PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 7, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo

įstatymo projekto (P-1749(2) )

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė: G. Imbrasienė, nariai: V. Aleknaitė-Abramikienė, V. Žiemelis, V. Pakalniškis, Č. Juršėnas, A. Sakalas, E. Bičkauskas, V.Martišauskas, R. Smetona, A.H. Stasiulevičius, P. Katilius, J. Razma, A. Kubilius. Komiteto patarėjai: R. Bakševičienė, L. Ždanavičienė, A.Čepas, A. Kabišaitis.

Kviestieji asmenys: Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas K. Motieka, Generalinės prokuratūros atstovas R. Varslauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Seimo Teisės departamento išvada: Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais galima būtų pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų.

1. Reikėtų patikslinti oficialaus įstatymo paskelbimo šaltinių sąrašą išbraukiant “64-1841”.

2. Projekto 2 straipsniu keičiant įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įtvirtinta sąvoka “nuolatinė buvimo vieta”. Ši sąvoka gali apimti gyvenamąją vietą, nuomojamą ar naudojamą patalpą, taip pat advokato fizinio buvimo vietą. Šios sąvokos turinys nėra visiškai aiškus, gali būti įvairiai interpretuojamas, todėl ši sąvoka tikslintina. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad “nuolatinės buvimo vietos” sąvoka neatitinka įstatymo 21 straipsnio pavadinimo, 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose įvardinama “nuolatinė darbo vieta”.

3. Svarstytina ar nereikėtų keisti įstatymo 22 straipsnio, įtvirtinant ir advokato buvimo vietos registraciją, nes tai ne tik sudarytų įstatymines prielaidas advokato profesinės veiklos kontrolei, bet ir geresniam veiklos organizavimui.

Komiteto nuomonė: išvadai pritarti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patarėjo A. Kabišaičio pastabos: Pritartina mėginimui Advokatūros įstatymo 7 straipsnio projekte nustatyti teisingesnį teisinio darbo stažo, reikalingo tapti advokatu, reglamentavimą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į kitas sunkiai logiškai suprantamas įstatymo nuostatas. Štai 7 str. 1 d. 3 p. bei 6 p. nurodoma, kad fizinis asmuo rašytinio prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu jei turi ne mažesnį kaip 5 metų prokuroro, tardytojo ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato padėjėjo praktiką ir išlaikė advokato kvalifikacinius egzaminus. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 p. nustato, kad advokatais pripažįstami netaikant šio įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 punktų asmenys, apgynę socialinių mokslų teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo darbo stažą. Tokiu būdu teisėjai iš esmės pastatomi į kur kas blogesnę padėtį nei advokatų padėjėjai. Advokato padėjėju gali tapti asmuo, kuris turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, nurodytą įstatymo 7 straipsnio 2 punkte, yra nepriekaištingos reputacijos pagal įstatymo 9 straipsnį ir yra susitaręs su advokatu atlikti padėjėjo praktiką. Minėtas asmuo atlikęs vienų metų praktiką gali tapti advokatu, didesnio darbo stažo reikalavimas jam nėra taikomas. Tuo tarpu teisėjais gali tapti asmenys atitinkantys Teismų įstatymo 22 ir 22¹ str. reikalavimus, t.y. atlikę nustatyto termino praktiką (1 m.) ir išlaikę teisėjo egzaminus. Vargu ar galima teigti, kad teisėjais gali tapti žemesnės kvalifikacijos asmenys nei advokatais, todėl trijų metų teisėjo darbo stažo reikalavimas nėra pagrįstas ir turėtų būti mažinamas.

Nėra pagrįstas, todėl nepriimtinas siekimas įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti advokato, norinčio verstis advokato praktika, pareigą turėti nuolatinę buvimo vietą su telefoniniu ryšiu (stacionariu ar mobiliu), ir tik kaip alternatyvinę pareigą įsteigti kontorą arba sudaryti sutartį dėl nuolatinės darbo vietos su jau veikiančios advokato(-ų) kontoros advokatu(-ais). Joks norminis aktas neapibrėžia, kas turi būti laikoma advokato nuolatine buvimo vieta. Civilinis kodeksas, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas apibrėžia tik kas laikoma gyvenamaja vieta, t.y. vieta, kur fizinis asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, tuo tarpu nuolatinė buvimo vieta yra daug platesnė ir teisiškai neapibrėžta savoka. Nors advokato kontoros, kaip teisės subjekto teisinis statusas nėra iki galo apibrėžtas (Advokatūros įstatymas nurodo, kad ji nėra juridinis asmuo), tačiau iš įstatymo prasmės galima suvokti, kad savoka advokato kontora apibrėžiama advokato, kaip tam tikros profesijos teisininko veiklos forma, ši savoka taip pat taikoma apibrėžti nuolatinei advokato darbo vietai, atitinkančiai įstatymų keliamus reikalavimus, kurios buvimo vieta yra viešai skelbiama sudarant sąlygas kreiptis asmenims reikalingiems teisinės pagalbos. Be to, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 22 str. advokato kontora, atitinkanti įstatymų keliamus reikalavimus, yra Advokatų tarybos registruojama, o projekte numatoma, kad apie nuolatinę buvimo vietą bus pateikiama tik informacija, todėl Advokatų taryba praras bet kokią advokato darbo vietos kokybės kontrolę. Reikia nepamiršti, kad įstatymai kelia gana daug reikalavimų advokato veiklai (konfedencialumas, tinkamas kliento interesų atstovavimas ir kt.) ir su tuo sieja teisinę atsakomybę, todėl patalpos, darbo vieta yra reikšmingas faktorius tenkinant šiuos reikalavimus.

Norint įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos pareigą su Lietuvos advokatų taryba įsteigti valstybines advokatų kontoras, būtina atlikti ekonominius paskaičiavimus, bei įvertinti tokių kontorų veiklos tikslingumą, kadangi ir šiuo metu advokatai privalo teikti teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims baudžiamosiose bylose.

Komiteto nuomonė: pastaboms pritarti.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Lietuvos advokatų taryba

Prokuroro darbo stažas būtinas tampant advokatu neturi būti mažinamas. Kitiems įstatymo projekto straipsniams nepritarti. Siūloma keisti galiojančio įstatymo 8 str. 2 d. vietoje skaičiaus “3” įrašant skaičių “5”. (Visos apimties pasiūlymai pridedami)

Iš dalies atsižvelgti į pasiūlymus

Advokatas turėtų turėti ne buvimo vietą, o registruotą darbo vietą, kadangi apie ją viešai skelbiama, be to jai keliami tinkamumo reikalavimai.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Generalinė prokuratūra

Nepritarti Advokatūros įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kadangi advokatais turi dirbti aukščiausios kvalifikacijos teisinkai, turintys pakankamą teisinio praktinio darbo darbo stažą.

Atsižvelgti į pareikštas pastabas.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų, pataisų, pastabų negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymų, pataisų, pastabų negauta.

7. Komiteto sprendimas:

Grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:

Reikėtų patikslinti oficialaus įstatymo paskelbimo šaltinių sąrašą išbraukiant “64-1841”. Projekto 2 straipsniu keičiant įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įtvirtinta sąvoka “nuolatinė buvimo vieta”. Ši sąvoka gali apimti gyvenamąją vietą, nuomojamą ar naudojamą patalpą, taip pat advokato fizinio buvimo vietą. Šios sąvokos turinys nėra visiškai aiškus, gali būti įvairiai interpretuojamas, todėl ši sąvoka tikslintina. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad “nuolatinės buvimo vietos” sąvoka neatitinka įstatymo 21 straipsnio pavadinimo, 18 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose įvardinama “nuolatinė darbo vieta”. Svarstytina ar nereikėtų keisti įstatymo 22 straipsnio, įtvirtinant ir advokato buvimo vietos registraciją, nes tai ne tik sudarytų įstatymines prielaidas advokato profesinės veiklos kontrolei, bet ir geresniam veiklos organizavimui.Pritartina mėginimui Advokatūros įstatymo 7 straipsnio projekte nustatyti teisingesnį teisinio darbo stažo, reikalingo tapti advokatu, reglamentavimą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į kitas sunkiai logiškai suprantamas įstatymo nuostatas. Štai 7 str. 1 d. 3 p. bei 6 p. nurodoma, kad fizinis asmuo rašytinio prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu jei turi ne mažesnį kaip 5 metų prokuroro, tardytojo ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato padėjėjo praktiką ir išlaikė advokato kvalifikacinius egzaminus. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 p. nustato, kad advokatais pripažįstami netaikant šio įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 punktų asmenys, apgynę socialinių mokslų teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją bei asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo darbo stažą. Tokiu būdu teisėjai iš esmės pastatomi į kur kas blogesnę padėtį nei advokatų padėjėjai. Advokato padėjėju gali tapti asmuo, kuris turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, nurodytą įstatymo 7 straipsnio 2 punkte, yra nepriekaištingos reputacijos pagal įstatymo 9 straipsnį ir yra susitaręs su advokatu atlikti padėjėjo praktiką. Minėtas asmuo atlikęs vienų metų praktiką gali tapti advokatu, didesnio darbo stažo reikalavimas jam nėra taikomas. Tuo tarpu teisėjais gali tapti asmenys atitinkantys Teismų įstatymo 22 ir 22¹ str. reikalavimus, t.y. atlikę nustatyto termino praktiką (1 m.) ir išlaikę teisėjo egzaminus. Vargu ar galima teigti, kad teisėjais gali tapti žemesnės kvalifikacijos asmenys nei advokatais, todėl trijų metų teisėjo darbo stažo reikalavimas nėra pagrįstas ir turėtų būti mažinamas.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas R. Smetona.

10. Komiteto narių atskirosios nuomonės negauta.

Komiteto pirmininkė G. Imbrasienė