Penkioliktasis (378) posėdis
1999 m. spalio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. spalio 5 d. (antradienio) darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Sakau labas rytas ir kviečiu pradėti spalio 5 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. Kolegos, prieš jūsų akis šios dienos darbotvarkė. Jokių pakeitimų nėra, išskyrus vieną. 2-1b klausimas, klausimo svarstymas yra atidedamas. Gerbiamieji kolegos, turbūt galėtume sutarti, ar ne? Vienas klausimas – Seimo narys E.Bičkauskas. Kolegos, registruojamės, o tuo metu kalbame dėl šios dienos darbotvarkės. Registracija prasidėjo.

E.BIČKAUSKAS. Frakcijos vardu aš siūlau pirmųjų klausimų dėl “Mažeikių naftos” nesvarstyti, kadangi ko buvo prašyta, nebuvo padaryta. Jokių lydinčių dokumentų valstybine kalba mes negavome. Frakcija dėl to kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. O šiaip aš norėčiau pacituoti mūsų priimtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 91⁵ straipsnį: “Įmonių, įstaigų ir organizacijų dokumentų nevalstybine kalba pateikimas valstybinės valdžios ir valdymo įstaigoms, taip pat Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei piliečiams užtraukia baudą (ir tam tikra suma)”. Taigi turėkite irgi galvoje. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi įstatymų projektai, kurie mums yra pateikti ir kuriuos svarstome, yra valstybine lietuvių kalba. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš norėčiau, kad būtų rasta laiko šiandien išgirsti oficialų tiek Užsienio reikalų ministerijos, tiek mūsų ūkio ministro atsakymą, kokiais įgaliojimais, kokiu mūsų integraciniu dokumentu ar kitais remdamiesi mes pradedame derybas su Iranu, nes tai yra ne tiktai Jungtinių Amerikos valstijų, bet ir Europos Sąjungos klausimas. Todėl aš manau, kad klausimas yra svarbus. Jeigu tai daroma be įgaliojimų, tai kelia labai daug klausimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume darbo tvarka šituos klausimus aiškintis Užsienio reikalų komitete ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete? Gerbiamieji kolegos, siūlymas yra labai aiškus. Tokių klausimų kyla ne tik jums, kolega Dagy. Galbūt galėtų Seimo vadovybė paieškoti formos, kaip mes gauname… Dėkoju, dėkoju. R.Dagys sutinka, žiūri į Užsienio reikalų komiteto pirmininką, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Aš, kolegos, kviečiu rasti būdų išsiaiškinti ir Seimui pateikti oficialų požiūrį. Jeigu reikia, mes galime plenarinių posėdžių salėje ketvirtadienį kalbėti šiuo reikalu. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš norėčiau patikslinti dėl tų kalbų tekstų. Visą medžiagą, kuri reikalinga įstatymams, susijusiems su “Williams” investicija, priimti, mes gavome lietuvių kalba. Vyriausybė, tiksliau, Ūkio ministerija, yra pateikusi Seimui informaciją apie sutarčių projektus. Tai yra gerokai platesnė informacija, kuri iš tiesų kol kas yra tik anglų kalba. Bet tai yra daug platesni dalykai negu tai, ką mes šiandien svarstome. Aš manau, kad mes gausime tą informaciją lietuvių kalba, kai bus baigtas vertimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt esu vienas iš nedaugelio, nes dvi dienas skaičiau šiuos dokumentus anglų kalba. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad tuose dokumentuose aiškiai parašyta, jog bus du egzemplioriai: vienas – anglų kalba, kitas – lietuvių kalba. Jie turi absoliučiai vienodą galią, tačiau ginčo atveju bus naudojamas variantas anglų kalba. Tuo aš noriu pasakyti, kad tikriausiai yra abu egzemplioriai – ir lietuvių, ir anglų kalba, tačiau Seimui jie nepateikiami.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau kad neklaidintumėte visko išmanančių žurnalistų ir Lietuvos visuomenės. Visi dokumentai, kurie bus priimami, yra Lietuvos Respublikos įstatymų projektai. Jie yra pateikti valstybine lietuvių kalba. Dėl konteksto galime kalbėtis, bet, kiek žinau, visi, galėję susipažinti su šiais dokumentais, norėję susipažinti, kalba anglų kalba.

Gerbiamieji kolegos, dar sykį kviečiu registruotis. Centristai siūlo pirmojo klausimo šiandien nesvarstyti. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir apsispręsime dėl Centro sąjungos siūlymo nesvarstyti pirmojo rytinės darbotvarkės klausimo – 1a, 1b, 1c, 1d, 1e, 1f. Registruojamės, kolegos. Užsiregistravo 110 Seimo narių. Mielas aktyvumas, kolegos. Taigi E.Bičkauskas siūlė šiandien nesvarstyti pirmųjų 6 projektų. Gerbiamieji kolegos, kas paremtų centristų siūlymą, balsuoja už, kas manytų, jog pagrindinė darbotvarkė turėtų likti, balsuoja prieš arba susilaiko. Išbraukti 6 pirmuosius projektus – už, palikti Seniūnų sueigos patvirtintą darbotvarkę – prieš arba susilaiko. Už – 40, prieš – 62, susilaiko 7. Gerbiamieji kolegos, siūlymui nėra pritarta. Mūsų darbotvarkė lieka tokia, kokią pateikė Seniūnų sueiga.

Akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1983(3*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pirmasis projektas Nr.P-1983 – Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. A.Šimėnas – Ekonomikos komiteto pirmininkas – vadovauja mums priimant šį įstatymą. Nėra jokių papildomų pataisų, atsiradusių po svarstymo. Einame pastraipsniui. Kolegos ir pone pirmininke, galbūt kokių bendrųjų pastabų? Jei ne, pirmasis straipsnis.

A.ŠIMĖNAS. Seimui apsisprendus po svarstymo jums yra pateiktas toks variantas, už kurį balsavo Seimas. Tam variantui, už kurį balsavo Seimas, pataisų nėra.

PIRMININKAS. Taigi 1 straipsnis, kolegos. Ar galime priimti 1 straipsnį? Ar visi kalbėtų dėl 1 straipsnio? A.Kubilius nori paremti 1 straipsnį?

A.KUBILIUS. Aš siūlau iš tikrųjų paremti 1 straipsnį, tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes vakar dar diskutavome dėl vieno redakcinio dalyko – pirmojo sakinio. Redaktoriai pirmajame sakinyje įrašė kablelį, kuris gali šiek tiek keisti prasmę: “Kai jis pareikalauja, bet kuriuo metu per 5 metus po to”. Mūsų manymu, reikėtų atsisakyti kablelio, kad jis nekeltų kokių nors loginių problemų.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Manau, kad redakcinės pataisos, tai čia jau…

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio. Kas iš užsirašiusių norėtų kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar galėtume 1 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? Ne. (Balsai salėje) Kolegos, registruojamės. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime dėl 1 straipsnio.

111 Seimo narių dalyvauja posėdyje. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 dabar priimamo įstatymo straipsnis? Balsuojame, kolegos, dėl 1 straipsnio. Už – 69, prieš – 34, susilaikė 1. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis, pone pranešėjau. Pataisų nėra.

Kolegos, prašom kalbėti dėl 2 straipsnio. Nėra norinčių kalbėti. Iš karto balsuojame dėl 2 straipsnio. Kolegos, kas būtų už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis?

Už – 68, prieš – 30, susilaikė 1. Kolegos, 2 straipsnis yra priimtas. Taigi pastraipsniui šį įstatymą priėmėme. Dėkoju, pone pranešėjau.

Kalbos dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes darome svarbų, reikšmingą ir strateginį žingsnį, kuriuo sudarome sąlygas realizuoti investicijas į mūsų naftos ūkį, kuriam tokios investicijos tikrai yra būtinai reikalingos. Galima šiek tiek apgailestauti, kad visi svarstymai užtruko ilgiau negu buvo planuota. Tačiau visi, kurie šiandien dalyvauja svarstyme, nepaisant to, kad galbūt nedalyvavo svarstant praeitą posėdį, turi labai aiškiai suprasti mūsų atsakomybę už svarbią Lietuvos ūkio šaką, už naftos ūkį, kuriam tokios investicijos būtinai reikalingos. Visoje Europoje naftos ūkis yra labai sparčiai modernizuojamas. Jeigu mes norime, kad mūsų įmonės galėtų konkuruoti europinėje rinkoje, mes turime daryti sprendimus, kurie leistų mūsų ūkį modernizuoti. Tai nėra lengvi sprendimai, tačiau mes prisiimam visą atsakomybę už tokių sprendimų sėkmę. Aš raginu kolegas ir iš opozicijos mažiau politizuoti šį reikalą, mažiau gąsdinti Lietuvos žmones įvairiais baubais, o galvoti apie iš tikrųjų labai svarbią Lietuvos ūkio šaką, t.y. apie naftos ūkį, ir pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau visiškai priešingai negu ką tik kalbėjęs ponas A.Kubilius. Šis įstatymas iš esmės yra ydingas ir nepriimtinas. Tiek pirminis jo variantas, tiek pataisos, kurios yra dabar daromos. Juo yra daromi precedentai, pažeidžiantys principines privatizavimo ir apskritai rinkos ekonomikos nuostatas. Įstatymu yra įteisinami už uždarų durų su ne konkurso tvarka pasirinktu vadinamuoju investitoriumi padaryti susitarimai ir šie susitarimai atspindi ne Lietuvos, o būtent to vadinamojo strateginio investitoriaus interesus. Konkrečiai šiuo įstatymu, jo įgyvendinimu yra garantuojama "Williams" kompanijai 51% akcijų, tai yra didysis kontrolinis paketas, Lietuvai neišlaikant netgi 25%, kas per turto, per akcijų valdymą sudarytų galimybes bent jau užkirsti kelią vienokiems ar kitokiems nepriimtiniems sprendimams. Šiuo įstatymu yra suteikiami vienpusiai įsipareigojimai dengti nuostolius tiek dėl nepalankių teisinių sąlygų, tiek nuostolius, susijusius su “Mažeikių naftos” vertės sumažėjimu. O tuo tarpu dalis tų nuostolių iš esmės gali susidaryti dėl blogo arba, sakykim, kokio nors šešėlinio operatorių darbo, siekiant pasisavinti didžiąją pelno dalį ir padarant Lietuvai, tai įmonei nuostolius. Taigi mes galbūt dengsime nuostolius, kuriuos padarys pats operatorius. Beprecedentis yra kainos nustatymo būdas ir įsipareigojimai dėl 75 mln., tai yra pusės kainos, susaistant šitos dalies mokėjimą ar nemokėjimą vėl su įmonės finansine padėtimi, kuri iš esmės priklausys nuo tų pačių suinteresuotų investitorių.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege!

K.D.PRUNSKIENĖ. Taigi šis įstatymas Lietuvai be didžiulės rizikos nieko negarantuoja, ir aš siūlyčiau priimant šį įstatymą balsuoti vardiniu būdu. Ačiū.

PIRMININKAS. (Šurmulys salėje) Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš noriu jums priminti vieną faktą – šiandien į Lietuvą atvyksta ponas J.C.Bumgarneris. Kadangi Lietuva neturtingas kraštas ir kitokių dovanų padovanoti negali, tai yra suplanuota šiandien padovanoti 2,6 mlrd. garantijas. Esam neturtingi, bet labai dosnūs. Aš suprasčiau visą logiką, jeigu mes elgtumės truputį kitaip. Tai yra būtų parafuota sutartis tarp Lietuvos ir "Williams", kurioje joks žodis nebūtų keičiamas, ir tuomet mes balsuotume už šį įstatymą, kaip garantiją, kad mes tokią sutartį tikrai norime pasirašyti, ir tai, ką pasakėm žodžiu, padarėm ir realiai gyvenime. Dabar dar jokia sutartis nėra parafuota. Mes bėgam pirma garvežio ir nėra jokios garantijos, kad po to nereikės dar kokį 20 įstatymų čia, Seime, keisti. Taigi visų mūsų mylimas ir gerbiamas, mūsų himno autorius kažkada perspėjo lietuvius dėl jų kinkadrebiliškumo, šiuo atveju, aš manau, mes žengiam pagal jo tuos perspėjimus. Ir tegul ponas A.Vidžiūnas dabar nesupyksta, įgavom naują bruožą – subinlaižiavimą. Ačiū. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas kaip visą laiką nepažįsta mygtukų spalvų ir kalba pažeisdamas Statutą.

Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš bandyčiau nepolitizuoti šito klausimo, o pakalbėti apie ekonomiką. Štai geriausias variantas, ką mes galėtume gauti iš tokių “išmintingų” ekonominių sprendimų. Pirma. Maksimali naftos produktų kaina, siekianti vartotojų mokumo ribą. Pavyzdys – “Telekomas”. Maksimaliai sumažėjusi mūsų ūkio subjektų konkurencija pasaulio rinkose. Ir tvarkingas litų keitimas į dolerius, ir išvežimas iš Lietuvos turtingesniems kaimynams. Blogiausias variantas. Blogiausias variantas yra tas, kad naftos perdirbimo pramonė bankrutuoja su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Lietuvai lieka didžiulės skolos bei kiti didžiuliai finansiniai įsipareigojimai. Kalbant apie visą šitą procesą, norėčiau pažymėti ir tai, kad keičiami baziniai įstatymai taip, kad mes sugrįžtame į “Sekundės” banko laikus. Gerbiamieji kolegos konservatoriai ir jiems prijaučiantys krikščionys demokratai, kad jūs nemokate valdyti valstybės turto, tapo galutinai aišku ir visiškai aišku turbūt visai Lietuvos visuomenei. Manyčiau, kad tokiu atveju mūsų frakcija dalyvauti balsavime negali ir nedalyvaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mums gali nepatikti "Williams", gali nepatikti “Lukoilas”, gali nepatikti tikrai sunkios sutarties sąlygos Lietuvai, galim mes ir pykti, kaip ponas S.Pečeliūnas sako, kad dovanojam labai brangų daiktą ponui J.C.Bumgarneriui. Bet mes dovanojam praskolintą įmonę, kuri jau daug metų dirba nuostolingai, kurios eksploatacija kasdien kainuoja didelius pinigus, tai čia yra dovana su ženklu minus. Nepamirškim svarbiausio, ką mes šiandien sprendžiam. Mes sprendžiam – būti ar nebūti mūsų naftos kompleksui. Ir "Williams" atėjimas yra tas pats kas išmestas gelbėjimosi ratas. Mes turime džiaugtis, kad jis išmestas ne Gdansko naftos perdirbimo įmonėje, kuri turi panašių problemų ir neturi galimybės modernizuoti savo įmonės, ir neturėjo galimybės parduoti jos pelningai. Turime dėl to pasinaudoti šia proga, kad išgelbėtume mūsų naftos kompleksą. Tai yra pagrindinis uždavinys. Todėl aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Pone Butkevičiau, aš labai atsiprašau, vienas socialdemokratas jau sakė nuomonę. Suteikiu žodį K.Glaveckui. Tai bus ketvirtasis kalbėtojas.

K.GLAVECKAS. Centro sąjunga balsuos prieš ir štai dėl kokių priežasčių. Pirmiausia mes pasiklydome, manydami, kad parduodame ar privatizuojame kokius nors vamzdžius, gamyklas, koncerną ar kompleksą. Iš tikrųjų mes kalbame apie rinkas, didžiausias, turtingiausias rinkas. Tai pirma. Antra. Kadangi mes šitą rinką atiduodame, o ne parduodame, ir prisiimame daug finansinių įsipareigojimų, tai mes parodome ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad nemokame valdyti ir tvarkyti pačių stambiausių, pačių svarbiausių Lietuvai ekonominių rinkų, kokia yra naftos produktų gamyba, jų transportavimas t.t. Parodydami, kad mes nemokame valdyti visos rinkos ir viso komplekso, iš tikrųjų padarome žalą ir visiems kitiems ekonominiams dalykams, pirmiausia finansų rinkai. Mes ją pastatome į pavojų, nes ji (…) mūsų finansinės atsakomybės bus tiesiogiai susijusi ir su finansų rinka. Dėl šių priežasčių Centro sąjunga negali balsuoti už tai, nes tai prieštarauja krašto ekonominiams interesams. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų baigėsi. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik noriu pranešti, jog LDDP frakcija remia Seimo narės K.Prunskienės siūlymą surengti vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galėtume sutarti bendru sutarimu. Kolegos, ar neužtektų to momento, kad visi balsavimai, kurie dabar vyksta kompiuteriu, yra vardiniai balsavimai? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jūsų siūlymas primygtinis? Gerbiamieji kolegos? Gerbiamieji kolegos, dvi frakcijos siūlo balsuoti vardiniu būdu. Ar galime bendru sutarimu tai daryti? Ne. (Balsai salėje) Laiko gaišinimas, gerbiamieji kolegos. Kviečiu registruotis. Registruojamės ir jeigu… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš aiškinau, kad visi mūsų balsavimai matomi. Iš kompiuterio galima tą pačią minutę gauti balsavimo rezultatus ir kiekvienu balsuojant… Bet Seimo statuto 114 straipsnis numato ypatingą vardinio balsavimo procedūrą. Siūlo dvi frakcijos ir aš, kaip posėdžio pirmininkas, negaliu niekur dingti. Registruojamės, kolegos, ir apsisprendžiame, ar šį projektą priimame vardiniu būdu. Balsuojame. Pavardė, žinoma, matoma taip pat, bet K.Prunskienė ir J.Bernatonis mano, kad reikia gaišinti laiką.

Užsiregistravo 117 Seimo narių.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl dviejų frakcijų siūlymo šį įstatymą priimti vardiniu balsavimu. Pritariantys – už, nepritariantys – kitaip. (Balsai salėje)

Už – 42. Gerbiamieji kolegos, tai yra daugiau negu trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Sutariame, kad įstatymo projektas Nr.P-1983 bus balsuojamas vardiniu būdu. Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad ir visi kiti projektai būtų balsuojami vardiniu būdu ir balsavimas vyktų po svarstymo, po kalbų dėl motyvų dėl visų projektų? Ar galime sutarti, kolegos? Sutariame bendru sutarimu. Dėkoju, dėl visų projektų bus balsuojama vardiniu būdu. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs labai laisvai interpretuojate Seimo statutą, tas neleista posėdžio pirmininkui, taip pat užsiimate agitacija, aiškindamas, kad vardinis balsavimas nesiskiria nuo kitų balsavimų. Be to, įžeidinėjate Seimo frakcijas, kurios rimtai žiūri į parlamentinį darbą. Jūs aiškinate, kad LDDP frakcija gaišina jūsų laiką. Aš reikalauju, kad jūs atsiprašytumėte, nes mūsų frakcija dirba pagal Seimo statutą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, aš kaip tik rėmiausi Seimo statuto 114 straipsniu. Paskelbiau balsavimą dėl vardinio balsavimo ir dėl vardinio balsavimo sutarta. Jeigu, kolegos, aš dariau ką nors bloga, dėl ko buvo priimtas sprendimas dėl vardinio balsavimo, aš labai atsiprašau. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl visų projektų balsuosime vardiniu būdu. A.Kubilius dar norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš nelabai suprantu kai kurių frakcijų pozicijos. Socialdemokratai ką tik paskelbė, kad jie nedalyvaus svarstant ir balsuojant, o dabar dalyvauja.

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu tik tokie mūsų nesusipratimai būtų. Dėkoju.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 11, 14, 18, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1984(3*) (priėmimas)

Kolegos 1-1b klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 11, 14, 18, 19, ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1984(3). S.Malkevičius kviečiamas į tribūną. Kolegos, priimame pastraipsniui kitus projektus ir tada balsavimas dėl visų projektų.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas pritaria šioms įstatymo pataisoms, naujų pasiūlymų nebuvo gauta. Todėl, manyčiau, būtų galima balsuoti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Dėkoju. 1 straipsnis, kolegos. Ar kas nors kalbėtų dėl 1 straipsnio? Ar galima priimti 1 straipsnį? Ar yra reikalaujančių balsuoti? Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl 1 straipsnio. Registruojamės, kolegos. Ar yra Seimo posėdyje R.Čiupaila? Yra, džiaugiuosi.

106 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas būtų už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas?

Už – 72, prieš – 29, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Kolegos, pataisų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti 2 straipsnį? Ne. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis?

Už – 72, prieš – 25, susilaikė 1. Straipsnis priimtas.

3 straipsnis. Ar kas nors kalbėtų, ar reikalaujate balsuoti? Kolegos, balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Gerbiamasis Sekretoriate, prašome pasirūpinti, kad pašaliniai posėdžių nariai labai netriukšmautų. 71 Seimo narys balsavo už 3 straipsnį, prieš – 28, susilaikė 1. 3 straipsnis priimtas.

4 straipsnis. Kolegos, ar kas nors kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl (Balsai salėje) …dėl 3 straipsnio. Ar kas nors kalbėtų dėl 3? Atsiprašau, dėl 4 straipsnio. Ar K.Prunskienė kalbėtų dėl 4 straipsnio? Ar V.Čepas kalbėtų dėl 4 straipsnio? Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, pastaruoju metu oficialiai buvo pareikšta, kad Lietuvos locmanai neva nesugebės švartuoti laivų (…), neturi praktikos ir t.t. Tačiau šiame straipsnyje yra numatyta, kad kažkokios Lietuvos institucijos išduos leidimus, tikrins tuos, kurie tą dalyką sugeba daryti. Yra labai neaišku, locmanai lyg ir nemoka, nesugeba, o kas nors Vilniuje žino, kaip tai daryti, ir išduos tas pažymas. Tai klausykite, kaip tai suprasti, kodėl mūsų locmanai yra taip jau nuvertinami, kad negali paprasčiausių dalykų padaryti, ką pirmus metus locmanas laisvai daro? Siūlau balsuoti prieš šitą straipsnį, nes tai yra įžeidimas visam Lietuvos laivynui ir jūrų kapitonams.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes šiek tiek klaidingai traktuojame šį įstatymą. Niekas nenuvertina šiuo įstatymu Lietuvos locmanų, tačiau paprasčiausiai operacijos, kurios yra vykdomos prie Būtingės terminalo, reikalauja tam tikrų įgūdžių, kuriuos, aš įsitikinęs, Lietuvos locmanai pačiu artimiausiu metu įgis. Tačiau tokius įgūdžius turi ne Lietuvos locmanai, o turi ir kiti tuo darbu užsiimantys, ir šis įstatymas leidžia, kad šį darbą galės atlikti ne tik tie, kurie iki šiol buvo Lietuvos locmanais. Noriu pasakyti, kad praeitos savaitės pabaigoje mums teko bendrauti su vienos iš kompanijų, kuri ruošiasi eksportuoti naftą ir šiuo metu tai daro per Būtingės terminalą, atstovais. Jie pasakė labai aiškiai, kad jie nesutiktų eksportuoti savo naftos per Būtingės terminalą, jeigu Būtingės terminalo operatoriumi būtų ne "Williams" kompanija, nes, jų įsitikinimu, tik tokia kompanija, kuri turi didelę patirtį dirbti su tokio tipo terminalais, gali būti tokio terminalo operatoriumi. Ir dar vienas dalykas, jie pasakė labai aiškiai, kad jie abejotų, ar galima pildyti tanklaivius, jeigu tanklaiviams vadovautų asmenys, kurie neturi tarptautinių sertifikatų. Tai yra labai aiškus biznio supratimas, biznio rizikos supratimas, biznio garantijų supratimas. Todėl aš raginu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Užsiregistravę balsuosime dėl 4 straipsnio.

Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į savo vietas, balsuodami turime būti jose. 4 straipsnis. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas?

Už – 71, prieš – 28, susilaikiusių nėra. 4 straipsnis yra priimamas.

Ar, kolegos, kalbėtumėt dėl motyvų dėl 5 straipsnio? Seimo narys V.Čepas – dėl 5 straipsnio.

V.ČEPAS. Aišku, taip jau yra priimta, kad laivus į uostą įveda tų uostų, į kuriuos plaukia laivas, locmanai. Dabar, deja, taip nebus. Siūlau gerbiamiesiems kolegoms prisiminti net tokį įstatymą, kurį esam priėmę prieš kelerius metus, dar aname Seime. Tai yra Visuomeninių organizacijų įstatymas. Ten yra parašyta, kad visuomeninių organizacijų nariu negali būti net Lietuvos pilietis, nuolat negyvenantis Lietuvoje. O dabar mes eismo saugumą Lietuvos teritoriniuose vandenyse patikim užsieniečiams. Tai gal atiduokim ir automagistralę Vilnius – Klaipėda, tegu irgi kokie belgai reguliuoja, nes mūsų policininkai, pasirodo, nemoka to daryti. Prašyčiau visus balsuoti už tai, kurie nebalsuos, tiems bus blogai.

PIRMININKAS. Seimo narys S. Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, reikėtų vis dėlto paskaityti, kas čia parašyta. Mes kalbam apie vežėčias, o parašyta apie akėčias, taip? “Laivybos saugumas kituose Lietuvos Respublikos jūrų uostuose (kitaip tariant, ne Klaipėdos jūrų uoste, nes mes kito įstatymo neturim, tik Klaipėdos jūrų uosto įstatymą), naftos bei chemijos produktų terminalų neįeinančių į jūrų uosto teritorijas, prieigose užtikrinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka”. Kol nėra Būtingės terminalo, kaip atskiro uosto, įstatymo, tai mes negalim palikti šio klausimo nereglamentuoto. Pavedam Lietuvos Respublikos Vyriausybei rūpintis laivų plaukiojimo sauga. Tai čia logiška, ir nereikia kalbėti apie kokius nors dalykus, apie kuriuos neparašyta. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės.

Užsiregistravo 110 Seimo narių. Balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas būtų už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas?

Už – 72, prieš – 29, susilaikė 1. Straipsnis priimtas.

Paskutinis 6 straipsnis, kolegos. Ar kalbėtų V.Čepas?

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, tas straipsnis atrodo tikrai nekaltai, kaip sako ponas S.Malkevičius, čia viskas keičiasi ir noragai yra. Tačiau yra ir skaičiai. Jums tikriausiai yra gerai žinoma, kad laivo kapitonas locmanui už locmano paslaugas moka tam tikrą sumą. Tai štai suskaičiuokim. Ta suma mokama pagal bendrą laivo talpą. Tarkim, už vieną bendrą laivo talpos toną, įplaukiant į Klaipėdos uostą, yra mokama 0,054 JAV dolerio. Suma atrodo nedidelė. Bet jeigu įplaukia tankeris, kurio talpa 30 tūkst. tonų, tai už tai yra sumokama 4 tūkst. 500 JAV dolerių. Būtingėje, kur švartavosi tankeriai, kurių talpa po 80 tūkst. tonų, už tai jau yra sumokama 10 tūkst. JAV dolerių, t.y. už locmano paslaugas, kurios trunka porą, trejetą valandų. Taigi suskaičiuokime, jeigu planuoja, kad ateityje 10 laivų per mėnesį švartuosis prie to terminalo, tai bus jau 100 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, o per metus jau per milijoną. Tai kodėl mes šiuos pinigus ir tik už ačiū atiduodam užsienio specialistams, kai mes patys turim puikiausių locmanų, kurie sudėtingiausiomis sąlygomis įveda laivus į vieną sudėtingiausių navigacine prasme Klaipėdos uostų, o atviroje jūroje, atsiprašant, prie “bačkos” jie nesugebės prišvartuoti? Vyrai, turėkim sąžinės!

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Vėl vis apie tą patį kalbam. Gerbiamieji, jeigu mes neįrašysim tos 6 straipsnio pataisos, kuri yra čia, tai joks kapitonas nemokės jokiam locmanui pinigų, nes šiuo atveju veikia tik Klaipėdos uosto įstatymas, kur apsiribojama tik Klaipėdos akvatorija. Tai mes ir kalbame, kad už tai, kas vyksta už Klaipėdos akvatorijos, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka imami pinigai. Kodėl prieštaraujate, kad būtų imami pinigai? Nesuprantu. Balsuokime už.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl 6 straipsnio. Registruojamės.

Posėdyje dalyvauja 116 Seimo narių. Balsuojame dėl dabar priimamo įstatymo 6 straipsnio. Kas manytų, jog šį straipsnį reikia priimti, balsuoja už, kas manytų kitaip – prieš arba susilaiko.

Už – 71, prieš – 35, susilaikė 1. 6 straipsnis priimtas. Kolegos, šis įstatymas priimtas pastraipsniui. Prašom kalbėti dėl viso projekto. Keturi – už, keturi – prieš. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ne tiek iš paties įstatymo teksto, kiek iš kai kurių paaiškinimų, ypač iš pono A.Kubiliaus paaiškinimų, tampa visiškai aišku, kokie absurdiški argumentai panaudoti rengiant šio įstatymo pataisas ir pirmiausia nuvertinant Lietuvos intelektualinį potencialą, jos gebėjimą tvarkyti savo ūkio objektus, tarp jų ką tik pastatytą Būtingės terminalą. Manau, kad į tai reaguoti ramiai negalima. Pasižiūrėjus iš ekonominės pusės, turbūt niekam nekyla abejonių, kad locmano funkcijos, laivų vedimas, jų švartavimas padedant užsienio specialistams laivavedžiams, iš tikrųjų eksploatuojant objektą kainuos daug daugiau, padidins įmonės veiklos kaštus. Tai, žinoma, taip pat yra Lietuvos ekonominių interesų reikalas, nors įmonė ir tampa privati ir valdoma užsienio investitorių. Turbūt verta prisiminti ir tai, kad kiekviena darbo vieta šiais laikais yra nepaprastai reikšminga, ar tai būtų laivo kapitonai, ar tai būtų krovėjai, ar tai būtų locmanai. Todėl turbūt ir apie tai reikėtų pagalvoti. Jeigu mes motyvuojam liberalizavimo ar kokiais kitais dalykais, siejam su užsienio specialistų darbo galimybe Lietuvoje, tai dar būtų galima diskutuoti, jeigu tame neglūdėtų akivaizdžiai išreikštas vieno konkretaus investitoriaus, vienos konkrečios kompanijos – "Williams" – interesas tvarkytis mūsų uostose taip, kaip jiems yra patogiau. Užtenka sužinoti, kas Būtingėje vyksta pastaruoju metu, kai atėjo vadinamieji konsultantai, kad galėtum suvokti, kuo visa tai gresia pavirsti, kai visas šitas įstatymų paketas bus priimtas. Todėl siūlau nepritarti ir vardiniu balsavimu balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlau kalbėti dėl įstatymo projekto.

Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes neturim tokio įstatymo, kuris reglamentuotų laivybą visoje teritorinėje jūroje. Turime tiktai Klaipėdos jūrų uosto įstatymą. Taigi šios pataisos yra susijusios su tuo, kad būtų reglamentuojama laivyba ir laivybos saugumas mūsų teritoriniuose vandenyse ir švartavimasis prie objektų, kurie yra už Klaipėdos uosto ribų. Taigi kalbos apie "Williams", aš nežinau, gal jos siejasi tiek, kad jos ateina iki Būtingės, bet čia ar "Williams" ateitų, ar kas, mums vis tiek tektų reglamentuoti laivybą šioje vietoje. Todėl ir turime balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, kad ir ką kalbėtų kolega S.Malkevičius, kad kaip jis aiškintų šiuos dalykus, negalima manyti, kad visi aplink yra naivūs ir nesupranta, kas yra kas ir kas čia vyksta. Galime, aišku, įtarinėti vienas kitą be galo, kalbėti, kad kažkas yra paėmęs kyšius, pinigus ar dar kokių kitų dovanėlių gavęs. Aišku, tokių faktų niekas neturi ir tai yra “viena boba sakė” lygio. Tačiau laikas sudėlios visus taškus ant “i” ir paaiškės, kas yra kas. Aš noriu priminti vieną dalyką, gerbiamasis Malkevičiau, kai prieš 2,5–3 metus…

PIRMININKAS. Kolega, dėl projekto.

V.ČEPAS. Aš dėl projekto ir kalbu. …jūs sukėlėte skandalą, kad su įplaukiančiu rusų laivu į Klaipėdos uostą buvo kalbama rusiškai ir teisingai sukėlėt, reikia kalbėti valstybine kalba, bet, deja, rusas jos nemokėjo. Dabar, suprantat, įsileidžiame į Lietuvą užsienio firmą, keičiame gausybę įstatymų ir nieko bloga nematom. Aš noriu priminti ir gerbiamajam posėdžio pirmininkui ponui A.Vidžiūnui, šiandien yra spalio 5 d., jūs tikriausiai prisimenate, kad 1865 m., kaip tik šią dieną, tai yra prieš 134 metus, Rusijos imperijos vidaus reikalų ministras Valujevas aplinkraščiu, ne įstatymu, uždraudė visus spaudinius lotynišku raidynu, taip pat, aišku, ir Lietuvoje. Mes šiandien, lygiai po 134 metų, darom tą patį. Mes iš savo rinkos išvejam mūsų kvalifikuotus specialistus, apmokytus ir galinčius gerai dirbti, aptarnauti visus laivus, kur jie besišvartuotų. Kodėl jūs tai darote, aš nežinau, dar kartą sakau, bet siūlau balsuoti prieš šį įstatymą ir jo nepriimti.

Ir dar. Atsiprašau tų, kur dešinėje pusėje triukšmauja, jeigu ką ir įžeidžiau, bet čia kitaip neįmanoma.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Ponas V.Čepas yra geras pasakorius ir geras šnekorius. Iš tikrųjų aš jau ir vakar kalbėjau, kad daugelis diskusijų šiuo labai svarbiu strateginiu klausimu primena lietuvišką ir ne tik lietuvišką pasaką apie slibiną "Williams", kuris ateina ir reikalauja atiduoti jam mergaitę Lietuvą ar “Mažeikių naftą”, ar locmanus, suvalgys juos, ir tada – viskas, pražūtis. Ateis geras jaunas gražus bernaitis centristas ir išvaduos, taip, kaip toje pasakoje yra. Mane stebina, kad centristų vardu kalbantis V.Čepas, centristų, kurie, rodos, yra liberalų internacionalo nariai, iš tikrųjų kalba lyg mes esam kokia nors uždara valstybė, lyg ekonomika nesivienija, lyg visame pasaulyje dirba tie, kurie gali dirbti. Gerbiamieji kolegos, apie ką mes kalbam? Tada kalbėkim labai paprastai ir aiškiai, kad per šitą terminalą, kuris gali būti tiktai lietuviškas, galima pumpuoti tiktai lietuvišką naftą, tanklaiviai gali būti tiktai lietuviški, kapitonai gali būti tiktai lietuviai ir t.t., ir t.t. Mes prieisime iki absurdo. Aš raginu balsuoti už šitą įstatymą, kurio reikėjo jau seniai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom kalbėti apie įstatymo projektą ir nepasiduoti metaforoms kaip kai kurie kalbėtojai.

Kolegos, dėl vedimo tvarkos po kalbų dėl motyvų.

Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad dabartinė valdančioji koalicija ir visų pirma konservatoriai ir krikdemai demonstruoja nesugebėjimą valdyti ir nepasitikėjimą sugebėjimu valdyti. Tai, kas dabar daroma su laivyba, su locmanais ir t.t., dar kartą rodo, kad mes nepasitikim savais specialistais, savo specialistų sugebėjimais. Tai tinka ne tik laivybai, apskritai yra ši problema – nepasitikėjimas savimi. Tai viena. Bet tai būtų menkniekis, palyginti su tuo, kad mes ir šiuo aspektu, kurį dabar nagrinėjame, šiuo įstatymu, ir plačiau žiūrint, griaunam šios valstybės ūkinius pamatus. Tai yra ypatingas atvejis, nes manau, kad tai daugelį metų atsilieps mūsų valstybingumui. Šitas nusikaltimas, o jis yra iš tikrųjų ūkinis nusikaltimas, kada nors bus vertas lietuviško Niurnbergo. Tai turėkite galvoje, ponai konservatoriai ir krikščionys demokratai.

PIRMININKAS. Kolegos, dar sykį kviečiu grįžti prie įstatymo projekto.

Seimo narys J.Bernatonis. Seimo narys R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu grįžti prie įstatymo projekto ir tikrai komentuoti tai, kas čia yra teikiama. Pirmiausia siūlau balsuoti už. Pagrindiniai mano motyvai būtų tokie. Pirma. Šiais pakeitimais įtvirtinama nuostata, kad mūsų valstybėje de facto, o priėmus įstatymą de jure yra daugiau nei vienas uostas. Kol nėra parengtų kitų uosto veiklą reglamentuojančių įstatymų, ši veikla bus reguliuojama Vyriausybės nutarimais. Taip rašoma pirmuosiuose trijuose straipsniuose ir tai yra visiškai normalu. Antra, taip pat labai svarbi nuostata, kad šiuo įstatymu liberalizuojama locmanų veikla. Manau, kad integravimosi į Europos Sąjungą stadijoje tai bus visiškai laiku. Mes turime tiesiog derintis prie tų normų, kurios šiandien yra visiškai priimtinos ir normalios Europos Sąjungoje. Mūsų kapitonai, kurie turi galimybę, išlaiko tam tikrus kvalifikacinius egzaminus, įgauna galimybę dirbti kaip locmanai ir gali vesti savo laivus į Europos uostus. Mes tokiu būdu savo locmanams sudarome galimybes dirbti ir Europos Sąjungos uostuose, bet turime taip pat sudaryti galimybes ir Europos Sąjungos šalių locmanams dirbti mūsų teritorijose. Dar kartą tvirtinu, kad tai yra visiškai normalus dalykas.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, svarstant šį įstatymo projektą buvo pakankamai daug pasakyta minčių, kurios neatitinka tikrovės. Turbūt reiktų priminti, kad iki šiol būtent Klaipėdos uostas atsakė už saugumą visuose Lietuvos vandenyse. Nereikia pasakoti, kad šiomis pataisomis tie, kurie pateikia, kovoja už saugumą vandenyse, už visą tvarką, kuri turėtų ten būti. Tvarka seniai yra. Klausimas buvo tik vienas – kaip įteisinti, kad ne Lietuvos locmanai galėtų švartuoti laivus, vesti laivus iki plūduro Būtingėje. Čia ir yra pagrindinis dalykas, nes, mano manymu, Lietuvos locmanai puikiausiai gali padaryti šį darbą, o keisdami įstatymus pagal užsienio vadinamųjų investitorių nuomonę mes tik žeminame save ir savo žmones, kurie gali puikiai atlikti tuos darbus, ir dar netenkam dalies pinigų. Todėl aš esu prieš šį įstatymą ir siūlau kolegoms balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aklas opozicijos priešinimasis bet kuriam straipsniui, net kur visiškai elementariai paaiškinama, jog mokesčius reikia imti, ar atplaukia į Būtingę, ar kur nors kitur. Aklai priešindamiesi kolegos parodo, jog iš tikrųjų priešinamasi ne tam straipsniui, bet priešinamasi visam esminiam strateginiam sprendimui. Ponas P.Gylys ką tik pasakė, kad šitas strateginis sprendimas yra Lietuvos ekonominių pamatų griovimas. Aš nemanau, jog Lietuvos ekonomikos pamatas yra “Lukoilo” monopolis ir valdymas. Apie tą griovimą taip pat pasakyta vakarykščiame grupės antivakariečių pareiškime. Mes matome, kas už ką kovoja, ir šiandien apsisprendžiame. Tik būtų gerai, kad kolegos, kurie tiesiogiai susiję su “Lukoilo” interesais, nebūtų tokie aktyvūs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto kalbėta dėl motyvų. Balsuosime kartu su visais projektais. Dabar kelios replikos. Seimo narys J.Olekas. Dėl vedimo tvarkos?

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau kreiptis į jus dėl vedimo tvarkos, nes jūs dažnai nutraukiate ir opozicijos kalbas, kurios, jūsų manymu, neatitinka svarstomo įstatymo nuostatų. Šiuo metu aš norėčiau paprašyti, kad jūs lygiai taip pat elgtumėtės kaip jūsų kolegos dešinėje – kalba ir kaltina visiškai nepamatuotai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Po audringos A.Kubiliaus kalbos V.Čepo atžvilgiu aš esu įpareigotas frakcijos padėkoti ponui A.Kubiliui, pasakėčių autoriui, labai išmanančiam Centro sąjungos politiką, ir pakviesti jį dalyvauti mūsų frakcijos (…).

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, kartais opozicija yra kaltinama, kad mes einame “Lukoilo” pėdsakais, kad mes parsiduodame “Lukoilui” ir t.t. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad naujuose įstatymų pakeitimuose, jeigu ankstesnės Vyriausybės nebuvo tokių nuostatų, tai dabar yra: parduoti naftos tiekėjams. O kas tie naftos tiekėjai? Iranas? Turbūt ne. Todėl aš manyčiau, kad tokie kaltinimai labai nekorektiški. Kita vertus, dėl vedimo tvarkos noriu pasakyti tai, kad Socialdemokratų frakcija, kadangi skilo vardinis balsavimas, nutarė dalyvauti balsavime ir balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, vėtrungė yra labai geras įrenginys. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Naujojoje ir, tikiuosi, mano paskutiniojoje sesijoje aš noriu apgailestauti dėl to, kad pirmiausia Centro sąjungos atstovas ponas E.Bičkauskas pareikalavo, jog visi dokumentai būtų viena kalba. Apgailestaudamas noriu pasakyti, kad niekaip nereagavo į pono V.Čepo kurstytojišką kalbą. Norėčiau labai paprašyti jūsų, ponai buvę ir būsimieji policininkai: su “Lukoilu” jūs kalbate rusiškai, su “Williams” angliškai, kai kalbėsite lietuviškai, tai bus labai gerai, kai mes spręsime reikalus dėl to, kas yra jūros konvencijos ir nepainiosim kalbinių ir visokių “murovjoviškų” įstatymų, pone Čepai…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paskutinis replikuotojas – Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įžeidinėjimo šiandien daug. Man taip… nuskambėjo Seimo Pirmininko žodžiai mesti tiems žmonėms, kurie vakar pasirašė pareiškimą – tai Prezidentas A.Brazauskas ir kiti mokslininkai, – kad jie yra lyg ir rytietiškų pažiūrų. Tada aš noriu paklausti Seimo Pirmininką. Prieš metus buvo pasirodžiusi informacija, kad Seimo Pirmininko V.Landsbergio rinkimų kampaniją finansavimo “Lukoilas”. Tai “Lukoilas” – Vakarai ar Rytai?

Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1986(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 1-1d projektas – Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1986(3). A.Šimėnas kviečiamas į tribūną, keli žodžiai. Aš matau A.Šimėno siūlomą pataisą, dėl kurios mes apsispręsime. Ir dar. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu balsų skaičiavimo grupę: R.Dagį, A.Grumadą, V.Knašį, S.Kubiliūną ir M.Šerienę. Balsų skaičiavimo sistema taip pat užsikrėtė rytietiškais motyvais ir ima neveikti. Balsų skaičiavimo komisija kviečiama užimti savo vietą.

Įstatymo projektas Nr.P-1986, pone pranešėjau.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas išnagrinėjo teikiamo įstatymo projekto spragą ir jai užpildyti pasiūlė, kad ši pataisa būtų papildyta dar viena nuostata, kuri eliminuotų galimybę, jog akcininkas, pats skolindamas lėšas savo akcinei bendrovei, turėtų galimybę piktnaudžiauti palūkanomis. Kai buvo teikiama pataisa čia, Seimo salėje, buvo pasakyta pastabų, kad nepakankamai tiksliai ji buvo suformuluota, kad nebuvo įvardyta, jog tai būtinai skolinamasis iš akcininko, taip pat buvo pasakyta, kad įstatyme nenurodyta, kur rasti informaciją apie palūkanų normą, kuri yra kriterijus. Buvo pasakytos dvi pastabos.

Atsižvelgdami į šias pastabas, mes parengėme kitą pataisos variantą, ir dabar tie dalykai atsispindi siūlomoje pataisoje. Siūlome vis dėlto tai pataisai pritarti, nes tai susiję ne tik su strateginiu investuotoju, bet susiję su visomis akcinėmis bendrovėmis, kurios vadovaujasi šiuo įstatymu. Kviečiu pritarti šiam papildymui ir balsuoti už siūlomą pataisą ir už visą straipsnį. Juo labiau panašu, kad tokia redakcija ateis ir su naujuoju Akcinių bendrovių įstatymu, kurį, matyt, po dviejų ar trijų mėnesių mes priimsime. Kad per tą laiką kas nors nepiktnaudžiautų, tai siūlau dabar už tai balsuoti ir priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi A.Šimėnas siūlo pataisą vieninteliam straipsniui, kurį turi šis įstatymas. Ar atsirastų 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) A.Kubilius norėtų paremti siūlymą.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad tikrai yra 29 Seimo nariai. Mes svarstymo metu tarėmės su A.Šimėnu, kad reikėtų iš tikrųjų paieškoti geresnių formuluočių.

PIRMININKAS. Tik dėl procedūros klausia.

A.KUBILIUS. Aš matau, kad kolega… Bus 29 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu svarstyti A.Šimėno siūlymą? Galim.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pratęsti.

PIRMININKAS. A.Šimėnas jau argumentavo savo teikimą. A.Kubilius – dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Aš nematau problemų, nors iš tikrųjų siūlau dabar pritarti. Galbūt aš pasakyčiau tik vieną pastabą: ar dabar, ar ateity galbūt reikėtų atsižvelgti į tai, kad iš tikrųjų valstybės iždo vekseliai yra labai skirtingų trukmių – yra trumpalaikiai, yra ilgalaikiai. Tuo tarpu bendrovė skolinsis iš akcininko pinigus, be abejo, ilgam laikui, todėl būtų logiška kalbėti apie valstybės iždo vekselių, išleistų metų laikotarpiui, pavyzdžiui, palūkanų normos vertinį vidurkį. Kitu atveju galime susidurti su tokia situacija, kad valstybė leis tik trumpalaikius iždo vekselius, jų palūkanų norma bus iš tikrųjų žemesnė, kaip ir dabar yra. Tuo tarpu mes versime bendrovę skolintis iš akcininko arba akcininką skolinti bendrovei ne visai palankiom sąlygom, nes palūkanų norma bus mažesnė už bankų palūkanų vidurkį. Taigi šiuo atveju aš noriu pasakyti tik vieną tokią pastabą: aš manau, kad dabar gal galima priimti ir taip, kaip yra, bet ateityje, kai svarstysim bendrą Akcinių bendrovių įstatymo variantą, reikės pasižiūrėti, kad neverstume lygintis bendrovių su trumpalaikiais vekseliais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar kas kalbėdamas norėtų prieštarauti A.Šimėno siūlymui? Nėra norinčių prieštarauti. Ar galime bendruoju sutarimu priimti A.Šimėno pataisą? Priimame, gerbiamieji kolegos. Dabar kviečiu kalbėti dėl motyvų dėl šio įstatymo. K.Prunskienė nori prieštarauti.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nepaisant to, kad mes pritarėm A.Šimėno pataisai, kuri lyg ir šiek tiek sušvelnina arba sumažina riziką dėl galimų labai aukštų palūkanų, kurias gerbiamieji akcininkai, įsigydami didelę dalį akcijų, galės išsimokėti sau, jeigu jie skolins įmonei lėšų, aš vis dėlto nepalaikau šio įstatymo. Šiuo atveju tinka pacituoti poną premjerą R.Paksą, kuris vakar teisingai pasakė šiek tiek kitu adresu: reikia viską skaityti bendrame kontekste. Taigi esant tam bendram kontekstui, matydami, kokius, atleiskite, grobuoniškus interesus atsineša vadinamieji strateginiai investuotojai, ateidami į šį didelį, reikšmingą objektą, mes galime spėti, jog gali susidaryti situacija, kai jiems bus naudinga skolintis lėšas įmonei net ir su palūkanom, kurias apibrėžia pono A.Šimėno pataisa, užuot ėmus kreditus su palankiais procentais, palankiom palūkanom ir tuo sumažinus įmonės veiklos kaštus bei padidinus jos pelną, mokėjus daugiau mokesčių. Kartais atsitinka, kad investuotojams, kurie turi savo lėšų, yra naudingiau paimti savo pelną per palūkanas nei per įmonės finansinius rezultatus, kuriuos reikia dalintis su valstybės biudžetu, todėl aš, matydama visumą, t.y. bendrą kontekstą, vis dėlto nebalsuosiu. Siūlau ir kitiems taip padaryti – balsuoti prieš.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Jis buvo siūlomas jau ir anksčiau (jį siūlė Prezidentas). Tada mes bendrai nepritarėme tokiai nuostatai, tačiau, jeigu aš gerai suprantu, jau iš tikrųjų yra ir Vyriausybės, ir verslo visuomenės apsispręsta, kad tokios nuostatos turi būti ir Lietuvoje turi gyvuoti. Šiuo atveju mes tik paskubinam įgyvendinti tai, kas jau yra pribrendę. Iš tikrųjų matyti, kad mums reikia suteikti galimybes verslui tvarkytis įstatymų nustatyta tvarka, kad iš tikrųjų nebūtų dirbtinių kliudymų.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Centro frakcija nepritaria šio įstatymo projekto bendram principui bei priėmimo procedūrai. Mes nesuprantame, kodėl tokiam verslo gigantui kaip "Williams" korporacija reikalinga ši įstatymo pataisa, nes žinome, jog rengiamas Akcinių bendrovių įstatymo trečiasis variantas. Jame bus kompleksiškai pavaizduotos visas Akcinių bendrovių įstatymas. Šiandien keisti vieną įstatymo straipsnį dėl to, kad tai reikalinga įmonei, yra neetiška, todėl mes manome, kad verslo aplinka nepasirengusi šio įstatymo… Iš tikrųjų priėmus A.Šimėno pasiūlymą atsiranda dar vienas saugiklis dėl palūkanų normų, tačiau yra įvairių būdų tam turtui išplauti. Galima pasakyti, kad tai yra naujas nelegalus įmonių privatizavimas, todėl Centro sąjungos frakcija balsuos prieš.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, LDDP frakcija reiškia susirūpinimą, kad svarstant tokius strateginius klausimus nedalyvauja nei Ministras Pirmininkas, nei ministrai. Mums kyla įtarimas, jog R.Pakso Vyriausybė nepritaria šioms pataisoms, todėl negali čia dalyvauti. Taigi visa atsakomybė tokiu atveju tenka Seimo daugumai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tik pradedam dalykiškai kalbėtis – ir vėl žibalo į ugnį. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Kalbant apie šį projektą aš siūlyčiau laikinai pamiršti žodį "Williams". Šis projektas neturi nieko bendro su "Williams" investicijomis ir nesuteikia jokių išskirtinių teisių "Williams". O šiaip aš su malonumu užrašysiu neva visada verslininkų pozicijas ginančių Seimo narių K.Prunskienės ar K.Trapiko mintis, išsakytas dėl šio projekto, ir su malonumu išplatinsiu verslininkų organizacijoms. Aš manau, kad verslininkai tikrai labai suinteresuoti šia pataisa, kad turėtų geresnes sąlygas skolinti ir skolintis lėšų. Aš manau, kad tada, kai buvo Prezidentūros pataisa, ko gero, čia kalbėję asmenys kalbėjo visiškai kitaip, bet, atrodo, "Williams" pasirodymas tiek užtemdė jiems protą, kad negali blaiviai pažiūrėti į normalų projektą.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tik nereikia mūsų gąsdinti platinimais ir aiškinimais, kas ką kam praneš. Aš noriu pasakyti, kad ši pataisa ir pavojinga kaip tik tuo, ką akcentavo ponas J.Razma, – ji tinka visiems, absoliučiai visoms akcinėms bendrovėms. Prisiminus karčią patirtį, kai tokia norma jau buvo Akcinių bendrovių įstatyme… tai baigėsi tuo, kad dalis įmonių buvo tokiu būdu išplauta. Nemanau, kad per tuos kelerius metus mūsų ūkio subjektai pasiekė tokį sąmoningumo lygį, kad dabar ši pataisa jiems jau bus tinkama. Jeigu mes leidžiam bendrovei veikti beveik kaip kredito įstaigai, t.y. skolinti ir skolintis, tai yra susiję su labai didele rizika. Turint galvoje lietuvių išradingumą, reikia prisiminti, kas šiandien agitavo už tą pataisą ir po kiek laiko bus siūloma priešinga pataisa. Aš pasisakau prieš šitą pataisą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, tai viena blogiausių pataisų, kokias galima šiandien sugalvoti. Tai, kad ji svarstoma kartu su "Williams" kompleksu, man atrodo, ponui kancleriui turi sukelti kai kurių abejonių dėl jo žodžių. Bet aš noriu pasakyti, kad skolintis ir skolinti yra leidžiama ir dabar, tik turi būti tam tikros sąlygos. Dabar mes visas sąlygas pašaliname. Tikrai galime konstatuoti, kad atskirais atvejais grįšime į “Sekundės”, į “Nidos” bankų laikus. Niekas nekliudys. Sakykim, A.Šimėno pataisa, kad bus šiek tiek reguliuojamos palūkanos, tik pratęs laiką, ir nieko daugiau, ypač kai mes turime 17% situaciją. O gal turėsim 50%. Taigi aš manau, kad ši pataisa visiškai negali pataisyti padėties. Toks Akcinių bendrovių įstatymo civilizuoto teksto keitimas, manau, yra grįžimas į kažkokį XIX a. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, mes vis dėlto pažiūrėkim į įstatymą truputį kitaip.

Aš manau, kad priimtas Akcinių bendrovių įstatymas, kurį mes dabar keičiam, buvo ydingas, nes vertė verslininkus skolintis tik iš bankų su didelėmis palūkanomis. Jūs patys žinote, kokios Lietuvoje yra bankų palūkanos ir kaip yra sunku pradėti verslą. Aš manau, kad šita pataisa, verslininkams yra tikrai labai naudinga. Aš nekalbu apie "Williams", bet verslininkams… kolegos ir iš dešinės, ir iš kairės, supraskim, kad būtent atveria galimybes atpiginti pinigus verslui. Siūlau pritarti šitam dalykui.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, paskutinis kalbėtojas dėl motyvų.

V.LANDSBERGIS. Noriu atkreipti dėmesį tų kolegų, kurie sako, kad nereikia nieko gąsdinti. Nereikia nei “Ekspres” banko, nei kitokia veikla gąsdinti, nes juodu ant balto šiame įstatymo tekste ir abiejuose variantuose parašyta, – bendrovės negali verstis kredito įstaigų veikla. Tai kam tas triukšmas?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigtos kalbos dėl motyvų. Pastraipsniui priėmėme Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą. Šis projektas laukia balsavimo.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dar kartą norėčiau kreiptis į kolegas, galbūt ne visi mane išgirdo, kai pirma kalbėjau. Labai prašyčiau jūsų nevartoti tam tikrų klinikinių simptomų ir medicininių diagnozių kalbant apie kitus. Visų pirma norėčiau pasakyti mūsų kancleriui gerbiamajam J.Razmai. Proto pritemimai ir nemąstymas iš tikrųjų yra tie dalykai, apie kuriuos turėtų kalbėti medikai. Jūs turite gerbiamąjį daktarą R.Alekną, jis galėtų padėti, pakonsultuoti, jeigu to reikėtų. Bet aš manau, kad mums apskritai nereikėtų taip čia, šioje salėje, kalbėti. Ačiū. (Šurmulys salėje)

Energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1987(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-1e klausimas Nr.P-1987(3) – Energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. S.Malkevičius kuruoja šio įstatymo priėmimą, bet jokių siūlymų ir pakeitimų nėra. Įstatymo projektas turi du straipsnius. Pranešėjas S.Malkevičius kelis žodžius, ir tuomet mes apsisprendžiame dėl straipsnių.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šios įstatymo pataisos buvo apsvarstytos Ekonomikos komitete, joms pritarta, naujų pastabų ar pataisymų negauta. Siūlau balsuoti pastraipsniui.

PIRMININKAS. Kolegos, 1 straipsnis. Kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Nėra norinčių kalbėti. Ar galima būtų jį priimti? 1 straipsnis priimamas niekam neprieštaraujant.

2 straipsnis, kolegos. Ar kas kalbėtų dėl 2 straipsnio? Ar galime 2 straipsnį priimti? Dėkoju. Ar kas kalbėtų dėl viso įstatymo projekto? Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Kaip ir visais kitais atvejais, manau, kad detalių gražinimu ir dailinimu esmės nepataisysi. Čia aš sutinku su Seimo Pirmininku ponu V.Landsbergiu, kad iš tikrųjų mes, opozicija, priešinomės ne dėl detalių, o dėl to, kad manom, jog iš esmės visi tie dalykai yra prasti, kenksmingi ir turės ilgalaikius neigiamus padarinius valstybei. Taigi mes čia dėl straipsnių nesiginčijom. Mes iš esmės prieš šitą įstatymą. Valstybės pamatai svyruoja.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš nežinau, kokius čia pamatus gali šitos dvi pataisėlės sudrebinti. Dėl šitų pataisų netgi ir opozicija komitete neprieštaravo. Taigi aš nemanyčiau, kad mes turėtume čia, Seime, dėl to prieštarauti. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Man gaila, kad opozicijos atstovas P.Gylys jau nebeseka iš viso, apie ką yra diskutuojama, turbūt ir nelabai žinojo, apie kokį įstatymą kalbam šiuo atveju. Mes kalbam, aš noriu priminti, apie Energetikos įstatymą, kuriuo nustatoma, kad energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų bei kitų įrenginių apsaugai ir normaliam eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Aš nežinau, kokia žemė ir kas čia griūna, ir kur čia valstybės pamatai dreba. Čia ne apie valstybės pamatus kalbam, o apie elektros linijų pamatus, pone Gyly, apie stulpų pamatus. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad 1 ir 2 straipsniai kaip tik yra papildantys, ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir kitiems subjektams paaiškinantys, jog iš tikrųjų galima numatyti ir kituose įstatymuose dėl atskirų taisyklių taikymo… O kad reguliuos Žemės įstatymo normos paėmimą visuomenės interesams, tai yra kaip tik ta pataisa, kuri reikalinga šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkoju, kalbos dėl motyvų dėl šio projekto baigėsi. Ir jis eina į priėmimą. Net keista, nėra jokių replikų ir kalbų dėl motyvų.

Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės "Mažeikių nafta" apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1988(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-1f klausimas, Nr.P-1988(2) – Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės “Mažeikių nafta” apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. E.Kunevičienė – pagrindinio komiteto pranešėja. Tiktai tiek sakau, kad siūlymų nėra ir problemų, sako, nėra. Įstatymo projektas turi du straipsnius. Dėl 1 straipsnio, kolegos? Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Dėl viso įstatymo? Aš tikrai prašau pakelti pasižymėjusių, kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Seimo narys R.Smetona kalbėtų dėl 1 straipsnio.

R.SMETONA. 1 straipsnis -tai iš esmės visas įstatymas. Ponios ir ponai Seimo nariai, vakar finansų ministras pasakė, kad tokių finansinių įsipareigojimų, kokie numatyti šiame įstatyme ir šiame straipsnyje, Lietuva negali prisiimti, kad derybos dar vyksta. Ir aš suprantu, aš taip supratau, kad Vyriausybė dar turi vilčių išsiderėti bent šiek tiek žmogiškesnes ar ne tokias pražūtingas sąlygas. Antra. Ūkio ministerija dar laukia ekspertų išvadų apie vadinamąjį biznio planą. Manau, kad tos išvados gali pakoreguoti ir šiame įstatyme įrašytą tą baisų 2 mlrd. 600 mln. Lt skaičių. Aš prašau bent padaryti šio įstatymo priėmimo pertrauką ir sulaukti galutinių išvadų. Nejaugi taip dreba kinkos prieš šiandien atvykstantį "Williams" prezidentą ir yra noras jam raportuoti?

PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, mes tikrai svarstėm tą klausimą rimtai, taip, kaip ponas R.Smetona kalba. Bet nėra kitos išeities, nes kiekvieną mėnesį didėja skolos, ir jas reikia kompensuoti dabar leidimu pasiskolinti. Jeigu dar mėnesį pratęsim, dar reikės pridėti kokių 30 mln. Kad nereikėtų daugiau to limito didinti. Tas 2 mlrd. 600 Lt – atėmus grąžintinas skolas. Bet apskritai taip, didinamas limitas 250 mln. dolerių, ir tai yra bėda, kuri atsirado dėl to, kad laiku nebuvo pasirašyta sutartis ir kad šiandien vis dar trukdoma tai daryti.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Registruojamės. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal mūsų darbotvarkę jau seniai baigėsi laikas skirtas šiam klausimui. Siūlau dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega už pasiūlymą ir pataisą. Gerbiamieji kolegos, siūlau iki pertraukos susitvarkyti su "Williams", sąlygiškai taip vadinu, projektais, tuomet paskelbti vardinį balsavimą, bus ilgesnė pertrauka ir išsilyginsim. Dėkoju, kolega Juozai, už rūpinimąsi.

Kol kas mes kalbam dėl 1 straipsnio. Taigi 1 straipsnis. Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Balsuojame. Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis?

Už – 64, prieš – 30, susilaikė 2. 1 straipsnis priimtas.

Kolegos, 2 straipsnis palyginti formalus straipsnis. Ar galėtume jį priimti bendruoju sutarimu? 2 straipsnis priimamas.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas stengėsi išsiaiškinti, kokie konkrečiai yra valstybės finansiniai įsipareigojimai, koks jų pagrindimas, tai yra kokiems tikslams bus panaudotos lėšos, kokios jų sugrąžinimo perspektyvos, taip pat svarbiausią dalyką – ar gali Vyriausybė vykdyti tuos finansinius įsipareigojimus, kokios jų vykdymo perspektyvos. Mes ne kartą kreipėmės raštu, kad mums pateiktų tokią informaciją, ir ūkio ministrui E.Maldeikiui nusiuntėme laišką. Deja, jokių atsakymų į mūsų pageidavimą pateikti informaciją negavome. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad situacija nelengva, ir Ekonomikos komitetui buvo labai nelengva spręsti tą klausimą neturint visos informacijos, kurios tikrai reikėtų ją sprendžiant.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas, užsirašęs pirmasis kalbėti.

E.BIČKAUSKAS. Aš turbūt daugiau kalbėsiu dėl viso šio įstatymų komplekto, iš dalies, nes dėl viso kartu neteks kalbėti. Nesu nei finansistas, nei ekonomistas, tačiau esu šiek tiek buvęs politikoje. Kai kas bando visus mūsų balsavimus vertinti pagal principus: vakarietiškas požiūris, rytietiškas požiūris. Veikiama pagal seną ir daug kartų matytą metodą – kas prieš “Williams”, tas už “Lukoil”, tai yra už Rusiją, bet kalbame juk ne apie tai. Jeigu jau kalbėsime apie Vakarų investicijas, tai bent aš visą laiką buvau už jas, būdamas įsitikinęs, jog ne politiniai pareiškimai, o būtent investicijos yra mūsų pagrindinės saugumo garantijos. Mes kalbame ir pasisakome ne prieš “Williams”, o prieš tuos metodus, kuriais jie ateina, darydami žalą netgi mūsų tarpvalstybiniams santykiams. Prisimenu, kaip Seimo Pirmininkas pateikė mums, frakcijų seniūnams, “Williams” kandidatūrą. Dar tada paklausiau, suprasdamas ir politinę šio klausimo svarbą, kodėl tik “Williams”, kodėl tik jis, kodėl ne kas nors iš Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ar kur nors kitur iš Vakarų? Tiesa, tuo metu ultimatyvių reikalavimų dar nebuvo. Jie atsirado vėliau. Ką gi, (…) ir šokame pagal atitinkamą ne mūsų valstybėje sukurtą muziką. Šį mano įsitikinimą vakar dar labiau patvirtino svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete, kai vienas iš ministerijos atstovų pasakė, kad to įstatymo, kuris mums siūlomas, reikalauja būtent “Williams”. Čia yra daug tų, su kuriais buvome 1989–1990 metais. Prisimenu, kartais mes atsisakydavome net pragmatiškų, tačiau prievartinių, diktuojamų Rytų valstybės projektų. Ir dabar nesiruošiu šokti pagal svetimą dūdelę. Nesvarbu, ar ji bus vakarietiška, ar rytietiška. Manau, kad valstybei kartais svarbiau yra ir psichologiniai jos savigarbos motyvai. Mano nuomonę, aš manau, palaiko ir frakcija. Mes balsuosime prieš. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu kalbėti tik dėl Paskolų įstatymo projekto. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, sprendimas imti paskolas buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komitete ir buvo išsiaiškinta, kiek jau buvo anksčiau paimta paskolų ir kiek dabar dar reikės. Kaip matote, anksčiau taip pat buvo svarstytas klausimas ir taip pat buvo nurodyta, kiek reikės tų lėšų. Deja, laikas – pinigai, arba šiuo atveju galima sakyti – gal net brangiau už pinigus, todėl praleistas laikas kaip tik ir didino tą skolinimosi limitą, kuris ir yra dabar nurodytas. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui, nes vėluojant ta suma dar labiau augtų. O klausimą reikia spręsti iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Šis įstatymas nustato ypač didelius Lietuvos finansinius įsipareigojimus – suteikti 650 mln. JAV dolerių, tai yra 2,6 mlrd. Lt, valstybės vardu imamų paskolų ir paskolų su valstybės garantija. Tai yra milžiniškas įsipareigojimas, kuris vėlgi kyla iš “Williams” interesų permesti riziką Lietuvai, ir vadinamąją strateginio investitoriaus funkciją – praktiškai garantuoti investicijas, garantuoti įmonės finansinį apsirūpinimą – vykdys Lietuvos valstybė. Taigi mes turėtume kalbėti ne apie strateginį investitorių “Williams International”, o apie Lietuvos valstybę kaip strateginį investitorių į šį objektą, kuriuo ji pasilieka ir po to, kai tie įstatymai yra įgyvendinami.

Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis įstatymas siejasi su mūsų svarstytais įstatymais, ypač su pirmuoju įstatymu, t.y. dėl Akcinių bendrovių įstatymo kitų straipsnių pataisų, ir viską susumavus tai suformuoja tokius absurdiškus įsipareigojimus, kurie Lietuvai jokiu būdu negali būti priimtini, priimtini nei šiandien, nei ateityje. Visiškai nesvarbu, ar kalbama apie “Williams” interesus, ar būtų kalbama apie “Lukoil”, ar (…), ar kitos įmonės interesus, nes, dar kartą pabrėžiu, švaistytis žodžiais, ypač tiems, kurie akivaizdžiai, netgi nesislapstydami, nesidangstydami dirba “Williams” naudai, ieškoti priekabių, kad neva kažkas kitas dirba kitų firmų naudai, manau, tikrai nedera.

Aš siūlau ypač šitą įstatymą, kaip ir pirmąjį, atmesti. Tie, kurie balsuos, prisiims labai didelius ir ilgalaikius įsipareigojimus, tiek politinius, tiek moralinius, pagaliau ir juridinius. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege Kazimiera, aš labai prašyčiau mėginti savo argumentus įtalpinti į dvi minutes.

K.D.PRUNSKIENĖ. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma apie vadinamuosius ultimatumus ir dūdelių melodijas, pagal kurias čia lyg ir turime šokti. Aš, aišku, nesitikiu, kad kas nors iš opozicijos išgirs kokius nors argumentus, bet aš noriu pasakyti, kad pagrindinė dūdelė, kuri šiandien groja ir kurios melodiją mes šiandien turime išgirsti, tai yra “Mažeikių naftos”, viso komplekso sudėtinga finansinė situacija, kuri susidarė dėl to, kad mes statėme, statysime ir baigsime “Būtingės naftos” terminalą. Mes turime mokėti už savo energetinę nepriklausomybę. Tą turime labai aiškiai suprasti, ir šitą melodiją reikia išgirsti. Šiandien opozicija to negirdi. Aš nežinau, kokią kitą melodiją jie girdi. Jeigu mes nesiimame spręsti šiandien visų “Mažeikių naftos” finansinių problemų, vienintelis kelias yra jai bankrutuoti. Šio kelio mes tikrai nesiūlome rinktis. Taip, iš tikrųjų Lietuvai reikia daryti strateginį sprendimą, suteikti valstybės vardu paskolų tam, kad iš tikrųjų į “Mažeikių naftą” galėtų ateiti papildomi bankų teikiami kreditai ir būtų galima modernizuoti visą kompleksą. Štai yra melodija, kurią reikia pagaliau išgirsti. Aš raginu ją išgirsti ir balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Tik norėčiau pasakyti – tikrai svarstė, bet nerimtai svarstė. Ir dėl šių motyvų.

Vis dėlto priėmus šį įstatymą valstybės finansiniai įsipareigojimai padidėja 2,6 mlrd. litų. Šiuo metu yra pasiskolinta, tai yra grynasis skolinimasis sudaro 1,7 mlrd. litų. Sudėję matome, kad valstybės finansiniai įsipareigojimai sudarys 4,3 mlrd. litų, nors mūsų skolinimosi limitas šiandien leidžia tik 2,4 mlrd. Taip pat priėmus šį įstatymą ir pasirašius kontraktą mūsų Finansų ministerija turės pervesti 300 mln. dolerių apyvartiniam kapitalui padidinti. Kyla natūralus klausimas: jeigu bus pervesti šie pinigai, ar Finansų ministerija šiais metais atsisakys finansuoti biudžetines organizacijas? Nes yra mokumo problema ir apie ją visiškai nebuvo diskutuota Biudžeto ir finansų komitete.

Kitas mano motyvas. Kai įsiskolinimo limitas bus viršytas, ar mes kitais metais atsisakysime finansuoti šalies ūkį, nes investicinė programa turės būti labai sumažinta. Yra sakę ir Ūkio ministerijos specialistai, kad kai kuriuos objektus, statomus Lietuvoje, iš esmės turėsime užbaigti kitais metais statyti, teisingiau, juos įšaldyti. Ačiū. Aš prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Noriu iš karto pasakyti, kad kalbėsiu bendriau. Kad ir protestuos posėdžio pirmininkas, bet iš kairiosios pusės negirdžiu argumentų, o tik emocijas, prisiminimus ir pan. Klausydama šitų įspūdingų, jausmingų argumentų taip pat noriu pasakyti vieną labai įdomią tendenciją. Šiandien LDDP ir visos kitos kairiosios politinės partijos tampa ypač patriotiškos, tiesiog ultrapatriotiškos, ginančios Lietuvos interesus. Iš tikrųjų stebėtinai stulbinanti meteamorfozė nuo 1988–1990 m., visiškai aišku, kad lazda perlenkta į kitą pusę.

Abejonės ir prisiminimai, kurie buvo išreikšti E.Bičkausko, man taip pat sukėlė prisiminimus. Prisimenu ir tuos svarstymus prieš Kovo 11-ąją Sąjūdžio deputatams susirinkus dar į III rūmus, kai E.Bičkauskas gana ryžtingai, bet irgi abejodamas pasakė abejones dėl Kovo 11-osios. Aš prisimenu moratoriumo svarstymą, kai tuometinė premjerė iš Maskvos parsivežė labai aiškų moratoriumo tekstą ir buvo labai griežtai sakoma, kad reikia priimti šiandien, o ne rytoj. Lygiai taip pat prisiminiau liūdnos atminties Ateities forumą, kai šiandien mums išdalijo visuomenės veikėjų raštą. Suprantu, kad iš tikrųjų vyksta labai svarbūs įvykiai Lietuvoje, kad vyksta sprendimai, verti geopolitinių įvertinimų, kad iš tikrųjų turbūt Lietuva jau energetikos srityje atsiskiria nuo Rytų.

Ir dar vienas mano prašymas. Aš labai norėčiau, kad žmonės, parlamentarai, kurie turi aiškių interesų naftos biznyje, tikrai nedalyvautų taip aktyviai šiose diskusijose. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A.Plokšto, paskutiniai motyvai.

A.PLOKŠTO. Aš norėčiau pasakyti, kad konservatoriai turėtų nedalyvauti balsavime, nes buvo šnekėta apie tuos, kurie turi aiškių interesų naftos pramonėje. Šį kartą mes svarstome ne tiek naftos, kiek visą Lietuvos ūkį. Aš pasakysiu bendriau – mes dėl vienos įmonės žlugdome viską. Situacija iš tikrųjų pasikeitė, nes konservatorių Vyriausybės ministras jau viešai pasakė, kad pinigų sumokėti “Williams” mes neturim. Šioje situacijoje, kai jau pasakyta viešai, kad tų pinigų nėra, priiminėti šį įstatymą yra tiesiog avantiūrizmas. Baigdamas pasakysiu, yra įmanomas atvejis, kad būtent šis įstatymas nulems konservatorių triuškinantį pralaimėjimą kituose rinkimuose, dėl ko aš, aišku, neabejoju.

PIRMININKAS. Kolega Bernatoni, prašome padėkokite man, kad aš labai laikausi pirmininkaudamas. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pasiūlyti kolegoms nenaudoti Seimo tribūnos klaidinančiai propagandai, neva mes dabar svarstome klausimą dėl paskolų, kurių reikalauja “Williams”. Tai yra mūsų skolos, valstybės skola bankrutuojančiai įmonei. Tą skola valstybės turi grąžinti. Neklaidinkim, čia ne “Williams” reikalavimas, o normalaus biznio. Parduodam daiktą – skolą reikia sumokėti.

PIRMININKAS. Tai buvo replika, gerbiamieji kolegos, po kalbų dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, kalbos yra baigiamos. Keturi kalbėjo už, keturi – prieš. S.Pečeliūnas buvo jau penktasis užsiregistravęs kalbėti dėl motyvų. Pone Kęstuti Glaveckai, kokiu klausimu norėtumėte kalbėti? K.Glaveckas nekalba dėl vedimo tvarkos, todėl aš matau jo sumišimą, kad jis norėjo gauti Statuto tvarka nenumatytą žodį. V.Andriukaitis. Kokiu klausimu, gerbiamasis? Replika po balsavimo.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Ačiū. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mano rankose yra 9 parlamentinių partijų pareiškimas, kuriuo mes pasiliekame sau teisę šiuos įstatymų pakeitimus apskųsti Konstituciniam Teismui. Visą tekstą mes perskaitysime iš Seimo tribūnos ir išdalysime visiems parlamentarams. Noriu tik pasakyti, jog jame labai aiškiai išdėstytos nuostatos, dėl ko mes kreipsimės į teismą ir kas, mūsų nuomone, prieštaravo 1995 m. pasirašytam susitarimui dėl strateginių objektų privatizavimo. Dar norėčiau pasakyti apie visą šį sandėrį (prisiminęs ponios R.Juknevičienės kalbą, iš tikrųjų jos komjaunuoliška praeitis irgi verčia ją taip kalbėti) viena: ko negali padaryti dideli pinigai, gali padaryti labai dideli pinigai. Tada iš tikrųjų klausimą reikėtų kelti būtent šitaip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, kad suteikiau žodį V.Andriukaičiui. Dėl replikos po balsavimo aš negalėjau suteikti. Kas norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys K.Glaveckas. Dėl vedimo tvarkos, pone profesoriau.

K.GLAVECKAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Aš tik norėčiau truputėlį papildyti visą turinį…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas kalbėtų dėl vedimo tvarkos? Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Mielieji kolegos, norėčiau pasiūlyti, kaip mes toliau turėtume elgtis. Kadangi buvusių derybininkų paslaugų prireikė tik “Williams”, o Lietuvai neprireikė, tai dabar turbūt yra paskutinis momentas, kai galima pasiūlyti vieną, nors ir nedidelę, išeitį. Nereikėtų to sakyti iš šios tribūnos dėl vedimo tvarkos, bet kitų tribūnų tiesiog nebeliko. Aš siūlyčiau Seimui dabar nebalsuoti, o derybų delegacijai perduoti štai tokį pasiūlymą: jie susėda su (…) ir pasako: mes su jumis pabaigiame paskutinį tekstą, parafuojam jį, o tada prieš galutinį pasirašymą Seimas kaip garantija balsuoja dėl šių įstatymų. Esu beveik įsitikinęs, kad jeigu mes šiandien balsuosime, poryt gausime dar 10 įstatymų pataisas. Tai tęsiasi jau ne vieną mėnesį ir ne vienerius metus. Galų gale yra geras būdas baigti reikalavimų kėlimą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 14, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1985 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Mes iš tikro dabar ne balsuojame, o balsuosime po Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-1985. Seimo Pirmininkas siūlo šį projektą svartyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume sutarti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir sutariame dėl ypatingos skubos, nes ypatingą skubą galima pasiūlyti svarstymo arba pakeitimo metu. (Balsai salėje) Gerbiamasis Sekretoriate, gelbėkite Pirmininką ir visus Seimo narius. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dėl ypatingos skubos susitarti po pagrindinio pranešėjo A.Kubiliaus? Registruojamės. Svarstymo procedūra prasideda ir iš pradžių galime susitarti dėl ypatingos skubos. (Balsai salėje) Tai buvom taręsi jau praeitą kartą – paskiriam kitą komitetą, o šiandien susitariame, kad šiuos įstatymus priimame visus kartu. Registruojamės, kolegos. Jeigu 36 Seimo nariai… Jeigu dauguma Seimo narių, ne mažiau kaip 36, parems Pirmininko siūlymą, svarstysime ypatingos skubos tvarka. Kolegos, dėmesio!

Užsiregistravo 117 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, kviečiu pritarti. Manančius kitaip, kviečiu balsuoti kitaip. (Balsai salėje) Šis projektas yra vienas iš lydinčių projektų, ir mes paskui galėtume balsuoti dėl jo vardiniu būdu taip pat, kaip ir dėl kitų penkių projektų.

Už – 72, prieš – 34, susilaikė 2.

Projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto – pranešimas. A.Kubilius. Gerbiamieji kolegos, tribūnoje A.Kubilius. Aš negaliu šitaip šokinėti, jeigu jūs dabar ką nors sumanėte. Taigi A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo svarstymo Seime metu praeitą savaitę, kaip jūs žinote, buvo pateikta Ekonomikos komiteto išvada, kad šio įstatymo nereikia priimti. Seimas tos išvados nepatvirtino ir nusprendė svarstyti skubos tvarka, pavesdamas Teisės komitetui parengti naujas išvadas. Vakar Teisės komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pateiktą Vyriausybės, ir jam pritarė. Noriu priminti, kad šis įstatymas numato, kad tuo atveju, kai kalbama apie strateginį investuotoją, tai Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatoma tam tikra speciali tvarka, pagal kurią strateginis investuotojas, turintis savo patvirtintas pirkimų taisykles, gali remtis šiomis taisyklėmis vykdydamas investicinį projektą. Mes manom, kad tai svarbu ne tik "Williams", bet ir kitiems stambiems projektams, kai reikia įgyvendinti didelį finansinį projektą per trumpą laiką. O pagal mūsų Viešųjų pirkimų įstatymą šiuo atveju procedūrų įgyvendinimas gali užtrukti gana ilgai. Todėl siūlau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kuriai buvo pritarta, įstatymo projektui tokiam, kokį pateikė Vyriausybė. Jį redaktoriai bandė šiek tiek pataisyti, tačiau betaisant, atrodo, pasikeitė prasmė, todėl siūlom pritarti tokiam tekstui, koks yra pateiktas Vyriausybės ir kuriam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pranešimas. Ar J.Matekonienė dalyvautų diskusijose dėl šio projekto? Prašom į tribūną. Seimo narė J.Matekonienė kviečiama kalbėti diskusijoje. Dėl vedimo tvarkos (kolega, suteiksiu žodį) A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip sakė A.Kubilius, Ekonomikos komitetas šiam projektui nepritarė. Pagal Seimo statutą turėjo būti paskirtas kitas komitetas. Taip pat pagal Seimo statutą finansinius klausimus nagrinėja Biudžeto ir finansų komitetas. Tačiau šis komitetas buvo apeitas su tam tikra intencija, kad ten gali būti nepritarta. Visi finansininkai prieštarauja šitam projektui, todėl buvo pasirinktas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris nieko bendra neturi su šiuo įstatymu. Bet buvo pasirinktas tam, kad ten yra A.Kubilius, ponas J.Razma ir kiti, kurie tiesiog balsuoja, nesvarbu, ką jiems paduosi. Aš prašau Etikos komisiją išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas. Ir dar vienas klausimas. Ar nereikėtų Biudžeto ir finansų komitetui atsistatydinti kaip praradusio valdančiosios daugumos pasitikėjimą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau truputį surimtėti. Aš negaliu niekaip kvestionuoti Seimo sprendimo: praėjusiame posėdyje šis įstatymas svarstyti buvo pavestas Teisės ir teisėtvarkos komitetui bendruoju sutarimu. J.Olekas dėl vedimo tvarkos. Kolegos, siūlau susikoncentruoti į tekstą ir į esmę.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų dabar turim koliziją. Mūsų pateiktą variantą redagavo ir jam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet už jį dabar teikėjas ponas A.Kubilius sako, kad nereikia balsuoti, o reikia grįžti prie kito varianto, tai yra lyg ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra beteisis turėti savo nuomonę dėl to varianto, kuris yra pateiktas. Jeigu taip argumentuosime, tai turim pasakyti, kad balsuokime už tą variantą, kuriam pritarė "Williams".

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kartoju A.Kubiliaus argumentus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Nr.P-1985 projektui ir mes jį dabar svarstome. Redaktorės kartais, turiu pripažinti, ir redaktoriai nuvažiuoja į šoną. J.Matekonienė dėl šio projekto.

J.MATEKONIENĖ. Kalbėsiu frakcijos vardu. Ekonomikos komitete dalyvauja trys mūsų frakcijos nariai. Mes balsavome taip, kaip ir Ekonomikos komitetas, ir visiškai palaikėme Ekonomikos komiteto nuomonę, kad šis įstatymas ir ši įstatymo pataisa tikrai yra ydinga. Lietuvos centro sąjungos frakcija balsuoja prieš dėl tokių trijų priežasčių.

Pirma. Mes tikrai gerbiame Lietuvos Konstituciją.

Antra. Mes gerbiame Lietuvos įstatymus.

Trečia. Suprantame, kad įstatymas tikrai yra aukščiau už taisykles.

Dabar noriu paklausti, kas šioje salėje paneigs, kad įteisinama galimybė ir tvarka išplauti visus galimus pelnus per viešuosius pirkimus, kurių niekas Lietuvoje neturės teisės kontroliuoti, tai yra kas perkama, už kiek perkama ir iš ko perkama? Pasikliauti strateginio investuotojo sąžiningumu ir geranoriškumu yra tikrai ganėtinai sunku. Nors norėtųsi. Nes mes žinom, kaip ir už kiek jie konsultavo, tik, deja, nežinom ką konsultavo, “Mažeikių naftą” valdymo klausimais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar šiam įstatymo projektui galėtume pritarti po svarstymo? Labai atsiprašau. S.Pečeliūnui žadėjau žodį. Dėl vedimo tvarkos?

S.PEČELIŪNAS. Taip. Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau priminti jūsų pačių bendrą susitarimą prieš dvejus metus. Jį pasiūlė ponas A.Šimėnas. Kad šiame Seime daugiau niekada dėl finansinių dalykų nebūtų balsuojama nei skubos, nei ypatingos skubos būdu. Nes tokiu būdu dėl pinigų jau esame su bankais prisižaidę. Šiandien aš noriu tik konstatuoti, kad šis susitarimas yra labai šiurkščiai laužomas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė G.Imbrasienė dėl šio projekto, dėl pritarimo po svarstymo.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu patikinti, kad komitetas vakar svarstė tikrai Vyriausybės pateiktą projektą ir jam pritarė. Tik šiandien ryte pas mane atbėgo redaktorės, kad kažkas negerai su… Tačiau, kai pasižiūrėjome, tai iš esmės keičia tą projektą. Todėl grįžom prie to paties, pateikto Vyriausybės. Čia buvo žiūrėta teisiniu požiūriu. Nemanau, kad tai finansinis projektas. O daugiau teisiniu požiūriu. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas būtų prieš pritarimą po svarstymo? Seimo narys R.Smetona. Negaliu jo įjungti. Gerbiamasis kolega Rimantai, aš kviečiu jus kalbėti per vidurinį mikrofoną. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Kolega Salamakinai ir visi, kurie abejojate, kad šitas įstatymo projektas neturėjo būti svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Mano įsitikinimu, jūs klystate. Būtent Teisės komitete jis turėjo būti svarstomas ir turėjo būti jam nepritarta, nes perkančiosios organizacijos patvirtintos pirkimo taisyklės iš esmės tampa aukščiau už mūsų valstybės įstatymus, todėl ir keičiame tuos įstatymus. Tai yra niekas kitas, kaip tik svetimos teisės agresyvus įsiveržimas į nacionalinę teisę, tai yra mūsų nacionalinės teisės pamynimas. Štai todėl teisingai buvo, kad buvo svarstoma Teisės ir teisėtvarkos komitete, tik gaila, kad už jį vieningai balsavo konservatoriai, krikščionys demokratai, išskyrus kitus tris. Aš siūlau nepritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas, kompiuteris vėl neveikia. Balsų skaičiavimo komisija mus tuoj suskaičiuos. Gerbiamieji Seimo nariai… Tuojau, gerbiamasis kolega. Tuojau. J.Bernatonis be eilės dėl vedimo tvarkos. Bet kol kas, kolegos, pone ministre ir buvęs ministre, prašom sėsti į savo vietas, kad būtų lengviau skaičiuoti. Taip pat ir Seimo nariai daktarai. Dėl motyvų buvo vienas – už , vienas – prieš. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi pagal šiuo metu vis dar galiojantį Seimo statutą kiekvienu biudžeto, mokesčių ir apskritai finansiniais klausimais turi būti Biudžeto ir finansų komiteto išvada, LDDP frakcijos vardu siūlau padaryti šio svarstymo pertrauką, paprašyti Biudžeto ir finansų komiteto, kad susirinktų į posėdį, skubiai apsvarstytų ir mes po pietų galime šį klausimą išspręsti, nepažeisdami Seimo statuto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad dėl viso įstatymo bus keturi už, keturi prieš? Galės kalbėti?

PIRMININKAS. Mes dar kalbėjom tik dėl pritarimo po svarstymo, dėl įstatymo – be abejo, gerbiamasis kolega. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau LDDP frakcijai nesiimti demagogijos. Juk visi įstatymai yra susiję su pinigais, tai mes visus įstatymus turime svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Aš noriu priminti, kad praeitą savaitę, tą sakė posėdžio pirmininkas, Seimas nusprendė, kad pagrindinis komitetas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, reikėjo tada kalbėti. Dabar, deja, procedūros jau nuėjusios į priekį ir prašau netrukdyti Seimui dirbti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka. Įsakymas, kad reikėtų būtinai Biudžeto ir finansų komiteto išvados dėl Viešojo pirkimo įstatymo projekto, kuris nesusijęs nei su biudžetu, nei su lėšomis, kurios patenka į biudžetą. Taigi pertraukos aš, kaip posėdžio pirmininkas, nesiūlysiu daryti ir nesiūlysiu dėl jos balsuoti.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ne. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui. Nusprendžiam, ar pritariam po svarstymo, tuomet, gerbiamieji kolegos, žodis J.Bernatoniui.

Užsiregistravo 115 Seimo narių.

Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ar pritariame jam po svarstymo, kolegos?

Už – 70, prieš – 36, susilaikė 3. Šiam projektui pritariame po svarstymo, kolegos. Ir pradėsime priėmimo procedūrą.

S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš turbūt dabar perimsiu iš pono J.Listavičiaus tą kalbėjimą, ko jis visą laiką prašydavo, kai tik mes susidurdavome su pinigais. Labai paprastas dalykas, pone Listavičiau. Ar jūs negalėtumėte paprašyti savo frakcijos, kad jinai paprašytų jūsų Vyriausybės pateikti išvadą, kaip reikalauja Seimo statutas? Vyriausybės išvados niekas nematė. Po visų tų pasiūlymų, kurie čia buvo duoti ir kuriuos ponas A.Kubilius sakė, kad redakcija jam nepriimtina…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos...

S.PEČELIŪNAS. … aš vis dėlto prašyčiau gal didžiųjų frakcijų, gal mažesnių, kad vis dėlto būtų pareikalauta Vyriausybės išvados. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šio projekto svarstymo metu aš pateikiau motyvuotą LDDP frakcijos siūlymą padaryti pertrauką. Pagal Seimo statutą jūs turėjote pateikti Seimui balsuoti – daryti ar nedaryti pertrauką. Jūs to nepadarėte ir pažeidėte Seimo statutą. Kadangi aš manau, kad jūs esate jaunas žmogus ir dar galite pasitaisyti, siūlau dabar pateikti balsavimui dėl pertraukos, o tik po to perbalsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam projektui. Jeigu to nebus padaryta, mūsų frakcija pasilieka sau teisę dėl šio Seimo statuto pažeidimo epizodo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutariame. Dabar apsisprendžiame dėl 1 ir 2 straipsnio, o tada nusprendžiame, ar darome priėmimo pertrauką.

A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš nelabai suprantu, kokios pertraukos nori LDDP frakcija. Jeigu jie reikalauja statutinės pertraukos, galima daryti 30 minučių pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbame dėl straipsnių, po to apsispręsime dėl pertraukos. 1 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, kas vadovauja priėmimui? 1 straipsnis. Pataisų nėra. Kas kalbėtų dėl 1 straipsnio? Ar kas kalbėtų dėl 1 straipsnio, ar dėl viso įstatymo? Ar galime susitarti, kad kalbėtume dėl viso įstatymo? Dėkoju. Taigi 1 straipsniui pritarime. 2 straipsniui pritariame.

Suteikiu žodį V.Landsbergiui kalbėti dėl motyvų. Keturi už, keturi prieš.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš noriu tik pasitikrinti. Kadangi yra Vyriausybės pateiktas variantas ir yra Vyriausybės išvada, ir teikimas pasirašytas pono E.Maldeikio, čia visai be pagrindo buvo klaidinami radijo klausytojai. O po to atsirado toks paredaguotas variantas su negerais žodžiais, kurie gali sudaryti painiavos. Aš noriu būti tikras, kad mes grįžtame prie Vyriausybės varianto ir šitų žodžių “ne konkrečiam pirkimui” nėra, nes jų įterpimas redaguojant į tekstą galėtų būti aiškinamas, jog Vyriausybės sutikimas negalioja konkrečiam pirkimui, o tik visą laiką. Kitaip sakant, kiekvienas konkretus pirkimas galėtų būti blokuojamas. Tai čia tokios redakcinės subtilybės, už kurių slepiasi dideli dalykai. Aš manau, kad mes matome abu tekstus ir balsuojam už tą tekstą, kuriame nėra žodžių “ne konkrečiam pirkimui”. Aš remiu 1 ir 2 straipsnį, tik su ta aiškia pastaba dėl pirmo teksto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad dėl tokio pasiūlymo turėtų būti balsuojama priėmimo metu. Čia ne šiaip sau, čia ne redakcinis pasiūlymas. Tai dar kartą demonstruoja, ką reiškia įstatymą priiminėti ad hoc, štai taip, ypač skubiai, dar Seimo Pirmininkui iš vietos redaguojant. Tai tik dar kartą liudija, kad rimtų finansinių įstatymų svarstymas toks iš viso neturėtų būti. Čia mes tikrai galėtume paklausti ir Vyriausybės nuomonės, ir Biudžeto ir finansų komiteto išvadų, ir kitų dalykų. Bet, matyt, tuo nėra kaip įtikinti žmonių, kurie nusprendė, kad šiandien reikia būtinai priimti bet ką, kad tiktai būtų padėtas taškas ir susitarta, jog mes galime laužyti visus įstatymus, daryti visas išimtis, bet kokias išimtis, jeigu tiktai to prašys tam tikra stipri finansinė grupė arba tam tikras vadinamasis strateginis investuotojas. Šiuo atveju tai kertasi apskritai su teisinės valstybės logika ir su tuo, kad bendrieji įstatymai negalėtų numatyti štai tokių dalykų. Ir Viešųjų pirkimų įstatymas apskritai nėra priimtas būtent tam, kad po to atskirai kiekvienam būtų daromos išimtys. Tai dar kartą demonstruoja visišką šio Seimo daugumos fiasko teisinės valstybės reikalavimo atžvilgiu. Ir niekaip kitaip, turbūt, negalima įtikinti, kaip tik, ko gero, diskutuojant apie tai Konstituciniame Teisme, nes kitų argumentų iš esmės nėra. Dėl to belieka mums viltis, kad šiandien kuo greičiau bus priimta, greičiau pasirašyta, kad kuo greičiau būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau atsargiau kalbėti apie laužomus įstatymus. Suprantu, kad opozicijai viskas leidžiama, bet aš kviečiu korektiškiau kalbėti. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu dar kartą priminti, kad iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar patvirtino Vyriausybės projektą ir mes jį svarstome. Man norėtųsi, kad V.Andriukaitis išgirstų, jog mes svarstome tą projektą, kurį pateikė Vyriausybė. Ir būtų labai keista, jeigu mes Vyriausybės pateiktam projektui dar sykį prašytume Vyriausybės išvadų. Manyčiau, kad to tikrai nereikėtų daryti. Aš stengčiausi įtikinti kolegą V.Andriukaitį, kad Vyriausybės pateiktam projektui nereikia prašyti dar sykį Vyriausybės išvadų. Mes nesvarstome to teksto, kurį redaktoriai šiandien iš ryto išdalijo, mes liekam prie Vyriausybės teksto, kokį Vyriausybė pateikė.

Noriu taip pat priminti gerbiamiesiems kolegoms, kad mes svarstome Viešojo pirkimo įstatymo taikymą labai specifiniu atveju, kai yra daromos didelės investicijos, kurias reikia realizuoti per labai trumpą laiką. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tai yra problema ne tiktai "Williams" investuotojams, tai yra problema ir kitiems investuotojams. Aš jau girdėjau ne vieno investuotojo nusiskundimą, kad mūsų pavasarį patvirtintas Viešojo pirkimo įstatymas jiems, kaip privačios teisės subjektams, sudaro kai kurių problemų realizuoti savo didelius projektus. Mes iš tikrųjų svarstydami Viešojo pirkimo įstatymą įrašėm gana daug labai griežtų ir nepaslankių taisyklių ir normų, kurios sukuria laisvosios rinkos egzistavimo problemų. Todėl aš manau, kad netrukus mes, matyt, turėsime grįžti ir prie platesnių diskusijų dėl Viešojo pirkimo įstatymo. O šį kartą darome pataisą, kuri leidžia svarbius projektus realizuoti greičiau, nevilkinant kai kuriomis perdėtomis biurokratinėmis taisyklėmis.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, neatsitiktinai, matyt, šitas projektas pakliuvo į Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Aš nesu prieš jį nusiteikęs. Tačiau noriu priminti, kad visas įstatymas buvo svarstomas Ekonomikos komitete ir labai neseniai buvo priimta nauja redakcija po labai ilgų diskusijų.

Ir štai dabar daromas šis pakeitimas, kuris, noriu atkreipti dėmesį, leidžia štai ką: jeigu mes už savo pinigus leidžiam, aš pabrėžiu, už valstybės pinigus leidžiam, pirkti, kai suma yra apie 200 mln. Lt, vadinasi, mes galime neskelbti konkursų, nieko nekontroliuoti, mes galime pasitikėti tos organizacijos, kuri tai daro, pirkimų taisyklėmis ir taip toliau, ir taip toliau. Jeigu tai būtų maža suma, tai mes tvarkingai vykdytume konkursus, vykdytume visas procedūras bei visa kita. Taigi visa tai būtų galima daryti, bet už savus privačios kompanijos pinigus, pabrėžiu – už privačios kompanijos savus pinigus, tačiau ne už valstybės, ne už visuomenės pinigus. Todėl toks leidimas, koks dabar numatomas, yra daugiau negu nelogiškas. Tai yra tiesiog galimybė plauti pinigus stambiu mastu.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu paprašyti, kad nebūtų žmonės klaidinami taip jau tyčia, kaip, pavyzdžiui, ponas V.Andriukaitis sakė, kad Seimo Pirmininkas čia, salėje, redaguoja. Seimo Pirmininkas kaip tik kalbėjo, kad nebūtų žiūrima į tą tekstą, kurį kažkas prieš posėdį paredagavo ir įterpė į jį keletą pavojingų žodžių. Aš už tą tekstą, kurį pateikė Vyriausybė, kurį Vyriausybė teikia ir rekomenduoja. Tai ir A.Kubilius ponui V.Andriukaičiui aiškino, prašė išgirsti. Aš nežinau, ar yra klausos fiasko, ar logikos fiasko, bet sąmoningai klaidinti žmones per mikrofoną tikrai nereikia.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Iš tikrųjų Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Nors aš labai abejoju, ar tai mūsų sritis, bet tikrai svarstė. Patvirtindamas pono R.Smetonos žodžius, noriu pasakyti, kad už balsavo tik valdančioji koalicija. Kita vertus, tai kaip tik tas įstatymas, dėl kurio Vyriausybės atstovas, tiksliau, ministerijos atstovas, teikiantis projektą, nedviprasmiškai, tiesiai šviesiai pasakė, kad šio įstatymo reikalauja būtent "Williams". Kad ir kokia tai gerbtina firma, bet ji yra privati. Jeigu mes, kaip valstybės, kaip tautos atstovai, susirinkom, kad mums diktuotų kažkokias sąlygas, jeigu neturim jokios savigarbos, ką gi, balsuokim už. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą kartoju tai, kas jau buvo pasakyta, kad Vyriausybės teikiamiems projektams nereikia jokių pakartotinių Vyriausybės išvadų. Dėl to, kad čia sudaromos visos sąlygos plauti valstybės pinigus ar kažką panašaus. Reikia turėti minty, kad ne absoliučiai visiems pirkimams, visiems projektams. Aiškiai nurodyta, kokio dydžio tie projektai. Jeigu labai norima patikrinti, kad čia nėra jokio plovimo, darbais, o ne žodžiais, visai nesunku tai patikrinti arba pavesti patikrinti, todėl tos kalbos iš tikrųjų, galima sakyti, įgijo tokį platų mastą, kad tik būtų atbulai ir kad tik būtų galima pakalbėti, kad būtų galima eilinį kartą pagąsdinti. Tik neaišku ką – ar save ar kitą. Taigi aš pritariu tokiam įstatymo projektui, koks yra pateiktas Vyriausybės. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Mes duodam pinigus, duodam garantijas 2,5 mlrd. Lt ir tiems, kurie naudosis tais pinigais, sakom: darykit su tais pinigais ką norit. Štai jums paprastas atsakymas: pinigai mūsų, rizika mūsų, nauda – jūsų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai visos kalbos dėl motyvų. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų noriu kreiptis dėl vedimo tvarkos. Seimo Pirmininkas jau reagavo, kad dėl klausos fiasko negalime susikalbėti. Aš manau, kad mes turime girdėti abi puses. O labai korektiškai noriu jums priminti. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pasakė, kad, pasiūlius frakcijai, turėjo būti padaryta svarstymo pertrauka, nesvarbu, kokio ilgio. Tai pirmas Statuto pažeidimas. Antra, ką jūs galėjote padaryti, tai, vadovaudamiesi mūsų Statutu, galėjote viena valanda pratęsti klausimo svarstymą. Šiuo metu praėjo daugiau kaip viena valanda, todėl šį klausimą reikia baigti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Baigiam, gerbiamieji kolegos. S.Pečeliūnas. Gerbiamasis, jūs buvote penktasis užsiregistravęs kalbėti už.

S.PEČELIŪNAS. Gerai. Aš tik noriu išsiaiškinti, už ką mes dabar balsuosime… (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš mėginu pasakyti, dėl ko mes balsuosime. Dabar buvo pritarta po svarstymo, buvo pritarta bendruoju sutarimu visiems straipsniams. Keturi kalbėjo už, keturi prieš dėl šio įstatymo. Dabar, jeigu nebus atsiimtas siūlymas daryti pusės valandos pertrauką, mes balsuosime dėl šio projekto. Taigi S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, mielieji, kad leidžiate vis dėlto išsiaiškinti. Sakė, kad projektas Nr.P-1985 su žvaigždute, pasirašytas ponios G.Imbrasienės, negalioja, jo nesvarstome. Metu jį ant žemės. Dabar svarstome projektą Nr.P-1985, kurį pateikė Vyriausybė ir kuriame neturi būti žodžių “nekonkretaus pirkimo atveju”. Štai tas tekstas, pasirašytas pono E.Maldeikio, teikiamas Vyriausybės. Jame yra žodžiai “nekonkretaus pirkimo atveju”. Tai už ką mes balsuosime ir apie ką mes kalbame?

PIRMININKAS. Projektas Nr.P-1985, kuriam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kurį teikė Vyriausybė.

Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį kreipiuosi į J.Bernatonį: ar iš tikrųjų jūs per šį posėdį reikalaujate pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo?

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai aiškiai išdėsčiau savo siūlymą, bet, man atrodo, ne tik su klausa blogai, bet ir su atmintim blogai. Aš siūliau…

PIRMININKAS. Aš iš pradžių paprašau: gerbiamasis kolega ir visi, aš prašyčiau man, kaip pirmininkui, padėti, o ne mane įžeidinėti. Aš labai atsiprašau. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Aš jūsų neįžeidinėju, aš cituoju Seimo Pirmininką. Aš siūliau… Tenka ir save cituoti, nes neprisimenate siūlymo. Frakcijos vadu siūliau daryti pertrauką ir atidėti svarstymą kitam posėdžiui. Tai yra visiškai pagal Statutą. Po pietų mes tą klausimą galėsim išspręsti. Tik man labai gaila, kad jūs laiku neteikėte balsuoti dėl šio klausimo. Todėl aš manau, kad tai, kas vyko po svarstymo ir po mano siūlymo, negalioja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas buvo labai paprastas. Mes penkiems įstatymų projektams jau pritarėm, kalbėjom dėl motyvų ir sutarėm, kad juos priimam vardiniu būdu. J.Bernatonis pasiūlė padaryti priėmimo pertrauką, svarstymo pertrauką, kitaip… Ir apsispręsti, ar atidedame iki kito posėdžio. Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimų ir papildymo įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, jeigu penktadalis Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių pritars J.Bernatonio siūlymui, šio projekto priėmimas bus lygiai 15.00 val.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Kviečiu registruotis. Tada balsuosime dėl J.Bernatonio siūlymo nukelti į kitą posėdį šio projekto priėmimą. Mes jau kalbėjom dėl motyvų, taigi balsavimas būtų 15.00 val. ar kitu sutartu laiku. Registruojamės, kolegos. Mano, kaip posėdžio pirmininko, siūlymas – šį projektą priimti kartu su kitais penkiais projektais. Tai būtų daug garbingiau negu žaisti procedūromis.

Užsiregistravo 115 Seimo narių. Jeigu 24 Seimo nariai pareikš norą, kad mes šio vieno įstatymo priėmimą nukeltume į kitą posėdį, taip ir bus padaryta. Balsuojame, kolegos, dėl J.Bernatonio siūlymo daryti vieno projekto priėmimo pertrauką. Jeigu už, tada – už, jeigu manote, kad reikėtų priimti su kitais, – prieš arba susilaikote.

Už – 40. Gerbiamieji kolegos, taigi Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas atidedamas iki kito posėdžio. Ar galime sutarti, kad būtų galima priimti 15 val? (Šurmulys salėje) Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pertrauka iki 15… Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi tikrai įvyko nesusipratimas su tais tekstais, aš prašyčiau iki 15 val. Sekretoriatą, autorius ir visus kitus parengti, atspausdinti ir išdalyti projektą priėmimui taip, kaip yra įprasta mūsų Seime. Tada nekils klausimų dėl teksto. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Seimo narys N.Medvedevas. Gerbiamieji kolegos, posėdis tęsiasi! Aš prašyčiau nelakstyti, aš nesu paskelbęs balsavimo pradžios. N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš labai įdėmiai stebiu Maskvos ir Niujorko banko tarptautinį skandalą ir tas priemones, kai jis lyg ir užglaistomas, lyg ir iškeliamas, o faktiškai stengiamasi padėti ne skęstančiai skolose Rusijai, o suvesti ten politines sąskaitas. Matau ir čia šiokią tokią paralelę, kai sudaromos galimybės Lietuvai imti didžiules paskolas, o paskui perpumpuoti jas į svetimos valstybės …

PIRMININKAS. Gerbiamasis, jūs nekalbate dėl vedimo tvarkos.

N.MEDVEDEVAS. Aš ne dėl vedimo tvarkos šneku.

PIRMININKAS. Tai aš jums neturiu suteikti žodžio, gerbiamasis kolega, nes nebuvo balsavimo. Labai atsiprašau, gerbiamasis ir mano gerbiamas kolega. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, skelbiu vardinio balsavimo pradžią. Bus balsuojama dėl 5 projektų: Nr.P-1983, Nr.P-1984, Nr.P-1985, Nr.P-1986, Nr.P-1988. Balsuoti skiriama 20 minučių. Vardinio balsavimo pabaiga 12.35 val. Balsuoti – 20 minučių. (Balsai salėje) 1-1c projektas atidėtas popietei. Gerbiamieji kolegos, primenu nepamiršti padėti savo parašą žiniaraščiuose. Paskelbtas vardinio balsavimo laikas. Todėl aš, kaip posėdžio pirmininkas, pratęsiu balsavimą iki 12.50 val. ir tada, kolegos, energetikos strategija.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Ir iš karto tęsiam posėdį, nes laikas, skirtas pertraukai, artėja į pabaigą. Gerbiamieji Seimo nariai, dar liko viena minutė, prašome visus, kurie dar nepasirašė, prašom pasirašyti ir…

Taigi vardinio balsavimo laikas baigėsi. Balsų skaičiavimo komisiją prašome imtis darbo.

Pirmąjį darbotvarkės klausimą, išskyrus vieną jo sudėtinę dalį, t.y. 1-1c darbotvarkės klausimą – Viešojo pirkimo įstatymą, baigėme. Noriu priminti, kad vardinis balsavimas dėl Viešojo pirkimo įstatymo, matyt, taip pat įvyks 15 val. Tuo baigiame šį darbotvarkės klausimą. R.Juknevičienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, aš labiau norėčiau kreiptis asmeniniu klausimu. Ar galima, ar po posėdžio?

PIRMININKAS. Trumpą repliką. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ. Iš tikrųjų prisipažinsiu, kad abejojau, ar reikia eiti kalbėti po to, kai V.Andriukaitis metė tokią repliką. Esam pripratę prie jo neatsakingų pareiškimų, bet vis dėlto ryžausi kalbėti, nes žinau, kad Lietuvoje yra nemažai palankios dirvoms visokioms nuodingoms sėkloms ir jos dažnai ima ir sudygsta, o paskui sunku ką nors kitaip pakreipti. Turiu galvoje jo mestą pasakymą apie komjaunuolišką praeitį. Aš tikrai niekada nesidomėjau V.Andriukaičio praeitimi, bet dabar man tokių įdomybių kyla, nes apie komjaunuolišką praeitį šmeižiant ir sakant, kad aš neva esu buvusi komjaunimo sekretorė kažkokiose institucijose, ko niekada nebuvo, pirmiausia metė Pasvalio KGB 1990 m. prieš rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą. Tada tai buvo labai juokinga ir lengva paneigti, nes tą padarė mano kurso draugai. Šiandien aš po 10 metų išgirdau tą pačią repliką. Taigi iš tikrųjų klausimas apie praeitį lieka atviras.

Seimo nutarimo "Dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo" projektas Nr.P-1604(4) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apie praeitį mes galbūt ir baikim kalbėti, pradėkime kalbėti apie ateitį. Ir tai yra 1-2 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo projektas Nr.P-1604(4). Svarstymo tęsinys. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad praeitą savaitę vyko šio Seimo nutarimo projekto svarstymas, jis nesibaigė, įvykdyta viena procedūra, baigėsi bendroji diskusija, nes buvo įvairių nuomonių, buvo balsuota ir po bendrosios diskusijos buvo pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam nutarimo projektui. Dabar, gerbiamieji kolegos, yra įvairių siūlymų šiam nutarimo projektui ir aš norėčiau išvardyti, kiek turime gavę tų siūlymų, dėl kurių turėsime apsispręsti svarstymo stadijos metu. Tai R.Smetonos siūlymas, Centro sąjungos frakcijos vardu A.Grumado pateiktas siūlymas, A.Medalinsko siūlymai, sakyčiau, daugiau dėl procedūrų, o ne dėl paties teksto, G.Vagnoriaus siūlymas ir V.Landsbergio siūlymai. V.Andriukaičio, atsiprašau, praleidau V.Andriukaičio siūlymą.

R.OZOLAS. Noriu patikslinti.

PIRMININKAS. Minutėlę. R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Noriu patikslinti. Nuo Centro sąjungos frakcijos yra pateiktas projektas, pasirašytas keturių narių. Tas, kuris pasirašytas vien A.Grumado, yra pirmasis variantas. Antrasis variantas yra patikslintas ir tikruoju reikia laikyti tik tą.

PIRMININKAS. Taip, A.Grumadas, R.Ozolas, K.Glaveckas, K.Trapikas.

R.OZOLAS. Visiškai teisingai. Taip pat noriu pasakyti apie pastabą, kuri yra Seimo Pirmininko V.Landsbergio projekte, kad atsižvelgta į R.Ozolo pasiūlymus. Labai dėkoju už tai, kad atsižvelgta, nes atsižvelgta iš esmės pripažįstant, kad Lietuva gali išlikti branduolinę energiją generuojančia valstybe. Dėl to man labai smagu. Tik tiek, jog aš apgailestauju, kad liko R.Ozolo siūlymas, o tuo tarpu buvo vilties, jog mes suderinsime iki tarppartinio siūlymo, tada ten nereikėtų tokio suasmeninto pastebėjimo. O dabar turiu pasakyti, kad vis dėlto mano teikimas yra nuo Centro sąjungos frakcijos.

PIRMININKAS. Ačiū, aišku. J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš čia dėl vedimo tvarkos stoviu visą valandą. Aš norėjau kalbėti, bet man anksčiau buvęs pirmininkas nesuteikė žodžio. Norėjau priminti, kad LDDP frakcija prašė, jog anksčiau svarstytas projektas būtų apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete ir būtų pateikta šio komiteto išvada. Mano žiniomis, komitetas dar nebuvo susirinkęs. Paraginkit, kad atliktų savo pareigas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad dėl pagrindinių ir papildomų komitetų sprendžia Seniūnų sueiga arba Seimas, ir tas sprendimas buvo padarytas. Šiuo metu baigiasi to įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo stadija, todėl siūlymai dėl kokių nors papildomų komitetų yra neteisėti. Dabar tęsime darbą toliau.

Mes pradedame svarstyti Nacionalinės energetikos strategiją. Ir, kaip minėjau, yra įvairių siūlymų, dėl kurių turime šiandien apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pradėti nuo tų siūlymų, kuriais yra siūloma nepritarti Nacionalinės energetikos strategijai, arba yra siūloma toliau ją iš esmės tobulinti. Ir tokie siūlymai, pirmasis toks siūlymas yra R.Smetonos. Aš noriu priminti – jo siūlymas pakeisti 1 straipsnį, nepatvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktų Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose siūlymuose apie 1 straipsnį nėra kalbama, todėl mes turim dabar apsispręsti dėl pirmojo siūlymo. Be abejo, svarstant pirmąjį siūlymą, svarstymai gali būti šiek tiek platesni, nes 1 straipsnis gali sietis ir su kitais straipsniais. Todėl bandysim ieškoti tokių procedūrinių sprendimų, kurie leistų mums daryti pačius racionaliausius sprendimus. Taigi aš siūlau dabar pradėti nuo pasiūlymų, kuriuos komiteto patvirtintam nutarimo projektui teikia R.Smetona. Ir tai yra siūlymai 1 straipsniui. Aš įjungiu R.Smetonos mikrofoną. Prašom, jūsų žodis dėl jūsų siūlymų. Ir kviečiu A.Šimėną į centrinę tribūną. Ar S.Malkevičius atstovauja komitetui? Prašom. S.Malkevičius kviečiamas atstovauti komitetui čia, pagrindinėje tribūnoje. R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pakeisti 1 straipsnio formuluotę ir nepritarti pateiktai Vyriausybės Nacionalinės energetikos strategijai, jos pagrindinėms kryptims, manydamas, kad jos nepakankamai išsamios, jos neaprėpia pakankamai toli ir pakankamai konkrečiai, kaip tai tiktų ir derėtų nacionalinei strategijai, nacionalinei programai. Aš manau, kad dar yra ką daryti. Pasitarime dalyvavę Seimo nariai ir kviesti specialistai, mokslininkai išsakė daug racionalių, konstruktyvių minčių, pasiūlymų. Manau, kad Vyriausybė turėtų į juos atsižvelgti, įvertinti ir parengti kitą, naują nacionalinę strategiją ar bent jos pagrindines kryptis. Galima būtų daug dar argumentuoti. Nenorėčiau kartoti, todėl tik pasakau, kad aš siūlau šiandien nepritarti pateiktoms kryptims, o nutarti Seime (arba šiuo nutarimu, arba protokoliniu nutarimu) ir pavesti Vyriausybei parengti patobulintą Nacionalinės energetikos strategijos variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi dabar 1 – už, 1 – prieš šitą R.Smetonos siūlymą. S.Pečeliūnas nori pritarti. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš kartu norėčiau priminti tribūnoje stovinčio kolegos S.Malkevičiaus trisdešimtosios dienos siūlymą. Jis iš esmės siūlė tą patį – pasiūlyti Vyriausybei įvertinti institucijų bei asmenų pateiktus siūlymus svarstant šias pagrindines kryptis ir numatyti jų įgyvendinimo tvarką. To nebuvo padaryta. Negirdėjau, kad S.Malkevičius savo siūlymą būtų atsiėmęs. Taigi abu siūlymai lyg ir sutampa. Vienas siūlo, t.y. ponas R.Smetona, siūlo dabar nepritarti ir grąžinti Vyriausybei, ponas S.Malkevičius siūlo truputį švelnesnį variantą. Surinkus visus pasiūlymus kartu su projektu atiduoti juos Vyriausybei ir dabar dėl jų, kitaip sakant, padaryti pertraukėlę (kokio ilgumo, sunku pasakyti), kad Vyriausybė pateiktų jau sutvarkytą projektą ir dėl kiekvieno siūlymo pasakytų: tas priimtina, tas nepriimtina, tą įvertinom, to neįvertinom dėl tokių ar tokių priežasčių. Aš manau, tai būtų solidu. Juo labiau kad kalbant apie bendrąjį pono R.Smetonos siūlymą… ir buvo daug, ir mūsų dabartinis posėdžio pirmininkas ponas A.Kubilius argumentavo bulgarų ir slovakų pozicijas, deja, jos yra visiškai kitokios. Tai yra ūkio ministro protokolas, kuriame pasakyta: taip, mes sutinkam uždaryti savo atomines elektrines, jeigu Europos Sąjunga finansuos šiuos kaštus. Štai ir viskas. Jokie parlamentai tų valstybių (ar Vyriausybės) jokių nutarimų tuo klausimu nėra priėmę. Tai yra vieno ministro išsakyta nuomonė ir to Europai pakako. Todėl aš siūlyčiau pritarti pono S.Malkevičiaus siūlymui, gal ir ponas R.Smetona su tuo sutiktų, kaip tarpiniam variantui, grąžinti Vyriausybei su visais pasiūlymais, ir gauti atsižvelgiant į tuos siūlymus sutvarkytą projektą, tada jau apie jį kalbėti konkrečiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes šiuo atveju svarstome tiktai R.Smetonos siūlymą. Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė.

S.MALKEVIČIUS. Noriu patikslinti, kad aš iš tikrųjų buvau pateikęs komitetui savo siūlymus, tik ponas S.Pečeliūnas nelabai tiksliai juos komentavo. Juose pirmiausia buvo siūlomas tiktai 2 punktas, turint galvoje, kad 1 punktu mes pritariam Energetikos strategijai. Aš tiktai siūliau patikslinimą, kuriuo buvo siūloma Vyriausybei pavesti tam tikrą darbų tvarką realizuojant strategijos nuostatas.

S.PEČELIŪNAS. Ne, yra aiškiai pasakyta…

S.MALKEVIČIUS. Taip.

S.PEČELIŪNAS. Įvertinti…

S.MALKEVIČIUS. Dar galiu pasakyti tai, kad komitetas turėjo ne tik mano, turėjo taip pat ir A.Kubiliaus, ir G.Vagnoriaus siūlymus. Visiems siūlymams komitetas, tarp jų ir mano, nepritarė. Pritarė tik pagrindinei nuostatai – pritarti Energetikos strategijai. Kadangi aš atstovauju komitetui, aš tai jums ir sakau. Aš savo pasiūlymą dabar netgi atsiimčiau laisva valia, nes panašų pasiūlymą pateikė V.Landsbergis, ir kur kas detalesnį. Todėl manyčiau, kad mano pasiūlymo nereikėtų komentuoti.

Dabar dėl pono R.Smetonos kalbos, dėl jo pasiūlymų. Manau, kad jie negali būti priimtini vien tik todėl, kad jis siūlo netvirtinti Energetikos strategijos, o mes dėl šito jau ir Seime esam apsisprendę, dėl pirmojo punkto esam balsavę. Nereikėtų mums daryti to, ką siūlo ponas R.Smetona, dėl kai kurių, mano nuomone, labai svarbių priežasčių, nes nieko nėra idealaus. Sutinku, iš tikrųjų tą Energetikos strategiją galima būtų parengti ir geresnę, bet mes negalim leisti sau tobulinti iki begalybės. Esminiai dalykai vis dėlto ten yra. Ir dėl Ignalinos pasakyta, ir pasakyta dėl būsimų mūsų elektrinių, pasakyta, kokia Lietuva turėtų būti ateityje energetikos prasme. Todėl aš nemanyčiau, kad Seimas galėtų pritarti R.Smetonos siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo kalbos dėl balsavimo motyvų. Dabar registruojamės. Apsispręsime dėl R.Smetonos siūlomo kitokio nutarimo 1 straipsnio. R.Smetona siūlo kitokį Seimo nutarimo 1 straipsnį. Pagrindinis komitetas jam nepritaria. Mes apsispręsim balsuodami, ar pritariam, ar ne R.Smetonos siūlymui, kuriuo yra siūloma nepatvirtinti Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių. Dabar jau paskelbtas balsavimas. Registruojamės ir po balsavimo apsispręsim dėl vedimo tvarkos.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Taigi kas pritaria R.Smetonos siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsuojame dėl R.Smetonos siūlymo.

Už – 28, prieš – 41, S.Malkevičius taip pat prieš – 42, susilaikė 10. Taigi tokiai R.Smetonos 1 straipsnio redakcijai nėra pritarta.

Dabar dėl procedūros – A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Aš tikrai stebiuosi šiuo balsavimu, kuris buvo, ir labai apgailestauju, pone pirmininke, kad jūs nedavėte kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nežinau, ar buvo mūsų Seime tokia praktika, nes mes priėmėme koncepciją, kurios nesvarstėme. Labai prašyčiau pažiūrėti stenogramas ir atrasti ten bent vieną kalbą, kurioje aptariama visa koncepcijos eiga.

PIRMININKAS. Čia nėra kalba dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis kolega, jūs pradedate diskutuoti. Jeigu jūs prašote dėl vedimo tvarkos, prašom kalbėti dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, jeigu jums atrodo, kad Seimo nariai diskutuoja ne taip, kaip jums norisi, jūs patys galite diskutuoti kitokiu būdu ir kitokius argumentus pasakyti.

Dabar, gerbiamieji kolegos, R.Smetonos pataisa dėl 1 straipsnio nebuvo priimta, ir turime Centro sąjungos frakcijos siūlymus dėl 1 straipsnio, kuriuos taip pat turime aptarti kartu su įžanga. Dėl 2 straipsnio tarsimės vėliau. (Balsas salėje) Minutėlę. Kas iš Centro sąjungos pateiks?.. K.Trapikas. Prašom.

K.TRAPIKAS. Iš tikrųjų Centro sąjungos frakcija ilgai ir įdėmiai studijuoja Nacionalinės energetikos strategijos kryptis ir mano, kad šių krypčių priėmimas yra skubinamas. Neverta taip labai skubėti, manome, kad užtenka Vyriausybės nutarimo pareiškimo dėl Nacionalinės energetikos strategijos krypčių. Sakysim, Centrą sąjungos frakcija neturi tam tikros informacijos ir rytoj po pietų dar važiuoja į Ignalinos atominę elektrinę. Centro sąjungos frakcija siūlo toliau tobulinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Nacionalinės energetikos strategijos pagrindines kryptis.

PIRMININKAS. Dėl motyvų. A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Kadangi nebuvo iš principo balsuota dėl pirmojo pasiūlymo, kuriame buvo kalbėta apie tai, kad reikia nepritarti dėl to, kad nebuvo svarstytas tas klausimas iš principo Seime, aš remiu šį Centro sąjungos siūlymą, nes manau, kad vis tiek turėtų vykti pakankamai nuoseklus svarstymas. Energetikos strategija tai yra labai rimtas dalykas, todėl per vieną dieną mes tokių dalykų daryti negalime. Siūlau dėl to klausimą atidėti, įvykdyti jo svarstymą, pakoreguoti Nacionalinę energetikos strategiją, bent jau atsižvelgiant į tuos motyvus, kuriuos aiškiai nurodžiau savo siūlymuose, t.y. kol nebus pateikti tikslūs Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kaštai, jų finansavimo šaltiniai, įskaitant susitarimus su Europos Komisija dėl pagalbos sprendžiant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemas, nebus nurodyta, kaip numatoma spręsti išaugusią energetikos kaštų kompensavimo problemą, šių kaštų poveikį Lietuvos žmonių pragyvenimo lygiui, ekonominėms pasekmėms, siekiant konvergencijos kriterijų su Europos Sąjunga, taip pat nebus nurodyta, kaip bus sprendžiami Visagino miesto gyventojų socialiniai ekonominiai klausimai. Nė į vieną iš šitų dalykų atsakymo energetikos strategijoje šiandien nėra, todėl, be abejonės, ji tobulintina.

PIRMININKAS. S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Tie dalykai, apie kuriuos kalba ponas A.Medalinskas, iš tikrųjų yra labai svarbūs, manau, kad mes negalime neatkreipti į tai dėmesio, bet visą šitą dalyką turės numatyti mūsų 2 punkte siūloma ir pavedama Vyriausybei programa. Ji numatys tiek socialinius Visagino klausimus, tiek ir ateities klausimus, susietus su energetika. Mes, Seimo nariai, politikai, negalime šiandien diktuoti technologinių ir techninių dalykų, kokia mes turime būti valstybė, ar branduolinė, ar nebranduolinė. Šitą turi daryti Vyriausybė, šitą turi daryti specialistai. Todėl aš siūlau, koks yra suformuluotas 1 punktas, tokį jį ir priimti, bet tobulinimą toliau vykdyti tam tikrais etapais, kurie bus numatyti 2 punkte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės dar kartą ir šį kartą balsuosime dėl Centro sąjungos frakcijos siūlymo dėl 1 straipsnio. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašom registruotis. Balsuojame dėl Centro sąjungos frakcijos siūlymo dėl 1 straipsnio kartu su įžanga. Kas remia Centro sąjungos frakcijos siūlymą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 29, prieš – 37, pridedame S.Malkevičiaus – 38, susilaikė 20, siūlymui nepritarta. Daugiau siūlymų dėl 1 straipsnio nėra. (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega, jūs siūlote papildyti, išdėstęs įvairius motyvus… (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega, jūs išdėstote motyvus ir baigiate – “siūlau papildyti”. “Todėl siūlau papildyti tokiais žodžiais… 2 ir 3 punktu.” Aš nežinau, ką jūs turite omenyje, išdėstydamas motyvus, o po to baigdamas žodžiais – “todėl siūlau papildyti”? Čia išdėstyti jūsų motyvai prieš tai, o ne siūlymas nutarimo preambulei. (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką mes svarstome.

V.Andriukaitis. Suteikiu žodį, bet daugiau dėl vedimo tvarkos negu dėl…

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs teisus, ten galima prikibti prie tos redakcijos, bet iš esmės yra siūlymas išvardyti preambulę, nes svarstome Nacionalinio saugumo strategiją, ir papildyti preambulę. Dėl to ir išdėstyti tie visi punktai…

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs teikiate, kad šitie punktai yra preambulės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai, sutariame. V.Andriukaitis siūlo papildyti preambulės tekstu. Ar jūs norite pateikti plačiau? Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu būtų galima, tuomet reikia pateikti. Preambulėje mes norime įvardyti tai, kad branduolinės saugos sąskaitos dovanos susitarimas, pasirašytas energetikos ministro, iš esmės nesaisto Lietuvos Seimo, apsisprendžiant dėl Ignalinos atominės elektrinės ateities. Todėl, išvardydami visus preambulės punktus, mes norime konstatuoti, kad susitarimas negali būti įvertinamas, kaip Lietuvos Respublikos įsipareigojimas uždaryti atominę elektrinę. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad yra būtina derinti šitą klausimą su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, nes Ignalinos atominė elektrinė yra nacionaliniam saugumui didelę reikšmę turintis objektas, todėl visus motyvus ir norime išdėstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir pranešėjas. Prašom, jūsų nuomonė dėl preambulės pasiūlymo.

S.MALKEVIČIUS. Manau, kad nutarimo preambulė šiuo atveju būtų perteklinė. Vargu ar turi kokią nors prasmę kalbėjimas, kai mes pritarėme pagrindiniam dalykui, pritarėme energetikos strategijai, kurioje visi aspektai yra nušviesti iš principo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl V.Andriukaičio pateiktos preambulės. Noriu pasakyti, kad kompiuteris buvo laisvas, bet niekas neužsirašė. Šiuo atveju jau paskelbiau balsavimo pradžią. Pone Pečeliūnai, jūs šiek tiek pavėlavote. (Balsas salėje) Prašom registruotis. Prašom netrukdyti, pone Pečeliūnai, Seimui dirbti. Jūsų replikos iš salės nesuderinamos su Seimo statutu.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta V.Andriukaičio pateiktai nutarimo preambulei, balsuoja už, kas mano, kad jos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už V.Andriukaičio siūlymą 30, prieš – 50, susilaikė 10. Taigi V.Andriukaičio siūlymui papildyti preambulę nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, toliau yra siūlymai nutarimą papildyti dar papildomais punktais. Yra įvairių siūlymų ir įvairūs autoriai siūlo pildyti įvairiu skaičium papildomų punktų. Manau, nes tie punktai yra susiję vieni su kitu, galėtume tiesiog apsispręsti dėl kiekvieno siūlymo viso paketo. Todėl siūlyčiau leisti kalbėti šiek tiek ilgiau, galbūt iki 3 min., nes yra daugiau siūlymų. Pradedu, kaip ir pradėjome dėl nutarimo 1 punkto, suteikčiau žodį R.Smetonai. R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas S.Malkevičius patvirtino, kad strategija yra tobulintina, taisytina. Aš taip pat ir daugelis čia kalbėjusių yra už tai, kad reikia energetikos strategijos, bet tik kitokios. Štai ir sumuojant visus girdėtus pasiūlymus ją keisti ar tobulinti, peršasi vis dėlto viena išvada, kad turėtų būti priimtas Seimo nutarimas, įpareigojantis Vyriausybę parengti kitokią energetikos strategiją.

PIRMININKAS. R.Smetonai pritarti nori E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš iš tikrųjų pritariu pono R.Smetonos pasiūlymui, jau norėjau pasakyti repliką, bet kadangi ji nesuderinta su Seimo statutu ir pirmininku, tai žodžio atsisakau. Dėkui.

PIRMININKAS. Ir S.Pečeliūnas nori nepritarti R.Smetonai. Prašom. Dėl motyvų.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone pirmininke, kad jūs puikiai atliekate Seimo cenzoriaus pareigas. Aš norėčiau štai ką pasakyti. Buvo prieš tai balsuota, kad mes neturėtume preambulės, kurioje būtų labai aiškiai pasakyta, kad tas A.Stasiukyno susitarimas nėra Lietuvos valstybės susitarimas. To buvo atsisakyta. Ką tai reiškia?

Dabar dar viena informacija, kuri nežinau, ar jums yra žinoma ir kiek ji yra tiksli, kad visai neseniai kažką panašaus ūkio ministras Briuselyje vėl pasirašė kaip protokolą. Būtų labai įdomu apie tai žinoti svarstant būtent šį klausimą. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų sustabdyti šį procesą, gauti visą informaciją ir tada elgtis labai korektiškai, tiksliai ir atsakingai, nesprendžiant čia tarppartinių ginčų, bet žiūrėti, kas bus Lietuvoje po dešimt ar dvidešimt metų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau kalbėti dėl motyvų ir ypač S.Pečeliūnui siūlau kalbėti dėl motyvų ir įsiklausyti, ką sakė pasiūlymą teikiantysis, ir dėl jo diskutuoti. O tai, ką pasirašė ministras, būdamas Briuselyje, komunikatą spaudai, tas buvo skelbta Lietuvos spaudoje. Siūlau skaityti Lietuvos spaudą.

S.Malkevičius – dėl R.Smetonos siūlymo.

S.MALKEVIČIUS. Taip, aš tiktai dėl to siūlymo. Manau, kad tai, ką mes šiandien norime nuspręsti, pagrindiniai mūsų sprendimai yra visiškai nušviesti energetikos strategijoje, mums pateiktoje. O tai, kas tobulintina, gali būti patobulinta kitame etape, kai ji bus tobulinama, t.y. 2004 metais, ir tai yra numatyta kai kuriuose naujuose pasiūlymuose įrašyti antrąjį ir trečiąjį papildomus punktus. Dėl to aš nepritarčiau pono R.Smetonos siūlymui dabar vėl iš naujo tobulinti strategiją, kai ji buvo tobulinama ir kelis kartus grąžinta tobulinti Ekonomikos komitetui. Manau, kad čia reikia sustoti.

PIRMININKAS. Ir registracija. Apsispręsime dėl R.Smetonos siūlymo pildyti antruoju kompleksiniu straipsniu Seimo nutarimą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Kadangi kolega J.Bernatonis reikalauja pratęsti posėdį, aš siūlau tai ir padaryti, jeigu to dar nebuvo padaręs kolega A.Vidžiūnas. Taigi turbūt bendru sutarimu pratęsiame posėdį.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Kas remia R.Smetonos siūlymą papildyti nutarimą 2 straipsniu, balsuoja už, kas neremia šio siūlymo, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 26, prieš – 48, susilaikė 11. Taigi nėra pritarta.

Toliau Centro sąjungos siūlymas pildyti daugeliu naujų punktų. K.Trapikas pateiks visą siūlymų paketą. Prašom.

K.TRAPIKAS. Centro sąjungos frakcija siūlo papildyti šį nutarimo projektą ir jame pareikšti, kad Lietuvos Respublika išliks branduolinę energiją generuojančia šalimi. Manau, kad ponas S.Malkevičius klysta. Čia turi būti politinis sprendimas dėl branduolinės energetikos perspektyvos. Tai akcentuoja ir Seimo Pirmininkas V.Landsbergis savo pasiūlyme, kurį mes nagrinėsime vėliau, kad numatytume branduolinės energijos perspektyvas.

Toliau, Centro sąjungos frakcija mano, kad pirmasis blokas bus sustabdytas 2005 metais, jeigu gausime pakankamą Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą. Akcentuojamas žodis “pakankamą”. Kryptyse numatyta abstrakčiai, jeigu gausime šiokią tokią paramą. Reikėtų akcentuoti, kad jeigu gausime pakankamą paramą, tada gal bus kalbama apie uždarymą.

Taip pat Centro frakcijos pasiūlyme numatyta, kad galimas antrojo bloko uždarymas irgi priklausys nuo Lietuvos ūkio finansinių galimybių bei efektyvios minėtos tarptautinės finansinės paramos. Kalbėkime apie efektyvią, o ne apie abstrakčią paramą.

Taip pat siūlome įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 2000 m. kovo 31 d. parengti ir Seimui pateikti tolesnes Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos plėtojimosi Lietuvoje gaires. Šiandien Vyriausybės pateiktose energetikos strategijos kryptyse yra numatytas tiktai Ignalinos atominės elektrinės blokų uždarymas, o branduolinės energetikos plėtojimosi gairių, deja, nėra, nebent tiktai tiek, kiek susiję su radioaktyviųjų medžiagų laidojimu.

Taip pat dėl to, kad Europos Sąjungoje pamažu pereinama prie bendros elektros rinkos, mes siūlome, kad Vyriausybė pateiktų Seimui valstybės kontroliuojamos energetikos sektoriaus rinkos liberalizavimo ir (…) projektus. Šičia Vyriausybė ir Lietuvos Seimas atsilieka su tam tikrais normatyviniais aktais. Siūlau priimti šiuos Centro sąjungos pasiūlymus ir tada tiek kryptys, tiek nutarimas įgaus rimtą strateginę reikšmę ir kartu galbūt apraminsime Lietuvos rinkėjus.

PIRMININKAS. P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti Centro frakcijos pasiūlymams ir ypač 2 punktui, kad vis dėlto Lietuvoje išliktų branduolinė energija. Vis dėlto norėčiau pasakyti pranešėjui, kuris sakė, kad strategijoje tokių dalykų neturėtų būti. Kaip tik strategija tvirtinama 20-čiai metų ir nepasakyti, kas bus dvidešimt metų, ar bus branduolinė energetika, ar ne, tai tikrai turėjo būti kryptyse pasakyta. Bet kadangi nėra, tai, žinoma, vėl blogai, kad nutarimu reikia tobulinti pačią strategiją, o tai taip pat siūlo daryti ir Seimo Pirmininkas. Vadinasi, mes turėjome nepritarti šioms kryptims, o tobulinti. Kadangi jau pasirinktas toks būdas, tai kitos išeities nėra, kaip tik pritarti tokiems siūlymams. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom, jūsų nuomonė.

S.MALKEVIČIUS. Šiandien kietai pasakyti, kad Lietuva išliks branduolinę energetiką generuojančia šalimi, manau, būtų pernelyg drąsu vien todėl, kad konjunktūra yra labai dinamiška energetikos ūkyje. Jeigu mes pažiūrėsime į Europą, matysime, kad antibranduolinė situacija yra labai ryški, ir neaišku, kaip toliau bus. Bet visiškai neatmetu tokią galimybę, kad Lietuva gali būti ir likti branduolinė. Todėl reikėtų kur kas švelniau pasakyti. Būtent pasakyti taip, kaip yra siūloma V.Landsbergio pasiūlytoje redakcijoje, kad galimi branduolinės energijos pajėgumai. Šitaip kalbama ir mums pateiktoje strategijoje. Todėl mums Seime, absoliučiai nevertinant to, kas darosi Europoje, kas darosi pasaulyje, šiandien apsispręsti visiems laikams, kad mes būsime branduolinė valstybė, būtų per drąsu. Čia nėra net Seimo reikalas, čia yra daugiau specialistų ir Vyriausybės reikalas. Bet kad tokios galimybės neatmetame, turime fiksuoti ir tai fiksuosime. Aš siūlau fiksuoti tą formuluotę, kokią siūlo V.Landsbergis. O šiam dalykui negalėčiau pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės. Balsuosime dėl Centro sąjungos… Prašom, kol vyksta registracija, dėl vedimo tvarkos – V.Andriukaitis. Registruojamės.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar nebūtų racionaliau grupuoti pasiūlymus? Nes, tarkime, mūsų pasiūlymas, kurį aš teikiu ir kartu Socialdemokratų frakcija, – pasiūlyti iš naujo išnagrinėti Vyriausybei Ignalinos atominės elektrinės modernizavimo galimybes. Tokie pasiūlymai atitinka poziciją dėl branduolinės valstybės, tik jie švelniau pasakyti, bet jų yra. Dabar nesuprantama: vienu atveju balsuosime už tokį pasiūlymą, po to vėl turėsime sugrįžti prie to klausimo. Gal reikėtų kaip nors sugrupuoti, kad mes galėtume išspręsti viską nuosekliai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skirtingi autorių kolektyvai yra pateikę skirtingus nutarimų projektus, kurių kai kurios nuostatos yra labai panašios. Šiuo atveju mes sprendžiame klausimą, kurį tekstą renkamės. Dabar balsuosime dėl Centro sąjungos frakcijos pateikto siūlymo. Be abejo, jeigu matote, kad vienai ar kitai nuostatai jūs pritariate, bet negalite pritarti kitai nuostatai, tai jūs pasirinkite, kaip balsuojate. Galbūt kitam tekste bus tos pačios nuostatos ir joms bus pritarta.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Dabar balsuosime dėl Centro sąjungos frakcijos teikiamų pasiūlymų papildyti nutarimą papildomais punktais. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už. Kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 27, prieš – 37, susilaikė 25. S.Malkevičius – prieš, 38. Taigi Centro sąjungos frakcijos siūlymams taip papildyti, kaip išdėstė Centro sąjungos frakcija, nepritarta.

Toliau V.Andriukaičio siūlymai – papildyti taip pat 2, 3 ir 4 punktais. V.Andriukaitis. Prašom dėl visų jūsų papildomų siūlymų.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų, socialdemokratų nuomone, reikėtų pasiūlyti, kad Nacionalinės energetikos strategijos pagrindinėse kryptyse būtų išbraukta pozicija, patvirtinanti Lietuvos Respublikos įsipareigojimą nekeisti Ignalinos atominės elektrinės blokuose branduolinio kuro kanalų. Dėl to mes siūlome toms nuostatoms nepritarti, nes pateiktoj strategijoje nėra išsamiai nurodyta nei nustatytos Ignalinos atominės elektrinės blokų uždarymo sąlygos, nei to uždarymo finansavimo šaltiniai.

Taip pat siūlome aiškiai pasakyti, kad Nacionalinė energetikos strategija nėra suderinta su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimais. Juose aiškiai yra pasakyta, kad jeigu kalbama energetikos kryptyse apie energetikos sistemos privatizavimą, turi būti aiškiai pasakyta, kokie energetikos sistemos objektai yra strateginiai, kurie negali būti privatizuoti, o kuriuos galima privatizuoti, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Strategija turi į tai atsakyti, todėl mes siūlome patikslinti Nacionalinės energetikos strategiją, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimą, nes mes niekaip iki šiol negalime gauti atsakymo, kas gi yra strateginiai šalies objektai, nuo kurių priklauso šalies saugumas.

Taip pat siūlome patikslinti 4 punktu – pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti Ignalinos atominės elektrinės modernizavimo galimybę, statant naujo tipo reaktorių, ir atsižvelgiant į analizės rezultatus koreguoti teikiamą strategiją.

PIRMININKAS. Tai – V.Andriukaičio siūlymai. Pranešėjo nuomonė dėl jų.

S.MALKEVIČIUS. Manau, kad V.Andriukaičio siūlyme vėl pasikartoja nepritarimas. Dėl šio dalyko ne tik Ekonomikos komitetas, bet ir Seimas jau yra nusprendęs. Nemanau, kad tai, ką jis sako, yra pakankamas pagrindas nepritarti pagrindinėms energetikos strategijos kryptims. Statyti reaktorių ar ne – tai yra grynai technologinės problemos. Nemanau, kad mes šiandien galėtume pasakyti, ar iš principo galima pastatyti europinio tipo reaktorių esamoje Ignalinos elektrinėje. Kiekvienas europinio tipo reaktorius turi betoninius kupolus. Tie dalykai čia yra sunkiai realizuojami. Čia ne mūsų, ne politikų, o specialistų reikalas. Nemanau, kad mes galėtume į mūsų nutarimą rašyti tokius dalykus. Todėl aš negaliu pritarti tokiems dalykams. Siūlau susilaikyti nuo pritarimo.

PIRMININKAS. Registruojamės dar kartą ir apsispręsime balsuodami dėl V.Andriukaičio. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš laikau atvirą kompiuterį iki tol, kol nepasakau, kad jau pradedame balsuoti. Niekas nenorėjo kalbėti dėl motyvų. Prašom stebėti, kas vyksta Seimo salėje, o ne po to kritikuoti posėdžio pirmininką, kad jis neduoda kam nors žodžio.

Prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame V.Andriukaičio siūlymui. Dėl motyvų nustatyta tvarka niekas nenorėjo kalbėti. Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas remia V.Andriukaičio siūlymą balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Už V.Andriukaičio pasiūlymą – 26, prieš – 51, S.Malkevičius – prieš , tai tada 52, susilaikė 8, V.Andriukaičio siūlymui nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra G.Vagnoriaus siūlymai, bet jie labai panašūs savo turiniu į V.Andriukaičio siūlymus. Prašom dabar apsispręsti. Ar G.Vagnorius nori kalbėti?

G.Vagnorius. Prašom.

G.VAGNORIUS. Susirūpinimą kelia tai, kaip neatsakingai yra sprendžiamas 15 mlrd. litų vertės turto likimo klausimas, kaip ir neatsakingai yra sprendžiamas strateginis klausimas, nuo kurio priklausys, ar padidės 50 ar 100% elektros energijos kainos, ar teks mokesčių mokėtojams keletą milijardų litų papildomai mokėti į valstybės biudžetą.

1994 m. tuometinės A.Šleževičiaus Vyriausybės ministras ne tik neatsakingai, bet, ko gero, ir neteisėtai pasirašė slaptą susitarimą, pagal kurį įsipareigojo nekeisti kuro kanalų ir net 1998 m. uždaryti atominę elektrinę. Mano siūlymų 1 punktas numato, kad mes neturėtume pripažinti tokio įsipareigojimo, kuris iš esmės reikštų netgi ne 2005 metais, bet 2002 metais, o gal net ir anksčiau uždaryti pirmą energetinį bloką, kai mes neturime sukaupę pinigų ir neturime kaip kompensuoti pasekmes. Faktiškai mums tektų jau kitais metais priimti esminius finansinius įsipareigojimus.

Taip pat neatsakingai pasielgė ir dabartinis ūkio ministras, negavęs jokio Seimo įgaliojimo, pasirašęs vėlgi beveik slaptai komunikatą, kuriuo įsipareigojo nustatyti nerealius, praktiškai neįgyvendinamus terminus, netgi negavęs jokio realesnio įsipareigojimo dėl neatlygintinos finansinės paramos. Todėl mano siūlymo 2 punktas yra pasiūlyti Vyriausybei patikslinti tą dalį strategijos, nustatyti realesnius terminus taip, kad šie sprendimai būtų įgyvendinami, o valstybė nepatirtų milžiniškos žalos. Aš nemanau, jog tie pareigūnai, kurie neatsakingai pasirašė tokius slaptus susitarimus, tikrai rūpinosi integracija į Vakarus ar į Rytus. Nebūčiau toks tikras. Man atrodo, jog per derybas dėl "Williams" projektų mes pamatėme, kas rūpinasi orientacija į Vakarus ar Rytus. Aš esu šiek tiek esu nustebęs, jog kai kurie Seimo nariai nėra pakankamai susipažinę. Man atrodo, ponas R.Smetona ir kiti euroskeptikai, tie, kurie nenori Europos Sąjungos, kaip tik turėtų pritarti šiai Energetikos strategijai, nes ji iš esmės komplikuos derybas ir apsunkins mūsų įstojimą į Europos Sąjungą. Tiesiog tas terminas gali labai ilgai būti nukeltas.

Taip pat turėtų būti patenkinti ir balsuoti už Energetikos strategiją tie, kurie nori, kad mes priklausytume NVS energetikos sistemai, tie, kurie nenori, jog mes prisijungtume prie Vakarų tinklų. Jie turėtų pritarti.

Baigdamas noriu pasakyti, jog nerealių, iš esmės neįgyvendinamų dalykų priėmimas, įsipareigojimas nebus naudingas niekam – nei Europos Sąjungai, nei mums. Mes paprasčiausiai pateksime į komplikuotą padėtį. Po to reikės vėl derėtis, ginčytis. Mes tiktai apsunkinsime savo pačių kelią. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis – dėl motyvų. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Šiuo atveju aš vėl noriu paremti G.Vagnoriaus siūlymą, nes jis iš esmės susijęs su tuo pačiu mūsų pasiūlymu. Noriu šiek tiek pakomentuoti gerbiamąjį S.Malkevičių, nes jis ima komentuoti siūlymus ne taip, kaip jie parašyti. Juk, kalbėdami apie Ignalinos atominės elektrinės modernizavimą, mes kalbame, kad mes turime pasiūlyti Vyriausybei išnagrinėti. Aišku, kad ji pasitelks ekspertus ir specialistus, o ne mes arba jūs tribūnoje išnagrinėsime. To mes negalime padaryti. Taip pat ir čia. Tai yra didžiulis finansinis įsipareigojimas, o jį gali priimti tiktai Seimas. Nei ponas E.Maldeikis, nei ponas A.Stasiukynas negalėjo ir neturėjo teisės be Seimo pasirašyti tokius dalykus, nes Konstitucijos 128 straipsnio pirmojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad pagrindinius turtinius įsipareigojimus gali priimti tik Seimas. Tuo tarpu Seimas neprisiima tų turtinių įsipareigojimų, o Energetikos strategijoje kalbama, kad jau lyg ir prisiėmėme. Mes nesvarstėme tų turtinių įsipareigojimų – nei jų dydžių, nei sumos. Šiuo atveju G.Vagnoriaus pasiūlymas yra logiškas.

Kas kita kai kalbame apie visas tas erdves. Aš noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga kaip tik labai galvoja, kaip prijungti prie savęs tuos Rytuose esančius tinklus, turint minty net Rusiją, nes ji puikiai žino, kad ji galės ten pardavinėti savo perteklinę elektros energiją, kadangi Rusija nėra pajėgi pati per daug prisigaminti. Šiuo atveju galima daug ką dėstyti apie tuos tinklus, bet esminis klausimas iš tikrųjų yra tas, ar mes galime taip lengvabūdiškai prisiimti turtinius įsipareigojimus jų net nesvarstę, todėl remiu G.Vagnoriaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Ir Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Turime gana retą situaciją, kai G.Vagnorių remia kairysis sparnas. Bet dabar aš matau tuos tekstus, kurie yra siūlomi. Tokie tekstai, kaip jie parašyti, kaip jie suredaguoti, neturėtų būti priimami. Aš tuoj pasakysiu, kas yra siūloma. Pirmiausia nepritarti susitarimo… ir ne šio susitarimo, ne strategijos, bet 1994 m. buvusio susitarimo kokiai nors daliai, kuri toliau apibūdinama. Tam, kad mes galėtume nepritarti toli nuo čia esančio praeities susitarimo kokiai nors daliai, ją reikėtų įvardyti. Čia įvardyta, kad tai daliai, kurioje numatytas ketinimas nekeisti branduolinio kuro kanalų. Perredaguojant tą Nacionalinę energetikos strategiją reikėtų rašyti, kad būtent dėl kanalų, kad Lietuva neatsisako galimybės keisti kanalus. Tai reiškia atvirą konfliktą su Europos Komisija mums žinomomis aplinkybėmis. Jeigu būtų daroma taip, kaip siūloma čia, kad Vyriausybė iš naujo… Tas pat 2 punkte: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti patikslintą strategijos dalį”. Vadinasi, šiandien yra siūloma atmesti, atidėti ilgam, kol Vyriausybė parengs iš naujo. Štai tame 2 punkte taip pat yra vienas loginis prieštaravimas, dėl kurio irgi būtų labai keista balsuoti, jeigu ir eitume tuo keliu – pasiūlyti Lietuvos Vyriausybei parengti patikslintą tam tikrą strategijos dalį, kurioje būtų numatyti ilgesni elektrinės eksploatavimo terminai ir juos teikti Seimui tvirtinti. Tuos ilgesnius terminus. Po to, kai Europos Komisija ir kitos institucijos konkrečiai įsipareigos duoti neatlygintiną paramą dėl trumpesnių terminų. Suprantate? Mes pirmiau reikalautume garantijų dėl tų trumpesnių terminų ir tada teiktume Seimui pakeistą strategijos dalį dėl ilgesnių terminų. Matyt, skubiai rašant taip išėjo, bet vis tiek mes negalime painiotis į tokius prieštaravimus. O abiejų punktų esmė yra siūlymas šiandien atmesti, atidėti ir pavesti Vyriausybei rengti iš naujo. Man gaila, bet aš negaliu tam pritarti.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų žodis. Kartu registruojamės.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu priminti, kad pagrindinis dalykas, dėl ko ir komitete nebuvo pritarta, tai tas, kad viename iš punktų G.Vagnoriaus buvo siūloma nepritarti tam tikrai susitarimo daliai. Galėčiau pakomentuoti kai kuriuos G.Vagnoriaus argumentus. Aš sutinku, kad iš tiesų Ignalinoje yra sukauptas didžiulis milijardinės vertės turtas, sumontuoti dideli įrengimai. Tačiau jeigu didelis turtas negali būti gerai eksploatuojamas ir nėra realizuojamas, jis tampa našta. Šiandien mes tai jaučiame, todėl, naudodami šį argumentą, mes liksime nesuprasti. Našta ta prasme, jog jeigu neturime kur parduoti savo produkcijos, o išlaikyti pačią elektrinę kainuoja labai brangiai… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom netrukdyti…

S.MALKEVIČIUS. Dabar žiūrėkite, kas išeina. Mes iš esmės susidursime su didžiulėmis problemomis: arba mes būsime priversti kitais metais, atkritus Baltarusijai, labai didinti tarifą, arba turėsime iš biudžeto dengti maždaug 300 mln. Lt deficitą. Vienas iš dviejų. Yra sunku įrodyti, kad šios vertės turtas gali būti mums naudingas, jeigu nėra realizuojamas. (Balsai salėje)

Dabar kitas klausimas dėl pinigų, skirtų uždarymui. Iš tiesų uždarymas yra brangi procedūra, bet uždarymas susideda iš daugelio etapų. Išjungti reaktorių nekainuoja nieko. Jis ir šiandien yra išjungtas, vienas nuolat nedirba, bet…

PIRMININKAS. Pone Einori, aš noriu jums pasakyti pastabą: prašom netrukdyti pranešėjui kalbėti. (Balsas iš salės)

S.MALKEVIČIUS. Bet pinigų reikės tada, kai reikės spręsti socialinius klausimus, kai reikės mokėti atlyginimus žmonėms, kurie eksploatuos nedirbantį reaktorių, kai reikės sukurti naujas darbo vietas, kai reikės demontuoti ir palaidoti pačią elektrinę. Tada iš tikrųjų bus dideli pinigai, bet jeigu tų pinigų nebus, tai kodėl mes turime visa tai daryti? Mes ir nedarysime. Mes priimame principinį sprendimą, kurio iš mūsų reikalauja Europos Sąjunga. Tolesniuose siūlymuose, kuriuos aš čia turiu ir kuriuos matysite, yra numatyta tvarka, kaip šį dalyką realizuoti. Iš tiesų mums pinigų reikia. Jeigu jų bus, mes visa tai realizuosime, jeigu nebus, bus taip, kaip Ukrainoje. Jie, negavę pinigų, eksploatuoja Černobylį. Savo pačių nelaimei. Tą ir mes darysime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 89 Seimo nariai.

Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl G.Vagnoriaus teikiamų siūlymų. Kas juos remia, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Gerbiamoji LDDP frakcija, prašom taip neįsismarkauti. Na, vis tiek Seimo posėdis vyksta ir toliau dar…

Už – 34, prieš – 29, S.Malkevičius taip pat prieš, 30, susilaikė 24. Taigi siūlymui nėra pritarta.

Ir liko V.Landsbergio siūlymai. Prašom. V.Landsbergis. Jeigu paspaustumėt mygtuką… V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu pirmiausia pasakyti repliką, kad aš suklydau balsuodamas. Aš maniau, kad mes registruojamės ir paspaudžiau, kad aš pritariu, nors prieš tai buvau aiškiai pasisakęs, kad nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke,dabar jūsų siūlomi papildymai nutarimui. Jūsų pateikimas. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Taip. Gerbiamieji kolegos, aš pasiūliau nutarimą papildyti dviem punktais, kuriuose būtų pasakyta tai, kas mūsų derybose su Europos Komisija aptarinėta, aptarta ir žodžiu sutarta, ir tam tikra forma atsispindi komunikate, kurį pasirašė ministras E.Maldeikis Briuselyje rugsėjo 9 d. po derybų su Europos Komisijos pareigūnais F.Lamoureux, G.Ravasio, C.Lemmel ir P.Beneavides. Čia yra sujungti tokie momentai, kaip pirmojo bloko uždarymas iki 2005 metų, ir “atitinkamai” arba “pagal tai” (kaip mes versime anglų kalbos pasakymą “in line with this”) Lietuva laukia esminės ilgo termino finansinės pagalbos iš Europos Sąjungos, Septynių grupės, kitų valstybių ir tarptautinių finansinių institucijų. Aš tą įrašiau į mūsų nutarimą. Kitaip sakant, priimdami sprendimą pritarti Vyriausybės teikiamai strategijai, kurioje numatytas toks pirmojo bloko uždarymas iki 2005 metų , mes sujungiame su tuo pažadą suteikti ilgalaikę ir esminę finansinę paramą, išvardinant tas institucijas, kurios jau yra bendrame komunikate. Štai tokiu būdu mes priimam pasiūlymą.

Aš noriu (ką esu daręs ir anksčiau) dar kartą pabrėžti ir pasiūlyti nevartoti tokios terminologijos, kad Europos Sąjunga iš mūsų “reikalauja”. Žinoma, tai yra bendras reikalavimas nesaugioms elektrinėms, o jų nesaugumas yra nustatytas tarptautiniuose dokumentuose, ir nors mes esam labai pasirūpinę saugumu, bet tipas, elektrinės tipas nuo to nesikeičia. Ji yra nesaugių elektrinių sąraše. Todėl tokia valstybė susiduria su tam tikrais kriterijais, pasakyčiau, taip gal geriau negu “reikalavimais”. Antra vertus, tai yra pasiūlymas. Pasiūlymas suteikti ir mums priimti tą finansinę pagalbą, kuri leis mūsų valstybei spręsti šį klausimą. Vieni patys mes neišspręsim to klausimo nei per 10, nei per 15 metų. Šiandien mes galim gauti tą didelę paramą. Ir aš ją todėl įrašiau kaip tam tikrą aplinkybę, su kuria mes patvirtinam Vyriausybės strategiją.

Toliau, trečiame papildomame punkte visa tai yra labiau detalizuojama, numatant taip pat kai kuriuos momentus, kurie yra Strategijoje, kurie yra ir bendrame komunikate, nes ten Europos Komisija sutinka, kad sprendimas dėl antrojo bloko bus daromas 2004 metais, atsižvelgiant į amžiaus skirtumą. “Amžiaus skirtumo” sąvoka slepia savyje penkerių metų terminą. Tačiau mano pasiūlyto nutarimo projekto papildymo 3 punkte tai vėl sujungiama su tam tikromis reikiamomis sąlygomis. Apie sąlygas kalbama ir pačioje Strategijoje, tas žodis yra pavartotas – būtent, kai mes svarstysim 2004 metais, bus įvertinta informacija apie sėkmingą efektyvios tarptautinės finansinės pagalbos panaudojimą iki tol bei užtikrintą tęstinumą toliau. Man regis, kai kas iš to gali nepatikti galbūt ir pačiam Briuseliui, kad mes taip įrašom į savo dokumentą, ko dar nėra padėta ant stalo raštišku pavidalu, išskyrus aną komunikatą, kuriame kalbama apie “esminę ir ilgalaikę finansinę paramą”. Mes įrašome tą ir konkrečiau, ir įrašome kaip sąlygą 2004 metais svarstyti antrojo bloko likimą. Aš pasiūliau šiuos du papildymus žinodamas, kad yra ir kita galimybė – tiesiog palikti vieno straipsnio, vienos eilutės nutarimą. Patvirtinam Strategiją, kurioje tie dalykai yra taip pat paminėti ir pasakyti, tačiau mūsų nutarimas eina jau po vėlesnio dokumento, po komunikato, ir parodo dar kartą tas aplinkybes ir sąlygas, kurioms esant mes tvirtiname Strategiją.

PIRMININKAS. Pritarti nori A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų norint, kad nors mažas grūdelis naudingo rezultato būtų priimtas šioje Seimo salėje, turint omeny visą šitą žalingų sprendimų jūrą, kuri buvo padaryta šį pusdienį, būčiau linkęs pritarti Seimo Pirmininko pasiūlymui dėl 2 punkto. Kita vertus, noriu tiesiog pažymėti, kad ir kaip mes fiksuotume tą vadinamąją esminę ar pakankamą finansinę pagalbą, priėmę šitą strategiją ir šituos sprendimus, šitą nutarimą, mes neatšaukinėsime savo sprendimo, o sutiksime su tom sąlygom, kurios bus siūlomos. Galbūt mums padėtų labai apsispręsti, jeigu mes jau šiandien turime sutarimų dėl finansinės esminės pagalbos, būtų labai naudinga juos šiandien išgirsti. Kol kas aš galiu remtis tiktai tuo, ką Seimo Pirmininkas komentavo sakydamas, jog yra sutarimas apie 500 mln. ekiu gauti iš Europos Sąjungos, priėmus sprendimą dėl Ignalinos atominės elektrinės. Taigi štai aš turiu tokių faktų, kaip yra vertinama paties žmogaus, kuris davė šitą pažadą. Tai yra ponas F.Lamoureux, kuris yra aukštas pareigūnas Europos Komisijos, kuris pasakė: taip, laikotarpiu nuo 2000 iki 2005 metų Lietuva gautų kas metai 100 mln. eurų. Tačiau mes gautume šiuos pinigus projektams, kurie fiksuojami taip: PHARE programa, žemės ūkis, infrastruktūra plius branduolinės saugos programa. Atmetus tai, kad žemės ūkiui yra skiriama maždaug 30 mln., iš 100 mln. nedaug lieka. Atmeskime dar PHARE, atmeskime kitus dalykus. Aš konstatuoju faktą, kad šiandien yra nesusitarta dėl tos vadinamosios esminės finansinės paramos. Neklaidinkime savęs, neklaidinkime kitų. Duok Dieve, kad dėl jos mes susitartume. Bet mes save statome į nepatogią poziciją. Bet, aišku, reikia daryti, reikia rengti socialinius projektus ir derėtis dėl finansinės paramos. Todėl aš pritariu 2 punktui. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Olekas nori nepritarti. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kaip kalbėjo gerbiamasis A.Medalinskas, čia galima įžvelgti tam tikrų pozityvių dalykų. Tačiau aš manau, kad tas, kas yra parašyta, ypač 3 punkte, kur kalbama apie sėkmingą efektyvios tarptautinės finansinės pagalbos panaudojimą bei užtikrinimą tęstinumo. Jeigu mūsų kolegos ar mūsų darbuotojai nesėkmingai panaudos efektyvią tarptautinę pagalbą, tai ar čia bus mūsų kaltė, ar ko nors kito. Aš manau, kad mes galėtume rašyti, kad tarptautinė finansinė pagalba turėtų būti pakankama tokiems sprendimams, tada mes galėtume pritarti tokiam dalykui ir motyvuoti, ar ta pagalba buvo pakankama, kad mes galime priimti tokį sprendimą, ar ne. Tas akcentas, mano supratimu, yra nukreiptas į kitą pusę, ar sėkmingai mes tą pagalbą panaudosime. Todėl siūlyčiau autoriui dar patikslinti 3 punkto minimą nuostatą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Tuo tarpu registruojamės.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mūsų nutarimas, papildytas 2 ir 3 punktais, kuriuos siūlo V.Landsbergis, atsako į daugybę mūsų abejonių ir klausimų, kurie iškilo besvarstant. Dėl to mes čia turime galimybę kažkokius saugiklius įrašyti ir dėl galimybės finansuoti, ir dėl to, kad susiejame mūsų būsimuosius veiksmus su realiais finansavimo šaltiniais, taip pat galimybę pastatyti naujus generuojančius įrengimus, tarp jų ir branduolinės energijos. Žodžiu, tie dalykai, kuriuos mes čia svarstėme ir kėlėme abejones, yra gana švelniai ir diplomatiškai pateikti V.Landsbergio siūlymuose. Todėl manyčiau, kad mums reikėtų pritarti V.Landsbergio papildymams 1 straipsnio, apie kurį jau buvo kalbėta ir balsuota.

PIRMININKAS. Dar replikos prašo V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tam tikrą paradoksą. Kaip tik tie kolegos, kurie garsiai skelbiasi ir reklamuojasi, kad jie bus kito Seimo kadencijos dauguma ir tvarkys valstybės reikalus, dabar labai bijo įpareigojimo vykdyti sėkmingą tarptautinės finansinės pagalbos panaudojimą. Jeigu jie taip bijo, mes užtikrinsime. Tėvynės sąjunga užtikrins sėkmingą panaudojimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsuojame dėl V.Landsbergio siūlymo. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Aš noriu priminti, kad balsuojame dėl viso siūlymų paketo, kaip balsavome ir dėl V.Andriukaičio, G.Vagnoriaus ir R.Smetonos siūlymų paketo. Kas remia šį paketą, prašom balsuoti už. Kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 50, prieš – 8, susilaikė 13, taigi pasiūlymui yra pritarta. Visi pasiūlymai yra apsvarstyti. Pritarta V.Landsbergio siūlymams. Dabar galime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui: 1 – už, 1 – prieš. N.Medvedevas nori kalbėti prieš. Prašom.

N.MEDVEDEVAS. Aš labai įdėmiai išklausiau kolegos S.Malkevičiaus kalbą ir pastebėjau, kad tas nutarimas buvo parengtas labai silpnai, neapgalvotai. Jis pasakė, kad visas pasaulis atsisako atominės energijos. Aš pasakyčiau, kad taip kalba politikai. Aš jam pretenzijos neturiu. Jis yra politikas. Bet aš labai įdėmiai seku mokslinę spaudą, ir viso pasaulio mokslininkai sako, kad XXI a. bent pirmojoje pusėje alternatyvos atominei energijai nėra. Mūsų toks greitas atsisakymas būti branduoline valstybe yra neapsvarstytas, neapgalvotas, tai tiktai pasidavimas abejotinam spaudimui. Todėl aš pritarti negaliu.

Dar norėčiau pridėti. Čia pusiau rimtai, iš dalies ir nelabai. Kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys galiu pasakyti, kad kol Lietuva yra branduolinė valstybė, joks kaimynas mūsų tikrai neužpuls.

Dar norėčiau pridurti, turiu keletą sekundžių. Mokslininkai vis labiau prieina išvadą, kad saugumą lemia ne reaktoriaus tipas, o žmonių pasirengimas darbui. Japonijoje reaktorius buvo labai saugus, tačiau vos vos neįvyko didžiulė branduolinė katastrofa dėl žmonių. Yra dabar tokia nuomonė, kad Černobylio avarija įvyko ne tiek dėl reaktoriaus tipo, kiek dėl žmonių.

PIRMININKAS. Nori pritarti V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš nenorėčiau komentuoti kolegos N.Medvedevo prieštaravimų pačiam sau arba mėginimų teigti, kad problema – mūsų elektrinėje dirbantys žmonės, jų patikimumas ar ne. Apie tai mes nekalbėsime, mes norime jais pasirūpinti, kad jie turėtų darbo vietų. Jeigu ten bus statoma, sakysime, saugi elektrinė, koks nors blokas, tas yra dabar teikiamame tekste numatoma kaip galimybė, kad nebūtų spekuliacijų, jog štai Lietuva buvo galinga branduolinė valstybė ir atsisako būti branduoline valstybe. Tai priklausys ir nuo bendrų tarptautinių projektų, ir nuo vėlesnio apsisprendimo.

Aš norėčiau kolegas, kurie dabar kai ką nori pasitikslinti ar žiūri į išdalintus projektus, prašyti atkreipti dėmesį, kad projektas su antspaudu yra tas pats Nr.1604(4), bet patikslintas, paredaguotas, buvo atsižvelgta į kolegos R.Ozolo pasiūlymus, turi apačioje prierašą, kad tai yra 1604(5). Jeigu turite du, tai reikia žiūrėti į tą, kur skliausteliuose penki.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui, kuriam buvo padarytos pataisos, pateiktos V.Landsbergio. Registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Noriu pasakyti, kad Seimo Pirmininkas siūlo šiam nutarimui, jeigu pritarsime po svarstymo, toliau taikyti ypatingos skubos tvarką.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti už. Už balsavo 62, prieš – 15, susilaikė 4, taigi yra pritarta po svarstymo Seimo nutarimo projektui.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu?.. Replika. P.Gylys. Prašom.

P.GYLYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau reaguoti į keletą dalykų. Pirmiausia į tai, ką nuolat “eksploatuoja” G.Vagnorius, kalbėdamas apie 1994 metų energetikos ministro ir atominės elektrinės direktoriaus pasirašytą dokumentą. Reikėtų pirmiausia jį pasiskaityti ir įsigilinti, kas ten iš tikrųjų yra užfiksuota. Beje, tie dalykai… vamzdžiai turi būti keičiami ir jie yra keičiami, vienas pagrindinių įsipareigojimų – kanalai. Jie yra nuolat keičiami gavus VATESI leidimą.

Antra. Jeigu logiškai kalbame, kad buvo padaryta klaida, tarkime (čia jūsų pozicija), tai kodėl žinybinis susitarimas iškeliamas iki Seimo, valstybės lygio? Atsakykite man, pone Vagnoriau ir kiti konservatoriai, kodėl tai daroma?

Trečia. Pone Landsbergi, juk jūs negalite (…), kokie pinigai realiai ateina. Mes, matyt, abu esame daugiau ar mažiau patyrę užsienio politikai. Aš žinau, kad jokių realių pažadų nėra. Pasakysiu du skaičius: 40 mlrd. visų suminių nuostolių, tiesioginių ir netiesioginių, susijusių su atominės elektrinės uždarymu, ir maždaug 500 mln. dolerių per penkerius metus, po 100 per metus…

PIRMININKAS. Laikas baigėsi!

P.GYLYS. Kas tai yra? Sulyginamos sumos? Jokiu būdu. Ir dėl saugumo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia ne replikos. Čia dėl balsavimo motyvų, kolegos, čia ne replikos. Čia jūs kalbate dėl balsavimo motyvų. Prašom. G.Vagnorius – replika. (Balsas iš salės) Prašom. G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai nepiktnaudžiauju žodžiu ir replikomis, tačiau norėčiau pasakyti, jog negalima valstybės interesų traktuoti kaip pozicijos ir opozicijos žaidimų. Negalima nei iš šio, nei iš to po dviejų su puse metų aiškios Lietuvos derybų pozicijos staigiai imti viską ir pakeisti. Aš norėčiau paprašyti prisiminti visų Seimo narių, kokia buvo Lietuvos valstybės Gynybos tarybos, Vyriausybės, Seimo pozicija 1997 m., kokia buvo 1998 m., kokia buvo 1999 m. pirmąjį pusmetį ir kas nutiko. Kas nutiko, kad taip greitai vaikiškai mes keičiame savo poziciją. Prisimenu neseniai išplatintą Slovakijos ūkio ministerijos pareiškimą. Slovakija buvo pasižadėjusi 2000 m. uždaryti atominės energetikos blokus. Vietoje šio sprendimo pasigirdo paprasto ūkio ministerijos pareigūno žodinis pareiškimas – ketinimas 2006–2008 m. spręsti tą uždarymo klausimą. Aš bandau sulyginti su mūsų derybine pozicija, kai ministras net “nesušilęs”, pirmą kartą nuvažiavęs į Briuselį, net nepaklausęs tų žmonių, kurie vedė derybas keletą metų, staiga netikėtai duoda įsipareigojimą, pasirašo kažkokį memorandumą ir pagal tai visa valstybė, pradedant Prezidentu ir baigiant eiliniu Seimo nariu, priima skubotus, valstybei žalingus, Europos Sąjungai žalingus sprendimus. Noriu pasakyti, kad tas toks šturmavimas, kai valstybė per vieną savaitę priima gyvybiškai svarbų sprendimą, kai kitos valstybės tą sprendžia metus, jis nieko gero neduos. Įsivaizduoju, kad po kelių mėnesių ar po kelerių metų mums teks vėl iš naujo grįžti prie šios strategijos ir kartu su Europos Sąjunga ieškoti realaus, praktiškai įgyvendinamo sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi yra siūlymas… (Balsai salėje) Replikos baigėsi. Aš… (Balsai salėje) Gerbiamasis Einori, aš prašyčiau netriukšmauti. Pasakiau, posėdžio pirmininkas turi teisę nesuteikti replikos teisės. Jūs galite dabar atsisėsti, ramiai užsiimti eilę, jau dabar spausti… (Balsai salėje) mygtuką ir gausite teisę kalbėti dėl motyvų. (Balsas iš salės)

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl to, ar taikome ypatingos skubos tvarką, t.y. ar šiandien ir balsuosime dėl to, kad priimame visą nutarimą. Jeigu nutarsime, kad taikome tokią tvarką, 4 – už, 4 – prieš. Ponas V.Einoris gali pirmasis jau spausti mygtuką ir gaus teisę kalbėti dėl motyvų. Dabar balsuojame dėl to, ar pritariame Seimo Pirmininko siūlymui. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Dėl motyvų procedūriniais klausimais nekalbama. Yra svarstomas procedūrinis klausimas. (Balsai salėje)

Už – 58, prieš – 18, susilaikė 3. Taigi pradedame priėmimo procedūrą. 4 – už, 4 – prieš po 2 min. Prašom. V.Einoris. V.Einoriui be eilės suteikiame teisę kalbėti. Prašom. V.Einoris.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas su nusistebėjimu pasakė, kad ši kairioji pusė neva dėl kokių nors neaiškių priežasčių remia pono G.Vagnoriaus motyvuotus siūlymus. Aš jums noriu atvirai pasakyti – man visiškai nesvarbu, iš kurio sparno, bet svarbu, ką žmogus kalba, ką mato ir kaip mąsto. Šiuo klausimu, kad ir kaip mes norėtume (turbūt jūs tikite, kad didelės simpatijos mes vienas kitam su ponu G.Vagnoriumi nereiškiame), bet šiuo momentu šiuo klausimu, manau, kad šiandien buvo pats protingiausias iš anos pusės mąstymas. Ką mes dabar čia iki pietų esame nuveikę ir padarę, istorijoje turbūt juodžiausiomis raidėmis bus užrašyta mūsų šis priešpietinis posėdis – išparceliuojame Lietuvą. Noriu paklausti, kur mūsų savigarba? Mes iš viso, kolegos, praradome savigarbą, neturime jokio pasitikėjimo savimi, tik kiti gali mus valdyti, mes patys nieko neišmanome, negalime, viską perduokime kitiems. Šiandienos sprendimai tiktai liudija tai, ką aš čia dabar pasakiau.

PIRMININKAS. J.Šimėnas nori pritarti. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Ši strategija yra apsisprendimas, o ne galvos kišimas į smėlį. Ko šiandien negalime padaryti, padarysime vėliau. Mes esame priėmę daug nacionalinių strategijų ir gerai, kai viena strategija neprieštarauja kitai. Noriu ta proga pacituoti porą citatų iš Aplinkos apsaugos valstybinės strategijos. Štai atsargumo principas: “Dažnai neįmanoma prognozuoti žmogaus veiklos padarinių aplinkai. Norėdama apsaugoti aplinką valstybė pagal išgales turi taikyti atsargumo principą. Kai iškyla neatlyginamos žalos pavojus, pateisinamos pačios brangiausios priemonės aplinkos žalojimui užkirsti”. Tai yra strategija, priimta Seimo, kurios dauguma tuo metu buvo LDDP.

Yra dar vienas principas, prevencijos principas. Cituoju: “Žalos aplinkai atlyginimo kaštai beveik visais atvejais didesni nei kaštai, siekiant išvengti žalos. Kartais žalos atlyginti iš viso neįmanoma, todėl prevencija – racionalesnis veikimo būdas, nei bandymas spręsti problemą, kai ji jau iškilo”. Manau, kad daugelis Seimo narių turėtų ką dar papildyti ir pataisyti šioje strategijoje, tačiau visko turbūt iki galo mes negalėsime padaryti. Todėl manydamas, kad strategijoje iš esmės sprendžiamos atominės elektrinės I bloko, o ne visos elektrinės uždarymas ir jos terminai, mes tam tikra prasme balsuojame už ateities investiciją, nes balsuodami už I bloko uždarymą, mes įsipareigojame manyti, o kas bus po to, kai priimsime šį sprendimą. Aš ramiai balsuoju už ateitį, o ne už praeitį.

PIRMININKAS. P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu pritarti Nacionalinės energetikos pagrindinių krypčių strategijai dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų ta, kad iš tikrųjų nesuprantama ne tik, matyt, buvusiam premjerui G.Vagnoriui, man, bet ir Visagino miesto gyventojams, ir tarybai, kuri neeiliniame posėdyje tikrai nusistebėjo, kad nei su gyventojais, nei su pačia taryba, išrinktąja valdžia, nebuvo nei diskutuojama, nei derinama, nei apskritai kalbėta. Toks sprendimas yra staigus. Iš tikrųjų juk mes pamename visas kalbas ir pažadus, ir t.t. Buvusi Vyriausybė tikrai derėjosi ir nebuvo tokių netgi ketinimų uždaryti ir priimti sprendimus, kelintais metais uždaryti. Tą patį kalbėjo ir Prezidentas – Jo Ekscelencija V.Adamkus. Ir štai staiga priimamas toks sprendimas. Tai viena reikalo pusė.

Kita pusė. Iš tikrųjų toks Nacionalinės strategijos turinys, koks jis yra dabar dokumente, neatitinka… Strategija priimama dvidešimčiai metų ir nežinoma, kas bus per tuos dvidešimt metų, ar bus branduolinė energetika, ar ne. Toks dviprasmiškumas, kurį dabar pasiūlė V.Landsbergis, čia tiktai toks dviprasmiškumas – gali būti, gali nebūti, o čia juk strategija, tvirtinamos pagrindinės kryptys.

PIRMININKAS. Laikas!

P.PAPOVAS. Žinoma, po penkerių metų būtų galima tas kryptis tikslinti, bet vis tiek turi būti pasakytas esminis dalykas. Kadangi laikas, aš, man atrodo, esminius momentus pasakiau ir jų šiandien buvo pasakyta. Frakcijos vardu siūlau tvirtinti Nacionalinės energetikos strategiją vardiniu būdu.

PIRMININKAS. A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyta, kad šio nutarimo priėmimas sukomplikuos Lietuvos derybas su Europos Sąjunga. Manau, kad jeigu mes nepriimtume šio nutarimo, nepatvirtintume ir nepritartume šiai strategijai, tiesiog tų derybų iš viso nebūtų.

Taip pat noriu pasakyti, kad mes padarėme tai, ką anksčiau ar vėliau tik su didesniais nuostoliais būtų turėjęs padaryti kitas Seimas, nes Lietuva nėra izoliuota salelė, yra realus bendradarbiavimas ir yra reali to bendradarbiavimo nauda, pirmiausia Lietuvai. Todėl užsidarę duris į Vakarus, mes tikrai nieko gero neišloštume. Taigi pasielgėme, manau, labai teisingai. Čia ponas P.Papovas dar nuogąstavo dėl Visagino. Juk labai aiškiai pasakyta nutarimo 2 punkte – pasiūlyti Vyriausybei imtis ir parengti projektus, taip pat infrastruktūrinius socialinius projektus, pagal kuriuos bus efektyviai pasinaudojama Europos Sąjungos, G-7 ir kitų suinteresuotų šalių pagalba. Taigi visaginiečiai neturėtų nieko baimintis. Jie nebus pamiršti.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori kalbėti prieš.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes dar kartą pakartosime argumentus ir aš norėčiau, kad ponas Seimo Pirmininkas V.Landsbergis pagalvotų apie tai. Manau, turbūt ponas V.Landsbergis pritars, kad Nacionalinė energetikos strategija yra tik tada nacionalinė, kai jai pritaria didžioji parlamentinių partijų dalis. Šiuo požiūriu norėčiau apeliuoti į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kuris buvo priimtas būtent taip. Todėl Socialdemokratų frakcija labai aiškiai pasako, kad strategija, paremta tik paprastos daugumos balsais, negali vadintis nacionaline.

Antras dalykas. Ši strategija nesuderinta su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu ir strategijoje nėra aiškiai pasakyta, kurie objektai yra strateginiai ir kurie paliekami valstybei, o kuriuose gali dalyvauti užsienio kapitalas, paliekant sprendžiamąją galią valstybei. Šiuo atveju, nė vienas energetikos objektas kaip toks šioje strategijoje nėra įvardytas, nors Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas to reikalauja. Kita vertus, jis reikalauja ir to, kad energetikos kryptys atitiktų šio įstatymo dvasią, bet Valstybės gynimo taryba net nesiteikia svarstyti šitos strategijos. Kyla klausimas, kodėl Valstybės gynimo taryba svarsto ūkinį klausimą dėl “Mažeikių naftos” privatizavimo, bet nesvarsto energetikos strategijos krypčių remdamasi Valstybės gynimo tarybos kompetencija. Taip pat galime pasakyti, kad Seimas šiuo atveju patvirtino ir tai, ko neturėjo patvirtinti. Jis neturėjo prisiimti jokių turtinių įsipareigojimų, kuriuos numato Konstitucijos 128 straipsnis. Šiuo požiūriu G.Vagnorius yra visiškai teisus. Todėl socialdemokratai balsuoja prieš ir taip pat siūlo palaikyti vardinį balsavimą.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tai nėra sprendimas, dėl kurio reikėtų lieti ypatingus pergalės ar pralaimėjimo jausmus. Tai tiesiog sprendimas, kurį reikia, galbūt netgi reikėjo priimti anksčiau, jis yra neišvengiamas. Jį priimti po dvejų metų, kai Ignalinos atominė elektrinė turės dar didesnių ekonominių problemų, kai būsime atsidūrę į Europos Sąjungą deryboms pakviestų valstybių paraštėse, bus trigubai, dvigubai, o gal ir dar daugiau kartų sunkiau. Ignalinos atominė elektrinė nėra amžina. Ją reikės uždaryti. Ji nėra saugi. Tokios elektrinės nebūna saugios iš principo, ne tik branduoline prasme. Taip pat kaip ir ponas N.Medvedevas aš esu Nacionalinio saugumo komiteto narė ir puikiai žinau tų valstybių, kurios rengia mums seminarus, krizių valdymo problematiką, kad šita Ignalinos atominė elektrinė yra kaip vienas iš labai nesaugių Lietuvos objektų šantažo, grasinimų susprogdinti prasme. Ši koncepcija buvo rengta ne šiandien ir ne vakar, ji rengta septynerius metus. Programa rengta specialistų, į jų nuomones atsižvelgta. Antibranduolinės tendencijos Europoje ir visame pasaulyje stiprėja. Niekas elektros energijos, pagamintos Ignalinos atominėje elektrinėje, Vakaruose nepirks. Negalime turėti jokių iliuzijų. Rytai pirkti iš mūsų nepajėgia, negali, tą matome iš metus trunkančių debatų su Baltarusija. Labiausiai mane nustebino šitose diskusijose būtent LDDP fariziejiška politika. Jeigu jie paskaitytų, kas yra rašoma G.Vagnoriaus siūlymuose, kad jie balsavo už tokį tekstą apie tai, kad 1994 m. slapta nuo Lietuvos Seimo ir šalies piliečių LDDP Vyriausybė buvo priėmusi apgaulingą susitarimą ir jie šiandien balsavo už, tai, žinote, iš tikrųjų netelpa į jokias parlamentinės etikos, moralės normas.

PIRMININKAS. Laikas.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš tikrai kviečiu balsuoti už šitą normalų, reikalingą ir svarbų Lietuvai sprendimą. Kas nors juk turi būti ryžtingas ir apsispręsti.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti nepritarti šiai pateiktai strategijai ir mūsų nutarimo projektui. Norėčiau patikslinti tuos kolegas, kurie argumentavo, kad strategija buvo rengta specialistų septynerius metus, ilgai diskutuota. Pagrindiniai specialistai, kurie rengė šią strategiją ir kurie dalyvavo, dabar yra prieš, nes ji buvo politikų pataisyta. Mes nekalbame, kad kada nors nereikės uždaryti pirmojo atominės elektrinės bloko, o vėliau ir antrojo. Kalbame per kokį terminą. Čia, atrodo, reikėtų pažiūrėti ir Lietuvos naudai, o ne pasiduoti menamam spaudimui. Mielasis pirmininke Kubiliau, jūs vieną iš argumentų teikėte, kad nėra kur parduoti, tą dabar atkartojo ponia R.Juknevičienė. Taip, šiandien turime problemų, bet jeigu būtume pasistatę tiltą, kaip buvo numatyta dar 1991 metais, į Lenkiją, mes jau dabar galėtume pardavinėti dalį energijos į Lenkiją. Taip mes galime nusikalbėti iki tokių dalykų, kad jeigu šiandien kaimo žmogus negali parduoti karvutės pieno, tai kiekvienas tik ožkas auginkim. Manau, kad tokių dalykų neturėtume teikti ir siūlyti. Todėl siūlau, kad šiandien pateiktai energetikos strategijai iš tikrųjų nebūtų pritarta, nes tą, ką minėjo V.Andriukaitis, mes iš tikrųjų turime ir galime susitarti nacionaliniais klausimais. Jokio skubėjimo šiandien, kad mes nesusitariame, tikrai nėra. Siūlyčiau, kad mes nepritartume, o sėstume prie apvalaus stalo ir visos partijos dar kartą pakalbėtume apie tuos dalykus, kurie liktų daug ilgesniam laikui, negu dabar vienos partijos ar dviejų partijų dalies balsais mes ją priimsime.

PIRMININKAS. Ir A.Račas paskutinis dėl motyvų. Prašom.

A.RAČAS. Aš iš principo pasisakau prieš atominės energijos naudojimą, nes matome, kas darosi visame pasaulyje. Europoje iš tikrųjų didėja tendencijos prieš atominę energiją ir matome, kad Europoje vyksta energijos gamybos decentralizavimas, atsisakoma stambių elektrinių, statomos mažos, netgi, sakykim, prie vienos ligoninės, kur gaminama energija. Kadangi čia nėra koks nors ypatingas įpareigojimas, reikalaujantis iš Lietuvos pinigų, galbūt tik suteiks galimybę išsiaiškinti pinigų, reikalingų uždaryti atominę elektrinę, mūsų poreikio problemas, tai iš principo reikėtų pritarti šios strategijos patvirtinimui. Aš iš principo pritariu ir siūlau kitiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigėsi kalbos dėl balsavimo motyvų. Registruojamės. LDDP frakcija siūlė balsuoti vardiniu būdu. Socialdemokratai taip pat pritaria. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu nebus pritarta vardiniam balsavimui, mes vis tiek balsuosime iš esmės vardiniu būdu, nes naudosime kompiuterį, ir po to galėsime išdalyti, paprašysim Seimo kanclerio, kad visiems būtų išdalyta ir žiniasklaidai pateikta informacija, kas kaip balsavo. Taigi atsakomybės gerbiamoji opozicija taip pat neišvengs.

Gerbiamuosius Seimo narius prašom tiksliai registruotis. Taigi balsuojame dėl kelių frakcijų siūlymo taikyti vardinį balsavimą.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Vardiniam balsavimui reikia trečdalio posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Kas remia siūlymą taikyti vardinį balsavimą, tas balsuoja už, kas mano, kad ir taip mūsų balsavimai yra vieši, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už – lygiai 30. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, taikome taip pat vardinį balsavimą, tam skiriame 15 minučių iki 14 val. 40 min., tačiau noriu perspėti, kad 15 valandą prasidės popietinis posėdis. Taigi posėdis kol kas nesibaigė. Paskelbtas vardinis balsavimas iki 14.40 val. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių patvirtinimo”.

(Vyksta vardinis balsavimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi vardinio balsavimo laikas baigėsi. Skelbiam rytinio posėdžio pabaigą. Pertrauka. Pietų pertrauka iki 15 val.