Dešimtasis (373) neeilinis posėdis
1999 m. rugsėjo 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu dirbti toliau ir skelbiu popietinio posėdžio pradžią. Registruojamės. Pagal Statutą. Registruojamės, gerbiamieji. Prašau jūsų negriežto žvilgsnio į popietinę mūsų darbotvarkę. Registruojamės. Dėl darbotvarkės 1 popietės klausimo, taip pat rezervinio 1 klausimo dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojui S.R.Petrikiui.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, siūlau nesvarstyti šių į darbotvarkę mano pateiktų klausimų (vienas iš jų rezervinis). Aš buvau išvykęs ir negalėjau pasakyti per Seniūnų sueigą, kad šie klausimai yra ne visai parengti. Taip pat yra Vyriausybės dabar sudaryta nauja darbo grupė, kuri naudosis tomis pataisomis ir nori pateikti naują pasiūlymą. Taigi aš atsiprašau, kad jie buvo įtraukti, ir prašau, kad tie klausimai būtų iš darbotvarkės išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume būti atlaidūs ir ponui S.Petrikiui, ir tiems, kurie įtraukė į darbotvarkę šiuos klausimus? Labai ačiū, ponia Jūrate.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1998. Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymo projektas Nr.P-1999. Vietinių rinkliavų įstatymo 2 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-2000 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, popietės 1 klausimo nelieka, kol nebus galutinai sutarta su Vyriausybe dėl galutinės redakcijos. Rezervinio 1 klausimo taip pat nėra. Vienas rimtas dalykas popietėje tikrai bus – 16 val. bus Vyriausybės valanda. O dabar, kolegos… Aš kol kas nematau kanclerio J.Razmos, bet J.Šimėnas garantuoja mums pusę valandos rimtų diskusijų. Jūs, matau, neprieštaraujate, kad būtų pateikiami trys jo projektai: Nr.P-1998, Nr.P-1999 ir Nr.P-2000 – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymo projektas ir Vietinių rinkliavų įstatymo 2 ir 3 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Gerbiamasis kolega, kviečiu jūs į tribūną. Šių trijų įstatymų projektų pateikimas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pateikti tris įstatymų projektus, kurie, mano supratimu, ypač svarbūs dabar aplinkosaugai. Ko gero, prioritetinė aplinkosaugos sritis – atliekų tvarkymas. Mes pavasarį, ratifikuodami Bazelio konvenciją, įsipareigojome prisidėti prie gero atliekų tvarkymo Lietuvoje.

Manau, kad priimdami teikiamus teisės aktus sudarysime civilizuotas sąlygas atliekoms tvarkyti, taip ne tik prisidėdami prie pasaulio išvalymo, bet ir patys tapdami kultūringesni. Ta proga norėčiau pacituoti uždarosios akcinės bendrovės “Utenos alus” generalinio direktorius laišką, kur rašoma: “Kiekviena valstybė savaip naudoja administracines bei finansines priemones. Tačiau tikslas yra kiek galima sumažinti pakuotės naudojimo poveikį aplinkai. Kokia padėtis Lietuvoje? Nėra jokių mokesčių pakuotei, nėra įsipareigojimų surinkti pakuotę iš vartotojų, nėra reikalavimų juridiškai įteisinti naujos rūšies pakuotę. Lietuva tampa visuotiniu šiukšlynu.”

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnis sako: “Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą “teršėjas moka” turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiagų ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Turint tikslą skatinti atliekų prevenciją ir kaupti lėšas atliekoms tvarkyti, Lietuvos Respublikos įstatymai nustato mokesčius už medžiagas ir gaminius, tarp jų tarą ir pakuotę, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos”. Tai yra veikiantis Lietuvos Respublikos įstatymas.

To paties Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse parašyta: “Atliekų tvarkymo finansavimo galimybių padidinti sudaromas Valstybinis atliekų tvarkymo fondas. Valstybinį atliekų tvarkymo fondą sudaro mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme numatyta mokėjimų už medžiagas ir gaminius, tarp jų tarą ir pakuotę, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, dalis”.

Taigi vykdydamas Atliekų tvarkymo įstatymo tam tikrus straipsnius, parengiau tris įstatymų projektus.

Pirmasis iš jų – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimas ir papildymas. 2 straipsnis papildomas 7, 8, 9 dalimis, kur įrašomi nauji apmokestinami objektai, arba, tiksliau sakant, surašomos formuluotės. Kas yra apmokestinamos atliekos? Apmokestinamos atliekos yra šiuo įstatymu apmokestinamos medžiagos ir gaminiai, tarp jų tara ir pakuotė, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos. Taip pat apibrėžiama, kas yra atliekų gamintojas, importuotojas, panaudotojas.

3 straipsnio antroji dalis papildoma dviem punktais, t.y. apmokestinamomis atliekomis. Šis įstatymas nereglamentuoja atliekų, šiuo metu susidarančių buityje. Šis įstatymas reglamentuoja tik šiuo įstatymu reglamentuojamas apmokestinamas atliekas.

4 straipsnyje numatyta, kas moka tuos mokesčius už apmokestinamas atliekas. Mokestį už aplinkos teršimą atliekomis moka asmenys, kurie šiuo įstatymu apmokestinamas medžiagas ir gaminius, tarp jų tarą ir pakuotę, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamina Lietuvos Respublikoje arba importuoja juos į Lietuvos Respubliką.

4 ir 5 straipsniuose numatoma, kas atleidžiami nuo šių mokesčių. Atleidžiami tie asmenys, kurie eksportuoja šiuo įstatymu apmokestinamas atliekas. Sakykim, jeigu eksportuoja gėrimus, įpakuotus į tam tikrą tarą, tai atleidžiami nuo šio mokesčio. Numatomas mechanizmas kaip vykdoma apskaita.

Taip pat nuo mokesčio mokėjimo atleidžiami tie asmenys, kurie atliekas arba patys surenka, perdirba, arba atitinkamai perduoda jas pagal Vyriausybės numatytus dokumentus atliekų tvarkytojui. Tada automatiškai turėtų būti apmokestinamas anas atliekų tvarkytojas, kuris privalo stebėti, kad atliekos nepatektų į aplinką.

5 straipsnio papildymo esminis dalykas yra trečiasis priedėlis, kuris numato tarifus, kokios medžiagos ir gaminiai, tarp jų tara ir pakuotė, apmokestinami. Turbūt daugiausia klausimų ir sukels šis trečiasis priedėlis, todėl norėčiau truputėlį jį pakomentuoti. Jau dabar esu įsitikinęs, jog prekių kodo čia nereikia rašyti, nes visų prekių, kurios pakuojamos į tam tikrą tarą ir pakuotę, mes turbūt nesugebėsime surašyti. Kad nebūtų apsirikimų, aš jau dabar esu įsitikinęs, kad mano pateikimas šiek tiek perteklinis. Tačiau aš jį pasiryžęs ištaisyti svarstymo metu.

Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad apmokestinimo dydis diferencijuojamas orientuojantis socialiai. Sakykime, pagrindinės, kasdieninio vartojimo prekės, tokios kaip pieno produktai apmokestinami minimaliai. Tuo tarpu alkoholio gėrimai, supakuoti į tam tikrą stiklo arba kitokią tarą, apmokestinami truputėlį daugiau.

Taip pat diferencijuojama ir pagal tai, į kokią medžiagą yra supakuotos tam tikros medžiagos arba gaminiai. Čia išskiriama stiklo tara, polietileniniai įpakavimai ir kitokie. Tai priklauso nuo to, kaip mums pavyktų surinkti ir toliau naudoti, arba tą pačią tarą naudoti daug kartų.

Į apmokestinamų atliekų sąrašą taip pat įeina naujos, restauruotos, naudotos padangos, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, tepalų filtrai. Jis galėtų būti tęsiamas ir toliau. Iš esmės apsiribota tik šiuo metu Europos Sąjungos valstybių prioritetinėmis atliekų tvarkymo rūšimis, be to, siekiama sukurti sistemą ir iš pradžių nors dalį atliekų apmokestinti ir už tas surinktas lėšas jas surinkti, surūšiuoti ir perdirbti.

6 straipsnio ketvirtojoje dalyje aiškiau reglamentuojamas mokesčio mokėjimo terminas. Aš siūlau nustatyti konkretų terminą, kad mokestis būtų mokamas kas ketvirtį, ir pats sumokėjimas turėtų būti atliktas per tris mėnesius po praėjusio ketvirčio. Jeigu atsižvelgtume į Atliekų tvarkymo įstatymą ir jeigu šis įstatymas įsigaliotų nuo 2000 m. sausio 1 d., pirmasis mokestis būtų mokamas tik 2000 m. liepos 1 d.

Taip pat numatyta administracinė atsakomybė, jeigu mokesčių mokėtojai nuslėptų apmokestinamas atliekas. Todėl paslėptų apmokestinamų atliekų kiekis būtų apmokestinamas tuo pačiu mokesčiu padauginus jį iš koeficiento 2. Numatyta ir kur tos lėšos renkamos. Čia kartojami arba patvirtinami Atliekų tvarkymo įstatymo skirsnyje “Atliekų tvarkymo ekonominės ir finansinės priemonės” numatyti valstybiniai atliekų tvarkymo fondai. Šitos lėšos būtų nukreipiamos į Valstybinį atliekų tvarkymo fondą ir negalėtų būti panaudojamos jokiems kitiems tikslams.

6 straipsnyje taip pat numatyta, kad mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamų atliekų tarifai numatomi trejiems metams ir negali būti keičiami arba papildomi anksčiau kaip likus metams iki šito įstatymo galiojimo termino, kad nesukeltume painiavos ūkio subjektams.

Dėl šio įstatymo tiek, o dėl kitų įstatymų aš turiu papildomai laiko. Ar dabar klausite?

PIRMININKAS. Aš prašyčiau dar trumpai supažindinti su kitais įstatymų projektais, nes jūs 10 minučių gavęs žodį.

J.ŠIMĖNAS. Labai trumpai dėl Valstybinio atliekų tvarkymo fondo.

Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsniu ir čia numatyta, kaip tas fondas steigiamas, kas jį valdo, kokia lėšų apskaita, kaip naudojamos lėšos, kam naudojamos lėšos, taip pat fondo lėšų metinė sąmata, kas ją tvirtina ir t.t. Todėl aš apie tai daugiau nekalbėsiu.

Keletas žodžių dėl Vietinių rinkliavų įstatymo 2, 3 straipsnių papildymo. Šiuo metu savivaldybės už įvažiavimą į valstybės ar savivaldybės saugomas teritorijas ima mokesčius. Ne visos, bet kai kurios, sakykim, Neringa ir Palanga ima kažkokį mokestį ir pan. Tačiau pati šios rinkliavos prasmė… Rinkliava vykdoma už įvažiavimą į saugomą teritoriją, tačiau rinkliavos mokesčiai naudojami toli gražu ne saugomai teritorijai puoselėti, ne aplinkos apsaugai, bet dažniausiai socialinėms arba kasdienėms problemoms spręsti. Todėl aš manau, jog tikslinės lėšos už įvažiavimą į saugomą teritoriją iš esmės turėtų būti skirtos tai saugomai teritorijai puoselėti, nes mes, svarstydami valstybės biudžetą, niekada neskiriame pakankamai lėšų saugomoms teritorijoms tvarkyti, administruoti ir pan. Kai svarstysime biudžeto pataisas, galėsiu tai dar kartą priminti. Taigi aš siūlau tas lėšas rinkti į savivaldybių aplinkos apsaugos fondus. Juos administruoja tos pačios savivaldybės, bet būtų truputėlį griežtesnis tų lėšų panaudojimas.

Taip pat 3 straipsnyje numatytas papildymas, kad savivaldybės turėtų teisę rinkti mokestį už atliekų surinkimą ir tvarkymą savivaldybių teritorijoje. Tai būtų nesusiję su žmonėmis, kurie moka mokestį, su tais, kurie yra registruoti, kurie moka už komunalines paslaugas, bet daugelis žmonių šiuo metu atsisako valstybės registracijos, gyvena įvairiose teritorijose arba nebaigtuose namuose ir t.t. Mes puikiai žinome, kad kiekvienas gyventojas atliekas gamina ir jas dažniausiai išmeta nelegaliai. Aš noriu pasiūlyti, kad savivaldybės suteiktų galimybę žmonėms užsimokėti ir už tą paslaugą, būtų atvežtas konteineris arba surinktos atliekos. Kas turi tam tikras sąlygas, žino, kad tai šiandien yra problema. Man atrodo, nereikėtų agituoti. Pažiūrėkite į Vilniaus miesto apylinkes, pamatysite, kaip tai vyksta. Ačiū už dėmesį.

Tiesa, norėčiau pasiūlyti pritarti ir paprašyti, jog svarstymas būtų spalio 28 d. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 4 straipsnio 12 punkte nurodyta: “Asmenims, sumokėjusiems mokestį už šiuo įstatymu apmokestinamas atliekas, panaudojus jas du ar daugiau kartų, sumokėtas mokestis grąžinamas Lietuvos Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta tvarka”. Noriu paklausti, ar nereikėtų čia apibendrintai nurodyti, kur ir kaip turėtų būti tvarkoma minėta apskaita? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Aš mielai priimu jūsų pasiūlymą. Jeigu tiktai jūs konkrečiai suformuluosite tą pasiūlymą, aš mielai įtrauksiu į šio straipsnio formuluotę.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku su jūsų gera valia ir nuostatomis dėl aplinkos tvarkymo sugriežtinimo arba jos finansavimo pagerinimo, bet dėl mokesčių už aplinkos teršimą ir ypač dėl taros aš noriu pasitikslinti vieną dalyką. Šiuo metu importuojant į Lietuvą vaistus, jie yra atleisti nuo muito mokesčio, nors jie yra tam tikroje taroje, popierinėje ar kokioje nors pakuotėje. Lietuvos gamintojai, kurie gamina medikamentus Lietuvoje, įveždami tarą iš užsienio, už tą tarą, už įpakavimą moka mokesčius. Susidaro nelygiavertės sąlygos vietiniams gamintojams ir tiems, kurie importuoja į Lietuvą. Aš čia pavyzdį pateikiu apie medikamentus, bet gali būti ir kitose srityse. Kaip šiuo atveju ir kokia būtų galimybė vis dėlto leisti vietiniams gamintojams turėti šiokias tokias preferencijas prieš įvežamą… nes čia sukuriamos darbo vietos?

J.ŠIMĖNAS. Dėl paskutinio jūsų pasiūlymo dėl preferencijų nežinau, ar reikia tai daryti, bet sudaryti lygias sąlygas tikrai reikia. Šiuo metu tara Lietuvoje apmokestinama iš esmės PVM, ir tai yra skirtumas tarp importuojamos ir vietoje gaminamos taros. Vienas iš pasiūlymų, kuris atėjo iš Pakuotojų asociacijos, – šiame įstatyme numatyti atleisti vietinius gamintojus nuo dalies PVM arba dalį PVM pervesti į tam tikrą fondą. Aš nenorėčiau sutikti (…) su valstybės biudžeto netekimu. Aš siūlau kurti visiškai savarankišką struktūrą, kuri būtų nepriklausoma nuo to, kiek valstybės ižde yra lėšų, nebūti ištiestomis rankomis ir kartu sutvarkyti problemą. Aš manau, kad svarstymo metu jūsų pasiūlymą būtų galima apsvarstyti. Aš nesu pasirengęs kategoriškai atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti dėl trečiojo priedėlio – apmokestinamų medžiagų ir gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos. Dėl alkoholinių gėrimų, neatsižvelgiant į tai, kokioje taroje įpakuota, ar stiklinėje, ar kitokioje, o pagrindinis rodiklis yra tas, jeigu per 20% alkoholio tūrio vienete, jau 0,25 Lt už litrą, o mažiau nei 20% alkoholio tūrio vienete – 15 (…). Kokie yra motyvai? Ar manote, kad stiprų alkoholinį gėrimą geriantiems atsiras papildomų atliekų? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Aš jau minėjau pateikdamas, kad šis priedėlis yra orientuotas socialiai. Aš skaičiavau, kad pieno produkcijai skirta (ar stiklo, ar kitokia) pakuotė neatsipirks, ir šis mokestis, manau, galėtų būti ir visiškai simbolinis, kad ir 1 ct. Jis neatsipirks ir sistemos neišlaikys, tuo tarpu dėl nebūtinų vartojimo prekių, šiuo atveju alkoholio, galima imti šiek tiek didesnį mokestį ir padengti tas neatsiperkančias sritis. Aš grynai čia dėl socialinės orientacijos, tačiau jeigu bus pasiūlyta kitaip ir balsuota kitaip, tegul būna kitaip.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Končius.

M.KONČIUS. Gerbiamasis kolega, pritardamas visiems jūsų projektams, dabar kalbu apie fondą. Kadangi atliekos kenkia sveikatai, ar netikslinga būtų 4 straipsnyje parašyti, kad “fondo lėšos naudojamos ir savivaldybių sveikatos fondams remti”?

J.ŠIMĖNAS. Diskutuotinas klausimas. Šiaip aš nesu šalininkas, kad iš vienų fondų lėšos būtų pervedamos į kitus. Fondai kuriami, kad būtų sutvarkyta tam tikra problema. Sakykim, visi puikiai žinome, kad jeigu ne Valstybinis kelių fondas, Lietuvos kelių turbūt būtų visiškai kitokia situacija. Tam ir sukurtas fondas, surenkamos lėšos ir tvarkomi keliai. Šiuo atveju yra specifinis Atliekų tvarkymo fondas. Tačiau vėl jūsų valia, jeigu iš tikrųjų jūs pateiksite svarstymo metu tokį pasiūlymą, jis svarstytinas.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš pirmiausia norėčiau paklausti. Trečiajame priedėlyje yra išvardyti apmokestinami objektai. Man atrodo, kad ateityje galbūt turėtų būti ir didesnis sąrašas.

Dar vienas dalykas. Norėčiau paklausti, 4 straipsnio 12 punkte rašoma, kad jeigu panaudojama ta tara du ar daugiau kartų, mokestis grąžinamas, bet jeigu tris kartus panaudojama, tai paskui ir ji išmetama, na, tai vis tiek turėtų būti mokestis imamas. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ačiū.

J.ŠIMĖNAS. Vien tas faktas, jeigu tara jau du kartus panaudota, tai jinai jau padengia, sakykime, jau dalis jų neišmesta į sąvartyną. Dažniausiai daugkartinio naudojimo tara yra stiklo tara ir jinai iš esmės naudojama ne du ir ne tris, o iki 20 ir daugiau kartų, kol jinai susidėvi, susidaužo ar panašiai. Todėl būtent šios įstatymo pataisos skatina tą daugkartinį taros naudojimą. Čia tikslas yra ne surinkti pinigų, bet tikslas yra, kad kuo mažiau atliekų patektų į aplinką.

PIRMININKAS. Seimo nario R.Raškinio posėdyje nematau, taigi klausimai baigti. Kolegos, turbūt galima apsispręsti dėl visų trijų įstatymų projektų. Ar pritartume? Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų kviesčiau kolegas pritarti, nes mes susiduriame tiek su labai rimta aplinkos tvarkymo problema, tiek, mano kolega atkreipė dėmesį, su sveikatos problemomis, kurios kyla dėl nesutvarkytos mūsų aplinkos. Todėl manau, kad tiek mokesčių pakeitimo, tiek specialiojo fondo sudarymas būtų vienas žingsnis pirmyn, tvarkant mūsų Lietuvėlės aplinką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolega J.Olekas išreiškė bendrąjį pritarimą. Visiems projektams – Nr.P-1998, Nr.P-1909 ir Nr.P-2000 pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas, nagrinėsiantis visus projektus – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomasis – Aplinkos apsaugos komitetas, o Vietinių rinkliavų įstatymo dviejų straipsnių papildymo įstatymo projektą kaip papildomajam komitetui siūloma nagrinėti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

Gerbiamieji Seimo nariai, Seniūnų sueiga siūlė svarstyti šiuos projektus lapkričio 2 d. Pranešėjas prašo paankstinti ir kalba apie spalio 28 d. Kolegos, ar galime pritarti tokiai vilčiai, jeigu tiktai yra tiksli posėdžių dienos data? Taigi sutariam spalio 28 d., jeigu tai nėra sekmadienis. Ketvirtadienis. Kolegos, matyt, komitetai galės prašyti ir Vyriausybės išvadų. Ar mes galime jau iš karto jų paprašyti? Gerai, kolegos, darbo tvarka susitvarkysim šiuos reikalus. Kol kas pritariame po pateikimo.

Seimo nutarimo "Dėl Seimo nutarimų pakeitimo" projektas Nr.P-1961(2) (svarstymas ir priėmimas)

Antrasis popietės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo pakeitimo” projektas Nr.P-1961. Labai abejoju, ar dėl šio techninio projekto būtų norinčių diskutuoti. Nepaisant to, vis tiek reikėtų žvilgtelėti į kompiuterį. Nėra norinčių kalbėti. Gal kancleris J.Razma kokį žodį? Jeigu ne, tada sprendžiam, ar pritariam.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, kaip Seimo statutas numato, kiekvienos sesijoje pradžioje mes tikslinam komitetų sudėtis. Šiuo atveju tie tikslinimai tikrai yra neišvengiami, kadangi sulaukėm naujo Seimo nario. Todėl jums siūloma sutikti su Seimo narių prašymais. Vienas iš jų parašytas pono K.Jakelio, kuriame prašoma jį skirti į Aplinkos apsaugos komitetą. Po šio paskyrimo, be abejo, mūsų narių, ten būtų labai jau daug. Bet mes turim ir kitą pareiškimą, tai yra S.Kubiliūno, kuriame jis prašo jį perkelti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Tokiu būdu, atsižvelgus į šiuos prašymus, išlieka anksčiau buvusios proporcijos ir mums nereikia tikslinti nei Seimo nutarimo dėl narių skaičiaus komitetuose, nei nutarimo dėl proporcingo frakcijų atstovavimo komitetuose. Šitie prašymai suderinti su Tėvynės Sąjungos frakcijos vadovybe, bet to, taip pat yra išpildytas tam tikras Statuto reikalavimas. Tikiuosi, kad pritarsite tiems prašymams ir mano teikimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui? Galim, taip? Dėkoju. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo pakeitimo” projektui.

Ar galime priimti šiandien šį nutarimą? Galim, gerbiamieji kolegos, priimti. Taigi pradedam priėmimą. Šio nutarimo 1 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu. 2 straipsnis. Priimamas bendruoju sutarimu. Kolegos, ar kalbėsit kas dėl viso projekto? Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo pakeitimo” projekto, turinčio registracijos numerį P-1961.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Taigi balsuojame, kolegos, ar priimame Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo pakeitimo”. Kviečiu balsuoti, kolegos.

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo "Dėl Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio ir gegužės 15-osios deklaracijos 80-mečio sukakties minėjimo" projektas Nr.P-1960(2) (svarstymas ir priėmimas)

Kolegos, ir dar vienas nutarimas. Seimo nutarimo “Dėl Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio gegužės 15 d. deklaracijos 80-mečio sukakties minėjimo” projektas Nr.P-1960(2). Ir šio projekto šiandien svarstymas ir priėmimas. Ar būtų norinčių diskutuoti? Ne. Ar kancleris J.Razma norėtų kokių paaiškinamųjų minčių išdėstyti? Taip, kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Kadangi aš lyg ir likau skolingas atsakymą, regis, į gerbiamojo Č.Juršėno klausimą, kodėl Tauragės atstovas čia įrašytas, tai aš pasitaisydamas atsakau, kad tai susiję su Aleksandro Stulginskio biografija. Jis mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, dirbo ten valsčiaus raštininko padėjėju. Kadangi norime kokia nors forma paminėti tuos biografijos faktus, todėl čia yra įrašytas Tauragės apskrities viršininkas. Matyt, kiekvienas čia įrašytas nestandartinis, sakykim taip, narys yra susijęs su preliminaria paminėjimo programa, kuri jau yra, nors nėra dar patvirtinta komisija. Taigi tikiuosi, kad pritarsit tokiai komisijos sudėčiai. Aš kokių nors pasiūlymų dėl naujų narių nesu gavęs ir negalėčiau siūlyti kuo nors daugiau ją papildyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui? Seimo narys A.Patackas. Labai atsiprašau, kompiuteris nenori jungti mikrofono. Labai atsiprašau dar sykį, kolega. Mėginkit įsijungti dar kartą, pone Algirdai. A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Aš galbūt čia ne visai pagal reglamentą, bet vis dėlto tai susiję su šiuo klausimu, t.y. istorinio Seimo paminėjimu. Aš žinau, kad Kaune yra pasodintas ta proga ąžuoliukas, kuris yra dabar didelis medis. Deja, to ąžuoliuko istorijos nepavyko daugiau sužinoti. Žmogus, kuris apie tai žinojo, mirė, o daugiau niekas neatsiliepė. Tai komisijai būtų uždavinys sužinoti istoriją. Tai būtų labai gražu, jeigu mes atsimintume tą pasodintą medį. Tai būtų mūsų seimų istorijai gana svarbus faktas, tuo labiau kad aišku, jog tas medis yra, tik neaišku, kada jis buvo pasodintas. Reikėtų patikslinti datą ir t.t. Norėčiau paprašyti komisijos, kad ji neužmirštų šio darbo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega, jeigu mes priimtume straipsnį, kuriuo komisija įpareigojama parengti minėjimo renginių programą, tai jūsų pasiūlymai turėtų būti nagrinėjami labai atidžiai.

Kolegos, pritariame po svarstymo nutarimo projektui. Ar galėtume jį šiandien priimti? Galime. 1 straipsnis. Galima priimti 1 straipsnį. Kolega Č.Juršėnas jau nekelia jokių klausimų dėl jo, nes jis pats tiesiog kaip ant mielių kyla karjeros laiptais. 1 straipsnis yra priimtas.

2 straipsnis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas.

4 straipsnis taip pat. Ar kas kalbėtų dėl motyvų.? Kalbėti nėra norinčių. Yra norinčių registruotis. Registruojamės. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio ir Gegužės 15-osios deklaracijos 80-mečio sukakties minėjimo” projekto.

54 kolegos dalyvauja posėdyje. Taigi balsuojame dėl ką tik aptarto nutarimo. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, gali balsuoti už.

Už – 50, prieštaraujančių nėra, susilaikė 1, nutarimas priimtas.

V.Žiemelis netyčia ne į tas roges įsisėdęs, deda savo balsą. 51 – už, prieš nėra, susilaikė 1, nutarimas priimtas.

Kolegos, ar galėtume pakviesti Seimo narius, norinčius padaryti pareiškimų šiandien? Niekas neprieštarauja. Ar yra norinčių pareikšti ką nors? Nėra pareiškimų. Kolegos, pertrauka iki 16 valandos. 16 val. – Vyriausybės valanda ir tiesioginė transliacija. Kolegos, prašom būti dėmesingiems. 16 val. tęsiame posėdį.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. 16 valanda – pradedame Vyriausybės posėdį. Ministras Pirmininkas R.Paksas, išsiaiškinęs visus reikalus su kolega Č.Juršėnu, taip pat tribūnoje. Pradedame klausimų maratoną.

Č.Juršėnas – vienos iš opozicinių frakcijų seniūnas – dabar gauna žodį.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas tradiciškai Ministrui Pirmininkui.

Gerbiamasis premjere, mes ką tik gavome jūsų pasirašytą Vyriausybės nutarimą dėl siūlymo pakeisti Akcizų įstatymo 5¹ straipsnį. Kaip, matyt, ir jūs žinote, ir kiti žino, tai yra siūlymas sumažinti akcizą nacionaliniam alkoholiui. Kaip rašoma aiškinamajame rašte, didesnis akcizas, kurį įvedė ankstesnė valdžia, faktiškai žlugdė nacionalinę alkoholio pramonę. Klausimas susijęs štai su kuo. Teko girdėti, kad jūs jau rengiatės privatizuoti nacionalinę alkoholio pramonę. Ar tai teisybė? Jeigu teisybė, tai ar ankstesnis faktiškas nacionalinės alkoholio pramonės žlugdymas nebuvo pasirengimas patogiam, tinkamam privatizavimui? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, klausimai, o ne teiginiai.

Č.JURŠĖNAS. Taigi aš klausiu.

J.BERNATONIS. Negi negirdėjote klaustuko?

R.PAKSAS. Labai ačiū už klausimą. Tai jau tampa įpročiu ir tradicija, kad jūs klausiate pirmasis. Man atrodo, kad klausimu jūs sau prieštaraujate. Jeigu mes dabar mažinsime akcizą, didinsime gamyklų apyvartą, mažinsime kontrabandą šalyje, tai lyg ir prieštarautų jūsų teiginiui, kad mes rengiamės privatizuoti.

Tai, ką aš sakiau dėl privatizavimo, yra mano asmeninė nuomonė. Aš esu privatizavimo šalininkas, nes esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad privati iniciatyva, privatus verslas ir privačios institucijos dirba kur kas efektyviau negu valdiškos.

Č.JURŠĖNAS. Aš noriu pasitikslinti. Gerbiamasis premjere, tada aš turiu patikslinti klausimą: vadinasi, galiu reziumuoti, kad jūs esate įsitikinęs, jog nacionalinė alkoholio pramonė dabar visiškai atsigaus po nustekenimo. Jūs įsitikinęs?

R.PAKSAS. Tai vienas iš būdų, vienas iš kriterijų, pagerinančių dabartinę nacionalinės alkoholio pramonės padėtį.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus. Ruošiasi R.Rutkelytė.

A.BARTKUS. Aš norėjau finansų ministrui, bet gal teks premjerui. Gerbiamasis premjere, ar, jūsų nuomone, padarė nuostolių biudžetui liepos mėnesį finansų ministro labai išankstinės, neatsargios užuominos apie akcizų mažinimą alkoholiui? Ačiū.

R.PAKSAS. Mūsų šalyje daug informacijos į spaudą, visuomenei patenka anksčiau, negu yra priimami sprendimai. Ir dabar yra Vyriausybės sprendimas dėl akcizų sumažinimo, bet jis įsigalios, jeigu pritars Seimas. Tokių duomenų mes neturime.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Rutkelytė. Ruošiasi A.Sysas.

R.RUTKELYTĖ. Mano klausimas buvo skirtas tiesiogiai finansų ministrui. Teks man dabar šį klausimą pateikti ponui premjerui. Neturiu didelių vilčių, kad atsakysite, nes labai specifinis klausimas. Vis dėlto pabandysiu.

Atėjusi jūsų Vyriausybė rado PVM mokestį fiziniam asmeniui, jeigu pajamos viršija 100 tūkst. Iš esmės tai yra padarytas antras mokestis, t.y. stengiamasi surinkti dvigubai daugiau mokesčių. Jis tarsi yra neteisingas, nes į PVM ataskaitą fizinis asmuo šiuo atveju realiai nenurašo. Išlaidų, kurias turi, tuo atveju taip pat negali išskaityti iš pajamų, o fiziniai asmenys, manydami, kad šis mokestis yra gana neteisingas, visokiais būdais stengiasi išvengti.

Mano klausimas yra toks: ar kitose civilizuotose šalyse fiziniai asmenys taip pat gali būti padaryti PVM mokėtojais?

Kitas klausimas: kiek biudžetas surenka tokio mokesčio, kiek gauna pajamų iš tokio mokesčio? Ar jis apskritai yra tikslingas?

R.PAKSAS. Taip, jūsų klausimas yra specifinis. Galbūt aš jį perduosiu finansų ministrui, jis galės su jumis pabendrauti. Apskritai mes rengiame pataisas, lengvinančias verslą, liberalizuojančias verslą. Manau, kad jūsų pastabai turėtų atsirasti vietos mūsų projektuose.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, pagal Seimo statuto 208 straipsnį, posėdžio pirmininko reikalavimu toks klausimas, į kurį negali būti suformuluotas tikslus atsakymas, gali būti pateiktas raštu. Jeigu jūs tai padarytumėte, finansų ministras turėtų būtinai atsakyti. Aš jus skatinu tai daryti.

Seimo narys J.Olekas. Dabar ruošiasi K.Kuzminskas.

J.OLEKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ministro ir kartu socialinės apsaugos ministrės. Tik ką prasidėjo naujieji mokslo metai. Žinome, kaip sunkiai dabar verčiasi aukštosios mokyklos. Viena problema, kuri susijusi su abiem ministerijom, yra pasikeitimas studentų gamybine praktika. Jūs žinote, kad mūsų studentai vyksta į užsienio valstybes. Ten jie atlieka praktiką, dirba kai kuriose įstaigose. Mūsų studentų organizacijos taip pat priima atlikti čia praktiką ir vasarą, ir kitais metų laikais. Pagal Imigracijos įstatymą, mes jiems neleidžiame oficialiai įsidarbinti. Žinau, kad Vyriausybė buvo parengusi nutarimo projektą, kuriame buvo numatyta leisti tiems studentams, kurie atvyksta pagal organizacijų pasikeitimo tam tikromis kvotomis programą dirbti, bet šis Vyriausybės nutarimas užstrigo ir nebuvo priimtas.

Kaip jūs dabar manote, ar būtų galima sugrįžti prie to nutarimo, ar Vyriausybė galėtų leisti šiems jauniems žmonėms įsidarbinti ir atlikti praktiką, tobulėti?

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Manyčiau, kad prie šio nutarimo reikia sugrįžti. Kai praeitą savaitę Seime vyko bendri posėdžiai Pasaulio lietuvių bendruomene, jie taip pat išreiškė tokį pageidavimą, kad mes palengvintume sąlygas išeivijos lietuviams, užsienio lietuviams, jų vaikams atvažiuoti į Lietuvą ir atlikti praktiką. Mes stengsimės tai padaryti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Ruošiasi R.Survila.

K.KUZMINSKAS. Ačiū. Aš laimingas, kad atvyko finansų ministras, todėl norėčiau jo paklausti. Jūs, ministre, buvote Fondo bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti tarybos pirmininkas ir puikiai dirbote. Aš gavau Vyriausybės rugpjūčio 25 d. nutarimą, kuriame pateikta III ketvirčio sąmata taip gražiai, kad nėra likučio.

Kaip jūs, kaip ministras ir buvęs to fondo pirmininkas, manote, ar perspektyvus šis fondas? Ar numatyta IV ketvirčiui lėšų, nes šiuo metu yra labai daug nedidelių prašančių injekcijos įmonių. Jos pradėtų dirbti ir nereikėtų taikyti Įmonių bankroto įstatymo? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Lėšų nenumatyta todėl, kad į Privatizavimo fondą iki metų pabaigos įplauks ne tiek lėšų, kiek iš tikrųjų buvo planuota. Kaip jūs žinote, ir I pusmečio sąmata nėra visiškai įvykdyta, nes 240 mln. yra paskolinta “Mažeikių naftai”. Dėl to nebuvo galimybių fonde numatyti dar dalį lėšų, kurios galėtų padėti spręsti bankrutuojančių įmonių problemas.

Šiais metais į fondą turėjo grįžti 23 milijonai. Kiek aš dabar informuotas, grįžo apie 1,5 milijono. Tai yra problema. Kaip mes anksčiau kalbėjome, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir Ūkio ministerija yra parengusios naują įstatymo projektą, transformuojantį tą fondą į visai atskirą fondą, garantinį fondą, kuris būtų fondas, kuris galėtų spręsti tų įmonių, kurios iš tikrųjų pateko į sunkią finansinę padėtį arba jau bankrutuoja, darbuotojų, kurie negauna po kelis mėnesius darbo užmokesčio, problemas. Aš manau, kad artimiausiu metu jis bus pateiktas Seimui ir Seimas turės priimti sprendimą dėl šio klausimo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila. Ruošiasi K.Trapikas.

R.R.SURVILA. Norėčiau paklausti poną D.Lygį, aplinkos ministrą. Štai toks klausimas. Lietuvos pajūris – tai šiek tiek mažiau nei 100 kilometrų. Latvijos – 450 km, Estijos – 1000 km, Danijos – 5000 km, Norvegijos – 15 000 km. Taigi turime labai mažai, tik 1,5% jūros. Tai ekonominė zona ir teritoriniai vandenys. Atrodytų, kad turime saugoti šį savo nedidelį gabalėlį, tačiau yra kitaip. Gilinant Klaipėdos uostą, išvežtas gruntas netvarkingai išmetamas į jūrą užuot sandėliavus tam skirtoje vietoje, vadinamajame dampinge. Statant Būtingę, dešimtys žvejų neteko darbo, nes užterštos nerštavietės, nekalbant apie tai, kad pliažams, poilsiavietėms gresia pavojus. Tačiau Aplinkos ministerija, šauniai kovodama su tais jūros darbuotojais žvejais ir juos bausdama, niekaip neranda būdų susitvarkyti su uosto direkcija, su kitais statybininkais, kurie akivaizdžiai niokoja gamtą. Reikalas būtų dvipusis: vienas dalykas – gamtos niokojimas, antras dalykas – kompensacijos žvejams, nes jie kaskart netenka savo darbo vietų, netenka galimybės pagauti tuos 40 tūkst. t žuvies, kuri mums skirta tarptautinių organizacijų.

Aš norėjau štai ko paklausti. Tai ne vien jūsų problema, ji jau tęsiasi daugelį metų. Jūs numatote savo pirmtakų ir savo klaidas ištaisyti?

D.LYGIS. Ačiū. Pirmiausia dėl dampingo. Tos vietos, kaip jūs žinote, jau seniai yra nustatytos ir gruntas sandėliuojamas ten. Mes, žinoma, šią žvejų problemą žinome. Dėl vietos kur nors kitur sandėliuoti gruntą irgi deramasi, bet tai yra kainuojantis pinigus dalykas.

Dėl Būtingės mes taip pat tarpininkaujame, kad ateityje būtų kompensuojamas tas plotas, kuris yra paimamas iš žvejybos. Kitaip sakant, kai jie negalės veikiant Būtingės terminalui tame plote žvejoti. Dar jūs turėjote tikriausiai omeny biologinį monitoringą. Mes šią sąlygą keliame, kad būtų ir Būtingės terminale atliekamas monitoringas. Taigi ministerija daro, kiek nuo jos priklauso, kad pagelbėtų ir žvejams, kad būtų kompensuojama. Taip pat jūs žinote ir apie šiemet padidėjusį vėžiagyvių kiekį. Dabar mokslininkai nustatė, kad tai susiję su šių metų šiltesniu klimatu. Kaip žinome, vėžiagyvių pagausėjimas taip pat sumažina žvejų laimikius. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Trapikas. Ruošiasi J.Listavičius.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau sužinoti, kokiais kriterijais vadovavotės skirstydamas rugsėjo 2 d. Privatizavimo fondo lėšas? Jų buvo apie 80 mln. Lt. Aš manau, kad gal nereikėjo skirti daug lėšų pensionatų, kalėjimų ir priešgaisrinės apsaugos objektų statybai, o reikėjo skirti lėšas valstybės prioritetams, būtent Ignalinos atominės elektrinės saugumui garantuoti bei rytinei sienai saugoti, užkardoms statyti?

R.PAKSAS. Jūs tikriausiai žinote, kad yra investicinė programa, kurios vienas iš šaltinių yra privatizavimo lėšos. Ta programa yra patvirtinta ir galbūt ne tiek sėkmingai vykdoma todėl, kad trūksta lėšų iš įvairių šaltinių. Tvirtinant privatizavimo lėšas ir privatizavimo lėšų paskirstymą, buvo vadovautasi tuo principu – maksimaliai nenutolti nuo investicinės programos ir atkreipti dėmesį į tuos objektus, kurių ar statybos, ar veiksmo sustabdymas duotų daugiau žalos negu naudos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Tada A.Salamakinas.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti finansų ministrą. Kada numatoma pateikti Seimui 2000 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių tvirtinimo įstatymo projektą ir gal jau žinomi pagrindiniai jo rodikliai? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Pagal mūsų planus iki spalio 17 d. jis bus Seimui pateiktas. Kol kas yra derinama, nes preliminariais skaičiavimais, t.y. pagal pajamų prognozes ir pagal tai, kokios yra pateiktos biudžeto asignavimo valdytojų paraiškos, kol kas biudžetas suprojektuotas su 1 mlrd. 200 mln. deficitu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi A.Kašėta.

A.SALAMAKINAS. Noriu klausti ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, prieš šešerius metus buvo pradėtas kaupti fondas Ignalinos atominei elektrinei uždaryti. Prieš porą metų buvo pateikta informacija, kad tame fonde yra jau apie 120 mln. Lt lėšų. Norėčiau sužinoti, kiek realių lėšų šiandien yra šiame fonde?

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fonde yra 86 mln. Lt. Jie pagal Vyriausybės nutarimą yra laikinai investuoti ir naudojami. Lapkričio 8 d. pinigai pagal galiojančią tvarką turi sugrįžti.

A.SALAMAKINAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kašėta. Ruošiasi J.Dunauskaitė.

A.KAŠĖTA. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką R.Paksą. Gerbiamasis premjere, jūs esate komisijos kovai su kontrabanda koordinuoti pirmininkas. Niekam ne paslaptis, kad į Lietuvą įvežami dideli srautai įvairių kontrabandinių prekių ir kad mes kasdien patiriame didelius nuostolius. Žinoma, tokią nelegalią veiklą ir įvežamų prekių realizavimą lemia ekonominės priežastys, tačiau be jų yra ir kitų ekonominių priežasčių. Vyriausybė jas bando įveikti, dabar teikia Seimui tam tikrus projektus, tačiau kaip yra su įvairių žinybų, kurios turi efektyviai kovoti su šia bėda, t.y. policijos, Vidaus reikalų ministerijos, muitinės, Pasienio policijos departamento veikla? Ar šios žinybos iš tikro pradėjo koordinuoti ir ar pradėjo efektyviau kovoti?

R.PAKSAS. Taip, jūs esate visiškai teisus. Aš esu tos komisijos pirmininkas pagal vieną iš buvusių Vyriausybių sprendimų ir ne taip seniai Vyriausybės posėdyje buvo patvirtintos organizacinės priemonės kovai su kontrabanda, kurios kaip tiktai ir sujungia visas tas institucijas, kurias jūs paminėjote. Siekiama, kad šalyje būtų mažinama kontrabanda, kad į mūsų šalį nepatektų kontrabandinės prekės, kad būtų realizuojamos mūsų pramonės produkcijos ir apskritai stengiamės susitvarkyti su kontrabanda. Yra nustatytos organizacinės priemonės, kitos priemonės. Tos priemonės yra patvirtintos Vyriausybės posėdyje, jos įvestos į kompiuterį, yra nustatytos aiškios datos, aiškios institucijos ir aiškūs asmenys, kurie atsakingi už tą plano vykdymą. Noriu tikėti, kad situacija turėtų keistis.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Dunauskaitė. Ruošiasi J.Karosas, jeigu jis yra. Jo nėra. I.Šiaulienė.

J.DUNAUSKAITĖ. Klausimas ūkio ministrui ponui E.Maldeikiui. Norėjau jūsų paklausti. Šiandien Akmenės rajone nedarbas viršija 16%. Akmenės naujas (…) stabdo gamybą, nes jiems nuostolinga gaminti kalkes, kadangi įvežamos iš Baltarusijos pigios. Mes su jūsų ministerija ilgai dirbame. Jūs esate parengę nutarimą Nr.268 dėl eksporto, importo reguliavimo, kuris yra pateiktas rugpjūčio mėnesį, bet niekaip nėra pateikiamas Vyriausybės posėdyje. Sakykite, kas trukdo šį nutarimą priimti? Kodėl jis taip ilgai vilkinamas, nepateikiamas posėdyje? Situacija tikrai bloga, nes (…), investavęs 2 milijonus litų į “Ventos statybines medžiagas”, šiandien negali dirbti.

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Projektas yra parengtas. Šiandien vyko susitikimas pas viceministrą G.Miškinį. Pagrindinė problema yra ta, kad skirtingos pramonininkų grupės skirtingai vertina, kokia turėtų būti eksporto-importo politika. Tie, kas gamina kalcitą, nori mokesčių, kad apsisaugotų nuo pigių baltarusiškų žaliavų, tie, kurie dirba plytų pramonėje, nesuinteresuoti, nes tai jiems žaliava. Mes esame sutarę, kad ten turi būti surastas konsensas, atsižvelgiant į bendrą naudą ūkiui. Mes tikimės suderinti pozicijas, kad nebūtų konfliktinių situacijų tarp atskirų, sakysim, pramonės grupių. Ministerija yra parengusi šį nutarimą, kai tik bus pasiektas konsensas, bus pateikta Vyriausybėje. Vyriausybėje jau yra.

PIRMININKAS. Seimo narė I.Šiaulienė. Ruošiasi J.Razma.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamąją socialinės apsaugos ir darbo ministrę I.Degutienę. Sakykite, gerbiamoji ministre, kodėl įmonės, kurios gamina protezus, ortopedines priemones, kompensacinę techniką ir kurios yra pavaldžios jūsų ministerijai, veikia nevienodomis sąlygomis, t.y. vienos turi PVM lengvatas, kitos neturi? Nors Vyriausybės programoje yra numatyta, kad tvarka aprūpinant kompensacine technika, protezais ir ortopedinėmis priemonėmis turėtų būti tobulintina, iki šiol aiškios tvarkos nėra. Įmonės negauna finansavimo, kuris yra planuotas, todėl susidaro labai sudėtingos jų veiklos sąlygos, tiesiog nežino savo perspektyvų. Sakykit, dėl kokių priežasčių nėra rengiama ir apskritai šių įmonių tolesnė funkcionavimo programa, apskritai šitos technikos įsigijimo tvarka bei finansavimas? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų šiandien kol kas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtakos sferai priklauso Kauno ortopedijos technikos įmonė, tačiau jinai jau yra perduota Turto fondui, privatizavimo etapui. Kitas dalykas, kai jūs kalbėjote apie tvarką ir programą. Tokia programa yra parengta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tačiau jinai kol kas yra aprobuojama ir derinama tiek su gamintojais, tiek su tos produkcijos vartotojais, t.y. konkrečiai vyksta darbas su invalidų organizacijomis, kuriems reikalinga ta ortopedinė technika. Jūs esat visai teisi, sakydama, kad buvo sutrikęs finansavimas. Būtent tie, kuriems buvo numatyta pinigų biudžete, tų pinigų negavo, nes mes jų negalėjome pervesti. Šiandien ši situacija yra išspręsta ir sutartys su jais yra pasirašytos. Finansų ministras turbūt patikins jus arba paantrins, kad tai įvyko prieš dvi savaites. Taigi padėtis bus ištaisyta.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma. Tada F.Palubinskas.

J.RAZMA. Tiems, kas skaitė spaudos pranešimus apie vakar vykusį finansų ministro susitikimą su LDDP frakcija, galėjo kilti įvairių minčių dėl to, kaip Vyriausybė numato tęsti indėlių grąžinimo programą. Aš ir norėčiau premjero paklausti, kokia yra Vyriausybės pozicija tuo klausimu. Kartu norėčiau pasiteirauti, sužinojęs apie jūsų susitikimą su Mokesčių inspekcijos vadovu, kokie duoti pavedimai, kokių naujų idėjų galima laukti gerinant mokesčių surinkimą?

R.PAKSAS. Klausimas tikrai yra aktualus. Situacija su mūsų šalies finansais yra gana sudėtinga, bet norėčiau keletą punktų paminėti. Vyriausybės pateiktas Seimui 1999 metų biudžeto patikslinimas, kuriame mes prašom išlaidas sumažinti 537 mln. Lt, bendras saldas – 450 mln. Lt. Seimo nariai puikiai žino, kad į šiuos metus iš praeitų metų buvo perkeltas kreditorinis įsiskolinimas 312 mln. Lt. Jeigu Seimas patvirtins mūsų teiktą šių metų biudžeto patikslinimo projektą, mes esam suskaičiavę, kad perkėlus kreditorinį įsiskolinimą – 300 mln. Lt į kitus metus mes galėtume baigti šiuos metus gana normaliai be didelių įsipareigojimų. Vakar Vyriausybės posėdyje priimtas visas planas priemonių, gerinančių “Sodros” situaciją. Aš manau, kad situacija šioje srityje irgi turėtų keistis į geresnę. Kalbant apie indėlių grąžinimą, nors ir įtempta situacija dabar yra, Vyriausybė yra nusiteikusi laikytis ankstesnių įsipareigojimų.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Ruošiasi V.Andriukaitis.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis premjere Paksai, prieš tam tikrą laiką buvau siūlęs įstatymo pakeitimą, kuris būtų įpareigojęs Vyriausybę savo veiklą remti strateginiu planavimu. Buvusiam premjerui strateginis planavimas nebuvo priimtinas, ir mano siūlymas buvo atmestas. Savo siūlymą vėl pateikiau svarstyti Seime. Norėčiau žinoti, ar mintis, kad Vyriausybė savo veiklą turėtų remti strateginiu planavimu, yra jums priimtina?

R.PAKSAS. Jeigu trumpai kalbėtume, tai visiškai priimtina, o jeigu plačiau, mes stengiamės tą daryti pagal savo galias. Valdymo reformų ministras įdiegia labai, mano supratimu, gerą kanadiečių projektą, kuriame ir kalbama apie kryptis, apie strategiją Vyriausybės darbe. Mums bus priimtinos ir jūsų mintys.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi D.Sadeikienė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, Socialdemokratų frakcijos susitikime su ūkio ministru mes išgirdome labai aiškią poziciją, kad ūkio ministras ir darbo grupė dokumentuose dėl "Williams" gynė 25% akcijų paketo išlaikymą Lietuvos valstybės rankose, bet Gynimo taryboje ši pozicija buvo atmesta. Mano klausimas jums: ar jūs palaikote savo komandos poziciją dėl 25%, o jeigu palaikote, tai kodėl jos neteikiate Seime?

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Nežinau, ką aš turėčiau teikti, bet gal keletą komentarų norėčiau pasakyti "Williams" tema. Tai iš tikrųjų yra didelis projektas. Tai iš tikrųjų yra grandiozinis projektas, jis tikrai gali būti vadinamas amžiaus projektu. Į jį negalima žiūrėti paėmus vieną būsimo kontrakto dalį ir ją nagrinėti atskirai. Negalim mes nagrinėti atskirai nei Klaipėdos locmanų klausimo, nei Klaipėdos naftos terminalo ir kainos, nei kitų klausimų. Mes šitą projektą turim nagrinėti apskritai. Ant mano stalo dabar yra lentelė, kokie yra pokyčiai, kuriuos įvykdė derybų grupė nuo birželio kažkelintos dienos iki dabar. Tai yra bene 11 punktų, kurie yra naudingesni Lietuvai. Tai yra bene 25 įstatymai, kurie turėjo būti keisti ar keistini ir kurių pasisekė išvengti. Aš kalbu apie tai, kad…

Aš atsiprašau, gerbiamasis Andriukaiti. Ko aš neatsakiau?

PIRMININKAS. Pone premjere, prašom nereaguoti, po jūsų atsakymo aš suteiksiu žodį dar kartą V.Andriukaičiui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas būtų dėl 25% akcijų paketo.

R.PAKSAS. Aš stengiausi atsakyti, kad šio projekto negalima traktuoti paėmus atskirai vieną poziciją.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė. Ruošiasi K.Šavinis.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis ūkio ministre, jūsų ir premjero sistemingi susitikimai, dialogas su pramonės, paslaugų įmonių vadovais duoda pozityvių rezultatų ir vilčių, kad gamybos smagratis ims intensyviau suktis. Tačiau analizuojant ir gretinant įmonių ūkinės finansinės veiklos rodiklius, jie tam tikru mastu susiję su vadovų asmenybėmis. Ar jūs nemanote, kad įteisinus galimybę keisti kai kurių įmonių valdymą, keičiant vadovus, tai būtų veiksmingas faktorius išgelbstint kai kurias įmones iš priešbankrotinės situacijos?

Kitas šios problemos aspektas – klausimas ponui S.Kakčiui. Yra žinoma, kad liepos mėnesį buvo įkurta Nacionalinė regionų plėtros agentūra. Ką šiuo metu veikia ši agentūra, ar apskritai ji veikia ir kiek ji yra mums svarbi? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Ačiū. Tai vienas svarbiausių tų įmonių, kurios atsidūrė sunkioje finansinėje būklėje, probleminių klausimų, būtent vadovų kompetencija ir sugebėjimas rasti optimaliausią variantą ir išeitį iš sunkios finansinės būklės. Tai labai gerai iliustruoja praktika. Pirmadienį Ekonomikos komitete bus pateikti tam tikri pasiūlymai, diskutuojant apie įmonių būklę, dėl valstybinių įmonių vadovų, kaip padaryti efektyvesnį šio klausimo sprendimą pirmiausia per tą vadinamąjį subjektyvų faktorių, kad vadovai būtent sugebėtų surasti rinką, išeitį, kaip reorganizuoti gamybą, kaip pertvarkyti gamybą, kaip susirasti partnerius, kaip dirbti pagal marketingą, ieškoti rinkų. Mes rengiame visą paketą tokių konkrečių pasiūlymų. Tai bus pateikta Ekonomikos komitetui, nenorėčiau dabar detalių.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi… Aš labai atsiprašau. Ministras S.Kaktys.

S.KAKTYS. Noriu pasakyti, kad yra įsteigta Regionų plėtros agentūra, yra pasirašyta steigimo sutartis. Steigėjai patvirtino nuostatus, yra paskirtas Regionų plėtros agentūros generalinis direktorius, iš steigėjų yra suformuota taryba. Man tenka eiti tarybos pirmininko pareigas. Šiuo metu agentūra yra registruojama Teisingumo ministerijoje ir yra nedidelių ginčų dėl teisinių formuluočių, bet, atrodo, kad artimiausiu metu tai bus suderinta. Iš esmės dėl pačios agentūros reikalingumo niekas neabejoja. Man atrodo, kas kas, bet Seimo nariai puikiai supranta regioninės politikos svarbą. Problema yra ta, kad šiuo metu dar nėra regioninės plėtros įstatymo. Projektas yra Seime, jis maždaug per dvi savaites turėtų būti pateiktas Vyriausybei, kartu ir Seimui.

Kitas dalykas – Vietos savivaldos įstatymas, kuris jau kitą savaitę turėtų patekti į Seimą. Jame yra nurodytas savivaldybių vaidmuo regioninėje politikoje. Šiai agentūrai kaip tik yra priskirta koordinuoti įvairių regioninių plėtros agentūrų veiklą, koordinuoti savivaldybių pastangas, konsultuoti regioninės politikos srityje ir padėti savivaldybes konsultuoti dėl įvairių projektų. Iš esmės valstybėje turi keistis investicinė politika, turi būti visiškai kitaip administruojamos lėšos, turi būti visiškai kiti administraciniai gebėjimai tų, kurie tas lėšas administruos. Tam ir yra kuriama agentūra, ji suvaidins labai svarbų vaidmenį.

PIRMININKAS. Dabar jau galiu suteikti žodį Seimo nariui K.Šaviniui. Ruošiasi S.Slavickas.

K.ŠAVINIS. Klausimas ekonomikos ministrui. Mano turimais duomenis, įmonių bankrotas labai dažnai stringa dėl vieno paprasto dalyko, kad sunkiai išparduodamas įmonės turtas. Įmonės bankrotui vadovaujantis administratorius paprastai kviečia turto vertintoją, tačiau su turto vertinimu dažnai nesutinka pagrindiniai kreditoriai – Mokesčių inspekcija ir “Sodra”. Jie reikalauja pakankamai aukštos kainos, todėl tas turtas ir toliau neparduodamas, o įmonės darbuotojai, jau praradę darbą, kaip kreditoriai yra palyginti santykinai nežymūs. Jie kelia didžiausias pretenzijas ir tikrai nesulaukia galutinio atsiskaitymo. Gerbiamasis ministre, ką reikėtų padaryti, kad tas procesas šiek tiek paspartėtų?

E.MALDEIKIS. Pagrindinė problema, jeigu trumpai, ta, kad yra keletas grandžių, kurios stabdo šį procesą. Būtina spartesnė bankroto procedūra, ką visą laiką pažymi ir Europos Komisija kaip vieną iš kertinių klausimų, nors mums patiems viduje tai yra aktualiau.

Pirma. Yra per ilga antstolių veiksmų procedūra, nes ir kainos derinimas, skelbimas techniškai užtrunka ilgą laiką, kartu tai susiję ir su kainų nustatymu.

Antra. Kai realizuojamas tas turtas, paprastai dažniausiai jis būna įkeistas bankams už nerealią kainą, vertę.

Trečia. Realu tai, kad įvairiose vietose tas turtas, ypač gamybiniai objektai yra nelikvidūs, tiesiog nėra paklausos ir labai sudėtinga juos neišskaidytus parduoti, o išskaidyti turtą ir pardavinėti yra pakankamai techniškai sudėtinga ir užima daug laiko. Paprastai, išskaidant didelius objektus, dar atsiranda kita problema, tai, kad nuperkamos geriausios objektų dalys, įmonei lieka visiškai niekam nereikalingas turtas, kurio jau neįmanoma parduoti. Kaip jūs minėjote, visi kreditoriai suinteresuoti gauti aukštesnę kainą. Bet, man atrodo, kad pagrindinė problema yra kainos problema, tai yra procesą vilkina per didelis noras gauti aukštą kainą, kaip minėjau, tai yra likvidumo problema, nes neįmanoma parduoti už tokią kainą. Jūs puikiai žinot iš Vokietijos praktikos, kai būdavo parduodami objektai už vieną markę, ištisos gamyklos. Su sąlyga, kad bus investuojama ir sukuriamos darbo vietos, nes už tą turtą, kuris dabar įšaldytas, reikia mokėti mokesčius už žemę ir visus kitus. Tai didelės išlaidos, kurios dar blogina situaciją.

Mes artimiausiu metu pasiūlysime naują Bankroto įstatymo projektą Seimui, jis jau yra numatytas darbotvarkėje, kur tos ir organizacinės, ir teisinės procedūros bus supaprastintos ir paspartintos, kad šis procesas vyktų efektyviau. Ir mano praktika iš buvusio darbo rodo, kad čia šiandien yra labai daug potencialių pirkėjų, kurie nori įsigyti bankrutuojančias įmones, bet dėl ilgų procedūrų, dėl užsitęsusio bankroto jie negali organizuoti gamybos. Dėl to, kad neparduodama, kad tai tęsiasi ilgai, jie išeina kitur. Dėl to nėra galimybių išaugoti ir sukurti naujas darbo vietas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi V.Bogušis.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas teisingumo ministrui. Administraciniai teismai veikia jau daugiau kaip 4 mėnesiai, bylos šiuose teismuose turi būti išnagrinėtos per vieną mėnesį, todėl šių bylų apimtis tikriausiai yra siaura. Noriu paklausti, ar teisingos spaudoje pateiktos žinios, kad administracinių bylų nagrinėjimas kainuoja kur kas brangiau negu baudžiamųjų bylų? Ir antras klausimas. Koks vidutinis administracinio teismo teisėjo darbo krūvis? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Aš kaip tik turiu pasiėmęs į šį posėdį duomenis dėl administracinių teismų apie administraciniuose teismuose išnagrinėtas bylas iki rugsėjo 1 d. Galiu jums pasakyti, kad nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. administraciniai teismai gavo 2380 skundų ir prašymų, iš kurių buvo priimta 2079. Atsisakyta priimti 260, 88 nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Išnagrinėtos bylos buvo taip: prašymas patenkintas – 365 bylos, prašymas arba skundas iš dalies patenkintas – 211 bylų, prašymas atmestas – 478 bylos, byla nutraukta – 28 bylos, skundas paliktas nenagrinėtas – 31 byla ir t.t. Nebaigtų bylų skaičius – 843. Kalbant apie spaudoje pasirodžiusias žinias apie tai, kad administraciniuose teismuose labai brangiai kainuoja bylos, matyt, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad šie teismai buvo suformuoti šiemet, tai yra jiems buvo pirktos pagrindinės priemonės, kurios sudaro didžiąją dalį tų asignavimų. Šiaip bylos panašiai kainuoja visuose teismuose, t.y. teisėjų atlyginimai panašūs, teismo išlaidos: pašto, ryšių ir kitos taip pat yra panašios. Žinoma, kad yra skirtinga bylų kaina atskiruose teismuose. Tai priklauso nuo įvairių dalykų. Mes ateityje bandysime kaip įmanoma šiuos dalykus išspręsti. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis. Ruošiasi E.Bičkauskas.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji ministrai, norėčiau sužinoti, kokia yra situacija energetiniame sektoriuje, t.y. konkrečiai kokia situacija dėl atsiskaitymo skolų su Baltarusija? Tai viena. Antra, koks jūsų yra strateginis tolesnis planas dėl skolų paėmimo iš Baltarusijos ir tolesnio elektros energijos tiekimo? Ačiū.

R.PAKSAS. Per liepos ir rugsėjo mėnesius… skola sumažinta 30 mln. litų, per rugsėjo mėnesį – dar 30 mln. litų. Yra sudarytas atsiskaitymo grafikas, skola turi sumažėti labai ryškiai. Yra sukurta Baltarusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinė grupė. Mano supratimu, jeigu iš tikrųjų, kaip sakiau, labai realiai pajudės skolos klausimai, tada bus galima kalbėti apie tolesnį elektros pardavimą Baltarusijai.

E.MALDEIKIS. Jeigu leisite, aš dar papildysiu. Iki Naujųjų metų pagal grafiką 33 mln. dolerių iš (…) turėtų būti pagal patvirtintą grafiką, kurį patvirtino ir Baltarusija, ir (…). Kol kas jis yra vykdomas, turėtų būti atsiskaityta. Lieka per 60 mln. dolerių, bet tos prekės yra Baltarusijoje, jos dar neatiduotos (…). Tos sąlygos labai kietai susietos su naujos sutarties ir galimo eksporto atsiradimu tiktai įvykdžius tuos atsiskaitymus. Vyksta labai intensyvus darbas nuolat kontroliuojant ir sekant atsiskaitymų eigą.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas. Ruošiasi R.Kupčinskas.

E.BIČKAUSKAS. Ir šiandien, ir jau kelintą kartą, man atrodo, niekas nejudina vidaus reikalų ministro, todėl klausimas ponui vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, Lietuvoje egzistuoja bene 47 saugos tarnybos – tai ginkluotos ir pakankamai specifiškų galimybių turinčios struktūros. Kiek man žinoma, dalis iš jų yra visiškai priklausomos nuo užsienio kapitalo ir jo valdomos. Dar apie vieną “pirkinį”, rodos, saugos tarnybos “Gelvora”, kad nuperka pirkinį užsienio valstybės, mes sužinojome vakar. Dar daugiau: jeigu neklystu, Seimo viešbutį taip pat saugo saugos tarnyba, kuri priklauso užsienio valstybei ir jos yra valdoma.

Ar jūs nemanote, kad už šių kompanijų gali stovėti ir kitų valstybių ar asmenų, apie kuriuos mes nežinome, kapitalas? Ar jūs nemanote, kad tai yra tam tikra problema, kurią reikėtų spręsti? Ačiū.

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Manyčiau, kad saugos verslas turėtų vadovautis tais pačiais įstatymais ir principais kaip ir bet koks kitas verslas pas mus, t.y. neturėtų būti išskirtinis. Tie teiginiai, kad saugos tarnybos savo tarnybinėje veikloje naudojasi ginklais, neturėtų suteikti specifiškumo šių tarnybų darbui. Todėl užsienio kapitalo atėjimas į mūsų šalį šioje srityje yra visiškai dėsningas, suprantamas. Jeigu ne visur pasaulyje, tai daug kur pasaulyje taip yra. Neišvengsime ir mes šio reikalo.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Kupčinskas. Ruošiasi P.Papovas.

R.KUPČINSKAS. Aš norėčiau pateikti klausimą gerbiamajam finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, prieš kurį laiką 80 Seimo narių pateikė siūlymą, kad į Muitinės departamento direktoriaus postą būtų skiriamas ponas A.Budrys. Kiek žinau, dabar ponas S.Stažys atsistatydino, ir nuo spalio 1 dienos turės dirbti naujas muitinės vadovas. Kaip jūs rengiatės sprsęti šią personalinę problemą? Ačiū.

J.LIONGINAS. Mes rengiamės spręsti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai yra B lygio valdininko pareigos. Artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas. Gerbiamasis A.Budrys turės visas galimybes jame dalyvauti. Žinoma, Seimo narių palaikymas irgi turės tam tikrą įtaką komisijai vertinant jo galimybes užsiimti vadovo postą. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi A.Andriuškevičius.

P.PAPOVAS. Ačiū, pirmininke. Daug klausimų ūkio ministrui. Aš taip pat turiu vieną klausimą. Gerbiamasis ministre, pateikiant Nacionalinės energetikos strategijos kryptis jūs gana dviprasmiškai išsakėte Vyriausybės poziciją dėl atominės energetikos ateities. Uždarius pirmąjį bloką, ar bus saugu techniškai eksploatuoti antrąjį bloką dėl žmogiškojo faktoriaus, kadrų galimos problemos dėl ateities neapibrėžtumo? Ar ta ateitis iš tikrųjų apibrėžta? Ar dar bus koks nors kitas modernus blokas?

E.MALDEIKIS. Manau, tai yra daugiau psichologiniai ir informaciniai dalykai, kas turės būti, ir tam reikės daug pastangų, siekiant užtikrinti šiuos aspektus, kuriuos jūs minite, darbuotojų tam tikrą normalų psichologinį nusiteikimą darbui, labai aiškiai kalbant apie pirmojo bloko uždarymą iki 2005 metų. Mes kalbame, kad vien uždarymo procesas truks apie 20 metų. Tai iš esmės visai tų žmonių kartai dar garantuoja darbą pagal jų kvalifikaciją, nes tai bus labai sudėtingi techniniai procesai, kur tie specialistai galės ramiai dirbti. Tas turi būti aiškiai pasakyta ir neeskaluojama, kad uždarymo klausimas, kad neteks darbo ir visa kita. Yra visiškai aišku, kad tie specialistai dirbs toliau, tiktai tie darbai bus kitokio pobūdžio.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Andriuškevičius. Ruošiasi L.Sabutis.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį savivaldybių reikalų ministrą. Informacinių sistemų veiklai užtikrinti iš Vyriausybės rezervo fondo buvo skirta 4,5 mln. Noriu paklausti, kokia šiandien yra situacija ir kaip naudojamos lėšos?

Taip pat norėčiau paklausti ūkio ministrą. Aš kreipiausi į premjerą raštu klausdamas, kodėl taip lėtai yra pateikiamos Valstybės turto perdavimo savivaldybėms įstatymo 3 ir 4 straipsnių pataisos. Jūs atsakėte, kad ministerijose vyksta derinimas, bet tas derinimas vyksta labai ilgai ir vangiai. Aš noriu paklausti, kokios kliūtys šiuo metu yra šioms pataisoms patekti į Seimą?

S.KAKTYS. Ačiū kolegai už klausimą. Rugsėjo 3 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo siekiama užtikrinti strateginių ūkio objektų valstybės institucijų saugų veikimą, taip pat visuomenės saugumą, pereinant į 2000 metus. Tos lėšos nebuvo numatytos, būtent 4,5 mln. litų, bet galbūt iki tos sumos arba tiek, kiek iš esmės reikėtų, kad ta problema būtų sprendžiama. Lėšos buvo numatytos skirti didžiausią pavojų keliančiuose objektuose atlikti informacinių sistemų bei pasirengimo vykdyti veiklą ekstremaliomis sąlygomis auditui. Tą auditą turėtų atlikti ir dabar atlieka Valstybinis informacijos technologijos institutas. Yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, pagal kurį yra prašoma skirti iš rezervo fondo 640 tūkst. Lt pavojų keliančiuose objektuose informacinių sistemų… įvairiems technologiniams dalykams, t.y. auditui atlikti. Kitas dalykas – yra surinktos paraiškos. Aišku, kaip visada, tų paraiškų kiekis būna toks, kad jis kelis kartus viršija realų poreikį. Yra prašoma bene 16 mln. litų, bet aišku, Finansų ministerija į tai žiūrės labai atidžiai (aš suprantu kolegą), ir tokia galimybė vargu ar bus suteikta. Bus apskaičiuotas realus poreikis.

Baigdamas noriu pasakyti, kad yra numatoma sudaryti mobilią specialistų grupę, kuri atliks tų valstybės institucijų, atsakingų už šios problemos sprendimą, patikrinimą ir lėšų poreikio vertinimą, nes Informacijos ir informatikos departamente šiuo metu dirbantys keli žmonės šio klausimo neišspręs. Tai problemai spręsti reikia apie 130 tūkst. litų. Tas poreikis yra aiškiai įvardytas ir suformuotas. Vyriausybė, matyt, artimiausiu metu priims sprendimą.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis. Aš labai atsiprašau, dar buvo klausimas ūkio ministrui. Ne visai pagal Statutą, bet prašom atsakyti.

E.MALDEIKIS. Aš galiu dabar jums atsakyti, kad vis dėlto turėčiau patikslinti, kokios yra priežastys. Šios pataisos yra pradingusios. Aš tai padarysiu raštu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš norėčiau gerbiamajam vidaus reikalų ministrui kaip ir pasiūlymą, bet gal išgirsčiau jūsų komentarą. Dirbant Baltijos Asamblėjos Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo susitarta priimti tam tikrus sprendimus, jog vidaus reikalų sistemos tarpusavyje keisis informacija, bus sukurti centrai, išaiškinantys nusikaltėlius ir didinantys, sakyčiau, išaiškinamumo procentą. Miestuose, miesteliuose vis dėlto nemažėja šių negerų dalykų. Ar galėtumėte svariais argumentais įtikinti ar patikinti Seimą, kad ateityje ir dabar yra padaryta kažkas svaraus, jog… Ir statistika rodo, kad vis dėlto mes daugiau kaip pusės padarytų nusikaltimų neišaiškiname. Prašom.

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimą, kuris yra gana abstraktus ir sunku į jį konkrečiai atsakyti. Tiesa, kad daroma daug ta linkme, skiriama daug policijos ir kitų tarnybų energijos, kad išaiškinamumas visur pagerėtų. Rezultatai, deja, rodo, kad tikslas nėra pasiekiamas. Jeigu sunkių nusikaltimų išaiškinimas yra patenkinamas, taip sakyčiau, tai vadinamųjų nesunkių nusikaltimų, smulkių nusikaltimų išaiškinimą šiuo metu labai riboja fizinės Vidaus reikalų ministerijos tarnybų galimybės. Policijos pareigūnai fiziškai nepajėgūs kokybiškai ištirti visus užregistruojamus nusikaltimus.

L.SABUTIS. Bet dalis pasislepia. Kaip tarpusavyje koordinuoja valstybės?

Č.BLAŽYS. Jūs turite galvoje latentinį nusikalstamumą?

L.SABUTIS. Ar Lietuva, Latvija, Estija tarpusavyje keičiasi informacija, ar ne?

Č.BLAŽYS. Informacijos pasikeitimai tarp valstybių yra gana žemo lygio. Šiandien susitikime su Latvijos vidaus reikalų ministru mes šią problemą aptarėme ir vieningai sutarėme, kad ir šia linkme darbas bus gerinamas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar turime 4 minutes klausti. Gal dar kas turėtų kokį papildomą klausimą? Aš, pasinaudodamas proga, norėčiau paklausti premjero ir ūkio ministro.

Linų pramonė šiandien turi daug rūpesčių. Mano galva, viena iš jų – valdymo rūpesčiai. Žemės ūkio ministerija ir Ūkio ministerija dabar lyg ir per pusę pasidalijusios įvairiomis šios pramonės sritimis. Kaip jūs žiūrėtumėte į tai, jeigu persvarstant valstybės funkcijas, ministerijų funkcijas (kai kas tai siūlo) ir auginimo kvotos, ir subsidijų reikalai, ir linų žaliavos įvežimo kvotos, ir perdirbimo įmonių kuravimo sritis, ir tam tikri perdirbimo įmonių gaivinimo projektai būtų atiduoti į Žemės ūkio ministerijos rankas? Tai tik mano klausimas dėl to dalyko. Mano supratimu, augintojai būtų labai patenkinti, pirminio perdirbimo įmonių vadovai taip pat. Kaip jūs žiūrėtumėte, pone ūkio ministre ir pone premjere?

R.PAKSAS. Į kiekvieną pasiūlymą žiūrima atidžiai, taip pat žiūrima, ką tai duos perspektyvai. Be abejo, mūsų Lietuvoje yra tokių ūkio šakų, kurios iš dalies yra priskirtos kelioms ministerijoms, keliems departamentams, kai kurios net trims, pavyzdžiui, žuvininkystė. Gerbiamasis vicepirmininke, tas klausimas dėl linų, manau, yra visiškai aiškus, konkretus ir aktualus. Viena ministerija, vienas departamentas, prižiūrėdamas, skatindamas ar koreguodamas tą sritį, manau, gali geriau valdyti negu keletas. Aš norėčiau tai išnagrinėti ir pateikti pasiūlymus. Ačiū.

E.MALDEIKIS. Dėl šių klausimų, kuriuos jūs paminėjote, iš tiesų yra diskutuojama, tik noriu pirmiausia pabrėžti, kad dar nėra sprendimų. Tiesiog noriu pasakyti, kad vadovaujamasi šiuo atveju… šiose diskusijose nėra žinybiškumo. Mes norime išeiti iš elementariausio pragmatiško, racionalaus principo – kad tai būtų efektyviau.

PIRMININKAS. Linkime kuo greičiau išeiti iš principo. A.Katkus dabar klausia.

J.A.KATKUS. Aš noriu pateikti klausimą vidaus reikalų ministrui dėl tų saugos tarnybų. Mane šiek tiek nustebino atsakymas ir požiūris. Noriu paklausti, o kas kuruoja, kas kontroliuoja ir prižiūri šias saugos tarnybas? Jie įrengia apsaugą namuose, įstaigose ir visa kita, kaip čia minėjo ponas E.Bičkauskas, saugo kitus objektus. Tai yra labai rimta organizacija, turinti ginkluotę ir visa kita. Tai nieko baisaus. Manau, kad jie pagal įstatymą visa tai daro, bet kontrolė? Aš nesuradau, kas būtų atsakingas už šią sritį jūsų ministerijoje.

Č.BLAŽYS. Už šių tarnybų kontrolę atsakinga Policijos viešosios tvarkos valdyba, konkrečiai yra leidimų sistemą kuruojanti tarnyba. Tai ta pati tarnyba, kuri užtikrina ir medžioklinių šautuvų, ir dauginimo aparatų, ir panašiai priežiūrą. Šiai tarnybai pavesta kontroliuoti, kaip saugos tarnybos laikosi nustatytų veiklos taisyklių.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pakartoti klausimą, kurį aš kėliau sesijos pradžioje. Gaila, tada nebuvo premjero ir nebuvo valdymo reformų savivaldybių reikalų ministro. Kaip apsispręsta dėl būsimųjų savivaldybių? Kadangi artėja savivaldybių rinkimai, aš manau, būtų tikrai aktualu išgirsti Vyriausybės poziciją, nes žmonės rengiasi ir kartais juos kankina nežinia.

S.KAKTYS. Dabar Seime yra įstatymas ir dėl jo turėtų būti apsispręsta. Bet aš suprantu, kad Seimas keičia poziciją dėl savivaldybių rinkimų sistemos ir atsisako siūlymo, kuriuo buvo siūloma įvesti (…) elementus bei leisti žmonėms balsuoti už žmones iš skirtingų sąrašų. Suteikiama labai rezervuota teisė, saikingai rezervuota teisė, rinkėjui pasisakyti už to paties sąrašo… balsuoti už partiją ir pasisakyti dėl trijų asmenų pirmenybės (arba preferencijos galimybę suteikti), dėl jų vietos sąraše.

Dėl naujų savivaldybių steigimo kitą savaitę turi būti priimtas Vyriausybės nutarimas. Kaip mes ne vieną kartą esame kalbėję, yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto parengta pozicija. Pagal ją mes turėjome parengti ir pakoreguoti Vyriausybės programą ir pateikti Administracinių teritorinių vienetų ir jų keitimo įstatymo pakeitimo 4 ir 5 straipsnių naują redakciją. Pagal šią redakciją yra teikiama Seimui aštuonių naujų savivaldybių steigimo programa ir įstatymo projektas. Yra numatoma steigti tokias savivaldybes: Nemenčinės, Vilkijos, Kuršėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Elektrėnų, Pagėgių, Rietavo. Šiais metais išlaidų tam biudžete nėra numatyta ir to nereikia, reikia tik suformuoti įstatymo prielaidas. Kitiems metams biudžete reikia numatyti apie 12-13 mln. Lt lėšų. Viskam yra jūsų valia ir jūs galėsite kalbėti tiek dėl naujų savivaldybių steigimo, tiek atitinkamai skirti ir finansinius resursus naujo biudžeto projekte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viskam yra mūsų bendra Vyriausybės ir Seimo valia. Dabar norėčiau siūlyti baigti mūsų valandą, dėkoti premjerui ir visai Vyriausybei palinkėti sėkmės dirbant.

Savaitės (nuo 1999 09 27), 1999 m. rugsėjo 28 d. (antradienio) ir 29 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

Jūsų, kolegos Seimo nariai, norėčiau prašyti dviejų dalykų. Pirma. Kitą savaitę mes jau turime eilinius posėdžius. Reikėtų šiandien greitai peržvelgti kitos savaitės darbotvarkę. Dar vienas darbinis prašymas, kuris bus tada, kai bus patvirtinta kitos savaitės darbotvarkė. Kancleris J.Razma dabar norėtų ją pateikti.

Kolegos Seimo nariai ir kolegos ministrai, mes dirbame toliau.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, siūlau kitai savaitei sukaupti daug energijos, nes darbotvarkės bus įdomios ir įtemptos. Turėsime svarstyti Seimo nutarimo projektą “Dėl nacionalinės energetikos strategijos pagrindinių krypčių” patvirtinimo, pradėsime svarstyti Akcizų įstatymo pataisas ir kartu su spauda, matyt, ką nors pasakysime dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Čia paminėjau turbūt aštriausius klausimus, bet ir kiti yra verti dėmesio.

PIRMININKAS. Pone kancleri, gerbiamieji ministrai ir visi kolegos, norintys kalbėti su ministrais. Aš prašyčiau plenarinių posėdžių salėje nerengti diskusijų.

Pone Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininke, prašyčiau imtis priemonių. (Juokas salėje) Aš labai atsiprašau, pone kancleri. Prašom toliau.

J.RAZMA. Aš tada turėsiu priminti prievolę Seimo posėdžių sekretoriatui užtikrinti tvarką posėdžių salėje ir kitą sykį galbūt pasirūpinti kokiomis nors priemonėmis, kurios padėtų tai padaryti.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, kitos savaitės darbotvarkė.

J.RAZMA. Ketvirtadienį svarbiausias, žinoma, klausimas – įstatymų paketas dėl "Williams" investicijų. Beje, šia proga aš norėčiau pasakyti (prašau atkreipti dėmesį), kad jau dabar Seimo Priimamajame slaptos dokumentacijos skyriuje, jeigu aš teisingai vadinu, pas vyriausiąją raštvedę D.Malikėnaitę yra patikslinti "Williams" sutarčių projektai. Šiandien tik anglų kalba, rytoj jau bus ir lietuvių kalba. Kas nori susipažinti, gali ten nueiti ir tai padaryti. Išdalyti neturime galimybės. Yra reikalavimai dėl konfidencialumo. Jie bus visą laiką, kol jų mums reikės, bet pirmiausia, žinoma, kviesčiau ten užsukti Ekonomikos komiteto narius, kurie turės priimti svarbiausią sprendimą savo komiteto posėdyje. Taigi su nedideliais nukrypimais pateikiama jums kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkė. Laukiu dėl jos kokių nors pastabų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys Č.Juršėnas ir J.Listavičius.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs buvote absoliučiai teisus specialiai išskirdamas antradienio darbotvarkės 2-2 punktą, t.y. Visuomenės informavimo įstatymo projektą. Aš jūsų noriu tiesiai paklausti, ar tikrai nėra svarbesnių klausimų, kad jį reikia įtraukti dabar į darbotvarkę?

J.RAZMA. Mano manymu, tikrai yra svarbesnių klausimų, bet mes turime laikytis Statuto reikalavimų, kuriame nurodyta, kad Seimo narių parengti projektai į darbotvarkę įrašomi jų įregistravimo eilės tvarka. Mes negalime pažeisti šio reikalavimo ir jau tikrai yra pribrendęs reikalas jį pateikti, tačiau po pateikimo jau kita stadija – svarstymas gali būti be galo toli, kad ir kitoje kadencijoje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis kancleri, aš norėčiau paprašyti į kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę įrašyti įstatymo projektą Nr.P-1974(3), t.y. Valstybinių pensijų 3 straipsnio papildymo ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymą. Esmė ta, kad turima mintyje, kad jis nuo lapkričio 1 d. įsigaliotų, o ten dar reikia atlikti nemažai darbų. Ačiū.

J.RAZMA. Atrodo, argumentai yra svarūs dėl tų įstatymų projektų, kurių įsigaliojimas numatytas nuo konkrečios datos. Tikrai mes turėtume įrašyti. Aš tikiuosi, kad Sekretoriatas tai ir padarys.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone kancleri.

Kolegos, ar galime pritarti antradienio darbotvarkei? Ne. Taigi dėl savaitės darbotvarkės siūlau balsuoti iš karto, kolegos, jeigu reikės balsuoti. Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš vis dėlto manyčiau, kad būtų tikslingiau vietoje 2-2 punkto įrašyti ką nors kita, todėl aš formaliai ir siūlau neįtraukti projekto, kurio Nr.P-1953.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar jūs nesutiktumėte, kad tokie darbiniai klausimai būtų svarstomi Seniūnų sueigoje, o čia nereikėtų taip mums balsuoti? Ar neprieštarautumėte?

Č.JURŠĖNAS. Ne, šį sykį prieštarausiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš per anksti balsavau. Siūlau patvirtinti.

PIRMININKAS. Siūlote patvirtinti?

R.OZOLAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo kalba dėl motyvų. Kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir iki darbotvarkės patvirtinimo mums reikia atlikti vieną procedūrą. Kolega Č.Juršėnas siūlo iš antradienio planuojamos plenarinių posėdžių darbotvarkės išbraukti 2-2 punktą Nr.P-1953 – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nors Statute reikalaujama visų Seimo narių įregistruotus projektus leisti pateikti plenarinių posėdžių salėje. Apsispręsime, kolegos, dėl Č.Juršėno siūlymo.

Kol kas užsiregistravo tik 28 Seimo nariai.

Taigi Č.Juršėno siūlymas išbraukti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą iš antradienio darbotvarkės. Jeigu pritariate, kolegos, balsuojate už, jeigu nepritariate arba turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.

Gerbiamieji, už tai, kad šis projektas būtų išbrauktas – 8, prieš – 14, susilaikė 3. Taigi, kolega, procedūros atliktos. Šis klausimas lieka projekte.

Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Dėkoju. Kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta.

Kolegos, vienas toks darbinis reikalas, kylantis iš mūsų didžiausių rūpesčių gerais valstybės kontrolės reikalais. Šiandien mes patvirtinome naują valstybės kontrolierių. Mūsų, kaip valstybės kontrolierių tvirtinančios institucijos, reikalas, kad būtų kuo tvarkingiau atliekami visi įstaigos dokumentų ir kitų reikalų perdavimo ir priėmimo reikalai.

Jeigu jūs, gerbiamieji kolegos, neprieštarautumėte, mes galėtume iš principo sutarti dėl tokio protokolinio nutarimo, įpareigojančio V.Kundrotą kuo sklandžiau perduoti įstaigos reikalus, o J.Liaučių kuo sklandžiau juos priimti, ir galėtume deleguoti į tą perdavimo ir priėmimo komisiją poną A.Stasiulevičių, kuris jau pagal kitus įstatymus dirba priežiūros darbus.

Kolegos, ar galėtume sutarti dėl tokio žingsnio? Dėkoju. Preliminariai bendruoju sutarimu sutarta, o protokolinio nutarimo tekstas bus suderintas. Taigi, kolegos, pareiškėjų nėra. Šios dienos darbotvarkę baigiame. Posėdis skelbiamas baigtas.