Šešiasdešimt penktasis (362) posėdis
1999 m. liepos 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Seimo posėdį. Tikriausiai tai bus paskutinis šios sesijos posėdis, gal mums nereikės pratęsti sesijos. Noriu jums pasakyti, jog Lietuvoje vieši Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos Prezidentas L.M. de Puigo, su kuriuo mes jau esame bendravę vakar ir jis turėjo svarbių politinių susitikimų. Šiandien jis yra čia, tarp mūsų. Mes tuojau pakviesime Prezidentą L.M. de Puigo tarti mums žodį. Aš noriu trumpai priminti, kad Vakarų Europos Sąjunga yra organizacija, kuri siekia sukurti pačios Europos kolektyvinės savigynos ir saugumo struktūras, šioje srityje yra kai ką nuveikusi, turi tam tikras pajėgas ir dalyvauja konfliktinėse situacijose, ypač konfliktų prevencijos ir kokių nors katastrofų atvejais. Ši organizacija turi savo parlamentinę asamblėją ir mes ten dalyvaujame. Lietuvos delegacija dirba Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje ir tuo būdu jau įeina į bendras kolektyvinio saugumo ir stabilumo pastangas Europoje. Mes įnešam savo indėlį, o šiuo metu Vakarų Europos Sąjunga svarsto savo įsiliejimo į Europos Sąjungos struktūras klausimą. Mes taip pat tai svarstėme su Prezidentu ponu de Puigo, koks bus asocijuotų valstybių atstovavimas ir darbas toliau šioje struktūroje. Mes labai džiaugiamės šiuo vizitu, nes ponas L.M. de Puigas yra ilgametis mūsų bendradarbis ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ten turėjęs įvairių aukštų pareigų ir visada konstruktyviai ir draugiškai bendradarbiavęs ir padėjęs Lietuvos delegacijos pastangoms ten. Taigi mes sutinkame mūsų bičiulį, dabar užimantį labai aukštas ir atsakingas pareigas Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos Prezidentą poną L.M. de Puigo. Siūlau jį pasveikinti ir kviečiu jį į tribūną. (Plojimai)

Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos Prezidento L.M.de Puigo kalba

L.M. DE PUIGAS. Pone Pirmininke, mielieji kolegos parlamentarai, ponios ir ponai. Pirmiausia norėčiau pasidalyti džiaugsmu su jumis, kad galiu būti čia, Lietuvoje ir Vilniuje, nes Lietuva yra šalis, kuri man nėra nauja. Tai šalis, kurią žinau, nes į Vilnių atvykstu jau trečią kartą. Dirbdamas Europos Taryboje esu jau ir anksčiau atvykęs į Lietuvą, esu pas jus buvęs. O nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Tarybą, visus tuos metus sekiau Lietuvos raidos kelią. Su kai kuriais iš jūsų esu glaudžiai bendradarbiavęs nuo tada kai Lietuva tapo Europos Tarybos nare. Glaudžius ryšius dirbdamas šioje organizacijoje esu palaikęs su Seimo Pirmininku ponu V.Landsbergiu, glaudžius ryšius esame užmezgę ir palaikome su ponu A.Medalinsku ir B.Kuzmicku, kurie yra Lietuvos parlamento delegacijos Vakarų Europos Sąjungoje nariai, glaudūs ryšiai mane sieja ir su ponu E.Zingeriu dar iš tų laikų, kai dirbau Europos Taryboje. Taigi šiandien į jūsų šalį atvykau užimdamas Vakarų Europos Sąjungos Parlamentinės Asamblėjos pirmininko pareigas.

Kai kam iš jūsų gali kilti klausimas, kas yra Vakarų Europos Sąjunga. Seimo Pirmininkas ponas V.Landsbergis jums jau tarė keletą žodžių apie šią mano vadovaujamą, greičiau mano atstovaujamą organizaciją. Norėčiau pridėti dar keletą žodžių prie to, kas buvo pasakyta. O pridėti norėčiau štai ką. Vakarų Europos Sąjunga yra viena iš seniausių Europos institucijų, susikūrusi netrukus po Antrojo pasaulinio karo, 1948 m. Tai yra tam tikras politinis ir karinis aljansas, politinė ir karinės sąjunga, vienijanti 28 valstybes. 10 šalių iš tų 28 yra šalys tikrosios narės, t.y. šalys, kurios priklauso ir NATO, ir Europos Sąjungai. Taip pat yra tam tikras skaičius šalių stebėtojų, kurių vienos priklauso Europos Sąjungai, tačiau nepriklauso NATO. Taip pat yra šalys, vadinamosios asocijuotosios partnerės, tokios kaip Lietuva, kurios nepriklauso nei Europos Sąjungai, nei NATO. Norėčiau pasakyti, kad Vakarų Europos Sąjunga yra didelių pajėgumų, didelės galios organizacija. Ji turi savo nusistovėjusią institucinę struktūrą. Mes turime specialų satelitinių telefonų ryšių tinklą ir centrą, taip pat turime planavimo padalinį, turime tam tikrą skaičių karinių komitetų, taip pat turime ir tam tikras nemenkas karines pajėgas, daugianacionalines karines pajėgas, kurias sudaro daugiau negu 250 tūkst. žmonių. Pirmą kartą Vakarų Europos Sąjungai teko dalyvauti sprendžiant tokius konfliktus kaip karą Irake, paskui karą Golfo įlankoje. Taip pat Vakarų Europos Sąjunga dalyvavo ir užtikrinant embargą Adrijos jūroje. Šiuo metu Vakarų Europos Sąjunga atlieka policijos funkcijas Bosnijoje ir Albanijoje. Taigi mes, viena vertus, esame Europos institucija, tačiau, kita vertus, palaikome labai glaudžius ryšius, labai glaudžiai bendradarbiaujame su NATO.

Kai kas gali pamanyti, kad Vakarų Europos Sąjunga yra organizacija, kuri kelia tikslus, nesutampančius su NATO tikslais, arba kartais netgi priešingus tikslus kelia šios dvi organizacijos. Norėčiau pasakyti, jog jeigu yra žmonių, kurie taip mano, tai jie klysta, nes, kaip jau minėjau, šalys, kurios yra pilnateisės Vakarų Europos Sąjungos narės, taip pat yra ir NATO narės. Noriu pabrėžti tai, kad NATO nuolat akcentavo būtinybę Europai turėti savo gynybos struktūrą. Vakarų Europos Sąjungos šalys pasisako už bendradarbiavimą su NATO, už santykių palaikymą su šia organizacija. Norėčiau pabrėžti, kad mes su NATO, t.y. Vakarų Europos Sąjunga su NATO, pirmiausia esame sąjungininkai. Mes turime numatę daugybę mechanizmų, kurie mums padeda tuos ryšius palaikyti ir glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti. NATO Berlyno viršūnių susitikimo metu pabrėžė būtinybę Europai turėti savo gynybos struktūras. Madrido viršūnių susitikime NATO vėlgi pabrėžė, kad Vakarų Europos Sąjunga yra Europos saugumo ir gynybos ramstis. NATO Vašingtono viršūnių susitikime pabrėžė, kad Europai yra būtina turėti savo gynybos identitetą. Jau buvo tokių atvejų, kai Vakarų Europos Sąjungai teko užtikrinti minėtas funkcijas, t.y. užtikrinti stabilumą Europoje, nes, kaip jau sakė mūsų kolegos ir bičiuliai iš NATO, Europa pati turi turėti reikiamus pajėgumus išspręsti vienoms ar kitoms problemoms, kylančioms Europos žemyne.

Taigi, kai Bosnijoje kilo pirmoji krizė, NATO paskelbė, kad ji net nejudės iš vietos, kad šią problemą gali išspręsti Vakarų Europos Sąjunga. Lygiai taip pat atsitiko ir Albanijos krizės metu. NATO vėlgi buvo pareiškusi, kad neis į Albaniją spręsti problemų. Taip ir atsitiko. Vakarų Europos Sąjungai teko pačiai priimti sprendimus reguliuojant šiuos konfliktus.

Norėčiau pasakyti, kad mes su NATO nesame priešiškos viena kitai organizacijos. Atvirkščiai, mes esame organizacijos, kurios dirba kartu, papildydamos viena kitą.

Ponios ir ponai, norėčiau pasakyti, kad Vakarų Europos Sąjungos tikslas, vienas iš tų tikslų, buvo Europos statyba, Europos kūrimas. Mastrichte dar gimė idėja, kad Vakarų Europos Sąjunga galėtų būti vienas iš Europos statybos elementų. Amsterdame ši idėja buvo dar labiau išplėtota ir apie Vakarų Europos Sąjungos integravimą į Europos Sąjungą buvo kalbama dar plačiau. Ir štai prieš trejetą savaičių Kelne buvo priimtas sprendimas dėl tokios integracijos – dėl Vakarų Europos Sąjungos integracijos į Europos Sąjungą. Taigi matome, kad lyg ir du atskirai vienas nuo kito egzistavę dalykai susilieja į vieną, nes jau yra priimtas toks sprendimas. Mano vadovaujama Vakarų Europos Sąjungos Parlamentinė Asamblėja vieningai balsavo dėl Vakarų Europos Sąjungos integravimo į Europos Sąjungą.

Norėčiau pasakyti, kad ši integracija liečia ir jus, šalis asocijuotąsias partneres, kurios iki šiol jau yra aktyviai dalyvavusios Vakarų Europos Sąjungos darbuose.

Kaip jau sakiau, ši integracija liečia ir jus, šalį asocijuotąją partnerę Vakarų Europos Sąjungoje, nes yra būtina garantuoti, jog pačiame integracijos procese šalims, asocijuotosioms partnerėms, ir toliau būtų užtikrinta galimybė dalyvauti Vakarų Europos Sąjungos darbuose, nepaisant to, kad Vakarų Europos Sąjunga bus integruota į Europos Sąjungą. Reikia, kad toje integruotoje struktūroje atsirastų galimybė ir asocijuotoms šalims toliau bendradarbiauti bent jau taip, kaip buvo iki šiol. Tačiau tai yra klausimas, kurį dar reikia diskutuoti, ir, sakyčiau, procesas, kurį reikia laimėti, nes yra tokių pasakymų, yra tokia galimybė, kad asocijuotųjų šalių dalyvavimas šioje struktūroje gali keistis, ir nebūtinai į gerąją pusę. Taigi tokį dalyką norėjau pasakyti vakar jūsų valdžios atstovams ir, manyčiau, kad asocijuotoms šalims turi būti surasta galimybė dalyvauti Vakarų Europos Sąjungos darbuose, naujai permąstytoje, naujai sukurtoje institucinėje struktūroje, nes toks dalyvavimas Lietuvai padėtų priartėti prie stojimo į Europos Sąjungą.

Suprantama, stojimas į tas organizacijas, kurių nare nori ir tikisi tapti Lietuva, t.y. stojimas į Europos Sąjungą ir į NATO, pareikalaus laiko, tai yra daug laiko reikalaujantys procesai. Todėl yra būtina užtikrinti jums dalyvavimą jau iš karto, neprarandant laiko Vakarų Europos Sąjungos darbuose, nes tai padidintų jūsų šalies saugumo garantijas. Taigi aš esu įsitikinęs, kad dauguma Lietuvos žmonių, bent jau didžioji dauguma, yra už jūsų šalies, už Lietuvos integraciją į Europos institucijas. Norėčiau pabrėžti, kad mūsų Parlamentinė Asamblėja, ir tai yra pabrėžta tam tikruose dokumentuose, remia Lietuvos siekį tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Taigi žinokite, kad yra mūsų Asamblėjoje žmonių, didžioji dauguma žmonių, kurie yra už Lietuvos palaikymą stojant į šias dvi minėtas organizacijas. Tačiau, kita vertus, norėčiau jums pasakyti štai ką: būkite budrūs ir sekite tos integracijos procesus labai atidžiai, nes integracijos procesai nebūtinai gali įvykti vienu būdu. Jie gali vykti labiau palankiai, gali vykti mažiau palankiai jūsų šaliai. Todėl dar kartą noriu pabrėžti – būkite budrūs. Jau dabar, mano nuomone, yra būtina užtikrinti, kad Centrinės ir Rytų Europos šalys, ir Baltijos šalys galėtų dalyvauti pilnavertiškai šituose integracijos procesuose. Aš esu įsitikinęs, kad ateityje Lietuva taps NATO nare, tačiau norint, kad tie integracijos procesai jūsų šaliai būtų palankūs jau dabar, nereikia sėdėti sudėjus rankų. Reikia jau dabar judėti, reikia vykdyti tam tikrą spaudimą, kad Lietuva galėtų pasiekti savo tikslo ir tapti nare tų organizacijų, į kurias įstojimo ji siekia.

Baigdamas, pone Pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau paraginti jus visus kuo daugiau, kuo aktyviau dirbti, nesėdėti sudėjus rankų, judėti ir ginti savo interesus, nes, kaip jau minėjau, tie integracijos procesai nebūtinai gali būti vienos krypties, jie gali būti vienoki, gali būti kitokie. Todėl jūs turėtumėte dirbti gindami savo pozicijas, savo interesus. Iš tų integracijos procesų kyla tam tikros rizikos. Kokia tai gali būti rizika? Rizika netekti galimybės parlamentinio atstovavimo Vakarų Europos Sąjungoje, kaip buvo iki šiol. Iki šiol Vakarų Europos Sąjungoje tokioms šalims, kaip jūsų, buvo atstovaujama ir parlamentiniu lygiu, ir vyriausybiniu lygiu. Taigi ateityje parlamentinis lygis gali išnykti. Tokia yra rizika, dėl kurios norėčiau jus įspėti. Taigi, kaip jau sakiau, reikia dirbti ir reikia stengtis, kad jūsų neužmirštų, reikia vykdyti tam tikrą spaudimą reikiama kryptimi, kad jūsų interesai nenukentėtų. Norėčiau pasakyti, kad jeigu dirbsite, būsite aktyvūs, tai visada rasite draugų, kurie mielai sutiks jus paremti. Aš pats esu tarp jų. Tai tokį dalyką norėjau pasakyti, apie tai norėjau su jumis pakalbėti. Baigdamas, kadangi žinau, jog šiandien yra paskutinė Seimo darbo diena prieš vasaros atostogas, norėčiau jums visiems palinkėti puikių vasaros atostogų. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjos prezidentui už gražius ir padrąsinančius žodžius, linkime gražių įspūdžių toliau būnant Lietuvoje. Dėkojame ir iki pasimatymo.

Toliau pirmininkaus A.Kubilius, o A.Vidžiūnas pateiks svarbią informaciją.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Prašom. Žodis suteikiamas A.Vidžiūnui.

A.VIDŽIŪNAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš tik norėčiau pateikti trumpą, bet svarbią informaciją dėl atsisveikinimo su mūsų kolega J.Avyžiumi. Jis šiandien 16 val. bus pašarvotas Valstybinio akademinio dramos teatro rūmuose. Lankymas šiandien bus nuo 16 val. iki 21 val., rytoj nuo 10 val. Karstas rytoj bus išnešamas 14 val., laidosime Antakalnio kapinėse. Šv. Mišios rytoj 8.30 val. Šv.Mikalojaus bažnyčioje. O techninė, detalesnė informacija bus pateikta jums visiems dėžutėse.

1999 m. liepos 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Vidžiūnui.

Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šios dienos posėdžių darbotvarkės. Jums yra išdalyta šios dienos posėdžių darbotvarkė, patikslinta Seniūnų sueigoje. Dėl žinomų nesuderinimų tarp lietuviško ir angliško teksto sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų yra nukelta vėlesniam laikui ir aiškinamasi dėl to neatitikimo. Iš vakar dienos į šią dieną yra atkeltas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. Seniūnų sueigoje tai buvo dar sykį aptarta, ir jeigu svarstant pagrindinį įstatymą bus priimtas nutarimas, kad Etninės kultūros globos taryba yra steigiama prie Vyriausybės, tokiu atveju 2-6b darbotvarkės klausimas, t.y. Seimo nutarimas dėl tokios tarybos nuostatų patvirtinimo nebus svarstomas, bet tai priklausys nuo sprendimų, daromų pagrindiniame įstatyme.

Iš vakar dienos yra atkeltas ir nebaigtas svarstyti Cukraus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Seniūnų sueigoje Teisės departamento buvo paprašyta dar sykį peržiūrėti kelias diskutuotinas nuostatas paskutiniajame straipsnyje dėl šeštosios ir devintosios dalių, ir jeigu Teisės departamentas manys, kad galima pateikti labiau suprantamą redakciją, tai Seniūnų sueiga siūlytų Seimui dar sykį tai apsvarstyti.

Taip pat Seniūnų sueigoje buvo svarstomas J.Oleko pateiktas siūlymas į šios dienos darbotvarkę, kuri ir taip jau baigiasi 19.30 val., įtraukti dar ir Kooperacijos įstatymo pataisų įstatymą, tačiau tas siūlymas nesulaukė Seniūnų sueigos daugumos pritarimo. Tiek yra dėl šios darbotvarkės ir Seimo narys J.Senkevičius norėtų kalbėti dėl darbotvarkės. Prašom.

J.SENKEVIČIUS. Aš vis dėlto siūlyčiau tų punktų 2-6a ir 2-6b šiandien nepriiminėti, o atidėti rudens sesijai dėl esminių įstatymo projekto trūkumų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas Senkevičiau, ar jūs teigiate tai frakcijos vardu, ar tai yra jūsų asmeninis siūlymas?

J.SENKEVIČIUS. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Jeigu frakcijos vardu, tokiu atveju turime balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš atsiprašau, bet aš …

PIRMININKAS. Minutėlę, dabar registruojamės. R.Dovydėnienė. Prašom dėl darbotvarkės.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad J.Oleko pasiūlymas atmesti Kooperatinių bendrovių ir kooperatyvų įstatymo priėmimą šiandien Seniūnų sueigoje gal buvo nevisiškai gerai priimtas. Manyčiau, kad mes turėtume apsispręsti ir priimti šį įstatymą, nes jeigu mes atidedame jį rudens sesijai, daugelis kooperatyvų, laukdami šio įstatymo pataisų, per tą laiką bankrutuos ir daugiau kaip tūkstantis žmonių neteks darbo vietų. Siūlau įtraukti Kooperatinių bendrovių ir kooperatyvų įstatymo papildymo įstatymą, registracijos Nr.P-1642, į šios dienos darbotvarkę. Sakau tai frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 89 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma svarstome J.Senkevičiaus pasiūlymą išbraukti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektą ir jį lydintį Seimo nutarimą, tai buvo pateikta frakcijos vardu. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už, kas jo neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 19, prieš – 21, susilaikė 24. Taigi šiam siūlymui nepritarta. Dėl Kooperacinių bendrovių įstatymo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl siūlymo, kurį pateikė Socialdemokratų frakcija? Norinčių kalbėti nematau, taigi prašom pasiruošti balsuoti. Autoriai… Ar ponas V.Lapė norėtų kalbėti dėl šio įstatymo?

V.Lapė. Prašom. Žodis V.Lapei.

V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano kolegos, Kaimo komiteto nariai, ir autoriai – Žemės ūkio rūmų atstovai prašo nesvarstyti vien dėl to, kad paskui nusitemps, o šis straipsnis yra gana svarbus. Yra siūloma pritarti be to straipsnio, dėl kurio ginčijamasi, t.y. be 3 straipsnio. Ten kalbama, kad kooperatyvas gali skolintis iš savo kooperatyvo narių arba kooperatyvo nariai gali skolintis. Ta nuostata yra visose akcinėse bendrovėse. Žinoma, didelių ginčų gal būtų nebuvę, bet mes neturime Vyriausybės nuomonės, negalime palikti šiandien šito straipsnio nepriimto. O kadangi apie jį mes nieko nežinome, kolegos prašo mane siūlyti ir atidėti rudeniui.

PIRMININKAS. Taigi komitetas prašo šiandien nesvarstyti šito klausimo. Gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės, dar sykį prašome registruotis. Ir apsispręsime dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo įrašyti papildomą įstatymą į šios dienos darbotvarkę. Pagrindinis komitetas, kuris svarsto šį įstatymą, mano, kad dar reikia ieškoti geriau suderinto teksto. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Kas remia Socialdemokratų frakcijos siūlymą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl Socialdemokratų frakcijos siūlymo papildyti darbotvarkę.

Už – 30, prieš – 20, susilaikė 27, taigi darbotvarkė nėra papildoma. Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkė yra tokia, kokia išdalinta. Daugiau jokių pakeitimų joje nėra.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr.P-1536(4*) (priėmimas)

Pradedame dirbti pagal šios dienos darbotvarkę. 1-2 darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1536. Priėmimas. Pranešėjas – L.Sabutis. Toliau pirmininkauja A.Vidžiūnas.

PIRMININKAS (A.VIDŽIŪNAS). Gerbiamieji kolegos, kol pirmininkas L.Sabutis įžengs į tribūną, aš prašyčiau jūsų sutikimo dėl dviejų dalykų. Mes vakar priėmėme dvi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisas. Įstatymo projektai Nr.P-1785 ir Nr.P-1644. Aš perduodu Dokumentų skyriaus prašymą ir pats prisidedu prie jo, ar Dokumentų skyrius galėtų, rengdamas galutinį variantą, sujungti šiuos abu priimtus įstatymus į vieną? Ačiū. To paties prašau ir dėl Branduolinės energijos įstatymo pataisų projektų Nr.P-1890 ir Nr.P-1827. Taip pat neprieštaraujate, kolegos. Dokumentų skyrius gali sujungti.

Kolegos, Seniūnų sueigos prašymas. Atsižvelgus į Ekonomikos komiteto prašymą, prašoma perkelti Įmonių įstatymo papildymo vienu straipsniu ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1860, Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.P-1861 ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-1862 svarstymą į rudens sesiją. Gerbiamieji kolegos, toks Ekonomikos komiteto prašymas, Seniūnų sueigos pritarimas. Ačiū, kolegos, kad ir jūs pritariate.

Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Sabutį. Gerbiamieji kolegos, žvelgiu į jus labai nuoširdžiai prašydamas bendro konstruktyvaus darbo ir pagalbos, pirmiausia man, kaip pirmininkui, kad mes šiandien galėtume šį įstatymą kuo greičiau ir tvarkingiau priimti. Pone pirmininke, aš suteikiu jums žodį.

L.SABUTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikia pradėti vertinti teikiamą priimti patobulintą Valstybės tarnybos įstatymą. Aš ir grupė, kuri dar dirbo po diskusijų svarstymo metu, siekėme maksimaliai apibendrinti jūsų pasakytas pastabas, nors jų raštu ir nepateikėte, bet tas, kas buvo perskaityta stenogramose, tai, kiek yra įmanoma priimti neiškraipant visos įstatymo esmės, yra perkelta į jums išdalytus raštu mano teikiamus siūlymus. Todėl, manau, bus lengviau mums priimant šį įstatymą ir kartu atsižvelgti į tai, kas yra pateikta dar šalia to ir raštu. Raštu savo pastabas pateikė Seimo nariai J.Razma, A.Matulas, A.Švitra ir V.Andriukaitis.

Dėl paties Tarnybos įstatymo. Tose pataisose, kurias teikiu jau savo kaip redakcines ir kartu dalykines, manau, mes atsakysime į kai kurias abejones, ar šiandien galima šiuo įstatymu spręsti labai opų klausimą, tai yra atlyginimų dydžių nustatymo mokėjimo ir, sakysim, pareigybių surašymo visose įstaigose ir institucijose. Todėl vėliau, kai prieisime paeiliui, rasite tam tikrą pataisą ir pavedimus Vyriausybei. Šiandien mes galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui. Aš susirašiau, pasižymėjau jūsų teiktas pastabas, dėl jų bus galima atskirai diskutuoti.

Kartu norėčiau priminti, jog Teisės departamento gauti siūlymai apsvarsčius ketvirtąjį projektą iš trylikos priimti dešimt, kur yra svarstymai dėl vienokios ar kitokios redakcijos, tačiau ne su visais siūlymais sutinkame. Nes pateikiant šį įstatymą gavome atsakymus raštu ir iš kalbos specialistų (iš tam tikros komisijos), dėl to kai kada galima abejoti, ar tikslinga keisti, sakysim, “praradimą” į “netekimą”, sąvoką “skaidrumas” į “viešumą”, kad tai yra valstybės teisės aktai, ar būtina rašyti, kad tai yra norminiai teisės aktai. Kur yra abejonių, mes dėl to nepriimame tiesmukai, paliekame svarstyti, bet iš esmės aš pasakysiu dėl kiekvieno punkto, kurios bus priimtinos, kad jums būtų visiškai aišku. Siūlau tada pradėti galbūt nuo pirmojo skirsnio ir pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš pradžių aš dar prašyčiau susitarti dėl pataisų. L.Sabutis – lyderis komiteto, rengusio šį įstatymo projektą, pataisų autorius. Gal mes galėtume bendruoju sutarimu sutarti, kad svarstome L.Sabučio teikiamas pataisas, kuriose atsispindi ir kitų kolegų? O dėl kitų, kolegos, aš siūlau apsispręsti. Aš klausiu. Aš bendro sutarimo ieškau. Jeigu ne, tada tarsimės dėl kiekvieno, dėl 29 balsų. Ar svarstome visus? Pone pranešėjau!

L.SABUTIS. Aš pasakysiu, kur sutampa siūlymai, tada bus galima apsispręsti. O kur yra visiškai nesutampantys, reikia svarstyti atskirai.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime 1 straipsnį priimti?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis.

L.SABUTIS. Pirmajai daliai yra V.Andriukaičio siūlymas išbraukti “statuso įgijimą, pakeitimą, praradimą”, perkelti į kitą dalį, t.y. į trečiąją, į ketvirtąją. Mes manome, kad dabartinė redakcija yra visiškai suderinta, iš esmės ji nieko nepakeistų, o dar daugiau tada būtų abejonių dėl kitų straipsnio dalių. Pavyzdžiui, mes valstybės tarnybą apibrėžiame būtent kaip tokią, kuri yra teisinių santykių visuma, reglamentuojama valstybės teisės aktais ir nustato valstybės tarnautojo statuso įgijimą, pasikeitimą ir praradimą. Tai yra visa esmė. Tokia buvo komiteto nuostata. Manau, kad jos keisti nereikėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir tada spręsime, ar svarstome V.Andriukaičio pataisą.

Dėl vedimo tvarkos suteikiu žodį J.Razmai. Jaučiu, kad jis pasakys tai, ką aš manau.

J.RAZMA. Aš manau, kad mes sugaišime dvigubai daugiau laiko, jeigu prieš kiekvieną pataisą tikrinsime, ar yra 29 balsai. Negali būti diskriminacijos, kad vieno Seimo nario vienaip žiūrime, kaip pono L.Sabučio, o kito Seimo nario kitaip. Visi Seimo nariai yra lygūs. Aš priminčiau, kad jūs puikiai žinote, kiek laiko ir galimybių buvo pateikti svarstymo stadijai pataisas, nes buvo įregistruota 17.00 val., o svarstymas buvo kitos dienos ryte.

PIRMININKAS. Kolegos, gal galime bendrai sutarti, kad svarstome visas įregistruotas pataisas?

L.SABUTIS. Taip. Aš nesutinku su kolegos J.Razmos palyginimu, kad man yra kokie nors prioritetai. Nebent tik tiek, kad aš turėjau labai didelę naštą, nes turėjau dar kartą pateikti šias pastabas. Jeigu tai priimtina, prašau, jeigu ne, ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas pateikia V.Andriukaičio pataisą dėl pirmosios dalies?

L.SABUTIS. Kad ten nėra esminio koregavimo. Gali būti taip, gali būti kitaip. Mes galime ginčytis dvi dienas. Komitetas pritarė tokiai redakcijai ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu suteikti žodį pataisų pateikėjui ir dar vienam – už, vienam – prieš dėl kiekvieno siūlymo. R.Dovydėnienė pateikia V.Andriukaičio pataisą dėl pirmosios dalies.

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip, aš norėčiau pritarti V.Andriukaičio pateiktai pataisai, kad valstybės tarnybos sąvoka yra platesnė ir išbraukti žodžius “nustatančiais valstybės tarnautojo statuso įgijimą, pasikeitimą ir praradimą” tikrai yra tinkama šioje pirmojoje dalyje.

PIRMININKAS. Dėl šio siūlymo Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš iš tikrųjų kalbėsiu… Kažkodėl neveikia šiuo momentu mano mygtukas. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų aš siūlau palikti taip, kaip yra parašyta, komitetas yra dėl to diskutavęs. Manau, kad čia dėl apibrėžimų ginčytis tikrai neverta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tik ką registravomės. Balsuojame dėl V.Andriukaičio pataisos išbraukti dalį 2 straipsnio pirmosios dalies. Kas paremtų V.Andriukaičio siūlymą, balsuoja už.

L.SABUTIS. Beje, dėl to neprieštarauja departamentas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

PIRMININKAS. Dėl V.Andriukaičio pataisos, dėl 2 straipsnio pirmosios dalies.

Už – 9, prieš – 17, susilaikė 6. Pataisa nėra priimama.

Dėl trečiosios dalies, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Čia kaip tik mes pasakome, ką norėjome pasakyti, kas šiuo atveju yra valstybės tarnautojo statusas. Šiuo ir kitais įstatymais reguliuojamas jo judėjimas tarnyboje. Mūsų sąvoka yra pakankamai išsami ir papildo kitas sąvokas, todėl mums nepriimtinas V.Andriukaičio siūlymas.

PIRMININKAS. Kolege Roma Dovydėniene, ar jūs kalbėsite? Aš prašyčiau įsijungti iš anksto. Seimo narė R.Dovydėnienė dėl V.Andriukaičio pataisos.

R.DOVYDĖNIENĖ. Kadangi nebuvo pritarta pirmosios dalies pataisai, tai trečiosios dalies pataisa atsiimama.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ketvirtoji dalis – siūlymas išbraukti…

L.SABUTIS. Ketvirtoji dalis taip pat suderinta ir mūsų čia perkelta būtent Teisės ir teisėtvarkos komiteto specialistų siūlymu. Man atrodo, kad būtent tokia sąvoka apie valstybės tarnautojų statuso praradimą yra būtina. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sutarė ir siūlo priimti tokią, kokia yra pateikta.

PIRMININKAS. Siūlymą išbraukti argumentuoja R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. V.Andriukaitis siūlo išbraukti “valstybės tarnautojo statuso praradimą” kaip sąvokos apibrėžimą šiame straipsnyje todėl, kad ji pakankamai aiškiai yra apibrėžta šio įstatymo kitais straipsniais. Todėl aš palaikau šį siūlymą.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar reikia registruotis?

L.SABUTIS. Ji tik papildo.

PIRMININKAS. Registruojamės!

L.SABUTIS. Šiame įstatyme bus…

PIRMININKAS. Žodis L.Sabučiui.

L.SABUTIS. …tokios nuorodos, kur pirmiausia nustatomos kaip sąvokos, o vėliau jos detalizuojamos atskiruose straipsniuose. Čia nieko nuostabaus.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime, ar pritarsime V.Andriukaičio siūlymui išbraukti 2 straipsnio ketvirtąją dalį. Pranešėjas tam nežada pritarti.

Užsiregistravo 69 Seimo nariai.

Kolegos, kas palaikytų V.Andriukaičio siūlymą dėl ketvirtosios dalies, kviečiu balsuoti už, kitus – prieš arba susilaikyti. V.Andriukaičio siūlymas išbraukti 2 straipsnio ketvirtąją dalį.

Už – 9, prieš – 21, susilaikė 21. Siūlymui nėra pritarta.

Prašom toliau. Aštuonioliktoji dalis, ar ne?

L.SABUTIS. Jūs sakėte, vienuoliktoji dalis? Dėl aštuonioliktosios buvo V.Andriukaičio siūlymas – įtėvius ir įvaikius apibrėžti atskiru sakiniu. Man regis, šiuo atveju tikrai būtų nelogiška ir nereikia daryti išimčių dėl įtėvių ir įvaikių. Yra lygiateisiai ir vaikai, ir tėvai. Visa civilistika būtent tokį terminą vartoja, arba tėvai arba įtėviai, vaikai arba įvaikiai. Šiuo atveju atskirai išskirti tikrai nederėtų ir mes nepritariame.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė dėl siūlymo redaguoti aštuonioliktąją dalį.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš atsiimu šitą pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Devynioliktoji dalis.

L.SABUTIS. Devynioliktoji dalis, čia ir departamento, ir mūsų siūlymas, ir J.Razmos siūlymas, kad reikia atskirai išskirti į valstybės instituciją kaip tokią valstybės vadovo instituciją, tai yra Respublikos Prezidento. Mūsų siūlyme yra po atstovaujamosios valdžios tai įrašyta, kaip sudėliotos valdžios Konstitucijoje. J.Razmos siūlymas įrašyti pirmą. Man atrodo, kad šiuo atveju mes nenusižengtume Konstitucijai, laikytumėmės mano siūlomos redakcijos.

PIRMININKAS. J.Razma atsiima siūlymą. Ačiū. Toliau J.Razmos siūlymas “ministeriją” keisti “ministru”. Atsiimamas siūlymas.

L.SABUTIS. Mes suprantame kaip instituciją. Visame šiame įstatyme, jūs matysite, ne kartą bus, kad kai kuriuos dalykus sprendžia ministerija kaip institucija. Ministrai yra Vyriausybės nariai, jie įeitų į Vyriausybę kaip tokią.

PIRMININKAS. Lieka jūsų redakcija šios devynioliktosios dalies?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dvidešimtoji dalis. J.Razmos siūlymas. Jis taip pat atsiima. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnis priimtas padaliui, ar galim jį laikyti priimtą visą? (Balsas iš salės)

L.SABUTIS. Teisės departamento, jūs norite, kad atskirai mes minėtume? (Balsas iš salės) Aš jau minėjau. Dėl sąvokų. Pirmame buvo siūloma, kad reikia galvoti, ar valstybės teisės aktai, ar kaip yra iki šiol rašoma įstatymuose, jog tai yra teisės aktai, įstatymai, kiti norminiai aktai. Apibrėždami valstybės tarnybą, teigėme, jog tai yra valstybės reguliuojama teisės aktais ir manome, kad mūsų formuluotė yra gera. Todėl mes nekeitėme. Nei komitete, nei vėliau negavau pasiūlymų dėl to.

2 straipsnio trečioji dalis. Dėl “suteiktų” arba “tvarkomų”. Žodžiu, abejojama. Ar nereikia rašyti “nustatytų, apibrėžtų”? Tokių žodelių jūs rasite ne vieną, ir nustatytų, ir apibrėžtų, bet kad kiekvieną kartą nesikartotų nustatytų, nustatytų, perstatytų ir vėl atstatytų, todėl pavartoti šitie žodžiai, kuriais taip pat teigiama, galima bus pasiūlyti, ar taip vartoti, ar taip. Mes manom, kad mūsų šiuo atveju suredaguota pakankamai gerai ir kalbininkai dėl šito taip pat nekibo.

Dėl 2 straipsnio ketvirtosios dalies – funkcijų atlikimo arba neatlikimo, kur mes kalbame apie ketvirtąją dalį dėl praradimo. Taip pat yra atsižvelgta į Teisės komiteto kaip tik specialistų siūlymą, kad būtent funkcijų suvaržymas tuo metu, kai negali atlikti pareigų, yra vienas iš svarbiausių elementų. Todėl mes taip pat nepritariame šios sąvokos keitimui. Taip pat siūloma, ar nereikėtų vietoj “praradimo” rašyti “netekimas”. Jau kalbėjau apie tai.

Toliau, 2 straipsnio dešimtojoje dalyje reikėtų apibrėžti ir institucijų sąvoką. Galbūt ir reikėtų, mes šiame įstatyme pasirinkome tik išvardyti institucijas, o norint apibrėžti institucijų sąvoką, reikia parašyti visą traktatą. Aš manau, kad teoretikai ateityje tai padarys.

Dabar dėl 2 straipsnio šešioliktosios dalies, lojalumas ne lojalumas, taip pat abejojama, ar tai išsakytos daugiau kalbinės abejonės, ar reiktų teigti, kad peržengiant teisėtumo ribas. Mūsų samprata yra tokia, kad kito kriterijaus nebūtų, jeigu veiksmai arba burnojimas prieš viršininką būtų tokie, kurie neperžengia teisėtumo ribų, tai negalima vertinti kiekviename žingsnyje, kad jis yra nelojalus valstybei arba konstitucinei tvarkai. Todėl mes paliekame šią sąvoką labai reikšmingą, beje, pasižiūrėję į Tarptautinį teisinį žodyną.

Dėl kitų pastabų šitai daliai. 2 straipsnio devynioliktojoje dalyje taip pat siūlė, ką aš jau minėjau, kad Respublikos Prezidento institutas turi būti išskirtas, su tuo mes sutikome. Toliau jau yra kito skirsnio dalykai. Aš nežinau, gal galiu komentuoti.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone pirmininke, siūlau komentuoti tik esmines pastabas, o ne redakcines pastabas.

L.SABUTIS. Kolega J.Razma paprašė pakomentuoti, aš padariau ir padarysiu, jeigu tik turėsime galimybę. Prašau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš prašyčiau… Taigi dėl 2 straipsnio. 2 straipsnis jokių problemų nekelia, jis yra priimamas. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti 2 straipsniui, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad L.Sabutis komiteto vardu yra išdalijęs visą pataisų bloką, kuriame, kaip aš suprantu, yra atsižvelgiama ir į Teisės departamento išvadas. Į tas, į kurias neatsižvelgiama, tam nėra siūloma pataisų. Todėl aš siūlau nesvarstyti dar papildomai to, į ką neatsižvelgiama. Siūlau svarstyti tai, kas pateikta pataisose. Mes taip iki vakaro neįpusėsim darbo.

L.SABUTIS. Dėkoju. Visas 4 projektas, kuris jums išdalytas, suderintas komiteto posėdyje, mano pataisos yra parengtos asmeniškai, pasitarus su komiteto nariais. Taigi aš tik patikslinu A.Kubiliaus atsakymą, bet šiuo atveju tikrai atsižvelgta į visus jūsų siūlymus.

PIRMININKAS. Prašom dirbti toliau. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? R.Smetona nori paremti 2 straipsnį. Prašom.

R.SMETONA. Aš tik noriu atkreipti į devyniolikto punkto žodžius “Apeliacinis teismas”.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jokių atkreipimų. 2 straipsnis yra priimamas.

3 straipsnis pirmoji dalis. Skaidrumas, viešumas, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. 3 straipsnis. Aš iš dalies komentavau. Ir departamento, primenu, ir J.Razmos, ir V.Andriukaičio siūlymas – žodelį “skaidrumas” išbraukti iš šito straipsnio ir pakeisti jį “viešumu”. Komitete tai buvo svarstyta, Vyriausybėje tam buvo pritarta, kituose komitetuose, kalbininkai nekibo dėl to, pasižiūrėjom į Tarptautinį teisinį ir apskritai į kitus žodynus, visiškai atitinka vieną iš principų ir mes nesiūlome keisti redakcijos.

PIRMININKAS. J.Razma ir V.Andriukaitis siūlo čia ir kitur žodį “skaidrumas” keisti “viešumu”. R.Dovydėnienė dėl šio siūlymo.

R.DOVYDĖNIENĖ. Viešumo principas yra suprantamesnis ir aiškesnis, kad viskas, kas bus daroma valstybės tarnyboje bus vieša ir aišku. Siūloma pataisa pakeisti žodį “viešumu” vietoj “skaidrumo” tik dėl to, kad būtų aiškesnis principas, ką tas principas reiškia. Siūlau paremti V.Andriukaičio siūlymą.

PIRMININKAS. Dėl šio siūlymo A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Be abejo, čia nėra didelio skirtumo, galbūt šiek tiek giliau pasižiūrėjus viešumas yra plačiau negu skaidrumas. Skaidrumas reiškia tik tiek, kad institucija arba tarnautojas leidžiasi būti peršviečiamas. O viešumas, kad jis pats sąmoningai daro pastangas, kad jo darbas ne tik kad būtų peršviečiamas, bet kad ir informacija apie jo darbą pasiektų žmones. Todėl aš siūlyčiau pasirinkti.

PIRMININKAS. Atsiprašau. S.Pečeliūnas dėl motyvų.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mes dabar kalbam apie viešumą ir skaidrumą, bet kažkaip to skaidrumo mums tarpusavy trūksta. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, nes ponas pirmininkas neleido ponui R.Smetonai pabaigti savo pastabos. Tai kaip? Apeliacinis teismas dar yra ar mes jį jau naikiname. Jeigu panaikinom, tai nerašykim į statymą. Štai jums viešumas ir skaidrumas. Užtat į 2 straipsnio devynioliktąjį punktą ir buvo atkreiptas dėmesys, redakcinė pastaba, bet jeigu mes šitaip toliau į tokias redakcines pastabas reaguosim, tai neliks nei įstatyme, nei gyvenime nei viešumo, nei skaidrumo. Ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar registruojamės, žodis L.Sabučiui dėl skaidrumo, viešumo. Registruojamės.

L.SABUTIS. Dėl apeliacinio, čia yra teismų hierarchija, ji visa paminėta pagal galiojančius įstatymus ir tuo labiau skliausteliuose, dėl to nereikia labai sielotis.

O dėl skaidrumo, viešumo. Taip pat mes išskiriame, jeigu pažvelgtumėt į 3 straipsnio penktąją dalį, mes išskiriame, kad iš tikrųjų pagal skaidrumo principą visokia valstybės tarnautojo veikla yra vieša ir suprantama. Vis dėlto skaidrumas yra sudėtinė dalis, ir vieša, ir suprantama.

Todėl mes manome, kad vieša susiaurintų. Aš galiu viešai skelbti, bet iš esmės neatskleisti, ką ir kaip tu darai, jeigu tai yra leidžiama pagal įstatymą.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Balsuosime dėl 3 straipsnio pirmosios dalies. J.Razma ir V.Andriukaitis žodį “skaidrumo” siūlo keisti žodžiu “viešumo”. Kas pritartų tokiam siūlymui, balsuoja už.

Už – 24, prieš – 12, susilaikė 13. Siūlymui nepritarta. Lieka žodis “skaidrumo”. Gerbiamieji kolegos, ir visose kitose vietose, kuriose buvo šis siūlymas, atrodo, dar dvi vietos, aš neatsimenu, prašom, kolegos, nesiūlyti balsuoti. Ar galime sutarti? Pone pranešėjau?

L.SABUTIS. Aš dėkoju, bet noriu atkreipti dėmesį tų, kurie atstovauja V.Andriukaičiui, jog yra vienas šio straipsnio papildymas.

PIRMININKAS. Dėl penktosios dalies.

L.SABUTIS. Taip, dėl penktosios dalies. Jis siūlo penktojoje dalyje įrašyti “išskyrus teisės aktus”, “teisės aktais saugoti nustatytas paslaptis bei konfidencialią informaciją”. Man atrodo, kad tai yra gera pataisa. Aš siūlau ją priimti be diskusijų.

PIRMININKAS. Taigi dėl penktosios dalies yra priimtas V.Andriukaičio pasiūlymas. Ir J.Razma siūlo išbraukti du žodžius “ir suprantama”. Neturite nuomonės. J.Razma neaktyviai ją teikia.

L.SABUTIS. Buvo ir Teisės departamento abejonių, ar reikia, ar nereikia to žodelio “suprantama”. Tačiau tiek piliečiui, tiek vadovui šiuo atveju turėtų būti aišku, kad iš tikrųjų negalima, sakysime, aiškinti arba bandyti teigti interesantui nesuprantamai, vien tik savo profesinės kalbos teiginiais, todėl mes ir pavartojome tą žodelį, kad tai būtų suprantama kiekvienam žmogui.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Griežtai teisiškai žiūrint, aš manau, yra problemų dėl tokių rašymų. Ateis pilietis pas valdininką ir sakys: jūs pažeidžiate įstatymą, man jūsų priimtas sprendimas nesuprantamas, jūs pažeidžiate pačius įstatymo pagrindus. Aš nežinau, arba reikėjo paieškoti kitokių žodžių, arba atsisakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskutuojam tai diskutuojam. R.Dovydėnienė dėl J.Razmos siūlymo išbraukti žodžius “ir suprantama”. Ne. A.Kubilius būtų prieš.

A.KUBILIUS. Dėl V.Andriukaičio siūlymo.

PIRMININKAS. Mes jau sutarėm, priimta.

A.KUBILIUS. Tai sukelia kai kurių abejonių. Ką reiškia “teisės aktais nustatyta konfidenciali informacija”. Teisės aktais yra ribojama informacija, kuri susijusi su valstybės arba tarnybine paslaptimi. Mes ką tik priėmėm tokį įstatymą. Vartoti terminą “konfidencialia informacija”, man atrodo, nėra tikslu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime suderinti tuos du įstatymus darbo tvarka?

L.SABUTIS. Jeigu kolegė R.Dovydėnienė sutiktų patikslinti V.Andriukaičio siūlomą redakciją pagal priimtą galiojantį įstatymą be tų žodžių, ta dalis redaguojant galėtų būti perkelta, jeigu taip sutartume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti dėl J.Razmos siūlymo dėl “ir suprantama”? R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Ačiū. Aš sutinku, kad pagal priimtą naują įstatymą gali būti pataisytas šis straipsnis.

PIRMININKAS. Bendrasis sutarimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Ar reikia, ar galime balsuoti? Balsuojame iš karto. J.Razma siūlo iš 3 straipsnio penktosios dalies… Gerbiamieji kolegos, 5 minutes diskutuojama, o paskui atsiimama. Aš labai atsiprašau. Taigi siūlymas atsiimamas ir tekste lieka “vieša ir suprantama”.

L.SABUTIS. Aš galėčiau pasakyti, kad visada kils ginčų, bet mes esame priėmę Viešojo administravimo bei kitus įstatymus. Taigi, pilietis dabar bus vis priekabesnis tarnautojui, ir tai savaime suprantama, jis tokią teisę turi ir turės, bet tai turi būti daroma teisėtais būdais. Tiek, sakykime, pasiteiravimas, tiek reikalo sprendimas dabar bus nustatytas įstatymais.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, S.Pečeliūnas remia J.Razmos siūlymą ir reikalauja balsuoti, kad šitie žodžiai būtų išbraukiami. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl J.Razmos siūlymo išbraukti žodžius “ir suprantama”. Čia kalbama apie tarnautojų tarnybinės veiklos apibūdinimą. Kas pritartų šiam išbraukimui, balsuoja už.

Už – 15, prieš – 10, susilaikė 16. Kolegos, siūlymui nepritarta. Papildomi reikalavimai, papildomi atspalviai išlieka.

Kolegos, ar galime dabar priimti visą 3 straipsnį? 3 straipsnis priimamas. 4 straipsnis, pone pranešėjau. Ar jo nereikėtų atidėti dėl jūsų pataisos?

L.SABUTIS. Ne, čia yra suskaičiuoti bei patikslinti ir dabar įrašyti visi straipsniai. Buvo padaryta rašto klaida. Aš siūlau pritarti mano pateiktai 4 straipsnio antrosios dalies redakcijai.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti redakcijai bendruoju sutarimu? Ne. R.Dovydėnienė kalba prieš L.Sabučio siūlomą antrosios daleis redakciją.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto šio straipsnio redakcija nebuvo pataisyta, nors svarstymo metu buvo pasakytos grynai techninės klaidos. Liko 65 straipsnio septintoji ir aštuntoji dalys, kurių iš tikrųjų šiame įstatymo straipsnyje nėra. Reikia būti truputį kritiškesniems dėl pastabų, pasakytų svarstymo metu. Liko visos klaidos tokios pat, kokios buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar kalbos dėl straipsnio. L.Sabučio pataisą remia A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš labai apgailestauju, kad kolegė R.Dovydėnienė nepažiūrėjo į teikiamą pataisą, kuri skirta tam, kad suderintume straipsnių numerius. Atsižvelgta į tas pastabas, kurios buvo pasakytos svarstymo metu, todėl aš siūlau priimti 4 straipsnio antrosios dalies pataisą, kurią dabar pateikė kolega L.Sabutis. Dabar nėra to 65 straipsnio.

L.SABUTIS. Aš manau, kad gerbiamoji kolegė pažiūrėjo į pateiktą per priėmimą tekstą, o ne į pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

L.SABUTIS. Mes atsižvelgėme ir viską suskaičiavome bent po keletą kartų.

PIRMININKAS. Ar galime bendruoju sutarimu priimti? S.Burbienė yra prieš. Kolegos, balsuojame dėl L.Sabučio teikiamos 4 straipsnio antrosios dalies… (Balsai salėje) Todėl, kad viena kalbėjo prieš, kitas kalbėjo už. (Balsai salėje)

L.SABUTIS. Įjunkite mikrofoną, tegul pasako.

PIRMININKAS. Ne, R.Dovydėnienė kalbėjo prieš ir S.Burbienė dar nori kalbėti prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tai, kas yra po 4 straipsnio, iš tiesų pataisoje yra suskaičiuota. Tačiau man lieka neaišku, ar paslaugų tarnautojams negalioja nei 1, nei 2 straipsniai ir svarbiausia 3 straipsnis – “Valstybės tarnybos pagrindiniai principai”. Juk jeigu ten yra ir politinis neutralumas, ir skaidrumas, ir teisė ginti, ir visa kita, mano supratimu, tas straipsnis taip pat turėtų galioti ir paslaugų tarnautojams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl L.Sabučio siūlymo kitaip redaguoti 4 straipsnio antrąją dalį. S.Burbienė tam nepritaria. O jūs, kolegos, ar pritarsite L.Sabučio pataisai?

L.SABUTIS. Pabaigoje mes tai ir įrašėme. Yra atskiri įstatymai ir statutai, parengti atsižvelgiant į tarnybos ypatumus.

PIRMININKAS. Balsuojant argumentuoti negalima. Balsuojame dėl L.Sabučio pataisos dėl antrosios šio straipsnio dalies.

Už – 26, prieš – 5, susilaikė 5. Antroji dalis redaguojama L.Sabučio siūlomu būdu.

Ar galime bendruoju sutarimu priimti visą 4 straipsnį?

L.SABUTIS. Daugiau pastabų raštu nebuvo pateikta.

PIRMININKAS. Taip, dėl 4 straipsnio. A.Kubilius norėtų jį paremti.

A.KUBILIUS. Aš noriu jį paremti ir siūlau balsuoti už 4 straipsnį. Aš manau, kad čia yra aiškiai nurodyti tie straipsniai, kurie yra specifiniai, kurių dalys yra taikomos paslaugų valstybės tarnautojams.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas prieš 4 straipsnį.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš suprantu, įstatymas labai didelis, ilgas ir jau buvo tų pastabų, kad mes mažiau diskutuokime, mažiau gilinkimės, nes iki nakties čia prabūsim. Bet turbūt tai nėra sprendimas. Mums svarbu ne kaip greitai, bet kokios kokybės turėsim įstatymą. Ponas L.Sabutis su manim sutinka. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, ką sakė S.Burbienė: tie straipsniai, kurie apibrėžia, kas yra kokie tarnautojai, kokios jų pareigos ir visa kita, vis dėlto turi būti privalomi visiems. Ir jeigu jų čia nėra, mes galim susidurti su netgi psichologiniu diskomfortu, kai visuomenė ir žurnalistai galės teigti remdamiesi šiuo straipsniu, kad jokia etika ir visa kita tam tikrai tarnautojų grupei įstatymu nustatyta, jog jiems beveik negalioja. Aš nesakau, kad tai yra tiesa, bet aš teigiu, kad šitaip manipuliuoti atsiranda labai gražios galimybės, todėl aš siūlyčiau ponui pranešėjui dar pagalvoti, mes vis tiek šiandien turbūt dar turėsime ir pertraukėlių priimant šį įstatymą ir kitų dalykų, kaip šitą manipuliaciją mes galėtume eliminuoti. Tiesiog toks prašymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Žodis pranešėjui.

L.SABUTIS. Kol registracija vyksta, aš manau, kad gerbiamasis S.Pečeliūnas ir kiti sutiksime su ta redakcija, kuri bus išdėstyta 5 straipsnyje. Taip pat dėl jo jokių pastabų nėra. 5 straipsnio trečioji dalis, kurią svarstysime, nustato, kad paslaugų valstybės tarnautojams taikomi darbo įstatymai, išskyrus tas nuostatas, kurios nurodytos būtent dabar svarstomo straipsnio dalyje. Taip, tarpusavyje viskas yra suderinta, jokių kitų pasiūlymų raštu nebuvo, abejonių, žinoma, gali būti.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl 4 straipsnio. Kas būtų už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas, balsuoja teigiamai.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 5. 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis. Pataisų nėra, ar ne?

L.SABUTIS. Raštu negauta.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 5 straipsnį. Prieš 5 straipsnį – A.Sysas.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, svarstant komitete mes daug diskutavome kaip tik dėl to, kad su viešojo administravimo valstybės tarnautojais nebus sudaromos jokios sutartys. Ir tai mus jaudina ypač pereinamuoju laikotarpiu. Galbūt nusistovėjus tradicijoms, šito įstatymo veikimui, tai įgautų kokią nors tradiciją, formą ir nebūtų konfliktų. Bet manome, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol kursis, kol šis įstatymas pradės veikti normaliai, kils labai daug nesusipratimų būtent su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, todėl mes ir sakėme, ir siūlėme autoriams, kad atsirastų specialios valstybės tarnautojų darbo sutartys, kaip buvo padaryta su diplomatinės tarnybos žmonėmis. Deja, į tai nebuvo atsižvelgta, ir, kaip teigia šis įstatymas, su viešojo administravimo valstybės tarnautojais jokios sutartys nebus sudaromos, todėl aš negalėčiau pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. B.Visokavičienė pritartų šiam straipsniui.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitete nuomonės buvo skirtingos ir dauguma mūsų frakcijos narių balsavo už tai, kad nereikėtų būtinai sudaryti valstybės tarnybos sutarties, tuo labiau kad tai nėra darbo sutarties pakaitalas. Visi darbo santykiai ir socialinės garantijos yra reglamentuojamos įstatymų. Ar galite įsivaizduoti, kokia turėtų būti valstybės tarnybos sutartis tokio plataus spektro, įvairių profesijų žmonėms. Visiškai nėra būtinybės, juo labiau kad ir Vakarų valstybėse tokios sutartys nesudaromos, tuo labiau kad galima daugelį klausimų išspręsti įsakymais ir potvarkiais, ir tada nebus jokio reikalo sudaryti priverstine tvarka valstybės tarnybos sutartį. Aš siūlau palaikyti pagrindinio komiteto sprendimą.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Žodis pranešėjui.

L.SABUTIS. Labai trumpai. Man atrodo, kad ir kolega A.Sysas neturėtų nuogąstauti, nes tai labai svarbu, iš tikrųjų fiksuojama darbo pradžia, o fiksuojama darbo pradžia bus įsakymu, kai pereis visus etapus, konkurencijos etapus: paskyrimas, priesaikos davimas, pasirašymas, gaus paskyrimą į atitinkamas pareigas. O darbo sutartyje numatomos įvairios darbo sąlygos ir jau ten galimos pagal darbo įstatymus įvairios išlygos. Mes nenorėtume valstybės tarnybai perkelti dar dalį darbo įstatymų. Šioje dalyje, man atrodo, viskas yra normaliai išspręsta. Sutartis yra viena forma, paskyrimas yra kita forma. Bet vis tiek ji fiksuoja tarnybos pradžią.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl 5 straipsnio. Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas manytų, jog 5 straipsnį priimti reikia, tas balsuoja už. Kas mato čia problemų, gali balsuoti kitaip.

Už – 39, prieš – 1, susilaikė 10, 5 straipsnis priimtas. Replika. A.Sysas.

A.SYSAS. Aš labai norėčiau tikėti pono L.Sabučio žodžiais, kad šis įstatymas taip sureguliuoja santykius su viešojo administravimo tarnybos tarnautojais, kad nekils problemų. Bet aš manau, kad viščiukus mes skaičiuosime rudenį. Ačiū.

PIRMININKAS. 6 straipsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. 6 straipsnis. Raštu pasiūlymų negauta, bet pakeliui aš dar kartą turiu priminti, kadangi čia jau baigiasi skirsnis. Kai kurios pastabos, pavyzdžiui, 4 straipsnyje, jog ne tik Seimas ar Respublikos Prezidentas skiria valstybinių komisijų pirmininkus, bet jie taip pat nurodė, kad juos skiria ir Seimo Pirmininkas. Mes šitą pastabą, kaip redakcinę perkėlėme. Kitų pastabų dėl šio skirsnio nebuvo gauta. Galime pereiti prie 6 straipsnio. Raštu pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. 6 straipsnis yra priimamas. 7 straipsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Minutėlę…

PIRMININKAS. L.Sabučio pataisa.

L.SABUTIS. Taip, 7 straipsnyje yra pataisa, atsižvelgiant į tai, jog vėliau jau čia prasideda būtent antrosios dalies, čia ir J.Razmos yra siūlymas, kad šiandien turėtų būti atsisakyta pagal buvusį svarstymo metu projektą svarstyti priedėlius. Tai yra ir schemų nustatymą, ir koeficientų nustatymą. Štai todėl mes ir teikiame šio straipsnio truputį pataisytą redakciją.

PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti dalį šio sakinio. J.Razma siūlo išbraukti visą paskutinį sakinį.

L.SABUTIS. Mes siūlome išbraukti “bei pareigybių, kategorijų nustatymo schemą” ir skliausteliuose priedėlis.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį J.Razma. Ar jis nesutiks su L.Sabučio siūlymu? Jeigu ne, atskirai balsuosime.

J.RAZMA. Čia aš džiaugiuosi, kad ponas L.Sabutis nors dalį idėjos priima, bet man atrodo, vis tiek jo siūlymas būtų ne iki galo. Aš siūlau labai paprastą dalyką, kad pareigybių kategorijas mes nustatytume įstatymu. Jeigu kas galvoja, kad čia bus labai didžiulis įstatymas, aš sakyčiau, kad to nereikėtų bijoti. Dabar visos pareigybės yra faktiškai išvardytos Vyriausybės nutarime, kur yra numatyti jų atlyginimai. Tai yra keliolika puslapių. Bet kuriuo atveju, jeigu mes priimsime ir pono L.Sabučio pasiūlymą, tada pareigybių priskyrimą tam tikroms kategorijoms ir lygiams reikės padaryti Vyriausybės nutarimu. Taigi tai, ką Vyriausybė parengtų kaip savo nutarimą, mano siūlymo atveju tiesiog mums pateiktų kaip įstatymą. Aš manau, kad vis dėlto politikai čia, Seime, turi įvertinti, kokia pareigybė, kokiai kategorijai, kokiam lygiui priskirtina. Nes priešingu atveju mes šiek tiek pasiduosime iliuzijoms ir apgaudinėsime save, nes, remiantis kita pono L.Sabučio pataisa, mes lyg ir nustatom atlyginimus Seime, tačiau jeigu pareigybių priskyrimą tam tikrai kategorijai paliksime Vyriausybei, tai kas iš to, kad mes atlyginimus numatysime įstatyme? Galbūt vėl bus, kaip dabar yra, kad, sakykime, koks ministerijos padėjėjas bus aukščiau negu universiteto profesorius ir panašiai. Pagaliau tas pavaldumas Vyriausybei yra sąlyginis. Sakykim, ar mes galime šiandien sakyti, kad aukštosios mokyklos yra visiškai pavaldžios Vyriausybei? O mano pastabos nepriėmus, teks tą pripažinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, L.Sabutis siūlo išbraukti dalį paskutinio sakinio

L.SABUTIS. Taip, tik antrąją dalį.

PIRMININKAS. J.Razma siūlo išbraukti visą. Ar galime L.Sabučio siūlymą priimti – išbraukti dalį sakinio, tada balsuoti dėl J.Razmos, jeigu bus nubalsuota, jis išbrauktas visas, jeigu ne, bus išbraukta dalis. Sutariame?

L.SABUTIS. Aš galėčiau dar truputį atsakyti, jog J.Razma kalbėjo jau dėl trečiosios dalies. Dabar dėl antrosios dalies yra mūsų siūlymas, bet kartu aš vis dėlto norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į mūsų pataisą 78 straipsniui. Mes tokį pavedimą duodame Vyriausybei ir suformuluojame, kaip tai turėtų būti padaryta. Dabar mes visiškai išeliminuotume Vyriausybę iš tolesnio darbo priėmus šį įstatymą. O be to įstatymo mes įsipareigojame, kad visas politinio asmeninio pasitikėjimo pareigybes tegul jau Seimas vertina, o visokias kitokias, kurios gali būti per keturis lygius ir 30 kategorijų, daug pareigybių, aš neįsivaizduoju, kaip visa tai mes galėtume. Jeigu tai rūpėtų atskiriems komitetams, manau, kad komitetas galėtų paprašyti ir projekto arba prieš svarstant Vyriausybei dalyvauti ir mes išspręstume problemą. Be to, dalyvauja Vyriausybės atstovas ministras S.Kaktys ir kiti. Prašau, jeigu reikia, jų nuomonė…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada aš turiu teikti balsuoti iš pradžių L.Sabučio siūlymą išbraukti dalį sakinio. Toks yra reikalavimas. Negalime pritarti bendruoju sutarimu?

Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau tiesiog priminti vieną Statuto reikalavimą, kaip mes visada elgdavomės ir kaip parašyta Statute. Jeigu yra siūlymų išbraukti visą, tai pirma balsuojama dėl to, išbraukti visą sakinį ar neišbraukti. Jeigu jis yra išbraukiamas, nelieka ką redaguoti. Jeigu jis paliekamas, tada toliau sprendžiama, kaip tą paliktą sakinį mes redaguojame pagal vieną, antrą ar trečią pasiūlymą. Ačiū. Bet to reikalauja Statutas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kadangi jūs geriau žinote, tai aš turiu pasakyti, kad dėl to jau Etikos ir procedūrų komisija aiškinosi J.Bernatonio…

Gerbiamieji kolegos, Statuto straipsnis pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius ir t.t. Taigi pagal nurodytą eilę mes turėtume svarstyti. Galime sutarti dėl siūlymo išbraukti visą sakinį. Ar J.Beinortas argumentuotų už?

J.BEINORTAS. Aš manau, kad mes čia turime keletą straipsnių, kurie vienas nuo kito visiškai priklauso pradedant šituo mūsų dabar aptariamu straipsniu, po to 32, po to 78 straipsniai. Todėl jeigu iš tikrųjų mes priimsime sprendimą, kad tiktai išbraukiame dalį, t.y. paliekame atskiram įstatymui pareigybių kategorijų nustatymo schemą, tai tada aname įstatyme ir bus pagrįsta pareigybių nustatymo schema ne tik valstybės tarnyboje, kuri čia aptarta, bet ir toms, kurios neįeina į šį įstatymą. Todėl esminio skirtumo aš dėl viso ar dėl dalies išbraukimo nematau, bet aš manyčiau, kad geriau būtų suręsta ta dalis, kurią siūlo ponas L.Sabutis, nes tada mes labai aiškiai žinotume, kas lieka aname įstatyme. Jeigu išbrauksime viską, kaip sako ponas J.Razma, tada gali mums tekti peržiūrėti 78 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas palaikytų J.Razmos siūlymą išbraukti visą sakinį? Kas? Nematau prašančių žodžio. A.Sysas?

A.SYSAS. Kadangi čia kyla diskusija dėl to, kad įstatymą reikės papildyti pareigybių sąrašu, aš noriu pasakyti, kad pas mūsų kaimynus latvius ir estus visa tai yra padaryta ir išvardyta nuo aukščiausios pareigybės iki žemiausios visais lygiais ir visais lygmenimis, ir dėl to įstatymas nė kiek nenukentėjo. Atvirkščiai, įstatymas pasidaro kur kas aiškesnis. Nes jeigu mes paliekame tokį subjektyvumą, apie ką mes jau šnekėjome, kad lyg mes patys nustatome, bet atiduodame tai spręsti Vyriausybei, aš manau, kad įstatymas nebus iki galo baigtas. Todėl aš remiu.

PIRMININKAS. Remia J.Razmos siūlymą. Registruojamės. Žodis L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Taip, aš manau, kad šiuo atveju mūsų siūlymas yra suderintas su visais kitais straipsniais ir su tuo darbu, kurį reikės pradėti vykdyti Vyriausybei priėmus šį įstatymą. Jau net nepalikti jai parengti pareigybių aprašymo metodikos būtų visiškai nelogiška. Kas tada rengtų tą metodiką? Taigi aš siūlau tik išbraukti pareigybių kategorijų nustatymo schemą ir pirmąjį priedėlį.

PIRMININKAS. Kol kas apsispręsime dėl J.Razmos, gerbiamieji kolegos, siūlymo. J.Razma siūlo išbraukti 7 straipsnio antrosios dalies paskutinį sakinį. Čia buvo karštos diskusijos. Kas pritartų šiam siūlymui, balsuoja už. L.Sabutis – pranešėjas – nepritaria tokiam siūlymui. Kolegos, prašom spausti tik savo mygtukus.

Už siūlymą 8, prieš – 15, susilaikė 16. Siūlymui nėra pritarta.

Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu dabar sutikti su L.Sabučio siūlymu išbraukti dalį šio sakinio? Bendruoju sutarimu, gerbiamieji kolegos, L.Sabučio siūlymas dėl antrosios dalies priimamas.

Toliau J.Razma siūlo kitaip redaguoti trečiąją dalį, ar ne?

L.SABUTIS. Taip. Jis siūlo, kad užuot pareigybes tam tikram lygiui, kategorijai priskirtų Vyriausybė ir kitą dalį Seimas, kad visa tai būtų padaryta įstatymais arba įstatymu. Mūsų siūlymas yra palikti šią dalį. Daugiau pasiūlymų nebuvo, išskyrus J.Razmos.

PIRMININKAS. J.Razma dėl savo siūlymo.

J.RAZMA. Aš manau, kad mes tikrai einame didžiulio biurokratizmo keliu, nes dabar Vyriausybei reikės parengti sudėtingiausią metodiką, valdininkams prakaituoti aprašant kiekvieną pareigybę ir ją įvertinti balais ir galų gale pagal tai siūlyti atlyginimus. O juk buvo galimas paprastas sprendimas – įvertinant socialinę reikšmę, žinoma, ir darbo sudėtingumą, įstatymu priskirti pareigybes tam tikroms kategorijoms. Čia nebūtų daugiau kaip 30 kategorijų, ir žemesnėms kategorijoms būtų vienas lygis, aukštesnėms – kitas. Čia nesidaugintų tas sąrašas dar iš lygių, kaip ponas L.Sabutis bandė teigti. Bet dabar nepriėmus mano pataisos antrosios dalies, aš bijau, kad kitų dalykų aš jau nebesiūlysiu, nes tada atsirastų šiek tiek prieštaravimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti J.Razmos norui atsiimti savo siūlymus dėl trečiosios, ketvirtosios ir penktosios dalių? (Balsai salėje)

L.SABUTIS. Dėl kitų dalių dar nebuvo pasakyta ir aš…

PIRMININKAS. Dėl trečiosios dalies. Taip.

L.SABUTIS. Taip, dėl trečiosios dalies.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti, kad siūlymas atsiimamas? Ne. S.Pečeliūnas norėtų paremti J.Razmos siūlymą.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū A.Kubiliui už pasiūlymą pagerti kavos. Kai bus pertrauka, galėsime nueiti ir tai padaryti. Bet, kaip aš supratau, tai, ką sakė ponas J.Razma, jis sakė labai aiškiai – jeigu dabar ši jo pataisa nebus priimama, tada netenka prasmės kitos jo pataisos. Aš taip supratau ir aš remiu šią jo pataisą. Aš esu tos nuomonės, kad vis dėlto tuos dalykus mes nustatytume įstatyme. Bus aiškiau ir mums, ir visuomenei. Nes dabar, kai dalį pareigybių nustatys įstatymas, dalį Vyriausybė, kur ta riba, prasidės visokie ginčai. Trisdešimt eilučių nustatyti įstatyme yra visiškai nesudėtinga, tuo labiau kad, atrodo, jau šioks toks sutarimas ir suskirstymas kas, kur jau yra atliktas. Aš remčiau pono J.Razmos pasiūlymą, kad tuos dalykus nustatytume įstatyme, ir būtų daug aiškiau ir geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Kubilius prieš J.Razmą ir S.Pečeliūną.

A.KUBILIUS. Aš noriu S.Pečeliūnui dar kartą paaiškinti, kad J.Razma pasakė, kad nepriėmus jo siūlymo antrajai daliai jo siūlymas trečiajai daliai neturi prasmės, nes tokiu atveju trečioji dalis prieštaraus antrajai daliai. Aš dar sykį siūlau remti tą projektą, kurį teikia L.Sabutis, ir iš tikrųjų, aš manau, kad artimiausius porą metų pareigybių kategorijų nustatymas susilauks daug pataisų, nes pirmiausia mums teks suvienodinti daugelio panašių pareigybių pavadinimus. Tai sulauks pakankamai daug ginčų tarp atskirų institucijų, todėl Seimas galėtų būti įveltas į amžiną pataisų svarstymą šioje srityje, jeigu mes nutartume, kad tai turi būti daroma įstatyme. Aš manau, kad visiškai pasitikint Vyriausybės kompetencija ir sveiku protu bus geriau, jeigu tai nustatys Vyriausybė, o po poros, trejeto metų, kai nusistovės visa sistema, tai bus galima tvirtinti ir įstatyme. Šiandien aš siūlau, kad tai būtų tvirtinama Vyriausybės nutarime.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

L.SABUTIS. Kol vyksta registracija, labai trumpai norėčiau dar paaiškinti kolegoms, jog kiti straipsniai taip pat detalizuoja šią nuostatą, ir būtent yra pasiskirstymas ne tik Seimui, ne tik Vyriausybei, bet ir kitoms institucijoms, kurios nėra atskaitingos Vyriausybei. Jos taip pat savarankiškai turės tą darbą atlikti. Jeigu šis įstatymas įsigalios, prasidės darbas, prasidės atranka. O jeigu dėl kiekvienos pareigybės arba kategorijos pakeitimo reikės vėl Seimui svarstyti priėmus įstatymą, tada mes nebaigsime ginčų.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kolegos, balsuosime dėl J.Razmos siūlymo kitaip redaguoti šio straipsnio trečiąją dalį. Šį siūlymą jis atsiėmė, bet šį siūlymą remia S.Pečeliūnas. Kas paremtų J.Razmos pirminę idėją, balsuoja už.

Už – 10, prieš – 20, susilaikė 25. Siūlymui nėra pritarta. J.Razma siūlo išbraukti ketvirtąją dalį, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Aš nežinau, man atrodo, kad šiuo atveju tikrai nereikia to daryti. Jos atitinkamai lieka, paredaguosim, kadangi sutarėm, jog schema nebus tvirtinama, ir vienoje, ir kitoje dalyje tokių pareigybių kategorijų schemos neliks, o visa kita redakcija lieka.

PIRMININKAS. Aš taip pat supratau, bet S.Pečeliūnas sakė, kad J.Razma atsiima tik siūlymus dėl trečiosios dalis. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu sutikti, kad ketvirtoji dalis lieka? Sutarėme. Ar galime bendruoju sutarimu sutarti, kad lieka penktoji dalis? Ar galime bendruoju sutarimu priimti 7 straipsnį? Nori kalbėti E.Zingeris. Ne. 7 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

8 straipsnis, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. “Valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai ir aprašymai.” Pirmiausia dėl paties pavadinimo teikia V. Andriukaitis. Mes, žinoma, siūlome nekeisti. Tačiau kitų pasiūlymų dėl pavadinimo nebuvo, tik V.Andriukaičio.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė dėl kito pavadinimo.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš manau, kad siūloma V.Andriukaičio pataisa pakeisti pavadinimą “Reikalavimai valstybės tarnautojų pareigybių sąrašams ir aprašymams” yra labiau tinkama negu dabartinis straipsnio pavadinimas. Siūlau paremti V.Andriukaičio siūlymą.

PIRMININKAS. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šiame straipsnyje kalbama ne tik apie reikalavimus, bet ir apie tai, kas sudaro pareigybių sąrašus ir t.t. Pats pavadinimas įrašant žodį “reikalavimai” labai susiaurintų pavadinimą ir tai neatitiktų straipsnio turinio.

L.SABUTIS. Apie reikalavimus mes kalbame vienu straipsniu žemiau. Gerbiamoji Dovydėniene, 9 straipsnis.

PIRMININKAS. Registruojamės.

L.SABUTIS. Ten iš tikrųjų bus išdėstyti reikalavimai.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlymo kitaip vadinti 8 straipsnį. Kas su kompiuteriu, nuolat prisiregistruoja arba nuolat rodo, kad yra per daug negu esą iš tikrųjų?

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsuojame dėl V.Andriukaičio siūlymo kitaip pavadinti 8 straipsnį. Kas pritartų tokiam siūlymui?

Už – 8, prieš – 30, susilaikė 18. Kolegos, lieka buvęs straipsnio pavadinimas.

Dabar jūsų redakciniai siūlymai, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus ir mūsų pačių, kur buvo praleistas žodelis “valstybės tarnautojai”, įrašyti kitur “valstybės”, kaip minėjau, prieš tai Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento paskirtiems įrašyti. Įrašyti, kaip buvo anksčiau siūlyta, tačiau ketvirtosios dalies 4 punkte buvo praleista viena institucija. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kaip tokia. Iš penktosios dalies išbraukti žodžius “ar jos įgaliotos institucijos”, o palikti, kad tai daro “Vyriausybė”, jokia kita įgaliota institucija. Štai tiek trumpai dėl viso 8 straipsnio. Tai yra redakciniai pataisymai ir pavalymai.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume antrojoje dalyje bendruoju sutarimu įrašyti žodžius “valstybės tarnautojų”? S.Pečeliūnas nori kalbėti. Suteikiu jam žodį.

S.PEČELIŪNAS. Tai, ką siūlė ponas L.Sabutis, čia vis dėlto redakciniai pasiūlymai priimtini, bet dar liko ir daugiau. Aš tik noriu atkreipti dėmesį. Ketvirtajame variante liko korektūros dalykų, juos reikia pataisyti. Ketvirtojoje dalyje nėra antrojo, pasidarė du tretieji punktai. Aš siūlyčiau dar tokį redakcinį pasiūlymą antrajam ar trečiajam, nežinau, nes nėra antrojo. Vadinkim netiksliai pažymėtą antruoju. Išbraukti žodelį “kitų”, įrašyti labai aiškiai “teismų, išskyrus tokį ir tokį teisingumo ministrą”. Čia redakcinis dalykas, jeigu pranešėjui tai priimtina.

L.SABUTIS. Čia ne tik redakcinis, bet čia yra ir kompiuterinis, o kaip pastebėjot, šiandien yra pateiktas pirmasis redakcinis variantas priėmimui. Ačiū, kad jūs ir tai primenate. Bus dar koreguojama ir žiūrima į kiekvieną skaičių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti L.Sabučio siūlymams? K.Skrebys nori prieštarauti. Kolega, dėl ko prieštarautumėte?

K.SKREBYS. Kur yra siūlymai dėl 8 straipsnio, yra siūlymas “D”, jeigu jį galima taip pavadinti, iš penktosios dalies siūlyti išbraukti žodžius “ar jos įgaliotos institucijos”. Penktojoje dalyje sakoma, kad valstybės tarnautojų pavyzdinį sąrašą ir į valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus įrašytus pareigybių aprašymus… yra rengiami pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą pareigybių aprašymą ir vertinimo metodiką. Tai vis dėlto aš manau, kad Vyriausybė gali būti laisva ir nebūtina kiekvieną dokumentą tvirtinti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė įgaliotų vieną ar kitą instituciją parengti ir patvirtinti tokią metodiką, tokia teisė Vyriausybei tikrai turi būti suteikta. Siūlyčiau nepritarti būtent “D” siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galim sutarti, kad kitoms redakcinėms pastaboms dėl ketvirtosios, dėl antrosios dalių, dėl ketvirtosios dalies ketvirtojo punkto, įrašyti “Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių” ir visur kitur, kur bus šitas siūlymas, galima pritarti. Pritariame S.Pečeliūno redakcinei pastabai ir t.t. Mes dabar turime susitarti dėl penktosios dalies. Kolegos, P.Papovas dar nori paremti jūsų siūlymą išbraukti “ar jos įgaliotos institucijos”. Tada balsuosime.

P.PAPOVAS. Taip, aš norėčiau paremti siūlymą išbraukti, nes vis dėlto metodika ir aprašymai rengiami visoms institucijoms, taip pat ir savivaldybių. O savivaldybės vykdo tik Vyriausybės sprendimus. O kiti sprendimai, kiti įsakymai, patvirtintos metodikos, jos yra neprivalomos savivaldybėms. Todėl čia reikia palikti tik Vyriausybei. Ačiū.

L.SABUTIS. Dėkoju už tai, ką pasakė kolega.

PIRMININKAS. Kviečiu registruotis.

L.SABUTIS. Šiuo atveju išties yra pradinis toks darbas. Mes kaip tik norėtume, kad šitą pradinį darbą kontroliuotų Vyriausybė. Ilgas ginčas buvo dėl to, ar nereikia Seimui pasiimti viso šito reikalo, nuleisti iki ministerijų arba departamentų, manau, per daug rizikinga. Todėl, manau, pakaks šiuo atveju Vyriausybės teisės akto, kuris bus privalomas visoms institucijoms ir įstaigoms.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Mūsų vėl daug, užsiregistravo 60 Seimo narių. L.Sabutis iš 8 straipsnio penktosios dalies siūlo išbraukti žodžius “ar jos įgaliotos institucijos”. Ne visi tam pritaria. Kolegos, kokia jūsų nuomonė. Kas pritartų L.Sabučio siūlymui dėl penktosios dalies, balsuoja už. Kolega, mes sutarėm, kad visos pataisos: L.Sabučio, J.Razmos, V.Andriukaičio ir kitų, svarstomos be 29 balsų.

51 parėmė siūlymą išbraukti “ar jos įgaliotos institucijos”, prieš – 2, susilaikė 2. Kolegos, siūlymui nėra pritarta. Dar, pone Liudvikai, jūs pats siūlėte papildyti penktąja dalimi. Siūlymui pritarta. L.Sabučio siūlymui pritarta. “Ar jos įgaliotos institucijos” yra išbraukiamos. Atsiprašau. Jūs dar siūlėte pildyti penktąja dalimi. Pritariam.

L.SABUTIS. Pagal mano siūlymus mes šitą straipsnį užbaigtume.

PIRMININKAS. Penktąją dalį kitaip redaguoti siūlė J.Razma. Atsiimamas siūlymas. Kolegos, ar galime pritarti 8 straipsniui? 8 straipsnis yra priimamas.

9 straipsnis.

L.SABUTIS. Dėl 9 straipsnio yra nedidelė pataisa. Pirmosios dalies antrajam punktui. Ginčas vyko… Yra mano pataisa ir komitete kalbėjo V.Andriukaitis. Dabar jis teikia savo siūlymą. Tai amžiaus cenzo nustatymas nuo 18 m. karjeros tarnautojams Socialinio valstybinio draudimo įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Toliau mes įstatyme dėstom, kokie reikalavimai kam netaikomi. Tai politinio asmeninio pasitikinėjimo, pakaitiniams tarnautojams bei ūkines ar technines funkcijas įstaigose atliekantiems, paslaugas teikiantiems valstybės tarnautojams. Tuo labiau kad ūkines ir technines funkcijas atliekančių, paslaugas teikiančių tarnautojų santykius reguliuoja ir darbo įstatymai. Šiuo atveju tai būtų palikta šalių susitarimui. Koks tas amžius turėtų būti, kada jis turėtų pasitraukti iš darbo šiandien nereguliuoja iki galo nei darbo įstatymai, todėl mes nesiūlome taikyti šios normos šiems tarnautojams. O taikyti būtent karjeros ir įrašant tiksliau žodį, kaip ir departamentas siūlė, ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, o mes taisome į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą amžių. Štai tokios pataisos.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu priimti pirmąjį L.Sabučio redakcinį siūlymą dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo. Ačiū.

Ir dabar dėl V.Andriukaičio siūlymo išbraukti šią dalį. R.Dovydėnienė turi teisę pateikti V.Andriukaičio siūlymus.

R.DOVYDĖNIENĖ. Sąžiningai man sunku pateikti šitą V.Andriukaičio siūlymą, nes aš pati jam nepritariu, bet jis jį teikė ir aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. J.Beinortas jam pritaria.

J.BEINORTAS. Aš buvau užsirašęs dėl L.Sabučio pataisos, kuriai aš pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu atmesti V.Andriukaičio siūlymą dėl antrojo punkto? Taigi V.Andriukaičio siūlymas dėl pirmosios dalies antrojo punkto nėra priimamas, kolegos. Tai visos pataisos, pranešėjau, taip?

L.SABUTIS. Šiam straipsniui taip.

PIRMININKAS. Ar galėtume 9 straipsnį priimti? Priimam.

10 straipsnis. Ar J.Razmos pataisa nebūtų priimama, pone pranešėjau?

L.SABUTIS. Reikėtų dar pažiūrėti, bet čia yra V.Andriukaičio siūlymas. Priėmimui yra – valstybės tarnyba paskelbimas, pirmoji dalis.

PIRMININKAS. Jis siūlo korektiškiau, neišbraukti, o tiksliau reglamentuoti.

L.SABUTIS. Štai, kur skelbiam “Valstybės žiniose”. Taip, ši pataisa mums yra priimtina, ir atrodo, kad yra ir kituose įstatymuose paminėta tokia redakcija, todėl mes pritariame J.Razmos siūlymui. V.Andriukaitis irgi siūlė. Man atrodo, kad jų siūlymai sutampa.

PIRMININKAS. Ponia Dovydėnienė, ar jūs neatsiimtumėte V.Andriukaičio siūlymo dėl sutarimo.

R.DOVYDĖNIENĖ. Jeigu bus pritarta J.Razmos pataisai, tuomet aš tą pataisą atsiimu.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti J.Razmos siūlymui? Ir tada būtų “Valstybės žinių” priede bei konkurso tvarka pasirinktame dienraštyje” – tokia pirmosios dalies redakcija. Ačiū, kolegos. Dėl šio straipsnio daugiau nėra?

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 10 straipsnį? Galim. Priimam bendruoju sutarimu.

Gerbiamieji kolegos, siūloma balsuoti. Kviečiu registruotis. Aš negirdžiu jokio prieštaravimo, klausiu, ar yra bendrasis sutarimas, ir tada sakau, kolegos, balsuosime dėl J.Razmos siūlymo kitaip redaguoti 10 straipsnio pirmąją dalį. Būtent vietoj “Valstybės žiniose” ir didžiausią tiražą šalyje turinčiame dienraštyje” J.Razma siūlo ir tam pritaria R.Dovydėnienė – V.Andriukaičio atstovė rašyti žodžius: “Valstybės žinių” priede bei konkurso tvarka pasirinktame dienraštyje”. Tai buvo beveik sutarimas.

L.SABUTIS. Bet visas likęs tekstas lieka pagal įstatymą.

PIRMININKAS. Taip. O dabar užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame, tada S.Pečeliūnui žodis. Kas pritartų J.Razmos siūlomai pirmosios dalies redakcijai, balsuoja už.

Už – 32, prieš – 4, susilaikė 12. J.Razmos siūlymas yra priimtas. Dėl vedimo tvarkos. Kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad posėdžio pirmininkas atkreiptų dėmesį į mūsų darbotvarkę. Mes dabar nubalsuotume už visą straipsnį ir eitume, kaip ponas A.Kubilius sakė, gerti kavos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Mes taip būtume ir padarę. Bet kai yra bendras sutarimas, tuomet tiesiog maloniau dirbti.

Kolegos, 10 straipsnis. Ar galime jį priimti? 10 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

Ir S.Pečeliūno paliepimu ir darbotvarkės reglamentavimu skelbiama pertrauka.

L.SABUTIS. Aš siūlau dar 11 ir 12 straipsnius… Na, jeigu pertrauka, tai pertrauka. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Taigi 10 straipsnių yra priimta. Toliau dirbame 12 val.

J.RAZMA. … teikti dėl šito, kur balsavom už mano pataisą ir kartu už visą straipsnį, kad konkurso tvarka pasirinktame dienraštyje. Iškilo klausimas, galima nesuprasti, kas tą konkursą organizuoja ir kas pasirenka. Jeigu mes parašytume, kad už valstybės tarnybą atsakingo ministro pasirinktame konkurso tvarka dienraštyje…

PIRMININKAS. Gerai, sutariam. Principas tas – konkursas. Tik būtų gerai, kad būtų vienas šaltinis, vienas dienraštis, o nebūtų blaškomasi po visus dienraščius.

Ačiū, kolegos. Toliau dirbame 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 12 val. Prašyčiau tęsti toliau posėdį. Ypač mūsų mieląją ir mus vis aukštyn keliančią žiniasklaidą suteikti mums galimybes rezultatyviai dirbti. J.Sabutis tribūnoje. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus Seimo narius į plenarinį posėdį. Galima registruotis, kolegos. Opozicija jei ką pasiūlo – labai konstruktyvu. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Toliau tęsime Valstybės tarnybos įstatymo priėmimą.

11 straipsnis.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai.

11 straipsnis, pone pranešėjau. Ir jūsų nedideli redakciniai siūlymai.

L.SABUTIS. 11 straipsnis. Taip. Dėl trečiosios dalies prašom pažiūrėti. Dokumentai pateikiami stojant į valstybės tarnybą. Šiuo atveju Teisės departamentas siūlė, kad asmenys, pretenduojantys eiti aukščiausiųjų kategorijų viešojo administravimo ir valstybės tarnautojų pareigas, turėtų būti įrašyti į šią redakciją. Mes tiktai tais dviem žodeliais ir siūlom papildyti.

PIRMININKAS. Taigi redakcinis siūlymas dėl trečiosios dalies papildyti žodžiais “valstybės tarnautojų”. Priimame pataisą. Ar galime priimti visą 11 straipsnį? Dėl 11 straipsnio A.Sysas, taip? A.Sysas prieš 11 straipsnį.

A.SYSAS. Mielieji kolegos, 11 straipsnyje yra dar pirmosios dalies penktas punktas, kuriame kalbama, kad siekiantys šios tarnybos turi įrodyti, kad atliko karo prievolę. Ar tai nesikerta su mūsų Konstitucija ir, sakykim, bendrom normom, kurios taikomos Europoje. Mes valdininkų klasei taikom prievolę atlikti karo tarnybą.

PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti, ar galime bendruoju sutarimu priimti straipsnį?

L.SABUTIS. Raštu nėra pateikta siūlymų, be to, ką tik priėmėm Karo tarnybos įstatymą ir ten jau parašyta ta norma.

PIRMININKAS. Taigi 11 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu. 12 straipsnis. (Balsai salėje) Registruojamės, kolegos. Prašome aiškiau reikšti savo norus. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl 11 straipsnio priėmimo.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 11 straipsnio. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas? Balsuojame dėl 11 straipsnio.

Už – 19, prieš – 7, susilaikė 2. 11 straipsnis yra priimtas.

12 straipsnis. Rodos, pataisų nėra.

L.SABUTIS. Raštu pataisų nėra ir tai yra pretendentų į tarnybą atrankos būdai. Jie čia išvardyti ir jokių abejonių nesukėlė. Tai yra valstybės institucijoms ir savivaldybėms.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 12 straipsnį? Bendruoju sutarimu 12 straipsnis yra priimamas. 13 straipsnis ir V.Andriukaičio pataisa.

L.SABUTIS. Taip, dėl trečiosios dalies. Jis siūlytų įrašyti dar 4 punktą: “Jei valstybės ar savivaldybės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijoje turi būti jos atstovas”. Mes, be abejo, nepritariame (aš konkrečiai) dėl to, kad komisijos sudėtį ir darbo tvarką nustato ministras, atsakingas už valstybės tarnybą, bei tvirtina jos nuostatus, ir tai yra šio straipsnio antrojoje dalyje. Faktiškai atsako į tą klausimą. O dabar ar tik profsąjungų, ar ir kiti. Manau, kad prieš sudarant tokias komisijas ir tvirtinant nuostatus galima būtų derėtis su ministru, o specialiai įrašyti į įstatymą visiškai nereikėtų.

PIRMININKAS. R.Dovydėnienė.

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš palaikau V.Andriukaičio siūlomą pataisą ir manau, kad visiškai tinka papildyti 4 punktu šio straipsnio trečiąją dalį, nes profesinės sąjungos atstovauja darbuotojams. Valstybės tarnyboje gali būti profesinė sąjunga. Manau, kad visiškai logiška, jog į atrankos komisiją būtų įtrauktas ir jų atstovas.

L.SABUTIS. Šiaip profsąjungos gina tarnautojus, kurie yra, tampa profsąjungų nariais, o kai yra dar tik pretendentas… Pretendentų atrankoje ji net negali dalyvauti. Gali žmogus ir nebūti profsąjungos narys. Taigi šiuo atveju dar kažin ar bus toks pageidavimas.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, diskusijų dabar jau negali būti.

L.SABUTIS. Komisijose, kai ministras tvirtins, prašau.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlymo šio straipsnio trečiąją dalį papildyti ketvirtąja dalimi. Pranešėjas tam nepritaria. Gerbiamieji kolegos, kas pritartų V.Andriukaičio siūlymui dėl 13 straipsnio trečiosios dalies?

Už – 14, prieš – 11, susilaikė 7. V.Andriukaičio siūlymui nėra pritarta. Ar galime priimti visą 13 straipsnį bendruoju sutarimu? 13 straipsnis yra priimamas. 14 straipsnis, kolega. Iš pradžių jūsų redakcinės pastabos, o paskui gal koks stambesnis bus reikalas.

L.SABUTIS. Taip, 14 straipsnio trečiąją dalį – “karjeros valstybės tarnautojų priėmimą organizuoja”… 3 punkte, atsižvelgdami į jūsų siūlymus, mes siūlome įrašyti (čia kolegos S.Kubiliūno siūlymas, abejonių buvo) jog dėl pretendentų valstybės tarnybos (…) savivaldybės administracijos (…) įstaigose organizuoja administratorius. Toliau jau būtų mūsų tekstas, papildantis – “administratoriaus priėmimą organizuoja savivaldybės meras, jei sudaroma savivaldybės valdyba”.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja dėl šio siūlymo. Toliau dėl šeštosios dalies.

L.SABUTIS. Dėl šeštosios dalies. Atsižvelgiant į jūsų siūlymus taip pat būtų įrašyti žodžiai “svainystės ryšiai”: po žodžių “Pretendentai negali būti siūlomi į pareigas, kurias einant tiesioginės tarnybos vadovui juos sietų artimi giminystės (svainystės) ryšiai” papildyti “jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą”. Žodžiu, kitose tarnybose (paslaugų ir t.t.) tolimas pareigybes galėtų eiti.

PIRMININKAS. Ir šiam siūlymui yra pritariama bendruoju sutarimu. Dėl septintosios dalies…

L.SABUTIS. … mes taip pat atsižvelgėm į Teisės departamento. Ne skliaustelius, o įrašyti “ar bandomajam laikotarpiui”. Pritariam tam.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskui “Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje”. Bendruoju sutarimu jau esame tai įrašę.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Toliau – devintoji dalis.

L.SABUTIS. Devintoji dalis.

PIRMININKAS. Išbraukti nustatyta tvarka.

L.SABUTIS. Taip, kadangi tos nustatytos tvarkos nėra, Teisės departamentas kėlė klausimą, kas tą tvarką nustatys. Vėl reikėtų atskirame straipsnyje aprašinėti. Mes manome, kad atsisakymą skirti nusistatys institucijos. Be to, tai reguliuoja ir mūsų jau priimtas Viešo administravimo įstatymas. Apie atsisakymo skirti motyvus informuoja valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekant įstaiga.

PIRMININKAS. Pritariam. Dešimtoji dalis.

L.SABUTIS. Dešimtojoje irgi nedidelė smulkmena, bet šiuo atveju atvirkščiai. Buvo iškelta abejonė, kodėl ir kas tai padarys. Mes siūlom įrašyti, kad asmuo, kai paskiriamas stažuotoju arba bandomajam laikotarpiui, perima reikalus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, nes tai esą labai svarbu, todėl mes įrašėm.

PIRMININKAS. Pritariame. Ir dvidešimt pirmojoje dalyje turbūt reikalingas redakcinis J.Razmos siūlymas. Gali būti, taip?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Pritariame. Ar galime priimti 14 straipsnį? Priimame. Dėkoju. 15 straipsniui pastabų nėra.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame 15 straipsnį. 16 straipsniui pastabų nėra.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame. 17 straipsnis. L.Sabučio papildymas – “Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje”. Sutariam…

L.SABUTIS. … taip pat redakcinis…

PIRMININKAS. Priimam. 17 straipsnis yra priimamas. 18 straipsnis. Pastabų nėra.

L.SABUTIS. Nėra.

PIRMININKAS. Priimame straipsnį. 19 straipsnis. “Moterų ir vyrų lygių galimybių tarnyboje…”

L.SABUTIS. Taip…

PIRMININKAS. Antrosios dalies penktajame punkte. Priimame. Dėl papildymo 7 punktu, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. 19 papildymą, taip…

PIRMININKAS. Antroji dalis…

L.SABUTIS. Tai irgi taip pat iš tos pačios mūsų serijos, kai reikia įrašyti dar vieną instituciją. Čia įrašomi Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių komisijų pirmininkai.

PIRMININKAS. Taigi pritariame siūlymui. 19 straipsnis yra priimamas. 20 straipsnis, gerbiamieji kolegos.

L.SABUTIS. Jau nustatėm, kas tai yra skaidrumas.

PIRMININKAS. Viešumas buvo atmestas. Liko skaidrumas. Kolegos, ar galime priimti 20 straipsnį? Priimame. 21 straipsnis. Kolegos, čia yra redakcinių pataisų. Pone pranešėjau?

L.SABUTIS. 21…

PIRMININKAS. Tryliktoji dalis.

L.SABUTIS. 21 pirmojoje dalyje yra 13… Mes taip pat atsižvelgėme į redakcines pastabas, kad pasibaigus paskyrimo į įstatymu nustatytas pareigas… Išbraukti žodelį “jų” ir 20… skaičius 50…

PIRMININKAS. … 6 straipsnis turėtų atsirasti vietoj 59.

L.SABUTIS. Taip, vietoj 59. 56 keturioliktoje dalyje. Į visa kita yra atsižvelgta, taip pat ir į tai, kad buvo siūlyta įrašyti visas institucijas, kaip yra priimta. Pavyzdžiui, paskutinėje redakcijoje bus, kaip mes minėjom, ne tik “Aukščiausiojo Teismo”, bet bus įrašyta “Lietuvos Aukščiausiojo Teismo”.

PIRMININKAS. Taip, taip.

L.SABUTIS. Ten, kur yra parašyta “Seimo, Respublikos sudarytos komisijos”, taip pat įrašyti Seimo Pirmininką, kadangi turi teisę sudaryti komisijas. Visos kitos pastabos, kurios buvo pateiktos, čia yra perkeltos.

PIRMININKAS. 21 straipsnis, kolegos. L.Sabučio pataisos planuojamos priimti, jeigu tam neprieštarautų S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tam neprieštaraučiau, bet tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad antrosios dalies nėra. Taigi, matyt, neturėtų būti ir pirmosios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, na, ta technika iš tikro bus sutvarkyta. Aš nuoširdžiai pasitikiu mūsų talentingomis redaktorėmis. Kolega Sauliau, ir jums siūlau pasitikėti. Ar galime priimti visą 21 straipsnį?

L.SABUTIS. Galime priimti. Ir S.Pečeliūno pastabą taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. 22 straipsnis, gerbiamieji kolegos.

L.SABUTIS. Būtų dėl 22 straipsnio 7 punkto pirmosios dalies. Aš irgi žiūriu, ar yra, ar nėra tos dalys, bet yra. Tačiau jų nebeliks, jeigu bus priimta. Tai ji čia daugiausia sukėlė ginčų. Čia yra…

PIRMININKAS. 7 punktas, taip?

L.SABUTIS. 7. Ir A.Matulo, ir V.Andriukaičio, ir mano siūlymas. Kaip tik 7. Mes šiuo atveju, kaip jums pateiktoje redakcijoje, siūlome atsisakyti, nes tai kitaip reguliuos kitas šio įstatymo straipsnis. Mes siūlome išbraukti 7 punktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taip pat siūlo ponai A.Švitra ir A.Matulas.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galėtume sutikti su siūlymu išbraukti šį straipsnį? Šią dalį, atleiskit. Pirmosios dalies septintąją dalį.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Visą 7 punktą.

L.SABUTIS. 7 punktą.

PIRMININKAS. Pirmosios dalies 7 punktą išbraukiame.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Atleiskit… K.Skrebys nori prieštarauti siūlymui …

L.SABUTIS. Ir kartu reikėtų aptarti…

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, pirma sutariam dėl jūsų siūlymo išbraukti 7 punktą.

L.SABUTIS. Bet kartu ir antroji dalis susijusi su 7 punktu. Irgi yra mano siūlymas išbraukti.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos. K.Skrebys norėtų prieštarauti siūlymui išbraukti 7 punktą ir antrąją dalį.

K.SKREBYS. Jeigu mes išbrauksim, bus prieštaravimas, nes mes apibrėžėm, kas yra politikai. Savivaldybių tarybų nariai yra politikai. Jeigu mes dabar leidžiam valstybės tarnautojams būti savivaldybių tarybų nariais, tai tuo pačiu metu žmogus bus ir valstybės tarnautojas, ir politikas. Bus prieštaravimas, nes jis gali būti arba politiku, arba valstybės tarnautoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pone pranešėjau…

L.SABUTIS. Aš atsakysiu.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, nėra sutarimo išbraukti 7 punktą ir antrąją dalį? Nėra. Registruojamės. Žodis pranešėjui L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Aš prašyčiau buvusį ministrą, prisidėjusį prie šio įstatymo rengimo, žvilgterėti į 56 straipsnį, kuris kaip tik reglamentuoja šias nuostatas, jog valstybės tarnautojas, išrinktas į Seimą, savivaldybę ar panašiai, netenka valstybės tarnautojo statuto. Visa tai mes pasakėme ir čia kartoti papildomai nereikia, kas sukėlė bereikalingas diskusijas, todėl siūlome išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar A.Švitra ir A.Matulas sutinka su tuo siūlymu išbraukti, ar ne? Čia buvo jų siūlymas.

L.SABUTIS. Jie siūlė.

PIRMININKAS. Taip pat ir antrąją dalį. Ačiū. Ir dėl antrosios dalies sutarėme. 41 Seimo narys dalyvauja posėdyje. Taigi balsuojame dėl siūlymo išbraukti šio straipsnio pirmosios dalies 7 punktą. Kas tam pritartų, balsuoja, kolegos, už. Taip pat iš karto iškristų ir antroji dalis, jeigu būtų priimtas mūsų teigiamas sprendimas. Už siūlymą – 30, prieš – 3, susilaikė 4. 7 punktas išbraukiamas, išbraukiama šio straipsnio antroji dalis. J.Razma siūlė redaguoti pirmosios dalies 8 punktą.

L.SABUTIS. Aš nežinau, ar reikia, jeigu 56 straipsnyje tai pasakyta.

PIRMININKAS. Dėl 8 punkto, kolega Jurgi.

J.RAZMA. Aš manyčiau, kad griežtas uždraudimas eiti dvejas pareigas valstybės tarnyboje būtų negeras dalykas, kaip dabar yra parašyta, nes mes galime įsivaizduoti, kad yra, sakykim, mokslininkų, kurie gali turėti pusę etato valstybės tarnyboje, kitą pusę laiko dėstyti. Vyriausybė galėtų nustatyti tą tvarką, kuriais atvejais iš tikrųjų galima eiti kelias pareigas ir su kokiu darbu tai gali būti susiję. Aš įsivaizduoju, kad su pedagoginiu, moksliniu ir panašiai. Todėl mano draudimas būtų sušvelnintas, būtų draudžiama eiti kelias pareigas, pažeidžiant Vyriausybės nustatytą tvarką.

PIRMININKAS. P.Papovas dėl J.Razmos siūlymo.

P.PAPOVAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad paslaugų valstybės tarnautojams netaikoma ši nuostata. Tai viena. Tačiau vienos pareigos, tai ne pusė pareigų.

L.SABUTIS. Taip.

P.PAPOVAS. Taip pat yra skirtumas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.

L.SABUTIS. Kol vyksta registracija, aš trumpai pakomentuosiu. Tai iš tikrųjų Vyriausybės ir mūsų sprendimas. Ir svarstymo metu, ir pateikimo metu buvo susitarta ir pritarta, kad, jeigu dirba valstybės tarnyboje, gauna visas garantijas ir po to gauna garantijas, dar ieškoti papildomai 3 kitų pareigybių, mes iš principo ir komitete nepritarėme, ir dabar siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės, kolegos. Balsuosime dėl J.Razmos siūlymo 22 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą redaguoti jo siūlomu būdu. Kolegos, kas paremtų J.Razmos siūlymą, balsuoja už. Pranešėjas tam nepritaria. (Balsai salėje)

L.SABUTIS. Todėl ir yra valstybės tarnyba. Tarnauti – tai tarnauti, neuždarbiauti.

PIRMININKAS. Už siūlymą – 7, prieš – 19, susilaikė 19. Kolegos, J.Razmos siūlymas nepriimtas. Ar galime laikyti priimtą visą 22 straipsnį? Straipsnis yra priimamas. (Balsai salėje)

L.SABUTIS. Jau prieš tai išbraukėme.

PIRMININKAS. Kolegos, 23 straipsnis. Pasiūlymų nėra.

L.SABUTIS. Ne.

PIRMININKAS. Priimame. 24 straipsnis. Straipsnį priimame.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 25 straipsnis. Priimame.

26 straipsnis. Priimame.

27 straipsnis. Priimame.

28 straipsnis. Priimame.

29 straipsnis. Korektūra. Priimame.

30 straipsnis. Priimame.

31 straipsnis. L.Sabučio siūlymas.

L.SABUTIS. 31 straipsniui pastabų neturiu.

PIRMININKAS. Atleiskite. 31 straipsnis priimamas.

32 straipsnis.

L.SABUTIS. Dėl 32 straipsnio. Reikėtų žvilgterti į tai, jog mes išties nustatome, ir čia buvo redakcijoje, kad dydžius atskirų kategorijų pareigybėms pagal tą priedelį, kuris buvo teikiamas… Šiandien buvo priimta, susitarta, kad to priedelio mes nesame pasiruošę priimti prie šio įstatymo, todėl siūloma jį išbraukti ir papildyti šį straipsnį žodžiais “antrąją dalį”. Tai yra, jog dydžius pareigybių kategorijoms nustato įstatymas.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti?

L.SABUTIS. Tada tampa visiškai aišku.

PIRMININKAS. Kolega Julius neprašo kategoriškai žodžio. Taigi pritariame L.Sabučio siūlymui ir priimame 32 straipsnį.

33 straipsnis. Priimame.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 34 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. 35 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. 36 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 37 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. 38 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. 39 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 40 straipsnis. Maža redakcinė pastaba, vietoje “žmonėmis interesantais”…

L.SABUTIS. Taip. Kadangi reikia suderinti, siūlė Teisės departamentas, o toliau lieka žmonių konstitucinės teisės, mes tą pataisą priimame.

PIRMININKAS. 40 straipsnis yra priimamas su L.Sabučio siūlymu. 41 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimame. 42 straipsnis. Priimame.

43 straipsnis. Siūloma kita L.Sabučio redakcija.

L.SABUTIS. Turėčiau pateikti kartu ir tai, kas buvo pasakyta svarstymo metu, jog reikia sukonkretinti. Prie šios normos labai atidžiai dirbome bei derinome su Vyriausybės atstovais. Ir štai mes pateikėme 43 straipsnio redakciją, kurioje apibrėžiame būtent ir terminus, ir būdus, kai yra skiriama drausminė nuobauda. Vėliau to skyrimo tvarką galėtų reglamentuoti ir Vyriausybė savo teisės aktu. Todėl aš norėčiau labai trumpai pasakyti, kas keičiasi. Pirmojoje dalyje – tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama tiesioginiam valstybės tarnautojų vadovui gavus rašytinę informaciją, sakysime, pranešimą apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tai viena dalis. Antroji dalis – tarnybinė nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai nusižengimas paaiškėjo, kad nebūtų vilkinama, neįskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe arba sirgo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos. Tai sutampa kartu ir su darbo įstatymais. Trečia. Paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamos veikos požymių, pabrėžiu, paaiškėjus, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma, patikrinimo medžiaga perduodama kvotos organui. Atsisakius kelti baudžiamąją bylą, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės tas skyrimas turėtų būti taip pat užbaigtas per vieną mėnesį, bet apskritai nuo nusižengimo padarymo dienos neturėtų užsitęsti daugiau kaip vieneri metai. Projekte buvo siūlomi dveji metai. Mes manome, kad iš tikrųjų tai būtų per ilgas laiko tarpas ir prarastų aktualumą. Ketvirtojoje dalyje aiškiai pasakyta, kad tvarką nustatytų Vyriausybė. Štai tokia redakcija, jeigu būtų priimtina, atsakytų į visą jūsų daugmaž išreikštą kritiką ir pageidavimus, kad tai būtų sukonkretinta.

PIRMININKAS. Dėl L.Sabučio siūlomos 43 straipsnio redakcijos Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Tai, ką siūlo ponas L.Sabutis yra gerai, bet aš norėčiau pareikšti vieną pastabą, vėl galbūt ją galima būtų priimti kaip redakcinę. 43 straipsnio trečiojoje dalyje yra aiškiai…

PIRMININKAS. L.Sabučio tekste.

S.PEČELIŪNAS. … parašyta, turbūt jie toje dalyje beveik panašūs. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Vyriausybė ir jos įgaliota institucija. Bet, aš manyčiau, turėtų būti skyrimo ir atšaukimo, sakykim, abu dalykai. Aišku, kitame straipsnyje “Nuobaudų išnykimas” yra parašyta, kaip jos natūraliai išnyksta. Matyt, galima situacija, kai žmogus anksčiau, kaip sakoma, išperka savo kaltę. Dabar tokios galimybės nematau, nes tokios tvarkos tiesiog niekas nenustato. Siūlyčiau tą vieną žodelį trečiojoje dalyje įrašyti ir mes išspręstume šią bėdą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, ar jūs turite L.Sabučio pataisas? Prašom, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Aš labai trumpai. Tą abejonę, kurią jūs pasakėte, išties turėtų pašalinti Vyriausybė, bet mes, t.y. įstatymų leidėjai, nustatėme pagrindinius reikalavimus, ir šitas straipsnis kaip tik yra skirtas tarnybinių nuobaudų skyrimui. Jūs pats teisingai paminėjote, kad 44 tai yra nuobaudos išnykimas. Todėl čia vėl kartoti nebūtų prasmė.

PIRMININKAS. Kolegos, 43 straipsnį galima priimti tokį, kokį siūlo L.Sabutis, bendruoju sutarimu. Ačiū.

44 straipsnis.

L.SABUTIS. Nėra pastabų.

PIRMININKAS. Ar galime 44 straipsnį priimti? S.Pečeliūnas už.

S.PEČELIŪNAS. Aš dabar norėčiau atsakyti į tą klausimą, kurį man posėdžio pirmininkas pateikė, ar aš skaičiau, ar ne? Aš jį skaičiau ir 44…

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui J.Beinortui dėl 44 straipsnio.

J.BEINORTAS. Aš drįstu suabejoti dėl 44 straipsnio penktosios dalies. Mielieji kolegos, ar jūs įsivaizduojate teikimą apdovanoti asmenį, kuris turi valstybės tarnybos nuobaudas? Aš manau, kad tokios atskiros išimtys gali būti tiktai ypatingi pasižymėjimai, tarkim, skęstančiųjų gelbėjimas arba dar kažkas, kitais atvejais, aš manau, kad čia praranda prasmę, o užsidirbti, kad Ministras Pirmininkas ar Seimo Pirmininkas pareikštų padėkas, kurios yra tik tam, kad nuimtų nuobaudas, aš manau, kad tai yra visiškai nereglamentuotina.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys norėtų paremti 44 straipsnį.

K.SKREBYS. Būtent šita nuostata, penktoji dalis, kad gavus padėką ar valstybės apdovanojimą tarnybinė norma yra panaikinama… Ši norma galioja daugelio demokratinių valstybių valstybės tarnybos įstatymuose, juo labiau kad teisėsaugos pareigūnai irgi tampa valstybės tarnautojai, ir jeigu, tarkim, vienas ar kitas pareigūnas, nors ir turėdamas tarnybinę nuobaudą, ypatingai pasižymėjo tarnyboje, ar nusikaltėlius sulaikė, ar dar kažką gero padarė, tai visiškai natūralu, kad jam ta nuobauda turi būti nuimama. Mes turėtume atkreipti dėmesį, kad padėką gali pareikšti trys aukščiausieji valstybės pareigūnai. Aš manau, kad jie yra pakankamai atsakingi ir padėkomis tikrai nesišvaistys. Taigi eiliniam valstybės tarnautojui nėra paprasta užsidirbti ar Respublikos Prezidento, ar Seimo Pirmininko, ar Ministro Pirmininko padėką. Ir, kaip jau minėjau, daugelio demokratinių valstybių valstybės tarnybos įstatyme tokia nuostata egzistuoja.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš buvau apsidžiaugęs, kad mūsų posėdžio pirmininkas labai korektiškai pirmininkavo iki pertraukėlės, bet dabar visiškai nesupratau, kodėl jis mane nutraukė vidury sakinio, kai aš kalbėjau apie 44 straipsnį? Ar jis iš anksto numatė, ką aš sakysiu? O pasirodo, tai, ką aš sakiau, ponas K.Skrebys patvirtino. Ir policininkai pakliūva, ir nuobaudos atšaukimo tvarkos mes tokios neturėsim, o ji yra būtina. Todėl mano siūlymas 43 straipsnį papildyti tuo vienu žodeliu dabar man ir kitiems pasidaro aišku, kad jis yra reikalingas. Aš siūlyčiau pranešėjui apie tai pagalvoti ir pačiam tą problemą išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime 44 straipsnį priimti bendruoju sutarimu? Straipsnis yra priimamas. 43 straipsnio vieno žodelio problema bus sprendžiama aukščiausiu lygiu.

45 straipsnis, kolegos. Ar galime jį priimti su L.Sabučio redakciniais siūlymais dėl ketvirtosios dalies?

L.SABUTIS. Taip, “valstybės institucija”, žodelis praleistas.

PIRMININKAS. Kolegos, 45 straipsnis priimamas.

46 straipsnis. Priimamas. 47 straipsnis. Priimamas. 48 straipsnis. Priimamas. 49 straipsnis. Priimamas. 50 straipsnis. Priimamas. 51 straipsnis priimamas. 52straipsnis priimamas. 53 straipsnis priimamas. 54 straipsnis priimamas. 55 straipsnis priimamas.

L.SABUTIS. Negauta jokių pastabų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iki 55 straipsnio priimta.

56 straipsnis, pone pranešėjau. L.Sabutis, A.Matulas, A.Švitra siūlo panašiai dėl ketvirtojo punkto.

L.SABUTIS. Taip, 56 straipsnio pirmosios dalies ketvirtajam punktui “ar savivaldybės įstaigų vadovams”. Šiuo atveju, kai išrenkami tie asmenys, apie kuriuos mes jau kalbėjom, arba paskiriami į politines pareigybes, tai taikoma tik savivaldybės administracijos tarnautojams, netaikoma kitiems. Ir buvo pasakyta dėl viešojo administravimo įstaigų vadovų, kad jie galėtų būti savivaldybių tarybų nariai. Mes išbraukiame šitą, jie galės būti renkami ir atlikti pareigas paslaugų arba viešojo administravimo įstaigoje ir atlikti pareigą tarybos posėdžiuose.

PIRMININKAS. Tai čia pritariame dėl vienuoliktojo punkto. Man atrodo, mes jau redagavome. Priimame L.Sabučio pataisas.

Dėl tryliktojo punkto. Jūs siūlote papildyti pirmosios dalies tryliktąjį punktą?

L.SABUTIS. Taip, pirmosios dalies vienuoliktąjį punktą reikia papildyti. Taip pat ten buvo “valstybinio”, reikia “valstybinių pensijų”, tai netaikoma politinio asmeninio… pakaitiniams darbuotojams. Aš norėčiau, kad jūs fiksuotumėte, kad vienuoliktasis punktas pagal tą redakciją taip pat yra papildytas.

PIRMININKAS. Sutariam.

L.SABUTIS. O tryliktasis punktas, tai taikoma tik įstaigos vadovui, nes tai taip pat buvo sukėlę abejonių dėl to, kai pasibaigia įstaigos vadovo kadencija, ar visiems tarnautojams irgi pasibaigia darbas tarnyboje. Ne, mes skliausteliuose papildome, kaip čia yra pateikta, kad tai taikoma tik įstaigos vadovui.

PIRMININKAS. K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš kalbėjau, kai mes svarstėme tą straipsnį, kad valstybės tarnautojai negali būti savivaldybių tarybų nariai, tuo pačiu metu negali būti politikai. Buvo apeliuojama ir pranešėjo, ir kitų Seimo narių į 56 straipsnį, kuris neva viską išsprendžia. Bet jeigu mes atidžiai skaitysim, tai mes pamatysim, kad negali būti savivaldybės tarybos nariu tiktai tas valstybės tarnautojas, kuris dirba tos savivaldybės administracijoje. Tačiau, tarkim, jis dirba ar kitos savivaldybės administracijoje, ar ministerijoje, ar kurioje nors kitoje valstybės įstaigoje, ir čia mes susiduriame su ta problema, kad jis yra valstybės tarnautojas, kuris, tarkim, dirba ministerijoje ar valstybės institucijoje ir tuo pačiu metu jis yra politikas, nes jis yra savivaldybės tarybos narys. Valstybės tarnautojui yra draudžiama užsiimti politine veikla, jam yra draudžiama turėti simpatijas kokiai nors vienai politinei partijai. Tuo tarpu kaip tarybos narys jis aktyviai užsiima politine veikla, yra politikas. Vienu metu vienas asmuo yra ir valstybės tarnautojas, ir politikas. Čia yra esminis prieštaravimas, kuris nėra išspręstas.

PIRMININKAS. Kolega, reikalausite balsuoti dėl vienuoliktojo punkto?

L.SABUTIS. Mes neturim kitų pasiūlymų dėl Seimo narių pasakytų pastabų, jog reikėtų apriboti tik toje administracijoje, tai, beje, dabar reguliuoja ir Vietos savivaldos įstatymas. Galų gale, jeigu iškiltų kokios nors abejonės ateityje taikant šią normą, galima taip pat, man atrodo, ieškoti išeities. O šiuo metu mes pasisakome dėl politikų ir renkamų į atstovaujamąsias institucijas pareigybių.

PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys nereikalauja balsuoti. Iškėlė tiktai naujų probleminių pasvarstymų. 56 straipsnis priimamas bendruoju sutarimu.

57 straipsnis, gerbiamasis pranešėjau.

L.SABUTIS. 57 straipsniui taip pat siūlome tam tikrų pataisymų.

PIRMININKAS. Pirmiausia J.Razma dėl pirmojo punkto antrosios dalies.

L.SABUTIS. Pirmiausia, jeigu atkreipėte dėmesį, yra “valstybės tarnybos bendrasis valdymas”, buvo tik “valdymas”. Įrašėm tą pavadinimą. Toliau dėl antrosios dalies pirmojo punkto yra J.Razmos pasiūlymai.

PIRMININKAS. J.Razma atsiima šį siūlymą. Ir kitus siūlymus dėl šio straipsnio? Ir kitus siūlymus dėl šio straipsnio. Yra dar siūlymas išbraukti trečiąjį punktą. Taip, J.Razma atsiima savo siūlymus.

L.SABUTIS. Šiam straipsniui nėra J.Razmos pasiūlymų ir kitų nėra. Tik mano redakciniai pataisymai, kuriuos esu išdalinęs. Taigi skelbiu dėl antrosios dalies išdėstymo pirmojo punkto.

PIRMININKAS. Prašom. Niekas neprieštarauja. Toliau.

L.SABUTIS. Vadinasi, sutariam, nes J.Razma atsiėmė. Tuomet lieka mano trečiasis punktas. “Nustato valstybės institucijų, įstaigų, savivaldybių, valstybės tarnautojų pareigybių lygius, kategorijas, išskyrus Vyriausybei neatskaitingų institucijų politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes.” Panaši redakcija, kaip ir buvo, tačiau labiau sukonkretinta ir siūlome išbraukti visą tą dalį. Tai būtų prie bendrojo valdymo skirta Vyriausybei. Ir būtų galima kalbėti dėl trečiosios dalies antrojo punkto.

PIRMININKAS. Atsiprašau, pone pranešėjau, antrosios dalies trečiasis punktas redaguojamas jūsų siūlomu būdu?

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Toliau. Trečiosios dalies antrasis punktas. Jūs taip pat siūlote kitą redakciją?

L.SABUTIS. Taip pat keičiam redakciją į tikslesnę, nes jūs pamatysite, kad ta, kuri yra pateikta įstatyme ir dabar mūsų suredaguota, ji labai aiškiai atsako ir dėl šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų kontrolės. Vadinasi, ministro dideli įpareigojimai, tam buvo pritarta ir svarstymo metu. Turi teisę sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne daugiau kaip prieš vieną mėnesį priimtus valstybės institucijų ar įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų, ir mes įrašome – “ir savivaldybių institucijų”, kad šiuo atveju nebūtų taikoma savivaldybėms ir statutinėms institucijoms bei jų vadovų sprendimams.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja.

L.SABUTIS. Mes siūlytume tokią redakciją. O jeigu ginčas, tada teisme.

PIRMININKAS. Dėl 6 punkto ir apeliacijų.

L.SABUTIS. Dėl 7 ir 9 punktų atitinkamai sureguliuojame. Iš šio straipsnio išbraukti penktąją dalį. Taip siūloma dėl to, jog redakcijoje svarstymo metu kilo abejonių, kad penktoji dalis labai išplečia teises toms institucijoms arba toms įstaigoms, kurios kontroliuos šio įstatymo įgyvendinimą. Mes manome, kad bendra norma yra ir savivaldybėms, ir visoms institucijoms… įstatymais, tai yra Seimo priimti arba savivaldybės tarybos sprendimai. Niekas kitas negalėtų priversti kitaip elgtis. Tai gali daryti Vyriausybė arba Seimas, todėl “atsakingo ministro arba valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančių įstaigos vadovų sprendimai jų kompetencijai priskirtais klausimais yra privalomi visoms valstybės institucijoms, įstaigoms ir savivaldybėms” mes siūlome išbraukti. Tai neatitiktų visų kitų įstatymų ir Konstitucijos reikalavimų.

PIRMININKAS. Niekas dėl to nenori kalbėti. Taigi 57 straipsnis priimamas su L.Sabučio pataisomis.

L.SABUTIS. Kaip jūs sakėte, 6 punkte žodelis “apeliacija”, jo nelieka.

PIRMININKAS. Ten nelieka. Ir “apeliacijų” nelieka. Šio straipsnio penktoji dalis taip pat išbraukiama.

58 straipsnis. Nėra balsuotinų pastabų, išskyrus, kad atsiranda “Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje”. 58 straipsnis yra priimamas.

59 straipsnis. Antroji dalis.

L.SABUTIS. Taip pat nedidelė pataisa. 59 straipsnio antrojoje dalyje įrašyti žodį “institucijų” ir iš 59 straipsnio ketvirtosios dalies 7 punkto išbraukti žodžius “pagal šio įstatymo 43 straipsnio penktąją dalį”. Mes patiksliname 45 ir 44.

PIRMININKAS. 59 straipsnis yra priimamas.

60 straipsnis. Siūlymų nėra.

L.SABUTIS. Neturime.

PIRMININKAS. Priimame. 61 straipsnis.

L.SABUTIS. Registras taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas. 62 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip pat.

PIRMININKAS. Priimamas.

63 straipsnis. Priimamas.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. 64 straipsnis. Priimamas.

L.SABUTIS. Priimamas.

PIRMININKAS. 65 straipsnis.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Priimamas. 66 straipsnis. Priimamas.

67 straipsnis.

L.SABUTIS. Konkurso organizavimas. Be pastabų.

PIRMININKAS. Priimamas. 68 straipsnis. Mes, rodos, jau esame apsisprendę dėl V.Andriukaičio analogiškos pataisos, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Atrodo, taip.

PIRMININKAS. Ne visai. Atsiprašau, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. 69 straipsniui jis siūlo…

PIRMININKAS. 68 straipsniui.

L.SABUTIS. 68?

PIRMININKAS. Taip. Pirmajai daliai. Išbraukti…

L.SABUTIS. Mes svarstėme prieš tai analogiškame straipsnyje, nes tai tarpusavyje suderinti straipsniai. Taip pat siūlau išbraukti “pareigybes dėl pensinio stažo arba ūkines technines funkcijas atliekančių paslaugų tarnautojų pareigas”. Mes nepritariame.

PIRMININKAS. Kolege Dovydėniene, ar jūs reikalausite balsuoti dėl V.Andriukaičio siūlymo?

R.DOVYDĖNIENĖ. Aš manau, kad vis dėlto reikia balsuoti dėl šios V.Andriukaičio pataisos, nes ji nėra absoliučiai analogiška. Ten priėmimo amžius ir priėmimo reikalavimai, o atleidimas gali būti taikomas ir tiems asmenims, kurie jau yra valstybės tarnyboje ir kurių iš naujo priiminėti nereikės. Todėl siūlau balsuoti dėl V.Andriukaičio siūlomos pataisos.

L.SABUTIS. Bet 9 straipsnyje kaip tik yra karjeros valstybės tarnautojams. Čia mes leidžiame vadovui pasirinkti, apskritai toks tarnautojas turi teisę dar 3 metus. Kam netaikoma? Toks pensinis amžius nebūtų taikomas ūkines technines funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams. V.Andriukaitis siūlo išbraukti, kad amžius būtų taip pat taikomas.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė nepritartų V.Andriukaičio siūlymui.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš ne tik nepritarčiau V.Andriukaičio siūlymui. Dėl to, matyt, nereikėtų kalbėti, nes, atrodo, ir pranešėjas tam nepritaria. Aš apskritai nepritariu visai šiai daliai, kartu man tik belieka nepritarti ir straipsniui. Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį, kalbama apie viešųjų paslaugų valstybės tarnautojus, kurie negalės dirbti ilgiau negu jiems sukanka pensinis amžius. 3 metai galios tik pirmus trejus metus po šio įstatymo priėmimo. Jeigu valstybės tarnautojams 56 straipsnyje numatoma, kad galima pratęsti, tai viešųjų paslaugų tarnautojams tas straipsnis negalioja. Vadinasi, net jeigu mokykloje ar kokioje kultūros įstaigoje truks specialisto, vis tiek tas žmogus privalės išeiti iš darbo vien dėl to, kad neprarastų viso to, ką jis yra jau užsidirbęs būdamas paslaugų valstybės tarnautoju. Manau, kad šis punktas vis dėlto reikalauja geroko apmąstymo. Manau, kad tai iš tiesų nėra teisingas sprendimas. Drįsčiau atkreipti dėmesį visų, kuriems yra ne mažiau kaip 40 metų, jiems visiems tai galios. Tikrai manau, kad tai yra neteisinga.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs galėjote kalbėti tik dėl V.Andriukaičio pataisos. Kviečiu registruotis. Balsuosime dėl V.Andriukaičio pataisos.

L.SABUTIS. Bet aš norėčiau, kad man patalkintų Vyriausybės atstovas nors šioje straipsnio dalyje.

PIRMININKAS. Registruojamės. Trumpas žodis. Viceministras V.Adomonis.

V.ADOMONIS. Labai ačiū. Aš norėčiau, kad ponia S.Burbienė pažvelgtų į pono L.Sabučio pateiktą 4 straipsnio antrąją dalį, kas yra taikoma paslaugų valstybės tarnautojams. 52 straipsnio pirmosios dalies 4 punktas, tai yra taikoma ir viešųjų paslaugų valstybės tarnautojams, kad jiems penkerius metus galėtų būti pratęstas terminas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš viso mūsų užsiregistravo 64. V.Andriukaitis siūlo išbraukti 68 straipsnio pirmosios dalies paskutinio sakinio dalį. Negražiai suformulavau. Balsuojame, kolegos, dėl V.Andriukaičio siūlymo, dėl siūlymo išbraukti sakinio dalį.

L.SABUTIS. Pensinį amžių.

PIRMININKAS. Už – 4, prieš – 28, susilaikė 21. V.Andriukaičio siūlymas dėl pirmosios dalies nėra priimamas. Ar galėtume priimti visą 68 straipsnį?

L.SABUTIS. Taip. Aš siūlyčiau priimti.

PIRMININKAS. Priimame.

L.SABUTIS. Jis yra labai reikšmingas, tai yra 3 metai po pensinio amžiaus ir dar 5 metus suteikta teisė.

PIRMININKAS. 69 straipsnis, kolegos. L.Sabučio siūlymai. Prašom pakomentuoti. Pirmoji dalis.

L.SABUTIS. 69 straipsnis. Šiuo atveju išties prašau dėmesio. Tai yra valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reikalai, kurie turbūt sukosi ir svarstymo metu, ir klausymo metu, todėl mums teko atsižvelgti į jūsų pastabas ir prašymus bei redaguoti siūlyti kitaip, tai yra faktiškai atsisakant šiuo įstatymu šių normų, kurios sureguliuotų visiškai. Kartu, kaip pastebite, mes siūlome tai padaryti ne iki sausio 1 dienos, o duoti truputį ilgesnį laiką, kad būtų pateikta Seimui iki kovo 1 dienos. Tokia yra redakcija dėl 69 straipsnio (…) pirmosios dalies keičiant ją. Čia, beje, dėl šio straipsnio antrosios dalies taip pat buvo ir J.Razmos siūlymas.

PIRMININKAS. Dėl antrosios dalies. Dabar jūsų redakcija.

L.SABUTIS. Bet aš noriu kartu dėl 69 straipsnio pirmosios dalies. Šis straipsnis pradedamas įgyvendinti, 2, 3 straipsnių nuostatos bus priskirtos lygiams ir kategorijoms bei nustatyti pareiginiai algų koeficientai, bet ne vėliau kaip nuo 2000 metų, t.y. kitų metų, kovo 1 dienos.

PIRMININKAS. Kovo 1 d.

L.SABUTIS. Taip, kovo 1 dienos. Mes keičiame sausį į kovą.

PIRMININKAS. Ar sutariame, kolegos, dėl to? Pritariame. P.Papovas prašo žodžio pritarti, todėl aš tikiuosi, kad plačiai nekalbės.

P.PAPOVAS. Aš siūlau pritarti, bet noriu atkreipti teikėjo dėmesį. Kadangi buvo priimtas 32 straipsnis, tai dabar iš pirmosios dalies turėtų būti išbraukta ir trečioji dalis, nes jau netinka trečioji dalis, kadangi įstatyme bus reglamentuojamos kategorijos, darbo užmokestis, o ne kita tvarka. Trečiosios dalies neturėtų būti. Pirmojoje dalyje tuomet turėtų likti tik antroji dalis, o trečiosios dalies nebus.

L.SABUTIS. Aišku. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, antroji dalis. J.Razma. L.Sabutis siūlo skirtingas redakcijas. V.Andriukaitis siūlo šią dalį išbraukti. Kas ten anksčiau įregistruota? 8.15 anksčiau įregistruota L.Sabučio. Taigi prašom argumentuoti savo antrosios dalies redakciją.

L.SABUTIS. Tam tikra prasme anksčiau. Tai yra siūlymas, kad valstybės tarnautojai, kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo gautas vidutinis darbo užmokestis, mes čia parašėm “yra”, bet reikėtų turbūt sakyti “bus didesnis už nustatytą įstatymu 32 straipsniu darbo užmokestį, nuo 2000 m. kovo 1 d. gauna atskiru įstatymu nustatytą darbo užmokestį”. Taip mes suredaguojame ir nukeliame į 78, Vyriausybei darome tokį pavedimą. Bet mes dar iki 78 turime ateiti. O šioje dalyje mes tiktai nukeliame, kad tai yra reguliuojama atskiru įstatymu, o ne šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar kalbame dėl L.Sabučio siūlymo. Jis anksčiausiai įregistravo siūlymą redaguoti šią dalį. Ar galime ją priimti? Ne. Kas paremtų? A.Kubilius norėtų prieštarauti dėl L.Sabučio redakcijos.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau ne tiek prieštarauti, kiek galbūt dėl redakcijos. Man atrodo, kad geriau būtų suprantama, iš tikrųjų čia reikėtų kai kur paredaguoti. Nes kai nurodom “gauna atskiru įstatymu nustatytą darbo užmokestį”, tai atrodo, kad bus priimamas specialus įstatymas tiems darbuotojams, kurių atlyginimai yra didesni už įstatymu nustatytą. Aš suprantu, ponas L.Sabutis nurodo į 78 straipsnį. Tai gal ir reikėtų ten, kur vartojat žodžius “atskiru įstatymu”, rašyti “78 straipsnyje nustatyto įstatymo”. Kad tas būtų aišku. Galimas dalykas, aišku, mes nukeliam problemos sprendimą į ateitį, todėl dėl to dabar nenoriu diskutuoti. Bet labai abejoju, ar iš tikrųjų galima mažinti atlyginimus tuos, kurie yra nustatyti, o ne vien tiktai sulaikyti jų augimą. Bet čia yra ateities diskusija.

L.SABUTIS. Taip, tai yra ateities. Mes, kurie rengėme ir redagavome, šiai normai nepritarėme. Regis, kad diskusijos bus labai karštos, kai bus pateikti projektai to atskiro įstatymo, kurį nurodom 78 straipsnyje. O dabar sutinku su jūsų siūlymu, galėtume 2 straipsnyje tiesiog adresuoti 78.

PIRMININKAS. Ar bendro sutarimo dėl L.Sabučio redakcijos nebus? Priimame bendruoju sutarimu. J.Razma tada savo siūlymą turėtų atsiimti. Ar jis dar jį argumentuos?

J.RAZMA. Ne, aš primygtinai neargumentuosiu, jeigu ponas L.Sabutis nenorėjo šiandien ryžtingai tokiu paprastu būdu, kaip aš siūliau, išspręsti. Tačiau norėčiau, kad jis atskleistų, kaip jis supranta vidutinį darbo užmokestį. Statistikai, kai pateikia vidutinį darbo užmokestį, skaito ir priedus, ir premijas, pateikia tam tikro laikotarpio. Čia yra visiškas neapibrėžtumas. Jeigu tiesiog darbo užmokestį įstatymo įsigaliojimo momentu fiksuotų be žodžio “vidutinis”, tai būtų aiškiau. Kam čia kalbėti apie kažkokį vidutinį, metų, pusės metų ar dar kažkiek?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

J.RAZMA. Kalbėkim tiesiog apie darbo užmokestį, kuris įstatymo įsigaliojimo momentu bus.

PIRMININKAS. J.Razma atsiima savo siūlymą.

L.SABUTIS. Gerai. Dar pridėčiau, dėkoju už jūsų tą pasiūlymą. Bet dabartinė jūsų redakcija, kurią jūs buvot pateikęs, sukeltų labai daug, sakyčiau, nesuderinamumų, o ji ir turėtų būti sėkmingai perkelta į naują rengiamą įstatymo projektą. Nes jūs jau tartum duodat pasiūlymus, kaip tai turėtų būti išspręsta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ir trečias siūlymas dėl šitos dalies. V.Andriukaitis apskritai siūlo šią dalį išbraukti. Ar tas siūlymas dar lieka, ponia Roma Dovydėniene?

R.DOVYDĖNIENĖ. Taip, šitas siūlymas lieka. Aš noriu pritarti A.Kubiliui, kad iš tikrųjų darbo užmokesčio negalima mažinti pagal šiandien galiojantį įstatymą. Tačiau priėmus naują įstatymą ir nustačius atitinkamą darbo apmokėjimo tvarką, darbo užmokestis gali keistis. Todėl visiškai logiška yra atsisakyti 69 straipsnio antrosios dalies ir ją išbraukti iš įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas dėl šio siūlymo.

J.BEINORTAS. Dabar jau čia susidėjo bent trys siūlymai. Aš norėčiau išsakyti, pone posėdžio pirmininke, poziciją, kuri matysis iš visų. Mano protu, po to, kai mes jau prisiyrėme iki 69 straipsnio, tai vidutinis darbo užmokestis suprantamas taip, kaip jis buvo numatytas 31 ir 32 straipsnyje. Jokių kitų sudedamųjų dalių jį skaičiuojant nebebūtų. O tai, ką mes sakome, kad bus labai sunkus ir sudėtingas darbo apmokėjimo įstatymas, tiek to, bet jis turi būti skaidrus. Pono V.Andriukaičio siūlymas, man regis, šiuo atveju jau praranda aktualumą, kai mes apsisprendėme L.Sabučio pataisos naudai.

PIRMININKAS. Ir A.Sysas norėtų prieštarauti V.Andriukaičio siūlymui. Tai jau nebūtų pirmasis kalbėtojas. Ar reikalautų kas balsuoti? Taip, registruojamės, kolegos. Žodis L.Sabučiui.

L.SABUTIS. Šiuo atveju visiškai suderinom ateities atlyginimų nustatymo variantus, kas skiriama Vyriausybei, kas Seimui ir kas galiausiai įstatymui. Todėl trečioji dalis šiuo atveju nieko nebeprideda prie pirmosios, antrosios dalies. Ji gali būti ir išbraukta, o paliktų tiktai penktosios dalies siūlymai, kad kol bus įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos, ten toliau išvardyta, kad kai svarstysim. Taigi aš sutikčiau ir su ta pastaba, kuri buvo pasakyta, kad ji gali būti ir išbraukta, nurodant, kad į 78 straipsnį mes perkeliam…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymo išbraukti trečiąją dalį nėra.

L.SABUTIS. Bet galima taip…

PIRMININKAS. Antrąją dalį siūlo išbraukti V.Andriukaitis. Tik antrąją dalį, kolegos.

L.SABUTIS. Taip, taip, taip.

PIRMININKAS. Taigi aš tiktai taip tegaliu elgtis. Kolegos, kas paremtų V.Andriukaičio siūlymą išbraukti antrąją dalį, kurios mes jau priėmėm L.Sabučio redakciją? Kas paremtų, tas už.

L.SABUTIS. Ji nebereikalinga šiuo atveju…

PIRMININKAS. Už – 19, prieš – 21, susilaikė 14. Kolegos, ši dalis nėra išbraukiama. Dabar kitos redakcinės pataisos. Jau tik redakcinės jūsų siūlomos, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Tai aš sutinku, kad trečioji dalis galėtų būti išbraukta. Turbūt ir Vyriausybės pranešėjas galėtų sutikti. O jeigu jis būtų kitos nuomonės, tai prašau, tegul pasako savo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymo išbraukti trečiąją dalį nėra…

L.SABUTIS. Nėra…

PIRMININKAS. …ir mes neturime…

L.SABUTIS. Prašau, aš tik sakau savo nuomonę.

PIRMININKAS. …nepritarti visam straipsniui. Taigi ketvirtoji dalis.

L.SABUTIS. Ketvirtoji dalis tada galiotų, kaip ir yra nurodyta trečiojoje ir antrojoje mūsų priimtoje dalyje. O visa kita yra jau pagal penktosios dalies redakciją. Dėl ketvirtosios dalies aš daugiau neturiu.

PIRMININKAS. Taip, o penktoji dalis. Irgi redakcija jūsų…

L.SABUTIS. Irgi redakcinė penktojoje dalyje.

PIRMININKAS. Kolegos, niekas neturi priekaištų L.Sabučio redakcinėm pataisom. Vadinasi, 69 straipsnis priimamas.

L.SABUTIS. Suderintas.

PIRMININKAS. Ačiū. 70 straipsnis. V.Andriukaitis siūlo jį išbraukti.

L.SABUTIS. Ne. Mes negalim pritarti. Tai yra tiesiog įgyvendinimas viso šito mūsų darbo. Su valstybės tarnyba nesuderintos veiklos nutraukimas ir toliau… Tai yra visko aiškinimas ir įstatymo galia. O ne dėl to, kad būtų išbraukta ir po to nežinotume, kaip apskritai įgyvendinti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ar kas argumentuos V.Andriukaičio siūlymą išbraukti 70 straipsnį? V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau argumentuoti štai kuo. Visų pirma, toliau yra pasiūlymas, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. O šiuo atveju kitas būtų protokolinis pasiūlymas, kad rudens sesijoje būtų parengtas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas, nes iš tikro šis įstatymas be įgyvendinimo įstatymo neveiks. Juo labiau kad toliau yra tiek daug pavedimų Vyriausybei, kad ji nesugebės jų padaryti be įstatymo įgyvendinimo įstatymo. Todėl toks yra ir pasiūlymas.

PIRMININKAS. Niekas nenori paremti šio siūlymo. Kviečiu registruotis. Ar pranešėjas dar kalbėtų?

L.SABUTIS. Ne, aš tiktai noriu dėl šito ir kitų vėliau, gerbiamieji kolegos. Tai yra atskiri darbo etapai. Tiesiog šiuo atveju yra labai konstruktyviai sudėlioti pavedimai Vyriausybei, jau atskiro įstatymo straipsniai. Todėl prašyčiau nestabdyti šio proceso.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl V.Andriukaičio siūlymo išbraukti 70 straipsnį.

67 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Balsuojame dėl V.Andriukaičio siūlymo išbraukti 70 straipsnį. Kas būtų už, balsuoja už.

Už siūlymą – 13, prieš – 32, susilaikė 13. 70 straipsnis laikomas priimtas.

L.SABUTIS. Tada eitų visi kiti – pirmasis, antrasis, penktasis, septintasis, aštuntasis, straipsniai.

PIRMININKAS. Pone Andriukaiti, ar negalėtume sutarti dėl visų straipsnių išbraukimo iš karto?

V.P.ANDRIUKAITIS. Iš principo taip. Aš manau, kad mes iš esmės jau kaip ir balsavome. Aš nežinau, kaip apsispręsti dėl mūsų siūlymo, kad įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. Jeigu dėl to tiesiog apsispręstume, jeigu tai būtų atmesta, dėl visų kitų pasiūlymų automatiškai nereikėtų balsuoti. Tiesiog taupykime laiką. Geriau taupyti laiką.

PIRMININKAS. Tai būtų paskutiniuose straipsniuose.

L.SABUTIS. Taip, įstatymas įsigalioja tada, kai jisai paskelbiamas. Kai jau baigtos visos procedūros, tada vyksta darbai. Bet gali būti nuorodos dėl atskirų straipsnių, kada konkrečiai jie pradedami taikyti. Šiuo atveju mes padarėm išimtis ir nurodėme iki kada: pirmiausia pateikti iki kitų metų sausio 1 d., iki kovo 1 d. – dar vienas etapas, o visa kita nukelti, kad jis įsigaliotų dar po pusantrų metų. Man atrodo, kad tai būtų tiesiog neveikiantis įstatymas. Mūsų tikslas yra sutvarkyti valstybės tarnybą pagal šiandieninius reikalavimus ir visus kitus standartus, todėl aš tam nepritariu.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, gerbiamieji kolegos, ar negalėtume dabar balsuoti dėl V.Andriukaičio siūlymo papildyti šį įstatymą paskutiniu straipsniu: “Įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.”? Tada atkristų kiti siūlymai.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Niekas nenori daugiau kalbėti dėl šio datos?

K.Skrebys norėtų? Ne. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Balsuosime dėl V.Andriukaičio principinio siūlymo, su kuriuo susiję 71, 72, 75, 76, 77 straipsnių… siūlymas išbraukti šiuos straipsnius. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai.

Taigi tie, kurie pritartų principiniam V.Andriukaičio siūlymui, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2001 m. sausio 1 d., tie balsuoja už.

Už – 10, prieš – 32, susilaikė 16. Taigi ši nuostata nepriimama. Bendruoju sutarimu lieka 71 straipsnis. Jis priimamas.

72 straipsnis. Priimamas.

73 straipsnis. Priimamas.

74 straipsnis. Priimamas.

75 straipsnis. Priimamas.

76 straipsnis. Priimamas. Atleiskit.

L.SABUTIS. 76 straipsnis turi nedidelę pastabėlę. Vietoj 71 straipsnio turi būti įrašytas 68 straipsnis.

PIRMININKAS. Tai čia redakcija.

L.SABUTIS. Taip, tik redakcinis pataisymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 76 straipsnis. V.Andriukaitis reikalauja balsuoti?

Prieš šį straipsnį – A.Sysas. Prieš 76 straipsnį.

A.SYSAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis straipsnis atsirado svarstymo metu, pirmuosiuose variantuose jo nebuvo. Ir netgi kai svarstėm komitete jo nebuvo. Mane labiausiai jaudina šio straipsnio antroji dalis, kurioje nurodytos išeitinės kompensacijos. Jos nėra neadekvačios toms kompensacijoms, kurios galioja Lietuvoje. Valstybės tarnautojams yra sudarytos tam tikros papildomos garantijos, kurias mes jau priėmėm svarstydami. Tokios didelės išeitinės pašalpos, kai, žinome, jų atlyginimai didesni negu kitų sričių darbuotojų, pastato į nelygias pozicijas. Aš manau, esant tokiai socialinei ir ekonominiai situacijai, kokia yra šiandien Lietuvoje, mes jokiu būdu negalime uždėti prievolės mokėti tokias dideles išeitines pašalpas, todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. A.Kubilius norėtų paremti šį straipsnį.

A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad čia kalbam tiktai apie pereinamąjį laikotarpį.

L.SABUTIS. Ne dabar.

A.KUBILIUS. Tos garantijos, apie kurias kalbėjo ponas A.Sysas, kad garantijos valstybės tarnautojams yra didesnės, jos bus tiktai tada ir tiems asmenims, kurie paklius į naują valstybės tarnybą. Aš nemanau, kad reorganizacijos metu iš viso bus daug asmenų, kurie šio pertvarkymo metu… jiems nebus atrasta, kaip nurodyta antrojoje dalyje, laisvų pareigų. Aš manau, kad kai mes žiūrime į tas išmokamas kompensacijas, tai jos galbūt yra šiek tiek didesnės tikai turintiems didelį stažą (daugiau kai 20 metų) asmenims. Aš siūlau pritarti šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės. Balsuosime, ar priimame 76 straipsnį.

L.SABUTIS. Labai trumpą komentarą norėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Prašom.

L.SABUTIS. Tai iš tikrųjų yra tam tikra ir garantijos. Jos nėra nei kiek didesnės negu dabar yra taikoma pagal kitus galiojančius įstatymus. Tačiau tos naujovės, kurios jums atrodo… daugiau kaip 20 metų ir nuo 10 iki 20 metų, dešimties mėnesių vidutinis atlyginimas ir t.t., tai, be abejo, yra pasverta atsižvelgiant į ministerijos ir Vyriausybės siūlymus. Komitete mums dėl to nekilo abejonių. Kiti komitetai, kurie dalyvavo svarstant, taip pat pritarė tai nuostatai, todėl kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl 76 straipsnio. Kas būtų už tai, kad šis straipsnis būtų priimtas?

Už – 40, prieš – 5, susilaikė 9. 76 straipsnis priimtas.

77 straipsnis. Turbūt niekas nereikalaus balsuoti dėl jo.

L.SABUTIS. Neturiu pastabų dėl jo.

PIRMININKAS. Lieka.

78 straipsnis. V.Andriukaitis jau nereikalauja jo išbraukti. Dėkoju. Dabar dėl pataisų. L.Sabutis nori tikslinti šį straipsnį.

L.SABUTIS. Taip, tai, sakyčiau, yra logiška išvada ir pasiūlymas Vyriausybei, jog iki kitų metų sausio 1 d. parengia ir pateikia Seimui iš valstybės, savivaldybių ir kitų biudžetų, fondų ir t.t. finansuojamų įstaigų, institucijų, visų valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymą, taip pat pareiginių algų koeficientų nustatymo projektus. Tai susiję su mūsų priimta rezoliucija. Šiaip ar taip, mes turime priversti įgyvendinti tą rezoliuciją per šį įstatymą.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti dėl šio pirmojo punkto? A.Sysas prieštarauja L.Sabučio siūlomam pirmosios dalies pirmajam punktui.

A.SYSAS. Aš prieštarauju ta prasme, kad aš norėčiau, jog autorius patikslintų, nes viskas aišku, kad visų valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymas. Bet toliau koks tai dokumentas? Parašyta: pareiginių algų koeficientų nustatymo projektas. Tai bus nutarimas, įstatymas, potvarkis ar kas kita? Reikėtų patikslinti redakciją.

PIRMININKAS. Patikslinsim.

L.SABUTIS. Patikslinsim. Jeigu reikės, bus galima padaryti prierašą, bet reikia turėti omenyje, kad tai bus ne nutarimas, o įstatymas. Įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Šis siūlymas priimtas. Dabar A.Švitros ir A.Matulo siūlymas papildyti pirmąją dalį, kurios jau turėtų ir nelikti, šeštuoju punktu.

L.SABUTIS. Mes manom, kad šiuo atveju nereikėtų išskirti vien įstatymų korekcijos, susijusios su medicinos, arba paslaugų medicinos, darbuotojais, o tai turėtų būti padaryta, kaip mes tik ką aptarėme 78 straipsnyje, visiems.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas argumentuoja.

A.MATULAS. Aš sutikčiau, nes iki spalio 1 d. siūloma pateikti kitas reikalingas įstatymo pataisas. Aš manau, kad mes su A.Švitra sutinkam, jog atskirai išskirti mūsų sistemos įstatymo nereikia.

PIRMININKAS. Ar galime priimti visą 78 straipsnį su L.Sabučio pataisa, be A.Matulo ir A.Švitros pataisų?

L.SABUTIS. Taip, kadangi apima visą…

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dar norėtų kalbėti dėl šio straipsnio?

S.PEČELIŪNAS. Aš sutinku su tuo, ką siūlė L.Sabutis, tik noriu pasitikslinti. Ar tie visi įstatymai, kurie bus atnešti į Seimą iki nurodytos dienos…

L.SABUTIS. Iki sausio 1 d.

S.PEČELIŪNAS. Ar mes juos svarstysim kaip naujus, ar kaip lydinčius? Tai procedūrinis dalykas. Būtų gerai mums dabar susitarti, nes, kaip aš suprantu, jie tikrai bus labai reikalingi, ir jeigu mes visiems taikysime visas procedūras, tas gali labai užsitęsti ir sutrukdyti visą procesą. Turbūt būtų naudinga dabar mums susitarti, kokias procedūras mes tiems lydintiems įstatymams taikysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi 78 straipsnis priimtas. L.Sabučio komentaras.

L.SABUTIS. Tai turės būti įstatymas, taip pat susijęs su Valstybės tarnybos įstatymo realizavimu, bet per atlyginimų, darbo užmokesčių ir t.t. prizmę. Be to, mes šiame įstatyme nurodėme, kad ir draudimo, sveikatos, pensijų įstatymai turės būti parengti. Taip pat viename iš straipsnių, 4 ar 5, reikėtų dabar žvilgterėti, kuriems netaikomas šis įstatymas, bent dešimt kategorijų yra išvardyta. Tai taip pat turi būti atitinkamai rengiama ir visą tą vaizdą, bent pradinį vaizdą, galbūt kokius nors metmenis Vyriausybė pradžioje turėti pateikti ir tada, sutarus dėl tų metmenų, rengti tam tikrus įstatymus. Šiandien aš siūlyčiau atskirai nenustatinėti, kada, kokį pirmą pateikti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, susitarsite, dabar ne klausimų reikalas. Aš labai atsiprašau. S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Galima susitarti, išsiaiškinti procedūras ir kokioje nors privatesnėje aplinkoje.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, būtų naudinga dabar svarstant šį straipsnį priimti protokolinį nutarimą, kad įstatymai, atėję kaip lydintys šį įstatymą, bus taip ir svarstomi, ne kaip nauji siūlymai, o kaip lydintys, jiems taikomos truputį kitos procedūros.

PIRMININKAS. Kokios kitos? Gerbiamasis kolega, prašom įregistruoti protokolinio sprendimo projektą, tada spręsime. Taigi 79 straipsnis ir jūsų siūloma antrosios dalies redakcija, pone pranešėjau.

L.SABUTIS. Ji yra truputį išsamesnė ir tikslesnė redakcija, negu buvo svarstymo metu. Mes manome, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas, profesionalumo vertinimą, atestaciją, darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai, išskyrus nurodytus šio straipsnio pirmojoje dalyje, galioja, kol bus atitinkamai priimti įgyvendinantys teisės aktai. Kaip ir minėjo kolega S.Pečeliūnas, ar tai lydintys, ar tai papildantys, bet tai turi būti Seimui pateikti ir priimti kaip įstatymai.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių dėl šio siūlymo? K.Skrebys. Jo nematau. A.Kubilius prieštarautų L.Sabučio siūlymui.

A.KUBILIUS. Galbūt aš pasiūlyčiau tiesiog šiek tiek paredaguoti, gal aš klystu, gal iš tikrųjų per daug sudėtingas įstatymas ir per daug kompleksiškas. Bet, skaitant šią pataisą, vis tiek nėra iki galo aišku, kada gi įsigalios kitokia priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje tvarka, profesionalumo vertinimo tvarka. Jeigu būtų galima paskutinėje šio sakinio dalyje vietoje žodžio “atitinkami” arba šalia žodžio “atitinkami” įrašyti “juos pakeičiantys”, tai yra pakeičiantys tuos teisės aktus, kuriais nustatome priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą ir t.t. Gal tada būtų aiškiau, nes šiaip atrodo, kol nepriimsime visų teisės aktų, viso komplekso įgyvendinimui, tai yra dar dveji metai, mes faktiškai netaikysime šio įstatymo.

PIRMININKAS. Kolegos!

L.SABUTIS. Pritarčiau. Kol bus priimti juos pakeičiantys įstatymai arba teisės aktai, tai viena. Antra. Mums yra labai svarbu, jog mes ir šiame įstatyme, ankstesniuose straipsniuose, kur nebuvo pataisų, taip pat nurodėme, kad įgyvendinimas faktiškai tęsis dvejus, o jeigu visa tarnyba būtų užbaigta, net penkerius metus. Tai mes atskiruose straipsniuose priėmėme. Jie gali būti pakeisti, gali būti nepakeisti, bet kad nebūtų prieštaravimų. Dabar koks įstatymas galioja – šis įstatymas ar anas? Jeigu suderinus su šiuo įstatymu, prieštaraus Valstybės tarnybos įstatymui, turi būti teikiamos pataisos, anas likviduojamas, ir viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti L.Sabučio siūlymą ir, žinoma, visus neaiškumus išsklaidyti?

L.SABUTIS. Pagal tekstą.

PIRMININKAS. Taigi dėl L.Sabučio siūlymo šiaip jau A.Kubilius mėgino prieštarauti. Dar suteikiu žodį V.Andriukaičiui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Kolegos, mes iš tikrųjų esame gana keblioje padėtyje. Netgi pagal Seimo statuto reikalavimus, teikiant įstatymą, jeigu yra įstatymų kolizija, turi būti pateikiami kartu su įstatymu, noriu pabrėžti, atsiverskime Statuto reikalavimus. Tie įstatymai, kurių pakeitimai turi būti padaryti kartu. L.Sabutis puikiai žino, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, jog teisinėje valstybėje neleistina egzistuojanti įstatyminių normų kolizija. L.Sabutis yra keblioje padėtyje, nes reikia skubėti priimti įstatymą, ir štai, ką jis siūlo. Jis siūlo, kad štai galios du įstatymai (aš tiesiog cituoju pranešėją), ir jeigu bus teisinės kolizijos, tai bus daromos anų įstatymų pataisos. Tai prieštarauja mūsų Statuto nuostatai, kad jos turi būti pateiktos dabar, jos turi būti iš karto priimtos, kitaip teisinė sistema neveikia. Dėl to ir buvo mūsų pasiūlymas, kad iš tikrųjų šio įstatymo įsigaliojimą… A.Kubilius teisus, kada jis pradės galioti, tikrai po dvejų metų. Tuo tarpu einame tokiu keliu ir darome patys sau teisines kliūtis, todėl aš negaliu pritarti L.Sabučio siūlymui.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas dėl šio siūlymo.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Turiu vilties, kad dabar ir posėdžio pirmininkas, ir pranešėjas, ir kolegos išgirs tai, ką siūliau, kad mes bent iš dalies tą koliziją galėtume išspręsti. Manęs Statuto rengėjai prašė, kokie yra skirtumai, kai yra lydintis įstatymas ar ne lydintis. Skirtumas yra labai paprastas: lydintieji įstatymai pateikiami čia, šioje salėje, be ilgų ginčų Seniūnų sueigoje, įrašyti ar neįrašyti į darbotvarkę. Jie įrašomi iš karto, automatiškai. Štai kur yra skirtumas ir labai svarbus.

PIRMININKAS. Kolega, prašom kalbėti dėl L.Sabučio pataisos.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš apie tai ir kalbu, man atrodo, jeigu jūs tikrai girdėtumėte, ką aš sakau. L.Sabutis, atrodo, jau girdi. Taigi mano siūlymas yra dėl tos pastabos, kad mes su ja sutiktume, turėtume priimti protokolinį nutarimą, kad visi įstatymai, kurie ateis į Seimą per tuos 2 ar 5 metus, kaip lydintys šį įstatymą, tai yra kaip atsiradę šio įstatymo reikalai keisti kitus įstatymus, bus traktuojami kaip lydintys ir iš karto pateks į pagrindinę Seimo posėdžių darbotvarkę. Štai kur yra mano siūlymo esmė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. L.Sabutis. Registruojamės, kolegos.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega S.Pečeliūnas prieštarauja V.Andriukaičio pasakytai tezei, bet iš esmės dėl protokolinio nutarimo aš beveik pritarčiau, gal ir daugiau bus galima ateityje, bet mes svarstome antrąją dalį. Pirmojoje dalyje, gerbiamasis Vyteni, nurodyta, kokie įstatymai netenka galios. Vadinasi, mes pripažįstame, kad jie prieštarauja šiam įstatymui. Kiti, kurie gali prieštarauti arba vienaip ar kitaip nebūti parengti pagal šio įstatymo reikalavimus, jie turi galioti. Jeigu Seimas suteiks tokią teisę šiems įstatymams, tai nebus jokios didelės kolizijos ir bus visiškai normali išeitis iš tos padėties. Šiandien pateikti visas pataisas, dar nežinant, nesusidėliojus, nepradėjus jokio darbo, tai išties būtų neįmanoma padaryti. Todėl mes manome, kad ta pataisa yra priimtina bent tokios normos, kiek įstatymo leidėjas sutinka. Aš siūlau priimti.

PIRMININKAS. Kolegos, 79 straipsnio antroji dalis, L.Sabučio pataisa, L.Sabučio redakcija. Kas už tai, kad antroji dalis būtų redaguojama L.Sabučio siūlomu būdu? Ar bus protokolinis nutarimas, tai jau priklauso nuo pranešėjo ir S.Pečeliūno, mes dar šiandien posėdžiausime visą dieną. Už – 38, prieš – 1, susilaikė 12. Antroji dalis redaguojama L.Sabučio siūlomu būdu. Ar galime bendruoju sutarimu priimti 79 straipsnį? A.Kubilius mėgina kelti sumaištį. Atsiprašau. 79 straipsnis yra priimtas.

Dabar, kolegos, dar L.Sabutis. Jau, žinoma, visa koncepcija remiasi tuo, kad tų papildomų 1 ir 2 priedėlių nereikia. Jis siūlo jų atsisakyti. Pone pranešėjau, kolegos, ar galėtume tai padaryti bendruoju sutarimu?

L.SABUTIS. Taip ir pagal atskirus…

PIRMININKAS. Taigi šis siūlymas nėra balsuojamas. Bendruoju sutarimu priedeliai išnyksta. Gerbiamieji kolegos, dėkoju dirbusiems priimant įstatymą pastraipsniui. Pone pranešėjau, jums dėkoju už kompetentingą vadovavimą. Kalbos dėl motyvų.

L.SABUTIS. Aš taip pat dėkoju visiems dalyvavusiems, prisidėjusiems ir, be abejo, padėjusiems suredaguoti. Man atrodo, yra visos galimybės priimti ir šį įstatymą, ir kitus, kurie yra būtini, ir manau, kad tai bus naujai Vyriausybei kaip ir namų darbai, be abejo, nevilkinant šito proceso, kaip tai buvo daroma iki šiol tam tikra prasme. Dėkoju jums.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pradedam kalbėti dėl motyvų. Seimo narys K.Skrebys.

K.SKREBYS. Aš turėčiau šiek tiek apgailestauti, kad, deja, po to, kai iš Vyriausybės atėjo patikslinta šio įstatymo redakcija ir prasidėjo svarstymas ir perrašinėjimas Seimo komitetuose, šis įstatymas suprastėjo. Ir štai kodėl aš tai sakau. Išnyko tie svarbūs įstatymo straipsniai, kuriuose buvo aptariamos valstybės tarnautojų pensijos. Vyriausybės pateiktame projekte buvo konkrečiai pasakyta, pagal kokią sistemą, kokios pensijos valstybės tarnautojams turėtų būti mokamos. Dabar gi tas dalykas yra nukeltas neaiškiai ateičiai, nes yra tiktai deklaratyvi norma, kad galbūt kažkada bus priimtas atitinkamas įstatymas. Žinant mūsų praktiką, kyla didelis klaustukas, kada tai bus padaryta.

Kitas dalykas, kaip aš jau ir minėjau pasisakydamas už atskirus straipsnius, atsirado prieštaravimas, kad vienas ir tas pats asmuo vienu ir tuo pačiu metu gali būti ir politikas, ir valstybės tarnautojas, ir nelabai aišku, kaip iš to reikės išsisukti, kai būdamas savivaldybės tarybos nariu valstybės tarnautojas politikuos, o jo tiesioginis viršininkas turės jį bausti už politinę veiklą. Šis prieštaravimas irgi atsirado šiandien balsuojant už atskirus straipsnius. Be to, svarstant įstatymo paskutiniuosius straipsnius, buvo labai sumažintos ministrų, atsakingų už valstybės tarnybą, kompetencija. Aš manau, kad tai irgi neprisidės prie gero šio įstatymo įgyvendinimo.

Tačiau vis dėlto įvertinant šio įstatymo svarbą integracijai į Europos Sąjungą ir… Europos Komisijos nuomonei, kuri bus pareikšta šiais metais apie Lietuvos pažangą siekiant integracijos į Europos Sąjungą, aš kviečiu balsuoti už, nors, kaip jau minėjau, trūkumų, svarstant Seimo komitetuose, atsirado pakankamai daug.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, reikia pasakyti, kad šitas įstatymas yra teigiamas žingsnis, reguliuojant darbo santykius ir ypač biudžetinę darbo apmokėjimo sritį. Mes visą laiką buvom už tai, kad šita problema būtų išspręsta, ir, aišku, man būtų kur kas geriau, jeigu Respublikoje nuo 1996 metų būtų pradėjęs veikti Lietuvos Respublikos valstybės, Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas, kurį per tuos trejus metus buvo galima labai gerai nušlifuoti. Dabar viską pradedam iš naujo.

Tačiau mane neramina kelios šito įstatymo nuostatos. Pirmiausia, kad viešojo administravimo valstybės tarnautojai nesudaro jokių sutarčių, jų darbo santykius reguliuoja tik šis įstatymas. Aš manau, kad mes, kaip Seimo nariai, turėsim daug problemų, kurios kils, kai pradės veikti šis įstatymas.

Antra nuostata, prieš kurią aš pasisakau, tai yra per didelės garantijos naujajam tarnautojų luomui, kuris kuriasi, ir tam, kurį reikės pakeisti. Ir ketvirta – tai šio įstatymo ir kitų dabar veikiančių įstatymų neatitikimas ir kolizija. Pats pranešėjas pasakė, kad jo veikimo laukas neištirtas ir neaiškus, ir kaip jis realiai veiks, niekas konkrečiai pasakyti negali. Todėl aš manau, kad negalima pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš noriu, be abejo, pritarti šiam įstatymui. Ir manau, kad mes tikrai padarėme svarbų ir didelį darbą. Aš visų pirma norėčiau padėkoti ir kolegai L.Sabučiui, kuris ėmėsi savo komitete ryžtingai siekti, kad įstatymas būtų priimtas, taip pat norėčiau padėkoti ir ministrui K.Skrebiui, ir ministrui S.Kakčiui, ir ypač viceministrui V.Adomoniui, kuris skyrė ypač daug laiko ir darbo šiam įstatymui parengti.

Galima jau šiandien prognozuoti, kad iš tikrųjų mums teks prie šio įstatymo grįžti dar ne vieną kartą taip, kaip yra tekę grįžti ir prie kitų labai svarbius valstybės procesus reguliuojančių įstatymų, kai pats gyvenimas parodo, kur yra vienų ar kitų trūkumų. Mes pradedam kurti visiškai naują sistemą, ypač svarbią valstybės gyvenimo sistemą, t.y. valstybės tarnybos sistemą. Aš šiek tiek apgailestaučiau, kad keletą svarbių klausimų mes nukėlėme ateities diskusijoms. Tai, ką minėjo ir kolega K.Skrebys, dėl pensijų valstybės tarnautojams, taip pat dėl darbo užmokesčio. Todėl aš raginčiau Vyriausybę kiek galima greičiau pateikti įstatymų projektus dėl pensijų ir dėl atlyginimų. Nes aš įsivaizduoju, kad vėliau juos pateikus svarstyti bus dar sunkiau, nes kiti metai bus ištisiniai rinkiminės kampanijos metai, o šie klausimai labai dažnai yra labai greitai politizuojami ir gali būti sunku priimti racionalius sprendimus.

Aš norėčiau pastebėti, kad valstybės tarnybos sąskaita būtų labai žalinga mums bandyti kaip nors sutaupyti, nes nuo valstybės tarnybos sėkmingo veikimo priklauso viso valstybės mechanizmo efektyvus veikimas. Todėl dar sykį raginu balsuoti šiandien už šio įstatymo priėmimą ir neatleisti mūsų darbo tempų, ir toliau siekti kiek galima greičiau įgyvendinti visą šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona.

R.SMETONA. Kadangi ponas A.Kubilius jau padėkojo rengėjams, tai aš to nedarysiu, nors nuoširdžiai vertinu didžiulį įdėtą triūsą. Aišku, kad tai turbūt vienas sudėtingiausių Seimo priimtų įstatymų. Aš jam taip karštai pritarti negaliu, nes manau, kad tas didelis darbas nebaigtas. Daug darbų atidėta, darbų, kurie būtinai, mano įsitikinimu, turėjo būti padaryti, ir čia, šiame įstatyme, tos problemos išspręstos.

Aš paminėsiu keletą argumentų, kodėl, man atrodo, įstatymas nepriimtinas. Viena problema, kuri buvo apeita ir gal nepastebėta, man atrodo, yra ta, kad faktiškai atimta piliečiams, dirbantiems valstybės tarnyboje, konstitucinė teisė reikšti savo įsitikinimus, taip pat ir politinius. Įsigilinus atrodo, kad tikrai taip. Teisingai, darbo metu valstybės tarnautojai negali užsiimti partine veikla ir visu tuo, kas su tuo susiję. Bet politinė veikla ar politinių įsitikinimų reiškimas, labai abejoju, ar atitinka Konstituciją. Kad tai nebūtų tarsi ėjimas į vienpartinę sistemą arba į buvusias liaudies demokratijos šalis, kai yra kelios partijos, bet vis tiek iš tikrųjų viena, kuri vadovauja. Tai abejonė.

Esminis mano pastebėjimas yra tas, kad valstybės tarnautojų klasifikavimas yra sujauktas, neaiškus, kad šito reikalo sutvarkymas atidėtas ateičiai. Ir su tuo susijęs pats svarbiausias dalykas – tai, kad jų atlyginimas už darbą taip pat kaip ir dabar priklausys nuo ministro, nuo institucijos vadovo. Mano įsitikinimu (apie tai čia jau buvo kalbėta), būtinai šiame įstatyme turėjo būti sutvarkytos pareigybės, jų sistema ir atlyginimai. Kol tai nepadaryta, įstatymui pritarti negalima.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bartkus.

A.BARTKUS. Gerbiamieji kolegos, nežiūrint visų čia jau minėtų trūkumų, šis įstatymas vis dėlto padidina valstybės tarnautojų atsakomybę. Įstatyme sureguliuojamos valstybės tarnautojų darbo, viešojo elgesio ir jiems taikomų valstybės garantijų normos. Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų apibrėžimai sureguliuoja pareigas ir teises. Manau, jau įsigaliojus šiam įstatymui, mes priartėsime prie Europos Sąjungos šalių, gerinant valstybės tarnybą. O tai turėtų pajusti ir mūsų valstybės, Lietuvos, piliečiai. Sumažės savivalės ir piktnaudžiavimo faktų. Aš agituoju balsuoti už šį įstatymą ir pasisakau už. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, niekas neabejojame, kad Valstybės tarnybos įstatymas jau seniai turėjo būti priimtas. Jis turėjo būti priimtas gal net prieš ketverius metus, tačiau turbūt akivaizdu, kad keitėsi Seimo sudėtis, keitėsi darbo grupės, keitėsi netgi šio įstatymo rengimo koncepcijos, pagrindinės, esminės schemos, esminiai pamatai. Taigi turime tokį Tarnybos įstatymą, kokį, deja, dabar turime. O turime vis dėlto gana prieštaringą ir ne visai efektyviai galintį veikti įstatymą. Jau patys paskutinieji straipsniai, kuriais aiškiai nurodome, ką turime dar padaryti (…) kitus įstatymus, aiškiai demonstruoja šio įstatymo nepakankamumą. Dabar jau galime pasakyti, kad nepagrįstai buvo sustabdytas Darbo užmokesčio biudžetiniame sektoriuje apmokėjimo įstatymas, labai sunkiai priimtas 1996 m. liepos mėn. Šiandien galime konstatuoti, kad dabartinis įstatymas šioje srityje nepasako nieko, jis pasako, kad bus priimtas naujas įstatymas. Tai kam reikia tą sakyti, kai buvo galima priimti daug protingesnę mintį, būtent pasakyti, kad pradeda galioti 1996 m. Seimo priimtas Darbo apmokėjimo įstatymas. Bet tuomet turėsime koliziją su tais atlyginimais, kurie buvo nustatyti G.Vagnoriaus Vyriausybės, ypač dideli tam tikri pareigūnų grupei ir pakankamai maži toms pareigybėms, kurių yra labai daug.

Šia prasme negalėčiau pritarti šio įstatymo projektui dėl daugelio motyvų, suprasdamas jo reikalingumą. Todėl šio įstatymo atžvilgiu susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Šis įstatymas iš esmės yra dar viena reforma Lietuvoje. Kaip buvo minėta kolegų, buvo daug ginčų, kokį modelį pasirinkti. Žinoma, ir toliau galima būtų ginčytis, ar teisingas modelis pasirinktas, ar geras, ar daug jis turi trūkumų ir privalumų. Bet aš manyčiau, dabar turėtume elgtis truputį kitaip. Jeigu modelį pasirinkom, turim dėti visas pastangas, kad jis būtų įgyvendintas kuo greičiau ir kuo kokybiškiau. Todėl mano siūlymas, kurį aš siūliau kaip lydintį sprendimą nubalsavus už šį įstatymą… Aš norėčiau dabar pasinaudoti ta galimybe, dar vieną minutėlę turiu. Tiesiog tą galimą protokolinio nutarimo tekstą perskaityti, jeigu būtų principinis Seimo pritarimas, kad tokį nutarimą galėtume priimti. Tada parengtume tikslų tekstą ir turbūt po pietų pertraukos Seimas galėtų jį priimti. Mano prašymas dabar tiesiog išklausyti pačią idėją, patį principą, o literatūrą paskui sutvarkytume.

Jis skambėtų taip: “Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas. Lietuvos Respublikos Seimas nutaria, kad visos Vyriausybės Lietuvos Respublikos Seimui pateiktos įstatymų pataisos, nulemtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, yra tuojau pat įrašomos į tos Seimo sesijos darbų programą, o jų pateikimas – į artimiausio plenarinio posėdžio darbotvarkę”. Tai yra siūlymas, kad mes tikrai negaišintume reformos dėl kažkokių konjunktūrinių susigalvojimų. Iš karto imtume svarstyti visa, kas prieštarauja ir trukdo šiai reformai žengti į priekį. Jeigu būtų toks principinis Seimo pritarimas tokiam sprendimui, mes su ponu L.Sabučiu parengtume juridiškai tikslų tekstą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kol kas dėl motyvų ir baigiam su įstatymu. S.Burbienė – paskutinė kalbėtoja dėl motyvų.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nebūtų galima sakyti, kad šis mūsų šiandien priiminėjamas įstatymas buvo svarstomas skubotai. Nei pagal numerį, nei pagal jo įregistravimo datą, nei pagal kitus požymius to negali pasakyti. Deja, jis buvo priiminėjamas studentišku principu, t.y. paskutinės nakties principu. Aš jaučiu, kad iš tiesų reikia pasakyti ačiū kolegai L.Sabučiui, kuris, nepaisant to, kad daug kur aš su juo nesutinku, vis dėlto iš tiesų labai rimtai ir ilgai dirbo prie to įstatymo. Bet reikėtų prie to paties pridurti, kad, matyt, reikėjo kitiems žmonėms daugiau prie jo padirbėti, tuomet čia būtų buvę mažiau problemų.

Tačiau vis dėlto tai, kas dabar yra padaryta, mano supratimu, yra geriau, negu tai, kaip yra pateikta Vyriausybės. Jau vien tik tas faktas, kad atlyginimai nebus palikti vieno ministro nuomonei, yra gerai, nors ir ne dabar tas bus padaryta, o vėliau. Gal tada, kai bus siūloma, bus ir daugiau svarstymų. Tačiau vis dėlto lieka visiškai neaiškus paties įstatymo įsigaliojimas, nes ta norma, kol bus priimti šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, yra pakankamai neaiški.

Dar vienas dalykas. Jau buvo minėta – tai pensinis amžius ir būtina karo prievolė, apie kurią šiandien nebuvo kalbėta, nes tai jau yra priimta Karo prievolės įstatyme. Atrodo, ir negražu būtų prieštarauti. Tačiau, kolegos, nemanau, kad tokiu būdu bus padidintas karo prievolės prestižas, juo labiau valstybės tarnybos prestižas, o papildomų problemų iš tiesų bus. Manau, kad tų trūkumų yra pakankamai daug ir daugiau. Dalis jų išryškės, kai reikės pateikti papildomus įstatymus ir jų pakeitimus. Tačiau jau ir dėl to aš tikrai negalėsiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, keturi kalbėjo už, keturi kalbėjo prieš.

Kviečiu registruotis. Registruojamės, kolegos. Kolegos, po balsavimo prašyčiau neišsiskirstyti. Mes turime porą ratifikuojamų įstatymų. Labai nuoširdžiai prašyčiau.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai.

Kolegos, balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo projekto. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuoti pradėjome.

Už – 59, prieš – 1 (čia mano komentaras – tegyvuoja L.Sabutis), susilaikė 20. Valstybės tarnybos įstatymas yra priimtas.

Repliką – Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Vis dėlto įvertinus rinkimų rezultatą ir įvertinus visą eigą, kol buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, tenka konstatuoti, kad Vyriausybė parengė labai prastą įstatymą. Jeigu pirmuoju atveju prieš daugiau kaip pusantrų metų buvo dar šioks toks pakenčiamas įstatymas, po to jis buvo taip pakeistas, kad neatpažįstamas. Pastaruoju metu visą tą naštą turėjo prisiimti komiteto pirmininkas su savo patarėjais. Taip tikrai neturėtų būti. O kolega K.Skrebys be reikalo giria, kad Vyriausybės pateiktas įstatymas buvo geras. Beje, jo pasigedo komitetas pastaruoju metu aptariant visų pateiktus pasiūlymus ir ieškant paties geriausio įstatymo varianto.

PIRMININKAS. J.Beinorto replika.

J.BEINORTAS. Aš, kolegos, noriu pasakyti, kad iš esmės valstybės valdymo klausimo šis įstatymas neišsprendė ir daug atidėjo rytdienai. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Šiandien mes priėmėme šį įstatymą vadovaudamiesi dviem mūsų rezoliucijomis, kurių paskutinioji visai neseniai įpareigojo Vyriausybę sunorminti ir sutvarkyti visų, iš valstybės biudžeto gaunančių atlyginimus, atitinkamus jų dydžius. Mes šiandien šito nepadarėm, atidėjom rytdienai. Norėčiau pasakyti, kad mitas apie tai, kad įstatymų negalima peržiūrėti nepagrįstai padidintų teisėsaugos ir kitų institucijų atlyginimus, iš tikrųjų yra tik mitas. Nes visi atlyginimai, koeficientai du kartus, du su puse karto yra tiktai Vyriausybės nutarimais padaryti ir įstatymo galios neturi. Jeigu mes priimsime iš valstybės biudžeto finansuojamų visų pareigybių atlyginimus, mes būsime visiškai teisūs, kam reikia, šiek tiek sumažindami, kam reikia, padidindami. Nes nieko nėra blogiau kaip valstybėje nevaldoma turtinė diferenciacija, pareigų, atskirų pareigūnų ir klasių suformavimas. Džiaugiuosi, kad mes šiandien bent šito išvengėme.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1901 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 3a klausimas Nr.P-1901 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas. Svarstymas ir priėmimas. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Mielasis Sekretoriate? Kolegos, ką dabar pasakys S.Pečeliūnas, tai jau tikrai bus teisybė. Kolegos, yra pamiršta dėl protokolinio nutarimo. Dėl esmės, kurią jis siūlė. Kolegos, iš principo, ar mes siūlome S.Pečeliūnui ir L.Sabučiui tartis dėl tokio protokolinio nutarimo? Ar gali būti bendruoju sutarimu toks siūlymas? (Balsai salėje) Gali? Gali. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Nr.P-1901 projekto svarstymas ir priėmimas. Svarstyme dalyvauti norinčių nėra. Ponia pranešėja, ar jūs pasakytumėte savo nuomonę? Žiūriu į E.Kunevičienę. Jokių problemų nėra projekte. Gerbiamieji kolegos, taigi E.Kunevičienė, pagrindinio komiteto pranešėja, nekalba iš tribūnos. Kolegos, ar galime po svarstymo pritarti? A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš siūlau pritarti po svarstymo ir pradėti priėmimo procedūrą. Tačiau kartu su priėmimu mums reikėtų galbūt iš tikrųjų priimti čia rimtą protokolinį nutarimą, kad mes balsuojame už šią sutartį, turėdami omenyje ministro A.Saudargo paaiškinimą dėl padarytos korektūrinės klaidos įrašant sutarties pasirašymo datą. Tokį protokolinį nutarimą, man atrodo, mums reikėtų priimti, kad mes, balsuodami už sutartį, turime omenyje ministro A.Saudargo paaiškinimus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu sutarti dėl tokio darbinio protokolinio nutarimo? Taip, kadangi yra svarstymo pabaiga, sutarties mes nekoreguojam. Taigi sutariame, gerbiamieji kolegos, ministro A.Saudargo paaiškinimas buvo lemiamas veiksnys mums teigiamai apsisprendžiant. Po svarstymo pritariame. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Taigi, kolegos, vienas straipsnis. Ar kas dar kalbėtų dėl motyvų? Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamieji kolegos!

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sudaryta remiantis tipiniu sutarties projektu su tam tikrais skirtumais, atsižvelgiant į Belgijos Karalystės ekonominius ypatumus. Sutartis atitinka normalaus tarptautinių sutarčių bendradarbiavimo praktiką ir leidžia palaikyti gerus tarpvalstybinius santykius, stiprina ekonominius ryšius ir ekonominius santykius. Todėl pritariu sutarties ratifikavimo įstatymui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Remdamas šią sutartį, vis dėlto prašyčiau vieno dalyko: tai, ką sakė ponas A.Kubilius ir posėdžio pirmininkas, pono A.Saudargo raštas yra rimtas pamatas mums priimti protokolinį nutarimą. Bet vėl teksto mes neturim. Kaip supratau, tai, ką sakė ponas A.Kubilius, jūs gavot. Tą patį ką ir aš – Seimo pritarimą, kad toks protokolinis nutarimas būtų, bet dabar aš kviečiu poną A.Kubilių ar kartu, ar atskirai eiti ir parašyti tą tekstą, ir po pietų pateikti Seimui jau protokolinio nutarimo tekstą. Būkim biedni, bet teisingi, elkimės tiksliai pagal Statutą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neturiu prieštaravimų. Taigi tas tekstas mūsų protokolinio nutarimo turėtų greitai atsirasti. Seimo narys M.Briedis, ketvirtasis kalbėtojas už.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu kalbėti trumpai. Manau tai, ką mes šiandien svarstom, tai yra gana ilgas ir sudėtingas Vyriausybės ir kartu Belgijos draugystės grupės darbas. Kviesčiau visus kolegas palaikyti ir pritarti šiam nutarimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Užsienio reikalų komitetas svarstė šitą ir pritarė. Tiktai noriu patikslinti, kad datos buvo supainiotas ne sutarties, o sutarties protokolo. Pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir prieš – A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstome tokius aiškius dokumentus, kuriuos visi žinom. Aš prieštarauju ne tiek prieš patį dokumentą, kurį turim ratifikuoti, kiek prieš mūsų kolegų norą dar pašnekėti už juos. Mes dar turim ratifikuoti porą. Aš kviesčiau šią tvankią dieną taupyti mūsų laiką, jeigu nėra esminių prieštaravimų, priimti vienbalsiai tarptautines sutartis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kviesčiau dar kalbėti prieš. (Balsai salėje) Nėra. Registruojamės, kolegos. Prašyčiau kruopščiai registruotis ir tada balsuojam. Paskutinę posėdžių dieną būtų miela Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui pateikti tų kolegų sąrašą, kurie ypač buvo nekruopštūs spausdami mygtukus. Kaip, pavyzdžiui, dabar.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas. Kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas? Balsuojame, kolegos. Reikia 58 balsų.

Už – 71, prieštaraujančių nėra, susilaikiusių nėra. Sutartis ratifikuojama.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1902 (svarstymas ir priėmimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1902. Ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje? Nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Kolegos, sutartis turi vieną straipsnį. Ar kas kalbėtų dėl motyvų? Kolegos, dar sykį registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Turkijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubojo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo įstatymas. Ar A.Katkaus dabar nėra posėdžių salėje? Mes galėtume kalbėti apie rezervinį pirmąjį klausimą. Galima daryti pietų pertrauką, o paskui dirbti iki 10 valandos, galima dabar padirbėti ir anksčiau baigti. Tiktai toks skirtumas.

Kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys. Taigi kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už – 64, prieš – nėra, susilaikė 2. Sutartis ratifikuojama.

Gerbiamieji kolegos, iš tikro nėra sąlygų mums imti nė vieno rezervinio klausimo? Pertrauka iki 15 val.