymėti dar vieną dalyką – kad šis įstatymas yra priiminėjamas skubos tvarka. Ir pačiame Seime turbūt nėra labai daug Seimo narių, kurie domėjosi, kurie perskaitė, kurie galų gale suprato, kuo šis įstatymas yra pavojingas kapitalo rinkai. Deja, kaip tik šioje rinkoje yra galimi didžiausi piktnaudžiavimai. Todėl, mano galva, kyla dar daug klausimų dėl pačių bendrovių, ypač kintamo kapitalo bendrovių, veikimo, nes jos veiks ir pagal šį įstatymą, ir pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Turbūt bus sunku neturint praktikos pasakyti, kad šie įstatymai nesusikirs.

Kalbėdamas konkrečiai apie patį įstatymą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač iškeliama Vertybinių popierių komisijos reikšmė. Tai yra priežiūros institucija, tačiau turinti labai didelius įgaliojimus. Štai Teisės departamentas pareiškė, kad abejoti mūsų veikiančių ir licencijuotų bankų patikimumu, jų valdovų kompetencija ir kitais dalykais galbūt nereikėtų, tačiau šiame įstatyme Vertybinių popierių komisija turi tokią teisę abejoti tam tikrais finansinių institucijų klausimais. Taip pat kyla klausimas, kaip bus ginamos akcininkų teisės. Štai 24 straipsnio trečiojoje dalyje rašoma taip: “Nustačius, kad vadovas ar valdymo įmonė sudarė sandorį, iš kurio jis gauna naudą investicinės bendrovės ir jos akcininkų sąskaita, taip pat jei vadovas ar valdymo įmonė neteisėtais veiksmais padaro joms nuostolių, investicinės bendrovės akcininkai turi teisę per teismą reikalauti”. Na, visada jie turi teisę reikalauti savo turto ar savo pinigų ir visa kita. Toks parašymas tikrai negarantuoja, kad jų teisės bus apgintos.

Taip pat norėčiau pacituoti dar vieną skaičių, kad Vertybinių popierių komisija gali skirti baudą depozitoriumui iki 3% metinių pajamų. Depozitoriumas yra bankas ir 3% pajamos gali būti pakankamai didelės. Aš turiu galvoje iki 3%, bet tai yra tikrai didžiulė bauda.

Kaip veiks šis įstatymas, aišku, parodys gyvenimas. Jį leisti į gyvenimą tikrai reikia. Mes irgi pritariame, kad šis įstatymas būtų priimtas, o tada bus matyti. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Glaveckas turi repliką, bet kompiuteriai vėl neveikia, gerbiamieji kolegos. Taigi per vidurinį mikrofoną. Geriau per centrinį, negu per kairįjį. Profesorius K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Noriu padėkoti abiem prelegentams už pastabas. Tik labai trumpai pasakysiu, kad ponios K.Prunskienės pastabos iš tikro yra susijusios su visa makroekonomine aplinka. Visiškai teisingos pastabos ir dėl to, kad nepakankamai gerai apgalvotas privatizavimas bei kiti elementai, susiję su kapitalo rinkos formavimu. Iš tikro Lietuvoje yra ir bendrovių problema.

Pono J.Valatkos kalboje daugelis išsakytų pastabų iš tikro yra vertingos, į jas yra atsižvelgta. Dėl kai kurių galima papriekaištauti, visų pirma dėl Vertybinių popierių komisijos reikšmės. Jai yra uždedama atsakomybė už visos rinkos funkcionavimo efektyvumą, nes investiciniai fondai iš tikro yra gana rizikingas dalykas.

Kita esminė pastaba yra ta, kad pas mus kol kas nėra investicinių ir mutualinių, arba pasitikėjimo, fondų. Tam, kad jie startuotų, mes iš tikro darome šituos Investicinių bendrovių įstatymo pakeitimus, suderindami juos su Europos direktyvomis. Pirmiausia reikia, kad bent susikurtų ta rinka, nes dabartiniu metu esančios devynios investicinės bendrovės iš esmės guli ant šono.

Tiek labai trumpai. Ačiū visiems už pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti šiems trim projektams? Pritariame Investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui taip pat po svarstymo ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.

Civilinio proceso kodekso 31, 111¹ straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 111² straipsniu ir 104 straipsnio 7 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr.P-1971(2*) (svarstymas)

Kolegos, atsiprašydamas, kad vėl stovi mūsų kompiuteriai, aš kviečiu pradėti diskusijas dėl Civilinio proceso kodekso pataisų. Keturi projektai. Civilinio proceso kodekso 31, 111¹ straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 111² straipsniu ir 104 straipsnio septintosios dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas. Svarstymas. Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio trys pataisos, kurias teikia A.Sysas, viceministras V.Grušauskas ir M.Končius. Taigi svarstymas, kolegos, bet aš negaliu įeiti į kompiuterį pažiūrėti, kas prašė žodžio. Žodį suteikiu J.Razmai kalbėti dėl pirmųjų Civilinio proceso kodekso pataisų.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, šis projektas tikslina apmokėjimo už bylų kopijas nuostatas. Buvo šiek tiek Teisės departamento pastabų, pagal kurias mes patobulinome projektą. Jums pateiktas antrasis variantas, kuriame pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Be to, dar yra pateikta ir Žmogaus teisių komiteto pirmininko E.Zingerio pataisa, kuria siūloma už lapo kopiją nustatyti konkretų pusės lito dydžio mokestį. Bet aš manau, jog mūsų formuluotė, kad šį mokestį nustato teisingumo ministras, yra geresnė. Ponas E.Zingeris turi visas galimybes įtikinti teisingumo ministrą, kad pusė lito yra ta suma, kurią jis ir turi patvirtinti. Aš tikiuosi, kad jis dėl tos pataisos neteiks balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl šito projekto. Gal su juo iš karto ir susitvarkome. Ar yra E.Zingeris, kuris galėtų pateikti savo siūlymą? Nėra E.Zingerio. Gerbiamasis kolega, prašom pateikti savo pataisą. Per vidurinį mikrofoną, nes neveikia mūsų sistema. Taigi jūsų pataisa dėl 111² straipsnio.

E.ZINGERIS. Taip. Kadangi aš dabar girdžiu kolegės G.Imbrasienės, kuri yra paralelinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė, balsą, jog yra suderinta su Teisingumo ministerija, kad ji imsis žygių papiginti, todėl aš manau, kad galima būtų ir atisakyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi E.Zingeris atsisako šio siūlymo. Tada nelieka problemų. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr.P-1971? Pritariame po svarstymo projektui P-1971(2).

Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1437* (svarstymo tęsinys). Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1968(2*) (svarstymas). Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1764(2*) (svarstymas)

Kolegos, kitas projektas, 11b, yra Nr.P-1437. Gal tada visi kalbame dėl 102 straipsnio. 102 straipsnis.Taigi P.Katilius yra atsakingas už pirmuosius du projektus. Paskui A.Stasiulevičius – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir už trečiąjį. Visus tris projektus įvertina ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pagrindinio komiteto, nuomonę pasako P.Katilius. Prašom, kolega.

P.KATILIUS. Gerbiamieji kolegos, visi trys projektai, t.y. Nr.P-1437, Nr.P-1968 ir Nr.P-1764, yra vieno ir to paties straipsnio, tai yra Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio pakeitimai. Du projektai yra skirti 42 straipsnio pirmosios dalies papildymui. Čia yra tam tikras netikslumas, nes ir projektas Nr.P-1437, ir Nr.P-1968 siūlo papildyti 102 straipsnio pirmąją dalį 42 punktu. Aišku, reikės priėmimo metu parengti ir sutvarkyti, kad būtų atitinkamai 42 ir 43. Projektas Nr.P-1764 yra to paties straipsnio 32 punkto kita redakcija.

Taigi pirmajam projektui, kurį teikia Seimo narys A.Sysas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė be pakeitimų. Kitus du projektus Teisės ir teisėtvarkos komitetas pataisė ir pritarė pataisytiems projektams, atsižvelgdamas į Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo A.Kabišaičio pastabas. Taip jau yra sutarta, kad šių projektų priėmimas turėtų vykti Seimo sesijos pabaigoje. Tie projektai turėtų būti sujungti. Siūlyčiau po svarstymo šiems projektams pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Visų trijų projektų papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. J.Listavičius – komiteto nuomonė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų visuose ir ne tik šiuose trijuose, bet dar kažkur du yra… matyt, vajus užėjo, kaip sako paprasti žmonės, peržiūrėti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnį. Jeigu mes pažiūrėsime, tai čia yra skirtingi dalykai. Jeigu mes kalbame, sakykime, apie Valstybinę darbo inspekciją arba Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą, tai jos yra valstybinės įmonės. Jeigu mes kalbame apie daugiabučių namų savininkų bendrijas, tai mes matome visiškai kitą dalyką. O kalbama apie visas ir dar kitas, kurias, matyt, turėtume ateity svarstyti, apie atleidimą nuo žyminio mokesčio valstybės biudžeto lėšų sąskaita.

Ką reikėtų pasakyti dėl šių ir būsimų? Visas teismo išlaidas, įskaitant ir sumokėtą žyminį mokestį, sumoka pralaimėjusi pusė. Todėl ieškovai susigrąžintų visas patirtas išlaidas. Atleidus ieškovus nuo žyminio mokesčio ir jiems laimėjus bylas, atsakovams nereikėtų sumokėti ieškovo žyminio mokesčio išlaidų, kartu būtų sumažintos atsakovo teismo išlaidos valstybės biudžeto sąskaita.

Žyminis mokestis nėra kliūtis ieškovams vykdyti jiems pavestas funkcijas. Išskirti vienus ieškovus iš kitų subjektų prieštarautų visų institucijų ar asmenų lygybės prieš įstatymą principams. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiems įstatymų projektams, bet, matydamas visų šių projektų laviną, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 straipsnio taikymą kompleksiškai. Čia jau yra 43 pozicijos, tos pozicijos dygsta kaip grybai po lietaus, todėl, mano supratimu, reikėtų čia padaryti tvarką. Šiuo atveju Vyriausybė turėtų priimti sprendimą, kuriam jau ji rengėsi ne vieną mėnesį. Aš siūlyčiau arba atmesti, o geriausiu atveju nepritarti po svarstymo ir laukti Vyriausybės sprendimo sprendžiant kompleksiškai šį klausimą. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai papildomo komiteto išvada. B.Visokavičienė ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pareiškęs dėl vieno projekto savo probleminę išvadą. Ne. Nekalbate?

Gerbiamieji kolegos, trys Civilinio proceso kodekso 102 straipsnio papildymo pataisos. Kolegos, iš pradžių projektas Nr.1437. Ar galime jam pritarti po svarstymo, kolegos? Ar reikia balsuoti, gerbiamieji? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Kas toliau?

A.Sysas norėtų paremti šį projektą.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, išvadoje, kurią parengė mūsų Biudžeto ir finansų komitetas, aiškinama, kad 67,5 lito žyminio mokesčio tai nėra dideli pinigai. Noriu priminti, kad šią įstatymo pataisą teikiau prieš dvejus metus. Tada tie pinigai Darbo inspekcijoje buvo dideli, nes jie visą laiką gaudavo mažai pinigų.

Negaliu sutikti su ponu J.Listavičiumi, kad tie pinigai bus išieškoti. Noriu priminti, kad ši įstatymo pataisa reguliuoja bankroto procedūrą. Tai yra suteikta Darbo inspekcijai tokia prievolė, kad jeigu daliai darbuotojų nemokamas darbo užmokestis daugiau kaip du mėnesius, Darbo inspekcija turi kelti bankroto bylą.

Noriu priminti, kad pati Darbo inspekcija būtų tik ketvirtos eilės kreditorius. Lietuvoje, vykstant bankroto procedūrai, nėra elementariai jokių pinigų bankrutuojančiai įmonei. Todėl ir nebus iš ko išieškoti. Tie pinigai vis tiek bus iš valstybės biudžeto. Taip pat reikės sumokėti ir Darbo inspekcijai.

Taip pat negaliu sutikti, kad šis straipsnis išskirtų Darbo inspekciją. Noriu pasakyti, kad šiandien jau yra išskirtas kitas subjektas, t.y. Mokesčių inspekcija, kuri irgi turi teisę kelti bankroto bylą ir jai kažkodėl žyminio mokesčio mokėti nereikia, jeigu ji tą patį procesą daro. Todėl siūlyčiau pritarti šiai įstatymo pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš minėjau, kad šitą netvarką reikėtų sutvarkyti. O vienur, sakykim, 67 litai žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą… 150 tūkst. ir dar po tūkstantį, ir dar po tūkstantį. Tai galų gale, jeigu norime karvę melžti, tai ją reikia šerti. Dabar biudžetą melžia visi, kas kiek nori. Tai reikėtų padaryti tvarką. Todėl dar kartą prašau, kad būtų padaryta pertrauka ir kad Vyriausybė iš esmės spręstų šį klausimą, o ne kiekvienas prikibęs melžtų. Ačiū.

PIRMININKAS. Norėjau kreiptis gerbiamieji melžėjai ir melžėjos, bet negaliu to daryti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dabar balsuodami apsispręsti dėl visų šių projektų, nes iš esmės tai susiję su 102 straipsniu? Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas yra pritarti visiems po svarstymo, laukti, derinti su Vyriausybe, paskui galutinė redakcija būtų teikiama priimti. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo padaryti melžimo pertrauką. Kolegos, kviečiu registruotis, tada apsispręsime iš pradžių dėl projekto Nr.P-1437. Tikiuosi, kad šio balsavimo rezultatas parodys mūsų požiūrį į kitus du projektus. Jeigu pritarsime, tai pritarsime ir kitiems bendruoju sutarimu.

Kolegos, registruojamės. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame Civilinio kodekso 102 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1437. Turėsime galvoje konkrečiai šį projektą, bet kartu šalia matysime ir dar du projektus, kuriuos teikia Žemės ūkio ministerija ir kolega M.Končius. Kolegos, ar pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1437? Papildomas komitetas siūlo pertrauką, pagrindinis komitetas siūlo pritarti.

Už – 32, prieš – 3, susilaikė 6. Pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1437. Tikiuosi, neprieštarausite, nereikalausite balsuoti, kad pritartume po svarstymo projektams Nr.P-1968(2) ir Nr.P-1764(2). Paskui jau Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiks galutinę redakciją, kad tai būtų vienas projektas… šio straipsnio pabaigoje pataisos pateikiamas, o ne keturiasdešimt kelios.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴, 224, 233, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1943(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji, dvyliktasis darbotvarkės klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴, 224, 233, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. V.Pakalniškis pateikia pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad svarstymas neužims daug laiko, nes klausimas yra pakankamai aiškus. Vyriausybė yra pateikusi. Čia pagrindinis straipsnis yra 41⁴, numatoma papildyti šį straipsnį viena dalimi, suteikiančia galimybę taikyti mažesnes baudas už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kuriuos taikytų Darbo inspekcija. Buvusi pirmoji dalis tampa antrąja dalimi, kurioje sankcijos yra tokios pačios, kurias taikys teismas. Kiti straipsniai yra lydintys techniniai papildymai, kad atitiktų šio straipsnio rekvizitus. Komitetas svarstė ir pritarė atsižvelgdamas į įvairias redakcines pastabas. Taip pat buvo pono E.Zingerio pastaba siekiant šiek tiek susiaurinti atsakomybės pagrindus, bet komitetas tam nepritarė. Aš manau, kad po svarstymo reikėtų pritarti, nes Vyriausybė tikisi diferencijuojant atsakomybę pagerinti “Sodros” biudžeto formavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Daugiau nėra norinčių kalbėti? Kolegos, ar galime pritarti? A.Sysas norėtų pareikšti motyvų. A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, čia ne tiek “Sodros” biudžetui. Iš principo anksčiau buvo padarytas visai neapgalvotas žingsnis gąsdinant darbdavius didelėmis baudomis. Tais laikais buvo sudaryta komisija, ir netgi profesinės sąjungos nepritarė tokiam norui padidinti baudas nuo 10 tūkst. Lt iki 50 tūkst. Lt, nes mes matėme realiai, kad tokių baudų nebus galima taikyti. Būtent šias baudas galėjo skirti Darbo inspekcija. Jeigu mes dabar pasižiūrėsime į statistiką, kokio dydžio baudas skiria, nors pažeidimų skaičius nė kiek nesumažėjo darbo apmokėjimo srityje ir kitose… (Suprantu.) Vis dėlto yra teisingas Vyriausybės žingsnis, nors ir pavėluotas, geriau skirti darbdaviams kur kas mažesnes baudas, bet realiai jas išieškoti, ir gal po to pažeidimų darbo srityje sumažės. Aš pritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1943(2).

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1965* (svarstymas)

Kolegos, tryliktasis klausimas Nr.P-1965 – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. J.Listavičius pateikia Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas buvo svarstytas tiek darbo grupėje, tiek Biudžeto ir finansų komitete. Jam buvo pritarta. Jo esmė yra ta, jog pagrindiniame įstatyme buvo nurodyta, kad kompensacijos pinigais išmokamos lygiomis dalimis kasmet nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos. Tačiau metai yra ilgas laiko tarpas. Todėl mums svarbu, kad tos kompensacijos būtų išmokamos ir ketvirčiais lygiomis dalimis. Dabartinė padėtis nelabai džiugina, nes šiais metais numatyta už žemę išmokėti 115 mln. Lt, už gyvenamuosius namus ar butus – 50 mln. Lt. Deja, šiandien turime tiktai 20 mln. Lt išmokėtų ir žinome, kokia sunki padėtis, nes viskas susikaupia metų pabaigoje, o čia lėšos gaunamos išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ir iš esmės tokių galimybių nėra. Todėl yra papildyta, kad tos kompensacijos būtų išmokamos lygiomis dalimis ne tiktai metais, o metai yra įtvirtinti įstatyme: už išperkamą žemę – 2006 m., už gyvenamuosius namus – 2010 m., o turintiems tam tikras lengvatas – 2002–2006 m., kad vis dėlto visos lėšos nesusikauptų paskutiniais metais ir kad būtų galima kontroliuoti. Esant ketvirčiams lygiomis dalimis, būtų galima kontroliuoti, o kai metai, nėra galimybių net ir kontroliuoti, nes gruodžio 31 d. arba 30 d. dar yra metai, o galimybių realizuoti jau nebus. Todėl ir siūloma tokia pataisa, kad per metus kompensacijos išmokamos kas ketvirtį lygiomis dalimis. Tada bus galima tikrinti ir kontroliuoti, kaip įvykdyta per pirmąjį ketvirtį, kaip įvykdyta per pusmetį, per tris ketvirčius ir per metus. O kadangi čia, kaip jau minėjau, lėšos gaunamos išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius, tai biudžetui lemiamos įtakos neturės. Todėl, kaip sakiau, komitetas pritarė po svarstymo. Kviečiu visus pritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu nėra daugiau norinčių kalbėti. Biudžeto ir finansų komitetas vienu balsu jam pritarė. Ar pritariame po svarstymo? Aš laukiu argumentų. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Manau, kad šios pataisos iš tiesų reikia dėl to, kad yra žmonės, kurie laukia šių kompensacijų, jie turi žinoti. Be to, savivaldybės taip pat. Todėl aš pritariu šiai pataisai ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Man atrodo, ši pataisa nėra gera, nes pajamos surenkamos per visus metus ir jos nebūtinai lygiai įplaukia. Todėl yra kur kas geriau, jeigu per metus tas balansavimas įvyktų. O kai tai yra mėginama daryti per ketvirtį, manau, apsunkinamas visas procesas.

PIRMININKAS. Ar reikalausite, kolegos, balsuoti?

Registruojamės! Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Vienintelis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas – pritarė bendru sutarimu.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai.

Kas, kolegos, pritartų šiam projektui po svarstymo, kviečiu balsuoti.

Už – 29, prieš – 2, susilaikė 13. Po svarstymo, gerbiamieji kolegos, šiam projektui yra pritarta.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1179 (svarstymo tęsinys)

Rezervinis antrasis klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1179. Svarstymas. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, būtent dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio aš turėčiau priminti, jog Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimas tuo metu buvo ir mes priėmėme 1998 m. birželio 29 d.

Taip pat svarstė Ekonomikos komitetas ir pritarė šiam pataisymui. Pataisymo esmė yra tokia, nes tai yra vis dėlto senokas projektas, kad gerbiamasis A.Šimėnas vietoje tokios 5 straipsnio redakcijos: “Privatizavimo komisija yra sudaroma iš trylikos narių. Privatizavimo komisijos pirmininką ir jos narius skiria ir atleidžia Seimas Vyriausybės teikimu” siūlė, kad dabar redakcija būtų tokia: “Privatizavimo komisija yra sudaroma iš trylikos narių. Privatizavimo komisijos pirmininką ir šešis jos narius skiria ir atleidžia Seimas Vyriausybės teikimu, kitus šešis Privatizavimo komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Seimo frakcijų teikimu”. Štai tokiai redakcijai pritarta, todėl siūlau taip pat pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariame. Bendruoju sutarimu pritariame po svarstymo projektui Nr.P-1179.

Seimo pareiškimo "Masinis žmogaus teisių pažeidimas nepateisinamas" projektas Nr.P-2080 (pateikimas)

Kolegos, dar turime šiek tiek klausimų. Rezervinis penktasis klausimas, kurį turėtume spėti pateikti, Seimo pareiškimo “Masinis žmogaus teisų pažeidimas nepateisinamas” projektas Nr.P-2080. Pateikia R.Kupčinskas. Pareiškimą svarstome kaip rezoliuciją. Taigi, kolegos, mums iš karto reikėtų tartis dėl redakcinės komisijos. Prašom, pone pranešėjau.

R.KUPČINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jūs turbūt turite pateiktą pareiškimo projektą. Norėčiau pasakyti, kad tai mūsų, kaip Seimo narių, pareigos išreiškimas dėl situacijos Čečėnijoje, kai Rusija didina savo karinį kišimąsi į Čečėnijos reikalus, naikinami taikūs gyventojai, iškyla labai rimtas pavojus, humanitarinė katastrofa, kai 180 tūkstančių pabėgėlių yra kitose šalyse ir Rusijoje. Todėl manau, kad mūsų principinė nuostata yra pateikti Seimui svarstyti pareiškimą “Masinis žmogaus teisių pažeidimas, kuris yra nepateisinamas”. Projektą teikia Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika – Ičkerija grupė.

Turiu pasakyti, kad turiu ir keletą pasiūlymų dėl šio pareiškimo… tiksliau, vieną pasiūlymą dėl šio pareiškimo. Jį pateikė Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas. Manau, kad redaguojant šį pareiškimą, kai kurias pateikėjo mintis būtų galima taip pat įtraukti į minėtą projektą. Tai tiek. Dėkoju.

PIRMININKAS. Vienas klausimas. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, kodėl jūs neteikėte panašaus pareiškimo, kai NATO naikino Jugoslavijoje žmones ir griovė tą šalį? Kodėl taikote dvigubus moralės principus? Vienur vieniems galima tai daryti, kitur kitiems negalima to daryti.

R.KUPČINSKAS. Ačiū už klausimą. Norėčiau priminti tokius faktus, kad prieš įvykius Jugoslavijoje arba, kaip jūs minėjote, kai prasidėjo NATO bombardavimai, beveik metus truko derybos dėl situacijos Kosove. Deja, apie Rusiją šito mes negalime pasakyti. Jokių derybų, nors to primygtinai prašė ir Čečėnijos Prezidentas A.Maschadovas, ir kiti politiniai veikėjai bei parlamentas. Jokių derybų neįvyko. Manau, kad Kosovas ir Čečėnija šiuo požiūriu yra ir mūsų reakcijos požiūriu yra nepalyginami dalykai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

Kolegos, dabar mums reikėtų kalbėti, jeigu atsirastų norinčių diskutuoti, o paskui svarstome, ar sudarome kokią nors darbo grupę toliau redaguoti, ar priimame iš karto? Gerbiamieji kolegos, ar atsirastų norinčių dalyvauti diskusijoje? Nėra norinčių kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, tada apsisprendžiame, ar priimame rezoliuciją iš karto, ar redaguojame rezoliucijos projektą. Aš vis tiek siūlyčiau su redaktoriais dar gerokai padirbėti prie šio teksto, bet jeigu mes priimame šį pareiškimą, tai tada mūsų profesionalios redaguotojos sutvarkys tekstą. Registruojamės, kolegos.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, redaguojame, o po pietų būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutariame, ar priimame iš karto, ar kuriame redakcinę komisiją? Štai aš dabar gyvenu pagal Statutą. Galime balsuoti iš karto, gerbiamieji kolegos, bet tada mes priimame tokį tekstą, koks yra, be R.Ozolo pataisų. Jeigu mes sudarome redakcinę komisiją, ji per pietus dirba, sėdi, o po pietų mes galime priimti. Taip pat nematau prieštaravimų. (Balsai salėje) Redakcinėje komisijoje R.Kupčinskas, R.Ozolas. Kas dar, gerbiamieji kolegos, norėtų būti redakcinėje komisijoje? (Balsai salėje) I.Uždavinys. Gerbiamieji kolegos, ar galėtų užtekti redakcinei komisijai? (Balsai salėje) Kolegos, bendruoju sutarimu sudarome redakcinę komisiją: R.Kupčinskas, R.Ozolas, I.Uždavinys. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu sutarti, kad popietinėje darbotvarkėje mes turėsime suredaguotą tekstą ir jį priimsime? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dėkoju.

Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1071(2) (pateikimas)

Toliau keturioliktasis klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1071. Teikia V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kurie dar turite kantrybės. Teikiu Žemės įstatymą ir prašau jūsų pritarti, kad jis būtų svarstomas Seime. Aiškinamajame rašte mūsų motyvai, dėl ko teikiama, yra išdėstyti gana aiškiai. Galiu tik tiek pridurti, kad, įregistravus šį įstatymą, gauta dar nemažai pasiūlymų, todėl manau, kad prie šio projekto reikės gerokai padirbėti. Juo yra suinteresuoti ne tik tie, kurie teikia tuos įstatymus, dėl kurių mes keičiame, bet ir gamtininkai, kurie teikia čia pavadintą Dirvos apsaugos įstatymą. Taip pat šiuo momentu yra pateikti Seimui savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo ypatumai. Be to, iškilo ir nemažai klausimų, susijusių su privatizuojamų objektų, žemės sklypų įsigijimo ir kitais reikalais. Manau, kad jūsų aktyvios paramos čia labai reikėtų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Keturi klausimai, pone pranešėjau. J.Listavičius pateikia pirmąjį.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 49 straipsnio. Ten yra nurodyta, kad “valstybiniai žemėtvarkos darbai atliekami valstybės biudžeto sąskaita”. Norėčiau paklausti, kodėl įstatymo projekte nesprendžiami viso Žemės fondo valdymo, disponavimo ir naudojimo finansavimo klausimai? Ačiū.

V.LAPĖ. Aš ne finansininkas, bet išmanau, kad šie jūsų minėti žemės tvarkymo darbai visame pasaulyje yra tvarkomi tam tikros institucijos, kuri yra valstybinė, o ne privati. Kadangi žemė yra valstybės turtas, nacionalinis turtas, tai privačioms įstaigoms niekur tai neduodama.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti dėl 7 straipsnio. Prašom pasakyti, jūsų manymu, kokiu būdu Seimas gali perduoti žemę privačion nuosavybėn, jeigu jis neturi disponavimo teisės? Ačiū.

V.LAPĖ. Seimas tokią teisę turi.

PIRMININKAS. Kolegos, diskusijų dar bus. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, čia atsisakoma mokesčių už žemės (…) pakeitimą naudojimo. Šie mokesčiai eidavo žemei rekultivuoti, kitaip tariant, atkurti tai, ką žmogus sugadina. Kaip jūs dabar mąstote, ar čia iš viso mes nerekultivuosime žemės, kaip ją kas suniokos, taip ir paliksime, ar iš kur nors kitur tas lėšas mes atgausime?

V.LAPĖ. Į šį įstatymą mes sudėjome Dirvožemio apsaugos įstatymo, kuris buvo pateiktas Seimui, iš esmės visas nuostatas. Ten kaip tik ir yra tas pasakyta, kad visus nuostolius už žemės kokybės atkūrimą turi padengti tas, kas tuos nuostolius daro. Dirvožemis turi būti saugomas kaip labai brangi vertybė. Jeigu kas tik stato pastatus ar kitus statinius, tiesia kelius, turi nuimti juodžemį, jį sutvarkyti, kad iš jo būtų gaunama nauda.

O dėl to, kad keičiant paskirtį renkami dideli mokesčiai. Šiandien mes turime labai keistų dalykų. Žmogus šiandien gali įsigyti neblogos žemės prie miesto už 2000 Lt. O norėdamas pakeisti žemės paskirtį toje teritorijoje, sakykim, šalia miesto, jis kartais turi sumokėti už pusę hektaro 20 ir net 30 tūkst. Lt. Tai yra didžiulė netvarka ir aš nežinau, kaip mes bandysime išspręsti. Tokių pasiūlymų, kaip sukaupti lėšų žemės rekultivavimui mes turime. Aš manau, kad dar komitete svarstysim ir gausim Vyriausybės nuomonę, bet ir pačios Vyriausybės nuomonė yra tokia, kiek aš žinau, kad tą žemės paskirties keitimo procesą reikia palengvinti, kad greičiau įsigalėtų žemės rinka.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis kolega, suprantu mūsų komiteto gerus norus, tačiau, kiek man žinoma, Vyriausybė šiam projektui prieštarauja ir mano, kad jeigu jis būtų priimtas sukeltų priimto įstatymo ir kitų įstatymų normų koliziją. Žemės ūkio ministerija baigia parengti alternatyvų projektą, kuris nustatyta tvarka ateis iki Seimo. Tai gal palaukime to profesionalių specialistų parengto projekto? Ačiū.

V.LAPĖ. Mes šito nežinojome, aš tik dabar sužinojau, kad Žemėtvarkos departamentas rengia kažkokias pataisas irgi paragintas, man atrodo, dabartinės Vyriausybės. Bet Seimo komitetas ir Seimo valdybos sudaryta darbo grupė buvo įpareigota šitą įstatymą parengti, jis parengtas ir įregistruotas, ir jis savo kelią, man atrodo, turėtų gauti Seime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam projektui? Pritariame bendru sutarimu Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Kadangi iš komiteto išeina iniciatyva, tai pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Gerbiamieji kolegos, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gerbiamieji kolegos, kada planuotume svarstyti? Lapkričio pabaigoje. Rodos, lapkričio 28 d. yra posėdžių diena. Rašome 28 d., mes pasitikslinsime.

Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume sutarti, kad rytinį posėdį baigiame? Kolegos, mes dar sutaupysime laiko priimdami Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą nuo 15 valandos. Rezervinį 6 klausimą mes tada planuotume maždaug 15.30 val. Galbūt vėliau, bet jaučiu, ten turėtume sutaupę laiko, nes tai labai gerai išdiskutuotas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektas. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinio posėdžio pabaigą.