Dvidešimtasis (383) posėdis
1999 m. spalio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Vos girdžiu leidimą pradėti plenarinį posėdį. Juo ir naudojuosi. Skelbiu posėdžio pradžią.

Registruojamės, kolegos. Registruojamės ir mėginame dirbti pagal popietinę darbotvarkę. Registruojamės.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai.

Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo X skyriumi įstatymo projektas Nr.P-1911(2*) (svarstymas)

Kolegos, pradedame Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo X skyriumi įstatymo svarstymą. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką A.Matulą. Komiteto nuomonė.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, buvo pateiktas nutarimas steigti Psichikos sveikatos komisiją. Suderinta su įstatymo projekto iniciatoriumi, kad tai galėtų būti ne nutarimas, įpareigojantis Vyriausybę steigti tokią komisiją, bet kaip labai aktualios problemos sprendimo trumpesnis būdas, kelias galėtų būti pateiktos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo tam tikrų straipsnių pataisos. Priėmus tas pataisas būtų galima labai greitai įsteigti tokią komisiją. Komitetas buvo gavęs iniciatoriaus siūlymus ir sutiko, kad nutarimas būtų keičiamas į konkrečių įstatymų straipsnių pataisas. Tuo pateiktu komitetui siūlymu komitetas pateikė ir užregistravo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo papildymo pataisas ir teikia Seimui svarstyti.

Galiu priminti, kad yra pateiktas iniciatoriams Seimo Pirmininko V.Landsbergio alternatyvus variantas. Iš esmės tai yra panašus variantas, kaip buvo pateiktas ir komitetui, išskyrus keletą vietų, kur komitetas neturėjo vieningos nuomonės ir arba iš dalies pritarė, arba pritarė, arba nepritarė kai kuriems siūlymams. Matyt, reikėtų Seimui apsispręsti.

Taip pat galiu pasakyti, kad yra Teisės departamento išvados. Ir dėl Psichikos sveikatos įstatymo ir dėl Sveikatos sistemos įstatymo siūlė pirmam punktui… komitetas pritaria, kad reikėtų įrašyti ne Psichikos sveikatos, bet Lietuvos Respublikos. Ir analogiškai sistemos įstatyme Teisės departamento išvada, kad jiems kelia abejonę, ar koordinavimo funkciją turėtų atlikti Psichikos sveikatos komisija, ar tai greičiau turėtų būti valstybinių institucijų prerogatyva. Teisės departamentas siūlo pagalvoti, ar žodis “interdisciplininis” yra visiškai aiškus, ar nereikėtų plačiau atskleisti jo turinį. Bet tuos Teisės departamento siūlymus mes priimam kaip rekomendacinius ir manome, kad atsižvelgti į juos nebūtų tikslinga.

Siūlau pritarti po svarstymo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir apsispręsti dėl teikiamų Seimo Pirmininko – įstatymo iniciatoriaus siūlymų.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Taigi dabar diskusijoje nori dalyvauti V.P.Andriukaitis ir J.Galdikas. Jie nori kalbėti diskusijoje. Paskui dėl pataisų aš suteikčiau žodį pataisų autoriui. Ar jūs norite pirmas kalbėti, Pirmininke? Tai aš kviečiu į tribūną. Svarstymo metu kalbama iš tribūnos.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, buvo nemaža pasitarimų ir pasvarstymų, kokią formą turi įgyti šis dokumentas, kuris iš pradžių iš tikrųjų buvo pateiktas kaip Seimo nutarimas sudaryti tokią komisiją, Psichikos sveikatos komisiją, kas jai pavedama daryti, kartu pridedant ir nuostatų projektą. Dabar galutinis variantas. Mes iš tikrųjų aptarinėjome su ponu A.Matulu, kad tai gali būti įmontuojama į esamą įstatymą, pirmiausia į Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ten labiausiai tinka, ir atitinkamai papildyti Sveikatos sistemos įstatymą, kad viskas būtų tarpusavyje suderinta. Šia prasme aš kokių nors ypatingų pastabų neturiu, tačiau matydamas, kaip pirminis variantas ir vėlesni variantai yra perrašomi ir perredaguojami, aš pateikiau savo pasiūlymą ir tikėjausi, kad Sveikatos komitetas daugiau atsižvelgs į tą pasiūlymą.

Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į pagrindinį dalyką (galbūt bent daliai Seimo tai įdomu), tai yra Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio, kur kalbama apie esamo įstatymo 10¹ skyrių ir 45 straipsnį. Yra antroji dalis, kur nusakoma, ką daro Valstybinė psichikos sveikatos komisija. Ir štai čia yra penktasis papunktis, ką jinai daro. Mano formulavimas buvo toks (aš skaitau savo pasiūlymą): “vertina gyventojų psichikos sveikatos ir jos kitimo tendencijų ryšį su moraline pokomunistinės visuomenės aplinka ir joje propaguojamomis vertybinėmis nuostatomis, su valstybės vykdoma švietimo, socialine bei ekonomine politika ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę.”

Komitete buvo nutarta išbraukti žodžius. Čia yra komiteto protokolas, nepritarti pasiūlymams dėl žodžių apie ryšį, kad problemą sudaro psichikos sveikatos ir jos tendencijų ryšys su moraline visuomenės aplinka ir joje propaguojamomis vertybinėmis nuostatomis. Mūsų visuomenė yra pokomunistinė, mes nešame problemas iš ano laikotarpio, jos yra labai gilios. Yra šeimų problemos, yra demoralizacija, yra asocialios šeimos ir panašūs dalykai. Ir štai visuomenės aplinka, moralinė visuomenės aplinka yra, mano supratimu, esminis dalykas, kalbant apie psichikos sveikatos reikalus dabartinėje visuomenėje. Man keista, kad Sveikatos komitetas nutarė tai išbraukti ir palikti tiktai klausimą dėl ryšio su Valstybės vykdoma politika. Kitaip sakant, iš to kas norės padarys vienareikšmę išvadą, kad jeigu yra psichikos sveikatos problemų, tai kalta dabartinė valstybės politika. Štai į ką pakreipia, gerbiamieji kolegos, Sveikatos komitete.

Man norėtųsi manyti, kad tai yra tam tikras nesusikalbėjimas ar nesusipratimas ir kad tai galima atitaisyti. Iš tikrųjų problemų šaknys yra ne šios dienos kieno nors politikoje. Jeigu kas nors norėtų interpretuoti, kad štai bloga Vyriausybės politika sukelia psichikos problemas, reikėtų išvardyti: K.Prunskienės, G.Vagnoriaus, sakysim, A.Šleževičiaus, galbūt R.Pakso politikos. Apie ką kalbama? Kalbama apie daug gilesnius ir fundamentalesnius dalykus. Jeigu mes net išvardytume, kokia politika buvo vykdoma per 10 metų, – o ką, iš prieš tai nekyla problemų? O sovietiniais laikais nebuvo politikos, nebuvo demoralizavimo politikos? Štai čia yra dalykas, kurio aš negalėjau nutylėti ir pritarti, kad komitetas gerai padarė, išbraukdamas tokį aspektą. Aš prašau arba komiteto pirmininką sutikti, kad tai būtų grąžinta, arba, žinoma, aš įregistruosiu įstatymo papildymą ir pataisą, kad būtų balsuojama Seime.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną kitą momentą, kai buvo nepriimtas mano pasiūlymas. Yra šiek tiek žodyno reikalas, kurį žodį mes vartojame, kai kalbame apie sveikatos apsaugą, sveikatos apsaugos sistemą, sveikatos priežiūrą ir t.t. Mes turime galvoje gydymą, mes turime galvoje ligonius. Mūsų sveikatos apsaugos sistema yra orientuota į ligonių gydymą, turi užtikrinti ligų gydymą ir panašiai, todėl aš norėjau, kad bent šiuo atveju būtų pasakyta, apie ką mes kalbame, kai kalbame apie psichikos sveikatos priežiūrą. Tai ne tik apie sutrikusios psichikos problemas ir ne apie psichinių ligonių gydymą, mes pirmiausia kalbame, kaip išsaugoti sveikatą. Todėl pirmas mano preambulės sakinys buvo tą konstatuojantis: “Psichikos sveikata yra natūralus žmogaus asmenybės būvis, kurį privalu saugoti”. Saugoti sveiką, natūralų žmogaus būvį, o sutrikimų atvejais jau prižiūrėti, globoti, gydyti. Jeigu kas nors su tuo nesutinka ir mano, kad natūralus žmogaus asmenybės būvis yra nesveikumas, na, tai tie, kurie nesutinka, pasiūlė išbraukti šį sakinį, ir jis buvo išbrauktas. Bet tokia galvosena būtų keistoka. Aš nesuprantu, kodėl negalima kaip atspirties taško paimti sveikatos, kaip natūralaus būvio, o jau sutrikimus gydyti ir saugoti…

Na, štai tokios kelios pastabos. Kitko aš galiu jau nedetalizuoti, jeigu reikės, vėliau diskusijose, nors vis dėlto pasakysiu, kad mano siūlymas buvo, jog komisija prie Vyriausybės būtų sudaroma iš 15 narių, kuriuos deleguoja tam tikros institucijos arba nevyriausybinės organizacijos, išvardytos jau įstatyme. Komitetas nutarė išbraukti išvardijimą, bet paliko 15 narių. Taigi, man atrodo, irgi nesusipratimas, jeigu tekstas yra toks, kad Valstybinė psichikos sveikatos komisija sudaroma iš 15 narių, jos sudėtį ir sudarymo tvarką reglamentuoja nuostatai. Žinoma, jeigu nuostatai būtų jau dabar žinomi, galbūt mes ten pamatytume tą sudarymo būdą, bet kai nuostatai paliekami sudaryti Vyriausybei ir pasakoma: “Žiūrėk, Vyriausybe, bet kad būtinai būtų 15 narių”, jinai gali sudaryti iš 13, iš 17, priklausomai nuo to, kokį kriterijų pasirinks. Kai buvo visas spektras struktūrų, kurioms atstovauja komisija, tai jų susidarė 15. Išmesti jas visas, o palikti įpareigojimą sudaryti iš 15 – tai irgi vienas iš tokių keistumų, kuriuos aš norėjau konstatuoti.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiu Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, sumanymas steigti Psichikos sveikatos priežiūros komisiją liudija tik viena – kad tos komisijos, kurios dabar veikia (Vyriausybinė sveikatos reikalų komisija, kuri turėtų būti kaip tik tokio tipo – koordinuoti ir vykdyti įvairias tarpžinybines funkcijas), jos nedirba. Taip pat manau, kad Nacionalinei sveikatos tarybai reikėtų suteikti kur kas daugiau teisių. Jos pakomisės galėtų ta kryptimi dirbti, galėtų būti suformuotos. Tada nereikėtų jokių papildomų komisijų. Mano nuomone, šis komisijos siūlymas yra perteklinis. Tarkim, valdančioji dauguma tai komisijai turbūt pritars, bet, klausydamas Seimo Pirmininko kalbos ir stebėdamas, kaip Seimo Pirmininkas argumentuoja Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimus, žinoma, jaučiuosi truputį nejaukiai. Aš jau nekalbu apie tai, kad norėčiau tiesiog pacituoti Seimo Pirmininko mintis apie “stogų važiavimo metą”. Man atrodo, kad čia turime kažką labai panašaus. Šiuo atveju, tarkim, pasiūlymas, kad ta komisija vertina gyventojų psichikos sveikatos ir jos kitimo tendencijų ryšį su moraline pokomunistinės visuomenės aplinka, na, jis jau tikrai reikalauja, mano nuomone, ekspertų tyrimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ir visiškai atvirai sakau, kad jis reikalauja tyrimo, ką čia norima pasakyti. Tiesiog reikėtų iš tikrųjų pasidomėti, kaip apsikritai gali būti toks pasiūlymas vertinamas. Kaip humoras – galima sutikti su tuo, kad, tarkime, mes pokštaujame. Jeigu tai yra kažkas rimta, tada tikrai reikia specialistų konsultacijos, nes tuomet negali išsivaduoti nuo keisto jausmo. Šiuo atveju visi Seimo nariai yra pokomunistinės visuomenės aplinkos atstovai ir mums visiems dėl moralės problemų yra tikrai labai daug bėdų. Kadangi visi esame pokomunistinės visuomenės vaikai, žinoma, sukurkime komisiją, kuri mus teistų ir vertintų. Bet aš norėčiau čia pacituoti Sniadeckį, Vilniaus universiteto profesorių. Kai Napoleonas Bonapartas įžengė į Vilnių ir susitiko su Vilniaus universiteto profesoriais, jis paklausė: “Ponai, kokią jūs chemiją dėstote toje carinėje Rusijoje?” Jie ramiai atsakė: “Tokią pačią kaip Sorbonoje”.

Aš galiu pasakyti, kad nejaučiu jokios pokomunistinės visuomenės įtakos, esu normalus žmogus, kaip ir čia visi esantys vos ne 140 parlamentarų, nesergu tuo nepilnavertiškumo kompleksu ir visiškai nežadu sutikti su tuo, jog visi būtų taip sargdinami. Gal Seimo Pirmininkui kartais tikrai aktuali ta pokomunistinės visuomenės moralės problema? Tada galima rašyti mokslinius darbus ir visa kita, tačiau perkelti tai į komisijos nuostatas – aš nežinau, ką tai demonstruoja. Žinoma, keista, kai į tą Psichikos sveikatos komisiją būtinai įtraukiamos įvairios organizacijos. Iš tikrųjų net nesmagu pasakyti: aš nemanau, kad tai yra pagarba Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, kai ir jos atstovai įtraukiami tokiu būdu. Aš manau, kad tiesiog reikėtų mums vieną kartą baigti siūlyti tokius dalykus ir pasakyti: “Kolegos, karalius nuogas!” Ir tai mes svarstome rimtu veidu, rimčiausiu veidu.

Aš manau, kad Seimo sveikatos komiteto pasiūlymas visiškai logiškas – tą penktąjį punktą iš viso reikia išbraukti. Iš tikrųjų nereikėtų vardinti, kas ją sudaro, o pavesti Nacionalinei sveikatos tarybai suformuoti tokią komisiją, jos sudėtį. Ji geriausiai tai padarytų, tik ne ponas Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju būtų bent jau išspręsta, būtų toks kompromisas: tegul būna ta komisija, bet tegul bent jau specialistai atsako, kas ten bus, kaip bus ir kaip reglamentuoti tą darbą. O šiaip tiems siūlymams tikrai negalima pritarti.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiu Seimo narį J.Galdiką.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šios Valstybinės psichikos sveikatos apsaugos komisijos steigimas ir jos darbo pradžia bus tokia pat audringa kaip ir kitų nacionalinę sveikatos politiką koordinuojančių institucijų kūrimas. Užtenka prisiminti Nacionalinės sveikatos tarybos kūrimąsi. Seimo Pirmininko pasiūlymas, matyt, kilo ne iš gero gyvenimo, o iš to, kaip minėjo ponas V.Andriukaitis, tos komisijos, kurios šiandien yra, dirba nepakankamai efektyviai ir gerai. Šiandien prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės juridiškai nuo 1996 m. egzistuoja Valstybinė sveikatos reikalų komisija, kuri nebuvo susirinkusi nė karto. Todėl, manau, kad Seimas ir galėtų paakinti Vyriausybę spręsti tas sveikatos problemas, kurios šiandien mūsų valstybei yra nepaprastai aktualios.

Psichinės sveikatos problemos mūsų valstybėje, deja, yra gana prastoje vietoje, o palyginti su kitomis Europos valstybėmis, mes esame sąrašo gale. Dėl atstovavimo komisijai, komisijos narių skaičiaus, manau, tai yra atskiros diskusijos klausimas siauresniame rate, bet iš patirties atrodo,kad geriausia, jog komisijose ir tarybose, kurios sprendžia klausimus valstybiniu mastu, būtų pareigūnai, kurie atsako už savo veiklą. Žinome, kad visuomeninių organizacijų atstovai atsako labai nedaug pagal įstatymą, iš esmės neatsako nė kiek. Tuo tarpu valdininkai ir tarnautojai atsako bent jau savo įstaigos vadovui, šiuo atveju žiūrint į pasiūlymą- ministrui. Koordinacija tada yra kur kas efektyvesnė. Todėl, pritardamas pačiam pasiūlymui iš esmės, aš siūlyčiau vis dėlto dar kartą jį apsvarstyti ir įvertinti tuos pasiūlymus, kuriuos akcentavo Seimo Pirmininkas, nes, manau, mes neturėtume nusigręžti nuo moralinių dalykų ir akcentuoti vien teorinius, politinius dalykus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai visi kalbėtojai. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. Ir aš dabar kreipiuosi į komiteto pirmininką A.Matulą. Ar nesutiktumėte, kolega, šiandien padaryti svarstymo pertrauką ir dar mėginti susėsti ir padiskutuoti dėl iš esmės tapačios idėjos, bet šiek tiek skirtingos struktūros teksto? Suteikiu žodį komiteto pirmininkui A.Matulai.

A.MATULAS. Taip, kolegos, kadangi komitete irgi buvo nevieningai apsispręsta dėl kai kurių teikiamų projektų ir pasiūlymų, tai tikrai reikėtų daryti pertrauką ir dar kartą apsvarstyti komitete. Tuo labiau kad atstovas, kuris atstovavo tiems pateiktiems siūlymams, mums pareiškė, kad tai nėra principiniai siūlymai. Mes vadovaujamės ekspertų išvadomis, bet, manau, kad pertraukos tikrai reikia, nors prašyčiau toliau tęsti Sveikatos sistemos įstatymo pateikimą, kad jis būtų pateiktas kaip lydintysis įstatymas.

PIRMININKAS. Mes kalbame tik dėl Nr.P-1911 projekto. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu padaryti svarstymo pertrauką? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Bendruoju sutarimu darome projekto Nr.P-1911 svarstymo pertrauką. Replika. Žodį suteikiu Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, ką tik kolega V.Andriukaitis neigė ir net šaipėsi, kad yra toks veiksnys kaip visuomenės arba visuomeninė aplinka, kurioje gyvena žmonės, ir kad ta aplinka daro įtaką žmonių būsenai, savijautai, nusiteikimui, arba atitinkanti Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą, kas yra psichikos sveikata, arba neatitinkanti. Tai yra veiksnys, kuris gali žaloti ir žaloja žmonių psichikos sveikatą. Ponas V.Andriukaitis galbūt tiesiog automatiškai yra prieš kokius nors pasiūlymus, bet jo priešinimasis man tik patvirtino, kad problema yra labai konkreti. Ji egzistuoja visur, net ir Seime.

PIRMININKAS. Repliką – Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Prisipažinsiu, kad išeiti ir pasakyti šią repliką mane privertė V.Andriukaitis. Esu Europos Tarybos delegacijos narė ir galiu paliudyti, kad Europos Taryboje, ypač tame komitete, kuriame aš dirbu, Migracijos, pabėgėlių ir demografijos komitete, svarstant demografinius dalykus, visu rimtumu kalbama apie tą psichologinę būseną ir kitus procesus, vykstančius postkomunistinėse visuomenėse. Mane iš tikrųjų nustebino toks juodas neigimas viso to, ką siūlo V.Landsbergis. Čia jau irgi reikėtų susirūpinti sveikata.

Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 67¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-2033* (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš šito mūsų teksto išplaukia 1b projektas Nr.P-2033 – Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 67¹ straipsniu įstatymo projektas. Būtų miela, kad jis dabar būtų pateiktas ir pasivytų Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisas. Taigi kviečiu A.Matulą pateikti. Pateikimas, kolegos. (Balsai salėje)

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Sveikatos sistemos įstatymo papildymas 67¹ straipsniu įstatymo projektas, kuris kaip tik ir numato įsteigti tokią Psichinės sveikatos priežiūros komisiją prie Vyriausybės. Noriu priminti, kad Sveikatos sistemos įstatymas yra bazinis mūsų sistemos įstatymas, ir būtent 67 straipsnyje yra įvardytos visos komisijos, kurios šiandien yra arba yra, bet nevisiškai veikia arba neveikia, arba turi būti įkurtos. Aš siūlau pritarti po pateikimo, nes yra ir Teisės departamento siūlymų, yra Seimo narių pasiūlymų. Mes atidžiai bandysime komitete svarstyti pateiktą projektą ir kiek įmanoma atsižvelgsime, kad nebūtų nesusipratimų svarstymo metu. Aš prašau ir kviečiu pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, 3 klausimai. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis komiteto primininke, aš manau, kad jūs taip pat ir į šį įstatymo papildymo įstatymą sutiksite įrašyti apibrėžimą, ką daro Psichikos sveikatos komisija, nes tai yra ta pati formulė kaip ir aname įstatyme ir su ta pačia yda, kai ignoruojama aplinkos reikšmė. Nereikia ignoruoti aplinkos reikšmės. Iš čia kyla begalės problemų, o ne tik iš politikos.

A.MATULAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, mes tikrai sutiksime, kad būtų įtrauktas Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimas, kas tai yra psichikos sveikata, nes mes esame Pasaulinės sveikatos organizacijos nariai, bet reikėtų diskutuoti, ar tas teikiamas papildymas turėtų papildyti patvirtintą Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą. Kaip čia yra pateikta kabutėse, lyg ir atrodytų, kad jis papildo. Mes konsultavomės su šios organizacijos rimtais ekspertais, ir jie mus informavo, kad taip, kaip čia pateiktas lyg ir to apibrėžimo papildymas, yra iš esmės neįmanomas ir būtų nekorektiškas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 4 punkto, kuriame yra parašyta, kad komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Norėčiau paklausti. Ar visos komisijos veikla, ar tik komisiją aptarnaujantis personalas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto? Ačiū.

A.MATULAS. Turėtų būti finansuojama personalo veikla ir veikla, susijusi su komandiruotėmis, su ekspertų darbu. Yra siūloma ir komitete buvo siūlomas įvairių specialistų toks variantas, kad galbūt Respublikinis psichikos sveikatos centras galėtų būti kaip tos Psichikos sveikatos tarybos darbinė institucija. Faktiškai tai kainuotų gerokai mažiau, nes tas dabar egzistuojantis Psichikos sveikatos centras turi labai solidžią informaciją, yra profesionalai ir galbūt jie, šiek tiek papildžius, galėtų tapti darbine tos tarybos institucija. Manau, kad tai kainuotų valstybei nedaug, o jeigu ta institucija veiktų ne taip, kaip Valstybinė sveikatos reikalų komisija, kuri jau treji metai nesusirenka ir nevykdo savo funkcijų ir komitetas niekaip negali to išreikalauti, tuomet naudos bus tikrai daug.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik paminėjote Valstybinę sveikatos reikalų komisiją, kuri per trejus metus niekaip nesusirenka. Ar nekilo noras komitetui pasiūlyti įstatymo projektą, kad tos komisijos, kuri neveikia, jos ir nereikia? Nes jeigu būtų Valstybinė sveikatos reikalų komisija ir mes patvirtintume šio įstatymo pataisą, tai jau atsirastų dvi nacionalinio lygio komisijos, kurios valstybiniu mastu koordinuoja požiūrį į psichikos sveikatą.

A.MATULAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš buvau vienas iš iniciatorių, siūlydamas vietoj neveikiančios Valstybinės sveikatos reikalų komisijos įsteigti būtent šią komisiją kaip šiuo metu tikriausiai svarbesnę, bet Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė nesutiko su tuo siūlymu, ir mes turim atsižvelgti į tai. Jie žada, kad vis dėlto ta komisija pradės veikti. Nors kai kurias funkcijas Nacionalinė sveikatos taryba, Valstybinė sveikatos reikalų komisija ir šita steigiama komisija iš tikrųjų dubliuotų. Bet jeigu jos veiktų, tas dubliavimas duotų mums tiktai naudos. Toks variantas svarstytinas, tikrai svarstytinas.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu patikslinti gerbiamąjį komiteto pirmininką, kad tai, ką aš dabar pastebėjau dėl Sveikatos sistemos įstatymo papildymo, susiję ir su antruoju papunkčiu, kur sakoma, ką daro Psichikos sveikatos komisija. Ir kad būtų taip pat, kaip, aš tikiuosi, mes sureguliuosime aname įstatyme apie visuomenės aplinką. Visuomeninę aplinką ir jos įtaką žmogui. O kadangi jūs pakalbėjote apie preambulę, tai preambulė, ir ne tik preambulė, bet viskas, kas yra siūloma, imama į kabutes. Tai jokia citata. Tai yra tiesiog siūlymas, imamas į kabutes, ir jūs pamatysite, kad net Respublikos Prezidentas užbaigiamas kabutėmis pabaigoje. Tai nėra citata ir nėra citatos keitimas, o yra siūlomas preambulės tekstas, kur yra vienas sakinys nuo mūsų, o kitas pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą. Jie vienas kitam visai nekliudo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Bendruoju sutarimu pritariame Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 67¹ straipsniu įstatymo projektui Nr.P-2033. Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis. Svarstysim lapkričio 18 d.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1825(4*) (svarstymas)

Kolegos, laikas eina labai greitai. Toliau svarstome svarbų įstatymo projektą Nr.P-1825(4) – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Nežinau, ar spėsim šiandien baigti svarstyti. Diskusijoje dalyvaujančių nėra. Kviečiu J.Dringelį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą, kad pateiktų pagrindinio komiteto išvadas.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, malonūs kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pavedė man pranešti jums, kad komitetas pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo projekto ketvirtajam variantui, kuris parengtas atsižvelgus į Teisės departamento ir kai kurių Seimo narių pastabas ir pasiūlymus. Ypač daug pasiūlymų pateikė Seimo narys J.Bernatonis, taip pat J.Razma, V.P.Andriukaitis, V.Bogušis ir daug kitų. Į daugelį tų pasiūlymų atsižvelgta, jiems pritarta arba pritarta iš dalies. Į kai kuriuos nepritarta, tačiau darbo grupė ir komitetas pateikė tokius motyvus, argumentus, dėl kokių priežasčių, kodėl negalima pritarti vieniems ar kitiems pasiūlymams.

Daugiausiai diskusijų ir pasiūlymų sulaukta, atrodo, dėl 3 straipsnio, kuris čia yra svarbiausias. Nors šiame mūsų įstatyme išsaugota proporcinė rinkimų sistema, tačiau nauja tai, kad atsiranda reitingas. Kiekvienas rinkėjas, balsuodamas už kurį nors kandidatų sąrašą, kartu gali balsuoti dar už tris kandidatus iš to paties sąrašo, tuo suteikdamas jiems pirmenybę, tačiau to jis gali ir nedaryti. Biuletenis galios, jeigu jame bus pažymėta, už kurį sąrašą balsuota. Aš siūlau jums, malonūs kolegos, apsispręsti, atsižvelgti į mūsų komiteto nuomonę, į čia įdėtą nemažą darbą ir po svarstymo pritarti jums pateikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Keturi kolegos nori dalyvauti diskusijoje. Kviečiu į tribūną V.Andriukaitį. Iš tikrųjų, kolega, jūsų pasiūlymo būta, tik neatsispindi pagrindinio komiteto išvadoje. Nieko nieko, viskas gerai. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes komitete ir darbo grupėje svarstėme įvairius variantus. Aš esu tos darbo grupės narys ir komitete mes kalbėjome, ir ponas S.Kaktys ir aš sakėme, kad teiksime savo pasiūlymus, savo alternatyvas, nes iš esmės 3 straipsnis yra kertinis. Jeigu Seimas dėl jo vienaip ar kitaip apsispręs, tai po to visi kiti dalykai yra daugiau susiję su techniniais klausimais.

Aš noriu realizuoti Socialdemokratų frakcijos nuostatą, kad rinkėjai galėtų balsuoti už žmones partijų sąrašuose. Kitaip sakant, mes norėtume, kad rinkimų sistema liktų proporcinė, tai yra už partijos kandidatus paduotų balsų skaičius apytikriai būtų proporcingas tos partijų kandidatų gaunamų mandatų skaičiui. Tai leistų įvairių rinkėjų grupėms turėti savo atstovus taryboje. Ankstesniame pasiūlyme, kuriame yra vienmandatės rinkimų apygardos, buvo siūloma ta mažoritarinė rinkimų sistema, todėl aš pakeičiau taip, kad mūsų siūlymas būtų proporcinės rinkimų sistemos.

Dabar kokia to siūlymo esmė? Pirma. Mūsų siūloma sistema leistų rinkėjams turėti konkrečius savo išrinktus savivaldybių deputatus. Žmonės šiandien labai nori žinoti, kas atstovauja jiems seniūnijose, kas atstovauja jiems savivaldybės teritorijoje. Antras dalykas, tai įpareigotų savivaldybės tarybos narį atstovauti tam tikrai teritorijai bei labiau domėtis ir geriau rūpintis jos komunaliniais interesais.

Trečias dalykas. Gyventojai tiksliau žinotų, į kokį savivaldybės tarybos narį iškilus problemai jie gali kreiptis. Ir, kaip minėjau, gyventojai galėtų konkrečiai pasirinkti kandidatą ir realizuoti savo interesus. Šiuo atveju, jeigu jūs pabendrausite savivaldybėse, jūs įsitikinsite, kad tikrai žmonės nori turėti ir seniūnijų deputatą, o ten, kur seniūnijų nėra, tai vis tiek tam tikros bendruomenės deputatą ir žinoti, koks deputatas su jais yra susijęs. Todėl socialdemokratai pasisako, kad žmonės balsuotų už žmones partijų sąrašuose, ir mes siūlome tokį variantą. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti tarybą vienoje iš savivaldybės taryboje esančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurios teritorijoje jis gyvena, turi tiek balsų, kiek toje apygardoje yra renkama tarybos narių. Ir šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito turinčio teisę rinkti toje pačioje rinkimų apygardoje piliečio atitinkamiems balsams. Žodžiu, rinkimų sistema liktų proporcinė, bet žmonės balsuotų už žmones ir žinotų savo išrinktą kandidatą. O darbo grupės pasiūlyme žmonės gali pasirinkti tik tris iš visų pateiktų kandidatų. Tuo tarpu mes norime paprašyti, kad Seimas balsuotų, jog vis dėlto žmonės galėtų balsuoti už žmones partijų sąrašuose ir esant rinkimų proporcinei sistemai turėtų savo išsirinktą deputatą.

PIRMININKAS. A.Čaplikas kviečiamas kalbėti diskusijoje.

A.ČAPLIKAS. Ponas pirmininke, ponios ir ponai, kad keičiant rinkimų sistemą, darant ją vis sudėtingesnę gyvenimas gėrėtų, tai, ko gero, mes čia, Seime, galėtume keisti ją kad ir kas antrą dieną, džiaugdamiesi tokiais rezultatais. Tačiau to nėra ir, ko gero, niekada nebus.

Įstatymo keitimas arba šis įstatymo projektas, mano manymu, sutampa su realiais pokyčiais, įvykusiais Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Tam, kad mes žengtume šį žingsnį, reikia dviejų dalykų. Tai yra partijos elito skyriuose arba rajonuose susiformavimas, kad būtų žinomas ne vienas asmuo ar ne du skyriuose, o vietos gyventojams būtų žinoma visa grupė politikų, kurių veiksmus galima būtų prognozuoti ir žinoti jų sprendimus. Sprendimus ne vieno asmens, o sprendimus partijos, kuri daro įtaką vieno ar kito rajono gyvenimui.

Antroji priežastis, prielaida – visuomenė turėjo pažinti ne tik atskirus politikus, bet ir jų veiklos programą, turėjo atsirasti natūralus poreikis keisti partijos primestą jai valią.

Šie du požymiai šiandien, mano manymu, yra įvykdyti, todėl teikiamas įstatymo projektas. Jis yra kompromisinis. Jis atspindi tam tikrą susitarimą tarppartinės valios, kurią pateikia partijos skyriai arba partija, ir visuomenės poreikio keisti partijos valią. Aš nelabai suprantu prieš mane kalbėjusį Seimo narį poną V.Andriukaitį, nes iš tikrųjų giriamas prieš tai pateiktas pono S.Kakčio projektas. Ten realiai piliečių valios nėra. Iš tikrųjų tas projektas, kuris buvo pateiktas, rodo, kaip atmesti piliečių valią. Šis variantas, šis projektas, iš tikrųjų leidžia revizuoti partijos sudarytą sąrašą, ir labai stipriai revizuoti. Aš jau girdėjau kolegų socialdemokratų pastabas: ką jūs padarėte, kodėl jūs tokį projektą kaip grupė pateikėt? Aš sakau – tai labai gerai. Tai yra bendras susitarimas tarp partijos ir visuomenės leis mums suformuoti valdančią daugumą arba valdantį elitą rajonuose. Rinkimų įstatymai turi būti aiškūs ir skaidrūs ne tik rinkimų komisijai ir ne tik mums patiems, bet, svarbiausia, aiškūs ir rinkėjams. Kai yra teikiami pavyzdžiai, kad Skandinavijos kraštuose labai sudėtinga rinkimų sistema renkant vietos valdžią, aš tokiu atveju prisimenu tik vieną argumentą prieš – pažiūrėkite, kaip nuosekliai ten mažėja skaičius rinkėjų, kurie dalyvauja rinkimuose. Ir argumentai būna dažniausia tokie patys. Mes balsuojame dažniausiai nežinodami, už ką balsuojame. Tai yra paini sistema, kurią gali suprasti tiktai rinkimų komisijos nariai. Šiuo atveju viskas yra, man atrodo, pabandyta ne idealiai, bet surasti vidurį, kuris visiems mums tiktų.

Pritardamas pateiktam įstatymo projektui kviečiu Seimą kuo greičiau priimti šį įstatymą, nes rinkimų data jau yra nustatyta, tai yra kovo, atrodo, 19 diena. Greit prasidės rinkimų kampanija. Jeigu Seime bus svarstomi nauji alternatyvūs variantai ar projektai, aš bijau, kad mes nepasieksime net ir to, ko norėjome. Tai yra piliečiai dar kartą, girdėdami skambius lozungus ir šūkius, kaip rūpinamės jų teisėmis ir galimybėmis atmesti partijų valią (galbūt to ir siekiame), iš tikrųjų balsuos tiktai už partijų valią. Todėl kuo skubiau ir kuo greičiau reikėtų jį priimti. Mes svarstėme frakcijoje galimybę, dvi galimybes, kad dar labiau galima būtų liberalizuoti arba dar, sakykime, stipriau integruoti visuomenę į rinkimus, renkant vietos savivaldos valdžią. Buvo du variantai. Vis dėlto žengti žingsnį į mažoritarinę sistemą renkant vietos valdžią arba leisti dalyvauti rinkimuose ne tik politinėms partijoms, bet ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bet pripažindami tam tikrą kompromisą, mes manome, kad šitas projektas yra tinkamas, ir kviečiame už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti kolegą A.Medalinską.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, džiugu, kad grįžome prie svarstymo įstatymo, pagal kurį rinksime savivaldybės tarybas kitų metų pavasarį. Įstatyme buvo tam tikrų netobulumų ir visų pirma sudarytos visos prielaidos ignoruoti žmonių nuomonę pasirenkant atskirus konkrečius jiems patinkančius asmenis, ir ignoruota galimybė jiems išrinkti žmones į savivaldybių tarybas. Tą, kas buvo pasakyta, ir tą, kas dabar teikiamas kaip įstatymo projektas arba pataisos jam, aš vis dėlto vadinčiau ne kompromisiniu variantu, o tik pirmu rimtesniu žingsniu iki to, kad mes įsiklausytume, kokius politikus iš tikrųjų nori matyti gyventojai po savivaldybių rinkimų. Kodėl aš tą argumentuoju? Todėl, kad jeigu mes numatysime, kad trys, pavyzdžiui, kokie nors pasirenkami deputatai bus išrenkami žmonių, mes tuo dar negarantuosime, kad tie trys pasirinkti deputatai jau atstovautų žmonių interesams. Kokią situaciją mes šiandieną turime Lietuvoje? Paimkime Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar bet kokį kitą miestą ar rajono centrą. Mes turime savivaldybių deputatų susikaupimą savivaldybės pastate, mažesniuose rajonuose – 20–30, Vilniaus mieste – apie 50, ir šiandieną žmogus, gyvenantis, pavyzdžiui, Vilniaus miesto rajone, bet kokiam, ar tai yra Šeškinės apygarda, ar tai, pavyzdžiui, Žirmūnai, ar tai Karoliniškės, ar bet kokia kita, nežino, kuris savivaldybės deputatas atstovauja jo interesams.

Ir štai šitas įstatymo pakeitimas, kuris yra siūlomas, nors yra rimtas žingsnis, nes yra įvedamas reitingavimas, iš tikrųjų yra tam tikras raginimas atsižvelgti į žmonių valią, vis dėlto tai yra dar tiktai pirmasis žingsnis. Aš labai raginčiau Seimo narius apsvarstyti galimybę, apsvarstyti ne šiandieną ir ne vien šioje Seimo salėje, bet pakalbėti su savo rinkėjais. Gal net Vyriausybė padarytų tam tikrą visuomenės nuomonės apklausą. Reikia išgirsti tas kalbas, kurias žmonės kalba kiekviename mūsų susitikime, tai yra jie sako – mes norime rinkti konkrečius žmones, konkrečius asmenis į savivaldybes. Be abejonės, tie žmonės greičiausiai bus politinių organizacijų atstovai arba, labai apgailestauju, kad centristai nežengia to žingsnio, tai galėtų būti nevyriausybinių organizacijų atstovai, pagaliau galėtų būti individai. Bet tam, kad negriautume partijų galimybės daryti politiką savivaldybėse, aš manyčiau, teisingiausia būtų siūlyti vadinamąją mišriąją sistemą. Dalis išrenkama pagal partinius sąrašus, tai yra iš tikrųjų mes taikome tą reitingavimo sistemą, kuri yra čia siūloma. Tačiau dalis savivaldybių deputatų galėtų būti renkami atsižvelgiant į tuos administracinius suskirstymus, nes šiandieną, pripažinkime, žmonės turi virš savęs tiktai vykdomąją valdžią, o renkamosios valdžios, kaip tokios, konkrečiame kiekviename rajone jie neturi. Dėl to aš labai siūlyčiau atkreipti dėmesį į šio įstatymo pirmąjį straipsnį ir kalbėti apie tai, kad rinkimai galėtų vykti ne tik daugiamandatėje, bet ir vienmandatėje rinkimų apygardoje, atsižvelgiant į administracinį suskirstymą. Jeigu to mes nepadarysime, nenustebkime. Be abejonės, gali būti, jog žmonių, ateinančių į savivaldybių rinkimus, skaičius gali mažėti, nes jie sakys, jog perka katę maiše, nežino ką renka, nežino, kaip į juos paskui kreiptis.

Dar viena problema yra papildoma, tai yra kad šiandieną Seimo nariams, rinktiems apygardoje, tenka tas krūvis darbų, kuriuos iš tikrųjų turėtų atlikti savivaldybės deputatas. Mes žinotume, kad tas deputatas rinktas konkrečioje apygardoje ir atstovauja tiems interesams. Pabandykime išspręsti šitą dilemą. Pabandykime, tam dar yra laiko, tačiau kviečiu platesnėms diskusijoms ne vien šioje Seimo salėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiu Seimo narį ir ministrą S.Kaktį.

S.KAKTYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, iš tikrųjų šiandien svarstome labai svarbų įstatymą dėl vietos savivaldos ir tai, kas yra kalbama, man atrodytų, įgauna šiek tiek priešrinkiminės kampanijos pobūdį. Kai kurie kalbėjimai aiškiai prasilenkia ir su tiesa, ir su sutartom pozicijom, bet ką padarysi, kad taip yra. Aš manau, kad tie kai kurie kolegos galėjo dalyvauti darbo grupėje, teikti savo siūlymus ir šiandieną nebūtų galimybės dejuoti prieš rinkėjus, jog siekiama, kad rinkėjai galėtų išreikšti savo valią, o, deja, blogi Seimo nariai, neaišku, kokie, neleidžia suteikti laisvės pasireikšti tokioms iniciatyvoms.

Ko šiandien savivaldybės teritorijoje rinkėjas nori? Man atrodytų, jis nori iš tikrųjų, bent turėtų norėti, realiai daryti įtaką vietos reikalams ir pasisakyti už asmenybes, už žmones, kurie žino savivaldos reikalus ir gali tam rinkėjui atstovauti ir tuos reikalus spręsti. Šiandien esant aiškiai grynai proporcinei rinkimų sistemai, rinkėjas to padaryti negali ir darbo grupės pirminė idėja buvo ta ir sutarta pozicija, kuri buvo patvirtina Seime, įvesti į proporcinę rinkimų sistemą mažoritarinės rinkimų sistemos elementus.

Šiandien teikiamas pakeistas įstatymo projekto ketvirtas variantas, reikia pasakyti, kad tam tikrus mažoritarinės rinkimų sistemos elementus lyg ir suteikia, tos pačios partijos sąrašo ribose galima reitinguoti, galima pasisakyti dėl asmenų. Bet ar tai yra ta valia, kurios šiandien laukia rinkėjas? Aš manau, kad ne. Sąrašą galima tik nedaug pakoreguoti, yra prognozuojama, kad 10, 15% rinkėjų gali pasisakyti, norėti išreikšti valią, o iš esmės daryti įtaką savivaldybės tarybos narių išrinkimui ir pirmajame etape išrinkimui, jau ši sistema neleidžia. Manau, kad pasyvumas savivaldybių tarybų rinkimuose, kad lieka neišsakytos iniciatyvos ir labai ribotai savivaldybės teritorijoje dalyvauja rinkimuose ir visoje savivaldybės veikloje rinkėjai, yra būtent dėl to, kad jie nieko negali padaryti, yra grynas partinis monolitas ir šis monolitas jau neatitinka gyvenimo realijų.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, mėginkime pauze paprašyti kolegų, kad jie būtų tylesni. Gerbiamieji kolegos, taip pat ir mūsų svečiai, prašyčiau tylos.

S.KAKTYS. Iš savivaldybių pusės analizuojant savivaldybių veiklą matyti, kad viešųjų reikalų tvarkymas nėra toks, kokius mes keliame reikalavimus valstybės tarnybai, viešajam administravimui, ir savivaldybių tarybų nariai, atėję į savivaldybių tarybas, didelė jų dalis apie šiuos dalykus nežino, jie grynai pagal sąrašą ateina, turi tik gal aiškią partinę priklausomybę, o spręsti vietos reikalus realiai nėra pasirengę. Taigi problema yra aiški ir gyventojų skundai, nepasitenkinimas tai dar sykį liudija. Tai, kas šiandieną kalbama apie tai, kad neva žmonės nesugebės atsirinkti, yra labai sudėtinga sistema, kalbama apie Skandinavijos kraštus, tai nėra tiesa. Man atrodo, problema yra kita, tai yra tai, kad kai kurios partijos neturi aiškių lyderių savivaldos srityje, regionuose, ir neturėdamos tų lyderių bijo, kad siūloma rinkimų sistema, kuri nuo pat pradžių buvo siūloma, partijos vietose jau gali sulaukti šiek tiek nepageidaujamų rezultatų. Noriu pasakyti, kad bent aš asmeniškai siūlysiu Seimui pasirinkti kiek kitokį variantą negu V.Andriukaitis, nes jis aiškiai neišsakė savo pozicijos. Išeitų, kad daugiamandatė rinkimų apygarda lyg yra skaldoma į dar atskiras daugiamandates apygardas, dėl jų nustatomas kvotų skaičius, kiek savivaldybės narių būtų išrinkta iš tos teritorijos. Toks nepaaiškintas planas šiek tiek neleidžia jo visiškai palaikyti. Aš laikausi savo ankstesnės pozicijos ir siūlysiu Seimui vis dėlto pasisakyti už sąrašą. Tai būtų viena rinkiminio biuletenio dalis. Ir už 3 kandidatus iš skirtingų sąrašų. Šiandien šis siūlymas yra korektiškas, rinkėjui nesukelia painiavos, 3 kandidatus jis gali atpažinti sąrašuose. Toliau, jeigu ateityje ši sistema pasiteisins, galima suteikti galimybę rinkėjui pasirinkti ir iš daugiau.

Dėl visų kitų pateiktų įstatymo siūlymų, man atrodytų, kad tie siūlymai turėtų būti priimti, juolab kad jie leidžia atsisakyti šiandien jau praradusį aktualumą balsavimo laivuose, taip pat diplomatinėse atstovybėse, nes tai visiškai nebūdinga savivaldybėms. Jeigu būtų mano variantas ir siūlymas atmestas, tai šiuo metu šis siūlomas įstatymas, aišku, yra kompromisas, kurį ateityje reikės keisti ir reikės ieškoti, kaip vis dėlto realiai savivaldybės teritorijoje esantiems gyventojams, bendruomenei išreikšti savo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas labai rimtai padirbėjo su šiuo projektu ir turiu gerų žinių. Daug kas priimta svarstant komitete iš kanclerio J.Razmos siūlymų, visi tie siūlymai, kuriems buvo nepritarta, kancleris J.Razma nežada šiandien teikti balsuoti, nors mes tokią galimybę galėtume turėti. Atsiima. Lygiai tuo pačiu konstruktyvumo keliu žengia ir kolega J.Bernatonis, daug kas iš jo siūlymų priimta, tai, kas nepriimta komitete, jis visiškai sutinka su J.Dringelio siūloma redakcija. Taip pat ir V.Bogušio siūlymai priimti, jis neturėtų turėti pretenzijų. Gerbiamieji kolegos, taigi iš principo liko vienintelis siūlymas, dėl kurio dabar mums reikėtų balsuoti, dėl 3 straipsnio redakcijos, kurią teikia V.Andriukaitis. Gerbiamieji kolegos, 3 minutės. Mano klausimas, ar dabar apsisprendžiame ir diskutuojame, ar pono A.Bakšinsko tęsiame svarstymą? Dabar. Gerbiamieji kolegos, taigi į tribūną kviečiu J.Dringelį, mes turime 3 minutes apsispręsti dėl šio straipsnio. Į tribūną kviečiu J.Dringelį ir turbūt, kolegos, neprieštarausite, kad svarstysime V.Andriukaičio siūlomą šios dienos redakciją. Jis patikslino savo rugsėjo 27 dienos teikimą ir prašyčiau nelaikyti tai formaliu pažeidimu. Pone Juozai Dringeli, jūsų nuomonė dėl 3 straipsnio, dėl V.Andriukaičio siūlomo varianto.

J.DRINGELIS. Nieko negaliu nei peikti, nei kaip nors kitaip pareikšti kokį nors nepasitikėjimą pono V.P.Andriukaičio pasiūlymu, tačiau aš, kaip jau minėjau pradžioje, vykdau komiteto pavedimą ir teikiu tą projektą, kuriam pritarta komitete, o jeigu Seimas nutars, kad galima į komiteto pasiūlymus atsižvelgti tik iš dalies ir priimti naujus pasiūlymus, tarp jų ir Vytenio Povilo, tai tada prašom apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V.P.Andriukaitis ir jo siūlomas 3 straipsnio variantas. Kolegos, dėmesio ir būkime šiek tiek operatyvesni.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, norėčiau dar kartą patikslinti, kad mes siūlome labai aiškų principą, kad rinkėjas galėtų balsuoti už konkretų kandidatą, už vieną kandidatą partijos rinkimų sąraše. Vadinasi, savivaldybės teritorija yra padalijama į kelias daugiamandates rinkimų apygardas ir tose daugiamandatėse rinkimų apygardose gyventojų skaičius turi atitikti dalijamų mandatų skaičių pagal proporcijas. Tada visiškai aišku, kad rinkėjai išrinktų konkretų asmenį ir žinotų, kas jam atstovauja, apie tai, ką kalbėjo ponas A.Medalinskas, t.y. proporcinė rinkimų sistema su aiškia galimybe išrinkti norimą kandidatą, suskirsčius savivaldybės teritoriją į daugiamandates apygardas. Todėl mano siūlymas, 3 straipsnis – “Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turintis teisę rinkti tarybą vienoje iš savivaldybės teritorijoje esančių daugiamandatės rinkimų apygardos toje teritorijoje, kur jis gyvena, turi tiek balsų, kiek toje apygardoje yra renkama tarybos narių. Šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti toje pačioje apygardoje piliečio, atitinkamiems balsams. Jeigu laimėtų šita formuluotė, žinoma, tuomet reikėtų keisti ir visas kitas dalis, balsų skaičiavimą ir visa kita, bet konkrečiai apsispręskime dėl šito 3 straipsnio.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V.Andriukaičio pataisą remia P.Papovas. Trumpai, kolegos.

P.PAPOVAS. Žinoma, pasiūlymas galbūt ir atrodo radikaliai, bet iš tikrųjų yra sprendžiama ta problema, kurią kelia rinkėjai. Rinkėjai nori balsuoti už konkretų kandidatą. Čia nėra vienmandatės rinkiminės sistemos dalykas, žinoma, sąrašus pateikia ir kandidatus parenka pagal administracinį suskirstymą partijos, bet iš tų visų partinių sąrašų žmonės išrenka norimą kandidatą. Aš asmeniškai pritariu tokiai pozicijai.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš norėčiau pritarti ir, žinoma, pritarsiu komiteto bendrai nuomonei, nes ten ne vieną kartą apie tai buvo kalbama ir tariamasi šiuo atveju. Noriu patikinti Seimą, jog šiuo atveju pateiktoje mūsų komiteto vieningoje redakcijoje yra daugiau galimybių veikti išrinktam savivaldybės nariui negu išrinktam kieme. Todėl aš nepritariu V.Andriukaičio siūlomai redakcijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlomo 3 straipsnio teksto, 3 straipsnio varianto. Registruojamės, kolegos. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, atsiprašau visų laisvų ir nepriklausomų transliuotojų, kad mes jau 2 minutes vėluojame pradėti kalbą su ponu A.Bakšinsku. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime alternatyviai.

Pritariantys V.Andriukaičio siūlomam 3 straipsnio variantui balsuoja už, pritariantys komiteto siūlomam 3 straipsniui balsuoja prieš. Susilaikiusių, kolegos, neskaičiuosiu. V.Andriukaitis – už, J.Dringelis – prieš. Balsuoti pradėjome, gerbiamieji kolegos. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Remiantys V.Andriukaičio siūlomą variantą – už, remiantys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlomą variantą – prieš (Balsai salėje)

Už – 16, prieš – 53. Kolegos, susilaikiusių neskaičiuoju. Pasirenkamas komiteto siūlomas variantas.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu projektui pritarti po svarstymo? Gerbiamieji kolegos, ar reikalausite balsuoti? Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo naujai redakcijai. Kolegos, registruojamės. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kas už tai, kad jam pritartume?

Dėl balsavimo motyvų. R.Dagys nori kalbėti prieš.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tuos punktus, kurie tikrai sukels daug klausimų. Viskas gerai, mes įvedame reitingavimą ir tai yra gerai, nes žmonės turės įtakos. Antras dalykas. Mes atsisakome bet kokio žingsnio kylant laipteliais, vadinasi, partijos neturės jokios įtakos. Komandų formavimas savivaldybėse bus didelis klausimas. Iš principo žmogus iš sąrašo galo gali automatiškai tapti pirmuoju. Toliau, kitas dalykas. Praėjusiuose Seimo rinkimuose mes irgi turėjome reitingavimą. Buvo suskaičiuota 85–86% balsų. Daugiau niekas skaičiavimo neprašė, nes iš esmės neturėjo įtakos Seimo nario vietai, niekas nuo to nepasikeitė, kaip rodė tendencijos. Dabar ir vienas pliusiukas, balsas lems žmogaus papuolimą ar nepapuolimą į sąrašą. Ar galite įsivaizduoti, kiek tokių skaičiavimų bus Vilniuje? Jeigu būtų tam tikras laiptelis, tai aš suprantu, kad ta paklaida, kuri ten būtų, nekeltų daug klausimų. Dabar vieno balsas, vienas pliusas viską nuspręs. Todėl aš manau, kad ši sistema dar tikrai tobulintina, nors principas gal pasirinktas geras, bet tokio projekto mes priimti tikrai negalime, negalime jam pritarti, nes diskredituosim dar vieną reitingavimą ir pačią savivaldą kaip tokią.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Aš siūlyčiau pritarti komiteto siūlomam variantui, nes yra pasiektas kompromisas. Gyventojams suteikiama galimybė daryti įtaką pasirenkant kandidatus į tarybą, o tas teiginys, kad būtinai reikia atstovauti kokiai nors apygardai, kad kiekvienas žinotų savo tarybos narį, neturi prasmės. Visa taryba in corpore yra atsakinga. Jeigu gyventojas į kurį nors kreipsis, ji turi dirbti, turi atsakyti. Asmeninės atsakomybės nelabai įsivaizduoju, kokia ji gali būti. Atsakinga už visa tai yra visa taryba. Siūlau palaikyti komiteto variantą.

PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą registruojamės. Turbūt pirmą kartą šioje sesijoje taip netvarkingai dirbam. Vėluojame pradėti transliuojamą posėdžio dalį. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto teikiamam Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Registruojamės. Primenu, kad tai dar tik pritarimas po svarstymo. Statuto numatyta tvarka prašom mėginti koreguoti tekstą.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai.

Kolegos, kas pritaria po svarstymo ką tik aptartam projektui, kviečiu balsuoti už, kitus kviečiu balsuoti kitaip. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo komiteto variantui.

Už – 46, prieš – 8, susilaikė 17. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko A.Bakšinsko atsakymai į Seimo narių klausimus

Gerbiamieji kolegos, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pono A.Bakšinsko atsakymai į Seimo narių klausimus. Pusė valandos susitikimui su mums dar nematytu ir negirdėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovu. Pusė valandos, gerbiamieji kolegos, ir prašau, gerbiamieji, dėmesio! Man Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas leido pavardėmis barti jus, trukdančius posėdžiui.

Taigi, pone A.Bakšinskai, jums žodis. Galite pasakyti įžanginę kalbą, o paskui – klausimai.

A.BAKŠINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai mano pirmasis susitikimas su jumis, todėl norėčiau trumpai aptarti ne tik tą laikotarpį, kurį aš, kaip vadovas, dirbau, tačiau trumpai aptarti visą pirmųjų devynių šių metų mėnesių situaciją bei kiek plačiau pakomentuoti tas priemones, kurių mes imamės, kad mokesčių surinkimo situacija šalyje pagerėtų.

Valstybinė mokesčių inspekcija šiais metais per pirmuosius devynis mėnesius surinko 69,6% visų nacionalinio biudžeto pajamų, kas sudaro 4 mlrd. 550 mln. Lt. Kitą dalį renka kita mokesčius administruojanti institucija – muitinė. Mūsų surinktų mokesčių situacija per pastaruosius mėnesius ypatingai nepablogėjo, palyginti su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Visų devynių mėnesių rezultatai yra tokie, kad per sausio-rugsėjo mėnesius į valstybės biudžetą Valstybinė mokesčių inspekcija surinko 231 mln., arba 5% daugiau pajamų, palyginti su praeitų metų laikotarpiu. 1998 m. …

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, profesoriau Glaveckai, gerbiamasis Rinkimų komisijos pirmininke R.Dagy ir visi kiti kolegos, aš prašyčiau dėmesio!

A.BAKŠINSKAS. Jeigu norėtume palyginti, 1998 m. mūsų indėlis buvo 64% bendrų surenkamų pajamų. Šiais metais, palyginti su 1998 m., Valstybinė mokesčių inspekcija gavo 69,9 mln. Lt daugiau. Tai į valstybės biudžetą. Faktiškas augimas buvo 3%, kai buvo planuota 9,2%. Mes surinkome, palyginti su praėjusiais metais, daugiau mokesčių į savivaldybių biudžetą, tačiau prieaugis yra tiktai 8,2%, tuo tarpu buvo planuotas 20% prieaugis. Šių metų 9 mėnesių valstybės biudžeto užduotį Valstybinė mokesčių inspekcija įvykdė 94,3% ir negavo 146,2 mln. planuotų įplaukų. Iš jų 18,9% sudaro ne mokesčiai, o planuotos specialiosios lėšos.

Išanalizavus 1999 m. devynių mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės biudžeto vykdymą, galima konstatuoti, kad didžioji dalis negautų mokesčių yra nesurinkta dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo Mokesčių inspekcijos galių. Nesurinkta 26,8 mln. planuotų įplaukų už dividendus už akcijas, taip pat nesurinka 16,17 mln. Lt konsulinio mokesčio, 16,2 mln. mokesčių už valstybinius gamtos išteklius. Kaip minėjau, taip pat nesurinkta 18,9 valstybės institucijų spec. lėšų įmokų. Taip pat nesurinkta 3,2 mln. palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą. Kaip žinote, daug problemų yra dėl akcizo mokesčio surinkimo, tačiau aš manau, kad priėmus įstatymų pataisas ir joms įsigaliojus šio mokesčio surinkimas labai pagerės.

Jeigu paimtume rugsėjo mėnesį, tai valstybės biudžetas negavo 498,8 mln. Lt pajamų. Tai sudaro tik 80% prognozuotų pajamų. Negautos pajamos sudaro 128,9 mln. Lt. Mokesčių inspekcija savo plano neįvykdė 37 mln. Lt. Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad rugsėjo mėnesį valstybės biudžeto pajamos 28 mln. Lt didesnės nei buvo rugpjūčio mėnesį. Ypač galima pasidžiaugti, kad Mokesčių inspekcija gerai vykdo pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planą, o šis mokestis yra pagrindinis.

Reikia pasakyti, kad paskutiniojo pusmečio planai iš tikrųjų buvo labai dideli. Visas biudžeto prieaugio planas iš esmės buvo numatytas trečiajame ir ketvirtajame ketvirtyje, todėl situacija metų pabaigoje gali nelabai pagerėti, tačiau aš manau, kad bet kuriuo atveju mokesčių bus surinkta daugiau nei praėjusiais metais.

Mes, atsižvelgdami į tai, kad yra tam tikrų rezervų administruojant mokesčius, priėmėm nemažai priemonių, kurios, aš manau, pagerins situacija per likusį metų ketvirtį. Pagrindinis Mokesčių inspekcijos dėmesys yra skiriamas planiniams mokesčių mokėtojų patikrinimams. Per devynis mėnesius yra patikrintos 19 tūkst. 723 įmonės. Šiose įmonėse yra priskaičiuota 345 mln. papildomų pajamų, iš jų 164 mln. mokesčių, 97 mln. baudų ir 83 mln. delspinigių. Kadangi yra tam tikrų problemų dėl išieškojimo, žinoma, visos šios sumos operatyviai nepatenka į valstybės biudžetą. Per devynis šių metų mėnesius pagal patikrinimo aktų rezultatus yra išieškota 74,7 mln. Lt nesumokėtų į biudžetą sumų.

Dažnai pasigirsta priekaištų, kad Mokesčių inspekcija sulėtino savo darbo tempus, mažiau dėmesio skiria tiems mokesčių mokėtojams, kurie vengia mokėti mokesčius, t.y. tiems, kurių veikla susijusi su šešėline ekonomika. Aš manau, kad nors ir nėra oficialiai skelbiamos kažkokios žiaurios akcijos, tačiau mes naudojamės tomis pačiomis teisėmis, kuriomis naudojomės ir praėjusiais metais. Visas tas darbas, kuris buvo vykdomas anksčiau, yra vykdomas ir šiandien.

Didelį efektą duoda bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis: Mokesčių policija, Vidaus reikalų ministerijos kitomis struktūromis. Mes dalyvaujame bendruose patikrinimuose. Nuo š.m. balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d. kartu buvo patikrinti 427 ūkio subjektai. Patikrinimo metu nustatyta, kad 332 ūkio subjektai 133 darbuotojams mokėjo mažesnį nei minimalų atlyginimą. Jungtinės darbo grupės taip pat nustatė 130 ūkio subjektų, kurie vykdė nelegalią arba netinkamą darbo užmokesčio apskaitą. 25 patikrintuose ūkio subjektuose buvo nustatyta įvairių rūšių pažeidimų. Didelis dėmesys yra skiriamas ankstesnių priemonių, kurios davė efektą administruojant mokesčius, analizei ir panaudojimui tolesniame darbe. Šių metų paskutiniam ketvirčiui Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino 87 prioritetinių priemonių, kurioms bus skirtas pats didžiausias dėmesys, sąrašą, ir tai turės duoti tam tikrus darbo rezultatus. Aišku, to, ką nusineša ekonominės situacijos pablogėjimas, vien administruodami mokesčius kompensuoti mes negalėsim. Didelis dėmesys…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūs jau kalbate 11 minučių. Prašome suteikti mums galimybę klausti.

A.BAKŠINSKAS. Didelis dėmesys skiriamas ne priemokų išieškojimui. Mes šiuo metu sudarom bendrą su Finansų ministerija ir kitomis institucijomis darbo grupę. Pasikvietėme užsienio ekspertus ir rengiame visą paketą įstatymų pakeitimų projektų, kurie, aš manau, paklius į Seimą ir jūs jiems pritarsite. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis. Suteikiu žodį klausti Alg.Butkevičiui. Ruošiasi G.Kirkilas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis viršininke, mano klausimas būtų toks. Kai kurioms įmonėms Finansų ministerija yra įsiskolinusi labai dideles pinigų sumas už atliktus darbus arba atliktas paslaugas. Mokesčių inspektoriai jau lankosi tose įmonėse ir reikalauja, kad tos įmonės sumokėtų mokesčius į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Kokia jūsų nuomonė, kad Finansų ministerija yra nepajėgi atsiskaityti su ūkio subjektais, su kuriais yra pasirašyta sutartis, o ūkio subjektai yra nepajėgūs sumokėti mokesčius? Kaip jūs manote spręsti šią problemą?

A.BAKŠINSKAS. Ši problema jau pradėta spręsti. Finansų ministras patvirtino savo įsakymu tvarką, kuri numato įskaitų tokiais atvejais taikymą, t.y. jeigu valstybės biudžetas įmonei skolingas, o įmonė skolinga valstybės biudžetui, atlikus trumpą procedūrą bus taikomos įskaitos. Šiuo atveju reikia savivaldybės sutikimo, jeigu mokesčiai eina į savivaldybės biudžetą, arba Finansų ministerijos Iždo departamento sutikimo, jeigu mokesčiai eina į valstybės biudžetą. Ta procedūra dar neseniai pradėta taikyti, nes neseniai tas įsakymas buvo priimtas, bet jau yra padaryta apie 3 mln. įskaitų, ir dar bus apie 10 mln.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Kirkilas. Ruošiasi J.Listavičius.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke, kad pagaliau ketvirtajame posėdyje jūs leidote paklausti.

PIRMININKAS. Nes jūs esate pirmasis, užsirašęs iš savo frakcijos, dėl to.

G.KIRKILAS. Pone Bakšinskai, aš jums siūlyčiau galbūt kitą kartą patobulinti savo kalbą. Skaičius ir visokią statistiką Seimo nariai šiaip jau skaito ir mes ją žinome, o jeigu jūs turite kokios nors papildomos informacijos, tai galėtumėte tiesiog raštu padalyti, nes mums yra įdomiau bendra mokesčių politika.

Aš norėčiau jūsų paklausti. Man iš jūsų kalbos susidarė toks įspūdis, kad jūs tęsiate ydingą savo pirmtakų politiką, tai yra jūs norite, vaizdžiai kalbant, kuo daugiau kirpti tą pačią avį. Avių, tai yra mokesčių mokėjimo subjektų, nedaugėja, vilna greičiau neauga, o jūs toliau tą darote. Kaip matome iš ekonominių rezultatų, iš ūkinės padėties, iš finansinių rezultatų, ši politika veda į aklavietę. Ar jūsų žinyba turi kokių nors naujų idėjų ne tik rinkti ir visokiais būdais išspausti šiuos mokesčius, bet kokių nors naujų idėjų, kaip sudaryti sąlygas verslo subjektams atsigauti, atsitiesti ir panašiai? Štai šio klausimo aspektas man būtų įdomesnis. Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Kadangi, kaip minėjau, čia mano pirmasis prisistatymas Seime, tai galbūt per daug buvo skaičių, tačiau manau, kad kitą kartą skaičiai bus pateikti raštu ir bus daugiau laiko skirta atsakymams į klausimus. Iš tikrųjų aš sutinku su tuo, kad nepakankamai dėmesio skiriama mokesčių mokėtojui, t.y. susidarius blogai situacijai nėra pakankamai priemonių, kurios leistų mokesčių administratoriui įvertinti mokesčių mokėtojo būklę ir atidėti nepriemokas, jas nurašyti ar leisti atsiskaityti turtu ir akcijomis. Aš manau, kad dabartinės įstatymų redakcijos yra gana griežtos šiuo atžvilgiu, jos riboja atskirų mokesčių atidėjimo galimybę. Sakysim, fizinių asmenų pajamų mokestį iš viso nėra galimybės atidėti. Taip pat galimybę riboja tai, kad yra terminuotas atidėjimas iki tam tikro laikotarpio, ir esant sunkiai finansinei įmonės situacijai, trūkstant apyvartinių lėšų, įmonė iš tikrųjų per tą leidžiamą laikotarpį negali išdėstyti mokėjimų. Aš manau, kad reikia padidinti laikotarpį nuo 2 metų, kuris yra dabar, ne mažiau kaip iki 5 metų. Tai leistų išsaugoti daug įmonių ir mokėjimus vykdyti pagal grafikus. Aš suprantu, kad yra užburtas ratas, biudžetui trūksta pajamų, tačiau tai, kad bus ištraukta iš nepriemokų, daugeliu atvejų sustabdo einamųjų mokesčių mokėjimą ir galutinis rezultatas nebūna pasiektas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi R.Juknevičienė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Kokia šių metų spalio 1 d. yra valstybės biudžeto mokestinė nepriemoka ir kiek dar šiais metais numatoma išieškoti? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Mokestinė nepriemoka yra šiek tiek didesnė nei 2 mlrd., tačiau šios mokestinės nepriemokos didžioji dalis yra beviltiška. Aš manau, kad šiais metais galimybė išieškoti daugiau nepriemokos nei praėjusiais metais yra vien dėl to, kad šiais metais yra sutrikęs atsiskaitymas, taigi įmonės atsiskaito vis vėliau nustatyto termino. Taigi, jeigu atliekami tam tikri išieškojimo veiksmai, nepriemokos išieškoma tarytum daugiau, tačiau iš esmės didelio efekto šioje srityje, kaip sakiau, pasiekti negalima.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi A.Raškinis.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis viršininke, komisija, nagrinėjanti kontrabandos naštą, tuometinei mokesčių inspekcijos viršininkei nurodė 3 pagrindines kontrabandos patekimo į šalį būdus: tai suklastotas prekių kiekio deklaravimas, klastojamas tranzitinių arba eksportuojamų prekių muitinės įforminimas ir pasienio gyventojų gabenama kontrabanda. Nuo to laiko prabėgo gerų pusantrų metų. Noriu paklausti, ar jaučiami kokie nors teigiami poslinkiai, įvaldant minėtus kontrabandos būdus? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Kova su kontrabanda, aišku, nėra pagrindinė mūsų įstaigos funkcija. Šią funkciją daugiau vykdo muitinė ir mokesčių policija bei kitos policijos struktūros, tačiau mes pagal savo galimybes taip pat imamės priemonių, kurios, aš manau, jeigu nekovoja su pačia kontrabanda, tai leidžia bent jau kontrolės priemonėmis apriboti jos vaisių realizavimą prekybos ir kitose verslo srityse. Mes tikriname šiuo metu tuos atvejus, kai prekės deklaruotos akivaizdžiai sumažintomis kainomis, taip pat tikriname gautą informaciją iš minėtų kitų struktūrų apie konkrečius įtarimus konkrečių įmonių atžvilgiu. Taigi darbas vyksta, ir aš tikrai manau, kad mes savo kompetencijos ribose darome viską, ką galime. Tačiau aš dar kartą norėčiau pabrėžti, kad mes vis dėlto esame mokesčius administruojanti institucija tik tam tikrose savo kompetencijos ribose.

PIRMININKAS. Dabar suteikiu žodį kolegai R.Kupčinskui. Ruošiasi K.Glaveckas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti. Kauno apskrities mokesčių inspekcijoje ne taip seniai buvo nustatyti faktai, kad permokėta per 5 mln. PVM mokesčio. Kaip vyksta dabar tas tyrimas? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Šį tyrimą atliekame ne vien tik mes. Pagrindinį tyrimą atlieka šiuo metu jėgos struktūros, tai yra dėl konkrečių galimų korupcijos atvejų mes patikrinome darbo organizavimo tvarką Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir nustatėme tam tikrus darbo organizavimo trūkumus. Už šiuos trūkumus inspekcijos viršininkei buvo taikyta drausminė atsakomybė.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Glaveckas. Ruošiasi R.Melnikienė.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, šalyje iš tikrųjų akivaizdi biudžeto pajamų krizė, valstybės, savivaldybių ir faktiškai visų biudžetų krizė. Sakykite, kokia jūsų nuomonė, kaip naujo vadovo, ir kaip reikėtų keisti valstybės mokesčių ir jų administravimo politiką dabartiniu metu? Kitaip tariant, ką jūs pasiūlytumėte pakeisti, kad situacija kažkiek gerėtų ta dalimi, kuri susijusi su jumis? Aišku, kiti ekonominiai dalykai – ne jūsų kompetencija, bet iš mokesčių politikos srities ką jūs galėtumėte išskirti kaip svarbiausią uždavinį? Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Pratęsdamas Kauno atvejį galiu pasakyti, kad iš tikrųjų patys įstatymai sudarė tam tikras galimybes, jeigu nėra padaroma daugiau nei reikalaujama, kad būtų tokie įvykiai, kurie atsitiko konkrečioje apskrityje. Aš manau, kad reikia detaliau reglamentuoti tas procedūras, kurias turi atlikti mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius, kad būtų operatyviai surinkta visa informacija, reikalinga sprendimams priimti, grąžinti ar negrąžinti pridėtinės vertės mokesčio sumas. Iš tikrųjų atliekant tyrimus nustatoma daugybė atvejų, kai prekės tariamai eksportuojamos į užsienyje esančias įmones, bet patikrinus užsienio šalių importo deklaracijas, patikrinus konkrečias užsienio šalių įmones pagal bendradarbiavimo sutartis nustatoma, kad ten jokios prekės nepateko, todėl prašymai grąžinti pridėtinės vertės mokestį yra neteisėti.

Kaip minėjau, viena iš pirmaeilių priemonių – reikėtų detaliau reglamentuoti ir apeliavimo procedūras, kurios mokesčių mokėtojams sudarytų galimybę greičiau išspręsti mokestinį ginčą, jeigu jis yra teisus, o mokesčių administratoriui – greičiau išieškoti nepriemoką, jeigu teisus yra mokesčių administratorius. Aišku, aš, kaip Mokesčių inspekcijos atstovas, didesnį dėmesį kreipiu į tas procedūras, kurios užkerta kelią mums operatyviau dirbti. Tačiau aš manau, kad ne vien tiktai griežtais apribojimais yra surenkama daugiau mokesčių. Reikia įstatymų pakeitimų, kurie, aš manau, galų gale duotų didesnį efektą net jeigu ir būtų sumažinti mokesčių tarifai. Aš čia paminėčiau Pajamų mokesčio įstatymą, Pelno mokesčio įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi A.Sakalas.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, daugelis su mokesčių administravimo gerinimu susijusių klausimų, pavyzdžiui, mokesčių deklaravimo problema, stringa todėl, kad nėra sukurtos kompiuterinės bazės. Prašau pasakyti, kaip sekasi jums šią problemą spręsti? Kas yra nuveikta kuriant kompiuterinę informacijos bazę Mokesčių inspekcijoje?

A.BAKŠINSKAS. Kuriant informacinę bazę yra nuveikta iš tikrųjų daug. Yra kuriama integruota mokesčių informacinė sistema, kuri apimtų visų procedūrų administravimą. Yra atlikti pirmojo ir antrojo etapų darbai, tačiau dėl sumažėjusio finansavimo, kuris savaime sumažėjo dėl mažiau surenkamų mokesčių, šiek tiek įstrigo tolesni darbai, mes negavom visų planuotų lėšų. Todėl daugelis (…) yra sustoję. Visų pirma iškilo problemų su deklaracijų duomenų suvedimu ir apdorojimu, nes tai buvo numatyta šio etapo darbuose.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Ruošiasi P.Papovas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums puikiausiai žinoma padėtis, kai biudžetinėms organizacijoms Finansų ministerija neatiduoda tų finansų, kurie yra paskirti. Biudžetinės organizacijos negali mokėti mokesčių, nemoka mokesčių, o jūsų firma už nesumokėtus mokesčius atskaito delspinigius. Sakykite, ar, jūsų nuomone, tokia praktika yra teisinga? Ir jeigu jūsų atsakymas būtų ne, tuomet prašau atsakyti į tokį klausimą. Ką jūs darote, kad to nebūtų? Kuo čia dėtos biudžetinės organizacijos, kurios, negavusios pinigų, nemoka mokesčių jums?

A.BAKŠINSKAS. Iš tikrųjų aš sutinku su jūsų nuomone, kad tai yra ydingas dalykas, tačiau mokesčių administratorius ne pats sugalvojo tuos delspinigius skaičiuoti, šiandien yra tokia įstatyminė bazė. Tačiau, kaip aš sakiau, šiuo metu yra galimybė daryti užskaitas, taigi operatyviai padarius užskaitą ir delspinigiai nebus skaičiuojami. Kaip sakiau, mes esame sudarę darbo grupę, į kurią įeina daugelio institucijų atstovai, dėl Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo. Šiuose pakeitimuose šitas klausimas bus išspręstas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Paskutinis klausimas šiandien, gerbiamieji kolegos.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viršininke, finansų ministras ne kartą viešai yra sakęs, kad dalį Mokesčių inspekcijos funkcijų galima būtų perduoti savivaldybėms, savivaldybių pajamas arba dalį pajamų administruoti. Ar iš tikrųjų dabar svarstomas toks klausimas ir kaip jūs vertintumėte? Jis konkrečiai sakė buvusias rajonų mokesčių inspekcijas perduoti savivaldybių pavaldumui. Ačiū.

A.BAKŠINSKAS. Tokių pavyzdžių, kai savivaldybių surenkami mokesčiai priklausytų savivaldybių kompetencijai, pasaulyje iš tikrųjų yra, tas yra ir Danijoje, ir kitose šalyse. Tačiau tokia sistema tose valstybėse išsirutuliojo ne per kažkokį skubų laiką, o per visą administravimo reformą. Aš manau, kad skubus tos funkcijos perdavimas tikrai efekto neduotų, nes iš tikrųjų pati savivaldybė nėra įsigilinusi į šitų problemų sprendimą ir nebūtų lengva parengti reikalingus specialistus. Nežinau, ar paliktos be priežiūros tokios mažos institucijos galėtų pasiekti didesnį efektą. Tuo labiau kad administruojant savivaldybių mokesčius reikia duomenų bazės, tai yra apie turtą, apie asmenis, reikia kompiuterinės technikos, taigi čia nėra tokia lengva problema, kurią būtų galima greitai ir efektyviai spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininke. Jūs atsakėte į devynis Seimo narių klausimus. Opozicija turėtų man pastatyti kavos, nes klausė trys pozicijos ir devyni ne pozicijos atstovai. Linkime jums sėkmės, gerbiamasis viršininke. Tikiuosi, kad jums sėkmės linki ir Vilniaus universiteto teisininkai. O jūsų tuos surinktus pinigus mes kaip nors sugebėsim padalinti.

A.BAKŠINSKAS. Ačiū už dėmesį.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo" projektas Nr.P-2031 (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau kanclerio, bet su viltimi žiūriu į V.Bogušį. Reikėtų mums, kolegos, susitvarkyti su Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo” reikalais. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti 3 straipsniui, jeigu tęstume to nutarimo priėmimą? Komisija buvo susirinkusi per pietus ir šios garbingos ir svarbios komisijos pirmininku išsirinko V.Bogušį, o pavaduotoju – S.Pečeliūną. Tokią kontrolę turėsim, gerbiamieji kolegos. Ar galėtume priimti 3 straipsnį? Gal kas norėtų kalbėti dėl motyvų? 3 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. 4 straipsnis formalusis, gerbiamieji kolegos. Gal kas norėtų kalbėti dėl viso nutarimo teksto?

Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Nebuvo norinčių kalbėti. Registruojamės ir griežtai grūmojant kancleriui, kad mes be jo mėginam baigti priėmimą, balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo” projekto. Registruojamės.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Kolegos, Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo” projektas. Kas manytų, kad šį projektą reikėtų paversti nutarimu, kviečiu balsuoti už. Paversti, kolegos, paversti.

42 – už, prieštaraujančių nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas “Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo” yra priimtas.

Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2046 (pateikimas)

Kolegos, iki pertraukėlės dar turime vieną projektą, kurį pateiks kancleris J.Razma. Nr.P-2046 – Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, gerbiamasis kolega.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai įsigaliojo įstatymų paketas, kuris reguliuoja administracinę teiseną. Kaip žinot, tie įstatymai numatė įsteigimą ne tik administracinių teismų, bet taip pat ir administracinių ginčų komisijų, kurios yra trijų pakopų: visuomeninės komisijos savivaldybėse, etatinės komisijos apskrityse ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Aš teiravausi Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijoje, kiek tos komisijos gauna kreipimųsi. Esu gavęs atsakymą, kad tų kreipimųsi į komisiją iš esmės dar nėra. Yra, žinoma, tokių motyvų, kad tos komisijos iki galo nesuformuotos, todėl ir nėra besikreipiančių, nes iš tiesų Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinti konkretūs žmonės į apskričių administracines ginčų komisijas, bet nebuvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl darbo apmokėjimo šių komisijų nariams. Man regis, kaip tik Vyriausybėje buvo suabejota, ar tos komisijos turės realų darbo krūvį. Todėl mano siūlomu projektu yra teikiama, sakyčiau, šiek tiek lankstesnė tų komisijų darbo apmokėjimo sistema. Jau nėra sakoma, kad tos apskričių administracinių ginčų komisijos būtų juridiniai asmenys ir sudarytos tik iš ten dirbančių etatinių darbuotojų. Tačiau yra pasakyta, kad tų komisijų nariams, kurie nėra valstybės tarnautojai, gali būti už darbą kompensuojama. Mes suprantame, tuo atveju, jeigu tokio darbo atsirastų, Vyriausybė galėtų nustatyti apmokėjimo tvarką už sugaištą laiką, už posėdžius ir pan.

Mes iš tiesų nesam dabar tikri, ar žmonės susidomės galimybe kreiptis į administracinių ginčų komisiją, ar jie kiekvienu atveju, kai bus noras apskųsti vieną ar kitą administracinį sprendimą, iš karto eis į administracinį teismą. Mes suprantame, kad bet kuriuo atveju administracinių ginčų komisijos sprendimus vis tiek turėtų galimybę apskųsti teismui. Gali būti, kad žmonės naudosis ta greitesne galimybe ir iš karto eis į teismą. Tačiau, kaip minėjau, neatmetu administracinių ginčų sistemos kaip tokios, bet siūlau, kad nebūtų skiriami finansiniai ištekliai, jeigu realaus darbo toms komisijoms nebus.

Dar yra nežymus pakeitimas pabrėžiant apskričių administracinių ginčų komisijų sistemos atskaitomybę ir jų narių teikimą ne apskrities viršininkui, o apskrities tarybai, kur, kaip žinote, įeina ir savivaldybių vadovai. Man atrodo, tai būtų demokratiškesnė tvarka, nes toms komisijoms neišvengiamai teoriškai gali tekti nagrinėti apskrities viršininko sprendimus.

Taigi, jeigu remtumėmės mano siūlymais, nereikėtų rūpintis, kur rasti lėšų šių komisijų finansavimui likusiais šių metų mėnesiais, taip pat ir kitų metų biudžete mes turbūt galėtume tų lėšų nenumatyti. Paskui metų pabaigoje galbūt pagal tą kompensavimą jų truputį prireiktų. Taip pat pažymėčiau, kad ir savivaldybių administracinių ginčų komisijos, kurioms nėra kliūčių pradėti funkcionuoti, nes jos yra visuomeninės ir kai kur jau yra sudarytos, taip pat neatsiųsta piliečių pareiškimų. Todėl tas požymis rodo, kad ir apskričių komisijos per daug tų pareiškimų negaus. Taigi toks paprastas projektas, kurį drįstu teikti jūsų dėmesiui.

PIRMININKAS. Dėl paprasto projekto 3 klausimai. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritardamas jūsų siūlomam projektui, noriu paklausti dėl keičiamo 3 straipsnio trečiosios dalies. Iš tiesų klausimas turbūt ne visai susijęs su jūsų siūlomais pakeitimais, tačiau noriu paklausti. Komisijos pirmininkas ir nariai turi teisę atsistatydinti. Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto ir šitą sakinį braukti, šią nuostatą kaip perteklinę, nes kiekvienas pareigūnas turi teisę atsistatydinti, tai yra bendra priimta norma? Ačiū.

J.RAZMA. Aš turbūt pritarčiau jūsų idėjai. Turiu prisipažinti, kad tiesiog apie tai nesu galvojęs. Manau, kad galima papildyti, nes vis tiek tą straipsnį mes keičiam.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio trečiojo punkto “Komisijos technines funkcijas atlieka apskrities viršininko paskirtas darbuotojas”. Jeigu jis būtų visiškai apkrautas, tai iš kokių lėšų jam tada būtų mokama? Ačiū.

J.RAZMA. Tas apkrovimas iš tikrųjų yra neapibrėžtas. Jeigu susidarytų situacija, kad jis turėtų visą krūvį aptarnaudamas šią komisiją, tai jo etatą neišvengiamai reikėtų numatyti apskrities viršininko administracijos etatų struktūroje. Ar Teisės departamente, ar kur nors kitur. Mes iki smulkmenų nereglamentuojam.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas jūsų siūlymui norėčiau paklausti, nes jūs kalbėjote apie tai, ar bus užimtumas ir darbo krūvis. Ar vis dėlto nereikėtų panagrinėti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos būsimą užimtumą, nes dėl individualių sprendimų, mano manymu, ten dar mažiau žmonių turėtų kreiptis, nes ji nagrinės centrinių institucijų sprendimus, o centrinėse institucijose decentralizuotas jau tam tikras valdymas ir jie konkrečių asmenų atžvilgiu iš esmės nepriima sprendimų. Kaip, jūsų nuomone, atrodytų?

J.RAZMA. Aš neatmesčiau jūsų pasakytos logikos, bet čia yra didesnė problema, nes šios komisijos nariai jau yra sudarę darbo sutartis ir dabar geriau yra truputėlį palaukti ir pasižiūrėti, kaip formuojasi tas darbo krūvis.

O dėl apskrities administracinių ginčų komisijos yra geriau, ten realiai darbo sutartys nebuvo sudarytos, nes nebuvo nustatyti atlyginimai. Todėl aš ir skubėjau tai spręsti, nes priešingu atveju, matyt, Vyriausybė būtų priversta vykdyti įstatymą. Dėl šio klausimo aš nežinau ką atsakyti, bet manau, kad reikia truputį palaukti.

PIRMININKAS. Kolegos, turbūt pritarsime po pateikimo, ar ne? Pritariam bendruoju sutarimu kanclerio teikiamam Administracinių ginčų komisijos įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2046. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Komitetų norai yra įsakymai. Svarstysime lapkričio 18 d. Prašom kreiptis į Seniūnų sueigą ir mes atkelsime anksčiau, gerbiamasis kolega.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji kolegos, tuojau pertraukėlė. Iš pradžių dvi informacijos, du maži pareiškimai ne pareiškimų metu. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū kolegoms. To turbūt negalima būtų vadinti pareiškimu. Tiesiog pagal mūsų Statutą, jeigu įsikuria kokia nors parlamentarų grupė, apie tai reikia pranešti iš šios tribūnos, tada ji gali būti registruojama ir galim spręsti apie jų vadovus. Aš tą ir noriu atlikti ir jums pranešti, kad Seime įsikūrė Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinė grupė ryšiams su Baltarusijos Respublikos XIII šaukimo Aukščiausiąja Taryba ir paskelbti jos sudėtį: S.Pečeliūnas, P.Šakalinis, P.Šalčius, A.Petrusevičius, R.Kupčinskas, S.Petrikis, J.Dringelis, S.Čirba, V.Vilimas, A.Ažubalis, S.Buškevičius, A.Švitra, A.Patackas, J.Sadeikienė, N.Ambrazaitytė, I.Uždavinys, V.Bogušis, K.Vaitukaitis, K.Šavinis, A. Kašėta, N.Medvedevas, A.Salamakinas, R.Hofertienė. Iš viso 23 nariai. Jeigu yra dar norinčių, prašom kreiptis, užsirašyti, manau, kitą ketvirtadienį galėsim ne tik pateikti, bet ir priimti sprendimą, nes šita grupė jau buvo susirinkusi ir susitarė dėl to, kas turėtų būti grupės vadovai. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu mūsų doros prižiūrėtoją K.Kryževičių.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, tenka apgailestauti, kad mūsų Seimui, laikui bėgant, vis tenka apsivalyti nuo įvairių nešvarumų, pilamų teisėtai ir neteisėtai ant mūsų, kaip aukščiausiosios valstybinės institucijos. Vis dėlto tenka apgailestauti, kad buvo atvejų, jog patys Seimo nariai savo elgesiu ar kalbomis, ar veiksmais taip pat prisidėjo prie mūsų institucijos teršimo. Mano nuomone, jeigu iš tikrųjų tokiems Seimo nariams šis lizdas atrodo nešvarus, tai mano patarimas būtų toks – pasiieškoti švaresnio lizdo. Šiandien, kaip žinote, beveik visiems išdalyta, turbūt tikrai visi gavo šituos lapelius, mes galėjome nekreipti paprasčiausiai dėmesio į tai. Bet kadangi tai yra eilinis nešvarumų pylimas ant mūsų Seimo, tai vis dėlto tenka dar kartą mums apsivalyti.

Etikos ir procedūrų komisija šiandien svarstė ir bendru sutarimu priėmė tokią išvadą: “Seimo nariams išplatintas anoniminis lapelis, įdedant į dokumentų dėžutes, kuriame neva humoro forma rašoma apie politinį paleistuvavimą. Į tokį išsišokimą nevertėtų kreipti dėmesio, bet šis tekstas išplatintas Seime, kreipiamasi į Seimo narius. Kad ir kas būtų šio anoniminio lapelio autorius, jis, bandydamas iš pasalų įgelti visiems Seimo nariams ir nedrįsdamas viešai pasirodyti, pademonstravo save kaip dvasinę menkystą, stebėtiną nekultūringumą. Etikos ir procedūrų komisija kategoriškai smerkia tokį elgesį. Komisijos pirmininkas K.Kryževičius”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 17.05 val.

Pertrauka

Įmonių bankroto įstatymo 2, 3, 7, 11, 12, 14, 15, 25, 27, 30, 31, 32, 38, 39, 41, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1876 (svarstymas)

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės! Tęsiame posėdį. Penktasis popietės klausimas – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1876. Šiam projektui atstovauja viceministras V.Junevičius. Pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto pranešėjas A.Šimėnas ir pagrindinio komiteto nuomonė.

Iš viso užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kolegos, po to apsisprendimas, ką toliau darome. Galbūt rasime bendrąjį sutarimą.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, esu įgaliotas pateikti mūsų Ekonomikos komiteto nuomonę dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Įstatymo pataisos skirtos Bankroto įstatymui patobulinti, atsiliepiant į šių dienų aktualijas, kai bankroto procedūros vykdomos nepakankamai efektyviai ir yra daug tam tikrų spragų. Būtent pataisomis siūloma koreguoti įmonės nemokumo apibrėžimą ir po to, kad atitinkamai būtų galima kelti bankroto bylas, taip pat siūloma daug procedūrų patikslinimų. Kai laikoma byla baigta, taip pat siūloma pakeisti, ir dar daug daug pakeitimų.

Manau, kad labai svarbi yra mūsų Seimo Teisės departamento išvada dėl šio įstatymo projekto. Joje labai argumentuotai ir visiškai akivaizdžiai teisingai departamento išvadą parengę teisininkai konstatuoja tuos trūkumus ir netikslumus, kuriuos teikia projekto autoriai. Galiu pateikti kaip pavyzdį įstatymo 38 straipsnio aštuntosios dalies aštunto punkto nuostatą. Projekte siūloma suteikti teisę likvidacinės komisijos pirmininkui pareikšti ieškinius teisme, nagrinėjančiame įmonės bankroto bylą. Departamentas mano, kad tai nėra tikslu, nes likvidacinės komisijos pirmininkas tvirtinamas, kai teismas bankroto byloje jau būna priėmęs sprendimą ir sprendimas jau būna įsiteisėjęs. Tokiu būdu gauname tam tikrą prieštaravimą. Ten yra daug, net šešios pastabos. Mūsų komiteto sprendimą, galutinę nuomonę lėmė ne tiek Teisės departamento išvada, o tai, kad Vyriausybė trečiajame ketvirtyje buvo įsipareigojusi pateikti trečio lygio bankroto įstatymą Seimui. Pagal dabar turimą informaciją tą rengiamasi pateikti jau šiame ketvirtyje, todėl šių pataisų svarstymas, jų tobulinimas, priėmimas visiškai sutaps su tuo laiku, kai į mūsų Seimą atkeliaus nauja bankroto įstatymo redakcija, kur bus daug pakeitimų ir, matyt, bus taip pat pakeitimai, susiję su tomis problemomis, kurias bandoma spręsti šiomis pataisomis.

Todėl Ekonomikos komitetas priėmė tokį sprendimą, už kurį balsavo visi komiteto nariai: 11 – už, prieš, susilaikiusių nebuvo. O sprendimas Seimui siūlomas toks: “Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Ekonomikos komiteto išvadas, taip pat Vyriausybės 1999 metų rugpjūčio 31 dienos nutarimu patvirtintose priemonėse nustatytą Įmonių bankroto įstatymo naujos redakcijos projekto pateikimo terminą – 1999 metų ketvirtas ketvirtis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paspartinti naujos redakcijos Įmonių bankroto įstatymo projekto pateikimą”. Toks yra komiteto sprendimas ir aš jį teikiu Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone komiteto pirmininke. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, mūsų Seimo Teisės departamentas ir pagrindinis Ekonomikos komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti tokiai nuomonei? Bendruoju sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1876.

Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1950(2*). Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1951(2*) (svarstymas)

Du lydintys projektai, kuriuos dabar turėtume svarstyti: 6a, 6b – Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektai. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvadą pateikia kolega S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia yra du įstatymų projektai, dėl siūlomų pataisų aš kalbėsiu iš karto dėl abiejų, nes jie vienas su kitu susiję. Pribrendo reikalas taisyti įstatymą dėl Specialios paskirties bendrovių veiklos sričių pakeitimo, nes sąraše, kuris buvo pateiktas kaip antras priedėlis, yra įmonės, kurios šiandien pereina restruktūrizacijos procesą, taip pat yra restruktūrizuojamos ir dalis jų privatizuojama, todėl specialios paskirties įmonės statusas trukdo vykdyti šią procesą. Kita vertus, buvo atskirtas šilumos ūkis ir atiduotas savivaldybių kompetencijai, taip pat liko jų specialios paskirties statusas, nes ten irgi vykdomas įvairus restruktūrizavimas, tolesnis tų įmonių decentralizavimas ir privataus kapitalo investicijos, todėl šis specialios paskirties statusas trukdo. Ekonomikos komitete tie klausimai buvo svarstomi, taip pat buvo gauti pasiūlymai ir iš įmonių, būtent iš Akmenės rajono siūlė taip pat ir jų įmonę išbraukti iš to sąrašo, t.y. šilumos ir vandens tiekimo įmonę. Komitetas nusprendė, kad šį klausimą galima spręsti teikiant specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo projektą, įrašant, kad regiono, miesto ar rajono specialios paskirties šilumos ir vandens tiekimo bendrovės specialios paskirties statusas gali būti panaikintas keičiant jos įstatus, kitaip pačios savivaldybės turi teisę atsisakyti šio statuso. Ekonomikos komitetas, balsuodamas 7 – už, 2 – prieš, 3 susilaikius, pritarė abiem įstatymo projektams. Aš prašyčiau tą patį padaryti ir Seimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, svarstom kompleksinį klausimą. Turbūt tektų vėl kartoti argumentus ir kelti sau ir jums tokį retorinį klausimą: prašom pasakyti, kodėl mes įrašėme, kodėl mes priėmėme sprendimą, kad turi būti tokios specialiosios paskirties akcinės bendrovės? Kodėl mes jas įrašėme į neprivatizuotinų iki 2000 metų sąrašą? Kodėl mes tariamės, kaip reikėtų žvelgti į Lietuvos energiją, kaip reikėtų žvelgti į kitas įmones, kaip reikėtų gauti atsakymą, kas gi yra strateginės įmonės, jeigu įmonės strateginės? Kas yra natūralios monopolijos? Jeigu taip, tai kokie reikalavimai Nacionalinio saugumo įstatymo kontekste? Kaip gali būti apibrėžta, kada valstybė gali išlaikyti sprendžiamąją galią savo rankose? Kokiais atvejais būtų draudžiama dominuojanti užsienio kapitalo padėtis? Aš juk kalbu visa tai konkrečiai, kalbu keldamas tas įstatymų normas, kurios galioja ir kurios, šiaip ar taip, reikalauja aiškaus atsakymo.

Gerbiamasis įstatymų leidėjau, kada Seimas priims įstatymą dėl Strateginių įmonių įstatymo, kada Seimas įvykdys Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimus? Juk tik tada bus galima pasakyti, kad Seimas, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą priėmęs 120 balsų, atsakys į klausimą ir kas yra “Lietuvos energija”, ir kas yra visi kiti dalykai, kurie yra susiję su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Aišku, atsakymo nėra. Ekonomikos komitetas svarsto, pavadinkim taip, siaurai žinybiškai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išmintingai tyli, visi kiti komitetai nieko nesako, o mes apsimetam, kad tų problemų nėra.

Žinoma, visiškai akivaizdu, jog jeigu mes išbraukiam iš neprivatizuotinų įmonių sąrašo, tai mes turime sau atsakyti, kaip darysime restruktūrizuodami, kaip pritrauksime investuotojus, iki kokio laipsnio pritrauksime privatų kapitalą, kad nepakenktume nacionaliniam šalies saugumo interesui. Atsakykime į tą klausimą. Nėra atsakymo, nors yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, yra kiti dalykai. Kaip įstatymų leidėjui… kalbu remdamasis reikalavimais įstatymų leidėjui, Seimo statuto straipsnių reikalavimais. Bet niekaip negalime pasiekti, kad susitartume, apie ką kalbame.

Specialiosios paskirties akcinių bendrovių statusas leidžia jas restruktūrizuoti. Galima priimti visiškai aiškų įstatymą. Taip, “Lietuvos energiją” reikia restruktūrizuoti. Ekonomistai, energetikos specialistai turi atsakyti, kurie restruktūrizavimo variantai yra palankiausi Lietuvos vartotojui, kad Lietuvos vartotojas maždaug vienodai neštų tą restruktūrizavimo krūvį ir kad tarifai pasiskirstytų maždaug vienodai visoje Lietuvoje. Sunkus klausimas, ar paskirstomieji tinklai… ar vienas tinklas, ar penki tinklai ir daugelis kitų dalykų. Į tai mes neatsakome, kaip ir neatsakome į klausimą, ką darysime su privatizavimu. Iki kokio laipsnio? Ką darysime su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimu? Ar mes esame čia, kad neatsakytume į klausimą, ar susirinkę tik tam, kad būtinai nekreiptume jokio dėmesio į argumentus, stumtume savo vaga ir žiūrėtume, kaip ten išeis?

Nacionalinė energetikos strategija priimta, ji į tuos klausimus neatsakė. Kodėl neatsakė? Kas kliudo atsakyti į tuos klausimus? Aš keliu klausimą, kaip klasikinėje literatūroje pasakyta, sau pačiam ir nerandu atsakymo. Šiuo požiūriu mes žengiame visiškai aiškų žingsnį – mes pašaliname saugiklius ir barjerus, o po to paleisime (aš matau, kad jau lemputė dega) tą traukinį taip, kaip išeis. Taip, kaip išėjo su “Mažeikių nafta”, taip gali išeiti su… taip, kaip staiga nežinia kodėl (…) ateina į šilumos ūkį, į elektrines, ateis ir į energetiką – be konkurso, be nieko. Po to skėsčiosim rankomis, kad taip atsitiko. Todėl mano klausimas akivaizdus: tas siūlymas turėtų būti aiškiai suderintas su Nacionalinio saugumo įstatymo reikalavimais. Tada būtų galima svarstyti, ką daryti ir kaip daryti. Kol nėra to nacionalinio atsakymo, iš tikrųjų, kolegos, mes darome tai, dėl ko 1995 m. mes būtume šaukę, rėkę per visą Lietuvą.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį J.Valatką.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mano kolega V.Andriukaitis daug ką pasakė. Aš norėčiau pasakyti kitu aspektu. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, nors nemanau, kad kas nors to paklausys.

Ką mes darome su ekonomika? Prisiminkime, kas buvo su “Telekomu”. Dabar tvarkingai negalime įeiti į jį, tvarkingai mokame daug kartų didesnį tarifą ir ramiausiai tylim, nes valdžiai nukrito rūpestis. Tiktai aš nežinau, ar nukrito žmonėms. Visos tos kompanijos, kurios ateina pas mus, yra valstybinės. Nuo (…) iki “Neste”, “Statoil” ir visų kitų. Kalba apie tai, kad valstybinis valdymas monopolijose yra blogesnis už valdymą privačiose monopolijose… tai lieka tik pasiimti elementorių ir pasižiūrėti, kaip yra iš tikrųjų. Tvarkingai mes visa tai padarysim. "Williams" jau pakankamai išnaudota tema, tačiau bus taip pat, kaip su “Telekomu”. Dabar taip pat padarysim su energetika. Ten taip pat monopolijos. Kokių tikslų turėdamos šios monopolijos važiuoja pas mus? Tikslas yra aiškus – išvežti pelną. Tai kas mums uždirbs tuos pinigus, kuriuos mes mokėsim pasaulio pinigais? Aš nežinau, ar mūsų pramonė sugebės, žemės ūkis, kurį reikia remti? Tuomet kalbėsim ne taip, kaip yra. Šiandien aš galiu drąsiai pasakyti taip, kaip yra parašyta “Lietuvos ryte”. Kalbama apie lito devalvavimą, patinka tai ar nepatinka, bet, deja, šiandien biudžetas mums parodė. Aš nenoriu sakyti skaičių, nes išeina šiurpūs skaičiai. Tai yra tiktai ekonominės politikos pasekmė, niekas daugiau. Ir ne vien tik Rusijos krizė. Jeigu tokiu būdu mes tvarkingai griausim savo valstybės infrastruktūrą, taip ir bus. Nes mes, norim ar nenorim, esam valstybė ir ūkinis subjektas, kuris turi savo piniginę – biudžetą, kuris turi apskaitą – valstybės mokėjimų balansą. Norim ar nenorim, tas subjektas egzistuoja tiek Europos, tiek pasaulio rinkoje. Todėl aš manau, jog jeigu taip darysim toliau, aš turiu galvoje tą neprecedentinį privatizavimą… Tie įstatymai, kurie yra dabar teikiami, yra visai normalūs. Tačiau apsibrėžkim, palikim valstybei šiandien, palikim valstybei, kol ji nėra Europos Sąjungos narė ar bent NATO narė, pakankamą kiekį akcijų, kad tik galėtų kontroliuoti ir valdyti, nors kartais ir valdymą galima atiduoti, bet pasilikti kontrolę. Todėl aš manyčiau, kad pats tų įstatymų faktas yra galbūt ir normalus, tačiau kiti žingsniai, jeigu jie bus daromi taip, kaip daromi dabar, atneš labai skaudžių ekonominių pasekmių.

PIRMININKAS. Daugiau, kolegos, nėra norinčių kalbėti. Ar galėtume šiem dviem projektams pritarti po svarstymo? Kolegos, ar galėtume pritarti po svarstymo?

Sutariame, ar ne? Po pakankamai kritiškų kalbų ar reikalauja kas balsuoti? Tai prašome, kolegos, sakyti tai aiškiau ir drąsiau. Taigi įstatymo dėl Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių pakeitimo projektas. Prašom 1 už, 1 prieš. Kai balsuosime, registruosimės. S.Malkevičius nori paremti projektą.

S.MALKEVIČIUS. Aš remiu projektą, jau savo kalboje iš tribūnos tą sakiau, bet norėčiau sureaguoti į pono V.Andriukaičio žodžius, kad energetikos strategija neatsako į klausimą, kaip turi būti restruktūrizuota energetikos sistema. Ji atsako į tą klausimą. Ir jeigu kalbame apie elektros energetiką, tai yra duota aiški schema. Atskiriami perdavimo tinklai nuo paskirstymo tinklų, atskiriama gamyba nuo tiekimo. Štai ir visa restruktūrizacija. Bet tam, kad ją atliktume, mums reikia vis dėlto atsikratyti to specialios įmonės statuso. Argi bus gerai, kad, sakysime, kažkokia valgykla turės specialios įmonės statusą, kai mes restruktūrizuosime, arba kokios nors mechaninės dirbtuvės? Yra įvairiausių įmonių, sakykime, kad ir fabrikai, gelžbetonio gamyklos, kurios tikrai gali būti privačios ir jokios strateginės reikšmės neturinčios įmonės. O strateginę reikšmę gali turėti tiktai nacionaliniai (…) tinklai ir dispečerinė, nieko daugiau. Aš manau, kad iš esmės pono V.Andriukaičio ir pono J.Valatkos kalbos yra daugiau politinės, todėl aš prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Na, aš tikrai sureaguosiu į pono S.Malkevičiaus žodžius. Ir pasakysiu jums, pone Malkevičiau, jeigu jau taip, tai tada jūsų kalbos yra interesų kalbos.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlau kalbėti dėl projekto.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu tuomet kalbėti dėl motyvų. Taip, restruktūrizavimo variantų aš mačiau net keturis. Vienas variantas kalbėjo apie tai, kad paskirstomieji tinklai lieka kaip viena įmonė, kitas – kaip septynios, kitas – kaip penkios, kitas – kaip keturios. Tai, ką jūs kalbate apie nacionalinę energetikos strategiją, čia yra tik principai. Gamyba, nacionaliniai tinklai ir paskirstomieji tinklai. Nieko daugiau. Į visus kitus sudėtingiausius dalykus taip ir neatsakyta nacionalinės energetikos strategijoje, kaip ir neatsakyta į klausimą, kaip, kokiu mastu bus privatizuojama? Ir kur čia yra strateginiai objektai, ir kur valstybė turi (…) sprendžiamąją galią, ir kur šitose monopolijose neturi dominuoti užsienio kapitalas? Gal jūs dar kartą galėtumėte pasakyti, kad tai yra Nacionalinės energetikos strategijoje? Tai kam dabar sakyti tai, ko nėra? Esu įsitikinęs, kad mes turėtume iš pagrindų susitarti, kad tai yra nacionalinio lygio klausimas, o ne paprastos balsų daugumos Seime klausimas. Tai yra nacionalinis sprendimas ir mes tikrai turėtume ne čia svarstyti, ne iš mechaninės balsų daugumos pozicijų svarstyti šitą klausimą. Todėl klausimas yra neparengtas ir aš esu prieš.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo įstatymo dėl Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių pakeitimo projektui Nr.P-1950. Registruojamės. Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi, kolegos, ar šiam projektui, kuriam pritarė komitetas, kurį gynė S.Malkevičius ir prieš kurį protestavo V.Andriukaitis, pritariame po svarstymo? Ar pritariame po svarstymo? Už – 30, prieš – 13, susilaikė 5. Projektui pritarta po svarstymo.

Ar reikėtų balsuoti, ar reikėtų kalbėti dėl dar vieno lydinčio įstatymo Nr.P-1951? Ar galėtume pritarti bendruoju sutarimu po svarstymo? Kolega Andriukaiti, ar lydinčiam įstatymui galime pritarti bendruoju sutarimu po svarstymo? J.Valatka norėtų prieštarauti. Labai atsiprašau. J.Valatka buvo įsijungęs. Prašome, kolega, dar sykį prašyti žodžio. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Kolegos, aš norėčiau tik reaguoti į savo kolegos S.Malkevičiaus pasvarstymus.

PIRMININKAS. Nereikia reaguoti, kolegos, visiškai naujas įstatymo projektas, prašome kalbėti dėl motyvų.

J.VALATKA. Man regis, kad tai nėra naujas įstatymo projektas, gerbiamasis pirmininke, bet kadangi jūs toks griežtas šiandien, tada aš susilaikysiu nuo savo kalbos. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, buvo trys kalbos dėl motyvų ir visos reakcijos. Ponas S.Malkevičius reagavo, tada kolega V.Andriukaitis reagavo ir jūs reaguojate.

Tai, kolegos, kviečiu registruotis dar sykį. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Specialios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektui. Registruojamės. 52 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-1951? Balsuoti pradedame, kolegos, pritariantys – už, matantys problemų – kitaip. Už – 33. Prieš – 10, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.

Baudžiamojo kodekso 64, 65, 105 ir 203¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2006 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis ketvirtasis klausimas Nr.P-2006 – Baudžiamojo kodekso 64, 65, 105 ir 203¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jį pateikia J.Razma.

J.RAZMA. Trumpai informuoju apie teikiamą projektą, kurio tikrasis autorius yra Aukščiausiojo Teismo senatas, aš tiktai padedu jų parengtam projektui pasiekti jus. Šiuo projektu siekiama suderinti tarpusavyje atskiruose straipsniuose numatytas bausmes už pasikėsinimą į įvairių pareigūnų gyvybę, taip pat patikslinamas straipsnis “Dėl tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis”. Šis pasiūlymas paremtas baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktika, kurią turi Aukščiausiasis Teismas. Aš sutinku su Žmogaus teisių komiteto dabar neseniai gautu raštu, kad gal reikėtų sustoti, nebekeisti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso, kol nepriimsime viso naujo kodekso. Bet vis dėlto šioje kadencijoje mes, matyt, dar vieną tokį susumuojantį visas pataisas pakeitimą darysime, todėl, aš manau, kad gal būtų galima ir šią pataisą prijungti, jeigu jai svarstant būtų pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Du klausimai, pone kancleri. A.Syso su šypsena.

A.SYSAS. Gerbiamasis kancleri, jūs pats paminėjote, kad tarsi buvo toks susitarimas, kad pataisos į kodeksus neis atskiromis pataisomis, o eis kompleksiškai, tuo labiau kad į rudens sesiją yra įtrauktas naujo Baudžiamojo kodekso įstatymo projekto svarstymas. Tai ar reikia atskirai tokias pataisas daryti dabar?

J.RAZMA. Na, aš minėjau, kad būčiau už tai, bet aš galiu prognozuoti, kad bus labai gerai, jeigu mes naują Baudžiamojo kodekso projektą čia išklausysime kaip pateikimą, bet aš tikrai nesu toks optimistas, kad mes jį šioje sesijoje ir priimsime. Kita vertus, kelios šio projekto pataisos jau yra svarstomos. Jos yra komitetuose. Aš minėjau, kad būtų galima ir šią pataisą prijungti prie tos grupės klajojančių pataisų ir sesijos pabaigoje kaip vieną įstatymą priimti. Čia teikiama pataisa nepadidinčiau priimamų projektų skaičiaus. Aš nesiūlyčiau šio projekto kaip atskiro papildomai priiminėti.

PIRMININKAS. Pavyzdžiui, prijungti prie kolegos A.Sakalo teikiamų pataisų.

J.RAZMA. Tarp jų yra, atrodo, ir A.Sakalo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis kolega, aš taip pat norėjau jūsų paklausti. Ar keletas mėnesių ką nors išspręs, jeigu priimtume tas pataisas? Manau, kad kodeksą rengė kodekso rengimo grupė, kvalifikuoti teisininkai, ir mes turėtume juos priimti pakankamai operatyviai.

J.RAZMA. Aš jums pavydžiu optimizmo. Aš žinau, kad Vyriausybė tuos naujus projektus svarsto jau daugiau kaip trejus metus, todėl nesu toks optimistas, jog Seime juos priimsime pakankamai greitai. Nebent mes nesigilintume. Kiek aš žinau, yra užsakyta rimta analizė, lyginamos įvairios sankcijos su kitų Europos šalių sankcijomis, ir aš bijau, kad mes pakankamai įklimpsim į naujų projektų nagrinėjimą. Tuo tarpu šios pataisos, man atrodo, nekelia kokių nors problemų ir yra beveik akivaizdžios.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri. Kolegos, tai pritarsime pateiktam projektui, ar ne? Dėkoju. Pritariame po pateikimo Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2006. Šį projektą pateikė J.Razma. Teisės ir teisėtvarkos komitetas toliau svarstys, svarstysime plenarinių posėdžių salėje. Preliminariai planuojame su seniūnais svarstyti lapkričio 18 d.

Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2051. Energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2052. Tabako kontrolės įstatymo 6, 8, 9,12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2053. Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 15, 16, 17, 19, 20, 29, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2054 (pateikimas)

Kolegos, toliau vėl pagrindinė darbotvarkė ir keturių įstatymų krūva. Pagrindinis įstatymas – Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2051 ir kiti projektai. Tai Nr.P-2052 – Energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr.P-2053 – Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Nr.P-2054 – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiuos projektus pateikia viceministras A.Bartulis. Linkiu jiems sėkmingo ėjimo per Seimo struktūras, nes keičiami du visą laiką diskusijos sulaukiantys įstatymų projektai, todėl šis palinkėjimas, manau, viceministrui reikalingas.

A.BARTULIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė, vykdydama savo programą, taip pat vykdydama smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programą, teikia Seimui ką tik išvardintų įstatymų projektus, siekdama pagerinti verslo aplinką liberalizuojant ir panaikinant įvairius biurokratinius suvaržymus, kurie yra vienaip ar kitaip dar reglamentuoti įstatymų lygmeniu.

Kokie esminiai pakeitimai ir kokios naujos nuostatos yra Įmonių įstatymo 13 straipsnio naujojoje redakcijoje? Pirmiausia, kaip jūs pastebite, gerbiamieji Seimo nariai, mes įvardinome, kokiose srityse gali būti licencijuojama įmonių veikla. Vyriausybė siūlo atsisakyti tokių principų, kai licencijavimas vykdė mokesčių administravimo funkciją, visokias kitokias visiškai nebūdingas licencijavimui funkcijas ir visai be reikalo buvo varžomas verslas, buvo verčiama kiekvienais metais imti licencijas ir atlikti nereikalingas procedūras. Todėl mes šiame įstatyme aiškiai įvardinome, kad tai galėtų būti veiklos sritys, susijusios su padidintu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, su ginkluotės gamyba ir įsigijimu, taip pat prekėmis ir paslaugomis, kurioms įstatymuose gali būti nustatyta speciali prekių pardavimo ir paslaugų teikimo tvarka. Mūsų manymu, tai yra baigtinis sąrašas atvejų, kai galėtų būti tam tikras valstybės įsikišimas išduodant licencijas.

Antra labai svarbi nuostata, kurią mes siūlome Seimui, yra tai, kad mes atsisakome kasmetinio licencijos išdavimo, o jeigu ūkio subjektas išpildo visus reikalavimus, jis gauna licenciją, gauna licenciją neterminuotą. Mes kol kas dar siūlome pereinamuoju laikotarpiu keturiose srityse, kurias reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas, Tabako kontrolės įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir Energetikos įstatymas, palikti perregistravimo procedūrą toms licencijoms, kurias reglamentuoja mano minėti keturi įstatymai. Visose kitose srityse licencijos bus išduodamos neterminuotai ir tada bus akivaizdi iliustracija, kad verslininkui po to jau nereikės eiti ir rūpintis dėl šios licencijos atnaujinimo, naujos išdavimo arba registravimo.

Dar viena svarbi nauja nuostata – kad būtų išvengta nustatant licencijavimo tvarką ir ypač licencijavimo taisyklėse, kurias rengia viena ar kita institucija, atsakinga už licencijavimo tvarkos kontrolę… mes siūlome nurodyti baigtinį sąrašą nuostatų, kurios galėtų būti įtrauktos į licencijavimo taisykles. Jeigu pastebite, 13 straipsnio pirmojoje dalyje yra pastraipa, kurioje kalbama, kas nurodoma licencijavimo taisyklėse, kad po to vėl nekiltų noras Vyriausybei ar kitoms atsakingoms institucijoms į licencijavimo taisykles prirašyti įvairių reikalavimų, nuostatų, kad verslininkai turėtų arba privalėtų jas įgyvendinti.

Kitose nuostatose, kurios yra, mes siūlome atsisakyti licencijavimo apskritai, reglamentuoti licencijavimą tokiose veiklose kaip spalvotųjų ir juodųjų metalų supirkimas, nes iki šiol ši licencijavimo tvarka turėjo apyvartos mokesčių surinkimo prasmę, nes atsižvelgiant į supirkto metalo dydį buvo imamas žyminis mokestis, o daugiau šiuo turiniu šita licencijavimo tvarka nieko nevykdė ir plius dar vykdė mokesčių administravimo funkciją, kad jeigu nesumokėjai mokesčio, negali gauti naujam laikotarpiui licencijos.

Mes manome, kad šiose srityse tokio licencijavimo reikėtų atsisakyti. Atkreipiame dėmesį į tai, jog siūlome atsisakyti ir licencijuojamų veiklų sąrašo pateikimo 13 straipsnyje (tas iki šiol buvo), nes daugeliu atvejų specialieji įstatymai reglamentuoja ir licencijavimą kaip patį faktą, ir įvairius kitus su licencijavimu susijusius klausimus. Todėl Vyriausybė mano, kad dubliuoti kitame teisės akte licencijų išvardijimą netikslinga.

Jeigu jūs pastebėjote, 2 straipsnio pirmajame punkte yra įvardintos septynios licencijų sritys, kurios nebuvo reglamentuojamos įstatymų lygmeniu, išskyrus tas, kurios išvardytos iki šiol galiojančiame 13 straipsnyje, ir Vyriausybė reglamentuodavo per licencijavimo taisykles jų tvarką. Mes dabar siūlome, kad visos šios septynios licencijuojamų veiklų sritys per nustatytą terminą įpareigojant Vyriausybę būtų reglamentuotos įstatymų lygmeniu ir kad būtų suvienodinta visa licencijavimo sistema. 13 straipsnyje yra principinės nuostatos, specialiuose įstatymuose yra apibrėžiama, kas turi būti apibrėžiama, o po to poįstatyminiame akte Vyriausybės nutarimais yra nurodomos licencijavimo taisyklės. Ir štai mes norime padaryti tokį vieną modelį visų licencijuojamų veiklų atžvilgiu. Matote 3 straipsnį, kuris reglamentuoja pasiūlymus Vyriausybei, kad galutinai būtų Vyriausybės siūlomos nuostatos įgyvendintos.

Jeigu labai trumpai pakomentuočiau lydimuosius dokumentus, tai, kaip ir pastebite, yra Energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimas, kuriame kaip tik mes realizuojame tą nuostatą, kurios nebuvo, kad energetikos sritis, kuri išduoda licencijas, kaip jūs matote, “nefasuotų naftos produktų importas, eksportas, didmeninė ir mažmeninė prekyba”, kad licencijos išduodamos neterminuotai ir tiktai su perregistravimo procedūra, nes tai yra akcizinės prekės. Mes manome, kad šitame etape Vyriausybei visiškai atsisakyti kontrolės gal dar ir nereikėtų. Tačiau stebint situaciją rinkoje, matant rinkos dalyvių drausmę ir visus kitus dalykus, gal būtų galima registravimo procedūros ir atsisakyti. Tą mes ir siūlome kitų licencijų atžvilgiu.

Jūs matote ir analogiškas Tabako kontrolės įstatymo pataisas, irgi gamybos, importo ir vidaus prekybos, tai didmeninė ir mažmeninė prekyba. Taip pat įvedame nuostatas, kad licencija išduodama neterminuotai ir su perregistravimo procedūra.

Ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, jeigu jūs atkreipsite dėmesį į lyginamąjį variantą, tai mes tik suvienodiname sąvokas, nes įvairiuose įstatymuose vartojami du terminai “leidimas” ir “licencija”. Mes siūlome, nes tai įprasta, jau ir rinkos dalyviai įpratę, ir institucijos įpratę vartoti terminą “licencija”, todėl mes išrinkome tuos straipsnius, kuriuose vartojama sąvoka “leidimas”, ir keičiame į sąvoką “licencija”. Tokiu būdu tiek Tabako kontrolės įstatyme, tiek Alkoholio kontrolės įstatyme suvienodinama terminologija per visą įstatymą. Tai tiek trumpai pristatant Vyriausybės pasiūlymų esmę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šeši kolegos nori jūsų paklausti. Primenu, kolegos, oficialus tarimas žodžio “alkoholis”. K.Kuzminskas klausia pirmasis.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl Tabako kontrolės įstatymo 9 straipsnio pataisos, kurioje jūs teikiate prierašą “licencija didmeninei prekybai tabako gaminiais išduodama neterminuotam laikui ir kasmet perregistruojama”. Kažin ar reikia iš viso, jeigu jūs numatote neterminuotam laikui tą rašyti. Tačiau kodėl jūs iš karto įstatymu įpareigojate, kad tiesiog kasmet privalomai turi būti perregistruojama, nors ir nevykdo licencijos išdavimo reikalavimo? Ačiū.

A.BARTULIS. Aš savo įžanginiame žodyje atkreipiau dėmesį, kad tiek naftos produktai, tiek alkoholio produktai, tabako gaminiai yra jautrios akcizinės prekės, todėl Vyriausybė nesiūlo, kaip kitų licencijų atžvilgiu, – tiktai gavo licenciją ir jau neterminuota, kaip mes labai įpratę komercinių bankų veikloje, gavo bankas licenciją ir jis įvykdęs reikalavimus vykdo, – mes siūlome Seimui pasilikti tam tikrą kontrolės mechanizmą, kad retkarčiais perregistravimo metu būtų tikrinami duomenys, įvertinamas rinkos dalyvių elgesys. Nors mes ir siūlome, kad licencija nevykdytų tam tikros mokesčių administravimo funkcijos, bet kadangi tai pakankamai jautri akcizinė prekė ir rinkos dalyviai nėra dar labai drausmingi, todėl mes ir įvedame kasmetinę perregistravimo procedūrą. Tačiau mes norime atkreipti dėmesį, to nepakomentavau savo įžanginiame žodyje, kad dabar yra rengiamas Finansų ministerijos rinkliavų įstatymas, kuriame kalbama apie tokią sąvoką kaip valstybės rinkliava, kuri keis mūsų sampratą dėl žyminio mokesčio. Jame mes diferencijuosime, kad už perregistravimą imamas mokesčio dydis, kuris yra susijęs su šitos licencijos perregistravimo, licencijos išdavimo tam tikromis sąnaudomis. Tai nebus perregistravimo žyminis mokestis, turintis tam tikrą fiskalinį pobūdį. Mes siūlome dar šitą palikti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, leidimai keičiami į licencijas. Noriu paklausti kokia licencijų gavimo tvarka ir jų kainų pagrindimo principai. Ačiū.

A.BARTULIS. Jeigu jūs pastebite ir ankstesniuose įstatymuose, ir šituose mes duodame nuorodą, kad licencijų taisykles tvirtina Vyriausybė. Kaip atkreipiau dėmesį, licencijos taisyklėse bus tiktai nurodyta baigtinis sąrašas tų nuostatų reikalavimų, kurie ir turėtų atsispindėti licencijose. Dar kartą primenu, tai 13 straipsnio pirmoji dalis, pastraipa “licencijavimo taisyklėse nurodoma”. Vyriausybė tiktai šias nuostatas licencijavimo taisyklėse galės išplėtoti.

O jūsų antro klausimo dalis apie licencijų žyminio mokesčio dydį, tai Ūkio ministerija visada laikėsi nuostatos, kad žyminis mokestis neturėtų būti kaip apyvartos mokestis, kaip kad buvo metalo atžvilgiu, arba tai neturėtų turėti fiskalinio pobūdžio, kai už importo licencijas imama, sakykim, po 470 tūkst. ir taip toliau. Licencija, licencijos žyminis mokestis arba, kaip dabar mes pratinamės prie termino, “valstybės rinkliava” turi būti tokio dydžio, kiek tai kainuoja institucijai, išduodančiai licencijas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Praktiškai mano klausimą uždavė K.Kuzminskas. Aš tik norėčiau dar paklausti, kada per metus galėtų būti perregistruojama ta licencija?

A.BARTULIS. Atkreipčiau dėmesį į 13 straipsnio 2 straipsnio 3 punktą, kuris kaip tik ir kalba apie 8 dalies įsigaliojimą dėl neterminuotų licencijų, tos terminuotos licencijos, kurios galioja, galioja iki licencijų pabaigos. Po to išduodama neterminuota licencija ir jeigu tai licencijai netaikoma perregistravimo procedūra, tai sumokėjęs vieną kartą žyminį mokestį toliau rinkos dalyvis nebeturi jokių problemų su ta institucija dėl papildomo licencijos išdavimo. O tom licencijom, kuriom bus taikoma perregistravimo procedūra, mes siūlome, kad ši perregistravimo procedūra būtų daroma kasmet.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, ar aš teisingai supratau, kad išduodant licenciją verslininkams nekainuos brangiau, negu gauti leidimą verstis ta pačia veikla. Ar keičiasi kaina priimant licencijavimo taisykles ir bus kitas žyminis mokestis, didesnis arba mažesnis? Lygiai taip pat su perregistravimu. Ar finansiškai keičiasi kas nors, ar iš viso ši procedūra grynai mechaninė, kad tu ateini, pasižymi, tau uždeda antspaudėlį ir tu toliau plėtoji tą veiklą?

A.BARTULIS. Jeigu atsimenate, Žyminio mokesčio įstatyme dėl žyminio mokesčio dydžio yra įpareigota vyriausybė nustatyti dydžius. Šiandien yra galiojantis Vyriausybės nutarimas dėl žyminio mokesčio dydžio ir šiandien jis yra, kaip minėjau, su visomis iš to išplaukiančiomis blogybėmis. Tai yra ir fiskalinio pobūdžio žyminis mokestis, ir visi kiti mokesčiai. Tačiau priėmus šias įstatymo nuostatas ir artimiausiu metu, manau, Vyriausybė jums pateiks Rinkliavų įstatymą, kuriame kaip tik Seimui pritarus tai nuostatai dėl žyminio mokesčio dydžio, ten jau bus kaip valstybinės rinkliavos dydžio, panaikinus visas šias blogybes, fiskališkumą, apyvartą ir taip toliau, Vyriausybė turės galimybę pakeisti savo šiandien galiojantį nutarimą ir žyminius mokesčius sumažinti pagal tuos principus, kuriuos, aš tikiu, patvirtinsite Rinkliavų įstatyme. Tai bus kaštai, susiję tik su licencijos išdavimu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš supratau iš jūsų aiškinimo, pone viceministre, kad bus supaprastinta visa tvarka, nereikės kasmet daug ko daryti, atsipalaiduos valdininkų, tai, žinoma, gerai. Bet aš drįstu jūsų klausti vieno specifinio klausimo. Vis dėlto ne paslaptis, kad svaigalų distribucijoje tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje svarbią vietą užima kontrolės elementai. Kai jūs dabar viską supaprastinate ir atleidžiate, sakykite, kas vykdys prekybos priežiūrą, dėl kurios pažeidimų tas buvęs leidimas galėjo būti lengvai atimtas? Kaip keičiasi priežiūros mechanizmas ir kaip jis atsispindės, kada atsispindės pažeidimų pasekmės?

A.BARTULIS. Ačiū, kad jūs iš mano pateikimo suprantate, jog tikrai tam tikrą liberalizavimą Vyriausybė siūlo. Jeigu atkreipsite dėmesį, mes alkoholinių gėrimų tiek gamybos, tiek prekybos, tiek importo atžvilgiu pirmiausia nesiūlome atsisakyti licencijavimo tvarkos – ji lieka. Toliau paliekame perregistravimo procedūrą irgi kaip dar vieną priežiūros aspektą. Ir, kaip jūs pastebite, mes visiškai nesiūlome liberalizuoti rinkos priežiūros institucijų funkcijų, ką šiandien atlieka VTAKT, ir kitų rinkos priežiūros institucijų veiklos. Visi šie saugikliai ir lieka iki šios dienos, tiktai mes alkoholinių gėrimų licencijavimo tvarkoje siūlome išvengti štai šio žyminio mokesčio dydžio. Visi kiti apsaugos mechanizmai palikti, ir manome, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu jie yra būtini.

Dar priminsiu, kad yra Produktų saugos įstatymas, kurį jūs priėmėte birželio mėnesį. Ten kaip tik irgi išplėtojama maisto ir ne maisto kontroliuojančių institucijų įkūrimas. Šiuo metu Vyriausybė, vykdydama jūsų įstatymo nuostatas, ir parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame bus maisto priežiūros institucijai rinkos priežiūros funkcija, į kurią įeis ir tokio jautraus produkto kaip alkoholiniai gėrimai kontrolė.

PIRMININKAS. A.Bartkus. Paskutinis klausimas.

A.BARTKUS. Gerbiamasis viceministre, ar šis įstatymo projektas gimė kaip jūsų, kovos su biurokratizmu komisijos pirmininko, veiklos išdava? Ačiū.

A.BARTKUS. Čia jūs gerą epitetą paminėjote. Su biurokratija reikia kovoti. Taip, man tenka ir garbė, ir nelaimė vadovauti verslo suvaržymo komisijos veiklai. Viena iš sričių, kur mūsų komisija siūlė peržiūrėti veikiančius teisės aktus, tai licencijavimas, jūs ir matote. Toliau yra Mokesčių administravimo įstatymas ir Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisymai, kurie šiuo metu yra Vyriausybėje, tai taip pat yra tos komisijos produktas, kuris artimiausiu metu pateks į Seimą. Šiuo metu yra parengtos Darbo santykių reglamentavimo įstatymo pataisos. Manau, kaip tik šių įstatymų peržiūrėjimas prisidės prie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo dėl biurokratinio suvaržymo… eliminavimo teisės aktų, įstatymų lygmeniu.

PIRMININKAS. Pone viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus, taip pat ir dėl Alkoholio įstatymo projekto pataisų. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Pritariame. Džiaugiuosi. K.Kuzminskas pritaria.

K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pritariame, iš esmės reikia tą taisyti. Bet aš norėčiau paprašyti, kad mes pakeistume pagrindinį į papildomą komitetą. Dėl Tabako ir alkoholio kontrolės įstatymo pataisų įrašyta, kad pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga laikosi tos nuomonės, kad kas svarsto pagrindinį įstatymo projektą, o ten technines pataisas kituose įstatymų projektuose daro, mes nekeičiame komiteto. Galėsime apsispręsti, kolegos.

Dar norėtų kalbėti prieš M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad Ekonomikos komitetas pasirinktas labai teisingai. Jeigu bus gera ekonomika, bus ir sveikata. Jeigu nebus ekonomikos, nebus ir sveikatos. Todėl siūlau palikti Ekonomikos komitetą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi bendruoju sutarimu visiems įstatymų projektams pritariame. Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2051 bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Ekonomikos komitetas – pagrindinis komitetas. Svarstysime lapkričio 16 dieną. Energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2052. Ekonomikos komitetas – pagrindinis komitetas. Svarstysime lapkričio 16 dieną. Pritariame ir Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, ir Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Svarstysime lapkričio 16 dieną taip pat šiuos projektus.

Kolegos, Seniūnų sueiga siūlo ir Tabako kontrolės įstatymo, ir Alkoholio įstatymo pataisoms pagrindinį komitetą turėti Ekonomikos komitetą, papildomą – Sveikatos reikalų komitetą. Tai Seniūnų sueigos nuomonė. Ar reikėtų perbalsuoti? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Balsuojame dėl procedūrų. Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Alkoholio kontrolės kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, K.Kuzminskas mano, kad turėtų būti Sveikatos reikalų komitetas. Taigi pritariantys Seniūnų sueigai – už, pritariantys K.Kuzminsko siūlymui – prieš, susilaikiusių neskaičiuosiu. Skaičiuosiu tik balsus. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Balsuojantys už palaikys Seniūnų sueigos nuomonę, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, balsuojantys prieš palaikys nuomonę, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas dėl šių dviejų projektų. Balsuojame, kolegos. Susilaikiusių neskaičiuosiu, kolegos. Už – Seniūnų sueigos nuomonė.

Už – 29, prieš – 16, lieka pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas dėl šių projektų, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl prekybinės laivybos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2039 (pateikimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos sutarties dėl prekybinės laivybos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2039. Viceministras A.Šakalys pateikia šį ratifikuojamą įstatymą.

A.ŠAKALYS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Estijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl prekybinės laivybos ratifikavimą. Sutartis buvo pasirašyta šių metų balandžio 15 d. Klaipėdoje vykusioje tarpregioninėje transporto konferencijoje. Panašias sutartis Lietuva pasirašiusi su Vokietija, Nyderlandais, Rusija, Lenkija, Turkija ir Ukraina.

Svarbiausi šioje sutartyje numatomi dalykai yra tai, kad susitariančių šalių laivams šalys suteikia tokias pat sąlygas kaip ir savo laivams laisvai plaukti į uostus, naudotis jų įrengimais, kaip ir savo laivams, įguloms. Labai svarbus momentas, kad susitariančios šalys pripažins laive esančius dokumentus, išduotus kitos susitariančios šalies atitinkamų žinybų, taip pat jūrininko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentas, jūrinio laipsnio diplomus, jūrinio mokymo įtaigų ir kursų sertifikatus. Taip pat nedelsiant informuos atitinkamas žinybas, jeigu įvyks nelaimingi atsitikimai jūroje, suteiks pagalbą keleiviams ir įgulos nariams, taip pat nukentėjusiems žmonėms.

Suprantama, ši sutartis sustiprins, skatins geresnius ryšius, glaudesnį prekybinį bendradarbiavimą jūrų transporto srityje, todėl mes neabejojame jos nauda. Kaip minėjau, esame sudarę sutartis su kitomis valstybėmis, ginčytinus klausimus sprendžia tam tikri komitetai. Taigi mes teikiame ratifikuoti.

PIRMININKAS. Vienas klausimas, pone pranešėjau. J.Listavičius norėtų pasiteirauti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, 8 straipsnyje kalbama apie nepageidaujamus asmenis. Noriu paklausti. Kur yra aptariama, kurie asmenys priskiriami prie nepageidaujamų. Ačiū.

A.ŠAKALYS. Informaciją apie nepageidaujamus asmenis turi specialiosios tarnybos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiam projektui? Pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-2039. Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis, Ekonomikos komitetas – papildomas. Svarstysim lapkričio 18 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2042 (pateikimas)

Gerbiamieji, pora karybos projektų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės protokolo dėl Baltijos gynybos koledžo ir jo personalo statuso ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2042. Šį projektą mums pateikia Seimo narys ir ministras Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybei pritarus ir įgaliojus, remdamasis Prezidento dekretu, teikiu jums… Vyriausybės nutarimu šis dekretas buvo parašytas inicijuoti. Teikiami patvirtinti du projektai. Pirmasis projektas yra susijęs su sutartimi dėl Baltijos gynybos koledžo.

Noriu pasakyti, kad ši sutartis apibrėžia bendrus principus, formuluoja įstaigos, kurią trys Baltijos valstybės nusprendė šia sutartimi įsteigti, bendras principines teisės normas. Tai yra vyresniųjų karininkų rengimo mokykla, koledžas, kuris yra įsteigtas Tartu mieste naudojantis užsienio, daugiausia Danijos, taip pat kitų remiančių šį projektą šalių… Tas koledžas jau yra įrengtas, parengtas, sukomplektuotas personalas. Lietuva yra pasiuntusi aštuonis karininkus nuo dabar pradėti mokslą. Faktiškai yra pasirengta vykdyti šią sutartį. Visi parengiamieji darbai yra įvykdyti. Aš prašyčiau, kad Seimas ratifikuotų šią sutartį.

PIRMININKAS. Dėl šio projekto keturi klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 8 straipsnis yra “Mokesčiai ir rinkliavos”. Noriu paklausti, kada koledžas atleidžiamas nuo mokesčių už prekes ir kada mokesčių suma kompensuojama? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. 8 straipsnis? Pačiame straipsnyje pasakyta: “vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais”, t.y. nuo muito, pridėtinės vertės mokesčio už prekes. Tai yra iš esmės. Kadangi koledžas yra Estijoje, jam galioja Estijos įstatymai. Aš negaliu detaliai atsakyti, nes iš tikrųjų ne mano kompetencija konkrečiau atsakyti.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš norėčiau, kad galėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone ministre, tiesiog rengiant šitą sutartį buvo atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu yra rengiamas Aukštojo mokslo įstatymas. Ar nereikia kažkaip suderinti ir tame įstatyme kokius nors dalykus?

Č.V.STANKEVIČIUS. Šis koledžas nėra universitetinė mokykla, nėra aukštoji mokykla. Tai yra karininkų tobulinimo mokykla, vyresniųjų karininkų, galima sakyti, štabo karininkų rengimo mokykla. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, sakykim, kokios bus vieno mūsų karininko mokymo išlaidos per kažkokį laiką? Ar galima tai palyginti su mūsų studentų parengimu aukštosiose mokyklose, ar tie kaštai bus kur kas didesni? Gal galite palyginti?

Č.V.STANKEVIČIUS. Tada, matyt, aš taip pasakysiu: aš skaičius vėliau pateiksiu ir išplatinsiu Seimui, nes dabar neturiu pasiėmęs. Jūs galėsite…

PIRMININKAS. Kolegos, viliuosi, kad pritarsime šiam pateiktam projektui. Taigi pritariame įstatymo projektui Nr.P-2042. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – pagrindinis, Užsienio reikalų komitetas – papildomas. Svarstysime lapkričio 18 d. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat papildomas. Gerbiami svarbiausieji komitetų nariai ir pirmininkai, viskas jūsų rankose.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje, pratęsimo" projektas Nr.P-2055 (pateikimas)

2-10 – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje, pratęsimo” projektas Nr.P-2055. Č.Stankevičius pateikia mums šį projektą.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimas birželio 29 d. nutarimu, kurio Nr.VIII-1270, yra sankcionavęs Lietuvos karių būrio dalyvavimą taikos operacijoje Kosove. Nuo rugsėjo 18 d. mūsų kariai, minėtas būrys, kuris buvo suformuotas savanoriškumo pagrindu iš Kauno jėgerių bataliono karių, jau yra pradėjęs vykdyti šitą misiją. Tačiau Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 12 punktas, kurio pagrindu misija vykdoma, nustato 12 mėnesių taikos operacijos trukmę. NATO generalinis sekretorius paprašė, kad visos šalys dalyvės, kurios dalyvauja misijose, patvirtintų savo pasiryžimą atlikti tokios trukmės misiją, kokią numato Saugumo Tarybos rezoliucija. Todėl mes iš anksto kreipiamės į Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kreipiasi į Seimą, prašydama, kad Seimas sutiktų šią misiją vykdyti iki birželio mėnesio, t.y. prašome pratęsti misijos vykdymą iki Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos numatyto termino. Iš esmės tai reiškia, kad mes numatome, jog įvykdžius rotaciją kitas būrys, kuris pakeistų pirmąjį būrį, tarnautų ten dar šešis kitų metų mėnesius. Tos išlaidos atsispindės Krašto apsaugos sistemos biudžete, tarptautinių operacijų išlaidų dalyje. Mūsų kariai dalyvauja Lenkijos bataliono sudėtyje.

PIRMININKAS. Keturi klausimai, pone ministre. J.Beinorto pirmasis.

J.BEINORTAS. Mano klausimas nebūtų visiškai tiksliai į temą, bet klausimas susijęs su Kosovo įvykiais.

Lietuvoje yra atvejų, kai į Lietuvą nelegaliu būdu yra patekę ir prašo prieglobsčio Kosovo kilmės albanai. Dabar jau būtų galima iš esmės sakyti, kad Jungtinių Tautų dėka, taip pat mūsų karių dėka Kosove yra sąlygos, kai yra išnykęs persekiojimas arba grėsmė persekioti. Mums reikia grąžinti tuos asmenis į Kosovą. Problema yra ta, kad Vyriausybė nėra atšaukusi savo vieno nutarimo, kuris yra susijęs su prieglobsčio teikimu Kosovui. Gal būtų galima svarstant šį įstatymą pasvarstyti, kaip padaryti, kad mes turėtume teisę repatrijuoti tuos asmenis? Vien dėl to, kad mums kainuoja ten palaikyti tvarką, taiką, atkurti normalius santykius. Tie asmenys yra mūsų Pabėgėlių priėmimo centre.

Č.V.STANKEVIČIUS. Lietuvos Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą priimti 100 pabėgėlių, tačiau prieš savaitę posėdyje šį nutarimą paskelbė netekusiu galios, t.y. jis yra atšauktas. Jeigu yra pavienių asmenų, tai yra atskiras klausimas. Jeigu atsiranda kokių asmenų, tai nėra mūsų pagalbos teikimas, bet aš apie tai nesu informuotas. Aš tik esu informuotas per Vyriausybės posėdį, kad ta pagalba nebuvo suteikta ir ši nutarimas nevykdomas. Jis yra atšauktas, tik aš nežinau, ar yra pasirašytas ir paskelbtas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, aš labai norėčiau, kad į šitą klausimą jūs atsakytumėt, nes mūsų kariai ten yra. Mano klausimas, kiek Lietuvai kainuoja viena mūsų karių buvimo tiek Kosove, tiek Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje diena?

Č.V.STANKEVIČIUS. Šitą klausimą ar tik ne jūs, gal kas nors kitas pateikė svarstant nutarimą birželio mėnesį. Aš buvau išplatinęs išsamią informaciją. Ji yra stenogramose. Iš atminties tik galiu pasakyti, kad pusės metų misija kainuoja arti 3 mln. Lt. Bet vėl dabar aš negalėčiau pasakyti… Šios pirmos grupės laikas kainuos mažiau ir galbūt galima manyti, kad antrosios grupės, dėl kurios siūlomas nutarimas, išlaidos gali sudaryti netoli 3 mln. Lt, tačiau pirmos grupės, nes ji išvyko šiek tiek vėliau, tos išlaidos yra mažesnės.

A.SYSAS. Kokia valiuta?

Č.V.STANKEVIČIUS. Litais.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Į mano klausimą beveik atsakė, bet aš vis dėlto noriu pasitikslinti. Mums Kosovo problema kainuos maždaug 6 mln. Lt. Ar taip, ministre? Aš noriu pasitikslinti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Maždaug.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Ačiū gerbiamajam ministrui. Aš taip pat domėjausi finansais ir į klausimą visiškai atsakyta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pritariame po pateikimo? A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš norėjau pakviesti Seimo narius pritarti po pateikimo, nes tai yra labai geras Lenkijos ir Lietuvos humaniškos karinės pagalbos bendradarbiavimo pavyzdys.

Taip pat noriu priminti, kad viskas, kas susiję su logistika, visas išlaidas apmoka Lenkija, todėl mums išties palyginti nedaug kainuoja. Jeigu mes dabar palygintume tų karių išlaikymą čia, tai tas skirtumas gerokai sumažėtų ir tos kainos būtų kur kas mažesnės – sudarytų maždaug apie 3, 3,5 ar 4 mln. Lt. Todėl aš siūlau balsuoti už humanitarinės, karinės pagalbos pratęsimą.

PIRMININKAS. Gal rasime bendrą sutarimą, kolega Pronckau?

M.PRONCKUS. Aš, kolegos, praėjusį kartą buvau prieš ir dabar esu prieš. Tai yra visiškai betikslis lėšų naudojimas, ir aš manyčiau, kas tą košę užvirė ten, tas turėtų ją ir išsrėbti. Mums nereikia siųsti savo žmones ir spręsti problemas, kurias pakišo kas nors kitas. Todėl aš prieš šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ar reikalautumėte balsuoti, kolega? Ar aš galėčiau paskelbti, kad pritariame bendru sutarimu M.Pronckui protestuojant?

Registruojamės. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar pritariame šiandien po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje, pratęsimo” projektui Nr.P-2055. Nutarimas, kaip žinote, priimamas skubos tvarka. Galbūt ateinantį posėdį ir priimsime.

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Kolegos, ar pritariame po pateikimo šiam nutarimo projektui? Kviečiu balsuoti.

Už – 40, prieš – 2, susilaikė 5. Pritarta. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar galės juo domėtis. Kolegos, svarstysime spalio 14 d., t.y. ketvirtadienį.

Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektas Nr.P-2047 (pateikimas)

Vienuoliktasis darbotvarkės klausimas Nr.P-2047 – Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektas. Jį pateikia viceministras V.Grušauskas. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Prašom, viceministre.

V.GRUŠAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pateikti įstatymo projekto dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tikslą ir pagrindines nuostatas. Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją reglamentuojančio įstatymo tikslas – nustatyti rašytinių žemės ūkio produktų pirkimo ir pardavimo sutarčių privalumą ir jų būtinąsias sąlygas bei šios produkcijos supirkimo ir atsiskaitymų už jas sąlygas ir tvarką. Šiuo metu galiojančiame laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatyme bei poįstatyminiuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimuose nustatyta pakankamai griežta žemės ūkio produkcijos supirkimo ir atsiskaitymų už ją tvarka, taip pat maksimalūs atsiskaitymo už šią produkciją terminai. Tačiau praktinė patirtis rodo, kad perdirbimo pramonės ir prekybos įmonės nesudarinėja rašytinių žemės ūkio produkcijos pirkimo ir pardavimo sutarčių, o ir jas sudarydamos nesilaiko minėto įstatymo reikalavimo, kad atsiskaitymo sąlygos pardavėjo atžvilgiu būtų ne blogesnės negu nustatytos įstatyme. Nesant rašytinių žemės ūkio produkcijos pirkimo ir pardavimo sutarčių, negalima įrodyti minėto įstatymo nesilaikymo fakto.

Parengtame įstatymo projekte, palyginti su šiuo metu galiojančiu, siūlome įteisinti rašytinių žemės ūkio produkcijos pirkimo ir pardavimo sutarčių privalumą, šių sutarčių būtinąsias sąlygas ir produkciją superkančių įmonių vadovų administracinę atsakomybę už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus. Įstatymo projekte Vyriausybei deleguojama teisė nustatyti atskiroms žemės ūkio produkcijos rūšims maksimalius atsiskaitymo už šią produkciją terminus ir maksimalią leistiną jos kokybės nustatymo bei įkainojimo trukmę. Per teisės aktais nustatytą maksimalų atsiskaitymo laikotarpį neatsiskaičius už supirktą žemės ūkio produkciją siūloma įteisinti 0,1% dydžio delspinigių normą už kiekvieną praleistą dieną.

Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo kitos po žemės ūkio produkcijos pateikimo dienos iki atsiskaitymo laikotarpio pabaigos būtų mokamos komercinio kredito palūkanos, kurių dydis atitiktų Lietuvos banko skelbiamą vidutinę metinę palūkanų už komercinių bankų praėjusio ketvirčio… trumpalaikės paskolos normą.

Rengiant atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektą, atsižvelgta į mokėjimo įstatymo projekte naudojamas sąvokas bei nuostatus. Įvertinant tai, Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projekte siūloma žemės ūkio produkcijos pirkimo ir pardavimo sutartis pripažinti pirkėjo rašytiniu sutikimu nurašyti lėšas iš jos sąskaitos ir pervesti jas pardavėjui.

Priėmus Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Šiuo metu atsiskaitymų tvarką, sąlygas ir maksimalius atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją terminus reglamentuojančių teisės aktų sąrašas būtų toks:

Pirma. Laikinosios atsiskaitymų tvarkos sąlygos.

Antra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko 1993 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas.

Trečia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. birželio 30 d. nutarimas Nr.539 “Dėl žemės ūkio produkciją superkančių įmonių ir organizacijų atsiskaitymų su žemės ūkio įmonėmis ir įgyvendinimo terminų”.

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.

Kartu su šio įstatymo projektu, man atrodo, reikėtų priimti ir mokėjimo ir laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo projektą, taip pat, manyčiau, reikėtų priimti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo pataisą, kurioje būtų akcentuota ir prekybos įmonių atsakomybė už tai, kad ne laiku atsiskaito su mūsų įmonėmis ir žemdirbiais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Kolegos, klausti 10 min. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis prelegente, aš, teigiamai vertindamas šį įstatymą, vis dėlto norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko. Kai dabar nėra kvotuojama visa produkcija, kaip jūs priversite sudaryti sutartis? Juk perdirbimo pramonė visiškai gali nedaryti sutarčių. Jai nereikia tam tikro kiekio produkcijos. Tai vienas klausimas.

Ir antras, kai toks didžiulis įmonių įsiskolinimas, na, pavyzdžiui, imkime cukrinių runkelių pramonę, kai maždaug daugiau kaip pusė yra skolos, viršijančios jos turtą, arba 230 mln., tai ko bus vertas jų vekselis? Tai bus tuščias popiergalis. Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Supratau jūsų klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto šio įstatymo priėmimas sugriežtintų tiesiogiai tų įmonių vadovų atsiskaitymą, jų administracinę atsakomybę už tą skolą konkrečiai žemdirbiui. Yra galimybė priėmus, sakykim, ir konkrečiai… Kaip aš minėjau, dėl Administracinio teisės kodekso įstatymo papildymo būtų griežta bausmė jam – nuo 1 iki 4 tūkst. bauda. Galėtų surašyti žemės ūkio skyriai arba apskritys tiesiogiai tos administracinės įmonės vadovui. Bet, aišku, reikia (aš kartoju) priimti visus tuos tris įstatymus, tada tas ratas būtų uždaras ir būtų galima tikrai realiau išreikalauti tas skolas ne tik, kaip jūs teisingai pasakėte, iš tų įmonių, kurios superka žaliavą, bet ir iš tų įmonių, kurios nuperka tą perdirbtą žemdirbio produkciją iš pieno įmonių, iš mėsos įmonių ir parduoda. Nes šiandien skola, kuri yra 125 tūkst., tai bendra skola žemdirbiams. Pusę jos sudaro ta suma pinigų, kurios neatidavė prekybos įmonės mūsų įmonėms, kurios perdirba išaugintą žemdirbių produkciją.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Šiame įstatyme yra numatyta kaip privaloma rašytinė sutartis, kad galima būtų kontroliuoti, ar laiku, ar ne laiku atsiskaito. Tačiau yra ir kitas piktnaudžiavimas. Aš siūliau anksčiau papildyti šį įstatymą, nes įmonės atsidaro kituose bankuose sąskaitas, o sutartyje nurodyta banko sąskaita yra tuščia. Apyvartą vykdo ta įmonė, kuri yra skolinga žemdirbiui arba perdirbėjui, su kitu banku ir tokiu būdu nei mokestiniai reikalavimai, nei niekas nieko negali padėti. Aš siūlau (ar jūs nepritartumėt?) įrašyti į įstatymą, kad sutartyje privaloma nurodyti visas sutartis, sąskaitas visuose bankuose, ir tuo atveju, jeigu atsidaro kitą sąskaitą kitame banke, taip pat privalo pranešti produkcijos tiekėjui.

Ir dar vienas klausimas. Kaip jūs manote, ar vis dėlto ne perteklius yra to komercinio kredito palūkanų? Yra delspinigiai ir tie delspinigiai nemaži, ar nevertėtų atsisakyti tų papildomų kredito palūkanų.

V.GRUŠAUSKAS. Taip. Bet tos kredito palūkanos įpareigoja įmonę, kuri superka produkciją, greičiau atsiskaityti. Jos nebūtų labai didelės. Vieną punktą, kaip aš ir minėjau, prie infliacijos pridedant. Tai, pavyzdžiui, jeigu 0,2 būtų, tai 1,2 būtų. O dėl jūsų pasiūlymo, tai, aišku, galima būtų kalbėti ir galima būtų ginčytis, nes yra kiti Vyriausybės nutarimai, poįstatyminiai aktai, kuriuos galima traktuoti, ką jūs dabar paminėjote. Aš nemanyčiau, kad reikėtų rašyti konkrečiai į tą sutartį, kurią mes esame parengę. Jos ir taip yra jau gana plačios apimties ir daug punktų yra į jas įtraukta. Aš manyčiau, kad žemdirbiui nereikėtų tos visos “paklodytės” turėti. Jisai konkrečiai turėtų turėti ką reikia, kad sutartis galiotų tarp jo ir tarp tos įmonės, kuri superka tą produkciją, ir pagrindas būtų, kad galėtų su ta sutartim kreiptis tiesiog į teismo institucijas, norėdamas išieškoti piniginį ieškinį, jeigu nėra patenkinta arba sulaužyta šita sutartis.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis viceministre, į tokius įstatymus gana keistai žiūri mūsų kaimynai Vakaruose. Teko man kalbėti, žinoma, jie mandagūs žmonės, jie nieko nesako, bet jokioje pasaulio valstybėje nėra tokio įstatymo. Toks įstatymas seniai veikia pas mus. Jis mažai skiriasi nuo anksčiau veikusio ir dabar galiojančio Laikinojo įstatymo. Na, aš manau, kad jis irgi nepadarys jokio posūkio, tačiau geriau kai ką turėti negu nieko. Bet ar ministerija nemano galbūt kokio nors kito kelio ieškoti, kad pagerintų šiuos atsiskaitymus tarp žemdirbių?

V.GRUŠAUSKAS. Taip, pirmininke, su jumis sutinku, kad kitose šalyse gal to nėra, bet vis dėlto mes matome šios dienos realiją, kokie dideli įsiskolinimai yra už supirktą žemdirbių produkciją. Sakykim, rugsėjo pirmą dieną buvo 53 mln. pradelstų skolų. Čia, aišku, tas lemia ne tik mūsų įstatymų priėmimą, aišku, aš nemanau, kad viskas taip ir pasikeis, bet aš galėčiau pasakyti, kad jeigu nepriimtume pateikto mano įstatymo, vadinasi, nebūtų teisinio pagrindo skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas administracines baudas už šią produkciją įmonių vadovams, reikalauti, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartyse atsiskaitymų sąlygos būtų numatytos ne blogesnės, negu nustatytos šiame įstatyme. Jūs žinote, kad faktiškai yra daug piktnaudžiavimų šitoje srityje, ir nesvarbu, kad mes pritaikėm ir parengėm naujas supirkimo sutartis, šiandien Rokiškis jau daro pražangas. Todėl priėmus šį įstatymą jie vis dėlto turėtų laikytis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, ar nereikėtų plačiau propaguoti vekselių atsiskaitymo formą? Kadangi, kaip jūs žinote, produkcijos pardavėjas nėra lygiavertis partneris, pasirašydamas sutartį. Tokiu atveju ne tik ankstesni, bet ir šis įstatymas taps bevertis. Todėl reikėtų ten, kur yra pirkėjo – pardavėjo santykiai ir nėra kitos išeities, vekselių atsiskaitymo formą propaguoti. Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Čia yra įrašyta – “žemės ūkio produkcijos pardavėjas gali pareikalauti, kad būtų išduodamas vekselis ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui”.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamasis viceministre, žinau, kad šis įstatymas gal ne tiek daug skiriasi nuo laikinojo įstatymo dėl atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarkos, tačiau aš tikrai pritarčiau ir siūlyčiau, kad turėtų veikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikra pataisa. Nes šiuo metu galiojanti tvarka yra, yra sutartis, ją turėjo patvirtinti žemės ūkio ministras, aš tikiuosi, kad ji yra, tačiau neveikia. Jeigu mes dar keletą įstatymų priimsime, tačiau nepakeisime Administracinių teisės pažeidimų kodekso, numatančio atsakomybę, tai bet kuris įstatymas neveiks.

V.GRUŠAUSKAS. Taip, aš teisingai jus supratau ir aš sakiau, kad tie trys įstatymai turėtų būti priimami vienu laiku, kad jie galėtų visi veikti lygiagrečiai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis ministre, skeptiku mane verčia būti pats gyvenimas. Šiuo metu galiojantis laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymas per trejus paskutinius metus šitoje salėje buvo keturis kartus taisytas ir papildytas. Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos tam tikri nutarimai taisyti ir papildyti septynis kartus, o įsiskolinimai didėja. Iš tikrųjų nėra jautresnės problemos kaip ši. Kaip čia, viceministre, sugalvoti, kad ir kiti būtų atsakingi kiek nors? Štai nuvažiuoji į žemės ūkio bendrovę, vieną dieną neapmokėta už telefoną, išjungia telefonus, važinėja vadovas ir taip toliau, nors 300 tūkst. jam negrąžina kiti. Šimtai tokių pavyzdžių. Gal galėtumėte jūs ką nors dar pasakyti ir dėl to fondo, apie kurį čia ponas ministras yra kalbėjęs, ir ne tik Panevėžyje, daug firmų supirko gyvulius, karves, jaučius ir bankrutavo. Ateina senutė verkdama, atiduokite pinigus. Čia buvo tokia idėja nors po tūkstantį litų mokėti, tiesa, buvo tokia ir fondo sudarymo idėja, ir taip toliau. Ką mums atsakyti žmonėms? Jeigu jūs norite skubos tvarka, darykite kuo skubiau, nes nėra jautresnės problemos kaime už šitą. Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Gerai, supratau jus. Tikrai dėl bankrutuojančių įmonių fondo yra parengta Žemės ūkio ministerijos nuostata. Yra sukurta ir valdyba, ir komisijai paskirtas vadovauti aš, bet dar iki šiol nėra priimtas Vyriausybės sprendimas. O dėl kitų įmonių, kurios neatsiskaito su žemdirbiais, tikrai labai skaudu, tikrai negalėčiau daug pasakyti, nes pačiam savo kailiu teko patirti, kai kiti prašo skolos, o tau neatiduoda. Darome, man atrodo, ką galime daryti šiandien, ir teikiame jums šį įstatymą dėl atsiskaitymo.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš pridėto projekto matyti, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus pagrindinis dokumentas, kuriuo bus galima įrodyti, kad nesilaikoma atsiskaitymo terminų. Noriu paklausti. Ar bus reikalaujama rašytinio sutarčių patvirtinimo? Jeigu nebus reikalaujama, tai kažin ar jos nebus vienpusės. Mes prisimename, kai žmonės nešė savo indėlius į kredito įstaigas, tai irgi ten buvo sutartys, ir faktiškai pasaugos sutartys, ir panaudos sutartys, ir faktiškai žmonės buvo apgauti. Kažin ar čia taip neatsitiks?

V.GRUŠAUSKAS. Pirkimo-pardavimo sutartys pagrindinių produktų: pieno, mėsos, grūdų, cukrinių runkelių yra Žemės ūkio ministerijos parengtos ir jos jau buvo pateiktos trišalėje taryboje. Trišalėje taryboje buvo daug ginčų, bet buvo priimta ir pateikta Vyriausybei. Mes jau iš dalies išsiuntėme visoms įmonėms. Jos, mūsų pageidavimu, noru, manome, kad jau pradės galioti nuo spalio 1 d., bet tam reikia priimti šį įstatymą. Manau, tie dalykai, ką padarėme, yra teigiami. Jie turėtų duoti naudą dėl atsiskaitymo tvarkos. Mums Vyriausybė paveda. Aš sakau, čia yra konkrečiai parašyta, kad Vyriausybė šį dalyką daro, Vyriausybė šį dalyką nutarimu mums yra jau pavedusi. Mes tą dalyką jau esame padarę.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariame Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo projektui.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga vėl neatsižvelgė į Vyriausybės siūlomą skubos tvarką ir siūlo lapkričio 18 dieną. Beje, prieš tai sutariame dėl komiteto. Pagrindinis yra Kaimo reikalų komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti šio įstatymo skubai? Ar galime bendruoju sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Skuba – tai reiškia, kad svarstome antradienį, tada darome biudžeto svarstymo pertrauką. Naujo biudžeto. Tada reikės tartis antradienį, kolegos. Taigi skubos tvarka taikoma įstatymo projektui Nr.P-2047. Svarstysime antradienį, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai įvažiavusių į kitos susitariančios šalies teritoriją asmenų perėmimo (readmisijos sutartį) ir protokolo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai į kitos susitariančios šalies teritoriją atvykusių asmenų perėmimo (readmisijos sutarties) įgyvendinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2040. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl  nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) taikymo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2041. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo(perėmimo) (readmisijos sutarties) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2043 (pateikimas)

Užsienio reikalų viceministras J.Rudalevičius pateiks tris, šnekamąja kalba sakau, readmisijos sutartis. Dabar mėginu perskaityti jų pavadinimus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai įvažiavusių į kitos susitariančios šalies teritoriją asmenų perėmimo (readmisijos sutartį) ir protokolo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Austrijos Respublikos Federalinės Vyriausybės sutarties dėl nelegaliai į kitos susitariančios šalies teritoriją atvykusių asmenų perėmimo (readmisijos sutarties) įgyvendinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2040, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Beneliukso valstybių (Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės) Vyriausybių sutarties dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos sutarties) taikymo protokolo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2041 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų grąžinimo/perėmimo (readmisijos sutarties) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2043. Šiuos tris projektus, dar sykį kartoju, pateikia užsienio reikalų viceministras J.Rudalevičius.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra analogiškos sutartys, kurias pateikiau prieš kelias dienas. Jums leidus, norėčiau trumpai pateikti šių trijų sutarčių paketą, galbūt šiek tiek pasikartoti, kad siekiant bevizio režimo su Europos Sąjungos Šengeno valstybėmis buvo patvirtintos tipinės pabėgėlių grąžinimo sutartys. Jos buvo aprobuotos Seimo Užsienio reikalų komitete ir sutarčių turinys atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Jos yra vienodo turinio, tik skiriasi redakcija ir kai kurios sutartys, kaip dabar pastebėjote, priklausomai nuo to, kokias valstybė turi tradicijas šiais klausimais, dar papildytos atitinkamu protokolu, kurios detalizuoja kai kuriuos straipsnius.

Šių sutarčių pasirašymas buvo būtinas žingsnis pasirašant bevizes režimo sutartis su minėtomis valstybėmis. Teisingumo ministerija mūsų paprašyta išaiškino, jog bevizių sutarčių ratifikuoti nereikia, o readmisijos sutartys reikalauja ratifikavimo, todėl noriu jums šiandien pateikti ir prašyti jūsų pritarti ir paskirti atitinkamą komitetą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai norėtų klausti. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone viceministre, ne paslaptis, kad readmisija mums privaloma dėl Šengeno sutarties teisių. Tačiau Lietuva yra pastatoma į vadinamąją paribio valstybės situaciją. Nes, viena vertus, įsipareigojame netgi Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei, bet niekaip negalime sulaukti iš tos pačios pusės palaikymo, kad kita mūsų pasienio valstybė Baltarusija būtų kaip nors imperatyviai suinteresuota su mumis pasirašyti readmisijos sutartį. Manau, jūs pritarsite, kad dauguma pabėgėlių per Lietuva eina tranzitu – tai nelegali migracija į Vakarus. Štai užtenka jiems turėti kokį nors antspauduką kur nors – ar ne? – ir Liuksemburgo Hercogystėje bus traktuojama, kad buvo Lietuvoje, kuri yra saugi šalis ir į kurią reikia grąžinti. Aš tikiu, kad tokių atžymų gali būti padaryta ir tyčiniu būdu.

Prašau pasakyti, kaip bus galima realizuoti tokio dalyko išaiškinimą, kad tie asmenys pateko ne per Lietuvą, jeigu jų vedliai būtent jau kokiu nors būdu jų pasuose ką nors sufabrikuos. Kaip jūs ketinate apsiginti?

J.RUDALEVIČIUS. Čia ne toks yra… Vienas dalykas, galiu pasakyti situaciją su Baltarusija, galbūt ne visi žino. Sutartis su Baltarusija dėl pabėgėlių grąžinimo yra parafuota, bet nepavyko pasirašyti. 1997 m. rugsėjo mėnesį buvo manoma, kad bus pasirašyta atvykus A.Lukašenkai į Vilnių, bet to neįvyko. Galima pasakyti, kad tai buvo blokuota Rusijos motyvais, kad kol nebus tokia pati sutartis pasirašyta su Rusija, tai Baltarusijai nėra prasmės pasirašyti, nes buvo spaudimas iš tos pusės, kadangi Baltarusijos sieną saugo bendros pajėgos.

Kad išvengtume tų pasekmių, kurias jūs minėjote, pirmiausia tas ir daroma. Turi būti stiprinama ir civilizuotai stiprinama mūsų rytinės sienos kontrolė su Baltarusija.

Kitas dalykas, kaip jūs žinote, jeigu Vyriausybė ir mūsų finansinės galimybės leis, be abejo, dokumentų sauga. Mūsų vizos, įklijos, yra pakankamai saugios. Jos yra modernios ir net modernesnės už daugelio Šengeno šalių vizas. Bet dokumentai, žinoma, jau po dešimties metų nėra tokie modernūs ir techniškai juos galima padirbti, ir pan. Be abejo, reikia sustiprinti sienų kontrolę, padaryti saugius mūsų dokumentus, kad tas tranzitas būtų kuo mažesnis.

Šiuo metu, kaip žinote, mes turime problemą dėl pabėgėlių grąžinimo, kurie tranzitu perėjo per Lietuvos Respubliką, tiktai su Lenkija. Su tomis valstybėmis, kaip jūs minėjote, Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste ar Belgija, Olandija, Vokietija iš esmės tokių problemų nėra.

Kol kas situacija tokia, dėsime visas pastangas, kad kuo greičiau būtų pasirašyta mums labai svarbi sutartis su Baltarusija. Bet aš, kaip realistas ir jausdamas politinę situaciją Baltarusijoje ir Rusijoje, manau, tai užtruks dar kurį laiką, ko gero, galbūt metus ar dvejus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, jūs jau beveik ir atsakėte. Readmisijos sutartys su Vakarais, mūsų aspektu, ne tiek svarbios, o mums būtent svarbios ir aktualios – tai readmisijos sutartys su Rusija ir Baltarusija. Čia ką nors reikėtų padaryti. Išsprendus šį klausimą, ten jau mes laisviau kvėpuotume. Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Be abejonės. Buvo net tokių nuogąstavimų, bet iš dalies ir dėl neformalių ryšių su įvairaus rango Vokietijos politikais, kurių iniciatyva ir mūsų geri ryšiai padėjo pasirašyti sutartis su Šengeno valstybėmis. Buvo iškilusi tokia dilema, kad mes negalėsime pasirašyti nei readmisijos, nei bevizio režimo sutarčių, kol neturėsime tokios sutarties su Baltarusija, bet šį barjerą pavyko įveikti. Mes, be abejonės, darome viską, kad pagreitintume šį procesą. Sutarčių su Rusija projektai yra parengti, jie yra įteikti Rusijos Užsienio reikalų ministerijai. Įvairaus rango paraginimų yra, bet buvęs didysis brolis kol kas šiuo klausimu nelabai kalbasi su mumis. Be abejonės, čia turbūt ir mūsų kaltė. Galbūt reikia agresyvesnės užsienio politikos šiuo klausimu. Daugiau agresyvumo ir atkaklumo. Aš su tuo sutinku.

PIRMININKAS. Ar pritariame, kolegos, šiam projektui? Pritariame tiems trims pateiktiems projektams Nr.P-2040, Nr.P-2041 ir Nr.P-2043. Pagrindinį komitetą skiriame Užsienio reikalų komitetą, papildomą – Žmogaus teisių komitetą. Svarstysime lapkričio 11 d.

Atostogų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1875(2) (svarstymas)

Kolegos, dar likęs vienas rezervinis klausimas. Ar Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas yra, kuris referuoja komiteto nuomonę? Taigi Nr.P-1875 – Atostogų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį teikia A.Švitra. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. P.Šakalinis. Taigi kokie komiteto motyvai, pone pranešėjau?

P.ŠAKALINIS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriui tobulinti dėl šių priežasčių, aš galiu išvardyti šias priežastis. Pakeitus įstatymą gali pablogėti besimokančių darbuotojų padėtis darbo rinkoje. Darbdaviai, nenorėdami suteikti mokymosi atostogų ir už jas mokėti, gali atsisakyti priimti besimokančius asmenis į darbą. Be to, darbdavių finansinės galimybės rinkos sąlygomis nėra tolygios. Daugelis darbdavių finansiškai gali būti nepajėgūs mokėti vidutinį darbo užmokestį darbuotojų mokymosi atostogų metu. Įstatymo pakeitimas turėtų būti derinamas su socialiniais partneriais trišalėje taryboje, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos 1999 m. vasario 11 d. susitarime “Dėl trišalio bendradarbiavimo” yra numatyta plėtoti darbdavių ir darbuotojų konsultavimąsi ir informavimą darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, taip pat mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Kartu būtų tikslinga svarstyti papildomas priemones, kurios skatintų darbdavių suinteresuotumą siųsti darbuotojus mokytis su įmonių siuntimais ir darbdaviai patys galėtų reguliuoti darbuotojų kvalifikacijos kėlimo apmokėjimą.

Reikėtų aptarti, ar asmenims, dirbantiems antraeilėse pareigose, laikinuose, sezoniniuose darbuose, taip pat siekiantiems antrojo aukštojo išsilavinimo arba aukštesnio mokymosi laipsnio, reikia suteikti papildomas apmokamas atostogas mokymuisi.

Komitetas prašo Vyriausybės išvados. Atsižvelgiant dar ir į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės… Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja atostogų suteikimo mokymosi tikslams apmokėjimo klausimų.

Todėl komiteto išvada – grąžinti tobulinti. Komiteto nariai balsavo bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Mums reikia spręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto nuomonei. Aš dar norėčiau A.Švitros nuomonės paklausti, jeigu jis įsijungtų kompiuterį. Taigi A.Švitra. Diskusijoje dalyvauti negaliu leisti, gerbiamasis kolega. Prašom kalbėti iš tribūnos, aš negaliu leisti jums dalyvauti diskusijoje, nes mums reikia spręsti iš karto dėl komiteto siūlymo. Ieškau bendro sutarimo, kolega.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau pasiūlyti padiskutuoti dėl komiteto pasirinkto procedūrinio nutarimo varianto. Iš esmės yra svarstymo komitete pertrauka, atiduodant įvertinti projektą Vyriausybei, trišalei tarybai. Papildomi komitetai yra pritarę. Aš norėčiau pacituoti trumpą Vilniaus universiteto neakivaizdininkų atsiliepimą. Pora sakinėlių: “Jeigu ši įstatymo pataisa būtų priimta, labai padėtų tiems studentams, kurie mokosi neakivaizdiniu būdu ir dirba. Šiuo metu, kai mokestis už mokslą yra pakankamai didelis ir dar reikia du mėnesius per metus atsitraukti nuo darbo, negaunant darbo užmokesčio, o kur dar išlaidos vadovėliams, gyvenimas sostinėje sesijų metu iš provincijų suvažiuojantiems studentams! Mokslas daugeliui žmonių, ypač turintiems šeimas ir vaikus, tampa nebepasiekiamas”. Aš kviečiu Seimą svarstyti procedūrinį variantą. Iš esmės tai yra svarstymo komitete pertrauka laukiant Vyriausybės ir trišalės tarybos įvertinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tokios galimybės neturiu, nes komitetas labai aiškiai sako, jog jis grąžina iniciatoriams tobulinti. Pagal Seimo statuto 151 straipsnį mes turime iš karto balsuoti dėl tokio siūlymo. Aš klausiu, ar bendrasis sutarimas dėl to yra, ar ne? Yra. Dėkoju, gerbiamasis projekto teikėjau. Bendruoju sutarimu grąžiname iniciatoriui tobulinti Atostogų įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1875(2). Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

Seimo narių pareiškimai. V.Aleknaitė-Abramikienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš turiu pareikšti apgailestavimą, kad dažniausiai mūsų pareiškimai yra skirti mums patiems, nes radijas neveikia ir mūsų mintis išgirsti radijo klausytojams yra neįmanoma. Mano pareiškimas yra atviras laiškas dienraščio “Respublika” redaktoriui ponui V.Tomkui.

“Pone redaktoriau, spalio 9 d., šeštadienio, “Respublikos” priede išspausdintas žurnalistės D.Jazukevičiūtės interviu su manimi skandalingu pavadinimu, kuris išreiškia nepagarbą ir netgi priešiškumą kitų tautybių bei religijų žmonėms.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta nuostata, jog “įvaikinimą kitoje šalyje galima laikyti alternatyviu vaiko priežiūros būdu” bei pageidavimas “atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, jo etninę kilmę, religiją ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą” jokiu būdu nesusijęs su nepagarba kurioms nors religijoms ar tautoms. Ši konvencijos nuostata susijusi su reikalavimu išsaugoti vaiko identitetą, kuris yra viena fundamentaliųjų žmogaus teisių, įtvirtintų tarptautinės teisės aktuose. Straipsnio autorės svarstymai apie pasaulio tautų religines apeigas bei papročius ir jos bandymas pateikti savo nuomonę neva mano lūpomis prasilenkia su žurnalistinės etikos normomis.

Kategoriškai pareiškiu, jog straipsnyje pateiktos mintys esą Seimo narė tikina neatiduoti įvaikinti vaikų musulmonams ir žydams, kur būtinos apipjaustymo apeigos”, neturi nieko bendra su mano žurnalistei pasakyta nuomone. Taip pat ir teiginys neva kai kurie spaudos leidiniai ragina moterį “būti kale”. Tokių leidinių man niekuomet neteko skaityti.

Visa straipsnio leksika, o ne vien mano paminėtos citatos, atspindi rašančiojo asmenybę, bet ne mano pasakytas mintis.

Prašau gerbiamąjį redaktorių išspausdinti šį paneigimą “Respublikos” dienraštyje. Priešingu atveju būsiu priversta kreiptis į Žurnalistų bei leidėjų etikos komisiją arba ginti savo orumą kitais įstatymo numatytais būdais”. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom palikti pareiškimo tekstą. V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Mano tik šeši lapai.

Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui K.Pėdnyčiai. Paklausimas.

“Spaudoje pasirodė žinių apie neseniai keliuose Vilniaus knygynuose pradėta parduoti knyga “Mirties biblija”. Kaip jos autoriai pasirašė Jūratė ir Ovidijus Kantai. Knyga nėra verstinė, autoriai gyvena Lietuvoje. Jie tvirtina turį mokslo laipsnius, nors jų, kaip ir kitų duomenų apie leidyklą, knygos tiražą ir panašiai, nenurodo.

Specialistai – psichologai, psichoterapeutai, religinių judėjimų ir sektos veiklos tyrėjai – vertina šią knygą kaip destruktyvią, galinčią pastūmėti į savižudybę jaunus asmenis. Į filosofinį veikalą pretenduojanti knyga savo esme ir tekstu propaguoja mirties kultą, aukština savižudybę. “Mirties” sąvokos prilyginimas sąvokoms “motina”, “tėvynė”, “laisvė”, savižudybės prilyginimas drąsai jaunų žmonių vertybių skalėje sukelia painiavą, keliančią pavojų visuomenei.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau ši laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminavimo kurstymu, šmeižimu ir dezinformacija.

Gerbiamasis Lietuvos Respublikos generalini prokurore, prašau paskirti teismo ekspertizę siekiant nustatyti, ar šioje knygoje teikiamoje informacijoje nėra nusikaltimo požymių, nes ji skatina prievartą prieš savo asmenį.

Priedas: “Mirties pašlovinimui – jokių kliūčių”, “Lietuvos rytas”, 1999 m. spalio 7 d. numerio straipsnio vienas egzempliorius (vienas lapas).

Pagarbiai – Seimo narys V.Bogušis.”

Aš manau, kad iš šios tribūnos mes gausim išsamų generalinio prokuroro pono K.Pėdnyčios atsakymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kad tai įvyktų, neužtenka perskaityti. Paklausimą reikia registruoti Statuto nustatyta tvarka, tada mes planuosime prokuroro atsakymą iš tribūnos. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti Lietuvos moterų asociacijos ir Naujosios demokratijos/Moterų partijos organizuoto seminaro, kurį rėmė ir parlamentinė moterų grupė, seminaro, įvykusio 1999 m. spalio 4 d., “Mokytojų visuomeninė socialinė padėtis ir perspektyvos” dalyvių kreipimąsi. Praeitą savaitę neturėjau galimybės to padaryti, be to, šiandien mane tai padaryti paskatino biudžeto svarstymo metu daug kartų nagrinėta švietimo finansavimo problema. Šiek tiek trumpinsiu preambulę.

“Kaip susiklostys mūsų tautos ir visos žmonijos ateitis, pirmiausia priklauso nuo pačių žmonių, jų sąmonės, kultūros lygio, išsimokslinimo, aktyvumo bei atsakomybės.

Vertindami ypatingą švietimo sistemos, mokyklos ir mokytojų vaidmenį visuomenės pažangai bei jos kultūrai, šalies socialiniam stabilumui ir jos ekonominei perspektyvai, siūlome:

pripažinti švietimo sistemos prioritetą formuojant valstybės ir savivaldybių biudžetus, aprūpinant mokyklas būtiniausiomis mokymo priemonėmis ir vadovėliais, taip pat didinant mokytojų vaidmenį ir gerinant jų socialinę padėtį, nustatant mokytojų atlyginimus ir jų diferenciaciją;

siekti, kad švietimo sistemoje būtų atsisakyta patriarchalinių stereotipų, būtų skatinamos moterų ir vyrų lygios galimybės, pagalba motinystei ir tėvystei, jaunimo rengimas tėvo ar motinos funkcijai ir atsakomybei;

siekti, kad švietimo sistemoje būtų plečiama demokratija bei mokymo įstaigų įvairovė, atspindinti Lietuvos visuomenės poreikius ir sudaranti palankias sąlygas plėtotis bei konkuruoti visoms pažangioms ugdymo kryptims bei metodikoms;

parengti ir įgyvendinti šiuo metu labai aktualias moksleivių švietimo programas AIDS, alkoholizmo ir narkomanijos klausimais.

Kviečiame Lietuvos švietimo sistemos darbuotojus, mokytojus ir mokytojas aktyviau įtraukti į visuomenines iniciatyvas už mokyklos ribų, steigti bendruomenes ir dalyvauti jų veikloje, nukreiptoje į už mokyklos sienų pasilikusių vaikų integravimą į mokyklą, sveiko gyvenimo būdo tarp jaunimo ugdymą, alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ir kitas svarbias programas. Skatiname gerbiamus Lietuvos pedagogus nuolat tobulintis, bendradarbiauti prisidedant prie jaunosios kartos profesinio, pilietinio ir dorovinio ugdymo, kartu ir mūsų valstybės stabilumo bei pažangos.

Kviečiame visą Lietuvos jaunimą aktyviai dalyvauti pažangiose pedagogų iniciatyvose, patiems aktyviau rūpintis savo švietimu bei savišvieta, dalyvauti mokyklose ir už jų ribų veikiančiose visuomeninėse jaunimo organizacijose bei meno saviveikloje, kartu būti atsakingiems ateities kūrėjams.

Mes, seminaro dalyviai, išklausę pranešimus ir suvokdami realią situaciją, taip pat prašome Lietuvos valstybės vadovus bei politikus, Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnus, žurnalistus, bei visus suinteresuotus ir atsakingus Lietuvos piliečius atkreipti dėmesį į švietimo sistemos padėtį ir siūlome įgyvendinti šias konkrečias priemones:

parengti ir siekti įgyvendinti ilgalaikę švietimo strategiją, kuri būtų suderinta su bendra Lietuvos raidos strategija ir atspindėtų pagrindines dabarties mokslines, ekonomines, kultūrines bei socialines tendencijas;

tobulinti švietimo teisinę bazę koreguojant jau priimtus įstatymus ir tuo pagrindu tobulinti pedagogo profesinio kvalifikacinio rengimo reikalavimus, priimti mokytojų rengimo įstatymą, taip pat mokytojo statutą, aiškiai reglamentuojantį mokytojo padėtį, teises ir pareigas;

inicijuoti švietimo reformos pirmojo etapo rezultatų įvertinimą, antrojo reformos etapo prioritetų nustatymo bei visos programos išsamesnį ir viešesnį svarstymą, kviesti didesnį ekspertų būrį ir siekti tobulinti programų kokybę, jų finansavimo prioritetus bei tvarką;

sukurti efektyviai veikiantį mokytojų bendruomenės ir universitetų bendros veiklos mechanizmą, padedantį keistis naudinga patirtimi, kelti ugdymo kokybę bei galintį turėti įtakos Švietimo ir mokslo ministerijos veiklai ir jos sprendimams;

įkurti nuolat veikiančią švietimo darbuotojus, politikus ir visuomenių organizacijų atstovus jungiančią autoritetingą darbo grupę (geriausia ją būtų organizuoti Seime), kuri koordinuotų ir sistemingai inicijuotų seminarų bei mokslinių konferencijų aktualiais švietimo ir ugdymo klausimais rengimą;

siekti kuo plačiau informuoti visuomenę apie švietimo sistemos padėtį ir vykstančius procesus, aktyviai naudoti visas žiniasklaidos priemones švietimo ir ugdymo tikslais, plėsti radijo ir televizijos edukacines programas;

švietimo sistemai kuo greičiau pradėti įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą prevencijos ir teisinio ugdymo programą “Sveika ir saugi visuomenė”, numatyti skirti lėšų metodinei medžiagai bei specialistams rengti”.

Dėl tokio seminaro kreipimosi balsavo apie 110 seminaro dalyvių, kurie pavedė redakcinei komisijai suredaguoti šį tekstą. Seminaro dalyvių vardu kreipimąsi pasirašiau aš. Įteikiu.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes, socialdemokratai, esame parengę keturis pareiškimus. Prisidedame prie V.Aleknaitės labai aiškiai išsakytos pozicijos, kad vis dėlto tie pareiškimai yra skaitomi ne šiai Seimo salei, bet turi būti garantuojamas šių pareiškimų transliavimas, kad girdėtų tie žmonės, kurie yra aktyvūs ir kurie klauso antrosios radijo programos. Šiuo atveju darome tokio pobūdžio pareiškimą keturių šiandien užsirašiusių kalbėti socialdemokratų vardu. Kreipiamės į Seimo posėdžio pirmininką ir Seimo vicepirmininką poną A.Vidžiūną, kad jis užtikrintų, jog Seimo valdyba ir Seniūnų sueiga planuotų darbą taip, kad Seimo narių pareiškimų transliacija būtų garantuojama. Mes savo pareiškimus perskaitysime tada, kai bus padaryta taip, kaip to reikalauja Seimo statutas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolega. Seimo narys A.Sakalas. Gerbiamasis kolega, A.Sakalas. (Balsai salėje) Seimo narė R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš skaitysiu Seimo parlamentinės moterų grupės pareiškimą.

“Šių metų spalio 12 d. į Seimo narių dėžutes buvo išmėtyti rožinės spalvos lapeliai, agituojantys ponus siūlyti kainą už politinės paleistuvės teikiamas paslaugas be skrupulų.

Tokie akibrokštai, peržengiantys visas žmogiškumo ribas, žemina ne tik moterų politikių, bet ir visų Seimo narių garbę ir orumą.

Seimo parlamentinės moterų grupės vardu kreipiamės į Seimo vadovybę, prašydami išsiaiškinti, kas platino šiuos lapelius, ir įvertinti šių asmenų arba asmens elgesį.”

Po pareiškimu pasirašė 18 Seimo narių, o Seimo narė R.Juknevičienė parašė prierašą “ir užtikrinti, kad tokie dalykai daugiau nesikartotų”.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Mincevičius.

G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vadinamoji mokyklos reforma įsisuko visu greičiu. Kalbant apie lenkiškas mokyklas Rytų Lietuvoje, susidarė įspūdis, kad reforma yra nukreipta prieš jas. Tam sudaryta ir atitinkama teisinė bazė. Švietimo ministro 1992 metų vasario 4 d. įsakymas Nr.150 aiškiai nusako, kad mažakomplečių mokyklų uždarymas arba jų statuso pakeitimas, kai iš vidurinių padaromos tik pagrindinės ir panašiai, susijęs tik su nelietuviškomis mokyklomis. Turėdami tokį teisinį pagrindą, jau turime nemažai atvejų, kai lietuvių mokyklose atidaromos dešimtos klasės dėl dviejų, trijų mokinių (Bezdonys, Kalveliai), o lenkiškose neleista atidaryti dėl septynių ar net devyniolikos mokinių (Bezdonys, Zujūnai). Panaši ir dar blogesnė yra vaikų darželių su lenkų grupėmis padėtis.

Dabar pradėta iš viso uždarinėti lenkiškas mokyklas, klases. Štai nuo šių metų rugsėjo 1 d. buvo uždarytos visos lenkiškos klasės Širvintų rajono Jauniūnų pagrindinėje mokykloje. Į tėvų laiškus ir prašymus, adresuotus Seimui, Vyriausybei, ministerijai, savivaldybei, nekreipiama jokio dėmesio. Tikėtasi, kad mokiniai pereis į lietuviškas klases, kurios irgi buvo neskaitlingos, tačiau jų neuždarė. Tikėtasi, nes pasak kai kurių politikų 52% lenkų dega noru mokyti vaikus lietuviškose klasėse.

Deja, toli gražu taip neatsitiko. Į šios mokyklos lietuviškas klases perėjo tik du mokiniai, iš kurių vienas liko antriems metams pirmoje klasėje. Kiti priversti važinėti po 10 km. į Barskūnus arba Maišiagalos mokyklą kitame rajone.

Taip pat atseit vardan reformos nuo rugsėjo 1 d. nebėra pirmos lenkiškos klasės Pabradės mokykloje-internate, nors ten leidžia savo vaikus 11 šeimų. Prieita prie absurdiško sprendimo, kad internato vaikai nuo antros iki devintos klasės mokysis vietoje, internate, o patys mažiausieji – pirmokai – kelsis anksčiau, eis per du kilometrus į kitą mokyklą per geležinkelio bėgius, per rudens lietų ir žiemos pūgas. Šis sprendimas iki rugsėjo 1 dienos buvo nuslėptas nuo tėvų ir mokytojų, nebuvo svarstytas nei per pedagoginės tarybos, nei mokyklos tarybos posėdžius. Pakako apskrities vadovybės ir mokyklos direktorės J.Dubauskienės susitarimo. Pirmos klasės mokytojai H.Nagrebeckai direktorė pasakė apie tai tik rugpjūčio 30 d., vieną dieną prieš mokslo metų pradžią, kuriai mokytoja ruošėsi visą vasarą ir ruošė būsimos pirmos klasės patalpas. Nenuostabu, kad nuo tokios staigios “džiugios” žinios mokytoja apalpo ir buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri konstatavo širdies priepuolį. Direktorė šioje dramatiškoje situacijoje parodė įžūlumo viršūnę: kitą dieną iškvietė į mokytojos namus gydytojų komisiją, kad patikrintų, ar mokytoja nesimuliuoja.

Nieko nuostabaus, kad tokia direktorė, kaip pasakoja ir rašo laiškuose tėvai, lankosi tėvų namuose ir grasina: arba pasirašyk, kad tu sutinki, kad tavo vaikas mokytųsi kitoje mokykloje, arba iš viso atsiimk savo vaiką iš internato. Tokiais metodais pokario metais sovietai kūrė kolchozus. Nenuostabu, kad kai mokytojai parašė kolektyvinį skundą, direktorė surinko mokytojus, pastatė prie durų savo vyrą, fizinio lavinimo mokytoją, ir pasakė, kad niekas iš čia neišeis, kol neprisipažins, kas parašė skundą. Taip laikė apie porą valandų.

Anksčiau išdėstytų faktų kontekste kyla daug klausimų, tarp jų vienas toks: jei direktorė parodo tokį uolumą vykdydama apskrities politiką, ar ne laikas konstatuoti, kad ji jau pakankamai subrendo ir nusipelnė tam, kad būtų pervesta į darbą apskrityje ar ministerijoje? Juk panašių atvejų jau turėjome. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu baigti šios dienos posėdį, jeigu neprieštarautumėt. Labai atsiprašau, gerbiamasis kolega Ž.Jackūnas. Bet, kolega, pareiškimai iš tribūnos, negaliu nusižengti. Sumenkintume jūsų svarbų pranešimą.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, rytoj mūsų komiteto nariai komiteto posėdyje, kuris prasidės 10 val., bus supažindinami su mokslinio tyrimo ataskaita, kurioje įvertinama mūsų vykdoma švietimo reforma. Aš mielai kviesčiau profesorę K.Prunskienę ir kitus, kurie domisi švietimo klausimais, ateiti ir paklausyti. Aš manau, tikrai bus labai vertinga.

PIRMININKAS. Tai paskutinis pareiškimas. Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Registracija baigėsi. Skelbiu posėdžio pabaigą.