Trečiasis (366) neeilinis posėdis
1999 m. rugsėjo 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Lietuvių chartos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės 50-mečio minėjimas

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji kolegos ir visi susirinkusieji! Iškilmingą minėjimą, skirtą Lietuvių chartos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės 50-mečiui, skelbiu pradėtą. Mes pirmą kartą minime šį įžymų dokumentą, kurį galima būtų vadinti ir pasaulio lietuvių moraline konstitucija. Be to, minime ypatingą 50-ties metų sukaktį, manau, čia tinka sugiedoti “Tautišką giesmę”, kuriai šiemet jau 100 metų. (Giedama “Tautiška giesmė”)

Į minėjimą pakviesti ir atvyko Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas V.Adamkus, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo vadovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas V.Kamantas, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai, jungtinės Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės komisijos nariai, užsienyje gyvenantys lietuviai ir kiti garbingi svečiai. Po posėdžio kviečiame aplankyti Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklos parodą Seimo fojė. Dabar invokaciją tars kunigas A.Saulaitis.

A.SAULAITIS. (Negirdėti įrašo) … laikotarpiu 1945 m. Vokietijos lageryje pastatytas ąžuolinis kryžius su įrašu keturiomis kalbomis. (…) išeiviai lietuviai, maldaudami Dievo palaimos, gerbdami žuvusiuosius ir dėkodami savo geradariams, stato šį lietuvišką kryžių, idant jis bylotų, kad karo atblokšti lietuviai ilgėjosi savo tėvynės ir troško jai laisvės. Tokia dvasia mes ir meldžiamės.

Visų žmonių Dieve ir namuose, ir tremtyje, ir plačiame pasaulyje, buvai ir esi mums tėvas ir motina, ant savo rankų išnešdamas mus iš vergijos į laisvę, iš baimės – į solidarumą. Gydai nuoskaudas ir nukeli naštas, kaltę perkeiti šviesion viltin, kančią išvedi naujon gyvybėn, kovą už teisingumą pratęsi širdžių gelmėn.

Kaip dešimt Dievo įsakymų, Lietuvių chartos dėsniai naujose šalyse buvo miela gairė ir pastangų tautinę gyvybę ugdyti prasmė. Dėkingi prisimename mus su Charta rankoje išleidusius ir tolimose žemėse jos pagrindu mus priėmusius. Džiaugėmės kartų kartomis, kurios mūsų tikėjimo ir tautinį lobį perdavė mūsų bendruomenės tinklo telkiniams, mūsų šeimoms su jų atžalynu. Gerbdami savo pirmtakus Lietuvoje ir toli nuo jos, patikime juos Tavo gailestingam prieglobsčiui. Meldžiame, ko trokštame ir siekiame, – vienybės įvairovėje, sąžinės visuomenėje, kūrybingumo darbe ir moksle, darnaus tikėjimo šeimose, dvasinės stiprybės netektyse, rūpesčio Lietuvos gamta ir ištekliais, savo dosnumu su kitais, ypač silpnesniais, dalytis, o labiausiai palaimos Tavo brangiausiai dovanai – mūsų jaunimui ir vaikams. Dieve, sukūręs tautas ir davęs joms laisvės troškimą, suteik mums kuklumo iš Tavęs semtis pakantos, atlaidumo, teisingumo, pagarbos. Tegul mūsų valstybė ir mūsų tautos kamienas tėvynėje, jos vaikai plačiajame pasaulyje dega Tavo meile, iš kurios tiesa ir vienybė žydi. Amen.

PIRMININKAS. Kalba Respublikos Prezidentas.

V.ADAMKUS. Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke, malonūs šio minėjimo dalyviai ir svečiai! Kreipiuosi į jus kaip į darnią tautiečių ir piliečių bendriją, telkiamą istorinės datos ir svarbaus visai Lietuvos istorijai dokumento. Dokumento, kuris buvo parašytas išeivijoje, tačiau integravo visos tautos, tiek okupuotosios jos dalies Lietuvoje, tiek beteisių Sibiro tremtinių, dvasinius lūkesčius, reiškė valią ir kūrė ateities viltis. Esu tikras, kad minėdami Lietuvių chartos pusės amžiaus jubiliejų negalime kalbėti tik būtuoju laiku, ir šiandien, įsiklausę ir įsiskaitę į 1949 m. Vokietijoje parašytus žodžius, galime rasti ne vieną dvasinę atramą, ne vieną atsakymą į realybės keliamus klausimus. Lietuvių charta prieš 50 metų nubrėžė savitos Pasaulio bendruomenės, lietuvių politinės išeivijos gyvenimo gaires. Ji nusakė šios bendruomenės paskirtį, nužymėjo ją telkiančias vertybes ir idealus. Išeivijos likimą Charta neatskiriamai susiejo su pavergtos Tėvynės likimu, su ilgamete jos laisvės byla. Šiandien švenčiame Lietuvių chartos jubiliejų, amžiaus bylą laimėję, turėdami nepriklausomą ir demokratiniais pagrindais tvarkomą Lietuvos valstybę. Ši esminė aplinkybė ragintų mus nauju žvilgsniu pažvelgti į lietuvių išeivijos nueitą kelią ir galimus jos ir Lietuvos valstybės ateities ryšius. Prieš pusę amžiaus, tvyrant netikrumui dėl ateities, Lietuvių charta tapo išeivių laisvės ir tapatybės orientyru, patvirtinančiu mūsų dvasinę vietą, mūsų tautinę ir pilietinę savimonę. Iškilus istorinei būtinybei buvo dar kartą atsigręžta į pamatinius tautą kuriančius, saugančius ir tęsiančius veiksnius, būtent kalbą ir istoriją, kultūros tradicijas ir tautinį solidarumą.

Bendruomenės sukaupta patirtis, išmėginti darbo metodai išlieka šiandien reikalingi ir išeivijos, ir Lietuvos gyvenimui. Manau, kad išeivių ugdyta asmens įsipareigojimo etika, tautinis solidarumas ir bendruomeniškumas tampa itin svarbūs dabartinei Lietuvos visuomenei, jos pilietinei brandai. Kartu tai ir esminės pilietinės laikysenos gairės kiekvienai Lietuvos gyventojų kartai.

Linkiu, kad šios Lietuvių chartos nuostatos būtų gyvos ir šiandien, kad jos padėtų mums išlikti stiprios dvasios tauta ir stipria valstybe. Ačiū jums už suteiktą progą man šiandien su jumis bendrauti. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui. Dabar kalbės Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas.

R.PAKSAS. Gerbiamasis Prezidente, Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visi čia susirinkusieji! 1949 m. tremtyje paskelbta Lietuvių charta paskelbė moralės priesaką kiekvienam valstybės piliečiui – puoselėti kalbą, remti mokyklą, gerbti lietuvišką knygą bei valstybės istoriją, tobulinti tautinę kultūrą ir ugdyti tautinį solidarumą. Kartu buvo skelbiamas lojalumo gyvenamajam kraštui principas. Šie principai ženklina Pasaulio lietuvių bendruomenės radimąsi, veiklą ir tikslus.

Šiandien valstybė atkurta. Atkurta ir pasaulio lietuvių pastangomis. Tačiau tik pastaraisiais metais mes pradėjome mokėti moralinę skolą ištremtiesiems, dalindamiesi tuo, ką turime: būstu, rezistencijos dalyviams kuklia pensija, tikrai neatstojančia sužaloto kelių šeimos kartų gyvenimo, ar sveikatos apsaugos sistemos teikiamomis garantijomis, kurios tikrai neatstos prarastos anapus Šiaurės poliarinio rato sveikatos. Aš tikrai žinau, kad nė vienas traukinys ar autobusas, kad ir nemokamai vežantis Lietuvos miestų ar kaimų keliu, neparveš į žydintį sodžių, ūkį ar buvusį tėvų namą. Bet galime geriau jaustis žinodami, kad Lietuvos valstybė – atkurtoji anos valstybės tąsa ir teisių perėmėja solidariai dalijasi su visais savo piliečiais, kad ir negausiais savo ištekliais ir galimybėmis. Ir man šiandien daug geriau, kai žinau, kad tūlas mūsų giminės kraujo ir dvasios brolis gali sugrįžti iš Jakutijos, Rusijos, Kazachijos, Komijos ar Kolumbijos, JAV ar Australijos ir kad mūsų valstybė jau gali priglausti jį ir jo šeimą laikinam ar nuolatiniam buvimui.

Charta man, kaip piliečiui, skambės visada prasmingai, cituoju: “Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę, o valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Ir šiandien mes ja vėl džiaugiamės, ir tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė, kuri niekada neturi užgožti apibendrintos Chartos nuostatos. Lietuvių santykius su nelietuviu nustato artimo meilė, pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.” Toks būtų Chartos įpareigojimas mums visiems. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Dabar kalba Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas V.Kamantas.

V.KAMANTAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke, Vyriausybės Ministre Pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimo narės ir nariai ir šio iškilmingo posėdžio dalyvės ir dalyviai! Prieš 50 metų Vokietijoje buvo paskelbta Lietuvių charta, kuri aiškiai ir prasmingai įpareigojo mus, lietuvių tautos narius ir nares, amžinai išlaikyti tautinę gyvybę, kalbą, tautines ir valstybines tradicijas, lietuvišką šeimą, kultūrą, mokyklą, solidarumą, draugijas, spaudą ir kitas vertybes. Prieš 50 metų Lietuvių charta paskelbė, kad mes, pasaulyje pasklidę lietuviai, sudarome vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę, siekiančią vykdyti ir įgyvendinti Lietuvių chartos įpareigojimus, tikslus ir uždavinius per kraštų lietuvių bendruomenes, jaunimo kultūrines, profesines, religines savišalpos ir kitas draugijas bei organizacijas, mokyklas ir šeimas.

Kiekvienas Lietuvių chartos straipsnis buvo ir yra kasdien vykdomi ir įgyvendinami 30 kraštų Pasaulio lietuvių bendruomenės šeimoje nuo Argentinos ir Australijos iki Venesuelos ir Vokietijos. Lietuvių chartos autoriai, suprasdami, kad tauta yra vienalytė ir nedaloma, ją pradėjo tokiais žodžiais, cituoju: “Lietuvių tauta, užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad savo tautine kultūra, visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą.”

Per praėjusius 50 metų pasaulyje pasklidę lietuviai savo bendruomenėse sąžiningai vykdėme Lietuvių chartą ir su gilia meile dirbome bei kovojome už Lietuvos valstybinę laisvę, už jos nepriklausomybę. Savo pačių tarpe išlaikydami sąmoningą lietuvybę ir šiandien džiaugiamės laisva nepriklausoma Lietuva. Prieš 11 metų Sąjūdžio suvažiavime Lietuvoje dalyvavo tuometinis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas profesorius daktaras V.Bieliauskas, vėliau Seime jums kalbėjo buvęs pirmininkas B.Nainys, o šiandien šiame iškilmingame posėdyje dalyvaujame pirmosios Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys profesorius daktaras B.Vaškelis su ponia ir keturi dabartinės Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos nariai: A.Rugienius iš Amerikos, profesorius daktaras V.Valiūnas iš Rusijos, G.Žemkalnis iš Australijos ir aš pats iš Amerikos kartu su mūsų žmonomis ir nuolatinėmis mūsų darbų rėmėjomis – tai Liuda, Danute ir Gražina. (Plojimai)

Šiandien džiaugdamiesi laisva, demokratine ir nepriklausoma Lietuva ir Lietuvos Respublika mes ir toliau skiriame mūsų meilę, talentus bei reikalingą talką jums Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą bei NATO, laukdami iš Lietuvos motiniškos meilės savo vaikams užsienyje. Šiandien ir ateityje Pasaulio lietuvių bendruomenės šeimoje lietuvybės išlaikymu ir toliau rūpinsis trisdešimties kraštų lietuvių bendruomenės, siekdamos kilnių Lietuvių chartos tikslų, kad lietuvių žmonės amžinai gyventų būdami gerais žmonijos nariais. Prieš du mėnesius Lietuvių chartos sukaktį Pasaulio lietuvių bendruomenė pradėjo švęsti Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje, kur dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus su ponia Alma, mus sustiprino ir paskatino ateities darbams. Už tai jiems reiškiame didelę padėką.

Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos Respublikos Seimui bei jo vadovams ir kartu visos Lietuvos žmonėms už tai, kad jau septyneri metai čia, Seimo III rūmuose, visų jūsų globojama sėkmingai veikia Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė Lietuvoje, kurioje šiuo metu dirba mūsų atstovas, atvykęs iš tolimosios Australijos, G.Žemkalnis, atstovaudamas trisdešimties kraštų bendruomenėms.

Dėkoju Lietuvos Respublikos Seimo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės atstovų komisijos nariams bei jos pirmininkams poniai L.Rugienienei ir profesoriui daktarui F.Palubinskui už komisijos darbus ir prieš pusmetį pasiūlytą rezoliuciją surengti Seime šį iškilmingą posėdį Lietuvių chartos ir bendruomenės 50-mečiui paminėti.

Dėkoju Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui R.Paksui už rūpestį ir paramą užsienio lietuviams, teikiamą per įvairias ministerijas ir ypač per generalinio direktoriaus daktaro R.Motuzo vadovaujamą Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Lietuvių tauta esame viena, nedaloma, ta pati, nežiūrint kur mes gyvename: ar Alytuje – Lietuvoje, ar Buenos Airėse – Argentinoje, ar Birštone, ar Bostone, Čikagoje, Frankfurte ar Irkutske, Karaliaučiuje, Kaune, Klaipėdoje ar Krasnojarske, Londone, Los Andžele, Melburne ar Punske, Paryžiuje, Romoje, Rygoje, Seinuose ar Sibire, ar Šakiuose, Telšiuose, Toronte ar Ukmergėje, Utenoje, Vilkaviškyje, Vilniuje, Zarasuose ar Naujojoje Zelandijoje. Visus mus sieja mūsų kalba, praeitis, giminės ir Lietuvių chartos paskelbti tikslai. Visi lietuviai esame lygūs, tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai ir seserys.

Šiai dienai prisiminti, žengiant mums į ateinantį šimtmetį ir tūkstantmetį, ir mums visiems Lietuvių chartos tikslus priminti Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba atvežė ir jums, Lietuvos Respublikos Seimui, per Seimo Pirmininką profesorių daktarą V.Landsbergį įteikė Lietuvių chartos kopiją. (Plojimai) Ačiū visoms ir visiems. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame ponui V.Kamantui už svarų, nuoširdų žodį ir už nepaprastai svarbią mums dovaną, kuri turi tapti mūsų savastimi.

Dabar kalba Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas.

A.VIDŽIŪNAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pone Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke, gerbiamieji kolegos ir svečiai! Tautos ir valstybės, kaip ir žmogaus gyvenime, kai kurie metai būna ypač šviesūs ir klojantys ateities kelius. Šiandien ne vienas galėtume paminėti 1863 m., 1918 m., 1990 m. arba XIX a. pabaigą lyginti su XX a. 9 dešimtmečio pabaiga – pora gražių tautinių judėjimų: nepriklausomybės sukūrimu ir jos atkūrimu. Šioje gretoje ir 5 dešimtmečio pabaiga, tiksliau, pora dokumentų, minimų šiemet. Turiu galvoje Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos deklaraciją ir šiandien čia plačiai pagerbiamą 1949 m. birželio 14 d. Lietuvių chartą. Šiuos du dokumentus drįstu dėti vieną šalia kito ne vien dėl to, kad jie yra siejami laiko.

Esu girdėjęs sakant, kad lietuviai turį du simbolius: Vytį ir Rūpintojėlį – atsižvelgiant į sąlygas ir galimybes, lemiančias mūsų tautos pasirenkamas veikimo, reiškimosi ir kalbėjimosi su pasauliu formas. 5 dešimtmečio pabaigoje Vyčio ir Rūpintojėlio dvasia liejosi krūvon ir davė mums tuos du tekstus: nepriklausomybės karo vadų, iš esmės tremtinių okupuotoje Lietuvoje matomos demokratinės Lietuvos Konstitucijos apmatus ir tremtinių Vakaruose paskelbtą lietuvius pasaulyje vienijančią, lietuvybę skatinančią ir ginti nukreiptą Lietuvių chartą. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvai demokratiniais, visuotiniais, lygiais ir slaptais rinkimais išrinktą Seimą ir sudarytą Vyriausybę (čia deklaracija). Teismų viršenybė, 1922 m. Lietuvos Konstitucijos tęstinumas. Štai ta šaltos Radviliškio žiemos vyrų deklaracija. Šį dokumentą jau kito lygio vertybėmis pildo Lietuvių charta: lietuvis lieka lietuvis visur ir visada. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą. Mokykla yra tautinės dvasios židinys, tautinis solidarumas yra aukščiausioji tautinė dorybė. Čia chartos dvasia ir romantizmas. Taigi vieni su Lietuva buvo ginklu, kiti (cituoju chartą): “darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu”.

Prašyčiau nepykti, lietuviai, ėję už Tėvynės ateitį užjūriuose ir užmariuose, kad Lietuvių chartą labiau sieju su Rūpintojėliu ir dar romantiškai apibūdinu. Tiesiog chartos žodžių paskatinimas “darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu” labai netoli Maironio: “Paimsim arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu”. O imti reikėjo ne vien šiuos simbolius.

1949 metai – taip pat ir Pasaulio lietuvių bendruomenės gimtadienis. Charta buvo žodis, ši organizacija – veiksmas, nukreiptas į ketvirtadalio tautos širdis, o vėlesniais darbais ir labai plačiai pasaulin. Lietuviai svetur tvirtai nusprendė neišnykti ir pareiškė esą organizaciškai atsakingi už savo tautos ir valstybės likimą. Tremtis jų buvo suvokta kaip galimybė įgyvendinti tai, ko nieku būdu nebuvo galima padaryti Tėvynėje. Ir Lietuva tapo matoma, tapo girdima, tapo suprantama net už neperskeliamų geležinių uždangų. Buvo aiškiai pasakyta: “Mūsų kasdienė veikla – tai rengimasis gyventi nepriklausomoje Lietuvoje, kuri kartu su lietuvybe yra didžiausiasis tikslas”. Buvo aiškiai pasakyta Vakaruose drauge su Vytautu Faustu, Merainiu, Vanagu ir kitais čia, Tėvynėje. Buvo pasakyta tada, kai pasaulio demokratai ir galingieji savo Atlanto chartija dar tik žadėjo tautoms laisvę ir nepriklausomybę, kai Jungtinėse Tautose vyravo TSRS veto ir nė žodžio nebuvo užsimenama apie Baltijos valstybių okupaciją. Pasaulio lietuvių bendruomenė tada tapo ir ilgai liko (ir šiandien lieka) Lietuvos atspindžiu pasaulyje. Ji buvo, yra ir nepriklausomos Lietuvos ambasadorė. Pasaulio lietuvių bendruomenė stengiasi būti ir buvo visų lietuvių partija. Pagaliau Pasaulio lietuvių bendruomenė buvo lyg uždraustos mūsų trispalvės plazdėjimas pasaulio politikos vėjuose ir sprendimuose.

Žinoma, šie mano vertinimai gerokai metaforiški, bet vargu ar kas ginčysis, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė sugebėjo rasti ypač išradingų telkimosi ir viešosios veiklos formų, matomų prezidentų, kongresmenų ir senatų: dainų ir šokių šventės, kultūros kongresai, politinių studijų seminarai, mokslo ir kūrybos simpoziumai, literatūros premijos, lietuviški fondai, stipendijos, pirmiausia mokytis Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje Hiutenfelde, o ir pati gimnazija, kaip mūsų intelekto, atkaklumo ir įgyvendinamos Lietuvos chartos simbolis. Dar aktyvus lobizmas Baltuosiuose Rūmuose, demonstracijos ir parašų rinkimo akcijos, memorandumai dėl Baltijos valstybių statuso. Todėl ir drįstu sakyti: Pasaulio lietuvių bendruomenės veikla, kaip Lietuvių chartos idėjų įkūnijimas, buvo lyg tėvynėje užgintos trispalvės plazdėjimas pasaulyje. Lietuvos laisvės siekimas yra, sakytume šiandien, baigtinis reiškinys. Kovo 11-oji vainikavo visų mūsų – drąsesnių ir tylesnių – pastangas.

Amžinas ir neperstojamas yra lietuvybės puoselėjimas. Lietuvybės, besiremiančios geriausiomis mūsų tėvų tradicijomis ir vertybėmis, meile savo kalbai ir žemei, lietuvybės, oriai gerbiančios kitataučius, lietuvybės, sugebančios semtis spalvų iš pasaulio kultūros ir medžiaginių visų žmonijos laimėjimų.

Taigi, mielieji kolegos ir svečiai, yra kas veikti. Kaip prieš 25-erius metus yra rašęs B.Nainys, “te neužmigdo mūsų gero gyvenimo patalai”. Yra kas veikti visiems atgimstančios Lietuvos piliečiams su visomis partijomis ir organizacijomis, visoms Lietuvių bendruomenėms pasauliuose, yra kas veikti visiems ir kiekvienam, gyvenančiam pagal dešimtį Dievo įsakymų ir išpažįstančiam “Tautiškos giesmės” ir Lietuvių chartos imperatyvus.

Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar kalba Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis Lietuvos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininke, mielosios Seimo narės ir nariai bei minėjimo dalyviai! 1949 m. paskelbta Lietuvių charta buvo kelrodis į lietuvių tautinio gyvybingumo išlaikymą iš Vakarų Europos tremtinių stovyklų po pasaulį sklindantiems lietuviams. Ir be įrodymų aišku, kad Lietuvių charta dar ir po 50 metų yra svarbi užsienyje gyvenantiems lietuviams. Tačiau ji yra svarbi ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet šiais atviro pasaulio laikais ji yra svarbi ir mums, gyvenantiems čia, Lietuvoje, nes svetima masinė kultūra darosi kasdieninio mūsų gyvenimo dalis. Jau pradedame prarasti savo etninę tapatybę net savo valstybės ribose.

Lietuvių charta įgaus dar didesnę svarbą, kai Lietuva įstos į Europos Sąjungą ir taps visai atvira užsienio įtakoms. Kad neišnyktume svetimųjų jūroje, turime žadinti patriotizmą, siekti, kad kiekvienas lietuvis pamiltų Lietuvą ir mūsų tautinę kultūrą, o Lietuva pamiltų ir vertintų kiekvieną lietuvį. Turime siekti, kad vieni kitiems taptume savi. Svarbu, kad ir mūsų skaičius augtų, o ne mažėtų.

Nors Lietuvos valstybės ribos yra lietuvių etninėse žemėse, kuriose gyvena beveik 4 mln. gyventojų, tačiau bene tiek lietuvių gyvena už Lietuvos ribų. Kadangi nesame gausi tauta, svarbu, kad visur pasaulyje išsisklaidę lietuviai išlaikytų lietuvių tautinę savimonę, lietuvių kalbą, lietuvių kultūrą ir glaudų ryšį su Lietuva. Turime rūpintis ir tais lietuviais, kurie gyvena čia, Lietuvoje, ir tais kurie gyvena lietuvių etninėse žemėse, ir nė kiek ne mažiau tais, kurie yra visai svetimose šalyse.

Užsienio lietuviai rūpinasi ne tik savimi, bet ir mumis bei Lietuva. Jie atstovauja lietuvių tautai ir valstybei. Kraštuose, kuriuose jie gyvena, jie skatina Lietuvos poreikių rėmimą, net propaguoja lietuviškas prekes. Iš tikrųjų mes esame viena tauta, tad ir privalome rūpintis užsienyje gyvenančių lietuvių tautiškumo reikalais. Tuomet jie lengviau išsilaikys, tuomet mes lengviau išliksime.

Užsienio lietuviai yra daug padėję ir dabar padeda Lietuvai. Okupacijos metais jie kovojo už Lietuvos laisvę, dabar jie dalijasi savo žiniomis bei patirtimi su mumis. Gyvendami užsienyje, jie padeda kurti gerą lietuvių ir Lietuvos įvaizdį. Jie taip pat yra geri Lietuvos tarpininkai jų gyvenamose šalyse. Bet iki šiol Lietuva jų reikšmės iki galo neįvertino – nepakankamai remia jų pastangas, nepakankamai su jais bendrauja bei nepakankamai naudojasi jų pagalba. Tai reikia kuo greičiau pakeisti.

Daugiau abipusės naudos bus pasiekta, jeigu Lietuvos ir užsienio lietuvių bendravimo klausimu bus pradėta nuolatos rūpintis aukštu Vyriausybės lygiu. Tad siūlau, kad Lietuvos ir užsienio lietuvių santykiai būtų pakelti į valstybės ministro vadovaujamo departamento lygį. Šis valstybės ministras būtų atsakingas Ministrui Pirmininkui ir savo žinioje turėtų tarpministerinę kolegiją, susidedančią iš tam tikrų ministerijų atstovų. Tada Lietuvos ir užsienio lietuvių santykių klausimai nebus nustumiami, bet jiems bus skiriamas tinkamas dėmesys, tada ir Lietuvių chartos idealus bus lengviau įgyvendinti. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar kalba Seimo narė ponia I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke, šio minėjimo dalyviai! Šiandien niekas nediskutuoja, kad iš visų vizijų ir tikėjimų, kurie varžosi dėl žmonių palankumo pasaulyje, labiausiai paplitęs ir patvariausias yra tautinis idealas. Tik jam pavyko prasiskverbti į kiekvieną pasaulio dalį ir patraukti tiek įvairiausios visuomeninės padėties žmonių. Joks kitas idealas nesugebėjo skleistis tokia daugybę įvairių pavidalų ar laikinai atslūgti, kad pakiltų sustiprėjęs ir sutvirtėjęs. Jokia kita vizija nepaliko tokios žymės pasaulio žemėlapyje ar mūsų pačių tapatumo suvokime.

Tautinis idealas – tai tikėjimas, kad visi tie, kurie turi bendrą istoriją ar kultūrą, turi būti susivieniję, reikšti solidarumą, turėti veiksmų programą tautiniam idealui pasiekti ir išlaikyti.

Tokia veiksmų programa prieš 50 metų tapo Lietuvių charta, atsiradusi tuo metu, kai istorinės sąlygos sutrikdė, bet nesunaikino išeivijos tautinės tradicijos ir patirties.

1949 metais tapo visiškai aišku, kad Vakaruose atsidūrusiems lietuviams kelias į Lietuvą uždarytas ilgiems metams, o išeivija kurį laiką bus atskirta nuo savosios tautos kamieno. Įpareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei tapo Lietuvių charta, anot prelato Krupavičiaus, “lyg kelio rodyklė plačiausiuos pasaulio keliuos išblaškytiems broliams rodančią kryptį į savo tėvų ir savo pačių tautinį židinį.” Ji iki šiol tebėra užsienio lietuvių moralinė konstitucija, laisvės ir tapatybės ženklas.

Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę, puoselėjančią du pagrindinius principus ir tikslus: lietuvis lieka lietuviu visur ir visada, savo tėvų išlaikytą lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume. O darbu, mokslu, turtu bei pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę.Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Lietuvis santykius su kitataučiais grindžia artimo meile ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, sveikatai ir turtui.

Charta dvelkia tolerancija, pagarba žmogui ir jo politinių vertybių pasirinkimui, akcentuojamas tautiškumas, kuris išsilaiko šimtmečiais, niekada nepraranda idealizmo ir daugiau siejamas su auka, o ne su nauda. Simpatijos ir prieraišumas politinėms vertybėms gali kisti, o prigimtį keisti yra sunku. Galų gale politinės nuostatos ir partijos tautiškumo nekeičia. Nuogąstaujantys dėl galimybės reikšti politines pažiūras jau tuomet buvo raminami, jog minties uniformas užsivilkti atvirame pasaulyje dar nepajėgė jokia tauta, todėl Charta nėra partijų pakaitalas, bet įvairių nusiteikimų lietuvių ryšys.

Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos nelengvai klostėsi santykiai tarp įvairių lietuvių išeivijos politinių krypčių, daug minčių buvo pareikšta dėl santykių su paliktu kraštu ir tauta pobūdžio. Atsiradus galimybėms atkurti ryšius, išeivija skilo. Vieni rėmėsi teze, kad okupacija gali ilgai užsitęsti ir todėl svarbiausia yra tautos primatas, tautinės sąmonės, be kurios negali būti ir valstybinės ateities, išlaikymas. Išeivijos pagrindinis uždavinys – pagelbėti okupuotai tautai išlaikyti tautinę savimonę. Taip atsirado “Veidu į Lietuvą” politinė taktika, suformuluota dar šeštajame dešimtmetyje S.Kairio, vieno iš Lietuvos socialdemokratijos kūrėjų. Tokios politinės pozicijos laikėsi “Santara – Šviesa” su Vytauto Kavolio metmenimis bei jaunesnioji karta, susibūrusi apie mėnraštį “Akiračiai”.

Didžiausia išeivijos dalis vadovavosi nuostata, kad pagrindinis išeivijos tikslas yra Lietuvos inkorporacijos į TSRS nepripažinimas ir bet kokie ryšiai su tauta ir atskirais žmonėmis okupuotame krašte, ypač su oficialiais režimo atstovais, yra nesuderinami su nepripažinimo politika. Ryšių plėtimo entuziastams buvo grasinama smerkimu ir net atskyrimu nuo išeivijos bendruomenės. Nors krašto nepriklausomybės siekimo nei viena, nei kita pusė neatsisakė, konfliktas iš esmės kilo dėl taktikos. Tai buvo jaunoji karta, norinti pažinti tikrovę, nepagražintą ir nesudramatintą, norinti savojo vaizdo, o ne iš dokumentų ar vyresnės kartos liudijimų. Šios nuostatos, be abejo, padėjo Lietuvos laisvėjimo procesui, palaikė tautos gyvybingumą.

Sąjūdžio ir Baltijos kelio laikais išeivija ir kraštas buvo atradę bendrą kalbą, tačiau atkūrus nepriklausomybę kurį laiką santykiai liko problemiški. Lietuvoje išeiviai laikyti antraeiliais piliečiais, įstatymais apribojant jų teisę į pilietybę, politinį reiškimąsi ir nuosavybę. Tautai išrinkus Prezidentu A.Brazauską, išeivijos spaudoje jis buvo pavadintas “ne mūsų prezidentu”. Tačiau prezidentaujant A.Brazauskui bei Prezidentu išrinkus V.Adamkų, kai kas buvo taisyta tiek dėl pilietybės, tiek dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek kviečiantis Lietuvos išeiviją į talką Lietuvos Respublikos valstybinėse įstaigose.

Vis dėlto dabartinis santūrumas tarp tautos kamieno ir išeivijos tik liudija, jog visi mes esame, anot Č.Milošo, pavergto proto, pavergtos dvasios, sukėlusios baisius padarinius ir sumaištį pasaulyje, aukos. Č.Milošas rašo, jog tie, kurie niekada nepatyrė magiškos pavergtojo proto jėgos, gali būti laimingi, nors nežinia ar tuo verta girtis.

Tautos istorija yra geriausia tautos mokykla, – skelbia Charta. Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo istorija liudija, kad daugelis Lietuvos žmonių Lietuvos žemėje galvojo ne tik apie savo egzistenciją, bet ir tautos kultūros išsaugojimą, ateities perspektyvas, dėl kurių veikė menininkai ir mokslininkai, literatai ir ekonomistai, filosofai.

Vidinis Lietuvos laisvėjimas, aktyvi Sąjūdžio veikla, savarankiškos demokratinės ir reformistinės LKP, prieš dešimtmetį atsiskyrusios nuo TSKP monolito, atsiradimas nulėmė nepriklausomos demokratinės Lietuvos gimimą, daugpartinę sistemą. Todėl, apmąstydami istoriją, sekime Spinozos principu, jog reikia ne verkti ar juoktis, ne neapkęsti, bet suprasti, jog jau prieš dešimtį metų pasauliui paskelbėme, kad grįžtame nuo pasaulio keitimo prie jo supratimo. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar kalba, atsiprašau, Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Jo Ekscelencija Prezidente, visi čia esantys deleguotieji, taip pat laisvieji Tautos atstovai, Lietuvos Vyriausybės nariai, gerbiamieji svečiai!

Esu itin patenkintas, kad Lietuvoje mes pagaliau kalbame apie tokį nepaprastą dokumentą kaip Lietuvių charta.

Kažkada anais laikais, mano jaunystės metais, kai mano karta dar vaiko akimis fiksavo tremtis ir lietuvių partizaninį karą po didžiojo pasaulio karo, o paskui ieškojo savo kelio į gyvenimą ir veikimą nelaisvės Lietuvoje, ne kartą kalbėjom sau: kad taip būtų bent koks patarimas ar nurodymas, kaip bendrai gyventi žemėj, nuo kurios esi nuvarytas, su žmonėmis, nuo kurių esi atskirtas – vienas ir vienišas.

Kai pirmąsyk perskaičiau Chartą, paskui Lietuvos partizanų konstituciją, aš supratau, kad tada dar niekas jokio patarimo duoti negalėjo, kad okupacija dar turėjo būti išgyventa atskirai – taip, kaip ji mus buvo ištikus, jog pagaliau būtų suvokta ir suprasta, kaip gyventi ir veikti bendrai bet kuriuo istorijos momentu, kad okupacijos mūsų neteriotų apskritai.

Ir kai dabar žiūri į tuos dokumentus, matai, kad jie ne tik protu išprotauti, bet ir gyvenimu iškentėti, tad – amžini. Nuostabiausia – jie duoda mūsų santykių visumą, nurodo į ją. Lietuvių charta duoda žmogaus, kaip bendruomenės nario, reglamentą. Lietuvos Konstitucija, susėmusi visus konstitucingumo atkūrimo bandymus Lietuvoje, duoda valstybės, kaip bendruomenės visumos, reglamentą. Visų jų jungiamoji dalis, dvasia yra tautiškumas.

Esu laimingas buvęs tarp tų, kuriems teko ne tik išgyventi, bet ir į tekstą sudėti mūsų šių dienų valstybės Konstituciją – vieną iš neabejotinai tautinių šiuolaikinio pasaulio valstybių konstitucijų. Tauta, kaip valstybės veikų atskaitos taškas, yra didžiulė modernios valstybės konstitucinė vertybė: ji dabar intensyviausiai apmąstoma, pergyvenama įvairiuose pasaulio taškuose. Mes visa tai išsprendėme dar okupacijos ir atgimimo metais.

Dar džiugiau, kai pilnai suvoki, kad mūsų valstybės Konstitucijos nuostatas išplėtoja ir papildo Lietuvių charta, parodydama, kaip kiekvienam žmogui iki tautos nario pakilti. Manau, kad būtų visiškai teisinga Seime aptarti ir Lietuvių chartą įjungti į mūsų valstybės konstitucinę apyvartą kaip konstitucinį aktą.

Tam žingsniui mus ragintų ne tik Lietuvių chartos nuostatų reikšmės ir viso dokumento ontologinė prasmė. Lietuva stovi naujų didelio ir galingo pasaulio iššūkių akivaizdoje, ir kiekvieno mūsų piliečio bendruomeninis sąmoningumas darosi ir mūsų gyvenimo problema, ir galimų mūsų būsimųjų laimėjimų prielaida.

Tam žingsniui – Chartos prasmės visuotiniam įsisąmoninimui ir konstituciniam įteisinimui – rimtai ragintų ir visame pasaulyje, o ypač Europoje be sienų gyvenančių ir gyvensiančių lietuvių tapatumo ir integralumo nuolatinė paieška ir tų žmogiškųjų kokybių garantijų kūrimo pastangos. Veikia Pasaulio lietuvių seimas, veikia tapatumo ir vienijimosi pastangų monitoringą vykdanti Lietuvos Seimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės atstovų komisija. Turime vilties, kad kada nors ji išsiplėtos iki visos Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovavimo.

Lietuvių charta yra visų šių sumanymų ir veiksmų ideologinis pamatas, todėl esu tikras, kad šis minėjimas yra ne tiek Chartos istoriškumo pagerbimas, kiek jos euristinių galių, jos atveriamų galimybių apmąstymas.

Lietuva atsiveria pasauliui, pasaulis atsiveria Lietuvai. Atsiveria anaiptol nevienareikšmiškai. Todėl nė kiek neabejoju, kad ieškantiems, kaip tame nežinomybės kupiname laisvės pasaulyje gyventi, kaip jame būtų galima gyventi kuo prasmingiau, Lietuvių charta visada bus jų Mažąja konstitucija, Mažąja, bet amžinąja konstitucija. Ačiū jums visiems už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau kalbės Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, pone Seimo Pirmininke, pone Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininke, pone Ministre Pirmininke, ponai ministrai, gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai! Lietuvių charta – tai vienas žymiausių lietuvių bendruomenės dokumentų, kuris dažnai vadinamas kodeksu. Tai kas gi yra Charta – teisės normų rinkinys ar kas nors kita? Lietuvių bendruomenės garbės teismas, pirmininkaujant ponui Nemickui, 1974 m. taip apibūdino Chartą: “Lietuvių chartos, kaip pagrindinio manifestinio dokumento uždavinys, yra kiek galint iškilmingiau ir įtikinamiau išsakyti lietuvių bendruomenės pagrindinius tikslus, bet neformuluoti konkrečių teisės normų”. Charta yra lietuvių bendruomenės tikslų deklaracija, bet ne veiklą tvarkančių teisės normų rinktinė.

Vytautas Volertas 1974 m. išsakė nuomonę, kad “Charta – tai plaustas, ant kurio galima įvairiai rikiuotis ir jo negriauti”. Lietuvos Respublikos Prezidentas ponas V.Adamkus, minint Chartos 50 metų sukaktį, Hiutenfelde taip pasakė: “Lietuvių charta prieš 50 m. nubrėžė savitos pasaulio bendruomenės, lietuvių politinės išeivijos gyvenimo gaires, todėl Charta (…) ir gana vieningai laikoma ne teisės normų, bet moralinių principų suvestine, įpareigojančia kiekvieną užsienio lietuvio sąžinę”.

Šie principai turėjo daug reikšmės Pasaulio lietuvių bendruomenės gyvenimui ir jos veiklos konsolidavimui. Dalis šių principų laikytini permanentiniais ir nepaprastai aktualiais ir nūdienos Lietuvai. Jei mes save laikome Pasaulio lietuvių bendruomenės nariais, tai šie principai įpareigoja ir mus visus, esančius čia, Seime, ar už jo sienų laikytis šių principų. Principai suformuluoti atskiruose Chartos straipsniuose. Leiskite paminėti tik dalį šių svarbių principų ir atkreipti jūsų dėmesį į tai, kaip šie principai atrodo šiandieninėje mūsų kasdienybėje.

Chartos 7 straipsnyje sakoma: “Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga – būti lietuvių mokyklos rėmėju”. Mes visi deklaruojame, kad švietimas yra mūsų prioritetas, tačiau praktika rodo, kad švietimas yra gerokai mažiau vertinamas negu kitos sritys. Mes, pavyzdžiui, susiejame lėšas, skiriamas krašto apsaugai, su BVP, bet net du kartus Seimas atsisakė susieti švietimui skiriamas lėšas su BVP. Mūsų Vyriausybė 1999 m. švietimui skirtą biudžetą siūlo sumažinti net 42 mln. Lt. Palyginimui galiu pasakyti, kad Vokietija taip pat mažina, kaip ir mes, savo federalinio biudžeto išlaidas, bet už tai, priešingai nei mes, didina švietimui skirtas lėšas. Darytina išvada, kad vokiečiai geriau supranta Chartos 7 straipsnio reikšmę nei mes, lietuviai, nors vokiečiai Chartos tikriausiai nė neskaitė.

Chartos 6 straipsnyje įtvirtintas kitas principas. Būtent: “Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę”. Deja, nedaug ką darome, kad mažėtų nedarbas, greičiau priešingai – mūsų ekonominė politika tik didina nedarbą, nors visi suprantame, kad Lietuva bus socialiai stabili tada, kai dauguma norinčių turės darbą.

Jei kalbėčiau apie mokslą, tai jis, netolimoje praeityje garsėjęs pasaulyje savo gamtos, tiksliųjų mokslų, humanitariniais darbais, dabar vegetuoja dėl lėšų stokos, kurį dar siūloma sumažinti 25 mln. Lt. Pasaulyje vien krašto apsaugos žinybos iš savo biudžeto skiria kelis procentus lėšų mokslui. Lietuvoje šis skaičius yra apie tūkstantį kartų mažesnis, todėl dėl nepakankamo finansavimo, realių prioritetų suteikimo ne mokslui, bet kitoms sritims, jau kuris laikas tęsiasi geriausių Lietuvos protų nutekėjimas į užsienį, nors visi suprantame, kad Lietuvai neturint gamtinių turtų, realių turtų, lieka Lietuvos žmonių intelektas ir jo produkcija.

Chartos 11 straipsnyje įteisintas kitas svarbus principas: “Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai”. Tai solidarumo principas, kuris yra ir viena iš bazinių socialdemokratijos vertybių. Realiame gyvenime šis principas dar neįgyvendintas. Mes matome vargstančias šeimas ir vaikus, matome nežinančius ko griebtis jų tėvus, bet dar retai ištiesiame pagalbos ranką. Mes noriai ir daug aukojame įvairaus rango gražuolių konkursams ir kur kas mažiau labdarai, o ir mūsų ekonominė, socialinė politika, kurią diegiame nuo 1990 m., yra palankesnė turtingesniems, nes egzistuoja ir kitas retai viešai deklaruojamas principas, kad skęstančiojo gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.

Ar galima tvirtinti, kad visi esame lygūs, jei turime valdžios atstovų privilegijų sistemą, kurios niekaip nenorime atsisakyti? Prieš dešimtį metų mes rūsčiai smerkėme nomenklatūros privilegijų sistemą, bet reikia pasakyti, kad dabar sukūrėme naują, kuri jau griauna pačius valstybės pamatus.

Iš šių kelių pavyzdžių galima padaryti išvadą, kad Chartos svarba nepranyko ir nūdienos sąlygomis. Galbūt po šio paminėjimo mes susimąstysime, ar tikrai mes kuriame aukšto intelekto ir solidarią valstybę. Socialdemokratų požiūriu tik tokia valstybė gali būti geras ir vertingas partneris Europos valstybių šeimoje. Drįstame tvirtinti, kad tik tokia valstybė yra laukiama Europos Sąjungoje, ir jai nekeliamos įvairiausios dirbtinės kliūtys. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Mielieji šventinio minėjimo dalyviai, dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

K.BOBELIS. Norėčiau pasakyti vieną komentarą. (Kalba iš salės, negirdėti.)

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis. Tai replika posėdžių pabaigoje. Galbūt jos ir nebūtų reikėję.

Taigi žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Ministre Pirmininke, mielieji pasaulio lietuviai, gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai! Prieš 50 metų Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas paskelbė išeivijoje Lietuvių chartą, kuri vėliau tapo įvadu į Pasaulio lietuvių bendruomenės konstituciją. Charta – tai dokumentuotas elgesio imperatyvas, įpareigojanti koncentruota ideologija, nelyginant akmens lentelėse įkirsti dvylika moralinių įstatymų lietuviams pasaulyje.

Tuo metu Lietuva, nulaistyta miško savanorių krauju ir tremtinių ašaromis, vis dar kovojo ginklu nelygią kovą. Vos prieš keletą mėnesių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybė buvo priėmusi ir pasirašiusi antrąją mūsų istorijoje Vasario 16-osios deklaraciją: kaip reikės gyventi, kai ateis laisvė. Chartos kūrėjai Vakaruose galėjo tikėtis nebent stebuklo, kad Lietuva netrukus išsivaduotų, tad iš tikrųjų rašė šį dokumentą ilgų dešimtmečių atskirtybei, kartais vadinamai Vakarų tremtimi. Dabar ją matome, gerbiame, vertiname šiandienos žvilgsniu.

Charta skelbė ir mokė, patarinėjo ir liepė. Parūpinta lietuviams laisvame pasaulyje, kurie “pasklidę” sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę – taip rašoma pačioje Chartoje, – ji skelbė teisę ir pareigą ugdyti ir perduoti vaikams lietuvybę, “kad amžinai gyventume”. Paprastais žodžiais kalbėta apie tautos prigimtinę teisę gyventi, išlikti.

Kas nors galėtų pasakyti – tai nutolusių laikų ir kraštų dokumentas; Lietuva išliko pačioje Lietuvoje, nebėra kuo rūpintis.

Tačiau peržvelgę Chartos nuostatas įsitikinsime, kad yra kitaip: ir nuostatos nepaseno, ir išlikusiai, apniokotai Lietuvai jos tebėra aktualios. Net ir tokia visai jau išeiviška nuostata kaip lojalumas gyvenamam kraštui, pagarba tenykščiams nelietuviams – net ši nuostata, pasirodo, svarbi šiandien ir čia. Kiek turim tarsi lietuvių, o nelojalių savo gyvenamam kraštui Lietuvai, lietuviškai niekinančių ir plūstančių ją; kaip dažnai pasigendam čionykščių lietuvių pagarbos čionykščiams lietuviams, jeigu tik skiriasi pažiūros arba amžius. Vyresnieji pravardžiuojami “beretėmis”, “karšinčiais” ir dar gražiau. Iš kur tie “naujieji lietuviai”, nejau ateiviai iš kitos šalies, gal iš kitos civilizacijos? Kas jiems parašys elgesio Chartą? Tik mokytojai, be abejo, kurių dieną netrukus minėsime.

Valstybė kaip išlikimo sąlyga – mokykla – knyga – istorija; Charta sustato taškus, ir matom jų ryšį, kurį tebeturime stiprinti ir dabar, ir čia. Prisiminkime, jog ir Lietuvos Sąjūdis rėmėsi tomis pačiomis nuo V.Kudirkos laikų einančiomis nuostatomis: tautybė yra prigimtinė vertybė, įpareigojimas praeičiai ir ateičiai, Tėvynės paveldas ir žmonijos praturtinimas. Jai išlaikyti ir puoselėti turėjom atkurti valstybę. Dabar ją turime apsaugoti, būti pasirengę apginti.

Chartos nuostatose atsispindi lietuvių savivoka. Ne sovietinė ir ne dabartinė savinieka, ir ne didžios praeities adoracija, bet poreikis tiesiog susivokti: kuo esi, kaip turi būti lietuviu, kaip išlikti.

Žinoma, čia ir klausimas, kas yra lietuvis. M.K.Čiurlionis prieš 90 metų sakė: “Išgirsta tolumoje daina padės pajusti, kam dar nebuvo aišku, ar jis lietuvis; širdis džiaugsis ir Kūrėjui dėkos matydama žalius laukus ir pilką dangų”.

Charta rašyta ten, kur kitoks dangus, ir jos žodžiai griežčiau nutašyti. Bet į klausimą, kas yra lietuvis, lyg palikta atsakyti pačiam gyvenimui – jame padarytais žmonių darbais.

Nepradėsiu šiame iškilmingame posėdyje debatų dėl biudžeto, bet noriu paliesti dar vieną esminį visuomenės ir valstybės principą.

Kai dirbom atkurdami po pilkuoju dangumi žmonių orumą ir laisvės troškimą, pilietinę visuomenę ir valstybę, Charta tik vieno mums nepatarė: kaip skirti ir derinti etninį tautiškumą ir pilietinį tautiškumą, etninę ir pilietinę lietuvybę. Skęstantys didžiosiose kitų tautų bendrijose kabinosi veikiau į etninį laivelį, kad ilgiau išliktų. Ir mes čia, “tarybų” Lietuvoje, darėme tą patį. Todėl vėliau, kai priiminėjom Atkuriamajame Seime Lietuvos piliečio paso nuostatus ir tobulinom Pilietybės įstatymą, labai pažangų ir demokratišką, vis dėlto ne viską išsprendėme geriausiu būdu, kuris labiau konsoliduotų būtent pilietinę tautą, Lietuvos tautą. Tai irgi mūsų bendros pamokos ir užduotys, kad nei Lietuvos totorius, nei Lietuvos lenkas, nei Lietuvos žydas nesijaustų kitoks pilietis. Lietuvių kilmės asmenims buvo daromos kai kurios išimtys, todėl mieloji kolegė ponia I.Šiaulienė, matyt, kažką supainiojo.

Šiandien minime ir Pasaulio lietuvių bendruomenę, kuri, kaip Lietuva senoje A.Baranausko dainoje, “daugelį žemių įgijo”. Prieš 50 metų pasaulio lietuviai gyveno kitur, ne Lietuvoje, ir tik Vakaruose. Tokia buvo sąvoka “pasaulio lietuviai”. Šiandien Pasaulio lietuvių bendruomenė atranda ir sutelkia lietuvius taip pat toli Rytuose – tremtinius ir jų palikuonis. Geografija pasikeitė, labai padidėjo; uždaviniai juo labiau.

Ar nebūtų gera vėl prisiminti Lietuvių chartos nuostatą apie tautinį solidarumą: visi lietuviai broliai ir moka solidarumo įnašą. Kam? Žinoma, kaip ir anksčiau, kultūrai, knygai, mokyklai. Galbūt dar ir tam, kad tremtiniai sugrįžtų – su meile ir nauda Lietuvai. Tiems grįžtantiems iš Rytų reikia ir materialiai padėti, to nepamirškime. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kaip mūsų minėjimo tęsinį prašyčiau laikyti ir jau minėtą parodą mūsų pirmojo aukšto fojė, taip pat 13 val. M.Mažvydo bibliotekoje pradedamą parodą, skirtą Lietuvių chartos 50-mečiui ir Pasaulio lietuvių bendruomenės 50-mečiui.

Gerbiamieji, dabar minėjimą, skirtą Lietuvių chartos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės 50-čiui, skelbiu baigtą.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą. Prašome visus sėsti į savo vietas. Dėl šios dienos darbų. Kaip jūs žinote, šiandien neeilinis plenarinis Seimo posėdis, todėl jo darbotvarkė patvirtinta Seimo valdybos. Buvo aptarta ir Seniūnų sueigoje. Vienintelis pakeitimas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis 1-4 darbotvarkės klausimo pateikimą prašo atidėti vėlesniam laikui. Taigi šiandien šio darbotvarkės klausimo nebus. Gerbiamieji kolegos, mes tęsiame darbą toliau. Be abejo, registracija yra svarbiausias dalykas. Prašome registruotis. Kaip pamenate, praeitą penktadienį, t.y. rugsėjo 10 d., mes pradėjome pateikimą viso komplekto įstatymų projektų, susijusių su “Mažeikių nafta”, įmonės“Mažeikių nafta” ateitimi. Šiandien tęsiame šitą darbą.

Akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1983 (pateikimas)

Taigi 1-2 darbotvarkės klausimas – Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1983. Pateikimas, pateikimo tęsinys. Pranešėjas ministras E.Maldeikis. Praeitą kartą susitarėme, kad kiekvieną įstatymą pateiksime atskirai. Klausimai kiekvienam įstatymo projektui taip pat užduodami atskirai. Taigi 10 minučių ministro kalbai ir 10 minučių atsakymams į klausimus. A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre, mes prieš gerą pusmetį, kai buvo svarstomi pirmą kartą "Williams" ir Lietuvos Vyriausybės reikalai, gavome sutarties projektus. Šiuo metu daug rašoma ir kalbama, kad yra nauji projektai, todėl mes, Seimo nariai, norime juos matyti. Ar galima juos išplatinti ar ne, ar tai yra paslaptis, kaip aiškino buvęs ministras?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, tai užduotas klausimas ministrui. Gal ministras atsakys savo įžanginiame žodyje, tačiau mes svarstome įstatymo projektus, prašom į tai atkreipti dėmesį. Ministre, prašom, jūsų žodis.

E.MALDEIKIS. Laba diena! Ponios ir ponai, Vyriausybė pateikia penkių įstatymų pataisų projektus, kurie tiesiogiai susieti su kontraktu ir strateginio investuotojo "Williams International" atėjimu į “Mažeikių naftą”. Iš pradžių leiskite pateikti pirmąjį, tai yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio teikiamo įstatymo projekto tikslas yra pakeisti Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo nustatyto investavimo į po reorganizavimo tęsiančią veiklą akcinę bendrovę “Mažeikių nafta” tvarką ir būdus bei reikalavimus akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” savininkams. Šiuo metu šis įstatymas nustato, kad akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų galima įsigyti tik norminių aktų nustatyta tvarka patvirtintam strateginiam investuotojui, tai yra kompanijai "Williams International”. Jai įsigyjant minėtos bendrovės akcijų, netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas, yra nustatyti kiti investavimo ypatumai. Seimo nutarimu "Williams International" pripažinta strateginiu investuotoju, tačiau pastaruoju metu, vykdant derybas ir darbo grupei dirbant su šį projektą finansuojančiom institucijom, mūsų nuomone, yra didelis privalumas tai, kad į projektą pageidauja įsijungti ir tapti akcininkais Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su Tarptautine finansų korporacija, kuri yra įkurta prie Pasaulio banko. Taip pat numatytos ir kitos organizacijos, kurios finansuotų šį projektą. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui tai vienas didžiausių projektų jų veiklos istorijoje, jie reiškia didelį suinteresuotumą tiek tapti akcininkais, tiek finansuoti šį projektą. Noriu iš karto pasakyti, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas būtų kertinis projekto finansuotojas. Jeigu jis finansuoja projektą, tada kur kas lengviau, kad į projektą įsijungia kitos finansinės institucijos ir komerciniai bankai. Ir Tarptautinės finansų korporacijos, ir Europos rekonstrukcijos banko tikslas – finansuoti projektą ir jame dalyvauti. Yra jų standartinė sąlyga, kad jie finansuoja projektus kartu su strateginiu investuotoju, taip pat yra sąlyga, kad būtų finansuojamas privatizuojamas ir privatizuotas objektas, kur valstybė turėtų turėti mažiau negu 50% akcijų. Tai yra bendra Europos rekonstrukcijos banko pozicija, finansuojant įvairiausius projektus. Todėl mes siūlome, kad derybų metu, manau, tai didelis rezultatas, į šį projektą įsijungtų šios finansinės institucijos ir taip garantuotų projekto sėkmę.

Šio proceso eigos metu keičiasi akcininkų struktūra. Greta to, kad už 33% "Williams International” moka 150 mln. dolerių, yra dvi sąlygos: mažėja "Williams International" kompanijos dalis “Mažeikių naftoje” nuo 66% iki 51%, bet su sąlyga, kad bus išlaikyti 33% eigos metu per visas opcijas, išlaikyti ne mažesnį kaip 33% paketą, išleidžiant naujas emisijas. Taip pat tiek pageidaujant finansinėms institucijoms, tiek garantuojant projekto efektyvumą būtų numatyta, kad gali būti numatyta akcijų, kurias galėtų įsigyti naftos tiekėjai arba tie, kurie realizuoja “Mažeikių naftos” produkciją į Vakarų rinką. Taigi šių įstatymų pataisų paskirtis ir būtų pakeisti akcininkų struktūrą įleidžiant kitus investuotojus. Noriu iš karto pasakyti, kad pagal procedūras Europos rekonstrukcijos bankas po 4-5 metų parduotų savo akcijų dalį, suderinęs su pagrindiniu akcininku – Vyriausybe. Tai yra jau susitarimų dalykai, kaip, kokia procedūra ir kam parduoti, tai yra tos akcijos kontroliuojamos valstybės.

Kitas pakeitimas, susijęs su tuo, todėl siūlome papildyti 3 straipsnį nauja antrąja dalimi, kad strateginiam investuotojui būtų garantuoti tie 33% projekto eigos metu, leidžiant emisijas. Taip pat siūlome pakeisti 3 straipsnio trečiąją dalį, numatant tai, kaip minėjau, kad atsirandant Europos rekonstrukcijos bankui ir naftos tiekėjams bei produktų pardavėjams faktiškai mažėtų paketas, kas buvo numatyta Seimo – 25%, valstybės dalis. Ta dalis, leidžiant emisijas, sumažėtų ir sudarytų apie 18%.

3 straipsnio ketvirtąją dalį siūlome pakeisti ir išdėstyti taip, kad atspindėtų, kad valstybė turėtų prisiimti esminius turtinius įsipareigojimus strateginiam investuotojui ir akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” bei įsipareigojimus atlyginti nuotolius, įskaitant atsiradusius dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, keičiant įstatymus. Siūlome papildyti 3 straipsnį ir šeštąja dalimi, kad sudarant sutartis dėl “Klaipėdos naftos” netaikomos Konkurencijos įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos, kad nuosavas kapitalas negali būti mažesnis negu trys ketvirčiai ir netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio trečioji, ketvirtoji dalys ir 45 straipsnio šeštoji dalis.

Septintas pasiūlymas šiame įstatyme siejamas su tuo, kad Vyriausybei galėtų būti suteikta teisė savarankiškai nustatyti tvarką, pagal kurią akcinė bendrovė “Mažeikių nafta” kompensuotų strateginiam investuotojui galimą šios bendrovės vertės sumažėjimą, nustatant, kad akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” kompensacijos suma negali viršyti 75 mln. dolerių.

Kaip jau minėjau, teikiama ir dėl perleidimo proceso, keičiantis akcininkų struktūrai. Jeigu valstybės akcijų nominali vertė sudarys mažiau negu 18% šios bendrovės įstatinio kapitalo, strateginis investuotojas turi pirmumo teisę kreiptis ir įsigyti dalį valstybės parduodamų akcijų ar visas dalis. Tai tiek trumpai dėl…

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti 18 Seimo narių. 10 minučių klausimams. Klausimai dėl šio konkretaus įstatymo. Toliau bus pateikiamas kitas įstatymas ir bus vėl naujas sąrašas Seimo narių, norinčių paklausti.

Klausimai skirstomi proporcingai pagal frakcijų dydį. Pirmoji klausia K.Prunskienė. Ruošiasi A.Sysas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, mums gerai žinomos jūsų pastangos pagerinti Lietuvos pusės sąlygas, įvertinti Lietuvos interesus, tačiau įstatymo projektai, deja, esminių pokyčių nerodo. Dėl to kyla labai daug abejonių, ar jūsų pastangos šiuo atveju bus apvainikuotos kokia nors esmine persvara. Mano klausimas būtų toks. Ar nebūtų buvę galima, ar dar nėra įmanoma, bent jau per sutarčių rengimą ir būsimas derybas, kurios greičiausiai dar vyks, pasiekti, kad vienam investitoriui nebūtų atiduota net ir tokiam tarpiniam variantui 51%, atsižvelgiant į tai, kaip apgailėtinai atrodė vadinamasis strateginis investitorius ir operatorius, įmonės administratorius per pastarąjį laikotarpį sprendžiant esminius komercinius, investicinius naftos komplekso klausimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kaip jūs pats minėjote, kad atsiranda rimtų investitorių kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, atsiranda rimtų pasiūlymų, jūs ir patys žinote, didelėm sumom finansuoti. Kalbama ir apie Vokietijos pasiūlymą finansuoti šitą investicinį naftos komplekso modernizavimo projektą. Kodėl mes vis tiek principiniais klausimais prisirišame prie iš esmės klaidingų pirminių susitarimų nuostatų? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Darbo grupė, kai mes perėmėme derybų procesą, rėmėsi tuo, kad nebus revizuojamos praeitos Vyriausybės ir praeitų derybininkų pozicijos. Jos buvo traktuojamos susitarimo memorandume kaip jau suderėti dalykai. Erdvė deryboms nebuvo labai didelė. Noriu pasakyti, kad nebuvo daroma revizija viso to, kas buvo, tiesiog Vyriausybė turėjo užtikrinti perimamumą. Galiu pasakyti, kad mes galime apibrėžti apie 11 didelių pozicijų, punktų, kuriais mes pasiekėme esminių pagerinimų. Ir dabar, kai mes svarstome ir teikia Vyriausybė šias pataisas, buvo padarytas labai didelis darbas derybų metu kartu su “Williams” atstovais – buvo pakeista apie 25 pozicijos teisinių dokumentų sutarčių projektuose, nes mūsų pozicija buvo maksimaliai pritaikyti sutarčių normas, sutarčių pozicijas galiojantiems Lietuvos įstatymams. Kai to nebuvo galima pasiekti, teko kreiptis į Seimą, nes tos pozicijos sudaro sandorio pamatą. Taigi ten buvo labai didelis teisinis darbas, sutarčių projektuose buvo labai daug neatitikimų, mes tuos klausimus kartu išsprendėme.

Kitas dalykas, pozityvu yra tai, kad į šį projektą įsitraukė tokios solidžios tarptautinės finansinės institucijos, kurios mažina projekto riziką, užtikrina sėkmę. Tai labai didelis projekto žingsnis pirmyn. Kartu tai sudaro sąlygas palankiai finansuoti projektą, įsitraukti kitoms finansinėms institucijoms. Tai yra vienas esminių akcininkų struktūroje atsirandančių akcininkų vaidmuo. Naftos tiekėjų klausimas arba tų, kas realizuotų produkciją Vakarų rinkose, jų įėjimas į tokį projektą irgi būtų labai esminis dalykas, nes sudarytų galimybes mažinti riziką dėl naftos tiekimo. Yra, be abejo, įvairiausių pasiūlymų dėl projekto finansavimo ir jų bus dar daugiau, įsitraukiant naujiems akcininkams. Gal aš tiek.

PIRMININKAS. A.Sysas. Ruošiasi Č.Juršėnas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, ar aš teisingai supratau, kad išankstiniais susitarimais ir derybomis sutarta, kad jau išsidalinta 82% “Mažeikių naftos” akcijų, valstybei ar Vyriausybei lieka tik 18%? Todėl ar yra tikslas pasilikti tuos 18%? Įtaka valdymui – nulis, lieka tik įsipareigojimai. Labai ačiū.

E.MALDEIKIS. Šiuo atveju nėra jokio išsidalijimo, t.y. tose sutartyse yra numatyta tam tikra akcininkų atsiradimo procedūra. Tai užims ilgą laikotarpį, t.y. per kelerius metus tos opcijos atsiranda. Iš pradžių įsigyjama 33, paskui 16,5, paskui 1,5%. Tas pakeitimas kaip buvo dar 16… (Balsas salėje) Kuria prasme kitiems?

PIRMININKAS. Nediskutuokite su Seimo sale.

E.MALDEIKIS. Palaukite. Galiu atsakyti taip. Įsigijus “Williams” 33, toliau daroma emisija ir akcijas įsigyja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat įsitraukia į šį projektą ir tampa dalyviais. Tas pats numatyta naftos tiekėjams. Eigoje yra tos galimybės. Ta procedūra nereiškia, kad sutartyse yra įdėti mechanizmai, kad valstybė balsuoja kartu su strateginiais investuotojais. Dėl sprendimų priėmimo yra įrašyta procedūra, į valstybės vaidmenį visą laiką yra atsižvelgiama. Tai jis nebus, sakysime, šiuo atveju…

PIRMININKAS. Klausia Č.Juršėnas, ruošiasi J.Sadeikienė.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, pirmiausia aš noriu kreiptis į tamstą, taip pat ir ministrą dėl to, ką pasakė mano kolega A.Salamakinas, t.y. dėl galimybės susipažinti su sutartimi. Kada tai bus užtikrinta? Čia abiem.

O mano klausimas konkrečiai ministrui yra toks. Bazinio įstatymo 3 straipsnio ketvirtosios dalies naujoji redakcija vienoje vietoje skamba taip (aš ją tik sutrumpintai perskaitysiu): “Vyriausybė (čia praleidžiu) turi teisę valstybės vardu prisiimti turtinius įsipareigojimus, tarp jų ir įsipareigojimus atlyginti nuostolius”. Man atrodo, kad čia yra rizikingas įstatymo taisymas, nes jis, mano supratimu, kertasi su Konstitucijos 128 straipsnio atitinkama formuluote. Cituoju: “Sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu”. Išeitų, kad jeigu priimsime šitą įstatymą, Vyriausybei duodamos laisvos rankos kaip nori vykdyti Konstitucijos numatytas funkcijas Seimui. Tai ar čia jūs nematote prieštaravimo Konstitucijai? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Atvirai kalbant, toks prieštaravimas galimas, ir reikėtų traktuoti… Tai yra, man atrodo, traktavimo dalykas. Šiuo atveju dėl šio punkto, dėl šios pozicijos galiu pasakyti, kad tai buvo esminė pozicija, kuri buvo akceptuota memorandume, ir mes neturėjome galimybės ją pakeisti. Tai viena iš kertinių sandorio sąlygų.

Dėl sutarties. Šiuo metu yra pasirašytas sutarties konfidencialumo susitarimas ir tai nėra Vyriausybės kompetencijos dalykas šiandien pateikti.

PIRMININKAS. Klausia J.Sadeikienė. Ruošiasi R.Melnikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis ministre, Lietuvos žmonės tikrai su dideliu dėmesiu stebėjo jūsų atkaklias derybas su “Williams International”. Norėčiau paklausti, kokius esminius susitarimų skirtumus jūs galėtumėte įvardyti ne tik teisinėje, ką jūs jau minėjote, bet ir socialinėje bei investicijų plotmėje? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Greta kitų dalykų, jeigu jūs minite socialinius klausimus, buvo derinamos pozicijos dėl “Mažeikių naftos” darbuotojų susitarimų su “Mažeikių nafta” dėl darbo vietų perkvalifikavimo ir tų socialinių garantijų ir sąlygų, kurias galėtų ar turėtų turėti “Mažeikių naftos” dirbantieji. Šiuo atveju buvo pasiekta, kad su profsąjungomis bus pratęsta metams, po 2000 metų gegužės – dar metams esama galiojanti kolektyvinė sutartis su tomis visomis garantijomis, kurios buvo. Bus numatyta didelė perkvalifikavimo programa, bus skirtos didelės lėšos ir tie darbuotojai bus panaudojami maksimaliai tiek gamyklos rekonstrukcijoje, tiek kitur.

Dėl kitų dalykų. Dėl ekonominių dalykų, aš minėjau, jeigu sugrupuotume apie 11 didelių pozicijų, kur buvo pasiekta poslinkių, greta kai kurių teisinių dalykų, kad yra pratęstos paskolų suteikimo sąlygos nuo 7 iki 12 metų, derybose taip pat pasiekta, kad apyvartinio kapitalo trūkumas turėtų būti sumažintas nuo esamo 44 mln. dolerių.

Toliau. Valdymo sutartyje numatytos sąlygos, kad valdymo mokestis siejamas su operatoriaus teikiamų paslaugų kokybe ir rezultatais.

Toliau. Kaip minėjau, atsirandant naujiems investuotojams, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas už akcijas moka dideles sumas. Tai irgi gerina ir finansinę… Ir sumoka ne “Mažeikių naftai”, o Vyriausybei, t.y. pinigai yra ne investuojami, o grįžta. Čia yra tokie galbūt pagrindiniai dalykai.

PIRMININKAS. Klausia R.Melnikienė. Ruošiasi V.Andriukaitis.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote daug klausimų, kuriais derybininkai iškovojo tam tikrų pergalių Lietuvai. Tačiau esminis klausimas vis dėlto lieka valstybė, t.y. Lietuvos įsipareigojimų klausimas, kuris nublanksta prieš visas kitas Lietuvai iškovotas palankesnes sąlygas. Sutartyje vis dėlto bus numatyta, jog nesėkmingos investicijos atveju didelė dalis nuostolių tenka Lietuvos valstybei. Aš norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs elgsitės tuo metu, jeigu vis dėlto verslo planas, kuris jums bus pateiktas, bus nerealus, jis jūsų netenkins? Ar pasirašysite sutartį?

E.MALDEIKIS. Mes laukiame verslo plano, kuris turėtų būti pateiktas iki sutarčių pasirašymo. Jo analizė bus atlikta dalyvaujant ekspertams ir bus pateiktos labai aiškios išvados, nes verslo planas yra sudėtinė visų sutarčių dalis, toks pat oficialus dokumentas. Jeigu derybų grupės netenkins kai kurios verslo plano sąlygos, bus prašoma jas tikslinti ir pagrįsti. Jeigu to nebus, bus pateikta atitinkama išvada. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, jums turbūt žinoma, kad anksčiau net septynios politinės partijos pasirašė tokią nuostatą, jog “žemiau pasirašiusios partijos atkreipia Vyriausybės dėmesį, kad skubotas ir pavojingas strateginių transporto ir energetinių objektų išvalstybinimas gali vėliau priversti kitą Vyriausybę ar Seimą iš naujo spręsti šiuos klausimus”. Žodžiu, jūs turėjote susipažinti ir pats, ir turbūt supažindinti strateginį investuotoją, kad buvo tokia nuostata. Dalis partijų tos nuostatos laikysis. Konservatoriai, atrodo, jau nesilaiko, bet kitos laikysis. Mano klausimas būtų toks. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyta, kad dėl tokių objektų sprendžiamąją galią turi išlaikyti valstybė. Jūs dabar man įrodykite, kaip jūs šiomis konkretaus įstatymo pataisomis paliekate sprendžiamąją galią valstybei.

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl skubėjimo. Norėčiau pasakyti, kad derybos, kiek man žinoma, jau vyksta senokai, jau greitai turbūt bus dveji metai.

Antra. Šis dokumentas yra tam tikra politinių partijų… turi deklaracijos formą. Ten minimas “Biržų naftotiekis”, ne “Mažeikių nafta”. Tai yra dalis to komplekso, kuri anksčiau Seimo priimtu įstatymu dėl “Mažeikių naftos”, “Būtingės naftos” terminalo… tuo įstatymu buvo įtraukta ir įteisinta, ir tas dalykas jau galiojo. Seimas taip pat leido Vyriausybei 66%, kaip minėjau, parduoti strateginiam investuotojui. Kadangi šiuo atveju “Mažeikių nafta” yra privati bendrovė, valstybės dalis, ar tai bus 25%, ar 18%, leis turėti galimybę daryti įtaką sprendimams. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai…

E.MALDEIKIS. Sprendžiamąją galią tada turėtų garantuoti kontrolinis paketas, kurio jau prieš tai buvusiame įstatyme buvo 66%…

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai dėl šio įstatymo.

Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Vienas – už, vienas – prieš. J.Valatka nori kalbėti prieš. Prašom. Balsuosime dėl to, ar pritariame po pateikimo. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, štai ir iš žiniasklaidos, ir šiandien pasigirsta balsų, kad mūsų naujoji Vyriausybė pasiekė ypač didelių laimėjimų naujai formuodama su šiomis sutartimis susijusią įstatymų bazę. Mes sutarčių nematome, tačiau matome įstatymus. Aš, nerasdamas nė vieno pranašumo prieš tai, kas buvo padaryta keičiant įstatymus, pabandysiu pakomentuoti tiktai tai, kas yra ne blogai, bet labai blogai.

Štai ministras kalba, kad Vyriausybė, arba valstybė, šiuo projektu atsisako 25% (aš turiu omeny akcijų skaičių) kontrolės, tačiau Vyriausybė projektu dar padidina savo įsipareigojimus. Ką reiškia 25%? Tai reiškia neleisti piktnaudžiauti, tai reiškia neleisti parduoti, tai reiškia uždaryti įvairias įvairiausias landas ir t.t. Ne valdyti, tačiau kontroliuoti. Vyriausybė atsisako.

Įrašoma sąvoka “priklausomosios bendrovės”. Koks čia dabar naujas darinys? Mes, ekonomistai, labai gerai žinome, ką reiškia priklausomosios bendrovės tada, kai jų reikia kai kuriems tikslams.

Trečias šio įstatymo dalykas, kuris labai neramina, yra tai, kad strateginiam investuotojui galima suteikti “Klaipėdos naftos” kontrolę. Tai iš viso precedento neturintis atvejis, nes mes užkertame sau kelią alternatyviai įsivežti įvairius, tarp jų ir šviesius naftos produktus, jeigu, sakykim, neveikia “Mažeikių nafta” arba ten nepriimtinos sąlygos. Monopolizuojame visą ūkį, atiduodame į vienas rankas. Tai, atrodo, jau ir konstitucingumo problema. Aš manau, kad tai mes pasakysime.

Aš galėčiau pateikti dar bent penkis labai stambius įstatymo pakeitimus, kurie ne pagerina, bet pablogina sąlygas, todėl mūsų frakcija… Aš manau, kad mes kalbėsime pakankamai daug svarstymo metu, aš manau, kad svarstymas bus (galbūt ši stadija nebus praleista), mes pasakysime visas tas mintis ir visus pavojus, kuriuos mes matome. Kategoriškai galiu tvirtinti, kad įstatyminė bazė pasikeitė ne Lietuvos naudai. Socialdemokratai balsuos prieš tokių įstatymų pakeitimą, tarp jų ir šio įstatymo pakeitimus.

PIRMININKAS. S.Malkevičius nori kalbėti už. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ne iš gero gyvenimo mes priimame tą įstatymą (jau iš esmės ir priėmėme), bet dėl to, kad norime išgelbėti “Mažeikių naftos” gamyklą, kuri neišvengiamai yra pasmerkta bankrutuoti, jeigu nebus stambių investicijų. (Balsai salėje)

Dėl naujų pakeitimų, kurie čia yra padaryti. Aš nenoriu teigti, kad jie nėra diskutuotini. Mes turėsime svarstymo procedūrą ir galėsime diskutuoti, bet neužkirskime kelio šioms diskusijoms. Manyčiau, kad po pateikimo tikrai reikėtų pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai ir visos kalbos dėl balsavimo motyvų.

Registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariame šiam įstatymui po pateikimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Akcinių bendrovių “Būtingės nafta, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pateikimui, prašome balsuoti už. Kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip.

Už balsavo 54, prieš – 28, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas, siūlomas Seniūnų sueigos, yra Ekonomikos komitetas. Buvo siūloma svarstyti Seime rugsėjo 23 d., kadangi šiek tiek suvėlavome pateikdami, matyt, galėtume sutarti, kad svarstymas vyktų rugsėjo 30 d. Niekas tam neprieštarauja? Replika J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į vieną įdomią aplinkybę, kuri išryškėjo po šito balsavimo. Kadangi gerbiamasis ministras pasakė, kad priklausomai nuo verslo plano, suprantama, gali būti koreguojama sutartis ir rezultatai. Kartu mes dabar priėmėm tam tikrus rezultatus. Seimas pastatomas į labai keistą poziciją. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs žinotumėte Seimo statutą, tai žinotumėte, kad iki rugsėjo 30 d., kol neįvyks Seime svarstymas, Seimas jokių sprendimų dar nebus padaręs. Ir tik po rugsėjo 30 d., po svarstymo, vyks įstatymo priėmimas, o iki to laiko ir Seimas, ir Vyriausybė gali koreguoti tam tikras nuostatas, kartu koreguoti ir tas nuostatas, dėl kurių dar bus deramasi.

Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1985 (pateikimas)

1-2b darbotvarkės klausimas – Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1985. Pateikimas. Pranešėjas – ministras E.Maldeikis. Prašom.

E.MALDEIKIS. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, 14 straipsnio pakeitimą ir 32 straipsnio antrosios dalies papildymą septintuoju punktu. Šios pataisos yra siejamos su strateginio investuotojo projekto finansavimu. Siūloma, kad Vyriausybė galėtų nustatyti, jog sutikimas vykdyti pirkimą iš vienintelio šaltinio, arba taip, kaip nustatyta perkančios organizacijos patvirtintose pirkimo taisyklėse, ir kad tos taisyklės, ir ta išimtis galioja visą projekto galiojimo laiką. Tai sietina su tuo, kad tai yra didelis, esminis projektas, bus vykdomi pirkimai įmonės modernizavimui ir, kaip pažymi finansuojantys bankai, kurie finansuos projektą, bus finansuojančių organizacijų pirkimų kontrolė pagal patvirtintas taisykles. Tokia praktika yra priimta finansuojant tokius projektus ir vykdant pirkimus.

PIRMININKAS. Ir 5 Seimo nariai nori paklausti. V.Andriukaitis – pirmasis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, jau praeito įstatymo projekto atveju buvo paminėta, kad vargu ar šios pataisos derinosi su Konstitucijos reikalavimais… kaip sakyti, plečiant ir įtvirtinant monopolistą. Dabar dar yra blogiau. Vaizdžiai kalbant maždaug taip: aš skolinuosi iš tavo kišenės ir perku ką noriu, o visa atsakomybė yra tau. O paprasčiau būtų pasakyti – kodėl jūs dabar stengiatės pataisyti Viešųjų pirkimų įstatymą pagal tai, kaip to nori konkretus jūsų pirkėjas? Kaip pavadinti šitą praktiką?

E.MALDEIKIS. Paprastai finansuojamuose dideliuose projektuose, kaip priimta tarptautinėje praktikoje, galioja ne viešųjų pirkimų procedūra, o vadinamoji (…), kuri leidžia pagal nustatytas taisykles vykdyti pirkimus pagal tam tikras procedūras. Noriu dar kartą pabrėžti, kad tie pirkimai yra kontroliuojami pagal projektą finansuojančių organizacijų ir akcininkų, pagal esamas procedūras.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, mes priėmėm Viešųjų pirkimų įstatymą bendram atvejui ir, mes nemanom, kad šis atvejis yra koks nors išskirtinis. Kaip jūs manote, kad 2,6 mlrd.suma valstybės garantijų gali būti per šitą projekto vykdymo laiką naudojama privataus asmens, sakykime, aš visus, kurie dalyvaus projekte, įvardinu privačiais asmenimis, savo nuožiūra ir be jokios atsakomybės pačia negeriausia kaina, be konkurso įsigyjant įrenginius ir t.t.? Tai yra aiškus ir ryškus Lietuvos įsipareigojimų eksploatavimas, kitaip galbūt negalima pavadinti, privačios kišenės naudai. Ar jums taip tikrai neatrodo?

E.MALDEIKIS. Matote, šiuo atveju finansuojant tokius projektus kontrolė yra iš kelių pusių. Viena, kaip minėjau, pati organizacija turi savo (to reikalauja ir finansuojančios institucijos), turi turėti pirkimų taisykles, kur yra numatomi ir kriterijai, ir pirkimo procedūros, ir atrinkimai tų variantų, kurie turi būti. Kitas dalykas yra pačių akcininkų kontrolė. Trečia, yra techninis projektas, finansinis projektas, kurį kontroliuoja finansuojančių organizacijų techniniai ir finansiniai ekspertai. Šiuo atveju procedūrų prasme ir kontrolės prasme ta kontrolė gali būti efektyviai užtikrinta.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad reikėtų šiek tiek patikslinti dabar naujai parašytą nuostatą, iš kurios nelabai aišku, ką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ar galiojimo laiką, kada suteikiama prevencija perkančiai organizacijai, ar tvirtina investicijų ar komercinį projektą? Jeigu jūs įsiskaitysite, man atrodo, galima įvairiai traktuoti.

E.MALDEIKIS. Dabar iš klausos sudėtinga man atsakyti, bet darbo tvarka galima diskutuoti, tikslinti ir pasižiūrėti, kad nebūtų interpretacijų.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, patęsdama kolegų klausimus, kurie susiję su akcentavimu, jog šis įstatymas, jo pataisos iš esmės išplukdo pagrindinę viešųjų pirkimų idėją, aš norėčiau jūsų štai ko paklausti. Jūs sakėte, kad “Williams” verslo plano dar nematėte, dar nesvarstėte, kitaip tariant, investicinio projekto. Tuo tarpu dabar iš anksto būtent šios kompanijos interesais yra daromas labai netikęs precedentas. Mes galime tikėtis turbūt, kaip jums atrodo, kad tokiu precedentu pasinaudos ir kiti, sukurpdami ilgalaikį investicinį projektą (reikėtų sakyti daugiskaita) tam, kad būtų galima praeiti, apsilenkti su Viešųjų pirkimų įstatymu, su reikalingais konkursais. Kitaip tariant, patogiu būdu švaistyti valstybės pinigus. Ačiū.

E.MALDEIKIS. Ačiū. Šiuo atveju tai susiję su strateginiais investuotojais, kurie investavo ne mažiau kaip 200 mln. Lt. Pats projektas ir projekto dalyviai nėra suinteresuoti būtent didinti projekto kaštus, kurie yra patvirtinti. Atlikta daug. Sakysim, verslo plano ekspertizes turi daryti ne mažiau kaip keletas konsultacinių firmų, tiek techninę, tiek finansinę pusę, tiek teisingumą paties plano, kašto ir įsigijimo kaštų. Specialistai tai įvertins.

PIRMININKAS. Ir J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Akivaizdu, kad pateikti įstatymo pakeitimai taisykles iškelia aukščiau už Lietuvos įstatymą. Tai yra taip pat akivaizdus Konstitucijos pažeidimas. Dar klausimas būtų toks. Šiuo atveju ne vien tik "Williams", bet ir bet kokios kitos kompanijos, kurios per metus investuos apie 70 mln. Lt, jau galės nesiskaityti su Lietuvos įstatymais. Ir tas mūsų Viešųjų pirkimų įstatymas tampa nebereikalingas. Jis vidaus rinkoje kažką dar reguliuos, o jau sprendžiant tuos reikalus, kur tikrai dideli pinigai, bus taisyklės, o taisyklės, kaip jūs sakot, kitos organizacijos… mes nežinosim, ką jos susitarė, kodėl jos turi taupyti Lietuvos pinigus. Tai irgi nenaudinga. Kapitalizmo varomoji jėga – nauda ir konkurencija.

E.MALDEIKIS. Man labai sunku atsakyti ta prasme, kad tarptautinė praktika žino dviejų tipų pirkimų procedūras. Šiuo atveju įdiegiama Lietuvoje ir antro tipo procedūra, kuri iš tiesų plačiai taikoma, ypač rengiant didelius tarptautinius projektus. Tai mums patvirtino ir tarptautinės finansinės institucijos. Dėl anksčiau, noriu pasakyti, kad tai irgi viena iš sąlygų, kuri jau buvo fiksuota tiek sutarčių projektuose, tiek memorandume.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Kalbam dėl balsavimo motyvų. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mes ir toliau žengiame labai aiškiu keliu, faktiškai formuojame išimtinę, atskirąją teisės normą, atskiriam konkrečiam investuotojui, atskiram ūkiniam subjektui, laužydami bendruosius pagrindus, laužydami bendruosius principus. Net po to, apeliuodami į taisykles, kai šiuo atveju negali būti taip, kad taisyklės gali būti aukščiau už įstatymą. Kita vertus, mes aiškiai sukuriame monopolistui išimtines sąlygas. Kaip tada mes žvelgsime į Konstitucijos normą, saugančią sąžiningos konkurencijos laisvę? Ir ministras tegali atsakyti, kad tarptautinėje praktikoje taip yra priimta. Tada aš noriu paprašyti ministro pateikti atskirą tarptautinius standartus atitinkantį įstatymo projektą, kuris reguliuotų, tarkim, tokius tarptautinius pirkimus ir pamėginkite jį suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymu, bet jūs einate visai kitu keliu. Ir šiuo atveju jūs paliekate visiškai atviras rankas investuotojui elgtis taip, kaip jam patinka. Vadinasi, tai iš viso yra teisinės sistemos laužymas. Mes pasisakome griežtai prieš tokio įstatymo pataisą ir tokio įstatymo leidybos praktiką.

PIRMININKAS. Ir S.Malkevičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinė mintis, kuri čia įrašyta, yra priimta mūsų įstatyme. Mes čia tik patikslinam, todėl aš nematau jokios priežasties, dėl kurios mes neturime pritarti po pateikimo, kad galėtume dėl to patikslinimo diskutuoti. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariame po pateikimo.

Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, nepritariantys balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už – 57, prieš – 28, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – rugsėjo 30 d.

Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1986 (pateikimas)

Toliau 1c darbotvarkės klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1986. Pateikimas. Pranešėjas – ministras E.Maldeikis.

E.MALDEIKIS. Šis teikiamas projektas sietinas su tuo, kad strateginis investuotojas, kaip akcininkas, investuotų ir skolintų, suteiktų paskolas “Mažeikių naftai”, ypač projekto pradžioje, modernizuojant “Mažeikių naftos” kompleksą. Siūlomas projektas jau seniai diskutuojamas Lietuvoje, jis susietas su galimybėmis bendrovėms skolintis iš savo akcininkų ir kad bendrovės turėtų teisę sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis ir skolinti pinigus. Taigi teikiama pataisa sprendžia klausimą taip, kad panaikinami tam tikri Akcinių bendrovių įstatymo apribojimai, garantuojamas akcininkų dalyvavimas plečiant veiklą, plėtojant investicijas į jų pačių valdomą įmonę.

PIRMININKAS. Penki Seimo nariai nori paklausti. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, jums pačiam teko ir pakankamai daug dirbti Turto banke, likviduojant visas tas baisias, galėčiau pasakyti, finansines pasekmes, kurios susidarė dėl nekontroliuojamos finansinės veiklos. Štai dabar jūs keičiate Akcinių bendrovių įstatymą, leidžiant akcinėms bendrovėms laisvai skolintis ir skolinti. Ir yra parašyta, kad čia draudžiama kredito įstaigų veikla. Jeigu aš leidžiu skolintis ir skolinti, tai tuo pačiu galima pavadinti tą patį. Jokių apribojimų galiojančiame įstatyme nėra. Štai aš, galėdamas skolinti ir skolintis iš akcinės bendrovės, galiu gauti dviejų, trijų šimtų procentų… Ar jūs nemanote, kad tokiu būdu bus labai sutrikdyta akcinių bendrovių veikla, bus pakankamai daug plaunama pinigų ir receptų čia sugalvoti bus galima labai labai daug? Ar jūs tikrai įsitikinęs, kad reikia keisti Akcinių bendrovių įstatymą, o galbūt leisti tokiu atveju atskirai, tik "Williams", taip elgtis, bet ne visoms akcinėms bendrovėms?

E.MALDEIKIS. Tai kompleksinis klausimas. Čia yra suteikiama teisė skolintis, kuri, be jokios abejonės, turėtų būti ir kituose įstatymuose, susietuose su apskaitos dalykais. Tie dalykai… įdėti tam tikri saugikliai, kuriuos ir rengia dabar Vyriausybė, diskutuodama dėl tų klausimų, kurie užtikrintų, vadinkim taip, skaidrų skolinimąsi. Ir šiuo atveju galima diskutuoti, kada mes kalbam apie ypatingus, konkrečius projektus ir susietus su strateginėm investicijom, aš taip pasakyčiau.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis ministre, jūs čia iš pradžių paminėjote, kad strateginis investuotojas, tačiau įstatymo projektas yra taikomas absoliučiai visoms akcinėms bendrovėms. Ir kaip jūs suprantat, jokios taisyklės čia nieko nepadės. Todėl mano klausimas būtų toks. Jeigu šita pataisa yra daroma dėl "Williams", tai tada reikėtų papildomai įrašyti įstatyme, o ne taisyklėse, kažkokius apribojimus. Bet ar jūs esat įsitikinęs, kad tokia kompanija kaip “Williams” negali normaliai skolintis arba skolinti per kredito įstaigas kaip tai paprastai yra daroma?

E.MALDEIKIS. Šiuo metu projekte ir pačioje “Mažeikių naftos” koncepcijoje dirbant su strateginiu investuotoju ir plėtojant projektą buvo numatyta, kad kaip investuotojas, kaip operatorius ir kaip akcininkas “Williams” suteikia paskolą “Mažeikių naftai”, kurios yra sunki finansinė būklė. Be jokios abejonės, visam projekte yra numatyta (projektas yra didelis ir finansiškai sudėtingas), kad investuos ir kiti investuotojai. Tai sudaro dideles sumas. Kartu strateginis investuotojas skolindamas pats prisiima tam tikrą riziką dėl tų lėšų, investuodamas į “Mažeikių naftą”.

PIRMININKAS. Klausia V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, iš tikro aš noriu vis dėlto paklausti jūsų, kuo skiriasi tuomet toks strateginis investuotojas nuo kokio nors kitokio investuotojo, jeigu jis reikalauja panaikinti tokias normas, kurios kaip tik garantuoja labai aiškų proceso skaidrumą? Šiuo atveju jūs naikinate normas, kurios kaip tik padeda tam vadinamajam skaidrumui, ir dar bandote įrodyti, kad tai yra gerai. Kyla klausimas, kodėl dėl vieno investuotojo reikia laužyti tas normas, kurios egzistuoja visoms akcinėms bendrovėms Lietuvoje?

E.MALDEIKIS. Kaip jūs žinote, ši problema dėl akcinių bendrovių skolinimosi Lietuvoje įvairiausiuose verslo sluoksniuose ir įvairiausiose asociacijose svarstoma seniai. Tai daug platesnis klausimas. Kaip aš minėjau, Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri dabar labai detaliai analizuoja, koks bus mechanizmas, garantuojantis, kaip minėjau, įmonių skolinimosi iš savo akcininkų skaidrumą. Čia bus paliesti ir kiti įstatymai.

PIRMININKAS. Klausia J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Pagal teikiamą pataisą neaišku, kaip akcininkai, atiduodami savo lėšas, kuo jie bus… kuo tos lėšos bus paremtos, kas už jas garantuos? Be to, ankstesniame variante buvo kalbama apie palūkanas. Čia yra kalbama, kad negali verstis kredito įstaigos veikla. Vadinasi, tas skolinimasis bus nulinėmis palūkanomis. Ir jis nuosavo kapitalo dydžio. Prašau pasakyti, ar tai, tarkime, ne tokio sąžiningo investuotojo kaip “Williams” atveju, o kitų tokių nelabai sąžiningų, ar jie negalės paprasčiausiai permetinėti pinigų ir taip pat plauti savo pinigus. Ši pataisa tikrai leis pagal nuosavo kapitalo dydį dvi operacijas: įmetei ir nuėmei. Ir nereikia jokių… Niekas neįkeičia, nepadeda, nėra jokių saugiklių.

E.MALDEIKIS. Kaip tik saugikliai yra. Negalima skolinti sumų, kurios viršija nuosavą kapitalą. Tai vienas iš saugikių. Antras. Tai yra antrinių ir pagrindinių kompanijų tarpusavio finansiniai srautai ir tas yra kontroliuojama per Mokesčių inspekciją. Šie procesai, kaip minėjau, dabartinėje situacijoje yra matomi. Tarp susietų įmonių, antrinių ir pagrindinių, arba akcininko ir tos įmonės, kur yra akcininkas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš klausimo neturiu. Norėčiau kalbėti tik dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi klausimai baigti. S.Malkevičius kalba dėl balsavimo motyvų. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai sutinku su ponu J.Valatka ir kitais kalbėjusiais, kad būtent šitas įstatymo liberalizavimas atveria tam tikras galimybes piktnaudžiauti. Bet šis piktnaudžiavimas… ir mes turėjome daug pavyzdžių, kai valstybė turėjo kontrolinį paketą, kai valstybės pinigai buvo plaunami. Privačių įmonių atveju tai yra visiškai kitas atvejis ir visai nėra (…). Tas liberalizavimas, man atrodo, turėtų būti daromas pagrindiniame Akcinių bendrovių įstatyme, o ne kokiame nors atskirame įstatyme atskirai įmonei. Pas mus jau beveik visas ūkis yra privatizuotas ir valstybė remsis į tą privatų ūkį, todėl tos baimės, man atrodo, neturėtų būti. Dėl to, manau, reikia pritarti.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors kalbėti prieš? S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, po ministro aiškinimo dėl šitos pataisos, atvirai pasakius, viskas pasidarė dar neaiškiau. Bet visiškai aiškus yra vienas dalykas, kad tokia pataisa iš tiesų atveria kelią visose akcinėse bendrovėse tokiu būdu išplauti pačias bendroves ir išplauti tuos pinigus, kurie galbūt yra net ir ne visai švarūs. Netiesa, kad tai vyksta tik su valstybinėmis akcinėmis įmonėmis arba su valstybinėmis įmonėmis. Šitokia praktika, deja, Lietuvoje buvo netrumpą laikotarpį, kol nebuvo priimtas naujasis Akcinių bendrovių įstatymas, kuriame buvo uždrausta tokiu būdu skolinti arba skolintis bendrovėms pačioms iš savęs. Taigi, mano supratimu, ši pataisa iš tiesų neatneš nieko gero Lietuvos ūkiui, kuris, kaip sako, remiasi privačiu ūkiu, tačiau tokiu būdu bus atidaryti šliuzai visiškai nepageidautiniems reiškiniams. Tikrai, mano supratimu, tokiam dalykui pritarti negalima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui po pateikimo, balsuoja už.

Už balsavo 61, prieš – 27, susilaikė 3. Taigi po pateikimo yra pritarta. Ir vėl pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti Seime rugsėjo 30 dieną.

Energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1987 (pateikimas)

2d darbotvarkės klausimas – Energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1987. Pateikimas. Pranešėjas – ministras E.Maldeikis.

E.MALDEIKIS. Vyriausybė teikia dvi pataisas Respublikos energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsniams. Dėl 10 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo teigiama, kad valstybės kapitalo dydis turi garantuoti valstybei kontrolinį akcijų paketą, ir siūloma papildyti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti kitas, negu nurodyta šioje dalyje, investicijų į energetikos objektus taisykles. Taigi specialus įstatymas garantuoja tas specialias taisykles, t.y. “Mažeikių naftos”, “Būtingės naftos” įstatymas. Čia yra tik Energetikos įstatymo patikslinimas, jo pataisos sietinos su jau priimtu įstatymu.

Ir antroji dalis, t.y. dėl 14 straipsnio antrosios dalies. Siūloma papildyti, kad apsaugos zonų žemė gali būti paimama iš privačios žemės savininkų bei kitų žemės naudotojų visuomenės poreikiams Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Apsaugos zonų žemė, kuri nepaimta iš žemės savininkų ar kitų naudotojų, yra riboto ūkinio naudojimo. Šiuo atveju tai siejama su tais projektais, kurie bus vykdomi dėl “Mažeikių naftos” plėtojimo projekto, kad garantuotume stabilias ir palankias sąlygas investuoti į vamzdynų plėtojimą ir viso projekto plėtojimą, kuris yra numatytas dėl “Mažeikių naftos”.

PIRMININKAS. 6 Seimo nariai nori paklausti.

Pirmasis – J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, regis, kad nuostata apriboti, o galbūt išvis neleisti valstybei kontroliuoti energetinių objektų aiškiai ima viršų. Tačiau nacionalinės energetikos strategijoje, kuri buvo pateikta Seime, kurią jūs dabar pateiksite dar kartą vis dėlto, bent anksčiau buvo kalbama apie lemiamą valstybės vaidmenį šioje strateginėje srityje. Ar jūs nemanote, kad su tokia pataisa mes krypstame į kokią nors energetikos priklausomybę nuo kieno nors? Ar tai tikrai gerai Lietuvos valstybei? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Šiuo atveju tokio nukrypimo nėra, nes kiekvienam tokiam atvejui, specialiems energetikos objektams ar projektams būtų ir yra numatyti specialūs įstatymai, kurie reguliuotų konkrečias sąlygas. Šiuo atveju ši norma, kad specialiu įstatymu konkretiems energetikos projektams valstybė kontrolė ir būtų garantuota, ar mes kalbėsime apie “Lietuvos energiją”, ar “Lietuvos dujas”, ar kitus energetinius objektus.

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas dėl 2 straipsnio. Kadangi mes žinome, jog visas įstatymų paketas yra pateikiamas ir pokyčiai daromi būtent konkretaus investitoriaus "Williams" naudai, norėčiau sužinoti, ar būtent dėl pačių apsaugos zonų tvarkymo interesų ir dėl būsimų galimų investicinių projektų (turiu omeny antrojo vamzdžio nutiesimo galimybę) daroma ši pataisa? Jeigu tai susiję dalykai, man tada neaišku, kodėl Vyriausybė anksčiau buvo tokia neapdairi ir nepriėmė tokių pataisų dar prieš tiesiant pirmąjį vamzdį (aš turiu omeny Būtingės terminalą), kad palengvintų santykių aiškinimąsi su gausybe žemės savininkų. Ar tai susiję dalykai? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Šiuo atveju aš matau šios pataisos labai pozityvią prasmę, kad tai palengvina įvairiausių energetinių projektų plėtojimą, jų spartesnį įdiegimą, nes, kaip mes žinome, tos procedūros yra labai komplikuotos ir ilgos. Tai sudaro patogesnes sąlygas tiek apsaugos požiūriu, tiek aplinkosaugos požiūriu, tiek linijų eksploatavimo požiūriu. Aš manau, kad tai gerina ir investavimo sąlygas, ir projektų plėtojimo, ir eksploatavimo sąlygas.

PIRMININKAS. Klausia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs jau paminėjote, kad šis projektas yra susijęs su “Mažeikių nafta”, tačiau aš vis dėlto norėčiau paklausti. Kokiais kriterijais vadovaujantis bus nustatoma, ar apsaugos zonų žemė paimama iš žemės savininkų ir kitų naudotojų, ar paliekama ribotam ūkiniam naudojimui? Kokios galimybės? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Tai bus nustatoma, kai bus nagrinėjami konkretūs projektai, kurie eina per konkrečias žemes ir kiek jie susiję su konkrečiomis zonomis.

PIRMININKAS. Klausia V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, jūs paliečiate labai komplikuotą sritį šitomis pataisomis. Jūs puikiai žinote, kad juridiniai asmenys neturi teisės į žemės nuosavybę. Vadinasi, privatus investitorius ir privati kompanija, kuri neturės teisės į žemės nuosavybę, dar kartą šiuo atveju darys spaudimą valstybei ir valstybė dar privalomai turės išpirkinėti iš žemės savininkų žemes ir mokėti jiems iš biudžeto, tuo tarpu privati kompanija tuo naudosis. Kyla klausimas, ką mes čia apskritai darome?

Kita vertus, mano klausimas būtų toks. Kaip tai atitinka Konstitucijos reikalavimą, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginama? Šiuo atveju jūs manote, kad ši jūsų pataisa garantuoja nuosavybės paėmimą?

E.MALDEIKIS. Aš manau, kad galima garantuoti teisingą paėmimą visuomenės poreikiams. Tai priklauso ir nuo kitų įstatymų, ir taisyklių, kurių dalis yra priimta. Jūs žinote, kad yra tos procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir jos kompensavimas.

PIRMININKAS. Klausia S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad 10 straipsnio pirmojoje dalyje būtų galima tiksliau pasakyti, galbūt jau atėjo laikas? Valstybinės reikšmės energetikos objektai yra sunkiai suvokiamas dalykas. Sakykim, paimkim “Lietuvos energiją”. Ten yra infrastruktūros dalykai, kur iš tikrųjų turėtų valstybė turėti kontrolinį paketą, ir yra ūkinės veiklos subjektai, sakykim, gamykla, kuri gamina gelžbetonines atramas. Tai yra skirtingi dalykai. Čia jokio kontrolinio paketo valstybei ir nereikia. Tuo tarpu aukštos įtampos linija arba dispečerinis punktas, čia yra jau infrastruktūriniai ir valstybė ten turi turėti… Galbūt būtų galima kažkaip patikslinti kitaip? Ar jūs taip nemanote?

E.MALDEIKIS. Galima svarstyti.

PIRMININKAS. Ir A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis ministre, energetikos plėtojimo požiūriu tos jūsų teikiamos pataisos yra progresyvios ir, manyčiau, logiškos, ypač jeigu kalbėtume dar apie kol kas galimą, nors mūsų krašte gana mistinę, energetikos liniją į Vakarų pusę. Tačiau šis įstatymo projektas atsirado Seime kaip dalis komplekto įstatymų projektų, susijusių su "Williams" atėjimu į Lietuvą ir konkrečiai sutarties pasirašymu su juo. Man tampa neaišku, kad vėl dabar valstybė, kiek aš suprantu, žemės paėmimą iš privačios valdos organizuoja, tačiau organizuoja tenkindama privačios kompanijos interesus. Ar jūs nemanote, kad privati kompanija, kokia po pasirašymo taptų Lietuvoje "Williams" ar ten visi kiti akcininkai, turėtų patys rūpintis, kokiu būdu ir kokiais kaštais išpirkti reikalingą žemę tam panaudojimui? Konkrečiai tai yra vamzdynams ir kokioms nors papildomoms linijoms aptarnauti. Dėkui.

E.MALDEIKIS. Ačiū. Jūsų klausimas turi dvi dalis. Į pirmąją atsakau dėl to, kad ta žemė bus išpirkta "Williams", bet čia yra procedūrų klausimas ir paėmimo visuomenės poreikiams klausimas, ir pats mechanizmas. Jūs paminėjote mistinę liniją. Šiuo atveju ta pati problema bus iškilusi tai linijai, ji nėra mistinė, nes mes artimiausiu metu turėsime su lenkais suderintą šio projekto grafiką, kas konkrečiai ir kaip bus padaryta. Ten tarp kompanijų vyksta labai intensyvus darbas. Ta pati problema bus ir šiam projektui.

PIRMININKAS. Ir dėl balsavimo motyvų kalbės V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, susidaro tikrai įspūdis, kad apskritai mums nereikia bendrųjų įstatymų, nes gerbiamasis ministras paminėjo, kad kiekvienam objektui bus priimama po įstatymą: “Mažeikių naftai”, dujoms, kurui, energijai. Žodžiu, iškelkime šūkį: “Kiekvienam Lietuvos ūkio objektui po įstatymą!”, ir po tokį gerą, kad tik tas vienintelis ūkio subjektas ir turėtų tokias išimtines teises. Gal tada apskritai reikėtų pasiūlyti "Williams" valdyti Lietuvą, tarkim, dešimtį metų, o ir mes visi galėtume palaukti, kol jis suderins visa tai taip, kaip jam reikia.

O jeigu kalbėtume rimtai, tai galiu pasakyti, kad juridinis asmuo Lietuvoje neturi teisės į žemę, kol kas dar ir Konstitucija draudžia juridiniams asmenims įsigyti žemės nuosavybę savo dispozicijai, o tik valstybė ir tik privatus asmuo. Šiuo atveju labai aiškiai pasakome, kad taip, dar valstybė "Williams" padės, kad turės išpirkinėti iš žmonių žemę ten, kur "Williams" reikės daryti savo projektus.

Tuo tarpu iš kur valstybė ims tų pinigų? Dėl šių pataisų kyla labai daug klausimų. Ir tai, kad energetikos sistemos bendrieji reguliavimo principai imami ignoruoti, valstybinio reguliavimo principai imami ignoruoti, ir tai, kad daromos pataisos iš esmės nesusipažįstant su bendru teisiniu kontekstu, koks Lietuvoje yra. Tai kaip galima sutikti su šitokiom pataisom? Aš dar kartą kartoju, kad tai yra visiškai aiškaus vieno ūkinio subjekto diktato demonstravimas, visai mūsų tiesinei sistemai visiškai nekreipiant dėmesio į jokias teisines normas. Todėl niekaip negalima pritarti toms pataisoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbės S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji, būtent šis įstatymas ir nėra specialus įstatymas, o bendras įstatymas, nes ne vien “Williams” reikės būtent šios pataisos. Prasidės elektros ūkio restruktūrizavimo projektas, šilumos ūkis jau restruktūrizuotas ir laukia eilinė šilumos ūkio privatizacijos banga. Todėl būtent šitokia pataisa yra neišvengiama visiems atvejams, o ne tik “Williams”. Siūlau balsuoti (…).

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariam Energetikos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Kas už tai, kad šiam įstatymui būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Prašom balsuoti.

Už balsavo 59, prieš – 31, susilaikė 4. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, rugsėjo 30 d. – svarstymo Seime data.

Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės "Mažeikių nafta" apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1988 (pateikimas)

Ir paskutinis iš šio komplekso įstatymo projektas – Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės “Mažeikių nafta” apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1988. Pateikimas. Pranešėjas – ministras E.Maldeikis.

E.MALDEIKIS. Vyriausybė pristato minėto įstatymo 1 straipsnio pakeitimą, kur siūloma pakeisti sumą ar limitą Vyriausybės suteiktom garantijom kreditoriams dėl teikiamų paskolų akcinei bendrovei “Mažeikių nafta” perdirbimo gamyklos rekonstrukcijai, Būtingės terminalo statybos projektui ir apyvartinių lėšų papildymui. Siūloma, kad ši suma ar limitas sudarytų iki 650 mln. dolerių, arba 2 mlrd. 600 mln. Lt. Tai yra susieta tiek su paties projekto finansavimu, tiek su apyvartinių lėšų atkūrimu “Mažeikių naftai”.

PIRMININKAS. 10 Seimo narių nori paklausti. Tam skirta 10 minučių. R.Melnikienė klausia pirmoji. Prašom.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis ministre, vakar susitikime frakcijoje jūs minėjote, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, dalyvaujantis projekte, nereikalauja valstybės garantijų. Tuo tarpu projekte yra numatytos garantijos visai sumai. Tai vienas mano klausimas – kodėl taip yra? Antras mano klausimas būtų toks. Dėl šitų įsipareigojimų nepaprastai išauga Lietuvos užsienio skola. Ji yra reglamentuojama susitarimais su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Ar nebus čia tam tikro konflikto ir ar Lietuva nepraras apskritai ateityje galimybės skolintis dėl to, kad taip yra išnaudojami skolos limitai?

E.MALDEIKIS. Derybos vyko jau seniai ir ilgą laiką. Ir apyvartinio kapitalo situacija, ir investicijos į “Mažeikių naftą”, ypač į Būtingę, buvo atliekamos. Pirmiausia, kaip žinote, buvo baigta pirmoji terminalo eksporto linija ir gruodžio mėnesį turėtų būti baigta importo schema, turėtų pradėti veikti. Šios lėšos buvo investuojamos ir didinant projekto vertę. Kaip žinote, į šią sumą įeina ir anksčiau išduotos paskolos su Vyriausybės garantija arba valstybės vardu, anksčiau išduotos “Mažeikių naftos” kompleksui.

Dėl antrosios klausimo dalies. Tokia rizika galima, aš labai tiesiai sakau, kad rizika galima, bet tai priklausys vėl nuo konkrečios finansavimo schemos arba vadinamojo finansinio ir kapitalo plano, kai mes galim sulyginti srautus, kad neviršytų tų limitų.

Dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Ši galimybė atsirado tik neseniai. Pokalbiuose su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (…) aš galiu patvirtinti, kad tokių sąlygų nebus su Vyriausybės garantija ir galbūt nebus reikalo pasinaudoti Vyriausybės garantijomis. Tačiau projektas buvo rengiamas blogiausiai rizikai, kai buvo pakankamai neaiškūs šio projekto finansavimo šaltiniai. Buvo numatyta, kad gali tekti skolintis iš įvairiausių finansinių institucijų, įvertinant rizikingiausią variantą.

PIRMININKAS. Klausia V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis ministre, pagal šitokį parašymą būtų galima ir pagalvoti, nes nėra nei terminų, nežinom ir verslo plano, kaip yra išdėstyti pinigų srautai. Galima pagalvoti, kad nors ir šimtą metų bus galima laikyti tokią sumą, visą laiką balansuojant tarp gautų, ir grąžinus atimtas paskolas… ir tokią sumą visą laiką laikyti kaip galimas gauti valstybės vardu garantijas, nes čia yra neterminuota ir neišdėstyta laike.

E.MALDEIKIS. Šiuo atveju tai yra susieta su konkrečiu finansiniu ir kapitalo planu. Yra ir buvo pateiktas anksčiau senesnis variantas. Tie srautai yra labai aiškiai išdėstyti, kokiems objektams kokių resursų reikia, yra išdėstyta metais, kada visi šie dalykai ir šis projektas baigiasi. Kaip minėjau, tie dalykai yra sutarčių dalis, ten bus apibrėžta, kada visa tai baigiasi. Yra labai konkretus konkrečių objektų rekonstrukcijos projektas. Tai bus įforminta ir juridiškai, ir finansiškai, labai aiškiai apibrėžta, kiek reikia įdėti į Būtingę, kiek reikia įdėti į “Mažeikių naftą”, į rekonstrukciją, parengti europinių standartų benziną ar kitus…

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Svarstomų įstatymų paketo pagrindu “Williams” yra suteikiama galimybė įsigyti kontrolinį paketą, ir kartu Lietuvos valstybė prisiima įsipareigojimus Vyriausybės vardu ar su valstybės garantija imti kreditus. Norėčiau paklausti, kokius svertus dar turi strateginis investitorius, jeigu jis nesugeba užtikrinti pats savo aktyvumu žaliavos tiekimo, jeigu jis nesugeba užsitikrinti garantijų investicijoms jau savo iš esmės privačiai įmonei? Ir dar būtų galima pasakyti daugybę kitų punktų. Kodėl mes atsisakome galimybių palikti garantijų rezervą kitiems taip pat svarbiems projektams, tarp jų energetikos sektoriuje, infrastruktūros šakose, atiduodami visas galimybes šitam fenomenaliam strateginiam investitoriui, iš esmės paklupdydami Lietuvos ūkio interesus prieš jį? Norėčiau konkretaus atsakymo.

E.MALDEIKIS. Šiuo atveju yra du dalykai, šios sumos struktūra sudaryta iš dviejų dalių. Viena. Į šią sumą jau įeina “Mažeikių naftai” išduotos paskolos su Vyriausybės garantija. Šios sumos yra pakankamai didelės, jos sudaro apie pusę minėtos sumos. Vyriausybė jau investavo ir garantavo. Dabar yra atkuriamas apyvartinio kapitalo trūkumas, kad įmonė galėtų funkcionuoti, pirkti naftos produktų, ir tai yra susieta su įmonės apyvartinių lėšų atkūrimu bei visų projektų plėtojimu – techninio ir technologinio modernizavimo projektų bei naujų projektų. Šis “Mažeikių naftos” projektas yra komercinis projektas. Šiuo atveju pagal visas sąlygas ir pagal naftos produktų sektoriaus rinkos tarptautinę konjunktūrą Europoje “Mažeikių nafta” po modernizavimo taptų viena iš lyderių, ji turėtų užtikrintas realizavimo rinkas. Šio projekto atsiperkamumas irgi būtų susietas. Numatoma, kad tos investicijos atsipirks ir įmonė dirbs pelningai.

Dėl naftos tiekimo kontrakto aš šiandien negaliu jums nieko pasakyti. Tai yra verslo plano dalis. Ji turi būti pristatyta, mes tikimės, artimiausiu metu, kaip sudėtinė sąlyga.

PIRMININKAS. Klausia J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, aš nežinau, ar jums žinomi buvę “Mažeikių naftos” planai. Aš galiu priminti, kad pirmas rekonstrukcijos etapas kainavo 100 mln. dolerių, o antras, kuriame būtų numatytas giluminis naftos perdirbimas, – 250 mln. dolerių. Tai buvo padariusi pati gamykla. Tarp kitko, tuo laiku ji gavo apyvartines lėšas taip pat be valstybės garantijos. Sumos yra skirtingos. Žiūrėkim, ką mes dabar darom. Mes iš esmės prarandam naftos kompleksą, atsisakydami valstybės valdymo ir kontrolės, mes prarandam galimybę kontroliuoti naftos produktų kainas, monopolizuodami visą ūkį. Mes iš esmės viską prarandam. Ar jums neatrodo, kad, pavyzdžiui, šiandien, kai Estijoje benzinas pigesnis negu Lietuvoje, mums iš viso nereikia šito komplekso? Kam mums dabar įsipareigoti dar 2,6 mlrd. Lt (tai sudaro ketvirtį nacionalinio biudžeto), sakykim, privačiam asmeniui, subjektui, kuris ateina be jokios rizikos? Ar jums neatrodo, kad mes be reikalo dirbam?

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Klausimas yra iš kelių dalių, į kurias aš atsakyčiau taip.

Dėl absoliučios kontrolės. "Williams" įsigijo 33% akcijų. Dar pakankamai ilgą laiką kontrolinis paketas išlieka valstybės rankose, kai ir vykdoma modernizacija, ir valstybė kontroliuoja tą procesą.

Toliau. Jūs minėjote, kad “Mažeikių nafta” ankstesnius projektus vykdė savo lėšom. To rezultatą mes ir matėm, kai apyvartinės lėšos buvo naudojamos projektams finansuoti. Noriu pasakyti, kad paskutiniuosius kelerius metus visos investicijos buvo daromos iš trumpalaikių paskolų, kurios buvo mažinamos. Mažėjo apyvartinis kapitalas, kad būtų užbaigtas Būtingės terminalas, kad jis būtų ir toliau plėtojamas. Taip pat buvo vykdomos kitos “Mažeikių naftos” rekonstrukcijos, irgi traukiant pinigus iš apyvartinių lėšų.

Ir paskutinis. Jau ilgą laiką “Mažeikių naftai” niekas neskolino be Vyriausybė garantijos. Tos garantijos buvo išdavinėjamos pakankamai seniai. Jeigu atmenate, buvo numatyta, kad Būtingės terminalas turi būti finansuojamas… kad vieną dalį finansuos Vyriausybė, kitą turėjo finansuoti atėję investuotojai. Tai nebuvo padaryta. Finansavo “Mažeikių nafta” iš savo apyvartinių lėšų, ir jos finansinė būklė tapo sunki. Tai iš tiesų ypač pablogino finansinę padėtį.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, ar yra numatyta, kiek iš nurodytos sumos bus skiriama rekonstrukcijai ir kiek apyvartinėms lėšoms papildyti? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Suma, reikalinga apyvartinėms lėšoms papildyti, bus aiški tik vadinamąją uždarymo dieną, po pasirašymo, kai bus perimama ir bus atliekamas auditas. “Arthur Andersen” atlieka auditą. Labai konkreti apyvartinio kapitalo trūkumo suma bus aiški uždarymo dieną. Konkreti suma, konkretūs skaičiai. Jeigu reikėtų šiandien atlikti vadinamąjį kontrakto (…) uždarymą, tai, pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, greta anksčiau išduotų, šiandien papildomų lėšų poreikis būtų (kartu ir Būtingei užbaigti, ir apyvartinėms lėšoms papildyti) 167 mln. dolerių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai buvo visi klausimai, kiek leidžia laikas. Dabar dėl balsavimo motyvų. K.Prunskienė nori kalbėti prieš. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas, mano supratimu, vainikuoja visas absurdiškas nuostatas, įtrauktas į pateikiamų įstatymų paketą. Jomis yra grindžiamas "Williams" kelias į Lietuvos naftos komplekso monopolizavimą ir tolesnį valdymą, todėl aš iš principo pasisakau, kaip ir dėl ankstesnių įstatymų, prieš šito įstatymo priėmimą, nors šiandien svarstome tik pateikimą. Visiškai akivaizdu, kad, pripažinę galimybę gauti paskolas Vyriausybės, valstybės vardu ar su valstybės garantija, mes iš esmės užgožiam visą Lietuvos ūkį, ypač tas sritis, už kurias valstybė pirmiausia yra atsakinga, infrastruktūros šakas, kitus projektus, šiandien atiduodami beveik visą garantijų limitą šiam vienam objektui, tuo labiau kad jame šeimininkaus privatus kitos valstybės investuotojas, tebūnie jis "Williams" ar koks nors kitas. Tokių dalykų tikrai neturime pripažinti ir neturėtume tokių pataisų, tokių sprendimų daryti.

Aš manau, kad labai didelę atsakomybę prisiima tie, kurie balsuoja už tokias pataisas. Jos neišvengiamai ateityje, ne vien tik šios Vyriausybės laikotarpiu, sukels labai rimtų komplikacijų ir nesutarimų. Taigi siūlau nepritarti. Žinoma, pati tai ir darysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Už nori kalbėti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo anksčiau minėta, yra įdėtos nemažos sumos į rekonstrukciją ir apyvartinių lėšų papildymą. Žinoma, tam, kad gautume galutinį teigiamą rezultatą, tikrai reikia papildomų lėšų. Aš tik gal išreiškiau tokią mintį, kad vis dėlto mes tiesiog suabsoliutinam, jog imama valstybės vardu ir tvirtai. Šiuo metu, kai kalbama ir deramasi, gal reikėtų, kad būtų pasitelktas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Gal tai ir reikėtų nurodyti. Tada nebūtų tokio tikrumo ir gal mažiau neigiamai veiktų mūsų paskolų limitą. Gal tik su tokiu papildymu reikėtų tai turėti minty, o šiaip aš pritariu įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariam po pateikimo šiam paskutiniam įstatymo projektui? Prašom registruotis.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Prašom balsuoti.

Už balsavo 56, prieš – 28, susilaikė 2. Taigi pateikimui yra pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindinį komitetą Biudžeto ir finansų komitetą, papildomas – Ekonomikos, svarstymas taip pat rugsėjo 30 d. Taigi šis antrasis darbotvarkės klausimas yra baigtas.

Dabar 3 darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Replika. Prašom R.Ozolas. Replika.

R.OZOLAS. Šitų įstatymų pakeitimo projektai buvo pateikti svarstyti be jokio preliminarinio jų principinių nuostatų aptarimo. Deja, pats svarstymas, ministre, atskleidė, kad įstatymai, susiję su itin svarbiomis mūsų valstybės konstitucingumo nuostatomis, sampratomis. Aš neklausiu, kodėl Seimui buvo primestas ūkinių klausimų svarstymas, tuo tarpu, kai turėtų būti visų pirma aptartas pats įstatymų teisėtumo klausimas. Kas tą aferą daro, matyt, jaučia, kad taip ir turi būti čia, Seime, pateikta.

Ministre, pabaigoje aš jūsų noriu dar paklausti, ar vis dėlto jūs manote, kad jūsų dalyvavimas šiame mūsų valstybės konstitucingumo pamatų išplovinėjime yra galimas? Aš taip pat klausiu mūsų bičiulius konservatorius. Nagi, broliai, broliai, ką jūs darote?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, į replikas reaguoti neprivaloma. Ministre, dėkoju jums. (Balsai salėje) O broliams centristams siūlome patiems atsakyti į retorinius klausimus. Replika. V.Andriukaitis. Ir tai paskutinė replika. Toliau svarstysime…

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš visos pateikimo eigos yra visiškai aiškiai matyti, kad jokie argumentai neveikia ir kad teikti kokias nors pataisas, pasiūlymus ar papildymus tam, kas yra pateikta, yra neįmanoma. Jau nebeįmanoma, nes iš tikrųjų taip pabloginama Lietuvos, jos valstybingumo situacija, galima būtų pasakyti, suabejoti, ar iš tikro ši Vyriausybė bando bent jau vykdyti nors kokią savarankišką valstybės politiką. Nors kokią nors. Čia visiškai aišku, kad jokios savarankiškos politikos nėra. Tuomet kyla klausimas, kam reikia toliau delsti, kad galbūt konservatoriai rytoj priimtų tas pataisas, o mes po to kuo greičiau kreiptumės į Konstitucinį Teismą. Sutaupytume laiko. Nes vis tiek, šiaip ar taip, šis kelias mus veda į Konstitucinį Teismą, tai gal negaiškim, pasiūlykim ypatingos skubos tvarką, rytoj priimkite, o mes – tie, kurie manome kitaip, renkame parašus ir sutaupysime beveik mėnesį. Tai bus visai racionalus dalykas. Aš siūlau tokią svarstymo eigą, nes toliau diskutuoti yra visiškai beprasmiška.

PIRMININKAS. Jūs pritariate Vyriausybės siūlymui taikyti ypatingos skubos tvarką? (Balsai salėje) Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tiesiog kol kas dar nedramatizuoti taip, kaip jums norėtųsi. Prizas dar nėra įsteigtas. Prašom dar šiek tiek palaukti.

A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš norėjau paklausti oponentų, ar jie susipažinę su situacija Mažeikiuose, ar jie galvoja, kas bus po dvejų metų, kai su tokia technologija, kuri yra dabar, mes visiškai nieko negalėsime eksportuoti. Nė viena mašina, užpilta tuo kuru, negalės niekur išvažiuoti, kas bus su Mažeikių darbuotojais ir darbininkais, kai ten dirba labai daug. (Balsai salėje)

Toliau. Ar gali nurodyti investitorių, kuris gali investuoti tokią sumą ir pakeisti tą technologiją? Man neaišku, kodėl šitaip priešinamasi. Man primena, kai buvo kalbama ir apie “Phillip Morris” atėjimą, bet pažiūrėkite, ar bent vienas žmogus iš ten nori išeiti. Ir kas pasidarė su gamykla.

Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1950. Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1951 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, replikos baigėsi.

Dabar svarstome 3 darbotvarkės klausimą – Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1950. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras R.Valentukevičius, taip? Prašom. Ar kalbėsite iš karto apie abu įstatymus, t.y. ir 3b darbotvarkės klausimą – Specialiosios paskirties akcinės bendrovės “Lietuvos energija” reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 4¹ straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taigi pranešėjas kalbės apie abu įstatymus. Prašome. Klausimai taip pat dėl abiejų įstatymų projektų. Prašom, viceministre.

V.VALENTUKEVIČIUS. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, remdamasis Vyriausybės liepos 20 d. nutarimu Nr.837, pateikiu tik ką Seimo posėdžio pirmininko paminėtus dviejų įstatymų pakeitimus, kurie susiję su specialiosios paskirties bendrovių ir jos veiklos sričių apibrėžimu arba, kitaip tariant, funkcijomis. Norėčiau pasakyti, kokie motyvai.

Idėja nėra nauja, ji diskutuota nuo pat minėto įstatymo priėmimo dienos. Mes jau tada, prieš priimant šį įstatymą, buvome pateikę Seimui, kad specifinės paskirties statusas, vien tas pavadinimas iš esmės nesuteikia jokių papildomų garantijų arba papildomų teisių, nes viską lemia akcijų skaičius, viską lemia akcinių bendrovių ir kiti akcinių bendrovių įstatai, kitaip sakant, kiti teisės dokumentai, kurie reglamentuoja, kaip priimami sprendimai. Turiu pasakyti, praktikoje, įvertinant ir energetines įmones, aš nežinau atvejo, kai Vyriausybė arba steigėjas būtų pasinaudojęs kokiom nors specifinėmis teisėm, tuo labiau kad jų iš esmės nė viename įstatyme nėra ir apibrėžta.

Kodėl siūlomas šis pakeitimas? Pakeitimas siūlomas dėl to, kad gyvenimas per pastaruosius penkerius metus labai pasikeitė. Prasidėjo didelio masto reorganizavimas, reformos energetikos sektoriuje. Reorganizuojant įmones, susiduriama su tokiomis problemomis, kad kiekvienas naujas darinys arba kiekviena nauja struktūra, kuri skaidymo metu atsiranda iš didelės vertikaliai integruotos buvusios monopolijos, ji, remiantis šia specifinės paskirties įstatymo norma, vėl turi būti būtinai registruojama ir būtinai veikti kaip specifinės paskirties įmonė. Aš jums galiu duoti keletą pavyzdžių. Sakykime, atskiriame vaikų darželius, atskiriame kultūros centrus, atskiriame visokius poilsio objektus nuo mūsų įmonių. Ir kiekvienas toks mažas darinėlis, jis vėl būtinai turi būti specifinės paskirties, vėl niekas nesupranta, kam to reikia ir panašiai. Tai yra pagrindiniai dalykai.

Kitas momentas. Lygiai tas pats buvo ir su šilumos tinklais. Šilumos tiekimo įmonės perduotos savivaldybėms ir vykstant toliau jų skaidymuisi iš didelių regioninių įmonių į mažesnes (o faktiškai šis procesas šiandien jau apėmė ir Vilniaus regioną), vėl iškyla, kad kiekvieno mažo miestelio, kiekviena mažesnė struktūra, kuri atsiranda prie didelės įmonės, vėl turi būtinai specifinės paskirties ir t.t.

Trečias momentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kuri yra Seime patvirtinta, taip pat numato, kad šis ūkis turi būti reorganizuojamas, decentralizuojamas, ir kaip tik ši nuostata irgi stabdo tą procesą. Todėl čia paminėtų abiejų įstatymų pakeitimo esmė yra ta, kad…

Tarp kitko, klausimas dėl šilumos tinklų statuso panaikinimo ir tolesnio reorganizavimo ne kartą buvo aptariamas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, Savivaldybių asociacija taip pat pritarė. Mes ne kartą diskutavome ta tema Seime Ekonomikos komitete ir šiems klausimams buvo iš principo pritarta. Todėl siūloma viename įstatyme padaryti pakeitimus išbraukiant iš specifinės paskirties įmonių sąrašo Lietuvos valstybinę energetikos sistemą, nors iš esmės tai jau yra AB “Lietuvos energija” ir “Lietuvos dujos”, o kitame, kad savivaldybės, toliau restruktūrizuodamos šilumos tinklų įmones, kiekvieną taip pat naujai kuriamą įmonę nebūtinai registruotų kaip specifinės paskirties. Kitaip sakant, paliekama teisė spręsti. Jeigu jie manys, kad reikia, jie gali palikti, bet reorganizavimo metu suteikti savivaldybėms teisę spręsti, ar tai bus specifinės paskirties, ar ne.

Tiek aš trumpai. Klausimas labai aiškus, nenorėčiau ilgiau trukdyti.

PIRMININKAS. Šeši Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis V.Andriukaitis. Prašom. Nematau. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, ar planuojant šitą procesą jau buvo derimasi arba planuojama, kokia dalimi bus privatizuotos tiek Lietuvos valstybinė energetinė sistema, tiek valstybinė įmonė “Lietuvos dujos”? Sakykim, ar yra kokie paskaičiavimai, kiek dėl to gali didėti jų paslaugos? Ačiū.

V.VALENTUKEVIČIUS. Labai aiškiai galiu atsakyti. Šiandien nėra priimtų sprendimų, nes, be abejonės, Seimas būtų informuotas apie vienokį ar kitokį privatizavimo laipsnį, sakykim, “Lietuvos energijos” arba “Lietuvos dujų”. Mes laikomės nuostatos, kad artimiausiu metu (o to nedraudžia nė vienas įstatymas)… mes kalbame apie tai, kad būtina, siekiant pritraukti apyvartinio kapitalo, išleisti akcijų emisiją, sakykim, “Lietuvos dujų”, tam, kad papildytume, bet neperžengti 30% arba kol kas tų 2/3Vyriausybės. Čia nėra jokio pavojaus, jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, nes šiandien 90% tiek “Lietuvos dujų”, tiek “Lietuvos energijos” akcijų turi Vyriausybė, ir be Vyriausybės sprendimo peržengti šituos 2/3 ar panašiai nėra jokios baimės.

Į klausimą dėl tarifų aš galėčiau atsakyti taip. Šiuo atveju mes be reikalo fetišizuojam toliau Vyriausybę. Vyriausybė negali būti ta struktūra, kuri gali įsakyti, kad šiame sektoriuje kainos nekils keletą metų. Arba situacija, kokią mes dabar turime energetikos sektoriuje, kai 4, o dujų 5 metus tarifai nebuvo peržiūrėti. Šiandien faktiškai tokie politiniai sprendimai duoda tai, kad įmonės yra nuostolingos, ir iš tos pačios tribūnos reikia aiškintis, kodėl tos įmonės nuostolingos. Taigi ekonomika šiuo atveju… mes gyvenam rinkos sąlygomis ir jeigu sąlygos reikalaus… aš nekalbu apie tai, kokios programos derinamos, mažinti išlaidas ir taip toliau, bet šiuo atveju tai įtakos neturės.

PIRMININKAS. Klausia S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebuvo Vyriausybėje nuomonės svarstant šio įstatymo pataisas iš viso panaikinti šitą įstatymą išbraukiant visas įmones, nes, kaip jūs minėjote savo pranešime, vien pavadinimas specialios paskirties nieko neduoda. Vis dėlto lemia akcininkai ir akcininkų sprendimai, akcijos gali būti privatizuojamos, dalijamos ar perleidžiamos kitiems. Kokia jūsų nuomonė dėl tolesnio šio sąrašo likimo?

V.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš galėčiau atsakyti labai tiksliai, tai jau paminėjau labai trumpai pačioje posėdžio pradžioje. Mes laikėmės iš pat pradžių ir dabar laikomės nuostatos, kad specifinės paskirties statusas turėjo būti kaip norma, kurią steigėjas laisva valia bet kuriuo atveju galėjo priskirti ir galėjo jos atsisakyti. Bet, kaip jūs prisimenate, svarstant parlamente buvo įvairių motyvų, bet tada buvo nutarta kažkodėl sudaryti dar tokį sąrašą, matyt, labiau apsidraudžiant, kad kažkas kažko nepadarytų. Aš apie savo sektorių galėčiau pasakyti, kad šitas sąrašas buvo absoliučiai nereikalingas. Man sunku būtų atsakyti už tas įmones, kurios yra pavaldžios savivaldybei, vandens tiekimo įmonės ir visa kita. Aš manau, kad gyvenime vis tiek šitie klausimai artimiausiu metu bus peržiūrėti, tuo labiau kad ir pats įstatymas, jo normos galioja iki 2000 metų. Bet mes paprasčiausiai su savo reforma esame arčiau ir nenorime laukti.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti, kokia ministerijos ar Vyriausybės pozicija dėl miesto, rajono, šilumos tiekimo bendrovių ilgalaikio išnuomojimo? Ačiū.

V.VALENTUKEVIČIUS. Atsakyčiau labai trumpai. Mes manome, kad šiuo atveju Vyriausybė apskritai neturėtų kištis į šitą procesą. Jeigu žiūrėsime įstatymine prasme, tai galėčiau atsakyti, gerbiamasis Seimo nary, kad yra parengtas ir priimtas Koncesijų įstatymas, kuriame kaip tik yra numatytos šilumos ūkio koncesijos galimybės. Manyčiau, kad kiekviena savivaldybė pagal savo situaciją kiekvienoje teritorijoje galėtų spręsti tai savarankiškai. Šiaip manyčiau, kad išnagrinėjus iki galo ir suvokiant, kokios pasekmės, kokie prioritetai, kokie pliusai, kokie minusai, tą savivaldybės galėtų daryti. Čia nematyčiau problemų. Bet iš esmės reikia išspręsti ekonominius finansinius klausimus. Jeigu mes juos išsprendžiam, tada nuoma ar kita forma netenka jokios prasmės, nes ir dabartinės struktūros sugebėtų pakankamai gerai vadovauti. Specialistų pakanka.

PIRMININKAS. Prašom. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Pone viceministre, mano klausimas šiek tiek filologinis, šiek tiek patikslinantis, kas yra konkrečiai numatoma. Būtent, ką reiškia sąvoka iki 2000 metų? Ar ketinama restruktūrizuoti ir privatizuoti išbraukiamas įmones jau šiais, 1999 m., o tai atitiktų siaurą sąvokos prasmę iki 2000 m., ar žodelis “iki” reiškia visus 2000 m.?

V.VALENTUKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, čia tiesiog dabartiniame įstatyme yra tokia formuluotė, po kurios eina įmonių sąrašas. Šiais metais mes neturime jokių ketinimų atlikti didesnio ar mažesnio masto privatizavimo išskyrus vieną klausimą, kurį aš minėjau, tai restruktūrizavimo klausimai “Lietuvos energijoje”, atskiriant paskirstymo tinklų verslą, ir jeigu mes suspėsim laiku išleisti akcijų emisiją, kuri neviršytų 30% “Lietuvos dujų”, tam, kad papildytume apyvartinį kapitalą. Bet kokiu atveju tolesni privatizavimo klausimai turėtų būti pirmiausia svarstomi Vyriausybėje, ir tai, aišku, tik po to, kai bus atliktas šitų įmonių reorganizavimas. Geriausiu atveju tie sprendimai galėtų būti priimti kitais metais, nes pats procesas, kaip suprantate, derybų eiga reikalauja pakankamai daug laiko. Tai galėtų būti pirmieji, antrieji metai, toks jau maštabinis privatizavimas arba privatizavimas didesniu mastu.

PIRMININKAS. Tai ir buvo visi klausimai. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti S.Malkevičius. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitas įstatymas yra neišvengiamas ir, man atrodo, ne tik būtinas, bet dar ir nepakankamas. Aš stebiuosi, kodėl neišbraukta valstybinė įmonė “Lietuvos geležinkeliai”, nes ji irgi turės būti restruktūrizuota, atskirta infrastruktūra nuo visų kitų. Aš siūlau pritarti tam, kas yra siūloma. Ačiū.

V.VALENTUKEVIČIUS. Dėl to klausimo arba pasiūlymo galėčiau pasakyti tiktai tiek, kad svarstant šituos mūsų pasiūlymus ne kartą Vyriausybėje buvo grįžtama prie to, kad iš esmės tą sąrašą reikėtų gerokai išplėsti ir iš jo išbraukti daugiau įmonių. Galbūt mes daugiau buvom pasirengę tai reformai, gal ten dar nėra visai iki galo išspręsta. Iš principo, matyt, reikėtų sutikti su jumis.

PIRMININKAS. Tai ir visos kalbos dėl šio įstatymo projekto. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Seime siūloma svarstyti spalio 12 d.

Tai ir visa šio rytinio posėdžio darbotvarkė. Gerbiamieji Seimo nariai, rytinį plenarinį posėdį baigiame. Pertrauka iki 15 val.