Antrasis (365) posėdis
1999 m. rugsėjo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų darbą ir pradedame šios dienos vakarinį posėdį. Registracija. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija, turiu pasakyti, kad mus pasiekė informacija, kad šiek tiek vėluoja Ministro Pirmininko R.Pakso lėktuvas. Jis dabar turbūt tik leidžiasi Vilniaus oro uoste, todėl mes norėtume šiek tiek atidėti Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sesijos darbų programos” pateikimą. Rytinį posėdį mes baigėme tuo, kad viso penktojo darbotvarkės klausimo, susijusio su “Mažeikių naftos” ateitimi, pateikimo procedūros mes padarėme pertrauką iki artimiausio posėdžio.

Dabar Seimo salėje yra ministras E.Maldeikis, kuris buvo pakviestas į Seimo posėdį, ir mes galėtume bandyti tęsti darbą toliau arba bent jau dalį darbo, nes pertraukos metu kalbėjome su viceministrais. Kiek aš supratau, viceministras R.Malkevičius ir, ko gero, transporto ministras antradienio posėdyje negalės dalyvauti, todėl galbūt būtų gerai šiandien iš tikrųjų pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Ar ministras E.Maldeikis galėtų dabar tarti žodį? Prašom, iš vietos gal. Prašom dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai.

E.MALDEIKIS. Laba diena. Atsiprašau, bet mano sveikatos būklė yra šiek tiek apgailėtina. Aš tik norėjau atvykti pasirodyti, kad niekur nesu dingęs, ir labai prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių leisti viceministrui R.Malkevičiui pateikti Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pataisas, susijusias su šia sutartimi. O jeigu būtų galima, aš antradienį būčiau pasirengęs atsakyti į visus iškilusius klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre, kad jūs ir tokios būsenos pasirodėte Seimo salėje, išsklaidydamos kai kuriems Seimo nariams kylančius įtarimus ar nuogąstavimus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 11, 14, 18, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1984 (pateikimas)

Tada, jeigu tikrai galėtume sutarti ir dabar pradėti darbotvarkės 1-5b klausimą – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo pateikimą, tai aš kviesčiau viceministrą R.Malkevičių. Jis buvo ir yra oficialios derybų delegacijos, derybų grupės su “Williams Internacional” kompanija narys ir pateiks minėtąjį įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.P-1984.

Dėl kitų įstatymų, kaip minėjo ministras, antradienį mes galėtume, jeigu ministro sveikatos būsena leis, spręsti kitų įstatymų pateikimą. Tuo tarpu žodį norėtų tarti Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Minutėlę! Prašom. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl tų kitų įstatymų, kurių pateikimas buvo pristabdytas dėl kai kurių specifinių klausimų, į kuriuos galbūt būtų galėję atsakyti ir kiti viceministrai, bet nesant ministro E.Maldeikio tai pristabdėme. Bet galbūt į juos galima būtų atsakyti? Ministrui gal tikrai yra sunku būti tribūnoje ir kautis už ką nors, bet jam dalyvaujant, jeigu kiti viceministrai galėtų atsakyti į tuos klausimus, tai galbūt būtų ir pabaigtas dalykas.

PIRMININKAS. Gal tada mes bandykime pradėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pateikimą, o po to apsispręsime dėl kitų reikalų. Prašom. Viceministras R.Malkevičius – dėl šio konkretaus įstatymo.

R.MALKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš noriu pateikti pasiūlymus pakeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. Jūs kartu su pasiūlymais turite ir aiškinamąjį raštą, ten daugmaž yra išaiškinti argumentai, kodėl taip yra daroma. Aš perskaitysiu dabar pakeitimus, o po to mielai atsakysiu į jūsų klausimus.

1 straipsnį reikėtų papildyti antrąja dalimi, kuri skambėtų šitaip: “Kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų naftos bei cheminių terminalų, neįeinančių į jūrų uosto teritorijas, veikla bei valdymas reguliuojamas kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, o iki jų įsigaliojimo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais”.

Toliau papildyti antrąjį straipsnį… 11 straipsnio papildymą ir pakeitimą. Kitaip tariant, papildyti 11 straipsnį pirmąja dalimi, įrašant prieš tai, kas ten yra įrašyta: “Uosto akvatorijos Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų išimtinės ekonominės zonos ribose, išskyrus kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų naftos bei cheminių terminalų, neįeinančių į jūrų uosto teritorijas ribas, uosto direkcija vykdo šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytas funkcijas”. Reikėtų pažymėti, kad, sakyčiau, dėl mūsų kaltės yra įsibrovusi nedidelė klaidelė, kur teritoriniai vandenys gali būti vadinami teritorine jūra. Naujausias teisinis terminas yra teritorinė jūra, tai šitą pataisymą, manyčiau, galima būtų redakcine tvarka pataisyti.

Toliau buvusią 11 straipsnio pirmąją dalį laikyti antrąja dalimi.

14 straipsnio pirmosios dalies pakeitimą reikėtų padaryti štai šitaip: “Uosto kapitonas uosto akvatorijos Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų išimtinės ekonominės zonos ribose, išskyrus kitų Lietuvos Respublikos jūrų uostų naftos bei cheminių terminalų, neįeinančių į jūsų uosto teritorijas, ribas, kontroliuoja (yra daug punktų – 15 punktų), kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių jūrų teisės dokumentų ir kitų teisės aktų laivybos saugumo klausimais. Kontroliuoja laivų pasirengimą išplaukti į jūrą, registruoja įplaukimą ir išplaukimą iš uosto, tikrina laivų dokumentus ir laivų įgulų kvalifikacijos dokumentus, registruoja laivus, plaukiojančius su Lietuvos Respublikos valstybės vėliava ir išduoda registravimo dokumentus, išduoda jūrininko knygeles ir kitus kvalifikacijos dokumentus, tvirtina darbo laive ir plaukiojimo stažą. Organizuoja locmanų darbą ir jam vadovauja, kontroliuoja uosto akvatorijos gylį, vykdo navigacinių renginių ir navigacijos ženklų priežiūrą, kontroliuoja laivų grimzlę, laivų pakrovimo ir krovinių pritvirtinimo laivuose kokybę. Inspektuoja laivus, stovinčius uoste, kontroliuoja uosto krantinių techninę būklę, organizuoja žmonių ir laivų gelbėjimo darbus uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje. Teikia laivams navigacinę ir hidrometeorologinę informaciją. Leidžia laivams įplaukti į uostą ir išplaukti iš jo, susidarius ekstremalioms situacijoms uoste, perdislokuoja laivus. Tiria laivų avarijas, nustato jų priežastis ir teikia išvadas. Išduoda leidimus vykdyti narų darbus, kelti paskendusį turtą uosto akvatorijoje, derina leidimų vykdyti statybos ir remonto darbus uosto krantinėse ir akvatorijoje išdavimą”.

4 straipsnis, kurį reikėtų daryt, – 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Bendrai, sakyčiau, aš atsižvelgiu į pastabą, kurią man posėdžio pirmininkas duoda, kad reikėtų nebūtinai viską vardyti, nes jūs turite. Čia yra papildyta ir apibrėžta 2 straipsnyje, kuris yra papildomas, kaip turėtų būti reglamentuojama locmanų veiklos tvarka, t.y. locmanavimas. Galima būtų pasakyti, kad šie straipsnio pakeitimai, dauguma šitų straipsnių pakeitimų, vienaip ar kitaip jau buvo subrendę. Manyčiau, kad čia paprasčiausia yra tik toks pagreitintas jų priėmimas, todėl kad, pavyzdžiui, jūs netrukus, ko gero, jau esate gavę komitetuose Saugios laivybos įstatymo projektą arba kai kas iš Seimo narių jį jau yra matęs bent jau tikrai, tai ten šitie dalykai buvo nagrinėjami. Būtent kad locmanų veikla, nes tai yra normalios paslaugos, kad jinai galėtų būti privati, ir šitas reikalavimas pirmiausia buvo keliamas Lietuvos Klaipėdos uosto locmanų. Lygiai taip pat kaip Klaipėdos uosto kapitono jurisdikcija nebūtinai turėtų būti išplečiama visai Lietuvos teritorinei jūrai, bet jinai turėtų būti paskirstoma pagal subjektus, kuriuos reglamentuoja Susisiekimo ministerija. Aš manyčiau, tiek. Jeigu būtų klausimų…

PIRMININKAS. Ačiū. Dešimt minučių klausimams. J.Olekas – pirmasis.

J.OLEKAS. Pirmiausia norėčiau padėkoti ministrui E.Maldeikiui ir pasiūlyti, kad Seimo vadovybė leistų jam toliau nedalyvauti, nes matyti, kad žmogus iš tiesų serga.

O dėl šio klausimo aš norėčiau užduoti dėl 18 straipsnio antros dalies, kur atsisakoma reikalavimo Lietuvos pilietybės. Nežinau, kas mus verčia, kokios konvencijos ir kodėl jūs taip greitai atsisakote šios iki šiol galiojusios nuostatos?

R.MALKEVIČIUS. Šita nuostata, manyčiau, jau iš tikrųjų yra pasenusi. Manau, kad čia reikėjo… Jeigu mes kalbėtume apie įstatymų derinimą su Europos Sąjungos reikalavimais, tai šitos nuostatos niekur nėra. Galėčiau pasakyti ir kitą dalyką, kad senesniais laikais, aišku, Lietuvos uosto, Klaipėdos uosto kai kurie locmanai yra dirbę kitose šalyse, ir ten, kaip matot, nebuvo reikalaujama, kad jie būtų piliečiai. Tačiau buvo reikalavimai, kad jie turėtų plaukiojimo cenzą tuose vandenyse ir panašiai. Tai lygiai tas pat galiotų bet kuriam užsienio piliečiui, jeigu jis atitiktų tą tvarką. Ta tvarka yra reglamentuota. Jeigu bus jums įdomu, aš galėsiu ją pateikti.

PIRMININKAS. A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, frakcijos nuomone, pirmiausia reikėtų priimti pagrindinį įstatymą, paskui lydinčius įstatymus. Mes elgiamės kažkaip kitaip. Tam, kad galėtume priimti pagrindinį įstatymą, mums reikia kvalifikuotų ministro atsakymų, o jis dėl suprantamų priežasčių negali šiandien dalyvauti. Todėl frakcija nesupranta ir nepalaiko tokio svarstymo būdo ir vis dėlto siūlo laikytis tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man gaila, kad jūs atidžiau nesekėt visų veiksmų, kuriuos vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybė derėdamasi su “Williams International”. Aš jus galiu užtikrinti, kad visi įstatymai yra tolygūs, nėra čia pagrindinio įstatymo, visi įstatymai yra lygaus svorio. Mes vykdome tą darbą, kurį mes privalome vykdyti, pateikiam vieną iš įstatymų. Dėl kitų įstatymų, kiek aš suprantu, yra susitarta, kad antradienį, 10 val. mes dar tą pasitikrinsim, ar ministras tikrai galės, tikimės, kad jis pasveiks iki to laiko, šiuo metu jis jau išvyko namo, kad jis tikrai galės, ir antradienį, 10 val. kitus įstatymus pateiksime. Tačiau antradienį, kiek aš suprantu, viceministras R.Malkevičius ir ministras R.Didžiokas negalėtų dalyvauti posėdyje, todėl siūlom dabar šitą procedūrą užbaigti. Ir viceministras R.Malkevičius geriausiai žino šį įstatymą, kurio pataisos buvo taip pat sutartos derybų su “Williams International” metu. Taigi kitas klausia A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, kiek jūrų uostų yra ar numatoma, kad bus Lietuvoje, nes čia kalbama apie kažkiek uostų? Ir kitas mano klausimas. Aiškinamajame rašte nė puse žodžio neužsimenama, kad visos tos pataisos reikalingos, nes taip reikalauja “Williams”. O bandoma pridengti kažkokiais kitais aiškinimais. Kodėl jūs nuėjot tokiu keliu, užuot tiesiai šviesiai parašę, kad yra tokie “Williams” reikalavimai ir mes taip darome?

R.MALKEVIČIUS. Atsakysiu į pirmąjį, kiek uostų. Jūs pastebėjot, kad mes dabar turim Klaipėdos uostą, bet, kaip matot, jau yra precedentas, kad turim naftos terminalą, kuris nėra uostas, tačiau šalia jo yra Šventosios uostas, kuris neformaliai turi tą statusą. Sakyčiau, čia tiktai yra klausimas, yra įpareigojimas Vyriausybės nutarimu, kad Šventosios uosto statusas būtų atnaujintas. T.y. praktiškai toliau ten būtų vykdoma ekonominė veikla. Manau, jums visiškai yra suprantamos ekonominės priežastys, kodėl to reikia. Dabar, kai Šventosios uostas labai silpnai funkcionavo, buvo galima kalbėti, kad mes turime tiktai vieną uostą ir vieno Klaipėdos uosto administracija užtikrina visą laivybą Lietuvos teritorinėje jūroje. Bet šiuo atveju mes iš tikrųjų susiduriam su problema. Aš galiu pasakyti, nėra čia jokios paslapties, Saugios laivybos įstatymas yra rengiamas jau beveik metai ir tas projektas yra visiškai parengtas. Mes tikimės, kad iki 2000 m. sausio 1 d. jis bet kuriuo atveju bus priimtas. Ir šitie dalykai, nenorėčiau sakyti, kad buvo inicijuoti. Šitos nuostatos, apie kurias čia kalbama, tiek locmanų dalykai, tiek laivybos saugumas.

Kodėl pataisos reikalingos “Williams”? Aš sakyčiau, kad tikrai nereikėtų to akcentuoti. Jeigu jos būtų reikalingos tik “Williams”, aš nestovėčiau šitoj tribūnoj. Manau, kad yra bendras poreikis.

PIRMININKAS. V.Landsbergis norėtų klausti? Ne. A.Sakalas klausia.

A.SAKALAS. Gerbiamasis viceministre, aš, aišku, dėkingas, kad jūs perskaitėte visą įstatymą, nors, mano nuomone, Seimo narių nėra nė vieno, kuris nebūtų baigęs bent 4 klasių. Mano klausimas būtų toks. Jūs tvirtinate, kad “Williams” čia visiškai niekuo dėtas. Mano klausimas būtų toks: ko konkrečiai reikalavo “Williams”, nes jeigu šitas įstatymas yra “Williams” įstatymo pakete, tai nėra atsitiktinumas. Būkit malonus, atsakykite, ko išsireikalavo “Williams” ir ką jūs pats siūlote, papildomai ministerija siūlo. Prašau.

R.MALKEVIČIUS. Dėl to, kad perskaičiau įstatymą, tai aš labai atsiprašau, nes pirmą kartą šioje tribūnoje. Dar atleiskit už nepatyrimą, kitą kartą nebeskaitysiu.

O kad ne prie ko, kitaip tariant, niekuo dėtas “Williams”, tai norėčiau pasakyti, jie nėra niekuo dėti. Iš tikrųjų jie paspartino šitą procesą, kaip ir gali paspartinti bet kuris subjektas, kuris mėgina vienaip ar kitaip veikti mūsų ekonomiką. Bet šioje vietoje galėčiau pasakyti štai ką: iš tikro siūlymas buvo daug trumpesnis. Sakykim, 18 straipsnio, kur čia jau buvo užduota klausimų man, jis buvo daug trumpesnis. Tai, kas buvo siūloma. Ten buvo pasiūlyta tiesiog turintys laivavedžio diplomą, nustatytos formos, Lietuvos Respublikos įgaliotas. Ir taškas. Be abejo, tokiu atveju būtų bet koks žmogus, turintis laivavedžio diplomą, galbūt neturintis nei stažo, nei nieko, jis galėtų šitas funkcijas pradėti vykdyti ir galėtų sukelti nelabai nusakomus padarinius. Mes, aišku, nesutikom su šituo, nes tai yra laivybos saugumas, mes esam įpareigoti tarptautinėm konvencijom. Ir čia, jeigu jūs atkreipsit dėmesį, yra pasakyta, Lietuvos Vyriausybė nustato tvarką ir sąlygas. Sąlygos yra išrašytos praktiškai iš tarptautinės konvencijos. Ir papildytos viena tiktai nuostata, kuri pas mus yra privaloma, t.y. mokėti valstybinę kalbą, kaip ir bet kuriam Lietuvos pareigūnui. Taškas.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis viceministre, atsakydamas į Seimo narių klausimus jūs pripažinot, kad iš esmės “Williams” paspartino šitą procesą. Ar jūs neprognozuojat, kad “Williams” paspartins apskritai ir lietuvių locmanų atsisakymo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste? Ir kitas…

PIRMININKAS. Vienas klausimas tiktai. Jau išjungiau. Po to pakartosit. Po to leisim, pabaigoj.

R.MALKEVIČIUS. Labai įdomus klausimas. Aš nežinau, kodėl turėtų “Williams” rūpintis atsisakyti locmanų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Jie paprasčiausiai yra naudotojai to uosto, jeigu krautų krovinius. O daugiau ten, nemanau, kad jiems būtų įdomu. Be abejo, buvo toks lyg ir noras iš pradžių, kad gal galima būtų atsisakyti locmanavimo, nes iškilo konfliktas dėl (…) saugumo, atsisakyti Būtingės terminale, bet jie patys yra įrašę į savo dokumentus, kad tai privaloma. Nemanau, kad tai turėtų būti diskutuojama.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau jūsų paklausti, ar mūsų Klaipėdos locmanai yra blogesni už užsienio panašius specialistus, ar jų trūksta Klaipėdos uoste? Jeigu Būtingės terminalą aptarnaus užsieniečiai, pagal kokius įstatymus jie dirbs? Ir dar, kiek kainuoja viena valanda locmano darbo Būtingės terminale?

R.MALKEVIČIUS. Gerai, aš galėčiau atsakyti į šį klausimą. Pirmiausia jūs klausiat, ar Klaipėdos locmanai blogesni. Aš galiu atsakyti – ne. Tai buvo pagrindinis argumentas, kuris buvo keltas ir mes į jį atsakėm labai paprastai. Ne mažesnės talpos laivus jie veda į Klaipėdos uostą, juos prišvartuoja. Klausimas visai kitas, juridinis klausimas. Klausimas yra ne laivo vedimo kaip locmano, klausimas yra laivo švartavimo. Laivo švartavimo prie vieno SPM, to vadinamojo “single point (…)” terminalo. Šitam dalykui reikia turėti patirtį. Paprastai tie žmonės turi būti buvę tanklaivių kapitonais. Tokių Lietuvoje mes dabar neturim. Deja, nebuvo žmonių, kurie būtų dirbę tanklaivių kapitonais. Šitą stažą turėdami jie gali lengvesne tvarka gauti sertifikatą švartuoti. Dėl to mes reikalavom, ir dabar yra tas reikalavimas, kad locmanavimo procesas būtų atskirtas nuo švartavimo proceso. Viskas yra susitarta, kiek aš suprantu. O kurie geresni, kurie blogesni, sakyčiau, tai yra tik spaudoje išdėliotos diskusijos, aš nežinau, gal daugiau derybiniai triukai buvo – paspausti vieną ar kitą pusę, bet aš manau, deryboms tikrai nepadėjo.

O antras klausimas, jeigu užsieniečiai dirbs. Aš galiu pasakyti, kad užsieniečiai šiuo metu negali dirbti, įstatymai nebuvo pažeisti. Jeigu jie iš tikrųjų atitiks visas šias sąlygas ir jeigu jie ekonomiškai bus naudingi, tai gal tegul ir samdo, jeigu “Mažeikių nafta” norės samdyti. Bet iš principo Klaipėdos uoste locmanų yra tiek, kiek dabar reikia. Locmanai, kuriuos mes būtume delegavę (taip ir buvo numatyta), bus deleguojami, nes locmanas atlieka valstybės inspektoriaus funkcijas. Tas dabar yra vykdoma. Aš manau, kad locmanų užteks, o kad tie žmonės galėtų dirbti, jie turės paskelbti konkursą ir turės juos oficialiai apmokyti ir garantuoti jų sertifikavimą. Tai šitas irgi yra sutarta.

PIRMININKAS. Ir paskutiniai du klausimai. V.Andriukaitį jau išjungiau. V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis viceministre, sakykite kaip vadinasi tokia teisinė praktika, kai vienos įmonės arba vieno investitoriaus protekcijai daromos akivaizdžios pataisos? Kaip vadinasi tokia įstatymo praktika, jūsų nuomone?

R.MALKEVIČIUS. Aš manyčiau, jūs tikriausiai norite pasakyti, kad lobizmas. Galėčiau pasakyti ir kitą dalyką. Jūs tikriausiai žinote mano nuomonę. Aš norėčiau pasakyti, kad gerai reglamentuoto lobizmo Lietuvoje labai trūksta, kad jis būtų peršviečiamas ir tai padėtų dirbti visoms valdžios institucijoms. Bet aš noriu pasakyti ir kitą dalyką. Iš esmės beveik kiekvieną įstatymą inicijuoja kokia nors problema, kiekvieną jūsų darbo pakeitimą, ir jums spręsti, ar tai yra sąžininga, ar ne. Bet šiuo atveju mes pateikiam pataisas, kurios yra visiškai korektiškos. Kaip aš sakau, šios pataisos buvo truputėlį pagreitintos. Jeigu jos eina kitu paketu, tai čia, manau, sudarant darbotvarkę buvo galima tuos klausimus kelti ir sakyti ne man.

PIRMININKAS. Ir K.Prunskienė klausia paskutinė. I.Šiaulienė gaus teisę kalbėti dėl balsavimo motyvų.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, akivaizdu, kad šiuo įstatymu yra daromos pataisos, kurios sudarys prielaidas ekonomine ir socialine prasme Lietuvai nuostolingiems precedentams. Aš norėčiau paklausti. 1 straipsnyje yra apeliuojama į kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, kurie neva reglamentuos tai, kas nenumatoma, kas nepatenka į šio įstatymo veikimo sferą.

R.MALKEVIČIUS. Jie jau reglamentuoja.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ar jie rengiami?

R.MALKEVIČIUS. Ne, jie jau reglamentuoja. Aš galiu pasakyti. Pirmiausia aš nesutikčiau, kolege, su jūsų pirmąja dalimi, ką jūs sakėte, kad tai yra akivaizdu. Man tikrai nėra akivaizdu, bet Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas kaip tik reglamentuoja saugios laivybos veiklą. IX skirsnis kaip tik apie tai kalba, antrasis punktas kaip tik tą sako.

PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Laikas klausimams baigėsi. I.Šiaulienė gali kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu nori. (Balsai salėje) Po to, vėliau. I.Šiaulienė dabar kalba.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū už išskirtinę teisę ir ne tik kad išskirtinę, bet ir man priklausantį laiką, kurio aš neišnaudojau. Jeigu man palieka teisę kalbėti tik dėl balsavimo motyvų, tai, žinoma, aš siūlyčiau Seimui apsispręsti taip, kad nepritartume teikiamoms pataisoms, nes jos diskriminuoja mūsų locmanus. Ir galų gale nuolat pažymim tai, kad Lietuva yra jūrų valstybė, steigiam jūrų institutus, rengiam savo specialistus, nacionalinius kadrus, o kai atsiranda galimybė tiems nacionaliniams kadrams kelti savo kvalifikaciją, aptarnauti modernius terminalus, mūsų kadrai yra išstumiami. Ar tai yra mūsų, kaip Seimo narių ir valstybės, prioritetas neginti, nesaugoti savų kvalifikuotų specialistų? Aš nepritarsiu.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Labai ačiū. Aš paspaudžiau mygtuką išgirdęs šią argumentaciją, kuri, tiesą sakant, gana dažnai kartojasi. Aš manau, kad yra visiškai priešingai. Įstatymo pataisa nieko nediskriminuoja, o dabartinė padėtis diskriminuoja visus kitus locmanus, išskyrus Lietuvos piliečius. Kol kas tai galima buvo turėti. Ateina laikas, kai negalės būti tokios diskriminacijos artėjant prie Europos Sąjungos, ir anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti. Jeigu tai yra daroma dabar ir daroma dėl labai didelio Lietuvos intereso, tai siūlyti dėl to atmesti įstatymą, užkirsti kelią šitam dideliam interesui yra absoliučiai neadekvatu ir neproporcinga. Aš labai prašyčiau kaip nors rimčiau argumentuoti savo priešiškumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi visos kalbos dėl balsavimo motyvų. E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų, aš manau, buvo logiška ir korektiška viceministro ir ministro atžvilgiu, kai mes apsisprendėme dėl kitų klausimų sprendimus daryti antradienį, o jie negalėtų dalyvauti, buvo logiška išklausyti jų atsakymus, netgi kalbas dėl balsavimo motyvų. Bet visi turbūt sutinkate, kad tai yra vienas įstatymų kompleksas. Todėl pakankamai gerai žinodamas parlamentinio darbo praktiką ir bijodamas, kad vėl kils argumentų dėl to, kad štai jau vieną priėmėm, tai ir kitus reikia priimti ir t.t., aš siūlau išklausius visa tai nebegrįžti prie pačios procedūros, balsavimą palikti antradieniui, kai bus visas įstatymų kompleksas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, žinodamas parlamentarų laisvę ir nepriklausomybę, žinau, kad nė vieno neįtikins kokie nors argumentai, jeigu jis pats nėra įsitikinęs vienu ar kitu balsavimu. Aš siūlau nekelti dabar kokių nors papildomų problemų, mes baigiame procedūrą, galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Bet aš suprantu, kad to nėra, todėl siūlau registruotis ir apsispręsti balsavimu. Prašom registruotis. Balsuosime dėl to, ar pritariame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už. Kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Už – 50, G.Vagnoriaus balsas – 51, prieš – 30 ir V.Andriukaičio – 31, susilaikė 2. Taigi už balsavus 51, prieš – 31 ir susilaikius 2 įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.

Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma pateikti išvadas per artimiausias dvi savaites. Galbūt tą datą galėsime suderinti kartu su kitais įstatymais, tačiau bet kuriuo atveju iki rugsėjo pabaigos išvados turėtų būti pateiktos.

Taigi šį darbotvarkės klausimą baigėme, o likusius šio paketo įstatymų projektus, kurių nebaigėm pateikti, tikimės, kad sugebėsime pateikti kitą antradienį 10 val. ryto, jeigu leis ministro sveikata.

Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos” projektas Nr.P-1978 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pradedame 2-1 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos projektas Nr.P-1978. Dabar norėčiau susitarti dėl procedūros. Kas skaitėte šį Seimo nutarimą, matote, kad didžiąją dalį teisės aktų, kurie yra pateikti į šią programą, yra pasiūliusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl siūloma, kad iš pradžių žodį tartų Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas R.Paksas, kuris savo kalboje pasakytų, ką Vyriausybė siūlys Seimui dirbti šioje rudens sesijoje. Tada būtų tam tikras laikas, per kurį būtų galima užduoti klausimus. Nežinau, ar Ministras Pirmininkas turės laiko atsakyti į klausimus, nes šiek tiek viskas vėluoja, bet ministrai dalyvauja čia, Seimo posėdžių salėje. Aš kviečiu ministrus užimti vietą Vyriausybės tribūnoje. Mes galėtume ir ministrų dar paklausinėti, o tada baigtume šią procedūrą dar trumpa ir mano kalba. Kviečiu Ministrą Pirmininką R.Paksą į tribūną.

R.PAKSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus visus susirinkusius į rudens sesiją. Ji turbūt bus labai įtempta ir derlinga brandžiais, Lietuvai reikalingais politiniais sprendimais. Sveikindamas noriu priminti, kad šiai Seimo kadencijai, šiai Vyriausybei likęs laikas – tai sykiu ir istorinis žmonijos perėjimas į kitą tūkstantmetį. Norėtųsi, kad į XXI amžių mūsų valstybė eitų pakelta galva, su stabilesne, kylančia ekonomika. Tai didele dalim priklausys ir nuo to, kaip sutelktai, jausdami bendrą atsakomybę, tardamiesi, sutardami ir kartu atlikdami pavestus darbus dirbsime kartu (aš turiu omeny Seimą ir Vyriausybę).

O darbo tikrai netrūks. Jau dabar esame pateikę svarstyti Seime 182 įstatymų ar įstatymų pakeitimų projektus. Tai tie projektai, kuriuos svarstyti mus įpareigoja Vyriausybės 1999–2000 m. programa. Norėčiau paminėti nors keletą tokių projektų. Civilinio kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso naujos redakcijos turėtų išspręsti ne vieną paveldėtą ir įsisenėjusią teisėsaugos problemą. Teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemos tobulinimui būtinas naujas Policijos veiklos pagrindų įstatymas. Naujus biudžeto sandaros principus turėtų įtvirtinti Biudžetinės sandaros įstatymas. Parengtos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kurios turėtų paspartinti ir supaprastinti įmonių bankroto procedūras. Parengtas Vyriausybės požiūriu labai svarbus Regioninės plėtros įstatymo projektas. Siūlysime Akcinių bendrovių įstatymo naują redakciją, kuria būtų keičiama daugiau nei pusė straipsnių. Investicijoms skatinti skirti Žemės nuomos įstatymo pakeitimai. Čia paminėjau tik dalį įstatymų projektų, kuriuos teiksime svarstyti Seimui ir kurių dalis yra perimta iš ankstesniosios Vyriausybės. Tačiau rengdami sprendimus ateičiai taip pat rimtai turime reaguoti ir į šiandieninę realią ekonomikos ir valstybės biudžeto padėtį, turime ieškoti pačių efektyviausių sprendimų ir išeičių. Taigi pats gyvenimas vertė kai kurias priemones iš Vyriausybės 1999–2000 m. programos akcentuoti labiau. Prisireikė planuoti papildomai ir kai kuriuos veiksmus. Taip greta minėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 m. veiklos programos įgyvendinimo priemonių atsirado ir Respublikos Vyriausybės neatidėliotinų veiksmų programa. Intensyviai dirbdami, apmąstėme ją per šiuos du vasaros mėnesius.

Neatidėliotinų veiksmų sąrašą sudaro daug programų, kurios tarpusavyje yra labai integruotos. Visų nevardysiu, tačiau norėčiau pabrėžti, kad neatidėliotinais veiksmais iš tikro siekiame keturių pagrindinių dalykų: padidinti biudžeto įplaukas ir subalansuoti išlaidas, padidinti dėmesį socialinėms problemoms, tvarkyti viešąjį valdymą ir plėsti savivaldą, sutvirtinti Lietuvos Respublikos ir jos piliečių saugumą.

Jau rugsėjį Vyriausybės darbų sąraše parengtas priemonių kompleksas, kuris turėtų radikaliai pagerinti mokesčių administravimą, parengtos ir bus priimtos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, numatomas muitinių procedūrų supaprastinimas ir racionalizavimas, priemonių planas tranzito problemoms išspręsti, taip pat supaprastinama žemės įsigijimo procedūra, iki šiol stabdžiusi ne vieną potencialų investuotoją. Sprendžiant įsišaknijusią tiek alkoholio kontrabandos, tiek nesubalansuotą akcizų problemą, artimiausiomis savaitėmis turėtų būti priimtas visas paketas nutarimų, leidžiančių iš esmės išspręsti šią problemą. Kai kurie iš šių nutarimų pareikalaus ir įstatymų pataisų.

Neatidėliotinų veiksmų sąraše turime ir aktyviai rengiamą energetikos ir dujų ūkio reformą. Šia kryptimi dirbdami parengėme ilgalaikę energetikos strategiją, pateikėme Lietuvai priimtinas ir moksliškai pagrįstas Ignalinos atominės elektrinės perspektyvos sprendimo alternatyvas. Brandiname ir artimiausiu metu pateiksime svarstyti bendrovės “Lietuvos energija” restruktūrizavimo ir privatizavimo bei bendrovės “Lietuvos dujos” pertvarkymo ir privatizavimo projektus. Atnaujinamos derybos su Lenkija dėl Lietuvos mokslininkų siūlyto elektros energijos tilto į Lenkiją projekto. Tikimės jau artimiausiu metu imtis jo statybos. Rengiamės “Lietuvos geležinkelių” restruktūrizavimui, baigiame derybas su kompanija "Williams". Derybose pavyko pasiekti reikšmingų Lietuvai pokyčių. Toliau ieškome kelių atgauti iš Baltarusijos skolas už anksčiau patiektą elektros energiją. Per liepos–rugpjūčio mėn. skola buvo sumažinta bene 30 mln. Lt, taip pat sudarytas skolų atidavimo grafikas. Metų pabaigoje numatomas galutinis atidavimas.

Ne paslaptis, kad kartu teks spręsti ir problemas, susijusias su žemės ūkiu. Gyvuojanti žemės ūkio gamyba orientavosi ne į rinkos poreikius, bet į subsidijų nulemtas išgyvenimo taisykles, trukdė žmonėms persiorientuoti į efektyvias ūkininkavimo arba darbo kryptis.

Socialinės ir ekonominės problemos buvo tarpusavyje susinarpliojusios, ir tai kėlė socialinės įtampos laukus. Į kaimus verslas nėjo, nes ten jam steigtis sąlygos buvo mažiau palankios nei miestuose. Artimiausiu metu Seimui bus pateikta nauja žemės ūkio raidos strategija. Į šią strategiją mes dedame daug vilčių, nes ji racionalizuoja kaimo ir žemės ūkio rėmimui skirtas išlaidas, Lietuvos žemės ūkį pasuka Vakarų pasaulyje nusistovėjusia kryptimi. Tuo ji atsiliepia į Lietuvos eurointegracinius siekius, palengvina kaimo socialinių problemų naštą. Ilgalaikės kaimo ir žemės ūkio strategijos bruožai yra šie: žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimas ir liberalizavimas, t.y. intervenciniai pirkimai, žemdirbiams teikiamos valstybės paramos produkcijai subsidijuoti pakeitimai mažiau rinką iškreipiančiomis tiesioginėmis išmokomis už gyvulius ir žemės hektarus. Tuo yra pakeičiama žemės ūkio produktų subsidijavimo tvarka – subsidijuojamas gamintojas. Taip pat alternatyvių darbo vietų kūrimas plėtojant smulkų verslą kaime. Tuo tikslu ir numatomas žemės reformos spartinimas, t.y. reikia šalinti žemės naudojimo bei jos paskirties nustatymo suvaržymus ir sudaryti sąlygas veikti žemės rinkai bei steigtis verslams, mažinti suvaržymus kaimo vietovėse steigiamoms įmonėms. Siūlysime spręsti minimalaus darbo užmokesčio kaime klausimą, infrastruktūros, mokesčių savivaldybėms ir kitus jau seniai pribrendusius klausimus. Žemės ūkio reformų strategija orientuota ne į praeitį, o į ateitį – į Lietuvos, kaip modernios europinės valstybės, reikmes. Neslėpsiu, kad man kuo toliau, tuo labiau patinka rytiečių posakis, kuris teigia: “Mes nepaveldime žemės iš savo protėvių, o skolinamės ją iš savo vaikų”.

Taip toli pradėjęs apie mūsų vaikus, norėčiau tą temą pratęsti dar keletu žodžių. Švietimas lieka prioritetinė Vyriausybės darbo kryptis. Artimiausiu metu pateiksime didelį investicinį projektą, skirtą renovuoti Lietuvos mokykloms ir atnaujinti jų įrangai. Šiems tikslams įgyvendinti bandysime pasinaudoti tarptautinių socialinių fondų galimybėmis.

Pradedame keletą radikalių ir ilgalaikių socialinės apsaugos ir būsto programų, planuojame pradėti socialinio draudimo reformą, kurios projektas jau yra baigtas ir pateiktas visuomenei aptarti. Jau nuo kitų metų realiai imsimės įgyvendinti būsto programą. Tuo tikslu esame parengę ir netrukus priimsime reikalingus nutarimus, kad aktyviai veikiant būsto kreditavimo fondui būtų pradėta gyventojų kreditavimo programa, kuriai taip pat reikės jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pritarimo.

Taip pat turime savivaldos plėtros programą, numatančią peržiūrėti ministerijų, kontrolės institucijų, apskričių funkcijas ir dalį jų perleisti savivaldybėms. Peržvelgti kai kurių valstybės įmonių pavaldumą ir jį perleisti savivaldybėms, taip pat plėsti savivaldybių kompetenciją kaip ir įkuriant municipalinę policiją.

Keletas žodžių apie užsienio politiką. Kuo spartesnis Lietuvos priėmimas į NATO ir Europos Sąjungą yra ir mūsų Vyriausybės užsienio politikos esminis kelrodis. Euroatlantiniai Lietuvos siekiai kyla iš mūsų poreikių ir yra daugiausia apspręsti karčių mūsų istorijos pamokų. Manau, kad ne tiek Lietuvos kariuomenės pažanga, kiek sėkminga viso ūkio pažanga, viešojo administravimo modernumas, sėkminga žemės ūkio ir kaimo plėtra, taip pat progresas kitose mūsų kasdienio gyvenimo srityse lemia ir mūsų santvarkos socialinį ir ekonominį stabilumą ir galiausiai Lietuvos euroatlantinės integracijos perspektyvas.

Pabaigai plačiau apie aktualiausią ir sunkiausią problemą – valstybės biudžetą. Biudžeto tikslinimo problema turbūt pareikalaus ir sulauks didelio jūsų dėmesio ir karštų debatų jau artimiausioje ateityje. Greitai ne tik mums, bet ir jums dieną naktį ūš galva nuo procentų ir skaičių. Esame įsitikinę, kad 537 mln. Lt tikrai yra tas skaičius – nei per didelis, nei per mažas – kuriuo mes turime mažinti biudžeto išlaidas. Tuo labiau kad baigę šių metų biudžeto svarstymą turėsime iš karto pereiti prie kitų metų biudžeto projekto.

Jau minėjau ir grįžtu prie to, kad biudžeto įplaukas didina pagyvėjęs verslas. Tam ir yra sudarytos investicijų skatinimo, tranzito lengvinimo, akcizų subalansavimo, smulkaus verslo plėtojimo programos. Ta pačia kryptimi veikia ir mokesčių sistemos sutvarkymo bei prekių, darbo bei paslaugų rinkų liberalizavimo priemonės. Mūsų planuojamos socialinės priemonės, plačių investicijų į mokyklą atnaujinimo projektas bei būsto programa taip pat turėtų suaktyvinti darbo ir paslaugų rinkas bei pagyvinti statybos pramonę.

Grįžtamuoju būdu tai vėlgi padės spręsti ir biudžeto problemas. Biudžeto išlaidas racionalizuosime įgyvendindami žemės ūkio pertvarkymo strategiją, o įplaukas tikimės padidinti sėkmingai kovodami su kontrabanda. Nemažai energetikos problemų, pradedant derybų su “Williams” užbaigimu, taip pat turės tiesioginės įtakos biudžetui. Net ir planuojama viešojo valdymo bei savivaldos reforma turi betarpiškos sąsajos su biudžetu. Jeigu mums pavyks atsikratyti nereikalingų ir dažnai besidubliuojančių funkcijų, tai mes ne tik atsikratysime seno, neracionalaus valdymo paveldo, bet ir nereikalingų biudžeto išlaidų.

Norėdami padidinti biudžeto įplaukas ir subalansuoti išlaidas, galime eiti dviem paraleliais keliais: akcentuoti taupymą ir tobulinti mokesčių administravimą, taip pat skatinti priemones, didinančias biudžeto įplaukas. Vyriausybė, nors ir nebus gailestinga mokesčių nemokantiems, visgi prioritetinį dėmesį skirs ne nuolatinei kontrolei ir sankcijoms, bet nuolatiniams verslo stimulams. Verslininkai Lietuvoje, kaip ir visose normaliose valstybėse, turi jausti pareigą visuomenei, taip pat ir pareigą biudžetui. Tačiau nemanome, kad ši pareiga galėtų kilti iš totalinės sankcijų baimės. Ji turi kilti iš pasitikėjimo valstybe ir supratimo, kad valstybė žino, ką daro, ir daro tai savo piliečių labui. Valstybė dar ne viską padarė, kad verslininkas ja pasitikėtų.

Mūsų pasiūlyta taupymo programa taip pat suprantama dvejopai. Žiniasklaida ir visuomenė iki šiol didžiausią dėmesį kreipė į biudžeto mažinimo projektus bei atlyginimų apkarpymą. Tačiau mūsų taupymo filosofijoje tos priemonės kaip tik nėra svarbiausios. Taupymas mums nereiškia šykštavimo, bet reiškia racionalumą. Taip pat puikiai suprantame, kad atsikratyti šio balasto nebus paprasta, nes biurokratija suras tūkstantį ir vieną būdą, kaip įteisinti kiekvieną savo kvėptelėjimą.

Šį rytą pokalbio su prancūzų verslininkais metu didelį salės pagyvėjimą sukėlė mano prisimintas posakis, beje, sugalvotas pačių prancūzų, kurie apibūdina savo tėvynę kaip nepaprastai derlingą šalį – joje sėjami biurokratai, o auginami mokesčiai. Lietuva turbūt neturėtų to laikyti sektinu pavyzdžiu. Lietuva turėtų sėti investicijas, o auginti darbo vietas. Persiorientuoti nebus lengva, nes tvarkant verslo aplinką bei mokesčių sistemą pasipriešinimo galima sulaukti ir iš politikų, ir iš biurokratų, ir iš privilegijomis apsirūpinusių verslininkų.

Visi mes čia susirinkę nesame politikos naujokai ir puikiai suprantame, kad stebuklų nepadarysime. Ekonominiai socialiniai procesai yra gana inertiški. Tačiau ir tūkstančių mylių kelionė, kaip yra sakoma, prasideda nuo vieno žingsnio. Mes tikimės, kad tęsime ankstesnės Vyriausybės pradėtus pozityvius žingsnius, kad turime partijos paramą, Seimo paramą, daugelio valstybės piliečių paramą. Todėl tikimės, kad mums visiems drauge bus lemta pasiekti pozityvių krašto gyvenimo permainų.

Labai ačiū už dėmesį. Aš atsiprašau, kad pavėlavau atvykti į Seimą nustatytu laiku, bet tai įvyko dėl techninių priežasčių. Ir labai norėčiau paprašyti, jeigu gerbiamieji Seimo nariai turi man klausimų, kad juos atidėtų iki Vyriausybės valandos, nes persikėlė laikas, ir aš turiu susitikimą su tarpparlamentinės NATO asamblėjos vadovu, o jeigu yra salėje ministrų, jie galėtų kažkiek atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Taigi Vyriausybės valanda kitą savaitę, visi ruošia klausimus Ministrui Pirmininkui.

O dabar mes kalbame apie sesijos darbų programą, apie siūlymus, kurie yra pateikti konkrečiose srityse konkrečių ministerijų, ir klausimus užsirašė pateikti 16 Seimo narių. Aš tikiuosi, kad visi Seimo nariai spės tai padaryti. Taigi prašome tik nurodyti, kurio ministro konkrečiai klausiate. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamoji ministre Degutiene, kadangi premjeras atsisakė atsakinėti į klausimus, aš kreipiuosi į jus. Panašų klausimą uždaviau per komiteto posėdį, bet aš norėčiau dabar šiek tiek su įžanga. Premjeras savo įžanginiame žodyje pasakė, kaip vieną iš pagrindinių darbų, kad padidins dėmesį socialinėms problemoms. Todėl drįstu paklausti dar kartą, kodėl pateiktuose siūlymuose socialinės apsaugos ir darbo srityje ilgai laukti įstatymai, aš turiu omenyje tuos pačius Darbo ginčų, Garantinio fondo, Žmonių saugos, sveikatos darbe ir kiti yra numatyti svarstyti lapkričio–gruodžio mėnesį, vadinasi, jų priėmimas ir įdiegimas galimas tik po metų. Tik nesakykite, kad tai yra socialinių partnerių reikalas. Taip, aš su tuo sutinku, bet yra ir politinis Vyriausybės sprendimas, kai kuriuos ji jau yra padariusi.

Ir kitas mano klausimas būtų, kodėl mes iš viso pasigendame kai kurių įstatymų (jūs žinote, kad mane labiausiai domina Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymas) pataisų Vyriausybės programoje? Jos galėtų kažkiek pagelbėti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs šį klausimą jau esate teikęs ir Socialinio draudimo fondo taryboje, ir kadangi tai dabar yra viešas paklausimas Seime, aš galėčiau pasakyti, kad kai jūs uždavėte klausimą apie Saugos darbe įstatymo projektą, apie Darbo ginčų įstatymo projektą, apie Garantinio fondo įstatymo projektą, jūs puikiai žinote, kadangi jūs esate ir trišalės tarybos narys, kad šie visi trys įstatymų projektai jau yra parengti mažiausiai prieš pusantrų metų. Derinimo procedūra yra pakankamai ilga, tuo labiau kad mes turime įsipareigojimus, kurie yra parašyti ir trišalėje sutartyje, kad kol įstatymų projektai nebus suderinti tarp socialinių partnerių… nors jūs sakėte šita tema man nekalbėti, deja, aš turiu tą pasakyti, ir jūs puikiai prisimenate, kaip sunkiai buvo derinami šitie projektai. Tik praeitą savaitę Saugos darbe įstatymas jau buvo galutinai suderintas su visomis darbdavių konfederacijomis, taip pat ir Pramonininkų konfederacija, kuri turėjo daugiausia pastabų.

Yra gauti visų ministerijų atsiliepimai, ir kitą savaitę yra teikiamas Vyriausybei svarstyti. Iki šiol nė vienas iš jūsų minėtų įstatymų nėra pateiktas svarstyti Vyriausybei todėl, kad nėra galutinės išvados arba galutinio susitarimo tarp socialinių partnerių. Noriu pasakyti, kad jūs puikiai žinote (aš jau kalbėjau ir paskutinėje trišalėje taryboje), jeigu toliau vyks toks dialogas tarp darbdavių ir profsąjungų, koks šiandien yra, tai turbūt irgi parodo, kad dar pakankamai mažai profesionalumo turi tiek mūsų darbdaviai, tiek profsąjungos, jeigu negalima rasti konsenso, ir Vyriausybė tik viena kaltinama, nors ne Vyriausybė priima tą kategorišką sprendimą, bandydama pasiekti, kad jūs tarpusavyje susitartumėte. Norėčiau priminti turbūt ponui A.Sysui ir tai, jog jūs puikiai žinote, kad ten, kur išplėtotos dvišalės derybos, o ne trišalės, Vyriausybei paprastai yra kur kas lengviau. Šiuo atveju, deja, pas mus yra trišalės derybos ir jos yra pakankamai ilgos. Todėl bijodami, kad dar kartą neatsidurtume tokioje padėtyje kaip sakantys netiesą, kai jūs kartais… mus kaltina tuo, kad jūs pasižadėjote tą įstatymo projektą pateikti, bet nepateikėte, tai šiandien mes kaip tik pabandėm padaryti kitaip. Turėdami parengtus gatavus projektus, bet neturėdami garantijų iš socialinių partnerių tarpusavio susitarime, pabandėme neįrašyti į darbų programą. Tačiau dėl tų, kuriuos įrašėm, irgi prognozavom, kad Seimas realiai gali svarstyti tik spalio arba lapkričio mėnesiais. Man atrodo, mes tikrai tą datą pasirinkome visiškai teisingai.

Ir kalbant apie kitą klausimą, apie tai, kaip subalansuoti Socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas šiandieną, mes šito irgi neįrašėme, nes tai yra visas paketas įstatymų, kur nėra fiksuota, kad būtent visa tai darom per fondą, bet yra visas įstatymų paketas, kuriuo kaip instrumentu galima pasiekti “Sodros” biudžeto subalansavimo.

PIRMININKAS. Klausia J.Karosas. Ruošiasi S.Burbienė.

J.KAROSAS. Premjeras išėjo ir ūkio ministro nėra, todėl aš, matyt, ponią I.Degutienę pulsiu savo klausimu apie integraciją į Europos Sąjungą. Šiomis dienomis Vyriausybė priėmė sprendimą iki 2000 m. uždaryti Ignalinos elektrinės pirmąjį bloką. Ar tiesa, kad priimtas sprendimas antrąjį bloką uždaryti 2009 m.? Tai vienas klausimas. Ir antras klausimas. Kiek man žinoma, apie tai buvo informuota Europos Sąjungos Komisija. Ar jums atrodo korektiška tokį Vyriausybės sprendimą pateikti Europos Sąjungos Komisijai be Seimo diskusijos ir be Seimo verdikto? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Aš galbūt negalėčiau taip išsamiai atsakyti į jūsų pateiktą klausimą, kaip į jį galėtų atsakyti ūkio ministras. Galiu pasakyti tik tai, kad praeitą Vyriausybės posėdį vyko šio klausimo aptarimas ir tik dėl Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko buvo nustatyta data. Antrojo bloko uždarymo datos nenumatyta. Dar norėčiau pasakyti, kad būtent dėl šio klausimo nebuvo laukta, kol susirinks Seimas, nes ponui E.Maldeikiui reikėjo skubiai vykti į Briuselį, tačiau šitas klausimas buvo pristatytas ir svarstytas Gynimo taryboje, kurioje dalyvauja Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras. Todėl gal užsienio reikalų ministras į klausimą galėtų atsakyti išsamiau negu aš atsakiau.

PIRMININKAS. Taigi ministras A.Saudargas. Prašom.

A.SAUDARGAS. Ačiū. Jūs labai išsamiai atsakėte. Aš galiu tik patvirtinti, kad dėl antrojo bloko netiesa. Pasirodžiusiame šiandien spaudos pranešime, jeigu jūs atidžiai skaitėte, yra pareikšta vienašališka komisijos nuomonė. Todėl reikia pasigilinti į pareiškimus, kurie ateina, bus aiškiau ir nereikės klausti. O dėl to ar, kaip jūs sakote, korektiška, tai kodėl nekorektiška. Seimo buvo grąžinta Vyriausybei pataisyti, pareikšti savo nuomonę, Vyriausybė pataisė energetikos strategiją ir dabar grąžino Seimui. Su ta pataisyta savo pozicija komisija supažindino. (Balsai salėje) Seimas informuos vėl kitaip.

PIRMININKAS. Aš prašau netęsti…

A.SAUDARGAS. Aš dar pridursiu, kad mes su Europos Komisija nuosekliai derinam įvairias pozicijas, aiškinamės, ir jų pozicijas, ir savo pozicijas išsakom, o supažindinti su Vyriausybės sprendimais, nes Vyriausybės sprendimu mes grąžinam į parlamentą, yra logiška ir aš niekaip negaliu suprasti jūsų stebėjimosi. Man atrodo, jūs neįsigilinate į esmę.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom. Ruošiasi M.Pronckus.

S.BURBIENĖ. Man taip pat tenka kreiptis į kolegę I.Degutienę, nes, kaip suprantu, ji laikinai eina premjero pareigas. Pateiktoje sesijos darbų programoje, kurioje iš esmės yra Vyriausybės siūlomi įstatymai, be abejo, daugiausia kreipiamas dėmesys į biudžetą. Tačiau aš norėčiau pateikti kitokį klausimą. Visiškai aišku, kad biudžetas yra bandymas suartinti realijas su tuo, kas buvo įtvirtinta priimtame biudžete. Tačiau kokios kitos priemonės būtent įstatymų būdu yra Vyriausybės siūlomos tam, kad būtų įveikta, švelniai pasakius, labai sudėtinga ūkio situacija, nes Vyriausybei teikiant sistemiškai vienas ar kitas priemones, kurių reikia, galbūt būtų galima geriau tą įveikti?

I.DEGUTIENĖ. Iš tiesų jūsų labai kompleksinis klausimas, į kurį greitai negalima atsakyti. Aš galiu tik pasakyti, kokios buvo laikomasi nuostatos rengiant Vyriausybėje ir tvirtinant rudens sesijai teikiamų įstatymų projektus. Be abejo, kiekviena sritis turėjo būtent tą uždavinį, kaip jūs ir sakote, kad per įstatymus būtų bandoma subalansuoti biudžetą, kad įplaukų būtų daugiau, ir lygiai taip pat subalansuoti išmokas. Vadinasi, kad per įstatymus būtų bandoma atrasti balansą tarp įmokų, tiksliau, mokesčių surinkimo į biudžetą, įplaukų surinkimo, ir to, kad būtų racionaliai panaudojamos surinktos lėšos. Atsakyti skaičiais arba argumentuoti kiekvienos srities pateiktus įstatymų projektus aš tikrai turbūt negalėčiau. Galbūt išsamiau antradienį galės atsakyti premjeras.

PIRMININKAS. Klausia M.Pronckus. Ruošiasi J.Olekas.

M.PRONCKUS. Ačiū. Aš noriu paklausti finansų ministro. Ankstesnė G.Vagnoriaus Vyriausybė, deklaruodama, kad mažins mokesčius, iš esmės pasiekė, kad bendroji mokesčių našta padidėjo maždaug 45%. Mano supratimu, tai yra viena iš priežasčių, privedusių šalį prie krizinės būklės. Dabartinėje programoje yra keletas įstatymų, kurie aiškiai numato, kad bus įvesti nauji mokesčiai. Kitaip sakant, mokesčių naštą numatoma dar didinti. Konkrečiai Nekilnojamojo turto įstatymas ir dar kai kurie įstatymai. Mano klausimas būtų toks. Ar finansų ministras iš tikrųjų mano, kad kai yra visos ūkio sistemos stagnacija, dabar tikslinga įvedinėti naujus mokesčius ir dar labiau žlugdyti ūkį? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Jūs paminėjote vieną mokestį. Tai nėra naujas mokestis. Nekilnojamojo turto mokestį ir dabar moka juridiniai asmenys. Klausimas yra vienas. Šio įstatymo idėja (jeigu, žinoma, šio įstatymo projektui pritartų Seimas) yra išplėsti mokestinę bazę, kad tą mokestį mokėtų pasiturintys asmenys, turintys ne vieną, bet kelis nekilnojamojo turto objektus. Nes įstatymo esmė yra, kad žmogus, kuris turi vieną gyvenamąjį plotą, namą ar panašiai, to mokesčio nemokėtų. Bet jeigu jis turi 3-5, tai vis dėlto turėtų būti mokesčių perskirstymas šia linkme. O dėl mokesčių didinimo, tai jūs niekur neskaitėte ir to nebus. Kaip tik siekiame, kad mokesčių sistema būtų skaidri, paprasta, visiems suprantama ir lengvai administruojama. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi P.Papovas.

J.OLEKAS. Aš norėčiau truputį replikuoti gerbiamajai ministrei I.Degutienei dėl to, kad nepateikiami socialinių partnerių pasiūlymai arba nuomonė. Aš noriu priminti, kad mes vasario 11 d. pasirašėm trišalį susitarimą, kuriame abu įsipareigojo ir Vyriausybei prie kiekvieno įstatymo, susijusio su socialine sritimi, pateikti trišalės tarybos nuomonę. Deja, ministre, nuo to mūsų pasirašymo nė vieną kartą pateikiant įstatymą nuomonė nebuvo pateikta.

Dabar mano klausimas būtų dėl šiandien svarstomo Klaipėdos uosto įstatymo. Aš turiu Vyriausybės teikiamą sąrašą, bet ten tokio skubotumo nėra. Pateiktame svarstyti yra numatyta tiktai lapkričio mėnesį pateikti Klaipėdos uosto įstatymą. Tai nežinau, kodėl mes čia rugsėjo 10 d. turim taip plėšytis ir laužyti ietis dėl dalinio šio įstatymo svarstymo. Man kyla abejonė, kas galėtų tai paneigti, kad reikia sumokėti labai daug, aš turiu galvoje tam tikrą kompaniją, kurios čia vardas šiandien ne kartą buvo minėtas, kad tada pagal jos dūdelę visi šoktume ir keistume įstatymo nuostatas. Aš nežinau, kas galėtų iš jūsų atsakyti dėl to įstatymo.

Ir dar vienas klausimas būtų. Kaip yra su savivaldybių reformos naujomis ribomis? Artėja savivaldybių rinkimai ir mes vis nežinome, ar bus naujos savivaldybės, ar jų nebebus.

I.DEGUTIENĖ. Na, aš norėčiau tiktai tiek pasakyti, kad iš tiesų, kai premjeras pateikė savo, tiksliau, Vyriausybės programą, paprašė tokius kardinalius klausimus užduoti antradienį arba kada bus Vyriausybės valanda. Ir mums, kurie šiandien čia esam, į kai kuriuos išsamiai turbūt būtų sunku atsakyti. Tačiau tiek, kiek aš žinau dėl Klaipėdos uosto įstatymo, tai yra ten visiškai atskiras įstatymas, jis yra globalus ir kompleksinis, todėl jo pateikimas yra numatytas vėliau, t.y. lapkričio mėnesį. Jis nelabai daug turi ryšio su tuo, kas yra teikiama dabar.

PIRMININKAS. Toliau klausia P.Papovas. Deja, užstrigo kompiuteris. Taip, prašom gal per šoninį mikrofoną, kol aš sugebėsiu čia… P.Papovas. Ruošiasi K.Kuzminskas.

P.PAPOVAS. Ačiū, kadangi užstrigo mikrofonas ir ministro nėra to, kurio noriu paklausti, tai aš pirmininkui noriu pasakyti. Dėl savivaldos plėtimo, dėl naujų savivaldybių steigimo numatoma įstatymą svarstyti spalio–lapkričio mėnesį, tuo tarpu paskelbti rinkimus į savivaldybes – rugsėjo mėnesį. Tai vis dėlto pirmiausia mes turėtume žinoti, kiek savivaldybių Respublikoje, ir tuomet skelbti rinkimus į savivaldybes. Reikėtų atkreipti dėmesį į programą.

PIRMININKAS. O jeigu bus ne toks skaičius, tai neskelbsim rinkimų ar vėliau skelbsim rinkimus? Tai turbūt jūsų pastaba yra teisinga, bet nemanau, kad tai galėtų pakeisti rinkimų datą. Toliau K.Kuzminskas. Jeigu galit, taip pat per šoninį mikrofoną, ar čia per centrinį?.. Ruošiasi J.Listavičius.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Teikiamame nutarimo projekte dėl sveikatos apsaugos numatytas Sveikatos reikalų komitetui ir Seimui teikti tik Maisto įstatymas. Tačiau, kaip prisimename, 1998 m. lapkričio 24 d. Seimo nutarimu Vyriausybė buvo įpareigota iki 1999 metų sausio 1 d. pateikti Maisto įstatymą Seimui, iki gegužės 1 d. – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą ir Formacijos veiklos įstatymą, kuris labai reikalingas, nes šiuo metu nėra reglamentuojamas vaistinių kūrimas ir darbas. Po to Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas jau buvo numatytas iki birželio 1 d. Jokiu būdu aš nekaltinu jūsų Vyriausybės, jūsų ministerijos. Tai turėjo atlikti ir pateikti visas datas ana ministerija, anas kolektyvas. Tačiau kaip jūs, ministre, manote paspausti galbūt dar tuos darbuotojus, kurie dirbo ir turėjo padaryti tuos įstatymus. Nes jie labai reikalingi Lietuvai, kartu ir Europos Sąjunga mus spaudžia, kad visuomenės sveikata būtų reglamentuota įstatymu. Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Šie įstatymai iš esmės yra parengti. Jie neteikiami rudens sesijai dėl tos priežasties, kadangi yra sunku suderinti pozicijas su kitomis ministerijomis. Kaip jūs žinote, dėl Maisto įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektai buvo pateikti derinti prisilaikant nustatytų terminų. Tačiau Seimui jie nebuvo pateikti dėl derinimo metu gautų prieštaringų pastabų ir siūlymų, kurie yra kruopščiai derinami, siekiant į juos visus atsižvelgti.

Dėl Maisto įstatymo projekto skirtingas nuomones teikia Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynybos tarnyba ir mūsų ministerija. Šių įstatymų projektus jau derina specialistai, tam sudarytos naujos darbo grupės ir artimiausiu metu jos bus pateiktos. Bet mes realiai įvertinom, kad rudens sesijai vis tiek nesuspės. Dėl to mes pateikėm būtent realų variantą.

Aš didelių priekaištų šių įstatymų rengėjams neturiu, nes iš tikrųjų nesklandumai įvyko derinimo stadijoj, o ne dėl įstatymų rengimo vėlavimo. Taip pat ir dėl kitų įstatymų yra problemų derinant. Mes kalbėjom ir komitete pirmadienį su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, maždaug suderinom pozicijas ir iš esmės sutarėm. Bet jeigu bus bent menkiausia galimybė pateikti anksčiau, mes tikrai pateiksim anksčiau ir pabandysim dar šios sesijos metu tuos įstatymus nagrinėti. Yra sutarta iš principo ir su Seimo kancleriu, kad būtų galima papildomai įtraukti juos.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius. Ruošiasi A.Sakalas.

J.LISTAVIČIUS. Noriu paklausti finansų ministrą. Kiek ir kaip siūlomi darbų programoje mokesčių ir finansų įstatymai darys įtaką 2000-ųjų metų biudžeto pajamoms? Ačiū.

J.LIONGINAS. Žinoma, iš karto sunku atsakyti skaičiais, kiek tie įstatymai darytų įtaką biudžeto pajamas. Bet tų įstatymų, kurie bus pateikti Seimui, tikslas, tai sakiau ir anksčiau, yra paprastinti mokesčių sistemą, darant ją prieinamą ir suprantamą visiems. Biudžeto pajamoms, manyčiau, įtakos darytų daugiau planuojami kitų metų makroekonominiai rodikliai, pagal kuriuos ir grindžiama pajamų prognozė, o ne vien mokesčių įstatymai. Tie mokesčių įstatymai, kurie bus svarstomi Seime, jie nenumato nei didinti mokesčių tarifų, nei taip toliau, nei panašiai. Tiktai klausimas yra dėl mokesčių įstatymų tobulinimo.

PIRMININKAS. Klausia A.Sakalas. Ruošiasi V.Andriukaitis.

A.SAKALAS. Mano klausimas teisingumo ministrui. Aš matau, į programą įrašyta daug kodeksų, kurie turėtų būti pateikti Seimui. Tai Civilinio proceso, Civilinis kodeksas, Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso kodeksas ir Bausmių vykdymo kodeksas. Mes esame jau pakankamai pamokyti, nes ir praeita Vyriausybė buvo pažadėjusi tuos kodeksus pateikti. Mano klausimas gerbiamajam ministrui būtų toks: ar jūs, nebijodamas pakenkti savo neginčijamam autoritetui, patvirtinsite dabar Seimui, kad tie kodeksai tikrai bus pateikti Seimui dar šios sesijos metu? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Aš tikrai tikiuosi, kad tie grafikai, kurie yra pateikti, kodeksų rengimo grafikai, bus įvykdyti. Tačiau, žinoma, kad kai kurie dalykai priklauso ne tik nuo mūsų. Iš esmės kodeksai, kuriuos jūs išvardijot, šiuo metu, sakykim, yra visiškai parengti ir nuo mūsų dažniausiai nepriklauso būtent šių kodeksų derinimas, jeigu atsiranda skirtingų nuomonių. Bet aš esu optimistas ir manau, kad grafikai, kurie yra surašyti, sakykim, tie terminai, kurie yra nurodyti, nurodyti su rezervu.

PIRMININKAS. Klausia V.Andriukaitis. Ruošiasi R.Melnikienė.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimas krašto apsaugos ministrui ir finansų ministrui. Taigi mano klausimas krašto apsaugos ministrui. Pirmoji dalis būtų tokia. Gerbiamasis krašto apsaugos ministre, jūs esate Valstybės gynimo tarybos narys ir esate tiesiogiai atsakingas už Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo įgyvendinimą šalyje. Prašom pasakyti, kaip jūs gynėte Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatą, kad draudžiama dominuojanti užsienio kapitalo padėtis natūraliose monopolijose ir finansų sektoriuje? Taip pat, manau, kad jūsų iniciatyva turėtų būti nustatytas strateginių objektų sąrašas, kuriam taikomi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymai. Kaip jūs gynėte šią nuostatą Valstybės gynimo taryboje svarstant "Williams" klausimus?

Ir kartu finansų ministrui. Kaip jūs manote, kokią skolą įsipareigoja prisiimti Lietuvos valstybė garantuodama tokias lengvatas "Williams" kompanijai priimant šiuos įstatymus?

PIRMININKAS. Aš apgailestauju, kad kolega V.Andriukaitis supainiojo, čia nėra Vyriausybės valanda. Mes svarstome Seimo darbų programą. Bet jeigu ministrai pasinaudotų proga ir trumpai paaiškintų, būtų gerai, bet kitus Seimo narius aš prašau atidžiau žiūrėti į darbotvarkę. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Toks klausimas, kaip jūs suformulavote, Valstybės gynimo taryboje nebuvo svarstomas.

PIRMININKAS. Ir ministras J.Lionginas ar norėtų tarti žodį?

J.LIONGINAS. Kol kas vyksta derybos ir faktiškai yra du variantai: jeigu pavyks suderinti su dviem užsienio bankais, tai projektuose numatoma, kad jie suteiks paskolas “Mažeikių naftos” koncernui be valstybės garantijos. Šiuo atveju valstybės skolos neliks. Tačiau jeigu nepavyks suderinti, žinoma, Seimui šiandien buvo pateiktas įstatymo projektas, t.y. “Mažeikių naftos” koncernui suteikti garantijų arba paskolų iki 650 mln. dolerių. Tie skaičiai jums visiems buvo išdalyti ir jūs matėte.

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Ruošiasi L.Sabutis.

R.MELNIKIENĖ. Aš norėčiau paklausti finansų ministro. Mačiau, kad jūs teikiate Seimui svarstyti nemažai klausimų mokesčių klausimu, būtent reformuojant mokesčių sistemą. Norėčiau pasiteirauti tokiu klausimu. Vyriausybė ne kartą yra deklaravusi, jog keis mokesčių mokėtojų bausmių politiką. Prašau pasakyti, ką rengiatės šioje sesijoje nuveikti?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Taip, yra faktiškai parengti įstatymų projektai. Žinote, kad ir praėjusiame Vyriausybės posėdyje buvo pritarta ir bus teikiama Seimui daug mokesčių administravimo įstatymų pataisų. Aš nežinau, ar man visas vardyti? Yra apie dvylika straipsnių. Iš esmės keičiasi nuostata į taikomas sankcijas ir kartu, čia kolegos minėjo, dar vyksta derinimas su tam tikromis ministerijomis. Taip pat dar bus paketas. Einama ta linkme, kad piktybiniai mokesčių nemokėtojai bus baudžiami griežtai ir bus, žinoma, nesitaikstoma. Bet jeigu yra apskaitos klaidos, žinoma, tokios didelės sankcijos, manau, nepagrįstos.

PIRMININKAS. Klausia L.Sabutis, bet per šoninį arba per centrinį, pone Liudvikai. Deja, sąrašas dabar iš viso išnyko. Atsimenu, kad buvo L.Andrikienė ir dar kažkas. Vienas ar du. Jeigu neprisipažinsite, tai negausite teisės paklausti. L.Sabutis klausia. Prašom.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų svarstant šią rudens darbų sesijos programą akivaizdu, kad yra labai daug įstatymų projektų, kurie susiję su valstybės tarnyba, tačiau iškilo kitas labai rimtas darbas ir mes toje programoje nematome. Kaip ministerijų sekretoriai ir Vyriausybės sekretorius sugeba įgyvendinti tuos įstatymus, kuriuos esame priėmę? Gauname labai daug prašymų ir priekaištų, kad nustatyta įstatymo data iki, pavyzdžiui, rugpjūčio 1 d. parengti poįstatyminius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namus, butus, žemę ir t.t., jie iki šios dienos nėra parengti. Teisingumo ir finansų ministrai, ar galėtumėte paaiškinti, kaip vis dėlto bus ateityje realizuojami mūsų priimti įstatymai?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad dėl nuosavybės teisių grąžinimo šiandien aš pasirašiau Vyriausybės nutarimo projekto derinimą. Matyt, artimiausiu metu tai, ką jūs minėjote, bus priimta. Tačiau, kaip ir ne kartą buvo minėta, tie terminai galbūt ne visada yra įvykdomi dėl to, kad ministerijos dėl darbo krūvio ir dėl kitų priežasčių nespėja jų parengti, nes reikia dažnai socialinės apsaugos klausimais ministerijai derinti ir su trišale taryba. Buvo minėta dėl darbo ginčų, tarkim, įstatymo projektas yra parengtas, buvo suderintas, bet jis iš esmės yra prastai parengtas, nors ir derinamas. Taip pat, matyt, yra ir kitų priežasčių.

Jeigu kalbėtume apie dar sovietinių teisės aktų galiojimo problemą, kurią jūs taip pat žinote, aš, matyt, toliau žodį perduosiu finansų ministrui… Vis dėlto Žemės ūkio, Ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos ir energetikos tarnyba nespės pasirengti įgyvendinti įstatymą, nes paprasčiausiai trūksta lėšų tiems poįstatyminiams aktams parengti.

PIRMININKAS. Ir finansų ministras. Prašom.

J.LIONGINAS. Kai tik bus priimtas Vyriausybės nutarimas, žinoma, Finansų ministerija jį vykdys.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš turiu ne klausimą, bet noriu atkreipti Vyriausybės narių, o svarbiausia dviejų ministrų, t.y. teisingumo ir užsienio reikalų ministrų, dėmesį į susiklosčiusią padėtį ir priminti jums, kad pavasario sesijoje Seimas priėmė naują Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Įstatymas įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 d., tačiau de facto jis negalioja, nes Vyriausybė neparengė ir nepriėmė poįstatyminių aktų. Migracijos departamentas, kuris, aš suprantu, nėra pavaldus nė vienai iš šių dviejų ministerijų, bet Vidaus reikalų ministerijai, deja, nežino, kokį žyminį mokestį reikia imti, kokie dokumentai turi būti pateikiami. Seimo nariai, kuriems teko būti Vilniuje Seimo atostogų metu, turėjo išklausyti ne vieno užsieniečio, turėjusio leidimą gyventi Lietuvoje arba leidimą dirbti Lietuvoje, kurių galiojimo terminas pasibaigė, skundus ir nepasitenkinimą dėl šios padėties. Taigi atkreipiu jūsų dėmesį ir prašau, kad Vyriausybė kaip galima greičiau priimtų poįstatyminius aktus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau niekas neprisipažino, kas norėtų klausti, todėl… Kas buvo užsirašęs? Taip. Prašom. Tada per vidurinį mikrofoną. M.Končius. Prašom. Tai paskutinis klausimas. Tada dar aš tarsiu trumpą žodį apie mūsų darbų organizavimą. Prašom.

M.KONČIUS. Mano klausimas sveikatos ministrui. Gerbiamasis kolega, darbotvarkėje tie projektai, kurie taiso situaciją, t.y. neatlikti darbai, kurie turėjo būti anksčiau padaryti. Tačiau situacija sveikatos paslaugų teikimo gana liūdna ir dėl pinigų mažo kiekio, ir dėl prasto administravimo. Todėl mes visą laiką ir jums būnant komitete turėjom iliuzijų, kad decentralizuojant gydymo įstaigas ir atiduodant kažkiek paslaugų privačiai medicinai situacija gerėtų. Ar nebūtų galima pagalvoti apie palengvinimą privačiai medicinai nuimant pridėtinės vertės mokestį už tuos pinigus, kuriuos jie gautų iš kasų?

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Pone ministre, ar jums nebūtų sudėtinga atsakyti į šį pamąstymą?

R.ALEKNA. Nesunku. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes kaip tik dabar ir principinį finansų ministro pritarimą, ir ligonių kasos suderina šio klausimo sprendimą su Mokesčių inspekcija.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, klausę Vyriausybės, dėkoju atsakinėjusiems ministrams. Tai tik pirmoji dalis, bet apskritai visa sesijos darbotvarkė yra mūsų rankose, ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius dabar mėgins plačiau apžvelgti mūsų planus, taip pat ir kitus darbus. Taigi A.Kubilius. Gerbiamieji kolegos, tuoj kompiuteris turėtų susitvarkyti, jūs galėsite paklausti. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu daug ką pasakyti. Jūs matote, jums išdalinta programa, Vyriausybės pateiktame sąraše yra 143 teisės aktų projektai, tai tikrai daug. Noriu priminti, kad rudens sesija kaip paprastai yra ne tik vienų ar kitų teisės aktų svarstymas, bet tai yra ir biudžeto, kaip matome, ir šiemetinio biudžeto, ir kitų metų biudžeto svarstymas. Be abejo, tai mums atims daug laiko, tam sunaudosime daug laiko, todėl turėtume dirbti kuo racionaliau ir konstruktyviau, kas, be abejo, šiais metais, šioje sesijoje, kaip ir kalbėjome vakar su Prezidentu, gali būti gana sunku – artėja rinkimai, bet vis tiek turėtume bandyti darbą organizuoti kuo racionaliau.

Ta proga noriu pasakyti, kadangi pradėjome svarstyti šių metų biudžeto pataisas (aš jau tai sakiau ir prieš tai, rytinio posėdžio metu), kita savaitė ir dar kita savaitė formaliai pagal Seimo statutą yra skiriama biudžeto svarstymui. Yra tikrai susikaupę nemažai darbų, todėl kitą savaitę Seimo valdyba kviečia neeilinius Seimo posėdžius, jų darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigos posėdžiuose, ji bus išdalyta artimiausiu metu. Ir, be abejo, antradienio darbotvarkė šiek tiek keisis, kadangi šiandien mes, kaip atsimenate, nespėjome pateikti visų įstatymų projektų, susijusių su “Mažeikių naftos” reikalais. Tačiau kalbėdamas apskritai apie darbų programą (kaip minėjau, ji yra gana plati), aš norėčiau atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad iš tikrųjų mes turėtume pagrindinį dėmesį skirti prioritetiniams darbams. Ir labai aiškiai matyti, kur yra Seimo darbo prioritetai. Šiuo požiūriu aš turiu pasakyti, kad mes skirsime, be abejo, ypatingą dėmesį Vyriausybės teikiamiems įstatymų projektams, todėl Seimo nariai turėtų nenusivilti, jeigu jų teikiami projektai turės laukti šiek tiek ilgiau.

Vyriausybės teikiamų projektų sąraše aš, būdamas Europos reikalų komiteto pirmininku, norėčiau atkreipti dėmesį į įstatymų projektus, kurie yra įtraukti ir į vadinamąją nacionalinę ACQUIS programą, t.y. tie įstatymų projektai, kurie tiesiogiai susiję su integracijos reikalais. Mes, Europos reikalų komitetas, pateikėme tokį sąrašą, kurie iš Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų yra iš tos nacionalinės ACQUIS priėmimo programos, ir, be abejo, stengsimės, kad šitie įstatymų projektai turėtų labai aiškų mūsų svarstymų prioritetą.

Šalia to, aš manau, mes tikrai sieksime, kad ir Vyriausybė savo įsipareigojimus, t.y. savo pažadus pateikti vieną ar kitą įstatymo projektą šios sesijos darbams, tikrai įvykdytų, ir stengsimės, kad kuo anksčiau mes žinotume, kada vienas ar kitas projektas pasieks Seimo plenarinius posėdžius. Ir tarp tų įstatymų projektų, kuriuos aš vadinu europiniais įstatymų projektais, yra labai svarbių įstatymų projektų. Čia jau mes kalbėjome apie nacionalinę energetikos strategiją. Aš paminėčiau tokį įstatymo projektą kaip Standartizavimo įstatymo projektas arba Regioninės plėtros įstatymo projektas ir dar daug kitų įstatymų projektų, kurių svarstymas tikrai neatidėliotinas.

Kita vertus, aš norėčiau pasakyti, kad, mano įsitikinimu, Vyriausybės pateiktame sąraše yra ir kai kurių trūkumų. Trūksta kai kurių konkrečių įstatymų projektų, kurie yra įrašyti į nacionalinę ACQUIS priėmimo programą, mes tai pasiūlysime papildyti. Manome, kad iš tikrųjų neturėtų būti tokių spragų. Kita vertus, aš manau, kad Seime turėtų būti svarstomi ir tokie įstatymų arba nutarimų projektai, kuriais būtų tvirtinamos vadinamosios nacionalinės strategijos. Mes artimiausiu metu tvirtinsime nacionalinę energetikos strategiją, tačiau visi gerai žinome iš Vyriausybės darbų planų, kad Vyriausybė ruošiasi svarstyti, šiuo metu rengia ir ruošiasi svarstyti tokias strategijas kaip žemės ūkio integracijos strategiją arba kaimo plėtros strategiją, arba nacionalinį vystymo planą, kitaip vadinamą regioninės plėtros strategija. Aš esu įsitikinęs, kad šitie dokumentai turėtų būti svarstomi ir tvirtinami ne tik Vyriausybėje, bet jie turėtų gauti ir vienokio ar kitokio lygmens Seimo aprobavimą. Todėl aš dar sykį kartoju, kad manau, jog šie plačios apimties dokumentai, kuriuose reikėtų pasiekti kuo didesnį konsensą, nes tai yra ilgalaikiai projektai, nusakantys vienos ar kitos srities plėtros ateitį, turėtų būti svarstomi ir Seime. Be tų trijų mano išvardytų, aš manyčiau, mums taip pat Seime reikėtų apsvarstyti ir jau Vyriausybės parengtą, bet, kiek aš žinau, toliau tobulinamą vidutinės trukmės ūkio vystymo strategiją.

Ir paskutinis dalykas, į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad parlamentinis darbas ir parlamento darbo programa turėtų būti ne vien tik įstatymų leidyba. Deja, mes šitos tradicijos niekaip neatsisakome, niekaip neatsikratome galbūt. Turėčiau pasakyti, kad vienintelis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo darbų programoje, toje programoje, kurią pasiūlė Seimui, numatė daug darbų, kurie yra susiję su tuo, ką mes vadiname parlamentine kontrole, parlamentiniais tyrimais. Todėl aš labai primygtinai siūlyčiau komitetams ir frakcijoms pagalvoti, kokiose srityse, jūsų manymu, reikėtų, kad komitetai atliktų parlamentinį tyrimą, pateiktų tokių tyrimų išvadas, pranešimus, arba, kaip užsienyje vadinami, raportus, kad Seimas galėtų ir susipažinti su problemomis toje srityje iš esmės, ir kartu pasiūlyti esminius siūlymus Vyriausybei. Čia mes kalbėjome, ir girdėjau keletą Seimo narių, tarp jų ir kolega L.Sabutis sakė, kad štai vieni ar kiti įstatymai nėra tinkamai įgyvendinami. Aš manau, kad ir šita problema, arba konkretaus įstatymo įgyvendinimo problema, yra visiškai geras objektas specialiajam parlamentiniam tyrimui. Todėl aš siūlyčiau per savaitę, per kurią mes turėtume dar peržiūrėti sesijos darbų programą, atkreipti dėmesį ir į tai. Galbūt Seniūnų sueigoje ar kituose mūsų susitikimuose pakalbėti ir pasitarti ir dėl šitos mūsų darbų srities. Aš dar sykį kartoju, mano įsitikinimu, ji yra visai be reikalo apleista. Mes keturis penktadalius savo laiko skiriame įstatymų projektų svarstymui, deja, daugelis kitų mūsų gyvenimo problemų praslysta Seimui neišsakant savo nuomonės.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. V.Andriukaitis norėtų pasamprotauti jūsų pasiūlyta tema.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pone pranešėjau, nacionalinio saugumo, krašto apsaugos dalyje aš pasigedau vieno labai svarbaus dalyko. Seimas yra du kartus pasisakęs, priimdamas Seimo nutarimą, dėl to, kad Vyriausybė privalėjo pateikti įstatymą dėl strateginių objektų, kaip reikalauja Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, strateginių objektų sąrašą. Deja, darbų programoje nėra. Tai gal vis dėlto Seimas pats imtųsi iniciatyvos įtraukti pagaliau tokį projektą, nes Seimo nutarime jau yra du kartus apie tai nurodyta. Tai labai svarbus klausimas, jis jokiu būdu neturi būti atidėliojamas. Arba tada susitarkime, kada turi būti pateikti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimai, arba taip, arba taip.

A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad jūsų pastabas girdi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Katkus ir krašto apsaugos ministras. Manau, kad bus ieškoma ir rastas sprendimas, kaip šią spragą, jeigu ji iš tikrųjų egzistuoja, užpildyti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš esu užregistravęs Seimo nutarimą “Dėl laikinosios tyrimų komisijos perversmininko S.Mickevičiaus dingimo aplinkybėms ištirti”, tačiau rudens sesijos darbų plane neradau įtraukto šio nutarimo.

A.KUBILIUS. Formaliai, be abejo, mes galime pasiūlyti įtraukti, bet jūs žinote, kad Seimas reaguoja į įvairias gyvenimo aktualijas nebūtinai žiūrėdamas, ar tai įtraukta, ar neįtraukta į programą. Mes dažnai iš anksto nežinome, kas nutiks mūsų gyvenime, todėl, be abejo, mes esame šiek tiek laisvesni. Yra programa, mūsų planas, ką mes tikrai žadame daryti, bet jeigu kyla viena ar kita gyvenimo aktualija ir mums reikia vieną ar kitą problemą spręsti, mes visada galime tai padaryti ir nežiūrėdami į programą. Aš mačiau jūsų nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo. Nežinau, kada bus galima įtraukti į darbotvarkę, tikiuosi, kad netrukus, bet dar sykį noriu pakartoti, kad šiuo atveju sprendžia Seimo valdyba. Šiuo metu yra svarstomas biudžetas, ir tai yra pagrindinis klausimas. Kai baigsime svarstyti šių metų biudžeto pataisas, iš esmės pradėsime svarstyti iš karto kitų metų biudžetą, taigi beveik du mėnesius, jeigu ne daugiau, mūsų darbas bus nukreiptas daugiau į biudžeto svarstymą.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pirmininke. Tai visi klausimai. Kolegos, žvelgiu į jus su viltimi, kad pritarsime pateiktam Seimo nutarimo “Dėl Seimo rudens sesijos darbų programos” projektui. Ar galėtume tai padaryti bendruoju sutarimu? Galime bendruoju sutarimu pritarti nutarimo projektui Nr.P-1978. Planuojame svarstyti (taip sutarta Seniūnų sueigoje) rugsėjo 16 d.

Gerbiamieji kolegos, rezervinis 4a ir 4b klausimai atidedami kiek vėlesniam laikui. Lieka Seimo narių pareiškimai, bet iš pradžių dėl vedimo tvarkos Seimo Pirmininko pavaduotojas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš noriu paklausti kolegą A.Kubilių, kuris žadėjo, kad bus atsakinėjama į klausimus posėdžio pabaigoje. Ministras J.Lionginas neatsakė į visus, jis dar ką tik buvo, ir mes tai galėjome padaryti. Jeigu daugiau nebus atsakinėjama, tai aš norėčiau paprašyti replikos teise pasakyti bent pastabą, kurią norėčiau matyti protokole.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai buvo siūlymas. Seimas dėl to neapsisprendė. Manau, kad buvo sutikta, jog plačiau bus šnekama komitetuose ir per pirmąjį bei antrąjį svarstymus. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs iš tikro norėtumėte pareikšti ypač svarbių minčių, manau, kad kolegos neprieštarautų, jeigu jos būtų matomos protokole.

R.OZOLAS. Labai gaila. Tada ačiū visiems, kad neprieštaraujate. Gaila, kad ministro nėra, bet aš norėčiau pasakyti vieną, man atrodo, pakankamai svarbų patikslinimą. Ministras pateikė savo paaiškinimus dėl biudžeto mažinimo taip, tarsi Prezidentas sutiko su tuo, jog nuo 800 mln. yra sumažinta iki 400. Turiu pasakyti, kad vakar, kai buvo susitikimas su partijų ir frakcijų vadovais, Prezidentas labai apgailestavo, stebėjosi ir buvo, kaip jis pasakė, nelaimingas, kad vyko toks mažinimas. Tas patikslinimas yra labai svarbus dėl to, kad nebūtų dangstomasi Prezidento vardu tada, kai šito negalima daryti. Ačiū.

Seimo narių pareiškimai

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, Seimo narių pareiškimai. Penki yra pareiškę norą kalbėti. Kviečiu į tribūną Seimo narę R.Hofertienę.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Jeigu pritrūktų laiko, Seimo narys R.Kupčinskas man dovanoja savo laiką. Ačiū.

“Pareiškimas “Dėl sistemingų dienraščio “Lietuvos rytas” šmeižtų”.

Žadėjau tikrai nebekelti savo kandidatūros į Lietuvos Respublikos Seimą, nebent mano nuomonę pakeistų “Lietuvos rytas”. Todėl nesuprantu, kodėl minėtas dienraštis tiek daug lapų skiria priešrinkiminiam purvui mano atžvilgiu. O gal keturis mėnesius šmeižto perrašinėjimas iš vieno “Lietuvos ryto” numerio į kitą reiškia neginčytiną mano, kaip pastovios krypties, tvirtos politikės, pripažinimą?

Atsiliepdama į prieš dvi dienas “Lietuvos ryte” perrašytą šmeižtą mano atžvilgiu, nesiruošiu aiškintis ar paneiginėti, o tik akcentuoti kai kuriuos teiginius, kurių niekada neatsisakysiu. Tai:

1. Mano buvęs dviejų kambarių kooperatinis butas Klaipėdoje, I.Simonaitytės gatvėje, buvo įgytas prieš 20 metų beveik už 7 tūkst. rublių. Antrą kartą išsipirkti savo buvusį butą mane vertė įvairūs reketininkai, o “Lietuvos rytas” savo straipsnyje juos gynė, rėmė ir drąsino vis žiauriau elgtis su manimi ir su mano dukra, kuriai dėl šių straipsnių buvo realus pavojus sveikatai ar net gyvybei.

2. Mano buvęs butas buvo užgrobtas kelių asmenų. Akcentuoju: aktyviausi užgrobėjai buvo V.Kravčenka ir firmos “Radnova” tolimojo plaukiojimo kapitonas 55 metų J.Daukantas.

3. Žurnaliste Pilaiti ir redaktoriau Vainauskai, nesuvedinėkite į seserų konfliktą. Tai jau 50 metų pažįstama metodika, norint vieną iš dviejų sunaikinti. Šiuo atveju naikinate ne tik mane. Mano sesuo yra savotiška jūsų herojaus, žiauriai naikinančio savo vaikus, žmoną ir mamą, V.Kravčenkos įkaitė. Sesuo yra savotiška kapitono J.Daukanto bei žurnalisto G.Pilaičio, kuris tyčiojasi iš mano sesers, sirgusios nuo pat gimimo ir sergančios dabar, įkaitė.

4. Žurnaliste Pilaiti ir redaktoriau Vainauskai, mano seseriai mano buvusio buto užgrobti nereikėjo, nes ji dar taip neseniai turėjo prabangų 4 kambarių butą. Mano buvusio buto reikėjo mano archyvams išsamiai išanalizuoti, tačiau to užsakytojus ir vykdytojus ne aš privalau aiškintis. Mano ir mano dukters nuo gimimo visi archyvai ir visi daiktai tebėra užgrobėjų arba gudrių organizatorių rankose.

Mano buvusio buto reikėjo pirmiausia viską praradusiam V.Kravčenkai ir firmos “Radnova” tolimojo plaukiojimo kapitonui J.Daukantui bei kitiems. Niekas nepaneigė, kad mano buvęs butas buvo naudojamas šiai ir kitai nusikalstamai veiklai kaip saugus Seimo narės butas. Teisėsaugos institucijos idealiai vilkino tyrimą, o atsakymus duodavo telefonu po savaitės po sprendimo priėmimo. Kitų atsakymų net nuo liepos 27 d. nesu gavusi. Kai kurie atsakymai, adresuoti man, būdavo nusiunčiami mano buvusio buto užgrobėjams, todėl dabar jau ir nusikaltimo pėdsakai gali būti panaikinti.

Į šį teiginį noriu atkreipti Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos generalinio komisaro, generalinio prokuroro ir kitų dėmesį. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad žurnalistas G.Pilaitis labai operatyviai būdavo supažindinamas su įvairioms institucijoms parašytais mano pareiškimais bei pateiktais dokumentais.

5. Atkreipiu dėmesį, jog nuo 1998 m. rugsėjo mėn. buvau suinteresuotųjų net policijos akivaizdoje gąsdinama “Lietuvos rytu” ir žinomu advokatu A.Paulausku. Netikėjau. Gąsdinimas “Lietuvos rytu” išsipildė su kaupu. Gąsdinimas A.Paulausku išsipildė tik iš dalies. Jo partijos rėmėjai davė šmeižikiškus interviu, kenkiančius man, ypač mano dukters Nomedos ateičiai. Tačiau A.Paulauskas vakar paneigė kai kuriuos teiginius, nedviprasmiškai ir aiškiai informavo, jog jokios sutarties su mano buvusio buto užgrobėjais dėl atstovavimo teismuose nėra pasirašęs. Aš tuo tikiu. Tai rodo, jog A.Paulauskas prieš mano dukters teisėtus interesus neis, nes tam nėra juridinio pagrindo.

Baigdama noriu Lietuvos žmonėms paaiškinti: turėkite savo nuomonę dėl kiekvienos sensacijos. Į Lietuvos ryto” 10 lapų šmeižtą man neleido atsakyti ar paneigti nė dešimčia eilučių. “Lietuvos rytas”, iš manęs neimdamas jokio interviu, keturių mėnesių rašliavose daug minčių deda į kabutes, lyg jos būtų mano. Tokioje situacijoje tie, kurie dabar klausotės, buvote ne vienas, todėl plačiau neaiškinsiu, tačiau stengsiuosi nieko nesmerkti apibendrindama. “Lietuvos ryte”, įsitikinusi, daug gerų, dorų žurnalistų, kurie sėkmingai galėtų redaktoriauti vietoje G.Vainausko ir po “Lietuvos ryto” vidunakčio galėtų vėl išaušti rytas.

Baigdama žurnalistui G.Pilaičiui atsibodusią temą, jog Seimo nariai grumiasi dėl turto, siūlyčiau pakeisti nauja tema. Pavyzdžiui, kaip redaktorius G.Vainauskas tapo milijonieriumi, nes aš suprantu, kad milijonieriumi galima tapti iš proto, meno ar verslo. Nuo kada praturtėjimas iš šmeižtų, žiaurumų, žmonių lėtinių netiesioginių žudymų vadinamas verslu? Tikiuosi, jog aš, sutvirtinta “Lietuvos ryto” žiaurumo mano atžvilgiu, per paskutinius Seimo kadencijos metus dar daug nuveiksiu naikinamų rinkėjų vaikų švietimo labui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu Seimo narį A.Sakalą. Ruošiasi P.Gražulis.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš perskaitysiu frakcijos pareiškimą “Dėl sklypų skyrimo Kovo 11-osios Akto signatarams”.

“LSDP frakcija apsvarstė spaudoje išdėstytus faktus apie žemės sklypų skyrimą Kovo 11-osios Akto signatarams ir pareiškia, kad tokia praktika primena sovietinius laikus, yra abejotina teisiniu požiūriu ir nepriimtina vadovaujantis moralios politikos principais. Mūsų nuomone, žemės sklypų skyrimas valstybės pareigūnams ne aukciono tvarka pažeidžia:

Pirma. Konstitucijos 29 straipsnį, kuriame sakoma, kad “įstatymui visi asmenys yra lygūs”.

Kita citata: “Negalima teikti žmogui privilegijų dėl jo socialinės padėties”.

Žemės įstatymo 17 straipsnis numato tik tris žemės įsigijimo atvejus: pirma, pagal įstatymą dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų, antra, pagal Žemės reformos įstatymą, trečia, įsigijus iš piliečių pagal žemės sandorius.

Žemės sklypai signatarams buvo skirti apeinant šiuos įstatymus. Žemės sklypų skyrimą už kainą, mažesnę nei jų rinkos kaina, mes įvardijame kaip valstybės pareigūnų pasiūlymą paimti kyšį iš valstybės. Tokio pasiūlymo priėmimą mes vertiname kaip kyšio iš norinčių įsiteikti valstybės pareigūnų paėmimą. Toks veiksmas, aišku, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, bet suduoda smūgį ne tik signataro, bet ir valstybės prestižui.

Mūsų nuomone, aukštų moralinių principų signatarui ypač nederėtų už savo nuopelnus valstybei prašyti materialinio atlygio. Signatarui, ypač esant valdžioje, aukšta moralė turėtų neleisti jam pasiimti tautos turto dalį, net jei jam ją siūlytų, o ypač dabar, kai dalis tautos nesuduria galo su galu. Nusipelniusį valstybei asmenį galima apdovanoti ordinu, kitais pasižymėjimo ženklais, bet visiškai nepriimtina jam dar esant valdžioje apdovanoti jį materialinėmis vertybėmis. Signatarus išrinko tauta, kad jie įvykdytų tautos valią. Jie ją įvykdė ir už tai verti visokeriopos pagarbos ir apdovanojimų, bet ne privilegijų ar materialinio atlygio tautos sąskaita net jos neatsiklausus.

Socialdemokratų nuomone, dar didesnės pagarbos verti tie signatarai, kurie nepaprašė už įvykdytą tautos pavedimą jokio materialinio atlygio, ir jo atsisakė, jei toks buvo siūlomas”. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dabar savo pareiškimą skaitys kolega P.Gražulis. Ruošiasi R.Smetona.

P.GRAŽULIS. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui R.Paksui, Lietuvos Respublikos finansų ministrui J.Lionginui.

“Lietuvos muitinės administruojami mokesčiai sudaro per 40% visų į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių. Todėl labai svarbu tinkamai valdyti muitinės sistemą, nes nuo muitinės darbo rezultatų nemažai priklauso biudžeto pajamų plano vykdymo sėkmė. Muitinės departamento direktoriumi dirbant A.Budriui, 1997 m. mokesčių surinkimas padidėjo 774 mln. Lt, o 1998 m., nepaisant dėl ekonominės krizės Rusijoje sumažėjusio prekių kiekio, padidėjo 227 mln. Lt. Per visą A.Budrio darbo šiose pareigose laikotarpį Lietuvos muitinės surinkti mokesčiai padidėjo daugiau nei 1 mlrd. Lt.

1997–1998 m. buvo kuriamos ir diegiamos kompiuterinė muitinės deklaracijų apdorojimo, procedūrų užbaigtumo, patikimų ūkio subjektų atrankos, muitinės procedūrų supaprastinimo ir kitos muitinės darbo efektyvumo gerinimo sistemos, tuo siekiant palengvinti tarptautinę prekybą ir tuo pat metu sugriežtinti muitų kontrolę rizikos analizės pagrindu. 1998 m., sustiprinus darbą muitų audito ir prekių vertės srityse, atliktų patikrinimų metu papildomai buvo išieškota šešis kartus daugiau mokesčių negu 1997 m.

Neatsižvelgiant į darbo rezultatus, A.Budrys iš Muitinės departamento direktoriaus pareigų buvo atleistas neteisėtai. Tai savo sprendimais pripažino Vilniaus apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai. Todėl prašome neatidėliojant spręsti klausimą dėl A.Budrio sugrįžimo į Muitinės departamento direktoriaus pareigas. Mes manome, kad A.Budrys, turėdamas pakankamą darbo muitinės sistemoje patirtį, toliau gali sėkmingai dirbti šioje srityje ir iš esmės pagerinti mokesčių surinkimą”.

Pasirašė 80 Seimo narių. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi R.Kupčinskas. Ne? Tai paskutinis šios dienos pareiškimas.

R.SMETONA. Gerbiamieji Seimo nariai, perskaitysiu Lietuvos nacionaldemokratų partijos pareiškimą “Dėl Vyriausybės sprendimo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę”.

“Lietuvos Vyriausybės sprendimas Ignalinos atominės elektrinės I bloką uždaryti iki 2005 metų yra labai neatsakingas, skubotas ir pavojingas mūsų šalies interesams žingsnis. Jis paremtas tik mūsų eurointegrantų karštu noru įsiteikti Europos Sąjungos biurokratams, kurie gal paplekšnos Lietuvos vadovams per petį ir dar kartą pažadės kada nors priimti Lietuvą į Europos Sąjungą. Vardan to mūsiškiai pasiryžę padaryti viską, kas tik jų valioje ir galioje. Tokių veiksmų pasekmėmis ir mūsų valstybės ilgalaikiais interesais nesirūpinama. Jais tik dangstomi visi daromi ir planuojami nusikaltimai. Į kitokią nuomonę ne tik neatsižvelgiama, bet siekiama visiems įteigti, kad kitokių nuomonių dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje nėra.

Norėtume, kad ir savi, ir svetimi Lietuvos nepriklausomybės duobkasiai suprastų – Lietuvoje yra kitaip manančių ir jų dauguma. Net jeigu dabartinio Seimo pagrindinės partijos pritartų skubotam Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir užtrauktų Lietuvai nepakeliamą dešimčių milijardų litų išlaidų naštą, tikimės, kad naujai išrinktas Seimas priimtų kitą sprendimą ir apgintų Lietuvos nacionalinius interesus. Todėl vien dėl šio sprendimo reikalingas kitoks Seimas ir kuo greičiau”. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, po šitokio pareiškimo jau reikėtų baigti posėdį, bet vis tiek dar turiu prašyti jūsų pagalbos priimti keletą protokolinių nutarimų, mat pastaroji Seniūnų sueiga, atsižvelgdama į komiteto prašymus, siūlo pratęsti svarstymo komitetuose terminus ir kai kuriems projektams paskirti kitas preliminarias svarstymo Seime datas.

Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų bendro sutarimo ir mėginu sakyti, kokie projektai siūlomi svarstyti neskubant. Tai Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1858, galėtume svarstyti spalio 14 d.; Mokesčių administravimo kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1886, taip pat spalio 14 d. ; Turto arešto akto registro įstatymo projektas Nr.P-1879, spalio 14 d.; Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo dviem straipsniais ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr.P-1880, taip pat spalio 14 d.

Gerbiamieji, turbūt turite šiuos projektus, aš sakau tiktai numerius: Nr.P-1881, Nr.P-1882, Nr.P-1883, Nr.P-1884, Nr.P-1885. Čia visi siūlomi svarstyti spalio 14 d. Nr.P-1896 – rugsėjo 28 d. Nr.P-1887, Nr.P-1888 – spalio 14 d. ir Nr.P-1911 – Seimo nutarimo projektas – rugsėjo 30 d. Kolegos, prašyčiau sutikti su Seniūnų sueigos siūlymu. Dėkoju. Protokolinis nutarimas jau priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dar sykį primenu, kad kitą savaitę – neeiliniai posėdžiai. Antradienį “Williams” reikalai, tikimės, kad ūkio ministras E.Maldeikis jau bus pakilęs iš ligos patalo. O šiandien, kolegos, baigiame pirmąją rudens sesijos plenarinių posėdžių dieną. Skelbiu jūsų leidimu posėdį baigtą.