Penktasis (368) neeilinis posėdis
1999 m. rugsėjo 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

1999 m. rugsėjo 16 d. (ketvirtadienio) neeilinių plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Labas rytas. Sveikinuosi dar kartą, vildamasis, kad gongo dūžis susodins jus į vietas. Pradedame šios dienos posėdį. Kolegos, kviečiu registruotis, kviečiu tylos ir kviečiu žvelgti į šios dienos suplanuotą darbotvarkę. Bendru sutarimu ir kolegos Č.Juršėno prašymu, siūlome šiandien nesvarstyti antrojo klausimo – Seimo nutarimo “Dėl laikinosios komisijos sudarymo”. Jeigu jūs neprieštarautumėte, tas klausimas galėtų būti svarstomas ateinantį antradienį. Taip pat, gerbiamieji kolegos, prašyčiau bendro sutarimo, kad šiandien būtų pateikiamas antrasis Prezidento dekretas “Dėl pono V.Pavilonio skyrimo Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininku”. Aš informuoju dabar apie tokį gautą dekretą, popietiniame posėdyje galėtume tai padaryti, jeigu jūs neprieštarautumėte.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Ar galime bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Dėkoju, kolegos. Taigi darbotvarkę turime.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-1978(2) (svarstymas ir priėmimas)

Pirmasis klausimas (frakcijas ir komitetus prašyčiau rengti pranešimus), projektas Nr.P-1978(2) – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos”. Šiandien svarstymas, kolegos. Turėtume jį priimti. Kai tik Sekretoriatas įjungs pirmąjį klausimą, aš mėginu, kolegos, klausti, kas dalyvautų diskusijoje. Taigi turbūt sutarėme, kad kalba komitetai, kalba frakcijos, norinčios pareikšti minčių, ir pabaigoje žodis A.Kubiliui. Kviečiu į tribūną Seimo narę B.Visokavičienę Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Kokia jūsų nuomonė dėl projekto?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Laba diena visiems. Socialinių reikalų ir darbo komitetas Seimui rudens sesijoje pateiks 22 naujus įstatymus, kuriuos norėtume, kad būtų priimti, taip pat jau parengtus ir pateiktus Seime dar 9, kuriuos reikės svarstyti ir priimti. Taigi laukia labai įtemptas darbas.

Socialinė politika nuo 1996 metų pabaigos buvo kryptingai įgyvendinama taip, kad pagal valstybės išgales visą laiką didėtų realios žmonių pajamos, ypač tų, kurie nebegali dėl vienų ar kitų priežasčių produktyviai dirbti, kad nuolat didėtų pensijos. Šiandien, esant labai įtemptai finansinei padėčiai mūsų šalyje, pagrindinis uždavinys yra išsaugoti tai, kas jau padaryta, ir išlaikyti proporcingą pensijų, pašalpų bei kitų išmokų ligos atveju lygį.

Rudens sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateiks Seimui tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kuris turėtų būti subalansuotas, taip pat bus priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymai.

Labai svarbus bus Socialinės apsaugos pagrindų įstatymas, kuris pakeis pajamų garantijų įstatymą ir leis objektyviai indeksuoti pajamas, atsižvelgiant į kainų augimo indeksą, sureguliuoti socialinių išmokų indeksavimą. Šito įstatymo tikrai labai reikia ir mes tikimės, kad jis šioje sesijoje bus priimtas.

Bus nuosekliai ir toliau įgyvendinami draudimo principai remiantis Vakarų valstybių patirtimi. Stiprės socialinės garantijos, ligos, susižeidimo darbe atvejais, motinystės atvejais. Bus priimtas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymas. Seniai yra lauktas Labdaros ir paramos įstatymas, kuris sudarys palankesnes sąlygas ir labdaros teikėjams, ir jos gavėjams. Bus sureguliuotos mokesčių lengvatos ir taip bus skatinama labdara ir parama. Suprantama, kad tai galėtų būti labai didelis impulsas apskritai gelbstint ir mažinant valstybės išlaidas.

Ypač svarbus žmonėms bus Saugos ir sveikatos darbe įstatymas, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga ir daug kitų įstatymų, kurių labai laukia visuomenė ir žmonės, nes dėl ūkio raidos būta nemaža nesklandumų. Pavyzdžiui, Žalos atlyginimo įstatymas priimtas prieš keletą metų ir veikė normaliai, tačiau gyvenime atsiranda labai daug tokių atvejų, kurie verčia jį koreguoti, kai žmogus atsiduria tokioje padėtyje, kad nei valstybė, nei savininkai nenori atlyginti žalos.

Be to, komitetas atlieka ir tęs gana svarbius parlamentinius tyrimus. Būtent Įmonių bankroto įstatymo įgyvendinimo parlamentinį tyrimą, jo pasekmės ir rezultatai, taip pat Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo tyrimą, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros, programos, socialinį ekonominį įvertinimą. Pirmasis tyrimas mums yra labai aktualus, nes dėl įmonių bankrotų labai dažnai būna pažeidžiamos darbuotojų teisės, kada bankroto procedūra ilgai tęsiasi, žmonės negauna laiku atlyginimo, jis išmokamas pavėluotai, taip pat neatlyginama žala. Todėl šis tyrimas mums jau leido padaryti kai kurias labai svarbias išvadas ir Ūkio ministerija, ir Teisingumo ministerija pasiryžo padėti, kad šis įstatymas būtų įgyvendinamas sklandžiau.

Socialinės infrastruktūros plėtros ir vietinio užimtumo iniciatyvų parlamentinis tyrimas labai yra aktualūs regioninei plėtrai, kadangi vietinio užimtumo iniciatyvos reikalauja didelio vietinio tyrimo, tiek įvertinant darbo jėgos struktūrą, paklausą, pasiūlą, kvalifikaciją ir esantį potencialą vienoje ar kitoje vietovėje. Juo labiau kad čia labai aktyviai įsijungia Europos Sąjungos fondai ir jie finansuoja tyrimus vietoje ir projektus.

Tai tokie darbai numatyti rudens sesijoje. Linkiu visiems sėkmės priimant šiuos įstatymus ir darnaus darbo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę G.Imbrasienę, o jūsų dar kartą primygtinai prašau oficialesnio savo buvimo plenarinių posėdžių salėje. Tai tinka ir kancleriui, ir visiems kitiems lyderiams.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie visą rudens sesijos programą, galima atkreipti dėmesį, kad šioje sesijoje numatoma svarstyti daug sudėtingų, tačiau itin reikšmingų valstybei įstatymų projektų. Programa didelės apimties, todėl Seimo laukia sunkus bei įtemptas darbas.

Darbų programos teisinės sistemos reformos ir teisėtvarkos srityje iš tiesų daug svarbiausių mūsų valstybės įstatymų projektų, taip pat jų pataisų projektų. Vyriausybė jau pateikė Seimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos bendruosius nuostatus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektus. Į sesijos darbų programą įtraukti numatomi pateikti taip pat Civilinio kodekso antrosios, trečiosios, ketvirtosios knygų projektai, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso naujos redakcijos. Minėti projektai parengti ar rengiami, atsižvelgiant į pasikeitusias teisines, visuomenines, ekonomines, politines sąlygas, juose sprendžiamos praktinėje veikloje pastebėtos teisinės problemos, apibendrinama susiklosčiusi teisinė praktika. Reikia nepamiršti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių teisės aktų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., pripažinimo netekusiais galios bei Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo nuostatomis, minėtų kodeksų, taip pat Administracinių teisės pažeidimų, Santuokos ir šeimos, Darbo įstatymų kodeksų bei kitų įstatymų galiojimas buvo laikinai pratęstas iki 2000 m. sausio 1 d. Todėl yra būtina priimti tam tikrus naujus įstatymus arba dar kartą pratęsti jų galiojimą.

Teisės ir teisėtvarkos komitete minėtų kodeksų projektų svarstymas yra laikomas prioritetiniu. Be naujų kodeksų projektų į darbų programą įtraukta ir Teisės ir teisėtvarkos komitete rengiamasi svarstyti kitus itin svarbius įstatymų projektus. Tarp jų paminėtinas Turto arešto aktų registro įstatymo projektas, taip pat su juo susijusių kitų įstatymų, Civilinio, Baudžiamojo proceso, Muitinės kodeksų, Hipotekos, Teismų, Kilnojamojo turto įkeitimo, Nekilnojamojo turto registro, Mokesčių administravimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų projektai.

Šiais projektais siekiama suderinti teisės normas, reglamentuojančias turto areštą, suvienodinti sąvokas, turto arešto tvarką, jo atsiradimo momentą, nustatyti privalomą visų institucijų priimtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto dokumentų registravimo tvarką viename valstybės registre, kad būtų galima operatyviai gauti informaciją apie turto areštą, kad sudarytų sąlygas tinkamai apsaugoti ir trečiųjų asmenų teises.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu iš esmės keičiamos atskiros kodekso nuostatos. Projekte siekiama tobulinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas atsižvelgiant į jų taikymo praktiką bei suderinti jo nuostatas su Baudžiamojo kodekso reikalavimais, (…) juridinių asmenų administracinę atsakomybę. Šiuo atveju pašalinama darbuotojo, veikusio įmonės interesais, administracinė atsakomybė. Detaliai reglamentuojama baudos dydžio nustatymo tvarka. Projekte patikslinama atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašai, taip pat kitos nuostatos.

Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siekiama suteikti teismui galimybę individualizuoti bausmės dydį, numatoma išplėsti Baudžiamojo kodekso normų sankcijų ribas. Diskusijas Teisės ir teisėtvarkos komitete sukėlė Prokuratūros, Advokatūros bei Administracinių teismų įsteigimo įstatymo pataisos, kuriomis, be kitų nuostatų, siekiama suvienodinti reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems tapti prokurorais, advokatais, administracinių teismų teisėjais.

Į programą taip pat įtraukti Vyriausybės numatomi pateikti šie įstatymų projektai: Kalėjimų departamento įstatymas, kuriuo nustatoma, jog kalėjimų departamentas perduodamas Teisingumo ministerijai ir tampa civiline įstaiga, atsakinga už visų bausmių, išskyrus baudas ir turto konfiskavimą ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą… apibrėžiant jos kompetenciją ir funkcijas, sudarant realias galimybes daryti įtaką bausmių vykdymo politikai. Lobistinės veiklos įstatymo projektas, kurio tikslas – sureguliuoti interesų, grupių daromą įtaką įstatymų leidybai, kitiems teisės aktams.

Parengtas Teisinės pagalbos įstatymo projektas, skirtas garantuoti realią ir lygią kiekvieno socialiai remtino ar kito asmens galimybę teisme ginti savo teises. Nepaprastosios padėties įstatymo projekto tikslas – nustatyti nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus bei nepaprastųjų priemonių, numatytų teikiamajame projekte, įvedimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas numato ir toliau spręsti problemas, susijusias su teismų, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų materialiniu aprūpinimu, įvairių institucijų veiklos teisėtumo užtikrinimu.

Tokie pagrindiniai darbai laukia Teisės ir teisėtvarkos komiteto, taip pat ir visų mūsų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A.Matulą ir bijau, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ponas K.Kryževičius nepaprašytų žodžio dėl vedimo tvarkos. Galbūt to ir neįvyks, kolegos.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke. 1998 m. lapkričio 24 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo įgyvendinimo” naujoji redakcija, kurioje buvo numatyta, kokius įstatymų projektus ir iki kokios datos turėtų pateikti Vyriausybė Seimui. Galime pasidžiaugti, kad laiku buvo pateikti Prekursorių kontrolės ir Produktų saugos įstatymai, kurie jau yra priimti praėjusioje sesijoje. Dauguma nutarime numatytų projektų, tokių kaip Maisto įstatymas, kurį buvo numatyta pateikti sausio 1 d…. Medicininių tyrimų etikos, Farmacinės veiklos įstatymų pataisos, kurios turėtų tiksliai reglamentuoti vaistų gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos vaistais pagrindus ir tvarką, vaistinių steigimo tvarką turėjo būti pateikti šių metų gegužės 1 d.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektas, kuris turėjo būti pateiktas pagal šį nutarimą birželio 1 d., ne tik nėra pateiktas, bet Vyriausybės patvirtintame programos įgyvendinimo priemonių plane jį numatoma pateikti 2000 m. IV ketvirtyje, iš esmės kitos kadencijos Seimui.

Galiu pasakyti, kad tai nepaprasto svarbumo įstatymas, be kurio negalima pradėti visuomenės sveikatos įstaigų reorganizavimo. Drįstu teigti, kad be visuomenės sveikatos reformos nevisavertė ir vykdoma asmens sveikatos reforma. Kas iš to, kad modernizuojame gydymo įstaigas, tobuliname ir decentralizuojame jų valdymą, įdiegiame šeimos gydytojų instituciją ir t.t., jeigu niekas neprisiima atsakomybės už sveikos gyvensenos ugdymą, propagavimą, regionuose ir savivaldybėse iš esmės niekas nekoordinuoja Lietuvos sveikatos programoje numatytų tikslų įgyvendinimo. Žmonės ir toliau mano, kad atsakomybę už jų sveikatą turi prisiimti medikai, ir paprasčiausiai į medikus nemaža dalis visuomenės nesikreipia. Tuo tarpu nuo pat šios Seimo kadencijos pradžios šio įstatymo pateikimas Seimui yra atidėliojamas jau trečią kartą. Šių anksčiau mano išvardytų įstatymų pateikimo atidėliojimas, manau, yra nepriimtinas ir komitetas tam nepritaria.

Galiu pasidžiaugti, kad pavyko susitarti su Sveikatos apsaugos ministerija, kad šių mano paminėtų įstatymų projektai vis dėlto bus pateikti šioje sesijoje, ir tai patvirtino ministras R.Alekna, atsakydamas komitetui šių metų liepos 21 d. Jis mini, kad visi įstatymų projektai yra parengti ir derinami įvairiose ministerijose. Norėtume paprašyti Vyriausybės imtis priemonių, kad šis derinimo procesas įvairiose ministerijose truktų trumpesnį laiką, nes Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą akcentavo, kad šis derinimo procesas yra labai ilgas.

Priėmus šiuos projektus kartu su Nuodingųjų medžiagų kontrolės, Slaugos praktikos įstatymu bei Geriamojo vandens įstatymu iš esmės būtų visiškai suformuota šiam laikotarpiui reikalinga sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų bazė.

Neaišku, kodėl Vyriausybė savo siūlymuose nesiūlo Seimui svarstyti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų. Kaip jūs žinote, kolegos, šio įstatymo 4 skyriaus įsigaliojimas buvo atidėtas iki šių metų sausio 1 d. dėl to, kad nebuvo parengti poįstatyminiai aktai, ir apskritai 4 skyriaus nuostatos prieštarauja vėliau priimtam Draudimo įstatymui. Todėl komitetas ir siūlo, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas šioje sesijoje.

Komitetas parengė ir teiks Žmonių audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas. Pataisų tikslas būtų nepažeidžiant gyvų ir mirusių žmonių teisių sudaryti kuo palankesnes sąlygas organų donorystei Lietuvoje.

Apskritai komitetas savo darbe numatęs apie 40% laiko skirti parlamentinei kontrolei, apie 15% laiko skirs įvairių aktualiausių visuomenei problemų analizei ir jau priimtų galiojančių įstatymų vykdymo parlamentinei kontrolei. Kadangi pateiktame rudens sesijos darbų programos antrajame variante iš esmės yra atsižvelgta į visus komiteto siūlymus, komitetas siūlo ir balsuos už programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi komitetai kalba toliau. Žiūriu į L.Sabutį, į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. A.Vaišnoras Aplinkos apsaugos komiteto vardu rengiasi kalbėti. Prašom, pone pirmininke.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, tai yra eilinio darbo gan sudėtinga programa. Komitetas du kartus savo posėdžiuose vertino, vertinome ir tuo aspektu, kiek, kokių klausimų siūloma ne tik mūsų pačių komiteto, bet ir kitų komitetų, taip pat Vyriausybės. Mes matome, jog dalykų, susijusių su valstybės valdymo reforma, su valstybės tarnyba ir savivalda, yra labai daug, gan įdomių ir sudėtingų įstatymų projektų pasiūlyta. Mūsų komitetas savo iniciatyva dar pasižadėjo, jeigu galima taip pasakyti, kuruoti kai kuriuos labai aktualius savivaldybėms ir valstybės tarnybai įstatymų projektus. Be to, į ką jau buvo atsižvelgta ir įrašyta į mūsų programą, tai yra tie puslapiai, kur prasideda viešasis administravimas, ir kiti, mes matytume, jog yra 27 įstatymų projektai, nauji arba pakeičiami, kurie yra labai įdomūs ir svarbūs būtent viešajam administravimui. Todėl aš tik galiu pritarti ir kartu pasakyti kai kurias pastabas apskritai dėl kitų reikalų, ne tik dėl įstatymų projektų.

Mes norėtume, kad rudens sesijos metu, taupant laiką ir geriau pasirengiant svarstymui Seime, būtų daromi jungtiniai, dviejų trijų komitetų posėdžiai. Ypač, aš minėjau, kad tiesiog neišvengiamai reikės pateikti išvadas kaip papildomiems komitetams. Todėl manau, kad vis dėlto yra tikslingiau, jog galbūt kartu būtų daromi svarstymai. Būtų sutaupoma laiko, kartu išgirstama nuomonė, kokia galėtų susiformuoti viename ar kitame komitete. Manau, nuo to tik pagerėtų kokybė.

Manau, kita labai svarbi mūsų parlamentinio darbo dalis (čia įrašyta programoje) yra komitetų ataskaitos. Siūlyčiau ateityje nedaryti nuobodžių komitetų ataskaitų, reikia parengti jas raštu ir jeigu Seimo nariai dėl kokios nors pozicijos norėtų pasiteirauti, galima būtų atsakyti kokią vieną kitą minutę prarandant į tuos klausimus arba iš tribūnos, arba atskirai. Tačiau labiau norėtųsi išgirsti informaciją ir ataskaitą, kurios mes negirdėjome per trejus metus, iš Seimo valdybos. Seimo valdyba, kaip institucija, niekada nepateikė savo veiklos ataskaitos, nepateikė taip pat ir atskiri Seimo valdybos nariai. Taip pat labai svarbu Seimui išgirsti atskirų komisijų, kurios sudaromos Seime (ir tartum nuolatinės, ir nenuolatinės), ataskaitas. Jų ataskaitų, informacijų netenka išklausyti dėl to, kad tam stokojama laiko.

Kita svarbi detalė, susijusi su mūsų darbų programa, yra ta, jog atskaitingos institucijos pateikia informaciją, tačiau yra labai svarbu žinoti, kad tai būtų ne tik ataskaita, bet ir informacija neatskaitingų Seimui institucijų. Pirmiausia aš turiu omeny Prezidentūros, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, dabar sudaryto ir veikiančio, dirbančio Administracinio teismo ir kitų institucijų. Tai nebūtų ataskaitos, tačiau tai būtų informacijos apie atliekamą darbą ir problematiką bei įstatymų veiksmingumą. Manau, kad šalia to mes turėtume turėti tokią galimybę, jog tokį siūlymą galėtų koordinuoti Seimo valdyba. Manau, kad ir komitetuose išryškėja tendencija, ne visai gera, reikėtų reguliariai organizuoti parlamentinės kontrolės prasme Vyriausybės ir ministerijų sekretorių ataskaitas apie jų iniciatyva arba Seimo pavedimu, pagal rezoliucijas rengiamus nutarimus, teisės aktus, kuriuos privalu įgyvendinti realizuojant atskirų įstatymų normas.

Ir dar viena pastaba iš mūsų programos. Mes retkarčiais vertiname ne tik savo atskirų komitetų, bet ir apskritai visą programą, ir vertindami šią programą kaip labai sudėtingą, reikalingą vis dėlto negaliu nepaminėti, kad mes turime tartum nepagydomų ydų, kurių nenorime šalinti. Štai yra parašyta, jog Visuomenės sveikatos įstatymas bus svarstomas ir siūlomas kolegos V.Andriukaičio, tačiau kitame Vyriausybės siūlomame projekte yra sakoma, jog tai bus Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Sunkiai įsivaizduoju, kaip turi atrodyti Visuomenės sveikatos įstatymas. Gal vis dėlto reikia galvoti tam tikra prasme apie paramą arba kitokiu aspektu tai vertinti. Jeigu pažiūrėtumėte į teikiamą projektą, rastumėte, jog yra daug siūlymų, susijusių su atskirų įstatymų pataisomis. Vienas iš tokių, daugiausia pataisų turi, – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo keitimai. Suskaičiavau, penki Seimo nariai siūlo koreguoti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Susidaro tartum atskira grupė. Tai gerbiamieji K.Prunskienė, K.Kuzminskas, Šimėnas, S.Petrikis, V.Andriukaitis, P.Šalčius. Manau, kad Seimo valdyba galėtų tiesiog pasiūlyti kooperuotis šiems Seimo nariams ir pateikti vieną bendrą šio įstatymo pataisų redakciją, nebūtų išskirstytos kitos nuostatos ir neprieštarautų vėliau, nereikėtų jų koreguoti.

Iš esmės komitetas, tvirtindamas šią programą, teisingiau, pritardamas šiai programai, kartu patvirtino ir savo komiteto veiklos programą. Todėl mes manome, kad ir negausiomis savo patarėjų ir specialistų jėgomis galėsime padėti Seimui pateikti geresnes išvadas ir priimti tuos svarbiausius įstatymų projektus, kurie susiję su viešuoju administravimu ir savivaldybių reikalais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A.Vaišnorą. Ir tada turbūt frakcijos. K.Prunskienė.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ilgai netrukdysiu jūsų suprasdamas, kad laikas brangus. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programą, programos projektą, ir jam pritarė. Mes manome, kad išties svarstomi svarbūs klausimai, taip pat aplinkosaugos srityje. Čia mes randame tris tarptautines konvencijas ir ypač vieną tarptautinę konvenciją, kuri svarbi ne tik priimant tam tikrus aplinkosaugos srities sprendimus, bet ir įtraukiant visuomenę į tų sprendimų vykdymą. Tai yra konvencija dėl prieinamumo prie informacijos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais. Tai yra vienas iš europietiškų standartų, ir priimdami šitą konvenciją mes aiškiai įsivaizduojame, kad tai jau vienas žingsnis į Europos Sąjungą šioje srityje.

Taip pat į programą įrašyti keturi įstatymų projektai. Kai kurie iš jų, sakykim, Aplinkos apsaugos įstatymo nauja redakcija yra susieta su Europos Sąjungos reikalavimais, tai yra taip pat suderinta su Europos Sąjungos reikalavimais kaip ir kiti priimami įstatymai. Aš labai džiaugiuosi, kad jau pirmą savaitę šioje salėje buvo svarstomas naujas Aplinkos oro apsaugos įstatymas, kurio pagrindinės nuostatos taip pat yra suderintos su Europos Sąjungos reikalavimais. Bet mes šiek tiek esame sunerimę dėl Šiaurės investicijų banko paskolos 20 mln. ekiu naujos programos pateikimo, nes šita paskola buvo skirta grynai aplinkosaugos ir energetikos reikalams. Jeigu šie pinigai bus atimti iš aplinkosaugos, manau, išties tai bus nelabai gerai.

Na, mane, taip pat ir mūsų komitetą labai sujaudino Vyriausybės siūlymai atidėti įstatymą apmokestinti tarą ir pakuotę, taip pat Valstybės atliekų tvarkymo fondo įstatymo priėmimą. Mes matome, kokia yra sudėtinga ir netgi tragiška, sakyčiau, padėtis su atliekų tvarkymu, todėl be papildomų investicijų, be skatinimo bendrovių arba žmonių, kurie užsiima atliekų tvarkymu, ypač pavojingų atliekų tvarkymu, mes, matyt, nepajudėsime iš vietos kitais metais. Nes pagal šį įstatymą, kuris turi būti priimtas ir įsigalioti nuo 2000 metų, jeigu būtų informuota visuomenė ir pramonininkai, ir verslininkai, kurie užsiima atliekų tvarkymu, jie pasiruoštų šitiems dalykams ir tada efektas būtų daug didesnis.

Na, ir viena iš tokių turbūt ilgiausiai besitęsiančių problemų yra Miškų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Mes jį jau svarstėme kelis kartus turbūt pusantrų metų Seime, bet niekaip negalime priimti. Manau, kad per šią rudens sesiją mes jį pagaliau priimsime, nes miškininkai yra labai sunerimę. Tai yra didžiulė žmonių bendruomenė, kuri rūpinasi trečdaliu mūsų teritorijos, kuri yra apaugusi miškais. Susitinkant su jais, jie labai norėtų, kad pagaliau būtų jiems aišku, kokios yra perspektyvos ir kaip toliau tęsti darbus.

Šalia viso Seimo rudens sesijos darbų programos mes svarstėme taip pat savo Aplinkos apsaugos komiteto darbų programą, ten yra 63 punktai. Jų visų neminėsiu, tačiau yra tokių dalykų, kurie yra ypač svarbūs. Sakykime, mokesčių sistemos tobulinimo, skatinant švaresnio kuro aplinkos ir žmonių sveikatos požiūriu gamybą ir naudojimą, taip pat dėl sukauptų kenksmingų medžiagų neutralizavimo ir automobilių išmetamų į atmosferą dujų kokybės kontrolės. Kaip mes žinome, miestuose 60% ar netgi daugiau teršalų sudaro automobilių išmetamosios dujos, todėl mes turime sukurti sistemą, kuri skatintų šitų dujų išmetimo sumažėjimą.

Žodžiu, Aplinkos apsaugos komiteto laukia daug ir svarbių svarstymų, daug ir svarbių sprendimų. Kaip jau minėjau, mes pritariame šiai sesijos darbų programai. Linkiu visam Seimui sėkmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo laikas baigėsi, bet tikriausiai pratęsime mūsų kalbėjimus ir gal spėsime iki 12 val. susitvarkyti su kitais projektais.

Seimo narė K.Prunskienė. Paskui žada kalbėti Seimo narys A.Stasiškis.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, turbūt dauguma mūsų sutiksime, kad mūsų darbo programa šioje sesijoje yra labai svarbus dalykas mūsų darbo efektyvumui. Žinoma, dar nemažiau svarbu, kaip mes tą programą realizuojame ir kokie yra įstatymai, koks tų turinys, kiek jis atitinka tikrovės reikalavimus ir Lietuvos interesus.

Pirmiausia norėčiau padėkoti savo frakcijos vardu visiems, kurie nuoširdžiai dirbo rengiant tą programą, padedančią mums tvarkyti savo darbą Seime. Kalbėdama apie programos, kuri išreiškia mūsų darbo efektyvumą, kiekybinę ar kokybinę pusę, turėčiau tam tikrų bendrų samprotavimų. Nėra abejonės, kaip ir per ankstesnes sesijas, mus teks dirbti pakankamai daug, kitaip tariant, kiekybinė veiklos pusė yra neabejotinai stipri. Tačiau, deja, yra daugybė kokybinių problemų, kurios neįrodo nei mums patiems, nei visuomenei, kad mes pakankamai efektyviai dirbame.

Vienas iš dažniausiai kritikuojamų dalykų yra tie lopai, tos įstatymų pataisos, kurios priiminėjamos viena po kitos. Dėl to aš palaikyčiau gerbiamojo kolegos L.Sabučio siūlymą, kad pataisų autoriai, net jeigu kalbama ne apie tą patį straipsnį ir ne apie tą pačią mintį, galėtų kooperuotis. Tam kažkaip galėtų mus nuteikti turbūt ir Seniūnų sueiga ar Seimo valdyba, kad būtų sujungtos to paties įstatymo pataisos, ypač kai jos eina paraleliai viena šalia kitos. Tada mes turėtume vietoje kelių pataisų vieną. Taip galima kalbėti, pavyzdžiui, apie Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo įstatymą, apie Privatizavimo ir kitus įstatymus, kai paraleliai yra svarstomos kelios skirtingų autorių pataisos. Nes kai yra per daug lopų, tiesą sakant, kartais tą seną drabužį norisi atmesti, nes ir psichologiškai jis darosi nepriimtinas, arba reikia keisti nauju. Būtent šia prasme labai pozityvus dalykas yra tai, kad šios sesijos metu mes turbūt ne tik svarstysime, bet ir eisim tokių svarbių įstatymų, kaip akcinių bendrovių, mokesčių, bankroto ir kitų, naujų redakcijų priėmimo link. Taip naujos redakcijos tikrai garantuos tų įstatymų vientisumą, nes lopant, žinoma, tą vientisumą vargu ar galima gauti. Transformuojasi pati įstatymo dvasia.

Labai didelė mūsų darbo problema, kuri atsispindi ir mūsų programoje, yra tai, kad mums šioje sesijoje nuo pat pradžių tenka sugrįžti prie pakartotino svarbiausių valstybės dokumentų, labai svarbių ekonominių įstatymų taisymo. Aš turiu omenyje pirmiausia Valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių įstatymo pataisas, taip pat įstatymų kompleksą, kuris reglamentuoja “Mažeikių naftos” ir visų naftos komplekso įmonių reorganizavimą ir privatizavimą. Kai mes šį klausimą sprendėme jau pernai, aš turiu omenyje pirmiausia biudžetą ir minėtąjį antrą klausimą, akivaizdžiai matėme, kad projektai ir priiminėjami įstatymai yra ne tik netobuli, jie paprasčiausiai nėra realūs. Jie yra atitrūkę nuo realių prognozių ir neįvertintos jų pasekmės, kurios neišvengiamos, tą įstatymą priėmus. Todėl natūralu, kad mūsų praeitų metų pabaigos neefektyvus darbas, kurį aš turbūt susiečiau su buvusios Vyriausybės teikiamais projektais, šiandien mus atveda prie mūsų darbo nuostolių pakartotinai. Svarstome ir darome šių svarbių įstatymų pataisas, bet, atleiskite, visiškai ne tas pat, ar mes šių metų biudžetą taisome ir iš esmės taisome metų pabaigoje, ar mes tai būtume padarę realiai įvertindami padėtį ir įsiklausydami vieni į kitų prognozes, nuomones tada, kai buvo laikas tai daryti, o ne priėmę kaip pagrindinį dalyką kieno nors ambicingas viltis ar visiškai nerealias prognozes. Žinoma, mes galime vieni kitiems priekaištauti iki begalybės, bet, deja, tai yra labai liūdnas faktas, labai netikusi praktika, kuri kompromituoja visą įstatymų leidybą ir menkina valdžios autoritetą.

Taigi labai norėtųsi, kad šiemet mes to išvengtume bent jau kitų metų biudžeto ir kitų dokumentų svarstymo metu. Prie “Mažeikių naftos” nenorėčiau šiandien nė negrįžti, mes ką tik neseniai tą klausimą pradėjome svarstyti ir dar bus progos apie tai kalbėti. Norėtųsi, kad nepriimtume tokių įstatymų, kurie visiškai sumenkina ar net paneigia pačios valdžios veiklos prasmę ir neišvengiamai sukels daug neigiamų pasekmių tvarkant mūsų bendrą valstybės ir tautos gyvenimą ekonomine, socialine, kultūrine ir visomis kitomis prasmėmis.

Baigdama norėčiau dėl ekonominės dalies pabrėžti. Šioje sesijoje labai pasigendu, kaip ir ankstesnėse sesijose, mūsų programoje Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos strategijos pateikimo svarstymo ir tai susiečiau su mūsų įstatymų gausiom pataisom. Kai mes neturime bendros, susijusios, galima sakyti, integruotos strategijos (aš kalbu ne apie integracijos į Europos Sąjungą, o atskirų sričių tarpusavio integraciją), tai mums ir tenka nuolat ir nuolat kaitalioti įstatymus. Aš kviesčiau būtent šiuos dokumentus, kurių projektai jau yra parengti, kuo greičiau pradėti svarstyti ir priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis. Ruošiasi A.Čaplikas.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, keletą žodžių pasakysiu pasipriešinimo okupacijoms dalyvių ir okupacijose nukentėjusių asmenų teisių reikalų požiūriu. Manau, pagrindinis Seimo ir valstybės reikalas, kad šioje srityje teisinė bazė būtų galutinai sutvarkyta ir visos problemos, kurios susijusios su 10 tūkstančių žmonių, nukentėjusių nuo okupacijų ar pasipriešinimo dalyvių, jų artimųjų, pereitų į kasdieninės rutinos plotmę. Iš dalies tai jau vyksta ir iš dalies tai įvyko. Mūsų priimti teisinio statuso pasipriešinimo dalyvių bei nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymai, ypač pasipriešinimo dalyvių, kur padaryta papildymų ir pataisų, iš esmės apima visas sritis, visas problemas ir jis pakankamai gerai veikia. Šiuo metu yra svarstomos nukentėjusių asmenų teisinio statuso įstatymo pataisos, kurios, manau, priimtos irgi pakankamai apims visą šios problemos sritį. Iš dalies yra išspręsti socialinės rūpybos dalykai, paramos žuvusiųjų šeimoms, taip pat partizanų laipsnio pripažinimo. Manau, ypač svarbus buvo šiais metais priimtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos teisinio statuso įstatymas. Jis ypač svarbus valstybiniu, moraliniu ir teisiniu požiūriu. Tačiau dar yra daug spragų šioje srityje, ir manau, kad mes turėtume neatidėliodami prie jų grįžti ir priimti tam tikrus įstatymus.

Visų pirma Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimas ir papildymas atsižvelgiant į tai, kad buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams pensijos turėtų būti įvertintos pagal jų kalinimo ar tremties sąlygas ir trukmę. Tai yra Vyriausybės programos viena iš ten aiškiai parašytų problemų. Vyriausybė buvo sudariusi tos koncepcijos rengimo darbo grupę, kuri parengė koncepcijos projektą. Galima diskutuoti, ar ji pakankamai gera, ar taisytina, tačiau iš esmės sprendimai rasti. Manau, kad šioje sesijoje mes būtinai turėtume svarstyti ir priimti tam tikrą Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą ir papildymą.

Iki šiol tebėra nepateikti ir nepriimti Baudžiamojo kodekso papildymai, numatantys atsakomybę už genocido tyrimo trukdymą, vilkinimą arba turimos informacijos slėpimą. Šis nurodymas, pavedimas Vyriausybei buvo padarytas dar prieš porą metų priimant Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą. Jį reikia ištaisyti ir tam tikras pataisas, papildymus būtinai reikia padaryti. Todėl siūlyčiau šį klausimėlį įsirašyti į mūsų sesijos darbų programą.

Kalbant apie asmenis, nukentėjusius nuo okupacijų, yra likusi didelė spraga, labai neteisinga moraliniu požiūriu spraga – 1940–1941 m. pirmos bolševikinės okupacijos aukos, kai tūkstančiai Lietuvos valstybės pareigūnų, visuomenės, kultūros veikėjų buvo represuoti, suimti ir vėliau daugelis iš jų buvo sušaudyti arba nukankinti Rainiuose, Panevėžyje ar panašiai arba mirė iš bado karo metu Sovietų Sąjungos gilumos Sibiro lageriuose. Jų mes šiandien pagal turimus įstatymus negalime prilyginti nei pasipriešinimo dalyviams, nei kitaip kokiu nors būdu juos paremti, valstybė negali atsižvelgti į jų šeimų, palikuonių, vaikų ar vaikaičių padėtį. Aš manau, kad toks nedidelis, specialus įstatymas būtinas ir siūlau jį įtraukti į mūsų sesijos darbų programą.

Iš kitų smulkesnių dalykų, manau, reikia įstatymo, kuris galų gale pabrėžtų ir sutvarkytų Antrojo pasaulinio karo veteranų teisinį statusą. Šiandien čia yra visiška mišrainė. Dalis tų žmonių naudojasi sovietinių laikų teisės apibrėžimais ir statusu, kiti yra palikti visai už borto arba visiškai išbraukti iš tokių, nors mūsų valstybės, kaip buvusios okupuotos šalies ir tiesiogiai nedalyvavusios Antrajame pasauliniame kare, visi žmonės, kurie buvo aplinkybių priversti, dalyvavo reguliariose kariuomenėse, manau, jie turėtų turėti tam tikrą savo teisių, savo likimo pripažinimą.

Manau, kad būtina padaryti kai kurias pataisas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme, nes centras veikia pakankamai neblogai, tačiau vis dėlto, manau, kad jis turėtų daugiau gauti valstybinės institucijos teisių ir pareigų, kad galėtų visiškai atsakyti, rūpintis savo priskirtos srities problemomis. Šiuo metu jis nepakankamai efektyviai tai pajėgia daryti iš dalies ir todėl, kad yra nelogiškumų ir spragų jo paties įstatymuose.

Aš tik tiek. Esu pateikęs raštu pasiūlymą papildyti rudens sesijos darbų programą ir prašyčiau tas problemas, kurias minėjau, įtraukti į mūsų darbų programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas. Ruošiasi J.Šimėnas.

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji kolegos, ir taip užgaišome, kalbėsiu labai trumpai. Sudėtinga vertinti pateiktą sesijos darbų programą, nes joje galima rasti iš tikrųjų labai aktualių ir svarbių įstatymų projektų, taip pat galima rasti visiškai niekam nereikalingų ir akivaizdžiai politizuotų, bet, deja, tokia jau mūsų darbo specifika ir nieko nepadarysi. Čia taikau visoms pusėms. Mes, ko gero, niekaip negalime sutvarkyti savo darbų taip, kad būtų priimami tiktai svarbiausi, mums reikalingiausi įstatymai. Todėl aš vis dėlto drįstu siūlyti į sesijos rudens darbų programą įtraukti vieną įstatymo pataisą, kuri jau buvo įtraukta praėjusioje pavasario sesijoje. Registracijos Nr.P-1733. Tai yra Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo” projektas. Manau, kad ši priimta įstatymo pataisa leistų paskatinti investicijas, ji išspręstų dabar esančią problemą, kai keičiant žemės ūkio paskirties žemę į kitą paskirtį tenka sumokėti nemažus pinigus, o tai savotiškai stabdo investicijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Pone pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Manau, nieko nėra svarbesnio šiuo metu aplinkos apsaugos srityje už atliekų problemos sprendimą. Dėl to būtina priimti bent tris įstatymus, reglamentuojančius atliekų tvarkymo sistemą, nes užpernai priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas negali veikti, kol neveikia visa sistema. Todėl prašau į sesijos darbų programą įtraukti dviejų įstatymų pataisas ir vieną naują įstatymą: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą, reglamentuojančią atliekų apmokestinimą, ir su juo susijusį dar vieną įstatymą – Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymą, kuris numatytas Atliekų tvarkymo įstatyme, kaip minėjau, priimtame prieš pusantrų metų, ir Vietinių rinkliavų įstatymo pataisas.

Aplinkos teršimas atliekomis iš tikrųjų pasiekė kritinę ribą, todėl teikiami įstatymai skatintų vartotojus, gamintojus bei importuotojus rinkti, perdirbti ir panaudoti atliekas, taikyti daugkartinį taros naudojimą, gaminti ir importuoti saugesnius aplinkos požiūriu gaminius, palengvinti atliekų deponavimą, įstatymo projektai leidžia įgyvendinti valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje patvirtintą principą – teršėjas, vartotojas moka.

Įstatymo projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisinius dokumentus. Biudžeto lėšų įstatymo projekte numatytai tvarkai įgyvendinti nereikės, nes tam tikslui bus naudojamos Valstybinio atliekų tvarkymo fondo lėšos. Priešingai, surinktas šio mokesčio lėšas bus galima panaudoti įvairioms programoms finansuoti, kurioms šiuo metu naudojamos valstybės ir savivaldybių lėšos. Vieną tokį liūdną pavyzdį noriu paminėti – pesticidų programą. Mes turėdami naują biudžeto programą matome, kad dar perpus mažinamos lėšos pesticidų rūšiavimui. Ir ta problema tampa grėsminga ne tik aplinkosaugos bet ir, mano nuomone, nacionalinio saugumo požiūriu.

Taip pat parengti įstatymo projektai yra socialiai orientuoti ir numatyta, kad kasdien vartojamų maisto prekių pakuotė apmokestinama turi būti nedaug, kad nesukeltų tam tikrų socialinių dalykų. Atsisakius Lietuvoje privalomos registracijos, daug žmonių gyvena įvairiose vietovėse, dažnai nebaigtuose statyti būstuose ir kitur. Labai dažni atvejai, kai tokiose vietose, ypač arti sodininkų bendrijų, kaupiasi kalnai atliekų. Todėl pasitarus su komunalininkais ir su pačiais gyventojais, kurie teigia, kad jie neturi kur dėti tų atliekų, būtina pataisyti Vietinių rinkliavų įstatymą, kad savivaldybės galėtų suteikti galimybę žmonėms pasistatyti šiukšliadėžes, kad jie galėtų išmesti atliekas kultūringu būdu, o ne į pamiškes ir t.t. Siūlau šiuos tris įstatymų projektus įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę. Būtų gerai, kad tai būtų padaryta net rugsėjo mėnesį, nes sistemą įgyvendinti reikia pasirengti. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius, baigiamasis iniciatoriaus ir tvarkytojo žodis diskusijose.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu pasakyti, kad tikrai nesu iniciatorius, galbūt tik šiek tiek bandęs padėti Sekretoriatui sutvarkyti šį gausų siūlymų sąrašą. Ir turiu iš karto pasakyti, kad, matyt, mes visi gerai suprantam, kad siūlymų yra daugiau, negu mes pajėgsime įgyvendinti. Turėtume daugmaž įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų darbų organizavimas. Turiu pasakyti, kad aš bent matau du prioritetus. Pirmas prioritetas – tai yra Vyriausybės siūlymai. Antras prioritetas – tai yra įstatymai, kurių priėmimas numatytas tose valstybės programose, kurios susijusios su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, tai yra nacionalinė ACQUIS priėmimo programa ir kitos panašios programos. Todėl Europos reikalų komitetas yra pateikęs sąrašą įstatymų projektų, kurie, mūsų duomenimis, yra tiesiogiai susiję su Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą reikalais. Todėl mes, be abejo, stengsimės, kad šie įstatymai būtų svarstomi laiku, nedelsiant ir iš tikrųjų būtų priimti tada, kaip ir numatyta mano minėtose programose. Papildomai Europos reikalų komitetas siūlo svarstyti dar keletą teisės aktų arba dokumentų. Ir čia aš turiu atsiliepti į ponios K.Prunskienės mintis. Europos reikalų komitetas irgi mano, kad tokios strategijos kaip vidutinės trukmės ūkio strategija arba kitos strategijos, kurių priėmimas yra numatytas šį rudenį, turėtų būti svarstomos taip pat ir Seime. Taip jau susiklostė praktika, kad kai kurios iš tokių strategijų būdavo siūlomos svarstyti Seime, pavyzdžiui, nacionalinė energetikos strategija. Tuo tarpu kitos strategijos, kurios iš tikrųjų numato atskirų sričių vystymąsi gana ilgą laikotarpį, kažkodėl būdavo tvirtinamos Vyriausybės ir Seimas jų svarstyme nedalyvavo. Todėl dar sykį pakartoju, kad mano dabar teikiami siūlymai, kuriuos teikia komitetas, visiškai sutampa su ponios K.Prunskienės idėjoms. Mes siūlome įrašyti į sesijos darbų programą tokių dokumentų svarstymą: Vidutinės trukmės ūkio strategijos projektą, Kaimo plėtros plano projektą, Žemės ūkio strategijos projektą ir Nacionalinį socialinės ekonominės plėtros planą. Visi šie dokumentai yra rengiami Vyriausybėje ir mes siūlome, kad kai bus aprobuoti Vyriausybėje, jie taip pat būtų svarstomi ir Seime.

Tai ir viskas, ką aš galėčiau pasakyti apie sesijos darbų programą. Norėčiau palinkėti visiems sėkmės įgyvendinant savo pateiktus planus. Noriu priminti, kad nuo teikėjų, kurie pateikė įvairius siūlymus, entuziazmo ir atkaklumo priklausys, ar jų pateikti siūlymai bus svarstomi Seime ir ar jie bus priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl kolegų siūlymų, kurie pateikti šiandien, – kolegos Čapliko, J.Šimėno, S.Čirbos.

A.KUBILIUS. Jeigu jie yra įregistruoti, aš manau, kad jie visi bus įtraukti į sesijos darbų programą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti ir pritarti po svarstymo sesijos darbotvarkei? P.Papovas nori paremti šį siekimą.

P.PAPOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti šios sesijos darbų programai, tačiau kartu noriu atkreipti dėmesį. Kadangi kitų metų pradžioje didžiausias politinis įvykis Lietuvoje bus vietos savivaldos rinkimai, todėl yra daug Vyriausybės siūlymų – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, administracinių teritorinių ribų pakeitimai, tačiau, man atrodo, Vyriausybė vėluoja parengti tuos projektus, nėra konkrečių projektų. Todėl, matyt, priimant šią programą, reikėtų ar protokoliškai, ar kokiu nors kitu kontrolės būdu vis dėlto paakinti Vyriausybę, kad greičiau rengtų įstatymų projektus, susijusius su savivaldybių rinkimais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš siūlyčiau kitą tvarką. Komiteto pirmininkas yra griežtai nusiteikęs ir jūs galite kiekvieną dieną raginti, mes ragintume irgi, jeigu jūs siūlytumėt kokią raginimo formą.

Gerbiamieji kolegos, taigi po svarstymo pritariame sesijos darbų programai, turbūt šiandien numatytas ir priėmimas. Prašom kalbėti dėl motyvų, nes nutarimas turi 2 straipsnius, antrasis formalus. Kolegos, ar šiandien priimame šios sesijos darbų programą? Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš pritarčiau šios sesijos darbų programai, tik prašyčiau įtraukti į ją mano įregistruotą Seimo nutarimą dėl Sausio 13-osios dienos perversmininko S.Mickevičiaus dingimo aplinkybėms ištirti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, yra oficialios teikimo formos. Jūsų siūlymo mes nesam gavę kaip prioritetinio ir šiandien negalime jo svarstyti. Tai nereiškia, kad jo nesvarstysime, jeigu jis bus labai aktualus. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Neabejodamas pritariu parengtai programai, antrajam variantui, ir kartu manau, kad mūsų Statutas galėtų… Čia įrašyti kai kurie pakeitimai, bet galėtų numatyti ir tokią papildomą pataisą, jog vis dėlto po svarstymo reikėtų išgirsti ir tuos siūlymus ir pakoreguoti programą priėmimui. Dabar tenka į tai, kas ką sakė, tartum atsižvelgti ateityje, o ne koreguoti dabar, kas yra pateikta, nors A.Kubilius sakė, kas pateikta, tas bus įrašyta. Man atrodo, kad ir šioje programoje yra daug besidubliuojančių įstatymų projektų, todėl, aš manau, jeigu mes priimtume, būtų ne pro šalį, kad Sekretoriatas parengtų, sakysim, bent kalendorinius darbus, t.y. ką spalyje, ką rugsėjyje, ką gruodyje. Mes iš visos tos, atsiprašau, didelės programos vis dėlto turėtume padaryti. Tada iš tikrųjų ir kontrolės prasme būtų lengviau, o šiaip išties visiems tiems darbams tenka pritarti. Tiktai, kad lydėtų sėkmė.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Programos, aišku, reikia, be jokios abejonės, reikia ir aš nemanau, kad čia bus didelių problemų su jos priėmimu. Tuo labiau puikiai žinant, kad ji ne vieną kartą dar bus koreguojama. Bet aš šiuo atveju turbūt kalbu ne frakcijos vardu, o savo vardu. Matydamas tą numatytų projektų kiekį, tarp kurių, tarp kitko, iš tikrųjų yra labai aktualių, bet yra ir ne visai aktualių, ir žinodamas, kiek mes kartų po to koreguojame priimdami nekokybiškus įstatymus, aš manau, kad priimti tokią programą yra nerealu. Ji nebus kokybiškai vykdoma ir bent jau aš balsuojant susilaikysiu. Dėkui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Tikrai programa yra nemaža, tačiau ji vis dėlto yra reali. Aš manau, kad jeigu mes sutartinai dirbsime ir priimsime tuos svarbiausius įstatymus ir nutarimus, to aš linkėčiau Seimui, susikaupti, gerai padirbėti, priimti. Pritariu šiam projektui ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, susipažinus su visa programa, kuri buvo pateikta Vyriausybės ir šiuo metu dar Seimo papildyta, matyti, kad didelis krūvis tenka Seimui rudens sesijoje, todėl reikia sutelktai dirbti. Aš taip pat pritarčiau tai nuostatai, kad reikia kai kuriuos įstatymus atskirų Seimo narių jungti, ypač tuos, kuriuose net tie patys straipsniai. Pavyzdžiui, K.Prunskienės ir mano teiktas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnis, tas pats straipsnis yra pateiktas ir šiuo metu svarstymui įregistruotas V.Andriukaičio. Faktiškai tikrai būtų galima sujungti į vieną, ten, kur kalbama dėl savivaldybės turto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis tiems, kurie yra investavę savo kapitalą ir neleido sugriauti tų pastatų. Džiaugiuosi, kad yra pritarta Sveikatos reikalų komiteto visoms pataisoms yra pritarta ir bus teikiamas Visuomenės sveikatos įstatymas. Taigi siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar tvirtiname Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą. Ar priimame šiuo klausimu Seimo nutarimą. Registruojamės! Su oficialiai teikiamomis pagal Seimo statutą kolegų Seimo narių pataisomis.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai.

Taigi balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos” projekto. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti už. Tik ką įvyko registracija, kolega.

Už – 66, prieštaraujančių nėra, susilaikė 6. Nutarimas dėl mūsų rudens sesijos darbų programos yra priimtas.

Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1965 (pateikimas)

Kolegos, vėluojame. Antrasis klausimas (tikiuosi, kad bus konstruktyvus darbas) Nr.P-1965 – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia tik ką paminėto įstatymo 7 straipsnio antrosios dalies papildymas yra gana aktualus ir svarbus. Pagrindinis tikslas – konkretizuoti kompensacijų išmokėjimo tvarką. Pačiame 7 straipsnyje yra nurodyta, kad kompensacijos pinigais išmokamos kasmet lygiomis dalimis. Šiuo atveju čia kalbama apie bendrą sumą ir, sakykim, per septynerius metus, jei turim tą bendrą sumą, tai dalijame iš tų septynerių metų. O įstatymo projekte ir papildyme kalbama apie tai, kad tą metinę sumą mums reikia taip pat padalyti į lygias keturias dalis. Kai kas supranta, kad atseit čia kalbama apie Jonaičiui, Petraičiui kompensacijos išmokėjimą keturiomis dalimis. Visiškai ne tai turima minty. O jeigu visiškai konkrečiai pasižiūrėsime, šiems metais buvo numatyta už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius 115 mln. ir už gyvenamuosius namus, jų dalis, butus – 50 mln. Šiuo atveju čia kalbama apie tai, kad 115 mln. ir 50 mln. reikia dalyti į ketvirčius, o Jonaičiui, Petraičiui čia konkrečiai priklauso, kaip toje apskrityje arba pagal to ar kito gaunančio asmens pageidavimus. Jis, be abejo, gali imti ir dalimis, jis gali imti ir visą sumą. Čia tai turima galvoje šio įstatymo projekte.

Todėl aš kviečiu pritarti įstatymo projektui po pateikimo, nes jeigu mes pasižiūrėtume šiais metais, ne visai normali padėtis, gal ir dėl kitų priežasčių, bet matome, kad iki rugpjūčio 26 d. kompensacijų už žemę, miškus ir vandens telkinius skirta iš 115 mln. tiktai 20 mln., o už gyvenamuosius namus, jų dalis ir butus iš 50 mln. – dar nieko. Dar neaišku, kokia gali būti metų pabaiga. O šiuo atveju ketvirčius būtų galima šiek tiek geriau kontroliuoti ir būtų galima sekti, kaip vykdomas šis svarbus uždavinys. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, A.Stasiulevičius ir M.Pronckus norėtų paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Prašom.

PIRMININKAS. A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, tikriausiai klausimas adresuotas ne jums, tačiau vis tiek noriu paklausti. Kaip žinome, 1999 m. gegužės 13 d. šis įstatymas buvo tobulintas, papildytas, pakeistas ir štai aiškinamajame rašte mes matome parašyta, kad visai neskirta lėšų kompensacijoms gyvenamiesiems namams, jų dalims, butams išmokėti. Kaip taip galėjo atsitikti, jeigu Vyriausybė rugpjūčio mėn. 26 d. šiuos finansus paskyrė? Gal galėtumėte pakomentuoti?

J.LISTAVIČIUS. Ne, čia šiuo atveju nesu Vyriausybės atstovas ar narys. Aš tiktai galiu pasakyti, ką ir jūs teigiate, kad padėtis nėra normali, todėl jeigu mes jau ketvirčiais matysime tokius duomenis, tai mes jau II ketvirtyje galėsime pasižiūrėti arba jau už pusmetį galėtume pasižiūrėti. Trumpai drūtai, būtų galima šiek tiek daryti įtaką, o dabar ką daryti? Be abejo, reikėtų aiškintis jau Vyriausybėje, kodėl tokia padėtis ir kodėl, kaip ir jūs minėjote, už gyvenamuosius namus, jų dalis, butus visiškai neskirta.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, iš maždaug 170 mln. Lt, skirtų kompensacijoms, išmokėta ne visi 20 mln. Lt. Mano klausimo esmė būtų tokia: visiškai aišku, kad ta visa suma, kiek numatyta šiais metais, nebus išmokėta. Ar tai reikštų, kad metų pradžioje bus didinama valstybės skola tai sumai? O galbūt bus skolinamasi dar šiais metais, kad būtų išmokėta? Kokius sprendimus čia numatoma priimti?

J.LISTAVIČIUS. Taip, aš manau, kad tuos sprendimus Seimas ir priiminės. Visų pirma priiminės kalbant apie valstybės biudžeto rodiklių pataisymą, biudžeto koregavimą, o jeigu dar toliau žiūrėsime, tai, matyt, apie konsoliduotą biudžetą kalbant ir bus matyti. Tada būtent Seimas tokį sprendimą ir priims, kokiu keliu eiti ir ką čia daryti.

Žinoma, jeigu pažiūrėsime iš kitos pozicijos, tai jau ta suma yra padalinta metams ir, be abejo, ji turėtų būti išmokėta, kadangi skola, kaip sako, ne žaizda, negyja. Tačiau tikėtis, kad kiti metai bus labai geri, ir mes išmokėsime, sakykime, ir tą perkeltą skolą, nelabai realu, tuo labiau kad mes, kaip jums žinoma, turime karčią patirtį, kada ir anksčiau jau reikėjo tomis lygiomis dalimis mokėti, bet, deja, taip pat nebuvo į tai atsižvelgta, ir į tas sumas, kurios dabar nurodytos, įtrauktos ir tos jau anksčiau neišmokėtos sumos. Taigi mes turime nelabai gerą patirtį, todėl aš bent galvočiau, kad tos blogos patirties nereikėtų kartoti ir ten.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui Nr.P-1965. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime spalio 19 d.

Seimo rinkimų įstatymo 91 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1855(2*) (svarstymas)

Trečiasis ryto klausimas P-1855(2) – Seimo rinkimų įstatymo 91 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją Seimo narį J.Dringelį. L.Sabutis – komiteto pirmininkas – pareiškia komiteto nuomonę.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar pavasarį buvo įregistruotas sutarus Seimo Pirmininkui ir frakcijoms įstatymo projektas dėl Seimo rinkimų 91 ir 96 straipsnių pakeitimo. Tai yra birželio 1 d., o antra to projekto atmaina įregistruota birželio 17 d. Mūsų komitetui buvo pasiūlyta įvertinti ir pateikti Seimui išvadas. Tai mes ir padarėme. Ta nuomonė raštu yra išdalyta, išdėstyta sprendime. Komitetas svarstė šį klausimą rugsėjo 13 d. dalyvaujant įvairių frakcijų atstovams ir iš 8 komiteto narių visi pasisakė už šias pataisas, nedideles, bet, sakyčiau, reikšmingas pataisas, todėl siūlome taip pat jums įvertinti teikiamas įstatymo pataisas. Labai trumpai priminsiu esmę.

91 straipsnis nusako pakartotinių rinkimų į Seimą skelbimą arba procedūrą, kada tai vyksta. Vyksta apygardose, kuriose rinkimai neįvyko arba pripažinti negaliojančiais. Tai yra viena sąlyga. Antroji sąlyga – jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip 2 kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai. Galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio antrojoje dalyje sakoma, jog rengiami pakartotiniai rinkimai ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų – ne vėliau kaip po metų.

Todėl, manau, yra visiškai logiška 91 straipsnio ketvirtosios dalies pataisa, kuri skelbia, jog pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę ne mažiau kaip pusė metų. Dabar gi autorius – Seimo Pirmininkas siūlo, kad tai būtų daroma, kai yra likę ne mažiau kaip vieneri metai.

Atsižvelgiant į šią 91 straipsnio pataisą, kyla ir 96 straipsnio 1 punkto pataisa, kur taip pat kalbama apie šį laikotarpį. Jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turėtų būti surengti ne vėliau kaip per pusę metų. Dabar taisoma, jog toliau rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai.

Tai labai paprasta apskaičiuoti. Dabar Vyriausioji rinkimų komisija pagal galiojantį įstatymą yra paskelbusi, jog tose apygardose, kuriose rinkimai neįvyko, jie turėtų vykti kovo 19 d. Jūs žinote, kad tokių apygardų yra trys, taigi šis įstatymas, manau, turėtų reguliuoti jau rinkimus ateityje. Tuo labiau kad yra sąlyga – jeigu mes pritartume, jeigu liktų mažiau kaip vieneri metai. Todėl manau, kad be didelių svarstymų arba be didelių prieštaravimų galima būtų sutikti su šia pataisa, tuo labiau kad ji yra kartu derinta ir dalyvaujant kitų institucijų, t.y. Vyriausiosios rinkimų komisijos, Prezidentūros atstovams. Savivaldybių komitetas siūlo pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, daugiau norinčių diskutuoti nėra svarstymo metu, ar pritartume po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo Seimo rinkimų įstatymo 91 ir 96 straipsnių pakeitimų įstatymo projektui Nr.P-1855(2). Dėkoju.

Buvusios savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo įstatymo 1 ir 3 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1844* (svarstymas)

Ir ketvirtasis ryto klausimas – projektas Nr.P-1844, kurį dabar svarstysime, t.y. Buvusios savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo įstatymo 1 ir 3 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinio komiteto pranešėjas – komiteto pirmininkas A.Katkus.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu šį projektą svarstyti, t.y., kaip ir minėta, pirmojo priedėlio 1 punkto 6 pastraipos pakeitimas, faktiškai žodžių išbraukimas paliekant tik “Respublikiniam radijo klubui”, kaip yra parašyta šiame įstatymo projekte. Ir 2 straipsnio pakeitimas, t.y. įstatymo 3 priedėlio 6 pastraipos pakeitimas.

Šio pakeitimo tikslas yra tas, kad sureguliuotume juridiškai tuos visus klausimus, kadangi Vyriausybės nutarimas priimtas jau senokai, 1992 metais, tačiau juridiškai iki šiol nebuvo pritarta ir nebuvo įstatyme pakeista. Todėl šiandien, teikdamas šį projektą, tikiuosi, kad jūs pritarsite. Pagrindinis komitetas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris pritarė šiam projektui. Atskirų pastabų ir pasiūlymų negauta. Balsuota 10 už ir nė vieno susilaikiusio, nė vieno prieš.

Turiu dar priminti, tiksliau, pasakyti, kad 30 objektų buvo perduota tada atitinkamoms automokykloms ir visoms kitoms, ir galima padėkoti krašto apsaugai, savanoriams, kad jie išgelbėjo šituos pastatus, ir šaudykla naudojasi visi, kurie yra suinteresuoti. Seimo nariams buvo išdalintas kaip ir garantinis pajėgų vado pulkininko Pociaus, taip pat Lietuvos kariuomenės mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaduotojo pono Žibo raštas, kad tie, kurie naudojosi iki šiol, ir ateityje galės naudotis, tuo labiau kad jie yra patys suinteresuoti, kad kuo daugiau žmonių galėtų naudotis šaudykla, ir tai papildytų mūsų kariuomenės rezervo pasirengimą. Ačiū. Aš tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas perdavė mums šimtaprocentinį komiteto palaikymą. Kolegos, ar kas reikalautų balsuoti dėl pritarimo po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu įstatymo projektui Nr.P-1844 po svarstymo.

Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1948 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, rezervinis klausimas, kuris buvo numatytas 10.45 val. Dar turime 10 minučių. Mėginkime jį pateikti. J.Matekonienė. Įstatymo projektas Nr.P-1948 – Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas, kolegos.

J.MATEKONIENĖ. Teikiama pataisa siekiu tokių labai konkrečių rezultatų.

Pirma. Panaikinti Seimo ir Vyriausybės lengvatą nelegaliam pilstukininkų ir bobučių taškų verslui, kuris dabar turi išimtinę teisę penkias rytines valandas per parą prekiauti alkoholiu ir dvi valandas iš ryto alumi.

Antra. Panaikinti pasipelnymo šaltinį, kai imituodami nusikalstamą modelį inteligentiškos išvaizdos civiliai labai uolūs kontrolieriai maždaug prieš pusvalandį ar kelios minutės iki palaimintos vienuoliktos ar aštuntos valandos paprašo alaus arba alkoholio buteliuką gaisrui gesinti, užgesina gaisrą ir gauna tašką savo darbe arba premiją, svarbu, ko jie tuo siekia.

Trečia. Surinkus didesnes pajamas į nacionalinį biudžetą, galų gale bus galima skirti lėšų tikrai sunkios ligos, tai yra alkoholizmo, gydymui, nes šiuo metu veikiantys narkologiniai dispanseriai yra jau ne tik apverktinos būklės, bet jie žlunga.

Noriu gerbiamųjų kolegų nuoširdžiai prašyti rimtai apsvarstyti ir pritarti šiai mano pataisai suprasdama, kad tai tik labai menka didelės problemos dalis. Toliau turi būti akcizai ir kitos priemonės. Tik esu taip pat giliai įsitikinusi, kad kontroliuojamose įmonėse ir kontroliuojamose parduotuvėse gaminamas ir parduodamas “brudas” yra mažiau kenksmingas nei nelegalus. Ačiū už dėmesį. Labai prašau jūsų palaikymo.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, 7 klausimai jums šia tokia paprasta tema. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs vertintumėt Teisės departamento išvadą, kad visiškai nereikalingas toks papildymas, užtenka išbraukti ir galioja?

J.MATEKONIENĖ. Aš matau, kad ir Teisės departamento, ir visų kitų tikslas yra vienodas. Aš noriu pasiekti tikslą, nesvarbu kokiomis priemonėmis.

PIRMININKAS. Žodžiu, Teisės departamento toleruojamomis priemonėmis. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš buvau vienas iš iniciatorių, kad reikėtų apriboti prekybos alkoholiu laiką, galbūt ne nuo 10.00 val. O jūs siūlote leisti bet kuriuo paros metu pardavinėti alkoholinius gėrimus. Aš abejoju, kad jūs tuo sunaikinsite bobučių prekybos taškus. Po to iš tų alkoholikų, kurie sirgs, pinigų mes galėsim papildyti biudžetą tam, kad juos gydytume. Aš tokios logikos nelabai suprantu. Jeigu mūsų policija nesugeba sutvarkyti pilstukininkų, gal legalizuokime ir narkotikų prekybą? Bus dar geresnis biznis. Ačiū.

J.MATEKONIENĖ. Aš supratau jūsų labai gerą ir kilnų norą siekiant šito tikslo, bet, kaip parodė praktika, jūsų priemonės nepasiteisino, jos kaip tik virto tokiomis antipriemonėmis. Kaip aš jau minėjau, yra sudarytos sąlygos 20% per parą prekiauti nelegalams. Visi šitie pinigai dabar patenka, aplenkiant nacionalinį biudžetą, tiesiai į kišenę juodosioms struktūroms.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamoji kolege, aš manau, kad mes čia rodom savo bejėgiškumą kalbėdami, kad sudarom sąlygas nelegalams. Netenka girdėti, kad būtų mūsų, vadinkim, policijos priemonėmis nors vienas nelegalas pastatytas prieš teismą. Mano klausimas yra kitas. Aš, pavyzdžiui, įtariu, jog jūsų pataisa siekiama lobistinių tikslų, kad kuo daugiau parduotų privačios struktūros, kurios stengtųsi be jokių apribojimų ir bet kokiomis priemonėmis parduoti kuo daugiau svaigalų. Viena vertus, gali atrodyti, kad tai kilnus tikslas, kita vertus, kad tai savanaudiškas tikslas. Kaip jūs galite panaikinti mano abejones, kurios, atvirai kalbant, nėra labai rimtos, bet prielaidos?

J.MATEKONIENĖ. Labai rimtai panaikinti galiu. Asmeniškai aš neturiu nė vieno privataus taško, legalaus ar nelegalaus, pasipelnyti, tai jau asmeniškai. Antras dalykas. Galima būtų einant tiesioginiu keliu uždrausti ne nuo 6.00 val. iki 11.00 val., bet nuo 6.00 val. iki 7.00 val., iki po darbo. Po darbo visi blaivūs, o po darbo eidami gali užeiti į kažkokią kavinę. Tai tada dar geresnis žingsnis. Bet aš matau, kad vyrai iš karto nesutinka. Moterys kaip moterys, aš ir stoviu prieš jus, kad jūs negalėtumėt manęs apkaltinti, kad esu vartotoja. Aš lygiai taip pat galėčiau ginti ir tabako kontrolę, nes negeriu ir nerūkau. Todėl aš imuosi tokio “slidaus” klausimo. Tikrai manau, kad geriau jau užsiimti tuo baltuoju, jeigu taip sakysim, lobizmu, nors aš juo neužsiimu. Bet legalioms struktūroms ir lobizmu valstybiniam nacionaliniam biudžetui negu lobizmu bobutėms. Joms tikrai aš nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamoji pranešėja, mes visi Lietuvoje žinom, kad egzistuoja bobučių kultas. Šiandien jūs iš tribūnos pripažinot, kad Lietuvos jėgos struktūros kapituliuoja prieš stiprias bobutes. Didžiulė policijos armija nesugeba įveikti Lietuvoje bobučių, ir jūs imatės priemonių jas įveikti. Aš jus sveikinu su tuo. Bet įdomu, ar verslininkai, prekybininkai sugebės išsipirkti licencijas, ar tai nebus panašu į leidimą prekiauti visą parą? Aš žinau, kad tie leidimai labai brangūs, labai skiriasi nuo leidimo prekiauti dieną. Ar verslininkai nekapituliuos prieš bobučių pigią prekybą?

J.MATEKONIENĖ. Čia jau yra jų problema. Jeigu jie turės, tai išsipirks, neturės – neišsipirks.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamoji pranešėja, ar galite patvirtinti tokį teiginį, kad jūsų siūloma pataisa bus veiksminga tik tada, jeigu bus gerokai sumažintas alkoholio akcizas? Priešingu atveju vis tiek pirks kokį nors pigų pilstuką, bet mažai žiūrės į valstybinę degtinę. Jūsų nuomone, ar nereikėtų lygiagrečiai (arba tikintis, kad Vyriausybė gerokai akcizą sumažins), ar nemanote, kad reikėtų, jog šie įstatymai eitų kartu?

J.MATEKONIENĖ. Jie gali būti kartu, jie gali būti ir atskirai. Aš paminėjau savo pranešime, kad tai yra tik dalelė tikrai didelės problemos, kurią reikia labai greitai ir labai rimtai spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamoji kolege, jūsų argumentacija tikrai nėra pakankamai svari, nes bobučių verslas klesti ne vien tik dėl to, kad yra draudimas tą ar kitą valandą pardavinėti parduotuvėse. Jų klestėjimo pagrindas vis dėlto yra kainų skirtumas. Tai yra viena. Net akcizų sumažinimas arba draudimo panaikinimas visiškai nereiškia, kad bobutės sužlugs. Galbūt paprasčiausiai bus dar prastesnės kokybės pilstukas ar pagamintas iš visai kitokių chemikalų. Tai didžiulė problema, kaip jūs pati pabrėžėte, ir, sakyčiau, tokie šiek tiek propagandiniai mostai vargu ar ją padės išspręsti. Tai iš tikrųjų didelė problema. Ir tai pirmiausia liečia žmones, kurie yra jau tam tikros negalios stadijoje. Tai alkoholikai ar priklausantys nuo alkoholio. O normaliam piliečiui ne taip svarbu, ar jis nusipirks tą valandą ar kitą. Paprastai jis turi atsargų, jeigu yra toks būtinumas, reikia išgerti anksčiau. Taigi čia nėra tas siūlymas. Nemanau, kad jis ką nors paliestų. Bet tiek to. Mane domina, kadangi jūs ta problema domitės, ar jūs galite pateikti pavyzdžių iš kitų šalių patirties, sakykim, europinės civilizacijos plotmėje, tai yra šalys, kurios turi gilias demokratijos tradicijas, gilias kultūrines tradicijas. Skandinavijos šalys, Vakarų Europos šalys.

Kaip ten yra dabar, kokiu būdu susiformavo ten ši prekiavimo alkoholiu tradicija ir panašiai?

J.MATEKONIENĖ. Labai gerai, kad jūs paminėjote Skandinavijos šalis, nes tai yra ir greta mūsų, ir turbūt didžiausia mūsų patirtis, kur sausas įstatymas arba draudimai išvis patyrė patį didžiausią fiasko. Norėčiau jums pasakyti tai, kad ekonomika vis dėlto yra susisiekiančių indų sistema, todėl jeigu tik atsiranda draudimas, tuojau tas tekėjimas eina kita kryptimi, bet tai teka, o šiuo atveju tai teka pinigai. Jeigu mes juos paimame, kad jie tekėtų į biudžetą, tai mes juos paskui galime panaudoti tikrai kilniems tikslams, kaip aš sakau, tiems patiems vargšams žmonėms alkoholikams gydyti. Jeigu dar buvo kalbama apie narkomanus, apie narkotikus, tai ir narkomanas, ir alkoholikas yra lygiai toks pats ligonis. Jeigu mes garsiai kalbame, kad aną reikia gydyti, tai apie šitą mes kažkodėl kalbame, kad jis pats turi susiprasti. Mano giliu įsitikinimu, jį reikia lygiai taip pat gydyti, o gydymui reikalingos lėšos.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, kitų valstybių tipologija bus pateikta per svarstymus, ar ne?

J.MATEKONIENĖ. Kaip?

PIRMININKAS. Tipologija, kaip kitose valstybėse reguliuojami…

J.MATEKONIENĖ. Kitose valstybėse, kurios reguliavo draudimais, niekur tai nepasisekė.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas.

V.VILIMAS. Į mano klausimą atsakyta. Atsiimu klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Dėkoju, ponia pranešėja. Vienas – už, vienas – prieš, gerbiamieji. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji… Neįjungėte. Gerbiamieji kolegos, sutikime su tuo, kad tas alkoholio pardavimas nuo 11.00 val. yra L.Brežnevo ir M.Gorbačiovo laikų išradimas. Mes visi stengiamės dar žodžiais tolti nuo Rytų, o darbais niekaip nenorime nutolti. Sutikime ir su tuo, kad ir kiek mes pristeigsime policininkų, bobučių vis tiek bus daugiau. Todėl realiausia kovoti ekonominėmis, o ne policinėmis priemonėmis. Aš pritariu šiam pasiūlytam projektui ir manau, kad jis bus veiksmingas, ypač dabar, kai Vyriausybė žada sumažinti akcizą alkoholiui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis prieš.

A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai trumpai yra sunku pasakyti, kodėl aš esu prieš. Tiesiog norėčiau priminti, kad praėjusioje kadencijoje, kai buvo priimamas Alkoholio kontrolės įstatymas…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, alkoholio.

A.J.RAŠKINIS. Atsiprašau, Alkoholio kontrolės įstatymas, mes visi tikėjomės, jog alkoholizmą Lietuvoje galima įveikti labai subtiliom ir sisteminėm priemonėm. Tam buvo įkurta VTAKT prie Vyriausybės ir Sveikatos taryba prie Seimo. Tiktai kompleksiškai tiriant visus ekonominius, finansinius, socialinius, medicininius poveikius galima atidžiai po truputį keisti šį mūsų socialinį blogį. Deja, ūkio ministru tapus V.Babiliui, visiškai iš principo pasikeitė požiūris į šią problemą. Alkoholis tapo (baigiu) traktuojamas tiktai kaip ekonominis faktorius ir buvo iškreiptas požiūris į šią problemą. Ir dėl to šis kolegės J.Matekonienės… (Aš vėl tikiuosi, kad ji pačių geriausių paskaitų skatinama tai daro. Bet jeigu neatsižvelgiame į viską kompleksiškai, mes vėl turėsime tiktai žalingą dalyką žmonių sveikatai. Ne ekonomika yra alkoholio klausimas, o pirmiausia žmonių sveikata. Kadangi čia žvelgiama ne tuo kampu ir ne sistemiškai, aš siūlyčiau kolegoms nepriimti, nes mes negalime prognozuoti, mes galime turėti tik kur kas blogesnių pasekmių. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, bendro sutarimo nebus, ar ne?

Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Alkoholio kontrolės įstatymo 21 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo įstatymo projektui. Jeigu pritartume, Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis, Sveikatos reikalų komitetas – papildomas. Svarstytume spalio 19 d. Toks Seniūnų sueigos siūlymas. Registruojamės, kolegos. Ar yra A.Čaplikas? K.Vaitukaitis juokauja. V.Žiemelio nėra.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai.

Kolegos, tik ką pateikta įstatymo pataisa. Kas būtų už tai, kad jai pritartume po pateikimo? (Balsai salėje)

Už – 41, prieš – 15, susilaikė 7. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, pora replikų. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėčiau pasakyti repliką dėl terminologijos. Vis dėlto nenorėčiau, kad Seimo nariai vartotų tokį terminą kaip “bobutės”, nes negirdėjome statistikos duomenų, kuriuose būtų įvardyta, kad būtent šiuo verslu užsiima pagyvenusios moterys ar moterys, auginančios anūkus. Prašyčiau į tai atkreipti dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Patackas.

A.V.PATACKAS. Ką gi, dešimtaisiais nepriklausomybės metais važiuojame atgal į tą pačią poziciją, kurioje jau esame buvę. Idealizmo nebėra, mes į tuos dalykus žiūrime grynai ekonomiškai, kad būtų naudinga, kad būtų pelninga ir t.t., o valstybė kokiu nors kitu būdu kovoti nemoka. Konstatuojame, kad grįžome ten, kur jau vieną kartą esame buvę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.00 val.

Pertrauka

Mokesčių administravimo įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1906 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų posėdžių salėje dalyvauja ypač gausiai, kviečiu posėdį tęsti toliau. Registruojamės!

Penktasis klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1906. Šiandien svarstome šį projektą. Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės Seimo narys J.Listavičius. Tada, kai baigsis registravimasis.

Užsiregistravo tiek, kiek yra.

Kolegos, J.Listavičius sako nuomonę dėl šio projekto. Daugiau norinčių kalbėti nėra.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete, jam pritarta. Jo esmė, kad padaryti 42, 46 straipsnių pakeitimai yra reikalingi. 42 straipsnio nuostata yra konkretesnė, aiškesnė, labiau sureikšminta, turinio aspektu platesnė. Kadangi, galima sakyti, abu – 42 ir 46 straipsniai surašyti į vieną 42 straipsnį, todėl 46 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios.

Jeigu mes trumpai pasižiūrėtume į turinį, tai mes pamatytume, kad ankstesniame įstatyme buvo, kad steigėjas yra finansų ministras, tvarkytojas yra mokesčių administratorius, kad mokesčių registravimo taisykles ir registro pildymo tvarką nustato finansų ministras, pasiremdamas mokesčių administracijos teikimu. Dabar visa tai perkeliama į Vyriausybės lygį, kad mokesčių mokėtojų registrą steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimu. Vadinasi, pakeliama į aukštesnį lygį, kartu ir nuostatus, jeigu pirmai juos taip pat tvirtino finansų ministras, tai dabar tvirtina Vyriausybė. Aš manau ir komiteto yra tokia nuomonė, kad tikrai Mokesčių administravimo įstatymo 42 straipsnio pakeitimas leis geriau tvarkyti mokesčių administravimą, tvarkyti nurodytus šiuo atveju mokesčių mokėtojų duomenų rinkimo, kaupimo, apdorojimo, sisteminimo, saugojimo, naudojimo klausimus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame po svarstymo šiam projektui? Pritariame po svarstymo Mokesčių administravimo įstatymo 42 straipsnio pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.P-1906. Ačiū.

Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo ypatumų įstatymo projektas Nr.P-1977 (pateikimas)

Kolegos, žemės ūkio viceministras ponas V.Grušauskas dabar mums pateiks projektą Nr.P-1977 – Savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo ypatumų įstatymo projektą. Prašom, pone viceministre.

V.GRUŠAUSKAS. Laba diena, pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti šį įstatymą. Šio įstatymo paskirtis nustatyti žemės sklypų įsigijimo savivaldybių nuosavybėn ir perleidimo ypatumus. Projekte numatyta, kad valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai reikalingi savivaldybių funkcijoms vykdyti, savivaldybių nuosavybėn perleidžiami neatlygintinai. Privačios ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal šį projektą savivaldybės galės įsigyti sudarydamos pirkimo-pardavimo, mainų ar dovanojimo sandorius, arba paveldėdamos pagal testamentą. Visais atvejais savivaldybės įsigydamos ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi gauti valstybės arba jos įgaliotos institucijos leidimą. Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimas, išskyrus perleidimą valstybei ar kitoms savivaldybėms, leidžiamas tik viešojo pardavimo-pirkimo būdu. Šie žemės sklypai parduodami aukcione nustatyta tvarka. Savivaldybei priklausantys ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra parleidžiami valstybei neatlygintinai. Ne žemės ūkio paskirties sklypai, kurie yra įsigyti iš valstybės, perleidžiami kitoms savivaldybėms taip pat neatlygintinai. Priėmus šį statymą, savivaldybės galės realizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimo konstituciniame įstatyme patvirtinta teise įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties sklypus. Aš manau, šis įstatymas padės savivaldybėms jaustis truputį užtikrinčiau savo teritorijoje, kuria jos disponuoja.

PIRMININKAS. Dėkui. Keturi Seimo nariai norėtų pasitikslinti dėl jūsų projekto. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl mainų sandorio, kuris yra minimas 3 ir 4 straipsniuose. Noriu paklausti, ar nereikėtų mainų sandorio atsisakyti, nes jis vis vien tampa vėliau pirkimo-pardavimo sandoriu. Tai kam mes sau apsunkiname, taip sakant, gyvenimą? Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Taip, aš sutinku su jūsų nuomone, man pačiam dirbant meru teko vieną tokią situaciją nagrinėti. Aš gal galėčiau sutikti su jūsų pasiūlymu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis viceministre, noriu pasidžiaugti, kad pagaliau išvydo dienos šviesą toks įstatymo projektas, kurio jau seniai laukė savivaldybės ir apie ne kartą kalbėjo Savivaldybių asociacija. Aš norėčiau paklausti, ar tie žemės sklypai, kurie reikalingi individualiai statybai arba savivaldybių daugiabučių namų statybai bus perduodami savivaldybių nuosavybėn, ar ne? Iš tikrųjų tai yra savivaldybės funkcija – gyventojų aprūpinimas gyvenamuoju plotu. Ačiū.

V.GRUŠAUSKAS. Taip, už gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu tiesiogiai atsakingas yra meras, savivaldybė. Manau, kad priėmus šį įstatymą, tos žemės nuosavybės savininku jau juridiškai bus įteisinta savivaldybė.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Velikonis.

V.VELIKONIS. Aš dėl pritarimo, truputį per anksti.

PIRMININKAS. Tada prašau paprašyti žodžio vėliau. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamojo pranešėjo norėčiau paprašyti, gal galima žvilgtelti į ateitį. Kodėl šiandien apsiribojama tik ne žemės ūkio paskirties žeme, kuri perleidžiama savivaldybėms, o ne apskritai kaip teritorinis vienetas, kuriuo galėtų disponuoti savivaldybė, žinoma, tuos dalykus suderinusi su valstybės interesais ir piliečių interesais. Tai būtų viena dalis.

Ir kita dalis. Gal yra žinoma, kaip realizuojant nuosavybės grąžinimo įstatymo nuostatas yra parengti poįstatyminiai aktai, ar yra jie kur nors svarstomi, kad dabar pilietis, gaunantis kaip kompensaciją atitinkamą žemės sklypelį ne žemės ūkio paskirties, miestuose, gali atsisakyti ir prašyti, kad jam būtų mokama piniginė kompensacija, o ši žemė pereitų savivaldybės nuosavybėn. Ar jau kokiu nors būdu ši įstatymo nuostata yra reguliuojama, ar čia bandoma šiuo įstatymu sureguliuoti?

V.GRUŠAUSKAS. Aš atsakysiu nuo antro. Šią jūsų pastabą bus galima išspręsti priėmus šį įstatymą. O dėl pirmo klausimo, tai vis dėlto ten Konstitucija aiškiai yra pasakiusi, kad šiandien negalima parduoti žemės juridiniam asmeniui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone viceministre. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Seimo narys V.Velikonis Ačiū, viceministre.

V.VELIKONIS. Pritariu šiam įstatymui po pateikimo, nes savivaldybės to laukia jau daugiau kaip trejus metus. Vakar susitikę su Jurbarko rajono meru irgi girdėjome jo apgailestavimą, kad toks įstatymas dar nepriimtas. Todėl labai gaila, kad atitinkamos valstybinės institucijos labai ilgai rengia tokių įstatymų projektus. Juk Konstitucijos 47 straipsnio pataisa buvo priimta daugiau nei prieš trejus metus. Komisija buvo sudaryta beveik prieš dvejus metus. Delsimas nepateisinamas. Norėtųsi operatyviai skubesnio darbo. Dar kartą primenu, kad aš pritariu ir raginu kitus kolegas pritarti įstatymo pateikimui.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu galima pritarti, ar ne? Bendru sutarimu pritariame įstatymo projektui Nr.P-1977. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsas iš salės) Šiam projektui nagrinėti. Papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime spalio 26 d. Ačiū.

Įmonių bankroto įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1904 (svarstymas)

Septintasis projektas – Nr.P-1904 – Įmonių bankroto įstatymo 41 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Pagrindinio Ekonomikos komiteto nuomonę, griežtą nuomonę reiškia kolega R.Survila.

R.R.SURVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo metu Ekonomikos komitete buvo pareikšta tokių abejonių dėl šios pataisos priėmimo tikslingumo. Pirma. Lietuvos Respublika prisijungė ir 1994 m. ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.133 dėl darbuotojų reikalavimų gynimo jų darbdaviui tapus nemokiu. Įteisinant konvencijos nuostatą, kad darbuotojų reikalavimai, susiję su darbine veikla, ginami taikant privilegiją ir kad jiems būtų atsilyginama iš nemokaus darbdavio turto pirmiau negu neprivilegijuotiems kreditoriams, Įmonių įstatymo 41 straipsnyje numatyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Siūloma pataisa, jeigu būtų priimta, prieštarautų nurodytos konvencijos nuostatoms. Antra. Suabejota tikslingumu tokia praktika, kai gyvuliai ir kita žemės ūkio produkcija, užauginta fizinių asmenų, parduodama per tarpininkus, šiuo atveju per žemės ūkio bendroves. Kaip tik tai yra svarbiausias pataisos autorių argumentas.

Ūkio ministerija savo ruožtu siūlo rengiamoje naujoje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje visų žemės ūkio subjektų – bendrovių ar ūkininkų – reikalavimus apmokėti iš bankrutuojančių įmonių turto antrąja eile. Tai neprieštarautų konvencijai. Gerbiamieji Seimo nariai, į visa tai atsižvelgęs, komitetas nusprendė įstatymo projektą Nr.P-1904 atmesti, kadangi rengiama nauja Bankroto įstatymo redakcija, keičianti kreditorių reikalavimų tvarką. Balsavimo rezultatas 6-4. Nutarimas yra atmesti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Taigi pagrindinio komiteto reikalavimas projektą atmesti. Jį remia ir papildomojo komiteto reikalavimas. Ar galėtume bendruoju sutarimu šį projektą atmesti? Iniciatorius neprieštarauja. Taigi galime laikyti, kad šio projekto nėra. Dėkoju, gerbiamasis kolega, bendruoju sutarimu įstatymo projektas yra atmetamas.

Advokatūros įstatymo 7, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1749(2) (svarstymas)

Kolegos, ryto 8 klausimas – Advokatūros įstatymo 7, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1749(2). Svarstymas. G.Imbrasienė, komiteto pirmininkė – pagrindinio komiteto išvada.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas, dalyvaujant advokatų, prokuratūros atstovams, svarstė šį įstatymo projektą ir, įvertinęs visų nuomones, bendru sutarimu nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgdamas į komitete išsakytas pastabas bei pasiūlymus. Jūs komiteto išvadą turite, tai gal aš trumpai tik pakomentuosiu pastraipsniui.

Dėl 7 straipsnio trečio punkto pakeitimo. Komitetas pritarė būtinybei suvienodinti bei suderinti reikalavimus kandidatams tapti advokatais. Projekto rengėjams siūlytina projektą tobulinti atsižvelgiant į praktinio darbo, kurį dirbo kandidatas, teisėju, prokuroru, advokato padėjėju, pobūdį ir pagal tai nustatyti reikalavimus.

Dėl 21 straipsnio pirmosios dalies papildymo. Čia kalbama apie kontoros įsteigimą. Autorių buvo pasiūlyta, kad gali įsteigti kontorą, svarbiausia, kad turėtų nuolatinę buvimo vietą. Komiteto nuomone, tokiam pasiūlymui negalima pritarti, nes joks norminis aktas neapibrėžia, kas turi būti laikoma advokato nuolatine buvimo vieta. Civilinis kodeksas, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas apibrėžia tik kas laikoma gyvenamąja vieta, tai yra vieta, kur fizinis asmuo nuolat ar daugiausia gyvena. Tuo tarpu nuolatinė buvimo vieta yra daug platesnė ir teisiškai neapibrėžta sąvoka.

Nors advokato kontoros, kaip teisės subjekto, teisinis statusas nėra iki galo apibrėžtas, tačiau iš įstatymo prasmės galima suvokti, kad sąvoka “advokatų kontora” apibrėžiama advokato, kaip tam tikros profesijos atstovo, darbo vieta, atitinkanti įstatymo keliamus reikalavimus, kuri yra viešai skelbiama sudarant sąlygas kreiptis asmenims, reikalingiems teisinės pagalbos. Be to, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 22 straipsniu, advokatų kontora, atitinkanti įstatymų keliamus reikalavimus, yra advokatų tarybos registruojama, o projekte numatoma, kad apie nuolatinę buvimo vietą bus pateikiama tik informacija, todėl bus prarasta bet kokia advokato darbo vietos kokybės kontrolė. Reikia nepamiršti, kad įstatymai kelia gana daug reikalavimų advokato veiklai. Tai konfidencialumas, tinkamas klientų interesų atstovavimas ir kita, ir su tuo susijusi teisinė atsakomybė. Todėl patalpos, darbo vieta yra reikšmingas faktorius tenkinant šiuos reikalavimus. Beje, šie visi reikalavimai yra numatyti ir priimtame Advokatūros statute, todėl komitetas nepritaria tokiam papildymui.

Dėl 21 straipsnio ketvirtosios dalies pakeitimo, kur siūloma įsteigti valstybines kontoras, kurios garantuotų teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse bylose. Komiteto nuomone, siūlomus pakeitimus būtina suderinti su dabar jau rengiamu Vyriausybės teisinės pagalbos įstatymo projektu, kuris skirtas užtikrinti realią ir lygią kiekvieno socialiai remtino ar kito asmens galimybę teisme ginti savo teises. Taip pat noriu priminti, jog būtina atsižvelgti, kad šiuo metu veiklą pradėjo Teisės klinika, kurioje Teisės fakulteto studentai, kuruojami dėstytojų, taip pat padedami advokatų, teiks teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims nemokamai.

Dėl 21 straipsnio septintosios dalies. Nepritariant 21 straipsnio pirmosios dalies pakeitimams, negalima pritarti ir šiam papildymui, nes septintosios dalies papildymas yra išvestinis pirmosios dalies papildymo atžvilgiu.

23 straipsnio antrosios dalies pakeitimas. Šio straipsnio dalies pakeitimas susijęs su 21 straipsnio pirmosios dalies pakeitimu, kuriam komitetas nepritarė. Informacijos apie nuolatinę buvimo ir darbo vietą aiškiai nepakanka, kadangi nėra aiškus mechanizmas, kaip informacija turi būti patikrinama, tuo tarpu pateikiant dokumentus apie advokato nuolatinės darbo vietos buvimą užtikrinama šios darbo vietos kokybės kontrolė.

Tai tokia komiteto išvada. Ir autoriai sutiko su tokia komiteto nuomone, todėl prašau visus Seimo narius pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, mums reikia apsispręsti, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti. Matau bendrąjį sutarimą. (Balsas salėje) Aš registraciją ir taip paskelbsiu, kolega.

Gerbiamieji kolegos, bendruoju sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą Nr.P-1749. Ačiū.

Visuomeninės rūpybos vaikų, išlaikomų rizikos grupės šeimose įstatymo projektas Nr.P-1938 (pateikimas)

Dabar, kolegos, registruojamės. Registruojamės ir rezervinis 2 klausimas – Visuomeninės rūpybos vaikų, išlaikomų rizikos grupės šeimose, įstatymo projektas Nr.P-1938. Seimo narys A.Sakalas šį projektą dabar mums pateiks. Registruojamės.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinoma, vaikų, kurie yra absoliutūs našlaičiai arba kurių tėvams buvo atimtos tėvystės teisės, pamestinukai, rūpyba sutvarkyta ir čia aš neturėčiau daug ką pridurti. Bet yra kita kategorija vaikų, kurie auga vadinamosios rizikos grupės šeimose, kurios kitaip vadinamos asocialiom šeimom, kuriose girtuokliaujama, kuriose iš namų ir butų padarytos landynės; namuose, kur vaikai neturi kada ir kur mokytis, kurie girdi visko. Ir dėl šitų vaikų, deja, mūsų įstatymų leidyba dar nėra sutvarkyta, dėl rūpybos šiais vaikais. O tokių vaikų Lietuvoje yra daug. Užsienyje tokios rūpybos institucijos yra. Mes teikiame įstatymą, kaip tik pašalinantį šitą vaikų rūpybos spragą.

Įstatymo paskirtis būtų tokia. Kaip žinote, kad vaikas turėtų globėją, kuris būtų paskirtas Vaiko teisių apsaugos tarnybai žinant, globėjui taikomi reikalavimai, jam nemokami jokie atlyginimai, o jis globoja, prižiūri tą vaiką, žiūri, kad vaikas mokytųsi, kad vaikas būtų pavalgęs, telkia lėšas iš įvairių fondų, taip pat ir iš privačių fondų, žiūri, kaip leidžiamos valstybės skirtos lėšos, nes yra pakankamai daug atvejų, kai asocialios šeimos, arba rizikos grupės šeimos, gautas pašalpas už vaikus iš valstybės paprasčiausiai prageria. Ir nėra institucijos, kuri sukontroliuotų. Kai kurių savivaldybių bandymai tų pašalpų tiesiogiai neduoti tėvams, bet įteikti tėvams maisto talonus ar kita, yra labai kritikuojami. Dažnai tokių šeimų tėvai kreipiasi, tiesiog reikalauja, kad tos pašalpos priklauso pagal įstatymą ir turi būti jiems išmokėtos. Taigi mes esame labai dosnūs ir tiesiog padedame tokių rizikos grupių tėvams išgerti už valstybės lėšas į mūsų visų sveikatą.

Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau labai ilgai diskutuoti, aš prašyčiau pritarti po pateikimo šio įstatymo projekto ir, jeigu bus pritarta, prašyčiau, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir dar dirbtų Šeimos ir vaiko teisių komisija. Ačiū.

PIRMININKAS. Porą klausimų. Kolega Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl įstatymo projekto ekonominio pagrindimo. Gal jūs galite pasakyti, kiek tokių vaikų būtų ir kiek reikėtų skirti lėšų iš valstybės biudžeto per metus? Ačiū.

A.SAKALAS. Kiek tokių vaikų būtų, aš tokios konkrečios statistikos neturiu. Žinau, kad yra pakankamai daug, ir kiekviena savivaldybė tą statistiką žino. Kiek reikėtų lėšų. Lėšų papildomų gali būti skirta, gali būti ir neskirtos, nes galima verstis iš tų lėšų, kurios jau dabar skiriamos. Svarbu, kad tos lėšos nenukeliautų į girtuoklių gerkles, kalbėkim taip. Bet jeigu valstybė dar rastų galimybę pagerėjus situacijai skirti papildomų lėšų, tai aš manau, tai būtų sveikintina. Bet aš, žinodamas dabartinę valstybės padėtį, nemanau, kad tai būtų galima padaryti. Bet įstatymas nenumato, kad būtų skirtos papildomos kokios nors lėšos. Tvarkykime tas lėšas, kurios yra paskirtos kitų įstatymų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Sakykite, profesoriau, gal galite detaliau pakomentuoti, kaip jūsų siūlomame projekte veiktų tas visas mechanizmas su socialinės rūpybos darbuotojais, su socialiniais skyriais, su finansavimu. Kaip būtų derinamas tas bendras mechanizmas?

A.SAKALAS. Taip, galiu pasakyti. Socialinės rūpybos skyrius patvirtina rūpintoją, arba rūpybos atstovą, kurį teikia kuri nors visuomeninė organizacija, tarkime, Caritas, nesvarbu kas. Jie patvirtina pagal kvalifikacijos reikalavimus, kurie čia iš esmės yra parašyti. Kad tai būtų respektabili asmenybė, kuri pati savo vaikus taip pat mokėjo arba moka auklėti. Toliau yra sudaroma sutartis pagal Vyriausybės pasiūlytą, čia numatyta, kad Vyriausybė turi išleisti poįstatyminį aktą, sudaroma su rūpintoju sutartis, ką jis turi daryti, kokios jo teisės, kokios jo pareigos šalia tų, kurios parašytos tame įstatyme. Sutartis gali būti nutraukiama bet kada, jeigu Vaikų teisių apsaugos tarnyba arba visuomeninė organizacija, pasiūliusi tą rūpintoją, mato, kad rūpintojas neatlieka savo pareigų.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, pone pranešėjau.

A.SAKALAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Turbūt pritarsime pateiktam projektui, kolegos? Pritariame bendruoju sutarimu A.Sakalo pateiktam Visuomeninės rūpybos vaikų, išlaikomų rizikos grupės šeimose, įstatymo projektui Nr.P-1938. Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pagrindinis. Privalomai svarstys Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Plenariniame posėdyje svarstysime spalio 19 d.

Gerbiamieji, dabar, lyg ir švelniai atsiprašydamas, noriu pasakyti, kad visi darbai, numatyti priešpietiniame posėdyje yra baigti. Ar galėtume bendruoju sutarimu sutarti baigti rytinį posėdį? Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir priešpiečio posėdį baigsime.

Taigi užsiregistravo 42 Seimo nariai. 42 skelbia, kad rytinis posėdis baigtas.