1999 10 07 150
P A S I Ū L Y M A S
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo
projektui Nr. P-1953
Siūlau Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
24 straipsnis.
Lietuvos radijas, Lietuvos televizija
1. Lietuvos radijas, Lietuvos televizija yra savarankiškos visuomenės informavimo priemonės, valstybei nuosavybės teise priklausančios viešosios nepelno institucijos, veikiančios pagal Lietuvos radijo ir televizijos įstatymą.
2. Lietuvos radijas , Lietuvos televizija finansuojami iš abonentinio mokesčio, valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už laidų pardavimą, leidybą, laidų rėmimo ir labdaros lėšų.
Komercinė (prekių ir paslaugų) reklama, kurios užsakovai siekia gauti pelno,
Lietuvos radijo ir Lietuvos televizijos programose netransliuojama.
Abonentinio mokesčio įvedimo laikas, dydis ir surinkimo tvarka nustatoma Lietuvos radijo ir televizijos abonentinio mokesčio įstatyme.
Už Lietuvos radijo, televizijos programų transliavimo paslaugas jas teikiančioms įmonėms tiesiogiai apmokama iš valstybės biudžeto, tam kasmet skiriant 0,2 % nuo visų valstybės biudžeto metinių išlaidų.
Programų rengimo išlaidoms padengti Lietuvos televizijai skiriama 0,4 % ; Lietuvos radijui – 0,2 % nuo visų valstybės biudžeto metinių išlaidų, tačiau šis valstybės biudžeto asignavimų dydis, išskyrus asignavimus transliavimo paslaugoms apmokėti, kasmet sumažinamas suma, lygia praėjusiais kalendoriniais metais gauto abonentinio mokesčio ir kitų Lietuvos radijo, televizijos gautų pajamų sumai.
3. Lietuvos radijo, televizijos programų skaičių, trukmę, transliavimo kanalų kiekį bei rūšį nustato Lietuvos radijo ir televizijos taryba, atsižvelgdama į gaunamo finansavimo dydį, veiklos uždavinius ir darbuotojų kolektyvo socialines reikmes, tačiau taryba privalo užtikrinti tokias minimalias transliavimo apimtis:
Lietuvos televizija transliuoja 1 programą, iš viso 8 valandas per parą; Lietuvos radijas – 3 programas: pirmąją – visą parą (100 MHz ruože ir viduriniosiomis bangomis), antrąją - 16 valandų per parą (100 MHz ruože), trečiąją – 10 valandų per parą (100 MHz ruože), taip pat užsieniui – 10 valandų per parą (trumposiomis bangomis) bei visuomeniškai reikšmingų transliacijų (iš Seimo, Šv. Mišių, kt.) – iki 18 val. per savaitę (viduriniosiomis bangomis).
4. Aukščiausiasis Lietuvos radijo ir Lietuvos televizijos valdymo organas yra taryba, sudaroma 3 metams iš 15 narių. Savo atstovus į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą deleguoja šios meno kūrėjų bei visuomeninės organizacijos: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos Respublikos piliečių chartija, Lietuvos šeimos centras, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Lietuvos radijo ir Lietuvos televizijos tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus jos kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina, nutrūksta tarybos ir visų jos narių įgaliojimai.
Politinių partijų ir politinių organizacijų nariai, paskirti į tarybą, turi sustabdyti savo narystę partijoje ar politinėje organizacijoje iki savo kadencijos taryboje pabaigos.
5. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos funkcijos:
laiduoti, kad Lietuvos radijo, televizijos laidų turinys ir jų autoriai nebūtų įtakojami politinių jėgų, ūkinių struktūrų ar kitų interesų grupių;
išrinkti ir atleisti Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininką; skirti ir atleisti Lietuvos radijo, Lietuvos televizijos direktorius;
nustatyti Lietuvos radijo, televizijos programų skaičių, trukmę, transliavimo kanalų kiekį bei rūšį;
analizuoti laidas ir pasiekti , kad Lietuvos radijo, televizijos administracijos užtikrintų, jog būtų laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme bei žurnalistų etikos taisyklėse nustatytų reikalavimų programų turiniui;
inicijuoti Lietuvos radijo, televizijos finansinės, ūkinės veiklos auditą ir pasiekti, kad radijo ir televizijos administracijos racionaliai naudotų abonentinio mokesčio pajamas, valstybės biudžeto asignavimus bei kitas įplaukas;
tvirtinti Lietuvos radijo, televizijos programų tvarkaraščius (tinklelius).
Lietuvos radijo ir televizijos tarybą techniškai aptarnauja jos 6 darbuotojų administracija, kurios sudėtį bei funkcijas reglamentuoja Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas; šios administracijos veikla finansuojama iš Lietuvos radijo ir Lietuvos televizijos lėšų.
Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas bei Lietuvos radijo, televizijos direktoriai yra atskaitingi Lietuvos radijo ir televizijos tarybai; Lietuvos radijo ir televizijos tarybos nariai yra atskaitingi visuomenei bei juos delegavusioms visuomeninėms organizacijoms.
Teikia:
Seimo narys Rimantas Pleikys