Šešioliktasis (379) posėdis
1999 m. spalio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Ir pradedame spalio 5 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės. Kol vyksta registracija, noriu tiesiog jūsų informacijai paskelbti (patys rezultatai bus skelbiami vėliau) vardinio balsavimo dėl atskirų įstatymų suminius rezultatus. Balsavimo dėl Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto rezultatai yra tokie: 78 balsavo už, 42 – prieš, 1 susilaikė. Taigi įstatymas yra priimtas. Bet tai fiksuosim vėliau.

Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo… (Balsai salėje) Aš dar kartą kartoju, kad skelbsim tai vėliau. Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo balsavo: už 79, prieš – 42, 1 susilaikė.

Energetikos įstatymo 13 straipsnio pateikimo įstatymas. Už balsavo 78, 39 – prieš, 1 susilaikė. Kažkas čia… Turbūt Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio, čia pavadinimas sumaišytas.

Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas. Rezultatai tokie, kaip skelbiau: 78 – už, 39 – prieš, vienas negalioja. Energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimas. 79 – už, 37 – prieš, 3 susilaikė.

Ir Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti: už – 73, prieš – 41, 4 susilaikė ir 4 negalioja.

Tai tokie yra balsavimo rezultatai, kurie bus vėliau oficialiai paskelbti su visom pavardėm. (Balsai salėje) Vėliau bus su pavardėm skelbiami, taip. Po to, kai atliksim tą procedūrą, dėl kurios buvo iš ryto susitarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar noriu priminti, kad rytinio posėdžio metu buvo nutarta, jog balsavimas dėl Viešojo pirkimo įstatymo 14, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (registracijos Nr.P-1985) yra atidėtas iki artimiausio posėdžio. Artimiausias posėdis ką tik prasidėjo. Todėl dabar skelbiu vardinio balsavimo pradžią dėl Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Balsavimas baigsis 15.20 val. Dabar pertrauka vardiniam balsavimui. Balsuojame dėl Viešojo pirkimo įstatymo tam tikrų straipsnių pataisų.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Kolegos, 15.20 val. Baigiame vardinį balsavimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” projekto. Gerbiamieji kolegos, vardinis balsavimas yra baigiamas. Balsavimas yra baigtas, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje)

Labai atsiprašau, gerbiamieji kolegos, dėl Viešojo pirkimo įstatymo pataisų. Ačiū, pone Povilai Katiliau. Gerbiamieji kolegos, du ypač aktyvūs Seimo nariai vėluoja balsuoti. Bet kadangi V.Andriukaitis vertas L.Sabučio ir atvirkščiai, tai mes žiūrime bendruoju sutarimu į šitą tokią menką pataisą. Bet, gerbiamasis Vyteni, mes lauksim jūsų geranoriškumo panašiais atvejais.

Vardinio balsavimo dėl Akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (projektas Nr.P-1983(3*) rezultatai

Gerbiamieji kolegos, skelbiu vardinio balsavimo rezultatus dėl įstatymų projektų, susijusių su “Būtingės nafta” ir “Mažeikių nafta”. Taigi Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Akstinavičius – prieš, Aleknaitė – už, Alekna – už, Aleksiūnienė – prieš, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius, Ažubalis, Bartkus – už, Beinortas, Bernatonis, Bičkauskas – prieš, Bobelis nedalyvavo, Bogušis, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius nedalyvavo, Alg.Butkevičius – už … atsiprašau, Alg.Butkevičius – prieš, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – prieš, Čirba – už, Čiupaila, Dagys – prieš, Daubaraitė, Degutienė, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas – už, Gylys, Glaveckas – prieš, Gražulis – už, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jakelis, Jarmolenka, Juknevičienė – už, Juršėnas nedalyvavo, Kaktys – už, Karbauskis – prieš, Karosas nedalyvavo, Kašėta, Katilius, Katkus – už, Kirkilas – prieš, Knašys – už, Končius – prieš, Kryževičius, Kubilius, Kubiliūnas, Kunevičienė, Kupčinskas, Kuzmickas, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Listavičius, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas, Matekonienė – prieš, Matulas – už, Medalinskas – prieš, Medvedevas, Melnikienė – prieš, Mincevičius nedalyvavo, Mocartas – už, Olekas, Ozolas – prieš, Pakalniškis – už, Palubinskas nedalyvavo, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius ir Pleikys – už, Plokšto, Pronckus, Prunskienė – prieš, Račas, Raškinis, Razma – už, Rutkelytė – prieš, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Sinkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys, Slavickas – už, Smetona – prieš, Stankevičius, Stasiškis, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius, Šaltenis – už, Šavinis – prieš, Šerienė – už, Šiaulienė, Šileikis – prieš, Albertas Šimėnas susilaikė, Jonas Šimėnas – už, Švitra – už, K.Trapikas – prieš, Urbonas, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis – prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka, Velikonis – prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza, Žiemelis ir Žvaliauskas nedalyvavo.

Iš viso už... neperskaitau dabar, gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, ar septyniasdešimt trys, ar septyniasdešimt aštuoni? Tuoj skaičiuoju. Neperskaitau balsų skaičiavimo komisijos rašto, rodos, 78 – už, 42 – prieš, susilaikė vienas. Aš prašau, kas rašė protokolą… Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog prašau patikslinti, kad būtų suskaičiuota.

Vardinio balsavimo dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 11, 14, 18, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo (projektas Nr.P-1984(3*) rezultatai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 11, 14, 18, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1984.

Akstinavičius – prieš, Aleknaitė, Alekna – už... Alekna ir Aleknaitė-Abramikienė – už, Aleksiūnienė – prieš, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius, Ažubalis, Bartkus, Beinortas – už, Bernatonis – prieš, Bičkauskas – prieš, Bobelis nedalyvavo, Bogušis, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius nedalyvavo, Alg.Butkevičius – prieš, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – prieš, Čirba – už, Čiupaila, Dagys – prieš, Daubaraitė, Degutienė, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas – už, Gylys – prieš, Glaveckas – prieš, Gražulis – už, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jakelis, Jarmolenka, Juknevičienė – už, Juršėnas nedalyvavo, Kaktys – už, Karbauskis – prieš, Karosas nedalyvavo, Kašėta, Katilius, Katkus – už, Kirkilas – prieš, Kaktys – už, Končius – prieš, Kryževičius, Kubilius, Kubiliūnas, Kunevičienė, Kupčinskas, Kuzmickas, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Listavičius, Mackevičius ir Malkevičius – už, Martišauskas, Matekonienė – prieš, Matulas – už, Medalinskas, Medvedevas – prieš, Melnikienė – prieš, Mincevičius nedalyvavo, Mocartas – už, Olekas ir Ozolas – prieš, Pakalniškis – už, Palubinskas nedalyvavo Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius, Pleikys – už, Plokšto, Pronckus, Prunskienė – prieš, Račas, Raškinis, Razma – už, Rutkelytė – prieš, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Senkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys, Slavickas – už, Smetona – prieš, Stankevičius, Stasiškis, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius, Šaltenis – už, Šavinis – prieš, Šerienė – už, Šiaulienė, Šileikis – prieš, A.Šimėnas – už, J.Šimėnas susilaikė, Švitra – už, Trapikas – prieš, Urbonas, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis – prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka, Velikonis – prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza, Žiemelis nedalyvavo, Žvaliauskas – prieš.

Gerbiamieji kolegos, taigi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas balsavus 79 už, 42 – prieš ir 1 susilaikius yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, taip pat yra priimtas Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Tada negalėjau perskaityti, o dabar skelbiu: 78 – už, 42 – prieš, 1 susilaikė.

Vardinio balsavimo dėl Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo (projektas Nr.P-1986(3*) rezultatai

Kolegos, du projektai. Jų yra ir daugiau. Prašom kantrybės. Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo balsuota taip: Akstinavičius – prieš, Aleknaitė, Alekna – už, Aleksiūnienė – prieš, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius, Ažubalis, Bartkus, Beinortas – už, Bernatonis, Bičkauskas – prieš, Bobelis nedalyvavo, Bogušis, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius nedalyvavo, Alg.Butkevičius – prieš, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – prieš, Čirba – už, Čiupaila, Dagys – prieš, Daubaraitė, Degutienė ir Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas – už, Gylys, Glaveckas – prieš, Gražulis – už, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jakelis, Jarmolenka, Juknevičienė – už, Juršėnas nedalyvavo, Kaktys – už, Karbauskis – prieš, Karosas nedalyvavo, Kašėta, Katilius, Katkus – už, Kirkilas – prieš, Knašys – už, Končius – prieš, Kryževičius, Kubilius, Kubiliūnas, Kunevičienė, Kupčinskas, Kuzmickas, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Listavičius, Mackevičius ir Malkevičius – už, Martišauskas, Matekonienė – prieš, Matulas – už, Medalinsko biuletenis negalioja, Medvedevas ir Melnikienė – prieš, Mincevičius nedalyvavo, Mocartas – už, Olekas ir Ozolas – prieš, Pakalniškis – už, Palubinskas nedalyvavo, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius, Pleikys, Plokšto – už, Pronckus, Prunskienė – prieš, Račas, Raškinis, Razma – už, Rutkelytė – prieš, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Senkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys, Slavickas – už, Smetona – prieš, Stankevičius, Stasiškis – už, Stasiulevičius – negalioja, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius, Šaltenis – už, Šavinis – prieš, Šerienė susilaikė, Šiaulienė – prieš, Šileikis – prieš, A.Šimėnas, J.Šimėnas, Švitra – už, Trapikas – prieš, Urbonas, Uždavinys, Vagnorius – už, Vaišnoras – negalioja, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis – prieš, Vaižmužis susilaikė, Valatka, Velikonis – prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza, Žiemelis, Žvaliauskas nedalyvavo.

78 balsavo už, 39 – prieš, 1 susilaikė, trys biuleteniai negalioja. Įstatymas priimtas.

Vardinio balsavimo dėl Energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo (projektas Nr.P-1987(3*) rezultatai

Kolegos, Energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1987: Akstinavičius – prieš, Aleknaitė, Alekna – už, Aleksiūnienė – prieš, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius, Ažubalis, Bartkus, Beinortas – už, Bernatonis, Bičkauskas – prieš, Bobelis nedalyvavo, Bogušis, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius nedalyvavo, Alg.Butkevičius – prieš, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – prieš, Čirba – už, Čiupaila, Dagys – prieš, Daubaraitė, Degutienė, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas – už, Gylys, Glaveckas – prieš, Gražulis – už, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jakelis, Jarmolenka, Juknevičienė – už, Juršėnas nedalyvavo, Kaktys – už, Karbauskis – prieš, Karosas nedalyvavo, Kašėta, Katilius – už, Katkus – negaliojantis, Kirkilas – prieš, Knašys – už, Končius susilaikė, Kryževičius, Kubilius, Kubiliūnas, Kunevičienė – už, Kupčinskas – negaliojantis, Kuzmickas, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Listavičius, Mickevičius, Malkevičius – už, Martišauskas, Matekonienė – prieš, Matulas, Medalinskas – už, Medvedevas, Melnikienė – prieš, Mincevičius nedalyvavo, Mocartas – už, Ozolas ir Olekas – prieš, Pakalniškis – už, Palubinskas nedalyvavo, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius, Pleikys – už, Plokšto, Pronckus – prieš, Prunskienė susilaikė, Račas, Raškinis, Razma – už, Rutkelytė – prieš, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Senkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys ir Slavickas – už, Smetona – prieš, Stankevičius, Stasiškis, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius, Šaltenis – už, Šavinis – prieš, Šerienė – už, Šiaulienė, Šileikis – prieš, A.Šimėnas, J.Šimėnas, Švitra – už, Trapikas susilaikė, Urbonas, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis – prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka, Velikonis – prieš, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza, Žiemelis, Žvaliauskas nedalyvavo.

Du biuleteniai negaliojantys, 79 – už, 37 – prieš, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Vardinio balsavimo dėl Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės "Mažeikių nafta" apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (projektas Nr.P-1988(2*) rezultatai

Kolegos, Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” Mažeikių naftos perdirbimo įmonės rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti projektas Nr.P-1988.

Balsavimo rezultatai tokie: Akstinavičius – prieš, Aleknaitė, Alekna – už, Aleksiūnienė – prieš, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius, Ažubalis ir Bartkus – už, Beinortas, Bernatonis, Bičkauskas – prieš, Bobelis nedalyvavo, Bogušis, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius nedalyvavo, Alg.Butkevičius – prieš, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – prieš, Čirba – už, Čiupaila ir Dagys – prieš, Daubaraitė, Degutienė ir Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas – už, Gylys ir Glaveckas – prieš, Gražulio biuletenis negalioja, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jakelis, Jarmolenka ir Juknevičienė – už, Juršėnas nedalyvavo, Kaktys – už, Karbauskis – prieš, Karosas nedalyvavo, Kašėta susilaikė, Katilius, Katkus – už, Kirkilas – prieš, Knašys – už, Končius – prieš, Kryževičius, Kubilius, Kubiliūnas, Kunevičienė – už, Kupčinsko biuletenis negaliojantis, Kuzmickas, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Listavičius, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas, Matekonienė – prieš, Matulas – už, Medalinskas – prieš, Medvedevas bei Melnikienė – prieš, Mincevičius nedalyvavo, Mocartas – už, Olekas, Ozolas – prieš, Pakalniškis – už, Palubinskas nedalyvavo, Papovas – prieš, Patackas – nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius – už, Pleikys – už, Plokšto, Pronckus, Prunskienė – prieš, Račas – už, Raškinis susilaikė, Razma – už, Rutkelytė – prieš, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Senkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys, Slavickas – už, Smetona – prieš, Stankevičius, Stasiškis, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius, Šaltenis – už, Šavinis – prieš, Šerienė susilaikė, Šiaulienė, Šileikis – prieš, A.Šimėnas susilaikė, J.Šimėno biuletenis negalioja, Švitra – už, Trapikas – prieš, Urbonas, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras, Vaitiekūnienė – už, Vaitukaitis – prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka – prieš, Velikonio biuletenis negalioja, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza ir Žiemelis nedalyvavo, Žvaliauskas – už.

73 – už, 41 – prieš, 4 biuleteniai negalioja. Kolegos, įstatymas priimtas.

Vardinio balsavimo dėl Seimo nutarimo "Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo" (projektas Nr.P-1604(4) rezultatai

Kolegos, ta pačia proga skelbiu ir vardinio balsavimo dėl Seimo nutarimo “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo” rezultatus. Balsuota taip: Akstinavičius nedalyvavo, Aleknaitė – už, Alekna nedalyvavo, Aleksiūnienės biuletenis negaliojantis, Ambrazaitytė – už, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius, Ažubalis – už, Bartkus nedalyvavo, Beinortas – už, Bernatonis – prieš, Bičkauskas, Bobelis, Bogušis nedalyvavo, Briedis – už, Burbienė – prieš, Buškevičius nedalyvavo, Alg.Butkevičius – prieš, A.Butkevičius nedalyvavo, Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – prieš, Čirba – už, Čiupaila, Dagys nedalyvavo, Daubaraitė, Degutienė, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris – prieš, Galdikas – už, Gylys – prieš, Glaveckas nedalyvavo, Gražulis – už, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė, Imbrasienė, Jackūnas, Jakelis, Jarmolenka, Juknevičienė – už, Juršėnas ir Kaktys nedalyvavo, Karbauskis – prieš, Karosas, Kašėta nedalyvavo, Katilius, Katkus – už, Kirkilas – prieš, Knašio biuletenis negaliojantis, Končius – prieš, Kryževičius, Kubilius ir Kubiliūnas – už, Kunevičienė ir Kupčinskas nedalyvavo, Kuzmickas, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Listavičius, Mackevičius ir Malkevičius – už, Martišauskas, Matekonienė – prieš, Matulas, Medalinskas nedalyvavo, Medvedevas, Melnikienė, Mincevičius – prieš, Mocartas – už, Olekas – prieš, Ozolas, Pakalniškis, Palubinskas nedalyvavo, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius – už, Pleikys nedalyvavo, Plokšto, Pronckus ir Prunskienė – prieš, Račas, Raškinis, Razma – už, Rutkelytė nedalyvavo, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Senkevičius – prieš, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys nedalyvavo, Slavickas – už, Smetona nedalyvavo, Stankevičius, Stasiškis ir Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius – už, Šaltenis, Šavinis nedalyvavo, Šerienė – už, Šiaulienė ir Šileikis – prieš, A.Šimėnas, J.Šimėnas, Švitra – už, Trapikas – prieš, Urbonas ir Uždavinys – už, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras – už, Vaitiekūnienė nedalyvavo, Vaitukaitis susilaikė, Vaižmužis – prieš, Valatka – prieš, Velikonis nedalyvavo, Vidžiūnas, Vilimas – už, Visokavičienė nedalyvavo, Zabukas – už, Zingeris, Zuoza, Žiemelis ir Žvaliauskas nedalyvavo.

Kolegos, 63 – už, 31 – prieš, 1 susilaikė, 2 negalioja. Seimo nutarimas “Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių” yra patvirtintas.

Gerbiamieji kolegos, dabar replikos po balsavimo. Kiek jų iš viso galėtų būti? Taigi trys replikos. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega. P.Gylys.

P.GYLYS. Tėvynės sąjungos žygis prieš Tėvynę Lietuvą tęsiasi. Šiame epizode Tėvynės sąjunga įveikė Tėvynę Lietuvą, bet Tėvynė turi laiko išsiaiškinti, kaip elgiasi jos dukros ir sūnūs. Nedaug liko laukti nuosprendžio. Tai, kas vyksta, aš pavadinčiau keturiais “anti”. Tai yra antivalstybiška, antiekonomiška, antivakarietiška ir antirytietiška. (Balsai salėje) Dėl valstybingumo čia daug kas pasakyta. Iš tikrųjų sukrėsti valstybingumo pamatai, ypač ekonomikoje. Taip pat nepavadinsi šių veiksmų ir ekonomiškais, pagrįstais bent paprasta, sveika ekonomine nuovoka. Sakysite, o kodėl antivakarietiška? Ogi todėl, kad šiandien surenkite kokį nors referendumą dėl integracijos ir jūs pamatysite, kokį gausite rezultatą.

Mielieji konservatoriai ir krikdemai! Jūs esate pagrindiniai priešininkai tų procesų, kurie iš tikrųjų objektyviai neišvengiami, bet jūs žmones nuteikiate prieš tai.

Tai yra ir antirytietiškas neprotingas žingsnis, nes nuteikiame ir Rytų partnerius prieš save. Ar tai yra išmintinga daryti savajai valstybei, kurios tokia nelengva padėtis? Taigi keturių “anti” koalicija. Ji vadinasi krikščionys demokratai ir konservatoriai.

PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš tikrai labai įdėmiai stebėjau Rusijos ekonominę krizę ir tą skandalą, kuris įvyko dėl pinigų išplovimo, ir bandžiau suprasti ryšį tarp to. Ryšys gana aiškus, bet dabar man kyla toks sugretinimas. Matote, ten buvo taip: Rusija skolinosi pinigus per įvairias firmas, per labai garbingą Amerikos Niujorko banką, tie pinigai buvo išplaunami ir dingo iš Rusijos. Tuo būdu sukėlė ir dar labiau komplikavo Rusijos ekonominę krizę. Dabar aš pastebiu, kad mes skolinamės pinigus, įdedame juos į įmonę, kuri priklausys ne mums, parengiame daug įstatymų. Man mano bičiuliai ekonomistai ir finansistai pasakė, kad ta sistema tikrai leis išplauti pinigus. Dėl to Rusijoje liko didžiulės skolos ir sugriauta ekonomika. Aš manau, kad toks pavojus yra ir mums, kad mūsų vaikams liks didžiulės skolos ir sugriauta ekonomika. Labai pavojingas sugretinimas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trys gauna žodį replikoms. Trys! M.Pronckus – paskutinis, kuris gauna žodį.

M.PRONCKUS. Aš, kolegos, noriu kalbėti dėl kai kurių spekuliacijų, kurios ir šiandien buvo pasakytos. Būtent dėl to, kad lyg ir LDDP Vyriausybė pasirašė kažkokį slaptą nutarimą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Ir ponia R.Juknevičienė apie tai kalbėjo. Pirmiausia A.Stasiukynas, atrodo, nėra Vyriausybė, nėra ir parlamentas. Tą turbūt turėtų skirti ketvirtos klasės vaikas, nereikia čia parlamentaro stažo. Toliau, ką A.Stasiukynas pasirašė? Kodėl apie tai niekas nekalba, ką konkrečiai pasirašė? Jis nieko konkrečiai nepasirašė dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Nieko konkretaus. Todėl šios spekuliacijos, norint LDDP primesti, kad mes esame už Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, yra dar vienas konservatorių ir jų parankinių spekuliavimas norint dangstyti savo kaltes. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar skelbsiu balsavimo dėl Viešojo pirkimo įstatymo pataisų rezultatus ir iš dešinės pusės tada turės galimybę pasakyti replikų.

Seimo nutarimo "Dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo" projektas Nr.P-2037 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

Kolegos, antrasis popietės klausimas. Jis susijęs su tuo, kad viceministras, kuris turėtų pateikti šį projektą, turi išskristi ginti valstybės reikalus. Aš prašyčiau jūsų maloningo žvilgsnio, o biudžeto svarstymas šiek tiek atsideda kelioms minutėms. Taigi antrasis popietės klausimas Nr.P-2037 – Seimo nutarimo “Dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių pastatų ar patalpų, perduodamų už akcijas naujai steigiamoms arba veikiančioms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, sąrašo patvirtinimo” projektas. A.Bartulis pateikia šį projektą. Pone viceministre, prašom.

Registruojamės, kolegos. Registruojamės!

A.BARTULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jums Vyriausybės yra pateiktas ką tik pacituotas Seimo nutarimo projektas. Jis buvo būtinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir naudojimo, disponavimo įstatymo 20 straipsnio penktąja dalimi, taip pat ir 1999 m. vasario 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr.120… yra teikiamas šis sąrašas. Šis sąrašas atitinka mano paminėtus teisės aktus išlaikant reikalavimus, kurie numatyti 20 straipsnio penktojoje dalyje, ir taip pat išlaikant tų procedūrų, kurias numatė Vyriausybė nutarime Nr.120. Priėmus šitą nutarimą Seimui atsivertų galimybės tęsti procedūras ir įvardyti bei perduoti už akcijas tas patalpas ir pastatus. Verslininkai, kurių šiandien jau yra nuomininkų statusas, būtų jau įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių arba akcinių bendrovių bendrasavininkiai, todėl mes drįstame teigti, kad pagerėtų jų verslo sąlygos. Vyriausybės siūlo šį nutarimą svarstyti skubos tvarka, nes pagal mano minėtą Vyriausybės nutarimą po to eina procedūros, kurios užtruktų dar 60 dienų. Norint paspartinti bendrasavininkių, tiek verslininkų, tiek valstybės, atsiradimą, mes manome, kad šitai svarstymo procedūrai galėtų būti taikoma skubos tvarka. Siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Pone viceministre, keturi klausimai. K.Prunskienė, užsirašiusi klausti pirmoji.

K.D.PRUNSKIENĖ. Po tokio ilgo sąrašo labai nepalankiai, tiesiog neigiamai nuteikusių projektų, malonu prieiti prie konkrečių dalykų, kuriuos dar galima būtų palaikyti. Iš tikrųjų pritarčiau, kad tą klausimą reikia spręsti pakankamai greitai, nes jis yra gana aiškus. Mes nemažai svarstėme šį klausimą, dėl sąrašo Ekonomikos komitete buvo tartasi taip pat. Bet šia proga norėčiau gerbiamajam pranešėjui priminti mūsų liūdną eigą, labai nevykusiai svarstytą ir bandytą priimti įstatymą. Neprarandu vilčių, kad dar bus galima jį priimti, nes jis perėjo pateikimo ir svarstymo stadijas. Tai yra Privatizavimo įstatymo 17, 19 straipsnių pataisų projektas Nr.1012, kuris tikrai jau yra gerokai senstelėjęs. Taigi šitą sąrašą patvirtinus, manau, mes turėtume vis dėlto padaryti ir aną darbą, t.y. sudaryti prielaidas verslininkams ne tik iškeisti į akcijas, bet ir nusipirkti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, klausti viena minutė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ką jūs manote dėl ano įstatymo ir kaip jūs siejate šį nutarimą su tuo, ką aš teikiau?

A.BARTULIS. Be abejo, aš neturiu įgaliojimų kalbėti Vyriausybės vardu tuo klausimu, nes aš turiu įgaliojimą tik pateikti šitą projektą. Tačiau mes laikomės nuostatos, kad įvykdžius šią procedūrą ir patalpos, ir pastatai, kurie virstų akcijomis, įeitų į šias naujai įsteigtas bendroves arba, padidinus veikiančių bendrovių įstatinį kapitalą, jos virstų valstybės arba savivaldybės akcijų dalimi. Ir šiandien yra rinkoje nemažai įmonių, kuriose dar yra likutinė valstybės ir savivaldybės akcijos dalis. Taikant vienodas privatizavimo procedūras, šitos akcijos galėtų būti parduodamos bendra tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, pateiktame sąraše vyrauja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos įmonės, akcinės bendrovės, individualios įmonės ir t.t. Na, ir tokia nedidelė išimtis – kelios Panevėžio ir Jonavos bei rajono. Prašom pasakyti, ar kituose Lietuvos miestuose ir vietovėse nevyksta nuomojamų patalpų perdavimo, kaip valstybės turtinio įnašo privataus kapitalo įmonėms, procesas? Jeigu nevyksta, tai kodėl? Ačiū.

A.BARTULIS. Jeigu jūs prisimenate mano minėto įstatymo 20 straipsnio penktąją dalį, ten kalbama apie investicijas, atliktas iki 1996 m. liepos 26 d. Savivaldybės institucijos pagal nutarimą Nr.120 turėjo galimybę kreiptis dėl įvardijimo tas patalpas ir pastatus paverčiant akcijomis. Bet tai buvo iki tos dienos. Dabartiniu metu tie investiciniai procesai, aš galėčiau teigti, vyksta, bet jau jie nepaklius į tą sąrašą, kadangi 20 straipsnio 4 punkte numatyta, kad tai gali būti daroma viešo konkurso tvarka, todėl į tokius sąrašus tokios investicijos jau nepateks.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat dėl Privatizavimo įstatymo 17 ir 19 straipsnių, kuriuos minėjo profesorė K.Prunskienė. Jis mūsų teikiamas, apgailestauju, kad dar nepriimtas ir šiuo metu faktiškai įvyks susipriešinimas. Sąrašas bus pateikiamas akcinių bendrovių, kurioms yra suteikiama teisė nuosavybės teise turėti tas akcines bendroves, o jūs dabar siūlote, kad tiems asmenims, kurie dabar yra investavę didelį kapitalą (pavyzdžiui, į Kauno kareivines, kur žmonės įkūrė įvairias kavines, investavo po 200 tūkst., 300 tūkst. litų), jūs siūlote vėl savivaldybei perduoti, kad virstų akcijomis, o po to skelbti viešą konkursą. Tai faktiškai žmonių apiplėšimas yra. Kaip jūs manote išspręsti tą klausimą?

A.BARTULIS. Turėčiau patikslinti, kad verslininkų investuota dalis ir tampa šių verslininkų akcijų dalimi, turtiniu įnašu į šią steigiamą bendrovę. Mes kalbame, kad čia bus valstybės ir savivaldybių nuosavybe esančių pastatų ir patalpų turtinis įnašas. Čia jokio diskriminavimo arba verslininkų interesų pažeidimo nėra. Kaip aš minėjau savo įžanginiame žodyje, kaip tik įvykdžius šias procedūras, verslininkai taps jau nebe nuomininkai tų patalpų, o bendrasavininkiai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, aš norėjau paklausti. Ar ne geriau būtų pastatus ar patalpas parduoti rinkos verte, nes bankrutavus akcinėms bendrovėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms valstybė ar savivaldybės patirtų tik nuostolius? Arba galų gale ir tą, ir tą variantą, nes vis dėlto bus tokių, kurios, matyt, galvos ir bandys nusipirkti? Ačiū.

A.BARTULIS. Deja, Vyriausybei teko vykdyti mano minėto įstatymo 20 straipsnio 5 punkto reikalavimus. Dėl to ir yra siūloma patvirtinti sąrašą, o ne inicijuoti šių patalpų arba pastatų pardavimą. Čia jau yra, sakykim, diskusija, interpretacija, kaip geriau pasielgti. Bet šiandien yra veikianti teisinė norma, pagal kurią Vyriausybė ir vykdo procedūras.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Mes sprendžiame, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Pritariame bendru sutarimu nutarimo projektui Nr.P-1037. Matyt, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vis tiek svarstys, Ekonomikos komitetas taip pat žvilgters į šį projektą, nors tai nutarimo projektas. Seniūnų sueiga siūlo svarstyti lapkričio 9 d. Lapkričio 9 d. – toks Seniūnų sueigos siūlymas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, bet seniūnai mano, kad čia reikėtų… Susitarsime. Kol kas lapkričio 9 d. Gerbiamieji kolegos, negaliu ignoruoti Seniūnų sueigos siūlymo.

Vardinio balsavimo dėl Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (projektas Nr.P-1985) rezultatai

Gerbiamieji kolegos, penkios minutės liko iki M.Laurinkaus susitikimo su mumis. Vardinio balsavimo dėl Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo rezultatai.

Akstinavičius – prieš, Aleknaitė – už, Alekna nedalyvavo, Aleksiūnienė – prieš, Ambrazaitytė – už, Andrikienė – nedalyvavo, Andriukaitis – prieš, Andriuškevičius – už, Ažubalis nedalyvavo, Bartkus – už, Beinortas, Bernatonis – prieš, Bičkauskas, Bobelis, Bogušis ir Briedis nedalyvavo, Burbienė – prieš, Buškevičius nedalyvavo, Alg.Butkevičius – prieš, A.Butkevičius nedalyvavo. Cinauskas – už, Čaplikas nedalyvavo, Čepas – negaliojantis biuletenis, Čirba ir Čiupaila nedalyvavo, Dagys – prieš, Daubaraitė – už, Degutienė nedalyvavo, Didžiokas – už, Dovydėnienė – prieš, Dringelis, Dudėnas, Dunauskaitė – už, Einoris, Galdikas nedalyvavo, Gylys, Glaveckas – prieš, Gražulis – už, Grumadas nedalyvavo, Hofertienė, Imbrasienė – už, Jackūnas nedalyvavo, Jakelis, Jarmolenka, Juknevičienė – už, Juršėnas nedalyvavo, Kaktys – už, Karbauskis, Karosas nedalyvavo, Kašėta susilaikė, Katilius, Katkus – už, Kirkilas – prieš, Knašys – už, Končius nedalyvavo, Kryževičius, Kubilius, Kubiliūnas, Kunevičienė, Kupčinskas, Kuzmickas, Kuzminskas, Landsbergis, Lapė, Listavičius, Mackevičius, Malkevičius – už, Martišauskas nedalyvavo, Matekonienė – prieš, Matulas – už, Medalinskas ir Medvedevas nedalyvavo, Melnikienė ir Mincevičius – prieš, Mocartas – už, Olekas – prieš, Ozolas nedalyvavo, Pakalniškis – už, Palubinskas nedalyvavo, Papovas – prieš, Patackas nedalyvavo, Pečeliūnas – prieš, Petrikis, Petrošienė, Petrusevičius – už, Pleikys nedalyvavo, Plokšto, Pronckus, Prunskienė – prieš, Račas – už, Raškinis susilaikė, Razma – už, Rutkelytė – prieš, Sabutis, Sadeikienė – už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas – prieš, Saudargas – už, Sinkevičius nedalyvavo, Sėjūnas – už, Sysas – prieš, Skrebys nedalyvavo, Slavickas – už, Smetona nedalyvavo, Stankevičius, Stasiškis, Stasiulevičius – už, Stasiūnaitė – prieš, Suncovienė, Survila, Šakalinis, Šalčius ir Šaltenis – už, Šavinis nedalyvavo, Šerienė – prieš, Šiaulienė – prieš, Šileikis nedalyvavo, A.Šimėnas susilaikė, J.Šimėnas – už, Švitra – už, Trapikas nedalyvavo, Urbonas, Uždavinys – už, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras – už, Vaitiekūnienė nedalyvavo, Vaitukaitis – prieš, Vaižmužis nedalyvavo, Valatka – prieš, Velikonis nedalyvavo, Vidžiūnas, Vilimas, Visokavičienė, Zabukas, Zingeris – už, Zuoza, Žiemelis nedalyvavo, Žvaliauskas – už. Vienas biuletenis sugadintas. 64 – už, 29 – prieš, 3 susilaikė. Viešojo pirkimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Viena replika. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Taip, kadangi replikos sakomos po balsavimo, aš irgi noriu pasakyti, bet tiktai ne dėl šio balsavimo, o reaguoti į pono M.Pronckaus repliką, kuria jis sakė, kad LDDP Vyriausybė neturėjo nieko bendra su įsipareigojimais anksčiau laiko sustabdyti Ignalinos atominę elektrinę. Nebuvo tokie jau labai slapti tie protokolai. Aš pats juos skaičiau ir mačiau pono A.Šleževičiaus potvarkiu įgaliojimą A.Stasiukynui dalyvauti ir priimti sprendimą, ir pasirašyti sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dėl paskolos Ignalinos saugai didinti. Ten yra tikrai įrašyti dalykai, kurie ne tiek siejasi su sauga, kiek su uždarymu. Yra nurodyta konkrečiai, kad Ignalinos atominė elektrinė negali būti eksploatuojama toliau, negu ateis reikalas keisti jos kuro kanalus. Ir nurodytos datos, konkrečios datos, daug ankstesnės, negu mes šiandien su jumis esam nusprendę padaryti. Taigi jeigu jau žiūrėtume į šaknis, tai vis dėlto tos šaknys dėl uždarymo yra ne konservatorių, o LDDP iniciatyvos rezultatas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trečiasis popietės klausimas, mes sutarėm, kad replikas gauna visi tie, kurie iki baigiant kalbėtojui atsistoja prie mikrofono, o ne tie, kurie žada paskui reaguoti į replikuojančius.

Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus M.Laurinkaus atsakymai į Seimo narių klausimus

Taigi trečiasis popietės klausimas – Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pono M.Laurinkaus atsakymai į Seimo narių klausimus. Pone direktoriau, kviečiu jus į tribūną.

M.LAURINKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi man nebuvo nurodyta tema, kuria aš turėčiau kalbėti man skirtu laiku, aš norėčiau gal nuo paskutinių naujienų. Šių metų spalio 5 d., t.y. šįryt Valstybės saugumo departamento pareigūnai pagal bendrą apie 4 mėnesius trukusią operaciją kartu su Vilniaus apygardos prokuratūra Vilniaus tarptautiniame oro uoste sulaikė grupę Vilniaus oro uosto aviacinio saugumo tarnybos keleivių patikros darbuotojų. Tris darbuotojus, kurie yra įtariami narkotinių medžiagų kontrabanda. Na, norėčiau priminti, kad šios tarnybos darbuotojai vykdo vieną iš svarbiausių funkcijų, kurios garantuoja civilinės aviacijos saugumą. Sulaikytieji darbuotojai pernešdavo įvairius krovinius pro visus oro uosto kontrolės postus ir atiduodavo gabenantiems asmenims prieš jiems įlipant į lėktuvą. Dabar Vilniaus apygardos prokuratūroje yra iškelta baudžiamoji byla ir pradėtas tyrimas. Šitas epizodas ir šita operacija, galbūt aš jos neminėčiau, bet ji yra svarbi, yra aptartina daug platesniam kontekste, būtent kovos prieš terorizmą kontekste. Panašios sistemos yra kuriamos daugelyje pasaulio vietų. Neseniai tai buvo išaiškinta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Juo labiau kad per panašius sudarytus kanalus, paperkant patikros pareigūnus, iš esmės galima pernešti daugybę dalykų, kurie gali būti naudojami net teroro akcijoms. Noriu pasakyti, kad Saugumo departamentas šiuo metu yra sustiprinęs operatyvinę priežiūrą ir operatyvinę veiklą visuose Lietuvos pasienio postuose ir tikrinami maždaug visi atvejai, kur galėtų panašios sistemos būti. Jeigu, žinoma, būtų galbūt geresnės ir finansinės galimybės, materialinės galimybės, visą šią kovą prieš narkobiznį, prieš įvairias kitas nelegalias veiklas teisėsaugos pareigūnai galėtų sustiprinti daug intensyviau. Štai ką norėjau pasakyti savo trumpu įvadu, nenoriu daugiau dėstyti jokių aktualijų, esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone direktoriau. Kol kas 16 Seimo narių norėtų su jumis kalbėtis. J.Listavičiui suteikiu žodį, iš pradžių. Ruošiasi M.Pronckus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kiek Valstybės saugumo departamentas prisideda prie ekonominių nusikaltimų, ypač kontrabandos, išaiškinimo, kovos prieš juos ir kokie rezultatai esant teigiamam atvejui. Ačiū.

M.LAURINKUS. Kova su kontrabanda nėra Saugumo departamento funkcija. Ir nėra jos prioritetas. Jūs pamenate, kai aš buvau skiriamas į šitos institucijos vadovo postą, kaip tiktai buvo kalbama apie kontrabandą kaip nespecifinę veiklą Saugumo departamente ir kad būtent reikia departamentui pereiti į specifinę veiklą, būtent žvalgybą, kontržvalgybą ir strateginių objektų, ekonominių objektų apsaugą. Patikslinant taip pat ir įstatymą, ir kitus teisinius aktus. Bet mes neatsisakome dalyvauti kovoje prieš kontrabandą, pateikdami bendro pobūdžio analizę apie jos priežastis, apie pačią sistemą ir būtent išaiškindami tuos atvejus, kurie yra susiję su kitomis valstybėmis ir turi sisteminį pobūdį. Jau keli tokie atvejai yra išaiškinti. Šiuo metu kova su stambaus masto ekonominiais nusikaltimais, kurie išeina už Lietuvos valstybės ribų, yra intensyvinama ir šiomis dienomis esu paskyręs atskirą pavaduotoją, kuris būtų atsakingas būtent už šitą darbo kryptį.

PIRMININKAS. Čia jau ne pauzė, čia buvo atsakymo pabaiga.

M.LAURINKUS. Taip.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi K.Kuzminskas.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis direktoriau, aš esu jums parašęs ir raštišką paklausimą, tačiau šiandien noriu dar ir žodžiu tai pasitikslinti. Pagal Lietuvos Konstituciją už Lietuvos ūkį atsako Lietuvos Vyriausybė, tuo labiau ji atsako už tuos objektus, kurie yra jos priklausomybė. “Mažeikių nafta” ir kompleksas Vyriausybės rankose turėjo daugiau kaip 80% akcijų. Dabar visą laiką šnekama, kad tas objektas yra nuostolingas, nuvarytas į bankrotą ir jis nieko nevertas. Prieš kelerius metus jis dirbo pelningai, buvo geras objektas, o dabar per kelerius metus jis staiga atsidūrė tokioje nepavydėtinoje situacijoje. Mano klausimas būtų toks: ar jis specialiai nuvarytas į bankrotą? Jeigu nespecialiai, tai kokios kompetencijos yra Vyriausybė ir valdininkų kompanija, kad ji sugebėjo labai svarbų ūkinį objektą paversti tokios būklės? Žinoma, aš nenoriu šiandien atsakymo iš jūsų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega!

M.PONCKUS. Aš prašau atsakymo oficialiai ir raštiškai, bus labai įdomu skaityti, nes tai nacionalinis saugumas. Kaip jūs pabandysite į tą klausimą atsakyti?

M.LAURINKUS. Jūsų paklausimą gavome. Panašių paklausimų gavome dar kelis. Į juos bus atsakyta raštu ir nedelsiant. Galiu pasakyti dar kai ką, kas yra susiję su šia problema.

Jeigu jūs skaitėte Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, ten yra nurodyta, kad strateginio objekto apsauga ir prevencinės priemonės dėl grėsmių yra ir Saugumo departamento funkcija. Tai yra tiesa. Tačiau Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas iki šiol negali veikti visa apimtimi, nes ten pat yra nurodyta, jog tiktai tuo atveju, kai Seimas priims atskirą įstatymą, kuriame yra apibrėžta, kas yra strateginiai objektai, kokia yra valstybės įtaka strateginiams objektams, kokio dydžio turi būti valstybės dalis akcijų pakete ir kokiu atveju ji tampa vidine grėsme, kai bus priimtas toks įstatymas (o tai yra pabrėžta ir nurodyta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme), tiktai tuomet Saugumo departamentas galės imtis tam tikrų veiksmų.

Antra. Savaime suprantama, mes analizuojame šią situaciją. Nors ir negalime imtis jokių procesinių veiksmų, nes nėra sukurta jokio mechanizmo įstatymo pavidalu, vis dėlto mes analizuojame ir pažymas pateikiame Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir Seimo Pirmininkui. Mes visada dalyvaujame su savo problemomis, susijusiomis su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis. Medžiagą apie investitorius, kurie gali turėti lemiamą reikšmę Lietuvos valstybėje, mes pateikiame saugumo tarybai.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Ruošiasi V.Čepas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis generalinis direktoriau, mitinguose, visuomenės informavimo priemonėse kai kurie politikai atvirai ragina gyventojų grupes nepaklusti valstybinių teisės aktų reikalavimams, kursto net smurto akcijoms. Yra tokia žmonių patarlė: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Ar nemanote, kad tai yra antivalstybinė veikla? Ar tai nėra valstybės pamatų griovimas? Ar jūs manote, kad tai yra demokratija, o iš tos demokratijos – tikriausiai anarchija? Ačiū.

M.LAURINKUS. Jūs esate teisus. Tai yra pavojus, tai yra ir vidinė grėsmė, tai nėra tuščia spekuliacija. Juo labiau kad tai yra būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms, ir Vakarų valstybėms. Ekstremistinės organizacijos reiškiasi įvairiais pavidalais. Vakarų valstybėse yra numatyti labai detalūs teisiniai pagrindai, kaip kovoti su tuo.

Lietuvoje ekstremistinių organizacijų, taip pat visų veikų, kurios yra susijusios su tautine nesantaika, rasine nesantaika, kitokių neramumų kurstymu, teisinės nuostatos yra pernelyg abstrakčios. Jas reikia detalizuoti, kad būtų aiškiau, ką turėtų veikti Saugumo departamentas, o konkrečiais atvejais galėčiau pateikti pavyzdį.

Pavyzdžiui, jeigu yra skelbiami šūkiai, kurie skatina tautinę, rasinę ar religinę neapykantą, iš esmės Saugumo departamentas neturi jokios galimybės veikti, nes jis pats, kaip suinteresuota pusė, kelianti bylą, ir turi duoti ekspertines išvadas. Teismui tai yra nepriimtina, o Lietuvoje nėra įgaliota nė viena institucija, kuri galėtų pateikti nepriklausomą išvadą, kokio pobūdžio tie teiginiai yra. Štai yra problema, kurią norėčiau vis dėlto siūlyti išspręsti Seimui, pateikdamas tam tikrus papildymus. Arba įgalioti tam tikrą instituciją prie Teisingumo ministerijos, kuri galėtų pateikti tokias ekspertizės išvadas, arba tai būtų prie kitos institucijos, bet tai būtų realus žingsnis. Šiuo metu galimybė yra tiktai pasikviesti ir pasakyti, jog tai daryti negražu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Ruošiasi A.Ažubalis.

V.ČEPAS. Gerbiamasis direktoriaus, prieš pusantrų metų esu pateikęs pataisą dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio, kuris yra susijęs su išimtimi neišskaityti šių mokesčių žmonėms, suteikiantiems operatyvinę informaciją.

M.LAURINKUS. Taip.

V.ČEPAS. Jis čia kursuoja tarp Vyriausybės, komitetų, vėl grįžo į Seimą, vėl į Vyriausybę nusiuntė. Jūs, kaip operatyvinės veiklos vadovas, savo aiškios nuomonės nepasakėte. Gal jūs teiktumėtės dabar ją išreikšti? Gal tikrai neverta gaišti nei Seimo, nei Vyriausybės laiko, gal ta pataisa yra nereikalinga?

Antras klausimas ne mažiau svarbus. Kiek žinau, dabar vėl jūsų patalpų klausimas atsidūrė aklavietėje. Buvo numatyta Žvėryne, dabar esančioje infekcinėje ligoninėje, dabar ten jau nieko neišeina. Ar yra dar kokių galimybių artimiausiu metu išspręsti šitą svarbų jums klausimą? Ačiū.

M.LAURINKUS. Dėl pirmojo klausimo. Aš kreipčiausi į Seimą prašydamas kompleksiškai, aišku, remiantis mūsų pasiūlymais, diskutuojant išspręsti slaptų darbuotojų problemas. Jos yra įvairiapusės, įskaitant “Sodrą”, jų įslaptinimą, daugybę įvairių dalykų. Šis klausimas nėra išspręstas. Mes visą laiką atsiduriame ties labai pavojinga riba, kad jie gali būti išslaptinti. Faktiškai daugybė dalykų gali nueiti, kaip sako, šuniui ant uodegos. Man atrodo, kad pats laikas spręsti šitą klausimą. Mes pateiksime dar kartą jums įvairius pasiūlymus, bus galima pasirinkti vieną iš jų.

Patalpų problema tebėra tokia pat aštri, kokia ir buvo, ji vis aštrėja. Žmonės dirba sėdėdami vieni kitiems ant pečių. Faktiškai turiu įdarbinti žmones koridoriuose. Klausimas neišspręstas ir vis aštrėja. Nežinau, ką daryti. Dabar yra Vyriausybės pavedimas surasti galimybę pradėti pastato statybą tam tikroje skirtoje vietoje arba rasti kitokių būdų, bet mes dar turime laikinai gyventi, kol turėsime nuolatines patalpas. Galiu dar kartą pasakyti, nors buvo daug kartų kalbėta ir Nacionalinio saugumo komitete, – patalpų klausimas dabar yra pats aštriausias.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis. Ruošiasi R.Kupčinskas.

A.AŽUBALIS. Gerbiamasis direktoriau, norėčiau paklausti, ar numatytas biudžeto mažinimas kaip nors nesutrukdys jūsų vadovaujamai institucijai įgyvendinti numatytas programas, tam tikrus uždavinius, siekius šiais metais?

M.LAURINKUS. Mes jau diskutavome šiuo klausimu Vyriausybėje. Vyriausybė vis dėlto suprato mūsų situaciją ir atsižvelgė į mūsų pasiūlymus, nors iš dalies mažinimas ir mus palietė, kai ką apriboja. Beje, galiu pasakyti, kad galbūt nereikėtų taikyti vienodų matų visiems, ypač operatyvinėms tarnyboms. Tuo labiau kad, jeigu jau pradedi, reikia riboti net benziną. Kai reikia atlikti kokius nors darbus, tu turi galvoti, kaip sutaupyti tą benzino kiekį arba susimokėti už elektrą, už komunalines paslaugas. Žinoma, jau daug kam pradeda kilti klausimas, koks iš viso yra požiūris. Mes suprantame sudėtingą situaciją. Nėra žmogaus, kuris nesusivoktų, tuo labiau kad patys mes ją analizuojame ir teikiame išvadas Vyriausybei. Tai yra suprantama, bet, matyt, yra tokia nerašyta taisyklė, kuri niekada nėra numatoma kokiais nors specialiais operatyvinės veiklos ar informacijos gavimo įstatymais, informacijos, kuri yra gaunama ypatingesniu, ne viešu būdu: visada valstybėse yra skiriamas didesnis vaidmuo, visada. Nėra tokios valstybės, kuri nekreiptų į tai didesnio dėmesio negu paprastai į kitų institucijų darbą. Taip yra, tokia yra tradicija. Lietuvoje kol kas tai dar neprigijo, viskas yra matuojama bendru matu. Kartais iš tikrųjų tai kenkia departamento darbui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi R.Smetona.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti tokį klausimą. Visai neseniai prasidėjo Rusijos agresija prieš Čečėniją, vyksta taikių gyventojų masinis naikinimas. Kai kurie pakankamai aukšti Rusijos politikai teigia, kad Baltijos šalys priklauso Rusijos interesų zonai. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar pastebimas Rusijos agentūros suaktyvėjimas mūsų valstybėje ir kokie to suaktyvėjimo požymiai? Jeigu tokių yra, ką jūs bandote daryti? Ačiū.

M.LAURINKUS. Dėl to, ko jūs klausiate. Aš galėčiau jums, kaip komiteto nariui, kaip Seimo nariui, atsakyti konfidencialiai, gavęs įsipareigojimą neskleisti informacijos. Viešai skelbti šių dalykų aš negaliu.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi G.Šileikis.

R.SMETONA. Gerbiamasis generalini direktoriau, jeigu teisingai jus supratau, be specialaus įstatymo, Valstybės saugumo departamentas savarankiškai negali spręsti, kurie Lietuvos ūkio objektai yra strategiškai svarbūs. Džiugu, kad, nepaisydami to, vis dėlto, be jokios abejonės, ir savo iniciatyva ar valstybės vadovo paprašyti, jūs domitės tokių objektų padėtimi, jų saugumu, taip pat, aš tikiuosi, stambiųjų ar vadinamųjų strateginių investuotojų į Lietuvos ūkį interesais, kas yra už jų, t.y. už tų investuotojų, interesų. Prašom pasakyti, ar jūs domitės ir manote, kad tikslinga domėtis ir tais kanalais, būdais, kuriais tie investuotojai siekia savo tikslų čia, Lietuvoje? Kadangi tai daroma per valstybės pareigūnus ir politikus, ar jūsų nedomina, kokių interesų vedini tie Lietuvos pareigūnai ir politikai inicijuoja tų strateginių investuotojų tikslus, padeda juos įgyvendinti čia, Lietuvoje?

M.LAURINKUS. Čia vėl tenka kai ką pakartoti, bet tai, ką jūs keliate, iš tikrųjų yra labai svarbu. Ką šiuo metu daro departamentas? Visų pirma mes visada tikriname investuotojų, kad ir kokio dydžio jie būtų, kapitalo šaltinį: jo prigimtį, iš kur jis kilo, ar nėra susijęs su organizuotais nusikaltėliais, ar nėra kokio nors kriminalinio elemento, ar nėra atėjęs per kokias nors specialiąsias struktūras ir pan. Iš tikrųjų toks darbas yra atliekamas. Tobulai, netobulai, bet vis dėlto jis yra daromas.

Antra. Visada šias išvadas ir jūs žinote. Taip konkrečiai buvo ir Klaipėdos jūros uosto privatizavimo metu. Mūsų išvados buvo pateiktos. Mes teikiame ir su kitais investuotojais susijusią informaciją, jeigu matome, kad su kapitalo šaltiniu yra kažkas negerai arba jis yra neaiškus. Visais kitais atvejais mes taip pat analizuojame situaciją tuo pagrindu, kuris yra išdėstytas nacionalinio saugumo pagrinduose, t.y. įvairiomis atsirandančiomis persvaromis. Persvaros gali atsirasti nebūtinai dėl kokios nors piktybinės veiklos – tiesiog iš inercijos, įvairių dalykų. Todėl mes apie tai esame jau ir informavę ir Vyriausybę, ir Prezidentą, ir Seimo Pirmininką, ir Valstybės gynimo taryboje esame kėlę klausimus galbūt ir apie tokius dalykus kaip bankų susijungimas, ar turėtų įtakos, ar neturėtų ir pan. Bet tai dar neturi reikšmės kokiai nors procesinei eigai. Kitaip sakant, tai yra susiję su politiniais sprendimais, su manevro galimybe, kad valstybės vadovai žinotų, kokia yra situacija, į ką jie galėtų atkreipti dėmesį ir koreguoti.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Ruošiasi R.Juknevičienė.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis generalini direktoriau, kaip jūs vertinate jūsų departamento Panevėžio skyriaus darbą, nes apie situaciją Panevėžyje daugmaž visi žinome. Teisėtvarkos institucijos turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, tačiau jūsų darbuotojai kartais dalyvauja nereikalingose intrigose. Ačiū.

M.LAURINKUS. Atskirų padalinių darbo ar stilius ar problemos yra ir man žinomos. Kai kur jos yra aštresnės, kitur yra normalesnės. Suprantama, operatyvinė veikla yra labai įtempta, yra susijusi su didele nervine įtampa, žmonės pavargsta. Be to, visada yra kelios institucijos, kurios kartais dirba ir tą patį darbą, ir turi tą patį objektą. Yra ir tam tikros konkurencijos. Tai yra ne tiktai Lietuvoje, tai yra visame pasaulyje. Visur yra ieškoma tam tikrų galimybių kaip nors išspręsti tuos iškylančius konfliktus ar problemas. Šiuo metu Panevėžyje, man atrodo, situacija yra kur kas ramesnė negu buvo anksčiau. Kai kurie dalykai stabilizavosi, yra priimti kai kurie administraciniai pertvarkymai. Aš kontroliuoju šią situaciją. Savaime suprantama, norėčiau, kad būtų dirbama geriau ir efektyviau, bet vienu atveju yra paprasčiausiai finansinės galimybės, kitu atveju yra ir kvalifikacijos stoka. Mes esame tokie žmonės, kokie esame, tokie, kokius turime Lietuvoje. Kokių nors ypatingų iš Mėnulio nepaimsime, bet vis dėlto tenka dirbti ir tenka tobulintis. Aš matau, kad šiuo metu Panevėžyje vis dėlto yra nebloga situacija, ji gerėja. Bus dar ne vienas administracinis pertvarkymas.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė. Ruošiasi A.Sysas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone Laurinkau, šiandien, kaip žinote, Seimas balsavo ir priėmė Nacionalinę energetikos strategiją, kurios diskusijų kertinis akmuo buvo Ignalinos atominė elektrinė. Kai kas šį svarbų Lietuvai objektą laiko vos ne nacionalinio saugumo garantu, tačiau, kita vertus, yra visiškai aišku, kad vienas svarbiausių valstybės saugumo aspektų yra sugebėjimas valdyti įvairias kylančias krizes. Man teko susidurti su įvairiais Vakarų specialistais, analizuojančiais įvairias galimas krizes mūsų krašte. Didžiausią pavojų keliančiu objektu jie visada laiko (ir tai akcentuoja) Ignalinos atominę elektrinę ne vien dėl RBMK tipo reaktoriaus, o dėl galimo šantažo, grasinimo susprogdinti. Žinau, kad yra imtasi visų saugumo priemonių, bet manau, kad būtų įdomu sužinoti ir iš šios tribūnos, kokią vietą pažeidžiamiausių objektų sąraše užima Ignalinos atominė elektrinė ir kaip, jūsų manymu, visos valstybinės institucijos, ne tik Saugumo departamentas, yra pasirengusios valdyti kokią nors galimą mano minėtą krizinę situaciją?

M.LAURINKUS. Iš tikrųjų Ignalinos atominė elektrinė yra vienas iš mums svarbiausių objektų, nepaisant to, ar yra įstatymas apie strateginius objektus, ar nėra. Mes, savaime suprantama, vadovaujamės sveiku protu, ir tai mums priklauso daryti, ir tai yra daroma. Ji yra vienas iš svarbiausių objektų. Tai, matyt, nusako ir vietą. Mes negalime užtikrinti saugumo visais aspektais, nes yra technologiniai aspektai, o mes nesame šių sričių specialistai. Mes galime užsiimti veiksmais prieš diversijas, terorizmą, personalo apsauga ir įvairiais panašiais klausimais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Ruošiasi S.Malkevičius.

A.SYSAS. Gerbiamasis direktoriau, kadangi mano kolegai gali neužtekti laiko paklausti, aš noriu paklausti jūsų dėl klausimų to laiško, su kuriuo į jus kreipėsi mano kolega V.Andriukaitis. Norėčiau pakartoti pora pirmų klausimų, gal jūs galėtumėte atsakyti, nes mes dar negavome atsakymo. Kokius Lietuvos ūkio subjektus Saugumo departamentas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo kontekste traktuoja kaip natūralias monopolijas ir kokius Lietuvos ūkio subjektus Saugumo departamentas minimo įstatymo kontekste traktuoja kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus? Ačiū.

M.LAURINKUS. Kada Seimas išaiškins, kas yra natūrali monopolija, žinoma, aš iš karto tą priimsiu kaip savo darbo… ant darbo stalo. Bet kadangi tai nėra išaiškinta niekur ir niekaip, mes galime tik spėlioti. Saugumo departamentas nėra spėliojimo institucija, kuri pati gali traktuoti, kaip ką nori ir pasirinkti pati savarankiškai, savavališkai, ką ji turi daryti. Vis dėlto turi būti šiek tiek griežčiau įstatymine prasme. Taigi turi būti visų pirma, dar kartą sakau, skubiai priimtas strateginių objektų įstatymas. Skubiai. Toks projektas yra rengiamas, jis jau yra Vyriausybėje nežinau kiek laiko, bet jis nėra dar čia svarstytas. Su juo yra susiję labai daug dalykų. Tada aiški veikla ir aiški paskirtis kiekvienos institucijos. Bet vis dėlto, dar kartą sakau, nepaisant to, sveiku protu vadovaudamiesi ir be didelių interpretacijų, mes išskiriame… Savaime suprantama, Ignalina yra strateginis objektas, Klaipėdos jūrų uostas yra strateginis objektas. Mes priskiriame iš dalies prie strateginių objektų, nors gal kas nors galėtų pradėti ginčytis, ir Mažeikių naftos gamyklą. Galime priskirti dar kitus objektus, bet iš esmės, aišku, to, kas akivaizdu, mes neneigiame, bet reikia teisinio įforminimo, teisinės bazės konkrečiai veiklai to objekto atžvilgiu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Šiandien man teko nemažai kalbėti, burna išdžiūvo, todėl aš norėčiau perleisti savo kaimynui žodį ir klausimą.

PIRMININKAS. Daktaras A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis departamento direktoriau, 1994 m. buvo sudaryta Kovos su organizuotu nusikalstamumu komisija, kuri jau neveikia. Tos komisijos, atrodo, iniciatyva, aš atsiprašau, jeigu būsiu netikslus, priimtas Prevencinio sulaikymo įstatymas, kuris irgi jau yra pakeistas. Bet tos komisijos pirmininkas ponas E.Bičkauskas iki šiol yra saugomas. Mokesčių mokėtojams tai per mėnesį kainuoja apie 6000 Lt, mano turima informacija, o nuo 1994 m. tai valstybei kainavo apie 360 tūkst. Lt. Gal jūs turite kokios nors informacijos apie gresiantį pavojų ponui E.Bičkauskui ir kaip jūs manote, kas turėtų nutraukti tą nesąmonę, ar pats ponas E.Bičkauskas, ar Saugumo departamentas pateikti kokią nors informaciją, galbūt Vidaus reikalų departamentas turi nutraukti šitą dalyką? Kadangi saugoti valstybės vadovus yra prestižo reikalas ir kiti dalykai, o šiuo atveju, manau, galbūt jau reikėtų apsispręsti vieną kartą, kažkam ryžtis.

M.LAURINKUS. Visi šie klausimai yra Vyriausybės apsaugos departamento kompetencija. Visi nuo pradžios iki galo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone direktoriau. Atsiprašau visų Seimo narių, kurie nespėjo paklausti. Šeši klausė iš pozicijos, 5 – iš opozicijos. Visos frakcijos gavo teisę paklausti. Kolegos, taigi palinkime direktoriui sėkmės. Mažiau plėšikų, kuriuos reikėtų gaudyti, plėšikų plačiąja prasme. Dėkoju.

M.LAURINKUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Dėl vedimo tvarkos.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ilgą laiką buvau pirmas klausiančiųjų sąraše, tačiau jūs man teisės paklausti nesuteikėte. Aš manau, kad jūs žinote, ko aš norėjau paklausti, todėl spėju, kad žino ir gerbiamasis generalinis direktorius ponas M.Laurinkus. Aš laukiu atsakymo į tą klausimą.

PIRMININKAS. Mes viską žinome, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji, tuojau pradedame šių metų biudžeto pataisų svarstymą.

O dabar, kolegos, aš balsų skaičiavimo komisijos vardu norėčiau atsiprašyti kolegos A.Plokšto, kai buvo paskelbta, kad dėl Akcinių bendrovių įstatymo pataisų jis yra balsavęs teigiamai. Iš tikro jis balsavo prieš. Taigi Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas balsuotas taip: 77 – už, 40 – prieš, 1 susilaikė, 3 negalioja. Balsavimo rezultatai ir galutinis rezultatas nuo to nesikeičia. Atsiprašau, gerbiamasis kolega.

1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1969 (pirmasis svarstymas)

Pirmasis popietės klausimas – Nr.P-1969, š.m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pirmasis svarstymas. Gerbiamieji, šiandien mes tik išklausysime komitetų išvadas, frakcijų nuomones, gal atsiras vienas kitas Seimo narys, norintis diskutuoti. Pagrindinės diskusijos bus per antrąjį svarstymą. Taigi žvelgiu, kiek norėtų diskutuoti. Pakankamai ilgas sąrašas kolegų. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę, pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę. Iki 10 minučių, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė biudžeto pajamų vykdymą ne mažiau kaip 3, 4 kartus pradedant nuo rugpjūčio mėnesio. Duomenys apie biudžeto vykdymą yra liūdni. Tačiau, objektyviai įvertinus priežastis ir realybę, kiek galėjo būti šiais metais nesurinkta pajamų, tie duomenys leidžia kalbėti, kad Vyriausybės pateiktas projektas yra pagrįstas, jei būtų normaliai dirbama ir toliau renkami mokesčiai kaip priklauso.

Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad valstybės biudžetas nuo š.m. II pusmečio faktiškai negauna pajamų, net prilygstančių 1998 m. tokio pat laikotarpio pajamoms, nors jūs gerai pamenate, kad praeitais metais tuo laiku kaip tik buvo Rusijos krizė ir per 20% mūsų įmonių prekiavo su Rusija. O dabar ekonomika jau atsikuria, įmonės persiorientavo, tačiau biudžeto pajamų ir už rugpjūtį, ir už rugsėjo mėnesį per 100 milijonų, per rugsėjį net 130 negauta, kiek planuota. Jeigu imtume už metus, tai bus apie 450 mln. mažiau negu 1998 metais. Net jeigu šiais metais nebūtų visiškai bendrojo vidaus produkto augimo, ir tai būtų nepateisinamas būtų biudžeto pajamų surinkimo trūkumas apie 500–700 mln. litų. Tai įvyko dėl Vyriausybės ir konkrečiai finansų ministro populistinio požiūrio į valstybės finansus. Dėl to sutriko disciplina ir valstybės finansų valdymas.

Atsižvelgdamas į tai, kad būtina keisti valstybės biudžetą nors tomis sumomis, kurios yra pagrįstos realiais rodikliais, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam projektui sumažinti pajamas 450 mln. litų. Iš visų kitų komitetų ir iš atskirų Seimo narių, iš Krikščionių demokratų frakcijos, tiesa, iš vienintelės frakcijos, gauti pritarimai Vyriausybės pateiktam projektui, tačiau yra ir pasiūlymų daugiau ar mažiau vieniems sumažinti, o kitiems pridėti. Visi šitie pakeitimai, kuriuos gavome iš komitetų, yra nepagrįsti šaltiniais. Labai mažai kurie pagrįsti šaltiniais. O Biudžeto ir finansų komitetas, kai komiteto asignavimo siūlymai nepagrįsti šaltiniais, negali pritarti, nes to šaltinio nėra. Aš jums sakiau, kad pajamų neįvykdymas, net ir sumažinus 450 mln., dar bus apie 700 mln. neįvykdyta. Biudžeto ir finansų komitetas pagal visus pridėtus priedėlius apsvarstė visų komitetų siūlymus ir nerado pagrindo jiems prieštarauti. Mes siūlytume šiandien priimti sprendimą nusiųsti tuos visus siūlymus Vyriausybei, kad Vyriausybė pateiktų savo protokolines išvadas, kad antrą svarstymą galėtume daryti jau atsižvelgdami į Vyriausybės sutikimą ar nesutikimą atsižvelgti į komiteto siūlymus. Ir tada mes nesutrukdytume, kaip prašė Vyriausybė, labai skubiai priimti Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo pakeitimą. Nes tada galima būtų antrą svarstymą daryti iš karto kitą savaitę ir apie spalio 15 d. galima būtų priimti to pakeitimo įstatymo projektą. Faktinė padėtis yra tokia, kad daugelis sako: jūs kalbėjot, jog neleisit išlaidų mažinti. Faktiškai valstybės išlaidos nesumažėjo. Sumažėjo tik pajamų surinkimas. Bet padidėjo ir didinamas valstybės grynojo skolinimosi limitas 500 mln. Buvo 2 mlrd. 400, dabar – 2 mlrd. 900 Lt. Fiskalinis biudžetas buvo 672, dabar – 772. Įsiskolinimas, kreditorinis įsiskolinimas, biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojų metų pradžioje, atėmus debitorinį įsiskolinimą, buvo apie 220 mln. Lt. Metų pabaigoje jis sudarys ne mažiau kaip 500–700 mln. Lt. Geriausiu atveju – 500. Tačiau faktiškai pagal visus mūsų skaičiavimus Biudžeto ir finansų komitete tas įsiskolinimas sudarys apie 700 mln. Lt, t.y. padidės, negu buvo sausio 1 d., apie 500 mln. Lt. Tuo atveju valstybės nesurinktos pajamos faktiškai vis tiek sukelia valstybės išlaidas, tiktai dengiamas skolomis. Kadangi skolinimasis šįmet neįmanomas, nes biudžetas yra nedeficitinis, tai Vyriausybė mano šitą klausimą perkelti kitiems metams spręsti. Tačiau tas klausimas bus sprendžiamas, kai nagrinėsim kitų metų biudžetą, nes biudžetas yra metinė sąmata ir jokių perkėlimų negalima daryti iš metų į metus. Kiekvienais metais tvirtinamas įstatymas, kiek gaunam pajamų, tiek turim daryti išlaidų. Faktiškai dabartinė finansų disciplina to nesilaiko. Tie pažeidimai matyti, nes sunki finansų būklė, nes labai daug įsiskolinimų yra Iždo departamento, jau faktiškai yra skolomis padengtų išlaidų, ir metų pabaigoje dar liks.

Remiantis visa šita informacija, kurią pasakiau, įrodau, kad negalėjom pritarti kai kurių komitetų siūlymams sumažinti Vyriausybės pateiktą mažinimą. Neįmanoma sumažinti. Todėl prašyčiau po pirmojo svarstymo pritarti, siūlyti Vyriausybei atsižvelgti į komiteto pateiktas visas išvadas ir priedėlius bei tęsti svarstymą antrajame etape. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kalbėti komiteto vardu Seimo narę B.Visokavičienę. Ruošiasi V.Zabukas, taip pat kalbėsiantis komiteto vardu.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kalbėsiu labai trumpai, kadangi Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymams, pritaria sprendimui prašyti Vyriausybę rasti finansinių išteklių ir finansuoti siūlomą sumažinti sumažinimo dalį. O būtent dėl tokių priežasčių. Pagrindiniai asignavimai, kurių siūloma nemažinti, yra dažniausiai susiję su jau atliktais darbais, įsigytomis prekėmis arba priemonėmis. Taigi tokiu būdu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sričiai priklausančios įstaigos prašo nemažinti jų asignavimų dėl to, kad arba tos išlaidos reikalingos kaip eksploatavimo išlaidos, arba jos reikalingos tam, kad būtų galima atsiskaityti už jau atliktus darbus su rangovais. Bet kokiu atveju, jeigu tie finansiniai ištekliai nebus rasti, tokiu būdu vis tiek tai bus jau biudžeto skola ir ją bet kokiu atveju reikia likviduoti, atsiskaityti su verslininkais, su rangovais.

Iš viso mūsų komitetas prašo nemažinti socialinei apsaugai 3 mln. ir 935 tūkst. Žinoma, socialinei apsaugai tai yra labai nedidelė prašoma suma. 3 mln. yra būtent socialinės infrastruktūros programa, kuriai yra naudojami tarptautiniai finansiniai fondai, Socialinio vystymo fondas ir jau yra pasirašytos sutartys. Vadinasi, jeigu biudžetas neskirs tų asignavimų, sutartis gali būti nutraukta ir tarptautiniai fondai tų lėšų neskirs. Taigi taip pat yra praradimas.

Na, o šiaip norėčiau pabaigoje tiktai pasakyti, kad iš viso, lyginant šių metų patvirtintus rodiklius, 1999 metų, ir dabar pateiktą patikslintą mažinimo planą, valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos mažinamos 6,24%. O asignavimai socialinei apsaugai yra mažinami 7,8%. Taigi socialinei sričiai yra mažinama daugiau negu visas biudžetas. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė atsižvelgs į komiteto pasiūlymus ir ras finansinių išteklių skirti tiems asignavimams, kuriuos mes numatome. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zabukas – savo komiteto vardu. Ruošiasi A.Matulas.

V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas ne kartą buvo svarstytas ir mūsų komitete, ir kartu su Biudžeto komitetu. Mes suprantame šio įstatymo pakeitimo ir išlaidų mažinimo būtinumą. Tačiau yra daug sričių, kur tiesiogiai švietimo, mokslo ir kultūros sistemai nebeįmanoma sumažinti. Aš noriu tiktai priminti tai, jog visi mes sakome, kad švietimas, mokslas yra prioritetinė sritis, tačiau nepaprastosiose išlaidose vis dėlto matyti gana keistas vaizdas. Vidutiniškai investicijas yra numatoma sumažinti ne daugiau kaip 31%, bet faktiškai švietimo sistemai šis rodiklis siekia 46%, mokslo sistemai – 41%. Faktiškai švietimo ir mokslo sistema yra labiau skriaudžiama negu kitos ūkio šakos. Noriu priminti, kad dėl to mums teko kalbėti su daug universitetų rektorių, padėtis ten yra nepavydėtina. Aš noriu priminti, pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto padėtį, iš tikrųjų baigiamas objektas bus visiškai nebaigiamas. Šie duomenys į Ūkio ministeriją atėjo pavėluotai. Jau dabar yra susidariusios skolos, o jeigu objektas bus nebaigtas, paliktas žiemai, vadinasi, dar 600 tūkst. Lt nuostolio. Tai faktiškai visa tai reikėtų pasverti, ar vis dėlto reikia spręsti šį dalyką, ar atidėti ir po to mokėti už didelius nuostolius. Todėl norėčiau pasiūlyti Seimui mūsų sprendimą. Čia mes svarstome finansinius rodiklius, tai svarstymas irgi turėtų būti skaičių kalba.

Komitetas siūlo, kad Tautinių mažumų ir išeivijos departamento paprastąsias išlaidas reikia sumažinti 90 tūkst. litų, o ne 140 tūkst. litų. Švietimo ir mokslo ministerijos statomiems objektams Rytų Lietuvoje: Visagine, Eišiškėse, Grigiškėse, Vilniuje, tai Respublikai yra svarbūs švietimo objektai, kur atsiranda reikmė turėti daugiau lietuviškų mokyklų, komitetas siūlo skirti 2 mln. litų nepaprastųjų išlaidų.

Iš Švietimo ir mokslo ministerijai siūlomų mažinti 2 tūkst. litų leisti vadovėliams palikti nors pusę milijono litų, nes jau yra sudarytos sutartys su leidyklomis ir jau atlikti darbai. Mažinti skaičių vadovėlių, kurių dabar trūksta švietimo įstaigoms, vargu ar tai yra pateisinama. Mokslo ir studijų nepaprastąsias išlaidas – faktiškai 6,5 mln. reikėtų palikti. Taip pat siūloma nemažinti finansavimo Klaipėdos universiteto pastatų rekonstravimo darbams užbaigti, Lietuvos muzikos akademijos, Sluškų rūmų remonto ir projektavimo darbams, Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatui Saulėtekio alėjoje rekonstruoti, ten turi įskurti biblioteka, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto pastatams taip pat nemažinti finansavimo. Be to, tikrai yra svarbi mokslinė ir studijų programa Kauno Technologijos universitete dėl distancinio mokymo projekto įgyvendinimo.

Kai pasižiūri į mažinimo skaičiukus, jie tiesiog truputį yra juokingi, kai matome Kultūros ministeriją. Kultūros ministerijai iš viso yra siūloma mažinti tiktai 6 mln. iš 450 milijonų. Faktiškai lyg ir nedidelė suma, bet reikėtų pagalvoti, ar iš tikrųjų to reikia. Kritiška yra padėtis (mes buvome) ir muziejų, ir bibliotekinio aprūpinimo, ir etninės kultūros rėmimo ir jaunųjų atlikėjų rėmimo. Ši suma yra gyvybiškai reikalinga, o valstybė pagal visą sumą tikrai mažai sumažina. Todėl galbūt natūralus buvo emociškas seimo nario G.Šileikio nepritarimas komiteto siūlymui, kai mes ieškojome kompromisų, kad apskritai gal reikia pagalvoti ir nemažinti biudžeto lėšų švietimui, mokslui ir kultūrai.

Norėčiau, kad Vyriausybė įsiklausytų į mūsų pasiūlymus, mes kiek galėjome pamatavome, ir dar kartą pasvarstytų. Gal tikrai, kai iš investicinių lėšų procentų yra padidinamas procentas švietimo įstaigų statyboms finansuoti, palyginti su bendruoju vidurkiu, galima atrasti rezervų ir šį klausimą spręsti palankiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kalbėti kviečiu Seimo narį A.Matulą. Ruošiasi A.Vaišnoras. Dėl vedimo tvarkos – R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šiandien labai rimtai svarstome biudžetą, kalba komitetų pirmininkai. Man labai keista ir nežinau, ką mes turėtume padaryti, galbūt padaryti svarstymo pertrauką, nes nėra nei ūkio ministro, nei finansų ministro, nei premjero svarstant biudžetą. Mes svarstome jų pateikiamą projektą, o jiems tai visiškai nesvarbu. Gal mes tada darome pertrauką, kai sulauksime jų, tada galėsime tęsti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tiesiog tokios procedūros – iš pradžių komitetų, frakcijų pirmininkų ir t.t. išvados, tada Vyriausybė su komitetu rengia naują variantą arba pritaria tam pačiam. Kolegos, 17 valandą darome pertrauką.

Dabar žodį suteikiu A.Matului.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, trumpai norėčiau pakalbėti ne tik apie biudžeto lėšų, skirtų sveikatos apsaugai, mažinimą, bet ir apie lėšų, skirtų sveikatai iš Privatizavimo fondo bei paskolų su valstybės garantija ir valstybės vardu, mažinimą. Norėčiau šiek tiek sukonkretinti. Sveikatos apsaugos ministerijai valstybės biudžeto asignavimai mažinami 3,49%. Bandysiu neminėti skaičių, nes tie skaičiai daugeliui žmonių nieko nesako. Minėsiu tik procentus.

Sumažinti biudžeto asignavimai Krašto apsaugos ministerijai, Karių sveikatos priežiūros programai. Numatoma mažinti 18,18%. Vidaus reikalų ministerijos sveikatos apsaugos programai mažinama 1,16%. Nacionalinės sveikatos tarybai – 15,9%. Valstybės biudžeto asignavimai valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomam sveikatos draudimui mažinami 41 mln., tai yra 8,16%. Už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį į Privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą mažinama 19,8 mln. litų, nuo 242 iki 222 litų vienam asmeniui. Noriu priminti, kad 1997 metais valstybės įnašas už valstybės draudžiamus asmenis buvo 290 litų. Komiteto nuomone, valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis neturėtų būti traktuojamos kaip tipinės paprastosios lėšos.

Neatsižvelgiama ir į tai, kad įmonių, įstaigų, organizacijų atsiskaitymų iš fizinių asmenų pajamų mokesčio, “Sodros” renkamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybės biudžeto įmokų už valstybės draudžiamus asmenis valstybinei ligonių kasai nepervesta 202 mln. litų lėšų. Tai yra rugsėjo 15 dienos duomenys. Valstybinės ligonių kasos pajamų planas vykdomas tik 85%. Sumažinę 41 mln. už valstybės draudžiamus asmenis, manau, naujais metais mes turėsime panašią situaciją, kaip šiandien turi “Sodra”.

Biudžeto asignavimai sveikatos programoms, kurias valdo apskričių viršininkų administracijos, mažinamos 7,31%. Biudžeto asignavimus vaikų gydymui, reabilitacijai apskrityse numatoma sumažinti 3,6%, sporto medicinos plėtrai – 3,3%, visuomenės sveikatos ugdymui – 4,9%. Biudžeto asignavimus sveikatos priežiūros įstaigų pastatų rekonstrukcijai apskrityse numatoma sumažinti 34,7%. Asignavimai Sveikatos apsaugos ministerijai investicinėms programoms mažėja 7,3%. Iš jų valstybės biudžeto asignavimai mažinami net 24,7%.

Paskolų lėšos mažėja 5,3%. Santykinai nedidelis mažėjimas susidaro, nes į investicijų programų paskolų lėšas įtrauktas planuojamas gauti Čekijos banko kreditas pirminės sveikatos priežiūros programai bei radiologijos programos optimizavimo Lietuvoje programai. Tai yra tas pats čekų kreditas, apie kurį mes kalbame jau trečius ar ketvirtus metus. Tuo tarpu kitų programų finansavimas mažinamas 50–57%.

Noriu priminti, kad rugsėjo 15 dieną lėšų, numatytų investicinėms programoms iš paskolų Sveikatos apsaugos ministerijai, buvo pervesta nulis. Iš 11 mln. biudžeto lėšų investicinėms programoms pervesta 250 tūkst. Tai kalbėti apie kokį nors nuoseklų Lietuvos sveikatos programoje numatytų tikslų įgyvendinimą, aišku, netenka.

Sveikatos priežiūros įstaigų statybų ir rekonstrukcijų investicijų projektams, numatytiems 1999–2001 metų valstybės investicijų programoje, 1999 metams buvo numatyta 28,5 mln. litų iš Privatizavimo fondo, tačiau per pirmąjį pusmetį gauta tik 28,42%. Pagal Vyriausybės nutarimą Nr.960 patvirtinta Privatizavimo fondo lėšų 1999 metų antrajam pusmečiui sąmata, pagal kurią sveikatos objektų statyboms iš Privatizavimo fondo numatoma skirti tik 6,3 mln. Lt, t.y. mažinama 49,25%. Įvertinus šiuos skaičius, bendras finansavimo mažinimas sveikatos sistemai yra 75 mln. Lt, arba 9%. Tai yra didesnis negu bendras valstybės biudžeto sumažinimas. Atsižvelgiant į numatomą valstybės biudžeto privatizavimą ir skirtų paskolų lėšų sveikatos apsaugai mažinimą bei realų lėšų pervedimą pagal 1998 m. gruodžio 3 d. patvirtintą 1999 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, komitetas mano, kad faktiškai atsisakoma 1997 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimo Nr.336 patvirtinto sveikatos apsaugos pripažinimo prioritetiniu valstybės investicijų į socialinę sritį sektoriumi. Komitetas neturėjo kitos išvados ir atsižvelgdamas į šios dienos valstybės ekonominę situaciją, iš esmės, aišku, pritaria tokiam biudžeto sumažinimui, bet kategoriškai prašo, kad nebūtų mažinamos lėšos iš Sveikatos draudimo fondo, nes Finansų ministerija klaidingai aiškina, kad 41 mln. Lt iš bendro 2,1 mlrd. mažinimo sudaro apie 2%. Tai yra lėšos už valstybės draudžiamuosius ir tai, kaip sakiau, sudaro daugiau kaip 8%.

Aš noriu padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui už įsigilinimą į mūsų problemas. Tikiuosi, kad Vyriausybė ir Finansų ministerija atsižvelgs į mūsų komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą vis dėlto dar kartą apsvarstyti galimybę ir nemažinti lėšų Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal sutiktumėte padaryti 15 min. pertrauką? (Balsai salėje) Tiesiog būta tokio plano. 15 min. pertrauka, kolegos. Toliau diskutuojame 17.15 val. A.Vaišnoras. Ruošiasi P.Papovas. Pertrauka iki 17.15 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Registruojamės! O į tribūną kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A.Vaišnorą. Ruošiasi Seimo narys P.Papovas – komiteto pirmininko pavaduotojas.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, aš su kolegos R.Dagio pastaba sutinku, kad svarstant biudžeto ir finansų reikalus turėtų dalyvauti ministrai, tačiau aš matau, kad ir Seimo narių nėra per daug. Taigi turbūt abiem institucijoms yra apie ką kalbėti.

Jeigu kalbėtume apie aplinkos apsaugos sritį, man atrodo, kad aš, ko gero, neoperuosiu skaičiais, nes jie per daug nieko ir nepasako. Norėčiau kiek pakalbėti apie problemas, kurias sukėlė mūsų kontroliuojamos arba prižiūrimos srities valdymas. Išties biudžeto mažinimą visi sutiko nelabai palankiai, tačiau suprasdami, kas vyksta valstybės ekonomikoje, finansų srityje, esame vis dėlto priversti pritarti. Aplinkos apsaugos komitetas pritaria mažinti. Tačiau yra viena problema. Man atrodo, kad šiuo metu į aplinkos apsaugą yra žiūrima šiek tiek kaip į podukrą. Pirmiausia yra iškeliami socialiniai, ekonominiai reikalai, finansų, biudžeto reikalai ir į aplinkos apsaugą yra lyg ir mažiau kreipiama dėmesio. Tačiau aš noriu pasakyti, kad jeigu peržiūrėtume visas programas, ir biudžetines, ir investicines, daug kur nematyti tam tikros politikos arba tikros tos mažinimo politikos. Man atrodo, kad ne tiktai aplinkos apsaugoje, bet ir kitose srityse prioritetai turėtų būti kreipiami labiau į tai, jeigu nėra pakankamai lėšų, į tuos objektus, kurie yra baigiami. Aš turiu omeny, sakykim, valymo įrengimo ir kitų aplinkos apsaugos objektų statybą, o ne paskirstomi pinigai visiems vienodai, nors vieni tik pradėjo statyti objektus, kiti negali baigti. Man atrodo, kad ši politika turėtų būti vykdoma taip. Jūs patys suprantate, kad jeigu nebus baigiami statyti valymo įrengimai arba nebus baigtos statyti vandens nugeležinimo stotys, gersime rudą vandenį, degs pesticidai. Yra nubraukta visa likusi pusės metų pesticidų programa. Didės buitiniai sąvartynai, taip pat daugės pavojingų atliekų, sunkiųjų metalų, gyvsidabrio. Visa tai atsilieps žmonių gerovei ir sveikatai. Aš manau, kad šios problemos yra visiems aiškios ir todėl diskutuoti neverta. Tačiau mes suprasdami sunkią finansinę, ekonominę valstybės būklę ir svarstydami komitete šiuos dalykus, tikėjomės ir tikimės, kad Aplinkos ministerija suras tam tikrų vidaus rezervų ir šie mažinimai bus ne tokie skaudūs.

Aš noriu atkreipti dėmesį ir mes apie tai kalbėjome Biudžeto ir finansų komitete. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė mūsų siūlymams (tai nėra labai dideli siūlymai). Mums labai sukėlė nerimą, kad Ūkio ministerija (čia jau ne tik Aplinkos ministerija), kuri valdo asignavimus ir pavojingų atliekų tvarkymo programas, nubraukė 60% šių programų lėšų. Tai yra programa “Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje”. Mes ir Biudžeto ir finansų komitetas manome, kad Ūkio ministerija turėtų vis dėlto surasti vietoje 1,6–1,8 mln. Lt sumažintų lėšų dar skirti 600 tūkst. Lt, kad būtų galima paleisti akcinės bendrovės “Palemono keramika” pavojingų atliekų termostabilizavimo įrangos darbus, nes yra sukaupta daug pavojingų atliekų ir jas būtina sudeginti.

Taip pat labai svarbus yra darbas, kuris laukia UAB “Liuksytis”, nes jis rengiasi padaryti nekenksmingas gyvsidabrio lempas. Gyvsidabris, kaip jūs suprantate, yra vienas iš pavojingiausių žmogaus sveikatai metalų.

Taip pat mes norime prašyti Aplinkos ministerijos su Biudžeto ir finansų komiteto palaiminimu, kad nebūtų atimama išvis nedidelė suma, t.y. 160 tūkst. Lt, aplinkos apsaugos inspekcijų transportui išlaikyti. Ir šiaip šios inspekcijos visą laiką skundžiasi ir iš tiesų tokia problema yra. Mes tai jau anksčiau svarstėme komitete. Yra pasenusios transporto priemonės, operatyvinei veiklai tai labai trukdo. Dabar, jeigu atimtume degalus iš šių kontrolės mobilių institucijų, susidaro tikrai tragiška situacija. Galiu iliustruoti tokiais skaičiais, galbūt ne skaičiais, bet situacija. Šiuo metu iš jūros per Kuršių marias į Nemuną ir aukštyn upėmis eina lašišos. Jeigu negalėsime garantuoti stabilaus aplinkos apsaugos darbo, manau, kad brakonieriai tikrai įsisiaus ir mes paskui turėsime labai nykų vaizdą kitais metais ir dar kitais metais. Jau mes gavome signalų, kad yra užtvenkiamos tam tikros vietos Kuršių mariose ir iš esmės nė viena lašiša negali praplaukti. Aplinkos apsaugos ministerijos darbuotojams, kurie atsakingi už aplinkos apsaugos kontrolę, išties yra darbo ir tas sumažinimas būtų labai nenaudingas mūsų žuvų ištekliams.

Faktiškai mūsų komitetas daugiau prašymų neturi. Manau, kad Vyriausybė, svarstydama patikslintą biudžetą, į mūsų pasiūlymus atsižvelgs. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi R.Dagys.

P.Papovas – komiteto pirmininko pavaduotojas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas išnagrinėjo šių metų biudžeto patikslinimą. Kadangi savivaldybių biudžetų išlaidos nėra keičiamos, yra didinami asignavimai mokestinių pajamų išlyginimui, vis dėlto jie yra didinami labai nedaug, o faktiškai išnagrinėjus šių metų savivaldybių biudžetų pajamų vykdymą, yra apie 200 mln. neįvykdymas. Todėl toks nedidelis padidinimas pajamų išlyginimo rezervui, žinoma, faktiškai įteisina savivaldybių biudžetų išlaidų mažinimą, nes nebus įmanoma išlaidas padengti pajamomis.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlė padidinti rezervo fondą. Komitetas negalėjo rasti šaltinių, todėl nesiūlė konkrečiai didinti, bet problema, kaip ir svarstant Biudžeto ir finansų komitete, išlieka.Vyriausybei reikia vis dėlto galvoti, nes išlaidos, negavus planuotų pajamų, sumažės.

Biudžeto ir finansų komitete buvo konstatuota, kad bus lėšų perskaičiavus globojamiems vaikams skirtas specialias valstybės tikslines dotacijas, bet tai irgi bus ne tokia didelė suma, kurios reikėtų padengti 200 mln. negautų pajamų.

Komitetas išnagrinėjo iš konkrečių savivaldybių gautus pasiūlymus, taip pat iš kitų valstybinių institucijų, stengėsi pagrįsti jų prašymus. Kai kurie prašymai buvo pagrįsti. Pavyzdžiui, 100 tūkst. per daug sumažinti asignavimai Vyriausybės atstovų tarnyboms, kur yra sudarytos sutartys. Mes suradome šaltinį ir pasiūlėme padidinti. Šiam pasiūlymui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.

Pritarė ir kitam mūsų pasiūlymui, svarstant Biudžeto ir finansų komitete, t.y. sumažinti išlaidas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, nes jie ir pateikė, kiek jiems iki metų pabaigos reikia ir kokia suma jau panaudota. Skirtumas susidarė apie 200 tūkst. Tačiau gavus Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, čia jau rašoma, kad tam pasiūlymui nėra pritarta, nors mums dalyvaujant komitete buvo pritarta. Nebuvo pritarta tik tiems pasiūlymams, dėl kurių nebuvo pateikta finansavimo šaltinių. Truputėlį keistoka nepritarimo išvada, nes pasakyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija atseit nepriklauso komiteto kompetencijai. Komitetas turi teisę nagrinėti visus reikalus, ypač valdymo srityje, nes yra valdymo komitetas, visų valstybinių institucijų, taip pat ir savivaldybių. Todėl, manau, gal čia padaryta klaida, nes faktiškai mums esant buvo pritarta, o kaip čia įrašyta, nežinau. Pirmininkė sako, kad ta klaida bus ištaisyta.

Toliau mes siūlėme ieškoti šaltinio, nes patys negalėjome rasti. Tai buvo Kauno technologijos universiteto kreipimasis dėl distancinio mokymo programos. Ten visa programa buvo nubraukta (apie 1 mln. 800 tūkst.), o mes prašėme rasti apie 1 mln. 600, kur yra sudarytos sutartys. Bet Biudžeto ir finansų komitetas taip pat šaltinio nerado, taip pat, matyt, tas pasiūlymas lieka Vyriausybei.

Iš esmės komitetas pritaria biudžeto patikslinimui.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Užsienio reikalų komiteto vardu Seimo narį R.Dagį. Ruošiasi A.Stasiulevičius, pareiškiantis Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pradžių norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad, mano nuomone, mes šiandien visai be reikalo svarstome biudžetą, nes niekas jo iš esmės nenori klausytis. Tai yra mūsų nepagarba Seimui. Mes galėtume normaliai pasiųsti į ministeriją mūsų stenogramas, Biudžeto ir finansų komiteto išvadas ir tuo baigti kalbėti, nes nėra su kuo diskutuoti. Tuos pačius kolegas, kurie čia sėdi, mes matėme Biudžeto ir finansų komitete, bet nematome nei ūkio ministro, kuris pasiūlė investicijų mažinimo programą, nei finansų ministro. Visos šios diskusijos neturi jokios didelės reikšmės. Jeigu mes save, Seimą, pastatome į tokią vietą, tai paskui nereikia sielotis, kad Seimo reitingas yra toks.

Dėl biudžeto. Užsienio reikalų komitetas, norėčiau patikslinti, nepriėmė jokio sprendimo dėl šio biudžeto. Mes tiktai pritarėme Užsienio reikalų ministerijos siūlymams, taip pat Europos komiteto siūlymui.

Mūsų komiteto nuomone, turėtų būti atskiras komitetų pirmininkų pasitarimas, apskritai aptarta mažinimo struktūra, nes yra keletas, mūsų galva, ydingų dalykų. Jeigu mes kalbame apie biudžeto mažinimą, tai turėtume kalbėti apie visų programų peržiūrėjimą. Dabar mes matome, kad investicinės programos yra sumažinamos per 30%, o darbo užmokestis, nors visos žiniasklaidos deklaruojama, kad mažinami valdininkų atlyginimai, – 5%. 5% – tai yra sutaupyti etatai, ir daugiau nieko. Visi kiti priedai ir t.t. bus mokami. Taigi badmečiu pirmiausia ne biznis stabdomas, o susiveržiamas diržas. Dabar mes šito nematome.

Reikia prioritetus persvarstyti, juo labiau, kaip matyti, kad investicinės programos, kurios dabar yra stabdomos, ateityje, jeigu paimsime Tarptautinio valiutos fondo paskolas, jos dar labiau bus nukarpytos.

Kitas dalykas, nematome sprendimo, kas bus su skolomis. Ar tai bus įskaityta kaip valstybės skola, ar ne. Klausimas yra labai rimtas. Taip laisvai svarstyti biudžetą, kaip dabar mes svarstome, negalima.

Dėl konkrečių siūlymų, kurie buvo pasakyti. Tiesa, prieš tai norėčiau atkreipti dėmesį. Mes visą laiką diskutuojame, kad švietimui ir mokslui skiriame valstybėje prioritetą, bet investicines programas jiems nukarpome labiausiai – 40%, tiek socialinių objektų statybai, tiek švietimo objektų statybai. Tai irgi rodo prioritetus.

Dėl investicinių programų. Atkreiptume dėmesį į Valstybinę veterinarijos tarnybą, kurios modernizavimas susijęs su tiesioginiais įsipareigojimais Europos Sąjungai. Jos finansavimas taip pat sustabdomas. Tai irgi kalbama apie prioritetus? Aš nematau čia jokių prioritetų ir sunku kitiems tai paaiškinti.

Užsienio reikalų komitetas pritaria Užsienio reikalų ministerijos teikimui mažinti ne 20 mln., kaip siūloma, ministerijos biudžetą, bet 16 mln. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Užsienio reikalų ministerijos biudžetas, taip sumažinus, bus absoliučiais skaičiais mažesnis, negu buvo anksčiau, praėjusiais metais. Turint galvoje Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimą, vadinasi, faktiškai Užsienio reikalų ministerija finansuojama dar mažiau. Ir vėl mes kalbame apie valstybės prioritetus ir t.t.

Siūlome nemažinti, bent jau rasti kokių nors galimybių sumokėti įsiskolinimus Jungtinėms Tautoms. Tai yra beveik 1 mln. 700 tūkst., nes kitaip mes rizikuojame prarasti balso teisę. Apie ką mes galime kalbėti 2003 metais, kai planuojama turėti veto teisę Saugumo taryboje? Kur tas prioritetas? Vėl to prioriteto niekaip negali pastebėti. Taip pat yra nemažai objektų, kurie jau pradėti statyti. Iš esmės lėšos yra panaudotos. Tai ką mes su jais darysim? Kokia sąskaita tai bus padaryta? Yra paskelbti konkursai… UAB “Eika”, konkursas įvykęs. Mokėsim – pradėsim teisinius ginčus. Klausimas, kas mums kainuos šiuo atveju brangiau – ar teisminiai ginčai, ar vis dėlto ieškojimas būdų, kaip finansuoti šiuos mūsų susitarimus. Reikėjo galų gale spręsti anksčiau, nes tas konkursas įvyko ne taip jau seniai. Taip pat yra įvykęs ir kompiuterių pirkimo, susijusio su saugiu atstovybių funkcionavimu, konkursas. Vėl klausimas, ką mes su jais darysime.

Taigi komitetas savo pasiūlymus yra išdėstęs. Aš manau, kad jie visi yra pakankamai pamatuoti. Man atrodo, Užsienio reikalų… taip pat Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės jam pritaria, nors finansavimo šaltinio mes negalėjom nurodyti, nes jį galima nurodyti tiktai suderinus su kitais komitetais, kitų sričių sąskaita. Kai nežinai bendro balanso, labai sunku ką nors padaryti. Galima, aišku, pasiūlyti kokį nors populistinį dalyką. Taip pat Užsienio reikalų ministerija, Užsienio reikalų komitetas pritaria Europos komiteto teikimui. Čia lėšos nėra didelės, bet ir pats Europos komiteto biudžetas nėra didelis, todėl jam surasti vidinių rezervų irgi yra be galo sudėtinga, nes tų rezervų tiesiog nėra, labai mažos sumos. Yra siūloma surasti vis dėlto 20 tūkst. nepaprastųjų išlaidų, nes išlaidos vėlgi jau padarytos. Taigi klausimas, ar bus, ar nebus. Vis tiek jos yra jau padarytos, vadinasi, vėl mokėsim netesybas.

Užsienio reikalų komitete buvo diskutuojama dėl vieno punkto. Buvo pasiūlyta Biudžeto komiteto (man atrodo, jam buvo pritarta, tik gaila, kad čia neįrašyta) visuomenės informavimo programai sumažinti ne 208 tūkst., bet 158 tūkst. 50 tūkst. mes siūlėme, ne komitetas siūlė, bet yra atskira nuomonė, rasti panaikinant kelis Vyriausybės etatus, skirtus įvaizdžiui formuoti, taip sąlyginai pavadinome, – patarėjų, spaudos atstovų ir t.t. Tai yra kaip tik tie pinigai, kurie reikalingi valstybės įvaizdžiui formuoti. Tai kam mes turim skirti prioritetus – valstybei ar savo reklamuojamiems Vyriausybės pareigūnams? Koks gi tas prioritetas? Tai yra labai realus šaltinis – kaip tik tie 50 tūkst., apie kuriuos mes sakėm. Aš manau, siūlysim Seimui apsispręsti ir balsuoti dėl to. Negalima kalbėti apie vienus dalykus, kalbėti apie biudžeto mažinimą, ir drauge steigti naujus etatus. Taigi komitetas iš principo pritaria Užsienio reikalų ministerijos ir Europos komiteto siūlymams. Manau, Vyriausybė turėtų rasti galimybę atsižvelgti į juos.

Pabaigoje noriu dar kartą pakartoti: gerbiamieji Seimo nariai, taip, kaip mes save vertinam, taip mus vertina ir Vyriausybė, todėl po šio svarstymo… Tai asmeninis siūlymas, ne komiteto siūlymas. Aš manau, kad formaliai mes šiandien svarstymo procedūros neturime pabaigti. Siūlau bent jau priversti Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ministrus pasirodyti čia ir išklausyti mūsų pasiūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis. Tam mes jau turime Statute numatę antrąjį svarstymą, kad būtų atsižvelgta galbūt į tai, ką, kolega, siūlėt. A.Stasiulevičius – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Tada kviesiu kalbėti A.Šimėną Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Po A.Stasiulevičiaus, atsiprašau.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, tačiau apsvarstęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vidaus reikalų ministerijos prašymus bei išanalizavęs galimybes patenkinti šiuos prašymus pasiūlė padaryti keletą svarstomo projekto pataisų, nereikalaujančių papildomų asignavimų.

Kaip minėjau, šios pataisos yra susijusios su dviem institucijom. Pirma, asignavimų valdytojo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepaprastąsias išlaidas siūloma didinti 817 tūkst. Lt, o ta pačia suma – 817 tūkst. Lt – sumažinti paprastąsias išlaidas, t.y. atlikti vidinį perskirstymą. Antra. Vidaus reikalų ministerijos prašymu, siūloma programos “Vidaus reikalų ministerijos sistemos materialinės techninės bazės plėtojimas” visas išlaidas, taip pat ir nepaprastąsias išlaidas sumažinti 55 tūkst. Lt, o programos “Kitų padalinių personalo ir materialiojo turto išlaikymas” visas išlaidas, tarp jų ir paprastąsias išlaidas padidinti ta pačia suma – 55 tūkst. Lt. Analogiškas siūlymas dėl programos “Sveikatos apsauga”. Čia siūloma visas išlaidas, taip pat ir paprastąsias išlaidas padidinti 70 tūkst. Lt, o ta pačia suma sumažinti programos “Valstybės valdymas” išlaidas, taip pat ir paprastąsias išlaidas.

Taigi, kaip matote, mūsų pataisos ir siūlymai susiję tiktai su vidiniu perskirstymu, todėl komitetas tikisi, kad šiems siūlymams bus pritarta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiamas kalbėti A.Šimėnas. Tada rengiasi pareiškimų autoriai, kurie turėjo skaityti pareiškimus.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pirmiausiai išsakyti Ekonomikos komiteto nuomonę. Iš tiesų mes svarstėme projektą, kvietėme tas institucijas, kurių kuratoriai mes esam, t.y. Ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją, ir klausėme jų išvadų, rekomendacijų, ką reikėtų koreguoti. Taip pat kvietėme visas kitas žinybas, kurias mes kuruojame. Kadangi pasiūlymų keisti biudžetą nebuvo pateikta, tai ir komitetas nematė reikalo teikti savo pasiūlymus, todėl pritaria tam projektui, kurį teikia Vyriausybė. Tokia yra Ekonomikos komiteto pozicija.

O dabar aš norėčiau pateikti mūsų, Krikščionių demokratų, frakcijos poziciją dėl šių biudžeto pataisų. Pirmiausia Krikščionių demokratų frakcija pažymi, kad 1999 metų valstybės biudžeto išlaidos buvo nustatytos atsižvelgiant į numatomą pajamų augimą, kurio dydis, palyginti su 1998 metais, yra 14,5. Kartu numatomas toks pajamų ir išlaidų augimas. Faktiškai valstybės biudžeto mokestinės ir nemokestinės pajamos per 7 mėnesius buvo 7,7% mažesnės negu per 1998 metų tą patį laikotarpį. Jau sausio-kovo mėnesių biudžeto įplaukos parodė, kad rengiant valstybės biudžetą nebuvo tinkamai įvertintos Rusijos krizės pasekmės, buvo akcizų politikos netikslumų, todėl valstybės biudžetas buvo nerealus. Tai jau buvo aišku po pirmojo ketvirčio. Tačiau pirmąjį ketvirtį mes vis dėlto gyvenome pagal tą optimistinį scenarijų ir per sausio-balandžio mėnesius didelė trūkstamos įplaukos dalis buvo kompensuota skolinimusi. Valstybės skola per tą laikotarpį išaugo nuo 9,6 iki 10,7 mlrd. Lt, t.y. 1,1 mlrd. Lt. Iki rugsėjo mėnesio ši bendra skola išaugo apie 50 mln. Lt. Tiktai toks pasikeitimas įvyko. Antras momentas tas, kad mūsų frakcija, matydama situaciją po pirmojo ketvirčio, nuolat rėmė nuostatą, jog reikia koreguoti valstybės biudžetą, kad valstybės sektorius būtų realus, subalansuotas ir kartu darytų įtaką visų kitų sektorių stabilumui, tačiau to nebuvo padaryta. Vyriausybės teikiamas 1999 m. valstybės biudžeto įstatymo pataisų projektas, Krikščionių demokratų frakcijos nuomone, turi tokius esminius ypatumus.

Pirmas. Valstybės biudžeto pataisos teikiamos akivaizdžiai pavėluotai, likus iki metų pabaigos vos keletui mėnesių. Biudžete nepakankamai atsižvelgta į esamą šalies ūkio ar finansų būklę, numatytos biudžeto mokestinės pajamos ir toliau išlieka nerealiai didelės, taip pat ir išlaidos, kurios ten bus numatytos, be abejo, nebus taip finansuojamos, kaip parašyta. Paklaida yra ženkli. Todėl kyla klausimas, kam reikia vieną nerealų biudžetą keisti kitu nerealiu biudžetu, nors šiek tiek tikslesniu? Ir kokia prasmė balsuoti už nerealų biudžetą. Tačiau mūsų frakcija nori atkreipti dėmesį į vieną esminę nuostatą, kuri yra šiame biudžeto projekte įrašyta, į kurią kol kas nė viena frakcija dar neatkreipė dėmesio. Įstatymo projekte parašyta, kad esant laikinam valstybės piniginių išteklių Lietuvos biudžete trūkumui – finansuoti išlaidas pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus. Šios nuostatos įteisinimas faktiškai atleidžia Vyriausybę nuo prievolės garantuoti numatytų išlaidų finansavimą, o įstatymų numatytų asignavimų sumos tampa tik finansavimo limitais. Tokiu būtu iškreipiama biudžeto samprata, ar sąvoka. Kiek parašyta, tiek turi būti užtikrintas finansavimas, bet to nebus. Ir tai jau įteisinta įstatymu. Kadangi išlaidų straipsnius finansuoti lėšų bus skiriama mažiau negu numatyta patikslintame biudžete, o ta skola persikels į kitus metus, siūlymai koreguoti lėšų sumas atskiroms išlaidų pozicijoms praranda prasmę. Na, ir kas, kad įrašysime vieną ar kitą sumą, jeigu jau įstatyme nustatėm, kad Vyriausybė turi teisę neužtikrinti tų sumų, kurios ten parašytos.

Įvertinant tai, krikščionys demokratai nesiūlo kokių nors (…) apimčių koregavimo. Tačiau mūsų frakcija siūlo Vyriausybei garantuoti, kad faktinis išlaidų finansavimas nebūtų mažesnis, negu numatyta biudžete, prioritetinėms sritims, būtent: Švietimo ir mokslo ministerijai skirti asignavimai bei programų finansavimas, mokyklų statybai, renovacijai, švietimo technologijų modernizavimui; Vilniaus apskričiai skirti asignavimai Rytų Lietuvos mokykloms finansuoti, čia ilgalaikė ir tikrai gilią prasmę turinti programa. Mes tikrai pasisakom, kad šiai programai, kiek parašyta, tiek turi būti ir skirta.

Trečias mūsų prioritetas – tai Žemės ūkio ministerijai skirti asignavimai nacionalinio žemės ūkio plėtojimo programai žinant, kokia iš tiesų padėtis yra kaime. Tie numatyti asignavimai tikrai turi būti skiriami. Taip pat mes atkreipiame dėmesį į tai, kad lėšos turi būti skirtos programoms, kurioms dalinį finansavimą teikia užsienio subjektai su sąlyga, kad dalis lėšų skiriama iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, jeigu iš valstybės biudžeto skiriama 50% tai programai, tai likusią dalį su ta sąlyga skiria ir užsienio dotacijas gauna: vienas Lietuvos litas atneša dar vieną litą papildomai. Be abejo, tą biznį reikia daryti, ir tokioms programoms tikrai reikia skirti lėšų. Štai tokia mūsų frakcijos pozicija.

Frakcija apgailestauja, kad koreguojant biudžetą iš esmės sumažintos investicijos į itin aktualius švietimo ir mokslo objektus. Didelis lėšų sumažėjimas Kauno Vytauto universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto pastato statybai iš esmės žlugdo trūkstamų specialistų parengimo programos vykdymą. Į tą mūsų frakcija taip pat atkreipia dėmesį. Numatyti asignavimai ten taip pat turėtų būti vykdomi. Įvertindami tai, kad iš esmės keičiasi biudžeto samprata, kad tos numatytos lėšos tikrai bus skirtos, mes matome, kad tas jau garantuoja biudžeto vykdymą, nes nevykdymo negali būti, kadangi yra įrašyta (…) įteisinta. Mes, Krikščionių demokratų frakcija, balsuosime už tą įstatymo projektą, kurį teikia Vyriausybė, ir, be abejo, labai norėtume, kad į mūsų siūlymus būtų atsižvelgta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip ir sutarta, Seimo narių pareiškimai. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš esu labai nustebęs, kad Kaimo reikalų komiteto pirmininkui nebuvo suteiktas žodis. Argi ten nėra problemų? Kai aš perskaičiau šio mėnesio 4 d. “Lietuvos ryto” informaciją, kas dedasi, man atrodo, yra apie ką pakalbėti. Aš noriu keletą sakinių čia pasakyti.

Vien tik per vasaros mėnesius (tuojau baigsiu) Kaimo rėmimo fondas įsiskolino žemdirbiams ir perdirbėjams už eksportuotą produkciją 157 mln. litų. 60 mln. Lt perdirbėjai skolingi žemdirbiams (pradelstų terminų) už supirktą produkciją. 220 mln. jau paskirstyta Vyriausybės daugiau, negu buvo skirta biudžete iš Kaimo rėmimo fondo. 30 mln. sumažinama dabar cukrinių runkelių augintojams už surinktas lėšas iš akcizų. Dabar šitie 30 mln., aš matau, vėl bus paimti iš Kaimo rėmimo fondo, kuris yra tuščias.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Vytautai Einori, prašom užsiregistruoti bendra tvarka ir dalyvauti diskusijoje. Aš tikrai neprieštarauju. Prašom kalbėti diskusijoje, bet ne dėl vedimo tvarkos. Visi komitetų pirmininkai prašė žodžio, jį gavo. Dar diskusija tęsiasi, galbūt ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ar jo atstovas kalbės. Pone Einori, prašom išnaudoti visas Statuto galimybes. Dar sykį kartoju. Prašom registruotis ir kalbėti diskusijoje normalia tvarka.

Seimo narių pareiškimai

Gerbiamieji kolegos, Seimo narių pareiškimai. Kviečiu J.Oleką į tribūną. Dabar diskusijos pertrauka. Seimo narių pareiškimai.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu perskaityti dvi trumpas rezoliucijas. Pirma – tai Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos rezoliucija dėl Ministro Pirmininko R.Pakso vadovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos.

“Lietuvos Respublikos ekonominiai rodikliai dėl neapgalvotos G.Vagnoriaus Vyriausybės veiklos, voliuntaristinio biudžeto planavimo ir valstybės lėšų švaistymo bei gilios Rusijos krizės nuo pat šių metų pradžios ėmė labai blogėti. Atstatydinus G.Vagnoriaus Vyriausybę ir suformavus R.Pakso vadovaujamą konservatorių ir krikščionių demokratų Vyriausybę, papildytą vienu Centro sąjungos atstovu, tikėtasi apgalvotų žingsnių šaliai iš krizės išvesti. Deja, prabėgus jau šimtui dienų galima konstatuoti, jog šios Vyriausybės veikloje pasigendama veiksmingų priemonių plano, nors reali tikrovė to reikalauja.

1999 m. I ketvirčio bendrasis vidaus produktas, lyginant su 1998 m. I ketvirčiu, sumažėjo 5,7%. Per šešis mėnesius pramonės produkcijos pagaminta ir parduota 7% mažiau negu pernai tuo pačiu metu. Labai sumažėjo krovinių pervežimo apimtys, eksportas sumažėjo 23,5%, importas – 19,4%. Iki šių metų rugsėjo 17 d. valstybė negavo 830 mln. Lt planuotų pajamų. Nuo šių metų birželio pradžios iki dabar atsilikimas padidėjo net dvigubai. Negana to, Vyriausybė, teikdama įstatymų pataisas, susijusias su akcinės bendrovės ”Mažeikių nafta” komplekso privatizavimu, įsipareigojo garantuoti strateginiam investuotojui jau ne 400 mln., bet 650 mln. JAV dolerių, tuo padidindama Lietuvos skolas.

Lietuvos socialdemokratų partijos taryba, apsvarsčiusi R.Pakso Vyriausybės veiklą, konstatuoja:

1. Vyriausybė iki šiol nesiėmė ryžtingų veiksmų stabdant gilėjančią ekonominę krizę: griežto biudžeto taupymo, investicinių programų finansavimo, adekvačios ir greitos akcizų sumažinimo kurui ir degalams politikos, neapmokestinamojo fizinių pajamų mokesčio minimumo padidinimo, naštos silpnesnei visuomenės daliai palengvinimo bei kitų priemonių.

2. Vyriausybė aiškiai neįvardijo tų sričių, kuriose ankstesnieji G.Vagnoriaus Vyriausybės sprendimai atnešė Lietuvai žalą: elektros energijos eksporto, elektros linijos į Lenkiją statybos, “Mažeikių naftos” komplekso privatizavimo, “žiaurios akcijos” įvedimo ir kitose srityse. Be to, iki šiol neatliktas buvusios Vyriausybės finansinės veiklos auditas.

3. Nėra tikslių ir apgalvotų žingsnių reorganizuojant energetikos sektorių.

4. Dėl derybų su “Williams” kompanija šios Vyriausybės Seimui pateikti įstatymų projektai blogina Lietuvos situaciją ir kelia rimtą pavojų Lietuvos naftos ūkio ateičiai. Šios įstatymų pataisos, jeigu jos bus priimtos, pažeis Lietuvos nacionalinius interesus.

Dėl Vyriausybės neveiklumo ir neryžtingumo nepateisinamai didėja naftos produktų kainos, o naftos perdirbimo ūkis ir toliau didina nuostolius bei kol kas lieka be aiškių perspektyvų.

5. Vyriausybė pateikia socialinio draudimo tarifų pakeitimus prieš tai jų nesuderinusi trišalėje taryboje, o staigus socialinio draudimo įmokų pakeitimas gali turėti labai sunkių pasekmių samdomųjų darbuotojų socialinei padėčiai.

6. Atleidžiant pareigūnus nėra išdėstoma aiški Vyriausybės pozicija, dėl kokių priežasčių tai daroma. Dažniausiai šalių susitarimu išmokant išeitines kompensacijas, nors vargu ar tie pareigūnai deramai atliko savo pareigas.

Lietuvos socialdemokratų partijos taryba konstatuoja ir teigiamus šios Vyriausybės žingsnius:

1. Kai kurių valstybės pareigūnų nepagrįstai padidintų atlyginimų sumažinimą ir norą reformuoti valstybės tarnybas.

2. Sprendimą sugrįžti prie didelei Lietuvos gyventojų daliai priimtinos antrosios laiko juostos.

3. Norą palengvinti verslo sąlygas.

Lietuvos Respublikos socialdemokratų partijos taryba supranta R.Pakso Vyriausybės padėties sudėtingumą bei prieštaringumą. Žinant konservatorių ir krikščionių demokratų daugumos Seime apsisprendimą tęsti tą pačią dešiniųjų politiką, vargu ar šiai daugumai atstovaujanti R.Pakso Vyriausybė gali priimti kitokius sprendimus ir efektyviau prisidėti prie aktualiausių Lietuvos gyventojų socialinių problemų – mažėjančių pajamų, didėjančio nedarbo – sprendimo. Bet Lietuvos socialdemokratų partijos taryba ragina R.Pakso Vyriausybę nebūti vienpusiška, priimti ir konstruktyvius opozicijos pasiūlymus, įsiklausyti į pateiktus argumentus tiek derybų su “Williams”, tiek biudžeto, tiek ir kitais klausimais.

Lietuvos socialdemokratų partija teikė ir teiks savo siūlymus R.Pakso Vyriausybei šalies energetikos, žemės ūkio, biudžeto ir finansų politikos ir kitais klausimais, tikėdamasi geranoriškos diskusijos, o ne vien tik pasiūlymų atmetimo.

Lietuvos socialdemokratų partijos taryba mano, kad R.Pakso Vyriausybė turi kuo skubiau pateikti konkretų prieškrizinių veiksmų planą ir sąžiningai bei atvirai įvardyti šalies sunkumų akivaizdoje savo konkrečius žingsnius, nenukeldama jų kitiems metams.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas V.Andriukaitis. Vilnius, 1999 m. rugsėjo 25 d.”

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu…(Balsai salėje)

J.OLEKAS. Ir dar viena rezoliucija “Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui profesoriui V.Landsbergiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ponui R.Paksui bei Lietuvos Respublikos apeliaciniam teismui.

Akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” darbuotojų, Suvalkijos cukrinių runkelių augintojų susirinkimo – piketo, vykusio 1999 m. spalio 1 d. Marijampolėje, rezoliucija.

Akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” bankroto byloje kreditoriai 1999 m. rugsėjo 2 d. pritarė įmonės sanavimo programai. Kauno apygardos teisėjas G.Pečiulis 1999 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” sanavimo projektą.

1999 m. rugsėjo 16 d. Apeliaciniam teismui pateikti trys skundai: “Danisco Seed” (Danų sėklos), o paskui “Novartis Seed” (Švedų sėklos) ir uždarosios akcinės bendrovės “Marijampolės agrochemija” (Hydro Lietuva). Tai trečiosios eilės kreditoriai, sudarantys vos 8 procentus kreditinių reikalavimų, reikalaujantys panaikinti teismo nutartį, t.y. reikalaujantys fabriko bankroto, dėl ko jie negautų nė cento.

Tokiu atveju “Danisco Sugar” ir jo dukterinės firmos perimtų Lietuvoje cukraus pramonės, jos rinkos, prekybos sėklomis, trąšomis bei technika monopolį, nepalikdamas pasirinkimo galimybių. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms. Be to, “Danisco Sugar” šiurkščiai pažeidė “slaptoje” sutartyje įsipareigotas privatizavimo sąlygas, t.y. neinvestavę nė dolerio į bendrovės modernizavimą bei cukrinių runkelių auginimo technologijas bendrovę uždarė. Atsiradus galimybei sanavimo būdu bendrovei išlikti, “Danisco Sugar” per aukščiausias valdžios institucijas skleidžia melagingą informaciją apie bendrovę, stengdamasi vėl ją uždaryti. Nepaisant to, fabrikas spalio 1 d. parengtas gamybai, sudaryti grafikai priimtiems cukriniams runkeliams perdirbti.

Tačiau neįsigaliojus teismo nutarčiai, kurios apskundimą inicijavo “Danisco Sugar”, fabriko sanavimas negalimas ir Suvalkijos žemdirbių išauginti cukriniai runkeliai nebus perdirbti. “Danisco Sugar” padiktuotos Suvalkijos žemdirbiams runkelių perdirbimo sąlygos kitiems fabrikams yra žlugdančios.

Todėl Apeliacinio teismo prašome paspartinti sprendimo, nulemiančio fabriko likimą, priėmimą.

Reikalaujame, kad Lietuvos valdžia gerbtų Lietuvos Respublikos Konstituciją ir vykdytų jos nuostatas, Vyriausybė bei Seimo vadovybė nutrauktų rėmimą institucijų ir organizacijų, siekiančių akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” sužlugdymo ir trukdančių norintiems išlikti.

Priešingu atveju atsakomybė už Lietuvos cukraus pramonės bei cukrinių runkelių augintojų sužlugdymą teks Lietuvos valdžios pareigūnams bei valdančiajai daugumai.

Susirinkimo – piketo vardu akcinės bendrovės “Marijampolės cukrus” profsąjungos komiteto pirmininkė M.Danieliūtė ir kooperatyvo “Suvalkijos cukriniai runkeliai” pirmininkas V.Brazys.”

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už krūvas pareiškimų ir primenu, kad Apeliacinis teismas ir kiti teismai yra laisvi Lietuvos Respublikos…

S.Daubaraitė dabar skaitys savo pareiškimą. Ruošiasi A.Matulas.

S.DAUBARAITĖ. “Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paaiškinti aplinkybes, kuriomis Seimo rūmuose buvo nufilmuotas mano šuo. (Juokas)

Turiu pareikšti, kad TV3 žurnalistai manęs atkakliai prašė atsivesti šunelį į Seimą, ten jis buvo panaudotas kaip reklamos objektas.

Š.m. spalio 1 d., penktadienį, TV3 laidoje “Be tabu” jis buvo parodytas lakstantis po Seimą.

Aš apgailestauju, jog pasitikėjau žurnalistų padorumu ir nenumačiau, kad bus sukurptas piktavališkas kontekstas. Atsiprašom.”

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas. Ruošiasi A.Sysas.

A.MATULAS. Aš šunelio neatsivedžiau, bet aš irgi noriu perskaityti mūsų Sveikatos reikalų komiteto kreipimąsi į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininką poną L.Tapiną.

“Dėl visuomenės informavimo priemonių įtakos organų ir audinių donorystei Lietuvoje.

Pastarosiomis dienomis visuomenę sujaudino žinios apie planuotą, bet neįvykusią organo transplantacijos operaciją. Spaudoje pasirodė straipsniai, aprašantys šį bei senesnius įvykius, susijusius su organų donoryste ir transplantacija. Jose pateikiama informacija (pavardė, vardas, gyvenamoji vieta) apie asmenis, kurie davė sutikimą organo paėmimui iš mirusio artimo žmogaus. Žurnalistų pateiktas komentaras vienareikšmis: “…dauguma… kaimo gyventojų priešiškai sutiko žinią, kad motina leido persodinti… sūnaus organus. Dauguma kaimiečių neatėjo į šermenis. Nuo (pavardė, vardas) nusisuko ir kai kurie artimieji.”

Sveikatos reikalų komitetas dar kartą pabrėžia, kad paciento, donoro ir recipiento teises ir informacijos apie sveikatą konfidencialumą saugo Lietuvos Respublikos įstatymai.

Komitetas įvardijo daugelį įstatymų, kurie draudžia platinti šią informaciją. Taip pat primenu, kad Sveikatos sistemos įstatymo 91 straipsnis numato, kad už padarytą moralinę žalą teismas gali skirti iki 500 minimalių mėnesinių atlyginimų baudą.

Galima diskutuoti apie tai, kas kaltas, kad Lietuvoje trūksta donorų – netobuli įstatymai, medikų abejingumas ar visuomenės neinformuotumas. Tačiau aišku, kad tokie žurnalistų veiksmai, kai nesilaikoma įstatymų, paminama elementari etika, bet kokia kaina siekiama sukurti reportažą ar straipsnį, nepadės ir trukdys apsispręsti paaukoti artimo žuvusio žmogaus organus ar audinius laukiantiems organo persodinimo operacijos pacientams. Netekęs artimo žmogus skausmo valandą ne visada randa jėgų ginti savo privataus gyvenimo neliečiamumą teisme ir tai sudaro precedentą žurnalistams kartoti tokio pobūdžio pažeidimus.

Todėl Seimo sveikatos reikalų komitetas prašo jūsų išnagrinėti šį atvejį bei imtis atitinkamų priemonių, kad panašūs įstatymų pažeidimų atvejai nesikartotų.

Priešingu atveju Sveikatos reikalų komitetas pasilieka sau teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl paciento teisių pažeidimo gynimo.” Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Sysą. Ruošiasi R.Smetona.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien socdemai skaito po du pareiškimus. Aš irgi tą patį padarysiu. Norėčiau perskaityti jums Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo.

“1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.990 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimo Nr.1277 “Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo dalinio pakeitimo”. Pareiškiame, kad šio nutarimo esmė yra ciniška ir finansiškai žalinga darbuotojams, pataikaujanti ir nuolanki darbdaviams, priėmimo tvarka priešiška socialiniams partneriui – profsąjungoms. Įsigaliojus šiam nutarimui nuo 2000 m. sausio 1 d. keletui dešimčių tūkstančių darbuotojų darbdaviai, nepagerinęs darbo sąlygų, galės mokėti perpus mažesnį darbo užmokestį. Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant šių metų vasario 11 d. trišalį susitarimą.

Reikalaujame panaikinti šį nutarimą. Priešingu atveju kviesime profsąjungos narius imtis aktyvesnių poveikio priemonių.”

Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo įgaliotinių tarybos vardu A.Sysas.

Ir kitas pareiškimas. Vėl dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo.

“Šių metų rugsėjo 22 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.1043 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimo Nr.154 “Dėl sezoninio darbo” dalinio pakeitimo”. Tai jau antrasis Vyriausybės nutarimas rugsėjo mėnesį, šiurkščiai pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos Susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo. Nutarimo esmė – sudaryti galimybę darbdaviams nemokėti minimalaus darbo užmokesčio už tarpsezoninius laikotarpius tiems darbuotojams, kurie dirba du ir daugiau sezonų iš eilės nenutraukdami darbo santykių. Šis ir 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimas Nr.990 “Dėl darbo vietų higieninio įvertinimo dalinio pakeitimo” ne tik sudarys prielaidas sumažinti darbo užmokestį dešimtims tūkstančių Lietuvos darbuotojų, bet ir dar labiau pablogins socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei nacionalinio biudžeto pajamas.

Reikalaujame panaikinti šį nutarimą. Nesulaukę deramo dėmesio mūsų pareiškimams, būsime priversti nesutarimą spręsti Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.”

Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo įgaliotinių tarybos vardu A.Sysas. Ačiū.

PIRMININKAS. Viskas? R.Smetona. Kviečiamas su visais savo turimais pareiškimais.

R.SMETONA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponios ir ponai, Seimo nariai, nors šios dienos didieji balsavimai įvyko, o būtent ta proga aš rašiau savo kreipimąsi į Konservatorių partiją, bet, aišku, nuo tų balsavimų nei Seimo darbas, nei Lietuvos valstybės gyvenimas nesustoja, bent kol kas. Taigi pareiškimas.

“Konservatorių partijos vadovybė, neatsižvelgdama į visuomenės, specialistų, kitų partijų nuomonę ir prieštaravimus, įsipareigojo perduoti didžiulį Lietuvos turtą – naftos ūkį svetimam šeimininkui – "Williams" kompanijai, pasižadėdama, kad Lietuva dar primokės 2 mlrd. 600 mln. Lt. Konservatorių partijos vadovybė be svarstymo visuomenėje ir pritarimo Seime pasižadėjo Europos Sąjungai skubotai uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, užkraudama Lietuvai nepakeliamą keleto dešimčių milijardų litų naštą. Konservatorių partijos vadovybė parengė tokią žemės ūkio plėtros strategiją, kurią įgyvendinus Lietuvos kaimas bus galutinai sužlugdytas, t.y. visiškai atitiks Europos Sąjungos poreikius ir interesus. O kas apgins Lietuvos interesus?

Prieš labai svarbius, lemtingus balsavimus Seime aš kreipiuosi į poną V.Landsbergį, į Konservatorių partiją, jos frakciją Seime, atstovus Vyriausybėje ir klausiu, ką jūs darote? Kodėl jūsų didžiausios pastangos ir jėgos, energija ir valia skirtos griauti, naikinti. Atrodo lyg koks užkeikimas ar įsipareigojimas: sugriauti kaimą, sugriauti pramonę, sugriauti energetiką. Eilėje švietimas ir mokslas, smulkus ir vidutinis verslas. Gal, sakau, tai tik priemonės sugriauti, išardyti valstybę, tada tikrai teliks tik į Europos Sąjungą prašytis. Savarankiškai gyventi, patys tvarkytis nepajėgsime.

Koks nesuprantamas paradoksas, valstybė naikinama pastangomis tų žmonių, kurie prieš dešimtmetį taip atkakliai siekė Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimo! Aš tikiu, aš noriu tikėti, kad Konservatorių partijoje yra daug protingų, padorių žmonių, aš suprantu, kad pritardami Lietuvą griaunantiems sprendimams, jie jaučiasi nejaukiai, nepatogiai. Bet griovimas abejojant ar dėl to išgyvenant – vis tiek griovimas. Aš kreipiuosi į jus, kviesdamas sustoti ir pagalvoti, įvertinti jūsų šiandienos veiksmų pasekmes Lietuvos artimai ir tolimai ateičiai. Jūs dar galite išaugoti bent tai, kas liko nesugriauta, neišparduota, neišsidalinta”.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Dovydėnienė. Ruošiasi A.Sakalas.

R.DOVYDĖNIENĖ. Pareiškimas dėl rengiamų įstatymų pakeitimų ir Vyriausybės sutarties su JAV kompanija "Williams International" .

“Lietuvos Respublikos parlamentinės partijos, Centro sąjunga, Socialdemokratų partija, Demokratinė darbo partija, Moterų partija-Naujoji demokratija, Demokratų partija, Krikščionių demokratų sąjunga, Nacionaldemokratų partija, Valstiečių partija, Lenkų rinkimų akcija ir Lietuvos liberalų sąjunga pareiškia:

Pirma. Strateginio investuotojo į Lietuvos naftos kompleksą pasirinkimas buvo atliktas be aiškios nacionalinės energetikos strategijos, nekreipiant dėmesio į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimą išaugoti strateginiuose energetikos objektuose sprendžiamąją valstybės galią ir sutinkant strateginiam investuotojui perleisti visą naftos komplekso kontrolę.

Antra. Strateginis investuotojas buvo surastas be viešo Europos Sąjungos ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančio tarptautinio konkurso paskelbimo, pažeidžiant Privatizavimo įstatymo reikalavimus, o pati sutartis tarp Vyriausybės ir "Williams" buvo rengiama slaptai, ligi šiol Tautos atstovai nėra išsamiai informuoti apie jos turinį. Tuo tarpu šiandien vėl iš Seimo reikalaujama keisti daugybę įstatymų, iš esmės net imtis visos atsakomybės už tokio sprendimo ekonominę riziką.

Trečia. Priėmus šiuos įstatymų pataisymus ir šios sutarties sąlygas bei įvykdžius vienašališkus privačios kompanijos reikalavimus, prarandami naftos komplekso išlaikymo valstybės rankose privalumai, net ir atlikus komplekso renovaciją, visa finansinė ir mokesčių našta užkraunama Lietuvos valstybei.

Ketvirta. Lietuvos valstybės kontrolės praradimas “Mažeikių naftos” komplekse ne tik neatitinka Lietuvos interesų, bet ir žemina mūsų valstybę tarptautinės bendrijos akyse ir pakerta šalies nepriklausomybės pamatus.

Penkta. Jeigu bus priimti Seimui teikiami įstatymų pakeitimai ir jeigu sutartis bus pasirašyta tokia, kokia ji yra šiuo metu parengta, mes tai laikysime valdančiosios koalicijos susitarimu su privačia kompanija, neatitinkančiu bendro parlamentinių partijų 1995 m. susitarimo dėl strateginių objektų privatizavimo.

Mes pasiliekame sau teisę šiuos įstatymų pakeitimus apskųsti Konstituciniam Teismui. Socialdemokratai pabrėžia, kad po artimiausių Seimo rinkimų sieks pakeisti įstatymus taip, kad būtų atstatyta valstybės kontrolė šio strateginio objekto.

PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys A.Sakalas. Ruošiasi V.Andriukaitis.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, mano pareiškimas, manau, sudomins visą Seimą. Daugiausia bus kalbama apie tuos dalykus, kurie rūpi kiekvienai partijai, ne tik socialdemokratams. Galbūt tas pareiškimas galėtų būti pagrindas Seimo pozicijai, bendrai Seimo pozicijai arba ir visų kitų partijų pozicijai.

O pareiškimas – tai socialdemokratų pozicija dėl žydų ir lietuvių santykių. Tai yra jautrus dalykas. Aš manau, kad mes turėtume vis dėlto turėti savo požiūrį, o ne klausyti, kaip mums diktuoja vienokius arba kitokius kaltinimus. Pareiškimo turinys.

“Sunaikintos beveik visos Lietuvos žydų bendruomenės klausimas iki šiol daro įtaką lietuvių ir žydų santykiams. Nacių ir sovietų propaganda jį ypač sukomplikavo. Siekiant jį išspręsti, būtinas abipusis supratimas ir objektyvus įvykių išsiaiškinimas. Todėl Lietuvos socialdemokratų partija šių metų balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje organizavo praktinį seminarą-diskusiją, kurios tema – lietuvių ir žydų santykiai, istoriniai, teisiniai ir politiniai aspektai. Seminare padarė pranešimus žymiausi Lietuvos istorikai, teisininkai ir politikai, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Seminaro stenogramos išleistos atskiru leidiniu, išverstos į anglų kalbą ir išplatintos visoms užsienio ambasadoms Lietuvoje ir Lietuvos ambasadoms užsienyje. Iš seminare perskaitytų pranešimų ir diskusijų galima įvardyti šias bendras nuostatas.

1. Holokaustas Lietuvoje įvyko po to, kai dėl Ribentropo-Molotovo pakto pasekmių buvo okupuota Lietuvos Respublika.

2. Tiek sovietų, tiek nacių okupantai platino komunistuojančios žydų tautos įvaizdį, juo naudojosi, pjudydami tautas tarpusavyje ir vykdydami savo genocido politiką.

3. Jokia senatis ir tautybė neatleidžia nuo atsakomybės už žydų ir lietuvių žudymą, bet greta to reikia skirti atsakovus, tai yra valdžios institucijų ir atskirų asmenų atsakomybę. Ir vienu, ir kitu atveju reikia kalbėti apie atitinkamą jų nusikaltimų sudėtį.

4. Žydai Lietuvoje buvo žudomi tiek veikiant Lietuvos laikinajai vyriausybei, tiek vokiečių okupacinei valdžiai. Atitinkamai reikia išsiaiškinti, už kokius padarytų nusikaltimų mastus šios institucijos yra atsakingos.

5. Lietuvos laikinoji vyriausybė veikė 1941 m. birželio ir liepos mėnesiais nuo kelių dienų iki kelių savaičių (priklausė nuo vietos ir jos prerogatyvų galiojimo pobūdžio). Kaip institucija ji iš dalies atsakinga tik už šį laiką. Už visą kitą laiką atsakingos nacių Vokietijos institucijos.

6. Jau dabar yra aišku, kad didžiausioji Lietuvos žydų dalis buvo nužudyta valdant nacių Vokietijos institucijoms.

7. Lietuvos laikinoji vyriausybė žydų žudymo neorganizavo. Ji yra atsakinga tik už tai, kad netrukdė jų žudyti atskiriems Lietuvos piliečiams ir neprieštaravo Trečiojo reicho įvedamai tvarkai.

8. Dar nepašalinę Lietuvos laikinosios vyriausybės, naciai patys ėmė žudyti žydus. Už šiuos 1941 m. birželio ir liepos dienomis nužudytus žydus atsakingos jų, o ne Lietuvos sukilėlių valdžios institucijos.

9. Žudę žydus lietuviai yra asmeniškai atsakingi už savo veiksmus tiek Lietuvos laikinosios vyriausybės, tiek ir nacių Vokietijos okupacinių institucijų veikimo metu ir jie turi būti teisiami netaikant senaties.

10. Vokiečių okupacinėse karinėse struktūrose tarnavo keliolika tūkstančių lietuvių, tačiau tik dalis iš jų dalyvavo žudant žydus. Automatiškai juos visus skelbiant žydų žudikais, kaip dabar kartais yra daroma, pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

11. 1941 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje žydų žudikai veikė šoko, sukelto sovietinių okupantų genocidinių represijų, sąlygomis. Tai labai padėjo plisti nacių antisemitinei demagogijai.

12. Mes pripažįstame žydus žudžiusių lietuvių personalinę atsakomybę.

13. Mes tvirtiname, kad visų tautybių asmenys, dalyvavę lietuvių sovietiniame genocide, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nepaisant jų dabartinės gyvenamosios vietos.

14. Ir nacių, ir sovietų okupantams buvo naudinga sukurti lietuvių žydšaudžių įvaizdį. Jie tai sėkmingai padarė ir, deja, gana dažnai kraštutinių pažiūrų žydų ir lietuvių visuomeninių organizacijų atstovų pasisakymai, sąmoningai ar ne pratęsiantys šį darbą, tik skatina antisemitizmo apraiškas.

Socialdemokratai yra tvirtai įsitikinę, kad žydų ir lietuvių abipusiam supratimui pasiekti būtina objektyviai ir kruopščiai įvertinti faktus, tik faktus, bei liautis nepagrįstai kaltinti vieniems kitus.

Socialdemokratai tikisi, kad Prezidento V.Adamkaus sudaryta tarptautinė komisija, susidedanti iš lietuvių ir užsieniečių istorikų ir lietuvių bei užsieniečių ekspertų, objektyviai vertinusi Lietuvos žydų naikinimą nacių okupuotoje Lietuvoje, artimiausioje ateityje atsakys dar į neatsakytus klausimus”.

Pasirašė Socialdemokratų partijos pirmininkas V.Andriukaitis.

Aš prašyčiau gerbiamąjį A.Vidžiūną perduoti šį dokumentą valdybai, galbūt valdyba jo pagrindu galėtų suformuoti kokią nors Seimo poziciją, jeigu tai laikytų tikslinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu V.Andriukaitį, kurio pareiškimą ką tik perskaitė garbės pirmininkas socialdemokratas A.Sakalas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai yra partijos pareiškimai, o ne jos pirmininko pareiškimai.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite perskaityti kreipimąsi į Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą V.Adamkų, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos politines partijas ir Lietuvos žmones.

“Kitais metais Lietuva minės atkurtosios Lietuvos Respublikos 10-metį bei galės įvertinti šį nelengvą laikotarpį. Akivaizdu, jog esama gražių pasiekimų, tačiau buvo ir yra dar daug skaudžių problemų, nepamatuotų sprendimų, o ir nemažai padaryta klaidų. Tad geriausia dovana 10-mečiui būtų nešališkas padarytų žingsnių įvairiose valstybės gyvenimo srityse įvertinimas, žemės ūkio reformos, privatizacijos, švietimo, sveikatos ir kitų sektorių pertvarkos objektyvi analizė. Deja, tokių rimtų darbų stokojama, kaip ir stokojama atviros, didžiąją dalį visuomenės apimančios diskusijos dėl svarbiausių visai šaliai dalykų.

Didelė dalis visuomenės nėra įtraukta į šalies problemų sprendimą, nėra suaktualinami visiems mums svarbūs šalies gyvenimo klausimai taip, kad būtų žinoma bent jau didžiosios visuomenės dalies nuomonė. Prabėgęs 10-metis tokių diskusijų tikrai reikalavo ir reikalauja.

Viena tokių aktualių sričių – tai 1992 m. priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių, kurie ją priimant buvo pažymėti žvaigždute, turint tikslą vėliau prie jų grįžti ir juos tobulinti, keitimas. LSDP prezidiumo nuomone, Konstitucijoje yra ir daugiau straipsnių, kuriuos reikėtų tobulinti, tačiau paminėsime tris problemas.

Pirmoji problema – savivaldybių tarybų kadencijos pratęsimas, o kartu ir galimybė suvienodinti Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus. LSDP pasisako už tai, kad savivaldybės būtų renkamos ketveriems metams kaip ir Lietuvos Respublikos Seimas. Todėl reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnį. Toks pakeitimas įgalintų suvienodinti savivaldybių ir Seimo kadencijos bei rinkimų sistemas, padaryti jas paprastesnes, pigesnes, nustatyti bendrą principą, kad rinkėjai balsuotų už konkrečias asmenybes partijų sąrašuose. Tuomet nereikėtų dviejų ratų rinkimų sistemos, pakartotinų rinkimų ir panašių dalykų. Būtų galima racionaliai sutvarkyti dabar egzistuojančią Seimo ir savivaldybių rinkimų sistemą.

Antra seniai pribrendusi problema – tai galimybė nacionaliniams juridiniams subjektams įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemę. Šiandien ūkininkai, miestelių ir kaimų gyventojai negali, imdami kreditus iš bankų, užstatyti savo žemę, taip pat negali susiderėti dėl mažesnių kreditų palūkanų. Čia būtų galima vardyti labai daug dalykų, kurie su šia problema susiję, – ir žemės rinkos formavimosi, ir ekonominės raidos, ir kitų. Todėl pats gyvenimas verčia keisti Konstitucijos 47 straipsnį, įtvirtinant nacionaliniams juridiniams subjektams tokią teisę.

Trečioji problema yra aiškiai susijusi su administracine teritorine reforma, aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių paskirtimi ir savivaldybių teisėmis. Dabartinė situacija netenkina visuomenės. Tokia situacija, kokia yra dabar, suponuoja mintį, kad apskritys nereikalingos, arba jų turinys turi būti keistinas. Mūsų nuomone, apskrities valdymą ir funkcijas reikia keisti, kartu keisti ir savivaldybių funkcijas. Reikia savivaldybėms sugrąžinti teisę spręsti žemės sklypų skyrimo, nuosavybės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, statybų ir kitus klausimus, apskritims paliekant spręsti regionines problemas. Todėl būtina keisti (aš skaitau pareiškimą sutrumpintą) 123 straipsnio pirmąją dalį nustatant, jog aukštesniuose administraciniuose vienetuose ketverių metų laikotarpiui įstatymų nustatytų įgaliojimų ribose valdymą organizuoja apskričių valdytojai ir apskričių gyventojų išrinktos apskričių tarybos”.

Toliau teksto neskaitysiu, tiesiog jį įteiksiu, jis bus turbūt išspausdintas ir pridėtas prie stenogramos. Socialdemokratų partijos prezidiumo įgaliotas kreipiuosi į Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą V.Adamkų, Lietuvos Respublikos Seimo vadovybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimo narius, politines partijas ir organizacijas, visuomenines ir profesines organizacijas bei Lietuvos piliečius, kad būtų pradėtos diskusijos dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų. Ačiū.

Posėdžio metu neperskaityta V.P.Andriukaičio pareiškimo dalis:

“Socialdemokratai siūlo diskusijas ir dėl 58, (…), 68, 69, 84, 96, 103 ir 118 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių suprasdami, jog šie straipsniai reikalauja įvairių politinių srovių požiūrių suvienodinimo ir didelio susiklausymo. Esame įsitikinę, jog tai nuolatinis procesas, reikalaujantis Seime turėti atskirą komitetą ar pakomitetį, galintį nuolat analizuoti tik Konstitucijos straipsnių keitimo problemas. Deja, kol kas tokios galimybės nėra.

LSDP Prezidiumas priėmė sprendimą inicijuoti diskusijas dėl Konstitucijos straipsnių keitimo ir su tuo susijusių konstitucinių reformų įgyvendinimo. Tam šiandien yra palankus metas. Juo labiau kad per šį mūsų valstybės dešimtmetį būtent kitais metais sutampa dveji rinkimai – savivaldybių ir Seimo. Radikalesni visuomenės ir politinių partijų atstovai jau dabar stengiasi pateikti priešlaikinių Seimo rinkimų idėją, nieko konstruktyvaus nesiūlydami. Tai dvelkia politiniu egoizmu. Tik vardan “nuogos” priešlaikinių rinkimų idėjos vargu ar verta eskaluoti radikalias tendencijas. Visos Lietuvos vardan, šalies stabilumo ir racionalios politinės šalies sąrangos vardan reikia giluminės reformos. Tam šiandien yra optimalios sąlygos. Jeigu apsispręstume bent dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo, tai jau iki kitų metų pavasario būtų galima daug ką padaryti, kad Lietuvoje pasiektume racionalesnio valstybės ir savivaldybių reikalų sutvarkymo”.

1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1969 (pirmojo svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi skaitė pareiškimus.

Kolegos, tęsiame šių metų biudžeto pataisų svarstymus. Kalba visi frakcijų atstovai, o paskui sprendžiame, kolegos, ar nutraukiame diskusiją, ar leidžiama kalbėti visiems, šiandien užsirašiusiems. Tuo labiau kad galimybė per antrąjį svarstymą kalbėti lieka. Dar E.Zingeris – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas – norėtų pasakyti kelis žodžius komiteto vardu. Ruošiasi R.Melnikienė – Centro frakcijos nuomonė.

E.ZINGERIS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiktai norėčiau patikslinti, kad mes, dalyvaudami ponios E.Kunevičienės vadovaujamame komitete, nuosekliai pasisakėme dėl visų punktų ir iš esmės pritarėme biudžeto patikslinimui. Tik aš norėčiau jums pasakyti kelis punktus, dėl ko mes giname, sakykim, mūsų komiteto žiniai priklausantį Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Tai yra labai svarbūs punktai, ir, aš manau, jie žinotini kiekvienam Seimo nariui.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas yra susijęs su labai svarbiais objektais, iš esmės Lietuvos valstybei labai svarbiais objektais už Lietuvos ribų – tai Tilžės bažnyčios ir Lietuvių bendruomenės namų bei Punsko kultūros namų investicijos apimčių įvykdymu. Noriu tik priminti, kad Punsko lietuvių kultūros namų statyba yra fiksuota daugelyje tarptautinių dokumentų. Aš norėčiau priminti kolegoms iš Finansų ministerijos vadovybės, kad tai iš tikrųjų yra svarbus objektas, kurį mūsų valstybė ten gyvenančių lietuvių labui yra įsipareigojusi užbaigti per artimiausius metus.

Mūsų žiniai dar priklauso Seimo kontrolieriai. Mes esame prašę palikti tuos skaičius, kurie buvo įrašyti mūsų komitetui. O šiaip esu dėkingas jums. Aš manau, kad šis tikslinimas vyks darniai. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Nematau kolegės Rasos. Kviečiu K.Prunskienę, jeigu ji yra pasirengusi. K.Prunskienė. Ruošiasi S.Burbienė. Tai frakcijų nuomonės.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau išsakyti keletą minčių dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo.

Aš, kaip ir kai kurie kalbėję kolegos, taip pat pritarčiau, kad mūsų darbas iš esmės nėra labai vaisingas, tik gal dėl kiek kitokių priežasčių. Pagrindinė priežastis yra ta, kad iš esmės mes šį darbą darome dėl to, kad praeitų metų pabaigoje, kai buvo tvirtinamas biudžetas, nenorėjome įsiklausyti į pagrįstus argumentus, patarimus neplanuoti nerealių makroekonominių rodiklių. Aš nesutikčiau, kaip kolega A.Šimėnas sakė, kad tik po pirmojo ketvirčio paaiškėjo, jog jie nerealūs. Buvo visiškai aišku dar apie rugpjūtį – rugsėjį, kad ekonominė padėtis gali neišvengiamai pablogėti. Taip ir atsitiko. Todėl dabartinis mūsų darbas yra kartojimas darbų, kuriuos mes turėjome deramai kokybiškai padaryti praėjusių metų pabaigoje.

Man nepapratai gaila Finansų ministerijos specialistų, kurie ir tada, ir dabar priversti dubliuoti darbus, nors vargu ar tikėjo tais skaičiais, kuriuos rašė pirmajame biudžeto projekte, taip pat vargu ar tiki dabar, kai rašo pataisas. Nors tos pataisos yra neišvengiamos ir jos tikrai nepagadins situacijos, tačiau teikiamas projektas gali tik iš dalies sumažinti atitrūkimą tarp biudžeto, kuris yra patvirtintas Seime kaip įstatymas, ir realių pajamų, kurios kaupiamos, bei išlaidų, t.y. finansavimo masto pagal asignavimų valdytojus.

Tai, kad mes metų pabaigoje svarstome šias pataisas, yra mažai vaisingas darbas, nes šiuo metu mes turėtume dirbti prie kitų metų biudžeto. Vadinasi, eikvojame bendrą mūsų laiką Vyriausybės ir Seimo darbui, kuris mažai ką gali pakeisti, nes iki šiol Vyriausybei teko dirbti finansuojant asignavimų valdytojus pagal realias galimybes, kurias ribojo realios biudžeto įplaukos. Aišku, tai taip pat reiškia, kad įstatymas buvo nevykdomas per visus metus, nebent buvo vykdomas tik pagal atskiras biudžeto pajamų ir išlaidų eilutes. Vargu ar mes surasime tokias eilutes, kurios būtų tvarkingai vykdomos ar galėjo būti vykdomos. Tai, žinoma, nėra priekaištas kam nors, sakykime, kad ir Finansų ministerijai, tiesiog pačiame biudžeto plane buvo suplanuotos nevykdymo priežastys. Vis dėlto gerbdami įstatymus mes turėtume pasiekti, jog jeigu jau sykį reikia koreguoti, kad tas koregavimas vyktų kuo greičiau, o ne kaip sovietmečiu, kai metams pasibaigus pagal faktišką vykdymą būdavo koreguojamas planas, kad atrodytų, jog planas buvo įvykdytas. Turbūt mes tiesiog nenorime pastebėti, kiek panašūs yra tokie dalykai.

Aš, suprasdama, kad Vyriausybės pasiūlytos išlaidų mažinimo sumos, t.y. 450 mln. litų, vargu ar gali būti didesnės, nes iš tikrųjų asignavimų valdytojų poreikis lėšoms, ypač baigiantis metams, tikrai tik skausmingu būdu gali būti koreguojamas, vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad tas atitrūkimas tarp pajamų ir išlaidų plano jau dabar didelis. Aišku, sutinku ir su kolega A.Šimėnu, kad mes iš esmės svarstome biudžetą, kuriuo vargu ar galime patikėti. Tokiu atveju tą skirtumą tarp biudžeto įplaukų daug didesnio sumažėjimo nei kad mažinamos išlaidos, sakykime, apie milijardą, pajamų yra 450 mln. litų, neišvengiamai teks dengti didinant valstybės įsiskolinimą. Būtų gerai, kad pavyktų tai sumažinti gerinant mokesčių administravimą, bet tik ne kokiomis nors žiauriomis ar ypač žiauriomis akcijomis. To turbūt Finansų ministerija ir neplanuoja.

Labai gaila, kad ir vėl dominuoja tas pats metodikos ir skaičių pritempimas prie tariamai nedeficitinio biudžeto. Jau net ir iš korektyvų aiškiai suvokiame, kad egzistuoja deficitinis biudžetas. Toks tos situacijos pateikimas tik sudarko visą sistemą ir veda į savotišką saviapgaulę. Saviapgaulė turbūt ir tai, kas parašyta pačioje pradžioje, kur yra kalbama apie makroekonominius rodiklius, kai tikimasi, jog nominalus BVP išaugs apie 4%. Deja, tikrovė tai gerokai koreguoja.

Kalbėdama apie išlaidų finansavimo atskiras pataisas, aš nenorėčiau labai konkrečiai svarstyti atskirų punktų, kadangi tikrovė bus vėlgi, pabrėžiu, tokia, kiek sugebės Finansų ministerija finansuoti, nes, jeigu nebus vykdomas pajamų įplaukų planas, neišvengiamai teks kažkam neprimokėti ir pagal šį. Vis dėlto nederėjo to mažinimo lyginti su planu, o žiūrėti, kaip keičiasi tas ar kitas asignavimas, palyginti su praeitais metais ir su finansavimo laipsniu. Yra sričių, kaip švietimas, socialinės programos, sveikatos apsauga ir kai kurios kitos, tarp jų ir kaimo interesų sritis, kurių negalėtume nustumti į paskutinę vietą, nors, beje, taip ir atrodo. Mes iš esmės sukeliame dar didesnes disproporcijas, nes jeigu atskiros eilutės auga 10 ir daugiau procentų, tai jas sumažinę per pusę ar panašiai mes padidiname tų išlaidų lyginamąjį svorį bendrame biudžete, nors kitas išlaidų dalis mažiname taip pat arba mažesniu laipsniu. Vadinasi, šis lyginimas su planu yra visiškai neracionalus. Nesinorėtų, kad tokia praktika būtų priimta ir sudarant 2000 metų balansą. Labai norėtųsi palinkėti Vyriausybei kuo greičiau pateikti mums 2000 metų balansą, išvengti tokių nelogiškų dalykų arba tokių pritemptų reiškinių kaip tariamai nedeficitinis biudžetas ir taip pat atsižvelgti į daugelį pasiūlymų, kurie buvo įteikti Ekonominės strategijos ekspertų tarybos, Laisvosios rinkos instituto, nors dėl kai kurių dalykų, žinoma, būtų galima labai rimtai diskutuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti S.Burbienę. Ruošiasi Alg.Butkevičius. Frakcijos vardu. Kolegos, paskui kviečiu pagalvoti, ar nevertėtų šiandien diskusijas nutraukti ir norinčius kalbėti perkelti į svarstymą kitą antradienį. Čia tik mintys dėl ateities. Taigi, prašom, ponia Burbiene.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pažvelgti į laikrodį, o paskui į kalendorių. Ar jums neatrodo, kad šiandien biudžeto pakeitimus mes svarstome ir vienu, ir kitu atžvilgiu per vėlai. Abu šiuos dalykus buvo galima pataisyti. Pirmąjį, dėl laiko, dienos metu puikiausiai buvo galima suplanuoti žinant, kokie sudėtingi klausimai yra iš ryto, kad mes būtume puikiausiai suspėję pagal darbotvarkę. O dėl kalendoriaus, tai šitą mes jau ne kartą sakėme dar vasaros metu, kai tik pradėjo dirbti naujoji Vyriausybė, kad šį darbą reikia padaryti greičiau. Ir tikrai Seimas tai galėjo pradėti vasarą, būtų nereikėję spalio pradžioje svarstyti biudžetą, daryti tik pirmąjį jo svarstymą. Taigi realiai biudžeto mes neturėsime anksčiau kaip spalio pabaigoje. Ar iš tiesų taip rimtai yra dirbama su tokiu rimtu valstybės klausimu kaip biudžetas? Galbūt galima sakyti, kad taip įvyko todėl, kad tai buvo daroma neskubant, kad iš tiesų būtų apgalvota viskas, ką įmanoma apgalvoti. Deja, iš to realiai nieko neišėjo. Mes visi puikiai suprantame, kad siūlomi 450 mln. visiškai nekeičia realios padėties. Biudžetas netampa nė kiek realesnis, negu buvo suplanuota, nors visiškai aišku buvo dar priiminėjant 1999 metų biudžetą, kad toks jis negalės būti įvykdytas. Tačiau toks jis buvo priimtas ir dabartiniai pakeitimai taip pat nedaro jo realesnio. Iš esmės tai yra neaiškus, neskaidrus, šešėlinis biudžetas, kurio išlaidoms finansuoti yra naudojamos toli gražu ne tik biudžeto lėšos, bet ir įvairių fondų lėšos. Netgi fondo, skirto Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, dalis lėšų įvairiais sprendimais yra “perpumpuojama” į biudžetą, į biudžeto išlaidų finansavimą, o tai reiškia tik viena – kad biudžetas realiai nėra ir nebuvo nedeficitinis.

Todėl dabar kalbėti apie nedeficitinį biudžetą, matyt, nevertėtų ir man labai gaila, kad kolegos konservatoriai neatkreipė dėmesio į mūsų siūlomą rezoliuciją, kad vis dėlto Vyriausybę atleistų nuo šio įpareigojimo sudaryti būtinai nedeficitinį biudžetą. Visiškai akivaizdu, kad 1999 m. biudžetas bus neįvykdytas net ir po šio pakeitimo. Visas šias problemas bandoma nubraukti vienu sakiniu, kurį čia minėjo kolega A.Šimėnas, stebėdamasis, kad niekas to nepastebėjo. Galbūt jis ir pats nepastebėjo, kad yra pateiktas mano pasiūlymas tą garsųjį sakinį išbraukti. Išbraukti sakinį, kad Vyriausybė pati nustato prioritetus ir pagal juos finansuoja išlaidų straipsnius. Jeigu kolegos krikščionys demokratai mano, kad būtent šitas sakinys jiems leidžia balsuoti už siūlomą biudžeto pataisų variantą, tai mūsų frakcija yra įsitikinusi, kad būtent šitas sakinys neleidžia balsuoti už tokį biudžeto pataisymą, nes jis verčia įstatymą ne įstatymu, o iš tiesų tik fraze, kai Vyriausybei galima pateikti vienintelį šį sakinį ir tuo baigti visą biudžeto svarstymą. Tada Vyriausybė turės teisę pati nustatyti prioritetus, nors visiems turėtų būti aišku, kad prioritetus turi nustatyti Seimas, ir būtent pagal tai yra finansuojama. Jeigu yra pateikiamas toks sakinys ir pagal tai yra sakoma, kaip kolegos ir pastebėjo, tik nustatomi limitai, tai reiškia tik viena – Biudžeto įstatymo, kokį Seimas jį bepatvirtintų, nebus laikomasi.

Todėl, Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos įsitikinimu, šie pakeitimai ne tik nekeičia realios situacijos, jie jos negerina, tai tėra tik tam tikra prasme įvaizdžio gerinimas. Įvaizdžio Vyriausybės, kad atrodytų, kad ji bando ką nors realiai padaryti, pakeisti ir pagerinti. Tačiau toks įvaizdžio gerinimas gerokai kenkia Lietuvos įvaizdžiui. Kai reikia pasirinkti tarp premjero įvaizdžio ir Lietuvos įvaizdžio, mūsų frakcija renkasi Lietuvos įvaizdį, o tai reiškia, kad tokie pataisymai, tokie bandymai tik žodžiais pagerinti situaciją mums yra nepriimtini.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičius. Socialdemokratų frakcijos nuomonė.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik kai kuriems savo kolegoms norėčiau priminti praėjusius metus, spalio mėnesį, kai buvo svarstomas šių metų biudžeto projektas, šių metų Biudžeto įstatymas, kuris šiuo metu galioja ir yra nepakeistas. Labiausiai liūdina tai, kad kai kurie garsūs Lietuvos ekonomistai kalbėjo tai, kad šių metų biudžetą reikia patvirtinti ir kad prognozuojamas biudžetas yra realus ir bus įvykdytas. Labiausiai stebina tai, kad taip kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas. Gerbiamieji, man atrodo, kiekvienas ekonomistas turi suprasti, kad biudžetas yra planuojamas vadovaujantis makroekonominiais rodikliais. Praeitų metų rudenį Rusijoje buvo ekonominė krizė, mažmeninė prekyba Lietuvoje buvo sumažėjusi, vyko defliacijos procesai, eksportas ir importas buvo sumažėję. Kokių daugiau reikia pateikti pavyzdžių, kad biudžeto pajamos Lietuvoje taip stipriai nebūtų buvusios didinamos. Buvo visiškai nerealu, kad būtų galima surinkti tokį biudžeto pajamų padidėjimą. Šiandien mes ir turime tą rezultatą. Tai yra vienas labai svarbus momentas.

Kai kurie Seimo nariai šiandien kalba apie tai, kad biudžeto pajamos yra nevykdomos dėl to, kad atėjusi nauja Vyriausybė priėmė naujus sprendimus ir kad dėl pajamų nesurinkimo kalta dabartinė Vyriausybė. Atleiskite, gerbiamieji, jeigu vakar ekonomikoje priėmėme tam tikrą ekonominį sprendimą ir rytoj gausime rezultatą, tai, man atrodo, yra nerealu ir tai yra pasaka iš kažkokių šalių.

Aš manau, kad šiandien priimti ekonominiai sprendimai rezultatus gali duoti po pusės metų arba geriausiu atveju tik po vienerių metų. Manau, kad šiandien pasakyti kaltinimai esančiai Vyriausybei tinka tik tiek, kad dabartinė Vyriausybė nesiima ryžtingų priemonių kardinaliai spręsti šiuo metu Lietuvos ūkyje susiklosčiusias problemas arba priimti tam tikrus sprendimus, kurie galėtų pagerinti šiuo metu Lietuvoje esančią finansų sistemą. Paimkim ir šių metų valstybės biudžeto keičiamų išlaidų bei pajamų planuojamą sumažinimą 450 mln. Lt. Mes net Biudžeto ir finansų komitete neturime jokių makroekonominių rodiklių, pateiktų iš Ūkio ministerijos. Vėl (…) prie kažkokių skaičių, nevyksta jokia rimta finansinė analizė. Kodėl mes mažinam 450 mln., o ne 1 milijardu? Gal Finansų ministerija tikrai šiuos skaičius turi ir gal juos išanalizavo. Iš esmės aš nenorėčiau kaltinti Finansų ministerijos darbuotojų todėl, kad ne vieną kartą man teko išgirsti gana rimtus finansų ministro pareiškimus, tačiau tie pareiškimai buvo išplatinti tik spaudoje ar televizijoje, į juos nebuvo atsižvelgta vyriausybiniu lygiu ir pareiškimų pagrindu nebuvo priimti tam tikri sprendimai. Mano, kaip ekonomisto, manymu, tie pasakyti pasiūlymai, kitos mintys, kad dėl biudžeto išlaidų sumažinimo reikėjo spręsti birželio, liepos mėnesiais ir kad išlaidas reikėjo mažinti jau 800 mln. Lt arba net milijardu, buvo pagrįsti, ir aš tikrai, nepaisant to, kad esu opozicijoje, tokioms ministro išsakytoms mintims visiškai pritariu.

Kokią naudą arba žalą valstybei davė šis delsimas? Žalą, galiu pasakyti vienareikšmiai, davė, nes asignavimų valdytojai, žinodami, kad jiems šiais metais yra suplanuota tam tikra asignavimų suma, puikiai sudarinėjo sutartis ir vykdė tam tikrus darbus bei paslaugas. Vadinasi, bėgant mėnesiams, bėgant dienoms ir artėjant šių metų pabaigai, didėja kreditoriniai įsiskolinimai. Tai svarstydami Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo straipsnius, mes turim kalbėti apie tai, kokia suma sumažinam išlaidas ir pajamas, kokie bus kreditoriniai įsipareigojimai ateinančių metų sausio 1 d. ir ką darysim su kreditoriniais įsipareigojimais, ar juos perkelsim ir finansuosim iš kitų metų planuojamo biudžeto išlaidų, ar pripažinsim biudžetą šiais metais deficitiniu.

Kitas pasiūlymas būtų, kad vis dėlto negalima laikytis tos tendencijos, planuojant valstybės biudžeto išlaidas, kad kiekvienais metais asignavimų valdytojų išlaidos nuolat didėja. Gerbiamieji, Lietuva nėra ta valstybė arba ji nėra tokia finansiškai pajėgi, kad kiekvienais metais galėtų didinti išlaidas 10%, 15% ar 20%. Vieną kartą pasakykime, kad tam tikros išlaidos tam tikriems asignavimų valdytojams nedidėja, nes jie nevykdo papildomai kitų deleguotų valstybės funkcijų, todėl padarom vieną biudžetą ir darom kitą biudžetą, kokiu pagrindu tam tikros išlaidos didėja. Vadinasi, biudžetas elementariai susideda iš dviejų atskirų biudžetų. Tai yra vienas biudžetas, bet mes iššifruojam išlaidas, kurios nedidėja ir kurios didėja. Seime mes galėtume tiesiog svarstyti, sutelkdami visas jėgas tik toms išlaidoms, kurios ateinančiais metais didėja, ir rodydami, dėl kokių priežasčių jos didėja. Tada daugeliui asignavimų valdytojų mes užkirstume kelią tam tikriems piktnaudžiavimams, nes jie neprašytų Finansų ministerijos ar Vyriausybės, kad jiems kiekvienais metais nepagrįstai būtų didinamos išlaidos. Ta praktika buvo pritaikyta beveik kiekvienoje valstybėje, nes kiekvienoje valstybėje tikrai tie asignavimai… Jeigu nagrinėtume ekonomiškai stiprių, išsivysčiusių valstybių biudžeto sudarymo tam tikrą metodiką, tai matytume (aš atsiprašau, matau lemputę, kad jau mirksi, tuoj baigsiu), kad buvo taikomas tas pats analogiškas principas.

Ir dar vienas mano būtų pasiūlymas, kad vis dėlto visos nepaprastosios išlaidos būtų tvirtinamos Seime, ar jos finansuojamos iš Privatizavimo fondo, ar iš užsienio paskolų, ar iš valstybės biudžeto, nes šiandien kai kuriuos asignavimus tvirtina Vyriausybė. Galiu pasakyti, neaišku, pagal kokius kriterijus, nes, sakykim, Neringos regionui šiais metais finansuoti buvo numatyta net 31 mln. Lt iš mano paminėtų trijų finansavimo šaltinių. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nekalbėję liko keturi Seimo nariai. Ar tęsime diskusiją dėl biudžeto, ar bendruoju sutarimu sutariame, kad šie Seimo nariai dalyvaus diskusijoje per antrąjį svarstymą? Sutariame, bet žinoma, jokios pirmumo teisės jūs neturite, kad norėjot kalbėt šiandien, todėl pašom būti aktyviems ir reikšti savo nuomonę. Antradienį svarstymas, kolegos, bendruoju sutarimu sutariam, tada antrasis svarstymas, iki to laiko turime turėti jau parengtą, Vyriausybė galbūt atsižvelgs į kai kurias pastabas, projektą. Dėkoju. Taigi pirmasis svarstymas tuo, kolegos, ir baigiasi.

Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2011 (pateikimas)

Ketvirtasis popietės klausimas – Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-2011. Įstatymo projektą pateiks vidaus reikalų viceministras ponas V.Markevičius. Kiek kaip pirmininkas prisimenu, tai yra viceministro debiutas su įstatymo projektu plenarinių posėdžių salėje. Kolegos, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko asmenišku siūlymu, kviečiu pratęsti posėdį iki tol, kol susitvarkysime su šios dienos projektais. Dėkoju. Registruojamės, kolegos, visi jūsų prašymai man yra įstatymai. Registruojamės. Viceministras V.Markevičius pateikia projektą.

V.MARKEVIČIUS. Labas vakaras! Kadangi jau pakankamai vėlu, tai pasistengsiu kiek galima trumpiau, juo labiau kad klausimas savo apimtimi nėra sudėtingas. Aš kol kas norėčiau paprašyti pradėti tik projekto svarstymo procedūrą. Bet vis tiek noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kodėl mes teikiame šitą projektą. Noriu akcentuoti, kad dabartiniu metu susidarė tokia padėtis, kad suimti asmenys iš areštinių į tardymo izoliatorius išvežami dar nepabaigus visų neatidėliotinų tardymo veiksmų arba nebaigus teisminio bylos nagrinėjimo, kadangi dabartinis Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnis, kurį mes ir prašome šiek tiek pakoreguoti, reglamentuoja, kad suimtus asmenis areštinėse galima laikyti iki 10 parų. Šiuo metu jus informuodamas noriu pasakyti, kad 49 miestų ir rajonų vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinės skirtos laikyti sulaikytus, suimtis ir administracine tvarka areštuotus asmenis. Bendras talpumas yra 1173, o vidutiniškai per parą yra laikoma maždaug 989 asmenys. Tai rodo, kad patalpų talpumas šiuo metu išnaudojimas nevisiškai, kai tuo tarpu tardymo izoliatoriai, kalėjimai yra perpildyti. Vėliau pateiksiu skaičius, jeigu reikės.

Paskutinė priežastis, kodėl mes teikiame. Pastaraisiais metais pas mus pastatyta daug naujų areštinių, kurios yra įrengtos pagal visus naujai nustatytus asmenų laikymo areštinėse reikalavimus. Taip yra bent jau didžiojoje dalyje miestų. Šiuo metu artėja prie pabaigos ir vyksta, nors žinome dabartinę biudžeto būklę, naujų areštinių statybos, tai yra Kretingoje, vykdomi ir areštinių projektavimo darbai. Daugelyje areštinių atliktas kapitalinis remontas ir jų padėtis yra tikrai nebloga. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir kartu remdamasis net Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro tos padėties analize, galiu pasakyti, kad asmenų laikymo areštinėse sąlygos pastaraisiais metais labai pagerėjo. Todėl manytume, kad tą terminą iki 10 dienų, kuris buvo numatytas mano minėtame Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnyje, būtų galima pratęsti iki 15 parų. Norėčiau pasakyti, kad šitam siūlymui be mūsų iniciatyvos pritarė ir Seimo kontrolierė gerbiamoji L.Kuodienė, Generalinė prokuratūra. Pastaroji manė, kad galima pagal dabar esamas sąlygas laikyti iki 30 parų, bet po to priėjom prie bendros išvados, kad pagal dabartines sąlygas pakaktų 15 parų. Taip pat Teisingumo ministerija pritarė tam projektui. Nesutarimų nėra ir Seimo Teisės departamentas taip pat tokių pastabų dėl to projekto neturi. Tai nurodo savo išvadoje.

Norėčiau paminėti apie du pagrindinius tardymo izoliatorius, kurie yra Lietuvoje. Šiaulių tardymo izoliatorius, pritaikytas laikyti 815 kalinamųjų, o šiuo metu jame vidutiniškai yra laikoma per 1100, tai yra trečdaliu daugiau negu priklausytų pagal normas. Kadangi areštinės šiuo metu yra laisvesnės, todėl ten būtų galimybė dalį kalinamųjų laikyti ilgesnį laiką, tai yra ne iki 10 parų, o iki 15 parų, nes daugelio areštinių sąlygos šiuo metu geresnės negu tardymo izoliatorių, kalėjimų. Vilniaus tardymo izoliatorius, kadangi jis artimiausias, šalia esantis, pritaikytas laikyti ne daugiau kaip 1400 kalinamųjų. Jame, tarkim, rugpjūčio mėnesį buvo 1800, vakar – 1890 kalinamųjų.

Todėl dar norėčiau paminėti, kad priėmus siūlomą Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimą ir leidus policijos komisariato areštinėje laikyti asmenis iki 15 parų, asmenų tose policijos komisariatų areštinėse skaičius padidėtų 25%, o tai atitinka vidutinį dabartinį pajėgumą, jeigu taip galima pasakyti. Be jokios abejonės, analogiškai taip pat sumažėtų asmenų, laikomų, aš bent jau tiksliai galiu pasakyti, Vilniaus tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Be jokios abejonės, tai leistų pagerinti asmenų, laikomų šiose įstaigose, sąlygas.

Taip pat čia yra pateikiamas Kardomojo kalinimo įstatymo pirmo priedėlio pakeitimas, iš kurio projekto, turbūt visi turite, matyti, kad kartu siūloma atsisakyti galbūt nebūtinų kai kurių apribojimų kalinamiesiems ir tam pritarė Europos teisės departamentas, nes jų teisinę padėtį tobulinti įpareigoja ir Europos kalinimo įstaigų taisyklės, kurios 1987 m. yra priimtos tuometinio Europos Tarybos ministrų komiteto. Be jokios abejonės, ta norma yra rekomendacinio pobūdžio, bet mes manome, kad į tai reikia atsižvelgti ir nereikalingų apribojimų, kaip čia nurodyta, kad negalima spalvotų pieštukų, flomasterių, įvairių dažų, taip pat nesinaudoti teisės aktais, buvo toks draudimas, tai manome, kad tų apribojimų nereikia. Todėl gerbiamojo Seimo prašyčiau pradėti projekto svarstymo procedūrą. Siūlomas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Keturi Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, projekto aiškinamajame rašte aš matau tam tikrų loginių prieštaravimų, todėl ir mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirma. Kokios apimties tas padėties laikotarpis, ar metai, dveji ar treji susidarę, kai suimti asmenys iš areštinių į tardymo izoliatorius išvežami su jais neužbaigus neatidėliotinų tardymo veiksmų ir dėl kokių priežasčių susidarė tokia priežastis? Antroji dalis būtų ta, kad ši pirmoji siejama su tuo, jog pagerėjo laikymo areštinėse sąlygos, todėl siūloma suimtųjų laikymo areštinėse terminą pratęsti iki 15 parų. Ar tai nereiškia, jog dar labiau pagerėjus laikymo areštinėse sąlygoms ateityje galėtume pasiūlyti suimtųjų asmenų laikymo areštinėse terminus dar labiau pratęsti? Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Be jokios abejonės. Siūloma tokia įstatymo pataisa, prašome jai pritarti, ne iš paties geriausio gyvenimo, nes iš tikrųjų tiek tardymo izoliatoriai-kalėjimai, tiek tardymo izoliatoriai visiškai neatitinka dabartinių keliamų higienos reikalavimų. Kaip pavyzdį galiu pateikti. Pagrindinė higienos norma reikalauja ne mažiau kaip 5 m², o šiandien Vilniaus tardymo izoliatoriuje-kalėjime vienam asmeniui tenka ne daugiau kaip 2,13 m², Šiaulių tokiame tardymo izoliatoriuje – 1,88 m². Jokiu būdu nesiūlau jų statyti, bet mes žinome, kad dėl tos pačios blogos gyventojų finansinės padėties, daugelis žmonių vietoj baudų, vietoj pinigų administracines nuobaudas atbūna areštinėse. Tų areštinių sąlygų gerinimas iš dalies irgi lėmė, kad žmonėms būtų sudarytos bent minimalios sąlygos jose laikyti, tuo labiau kad prieš trejetą metų pagaliau buvo pradėta įgyvendinti konstitucinė norma, t.y. kad asmenis galima laikyti ne ilgiau kaip 2 paras, iki to laiko, kaip žinote, Baudžiamojo proceso kodeksas numatė laikymą iki 3 parų, net be teisėjo sprendimo. Per pastaruosius keletą metų ta padėtis iš esmės nepasikeitė ir visą laiką areštinės buvo neužpildytos, tiktai sąlygos jose tikrai nebuvo visiškai geros. Bet, aš dar kartą kartoju, izoliatoriuose-kalėjimuose sąlygos visiškai nepagerėjo ir jos blogėja, o kalinamųjų skaičius nuolat, nedideliu tempu, bet didėja, o naujoms statyboms nelabai norisi skirti lėšų. Taigi išeitis – sodinti tuos asmenis ilgesniam laikui į areštines.

PIRMININKAS. Pone viceministre…

V.MARKEVIČIUS. To prieštaravimo, kurį jūs čia minėjote, aš iš dalies lyg ir nematau.

PIRMININKAS. Prašau iš jūsų ne tik tam tikro humanizmo, bet ir Statuto… 2 minutės atsakyti į klausimą. Ir jus, kolegos, kviečiu būti maksimaliai humaniškus. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, ar buvo išnagrinėtos visos galimybės ir atvejai neatidėliotino tardymo veiksmus ir teisminį bylos nagrinėjimą paspartinti ir vis dėlto nekeisti. Jeigu buvo galima anksčiau su 10 parų išsiversti, tai galbūt būtų galima numatyti kokias nors priemones ir šito nekeisti. Ačiū.

V.MARKEVIČIUS. Aiškinamajame rašte, kaip yra jo pradžioje norėčiau pasakyti, kad iš dalies ne vien dėl to, kad išvežami neužbaigus neatidėliotinų tardymo veiksmų. Yra teismų procesai, kurie jums žinomi, kad nagrinėjama ne vieną mėnesį ir net keletą metų. Be jokios abejonės, vietoj 10 dienų, kad nevežiotume iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į teismą, sakykim, arba iš kur nors kitur į Vilnių, tai jau bent 15 dienų turime galimybę laikyti, tuo labiau kad jose sąlygos yra geros.

O į jūsų tiesioginį klausimą, ar buvo galimybių ar nebuvo, galiu pasakyti, kad pagal dabartinę mūsų finansinę padėtį, nesvarbu, kad Kaune yra naujas nepilnamečių tardymo izoliatorius-kalėjimas, mes neturime moralinės teisės dar daugiau prašyti statyti, o pagal dabartinį nusikalstamumo didėjimo tempą ir išaiškinamumo tempą, tai tikrai mes kitos išeities neturime, bet tie žmonės, kurie dar nėra nuteisti, turi būti laikomi gerokai geresnėmis sąlygomis, bent jau pagal įstatymą, o iš tikrųjų taip nėra. Todėl iš dalies gerindami būklę, mes to tikslo siekiame. Šitas projektas neatsirado kokia nors skubos tvarka, o buvo nagrinėtas daugiau kaip pusę metų, septynis mėnesius, jeigu taip tiksliai, Vyriausybėje ir keletą kartų buvo grąžintas dar patikrinti. Higienos centras išnagrinėjo ir Vyriausybei buvo pateikta medžiagos tikrai daug daugiau negu jums, su visomis diagramomis, pagal kiekvienos areštinės būklę, iš visos Respublikos, t.y. 49 areštinių ir tardymo izoliatorių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Pirmiausia manyčiau, kad posėdžio pirmininkas teisus sakydamas apie humanizmą ir prašyčiau, kad papildomu arba bent pagrindiniu komitetu šiuo klausimu būtų Žmogaus teisių komitetas.

PIRMININKAS. Sutariam, kolegos.

A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Klausimas paprastas. Jūs daugmaž, gerbiamasis pranešėjau, atsakėte apie areštinių padėtį Respublikoje. Žmogaus teisių komitetas žino, kokia yra padėtis, ir jeigu pridėsime tas 5 dienas, tragedija neįvyks. Aš už tai, kad galbūt ir 20 dienų reikia laikyti. Mane įtikino, atvirai pasakius, gerbiamasis viceministras ponas G.Švedas, kur to klausimo esmė. Gal 20 ir daugiau dienų. Galbūt pigiau kainuotų gerinti areštinių padėtį, nes ekspertai iš užsienio mus bara dėl šios problemos, kad iš tiesų yra keliolika, o gal 20 normalių areštinių. Kaip jūs manote, kaip pagerinti šią situaciją?

V.MARKEVIČIUS. Aš dar kartą, kai iš pradžių atsakinėjau, mane posėdžio pirmininkas pabarė, kad per daug plačiai, tai jeigu jums būtų įdomu, aš galėčiau jums duoti bent jau tų areštinių būklės gerėjimo diagramas, t.y. kiek galima. Ir čia ne mūsų koks nors prasimanymas, bet tikrai Higienos centras apžiūrėjo visas areštines ir pridėjo rekomendacijas. Kiek galima, tikrai yra pagerinta būklė. Mes linkę nestatyti naujų izoliatorių, kalėjimų, bet gerinti prie kiekvieno konkretaus policijos komisariato esamų areštinių sąlygas. Tai vienintelis kelias. Iš esmės jūs į tą klausimą atsakėte, ką aš ir norėjau pasakyti. Todėl mes ir norime pasiūlyti ir paprašyti. Komisariatų laikymas yra gana sudėtingas, reikia ir papildomos apsaugos. Todėl nenorime didinti tuo laikotarpiu ir kartu sudaryti sąlygas tardytojams per ilgai užlaikyti žmogų areštinėje, o ne ten, kur jam priklauso būti pagal Kardomojo kalinimo įstatymą. Aš pradžioje paminėjau, kad Generalinė prokuratūra teikė pasiūlymą iki 30 parų, bet po to priėjome prie bendros išvados, kad vis dėlto to pakaks, šiandien bent pagal krūvius susiderins. O būklė tikrai yra pagerėjusi. Jeigu tempai būtų tokie patys kaip iki šiol, tai jų būklė dar labiau pagerėtų. Aš negaliu dabar pasakyti, kokia yra kitų metų perspektyva. Šiandien svarstomas biudžetas. Jeigu bus galimybių, gerinsim.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Jūs rašote, kad iš esmės šiuolaikinius reikalavimus atitinka aštuonios areštinės, o Lietuvoje, man atrodo, tų areštinių yra kur kas daugiau. Ir dar. Jeigu mes padidinam laikymo laikotarpį iki 15 dienų, tai ir tos areštinės bus perpildytos. Manau, kad tos areštuotųjų sąlygos nepagerės. Mano supratimu, daugiausia pabėgimų vyksta iš areštinių, o ne iš tardymo izoliatorių.

V.MARKEVIČIUS. Aš pačioje pradžioje minėjau Šiaulių ir Vilniaus tardymo izoliatorius, kuriuose yra laikoma daugiau negu norma trečdaliu kalinamųjų. O areštinėse Vilniuje ir Šiauliuose, kur yra blogiausia padėtis, yra vakuojančių vietų, šiuo metu yra apie ketvirtadalis laisvų vietų. Tai kompensuojant, manyčiau, būtų galima išvengti tos situacijos, kuri šiuo metu susidariusi, kad vos daugiau nei vieną kvadratinį metrą Šiauliuose arba vos daugiau kaip du kvadratinius metrus Vilniuje turi vienas žmogus. Ten paminėta tik aštuonios pagrindinės, bet pagal patikrinimo rezultatus, dar kartą sakau, – ne mūsų, pusė areštinių šiuo metu visiškai atitinka normas.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone viceministre, jeigu neturite ko pridėti.

V.MARKEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame pateiktam Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-2011. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis, papildomas – Žmogaus teisių komitetas, nes žmogaus teisių einama ginti. Gerbiamieji kolegos, svarstysime lapkričio 9 d., nes taip siūlo Seniūnų sueiga. Dėkoju.

Registruojamės, kolegos, tačiau Sekretoriatas nenori to leisti.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo" pakeitimo" projektas Nr.P-2010 (pateikimas)

Kitas klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų sąvado rengimo ir leidimo” pakeitimo” projektas Nr.P-2010.

Vyriausybės pavedimu šį projektą teikia G.Švedas. Pone viceministre, humanizmo laiko klausimas.

G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai. Vyriausybė siūlo truputėlį nukelti įstatymų sąvado rengimo darbus dėl dviejų elementarių priežasčių. Pirma yra pinigai. Šiuo metu Vyriausybė nėra pajėgi skirti tokių lėšų, kokios yra planuojamos tam sąvadui rengti. Antras dalykas yra tai, kad ekspertų grupė pataria nedaryti sąvado, kol nebus priimti nauji kodeksai – Baudžiamasis, Civilinis, Baudžiamojo ir civilinio proceso bei Administracinių teisių pažeidimų kodeksas. Dėl tų dviejų priežasčių yra siūloma patikslinti Seimo nutarimą ir tuos darbus perkelti į 2001 m. sausio 1 d., o parengiamuosius darbus atlikti iki kitų metų vidurio. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra 3 klausimai. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, iš aiškinamojo rašto matome, kad Vyriausybei buvo pavesta iki 1998 m. birželio 1 d. pateikti Seimui pasiūlymus. Tačiau neaišku, ar šitas įpareigojimas įvykdytas. Noriu paklausti, jeigu neįvykdytas, tai dėl kokių priežasčių? Ir kodėl Seimo nutarimo pakeitimas siūlomas praėjus daugiau nei metams? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Vyriausybė tokio pasiūlymo Seimui nepateikė, nors Vyriausybėje jis buvo ne kartą svarstytas. Pagrindinės priežastys, kodėl Vyriausybė nesiryžo teikti Seimui tos programos, tai yra jos brangumas. Vien tik popierinio sąvado, t.y. popieriuje, parengimas kainuotų apie 5 mln. Lt. Vyriausybės nuomone, tokia suma yra pernelyg didelė, sakykim, ne tiek reikšmingam darbui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, jūs paminėjote dvi priežastis. Kuri iš jų pagrindinė? Ačiū.

G.ŠVEDAS. Pagrindinė, aš sakyčiau, yra ekspertų išvados, o antroji ta, kad ir dabartinė finansinė padėtis yra tokia, kad šioje vietoje mes tikrai metus galėtume pataupyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, mes suprantame, kad pinigų nebus, bet kada bus kodeksai? Tai vienas klausimas. Kitas klausimas. Ar gera praktika, kai priimami sprendimai atgaline data?

G.ŠVEDAS. Į pirmą klausimą atsakysiu, kad jau šioje sesijoje Seime bus pateikti kodeksai, kai kurie jau yra pateikti, o tie, kurių trūksta, turėtų būti. Mano supratimu, darbai vyksta tokiu tempu, kad mes tai tikrai padarysime. O antrasis klausimas tikrai yra ne man, nepykite.

PIRMININKAS. Nepykit. Gerbiamieji kolegos, ar pritariam pateiktam projektui? Dėkoju, viceministre. Nutarimo projektui Nr.P-2010 pritariame po pateikimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį nagrinės kaip pagrindinis komitetas. Svarstysime spalio 28 d.

1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2017 (pateikimas)

Kolegos, dvi konvencijos. Projektas Nr.P-2017, kurį pateikia kultūros ministras A.Bėkšta – 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pone ministre, prašom, jums žodis.

A.BĖKŠTA. Ačiū. Labas vakaras. Ratifikavimui teikiame dvi konvencijas.

PIRMININKAS. Iš pradžių pirmąją.

A.BĖKŠTA. Pirmoji – 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija. Tai viena iš konvencijų, kuri priklauso Europos Tarybos konvencijų paketui, kuris pagrįstas 1954 m. Europos kultūros konvencija bei Europos Sąjungos sutarties 128 straipsnio įsipareigojimu ir skirtas Europos kultūros paveldui saugoti. Konvencija siekiama saugoti Europos architektūros paveldą kaip svarbią Europos civilizacijos vienybės, jos bendros raidos ir tautų kūrybos galių išraiškos išsaugojimą. Ratifikavus konvenciją neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlau ją svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Listavičius nori pasitikslinti dėl tam tikrų neaiškių momentų.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dėl 10 straipsnio. Kokios Lietuvos Respublikoje architektūros paveldo konservavimo apimtys ir reikalingų lėšų poreikis artimiausiems metams? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Dabar visam kultūros paveldui saugoti biudžete yra numatyta eilutė. Kultūros apsaugos departamentui šių metų biudžete buvo numatyta 21 mln. litų. To, mano akimis žiūrint, visiškai nepakanka, nes už tokius pinigus galima sutvarkyti per metus, jeigu taip imtume objektais, du tris objektus. Pavyzdžiui, beveik viso to biudžeto reikėtų tam, kad būtų galima iki galo sutvarkyti vieną objektą, tokį kaip Bernardinų bažnyčia. Taigi tie pinigai, kuriuos mes šiandien turime kultūros paveldui saugoti, yra tiktai stogų skylėms lopyti.

PIRMININKAS. Kolegos, pritariame po pateikimo, ar ne? Pritariame konvencijai, kurios numeris Nr.P-2017. Švietimo mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis komitetas. Svarstysime lapkričio 9 dieną.

Pataisytos 1992 metų Europos konvencijos dėl archeologijos paveldo apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2018 (pateikimas)

Kita konvencija – Pataisytos 1992 metų Europos konvencijos dėl archeologijos paveldo apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-2018. Ministras keliais žodžiais supažindina su konvencija. Prašom.

A.BĖKŠTA. Ši konvencija taip pat priklauso tam pačiam Europos tarybos konvencijų paketui, kurį aš jau minėjau. Ja siekiama saugoti Europos archeologijos paveldą, liudijantį Europos civilizacijos ištakas ir ankstyvuosius raidos etapus, bei siekti Europos tarybos tikslo – suvienyti Europos tarybos nares saugant bei įgyvendinant Europos tautų bendrąjį paveldą. Daug pridėti nelabai turėčiau ką, tiesiog tai yra viena iš konvencijų, kurias, mūsų nuomone, reikėtų būtinai ratifikuoti. Jos yra Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas turi vieną klausimą

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, pateikdamas ankstesnę konvenciją dėl architektūros, jau minėjote, kad neužtenka lėšų, skiriamų iš biudžeto šiai konvencijai įgyvendinanti. Man atrodo, jog natūralu, kad ir Archeologijos paveldo konvencijai trūks lėšų. Ir dar vienas klausimas.Ar reikės pakeisti mūsų Lietuvos valstybės įstatymus realizuojant šią konvenciją? Ir dar vienas klausimas. Ar mes visus konvencijos punktus sugebėsime įvykdyti?

PIRMININKAS. Ačiū.

A.BĖKŠTA. Piniginis klausimas yra vienas klausimas, kitas klausimas yra mūsų elgesio normų suderinimas su Europos Sąjungoje priimtomis normomis. Nesakyčiau, kad konvencijos ratifikavimas yra pati svarbiausia sąlyga, bet viena iš sąlygų stojant į Europos Sąjungą. Kiek mes galime skirti pinigų, tiek mes skiriame, čia jau nieko nepadarysi. Ir vienoje, ir antroje konvencijoje apibrėžiama, kad pagal valstybės galimybes. Ir vienoje, ir antroje konvencijoje taip pat parašyta. Iš esmės mūsų įstatymai yra, galėčiau pasakyti, suderinti su tų konvencijų normomis, nes mes, rengdami įstatymus (anksčiau aš pats dalyvavau juos rengiant), jau į tai esame atsižvelgę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pritariame pateiktam Pataisytos 1992 metų Europos konvencijos dėl archeologijos paveldo apsaugos ratifikavimo įstatymo projektui. Toliau nagrinės Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, svarstysime lapkričio 9 dieną.

Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko 1998 m. finansinės ataskaitos ir šiame banke valstybės kontrolės atlikto turto valdymo ir naudojimo patikrinimo rezultatų" projektas Nr.P-2005 (pateikimas)

Kolegos, 8 popietės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos banko 1998 m. finansinės ataskaitos ir šiame banke valstybės kontrolės atlikto turto valdymo ir naudojimo patikrinimo rezultatų” projektas Nr.P-2005. Pateikia E.Kunevičienė. Man miela matyti du kantrius aukštus valstybės pareigūnus – Lietuvos banko valdybos pirmininką ir valstybės kontrolierių, kantriai laukiančius šio projekto. Man, kaip pirmininkui, miela tai pasakyti. Ponia pranešėja, prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir Lietuvos banko 1998 metų ataskaitą, ir Valstybės kontrolės ataskaitą. Buvo pažymėta, kad Lietuvos banke padėtis pagerėjo. Pinigų, lėšų naudojimas taupesnis, ekonomiškesnis. Baigiami investiciniai projektai. Valstybės kontrolė dar padarė pastabą, kad reikia truputį sutvarkyti apskaitos klausimus, susijusius su išlaidomis poilsio namams išlaikyti. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė ir Valstybės kontrolės išvadai, ir banko ataskaitai. Jis siūlo tai padaryti ir Seimui, o konkretūs pasiūlymai mūsų yra pateikti.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Stasiulevičiui suteikiu žodį jūsų paklausti, ponia pranešėja.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, protokoliniame nutarime paminėti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymai Lietuvos banko valdybai. Norėčiau paklausti, ar nederėtų komiteto sprendimo 2 ir 3 punktus įtraukti į Seimo nutarimo nusprendžiamąją dalį kaip atskirus straipsnius? Tada būtų tvirtesnis nutarimas. Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes komitete nagrinėjome tą momentą, bet kol kas su Lietuvos banku neturime tokių problemų, kad jie neatsilieptų į mūsų kreipimąsi. Mūsų protokolinis sprendimas ir priimtas tam, kad atkreiptume jų dėmesį, o jie tikriausiai tai įvykdys, todėl Seimui nenorėjome teikti tokių siūlymų. O bendras, kaip įprasta, yra pritarti apyskaitai, nes ten yra daliniai dalykai. Ne visos apyskaitos klausimas, o tiktai vienas kitas dalinis klausimas, mes jį išspręsime.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia komiteto pirmininke. Taigi bendruoju sutarimu pritariame nutarimo projektui Nr.P-2005. Biudžeto ir finansų komitetas, įsigilinęs į šiuos reikalus, ir toliau jį nagrinės. Svarstysime lapkričio 9 dieną.

Seimo nutarimo "Dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo" projektas Nr.P-1967 (svarstymas)

Kolegos, rezerviniai klausimai. Rezervinio pirmojo šiandien turėtų nebūti. Rezervinis antrasis – Seimo nutarimo “Dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo”projektas Nr.P-1967. S.Buškevičius jį yra teikęs. Ar būtų norinčių diskutuoti? Nėra norinčių diskutuoti. Primenu, kad nutarimas teikiamas dėl to, kad Seime būtų sudaryta laikinoji komisija, kuri išsiaiškintų Sausio 13-osios sąmokslininko A.Mickevičiaus dingimo aplinkybes. Kolegos, ar galėtume po svarstymo pritarti? Frakcijos dar nėra pateikusios narių. Gal pritariame bendruoju sutarimu, o paskui, per priėmimą, apsispręsime, ar tokios komisijos reikia? Dėkoju. Pritariame po svarstymo nutarimo projektui Nr.P-1967.

Seimo nutarimo "Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų" projektas Nr.P-2007 (pateikimas)

Rezervinis trečiasis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektas Nr.P-2007. A.Stasiulevičius, Valstybės kontrolės angelas sargas Seime, pateikia šį projektą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašome neprasivardžiuoti.

Gerbiamieji Seimo nariai, vykdydama Seimo šių metų liepos 7 dienos nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ataskaitos ir ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimo” 5 straipsnio įpareigojimą, Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija teikia Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektą.

Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos, atlikęs Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą, konstatavo:

 1. Valstybės kontrolės išlaidoms 1998 metais buvo skirta 13 mln. 257 tūkst. 600 litų. Faktiškai padaryta 13 mln. 220 tūkst. 800 litų kasinių išlaidų. Iki sausio 8 d. nepanaudota biudžetinių asignavimų dalis mokomuoju pavedimu grąžinta į valstybės biudžetą.

2. Atlyginimai, priemokos ir priedai Valstybės kontrolės darbuotojams buvo mokami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Lėšų naudojimas kitoms ūkio reikmėms neviršija nustatytų biudžetinių asignavimų

3. Atliktų pilnų ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijų metu skirtumų nerasta.

4. 1997-98 metų sausio – balandžio mėnesiais sukauptos lėšos materialinei bazei stiprinti bei darbuotojams skatinti sudarė 7 mln. 709 tūkst. 200 litų. Per metus panaudota 4 mln. 919 tūkst. 600 litų. O likutis 1998 metų gruodžio 31 dieną sudarė 2 milijonus 789 tūkst. 600 Lt. Taigi trumpai reziumuojant galima pasakyti, kad Valstybės kontrolės 1998 m. ūkinėje ir finansinėje veikloje pažeidimų nenustatyta. Kartu norėčiau informuoti Seimą, kad yra pasiektas susitarimas su tarptautine organizacija “Sigma”, teikiančia pagalbą Centrinės ir Rytų Europos šalių vadovybėms valdymo tobulinimo, audito bei finansinės kontrolės klausimais, dėl išsamios Valstybės kontrolės veiklos analizės atlikimo ir išvadų bei pasiūlymų pateikimo. Darbas bus finansuojamas iš PHARE programos lėšų. Kita vertus, toks darbas jau atliktas kaimyninėje Latvijoje. Ačiū už dėmesį ir prašau pritarti pateiktam projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Gal ir pritartume, bet kol kas pora klausimų. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pateikti gal pusantro klausimo. Pirmiausia kaip pasielgta su lėšų likučiu dėl Valstybės kontrolės įstatymo 55 straipsnio panaikinimo? Ir antrasis klausimas. Kaip galėjo atsitikti, kad darbo užmokesčio nepanaudota 10 tūkst. Lt, o socialinio draudimo – 2–2,5 karto daugiau? Norėjau paklausti ir Sekretoriato. Kada buvo krikštynos, nes atsirado antras mano vardas? Jo niekada nebuvo, tai kodėl dabar atsirado?

PIRMININKAS. Išsiaiškinsim, gerbiamasis kolega Juozai.

A.H.STASIULEVIČIUS. Aš nežinau. Dėl krikštynų turbūt aš neatsakinėsiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad aš negaliu iškraipyti tų duomenų, kurie pateikti revizijos akte, kuris yra jums pridėtas. Jeigu kyla klausimų, juos reikėtų papildomai teikti Revizijų departamentui.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis kolega, rašoma, kad darbo užmokesčiui išleista 31% daugiau. Iš ko tai susidaro: ar etatų skaičius padidėjo, ar priedai ir premijos didelės, gal jūs žinote priežastį?

A.H.STASIULEVIČIUS. Atsakyti galėčiau lygiai taip pat kaip ir ponui J.Listavičiui, nes tai ne mūsų aktas, o Revizijų departamento. Jie atsako už tai, ką parašė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Bendruoju sutarimu po pateikimo pritariam Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo rezultatų” projektui. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime lapkričio 9 d. Registravimasis jau nieko nelems, gerbiamasis kolega. Registruojamės. Užsiregistruojame ir tuo lyg ir pasakome, jog esame solidariausi, ištvermingiausi ir t.t. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, dėkoju išbuvusiems iki projektų svarstymo pabaigos. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 18 Seimo narių. 18 Seimo narių baigia šios dienos vakarinį posėdį.