Aštuntasis (371)
neeilinis posėdis
1999 m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS
Civilinio kodekso 360, 361, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1093 (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą ir pradedame rugsėjo 21 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Pradedame nuo registracijos. (Balsai salėje) Prašom pasižiūrėti ir pasekti mano pavyzdžiu. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame mūsų popietinės darbotvarkės 1 klausimą – tai Civilinio kodekso 360, 361, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 363, 364 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1093. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šio komiteto vardu kalbės komiteto narys A.Stasiulevičius.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, praeitų metų balandžio 1 d. Teisės ir teisėtvarkos komitete nuspręsta grąžinti šio įstatymo projektą projekto iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į pastabas, pasakytas komiteto posėdžio metu. Tai ne balandžio 1-osios pokštas, o motyvuotas sprendimas dėl tokių priežasčių.
Kodekso 362 straipsnio projekte žodžius “nutraukia darbo santykius” siūloma keisti žodžiais “pasibaigus darbo sutarčiai”. Tai labai susiaurina asmenų, kuriems būtų taikoma norma, skaičių, kadangi su kai kuriomis darbuotojų kategorijomis darbo sutartys nesudaromos. Taigi norma negalėtų būtų taikoma visoms darbuotojų kategorijoms.
Taip pat numatoma pripažinti netekusiu galios 363 straipsnį, kuriame nurodomos kategorijos asmenų, kurie gali būti keldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikus kitą gyvenamąją patalpą. Šiam straipsniui netekus galios, gana daug asmenų netektų socialinės garantijos į būstą. Pavyzdžiui, asmuo, tapęs pirmos ar antros grupės invalidu ar atleistas iš darbo dėl sveikatos būklės, būtų iškeldinamas iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, tas pats atsitiktų su vienišais asmenimis, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, mirusio darbuotojo šeimos nariai ir t.t.
Įvertinus tai, kad gana daug asmenų, gyvenančių tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, dėl finansinės padėties negali įsigyti gyvenamųjų patalpų, jie būtų paliekami likimo valiai, t.y. būtų keldinami į gatvę.
Į šias pastabas projekto iniciatoriai neatsižvelgė. Be to, neatsižvelgta ir į Teisės departamento pastabas. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam projektui nepritaria. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nematau norinčių diskutuoti. Papildomas komitetas buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar L.Sabutis kalbės šiuo klausimu?
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis projektas buvo taip pat svarstytas ir mūsų komitete kovo 30 dieną prieš metus (1998 m.). Mes vis dėlto komitete pritarėme šiam projektui kaip tokiam, bet siūlydami, kad būtų atsižvelgta į tuo metu Juridinio skyriaus pastabas ir į tai, jog pasikeitė kai kurios kitos teisės normos. Mums šiandien būtų tikslinga galbūt nevisiškai atmesti, o gal daryti pertrauką, nes vakar, t.y. rugsėjo 20 d., aš radau ir jūs turbūt radote tuo pačiu numeriu 11.25 val. įregistruotą patikslintą tekstą. Gaila, kad po tiek laiko, žinoma, atsiliepta, bet čia jau yra suderinta ir sąvokos, susijusios su valstybės tarnautoju arba tarnyba, arba darbu, taip pat susijusios su būtinumu skirti tokias tarnybines patalpas. Jos realiai egzistuoja, darbo santykiai realiai egzistuoja. Jūsų teikimo praradimo normos nėra sutvarkytos. Todėl manau, kad ši redakcija yra beveik priimtina. Jeigu dar kartą po pertraukos grįžtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, manau, kad tokį įstatymo patikslinimą būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mes svarstome seniai įregistruotą įstatymo projektą, užsigulėjusį dėl mūsų procedūrų. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas tuo metu siūlė šį įstatymo projektą grąžinti tobulinti. Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas siūlė jam pritarti. Tuo metu abu komitetai buvo lygiateisiai. Dabar mes turime tokią problemą, kad pagal naują Statutą mums nelabai aišku, ką daryti. Todėl mano siūlymas pritarti L.Sabučio pasakytai minčiai ir pasiūlyti grąžinti šį įstatymo projektą pagrindiniam komitetui – Teisės ir teisėtvarkos komitetui, ypač kad yra Seimo nario Č.Stankevičiaus nauja redakcija.
Ar sutiktų Seimas su tokiu siūlymu? (Balsai salėje) Taigi siūlymas yra grąžinti pagrindiniam komitetui dar sykį apsvarstyti naujas redakcijas. Svarstymas Seime galėtų įvykti maždaug po mėnesio – apie spalio 21 dieną. Prieštaraujančių nėra? Taip – šį darbotvarkės klausimą ir baigiame.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 5111 straipsniu ir 242 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1130 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 5111 straipsniu ir 242 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1130. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės A.Stasiulevičius.
Prašom.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šis projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas praeitų metų balandžio 29 dieną. Svarstymo metu didelių abejonių sukėlė siūlomas naujasis 5111 straipsnis. Komiteto nuomone, šio straipsnio dispozicija nesuderinta su kitais kodekso 7 skirsnio straipsniais, todėl įžvelgiamas tam tikras pasikartojimas, dubliavimas nusižengimų sudėtyse. Be to, šio straipsnio dispozicija pernelyg abstrakti. Todėl taikant ją praktikoje subjektyviems sprendimams gali atsiverti neribotos galimybės.
Komitetas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėto straipsnio pirmojoje dalyje nenurodyti aptariamų teisės pažeidimų subjektai, t.y. pareigūnai ir kiti asmenys. Svarstymo metu gautos panašios pastabos ir iš kodekso pataisos projekto rengimo darbo grupės vadovo. Todėl komitetas nusprendė šį projektą grąžinti autoriams tobulinti, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktas pastabas.
Bet šiandien teikiamas svarstymui projektas nepataisytas, neatsižvelgta į komiteto, tuo metu vadinto Juridiniu skyrium, išvadas, todėl komitetas šiam projektui po svarstymo pritarti negali. Ačiū.
PIRMININKAS. Aplinkos apsaugos komitetas taip pat yra pateikęs savo išvadas. Jo vardu kalbės A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką sakė kolega A.Stasiulevičius, iš tiesų taip ir yra. Ministerija teikė papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą 5111 straipsniu. Šiuo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisymu buvo norėta nustatyti atsakomybę už specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimus ar atsakomybę už neįrašymą dokumentuose apie žemės, miško ar vandens telkinių suteikimą. Iš tiesų tai yra problema, kurią mums reikia spręsti, nes kartais tai yra daroma piktybiškai, t.y. valdininkai neįrašo specialiųjų žemės arba vandens telkinių naudojimo sąlygų. Tuo sudaroma tam tikra aplinkos apsaugos spraga. Kita vertus, savininkai pažeidinėja žemės naudojimo ir vandens telkinių naudojimo taisykles. Buvo norima uždėti tam tikras baudas, kad būtų galima išreikalauti ir žalą ir kad būtų sudrausminti šie žemės ar vandens telkinių naudotojai.
Tačiau tai, ką pasakė kolega A.Stasiulevičius, išties nebuvo detalizuota, nebuvo labiau išaiškinta. Galbūt tai yra nevisiškai suderinta su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 skirsniu, kuriame kalbama apie aplinkos apsaugą. Dabar mes komitete apsvarstėme ir gavome Lietuvos aplinkos apsaugos ministro raštą. Mes esame tos pačios nuomonės, kad abu šiuos kodekso papildymo straipsnius būtų galima svarstyti kartu su Seimui pateiktu įstatymo projektu Nr.P-1839, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kai jis bus svarstomas visas. Komitetas tai ir siūlo padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi siūlymas yra vienas – grąžinti tobulinti iniciatoriams. Ar būtų daugiau Seimo narių, norinčių kalbėti šiuo klausimu? Norinčių kalbėti nėra. Taigi bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti šį įstatymo projektą.
Seimo nutarimo ”Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos žemės sklypų skyrimui lengvatinėmis sąlygomis ištirti sudarymo” projektas Nr.P-1991(2) (priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame 2-3 darbotvarkės klausimą- Seimo nutarimo “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos žemės sklypų skyrimui lengvatinėmis sąlygomis ištirti sudarymo” projektą Nr.P-1991(2). Priėmimas. Pranešėjas – Č.Juršėnas. Kviečiame į tribūną pranešėją.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, jums pateiktas antrasis variantas. Jis nuo pirmojo skiriasi ne tiktai patikslintomis formuluotėmis, bet, svarbiausia, yra personaliai siūloma komisijos sudėtis. Buvo gautos trijų Seimo narių pastabos, arba trijų Seimo narių pasiūlymai: A.Kubiliaus, A.Medalinsko ir K.Prunskienės. Noriu iškart pasakyti, kad K.Prunskienės siūlymas yra realizuotas 2 straipsnyje, A.Kubiliaus siūlymą (jis teikia alternatyvą), tiksliau, A.Kubiliaus pirmąją alternatyvą priimu. Tada preambulė būtų tokia: “Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto straipsniu ir t.t., nutaria”. Tokiu atveju lieka kolegos A.Medalinsko siūlymas iš dviejų dalių: papildyti nutarimo pavadinimą ir atitinkamai papildyti 1 straipsnį, tiksliau, 1 straipsnio dėstymą.
PIRMININKAS. Pradedame svarstyti iš eilės A.Medalinsko pasiūlymus. Pirmasis siūlymas dėl pavadinimo. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlyčiau, kad dėl pavadinimo apsispręstume tada, kai apsispręsime dėl 1 straipsnio. Jeigu jo siūlymas priimamas, tada iš karto patiksliname pavadinimą. Aš taip siūlyčiau, jeigu galima.
PIRMININKAS. Taigi yra…
Č.JURŠĖNAS. Dėl preambulės, kaip sakiau, aš tamstos siūlymą išbraukti priimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. …pirmąją dalį. Dėl preambulės daugiau pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Taigi dėl papildomo siūlymo, kurį pateikė A.Medalinskas. Ar Seimas sutinka jį svarstyti? Sutinkate svarstyti, taip? Taigi neieškome remiančių balsų skaičiaus, o apsispręsime balsuodami, ar pritariame, ar ne šiam siūlymui. Kviečiu A.Medalinską pateikti siūlymą. Prašom paspausti mygtuką. Gerbiamieji… Taigi A.Medalinskas. Prašom.
A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Šio pasiūlymo esmė yra procesas, kuris užvirė dėl žemės sklypų. Kaltinimai buvo pateikti visų pirma signatarams, bet galbūt ir kitoms asmenų grupėms. Tačiau remiantis tais pranešimais, kurie buvo žiniasklaidoje, kurie buvo anksčiau ir kurie, aš manau, kartais vis pasirodo, vis dėlto buvo dalijami ne tik sklypai, tačiau ir butai lengvatinėmis sąlygomis. Tai galbūt susiję ne tiek su Nepriklausomybės akto signatarais, kiek su tomis vadinamosiomis kitomis visuomeninėmis grupėmis. Jeigu mes jau aiškinamės žemės sklypų dalijimo istorijas ir aplinkybes, tai gal pasiaiškinkime ir tai, kaip buvo dalijami tie lengvatiniai butai Senamiestyje, Valakampiuose, kitur, tuo labiau kad jų vertė yra ne mažesnė už tų žemės sklypų vertę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu pasakyti vieną esminę pastabą: nesvarstydamas tokios pataisos tikslingumo, aš turiu pasakyti, kad ši komisija yra sudaroma pagal specifinį Seimo statuto straipsnį, t.y. 73 straipsnį, kuriame numatyta, jog jeigu ketvirtadalio Seimo narių grupė inicijuoja komisijos sudarymą, tokia komisija privalo būti sudaryta. Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl laikinosios kontrolės, arba tyrimo, komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas tokios komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir įgaliojimai. Šiuo atveju iniciatoriai aiškiai nurodė, kokiems tikslams ir kokiems įgaliojimams ši komisija sudaroma. Aš tegaliu pasiūlyti kolegai A.Medalinskui surinkti 38 Seimo narių parašus ir sudaryti…
Č.JURŠĖNAS. Užteks 36.
PIRMININKAS. 36, taip, ir sudaryti dar vieną komisiją, jeigu jūs manote, kad tai yra reikalinga, nes kitu atveju mes iš tikrųjų susidursime grynai su tam tikros procedūros ir tam tikros tradicijos problema. Jeigu iniciatoriai surenka 36 parašus po reikalavimu sudaryti tam tikrą komisiją, Seimas neturėtų svarstyti, kokiems tikslams tokia komisija yra sudaroma. Tai nutarė iniciatoriai. Pakeisti iniciatorių valią Seimas neturi galios. Todėl dar sykį noriu pakartoti, kad, nesvarstydamas tokios pataisos tikslingumo, deja, aš negaliu procedūriškai sutikti, kad toks pasiūlymas būtų svarstomas. Mes suteikėme kolegai A.Medalinskui galimybę jį pateikti, bet toliau aš, remdamasis Seimo statutu, negaliu leisti dėl jo balsuoti.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, pirmininke? Aš asmeniškai sutikčiau su siūlymu, bet iš tikro parašai buvo renkami turint aiškų tikslą: “Reikalaujame, kad būtų sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija žemės sklypų skyrimo lengvatinėmis sąlygomis tvarkai ištirti”.
PIRMININKAS. Turiu apgailestauti, kad mes visi mokomės dirbti pagal naująjį Seimo statutą, kaip naudoti šį stiprų parlamentinės kontrolės instrumentą, todėl teikti balsuoti dėl A.Medalinsko pataisos neturiu galimybės.
Toliau dėl kitų siūlymų.
Č.JURŠĖNAS. Dėl 2 straipsnio, kaip sakiau, pastabų nebuvo, bet 2 straipsnio antrojoje dalyje yra alternatyvos. Iniciatoriai siūlo komisijos pirmininku tvirtinti kolegą M.Pronckų.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, gal mes susitarkime dėl pačios komisijos sudėties. Dėl komisijos tikslų mes išsiaiškinom, dabar dėl sudėties. Yra siūlomi devyni Seimo nariai. Ir…
Č.JURŠĖNAS. Tas buvo sutarta.
PIRMININKAS. Ir Seimo statuto 71 straipsnis numato aiškią procedūrą, kaip yra tvirtinama komisijos sudėtis. Aš tikiuosi, kad nėra abejonių dėl to, kad visi komisijos nariai sutinka dalyvauti komisijos darbe.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, galiu pasakyti, kad kai kurių yra net parašai.
PIRMININKAS. Aišku. Tai niekam nekyla abejonių dėl komisijos narių sutikimo dalyvauti šioje komisijoje? Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti, ar patvirtinam komisijos narių sąrašą. Registruojamės. Niekas neprieštarauja komisijos narių sąrašui, bet galbūt bus tvirčiau, jeigu Seimas tai pareikš balsuodamas.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, o kartu patvirtintas komisijos narių sąrašas, balsuoja už. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl komisijos narių sąrašo.
Už balsavo 52, pridedu Č.Juršėno balsą – 53, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi komisijos narių sąrašas yra patvirtintas. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turime 3 straipsnį arba, kitaip sakant, turime spręsti komisijos pirmininko kandidatūros klausimą. Noriu pastebėti, kad 74 Seimo statuto straipsnis nurodo, kad laikinosios komisijos, o tokią mes ir sudarome, pirmininką skiria Seimas. Tai vėl yra nauja procedūra, anksčiau visus komisijos pirmininkus rinkdavo pati komisija. Šiuo atveju Seimas turi apsispręsti, ką norėtų paskirti komisijos pirmininku. Yra pateikti Č.Juršėno siūlymai. Ar būtų dar kokių nors siūlymų? Prašom. Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš norėčiau, kad visas Seimas, taip pat ir šita pusė, pasirinktų pagrindinę alternatyvą. Priminsiu, kad prieš keletą metų buvo ne vienas atvejis, kai įvairioms laikinosioms komisijoms vadovavo ne daugumos atstovai. Aš siūlyčiau šitą gerą tradiciją tęsti ir šiai komisijai pavesti vadovauti M.Pronckui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai vienas siūlymas. J.Razma nori kalbėti dėl šios problemos. Prašom. J.Razma.
J.RAZMA. Na, mes vis tiek turim tam tikras Seimo tradicijas. Ne pirmą komisiją sudarom ir iki šiol būdavo taip, kad komisija pati susirenka ir pasiūlo Seimui patvirtinti pirmininką ir pavaduotoją. Mes tai galime vadinti ir skyrimu, galime vadinti tvirtinimu, bet man atrodo, tai yra demokratiškesnis būdas, ir aš siūlau laikytis tų tradicijų, kai būdavo tokiu atveju padaroma pertraukėlė po patvirtinto 2 punkto, ir tada komisija susirinkusi pareikšdavo savo nuomonę. Tai gal dabar taip padarykim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš ką tik perskaičiau Seimo statutą, kuris numato, kad laikinosios komisijos pirmininką skiria Seimas. Jeigu tai būtų ne laikinoji komisija, pirmininką tada turėtų išsirinkti taip kaip ir komitetų pirmininkus – pati balsuodama. Ar yra dar kokių nors abejonių dėl procedūros, ar Seimas gali tai svarstyti? Vienas siūlymas, kurį pateikė Č.Juršėnas, yra siūlymas, kad pirmininku būtų išrinktas M.Pronckus. (Balsai salėje) S.Daubaraitė. Prašom.
S.DAUBARAITĖ. Aš siūlyčiau komisijos pirmininku tada teikti Seimo nario S.Kubiliūno kandidatūrą.
PIRMININKAS. Taigi antrasis siūlymas yra Seimo narį S.Kubiliūną. Ar būtų dar kokių nors siūlymų? Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pastebėti, kad iš anksto siūlyti komisijos pirmininkus yra nevisiška pagarba Seimui. Kol Seimas nėra patvirtinęs komisijos sąrašo, o mes tai padarėme ką tik, visi kiti siūlymai yra nevisiškai korektiški. Šiuo atveju mes turime du siūlymus. Vienas siūlymas yra Č.Juršėno – patvirtinti komisijos pirmininku M.Pronckų, kuris yra komisijos narys, ir kitas siūlymas – patvirtinti komisijos pirmininku S.Kubiliūną, kuris taip pat jau yra komisijos narys. E.Bičkauskas dėl siūlymų. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš galbūt ne dėl siūlymų. Aš tiesiog visiems pamąstyti. Ar yra korektiška kalbėti apie komisijos pirmininką, kuris iš viso nepasirašė, na, nebuvo iniciatorius, taip pavadinkim. Bet čia siūlau pamąstyti. Aš nieko nesakau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pamąstyti yra geras dalykas šiuo atveju. Registruojamės. Ir apsispręsime balsuodami alternatyviai dėl to, kurią kandidatūrą Seimas tvirtina komisijos pirmininku. Prašom registruotis. Noriu priminti, kad yra du siūlymai.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Yra du siūlymai. Vienas siūlymas, kurį pateikė Č.Juršėnas, paskirti M.Pronckų komisijos pirmininku, kitas siūlymas, kurį pateikė S.Daubaraitė, komisijos pirmininku paskirti S.Kubiliūną. Daugiau jokių siūlymų nėra. Taigi balsuojame alternatyviai. Mygtukas “už” yra už M.Pronckaus kandidatūrą, mygtukas “prieš” yra už S.Kubiliūno kandidatūrą. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl šių dviejų siūlymų. Dar sykį noriu priminti: mygtukas “už” remia M.Pronckaus kandidatūrą, mygtukas “prieš” remia S.Kubiliūno kandidatūrą.
Už – 23, prieš – 37. Taigi S.Kubiliūnas yra patvirtinamas komisijos pirmininku. Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Vis dėlto aš siūlyčiau, mielieji kolegos, bent pavaduotoju M.Pronckų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti dėl pavaduotojo. Ar daugiau būtų kokių nors siūlymų? J.Olekas norėtų kažką pasiūlyti. Ar K.Prunskienė gal norėtų? Aš vis jos neįjungiu…
J.OLEKAS. Aš tiesiog, mielieji kolegos, siūlau palaikyti tokią iniciatyvą. Man atrodo, bus gerokai darnesnis komisijos darbas.
PIRMININKAS. K.Prunskienė norėtų ką nors pasiūlyti į pavaduotojus?
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš palaikau pono Č.Juršėno pasiūlymą. Kaip ne kaip, įstatymo iniciatoriai turbūt galėtų turėti šiek tiek svaresnį žodį formuojant šitą komisiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir J.Dunauskaitė.
J.DUNAUSKAITĖ. Aš, kolegos, siūlau jaunąjį kolegą Seimo narį K.Trapiką.
PIRMININKAS. Jaunumas yra geras bruožas. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi yra du siūlymai. Vėlgi mes apsispręsim balsuodami. Dabar registruojamės. Prašom registruotis. Tikimės, kad abu kandidatai Seimo sprendimą priims kaip savo likimą. (Balsas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, mygtukas “už” yra už M.Pronckaus kandidatūrą eiti pavaduotojo pareigas, mygtukas “prieš” – už K.Trapiko kandidatūrą. Kas remia M.Pronckų, spaudžia mygtuką “už”, kas remia K.Trapiką, spaudžia mygtuką “prieš”.
Už – 15, pridedu Č.Juršėno – 16, prieš – 45, susilaikė 2. K.Trapikas yra paskirtas komisijos pirmininko pavaduotoju. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi komisijos pareigūnai yra paskirti.
Dėl 4 straipsnio.
Č.JURŠĖNAS. Nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. 4 straipsnį galima priimti? Galima priimti.
5 straipsnis.
Č.JURŠĖNAS. Turiu pasakyti, kad Teisės departamentas mano, jog šis straipsnis nereikalingas, nes preambulėje nurodytas įstatymas dėl Seimo laikinųjų tyrimų komisijos. Tai jis čia gali būti, gali nebūtų. Kaip sakoma, sviestu košės nepagadinsi.
PIRMININKAS. Jūsų siūlymas palikti jį?
Č.JURŠĖNAS. Palikti.
PIRMININKAS. Paliekam. 6 straipsnis? Viskas aišku.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl viso nutarimo.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas norėtų kalbėti dėl viso nutarimo? K.Prunskienė dėl balsavimo motyvų nori kalbėti?
K.D.PRUNSKIENĖ. Trumpai. Palaikau šį nutarimo projektą. Manau, kad komisijos sudarymas ir jos darbas padės išsklaidyti daugybę abejonių ir kartais gal beprasmiškų kalbų šia tema, praskaidrins situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. N.Vaitiekūnienė.
N.VAITIEKŪNIENĖ. Man savotiškai gėda dalyvauti svarstant jums visiems ir paslapčia šypsantis iš visos šios komisijos, jos darbo, nes tai yra gryno vandens politikavimas. Visi, žinodami, kokių rimtų problemų turime, štai dabar leidžiam sau, aš nežinau, kiek – valandą, 45 minutes, net ir pats mano kolega ponas Č.Juršėnas šypsosi, stovėdamas tribūnoje ir pateikinėdamas tuos visus dalykus. Juk puikiai žinote, kad tai yra niekinis darbas, jo rezultatai nieko nepakeis. Šiaip jau gėda, vyriškiai, šitaip elgtis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Kol registruojamės, J.Beinortas repliką pasakys. Prašom.
J.BEINORTAS. Atsiliepdamas į karštus kolegės raginimus, aš siūlau pratęsti posėdį 45 minutėm, kad kompensuotume tas išlaidas, kurios susidarė dėl šito, sakykime, ne nuo mūsų kilusio reikalo… mes čia sprendžiame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes šį projektą svarstėme tik 20 minučių. Taigi siūlymas pratęsti 45 minutėm yra netikslus. A.Medalinskas taip pat repliką.
A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar sudarėme komisiją tokiam reiškiniui, kuriam teisiniai pagrindai jau buvo padėti, ir teisiniai pagrindai buvo padėti praeitos Vyriausybės laikais formuojant, jog Nepriklausomybės Akto signatarai ir kiti gali gauti tuos sklypus. Kitas dalykas, kad nebuvo nustatyta metodika. Tą klausimą, kurį aš siūliau įtraukti kaip papildomą prie to paties… Manau, kad tai yra tarpusavyje susiję klausimai. Aš suprantu, gal Seimo griežtumas kai ko neleidžia įgyvendinti. Jie yra susiję, nes yra asmenų, kurie yra gavę ir butus lengvatinėmis sąlygomis, o paskui ramiai pretenduoja ir į sklypus arba atvirkščiai. Aišku, aš remiuosi žiniasklaidos pranešimais, dabar nevardysiu jokių pavardžių. Bet tai buvo pakankamai aukšti pareigūnai, nebūtinai Nepriklausomybės Akto signatarai ar jų aplinkos žmonės po 1990 m. Kovo 11-osios. Mano manymu, šitie žingsniai šiek tiek diskreditavo labai rimtas Sąjūdžio idėjas, su kuriomis atėjome, sakėme – prieš nomenklatūrą, prieš privilegijas, prieš kitus dalykus, bet aiškiai pratęsėme ankstesniųjų darbą. Čia buvo mūsų esminė klaida. Todėl siūlau Seimo nariams, kurie mano, kad būtų tikslinga išsiaiškinti tokius dalykus, ar jie buvo, ar ne, ar spaudoje pranešimai buvo teisėti, ar neteisėti, tam, kad būtų pateikta tiesa, aš siūlau ketvirtadienį pradėti rinkti parašus dėl papildomos (ar kitos komisijos, ar tos pačios) komisijos – dėl lengvatiniu būdu įsigijimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 72 Seimo nariai. Visi kiti siūlymai galės būti svarstomi savo tvarka. Siūlyčiau sudaryti komisiją, kuri išsiaiškintų dėl visų buvusių ir esamų privilegijų bei jų panaikinimo. Galbūt vieną sykį būtų padarytas galas visoms kalboms. Kažin ar mums užteks laiko ir jėgų aiškintis kiekvieną atskirą privilegiją.
Dabar yra užsiregistravę 72 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo priėmimo. Kas už tai, kad Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos žemės sklypų skyrimui lengvatinėmis sąlygomis ištirti sudarymo” būtų priimtas, prašom balsuoti už.
Už nutarimą balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 12. Taigi Seimo nutarimas yra priimtas.
Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 1, 5, 7, 16, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1757(5) (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo narių darbo sąlygų įstatymo 1, 5, 7, 16, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1757(5). Pateikimas. Pranešėjas – Seimo kancleris J.Razma. Noriu priminti, kad šis projektas buvo pateiktas gegužės 13 dieną, ir Seimas nutarė jo pateikimo procedūrą atidėti.
J.RAZMA. Iš tiesų dar kartą mėginu teikti Seimo narių darbo sąlygų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą pažymėdamas, kad jis yra šiek tiek trumpesnis ir paprastesnis, lyginant su ankstesniu projektu. Jame atsisakyta keisti nuostatas, reglamentuojančias išmokas Seimo nariams už degalus.
Aname projekte buvo pamėginta pasiūlyti diferencijuoti tas išmokas, atsižvelgiant į Seimo narių apygardas, į atstumus iki jų. Bet aš pajutau, kad tas siūlymas sukėlė įvairių minčių. Gal tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios nemažai Seimo narių susilaikė. Gal buvo iš karto neaišku, į kurią pusę pakryps tų išmokų dydžiai vienu ar kitu atveju.
Taigi aš nuostatas dėl šių išmokų palieku kaip buvo. Lieka vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka visoms su Seimo narių darbu susijusioms reikmėms, tarp jų ir degalams. Bet yra dar kartą siūlomas naujas dalykas. Siūloma turėti alternatyvą dėl tarnybinio automobilio. Tai yra Seimo nariui, kuris atsisako teisės naudotis tarnybiniu automobiliu, būtų išmokama papildoma kompensacija greta minėtos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos už to asmeninio automobilio naudojimą, kompensuojant jo amortizacines, eksploatacines išlaidas.
Čia dabar yra įrašyta 0,7 vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma. Prašyčiau į tai žiūrėti kūrybiškai. Aš esu linkęs čia padaryti pakeitimus į tą ar į kitą pusę, atsižvelgiant į tai, kokių būtų pateikta argumentų dėl jos dydžio. Šis dydis dabar įrašytas, remiantis pokalbiais su atskirais Seimo nariais, jiems vertinant, kokio dydžio suma kompensuotų jų asmeninio automobilio naudojimo išlaidas, kuri priverstų pagalvoti, ar neverta atsisakyti tarnybinio automobilio.
Yra keičiama dar keletas straipsnių. Tuos pakeitimus aš laikyčiau daugiau ar mažiau formaliais. Sakykim, sutvarkomas anksčiau buvęs prieštaravimas tarp Seimo narių darbo sąlygų įstatymo nuostatų ir Seimo statuto. Statute buvo numatyta, kad už patalpas apygardoje Seimo nariams apmoka savivaldybė, tuo tarpu galiojančiame įstatyme nurodoma, kad tą padaro Seimo kanceliarija. Šiuo atveju būtų vienodai įrašoma, kad tas patalpas Seimo nariui nemokamai suteikia ir jas išlaiko savivaldybė.
Taip pat buvo nelygybė tarp Seimo narių, kurie turi būstines priimti rinkėjams, kurie yra išrinkti apygardoje, ir tų, kurie išrinkti pagal sąrašą, tuo aspektu, kad pirmiesiems patiems reikėdavo mokėti už šiose patalpose įrengtą telefoną. Dabar už šį telefoną būtų papildomai kompensuojama pagal patvirtintus limitus. Taigi apygardose išrinktiems Seimo nariams neliktų tų papildomų išlaidų, palyginti su Seimo nariais, išrinktais pagal sąrašą.
Patikslinamos nuostatos dėl aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis Seimo viešbutyje ir dar keletas smulkmenų. Tokiu būdu čia iš viso yra keičiami šeši straipsniai. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienuolika Seimo narių nori paklausti. Daugiausia 20 min., kiek mes galime tam skirti. A.Stasiulevičius. Prašom.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis kancleri, norėjau jūsų paklausti dėl 4 straipsnio antrosios dalies, kurioje kalbama, kad “asmeninio automobilio naudojimo išlaidoms kompensuoti kas mėnesį skiriama tam tikra papildomų lėšų suma”. Klausimas būtų toks: ar ši norma taikoma ir tiems Seimo nariams, kurie neturi asmeninio automobilio arba, sakykim, neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali naudotis tarnybiniu automobiliu be vairuotojo, todėl naudojasi autoūkio paslaugomis, t.y. užsisako automobilius su vairuotoju? Ačiū.
J.RAZMA. Gal iš tiesų čia yra parašyta pakankamai bendrai? Galbūt tobulinant projektą reikėtų parašyti tiksliau, jeigu jau jums kyla tokie klausimai?Aš įsivaizduoju, kad ta išmoka turėtų būti skiriama visiems tiems Seimo nariams, kurie atsisako imti tarnybinį automobilį, nesukant galvos, ar jie už tą sumą samdo taksi ir važiuoja į savo apygardą, ar naudoja asmeninį automobilį, ar kitaip sprendžia tą problemą. Koks nors smulkmeniškas kontroliavimas, reglamentavimas, manau, čia būtų nereikalingas, nes iš tiesų, jeigu yra dalis Seimo narių, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo, jie vis tiek kaip nors turi nuvykti ir kam nors jiems reikės mokėti už tą paslaugą. Taigi čia matau tik vienintelę sąlygą – jeigu Seimo narys atsisako tarnybinio automobilio, vadinasi, gali gauti tą išmoką.
PIRMININKAS. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis kancleri, aš bandau suprasti, ar jūs čia dar kartą norite taupyti pinigus, nes jūs jau užsidėjote tokią taupytojo aureolę, tačiau skaičiuojant niekaip neišeina. Kai aš sudėjau tą sumą, tai išeina, kad per ketverius metus tas, kuris neturi automobilio, lygiai tiek pat kainuos, kiek dabar kainuoja tarnybinis “Golf”, tiktai “Golf” tarnaus dvi ar tris kadencijas. Vadinasi, kiekvienam Seimo nariui jūs nupirksite po “Golf”. Privilegija ta, kad jis neturi teisių. Aš manau, kad kiekvienas suaugęs žmogus turi turėti automobilisto teises XX a. pabaigoje. Jeigu jis neturi teisių, tai iš tiesų kažkas su juo yra. Pirmas klausimas.
Antras mano klausimas toks. Kaip jūs įsivaizduojate, kad, sakysim, seniūnijos seniūnas, kurio teritorija yra 6 km2, turi tarnybinį automobilį, tuo tarpu Seimo narys, kurio apygarda už 300 km, neturės tarnybinio automobilio? Ar jūs nematote, kad jūs daugiau niekinate Seimo autoritetą negu gatvės politikas arba gatvės bobutė, kuri iš tiesų nesupranta, kad automobilis yra darbo įrankis, o ne kokia nors prabangos priemonė kaip Šiaurės Korėjoje.
J.RAZMA. Jūs čia pateikėte daug klausimų, aš pabandysiu atsakyti. Pirmiausia dėl jūsų rūpesčio gatvių politikais. Tą rūpestį suprantu matydamas gražiai besiformuojančią jūsų koaliciją su V.Šustausko politine organizacija.
Antras dalykas dėl tų Seimo narių, kurie neturi vairuotojo teisių. Manau, jūs pats pasižymite tuo, kad dažnai kreipiatės į Etikos ir procedūrų komisiją. Dabar tiems asmenims tikrai yra gera proga po tokio jūsų jų įvertinimo ir apibūdinimo kreiptis į šią komisiją.
Dėl taupymo. Kategoriškai nesutinku, kad šis sprendimas daugiau kainuos Seimo kanceliarijai. Deja, vieno Seimo nario tarnybinio automobilio išlaikymas pagal tuos duomenis, kuriuos man pateikė Transporto skyrius, yra apie pusantro karto didesnis negu ta suma, kuri susidarytų išmokėjus mano pasiūlytą dydį. Bet jeigu jūs manote, kad šis 0,7 VDU dydis yra per didelis, minėjau, aš sutinku, kad jis gali būti ir kitoks. Aš laukiu argumentų ir pasiūlymų, kas gali būti padaryta svarstant šį projektą komitetuose. Prašom į šį dydį nežiūrėti kaip į absoliutų ir nekintamą.
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Į mano klausimą jau beveik ir buvo atsakyta. Aš ir norėjau paklausti, ar buvo apskaičiuotas ekonominis efektas. Tada nebūtų tokių kalbų, kaip čia ką tiktai girdėjome. Būtų gerai… Iš tikrųjų jūs tai ir pasakėte, kad apie pusantro karto. Tada čia neturėtų būti ir daug ginčų, jeigu siūloma suma perpus mažesnė. Aš tiek ir norėjau. Ačiū.
J.RAZMA. Tai aš suprantu kaip tam tikrą trūkumą, kad prie šio projekto nepridėti skaičiai, kiek kainuoja tų automobilių išlaikymas. Manau, čia galėsime pasitaisyti. Paprašysiu tokios pažymos iš Transporto skyriaus.
PIRMININKAS. R.Melnikienė.
R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis kancleri, jūs tikriausiai jau galvojote apie tai, kaip bus pasielgta su tais automobiliais, kurių bus atsisakyta, t.y. ar jie bus parduoti, ar jie bus ir toliau saugomi Seime, nes po tam tikro laiko atėję kiti Seimo nariai vėl turės galimybę pasirinkti? Aš norėčiau paklausti, jeigu jie bus parduodami, kokia bus šių automobilių pardavimo kaina, nes aš žinau, kad jie yra jau visiškai nudėvėti?
Antras mano klausimas susijęs su 5 straipsniu, kuris yra 20 straipsnio pakeitimas. Čia yra suformuluojama, kad “Seimo viešbutyje gali gauti gyvenamąją vietą tie Seimo nariai, kurie neturi gyvenamosios patalpos Vilniuje”. Kodėl jūs keičiate labai aiškiai juridiškai suformuluotą nuostatą “neturintys gyvenamosios patalpos nuosavybės teise” į “neturintys gyvenamosios patalpos Vilniuje”? Kodėl tai yra keičiama ir ką juridine prasme tai reiškia? Ar tai reiškia, kad neprisiregistravęs Vilniuje? Gal galėtumėte pakomentuoti?
J.RAZMA. Taip, aš šią nuostatą tikrai keičiu sąmoningai. Jeigu yra tokių Seimo narių, kurie gyvena pakankamai dideliame tėvams priklausančiam bute ar name, tai jie realiai turi gyvenamąją patalpą ir Seimas nėra socialines paslaugas teikianti įstaiga, kad ji galėtų sudaryti vilniečiui Seimo nariui dar geresnes sąlygas. Tokia galimybė yra pačiam mokant nuomą už gyvenimą Seimo viešbutyje. Tokia praktika yra daugelyje užsienio šalių, kai į Seimo nario darbą yra žiūrima kaip į atvykimą į ilgalaikę komandiruotę. Tokiu būdu tie Seimo nariai, kurie atvyksta iš kitų vietų, jie taip, kaip ir kitos komandiruotės atveju, gauna nemokamą galimybę naudotis patalpomis.
Tuo tarpu socialines problemas, buvimą eilėje įsigyti gyvenamąjį plotą, kad ir Vilniuje, manau, reikia spręsti bendra tvarka, kaip ir visiems piliečiams.
Dėl… (Balsas iš salės) Aš suprantu, kad ponas E.Bičkauskas replikuoja, kad kai kurie butų problemas išsprendė sovietmečiu. Yra visokių neteisybės elementų, bet tie neteisybės elementai, deja, pasireiškia visų piliečių atžvilgiu.
Dėl pardavimo. Be abejo, aš nesu toks genialus, kad galėčiau prognozuoti, kokia pardavimo kaina tų likusių automobilių. Juos laikyti uždarytus garaže tikrai nepatarčiau. Jeigu ateityje kokiu nors stebuklingu būdu keistųsi tendencijos ir staiga vėl Seimo nariai nesinaudotų ta alternatyva ir norėtų daugiau tarnybinių automobilių, tai šiais laikais yra visokių lizingo galimybių ir nebūtina pačiam Seimui garaže turėti tuos automobilius. O parduoti, kaip jūs žinote, mes galim tik prekių aukcione, jeigu būtų pakeisti Vyriausybės nutarimai ir būtų galimybė tuos automobilius perduoti kokioms nors kitoms biudžetinėms organizacijoms, sakykim, policijai, aš asmeniškai sveikinčiau tokius pakeitimus. Bet kol kas tai yra sunkiai įmanoma.
PIRMININKAS. S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Ačiū, į mano klausimą atsakė.
PIRMININKAS. J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti dėl 5 straipsnio antrosios dalies, dėl buvusių pakeitimų patalpų Seimo nariams, išrinktiems vienmandatėse apygardose. Dabar jūs norite arba siūlote, kad tos patalpos būtų suteiktos tiktai savivaldybėms. Jau yra susiklostę šiokios tokios tradicijos, ir, sakykim, vietos, kur priimami gyventojai, nėra savivaldybės pastate. Šiuo atveju reikėtų tą normą keisti. Ar jūs nesutiktumėt, kad gali būti tokia galimybė turėti tas patalpas kitur priimti gyventojus, o pagal tam tikrą nustatytą tvarką tam tikra suma už tą patalpų nuomojimą galėtų būti apmokama savivaldybei.
J.RAZMA. Taip, aš iš tikrųjų tokią mintį ir turėjau galvoje, kad jokiu būdu nebūtinai savivaldybės administraciniame pastate tos patalpos turi būti. Nebūtinai jos iki tol netgi turi priklausyti savivaldybei. Galbūt savivaldybė ir neturi šiandien laisvo jokio kabineto, bet mano pasiūlymo esmė, kad tų patalpų išlaikymą užtikrina savivaldybė. Ar ji jas išnuomotų iš privataus asmens, ar iš kokios kitos institucijos, nesvarbu. Jeigu tokiu atveju čia reikia ką nors tikslinti, aš tikrai esu pasirengęs tai padaryti.
PIRMININKAS. A.Medalinskas.
A.MEDALINSKAS. Pone kancleri, leiskit man pasakyti, kad paskutinis siūlymas apie tuos 12 m2 iš savivaldybės yra, jūs pats suprantat, iš esmės nerealus, nes dauguma savivaldybių neturi seniūnijose pakankamai ploto. Ir šiaip mano kolegos jau pastebėjo vieną dalyką, labai aiškų, kad ekonominės logikos jūsų pasiūlymuose tikrai trūksta, palyginti su politiniu populizmu. Sakykite, kodėl likus tik metams iki rinkimų pradžios jūs pradėjote pastebėti tokius dalykus, o į tai neatkreipėt dėmesio, pavyzdžiui, prieš pora metų? Prieš pora metų aš jums buvau pateikęs daugelį siūlymų, kaip galima taupyti Seimo butų lėšas, tačiau negavau atsakymo. Ačiū.
J.RAZMA. Na, atsakymą, aš manau, jūs gavot. Mes pasitikslinsim. O tuos įvairius pasiūlymus ir dar daugiau jų esu pateikęs gerokai anksčiau. Bet pats buvau be galo nustebęs, kai kreipiausi į frakcijas, dabar, tiesa, jūs jokiai nebepriklausot, prašiau pareikšti nuomonę, nes iš tikrųjų nenoriu užsiimti populizmu, nemanau, kad palaikys frakcijų dauguma, kad eičiau į tribūną, deja, iš frakcijų, turiu prisipažinti, negavau jokio atsakymo. Kaip ir į paskutinį projektą, išskyrus tai, kad socialdemokratai žodžiu pasakė, kad jie, ko gero, iš esmės pritars. Nežinau, kaip kitos frakcijos šiandien balsuos. Yra tokia problema, kad kažkodėl į tuos klausimus žiūrima, matyt, labai jautriai ir sunkiai sekasi juos įsiūlyti priimti.
PIRMININKAS. V.Knašys klausia.
V.P.KNAŠYS. Kiek suprantu, jūs sąmoningai atsisakėt transporto išlaidų diferencijavimo, atsižvelgiant į apygardos atstumą nuo Vilniaus. Aš suprantu, kad savo kadencijoje priimti tokį pakeitimą būtų sudėtinga, nes vis dėlto daugiausia miestų atstovų yra. Tai, sakau, gal kitai kadencijai parūpinkim tokį įstatymo projektėlį.
J.RAZMA. Sakiau, kad mano ankstesniame projekte tai buvo, bet lyg ir pajutau, kaip žinot, balsų nebuvo surinkta, kad kai kuriems Seimo nariams tai užkliūva. Svarstant dabar šį projektą, komitetuose siūlyčiau panagrinėti, gal tikrai čia galima įrašyti kokį nors vieną sakinį, kad tiems Seimo nariams, kurių apygardos yra tolimesnės už vidutinį atstumą, gal kokia nors papildoma išmoka galėtų būti skiriama. Iš tiesų, kai įvertinu Seimo narių benzino išlaidas, tarkim, važiuojant į Klaipėdą, Mažeikius ir jeigu, kaip numatyta, Seimo narys turi vykti kiekvieną savaitgalį, dar pavažinėti po apygardą, po kaimus, tai šitos išmokos, vienas VDU, net neužtenka, kai paskaičiuoji dabartines degalų kainas. Todėl norėčiau ką nors pasiūlyti. Sakau, kol kas to nepadariau, bet gal padarysim iki priėmimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Todėl siūlau kalbėti dėl balsavimo motyvų ir pirmenybę, jeigu nori kalbėti, turi J.Karosas ir K.Prunskienė. Tiktai prašom dar sykį… J.Karosas nori pritarti šiam įstatymo… Prašom kalbėti.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausiai norėčiau mažą repliką kancleriui. Jau kuris laikas skriaudžiama, akivaizdžiai skriaudžiama opozicija. Miesto telefonas veikia tik dešinėje salės pusėje, t.y. daugumos pusėje, o kairėje pusėje neveikia.
Dabar – prie reikalo. Reikalas štai koks. Aš manau, kad apskritai tokia tvarka, kuri siūloma, kad Seimas savo kadencijoje keičia gyvavimo sąlygas tam tikra prasme yra nekorektiška. Tai geriau daryti būsimam Seimui, tada bus lyg ir… Mes patys svarstom savo likimus ir tai, žinoma, sukelia daug sudėtingų dalykų. Aš manau, būtų labai gerai, jeigu įsigaliotų nuostata, kuri kadaise buvo. Dabartinis Seimas nustato tvarką būsimam Seimui, visi, atėję į Seimą, žino, kokia ta tvarka ir taip normaliai suktųsi ratas. Dabar mes įsiveliam į nereikalingas kalbas. Aš manau, kad tai nėra korektiška.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galit papildyti įstatymo projektą nuostata dėl jo įgyvendinimo, nuo kada jis įgyvendinamas. Ir R.Survila. Prašom.
R.R.SURVILA. Aš manyčiau, kad nutarimo projektas yra korektiškas, jis iškelia alternatyvas. Seimo narys gali pasirinkti. Kartu jis sudaro sąlygas vieną žingsnį žengti transporto taupymo prasme. Todėl manyčiau, kad reikėtų priimti jį svarstyti, tinkamai papildyti. Manau, kad čia labai reikalingas dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Prašom registruotis ir apsispręsim balsuodami, ar pradedam svarstyti šį įstatymo projektą. Ar pritariam pateikimui? Prašom registruotis.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Kas pritaria pateikimui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.
Už – 38, prieš – 11, susilaikė 14. Taigi įstatymo projekto pateikimui yra pritarta. Noriu paklausti, koks komitetas galėtų būti pagrindinis. Ar būtų kokių nors siūlymų? Ar siūlome administracinei komisijai? Ne? Taigi siūlom Biudžeto ir finansų komitetui imtis svarstyti šį klausimą. Pagrindinis komitetas visi sutinka, kad būtų Biudžeto ir finansų ir svarstytų finansinius aspektus? E.Bičkauskas šiuo klausimu. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš siūlau bent jau papildomu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuriame yra ir ponas J.Razma, nes teisinių šedevrų šiame dokumente yra kaip reikiant. Pavyzdžiui, kalbama apie gyvenamąją vietą, apie piliečius, Seimo narius, gyvenančius Vilniuje ar Vilniaus rajone. Įdomu, kokia tai kategorija? Jeigu visi vilniečiai išsiregistruos iš savo gyvenamųjų vietų, ar jie turės nemokamą teisę į plotą viešbutyje, ar neturės? Taigi tokių “šedevrų” aš galėčiau pririnkti galybę. Todėl bent jau papildomą siūlau Teisės ir teisėtvarkos. Dėkui.
PIRMININKAS. Taigi siūlomas papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos. Ar pritariam? Pagrindinis – Biudžeto ir finansų, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos. Seime svarstome spalio 21 d. Gerbiamieji Seimo nariai, tuo šį darbotvarkės klausimą baigiam.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko A.Mačiulio atsakymai į Seimo narių klausimus
Dabar mūsų tradicinis Vyriausybės pusvalandis. Šį kartą mes turime galimybę šį laiką išnaudoti tam, kad išklausytume Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininko A.Mačiulio atsakymus į Seimo narių klausimus. Kviečiame tarybos pirmininką poną A.Mačiulį į tribūną. Kol pirmininkas ateis, noriu priminti Seimo nariams, kad iš ryto Č.Juršėnas prašė, kad informaciją pateiktų vidaus reikalų ministras ir Nacionalinio saugumo departamento direktorius dėl J.Kairio skrydžio ir vielų po tiltais. Jums yra išdalinta generalinio policijos komisaro V.Račkausko informacija. Man atrodo, kad ji visiškai paaiškina, kad neturėtų kilti kam nors noro kviesti ministrą arba Saugumo departamento direktorių.
Prašom, pone Mačiuli, jūsų įžangos žodis. Po to – klausimai ir atsakymai. Viskam yra skirta pusė valandos.
A.MAČIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite nors trumpai padaryti nedidelę įžangą, kurioje aš norėčiau kalbėti apie Lietuvos radijo ir televizijos valdymą, finansinę būklę ir ką pati televizija daro padėčiai pagerinti. Tai tokia labai trumpa informacija.
Pirmiausia dėl valdymo. Pradėsiu nuo pačios tarybos, kuri yra aukščiausiasis organas šioje struktūroje. Man tenka dabar vadovauti šiai tarybai. Iškyla klausimas dėl jos sudarymo principų ateityje, nes mūsų kadencija jau greitai baigiasi, spaudoje visur girdime, kad reikia keisti jos sudarymo principus. Ir kone didžiausią abejonę kelia jos atsiskaitomybė. Tai aš šiais keliais klausimais norėčiau pasakyti savo nuomonę.
Man atrodytų, kad pačios tarybos sudarymo principai sename, vadinkime, įstatyme vis dėlto yra gana demokratiški. Atsiskaitomumas irgi įstatyme suformuluotas, kad taryba atsiskaito tik visuomenei per visuomenės informavimo priemones. Aš irgi pripažįstu, kad gal ne visai, lyg ir per daug izoliuota ta struktūra pasidarė, gal ir pati taryba kalta, kad nesugebėjo informuoti visuomenę apie savo nuveiktą darbą, ir apskritai apie padėtį televizijoje. Bet aš bijau, kad keičiant įstatymą nepablogėtų jos demokratiškumas, kad atsiskaitomybė netaptų priklausoma nuo kokių nors struktūrų. Šiame įstatyme yra ir pačių atskirų narių apsauga, yra gana demokratiška ir šiuolaikiška. Man atrodo, jeigu nebūtų susidariusi tokia sunki finansinė padėtis, kažin ar būtų iškilusi būtinybė keisti įstatymą. Dabar, kai televizijos padėtis krizinė, atrodo, kad ir jos valdymas yra nešiuolaikiškas.
Aš vis dėlto norėčiau akcentuoti apie finansinę situaciją, pasakyti apie gana sunkią, sakyčiau, kritišką Nacionalinio radijo ir televizijos padėtį, kad labai trumpai, bendrais skaičiais, jūs susidarytumėte aiškų vaizdą. Čia šiek tiek bus skaičių, bet jų ne tiek daug. Pavyzdžiui, 1998 m. iš valstybės asignavimų mes gavome 46 mln. litų. 20 mln. uždirbome iš komercinių pajamų, iš jų 11 mln. iš reklamos. Iš viso tegavome 68 mln. pajamų. Pažiūrėkime, ką mes turime šiais metais. Jau šiais metais valstybės asignavimų gavome 38%, beveik 9 mln. litų mažiau kaip pernai. Jau čia didelis smūgis buvo pačiai televizijai. Bet didžiausias nuostolis – tai netekimas komercinių pajamų. Jeigu būtume gavę tuos pačius 20 mln. litų, tokia padėtis nebūtų buvusi.
Visiems šiems metams planuojama gauti 9 mln. iš nekomercinių pajamų. Vadinasi, iš viso pajamų šiems metams mes tikimės gauti 47 mln. Skirtumas, kaip matyti, yra nemažas, palyginti su pernai metais. Didelę mūsų pajamų dalį “suvalgo” darbo užmokestis. Čia, ko gero, yra mūsų silpna vieta. 81% – tai, aišku, nenormalu, bet aš šiek tiek po to pasakysiu, kokia čia yra padėtis su personalu. Na, ir ryšių paslaugos – 12,5 mln., vadinasi, šioms dviem pozicijoms 36 mln. jau mes netenkame. Matote, kokia yra padėtis.
Kokia situacija šiandien? Kreditinis įsiskolinimas rugsėjo 1 dieną yra 7,1 mln. litų, iš jų Radijo ir televizijos centrui – beveik 5 mln. (4,8 mln.). Mūsų pagrindinė skola yra Radijo ir televizijos centrui.
Dar tikimės iki metų pabaigos gauti iš biudžeto 11,6 mln. litų ir sukrapštyti pajamų dar 1 mln. iš reklamos. Tikimės dar gauti 12,6 mln. litų. Išlaidų turėsime 16 mln. Vadinasi, mūsų skola dar išaugs 4 mln., prie tų 7 mln. pridėti dar 4 mln., metų pabaigoje bus 11,3 mln. litų skolos.
Ką dabar mes darėme, kad ši padėtis šiek tiek sušvelnėtų? Administracijos ir tarybos pastangomis pavyko surasti ir sutaupyti 7 mln. litų iš įvairių resursų. Sumažinome radijo programų valandų skaičių per parą iki 58 valandų, televizijos – iki 12 valandų, 4 val. – iš jų originalios, nuolat mažiname darbuotojų skaičių. Dabar yra 1343 darbuotojai, prognozuojame sumažinti iki 1200. Kai kas priekaištauja, kad tai yra labai didelis skaičius, bet palyginti su kaimyninėmis valstybėmis (aš čia nenoriu gaišinti) pas mus nėra labai didelis skaičius, bene pats mažiausias nacionalinėje televizijoje, tai čia ne motyvas.
Noriu priminti, kad turime dar apie 250 darbuotojų, kurie 25 metus išdirbo, turime apie 150 pensininkų. Iškyla sunkumų taip imti lengvai ir atleisti didelį skaičių. Kai buvo bandyta, tai pasirodė, kad vis dėlto ne taip paprasta. Paskui galų gale reikia jiems išmokėti išeitines lėšas. Todėl čia ne kažin ką sutaupome. Skaičių mažinsime beveik kiekvienais metais po 10 procentų.
Vidutinis atlyginimas, kad neįsivaizduotumėte, kad televizijos darbuotojai labai daug uždirba. Dabar vidutinis atlyginimas – 1401 litas. Vadovybė gauna penkis vidutinius, bet mes pabandėme sumažinti visiems dar 15%, esant sunkiai materialinei padėčiai. Dabar laikinai einantis generalinio direktorius pareigas gauna 5045 litus. (Balsai salėje) Tai turime galvoje. Dar bus atskaitymai ir visa kita. Aš sakau, kokia yra padėtis.
Turime nuostolingų institucijų, pavyzdžiui, “Kalba Vilnius”, mūsų senas laikraštis, mylimas, bet jis nuostolingas. Pernai jis mums davė nuostolių 340 tūkst. Mes taryboje svarstome, gal jo atsisakyti arba jį kaip nors privatizuoti. Dabar nuostoliai šiek tiek sumažėjo. Jie sumažino tą skaičių. Pavyzdžiui, vyksta ginčai dėl simfoninio estradinio orkestro. Jis mums irgi nemažai kainuoja. Atlyginimai – 632 tūkst. Lt per metus, dar įrašai. Tai susidaro apie 750 tūkst. Lt., bet tokį Lietuvoje turime tiktai vieną. Nebent šis orkestras būtų priskirtas Kultūros ministerijai, nes esant dabar tokiai padėčiai mums nelengva jį išlaikyti. Turime dar vaikų chorą iš senų laikų, kurio išlaidos per metus – 130 tūkst. Lt. Šiek tiek padėtis stabilizavosi, skolas pradėjome išmokėti. Neseniai centrui išmokėjome milijoną penkiolika. Skolų tempai mažėja, tačiau vis tiek dar mums bus sunku išsikrapštyti, jeigu mes šiais metais negausime apie 9 mln. Lt. Mes tikimės, kad 4 mln. Lt Vyriausybė skirs iš valstybės rezervo ir 5 mln. Lt paimsime kreditą su valstybės garantija. Kitais metais mes manome šiaip taip porą milijonų su skolele mėginti išsigelbėti ir nepaskęsti.
Žinote, mums nelengva, pasakysiu, dabar, kai vyksta komercinių televizijų žūtbūtinė kova. Jos leidžia tas muilo operas, o mūsų, kaip žinote, yra visai kita paskirtis. Mes teikiame pirmenybę nacionalinei kultūrai, kalbai, istorijai, moralei, humanizmui, o šie aspektai visai mažai domina komercines televizijas. Mes nenorime būti įtraukti į tą komercinę konkurenciją, pavirsti pusiau komercine. Mes kaip tik norime išlaikyti šį ypatumą, savitumą. Galų gale kiekvienos valstybės reikalas turėti savo nacionalinę televiziją.
Dabar dėl abonentinio mokesčio pasakysiu porą žodžių. Įstatyme numatyta… Gal mums būtų geriausia, jeigu mes gautume pajamas iš abonentinio mokesčio, bet aš pasakysiu savo asmeninę nuomonę. Aš truputį skeptiškai žiūriu, be to, visuomenės nuomonė nesusiformavusi… Tam tikrų sunkumų surenkant šias lėšas gali būti. Aš esu už tai, kad būtų nuolatinis valstybės biudžeto finansavimas, biudžeto eilutė, kad nereikėtų televizijai prašyti ir maldauti, kaip dabar yra. Kiekvieno milijono reikia tiesiog išprašyti. Vadinasi, kalba apie nepriklausomumą kai kada pasidaro gana sunki. Kiek aš jau kalbėjau?
PIRMININKAS. Jeigu galėtumėte jau artėti į pabaigą, būtų gerai.
A.MAČIULIS. Į pabaigą. Baigdamas norėčiau dar pasakyti dėl to taupymo. Mes pradėjome mažinti, suspenduoti kai kurias programas, mažinti valandas, mažinti skaičių, bet, tarybos nuomone (ir mano tokia pati nuomonė), mes taip nualinsime tą televiziją, kad ji bus nepanaši į jokią televiziją. Yra riba, iki kokio laipsnio galima tapyti. Mes turime taupymo priemonių sąrašą. Beveik viską reikia panaikinti, viską mažinti. Tai jau nebus televizija, nebus mūsų valstybės vertybė. Aš manyčiau, kad reikia išlaikyti optimalią radijo ir televizijos programų apimtį, išsaugoti geriausius specialistus ir priimti tik tas taupymo priemones, kurios netrikdytų normalaus darbo ir nenaikintų to, kas buvo sukaupta dešimtmečiais, – patirties ir galų gale paties televizijos įvaizdžio. Gal aš tada lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dabar laikas klausti. Pradeda opozicija. Nematau Č.Juršėno. Pirmasis klausia J.Karosas. Prašom. Tada K.Prunskienė.
J.KAROSAS. Gerbiamasis tarybos pirmininke, jūs tik ką paminėjote, kad vienas iš jūsų tikslų yra išsaugoti geriausius žmones, profesionalius žurnalistus, nes tai iš tiesų yra garantas, kad ta televizija bus profesionali, žmonių žiūrima. Bet mus tik ką pasiekė šviežia žinia, kad iš televizijos žinių, “Panoramos” vedėjo pareigų (ar kaip jos ten vadinasi), direktoriaus pareigų atleistas gerbiamasis A.Račas, dėl kurio profesionalumo niekas, matyt, iš čia esančių neabejoja. Kaip tai paaiškinti, kaip tai suprasti? Dėkui.
A.MAČIULIS. Kaip žinote, į tarybos kompetenciją neįeina šio lygio darbuotojai. Aš tik galiu informuoti, kad aš vakar paklausiau laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas. Jis sako, peržiūrima sutartis, nes dešimt dienų negalėjo rasti pono A.Račo, kur jis yra. Jis tiesiog išnyko, ir viskas. Man atrodo, bus išsiaiškinta. Dėl jo kompetencijos neabejojama, bet vis dėlto darbe žmogus turi būti.
PIRMININKAS. K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš norėčiau paklausti, kokią dalį įplaukų sudaro reklama ir kaip klientų reklamą, jų aktyvumą paveiks tie programų pokyčiai, apribojimai, kuriuos jūs planuojate (aš turiu minty laiko prasme)? Ar įvertinti tie dalykai? Man atrodo, kad klientų gausai, jų aktyvumui daro įtaką ir ekonominė situacija, kuri pastaraisiais metais šia prasme nėra palanki. Ar jūs įvertinote šiuos veiksnius? Ačiū.
A.MAČIULIS. Taip. Kaip aš minėjau, jeigu praėjusiais metais mes šiek tiek mažiau kaip trečdalį turėjome iš tų komercinių pajamų (net 11 mln. Lt turėjome iš reklamos), tai šiais metais ne vien tiktai nacionalinės televizijos, visų televizijų sumažėjo pajamos iš reklamos. Gal čia ir kitos dar… Gal pasistengė pačios komercinės televizijos šiek tiek ir spauda, kad pas mus labai krito reklamos svoris. Dabar, kaip minėjau, mes tiktai vos milijonuką… Iki 9 mln. Lt planuojame… Bet čia labai jau optimistiškai. Kitais metais irgi ne kažin ką, bet, kaip žinote, įstatyme ir numatoma… Jeigu būtų normaliai finansuojama, būtų nieko baisaus. Didėjant valstybės asignavimams, reklama turėtų nuolat mažėti.
PIRMININKAS. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis tarybos pirmininke, noriu paklausti, ar taryba svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pirmojo ketvirčio, pirmojo pusmečio ir t.t. finansinę būklę? Jei ne, tai kodėl, jei taip, tai kokie buvo priimti sprendimai? Ačiū.
A.MAČIULIS. Taryba pernelyg įklimpo į finansinius reikalus. Beveik kiekviename posėdyje jie buvo svarstomi, nes nuo šių metų pradžios prasidėjo šis kritimas. Visą laiką, nuolat tos priemonės – iš pradžių švelnesnės, kuo toliau… Aš irgi buvau šalininkas, kuris skatino gyventi pagal pajamas, bet matėsi, kad kuo toliau, tuo padėtis vis blogėja. Visą laiką mus žada paremti, bet tokios paramos vis nesulaukiame. Kuo toliau, vis tos priemonės… Norėjome ir radijo dvi programas panaikinti, ir laidas… užsienio transliacijas panaikinti, paskui transliavimą vidutinėmis bangomis, garso studijos darbą sumažinti, laikinai atsisakyti dalies sutarčių – čia daugybė tokių priemonių. Dabar žiūrime, kaip minėjau, kad priėjome ribą, kai daugiau tapyti tikrai negalime.
PIRMININKAS. R.Smetona.
R.SMETONA. Gerbiamasis pirmininke, turbūt sutiksite, kad vis dėlto tam tikros laikinumo nuotaikos šiuo metu vyrauja Nacionaliniame radijuje ir televizijoje. Turiu galvoje ir tarybos kadencijos pabaigą, ir nuo to priklausančią administraciją bei jos įgaliojimų pabaigą. Ar nemanote, kad esant tokiai būsenai – ir tarybos, ir administracijos laikinumo būsenai – gali būti priimami skuboti, nepagrįsti, neobjektyvūs sprendimai, kad dėl jų gali nukentėti ir televizijos bei radijo programos, ir darbuotojai, žmonės? O tokios iniciatyvos jau žinomos ir čia viena buvo minėta. Ar nemanote, kad gali būti persistengta, paprasčiausiai “priskaldyta malkų”, ir ar nemanote, kad esant tokiai nestabiliai būsenai radijo ir televizijos taryba galėtų, o aš manyčiau, kad ir turėtų pasistengti įtakoti, kažkaip paveikti galimus administracijos sprendimus, bandyti apsaugoti nuo revoliucinių pertvarkymų per šiuos tris mėnesius ir sutelkti visą dėmesį būtiniausiems uždaviniams spręsti?
A.MAČIULIS. Na, aš galiu garantuoti gerbiamąjį Seimą, kad kiek tai susiję su manim, pirmininku, tai aš tikrai tokių nuotaikų neturiu, dirbsiu iki pat galo, nors tikrai buvau labai užimtas, bet suprasdamas šitą padėtį ėmiausi šitos pareigos. Būsime ramūs, stengsimės išsaugoti tai, kas vertinga, jokių paniškų veiksmų. Todėl taryba beveik nepakeitė ir administracijos, ir dabar jau mes beveik viską esam suplanavę iki metų galo. Dabar jau mes rengiam 2000 metų planus, o šiems metams turime ir programas, ir tą vadinamąjį tinklelį. Galiu pasakyti, kad taryba stengsis išlaikyti ramumą, pusiausvyrą ir tą laivą išbalansuoti iki metų. Tikrai čia ne gražūs žodžiai, bet tokia yra nuostata.
PIRMININKAS. R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS. Ačiū. Gerbiamasis tarybos pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl iš rudens programų tinklelio buvo išbraukta laida “Seimo savaitė”? Noriu žinoti, kokie motyvai nulėmė šį sprendimą ir kokie veiksniai tai lėmė? Aš noriu pasakyti, kad praeitos sesijos pabaigoje 30 Seimo narių kreipėsi į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą (tai, tarp kitko, Seimo nariai iš įvairių frakcijų), prašydami, kad ir rudens tinklelyje laida “Seimo savaitė” būtų. Juo labiau kad ir žurnalistas K.Šiaulys dirbo šioje laidoje pakankamai profesionaliai, kūrybiškai, ir manau, kad tarp visuomenės ši laida buvo populiari. Norėčiau dar kartą paklausti, kas nulėmė, kad išbraukta iš programų tinklelio, ir kokie veiksniai lėmė tą sprendimą? Ačiū.
A.MAČIULIS. Lietuvos nacionalinė televizija transliuoja Seimo posėdžius. Kadangi buvo ir tam skirtas specialus finansavimas, tai nors ir šitos laidos mums labai nuostolingos, kaip žinote, mes jas transliuojame vidutinėmis bangomis, ir galvojame … per tą laidinį kanalą ir Šv.Mišias, bet tai labai trumpas laikas, o kita dalis lieka neužimta. Tai mums gana nuostolingas transliavimas. Bet mes to iki pat metų pabaigos nekeisim, o apskritai planuojame ir pirmąją programą, ir antrąją 100 MHz ruože transliuoti šiuolaikine technika. Nors tai ir kainuoja, palaipsniui atsisakysime laidinio radijo. Dabar dar kaimuose kitos galimybės nėra, žmonės neturi imtuvų, todėl mes dar palikom, kaip žinote, šią situaciją. Toks kompromisinis sprendimas rastas.
PIRMININKAS. Klausia F.Palubinskas.
F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Mačiuli, aš esu už nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos buvimą ir išlikimą. Bet ir visuomeninė institucija privalo būti atsakinga finansinių išlaidų atžvilgiu. Visuomenė privalo žinoti, kiek ir už ką išleidžiama. Negalima tikėtis tik automatiško rėmimo. Tad ar buvo padaryta išlaidų produktyvumo analizė, t.y. ar išleisti pinigai iš tikrųjų davė patenkinamų rezultatų? Aš tokios apyskaitos bent nesu matęs.
A.MAČIULIS. Mes patys turim kontrolinius skaičius, bet dabar vyksta auditas, ir spalio mėnesį jis turėtų mums pateikti jau išsamią analizę. Tarybai kėlė kai kurių abejonių racionalus lėšų panaudojimas, todėl inicijavom patys, taryba inicijavo. Dabar dar ir Mokesčių inspekcija tikrina. Mes žinosime jau tikrą padėtį ir galėsime informuoti ir Seimą, ir Vyriausybę, ir patys žinosime tikrą padėtį, ar gerai, racionaliai tos lėšos buvo naudojamos. Gal jos ir nebuvo racionaliai naudojamos.
PIRMININKAS. Klausia J.Olekas.
J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia šiek tiek gynėte ar pozityviai pasisakėte dėl buvusio įstatymo… tarybos sudarymo principų. Ir kalbėjote apie jų atskaitomybę ir atsakingumą. Tarybos nariai yra deleguoti įvairių organizacijų. Gal galėtumėte pasakyti, ar tos organizacijos nagrinėjo savo deleguotų žmonių darbą televizijoje, kaip jūs atspindite tų organizacijų sprendimus? Nes, kiek man žinoma, bene vieninteliai kinematografininkai buvo svarstę televizijos klausimus. Aš nežinau, galbūt jūs patikslinsite, ir kitos organizacijos. Ir ar jos patenkintos, sakykim, dabartine televizijos situacija, kaip jos vertina tą situaciją kaip visuomeninės organizacijos, kurios gavo teisę deleguoti savo žmones į tarybą? Juk taip visuomenė vadovauja televizijos veiklai.
A.MAČIULIS. Matot, aš, pavyzdžiui, esu deleguotas Architektų sąjungos kaip kūrybinės organizacijos. Bet aš ne vieną sykį ir taryboje sakiau, kad aš ne Architektų sąjungos interesus ginu, aš visuomenės interesus ginu, aš visuomenei atsiskaitau. Jeigu mes pradėsim ginti kiekvienas savo sritį ir aš, architektas, sakysiu, duokit laidų apie architektūrą, poetas – apie tą, tai irgi nebus teisinga. Atsiskaitomumas prieš visuomenę…
J.OLEKAS. Ne, jūs nesupratot. Kiek Architektų sąjunga svarstė tą klausimą? Kaip taryba dirba?
A.MAČIULIS. Nesvarstė. Ir aš manau, kad teisingai darė. Visos šitos organizacijos delegavo intelektą ir turim 15 žmonių, kurie, atrodė… pavyzdžiui, Architektų sąjungoje sakiau: jūs man neduokit jokių įpareigojimų, aš neprisiimu. Arba jūs mane deleguojat, arba jūs manęs nedeleguojat. Jeigu jūs pradėsit man nurodinėti, kokios laidos turi būti, tada neteisinga. Čia galima diskutuoti šiuo klausimu. Bet aš abejoju, kai dabar galvojama apie šimtą visuomeninių organizacijų, kurios susirinkusios pradėtų rinkti, tai čia bus toks turgus ir tiek atsitiktinių žmonių… aš neginu šito sudarymo, kadangi ir aš pats šituo principu esu išrinktas, bet aš dar nemačiau nė vieno racionalaus pasiūlymo, kokiu principu sudaryti šitą tarybą. Yra įvairių būdų, sakykim, Latvijoje kiek laimi partijų, tiek deleguojama atstovų. Bet man pasirodė, kad mes pasielgėme gana demokratiškai. Gal mes nepakankamai atsiskaitėm, gal padarėm klaidų, bet man atrodo, įstatymas yra parengtas demokratiškai. Aš bent taip suprantu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi. Kaip Seimas nuspręstų? J.Beinortui leidžiam, taip? Prašom. J.Beinortas klausia.
J.BEINORTAS. Aš suprantu, kad leidžiate dėl to, jog priėmėte mano pasiūlymą pratęsti posėdį. Aš norėčiau gerbiamojo tarybos pirmininko paklausti šiek tiek iš kitos srities. Čia negalime iš šalies pasakyti, daug išleidžiame programoms, ar daug išleidžiame techniniams dalykams, ar galima sutaupyti, sakykim, iš apartamentų sumažinimo ar iš personalo sumažinimo. Noriu paklausti. Iš valstybės, vadinkime, mokesčių mokėtojų pinigų per įvairias programas, per įvairias ministerijas yra išlaikoma labai daug teatrų ir meno kolektyvų. Šį išlaikymą iš esmės tie kolektyvai gauna. Man kartais keista, kad labai sunku radijui ir televizijai pasikviesti arba surengti tų spektaklių tiesioginę transliaciją, ar kaip nors kitaip, kad nebūtų dvigubo apmokėjimo už tą patį darbą. Ar jūs taryboje neteiktumėte kokio nors pasiūlymo dėl asignavimų, kurie eina iš valstybės biudžeto tokiems kolektyvams, susiejant tuos asignavimus su nacionalinių transliacijos redakcijų nauda?
A.MAČIULIS. Tokia praktika yra. Mes, pavyzdžiui, turime savo kino studiją, kuri parengia produkciją, labai reikalingą mūsų valstybei, kurios jokia kita neparengtų, ypač dabar kino studija, kai yra nusilpusi. Mes esame parengę labai gerų filmų. Čia stengiamės finansuoti ir net taryba inicijuoja, kad daugiau būtų užsakyta nacionalinės produkcijos (ir mūsų kino studijai užsakytos, mūsų pačių padarytos), o ne perkama užsienio produkcija. Jūs turite omeny, matyt, ir spektaklius. Matyt, reikia planuoti įdomesnius spektaklius. Mes tą ir darome. Bet viskas brangu. Anksčiau pati televizija nemažai spektaklių statydavo, o dabar sumažėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesupratau galutinio mūsų apsisprendimo. Ar mes dar prašome pono A.Mačiulio atsakyti? (Balsai salėje) Ne, užtenka. R.Ozolas norėtų užduoti klausimą, vienintelis iš užsirašiusių to pageidauja.
Prašom. R.Ozolas. Tai paskutinis klausimas.
R.OZOLAS. Labai ačiū. Aš norėjau paklausti apie padėtį Nacionaliniame radijuje ir televizijoje dėl paskutinių įvykių. Man jie kelia didelį nerimą. Po to, kai taryba nesugebėjo išrinkti naujo vadovo ir juo vėl tapo ponas…
A.MAČIULIS. A.Trakimavičius.
R.OZOLAS. A.Trakimavičius. Labai sunki pavardė, atsiprašau. Jis stovėjo už pono A.Ilginio pečių iš esmės tvarkė ekonominius reikalus, todėl yra atsakingas už tuos klausimus, kurie šiandien kyla bent jau finansų srityje. Kai matau, kad po to tuoj pat neaiškiomis aplinkybėmis atleidžiamas “Panoramos” vadovas, vienos geriausių, reitingą padidinusių laidų vadovas, kai girdėti apie kitus žingsnius, tai aš tiesiog neturiu galimybės negalvoti apie tai, jog Lietuvos radijas ir televizija eina tuo pačiu keliu, kuriuo iki šiol ėjo. Ar taryba imasi kokių nors žingsnių ryžtingiau tvarkyti padėtį? Jeigu reikėtų kokių nors pagalbos žingsnių, ar jūs nemanytumėte, kad mums būtų tikslinga tartis, ką vis dėlto daryti. Šis lėtas judėjimas niekur neveda, išskyrus į tikrai artėjantį bankrotą. Anksčiau ar vėliau jis išlįs dienos švieson. Mes turime būti ryžtingesni.
A.MAČIULIS. Pono A.Ilginio keitimą taryba padarė motyvuodama tuo, kad tų reformų tempai buvo nepatenkinami. Mes visą laiką raginome administraciją drąsiau pereiti prie prodiuserinės sistemos. Ji kol kas įvykdyta pusiau. Iškilo tam tikrų sunkumų. Aš nesakau, kad ponas A.Ilginis viską darė blogai, bet jo darbu mes pabaigoje buvome nepatenkinti. Bet jis buvo pirmasis asmuo, ponas A.Trakimavičius buvo antrasis. Aišku, reikia įvertinti ir objektyvias priežastis, bendrą Lietuvos ekonominę padėtį ir, kaip minėjau, štai tie skaičiai. Gali būti labai gudrus, kai trečdalio pinigų nėra, o viskas planuota ir mašina toliau sukasi, aš nelabai suprantu. Mes galvojame dabar, rinkdami naują generalinį direktorių, ar išrinkę naują žmogų dar didesnės destrukcijos nepadarysime. Suprantate šitą mūsų baimę, kad apskritai nebūtų chaoso, personalo keitimo. Dabar galvojame, kaip šiuos tris mėnesius baigti, perduoti daugmaž normalesnės būsenos ir Naujuosius metus pradėti esant geresnei ir ramesnei situacijai. Man atrodo, pone Ozolai, nėra tokio nuogąstavimo, kad mes čia toliau gadintume ir verstume aukštyn kojom. Atvirkščiai, stengiamės dabar pereiti į normalią vagą, kaip galima į normalesnę vagą.
Dėl “Naujienų” direktoriaus mes atskirai kitame tarybos posėdyje pasiaiškinsime, dėl kokių priežasčių buvo pakeistas šis patyręs žmogus. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajam pirmininkui ponui A.Mačiuliui. Tai visi klausimai. Repliką – A.Medalinskas. Prašom.
A.MEDALINSKAS. Pirmininke, galbūt greičiau ne replika, o pasiūlymas. Nes išklausius gerbiamojo A.Mačiulio atsakymus į čia pateiktus klausimus iš tikrųjų man (galbūt kai kuriems mano kolegoms) galėjo kilti mintis Seime surengti diskusiją tokiu klausimu, kad galbūt padėtume įeiti į tą ramų ritmą po Naujųjų metų Lietuvos televizijai. Dalyvaujant… gal ne tiek mums, politikams, kalbant apie politines laidas ar kitokius dalykus, bet apskritai apie mūsų Lietuvos nacionalinės televizijos ateitį, pasikviečiant, kaip ponas J.Olekas teisingai kėlė klausimą, kūrybinių organizacijų vadovus, pakalbėti, kaip mes matome tą situaciją, nes čia buvo klausimai ir atsakymai, kaip ir pridera pagal Statutą. Bet galbūt vertėtų mums surengti tokią diskusiją. Tai tiek, toks pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad vertėtų diskutuoti tada, kai bus kokie nors siūlymai, apskritai diskutuoti apie televizijos ateitį nėra pats racionaliausias būdas. Kiek aš žinau, įvairūs siūlymai yra brandinami. Matyt, jie artimiausiu metu pasieks ir Seimą vienų ar kitų įstatymų ar pataisų pavidalu, tada galėsime juos svarstyti.
Seimo narių pareiškimai
Dabar paskutinis mūsų klausimas – tai Seimo narių pareiškimai. Čia du Seimo nariai. R.Kupčinskas yra pirmasis. Prašom.
R.KUPČINSKAS. Dar kartą laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš esu Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narys, todėl esu paprašytas perskaityti Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pareiškimą.
“Sudėtinga Lietuvos vidaus ir tarptautinė padėtis. Dėl vis gilėjančios valdžių krizės Rusijoje Lietuva dėl savo geografinės padėties gali būti pasirinkta Rusijos užsienio politikos taikiniu visų pirma destabilizuojant padėtį Lietuvoje. Tokių destabilizacijos požymių labai padaugėjo.
Per televiziją kalbama, kad Lietuva pasirinko ne tą demokratijos modelį, kalbindami politikus televizijos žurnalistai jau atvirai perša mintį, kad dėl blogybių kalta nepriklausomybė, atvirai keliamas priešlaikinių Seimo rinkimų klausimas, stabdomas žmonių indėlių grąžinimas, teisėta privatizacija, vykdoma kita destrukcija.
Prie tokios destruktyvios veiklos priskiriamas ir peržengęs bet kokias padorumo ribas vertinant Kovo 11-osios Akto signatarų veiksmus, ypač signatarų sklypų įsigijimo, skandalas. Kodėl šis klausimas keliamas tik dėl pasirinktinų signatarų, kodėl vietoje darbo Seime kuriame komisiją, kuri vertintų signatarų gyvenimo klausimus? Nors yra aišku, kad LDDP valdymo metu buvo priimtas ne vienas teisės aktas dėl žemės sklypų pardavimo signatarams, kad tuos sklypus įsigijo draugai ir bičiuliai.
Šiandien kita padėtis. Rusijos tamsiosios jėgos diriguoja – reikia destabilizuoti padėtį Lietuvoje. Reikia sukelti nepasitenkinimo nepriklausomybe bangą. Reikia parodyti, kad pasirašę Nepriklausomybės Aktą signatarai yra ne tie žmonės, kad nepriklausomybė yra neigiamas reiškinys ir tuo užsiima tie, kurie pirmieji pasinaudojo teisės aktas, kurie, nebodami blokadų, statėsi pilis ir užmiesčio rezidencijas, kurie, blokuodami žemės grąžinimą savininkams, patys visokio persikėlimo ir teisių perėmimo būdais savo rankose sukaupė didžiulį turtą – šimtus hektarų žemės sklypų ir kito nekilnojamo turto. Tai nuo visuomenės pridengta paslapties skraiste.
Atėjo laikas šią skraistę praskleisti. Būtina, kad Seimo sudaryta komisija nustatytų ne tik signatarų žemės sklypų dydį ir kainas, bet ir atskleistų paslapties šydą nuo viso kito nekilnojamo turto. Čia neturi būti jokių paslapčių. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti, kas jo kaimynas, kas yra nupirkęs žemes, kada, iš ko nupirko, kam pardavė ir už kiek, kas ir kada skyrė sklypus prestižinėse vietose ne tik piliečiams, bet ir juridiniams asmenims. Būtina atskleisti piliečiams tiesą, kas ir kokios kompanijos ar akcinės bendrovės yra privatizavusios pagrindines Lietuvos parduotuves, turgavietes, prekybos centrus ir t.t.
Tada iš tikro pamatysime, kur slypi Lietuvos skurdo priežastis. Tokios komisijos darbas gal padarytų galą Lietuvos politinio gyvenimo destabilizatoriams, būtų labai pozityvus, parodytų, kas iš tikro pasinaudojo Lietuvos turtais, parodytų, ką tie žmonės veikia. Manome, kad Seimas politinių intrigų fone suvienys savo jėgas ir padarys visus nekilnojamo turto Lietuvoje klausimus skaidrius.
Lietuvos Sąjūdžio taryba.” Dėkoju.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pareiškimą nori perskaityti J.Olekas. O tuo tarpu daug kas pageidauja registruotis. Taigi prašom registruotis ir J.Oleką kviečiu į tribūną. J.Oleko pareiškimas.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už suteiktą žodį. Aš norėčiau perskaityti Lietuvos Socialdemokratų partijos konferencijos “Skurdas Lietuvoje”, įvykusios 1999 m. rugsėjo 17 d., rezoliuciją.
“Šiandieninė ekonominė politika skatina atotrūkį tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų ir didina skurstančiųjų skaičių Lietuvoje. Augantys mokesčiai tampa nepakeliama našta žmonėms, gaunantiems tik menkas darbo pajamas, kaimo gyventojams, jaunoms šeimoms, smulkiems verslininkams. Jeigu skurdo rodikliu įvardijame pajamas, kurių didesnė pusė išleidžiama maistui, tai Lietuvoje tokių skurstančių būtų beveik ketvirtadalis gyventojų, tačiau platesnė informacija apie tai nutylima.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi oficialios skurdo ribos, o skurdo mažinimo programa dar nepateikta visuomenei. Siekdami, kad Vyriausybės vykdoma ekonominė, socialinė politika skatintų užimtumą, užtikrintų socialines garantijas visiems Lietuvos gyventojams ir mažintų skurstančiųjų skaičių, siūlome:
1. Oficialiai nustatyti skurdo ribą ir ją paskelbti;
2. Sumažinti esamą pajamų nelygybę pertvarkant mokesčių politiką ir perorientuojant į tai visą mokesčių sistemą;
3. Padidinti neapmokestinamą minimumą iki minimalaus darbo užmokesčio dydžio;
4. Plėsti viešųjų darbų apimtis ir formas;
5. Aktyviąsias darbo rinkos priemones finansuoti iš valstybės biudžeto atsižvelgiant į regioninius skirtumus bei nevienodą darbingumo amžiaus grupių padėtį;
6. Taikyti mokesčių lengvatas darbdaviams, steigiantiems naujas darbo vietas;
7. Ypač skatinti smulkų ir vidutinį verslą bei kooperatyvų plėtrą kaimo vietovėse;
8. Socialinės paramos išmokos dydį derinti su asmens skatinimu dirbti;
9. Padidinti bendrojo ir profesinio mokymosi galimybes asmenims iš socialiai remtinų šeimų;
10. Informuoti visuomenę apie skurdo mažinimo priemones ir jų efektyvumą;
11. Socialinės paramos išmokas didinti negalintiems dirbti asmenims;
12. Įtvirtinti visuotiną pajamų deklaravimą;
13. Trišalėje taryboje svarstyti viršvalandžių ir darbo laiko klausimą per užimtumo skatinimo prizmę”.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega Juozai. Taigi visi pareiškimai. Tuo šios dienos plenarinį posėdį baigėme. Susitinkame rugsėjo 23 d., ketvirtadienį, taip pat neeiliniame plenariniame posėdyje.