Šešiasdešimt trečiasis (360) posėdis
1999 m. liepos 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1999 m. liepos 7 d. (trečiadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame liepos 7 d. trečiadienio rytinį plenarinį posėdį.

Dėl šios dienos darbotvarkės. Gerbiamieji Seimo nariai, Seniūnų sueigoje dar sykį buvo aptarta šios dienos darbotvarkė. Yra keletas pasiūlymų kai kurių įstatymų projektų priėmimą atidėti šiek tiek vėlesniam laikui, visų pirma tai Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektą. Tikimasi, kad iki rytdienos bus galima dar sykį pasitarti su Vyriausybe ir suderinti bendras nuostatas, todėl Seniūnų sueiga po aptarimo siūlo pritarti tokiam sprendimui. Taip pat yra siūloma atidėti, nes Vyriausybė kol kas neturi bendros nuomonės, Žemės įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Galbūt rytoj taip pat galėsime spręsti šio įstatymo likimo klausimą ir siūloma papildyti dviem nutarimų projektais, visų pirma tai Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” projektu. Tai siūlo daryti Prezidento patarėjas ir Apeliacinio teismo pirmininkas. Tai daugiau formalus nutarimas, kuriuo atleistume teisėjus, paskirtus Aukščiausiojo Teismo teisėjais, iš Apeliacinio teismo teisėjų pareigų. Siūloma taip pat pradėti svarstyti Seimo nutarimą “Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos”. Jis šiuo metu yra įtrauktas į pagrindinę darbotvarkę, tačiau pats būdamas šio nutarimo teikėju, siūlyčiau jį įrašyti į rezervą, nes dar reikia kai kuriuos dalykus suderinti. Taip pat siūloma šiandien ne tik apsvarstyti Peticijų įstatymo projektą, bet jeigu nebus didelių diskusijų, jį ir priimti.

Tai tiek dėl šios dienos darbotvarkės. Ir S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau dėl rytdienos, nes ryt bus vėlu tai, ką noriu pasakyti. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo, kurio variantas turėjo būti pateiktas priėmimui prieš dvi darbo dienas. Ir ponas A.Kubilius, ir kiti puikiai žino, kad jis yra nepateiktas, todėl jo neįmanoma pagal Statutą priimti.

PIRMININKAS. Kiek žinau, yra teikiamas priėmimui tas pat variantas, koks ir buvo, tik yra teikiamos komiteto pirmininko L.Sabučio kai kurios pataisos. Jeigu L.Sabutis galėtų nuo šoninio mikrofono paaiškinti, būtų gerai. Ir E.Bičkauskas dėl darbotvarkės. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Gaila, aš negalėjau pasakyti Seniūnų sueigoje, nes tuo metu kaip tik vyko frakcijos posėdis, neturėjau frakcijos sprendimo dėl klausimo 2-10, t.y. Seimo nutarimo “Dėl sovietinio režimo propagandinių paminklinių skulptūrų ekspozicijos Varėnos rajono Grūto miške” projekto. Frakcijos iš esmės viena nuomonė – iš viso šį klausimą išbraukti ir iš svarstymo, ir iš priėmimo. Jeigu bus svarstymas ir priėmimas, esu įgaliotas pareikšti, kad mes iš viso nedalyvausime šiame svarstyme, nes pats svarstymas, mūsų požiūriu, yra absurdiškas. Dėkui.

PIRMININKAS. J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Aš taip pat dėl Grūto, dėl to paties klausimo, ką gerbiamasis E.Bičkauskas kalbėjo. Dabar buvo nedarbo dienos ir tam projektui pataisų nėra kaip pateikti. Aš nesuprantu, kaip mes galime jį koreguoti dabar, jeigu nebuvo kada pateikti pataisų. Nes jis buvo pateiktas šiomis dienomis, iš esmės per šventes. Aš siūlyčiau tą klausimą nukelti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamieji Seimo nariai, kreipdamasis į tuos, kurie siūlo šio projekto nesvarstyti ar iš viso žada išeiti, siūlau pagalvoti, kas lieka. Lieka tas nutarimo projektas, kuriam yra pritarta po pateikimo. Dabar tiek parko kūrėjas, tiek visuomenė yra būtent tokioje teisinėje situacijoje, galbūt įsivaizduodami, kad taip ir bus palikta, kaip yra po pateikimo. Aš siūlyčiau priimti civilizuotą projektą ir ryžtingai vieną kartą baigti tą klausimą. Negi dar pakabinsime jį dviem mėnesiams ir mes čia dar du mėnesius diskutuosime.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų artėjam į sesijos pabaigą, todėl, be abejo, turime turėti kokią nors vieną temą, dėl kurios labai plačiai diskutuotume. L.Sabutis dėl Valstybės tarnybos įstatymo.

L.SABUTIS. Aš manau, kad dėl Valstybės tarnybos įstatymo kokių nors didesnių pataisymų, bet jau šiuo metu, negauta, išskyrus tai, kad mes per šias dienas atsižvelgėme į pasakytus svarstymo metu siūlymus. Šiandien, 8 val. 15 minučių, įregistravau šias pataisas, kurias galima priėmimo metu vertinti, o tekstas iš esmės lieka tas pats. Manau, mes turėtume neatsisakyti priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar paskutinis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Aš tik gerbiamajam kancleriui norėjau paaiškinti mūsų frakcijos sprendimą. Mes iš viso siūlome nesvarstyti Grūto parko kūrimo. Tai iš tiesų nėra Seimo reikalas ir manome, kad tai visiškai tuščias laiko gaišimas. Visiškai atmesti ir nebesvarstyti. Seimas tokią teisę turi.

PIRMININKAS. Seimas turi teisę išreikšti balsavimu, kad jis nepritaria pateiktam projektui. Visos kitos Seimo narių iniciatyvos visada privalo būti svarstomos. Kito būdo išreikšti Seimo bendrą valią, kaip tik balsavimas, nėra. O dėl pataisų, tai yra nenorminis dokumentas, todėl pataisas galima pateikti likus dviem valandom iki svarstymo. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi siūlom likti prie tokios darbotvarkės, kokia yra. Aš tikiuosi, kad mums sėkmingai pavyks užbaigti posėdį numatytu laiku, nesvarbu, kiek karštai bus svarstomi kai kurie darbotvarkės klausimai.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 72, 73 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 77¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1830(3*) (priėmimas)

Todėl siūlau dabar pradėti pirmąjį darbotvarkės klausimą. Be abejo, prieš tai turime registruotis. Registruojamės. Pirmasis darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 77¹ straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – A.Katkus, Registracijos Nr.P-1830(3). Dabar registruojamės. Prašom. A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labas rytas. Manau, kad pailsėję ir susikaupę šiandien labai greitai priimsime šį įstatymą. Pagrindinio komiteto išvada yra. Yra atsižvelgta į Seimo Teisės departamento, faktiškai visoms pritarta. Toliau, krašto apsaugos ministro Č.Stankevičiaus kaip Seimo nario buvo pastabų, pasiūlymų. Taip pat buvo vėliau, bet jau trečiajam variantui. Jau yra viskas komitete apsvarstyta ir pritarta. Faktiškai tokių paskirų siūlymų nėra. Buvo padaryti klausymai, buvo daug svarstyta ir derinta įvairios formuluotės, komitetas pritarė už – 10, prieš nė vieno, susilaikiusio taip pat nė vieno nėra. Todėl aš drįstu teikti jums šį trečią variantą balsuoti arba pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turime trečiąjį variantą ir siūlom pradėti priėmimą pastraipsniui. Taigi 1 straipsnis, norinčių kalbėti nėra, siūlymų nėra. Galime priimti ir priimame. 2 straipsnį taip pat galime priimti. 3 straipsnis. Taip pat galime priimti. 4 priimame, 5 priimame, 6 taip pat priimame. 7, 8, 9, 10 taip pat priimame. Toliau 11, 12, 13, 14, 15, 16. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau nebenoriu toliau vardyti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Taigi pastraipsniui visą įstatymą priėmėme. Dėl viso įstatymo. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą tikslinga tobulinti, o karo tarnybos kai kurias nuostatas reikėtų tikslinti. Įstatymo projekte tikslinama kariuomenės dalinių ir junginių steigimo procedūra, apibrėžimas, “karinės teritorijos” sąvoka. Tikslinama karių ir civilinės krašto apsaugos tarybos tarnautojų statuto tvirtinimo tvarka ir kai kurie karių tarnybos santykių reikalavimai. Nustatomi laikiniai karininkų laipsniai ir jų suteikimo tvarka, tikslinamos socialinių garantijų taikymo, teisės ir butpinigių mokėjimo kariams įgyvendinimo normos. Įstatymo projektų nuostatų įgyvendinimas sudarys normalias sąlygas geriau organizuoti Krašto apsaugos sistemą ir vykdyti karo tarnybą. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. V.Čepas.

V.ČEPAS. Centro frakcija svarstė šitą įstatymo projektą, pritarė. Siūlau visiems balsuoti už. Kadangi kolega J.Listavičius viską pasakė, tai aš daugiau neturiu ką pridurti.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Prašom registruotis. Balsuosim dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 77¹ straipsniu įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 64, prieš – nebalsavo nė vienas, susilaikė 11. Taigi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 77¹ straipsniu įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1831(2*) (priėmimas)

Lydintysis įstatymas. Darbotvarkės klausimas 1-1b – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1831(2). Priėmimas. Pranešėjas – A.Katkus.

J.A.KATKUS. Dėkoju už pritarimą pirmam įstatymui ir dabar noriu pateikti lydintįjį įstatymą, tai yra įgyvendinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė ir vieningai pritarė, todėl aš siūlyčiau priimti pastraipsniui šį įgyvendinimo įstatymą.

PIRMININKAS. Minutėlę. Taigi pradedam priėmimą pastraipsniui, du straipsniai. Būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Nėra. Dėl viso įstatymo? Prašom. Taip pat norinčių kalbėti nematau. Registruojamės dar kartą ir balsuosim dėl viso įstatymo priėmimo. Balsuosim dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 57, susilaikė 12. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1845(2) (priėmimas)

1-2 darbotvarkės klausimas – Bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1845(2). Pranešėjas – P.Šakalinis. Priėmimas.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlomas Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Šio įstatymo pakeitimai leidžia patobulinti, kad darbdavys įstatymo nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių turi pranešti raštu, tai yra raštu, o ne bet kaip, turi pranešti profesinėms sąjungoms arba darbuotojų kolektyvams apie kolektyvinį darbuotojų atleidimą. Taip pat tikslinamas atleidžiamųjų skaičius: jeigu įmonėje dirba per 300 žmonių, tai 30 ir daugiau galima atleisti. Taip pat šis įstatymo projektas padeda priešpensinio amžiaus asmenims, kuriems iki teisės gauti senatvės pensiją likę mažiau kaip metai ir jiems sunku surasti darbą, nes darbdaviai dažnai nenori priimti tokio amžiaus žmonių į darbą. Dėl šios priežasties yra pataisyta ir papildyta: “priešpensinio amžiaus bedarbiams iki gauti visą senatvės pensiją likus ne daugiau kaip 5 metams, pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, o likus mažiau kaip metams, iki teisės gauti tokią pensiją”. Mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymą. Mes iš to pirmojo varianto turėjom išbraukti vieną dalį, kad nepraneša darbdavys, atleidžiantis iš įstaigų, organizacijų, kurių veikla finansuojama iš valstybės, savivaldybių, bei valstybinio socialinio draudimo biudžetų. Šios dalies 2 variante neliko, nes vis vien ir viešosiose įstaigose, ir ligoninėse, kurios finansuojamos iš biudžeto, taip pat ir švietimo įstaigose vis vien yra profesinės sąjungos, yra darbuotojų kolektyvai, ir darbdavys turi apie tai pranešti. Todėl siūlau balsuoti už šio įstatymo pakeitimą ir papildymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam kalbas dėl šio įstatymo priėmimo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Pone Čepai, jūs norite kalbėti dėl kurio nors straipsnio?

V.ČEPAS. Nebalsuosiu už 1 straipsnį, nes man kelia abejonių pati atleidimo tvarka, kur yra sakoma, kad darbdavys įstatymo nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą privalo raštu prieš du mėnesius pranešti Darbo biržai, savivaldybei ir t.t. apie tai, kad jis rengiasi atleisti tam tikrą skaičių darbuotojų, paskui nurodyta kiek. Jeigu darbdavys žinotų, ką jis darys po dviejų mėnesių, tai aš suprantu, kad tai būtų realu. Dabar, tarkim, Rusijos krizė į Lietuvą atėjo per vieną dieną, ir ką tas darbdavys galėjo žinoti, jeigu net mūsų Vyriausybė ir mes čia nieko nežinojom. O jis turi iš karto atleisti darbuotojus.

Antras dalykas. Jeigu bus protingas darbdavys ir norės išsisukti nuo šito įstatymo, tai jis kas du mėnesius vis pateikinės čia nurodytoms institucijoms, kad jis rengiasi atleisti atitinkamą darbuotojų skaičių, ir faktiškai tas įstatymas nieko neriboja. Todėl manau, kad tas straipsnis yra nevykęs. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 1 straipsnio. Pone Šakalini, jūsų nuomonė dar sykį. Ar siūlot priimti 1 straipsnį?

P.ŠAKALINIS. Man atrodo, kad darbdavys visada turi žinoti, kiek jis gali plėtoti tą gamybą ir kaip turi planuoti, nes nebus tokių atvejų, kad vieną dieną sugalvojo tiek atleisti, kitą dieną tiek. Jeigu jis galvoja dirbti, tai turi žinoti, kiek turi būti darbuotojų, kad plėtotųsi gamyba arba kita veikla.

PIRMININKAS. Taigi dėl 1 straipsnio apsispręsim balsuodami, ar priimam 1 straipsnį. Kas už tai, kad 1 straipsnį priimtume, prašom balsuoti už. Balsuojam dėl 1straipsnio priėmimo.

Vyksta balsavimas dėl 1 straipsnio priėmimo.

Už – 49, prieš – 1, susilaikė 10. 1 straipsnis priimtas.

Ar dėl kitų straipsnių būtų norinčių kalbėti? Dėl kitų straipsnių… K.Prunskienė. 1 straipsnį jau priėmėme. 2 arba kiti straipsniai. Norite kalbėti dėl 3 straipsnio, taip? Prašom. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš iš esmės palaikau 3 straipsnį, kuris, mano supratimu, yra labai svarbus didinant socialines garantijas žmonėms, nesuradusiems vietos darbo rinkoje, kai šie žmonės artėja prie pensinio amžiaus. Bet esu įsitikinusi, kad tos pataisos iš esmės gana kukliai sprendžia šią problemą, nes tada, kai iki pensijos lieka ne daugiau kaip penkeri metai… iki teisės gauti visą pensiją, pašalpa yra pratęsiama tik porai mėnesių. Ir tiktai likus metams iki teisės gauti pensiją ši pašalpa yra mokama visą tą laikotarpį. Iš esmės žmonės susiduria su didelėmis problemomis, kai lieka penkeri ir net daugiau metų, nes neranda apmokamos darbo vietos, netgi neranda kad ir labai kuklios pareigybės.

Mes jau kėlėme klausimą, kad iš esmės reikėtų rasti būdą žmonėms, kurie yra išdirbę visą darbo stažą – 30 m. ir daugiau, sudaryti sąlygas kur kas didesnėms socialinėms garantijoms nei kad yra įtraukta į tą 3 straipsnį, tačiau suprantu, kad valstybės finansinės galimybės šiandien to neleidžia. Manau, kad stiprėjant valstybės finansinėms galioms mes turėtume dar kartą grįžti prie to straipsnio korektyvų. Palaikau šį straipsnį, taip pat ir visą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti nebuvo. 2 straipsnį galime priimti.

3 straipsnį K.Prunskienė taip pat siūlo priimti. Taigi irgi galime priimti.

Dėl 4 straipsnio norinčių kalbėti nematau. Tada galime pradėti kalbas dėl viso įstatymo priėmimo. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, negalima reikalauti, kad šio įstatymo pataisos idealiai atitiktų tiek darbdavio, tiek darbuotojo interesus, tačiau šiuo metu darbo sąlygos negarantuoja darbuotojui galimybės įsidarbinti tada, kai trūksta pagrindinių dienų darbo stažui skaičiuoti. Todėl pritariu šio įstatymo pataisoms, nors ir nelabai tobuloms, tačiau jomis tikrai labiau ginsime darbuotojų interesus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, aš taip pat palaikau šį įstatymo projektą todėl, kad jis visų pirma reglamentuoja ir sukonkretina tvarką, pagal kurią turės būti informuojama Darbo birža bei kitos institucijos dėl grupinio atleidimo, ir tai yra labai gerai. Taip pat jis sudaro geresnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms. Kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosime dėl Bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 77 Seimo nariai.

Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už balsavo 67, 4 susilaikė. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 28, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1809* (priėmimas)

1-3 darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1809. Priėmimas. Pranešėja – B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Dėl šio įstatymo projekto pasiūlymų iki priėmimo nebuvo gauta, todėl galima būtų pradėti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimą pastraipsniui. Septyniolika straipsnių. Vėl skaitysiu straipsnių pavadinimus. Jeigu kas nors nori kalbėti dėl kurio nors straipsnio, prašom užsiregistruoti kompiuteryje.

1 straipsniui pasiūlymų nėra. Teisės departamentas turi siūlymų. Dėl 1 straipsnio nori kalbėti Č.Stankevičius. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Kažkodėl užsiregistravo. Daugiau… J.Razma dėl 1 straipsnio, taip? Prašom.

J.RAZMA. Aš iš esmės, kaip dažnai darau, rūpinuosi Teisės departamento pastaba. Ar to straipsnio nebūtų galima papildyti nurodytų kategorijų darbuotojais, kuriuos mini Teisės departamentas?

PIRMININKAS. Ar jūs turite Teisės departamento išvadą?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Turiu. Aš noriu pakomentuoti.

PIRMININKAS. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Teisės departamentas iš tikrųjų padarė labai teisingą pastabą, norėdamas, kad būtų įvertinti pastarieji Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto pakeitimai. Tačiau ministerija turi pasiteisinimą, nes ji yra parengusi visą Pensijų įstatymo pakeitimų paketą, kuriame bus atsižvelgta į visus pastaruoju metu padarytus Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. O šio įstatymo projekto paskirtis buvo atsisakyti papildomų sąlygų, kurios sugriežtina patį pensijos paskyrimą, ir tai jau iš tikrųjų prarado savo aktualumą. Todėl, aš manau, būtų galima pateisinti šį įstatymo projektą tuo požiūriu ir, sulaukus visų pakeitimų paketo, jau atsižvelgti ir į tas pastabas, kurias, užbėgdamas už akių, dabar padarė Teisės departamentas.

PIRMININKAS. Jūs siūlote nedaryti šio straipsnio pataisų, taip?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, aš kol kas siūlau nedaryti pataisų.

PIRMININKAS. Sutinkame, kad lieka toks 1 straipsnis, taip?

Gerbiamieji Seimo nariai, toliau 2 straipsnis. Galime priimti?

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. Galime priimti ir priimame.

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 straipsniai. Visus juos galime priimti.

Dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų nori kalbėti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka tam tikras sąlygas. Dalį šių sąlygų šiuo metu būtų galima priskirti prie papildomų. Įstatymo projekte siūloma panaikinti dalį papildomų sąlygų, nustatytų senatvės ar invalidumo pensijoms skirti, kaip ir dalį jų dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų stažo. Paliekamos tik pagrindinės nuostatos valstybinėms socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijoms skirti. Šias pensijas galės gauti asmenys, sulaukę pensinio amžiaus arba pripažinti invalidais ir turintys įstatyme nustatytą minimalų stažą. Tai labai aktualu darbo netekusiems priešpensinio amžiaus žmonėms. Įstatymo projekto nuostatos įgyvendinimas sudarys palankesnes sąlygas spręsti klausimus darbo netekusiems priešpensinio amžiaus žmonėms, taip pat spręsti kitus senatvės pensijos klausimus, todėl pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami.

Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsuojame dėl Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 66, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1837(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, toliau 1-4a darbotvarkės klausimas – Valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1837(2). Priėmimas. Pranešėja E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritarus po svarstymo, jokių pasiūlymų negauta, išskyrus mano pačios pasiūlymą, ir tai, ką siūlė Teisės departamentas, penktam punkte “pagal Turto fondo ekonominį pagrindimą Vyriausybės sprendimo ir Vyriausybės nustatyta tvarka pirkti akcijas iš fizinių ir juridinių asmenų” po kablelio įrašyti “įmonių, neturinčių juridinių asmens teisių,” o toliau kaip tekste. Prašyčiau už tą pataisą balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą yra siūloma pagrindinio komiteto pirmininkės pataisa. Ar ją parems 29 Seimo nariai? Parems. Nėra dėl to diskusijų, kadangi pataisa siūloma daryti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą. Taigi galim pradėti priėmimą pastraipsniui.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 1 straipsniui pataisų nėra.

PIRMININKAS. 1 straipsnis. Būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra. Galim priimti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 2 straipsnyje mano pataisa, apie kurią aš jau kalbėjau.

PIRMININKAS. 2 straipsnyje siūloma padaryti pataisą ir ją priimti. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnis. Pataisų nėra.

PIRMININKAS. 3 straipsniui pataisų nėra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 4 straipsniui nėra.

PIRMININKAS. 4, taip pat nėra.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 5 ir 6 straipsniuose taip pat nėra.

PIRMININKAS. 5 ir 6 straipsniams taip pat nėra. Ir šiuos straipsnius galim priimti. Gerbiamieji Seimo nariai, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės turto fondas vykdo svarbias valstybinės reikšmės užduotis. Įstatymo projekte pakeistos bei papildytos Valstybės turto fondo teisinės nuostatos, Turto fondo funkcijos ir valdymas bei pajamos, Turto fondo atsakomybė ir Turto fondui atstovaujantys asmenys. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas valstybės turto fondui įvykdyti jam priklausančias funkcijas ir spręsti iškilusius Valstybės nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo, naudojimo, bei disponavimo klausimus. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. V.Lapė. Prašom. Taip pat nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ne, nenorite kalbėti. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigėsi. Prašom registruotis ir balsuosim dėl įstatymo priėmimo. Kol vyksta registracija, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad po dar vieno lydinčio įstatymo priėmimo mes galėtume pereiti prie rezervinių klausimų. Rezervinio 1, turi ruoštis V.Aleknaitė. Rezervinio 2 – S.R.Petrikis. Ir galbūt rezervinio 3, jeigu spėsime, tai Č.Juršėnas. Prašom pasiruošti šiam darbui.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsuojame dėl Valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 51, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 14, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1838(2*) (priėmimas)

Toliau lydintis 1-4b darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 14, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1838(2). Priėmimas. Pranešėja – E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Irgi pritarta po svarstymo. Pasiūlymai negausūs. Pono R.Petrikio pasiūlymui buvo pritarta komitete ir atsižvelgta. Buvo anksčiau priimtas ir atsižvelgta. O Seimo nario L.Sabučio pasiūlymui pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio antrą punktą, išbraukti “savivaldybės” siūlyčiau nepritarti. Kodėl, geriau paaiškins Turto fondo direktorius ponas S.Vaitkevičius. Nepriimate, tada galiu aš aiškinti. Gerai. Privatizavimo komisija yra skirta ne tik spręsti Valstybės turto fondo klausimus privatizuojant, bet ir savivaldybių turto. Todėl jeigu šitą išbraukiame, reikia keisti ir Privatizavimo komisiją. Tada jau nereikalinga Privatizavimo komisija, o palikti viską Turto fondui. Kol egzistuoja Privatizavimo komisija, prašyčiau poną L.Sabutį sutikti, kad liktų įrašytos ir savivaldybės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau šiek tiek nukrypom toliau. Tai liečia 2 straipsnį, kai prie jo prieisim, tai ir pradėsim kalbėti. Dabar dėl 1 straipsnio?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pastabų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar ponas L.Sabutis nori kalbėti dėl 1 straipsnio? Ne. Dėl 1 straipsnio tokiu atveju mes nekalbam, 1straipsnis yra priimtas. Kiek aš suprantu, yra ginčijamasi dėl 2 straipsniui L.Sabučio teikiamos pataisos. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra susitarta, ar tai yra tinkama pataisa, yra prieštaravimas, aš turiu siūlyti formaliai atlikti procedūrą. Kviečiu visus registruotis. Kol vyksta registracija, aš turėsiu pasiūlyti jums apsispręsti, ar svarstom šią pataisą iš viso. Pono L.Sabučio siūlymas, kaip jūs prisimenate, yra siūlymas išbraukti žodžius “ar savivaldybei”. Pagrindinis komitetas su tuo nesutinka. Todėl dabar, minutėlę, ponas Sabuti, dar yra abejojama, ar mes ją svarstysim iš viso. (Balsas iš salės) Jeigu jūs manote, kad ją reikia svarstyti, jūs galite spausti mygtuką “už”, ir mes tada svarstysim, jeigu manote ir žinote savo nuomonę, kad jos tikrai nereikia svarstyti, galite balsuoti prieš. Ir tada jos nesvarstysime. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojam dėl to, ar svarstyti L.Sabučio pataisą 2 straipsniui? Pataisa teikiama tiesiogiai per priėmimą, todėl turim iš pradžių apsispręsti, ar ją iš viso svarstom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tas įstatymas turi galioti ir savivaldybei, ne vien Turto fondui galioja. O jeigu išbrauktume, tada jis būtų apribotas tik Turto fondo. Todėl negalima dabartiniu metu pritarti, nes savivaldybėms visas turtas dar neperduotas.

PIRMININKAS. Už tai, kad būtų svarstoma 37… Pataisa yra svarstoma. Taigi prašome. L.Sabutis gauna galimybę ją pateikti. Tada diskutuosime ir apsispręsime, ar ją reikia priimti. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Dėkoju už paramą ir manau, kad tai yra visiškai nesudėtinga pataisa. Pateikia ir Vyriausybė, ir komitetas būtent naują Privatizavimo komisijos redakciją kaip kompetenciją, t.y. ketvirtosios dalies dabar galiojančio 5 straipsnio 4 punkto. Ten išties buvo ne visai vykusi redakcija. 4 punkte buvo sakoma: “šio įstatymo numatytais atvejais Privatizavimo komisija gali sustabdyti objekto privatizavimo programos vykdymą, pripažinti, kad ši programa baigta”. Štai iškyla abejonės, ar mes šiuo įstatymu suteikiame tokias dideles teises Privatizavimo komisijai taip pat spręsti už savivaldybę kaip savarankišką instituciją. Mums atrodė visiškai normalu, jog yra Privatizavimo komisija, kiek reikalai susiję su valstybės nuosavybe, t.y. viena, o ten, kur vyksta privatizavimas ir yra savivaldybių privatizavimo komisijos, jos turi spręsti, o ne šita vadinamoji Centrinė privatizavimo komisija. Juo labiau kad savivaldybės vadovaujasi įstatymu. Todėl mes šiuo atveju siūlome labai nedidelę pataisą, ne leisti diktuoti savivaldybėms, o tik pritarti tokiai redakcijai, kokia yra mūsų pateikta, t.y. “Privatizavimo komisija gali pritarti arba nepritarti valstybei nuosavybės teise priklausančių” ir toliau pagal tekstą. Tačiau to neturėtų daryti nuosavybės teise priklausančių savivaldybėms. Štai kodėl aš teikiu tokią redakciją ir labai prašau už ją balsuoti.

PIRMININKAS. A.Bartkus nori prieštarauti šiam siūlymui.

A.BARTKUS. Aš siūlyčiau gerbiamajam kolegai L.Sabučiui ir visiems kolegoms galbūt atsiimti šią pataisą ir balsuoti už pagrindinį variantą. Savivaldybėse, kaip žinome, padėtis yra gana įvairialypė, todėl gali būti privatizuojama. Ir čia tas žodis… gali būti pritaikytas turtas, kurį mes vadindavome prichvatizuojamu. Todėl tik per Centrinę privatizavimo komisiją ir per Turto fondą galima pasiekti tų rezultatų, kurių, manau, nori daugelis čia esančių. Ačiū.

PIRMININKAS. Pritarti L.Sabučiui nori S.Burbienė. Prašom.

S.BURBIENĖ. Aš norėčiau kolegoms pirmiausia priminti, kad yra Privatizavimo komisija ir kad savivaldybės nebūtinai turi atiduoti privatizavimo klausimus… tik į valstybės turtą. Pati savivaldybė turi tokią galimybę. Todėl, man atrodo, L.Sabučio pataisa yra visai logiška ir ją būtų galima priimti.

PIRMININKAS. Aš prašau dar žodį tarti Valstybės turto fondo direktorių poną S.Vaitkevičių. Prašom. Neįsijungia, paspauskite mygtuką.

S.VAITKEVIČIUS. Aš įjungiau.

PIRMININKAS. Prašau, dabar veikia.

S.VAITKEVIČIUS. Iš tikrųjų čia kalbama tik apie tą turtą, kurį savivaldybės pačios pagal sutartis perduoda Turto fondui privatizuoti. Savo nuosavybės teise priklausantį turtą jos bet kokiu atveju privatizuoja pačios. Kaip parašyta, gerbiamasis Sabuti, įstatyme. Jeigu jos neperduoda Turto fondui to turto, niekada tokia problema ir neiškils. Jiems nereikės teikti Privatizavimo komisijai, kaip jūs vadinate, centrinei, ką nors stabdyti, jie patys viską darys. Tačiau čia reikalinga tokia sąvoka “ar savivaldybei” todėl, kad šiandien yra dar daug savivaldybių (šiandien mes ne mažiau kaip 10 turime tokių sutarčių), kurios patikėjo pagal sutartis privatizuoti turtą Turto fondui. Jeigu jūs išbrauksite, tokiu atveju visos tos sutartys pakibs ore.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar sykį… Gerbiamoji Kunevičiene, aš norėčiau pasitikslinti. Pone Vaitkevičiau, šiame 2 straipsnyje, kuriuo keičiamas 5 straipsnis, kalbama apie savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas, bet kalbama tik apie tas savivaldybes, kurios yra pasirašiusios sutartis su Valstybės turto fondu?

S.VAITKEVIČIUS. Tikrai taip.

PIRMININKAS. Šiame straipsnyje apie tai kalbama. Pone Sabuti, jūs galbūt nepamatėte, kas yra kitose šio straipsnio dalyse.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnyje ši problema išspręsta.

PIRMININKAS. Dar sykį noriu paklausti L.Sabučio, ar jis teikia balsuoti šią savo pataisą. L.Sabutis. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnyje išspręsta.

PIRMININKAS. Atsiprašau, L.Sabutis.

L.SABUTIS. Tikrai aš negaliu atsiimti šios pataisos. Gerbiamojo S.Vaitkevičiaus paaiškinimas yra labai ribotas. Išties savivaldybės kaip juridinis asmuo gali sudaryti sutartis, gali nesudaryti, bet šiandien, turėdamos nuosavybės teise priklausantį turtą, jos pačios ir tvarko. Yra atitinkamos privatizavimo komisijos ir tam tikri įstatymai reguliuoja. Būtent dėl to teikiu ir prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Aš dar sykį… Aš suprantu, kad yra tiesiog nesusikalbama. Jeigu aš gerai suprantu, ponas S.Vaitkevičius kalba apie tai, kad pagrindinio įstatymo 5 straipsnyje kalbama apie tas savivaldybes, kurios yra pasirašiusios sutartis. Aš siūlyčiau, kad nepadarytume šiandien skubėdami klaidos, galbūt galėtumėte, pone Sabuti, kartu su ponu S.Vaitkevičiumi ir ponia E.Kunevičiene po to, kai apsispręsime dėl kitų straipsnių, dar sykį nedarant galutinio priėmimo dėl šio straipsnio susirinkti ir pasiaiškinti. Gal bus įtikintas ponas L.Sabutis, kad jo pataisa nėra tikslinga. Ar galime sutarti, kad dabar daroma 2 straipsnio priėmimo pertrauka? Rasime laiko ir vėliau tai išsiaiškinsime.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnis viską išsprendžia.

PIRMININKAS. Taip ir sutariame, taip? 3 straipsnis tokiu atveju.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsnis ir išsprendžia tą problemą, nes čia kalbama: “Savivaldybės turto privatizavimo komisijos” ir viskas. Nereikėjo čia 2 straipsnyje šios problemos kelti iš 3 straipsnio. 3 straipsnyje viskas išspręsta. Kaip tik 2 straipsnyje buvo su Turto fondu. Bet jau padarėme pertrauką, tiek to. 3 straipsniui pataisų ir pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. 3 straipsnį galime priimti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. 4 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra pataisų ir pasiūlymų.

PIRMININKAS. 5 straipsnis. Taip pat galime priimti. 6 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. 7 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. 8 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. 9 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. 10 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Visus kitus straipsnius priėmėme. Liko 2 straipsnis. Darome priėmimo pertrauką, ir siūlau per artimiausią pusvalandį susitarti dėl pataisos, kurią teikia L.Sabutis.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1932 (pateikimas)

Kaip minėjau, po 1-4b mes pradedame rezervinius klausimus. Pirmasis rezervinis klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1932. Pranešėja – V.Aleknaitė. Pateikimas. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums yra teikiamas gana paprastas įstatymo projektas, kurį priėmus palengvėtų ne tik teismų darbas ginant vaiko turtines teises, bet ir palengvėtų jų uždavinys asmenims, kurie tas teises gina, t.y. vaiko teisėtiems atstovams – tėvams arba globėjams. Kaip jūs žinote, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo tikslas yra užtikrinti didesnę vaiko teisių, tarp jų turtinių ir su jomis susijusių teisių, apsaugą. Priimdami šį įstatymą, 62 straipsnyje mes nustatėme tam tikras šio įstatymo įsigaliojimo sąlygas. 62 straipsnio… 4 straipsnio 6 punktas ir 12 straipsnio ketvirtoji, penktoji dalys yra minimos su tam tikra sąlyga, kad jų įsigaliojimo tvarką turėjo numatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Šis įstatymas nustatė, kad vaiko turtinių teisių įgyvendinimui, populiariai kalbant, reikėtų dar pakeisti atitinkamus kodeksus. Tai buvo bandoma padaryti ne kartą, dažnai sėkmingai, tačiau teisininkų nuomonės vis susikryžiuodavo dėl Civilinio kodekso projekto ir galimybės sandorį, prieštaraujantį vaiko teisėms, pripažinti negaliojančiu.

Kaip jūs turbūt prisimenate, birželio 22 d. Seimui buvo pristatytas Civilinio kodekso pirmosios knygos projektas. Jame yra nustatytos bendrosios sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygos. Aš tikiu, kad greitai bus pristatyta ir trečioji knyga – “Šeimos teisė”, kurioje daug išsamiau ir detaliau negu iki šiol yra ginamos vaikų turtinės teisės, ypač tėvų skyrybų atveju, sandorių sudarymo atveju. Taigi įstatymo rengimo grupė (aš turiu omeny Civilinio kodekso rengimo grupę) pasiūlė mums paprastesnę išeitį: tol, kol nėra priimtas naujas Civilinis kodeksas, tiesiog išbraukti iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnio tas dalis, kurios trukdo tiesiogiai teismuose taikyti įstatymo nuostatas dėl vaiko turtinių teisių. Taigi mums šiandien reikėtų tik apsispręsti, ar sutinkame išbraukti. Noriu priminti, kad tiesioginis šių nuostatų taikymas, vaiko turtinių teisių gynimas yra nulemtas ne tik Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, bet jį įgalina ir Lietuvos Konstitucija – mūsų pagrindinis įstatymas, taip pat ratifikuota Vaiko teisių apsaugos konvencija. Todėl jokių neigiamų pasekmių, jokių problemų įgyvendinant šį nedidelį pakeitimą nėra numatoma. Tiesiog įstatymas iš karto pradės galioti tiesiogiai ir mes galėsime be jokio sąžinės graužimo ramiai priimti naują Civilinį kodeksą ir visas jo knygas. Ačiū.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kaip žinote, mes komitete tam reikalui pritarėme, bet dabar aš žiūriu į Teisės departamento išvadą ir ten siūloma kita formuluotė. Kaip jūs tai vertinate ir ar tada ne tikslingiau būtų šiandien klausimą pateikti, gal apsvarstyti, o priėmimą daryti rytoj?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Kadangi mes rytoj turime posėdį, aš nematyčiau nieko bloga, jeigu galėtume gal šiandien pietų pertraukos metu susitikti su Teisės departamentu ir suderinti formuluotes. Bet aš turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad profesoriaus Mikelėno nuomonė šiuo atveju, man atrodo, labai svari.

PIRMININKAS. Ir J.Olekas nori paklausti.

J.OLEKAS. Aš atsisakau klausimo, nes mano klausimas buvo analogiškas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Taigi daugiau norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galime ir pritariame. Ar galime sutarti, kad toliau svarstysime ir priimsime taip, kaip čia buvo sutarta, t.y. taikysime ypatingos skubos tvarką, bet priimsime galbūt šiandien po pietų arba rytdienos posėdyje? Sutariame, taip? Taikome ypatingą skubą, bet priėmimą nukeliame vėliau. Šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1918 (pateikimas)

Toliau rezervinis antrasis klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio antrosios dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1918. Pateikimas. Pranešėjas – S.R.Petrikis. Prašom. Pone Petriki, jūsų rezervinis antrasis darbotvarkės klausimas. Dar sykį kviečiu Seimo narį R.S.Petrikį. Dabar aiškinamasi, ar reikia pateikti.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, siūlomas įstatymo pakeitimas, kad privatizuojant turtą būtų daroma konkurso būdu, taikant Viešojo pirkimo įstatymą. Toks būtų trumpas šio įstatymo pateikimas.

PIRMININKAS. Niekas nenori jūsų paklausti. J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, čia kaip tik yra išbraukiami žodžiai, kurie kalba apie konkursą. Čia paliekamas tiktai Viešojo pirkimo įstatymas. Ar taip aš supratau?

S.R.PETRIKIS. Taip. Paliekamas Viešojo pirkimo įstatymas.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pradėti svarstymo procedūrą ir komitete išsiaiškinti visus niuansus? Pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo datą Seniūnų sueiga siūlo nustatyti rugsėjo 30 d. Šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų savivaldybių tarybų rinkimų” projektas Nr.P-1919 (pateikimas)

Toliau rezervinis trečias klausimas – Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų savivaldybių tarybų rinkimų” projektas Nr.P-1919. Pranešėjai – Č.Juršėnas ir J.Bernatonis. Pateikimas. Tribūnoje Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos. Man atrodo, klausimas yra aiškus, todėl aš nenoriu užimti jūsų laiko priešpaskutinę pratęstos sesijos dieną ir tiesiog siūlau pritarti pateikimui, o po to svarstysime komitetuose ir galutinai apsispręsime dėl datos. Tiktai vieną dalyką pasakysiu – kovo 19 d. siūloma todėl, kad jau yra Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbta papildomų Seimo narių rinkimo data.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori jūsų paklausti. J.Olekas – pirmasis.

J.OLEKAS. Dėkoju pranešėjui, kad pasirinkta Juozinių diena. Čia du Juozai iškart klausia. Bet aš noriu paklausti, kodėl pasiūlyta alternatyva…

Č.JURŠĖNAS. Kad Seimo nariams, kurie norės būtinai kitos datos, būtų iš ko pasirinkti.

PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokie pranašumai savivaldybių tarybų rinkimus vykdyti kovo mėnesio pirmojoje pusėje, o ne, sakykim, balandžio mėnesio pirmojoje pusėje? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad reikėtų suktis apie kovo 25 d., t.y. kai sueina kadencijos pabaiga. Ši data mums atrodo artimesnė, simpatiškesnė, tuo labiau Juozinės ir abu Juozai klausia.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti Juozų nėra. Taigi siūlome J.Bernatonio…

Č.JURŠĖNAS. Juozas ir pateikė.

PIRMININKAS. …J.Bernatonio teikiamam projektui pritarti po pateikimo.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl… Kompiuteris nenori leisti kalbėti. Taigi pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data rugsėjo 30 d. Ar L.Sabutis norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Dar L.Sabutis šiuo klausimu.

L.SABUTIS. Aš tikrai norėjau kalbėti dėl balsavimo motyvų, tačiau tik vėliau įsijungė mano pavardė. Manau, kad mums sprendžiant tegul išgirsta Vyriausybė, nes yra pusiau parengti įstatymų projektai dėl naujų savivaldybių administracinių vienetų Lietuvoje steigimo, kai kurie jau paskelbti, o dėl kai kurių ginčijamasi, tačiau neatidėliojant tai turi būti parengta. Tada būtų galima išspręsti būtent ir naujų savivaldybių formavimo klausimus.

PIRMININKAS. Vyriausybė iki rugsėjo 30 d. turėtų išgirsti, kad mes svarstome šį nutarimo projektą. Dėl to turbūt nekyla mums kokių nors problemų.

Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1926 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dar mes turime laiko iki mūsų reguliarios darbotvarkės. Kai minėjau, 1-6 darbotvarkės klausimą iškėlėme į rezervą, todėl galėtume dabar svarstyti rezervinį ketvirtą klausimą. Nematau V.Andriukaičio. Taigi svarstome rezervinį penktą klausimą. S.R.Petrikis būtų pasirengęs pateikti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? Prašom. Registracijos Nr.P-1926 ir tai yra pateikimas.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, mano pateiktos pataisos esmė yra ta, kad siūloma laisvosiose ekonominėse zonose leisti tabako gaminių gamybą. Kodėl yra tokia pataisa, nors įstatyme šis dalykas nenumatytas? Į Ekonomikos komitetą kreipėsi Klaipėdos apskrities viršininkas, Klaipėdos meras, laisvosios ekonominės zonos Klaipėdos valdytojas ir “Phillip Morris” atstovas, kurie nori Klaipėdoje pastatyti dar vieną gamyklą, analogišką pastatytai šiuo metu. Visa ta gamyba būtų skiriama išvežti į užsienį.

Atseit būtų sukuriamos papildomos darbo vietos: maždaug 400 darbo vietų pačioje gamykloje ir apie tą gamyklą – transportas, popierius, kartonas, įpakavimas ir visa kita. Mano nuomone, mes turėtume palaikyti šitą klaipėdiečių iniciatyvą, nes Lietuvoje labai sunkiai kuriamos naujos darbo vietos. Todėl atsirado šita pataisa.

PIRMININKAS. 7 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokia tokių veiklos sričių kaip degtinės ir tabako gaminių gamyba patirtis kitų valstybių laisvosiose ekonominėse zonose? Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Įvairiose šalyse, aišku, yra įvairiai. Kaip man teigė pretendentai, tokie ribojimai yra tik islamo šalyse, o Europoje ir Amerikos Valstijose tokių ribojimų nėra.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo jūs jau atsakėte. O kai jie kreipėsi į jūsų komitetą, ar tas variantas su “Philip Morris” nebuvo svarstytas Klaipėdos apskrityje, sprendžiant kitoje vietoje, ar jie nori kurtis tik laisvojoje ekonominėje zonoje?

S.R.PETRIKIS. Supratau klausimą. Iš tikrųjų šiuo metu korporacija “Philip Morris” svarsto, šiame regione jie nori pastatyti didelę gamyklą, nes dalis dabar gaminamos gamyklos Klaipėdoje produkcijos išvežama į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis. Ir jie nori pasirinkti tokią vietą, kur jiems būtų patogiausia. Jeigu tokia galimybė būtų čia pradėti, jie rinktųsi čia, arba jie eina į Latvijos laisvąją ekonominę zoną. Lietuva yra toks regionas, kurį jie nori renkasi, nori nesirenka.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti. Jūs kalbėjote apie naujas darbo vietas, bet “Philip Morris”, kaip jūs ką tik patikinote visus, ir dabar dalį savo produkcijos eksportuoja. Atidarius naują gamyklą, savaime aišku, visas eksportas bus perkeltas iš dabartinės gamyklos į naują gamyklą, nes taip bus geriau ekonomiškai. Kažkiek darbo vietų dabartinėje “Philip Morris” gamykloje sumažės. Kiek tų vietų sumažės, kiek jūs prognozuojate? Kad mes žinotume visą tiesą apie siūlomą projektą.

S.R.PETRIKIS. Darbo vietų neturėtų sumažėti, nes jie neperkelia senos gamyklos, jie nesumažina. Būtent jiems trūksta apimčių. Ten dar pastatys papildomus sandėlius laisvojoje ekonominėje zonoje. Jiems trūksta produkcijos, jie nori išplėsti gamybą. O šios gamyklos jie nesumažins, neapsimoka jiems mažinti. Tai veikianti gamykla, pastatyta visai kitoje vietoje. Aš tikiu, ką jie man sako. Manau, kad nesumažės darbo vietų.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs girdėjote mūsų komitete viceministro G.Miškinio pasakymą, kad jis tikrai bus prieš šitokios veiklos iškėlimą į laisvąją ekonominę zoną. Aš norėčiau šiek tiek kitaip iškelti tą klausimą. Laisvoji ekonominė zona Lietuvoje apskritai yra labai sudėtingas reiškinys, ji niekaip negali padėti normaliai veikti dėl įvairiausių kliūčių. Ar jums neatrodo, kad pirma reikėtų pašalinti tas kliūtis ir leisti laisvai plėtotis zonoms, o tik paskui imtis tokių kontroversiškų siūlymų?

S.R.PETRIKIS. Iš tikrųjų Lietuvoje nėra normali laisvųjų ekonominių zonų padėtis. Jos lyg ir yra įsteigtos trys, ir nė viena nefunkcionuoja. Mes tikėjomės, kad į tas zonas mums pavyks pritraukti užsienio investitorius, kurie investuos ir pradės gamybą. Deja, šiandien tas dalykas nevyksta. O dėl viceministro pasakymo, tai aš paprasčiausiai su juo išsiaiškinau tokį dalyką: jis suprato, kad šita dabar esanti gamykla bus keliama į laisvąją ekonominę zoną. Bet jūs žinote, kad tabako gamyba yra licencijuojama, ir licencijoje galima užrašyti sąlygas, tokias sąlygas, kad taip nedarytų. Šis dalykas yra kontroliuojamas. Aišku, reikia pripažinti, kad yra labai liūdna padėtis, kad į laisvąsias ekonomines zonas pas mus niekas neateina. Čia yra tam tikra galimybė pabandyti pritraukti, nes tabako gamyba yra pelningas dalykas. O šiaip nevyksta. Priežastis mes bandėm svarstyti, jų yra daug visokių, bet mes turim padaryti, kad laisvojoje ekonominėje zonoje gamintojams būtų tai naudinga. Deja, mes nesugebam padaryti.

PIRMININKAS. V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, dėl to, kad zonos sunkiai vystosi ir įstatymo pateikimas… Kadangi reikia išlaisvinti laisvąsias ekonomines zonas, ar jūs nemanote, kad reikėtų sudaryti darbo grupę kartu su Vyriausybe ir peržiūrėti iš esmės tiek rūšis, tiek pačių įstatymų neveikimo priežastis, kodėl visa tai pas mus nevyksta? Latvijoje, pavyzdžiui, vyksta. Ar jūs nemanote, kad tai būtų tikslinga?

S.R.PETRIKIS. Aš manau, kad pasiūlymas yra labai įdomus ir, ko gero, mums reikėtų apie tai pagalvoti. Aišku, laisvųjų ekonominių zonų praktika įvairiose pasaulio šalyse yra įvairi. Ir aš šiandien turėjau susitikimą su kinų verslininkais. Kinijoje ypač gerai tai plėtojama, labai remia valstybė. O pas mus reikia, sakykim, Kauno apskrityje laisvajai ekonominei zonai paskirti žemę, ir ten niekas nevyksta. Man atrodo, kad mes apskritai vykdom pasyvią ekonominę politiką. Mums Seime reikia būti priekyje tų įvykių. Gal mes ne visada galim teisingai padaryti, jei padarysim klaidų, jas galėsim ištaisyti. O dabar maždaug tokia situacija, kad sustojo procesai, padarytos deklaracijos, kažkas priimta, o gyvenime nevyksta. Dėl Kauno ekonominės zonos net gėda. Premjeras buvo atvažiavęs, buvo iškilmingas atidarymas. Ši zona apskritai gali sužlugti. Aš manau, kad kolegės V.Stasiūnaitės pasiūlymas yra labai protingas, bet reikėtų tą klausimą plačiau pasvarstyti, nestabdyti to reikalo, o toliau bandyti užsiimti laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Mums reikia sugalvoti, kokiu būdu pritraukti investitorius į Lietuvą. Jeigu mes nepritrauksime – nėra vidinio kapitalo.

PIRMININKAS. J.Valatka.

J.VALATKA. Gerbiamasis kolega, jūs žinote, ką reiškia laisvosios ekonominės zonos. Tai yra mokestinių lengvatų zonos. Tai gal vis dėlto aš perskaitysiu keletą draudimų, kuriuos mes bendrai priėmėm, kad ten negalima leidybinė veikla, negalima degtinės, alkoholio gamyba ir t.t. Tai gal iš viso atsisakykim tų draudimų? Mano manymu, jeigu mes tokią pelningą verslo šaką perkelsim į laisvų, mažesnių mokesčių zoną, aš nežinau, kaip į mus pažiūrės Europoje. Mes vis dėlto einam į Europos Sąjungą. Aš nežinau, kaip pažiūrės partneriai iš Europos Sąjungos, konkurentai “Philip Morris”, kad tai bus apmokestinimo sumažinimas. Ačiū.

S.R.PETRIKIS. Jeigu jūs atkreipsite dėmesį į 8 straipsnį, ten surašyta, kuo draudžiama užsiimti laisvojoje ekonominėje zonoje. Viskas yra išvardinta. Sakysim, laisvai negalima Lietuvoje užsiimti tabako gaminių gamyba, alkoholio gaminių gamyba ir t.t., bet ta veikla licencijuojama, jeigu išduodama licencija, mūsų gamyklose tai yra daroma. Ir aš manau, kad čia nėra nieko baisaus.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Ačiū. Pranešėjas atsakė į mano klausimą. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pradėti svarstymo procedūrą komitetuose? P.Gražulis nori pritarti. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš atsiprašau, ne tą paspaudžiau, iš principo nenorėčiau pritarti. Aš suprantu, Kinijoje galbūt komunistinė nomenklatūra (…) pirteles kaip išimtis yra pasidariusi, bet padariusi ir mokestines lengvatas tiems kompartijos lyderiams, kurie užsiima verslu. Apskritai laisvųjų ekonominių zonų kūrimui, dvigubų standartų taikymui vienoms įmonėms vienokios sąlygos, kitoms kitokios mokestinės sąlygos – aš iš viso joms negaliu pritarti. Tuo labiau kad Europos Sąjungos valstybėse, išsivysčiusiose valstybėse, tuo tarpu ir Amerikoje kai lankėmės, nieko negirdėjome apie jokias laisvąsias ekonomines zonas. Yra kalbama, kad Europos Sąjungoje nuo 2002 m. apskritai nebus galima kalbėti apie jokias mokestines lengvatas kažkokiems specialiems verslininkams. Todėl pasisakau prieš šitą įstatymą ir ypač, kad tabako gamybai būtų dar sudarytos kažkokios mokestinės lengvatos.

Dar vieną minutę. Norėčiau pasakyti, kad lankydamiesi Jungtinėse Amerikos Valstijose pastebėjome tik vieną kitą rūkantį. Iš esmės tauta beveik nerūko, o mes statome fabrikus.

PIRMININKAS. Taigi ponas P.Gražulis kalbėjo prieš. S.Malkevičius nori kalbėti už. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Laisvosios ekonominės zonos buvo steigiamos siekiant paskatinti eksportą. Deja, investicijų klimatas yra toks, kad didelės traukos į tas mūsų laisvąsias ekonomines zonas nėra. Ši reali galimybė praplėsti “Philip Morris” gamyklą ir pastatyt cechą, kuris būtų skirtas tiktai eksportui, galėtų vis dėlto paskatinti mūsų ekonominės zonos veiklą. Todėl aš manyčiau… O kalbėti apie tai, kad mes gaminame tabaką ar dar ką nors, kad tai labai bloga prekė… Tai uždrauskime gaminti Lietuvoje. Lietuvoje juk neuždrausta. Vidaus rinkoje – prašau, kiek norite galite gaminti ir pirkti, o laisvojoje ekonominėje zonoje niekas ir negamins vidaus rinkai, nes bus susieta su tomis muitinės procedūromis. Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruosimės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame šio įstatymo, kurį ką tik pateikė kolega R.Petrikis, projektui po pateikimo. Prašom registruotis. Prašom dar sykį registruotis. Balsuosime dėl to, ar pradedame Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo svarstymo procedūrą Seime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti už. Jeigu bus pritarta po pateikimo, bus pradėta svarstymo procedūra Seime. Svarstysime rugsėjo 30 d. Vyksta balsavimas. Ar pritariame po pateikimo? (Balsai salėje)

Už – 28, prieš – 14, susilaikė 13. Vieno balso persvara yra pritarta po pateikimo. (Balsai salėje)

Dar sykį registruojamės, gerbiamieji kolegos. Prašom registruotis. Yra siūloma perbalsuoti, nes mažas skirtumas. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui. Prašom registruotis. Kalbame tiktai apie tai, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai.

Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už.

Už balsavo 34, prieš – 15, susilaikė 9. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstymo data – rugsėjo 30 d. Gerbiamieji Seimo nariai, šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme.

Dar turime kelias minutes laiko rezerviniam ketvirtajam darbotvarkės klausimui – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1920. Pateikimas. Pranešėjas – V.Andriukaitis. Jo kol kas nėra. Aš atsiprašau, kol kas šį klausimą atidedame.

Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1784(3*) (priėmimas)

Ar galime pradėti 1-7 darbotvarkės klausimą? Galime pradėti, taip? Pradedame 1-7a darbotvarkės klausimą Nr.P-1784(3) – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Priėmimas. Pranešėja pagrindinio komiteto vardu – S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo priimti įstatymo projekto trečiąjį variantą su žvaigždute. Norėčiau tik pasakyti, kad mano šiam projektui pateiktos pataisos, kurios galbūt išdalytos ir vėliau, visos yra priimtos, todėl dėl jų balsuoti nereikia.

Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį dar į vieną dalyką – į išdalytą EN Lietuvos valdybos vardu raštą. Kadangi komitetas nusprendė nepalaikyti jų nuomonės, aš negaliu kitaip sakyti, bet Seimo nariams siūlau pamąstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimą pastraipsniui.

1 straipsnis. R.Smetona nori pritarti 1 straipsniui. Prašom.

R.SMETONA. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Norite kalbėti dėl viso įstatymo, ar…

R.SMETONA. Ne, ne, ne taip paspaudžiau.

PIRMININKAS. J.Olekas dėl 1 straipsnio? Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau pritarti 1 straipsniui ir išplėsti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų galimybę veikti.

PIRMININKAS. Ir S.R.Petrikis dar norėtų kalbėti. Prašom.

S.R.PETRIKIS. …gerbiamuosius kolegas, kad jie pritartų šiam pakeitimui.

PIRMININKAS. 1 straipsniui visi bendrai pritariame.

2 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti ir priimame.

3 straipsnis. K.Trapikas nori kalbėti prieš 3 straipsnį. Prašom.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų dėl 3 straipsnio mes ilgai diskutavome Ekonomikos komitete. Vis dėlto manęs neįtikino projekto autoriai, be abejo, suinteresuoti, kad brūkšninis kodavimas, jo, prekinio numeravimo, diegimas ir kodavimas turi pereiti rūmams. Aš manau, kad šiandien šią funkciją atlieka “EN Lietuva”. Jai priklauso 110 šalies įmonių. Lėšos, surinktos už šias paslaugas, yra naudojamo brūkšninio kodavimo paslaugoms gerinti. Jokių pretenzijų neturime. Esu įsitikinęs, kad lėšos bus surinktos ne brūkšninio kodavimo technologijai gerinti, bet lėšos bus naudojamos Prekybos, pramonės ir amatų rūmams išlaikyti. Aš manau, kad tų lėšų Prekybos, pramonės ir amatų rūmams reikia, tačiau tuos pinigus reikia rinkti kitais būdais, o ne privatizuoti šią normaliai veikiančią funkciją ir paskui panaudoti neaišku kaip. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir S.R.Petrikis nori kalbėti. Prašom.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa iš tikrųjų fiksuoja tą situaciją, kuri jau yra. Kad ji šiandien yra tokia… Aš noriu jums perskaityti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1994 m. gruodžio 12 d. potvarkį “Dėl Lietuvos Respublikos gaminamų prekių numeravimo pagal tarptautinės prekių numeravimo asociacijos “AE International” brūkšninio kodavimo sistemą plėtojimo”:

“1. Pavesti Lietuvos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas atstovauti Lietuvos Respublikos gamybinėms, prekybinėms įmonėms Tarptautinėje prekių numeravimo asociacijoje “EN International”, suteikti ir registruoti gamintojų kodus bei prekių numerius.

2. Normatyviniai dokumentai, kurių reikia Tarptautinės prekių numeravimo asociacijos “EN International” brūkšninio kodavimo sistemai įdiegti Lietuvos Respublikoje, turi būti suderinti su Pramonės ir prekybos ministerija”. Taigi niekas čia nepasikeičia. Iš tikrųjų “EN Lietuva” yra Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos padalinys. Mes to neatsisakome. Tai yra mūsų… O kad jie nori atsiskirti, yra visai kitos problemos. Jokia tarptautinė organizacija negali kištis į mūsų reikalus. Juk mes nieko nekeičiame, ar mes priimsime tą įstatymą, ar nepriimsime. Vis dėlto lieka rūmų padalinys. Taigi aš siūlau tam pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar… (Balsas iš salės) Prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar priimame 3 straipsnį. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsuojame dėl 3 straipsnio priėmimo.

Už – 38, prieš – 12, susilaikė 8, taigi 3 straipsnis yra priimtas. Toliau 4 straipsnis. Pataisų ir siūlymų nėra, norinčių kalbėti nėra, 4 straipsnį taip pat galime priimti ir priimame. Ir paskutinis 5 straipsnis. Taip pat siūlymų ir pataisų nėra. Galime priimti 5 straipsnį? 5 straipsnį priimame. Visus straipsnius priėmėme. Dėl viso įstatymo. Gali kalbėti keturi už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti… J.Valatka nori kalbėti prieš. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti prieš tik dėl vienos, bet manyčiau, rimtos, priežasties. Mes turime Vyriausybę, tačiau neturime Vyriausybės išvados. Vis dėlto yra rimtas įstatymas, o aš niekur nemačiau mūsų naujos Vyriausybės nuomonės, nors komitete mes prašėme tos nuomonės.

PIRMININKAS. A.Plokšto nori kalbėti prieš.

A.PLOKŠTO. Aš manyčiau, kad toks pritarimas 3 straipsniui nėra iki galo korektiškas, nes šis potvarkis buvo jau po 1994 metų, kur kas anksčiau, įstatymą priimam dabar ir dabar reguliuojame. Ir antras dalykas, aš vis dėlto pritarčiau minčiai, kuri išdėstyta tam Lietuvos laiške, kad tai nėra būtent liberalizavimo kryptis, labiau socialistinis sprendimas, tuo labiau kad aš nežinau, ar pakankamai etiška yra pačių rūmų pirmininkui teikti tokius pasiūlymus?

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pasakyti ponui J.Valatkai, kad Vyriausybė tęsia ankstesnės Vyriausybės darbus, ir taip būna visada, nesvarbu, kada Vyriausybės keičiasi. Juk tam įstatymo projekto pakeitimui buvo Vyriausybės pritarimas, kodėl būtinai reikalauti iš naujos Vyriausybės? Aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. A.Medalinskas nori pritarti.

A.MEDALINSKAS. Taip, aš siūlyčiau kolegoms balsuoti už šitą įstatymo pakeitimą, pritarti jam ir apskritai mums visiems pagalvoti apie tai, kaip Prekybos pramonės, rūmai galėtų įgauti deramą vietą Lietuvos politiniame ekonominiame gyvenime, nes būtent tokia praktika yra visose valstybėse.

Šis įstatymas iš dalies galbūt yra šiek tiek netobulas, bet vis dėlto remiasi ankstesniu Vyriausybės sprendimu. Kadangi nėra sprendimo atšaukti šitą Vyriausybės sprendimą, dabar, be abejo, reikėtų palaikyti tolesnius žingsnius. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Trapikas nori kalbėti prieš.

K.TRAPIKAS. Aš nepalaikau šio įstatymo dėl to, kad visų pirma nebuvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadas, kurios yra pateiktos šio mėnesio 2 d. Mes iš tikrųjų vartojame šiame įstatyme keistiną sąvoką – “ekonominė veikla”. Ten reikėtų vartoti paprastą ir aiškią- “komercinė veikla”. Taip pat yra išbrauktos tos institucijos, kurios neturi juridinio asmens teisių. Jos irgi, aš manau, gali būti Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narės. O dėl 3 straipsnio, dėl kurio aš pasisakiau prieš, nes vykdo prekių numeravimą ir kodavimą (…) pagal tarptautinės (…) sistemos reikalavimus, iš tikrųjų to nereikėjo įstatyme reglamentuoti, tai yra perteklinis elementas. Galėjo šie garbingi rūmai susirinkti į suvažiavimą ir priimti įstatus, kur būtų numatyta ši funkcija. Kodėl mes turime tą daryti įstatymais? Aš manau, kad čia šiek tiek yra persistengta. To nereikia įstatymuose reglamentuoti. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimame šį įstatymą. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 2, 3, 5, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 6, susilaikė 15. Taigi įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1785* (priėmimas)

Ir lydintis 7b darbotvarkės klausimas – registracijos Nr.P-1785, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – V.Stasiūnaitė, taip? Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis komitetas.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, lydintis įstatymas nėra didelis, jis tiesiog sunormina tvarką, kaip nustatant apmokestinamąjį pelną yra apskaitomi nario mokesčiai, sumokėti už dalyvavimą Lietuvos ir prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijoje. Mes ilgai diskutavome, buvo tokių minčių, kad reikėtų peržiūrėti iš esmės (ir Biudžeto ir finansų komitetas tą patį siūlė) visų asociacijų apmokestinimą. Tačiau turbūt šiandien, kaip ir remiant verslą Lietuvoje, skatinant jį, o daugelis įmonių, tikrai žinau, negali sumokėti to nario mokesčio, kadangi jis nėra įskaitomas į neapmokestinamas pajamas, jos nedalyvauja šitoje veikloje, o dalyvavimas tikrai atneša joms paramą, ir žiūrint kaip į paramą, aš siūlau šiai pataisai pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. S.R.Petrikis. Prašom.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, vertinant rūmų veiklą, reikėtų pripažinti, kad rūmų veikla Lietuvoje nėra gerai išplėtota. Aš manau, šita labai nedidelė parama – nario mokestis iš sąnaudų padėtų rūmams iš tikrųjų kiek nors sustiprėti. Galbūt reikia ir kitoms asociacijoms, kurios organizuoja Lietuvoje savo veiklą, bet tai turėtų daryti Vyriausybė. Kai mes svarstėme komitete, pritarėme šiai pataisai ir kreipėmės į Vyriausybę, kad ji pateiktų naujus kokius nors pasiūlymus.

PIRMININKAS. S.Burbienė nori kalbėti prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Matyt, kitos asociacijos niekada negaus tokios paramos, nes jos neturi Seime savo asociacijų prezidentų. Kai visos asociacijos čia turės prezidentus, matyt, visos asociacijos gaus tokią paramą. Čia nėra apskaita, čia yra mokesčių nemokėjimas už tam tikrą dalį savo išlaidų, kurios įskaitomos į neapmokestinamas. Man atrodo, kad, spręsdami klausimą šitaip dalimis, mes darome meškos paslaugą visoms kitoms asociacijoms, kurios taip pat yra reikšmingos, kažkodėl imdami vienintelę išimtį ir mokesčių klausimu darydami išimtį vienai asociacijai. Mano supratimu, tai yra net ir nesąžininga kitų asociacijų atžvilgiu. Jeigu valstybė negali kitų asociacijų atleisti arba kokį nors kitą sprendimą priimti, galėtų pakentėti ir Pramonės prekybos rūmai. Jie nėra niekuo ypatingi.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori kalbėti prieš.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, priskirti prie faktiškai gamybos ir cirkuliacijos kaštų kaip neišvengiamų nario mokestį yra netikslinga, ir asociacija tai turėtų daryti savo lėšų sąskaita. Tai įmonės privatus reikalas. Privačius, nors ir naudingus įmonei, klausimus spręsti valstybės biudžeto pajamų sąskaita, yra neteisinga ir netikslinga. Juo labiau kad asociacijų yra ne viena, ir išimtis daryti vienai nereikėtų.

Norint turėti naudą ir gauti paslaugas, reikia už tai mokėti ir siekti ekonominio efekto. Todėl naudotis tam tikra išimtimi ir lengvatomis, kaip sakiau, nevisiškai valstybinė politika. Todėl nepritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti neigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau pritarti ir neklaidinti, nesutapatinti rūmų su asociacijomis. Tai yra vienas iš žingsnių išvalstybinti valstybės funkcijas ir ta kaina, kiek čia kainuos per nario mokestį, tikrai nėra per didelė. Daug daugiau kainuoja visos paramos ir visų darbų apmokėjimas iš biudžeto. O jeigu įmonės be nario mokesčio dar surinks lėšų ir atliks anksčiau valstybės vykdytas funkcijas, valstybei dėl to nebus jokios žalos. Ir antras dalykas, čia yra ūkio plėtrai, gamybai plėtoti, darbo vietoms sukurti, o darbo vietų klausimas Lietuvoje yra labai aktualus. Todėl aš prašyčiau visus pritarti kaip išimčiai ir neprieštarauti tai pataisai.

PIRMININKAS. J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto išskirti Pramonės ir prekybos rūmus šiuo atžvilgiu, piniginiu atžvilgiu, nemanau, kad būtų tikslinga. Kodėl? Tai yra saldainis, sakykim, įmonėms ar bendrovėms burtis į Pramonės ir prekybos rūmus. Čia turėtų būti kitaip. Jeigu Pramonės ir prekybos rūmai tikrai teiks tas paslaugas, kurių reikia įmonėms, jokių kalbų apie narystę nebus. Aš manau, kad, pavyzdžiui, Lengvosios pramonės įmonių asociacija daro ne mažiau rimtą darbą, jau vien kalbant apie eksporto apimtis iš asociacijos įmonių. Todėl aš manau, kad tikrai išskirti vieną instituciją... Tada darykim visiems lengvatas. Aš prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsim balsuodami dėl šio įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Balsuosim dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Dabar registruojamės. Registruojamės ir balsuosim dėl įstatymo priėmimo.

Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 37, prieš – 11, susilaikė 12. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1787(2*) (priėmimas)

Ir dar vienas lydintis įstatymas – Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1787(2). Taip pat priėmimas. Pranešėja – V.Stasiūnaitė.

V.STASIŪNAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnyje ir Pramonės ir prekybos rūmų įstatyme yra numatyta, kad mokymu užsiima Pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Tačiau šiandien situacija tokia, kad ir rūmų, ir Žemės ūkio rūmų yra kūrimosi stadija, todėl manau, kad jie, darydami Lietuvos labui daug darbų, turi teisę dalyvauti įvairiose programose, kurios yra ir mokymo, juo labiau kad jiems ta funkcija pavesta programose, kurios finansuojamos iš biudžeto. Ši pataisa ir leis tai padaryti, o siūlymai buvo truputį pakoreguoti. Pati formuluotė nėra esminė ir aš manau, kad galima pritarti pateiktam projektui, koks jis yra parengtas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam priėmimą. 1 straipsnis. Galim iš karto kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Registruojamės ir balsuosim dėl įstatymo priėmimo. Balsuosim dėl Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 56, susilaikė 5. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1447(3*) (priėmimas)

1-8 darbotvarkės klausimas – Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1447(3). Priėmimas. Pranešėjas – K.Vaitukaitis. Prašom.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymas susideda iš vieno straipsnio. Truputį kilo panika, kad šis straipsnis susijęs su laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Noriu jus patikinti, kad yra kitas įstatymas, dėl kurio yra šiek tiek panikos, tai yra dėl 32 įstatymo – Žemės įstatymo. O čia yra Žemės nuomos įstatymas, kuris susijęs su Žemės gelmių išteklių naudotojais, kai yra konkursas, pats leidimas išduodamas konkurso būdu dėl išteklių, o antrą kartą vyksta konkursas dėl nuomos, dėl pačios žemės naudojimo. Priėmus šio įstatymo papildymą būtų išvengta… Ir antroji dalis, kad valstybė, turėdama laisvą žemę, norėdama panaudoti savo reikmėms, turi pagal nuomos įstatymą skelbti konkursą ir tik tada pati išnuomoti valstybės reikmėms. Tai būtų tiek. Pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Pradedam priėmimą. 1 straipsnis. K.Trapikas nori pritarti šio įstatymo priėmimui. Prašom.

K.TRAPIKAS. Siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą, nes iš tikrųjų šis įstatymas verslo pasauliui turi teigiamos įtakos, sumažina absurdiškus barjerus, kai įmonės, įsigijusios licencijas išnaudoti gelmes, dar turi dalyvauti konkurse dėl žemės nuomos, dėl paviršutinės žemės. Todėl siūlau balsuoti už, nes tai gerina verslo aplinką.

PIRMININKAS. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigėsi. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimam šį įstatymo projektą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsavimas vyksta.

Už – 60, susilaikė 1. Įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka iki 12.00 val.

Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1851(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau.

1-9 darbotvarkės klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1851(3). Priėmimas. Pranešėja – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo trečiam projektui jokių pataisų, pasiūlymų negauta. Prašau priimti. Po svarstymo buvo pritarta tam variantui, kuris buvo pateiktas Biudžeto ir finansų komiteto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame priėmimą pastraipsniui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Nematau norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių. Taigi iš karto pradedame viso įstatymo priėmimo procedūrą. Kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant geriau apsaugoti valstybės turto interesus, efektyviau valdyti valstybės skolą, sugriežtinti skolininkų atsakomybę už finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Įstatymo projekte nustatomos bei aptariamos pagrindinės vartojamos sąvokos, valstybės skolinimosi ir garantijų teikimo pagrindinės nuostatos bei tikslai, užsienio, vidaus ir su valstybės garantija paskolos, skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, finansinės veiklos kontrolė, sankcijos ir atskaitomybė. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas reguliuoti santykius, susijusius su valstybės skola pagal paskolos sutartis ar sutartis su valstybės garantija, efektyviau administruoti problemines paskolas, grupuoti paskolas ir kitus turtinius įsipareigojimus, analizuoti skolininkų finansinę būklę, inventorizuoti įsiskolinimų likučius. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai, ir balsuosime dėl viso įstatymo priėmimo. Balsuosime dėl Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 22 ir tai yra vienbalsis balsavimas. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Lietuvos banko 1992 metais padarytos kredito emisijos  dalies naudojimo įstatymo projektas Nr.P-1853* (priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, 1-10 darbotvarkės klausimas Nr.P-1853 – Lietuvos banko 1992 metais padarytos kredito emisijos dalies naudojimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra įstatymas, kuris faktiškai sustato į savo vietas tai, kas turėtų būti, nes Lietuvos bankas pagal tarptautinę praktiką ir Europos Sąjungos reikalavimus neturėtų užsiimti Vyriausybės vykdoma programa. Šios pataisos esmė yra ta, kad viską perduotume Vyriausybei. O ši emisija buvo padaryta dar tada, kai centrinis bankas vykdė komercines funkcijas. Dabar jis jų nevykdo ir yra logiška perduoti tai Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nematau. Ar galime visus straipsnius laikyti priimtus? Taip. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Bendru sutarimu visi mano, kad mes jį galime priimti.

Prašom dar sykį registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos banko 1992 metais padarytos kredito emisijos dalies naudojimo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 27 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 26 ir tai yra vienbalsis balsavimas. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1793(2*) (priėmimas)

1-11a darbotvarkės klausimas – Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1793(2). Priėmimas. Pranešėjas taip pat A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas iš esmės įtraukia į indėlių draudimo sistemą užsienio bankų filialuose laikomus Lietuvos piliečių pinigus. Tai yra kai užsienio banko filialas turi blogesnes sąlygas garantijoms negu Lietuvos bankai, tada jis privalo draustis ir Lietuvos indėlių draudimo fonde. Kita vertus, aišku, tai yra logiška, jeigu tai yra Lietuvos piliečių pinigai, tai ir jų draudimas turėtų pasilikti Lietuvoje, o tie pinigai irgi yra investuojami į Lietuvos ūkio plėtojimą.

Kitos pataisos, tai trečios pakopos apie 65 tūkst. Lt įvedimas nukeliamas nuo 2000 m. iki 2001 m., bet kartu mažėja įmokos dydis nuo 1,5% iki 1%. Yra pataisyti terminai: ne “kompensacijos”, o “išmokos”, ne “įnašai”, o “įmokos”.

Taip pat yra detalizuotas su banku susijusių žmonių sąrašas, išvardyta, kas tokie yra laikomi susiję ir kuriems tada nebus mokamos išmokos, jeigu bankas bankrutuoja.

Taip pat buvo pasiūlyta iš fondo pelno mokėti premijas ir tantjemas tarybos nariams. Svarstymo metu buvo komiteto pirmininkės ponios E.Kunevičienės pataisa išbraukti šį sakinį ir tai pataisai, kaip iš stenogramos matyti, vienbalsiai pritarta. Tačiau suredaguotame įstatymo projekte, teikiamam priėmimui, šios pataisos nėra. Todėl aš siūlau priimti šį įstatymą atsižvelgiant į jau pritartą svarstymo metu ponios E.Kunevičienės pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl atskirų straipsnių? Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl atskirų straipsnių? Nematau. Dėl viso įstatymo norėtų kas nors kalbėti? Trys Seimo nariai. Taigi kalbame dėl viso įstatymo priėmimo atsižvelgiant į E.Kunevičienės svarstymo metu padarytą pataisą, kuri nebuvo įtraukta į galutinį įstatymo tekstą. Tai turi būti padaryta. Taigi dėl balsavimo motyvų kalba J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gyventojų indėlių draudimas didina gyventojų pasitikėjimą Lietuvos bankais, sudaro geresnes sąlygas jų santaupoms išsaugoti. Įstatymo projekte reglamentuojami gyventojų teisės į draudimo išmokas atsiradimas, draudimo išmokų dydžiai, išplečiamos indėlių draudimo fondo teisės, reguliuojami fondo ir banko, kuriame indėlininkams išmokamos draudimo išmokos, santykiai. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas nustatyti gyventojų teisę į draudimo išmoką, pagerinti narių draudimo fondo valdymą ir jo veiklą, draudimo išmokų apskaičiavimo tvarką, fondo ekonominę veiklą, suteikti teisę užsienio bankų filialams ar skyriams drausti indėlius Lietuvoje. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti, ypač ištaisyti tą klaidą, kuri yra padaryta neįrašant ponios E.Kunevičienės pasiūlymo. Mes turime sutvarkyti savo įstatymus, kad neliktų tokių klaidų, kurių anksčiau pasitaikė.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Visi siūlo pritarti šiam įstatymo projektui. Dabar registruojamės ir balsuosime dėl to, ar pritariame Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimui.

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Balsuojame dėl Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už balsavo 38, 1 susilaikė, įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 6, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1794(2*) (priėmimas)

Dar vienas lydintysis įstatymo projektas, 11b darbotvarkės klausimas – Komercinių bankų įstatymo 6, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1794(2). Priėmimas Pranešėjas – A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji Seimo nariai, Komercinių bankų įstatymo pataisos yra lydinčios anksčiau priimtą įstatymą, t.y. ten įrašoma, kad užsienio bankų filialai irgi įeina į Lietuvos Respublikos draudimo sistemą. Tiesiog reikia priimti jį kaip lydintįjį.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dar sykį registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį įstatymą visą. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl Komercinių bankų įstatymo 6, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau bus rezervinis 4 klausimas.

Balsavo už 49 Seimo nariai, susilaikė 1, įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1920 (pateikimas)

Dabar turime šiek tiek sutaupę laiko, pereiname prie 4 rezervinio darbotvarkės klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1920. Pateikimas. Pranešėjas – V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti jūsų dėmesiui Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymą. Tas papildymas yra labai trumpas. Siūlome papildyti penktąja dalimi, kad juridiniai asmenys, nuomojantys patalpas iš savivaldybės arba Turto fondo ne trumpiau kaip 10 metų, turi teisę į išperkamąją nuomą, skaičiuojant patalpų vertę vidutine rinkos kaina. Kalbantis ir svarstant tą problemą, susitinkant su įvairiais asmenimis, iš tikrųjų iškyla labai daug gyvenime pavyzdžių, kai, tarkime, žmonės yra išsinuomavę patalpas iš savivaldybės, įsirengę ten ar advokato kontoras, ar įsirengę kokį paslaugų biurą, ar daug dar įvairių kitų dalykų, šiandien patenka į labai keblią padėtį. Jie yra investavę ten nemažai lėšų, pasidarę paprastai remontą, priima lankytojus, priima klientus, ir tuo atveju tikrai dabar jiems kyla daug problemų, kai jie netenka teisės į išperkamąją nuomą po to, kai jau, tarkim, beveik 10 metų jie ten dirba ir turi susikūrę visą infrastruktūrą. O tuo tarpu situacija yra labai neaiški. Jie tikrai nėra turtingi, tikrai negali konkuruoti konkurso būdu ir nugalėti, tarkim, daugiau lėšų turinčius konkurentus, todėl mes siūlome tokią pataisą. Jeigu būtų papildytas šis įstatymas, būtų galima po to nustatyti tvarką ir visus kitus dalykus pavesti Vyriausybei, kad būtų galima įgyvendinti tokią išperkamąją nuomą.

PIRMININKAS. 2 Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, už kurį laikotarpį, arba pagal kurio laikotarpio duomenis, būtų skaičiuojama vidutinė rinkos kaina ir kas ją skaičiuotų? Ačiū.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad reikėtų skaičiuoti turbūt tuo metu, kai pateikia paraišką į išperkamąją nuomą. Jeigu šį įstatymą mes priimtume, tai aišku, kad tai būtų tas laikotarpis, kada pareiškėjas pareiškia tokias pretenzijas į išperkamąją nuomą. Šiuo atveju turto vertinimo tarnybos yra labai įvairios, jos gali pasakyti, kokia tuo momentu yra vidutinė rinkos kaina.

PIRMININKAS. P.Šalčius. Jau viskas atsakyta, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime, taip? Pritariame po pateikimo, pradedame svarstymo procedūrą. Pagrindinis komitentas – Ekonomikos, svarstysime rugsėjo 30 d.

V.P.ANDRIUKAITIS. Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 14, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1838(2*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Grįžtame atgal į pagrindinę darbotvarkę. 12 mūsų darbotvarkės klausimas. (Balsas salėje) Tą kuris liko, taip? Ar yra išdalyta pataisa? Prašom. Taigi grįžtame prie 4b darbotvarkės klausimo – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Mes visus straipsnius priėmėme, išskyrus 2 straipsnį, ir jums yra išdalyta suderinta per šią pertrauką pataisa. Prašom. E.Kunevičienė ją pristato, ir apsispręsime.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 punktą išdėstyti siūloma taip: “Pritarti ar nepritarti valstybei, taip pat savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketų, pagal sutartį perduotų privatizuoti valstybės įmonei “Valstybės turto fondas”, kurie visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia mažiau kaip vieną ketvirtadalį balsų pardavimui, kai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas oficialus privalomas pasiūlymas pirkti šį akcijų paketą”. Sutartinai prašyčiau pritarti dabar tokiai redakcijai, nes ji yra daug aiškesnė negu buvo priėmimui pateikta redakcija.

PIRMININKAS. L.Sabutis nori pritarti šiai pataisai.

L.SABUTIS. Dėkoju kolegei E.Kunevičienei ir kviečiu balsuoti už šią pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai pataisai? Galime. Ar galime priimti visą 2 straipsnį? Galime. Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo? J.Listavičius nori kalbėti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialus turtas turi būti atitinkamai tvarkomas, naudojamas arba privatizuojamas. Įstatymo projekte patikslintos bei konkretizuotos kai kuriuos nuostatos dėl privatizuojamų objektų ar akcijų pirkimo galimybės, akcijų apmokėjimo tvarkos, naujojo savininko teisės į privatizuotą objektą įtvirtinimo. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas privatizuoti valstybės ar savivaldybių ilgalaikį materialų turtą. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosim dėl to, ar priimame Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.P-1838(2). Prašom dabar registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 49, susilaikė 2. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1644(2*) (priėmimas)

Gerbiamieji Seimo nariai, toliau 12 darbotvarkės klausimas – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1644(2). Priėmimas. Pranešėja – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo įstatymui buvo pritarta po svarstymo. Taip pat buvo pastaba, ne pasiūlymas, o Teisės departamento pastaba. Jie siūlė suvienodinti kai kurias mokestinio laikotarpio sąvokas. Tačiau kai paprašėme Finansų ministerijos atsiliepimo, Finansų ministerija paprašė nepritarti Teisės departamento siūlymui, nes tos sąvokos nevienodai traktuojamos. Mokestinis laikotarpis fiziniam asmeniui gali būti ir vienas mėnuo, ir pusė metų. Taip pat personalinėm įmonėm. Mokesčių mokėtojai yra įvairūs subjektai. Jie prašo palikti taip, kaip buvo tame tekste, kuriam buvo pritarta po svarstymo ir kuriam pritarė ir teikė Biudžeto ir finansų komitetas. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam priėmimo procedūrą. 1 straipsniui, kuriuo keičiamas 5 straipsnio pirmosios dalies 13 punktas, yra S.Burbienės pataisa. Siūlymas…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl fizinių asmenų yra Sigitos. Ir juridinių… Tie mokesčiai susiję su lengvatomis, teikiamomis dėl atskaitymų, daromų į pensijų fondus. Ponia S.Burbienė siūlo tas lengvatas mažinti. Įmanomi du variantai. Galima būtų pritarti ir ponios S.Burbienės siūlymui – mažesnes, 10%. Tačiau dabartiniu metu labai aktualu, kad tie pensiniai fondai steigtųsi.

Ir antras dalykas. Vyriausybės (Finansų ministerijos) parengtame Pajamų mokesčio įstatymo projekte, Vyriausybės koncepcijoje kaip tik yra numatyti 25%, todėl aš prašyčiau pritarti dabartiniam teikiamam projektui…

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra sutarimo dėl to. Nėra bendro sutarimo dėl to, ar galima svarstyti šią pataisą. Pataisa pateikta tik per priėmimą. Jums yra žinomas jos turinys. Ponia S.Burbienė vietoj 25% siūlo įrašyti 10%, todėl dabar turim apsispręsti, ar iš viso svarstom šią pataisą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Nereikia. Ją galėsim suderinti…

PIRMININKAS. Ponia Kunevičiene, dabar registruojamės ir toliau apsispręsim. Jeigu bus nuspręsta, kad jos nesvarstom, tai ir nesvarstysim, o jeigu svarstysim, tai tada ir motyvuosim. Dabar prašom registruotis. Dar sykį noriu priminti, kad ponia S.Burbienė pateikė pataisą per priėmimą. Ji bus svarstoma, jeigu 29 Seimo nariai parems jos svarstymą.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kas už tai, kad pataisa būtų svarstoma, balsuoja už, kad galvoja, kad jos nereikia svarstyti per šią stadiją, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už tai, kad būtų svarstoma, – 20, prieš – 12, susilaikė 11. Taigi pataisa nėra svarstoma. Iš karto galima kalbėti dėl 1 straipsnio. Kas norėtų kalbėti dėl 1 straipsnio? J.Mocartas nori kalbėti prieš? Ne.

Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. 1 straipsnį galim priimti ir priimam.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Ar galim priimti 2 straipsnį? Priimam.

3 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 straipsniui pastabų nėra. Įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Taip pat galim priimti ir priimam. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo? S.Burbienė nori kalbėti prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, visų pirma man labai gaila, kad nebuvo suteikta galimybė pateikti pataisą. Kartais atrodo, kad Seimo nariams, kolegoms baisu išgirsti iš kairės pusės kokius nors pasiūlymus, nes ims staiga ir pagalvos, jog jie labai neblogi.

Kodėl aš esu prieš šito įstatymo – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo – pataisas? Taip, šis įstatymas iš tiesų skatina pensinių fondų kūrimą. Bet kieno sąskaita skatina? Kad ir kaip žiūrėsi, bus biudžeto sąskaita. Papratai pasakius… ypač Fizinių asmenų pajamų mokestis, dėl kurio toliau reikės spręsti. Tai reikš tik viena – kad tie, kurie dabar pajėgia atidėti papildomą litą savo būsimai senatvei, jie tai padarys sąskaita tų, kurie šiuo metu to nepajėgia. Tai yra iš tiesų politinis sprendimas, tik tiems, kurie balsuos už, visada reikia tai prisiminti. Juo labiau esu prieš, kad pats procentas yra nenormaliai didelis. Kai mes komitete svarstėm šitą įstatymą, mums labai aiškiai pasakė Finansų ministerijos atstovai, kad daugelyje šalių šitas dydis yra 10–15%. Man atrodo, kad Lietuvoje ir 15%, ir 10% tikrai užtektų pirminiam skatinimui, tačiau mes imame pačius didžiausius procentus, tuo atleisdami dalį apmokestinamųjų pajamų nuo apmokestinimo. Tai tikrai neduos tokio efekto, kad padengtų tą nuostolį, kuris bus padarytas to įstatymo priėmimu.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori kalbėti už. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma gal nereikėtų klaidinti, kadangi nieko neatleidžia. Kad keičiasi mokesčių mokėjimo laikas – tai jau kitas dalykas. Jeigu bus sudarytos visos sąlygos ir, sakykim, staiga pasipils tos įmokos į fondus, niekas nesako, kad nebus galimybių peržiūrėti, bet dabar reikia vienaip ar kitaip suinteresuoti žmones, kad padarytų pirmą pradžią. Juo labiau, jeigu tikėtume tuo, ką prieš tai kalbėjo, kad čia kažkokios lengvatos… Bet tie, kurie darys įnašus, susiorientuos, kas čia ir kaip. Todėl visų pirma nereikėtų klaidinti, o paskui nuogąstauti. Niekas jam nedraudžia ir 10%, ir 15, ir net 5%. Čia sudaroma visiška laisvė. Tai reikėtų taip pat žinoti. Steigiant pensijų fondus svarbu ne vien turėti teisinius pagrindus, bet ir šaltinius jiems formuoti. Čia kaip tik tai ir yra atliekama. O gautos įmokos į pensijų fondą bei pensijų lėšų investicijų pajamos bus pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondo įstatymą siūlomos neapmokestinti šiuo metu, bet tos pensijos bus apmokestinamos, kada jos bus priskaičiuotos ir išmokėtos. Nėra jokių lengvatų, jokių, sakykim, mokesčių nemokėjimo, o tik išdėstoma pagal laiką tam, kad būtų sudarytos sąlygos iš tikrųjų formuoti ir pildyti pensijų fondus. Todėl aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip, aš taip pat kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, nes visi suprantame, kad privatūs pensijų fondai tai yra naujovė Lietuvoje. Daug kam sunku turbūt ir įsivaizduoti, kokį impulsą finansų rinkai galėtų duoti pensijų fondai, juo labiau kad 25% galbūt gali atrodyti kai kam ir per daug, tačiau mes žinome, kad mokės tiktai tie žmonės, kurie turės laisvų pajamų ir kurie nori dalyvauti dėl savo ateities privačiose pensijų fonduose. Tokių žmonių dalis, jeigu remtumės, sakysime, “Sodros” skaičiavimais, apytikriai galėtų būti 1,5–1,6% nuo visų mokančių draudimo įmokas į socialinį draudimą. Aš manau, kad nuogąstauti dėl procentų nėra ko, kviečiu paremti šitą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. F.Palubinskas. Nori prieštarauti.

F.PALUBINSKAS. Man atrodo, kad šis žingsnis yra šiek tiek neapgalvotas, kadangi mokesčiai yra prarandami dabar, kai biudžetas yra ypač blogos padėties. O nauji mokesčiai už tuos pinigus, kurių dabar nemokės, bus surenkami po daugelio metų. Man atrodo, čia nėra valstybinis galvojimas.

PIRMININKAS. Dar nori E.Kunevičienė tarti žodį.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad čia kaip tik yra valstybinis galvojimas. Dėl ko? Investicijos Lietuvai yra pats aktualiausias dabartiniu metu valstybinis klausimas, todėl pereitais metais buvo priimti įstatymai, suteikiantys lengvatas pelnui, investuojam į gamybą. Čia netiesiogiai į gamybą investuojama, bet kuriami investiciniai fondai. Antras dalykas, iki 25%, o ne 25%. Trečia. Ir labdarai, ir į pensijų fondus – visiems atskaitymams tik tokia galimybė suteikiama. Investiciniai fondai visad pasiteisina, ir jūs tai gerai žinote.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimame šį įstatymą. Dabar registruojamės. Prašom dabar registruotis.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsuojam dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projekto priėmimo. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Už – 39, prieš – 8, susilaikė 13. Taigi įstatymui yra pritarta. Įstatymas yra priimtas. (Balsai salėje) Gamta kaip tik pritaria, gerbiamasis kolega socialdemokrate.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 7, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1645(2*) (priėmimas)

Ir darbotvarkės 12b klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 7, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr.P-1645(2). Priėmimas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Po svarstymo įstatymo projektui, kuris buvo pateiktas ir parengtas Biudžeto ir finansų komiteto, pritarta. Daug pasiūlymų ir pastabų negauta. Tas pats yra ponios S.Burbienės pasiūlymas, jis yra tapatus anksčiau svarstytam, kad vietoj 25% būtų įrašyti iki 10%. Kadangi jam buvo nepritarta svarstant dėl juridinių asmenų, tai čia yra tas pats.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai mes apsispręsime svarstydami 1 straipsnį. Dabar pradedam nuo 1 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 1 straipsniui nėra jokių pasiūlymų.

PIRMININKAS. 1 straipsnis? Ar norėtų kas nors kalbėti dėl 1 straipsnio? Norinčių kalbėti nėra.

Toliau 2 straipsniui, kaip minėta, yra S.Burbienės pataisa, visiškai analogiška tai, kuri buvo pateikta ir Juridinių asmenų pajamų mokesčių įstatymo pataisoms. Todėl dar sykį registruojamės. Nėra sutarimo dėl šios pataisos. Apsispręsime balsuodami, ar ją svarstom priėmimo stadijoje. Prašom registruotis.

Gerbiamieji Seimo nariai, yra rūpinamasi, kad Seimo salėje nebūtų taip karšta. Todėl, lietui lyjant, kartais galima pajusti ir tai, kad ir čia atvėsta oras.

Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Tie, kurie mano, kad S.Burbienės teikiamą pataisą priėmimui reikia svarstyti, balsuoja už, kas mano, kad nebereikia svarstyti, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Jeigu pataisos svarstymą parems 29 Seimo nariai, ji bus svarstoma, kitu atveju ji nebebus svarstoma. Už tai, kad būtų svarstoma, 21. Taigi pataisa nėra svarstoma. Ir dėl 2 straipsnio galima kalbėti, dėl tokio straipsnio, koks jis yra pateiktas. S.Burbienės norėtų kalbėti prieš. Prašom.

S.BURBIENĖ. Kadangi mano pataisa nėra priimta, aš tikrai negaliu pasisakyti už šitą straipsnį. Ir tikrai norėčiau kolegoms, kaip sakyti, paryškinti tai, ką norėjau pasakyti. Iš tiesų kolega F.Palubinskas pasakė labai tiksliai tai, ko negausim dabar, nesurinkdami Fizinių asmenų pajamų mokesčio, tai bus dabar, o tada, kai bus išmokamos tos pensijos, gal mums iš viso nebus jokios problemos su biudžetu ir visai kitos problemos bus sprendžiamos. Todėl laiko perkėlimas neatsveria to minuso, kuris gali atsirasti leidžiant 25% pajamų, ta dalim sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį. Tai iš tiesų yra labai didelė dalis. Aš suprantu, kad nedaug gal atsiras tokių, kurie 25% ryšis ateičiai dėti, tačiau vis dėlto tai yra per daug ir tai yra apsisprendimas, kad turintys turės daugiau, o neturintys, kaip neturi, taip ir neturės.

PIRMININKAS. J.Razma, nori pritarti šiam 2 straipsniui.

J.RAZMA. Man atrodo, kad ir ponia S.Burbienė visai netyčia pasakė, kad tikrai netgi priėmus šitas pataisas nėra garantijų, jog mūsų žmonės įveiks tą psichologinį nusistatymą ir ryšis kaupti ateičiai didesnėms pensijoms pinigus. Todėl tikrai mes čia padarom minimalų žingsnį. Aišku, mes šiandien šiek tiem apsunkinam biudžeto situaciją, bet tam reikia ryžtis. Be šito pereinamojo sunkesnio laikotarpio mes nepereisim į normalų pensinį aprūpinimą. Čia kitos išeities, aš manau, nei ponia S.Burbienė, nei kiti, aš manau, negali pasiūlyti.

PIRMININKAS. Taigi dėl 2 straipsnio tiek kalbų dėl balsavimo motyvų. Dabar ponia E.Kunevičienė nori tarti žodį dėl Teisės departamento išvados.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 2 straipsnyje yra Teisės departamento pastaba, kad reikėtų suvienodinti sąvoką “mokestiniai metai”. Finansų ministerija nepritartų tokiam suvienodinimui ir kodėl? Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme vartoti sąvokos “mokestiniai metai” jokiu būdu negalima. Kai mes kalbame apie pajamų iš darbo santykių apmokestinimą, o projekte būtent su šia pajamų rūšimi yra siejamos lengvatos, atskaitymai, kadangi šios pajamų rūšies mokestinis laikotarpis yra mėnuo, o sąvoka “kalendoriniai metai” vartojama todėl, kad projekte siūloma lengvata yra siejama kaip tik su metais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas kitų metų biudžete numatyti lėšų Seimo stogo rekonstrukcijai, nes kiek aš suprantu, kai kas gali per daug atšalti šio lietaus metu. Nes, atrodo, kad vanduo patenka į Seimo posėdžių salę.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ledai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 3 straipsnio.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Dėl 2 straipsnio.

PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio. Dar sykį registruojamės.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už – 31, prieš – 10, susilaikė 6. 2 straipsnis yra priimtas. Ir 3 straipsnis.

E.J.KUNEVIČIENĖ. 3 ir 4 straipsniams pastabų nėra.

PIRMININKAS. R.Dagys nori kalbėti dėl 3 straipsnio? Ne. Taigi 3, 4 straipsniai gali būti priimti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatos numato, kad panaudojus dalį pajamų įmokoms į pensijų fondus apmokestinamosios pajamos sumažinamos. Jas sumažina labdaros ar paramos lėšų suma, kuri skiriama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nuostatas, ir lėšų įmokų į pensijų fondus suma, kuri negali būti didesnė kaip 25% apskaičiuotų pajamų, susijusių su darbo santykiais per kalendorinius metus. Taip pat įstatymo projekto nuostata numato, kad pensijos iš pensijų fondų pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymą apmokestinamos 33% pajamų mokesčio tarifu.

Įstatymo projekto nuostatos sudaro sąlygas formuoti iš darbuotojų pajamų, susijusių su jų darbo santykiais, pensijų fondus ir tai šiuo metu yra gana svarbu. Todėl aš pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. F.Palubinskas nori kalbėti prieš.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, 25% savo uždarbio skirti privačiai pensijai galės tik tie, kurie labai gerai uždirba. Galbūt čia girdėtas argumentas, kad Lietuvoje jų nebus labai daug, yra teisingas ir galbūt biudžetui daug nepakenks. Tačiau aš manau, kad mes taip pat turėtume atkreipti dėmesį tai, kad čia yra ir psichologinis momentas. Mes savo visuomenei sakome, kad nors Lietuvoje turtingų nėra labai daug, tačiau mes jiems sudarome ypatingas sąlygas dėti savo pinigus į tuos naujus ir labai pageidaujamus privačius pensijų fondus. Man atrodo, kad tai nėra geras dalykas šiuo metu.

PIRMININKAS. J.Olekas nori kalbėti prieš.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš labai palaikyčiau gerbiamojo F.Palubinsko nuomonę, tik norėčiau dar patikslinti kai kurias mintis. Mes prisimename, kai praeitais metais įvedėme apribojimus mokesčiams “Sodrai” nuo 3,5 vidurkio, iš karto “Sodra” neteko 131 mln. litų įplaukų. Jeigu mes tokiai saujelei žmonių šiandien sudarysime sąlygas atidėti dalį savo pelno į privatų fondą, kuris taip pat bus (…) ir duos tam tikrą pelną, manau, kad mes iš tikrųjų dar pagilinsime žmonių diferenciaciją, o valstybės biudžetas šiuo sunkiu metu negaus reikalingų pajamų. Jūs matėte pono R.Pakso išplatintą įpareigojimą sveikatos ministrui 50% sumažinti šių metų investicijas į sveikatos apsaugą. Aš manau, kad toks mūsų sprendimas turėtų įtakos tam, kad dar daugiau reikėtų mažinti. Pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuosime dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 7, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.

Už – 36, prieš – 14, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1828* (svarstymas ir priėmimas) (Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Ir 1-13 darbotvarkės klausimas – Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Registracijos Nr.P-1828, svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas. Pranešėja – E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui ir teikia jį svarstyti bei priimti. Yra Pirmininko prašymas svarstyti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas pritaria šiam įstatymo…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašo, kad paskelbčiau balsavimo rezultatus. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš – nė vieno, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiek pagrindinio komiteto pranešimo. Toliau Ekonomikos komiteto vardu kalbės O.Suncovienė. Prašom kalbėti iš čia, iš tribūnos.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, apsvarsčius Ekonomikos komitete, 10 narių balsavus už ir 1 susilaikius, šiam įstatymo projektui buvo pritarta. Pasiūlymų, pastabų ir pataisų negauta. Kviečiame balsuoti už.

PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas. V.Lapė. Kaimo reikalų komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu šiam įstatymo projektui. Gerbiamieji Seimo nariai, tiek komitetų pranešimų. Alg.Butkevičius yra užsirašęs kalbėti diskusijoje. Prašom. Iš vietos norite kalbėti?

Svarstymas dabar. Jūs užsirašėte kalbėti svarstymo metu. Prašom.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, susipažinus su Akcizų įstatymo 6 straipsnio pakeitimu, apie šį įstatymo projektą buvo diskutuota labai ilgai Biudžeto ir finansų komitete. Kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė pasakė, daugelis komiteto narių šiai pataisai pritarė, bet aš manau, kad dėl šios pataisos pakeitimo aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai turbūt ekonomistus turėjo nustebinti.

Pagrindinė nuostata aiškinamajame rašte buvo traktuojama, kad tokį reikalavimą yra iškėlusi PPO, t.y. Pasaulinė prekybos organizacija. Vis dėlto politikai turėtų galvoti ir diskusijoje kalbėti, ar Lietuvos tikslas yra artimiausiu metu įstoti į šią pasaulinę organizaciją neįvertinus to, kokią žalą arba naudą tai duos šalies ūkiui. Vis dėlto šių pataisų pateikimas Seimui, tiesiog Biudžeto ir finansų komitetui be jokios atliktos ekonominės finansinės analizės truputį stebina. Norint prisitaikyti arba tiesiog patenkinti Pasaulinės prekybos organizacijos pageidavimus ir norus, tai yra pats lengviausias derybų kelias arba tiesiog susitarimas su PPO žmonėmis, kai jie tiesiog nurodo Užsienio reikalų ministerijai, kad Lietuvos politikai turi pakeisti tam tikrus įstatymus arba padaryti tam tikruose įstatymuose pataisas.

Matau, kad kai kurios ministerijos arba tiesiog kai kurie specialistai, dirbantys Užsienio reikalų ministerijoje, lengviausiu būdu keičia įstatyme šiuo metu galiojančias nuostatas. Dėl ko aš darau tokią išvadą? Kai Biudžeto ir finansų komitete lankėsi Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir pateikė šią pataisą, aš jo tiesiog paklausiau, ar jums nepavyko susitarti, kad nebūtų taikoma, kad būtų atsisakyta lengvatos smulkiems aludariams. Atsakymas buvo paprasčiausias: to reikalauja ir mes turim patenkinti PPO norus. Na, tikrai tiesiog kelia didelį susirūpinimą, kad specialistai, dalyvaujantys derybose su Pasaulio prekybos organizacija, tiesiog vertinčiau, nesugeba ir nemoka derėtis, argumentuotai apginti, drįsčiau pasakyti, smulkius verslininkus. Priėmus šią pataisą, mes puikiai suprantam, kad padidės smulkių aludarių gaminamos produkcijos savikaina, kaštai, o tai reiškia, kad jie su stambiom aludarių įmonėmis turės konkuruoti nevienodomis konkurencinėmis sąlygomis. Ačiū. Aš prieš šią pataisą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, apsispręsim balsuodami, ar pritariam po svarstymo šiai pataisai. Ar norėtų viceministras E.Žilevičius tarti žodį? Prašom. Viceministras E.Žilevičius.

E.ŽILEVIČIUS. Na, aš norėčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui, nes iš tikrųjų, jeigu mes norim įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją, tai yra vienas iš rimtų reikalavimų, kad būtų nustatyta ši data. Jeigu mes anksčiau įstotume į šią organizaciją, tai tada data ir neturėtų jokios reikšmės, nes nustatyta gruodžio 31 d. Na, aš galiu pasakyti dėl ekonominių paskaičiavimų. Sakykim, mūsų specialistai padarė tokius paskaičiavimus, kiek vidutiniškai padidėtų nuo sausio 1 d. alaus kaina. Pagaminto alaus kaina po šios lengvatos panaikinimo vidutiniškai padidėtų dviem centais. Tai sudarytų maždaug 4,36 Lt už vieną litrą.

PIRMININKAS. Registravosi 56 Seimo nariai. Kas už tai, kad šiam įstatymui po svarstymo būtų pritarta, prašom balsuoti.

Už balsavo 31, prieš – 16, susilaikė 4. Taigi po svarstymo yra pritarta. Replikos, taip? P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš apgailestauju, kad vis dėlto mūsų Užsienio reikalų ministerijos derybininkai nesugebėjo išreikalauti tų lengvatų, kurios yra smulkiems aludariams visose Europos valstybėse. Aš noriu tai pabrėžti. Ir noriu paklausti, kiek vis dėlto mūsų aludariai neteks darbo vietų? Jūs paskaičiavot, pasakėt, kad nuo visos alaus apyvartos 2%, bet kiek pabrangs smulkių aludarių alus, ar tos įmonės sugebės vis dėlto konkuruoti su stambiom įmonėm? Aš manau, kad ne viena įmonė užsidarys ir nemažai žmonių neteks darbo vietų.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Galima?

PIRMININKAS. Taip. V.Einoris. Prašom.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš čia įžiūriu, kad ne tiek svarbu keliais centais padidės jau dabar, bet čia reikėtų įžvelgti, kokiom aplinkybėm ir kaip mūsų derybininkai kovoja už mūsų valstybės reikalus. Patikėkit, šioje srityje turiu nemažą patyrimą ir labai daug turėjau reikalų su Pasaulio prekybos organizacijos ekspertais ir atstovais, ir su Pasaulio banko, ir Tarptautinio valiutos fondo, ir žinau, ką tai reiškia. Jei mūsų yra parašyta, kad mes nesilaikysim šito principo, kai įstosime į Pasaulio prekybos organizaciją, klausykit, tai, man atrodo, kokia didesnė nuolaida mūsų pusės gali būti. Bet ten įžvelgė, pasakė žodį ir mes, vienu žodžiu, rankas nuleidom. Tai rodo, kad mes visiškai nekovojam už mūsų smulkaus ir vidutinio verslo interesus. Negalima šitaip daryti. Čia reikia tiesiog, manau, pastabą padaryti mūsų derybininkams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pastabas galima daryti, tačiau mes turim spręsti, ar priimam įstatymą, kuris įveda nedidelę pataisą dėl datų. Aš noriu paklausti, ar galim pritarti Seimo Pirmininko siūlymui priimti… (Balsai salėje) Negalim. Tai tokiu atveju mes balsuosime, ar pritariame Seimo Pirmininko siūlymui svarstyti šį įstatymą skubos tvarka. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam siūlymui, balsuoja už. Prašom balsuoti.

Už – 30, prieš – 16, susilaikė 3. Taigi ypatingai skubai nėra pritarta. Tačiau skubai galima pritarti. Tokiu atveju mes šį įstatymą galėtume priimti rytoj. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom ruoštis rytdienos priėmimui. Ir dar F.Palubinskas taip pat repliką nori pasakyti. O toliau svarstysim 1-14 darbotvarkės klausimą. Prašom repliką.

F.PALUBINSKAS. Man atrodo, kad į Pasaulio prekybos organizaciją stojant vyksta derybos. Abu derybininkai turi savo pozicijas. Besikalbėdami prieina prie tos bendrosios. Aš nesuprantu, kodėl mes iškart nueinam ten be jokios savo pozicijos ir priimam kito derybininko poziciją. Be abejo, toks elgesys mūsų valstybei nėra naudingas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau atidžiai įsiskaityti į pateiktą įstatymo projektą, kad iš tikrųjų suprastume, kokie sprendimai yra daromi šiomis pataisomis.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” projektas Nr.P-1940 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

1-14 darbotvarkės klausimas – Nr.P-1940 Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” projektas. Pateikimas. Pranešėjas – A.Abramavičius, Respublikos Prezidento ekonomikos patarėjos pavaduotojas. Dar iki pietų pertraukos siūlysiu pateikti rezervinį 6 klausimą. Ministras R.Didžiokas specialiai tam yra atvykęs. Prašom. Dabar kolega A.Abramavičius.

A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš labai trumpai norėčiau pateikti Respublikos Prezidento dekretą ir paaiškinti, kodėl tas dekretas yra. Visų pirma dėl paties dekreto.

Respublikos Prezidentas siūlo ir prašo jūsų pritarimo atleisti R.Baumilą, E.Laužiką, B.Pupkovą, J.Stripeikienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų, nes pagal Konstituciją yra pasakyta, kad Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Dabar kodėl šiuos teisėjus reikia atleisti? Labai trumpai aš norėčiau paaiškinti, ir jūs puikiai atsimenate, visai neseniai, prieš savaitę, jūs paskyrėte šiuos teisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais ir pagal Konstituciją, ir Teismų įstatymą paskyrus teisėjus į kitas pareigas, pavyzdžiui, šiuo atveju šiuos teisėjus paskyrus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas, jie turi būti atleisti iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų. Tai čia toks yra formalumas. Prašau jūsų pritarti būtent šių teisėjų atleidimui, nes jie jau yra paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Gal būtų galima šiandien tą klausimą išspręsti iš esmės, jeigu būtų galima.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori jūsų paklausti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, kodėl vis dėlto Seimui nepateikiami reikiami dokumentai? Juk čia užrašyta, sakykim, dekreto pirmajame straipsnyje, kad ir teisingumo ministro teikimą, ir teisėjų tarybos nutarimą, ir nei vieno, nei kito mes neturim, ir tiktai iš jūsų dabar žodžių girdim atleidimo pagrindą. Ačiū.

A.ABRAMAVIČIUS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pone Listavičiau, aš turiu tuos dokumentus, galėsiu atšviesti ir išdalyti visiems tada…

PIRMININKAS. Taip, A.Sysas nori paklausti. Prašom.

A.SYSAS. Aš norėčiau pasitikslinti, ar šitiems atleidžiamiems teisėjams bus išmokėta išeitinė pašalpa?

A.ABRAMAVIČIUS. Ne.

A.SYSAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti pateikimui? Galim pritarti. Ar galim iš karto pradėti priėmimą? Galim pradėti priėmimą. Būtų norinčių kalbėti? Nėra. Taigi registruojamės. Prašom registruotis ir balsuosime dėl šio nutarimo priėmimo. Ačiū, gerbiamasis Abramavičiau, mes tuoj balsuosim.

A.ABRAMAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Ir balsuosim dėl to, ar priimam šį Seimo nutarimą “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus”. Dabar registruojamės.

Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už balsavo 36, tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi Seimo nutarimas “Dėl pritarimo atleisti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1912. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1913 (pateikimas)

Rezerviniai 6a, 6b darbotvarkės klausimai – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei jį lydintis Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas – Nr.P-1912 ir Nr.P-1913. Pranešėjas – ministras R.Didžiokas. Prašom. Ministre, jūs galite pristatyti iš karto abu projektus.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dėkoju už galimybę pateikti du įstatymų projektus. Norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų abu šie projektai yra lydintieji projektai įstatymo, kurį mes buvom pateikę Seime anksčiau, būtent tai buvo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas buvo svarstytas Socialinių reikalų komitete, taip pat ir Ekonomikos komitete. Buvo pasiūlyta padaryti svarstymo pertrauką ir buvo paprašyta projekto rengėjų pateikti lydinčiuosius papildomus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Iš esmės mes tą pavedimą šiuo teikimu ir įvykdėme. Prašome pritarti šiam pateikimui ir pratęsti pirmojo įstatymo projekto svarstymo procedūrą, t.y. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto svarstymą Socialinių reikalų ir darbo komitete. Ačiū.

PIRMININKAS. 6 Seimo nariai nori paklausti. J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū. Aš norėčiau pasiteirauti gerbiamojo pranešėjo. Jums turbūt žinoma, jog šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondas jau nesurenka į fondą keliasdešimt milijonų litų. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimas, atskaitymai į sveikatos draudimą nuo darbo užmokesčio fondo, jei 10% vidutinio darbo užmokesčio, kokią, jūsų skaičiavimais, tai sudarys netektį Privalomojo draudimo fondui?

R.DIDŽIOKAS. Mūsų skaičiavimais suma, kuri bus atskaitoma sveikatos draudimo reikalams, neturėtų sumažėti. Gali būti, kad ji net padidės.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, ar šie pasiūlymai buvo svarstyti naujos Vyriausybės ar senos? Antras klausimas skambėtų taip. Kaip jūs ruošiatės kompensuoti tą nepriteklių pinigų, kurių negaus Valstybinio socialinio raudimo fondas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas, sumažinus jūreiviams įmokas į šituos fondus?

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju už klausimą. Gali būti, kad mūsų skaičiavimai nėra tikslūs, jie galėtų šiek tiek skirtis, mes juos galėtume patikslinti ir pateikti jums svarstymo komitete metu. Bet aš jau minėjau, kad mes tikimės, jog atskaitymai sveikatos draudimo reikalams nesumažės. Iš tikrųjų sumažėtų atskaitymai Socialinio draudimo fondo reikmėms, bet mes, kaip sakiau, šį įstatymą priiminėjome kaip paketą įstatymų, kurių trys jau yra priimti. Šio įstatymų paketo tikslas – kurti naujas darbo vietas, susijusias su laivybos plėtojimu. Mes tikimės, kad per artimiausius trejus ar penkerius metus naujų darbo vietų sukūrimas kompensuos tą trūkumą, kuris gali susidaryti sumažinus atskaitymus.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Kokie argumentai, kad reikės mokėti 10%, o ne daugiau ar mažiau, ir ar jūrininkai mokės patys už save, ar už juos mokės laivas? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Mes turėjome keletą svarstymų ir diskutavome, kokį procentą arba kokio dydžio atskaitymus priimti. Mes pasilikome prie tos normos, kuri dabar galioja Sveikatos draudimo įstatyme, būtent 10% nuo vidutinio statistinio darbo užmokesčio. Taip pat bandėm šį klausimą derinti su jūrininkų profesinėmis sąjungomis. Mūsų derinimas parodė, kad tas procentas yra priimtinas. Todėl mes jį tokį ir teikiame. Ir dar, atsiprašau, antroji klausimo pusė? (Balsas iš salės) Šiuos atskaitymus į sveikatos draudimą mokėtų kiekvienas darbuotojas.

PIRMININKAS. J.Dunauskaitė.

J.DUNAUSKAITĖ. Į mano klausimą atsakė. Aš atsisakau.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis ministre, bėda ta, kad savarankiškai besidraudžiantys žmonės iš esmės nemoka, ūkininkai nesumoka tų mokesčių ir labai sunku iš jų išreikalauti. Atėjus pacientui į gydymo įstaigą, vis tiek jam suteikiama pagalba, ir pas mus tokia sistema, kad yra sunku atsakyti žmogui. Bet jeigu būtų normaliai surenkami mokesčiai, vis dėlto tas 10% nuo vidutinio atlyginimo būtų daugiau negu 3%. Ar jūs teikdami šią pataisą nepabloginsite, turint galvoje, kad, aš manau, ateityje vis tiek surinksime tuos mokesčius šimtu procentų? Ar jūs nepabloginsite, nes savarankiškai besidraudžiantys 10% nuo vidutinio atlyginimo mokės daugiau negu 3% nuo “Sodros”.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū. Jūsų pastaba tik patvirtina mūsų skaičiavimus. Aš dar norėčiau pasakyti, kad mes irgi taip pat manom, kad tie atskaitymai bus didesni. Bet, kaip sakiau, skirtumas nėra toks didelis. Mes šiuo atveju ieškojom kompromiso. Mažindami Socialinio draudimo fondo atskaitymus darbdaviams, kartu mes sudarėm geresnes sąlygas laivybos kompanijų veiklai Lietuvoje. Kita vertus, mes bandėm nepalikti jūrininkų be sveikatos draudimo, kaip sakiau, bandėm derinti tą tinkamą atskaitymų procentą, ir tiesiog buvo priimta ta nuostata. Bet jeigu ji svarstymo metu komitetuose arba Seime būtų koreguota, mes linkę tą klausimą dar kartą svarstyti ir derinti.

PIRMININKAS. S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėjau dėl balsavimo motyvų kalbėti. Klausimo neturiu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Malkevičius norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Ši pataisa yra dalis viso paketo įstatymų, kuriais mes numatėme galimybę vis dėlto išlaikyti mūsų laivyno nacionalinį aspektą, daugiau išlaikyti Lietuvos piliečių laivyne. Aš manyčiau, kad reikia pritarti šiam įstatymo projektui, ir siūlyčiau visiems tai padaryti.

PIRMININKAS. Nori nepritarti A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, jau ne vieną kartą mes kalbėjom apie šiandieninę Socialinio draudimo fondo situaciją. Manęs neįtikino ministro paaiškinimai, kad po trejų penkerių metų tai atsipirks. Šiandien yra problemų šiame fonde, todėl labai keista, kad ministras atėjo vėl nepasiruošęs.

Kai buvo pateikta pirmą kartą, mes jam uždavėme tuos pačius klausimus: kiek vis dėlto neteks fondas priėmus šią pataisą. Atsakymo negauta. Iki šiol man neaišku… Aš įsitikinęs, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat nelabai pritaria šiai neoficialiai pataisai, todėl ir buvo pateiktas dar senosios Vyriausybės derintas projektas. Svarbiausia, kad nuo mokesčių mes atleidžiame ne darbuotojus, mes atleidžiame darbdavį, ir darbuotojai neteks dalies savo garantijų. Todėl jokiu būdu negalima pritarti šiam įstatymo projektui, nes tai yra aiškus lobistinis įstatymas. Vėl parduodant, privatizuojant laivyną iš anksto atliekamos tam tikros užduotys, kurias iškėlė būsimieji šeimininkai.

Mielieji kolegos, rimtai pagalvokime prieš svarstydami, ar tikrai toks įstatymas padės kitiems Lietuvos piliečiams, t.y. Socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo būklei. Aš prieš.

PIRMININKAS. Taigi baigėsi kalbos dėl balsavimo motyvų. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame šiems įstatymų projektams po pateikimo.

Už viso užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, balsuoja už. Už abu iš karto. Už – 25, prieš – 6, susilaikė 1. Taigi pradedama svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas svarstant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų įstatymo projektą – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas, o svarstant Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetai. Abiejų projektų svarstymo data – rugsėjo 30 diena. Niekas neprieštarauja šiems Seniūnų sueigos siūlymams. Taigi šiuos darbotvarkės klausimus mes taip pat apsvarstėme.

Gerbiamieji Seimo nariai, rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. Pertrauka iki 15 valandos.