Pirmasis (364) posėdis
1999 m. rugsėjo 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, malonu jus matyti žvalius, pailsėjusius, pasiryžusius produktyviam darbui. Prašome užimti vietas. Pradedame Seimo posėdį ir kartu Lietuvos Seimo rudens sesiją. Pradedame Lietuvos himnu. (Giedamas himnas)

Toliau Seimo posėdį ves pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Labą rytą, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame mūsų rugsėjo 10 dienos rytinį plenarinį posėdį. Žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Mielieji kolegos Seimo nariai!

Tarp visokių karštų einamųjų reikalų, kurių netrūksta nė vienoje valstybėje, kai kurie parlamentai diskutuoja ir apie patį parlamentarizmą. Matėme ir matome, kaip tarpvalstybinis, nelyginant patariamasis Europos Parlamentas, jau reiškiasi, jau nori veikti kaip tikras parlamentas.

Prieš kelias dienas man teko dalyvauti Bonoje ir Berlyne, minint naujojo demokratinio Vokietijos parlamentarizmo 50-metį. Dalyvavo bemaž visų Europos parlamentų vadovai. Atnaujintame, modernizuotame Reichstago pastate, į kurį jau persikėlė dirbti federalinis parlamentas Bundestagas, iškilmingame posėdyje kalbėjusi Tarptautinės parlamentinės sąjungos prezidentė ponia N.Heptula iš Indijos pabrėžė parlamentarizmo reikmę pačiose Jungtinėse Tautose. Ten kalbėjo ir buvęs Vokietijos vidaus reikalų ministras, daug padėjęs besivaduojančiai Lietuvai, Krikščionių demokratų partijos ir frakcijos pirmininkas V.Schäuble. Man įstrigo atmintin trumpa jo sentencija: parlamentarizmas – demokratijos širdis. Prie mūsų Seimo yra išlikęs panašus 1991 metų sausio užrašas: “Lietuvos širdis”. Ne prie Vyriausybės, ne prie Valdovų rūmų, o čia, prie parlamento. Lietuvos širdis. Iš esmės tai tas pat, ką pasakė ponas V.Schäuble. Būtent demokratijos kaip žodžio laisvės ir laisvų parlamentinių rinkimų atkūrimas vedė mus taikiu keliu į politinį išsilaisvinimą, į nepriklausomybę, į Lietuvos valstybę, kad vėl būtų Lietuva. Atkuriamasis Seimas buvo naujosios Lietuvos sąlyga ir šiandien Seimas tebėra Lietuvos širdis.

Galėtume net įrašyti Seimo rūmų frontone: “Lietuvos širdis”, tačiau finansinių sunkumų laikais to nedarysime. O būtų naudinga ir piliečių, ir parlamentarų pamąstymui, kaip tą širdį išsaugoti ir jos darbą pagerinti. Jei gerbiame demokratiją, remiamės konstituciniu atstovavimu, tai gerbiame pagrindinį parlamentinės demokratijos principą.

Vis dėlto pagarbos šiai institucijai klausimas kyla net jos viduje. Čia, deja, turime ką prisiminti ir savikritiškai: “paskutinis “kolchozas”, “dėžė”, “žmogus iš gatvės pabalsavo ir tegul tyli”, “muziką dabar užsakinėsime mes”, “jie ten visi tokie”, kaip tas vienas – čia ir mūsų pačių žodžiai iš kairės ar dešinės arba veiksmai, kai kada nesuvokiami balsavimai, leidžiantys nuteikti žmones galų gale prieš Seimą ir parlamentarizmą apskritai. Pažeisdami pagarbą piliečiams ir jų išrinktam parlamentui demokratijos nestiprintume, pravertume plyšį ekstremistams. Matyt, praeis dar ne viena kadencija, kol išmoksime suderinti kritiką ir debatus su pagarba savo institucijai.

Vakarų parlamentams, kaip regis, tai geriau sekasi. Tradicijos ten jau nustatė, kokie turi būti daugumos ir mažumos santykiai per gautų įgaliojimų laikotarpį, kokios yra daugumos ir mažumos pareigos parlamentinėje demokratijoje.

Mes dar brandiname šias europines tradicijas, tačiau turime vieną ir savąją, kurios šaknys – Kovo 11-ojoje. Tai parlamentas, kuris sprendžia, kokia turi būti valstybė ir kokia jos kryptis. Užduotys, kurias apibrėžiame ir vykdome jau dešimti metai, skamba labai paprastai. Rytai – normalizacija, Vakarai – integracija. Vargu ar kas nors dar prabiltų priešingai, pavyzdžiui, už Rytų integraciją, nors iliuzijų, kad galima kabėti tarpelyje, mūsų visuomenėje dar pasitaiko. Taigi tikslas, įtvirtintas ir Lietuvos politinių partijų konsensu priimtuose aktuose, yra lyg visuotinis: integruojantis į Vakarus normaliai bendrauti ir prekiauti su Rytais.

Šios krypties laikysimės, tikiu, ne tik dar vienerius likusius metus aštuntojo Seimo kadencijoje: bus dar laiko pagalvoti ir patvirtinti tą pačią ateities kryptį – arba ją neigti – kiekvienam kandidatui į devintąjį Seimą. O sprendimai, kuriuos netrukus darysime čia ir dabar, bus ir vėl didelės politinės svarbos, nelyginant tikras Kovo 11-osios tęsinys. Naftos ir degalų ūkis, elektros ūkis – tai vėlgi valstybės kryptis. Lietuvos energetikos strategija, kuri per ilgai vilkosi lyg iš inercijos, tampa valinga politika ir apibrėš Lietuvos ateitį. Seimo atsakomybė ir Seimo garbė tuos klausimus tinkamai spręsti. Jei pajėgsime spręsti kuo labiau konsoliduoti, žydint vienybei, atrodysime tvirta ir stabili valstybė, neabejojanti dėl savo pasirinkimų. To mums visiems linkiu ir dėkoju už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Dar sykį žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui.

V.LANDSBERGIS. Man malonu, mielieji kolegos, jūsų vardu, Seimo vardu pasveikinti kai kuriuos gerbiamuosius, gimusius pirmadienį ar antradienį, ką tik gimusius. Tai pirmiausia mieląjį Juozą Listavičių, kuriam suėjo 70 metų. (Plojimai)

Kitas jubiliatas, jaunikaitis beveik, tai gerbiamasis Vaclovas Lapė, kuriam dar tik 65-eri. (Plojimai)

Patvirtinta nauja balsų skaičiavimo grupė

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame darbą. Pirmas darbas, be abejo, yra registracija. Prašom registruotis, o kol vyksta registracija paskelbsiu džiugią žinią, kad R.Dagys, A.Grumadas, V.Knašys, S.Kubiliūnas ir M.Šerienė vieną mėnesį skaičiuos balsus. Prašom registruotis.

1999 m. rugsėjo 10 d. (penktadienio) darbotvarkės projektas

Užsiregistravo 102 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šios dienos mūsų posėdžių darbotvarkės. Ši darbotvarkė buvo aptarta Seniūnų sueigoje, vienintelis pakeitimas: sukeitėme sienų su Rusija įstatymo ratifikavimo eilę su biudžetu dėl ministrų darbotvarkės. Jeigu nebūtų jokių klausimų, tai mes galėtume pagal šią darbotvarkę ir pradėti dirbti.

Č.Juršėnas norėtų kalbėti. Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. J.Listavičius pirmas. Gerai. Sveikinu su sesijos pradžia. Bet noriu priminti tai, ką vakar sakiau Seniūnų sueigoje. Pagal Statutą, gal aš jį blogai suprantu, gali būti, pagal Statutą vis dėlto sesija turi prasidėti nuo sesijos darbų programos.

PIRMININKAS. Ačiū už šią pastabą. Mes jau Seniūnų sueigoje sakėme, kad norėtume, kad pateikiant sesijos darbų programą, kurios didžiąją dalį sudaro Vyriausybės siūlymai, dalyvautų ir Ministras Pirmininkas. Jis gali dalyvauti tik nuo 15 val., grįžęs iš Prancūzijos jis tiesiu taikymu atvažiuos į Seimą. Taigi, kiek aš suprantu, Statute nėra tokio kategoriško reikalavimo, kurią valandą turi būti svarstoma sesijos darbų programa. Manau, kad šiuo požiūriu didelio pažeidimo turbūt nėra. J.Listavičius norėtų kalbėti dėl darbotvarkės? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš buvau užsirašęs pirmu klausimu, bet jeigu jau įjungė, tai nuoširdžiai norėčiau padėkoti už sveikinimus. Ačiū.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1946. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1947 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau dėl darbotvarkės kalbų nėra. Darbotvarkę turime. Pradedame pagal ją dirbti. Darbotvarkės 1 ir 2 klausimai. Jie tarpusavyje yra susiję, tai Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1946 ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1947. Abiejų įstatymo projektų pateikimas. Pranešėjas – ministras A.Saudargas. Prašom, ministre. Manau, kad galime turbūt iš karto kalbėti apie abi sutartys.

A.SAUDARGAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Visų pirma ačiū, kad atsižvelgėte ir šiek tiek pakeitėte, sukeitėte vietomis šiuos klausimus, taip palengvindami darbotvarkę. Iš anksto numatytų susitikimų nereikės keisti. Manau, jeigu niekas neprieštaravo, tikrai logiška kartu pristatyti abi šias sutartis, kurios taip ir buvo kartu pasirašytos ir, be jokios abejonės, yra tarpusavyje susijusios. Taigi aš noriu jums pristatyti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo bei Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje ratifikavimo.

Porą žodžių, gerbiamieji Seimo nariai, apie kontekstą. Tai yra didelės svarbos sutartys, nustatančios sausumos ir jūros sienos liniją su mūsų kaimynais. Noriu priminti, kaip žinote, mūsų kaimynai Baltarusija, Lenkija, Latvija, be Rusijos Federacijos, noriu priminti, kad sutartys su Lenkija, Latvija ir Baltarusija dėl sausumos sienos visos yra pasirašytos ir abiejų šalių jau ratifikuotos. Su Latvija dar yra likę neratifikuota jūros sienos sutartis bei kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos jūroje. Ministerija šiandien jau atidavė Vyriausybei ir artimiausiu metu taip pat bus pateikta ratifikuoti ir ši sutartis ar sutarčių paketas sausumos sienos ir jūros sienos bei kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos su Rusijos Federacija. Jos šiandien pateikiamos ir užbaigia visą mūsų sienų su kaimyninėmis valstybėmis sutvarkymą. Sutartys pasirašytos 1997 m. spalio 24 d. Natūraliai gali kilti klausimas, jau praėjo nemažai laiko, greitai dveji metai, kodėl dabar teikiamos tos sutartys, buvo galima anksčiau pateikti ratifikuoti. Aš norėčiau priminti, kad šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos ministrų pirmininkų susitikime Maskvoje Rusijos Federacijos Ministras Pirmininkas, tada dar S.Stepašinas, pareiškė, kad Rusijos Federacija taip pat teiks ratifikuoti šią sutartį, tą taip pat patvirtino ir Rusijos užsienio reikalų ministerija, kad rengia teikti Valstybės Dūmai. Kada tas įvyks, pateikimas ir svarstymas Valstybės Dūmoje, sunku pasakyti. Kaip žinote, Rusijoje laukiama Rusijos dūmos rinkimų šį vėlyvą rudenį. Taigi mes Vyriausybės lygiu tam tikra prasme sinchronizavome šiuos procesus ir teikiame Lietuvos Respublikos Seimui šias sutartis ratifikuoti. Tokie mano komentarai dėl termino ir to pateikimo momento.

Dar viena pastaba, tokia principinė, dėl mūsų sienų. Štai šios sutartys ir ši, kaip ir kai kurios kitos sutartys, dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ratifikavimo. Noriu politiškai pakomentuoti, ratifikavimas – teisinis procesas. Lietuva po 1990 m. kovo 11 d., atkūrusi nepriklausomą valstybę, dėl sienų jokių teritorinių problemų su savo kaimynais neturėjo, nė su vienu kaimynu.

Nė su vienu kaimynu nei iš mūsų pusės, nei iš kitos pusės politinių pretenzijų nebuvo reiškiama ir problemų nebuvo iškilę. Sutartys, kurios rašomos, kurios pasirašytos, kurios jau ratifikuotos ir kurios dabar teikiamos ratifikuoti, yra sutartys dėl sienų delimitavimo. Štai su Rusija mūsų tarpvalstybiniai reikalai buvo sureguliuoti, noriu jums priminti, jau 1991 m., kai 1991 m. liepos 29 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Ši sutartis ir dabar tebėra mūsų santykių su Rusijos Federacija pagrindas. Šios sutarties 1 straipsnyje yra deklaruojama, kad šalys gerbia suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą pagal tarptautinius susitarimus, tarptautines teisės normas.

Tuo pačiu metu buvo pasirašytas taip pat ir susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje, kultūrinėje RTFSR Kaliningrado sritie raidoje, kurio 1 straipsnyje taip pat yra pripažįstamos esamos sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos, visas jų ilgis. Vadinasi, ir jų neliečiamybė, ir teritorinis abiejų šalių vientisumas. Mes jau nuo seno turim tvirtus pagrindus, kuriais niekad nebuvo abejojama.

Nepaisant to, šita sutartis, kuri šiandien teikiama ratifikuoti, taip pat turėjo ir nemažą politinį svorį, nes Rusijos Federacija su Lietuva pirmąja (nors mums tas terminas dažnai nepatinka, aš tokių terminų ir nevartoju), bet iš visų buvusių okupuotų, vienokiu ar kitokiu būdu Sovietų Sąjungos aneksuotų valstybių su Lietuva pirmąja panašią sutartį pasirašė. Kitų valstybių tiems dalykams yra teikiama reikšmė, ir tai buvo svarstoma kaip tam tikras precedentas. Psichologiškai, politiškai tas dalykas yra svarbus, nors formaliai ir teisiškai, kaip jau minėjau, mūsų santykiai su Rusija seniai yra sutvarkyti. Ir dabar Rusijos Vyriausybė pažadėjo teikti ratifikuoti Rusijos Dūmai šią sutartį.

Apie pačią sutartį. Buvo ilgos derybos. Derybų procese dėl sienos delimitacijos buvo keletas sunkesnių dalykų, kur nebuvo niekada anksčiau fiksuotos sienos. Dėl Vištyčio ežero reikėjo susitarti, dėl Nemuno vagos buvo aišku ir nesunku tokius dalykus sutvarkyti. Buvo tiesiog geografinių pasikeitimų, įvairių sąnašų ir smulkesnių pasikeitimų Nemuno deltoje. Tai tenai reikėjo išspręsti dalykus. Na, ir aš turiu atvirai pasakyti, tiesiai tam tikra prasme, ypač iš Rusijos pusės, kad toks politinis kontekstas šią sutartį visą laiką slėgė, būtent iš Rusijos pusės. Vis dėlto pavyko derybas pabaigti ir, kaip minėjau, 1997 m. rudenį šią sutartį pasirašyti. Jūros siena anksčiau jokiuose, net ir istoriniuose, dokumentuose nebuvo fiksuota. Jūros siena 12 jūrmylių zonoje buvo nustatyta pagal tarptautinės teisės akivaizdžius principus ir priimta praktika. Na ir derybos, aišku, vyko gana ilgos dėl kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos, kur, manau, pavyko pasiekti pakankamai priimtinų kompromisinių sprendimų. Manau, kad kolegos svarstymo eigoje galės susipažinti su išsamesne svarstymo medžiaga, komitete bus ir žemėlapiai, ir visa kita medžiaga – Užsienio reikalų komitete. Tai bus pagrindinis komitetas pristatyti.

Aš noriu, baigdamas tokį bendrą pristatymą, padėkoti visiems, kurie dirbo prie šių sutarčių. Aš jau minėjau, pagrindas jų labai didelis, ir politikai visi dirbo daug. Aš norėčiau padėkoti pačiai komisijai, valstybinės komisijos pirmininkui ambasadoriui R.Šidlauskui. Jis čia yra ir atsakys, jeigu jūs pateiksite klausimų, kurie reikalaus išsamesnių detalių, jis man pagelbės atsakyti į klausimus; komisijos pirmininko pavaduotojui Z.Kometaičiui, visiems komisijos nariams. Daug žinybų dirbo, ne tik Užsienio reikalų ministerija ar kitos ministerijos, Valstybinė geodezijos, Kartografijos tarnyba, Žemėtvarkos tarnyba, Geografijos institutas, Geologijos tarnyba, Pasienio tarnyba ir daugelis kitų. Kaip matot, tikrai labai daug žmonių, gerų specialistų dirbo prie šių sutarčių. Rezultatas yra pasiektas, pasirašytas ir dabar jums teikiamas ratifikuoti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. 9 Seimo nariai nori paklausti. Bet prieš suteikdamas teisę paklausti pirmajam Seimo nariui J.Listavičiui, aš noriu Seimo nariams priminti, kad taisyklės ir galimybės prarasti mobilųjį telefoną arba jį grąžinti Seimo kanceliarijai lieka tos pačios. Taigi prašom tai atsiminti. J.Listavičius klausia pirmasis.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, sutarties 5, 7, 8 straipsniuose minimi atskiri susitarimai. Apie 8 straipsnį jūs jau minėjote. Aš noriu paklausti, ar yra parengti susitarimai dėl 5 ir 7 straipsnių ir kokios tų susitarimų pasirašymo perspektyvos? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Gal ambasadorius R.Šidlauskas greičiau susiorientuos. Prašom atsakyti.

PIRMININKAS. Prašom. Ponas R.Šidlauskas. Mygtukas turbūt yra prie mikrofono. Prašom.

R.ŠIDLAUSKAS. Šiuose sutarties straipsniuose minimi susitarimai galimi tik po to, kai abi pusės, tai yra Lietuva ir Rusija, ratifikuos šitą sutartį ir įgis visą     jėgą. Sienos režimas negali būti nustatomas anksčiau negu įsigalioja pati sutartis, nes vis dėlto kad ir nedidelių pakeitimų yra, palyginti su 1991 m. Lygiai tas pat 7 straipsnyje. Tai daugiau susiję su tais susitarimais, kurie bus rengiami demarkavimo metu, kai bus centimetro tikslumu aiški sienos linijos padėtis, tarkim, tiltų priežiūra, elektros linijos ir visa kita, kas apskritai kerta sieną, dvišaliais žinybiniais susitarimais turės būti sureguliuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, pritardamas ir sveikindamas sutarties pateikimą, vieniems iš pirmųjų ratifikavus su mūsų Rytiniu ir Vakariniu kaimynu, vis dėlto norėčiau paklausti. Jūs minėjote, kad beveik niekur nebuvo pretenzijų. Ar nebuvo per daug nuolaidų? Aš pirmiausia kalbu apie Vištyčio ežero ribą, kuri iš tikrųjų yra šiek tiek skausminga. Dabar mes matome, kad 8 straipsnis numato, kaip paaiškino ambasadorius R.Šidlauskas, kad tik po to bus pasirašyti susitarimai, bet iš principo tie susitarimai yra parengti, mus visiškai tenkina ir mes neturime čia, Seime, dar dėl jų diskutuoti. Antras mano klausimas, ar šios sutarties ratifikavimas prisidės, kad mes sparčiau ratifikuotume sutartį su Latvija, kuri taip pat yra mūsų laukiama ir kol kas neratifikuota?

A.SAUDARGAS. Jūs pateikėte kelis klausimus. Visų pirma noriu dar kartą pakartoti, aš minėjau teritorines pretenzijas. Čia yra delimitacijos sutartys. Dėl delimitacijos būna daug klausimų, kai įtraukiamos tam tikros teritorijos, nedidelėmis teritorijomis pasikeičiama. Tai yra tų valstybinių komisijų kompetencija, ar nustatoma tokia ar kitokia linijos kryptis. Aš tai turėjau omenyje.

Jūs minėjote Vištyčio ežerą. Manau, kad reikėtų išsamesnės diskusijos, nes dabar pradėtume dėstyti argumentus. Tai užtruktų labai ilgai. Kai svarstant komitetuose bus jūsų konkretūs klausimai ar pretenzijos dėl šitų koordinačių ar linijos, bus pakankamai padiskutuota, bus galima galutinai apsispręsti ir pasakyti. Tai tiek.

Jūs dar minėjote dėl sutarties su Latvija. Aš minėjau, dar kartą pakartosiu, kad mūsų ministerija šią sutartį Vyriausybei atidavė šiandieną. Manau, kad artimiausiu metu Vyriausybė turėtų apsvarstyti ir tada pateikti Seimui ratifikuoti. Jūs girdėjote Latvijos Prezidentės iniciatyvą dėl sinchronizavimo, dėl šios sutarties ratifikavimo kartu su latviais. Manau, tai neblogas, logiškas pasiūlymas. Tai galės mūsų Seimai, mūsų parlamentai padaryti, suderinti. Nemanau, kad juos reikėtų sieti su šios sutarties ratifikavimo procesu. Panašų dalyką padaryti. Pratęsdamas tą mintį dėl jūsų klausimo apie sienos su Latvijos ratifikavimą, su Rusija, mūsų nuomone, mums reikėtų tęsti šį ratifikavimo procesą Seime, per daug nepaisant ratifikavimo proceso Rusijoje. Tokia mūsų nuomonė. O kaip nuspręsite parlamente, ar bus kokie ryšiai su Valstybės Dūma, – tai galėtų būti viena iš jūsų svarstymo ateityje temų, jeigu bus ką svarstyti. Nemanau, kad derėtų sieti su sutartimi dėl Latvijos sienos, nes būtų nenaudinga.

PIRMININKAS. P.Gylys.

P.GYLYS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, matyt, nedaug kils klausimų dėl sutarties turinio, be to, šiandien, matyt, dar ne laikas eiti prie turinio. Norėjau grįžti prie procedūros, nes jūs kai ką ir pasakėte. Anksčiau man buvo kilęs toks klausimas: iki šiol visas sutartis dėl sienos mes ratifikuodavome sinchroniškai, iš esmės tą pačią dieną – ir su baltarusiais, ir su latviais, ir su lenkais. Aš iš jūsų žodžių suprantu, kad, ko gero, bus pirmas kartas, kai mes procedūrą pradedame vienašališkai. Visi mes suprantame, jog jeigu mes tik vieni ratifikuosime tą sutartį, jinai vis tiek neįsigalios, nes reikia, kad ratifikuotų abi pusės. Ar mums neverta pagalvoti apie taktiką? Aš suprantu, kad jūs jau pasirinkote taktiką eiti tuo keliu. Gerai žinome, kokia situacija šiuo metu Rusijoje. Rusijoje greit bus rinkimai ir, matyt, šis parlamentas jau nesiims rizikos. Taigi ar nevertėtų mums komitete dar kartą grįžti prie klausimo, kokios ratifikacinės taktikos laikytis? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Aš manau, kad komitete reikėtų apsvarstyti įvairius aspektus ir būtinai padiskutuoti. Mes savo samprotavimus taip pat pateiksime, o čia tik bendrai pasakiau, kad mes šiuo metu teikiame. Jeigu su latviais, ko gero, tikrai galima nesunkiai sutarti ir sinchroniškai ratifikuoti, su Rusija tą reikalą dar galbūt reikia papildomai patyrinėti. Bet aš prieš tai minėjau, kad mes padarėme… kuo pateisiname tam tikrą galbūt pateikimo uždelsimą. Lietuva galėjo anksčiau pateikti ratifikuoti šią sutartį, mums pavyko tam tikru būdu vyriausybių lygiu sinchronizuoti, nes Rusija oficialiai pareiškė ministrų pirmininkų susitikime, kad jie taip pat teiks Dūmai ratifikuoti šią sutartį. Mes jau tai darome dabar. Man neteko girdėti, kad Rusija būtų pateikusi, bet yra pareiškimai. Užsienio reikalų ministerija, dar kartą kartoju, ir Ministras Pirmininkas jau birželio pabaigoje savavališkai pareiškė, kad teiks, ministerija pasakė, kad ruošiasi teikti. Kada jie tai konkrečiai padarys, kol kas aš nežinau.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia dėkoju už tai, kad jūs iš anksto pasakėte, jog visa ta detali medžiaga – žemėlapiai ir jūrlapis – bus komitete, kad nebus tokios situacijos, kaip buvo su Baltarusijos siena, kai reikėjo prašyti, laukti ir buvo nesusipratimų. Ačiū. Ministerija padarė gerą žingsnį į priekį. Bet yra vienas dalykas, kuris mane, sakykim, tokiu kaip šaltu dušu perpylė skaitant valstybės sienos aprašymą. Ten, kur kalbama apie 13-ąjį tašką, randame žodį “damba”. Pažiūrėkime į lietuvių kalbos žodyną. Kažin, ar tokį žodį rasime. Mes turime “pylimą” ir kažką panašaus. Gaila, kad tarptautinė sutartis parašyta nelietuviškai. Aišku, ištaisyti dabar jau vėlu, bet tegul būna gera pamoka ateičiai. O klausimas būtų toks. Paprastai turėtų būti dar viena sutartis. Mes žinome, kad žemėje ta siena kertasi ir su lenkais. Ar ta taško, kaip vadinsime, sutartis, yra sudaryta, ar jinai yra pasirašyta, kokia yra padėtis, nes dėl Baltarusijos buvo klausimas. Ir su latviais, ir tam gale, ir čia yra dar vienas, trečias, sakykim, toks taškas, kurį norime ar nenorime vis tiek reikės sutartimi patvirtinti. Ar yra parengta? Jeigu yra, kodėl jo neturime čia viename bloke, kodėl yra tas laiko tarpas? Ačiū.

A.SAUDARGAS. Gal ambasadorius… Ačiū jums už pastabą. Savos kalbos niekada nevėlu mokytis. Ačiū.

R.ŠIDLAUSKAS. Dėl žodžio.

PIRMININKAS. Prašom. Ambasadorius R.Šidlauskas. Dar sykį paspauskite mygtuką.

R.ŠIDLAUSKAS. Dėl žodžio “damba”. Kalbininkai žiūrėjo šią sutartį. Tuo metu mes nesulaukėme pretenzijos, kad to žodžio vartoti negalima. Dėl trišalio Lenkija-Rusija-Lietuva sankirtos taško, kaip aš tai suprantu. Paskutinės derybos įvyko vasarą, mes turime parengtą tekstą, laukiame signalų iš Rusijos ir iš Lenkijos, gaminame bendrą žemėlapį, 3 sistemos yra skirtingos. Aš tikiu, kad galutinis variantas bus greitai parengtas pasirašyti. Jis užtruko dėl įvairių priežasčių: lenkai permatuoja visas savo sienas su kaimynais, perrašo aprašymus, techninę dokumentaciją. Tiesiog mes pusmetį laukėme galimybės su jais susitikti trišaliame forume.

PIRMININKAS. Klausia A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis ministre, aš taip pat turėčiau klausimą dėl sinchroninės galimybės ratifikuoti sutartis ir Lietuvoje, ir Rusijoje. Mes žinome, kad tai yra gana dažna ir priimtina tokių valstybių, kurios turi pakankamai draugiškus, normalius tarpusavio santykius, praktika. Antra vertus, taip pat žinome, kad Rusijoje yra nevienareikšmių nuomonių šiuo klausimu, nors oficialiosios valdžios pozicija šios sutarties atžvilgiu yra teigiama. Aš manau, kad tuos dalykus mes galėtume aptarti komitete, bet čia, Seime, gal jūs galėtumėte pasakyti, kokie yra tie šios sutarties ratifikavimo privalumai mums, pirmiesiems tai padaryti, jeigu kartais Rusijos pusė tą daryti vėliau.

A.SAUDARGAS. Aš vis dėlto apsiribosiu tuo, ką jau pasakiau. Mes šiuo metu teikiame šitą sutartį ratifikuoti. Kaip bus derinama tolesnė eiga su mūsų kaimynų parlamento veiksmais ir kokia bus mūsų pozicija (apie tai atsakiau kolegai P.Gyliui), mes dar turbūt pasikeisim nuomonėmis komitetuose ir apsvarstysim. Mes neturime vienos labai tvirtos nuomonės, kurią mes norėtume parlamentui dabar pateikti. Mes turime savo samprotavimus, kuriuos išdėstysim Užsienio reikalų komitete, ir turėdamas informaciją mūsų parlamentas galės vienaip ar kitaip apsispręsti. Manau, dabar, pateikimo metu, man čia iš tribūnos vienokius ar kitokius samprotavimus būtų anksti dėstyti. Iš tikrųjų reikia juos aptarti komitetuose ir tada svarstymo metu galbūt jau ir ministerija galės siūlyti vienokią ar kitokią mūsų darbo eigą, darbotvarkę ir tvarkaraštį.

PIRMININKAS. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Dėl sinchroninio ratifikavimo jau ministras atsakė, todėl aš nebeturiu klausimų.

PIRMININKAS. S.Malkevičius klausia.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte taško Nr.20 dislokavimą taško Nr.19 atžvilgiu. Čia yra jūros kontinentinio šelfo vieta. Ar linija, išvesta iš taško Nr.19 į tašką Nr.20, yra lygiagreti geografinėms lygiagretėms, ar ji yra šiauriau arba piečiau jos ir kur lieka tas taip pagarsėjęs naftos telkinys, kurioje pusėje?

A.SAUDARGAS. Man atrodo, kad tiksliau jums atsakys ambasadorius.

PIRMININKAS. Prašom, ambasadoriau, jūsų žodis.

R.ŠIDLAUSKAS. Teritorija jūra tiek su Rusija, tiek su Latvija yra išvesta taikant vienodus metodus – iki 12 jūrmylių taško nuo kranto. Pritaikytas (…) metodas, t.y. tiesi linija, o toliau ekonominė zona nuo šito taško eina su vienu nedideliu lūžiu. Tai yra labai ilgas aiškinimas, yra tam tikros aplinkybės, susijusios su Rusija, tai vadinamasis (…) iškyšulys, bet galbūt apie tai smulkiau komitetuose. Tačiau telkinys D-6 yra daugiau negu 12 jūrmylių atstumu nuo kranto, jis yra nebe teritoriniuose vandenyse, tai yra ekonominėje Rusijos zonoje, deja, ir tai, kad jis sąlyginai buvo prieš arba įstrižai Lietuvos kranto, tarptautinės teisės praktikos ir pačios teisės požiūriu nedavė jokios teisės kaip nors jo reikalauti arba kaip nors jį liesti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, man teko matyti televizijos laidose ir skaityti spaudoje apie tam tikras problemas, su kuriomis susidūrė Vištyčio žvejai ir gyventojai, vieni dėl žvejybos, kiti dėl poilsiavimo prie to ežero. Ar šioje sutartyje išspręstos tos problemos? Labai smulkios, bet gana svarbios to regiono gyventojams.

A.SAUDARGAS. Čia du dalykai paminėtini. Vieną ambasadorius R.Šidlauskas jau minėjo, kad papildomuose susitarimuose numatyta ir dėl Vištyčio ežero… kad sutartis būtų ratifikuota abiejų šalių. Ir yra kitas paminėtinas dalykas – yra tokia tarptautinės teisės praktika, kad jeigu sutartys jau yra pasirašytos, tai abi šalys paprastai elgiasi respektuodamos tos sutarties dvasią ir tai, kas sutartyse yra. Toks yra kontekstas. Didesnių problemų po šitų sutarčių pasirašymo mes neturėjome, o įvairius kasdienius dalykus sprendžiam atsižvelgdami į dvišalius santykius kontekste.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Dėkoju ministrui už atsakymus į klausimus.

A.SAUDARGAS. Ačiū posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kol kas nors išreikš tokį pageidavimą, aš turiu pasakyti, kad Seniūnų sueiga sutarė svarstymo datą, kada komitetas turėtų pateikti išvadas, aptarti Seimo Pirmininko vakar organizuotame pasitarime su frakcijų seniūnais. Tame pasitarime buvo nutarta, kad komitetas galėtų pateikti išvadas dėl šios sutarties dar rugsėjo mėnesį. Būtų siūlymas, kad tokios išvados būtų pateiktos iki rugsėjo 23 d., t.y. per dvi savaites. Ar užtektų tiek laiko? V.Žiemelis nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Šis mano klausimas būtų Seimo Pirmininkui arba jo pirmajam pavaduotojui, nes sinchroniškumo klausimą dabar jau turėtų spręsti parlamentai. Užsienio reikalų ministerija pateikė šią sutartį, kuri, drįstu teigti, yra svarbiausia sutartis šios kadencijos parlamentui. Tai yra sutartis, kurią turėtų ratifikuoti šios kadencijos parlamentas. Ir, be abejonės, mums labai svarbu žinoti, ką padarė Seimo vadovybė, kad ši sutartis būtų priimama sinchroniškai, arba kodėl mums ją reikėtų priimti nesinchroniškai. Gal tai galėtų paaiškinti Seimo Pirmininkas arba pirmasis pavaduotojas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Žiemeli, apie tai buvo kalbėta ir aiškinta, kad tai bus aptarta ir Užsienio reikalų komitete, ir bus pasverta ir už, ir prieš. Mes turime daug galimybių tartis su Rusijos Dūma, bet ne visada ji mūsų paklauso.

Taigi aš norėčiau pasiūlyti Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui dar tarti žodį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš esu tos nuomonės, kad žengiamas teisingas žingsnis, jog Prezidentas teikia dekretu šią sutartį Lietuvos Seimui ratifikuoti. Čia buvo pasakyta pastabų, kad kol neratifikuos Rusijos Dūma vis tiek sutartis nebus visiškai įsigaliojusi ir nebus galima žengti kai kurių tolesnių žingsnių. Tačiau sutarties ratifikavimas Lietuvos Seime, jeigu mes taip apsispręsime nelaukdami kokio nors suderinimo su kitos valstybės parlamentu, vis tiek bus svarbus politinis žingsnis, parodantis ir primenantis, jog mes turime sureguliuotus sienų klausimus, politiškai viskas yra išspręsta, ir Lietuva savo darbą padarė iki galo. Jeigu Rusijos Dūma nesuspėja, sakysim (nors dar yra laiko iki gruodžio mėnesio ir Rusijos Dūmai užbaigti savo kadenciją taip pat pabaigiant svarbų darbą), tai čia jau kitos valstybės reikalas.

Norėčiau taip pat pastebėti, kad ne visai teisingai buvo akcentuojama, kad pirmą kartą sutartis arba sienos sutartis ratifikuojama nesinchroniškai. Jau 1991 m. mes savo pagrindinę tarpvalstybinių santykių sutartį su Rusija ratifikavome Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime. Rusijos Dūma buvo užsiėmusi kitais dalykais, ten vyko pučas, perversmo mėginimai ir po to jie užtruko dar keletą mėnesių. Mes ratifikavome, aš tuomet pranešiau prezidentui B.Jelcinui, kad mes tą darbą padarėme, o jūs žiūrėkite, kada galėsite. Jeigu greitai, tai bus malonu, jeigu vėliau, nieko ypatingo. Anoje sutartyje taip pat buvo minima ir papildoma sutartis dėl Karaliaučiaus (Kaliningrado), kur konstatuota, kad egzistuojanti siena yra pripažįstama. Taigi irgi buvo tam tikra principinė sienos sutartis.

Be to, priminsiu, kad mūsų sutartis su Lenkija dėl sienos ratifikavimo požiūriu labai išsiskyrė, vos ne keleriais metais. Taigi čia nėra kažkas ypatinga. Jeigu mes ratifikuosime, jeigu Seimas taip nutars, sutartį palikdami apsisprendimo laisvėje, laiko pasirinkimą kitos valstybės parlamentui. Tai nėra koks nors ypatingas ar išskirtinis atvejis. Šiaip ar taip, nuo pasirašymo iki ratifikavimo bus praėję beveik, o gal ir ištisi dveji metai. Ne vieną kartą tas klausimas buvo keliamas, ir mes dabar manome, ir Prezidentas mano, kad atėjo laikas ratifikuoti.

PIRMININKAS. Ir A.Katkus dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.A.KATKUS. Aš noriu priminti, kad vis dėlto ši sutartis siejasi su Lietuvos saugumu. Manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat turi labai atidžiai apsvarstyti šią sutartį.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra siūlymas papildyti papildomu komitetu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Ar niekas neprieštarauja? Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Ir siūlymas išvadas pateikti rugsėjo 23 d. Niekas neprieštarauja, taigi be balsavimo galime taip bendru sutarimu ir nutarti. Šiuos darbotvarkės klausimus baigiam.

20 mln. ekiu Šiaurės investicijų banko paskolos gamtosaugos programai finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1958 (pateikimas)

Prieš pradėdami biudžetą mes turim šiek tiek laiko apsvarstyti du rezervinius klausimus, susijusius su finansais. Pirmasis rezervinis klausimas – 20 mln. ekiu Šiaurės investicijų banko paskolos gamtosaugos programai finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1958. Pateikimas. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Prašom.

J.LIONGINAS. Laba diena! Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos 20 mln. ekiu Šiaurės investicijų banko paskolos gamtosaugos programai finansuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pakeitimo įstatymo projekto esmė yra ta, kad ši paskolos sutartis buvo pasirašyta 1998 m. sausio 15 d., ir mums buvo labai malonu, kad Šiaurės investicijų bankas mums suteikė galimybę gauti 20 mln. ekiu per 25 metų laikotarpį. Tai yra labai pigi paskola, kadangi už ją turėsim mokėti 4–5% palūkanų per metus.

Reikia pasakyti, kad iš pradžių buvo manoma, kad ši paskola bus skiriama tik gamtosaugos projektams finansuoti, tačiau dar daug kartų teko susitikti su Šiaurės investicijų banko atstovais ir jie pasiūlė papildyti sąlygas, kad galima būtų finansuoti ir savivaldybių investicinius projektus, sakykim, nutekamųjų vandenų, energetikos ūkio, atliekų tvarkymo projektus. Šis įstatymo pakeitimo projektas ir teikiamas dėl to, kad bus finansuojami ne tik gamtosaugos projektai, bet ir savivaldybių projektai. Kaip žinote, pasikeitė Europos šalių piniginis vienetas, įvedamas euras. Todėl ekiu keičiam į eurą. Siūlom Seimui pritarti šiam įstatymo projektui. Noriu, kad visi žinotumėt, jog kol kas nepradėtas finansuoti nė vienas projektas, kadangi visi projektai turi būti suderinti su Šiaurės investicijų banku, jie kelia tam tikrus reikalavimus. Bet šiuo metu yra parengti keturi projektai, kurie atitinka sąlygas. Manau, artimiausiu metu bus pasirašomos sutartys ir bus pradėti darbai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 9 Seimo nariai užsirašė paklausti. Ar tikrai visi nori klausti dėl šio klausimo, ar jau mano, kad gali paklausti ir apie biudžeto projektą? Aš noriu priminti, kad dabar kalbam tik apie siaurą finansinį klausimą – apie Šiaurės investicijų banko paskolos gamtosaugos programai finansuoti įstatymo pataisą. A.Čaplikas nori paklausti. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Jeigu jau užsidegė pavardė, paklausiu. Ponas ministre, jūs, šnekėdamas apie kitus investicinius projektus, paminėjote vandenvalą ir šiukšlių atliekų tvarkymą. Tai yra tie patys gamtosauginiai projektai. Gal galite aiškiai pasakyti, kokiems kitiems investiciniams projektams bus skirti šie pinigai?

J.LIONGINAS. Aš noriu pasakyti, kad tai yra savivaldybių kuruojamos sritys. Jeigu savivaldybė nori parengti kažkokį šiukšlių tvarkymo projektą, tas projektas bus finansuojamas. Tai yra ne valstybiniai projektai, bet savivaldybių projektai.

A.ČAPLIKAS. Tai yra gamtosauginis projektas, kokie kiti?

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, kiek konkrečiai iš tos 20 mln. eurų paskolos tektų savivaldybių investiciniams projektams? Ir kita klausimo dalis. Vis dėlto daugiau negu metai, kaip pasirašyta dėl šitos paskolos. Kodėl anksčiau nebuvo atitinkamai parengti gamtosauginiai projektai, kad jie galėtų būti finansuojami iš šitų lėšų? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū. Pagal sutartį nėra paskirstoma, kiek procentų savivaldybėms galima būtų skirti finansuoti, kiek kitiems gamtosaugos projektams. Yra viena sąlyga, kad projektai atitiktų Šiaurės investicijų banko reikalavimus. O nebuvo parengti dėl to (čia jau klausimas yra gamtosaugininkams), kad tie projektai, kurie buvo parengti, neatitiko banko keliamų reikalavimų.

PIRMININKAS. K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, aš irgi pateiksiu labai trumpą klausimą. Sakykite, ar ši 20 mln. eurų paskola numato, ar ji gali būti skirta finansuoti ir kitiems projektams, pavyzdžiui, projektams, kurie numato pirkimą įrengimų, kokių nors priemonių ar dar ko nors iš Skandinavijos kraštų? Kitaip tariant, ar ši paskola nesusiejama su Skandinavijos gaminiais ir jų produktais? Ne? Tai grynai finansiniai dalykai.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš turiu klausimą dėl biudžeto projekto.

PIRMININKAS. Tai tada vėliau. R.Kupčinskas dėl šio projekto.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kokie konkrečiai projektai bus finansuojami iš Šiaurės investicijų banko paskolos? Ir dar noriu paklausti. Kadangi ta paskola pilnai neišnaudojama, tai iki kada galima pateikti projektus paskolai gauti? Tarkim, savivaldybėms ar panašiai.

J.LIONGINAS. Galima teikti drąsiai, kadangi, kaip minėjau, kol kas nė vienas ekiu nėra panaudotas. Šiuo metu pagal mano informaciją yra patvirtinti keturi projektai. Tai Druskininkų, Trakų, Skuodo ir Biržų nuotėkų valymo įrenginių statybos investiciniai projektai, kurie bus finansuojami iš šios paskolos. Daugiau patvirtintų projektų nėra, todėl galima drąsiai spręsti klausimus, teikti projektus ir gauti lėšas.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš klausiu apie biudžetą.

PIRMININKAS. G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis ministre, ar nėra grėsmės ar pavojaus, kad šiuos ar dalį šių pinigų galės pasiimti energetikai savo kai kurioms sritims tobulinti?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu pabrėžti, kad šie pinigai nepatenka į Lietuvą. Kai atliekami tam tikri darbai, siunčiamos ataskaitos Šiaurės investicijų bankui ir tada pagal tas sąskaitas yra apmokama. Tai nėra pinigų atėjimas ir t.t.

PIRMININKAS. Ir J.Olekas.

J.OLEKAS. Manau, kad reikia pritarti jūsų teikiamam pakeitimui. Bet aš tik noriu pasiteirauti, kiek tokių paskolų, kurioms pritarė Seimas ir jos nenaudojamos, kabo ant mūsų galvos? Kaip aš suprantu, jau daugiau kaip dveji metai, kai yra pritarta tai paskolai, bet, kaip jūs sakėt, nė vieno cento nėra panaudota. Ir antra klausimo dalis. Anksčiau buvo pradėti įgyvendinti projektai. Kaip aš žinau, Kėdainių vandenvalos projektas, bet finansavimas nutrūkęs ar pakeistas dėl sutarties netobulumo. Ar tokie objektai galėtų būti finansuojami iš to kredito?

J.LIONGINAS. Dėl kiekvieno… Pavyzdžiui, kaip jūs sakote, dėl Kėdainių projekto, kuris yra nutrūkęs. Tai, matyt, nėra pakankamai finansinių išteklių toliau baigti darbus. Žinoma, galima tartis teikti dėl projekto užbaigimo. Pagrindinis dalykas, kad pats projektas siunčiamas Šiaurės investicijų bankui, jeigu pritaria, skiria finansavimą. O toliau nėra tokių pinigų, kurie būtų įšaldyti. Vien tik tas pasirašymas užtrunka. Yra vienas dalykas, kaip ir užsienis sako, ne problema surasti pinigų, problema – surasti gerus projektus. Ir jeigu dar mūsų projektuotojai nemoka parengti pagal tarptautinius standartus tam tikrų projektų, faktiškai tai ir sudaro laiko užtrukimą, nes niekas pinigų veltui nepagrįstam, neargumentuotam projektui nemėto.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pone ministre, kaip jūs manote, kiek jūs galėtumėte šiais metais … įsisavinti paskolos?

J.LIONGINAS. Aš manau, realiai tik toms keturioms savivaldybėms, kurias minėjau, kurioms jau patvirtinti projektai. Tai jau galima būtų kiek nors gauti pinigų, tiksliau, Šiaurės investicijų bankas apmokės už atliktus darbus. Kitų projektų yra tik rengimo stadija.

PIRMININKAS. Tai buvo visi klausimai. Ar galime bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? A.Čaplikas nori kalbėti. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Atsiprašau, aš ne į tą eilutę įsirašiau. Tiesiog norėjau kalbėti prieš, bet ta proga aš pasinaudosiu. Prieš dvejus metus Seimas patvirtinto faktą, jog mes skolinomės pinigus, Vyriausybė prieš metus patvirtino konkrečių savivaldybių darbų programą, buvo parengtos konkrečios savivaldybės gamtosauginiams projektams realizuoti. Jūs dabar vėl viską keičiate, aš nemanau, kad tai išeitų į naudą. Buvo vis dėlto įvardyta, kad tam tikras prioritetas yra gamtosauga, ir tam numatytos lėšos, todėl aš pasisakau prieš šį įstatymo pateikimą ir kviečiu Seimą jam nepritarti.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti pateikimui, o komitetuose galėsime nagrinėti ir tada objektyviau spręsime, ką keisti ir kaip keisti, o ne iš karto iš klausos išspręsti rimtą klausimą. Vis dėlto 20 mln. ekiu tai yra dideli pinigai Lietuvai su nedideliais procentais, o ką finansuoti ir nuspręs Seimas, kai balsuosime už tuos pakeitimus. Aš prašyčiau pritarti bei Biudžeto ir finansų komitetą siūlyti pagrindiniu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Kol vyksta registracija, noriu pasakyti, kad po to svarstysime biudžeto pateikimą, o rezervinį 2 klausimą šiek tiek vėliau, po biudžeto. Dabar prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame šio įstatymo pateikimui. Jeigu pritarsime pateikimui, tai pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas, Seime svarstyti siūloma spalio 12 d. Baigėsi registracija.

Iš viso užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, balsuoja už. Prašom balsuoti. Už pritarimą pateikimui – 59, prieš – 5, susilaikė 12. Taigi pateikimui pritarta. Šį darbotvarkės klausimą tuo baigiame.

1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1969. Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1970 (pateikimas)

Dabar pradedame 1-3a darbotvarkės klausimą – 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1969. Jį lydintis – Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1970. Taip pat pateikimas. Pranešėjas – ministras J.Lionginas. Jam pranešimui suteikiama 15 minučių. Prašom, ministre. Tada klausimai ir atsakymai.

J.LIONGINAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Rusijos finansų krizės poveikį Lietuvos ekonomikai, teikia Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį sumažinti valstybės biudžeto išlaidas, kartu ir susidariusias disproporcijas tarp valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų. Finansų ministerija, rengdama 1999 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, naudojosi Ūkio ministerijos prognozėmis, pateiktomis 1998 metų lapkričio mėnesį. Jos numatė nominalaus bendrojo vidaus produkto augimą apie 12%, o realaus bendrojo vidaus produktų augimą – 5,5%. Nors tuo metu Rusiją jau buvo ištikusi krizė, Lietuva nesitikėjo tokių neigiamų pasekmių, kurios išaiškėjo šių metų pirmajame ketvirtyje, todėl prognozės 1999 metams buvo pernelyg optimistinės.

Daugelis kaimyninių šalių taip pat nesitikėjo tokio stipraus neigiamo poveikio. Panašioje situacijoje atsidūrė Latvija, Estija, Čekija, Lenkija ir kitos. Estijoje realus bendrojo vidaus produktų augimas 1999 metais buvo prognozuojamas 4%, tačiau pagal faktinius duomenis pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas buvo 5,6% mažesnis negu 1998 metų pirmąjį ketvirtį. Antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas sumažėjo apie 2,4%. Latvijoje bendrasis vidaus produktas pirmąjį ketvirtį sumažėjo 2,3%, nors 1999 metais buvo prognozuojamas bendrojo vidaus produkto augimas 2%. Lenkijoje, galėčiau paminėti kaip pavyzdį, 1999 metais buvo prognozuojamas bendrojo vidaus produkto augimas 5,1%, tačiau išaugo tik 1,5%. Čekija, pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį taip pat patyrė nuosmukį. Bendrasis vidaus produktas sumažėjo 4,5%. Čekija planavo biudžeto deficitą 30,9 mlrd. kronų, tačiau numatoma, kad metų pabaigoje jis gali pasiekti 60 mlrd. kronų.

Atsižvelgdama į statistinių duomenų tendencijas, Ūkio ministerija specialiai atnaujino prognozes, pagal kurias bendrojo vidaus produkto realus augimas prognozuojamas tik 1,3% vietoje pirminio varianto – 5,5%. Nominalus bendrasis vidaus produktas išaugs apie 4,1% ir veikusiomis kainomis sudarys 44 mlrd. 540 mln. litų. Per šių metų 8 mėnesius į valstybės biudžetą surinkta 3 mlrd. 906 mln. pajamų, aš turiu omenyje su valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokomis. Vadovaujantis Ūkio ministerijos prognozėmis bei priimtais mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 4 mlrd. 651,9 mln. Lt, tačiau valstybės biudžetas negavo 745,8 mln. Lt, arba 16% prognozuotų pajamų. Reikia pažymėti, kad per 8 mėnesius mokesčių, kurie sudaro valstybės biudžeto pajamų didžiausią lyginamąją dalį, surinkta mažiau negu prognozuota. Pridėtinės vertės mokesčio surinkta 410,9 mln. mažiau, arba 15,2% negu buvo prognozuota. Akcizų surinkta 159,1 mln. Lt, arba 16,1% mažiau, juridinių asmenų pelno mokesčio surinkta 77,6 mln. Lt, arba 22,…% mažiau negu buvo prognozuota.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per šių metų 8 mėnesius pajamų į valstybės biudžetą surinkta 438,1 mln. Lt mažiau, arba tai sudaro 10,1%. Pajamų surinkimo atsilikimą nuo prognozuotų įplaukų bei sumažėjimą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, lėmė biudžeto pajamų plano vykdymo atsilikimas, susidaręs šių metų pradžioje, bei įmonių finansiniai sunkumai, kuriems didžiąja dalimi įtaką padarė Rusijos krizė. Aš kaip pavyzdį norėčiau paminėti, jeigu pridėtinės vertės mokesčio planas 1999 metams yra nustatytas 4 mlrd. 266,2 mln. Lt, tai yra 18% daugiau nei 1999 metų faktinės pajamos. Šio mokesčio mokestinė bazė yra… Pagal Ūkio ministerijos prognozes namų ūkio vartojimo išlaidos 1999 metais turėjo išaugti net 13,3%. Dar 200 mln. pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio, arba 4,7%, buvo prognozuojama gauti pagerinus mokesčių administravimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal atnaujintas prognozes, kurios buvo pateiktos Finansų ministerijai šių metų rugsėjo 8 dieną, namų ūkio vartojimo išlaidų augimas yra sumažintas ir yra lygus 9,5%. Nominalus bendrojo vidaus produkto augimas 1999 m. prognozuojamas 4,1%. Išanalizavus kelerių metų įplaukų dinamiką, galima teigti, kad pridėtinės vertės mokesčių įplaukos antrame pusmetyje būdavo didesnės negu pirmą. Antai 1997 m. antro pusmečio įplaukos buvo didesnės už pirmą 27%, 1998 m. antro pusmečio atitinkamai 7,48%. Tokį nedidelį augimą lėmė 1998 m. ketvirtame ketvirtyje prasidėjusi Rusijos krizė, kai įplaukos 1998 m. spalio mėn., palyginti su 1997 m. spalio mėnesiu, nukrito 15,6%, gruodžio mėn. – 13,7%. Iš viso ketvirtame ketvirtyje pridėtinės vertės mokesčio įplaukos sumažėjo 7,5%, palyginti, žinoma, su 1997 m. ketvirtu ketvirčiu. Šis pridėtinės vertės mokesčių įplaukų kritimas tęsėsi iki šių metų pavasario ir sudarė maždaug 20,05%, palyginti su atitinkamu 1998 m. laikotarpiu. Pastaruoju metu, nors ir pastebimos gerėjimo tendencijos, tačiau vis dar lieka mažėjimas, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Aštuonių šių metų mėnesių įplaukos už pridėtinės vertės mokesčius sudarė 2 mlrd. 300,1 mln. Lt, iš to skaičiaus gamintojų įplaukos sudarė 941 mln. Lt ir atitinkamai iš importuotojų 1 mlrd. 359, 1 mln. Lt. Reikia pažymėti, kad eksportas, kaip jau minėjau anksčiau, per šešis šių metų mėnesius sumažėjo 23,5%, importas – 19,4%. Šešių mėnesių mažmeninės prekybos apyvarta 12,9% mažesnė negu pernai. Šie pokyčiai turėjo didelę įtaką mokesčių įplaukų sumažėjimui.

1999 m. akcizų planas yra 1 mlrd. 550 mln. Lt, tai yra 210 mln. Lt daugiau, palyginti su 1998 m. faktiniais duomenimis. Buvo prognozuojama įplaukų iš akcizų padidėjimo dėl akcizų tarifų pakėlimo nuo š.m. sausio 1 d. 38,9% tabakui, 15,2% benzinui ir 40% dyzeliniams degalams. Apmokestinama bazė skaičiuota iš faktinių 1998 m. duomenų atsižvelgiant į kelerių metų dinamiką. Pagrindinių akcizų įplaukų nesurinkimo priežastis – tai mažėjanti pagrindinių akcizais apmokestinamų prekių realizacija, taip pat, kaip žinote, priėmus įstatymą, 5% padidinti atskaitymai nuo akcizų už naftos produktus į Kelių fondą, o tai sudarė 57 mln. Lt. Taip pat mažėjantis vartojimas bei importas. Į valstybės biudžetą per šių metų aštuonis mėnesius iš akcizų surinkta 831, 5 mln. Lt pajamų. Jeigu taip pažiūrėjus, tai iš gamintojų 706,6 mln. Lt, iš importuotojų – 124,9 mln. Lt. Palyginti su 1998 m. tuo pačiu laikotarpiu, tai yra 2,6% mažiau.

Pagrindinės juridinių asmenų pelno mokesčio įplaukų šiais metais sumažėjimo priežastys – tai įstatymo pakeitimai, kai nuliniu tarifu apmokestinamas investicijoms panaudotas pelnas bei nuostolių padengimas apmokestinamojo pelno sąskaita. Taip pat įmonių faktiško pelno sumažėjimas dėl Rusijos krizės. Pagal valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis, 1998 m. juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitose nurodyta suma, kurią priklauso sumokėti mokesčių mokėtojams įskaitant avansinius mokėjimus, sudaro 106 mln. Lt, o suma, kurią priklauso grąžinti išskaičius avansinius mokėjimus, sudaro 221 mln. Lt. Taip pat noriu pažymėti, kad 1998 m. įmonės investicijoms panaudojo daugiau kaip 600 mln. Lt ir jos nebuvo apmokestinamos. Per aštuonis šių metų mėnesius pajamų iš juridinių asmenų pelno mokesčio gauta 268 mln. Lt, arba 77,6 mln. Lt mažiau, negu buvo prognozuota. Palyginti su 1998 m. tuo pačiu laikotarpiu pajamų iš juridinių asmenų pelno mokesčio surenkama net 34,8% mažiau. Centrinio depozitoriumo duomenimis, 100 didžiausių Lietuvos akcinių bendrovių, be bankų ir draudimo kompanijų, pardavimai ir paslaugos per 1999 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 15,2%, o grynasis pelnas sumažėjo 14,8%.

Įvertinus sudėtingą finansinę situaciją, siūlytume patikslinti pagrindinius mokesčius, valstybės biudžeto struktūroje sudarančius 89,1% visų valstybės biudžeto pajamų. Tai būtų: pridėtinės vertės mokesčio planą sumažinti – 341,3 mln. Lt, akcizų planą sumažinti – 68,7 mln. Lt, juridinių asmenų pelno mokesčio planą – 60 mln. Lt. Valstybės biudžeto pajamas bei išlaidas siūloma sumažinti 450 mln. Lt. Ūkio ministerijos 1999 m. rugsėjo 8 d. pateikta atnaujinta makroekonominių rodiklių prognozė rodo, kad nominalus bendrasis produktas 1999 m. išaugs apie 4,1%. Šis bendrasis vidaus produkto augimas turi atspindėti ir pajamų augimą. Atsižvelgiant į tai, valstybės biudžeto planą numatome 6 mlrd. 760 mln. 14 tūkst. Lt. Aš neatmetu galimybės, kad iki biudžeto plano įvykdymo gali pritrūkti apie 300 mln. Lt. Būtina pažymėti, kad biudžetinių įstaigų įsiskolinimas viršijo 300 mln. Lt ir 1999 m. pradžioje. Taip pat šiuo metu jau yra susidaręs beveik 300 mln. atsilikimas tarp siūlomo valstybės biudžeto pajamų plano ir faktinio valstybės biudžeto pajamų plano vykdymo. Gerai suprantu, kad jeigu nepavyks veikiai ir labai skubiai pakreipti mokesčių įplaukų tendencijų teigiama linkme, jeigu mūsų priemonės duos teigiamą efektą per vėlai, tai tuo atveju valstybės biudžeto pajamų planą reikėtų tikslinti daugiau nei 450 mln. Lt. Tačiau mes pasiryžę dėti visas pastangas kuo greičiau pagerinti biudžeto pajamų plano vykdymą. Manau, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Muitinės departamentas šiuo metu turi nemažai neišnaudotų galimybių gerinti darbą. Yra parengti detalūs Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento darbo planai. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti kelias svarbesnes priemones: mokesčių mokėtojų aptarnavimas, auditas, operatyvi kontrolė, išieškojimas, mokestinio nusikaltimo tyrimo darbai – gali būti gerokai pagerinti dar šiais metais. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas palaipsniui modernizuojami atsižvelgiant į pažangiausių Europos Sąjungos ir Vidurio Europos šalių praktiką. Jau šiemet mes numatome pagerinti mokestinių nepriemokų administravimą ir sugriežtinti išieškojimo procedūras. Numatome apriboti galimybes mokesčių mokėtojams, kurie skolingi biudžetams, vykdyti pinigines operacijas išvengiant Valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės. Manome, kad griežtesnis administravimas bus naudingas įveikiant pasireiškusį neigiamą Rusijos krizės poveikį Lietuvos ekonomikai, nes garantuos valstybės įsipareigojimų vykdymą, pagerins finansinę drausmę ir taps papildomu impulsu efektyviai ekonomikos restruktūrizacijai. Gerinant mokestinių nepriemokų išieškojimo darbo koordinavimą, Muitinės departamentas sudarys muitinei skolingų Lietuvos Respublikos įmonių sąrašą ir pateiks Mokesčių policijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad būtų išaiškintos nemokumo priežastys ar taikomos kitos kontrolės priemonės.

Viena svarbiausių importo mokesčio administravimo sričių Muitinės departamente, nuo jo priklauso mokesčių surinkimas, yra prekių muitinės vertės nustatymas. Todėl artimiausiu metu, remiantis atitinkamu Vyriausybės nutarimu bei muitinių darbo praktika, numatoma patobulinti deklaruojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės metodiką bei parengti tvarką, pagal kurią būtų naudojami prekių muitinio įvertinimo duomenų bazės duomenys importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti. Atsižvelgdami į svarbiausius rizikos faktorius, numatome sustiprinti importuojamų plataus vartojimo prekių muitinio vertinimo kontrolę. Patikslinus 1999 m. numatomų ūkinės komercinės veiklos, susijusios su atliekamomis muitinės procedūromis patikrinimo planą, į jį numatoma įtraukti įmones, kurios deklaravo importuojamas prekes akivaizdžiai sumažintomis kainomis bei pagal kitus rizikos faktorius. Šie patikrinimai būtų organizuojami dalyvaujant kartu Valstybinei mokesčių inspekcijai, Muitinės departamentui bei Mokesčių policijai. Mokesčių surinkimui pagerinti teigiamos įtakos turės reorganizavimas muitinės postų teritorijos viduje. Stambinant postus bus atsižvelgiama į skirtingą postų apkrovimą, ūkio subjektų išsidėstymą. Numatome griežčiau kontroliuoti teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ir teritorinių muitinių veiklą. Ir kontrolieriai bus tikrinami taip pat griežtai, kaip ir mokesčių mokėtojai. Sėkmingiau spręsti mokesčių administravimo problemas padės glaudesnis jų tarpusavio bendradarbiavimas.

Dabar norėčiau trumpai pereiti prie biudžeto išlaidų dalies. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Finansų ministerija, valstybės biudžeto asignavimo valdytojai ieškojo galimybių maksimaliai sumažinti 1999 m. valstybės biudžeto išlaidas ir taip sudaryti sąlygas sumažinti pajamų planą. Siūloma valstybės biudžeto išlaidas sumažinti 450 mln. Lt, iš jų paprastąsias išlaidas 354,6 mln. Lt, nepaprastąsias išlaidas – 95,4 mln. Lt. Iš viso išlaidos mažinamos 537 mln. Lt ir didinamos 87 mln. Lt. Siūloma sumažinti tas išlaidų pozicijas, kurios vykdomos centralizuota tvarka. Tai būtų Vyriausybės rezervo fondas, valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, narystės mokesčiai tarptautinėse organizacijose, lėšos darbo užmokesčiui, pensijoms, pašalpoms indeksuoti, asignavimai krašto apsaugai, nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai, įmokos į privalomąjį sveikatos draudimo fondo biudžetą ir kitos. Centralizuotų išlaidų mažinimą sąlygoja iš dalies nepanaudoti asignavimai, žemas infliacijos lygis, taip pat būtina asignavimo valdytojų iniciatyva, peržiūrint centralizuotai vykdomas funkcijas ir programų sąmatas.

Planuojant 1999 m. mokėtinas palūkanas už užsienio paskolas, buvo numatyta, kad 1999 m. bus mokamos palūkanos už 200 mln. eurų vertės obligacijas, kurias buvo numatyta išleisti 1998 m. pabaigoje. Tačiau šių obligacijų emisiją pavyko išleisti tik 1999 m. kovo mėnesį. Todėl skolos aptarnavimo išlaidos numatomos mažesnės, nes palūkanų nereikės mokėti. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą minimalus gyvenimo lygis ir kitos pastovios išmokos indeksuojamos, jeigu vartojamų kainų indeksas didesnis negu 1,1 skaičiuojant nuo paskutinio indeksavimo. Esant žemam infliacijos lygiui, šiais metais šias socialines išmokas nenumatoma indeksuoti, todėl tam numatytas lėšas – 28 mln. Lt – siūlome sumažinti. Krašto apsaugos ministerija peržiūrėjo išlaidų paskirstymą pagal programas ir rado galimybę sumažinti valstybės biudžeto lėšas 54 mln. Lt. Tačiau noriu pabrėžti: lėšų apimtis, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, išlieka.

Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai finansuoti 1999 m. valstybės biudžete numatyta 436 mln. Lt. Iš to skaičiaus 83 mln. Lt sudaro pajamos iš akcizų už parduotą cukrų. Jos naudojamos subsidijoms už supirktus ir perdirbtus cukrinius runkelius sumokėti. Atsižvelgdami į tai, kad 1999 metais prognozuojama gauti pajamų iš akcizų už cukrų (apie 53 mln.), siūlome išlaidas Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai finansuoti atitinkamai sumažinti 30 mln. Lt, t.y. tiek, kiek negausime akcizų už cukrų.

Įmokas į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą siūlome sumažinti 41 mln. Lt. Palyginti su visų fondų biudžetu, tai sudaro apie 1,9%. Manome, kad tai neturės esminės įtakos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Tikimasi, kad valstybinė ligonių kasa aktyviau dirbs, rinkdama iš ūkininkų ir asmeninių ūkių naudotojų įmokas už save ir pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, taip pat įmokas iš asmenų, mokančių 10% vidutinio darbo užmokesčio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Anksčiau paminėtų ir panašių išlaidų pozicijas iš viso siūlome sumažinti 269,2 mln. Lt. Likusių paprastųjų išlaidų sumažinimo užduotis – 181 mln. Lt tenka visoms iš valstybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms ir sudaro vidutiniškai 4,2% 1999 metams patvirtintos paprastųjų išlaidų apimties. Mažinimo sumos derintos su asignavimų valdytojais. Šių išlaidų mažinimas socialinių ekonominių programų vykdymui esminės įtakos, manome, neturėtų turėti. Dėl lėšų stokos išlaidas pagrindiniam kapitalui įsigyti siūlome sumažinti beveik 29%. Atsižvelgiant į tai, kad iš numatytų 302 mln. Lt pagrindinėms priemonėms įsigyti tenka daugiau kaip 91 mln. Lt, sumažinimas turės ūkiui minimalų neigiamą poveikį.

Kaip minėta, tikslindami 1999 metų valstybės biudžetą, siūlome ne vien tik mažinti išlaidas, bet ir skirti papildomus asignavimus: šiluminės energijos kainų skolai dengti – 22 mln. Lt ir 40 mln. Lt šiluminės energijos kainoms kompensuoti iki 2000 metų sausio 1 d. Be to, siūloma padidinti iš valstybės biudžeto skiriamą specialiąją tikslinę dotaciją savivaldybių biudžetams – 25 mln. Lt. Iš šios sumos 14,4 mln. Lt būtų padidintas savivaldybių biudžeto pajamų išlyginimo rezervas, siekiant padengti numatomas negauti savivaldybių biudžetų šiais metais planuotas mokestines pajamas, o 10,6 mln. Lt numatyti skirti papildomai rajonų savivaldybių, išskyrus priemiestinių biudžetų, pajamoms išlyginti.

Valstybės biudžeto išlaidų sumažinimo sumos pagal valstybės funkcijas pasiskirsto taip: bendros valstybės paslaugos – 45 mln. Lt, iš jų valstybės valdymas – 13,3 mln. Lt, krašto apsauga – 56,4 mln. Lt, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga – 50,8 mln. Lt, švietimas – 42,5 mln. Lt, sveikatos apsauga – 47,3 mln. Lt, socialinė apsauga, globa ir rūpyba – 57,5 mln. Lt, sveikatingumas, sportas, rekreacija, kultūra – 22 mln. Lt, žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir veterinarija – 41,3 mln. Lt, mineralinių išteklių gamyba, pramonės statyba – 26 mln. Lt, transportas ir ryšiai – 9,8 mln. Lt, išlaidos, nepriskirtos pagrindinių funkcijų grupėms, – 45,7 mln. Lt, iš jų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos – 42,9 mln. Lt. Valstybės biudžeto išlaidų sumažinimo užduoties didesnis lyginamasis svoris tenka krašto apsaugai – 8,1% ir valstybės valdymui – 6,6%, mažiausiai švietimui – 4,4%. Noriu priminti, kad išlaidų sumažinimo vidurkis yra 6,2%.

Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė supranta, kad teikiamas Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymo projektas yra priverstinė priemonė, mažinant Rusijos ekonominės krizės ir kitų faktorių neigiamas pasekmes mūsų šalies finansinei būklei. Šią nepopuliarią priemonę jau įgyvendino Latvijos ir Estijos Respublikos. Atsižvelgdamas į tai, kad makroekonominis stabilumas yra viena pagrindinių valstybės raidos prielaidų, aš prašyčiau visų Seimo narių kaip galima greičiau priimti šį mano teikiamą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. 26 Seimo nariai nori paklausti. Matyt, kad kai kuriems Seimo nariams teks klausimus užduoti komitetuose. Mes galime skirti klausimams, kurie nėra numatyti Statute, maždaug 15–20 minučių. Gerbiamieji kolegos, K.Prunskienė yra pirmoji, kuri klausia.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, akivaizdu, kad ir šis įstatymas yra dar pernelyg optimistiškas, ir jūsų pasisakyme tokia mintis nuskambėjo. Devynių mėnesių pajamų plano vykdymas rodo, kad tas mažinimas, kuris daromas pajamų pusėje, yra vis dėlto labai kuklus. Jūsų paminėtos pastangos pagerinti pajamų surinkimą yra labai gerbtinos ir reikalingos, tačiau aš labai abejoju, jeigu kalbama ne apie žiaurias akcijas, kurios galėtų sunaikinti dalį ūkinio potencialo, ar pavyks padengti šį skirtumą. Taigi kyla klausimas. Aš tikiuosi, kad jūs suprantate, ir tai matyti iš jūsų kalbų, jog proporcingai sumažinti išlaidas mažėjant pajamoms yra labai skausminga. Jeigu faktiškai tai vyks, matyt, jau dabar tai vyksta, kokius šaltinius jūs panaudosite (aš turiu mintyje pirmiausia nemokestines pajamas, fondus ir kreditus) ir kaip pasikeis tų šaltinių proporcijos nukrypstant nuo tų rodiklių, kurie dabar suplanuoti.

Dar vienas momentas. Jūs paminėjote skirtumus procentais mažinant įvairių sričių finansavimą. Mano įsitikinimu, šie procentai, palyginti su buvusiu suplanuotu biudžetu, yra labai prieštaringi.

PIRMININKAS. Laikas!

K.D.PRUNSKIENĖ. Ar jūs įvertinote skirtingą augimą, palyginti su praėjusiais metais, ir skirtingą augimą per kelerius pastaruosius metus, kai diferencijavo švietimo, mokslo, krašto apsaugos, valdymo išlaidų ir panašiai procentus? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad gal dėl to mes ir neteikėme biudžeto išlaidų mažinimo projekto dar vasarą. Vis dėlto reikėjo gerai išanalizuoti kiekvieną biudžetinę įstaigą pagal jos vykdomas funkcijas, t.y. kad lėšų automatiškas sumažinimas visiems proporcingai neduotų neigiamo efekto, t.y. jos negalėtų funkcionuoti. Kaip pastebėsite (gal mes detaliau tai nagrinėsime komitetuose), su kiekvienu asignavimų valdytoju kiekvienas skaičius buvo sureguliuotas. Iš esmės manau, kad tai, kas liks po sumažinimo, ką turės biudžetinės organizacijos, visiškai užtikrins jų funkcijų vykdymą. Aš suprantu ir minėjau savo kalboje, kad gali neužtekti kokių 300 mln. Lt, bet nemanau, kad įvyks baisi tragedija, jeigu tai kitais metais liks kaip kreditorinis įsiskolinimas ir mes padengsime iš 2000-ųjų metų.

Kaip jūs minėjote, administruojant mokesčius yra iš tikrųjų dar daug neartų dirvonų. Vienas dalykas, jūs žinote, jog neseniai buvo įsteigta mokesčių policija, kuri pradėjo dirbti tais metodais, kai nelaksto paskui kiekvieną mokesčių mokėtoją, o yra atliekama gryna analizė, t.y. informacijos kaupimas, ir paskui tai duoda rezultatus. Aš manau, taip bus orientuotas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbas. Paskirtas naujas vadovas taip pat, aš manau, turi daug sumanymų. Atliekant daugiau analizių, žinant, kokios produkcijos apimtys keliauja per mūsų Lietuvą, taip pat žinant bendrą prekių, paslaugų ir t.t. deklaravimą matyti, kad yra skirtumas ir kažkur pinigai nusėda. Juos reikia atrasti.

PIRMININKAS. Klausia J.Listavičius. Ruošiasi K.Glaveckas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, kokiais argumentais būtų galima pagrįsti valstybės biudžeto projekte pateiktą nepaprastųjų išlaidų mažinimą 20,8%, kai paprastosios išlaidos mažinamos tik 5,3%? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Argumentas vienas – mes išanalizavome, kiek nepaprastųjų išlaidų buvo panaudota per pirmąjį pusmetį, kiek projektų buvo pradėta įgyventi, t.y. ar buvo pradėtos kažkokios statybos, ar jau yra konkretūs projektai, o ten, kur statybos nepradėtos, nėra projektų, ar yra įsigijimų, kurie šiais metais nebūtini. Pagal tai ir buvo mažinamos nepaprastosios išlaidos.

PIRMININKAS. K.Glaveckas. Proporcingai skirstant klausimus frakcijoms ruošiasi A.Sysas.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar vien tiktai valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų mažinimas, kitaip tariant, diržų suveržimas, gali išspręsti problemą, ypač paskatinti ekonominį augimą? Kokia jūsų pozicija? Kas ministerijoje atliekama koreguojant ir kitus taip pat svarbius finansinius valstybės instrumentus, t.y. investicijų programą, aš turiu omenyje, tarkim, ir valstybės skolinimosi politiką, nes nuo šitų dalykų kaip tik labai priklausys, koks vis dėlto bus ekonominis augimas? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad biudžeto išlaidų mažinimas yra pirmas žingsnis, kurį mes turėtume visi kartu žengti. O antras žingsnis, labai teisingai pasakėte, žinoma, yra investicijų programa. Ji kol kas sudaroma Ūkio ministerijoje ir Finansų ministerijos vaidmuo yra antraeilis. Aš pasisakyčiau už tai, kad ši funkcija pereitų Finansų ministerijos žinion.

Dėl valstybės skolos. Iš tikrųjų tai yra labai sudėtingas klausimas. Mes dabar kaip tik sprendžiame, kaip pasiskolinti pigesnių kreditinių išteklių perfinansuojant paimtas brangias paskolas, kad sumažėtų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos. Tas darbas atliekamas. Aš manau, jis duos rezultatų.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas. Ruošiasi J.Karosas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, galbūt tai sutapimas, kad jūsų pateiktame įstatymo projekte, kur, sakykime, yra nelabai populiarios sritys, yra mažinamas atlyginimas, tiksliau, mažinamos išlaidos, jos paprasčiausiai neparašytos (aš turiu omenyje socialinę sritį), o parama šeimai, valstybės pašalpos, kitos socialinės paramos išmokos yra mažinamos vienu atveju 5 mln., kitu – 25 mln., nors jūs teigiate, kad būtent ši sritis neturėtų sukentėti. Kaip yra? 1-asis priedėlis.

J.LIONGINAS. Greičiausiai turite omenyje tai, kad parama šeimai, socialinės pašalpos, išmokos, kaip aš minėjau, nebus indeksuojamos, nes kainų indeksas nesieks daugiau kaip 1,1%. Valstybės biudžete buvo numatytos tos lėšos. Jos nebus reikalingos, todėl ir mažinama…

PIRMININKAS. Klausia J.Karosas. Ruošiasi A.Šimėnas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis ministre, pirmiausia tokia mažytė pastaba. Jūsų patikslintame biudžete yra operuojama, kad planuojamas bendrojo vidaus produkto prieaugis yra 1,3%, o šiandien paskelbtos prognozės, kad tas prieaugis bus 0,3%. Tai viena. Klausimas toks. Aš labai gerai pamenu, kad labai neseniai, kai mes iškėlėme klausimą, jog mažinant biudžetą bus problemų dėl švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, jūs labai viešai pareiškėte, kad šios sritys nebus judinamos, liečiamos, tuo tarpu jūs dabar ką tik pasakėte, kad visiškai aišku, jog, tarkim, kultūrai ir sveikatai – 7,9%, kai bendras mažinimas 6,2%, apie 4,5% švietimui. Mūsų komitete paaiškėjo, kad pusantro mėnesio negaus atlyginimų aukštesniųjų mokyklų mokytojai (gruodžio mėnesį ir antrojoje lapkričio pusėje). Kaip tada dera jūsų pareiškimai, kad tos sritys, kurios laikėsi labai įtemptai, dabar dar daugiau guldomos ant menčių, ir dabartinė reali situacija, kurią mes matome? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Kaip aš minėjau, taip ir buvo padaryta. Švietimas, kultūra, socialinė apsauga, sveikata yra mažiausiai paliestos sritys. Jeigu mes gerai pažiūrėsime, panagrinėsime visus priedėlius, kas yra mažinama, tai atsisakoma pastatų statybos, įsigyti naujos įrangos. Jeigu jūs sakote, kad sumažės darbo užmokestis, tai čia yra, aš manau, vadovų aplaidumas arba tai daroma specialiai, arba kaip nors kitaip. Noriu pasakyti, mokykloms, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžeto, Finansų ministerija vasarą suteikė 105 mln. Lt beprocentinių kreditų ir atlyginimai mokytojams buvo išmokėti. Aš suprantu, kad ir savivaldybių situacija nėra gera, tačiau tokia situacija yra visoje valstybėje, ir mes turime žvelgti tiesai į akis.

PIRMININKAS. Klausia A.Šimėnas. Ruošiasi R.Melnikienė.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis ministre, aš tikrai suprantu, kaip nelengva šiandieną jums, tačiau norėčiau paklausti. Tiksliname tam, kad biudžetas būtų realus. Kaip galėtumėte paaiškinti, kad jūs ką tik teigėte iš tribūnos, jog mūsų importas sumažėjo 18%, tačiau jūs visiškai netikslinate pajamų, gautų iš muitų, nors akivaizdžiai tos apyvartos yra 20% mažesnės. Tai viena.

Antra. Taip pat netikslinamas fizinių asmenų pajamų mokestis, nors tai yra savivaldybių biudžetų pagrindas ir jo nevykdymas yra apie 200 mln. Daugiau. Jis taip pat netikslinamas. Todėl aš norėčiau paklausti, kokią jūs leistumėte paklaidą to, ką dabar patikslinote? Kokia galėtų būti mokestinių įplaukų biudžeto paklaida metų pabaigoje ir kiek ji gali skirtis nuo to, ką mes šiandieną priimsime?

J.LIONGINAS. Aš tikiuosi, 300 mln. O dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio reikia pasakyti, kad mes dedame visas pastangas, kad investiciniai projektai, kurie buvo numatyti finansuoti iš Privatizavimo fondo lėšų ir iš skolintų lėšų… būtų per porą mėnesių atsiskaityta už atliktus darbus. Kaip žinote, kol mes neatsiskaitėme su statybinėmis organizacijomis, jie neatsiskaitė su darbuotojais, darbuotojai negavo atlyginimo, nėra sumokama ir visa tai eina grandine.

Dėl muitų taip pat turi šiokią tokią įtaką, žinoma, bet…

PIRMININKAS. R.Melnikienė. Ruošiasi A.Bartkus.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis ministre, įstatymo projekto 6 straipsnyje yra siūloma pataisa: “Esant laikinam valstybės piniginių išteklių Lietuvos valstybės biudžete trūkumui, finansuoti išlaidas pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus”. Vyriausybė nori tokių įgaliojimų iš Seimo.

Aš norėčiau paklausti. Gerbiamasis ministre, negi neaišku, kad tas trūkumas dar yra? Iš tikrųjų norit šia sąvoka paslėpti deficitą arba, kitaip tariant, biudžeto deficitą pavadinti kitu žodžiu. Aš norėčiau paklausti, ar pasiryšite visiškai skaidriai pateikti, kokia yra finansinė situacija, nes nuo to, koks bus suplanuotas deficitas ir kaip jis bus finansuojamas, priklauso privataus sektoriaus, kuris finansuoja šiuo metu, kredituoja valstybę situacija. Verslo subjektai yra nepatenkinti, jog valstybė neatsiskaito, jie turi skolų, jiems areštuojamos sąskaitos, “Sodra” ir mokesčių inspekcija areštuoja sąskaitas. Aš manau, mes galime susilaukti streikų.

J.LIONGINAS. Ačiū. Aš manau, dar nė karto nebuvo atvejo, kad aš nepateikčiau kokios nors informacijos, kurios buvo reikalaujama, ir visą tą informaciją, apie kurią jūs kalbate, žinoma, aš pateiksiu su mielu noru.

PIRMININKAS. Klausia A.Bartkus. Ruošiasi R.Dagys.

A.BARTKUS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau jūsų paklausti, ar su siūlomo biudžeto projektu yra susipažinęs Respublikos Prezidentas, ar preliminariai pritaria, ar sutinka šioms pataisoms?

Antras klausimas. Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas padidės 1,3%. Dabar jau yra skaičiavimai, kad dar mažiau. Tarkim, galbūt nepadidės. Ar negali išlikti pajamos, sakysim, praėjusių metų lygio, jeigu vidaus produktas išliktų blogiausiu atveju praėjusių metų lygio? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū. Taip, Lietuvos Respublikos Prezidentas yra supažindintas ir jis biudžeto išlaidų sumažinimui pritaria. Aš manau, kad vakar jis buvo susitikęs su visų frakcijų atstovais, kalbėjosi ir išreiškė savo nuomonę.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi P.Papovas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau patikslinti, kad jūs, sakydamas apie sumažinimą krašto apsaugos biudžetui… ten yra paslėptas ir lėšų sveikatos apsaugai sumažinimas. Beveik 5 mln. Lt mažinama už kareivių sveikatos priežiūros apmokėjimą. Taigi iš tikrųjų realus sumažinimas sveikatos apsaugai susidaro kur kas didesnis, bent jau tais 5 mln. Lt, kuriuos aš paminėjau, o dar per… vaikų gydymo įstaigose… Šiandieninė situacija nėra tokia, kad mes galėtume su tuo sutikti, nes jau dabar kai kurios teritorinės ligonių kasos išsikviečia vyriausiuosius gydytojus ir liepia rašyti pasiaiškinimus dėl to, kad sveikatos įstaigos gydo ligonius, nes beveik 200 mln. Lt privalomojo sveikatos draudimo fondo trūkumas (dalis yra iš “Sodros”, o didžioji dalis – iš valstybės biudžeto) verčia nesuteikti sveikatos įstaigose reikiamų paslaugų. Todėl, aš manau, sutikti, kad šitie atskaitymai į privalomąjį sveikatos draudimo fondą taip pat yra tokios išlaidos, kurias būtų galima mažinti, iš tikrųjų negalima, nes tas jūsų minėtas procentas neatitinka realybės.

J.LIONGINAS. Ačiū. Aš gal pasakysiu jums tik tokią mažą informaciją, kad, kaip žinote, visos ligoninės yra viešosios įstaigos. 1998 m. jos gavo 77 mln. Lt pelno. 80% jų dirbo pelningai. Kitas klausimas, kur tas pelnas panaudojamas?

PIRMININKAS. A.Sakalas – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi Biudžeto įstatymas yra svarbiausias Seimo dokumentas, mūsų frakcija prašo pratęsti laiką, kol bus atsakyta į visus klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra numatyta darbotvarkė. Galėsime balsuoti, ar darbotvarkę keičiame, ar ne, tačiau darbotvarkėje yra numatytas laikas, kiek yra skiriama šiam klausimui, ir noriu pastebėti, kad Seimo statute iš viso nėra numatyta, kad biudžeto pateikimo metu būtų užduodami klausimai. Mes padarėme šiokią tokią išimtį, bet aš siūlyčiau ja nepiktnaudžiauti. Taigi klausimai, be abejo, bus užduodami visuose komitetuose.

Dabar klausia P.Papovas. Ruošiasi A.Čaplikas. Minutėlę!

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, sunku svarstyti pakeitimus, kai mažėja bendrasis vidaus produktas, pajamos ir išlaidos, tačiau aš teigiamai vertinu Vyriausybę, kad ji vis dėlto įvertino, jog savivaldybių biudžetų mokestinių pajamų išlyginimo rezervui buvo skirta per mažai ir kad toms savivaldybėms, kurios nepatvirtino šių metų savo biudžetų, yra skiriamos specialios dotacijos. Tačiau aš noriu patikslinti, pagal kokią metodiką yra paskaičiuotos ir skiriamos specialios dotacijos toms savivaldybėms pajamoms išlyginti – ar pagal egzistuojamą, ar pagal metodikos naująjį projektą?

J.LIONGINAS. Ačiū. Pagal egzistuojamą variantą.

PIRMININKAS. Klausia A.Čaplikas. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

A.ČAPLIKAS. Ministre, kodėl jūs kartu su premjeru (tiesiog man įdomu) dažnai deklaruojate, jog norėdami, kad biudžeto įstatymo projektas būtų kuo greičiau pakeistas, vis dėlto nesikreipėte į frakcijų ir partijų lyderius visą rugpjūčio mėnesį, tarkim, tam, kad gautumėte preliminarias išvadas ir nuomones, kad būtų galima, sakykim, turint tiktai formalias problemas, bet neturint politinių problemų skubinti šio įstatymo priėmimą? T.y. jūs netgi savo kalboje paaiškinote, kad lyg ir atsakomybę perdavėte Prezidentui, kuris už jus veda derybas su frakcijomis. Man irgi yra keista, kodėl jūs taip elgiatės? Vienu sakiniu jūs sakote, kad norite kuo greičiau, kartu einate pas Prezidentą, kuris šiaip jau galėtų būti paskutinė institucija, apibendrinanti visus ginčus, bet nesikreipiate į politines partijas, kurioms yra atstovaujama Seime.

J.LIONGINAS. Ačiū. Aš tik noriu patikslinti gerbiamąjį Seimo narį, kad mes neiname pas Prezidentą, bet mes pateikėme Prezidentui mūsų įstatymo projektą, t.y. informavome. Aš manau, tai yra etiška.

Antrasis klausimas. Ar rugpjūčio mėnesį sušaukti, ar mes dabar svarstome – rugsėjo 10 d., tai iš esmės nieko neišspręs.

PIRMININKAS. Klausia Alg.Butkevičius, ruošiasi R.Kupčinskas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs savo pranešime kalbėjote apie mokesčių administravimo sugriežtinimą. Kai kurioms įmonėms Finansų ministerija yra labai daug skolinga, ypač už statomus objektus, ir jau tose įmonėse pradėjo lankytis mokesčių administratoriai, areštuodami jų sąskaitas. Ar jūs nemanote, kad Mokesčių administravimo įstatyme reikėtų padaryti kokią nors pataisą, kad ten, kur skolinga valstybė, nebūtų areštuojamos tos sąskaitos ir būtų sudaromos tam tikros sąlygos toms įmonėms toliau egzistuoti ir vykdyti savo veiklą. Ačiū.

J.LIONGINAS. Toks projektas parengtas ir jau yra Vyriausybės kanceliarijoje.

PIRMININKAS. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi M.Pronckus.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, į kai kuriuos mano klausimus jūs atsakėte, bet norėčiau paklausti, ar lyginamasis variantas svarstant komitetuose bus pateiktas, nes čia yra pateikti galutiniai skaičiai? Ačiū.

J.LIONGINAS. Vakar jau buvo lyginamasis variantas Seime. Nežinau, gal techninės kliūtys…

PIRMININKAS. Sakoma, kad jau yra išdalyta, taip?

M.Pronckus. Ruošiasi D.Aleksiūnienė.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, analizuojant naujas išlaidas vis dėlto nematyti skolintų lėšų iš Privatizavimo fondo. Ar jūs nemanote, kad norint apsispręsti Seimo nariams kaip tik ši analizė taip pat reikalinga prie to, ką esate pateikę.

J.LIONGINAS. Aš manyčiau, kad svarstant biudžeto projektą tiek skolintų, tiek Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo analizė bus kiekvienam, jeigu bus pageidavimas, išdalinta, kad galėtų susipažinti su esama situacija. Čia problemų nebus.

PIRMININKAS. Klausia D.Aleksiūnienė. Ruošiasi J.Valatka.

D.ALEKSIŪNIENĖ. Gerbiamasis ministre, čia iš tikrųjų tokie sudėtingi skaičiavimai ir visiems aišku, kad tų pinigų vėl trūks metų pabaigoje. Ar nebūtų paprasčiau skaičiuoti kiekvienos dienos įplaukas ir tiesiog gyventi pagal išgales, o lygiagrečiai suaktyvinti ekonominę veiklą, kad tų įplaukų būtų daugiau? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Mes taip ir darome, nuo birželio 10 d. gyvenam tik pagal pajamas. Iš tikrųjų daromi visi žygiai ir rengiama daugybė paketų, kad pagyvintume ekonomiką, t.y. atgaivintume smulkųjį ir vidutinį verslą. Žinom, kad tik jį atgaivinus galimi kokie nors ekonominiai poslinkiai ir kilimas į viršų.

PIRMININKAS. Klausia J.Valatka. Ruošiasi M.Šerienė.

J.VALATKA. Gerbiamasis ministre, visiems aišku, kad nedeficitinis biudžetas sprogo kaip muilo burbulas. Aš turėčiau jus paklausti apie skolinimąsi. Skolintis, matyt, reikės tiek vidaus, tiek išorės rinkose. Kaip jūs žiūrite į tokį skolinimąsi, kai mūsų komerciniai bankai, perskolinę Vyriausybei su tomis aukštomis palūkanomis, patys skolinasi visai kitomis sąlygomis? Ką jūs galėtumėte pasakyti apie veiklą šioje srityje, kaip Vyriausybė skolinsis užsienyje, žiūrėdama į šių palūkanų skirtumus? Ačiū.

J.LIONGINAS. Jeigu galite, patikslinkite. Ką jūs turite omenyje, sakydamas, jog skolinamasi iš mūsų komercinių bankų?

J.VALATKA. Galiu patikslinti, kad ne skolinimasis iš mūsų komercinių bankų, bet komerciniai bankai skolinasi vienomis palūkanomis užsienio rinkose, po to perka mūsų Vyriausybės vertybinius popierius už 13-14-15 procentų ir t.t. Kaip jūs žiūrite į šitą situaciją?

J.LIONGINAS. Aš tik noriu pasakyti, kad faktiškai tai yra iždo srautų sureguliavimo klausimas. Vertybiniai popieriai, kaip žinote, Vyriausybės du kartus yra išleidžiami per savaitę. Ir tas ciklas negali nutrūkti nė vienai dienai, nes iš karto suardoma tvarka ir išeina chaosas. Taip, nes mūsų komerciniai bankai, jeigu jūs pažiūrėtumėte… Pažiūrėkite akcininkų struktūrą ir pamatysite, kas valdo tuos bankus ir kieno ten yra pinigai. Mūsų bankai tik dalyvauja mūsų komercinių bankų vardu vertybinių popierių aukcionuose. Bet kol kas padėtis yra tokia. Kaip jūs pastebėjote, trumpalaikiu periodu vertybinių popierių aukcionų palūkanos ženkliai sumažėjo. Klausimas yra vienas – dėl ilgalaikių aukcionų. Ten problemų yra, manau, daug.

PIRMININKAS. M.Šerienė. Ir tai paskutinis klausimas prieš pertrauką. Prašom, gerbiamoji Šeriene.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis ministre, savivaldybių biudžetas nesurinktas apie 200 mln. Projekte numatyta keliasdešimt milijonų savivaldybėms pridėti, bet tai toli gražu neišspręs visų problemų. Kaip Finansų ministerija žada padėti savivaldybėms išgyventi?

J.LIONGINAS. Ačiū. Kaip jūs pastebėjote, mes net nesiūlome peržiūrėti savivaldybių biudžetų, t.y. paliekame tą patį lygį. O kol kas mes, žinoma, padedame atskiroms savivaldybėms, kurių iš tikrųjų yra labai bloga padėtis, suteikdami beprocentinius kreditus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte į 16 klausimų. Laikas, skirtas šiam darbotvarkės klausimui, baigėsi. Socialdemokratai siūlo papildyti darbotvarkę ir suteikti galimybę visiems Seimo nariams atsakyti į klausimus. Aš galiu pasiūlyti tai atlikti šios dienos posėdžių pabaigoje, t.y. po šešioliktos valandos. Jeigu ministras sutiktų dar sykį ateiti į Seimo posėdį, mes galėtume tą padaryti. Tačiau dabar aš turiu skelbti pertrauką, 12 val. 05 min. kviečiu visus Seimo narius susirinkti į Seimo posėdžių salę ir… (Balsas iš salės. Ar galima?)

Tada mes pratęsime darbą ir tai bus Seimo nario priesaika. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Seimo nario K.Jakelio priesaika

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Pagal mūsų šios dienos darbų programą, kaip jūs matote, yra numatyta iškilminga Seimo nario K.Jakelio priesaika. Pagal Konstituciją ir Seimo statutą Seimo nario priesaiką priims Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas einantis Konstitucinio Teismo teisėjas ponas V.Pavilonis. Prašom.

V.PAVILONIS. Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio 2 punktu, nusprendė pripažinti K.Jakelį nuo 1999 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) kandidatų sąrašą. Kviečiu K.Jakelį priimti priesaiką.

Informuoju, kad pagal Seimo statuto 2 straipsnį Seimo narys visas tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi Statuto 2 straipsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio Statuto 3 skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas. Todėl Seimo narys prisiekdamas (prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį) skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Seimo statuto 4 straipsnis skelbia: “Priesaikos tekstas netaisomas, nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios priesaikos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė”. 5 straipsnis numato, kad “Seimo narys, šio Statuto nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, pagal Konstitucijos 59 straipsnį netenka Seimo nario mandato”. Prašome priimti priesaiką.

K.JAKELIS. Aš, Kęstutis Jakelis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!

V.PAVILONIS. Prašome pasirašyti. Pranešu Seimo nariams, kad K.Jakelis priėmė priesaiką įstatymo nustatyta tvarka ir įgyja visas Seimo nario teises. Priesaikos tekstas atiduodamas posėdžio pirmininkui. (Plojimai)

1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1969. Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1970 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKAS. Dėkojam Konstitucinio Teismo teisėjui, sveikinam kolegą Kęstutį, tapusį pilnateisiu Seimo nariu.

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Mes šiek tiek atsiliekame nuo mūsų darbų grafiko, formaliai biudžeto pateikimas yra pasibaigęs ir pagal Seimo statutą yra numatyta, kad 15 dienų nuo šiandien komitetai ir frakcijos svarsto pateiktas šių metų biudžeto pataisas. Artimiausiu metu Seimo valdyba, suderinusi su Biudžeto ir finansų komitetu, paskelbs, kada įvyks kitos šio biudžeto svarstymo procedūros, t.y. pirmasis svarstymas ir antrasis svarstymas. Tačiau turėtume taip pat dar užbaigdami šią procedūrą apsispręsti dėl kartu teikiamo su Biudžeto įstatymu ir Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo įstatymo projekto. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šio įstatymo projekto pateikimui? Buvo pateikti abu įstatymai kartu. Tiktai dėl šio įstatymo mes turėtume formaliai įvykdyti procedūrą. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Taigi siūloma… K.Šavinis nori tarti žodį pritarti. Prašom.

K.ŠAVINIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų gal mažoka laiko, bet kodėl taip atsitiko, kad vis dėlto dėl gana svarbaus Kelių fondo įstatymo pakeitimo absoliučiai nebuvo galimybės paklausti. Tai vis dėlto siūlyčiau surasti galimybę atsakyti į neatsakytus klausimus, kad mes turėtume galimybę čia, šioje posėdžių salėje, o ne komitetuose.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš pat pradžių susitarėm, kad kalbam iš karto apie du įstatymus, jie abudu yra susiję vienas su kitu. Kelių fondo įstatymas keičiamas todėl, kad keičiamas Biudžeto įstatymas. Nė vienas iš Seimo narių, kurie gavo galimybę užduoti klausimus dėl šio įstatymo, neuždavė jokių klausimų. Aš dėl to galiu kartu su jumis apgailestauti. Galbūt biudžeto pirmo arba antro svarstymo metu galima bus taip pat kalbėti ir apie šį įstatymą. Ir jeigu kam nors bus likę kokių nors klausimų, tai ministras tikrai į tuos klausimus atsakys.

Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma yra, kad šį įstatymo projektą, Kelių fondo įstatymo projektą, svarstytų kaip pagrindinis komitetas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu komitetu būtų Ekonomikos komitetas, kadangi keliai yra, be abejo, ekonomikos reikalas. Yra siūloma komiteto išvadas pateikti spalio 7 d., kai yra numatoma svarstant artėti prie pabaigos, svarstant ir biudžeto pataisas.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1955 (pateikimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu niekas daugiau neprieštarauja dėl šio įstatymo, mes galėtume ministrui suteikti trumpą galimybę (aš siūlyčiau, kiek galima trumpinti laiką) pateikti rezervinį antrą klausimą, t.y. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Kviečiu ministrą J.Lionginą pateikti šį įstatymo projektą.

J.LIONGINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad nuolatinės buveinės finansinė apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Kaip žinot, priėmus Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisas, yra nustatyta, kad juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojai yra ir nuolatinės buveinės. Atsižvelgiant į tai, jos turėtų mokesčių inspekcijoms pristatyti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą. Dėl to Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnyje yra papildymas, kad tokią finansinę atskaitomybę teikia ir nuolatinės buveinės.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Niekas nenori paklausti. Taigi klausimus baigiame. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime pritarti šiam teikimui ir pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetui apsvarstyti šį įstatymą iki spalio 12 d? J.Listavičius – dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau minėjo, pakeitus kai kuriuos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo straipsnius, ten atsirado tokios sąvokos kaip “nuolatinė buveinė”, o pakeitus ar patikslinus Advokatūros įstatymą advokato darbo vieta laikoma advokato kontora, o ne biuras. Kadangi tuose paminėtuose įstatymuose yra tam tikri pakeitimai, jie turi atsispindėti ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme tam, kad būtų žinoma, sakykim, kaip turėtų nuolatinės buveinės pateikti atskaitomybę. Todėl ir yra parengtas šis įstatymo projektas. Aš pritariu šiam projektui po pateikimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, bendru sutarimu yra siūloma pritarti šiam įstatymo projektui. Dėkojame ministrui. Pateikimo procedūra yra baigta.

Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1975(2) (pateikimas)

Ir dar vienas susijęs su biudžetiniais reikalais įstatymo projektas, rezervinis. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, mes galėtume apsvarstyti rezervinį trečią įstatymo projektą. Matyt, jau iš anksto manydami, kad priešpietinį darbą baigsim šiek tiek vėliau. Tai kviesčiau J.Razmą pateikti Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.P-1975. Pateikimas.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šį rudenį įsigalioja kokie šeši mūsų neseniai priimti įstatymai, kurių pradžia iš karto reikalauja ir papildomo finansavimo. Finansų ministerija yra paskaičiavusi, kiek kiekvienas iš tų įstatymų pareikalauja lėšų. Tarp jų yra ir Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kuris numato, jog nuo lapkričio 1 d. įsigalioja naujos Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos dėl darbo apmokėjimo mūsų diplomatams. Nepaslaptis, kad diplomatų atlyginimai ir priedai yra labai padidinami. Kai mes svarstėm nuo kada ši nauja sistema pradėtų galioti, buvo pasakyta, kadangi jau patvirtintame 1999 metų biudžete yra numatyta reikiama suma, galiojimo pradžia galėtų būti lapkričio 1 d. Todėl mes be problemų ir priėmėm šį įstatymą. Kol kas ta suma ir patikslintame biudžeto projekte yra išlaikyta. Bet atsižvelgęs į tai, kad kai mes atidžiai pradėsim svarstyti biudžetą, tai, matyt, aptiksime tokių institucijų, kurių darbuotojams su siūlomom projekte lėšom gali tekti svarstyti klausimą, ar paskutinį metų mėnesį neišeiti neapmokamų atostogų, todėl, manau, kad tame kontekste galima kalbėti ir apie diplomatų tarnybinių atlyginimų padidinimo tam tikrą atidėjimą. Kaip viena iš tokių institucijų, be abejo, yra Lietuvos radijas ir televizija, kuriai reikia rasti keletą milijonų. Aš neabejoju, kad tokių gali atsirasti ir daugiau. Tarp jų paminėtinas, kad ir kaip būtų keista, ir Seimas, kuriam nederinant nei su Seimo valdyba, nei su kitomis Seimo institucijomis Finansų ministerija įrašė dabar patvirtinto biudžeto sumažinimą 2 milijonais litų, nors ir dabar jau Seimo biudžetas siekia tik 90% 1998 m. biudžeto. Tuo tarpu jeigu pažiūrėsim į Užsienio reikalų ministerijos biudžetą, iki tikslinimo jis buvo 119% lyginant su 1998 m., po teikiamo tikslinimo jis vis tiek lieka didesnis už praeitų metų biudžetą, siekdamas 100,8% 1998 metų biudžeto atžvilgiu, aš turiu tikslius duomenis iš Finansų ministerijos. Nors, kaip matot, sumažinimas yra pakankamai didelis, palyginti su tuo, ką mes buvom patvirtinę. Jis siekia 19%. Aš nesakau, kad Užsienio reikalų ministerijai jis yra nejuntamas. Taigi bet kuriuo atveju, manau, kai visur reikia taupyti ir mažinti atlyginimus, priedus, kalbėti apie ženklų atlyginimų padidinimą diplomatams (kurių, aišku, nėra daug ir ta suma valstybės mastu nesusidarytų labai didelė), vis dėlto, manau, nereikėtų. Būtų geriau, kad tą padidinimą šiek tiek nukeltumėm. Todėl siūlau Diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatyme numatytą datą nukelti šiek tiek tolesniam laikui negu šių metų lapkričio 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 10 minučių klausimams ir tikrai ne daugiau. A.Sysas. Taip, kaip numatyta Statute. Ruošiasi L.Sabutis.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmame projekte buvo apskritai 2001 m. liepos 1 d. Kuo remiantis pasirinkta būtent šio pusmečio data? Ir kitas klausimas. Ar ne geriau apskritai šito įstatymo įsigaliojimą susieti su Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo normomis, kur irgi reikia parengti darbo apmokėjimo naujus principus.

J.RAZMA. Jūs žinote, kad diplomatams valstybės tarnybos normos dėl darbo apmokėjimo negalios. Aišku, mes galime kalbėti, kad gal ten reikės siekti kokio nors principų suderinimo. Ta data, kuri dabar parašyta, kitų metų vidurys, tikrai įrašyta labai sąlygiškai. Ją būtų galima įrašyti tiksliau, kai mes žinosime kitų metų biudžetą ir kiek lėšų tenka Užsienio reikalų ministerijai. Manau, kad svarstant mes galėsime sužinoti bent preliminarius skaičius dėl mūsų kitų metų biudžeto, kartu ir Užsienio reikalų ministerijos biudžeto. Aš neatmetu galimybės, kad galbūt ta data gali būti pakeista ir į 2000 m. sausio 1 d. O dėl to, kad buvo 2001 m., tai čia tikrai buvo spausdinimo klaida ir aš dėl to atsiprašau.

PIRMININKAS. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Tuo paties nenoriu klausti, nes paklausė kolega A.Sysas. Palikite mane kalbėti dėl motyvų.

PIRMININKAS. A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamasis kancleri, kiek atsimenu, ir kiek suprantu, jūs pats balsavote už šitą Diplomatinės tarnybos įsigaliojimo įstatymą, kuris buvo priimtas gegužės mėnesį. Sakykite, kokios papildomos informacijos jūs gavote apie valstybės biudžeto būklę. Gal daug daugiau mokesčių nesurinkta negu per kitus mėnesius? Ko jūs nežinojote gegužės mėnesį, kad dabar atėjęs rugsėjo pradžioje siūlote įstatymo projektą, kuris iš principo prieštarauja jūsų mintims, pasakytoms gegužės mėnesį? Mano manymu, Seimas turėtų būti šiek tiek labiau gerbti savo žodį, savo įsipareigojimus įvairioms visuomeninėms grupėms. Šiuo atveju ir diplomatams. Ačiū.

J.RAZMA. Gerbiamasis kolega, jūsų kalba yra vien netikslumų rinkinys. Pirmas netikslumas. Šį įstatymą mes priėmėm praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai buvom ką tik patvirtinę valstybės biudžetą ir, matyt, nelabai abejojom, kad jį reikės tikslinti, nelabai planavom jį tikslinti, nes ką tik buvom už jį balsavę. Taigi, ten buvo ta suma.

Dabar dėl mano balsavimo. Jūs turėtumėte prisiminti, kad aš buvau teikęs pataisas ir dėl mažesnių priedų ir dėl kitų kai kurių dalykų. Joms nebuvo pritarta ir aš, ko gero, susilaikiau balsuodamas už šį įstatymą. Jeigu mes atliekam įvairių sričių tikslinimą, tai nematau jokios tragedijos, jeigu padarysim tikslinimą ir dėl diplomatų atlyginimų įsigaliojimo.

PIRMININKAS. V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Aš irgi nustebau gavęs šią pataisą. Kiek suprantu, čia yra jūsų asmeninė iniciatyva ir, žinoma, jūs turite tą teisę. Bet būtų buvę daug mandagiau tiesiog pasitarti su ministerija, taip pat su Užsienio reikalų komitetu. Aš siūlau, kad atidėtume šį projektą ir kad pirmiausia aptartumėme prieš svarstydami net ir komitete. Ačiū.

J.RAZMA. Ne, aš nenorėčiau, kad įsigalėtų tokia praktika, jog būtų varžoma Seimo narių valia teikti tam tikrus projektus. Kad būtų reikalaujama prieš tai juos derinti su ministerija. Tam yra svarstymo stadijos, tam yra klausymai, kur ministerijos gali išsakyti savo poziciją. Vis dėlto mes, kaip Seimo nariai, turim gerbti ir savo teises ir tokio pobūdžio iniciatyvas. Jeigu ir jūs tai darysite, aš tikrai žiūrėsiu labai teigiamai. O toliau matysime, kokia ministerijos pozicija. Iš tiesų gal gali būti priimami ir neigiami sprendimai.

PIRMININKAS. Ir J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti. Supratau, kad jūs teikiate antrą pasiūlymą, kur 2000 m. liepos 1 d. Bet iš klausimų, kuriuos čia kolegos kėlė, man atrodo, kad galbūt yra kitas kelias, tai, ką jūs minėjote, kai teikėte priimant įstatymą. Gal priedų dydį koreguoti ar ką, nes dabar pasakyti, kad atlyginimai nukeliami ir paliekami tokie, kokius jie gauna, aš manau, ne visai korektiška, kai mes jau buvom priėmę įstatymą beveik prieš metus laiko ir apsisprendę dėl ambasadų finansavimo dydžio ir žmonių atlyginimo dydžio. Gal jūs galėtumėte atsiimti teikimą, o teikti kitą, būtent dėl priedų dydžio. Taip mes galėtume taupyti.

J.RAZMA. Dėl priedų dydžio aš nenorėčiau daryti kokio nors skuboto teikimo. Įsigaliojimo atidėjimas yra tikrai kur kas paprastesnis sprendimas. Juk ir priimant Diplomatinės tarnybos įstatymą mes tiksliai nežinojom, kada jis galės pradėti galioti. Jeigu būtų taip susiklostę, kad Užsienio reikalų ministerijai būtų nepasisekę išsikovoti tiek lėšų, tai mes tikriausiai iš karto būtume priėmę, kad jis įsigalioja nuo kitų metų. Aš minėjau, kad ta įsigaliojimo data gali būti nukelta tik dviem mėnesiams iki sausio 1 d. Tokio pobūdžio pataisos man tikrai nesudaro jokių problemų, nes mes jomis išsprendžiam šių metų biudžeto reikalus. Taigi negalėčiau sutikti su tuo kitu jūsų pasiūlymu.

PIRMININKAS. Ir A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone kancleri, natūralu, kad mes, Seimo nariai, bandom pagelbėti Vyriausybei ieškoti rezervų mūsų biudžetui patvarkyti. Tačiau mes tai darome stengdamiesi kaip jūs keisti įstatymus. Sakykite, kaip mums daryti įtaką, kad Vyriausybė pati susitvarkytų ten, kur ji gali? Ką aš turiu omenyje? Dar praeitos kadencijos buvo priimti Vyriausybės teisiniai aktai, reglamentuojantys loterijų vykdymą. Normali praktika, kai loterijų pelnas yra 5%, o visa kita eina į biudžetą. Aš nežinau, kokia ten dabar padėtis, bet tuo metu priimtame nutarime buvo 20% atiduodama tiems, kurie žarsto aukso puodus. Ar nereikėtų pasiūlyti Vyriausybei, aš nežinau, kaip tai oficialiai padaryti, kad pasižiūrėtų ir susitvarkytų, nes tai yra didžiulis rezervas?

J.RAZMA. Jūs uždavėte pakankamai sudėtingą klausimą. Man atrodo, kad geriausia būtų, kad tas idėjas jūs suformuluotumėte klausimo forma Vyriausybei ir tada būtų galima aiškiau spręsti. Aš nenorėčiau kaip nors mėgėjiškai ir ekspromtu atsakyti į tokį sudėtingą klausimą. Aš dar paminėčiau, kad esu paprašęs ir turėčiau greitai gauti iš Finansų ministerijos papildomą lentelę, kur bus palygintas visų institucijų biudžetas procentais 1998 ir 1999 metais, gal tai padės mums aiškiau spręsti, kur kokios proporcijos yra susiklosčiusios, kokios tendencijos. Tikrai matysim, kad kai kur ir dabar po tikslinimo lieka gerokai per 100%, kai kur lieka tik 70%. Galėsim tada gal ir daugiau rasti kokių nors siūlymų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimams laikas baigėsi. Turim apsispręsti, ar pritariam po pateikimo šiam įstatymo projektui. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Atsiprašau posėdžio pirmininke, po vasaros ne tą mygtuką paspaudžiau. Norėjau kalbėti prieš. Ir prieš norėjau kalbėti dėl to, kad kai buvo priimamas įstatymas, lėšos turėjo būti skirtos nuo sausio 1 d. Jau tuomet buvo nukelta. Vadinasi, įstatymo priėmimas, to, kurį mes priėmėm Seime, apskritai praranda prasmę. Jo įyvendinimas jau vėluoja visus metus. Manyčiau, jeigu čia yra daugiau propagandinis pono J.Razmos žingsnis, tai siūlyčiau pasiūlyti geriau sumažinti priedus Seimo vadovybei: kancleriui, pavaduotojams, Pirmininkui. Tada tikrai žmonės suprastų, kad ponas J.Razma rūpinasi mūsų sunkia finansine padėtimi. Todėl aš esu prieš ir už tokį projektą nebalsuosiu.

PIRMININKAS. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, tuo klausimu dėl diplomatų atlyginimo įšaldymo, arba įstatymo sustabdymo, įstatymo datos pakeitimo aš turiu kitokią nuomonę negu Seimo kancleris ir būčiau nepritaręs tokiam siūlymui. Be to, manęs taip pat prašė užsienio reikalų ministras perduoti jo nuomonę. Bet pirmiausia tai yra mano nuomonė. Mes neturime apsigauti dėl to, kad diplomatai gauna tariamai didelius atlyginimus, nes tie atlyginimai yra nekintami nuo 1992 m. tiems, kurie dirba užsienyje, nepaisant nei infliacijų, nei reprezentacinių išlaidų būtinybės ir pan. Ten daug neišspręstų klausimų visą laiką buvo dėl nedirbančių žmonų, dėl šeimos narių ir tiesiog elementaraus pragyvenimo, tuo labiau kai namuose reikia priimti žmones ir dirbti diplomatinį darbą. Todėl šitas padidinimas, kuris buvo numatytas, – čia ne puikybė, čia yra gyvenimo būtinybė, jeigu mes norime turėti negėdingai atrodančią diplomatiją. Aš žinau, kokie yra palyginimai su latvių ir estų diplomatų aprūpinimais, aš apie tai nekalbėsiu. Bet ministrui aš pasiūliau pagalvoti, ir galbūt ministerija galėtų rasti geriau ką paaukoti iš savo galimybių ar resursų vietoje, pačioje ministerijoje, ir tą sumą kokiu nors būdu, jeigu yra tokia būtinybė, dar mažinti po to, kai ministerija jau susimažino savo biudžetą, bet nepakirsti visiškai mūsų diplomatijos galimybių dirbti tą darbą, kuris yra nepaprastai svarbus valstybei.

PIRMININKAS. Taigi du Seimo nariai kalbėjo prieš. L.Sabutis norėtų kalbėti už?

L.SABUTIS. Taip, aš norėčiau pritarti, bet kartu atkreipti dėmesį, jog priimant reikėtų laikytis dėl valstybės tarnybos priimto specialaus straipsnio, t.y. kad susijusius su valstybės tarnyba tarnautojus, tarp jų ir dirbančius diplomatinėse atstovybėse tarnautojais, o gal šiuo atveju galima apskritai diplomatinę tarnybą pritaikyti prie kovo 1 d., t.y. prie to reikalavimo, kad būtų bendra sistema, būtent biudžeto reguliavimas ir atlyginimų mokėjimas galėtų prasidėti ne liepos 1 d., tai būtų per toli ir kirstųsi su Valstybės tarnybos įstatymu, o būtent kaip yra priimta Valstybės tarnybos įstatyme – nuo kovo 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir, matyt, teks apsispręsti balsuojant, ką toliau darome su šiuo įstatymo projektu. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 23, prieš – 18, susilaikė 28. Taigi pritarimo šio įstatymo pateikimui nėra. Galima siūlyti arba atidėti projekto pateikimo procedūrą, arba atmesti. Siūlote atmesti bendru sutarimu. (Balsas salėje) Pats pateikėjas siūlo atmesti ir toliau nesvarstyti.

Gerbiamieji Seimo nariai, bendras sprendimas yra nepritarti. Projektas atmestas. Projekto iniciatorius jį atsiims, taip? Taigi dar ponas A.Raškinis siūlo balsuoti atskirai dėl to, ar pritariame atmetimui. Kas už tai, kad būtų pritarta atmetimo procedūrai? (Balsas salėje) Čia yra procedūrinis balsavimas. Dėl balsavimo motyvų mes jau nekalbame. Kas už tai, kad būtų pritarta atmetimui?

Už atmetimą 30, prieš – 14, susilaikė 19. Taigi ir atmetimui nepritarta. Lieka bendru sutarimu atidėti pateikimo procedūrą ir siūlyti kancleriui ieškoti kitokių sprendimo būdų, kaip taupyti lėšas. Ar bendru sutarimu galime tokiam siūlymui pritarti? Aš manau, kad galime. Gerbiamieji Seimo nariai, šį darbotvarkės klausimą taip pat išsprendėme.

Akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1983. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 1, 11, 14, 18, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1984. Viešojo pirkimo įstatymo 14 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1985. Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1986. Energetikos įstatymo 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1987. Paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės "Mažeikių nafta" apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1988 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Dabar pradedame svarstyti darbotvarkės 1-5 klausimą. Tai yra 1-5a, 1-5b, 1-5c, 1-5d, 1-5e, 1-5f darbotvarkės klausimai, visi susiję su “Mažeikių naftos” komplekso ateitim. Aš nevardiju atskirai kiekvieno įstatymo projekto pavadinimo. Jūs visi turite tą gana ilgą sąrašą. Noriu priminti, kad pradedame nuo pirmojo įstatymo projekto, t.y. Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-1983. Kol viceministras G.Miškinis ateis į tribūną, aš noriu pasakyti, kad čia, Seimo salėje, jūs matote dalyvaujančius ir kitus asmenis, kurie padės viceministrui atsakyti į klausimus. Tai viceministras V.Valentukevičius, transporto viceministras ponas R.Malkevičius, taip pat ministro E.Maldeikio patarėjas ponas S.Spėčius, kuris viską žino apie derybas. Taigi prašom, pirmasis įstatymo projektas. Viceministre, ar jūs pristatysite ir kitus įstatymų projektus? Prašom.

G.MIŠKINIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite man pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, taip pat su juo susijusių Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo bei Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės “Mažeikių nafta” apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir paprašyti, kad likusius kitus pristatytų mano kolegos ūkio viceministras ponas V.Valentukevičius ir susisiekimo viceministras ponas R.Malkevičius.

PIRMININKAS. Prašom, viceministre.

G.MIŠKINIS. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo pakeitimo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių reorganizavimo įstatymo nustatytą investavimo į akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, tęsiančios veiklą po reorganizavimo, tvarką ir būdus bei reikalavimus akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” savininkams. Kaip žinome, Seimo nutarimo “Dėl strateginio investuotojo pripažinimo” JAV kompanija "Williams International Company” buvo pripažinta strateginiu investuotoju į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”. Šiuo metu investavimo tvarką akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” bei reikalavimus jos akcininkams nustato šis reorganizavimo įstatymas. Pagal dabar galiojančias šio įstatymo nuostatas akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų leidžiama įsigyti tik norminių aktų nustatyta tvarka patvirtintam strateginiam investuotojui.

Norėčiau šiuo metu išskirti du momentus. Pirma, pastaruoju metu šiuo projektu ypač susidomėjo kai kurios tarptautinės finansinės institucijos, tarp jų Tarptautinė finansų korporacija bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kurie teikia šiam projektui ypatingą reikšmę. Yra visiškai tikėtina, kad finansuos akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” rekonstrukciją bei investuos į šią bendrovę, jeigu valstybei priklausys mažiau kaip 50% akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” įstatinio kapitalo. Ir antras momentas. Siekiant užtikrinti efektyvesnį akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” darbą bei pastovų naftos tiekimą, dalis šios akcinės bendrovės akcijų turėtų būti parduotos akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” naftos tiekėjams. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių nuostatos yra keistinos. Pakeitus šio įstatymo 3 straipsnio pirmąjį ir trečiąjį dalis, jos akcijų galės įsigyti ir skolintojai, ir naftos tiekėjai.

Kadangi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymas konkrečiai nurodo strateginį investuotoją kaip didžiausio akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” akcijų paketo įgijėją, nauja 3 straipsnio šeštoji dalis nustato, kad strateginis investuotojas neturės kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo vykdyti koncentraciją. Šiuo metu akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” finansinė padėtis jau neatitinka ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio trečiosios dalies reikalavimų. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas uždelstų sandorio su strateginiu investuotoju sudarymą, todėl nauja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio šeštoji dalis daro tam tikrą išimtį, o kartu, atsižvelgiant į galimą akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” įstatinio kapitalo mažinimą ateityje, supaprastina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu nustatytą procedūrą. Kitos šio reorganizavimo įstatymo pataisos sukonkretina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus pasirašant sutartis su strateginiu investuotoju ir akcine bendrove “Mažeikių nafta”. Priėmus šį įstatymo projektą, reikia keisti kai kuriuos Lietuvos Respublikos įstatymus. Kai kurie yra pateikiami šiame bendrame pakete. Vėliau reikės priimti ir kai kuriuos Vyriausybės nutarimus, kurių reikalauja šis įstatymo pakeitimas.

Dabar norėčiau pateikti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimą, kuris yra šiame pakete.

Teikiamo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra panaikinti apribojimus bendrovėms skolinti ir skolintis pinigus, siekiant palengvinti jų finansavimą, įgyvendinant įmonių investicijų ar komercinius projektus iš skolintų lėšų. Dabartinė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 6 punkto redakcija labai smarkiai riboja bendrovių galimybes pasiskolinti pinigų, taip pat jų paskolinti. Bendrovėms dažnai trūksta lėšų tam, kad jos galėtų įgyvendinti tam tikrus investicijų ar komercinius projektus, taip pat ir kitoms reikmėms. Galimybė pasiskolinti tokių trūkstamų lėšų šiuo metu yra ribojama daugeliu reikalavimų, kurių laikytis neretai bendrovei yra labai sudėtinga.

Pridedamame projekte siūloma pakeisti Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 6 punktą, nustatant, kad bendrovės turi teisę sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolinti ir skolintis pinigų. Panaikinamas apribojimas, kad bendrovė turi teisę pagal paskolos sutartis skolinti pinigų tik bankams bei skolintis pagal paskolos sutartis tik iš bankų bei ne pelno organizacijų, finansuojamų tarptautinių organizacijų ir kitų valstybių vyriausybių pagal programas, suderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe arba jos įgaliota institucija. Tuo tarpu panaikintas privalomas reikalavimas, kad skolintis pinigų iš kitų ūkio subjektų bendrovės gali tik išleisdamos kredito vertybinius popierius, o jiems skolinti – tik įsigydamos jų išleistus kredito vertybinius popierius ir tik patvirtinus visuotiniam akcininkų susirinkimui. Pagal teikiamą įstatymo pakeitimo projektą, siūloma neriboti akcininkų teisės skolinti pinigų bendrovei, panaikinti nustatytą maksimalų skaičių akcininkų (šiuo metu yra 50), kurie galėjo skolinti pinigų bendrovei, taip pat jos įstatuose panaikinti reikalavimą numatyti akcininkų teisę skolinti pinigų bendrovei bei nustatyti maksimalią palūkanų normą. Apribojimą įkeisti bendrovės turtą akcininkams, kai jie suteikia bendrovei paskolas, siūloma palikti. Pakeitimu siūloma pakeisti maksimalią bendrovės paskolintų ir jos pasiskolintų lėšų sumą. Ši suma šiuo metu turėjo neviršyti nuosavo bendrovės kapitalo. Ta nuostata išlieka. Paliekama tik bendra pasiskolintų lėšų suma, apribota nuosavo kapitalo suma. Taip pat projekte atsisakoma drausti bendrovei skolinti pinigų kitiems asmenims, jeigu ji pati yra pasiskolinusi iš akcininkų ar kitų ūkio subjektų. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo, kad apie Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nustatytų reikalavimų, kurių daugumą siūloma panaikinti, pažeidimus akcinė bendrovė privalo informuoti tokia pat tvarka kaip apie Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme nustatytą esminį įvykį.

Įstatymo pakeitimas neturėtų sukelti problemų inkorporuojant jį į teisinę sistemą. Pakeitimo tekste numatoma, kad bendrovė, skolindamasi ir skolindama pinigus, negali verstis kredito įstaigų veikla, t.y. ji turi skolintis pinigų tik savo reikmėms, o ne tam, kad, pasiskolinusi iš vienų subjektų, juos perskolintų kitiems už didesnes palūkanas, ir tai būtų jos pagrindinė vykdoma veikla.

Norėčiau pasakyti, kad dėl šio straipsnio jau seniai yra diskutuojama. Rengiant naują Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, ši problema yra sprendžiama kompleksiškai. Norėčiau pasakyti, kad skolinimosi klausimas nėra akcinių bendrovių įstatymo objektas. Mes šia pataisa sprendžiam tik dėl vienos įmonių rūšies, t.y. tik akcinių bendrovių, todėl kai pateiksime naują Akcinių bendrovių įstatymo redakciją, kuri jau yra pateikta Vyriausybei, aš manau, ši nuostata bus patikslinta. Taip pat bus parengtas naujas įstatymo, kuris buvo priimtas 1993 m. liepos 15 d., t.y. dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims (jis yra jau šiuo metu pasenęs), projektas.

Taip pat norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos paskolų iš užsienio bankų akcinės bendrovės “Mažeikių nafta”, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos rekonstrukcijos bei Būtingės naftos terminalo statybos projektui finansuoti ir bendrovės “Mažeikių nafta” apyvartinėms lėšoms papildyti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindinė mintis yra ta, kad yra siūloma padidinti šiuo metu nustatytą limitą nuo 400 mln. JAV dolerių iki 650 mln. JAV dolerių.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu būtų galima, aš paprašyčiau savo kolegų, kad jie dabar pateiktų iš šio viso įstatymų paketo likusius įstatymus.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, gal mes galime sutarti, kad dabar taip pat pateiksim kitus įstatymų projektus, paskui klausimai dėl visų įstatymų visiems pranešėjams. G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Aš norėjau paklausti. Ar atvyks ministras, kuris buvo pagrindinis, sakykime, derybų dalyvis? Manau, kad viceministrui būtų šiek tiek sudėtinga atsakyti į kai kuriuos klausimus.

PIRMININKAS. Prašom, viceministre. Ką jūs galite pasakyti apie tai?

Ministras, kiek aš žinau, šiuo metu negali dalyvauti posėdyje. Aš galėčiau pasiūlyti tokią išeitį – jeigu mes šiandien baigtume procedūrą dėl įstatymo pateikimo, manau, kad artimiausiu metu Seimo posėdyje mes galėtume paprašyti ministro pateikti informaciją apie derybas ir atsakyti į Seimo narių klausimus.

G.MIŠKINIS. Aš galėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams pasakyti, kad ministras jau trečiadienį išvykdamas į Briuselį turėjo temperatūros. Mes buvom ir vakar vakare, ir šiandien ryte jį aplankėm. Iš tikrųjų yra aukšta temperatūra ir šiuo metu jis dėl sveikatos būklės dalyvauti negali. Aš manau, kad į tuos klausimus, į kuriuos mes nepajėgsim atsakyti (aš manau, tokių bus, nes aš nesu derybų grupės narys), ministras tikrai atsakys svarstant komitetuose.

PIRMININKAS. Mes taip pat, aš manau, turėsime progą pasikviesti ministrą į posėdį ir dar papildomai paprašyti jo atsakyti čia, Seimo salėje, į klausimus. A.Sysas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad mes galėtume užduoti klausimą dėl kiekvieno pateikto įstatymo. To reikalauja ir Statutas, nes tai yra labai sudėtingi įstatymai, labai svarbūs ir tas sujaukimas į vieną krūvą neduos naudos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Galima, be abejo, elgtis ir taip. Nėra jokių problemų. Galbūt mes sugaišime šiek tiek daugiau laiko, bet, jeigu yra toks pageidavimas, tai pradedame nuo pirmojo įstatymo projekto Nr.P-1983 – Akcinių bendrovių reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. O vėliau aš siūlyčiau tada tai, apie ką ministras jau kalbėjo, – kalbėti apie Akcinių bendrovių įstatymą ir apie Paskolų įstatymą, o tada mes pakviesime kitus ministrus pateikti kitus įstatymus. Prašom. Kas norėtų klausti dėl pirmojo įstatymo? 10 minučių klausimams. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis ministre, ir šį įstatymą, ir visą įstatymų paketą būtų galima vertinti kaip Vyriausybės bandymą šiek tiek sumažinti tą blogį arba Lietuvos interesų nepaisymą, kuris yra įrašytas pagrindinėse, principinėse nuostatose. Kokia ekonominė logika ar kokie kiti argumentai verčia ir toliau laikytis nuostatos, kad “Williams” turi ar gali įsigyti kontrolinį paketą? Ar įvertinta tai, kad atsirado dvi, bent dvi, gal ir daugiau finansinių institucijų, tarp jų Europos rekonstrukcijų plėtros bankas, ketinančių investuoti? Ar jie kelia tokią sąlygą? Juk 50%, mažiau nei 50% valstybės kapitalo nereiškia, kad visa likusi dalis turi atitekti vienam investitoriui. Ar įvertinta ta rizika, kurią sukelia vieno monopolistinio savininko sukūrimas šioje jautrioje srityje – naftos komplekse? Ačiū.

G.MIŠKINIS. Atsakydamas į šį klausimą norėčiau pasakyti, kad tolesnės diskusijos buvo pradėtos jau esant užfiksuotai pradinei pozicijai. Aš galėčiau pasakyti, kad atskiruose pasirašytuose ankstesniuose susitarimuose, pavyzdžiui, finansinių institucijų dalyvavimas steigiant akcinį kapitalą nebuvo numatytas. Derybų metu darbo grupės pasiūlymu pavyko šį klausimą išspręsti ir įtraukti, kaip aš minėjau, tokias stambias finansines institucijas, kurios sutinka dalyvauti šiame projekte.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad ankstesniuose susitarimuose naftos tiekėjų dalyvavimas šiame projekte taip pat nebuvo numatytas. “Williams” sutiko su darbo grupės pasiūlymu įtraukti į akcinį kapitalą taip pat ir naftos tiekėjus. Dar viena, sakykim, situacija, susidarė tada, kai ministras E.Maldeikis, vadovaudamas darbo grupei, pradėjo diskusijas. Kaip žinome, “Williams” įstatymu numatyta teisė įsigyti iki 66% akcinio kapitalo akcijų. Šiuo metu “Williams” sutinka mažinti aukcioną ir ateityje įsigyti iki 51% akcijų. Kiek aš žinau, “Williams” padarė ir dar daugiau nuolaidų. Taigi, aš manau, kad ir šitos išvardintos sąlygos aiškiai rodo, kad dabar ta situacija, galutinė situacija, kurioje yra derybų grupė, yra palankesnė.

PIRMININKAS. Klausia E.Bičkauskas. Ruošiasi A.Sysas.

E.BIČKAUSKAS. Aš norėsiu kalbėti ir dėl motyvų. Visi šie pakeitimai, kaip jūs pats ir minėjote, yra susiję su sutartimi dėl “Williams”. Na, blogas precedentas, tokių turėjom, bet ką jau darysi, nors tokio dydžio tikrai neturėjom. Mano klausimas susideda iš dviejų dalių.

Pirma. Ar jūs nemanote, kad Seimo nariai, prisiimdami iš esmės visą atsakomybę, prieš pritardami ar ne pateiktiems įstatymams turėtų gauti sutarties su “Williams” projektą, kurį galėtų ir turėtų vertinti kompleksiškai kartu su pateikiamais įstatymų projektais, o nesivadovauti tik žodžiais? Ir aš iš karto atsakau ponui A.Kubiliui, kuris turbūt pasakys, kad mus informuos apie derybas su “Williams”, bet bijau, kad tai Centro sąjungos frakcijos nepatenkins.

Antra. Jeigu nėra pačios sutarties, tai ar galima garantuoti, ar jūs manote, kad garantuojama, kad “Williams” iki galutinio įstatymo priėmimo, tiksliau, sutarties pasirašymo, nepateiks naujų prašymų vėl pakeisti įstatymus tam tikra linkme? Dėkoju.

G.MIŠKINIS. Kiek man yra žinoma, iki sutarties pasirašymo beliko atlikti tik kai kuriuos techninius dalykus, t.y. tame visame dideliame pluošte sutarčių, projektų pakeisti tas vietas, kiek buvo pasiekta derantis darbo grupei. Čia kaip tik dalyvauja ponas Spiečius, kuris yra darbo grupės narys, ir jis galėtų atsakyti, ar aš teisingai atsakau į jūsų antrąjį klausimą. Dėl pirmojo, dėl sutarties projekto gavimo, na, man labai sudėtinga pasakyti. Aš tiesiog galėčiau pasiteirauti ir atsakyti, ar ministras kaip vadovas gali šitą klausimą spręsti, kaip jūs sakote, teigiamai.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas. Ruošiasi J.Listavičius.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, aš tikiuosi, kad jūs į mano klausimą atsakysite, nes tai bus konkretus klausimas dėl 2 straipsnio. Aš norėčiau paklausti, ar taip padaryta iš “mandrumo”, kad niekas negalėtų suprasti, kas ten parašyta. Turiu omeny, kad ketvirtojoje pastraipoje atsiranda žodžiai “kitaip perleisti tiek valstybei nuosavybės teise…”, apskritai nesuprantama kam. Bet mano klausimas ne dėl to. Aš noriu paklausti apie 18%, kurie atsiranda. Kodėl būtent 18? Kas tai per magiškas skaičius, kai valstybė turi turėti mažiau nei 18%?

G.MIŠKINIS. Taip, dėl 18%. Tai tikrai nėra magiškas skaičius, tačiau šiuo metu yra užfiksuota, kad ne mažiau kaip 25%, ir sutarties memorandume yra numatytos galimybės įtraukiant tarptautines finansines institucijas, kad gali būti variantų, kad ta suma bus šiek tiek mažesnė. Todėl 18% yra atsižvelgiant į tuos skaičiavimus, į tų sutarčių projektus.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi V.Andriukaitis, kuris buvo užsirašęs iš anksto.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis viceministre, norėčiau paklausti dėl paskolų. Kokie pagrindiniai argumentai dėl valstybės garantijų padidinimo iki 650 mln. dolerių, kiek numatoma skirti investicijoms ir kiek apyvartinėms lėšoms papildyti? Ačiū.

PIRMININKAS. Čia jau klausimas apie kitą įstatymą.

G.MIŠKINIS. Gaila, kad aš tribūnoje neturiu pažymos. Pas poną Spiečių yra visas iššifravimas ir, aš manau, kad galima į šitą klausimą atsakyti. Ar galima, ponas Spiečius atsakys?

PIRMININKAS. Kai ateisim prie kito įstatymo, tai ponas Spiečius ir paaiškins šitą klausimą. Dabar klausia V.Andriukaitis. Jam jau yra žodis suteiktas. Tada klaus M.Pronckus. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jūs supažindinote, tarkime, savo strateginį investuotoją su 1995 m. sausio 5 d. politinių partijų pareiškimu, kurį yra pasirašiusi Tėvynės Sąjunga, krikščionys demokratai, Centro Sąjunga, socialdemokratai ir kitos partijos? Ten yra parašyta tokia nuostata, kad žemiau pasirašiusios politinės partijos atkreipia Vyriausybės dėmesį, jog skubotas ir pavojingas strateginių energetikos objektų išvalstybinimas gali priversti vėliau kitą Vyriausybę ar Seimą naujai spręsti šiuos klausimus. Ar jūs supažindinote ir ar patys žinojote, kad tokia nuostata leidžia ir leis ateity naujai spręsti tuos klausimus ne taip, kaip dabar bandote jūs tą įstatymą įsiteisinti?

G.MIŠKINIS. Į klausimą galėčiau atsakyti taip – aš pristatau Vyriausybės poziciją.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš labai gerbiu poną viceministrą, bet keletą kartų iš tikrųjų nuskambėjo, kad į tą ar kitą klausimą gali atsakyti derybų delegacijos vadovas ponas E.Maldeikis. Tada iš karto galiu paprašyti ir prašau pirmininko daryti pateikimo pertrauką, kol (čia yra Centro sąjungos frakcijos pozicija) mes negausime sutarties projekto, pasirašyto ministro, kaip projekto, ir kol pats ministras nepateiks galutinio ir išsamaus atsakymo. Atleiskite, pone viceministre, bet tai natūralus prašymas. Todėl aš prašau daryti pateikimo pertrauką. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas, kurį pateikė E.Bičkauskas. Ministras, kaip mane informavo, iš tikrųjų serga. Jis galbūt sutiktų atvykti į salę, nežinau, ar jam pavyktų stovėti tribūnoje. Gal jis galėtų būti salėje ir atsakyti į kai kuriuos klausimus. Mes tai galbūt galėtume daryti po pietų, susitarę, kad tęsime šiuos darbotvarkės klausimus, jeigu gali ir viceministrai, po 15.00 val.

Kitas siūlymas, kad mes iš tikrųjų darytume pertrauką maždaug po 15–20 minučių, bet galbūt yra Seimo narių, kurie norėtų paklausti konkrečiai viceministro G.Miškinio. Viceministras atsakytų į tuos klausimus, kurie susiję konkrečiai ne tiktai su “Mažeikių naftos” investicija, bet ir su tokiais bendrais reikalais, kaip Akcinių bendrovių įstatymo pataisos, o kiti viceministrai atsakytų į klausimus, susijusius taip pat su bendrais įstatymais, tiesiogiai nesusijusiais su “Mažeikių naftos” reikalais. Ar būtų tokių Seimo narių, kurie dabar norėtų paklausti viceministro? Tokiu atveju galime pasitarti dėl procedūros. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Aš iš tikrųjų kviesčiau nedaryti to, kaip gerbiamasis viceministras sakė. Ministras rimtai serga, aukšta temperatūra. Jį kviesti į Seimo salę, kad jis (galės ar negalės) atsakytų į mūsų užduotus klausimus, manau, iš tikrųjų yra netinkama ir pavojinga. Aš, kaip medikas, siūlyčiau to nedaryti. Mes turime priimti kitą sprendimą arba palaukti, jeigu ministras serga, antradienio. Nereikia daryti taip, kad žmogus, vykdydamas pareigą, rizikuotų savo sveikata.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš irgi norėčiau pasiūlyti padaryti pateikimo pertrauką, nukelti tai, tarkim, iki antradienio. Antradienį galėtume normaliai spręsti to pateikimo visus aspektus, nes klausimas per daug sudėtingas, kad mes galėtume iš tikrųjų negauti atsakymų pateikimo metu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritartumėte siūlymui dabar daryti šio klausimo svarstymo pertrauką? Visų pirma pertrauka iki 15.00 val., o 15.00 val. žinosime, ką toliau darome. Galbūt iš tikrųjų tai darysime ir antradienį. Ar sutariame dabar, kad 15.00 val. mes?.. Ne, aš dabar siūlau daryti pertrauką. 15.00 val. mes turėsime informaciją. Sutarta, taip? Taigi šiuos darbotvarkės… (Balsai salėje) Darome pertrauką. Prašom. Ar… (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi dar sykį kartoju, kad dabar darome pertrauką. Ar grįšime prie šio klausimo šiandien, ar antradienį, mes nutarsime 15.00 val.

Ačiū, viceministre. Dėkoju jums. Dėkoju kitiems viceministrams. Darome šių darbotvarkės klausimų svarstymo pertrauką ir kartu skelbiu šio rytinio plenarinio posėdžio pabaigą.