Septynioliktasis (380) posėdis
1999 m. spalio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. spalio 7 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labą rytą, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame spalio 7 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.

Kol vyksta registracija, dėl šios dienos darbų. Darbotvarkė jums yra pateikta. Ji buvo dar patikslinta ir Seniūnų sueigoje. Matote keletą pakeitimų. Kai kurių įstatymų svarstymas yra siūlomas atidėti iki kitos savaitės. Komitetai nespėjo pateikti savo išvadų. Taip pat yra papildomai įrašyta kelių projektų pateikimas. Mes šiandien turėtume pradėti Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūrų svarstymo procedūrą, taip pat turėtume pradėti svarstyti Seimo nutarimą dėl 1998 metų biudžeto įvykdymo apyskaitos. Ką tik dabar Socialdemokratų frakcijos pirmininkas paprašė atidėti vėlesniam laikotarpiui taip pat ir 2-4 darbotvarkės klausimo pateikimą – tai Kainų maksimumo įstatymo projekto pateikimą. Mes galėtume tai taip pat padaryti, kiek aš žinau, Vyriausybė (aš žiūriu į Konservatorių frakcijos seniūną poną A.Vidžiūną) prašo rezervinį 4 klausimą – dėl Žemės ūkio rūmų įstatymo taip pat atidėti dar vienai savaitei. Jo svarstymą.

Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galėtume pradėti dirbti su šiais pakeitimais? Taip tuoj pat. Noriu pasakyti, jeigu aš neklystu, 10 Seimo narių iš LDDP frakcijos kreipėsi šiandien prašydami iškviesti į posėdį ministrą J.Lionginą. Jis paaiškintų dėl publikacijų apie tai, kad 1998 metų biudžeto vykdymo apyskaitoje Valstybės kontrolė rado netikslumų. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad tai numatyta daryti šios dienos darbotvarkėje. 15 val. įvyks Valstybės kontrolės įvykdytos peržiūros dėl 1998 metų biudžeto įvykdymo apyskaitos pateikimas. Mes, be abejo, galėsime tai aptarti. Dabar 3 Seimo nariai nori kalbėti dėl darbotvarkės. Prašome V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Noriu, kad rezervinį 6 klausimą dėl antrosios laiko juostos išbrauktumėte, kadangi jis buvo registruotas rugsėjo mėnesį, o Vyriausybė rugsėjo pabaigoje priėmė šias nuostatas, kurias aš buvau įrašiusi į įstatymo projektą. Noriu jai padėkoti ir atsiimu visai tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš raginu Seimo narius, kurie yra pateikę savo įstatymų projektus, ne laukti, kol jie bus įtraukti, į darbotvarkę, o patiems atsiimti, jeigu jie nenori, kad jie būtų pateikti. Dabar pagal naująjį Statutą Seimo nariai turi daug didesnes galimybes reikšti savo iniciatyvas dėl įstatymų ir tai automatiškai yra įtraukiama į darbotvarkę. Taigi dėkojame poniai V.Stasiūnaitei. Be abejo, mes taip pat galime susitarti, kad šio klausimo nebesvarstome. Prašome. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kalbėsiu nuo dešimties Seimo narių, kurie pasirašė prašymą iškviesti ministrą į posėdį. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagal Seimo statuto 208 straipsnį nėra numatyta, kad posėdžio pirmininkas galėtų nuspręsti, jog į tą posėdį galima nekviesti svarbiu klausimu dešimties Seimo narių kviečiamo ministro. Jeigu jūs manote, kad dingę pusę milijardo litų yra nesvarbus klausimas, tai reikėtų taip ir apsispręsti, kad tai nėra rimtas klausimas, tai nėra mums svarbu ir dėl to nekviečiame. O jeigu jūs manote, kad tai yra svarbu, tai jūs privalote tai atlikti privalomai pagal Seimo statuto 208 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu tiktai pasakyti, kad mes taip ir darome. Man tik gaila, kad LDDP frakcija nežiūri į darbotvarkę ir nemato, kad tas klausimas jau yra įrašytas į darbotvarkę. Tai jūs siūlote perkelti į rytinį posėdį tą klausimą? Gerai, tvarka. Pakviesime. Kaip jūs žinote, Seimo statute yra numatyta, kokiu būdu ta procedūra yra vykdoma, ir mes įvykdysime visus Statuto reikalavimus. Ir M.Pronckus. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis pirmininke, aš dėl rezervinio 4 klausimo. Jūs tiesą pasakėte, kad jis šiandien lyg ir nebus svarstomas. Tačiau aš noriu akcentuoti tą dalyką, kad šis įstatymas numato nusavinti nuosavybę. Kol Vyriausybės sprendimo šiuo klausimu nėra, jis iš viso negali būti įtraukiamas į darbotvarkę, nes nuosavybės nusavinimas kol kas prieštarauja mūsų Respublikos Konstitucijai. Aš džiaugiuosi, kad šiandien jo nebus, bet ir ateityje jo nereikėtų įtraukti, kol nebus Vyriausybės sprendimo.

PIRMININKAS. Mes taip ir esame susitarę, Vyriausybė, kiek aš žinau, vakar svarstė ir artimiausiu metu pateiks savo išvadas. E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pareikšti dėl neteisingo ir tendencingo LDDP narių ataskaitos dėl 1998 metų biudžeto traktavimo. Seimas buvo leidęs Vyriausybei pasiskolinti arba biudžetas buvo patvirtintas su 695 mln. litų deficitų. Tų 695 mln. (visos sumos) rudenį nepasisekė iš karto išplatinti obligacijų, nes labai brangiai reikėjo mokėti, todėl buvo atidėtas euroobligacijų platinimas į pirmąjį ketvirtį. Dėl šios priežasties Vyriausybė laikinai, nepažeisdama limito, buvo pasiskolinusi iš kitų šaltinių, ta skola padengta pirmajame ketvirtyje. Todėl nereikėtų daryti tos politikos, kur jos nėra, ypač Biudžeto ir finansų komiteto nariui ponui A.Plokšto. Mes dar apyskaitą nagrinėsime, o jeigu jis nesuprato esmės, tai galėjome išsiaiškinti. Aš labai apgailestauju dėl jo tokio elgesio.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, baigiasi… (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ko nori kolega A.Plokšto. Jis sako – “ė”. “Ė” tai yra raidė. Ką jinai galėtų reikšti šitam posėdy, aš nelabai žinau. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl šios dienos darbotvarkės. Nelabai suprantu, kodėl LDDP frakcija taip nervinasi? Ar jūs nebūsite popietiniame posėdyje, kai šis klausimas bus svarstomas? Gerai. Gerbiamieji kolegos, A.Plokšto – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.PLOKŠTO. Dėl vedimo tvarkos. Visų pirma aš nesuprantu, kodėl čia apskritai posėdžio pirmininkas pradėjo diskusijas su visokiais argumentais. Mes paprašėme paaiškinti finansų ministro ir manome, kad jeigu viskas gerai, jis viską paaiškins ir įrodys, kur yra tie pinigai. O čia ne vieta, prasidėti būtent su… Ir ne laikas diskutuoti. Prašom pasakyti, kada į tai bus atsakyta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jau trečią kartą aiškinu, kad šiandienos darbotvarkėje 2-2 darbotvarkės klausimas yra kaip tik šio klausimo svarstymas. Jūs norite, kad tai būtų svarstoma rytiniame posėdyje? Ačiū, gerbiamieji kolegos, mes supratome. Jūs 15 val. 15 min., matyt, nebūsite šios dienos Seimo posėdyje. Mes stengsimės, kad tai būtų svarstoma rytiniame posėdyje. Toks yra LDDP frakcijos pageidavimas. Ačiū. Tai baigiame. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Dėl darbotvarkės apsispręsime balsuodami. Ar pritariame šios dienos darbotvarkei su visais pakeitimais? Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės viską išsiaiškinome. LDDP frakcija nori, kad klausimas, kuris yra įrašytas 15 val. 15 min., būtų svarstomas anksčiau. Prašome registruotis ir apsisprendžiame dėl darbotvarkės, kurioje nebus įrašytas 2-4 darbotvarkės klausimas, rezervinis 4 ir rezervinis 5. Kas už tai, kad tokia darbotvarkė būtų dar kartą patvirtinta, prašome balsuoti už.

Už – 47, prieš – 10, susilaikė 8. Darbotvarkė patvirtinta su patikslinimais ir pradedame darbą.

Veterinarijos įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 15, 16, 17, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1¹ ir 16¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-1898(3*) (priėmimas)

Pirmasis darbotvarkės klausimas – Veterinarijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 1¹ ir 16¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-1898(3). Priėmimas. Pranešėjas – komiteto pirmininkas V.Lapė. Prašom. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visų pirma noriu jums padėkoti už didelį dėmesį, kurį skyrėte mūsų frakcijai. Noriu pasakyti, kad 15.00 val. mes tikrai dalyvausime. Noriu priminti, kad Seimo statuto 208 straipsnio normos, kurią aš jau minėjau, autorius esate jūs, kad ji buvo priimta dar praeitam Seime ir buvo praeitam Seime taikoma. Mes tikimės, kad jūs kaip autorius garantuosite tos normos įgyvendinimą ir dabar.

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote ne dėl vedimo tvarkos. Prašom, pirmininke, jūsų žodis dėl šio įstatymo. Prašom dėl Veterinarijos įstatymo pataisų.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, po pritarimo šiam projektui po svarstymo jokių pasiūlymų negauta. Mūsų komitetas, kaip pagrindinis irgi nieko daugiau negali pridėti ir siūlo šį projektą pradėti priiminėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimą pastraipsniui, naujų pataisų nėra. Galime pradėti priėmimą pastraipsniui. Gerai. Dėl Teisės departamento pastabų. 5 straipsnio pataisos. Iki 5 straipsnio, kas nori kalbėti dėl atskirų straipsnių? Norinčių kalbėti nematau. Taigi iki 5 straipsnio priimam.

5 straipsnis.

V.LAPĖ. 5 straipsnio pasiūlymai Teisės departamento išvadoje yra priimtini. Tai yra techninis trūkumas, jis turi būti ištaisytas. Mes sutinkame pataisyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl pastabų 5 straipsniui. Autoriai priima Teisės departamento pastabas dėl 5 straipsnio. Čia suderinsite skaičius dėl punktų, kurių nėra.

V.LAPĖ. Taip, čia reikia įrašyti tai, kas nėra įrašyta, vieną žodį.

PIRMININKAS. 5 straipsnį galim priimti ir priimam.

6 straipsnis. Taip pat galim priimti.

7 straipsnis. Taip pat priimam.

8 straipsnis.

9 straipsnis. Taip pat priimamas.

10 straipsnis. Priimtas.

11 straipsnis.

V.LAPĖ. Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, teisinga. Straipsnio pavadinimas keistas, bet nėra parašytas keitimo įstatymo projekte. Mes sutinkam su tuo, ir jis bus įrašytas.

PIRMININKAS. Čia taip pat bus pataisyta redakciniu būdu. Gerbiamieji kolegos, tai ir visos pastabos šiam įstatymo projektui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Keturi – už, keturi – prieš. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas yra laiko padiktuotas, jo turinys susietas su Europos Sąjungos veterinarijos teisės normomis. Įstatymo projekte pateiktos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, patikslintos veterinarijos valdymo, valstybinės veterinarijos teisės, gyvulių ir kitų gyvūnų laikytojų, įmonių, besiverčiančių gyvulių produktų ir žaliavų gamyba, perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, pareigos. Gyvulių ir kitų užkrečiamų ligų prevencijos ir tokių ligų židinių likvidavimo priemonės bei kitos nuostatos. Numatytas gyvulių laikymo vietų registravimas ir jose laikomų gyvulių apskaita bei ženklinimas. Šie duomenys yra pagrindas, pagal kurį bus nustatoma, kokią dalį Europos Sąjungos biudžeto gaus valstybė žemės ūkio dotacijoms, pieno ir kitų produktų gamybos kvotoms, kompensacijoms ir kitoms priemonėms. Minėti duomenys bus naudojami užkrečiamųjų gyvulių ligų prevencijai, likvidavimui bei gyvulių produktų perdirbimo ir prekybos veterinarinei kontrolei organizuoti. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Šimtmečius gyvas posakis, kad medikai gydo žmogų, o veterinarija – žmoniją. Šiuose žodžiuose gili prasmė. Veterinarija netelpa į žemės ūkio rėmus. Ji reikalinga visiems šalies gyventojams, visai Lietuvai. Veterinarijos įstatymas buvo priimtas prieš 8 metus, pataisos nuėjo ilgą kelią. Lietuvos kelyje į Europos Sąjungos agrarinę rinką irgi reikia didelės veterinarijos pagalbos. Iš ten įvairiais keliais veržiasi abejotinos kokybės maisto produktai ir matome, kad dažnai kelią jiems užkerta kaip tik veterinarijos specialistai. Mūsų žmonės turi valgyti gerą, kokybišką maistą, vienu žodžiu, būtina vartotojų teisių apsauga. Visa tai ir numatyta šiame įstatyme. Šios įstatymo pataisos Veterinarijos tarnybai įstatymiškai suteiks daugiau teisių ir padidins jos atsakomybę už jai patikėtą veiklos sritį. Pritariu Veterinarijos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui, mes jį ilgai svarstėme. Tegu veterinarija, apginkluota įstatymu, gydo žmoniją, nes visi sveiki žmonės ypač myli gyvenimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. Prašom registruotis ir balsuosime dėl Veterinarijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo.

Kas remia įstatymo priėmimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Balsuojam dėl įstatymo priėmimo. Balsavimas vyksta. Prašom balsuoti. Veterinarija yra svarbus dalykas, kompiuteris nelabai supranta, ką su juo reikia daryti. Iš tikrųjų gali būti, kad virusas, kuriam nepatinka veterinarija…

Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsų skaičiavimo komisiją užimti savo vietas. Balsų skaičiavimo komisija, prašom.

Gerbiamieji kolegos, skelbiam dar sykį balsavimą ir šį kartą balsuosime ne kompiuteriu, o pakeldami ranką. Kas už tai, kad Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti rankų pakėlimu.

Už – 86. Kas prieš? Prašom balsuoti. Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra. Taigi balsavus už 86 Seimo nariams Veterinarijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo dviem straipsniais įstatymas yra priimtas vienbalsiai. Ačiū.

Balsų skaičiavimo komisiją prašom likti savo vietoje. Netrukus balsuosime dėl dar vieno įstatymo.

1991 m. konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-127 (priėmimas)

Darbotvarkės 2 klausimas – 1991 m. konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-127. Priėmimas. Kviečiu A.Vaišnorą, komiteto pirmininką, į tribūną.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, 1991 m. konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo įstatymo projektas buvo užregistruotas 1996 metų gruodžio 13 dieną Jo Ekscelencijos Prezidento A.Brazausko. Mes šitą pateikimą svarstėme 1997 m. sausio 21 d. Pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Pirmasis svarstymas buvo po metų, 1999 m. kovo mėnesį. Dėl tos konvencijos ratifikavimo Aplinkos apsaugos komiteto buvo surengta tarpvalstybinė konferencija. Buvo sutarta, kad visos šalia Lietuvos esančios šalys (tai buvo parlamentarų konferencija) šitą konvenciją ratifikuotų kartu, nes yra problemų, kai statomi nauji pramoniniai objektai, ir vertinti tų pramoninių objektų taršą turi gretimai esančios šalys. Tačiau kaip dažnai pasitaiko, kad aplinkos apsauga paverčiama politika, taip ir šios konvencijos tarifikavimas užsitęsė ne tik Lietuvoje, bet ir gretimose valstybėse, sakykim, Rusijoje ir Baltarusijoje, su kuria mes turime tam tikrų problemų dėl Nemuno taršos. Ratifikavus šitą konvenciją, būtų galima daryti įtaką tarpvalstybiniu mastu (sakykim, Baltarusijoje, taip pat Karaliaučiuje, arba Kaliningrado srityje, turim problemų dėl Nemuno taršos), greta esančioms šalims labiau paisyti aplinkos apsaugos interesų, t.y. statyti valymo įrenginius.

Lietuva turėjo savų sumetimų taip ilgai, sakykim, nuo 1997 m. iki 1999 m. pabaigos, tos konvencijos neratifikuoti ryšium su Būtingės terminalo statyba. Nors ta baimė iš latvių pusės buvo nepagrįsta, bet tai galėjo stabdyti šio terminalo statybos procesą. Mes buvom susitikę su Latvijos ambasadoriumi, jis buvo atvykęs į Aplinkos apsaugos komitetą. Praeitą penktadienį Biržuose buvo pasirašytas tarpvalstybinis aplinkosaugos susitarimas tarp Latvijos ir Lietuvos. Ir mes labai puikiai sutarėm, kad ratifikavus šitą konvenciją bus galima sudaryti, sakykim, kad ir Būtingėje tarpvalstybinę stebėtojų grupę, kuri darys monitoringą. Ir įvairios spaudos paskalos apie tai, kad Būtingė teršia Latvijos pajūrį, gali būti identifikuotos ir nustatyta, kas yra kaltas. Sakykim, pasirodo kokia nors naftos dėmė Baltijos jūroje, ir spauda rašo, kad tai yra dėl Būtingės. Jau svarstymai visi įvykę, mums liko atlikti pagrindinį formalumą, t.y. ją ratifikuoti Seime, balsuoti už šią konvenciją. Mes padėtume išvengti tam tikrų nesusipratimų tarp savo gretimų valstybių ir prisijungtume prie Pasaulio šalių bendrijos. Šią konvenciją yra ratifikavusios dvidešimt dvi šalys, tarp jų yra Lenkija ir Latvija. Tai yra Jungtinių Tautų konvencija.

Aš prašau visus Seimo narius, esančius salėje, balsuoti už šios konvencijos ratifikavimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš norėčiau paraginti kolegas pritarti šios konvencijos ratifikavimui matydamas, kad šis ratifikavimas prisideda prie bendro sveikos aplinkos mūsų šalyje sudarymo. Tik norėčiau pabrėžti vieną dalyką, ką sakė pranešėjas, kad labai pergyveno latviai dėl Būtingės taršos ar kitų pasirodančių teršalų Baltijos jūroje, kurie tam tikra prasme teršia Latvijos krantus. Aš manau, kad tai lygiai taip pat yra svarbu mums, nesvarbu, iš kur ta tarša atsirastų, kad mes galėtume kartu su savo kaimynais – broliais latviais išsiaiškinti tą situaciją ir apsaugoti savo kraštą. Lygiai taip pat šios konvencijos priėmimas svarbus dėl mūsų santykių su Baltarusija, kur buvo minėta, kad mūsų Nemunu taip pat nemažai taršos atkeliauja į Lietuvą, į Baltijos jūrą. Todėl šios konvencijos ratifikavimas padėtų spręsti sveikos aplinkos problemas ir prisidėtų prie Lietuvos žmonių sveikatinimo. Todėl kviečiu visus pritarti šios konvencijos ratifikavimui.

PIRMININKAS. J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Šią konvenciją ratifikuojame A.Brazausko ir B.Bradausko teikimu. Aš manau, kad vis dėlto pateikiami dokumentai, pasikeitus tam tikroms valstybės institucijoms, turėtų būti kitaip surašyti.

O dabar iš esmės. Ką pasakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, mes neįvykdėme tos sąlygos. 1997 m. buvo nutarta komitete ir siūloma, kad vis dėlto ši konvencija, poveikio aplinkai vertinimo konvencija tarpvalstybiniame kontekste galima tiktai tada, kai ją ratifikuoja visos šalys, kurios turi vieną kitai kokių nors pretenzijų arba pažeidžia viena kitos interesus. Buvo sutarta, kad tai galėtų būti daroma sinchroniškai. Per tą laiką nieko neįvyko. Man šiemet teko pačiam savo akimis matyti, kaip Tilžėje, Sovietske, teršiamas Nemunas arba ką mes gauname iš Baltarusijos ir taip toliau. Taigi savo įsipareigojimų neįvykdėme, išskyrus tai, kad surengėme tam tikrą konferenciją, buvo suvažiavę kaimyninių valstybių atstovai, bet tuo ir baigėsi. Kad mes rodome iniciatyvą ir einame priekyje kitų, yra sveikintinas dalykas, tačiau neturime tuo apsiriboti. Aišku, reikia patvirtinti, pritarti tarptautiniams įsipareigojimams, bet mes galėjome daugiau nuveikti, pritraukdami prie šios konvencijos įsipareigojimų ir kaimynines valstybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai ir visos kalbos. Registruojamės. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Reikia kvalifikuotos daugumos, ne mažiau kaip 57 Seimo narių balsavimo už. Prašom registruotis.

Vyksta registracija. Balsuosime dėl 1991 m. konvencijos dėl poveiko aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 81 Seimo narys.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis 1991 m. konvencijos ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame kompiuteriu. Prašom balsuoti. Balsavimas vyksta.

Už balsavo 78, ir tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi 1991 m. konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Valstybės vidaus skolos akcinei bendrovei "Lietuvos kuras" pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-2009 (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Toliau 1-3 darbotvarkės klausimas – Valstybės vidaus skolos akcinei bendrovei “Lietuvos kuras” pripažinimo ir padengimo įstatymo projektas Nr.P-2009. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Jo vardu kalbės E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas išklausė informaciją dėl pateikto projekto, kodėl atsirado ta skola ir kodėl ją reikia kompensuoti. Ji atsirado 1992 m. rudens – 1993 m. laikotarpiu, nes buvo priimti Vyriausybės nutarimai ūkininkams ir kitiems parduoti degalus sumažintomis kainomis. Tos sumos nebuvo kompensuotos. Kyla klausimas, kodėl taip ilgai užsitęsė. “Lietuvos kuro” duomenis tyrė ir Valstybės kontrolė, ir Ekonominių nusikaltimų komisija aiškinosi, nes buvo dar daug kitų sumų, kurios buvo teikiamos kompensuoti. Galutinė suma, kuri pripažinta teisėta dėl Vyriausybės priimtų nutarimų ir neįvykdytų įsipareigojimų, tai ta suma, kuriai siūloma šiandien jums pritarti – 18 mln. Lt. Kodėl Biudžeto ir finansų komitetas siūlo to sprendimo neatidėti kitiems metams, o įrašyti, kad Vyriausybė turi atsiskaityti šiais metais? Kiti metai – kitas biudžetas. Jeigu įstatymą priimam ypatingos skubos tvarka arba skubos tvarka, tai jis ir turi būti įgyvendintas šiais metais. Mes paprašėme Vyriausybės pritarimo. Yra gautas protokolinis sutikimas, kad galima įrašyti šiuos metus, nes jie ras galimybę atsiskaityti be grynųjų pinigų. “Mažeikių naftos” įmonė skolinga valstybei, o valstybė skolinga “Lietuvos kurui” ir per įskaitymus galės atsiskaityti. Prašyčiau Seimo pritarti tokiam projektui, koks ir buvo Vyriausybės pateiktas, tik vietoj 2000 m. įrašyti 1999 m.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi šiek tiek keičiasi komiteto nuomonė. Komitetas nebesiūlo grąžinti svarstyti iš naujo, nes yra gautos Vyriausybės išvados. Vienintelis siūlymas – vietoj 2000 m. į įstatymą įrašyti 1999 m. Taigi šiuo metu yra toks komiteto siūlymas. Papildomo komiteto vardu, Ekonomikos komiteto vardu, kalbės S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo pateiktą Vyriausybės projektą dėl vidaus skolos pripažinimo. Iš tikrųjų ta skola atsirado ne dėl įmonės kaltės, o dėl to, kad buvo suteiktos lengvatos žemdirbiams ir kitoms struktūroms. Įmonė dėl to nekalta. Mūsų komitetas pritaria pateiktam Vyriausybės projektui. Kuriais metais tai padaryti, mes šiuo klausimu nediskutavome, bet aš žinau, kad šiais metais galima padaryti atsiskaitymus tarp “Mažeikių naftos” ir “Lietuvos kuro”. Komiteto vardu aš siūlau pritarti. Komitetas balsavo taip: 10 narių už, 3 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai ir visos išvados. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas pasiūlė pritarti šiam įstatymo projektui padarant vieną pataisą, kuri nėra mums išdalyta, tačiau yra visiškai aiški – vietoj 2000 m. įrašyti 1999 m. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Iš anksto užsirašiusių nebuvo. K.Glaveckas nori kalbėti? Tai tada jau kalbam dėl balsavimo motyvų. Prašom. K.Glaveckas. Kaip norite – iš čia ar iš čia. Prašom. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas iš tikrųjų buvo priėmęs kiek kitokį sprendimą. Tai, kad per tą laikotarpį po komiteto sprendimo buvo gauta Vyriausybės išvada… Mes komitete jos nematėme ir nebalsavome, todėl kelia abejonių pirmininkės pasakymas. Tai viena. Antras aspektas, dėl kurio abejojo daugelis komiteto narių, buvo tai, kad pats įstatymas yra tiesiogiai susijęs su “Lietuvos kuro” privatizavimu. Mums visiškai neaiškūs planai, kaip bus privatizuojama, kokia kaina ir t.t. Kai neaiškus tas dalykas, tai visų skolų perėmimas iš tikrųjų daro problemišką visą šio klausimo sprendimą. Aš esu prieš dėl šių motyvų: pirma, komitete neturėjome informacijos apie Vyriausybės sprendimą, antra, yra neaiški “Lietuvos kuro” strategija jo privatizavimo prasme. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori pritarti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad su privatizavimu čia nesiejama. Šiuo atveju įstatymo projektas kalba visiškai ne apie tai. Įstatymo projekte konkrečiai parašyta – apie skolos valstybei pripažinimą. Motyvai taip pat yra visiškai aiškūs. Taip pat aišku, kad kiekvieni metai turėtų būti baigiami maksimaliai sutvarkius atsiskaitymus ir minimaliai perkeliant mokėjimus į kitus metus. Jau šiandien yra žinoma, kad kiti metai nebus nė kiek lengvesni, o bus kur kas sunkesni, nes padidės ir kreditorinis įsiskolinimas, ir išlaidos, viršijančios pajamas, bus gana solidžios, ir skolų grąžinimo našta kitais metais gana didelė. Ir liaudies išmintis sako, kad to, ką gali padaryti šiandien, nepalik rytdienai, todėl buvo pateiktas mano pasiūlymas tuos įskaitymus arba konkrečiai kitas atsiskaitymo formas rasti šiais metais ir ne tik jas pripažinti, bet ir padengti. Aš remiu įstatymo projektą ir kviečiu visus balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. M.Šerienė. Prašom.

M.ŠERIENĖ. Aš prieštarauju komiteto pirmininkės pateiktai išvadai. Mes komitete labai ilgai balsavome, taip pat iš naujo balsavome dėl to klausimo. Paskutinio balsavimo rezultatas buvo toks: 4 už tai, kad skolą pripažintume šiais metais, ir 5 už tai, kad 2000 m. Aš nesuprantu, kodėl pirmininkė 4 balsavusius už pateikia kaip komiteto išvadą. O Vyriausybės pateiktos išvados mes nesvarstėme.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičius. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija svarstė šį įstatymo projektą. Man taip pat teko apsilankyti akcinėje bendrovėje “Lietuvos kuras” ir susipažinti su parengta ekonomine bei finansine medžiaga. Aš norėčiau priminti tiems savo kolegoms, kurie 1992–1993 m. ar 1991 m. dirbo savivaldybėse. Aš puikiai atsimenu, kokia buvo problema, kai reikėjo įsigyti kuro. “Lietuvos kuras” tada aprūpindavo centralizuotai visas savivaldybes, nors savivaldybės tikrai neturėjo pinigų. “Lietuvos kuras” pats imdavo paskolas, apmokėdavo už gautą kurą ir visas šilumos ūkis iš to gyveno. Tikrai, aš manau, kad šis įstatymo projektas yra pagrįstas, reikia jam pritarti ir grąžinti, ir pripažinti, kaip vidaus skolą “Lietuvos kurui”. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiokie tokie procedūriniai neaiškumai. Iš tikrųjų formaliai komitetas yra pateikęs išvadą grąžinti Vyriausybei patobulinti, klausiant Vyriausybės nuomonės dėl siūlymo skolą sumokėti 1999 m., arba skolos problemą išspręsti 1999 m. Mano siūlymas būtų… pirmininkė pasakė, kad susitarta su Vyriausybe, kad Vyriausybė priima tokį siūlymą, iš tikrųjų šio įstatymo svarstymo nereikia ilgam atidėti. Tačiau, kadangi iškilo abejonių patiems komiteto nariams, gal mes galime pasiūlyti dabar padaryti svarstymo pertrauką iki artimiausio posėdžio, tai yra iki po pietų, pasiūlyti komitetui susirinkti dar šiandien ir apsvarstyti šį klausimą. Ar būtų taip sutarta? Pritariam. Darom svarstymo pertrauką iki popietinio posėdžio ir siūlom komitetui susirinkti ir apsvarstyti naujausią informaciją, susijusią su šiuo įstatymu. Jeigu komitetas padarys kokių nors pasiūlymų, prašom komitetą pateikti raštu ir pataisas taip, kaip numatyta Seimo statute.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1897(A*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Toliau 4 darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1897(A). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kalbės komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Ne. J.Dunauskaitė. Prašom.

J.DUNAUSKAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš išsakau pagrindinio komiteto nuomonę dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1897(A). Komitete, be pagrindinės išvados paremti Vyriausybės teikiamą projektą, buvo teikiamas Seimo nario J.Beinorto pasiūlymas, kad būtų visiškai atsisakoma vadinamųjų lubų, tai yra įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą negali būti mažesnės kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimali mėnesinė alga, nenustatant ribos. Komitetas, manydamas, kad pensinių fondų kūrimas būtinas, apsisprendė, kad visiškai atsisakyti ribos, nuo kurios jau neskaičiuojamos įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą, būtų ne vienas, bet keletas žingsnių atgal. Manau, kad prie šių klausimų reikia grįžti, turime galvoti apie valstybinį privalomąjį, kaupiamąjį pensijų draudimo fondą. Tai mums šiandien yra labai aktualios temos, todėl komitetas pritarė Vyriausybės teiktam projektui ir siūlo balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 11 Seimo narių iš anksto užsirašė kalbėti diskusijoje. Diskutuoti reikia užsirašyti iš anksto. Toliau papildomo komiteto, tai yra Ekonomikos komiteto, vardu… Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės E.Kunevičienė. Nematau Biudžeto ir finansų komiteto vardu norinčių kalbėti. Komiteto išvada yra siūlymas pritarti. Daugiau nieko. Taigi pradedam bendrąją diskusiją ir A.Sysas nori kalbėti frakcijos vardu. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, lyg ir ką čia kalbėti apie Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnį. Braukiam 3,5, įrašom 5, braukiam antrąją šio įstatymo dalies dalį, ir viskas. Deja, deja! Aš noriu pasakyti, kad Nr.P-1897 tai yra numeris įstatymo projekto, kurį mano teikimu svarstėme birželio mėnesį. Kas pasikeitė, kad tada projektui nebuvo pritarta? Jis buvo dar liberalesnis, aš siūliau pakeisti tik 5 ir palikti mažesnes lubas po metų.

Ko gero, mes mažai rasime įstatymo straipsnių, kurie tiek kartų buvo keisti. Mūsų kompiuterių duomenų bazėje jūs galite rasti net 57 įvairius dokumentus dėl šito straipsnio pakeitimų. Todėl, mieloji mūsų Vyriausybe, mielieji kolegos dešinėje, mano ir mano kolegų nuomonė nesikeičia. Gyniau šią ribą 1998 m. gruodį ir 1999 m. birželį, bet aš nuoširdžiai pergyvenu dėl kolegos pono J.Listavičiaus, kuris nepritarė tokiam pat mano siūlymui, nes pasigedo kompleksiškumo (aš galiu pacituoti visą tiradą apie kompleksiškumą), dėl pono G.Vagnoriaus, kuris buvo įsitikinęs, kad tai buvo labai naudinga. Aš noriu pacituoti, ką sakė ponas G.Vagnorius birželį. “Tik priėmus šį įstatymą, nuo šių metų pradžios įsigaliojus įstatymui, 12% buvo parodytas didesnis vidutinis darbo atlyginimas. 12%, palyginti su praėjusiais metais”. Citatos pabaiga. Statistika rodo ką kitą. Iki įstatymo įsigaliojimo, 1,8% Lietuvos gyventojų gaudavo daugiau kaip 3,5 vidutinio darbo užmokesčio. Priėmus įstatymą, tokių liko tik 1,3%. Vidutinio darbo užmokesčio šuoliukas buvo tik valstybės valdyme, nes buvo sutaupytos lėšos “Sodros” sąskaita ir pasididinti atlyginimai.

Visai keblioje situacijoje atsiduria mūsų komiteto pirmininkė, kuri (aš noriu irgi pacituoti) sakė, kad “Sodra” nenukentės dėl to, kad mes nustatėme 3,5 vidutinio darbo užmokesčio ribą. Balansas yra užtikrintas ir pasiekiamas kitais įstatymais. Labai siūlau kolegoms atsisakyti socialistinės sistemos principų ir daugiau pagalvoti apie rinkos ekonomikos privalumus”. Ir kita labai svarbi citata. Mes išgirdome kalbą vieno “Sodros” tarybos nario, kuris aiškiai gina “Sodros” interesus. Bet, anaiptol, nesupraskite, kad “Sodros” interesus ginti, vadinasi ginti pensininkų interesus. Jūs galite pasiskaityti ir įdomesnių kalbų bei minčių 134, 144 arba 147 stenogramų knygose. Kaip balsuos šie ponai, ar palaikys savo Vyriausybę?

Visi mano oponentų argumentai griuvo kaip kortų kaladė. Mano nuomonė ir mano kolegų nuomonė nesikeičia. Ši pataisa Seime buvo prastumta ne dėl pensijų fondų. Tai buvo labai gražiai suplanuotas lobistinis Lietuvos turtuolių žingsnis. Dividendai apmokestinti kaip tik nuo šių metų sausio 1 d. Kas laimėjo iš tokio sprendimo? Daug uždirbantys arba turtingieji. Be vargo, be rūpesčių pasiliko sau per 100 mln. Lt. Nuskilo aukštiems valstybės pareigūnams ir tarnautojams. Bankai irgi laimėjo – vien per šių metų pusmetį gavo daugiau kaip 6 mln. palūkanų. Kabutėse, aišku, pensininkai, nes jiems jau 9 mėnesiai pensija nepadidėjo nė vieno cento, todėl nereikia rūpintis, kur juos išleisti. Tokie mūsų eksperimento rezultatai. Padarinius turim, o didvyriai? Didvyriai vėl keičia savo nuomonę ir balsuoja kitaip.

Gerbiamieji kolegos, dar pirmadienį Socialinių reikalų ir darbo komitete aš palaikiau Vyriausybės siūlymą įmokų lubas padidinti iki 5. Aš jau sakiau kodėl. Tačiau susipažinus su labai išgarsintu “Sodros” gelbėjimo planu, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto subalansavimo priemonių planu, man darosi aišku, kad reikia remti Krikščionių demokratų frakcijos siūlymą visai panaikinti lubas. Nes aš nerandu, kaip sako mūsų komiteto pirmininkė, tų piniginių srautų, kurie realiai galėtų padengti visą deficitą. Todėl įvairūs apribojimai ir lubos turi atsirasti mūsų įstatymuose tik tada, kai “Sodros” biudžetas bus subalansuotas. Dėkui.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti vietoj A.Butkevičiaus K.Glavecką frakcijos vardu. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes svarstome įstatymą, kuris yra ne kas kita, kaip ekstraordinarinė priemonė prasidėjusiai krizei pensinėje sistemoje gelbėti. Šiuo aspektu Vyriausybės sprendimas iš tikrųjų yra būtinas žingsnis, nes priešingai egzistuojanti sistema dar labiau grius.

Centro sąjunga, pritardama vadinamajam lubų pakėlimui, nepritaria visai politikai, kurios aiškumo ir tikslumo valstybėje apskritai nebuvo. Tiek valstybei, tiek ir žmogui, sulaukusiam pensijos, visiškai nebuvo aišku, kokia tai bus sistema, kokios jos perspektyvos. Ar žmogus gaus tą pensiją, kokia jos perkamoji galia? Ir taip yra vien dėl to, kad mes iš esmės išlaikėm seną, sovietinę, modernizuotą sistemą, kuri buvo “Sodroje”. Per aštuonerius socialinės srities ir pensinio aprūpinimo reformų metus mes padarėme labai mažai ir visiškai nepakankamai. Dabar mes stovime prie ribos, kuomet toliau eiti, nepakeitus tos sistemos, Lietuva negalės. Nauja sistema, pagrįsta privačių pensinių fondų sistema, kapitalo rinkos sistema ir kitais šiuolaikiniais metodais, finansų rinkos, valdymo, galų gale tų problemų sprendimo ir to, kad žmonės turi gauti pensiją ne iš tų, kurie dabar dirba, bet patys užsidirbti, iš esmės yra nesukurta. Įstatymas yra, bet mechanizmų, kaip jį paleisti, nesukurta. Privatizavimo lėšos, kurios buvo panaudotos kompensacijoms, kaip žinote, nebuvo panaudotos reformų išlaidoms apmokėti, galų gale paskutiniai pensinio amžiaus, pensijų dydžio koregavimai, kelių pakopų pensijos rodo ne ką kitą, kaip tai, kad šitos sistemos būsena yra kritiška.

Todėl Centro sąjunga, pasisakydama dėl šito įstatymo, pasisako prieš ir kategoriškai pasisako prieš visą vykdomą šios srities politiką ir konstatuoja, kad sena sistema jau nebegali toliau tarnauti. Naujos sistemos pagrindai yra labai silpni arba net nepadėti. Svarbiausias Vyriausybės ir Seimo dėmesys turi būti skirtas naujai sistemai įgyvendinti ir tai reikės padaryti esant ne tokiai situacijai, kuomet vyksta ir yra gili finansinė krizė. Tos reformos kaina bus gerokai didesnė ir skaudesnė. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Dagį.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galėčiau pratęsti kolegos A.Syso kalbą ta prasme, kad mes anksčiau tą patį sakėm ir dabar grįžtam prie tokio paties sprendimo. Aišku, gerai, kad mes taisom savo klaidas. Suprasti klaidą ir jos neištaisyti yra pati didžiausia neigiamybė šiuo požiūriu. Iš principo turėtų, man atrodo, Lietuvoje būti pradėta normali diskusija apie draudimo sistemą kaip tokią, apie privalomojo draudimo sistemos santykį su naujai kuriamomis papildomomis sistemomis, kaupiamaisiais fondais ir t.t. Tokios diskusijos kol kas tikrai nėra, vykdomi tik chaotiški desperatiški veiksmai, vienais ar kitais būdais mėginant tas institucijas reformuoti, jas priversti dirbti ir taip toliau. Kol mes nesutvarkysim sistemos, jokie mūsų pasiūlymai nieko gero mums neduos.

Kaupiamasis draudimas, dėl kurio iš esmės buvo siūloma įvesti 3,5 vidutinių atlyginimų lubas, buvo pagrindinis motyvas, bet jis nesulaukia pas mus dėmesio dėl visiškai kitų priežasčių, ne todėl, kad jų…, o todėl, kad nėra jokio pasitikėjimo finansine sistema. Tai yra vienas dalykas. Niekas neinvestuos į didesnį projektą mūsų valstybėje, kol mes ją apkrausime mokesčių įstatymais ir t.t. Neinvestuos ilgiau kaip į vienų ar dvejų metų perspektyvą, o ką jau kalbėti apie kaupiamąjį draudimą. Visi nori pasiimti dabar, o ne investuoti į kažkokią ateitį, ypač mūsų taip reguliuojamą ateitį. Mes turėtume iš principo nutarti, kad priėmę kokį nors sprendimą nekeisim tos sistemos artimiausiu laiku. Bet koks pakeitimas iš karto sumažina mūsų pajamas. Net ir pats geriausias, nes keičiantis sistemai mes daug ką prarandam.

Antras dalykas, dėl kurio iš esmės nevyksta kaupimas, yra tai, kad tol, kol valstybė taip skolinsis, su tokiomis aukštomis palūkanomis, tol ir mūsų bankų palūkanos bus tokio paties lygio, ir vargu ar sukursite kokią nors kaupiamąją sistemą, kai tokios aukštos palūkanos. Nė vienas fondas nesikurs.

Taigi to barjero pakėlimas, atsižvelgiant į esamą padėtį, tikrai yra reikalingas. Naujo mes nieko nesukūrėm. Bendra socialinė našta Lietuvoje yra pakankamai maža. Jeigu palyginsime bendrą nacionalinį produktą, kurį mes perskirstom socialinei sričiai, tai jis sudaro maždaug 14–15%, tuo tarpu Europos Sąjungos lygis yra 24. Galime ginčytis dėl vienokios ar kitokios skaičiavimo metodikos, bet skaičius tikrai yra gerokai mažesnis, nes ir taip mes per biudžetą perskirstom 32% pajamų. Aišku, kad eidami į Europos Sąjungą mes turėtume tą procentą kelti. Kaip jį kelti, kokiais mechanizmais, mes turėtume priimti aiškias, ilgalaikes nuostatas čia, Seime, ir gink Dieve, ne kokios nors vienos politinės grupės spaudžiami. Tai turėtų būti ilgalaikė strategija, kurią įsipareigotų vykdyti visos kitos Vyriausybės. Kitaip mes jokios sistemos – nei privalomojo socialinio draudimo, nei kaupiamojo draudimo nepadarysim efektyvios.

PIRMININKAS. Dabar kalbės J.Galdikas. Prašom. Nematau J.Galdiko, norėjusio kalbėti. Kviečiu I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai šis klausimas, dėl kurio mes šiandien diskutuojame, galima sakyti, yra su barzda. Ta barzda pradėjo augti 1998 m. pavasarį, kai per opozicinės mūsų frakcijos darbotvarkę aš pasiūliau pagalvoti apie socialinio draudimo sistemą, ir tada buvo pasiūlymas, jog taip, kaip yra fiksuojamas Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme esantis koeficientas 5, kad ir įmokos… jog nebūtų siekiama išvengti įmokų mokėjimo, kažkaip apeiti ir t.t., fiksuoti, jog įmokos būtų skaičiuojamos į “Sodrą” išeinant iš 5 vidutinių darbo užmokesčių ribos. Tuo metu vidutinis darbo užmokestis buvo apie 800 Lt ir pateiktam įstatymo projektui buvo pritarta Seime. Paskui Vyriausybė paskelbė, jog ji rengia naują įstatymo variantą, ir jau 1998 m. gruodį, kada mes priėmėm, taip pat vyko aštrios diskusijos, kurias čia komentavo ir citavo kolega A.Sysas, ir buvo apsispręsta 3,5. O nuo 2000 m. mes turėjome pereiti prie įmokų, neviršijančių 3 vidutinių darbo užmokesčių ribos.

Matom, kad ta sistema nepasitvirtino. Yra didelis deficitas, nors ir tada kolegos ir aš pati įspėjau, kad kažin ar šiandien laikas, ar mes galim taip elgtis, žinodami “Sodros” situaciją, žinodami visą ekonominę finansinę situaciją, nes ir priiminėjant įstatymą tada “Sodros” biudžeto deficitas buvo per 250 mln. Nors buvo raminama, kad yra kompleksas įstatymų, kompleksas priemonių, priimsime motinų draudimą, kitų asmenų draudimą, patentininkų draudimą ir taip toliau, ir tai turėtų subalansuoti. Deja, nieko panašaus neįvyko.

Šiandien, nenorėdama kartoti to, ką sakė kolegos, jog ta situacija, kuri yra susidariusi “Sodroje”, yra ne tik dėl šito 34 straipsnio priimtų sprendimo variantų, bet dėl bendrai visos ekonominės socialinės situacijos. Ir šiandien be Vyriausybė teikiamo projekto, kur yra siūloma grįžti prie 5 vidutinių, kad įmokos į “Sodros” biudžetą būtų skaičiuojamos nuo 5 vidutinių darbo užmokesčių. Yra pasiūlymas ir J.Beinorto – visiškai netaikyti lubų. Deja, reikėtų galvoti šiandien svarstant, kaip išeiti iš šios situacijos, kuri yra susidariusi su “Sodros” biudžetu, ir apskritai apie visą mūsų pensinio draudimo sistemą. Ta sistema nėra tobula – Valstybinio socialinio draudimo sistema, nes yra vienpakopė, privatūs pensijų fondai, kaip mes žinome, nekuriami ir kažin ar bus kuriami. O kad visiškai atsisakytume lubų ir galvotume, kad labai padidės įmokos ir taip “Sodra” išspręs savo problemas, tuo aš labai abejoju. Abejoju štai dėl ko: net ir esant trijų su puse įmokų vidurkiui vis dėlto yra skaičiuojama, kad 350 tūkst. žmonių išvengė įmokų. Tai yra pakankamai didelis dalykas. Jeigu mes panaikinsime, kitaip sakant, tas lubas ir žmogus nejus, kad tas lubų panaikinimas turės įtakos jo pensijai (nes mes turime tokią sistemą, kai įmokos yra nediferencijuojamos ir išmokos pensijų pavidalu taip pat yra nediferencijuojamos), žinoma, tai neskatins. Ta situacija, man atrodo, vien veda prie kitos svarbios minties – ir Valstybinio socialinio draudimo sistemoje reikia galvoti apie antrąją pakopą, taip pat reikia galvoti apie Valstybinį pensijų fondą. Tai yra, kad žmonės tikrai jaustų garantiją, kad jie, sumokėję šiandien daugiau, ir pensiją, ir kitas socialines išmokas, kurios priklausys iš “Sodros” biudžeto, gautų. Manyčiau, toks sprendimas būtų optimalus. Nors Vyriausybė ir kalbėjo mūsų komiteto posėdyje, kad ji apie tai lyg galvoja, bet manau, kad tie terminai, kurie yra pasirinkti, jie yra per daug ištęsti. Šitą reikėtų daryti operatyviai.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Kuzminską.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcija jau prieštaravo, kai buvo svarstomas ir priimtas Valstybinis socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio pakeitimas, kai buvo numatyta įvesti trijų su puse vidutinio darbo užmokesčio lubas. Mes prognozavome, J.Beinortas sakė, kad tai gali atsiliepti “Sodros” biudžetui. Dabar akivaizdžiai mes matome, kad tikrai vienas iš tokių sunkumų, vienas iš priedų, kad nesurenkamas “Sodros” biudžetas, yra ir ši pataisa, pateikta anksčiau.

Šiuo metu Vyriausybė teikia lubas iki 5 vidutinių darbo užmokesčių. Mūsų Krikščionių demokratų frakcija ir aš jau teikimo metu sakiau teikėjui, kad galbūt atsisakykim iš viso paskutinių šių sakinių ir atsisakykim tų lubų. Juk šiuo metu Lietuvai sunku, mes tai pripažįstame, Lietuvos žmonės taip pat pripažįsta, kad yra sunku, bet tegul būna visiems sunku. Šiuo metu tie, kurie gauna daugiau negu 5 vidutinius darbo užmokesčius, kažin ar tikrai pagerino šiuo savo indėliu tą situaciją, tą materialinę padėtį, kad jie šiuo metu gauna daugiau negu 5 vidutinius darbo užmokesčius. Sutinku, kad galima ateityje tą spręsti. Tikrai išsiskirs atitinkamas luomas, kuris gaus daug didesnius atlyginimus negu eiliniai žmonės, tada, kai jis investuos kokį nors kapitalą į mokslą. O jie, tie patys, kurie gauna daugiau 5 vidutinių darbo užmokesčių, baigę tas pačias aukštąsias mokyklas, tik tiek, kad jiems kažkokios neaiškios jėgos, galbūt jų mąstysena, aukštesnis išsilavinimas, padeda pasiekti aukštesnį lygį ir gauti didesnį atlyginimą.

Todėl dėl subsi(…) tikrai reikia panaikinti lubas, kurios šiuo metu įvedamos. Ateityje, aišku, tą klausimą galima visiškai išspręsti. O kas šiuo metu gauna daugiau negu 5 vidutinius darbo užmokesčius? Faktiškai tarptautinių koncernų vadovai, tikriausiai “Telekomo” ir tam tikri vadovai gauna. Galbūt labai nedidelis skaičius. Na, šimtais skaičiuojame. Man atrodo, jie nepyks, jie prisidės šiuo sunkiu metu, kai tikrai nėra iš ko “Sodros” biudžete paimti, savotiškai parems tą sunkiai gyvenantį pensininką savo įnašu į “Sodrą”. Ir “Sodrai” tikrai pagelbės ta finansinė padėtis. O man nesuprantami pretekstai, kad pablogės valstybės biudžeto surinkimas, čia visiškai nesuprantu dėl ko. Na, gal kaip medikas nesuprantu, tačiau nesuprantu. Jeigu fizinis asmuo mažiau gaus pinigų, tai nukentės valstybės biudžetas, aš to nesuprantu. Nesuprantu ir kodėl. Jeigu jis gauna didelius atlyginimus, kodėl jis negali investuoti savo atliekamą kapitalą į privatų fondą? Kodėl nukentės privataus fondo kūrimas, aš irgi nesuprantu. Jeigu jis toks sąmoningas ir tikrai nori pensijų fondą kurti, tegul kuria, bet tegul įneša pinigus ir šiuo sunkiu metu į “Sodros” biudžetą. Todėl aš pritariu Krikščionių demokratų frakcijos nuostatai iš viso panaikinti lubas. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Razma.

J.RAZMA. Na, matyt, reiktų savikritiškai pripažinti, kad mes buvome per dideli optimistai dėl staigaus privačių pensijų fondų kūrimosi. Kita vertus, Seime taip pat užtruko atitinkamų įstatymų priėmimas. Šiuo metu numatyta galimybė neatskaityti įmokų “Sodrai” nuo atlyginimų dalies, didesnės negu trys su puse VDU, deja, niekaip neduoda to indėlio privatiems fondams kurtis, tai tiesiog atitenka asmeniniam tų daugiau uždirbančių žmonių vartojimui. Žinoma, jeigu žiūrėtume į “Sodros” įmokas kaip į klasikinį kaupimo principą, tai ir dabar čia būtų viskas gerai, kadangi jeigu tie žmonės daugiau uždirbdami daugiau mokėtų į “Sodrą”, tai jie realiai savo pensijai nekauptų. Kaip žinome, ten pensijos dydis tik iki riboto atlyginimo siejamas su buvusiu atlyginimu. Po to – patenka į bendrą katilą. Bet, deja, į šiandienos “Sodrą” žiūrėti kaip į normalų kaupiamąjį fondą neišeina, todėl mes turime matyti ir tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, susijusį su mūsų sovietiniu palikimu, nes realiai tų ankstesnių įmokų sukaupta nėra.

Todėl dabar, be abejo, pritariu Vyriausybės teikimui, tačiau neatmetu galimybės, kad, ko gero, aš asmeniškai balsuosiu ir už J.Beinorto pataisą. Kodėl? Na, vis dėlto mes pažiūrėkime, kas gauna daugiau negu 5 VDU šiandien? Jeigu žvelgsime į biudžetinių darbuotojų sąrašą ir pažiūrėsime, kas čia iš jų yra Seime, tai Seime ir Seimo kanceliarijoje pamatysime tiktai vieną asmenį, kuris gauna truputėlį daugiau negu ta suma, tai Seimo Pirmininkas, kurio atlyginimas yra 6 VDU. Visi kiti gauna mažiau. Taigi lieka teisėjai, vienas kitas aukštas Vyriausybės pareigūnas, kuriems, manau, kai kuriais atvejais tie atlyginimai nepagrįstai aukšti. Taigi aš nematau nieko blogo, jeigu jie didesnį indėlį duos “Sodrai”, neužsidirbdami tos papildomos sumos savo pensijai.

Kitas dalykas, gal šiek tiek klaidingai manome, kad pagrindiniai subjektai, užtikrinantys privačių pensijų fondų kūrimą, bus tie asmenys, kurie gauna labai didelius atlyginimus, kai jie turės galimybę nuo šitos didesnės dalies mokėti į privačius pensijų fondus. Beje, ir šitame 34 straipsnyje tas atleidimas nuo įmokos nesiejamas su įmoka į privatų pensijų fondą. Taigi čia nuo kiekvieno asmens sprendimo priklauso, ar jis tą “sutaupytą” dalį dėsis į kišenę, ar mokės į privatų pensijų fondą. Be to, kad mokėtų į tą fondą, reikia, kad nors vienas toks fondas atsirastų. Mes negalime būti garantuoti, kad nors vienas atsiras ir po Naujųjų metų, kai tas įstatymas pradės galioti. Gal per metus nė vienas ir neatsiras. O kai jie atsiras, aš vis dėlto kaip pagrindinius jų dalyvius matau nebūtinai tuos asmenis, kurie gauna didelius atlyginimus, formaliai didelius atlyginimus. Yra labai nemažas skaičius asmenų, kurie, deja, kad ir kaip gerai dirbtų visos mūsų inspekcijos, sugeba tų atlyginimų neparodyti ir draudžiasi minimaliai pensijai “Sodroje”. Manau, kad jie, rūpindamiesi savo senatve ir gaudami dideles neapskaitomas pajamas, gali būti suinteresuoti normaliai mokėti į tuos privačius fondus. Galbūt dalis tų, kurie gauna didelius atlyginimus ir bus atleisti, taip pat mokės. Bet jų tikrai nedaug. Jeigu imtume visą apsidraudusių skaičių, jeigu neklystu “Sodros” atstovai minėjo, kad šiandien jų yra 0,7%. Jeigu įvertinsime, kad nedidelė dalis jų pasinaudos ta galimybe, tai tikrai privačių pensinių fondų jie neišgelbės. Todėl matyčiau galimybę pritarti J.Beinorto pataisai, o po Naujųjų metų pažiūrėti, kokia reali situacija, ir tada 34 straipsnyje padaryti labiau esmines pataisas.

PIRMININKAS. Kviečiu P.Šalčių.

P.A.ŠALČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, statistikos duomenimis, pensijos ir pašalpos kaime gyvenantiems žmonėms sudaro 48% pajamų. Kaime gyvenančių žmonių 32% mažesnės pajamos negu gyvenančių mieste. Todėl Kaimo reikalų komiteto, ypač Tėvynės sąjungos, nariai labai vieningai esame prieš ribą anksčiau 3,5, o dabar 5 vidutinių atlyginimų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos socialiniam draudimui. Tie argumentai, kad gaunantieji per 5 atlyginimus mokės į pensijų fondus, mažai tikėtini. Norint padidinti socialinio draudimo pajamas, norėčiau pabrėžti dvi pagrindines kryptis. Pirma. Gamybos gaivinimas, naujų darbo vietų kūrimas. Labai norėtųsi sėkmingesnio Ūkio ministerijos, Vyriausybės ir mūsų visų darbo šioje srityje, ypač kuriant smulkų vidutinį verslą. Antra kryptis – geresnis mokesčių surinkimas. Mes žinome, kad daug mokesčių yra nemokama.

PIRMININKAS. Toliau J.Beinortas. Aš noriu kolegai J.Beinortui priminti, kad dėl pataisos, kuriai nepritaria komitetas, mes kalbėsime atskirai. Dabar bendra diskusija.

J.BEINORTAS. Aš tada dalyvausiu bendroje diskusijoje. Mielieji mano kolegos, norėčiau ne tik kalbėti, bet norėčiau, kad būčiau ir išgirstas.

PIRMININKAS. Tai gana sudėtinga šiuo metu.

J.BEINORTAS. Nėra nieko blogiau… Ne fizine prasme, pone posėdžio pirmininke, aš turiu galvoje, dalykine prasme nėra nieko blogiau kaip kalbėti su kolega, kuris atremia visus tavo argumentus maždaug tokiu pasakymu: “Tai ne mano profilis, aš pasitikiu tokio ar tokio autoriteto nuomone”. Būkime vis dėlto atsakingi, nes visi nešiojam Seimo nario pažymėjimą ir visi, šiaip ar taip, formuojame Seimo įvaizdį mūsų visuomenėje.

Dabar šiek tiek dėl socialinio draudimo įmokų 34 straipsnio esmės. 34 straipsnio galiojimo istorijoje nuo 1994 m. jau buvo keletas atvejų, kai vadinamoji privilegijų riba buvo nustatyta ir kai ta privilegijų riba buvo panaikinta. Ir vienu, ir kitu atveju buvo dvi argumentų grupės. Pirmoji argumentų grupė ta, kad negalima reikalauti, kad dideles algas gaunantys asmenys darytų daug didesnes įmokas fiziškai negu kad visi, nes, matote, jie ir taip atidavė labai didelę savo atlyginimo dalį. Ir antroji grupė. Matote, jeigu mes nekursime pensinių fondų valstybinio socialinio draudimo fondo sąskaita, tai tada niekuomet nesukursime antrosios bazės. Aš į tuos du dalykus noriu, kolegos, šiek tiek ir atsakyti. Pirmiausia apie mitus. (Ar ponas posėdžio pirmininkas galėtų paprašyti, kad ponia R.Juknevičienė man netrukdytų?)

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

J.BEINORTAS. Ar jau galiu kalbėti? Kolegos, pirmiausia 3,5 atlyginimo riba, ribojanti prievolę ir privilegijas, esančias virš tos ribos, socialiai niekaip nepateisinama. Pirmiausia įmokas moka darbdavys už jo samdomą asmenį. Kas yra tas darbdavys? Vienu atveju tai yra valstybė, kitu atveju tai yra pačių, sakykim, turtingiausių, pačių geriausią sėkmę turinčių įmonių vadovai, savininkai. Kada savininko ir direktoriaus interesai yra viename asmenyje, suprantama, kad ta privilegija nemokėti socialinio draudimo įmokų duoda tam tikrą konkrečią naudą darbdaviui. Valstybės požiūriu mes turime socialinio draudimo 29 straipsnį, kuriame pasakyta: valstybės biudžetas yra valstybinio socialinio draudimo biudžeto garantas. Kitaip sakant, jeigu prisiėmėm įsipareigojimus mokėti pensijas, pašalpas, motinystės, bedarbystės pašalpas, tai mes turime galvoti, kad štai šias pajamas turime gauti ir jas perskirstyti. Jeigu jų neužtenka, tai valstybės biudžetas tampa gelbėtojas, bendrininkas. O kai valstybė, kai Vyriausybė pensininkų sąskaita, įvedusi 3,5 ribas, nuo kurių nereikia mokėti įmokų į “Sodrą”, sutaupo 40–50 mln. Lt per metus savo sąskaita, tai yra saviapgaulė.

Ir antras dalykas. Aš noriu jums išsklaidyti mitą apie pensinių privačių kaupiamųjų fondų sąsają su valstybinio socialinio draudimo biudžetu. Mes priėmėme du įstatymus, iš kurių vienas yra Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, kitas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, kuris skatina, daro lengvatas, daro nuolaidas asmenims, kurie pradės mokėti įmokas į privačius pensinius fondus. Aš net paskaičiavau šiuos dalykus ir galiu jums šiek tiek pacituoti. Paėmiau tris kategorijas asmenų, labai konkrečių. Štai, sakykim, mano padėjėja, kuri gauna 1000 Lt, jeigu ji turi teisę mokėti 250 Lt į privatų pensinį fondą ir tada per mokesčių lengvatą jai 83 Lt per mėnesį grįžta. Tą patį galėtų turėti ir jos darbdavys, jeigu jis norėtų dalyvauti. Jeigu Seimo narys, kuris gauna 3300 Lt, norėtų ta lengvata naudotis, jis galėtų mokėti 825 Lt į privatų pensinį fondą ir už tai jam grįžtų 273 Lt, nes nereikėtų mokėti fizinių asmenų pajamų mokesčio. Ir jeigu paimtume garbingą teisėją, kuris gauna 9900 Lt, tai jis ta pačia proporcija galėtų įmokėti per mėnesį 2475 Lt į tą privatų fondą, auginti jį sau ir dar valstybė per mokesčių lengvatas jam kompensuotų 817 Lt. Šita sistema veikia visiškai atsietai nuo socialinio draudimo sistemos ir jų nereikia painioti.

Dabar mano kolegos, ir net labai garbingi, su aukštojo mokslo cenzu žmonės, kalbėjo ir šiek tiek painiojo. Painioja valstybinio socialinio draudimo…

PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbate? Tada prašom.

J.BEINORTAS. Aš vis dėlto manau, kad reikia atskirti. Taip, pasaulyje yra trys pakopos: viena solidarumo pakopa, antroji – privačių pensinių fondų, kur yra kaupiama, ir trečioji yra privalomų fondų sistema, vadinamoji antrosios pakopos kaupiamoji sistema. Mes tos antrosios pakopos dar neturime. Kai Vyriausybė ją pateiks, tai tada žiūrėsim, kiek galima mažinti įmokas į “Sodrą”, nes privalomosios įmokos kaupiamąja prasme šiek tiek tai kompensuos. Šioje situacijoje krikščionys demokratai, bandydami nuosekliai vykdyti savo programą, ir sako: socialinio solidarumo požiūriu negalima į socialinio draudimo biudžetą kokiai nors kategorijai nemokėti arba turėti kokias nors privilegijas.

Aš visiškai solidarizuojuosi su ponu P.Šalčiumi ir su ponu J.Razma. Iš tikrųjų šiame etape mes tokių privilegijų neturime. Kadangi komitete buvo ginčijamasi, ar tai nepakenks asmens būsimai pensijai, aš noriu jums, kolegos, vaizdžiai parodyti vieną schemą. Čia yra būsimoji pensijų formulė. Kas negaunate pensijos, tai esate laimingi, kad jos nežinote. Tai ši būsimoji formulė turi vieną raidę “K” – tai yra asmens indėlio koeficientas, tai yra jo santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu. Ir šių koeficientų suma per 29 ar 35 metus, padalinta iš metų skaičiaus, yra vidutinis koeficientas, kuris yra pensijos daugiklis. Tai vienų metų iššokimas ar su 7, ar su 8 vidurkiais to koeficiento nesumažina, o tik pakelia jo ankstesnių metų negavimą. Taigi kad mitas apie nepagrįstą labai turtingų žmonių prievartavimą dalyvauti socialiniame draudime yra nepagrįstas. Tai mano pasiūlymo esmė. Jūs ją skaitėte, jūs ją žinote, ir kai svarstysime, aš kviečiu ją palaikyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir paskutinis – J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu prisidėti prie tų kolegų, kurie kalbėjo apie tai, kad šiais metais nustatytos 3,5 vidurkio lubos padarė tik žalą mūsų socialinio draudimo sistemai ir galimybėms atlikti numatytas išmokas.

Socialdemokratų frakcijoje viešėję socialinių reikalų ir darbo ministrė bei Socialinio draudimo fondo valdybos direktorius aiškiai įvardijo, kad šiais metais jokių išmokų Socialinio draudimo fondui nesumažėjo. O tų lubų taikymas sumažino įplaukas į Socialinio draudimo fondą. Ir tas sumažinimas, jų skaičiavimais, šiais metais kainavo 131 mln. Lt.

Šiandien suskubdami pakelti lubas, aš manau, iš dalies tą klaidą taisome. Deja, turiu pasakyti, kad lubų taikymas taip pat nebuvo aptartas ir suderintas su socialiniais partneriais. Profesinės sąjungos, tarp jų ir Lietuvos profesinių sąjungų centras, visada buvo už tai, kad socialinio draudimo atskaitymams nebūtų taikomos lubos.

Todėl šiandien aš dar kartą pakartoju Profesinių sąjungų centro poziciją (aš manau, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti profesinių sąjungų susivienijimai): vardan solidarumo lėšos į Socialinio draudimo fondą turi būti surenkamos nuo visų gaunamų pajamų. Šiandien kalbėdami prelegentai jau ne kartą minėjo, kad skaičius žmonių, kuriems nereikėtų mokėti socialinių įmokų nuo daugiau kaip penkių vidutinių atlyginimų, yra labai nedidelis. Mes galime sudaryti vos ne vardinį sąrašą žmonių, kuriems mes taikom šitą įstatymo nuostatą – penkių vidutinių atlyginimų. Todėl aš palaikau ne teikiamą nuostatą tik iki 5 vidutinių atlyginimų mokėti įmokas, bet nuostatą, kad reikia mokėti nuo visų gaunamų pajamų. Aš manau, kad iš tikrųjų neturėtų įsižeisti tie žmonės, kurie sugebėjo mūsų naujos sistemos, naujos nepriklausomos Lietuvos sistemos sąlygomis uždirbti daugiau negu 5 vidutinius atlyginimus. Tai jau jiems sudarytos sąlygos, jie turi tą, ir tai nėra jokia lygiava. Jiems paliekama dalis, tik prašome ir įpareigojame, jeigu mes priimsime tokį įstatymą, dalyvauti socialiniame draudime. Tai socialiai teisinga.

Aš kviesčiau, kad šiandien, svarstydami tiek pateiktą komiteto projektą, tiek atsižvelgiant į gerbiamojo J.Beinorto teikiamus pasiūlymus, mes vis dėlto apsistotume prie gerbiamojo J.Beinorto šiandien teikiamų pasiūlymų. Tokį pasiūlymą anksčiau gynė ir socialdemokratai, kad lubos nebūtų nustatytos ir būtų mokama į Socialinio draudimo fondą nuo visų.

Dėl privačių draudimo fondų. Tikrai jie dar ne šiandienos Lietuvai. Jie kursis Lietuvoje galbūt 5, o gal 10 metų. Ir sėkmingiausiai jie įsikurs tada, kai mes būsime sukūrę vidutinį visuomenės sluoksnį. Ne išskirtiniai žmonės, o daugelis Lietuvos žmonių galės sau leisti labiau pasitikėti privačių fondų iniciatyva ir į juos investuoti, nepalikti savo pinigų bankuose ar dėti kur kitur.

Sudarydami sąlygas tik labai nedidelei daliai žmonių prieiti arba kurti privačius draudimo fondus, mes niekada neturėsime privačių draudimo fondų, nes privačių draudimo fondų administravimo kaštai ir rizika bus labai dideli. Todėl aš dar kartą pasisakau už tai, kad būtų priimtos šio įstatymo teikiamos nuostatos su gerbiamojo J.Beinorto šiandien teikiamas pasiūlymais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi Seimo nariai, norėję dalyvauti diskusijoje, pasisakė. Ar norėtų Vyriausybės atstovai, viceministras ponas A.Nazarovas? Prašom. Žodis suteikiamas jums. Viceministras A.Nazarovas.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą noriu argumentuoti Vyriausybės poziciją, gal ir pakartosiu, kas čia buvo kalbama. Pirmas argumentas, kodėl mes siūlom ribą 5, ir neatsisakom ribojimo, be abejo, yra tas, kad paliktume sąlygas steigtis privatiems, aš pabrėžiu – privatiems, bet savanoriškiems pensiniams fondams. Tai, kas buvo kalbama apie privalomąjį kaupiamąjį draudimą, tai yra šiek tiek kitas dalykas. Jeigu jis bus įvestas, tai jis liestų visus dirbančiuosius. Tai būtų visai kita pakopa. Dėl to apribojimo egzistuoja įvairūs modeliai. Kaimyninėje Lenkijoje, jeigu mes manysime, kad pas juos reforma sėkmingai vyksta, ten apribojimas yra net 2,5 – kur kas liberalesnis apribojimas.

Kitas argumentas, kuris čia buvo pasakytas ir dėl ko daugiausia buvo argumentuota, kad nereikia ribos, nes daugiausia ginami turtingieji, jų interesai daugiausiai pažeidžiami. Kaip jau minėjo kiti prelegentai, kad išmokoms yra apribojimas – koeficientas 5, ir netgi dabar perskirstymas tarp įmokų ir gaunamos pensijos yra ne turtingųjų naudai. Tas perskirstymas vyksta. O jeigu paimtume įvairias ligos pašalpas ir t.t., kur taip pat yra išmokų apribojimai pagal atlyginimą, taip pat turtingieji gauna kur kas mažesnę dalį. Sakyčiau, būtų tokie du pagrindiniai argumentai dėl Vyriausybės pateikto projekto. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, baigiasi diskusija. Dabar turime apsispręsti dėl vienos pataisos, kurią pateikė J.Beinortas ir kuriai nepritarė komitetas. Kiek aš suprantu, niekas nereikalauja, kad po bendrosios diskusijos mes balsuotume, ar apskritai nepritariame šiam projektui. Balsuosime dėl pataisos. Prašom, apsisprendžiam dėl pataisos.

J.Beinortas turi galimybę dar sykį ją pristatyti. Minutėlę. Dabar J.Beinortas pristato pataisą. Prašom.

J.BEINORTAS. Mano pataisos esmė, kaip jau visi žino ir kalbėjome, yra koeficiento, kuris buvo 3,5, panaikinimas. Kitaip sakant, socialinio draudimo įmokos turi būti skaičiuojamos nuo visos atlyginimų priskaičiuotos sumos. Jeigu apeliuotume į pono A.Nazarovo išdėstytą nuomonę, kad ribos 5, arba lubų 5 įvedimas paskatintų kokiu nors būdu pačius turtingiausius asmenis ir jų darbdavius mokėti į privačius pensinius fondus, aš neseniai kalbėdamas pasakiau, kad tai yra visiškai atskiri dalykai. Ir šitas įstatymas – Socialinio draudimo įstatymas, ne joks kitas įstatymas, visiškai nesusietas su prievole mokėti, sakykim, į tuos privačius fondus. Mano pasiūlymo, vadinkim, esmė yra labai trumpa ir aiški – niekas neturi turėti privilegijų atliekant socialinio draudimo prievolę.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė norėtų kalbėti prieš.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, aš nepritariu šiai pataisai dėl daugelio priežasčių, kaip, kalbėdama ne komiteto vardu, aš nepritariau teiktam Vyriausybės projektui, nes iš tikrųjų mes dabar ne taisome kokią nors klaidą, o lopome “Sodros” biudžeto deficitą, kurio galėjo nebūti, jeigu “Sodra” būtų tvarkoma racionaliai, jeigu būtų reikalaujama, kad visi įmokas mokėtų, o ne taip, kiek surinko pinigų, tiek ir paskirsto. Antra vertus, mes jau tolstame ne tik nuo Vakarų valstybių pensijų sistemų, bet būsim labai atsilikę ir nuo Estijos bei Latvijos. Jeigu šiandien būtų kaupiamieji pensijų fondai, “Sodra” galėtų nebedidinti savo išlaidų. Žinoma, tokiais projektais atitoliname, sustabdome pensijų fondų kūrimąsi, iš esmės atitoliname, nes pensijų fondai tikrai nebus kuriami. Jie nebus kuriami iš nieko, nes nepaliekama jokios galimybės dalyvauti žmonėms kuriant privačius kaupiamuosius – privalomus ar neprivalomus – pensinius fondus. Antra vertus, jeigu šiandien būtų pensijų fondai, nereikėtų valstybės biudžetui, taip pat ir “Sodros” biudžetui verkti dėl to, kad štai yra deficitas ir nėra kuo jo padengti. Pensijų fondai kaip tik pirktų tų valstybinių… ir valstybines obligacijas. Jeigu būtų pasiūlyta leisti “Sodros” obligacijas, jos būtų išpirktos. Taip būtų sprendžiami biudžetų deficito klausimai, todėl nematyti visos finansų sistemos ir ekonomikos esmės tikrai yra labai klaidinga. Be to, labai abejoju, kad “Sodra” kitais metais gaus 60 mln. daugiau. “Sodra” gaus tiek, kiek daugiau mokės biudžetinės įstaigos, o privatus verslas, tie, kurie slėpė pajamas, tie, kurie algalapiuose rašo minimalų atlyginimą, o vokeliuose moka daugiau, ir toliau sėkmingai, tik dar labiau tokią praktiką toleruos, todėl aš manau, kad mes žengiame labai didelį žingsnį atgal.

Šiandien siūlau pritarti po svarstymo Vyriausybės pateiktam projektui. Jeigu būtų manoma, kad dar kartą reikia apsvarstyti įvairius pasiūlymus, būtų galima iki priėmimo tai padaryti.

PIRMININKAS. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai! Šiuo metu Lietuvos pensininkai neturi jokio “Sodros” pakaitalo, todėl visos mūsų visuomenės pareiga – pasirūpinti “Sodros” pajėgumu, bent minimaliai patenkinti visus iki šiol priimtus įsipareigojimus. Kas bus ateityje, tas bus ateityje, o dabar žiūrėkime į dabartį. Tą pareigą turi ir turtingieji, kurių turtingumo šaltinis yra visa mūsų visuomenė, ir tie, kurie yra neturtingi, todėl šį įsipareigojimą įtvirtinkime pritardami Seimo nario J.Beinorto siūlymui, kurį remia ir Lietuvos krikščionių demokratų partija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir žodis sakyti repliką – R.Juknevičienei. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ne tiek repliką, aš norėčiau frakcijos vardu pasiūlyti tokį švelnesnį variantą dėl mūsų balsavimo. Tikrai labai nesinorėtų taip ekspromtu atmesti ar kaip nors kitaip sureaguoti į J.Beinorto pataisą. Mes labai norėtume frakcijoje ją dar apsvarstyti ir prie jos sugrįžti, todėl šiandien būtų gerai ne balsuoti dėl šios pataisos, o pritarti po svarstymo. Artimiausiu metu frakcija grįžtų prie šio klausimo, apsvarstytų išsakytas mintis dėl to pasiūlymo ir tada priėmimo metu apsispręstume dėl šios pataisos. Ar nebūtų taip geriausia?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pateikta pataisa. Jeigu autorius jos neatsiima, mes turime apsispręsti dabar, tačiau, be abejo, galime grįžti prie to paties klausimo ir priėmimo metu. Tam yra numatytos procedūros, jeigu atrodys, kad tas sprendimas, kuris bus padarytas šiandien, nėra tinkamas ir jį dar reikia svarstyti iš naujo.

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Apsispręsime dėl J.Beinorto pasiūlymo, kuriam nepritarė komitetas, todėl jį svarstėme čia, Seimo salėje.

J.Beinortas – dėl vedimo tvarkos. Prašom, kol vyksta registracija. Prašom registruotis. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visiškai suprantu jūsų pasiūlymą. Jeigu pataisai šiandien nebus pritarta, aš manau, kad jūsų pasakymas reiškia, jog mes ir toliau diskutuosim ir teiksim tą pačią pataisą prieš balsavimą.

PIRMININKAS. Tai numato Seimo statutas. Čia nėra jokių apribojimų. Jeigu nebus pritarta, tą siūlymą reikės iš naujo pateikti per priėmimą ir mes jį Statuto nustatyta tvarka svarstysim.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Taigi balsuojame dėl J.Beinorto siūlymo. Kas jį remia, tas balsuoja už, kas galvoja kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl J.Beinorto siūlymo, kuriam nepritarė komitetas. Jam nepritarė ir Vyriausybė.

Už – 49, prieš – 8, susilaikė 23. Taigi, gerbiamieji kolegos, pritarta po svarstymo šiai nuostatai. Priėmimo metu galutinai apsispręsim, kokio pavidalo įstatymas turi būti priimtas.

S.Pečeliūnas repliką ar dėl vedimo tvarkos?

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielas posėdžio pirmininke, mane labai nustebino vienas jūsų pasakymas. Viena vertus, nudžiugino, kita vertus, labai nuliūdino. Leiskite pasakyti koks. Jūs pasakėte: jeigu šiandien J.Beinorto pataisai bus nepritarta, bus galima ją teikti priėmimo metu. Labai džiaugiuosi dėl tokio jūsų traktavimo. Tačiau mes turėjome ne vieną, ne dvi ir ne tris situacijas, kai priėmimo metu, kai iš naujo buvo teikiama per svarstymą atmesta pataisa, jūs jos net neteikė, sakydami, kad jinai jau vieną kartą atmesta. Taigi aš labai norėčiau, kad ateityje jūs vadovautumėtės dabar pasakytais žodžiais. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, skaitykite Statutą, jeigu kas nors neaišku. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas turėtų informuoti, kad svarstant komitete buvo komiteto narių, kurie rėmė J.Beinorto pataisą. Šiuo atveju reikėtų traktuoti, kad komitetas nebuvo vieningas ir yra kaip ir atskiroji nuomonė. Kita vertus, šią pataisą parėmė kelios frakcijos. Taigi tai yra labai aiški Seimo daugumos nuostata. Vadinasi, šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo komitetas neatspindi daugumos pozicijos šiuo klausimu. Tai labai svarbu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vyko diskusija ir visos nuomonės buvo išsakytos. Aš nežinau, kodėl reikia dar sykį kartoti, kokios nuomonės buvo išsakytos. Ar jūs manote, kad kiti negirdi?

Tai baigiam šį… Tiesą sakant, aš neklausiau, ar mes pritariam po svarstymo visam įstatymo projektui, bet aš suprantu, kad yra toks bendras sutarimas. Priėmimo metu mes galėsime dar kartą diskutuoti dėl šios problemos. Taigi šis darbotvarkės klausimas yra baigtas. Iki pertraukos turėtume aptarti dar keletą klausimų.

Advokatūros įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2029 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Advokatūros įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2029. Pateikimas. Šį įstatymo projektą pateiks socialinių reikalų viceministras ponas A.Nazarovas. Prašom.

A.NAZAROVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teikiamas Advokatūros įstatymo 35 straipsnio pakeitimas. Šių metų gegužės 18 dieną Seimas priėmė Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatoma atskirų asmenų kategorijų socialinio draudimo tvarka.

Pagal 34 straipsnį numatyta, kad valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai šiuo metu draudžiami dirbantys pagal patentus asmenys bei ūkininkai ir jų ūkio nariai. Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys draudžiami visu socialiniu draudimu, o kitos asmenų kategorijos kaip individualių įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys privalo draustis visai valstybinei socialinio draudimo pensijai. Šiame įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, nenumatyta, kad advokatai ir jų padėjėjai privalo draustis bazinei valstybinio socialinio draudimo pensijai. Bet, remiantis 1998 m. gruodžio 31 d. priimtu Vyriausybės nutarimu Nr.1548, buvo patvirtintas savarankiškai dirbančių asmenų sąrašas. Advokatai turėtų būti draudžiami visai valstybinio socialinio draudimo pensijai, t.y. nuo visų deklaruojamų pajamų, bet ne mažesnių kaip minimali mėnesinė alga. Prieš tai galiojusio Advokatų įstatymo redakcijoje, priimtoje 1998 m. gegužės mėnesį, buvo parašyta, kad advokatai draudžiasi socialinio draudimo bazinei pensijai gauti. Todėl yra šiokia tokia kolizija ir, mes manome, kad ne specifiniuose įstatymuose turi būti nustatytos tam tikrų asmenų grupių socialinio draudimo sąlygos, bet jos turi būti nustatytos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Ši įstatymo pataisa panaikintų koliziją tarp Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Advokatūros įstatymo. Prašyčiau pritarti minėto įstatymo pakeitimo projektui.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, gal nevisiškai susiję su šiuo straipsniu, bet būtent su šios dienos visomis diskusijomis. Aš norėčiau paklausti. Ar nereikėtų orientuoti advokatus ir jų padėjėjus į privačių pensijų fondų sąskaitų atidarymą ir privalomus, o ne savanoriškus įnašus į juos, sakykim, per 3,5 arba 5 VDU, nes “Sodros” biudžete visi jų įnašai jokio teigiamo vaidmens neatliks kaip ir čia, buvusioje prieš tai diskusijoje? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, čia platesnės diskusijos klausimas, tačiau jeigu imtume privalomus kaupiamuosius fondus, jeigu jie būtų privalomi, jie apima visas dirbančiųjų rūšis. Galima kalbėti apie profesinius pensinius fondus, kuriuos jie galės steigti nuo Naujųjų metų, įsigaliojus Privačių pensijų įstatymui.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, jeigu mano atmintis nemeluoja, jūs pristatinėjote būtent ir tą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, kai mes atleidome advokatus nuo mokesčio. Kaip sakė ponas J.Razma, ar tai yra klaida, ar neapsižiūrėjimas, kad mes 9 ar 10, o dabar gal ir 12 mėnesių daliai žmonių leidom nemokėti dalies socialinio draudimo įmokų? Ačiū.

A.NAZAROVAS. Tas klausimas susijęs su prieš tai buvusiu klausimu. Advokatai yra tarp tų visų visos Lietuvos dirbančiųjų. Tai čia…

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis viceministre, ar galėtumėte pasakyti skaičių, kiek “Sodra” prarado pinigų po to, kai buvo priimtas įstatymas, atleidžiantis advokatus nuo “Sodros” mokesčio dalies iki dabar? Tą skaičių galėtumėte įvardyti?

A.NAZAROVAS. Aš dar kartą kartoju, kad į tą įstatymą, apie kurį jūs kalbate, įėjo ne tik advokatai. Jeigu kalbėtume apie advokatus, tai advokatai iki šiol dar draudžiami bazinei pensijai. Taigi advokatai netgi neįėjo į tą 34 straipsnio apribojimų sritį.

PIRMININKAS. Ir J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau jūsų paklausti, ar dar yra atskirų kategorijų žmonių, besiverčiančių įvairiais verslais, kurie nepatenka į privalomąją apdraustumo bazę? Tai vienas klausimas. Ir antras. Kaip jūs žiūrite į tokį pajamų šaltinį kaip autorinės sutartys arba pajamos iš autorinių darbų, kokiu mastu tai galėtų būti laikoma privalomu dalyvavimu socialiniame draudime?

A.NAZAROVAS. Ačiū už klausimą. Taip, čia labai rimtas klausimas, kiek yra išplėsta ir teisinga socialinio draudimo įmokų bazė. Kaip ir sakiau, šiuo metu ja apimti bazinei pensijai yra dirbantys pagal patentus ir ūkininkai bei jų šeimos nariai, savarankiškai dirbantys asmenys, kurie, kaip sakiau, draudžiasi nuo visų deklaruojamų pajamų, bet ne mažesnių kaip mėnesinė alga. Į tą sąrašą savarankiškai dirbančių pagal Vyriausybės gruodžio 31 d. nutarimą, išskyrus tai, ką aš pasakiau, įeina tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų, registruotų įmonės rejestre, nariai, advokatai, advokatų padėjėjai ir notarai. Tas klausimas visą laiką teisingai keliamas. Nagrinėjant 34 straipsnio pataisas dar prieš tai, kaip išplėsti apdraustųjų skaičių, buvo nagrinėjamas klausimas dėl žmonių, gaunančių autorinius honorarus. Tai tikrai didelis rezervas, o kita vertus, būtų labai sunku surasti kokį nors algoritmą, kaip iš jų paimti tas įmokas. Nes autorinio honoraro, sakykim, labai žinomas dailininkas per metus gali gauti 20 tūkst., o kitas per metus gali gauti 200 Lt honorarą už kokį nors nutapytą paveikslą. Problema būtų išspręsta, jeigu mes turėtume visuotinį pajamų deklaravimo įstatymą. Tada pagal tą įstatymą mes tiksliai žinotume tų žmonių pajamas ir tikrai galėtume apmokestinti. Tada būtų susiję ir su kitais žmonėmis. Tikrai daug problemų mes turime dėl to, kad nėra visuotinio gyventojų pajamų deklaravimo įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, tai visi klausimai. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai teisingas ir labai reikalingas Vyriausybės siūlymas, nes advokatai ir jų padėjėjai tikrai neįeina į tą grupę žmonių, kurių pajamos labai nedidelės, ir jie gyvena nuo algos iki algos. Todėl siūlau kolegoms pritarti šiam Vyriausybės pakeitimui ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Taigi siūlymas balsuoti už. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariam po pateikimo. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Siūloma svarstyti lapkričio 11 d. Niekas tam neprieštarauja? Prieštaravimų negirdžiu. (Balsai salėje) Anksčiau negalime, nes turėsime pradėti svarstyti biudžetą. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme bendru sutarimu. Dabar 20 minučių pertrauka iki 12.10 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Yra prašymas registruotis. Prašome registruotis.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 5, 7, 10, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1944(3*) (priėmimas)

Toliau mūsų darbotvarkėje yra 1-6 klausimas. Prašome registruotis.

1-6 darbotvarkės klausimas – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 5, 7, 10, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1944(3).

Užsiregistravo 16 Seimo narių.

Šio įstatymo, kurio pavadinimą ką tik perskaičiau, yra priėmimo stadija. Taigi turėtume pradėti priėmimą. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto atstovą M.Končių. Kol kas aš jo nematau.

Kas gali Sveikatos reikalų komiteto vardu? Nė vieno nėra. Ponas A.Švitra. Prašom. A.Švitra Sveikatos reikalų komiteto vardu priimti pateikia šį įstatymą, jo trečiąjį variantą.

A.ŠVITRA. Aš atsiprašau, kad taip ekspromtu, bet naujų pasiūlymų projektui negauta.

PIRMININKAS. Viskas yra aišku, taip? Įstatymas apsvarstytas ir naujų variantų nėra. Ar kolega M.Končius, komiteto paskirtas atstovas, nori ką nors dar pridėti? Prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, viskas, ačiū. Dėkojam ponui A.Švitrai, kuris išgelbėjo komitetą. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritariam. Kažkas norėjo, bet spėjau išjungti. J.Listavičius. Prašom. Ne? Registruojamės. Dar sykį registruojamės. Prašau toliau pasiruošti, kad vėl nebūtų staigmenų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, nematau pono A.Katkaus, kas kalbės komiteto vardu dėl kito įstatymo. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už balsavo 31 Seimo narys. Tai yra vienbalsis balsavimas. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl 1999 metais pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose" 1 ir 2 straipsnių pakeitimo" projektas Nr.P-2012(2*) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, toliau 7 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 1999 metais pašauktų karinių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus tarnybos daliniuose” pakeitimo” projektas Nr.P-2012(2). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kaip mane informavo, komiteto vardu turi kalbėti komiteto pirmininko pavaduotojas A.Kašėta. Taip pat kol kas nematau. Komiteto išvada yra labai aiški – pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. O išvados yra pritarti komiteto patobulintam projektui. Ar galime tokioms išvadoms pritarti be pranešėjo? Galim. Ar nori kas nors kalbėti, naujų pastabų nėra. Niekas nenori kalbėti. Pritariam po svarstymo bendruoju sutarimu.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1918(3*) (svarstymas)

1-8 darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1918(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pranešėjas – K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys S.Petrikis pateikė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jo pasiūlymo esmė yra tokia. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme yra nustatyta, kad valstybės turto fondas konkurso būdu parenka ekspertus privatizavimo užduotims atlikti. Ši įstatymo nuostata nėra suderinta su neseniai priimtu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kuriame yra reglamentuotas prekių, darbų bei paslaugų pirkimas. Siekiant suderinti šių dviejų įstatymų nuostatas dėl viešojo pirkimo ir užtikrinti efektyvų valstybės įmonių lėšų panaudojimą minėtoms užduotims atlikti, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

Ekonomikos komitetas patobulino šio įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento išvadą. Projekte nėra įvardinta asmenų, kurie gali būti samdomi atlikti privatizavimo užduotims. Reikia įrašyti ir įmones, neturinčias juridinių asmenų teisių. Siūlau pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam šio įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti diskusijoje. Naujų pastabų ir pasiūlymų taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Norinčių kalbėti dėl motyvų nematau. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1920 (svarstymas)

Toliau 1-9 darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1920. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kalbės R.Petrikis. Ekonomikos komiteto vardu.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo teikiamą įstatymo projektą ir nutarė, kad reikia grąžinti įstatymą tobulinti. Ir štai dėl ko. Pateiktas projektas iš tikrųjų yra įdomus projektas, bet apima tik nedidelį būrį žmonių. Būtent advokatus, prokurorus, teisėjus, kurie turėtų galimybę ne pagal Privatizavimo įstatymą įsigyti tą turtą, kurį nuomoja. Kadangi mes esam tam tikroje pusiaukelėje, gal ne pusiaukelėje, o arčiau rinkos ekonomikos, ir mums tenka daryti kažkokias išimtis, kurios ne visada atitinka rinkos ekonomikos nuostatas, be to, tai yra tik tam tikro visuomenės sluoksnio interesai, todėl, mūsų nuomone, į tą dalyką reikėtų pažiūrėti plačiau. Tema yra aktuali, galbūt žmonės, kurie nuomoja patalpas, jas suremontavo ir t.t… galbūt ir galima daryti, bet siauram sluoksniui, aš manau, yra netikslinga. Mūsų komiteto nuomonė buvo grąžinti autoriams, tą dalyką papildomai išnagrinėti, surinkti detalesnę statistiką. Siūlom patobulinti. Komitete balsuojant 6 buvo už tai, kad grąžintume patobulinti, ir 3 buvo prieš. Tokia yra pagrindinio komiteto nuomonė, kad grąžintume ir jie dar padirbėtų prie projekto.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė – grąžinti tobulinti. Iniciatoriaus vardu kalbės J.Valatka. Prašom. Dėl šios komiteto išvados.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, mano kolega iš principo pasakė tas mintis, kurios buvo aptariamos Ekonomikos komitete. Tačiau problema yra, jinai lieka. Situacija yra tokia, kad ilgą laiką nuomojant iš savivaldybių arba, sakykim, kai bus nuomojama iš Turto fondo, jeigu tai yra ilgalaikė nuoma, tai yra privatizavimo atveju tokiu būdu būtų galima leisti tiems žmonėms išsipirkti rinkos kaina. Aš pabrėžiu – rinkos kaina. Tai nėra kokia nors lengvata, nėra kokia nors pirmenybė ir visa kita. Jeigu savivaldybė (sakykim, dabar įvardijam savivaldybę kaip turto valdytoją) 10 metų ir ilgiau nuomoja tą turtą, vadinasi, jis jai nereikalingas, todėl visiškai pritarčiau, kad jis būtų privatizuotas. Todėl privatizavimo atveju, aš dar kartą kalbu, tik privatizavimo atveju, jeigu savivaldybė nutaria, kad jinai ilgiau nuomos: 10, 20, 50 metų, tai jos yra teisė, tačiau jeigu atiduoda objektą privatizuoti, aš manyčiau, kad žmonės, kurie ten dirba 10 ir ilgiau metų, tikrai turėtų galimybę įsigyti šitas patalpas. Jie galėtų tęsti savo veiklą ir tai ekonomiškai būtų visiškai naudinga, negu transformuoti šitą veiklą į kokią nors kitą veiklą arba neveikimą, tik turint daugiau pinigų. Mano galva, problema yra pakankamai rimta, ir dar kartą pabrėžiu – tiktai privatizavimo atveju. Manau, kad vis dėlto reikės grįžti prie šio sprendimo. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti.

J.VALATKA. Aš nenorėčiau dabar diskutuoti, nes mes tikrai diskutavom pakankamai ilgai, į vienodas ar nevienodas situacijas, kaip yra. Ką reiškia vienoda situacija, jeigu yra rinkos kaina, jeigu yra turto vertinimas? Šiandien, pavyzdžiui, kiek Gedimino prospekto kvadratinis metras kainuoja, visiems yra aišku, todėl jis tiesiog turi galimybę tą pačią kainą užmokėti už savo objektą. Tai nemanyčiau, kad tai yra kokia nors privilegija ar kas nors. Tai yra labai normalus ekonominis sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aiški nuomonė. O dabar mes turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto pateiktos išvados. Yra siūloma gražinti įstatymo projektą iniciatoriams, šiuo atveju V.Andriukaičiui, tobulinti. Kas pritaria šiai išvadai? P.Gylys norėtų pritarti?

P.GYLYS. Taip, bet aš norėjau kalbėti dėl pono J.Valatkos paties pasiūlymo.

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra gražinti tobulinti. Dabar mes jį svarstome.

P.GYLYS. Atsiprašau, tuomet mano balsas yra prieš ir aš noriu pasakyti, kodėl.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GYLYS. Manau, kad pono J.Valatkos argumentai yra labai rimti. Mes pažiūrėkim plačiau. Šiuo metu tarp valstybės ir verslininkų nėra pasitikėjimo, matyt, valstybė dėl to nemažai yra kalta. Kai kalbame apie verslininkų lygybę, pavyzdžiui, nuomojant, o po to galimai privatizuojant turtą, tai kai buvo priimtas savivaldybių sprendimas išnuomoti, tai ir atsirado tam tikra nelygybė, bet dalis žmonių įdėjo savo pinigus turėdami vilties. Jeigu iš tikrųjų, žinant rinkos vertinimus ir pradėjus privatizaciją, taip apsisprendžia pati savivaldybė, leidžiama tam žmogui, kuris jau ten įsikūręs, turi firmos ženklą, turi klientūrą, manau, kad tai yra racionalus pasiūlymas. Man atrodo, kad kuo mažiau mes tų dviprasmiškumų išlaikysime valstybės santykyje su verslininkais, tuo bus geriau.

PIRMININKAS. Mes turime kalbėti apie pagrindinio komiteto siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti. P.Gylys, aš suprantu, tam nepritaria, jis siūlo pritarti įstatymo projektui. J.Mocartas – dėl komiteto siūlymo.

J.MOCARTAS. Taip, aš pritariu šiam siūlymui, nes vienodas sąlygas turi turėti visi. Tačiau yra svarstytinas klausimas tokio dalyko. Jeigu yra įdėtos to nuomininko lėšos, didelės lėšos, tai jis turi turėti sąmatą. Tada viešojo aukciono tvarka privatizuojant tą objektą turėtų būti įvertintas tas dalykas ir tas pirkėjas turėtų sugrąžinti dalį tų lėšų, jeigu ten buvo kapitališkai pertvarkytos tos patalpos ar pastatas. Tai reikėtų tobulinti ir tikrai tą reikėtų vertinti. Tačiau aš paremiu komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Taigi vienas Seimo narys pritarė, vienas nepritarė. Dabar balsuodami apsispręsime, ar pritariame komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsuojame dėl to, ar pritariame pagrindinio – Ekonomikos komiteto siūlymo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Kas už tai, kad tam būtų pritarta, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 44, prieš – 9, susilaikiusių nėra. Taigi yra pritarta komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2020 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar darbotvarkės 1-10 klausimas, o po to trumpai aptarsime rezervinį 1. Taigi darbotvarkės 1-10 klausimas – Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2020. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras E.Simanaitis.

E.SIMANAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis draudžia vykdyti visus fizinius branduolinius bandymus, draudžia skatinti valstybėms ar kitu būdu pradėti vykdyti tokius bandymus. Pagal šią sutartį Vienoje bus įkurta organizacija. Organizacijos narėmis taps visos sutartį ratifikavusios valstybės. Šalis, ratifikavusi sutartį, privalės imtis priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias fiziniams ir juridiniams asmenims vykdyti sutarties uždraustą veiklą šalies teritorijoje. Šalis privalės taip pat paskirti arba įsteigti kompetentingą valstybinę instituciją, ryšiam su šia organizacija ir kitomis šalimis. Šalis, kuri ratifikuos sutartį, galės gauti visus organizacijos tarptautinio duomenų centro duomenis, tai mums svarbu. Organizacija taip pat pateiks įrangą, kuri leis dalyvauti tarptautinėje kontrolės sistemoje.

Lietuvos piliečiai galės įsidarbinti organizacijoje bei tarptautiniame duomenų centre. Lietuvos finansinis įnašas, kadangi tai yra solidarus dalykas, metams būtų 57 tūkst. Lt. Sutartis įsigaliotų ir ratifikavimo eiga turėtų būti, taip siūloma, laikoma tarptautinio nusiginklavimo prioritetu ir Lietuvos darbotvarkėje. Šią sutartį pasirašė 154 šalys, ratifikavo 48, Lietuvos užsienio reikalų ministras ją pasirašė 1996 m. spalio 7 d. Šiuo metu, būtent vakar, šiandien ir rytoj, dar vyks pirmasis šalių susitikimas, kurio tikslas numatyti priemones, kaip pagreitinti ratifikavimo procesą ir leisti sutarčiai greičiau įsigalioti. Šis įsigaliojimas yra vienas iš Europos Sąjungos saugumo politikos ir užsienio bendrosios politikos prioritetų. Lietuvos Respublika prie Europos Sąjungos deklaracijos prisijungė šių metų rugsėjo 14 d., šalys įsipareigojo laikytis būtent Europos Sąjungos politikos. Užvakar, t.y. spalio 10 d., Lietuva taip pat prisijungė prie šios sutarties Europos Sąjungoje pareiškimo. Jis buvo perskaitytas pirmajame sutarties šalių susitikime. Turiu pasakyti, kad iš Rytų ir Vidurio Europos šalių, Europos Sąjungos kandidačių tik Lietuva ir Latvija neratifikavo šios sutarties. Kitos septynios Europos Sąjungos kandidatės tai padarė iki pirmosios sutarties šalių konferencijos. Pavyzdžiui, Rumunija ratifikavo spalio 4 d., Bulgarija – 27 d. Išvada tokia, kad politiškai Lietuvai ypač svarbu kuo greičiau ratifikuoti šią sutartį, Lietuva neturėtų atsilikti nuo kitų Europos Sąjungos kandidačių, taip pat mums naudinga išnaudoti šį momentą Jungtinėse Tautose, kur šiais metais Lietuvos atstovas yra išrinktas Jungtinių Tautų Pirmojo komiteto vicepirmininku. Pirmasis komitetas nagrinėja nusiginklavimo ir ginklų kontrolės klausimus. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 62 punkto 30 puslapyje. Ten yra ataskaitos apie inspekciją. Aš noriu pasakyti, kad ne apie inspekciją. Turbūt inspekcijos ataskaitos, nes ten vertimo turbūt klaidos. Norėčiau paklausti, kaip dažnai inspekcijos atsiskaito? Ačiū.

E.SIMANAITIS. Aš manau, kad tai bus nustatyta po ratifikavimo kaip darbinis dokumentas. Dabar tiksliai atsakyti negaliu.

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis viceministre, norėjau paklausti. Jūs savo pranešime pasakėte, kad bus steigiama speciali institucija, ir sakėte, kad ta institucija atsieis 50 ar 60 tūkst. Lt (tai nėra didelė suma). Mano klausimas būtų toks. Ar ta suma bus iš jūsų biudžeto, ar jūs prašysite, kad vėl būtų atskira eilutė į valstybės biudžetą? Ar jūs iš karto galite patvirtinti, kad bus iš krašto apsaugos biudžeto tokia nedidelė pagal jūsų mastelį suma.

E.SIMANAITIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš tiksliai į tai atsakyti negaliu, nes tai nebuvo svarstyta. Galiu jums pranešti, kad vienas specialistas yra specialiai apmokytas, parengtas tam darbui. Pagal susitarimą ir dabartinę padėtį tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos, manoma, kad šios sutarties tvarkymas ir reikalai turėtų būti KAM kompetencija. Iš čia plauktų išvada, kurios aš nenoriu spėlioti. Tai bus, matyt, priimta ministrų lygiu.

PIRMININKAS. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti ar pasikeitė branduolinių bandymų branduolinio arsenalo kaupimo prasme dinamika po to, kai buvo pasirašyta šita sutartis 1996 m.?

E.SIMANAITIS. Klausimas yra kur kas gilesnis. Turiu jus informuoti, kad jeigu nepasirašys 44 šalys, tai ši sutartis neįsigalios. Yra problemų ir dėl tikėjimo, ir dėl veiksmingumo. Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Indija jos nepasirašė ir raginamos tai padaryti. Buvo padarytas net demaršas jų atžvilgiu ir Indijai, ir Pakistanui, tačiau Pakistanas žada dalyvauti šioje konferencijoje. O šiaip tai turėčiau pasakyti, kad kai kurios šalys į šią problemą žiūri labai rezervuotai. Lietuva turėdama duomenis, žinodama, disponuodama informacija ir gaudama ją iš karto, t.y. per keletą minučių, apie tokius bandymus bet kurioje pasaulio dalyje, tampa, sakyčiau, aktyvia proceso dalyve. Mes esame suinteresuoti tuo būti. Asmeniškai aš, kadangi klausimas taip buvo keliamas, tikiu, mes neturime pasirinkimo. Mano manymu, sveikas protas tarp valstybių turi imti viršų. Lietuva tai turi parodyti, nes mes ir taip per daug atsiliekam. Latvija ir mes.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. A.Katkus norėjo kalbėti. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva jau yra daug kur pareiškusi savo nuomonę ir tam tikrą pasirengimą prisijungti prie šios sutarties, tai buvo pasakyta Vienoje dar šiais metais, taip pat turint omeny ypatingą sutarties svarbą užtikrinant Europos saugumą ir kartu viso šito regiono saugumą, Lietuvos Seimas, aš tikiuosi, pritars šiam ratifikavimui. O finansavimo klausimai yra bendras valstybės klausimas kaip ir kitų ratifikuotų sutarčių. Jeigu tai susiję su finansavimu, tai finansuojama bendra tvarka. Aš kviečiu balsuoti už bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ir P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pritariu šito dokumento ratifikavimui. Manau, kad Lietuva turi demonstruoti savo požiūrį į branduolinio ginklo neplatinimą ir kaip ir kitos Europos valstybės prisijungti prie susitarimo. Bet mane stebina, kad dabartinė valdžia trejus metus laukė, kai yra faktinis politinių jėgų sutarimas tuo klausimu, kol bus galima šį dokumentą ratifikuoti. Mes nuolat visur vėluojame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Ar galim bendru sutarimu pritarti šio įstatymo pateikimui? Galim. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti Seime lapkričio 11 d.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 298¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1634(2) (svarstymas)

Dabar rezervinis 1 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 298¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1634(2). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pranešėjas E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu buvo siekiama įtvirtinti galimybę panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą ir nutraukti bylą to asmens atžvilgiu, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai dėl administracinės teisenos nesilaikymo arba paprasčiausiai dėl to, jog nuobaudą jam skirti netikslinga. Tačiau siūlymas, kaip suformuluota pasiūlyme, inkorporuoti precedentinės teisės tradicijų nuostatas bei terminus į mūsų kontinentinės teisės sistemą tokiu būdu kaip pateikta projekte sukelia tam tikrų teorinių ir įstatymų praktinio taikymo apribojimų. Šio pakeitimo mintis yra ta, kad anksčiau mes panaikinome Administracinių teisės pažeidimų kodekse mažareikšmiškumo sąvoką, kai buvo galima bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo, ir įvedėme, kad visą laiką nuobauda taikoma privalomai. Šia prasme Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria pačiai idėjai, bet mano, kad ji galbūt turėtų būti realizuota šiek tiek kitaip. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, reikėtų įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, o kadangi mes ketiname artimiausiu metu svarstyti visą didelį paketą Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų ir straipsnių, inkorporuoti į bendrą sistemą. Ne per daug seniai, galbūt prieš valandą, buvo išdalintas pasiūlymas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, kuris iš esmės susijęs su tuo pačiu, tačiau statutine prasme vargu ar mes jį galime svarstyti, nes jis tik dabar išdalintas, matyt, reikia į tą bendrą komplektą įdėti. Mano asmeniniu požiūriu, šis pasiūlymas, kuris yra dabar pateiktas Seimo Pirmininko, susipažinus tik dabar, yra kur kas geresnis ir priimtinesnis. Bet mes svarstome kitą projektą, todėl komiteto yra tokia nuomonė. O paskutinis pasiūlymas tikrai vertas labai rimto dėmesio. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkojam pranešėjui. Siūlymas grąžinti tobulinti. Žodžio prašo Seimo Pirmininkas, šio projekto iniciatorius V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitetas buvo nutaręs grąžinti tobulinti ir visokių pastabų yra daug susikaupę, ne tik kritiškų ir patariamųjų, bet ir labai remiančių idėją. Aš galiu priminti pono V.Vadapalo išvadą, kad siūloma nuostata, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nutraukta teisingumo sumetimais, yra būtina pagal Europos normas. Aš mačiau, kad buvo labai diferencijuotos nuomonės. Kai kas manė, kad čia pernelyg didelė naujovė dabartinėje teisenos sistemoje, paveldėtoje iš sovietinių laikų. Kiti manė, kad tą žingsnį reikia žengti. Galų gale mes turime pasiūlymą, ką komitetas turi teisę daryti, grąžinti tobulinti. Tai štai tas tobulinimas yra padarytas, parengiau jį vakar kaip įstatymo kito straipsnio variantą. Bet kadangi yra šis, ne 30¹ straipsnio, o 298¹ straipsnio variantas, jie galbūt netinka vienam svarstymui. Čia yra alternatyva. Man malonu, kad ponas E.Bičkauskas jai pritaria, pritaria kur kas daugiau. Bet aš matau tokią savotišką situaciją. Matyt, vis dėlto nenorima šito principo, ir grąžinimas tobulinti, kai atsižvelgęs į pastabas aš dabar duodu pasiūlymą persiorientuoti į kitą formą, į kitą straipsnį… Jis galbūt galėtų būti svarstomas. Arba reiktų sutikti, kad jis bus įregistruotas kaip naujas atskiras įstatymas, ir tada mes jį priimkime. Bet jeigu vėl mėnesių mėnesiais bus debatai ir seminarai tuo klausimu, tai tik pasitvirtins, kad vis dėlto nenoras tos naujovės yra labai galingas. Nors, kaip aš sakau, yra ir kitų nuomonių, kurių vieną aš citavau, kad tai labai reikalinga.

Dabar mano įregistruotas pasiūlymo forma 30¹ straipsnio papildymas neturi žodžių “vardan teisingumo”, bet kai mes jį svarstysime, aš vis tiek tuos žodžius grąžinsiu, nes skirti mažesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos, daryti išimtį, negu įstatyme numatyta norma, tai ne tik kad pareigūnai tai turi motyvuoti, bet motyvuoti ir vardan teisingumo. Tai yra proporcionalumo principas. Neturi būti bausmė didesnė, negu iš tikrųjų padarytas nusižengimas. Ir čia teismai turi turėti galimybę spręsti.

Štai kodėl man taip truputį savotiškai atrodo visi procedūriniai dalykai – atidėlioti, grąžinti, dar kartą grąžinti patobulinti. Štai dabar turit patobulintą naują variantą, tik dabar kito straipsnio pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime kitą variantą, tačiau komitetas svarstė ankstesnį variantą ir dėl to, kaip numatyta Seimo statute, pateiktos išvados. Tuo tarpu naujas variantas pasiekė Seimą visai neseniai, todėl dėl jo komiteto išvadų nėra. Jis turi, be abejo, gana greitai būti pateiktas Seimui ir gali pereiti visas procedūras. Bet šiuo atveju mes turime svarstyti tą klausimą, kuris įrašytas į darbotvarkę. E.Bičkauskas dėl šio klausimo svarstymo. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš noriu pasakyti Seimo Pirmininkui, kad komitete nebuvo nė vienos prieštaraujančios šiam pasiūlymui nuomonės. Komitetas dėl to susitarė ir pritarė šitai nuomonei, vertina kaip puikią iniciatyvą. Jeigu šiek tiek asmeniškai, tai, atrodo, šios kadencijos Seime mes panaikinome mažareikšmiškumo sąvoką ir, jeigu aš neklystu, tai buvau vienas iš nedaugelio, kuris balsavo prieš tokį panaikinimą. Tai yra mes iš esmės grąžiname tą sąvoką ir, mano nuomone, tai yra teisinga. Bet vargu ar mes galim taip dabar priimti iš karto tą projektą ir pritarti po svarstymo, nes tai yra per daug sudėtingos problemos, kaip jas reikia spręsti. Galbūt aš pasiūlyčiau posėdžio pirmininkui tokią kompromisinę nuomonę, kad nebaigtume svarstymo, o padarytume svarstymo pertrauką. Seimo Pirmininkas įregistruos šį projektą kaip alternatyvųjį, o komitetas iš karto, be pateikimo procedūros, vėl sugrįš prie jo. Galbūt taip įmanoma, jeigu Statutas tai leidžia? Dėkui.

PIRMININKAS. Gerai, mes tuoj susitarsim dėl Statuto. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Nenorėčiau kartoti to, ką girdėjome, bet iš tikrųjų ir siūlymas yra labai geras, ir pati forma galėtų būti tokia mūsų teisėje, ypač vertinant administracinius pažeidimus. Ir todėl, aš manau, galima skelbti pertrauką, sujungti abu siūlymus ir galų gale gauti racionalų teisės projektą.

Vis dėlto mes esame atsidūrę keblioje padėtyje tam tikra prasme, kalbant dėl to “vardan teisingumo”. Dažnai yra trafaretiškai sprendžiami tie dalykai, ir išties arba nubaustasis, arba nukentėjusysis niekada nejaus ir nesupras to teisingumo, jeigu teisėjai arba tie subjektai, kurie teisia, turintys taikyti nuobaudas, neturės tokios laisvės. Todėl, aš manau, mums nereikia šito varžyti, o būtent padarius pertrauką grįžti kiek galima greičiau ir priimti šio įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu pasakyti, kad mes galim iš tikrųjų, remdamiesi procedūrom, nepritarti pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti tobulinti. Galime tam pačiam komitetui pasiūlyti dar sykį peržiūrėti šį projektą, naują projektą kaip tos pačios problemos sprendimo variantą. Tai būtų greitesnė procedūra. Tačiau vien pertraukos darymas neišsprendžia problemos, nes jis niekaip neįpareigoja komiteto ko nors daryti. O mums komiteto išvadų vis tiek reikia. Prašom. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Jeigu Seimo Pirmininkas pritartų (kadangi jis yra šio projekto autorius), galbūt iš tikrųjų darom svarstymo pertrauką, komitetas sugrįžta prie senojo projekto ir parengia savo projektą šio naujo pasiūlymo projekto pagrindu. Tiesiog parengia projektą komiteto vardu, jeigu Pirmininkas, kaip autorius, tai leis. Man atrodo, tai būtų toks logiškas teisinis sprendimas, kuris neprieštarautų ir Statutui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tą ir siūliau, kad mes grąžintume tam pačiam komitetui dar sykį svarstyti problemą. Pirmininke, jūs sutinkate su tokiu siūlymu? Komitetas žiūri pozityviai į šį projektą. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Jeigu aš teisingai supratau, komitetas sutinka priimti atgal tai, ką siūlė tobulinti, bet tai svarstyti, nes jau yra alternatyvus, kitokia forma pateiktas idėjos variantas. Kad mes išvengtume naujų pateikinėjimų, kad neprarastume laiko visoms procedūroms. Kartu turėtų įregistruoti ir tą pasiūlymą. Aš tik noriu aiškiai žinoti, ar reikia jį perregistruoti kaip įstatymo variantą, ar jis bus svarstomas taip, kaip dabar įregistruotas, kaip pasiūlymas?

PIRMININKAS. Iš tikrųjų mes susiduriame su keblia procedūra. Bet bet kuriuo atveju mes, grąžindami komitetui, paliekame laisvas rankas komitetui toliau tai spręsti, siūlant ir naują variantą kaip naują įstatymo projektą. Prašom. G.Imbrasienė dar.

G.IMBRASIENĖ. Ar gali komitetas grįžti prie senojo varianto ir dar kartą svarstyti? Tada perima šį projektą ir mes siūlome naują variantą.

PIRMININKAS. Aš apie tai ir kalbėjau. Mes šiandien formaliai turime padaryti vieną sprendimą – kad mes nepritariame komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes toks šiandien formalus sprendimas. (Balsas iš salės) Taip, pačiam komitetui sutikus. Visas Seimas nutarė, kad tai išvadai mes nepritariame, grąžiname tam pačiam komitetui svarstyti šią problemą iš naujo. Sutariame, taip? Gerai. Taigi šį darbotvarkės klausimą tuo ir baigiame.

Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2019 (pateikimas)

Dabar 1-11 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2019. Pateikimas. Pateikia viceministras J.Rudalevičius.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti ir prašyti jūsų pritarti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarčiai dėl teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje. Čia, salėje, taip pat yra ir Lietuvos pusės komisijos vadovas ponas ambasadorius R.Šidlauskas. Jeigu bus klausimų, aš… jeigu leisite, taip pat pasinaudosime ir pono R.Šidlausko patirtimi.

Šia sutartimi siekiama atskirti teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos. Sudarant šią sutartį atsižvelgta į 1993 m. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartį dėl valstybinės sienos atkūrimo ir vadovautasi 1982 m. Jungtinių Tautų teisės konvencija bei tarptautine jūros ploto atribojimo praktika. Nors minėta konvencija mūsų šalyje dar negalioja, 1995 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria ir pasiūlė Vyriausybei, valstybinei komisijai delimituojant ir demarkuojant Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei nustatant ekonominę zoną Baltijos jūroje vadovautis šios konvencijos nuostatomis. O Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sienos sutartis buvo pasirašyta šių metų liepos 9 d. Palangoje. Sutarties turinys nustato linijos, atribojančios išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, padėtį. Šioje sutartyje nurodytas taškų, kuriomis eina ši linija, jungimo eiliškumas, geografinės koordinatės bei sistema, pagal kurią yra apskaičiuotos koordinatės. Prie sutarties, kaip žinote, yra pridėtas žemėlapis, iliustruojantis minėtos linijos padėtį. Sutartyje numatytas atskiras susitarimas dėl taško, kuris šioje sutartyje apibrėžta linija kerta trečiosios šalies išskirtines ekonomines zonas ir kontinentinio šelfo ribą, koordinačių. Šioje sutartyje šio klausimo išspręsti neįmanoma, nes toks sprendimas reikalauja, kad dalyvautų trečioji valstybė. Ši sutartis tai reglamentuoja.

Klausimai dėl sutarties taikymo bus sprendžiami derybų ir konsultacijų ar kitu taikaus ginčo sprendimų būdu. Taip ir numatyta šios sutarties 5 straipsnyje. Ši sutartis turi būti ratifikuota ir įsigalios po pasikeitimo ratifikaciniais raštais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėjau paklausti, ar derinamas su Latvijos parlamentu klausimas dėl ratifikavimo laiko? Paprasčiau tariant, ar mes, ratifikuodami šią sutartį, nekreipsime dėmesio į Latvijos parlamento darbo tvarkaraštį, ar vis dėlto žiūrėsime, kaip kita pusė elgiasi? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Be abejonės, mes atsižvelgsime į tai, kaip elgiasi Latvijos pusė. Kaip žinote, po pirmojo skaitymo Latvijos Seime buvo pritarta šiai sutarčiai. Aš neatsimenu tikslios datos, bet maždaug prieš savaitę tai buvo.

P.GYLYS. Aš atsiprašau, aš visų pirma kalbu apie ratifikavimo procedūrų pabaigą.

J.RUDALEVIČIUS. Mes atsižvelgsime į Latvijos pusės veiksmus, be abejonės. Kiek aš žinau, Seimo Užsienio reikalų komitetas taip pat nenumatė svarstyti šios sutarties ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, dėl 5 straipsnio. Ar taikus ginčų dėl mineralinių išteklių sprendimo būdas ir kituose dokumentuose minimas vadinamasis bendrų išteklių principas yra tapatūs, ar jie skiriasi? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Taupydamas laiką, aš paprašyčiau poną R.Šidlauską atsakyti, nes jis nuolat dirbo su šia sutartimi. Jis galės greičiau atsakyti.

PIRMININKAS. Ir S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, kokiu principu vadovaujantis yra išvedamos linijos tarp pirmojo ir antrojo taško ir nuo antrojo taško iki ekonominės, kaip aš suprantu, Švedijos zonos, nes pirmas, antras taškas yra lyg statmuo pirmojo taško liestinei imant pagal kranto liniją, o toliau eina lygiagrečiai lygiagretėms?

J.RUDALEVIČIUS. Kaip minėjau, žinoma…

S.MALKEVIČIUS. Ar tas antras taškas žymi šelfo pabaigą, ar yra kitoks? Ar tai mūsų teritorinių vandenų taškas?

J.RUDALEVIČIUS. Pone Šidlauskai, gal galėtumėte pridurti?

R.ŠIDLAUSKAS. Jeigu galėčiau…

PIRMININKAS. Prašom. R.Šidlauskas.

R.ŠIDLAUSKAS. Pirmas taškas yra paskutinis sausumos taškas ant jūros kranto. Antras yra 12 jūrmylių riba, t.y. teritorinių vandenų pabaiga. Toliau, jūs iš tiesų gerai pasakėte, yra statmuo apibendrintai kranto linijai. Tai yra linija, kuri riboja jau kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną.

PIRMININKAS. Tai ir visi klausimai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, žinoma, gerai, kad pagaliau baigėsi gal kiek pernelyg užtrukęs Lietuvos ir Latvijos jūros sienos sutarties sudarymas ir pasirašymas. Aš manau, kad abi šalys, abi derybų delegacijos padarė neišvengiamų nuolaidų, kad jos kiekviena vadovavosi savo valstybės interesais ir pasiekė tai, ką buvo įmanoma pasiekti ilgomis derybomis. Žinoma, Lietuvos pusė gali manyti, kad ji kažko neteko, Latvijos pusė taip pat gali manyti, bet tai yra kompromiso, tarimosi, derybų rezultatas. Aš pritariu šios sutarties ratifikavimui. Nors jos pateikimo Seime procedūra ir kiek atsilieka nuo analogiškos procedūros Latvijos parlamente, bet manau, kad mes juos sėkmingai pasivysime ir sutartys abiejuose parlamentuose bus ratifikuotos.

PIRMININKAS. Ir P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Manau, kad reikėtų paremti šią sutartį. Ji mums labai svarbi politiškai. Manome, kad nelengvose derybose… Jos vyko pagal dvi paradigmas. Pirmoji tai buvo 1958 m. konvencija, po to 1982 m. konvencija. Buvo tam tikrų nesklandumų derybose ir dėl to, kad keitėsi juridinis derybų pagrindas, ir dėl to, kad ne visada mes sulaukdavome etiškų kitos pusės veiksmų, ir dėl to, kad kartais tuometinė opozicija vadovavosi daugiau partiniais interesais negu valstybiniais. Tos derybos užsitęsė. Šiandien mes turime rezultatą. Manau, kad jis turėtų patenkinti mūsų pusę, pagaliau, jeigu šiek tiek ir gali būti ginčų dėl vieno kito šimto metrų, tai nėra esminis dalykas. Svarbiausia, manau, ir Latvijai, ir Lietuvai turėti išspręstą sausumos sienos, teritorinės jūros, ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai remiu ir šios sutarties pateikimą, ir būsimą ratifikavimą mūsų Seime, nes tai svarbus žingsnis galutinai sureguliuojant mūsų santykius su visais kaimynais. Geografinius, politinius santykius, taip pat ir kai kuriuos ekonominius santykius bei reikalus, kuriems, ratifikavus iš abiejų pusių šią sutartį, atsivers naujos galimybės, galbūt ir vėl grįžimas prie tyrinėjimų galimų naftos telkinių Baltijos jūros dugne. Nes tą gali daryti tik kartu Lietuva ir Latvija, išsprendusios tą problemą, kurią dabar galų gale jau, atrodo, išsprendžiame.

Mane šiek tiek nustebino pono P.Gylio mintys apie buvusią opoziciją, dėl kurios kaltės atseit ne taip greitai buvo einama į priekį. Man rodos, visi puikiai atsimena Maišiagalos aferą, kad tai buvo ne opozicijos, o tuometinės valdančiosios partijos žygis, kuris tikrai sugaišino daug laiko, ir mes labai netoli buvome prie nepaprastai nemalonių dalykų ir nuostolių. Ponas P.Gylys tada užėmė teisingą poziciją, bet jo partija šitą dėmę turi.

PIRMININKAS. Taigi visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritariam po pateikimo. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Ekonomikos komitetą. Pasitarus su Užsienio reikalų komitetu, yra siūloma svarstymą surengti spalio 19 d. Bet mes taip pat prašytume Užsienio reikalų komitetą išsiaiškinti su kolegomis Latvijoje ir kartu su Seimo valdyba bei Seniūnų sueiga, kada būtų nutarta surengti galutinį balsavimą. Šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2021. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Portugalijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl grąžinimo asmenų, kurie atvyko į valstybę ar gyvena joje be leidimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2022. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo ir protokolo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Graikijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl nelegaliai gyvenančių asmenų grąžinimo įgyvendinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2023. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl asmenų perdavimo ir priėmimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2024. Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutarties dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2025. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl neteisėtai atvykusių ar esančių asmenų grąžinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2026 (pateikimas)

Toliau – 12a, 12b, 12c, 12d, 12e, 12f darbotvarkės klausimai – tai analogiškos sutartys su Prancūzija, Portugalija, Graikija, Lenkija, Ispanija ir Kroatija dėl neteisėtai atvykusių ar esančių asmenų grąžinimo sutarčių ratifikavimo įstatymai. Aš neminiu jų visų konkrečių pavadinimų, noriu priminti, kad tai yra sutarčių ratifikavimo įstatymai, kurių registracijos Nr.P-2022, 2023, 2024, 2025, 2026. Manau, kad pranešėjas- užsienio reikalų viceministras J.Rudalevičius galėtų iš karto pateikti visas šias sutartis, ir klausimai galėtų būti užduodami dėl visų šių sutarčių. Prašom.

J.RUDALEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti ir prašyčiau jūsų pritarimo septynioms minėtoms sutartims tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir minėtų šalių dėl nelegaliai esančių asmenų grąžinimo. Siekiant bevizio režimo su Europos Sąjungos Šengeno valstybėmis buvo patvirtintos tipinės readmisijos sutarčių projektai. Tekstai yra aprobuoti Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitete. Šių sutarčių turinys atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, jų turinys yra tapatus, tik šiek tiek skiriasi jų redakcija pagal šalių specifiką. Tačiau, kaip minėjau, jos iš esmės yra tapačios. Ratifikavimas sutarčių yra būtinas žingsnis. Mes turime Teisingumo ministerijos išaiškinimą, kad bevizio režimo sutarčių ratifikuoti nereikia, o readmisijos sutartys, kurios yra… būtina sąlyga pasirašant bevizes sutartis… reikalauja ratifikavimo. Kaip žinote, šiuo metu su visom Šengeno valstybėm mes turime bevizio režimo galiojančias sutartis. Todėl prašyčiau jūsų pritarimo, kad šios sutartys būtų ratifikuotos. Sutarčių turinys yra pridėtas, tekstai yra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir vienas klausimas dėl visų sutarčių. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar turimi duomenys, kiek Lietuvos Respublikos piliečių, kaip nelegalių asmenų, yra šalyse, su kuriomis dabar ratifikuojami susitarimai? Ačiū.

J.RUDALEVIČIUS. Aš dabar skaičiaus negaliu tiksliai jums pasakyti. Gal ponas R.Šidlauskas turi statistiką?

R.ŠIDLAUSKAS. Aš irgi neturiu. Deja, ne.

J.RUDALEVIČIUS. Nemanau, kad yra didelis skaičius. Tai būtų galbūt net dešimtim.

PIRMININKAS. Pone Šidlauskai, norite ką nors pridurti? Ne. Tai ir visi klausimai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šioms sutartims? Galim. Jums yra nurodyta, kad Seniūnų sueiga siūlo visoms šioms sutartims paskirti pagrindiniu komitetu Užsienio reikalų komitetą, papildomu – Žmogaus teisių komitetą ir svarstyti Seime lapkričio 11 d. visas šias sutartis. Šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Baudžiamojo kodekso 8¹, 79, 80, 85, 201¹, 203¹, 212, 213¹, 225, 229, 230, 230¹, 231, 232¹, 232⁴, 234, 236, 237, 239, 243, 246, 251, 253, 254, 256, 260, 264, 271, 274, 278, 280, 281, 291, 292, 293, 296, 309, 310, 314, 315, 316, 320, 321, 323, 326¹, 326², 328, 329² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1924(3*) (svarstymas)

Toliau – 13a darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas registracijos Nr.P-1924(3). Svarstymas. Pagrindinio komiteto vardu kalbės komiteto vicepirmininkas E.Bičkauskas .

E.BIČKAUSKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas daug kartų svarstė šį projektą ir daug kartų jis buvo tobulintas. Jo esmė yra ta, kad keičiama nemažai Baudžiamojo kodekso straipsnių, išplečiant galimos bausmės ribas ir mažinant minimumą bausmės, t.y. kad teismas turėtų galimybę geriau įvertinti patį teisiamąjį, nusikaltėlį, įvertinti nusikaltimo aplinkybes, motyvus ir pan., ir turėtų didesnę galimybę diferencijuoti bausmę.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam projektui, mano, kad mums reikėtų eiti tuo keliu. Nors, aišku, iškyla tam tikrų abejonių, ar mums vėl reikia lopyti Baudžiamąjį kodeksą, ar geriau paskatinti, kad Baudžiamasis kodeksas būtų pateiktas visa apimtimi, realizuojant šias pačias idėjas. Tačiau dar kartą kartoju, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam projektui, nors supranta ir žino tam tikras problemas, kurios gali iškilti priėmus šį projektą. Pavyzdžiui, aš galėčiau paminėti, jog keičiama 280 straipsnio pirmoji dalis, kuri anksčiau Seimo iniciatyva buvo papildyta, kad pagrobimas laikomas stambiu, jeigu pagrobtojo ar reikalaujamo perduoti turto vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą arba pagrobtas automobilis Kartais iš tikrųjų gyvenime susidaro situacijų, kad daiktai automobilyje, kad ir pirštinės ar dar kas nors, yra daug brangesni negu pats automobilis. O čia mes jau konstatavome, Seimas priėmė šitą. Bet vis dėlto automobilių grobimas yra pakankamai aktualus reikalas šiuo metu Lietuvoje ir taip iš karto atsisakyti – irgi svarstytinas dalykas. Galbūt galima kalbėti, jeigu pagrobtas automobilis didesnės kaip 100 ar 150 MGL vertės ir panašiai. Čia diskutuotinas momentas. Tada iškiltų, tarp kitko, ir problemų peržiūrint baudžiamąsias bylas, pagal kurias jau dabar yra nuteistų ir įkalintų pagal šitą ir pagal kitus straipsnius.

Todėl, pritardami po svarstymo šiam projektui, mes vis dėlto pasiūlytume neskubėti jį priimti, gerai apgalvoti ir, matyt, kitos išeities nėra, parengti įstatymą dėl šio įstatymo taikymo. Manome, jog pritarti po svarstymo, matyt, reikėtų, tai nurodytų mūsų tendenciją liberalizuoti bausmes, bet lygiai taip pat neskubėti priimti ir priiminėti tiktai kartu su įstatymu dėl šio įstatymo taikymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir E.Zingeris norėjo dalyvauti diskusijoje. Prašom.

E.ZINGERIS. Mūsų komitetas iš esmės pritarė liberalizavimui. Mes komiteto posėdyje, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pirmininke, vakar labai ilgai svarstėme pono A.Sakalo ir pono E.Bičkausko pasiūlymus, ir buvom sukvietę specialistus, ir norėtume perskaityti pareiškimą, kuris būtų naujas mūsų dešimtmetės… jeigu mes atsimenam, estai pasirinko iš viso naują kodeksą pačios nepriklausomybės pradžioje 1990 metais, o mes nuėjome lopymo keliu.

Pataisų esmei būtų galima pritarti, kai kuriuos kodekso straipsnius reikėtų liberalizuoti. Tačiau vargu ar reikia padidinti sankcijų žirkles. Galimybė nuteisti už tą patį nusikaltimą tiek 3 mėnesiams, tiek 5 metams laisvės atėmimo tikrai nesumažins korupcijos teismuose. Kadangi pataisos darbai ne darbo sąlygomis yra ne bausmė, bet savotiška įdarbinimo garantija nusikaltusiems asmenims nusikaltusių darbuotojų sąskaita, tai vietoj šios bausmės geriau būtų taikyti baudą.

Reikėtų atsisakyti nuo projekto 16 straipsnio, kurį priėmus nebūtų baudžiama už 10 ar mažiau šaudmenų neteisėtą realizavimą, gaminimą ir nešiojimą. Vargu ar asmuo, neteisėtai įsigyjantis 10 šovinių, turi nekaltesnes mintis negu tas, kuris stovi prieš mūsų visuomenę, neteisėtai apsiginklavęs 11 ar 12 šovinių.

Tačiau nenoriu jūsų ilgiau gaišinti dėl projekto turinio, nes turiu pateikti Žmogaus teisių komiteto, kuris vakar nusprendė nesvarstyti projekto iš esmės, poziciją. Šiandien turime apsispręsti, atsižvelgdami ne vien tik į siūlomų pataisų turinį, bet ir į svarbiausią klausimą: ar valstybiška yra dabar nagrinėti tokią gausybę senojo kodekso pataisų, kai iš Vyriausybės laukiama naujojo kodekso projekto? Jeigu šiandien lopysime tik senąjį kodeksą, tai tarsi pripažinsime, kad neturime valstybinės valios pakilti virš daugybę mėnesių besitęsiančių kai kurių teisininkų ambicijų kovos, stabdančios naujojo kodekso svarstymą Seime. Svarstydami toliau senojo kodekso pataisas, mes Vyriausybei, teisinėms institucijoms ir naujojo kodekso kūrėjams duosime signalą toliau neribotam laikui atidėti naujojo kodekso pateikimą Seimui.

Oponentai manęs galėtų paklausti, ar esu tikras, kad Seimas greitai svarstys naujojo kodekso projektą. Iš tiesų šiandien niekas negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Žinome, kad Teisingumo ministerija aprobavo projektą ir teikė jį Vyriausybės posėdžiui. Jeigu čia tik savaičių klausimas, tai lopyti senąjį kodeksą netikslinga. Jeigu bus užgaišta pusmetis ar metai, tai pataisas galima toliau priiminėti. Kad tai išsiaiškintume, turime padaryti svarstymo pertrauką.

Toks ir yra siūlymas Seimui – daryti projekto svarstymo pertrauką ir paprašyti Vyriausybės informacijos, kada konkrečiai planuojama svarstyti ir pateikti Seimui naują Baudžiamojo kodekso projektą. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar kalbame dėl balsavimo motyvų. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti po svarstymo. E.Zingeris išsakė Žmogaus teisių komiteto nuomonę, kad reikėtų daryti svarstymo pertrauką. G.Imbrasienė. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Ar aš galiu tik sureaguoti į tą pareiškimą? Aš noriu tik informuoti, kad Teisės komitetas visą laiką domisi šitų projektų likimu. Žinome, yra parengti du variantai, tačiau galutinai sustota ties vienu, kurį parengė Teisingumo ministerija. Šiuo metu jis yra Vyriausybėje. Šiandien kalbėjau su Vyriausybe, ir po dviejų savaičių jis jau bus Seime. Tik laukia Teisės departamento, tiksliau, V.Vadapalo išvadų.

Antras dalykas, nors projektas dar nėra pasiekęs Seimo, jau yra paprašyta ekspertų parengti lyginamąjį variantą. Tie ekspertai yra Teisės institutas. Iki gruodžio mėnesio jie parengs lyginamąjį variantą. Šitas kodeksas jau yra intensyviai spartinamas, taigi komitetas paprasčiausiai turbūt nėra informuotas apie projektus.

PIRMININKAS. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš po ponios G.Imbrasienės kalbos supratau, kad iš tikrųjų čia yra kelių savaičių, na, sakysim, mėnesių reikalas, todėl tas pataisas daryti dabar kažin ar būtų tikslinga. Galbūt iš tikrųjų Žmogaus teisių komitetas teisingai mano, kad gal geriau reikėtų priiminėti naują kodeksą nebetaisant dėl kelių mėnesių senojo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti bendrą Seniūnų sueigos susitarimą, kurio mes stengiamės laikytis. Ir šiuo atveju mes jo laikysimės. Tiek Baudžiamojo kodekso straipsnių galutinį priėmimą, tiek kitų kodekso straipsnių galutinius priėmimus mes darome vieną kartą per sesiją ir tai paprastai darome sesijos pabaigoje. Todėl jeigu tai, kas buvo čia pasakyta bendrai apie kodeksų rengimą pasirodys tiesa ir kodeksai bus netrukus pateikti, mes, be abejo, galėsime dar reaguoti iki pat priėmimo. Todėl mes dabar turime apsispręsti, ar pritariam po svarstymo, turėdami omeny, kad priėmimas bus, matyt, tiktai gruodžio viduryje arba gruodžio pabaigoje, ar darome svarstymo pertrauką. E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Gal iš dalies dėl vedimo tvarkos. Aš visgi siūlyčiau pritarti po svarstymo dar kartą dėl to, kad tai parodytų pačią tendenciją. Baudžiamasis kodeksas galbūt ir pasieks mus po dviejų savaičių, bet tai vienas iš tų kodeksų, kurio svarstymas ir priėmimas tęsis tikrai ne vieną mėnesį, o gal net ir metus. Deja, taip yra. Iš tikrųjų taip, kadangi kur, kur, o baudžiamosios teisės srityje visi Seimo nariai jaučiasi viską puikiausiai išmaną. Dėkui. Aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ir A.Sakalas, kaip iniciatorius. Ką siūlytumėte daryti?

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitos pataisos yra aptartos su Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupe. Darbo grupė yra pritarusi. Ir tos pataisos automatiškai, matyt, arba beveik automatiškai bus inkorporuotos į naująjį Baudžiamąjį kodeksą. Aš noriu kolegoms priminti, kad dėl šitų mūsų įstatymų griežtumo, Baudžiamojo kodekso griežtumo, šiandien jūs skaitėte laikraščiuose, kad už 10 kiaušinių arba už pavogtą vištą galima gauti keletą metų kalėjimo. T.y. padarius pirmą kartą ir ne recidyvisto. Aš manyčiau, kad mes turėtume atsižvelgti į mūsų piliečius ir palikti teisėjams galimybę pasirinkti platesnį diapazoną. Jeigu teisėjas matys, kad nusižengiama pirmą kartą, kad nusikaltėlio asmenybė, tarkim, yra gera, gerai charakterizuojama, jis gali parinkti švelnesnę bausmę. O klaidų nereikia bijoti. Jeigu pirma instancija priims, sakykime, neteisingą sprendimą, t.y. ar per lengvą sankciją taikys, ar per griežtą, yra aukštesnis teismas, yra prokuroras, gali užprotestuoti arba gali tai padaryti gynėjai ir kreiptis į aukštesnę instanciją. Klaidų nereikia bijoti. Reikia teisėjams suteikti daugiau savarankiškumo spręsti, o ne įsprausti juos į griežtus rėmus, kai teisėjas skaudančia širdim duoda 4 metus už kokį nors labai nedidelį nusikaltimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, klausydamas tų samprotavimų, aš girdžiu be galo seną dalyką, argumentaciją, ir tai, ką mes ką tik aptarinėjome dėl mano pateiktos labai trumpos pataisos arba sprendimo būdo. Vardan teisingumo už pavogtą vištą nereikia duoti ketverių metų. Suteikim tą galimybę teisėjui nebausti už vištą ketveriais metais kalėjimo. Tai yra labai paprastas sprendimas. Aš nežinau, ar ten visi tie 20 įstatymų apie tą patį kalba. Bet tą galima išspręsti per labai paprastą pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui. Dabar registruojamės. Prašom registruotis. Buvo įvairių siūlymų. Vienas siūlymas yra pritarti po svarstymo, tada priėmimas vyktų gruodžio viduryje, kitas siūlymas buvo pateiktas, kad darytume svarstymo pertrauką. Prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kas pritaria pagrindinio komiteto siūlymui pritarti po svarstymo, balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Už balsavo 32, prieš – 1, susilaikė 5, taigi po svarstymo yra pritarta. Po to, kai priartės priėmimo data, žiūrėsime, ką toliau darome.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-2030 (pateikimas ir svarstymas)

Dabar lydintis naujas įstatymo projektas – tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2030. Pranešėjas – A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Ačiū. Pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo Pirmininkui už Baudžiamojo kodekso pataisų palaikymą. Manau, tai yra tendencija mūsų baudžiamojoje politikoje, ji aiškiai eina į geresnę pusę – artėjame prie Europos Sąjungos.

Dabar konkrečiai noriu kalbėti apie Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą. Šis pakeitimas atsirado dėl to, kad iš Baudžiamojo kodekso yra išbraukta norma ir teisininkų pasiūlyta perkelti į Administracinį kodeksą, t.y. pasipriešinimas policininkui ir policijos rėmėjui. Pagal Baudžiamąjį kodeksą būdavo, kad už pasipriešinimą policininkui arba policijos rėmėjui, žinoma, nenaudojant smurto, bet už žodinį pasipriešinimą, sakyčiau, nepagarbiais veiksmais priešinantis, policija turėdavo kelti baudžiamąją bylą, tai buvo didžiulė procedūra su teismais, su viskuo, ir ne visada policija norėdavo tą daryti. Todėl dažniausiai pavaišindavo pažeidėją bananu.

Pagal šį siūlomą projektą, jeigu pilietis pasipriešina policininkui, jis gali būti policininko nubaustas vietoje bauda. Baudos ribos yra nurodytos. Tai kur kas efektyviau veiktų, negu baudžiamosios bylos iškėlimas. Pastaroji keliama labai retais atvejais, nes ir Prokuratūra neturi laiko, kadangi mato svarbesnių problemų.

Čia yra tam tikri patobulinimai. Anksčiau būdavo parašyta, kad “pareigūno garbės orumo įžeidimas reiškiamas necenzūriniais keiksmais”. Tai mano klausimas būtų toks. Jeigu policininką pavadina asilu, tai yra visiškai cenzūrinis keiksmas, bet tai taip pat yra įžeidimas. Todėl mes pasiūlėme išbraukti “necenzūriniais keiksmais” ir bus parašyta: “reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu”. Tai toks pakeitimas yra svarbesnis, negu būtinai svarstyti, ar cenzūrinis keiksmas, ar necenzūrinis.

Kviesčiau kolegas, pritarus Baudžiamojo kodekso pataisoms, pritarti ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksui. Šie abu įstatymai turėtų būti priiminėjami kartu, nes jeigu priimsime Baudžiamąjį kodeksą, o nepriimsime šito, ten liks spraga, ten nėra bausmės ir čia nebus. Todėl reikėtų priiminėti juos abu, kad nedingtų atsakomybė už pareigūnus įžeidžiančius veiksmus. Ačiū.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Pone pranešėjau, apgailestauju, kad niekas nenori jūsų paklausti.

A.SAKALAS. Visiems viskas aišku. Aš labai dėkingas.

PIRMININKAS. Po pateikimo, kolegos, pritariame, ar ne? Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra apsvarstęs, galbūt bendruoju sutarimu šiandien galėtume atlikti ir svarstymo procedūrą? Komiteto pirmininkė neprieštarauja, bet kolegos, žiūriu į Pirmininką, jis teikia ypatingą skubą.

Taigi šiandien, kolegos, gavome tokį siūlymą dėl vidutinės skubos, šnekamąja kalba kalbant. Šiandien svarstymas. Niekas nenori kalbėti. Gal kas dėl motyvų? Ačiū. Bendruoju sutarimu ir po svarstymo pritariame Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-2030. Labai ačiū.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo" projektas Nr.P-2031 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, pora rezervinių klausimų. 3 rezervinis – Seimo nutarimo “Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo” projektas Nr.P-2031. Pateikimas. Turėjo pateikti praeitą posėdžių dieną. Pateikimas šiandien. Pranešėjas – A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, pavasario sesijoje mes priėmėme Lietuvos Respublikos peticijų įstatymą, pagal kurį valdžios įstaigose turi būti sudarytos specialios peticijų komisijos. Tokia komisija turi būti sudaryta ir mūsų Seime.

Šios komisijos uždaviniai yra parašyti Peticijų įstatyme. Tai svarbus įstatymas, leidžiantis įgyvendinti vieną iš svarbių konstitucinių žmogaus teisių. Mes jau šiek tiek vėluojame, todėl siūlau nedelsiant pradėti šią procedūrą ir sudaryti tokią komisiją. Siūlome ją sudaryti taip, kaip numato Statutas. Čia jokių ypatybių nėra.

Galbūt galėtume tartis dėl to, iš kiek narių reikėtų sudaryti komisiją. Jau yra lyg ir įprasta – tradicinis skaičius 9, bet dėl to galima čia tartis. Jeigu mes sutartume, kiek narių toje komisijoje turi būti, tada reikėtų tartis dėl komisijos sudėties, kuri būtų, matyt, sudaryta proporcingo atstovavimo frakcijoms būdu. Nedelsiant reikėtų susitarti, kas galėtų būti šios svarbios Seimo komisijos pirmininkas.

Siūlymas yra visas šias procedūras atlikti iki kitos savaitės antradienio ir antradienį jau šią komisiją patvirtinti.

PIRMININKAS. Trys klausimai, pone pranešėjau. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, jog mes vis dėlto sudarome Seimo Peticijų komisiją. Ar tokiai institucijai kaip Seimas šiuo atveju dar reikėtų turėti ir dėl savęs tokią komisiją? Jeigu į šią komisiją galėtų būti įrašyti ir ne Seimo nariai, sakykim, specialistai arba iš mūsų tarnybos, tada aš suprasčiau. Dabar man truputį būtų keista, jog Seimas turėtų sudaryti dėl savo vidinių kokių nors ginčų ar prašymų dar ir Peticijos komisiją.

A.KUBILIUS. Ne. Gerbiamieji kolegos, įstatyme yra numatyta labai aiškiai, kad piliečiai gali kreiptis pagal Konstitucijoje numatytą peticijos teisę su peticijos pareiškimu į Seimą. Seime turi būti speciali komisija, kuri nagrinės, ar pripažinti tą pareiškimą, peticiją, ar ne. Jeigu bus pripažinta, kad tai yra peticija, komisija imsis priemonių nagrinėti tą peticiją ir pateiks Seimui siūlymus, ką Seimas turi padaryti, kad į šią peticiją būtų atsižvelgta.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

A.KUBILIUS. Dar sykį noriu atsakyti kolegai L.Sabučiui, kad Seimo institucijos, Seimo vidiniai dariniai yra sudaromi iš Seimo narių.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Norėčiau pritarti šiam pasiūlymui ir tiktai pasakyti, kad mūsų Žmogaus teisių komiteto teisininkai siūlė, vykdant pačios komisijos veiklą, pirmąjį posėdį surengti kartu su teisininkais iš…

PIRMININKAS. Kolega, dabar reikia klausti.

E.ZINGERIS. Klausimas yra labai paprastas. Prašome, kad komisijos pirmasis posėdis būtų kartu. Kadangi ponas A.Kubilius yra čia, tribūnoje, mes prašome, kad susėstų kartu su Žmogaus teisių komiteto teisininkais.

A.KUBILIUS. Tikiuosi, kad šį jūsų prašymą girdi ir būsimasis komisijos pirmininkas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Klausimas.

A.SAKALAS. Taip, klausimas. Pritardamas pasiūlymui, norėčiau paklausti pranešėjo. Jeigu šiandien būtų galima apsispręsti dėl komisijos narių skaičiaus, tai būtų labai gerai. Aš siūlyčiau palikti tradicinę normą 9, kaip visados ir būdavo. Būtų mažiau ginčų.

A.KUBILIUS. Aš irgi siūlyčiau tai padaryti, nes iš tikrųjų tada būtų kur kas aiškiau, kiek reikia Seniūnų sueigoje, dėl kokio konkretaus narių skaičiaus jau reikia tartis, kiek, kuri frakcija tada deleguoja į šią komisiją savo narių. Jeigu liktų bendras sutarimas, kad yra 9, tada mes žinome, kaip toliau reikia…

PIRMININKAS. Kolegos, bendrasis sutarimas, direktyva teikėjui būtent 9 įrašyti į projektą. Kolegos, bendru sutarimu pritariame pateiktam projektui. Svarstysime ir priimsime artimiausiu metu. Taigi yra vienas nelabai norintis pritarti, bet susitarsime.

Baudžiamojo kodekso 54² ir 54³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1981 (pateikimas)

Rezervinis antrasis klausimas Nr.P-1981 – Baudžiamojo kodekso 54² ir 54³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. A.Sakalas pateikia šį projektą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis projektas jokiu būdu nėra sankcijų pakeitimas ar mažinimas, ar didinimas. Kalbama apie lygtinį atleidimą sėdėjus tam tikrą laiką. Kaip žinome, mūsų įstatymuose numatyta, kad po 2/3, 3/4 pagal tam tikrus straipsnius gali būti teismo sprendimu kaltinamasis ar nuteistasis paleidžiamas iš įkalinimo vietos. Tačiau procedūra šiandien tokia, kad jeigu administracija mano, kad nuteistasis vertas to atleidimo, tai teikia teismui, o jeigu mano, kad nevertas arba bijo sukelti kokią nors reakciją, tada ir neteikia. Žodžiu, į teismą pakliūva ne visos bylos, o tik tos, kurias parenka pati administracija. Taigi, mano supratimu, tai yra neteisinga. Turėtų pakliūti visos bylos su administracijos parengtais dokumentais, su visomis charakteristikomis, nuobaudomis, paskatinimais ir kuo nori, o teismas turi nuspręsti, ką daryti su tuo nuteistuoju, ar jį paleisti lygtinai, ar sakyti, kad dar ne, dar jums pasiūlysime po pusės metų grįžti prie to klausimo, ar kaip nors panašiai. Taigi jeigu būtų šiam projektui pritarta, tada būtų užkirstas kelias administracijai, kaip čia pasakius, savivaliauti, o būtų teismo sprendimas, dėl kurio niekas niekados nesiginčija. Mano būtų toks siūlymas ir kviesčiau Seimo narius pritarti tokiai pozicijai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikriausiai susipažinote su Teisės departamento pastabomis ir todėl aš norėčiau jūsų paklausti, kokia jūsų nuomonė dėl abiejų pastabų? Manyčiau, kad būtų galima šį projektą dar patobulinti ta prasme, kad reikėtų išbraukti abejotiną frazę “jeigu įmanoma juos toliau taisyti”. Antroji pastaba buvo dėl Kardomojo kalinimo įstatymo paminėjimo ir taikymo.

A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad Teisės departamento pastabos tikrai yra vertos dėmesio. Aš pats suabejojau fraze, jeigu jūs turite galvoje frazę, kad “jeigu neturi nuobaudų”, nes norint, pavyzdžiui, nepaduoti į teismą bylos, jeigu ta frazė lieka, tai administracija visada gali tą nuobaudą “įpaišyti” nuteistajam ir jo neleisti. Aš manyčiau, kad tokios frazės neturėtų būti. Administracija turėtų parengti dokumentus su visomis charakteristikomis ir pateikti jas teismui, o teismas tegul sprendžia.

O dėl kitos pastabos, aš tikiuosi, jeigu Seimas pritars pateikimui, Teisės ir teisėtvarkos komitete mes visas pastabas analizuosime ir, aišku, toms pastaboms, kurios yra racionalios, kurios atitinka mūsų teisėtvarkos dvasią, be abejo, reikia pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

A.SAKALAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes, kolegos, apsisprendžiame, ar pritariame po pateikimo. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerai idėjai reikėtų pritarti. Aš tikrai manau, kad šiuo atveju, kadangi teismas skiria bausmę, tai teismas galėtų spręsti ir dėl priešlaikinio atleidimo nuo bausmės.

PIRMININKAS. Pritariame bendru sutarimu Baudžiamojo kodekso 54² ir 54³ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1981.

Gerbiamieji kolegos, dabar būtume lyg ir baigę darbus, bet aš turiu pasakyti, kad buvęs posėdžio pirmininkas A.Kubilius yra pažadėjęs kolegei V.Stasiūnaitei, kad dar rytiniame posėdyje galėtų būti pateikiamas septintasis popietės klausimas. Žinoma, mes jau pratęsime posėdį, bet mes tada apie 17.30 val. galėtume baigti. Tada Vokietijos ambasadorius galėtų sulaukti mūsų sveikinimų naujos rezidencijos proga. Sutinkate, gerbiamieji kolegos? Be to, dabar mūsų, norinčių pareikšti nuomones dėl to projekto, yra daugiau. Dėkoju.

Valstybės tarnautojų atlyginimo laikino apribojimo įstatymo projektas Nr.P-1959 (pateikimas)

V.Stasiūnaitė pateikia projektą Nr.P-1959 – Valstybės tarnautojų atlyginimo laikino apribojimo įstatymo projektą. Prašom, gerbiamoji kolege.

V.STASIŪNAITĖ. Labai ačiū, pirmininke, ačiū jums, visi kolegos, kad leidote šiuo metu pateikti šį įstatymo projektą. Manau, kad ši diena ir biudžeto svarstymas, ir iškylančios problemos, ir laikraščiuose pasigirstanti labai dažna kritika iš valstybės ir savivaldybių finansų išlaikomų darbuotojų atlyginimo atžvilgiu turi būti svarstomos Seime. Todėl atsirado tokia idėja ir toks projektas tuo pagrindu laikinai apriboti atlyginimus procentais skaičiuojant ribomis kas 500 Lt ir mažinant nuo 5% iki 50%. Šis įstatymo projektas būtų laikinas, į jį net būtų galima įrašyti ir tam tikrą terminą, kol šiandieninė ekonominė situacija Lietuvoje tikrai yra labai sudėtinga ir kai skirtumai tarp darbuotojų kitame Lietuvos ūkyje ir valstybiniame sektoriuje jau vienas kitą pralenkė, deja, ne dirbančių savarankiškai ir kuriančių pagrindus mūsų Lietuvos ūkio naudai, o būtent išlaikomų iš to paties ūkio, t.y. biudžetininkų, atlyginimai tapo kur kas didesni ir nekontroliuojami. Manau, kad Vyriausybės sprendimas iš dalies išsprendžia šį dalyką, tačiau neribojamas diferencijavimas išlieka ir gana subjektyvius atlyginimų dydžių nustatymas. Toks laikinas sureguliavimas padėtų, viena vertus, sutaupyti biudžeto lėšas, kita vertus, iš dalies kompensuotų negaunamus į biudžetą pinigus. Siūlau pritarti pateikimui.

PIRMININKAS. 10 min. klausti. Devyni Seimo nariai pasirengę tai daryti. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš turiu du klausimus. Pirmas. Kiek biudžetas negaus dėl to, kad neišmokės, ar jūs turite skaičiavimus? Antras vėl yra susijęs su klausimu, kurį ką tik svarstėme, su Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis? Einant šiuo keliu, vėl bus negaunamos pajamos į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Trečias. Kokiam laikotarpiui tas laikinumas?

V.STASIŪNAITĖ. Laikotarpis priklausytų nuo makroekonominių rodiklių augimo ir būtų Seimo prerogatyva apsispręsti iki kada. Aš manau, kad tiek “Sodros”, tiek valstybės biudžetai yra artimai vienas su kitu susiję ir nemanau, kad mokėdami dideles algas biudžetininkams, mes išgelbėsime “Sodros” biudžetą. O skaičiavimus aš esu dariusi pati sau, kiek tų pinigų būtų neišmokėta. Pačiais minimaliais skaičiavimais, yra 40 mln. Lt ir, kad ir kaip keista, Lietuvos statistika neskaičiuoja, kas gauna per 1000 Lt. Net tokių duomenų nėra. Reikėjo ieškoti visiškai kitokiu keliu skaičiavimų, net statistika nežino, kokios kategorijos žmonės gauna tokius atlyginimus. Bet skaičiavimus aš tikrai dariau ir apie 40 mln. Lt minimaliai. Bet jeigu maksimaliai, tai net iki 70. Aš manau, tai ženklūs skaičiai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame rašte jūs teigiate, kad kitų įstatymų bei teisės aktų keisti ar naikinti nebūtina. Apskritai ši frazė nebūtina, nieko nepasako, tačiau iš Teisės departamento išvadų bei Europos teisės departamento išvadų mes akivaizdžiai matome, kad yra atvirkščiai. Yra daugybė įstatymų ir teisės aktų, kuriuos būtinai reikia keisti, nes kitaip tarp įstatymų atsiras kolizija. Jūsų nuomonė? Ačiū.

V.STASIŪNAITĖ. Man atrodo, kai tokia ekonominė situacija, mes daugiau žiūrėkime savo valstybės reikalų, o ne lygiuokimės į Europos Sąjungos standartus, kai ta mūsų situacija kritiškai skiriasi nuo tendencijų Europos Sąjungoje. O tiksliai procentais… (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Ponia pranešėja…

V.STASIŪNAITĖ. Žiūrėkite statistiką. Netrukdykite, gerai? Ačiū. Manau, kad numatyti dydžiai ir jų sumažinimas procentais buhalteriškai yra labai aiškiai apskaičiuojami.

BALSAS IŠ SALĖS. O kiti įstatymai?

V.STASIŪNAITĖ. Nereikia. Jis yra laikinas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, visų pirma jūsų skaičiavimai turbūt ne visai geri. Aš noriu pasakyti, kad visam valdymui darbo užmokestis, jeigu jūs pažiūrėtumėte duomenis, yra 58 mln. Dabar jūs kalbate apie minimalią – 40 mln., jau nekalbant apie maksimalią. Tai vienas dalykas.

Toliau. Šiuo atveju neaišku, ar jūsų įstatymas bus taikomas ir privačiam sektoriui, ar tik valstybės sektoriui? Ir dar toks dalykas, koks iš tikrųjų tas rezultatas, jeigu jūs kalbate apie 40 mln., t.y., švelniai tariant, nevisiškai, o čia reikėtų skaičiuoti: 50% sumažinę, sumažinate fizinių asmenų pajamų mokestį, sumažinate socialinį draudimą ir ką jūs čia laimite? Tai aš pasakyčiau, kad turbūt daugiau triūso, negu laimėjimo ir, kita vertus, kaip tada būtų galima laikyti Seimą, priimant tokius sprendimus ir darant tokias operacijas? Ačiū.

V.STASIŪNAITĖ. Jeigu jūs pažiūrėtumėte biudžetą ir iš valstybės, savivaldybių ir dar pridėjus “Sodros” lėšas kiek yra mokama darbo užmokesčio, tikrai skaičiai įspūdingesni, negu jūs sakėte, 50 mln. Lt. Viena. Kita vertus, jeigu jūs kalbate apie Seimą, tai Seimo nariams, aišku, mažėtų, tačiau nedaug, aš skaičiavau – apie 500 Lt. vidutinis atlyginimas. Na, ir dar sumažės… (Balsai iš salės) Na, ir nieko. Vadinasi, jūs nenorite, kad būtų mažinamas atlyginimas valdininkams.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, jūs neprivalote reaguoti į pašalinį triukšmą. Visos replikos laikomos pašaliniu triukšmu. Pranešėjas turi atsakinėti į klausimus. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš apskritai manau, jog šis klausimas vertas, kad jį mes plačiai svarstytume Seime. Tačiau, gerbiamoji pranešėja, jūs atstovaujate tokiai labai jaunai, naujai politinei jėgai, iš kurios visuomenė galbūt labai tikisi naujų idėjų. Tai galbūt čia šita idėja yra viena pirmoji. Bet mano klausimas yra toks. Prašom pasakyti, kaip šitam kontekste jūs matote du mūsų nepadarytus darbus, kuriuos mes esame užkrovę mūsų mielai Vyriausybei? Pirmasis – tai valdininkų tarnybinių, pareiginių atlyginimų tarifikavimas ir surašymas į vieną lentelę. Ir antrasis darbas. Ar iš tikrųjų valstybė turi kaip nors riboti savo valdymo išlaidų dydį, palyginti su bendruoju visuomeniniu produktu?

V.STASIŪNAITĖ. Aš manau, kad tas įstatymas dėl atlyginimų nustatymo ir tarifikavimo buvo labai seniai parengtas, rengiamas, taisomas, koreguojamas, dalijamas ir vėl jungiamas įvairiais būdais. Jeigu jis būtų šiandien parengtas ir toks aiškus, koks ir buvo vienas iš variantų, t.y. labai aiškios kategorijos ir dydžiai nustatyti šito atlyginimo su socialinėm garantijom, tada nereikėtų ir šito projekto. Tada jis negimtų, nes būtų labai aišku. Bet šiandien yra sena tvarka ir neaišku, kada tas įstatymo projektas bus. Tarkime, mes sutarsime, kad atlyginimai ribojami iki to laiko, kol bus sutvarkyta tarnybinių atlyginimų tarifikacija ir darbo užmokestis. Aš sutinku, pavyzdžiui, kad iki to laiko galima padaryti tokį ribojimą. Tačiau aš manau, kad valstybė, skaičiuodama visas savo išlaidas, turi pažiūrėti ir kokiu nepamatuotu mastu ji padidino kai kuriuos atlyginimus.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Jūs siūlote savo šiuo projektu, kad būtų sumažintas atlyginimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kitus yra skaičiuojamas valstybės tarnautojo atlyginimas. Kodėl siūlote tik sumažinti atlyginimą? Ir antra, nuo kada, jūsų nuomone, valstybėje nebus ekonominių ir finansinių sunkumų?

V.STASIŪNAITĖ. Aš manau, kad dėl konkrečių žodžių problemų nekiltų, jeigu vyktų toliau svarstymas, tai būtų galima suderinti. O kada nebus sunkumų – tada, kai Lietuvoje nebus priimami tokie įstatymai, kokie dabar yra priimami, kai Lietuvos ūkyje nebus veikiama taip, kaip yra veikiama dabar, ir kai tikrai mes pradėsime rūpintis savo valstybės pinigų išlaidavimu.

BALSAS IŠ SALĖS. Iš tribūnos jūs rūpinatės.

V.STASIŪNAITĖ. Taip. Kai būsime valdžioje, rūpinsimės valdžioje.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamoji pranešėja, studijavau tą jūsų siūlymą. Jūs, kaip socialliberalė, atrodo, turėtumėt atstovauti ir socializmui, ir liberalizmui. Bet šiame jūsų siūlyme vien tik socializmas, o liberalizmo – nė kvapo. Kaip jums čia taip išeina?

V.STASIŪNAITĖ. Ačiū, pone Čepai. Jeigu čia būtų viena eilutė ir parašyta, kad daugiau kaip 1000 Lt nemokėti niekam iš valstybės lėšų, ir tuo pasibaigtų visas įstatymo projektas, tai yra visiems vienodai, tai būtų grynas socializmas. Bet jūs puikiai matote diferenciaciją. Ir jūs puikiai žinote, koks didelis žmonių skaičius gauna iki 1000. Tai netaikoma nei mokytojams, nei gydytojams, kurie gauna po 700–800, bet tiems, kurie gauna 7, 8, 9 ar 10 tūkst. (Balsas salėje) Na gerai, uždirba.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti, kaip jūs šitą įstatymą galite suderinti su Darbo sutarties įstatymu, nes darbo sutartyje yra numatyta, kokiomis sąlygomis ateina darbuotojas ir aukštos kvalifikacijos specialistas dirbti. Ir ar tai reiškia, kad jis negalios, jeigu būtų priimtas, tiems darbuotojams, kurie dirba šiandien, o tik nukreiptas į ateitį?

Ir antra. Aš norėčiau sužinoti, ar yra apskaičiuota, kiek aukštos kvalifikacijos specialistų išeitų į privačias struktūras iš valstybinių struktūrų? Ačiū.

V.STASIŪNAITĖ. Jei dėl darbo sutarties, tai, manau, jūs puikiai žinote, kad savivaldybėse, kur yra ir konservatorių valdančioji dauguma, ir Vyriausybėje yra sumažinti atlyginimai, bet negirdėjau, kad tuo metu buvo pasigesta darbo sutarčių kokio nors neatitikimo. Patys baziniai atlyginimai nėra dideli, tačiau įvairios papildomos apmokėjimo formos iškreipia visą šitą situaciją. Manau, kad šiandien darbo sutarčių dar nereikėtų traktuoti kaip darbo sutarčių. Parašomas pareiškimas priimti į darbą ir viza – priimti.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Dalį mano klausimo paklausė ponas A.Bartkus. Tada aš noriu paklausti, ar jūs derinote prieš teikdama šį įstatymo projektą, su Konstitucija, taip pat su darbo sutartimi, nepaisant, kad jūs norite tai paneigti, ir ką laimės valstybė iš tokio įstatymo projekto?

V.STASIŪNAITĖ. Aš manau, kad Konstitucija yra pažeidžiama tada, kai yra netvarkingai mokami atlyginimai ir išlaidaujami visų mokesčių mokėtojų pinigai. Kai vienai kategorijai žmonių mokami dideli atlyginimai, o kiti net nesulaukia, kada jiems bent jau iki vidutinio Respublikos vidurkio atlyginimas pakils. Tai čia Konstitucijos visiškai nereikėtų painioti. Aš nemanau, kad 27 ar 15 tūkst. gaunantis per vieną mėnesį žmogus tikrai uždirba. O kitas dirbdamas (taip pat paroje teturi 24 valandas) teuždirba 400, nors dirba irgi labai įtemptai. Tai jokių konstitucinių pažeidimų aš tikrai nematau ir darbo sutarties tuo labiau.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja, tai visi klausimai. Vienas – už, vienas – prieš, kolegos. Pritariame ar ne projektui? M.Končius pritartų.

M.KONČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pritariu ir tam, kas teikiama, gali būti kitaip modifikuota, ir tam, kad vyktų diskusija Seime šiuo klausimu. Ne visai padoru yra, kai tokia didelė diferenciacija visuomenėje.

PIRMININKAS. Kolega V.Čepai, ir arčiau esama tokios rūšies kolegų. A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, šis įstatymo projektas yra iš populistinių projektų serijos: akcizų mažinimas, kainų reguliavimas šiandien dar bus kažkur pateikiamas, atlyginimų mažinimas, na, ir greitai mes atsidursime, matysim kur, būsim netoli Baltarusijos ir atlyginimų galėsime siekti 16 dolerių ir kainos bus tokios, tai kryptis aiški. Todėl aš siūlau populistiniams įstatymams išvis nepritarti, o žiūrėti, kaip padidinti atlyginimus tiems, kurie uždirba mažai.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Registruodamiesi apsispręsime, ar pritarsime ponios V.Stasiūnaitės teikiamam Valstybės tarnautojų atlyginimo laikino apribojimo įstatymo projektui, kuris buvo ką tik pateiktas. Registruojamės, kolegos. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. Registruojamės.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Taigi balsuojantys už manys, jog šį projektą reikėtų svarstyti. Balsuojame, kolegos.

Už – 13, prieš – 14, susilaikė 2 kolegos. Projektui nepritarta, jis nėra atmestas, atidėta pateikimo procedūra. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados ir mūsų mintys, argumentai gal padės tobulinti projektą. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis yra baigiamas.