Šešiasdešimt šeštasis (363) posėdis
1999 m. liepos 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Pradedame liepos 8 dienos, ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji Seimo nariai, viena svarbi žinia dėl sesijos pratęsimo – kol kas niekas neregistravo jokio nutarimo projekto, todėl galime dirbti taip, kaip dirbome.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Greičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku” projektas Nr.P-1931 (svarstymas ir priėmimas)

2-1 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl V.Greičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku” projektas, kurio registracijos Nr.P-1931. Svarstymas ir priėmimas. Prieš tai registruojamės. Prašom registruotis. Pradedame šią procedūrą. Vyksta registracija. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 78 Seimo nariai. Dabar pradedame procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, Statutas numato, kad pirmiausia pateikiamos Seimo narių frakcijų bei komitetų išvados, po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis. Taigi pradedame frakcijų ir komitetų kalbas. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau frakcijoms… kol kas nematau ir negirdžiu norinčių kalbėti frakcijų vardu. A.Vidžiūnas. Prašom.

A.VIDŽIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Frakcija buvo susitikusi su pretendentu į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Tai buvo pakankamai formalus mūsų pokalbis ir susitikimas vakar per pietus. Frakcija nekelia abejonių, kad daugelis bruožų, kurie reikalingi tokio aukšto lygio mūsų teisėtvarkos sistemos pareigūnams ir pakankamai rezultatyvus V.Greičiaus darbas, kai jis buvo pono P.Kūrio pavaduotojas ir dažnai dirbo tuos darbus, kurių pirmininkas negalėjo atlikti būdamas užsieniuose, taip pat pakankamai ilgas laikas, kai jis ėjo laikinai einančio Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas dėl to, kad nebuvo suformuotas visas Aukščiausiojo Teismo teisėjų korpusas ir panašiai… Dabar kalbu tarptautiniais žodžiais, bet, frakcijos nuomone, dabar, kai Aukščiausiojo Teismo sudėtis yra labai tvirta ir aiški, pretendentas į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus vakar pateikė savo įsivaizdavimą, kuria kryptimi jis mėgins tobulinti Aukščiausiojo Teismo darbą, kad kitų teismų sprendimai būtų rezultatyvesni, lengviau priimami, kad praktika būtų aiškesnė ir jauniems, ir vyresniems teisėjams.

Gerbiamieji kolegos, nenorėdamas plačiau kalbėti nejuridine kalba, perduodu frakcijos nuomonę: Tėvynės sąjungos frakcija palaiko Prezidento teikiamą V.Greičiaus kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau nematau kurių nors frakcijų… P.Katilius. Prašom.

P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai! Krikščionių demokratų frakcija nebuvo specialiai tuo klausimu susitikusi su kandidatu, tačiau daug kartų buvo jį sutikusi. Poną V.Greičių frakcijos nariai neblogai pažįsta. Žinoma, mes nemanome, kad teismų sistemoje, teismuose jau yra viskas gerai ir viskas gerai sutvarkyta. Tam yra įvairių priežasčių. Žinoma, tai priklauso nuo teisėjų sąžiningumo, kokybės, jų darbo, bet taip pat ir nuo organizacijos, to darbo organizavimo. Manome, kad sprendimas, siūlomas dabar gal ir pavėluotai, kaip jau minėjo ponas A.Vidžiūnas, spręsti, nes ilgai buvo ir dirbo laikinuoju Aukščiausiojo Teismo pirmininku… Šis klausimas dabar sprendžiamas. Manau, kad jį būtinai reikia išspręsti. Dauguma frakcijos narių yra tos nuomonės, kad pasirinktas sprendimo būdas yra teisingas. Linkiu kandidatui į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus sėkmingai dirbti, gerinti teismų darbą ir pasiekti visokeriopos sėkmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Socialdemokratų frakcijos vardu kalbės J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, socialdemokratai taip pat buvo susitikę su kandidatu. Mes pateikėme tam tikrus klausimus. Mūsų nuomone, gavome labai konkrečius, aiškius atsakymus. Mes manome, kad kandidatas tinka toms pareigoms. Socialdemokratų frakcija balsuos už kandidatą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Asmeniškai poną V.Greičių pažįstu jau pakankamai daug metų ir tikrai galiu vertinti tik teigiamai. Frakcijoje mes su ponu V.Greičiumi taip pat susitikome. Niekam nekilo abejonių, kad tai drąsus, principingas ir, jeigu galima pasakyti, padorus žmogus. Kitas dalykas, kad kai kuriems frakcijos nariams kilo klausimų, ar, jeigu kalbėsime apie teismų sistemą, visus teismus, ponas V.Greičius mąsto taip globališkai, bet aš manau, kad tai buvo daugiau dėl to, jog pokalbis nebuvo ilgas. Šiaip ar taip, Centro sąjungos frakcija nusprendė, kad jokio balsavimo prieš tikrai nebus.

PIRMININKAS. Ir kviečiu Č.Juršėną – LDDP frakcijos vardu.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamasis pretendente! Taip jau susiklostė, kad man asmeniškai už gerbiamąjį V.Greičių šioje salėje teko kelis kartus balsuoti, ir kiekvieną kartą jis ėjo vis aukščiau. Ir šį kartą taip pat padarysiu. Beje, frakcijoje buvo įdomus, kartais karštas pokalbis, bet bendras mūsų vertinimas lieka palankus. Kviečiu kolegas paremti šią kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų daugiau norinčių kalbėti frakcijų ar komitetų vardu? G.Imbrasienė – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas aptarė V.Greičiaus kandidatūrą į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus ir mano, kad tai yra aukštos kvalifikacijos teisininkas, turintis nemažą teisėjo darbo stažą. Iš esmės jis visą gyvenimą ėjo teisėjo pareigas. Nuo 1998 metų iki šiol yra einantis pareigas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Manau, tai leido dar labiau sužinoti visas ne tik Aukščiausiojo Teismo, bet ir visos teismų sistemos problemas. Komitetas pritaria, kad V.Greičius būtų paskirtas Aukščiausiojo Teismo pirmininku.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau norinčių kalbėti frakcijų ar komitetų vardu nėra. A.Patackas norėjo dalyvauti asmeniškai diskusijoje. Prašom.

A.V.PATACKAS. Aukščiausiojo Teismo teisėjas valstybės vadovų herarchijoj yra, sakykim, ketvirtas arba penktas žmogus. Tai yra nepaprastai svarbi pareigybė, kuri reikalauja, kad ją užimantis žmogus būtų ne tik gerai žinantis formaliąją pusę, ne tik gerai vykdantis įstatymus, bet ir kaip asmenybė būtų tiesus žmogus. Tiesus ir drąsus. Ir aš manau, kad kandidatas atitinka šitas abi kategotijas. Savo drąsą jis įrodė B.Dekanidzės procese. Gal ne visi žino, kad B.Dekanidzės procese teisėju buvo gerbiamasis V.Greičius, tą reikia žinoti. O savo, kaip žmogaus ir kaip piliečio, policija jis nepabijojo pasakyti Seime, kalbėdamas apie liūdnai pagarsėjusią istoriją, vieną iš juodžiausių Seimo dienų. Taigi ši kandidatūra, manau, tinka Aukščiausiajam Teismui ir galbūt padės padaryti taip, kad žodis teisėjas atitiktų savo šaknį: nuo žodžio tiesa, teisė ir t.t., tuo tarpu mūsų savimonėje dabar šitie dalykai šiuo metu yra išsiskyrę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai ir visa diskusija dėl šio Seimo nutarimo. Pradedame šio nutarimo priėmimo procedūrą. Bet prieš tai dar turiu pasiūlyti tarti žodį kandidatui į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas ponui V.Greičiui. Prašom.

V.GREIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Ta aplinkybė, kad aš šiandien esu šioje garbingiausioje tribūnoje, yra aukštas mano asmeninių savybių įvertinimas ir aukštas kaip teisėjo darbo įvertinimas. Ir aš dar kartą, naudodamasis proga, noriu padėkoti Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui už parodytą pasitikėjimą, noriu padėkoti ir jums, gerbiamieji Seimo nariai.

Kalbėdamas apie Aukščiausiojo Teismo veiklą, kalbėdamas apie kitų teismų veiklą aš išsakiau šioje salėje ir frakcijose savo poziciją ir idėjas. Stengiausi frakcijose ir šioje salėje atsakyti išsamiai į jūsų pateiktus man klausimus. Aš noriu pasakyti, kad man buvo malonu, jog visose frakcijose be išimties aš buvau suprastas, jaučiau pritarimą ir jaučiau palaikymą. Kartu, naudodamasis proga, noriu padėkoti ir už kritines pastabas išsakytas mano adresu. Tos išsakytos kritinės pastabos leis dar ir dar kartą kai kuriuos klausimus apmąstyti ir, manau, išsakytos jūsų kritinės pastabos turės įtakos gerinant ne tik Aukščiausiojo Teismo, bet ir kitų teismų veiklą. Po kelių minučių jūs priimsite sprendimą. Jeigu aš būsiu paskirtas Aukščiausiojo Teismo pirmininku, stengiuosi, kad Aukščiausiojo Teismo darbas būtų kuo efektyvesnis ir kokybiškesnis. Dėsiu visas pastangas, kad būtų tinkamai ir sėkmingai sprendžiami visi klausimai, kurie įstatymo yra suteikti Aukščiausiojo Teismo kompetencijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis V.Greičiau. Ar ponas A.Abramavičius norėtų kalbėti? Prašom.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Respublikos Prezidento vardu aš norėčiau padėkoti visoms frakcijoms, visiems Seimo nariams, kurie dalyvavo aptariant gerbiamojo kandidato į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus kandidatūrą. Nekartodamas to, ką aš sakiau pristatydamas šią kandidatūrą, dar kartą kviesčiau visus gerbiamuosius Seimo narius balsuoti už gerbiamojo V.Greičiaus paskyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl V.Greičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku” procedūrą. Ar dar norėtų kas nors kalbėti dėl balvasimo motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis ir balsuosime dėl šio nutarimo priėmimo. Registracija baigėsi.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas Seimo nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 67, prieš nė vieno, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas “Dėl V.Greičiaus skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku” yra priimtas. V.Greičius yra paskirtas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Sveikiname Aukščiausiojo Teismo pirmininką. (Plojimai)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 245, 248, 255, 260, 280, 283 ir 284 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1925 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Pradedame svarstyti darbotvarkės 2-2 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1925. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kalbės J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju aš esu pats ir projekto teikėjas. Projektą iš esmės parengė Generalinė prokuratūra po ilgų diskusijų su Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Šiandien, matyt, yra pasiūlytas optimaliausias variantas. Jo reikmė kyla ir iš Konstitucinio Teismo sprendimo. Komitetas svarstė projektą. Kokių nors pataisų suformuluota nebuvo. Taigi man belieka prašyti, kad jūs po svarstymo pritartumėte tam pačiam projektui, kuris buvo ir per pateikimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinio komiteto siūlymas yra aiškus. Ar kas nors norėtų dalyvauti diskusijoje? Norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Taigi siūlymų ir pataisų, kuriuos reikėtų papildomai svarstyti taip pat nėra. Ar galime bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo? Galim pritarti po svasrtymo ir pritariam.

Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas siūlytų šį įstatymą, kuris buvo kruopščiai apsvarstytas, šioje sesijoje ir priimti. Ar galėtume bendru sutarimu ir daryti tokią procedūrą? Galim tai daryti. Tai kviečiu J.Razmą dar sykį į tribūną. Siūlymų ir pastabų nėra. Kokių nors redakcinių patikslinimų taip pat nėra siūloma.

J.RAZMA. Trys redakciniai patikslinimai, atsižvelgiant į pirmines Teisės departamento pastabas, yra padaryti. Į likusias dvi pastabas nebuvo atsižvelgta. Apie tai buvo diskutuota ir komitete. Manau, kad to pakanka… atsižvelgta į tas formalias pastabas.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, pradedam priėmimą pastraipsniui. 8 straipsniai. Ar kas nors norėtų kalbėti dėl kurio nors atskiro straipsnio? Norinčių kalbėti nematau. Taigi prašom kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Taip pat nėra. Taigi dar sykį registruojamės ir balsuosim dėl šio įstatymo priėmimo. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Ir iš karto dar prieš pradedant balsuoti aš siūlyčiau sujungti šį įstatymą, jeigu mes jį priimsime, su mūsų šiek tiek vėliau svarstytinu įstatymu, ir taip pat su ankstesniais, jeigu dar Dokumentų skyrius nėra jų pateikęs pasirašyti ir jeigu jie dar nėra pasirašyti. Taigi siūlom, kad viskas būtų padaryta viename bloke.

Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas už tai, kad šis Baudžiamojo proceso kodekso atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsuojam dėl įstatymo, kurio registracijos Nr.P-1925. Ponui E.Bičkauskui dar sykį atskirai išaiškinsiu.

Už balsavo 43, prieš – 1, nė vienas nesusilaikė. Taigi įstatymas yra priimtas. Ir žodis V.Landsbergiui. Jūsų balsą tiesiog pridėti? Aš galvojau, kad jūs norit kalbėti. Taigi už – 44, prieš – 1, nė vienas nesusilaikė. Vienas, kuris balsavo prieš, norėjo balsuoti už. Taigi 45 – už, nė vieno prieš. Įstatymas yra priimtas. O kolegai E.Bičkauskui dar sykį noriu pasakyti, kad aš kalbu apie tai, kad jeigu mes šiandien priimsime ir kitus Baudžiamojo proceso kodekso įstatymus, tai siūlysim juos sujungti, taip pat ponui E.Bičkauskui dar sykį pasiūlytume mobilųjį telefoną laikyti tam skirtoje vietoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 126 ir 417 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675(2) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, 2-3 darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 126 ir 417 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675(2). Pagrindinio komiteto vardu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, yra įrašyti du pranešėjai – V.Aleknaitė ir E.Bičkauskas. V.Aleknaitė pradeda. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, du nedideli Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kaip jūs turbūt atsimenate, ir pateikėjas ir autorius V.Landsbergis apie tai kalbėjo, yra susiję su prievartos prieš asmenį, konkrečiai su išžaginimo bylomis. Čia yra siūloma, kad ir tais atvejais, kai esama pakankamai įrodymų, tačiau pati nukentėjusioji ar nukentėjusysis dėl kokių nors priežasčių negali arba nenori palaikyti kaltinimo byloje, kad prokuroras turėtų galimybę vis tiek tokią bylą tęsti. Taip yra daroma pirmiausia atsižvelgiant į gyvenimo tikrovę. Mes dažnai matome, kad nukentėjusios moterys yra įvairiai gąsdinamos, šantažuojamos, spaudžiamos ne vien žagintojų, bet ir savo giminių atsisakyti kaltinimo, o kadangi be pačios nukentėjusiosios iniciatyvos kaltinimo palaikyti neįmanoma, paprastai iki kalėjimo tie nusikaltėliai ir neateina.

Yra ir kitas kontekstas, ne vien Lavrinovičių kontekstas, ne vien kasdieninės Lietuvos, bet ir europinis, sakyčiau, Europos Sąjungos kontekstas šitoms pataisoms. Neseniai pavasarį kaip stebėtojai man teko dalyvauti Europos Sąjungos pasitarime. Tai buvo ministrų pasitarimas Kelne, kur labai aukšto lygio Europos universitetų profesoriai, mokslininkai kėlė problemą, ar iš tikrųjų auka, prievartos auka mūsų Europos kodeksuose yra redukuota tiktai iki nusikaltimo įrodymo priemonės. Juk prievarta prieš asmenį yra visuomenei pavojingas nusikaltimas. Tuo tarpu dabartinė Europa yra taip nutolusi nuo seniai pamiršto taliono principo, jog dažnai pamiršta, kad kiekvienas nusikaltimas pagal jo dydį turi būti kaip nors atlygintas, už nusikaltimą turi būti baudžiama. O tapdama tiktai įrodymo priemone, auka labai dažnai ir psichologiškai nukenčia, kadangi procedūros yra tikrai sunkiai pakeliamos, dažnai sunkiau pakeliamos negu pats prievartos aktas. Tai yra tarytum to prievartos akto daugkartinis atnaujinimas.

Mūsų komitete buvo svarstomos šios pataisos. Dauguma komiteto narių pasisakė už, ir aš siūlyčiau jums pasisakyti už, todėl, kad mes turime keisti savo požiūrį į auką. Aš manau, kuo toliau, tuo labiau mūsų teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemoje bus stengiamasi atlyginti žalą aukai. Yra juk Europoje šalių, kur yra ir tam tikri aukų rėmimo, kompensavimo nusikaltimo aukoms fondai ir panašiai. Aš manau, kad žengdami šitą žingsnį mes žengiame jį taip pat ir Europos linkme. Todėl siūlau už tai balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas taip pat kalbės komiteto vardu. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš bijau, kad aš ne komiteto vardu kalbėsiu, nors įrašytas kaip pranešėjas. Visiškai neprieštaraudamas tam, ką pasakė ponia V.Aleknaitė, kiekvienam žodžiui pritardamas, kad tai reikia daryti, paprasčiausiai galvoju, ar tai tie darymo būdai, kuriuos reikia daryti. Ir ar atlikdami šitą veiksmą, kurį dabar siūlome, mes nepadarom praktiniam darbui žalos. Ar mes nepagalvojam apie tai, jog reikia kaip tik reikalauti iš darbuotojų praktikų, kurie dirba, visai kito darbo stiliaus ir darbo metodų? Ir kad mes suteikiam galimybę kiekvieną kartą pasakyti jiems, kad mes galėtume kovoti su šia problema, jeigu būtų atitinkamas įstatymas. O kadangi įstatymų nėra, todėl mes šito negalime padaryti.

Aš esu įsitikinęs, kad tų įstatymų yra pakankamai. Tiktai reikia noro ir elementaraus darbo. Štai dėl ko aš abejoju šita pataisa. Kita vertus, darbuotojai praktikai, kurie irgi dalyvavo ir mūsų komiteto posėdyje, jie irgi pakankamai abejojo šios pataisos reikalingumu ir nauda, galbūt net galimybe piktnaudžiauti. Deja, man plačiau kalbėti nėra galimybės. Iškeliu abejones. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto vardu kalbės E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Nepaisant pono E.Bičkausko argumentų, vis dėlto ir paskutiniai įvykiai spaudoje dėl gana žinomo atvejo, šiuo atveju pono Laurinovičiaus atvejo, aš manyčiau, kad tai yra dalykai, kuriuos mes visi turėtume suprasti. Paspausti žmogų ir sudaryti situaciją, kad jis gali būti spaudžiamas, yra labai lengva, todėl tai yra apginimas, tai yra iš esmės žmogaus teisių apginimas, kad teisinės institucijos remtų šį žmogų jam ir neprašant. Man atrodo, kad iš esmės žmogaus teisių prasme tai yra pliusas, o ne minusas, nepaisant, kad ponas E.Bičkauskas dabar išdėstė ką tik girdėtus argumentus. Siūlyčiau paremti. Dėkui.

PIRMININKAS. Pradedame bendrąją diskusiją. A.Patackas nori joje kalbėti. Prašom.

A.V.PATACKAS. Seimo nariai, kaip žinote, turi teisę tarpininkauti prašant malonės. Kai pas mane ateina žmogus, aš pirmiausia jo paklausiu, ar jo ginamasis nepadarė žmogžudystės arba išžaginimo. Jeigu taip, sakau, galite grįžti atgal. Šiais abiem atvejais aš galiu tik paprašyti pridėti, bet ne atimti. Kodėl? Nes mūsų kultūros požiūriu, mūsų matricentrinės, moteriškos, kultūros požiūriu išžaginimas yra tolygus žmogžudystei. Kodėl? Todėl, kad žmogžudystė yra tik biologinės mūsų būties nutraukimas, išžaginimas paliečia dar giliau, paliečia pačią žmogaus esmę. Prievarta šioje srityje kito žmogaus atžvilgiu, kitos lyties atžvilgiu yra tas pats kaip žmogžudystė. Ne veltui tiek senojoje mūsų kultūroje, tiek krikščioniškojoje kultūroje turime pavyzdžių, kai mergaitės dėl to žudydavosi.

Taigi netvarka šioje srityje yra ypač netoleruotina, o iki šiol, atleiskite, mūsų teismuose šioje srityje vyravo, kaip čia pasakyti, “eržilo” kultūra. Tos mergaitės pakliūdavo į mažai išsilavinusių, šiurkščių vyrų kompaniją, kurie į visa tai žiūri su šypsenėle, su pakikenimu, tarsi jie neturėtų savo dukterų, tarsi jie neturėtų savo sužadėtinių ir t.t. Mergaitė, pakliuvusi į tokią situaciją, turi turėti nepaprastą valią, kad atsilaikytų, ir juo labiau kad mūsų įstatymuose buvo ši spraga.

Kodėl ši pataisa yra reikalinga ir kodėl į tai, ką sakė E.Bičkauskas, nereikia atsižvelgti? Nes šioje situacijoje auka visuomet yra teisi, net jeigu tai buvo ir specialiai kaip nors gudrauta ar dar kaip nors. Vadinasi, vaikinas neturėjo leistis įsivelti į tokią situaciją. Šioje srityje neturi būti jokių dviprasmybių. Tas, kas leidosi būti įveliamas, turi nukentėti ir turi būti pastatomas taškas. Praktikai žino, kaip tuos dalykus atskirti, kaip atskirti apgaulę nuo to, bet iki šiol nebuvo įstatymo, kuris pasakytų tiesiai. Galiu pasakyti, kad man, kaip vyrui, yra gėda, kad tęsėsi iki šiol, kad tai nebuvo daroma, kad mes nusivažiavome tiek žemai, kad prasidėjo visokios pseudovestuvės, kad buvo sutrypta mūsų senoji kultūra, senieji mūsų papročiai sunaikinti teismuose ir išsityčiota iš jų. Galbūt ši mūsų pataisėlė, nors ir pavėluotai, kažkiek mums padės atgauti savo savigarbą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas V.Landsbergis nori kalbėti.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti esmę, nes kai kurios kalbos plečia klausimą ir šiek tiek nutolina nuo esmės. Kalbama apie tai, kad išprievartavimo bylos turi būti keliamos dėl paties įvykio nusikaltimo fakto, turint pakankamai objektyvių (…) kelti tai bylai. Tai daro prokuroras ir tai nėra susieta su privačiu kaltinimu, kad nukentėjusioji būtinai pati turi būti kaltintoja, turi kreiptis su skundu ir labai dažnai po to patiria antrinį moralinį prievartavimą atsiimti tą skundą arba pakeisti parodymus, arba gąsdinimais, arba papirkimais, arba paveikimais per šeimos narius. Mes matome (net visai neseniai) po to sulaužytus žmones, sulaužytus net ne paties šiurkštaus žvėriško išprievartavimo, o sulaužytus to, kas vyko paskui. Kad nebūtų tokių spragų, galimybių ir pagundų po to nukentėjusį žmogų, auką, dar kartą moraliai prievartauti, gąsdinti ar papirkinėti, reikia ir pašalinti šią galimybę, kad būtent tokio pobūdžio bylos keliamos tik esant nukentėjusiosios skundui. Turi būti keliamos besąlygiškai. Aš tikiuosi, kad jūs visi tai palaikysite. Praktikai, policijos komisarai mano, kad tai gerokai sumažins tokius nusikaltimus, nes sumažins pagundą ir iliuziją, kad po to galima susitvarkyti, po to galima pasiekti, kad bus atsiimtas kaltinimas arba pakeisti parodymai. Kai panaikinsime tai, pripažinsime, kad tai yra ypač sunkus nusikaltimas, o ne šiaip sau ginčas tarp asmenų – susipyko, pasistumdė, užgavo, įbrėžė. Čia yra visai kas kita ir mes parodysime civilizuotos valstybės lygmenį.

Aš nelabai supratau poną E.Bičkauską, kuris dėsto, kad neva kažkokie prokurorai galbūt sako, kad įstatymo nėra, todėl mes blogai dirbame, o iš tikrųjų jie ir šiaip blogai dirba, todėl juos reikia prispausti, kad jie gerai dirbtų, o įstatymas gali būti toks, koks dabar. Atseit ne nuo įstatymo priklauso. Čia logikos nėra. Gali būti, kad ir prokurorai nelabai gerai dirba arba irgi gali būti paperkami ar paveikiami, o ypač jeigu nukentėjusioji dar atsiima savo skundą. Tada labai lengvas darbas. Čia kaip tik antilogiškas dėstymas, nes jis turi dirbti geriau, bet įstatymo pataisa vers iš tikrųjų dirbti geriau, nebus tokios spragos išsisukti ir nusikaltėliams, piktnaudžiauti nelabai stropiems arba nesąžiningiems teisėsaugininkams. Siūlau labai vieningai palaikyti, kad mes šiandien galėtume užbaigti, jeigu reikia, skubos tvarka, kad jau vasarą tas įstatymas veiktų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. J.Olekas nori kalbėti už. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau pritarti teikiamam įstatymui, nors, aišku, turiu pasakyti, kad tie argumentai, kuriuos išsakė Pirmininkas dėl to, kad ir dabar, jausdama prievartą arba kitokį spaudimą, nukentėjusioji pakeičia savo parodymus, tai šis mūsų teikiamas įstatymas ir jo pataisa neišspręs šio klausimo, jeigu nukentėjusioji keis savo parodymus ir liudys teisme priešingai faktams. Mes neturėsime ir iš šio įstatymo naudos. Tačiau šis įstatymas vis tiek atveria tam tikrą platesnę galimybę tuo metu, kai galbūt pati nukentėjusioji abejoja, ar reikia kreiptis, ar nereikia kreiptis proceso pradžioje. O tokių dalykų mes žinome. Nenorėdamos prisipažinti ar prisipažinę tik draugėms, toliau pačios nukentėjusios nesikreipia, todėl siūlyčiau, kad mes iš tikrųjų pritartume šiam įstatymui ir priimtume jį šiandien visi sutartinai. Nors, kaip bando mus čia įtikinti oponuojantys įstatymo pataisai, kad tų įstatymų jau yra. Tačiau iš tikrųjų šio įstatymo pataisa mes nepagadinsime, o galbūt palengvinsime šių bylų išaiškinimą ir galbūt sustabdysime patį procesą.

PIRMININKAS. Ir dar kartą E.Bičkauskas nori kalbėti. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad nereikėtų populistiškai kalbėti apie atsiėmimą skundo ir panašiai, nes bent jau teisininkai, bent jau šiek tiek teisininkai, žino, kad joks skundo atsiėmimas nereiškia proceso ir bylos nutraukimo. Tai yra šiuo metu galiojančiame įstatyme. Kolegai Algirdui pasakyčiau, kai jis paminėjo Lavrinovičių pseudovestuves, priminčiau, kad vis dėlto nuteisti Lavrinovičiai. Taigi įstatymų užteko ir užtenka. O jeigu norim populistiškai kalbėti, tai galima populistiškai kalbėti.

O toliau aš galėčiau irgi pasakyti galbūt iš savo praktikos situaciją. Beje, kad visi kolegos Seimo nariai žinotų, kalbama ne apie tai, kad išžaginta nepilnametė ar mergaitė, nes privaloma iškelti baudžiamąją bylą pagal galiojantį kodeksą. Kalbama ne apie grupinį išžaginimą, nes privaloma iškelti baudžiamąją bylą. Kalbama ne apie sužalojimus, nes irgi privaloma iškelti baudžiamąją bylą pagal dabar esamą Baudžiamąjį kodeksą. Taip, kalbama apie tai, kad vyras išžagino moterį. Būna tokių atvejų iš tikrųjų. Ta moteris turi savo šeimyninį gyvenimą, aš kalbu iš savo praktikos, žinodamas ir dirbdamas tą darbą, dirbęs, ta moteris turi šeimą, turi vaikų ir ji prašo: aš nenoriu, kad jūs man gadintumėt toliau gyvenimą, nes jūs man galutinai sugadinsit gyvenimą. Šiuo atveju su jūsų pataisa prokuroras privalo iškelti baudžiamąją bylą. Tada pagalvokim ir apie tuos vaikus, kuriuos jinai turi, ir apie šeimą, kuri galbūt grius. Galima vertinti ir taip, ir kitaip. Bet tai nėra taip paprasta, kaip dabar daroma. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Balsuosim dėl to, ar pritariam po svarstymo šiam svarstytam įstatymui, t.y. Baudžiamojo proceso kodekso 126 ir 417 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už.

Už – 50, prieš – 1, susilaikė 11. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė šį įstatymą priimti šiandien. Ar galėtume dėl to ir susitarti ir daryti tokius sprendimus? Galim. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi bendru sutarimu pradedame priėmimo procedūrą. Kviečiu į tribūną komiteto vardu pristatyti V.Aleknaitę šį projektą. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Pradedam priėmimą pastraipsniui. Du straipsniai. Ar būtų kokių nors dar pasiūlymų?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pasiūlymų jokių nebuvo. Negauta nei raštu, nei žodžiu. Aš manau, kad galima pritarti.

PIRMININKAS. Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Ne. Dėl viso įstatymo. Du Seimo nariai nori kalbėti už. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pasakyti, kad išklausęs ir gerbiamojo E.Bičkausko tam tikras oponuojančias mintis ir abejones dėl to, kaip būtų galima pasinaudoti šiuo įstatymu, sakykim, savanaudiškais tikslais, aš manau, kad vis dėlto lieka daugiau už argumentų, kad tokį įstatymo projektą, tokį įstatymą priimtume, nes iš tikrųjų pati sudėtingiausia yra baudžiamosios bylos kėlimo dalis tais atvejais, kai nukentėjusi negali apsispręsti, ar jai pačiai kreiptis, ar tokią bylą kelti. Todėl šis įstatymas iš tikrųjų palengvintų bylos iškėlimą ir aš siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir A.Patackas. Prašom.

A.V.PATACKAS. Aš pasigedau feminisčių balso šioje istorijoje. Kai reikia dėl seksualinio priekabiavimo, tai ten verda aistros, o kai kalbam apie moters išniekinimą, tai kažkodėl nesigirdi ten tų adeptų. Kur pradingo feministės? – galima paklausti, kaip teletabiai klausia.

PIRMININKAS. Ponia Aleknaite, jūs savęs nepriskiriate šiai grupei? Ne?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Atleiskit, aš neišgirdau. Teletabiai lyg ir buvo paminėti.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi tai ir visi kalbėjimai dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuosime dėl to, ar priimam šį įstatymą. O tiems, kurie nuogąstauja dėl nukentėjusiųjų teisių pažeidimo, tai siūlau tuo pasirūpinti, apie tai pagalvoti. Jeigu gali būti įslaptinti liudytojai, tai gal gali būti ir įslaptinti nukentėję, jeigu to dar nėra.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuojame dėl šio įstatymo Baudžiamojo proceso kodekso 126 ir 417 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už balsavo 49, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaitos” projektas Nr.P-1930(2) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, rezervinis pirmas klausimas – Seimo rezoliucija “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaitos” projektas Nr.P-1930(2) variantas. Pranešėjas – A.Katkus, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jaučiu, kad šiandien visi labai nusiteikę operatyviai ir gerai dirbti. Todėl tikėdamasis, kad bus priimta ir apsvarstyta ši rezoliucija, drįstu jums pateikti svarstyti ir priimti. Šios rezoliucijos jūs turite paskutinį variantą, iš esmės niekas nesikeičia. Tiktai yra gautas pono J.Listavičiaus papildymas 2 punktui, prie 2 punkto pridėti, kad būtų užtikrintas valstybės biudžete numatytas pusantro procento nuo bendrojo vidaus produkto krašto apsaugos sistemos finansavimas ir šio finansavimo lėšų racionalus bei efektyvus naudojimas. Tas yra daroma. Bet vis tiek nekenkia, kad dar įrašytume į rezoliuciją. Labai svarbūs visi išvardyti, ypač 2, 3, 4 ir 5 punktai, todėl aš norėčiau, kad būtų pritarta ir Seimas kontroliuotų vykdymą, kad Vyriausybė vykdytų.

Pernai metų rezoliucija nebuvo įvykdyta iki galo. Šiemet mums teko pakartoti ir iš naujo priimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Katkui.

Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijai užsirašiusių nebuvo. Pradedam priėmimo procedūrą. J.Listavičiaus pataisą pranešėjas priėmė.

Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Palaikydama ataskaitą ir paremdama komiteto darbą, kuris akivaizdžiai matomas, pastangas, kurias deda komitetas ir jo vadovas, vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes, svarstydami krašto apsaugos sistemos finansavimą ir apsispręsdami dėl procentų, kuriuos jūs minėjote, ypač dabar, kai labai opiai iškyla biudžeto nevykdymo programa ir reikalingi tiek pajamų, tiek išlaidų dalies pataisymai ir korektyvos, norėčiau atkreipti komiteto pirmininko ir kolegų Seimo narių dėmesį, jog mums nepaprastai svarbu būtų artimiausiu metu, t.y. kitos sesijos pradžioje, vis dėlto sugrįžti prie krašto apsaugos sistemos sampratos. Tai nėra vien tiktai Krašto apsaugos ministerija. Kai mes skaičiuojam procentus, tai, tiesą sakant, apsiribojame Krašto apsaugos ministerijos finansavimu su nedidelėmis išlygomis, įtraukdami dar vieną kitą punktą. Tuo tarpu krašto apsaugos sistema yra daug platesnės sąvoka. Galimas daiktas, mes turim ne tik pusantro, bet daug daugiau, jeigu mes žiūrėtume lyginamuoju principu, kaip daroma Europos Sąjungoje, kitose, sakykim, Šiaurės valstybėse. Finansuodami tos pačios sandaros krašto apsaugos sistemą galėtume remtis mūsų ankstesniu nutarimu. Galbūt atsirastų galimybė tiesiog visiškai kitaip pasižiūrėti į finansavimo perspektyvą ir finansavimo korektyvas, apie kurias aš kalbėjau.

J.A.KATKUS. Labai teisingai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Katkau. Dabar Seimo nariai kalba dėl balsavimo motyvų.

V.Einoris nori kalbėti prieš. Prašom.

V.EINORIS. Aš iš esmės bendrai prieš rezoliucija nesu prieš, bet aš negaliu balsuoti už ją dėl vienos priežasties. Viena iš svarbiausių priemonių, kurias turi įgyvendinti Vyriausybė iki šių metų gruodžio 1 d., ta, jog šiais metais krašto apsaugos sistemos finansavimui turi būti užtikrinta 1,5% bendrojo vidaus produkto. Vadinasi, jeigu mes nesurenkam į biudžetą 0,5 mlrd. pajamų, tai kaip mes tvarkysime biudžetą ir kaip koreguosime, jeigu mes nepaliesime krašto apsaugos? Aš nematau, iš ko bus galima šitą dalyką patvarkyti, todėl, paisydamas šio reikalavimo, aš balsuoti už negaliu.

PIRMININKAS. R.Dagys nori kalbėti už.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes dar nežinom, kiek tas biudžetas bus koreguojamas. Mes čia girdėjome visokiausių skaičių. Kol kas formaliai mes negavome jokio projekto, numatančio kokį nors mažinimą ir panašiai. Mes girdėjom tik tam tikras kalbas, todėl šiuo momentu turėtume nesvarstyti tos problemos. Jeigu ateityje iškils klausimas dėl mažinimo ir panašiai, tuomet mes turėtume žiūrėti į visą biudžetą iš esmės. Kita vertus, norėčiau pasakyti, kad siauras krašto apsaugos biudžeto traktavimas mums dažnai trukdo. Kiek man teko domėtis kitų šalių, ypač neutralių, kaip Švedijos, biudžeto sandaros įstatyme numatytoms karinėms lėšomis, yra gana platus požiūris į karines lėšas. Per tą karinį finansavimą užtikrinama labai daug valstybinių programų, kurios traktuojamos gana plačiai. Tai yra vienas iš būdų, kaip apsiginti nuo Europos Sąjungos keliamų reikalavimų ir draudimų tiesiog nevykdyti tam tikros šalies paramos pramonės įmonėms ir t.t. Jeigu mes taip žiūrėtume į krašto apsaugos biudžetą, aš manau, mes galėtume jį išnaudoti ir išlošti. Kita vertus, nereikėtų užmiršti ir aplinkos, kurioje mes gyvename. Nėra taip viskas gražu, kaip mes įsivaizduojame, ir su kaimynais ne viskas normaliai vyksta. Būtų sunku prognozuoti, kaip bus ateityje. Man atrodo, šiuo metu rezoliucija iš esmės atitinka mūsų numatytą strategiją, o jeigu pamatysime konkrečias Vyriausybės išvadas dėl šalies biudžeto, tada bus galima svarstyti iš naujo. Aš už tą rezoliuciją.

PIRMININKAS. L.Andrikienė. Po to M.Pronckus. Prašom.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Kolegoms Seimo nariams priminsiu, kad viena iš Seimo priedermių yra parlamentinė Vyriausybės darbo kontrolė. Todėl galima tik sveikinti šį Seimo rezoliucijos projektą, kurį teikia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, rezoliuciją, kuria yra konstatuojama didelė pažanga, pasiekta per 1998 m. nacionalinio saugumo srityje. Ta pažanga konstatuojama apsvarsčius Vyriausybės pateiktą nacionalinės saugumo sistemos būklės ir plėtros praėjusiais metais ataskaitą. Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas Vyriausybės dėmesys į įsipareigojimus, Vyriausybės įsipareigojimus arba įstatymais numatytus darbus, kurie dar nėra atlikti. Dėl tos priežasties, kad šios rezoliucijos įgyvendinimas nepareikalaus jokių papildomų finansinių biudžetinių asignavimų, aš manau, kad ir Seimo nariai, priklausantys opozicinėms frakcijoms, ramia širdimi galėtų jai pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. M.Pronckus dabar. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš esu prieš tokį labai susiaurintą požiūrį į šalies saugumo problemas. Čia kalbama tiktai apie krašto apsaugos, kitaip sakant, kariuomenės reikalus. Deja, krašto apsauga apsiriboja ne vien tiktai kariuomenės reikalais. Jeigu, pavyzdžiui, rytoj streikuoja Marijampolės žemdirbiai dėl to, kad yra privesti iki tam tikros krizinės būklės, dėl to, kad kyla didžiulės socialinės problemos tiek mieste, tiek kaime, tai čia kas – ne krašto saugumas? Kas tai – ne žmonių nepasitenkinimas dabartine būkle? Todėl aš, būdamas prieš tokį siaurą požiūrį į krašto apsaugą ir apskritai į nacionalinę mūsų šalies apsaugą, žinoma, negaliu pritarti rezoliucijai.

PIRMININKAS. Paskutinis dėl šios rezoliucijos kalbės V.Dudėnas. Nematau E.Kunevičienės. V.Dudėnas.

V.DUDĖNAS. Aš taip pat norėčiau paremti šią rezoliuciją. Tai yra bendras Seimo įsipareigojimas. Žinoma, jeigu reikės koreguoti biudžetą, tai procentas su puse nuo bendrojo vidaus produkto taip pat sumažės, bet tai yra esminis mūsų krašto įsipareigojimas stojant į NATO. Taigi aš skatinu visus balsuoti už šią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Tuo tarpu A.Katkus dar nori trumpą repliką. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu vienus nuliūdinti, o kitus pralinksminti. Tuos, kurie visą laiką yra prieš krašto apsaugą ir prieš gynybos galios didinimą, taip pat prieš saugumą, noriu pralinksminti ir pasakyti visai Lietuvai bei sugriauti tą mitą, kad viskas yra atiduodama krašto apsaugai ir jokių finansų kitur ir t.t. Galiu pasakyti aiškiai: šiais metais nėra finansuojama 118 mln. Yra sutartys, kurios yra tarptautinės, jos gali būti nutrauktos, ir mes tarptautiniu mastu labai blogai atrodysim. Taip pat ir kiti finansavimai, susiję su naujų šauktinių pašaukimu ir t.t. Todėl 1,5% bendrojo vidaus produkto.

Aš manau, kad visi žino, jog tai yra procentais. Jeigu produktas smunka, vadinasi, reikia lygiai išlaikyti tą kriterijų, todėl manau, kad bus galimybė dar kada nors pasvarstyti iš viso tą krašto apsaugos sistemos nefinansavimą. Mano pareiga jums pasakyti ir taip pat pristatyti šią rezoliuciją, kad iš tikrųjų būtų kreipiamas didesnis dėmesys į šalies saugumą ir plačiąja prasme, kaip ir nori ponas M.Pronckus, ir visi kiti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš viso užsiregistravo 49 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinės saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 metų ataskaitos”. Kas už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta, prašom balsuoti. Kol vyksta balsavimas, aš kviečiu ministrus jau užimti vietas. Mes tuojau pat pradėsime Vyriausybės valandą. Dabar vyksta balsavimas dėl rezoliucijos priėmimo. Gerbiamieji Seimo nariai, už balsavo 34, pridedame A.Katkaus balsą – 35, prieš – 3, susilaikė 8. Taigi Seimo rezoliucija “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 metų ataskaitos” yra priimta. Prašom, gerbiamieji ministrai. Repliką po balsavimo – M.Pronckus, o tuo tarpu kviečiu ministrus užimti savo vietas. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti gerbiamajam A.Katkui, kad kai kur netikslūs skaičiai. Jeigu palyginsime 1996 metus su 1999 metų biudžetu, skaičiai būtų tokie: 1996 metais krašto apsaugai – 188 mln. Lt, šių metų biudžete kartu su skolintomis lėšomis – 870 mln. litų. Per tuos 3 metus krašto apsaugai išlaidos išaugo daugiau kaip penkis kartus, tarp jų skolintos lėšos – 149 mln. Lt. Todėl, kai žemės ūkiui finansavimas mažėja 21%, kai kitos šakos taip pat nefinansuojamos, o kai krašto apsauga taip labai gausiai finansuojama, yra labai abejotina, kam tai reikalinga.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime tik apgailestauti, kad 1996 metais buvo taip mažai finansuojama, dabar nereikėtų tiek daug didinti finansavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Vyriausybės valandą ir pirmieji, kaip jau įprasta, klausia opozicijos lyderiai. Pirmasis klausia Č.Juršėnas. Minutėlę, tuojau įjungiame. Prašom. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į Ministrą Pirmininką. Gerbiamasis premjere, praėjusį kartą aš kai ko klausiau, jūsų nebuvo, atsakė ministrai, bet tie atsakymai mūsų netenkino, todėl gal kai kur pasikartodamas aš dabar jūsų noriu paklausti. Kaip žinote, bendras vidaus produktas per pirmąjį ketvirtį krito 5,7%, į biudžetą vakar ar užvakar dieną, kiek aš žinau, nesurinkta 530 mln., į “Sodros” biudžetą nesurinkta ketvirtis milijardo. Taigi padėtis iš tikrųjų yra sunki, apie ką jūs irgi esate anksčiau kalbėjęs, bet jūs ir visa Vyriausybė jau mėnuo kaip dirbate. Taigi šiandien tegul bus jūsų leista paklausti, o jūs būkite malonus atsakyti, ką Vyriausybė jau padarė ir ką daro šiai sunkiai situacijai Lietuvoje pataisyti? Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už dėmesį, nes visą laiką ponas Č.Juršėnas ir pirmas klausimas man. Jūs beveik teisingai pasakėte ir skaičius, ir situaciją, ir tą laiką, kad mes dirbame 28 dienas. Aš noriu pasakyti tai, kad vienas iš pagrindinių mūsų darbų – konkrečių žingsnių šiai situacijai taisyti, gerinti priėmimas. Esu kalbėjęs apie tai, kad mes turime ekspertus, kurie nagrinėja verslo problemas, kurie nagrinėja investicijų problemas, kurie nagrinėja savivaldą, bet gal šiuo momentu svarbiausia yra tai, kad bene užpraeitą penktadienį, kalbėdami su ministrais, mes rekomendavome visoms ministerijoms iš paprastųjų lėšų pateikti (kaip asignavimų valdytojams), kad jie 15% daro išlaidas mažesnes, negu yra numatyta Biudžeto įstatyme, ir nepaprastųjų išlaidų – 50%, tai yra, kad mes dabar finansuojame visas ministerijas pagal faktą – tiek, kiek gauname, tiek finansuojame. Tai viena, kad mes nedarytume daugiau išlaidų. Antras dalykas. Mes teiksime Seimui rudens sesijoje peržiūrėti biudžetą. Trečias dalykas. Mes labai intensyviai dirbame dėl pajamų surinkimo Muitinės departamente ir Mokesčių inspekcijoje. Faktiškai paskutinėmis dienomis valstybės biudžeto surinkimas atitinka normą, t. y. vieną dieną didesnis, kitą dieną – mažesnis, bet jeigu žiūrėsime paskutines 2, 3, gal net 4 savaites, tai eina 26, 27 mln. litų kiekvieną dieną. Šiek tiek sunkesnė padėtis yra su “Sodros” surinkimu. Nuo pirmadienio kalbamės ir su “Sodros” vadovu, ir su ponia I.Degutiene, mano kaimyne iš dešines, kaip pagerinti tą dalyką. Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Dabar klausia Alg.Butkevičius. Ruošiasi V.Dudėnas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Gerbiamoji ministre, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos biudžete nepaprastosiose išlaidose yra numatyta tam tikra lėšų suma kompensacinei technikai įsigyti, bet šiais metais dar nebuvo skirta nė vieno lito šio išlaidų straipsnio tokiai technikai įsigyti. Noriu pasakyti , kad šiais metais dar nenupirktas nė vienas invalido vežimėlis. Ar jūs manote artimiausiu metu padėti neįgaliems žmonėms? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Turbūt ne visai man turėtų būti adresuotas. Biudžete buvo numatytos tos lėšos, tačiau birželio mėnesį buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kad visos sutartys, kurios turėtų būti pasirašytos, kad būtų skirta lėšų iš investicinių projektų, buvo sustabdytos. Tačiau šiuo metu mes jau tarėmės ir su finansų ministru, kaip šią situaciją ištaisyti, ir artimiausiu metu ši sutartis bus pasirašyta, bus pervesti pinigai, aišku, ne visi, kurie yra šiandien numatyti biudžete, kad būtų nupirkti invalidų vežimėliai.

PIRMININKAS. Dabar klausia V.Dudėnas. Ruošiasi K.Glaveckas.

V.DUDĖNAS. Kaip žinote, Seimas įsteigė NATO reikalų komisiją, kuri rūpinasi integracija į NATO. Šiandien kaip tik buvo pirmasis posėdis ir mūsų dėmesį atkreipė Krašto apsaugos ministerija. Pasirodo, per pirmąjį pusmetį Krašto apsaugos ministerija negavo 54 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, taip pat negauta 64 mln. Lt pirmojo pusmečio investicijoms skirtų lėšų. Norėčiau į tai atkreipti premjero dėmesį ir paklausti finansų ministro. Kodėl toks didelis atsilikimas pervedant šias lėšas ir kada būtų galima numatyti ištaisyti šią padėtį ir pervesti lėšas krašto apsaugos sistemai? Ačiū.

J.LIONGINAS. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų Krašto apsaugos ministerijai nepervesta 100%, bet nėra nė vienos valstybinės įstaigos ar biudžetinės organizacijos, kuri per pirmą pusmetį būtų finansuota 100%. Yra finansuojama pagal galimybes, kaip jau minėjo gerbiamasis premjeras, kiek yra gaunama pajamų. Noriu pasakyti, kad iš viso Krašto apsaugos ministerijai perduota šiais metais, tai yra liepos 7 d., 218 mln. 83 tūkst. 600 Lt. Aš manau, tai yra įspūdinga suma.

Antra. Čia jau buvo paminėta, kad Vyriausybė birželio 7 d. priėmė nutarimą laikinai sustabdyti finansavimą iš užsienio paskolų, tai yra kol bus peržiūrėti visi investiciniai projektai. Kai kurių gal bus atsisakyta, ir tada tik pagal atskirą Vyriausybės sprendimą bus finansuojami investiciniai projektai, kurių finansavimo šaltinis buvo užsienio paskolos.

Ir trečias finansavimo šaltinis, kuris buvo numatytas pernai, tai Privatizavimo fondo lėšos. Šiandien visi valstybės investiciniai projektai yra sustabdyti, kadangi Seimas yra priėmęs įstatymą, kad du trečdaliai Privatizavimo fondo lėšų yra skiriama indėliams kompensuoti. Ta suma yra sukaupta, aš jau minėjau, kad mes turim Lietuvos banke 600 mln., o valstybės investiciniams projektams šiandien reikia 130 mln. … tai yra atlikti darbai, kurie yra neapmokėti. Tačiau tų pinigų imti iš sąskaitos, kuri numatyta indėliams, mes neturim teisės, kadangi pažeisim įstatymą. Dėl to manau, kad tas klausimas galės būti sprendžiamas po dviejų mėnesių, tai yra kai bus paspartintas tam tikrų objektų privatizavimas ir Privatizavimo fondas pasipildys naujomis lėšomis. Tai tiek.

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas, ruošiasi P.Gražulis.

K.GLAVECKAS. Klausimas gerbiamajam finansų ministrui. Sakykite, ar pavėluotas visų valstybės kontroliuojamų biudžetų ir fondų mažinimas, peržiūrėjimas metų pabaigoje, nepadidins valstybės vidaus ir užsienio skolos ir ji netaps pavojinga? Nes akivaizdu, kad tie, kas kontroliuoja šituos pinigus, jau dabar yra sudarę sutartis, kurias paskui labai sunku įgyvendinti. Tai pirmas klausimas.

Antras klausimas susijęs su prieš jus buvusio finansų ministro sprendimu išmokėti kompensaciją pono A.Šemetos patarėjai spaudai. Kaip teigia spauda, jai buvo išmokėta kompensacija už tai, kad ji nutraukė darbo sutartį, išdirbusi ne visus metus. Išmokėti 28 tūkst. Lt. Sakykite, ar tokie faktai kaip nors buvo vertinti, ar jie bus vertinami, nes tai iš tikrųjų labai sunkiai suvokiama paprastų žmonių ir apskritai visų? Juk tai milžiniškos išlaidos.

J.LIONGINAS. Aš manau, kad ir dabar, kai mes gausim konkrečius skaičius dėl bendrojo vidaus produkto, kuriuos pateiks Ūkio ministerija, manau, tie valstybės skolos rodikliai ir taip šoktels. Tačiau norint iš tikrųjų įvykdyti visus įsipareigojimus pagal priimtus nutarimus ir įstatymus, valstybės skola metų pabaigoje, žinoma, kad padidės.

Dėl antrojo klausimo, kiek aš buvau informuotas šiandien iš ryto. Ministro patarėja buvo atleista pagal Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnį, jeigu aš neklystu, ir jai buvo išmokėti 3 atlyginimai. Šalių susitarimu, mane gal teisingumo ministras pataisys, galima išmokėti iki 4 atlyginimų. O ar čia etiška, to aš nenorėčiau komentuoti.

PIRMININKAS. Klausia P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš savo klausimą noriu adresuoti užsienio reikalų ministrui. Po Vyriausybės valandos darbotvarkėje yra pateiktas Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimas, kurį teikia Užsienio reikalų ministerija. Jame numatyta panaikinti smulkiems aludariams mokestines lengvatas. Motyvai – to reikalauja Pasaulio prekybos organizacija. Tačiau Europos Sąjungos valstybės, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, šiomis mokestinėmis lengvatomis naudojasi. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar šis reikalavimas panaikinti mokestines lengvatas smulkiems aludariams yra Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimas, o gal aplaidus darbas arba nesugebėjimas derėtis ir atstovauti mūsų smulkiems aludariams derybose? Gal galite pakomentuoti.

A.SAUDARGAS. Taip, jūsų tvirtinimas yra teisingas, kad šitos pataisos susijusios su mūsų stojimu į Pasaulio prekybos organizaciją, ir mūsų ministerija, kuri veda derybas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, derina nuostatas ir su Žemės ūkio ministerija, ir su Ministru Pirmininku, ir šitos derybos jau vyksta ne vieni metai. Taigi ten jokių klaidų ar nesusipratimų negali būti ir nėra.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Listavičius, ruošiasi J.Karosas.

J.LISTAVIČIUS. Klausti noriu Ministrą Pirmininką. Kokių priemonių imasi Vyriausybė stiprindama Lietuvos ūkio finansinę drausmę? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Aš tik norėčiau keletą žodžių pasakyti, kad Lietuva yra ne vienintelė šalis Rytų Europoje, kur situacija yra tokia kaip ir pas mus, dėl mokesčių surinkimo ir panašių dalykų. Tikrai, Vyriausybės dienotvarkė ir prasideda, ir baigiasi, bent asmeniškai mano, nuo to, kad kalbama apie tai, kad Muitinės departamentas, Mokesčių inspekcija, kitos kontroliuojančios institucijos atliktų savo darbą. Aš manau, kad šitas mūsų triūsas artimiausiu metu duos rezultatų. O konkrečių dalykų, kaip mes tą dalyką darom, aš nenoriu komentuoti.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Karosas, ruošiasi J.Valatka.

J.KAROSAS. Aš klausiu teisingumo ministro. Gerbiamasis ministre, trejus metus trunka politinis farsas, lenkiantis net rašytojo F.Kafkos, romano “Procesas” autoriaus, vaizduotę. Kalbu apie ekspremjero A.Šleževičiaus bylą, kurioje visus prokuratūros kaltinimus, kaip neįrodytus, atmetė kelių lygių teismai. Tačiau panašu, kad procesas bus tęsiamas, nes prokuratūra perrašė tuos pačius kaltinimus ir pridėjo tik tokį (cituoju): “Savo nusikalstamu elgesiu, suklastodamas sutartį ir apgaule užvaldydamas svetimą turtą (o tai, pamenu, teismuose taip ir nebuvo įrodyta), kartu neužkirsdamas kelio A.Butkevičiaus nusikalstamiems veiksmams… jis šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 93 straipsnį ir 4 straipsnį bei Vyriausybės įstatymo 21 straipsnio antrąjį punktą… reikalavimus gerbti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti teisines normas, reglamentuotas teises ir pareigas… taip pat diskredituodamas Ministro Pirmininko instituciją, sumenkindamas jos prestižą”. Klausimas – ar, jūsų nuomone, tai nėra politiniai kaltinimai ir ar jie negalėtų būti taikomi vos ne visiems buvusiems premjerams, tuo metu buvusiems valdžios politinės jėgos pozicijoje? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų klausimas turbūt turėtų būti labiau adresuojamas generaliniam prokurorui, prokuratūrai, kadangi jie suformulavo šitą klausimą. Tačiau aš jus galiu užtikrinti, kad teismams nėra daromas joks politinis sprendimas. Ir tikrai, jeigu pareikšti kaltinimai, nauji kaltinimai buvusiam ekspremjerui nepasiteisins, aš esu įsitikinęs, kad teismai šiuos kaltinimus atmes. O jeigu pasitvirtins, tai gali priimti ir kitą nuosprendį. Bet aš dar kartą kartoju, kad jokio spaudimo teismams nėra daroma, ir teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Į tai negali kištis nei ministerija, nei kiti pareigūnai, tai yra draudžiama įstatymo.

PIRMININKAS. Klausia J.Valatka. Papildomai ruošiasi J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. …ministre, ar šitas procesas truks iki naujų Seimo rinkimų, ar truputį anksčiau baigsim?

G.BALČIŪNAS. Aš nesu susipažinęs su šita konkrečia byla. Aš manau, kad mes galim pavesti Teismų departamentui, kad jis pasižiūrėtų bylos terminus, kad byla nebūtų vilkinama. Nors jokių duomenų apie bylos vilkinimą aš neturiu. Aš manau, kad byla turi tęstis tiek, kiek turi tęstis.

PIRMININKAS. Klausia J.Valatka. Ruošiasi O.Suncovienė.

J.VALATKA. Klausimas gerbiamajam ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, kokia padėtis dabar su energetinio tilto statyba į Vakarus, aš turiu omenyje elektros energijos sistemos sujungimą su Lenkijos tinklais? Ir antroji klausimo pusė. Kokia padėtis dėl orimulsijos naudojimo Elektrėnuose? Kaip ten yra su tais filtrais, sutartimi, su orimulsijos tiekimu? Ar galite ką nors pasakyti? Ačiū.

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Pirma. Dėl tilto statybos liepos pabaigoje mes turime pateikti Vyriausybei savo pasiūlymus dėl šio projekto įgyvendinimo. Dabar pradėta rengtis suderinti sąlygas, vykti į Lenkiją ir suderinti visus klausimus dėl to projekto, nes iki tol to nebuvo, dėl to tas projektas negalėjo vykti. Tai buvo viena iš sąlygų, nes su lenkais nėra konkrečių viso projekto suderinimų, tiek teisinių, tiek finansinių, tiek žemės klausimai – šito nebuvo padaryta. Tai yra vienas pagrindinių klausimų šio projekto sėkmei. Kartu aš susitikau su visais potencialiais… Yra didelis susidomėjimas iš įvairių šalių kompanijų dalyvauti tame projekte, jie visi sveikino, kad jis buvo nutrauktas, nes tomis sąlygomis, kaip buvo skelbta, jis negalėjo vykti. Jie laukia dabar ir bus pasirengę, išreiškia interesą dalyvauti šiame projekte. Kad bus konkurencija dėl šio projekto, yra aišku. Dėl šio projekto.

Dėl Elektrėnų ir orimulsijos. Šiuo atveju ten yra, kiek man dabar žinoma, aš tiksliai nesu pasirengęs, tik, kiek aš žinau, tam tikras orimulsijos kiekis yra deginamas, nedidelis. Buvo tas daroma. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia O.Suncovienė. Ruošiasi R.Melnikienė.

O.SUNCOVIENĖ. Norėčiau išgirsti socialinių reikalų ir darbo ministrės gerbiamosios I.Degutienės nuomonę. Vyriausybė ir jūsų vadovaujama ministerija didelį dėmesį rodo beglobių vaikų integracijai į visuomenę. Skiriamos lėšos šeimynos namams, teikiamos kitos paramos formos. Tačiau dažnai kai kurie asmenys piktnaudžiauja tokia padėtimi, atsisako savo tikrų vaikų, perleisdami juos kitiems globėjams, kad galėtų pasinaudoti lengvatomis. Ką, jūsų nuomone, šioje srityje galima būtų padaryti, kad neliktų terpės piktnaudžiauti ir ar paramos formos daugiavaikėms šeimoms yra pakankamos? Ačiū.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už tikrai labai aktualų klausimą. Turbūt visi gerai prisimena, buvo pakeistas įstatymas ir skiriama tiems, kurie ima globoti vaikus į šeimą, t.y. benamius vaikus, keturių MGL dydžio pašalpa arba parama. Tuomet jau vyko diskusijos, ar tai yra gerai, ar nenuskriaudžiamos tos šeimos, kurios yra daugiavaikės, kurios augina ne vieną, o penkis ir daugiau vaikų. Tačiau turbūt valstybės ir yra uždavinys pasirūpinti tais vaikais, kurie neturi tėvų, kurie yra beglobiai. Kad tie vaikai nebūtų patalpinami į valstybinius vaikų globos namus, nes vaikui vis tiek yra geriausia augti šeimoje, kad ir ne su tikraisiais tėvais, kaip viena iš paramos formų ir buvo padidinta globos pašalpa iki keturių MGL. Taip, yra piktnaudžiavimo, tačiau šiuos faktus tikrina Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri veikia prie kiekvienos savivaldybės, ir mes šiandien renkame duomenis iš visų savivaldybių, kiek yra tokių piktnaudžiavimo atvejų. Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi svertus, kokiu būdu sustiprinti kontrolę, kad nebūtų į šeimą paimami vaikai neteisėtai arba kad būtų iš tikrųjų tiesiog vaikais prekiaujama vien dėl to, kad gautų keturių MGL dydžio pašalpą.

Kita jūsų klausimo dalis, kokiu būdu bus remiamos daugiavaikės šeimos. Šiandien yra parengta nauja koncepcija apie daugiavaikių šeimų rėmimo būdus. Aš nenorėčiau dabar kol kas garsiai apie tai kalbėti, kadangi darbo grupė atlieka skaičiavimus. Nes pirmiausia padidinant arba remiant daugiavaikes šeimas reikalingos valstybės biudžeto lėšos, todėl turi būti tikslūs apskaičiavimai, o toliau mes turime šiuos projektus derinti su Finansų ministerija ir pagal šiandienines valstybės galimybes didinti tą paramą. Yra numatoma didinti, buvo numatyta antrajame etape daugiavaikes šeimas remti.

PIRMININKAS. Klausia R.Melnikienė. Ruošiasi K.Kuzminskas.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau klausimą užduoti jums. Jau kelintas mėnuo spaudoje skelbiama informacija, jog didžiausi Lietuvoje yra valdymo institucijų pareigūnų atlyginimai. Visai neseniai spaudoje buvo skelbti faktai apie labai didelį darbo užmokestį Vidaus reikalų ministerijoje. Žurnalistai kreipėsi į mane, prašydami pagalbos, jog jiems yra labai sunku gauti informaciją apie kitų ministerijų pareigūnų darbo užmokestį, nors įstatymas dėl darbo užmokesčio viešumo jau yra Seime priimtas. Iki šiol darbo užmokesčio nustatymo klausimai buvo Vyriausybės kompetencija. Dabar mes svarstome Valstybės tarnybos įstatymą, ir po tam tikro laikotarpio darbo užmokestis bus nustatomas jau įstatyme. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu tai vis dar išliks Vyriausybės kompetencija. Aš norėčiau sužinoti, kokie bus jūsų sprendimai dėl darbo užmokesčio ir dėl tų labai didelių premijų, kurios buvo išmokėtos aukštiems pareigūnams? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui už klausimą. Tai, matyt, labai aktualus klausimas, gal jis nėra pakankamai daug… apčiuopiamas mūsų išlaidų taupymas, bet jis yra pakankamai aktualus moraline prasme. Ir vienas iš mūsų darbų yra peržiūrėti pareigūnų atlyginimus, kurie gerokai išsiskiria iš bendro konteksto. Aš manau, kad artimiausioje ateityje mes priimsime atitinkamus sprendimus, ir gal nei jūsų, nei visuomenės nebepiktins tokie atvejai.

PIRMININKAS. Klausia K.Kuzminskas. Ruošiasi K.Prunskienė.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. Į Lietuvą grįžta nuosavybė. Grąžinamas nekilnojamasis turtas – tai žemė, miškai, vandenys, kuriasi nauji savininkai. Tačiau dalis gyventojų, kurie iki šiol naudojosi šiuo turtu kaip valstybiniu, kolūkiniu, nenori su tuo susitaikyti, su neapykanta savininkui griauna, šiukšlina, morališkai terorizuoja. Prokuratūra, teismai gina nuosavybę, tačiau į šias institucijas dėl smulkmenų savininkai nesikreipia. Ar Teisingumo ministerija, Vyriausybė mato šią problemą, ar nenumato parengti ir teikti Seimui, kaip čia pavadinti, fizinio asmens nekilnojamojo turto nuosavybės apsaugos ir kitų asmenų kurie neturi nuosavybės į tą žemę, naudojimosi ja, įstatymo projekto? Ar to nereikia? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai aš manau, kad tokia problema yra. Jūs, be abejo, ir klausimą uždavėte. Galbūt čia reikėtų tikslinti įstatymą ir poįstatyminius dokumentus, kurie reglamentuoja turto grąžinimą teisėtiems savininkams, ypač akcentuojant tas nuostatas, kad tas turtas turi būti grąžintas tinkamas naudotis ir jis turi būti sutvarkytas. Aš dabar tiksliai neatsimenu, ar tame įstatyme yra taip, turbūt yra suformuluota, galbūt nėra pakankamo mechanizmo, kuris apsaugotų. Reikėtų pagalvoti šiuo klausimu, galbūt mes apsvarstysime ministerijos kolektyve, galbūt kokius nors siūlymus galėsime jums pateikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia K.Prunskienė. Ruošiasi S.Slavickas.

K.D.PRUNSKIENĖ. Mano klausimas skirtas gerbiamajam premjerui ir finansų ministrui. Praeitą savaitę Ekonominės strategijos ekspertų taryba apsvarstė, pateikė ir nusiuntė Vyriausybei ir atskirai ministerijoms siūlymus dėl 1999 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto pataisų. Mane ir mano kolegas neramina nuostata, kad iki metų pabaigos biudžetai nebus koreguojami, ir taip pat tik ką nuskambėjusi premjero išsakyta nuostata, kad vienodų laipsnių paprastosios ir nepaprastosios išlaidos ir finansavimas bus koreguojamas minėtu laipsniu. Ar iš tikrųjų tai yra galutinis Vyriausybės apsisprendimas? Aš klausiu todėl, nes man atrodo, kad vieniems asignavimų valdytojams sumažinimas net 15% reikš atsitraukimą žemiau minimalios ribos, kitaip tariant, į bado režimą. O kiti, kurių, žinoma, yra mažiau, kurių biudžetas palyginti su praeitais metais padidėjo net pusantro karto, jie beveik šito nepajus. Ar iš tikrųjų galimas toks lygiavos principas? Aš esu įsitikinusi, kad to daryti nederėtų. Ar tai reiškia galutinį Vyriausybės apsisprendimą ir ar nebūsim mes pakviesti šią vasarą (su malonumu taip padarytume) susirinkti čia, kad galėtume greičiau negu iki metų pabaigos realiai įvertinti šių metų biudžetą, kad visi gyventų pagal kišenę, o ne pagal kokią nors iliuziją ar tokias lygiavos nuostatas? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkoju, gerbiamoji Prunskiene, už pasiūlymą. Lygiavos principo nebus. Yra rekomenduota asignavimų valdytojams laikytis tokių principų ir pateikti konkrečius pasiūlymus. Ministrų kabinetas kiekvieną asignavimo valdytojo atvejį, konkrečiai ministerija, stengsis išnagrinėti atskirai ir pabandyti spręsti. Jūs visiškai teisi, kad vienai ministerijai 15% yra mirtina dozė, o kita dar gali labai normaliai egzistuoti ir atlikti savo funkcijas. Lygiavos principo nebus. Tačiau jūsų pasiūlymų dėl biudžeto mažinimo ar taupymo aš asmeniškai dar negavau. Gavau Tarptautinio valiutos fondo pasiūlymus, gavau Finansų ministerijos pasiūlymus ir dėl šių pasiūlymų mes dabar labai intensyviai dirbam. Gyvenimas parodys, ar prašysim mes jūsų susirinkti į neeilinę sesiją, ar galbūt sulauksime, kol grįšite iš atostogų.

PIRMININKAS. Dabar klausia S.Slavickas. Ruošias P.Gylys.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Valstybės kontrolė, patikrinusi Vidaus reikalų ministerijos finansinę veiklą, rado daug pažeidimų. Tarnybiniuose butuose gyvena nedirbantys sistemoje darbuotojai, kai kurie tarnybiniai butai neteisėtai privatizuoti. Vadovaujantiems Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams, išmokant dienpinigius komandiruotėms į užsienį, išmokama net iki 50% didesnės sumos. Akį rėžia stulbinamai dideli ministerijos pareigūnų atlyginimai palyginti su vidutine eilinio policininko alga, per metus vien pareigūnų ir valdininkų premijoms išmokėta per 1,5 mln. Lt. Labai apmaudu, bet ta institucija, kuri turėtų pavyzdingai vykdyti galiojančius norminius aktus, pati jų nesilaiko. Noriu paklausti, ar numatote keisti šią ydingą tvarką, įsigaliojusią ministerijoje, ir pareikalauti atsakomybės už ūkinės ir finansinės veiklos pažeidimus ministerijoje? Ačiū.

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Atsakymas būtų labai trumpas. Taip, pasiryžęs keisti esamą tvarką ir tai jau daroma. Dėl atsakomybės už pažeidimus, kuriuos jūs paminėjote. Tie pažeidimai, kurie iš tiesų buvo padaryti, neteisėti permokėjimai ir pan., tai įmokos į biudžetą padarytos, tai yra atkurta. O dauguma pažeidimų, t.y. dideli atlyginimai, premijų išmokėjimai, kad ir kaip būtų gaila ir keista, padaryti nepažeidžiant galiojančios tvarkos. Kaip ir premjeras sakė, tai yra daugiau moralinė atsakomybė, o viena aišku, kad tvarka keistina ir tokių klaidų, tokių nukrypimų, kurių buvo iki šiol vykdant tuos dalykus, neturėtų būti.

PIRMININKAS. Dabar klausia P.Gylys. Ruošiasi J.Olekas.

P.GYLYS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti ūkio ministro. Galbūt jam galėtų padėti ir užsienio reikalų ministras. Mes prisimename garsiai skambėjusią istoriją dėl penkiašalio susitarimo dėl paralelinio elektros energijos darbo. Kai kas prognozavo, kad gali būti taip, jog po mėnesio ar dviejų mums teks pasirašyti šį susitarimą, nes rizikos veiksnys dirbant mūsų elektros energijos sistemai izoliuotai nuo Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Estijos sistemų yra didelis. Kokia jūsų, ministre, nuomonė tuo klausimu? Ar gerai turint tokį didelį milžiną – Ignalinos atominę elektrinę laukti, kol atsitiks kas nors, kas vers mus skubiai per keletą valandų ieškoti formalios išeities, ar ne geriau juridiškai sutvarkyti šį klausimą? Jeigu aš neteisus, jūs mane pakoreguokite. Ačiū.

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Jūs truputėlį netikslus, nes be šios sutarties iki šiol galioja 1992 m. sutartis, ji galioja Lietuvoje dėl visų režimų, visų situacijų, ekstremalių situacijų, kurios gali kilti visoje sistemoje. Tai yra juridinis pamatas, ta sutartis yra ir ji galioja. Ta prasme nėra teisinio vakuumo, kad nepasirašyta. Ta senoji pasirašyta sutartis nėra bloga.

Dėl penkiašalės sutarties. Tas dalykas bus sprendžiamas Maskvoje rudenį pabaigus derinti, atskyrus techninę sutartį, nes ten yra keletas kabliukų, kuriuos mes norėtume paredaguoti. Techniniai dalykai. Rudenį galbūt būtų galima tai padaryti. Be abejo, tai priklausys ir nuo kitos pusės, nes mes ten turim papildomų įsipareigojimų, ko neturi latviai ir estai.

PIRMININKAS. Ponas P.Gylys nori dar papildomai pakartoti. Prašom. P.Gylys dar nori pakartoti.

P.GYLYS. Gerbiamasis ministre, jūsų manymu, estai ir latviai nepamatė tų techninių dalykų pasirašydami tą susitarimą. Juk čia ne dvišalis, o penkiašalis susitarimas ir iš esmės kita pusė – tai keturios valstybės.

E.MALDEIKIS. Ačiū. Ten mūsų dalis ir mūsų vaidmuo yra kur kas didesnis, palyginti su latviais ir estais, nes tai susiję su Kruonio elektrine, ko neturi latviai ir estai. Mes turime kitą vaidmenį, palyginti su latviais ir estais.

PIRMININKAS. Ministras A.Saudargas dar nori papildyti. Prašom.

A.SAUDARGAS. Noriu pridurti prie kolegos ūkio ministro atsakymo. Kaip ir kolega P.Gylys prašė pataisyti, tai dar patikslinsiu tą pataisymą. Ne tik yra 1992–1997 m. techniniai susitarimai, jie visi galioja ir jūsų rūpesčiai ir baimės, išreikštos dėl galimų kokių nors nesėkmių, yra visiškai nepagrįstos. Šitas penkiašalis susitarimas yra naujas susitarimas, jis labai mažai ką prideda prie šitų techninių dalykų ir, beje, Rusijos pusės pasiūlymu, gerbiamasis kolega, mes jį priėmėm svarstyti į dvišalės komisijos darbo grupę. Taigi viskas vyksta pagal suderintą tvarką, o kai buvo bandoma pasirašyti šią sutartį, kaip tik buvo viršyta “Lietuvos energijos” kompetencija. Jeigu kokia nors sumaištis buvo sukelta, tai atsakomybė už tai tenka vien tik “Lietuvos energijai”.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi A.Matulas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti galbūt premjero ir sveikatos apsaugos ministro to paties klausimo. Mane labai sujaudino, kaip ir kitus, ta lygiava, kai buvo pasiūlyta visiems sumažinti investicijoms skirtas lėšas. Aš noriu klausti dėl buvusios Vyriausybės įsipareigojimų, kuriuos premjeras žadėjo tęsti. Iš tos tribūnos ne kartą buvęs Vyriausybės vadovas ponas G.Vagnorius žadėjo, kad šiais metais bus ištaisyta klaida, kai pernai tik šešioms apskričių ligoninėm buvo skirtos lėšos investiciniams projektams, remontams ir kitiems darbams, o keturios apskričių ligininės tokių pinigų negavo. Tarp jų yra ir sveikatos ministro Panevėžio ligoninė, ir mano mylima Marijampolės apskrities ligoninė, ir Alytaus, ir dar viena. Ar dabar, esant šioms sąlygoms, tie žmonės, kuriems buvo ne kartą žadėta, žadėjo ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ponas A.Matulas, kuris po manęs klaus, kad iš tikrųjų šiais metais ta klaida, ta neteisybė bus ištaisyta? Buvo terminas balandžio 1 d., po to kitas terminas buvo liepos 1 d. Šiandien jau liepos 8 d., ir mes matome visiškai priešingas tendencijas.

R.PAKSAS. Dėkui už tikrai įdomų klausimą. Aš žiūriu, kad šiandien tokie klausimai keičia vienas kitą. Vienas klausimas yra klausimas, kaip taupyti lėšas ir kaip gerinti situaciją šaltyje, kitas klausimas, kaip skirti lėšas to Seimo nario kuruojamai sričiai. Mano atsakymas galėtų būti toks: jeigu šalies finansinė situacija pagerės, be abejo, ligonines mes statysim, jeigu ji nepagerės, mes neturėsim iš ko jas statyti.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulas. Ruošiasi… Prašom. Kas dar – finansų ministras ar sveikatos ministras? Prašom.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes vykdom Ministro Pirmininko įpareigojimą ir žiūrim, taupydami lėšas, ko galima būtų atsisakyti. Tačiau atsakydamas į antrąją klausimo dalį aš turiu jus informuoti, kad buvęs sveikatos apsaugos ministras M.Stankevičius savo įsakymu šių metų gegužės 31 d. paskirstė investicijoms skirtas lėšas. Tai buvo, deja, prieš tai buvusios ministerijos vadovybės pozicijos. Aš radau tokią situaciją. Man sunku komentuoti, kokiais motyvai remiantis buvo numatytos investicijos finansuoti vieną ar kitą gydymo įstaigą, o kodėl nebuvo skirtos lėšos ar Marijampolės, ar Panevėžio, ar kuriai kitai apskričiai.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulas, ruošiasi V.Čepas.

A.MATULAS. Noriu užduoti moralinio pobūdžio klausimą galbūt premjerui ir sveikatos ministrui. Man susidaro toks įspūdis, kad Lietuvoje įsivyravo kažkoks proto užtemimas ir padorumo, sąžinės praradimas. Aš turiu galvoje valdininkams skiriamas premijas. Jūs šiandien neturėjote galimybės skaityti, kaip buvo už tris savaites darbo paskirta premija buvusiam Seimo kontrolieriui J.Jasaičiui. Vidaus reikalų ministras rašo savo įsakyme: “Skiriu premiją už pirmojo ketvirčio rezultatus”. Vienas turi sąžinės skirti, o kitas imti 2000 tūkst. Lt premiją. Ir tai ritasi iki apačios. Pasvalio visuomenės sveikatos centro vyriausiajam gydytojui už pusę metų skirta 6000 Lt. premiją (pono Žobako, Panevėžio visuomenės sveikatos cento filialo), o jis savo įsakymu savo žmonai dar skiria 6000 Lt premiją. Buvusiam ministrui buvo pareikštas papeikimas už kitus pažeidimus, taip pat ir už šitą dalyką. Dabar jūs, gerbiamasis ministre, atšaukėte. Kiek aš žinau, žadat kažką daryti. Bet ar nebus toleruojami tokie dalykai? Vis dėlto 12 tūkst. premija vienai šeimai galbūt per didelė, kadangi tai jau yra dviejų žmonių metinis tos įstaigos darbuotojo atlyginimas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Premjeras.

R.PAKSAS. Labai ačiū už įdomų klausimą. Atvirai sakant, aš nežinau, ką komentuoti, – ar pirmąją dalį apie proto užtemimą, ar apie premijas, kurias skiria buvę ministrai ar valdininkai. Aš jau šiandien kalbėjau šioje auditorijoje, kad aš stengsiuosi netoleruoti tokių dalykų ir stengiuosi, kad ateityje tokių dalykų nebūtų. Jeigu jūs norite, kad aš dar ką komentuočiau, jūs paklauskite manęs tiesiogiai.

PIRMININKAS. Ministras R.Alekna. Prašom.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Aš visiškai su jumis solidarizuojuosi ir manau, kad tokie dalykai yra netoleruotini. Gaila, kad buvusios ministerijos vadovybės pareikštas papeikimas šiam pareigūnui turėjo būti atšauktas, kadangi jis grasino apskųsti teisme, nes, pagal galiojančią tvarką, jį turėjo nubausti jo tiesioginis viršininkas, o ne sveikatos apsaugos ministras. O į šią situaciją, kurią jūs dabar viešai paskelbėte, be jokios abejonės, mes įsigilinsime ir pažiūrėsim, už kokius nuopelnus jam buvo skiriamos tokios didelės premijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia V.Čepas. Ruošiasi M.Šerienė.

V.ČEPAS. Aš norėjau paklausti žemės ūkio ministro, bet kadangi jo nėra, drįsiu kreiptis į premjerą, gal jis atsakys, taip pat į ūkio ministrą. Gerbiamasis premjere, aš noriu paklausti jūsų, kaip yra kompensuojama rajonuose savininkams už negrąžinamą žemę. Kaip žinote, įstatymas numato, kad iki 2002 m. tremtiniai turi atgauti pinigus už žemę, kurios jie niekada neatgaus. Deja, dabar paaiškėjo, kad pirmumo tvarka tremtiniams iš viso nemokami tokie pinigai. Noriu jūsų paklausti, kaip bus įgyvendinta ši įstatyminė nuostata, juolab kad tie žmonės, kurie laukia pinigų, yra ne jaunuoliai. Jie yra senyvo amžiaus ir ligoti. Jeigu Vyriausybė šitą procesą dar užtęs, jie gali nesulaukti kompensacijų.

Ir ūkio ministrui. Ar jūs galite patvirtinti arba paneigti gandus, sklindančius dėl “Būtingės terminalo”, konkrečiai dėl “Williams”, konsultantų uždarbio. Spauda rašo, o ir kai kurie šaliniai informuoja, kad jie uždirba per dieną po 1000 dolerių. Ar tai tiesa? Ačiū.

PIRMININKAS. Pirmasis atsako premjeras. Prašom.

R.PAKSAS. Aš kažkaip šviesiau žiūriu į ateitį negu ponas V.Čepas ir tikiu, kad žmonės, kuriems priklauso už žemę, sulauks teisėtų išmokų. Šiais metais yra numatyta 30 mln. tokių išmokų. Manau, pagal valstybės išgales mes stengsimės greitinti tą dalyką.

E.MALDEIKIS. Atsakau į jūsų klausimą. Tai tiesa.

PIRMININKAS. Klausia M.Šerienė, ruošiasi S.Malkevičius.

M.ŠERIENĖ. Savo teisę klausti aš perleidžiu Krikščionių demokratų frakcijos nariui A.Kašėtai.

PIRMININKAS. Klausia A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Klausimas gerbiamajam premjerui. Per Lietuvos teritoriją į kaimynines šalis ar iš jų pervežamas įspūdingas kiekis krovinių. Tranzito problemą, susijusią su krovinių pervežimu, sprendžia Tranzito komitetas. Kaimyninėse šalyse šiam komitetui (daugumoje kaimyninių šalių) vadovauja premjeras. Klausimas: ar nemanote, kad ir Lietuvoje Tranzito komitetui turi vadovauti Ministras Pirmininkas (šiuo metu pagal įstatymą vadovauja susisiekimo ministras), kadangi tai iš tikrųjų labi svarbi sritis. Per ją į mūsų biudžetą ateina didelės lėšos.

Ir klausimas ūkio ministrui. Kaip vyksta Baltarusijos atsiskaitymai už elektros energiją? Anksčiau buvo 750 mln. dolerių skola. Ar ji sumažėjo ir kokiu būdu visa tai vyksta?

R.PAKSAS. Ačiū už labai įdomų klausimą. Aš gal du žodžius pasakyčiau apie Baltarusijos skolą už elektrą. Vakar su ministru E.Maldeikiu kaip tik kalbėjom ta tema ir išsiskyrėm turėdami aiškią poziciją, kad sudaryta darbo grupė negrįžtų į Lietuvą tol, kol Baltarusijoje nebus išspręsti šitie klausimai.

Apie Tranzito komitetą. Aš manau, kad yra tikrai labai daug puikių komitetų ir labai svarbių komitetų, kurie yra labai aktualūs. Vieną iš jų paminėjote jūs. Aš tikrai esu įsitikinęs ir jus palaikau, kad tranzitas yra mūsų papildomos pajamos ir mes turim pateisinti tranzito valstybės vardą, bet aš tikrai nemanau, kad visiems komitetams ar komisijoms turi vadovauti premjeras. Tam yra ministrai, ir jie turi būti atsakingi už savo sritį.

PIRMININKAS. Prašom. Pone Maldeiki, gal paskutinis jūsų atsakymas apie negrįžtančius iš Baltarusijos.

E.MALDEIKIS. Kaip ir minėjo premjeras, yra sudaryta darbo grupė, kuri bus patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Jai bus suteikti tam tikri įgaliojimai. Ji jau dirba. Ją sudarys kelių ministerijų ir žinybų darbuotojai. Jie jau pradėjo darbą ir šiomis dienomis vyksta darbas dėl konkrečių projektų, siekiant paskui iš karto vykti į Baltarusiją jau konkrečiai derėtis. Mano nuomone, Baltarusijos pusė kol kas nėra pasirengusi, aš nežinau, kiek jie bus pasirengę suteikti įgaliojimų tai darbo grupei, dar sunku pasakyti, nes neįvyko susitikimas. Mes iš savo pusės rengiame įvairiausius siūlymus, kurie jau buvo pasakyti baltarusiams, kad pasirengtų. Šiuo metu skola bent nedidėja, nes veikia tik ta schemos atsiskaitymų dalis, kuri susijusi su branduoliniu kuru, ir ten niekada nebuvo problemos. Prieš savaitę įvyko Ūkio ministerijoje kolegija, kurioje buvo išklausyta “Lietuvos energijos” ataskaita, išnagrinėta būtent visa ta problematika, susijusi su Baltarusijos skolomis. Jiems irgi pavesta imtis konkrečių priemonių dirbant su “Baltic Shem”, tiek teisinių priemonių, tiek kitų, kad vyktų atsiskaitymai, suteiktos garantijos, pagal tą poziciją, kas ten yra pateikta. Ministerija darys savo žingsnius ir rengia savo pasiūlymus su Baltarusija labiau efektyvioms, sakykim taip, toms schemoms, kurios gali užtikrinti tą grąžinimą. Tie pasiūlymai yra, aš nenorėčiau dabar susieti su įvairiausių sektorių projektais ir atsiskaitymą ne į Lietuvos rinką prekėmis, be abejo.

PIRMININKAS. Klausia S.Malkevičius, ruošiasi R.Smetona.

S.MALKEVIČIUS. Mano klausimas ūkio ministrui ponui A.Maldeikiui dėl energetikos. Visiems mums žinoma, kad viena iš didžiausių problemų energetikoje vis dėlto yra elektros energijos realizavimas. Infrastruktūros pakomitetis svarstė ir siūlė Ūkio ministerijai ir “Lietuvos energijai” apsvarstyti galimybę išplėsti elektros energijos naudojimo bazę vidaus rinkoje, skatinant tą naudojimą lengvatiniais elektros energijos tarifais tam, kad bent šiek tiek sušvelnintume, ką mes galime prarasti prarasdami galimybę eksportuoti energiją. Man norėtųsi sužinoti, ar Ūkio ministerijoje, ar “Lietuvos energijoje” šiuo klausimu yra dirbama ir kokie rezultatai, nes po to, kai mes siūlėme, jau praėjo galbūt ne vienas ir ne du mėnesiai. Tai buvo dar anos Vyriausybės laikmečiu.

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Ūkio ministerijoje yra nacionalinė energijos naudojimo efektyvumo programa, taigi tuose rėmuose yra daroma. Kitas dalykas, mes nesame patenkinti,, konkrečia “Lietuvos energijos” veikla, konkrečiais žingsniais. Tas buvo labai aiškiai pasakyta dėl pačios “Lietuvos energijos” veiklos ne tik su Baltarusija. Jūs paminėjote apie bazės išplėtimą su lengvatiniais tarifais, tai yra sudėtinga socialinė problema ir ekonominio efektyvumo tarifų problema. Mes ministerijoje dirbame šioje srityje dėl tarifų, mes kreipsimės ir tarsimės su jūsų komiteto pakomitečiu dėl tos medžiagos, dėl tų galimybių kontekste energetikos politikos, kurią mes dabar rengiame ir norėsime jums pateikti. Energetikos politikos, būtent elektros energijos srities, konkrečių priemonių planą. Tuos klausimus tada apsvarstysim.

PIRMININKAS. Klausia R.Smetona. Ruošiasi A.Salamakminas.

R.SMETONA. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Šiandien pagaliau bus pateikiamas Seimui naujas įstatymo projektas dėl Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos nustatymo. Vyriausybė jam pritarė. Vadinasi, pripažinta, kad iki šiol galiojanti tvarka buvo ir yra netobula ir neteisinga, nes kai kurios bent savivaldybės buvo paliktos be lėšų būtiniausių funkcijų, valstybės joms skirtų, vykdymui. Dabar šis įstatymas, matyt, bus priimtas rudenį ir naujasis biudžetas jau bus formuojamas, atsižvelgiant į naująsias nuostatas. Bet prašom pasakyti, čia jūs kalbėjote apie du variantus Seimo narių klausimų ar pasiūlymų. Aš dabar noriu jūsų paklausti vieno iš dviejų. Ką daryti savivaldybėms, kurios šiandien sėdi be lėšų, tikrai jau taip ir giliai įsiskolinusios. Finansų ministras labai gerai tą žino. Ar nuo rugsėjo nebemokėti mokytojams atlyginimų, nerengti mokyklų naujiesiems mokslo metams, nekompensuoti gyventojams už šildymą, atjungti šilumą ir ryšius, tai būtinai reikės padaryti, ir uždaryti jas, tarp jų ir savivaldybę, ar vis dėlto paskirti vienkartinę dotaciją ir vieną kartą nuimti tą girnapusę nuo jų?

R.PAKSAS. Aš nelabai supratau. Ar jūs kalbate apie apskritai visą savivaldą, ar jūs kalbate apie keturias savivaldybes? Jeigu jūs kalbate apie šias keturias savivaldybes, taip supratau, nes jūs linksite galvą, tai Finansų ministerijoje numatyta 11 mln. Lt, kad būtų padengtos jų nesurinktos pajamos. Tai yra viena.

Antra. Niekuomet nekalbama apie tai, kad reikia uždaryti mokyklas, kad reikia uždaryti sveikatos apsaugos įmones, reikia uždaryti kitas mums gyvybiškai svarbias organizacijas. Niekada Vyriausybė nekalbėjo ir nekalbės, kad šitą dalyką reikia padaryti. Galbūt gali kalbėti tie žmonės, kurie suinteresuoti, kad taip būtų. Mes kalbame apie tai, ko galima atsisakyti dar taupant kitais būdais. Tai yra investiciniai projektai, tai yra projektai, kurie galbūt ne taip labai reikalingi, ir visi kiti panašūs dalykai.

R.SMETONA. Aš noriu patikslinti. Ar neskyrimas lėšų toms reikmėms tai nėra būdas jas uždaryti? Ir jeigu kalbame apie tas keturias ir 11 mln. ar šiandien, ar po savaitės, ar bent iki rugsėjo, ar bus jie padalinti toms ministerijoms?

R.PAKSAS. Aš dar kartą bandau atsakyti – yra numatyti šitie 11 mln. Viena. Antras dalykas, kad yra galimybė suteikti beprocentes paskolas, kuo savivaldybės normaliai ir naudojasi. Ir trečias dalykas, kai mes kalbame apie biudžeto išlaidų taupymą, mes dar nė vieno žodžio nekalbėjome apie savivaldybes, mes kalbėjome apie valstybės biudžeto taupymą.

PIRMININKAS. Klausia A.Salamakinas. Ir paskutinis klaus J.Dringelis.

A.SALAMAKINAS. Noriu klausti premjero. Gerbiamasis premjere, aš gal pasikartosiu, tačiau, kai “Respublikos” laikraščio trečiame puslapyje perskaitai, kokias premijas išsimoka Vidaus reikalų ministerijos aukšti darbuotojai, o penktame puslapyje skaitai, kad nusišovė policininkas, nes jis iš atlyginimo negali išlaikyti šeimos, tikrai pradedi sutikti su Seimo Pirmininku, kad tikrai kažkam “stogai važiuoja”. O mano klausimas toks. Tame premijų sąraše pirmoje vietoje įrašyta T.Kazlauskienė, t.y. “Švarių rankų” komisijos pirmininkė. Aš dabar nežinau, ar veikia ta komisija, ar ne, tačiau jeigu ji veikia, ar iš tiesų tokio sąžiningumo darbuotoja gali būti tos “Švarių rankų” komisijos pirmininke, jeigu tikrai švariomis rankomis pasiima 9 tūkstančius premiją ir mano, kad viskas labai švaru?

R.PAKSAS. Labai ačiū. Aš šiandien dar neturėjau galimybės perskaityti “Respubliką”, aš tą padarysiu vakare. Aš susipažinau tik su spaudos apžvalga. Bet aš jau atsakiau į šį klausimą ir, manau, kad atsakiau du kartus. Ar reikėtų į tą atsakyti trečią kartą?

PIRMININKAS. Klausia J.Dringelis.

J.DRINGELIS. Gerbiamasis premjere, norėjau pateikti klausimą žemės ūkio ministrui. Tačiau kadangi jo nėra, gal jūs padėtumėte? “Lietuvos rytas” ir kai kurie kiti laikraščiai rašo, kad daugelio maisto produktų žaliavą, tarp jų pieną, latviai ir estai superka daug mažesnėmis kainomis negu mes. O problemų tarsi dėl šito turime kaip tik daugiausia mes. Mums čia tai kelius blokuoja, tai vėl. Žodžiu, kaip į šitą problemą galima būtų daugiau šviesos įlieti, kad matytųsi ne tik rajono, ne tik apskrities, bet ir viso mūsų Baltijos regiono reikalai, kad žmonės matytų, kad jie nėra jau čia taip labiausiai skriaudžiami pasaulyje. Ačiū.

R.PAKSAS. Ačiū už klausimą. Jis tikriausiai yra vienas iš aktualiausių šiandien, tai žemės ūkio produkcijos kainos, tarp jų, ką jūs ir kalbėjote, pieno kainos. Man žemės ūkio ministras yra pateikęs informaciją ir mes kalbame kas antrą dieną ta tema, kad pieno supirkimo kainos mūsų šalyje yra pasiekusios žemiausią ribinę padalą, palyginti su ne tik gretimomis, bet ir toliau esančiomis šalimis. Ir toliau mažinti pieno supirkimo kainas yra sudėtinga. Bet aš sutikčiau su dviem pozicijomis. Viena pozicija yra ta, kad rinka turėtų reguliuoti pieno supirkimo kainas. Tai yra viena pozicija. Bet kita pozicija yra ta, kad pas mus yra tikrai daug kur sustojusi pramonė, užsidariusios gamyklos ir žmonės neturi darbo, jie sugrįžo į kaimus ir iš esmės daugelyje vietų pienas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Mes kartu – ir Seimas, ir Vyriausybė – turime išspręsti tą dalyką, nes mūsų kaime gyvena labai daug žmonių. Jeigu mes neperkam pieno, tai atimame paskutinį pragyvenimo šaltinį iš ne vieno šimto ir ne vieno tūkstančio žmonių.

Dėl informacijos skleidimo. Aš nežinau, gal nepakankamai, tačiau mes tą dalyką darom.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas Vyriausybės valandai, baigėsi ir kartu baigėsi paskutinė šioje sesijoje (turbūt paskutinė) Vyriausybės valanda. Ačiū Vyriausybei už dalyvavimą šioje mūsų procedūroje.

Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka iki 17.15 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-1941 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas) (Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Tęsiame darbą toliau. Pradedame 2-5 darbotvarkės klausimą – Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1828. Priėmimas. Pranešėja E.Kunevičienė. Kol kas nematom pranešėjos. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir, kol atvyks pranešėja E.Kunevičienė, mes galime pradėti svarstyti rezervinį antrąjį klausimą. Taigi pradedame antrąjį rezervinį klausimą, tuo tarpu bus surasta pagrindinės darbotvarkės pranešėja. Taigi antrasis rezervinis klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-1941. Pateikimas. Pranešėja G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitą savaitę priėmėme Baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymą, kuris nustato atsakomybę už neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Komiteto nuomone, gal kiek ir pavėluota, būtina nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo datą, suteikti galimybę asmenims, turintiems šių medžiagų, tačiau neturintiems licencijos dirbti su jais, perduoti šiuos chemikalus valstybei iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso 232¹⁰ straipsniui.

Taip pat siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti atiduodamų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų priėmimo ir atlyginimo už juos tvarką. Nepriėmus tokio įstatymo iškiltų problemų dėl anksčiau priimto įstatymo taikymo. Todėl prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, straipsnio trečiojoje dalyje kalbama apie perduodamų policijai pirmtakų priėmimą bei atlyginimą. Noriu paklausti, apie kokius kiekius ir kokias sumas šiuo atveju būtų galima kalbėti? Ačiū.

G.IMBRASIENĖ. Man tikrai sunku pasakyti, nes reikia, kad būtų apskaita.

PIRMININKAS. Taigi ir visi klausimai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pritariam be diskusijų po pateikimo. Kaip matote, darbotvarkėje parašyta, kad Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka ir šiandien jį priimti. Ar niekas tam neprieštarautų? Niekas neprieštarauja. Taigi kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo?

G.IMBRASIENĖ. Aš gal paaiškinsiu Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Niekas nenori kalbėti. Prašom, pone Imbrasiene, jūsų žodis.

G.IMBRASIENĖ. Yra gauta Teisės departamento išvada, tai daugiau redakcinio pobūdžio pastabos, kurias mes galime priimti. Gauti atsiliepimai iš Generalinės prokuratūros ir Aukščiausiojo Teismo. Šios institucijos pritaria šiam įstatymo projektui. Daugiau pastabų ir pasiūlymų negauta. Labai prašau šį įstatymo projektą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimam šį įstatymą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai.

Kas už tai, kad Baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymo įsigaliojimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 43, prieš nė vieno, susilaikė vienas. Taigi įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau visiems laikytis savo darbo vietos ir tada tikrai būsite tiksliai užregistruoti, jog esate posėdžių salėje. Bet koks jūsų klaidžiojimas po Seimo posėdžių salę iš karto trukdo kompiuteriui tiksliai jus registruoti. Gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1828* (priėmimas)

2-5 darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1828. Priėmimas. Pranešėja E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vakar po svarstymo įstatymo projektui buvo pritarta ir priėmimas neįvyko tik dėl to, kad nebuvo tinkamu laiku įregistruotas priimti, todėl buvo atidėta šiai dienai. Prašom balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas straipsnis. Taigi iš karto galim kalbėti keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. J.Listavičius nori pritarti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, stojant į Pasaulio prekybos organizaciją reikia patikslinti kai kuriuos Lietuvos Respublikos įstatymus arba atskirus jo straipsnius ar nuostatas. Viena iš tokių nuostatų yra Lietuvoje gaminančioms įmonėms pagamintam ir realizuotam alui taikomas mažesnis akcizo tarifas. Ši lengvata turėtų būti peržiūrėta ir tai siūloma padaryti iki 1999 m. gruodžio 31 d. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Alg.Butkevičius nori kalbėti prieš. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo metu aš irgi pasisakiau prieš šitą įstatymo pataisą. Norėčiau pasakyti, kad Statistikos departamentas yra atlikęs analizę ir paskaičiavęs, kad 1997–1998 m. tų prekių, kurioms buvo padidintas akcizo tarifas, vartojimas Lietuvoje labai stipriai sumažėjo. Antras aspektas yra tas, kad smulkių aludarių konkurencinės sąlygos su stambiais aludariais bus nevienodos.

Trečias aspektas – tas, kad stojant į Pasaulio prekybos organizaciją daugelio Europos Sąjungos valstybių aludariams yra taikomos lengvatos. Aš matau, kad Užsienio reikalų ministerijos sudaryta delegacija nesugeba derėtis su Pasaulio prekybos organizacija ir nemoka apginti mūsų šalies gamintojų. Ačiū. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat norėčiau prieštarauti šioms įstatymo pataisoms. Mes ne taip seniai svarstėme ir buvome susirūpinę apskritai dėl smulkaus verslo ir smulkiųjų aludarių. Mes žinome, kad smulkūs aludariai, ypač Aukštaitijos krašte, sukuria naujas darbo vietas daugeliui to krašto Lietuvos žmonių. Šis akcizo padidinimas smulkiesiems aludariams, kaip jau minėjo kolega, iš tikrųjų jiems sudaro kur kas sunkesnes sąlygas, nemažą dalį smulkiųjų verslininkų privers bankrutuoti, jie neišsilaikys rinkoje.

Aš lygiai taip pat galėčiau priekaištauti mūsų delegacijai derybose su Tarptautine prekybos organizacija. Ką mes veiksime tada, kai ateis priėmimo (…), mes būsime iš anksto nusileidę ir padarę nuolaidas? Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams nepritarti šio įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. K.Trapikas nori pritarti.

K.TRAPIKAS. Reikėtų spręsti smulkiųjų aludarių klausimus, tačiau reikėtų plačiau galvoti būtent dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją. Aš manau, kad tai yra mūsų nacionalinės svarbos uždavinys. Jeigu mes nenorėtume, kad Lietuva būtų padidintos rizikos šalis arba necivilizuota šalis investicijoms, tai, be abejo, apie tai negalvotume. Gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų balsuoti už šio įstatymo priėmimą, kad mes palengvintume Lietuvos atstovų derybininkų situaciją derantis su labai svarbia ir reikalinga Pasaulio prekybos organizacija. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti M.Pronckus. Prašom. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, plačiau galvojant apie stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją, reikėtų žinoti, ką mes gauname ir ką prarandame. To kol kas niekas negali pasakyti: nei Užsienio reikalų ministerija, nei Vyriausybė, nei tuo labiau Seimas. Toliau plačiau galvojant apie tuos dalykus, kaip čia gerbiamasis K.Trapikas sakė, tai jeigu viena šaka praranda, jai turėtų kompensuoti kitos šakos. Beje, priimant Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatymą 1994 m., mes buvome įrašę tokį punktą, kad jeigu žemės ūkis kažką praranda dėl tarptautinių sutarčių, jam turi būti kompensuojami tie nuostoliai. Deja, ši nuostata daugiausia dėl opozicijos ir ypač dėl V.Landsbergio tokios prieštaringos pozicijos nebuvo priimta. Dabar ši politika tęsiama. Kitaip tariant, mūsų šalies interesais kažkas naudojasi, o mes nesugebame jų ginti. Aš prieštarauju tam įstatymui.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tikrai negalima suprasti argumentų sakančių, kad pirmiausia jūs padarykite taip, kad visai sužlugdytumėte savo gamintojus, o tada mes jau priimsime jus į Pasaulinę prekybos organizaciją. Netgi Taivanio pavyzdys galėtų pademonstruoti, kaip saugomi jų ryžių augintojai, nors Taivanis yra pateikęs paraišką būti Pasaulinėje prekybos organizacijoje. Šiuo atveju visiškai aiškiai yra sutarta: kai priims, tada bus kalbama apie tuos mechanizmus, kuriuos reikia taikyti priėmus.

Kita vertus, ir įstatyme numatyta, kad priėmus bus peržiūrimos įvairios pozicijos, ir tada mūsų derybininkai tikrai derėsis dėl visų kitų dalykų. Bet kodėl dabar tai reikia daryti? Tuo labiau žinant, kokia padėtis yra su darbo vietomis tuose regionuose, kuriuose iš esmės jokios kitos pramonės nėra. Todėl niekaip negalima paremti šios nuostatos ir aš agituoju balsuoti prieš, išlaikyti nuosekliai savo poziciją, jog kol mes negalime užtikrinti mūsų gamintojams lygių sąlygų, mes privalome juos ginti, kad jie atsistotų ant kojų, nes priešingu atveju susidaro įspūdis, kad tarnaujama stambių distribucijos monopolijų interesams ir nieko daugiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai ir buvo visos kalbos dėl balsavimo motyvų.

Prašom registruotis. Dar sykį noriu priminti: keturi – už, keturi – prieš.

Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 70 Seimo narių.

Balsuosime dėl Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas dėl įstatymo, kurį ką tik aptarėme.

Už – 34, prieš – 24, susilaikė 5. Taigi Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, toliau repliką – P.Gražulis. Prašom. Dvi replikos: R.Dagys ir dar V.Einoris. Trys replikos. Prašom. Gerai.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai apgailestauju, kad mes neįsigilinę priėmėme šį įstatymą. Aš per Vyriausybės valandą uždaviau užsienio reikalų ministrui klausimą, kodėl Lietuvoje naikinamos lengvatos, kai tuo tarpu visose Europos Sąjungos valstybėse, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, yra taikomos mokestinės lengvatos smulkiesiems aludariams. Kodėl dabar yra dvigubi standartai stojant į Pasaulio prekybos organizaciją? Aš manau, vienas momentas, – tai nesugeba Užsienio reikalų ministerijos specialistai derėtis. Kitas, kaip minėjo ponas V.Andriukaitis, galbūt atstovaujama stambių aludarių interesams, kad būtų sužlugdyti konkurentai. Manau, kad mes neteksime nemažai darbo vietų, kurias yra sukūrę smulkieji aludariai. Labai apgailestauju, kad toks įstatymas yra priimtas.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, kaip gerbiamasis V.Andriukaitis sakė, kad mes po to galėsime derėtis. Turbūt to nebus, nes dėl visko susiderama prieš tai. Bet šiaip analizuodamas visą tą derybų procesą ir klausydamas argumentus tiek Užsienio reikalų komitete, tiek kitur, ką mums reikia daryti, kokios yra mūsų pozicijos ir kaip mes turime ginti savo interesus, vis dėlto, manau, mes tikrai šiuo atveju karščiuojamės, kad iš tikrųjų per anksti priimame šias pataisas. Visiškai neaišku, ar ta Pasaulio prekybos organizacija mus priims, nes mes esame kaip Europos Sąjungos įkaitai. Tas derybų laikotarpis bus gana sudėtingas ir tas vaisius yra dar visiškai nematytas.

Antras dalykas. Manau, kad užsienio politikos, nors šiaip kai kurie laimėjimai yra gana akivaizdūs, bet ekonominis mūsų interesų atstovavimas ir mūsų derybininkų kvalifikacija, jų pajėgos, kurias mes išskiriame, ir struktūros, kurias jie turi, iš tikrųjų turėtų būti kur kas stiprinamos, nes reikia perorientuoti užsienio politiką mūsų ekonominių interesų gynimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Aš suprantu, gerbiamieji kolegos, kad mes šios pataisos nepriėmėme, nėra daugumos. Pasižiūrėkite, 70, o nėra. Ir labai gerai. Bet aš noriu pasakyti, kad šiandien mus labai gražiai paprotino Vakarų Europos Sąjungos prezidentas. Jis mus pamokė, kaip reikia atstovauti stojant į tarptautines organizacijas. Vienas labai svarbus momentas. Reikėtų šių jo pamokymų mums klausyti ir laikytis. Aš pasakysiu, nėra jokios būtinybės šią pataisą daryti vien dėl to, kad yra įrašyta sąlyga. Kai mes įstosime į Tarptautinę prekybos organizaciją, iš karto šis straipsnis nustoja galioti. Čia, man atrodo, niekas ir nekėlė… Aš suprantu, kad ši Tarptautinė prekybos organizacija negali kelti, nes toks puikus jų atžvilgiu mūsų priimto įstatymo tas straipsnis, kad geresnis ir būti negali. Jeigu manome, kad nėra daugumos, labai prašau susimąstyti ir perbalsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad yra abejonių dėl balsavimo rezultatų, taigi aš pats prašau dar sykį registruotis ir perbalsuosime. Prašom dar sykį. Prašom tuojau… Iš tikrųjų užsiregistravo, matyt, daugiau žmonių, negu yra salėje. Dėl to, kad Seimo nariai nemoka vienoje vietoje būti, nevisiškai tiksliai užsiregistravo. Jeigu kas, aš prašau balsų skaičiavimo komisiją, kuri turėtų… Gerbiamieji Seimo nariai, minutėlę, tuojau registruosimės iš naujo ir balsuosime iš naujo. (Triukšmas salėje) Prašom perskaityti Seimo statuto 121 straipsnį. Minutėlę. Tuojau kompiuteris bus įjungtas. Prašom įjungti kompiuterį. Aš niekaip negaliu įjungti. Prašom registruotis. 121 straipsnis. Jeigu kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo, posėdžio pirmininkas gali nuspręsti pasiūlyti pakartoti balsavimą. (Triukšmas salėje) Prašom registruotis, gerbiamasis kolega Andriukaiti, ir nesinervinti. Dabar vyksta balsavimas. Prašom pasiruošti balsuoti.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti, kas už tai, kad minėtas Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 41, prieš – 31, susilaikė 8. Dauguma nuo 81 yra. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra priimtas. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Kokios problemos? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Socialdemokratų frakcijos vardu prašom perbalsuoti, nes aiškiai buvo neregistruota. Mes norėtume perbalsuoti, nes neaiškus balsavimo rezultatas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar remia gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymą penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai? (Balsai salėje) Tokiu atveju aš prašau V.Einorį, R.Hofertienę, V.Jarmolenką, A.Medalinską ir A.Raškinį – balsų skaičiavimo komisijos narius užimti vietą. Prašom balsų skaičiavimo komisiją – V.Einorį, R.Hofertienę, V.Jarmolenką, A.Medalinską ir A.Raškinį – pasiruošti skaičiuoti balsus. (Triukšmas salėje) Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, dar sykį pasiruošti registruotis. Prašom registruotis. (Triukšmas salėje) Prašom registruotis savo vietose. Balsų skaičiavimo komisija, prašom nekelti triukšmo. Prašom registruotis.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar balsų skaičiavimo komisija jau pasiruošusi? Prašom Seimo narius sėstis į savo vietas, o ne Seimo narius prašom dabar nevaikščioti po parterį. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom neagituoti balsavimo metu ir netrukdyti Seimo nariams pareikšti savo valią.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už – 43.

PIRMININKAS. Už – 44. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Atsiprašau. Už – 44. L.Andrikienės…

PIRMININKAS. Už – 45. Kas prieš? Kas prieš? Prašom dar sykį pakelti rankas. Gerbiamasis Olekai, prašom netrukdyti balsuoti. Prašom pakelti rankas, kas balsuoja prieš.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš – 34.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Už balsavus 45, prieš – 34, susilaikius 4, Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. Ačiū balsų skaičiavimo komisijai. Tikimės, kad jums daugiau šiandien nebereikės dirbti. Replika. A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti klasiką. Šaunusis kareivis Šveikas yra pasakęs: “Neilgai laikysis ta Vyriausybė, kuri kelia alaus kainas”. Ačiū.

PIRMININKAS. Bendra centristų, krikdemų ir konservatorių remiama Vyriausybė kelia alaus kainas. Dėl to labai susirūpino centristas A.Grumadas. Bet tuo kažkodėl visiškai džiaugiasi opozicija.

Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektas Nr.P-1315(5*) (priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. 2-6a darbotvarkės klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-1315(5). Priėmimas. Pranešėjas – Ž.Jackūnas. Į tribūną kviečiu Ž.Jackūną.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prabėgo bemaž 10 metų nuo to laiko, kai mūsų krašto kultūros žmonės, inicijavę 1990 metų kultūros kongresą, iškėlė tautinės etninės kultūros svarbą kuriant laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tautinį tapatumą ir susipratimą užtikrinanti etninės kultūros plėtra, kaip vienas reikšmingiausių valstybės kultūros politikos tikslų, liko mūsų kultūrinio ir politinio gyvenimo pastarojo dešimtmečio dienotvarkėje kaip principinio visuomenės ir valstybės apsisprendimo, esminės valstybės paramos reikalaujantis dalykas. Šis tikslas, nepaisant entuziastų grupės, siekusios, kad etninė kultūra nuolat būtų visuomenės ir valstybės dėmesio centre, iš esmės nėra įgyvendintas. Pastangos užtikrinti etninei kultūrai valstybės paramą, įteisinti ją aukščiausio lygmens teisės aktais iki šiol nėra davusios geresnio vaisiaus. Todėl būtų labai teisinga ir simboliška, kad ką tik gražiai paminėję Valstybės dieną grąžintume skolą tai mūsų šviesuomenės, inteligentijos daliai, kuri nuoširdžiai ir atkakliai siekė etninei kultūrai deramos vietos nepriklausomos valstybės gyvenime, ir tai padarytume šiandien priimdami Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą. Juk etninė kultūra – vienas tvirčiausių mūsų visuomenės ir valstybės sėkmingos raidos garantų, viena tvirčiausių nacionalinio saugumo atramų. Šia proga norėčiau priminti ir tai, kad tai būtų dovana ir Pasaulio lietuvių bendruomenėms, mūsų tautiečiams, gyvenantiems etniniuose lietuvių regionuose už Lietuvos ribų, visada tikėjusiems didesniu valstybės dėmesiu etninės kultūros reikalams.

Teikiamas priimti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas yra šiek tiek pataisytas atsižvelgiant į svarstymo metu mūsų kolegų išsakytas pastabas, pavyzdžiui, kolegos S.Buškevičiaus siūlymą įtraukti nuostatą dėl valstybinės kalbos, taip pat į kai kurias Teisės departamento pastabas, dėl kurių niekas neprieštaravo ir buvo sutarta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra pateikęs savo siūlymų. Dalį iš jų mes savo komitete svarstėme, kai ką priėmėme, dėl kai ko truputį suabejota.

Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad priėmus įstatymą iš karto iš esmės pagerėtų lietuvių etninės kultūros puoselėjimo reikalai. Siūloma kurti etninės kultūros globos taryba turės tik tris (bent jau taip numatoma) etatinius darbuotojus ir, žinoma, nepajėgs atlikti tokio masto darbų, kokių reikalautų derama valstybinė etninės kultūros – didžiulio mūsų kultūros klodo globa. Tačiau taryba suburs kvalifikuotus etninės kultūros specialistus, atsidavusius etninės kultūros plėtojimo reikalui. Suprantama, kad tokios kompetencijos židinio nepajėgtų sutelkti jokia valstybės institucija. Pagaliau svarbu ir tai, kad Seimas, priimdamas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą, pademonstruotų valstybės politinę valią ir įsipareigojimą visomis išgalėmis remti krašto etninę kultūrą.

Po šių įvadinių pastabų kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, pradėti priimti aptariamą įstatymą pastraipsniui. Man malonu, kad pateikta daug siūlymų, kurie padės tobulinti įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam priėmimą, bet prieš tai aš turiu padaryti vieną pastabą, kad iš tikrųjų mes čia susiduriam su tokiu procedūriniu niuansu. Komitetas nutarė padaryti šiek tiek daugiau, negu nurodo padaryti Seimo statutas. Komitetas dar sykį svarstė jau po svarstymo Seime gautus pasiūlymus, kai kuriuos iš jų priėmė. Taip pat, kaip sakė komiteto pirmininkas, dar sykį peržiūrėjo Teisės departamento išvadas ir pagal tai pataisė įstatymo projektą bei pateikė įstatymo 5 variantą. Šiaip visada mes reikalaujame, kad per priėmimą būtų pateikiamas toks įstatymas, kokiam po svarstymo buvo Seime pritarta, su tom pataisom, kuriom buvo pritarta svarstymo Seime metu. Visos kitos komiteto pataisos yra teikiamos kaip atskiros komiteto pataisos, kaip buvo Valstybės tarnybos įstatymo priėmimo metu. Tuo tarpu dabar komitetas jau surašė savo teikiamas pataisas į įstatymo tekstą. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, mes galime tai traktuoti kaip komiteto teikiamas pataisas ir svarstyti įstatymo 5 variantą, tą, kuris dabar yra jums išdalintas. Nieks tam neprieštarauja? Aš noriu atkreipti ypač komitetų pirmininkų ir komitetų patarėjų dėmesį, kad per priėmimą turi būti teikiamas tas įstatymo projektas, kuriam buvo pritarta po svarstymo, kartu su pataisom, kuriom buvo pritarta po svarstymo. Visi kiti pataisymai turi būti teikiama kaip atskiri komiteto ar atskirų Seimo narių siūlymai.

Pradedam priėmimą pastraipsniui. Pavadinimas ir preambulė. Siūlymų nėra. Galim priimti? Galim priimti ir priimam.

1 straipsnis. 1 straipsniui yra L.Sabučio teikiama pataisa. Ar L.Sabutis dar norėtų kalbėti? Nenori kalbėti. Ne. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš, išklausęs komiteto pirmininko informacinį pranešimą ir matydamas, kad tai yra 5 straipsnio redakcija…

PIRMININKAS. Mes kalbam apie 1 straipsnį.

L.SABUTIS. 1 straipsnio redakcija. Svarstant mūsų komitete kilo kitoks 1 straipsnio vertinimas, negu jį vertina komitetas, kuris teikia šį įstatymą. Mes manėme, kad tai galėjo būti visos etninės kultūros globos pagrindų įstatymas, tačiau pranešėjas teigė, kad tai yra skiriama lietuvių etninei kultūrai. Manau, kad šiuo atveju atskirai svarstyti ar tai lietuvių, ar kitokią kultūrą nereikėtų, nes preambulėje yra parašyta, kai yra būtent tokia įstatymo paskirtis. Jeigu pranešėjas pasakytų, kad lietuvių šiuo atveju grupę sudaro žemaičiai, aukštaičiai, suvalkai ir dzūkai, aš atsiimčiau savo siūlymą.

PIRMININKAS. L.Sabutis atsiima savo siūlymą, ar ne? Pranešėjau, jūsų nuomonė.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš esu tikras, kad žemaičiai, nors istoriškai Lietuva ir Žemaitija buvo skiriamos atskirai, bet aš tikrai linkęs sutikti su kolega, kad žemaičiai tikrai priklauso Lietuvai.

PIRMININKAS. Ar žemaičiai sutinka su šiuo siūlymu? Aš taip suprantu, kad L.Sabutis atsiėmė savo siūlymą dėl viso 1 straipsnio. V.Andriukaitis. Nematau Vytenio. Kur V.Andriukaitis? S.Daubaraitė. Prašau.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėjau dėl viso projekto.

PIRMININKAS. Ne. Dėl 1 straipsnio. V.Andriukaitis nori kalbėti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galėčiau tik tiek pasakyti: gali būti ir taip, ir taip, nes tas žodis esmės nekeičia. Iš principo tai yra etninės kultūros valstybinės globos pagrindai, juo labiau kad yra aiškiai reglamentuota, jog tai reglamentuoja… 3 straipsnyje yra aiškiai reglamentuota, kad etninės kultūros valstybinė globa vykdoma vadovaujantis Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei tarptautinėmis sutartimis, o kiti įstatymai reglamentuoja tautinių bendrijų kultūrinius reikalus. Todėl ar tas žodis yra, ar jo nėra – tai iš tikrųjų padėties nekeičia. Čia vis tiek kalbama apie bendruosius valstybinio reguliavimo principus.

PIRMININKAS. J.Senkevičius nori kalbėti prieš 1 straipsnį.

J.SENKEVIČIUS. Ne prieš 1 straipsnį, o pats, posėdžio pirmininke, sakėte, kad mes svarstom ir pavadinimą, ir preambulę. Taigi aš noriu grįžti prie pavadinimo ir suderinti pavadinimą su turiniu pridedant vieną žodį – “Lietuvių etninės kultūros”. Toliau kaip tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toks siūlymas nėra pateiktas raštu, todėl mes dėl jo negalime kalbėti. Ar būtų norinčių prieštarauti įstatymo 1 straipsniui? Nėra. Galim 1 straipsnį priimti bendru sutarimu.

2 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. 2 straipsniui pastabų nėra, galim priimti ir priimam.

3 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip pat nėra.

PIRMININKAS. 3 straipsniui pastabų taip pat nėra. 3 straipsnį galim priimti ir priimam.

4 straipsnis.

Ž.J.JACKŪNAS. Pastabų nėra.

PIRMININKAS. Taip pat nėra pastabų ir priimam 4 straipsnį. Gerbiamieji kolegos, 5 straipsnis ir čia yra daug pastabų. Aš noriu paklausti, ar Seimo nariai sutinka automatiškai, kad būtų svarstomos J.Razmos ir L.Sabučio pataisos? Visi sutinka, kad jos būtų svarstomos, taip? Tai nereikia ieškoti 29 Seimo narių paramos? Tai pradedame. J.Razma. Pirmajai daliai jūsų pataisa. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau palaikyti mano siūlymą, kad Etninės kultūros globos taryba būtų steigiama ne prie Seimo, o prie Vyriausybės. Šiuo atveju, nors ir nėra Vyriausybės oficialių išvadų, bet aš galiu remtis pokalbiu su Ministru Pirmininku, jis taip pat palaiko tokią nuostatą. Taip pat turėčiau pažymėti, kad šiuo metu yra ne viena tokia taryba įkurta prie Vyriausybės. Tai Kultūros ir meno taryba, Švietimo taryba ir pagal visą valdymo institucijų formavimo logiką tokias tarybas ir tinka kurti prie vykdomosios valdžios. Na, būtų galima sutikti, jeigu kas nors siūlytų, kurti prie Prezidento, tokį variantą galima įsivaizduoti. Bet visiškai netinka prie įstatymų leidžiamosios valdžios. Jeigu jūs pažiūrėsite į šios tarybos funkcijas, ji vis dėlto didžiausią pagalbos dalį teikia Vyriausybei. Ir pagaliau mes, kaip Seimas, tikrai neturim apaugti visokiomis papildomomis valdymo institucijomis. Normaliose šalyse tokios institucijos paprastai sutelpa po Vyriausybės skėčiu. Aš nenorėčiau, kad kartais iki šiol buvę komplikuoti etninės kultūros entuziastų santykiai su Kultūros ministerija ir atskirais jos valdininkais taptų pretekstu kurti nenormalią situaciją, kurią dabar siūlo pagrindinis komitetas.

PIRMININKAS. Prieštarauti nori R.Smetona.Prašom.

R.SMETONA. Žinoma, nelengva paneigti gerbiamojo J.Razmos argumentus, gana pragmatiškus ir iš dalies teisingus. Bet, gerbiamieji kolegos, nesupykite, man atrodo, vis tiek, jeigu būtumėte linkę pritarti pono kanclerio pasiūlymams, tai būtų galima sakyti, kad ankstesnioji karšta diskusija dėl alaus reikalų jums neleido gerai išgirsti gerbiamojo Ž.Jackūno įžanginio žodžio. Kitaip jūs būtumėte dėmesingai išklausę jį ir neabejoję, kad įstatymo projekte numatyta globos tarybos priklausomybė Seimui yra teisinga. Tai yra mūsų garbės reikalas. Čia ne tiek netgi svarbu dalykiniai ryšiai. Mes, kaip Tautos atstovai, turime prisiimti sau atsakomybę globoti šitą Etninės globos tarybą. Aš prašyčiau pritarti mano nuomonei ir įstatymo tekstui.

PIRMININKAS. R.Zuoza dėl J.Razmos siūlymo. Prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tiesų norėčiau palaikyti Seimo kanclerio siūlomą pataisą, nes argumentų yra gana nemažai. Vienas dalykas, kad mes patys Seime nesame apsisprendę, kaip mes valdysim kultūrą, neturim kultūros politikos nuostatų ir kitų dalykų. Todėl tokių tarybų kūrimas vos ne kiekvienai kultūros svarbiai šakai, manau, yra nepriimtinas Seimui. Tuo labiau noriu priminti, kad netgi Švietimo tarybą Seimas nusprendė netvirtinti prie Seimo. Mes turim tik Mokslo tarybą. Aš manau, kad Vyriausybė pakankamai kompetentinga ir atsakinga institucija, kuri galėtų tvarkyti šiuos reikalus.

PIRMININKAS. Ir pranešėjo nuomonė.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau pasakyti, kad įstatymo rengėjų grupė pradžioje lyg ir su nepasitikėjimu sutiko kolegos kanclerio siūlymą, bet, išklausę gana įtikinamų argumentų, rengėjai sutinka su tokia formuluote, kokia yra siūloma mūsų kolegos J.Razmos. Gal tik manoma, kad taškas galėtų būti padėtas truputį anksčiau. Etninės kultūros globos taryba – valstybės patariamoji ir ekspertinė institucija, kurios nuostatai ir sudėtis tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Jie truputį abejojo. Yra visiškai priimtina ir todėl aš pritarčiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar apsisprendžiame dėl J.Razmos teikiamos pataisos. Prašom registruotis. Balsuosime dėl J.Razmos pataisos 5 straipsnio pirmosios dalies pirmajam punktui.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai.

Kas remia J.Razmos siūlymą balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl J.Razmos siūlymo 5 straipsnio pirmosios dalies pirmajam punktui.

Už – 38, prieš – 10, susilaikė 19. J.Razmos siūlymui yra pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi ši pataisa yra priimta todėl, matyt, L.Sabučio pataisa pirmosios dalies pirmajam punktui jau nebegalėtų būti svarstoma, nes tai buvo siūlymas kitam tekstui. (Balsai salėje)

Toliau svarstome 5 straipsnio pirmosios dalies trečiąjį punktą. Čia yra taip pat J.Razmos siūlymas. J.Razma galėtų pristatyti savo siūlymą. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Jeigu paliksime, kaip parašyta dabar, kad įkuriamos nepakankamai apibrėžtos regioninės etninės kultūros globos tarybos, į kurias atstovus, kaip čia sakoma, deleguoja visuomeninės ir valstybinės institucijos, tas deleguojančių institucijų ratas gali būti labai platus ir nepasakoma, ar kas nors gali tą delegavimą kaip nors atmesti, tvirtinti, netvirtinti. Todėl, aš manau, kad regionines tarybas galėtų tvirtinti kultūros ministras, atsižvelgęs į tų institucijų pasiūlymus, nes kitaip lieka toks neaiškumas, kas dės tą tašką ir fiksuos tas tarybas.

PIRMININKAS. Nori pritarti J.Razmai L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš iš esmės nieko daugiau ir negalėčiau pridėti tam, kas buvo pasakyta, ir pritariu tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Nori nepritarti V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau nepritarti. Galbūt tik su vieninteliu papildymu, kuris būtų visiškai logiškas, kad regioninės etninės kultūros tarybos sudaromos į jas deleguojant atstovus nuo veikiančių visuomeninių ir valstybinių institucijų Vyriausybės patvirtintų nuostatų tvarka. Nuostatuose būtų galima pasakyti, kaip delegavimas vykdomas, kokios proporcijos. Tačiau pavesti tai kultūros ministrui iš tikrųjų būtų labai personalizuota. Juo labiau kad kultūros ministras turi be galo daug darbo. Nuostatuose būtų galima aiškiai išdėlioti proporcijas. Todėl aš pritarčiau tokiam tekstui, koks yra, jeigu pranešėjas priimtų tą papildymą, kad nuostatuose tai turėtų atsispindėti.

PIRMININKAS. Mes dabar kalbame dėl J.Razmos pasiūlymo. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė dėl to.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš ir įstatymo rengėjų grupė po pokalbio su kolega J.Razma esame tos nuomonės, kad pavesti iš esmės visuomeninę, regionui atstovaujančią instituciją, tvirtinti aukšto rango valstybės valdininkui, mūsų manymu, nelabai gerai.

Tiesiog yra atstovavimo principu sudaroma demokratinė institucija ir, aš manyčiau, kad visiškai būtų teisinga, kad Etninės kultūros globos tarybos nuostatų numatyta tvarka deleguoja atstovus, toliau kaip tekste. Iš esmės tai ir siūlo kolega V.Andriukaitis. Tam pritaria ir grupės rengėjai. Aš manau, kad toks biurokratizmas ministro skyrimu… Tuo labiau kad tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė, tai kad ir regionų tarybas tvirtintų ministras, aš manau, gal to nereikia.

PIRMININKAS. Dar sykį J.Razmai žodis. Ar jis sutiktų atsiimti savo siūlymą?

J.RAZMA. Jeigu ponas Ž.Jackūnas iš tiesų būtų sureagavęs į šią dalį, kad regioninės tarybos yra šios centrinės globos tarybos padaliniai, mane tenkintų tas pasiūlymas, kad jos suformuojamos šios centrinės globos tarybos nuostatų nustatyta tvarka. Bet iš to parašymo nėra aišku, kad tai yra jos padaliniai, ir jeigu tai yra savarankiškos institucijos, jas sieti su kitos institucijos nuostatais neišeina. Jeigu tai yra tos centrinės globos tarybos nuostatai, kaip jie gali apibrėžti kitų nepriklausomų institucijų steigimą, deleguoti atstovų tvirtinimą ir iš viso koks yra tų regioninių tarybų statusas? Ar tai yra biudžetinės įstaigos, ar kokios nors visuomeninės institucijos? Net nepasakoma, kas tai yra. Mes negalime taip teisiškai kažkaip neapibrėžtai pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega J.Razma vis tiek siūlo balsuoti dėl savo… (Balsai salėje) Jokio kito apibrėžto varianto mes neturime. Aš tiktai galiu pasiūlyti vieną dalyką. Už penkių minučių mes turėsime daryti trumpą šio priėmimo (15 minučių) pertrauką todėl, kad Seimo nariai nori savo pareiškimus perskaityti tada, kai dar veikia Lietuvos radijo transliacija. Aš buvau informuotas, kad dar veikia. (Balsai salėje) Lempos degimas ir radijo transliacija ne visada yra tapatūs dalykai.

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi aš siūlau galbūt tada kol kas nespręsti klausimo dėl 3 punkto. Jeigu per tą pertraukėlę ponas Ž.Jackūnas pasiūlys kokį nors kitą variantą, mes tada jį galėsime svarstyti. Bet toliau tęsiame 5 straipsnio svarstymą. Pone Jackūnai, palaukite minutėlę. Dar penkias minutes mes galime svarstyti. 5 straipsnio antrosios dalies 1 punktas. Vėl yra dvi redakcijos. Viena yra L.Sabučio, kita yra J.Razmos. Kurią jūs siūlytumėte pradėti svarstyti? (Balsai salėje)

Ž.J.JACKŪNAS. Čia dėl 5 straipsnio trečiosios dalies, taip?

PIRMININKAS. 5 straipsnio antrosios dalies 1 punktas.

Ž.J.JACKŪNAS. Taip.

PIRMININKAS. L.Sabutis pradeda savo pataisos pateikimą. Prašom.

L.SABUTIS. Taip, aš matau, kad komitetas yra svarstęs ir iš dalies atsižvelgė (tiesa, neargumentavo). Mūsų siūlymas buvo, kad šios institucijos formavimo politiką kaip tik ir nuspręstų globos taryba. Nežinau, kiek ir kaip čia galima kitaip suredaguoti. Mūsų buvo toks siūlymas, bet parašyta, kad atsižvelgta iš dalies.

PIRMININKAS. Dėl šio siūlymo. Ir yra to paties straipsnio antrosios dalies 1 punkto J.Razmos pateikta redakcija. J.Razma nori atsiimti savo redakciją, taip? Prašom. J.Razma. Žodis jums.

J.RAZMA. Aš galiu ir atsiimti, kad sugaištume mažiau laiko, nes mano pastaba yra tik redakcinio pobūdžio. Aš netrukdysiu Seimo narių.

PIRMININKAS. Taigi J.Razma atsiima. L.Sabutis reikalauja balsuoti dėl savo pataisos? Nebe. Taigi 5 straipsnio antrosios dalies 1 punktui daugiau pataisų nėra. S.Pečeliūnas dėl ko nori kalbėti? Dėl vienos iš kurios nors pataisų. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kaip aš supratau, prieš tai buvęs tekstas, taip, kaip mes sutarėme, ir dabar penktąją redakciją jau komitetas teikia su visomis pastabomis, kaip jūs sakėte, kad visa tai turėjo būti truputį kitaip daroma, pone Kubiliau, tai komitetas vieną pataisą padarė. Jūs sakėte, kad mes į ją žiūrėsime kaip į komiteto pataisą ir ją svarstysime. Ta pataisa yra tokia. Atsiverskite tą variantą, kur yra su išbraukimais, ir ją galima gražiai pamatyti. Yra išbraukta “Lietuvos Respublikos Prezidentas”. Aš manyčiau, kad jeigu paliekame Seimą ir Vyriausybę, o ne tiktai kitas valstybės institucijas, tai reikėtų palikti ir Prezidentą. Nepritarti šiam komiteto siūlymui, nes visos valstybės institucijos, tarp jų ir Prezidentas, o gal jis net ir labiau, turi rūpintis šios politikos formavimu ir įgyvendinimu. Negali Prezidentas nuo savo tautos nusišalinti arba mes įstatyme negalime to padaryti.

PIRMININKAS. Iš tikrųjų komitetas išbraukė žodį “Prezidentas”, todėl aš ir kartojau, kad padaryta negerai, kad taip procedūriškai nueita šiuo keliu. Dabar gerai, kad S.Pečeliūnas tai pastebėjo, ir jis abejoja dėl šio išbraukimo. Taigi dėl šio išbraukimo gal P.Papovas norėtų pareikšti nuomonę?

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad komiteto 5 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas buvo praleistas.

PIRMININKAS. Jau mes dėl to apsisprendėme, nes buvo pasirinkta J.Razmos redakcija.

P.PAPOVAS. Ne, ne. Čia yra visai kitas dalykas.

PIRMININKAS. Aš dar kartą kartoju, mes pasirinkome J.Razmos šio punkto redakciją…

P.PAPOVAS. Čia yra skirtingi dalykai. J.Razmos ir čia.

PIRMININKAS. Jūs galėtumėte bandyti pateikti pataisas J.Razmos priimtai pataisai. Kitokių variantų aš nežinau, todėl dar sykį kartoju, kad yra blogai, kad mes vėl pradedame tą pačią tradiciją – pateikti pataisas priėmimui. Taigi dėl pataisos, kurią perskaitė pagrindinis komitetas, išbraukdamas žodį “Prezidentas”. J.Karosas norėtų dėl jos kalbėti?

J.KAROSAS. Aš palaikyčiau gerbiamojo S.Pečeliūno poziciją. Jeigu mes čia operuojame aukščiausiomis valstybės institucijomis, tai aš nesuprantu logikos, kodėl eliminuojame Prezidentūrą? Tai yra viena iš trijų aukščiausių valstybės institucijų. Kas čia kam trukdo?

PIRMININKAS. Kas norėtų apginti komiteto poziciją, kad Prezidentą reikia išbraukti? J.Razma. Prašom. (Balsas iš salės)

J.RAZMA. Gal pranešėjas sutiktų su manąja redakcija, kur nė viena institucija yra neįvardijama, ir tai sumažintų visus ginčus. Tiesiog yra pasakyta, kad ši taryba padeda formuoti valstybinę etninės kultūros politiką. O kas tą politiką vykdo, aišku, toms institucijoms ir padės. Čia baigtųsi tie ginčai.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau pasakyti, kad rengėjų grupė yra apsvarsčiusi ir iš esmės pritaria J.Razmos pateiktai šio straipsnio formuluotei: neįvardyti jokios institucijos, o tiesiog pasakyti taip, kaip yra pasakyta, kad valstybės institucijoms. Taigi mes tikrai priimame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime pasirinkti vieną iš kelių variantų. Vienas variantas yra J.Razmos, kurį jis iš naujo pateikė. Dar dėl jo nebalsavome. Taigi ar galime bendru sutarimu priimti šį siūlymą? Galime priimti ir priimame. Taigi 5 straipsnio antrosios dalies 1 punktas yra J.Razmos redakcijos.

Dabar siūlau daryti trumpą pertrauką, gerbiamasis pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš tik norėčiau vieną žodį pakeisti. Jo formuluotėje vietoje “teikti” “teikia”, nes ten nelabai tinka.

PIRMININKAS. Čia kalbos redaktorės suredaguos. Taigi… (Balsai salėje) Dabar darome šio svarstymo pertrauką ir priimtą antrosios dalies 1 punkto J.Razmos redakciją.

Seimo narių pareiškimai

Dabar pareiškimai. R.Hofertienė – pirmoji. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai atsiprašau, jeigu aš viršysiu laiką. Be to, Seimo narys S.Malkevičius, užsirašęs skaityti pareiškimą, atsisakė ir savo laiką skyrė man. Labai atsiprašau visų frakcijų. Būčiau to pareiškimo neskaičiusi, jeigu būčiau turėjusi galimybę kur nors tai paaiškinti. Aš jaučiu pareigą tiek savo frakcijai, tiek opozicinėms frakcijoms tai paaiškinti, nes bet kuriam iš mūsų, iš jūsų gali tai įvykti.

“Pareiškimas dėl šmeižto “Lietuvos ryto” dienraštyje. Nuo gegužės 17 d. “Lietuvos rytas” pradėjo straipsnių ciklą, kurių kiekviena pastraipa persunkta žmogaus protu nesuvokiamu manęs ir mano dukters žeminimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio ir išjunkite mobiliuosius telefonus arba atiduokite ten, kur juos reikia laikyti.

R.HOFERTIENĖ. Beje, tris kartus iš eilės redaktoriaus G.Vainausko vardu siunčiau paneigimus. Mane juodinti buvo skiriami šeši dienraščio puslapiai, tačiau mano paneigimui – nė šešių eilučių. Nekomentuosiu šio redakcijos elgesio, nes nuo politiko iki bet kurio Lietuvos piliečio, patyrusio šmeižtą ir netiesą, tą sistemą jau perprato. Pareiškimą skaitau po pusantro mėnesio, nes, viena, tikėjau bent kokio laikraščio padorumo likučiu, antra, straipsnio metu po muštos žaizdos galvoje nepajėgiau gintis straipsniais ar pareiškimais. Todėl šiandien, jausdama atsakomybę savo šviesaus atminimo labai teisingai, turtams godumo niekada neturėjusiai mamai, jausdama atsakomybę savo vyriausiajam broliui ir vyriausiajai seseriai, kurie tėvo šeimoje nelikus mane augino nuo pirmos gimimo dienos, jausdama atsakomybę savo auklėtojai, bendraklasiams, buvusiems auklėtiniams, savo kolegoms, nesvarbu, kokių partijų ar frakcijų jie yra, o ypač jausdama didelę atsakomybę rinkėjams, kurie tikėjo, kad nepriklausomoje Lietuvoje bus daug valdžios žmonių, nesinaudojančių savo padėtimi, o gyvenančių tik iš atlyginimo, privalau bent dalelytę šmeižto paneigti.

Pirma. Žurnalistas G.Pilaitis man paskambinęs kategoriškai atsisakė su manimi susitikti ir sužinoti tiesą. Todėl aprašomų įvykių metu nebuvęs ir nematęs mano buto, mano buto adresą nurodo kitame miesto gale.

Antra. “Lietuvos ryto” žurnalistas G.Pilaitis neteisėtai apkaltino Klaipėdos policiją. Aiškiai neigiu. Policija mano buto durų nelaužė.

Trečia. Straipsniuose neteisėtai apkaltinta Klaipėdos prokuratūra. Aš raštu į prokuratūrą nesikreipiau, todėl nei prokuratūra, nei aš jokių mašinų neturėjau ir jokių iškeldinimų nevykdžiau. Jokio savo daikto tomis dienomis iš buto neišsinešiau.

Ketvirta. Bute Klaipėdoje tebėra visi mano ir mano dukters baldai, rūbai, knygos, archyvai ir kiti daiktai. Nors archyvai dešimties metų senumo išvartyti, o visi rinkėjų laiškai kontroliuojami ir sunaikinti.

Penkta. Laikraštis ir G.Pilaitis dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių gina mano ir dukters dviejų kambarių buto Klaipėdoje užgrobėjus. Beje, butas įgytas kooperatiniu būdu. Mūsų butas užgrobtas trijų ar keturių šeimų, paverstas landyne, o matant tūkstančius neaiškių skambučių iš mano buto telefono, galima manyti, jog ten gali būti ir nusikalstama veikla, juolab kad tarp buto užgrobėjų yra policijos, teismų ir skolininkų ieškomų žmonių.

Norėčiau priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad tai yra ne pirmas mėginimas užgrobti Seimo nario butą ir aš ne pirmoji. Beveik metus mėgindama taikiu būdu susitarti su užgrobėjais, kentėjusi pažeminimus ir didžiulius materialinius nuostolius, aš pagaliau privalėjau vieną kartą įeiti į savo butą ir bent sužinoti, kas ten dedasi, kad kada nors aš pati nebūčiau apkaltinta nusikalstama veikla savo bute. Žurnalistui G.Pilaičiui “Lietuvos ryte” buvo skirti šeši puslapiai tema “Seimo nariai įsivėlė į grumtynes dėl turto”. Privalau nors kiek paaiškinti, nes nei man, nei mano dukrai Nomedai, einančiai doru keliu, niekada neturėjusioms godumo jausmo ir nekaupusioms turtų, šis kaltinimas bus visam gyvenimui juodžiausia dėmė. Paaiškinu.

Pirma. Su dukra turime dviejų kambarių 20 metų senumo butą blokiniame name, įgytą kooperatiniu būdu, o mūsų užgrobėjai, neseniai dar turėję trijų-keturių kambarių butus, automobilius, sodus, aukso ir krištolo.

Antra. Su dukra automobilio neturėjome ir neturime. Tarnybinio personalinio automobilio esu atsisakiusi, net skalbimo mašinos ar veikiančio šaldytuvo neturime. Net jokio naujo baldų komplekto ar didesnių santaupų neturime. Per tris Seimo kadencijas nė vienu poilsiniu kelialapiu nepasinaudojau. Tad kur mano godumas turtui, kur yra peštynės dėl turto?

Mūsų butas buvo naudojamas tik veiklai, ypač deputatinei. Nemaža dalis atlyginimo taip pat daug metų buvo naudojama pedagoginei ir kitai veiklai. Mes su dukra nesiskundžiame neturtu, mums pakanka ir duktė tam pritaria. Tai jūs, pone “Lietuvos ryto” redaktoriau Vainauskai ir žurnaliste Pilaiti, mane neblogai pažįstantys ir žinodami, kad rašote netiesą, privertėte šiandien mane tai paaiškinti. Koks buvo jūsų tikslas?

Ir dar. Dėl vadinamųjų mano skolų. Teigiu ir dar kartą teigiu, nė vienam iš buto užgrobėjų ir ten būriais besilankančių nesu, kartoju, nesu nei 10, nei 13, nei 16 tūkstančių JAV dolerių skolinga ir niekada nebūsiu skolinga. Tai jie man skolingi.

Ir dar. Apie rašliavoje minimą mano skriaudimą kažkieno gimtadienio metu mano bute. Kartoju. Nieko tuomet Klaipėdoje savo bute nuskriausti negalėjau, nes tuo metu su dukra buvome Vilniuje su giminėmis ir apie mano bute keliamas orgijas sužinojau tik iš kaimynų po poros savaičių, daugiau į mano butą niekas neįleido. Dorosios giminės dalies ir kitų dorų kaimynų ir draugų pastangos įveikti niekdarius buvo bevaisės. Manau, jog kažkas sugalvojo tą žiaurų elgesį gerai apgalvotu tikslu ir per nemąstančius, kitų rankomis, tai įgyvendino, nes taip įmanoma labiausiai žeminančiu būdu mane naikinti, o galbūt ir siekiant dukrai ateičiai dėmę palikti, nes ji studijuoja filosofiją ir teologiją. Nesuvokiamos žurnalistų pastangos surasti dukters Nomedos tėvą, kuris jos jau 23 metai neaugino. Daugiau nei 10 metų jos nepanorėjo nei matyti, nei mokslus eiti padėti. Dukra, skaitydama tai, labai skaudžiai, gerbiamieji žurnalistai, išgyveno. Juolab kad nei ji, nei jos mirusi sesutė nebuvo net paminėtos.

Beje, ir tuomet išėjau palikusi visą turtą, pasiėmiau vienintelį turtą – dukrą, kurios gerumo nepiktybiškai gali pavydėti kiekviena motina. Už tai aš Hofertui labai dėkinga.

Baigdama dar kartą viešai savo kolegoms ir Lietuvos Respublikos žmonėms pareiškiu: pirmoji Lietuvoje rašiau viešus pareiškimus dar Aukščiausiojoje Taryboje prieš valdžios korupciją, sau taikau tas pačias nuostatas, kurias palaiko ir daugelis Lietuvos žmonių.

Pone “Lietuvos ryto” redaktoriau Vainauskai ir žurnaliste Pilaiti, nesiteisiu su jumis, nenoriu prasigyventi prisiteisusi iš jūsų laikraščio, nes dienraštyje daug ir dorų žurnalistų, galbūt ne vienas nukentėjęs dėl objektyviai parašytų rašinių. Šis juodas darbas mano, kaip ilgalaikės politikės, atžvilgiu atliktas labai kvalifikuotai. Negreitai su dukra atsigavome. Ačiū, kolegoms, jau atsigavome. Turite galią ir galite pasirinkti, gerbiamieji redaktoriau ir žurnaliste, du kelius. Vienas jų – šmeižti ir juodinti toliau, bet tai jau ištversiu, nes didesnės purvo dozės niekada negausiu, nes neįmanoma sugalvoti. Jūs galite, gerbiamasis redaktoriau ir žurnaliste, rinktis ir kitą kelią. Būtent. Jei ši purvinų, šešių “Lietuvos ryto” puslapiuose straipsnių serija nebuvo galingas politinis užsakymas už sistemingą darbą ir nekintamą politinę kryptį, tuomet, pone redaktoriau Vainauskai ir žurnaliste Pilaiti, raskite savyje nors kiek žurnalistinės sąžinės ar bent vyriškos garbės ir orumo ir raskite būdų bent iš dalies atstatyti man ir doru keliu einančiai mano dukrai padarytą milžinišką materialinę, o ypač moralinę žalą. Pasirinkite vieną iš dviejų mano siūlomų kelių. Savęs, kad ir ką darytumėte, daugiau tikrai neginsiu, tačiau jeigu bus tokiu siaubingu būdu pažeminti mano kolegos, ypač jeigu jie būtų ir iš opozicinių partijų, aš padėsiu jiems gintis bent pareiškimais. Seimo narė R.Hofertienė”.

Labai ačiū kolegoms už kantrybę, tačiau kartu norėčiau, kad tiek opozicija, tiek pozicija turėtų galimybę ir laikraščiuose, ir televizijoje, ir radijuje, ir Seimo pareiškimų metu, būtinai transliuojamų radijo, pasakyti savo nuomonę. Tai svarbu ne tiek pozicijai, svarbu mums visiems. Atsiprašau už laiką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame toliau pareiškimus. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimas dėl sunkios šalies ūkio ekonominės būklės ir neatidėliotinų priemonių gyventi taupiau.

“Dabartinė Lietuvos ūkio ekonominė būklė yra sunki. Šalies ekonominė finansinė raida sulėtėjo nuo 1998 m. vidurio. Dėl įvairių priežasčių ypač šiais metais katastrofiškai mažėja eksportas. Tik per I ketvirtį sumažėjo 25,1%. Per keturis šių metų mėnesius valstybės skola padidėjo 11,5%, o užsienio – 12,2%. Lietuvos energetinė sistema ir toliau dirba nuostolingai, šalies naftos kompleksas, vienas iš stambiausių mokesčių mokėtojų, dirba nuostolingai ne tik 1998 m., bet ir šiais metais. Tik per pirmus šių metų mėnesius nuostoliai padidėjo 34 mln. Lt. Baltarusijos įsiskolinimai Lietuvai už patiektą elektros energiją šiuo metu viršija 460 mln. Lt ir nuolatos auga. Pabrėžtina, kad Baltarusija 1998 m. už tiekiamą elektros energiją iš esmės neatsiskaitė, tačiau jos tiekimas į šalį, palyginti su 1997 m., buvo padvigubintas. Praeitais metais Vyriausybės pasiūlymu nustačius itin aukštus akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams, jų pardavimas per mažmeninį tinklą labai sumažėjo. Stiprių alkoholinių gėrimų gamyba sumažėjo apie 40%.

Labai sumažėję eksportas ir alternatyvių produkcijos ir paslaugų realizavimo rinkų stygiaus perspektyva. Didžiulė itin sunkiai finansiškai besiverčiančios Baltarusijos skola už elektros energiją paliekant nedaug vilčių dėl jos susigrąžinimo artimiausioje ateityje, daug papildomų lėšų reikalaujanti Ignalinos atominės elektrinės problema, dideli valstybės finansiniai įsipareigojimai naftos kompleksui, sunki ekonominė padėtis kaime, būtinybė tęsti numatytą gyventojų indėlių kompensavimą, nuolat augantis “Sodros” biudžeto deficitas, didėjantis lėšų, reikalingų nuolat augančiai valstybės skolai aptarnauti poreikis, rodo labai sudėtingą šalies finansinės būklės perspektyvą. Apie tai byloja skaičiai. Šiais metais nacionalinis biudžetas nesurinko 502 mln. pajamų, Socialinio draudimo fondas apie 22–50 mln. Lt. Esant tokiai situacijai gyvename ne pagal valstybės finansines išgales. Per pirmąjį pusmetį pajamų gauta 5,8 mlrd. Lt, o išleista 6,6 mlrd. Lt. Mano požiūriu, šį procesą būtina stabdyti neatidėliojant. Todėl Vyriausybei siūlau:

Pirma. Nedelsiant atlikti valstybės ir savivaldybių biudžeto bei valstybės nebiudžetinių fondų įplaukų patikslinimą. Įvertinant realias vidaus ir išorės ūkio raidos sąlygas 1999 m. pasiūlyti peržiūrėti biudžeto išlaidas pateikiant Seimui įstatymo pataisas.

Antra. Normalizuoti finansinę būklę energetiniame sektoriuje neatidėliotinai sustabdant Baltarusijos įsiskolinimų už elektros energijos augimą ir sprendžiant skolos susigrąžinimo problemą.

Trečia. Persvarstyti ir pasiūlyti racionalius akcizų tarifus, pirmiausia alkoholinių gėrimų, kurie sudarytų galimybę padidinti biudžeto įplaukas.

Savo ruožtu Seimas turėtų pratęsti darbą iki tol, kol bus priimtas valstybės biudžeto ir kitų Vyriausybės pasiūlytų įstatymų pataisos.

Seimo narys V.Žiemelis”. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Knašį.

V.P.KNAŠYS. Gerbiamieji, kalbėsiu dėl žemės ūkio, dėl kaimo ateities, nors vakar iš šios tribūnos kalbėjo keletas kolegų. Nesiekiu toliau kaitinti aistrų dėl nelengvos dabartinės žemdirbių padėties. Kalbėsiu, nes neįmanoma tylėti, kai nors ir svarbių kaimo rūpesčių fone nuošalyje lieka strateginiai, pamatiniai žemės ūkio, viso kaimo plėtojimo, jo ateities klausimai. Turiu omeny melioraciją, plačiąja šio žodžio prasme – sausinimą, dirvožemio kalkinimą, kaimų ir ūkinių centrų, kelių, keliukų, pralaidų, užtvankų ir Nemuno žemupio vandens reguliavimo sistemos tvarkymą. Žodžiu, apie visa tai, kas net tais laikas, kai dirbome ne sau, valdiškai, dažniausiai atžagariomis rankomis, mūsų žemės ūkį ir kraštovaizdį skyrė nuo kaimynų Rytuose. Tai sudarė sąlygas maždaug nuo 13 lietuviškų centnerių pasiekti 30 tikrų centnerių iš hektaro. Tiesa, šlapių, žolėtų, vadinamųjų bunkerinių. Tačiau štai baigėsi dešimtmetis nepriklausomybės, o mūsų žemdirbiai kietos rinkos sąlygomis, negalėdami gausiai patręšti ir prižiūrėti pasėlių gauna ne mažesnius, bet geresnės kokybės derlius. Tačiau turi siekti bent dvigubų, kad išlaikytų tarptautinę konkurenciją.

Melioracijos reikšmės pernelyg nesumenkina netgi pasitaikę gamtos “pertvarkymo” akibrokštai. Tai nereiškia, suprantama, jog melioracijos sistemos eksploatacija ir valdymas nereikalauja modernizacijos. Didžiulis turtas, pagal balansą vertinamas 7,5 milijardo litų, kurio atstatymas pareikalautų 4,5 kartų daugiau lėšų, dar nesulaukia valstybės, kuriai priklauso, pakankamos paramos. Suprantama, dar nesusiformavęs melioracijos lobizmas. Žemdirbiai užsiėmę sunkiais kasdieniniais naujakurystės rūpesčiais, daugelis, ypač miesto žmonių, atgavę žemę, nežino, ką toliau daryti. Politikai renka lengvus balus naršydami paviršutines kaimo problemas, nė vienas jų, netgi ir ūkininkas, neturi galimybės perprasti melioracijos. Vyriausybės, dirbdamos chroniškai įtempto biudžeto sąlygomis, neužmiršo melioracijos, tačiau pritrūko politinės valios rimčiau jas paremti. Šiais metais ypač dėl ženklaus finansavimo sumažinimo faktiškai sužlugo dirvožemių kalkinimas ir ties kritine riba atsidūrė visa melioracijos sistema.

Mūsų parengiamoji darbo grupė, susibūrusi Seimo nustatyta tvarka, šiandien teikia jūsų dėmesiui pažymą apie melioracijų būklę ir pasiūlymus jai pagerinti. Mes taip pat siekiame atkreipti Vyriausybės ir Prezidento dėmesį į neeilinę problemą. Nederėtų jos politizuoti, nes tai visų valdžių ilgalaikis rūpestis ir skausmas. Be melioracijų ir kaimo gerovės nėra efektyvaus ūkio ateities. Nebus palankios žmonėms gyventi ir ilsėtis aplinkos, patrauklaus turizmui kaimo ir kraštovaizdžio. Viliuosi, jog mūsų parengiamosios darbo grupės pažyma apie melioraciją suras vietą tarp oficialių Seimo dokumentų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis Knašy. Laikas, skirtas pareiškimams, kaip numatyta Statute, 20 min., baigėsi, todėl aš turiu pasiūlyti grįžti prie mūsų pagrindinės darbotvarkės. Tiems Seimo nariams, kurie nespėjo perskaityti savo pareiškimų, aš galiu pasiūlyti tai padaryti posėdžio pabaigoje.

Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektas Nr.P-1315(5*) (priėmimo tęsinys)

Dabar toliau svarstome mūsų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą. Esame sustoję ties 5 straipsniu. Jeigu kolega L.Sabutis atsisakytų dalies savo pataisų šiam įstatymui, mes eitume kur kas greičiau.

Gerbiamieji Seimo nariai, pataisa 5 straipsnio antrosios dalies ketvirtajam punktui. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Aš, naudodamasis proga, norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, jog pranešėjas konkrečiau atsakytų į mūsų teiktas redakcijas, tuo labiau kad jie svarstė komitete, ir, jeigu nepritaria, motyvuotų kodėl, o jeigu pritaria, tai kokiai daliai. Prieš tai mes svarstėme ir siūlėme dėl kitų valstybės institucijų. Aš taip ir nesupratau, ar priimta šita mūsų pataisa, ar ne.

Dabar dėl 5 straipsnio antrosios dalies ketvirtojo punkto. Mūsų komiteto redakcija yra tokia, jog mes tartum įpareigojam apskričių viršininkus išlaikyti esamas, stengti naujas globai reikalingas etninės kultūros institucijas, jau net ne įstaigas, o institucijas ir jų padalinius, darbuotojų etatus. Todėl mes siūlėme išbraukti šią redakciją ir siūlėme savo redakciją, kuri yra išdėstyta raštu. Aš nenoriu iš naujo skaityti. Palaikau. Jeigu yra abejonių pranešėjui, tai teikiu balsuoti Seimui.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš galiu kolegai atsakyti visų pirma dėl tokių siūlymų keisti žodį “koordinuoja” žodžiu “prižiūri” ir priežiūros funkciją lyg ir numatyti tarybai. Aš turiu pasakyti, kad tokie siūlymai, kurie buvo prieš tai, kuriuos mes lyg ir truputį apėjome, suponuoja prielaidą, kad turi būti sukurtos tam tikros specializuotos priežiūros institucijos. Pavyzdžiui, jeigu mes turime švietimo priežiūrą, tai mes turime ir centrinę, ir regione, ir vietos lygmens švietimo inspektorių etatų gausybę. Taigi aš manau, kad toks priežiūros terminas numato ir kontrolę, kaip savo tokį vidinį elementą. Aš manau, kad taryba, kuri, kaip planuojama, turės tris etatinius darbuotojus, negali prisiimti tokios itin rimtos valstybinės funkcijos, dėl to mes negalime pritarti, tikrai to negalim užsidėti, nors, atrodo, būtų labai gražu.

Dabar kitas jūsų siūlymas dėl ketvirtojo punkto antrosios dalies -išbraukti žodžius “išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas etninės kultūros institucijas ir jų padalinius, darbuotojų etatus”. Aš noriu pasakyti, kad mes su tuo nenorime sutikti, nes daugelis savivaldybių, ministerija, regioninės valdžios struktūros jau turi savo valstybės arba savivaldybių išlaikomas etninės kultūros arba su etnine kultūra susijusias institucijas, muziejus, etninės kultūros centrą. Jeigu tai priimtume, tai būtų žingsnis atgal, palyginti su tuo, kas yra. Čia tik suponuojama, jog jeigu reikėtų, atsirastų, pavyzdžiui, kokia nors labai reikšminga nauja saugykla arba etninės kultūros muziejus, sakykim, kaip yra Biržų pilyje. Tada tikrai galėtų savivaldybės teikti ir, reikalui esant, išlaikyti vieną kitą žmogų. Jeigu tokiai minčiai ir tokiai nuostatai prieštaraujama, mes negalime palaikyti.

PIRMININKAS. G.Šileikis nori prieštarauti L.Sabučio siūlymui.

G.ŠILEIKIS. Taip. Gerbiamasis komiteto pirmininkas jau pasakė. Teisingai, aš norėjau prieštarauti Seimo nario L.Sabučio komiteto teikiamom nuostatom. Iš tiesų tai būtų žingsnis atgal, jeigu būtų bandoma tuos darinius, kurie jau yra ir daugumoje rajonų… jie yra ir turėtų išlikti. Čia etatų didėjimo ir daugėjimo nėra, tik ten, kur dirba silpniau, turi būti pastiprinimas. Kitas. Jokiu būdu nereikia paversti to vien tik inspekciniu darbu. Bus per daug sudėtinga tiems žmonėms pakelti tokį nepakeliamą krūvį. Manau, vadovaujantis kitais įstatymais galima tą inspektavimą atlikti. Tai būtų daugiau tokia etninės kultūros visumos propagavimo ir darbo koordinavimo veikla, ir, gink Dieve, tai ne vykdomoji veikla, kaip čia buvo prieš tai kalbėta.

PIRMININKAS. K.Šavinis nori pritarti L.Sabučiui. Prašom.

K.ŠAVINIS. Taip, aš norėčiau pritarti komiteto pirmininkui L.Sabučiui. Man vis dėlto nerimą sukėlė pono Ž.Jackūno aiškinimas, kad apskrityse ir savivaldybėse bus steigiama dar daugiau etatų. Tai jau tiesiog griozdiškas naujas aparatas. Aš niekaip nesuprantu vieno dalyko: jeigu jau kuriam tokią centrinę etninės kultūros tarybą, tai kodėl dabar tokį milžinišką aparatą visur išplečiam. Todėl kyla klausimas, ką gi veiks Kultūros ministerija, kodėl ji nesiima šios funkcijos? Jeigu kiekvienai ministerijai kursim kokį tai inspektavimo aparatą, priežiūros aparatą, tai tikrai tas valdymo būdas tampa visai nesuprantamas. Jeigu centrinio iš trijų žmonių tikrai reikia, galima apsispręsti politiškai, tai apskritims suteikti funkcijas, kad vėl kurtų tokias struktūras, prižiūrinčias etninę kultūrą, tikrai nesuprantama ir nepriimtina. Siūlyčiau labai atsižvelgti į komiteto pastabas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime dėl L.Sabučio pataisos 5 straipsnio antrosios dalies ketvirtajam punktui. Prašom registruotis, balsuosime dėl L.Sabučio pateiktos pataisos.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Balsuojame dėl pataisos, kurią ką tik aptarėme. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nepriima šios pataisos.

Už – 9, prieš – 12, susilaikė 19. Pataisa nepriimta.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad mes galime nespėti per šią sesiją priimti šio įstatymo, nes sesija baigiasi 24.00 val. Kadangi pataisų yra daug ir, pasirodo, pataisos nėra visų vieningai priimamos, man lieka pasiūlyti iš pradžių balsuoti dėl tų, kurios yra pateiktos ar 29 Seimo nariai pritaria. Aš matau, kad mes labai ilgai diskutuojam dėl pataisų, kurios nebuvo pateiktos svarstymo metu. Po to pasirodo, kad mes jų nepriimame.

Toliau 5 straipsnio antrosios dalies penktajam punktui taip pat teikiama L.Sabučio pataisa, jūs turite išdalintą jos tekstą. Yra siūloma išbraukti žodžius “išlaiko esamas ar steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas institucijas ar padalinius.” Tai kalbama apie savivaldybes.

Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik užsiregistravome. Aš noriu paprašyti balsuoti už tuos, kurie remtų šios pataisos svarstymą. Kas neremia šios pataisos svarstymo… Mes nepradedame jos svarstymo. Kas neremia to svarstymo, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Pagal Statutą jokių paaiškinimų nereikia. Jeigu 29 Seimo nariai neparems jūsų noro keisti šioje vietoje įstatymą, jūsų siūlymas ir nebus svarstomas.

Už – 20, prieš – 16, susilaikė 10. Nėra 29 Seimo narių, kurie remtų jūsų siūlymą, todėl mes dabar galime kalbėti dėl viso 5 straipsnio. Kas norėtų kalbėti? L.Sabutis nori kalbėti prieš 5 straipsnį. Prašom.

L.SABUTIS. Kad ir kaip būtų, bet jeigu dar galima sutikti, jog apskritys yra tiesiogiai pavaldžios ir priklauso Vyriausybei ir čia Vyriausybė gali reguliuoti tuos klausimus, tai savivaldybės yra savarankiškos ir joms įpareigoti, jog jos išlaiko esamas ir steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas institucijas, jūs tik įsiklausykite į tą žodį “institucijas”. Apskritai pati savivaldybė yra tik institucija ir tai kurti gali įstatymas, Seimas, o ne savivaldybės kurti institucijas. Visiškai tas pats buvo įrašyta ir apskričių kompetencijai, visiškai nekalbant apie finansavimą ir visa kita. Tai yra naujų funkcijų delegavimas, nesprendžiant šių klausimų Vietos savivaldos įstatyme. Todėl aš kategoriškai esu prieš, kad tokia redakcija būtų priimta.

PIRMININKAS. V.Andriukaitis nori kalbėti už 5 straipsnį. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau kalbėti už 5 straipsnį dėl sudėtingesnių motyvų. Aš sutikčiau, kad galbūt čia žodis “institucija” ir ne vietoje panaudotas toje dalyje, kurioje kalbama apie savivaldybės ar apskričių viršininkus. Bet, ko gero, įstatymo rengėjai čia turi siaurąją prasmę, nes šiaip be finansų, bet atskirų sprendimų niekas savavališkai jų kurti negali. Bet 5 straipsnis daug svarbesnis dėl Etninės kultūros globos tarybos ir jos regioninių padalinių. Kitaip sakant, jis dar svarbesnis gilesne prasme dėl to, kad tokia taryba gali būti kaip visuomenės savivaldos institucija, kuri į savo sudėtį įtraukia visuomenines struktūras, visuomenines organizacijas, kurios pačios autonomiškai sprendžia nemažą dalį etninės kultūros problemų. Dėl to manyčiau, labai gaila, kad Seimas nepritarė sprendimui, kad tokia taryba būtų atskaitinga tiek Seimui, tiek Vyriausybei, kad ji būtų pakankamai savarankiška, dirbtų pagal įstatymą, turėtų galimybę atsiskaityti ir Seimui, ir Vyriausybei, kartu valdyti dalį pinigų ir gauti dalį deleguotų funkcijų. Bet tai būtų savivaldos institucija. Bet dabar bent jau užuomazga yra to ir geriau paremti tokią redakciją negu kad iš viso jos nebūtų.

Kita vertus, aš džiaugiuosi, jog priimtas pasiūlymas, kad regioninių tarybų formavimo tvarką nustato nuostatai. Jeigu tai yra, tai visos kitos problemos yra daug lengviau išsprendžiamos, todėl siūlau paremti 5 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai ir buvo visos kalbos, tačiau prieš tai mes buvome nebaigę svarstyti vieno iš punktų dėl regioninių Etninės kultūros globos tarybų, taip? Čia liko redakcija tokia, kaip tekste, tačiau buvo sutarta, kad per pertrauką bus pateikti papildymai. Prašom, pone…

Ž.J.JACKŪNAS. Regioninės etninės kultūros globos tarybos, kurios yra regioniniai etninės kultūros globos tarybos padaliniai, į kuriuos atstovus deleguoja ir t.t. kaip tekste, kad būtų aišku, kad tai tikrai yra. Ir deleguoja etninės kultūros globos tarybos nustatyta tvarka, tai, ką yra pažymėjęs kolega…

PIRMININKAS. Dėl redakcijos yra sutarta. Niekas dėl to nenori kalbėti.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti dėl viso 5 straipsnio. (Balsas iš salės) Kas už 5 straipsnį, prašom balsuoti už.

Ž.J.JACKŪNAS. Redakciją sutvarkysime.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo.

Už – 42, prieš – 3, susilaikė 6. 5 straipsnis priimtas.

6 straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime priimti? Galime priimti ir priimame 6 straipsnį.

7 straipsnis. Taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime priimti? Galime priimti ir priimame.

8 straipsnis. 8 straipsnio pirmojoje dalyje yra siūlymai išbraukti žodžius… L.Sabutis siūlo išbraukti žoddžius “inicijuoja ir koordinuoja”, o J.Razma siūlo išbraukti žodžius “ir koordinuoja jos įgyvendinimą”.

Pranešėjau, gal jūs ką nors iš karto priimate?

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau priimti mūsų kolegos J.Razmos siūlomą formuluotę, bet neišbraukti tos frazės “ir koordinuoja jos įgyvendinimą”, o pakeisti žodį “koordinuoti”. Tada “padeda koordinuoti”. Man atrodo, kaip patariama ekspertinė institucija iš esmės tuo ir padeda. Visiškai priimtina. Ir nelabai vis dėlto priimtinas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kur vėl grįžtama prie to paties “prižiūri” – gana sudėtingos funkcijos.

PIRMININKAS. Aš žiūriu į L.Sabutį. Jis reikalauja, kad būtų svarstoma jo pataisa? Aš nesuteikiu žodžio kalbėti ir aiškinti pataisos. Jūs reikalaujate, jeigu jūs linktelėjote galva.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs reikalaujate, kad ji būtų svarstoma.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyta L.Sabučio 8 straipsnio pirmosios dalies pataisa, kurioje yra siūloma išbraukti žodžius “inicijuoja ir koordinuoja” ir įrašyti žodį “prižiūri”. Taigi kas remia L.Sabučio siūlymą 8 straipsnio pirmajai daliai, kad jis būtų svarstomas, balsuoja už. Kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Jeigu neparems 29 Seimo nariai, mes jo nesvarstysime.

Už tai, kad būtų svarstoma 11, prieš – 15, susilaikė 20. Taigi nėra 29 Seimo narių, kurie paremtų jūsų siūlymą.

Toliau L.Sabučio siūlymas 8 straipsnio aštuntojoje dalyje išbraukti žodžius “panaudos pagrindais bei suteikti” ir įrašyti žodžius “išnuomotiniu konkurso būdu”.

Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs sutinkte priimti?

Ž.J.JACKŪNAS. Mes kaip tiktai negalime to priimti, nes tai iš esmės labai apsunkintų etninės kultūros institucijų, kurios paprastai nėra turtingos gauti kokį nors…

PIRMININKAS. Tada nediskutuojame. Aš tik noriu sužinoti, ar jūs nesutinkate bendru sutarimu?

Ž.J.JACKŪNAS. Nesutinkame.

PIRMININKAS. Pone Sabuti, jūs reikalaujate, kad būtų svarstoma? Jūs reikalaujate. Gerbiamieji Seimo nariai, kas paremtų L.Sabučio reikalavimą, kad jo pataisa būtų svarstoma, balsuoja už. Kas neremia tokio reikalavimo, balsuoja prieš arba susilaiko.

Pone Sabuti, jūsų reikalavimą remia tik 11 Seimo narių. Todėl ši jūsų pataisa nėra svarstoma.

Kalbame apie visą 8 straipsnį. Kas norėtų kalbėti dėl viso 8 straipsnio? Ar galime priimti? L.Sabutis jau dabar nori, kad jis būtų priimtas. Prašom.

L.SABUTIS. Aš tik norėčiau paaiškinti pasinaudodamas proga, jog šiuo atveju taip pat reikalaujama pagal panaudos sutartį nuomoti patalpas ir t.t. ir faktiškai jokio atlyginimo už tai negauti. Manau, kad tai yra principinė nuostata ir ji nepriimtina, nes mes jau priėmėme pataisymus, kad ir visuomeninėms organizacijoms, partijoms, ir t.t., ir čia nesibaigia, vis tas sąrašas didėja ir didėja.

PIRMININKAS. Jūs vis tiek pritariate 8 straipsniui, taip? Mes galime bendru sutarimu 8 straipsnį priimti ir priimame.

9 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime 9 straipsnį priimti? Galime priimti ir priimame.

10 straipsnis ir čia vėl yra L.Sabučio pataisa pirmajai daliai.

Ž.J.JACKŪNAS. “Jų globai priskirtas”. Aš manau, kad nėra prasmės išskirti, nes jos patikslina. Po to išplėstų tą tokių…

PIRMININKAS. Jūs siūlote nepriimti L.Sabučio…

Ž.J.JACKŪNAS. Taip, nepriimti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote neprimti. L.Sabutis reikalauja, kad ji būtų svarstoma? (Balsas iš salės)

Ž.J.JACKŪNAS. Trečiajai. Čia trečioji dalis.

PIRMININKAS. Mes dabar kalbame apie 10 straipsnio 1 punktą. (Balsai salėje) Jūs priėmėte ir ji jau įtraukta. (Kalba vienas per kitą)

Ž.J.JACKŪNAS. Čia tai tiesa.

PIRMININKAS. Toliau 10 straipsnio trečioji dalis.

Ž.J.JACKŪNAS. Tai nepritariame.

PIRMININKAS. Šiai daliai jūs nepritariate. Ponas A.Sabutis reikalauja balsuoti? 10 straipsnio trečiojoje dalyje yra siūloma išbraukti žodžius “jų globai priskirtas” ir palikti sakinį, kad apskričių viršininkai ir savivaldybės išlaiko etninės kultūros institucijas, o neberašyti “jų globai priskirtas”. Kas remia šį L.Sabučio redakcinį siūlymą, kad jis būtų svarstomas, tas balsuoja už, kas galvoja, kad jo nereikia svarstyti, balsuoja prieš arba susilaiko.

Ž.J.JACKŪNAS. Jeigu turima omeny reguliavimo sritis, gali būti reguliavimo sričiai ar sferai priskiriama. Aš su tuo sutinku, bet…

PIRMININKAS. L.Sabučio siūlymą remia tik 9 Seimo nariai. O ar teisiškai tai yra gera formuluotė, aš turiu pasakyti, kad Teisės departamentui ši formuluotė kol kas nekėlė jokių abejonių. 10 straipsnio šeštajai daliai dar lieka L.Sabučio pataisa. Siūloma išbraukti žodį “finansuoja”, įrašyti žodį “remia” ir taip išdėstyti visą dalį, t.y. kad apskričių administracijos ir savivaldybės ne finansuoja, o remia etninę kultūrą. Pone pranešėjau, ar jūs priimate šį siūlymą?

Ž.J.JACKŪNAS. Mes priimame, bet iš dalies norėdami palikti alternatyvą “finansuoja ar remia”. Aš manau, kad tai yra labai gerai. Vienu atveju reikia finansuoti, jeigu, pavyzdžiui, muziejų reikia išlaikyti, o kitu atveju reikia paremti, jeigu tai programa.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui suderinti abu žodžius? Galime pritarti ir pritariame. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso 10 straipsnio? Pritariame 10 straipsniui.

11 straipsnis. Čia yra visiškai kita J.Razmos redakcija.

Ž.J.JACKŪNAS. Ne, jo yra 12, čia yra truputėlį…

PIRMININKAS. Čia numeracija kita, taip? Tai 11 straipsniui tokiu atveju pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 11 straipsnį? L.Sabutis. Aš atsiprašau. Taip. S.Buškevičius. Atsiprašau. L.Sabučio siūlymas išbraukti 11 straipsnio antrosios dalies 1 punktą. Ar, gerbiamasis pranešėjau, jūs sutinkate su šia pataisa?

Ž.J.JACKŪNAS. Žinoma, įstatymo rengėjai nenorėtų sutikti ir nepritaria.

PIRMININKAS. Įstatymo rengėjai nesutinka su šiuo siūlymu. Siūlymas yra išbraukti 11 straipsnio antrosios dalies 1 punktą – fondo pajamų šaltiniai, dotacijos iš valstybės biudžeto, t.y. atsisakyti galimų dotacijų iš valstybės biudžeto. Kas remia šį siūlymą, kad jis būtų svarstomas, tas balsuoja už, kas galvoja, kad jo nereikia svarstyti, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už tai, kad būtų svarstoma, – 11, taigi nėra 29 ir siūlymas nėra svarstomas. Gerbiamieji Seimo nariai, 11 straipsniui daugiau siūlymų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso 11 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. 11 straipsnį galime priimti ir priimame.

12 straipsnis. Čia yra du siūlymai. Vienas yra J.Razmos, visai kita straipsnio redakcija. Ponas pranešėjau, jūs priimate?

Ž.J.JACKŪNAS. Įstatymo rengėjai priima. Ir straipsnio pavadinimas visiškai priimtinas, ir visas jo turinys.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas nors ginčytis dėl to siūlymo, ar galime bendru sutarimu pritarti J.Razmos pateiktai redakcijai? Galime pritarti. Tada S.Buškevičiaus siūlymas. Pone pranešėjau.

Ž.J.JACKŪNAS. Yra siūlymas iki 2000 m. sausio 1 d. parengti tarmių ir etninio išsaugojimo programą ir nustatyti… Aš manau, kad tai yra labai greitas laikotarpis, to neįmanoma padaryti. Aš manyčiau, kad galima būtų iki 2000 metų pabaigos bent jau padaryti, tuomet būtų visiškai priimtina. Galima būtų įtraukti…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas neprieštarauja, kad būtų įtraukta S.Buškevičiaus pataisa, tik siūlo pakeisti datą. Ar S.Buškevičius sutiktų? Taigi būtų rašoma: 2000 m. gruodžio 31 d. Prašom. Žodis dar sykį S.Buškevičiui. Paspauskite mygtuką, jeigu norite kalbėti. S.Buškevičius.

S.BUŠKEVIČIUS. … pasiūlymui, kad datą truputėlį atidėtume, nes gal iš tikrųjų bus sunku įgyvendinti. Duodami ilgesnį laiko tarpą, mes padarysime galbūt ir kokybiškesnį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar niekas neprieštarauja, kad ši pataisa būtų priimta? Bendru sutarimu S.Buškevičiaus pataisa yra priimama. Prašome, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo?

V.Andriukaitis nori kalbėti už. Prašom. Keturi – už, keturi – prieš.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, žengiame vieną rimtą žingsnį galvodami apie tai, jog visuomenė, visuomeninės organizacijos iš tikrųjų gali ir privalo prisiimti dalį valstybės deleguotų funkcijų ir vykdyti jas, būti atskaitingos, taip pat tobulinti savivaldą, tobulinti savo sprendimus ir įgyvendinti savo uždavinius. Ta kryptimi šis įstatymas tikrai atveria naujas perspektyvas. Apgailestauju, kad nebuvo priimtas Kultūros pagrindų įstatymas, kuriame būtų aiškiai kalbama apie valstybinius kultūros politikos reguliavimo principus, apie kultūros kongresą ir apie kitus dalykus, kurie iš tikrųjų galėtų padėti tam ir padėti labai veiksmingai, kad visas kultūros sektorius būtų sutvarkytas taip, kad didelę dalį funkcijų autonomiškai spręstų patys kultūros subjektai. Šis žingsnis yra pirma kregždė einant ta linkme.

Labai džiaugiuosi, kad susiformuos Etninės kultūros globos taryba, kad susiformuos Etninės kultūros globos fondas, kad iš tikrųjų bus numatyti tam tikri finansavimo šaltiniai ir bus galima susisteminti valdymo principus taip, kad visoje Lietuvoje tiek nacionalinė taryba, tiek regioninės tarybos galėtų įgyvendinti valstybines, nacionalines ir regionines programas. Esu tikras, kad šis įstatymas tinka visoms etninėms kultūroms, kurios Lietuvoje susiformavo ir kad tai galėtų būti apskritai bendrųjų valstybės politikos reguliavimo principų įstatymas, kuriuo gali naudotis ir tautinės bendrijos, ir įvairūs mūsų tautos etniniai regionai, todėl sveikinu šį įstatymą ir esu tikras, kad vėliau mes jį tobulinsime savivaldos kryptimi. Labai ačiū.

PIRMININKAS. J.Senkevičius nori kalbėti prieš. Prašom.

J.SENKEVIČIUS. Aš esu prieš šitą įstatymą pirmiausia todėl, kad jis gina ir globoja tik vieną kultūrą ir išmeta iš konteksto visas kitas Lietuvos etnines kultūras. Etninio regiono apibrėžimas yra toks, kad iš konteksto iškrenta Vilniaus rajonas, nes yra įrašytas elementas – baltų kilmės. Aš siūlyčiau vis dėlto nepriimti šiandien šio įstatymo, atidėti priėmimą ir vietoj monoetninio ir monokultūrinio parengti polietninį ir polikultūrinį įstatymą. Tada bus galima jį priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Dringelis nori kalbėti. Prašom.

J.DRINGELIS. Malonūs kolegos, šiandien mūsų priimamas įstatymas, žinoma, reikalingas kiekvienai mažai tautai apsiginti nuo to kosmopolitizmo, tos pseudokultūros, kuri sklinda iš Vakarų ir užgožia mažų tautų kultūras. Toks įstatymas, jeigu jis bent kiek prisidėtų prie mūsų tikros, nuo amžių išpuoselėtos kultūros išsaugojimo ir jos tolesnio plėtojimo, jau savo vaidmenį atliktų. Žinoma, negalėjome šiame įstatyme numatyti visko. Galbūt tam tikro nesusipratimo yra tarp mūsų pagrindinės tautos ir tautinių bendrijų, tačiau yra kiti įstatymai, kurie reguliuoja šiuos dalykus, tarp jų ir Tautinių mažumų įstatymas, ir kiti įstatymai, kurie kiekvienai tautinei bendrijai, kiekvienai tautinei mažumai padeda išsaugoti savo tapatybę. Todėl nereikėtų šito baimintis. Aš manau, kad šis įstatymas ne tik pasitarnaus mūsų lietuvių etninės kultūros išsaugojimui ir plėtrai, bet nepakenks ir tautinių mažumų atstovams. Ačiū.

PIRMININKAS. J.Mincevičius nori kalbėti prieš. Prašom.

G.J.MINCEVIČIUS. Ačiū. labai apmaudu, kad yra priimamas įstatymas, kuris suteikia išskirtinę padėtį vienos tautos kultūrai priešpriešinant su kultūra kitų tautybių, kurių įstatymas neliečia. Lietuva, kaip valstybė, vienodai turi rūpintis visų tautybių kultūra ir tas pats įstatymas turi vienodai globoti ir lietuvių, ir kitų tautybių kultūras. Lietuva ypač turi rūpintis ir džiaugtis, kad yra kitų tautybių kultūra, ir globoti nykstančias kitų tautybių kultūras. Monoetninės kultūros ir monokultūrinės tautos siekimas nedaro garbės nei valstybei, nei Seimui, kuris šį įstatymą priima. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Patackas užsirašė iš anksto. Prašom.

A.V.PATACKAS. Man labai įdomu klausytis pono G.Mincevičiaus, kuris per beveik visus dešimt posėdžių tylėjo ir staiga prisiminė, kad šis įstatymas yra blogas. Vadinasi, reikėjo ne rezultato, bet skandalo. Na, jeigu šito reikia, prašom.

Dabar dėl mono- ir polikultūrinės… Aš nežinau kitos tokios monokultūrinės valstybės kaip Lenkija. Nežinau, ar yra kita tokia monokultūrinė valstybė Europoje, kur viena tautybė turi viską.

Dabar dėl šio įstatymo apskritai. Seimo nariai šiandien ant savo stalų rado knygą “Lietuvių tauta”. Ten yra straipsnis apie mūsų pradžią ir yra žemėlapis. Tame žemėlapyje mes matome, kad dabar mes, jeigu dar priskaitytume ir latvius, gyvename viename septintadalyje tos teritorijos, kurioje gyvenome anksčiau. Visą laiką lietuvių tauta, baltų tauta tik mažėjo. Politiniai procesai gali tik pristabdyti tuos dalykus, kol kas mes nesame išsprendę savo mentaliteto paslapties, kodėl mes visą laiką tik mažėjame, traukiamės kaip šagrenės oda. O politikai gali tik pristabdyti ir privalo tai padaryti, kai atsiranda tam tinkamas istorinis momentas. Tai yra mūsų pareiga. Neturėtume šio įstatymo, būtume išdavę Kovo 11-osios dvasią. Todėl šis įstatymas nėra koks nors egoistinis noras iškelti savo tautą virš kitų tautų. Į Europos Sąjungą ateina 16 naujų narių, daugiausia iš Rytų Europos. Šios valstybės yra mažos valstybės, šios valstybės daugiausia apgyvendintos vienos tautos. Laikas pasakyti vieną kartą – baikite, didžiosios valstybės, primetinėti savo mąstymą mažoms valstybėms. Vienas gyvenimas yra didelės valstybės, didelės tautos, kuri nebijo dėl savo egzistencijos, ir visai kitas gyvenimas yra mažos tautos, kurios egzistencija yra visuomet ties išnykimo, ties nutrūkimo riba.

PIRMININKAS. Laikas.

A.V.PATACKAS. Taip mes gyvename jau daugybę metų ir politikai būtų padarę nedovanotiną klaidą, jeigu nebūtų priėmę šio įstatymo, kuris padės mums patiems susivokti, kas mes patys galų gale esame.

PIRMININKAS. Ir buvo užsirašęs S.Buškevičius. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai simboliška, kad šį įstatymą mes priiminėjame praėjus tik dviem dienoms po Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos šventės. Drįstu teigti, kad Lietuvių etninės kultūros globos įstatymas yra toks pat svarbus kaip ir Valstybinės lietuvių kalbos ar Nacionalinio saugumo įstatymai. Mažoms tautoms norint išlikti didžiųjų tautų apsuptyje, gyvybiškai svarbu, kad valstybė rūpintųsi gimtosios kalbos, papročių, tradicijų, žodžiu, visko, kas sudaro etninę kultūrą, išsaugojimu.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi esame savo lietuviškos tautinės kultūros vaikai, todėl privalome būti ir šios kultūros saugotojai, puoselėtojai, kūrėjai. Kviečiu visus vieningai balsuoti už šį nepaprastos reikšmės įstatymą.

PIRMININKAS. Ir po šios kalbos mums lieka tik registruotis ir balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už – 66, prieš – 2, susilaikė 1. Taigi Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, ir lydintysis Seimo nutarimas, kuris, kiek aš suprantu… Ar ponas Ž.Jackūnas sutinka, kad jis nebūtų svarstomas? Mes jį galim perduoti Vyriausybei kaip pagrindą Vyriausybės nutarimui “Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo”. Taigi bendru sutarimu šitaip yra išsprendžiamas šis darbotvarkės klausimas. Šis Seimo nutarimas nepriiminėjamas.

Ponas J.Mincevičius – repliką. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu pasakyti, kad tai paskutinė replika šiandien, kurią aš pirmininkaudamas kam nors dar suteiksiu. Iš anksto perspėju.

G.J.MINCEVIČIUS. Ačiū už tokią išimtinę teisę. Aš noriu replikuoti, nes ponas A.Patackas paminėjo mano pavardę meluodamas. Aš nenoriu, kad melas būtų skleidžiamas plenarinių posėdžių salėje. Pirmiausia jis pasakė, kad aš nebuvau posėdžiuose, kai buvo svarstomas šis įstatymas, nekalbėjau. Tai netiesa. Buvau visuose posėdžiuose, ten kalbėjau prieš šį įstatymą, balsavau prieš, tuo tarpu poną A.Patacką tikrai retai matau posėdžiuose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ponas A.Patackas pritaria įstatymui ir neturėjo didelių pastabų. Pone Patackai, aš sakiau, kad daugiau replikų nebus, galite laukti posėdžio pabaigos ir tada kalbėti dėl asmeninių motyvų.

Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pereinant prie kito darbotvarkės klausimo jums yra išdalyti du Seimo posėdžio protokolinių nutarimų projektai, kurie buvo aptarti priimant tam tikrus įstatymus – Valstybės tarnybos įstatymą ir sutartį tarp Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės. Ar būtų galima juos abu priimti? Galime priimti, taip. Yra viena redakcinė pastaba. Antrajame protokoliniame nutarime reikėtų rašyti ne “balsuojant dėl ratifikavimo įstatymo projekto”, bet “balsuojant dėl ratifikavimo įstatymo priėmimo”, taip? Visi su tuo sutinka. Šie du protokoliniai nutarimai yra priimti.

Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1122(4*) (priėmimo tęsinys)

Toliau 2-7 darbotvarkės klausimas – Cukraus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1122(4). Priėmimo tęsinys. Pirmininkauja A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, taigi pratęsime posėdį tiek, kiek reikės šiandien pabaigti mūsų suplanuotus darbus. Kolegos, Cukraus įstatymo priėmimo tęsinys. Vakar čia buvo keletas abejonių dėl posėdžio pirmininko elgesio ir priėmimo nutraukimo. Abejojančius kolegas prašome skaityti Etikos ir procedūrų komisijos išvadas.

Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas pasitaręs su Teisės departamentu siūlo grįžti prie 6 straipsnio priėmimo. 6 straipsnio pataisos jums, kolegos, išdalytos. Jeigu galėtume bendruoju sutarimu grįžti, būsimasis tekstas būtų korektiškesnis teisiniu požiūriu. Dėl esmės prašyčiau nesiginčyti. Ar galime grįžti prie 6 straipsnio priėmimo? Kolega M.Pronckau, ar norite kalbėti? Ne? Tada grįžtame. Seimo narys M.Pronckus. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, bendruoju sutarimu grįžtame prie 6 straipsnio. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką V.Lapę. Dėl šeštosios dalies ir dėl devintosios. Dėl šeštosios dalies redakcijos, kokią jūs siūlot, dėl motyvų ir apsisprendžiam, kolegos.

V.LAPĖ. Motyvas tas, kad radom bendrą kalbą. O vakar buvo ginčytasi. Manau, kad mūsų siūloma redakcija turi atitikti ir priešininkų, ir autorių, ir bendraautorių nuomonę.

PIRMININKAS. Dėl šeštosios dalies redakcijos, kas nori kalbėti, aš įjungiu už ir prieš. A.Kubilius jau prašė žodžio. M.Pronckus kalba dėl viso projekto. Taigi A.Kubiliui suteikiu žodį dėl siūlomos šeštosios dalies redakcijos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šita, dabar išdalyta redakcija, be abejo, šiek tiek geresnė už tą, kuri buvo, bent jau yra aiškiau, apie kokius augintojus kalbame. Tačiau aš iš esmės esu prieš pačią šeštąją dalį. Tikrai nemanau, kad koks nors cukrinių runkelių augintojų kooperatyvas gali priimti nutarimą, kuriuo būtų nustatyta tvarka, kuria būtų apribojamos teisės kitų asmenų, galbūt visiškai nepriklausančių tam kooperatyvui. Kooperatyvas gali priimti nutarimus, kuriais yra galbūt kaip nors sutariamos jų vidaus taisyklės, tačiau kooperatyvas negali priimti nutarimo, kuriuo yra reglamentuojamos visiškai kitų asmenų teisės. Kita vertus, kai kooperatyvas neleidžia savo asmenims arba priima kokias nors taisykles ir neleidžia asmeniui, kuris parduoda savo žemę, taip pat parduoti ir kvotas, tai man primena kolūkius arba bendroves, iš kurių niekas negali išeiti, nes pajaus perdavimo tvarką irgi nustato bendrovė ir nustato ją taip, kad nieko negali atiduoti. Tikrai nemanau, kad tokie suvaržymai yra reikalingi. Manau, kad tokią perdavimo tvarką gali nustatyti Vyriausybė ar kokia nors kita valstybės institucija ir neapriboti augintojų teisių.

PIRMININKAS. V.Vilimas remia būsimą redakciją.

V.VILIMAS. Aš remiu šitą redakciją, nes kvotos yra tos zonos, kuriose auginami cukriniai runkeliai. Jos privalo būti išlaikytos. Tai yra pavyzdys, ir Vakarų Europoje tai taikoma. Jeigu šito nebus, kvotos gali pereiti į kitas rankas ir jau jos nebus kontroliuojamos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Vienas kalbėjo už, vienas prieš. Registruojamės. Balsuosime, ar priimame V.Lapės siūlomą naują 6 straipsnio šeštosios dalies redakciją. Ji, sako, yra geresnė už buvusią, bet taip pat turinti trūkumų. Registruojamės, kolegos.

Kolegos, prašyčiau dėmesio. Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kas balsuoja dėl šeštosios dalies naujosios redakcijos, tas spaudžia mygtuką “už”.

Už – 40, prieš – 7, susilaikė 10. Šeštoji dalis yra tokia, kokią siūlė V.Lapė.

Dėl devintosios dalies, pone pranešėjau.

V.LAPĖ. Aš neturiu ką pridėti, motyvas tas pats.

PIRMININKAS. J.Listavičius prieš devintąją dalį, prieš tą redakciją, kurią siūlo V.Lapė.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors buvo, kaip žinom, pateiktas racionalus siūlymas 6 straipsnio devintosios dalies, jam nepritarta. Ką turime dabar 6 straipsnio devintojoje dalyje? Siūloma rengti laikinas sandėliavimo aikšteles. Neaišku kur? Vidury laukų ar prie kelių? Bet ar tai svarbu? Kaip bus su produkcijos kokybe? Vėl, ar tai svarbu, nors cukrinių runkelių kokybė nustatoma cukraus fabrikuose. Surinkus cukrinius runkelius į laikinas aikšteles, bus siūloma žymėti kiekvieno augintojo cukrinius runkelius? Nes kaip kitaip nustatysim, kuriam augintojui jie priklauso. Vyriausybė jau skyrė 2,8 mln. Lt Vilkaviškio ir Marijampolės cukrinių runkelių supirkimo punktų darbui finansuoti ir paramai cukrinių runkelių augintojams pristatyti cukrinius runkelius į fabrikus. Vėl, ar tai rūpi siūlymo autoriams? Jie už laikinas aikšteles ir už demokratiją. Svarbu ginti cukrinių runkelių augintojų interesus, tik neaišku, nuo ko ir kokius. Todėl aš tikrai nepritariu šiam straipsnio punktui, arba daliai. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Vilimas – už.

V.VILIMAS. Taip. Aš už šitą punktą. Jis yra, sakyčiau, svarbiausias. Tai, ką kalba ponas J.Listavičius, mane tiesiog stebina. Kur aikštelę įrengti? Aikštelių įrengimo reglamentuoti nereikia. Paprastas dalykas. O jeigu Marijampolėje bus įrengtos stambesnės aikštelės, ten bus vežami cukriniai runkeliai. Čia kalbama apie Vakarų Europos valstybių pavyzdį. Joms tokių problemų nekyla ir išsprendžiami ir svorio, ir kokybės, ir kiti klausimai. Aš kviečiu, gerbiamieji Seimo nariai, balsuoti už šį punktą.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos, ir balsuosime, ar priimame V.Lapės teikiamą naują 6 straipsnio devintosios dalies redakciją. Ačiū, pone pranešėjau.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas paremtų V.Lapės teikiamą devintosios dalies naują redakciją, prašom balsuoti, kolegos. Balsavimas prasidėjo.

Už – 48, prieš – 4, susilaikė 7. Devintoji dalis yra priimta. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu priimti visą 6 straipsnį? J.Listavičius nori kalbėti prieš 6 straipsnį.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Iš tikrųjų, gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas pasieks kažkokius rekordus…

PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio.

J.LISTAVIČIUS. O 6 straipsnis juo labiau, nes jis, galima sakyti, esminis. Visų pirma, mes visiškai neatsižvelgėm į Vyriausybės ne tai, kad siūlymus, į Vyriausybės nustatytą tvarką. Dabar, kada prasidės kvotų skyrimas ir dalijimas, neaiškus pats principas, nuo ko pradėsim. Juo labiau kalbant apie atsiskaitymus. Aš ir vakar minėjau, kad mes savo investitorių nedisciplinuojame, nes negalima, tai yra privati nuosavybė ir reikia tartis. Dabar mes įstatymais reguliuojam, nurodinėjam, tvarkom ir panašiai. Sakykim, dėl kvotų perskirstymo. Dalyvauja kooperatyvai, tačiau kooperatyvai sprendžia klausimą, kam suteikti kvotas, vadinasi, ar už 5 kilometrų, ar už 15 kilometrų, nes pervežimo išlaidas reikės apmokėti fabrikui, cukraus gamyklai. Tada kyla klausimas, mes sprendžiam jos finansinius klausimus ir visiškai nepasitelkę šiuo atveju cukraus gamintojų. Labai gerai, labai gražūs įstatymai, jie tikrai bus reikalingi kaip eksponatai ateityje.

Bet ką padarysi, todėl aš tikrai negaliu pritarti šiam straipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad atvirkščiai. Šis įstatymas kaip tiktai įtvirtina nusistovėjusią, jau tradicinę tvarką Lietuvoje ir kaip tiktai saugo tas cukrinių runkelių auginimo zonas, kurios buvo susiformavusios per dešimtmečius. Tuo tarpu, kaip aš minėjau, Užsienio reikalų ministerija, pateikusi projektą, bandė sunaikinti tradicines runkelių auginimo zonas. Ji norėjo perduoti į kelių galingų verslininkų rankas. Deja, to padaryti nepavyko Kaimo reikalų komiteto ir visų Seimo narių dėka. Taip pat šis įstatymas…

PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio!

P.GRAŽULIS. Dėl 6 straipsnio. Šis straipsnis nustato supirkimo tvarką, kas, už ką atsakingas, kas apmoka transporto išlaidas ir pan. Aš manau, kad šis įstatymas yra geras. Dar norėčiau priminti, kad kalbama, jog neturima teisės perleisti kvotų. Noriu priminti ponui A.Kubiliui, kad Amerikoje, kurioje prieš dvi savaites buvo Kaimo reikalų komiteto nariai, tik mirus akcijas gali gauti žmona ar giminaičiai. Jeigu tu išeisi iš kooperatyvo, akcijos vis tiek lieka kooperatyve. Tokia tvarka yra demokratiškiausioje pasaulio valstybėje. Mes žiūrėkime, kaip yra šitose valstybėse, ir mokykimės iš jų, kaip apginti ūkininką, o ne stambųjį kapitalą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, registruojamės. Balsuosime dėl 6 straipsnio. Jeigu jį parems dauguma Seimo narių, jis bus priimtas, jeigu neparems, priimsime įstatymą be šio straipsnio.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis, kviečiu balsuoti.

Už – 49, prieš – 4, susilaikė 8. 6 straipsnis priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kas dar turite jėgų, prašom kalbėti dėl viso Cukraus įstatymo pakeitimo teksto. R.Dagys norėtų paremti šį įstatymą.

R.J.DAGYS. Ne taip paspaudžiau. Aš nenorėjau kalbėti.

PIRMININKAS. Ne, R.Dagys neremia.

R.J.DAGYS. Nekalba.

PIRMININKAS. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, kodėl aš esu prieš tą įstatymą? Esmė yra ta, kad Cukraus įstatymas yra, jis visais požiūriais geresnis negu dabartinis, kurį mes priimame. Kitaip sakant, jis geriau saugo ūkininką ir gamintoją bei sprendžia visus kitus klausimus. Šis įstatymas yra priimamas todėl, kad pirmojo įstatymo Vyriausybė nevykdė – tai vienas dalykas.

Antra. Pasaulio prekybos organizacijai reikia, kad iš įstatymo būtų išbraukta daug saugiklių. Visa tai, kas buvo įstatyme, dabar siūloma perduoti Vyriausybei reguliuoti, taip gana miglotai perduoti tą dalyką. Kadangi beveik visos buvusios Vyriausybės gana sunkiai vykdė kaimiečių gynimo politiką, tai labai abejotina, kad ir būsimos, ir esamos Vyriausybės tai vykdys savo noru. Svarstant įstatymą tie požiūriai kaip tik labai išryškėjo. O Pasaulio prekybos organizacija reikalauja, kad mes vykdytume dvigubą (jeigu taip galima sakyti) politiką. Imkime Europos Sąjungą. Europos Sąjungoje importo mokestis už toną cukraus – 419 eurų, arba 1 tūkst. 600 Lt. Importo mokestis įteisintas. Mums sakoma, kad importo mokestis atgyvena, kad jo nereikia taikyti. Vykdant dvigubų standartų politiką mūsų gamintojas statomas į labai nepalankią padėtį. Aš esu prieš tą įstatymą todėl, kad jis yra blogesnis negu pirmasis, kuris yra dabar. Aš labai abejoju, ar jis apsaugos mūsų gamintoją, aš labai abejoju, ar mūsų vyriausybės jį kaip reikiant vykdys. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. V.Čepas – už.

V.ČEPAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs galėsite mano mikrofoną išjungti, jeigu aš pažeisiu Statutą, bet jis šiuo atveju yra netobulas: jis suteikia teisę kalbėti keturiems – už, keturiems – prieš, o keturiems susilaikiusiems jis nesuteikia tokios galimybės.

PIRMININKAS. Kalbėkite, Vytautai, kalbėkite.

V.ČEPAS. Aš noriu pasakyti tokį dalyką, kad vakar perskaičiau ir senąjį, ir naująjį įstatymą. Žinote, aš noriu pasakyti vieną dalyką – kad neturėtų būti taip rašomi įstatymai. Tokie žodžiai kaip “cukraus režimas”, kaip “automatinis licencijavimas”. Sakiniai alogiški, nesuprasi, kas parašyta iki galo. Tai nedaro garbės to įstatymo rengėjams. Seime yra žmonės, kurie galėtų įstatymą suredaguoti gera, gražia lietuvių kalba, tuo labiau kad ką tik priėmėme Etninės kultūros įstatymą.

Aš supratau vieną dalyką, kurį čia labai taikliai pabrėžė ponas P.Gražulis, – kad tikrai tas įstatymas negins cukrinių runkelių augintojų interesų, o gins stambųjį kapitalą. Aš skaičiau du kartus. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš negalėsiu balsuoti nei už, nei prieš, o susilaikysiu. Agituoju taip pasielgti ir kitus. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mums dabar iškyla labai rimtas klausimas. Visai neseniai turėjome labai akivaizdžius susitikimus su cukrinių augintojais, taip pat visi puikiai žinome, kokia šiandien yra cukraus perdirbimo pramonės situacija. Mes gavome oficialius Cukrinių runkelių augintojų asociacijos prezidento tyrimus, medžiagą ir argumentus. Išdėstyta pakankamai daug argumentų, įtikinančių, kad šioms įstatymo pataisoms bent jau šiandien tikrai dar neatėjo laikas. Kaimo žmonės jau tikrai negali tikėti, kad gali būti ginami jų interesai, tuo labiau kad yra dvejų metų Valstybinio žemės ūkio reguliavimo įstatymo bei buvusio Cukraus įstatymo reikalavimų gana prasta nevykdymo praktika. Aš manau, kad mes tikrai ne laiku priimame šias pataisas. Aš nekalbu apie tai, apie ką jau kalbėjo kolegos, – apie formuluočių netikslumus ir neaiškumus. Nekalbu apie tai, kad dalis funkcijų tiesiog pavedama Vyriausybei tikintis, kad Vyriausybė savo po įstatymų leidžiamais aktais galės priimti mūsų cukrinių runkelių augintojus ginančias normas. Deja, toks Vyriausybės ir žemdirbių pasitikėjimas yra gerokai susilpnėjęs. Aš manau, kad mes einame negeru keliu. Todėl agituočiau nepriimti šio įstatymo. Būtų daug geriau palikti senąjį įstatymą, atkurti pasitikėjimą tarp cukrinių runkelių augintojų ir mūsų ir tik po to galvoti, kaip žengti kitą žingsnį. Be to, turime gana karčią patirtį su “Danisco Sugar”. Vargu ar priimdami įstatymą šiandien tikrai nepadidinsime įtampos, todėl balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tokio Cukraus įstatymo, žinoma, reikia, tačiau įstatymo projekte be realių ir būtinų nuostatų neišvengta perteklinių bei ginčytinų arba neaiškių ir net žalingų nuostatų. Įstatymo projekto atskirų straipsnių pavadinimas nutolęs nuo jo turinio arba straipsniai yra pertekliniai. Įstatymo projekte neišvengta perteklinio reguliavimo, reglamentavimo, garantavimo, nepamatuoto perteklinio cukraus gamintojų ir vartotojų interesų gynimo. Įstatymo projekte buvo galima aiškiau, geriau ir teisingiau organizuoti ir spręsti atsiskaitymų už cukraus žaliavos pristatymą į cukraus fabrikus.

Kadangi Cukraus įstatymo reikia sprendžiant Lietuvos Respublikos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją klausimą, jo nevisiškai išspręsti klausimai neturėtų būti priežastis jo nepriimti.

Tai turėtų būti tolesnio darbo šiuo klausimu sprendimas, o dabar mes turėtume jį priimti tokį, koks jis yra, ir atskirti du dalykus. Vienas dalykas – jo pataisymo poreikis stojant į Pasaulio prekybos organizaciją ir jo, kaip tokio, taisymas toliau, kad jis iš tikrųjų nerodytų dar kartą Seimo kompetencijos kai kuriais finansiniais klausimais kaip ne visai subrendusių ar nesiorientuojančių sprendžiant šį klausimą. Todėl aš, kalbėjęs neigiamai apie jo turinį, neigiamai vis dėlto už jį nebalsuosiu. Ar remsiu šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Kubiliui, o paskui V.Vilimui.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų turbūt niekas neabejoja ar bent jau nedaug kas abejoja šio įstatymo reikalingumu. Tačiau tenka apgailestauti, kad kai kurios formuluotės, o jų pakankamai daug šiame įstatyme, buvo priimtos neatsižvelgiant į siūlymus šį įstatymą padaryti šiuolaikinį ir modernų, ir neįrašyti tokių nuostatų, kurios tiesiog prieštarauja ūkinei ir teisinei logikai. Aš apgailestauju, kad Kaimo reikalų komiteto nariai neįsiklausė į visiškai racionalius siūlymus, buvo pereita prie grynai emocinio balsavimo. Aš nežinau, kuo cukrus toks ypatingas ir taip čia reikėjo šitą klausimą svarstyti. Aš tikrai nežinau, ką dabar daryti ir kaip dabar balsuoti už šį įstatymą, kurio reikia, bet kuriame yra tiesiog ydingų dalykų, ir nežinau, ką darys Respublikos Prezidentas ir ką darysime mes, jeigu Respublikos Prezidentas apsispręs, kad tokio įstatymo negalima skelbti Lietuvos gyventojams. Kita vertus, aš manau, kad šiandien mes šitą įstatymą, matyt, priimsime, ir vienintelis dalykas, kuris mane šiek tiek paguodžia, yra senas geras pasakymas, kurį aš norėčiau pacituoti, tačiau, deja, turėsiu jį pacituoti ne lietuvių kalba, ir jeigu posėdžio pirmininkas dėl to nesupyks, aš tą sakinį perskaitysiu: “Glupost i žestokost carskich zakonov smegčiala bezobraznoje ich ispolnenije”. Tai vienintelis dalykas, kuris gali mus dar šiek tiek paguosti.

PIRMININKAS. Paskutinė posėdžių diena, kolegos, kalbėkim kas kaip sugebam. V.Vilimas. Aš, kolega, jums įjungiau mikrofoną. Kolega, aš įjungiau mikrofoną, prašom sėstis. (Balsai salėje)

V.VILIMAS. Ačiū. Aš dėkoju Seimo nariams, kalbėjusiems už, ir dėkoju tiems, kurie kritikavo šį įstatymą. Noriu pasakyti vieną dalyką. Šis įstatymas buvo pateiktas gana seniai ir dirbta gana daug. Be abejo, galbūt kritikuoti galima, tačiau noriu pasakyti tai, kad šiuo metu, jeigu mes priimsime šį įstatymą, tarp žemdirbių bus sumažėjusi įtampa, nes šiandien žemdirbiams investitorius skelbia, kad kitais metais cukrinių runkelių auginimo zonos gali keistis. Žemdirbiai, turėdami šį įstatymą, galės drąsiai sakyti, kad jie cukrinius runkelius augins ten, kur augino. Ačiū už dėmesį. Siūlau ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime, ar priimame Cukraus įstatymą.

Užsiregistravo 70 Seimo narių.

Balsuojame dėl Cukraus įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 51, prieš – 6, susilaikė 10. Cukraus įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. Ar yra kokių nors problemų dėl to? Repliką P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Aš norėčiau šiek tiek replikuoti dėl pono A.Kubiliaus kalbos. Jis aiškino, kad šis įstatymas toks nevykęs, kad vargu ar galės pasirašyti Prezidentas. Noriu pasakyti A.Kubiliui, kad šis įstatymo projektas buvo parengtas Vyriausybės sudarytos darbo grupės, buvo patvirtintas Užsienio reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Socialinių reikalų ministerijos. Nejaugi buvusi G.Vagnoriaus Vyriausybė šitokius nekompetentingus žmones pasiūlė rengti šį įstatymą? Negalėčiau galvoti, kad A.Kubilius gali šitaip manyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje)

A.KUBILIUS. Jeigu galėčiau, labai trumpą repliką.

PIRMININKAS. Paskutinė replika, kolegos, dėl šio įstatymo.

A.KUBILIUS. Aš būčiau labai apsidžiaugęs, jeigu ponas P.Gražulis būtų parėmęs Žemės ūkio ministerijos pataisas, pateiktas šiam projektui. Deja, to neįvyko.

PIRMININKAS. Kolegos, argumentai kartais prasilenkia.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1842(3) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas projektas – Žemės įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Pagrindinis pranešimas Kaimo reikalų komiteto. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką V.Lapę. (Balsai salėje) Gerai, gerbiamieji kolegos. Tada suteiksiu žodį. Kompiuteryje nerandu, labai dėl to atsiprašau, bet gausite žodį po komitetų pranešimų.

V.LAPĖ. Šis įstatymas, žinoma, kėlė nemažai rūpesčių ir vienai, man atrodo, ir kitai Seimo pusei, bet reikia turbūt grįžti šiek tiek atgal į mūsų darbo istoriją. Kai mes priiminėjome laisvųjų ekonominių zonų įstatymus, mes jau tada labai aiškiai suformavome mūsų Seimo poziciją. Manome, kad laisvosios ekonominės zonos turi suvaidinti tam tikrą vaidmenį ir joms reikia neužkirsti kelio. Galbūt rengiant šiuos įstatymus ir priiminėjant nebuvo viskas nuosekliai išnagrinėta, todėl mes susidūrėme su tokiu reikalu kaip žemės išskyrimas šioms zonoms. Mes ilgai dvejojome, bet vis dėlto gavęs Vyriausybės išvadą mūsų Kaimo reikalų komitetas apsisprendė, kad šiuo metu kito kelio neturime, ir reikia šiam įstatymui pritarti. Mums taip pat padėjo kolega ir Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas A.Kubilius, pateikdamas labai gražią formuluotę 22 straipsnio pirmosios dalies devintajam punktui. Man atrodo, čia kaip tik tos įtampos, kurios tvyrojo tarp mūsų, būtų pašalintos ir, man atrodo, ta įstatymo pataisa tampa ne vien tik šitam LEZ, bet ją bus galima taikyti iškilus kitoms tokioms, sakykime, būtinybėms arba reikalui, kai Vyriausybė arba Seimas norės paimti visuomenės reikalams žemę svarbioms statyboms, kurios ekonominiu ir kitu požiūriu valstybei gali būti labai naudingos. Yra vienas straipsnis su keliomis savo dalimis ir siūlau jį priimti.

PIRMININKAS. Čia buvo pagrindinio komiteto išvada. Pone Pronckau, aš labai atsiprašau.

V.LAPĖ. Aš taip pat atsiprašau. Yra ir kitų komitetų išvados: Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Ekonomikos komiteto ir jie taip pat pritaria su tam tikromis savo nuomonėmis. Aš manau, komitetų pirmininkai arba nariai pasakys savo nuomonę priimdami.

PIRMININKAS. Papildomojo komiteto, Ekonomikos komiteto, nuomonė. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1842. Dalis komiteto narių parėmė projektą besąlygiškai, kiti pareiškė šias abejones:

Pirma. Ar gali būti žemės paėmimas laisvosios ekonominės zonos reikmėms vertinamas kaip paėmimas visuomenės poreikiams, nes tik taip numatyta Konstitucijoje?

Antra. Jeigu iškilusį ginčą sprendžia, galutinę kainą nustato teismas, tai nei žemės paėmimas, nei dalinis atlyginimas neturėtų būti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. O pataisoje numatyta paimti žemę neišsprendus teisinio ginčo dėl atlyginimo, jeigu toks ginčas iškilo.

Trečia. Reikia atsižvelgti į tai, kad Žemės įstatymo pakeitimo projektą Seimui yra pateikusi Vyriausybė.

Rezultatu šeši : trys komitetas nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Pasiūlyti projekto iniciatoriams įstatymo projekte sukonkretinti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamos žemės sąlygas ir tvarką bei nustatyti išankstinį atlyginimą už paimamą žemę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kviečiu kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliotąjį atstovą A.Stasiulevičių – dar vienas papildomas komitetas.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį projektą, jam pritarė pasakęs kai kurias pastabas, ir noriu pasakyti, kad dabar svarstomas įstatymo projektas yra gerokai patobulintas, nes čia išplėstos galimybės – galima plėsti ekonomiką, pritraukti užsienio investicijas, didinti darbo vietų skaičių, geriau tenkinti visuomenės poreikius. 32 straipsnio pirmosios dalies papildymas 9 punktu leis valstybei įgyvendinti ekonominius projektus, nebūtinai susijusius su laisvosiomis ekonominėmis zonomis (LEZ), tačiau arba Seimo, arba Vyriausybės pripažintais valstybei ypač svarbiais. Projekte aptarta žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, nuostolių atlyginimas, ginčų sprendimo būdai bei terminai.

Aš vis dėlto nenorėčiau sutikti su kai kurių kolegų abejonėmis dėl 32 straipsnio aštuntosios dalies pakeitimo. Atseit čia gali iškilti tam tikra kolizija su Konstitucija. Tačiau reikia pasižiūrėti ir į kitus Konstitucijos straipsnius. Konstitucijos 109 straipsnyje aiškiai pasakoma, kad teisingumas Lietuvos Respublikoje vykdomas teismu. Vadinasi, ši nuostata yra įtvirtinta ir septintojoje dalyje, kurioje ginčų sprendimas pavedamas teismams, o teismų sprendimai vykdomi besąlygiškai. Aš siūlau pritarti šiam projektui, ir tikrai padarysime didelį, gerą darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu nuo Konstitucijos. Būtent nuo tos nuostatos, kad nuosavybė neliečiama, ją galima paimti visuomenės poreikiams teisingai atlyginant. Čia yra konstitucinė nuostata. Jai įgyvendinti reikia įstatymo. Galbūt netgi reikia konstitucinio įstatymo, bet jo nėra. Mes 1996 m. bandėme tuo klausimu domėtis ir bandėme ką nors daryti, bandėme rengti, bet po to rinkimai ir valdžios pasikeitimas. Bet to įstatymo reikia. Kas tai yra visuomenės poreikiai, kaip galima paimti nuosavybę, kaip už ją reikia atlyginti? Kai šio įstatymo nėra, kolegos, tada galima visaip interpretuoti. Pavyzdžiui, jūs interpretuojate, kad LEZ reikia žemės, kad tai yra visuomenės poreikiai. Aš, pavyzdžiui, interpretuoju, kad žemės ūkio bendrovės taip pat yra visuomenės poreikiai. Kodėl? Dauguma žemės ūkio bendrovių produktyviai naudoja žemę. Apie žemę kalbama Konstitucijoje, kad ją reikia naudoti produktyviai. Tai ar čia visuomenės poreikiai, ar ne? Dauguma žemės ūkio bendrovių gamina pigų maistą, kur kas pigesnį negu vakarietiškas maistas, du, tris kartus. Ar čia visuomenės poreikiai gauti pigų ar brangų maistą? Žemės ūkio bendrovės duoda darbo žmonėms. Ar čia visuomenės, ar ne visuomenės poreikiai? Galų gale bendrovės moka mokesčius. Beje, santykis tarp ūkininko ir bendrovių yra maždaug 1:20 – bendrovių naudai mokesčių sąlygomis. Ar čia visuomenės, ar ne visuomenės poreikis? Pabandykite paneigti tuos argumentus.

Todėl kai interpretuojama, kad LEZ – tai visuomenės poreikiai, o žemės ūkio bendrovės arba dar kas nors – ne visuomenės poreikiai, verčia abejoti dėl tų dalykų. Todėl, kol nėra įstatymo, kuris reglamentuoja nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams, manau, kad dabar priimti šį gana prieštaringą įstatymą, kuriam tiesiogiai labai prieštarauja žemės savininkai, kurie net neatgavę savo nuosavybės, yra labai rizikinga.

Dar vienas dalykas. Mes turėjome patekti į tokią situaciją ir patekome todėl, kad, deja, juridiniai asmenys neturi teisės į žemės nuosavybę. Jeigu ta nuostata būtų priimta, daug kas iš karto išsispręstų. Deja, ankstesnioji opozicija tą referendumą, kuris buvo organizuotas, bandė sužlugdyti, tos nuostatos nėra ir dabar. Dabar visą šį piniginį krūvį nori pasiimti valstybė. Kodėl? Ir taip pinigų nėra žemės savininkams mokėti už žemę, šiais metais nė lito kol kas neišmokėta, ir dabar dar užsideda sau krūvį kažkiek milijonų pasiimti visiškai nereikalingos jai žemės. Todėl aš visiškai nepritariu to įstatymo priėmimui ir, žinoma, balsuosiu prieš. Agituoju taip pat balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taigi visos kalbos. Aš kviečiu dar į tribūną V.Lapę. Mums reikia apsispręsti dėl vieno siūlymo, dėl M.Pronckaus siūlymo papildyti įstatymo 32 straipsnio pirmąją dalį 10 punktu. Čia M.Pronckus jį argumentavo. Jam nebuvo pritarta komiteto posėdyje ir mums dėl to reikia apsispręsti, kolegos.

Pone pranešėjau, ar jūs dar turėtumėte argumentų?

V.LAPĖ. Aš manau, šiandien įrodyti, kad žemės ūkio bendrovė nėra visuomenės poreikis, nėra taip sunku. Vargu ar reikia čia įrodinėti. Tai yra tokie smulkūs dalykai, kad turbūt būtų labai negražu, jeigu aš bandyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerai. Ar M.Pronckus?.. Jis jau pakankamai argumentavo savo siūlymą. Kas jį paremtų? Ar jis dar pats kalbėtų? Siūloma 32 straipsnio pirmąją dalį pildyti 10 punktu: “žemės ūkio bendrovėms, žemės ūkio kooperatyvams, specializuotiems sodininkystės, daržininkystės ūkiams”. Toks M.Pronckaus siūlymas. Aš jam suteikiu žodį. Dar trumpi papildomi argumentai.

M.PRONCKUS. Aš, kolegos, nematau skirtumo tarp LEZ ir žemės ūkio bendrovių. Tiek viena, tiek kita organizacija yra privačios bendrovės, kurios siekia pelno, kurios vykdo tas pačias funkcijas. Jeigu galima duoti vienai, tai galima duoti ir kitai.

PIRMININKAS. Dėkui. V.Andriukaitis paremtų M.Pronckaus siūlymą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš sakau, kad reikėtų kalbėti apie vieną labai paprastą ir rimtą dalyką – apie teisę juridiniams asmenims turėti žemės nuosavybę. Laisvoji ekonominė zona bus juridinis asmuo, bus bendrovė, kuri turės disponuoti ir valdyti žemę. Šiuo atveju iš tikrųjų, jeigu žengiame žingsnį juridinių asmenų kryptim, tai iš tikro tada reikia įteisinti visus juridinius asmenis. Šiuo atveju mes nuosekliai palaikytume visai normalią poziciją dėl to. Todėl aš remiu M.Pronckaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. J.Šimėnas kalbėtų prieš M.Pronckaus siūlymą.

J.ŠIMĖNAS. Čia iš karto noriu kalbėti dėl dviejų: ir prieš M.Pronckaus pasiūlymą, ir prieš visą pataisą, kad sutaupyčiau laiko. Nemanau, kad…

PIRMININKAS. Gal tada vis tiek vėliau…

J.ŠIMĖNAS. …esant paskutinės Seimo sesijos dienos 20.00 val. reikia šių sprendimų. Iš tikrųjų LEZ yra komercinė struktūra, ir aš nemanau, kad visuomenės poreikiams reikia skirti žemę.

Pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir tada balsuosime dėl M.Pronckaus siūlymo – taisomo straipsnio pirmąją dalį pildyti dešimtuoju punktu, kolegos. Tam nebuvo pritarta Kaimo reikalų komitete.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl M.Pronckaus siūlymo. Jis jau buvo komentuojamas. Taigi, kas paremtų šį siūlymą, balsuoja už.

Už – 12, prieš – 32, susilaikė 18. Taigi nebus pildoma tuo tekstu, kurį siūlė M. Pronckus, lieka Kaimo reikalų komiteto tekstas.

Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Niekas neprieštarauja, kolegos. Gerai. A.Kubilius – už.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti įstatymo projekto trečiąjį variantą, kuriame jau yra priimta mano pataisa, kuri iš tikrųjų išsprendė tą problemą, dėl kurios šitas įstatymas taip sunkiai buvo priimamas. Dėl to, kad buvo nurodyta, kad visuomenės poreikiais iš karto pripažįstama laisvoji ekonominė zona ir jai išperkama žemė valstybės lėšomis. Aišku, tai sukėlė daug diskusijų. Tačiau dabar, kai yra priimta mano pataisa, man atrodo, kad daug diskusijų turėtų jau atkristi. Dabar devintasis punktas skamba taip, kad Vyriausybė apskrities viršininko sprendimu, kai žemė reikalinga įgyvendinant valstybės svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, ši žemė gali būti išperkama visuomenės poreikiams. Aš noriu pasakyti, kad tokių ekonominių projektų iš tikrųjų gali būti, manau, kad ir bus, kurie visai Lietuvai bus labai naudingi. Sakysime, ateina investuotojas, kuris siūlo pastatyti didelę gamyklą, kurioje bus 10 tūkst. naujų darbo vietų ir jis prašo tik vieno dalyko, kad valstybė pasirūpintų, kad jis gautų tam tinkamą žemės sklypą. Tai ar mes galim pripažinti, kad tai iš tikrųjų valstybei reikšmingas ekonominis projektas ir visuomenės reikšmingas poreikis, dėl kurio galima išpirkti žemę. Manau, kad taip. Manau, ši pataisa, apie kurią kalbėjom ne vieną kartą, išsprendžia absoliučią daugumą visų problemų. Noriu pasakyti, kad šis įstatymas numato kur kas tikslesnį ir teisinį reglamentavimą tų problemų, kurios iki šiol galiojusiame Žemės įstatyme ir ką tik pateiktame bendram Žemės įstatymo projekte nebuvo reglamentuojamos. Tai yra teisinės procedūros. Manau, kad iš tikrųjų čia yra kur kas tiksliau reglamentuota ir noriu pasakyti, kad ir iki šiol, ir būsimam projekte yra numatyta, kad teisme galima ginčyti ne patį valstybės sprendimą paimti visuomenės poreikiams vieną ar kitą žemę, bet tik kainą. Ir teismo sprendimas yra galutinis. Šiuo atveju, manau, šiame įstatyme tai yra gerai sureguliuota, todėl siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Kai kurie kolegos iškėlė tikrai rimtą klausimą, kad mums tikrai laikas priimti įstatymą, kuriame būtų aiškiai reglamentuota, kas vis dėlto yra tie visuomenės poreikiai. Į dalį tų klausimų mėginta atsakyti Žemės įstatyme, į dalį mėginam atsakyti dabar, bet, matyt, tikrai bręsta laikas visa tai surašyti į vieną įstatymą.

Aš norėčiau iškelti kelis klausimus ta tema. Pirmas dalykas, vienas iš komitetų, kiek supratau, siūlė daryti pertrauką ir grąžinti iniciatoriams tobulinti. Dėl to mes turėjom balsuoti. Tai nebuvo pateikta balsavimui.

Antras dalykas, surašytas svarstymas ir priėmimas. Ar kas nors siūlė ypatingą svarbą, greitį ar dar ką nors. Šito neteko girdėti. Tuo labiau kad vakar jis buvo išbrauktas iš darbotvarkės, šiandien atsirado. Kodėl aš tai sakau? Aš nesutinku su viena pono A.Kubiliaus siūlomos pataisos dalimi ir pasakysiu kodėl? Sutikčiau, jeigu Seimas nusprendė, nes Seimas yra visuomenės atstovai, jų rinkti, su kuriais mes tariamės ir galim žinoti visuomenės nuomonę. Vyriausybė yra kito lygio valdžia, kitaip skiriama. Yra šalių, kur tuos dalykus sprendžia burmistrai ir net savivaldybės. Kas yra visuomenės poreikiai ir jeigu reikia, išperka. Lietuvoje turbūt nė vienas nesutiktų, kad taip būtų. Gal kada nors bus. Aš siūlyčiau daryti etapais. Šiandien apsispręsti (dar ne laikas, ponas Kubiliau, dar turiu 30 sekundžių), kad tai galėtų daryti Seimas, galbūt ateity, nežinau, kaip greitai ji ateis, gal ir labai greitai, suteikti tą teisę ir Vyriausybei. O gal po 20–30 metų mes galėsim tą teisę suteikti ir savivaldoms. Tačiau kokiu būdu aš tą pataisą galėčiau pateikti, kai mes sužinojom apie A.Kubiliaus pataisą, kad ji priimta, kad ji yra, tik dabar. O yra ir svarstymas, ir priėmimas. Tai jeigu Seimas sutinka dėl mano korektūros A.Kubiliaus pataisai balsuoti arba pats Kubilius sutiktų išbraukti gerbiamąją Vyriausybę ir palikti Seimą, gal rastume išeitį. Kitaip statutiniai susipriešinimai yra garantuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo Žemės įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektui?

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame šiam projektui po svarstymo? Kviečiu balsuoti.

Už – 37, prieš – 14, susilaikė 14. Gerbiamieji kolegos, pritarta po svarstymo šiam projektui.

Seniūnų sueigoje buvo tartasi šiek tiek, aš suteikčiau žodį Seimo Pirmininkui, ar jis nori tarti žodį dėl tolesnių mūsų procedūrų? Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, įstatymas apima daug būsimos veiklos, ūkinės veiklos aspektų, įvairiais atvejais gali tekti paimti žemę, išpirkti ją iš savininkų ir keliams, ir elektros linijai, ir t.t. Vienas investicinis projektas yra gana artimas ir taip jis labai jau sustojęs buvo. Tai yra šią vasarą turėtų prasidėti darbai pirmiausia išperkant žemę iš valstiečių, ūkininkų, kurių dauguma, kaip mane informavo, apie 90%, laukia to pardavimo, nes kaina pasiūlyta labai gera. Na, o kai kurie žmonės galbūt ir nelinkę, gal bus galimybė kol kas palikti arba vis dėlto daryti tą sprendimą pagal šios dienos įstatymą. Bet paėmimas ir ypač kai dauguma žemės turėtojų sutinka ir laukia mūsų sprendimo, neturi būti matomas kaip kažkoks blogis. Kadangi yra toks laikas, aš norėčiau, kad mes tą įstatymą priimtume prieš vasarą, o ne po vasaros. Nes galime netekti didelių investicijų. Todėl siūlau šiandien balsuoti ir priimti šį įstatymą neatidėliojant iki rudens, kitaip sakant, skubos tvarka ar ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, Ar būtų kalbančių dėl motyvų dėl ypatingos skubos? A.Kubilius norėtų pritarti.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau pritarti. Jeigu S.Pečeliūnas mano, kad reikia balsuoti dėl jo siūlymo, tas siūlymas yra, man atrodo, pakankamai aiškiai suprantamas, mes galime apsispręsti balsuodami, kad nekiltų problemų dėl to, jog dabar per vėlai susitarėme ir t.t. Aš siūlau pritarti tam, kad mes apsispręstume šiandien dėl šio įstatymo priėmimo.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas prieš.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėkingas A.Kubiliui, kad jis mėgina ieškoti žmogiškos išeities, nors dažniausiai stengiasi pasinaudoti Statutu, kad tos išeities nereikėtų ieškoti. Tai geros tendencijos. Jeigu aš teisingai supratau, bus Seimo sprendimas tuos du žodelius “arba Vyriausybės” palikti ar išbraukti. Teisingai supratau? Na, mėginkime tada taip, kaip sakė Seimo Pirmininkas, nedelsti iki rudens.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu mėginti dabar priimti, t.y. taikyti ypatingąją skubą. Ne? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės. Jeigu pakankamas skaičius posėdžio dalyvių parems siūlymą svarstyti ypatingos skubos tvarka, mes šį projektą svarstysime ypatingos skubos tvarka.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kolegos, kas būtų už tai, kad šiandien priimtume šį įstatymą, t.y. svarstytume jį ypatingos skubos tvarka?

Už 39, pakankamas skaičius, gerbiamieji kolegos. Šį įstatymą mes svarstome ypatingos skubos tvarka. Ir dabar ypatingos skubos tvarka. Įstatymo projektas turi 1 straipsnį, gerbiamieji kolegos. V.Lapė vis tiek galėtų žengti į tribūną. Mat, galėtume sutarti, kad svarstome S.Pečeliūno siūlymą iš pirmosios dalies 1 straipsnio išbraukti žodžius “arba Vyriausybė”. Pone pranešėjau, kokia jūsų nuomonė?

V.LAPĖ. Mes su ponu S.Pečeliūnu kalbėjome, man atrodo, jis pritaria, bet kadangi reikia ką nors pasakyti, aš manau, tą… Bet aš labai prašyčiau Sauliaus, kad jis nereikalautų keisti šios nuostatos. Ji labai atitinka šiandieninius mūsų reikalavimus ir mūsų galimybes. Turime vis dėlto daugumos Vyriausybę ir reikia pasitikėti ja.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dar argumentuoja savo siūlymą. Kolega, prašyčiau kiek įmanoma trumpiau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pasakyti kai kuriuos žodžius mane išprovokavo pats V.Lapė. Jų būčiau nesakęs. Aš manau, mes visada turėsime Vyriausybę, kuri dažniausiai bus daugumos Vyriausybė. Ar viena, ar kita, mes visomis jomis turbūt pasitikėsime, kol jos elgsis taip, kaip visuomenei reikia.

Kokia yra mano siūlymo esmė? Aš manyčiau, kaip ir anksčiau jau sakiau, jog jeigu Vyriausybė mato, kad vienas ar kitas ekonominis objektas tikrai yra visuomenės poreikis, niekas netrukdo jai ateiti į Seimą, įrodyti, kad tikrai yra taip, gauti Seimo leidimą ir tada tam objektui, žemei išpirkti naudoti visų mokesčių mokėtojų pinigus. Štai į ką viskas susiveda – į mokesčių mokėtojų pinigus, kad tuos pinigus Vyriausybė galėtų naudoti ne savo iniciatyva, o Seimui leidus. Todėl aš ir siūlau dabar dėl tos galimybes, kam naudoti visuomenės, mokesčių mokėtojų surinktus pinigus, spręsti Seimui, o ne pačiai Vyriausybei. Gal ateityje mes galėsime tą teisę suteikti Vyriausybei. Šiandien aš dar nedrįsčiau taip daryti, kad ir kaip gražiai, kaip gerai šiandien viena ar kita Vyriausybė atrodo. Tiesiog tokios yra sąlygos. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius dėl motyvų.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu pritarti šiam siūlymui, nes jeigu pažiūrėtume…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

A.KUBILIUS. Aš spaudžiau prieš, kodėl įrašėte už. Nežinau, bet aš tikrai negaliu pritarti, nes jeigu pažiūrėtume į šitą įstatymą, tai pamatytume, kad sprendimus išpirkti visuomenės poreikiams pagal kitus punktus gali daryti apskrities viršininkas, savivaldybė, Vyriausybė ir t.t. Šiuo atveju mes sprendžiame tik tai, kas gali pripažinti ekonominį projektą reikšmingą valstybei. Aš noriu pasakyti, kad, pagal Konstitucijos 94 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus. Aš suprantu, kad krašto reikalų tvarkymas yra taip pat pripažinti, koks projektas krašto ekonomikai yra svarbus. Net būtų nelogiška atimti iš Vyriausybės tokią sprendimo teisę, todėl aš tikrai nemanau, kad reikėtų tai išbraukti. Galų gale, jeigu ponas S.Pečeliūnas matys, kad Vyriausybė netinkamai naudojasi šia teise, mes tikrai galėsime tai svarstyti iš naujo.

PIRMININKAS. Kolegos, kas paremtų S.Pečeliūno siūlymą? V.Andriukaitis remia S.Pečeliūno siūlymą.

V.P.ANDRIUKAITIS. Šiuo atveju aš remiu S.Pečeliūną dėl dviejų dalykų. Aš paprašyčiau mane palikti pasisakyti prieš šitą įstatymą, kai bus balsuojama dėl visų motyvų. Bet dabar dėl S.Pečeliūno siūlymo. Iš tikrųjų vienas rimtas argumentas yra konstitucinis, mano nuomone. Visų pirma Konstitucija reikalauja, kad paimti nuosavybę visuomenės poreikiams galima tik įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju aš labai abejoju, ar šios kelios eilutės ir apskritai tie Žemės įstatymo straipsniai, kurie čia yra kartu papildomi, yra ta tvarka, kurios reikalauja Konstitucija. Man atrodo, kad mes, dabar priimdami ypatingos skubos būdu, darome labai liūdną precedentą aptariant šią nacionalizavimo problemą. Teisingai, S.Pečeliūnas bent vieną saugiklį pateikė, kad bent kol kas, kai nėra tokio įstatymo, dėl valstybės arba dėl nacionalinio projekto svarbos pasisakytų bent jau Seimas, bet nebūtų nuleista į Vyriausybės lygį. Šia prasme aš S.Pečeliūną remiu. Kita prasme aš iš viso negaliu sutikti su ta įstatymo formuluote, bet prašau palikti mane kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl S.Pečeliūno siūlymo iš pirmosios šio straipsnio dalies išbraukti žodžius “arba Vyriausybė”. V.Andriukaitis tam pritarė, A.Kubilius buvo prieš.

Pone pranešėjau, dar norėtumėte ką pridurti?

V.LAPĖ. Ne, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada viskas, jūs jau savo darbus padarėte.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas paremtų S.Pečeliūno siūlymą išbraukti žodžius “arba Vyriausybė”, tas balsuoja už, kiti balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 24, prieš – 25, susilaikė 11. Siūlymui nepritarta. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų dėl viso įstatymo, nes jis turi vieną vienintelį straipsnį. Prašom žymėtis, kolegos, kad visi spėtumėte. A.Kubilius įstatymą remia.

A.KUBILIUS. Aš iš tikrųjų remiu šį įstatymą ir siūlau balsuoti už jį. Iš tikrųjų daugelis čia išsakytų argumentų, man atrodo, yra ne visai tikslūs. Dar sykį noriu priminti, kad žemės paėmimą visuomenės poreikiams šiandien reglamentuoja galiojantis Žemės įstatymas, t.y. įstatymų nustatyta tvarka yra žemė paimama visuomenės poreikiams. Vienintelis dalykas, kurį mes šiandien padarėme, tai papildėme dar vienu 9 punktu, kuris leidžia žemę paimti ir tokiems visuomenės poreikiams, kurie yra susiję su valstybei reikšmingų ekonominių projektų įgyvendinimu. Kita vertus, yra patikslinta teisminio ginčo tvarka. Noriu dar sykį priminti, kad pagal šiandien galiojantį įstatymą ir pagal bendras tarptautines normas teisme galima ginčytis tik dėl atlyginimo būdo ir atlyginimo dydžio, bet ne dėl paties valstybės sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Ši tvarka dabar yra patikslinta, kad iš tikrųjų patys procesai įgyvendinant visuomenės poreikiams reikalingus projektus nebūtų stabdomi, o ginčas dėl to, kiek valstybė turi atlyginti už paimamą žemę, teisminiuose procesuose gali užsitęsti. Todėl, aš manau, kad įstatymas yra gerai parengtas ir reikia jį priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, socialdemokratai iš principo neturėtų priešintis žemės paėmimui visuomenės poreikiams, nes yra daug visuomeninių funkcijų, kurias reikia vykdyti, ir žemė galėtų būti paimama, nes ji yra bendras mūsų turtas. Vis dėlto paėmimo tvarka yra gana komplikuota. Tai yra konstitucinė problema, privatinės nuosavybės problema. Visos ginčų institucijos tiek pas mus, tiek Europoje yra sukurtos gana sudėtingos hierarchijos, sudėtingų mechanizmų. Mes dabar keliomis eilutėmis iš karto padarom gana didelę landą, įrašydami labai plačią formuluotę “ekonominiams poreikiams”. Ir tai dar pavedam Vyriausybei neturėdami jokio aiškaus mechanizmo. Kas galės paskui prisiimti kaltę, kad koks nors labai lokalinis ekonominis poreikis arba interesas, sakykim, aerodromo statyba, bus padaryti sprendimai, įteisinti, o paskui ką – bylinėsimės? Tikrai priimdami tokį įstatymą paskutinę dieną mes neatsakingai elgiamės. Nemanau, kad ekonominių zonų kūrimas, kuris iš tikrųjų yra būtinas… aš suprantu tą poreikį, dėl ko įstatymo iniciatoriai pateikė – todėl, kad mes per tą pusantro mėnesio labai smarkiai pasistūmėtume į priekį. Tokio įstatymo priėmimą reikėtų atidėti iki rudens ir parengti visą mechanizmą arba bent priimti S.Pečeliūno pastabą, nes Seimas yra vieša institucija, svarstymas bus viešas, o ne Vyriausybės kuluaruose priimama. Mes žinome, kaip Vyriausybė kartais priima sprendimus. Mes darome labai neatsakingai ir patys įsijaučiame į tam tikrą koliziją.

Aš negaliu pritarti tokiam projektui, nors pats suprantu, kad toks projektas, toks mechanizmas Lietuvai yra būtinas. Todėl dėl balsavimo susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kelintą kartą girdime, kad įstatymas priimtas dėl LEZ, bet pasižiūrėkime iš tikrųjų. Formuluotė yra išplėsta ir apie LEZ čia nieko nekalbama. Vadinasi, visi ekonominiai projektai, kurie bus pripažinti kaip svarbūs, galės būti įgyvendinami.

Antra, ką aš norėjau paminėti. Kai kurie kolegos kalbėjo, kad tik šiandien pamatė gerbiamojo A.Kubiliaus pataisą. Noriu pasakyti, kad pono A.Kubiliaus pataisa įregistruota liepos 7 d. 13.30 val., taigi tikrai ją buvo galima pamatyti anksčiau. Mano supratimu, projekte aptarta žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, nuostolių atlyginimo būdai, ginčų sprendimo būdai, galų gale terminai ir aš siūlau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Didžiai abejočiau, ar šiame įstatyme yra numatyta ta tvarka, kurią turėtume mes visi aptarti. Jeigu iškyla visuomenės poreikių problema, tai pirmiausia turi būti suformuluoti visuomenės poreikiai. Manau, turėtų būti paskelbta tų poreikių skelbimo tvarka, supažindinami tie savininkai, kurie turės netekti nuosavybės, turėtų būti aptariama derybų tvarka ir daug kitų dalykų. Tuo tarpu šiandien mes priimame ypatingos skubos tvarka labai svarbų ekonominį klausimą ir paliečiame labai svarbią konstitucinę nacionalizavimo sritį.

Skaitau tą papildymą ir visus kitus papildymus, ir klausimų daugiau negu atsakymų. Todėl kyla klausimas, ar mes taip galime svarstyti konstitucines problemas, nes 23 straipsnio paskutinioji dalis, mano supratimu, reikalauja atskiro įstatymo, kuris reglamentuotų visą paėmimo tvarką, visus subtiliausius to paėmimo klausimus. Tuo tarpu dabar galime pasakyti – taip, valstybei svarbūs ekonominiai projektai. Kas jie yra, kaip jie apibrėžti? Šiuo atveju pasakyta tik viena, kad Seimas arba Vyriausybė pripažins valstybinę svarbą. Bet jeigu Vyriausybė, tai kokiais kriterijais ji pripažins? Jeigu Seimas, tai jis dar gali sau nustatyti kriterijus, juos paskelbti ir priimti tų kriterijų įstatymą. O ką darys Vyriausybė? Aš galvoju, koks kils susipriešinimas tarp gyventojų, kai dabar tokiu būdu sprendžiamas toks jautrus klausimas. Aš abejoju, ar nebus čia kokių nors konstitucinių kolizijų ir ar neatsiras šis įstatymas teisme ar Konstituciniame Teisme.

Todėl negalėčiau pritarti nei formuluotei, nei ypatingos skubos sprendimo tvarkai, nes klausimas be galo sudėtingas ir subtilus. Kartą jau esu minėjęs, kad Konstitucija leidžia paimti visuomenės poreikiams, bet ne tokiu supaprastintu būdu. Todėl balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.

V.LAPĖ. Mielieji kolegos, aš atostogauti išeinu su labai pakilia nuotaika, gera nuotaika. Jaučiu, kad mūsų Seimas per šią sesiją gerokai pažengė į civilizaciją. Jeigu mes šiandien priimsime šį įstatymą, būsim žengę du tokius įspūdingus žingsnius. Vienas, kad vieną kartą valstybė atsisakė reguliuoti piliečiams priklausančius dalykus, patikėjo kooperatyvui tam tikras funkcijas. Antras. Mes atsisakome šiandien tokios šventos pareigos Seimui, atiduodam Vyriausybei paimti žemę tada, kada jos reikia mūsų valstybės ekonomikai ir geriems reikalams. Visame civilizuotame pasaulyje tai seniai yra daroma. Labai džiaugiuosi tuo ir siūlau balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau “daug metų” sunkiasvoriai krovininiai lėktuvai leidžiasi Zokniuose ir Lietuva turi labai “didelę” naudą iš to. Man atrodo, kad daugiau naudos šiauliečiai turi kibirais ten semdami žibalą. Mes galime svarbias valstybės ūkines veiklas skatinti per mokesčių politiką, jeigu reikia tam tikrą ūkinę veiklą paskatinti, o ne daryti lengvatas kažkokiai teritorijai, kur neaišku, kas ten bus, koks ten biznis bus ir ką iš to valstybė gali laimėti. Negalime šiandien pirkti katės maiše. Tegul išsiperka arba išsinuomoja tas teritorijas pati LEZ ir sprendžia šitą problemą. Agituoju balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ką reiškia visam Kauno regionui laisvoji ekonominė zona ekonominiu socialiniu požiūriu, aš manau, niekas neabejoja ir argumentų buvo pasakyta labai daug. Kaunui yra darbo vietos, Karmėlavos oro uosto plėtimo veiklos perspektyvos ir kiti pozityvūs reiškiniai. Šiuo metu, be abejo, žemės klausimas yra pagrindinė kliūtis, kad Kaune įkurtume ekonominę zoną. Noriu pasakyti savo oponentams, kad iš tiesų esu kalbėjusi su ne vienu gyventoju, kurie tikrai neprieštarauja, ir juos tenkina ta tvarka, kuri yra numatyta teikiamame Žemės išpirkimo įstatymo projekte. Aišku, tai nėra visi gyventojai, kiti yra kitos nuomonės, tačiau vis dėlto kalbėjau ne su vienu, ir jų tai negąsdina.

Kitas dalykas. Visi žinome, kad Kaune yra aukštosios mokyklos, ir ten sukauptas labai didelis inžinerinis potencialas. Šiuo metu jau yra sutarta su keliais investitoriais, kurie norėtų šitoje laisvojoje ekonominėje zonoje statyti radioelektronikos ir mikroprocesorių gamyklas. Žinome, kad daug specialistų ten iš tikrųjų galėtų būti įdarbinti.

Taigi žinant, kad mūsų kaimynai latviai šiandien turi tokias keturias laisvąsias ekonomines zonas, iš tikrųjų Lietuvai trauktis nuo to yra labai netikslinga. Beje, Ekonomikos komitetas, noriu pasakyti, prieš porą mėnesių dalyvavęs išvažiuojamajame posėdyje, suprato šią problemą ir tada komiteto buvo teigiama nuomonė, buvo pritarta šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paklausti, kur mes einame: į Europos Sąjungą ar į komunistinę Kiniją? Taip, komunistinėje Kinijoje veikia laisvosios ekonominės zonos, ten nėra privačios žemės, bet laisvoje demokratinėje Europoje nė vienoje Europos Sąjungos valstybių nėra laisvųjų ekonominių zonų. Šiandien didžiausia problema Lenkijos valstybei, kaip išspręsti susidariusią problemą, kurią kelia Europos Sąjungos valstybės dėl šių Europos LEZ likvidavimo. Mes nacionalizuojame žemę. Tik tarybų valdžia nacionalizavo iš žmonių privatizuotą žemę. Tą galimybę suteikia ne Seimas, bet Vyriausybė. Aš norėčiau paklausti, kodėl iš Mažeikių į Būtingę naftotiekį galėjo nutiesti ir jokių problemų nebuvo? Išsipirko žemę iš žmonių. Kodėl komercinės struktūros steigia kolonėles ir kitokius objektus, išsiperka žemę, už hektarą moka po 200 tūkst., po 300 tūkst. Lt ir jokių problemų nedaro? Kodėl šios išimtys padarytos LEZ? Kalbama, kad tai sukurs darbo vietas, bet, gerbiamieji, LEZ beveik nemokami mokesčiai valstybei. Kiek turės nuostolių valstybė, niekas nepagalvoja. Jeigu LEZ teritorijoje bus įmonė, su ta įmone nesugebės konkuruoti kita tokio pobūdžio įmonė, kuri bus už LEZ teritorijos, ir ji bus priversta bankrutuoti. Kiek tada mes neteksime darbo vietų? Esu prieš šį įstatymą ir prašau gerbiamuosius konservatorius, kurių balsais priimamas šis įstatymas, atsipeikėti ir nebalsuoti už šį prieškonstitucinį ir pažeidžiantį žmogaus teises įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegos, kviečiu atsipeikėti, nustoti triukšmauti ir registruotis. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, nes triukšmas jau yra per stiprus. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar priimame Žemės įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymą.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal iš tikrųjų dar mes turime kokių nors ypač svarbių valstybinių klausimų ir ypatingos skubos būdu mes galėtume greitai dar keletą priimti, jeigu yra pasiūlymų? Dar mes turime laiko, nes tokie svarbūs klausimai taip paprastai sprendžiami. Juo labiau kad nedaug liko – viena, kita valanda. Mes galime dar daugiau taip išspręsti konstitucinių klausimų. Aš noriu tiesiog pasiteirauti, gal dar liko kas neišspręsta paskutinę akimirką.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, dar yra keletas įstatymų projektų. Jeigu toks gražus sutarimas, mes juos ir priimame iš karto. Tuo labiau kad socialdemokratų lyderis tam pritaria.

Gerbiamieji kolegos, Žemės įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti. Kas mano, kad jo priimti nereikia, prašom ieškoti tą reikšmę turinčių mygtukų.

Už – 41, prieš – 18, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.

Kolegos, toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1934 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Deja, aš turiu pasakyti, kad kolegoms, kurie atsistojo prie mikrofono, nepasisekė, nes aš jau sakiau, kad daugiau replikų šiandien nebus. (Balsai salėje) 2-9 darbotvarkės klausimas. Aš prašau skaityti Statutą, gal dar kas nežino, kad Seimo posėdžio pirmininkas sprendžia, ar suteikti žodį replikai. Aš manau, kad laikas yra pakankamai svarbus. Siūlau svarstyti 2-9 darbotvarkės klausimą – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1934. Pateikimas. Pranešėjas – S.Kaktys.

Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas iš karto pritarti… (Balsai salėje) Yra siūlymas, taip?

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, gal man ir nereikia pradėti nieko kalbėti, nes iš tikrųjų šis įstatymas yra labai svarbus ir net pretenduotų į ypatingą skubą, kad būtų priimtas tokiu būdu, bet vis dėlto leiskite pasakyti keletą žodžių. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalba ministras S.Kaktys. Prašom.

S.KAKTYS. Šiuo metu savivaldybės, kurių prognozuojamos mokestinės pajamos vienam savivaldybės gyventojui yra mažesnės už prognozuojamas visų savivaldybių vidutines mokestines pajamas vienam gyventojui, yra remiamos valstybės biudžeto bendrosios dotacijos dalimi. Iš to iškyla problema, kad siekiant nedeficitinio valstybės biudžeto, kaip yra šiais metais, kur kas sumažėjo valstybės biudžeto bendroji dotacija, skiriama savivaldybėms. Dėl šios priežasties ir taip pat dėl kitų priežasčių, kurios jums yra puikiai žinomos (ir mes, ir jūs, kaip Seimo nariai, susiduriame kasdieniniame gyvenime), atsirado poreikis teikti jums Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymą.

Ką šis įstatymas duoda savivaldybėms? Jis nustato, kaip yra pasakyta 10, 11 straipsniuose, derybų tvarką, kokiu būdu Savivaldybių asociacija, gindama savivaldybių teises, derasi su Vyriausybe.

Taip pat 11 straipsnio penktojoje dalyje yra nustatyta, kad jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybės išlaidos, išlaidų pokyčiams einamaisiais ir ateinančiais metais kompensuoti turi būti skiriama atitinkamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija. Tai iš tikro leidžia tuos ginčus, kurie anksčiau buvo dėl įvairių funkcijų savivaldybėms priskyrimo ir nebūdavo palydimos finansiniais resursais, išspręsti.

Trečias momentas yra tame pačiame straipsnyje nustatytas. Yra pasakyta, kad jeigu biudžetiniais metais kai kuriose savivaldybėse gauta mokestinių pajamų mažiau negu patvirtinta pasibaigus biudžetiniams metams, Vyriausybės teikimu Seimas iš dalies valstybės biudžeto viršplaninių pajamų kompensuoja savivaldybių biudžetams negautas mokestines pajamas.

Taip pat ketvirtas momentas, kuris, sakyčiau, svarbus. Yra nustatomas trejiems metams papildytas rodiklių sąrašas ir tokiu būdu savivaldybės jau drąsiai gali planuoti savo pajamas trejiems metams. Žodžiu, sistema tampa laisvesnė, geriau galima prognozuoti išlaidas.

Paskutinis momentas, kuris yra taip pat svarbus, kad išlaidų struktūra yra vertinama ne tik pagal demografinius rodiklius, kaip būdavo anksčiau, taip pat yra ir kiti veiksniai skaičiuojami, pavyzdžiui, švietimui skiriamos lėšos, t.y. moksleivių skaičius arba atstumai nuo centro iki mokyklos, kur reikia nuvykti moksleiviams ir pan. Tokie momentai leidžia racionaliau apskaičiuoti savivaldybėms jų išlaidas ir savivaldybės, svarstydamos šį įstatymą ir metodiką vertindamos, turi galimybę tarpusavyje palyginti, kokie yra kiekvienos savivaldybės kaštai.

Aš nekalbu apie visokius kitus papildomus dalykus, kuriuos šis įstatymas gali padėti išspręsti ir suformuoja prielaidas. Manyčiau, kad tai būtų pakankamai pasakyta, kad jūs galėtumėte šiandien pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 11 Seimo narių nori paklausti. Tam skiriame 10 min. Pirmasis – J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, ar buvo su Savivaldybių asociacija aptartos savivaldybių biudžetų lėšų, ypač lėšų, skiriamų savivaldybių išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, dydžio nustatymas ir paskirstymas savivaldybėms, paskirstymo formulių pagrįstumas, nes paskui iškyla klausimų, kad niekas nieko nežino, niekas nieko negirdėjo ir viskas blogai atlikta. Ačiū.

S.KAKTYS. Buvo.

PIRMININKAS. S.Čirba klausia. S.Čirba dar sykį.

S.ČIRBA. Gerbiamasis ministre, pagal šios sesijos darbų planą vis dėlto turėjo šis įstatymas pasirodyti ir būti priimtas sesijoje iki liepos 1 d. Tai buvo suderinta su savivaldybėmis, jie laukia šios naujos savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos. Kaip jūs manote, ar pavyks jį priimti rudenio sesijoje?

S.KAKTYS. Iš tikro tai buvo planuota, bet kaip įvyko, taip įvyko. Gerai, kad šiandien yra pateikiamas. Jeigu bus pritarta po pateikimo, manau, iš esmės Seimas tokiam, koks yra teikiamas projektas, rudenį jam pritars. Taigi būtų galima jau vadovautis ir skaičiuoti savivaldybių biudžetus pagal šitą įstatymą. Aišku, tai būtų į priekį, taip sakant, skaičiavimas ir rizikingas. Bet manau, kad tai būtų galima daryti. Priešingu atveju būtų pagal seną tvarką, kuri yra kritikuotina.

PIRMININKAS. M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Įstatyme yra parašyta, kad Savivaldybių asociacijos ir Finansų ministerijos derinimo tvarką nustato Vyriausybė, na, susiderinimo tvarką nustato Vyriausybė. Kada gi parengs Vyriausybė tą tvarką? Ir antras klausimas, ar bandė kas nors paskaičiuoti, kaip atrodys pagal tas sudėtingas formules šių metų biudžetas, 1999 metų savivaldybių biudžetas, jeigu skaičiuotume pagal šitą formulę.

S.KAKTYS. Derinimo tvarka yra aptarinėjama. Manau, kad tarp Savivaldybių asociacijos ir tarp Vyriausybės toks susitarimas bus pasirašytas, tai neturėtų būti didelė problema. Įstatyme šita norma yra įdėta. Šių metų biudžetas, aš nemanau… Yra ponas Svetikas ir jis galėtų paliudyti, kad yra įvairiais pjūviais skaičiuota, analizuota, kaip galėtų veikti įvairūs rodikliai, būtent tie rodikliai ir yra vienas iš privalumų, kad jie padeda išlyginti toms savivaldybėms, kurių galbūt šiandien teisės yra pažeidžiamos, biudžeto pajamos yra ne taip suformuojamos arba jos sąlygiškai yra skriaudžiamos. Manau, kad įstatymas veiks geriau negu kad dabartinis.

PIRMININKAS. A.Andriuškevičius.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, Vietos savivaldos įstatyme 23 straipsnyje yra rašoma, jog “lėšos valstybės deleguotoms funkcijoms įgyvendinti skiriamos iš Lietuvos valstybės biudžeto”. Lietuvos valstybės biudžeto lėšos į savivaldybių biudžetą patenka tik per dotacijas. Tačiau dotacijose nėra aptariama, kad būtent būtų skiriama per dotacijas lėšos šioms funkcijoms vykdyti.

S.KAKTYS. Tai gal yra Biudžeto sandaros įstatymo trūkumas. Nežinau, kokią jūs turite omenyje valstybės deleguotą funkciją, kuri yra nefinansuojama, bet visos funkcijos, kurias deleguoja valstybė, turėtų būti finansuojamos, jų finansavimas numatytas Biudžeto sandaros įstatyme. Manau, kad yra pakankamai, kad galėtumėt pateikti siūlymus ir atidžiau analizuoti kitų metų biudžetą, kad neliktų tokių spragų, apie kurias jūs man minėjot asmeniškai.

PIRMININKAS. A.Čaplikas. Nėra. K.Vaitukaitis. Taip pat nematau. R.Melnikienė. M.Končius. Ne? Daugiau nebėra klausimų. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šio įstatymo pateikimui? Gerbiamieji Seimo nariai, Seniūnų sueiga užmiršo pasiūlyti pagrindinį komitetą. Turbūt Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip? (Balsai salėje) Negali būti dviejų pagrindinių, gerbiamasis kolega, pagal Statutą. Vienas pagrindinis. Ir svarstymo data – spalio 1 d.

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo projektas Nr.P-1927 (pateikimas)

Toliau, gerbiamieji Seimo nariai, 2-10 darbotvarkės klausimas – Mokėjimų įstatymo projektas Nr.P-1927. Pateikimas. Pranešėjas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas.

R.ŠARKINAS. Aš, gerbiamieji Seimo nariai, labai trumpai pateiksiu šį įstatymą. Tai yra vienas iš kelių įstatymų, kurie bus kažkiek susiję ir kurie padės sunorminti mūsų mokėjimo sistemas ir elektroninius dokumentus, kad mūsų galiojantys įstatymai atitiktų esamus Europoje.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų sistemą, mokėjimo priemones, mokėjimų sistemos dalyvius ir dalyvių santykius atliekant mokėjimus Lietuvos Respublikoje. Jis buvo parengtas Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pavedimu. Rengiant buvo naudotasi Europos Sąjungos valstybėse priimtais apibrėžimais ir sąvokomis, ypač tarptautinių atsiskaitymų bankų leidžiama instrukcine medžiaga mokėjimų ir atsiskaitymų temomis. Mokėjimo sistemose yra sisteminės rizikos ir viena iš rizikų yra teisinė rizika, kuri yra labai svarbi, ypač plečiantis mokėjimų sistemoms. 1998 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl galutinių atsiskaitymų mokėjimo ir atsiskaitymų už vertybinius popierius sistemose kaip tik ir nustato reikalavimus, minimizuojančius sistemų teisinę riziką. Pateiktas įstatymo projektas atitinka šios direktyvos reikalavimus mokėjimų sistemoms. Prašyčiau pritarti po pateikimo ir nustatyta tvarka pradėti šio įstatymo svarstymą.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar nereikėjo įstatymo projekte ryškiau akcentuoti mokėjimus ir atsiskaitymus, kai mokėtojo sąskaitose nėra lėšų. Kai yra, tai problemų nėra. O va, kaip atsiskaityti, kai nėra pinigų? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Tas klausimas bus sprendžiamas Mokėjimo eiliškumo įstatymu, kuris yra pakeliui į Seimą. Manau, kad artimiausiu laiku jis bus.

PIRMININKAS. Tai ir visi klausimai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim pritarti ir pradedam svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomas – Ekonomikos. Svarstymo data – rugsėjo 30 d. Pritarta.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.P-1944 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Dabar kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-11 – įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties 7 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto ir 14 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pripažinimo netekusiais galios” įstatymo projektas Nr.P-1944. Pateikimas. Pranešėjas – ministras Č.Blažys. Prašom.

Č.BLAŽYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai atsiprašau, kad trukdau jūsų dėmesį. Tačiau teikiamo įstatymo projektas tikrai yra labai konkretus klausimas, labai aiškus. Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties 7 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto ir 14 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto pripažinimo netekusiais galios” įstatymo projektą, kuriam Vyriausybė pritaria ir prašo Seimą šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Teikiamo įstatymo esmė – tai, kad šiuo metu galiojančiame Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kuris įsigaliojo tik nuo liepos 1 d., yra imperatyvios nuostatos, viena iš kurių – užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, jeigu neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento. Ir antra nuostata, negali būti išduotas leidimas užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu užsienietis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento. Atrodytų, labai logiškos ir svarbios nuostatos. Tačiau per tą laiką, per kurį įsigaliojo minėtas įstatymas, visiškai nieko nepadaryta, kad būtų sukurtas šių nuostatų vykdymo mechanizmas. Tai yra šių nuostatų šiandien negali vykdyti pasienio apsaugos tarnyba, nes nėra legalizuoti draudimo kampanijų polisai. Galiu pasakyti, kad vien tiktai Rusijoje šiuo metu veikia per 500 draudimo kompanijų. Tai visiškai nesutvarkytas reikalas, nereglamentuotas jokiomis tarptautinėmis sutartimis. Šių nuostatų vykdyti negali Užsienio reikalų ministerija, nes nesureguliuota. Šios nuostatos taip pat nėra įtvirtintos tarptautinėmis sutartimis. Pagaliau sveikatos apsaugos įstaigos taip pat negali jo vykdyti, nes visiškai neaiškios taisyklės, neaiški minimali draudimo suma, taip pat, vėl kartoju, nėra legalizuoti draudimo kompanijų polisai. Todėl nelieka jokios kitos išeities, kaip priimti siūlomą įstatymą.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, su kokiais sunkumais teks susidurti sprendžiant užsieniečių sveikatos draudimo klausimą Lietuvos Respublikos jėgomis vizų išdavimo ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje atveju ir kas apmokės šitas draudimo išlaidas? Kokios susidarys sumos ir kaip dėl jų bus sprendžiama? Ačiū.

Č.BLAŽYS. Tos problemos iki šiol buvo sprendžiamos. Kiekvienu konkrečiu atveju jas spręsdavo sveikatos apsaugos įstaigos. Ir ateityje taip pat dar gali spręsti, aš manau. Kokios susidaro konkrečios sumos, aš dabar negaliu jums pasakyti.

PIRMININKAS. S.Čirba.

S.ČIRBA. Gerbiamasis ministre, jums turbūt žinoma, kad Lietuvoje egzistuoja sveikatos draudimo sistema, pagrįsta draudiminiu principu: kiekvienas Lietuvos pilietis arba apsidraudžia pats, arba apdraudžia valstybė sveikatos draudimu. Jūsų teikiamose pataisose numatoma išimtis užsieniečiams, kurie gali atvykti į Lietuvą              ir naudotis jos sveikatos sistema nemokamai, arba bus tokia padėtis, kai sveikatos įstaigos iš piliečio, užsieniečio turės išieškoti tinkamą pinigų sumą. Paprastai užsienio piliečiai, pabuvę Lietuvoje ir pasinaudoję sveikatos įstaigos paslaugomis, niekada nemoka ir niekada nemokės. Sveikatos įstaigai ieškoti privataus asmens, kai nėra teisinės pagalbos sutarties su daugeliu valstybių, kai nėra daugelio kitų dalykų, bus be galo sunku. Priimant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą prieš pusę metų ar dar daugiau buvo numatyta, kad sveikatos įstaigoms yra daug lengviau išieškoti lėšas už suteiktas paslaugas per draudimo kompanijas, o ne per privačius asmenis. Todėl manau, kad šitas įstatymo pakeitimas padarytų žalos pačiai Lietuvai ir jos sveikatos sistemai. Aš esu prieš. Kaip jūs manote… klausimas: kokie vis dėlto būtų nuostoliai Lietuvai priėmus jūsų pataisas?

Č.BLAŽYS. Nuostolius būtų sunku apskaičiuoti. Aš pritariu jūsų nuomonei, kad tai turėtų būti daroma. Tačiau šiuo metu tai negali būti praktiškai įgyvendinama, nes nėra sukurtas reikalingas mechanizmas. Jūsų minėtas Sveikatos draudimo įstatymas sprendžia užsieniečių, kurie nuolat gyvena Lietuvoje, draudimo klausimus. Tai sprendžiama bendra tvarka. Reikėtų inicijuoti tam tikras pataisas, kad būtų sprendžiamas ir užsieniečių, kurie laikinai gyvena Lietuvoje, draudimo klausimas.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis ministre, įvažiuodami, pavyzdžiui, į Latviją, Estiją, mes susimokam už mašinos ir sveikatos draudimą. Važiuojant į Europos šalis reikalinga vadinamoji žalia korta. Kodėl dabar jūs teikiate įstatymo pataisą, o ne stengiatės įvesti nustatytą tvarką? Galbūt jūs, kaip jaunas ministras, nežinote tos tvarkos, bet aš manau, kad per keletą dienų jūs turėtumėte nustatyti tą tvarką, kurią patvirtintų Vyriausybė, bet ne teikti įstatymo pataisą dėl savo neatliktų darbų. Ar jūs nemanote, kad per keletą dienų galima tą klaidą ištaisyti?

Č.BLAŽYS. Gerbiamasis pirmininke, man truputį keista tai girdėti. Aš, kaip jaunas ministras, gal iš tiesų nesuprantu tokių dalykų, bet jūs, kaip komiteto pirmininkas, iš tiesų turėtumėte suprasti, kad per kelias dienas sukurti tą mechanizmą neįmanoma. Jūs sakote Latvijos pavyzdį. Latviai turi privalomą Civilinės atsakomybės draudimo įstatymą. Mes tokio įstatymo neturim. Mes tiktai kalbam apie jį. Todėl jūs kalbate apie žalias korteles. Mes negalim tuo pasigirti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim pritarti po pateikimo?

S.Čirba norėjo kalbėti, bet jau nebenori. Prašom. S.Čirba.

S.ČIRBA. Siūlau šiam įstatymui nepritarti vien dėl to, kad mūsų sveikatos sistema naudosis užsienio piliečiai, kurie atvyksta į Lietuvą neapsidraudę. Ypač palankios sąlygos kaimyninių valstybių, su kuriomis yra bevizis režimas, piliečiams, ypač Kaliningrado srities žmonėms, nes jie dažnai atvažiuoja į Lietuvą. Jie gali naudotis mūsų nemokama stomatologine pagalba, mūsų medicinos aukštesniu lygiu. Manau, kad tokios įstatymo pataisos yra nereikalingos, ypač kai jas norima priiminėti ypatingai skubiai. Galima jas svarstyti normalia darbo tvarka, išsiaiškinus. Man tiesiog gaila, kad per pusę metų, kai jau galioja įstatymas, Vyriausybė ir atskiros ministerijos nesugebėjo sukurti mechanizmo šiam įstatymui įgyvendinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti. Prašom registruotis. Tuo tarpu aš norėčiau pasitikslinti, ar ministras galėtų pasakyti, kada pradėjo galioti Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Nuo liepos 1 d. pradėjo galioti šis įstatymas ir yra susiduriama su problemomis. Gerbiamieji Seimo nariai, ministras siūlo, kad problemas reikia spręsti kitaip, negu dabar numatyta įstatyme. Ministras yra pažadėjęs, kad jis ieškos būdų, kaip spręsti šias problemas.

Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už. Balsuojam dėl to, ar pritariam po pateikimo.

Už – 30, prieš – 7, susilaikė 6. Po pateikimo yra pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė prašo šį įstatymo projektą, kuris yra paprastas ir aiškus, kai kam neaiškios jo pasekmės, tačiau tekstas yra aiškus, svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų?

A.Matulas nori pritarti ypatingos skubos tvarkai. (Juokas) Prašom. A.Matulas nori pritarti. Ačiū.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, bet vieną kartą ir aš galiu sumaišyti, tuo labiau kad kolegos kartais sumaišo balsuodami dėl labai svarbių įstatymų.

Aš tikrai nepritarčiau ir nesiūlau tokio rimto įstatymo svarstyti skubos tvarka. Noriu pasakyti, kad tikriausiai atėjo laikas, jog Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos draudimo fondas neturėtų tapti antrąja Socialinių reikalų ministerija, t.y. spręsti savivaldybių problemas guldant ligonius į slaugos ligonines, taikyti nevienodus mokesčius į Draudimo fondą. Dabar dėl kažkieno nepadarytų darbų gydymo įstaigos neva išspręs tas problemas. Iš esmės tų problemų išspręsti neįmanoma, nes neįmanoma iš užsieniečių išieškoti tuos pinigus. Aš pats esu susidūręs, kai savo ligoninėje gydžiau vieną Latvijos pilietį. Jisai pabėgo nesumokėjęs pinigų. Taigi, kolegos, negalima palikti to klausimo neišspręsto. Vyriausybė turės laiko ramiai, tiksliau, ne ramiai, skubiai nustatyti tvarką ir patvirtinti Vyriausybės posėdyje, ir išspręsti tą problemą. Siūlau svarstyti normalia tvarka.

PIRMININKAS. Ir G.Imbrasienė.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat buvau iš pradžių skeptiškai nusiteikusi, kad svarstytume ypatingos skubos tvarka. Tačiau pasižiūrėjus, atidžiau perskaičius ir išklausius ministrą, galbūt iš tikrųjų dėl kažkieno aplaidumo nebuvo paruošta ta tvarka. Tačiau dabar išeities nėra, ir tikrai aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės dar kartą. Prašom registruotis. Jeigu bus pritarta ypatingos skubos tvarkai ir jeigu Seimas pritars šiam įstatymo projektui, aš siūlyčiau tada priimti protokolinį nutarimą, kuriuo Vyriausybei būtų pasiūlyta iki rugsėjo 1 d. pateikti teisės aktų projektus, kuriais būtų išsprendžiamos visos problemos, apie kurias čia kalbėjome. Na, matyt, vis tiek mes turime išsiaiškinti, kaip bus su užsieniečiais ir jų …

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti už.

Už – 28, prieš – 15, susilaikė 12. Deja, šie skaičiai nereiškia, kad galima taikyti ypatingą skubą. Reikia vieno ketvirtadalio. Vieno ketvirtadalio visų Seimo narių. J.Razma nori tarti žodį šiuo klausimu. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA. Na, aš kviesčiau, gal kai kas čia nebalsavo, pamėginti dar iš naujo, nes yra galimybė sukviesti neeilinę sesiją. Aš siūlyčiau tai matyti kaip alternatyvą. Be abejo, jeigu mechanizmo nėra, tai įstatymas negalės būti įgyvendintas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra penki Seimo nariai, kurie siūlo perbalsuoti? Santykis buvo labai panašus. Yra penki, taip? Prašom dar sykį registruotis. Galbūt Seimo kanclerio žodžiai ką nors įtikino ir galbūt bus ketvirtadalis Seimo narių, kurie pritaria šio įstatymo svarstymui dabar.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Taigi kas už tai, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka, balsuoja dar kartą.

Už – 29, prieš – 14, susilaikė 14. Deja, rezultatas yra visiškai panašus. Gerbiamasis ministre, linkim sėkmės jums įgyvendinti šį įstatymą arba ieškoti kitų būdų, kaip įtikinti Seimo narius balsuoti kitaip. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad bendras pritarimas po pateikimo buvo. Taigi mes nesvarstome ypatingos skubos tvarka. Aš manau, kad pagrindinis komitetas tokiu atveju, kurį mes turime paskirti, yra Sveikatos reikalų komitetas. Ir siūlom apsvarstyti įstatymo projektą iki liepos 15 d. Visi tam pritaria, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, taigi šį darbotvarkės klausimą baigiame.

Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo projektas Nr.P-1935. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2, 3, 7, 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1936. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 99 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1937 (pateikimas)

Rezervinis 3a darbotvarkės klausimas – Standartizacijos įstatymo projektas Nr.P-1935. Pateikimas. Pranešėjas – ministras S.Kaktys. Ir jį lydintys du įstatymų projektai, kuriuos kartu pateikia ministras ir siūlom klausimų neuždavinėti.

S.KAKTYS. Iš tikro, gerbiamieji kolegos, aš teikiu labai svarbų įstatymą. Šitas įstatymo projektas yra parengtas vykdant tiek buvusios, tiek ir dabartinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, taip pat nacionalinę teisės derinimo darbų programą, nacionalinę ACQUIS priėmimo programą ir yra parengtas remiantis Europos Komisijos Baltosios knygos nuostatomis ir Europos Komisijos nuomone, pateikta reguliariame Europos Komisijos pranešime apie Lietuvos pažangą. Šiandien teko kalbėtis su ponu H.Šmigeliovu. Jis kalbėjo ir priminė, kad šitas įstatymas yra reikalingas, bet jis Seime nėra dar pateiktas arba nėra pradėta jo svarstymo procedūra. Aš pažadėjau, kad šiandien mes šito klausimo svarstymą pradėsime.

Šitame įstatymo projekte nurodyti pagrindiniai nacionalinės standartizacijos tikslai ir principai, Lietuvos standartų rengimo ir leidimo tvarka, standartų ir techninių reglamentų ryšys, gamintojų, vartotojų ir valstybės institucijų atstovų dalyvavimas nacionalinės bei tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų veikloje, sudarant sąlygas apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, vartotojų interesus bei užtikrinti laisvą prekių judėjimo svarbą.

Įstatymo projekte yra numatyta pakeisti nacionalinės standartizacijos institucijos statusą, keičiant ją iš biudžetinės įstaigos į ne pelno siekiančią organizaciją – Lietuvos standartizacijos asociaciją. Jums yra pateikti ir du papildomi įstatymų projektai, kurie suteikia teisę patikėjimo teise naudoti, valdyti valstybės ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą bei disponuoti juo tokia apimtimi, tvarka ir sąlygomis, kokia nustatyta turto perdavimo patikėjimo teise sutartyje sėkmingam Lietuvos standartizacijos asociacijos darbui ir perimtoms funkcijoms vykdyti.

Taip pat jums yra pateiktas Civilinio kodekso 99 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame įrašytos atitinkamos nuostatos, sudarančios sąlygas Lietuvos standartizacijos asociacijai vykdyti valstybės valdymo funkciją – nacionalinę standartizaciją Lietuvos Respublikoje. Yra Teisės departamento išvados, yra ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Pirmuoju atveju yra įvardyta viena probleminė vieta, kurią, manau, galima svarstymo metu vienaip ar kitaip paaiškinti ir išspręsti.

PIRMININKAS. Taigi du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, ar yra parengtas bent pradinis Lietuvos standartų sąrašas ir paskaičiuotos darbų apimtys bei lėšų išlaidos joms parengti? Ačiū.

S.KAKTYS. Yra iš tikro parengtas toks sąrašas. Yra kartu Standartizacijos departamento direktorius. Jeigu jūs labai smulkiai norėtumėt šia tema aiškintis, gal arba asmeniškai, arba aš galėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, kad jam būtų suteiktas žodis.

PIRMININKAS. Rytoj. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu kas tikrai norėtų įdėmiau įsiklausyti, bus komitetuose tokia galimybė. O dabar A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų gana trivialus ir ne iš įstatymų leidybos projektų rengimo srities. Kaip jūs manote, kuo skiriasi liepos 8 d. nuo rugsėjo 10 d.? Ačiū.

S.KAKTYS. Iš tikrųjų aš nesu tiek nuovokus, kad atskirčiau, kuo skiriasi. Gal aš pagalvosiu apie tai, kokį atsakymą jums pateikti.

PIRMININKAS. Ponas A.Grumadas mano, kad šio įstatymo svarstymas bus paskirtas Aplinkos apsaugos komitetui, ir jis nenorėtų jo svarstyti vasarą. Deja, aš manau, kad bendruoju sutarimu mes galime sutarti po svarstymo. L.Sabutis norėtų taip ir padaryti.

L.SABUTIS. Taip. Buvo raginta ir mūsų programoje, jūs pamenate, ir Europos komitete svarstėme ir įrašėme į prioritetinių įstatymų sąrašą. Todėl aš manau, kad ir šis Standartizacijos įstatymo projektas reikšmingas, be jokio skubėjimo jį galėsime įvertinti, nes jis dabar pateiktas, taip pat jį lydintys įstatymai. Aš pritariu ir siūlau paskirti Ekonomikos komitetą pagrindiniu, o pagalbiniu – mūsų komitetą.

PIRMININKAS. E.Bičkauskas nori kalbėti prieš.

E.BIČKAUSKAS. Žodžio atsisakau. Į mano klausimus buvo atsakyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendruoju sutarimu pritarti po pateikimo visiems trims įstatymų projektams? Galim. Seniūnų sueiga šį kartą nepasiūlė komitetų. Ar dviejų pirmųjų įstatymų projektų pagrindinis komitetas galėtų būti Ekonomikos komitetas? Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Civilinio kodekso įstatymo projekto pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti data – spalio 1 d. Taigi komitetai vasarai gauna darbo. Pone Grumadai, tuo ir skiriasi rugsėjo 10 d. nuo liepos 8 d.

S.Kaktys dar nori.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, galbūt būtų galima sukeisti, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą padaryti pagrindinį. Aš suprantu pirmininką, bet iš tikrųjų tai yra valdymo funkcija, standartai būtent jums turėtų būti labai svarbūs, aktualūs, o ekonominiai dalykai yra papildomi.

PIRMININKAS. Tai kaip? Ponas A.Šimėnas sako, kad šie reikalai iki šiol buvo jų komiteto dispozicijoje. Ar svarstome S.Kakčio siūlymą? (Balsai salėje) Tai kur lieka? Ekonomikos komitete? Taip, kaip iš pradžių buvo pasakyta.

Gerbiamieji Seimo nariai, dėl visų įstatymų mes susitarėm. Tačiau noriu priminti, kad dar buvo likę, atrodo, trys pareiškimai, kuriuos sakėm, kad jeigu Seimas sutiks, būtų galima jų išklausyti Seimo posėdžio pabaigoje. (Balsai salėje) Galimas kitas variantas, kad šiuos pareiškimus būtų pasiūlyta prijunti prie stenogramos. Ar pareiškimų autoriai būtinai nori juos skaityti?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš vieną trumpą, jeigu galima.

PIRMININKAS. Aš negirdžiu pareiškimų autorių, kurie norėtų skaityti. Jeigu yra pareiškimų autorių, kurie norėtų, kad jų pareiškimai būtų prijungti prie stenogramos, prašom juos (pareiškimus) pateikti ir jie bus prijungti prie mūsų posėdžio stenogramos.

Gerbiamieji Seimo nariai, taigi visi mūsų posėdžio darbai yra baigti. Kviečiu tarti žodį Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, “arėm” ilgai ir sąžiningai iki išnaktų. Manau, kad padarėm daug. Kartais mes patys save pamenkinam, nestokoję aplink vaikščiojančių stebėtojų, kurie apie Seimą retai pasako gerą žodį, bet ir šios dienos visiems išdalintas leidinys primena praėjusių metų antrąjį pusmetį. Toks pats būtų ir šių metų pirmasis pusmetis. Kiek mes padarėme? Kuriam valstybę nuo pamato, nuo įstatymo. Pamatų nelabai matyti. Namas auga, kas nors jį puošia, kas nors juo naudojasi, gyvena arba gadina. O kas padėjo pamatą, gali būti ir pamiršta ilgainiui, nes pamatų niekas neeksponuoja. Bet be pamatų nebūtų ir pastato. Nuo to, kiek mes sutariam ir konsoliduojam pamatus, nuo to priklausys ir pastato patvarumas.

Ačiū už bendrą darbą šioje sesijoje, kurią baigiame. Linkiu visiems pailsėti, nes visi pavargom, o kai kurie gal ir per daug. Padainuokim, pagiedokim Lietuvos himną ir išsiskirstykim su nebloga nuotaika. (Giedamas himnas)

Geros vasaros!

PIRMININKAS. Gerbiamieji, posėdis baigtas. Sesija baigta.

Posėdžio metu neperskaityti Seimo narių pareiškimai

J.SENKEVIČIUS. Apgailestauju, kad svarstant šios dienos paskutinį ir darbotvarkės, ir visos sesijos punktą, prieš pat giedant “Tautinę giesmę’ turiu tarti karčius žodžius Seimo nariams.

Šiandien priimtas Etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatymas yra, be abejo, reikalingas. Sunku nesutikti, jog reikia būtinai “kurti sąlygas, mažinančias (…) žalingos kultūrai masinės struktūros įtaką”.

Tačiau tokio turinio įstatymas, užtikrinantis valstybės apsaugą ir globą tik vienai etninei kultūrai ir nė žodžio nesakantis apie kitas Lietuvos etnines kultūras, yra ne visas, netobulas ir neatitinka visuomeninių lūkesčių. Tai nėra brandžios, tolerantiškos, pilietinės visuomenės įstatymas. Įstatymo priėmimas duoda pagrindą abejoti, ar tikrai Lietuva yra pasiruošusi “dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, kaip teigiama įstatymo preambulėje. Atvirkščiai, šios dienos Seimo aktas sudaro įspūdį, kad Lietuva sąmoningai atsisako įspūdingo ir turtingo praeities palikimo, išbraukia iš bendro kultūros konteksto A.Mickevičių, Č.Milošą, P.Skoriną, T.Ševčenką, Gaoną. Susidaro įspūdis, kad Lietuva sąmoningai save skurdina.

Etnografinio regiono sąvokos apibrėžimo apribojimas iki “integruoto baltų genčių palikimo” atima iš Vilniaus krašto teisę vadintis atskiru etnografiniu regionu, nors tai ir yra “istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai”.

Įstatymo priėmimas duoda dar vieną argumentą tezei, kad Lietuvoje yra kuriama monokultūrinė, monoetninė valstybė su stipriu polinkiu į etnototalitarizmą, valstybė, kurioje valstybinis nacionalizmas yra iškeltas kaip vienas pagrindinių valstybės politikos prioritetų.”

M.BRIEDIS. “Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, birželio 29 dieną Seime buvo priimtas nutarimas, kuris 2000-uosius metus Lietuvoje paskelbė Jaunimo metais. Galima džiaugtis, kad nutarime yra parašytas UNESCO inicijuojamas dėmesys pilietiniam, krikščioniškajam, socialiniam jaunimo ugdymui ir pastangos plėtoti taikos kultūrą.

Šiandien kaip šių kilnių tikslų tąsa, noriu jums pranešti, Lietuvos Respublikos Seime įsikūrė parlamentinė UNESCO draugų grupė, jau vienijanti 11 Seimo narių ir įvairių frakcijų ir partijų. (Sąrašas pridedamas)

Draugystės grupių su UNESCO yra įsteigta daugelyje pasaulio valstybių. Minėtos Kanados, Japonijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Liuksemburgo, Izraelio ir kitos. Iš viso 18 draugų grupių ir 9 komitetai programiniams ryšiams su UNECO.

Tikiu, kad UNESCO draugų grupės įkūrimas Lietuvos Respublikos Seime leis mūsų parlamentarams tiesiogiai dalyvauti susipažįstant su organizacijos programomis, bei jų teikiamomis galimybėmis Lietuvai, palaikyti artimus dalykiškus ryšius su minima tarpvyriausybine organizacija, dalyvauti UNESCO rengiamose konferencijose ir seminaruose kartu su kitų šalių parlamentarais, tiesiogiai gauti naujausią medžiagą, susijusią su mokslu, kultūra, švietimu ir informatika.

Viliuosi, kad taikos kultūros programa, sugyvenimo ir tolerancijos idėjos, bendradarbiavimas vardan taikos, pagarba žmogui bei kita organizacijos veikla bus praturtinta mūsų kolegų Seime patirtimi ir aktyvumu. Manau, jog taip mes galėsime geriau suprasti pasaulį, tarptautinė bendrija geriau įvertins mus bei padės mums integruotis. Sėkmės naujame darbe!”