AIŠKINAMASIS      RAŠTAS

            DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS

          ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU ŠIUO PROJEKTU SUSIJUSIŲ  KITŲ

                                              ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

            Teikiami įstatymų projektai - Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio papildymo projektas - buvo parengti darbo grupės, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 1999 m. sausio 20 d. sprendimu Nr.1387. Vadovaujantis šiuo sprendimu darbo grupės parengti įstatymų projektai buvo pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kuris savo 1999 m. liepos 7 d. sprendimu teigiamai įvertino darbo grupės atliktą darbą.

1. Projektų tikslas ir uždaviniai.

            Sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą kaip alternatyvą komercinei bankininkystei. Kooperatyvinio kredito plėtra paspartintų visos kooperacijos vystymąsi Lietuvoje.

2. Projektuose siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu.

            Šiuo metu galiojančiais įstatymais, jų tarpe Kredito unijų įstatymu ir Gyventojų indėlių draudimo įstatymu, nėra sureguliuoti kredito unijų likvidumo palaikymo, sutrikusio kredito unijų mokumo atkūrimo bei kredito unijose laikomų indėlių privalomo draudimo klausimai. Tuo tarpu Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi šiuo metu yra reguliuojamas kredito unijų pelno apmokestinimas 70 procentų mažesniu juridinių asmenų pelno mokesčiu.

3. Projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, iš naujo sureguliuotų klausimų teigiamos savybės.

Šių įstatymų projektų esminė ypatybė yra ta, kad siūlomos naujosios teisinio reguliavimo nuostatos numato galimybę išvystyti ir įtvirtinti šiuolaikinės kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje, kuri būtų grindžiama demokratiniais kooperatinės veiklos principais ir sužadintų visos kooperacijos pažangą šalyje bei konkurenciją  bankininkystės sferoje.  Šiuo metu Lietuvoje iš esmės nėra atkurta padėtis, buvusi kredito kooperatyvuose bei kredito bendrijose prieškario Lietuvoje, kai 1939 metų pabaigoje 310 kredito kooperatyvų vienijo 119 tūkstančių narių ir šių kooperatyvų aktyvai sudarė daugiau kaip 85 milijonus litų, o 1935 metais kredito kooperatyvai Lietuvoje valdė 37 procentus visos mūsų šalies indėlių ir 37,5 procentus paskolų rinkos. Tuo tarpu dabar Lietuvoje tėra užregistruotos tik 29 kredito unijos, jų narių skaičius tesudaro 3371, valdomi depozitai  - 6,7 mln. litų (arba 0,09 procento visų indėlių komerciniuose bankuose), o paskolos - 3,9 mln. litų (arba 0,07 procento visos komercinių bankų paskolų rinkos).

Įstatymų projektuose numatomas kredito unijose gyventojų laikomų indėlių privalomas draudimas suvienodintų draudimines garantijas, teikiamas komercinių bankų indėlininkams ir kredito unijų indėlininkams.

Įstatymų projektuose numatytiems  tikslams bei uždaviniams  įgyvendinti reikalinga ir valstybės parama. Todėl Centrinės kredito unijos įstatymo projekte, be kita ko, yra reglamentuota valstybės teikiama parama kooperatinei bankininkystei. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Antros Tarybos 1989 12 15 direktyvos 89/646/EEC bei pataisančios direktyvos 77/780/EEC  reikalavimus, formuojant Centrinės kredito unijos minimalaus dydžio pagrindinį kapitalą, esminę paramą yra siūloma teikti valstybės tikslinėmis investicijomis į šį kapitalą, kartu numatant ir šios investicijos atsipirkimo bei privatizavimo mechanizmą.

4. Galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta.

Priėmus ir įgyvendinus šiuos įstatymus būtų išvengta neigiamų pasekmių, kurių galimybė egzistuoja šiuo metu dėl įstatymais neįteisintos ir iki šiol nesuformuotos kredito unijų likvidumo palaikymo bei sutrikusio mokumo atkūrimo sistemos taip pat dėl nesukurtos indėlių draudimo sistemos, kuri garantuotų vienodas sąlygas ne tik gyventojams, laikantiems indėlius komerciniuose bankuose, bet ir tiems gyventojams, kurie savo indėlius patikėjo kredito unijoms.

5. Galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti.

Siūlomų pakeisti Kredito unijų įstatymo, Gyventojų indėlių draudimo įstatymo, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimų ir papildymų įstatymų projektai yra parengti ir teikiami kartu su Centrinės kredito unijos įstatymo projektu.

6. Poįstatyminiai aktai.

            Reikalinga bus papildyti ir pakeisti Lietuvos banko teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias kredito unijų veiklą, taip pat Gyventojų indėlių draudimo fondo tarybos teisės aktų nuostatas, susijusias su indėlių, laikomų kredito unijose, draudimu.

7. Projektų autoriai.

            Projektus parengė ši darbo grupė:

Elvyra Kunevičienė                 -           darbo grupės vadovė

            Gediminas Morkūnas -           darbo grupės vadovės pavaduotojas

            Lina Adakauskienė                 -           darbo grupės narė

            Jeanas Bernier                         -           darbo grupės narys

            Asta Dirmaitė              -           darbo grupės narė

            Artur Plokšto                          -           darbo grupės narys

            Vaidas Repečka                      -           darbo grupės narys

            Ramūnas Stankevičius            -           darbo grupės narys

            Vidmondas Vėgelis                -           darbo grupės narys

            Kęstutis Virketis                     -           darbo grupės narys

Lietuvos Respublikos Seimo narė,

Biudžeto ir finansų komiteto narė                              Elvyra Kunevičienė

1999 m. rugsėjo      d.