Šešiasdešimt antrasis (359) posėdis
1999 m. liepos 1 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 321³ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1279 (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 15 valanda. Skelbiame pradėtą popietinį šios dienos posėdį. Registruojamės, gerbiamieji. Turėdami galvoje tai, kad iki pietų nebuvo paimtas nė vienas rezervinis klausimas, taip pat, kad mes turime tikrai pakankamai ką veikti iki šio vakaro, iš karto kviečiu dar sykį registruotis ir pradėti numatytus priėmimus. Nr.P-1279 projektas – Baudžiamojo kodekso papildymo 321³ straipsniu įstatymo projektas. Baigiame registruotis. Kviesiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę G.Imbrasienę. Tie projektai turbūt neturėtų sudaryti mums sunkumų.

Taigi, kolegos, mūsų kol kas užsiregistravo 24 Seimo nariai. Prašom, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas priimti įstatymo projektas yra, kaip žinote, lydintis mūsų jau ką tik priimtą Viešojo pirkimo įstatymą. Šiam projektui pasiūlymų ir pastabų nėra gauta, todėl prašyčiau Seimo narių pritarti šiam įstatymo projektui ir jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašome, gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Jis turi vieną straipsnį. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu dar kartą registruotis ir balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 321³ straipsniu įstatymą. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 31 Seimo narys. Taigi, kolegos, kas būtų už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, už – 20, prieštaraujančių nėra, susilaikė – 4, Baudžiamojo kodekso papildymo 321³ straipsniu įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1553(3) (priėmimas)

Tuojau kitas projektas, kolegos. Nr.1553(3) – Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Šio projekto teikėjas – Seimo narys A.Sakalas. Jis ir komiteto pranešėjas. Komiteto pirmininkė G.Imbrasienė gelbsti situaciją.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiam projektui buvo gauta pastabų iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, taip pat iš Seimo Teisės departamento, yra šie pasiūlymai priimti, suderinta, o priėmimui daugiau negavome jokių pastabų, todėl siūlau pritarti po priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, taisomas vienas straipsnis, pildomas vienas straipsnis. Ar kalbėtų kas dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Tada vėl kviečiu registruotis. Balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Taigi Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kolegos, kas šį projektą manytų, jog reikia paversti įstatymu, kviečiu balsuoti už.

Už įstatymą – 24, prieš nėra nė vieno, susilaikė 6, įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1602(2) (priėmimas)

Kitas projektas Nr.P-1602(2) – Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas, Seimo narys E.Bičkauskas. Priėmimas.

E.BIČKAUSKAS. Galbūt ne visai logiškai į šitą eilės tvarką pateko šis įstatymo projektas. Čia kalbama apie tą patį dėl Valstybės saugumo darbuotojų atleidimo ir piktybinio vengimo neatleisti. (Balsas iš salės) Na, aš girdžiu, Gražina Imbrasiene, bet 1603 yra administracinis. Galbūt būtų geriausia, kad kartu eitų tie projektai ir 1603, ir po to.

PIRMININKAS. Gerai, sutariame. Gerbiamieji kolegos, ar niekas neprieštarautų, jeigu mes paimtume 2-4d įstatymo projektą taip pat iš karto. Niekas neprieštaravo. Kolegos, dabar prašom kalbėti dėl E.Bičkausko trumpai pateikto projekto. Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės ir balsuosime dėl Baudžiamojo kodekso 212, atsiprašau, Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projektas. Registruojamės.

32 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, kas manytų, jog šį įstatymą reikia priimti, kviečiu balsuoti už. Baudžiamojo kodekso papildymo 213² straipsniu įstatymo projekto. Balsuojame. Priėmimas.

Už – 25, prieštaraujančių nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1603(2) (priėmimas)

Ir, kolegos, E.Bičkausko ir komiteto pirmininkės siūlymu mėginame priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁵ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.P-1603(2). Šie dalykai susiję. E.Bičkauskas, komiteto nuomonė.

E.BIČKAUSKAS. Komitetas pritarė, nes tai yra lydintys įstatymai, matyt, ir kitos išeities nėra. Bet jeigu galima, aš pasakysiu savo asmeninę nuomonę, kaip mes priimame tokius įstatymus, truputėlį keistoka. Bet, matyt, kitos išeities nėra. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Palyginti asmeninė nuomonė švelni, kokią mes galime išgirsti iš E.Bičkausko. Kolegos, 1 straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio. Priimamas. 2 straipsnis. Priimamas. 3 straipsnis. Priimamas, kolegos. Ar kas kalbėtų dėl viso projekto? Ne. Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės. Balsuosime dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁵ ir 224, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto?

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame šį įstatymą? Kviečiu balsuoti.

Už – 22, prieš nėra, susilaikė 9.

Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 212¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1628(2*) (priėmimas)

Toliau – Baudžiamasis kodeksas, projektas Nr.P-1628(2) – Baudžiamojo kodekso 212¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. P.Katilius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliotasis atstovas.

P.KATILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasakyti, kad yra ir lydintysis įstatymas, kuris numatytas darbotvarkėje vėliau – tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio pakeitimas. Šių projektų įstatymų pakeitimo iniciatorė buvo Vidaus reikalų ministerija. Įstatymo projekto tikslas – tai siekimas diferencijuoti atsakomybę už organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pažeidimus. Visų pirma siūloma atsakomybę numatyti už policijos prevencinės priemonės nevykdymą. Iniciatoriai buvo pateikę dviejų straipsnių korektūrą – 212¹ ir 227¹, tačiau buvo komiteto sprendimas, kad reikėtų pritarti naujam pataisytam 212¹ straipsnio projektui, o dėl 227¹ straipsnio siūlyti tobulinti. Toks įstatymo projektas jums yra pateiktas. Jis yra vieno straipsnio. Siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui. Taigi Baudžiamojo kodekso 212¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, o ten – Administracinių teisės pažeidimų 187 straipsnio. Tai mes galėtume tą irgi iš karto paimti. Ačiū. Baudžiamojo kodekso 212¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio projekto? Nėra. Tada kviečiu registruotis. Ar būtų norinčių registruotis? Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime, ar priimame Baudžiamojo kodekso 212¹ straipsnio pakeitimo įstatymą. Registruojamės.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Baudžiamojo kodekso 212¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar priimame, kolegos, šį įstatymą? Balsavimas prasidėjo.

Už – 29, prieš nėra nė vieno, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1629* (priėmimas)

Ir, kolegos, P.Katiliaus siūlymu dabar imame įstatymo projektą Nr.P-1629 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis yra susijęs su ką tik priimtu įstatymu. Taigi kokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė?

P.KATILIUS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiek tiek paredagavęs šitą įstatymo projektą. Jis taip pat yra vieno straipsnio, siūlytume balsuoti už šį pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl šio keičiamo straipsnio? Registruojamės, kolegos. Registruojamės. Balsuosime dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187⁴ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

43 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi Administracinių teisės pažeidimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar priimame šį įstatymą? Kolegos, pradedame balsuoti.

Už – 35, prieš nėra nė vieno, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1726(2*) (priėmimas)

2-1e projektas Nr.P-1726(2) – Baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymo projektas. A.Stasiulevičius turėtų vadovauti mums priimant šį įstatymą. Įstatymo projektas turi vieną straipsnį.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstant šį kodekso papildymą buvo prieita vieninga nuomonė, kad straipsnio formuluotė turėtų būti aiškesnė ir konkretesnė, nurodomos ne apskritai įstatyme draudžiamos veikos, o tos veikos išvardijamos. Ir todėl svarstant atsirado dvi nuomonės dėl problemos sprendimo būdo, t.y. buvo pasiūlyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Baudžiamojo kodekso darbo grupės pildyti kitus straipsnius. Tačiau komitetas apsisprendė dėl to paties straipsnio išplėtimo.

Pritarta vienbalsiai. Pateiktas patobulintas projektas. Tačiau gavome dar kai kurių siūlymų, į kuriuos, manau, būtina atsižvelgti. Ką tik, birželio 1 d., priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas įvardija visai kitokį pavadinimą. Ir todėl komitetas priima siūlymą, kurį pateikia Sveikatos ministerija, kad ir straipsnio pavadinimas būtų pakeistas, tai yra “Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)”.

Taip pat aš savo iniciatyva perduodu prašymą, nes komitetas šito nėra svarstęs. Siūloma laisvės atėmimo baudą padidinti iki dešimties metų. Motyvai, kuriuos man perdavė, yra tokie, kad visose Vakarų valstybėse šitokia baudžiamoji veika yra baudžiama pačiom griežčiausiom bausmėm. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, nebus prieštaraujama, kad šitas straipsnis vadintųsi taip, kaip jau mūsų priimtame įstatyme – “Neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)”. Ir į kitą A.Stasiulevičiaus siūlymą atsižvelgėme, niekas nenori kalbėti dėl šio straipsnio keitimo. Kviečiu registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymo projekto su tais redakciniais siūlymais, kuriuos pateikė A.Stasiulevičius, kalbėjęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Registruojamės.

Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymo projektas. Balsuojame dėl jo priėmimo, kolegos.

36 – už, kolegos, 1 – prieš, susilaikė 2. Baudžiamojo kodekso papildymo 232¹⁰ straipsniu įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji, 2-1f projektas Nr.P-1708 atidedamas iki 17 val., kaip jūs jau esate sutarę su buvusiu posėdžio pirmininku A.Kubiliumi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1614(2) (priėmimas)

Dabar imame 2a klausimą Nr.P-1614(2) – Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Seimo narys A.Sakalas sako galutinę nuomonę prieš mums balsuojant.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, šis Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimas yra su labai susijęs su Baudžiamojo kodekso 117 straipsnio papildymo įstatymo projektu, kurį Seimas šiandien priėmė. Jo esmė tokia, kad prokuroras galėtų kelti bylą tiems, kurie sumuša ar sužaloja vaiką, ir nelaukdamas, kol tas vaikas parašys pareiškimą, prašydamas iškelti tokią bylą, t.y. prokuroras turi teisę tokią bylą kelti pats. Prašyčiau Seimo pritarti tokiam Baudžiamojo proceso kodekso pataisymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ponui pranešėjui. Kolegos, prašom kalbėti dėl viso projekto. Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymą.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, posėdžių salėje girdžiu prašymų ar griežtesnių pasakymų, kodėl pranešėjas nekomentavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, atsiprašau, Teisės departamento, siūlymų. Ar galima manyti, kad jūs juos priimate? (Balsai salėje) Taigi A.Sakalas teigiamai reaguoja į jūsų prašymus ir sako, kad priima Teisės departamento siūlymus. Gerbiamieji kolegos, technikos reikalas, kaip priimti techninius siūlymus.

Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas su Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymais. Kas, kolegos, už tai, kad šis projektas virstų įstatymu? Pradedame balsuoti, kolegos.

Už – 44, prieš – 1, susilaikė 2. Baudžiamojo proceso kodekso 126 straipsnio pakeitimų įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 ir 212 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1742(3*) (priėmimas)

Įstatymo projektas Nr.P-1742(3) – Baudžiamojo proceso kodekso 106 ir 212 straipsnių papildymo įstatymo projektas. J.Razma. Komiteto išvada, Teisės departamento išvada, idealiai teigiama.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, regis, šiam projektui pataisų nėra gauta. Jis yra šiek tiek patobulintas, palyginti su pirmuoju variantu. Kaip žinote, juo sprendžiami klausimai, kaip pratęsti kardomojo kalinimo suėmimo klausimą, kai tas asmuo serga ir negali dalyvauti posėdyje, arba kaip išspręsti atidavimo į psichiatrinę gydymo įstaigą klausimą bei išspręsti klausimą dėl laikinojo termino pratęsimo. Tikiuosi, kad palaikysite siūlomus šios problemos sprendimo būdus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. 1 straipsnis. Ar būtų kalbančių? Nėra. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis? Priimtas. Ar kas kalbėtų dėl viso projekto? Ne. Registruojamės. Balsuosime dėl Baudžiamojo proceso kodekso 106 ir 212 straipsnių papildymo įstatymo projekto. Kolegos, ne visai gražu.

Užsiregistravo 52 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso 106 ir 212 straipsnių papildymo įstatymo. Kas būtų už šį įstatymą, prašom balsuoti. Už – 45, prieš 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 138 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1420(2*) (priėmimas)

Civilinio proceso kodekso 138 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1420(2). Priėmimas. A.Sakalas. Komiteto nuomonė. Projektas Nr.P-1420.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymą. Įstatymo pataisa leidžia konkrečiai Turto bankui, nors galėtų būti ir kitos institucijos, pačiam kreiptis su ieškiniu. Ne per aplinkines institucijas, bet pačiam. Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad tokia pataisa yra racionali, ir kviestų pritarti tokiai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, įstatymo vienas straipsnis. Nėra norinčių kalbėti, tad kviečiu registruotis. Balsuosime, ar priimame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 138 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kolegos, kviečiu balsuoti, ar priimame šį įstatymą. Už – 48, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 158, 159², 160, 161, 189², 189³, 224, 246³, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 189¹⁰, 189¹¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.P-692(2) (priėmimas)

Pradedame Administracinių teisės pažeidimų kodekso taisymus. Projektas Nr.P-602(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas. Pateikėjas – ministras D.Lygis. G. Imbrasienė vadovauja mums priimant šį įstatymą. Yra Teisės departamento išvada, bet Seimo narių siūlymų nėra gauta.

Prašom, ponia pranešėja.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas pateiktas labai seniai, todėl šiandien gauta Teisės departamento išvada dėl šio projekto prašo tokių redakcinių pataisymų. Manau, kad su visomis jomis reikia sutikti. Kadangi per tą laiką buvo priimti du 189 straipsnio papildymai, todėl reikia, kad po tų papildymų būtų pataisytas ir šis projektas.

Dabar dėl Teisės departamento trečiosios pastabos taip pat, manau, kad reikia sutikti, nes mes, įrašę bendrojo naudojimo patalpos sąvoką, neišbraukėme žodžių “laiptinių ir kitų patalpų”, nes Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme sąvokos apibrėžime šios patalpos įeina į pačią sąvoką. Todėl mes sutinkame su tomis redakcinėmis pastabomis ir siūlau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pastraipsniui, kolegos. 1 straipsnis. Priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame. 4 straipsnis. Priimame. 5 straipsnis. Priimame. 6 straipsnis. Priimame. 7 straipsnis. Priimame. 8 straipsnis. Priimame. 9 straipsnis. Priimame. 10 straipsnis. Priimame. Kolegos, ar kalbėtų kas nors dėl šio projekto? Nėra norinčių kalbėti.

Registruojamės. Užsiregistravę balsuosime dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 158, 159², 160, 161, 189², 189³, 224, 246³, 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo 189¹⁰, 189¹¹ straipsniais įstatymo projekto. Balsuosime, kai užsiregistruosime.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai.

Kas būtų už tai, kad šios pataisos būtų priimtos, kviečiu balsuoti.

Už – 41, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁶ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1253* (priėmimas)

Nr.P-1253 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁶ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymo projektas. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Priminsiu, kad šis projektas buvo kaip lydintis mūsų neseniai priimtą įstatymą “Dėl Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įgaliojimo”. Jis sudaro galimybes garantuoti Seimo laikinųjų tyrimų komisijų reikalavimų įvykdymą numatant tam tikras bausmes už reikalavimų nevykdymą. Atrodo, Teisės departamento pastabų nėra, ar aš jų neturiu?

PIRMININKAS. Atitinka juridinės technikos reikalavimus. Svajonių išvada. Dėkui, pone pranešėjau.

Kolegos, 1 straipsnis. 1 straipsnį priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

Ar kas kalbėtų dėl viso projekto? Ne.

Kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 187⁶ straipsniu ir 224, 259¹ straipsnių papildymo įstatymą.

Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Balsuojame dėl tik ką mūsų pastraipsniui priimto įstatymo. Kas būtų už tai, kad jis būtų priimtas? Kolega, jūs tikrai registruotas.

Už – 43, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.

Ar gerai registruoja, kolega Regimantai?

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 171³, 247⁶ straipsniais ir 225¹, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1278 (priėmimas)

Nr.P-1278 – to paties kodekso papildymo 171³, 247⁶ straipsniais ir 225¹, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. G.Imbrasienė. Priėmimas.

G.IMBRASIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiktai priminsiu, kad šis įstatymo projektas yra lydintis mūsų priimtą Viešųjų pirkimų įstatymą. Mes jau priėmėme Baudžiamojo kodekso pataisą, numatančią baudžiamąją atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Analogiškai čia yra administracinė atsakomybė už pažeidimus. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta, todėl prašyčiau priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, 1 straipsnis. Priimame.

2 straipsnis. Priimame.

3 straipsnis. Priimame.

4 straipsnis. Priimame. Nematau norinčių kalbėti plačiau. Registruojamės ir balsuosime dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 171³, 247⁶ straipsniais ir 225¹, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Kolegos, projektas Nr.P-1278. Ar priimame šį įstatymą? Jokių problemų svarstant dėl jo nebūta. Ar priimame šį įstatymą, kolegos? Balsuojame dėl viso teksto.

Už – 46, prieš nėra nė vieno, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Miela dirbti, kolegos, kai viskas idealiai suderinta.

1-4d ir 1-4e įstatymai mūsų jau priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁰ straipsniu ir 246¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1653(2*) (priėmimas)

2-4f – Nr.P-1653(2) – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁰ straipsniu ir 246¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. G.Imbrasienė. Priėmimas.

G.IMBRASIENĖ. Antrajam šio įstatymo projekto variantui pastabų ir pasiūlymų negauta. Į Teisės departamento pasiūlymus pirmajam variantui buvo atsižvelgta. Iš kitų institucijų pastabų negauta. Todėl siūlyčiau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Du straipsniai, kolegos.

Dėl 1 straipsnio ar kas kalbėtų? Pirmasis straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Priimtas.

Nieko nelaukdamas kviečiu registruotis ir balsuosime, ar priimame Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 172²⁰ straipsniu ir 246¹ straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsuosime, ar priimame šį įstatymą, kolegos.

Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Kolegos, kad būtų už šį įstatymą, kviečiu balsuoti. Už – 46, prieš nėra nė vieno, susilaikė 5, įstatymas priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” projektas Nr.P-1758(2) (priėmimas)

Popietės 5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” projektas Nr.P-1758(2). Ž.Jackūnas vadovauja mums, priimant šį nutarimą.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, per laikotarpį nuo Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” svarstymo iš esmės negauta kokių nors pasiūlymų ar pataisų, išskyrus vieną, kurią man dabar pateikė švietimo ir mokslo ministras gerbiamasis K.Platelis. Pasirodo, patikslinus tą sąrašą, yra pasiūlyta vietoj Vaitkienės – Sveikatos apsaugos ministerijos vyresniosios specialistės paskirti R.Baranauskienę. Štai tik tokie pasiūlymai. Visa kita yra visiškai tas pat. Jeigu būtų galima sutikti su tokiu šio sąrašo pakeitimu, tai būtų galima priimti. Aš sutinku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau naujiena. Ar mes galime sutarti bendruoju sutarimu, ar atidedame projektą, jeigu kas prieštaraus? Mes neturime, kur dingti, kolegos. Gal galime sutarti? (Balsai salėje)

Seimo narys Č.Juršėnas – dėl 1 straipsnio ir dėl šio pakeitimo.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, pavardė yra nauja, todėl reikėtų bent šiek tiek motyvuoti. Mums dabar tikrai nederėtų balsuoti. Aš labai atsiprašau, tikrai nepatogu sakyti R. ir tokia. Ką, jau vardas nežinomas?

PIRMININKAS. Bet jeigu pranešėjas motyvuotų, kolegos, neprieštarautumėte? (Balsas salėje) Ačiū, kolegos. Ministras K.Platelis. Ministras K.Platelis įtikins abejojančius kolegas dėl 1 straipsnio.

K.PLATELIS. Ačiū. Gerbiamoji R.Baranauskienė yra Sveikatos ministerijos sekretorė. Šis pakeitimas atsirado todėl, kad Mokslo taryba norėjo aukštesnio rango pareigūno. Jie prašė paprastos specialistės jiems neskirti, o skirti ką nors iš ministerijos vadovybės. Taigi čia Mokslo tarybos prašymu tai atsirado. Vyriausybė tam yra pritarusi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti 1 straipsnį? Gerbiamieji kolegos, ponia R.Baranauskienė – Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė. (Balsai salėje) J.Karosas – dėl 1.

J.KAROSAS. Aš dėl viso esu prieš.

PIRMININKAS. Ne. Taigi 1 straipsnis priimamas.

2 straipsnis. Priimamas.

3 straipsnis. Priimamas. Kolegos, prašom kalbėti… (Balsai salėje) Ar jis reikalingas, pone pranešėjau, kad nuo šiandien įsigalioja?

Ž.J.JACKŪNAS. Man atrodo, kad jo nereikia.

PIRMININKAS. Kolegos, bendruoju sutarimu atsisakome 3 straipsnio. Ačiū. Kolegos, nutarimas priimtas pastraipsniui. J.Karosas – dėl nutarimo teksto.

J.KAROSAS. Aš norėčiau kalbėti prieš, bet čia neperrašo kažkaip. Aš, aną kartą kalbėdamas diskusijoje, minėjau du dalykus, kurie kelia abejonių. Pirmiausia buvo mintis, jog tarybą sudarytų žmonės, turintys mokslo laipsnį. Tai yra elementaru, nes yra Mokslo taryba, pabrėžiu. Antroji pastaba, kad joje turėtų būti taip pat atstovaujama Finansų ministerijai, kuri labai svarbi institucija, sprendžiant mokslo organizavimo klausimus. Kadangi į tuos dalykus nėra atsižvelgta, asmeniškai aš tokios tarybos sudėties nepalaikau. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar Seimo narys Č.Juršėnas nenorėtų kalbėti už?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš tikrai norėčiau kalbėti už, bet neišeina. Negalima taip tyčiotis iš mūsų visų. Pavardė atsinešama į tribūną, bet pranešėjos net vardo nežino. Reikia gi sąžinės turėti. Vien dėl to aš siūlau atidėti priėmimą. Negalima tyčiotis, baikime šposus.

PIRMININKAS. “Šposas” – neoficialios kalbos žodis, aš kol kas nesikreipsiu į Etikos ir procedūrų komisiją. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš manau, kad mes dabar tvirtiname pakankamai solidžią instituciją. Šiuo atveju aš linkęs pritarti LDDP atstovams, būtų geriau, kad tą mes ir padarytume solidžioj aplinkoj, t.y. normaliai gavę dabartinės Vyriausybės raštišką patvirtinimą dėl visų kandidatūrų su vardais ir pavardėmis. Manau, kad nieko baisaus, jeigu balsavimas būtų atidėtas liepos 7 ar 8 dienai. Čia tikrai nėra jokio skubotumo.

PIRMININKAS. Ar pranešėjas Ž.Jackūnas sutiktų su tokia eiga? Jeigu ne, balsuojame, kolegos. Ž.Jackūnai, prašom įsijungti kompiuterį. Ž.Jackūnas – dėl procedūrų, ar priimame šiandien, ar darome pertrauką.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad iš tiesų tai nieko nekeičia. Aš būčiau anksčiau ar vėliau… Jeigu manoma, kad verta laikytis procedūros, siūlau palaukti, formaliai pateiksime ir priimsime. Bet būtų labai gerai, kad taryba galėtų dar iki atostogų susirinkti, išsirinkti naują vadovybę ir išsiskirstyti vasaros atostogoms visiškai susitvarkiusi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmininkas siūlo priimti šiandien nutarimą. Toks siūlymas visiškai galimas. Registruojamės, kolegos. Registruojamės kolegos ir balsuojame, ar priimame šį nutarimą. Kas nuolat registruoja Algirdą Butkevičių? Spaudos atstovai.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo”. Gerbiamieji kolegos, mes jau balsavome, priėmėme 1 straipsnį. Gerbiamieji kolegos, jeigu nebus pritarta šiam nutarimui bendruoju sutarimu, tada atidėsime. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, pirmininkas siūlo balsuoti dabar, jis visiškai teisus. Kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Jeigu pirmininkas iki kito posėdžio 3 straipsnį parašytų labai paprastai, kad nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo, tai jo įsigaliojimas būtų dar ankstesnis, net jeigu mes balsuosime be šio 3 straipsnio, nes tada jis įsigalios, kai bus paskelbtas “Valstybės žiniose”, o mes “Valstybės žinioje” nepaskelbsime anksčiau negu liepos 7 ar 8 dieną.

PIRMININKAS. Kolegos, taigi ieškau bendrojo sutarimo dėl pertraukos. Priėmimo pertrauka, kolegos, iki kitos savaitės. Dėl straipsnio esame sutarę. Ponios Baranauskienės vardas bus aiškus. 3 straipsnis – atsiranda nuo priėmimo, o dėl galutinio teksto balsuojame kitą savaitę. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektas Nr.P-1802(4*) (priėmimas)

Kolegos, Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektas Nr.P-1802(4). Priėmimas. Kviečiu į tribūną S.R.Petrikį.

A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo…

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs laikytumėtės tam tikrų procedūrų. Kai priimami įstatymai, kad Seimo narių sėdimose vietose nebūtų pašalinių žmonių

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos ne Seimo nariai, prašom palikti Seimo narių vietas. Alg.Butkevičiaus neliko. Gerbiamieji kolegos, taigi pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio, patvirtinančio nacionalinio turizmo programą, siūlymų nėra, ar ne?

PIRMININKAS. Nėra.

PIRMININKAS. Yra V.Lapės siūlymų, įregistruotų prieš porą dienų. Ar jūs, pone pranešėjau, juos turit?

S.R.PETRIKIS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, papildyti pirmo šeštąją dalį (…) punktu. Ar atsirastų, dabar registruojamės, ar atsirastų 29 Seimo nariai, kurie manytų, kad reikia svarstyti V.Lapės siūlymą? Pone pranešėjau, man atrodo, dėl šių pataisų per svarstymą yra apsispręsta?

S.R.PETRIKIS. Taip, galima pritarti.

PIRMININKAS. Dėl analogiškų pataisų buvo balsuota. Aš prisimenu dėl NVS piliečių vizų. Taigi, gerbiamieji kolegos, užsiregistravom. Labai miela, pataisų nelikę. Nežinau, kas priimta. Dėl to mes tikrai nepriėmėm šitos dalies, dėl papildomų vizų palengvinimo, nes buvo sakyta, ne Lietuvos problemos, o…

S.R.PETRIKIS. Ne, ne, mes priėmėm šitą…

PIRMININKAS. Ar priėmėm?

S.R.PETRIKIS. Priėmėm, pritariam. Na, gal ne šitoj…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi V.Lapės siūlymai, priimti per svarstymus, turi atsirasti tekste. Jeigu to nebuvo, reikia išsiaiškinti, kodėl to neatsitiko. 1 straipsnis.

S.R.PETRIKIS. Šitą dalyką pasiūlė ponas K.Trapikas ir buvo jam pritarta.

PIRMININKAS. Taigi, kolegos, 1 straipsnis. Ar galėtume 1 straipsnį priimti? 1 straipsnį priimame. 2 straipsnis. Priimame. 3 straipsnis. Priimame, kolegos. Ar kas kalbėtų dėl viso nutarimo teksto? Seimo narys J.Olekas norėtų paremti nutarimo projektą. Ačiū, pone pranešėjau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų norėčiau paremti nutarimo projektą. Galbūt mums reikėjo būti atidesniems ir įpareigoti šiek tiek daugiau patobulinti pačią programą, kuri yra pateikta, nes labai gaila, kad ten neliko vietos, sakykim, sanatorijoms. Mes girdėjom vizų klausimą, kuris yra labai opus ir kuris padėtų pritraukti papildomai turizmo srautų. Aišku, nėra labai daug kalbama ir apie tai, kad atvyktų turistai į Lietuvą. Labai svarbu sutvarkyti sienos kirtimo klausimą. Mes matome, kad ir atplaukę į Lietuvą, ir atskridę žmonės stovi eilėse, kol susitvarko. Turizmo programoje apie kokias nors papildomas investicijas nekalbama. Taip pat nėra labai aiškiai pasakyta ir apie investicijas į infrastruktūros išplėtojimą, kur galėtų turizmas plėstis. Bet kaip pirmam variantui, manau, ta programa bus patobulinta, siūlyčiau pritarti ir visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos nacionalinės turizmo plėtros programa yra svarbi daugeliu aspektų. Finansiniu aspektu reikėtų išskirti turizmo verslo pajamų ir perspektyvų bei turizmo verslo skatinimą ir investicijų šaltinių skyrius. Pateiktos turizmo verslo pajamų prognozės rodo geras perspektyvas. Tačiau tam reikės nemažai darbo ir išlaidų gerinant įvažiavimą į Respubliką, investicijų turizmo paslaugų sritį. Nors investicijos į turizmo paslaugų sritį daugiausia būtų iš privataus sektoriaus lėšų, bet jos turėtų ir valstybinę reikšmę kuriant naujas darbo vietas. Pritariu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugelis pasaulio šalių per turizmą papildo tiek fizinių asmenų, juridinių, tiek valstybės biudžetą. Lietuva daugelio pasaulio šalių apsilankiusių žmonių pripažįstama kaip graži šalis ir patraukli turizmui. Aišku, programoje yra taisytinų vietų. Tačiau kaip pirmam variantui mes turime pritarti ir siūlau Seimo nariams pritarti, kad Lietuvoje būtų plėtojamas turizmas. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos”. Kolegos, kas balsuotų už šį projektą? Balsavimas prasidėjo, gerbiamieji.

Už – 48, prieš nėra nė vieno, susilaikė 4. Seimo nutarimas “Dėl nacionalinės turizmo programos” yra priimtas.

Repliką po balsavimo – Seimo narys A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Aš sveikinu visą Seimą, o ypač kolegas krikščionis demokratus, žengusius ryžtingą žingsnį įteisinant kazino verslą Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai tik pirmas žingsnis, kolega. Gerbiamieji kolegos, trys minutės – trumpa pertraukėlė. 16.00 val. – Vyriausybės valanda, kolegos.

Pertraukėlė

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visos nacionalinio radijo ir televizijos kameros yra įjungtos parlamento rūmuose. Prasideda Vyriausybės valanda. Būtų tik miela, kad ministrams pavyktų prasibrauti pro tankias Seimo narių gretas ir patekti į savo tribūną. Ponai ministrai, pradedame Vyriausybės valandą.

Premjero turbūt nebus dėl svarbių užsienio kelionių. Ministras Č.Stankevičius žada vėluoti. Taigi, gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą jau dabar visai rimtai. Suteikiu žodį dviem klausimams Č.Juršėnui.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų premjerui, bet kadangi jo nėra, tada, matyt, gerbiamajam ūkio ministrui. Ir ūkio ministro nėra? Tada pradedu iš naujo. Klausimas būtų premjerui, bet kadangi jo nėra, tai tada, matyt, tiktų ūkio ministrui, o gal ir finansų ministrui. Gerbiamieji ministrai, šiandien gauname tikrai nerimą keliančių žinių apie padėtį Lietuvoje. Štai BNS pranešimas: bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 1998 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 5,7%. Taip pat pranešama, kad biudžetas per pusę metų neįvykdytas daugiau negu pusę milijardo litų. Aiškinama, kad …

PIRMININKAS. Klausti reikėtų, kolega.

Č.JURŠĖNAS. Tuoj, tuoj paklausime, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Visus klausimus, kurie panašūs į pareiškimus, aš turiu nutraukti. Prašom klausti.

Č.JURŠĖNAS. Turi būti motyvacija, kaip jūs žinote. Taigi pranešama, kad viena iš priežasčių yra naftos reikalai, naftos bėdos. Kaip žinome, per vizitą Maskvoje dėl naftos nepavyko susitarti, o tuo tarpu laukia sunkus ruduo. Vyriausybė žadėjo, kad bus antikrizinės priemonės. Kada tos priemonės bus ir ar jūs galėtumėte dabar šiek tiek išryškinti, kokios tos priemonės, kaip jūs bandote arba ruošiatės įveikti tuos nemalonumus, kuriuos šiandien patiria Lietuva?

E.MALDEIKIS. Ačiū už klausimą. Jūs paminėjote pramonės kritimą. Tos tendencijos buvo ir yra. Jūs kaip pagrindinę priežastį minite naftos problematiką ir Mažeikių naftos tiekimo klausimus.

Č.JURŠĖNAS. Viena iš priežasčių.

E.MALDEIKIS. Aišku, vienas iš tų aspektų. Jūs minėjote, kad nepavyko susitarti. Šio vizito metu nebuvo tariamasi konkrečiai, buvo pasirašomos sutartys, bet yra susitarimai su Rusijos energetikos ministerija, kad liepos 10–12 dienomis iš Ūkio ministerijos važiuoja ekspertų grupė tartis dėl ilgalaikių sutarčių dujų, naftos, elektros energijos tarifų klausimais ilgalaikio bendradarbiavimo požiūriu, rengti tas sutartis, kurios buvo išsiųstos pernai lapkričio mėnesį (tie projektai nejudėjo), ir prasidės realus darbas. Pirmoji grupė, kaip minėjau, liepos 10–12 dienomis vyksta, kad būtų užtikrinti ilgalaikiai santykiai ir politinės tiekimų garantijos. Pokalbiuose buvo neoficialiai minima, kad gali būti galimybė įrašyti skaičius. Darbo grupė liepos mėnesį turės informaciją apie Rusijos pasiūlymus, bet nuostata yra ilgalaikė. Tai vienas aspektas.

Č.JURŠĖNAS. Buvo platesnis klausimas – dėl antikrizinės programos. Ar jūs jau ją turite ir kada galėsite nors kiek sukonkretinti, kad Seimas ir visuomenė žinotų?

E.MALDEIKIS. Jūs labai plačiai formuluojate. Aš manau, kad aš, kaip ūkio ministras, galiu pasakyti, kad tokia plati politinė formuluotė kaip antikrizinė programa apima daugybę problemų. Žemės ūkio klausimais, kaip žinote, Vyriausybė jau svarstė vakar dienos posėdyje. Dėl pramonės politikos. Mes rengiame Ūkio ministerijoje mūsų pramonės politikos priemones, kurias norėsime pateikti ir Vyriausybei, ir plačiau apsvarstyti – tiek teisines, tiek ekonomines, kokia yra situacija tiek įmonių restruktūrizavimo, bankroto atveju, tiek paties verslo plėtojimo ir eksporto. Tokia pramonės politika yra rengiama ministerijoje – labai konkreti, su konkrečiomis pataisomis ir pasiūlymais. Mes tikimės, kad maždaug per mėnesį ją turėsime, suderinę visus teisinius klausimus pateiksime kaip būtinas priemones, kurios spręstų pramonės problemas. Aš galiu tiek pasakyti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas. Ruošiasi A.Vaišnoras.

A.SAKALAS. Mano klausimas taip pat gerbiamajam ūkio ministrui. Pone ūkio ministre, aš vis dėlto norėčiau žinoti, kokia šiandien yra atsiskaitymų už energiją iš Baltarusijos padėtis. Aš jums galiu pažadėti, kad jūsų tol klausinėsiu, kol jūs pasakysite, kad Baltarusija atsiskaitė su Lietuva iki paskutinio cento. Per kiekvieną Vyriausybės valandą jūs tokio mano klausimo laukite.

E.MALDEIKIS. Ačiū. Labai geras klausimas, jūs galite tikrai jį kartoti. Galiu pasakyti, ką mes šiandien jau esame padarę tuo klausimu. Kai buvo atvykęs Baltarusijos premjeras, dalis delegacijos buvo Ūkio ministerijoje – įvairiausių sektorių darbuotojai iš Baltarusijos ministerijų, kurios tiesiogiai susijusios su Baltarusijos skolos problema. Mes susitarėme, yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas. Kaip ir buvo sutarę premjerai, sudaryta darbo grupė. Mūsų darbuotojų grupė iš kelių ministerijų išvyksta (iki liepos 7 d. jau bus pirmas nuvykimas) ten spręsti konkrečių skolų klausimų. Noriu pasakyti, kad mūsų nuostata yra, ir tas buvo pasakyta Baltarusijos pusei – minimizuoti prekių ir kainų klausimus… ta schema visiškai neveikia. Vakar ministerijos kolegijoje “Lietuvos energija” atsiskaitė dėl savo darbo ir visos būklės, kas yra dėl Baltarusijos skolų. Dalyvavo labai daug žmonių iš energetikos įmonių, dalyvavo Valstybės kontrolė. Mes pritraukėme daug specialistų. Dabartinės nuostatos. Mes turime keletą konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti problemas, kad iš Lietuvos išeinantys pinigai liktų čia už skolas ir būtų padaromi atsiskaitymai čia.

A.SAKALAS. Ar aš turėčiau suprasti, kad po visų šitų priemonių skola toliau auga?

E.MALDEIKIS. Skola šiuo metu neauga.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Ruošiasi K.Šavinis.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pateikti klausimą ponui ministrui D.Lygiui. Kai buvo suformuota nauja Vyriausybė, komitete atsirado rožinių svajonių, kad mums bus geriau bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Bet štai per nelabai ilgą laikotarpį, maždaug per pusantro mėnesio, komitete po svarstymo buvo keturi įstatymų projektai grąžinti ministerijai tobulinti. Aš norėjau paklausti, ar jūsų silpnos darbo grupės, ar prasti juristai, kad atsitinka tokie dalykai? Ir dar vieną klausimą, į kurį negauname raštiško atsakymo. Ir apskritai atsiunčiate trečiaeilius pareigūnus įstatymų svarstyti, neateina mūsų komiteto kviesti pareigūnai. Aš manau, kad gal mums reikės pradėti jau bendrauti per laikraščius? Ką jūs galėtumėte apie tai pasakyti?

D.LYGIS. Ačiū. Dėl ankstesnių įstatymų parengimo ir kokybės ir kokie jie grąžinti, tai, žinoma, jie buvo rengiami kaip ir visada darbinės grupės. Atsižvelgsime į pastabas, ir jie bus pateikti, tie įstatymai, pakoreguoti pagal jūsų pageidavimus. O dėl to, kad nedalyvauja posėdžiuose, tai tikrai aš net stebiuosi, kad čia pirmininkas tokį man priekaištą sako. Kai pakviečia, aš ir pats visada dalyvauju, ir nėra jokių problemų, bet jeigu būna nesusipratimų per jūsų Sekretoriatą ir paskui klaidinami žmonės atsiprašo ir neateina. Tada jau visai kita, matyt, nebe mano problema. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi J.Listavičius.

K.ŠAVINIS. Klausimas finansų ministrui. Matyt, ne mane vieną, bet ir kitus mano kolegas dažnai klausinėja buvusio “Vniešekonom” banko indėlininkai. Pagal neseniai priimtą įstatymą, jiems, kaip ir kitiems indėlininkams, priimtas sprendimas grąžinti iki 6 tūkst. Lt sumą. Tačiau jie anksčiau jau gavo apie 5 tūkst. 400 Lt. Tas paskutinis mūsų įstatymas jiems iš esmės nieko gero nedavė – tik 600 Lt. Jie neperstoja mūsų prašinėti ir rūpinasi, kad būtų grąžinti “Vniešekonom” banko indėliai. Ar po premjero vizito į Maskvą jūs galėtume ką nors aiškiau pasakyti?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Žinoma, aš Maskvoje nebuvau ir man sunku komentuoti. Kiek aš informuotas, ten nebuvo šie klausimai keliami, bet aš tik noriu pasakyti… Kaip žinote, jūs priėmėte įstatymo pataisą, kurioje numatyta, kad ir “Vniešekonom” banko indėlininkams būtų kompensuoti iki 6 tūkst. Lt indėliai. Iki to laiko buvo kompensuojama iš valstybės biudžeto. Jie dabar iš tikrųjų gali gauti dar po 600 Lt. Su kai kuriais faktiškai jau visiškai atsiskaityta, su kuriais, žinoma, kurių buvo didesni indėliai… dabar priklausys nuo derybų. Derybos, aš turiu pasakyti, vyksta nuolat. Dabar derybų pirmininku yra paskirtas Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas ponas J.Aliukonis. Kiek aš informuotas, prieš mėnesį buvo Maskvoje. Klausimas juda į priekį. Žinoma, mes norėtume, kad tai būtų kuo greičiau, bet nėra taip, kad būtų atsisakoma apskritai kalbėti šiuo klausimu. Vadinasi, ta problema bus išspręsta.

K.ŠAVINIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi P.Gražulis.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Žemės ūkiui remti kiekvienais metais skiriama ne mažiau kaip 10% nacionalinio biudžeto lėšų, o tai sudaro daugiau kaip milijardą litų. Kaip tikrinama, ar šios lėšos racionaliai, efektyviai bei pagal paskirtį naudojamos ir kokie tokių tikrinimų rezultatai? Ačiū.

E.MAKELIS. Ačiū ponui J.Listavičiui už klausimą. Klausimas iš tiesų yra labai aktualus. Be abejo, jeigu skaičiuotume viską, kas skiriama aukštajam mokslui, žemės ūkio mokykloms, būtų galima priskaičiuoti panašią sumą, tačiau jeigu kalbėtume konkrečiai apie tai, ko labiausiai reikia ir yra svarbiausia, – lėšas nacionalinei žemės ūkio programai plėtoti, mes praėjusiais metais gavome tik 380 mln. Lt. Vadinasi, jos iš esmės naudojamos pajamoms palaikyti ir investicinėms programoms. Praėjusiais metais buvo tiek, kiek skirta. Planuoti 245 mln. Lt pajamoms palaikyti, kita dalis – investicinėms bei kitoms programoms, kurios yra patvirtintos Vyriausybės. Aš manau, kad šios lėšos naudojamos pakankamai efektyviai. Jeigu, sakykim, žiūrėtume į tai, kas yra daroma, kad ir į eksporto rėmimą, pavyzdžiui, pieno produktų, tai prie 1 mlrd. 400 tūkst. Lt pridėję 60 mln. Lt, mes gauname tai, kad 218 tūkstančių žmonių turi darbo ir pajamas.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Gražulis. Ruošiasi R.Smetona.

P.GRAŽULIS. Aš savo klausimą norėjau užduoti gerbiamajam premjerui, bet jo nėra. Manau, kad į mano klausimą nesugebės atsakyti švietimo ministras, bet gal iš dalies.

Gerbiamasis ministre, jūs puikiai žinote, kad Krikščionių demokratų partija lyg ir vienašališkai nutraukė koalicijos sutartį su Lietuvos konservatoriais. Trys krikščionių demokratų viceministrai – V.Adomonis, V.Janonis, V.Kriauza, kurie ne tik balsavo, bet ir inicijavo sutarties nutraukimą, ir toliau sėkmingai eina viceministrų pareigas. Vienintelė Švietimo ministerijos viceministrė G.Paliokienė, kuri nepalaikė koalicijos sutarties nutraukimo, neteko viceministrės pareigų. Kas tai? Man dabar kyla klausimas, kas vis dėlto inicijavo koalicijos sutarties nutraukimą ir koridoriuose replikuoja: “Jeigu ji taryboje būtų balsavusi už koalicijos nutraukimą, ji šiandien būtų viceministrė”.

Kitas klausimas. Galbūt tai yra Santaros – Šviesos ideologija? Tai priežastis, kuri yra įsivyravusi Švietimo ministerijoje…

PIRMININKAS. Kolega, klauskite!

P.GRAŽULIS. …kuri visiškai priešinga krikščioniškai demokratijai ir krikščioniškai moralei. Prašom atsakyti. (Balsai salėje)

K.PLATELIS. Ačiū. Švietimo ministerija ir aš asmeniškai nedalyvavau tame posėdyje ir tikrai nežinau, nei kas inicijavo sutarties nutraukimą ir kas kaip balsavo. Mes žiūrime daugiau iš tokių praktinių pozicijų – mums reikia vykdyti savo užduotis. Mes matome, kad šioje viceministro vietoje dabar turėtų dirbti pedagogas, nes vis dėlto labai daug klausimų yra tiesiogiai susiję su mokyklomis, todėl ryžomės šiam žingsniui.

Su jūsų kaltinimu, kad ministerija yra visiškai nusigręžusi nuo krikščioniškų vertybių ir krikščioniškų idėjų, aš sutikti nenorėčiau. Aš nežinau nė vieno nutarimo, kuris buvo sustabdytas, sakykim, buvusio ministro įsakymu. Nežinau nė vieno kolegijos nutarimo ar įsakymo, kuris buvo pradėtas rengti ir būtų sustabdytas. Aš nemanau, kad mūsų ministerija yra tokia, kaip jūs vaizduojate.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi V.Vilimas, jeigu yra.

R.SMETONA. Aš labai atsiprašau, bet taip pat noriu paklausti švietimo ministro.

PIRMININKAS. Neatsiprašinėkite.

R.SMETONA. Ką darysi! Pone ministre, ar pažadate štai čia, visų akivaizdoje, kad teiksite Vyriausybei pasiūlymą pakeisti neseną Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatyta, kad klasės, kuriose yra mažiau kaip dešimt vaikų, turi būti sujungiamos bendrai mokytis fizikos, chemijos ir pan.? Penktoji su šeštąja, septintoji su aštuntąja. Nesakykite “ne”. (Balsai salėje)

K.PLATELIS. Tai nėra lengvas klausimas. Šis nutarimas, kuriame atsirado skaičius dešimt, buvo labai sunkiai pasiektas, nes Finansų ministerija reikalavo, kad būtų penkiolika. Mes diskutuosime su finansų ministru.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Vilimas. Ruošiasi A.Salamakinas.

V.VILIMAS. Klausimas žemės ūkio ministrui ponui E.Makeliui.

Prieš kurį laiką privatizuojant cukraus pramonę Žemės ūkio ministerija sudarė Privatizavimo programą. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcija buvo įpareigojusi, kad į programą būtų įtrauktas fabrikų įsiskolinimų likvidavimas. Kiek aš žinau, programoje įsiskolinimų likvidavimas nenumatytas. Kodėl taip atsitiko ir kas dabar dengia šiuos įsiskolinimus?

E.MAKELIS. Dėkoju ponui V.Vilimui už klausimą. Iš tiesų pagal Vyriausybės pavedimą buvo parengta Privatizavimo programa. Ten buvo labai detaliai aptarti ir visi niuansai. Jie buvo patvirtinti Vyriausybės posėdyje ir, pagal Turto privatizavimo įstatymą, ši programa perduota vykdyti Turto fondui. Aš manau, kad į šį klausimą kartu turėtų atsakinėti ir Turto fondas. Tai, kas parašyta Vyriausybei pateiktoje Privatizavimo programoje, visi šie niuansai yra aptarti: tradicinių cukrinių runkelių auginimo zonų išlaikymas, laipsniškas prieinamumas ir kiti klausimai.

Klausimai dėl įsiskolinimų likvidavimo ten taip pat buvo detaliai aptarti, t.y. galime detaliai pasižiūrėti tuos klausimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi V.Cinauskas.

A.SALAMAKINAS. Klausimas finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, norėčiau sužinoti, kokia padėtis šiuo metu yra su Privatizavimo fondo lėšomis, nes yra neaišku. Nueinanti Vyriausybė sakė, kad tų lėšų yra labai daug, užteks indėliams ir kitoms programoms, dabar girdime, kad nėra tiek daug tų lėšų. Kaip apskritai yra? Kada bus grąžinami rubliniai indėliai gyventojams?

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš noriu visus informuoti, kad buvo planuojama per šių metų pirmąjį pusmetį į Privatizavimo fondą gauti 450 mln. litų. Faktiškai buvo gauta 367,7 mln. litų. Negauta 82,3 mln. litų.

Pagal Vyriausybės patvirtintas programas, kurios turėjo būti finansuojamos iš Privatizavimo fondo, šioms programoms pirmąjį pusmetį reikėjo 423, 6 mln. litų. Iš Privatizavimo fondo šioms programoms pervedėme 231,6 mln. litų. Įsiskolinimas už pirmąjį pusmetį, t.y. nebuvo finansuojamos Vyriausybės patvirtintos programos, 170 mln. litų. Vadinasi, visi tie projektai, kurie buvo numatyti, šiandien yra įšaldyti.

Gyventojų indėliams atkurti yra sukaupta 650 mln., jie laikomi Lietuvos banke. Ten problemų nėra, nes pagal įstatymą du trečdaliai gaunamų lėšų visą laiką nukreipiamai į specialią sąskaitą, kuri naudojama išmokėti Taupomojo banko indėliams. Ten kol kas problemų nėra ir, manau, nebus. Su antrąja grupe bus visiškai atsiskaityta.

Man nerimą kelia tai, kad antrajame pusmetyje iš esmės turėtume gauti į Privatizavimo fondą 482 mln. litų. Kaip rodo skaičiavimai, manau, kad tai nebus padaryta ir tiek pinigų negausime.

Dar viena problema – yra paskolinta iš šio fondo 240 mln. litų “Mažeikių naftai”. Rugpjūčio 8 d. sueina grąžinimo terminas. Aš labai abejoju, ar šiuos 240 mln. litų “Mažeikių nafta” sugebės grąžinti į Privatizavimo fondą.

Atsižvelgiant į tai, lėšų trūkumas finansuoti Vyriausybės patvirtintas programas šiais metais turėtų būti apie 350 mln. litų. Dėl to Vyriausybė turės peržiūrėti visas šių metų programas. Tie objektai, kurie nepradėti statyti, nepradėti įgyvendinti investiciniai projektai, manau, šiais metais bus įšaldyti, o lėšos, kurios bus gaunamos, t.y. viena trečioji, bus naudojamos tik tiems objektams, kuriuos reikia baigti. Tai tiek galiu informuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas. Ruošiasi J.Olekas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis kultūros ministre, turbūt jums žinoma, jog Dubingių miestelis neturi kultūros namų, bibliotekos, muziejaus. Pagrindinės mokyklos bibliotekėlė ir patekę į šią mokyklą atskiri muziejiniai eksponatai negali patenkinti miestelio visuomenės kultūros poreikių, o tik parodo jos varganą būseną šiame krašte. Miestelio centre stovi gerai prižiūrėtas, erdvus medinis pastatas – XIX a. smuklė su dengtu užvažiuojamuoju kiemu. Šiame statinyje užtektų vietos ir etnografinio muziejaus eksponatams, bibliotekai ir įvairaus amžiaus žmonėms susiburti ir naudingai praleisti laisvalaikį.

Iki praėjusių metų šis pastatas priklausė Vidaus reikalų ministerijai ir buvo išlaikomas epizodiškai atvykstantiems valdininkams atsipalaiduoti. Teko kreiptis į buvusį vidaus reikalų ministrą poną S.Šedbarą dėl šio pastato perdavimo Dubingių gyventojų kultūros reikmėms. Ministras labai greitai atsiliepė ir atsisakė šio statinio kultūros labui. Tačiau jau metai Molėtų rajono savivaldybė, kartu ir Dubingių seniūnija, nei iš Kultūros ministerijos, nei iš Vyriausybės, nei papildomai iš Vidaus reikalų ministerijos nesulaukė ne tik sprendimo, bet ir atsakymų į siunčiamus raštus. Galiu pateikti išsiųstų raštų datas ir numerius.

Nebandau jums aiškinti apie svarbą turėti lietuvišką kultūros centrą krašte, kuris labai nukentėjo dėl okupantų įvykdytos lietuvių nutautinimo politikos. Prašom atsakyti.

A.BĖKŠTA. Labai ačiū. Jeigu jūs galėtumėte man duoti tuos dokumentus, aš su malonumu juos paimčiau ir pakontroliuočiau, kokia yra dabar situacija. Atsiprašau, dabar aš atsakyti konkrečiai negaliu, bet tikrai pasižiūrėsiu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas. Ruošiasi F.Palubinskas.

J.OLEKAS. Norėjau paklausti premjero, galbūt susisiekimo ministro, bet jų nė vieno nėra, nes šiandien liepos 1 diena, t.y. ta diena, kai Vyriausybė buvo įsipareigojusi Ekonomikos komitetui, kad bus parengta tvarka dėl telekomunikacijų išpirkimo iš privačių vartotojų, kurie savo lėšomis įrengė tinklus. Šiandien jau liepos 1 diena, bet tvarkos nėra, o žmonės ir toliau laukia.

Dabar paklausiu ponios I.Degutienės. Ar jums yra žinoma ta problema nuo 1994 m., kuri susidarė pakeitus Pensijų įstatymą, ir daliai specialybių, kurios dėl pavojingumo ar kenksmingumo… anksčiau išeidavo į pensiją? Turiu omeny giluminius narus, kurie anksčiau išeidavo į pensiją 50 metų, o dabar reikia dirbti vyrams beveik iki 62 metų. Ar galima tą problemą išspręsti kokiu nors būdu? Kiek žinau, parlamentarai visur kreipėsi ir niekur negavo teigiamo atsakymo.

I.DEGUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Turbūt čia yra ne tik narų problema, bet tokia pati problema, kaip jūs prisimenate, iškilo ir balerinoms, kurios išeina 45 metų į pensiją, tokia pati yra lakūnų, cirko artistų, orkestrų, grojančių pučiamaisiais instrumentais, problema, t.y. tų profesijų, kurių atstovai pagal senuosius įstatymus išeidavo į pensiją anksčiau. Kaip jūs žinote, priėmus naująjį Socialinio draudimo pensijų įstatymą, tokių lengvatų niekur nėra, o pensinis amžius visiems yra nustatomas vienodas. Tačiau, sakykim, dabar balerinos, kurios išeina į pensiją, tiksliau sakant, nutraukia darbo sutartį 40 metų iki tol, kol joms sukaks pensinis amžius… jos dabar gauna rentą. Dabar yra rengiamas atskiras įstatymas visoms toms profesijoms ir valstybė sudaro galimybes anksčiau išeiti į pensiją, įvertinant jų pavojų sveikatai. Jūsų konkrečiu klausimu narams slėgio skirtumas kenkia jų sveikatai, lygiai taip pat su lakūnais, bet jie negautų visos pensijos. Yra galimybė išeiti anksčiau, bet gauti ne visą pensiją, o 80% ar 70%. Šiandien prie to projekto yra dirbama.

Kitas dalykas. Visoms mano išvardytoms grupėms yra siūloma persikvalifikuoti, t.y. per mūsų profesinio mokymo tarnybą įsigyti kitą profesiją, kitą specialybę. Vadinasi, tuomet bus taip, kad jie galės išeiti į vadinamąją išankstinę pensiją ir negauti jos visos, bet įsigijus naują profesiją dirbti.

J.OLEKAS. Kada tą įstatymo projektą mes matysime Seime?

I.DEGUTIENĖ. Tas įstatymo projektas yra parengtas. Jis yra derinamas su kitomis ministerijomis.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Ruošiasi J.Matekonienė.

F.PALUBINSKAS. Klausimas būtų Ministrui Pirmininkui ir kitiems ministrams, pasirašantiems sutartis su užsienio valstybėmis ir institucijomis. Seimas turi pritarti sutartims, kurių vertimai yra netikslūs ir dalykiniu, ir kalbiniu atžvilgiu. Tai yra nepriimtina situacija, nes netikslūs vertimai klaidina mūsų žmones. Ką darysite, kad tokie netikslūs sutarčių vertimai daugiau nebūtų teikiami Seimui patvirtinti?

PIRMININKAS. Čia turbūt klausimas užsienio reikalų ministrui?

F.PALUBINSKAS. … ir kitiems, finansų…

A.SAUDARGAS. Pavedimas jau yra. Į tai bus atsižvelgta. Tai teisybė, ką jūs sakote. Iš tiesų vertimuose yra netikslumų.

Yra tam priežasčių, ir tai bus sprendžiama. Yra jau Vyriausybės pavedimas.

PIRMININKAS. Seimo narė J.Matekonienė. Ruošiasi S.Slavickas.

J.MATEKONIENĖ. Aš norėjau paklausti Ministrą Pirmininką, bet kadangi jo nėra, aš norėčiau tuomet kreiptis į ponią ministrę I.Degutienę. Sprendžiant klausimus darbo grupėje dėl keleivinio transporto optimizavimo, mes gavom tokius labai vaizdžius duomenis, kad šiuo metu keleivinio transporto lengvatomis Lietuvoje naudojasi 1 mln. 904 tūkst. ir dar kažkiek žmonių. Dabar dėl kito klausimo yra tokie duomenys, kad sprendžiant privalomojo transporto draudimo klausimus, mes vėlgi gavom duomenis, reikėtų drausti 1 mln. 200 transporto priemonių. Tuomet puikiai galima suskaičiuoti, kad mūsų keleiviniu transporto važinėja išties vien tiktai lengvatininkai. Todėl vėl kiti skaičiavimai rodo, kad šiuo metu reikėtų ne mažiau 3 Lt vertės keleivinio transporto bilieto, kad šiaip taip dar važinėtų autobusai ir troleibusai. Šitokie skaičiai rodo labai sudėtingą situaciją, kurią reikia iš esmės keisti. Prašom pasakyti, ar yra galvojama ir kas galvojama dėl šio šios situacijos?

I.DEGUTIENĖ. Ačiū. Iš tiesų jūs visiškai tiksliai pasakėt skaičius, kadangi tuos skaičiavimus atliko mūsų ministerija. Yra parengta visiškai nauja lengvatų koncepcija. Pirmiausia tai šią dieną iš tiesų yra nenormali situacija, kai daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos gyventojų turi lengvatas. Tos lengvatos visiškai neatitinka Europos Sąjungos standartų, net tų standartų, kuriais vadovaujasi mūsų kaimyninės valstybės, Latvija, Estija ir Lenkija. Todėl naujoje koncepcijoje yra vienintelis kriterijus, t.y. lengvatos priklausytų, kaip ir visur, žmonėms su negalia, tiems, kurie yra invalidai, o toliau yra numatyta visa kompensavimo tvarka įvertinant žmogaus pajamas. Tai būtų vieninga socialinė pašalpa, kadangi į tą pašalpą įeitų, kaip šiandien yra, kompensavimas už važiavimą keleiviniu transportu, kompensavimas už šildymą ir komunalines paslaugas, daug kitų kompensacijų. Kai bus visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, tada bus skaidri socialinių pašalpų išmokėjimo sistema, įkalkuliuojant visas pajamas. Jeigu žmogaus pajamos yra mažos, tada valstybė duoda tam tikrą paramą, įvertindama visas mano minėtas šiandienines lengvatas. Be abejo, kai yra vienintelis kriterijus, tai yra pajamų kriterijus, socialinių pašalpų ir išmokų iš valstybės biudžeto turėtų sumažėti.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Slavickas. Ruošiasi D.Sadeikienė.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui. Nelegalių migrantų ir jų vedlių pamėgta Lietuvos-Baltarusijos siena kelia visiems nerimą. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Kaip sekasi sienos demarkavimo darbai? Antras klausimas, ar prisideda prie sienos apsaugos įrangos tos Europos valstybės, su kuriomis pasirašytos bevizio režimo sutartys? Ačiū.

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Lietuva sienos ženklinimo darbus vykdo normaliai, pagal grafikus, t.y. mūsų šalis atlikusi visus suplanuotus darbus. Problemų yra dėl šių darbų, atliekamų Baltarusijos. Imamasi priemonių, kad paspartintume tai, visais galimais kanalais.

Dėl antrojo jūsų klausimo, ar prisideda prie to jūsų paminėtos šalys. Drįsčiau sakyti, tai yra daugiau moralinė parama, o techninė pagalba, kuri labai svarbi šiuo klausimu, na, yra iš kitų šalių, kompanijų įsikūrusių didžiausiose šalyse, kurios kaip tik suinteresuotos tos sienos apsauga.

Ir naudodamasis proga aš ponui V.Cinauskui norėčiau patikslinti, tiesa, jo nėra, dėl pastato Dubingiuose. Šiandien aš pasirašiau dokumentą, kur galutinai tas klausimas, man atrodo, išsprendžiamas teigiamai.

PIRMININKAS. Kultūros ministro ir nereikia. Užsienio reikalų ministras dar norėtų pridėti.

A.SAUDARGAS. Noriu pridurti, jeigu galima. Jūs paminėjot, ministras paminėjo, kad problemų yra Baltarusijos pusėje. Mano vizito į Minską metu, šių metų pradžioje, mes pasiūlėm baltarusiams, kad per mus būtų galima gauti finansinės paramos iš Europos Sąjungos baltarusių sienai demarkuoti. Tai pavyko padaryti. Dabartiniu metu jau vyksta procesas ir bus parama. Tai tą galima taip pat priskaičiuoti kaip tam tikrą materialinį indėlį taip pat ir tų Europos Sąjungos valstybių, su kuriomis mes turime bevizį važiavimą. Taigi šita idėja buvo įgyvendinta.

PIRMININKAS. Seimo narė D.Sadeikienė. Ruošiasi R.Dagys.

J.D.SADEIKIENĖ. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, Muitinės departamento įsakymu sustabdytas Drobeko sistemos taikymas laikinai įvežamoms perdirbti prekėms. Šios sistemos esmė, kaip žinia, buvo ta, kad laikino įvežimo perdirbti procedūra būtų taikoma atliekant technologinio perdirbimo operaciją su jau importuotomis į Lietuvą prekėmis, už kurias sumokėti importo muitai ir mokesčiai ūkio subjektui sugrąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu tos prekės yra panaudojamos gaminti užsienio partnerių užsakytą produkciją ir skirtos eksportuoti. Noriu jūsų paklausti. Ar šios sistemos sustabdymas yra laikinas, ar numatomas jos pakeitimas, kita tvarka šiam procesui reglamentuoti? Ačiū.

J.LIONGINAS. Šios sistemos sustabdymas yra laikinas, kadangi Muitinės departamentas labai daug pažeidimų nustatydavo, kai prekės, sakykim, mazgai, detalės, būdavo atseit laikinai įvežamos į Lietuvą gaminti kažkokią produkciją, o paskui lyg ir išvežamos, nors dažniausiai dauguma likdavo pačioje Lietuvoje. Dabar rengiamas naujas pataisytas projektas, Muitinės departamentas rengia maždaug dešimt tokių teisės aktų, todėl aš manau, kad po 2–3 mėnesių turėtų būti naujas šio klausimo sprendimas.

PIRMININKAS. Pageidavimas, kad ministrai ir ministrės kalbėtų šiek tiek garsiau. R.Dagiui jau bus atsakinėjama garsiau. Dabar R.Dagio klausimas, paskui J.Galdiko.

R.J.DAGYS. Tą patikrinsiu. Kaip tik klausimas ir yra gerbiamajam finansų ministrui. Noriu pasinaudoti ta proga, kad jis šiandien gana atvirai atsakinėja ir labai atvirai pateikia skaičius, kas reta iš šitos tribūnos. Jūs minėjote sudėtingą situaciją dėl finansavimo tų objektų, kurie finansuojami iš privatizavimo lėšų. Aš norėjau paklausti. Ar negresia toks statybų objektų sustabdymo pavojus, ypač mokyklų, kurios yra finansuojamos iš Rytų programos, kur finansavimas yra numatytas iš biudžetinių lėšų?

J.LIONGINAS. Yra išleistas Vyriausybės posėdžio protokolas, kuriame visi ministrai įpareigoti iki liepos 9 d. peržiūrėti visų savo sričių biudžetus. Ten numatyta, kad reikia pateikti pasiūlymus iki 50% sumažinti nepaprastąsias išlaidas, investicijas. Tai šiuo atveju yra mokyklos. Čia turėtų apsispręsti Švietimo ir mokslo ministerija, kokios mokyklos toliau turės būti finansuojamos iš biudžeto, t.y. iš tų lėšų, kurios jau numatytos, ir kokių mokyklų statybų finansavimas ir t.t. bus nukeltas gal kitiems metams. Aš manau, mes tą sprendimą artimiausiu metu Vyriausybėje priimsim, peržiūrėdami nepaprastųjų išlaidų eilutes.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas. Ruošiasi S.Burbienė.

J.GALDIKAS. Gaila, bet turbūt vėl reikės atsakyti finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti dėl PVM mokėjimo už sanatorinį gydymą, tiksliau, PVM skaičiavimo. Iki 1997 m. liepos 1 d. Sveikatos draudimo įstatymo įvedimo mokėjimą vykdydavo “Sodra”, medicinos įstaigoms PVM nebuvo skaičiuojamas. Įgyvendinus Draudimo įstatymą, “Sodra” būtent tą dalį 3% perveda privalomam Sveikatos draudimo fondui ir tuos mokėjimus vykdo ligonių kasos. Mokesčių inspekcijos viršininkės ponios N.Pitrėnienės buvo toks išaiškinimas ir PVM nebuvo skaičiuojamas. Bet nuo šių metų sausio mėnesio 26 dienos ponas Gurauskas traktuoja šituos dalykus jau kitaip ir būtent Mokesčių inspekcija skaičiuoja ir reikalauja mokėti PVM nuo 1997 m. liepos 1 d. plius delspinigius. Iš esmės juk tai yra tos pačios “Sodros” lėšos, tik kitoje vietoje. Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Žinoma, aš dabar neturiu Mokesčių inspekcijos išaiškinimo tuo klausimu. Grįžęs pasidomėsiu ir jeigu bus, aš pasistengsiu jums atsakyti raštu.

J.GALDIKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar klausia S.Burbienė. Ruošiasi A.Stasiškis.

S.BURBIENĖ. Mano klausimas būtų finansų ir valdymo reformų ministrams. Kaip mes žinome, yra rengiamas biudžeto peržiūrėjimas, tai neabejotina, kad viena iš mažinamų eilučių būtų valdymo išlaidos. Tačiau aš jau turiu žinių, kad kai kurios žinybos, konkrečiai departamentai, jau yra gavę raštus su rekomendacijomis sumažinti 15% išlaidas. Todėl mano klausimas būtų toks. Suprantant, kad išlaidas valdymui reikės mažinti, ar nebus taip, kad vėl nukentės tie mažiukai, t.y. tie, kur skyriaus viršininkai gauna maždaug pusantro tūkstančio, o ten, kur gauna kelis tūkstančius, kur atlyginimai yra visiškai kitokie, net ir tas procentas, jiems reikš visiškai ką kita. Ar jūs nemanote, kad reikėtų peržiūrint biudžetą stengtis atkurti nors kokias proporcijas, panašias į tas, kurios turėtų būti Lietuvoje, ar vėl kaip įprasta, bus pjaunama visiems vienodai ir tie mažiukai labiausiai nukentės.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Jūs gal visi pastebėjote, kad mes rengiamės pateikti biudžeto išlaidų sumažinimo projektą dar šioje sesijoje. Tačiau aš daug kartų minėjau, kad per pusantros savaitės įsigilinti į visas problemas, t.y. į visų biudžetinių organizacijų finansavimą, taip pat daromas išlaidas, neįmanoma. Ir tai atidėta iki rudens sesijos.

Tas 15% taip. Aš jau prieš tai atsakinėjau. Tai pasiūlyta, įpareigotos visos ministerijos peržiūrėti, kaip galima iki 15% sumažinti paprastąsias išlaidas. Klausimas dėl darbo užmokesčio. Yra tik vienas sprendimas, kur galės peržiūrėti, jeigu mokami priedai, tai tie priedai kiekvienu atveju gali būti panaikinti. Bet, kaip jūs žinote, yra Vyriausybės nutarimais patvirtinti kiekvienos pareigybės koeficientai, ir jeigu jis priimtas į tą pareigybę, mažinti to koeficiento pagal įstatymus neleidžiama. Aš manau, kaip tik yra du mėnesiai paanalizuoti išlaidas visų biudžetinių organizacijų. Manau, kad rezervų dar yra.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį Seimo nariui A.Stasiškiui.

A.N.STASIŠKIS. Aš norėčiau paklausti premjero, bet kadangi jo nėra…

PIRMININKAS. Suteikiu žodį A.Stasiškiui, po to S.Kaktys norėtų tikslinti buvusį atsakymą.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Kadangi jo nėra, tai galbūt kultūros ir užsienio reikalų ministrai galėtų kiek pakomentuoti. Prieš pat premjero vizitą į Maskvą, Seimas priėmė dvi rezoliucijas, raginančias Vyriausybę pradėti tartis su Rusija ir kitomis NVS šalimis dėl buvusių politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių priežiūros, taip pat dėl kalinių ir tremtinių asmens bylų susigrąžinimo.

Kiek žinau, vizito metu nebuvo šios problemos minimos. Labai natūralu – per pusdienį laiko, aišku, neįmanoma to padaryti. Todėl klausimas: ar manoma ir kaip šitas problemas pradėti judinti?

A.BĖKŠTA. Labai ačiū už klausimą. Praėjusį kartą buvo panašus klausimas, aš sakiau, kad išsiaiškinsiu dėl kapaviečių. Turiu pasakyti, kad yra parengtas sutarties projektas tarp Rusijos ir Lietuvos dėl karių kapų priežiūros Lietuvoje ir mūsų tremtinių kapų priežiūros Rusijoje. Prie to projekto dar yra dirbama, jis faktiškai yra parengtas, reikia baigti ir jį pasirašyti. O antrą klausimą gal ministras A.Saudargas.

A.SAUDARGAS. Kaip šitas, taip ir kitas klausimas yra darbo grupių dvišalės Rusijos-Lietuvos komisijos darbotvarkėse. Ministro Pirmininko vizito metu buvo pasirašyti jau užbaigti dokumentai, buvo gana didelis paketas dokumentų pasirašyta, o kurie dar neužbaigti, prie jų dirbama. Tas pastarasis, kurį jūs minėjote, nelabai lengvai eina, galiu taip pasakyti, tos derybos, bet mes nuolat tariamės ir mūsų komisijos pusės grupių vadovai ir grupės atsiskaito. Ateinantis plenarinis darbo grupių susitikimas bus rudenį. Galbūt ruošiantis, mes žinome, kad mūsų Prezidentas pakviestas vizito, tai gal ruošiantis vizito į Maskvą Respublikos Prezidentui pavyks pasiekti pažangos…

PIRMININKAS. Dėl kolegės S.Burbienės klausimo ministras S.Kaktys.

S.KAKTYS. Aš džiaugiuosi kolegės S.Burbienės klausimu ir noriu pasakyti, kad anksčiau Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija galbūt nesigilino į bendrus valdymo klausimus, daugiau gal į savivaldos, regionų arba apskričių klausimus. Šiandien pozicija yra šiek tiek pakitusi, užduotys yra bent jau premjero valia suformuotos kiek kitokios ir per įvairius projektus, tai ir per Kanados projektą konkrečiai, apie kurį praeitą kartą kalbėjome, būtent Valdymo reformų ir savivaldybių ministerija teiks įvairius siūlymus ministrų kabinetui dėl valdymo lėšų racionalaus panaudojimo, taip pat dėl racionalios valdymo sistemos tam tikro modelio paieškos. Matyt, šitie procesai ir anksčiau turėjo būti, bet jie nevyko taip, kaip norėjosi, ir valdymo išlaidos yra kai kuriose vietose išpūstos. Reikia ieškoti optimalesnės struktūros ir ruoštis. Matyt, kad esant kitam Seimui, politinė valia gal bus kitokia ir bus ieškoma galbūt racionalesnio Vyriausybės modelio, gal bus žiūrima, revizuojama ministerijų skaičius. Būtent tam reikia labai ramiai tvarkingai pasiruošti, kad nebūtų tie sprendimai valios sprendimai ir niekuo nepagrįsti.

PIRMININKAS. Teisę klausti suteikiu kolegai J.Šimėnui. Ruošiasi A.Čaplikas.

J.ŠIMĖNAS. Aš savo rankose turiu išrauką iš “Valstiečių laikraščio” “Šėtoniška Grūto misterija”. Tam tikrą analogiją aš galėčiau matyti ir Neringos miesto mero darbuose, ir daugelyje kitų projektų, kurie šiuo metu Lietuvos parkuose vykdomi, kuriuos projektuoja kraštotvarkos specialistai, o dabar, drįsčiau pasakyti, griovėjai A.Mituzas ir profesorius P.Kavaliauskas. Nors abiem atvejais kėsinamasi į gamtos pusiausvyros suardymą, bet nei vienu, nei kitu atveju nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Gal naujas ministras, neseniai dirbantis, galėtų pasakyti, kodėl gi šitaip atsitiko.

D.LYGYS. Ačiū už klausimą. Dėl Kuršių nerijos, tai jūs žinote, kad dabar tikrai viskas iš naujo nagrinėjama, yra sudaryta nauja darbo grupė ir poveikis aplinkai bus taip pat atliktas. Dėl Grūto, tai to projekto… Net nežinau, pagal visas taisykles jį tvirtinti turėtų regiono departamentas. Koks dabar jo poveikis aplinkai? Man atrodo, kad nėra didelis, minimalus, negaliu pasakyti dėl tų procedūrų, ar jos buvo pažeistos, ar ne. Bet jau manęs klausė ir aš tuo dalyku pasidomėsiu. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Čaplikas. Ruošiasi R.Hofertienė.

A.ČAPLIKAS. Norėčiau klausti ministro S.Kakčio. Ponas ministre, per savo ministravimo mėnesį jūs jau pagarsėjote kaip aršus lygių teisių ir galių gynėjas. Jūs žinote, kad Seimas 1997 m. priėmė Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą, kuriuo iš tikrųjų atėmė visą nekilnojamąjį turtą iš savivaldybių. Šiandien yra įregistruota Seime pataisa, leidžianti ištaisyti šią klaidą. Mes laukiame komitete naujosios Vyriausybės nuomonės. Aš norėčiau jūsų paklausti, jau praėjo beveik mėnuo, kada ta nuomonė bus pateikta? Tikiuosi, kad ji bus teigiama.

S.KAKTYS. Ačiū, kad jūs mane taip palankiai pristatote savivaldybėms. Manau, kad ne tik savivaldybių turtas, bet ir kiti klausimai yra savivaldybių teisių gynybos objektas, ir galima tai įvairiai suprasti. Iš tikrųjų klausimas yra šiandien svarstomas, jis yra derinamas. Man atrodo, problema yra ta, kad Turto fondas yra pradėjęs turto perėmimo iš savivaldybių procesą, ir bene 70% ar 80% tai yra padaręs. Jeigu dabar grįžtume atgal, tai būtų sudėtingas procesas, savivaldybės šių metų biudžete neturi lėšų tą turtą įteisinti, jį juridiškai įregistruoti, kaip reikia, apskaityti ir toliau juo disponuoti. Tai yra tiesiog problema, bet aš esu už tai, kad savivaldybės turėtų savarankiškai, laisvai turtu naudotis ir disponuoti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė. Ruošiasi A.Akstinavičius.

R.HOFERTIENĖ. Aš savo klausimą iš dalies norėčiau adresuoti švietimo ir mokslo ministrui dėl Klaipėdos choro “Aušrinė” išvykimo į pirmąjį pasaulinį chorų konkursą Amerikoje. Tačiau galbūt ne vien jam, nes jau nuo vasario mėnesio ir mūsų komitetas, ir Klaipėdos Seimo nariai ne kartą kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į Kultūros ministeriją, ir į Švietimo. Profesoriaus F.Sereikos vadovaujamas choras visuose tarptautiniuose konkursuose laimi aukso, sidabro medalius. Dabar jau paskutinė viltis žlunga, jeigu Vyriausybė nei iš dalies neparems. Tai ir prevencinis darbas, daug metų užimta daug moksleivių ir t.t. Tėvai patys remia (aš suprantu, kad lėšų nėra) ir šiek tiek savivaldybė. Jeigu skubiai Vyriausybė nė kiek neparems, žlunga paskutinė F.Sereikos ir choro “Aušrinė” viltis.

K.PLATELIS. Ačiū už klausimą. Mes turime lėšų tiktai olimpiadoms, ir dabar, kai tų tarptautinių olimpiadų daugėja, mums neužtenka to biudžeto, kuris yra skirtas, išsiųsti į visas olimpiadas savo moksleivius. Mums nėra paskirta tokia eilutė, pagal kurią galėtume remti meno kolektyvų išvykimą į užsienį, nes jų yra labai daug. Prevencijos lėšų Klaipėdos apskričiai skirta 190 tūkst. Lt. Gal Klaipėdos apskritis galėtų paremti iš tų lėšų, jeigu tai yra prevencinis projektas, bet aš labai abejočiau, nes jau tie visi projektai turbūt yra įvertinti ir nutarta, kam skirti lėšų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius. Ruošiasi L.Sabutis.

A.AKSTINAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. Gerbiamasis ministre, paskutiniu metu labai daug kalbama apie bausmių politiką, apie baudžiamąjį kodeksą, apie situaciją kalėjimuose, apie kalinių padėtį. Aš visiškai sutinku, kad tai iš tikro yra opi problema ir tuos klausimus reikia spręsti. Bet aš vis dėlto norėčiau paklausti. Mes turime nusikaltėlį ir turime nusikaltimo auką. Jeigu tas dėmesys yra kreipiamas… (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega Arvydai. A.Akstinavičius tęsia mano nutrauką klausimą.

A.AKSTINAVIČIUS. Ačiū. Tas dėmesys yra šiuo metu vis dėlto akcentuojamas pakankamai vienpusiškai, ir iš tikro į nusikaltimo aukų problemas mes kreipiame pakankamai mažai dėmesio. Net jeigu paimsime ir savižudybių skaičių, deja, nusikaltimo aukos lenkia nusikaltėlius. Aš norėčiau jūsų paklausti, ką jūs artimiausiu metu planuojate daryti, kad vis dėlto nusikaltimo aukos patirtų kokį nors didesnį dėmesį ir kad būtų sprendžiamos jų problemos, kad ta reabilitacija, kurios jiems iš tikro reikia, tiek psichologinė, tiek materialinė, tiek psichinė, kad būtų… Kas yra daroma ta linkme ir ką planuojate artimiausiu metu daryti? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Mūsų valstybėje kol kas nusikaltimo aukų klausimui mažai skiriama dėmesio. Aš manyčiau, būtų galima kalbėti apie du pagrindinius dalykus: yra parengtas teisinės pagalbos įstatymo projektas ir yra numatyta, kad teisinę pagalbą, t.y. advokato pagalbą, galėtų gauti ne tiktai kaltinamieji, teisiamieji, bet ir nukentėjusieji baudžiamosiose bylose, taip pat atskirų kategorijų bylose, taip pat ir tie asmenys, kurie nesugeba samdyti advokato ir atskirų kategorijų civilinėse bylose. Tai vienas dalykas. Tas projektas yra atiduotas Vyriausybei. Tam įstatymui įgyvendinti reikia pinigų. Aš labai norėjau, kad jau kitais metais būtų teisinės pagalbos sistemos kūrimui pinigų, bet suprantu tas problemas, su kuriomis susiduriame, gana sunku bus tas lėšas gauti. Tačiau mes tikrai dirbsime šia linkme.

Kitas dalykas – tai yra tiesioginis dalykas, kuris yra susijęs su nusikaltimo aukom. Mūsų valstybėje kol kas nėra nusikaltimo aukų pagalbos įstatymo arba, sakykim, tam tikro fondo. Daugelyje Europos Sąjungos išsivysčiusių šalių yra tie dalykai. Sakykim, Danijoje yra pagalbos nusikaltimų aukoms įstatymas, ir tais atvejais, kai valstybė nesuranda nusikaltėlio, ji šiek tiek kompensuoja žalą. Taip pat ir Lenkijoje yra sukurtas pagalbos nusikaltimo aukoms fondas. Tačiau, deja, tie dalykai yra susiję su lėšomis. Pavedimas rengti pagalbos nusikaltimo aukoms įstatymą yra duotas Teisės institutui. Aš manau, kad šia linkme mes tikrai judėsime, tačiau, dar kartą akcentuoju, tai yra susiję su pinigais. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėkoju. Aš taip pat norėčiau pasiteirauti teisingumo ir valdymo reformų ministrų. Buvo priimta Seimo rezoliucija ne taip seniai dėl daugmaž vienodų kriterijų nustatant atlyginimus teisingumo ir valstybės tarnautojams. Šiandien priimant ir svarstant Valstybės tarnybos įstatymą tai buvo aštriai akcentuota. Ar yra rengiami konkretūs projektai, ar bus kokių nors siūlymų artimiausiu metu Seimui?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Projektai yra jau parengti. Vyriausybė buvo pavedusi, šį pavedimą vykdė Socialinės apsaugos ministerija, taip pat mūsų ministerija ir Valdymo reformų ministerija. Projektai jau yra parengti ir mes rytoj (jeigu kalbame apie teisėjų atlyginimus, socialinių garantijų įstatymą) jau jį baigsime svarstyti ministerijoje ir atiduosime. Projektai yra.

S.KAKTYS. Noriu pasakyti, kad tai nėra toks paprastas klausimas ir tai vėlgi remiasi į tam tikrą optimalaus valdymo modelio paiešką. Yra dar toks vienas siūlymas, kuris susijęs ir su Seimu, kad turėtų būti sudaryta iš Seimo, Prezidentūros ir Vyriausybės atstovų tokia komisija, kuri ieškotų racionalaus valdymo modelio. Atlyginimų sistemos klausimą, tokio proporcingo, nuoseklaus išdėstymo klausimus irgi, matyt, spręs ir vertins. Netolimoje ateityje šis klausimas bus sprendžiamas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji ministrai. Taip baigėsi priešpaskutinė pavasario sesijos Vyriausybės valanda. 24 Seimo nariai turėjo galimybę paklausti. 15 minučių pertrauka. Toliau dirbame 17.15 val.

Pertrauka

Savaitės (nuo 1999 07 05) – 1999 m. liepos 7 d. (trečiadienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) darbotvarkių projektai

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų laikrodžiai tikriausiai vėluoja kokias 30 sekundžių. Tęsiame toliau posėdį. A.Kubilius pateikia kitos savaitės preliminarią darbotvarkę. Tęsiame posėdį, kolegos.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalinta tikėtinai mūsų paskutinės savaitės dviejų posėdžių dienų darbotvarkė. Pagrindiniai darbai yra siekis baigti tuos darbus, kuriuos galima baigti ir kuriuos reikia baigti prieš vasaros atostogas. Daugiau aš neturiu ką pasakyti. Turėsime apsispręsti dėl to, ar pritariame Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrai. Taip pat yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymas surengti Aukštojo mokslo įstatymo svarstymą, tam tikrą pasitarimą šiuo klausimu. Tai yra numatyta paskutinę dieną, t.y. liepos 8 dieną.

Seniūnų sueiga diskutavo, kurią valandą būtų geriau tai daryti. Matyt, artimiausiu metu bus viskas nutarta.

PIRMININKAS. Ž.Jackūnas dėl darbotvarkės.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų paprašyti dar įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę mūsų šiandien nelabai pasisekusį Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo”.

A.KUBILIUS. Gerai. Sutinku. Mes tikrai tai įtrauksime.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galime preliminariai pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Labai ačiū.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹, 32, 35, 82, 82¹, 282, 284, 290, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo, papildymo 82² straipsniu ir 283 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1708(4) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Kaip buvo sutarta iš ryto, yra likęs dar projektas Nr.P-1708(4) – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu bei vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Dar sykį kartoju, projektas Nr.P-1708(4). Gerbiamieji kolegos, turime šio projekto Nr.P-1708(4) svarstymą. Jeigu Sekretoriatas mums įjungtų… taip ir padaryta.

Kolegos, svarstymas. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, šis teikiamas svarstyti Seimo Pirmininko parengtas įstatymo projektas sprendžia kelias svarbias problemas. Pirmoji problema – tai nelegalių asmenų gabenimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos. Taip pat komitete buvo išskirta ir papildyta dar vienu straipsniu, kuriame kalbama apie bausmes už nelegalų Lietuvos piliečių išgabenimą į užsienio šalis nelegaliam darbui ar turint kitokį neteisėtą tikslą. Taigi keli straipsniai sprendžia šias problemas.

Manau, kad yra pavykę geriau diferencijuoti bausmes, kad jos labiau atitiktų atskirų nusikaltimų rūšių pavojingumą. Pavyzdžiui, nelegaliai perėjusių valstybės sieną asmenų slėpimas nusipelno mažesnės bausmės. Mes iš tiesų galime matyti praktinių atvejų, kai kur nors eilinis kaimo žmogus, nesusigaudęs, ką jis padarė, priima nelegaliai gabenamus į kitą šalį asmenis ir leidžia jiems pernakvoti.

Šiame projekte taip pat tiksliau reglamentuojamas kyšio davimas. Manau, teisėsauga dabar galės išvengti tam tikrų praktinių sunkumų, su kuriais ji susidurdavo. Taip pat ne vienu atveju yra atsisakoma konkrečios žemutinės laisvės atėmimo bausmės ribos. Taigi teismui paliekama galimybė atskirais atvejais atsižvelgti į aplinkybes ir neskirti įkalinimo bausmės.

Tikiuosi, kad šiam projektui jūs pritarsite, ir mes galėsime išspręsti keletą svarbių problemų.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Daugiau nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo šiam projektui pritariame.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymą svarstyti ypatingos skubos tvarka, taigi priimti kartu su kitais Baudžiamojo kodekso pataisymais, kuriuos esame padarę. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėl šio mūsų siūlymo – dėl ypatingos skubos, kurią teikė Seimo Pirmininkas, – E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Na, negalima tokių įstatymų priimti ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKAS. Viskas? Visi argumentai? Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš pasakyčiau, kad Seimo Pirmininkas jau pateikė patobulintą variantą. Mes komitete turėjome net kelis posėdžius ir dar jį tobulinome. Paskutiniajame komiteto posėdyje faktiškai nebuvo jokių nei žodžiu, nei raštu pateiktų pataisų. Priėmus šiandien būtų gera galimybė įforminti kartu su kitais priimtais projektais. Teisiškai viskas daug gražiau atrodytų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pone Egidijau Bičkauskai, ar reikalaujate balsuoti? Gal vis dėlto sutariame su maža abejone? Reikalaujate balsuoti? Registruojamės, kolegos. Mažas kupstas didelį vežimą verčia. Kolegos, visai nedaug trūko iki bendro sutarimo. Taigi registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kolegos, ar įstatymo projektą, kuriam tik ką po svarstymo buvo pritarta, priimsime ypatingos skubos tvarka? Pritariantys ypatingai skubai, t.y. kad būtų priimta šiandien, balsuoja už. Papildomas argumentas tas, kad kartu su kitomis jau šiandien priimtomis pataisomis būtų įforminta kaip viena įstatymo pataisa. Pritariantys – už, kolegos. Gerbiamieji kolegos, reikia 36 Seimo narių, kad įstatymo projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, 36 Seimo narių nėra, taigi mes kitą savaitę turėtume papildyti savo planuojamas darbotvarkes. Ko gero, trečiadienį, ar ne? Trečiadienį, gerbiamieji kolegos. Dėkoju. Šiandien šis įstatymas nebus priimamas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl I.Šimonio skyrimo vertybinių popierių komisijos nariu” projektas Nr.P-1909 (svarstymas ir priėmimas)

8 klausimas Nr.P-1909 – Seimo nutarimo “Dėl I.Šimonio skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu” projektas. Svarstymas ir priėmimas. Frakcijos ir kitos suinteresuotos struktūros, prašom rengti savo kalbas. Mielasis Sekretoriate, prašom įjungti kitą klausimą. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. Kviečiu į tribūną E.Kunevičienę sakyti savo nuomonę. Jeigu frakcijų atstovai norėtų sakyti savo nuomonę, kviesčiau tai padaryti. E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas šiandien susitikto su pretendentu užimti darbo vietą Vertybinių popierių komisijoje. Jis atsakė į klausimus ir įrodė, kad tinka eiti siūlomas pareigas. Jo specialybė atitinka reikalavimus, yra baigęs teisę, turi aukštąjį išsilavinimą. Taip pat rengiasi dar ir toliau mokytis. Buvo klausimų, ar pasirengęs spręsti finansines problemas. Pasakė, kad baigęs buhalterinės apskaitos kursus, rengęs taisykles finansų klausimais, atlikęs auditą. Biudžeto ir finansų komitetas buvo vienbalsiai už, kad mes pritartume pono I.Šimonio kandidatūrai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas frakcijų vardu norėtų kalbėti? Ne. Ar pats kandidatas į Vertybinių popierių komisijos narius norėtų kalbėti? Ne? Ne. Ar Prezidento atstovas ponas A.Grėbliauskas norėtų tarti žodį? Ne. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl I.Šimonio skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu”. Registruojamės, kolegos.

52 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl I.Šimonio skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu”. Kas būtų už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, kolegos?

Už – 47, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Ponas I.Šimonis yra skiriamas Vertybinių popierių komisijos nariu. (Plojimai) Negausūs, profesionalūs plojimai.

Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo projektas Nr.P-1792(3*) (priėmimas)

Kolegos, 9 klausimas Nr.P-1792(3) – Firmų vardų įstatymo projektas. Priėmimas. Kas kuruoja, gerbiamieji kolegos, priėmimu metu šį projektą? Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas S.R.Petrikis. Priėmimas, kolegos. Pasiūlymų nėra. Teisės departamento išvada ideali.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas buvo atidžiai išnagrinėtas Ekonomikos komitete. Buvo pateikta nemažai pasiūlymų, kurių dalis buvo įtraukta. Ekonomikos komitetas balsavo už tą įstatymą, 11 – už, 1 susilaikė. Naujų kokių nors pakeitimų nėra pateikta. Aš siūlyčiau jį priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ar galėtume priimti šį įstatymą skirsniais? I skirsnis, kolegos. Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra. II skirsnis. Ar kas kalbėtų? Priimtas. III skirsnis. Priimtas. IV skirsnis. Priimtas. Kolegos, paskirsniui įstatymas priimtas. Ar kas kalbėtų dėl viso projekto? Seimo narys J.Listavičius. Ačiū, pone pranešėjau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, firmų vardų sutvarkymo klausimas yra gana aktualus. Firmų vardų įregistravimas, vardų teisinė apsauga ir firmų vardų registro tvarkymas įstatymo projekte nekelia problemų. Kiek sudėtingesnis klausimas yra firmos vardo išregistravimas, kuris pagal įstatymo projektą yra gana liberalus. Nepakankamai dėmesio skiriama atsiskaitymų klausimo sprendimui. Tai rodo ir praktika. Firmos ar įmonės išregistruojamos, o skolos, įsiskolinimai paliekami nesutvarkyti. Firma, palikusi nesutvarkytus atsiskaitymus, kitu vardu pradeda tvarkyti reikalus iš naujo ir kartais senu įpratimu. Firmos vardo išregistravimo paskelbimas leidinyje padėties nepagerins. Minėtą klausimą, matyt, reikėtų ateityje vis dėlto spręsti. O šiuo metu pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. O aš kviečiu registruotis, kolegos. Ir tada balsuosime dėl Firmų vardų įstatymo.

54 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Kolegos, taigi Firmų vardų įstatymo projektas. Ar priimame šį įstatymą? Kviečiu balsuoti.

Už įstatymą – …4, prieš nėra nė vieno, susilaikė 3. Firmų vardų įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl sveikatos priežiūros įstaigų audito” projektas Nr.P-1804(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dešimt minučių turime papildomiems klausimams. Rezervinis pirmasis Nr.P-1804(3) – Seimo nutarimo “Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų audito” projektas. Jo teikėjas J.Galdikas. Svarstymas. Gerbiamieji kolegos, iškart kviečiu į tribūną E.Kunevičienę, pagrindinio komiteto pranešėją.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Sveikatos priežiūros įstaigų organizavimas vyksta jau antri metai. Kad geriau įvertintume to reorganizavimo rezultatus, išsiaiškintume viešųjų įstaigų valdymą ir išlaidas bei pajamas, profesorius J.Galdikas pateikė įstatymo projektą, kad atliktume tų įstaigų auditą, tą vienkartinį auditą. Diskusija vyko dėl to, kokioms įstaigoms taikyti tą audito nutarimą. Tas klausimas buvo suderintas. Biudžeto ir finansų komitetas svarstydamas pritarė Teisės departamento siūlymams, kad pakeistume pavadinimą, pasiūlytume patikslinti, kokio asmens sveikatos priežiūros įstaigų auditą… Į tuos visus techninius dalykus atsižvelgta ir jiems pritarta.

Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, nepritarė, kad reikia audituoti tas įstaigas. Buvo motyvuojama tuo, kad tai pareikalaus daug lėšų. Bet svarstant buvo paaiškinta, kad auditas tikrai atsiperka. Bent jau ten, kur jis buvo padarytas, tai tikrai atsiperka ir atsiperka labai efektyviai. Tuo labiau kad tada atsiranda toks tikrai svarbus pagrindas toms įstaigoms toliau dirbti. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Sveikatos reikalų komiteto siūlymams. Biudžeto ir finansų komitete 6 balsavo už, 3 susilaikė, kad pritartume po svarstymo profesoriaus J.Galdiko siūlomam nutarimo projektui. Siūlyčiau ir jums pritarti jam po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu kalbėti J.Oleką. Ar jis kalbėtų Sveikatos reikalų komiteto vardu? Ne. A.Matulas norėtų kalbėti papildomojo Sveikatos reikalų komiteto vardu.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagal Sveikatos įstaigų priežiūros įstatymą valstybinė ir teritorinės ligonių kasos gali atlikti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę. Valstybės kontrolė gali tikrinti valstybės biudžeto Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės lėšų naudojimą valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose. Savivaldybių kontrolieriai pagal savo kompetenciją gali tikrinti savivaldybių biudžeto ir kitų savivaldybės lėšų panaudojimą savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinė medicinos audito inspekcija gali atlikti įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominio efektyvumo kontrolę. Kaip matote, yra begalė įstaigų, todėl tas įstatymo projekto autoriaus ir Biudžeto ir finansų komiteto motyvas, kad tos įstaigos turi nepakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, man atrodo, yra tikrai šiandien mums nepriimtinas. Mes neturėtume kurti naujų institucijų arba pavesti privačioms audito institucijoms audituoti, mes turėtume stengtis sustiprinti dabar egzistuojančias institucijas, kad jos kompetentingai ir išsamiai atliktų šį auditą. Pati idėja yra labai gera. Mes, komitetas, pritariame tai idėjai, kad reikia, nes tikrai yra daug piktnaudžiavimo ne tik įvairiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bet kitose įstaigose. Reikia tikrinti, bet tikrinti galima būtų pavesti steigėjo kontrolės įstaigoms, t.y. kiekvienas savivaldybių steigėjas turi savivaldybės kontrolierius, yra Valstybės kontrolė ir t.t. ir t.t. Pagal mūsų skaičiavimus, dabar yra tikrai pataisytas variantas, nurodyta, kad turėtų būti atliktas auditas tų įstaigų, kurių biudžetas per metus sudaro daugiau kaip 1 mln. Lt. Pavyzdžiui, buvo atliktas auditas vienos Kauno ligoninės, kurios metinis biudžetas yra 16 mln. Lt, už nepilną finansinį auditą buvo sumokėta 12 tūkst. litų. Mes žinome, kad yra labai daug gydymo įstaigų, kurių metinis biudžetas yra nuo 50 iki 100, keletas įstaigų. Mūsų skaičiavimais, tai sudarytų nuo 1,5 iki 2 mln. litų. Tas lėšas mes turėtume sumokėti privačioms audito įmonėms, o įstaigos turėtų sumokėti iš savo lėšų. Tai atsiprašau, koks būtų auditas. Jeigu aš pats mokėsiu tai audito įmonei, tai aš ir sugebėsiu įrodyti tai audito įmonei, kad tas auditas būtų išsamus, galbūt ir su tam tikromis rekomendacijomis, bet ten neatsispindės neigiamos tendencijos.

Komitetas iš esmės, nenorėdamas sutikti su tuo, kad vienu metu įpareigojame ką nors atlikti, nenumatydami tam lėšų, siūlo atlikti visų gydymo įstaigų auditą. Mes manome, kad turėtume priimti rezoliuciją arba protokolinį sprendimą ir pavesti steigėjams, kad kilus bet kokiam įtarimui būtų savivaldybių kontrolieriams arba Valstybės kontrolei pavesta patikrinti, atlikti finansinį šitų įmonių auditą. Tuo labiau kad šiandien jau įpusėjo 1999 metai, o mes čia kalbame dar apie 1998 metų finansinį auditą. Mes siūlome atmesti šį projektą ir priimti arba rezoliuciją, arba protokolinį sprendimą. Manau, kad mes turime daugiau pasitikėti dabar esančiomis institucijomis, o ne kurti naujų struktūrų. Tuo labiau galiu priminti, kad šiandien Sveikatos draudimo fondas nesurenka 150 mln. lėšų. Tai yra “Sodra” skolinga sveikatos draudimui 70 mln. Lt, skolinga valstybei už valstybės draudžiamus asmenis, nesurankama iš savarankiškai besidraudžiančių asmenų, ir ta suma yra apie 150 mln. litų. Kiekviena įstaiga į 10… arba metinis biudžetas bus iki 100 mln. Lt, sudarys apie 50 tūkst. Lt. Tai yra tikrai gana nemaža suma, todėl aš siūlyčiau pasirinkti vis dėlto kitokį būdą panaudoti dabar egzistuojančias kontrolės institucijas.

PIRMININKAS. Dabar jau kviečiu tikrai kalbėti privačiai, kadangi kalbėjo komitetų pirmininkai, Seimo narį J.Oleką.

J.OLEKAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui už kvietimą, nors ir iš antro karto. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, mes susiduriame su situacija, kurią esame ne kartą svarstę – kokius finansinius svertus ir įpareigojimus mes skiriame toms įstaigoms, institucijoms, kurios pradėjo savo finansinius metus? Biudžetus esame patvirtinę metų pradžioje, tiksliau, dar prieš metų pradžią. Sveikatos priežiūros įstaigos pasiskirstė savo pajamas ir išlaidas, tačiau štai metų antroje pusėje mes pradedame jas įpareigoti atlikti savo auditą už savo lėšas ir dalį negaunamo biudžeto lėšų paskirti tokiam auditui.

Mano manymu, tiek biudžeto, tiek Sveikatos draudimo fondo lėšų kontrolė iš tikrųjų yra būtina, tą minėjo ir mūsų komiteto pirmininkas, bet yra pakankamai institucijų, kurios tą tikrinimą atlieka. Todėl aš čia visiškai solidarizuojuosi su komiteto pirmininko pasakyta mintimi, kad mes turėtume sustiprinti tas mūsų valstybės institucijas, kurios atlieka šį tikrinimą, ir jų išvadomis pasitikėti, o ne viena ranka nubraukti, kad štai yra daug institucijų, kurioms yra pavesta tikrinti sveikatos priežiūros įstaigas, bet jos to padaryti negali, todėl mes ieškome auditorių tarp tam tikrų kompanijų, kurios verčiasi komercine veikla iš audito darbo, kad jos patikrintų ir pateiktų savo siūlymus. Jokiu būdu negaliu su tokia mūsų siūloma nuostata sutikti. Išties pripažįstu, kad jau dabar komiteto projektas nors šiek tiek realesnis yra, nes pirminiame variante buvo siūloma patikrinti visiškai visas įstaigas. Šiuo metu jau egzistuoja savarankiškos viešosios įstaigos, kaimo ambulatorijos, kurioms išleisti lėšas samdant auditą, man atrodo, būtų visiškai nelogiška. Bet ir stambesnėms sveikatos priežiūros įstaigoms šios lėšos yra šiais metais svarbios, todėl aš tikrai manau, kad mes šiandien po svarstymo turėtume nepritarti šiam nutarimo projektui. Aš pritarčiau Sveikatos reikalų komiteto siūlymui, kad protokoliniu nutarimu įpareigotume ar valstybinę ligonių kasą, ar Valstybės kontrolę, ar steigėjus, kad jos turimų kontrolės institucijų dėka 1998 m. lėšų įsisavinimą viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose patikrintų. Siūlau apsiriboti tokiu sprendimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, diskusija yra baigta. Mums reikia spręsti, ar pritariame šiam nutarimui po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. J.Listavičius – už.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, finansinės veiklos patikrinimai sveikatos priežiūros įstaigose reikalingi, dėl to čia niekas net ir nesiginčija. Galima diskutuoti dėl pačios sąvokos ir to patikrinimo vykdymo. Taigi finansinės veiklos patikrinimas šiuo atveju vadinamas auditu, o mes jau priėmėme Audito įstatymą, kai pagal šį įstatymą auditą mes suprantame kaip finansinės atskaitomybės patikrinimą. Taigi finansinės atskaitomybės patikrinimas šiuo atveju, matyt, jeigu taip suprastume pagal įstatymą, tai nelabai tenkintų. Todėl, mano supratimu, čia reikėtų ieškoti išeities. Gal ne toje pačioje sąvokoje ieškoti kokių nors ypatumų ar prieštaravimų, o iš tikrųjų ieškoti, kas galėtų tuos patikrinimus atlikti. Patikrinimai reikalingi, todėl dėl patikrinimo atlikimo ir rezultatų nustatymo, mano supratimu, neturėtų turėti nė vienas Seimo narys kokių nors prieštaravimų. Aš pasakyčiau, kad gal reikėtų pasižiūrėti šiuo atveju dėl 3 straipsnio, reikia vis dėlto patikrinti, o rezultatus turėti tikrai reikėtų ir žinoti, kokia yra šiose įstaigose padėtis. Taigi aš iš principo už šio nutarimo projektą, kaip minėjau, su tokiu nežymiu patikslinimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš manau, siūlydami priimti šį nutarimo projektą, mes neišvengiamai siūlome neblogą uždarbį privačioms audito firmoms. Tokiu būdu lyg ir veikiame pagal lobistinį principą. Aš nemanau, kad Seimas turėtų užsiimti nurodymu, kad savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros būtų tikrinamos Seimo nutarimu. Mes turėtume koncentruotis į tas institucijas, kurios tiesiogiai atskaitingos Seimui. Jeigu ponas J.Galdikas, pavyzdžiui, pasiūlytų Seimo nutarimu pavesti kuriai nors komisijai ar institucijai patikrinti, kaip Sveikatos apsaugos ministerijoje ar ligonių kasoje vykdomi viešieji pirkimai, aš mielai už tokį nutarimą balsuočiau. Tuo tarpu mes čia apsunkiname tų įstaigų veiklą, nes pinigų auditui atlikti neskiriame, o prašome iš jų pačių rezervo tai padaryti. Be to, aš manau, kad tų įstaigų steigėjai nėra kvailesni už mus, ar apskrities, ar kito lygio įstaigų steigėjai. Prireikus jie ir patys gali tą auditą užsakyti. Man atrodo, mes čia tiesiog veržiamės ne į savo daržą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo “Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų audito” projektui. Labai aiškios dvi nuomonės: pritarti ir nepritarti. (Balsai salėje) Galima ir susilaikyti.

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Kolegos, balsuojame, ar pritariame po svarstymo ką tik aptartam projektui. Kas mano, jog reikėtų pritarti, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip.

Už – 22, prieš – 15, susilaikė 9. Kolegos, nėra pritarta po svarstymo šiam projektui dviejų balsų skirtumu.

Kolegos, dabar žiūriu į Statutą. Ar mes turėtume skirti kitą pagrindinį komitetą (tokia yra nuostata), ar sudaryti specialią komisiją? Kolegos, ar darome svarstymo pertrauką tam, kad būtų sutarta, koks kitas pagrindinis komitetas turėtų būti? Galėtume šitaip sutarti, kolegos? Bendruoju sutarimu svarstymo pertrauka ir du komitetai sutarė, ar kitas komitetas, ar kaip nors kitaip.

Replika po balsavimo – Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad nepritardami šiam Seimo nutarimui mes dar kartą įrodėme mūsų visuomenei, kad Seimas nesiūlo taupyti valstybės pinigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Stiproka, kolegos. J.Olekas.

J.OLEKAS. Aš iš tikrųjų manau, kad Seimas priėmė išmintingą sprendimą – sutaupė pinigus, kuriuos būtume sumokėję privačioms audito kompanijoms ir būtume gavę tokius pat atsakymus, kuriuos galima žinoti iš anksto. Sveikatos ministerija yra išleidusi ne vieną dešimtį tūkstančių privačioms struktūroms projektams rengti ir iš to išėjo šnipštas. Aš manau, kad čia iš tikrųjų yra labai geras sprendimas. O dėl naujo pagrindinio komiteto aš siūlyčiau, kad būtų Sveikatos reikalų komitetas ir būtų…

PIRMININKAS. Dabar tikrai nesprendžiame. Kolegos, svarstymo pertrauka.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl bausmių politikos strateginių krypčių” projektas Nr.P-1893 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, toliau Seimo rezoliucijos “Dėl baudžiamosios politikos liberalizavimo strateginių krypčių” projektas. Jau dabar ši rezoliucija turi kitą pavadinimą, siūlytą Žmogaus teisių komiteto. Kolegos, šiandien svarstymas. Matyt, kad priėmimas šiandien neišeis, svarstymas. Sekretoriatas nenustatė klausimo. (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys…

A.SAKALAS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo sudaryti redakcinę komisiją, kuri galbūt parengs naują dokumentą, tai dabar svarstyti tą dokumentą, kuris šiandien yra pateiktas, galbūt būtų nelogiška. Geriau svarstyti tą dokumentą, kuris bus parengtas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tik noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto įgaliotasis atstovas yra E.Bičkauskas ir mes jo dabar iš pradžių ir išklausome. Kviečiu E.Bičkauską į tribūną. Nėra norinčių daugiau diskutuoti. E.Zingeris gautų žodį, žinoma, jeigu mes nuspręstume šiandien rengti rimtą diskusiją. E.Bičkauskas.

E.BIČKAUSKAS. Kaip aš matau, rimtos diskusijos nebus, jeigu niekas neužsirašė diskutuoti. Mes diskutavome šios rezoliucijos klausimais ir Teisės ir teisėtvarkos komitete ne vieną kartą, diskutavome pakankamai ilgai Žmogaus teisių komitete. Pasiūlymas, mano požiūriu, buvo vienas iš tikrųjų labai racionalus – pakeisti pavadinimą ir visame tekste žodžius, ne “dėl baudžiamosios politikos”, o “dėl bausmių politikos”. Esmė yra ta, kad šiame projekte mes negalime apimti ir aukos santykio su nusikaltėliu, čia yra kalbama truputėlį apie kitus dalykus. Todėl pakeisti “ne dėl baudžiamosios politikos”, kartoju, o “dėl bausmių politikos”.

Iš tikrųjų buvo pasiūlymas sudaryti redakcinę komisiją. Tą patį siūlė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Manau, kad kitos išeities nėra. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau.

Gerbiamieji kolegos, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo toliau redaguoti šią rezoliuciją ir tam sudaryti redakcinę komisiją. Ar E.Zingeris – Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sutiktų su tokiu siūlymu? Tai būtų bendrasis sutarimas. Gerbiamasis kolega, prašom įsijungti mikrofoną. E.Zingeris. Ir tada liktų daugiau minčių būsimai diskusijai.

E.ZINGERIS. Mes iš tikrųjų gana nuosekliai diskutavome su mieluoju kolega E.Bičkausku ir aptarėme visas šio būsimo dokumento kryptis. Komitetas pastebėjo, kad pastaruoju metu diskutuojant apie bausmių politiką taip pat užmirštamos ir kitos ir nusikaltimo aukos, kaip ir buvo pasakyta, ir jų teisės, bet baigiantis diskusijai komitetas iš esmės pritardamas siūlė Seimui padaryti rezoliucijos projekto svarstymo pertrauką ir sudaryti redakcinę komisiją rezoliucijos projekto naujai redakcijai parengti. Siūlyti pakeisti rezoliucijos projekto pavadinimą, išdėstyti jį taip: “Dėl bausmių politikos strateginių krypčių”. Tokia yra komiteto nuomonė. Vakar mes iš tikrųjų gana ilgai ir nuosekliai diskutavome ir priėjome prie tokios išvados. Labai ačiū ir ačiū kolegai E.Bičkauskui.

PIRMININKAS. Dar L.Sabučiui – dėl motyvų, dėl pertraukos ir dėl redakcinės komisijos suteikiu žodį.

L.SABUTIS. Pritariu abiem, bet aš taip ir neišgirdau iš E.Zingerio to bausmių politikos turinio ir apskritai politikos. O čia šiuo atveju turbūt turėta omeny bet kokio pobūdžio bausmių. Aš tokiu būdu išties pritarčiau ir tai būtų ne tik rezoliucijos parengimas, bet tai galėtų būti ir tam tikrų galbūt krypčių, kriterijų nustatymas, pačios bausmių politikos vykdymo pradžia. Pradžia ir kuo gi tai gali baigtis, sakykim, drausminės, civilinės, administracinės, baudžiamosios atsakomybės ir visokios kitokios bausmės. Galbūt tai turėta omeny. Aš dėl to pasitarčiau, kad būtent tuo klausimu diskutuotume. Priimti tam tikrą dokumentą tikrai reikės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, bendrasis abiejų komitetų ir mūsų sutarimas, kad Seimo rezoliucijos “Dėl bausmių politikos strateginių krypčių” (taip dabar ši rezoliucija turėtų vadintis) daroma svarstymo pertrauka. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, matyt, pasitarusi ne tik su savo komitetu, bet ir su frakcijomis siūlo tokią redakcinę komisiją iš septynių asmenų. Ar, kolegos, neprieštarautumėte? Siūlomi šie kolegos: A.Kubilius, A.H.Stasiulevičius, V.Pakalniškis, P.Katilius, A.Akstinavičius, E.Bičkauskas ir Č.Juršėnas.

Kolegos, ar tikslintumėte, ar siūlytumėte papildomai? Sutinkate, kolegos? E.Zingeris, papildomo komiteto pirmininkas, nenorėtų dalyvauti? (Balsai salėje) Norėtų. Ir E.Zingeris – aštuntasis, gerbiamieji kolegos, komisijos narys. (Balsai salėje) Dėl vadovavimo, gerbiamieji kolegos, tegul susitaria komisija. Taigi iš 8 Seimo narių sudarėme komisiją, ar sutinkate? Iš 8 Seimo narių, E.Zingeris – aštuntasis. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstymo pertrauka.

11 klausimas – Nr.P-1841(2). Reikia balsuoti, gerbiamieji kolegos? (Šurmulys salėje) Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Kitą kartą prašyčiau sakyti savo nuomonę laiku. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuojame, ar sudarome Seimo redakcinę komisiją, kuri parems… Gerbiamieji kolegos, buvo kalbančių, niekas nekalbėjo prieš. Viską reikia daryti laiku. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuosime, ar sudarome tokią redakcinę komisiją, kuri toliau redaguos rezoliuciją dėl bausmių politikos strateginių krypčių.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas iš Seimo narių palaiko pertrauką ir tokios sudėties redakcinę komisiją? Pirmininkas yra antrinis dalykas. Gerbiamieji kolegos, siūlau nuoširdumo šiek tiek turėti akyse ir savo žodžiuose. 40 – už, 1 – prieš, susilaikė 5. Taigi redakcinė komisija, kolegos, patvirtinta, sutariame dėl pertraukos.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1841(2*) (priėmimas)

Popietės 11 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1841(2). Priėmimas. Tribūnoje – A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiame priėmimui Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jo esmė – įvesti trijų lygių vaistų kompensavimą pagal ligų būklių ir susirgimų sindromų sąrašą. Institucijų, turinčių įstatymų leidybos teisę, pasiūlymų nėra, išskyrus pono A.Švitros – Sveikatos reikalų komiteto ir mano kartu pasirašyta, atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymą. Teisės departamento yra dvi pataisos. Į pirmą atsižvelgėme, kaip sakiau, ir abu pateikėme pasiūlymą, nes nespėjome komitete apsvarstyti. Į antrąją – iš dalies, 2 punkto pataisose siūlome sąrašus. Kalbėjome išsamiai, aptarėme su Sveikatos apsaugos ministerija, Farmacijos departamento prie ministerijos žmonėm, iš esmės nėra galimybės patenkinti Teisės departamento antrą rekomendaciją, nes neįmanoma tiksliai nustatyti pavadinimus. Tai yra labai sunku, nes kiekviena būklė, sindromas, liga savaime nėra sunkesnis etapas. Manome, kad būtų galima priimti įstatymo projektą tokį, koks jis yra dabar pateiktas. Dar kartą sakau: pasiūlymų, išskyrus mano ir A.Švitros, nėra. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, A.Matulo ir A.Švitros siūlymai yra grynai redakciniai: “sąrašą” pakeisti žodžiu “sąrašus”, išbraukti kelis žodžius. Kolegos, ar galime pritarti? Prašom kalbėti dėl viso projekto su A.Matulo ir A.Švitros redakciniais siūlymais – dėl viso projekto, nes įstatymas turi vieną straipsnį. Ačiū, pone pranešėjau.

J.Olekas norėtų kalbėti už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau siūlyti visiems pritarti šiam projektui, nors buvo kai kurių nesutarimų. Mes diskutavome apie ambulatoriniam gydymui skiriamų slaugos, priežiūros priemonių kompensavimą. Anksčiau buvo nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija nustato bazinę kainą. Mes buvome įtikinti, kad bazinės kainos jie negali nustatyti, todėl šiuo metu atsisakoma ir finansuojama visa kaina. Tai gali sukelti tam tikrą lėšų padidėjimą slaugos priemonėms. Tiems žmonėms, kuriems jų reikia, jos turi būti kompensuojamos.

Antras pozityvus dalykas, kad trečias… 50% bazinės kompensuojamų vaistų… atsiranda dalis, nes anksčiau iš kompensuojamo sąrašo išbraukus vaistus, žmonės netekdavo galimybės juos įsigyti. Šiuo metu, atsiradus naujiems vaistams, dalį anksčiau vartotų vaistų būtų galima perkelti į 50% kompensuojamą grupę ir taip kurį laiką amortizuoti vaistų išbraukimo tam tikras problemas atskiroms gyventojų grupėms.

Be abejo, yra tam tikras pavojus, kad dalis šiandien 80% ar 100% kompensuojamų vaistų gali būti perkelti į 50% grupę. Šita grupė plėsis ir žmonėms būtų sunkumų. Manau, kad ministerija įžvalgiai sudarys naują 50% kompensuojamų vaistų sąrašą, ir žmonės dėl to nenukentės, todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete nuodugniai svarstėme šio įstatymo pataisas. Tas suskirstymas šiuo metu į tris lygius, sąrašus, kur numatoma ir 50% kompensacija už medikamentus, ir pasakyti mūsų būgštavimai, kaip minėjo Seimo narys J.Olekas, kad nebūtų piktnaudžiavimo dėl perkėlimo iš 80% ar 100% kompensuojamų vaistų taupymo tikslais į 50%. Ir nesidžiaukime, jeigu daug sutaupysime žmonių sąskaita. Todėl labai atsakingai renkime tuos sąrašus. Siūlau pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pritarti siūlomam projektui. Jis geresnis tuo, kad atsiranda naujos pakopos. Kompensuojamų vaistų sistema veiks daug lanksčiau, ypač įtraukiant naujus vaistus. Neseniai iš Danijos Karalystės grįžęs komiteto pirmininkas ponas A.Matulas sakė, kad ten yra ne trijų, o keturių pakopų. Daugiakopiškumas yra geresnis. Kviečiu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, kolega, kad jus pirma pavadinau Alfonsu. Registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Registruojamės, kolegos.

Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kolegos, ar priimame šį įstatymą? Kviečiu balsuoti. Už – 41, prieš nėra nė vieno, susilaikiusių taip pat. Kolegos, šis įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl valstybės kontrolės 1998 m. veiklos ataskaitos ir ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimo” projektas Nr.P-1921 (pateikimas)

2 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Valstybės kontrolės 1998 metų veiklos ataskaitos ir ūkinės bei finansinės veiklos patikrinimo” projektas Nr.P-1921. Šį projektą pateikia A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija bei Teisės ir teisėtvarkos komitetas apvarstė Valstybės kontrolės 1998 m. veiklos ataskaitą ir teikia dėl jos šį nutarimo projektą.

Analizuojant Valstybės kontrolės metinę ataskaitą išryškėjo tam tikros tendencijos, darančios įtaką Valstybės kontrolės veiklos pagrindinių rodiklių dinamikai, kuri, deja, nėra vienareikšmė. Vertinant šias tendencijas kyla kai kurių keblumų, susijusių su metinės ataskaitos turiniu bei ataskaitinių duomenų pateikimo būdu.

Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pasigendama ankstesnių metų ataskaitose nurodytų klaidų korekcijos, ne visada pateikiami lyginamieji duomenys, atskirais atvejais, kai kalbama apie išieškotas arba grąžintas lėšas, nenurodoma, kokia nustatytų pažeidimų lėšų suma, neapribotas sankcijos priėmimo ir jos faktinio vykdymo momentas ir kita. Todėl mes siūlome Valstybės kontrolei apsvarstyti jai pateiktas rekomendacijas, išanalizuoti pagrindinių veiklos rodiklių dinamiką, sugriežtinti lėšų išieškojimo vykdymo kontrolę bei parengti institucijos veiklos gerinimo priemonių planą.

Antroji nutarimo projekto dalis, t.y. 2 ir 3 straipsniai, susieta su Valstybės kontrolės įstatymo 56 straipsnio nuostata, numatančia kasmetinį Valstybės kontrolės ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą. Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo šio patikrinimo atlikimą pavesti Revizijų departamentui prie Finansų ministerijos. Ačiū už dėmesį ir prašau pritarti.

PIRMININKAS. Iš pradžių trys klausimai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar nereikėtų Revizijos departamentui patikrinti Valstybės kontrolės darbo plano užduočių vykdymą bei Valstybės kontrolės veiklos rezultatų efektyvumą? Ačiū.

A.H.STASIULEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Dėl Valstybės kontrolės programinių darbų vykdymo. Šią kontrolę vykdo mūsų komisija, ji yra pasidomėjusi ir turi rezultatus. Dėl jūsų klausimo antrosios dalies. Manau, kad Revizijų departamentas kaip tik atlieka ūkinės finansinės veiklos revizijas. Tai numatyta įstatyme. Turiu omeny Valstybės kontrolės įstatymo 56 straipsnį.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Nors nutarimas yra skirtas specifiniams metams ir specifiniam kontrolieriui, ar nemanote, kad vis dėlto tai turėtų būti taikoma ir ateičiai? Gal tokiu atveju nesuasmeninkime, o padarykime kur kas bendresnį dokumentą.

A.H.STASIULEVIČIUS. Ačiū. Aš dar kartą noriu paminėti tai, kad Valstybės kontrolės įstatymo 56 straipsnis įpareigoja kiekvienais metais skirti komisiją, kuri patikrintų metų ūkinę finansinę veiklą. Tai mes ir darome.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Kolegos, ar šiam nutarimui po pateikimo pritariame? Pritariame bendruoju sutarimu šio nutarimo projektui. Toliau jį svarstys pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Planuojame svarstyti liepos 7 dieną. Sutariame? Dėkui.

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1793(2*). Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 6, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1794(2*) (svarstymas)

Vėl, kolegos, šokame į pagrindinę darbotvarkę. 12a ir 12b projektai – Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Komercinių bankų įstatymo 6, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstome šiuo projektus. Pirmasis pranešimas – pagrindinio komiteto pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas gavo papildomo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Ekonomikos komitetas pritarė tam projektui. Vienas pasiūlymas buvo dėl delspinigių taikymo. Gauti ir kiti pasiūlymai. Biudžeto ir finansų komitetas į daugumą jų atsižvelgė, ypač į Teisės departamento pasiūlymus, Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymus. Dviem Lietuvos taupomojo banko pasiūlymams nepritarė, vienam pritarė. Jeigu nenagrinėtume kiekvieno siūlymo (jūs juos turite išvadose), tai noriu pasakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas, atsižvelgdamas į tuos siūlymus, kuriuos priėmė, pateikė patobulintą variantą ir siūlo pritarti po svarstymo.

Tačiau yra gautas Teisės departamento atsiliepimas į patobulintą variantą. Teisės departamentas dar ne visai sutiko. Dėl redakcinių Teisės departamento pataisų siūlau sutikti. Iki priėmimo mes pataisysime redakciją. Dėl vieno pasiūlymo siūloma nesutikti, nes yra ir Europos reikalų komiteto… Teisės departamento lyginimai su Europos Sąjungos reikalavimais – direktyva 8964B. Siūloma nepritarti Teisės departamento reikalavimui, kad neturintiems teisės gauti draudimo išmokas asmenims, atliekantiems nepriklausomo banko auditą. Mes siūlome nepritarti. Ji suderinta su ta Europos Sąjungos direktyva, su Europos reikalų komitetu. Jeigu nereikalautumėte nagrinėti kiekvieno pasiūlymo, kam pritarta, kam nepritarta, prašyčiau pritarti po svarstymo komiteto pateiktam variantui.

PIRMININKAS. Ir dėl komercinių bankų. Jūs, kaip pagrindinė pateikėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Komercinių bankų įstatymo projektas lydi Indėlių draudimo įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitete jam vienbalsiai pritarta. Biudžeto ir finansų komitetas parengė patobulintą variantą, todėl nepritarė Ekonomikos komitetui, kuris pritarė teikėjo variantui, nes dar reikėjo atsižvelgti į gautus pasiūlymus, į kuriuos mes atsižvelgėme Indėlių draudimo įstatymo pakeitimuose. Todėl komitetas teikė patobulintą variantą. Visi komiteto nariai pritarė vienbalsiai, prašyčiau ir jus pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo pagrindinio komiteto pranešimas. Ar papildomas komitetas…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pritarė.

PIRMININKAS. Žada kalbėti? Ne. Nekalba Ekonomikos komiteto atstovai. Tada kviečiu į tribūną. Svarstymas. Svarstymo metu solidžios kalbos. Solidžios kalbos tik iš tribūnos.

J.D.SADEIKIENĖ. Ekonomikos komitetas svarstė teikiamą įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė pažymėdamas, kad jo nuostatos, reglamentuojančios gyventojų teises į draudimo išmokas, draudimo išmokų dydžių didinimą, Indėlių draudimo fondo teisių ir funkcijų patikslinimą bei banko ir fondo santykių sureguliavimą, teisiškai apsaugo indėlininkus.

Plačiau diskutuota, kaip ponia E.Kunevičienė minėjo, dėl 6 straipsnio penktosios dalies – delspinigių skaičiavimo. Pasiūlyta, kad delspinigių už laiku nesumokėtas draudimo įmokas skaičiavimo ir mokėjimo tvarka turi būti suvienodinta ir vykdoma pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą. Biudžeto ir finansų komitetas atsižvelgė į šį pasiūlymą. (Balsai salėje)

E.J.KUNEVIČIENĖ. Vis tiek turiu pasakyti.

PIRMININKAS. Dėl Gyventojų indėlių draudimo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taip, dėl Gyventojų indėlių draudimo įstatymo. Man teko, žinoma, parengė patarėjas, bet teko mano vardu teikti pasiūlymus dėl to, kad įstatyme buvo užrašyta mokėti tantjemas ir premijas. Dažniausiai tai etatiniai Draudimo fondo darbuotojai ir tie, kurie dalyvauja taryboje, irgi dažniausiai valstybės institucijų darbuotojai, tikriausiai jiems nereikėtų pretenduoti į tantjemas. Todėl mano pateikti siūlymai yra tokie, kad reikėtų atsisakyti, kad būtų mokamos ir premijos, ir tantjemos, reikia apsiriboti atlyginimais indėlių Draudimo fondo darbuotojams ir tarybos nariams. Jeigu jūs pritartumėt, tada priėmimui mes pataisytume įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikėtų balsuoti, ar atsirastų dešimt Seimo narių, kurie paremtų reikalą svarstyti E.Kunevičienės įregistruotą pasiūlymą. Pritariame. Bendruoju sutarimu. Ir dėl 14 straipsnio ketvirtosios dalies 14 punkto dėl išbraukimo? Pritariate, niekas neprieštarauja. Dėl siūlymo išbraukti visą 20 straipsnio pirmosios dalies antrąjį punktą ir atitinkamai pernumeruoti kitus punktus. Niekas neprieštarauja. Gerbiamieji kolegos, E.Kunevičienės siūlymai yra priimami. Ar pritariame po svarstymo šiam projektui? A.Sakalas nori savo pritarimą pareikšti kalba. Taigi Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

A.SAKALAS. Mes pasikonsultavome su pono J.Karosu, aš abiejų vardu kalbu, ponios E.Kunevičienės noras mums yra įsakymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kalbos į sesijos pabaigą vis solidėja, vis daugiau argumentų. Taigi pritariame bendru sutarimu Gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.

Dėl Komercinių bankų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. A.Sakalas, pasikonsultavęs su J.Karosu, taip pat siūlo pritarti. Bendruoju sutarimu pritariame įstatymo projektui Nr.P-1794(2).

Lietuvos Respublikos Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.P-1899(2) (pateikimas)

Gerbiamieji, rezervinis trečiasis klausimas – Nr.P-1899(2). A.Matulas mėgina taisyti mūsų idealų Statutą. Taigi Seimo statuto “Dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo” projekto. Pateikia A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, rizikuoju, sakau dar kartą rizikuoju, teikti Seimo statuto 15 straipsnio pataisą. Esmė yra ta, kad šiandien įstatymų garantuojama, išsaugojama darbo vieta pasibaigus Seimo kadencijai. Tuo tarpu gydytojų licencijavimo tvarkoje yra numatyta, kad licencija gydytojo veiklai išduodama, jeigu iš penkerių metų praktikuojama ne mažiau trejus metus. Išeitų taip, kad įstatymas išsaugo mediko darbo vietą, bet, grįžęs į darbą po ketverių metų kadencijos, jis praranda savo licenciją ir jau turi keletą mėnesių stacionare tobulėti, kad atgautų savo specialybę. Ir aš drįstu teikti Statuto pataisą, kad ne Seimo ir ne komiteto darbo metu Seimo nariai medikai galėtų verstis ir gydytojo medicinos praktika, bandydamas prilyginti tą darbą, kaip yra numatyta Konstitucijos 60 straipsnyje, kūrybiniam darbui. Precedentas toks jau yra – kūrybiniam darbui prilygintas pedagoginis darbas. Tie medikai, kurie yra Seimo nariai ( šiandien yra trylika Seimo narių medikų), kurie dirbom tą darbą ir dirbam, – visi žinom, kad tai tikrai yra kūryba, nes nėra nė vieno panašaus ligonio, nėra dviejų panašių operacijų. Aš teikiu tą pataisą, tikėdamasis, kad jai bus pritarta po pateikimo, po to Teisės ir teisėtvarkos komitetas bandys ieškoti priimtinų variantų arba pagaliau atmes. Bet aš labai prašysiu, kad nebūtų atmesta iš karto. Galiu pasakyti tai, kad medikų indėlis šiandien valdant valstybę yra labai didelis. Iš esmės visose partijose gydytojai vaidina labai svarbų vaidmenį. Konservatorių partijoje du medikai yra vieni iš lyderių, Krikščionių demokratų partijoje – medikai yra vieni iš lyderių, Socialdemokratų partijoje – medikai vieni iš lyderių. Ponas K.Bobelis irgi yra partijos lyderis. Taigi aš tikiuosi bent jau šitų balsų palaikymo. Tai tikrai ne mano asmeninė problema. Nes ir šiandien medikai, kurie dirba Seime, nemaža dalis, ekstra atvejais arba kitais atvejais praktikuoja ir tai mums nedraudžia Hipokrato priesaika. Aš tikrai prašau kolegų pritarti po pateikimo, o po to diskutuosim, jei atmesit – nieko nepadarysi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, devyni Seimo nariai nori klausti A.Matulą. 10 min. klausimams ir atsakymams. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, padarius išimtis gydytojų medicininei praktikai, ar nereikės įteisinti įvairią praktiką taip pat kaip kūrybinę veiklą? Tai kur mes tada sustosim? Ačiū.

A.MATULAS. Aš manau, galėtume sustoti po medikų, galim sustoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, mane sudomino jūsų pateikta kūrybinio darbo interpretacija. Kokius darbus jūs vadinate ne kūrybiškais?

A.MATULAS. Pažiūrėjus ypač po pietų į kai kurių Seimo narių tuščias kėdes, aš manau, kad jų veikla ne Seime, o sėdėjimas restorane ar kur kitur, tai ir yra ne kūrybinis darbas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu eiti prie esmės ir prie dokumento teksto. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad politikų mėgėjų laikai vis dėlto baigėsi. Politikas ir Seimo narys, parlamentaras irgi yra profesija. Man neatrodo, kad būti Seimo nariu yra taip sau atostogos ar kokia nors komandiruotė, o paskui grįžimas į pagrindinį darbą. Ar neatrodo, kad toks siūlymas diskredituoja parlamentą kaip tokį ir politiką, kaip profesiją, kaip asmenį. Ar jums neatrodo, kad tai yra keistas pasiūlymas?

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad tai tikrai nėra keistas pasiūlymas, nes šiandien parlamento sudėtis priklauso nuo mūsų rinkėjų. Mūsų rinkėjai vis dėlto yra protingi žmonės, bet greitai nusivilia nesulaukę greitų rezultatų, ir, deja, niekas neturi garantijos, nei jūs, nei aš, nei kitas, kad jis vėl bus išrinktas į parlamentą. Bet aš jums pateikiau motyvą, kad šiandien egzistuoja dvi įstatymo nuostatos: viena, leidžianti sugrįžti į darbą, kita, jau atimanti žmogaus galimybę dirbti savo darbą.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Survila.

R.R.SURVILA. Sakykite, ar jūs tikrai įsitikinęs, kad medikai yra kaip tik ta profesija, kuri ypač tinka politikai? Iš jūsų kalbos tai paaiškėjo. (Juokas salėje)

A.MATULAS. Aš manau, tai, kad šiandien Seime, parlamente yra 13 gydytojų, tai, kad visų partijų lyderiai arba vieni iš lyderių yra medikai, tai, kad nemažą dalį savivaldybių tarybose sudaro medikai, o Valstybės tarnybos įstatymo pataisa, kuri lyg ir draustų vyriausiesiems gydytojams būti tarybos deputatais, rodo, kad vis dėlto medikai šiandien yra vieni tų specialistų, kurie yra valstybės elitas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.

V.EINORIS. Aš, gerbiamieji kolegos, klausimų neturiu, bet aš siūlau nutraukti šiuos klausimus ir pritarti po pateikimo, nes medicinoje yra truputį kitaip negu agronomijoje, nors aš pats agronomas.

Ir čia iš tikrųjų yra ypatinga specifika. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Čiupaila.

Kolegos, trumpi klausimai, trumpi atsakymai.

R.ČIUPAILA. Kolegos, visų pirma aš labai džiaugiuosi, kad sėdžiu čia, o ne restorane, kaip čia buvo pastebėta. Taip pasisekė. Antra. Išeitų, kad pagal pono A.Matulo ir kolegų replikas geriausia Seimo nariui būti iš viso be profesijos. Tuomet nekiltų kokių problemų.

PIRMININKAS. Klausimas.

R.ČIUPAILA. Klausimas toks. Yra Seimo nario darbo sąlygų įstatymas, panašiai skambantis dalykas. Ten yra straipsnis apie tai, kad Seimo nariui esant Seime jam įskaitomas bet kuris darbo stažas. Galbūt užtektų, jeigu jums taip galėtų atrodyti, pakeisti arba papildyti būtent tą tam tikrą eilutę, nes problema, kurią jūs įvardijote, yra licencijavimo, kad per tam tikrą laiką baigiasi licencija. Galbūt šitaip būtų galima išspręsti licencijos pratęsimo problemą ir nekiltų tas klausimas, kurį jūs keliate.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, esmė ne ta, kad gautų licenciją. Šiandien visi parlamente esantys mano kolegos gydytojai licenciją gaus, nes ši tvarka įsigalioja nuo 2000 metų. Bet jeigu mes darysim išimtį medikams, kad per penkerius metus trejus metus jie turi dirbti, o Seimo narys gali nedirbti ketverius ar penkerius metus, tai čia kalbama apie kvalifikaciją. Vadinasi, išbuvęs Seime gali būti ir su labai žema kvalifikacija, praradęs praktinius įgūdžius, bet vis tiek gydyti žmones. Čia kalbama apie moralinius, aukštesnius dalykus. Aš tikrai galėčiau teikti pataisą, kad licenciją galėtų gauti Seimo narys su tam tikrom išimtim. Bet tuomet kentės, aš įsivaizduoju, pacientas, nes per penkerius metus visa medicina, visi vaistai pasikeičia ir čia būtinas tobulėjimas.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Aš norėsiu kalbėti dėl motyvų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Vidžiūnai. Aš tikrai pakalbėsiu. Ir aš pakalbėsiu…

PIRMININKAS. Klausti. Dabar tik klausti.

V.JARMOLENKA. Čia jums atrodo, kad aš neklausiu. Ir aš siūliau tą patį, ką jums siūlė ponas R.Čiupaila. Tai yra tiesa. Ir čia buvo stiprus spaudimas pedagogų, kurie įrašė, kad tai yra kūrybinis darbas. Tai buvo pirmajame, atkuriamajame Seime. Iš tiesų tai buvo didelis lobistinis darbas. Dėl to norėčiau jums pasakyti. Pirmiausia sveikinu jus su gimtadieniu. Antra. Aš labai apgailestauju, kad jūs per savo gimtadienį šį klausimą įrašėte į darbotvarkę. Trečia. Bet koks žmogus, kuris kūrybiškai čia dirba… čia mes galim tokius kūrinius sukurti, už kuriuos valstybei reikia mokėti pinigus. Ir tie rašytojai, kurie iš tikrųjų rašo knygas, turėtų atsisakyti savo algos. Tai yra sureguliuota Europoje. Todėl, kad yra nuolatinis darbas Seime. Nė vienas parlamentaras negauna Europoje už savo kūrybinį darbą papildomo atlyginimo.

PIRMININKAS. Kolega, prašom užduoti klausimą.

V.JARMOLENKA. Kaip jums atrodo, kur yra ta riba, kada mes galim sustabdyti bet kokį tolesnį išplėtimą? Mano pasiūlymas būtų išvis panaikinti šią nuostatą.

A.MATULAS. Gerbiamasis kolega, aš visiškai sutikčiau su jumis ir sutinku, kad jau yra precedentas. Bet mes nekalbame apie papildomą atlyginimą. Aš manau, kad Teisės komitetas suras kaip įrašyti, kad būtent be atlyginimų. Bet kalbama apie tai, kad medikas galėtų praktikuoti ir juridiškai atsakyti už tai, jeigu kas nors įvyko ne taip. Šiandien mes, pavyzdžiui, pagal autorinę sutartį galim konsultuoti ligonį ir niekas neįrodys, kad tai yra Darbo sutarties įstatymo pažeidimas. Bet juridinę atsakomybę prisiimti arba bent jau permesti tą atsakomybę vadovui, kuris tai leido daryti, mes tikrai šiandien galime. Labai prašau pritarti, paskui padiskutuosime. Ne apie atlyginimą kalbama, o apie galimybę padėti žmogui.

PIRMININKAS. Ačiū, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariam po… Neprašote žodžio, kolega Palubinskai. Aš neturiu kur dingti.

F.Palubinskas prašė žodžio iš anksto. F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamasis ir gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvoje daroma tikrai per daug išimčių. Ir jūs, gerbiamasis Matulai, prašote dar vienos išimties medikams. Tačiau mes matome, kad Seimo nariai, kurie tapo ministrais, neatlieka Seimo nario darbo. Turėjom Seimo narį, kuris buvo ir ministras, ir studentas, ir kyla klausimas, ar jis atliko bent vieną iš tų darbų iki galo? Gyvenime visko iškart negali turėti, ir praktikuojančių medikų, ir gerų politikų irgi iš esmės negali būti. Todėl užsiimkim tuo darbu, kurį mūsų rinkėjai mums patikėjo. O jeigu norim kito darbo, tai atsisakykim savo mandato Seime ir eikim į kitą darbą.

PIRMININKAS. Ar čia buvo kalba už?

F.PALUBINSKAS. Prieš.

PIRMININKAS. Kas kalbėtų už?

J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamiesiems Seimo nariams siūlyčiau, ypač Konservatorių frakcijos nariams, šiandien padaryti gerą dovaną jų frakcijos nariui ponui A.Matului gimtadienio proga ir pritarti įstatymo projektui bent po pateikimo.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Balsuosime dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo projekto, ar pritariame po pateikimo. Registruojamės.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario A.Matulo pateikto Seimo statuto pataisos projekto. Kas pritartų A.Matulo idėjai, balsuoja už, kiti kitaip.

Už – 24, prieš – 6, susilaikė 11. Dovana A.Matului. Pritariame po pateikimo šiam projektui. Toliau jį svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir svarstysime rugsėjo 30 d.

Repliką po balsavimo A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš tikrai džiaugiuosi, kad mes pritarėme tam projektui, kurį komitetas svarstys, ir galbūt pritars, galbūt ne. Bet šiandien mes pritarėme. Mane sudomino ir pono A.Matulo argumentai, kai jis motyvavo, kad tokiose frakcijose kaip Konservatorių, Krikščionių demokratų, Socialdemokratų yra gydytojų, bet nepasakė, kad nėra gydytojų Centro Sąjungos ir Demokratinės darbo partijos frakcijose. Tiesiog man pasidarė neaiški ta potekstė. Ar tai reiškia, kad šitų dviejų nepaminėtų frakcijų stogai nepavažiavę ir jiems gydytojai nereikalingi, ar tai reiškia, kad jiems taip stogai nuvažiavę, kad jiems jokie gydytojai negali padėti? Ačiū. (Juokas)

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Repliką.

F.PALUBINSKAS. Man iš tikrųjų gaila, kad mes apdovanojome savo kolegas medikus šiame Seime. Seimo nariai iš tikrųjų turėtų pradėti apdovanoti rinkėjus.

PIRMININKAS. Kolega, dar žiūrėsim, ar 71 Seimo narys dovanų pateiks.

Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Antrą sykį šiandien ačiū jums, pone posėdžio pirmininke. Man tiesiog norėtųsi, kad 13 medikų pasirašytų memorandumą ir daugiau per radijo imtuvus prieš visą Lietuvą nesijuoktų, neleistų žmonėms iš savęs juoktis. Kai jūs visi ėjote į Seimą, jūs savo rinkėjams pasakėte, kad savo valia atsisakote bet kokio darbo – ir rašytojai, ir pedagogai, ir medikai, ir ketverius metus būsite Seimo nariai. Nenorim – išeinam.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Pirmą kartą sakau.

Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jūs prisimenate buvusios kadencijos Sveikatos pakomitečio pirmininką. Jis taip pat kaip lobistas pasistatė sau Anykščių ligoninę, dabar Lietuva nežino, ką su ja daryti, ir įsirengė puikų kabinetą. Gaila, kad ir šios kadencijos Seime tas lobizmas tęsiamas.

PIRMININKAS. A.Matulas. Kolegos, paskutinė replika.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nematau čia tragedijos, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kompetentingas komitetas, pasvarstys ir atmes, bet aš noriu pasakyti repliką kolegai J.Galdikui. Aš būtent dėl jūsų ir teikiu, nes jūs pusę etato esate įsidarbinęs ir šiandien dirbate. Tai aš noriu jums ir padėti.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1644(2*). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 7 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1645(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 13a ir 13b klausimai, du projektai. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1644(2) ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1645(2). Svarstymas. Pagrindinio komiteto išvada. Pirmininkė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Abu projektai yra susiję su Pensijų fondo įstatymo įsigaliojimu, kurį mes priėmėme. Tai yra lydintys pakeitimai. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas, svarstė ir pritarė, o Biudžeto ir finansų komitetas pateikė mano redakcinius pasiūlymus, jiems pritaręs. Komitetas pateikė atitinkamai suredaguotus įstatymų pakeitimų projektus, todėl prašyčiau pritarti po svarstymo komiteto pateiktiems įstatymo projektams bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar K.Trapikas kalbės Ekonomikos komiteto vardu? Atleiskite, S.Slavickas. S.Slavickas – Ekonomikos komiteto vardu. Atsiprašau, kolega.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektas ir kartu Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 2, 7, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo svarstyti Ekonomikos komitete. Komiteto nariai abiem įstatymams esminių pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Svarstant įstatymo projektų papildymus, už iniciatorių pateiktus projektus pasisakė 6, prieš pasisakė 5 nariai, susilaikiusių nebuvo. Atskiroji komiteto narių nuomonė nepareikšta. Baigdamas kviečiu visus Seimo narius pritarti pateiktiems įstatymų projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendruoju sutarimu šiems projektams pritarti po svarstymo? Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, steigiant pensijų fondus svarbu turėti ne vien teisinius pagrindus, bet ir tam tikrus šaltinius jiems formuoti. Abu įstatymų projektai ir numato tokias prielaidas kurti bei funkcionuoti pensijų fondams. Numatoma skirti iki 25% per mokestinius metus darbuotojams priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų jų naudai, daromų įmokų į pensijų fondus. Įskaitymo klausimas sprendžiamas išmokant pensiją, todėl pritariu abiem įstatymų projektams po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo dviejų straipsnių papildymo įstatymo projektui ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.P-1900 (pateikimas)

Kolegos, mokesčiai ir pinigai. E.Kunevičienė pateikia rezervinį penktąjį klausimą – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Pateikimas, kartoju, kolegos.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Susitikus su gyventojais, taip pat gavus daug laiškų, tikrai buvo labai daug laiškų, pribrendo reikalas keisti Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3 ir 6 straipsnius. Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą asmenims, kurie paveldėjo kelių mirusių indėlininkų atkuriamąsias santaupas, iš viso atkuriama iki 6 tūkst. Lt paveldėtų atkuriamųjų santaupų. Neatsižvelgiama į tai, kad paveldėtos ne vieno mirusiojo indėlio atkuriamosios santaupos. Mes prašėme, kad Vyriausybė, Finansų ministerija netaikytų tokio apribojimo, nes įstatyme nebuvo tai įrašyta, aišku, nebuvo ir griežtai pasakyta. Juk jeigu indėlininkui atkurtos santaupos, tai paveldėtojas jas turi gauti, nes kiekvienam indėlininkui atkuriant taikoma ta riba, o ne gavėjui. Pribrendo tas reikalas ir reikia jau tiesiog griežtai įrašyti į įstatymą, kad dėl šių atvejų ministerija nesavivaliautų. Čia tiesiog taip prireikė.

Dar vienas dalykas. Mes daugiavaikėmis šeimomis, kai svarstėme pašalpas, laikėme 3 vaikus auginančias, o teisiškai, pagal teisės kodeksus, dar faktiškai tarybinius, daugiavaikė šeima būdavo 4 vaikų šeima. Todėl kai eiliškumą nustatė, tada į tą eilę pateko tik 4 vaikų šeimos, o 3 vaikų šeimos nepateko. Kad šeimos, auginančios 3 vaikus, turėtų galimybę patekti į trečiąją eilę ir darome tas pataisas. Siūlome pritarti tų pataisų pateikimui.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, K.Trapikas pateikia pirmąjį klausimą. Jų bus dar du.

K.TRAPIKAS. Gerbiamoji pranešėja, socialine prasme jūsų pasiūlymai yra teigiami ir suprantami. Tačiau aš norėčiau paklausti jus, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkę. Ar užteks finansinių resursų šioms pataisoms įgyvendinti, jeigu mes priimsime šį jūsų papildymą?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia jau yra ne resursai. Resursai suskaičiuoti atkuriamiesiems indėliams, jeigu jūsų tėvukui ar močiutei buvo atkurtas indėlis. Resursai buvo suskaičiuoti iki 6 tūkst. atkuriamiesiems indėliams, sąskaitoms. Jeigu buvo atkurti indėliai iki 6 tūkst. 3 žmonės, kurie dabartiniu metu visi miršta, tuomet vienas žmogus paveldi. Tai čia jokio skirtumo nėra, ar jie gyvenantys visi 3 gautų, ar gaus tas 1, kuris paveldi, nes jis turės visų trijų kapus tvarkyti. Daugelis mums sako, kad tai kapams sutvarkyti. Čia paprasčiausiai teisinis dalykas, o ne resursų reikalas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas. Kolegos, prašyčiau dėmesio!

J.ŠIMĖNAS. Iš tikrųjų dėl indėlių atkūrimo yra ir kitų problemų. Sakykime, ar neplanuojamas toks dalykas, jeigu žmogus prieš tą nelemtą 24 dieną, prieš 3 dienas pasiėmė, o po savaitės indėlį grąžino atgal? Štai tokių situacijų yra, kreipėsi keli žmonės, o aš nežinau ką jiems pasakyti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Šito tikrai neplanuojame, jie patenka į tokias pačias sąlygas kaip visi, nes jie turėjo savo rankose tuos piniginius ženklus, kurių Lietuvoje nebuvo ir trūko, dėl ko ta visa problema ir buvo atsiradusi. Tačiau Biudžeto ir finansų komitete aš teiksiu dar vieną siūlymą dėl politinių kalinių ir tremtinių, ir kitų nukentėjusiųjų. Jiems buvo grąžinta už turtą arba kompensacijos išmokėtos už kalėjimo laiką iki 1991 metų vasario 26 dienos. Tačiau buvo tokių atvejų, pavyzdžiui, kai į sąskaitą Alytuje pervedė, bet tas žmogus tą pačią dieną persivedė į Vilnių, nes jau gyveno Vilniuje (buvo pasikeitęs adresas), o Vilniuje atkuriant indėlį jam kompensacija už turtą nepripažįstama, nes antrojoje dalyje mes nepakartojome tos sąlygos, kuri buvo įrašyta pirmojoje įstatymo dalyje. Šitą mes irgi prašysime ištaisyti, kai svarstysime komitete, bet tai jau bus… Kai pradėsime svarstyti, aš jūsų prašysiu pritarti tai pataisai. Tą darysime… Tą pačią dieną, tos pačios sąlygos.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Švitra.

A.ŠVITRA. Gerbiamoji pirmininke, ar jūsų teikiamame projekte nebūtų galima išsaugoti mirusių politinių kalinių ir tremtinių eiliškumo jų paveldėtojams, ar tai būtų jau Vyriausybės tvarkos klausimas?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pavedėtojai turi turėti vienodas teises, todėl čia nėra skirtumo. Aš nežinau, gal su jumis reikės pasitarti, kai svarstysime komitete. Prašom ateiti į komitetą.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? V.Einoris pritaria. Ačiū, kolegos. Pritariame projektui Nr.P-1900. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Šį projektą svarstysim rugsėjo 30 d.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1889*. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1890* (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, vėl pagrindinė darbotvarkė Nr.P-1889 ir Nr.P-1890 projektai – Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Branduolinės energijos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Mes juos svarstome dabar. K.Trapikas – pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėjas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstant Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą, kuris reglamentuoja užsienio ir vidaus investicijų politiką, pastebėjo, kad reikia pakoreguoti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnį ir Branduolinės energijos įstatymo 68 straipsnį. Ekonomikos komitete svarstėme šiuos įstatymų projektus. Reikėjo atlikti formalų pakeitimą – vietoj žodžių “užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje” parašyti “Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas”. Ekonomikos komitetas pritaria iniciatorių pateiktam įstatymui vienbalsiai. Siūlau Seimo nariams pritarti šiems dviem įstatymams. Noriu tik papildyti, kad visuomenės informavimo institucijos bei branduolinę energiją kontroliuojančios organizacijos šitam įstatymui pastabų neturėjo. Taip pat atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadas.

PIRMININKAS. Kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Kolegos, pritariame po svarstymo, ar ne? Po svarstymo pritariame dviem projektams Nr.P-1889 ir Nr.P-1890.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaitos” projektas Nr.P-1930 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, dar vienas pagrindinės darbotvarkės klausimas. Aš įsivaizduoju, kad neužimsim daug laiko. Seimo rezoliucijos “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaitos” projektas Nr.P-1930. A.Katkus – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, įtariu, tik pateiks šią rezoliuciją. Prašom, pone pirmininke.

J.A.KATKUS. Ačiū, posėdžio pirmininke, ačiū visiems Seimo nariams, nes jūs, tikiuosi, pritarsite. Jau dabar girdžiu tokių atgarsių. Aš noriu pasakyti tik vieną dalyką, kad 5 punktą, jeigu jūs turite rezoliuciją, jį reikės išskirti atskiru punktu ir nurodyti datą, iki kada įvykdyti. O visa kita yra surašyta, jūs puikiai matote. Aš siūlau pritarti nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros ataskaitai. Visi išklausėte ir žinote.

PIRMININKAS. Du klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų raginimo Vyriausybei 2 punktą papildyti žodžiais “ir finansavimo lėšų racionalų bei efektyvų naudojimą”. Aš manau, kad būtina tai padaryti, nes jūs siūlote užtikrinti finansavimą, o kaip tas finansavimas naudojamas, tai mes jau net kalbų girdime. Todėl tie žodžiai, matyt, būtų reikalingi. Ačiū.

J.A.KATKUS. Ačiū už klausimą. Tikrai pritariu jūsų pasiūlymui. Aš norėčiau, kad jūs tai parašytumėte svarstymui raštu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Ačiū. Aš norėjau pasakyti tą patį, ką pasakė pirmininkas dėl datų ir įgyvendinimo. Aš atsiimu savo klausimą ir siūlau visiems pritarti.

PIRMININKAS. Viskas, kolegos. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Pritariame po pateikimo Seimo rezoliucijai “Dėl nacionalinio saugumo sistemos būklės ir plėtros 1998 m. ataskaitos” projektui. Kolegos, ar galėtume sutikti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliktų redakcinės komisijos funkcijas? Ačiū. O kada svarstysime, sutarsime paskui, rezoliucija toks laisvesnis dokumentas.

Kolegos, dar turime penkis rezervinius projektus, bet dabar Seimo narių pareiškimai, nes mes dar galime tikėtis platesnio eterio. Taigi Seimo narių pareiškimai. J.Galdiką kviečiu į tribūną skaityti pirmojo. Krepšinis, kolegos, ne per televizorių ir ne per pirmąją programą. J.Galdikas. Ruošiasi J.Karosas.

Seimo narių pareiškimai

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paneigti ką tik A.Matulo paskelbtą informaciją, kad J.Galdikui reikia Statuto pakeitimo. Tokio pakeitimo man nereikia, aš balsavau prieš jį ir siūlau ir jums balsuoti prieš tokį Statutą, nes, manau, kad gydytojo darbas per daug sudėtingas, kad galėtų būti suderinamas su Seimo nario darbu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas būtų kviečiamas į tribūną.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai trumpas pareiškimas, todėl viskas taip trumpai. LDDP frakcijos pareiškimas dėl Seimo nario A.Patacko grasinimų.

“Vakar kalbėdamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje svarstant nutarimo projektą “Dėl tarybinių skulptūrų parko kūrimo Grūto miške”, Seimo narys A.Patackas pareiškė, kad didžioji Lietuvos dalis yra kolaborantai. Kartu pagrasino, kad nebūdamas Seimo nariu jis imsis net teroristinių veiksmų prieš parko skulptūras, jei jos ten bus eksponuojamos. Kreipiamės į Seimo etikos ir procedūrų komisiją prašydami įvertinti tokius Seimo nario A.Patacko pareiškimus. Frakcijos vardu J.Karosas”. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pareiškimai nekomentuojami. A.Raškinis yra kviečiamas skaityti savo pareiškimo, bet ne komentuoti J.Karoso gal ir ne visai šventų žodžių.

A.J.RAŠKINIS. Aš galiu pareiškimą skaityti kokia noriu tema. Pasakysiu, kad ponas J.Karosas pamelavo. Žodžių “imsiuos teroristinių veiksmų” nebuvo. Ir nesakė, kad susprogdins. Iš tikrųjų tai yra jūsų išmislas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tai visas pareiškimas…

A.J.RAŠKINIS. Manau, šitas dalykas yra aiškus šmeižtas ir gaila, kad tai daroma nesant A.Patackui, už jo nugaros. Tiek to.

Mano pareiškimas turėtų būti dėl kito dalyko. Grįžęs iš Strasbūro, kur buvau komandiruotas į Europos Tarybą, radau labai smarkiai išplėtotą dezinformacijos ir šmeižto kampaniją prieš tą darbo grupę, specialiąją komisiją, kuri buvo įsteigta mūsų Seimo nutarimu. Toje kampanijoje buvo mūsų kolegų LDDP narių pareiškimai, tuose pareiškimuose buvo visiškai iškraipomi ir apverčiami ir tikslai, ir darbo grupės siūlymai. Kolegos tuose pareiškimuose nesiteikė netgi pabandyti surasti informaciją, kurią visi turėjo turėti. Manyčiau, tai rodo arba nekvalifikuotumą, arba visišką nenorėjimą tą informaciją turėti. Dabar, žinoma, pasigavusi žiniasklaida tuo naudojasi. Suprantu, kad mūsų kolegų yra senas metodas naudoti dezinformaciją politiniams tikslams. Todėl šiandien teko daryti ir pareiškimą spaudos konferencijoje, kur mes išaiškinome mūsų darbo grupės specialiosios komisijos tikslus, paneigėme ir tai, kad tai, kas yra daroma, neturi nieko panašaus į cenzūrą, tai, kad Lietuva, tarptautinių ekspertų nuomone, šiuo metu yra paskutinėje vietoje dėl šiuo metu galiojančio Žiniasklaidos įstatymo ir atsiliekame labiau nei visos šalys įgyvendindami standartus, nustatomus pagal konvenciją “Televizija be sienų” reikalavimus. Insinuacijos, kad bus vykdoma valdininkų kontrolė, vėl prieštarauja tam konkrečiam tekstui, kuris yra, nes ten aiškiai kalbama apie teisinės valstybės kūrimą, apie institucijos įsteigimą, kuri rūpintųsi labai sudėtingos šios srities reguliavimu. Pavyzdžiui, šiuo metu iš užsienio patirties, tai, sakysim, prancūzų teisiniai aktai yra apie 168 puslapius, kitų 90, mažiausiai apie 40 puslapių. Tai yra labai sudėtinga sritis, kurioje profesionalai turi parengti detalius teisės aktus, kurie teisiškai reglamentuotų šitą sritį. O dabartinis mūsų įstatymas iš tikrųjų Europos ekspertų yra kritikuojamas. Taigi tenka atsakinėti ir į mūsų kolegų pastabas, ir į spaudos užsipuolimus. Norėčiau pridurti tai, kad tie visi kaltinimai yra nepagrįsti jokiais faktais nei konkrečia informacija, matyti, kad ta informacija vengiama naudotis. Aš jums trumpai, glaustai pateikiu informaciją, išplatinau apie tai, kokia šiuo metu situacija, kad visose Europos valstybėse yra valstybinę atsakomybę turinčios institucijos, kurios atlieka šitą darbą. Yra pateiktas dviejų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – palyginimas, kaip Europos ekspertai vertina mūsų pasirengimą ratifikuoti konvenciją “Televizija be sienų”. Jis rodo, kad Lietuvoje yra prasčiau, iš tikrųjų yra prasčiau negu visose valstybėse. Taigi mūsų situacija nepavydėtina, sakykim, suinteresuoti asmenys, siekdami politinių tikslų, siekia išgąsdinti ir Seimo narius, ir Prezidentą, ir premjerą. Aš matau iš kai kurių pasakymų, kad jiems pavyko išgąsdinti. Bet jeigu pažiūrėtume atidžiau, jie neturi jokių argumentų, tiesiog malonu matyti, kad jie patys pateikė tuos argumentus, kurių man nereikėjo ieškoti. Jeigu man būtų reikėję ieškoti nekorektiško žiniasklaidos elgesio pavyzdžių, tai dabar pažiūrėkite nuotraukas, straipsnius, antraštes. Tai ir įrodo, jie patys paskubėjo pateikti pavyzdžius, kaip nekorektiškai elgiasi. Ir jeigu A.Raškinio baisios nuotraukos yra pagrindinis jų tiesos įrodymo argumentas, tai iš tikrųjų jų argumentai yra labai silpni. Aš noriu atsiprašyti, kad mūsų komisija net įžvelgė tokio nekorektiško puolimo. Dabar jums pateikta trumpa informacija, mūsų žmonės šiuo metu susirinkę dirba. Mes parengsim išsamius duomenis, išsamią informaciją ir manau, kad tik tikslia informacija bus galima atremti šitą puolimą.

Kita vertus, mes suprantame, kad viešosios informacijos klausimai Lietuvoje yra valstybinės reikšmės klausimai, jie turi būti sprendžiami ne patyčių metodais, o susėdus visom politinėm jėgom, drauge sprendžiant ir priimant sprendimus, aiškinantis, randant bendrus sprendimus. Dėl to mūsų darbo grupė, specialioji komisija kviečia ir siūlo visoms frakcijoms, įskaitant ir mūsų LDDP frakciją, kuri šiuo metu nelabai korektiškai elgiasi, susitikti, aptarti, išdiskutuoti, pateikti argumentus. Mūsų kolegas konservatorius taip pat kviečiame, nes galų gale profesoriaus V.Landsbergio iniciatyva tokia darbo grupė buvo įsteigta. Mes pasirengę aptarti ir diskutuoti. Norėčiau, kad po vasaros, kai aprims aistros, labai rimtai visi apsvarstę šitą klausimą priimtume naudingus Lietuvai sprendimus.” Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš įgaliotas perskaityti gerbiamojo A.Salamakino pareiškimą.

“Šiomis dienomis mirties bausme nuteistas kurdų pasipriešinimo lyderis A.Ocalanas. Demokratinė tarptautinė bendruomenė bent jau vienu požiūriu sutaria: šalis Europos Tarybos narė negali taikyti aukščiausiosios bausmės. Lietuvos oficialūs sluoksniai kol kas niekaip nereagavo į šį griežtą Turkijos teismo nuosprendį, tačiau manau, Lietuvos žmonės nori žinoti valdžios nuomonę šiais klausimais: ar egzistuoja kurdų problema, ar nepažeidžiamos jų teisės, ar nėra paralelių tarp Čečėnijos, Kosovo albanų bei kurdų klausimų? Ar Ocalanas yra teroristas, ar tautinio išsivadavimo lyderis? Ar mirties bausmė nenutolins susitaikymo tarp turkų bei kurdų? Ne pirmas kartas, kai valdžia laikosi nereagavimo politikos. Norėtųsi, kad šį kartą pirmiausia Užsienio reikalų ministerija pareikštų oficialią valstybės poziciją minėtais klausimais”.

Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1875 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, liko penki rezerviniai klausimai. Dabar rezervinis ketvirtasis – Atostogų įstatymo 24 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1875. Kolegos, tai A.Švitros iniciatyva. Jis pateikia šį projektą.

A.ŠVITRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šį projektą – suredaguotą, sukonstruotą man pateikė vienas mano rinkėjas, ir aš pabandžiau, nekeisdamas nei konstrukcijos, nei nieko kito, tokį ir pateikti. Yra Teisės departamento išvados. Pradėsiu nuo siūlymo esmės.

Rinkėjas siūlė besimokantiems savo iniciatyva specialybių pagal darbovietės ekonominę veiklos rūšį suteikti apmokamas atostogas mokant ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Atostogų įstatymas numato tris atvejus: jeigu yra kolektyvinė sutartis, tai šitas klausimas turi būti aptartas kolektyvinėje sutartyje; jeigu nėra, tada susitarimu tarp darbovietės ir darbuotojo, bet teikėjas mano, kad ne visur yra profsąjungos, o jeigu darbovietė, tiksliau, savininkas nesiunčia, tai nėra ir sutarties. Jis norėtų mokytis savo iniciatyva, bet jis prašė pagal darbovietės ekonominės veiklos rūšį nemokamų atostogų, kaip ir savo iniciatyva besimokant kitais atvejais. Man pats pasiūlymas patiko, nes kas 4, 5, 6 metai reikia, gavus pagrindinį bazinį išsilavinimą, ne tik persikvalifikuoti, bet ir persiprofiliuoti, ir jeigu tai daro žmonės savo iniciatyva, nereikia daryti darbo biržos lėšų sąskaita. Mano manymu, tokiam projektui reikia pritarti.

Jį pateikiau nekeistą, turiu Teisės departamento išvadas. Aš tai dariau sąmoningai, maniau, kad tai naudinga. Pirma, kad ir labai gerą idėją siūlydamas rinkėjas, ir ne vien jis, manau, pamatys, kad jeigu turi idėją, ją reikia įvilkti į teisės rūbą, pritaikyti prie esančios įstatymų struktūros. Tai štai turėdami Teisės departamento išvadas šiandien labai akivaizdžiai matome, kad Seimas dirba ne veltui ir jo struktūros dirba ne veltui. Tas pastabas, kurias pasiūlė Teisės departamentas, aš jau šiandien apgalvojau, įregistravau naują projektą. Tačiau įregistravęs pradėjau galvoti, kad jeigu Seimas pritartų šiam siūlymui, ko gero, reikėtų keisti ir svarstyti naują projekto variantą.

Prašyčiau Seimo pritarti, o iki svarstymo komitete, aš manau, tuos variantus… Aš jau vieną pateikiau, galbūt pateiksiu ir kitą. Prašyčiau, jeigu bus Seimo pritarimas, papildomu komitetu skirti ne vien Socialinių reikalų ir darbo komitetą, bet ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Kodėl? Todėl, kad jau antram variante man iškilo klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Aš rašau, kad darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus ir besimokantiems savo iniciatyva, egzaminų sesijos ir mokymosi laikui suteikiamos apmokamos atostogos, įmonėms mokant ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį. Ir toliau pradėjau galvoti, ar bus tikslu, jeigu aš įrašysiu mokymosi laiką, o gal tai bus ne penkeri, o gal dešimt metų? Ar bus geriau rašyti egzaminų sesijos, o kaip elgtis su stojamaisiais egzaminais? Aš manau, kad papildomas komitetas galėtų padėti man atsakyti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar tai ne papildomos atostogos? Kelioms dienoms tokios atostogos būtų suteikiamos? Ačiū.

A.ŠVITRA. Aš nežinau, kaip jas vadinti – papildomom ar nepapildomom, negaliu dabar atsakyti. O kiek dienų, tai čia ir yra klausimas. Aš antrajame variante rašiau, kad egzaminų ir mokymosi laikui, nes mokymosi laikas buvo esamam Lietuvos Respublikos atostogų įstatyme. Tačiau šiek tiek keičiant redakciją, mokymosi laikas yra neapsprendžiamas, o jis turėjo būti apsprendžiamas abipusiu susitarimu. Tas laikas priklausys nuo formuluotės, sakysim, jeigu tai bus egzaminų sesijos laikui, tai jis bus apspręstas konkrečiu, bet ne mūsų įstatyme nustatytu laiku.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiu jūsų gera iniciatyva ir žmogumi, kuris kreipėsi į jus su pasiūlymais, bet ar mes nepaliksime dirbančio žmogaus vieno prieš darbdavį. Taip dar susilpnintume būtinybę jiems susijungti, stimulą susijungti ir apginti visas savo teises. Aš manau, kad motyvai, kad ne visur yra profesinės sąjungos ir dėl to mes leisim kiekvienam kovoti už save, yra ne visai pagrįsti. Geriau yra pasiūlyti žmonėms susiburti ir bendrai apginti savo teises.

A.ŠVITRA. Pritariu, tačiau mūsų profsąjungos nėra tiek organizuotos, yra išsiskaidžiusios. Vis dėlto yra realu, kad kai kuriose darbovietėse jų nėra.

PIRMININKAS. Kolegos, turbūt pritarsim pateiktam projektui? Pritariame pateiktam projektui. Siūlome svarstyti rugsėjo 30 d. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Žmogaus teisių komitetą siūlo Seniūnų sueiga.

Ačiū, kolegos.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 2, 3, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1910 (pateikimas)

Rezervinis 5 klausimas jau yra pateiktas. Mažėja mums darbo. Rezervinis 6 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 2, 3, 5, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1910. Šį projektą pateikia Seimo narys A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiami kantriausieji kolegos ir kantrusis posėdžio pirmininke! Nors mūsų ne tiek daug, bet aš vis dėlto drįstu jus varginti ir pateiksiu siūlomų pataisų projektą.

Yra keletas pataisų blokų ir keletas motyvų. Pirmasis vieno pataisų bloko motyvas yra tai, kad dar praėjusių metų kovo 12 d. buvo priimtas įstatymo dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams (…) teisinio atkūrimo, pataisos, į kurias buvo įtraukta nuostata, kad asmenims, kuriems pagal Sovietų Sąjungos pasų nuostatus buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė ir buvo draudžiama grįžti ir gyventi Lietuvoje, laikas įskaitomas į pažymoje nurodomą laisvės apribojimo laiką. Ši jau galiojančio įstatymo nuostata yra priderinama prie šiuo metu svarstomo Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo. Kitaip sakant, įtraukiama sąvoka į 5 straipsnį, kad tas laikas, kai tremtiniams arba atlikusiems kalėjimo bausmę žmonėms buvo taikomos šita nuostata – apribota teisė grįžti ir gyventi Lietuvoje, būtų įskaitytas. Tos pataisos esmės tokia, kad tuo laikotarpiu tokiose šeimose gimę vaikai gali būti prilyginami tremtiniams.

Tokių žmonių nėra daug, tačiau praktiškai tai pasitaiko. Yra dar pakankamai daug tokių kurioziškų dalykų, bet pagrįstų archyviniais dokumentais. Pavyzdžiui, yra žinoma, šiuo metu žinoma, kad paskutinė data, kai buvo panaikintas draudimas, t.y. leista grįžti gyventi į Lietuvą, yra 1981 m. Aš nežinau, kiek tokių iki to laiko, tačiau tokių atvejų yra. Visai neseniai buvo pas mane atėjusi moteris (pavardės neprisimenu), kuri parodė dabar neseniai išduotą Altajaus krašto prokuratūros pažymą, kad tokia ir tokia šeima tada ir tada buvo išbraukta iš specialios įskaitos, t.y. panaikintos komendantūros sąlygos ir pritaikytas pasų nuostatų straipsnis, draudžiantis grįžti į Lietuvą ir gyventi joje. Toje pažymoje oficialiai parašyta, kad duomenų apie šio draudimo panaikinimą archyvuose nėra. Kitaip sakant, jie grįžo nelegaliai, po kelių bandymų nelegaliai Lietuvoje prisiregistravo ir gyvena. Pagal mūsų teikiamas pataisas, yra numatyta papildyti atskira dalimi. Tokiais atvejais sakoma, jog jeigu nėra archyvinių duomenų, nurodančių, kada buvo panaikintas šis apribojimas – draudimas pasirinkti gyvenamąją vietą, tada yra taikomas faktinis grįžimo į Lietuvą laikas, nes iš tikrųjų tokių dalykų negalima išspręsti.

Kitoje pataisų grupėje yra kalbama apie kai kurias atskiras žmonių kategorijas, grupes, apie kurias šiuo metu buvo kalbama 7 straipsnyje. Dabar siūloma tai apibrėžti atskirais straipsniais ir iškelti kaip atskiras sąvokas. Yra toks pavadinimas “perkeltieji asmenys”. Siūloma įvesti 5¹ straipsnį. Šis klausimas yra pakankamai keblus. Aš manau, kad ir svarstymo metu, ir komitetuose bus pakankamai daug diskusijų. Pirmiausia yra kalbama apie vadinamojo Suvalkų trikampio asmenis. Pagal 1940 m. Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietinės sutartį dalis lietuvių iš Suvalkų krašto buvo prievarta perkelti į okupuotą Lietuvą ir apgyvendinti buvusiose vokiečių sodybose. Pagal tą pačią sutartį jie išsikėlė į Vokietiją. Tuo metu jų buvo, jeigu aš neklystu, apie 12 tūkst. Žinoma, dabar jų yra mažiau. Vėliau, po 1941 m., kai vokiečiai okupavo Lietuvą, tie žmonės iš šitų vietų buvo iškeliami, nes čia grįžo buvę vokiečiai savininkai arba atsikėlė kiti iš Vokietijos. Jie buvo perkeliami gyventi arba į buvusius žydų namus, arba iškeliami iš viso į kitas vietoves. Žinoma, jie yra nukentėję asmenys, dėl to nekyla jokių abejonių, tačiau atsiranda problema. Tų žmonių draugija ir kai kurie kiti dėjo daug pastangų, kad jie būtų įvardyti kaip tremtiniai. Tai diskutuotinas klausimas.

Mes tai labai ilgai svarstėme, daug kartų mes klausėme Genocido ir rezistencijos centro ir kelis kartu gavome gana išsamius komentarus šiuo klausimu. Taip pat tą klausimą svarstėme su kitomis institucijomis, su Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Vis dėlto bendra nuomonė buvo tokia, kad tų žmonių kategorijos negalima pavadinti tremtiniais, t.y. prilyginti tiems žmonėms, kurie iš Lietuvos buvo ištremti į Sibirą arba tolimąją Šiaurę. Kodėl? Visų pirma todėl, kad jie… na, formali yra tokia pirmoji abejonė. Toje sutartyje yra atskiras straipsnis, kuriame parašyta: perkeliami grynai savarankiškumo principu. Taip pat parašyta: visi asmenys, vyresni kaip 15 metų, turi asmeniškai duoti sutikimą savanoriškai persikelti. Suprantama, žinant abi sutartį pasirašiusias puses, t.y. hitlerinę Vokietiją ir Stalino laikų Sovietų Sąjungą, be abejo, nekyla (…) dėl savanoriškumo principo, tačiau formaliai toks popierius, tokia nuostata egzistuoja. Tuo tarpu archyvuose istorikai kol kas neaptiko jokio dokumento, pagal kurį tie žmonės tikrai buvo prievartaujami. Iš tikrųjų liudytojų parodymais yra įrodyta, kad jiems buvo sakoma: “Arba važiuojate į Lietuvą, arba važiuosi su žydais į getą”. Tais laikais tas dalykas buvo realus.

Antras dalykas, dėl ko jie vis dėlto neatitinka tremtinio kriterijų, yra tai, kad žmonės, nors ir prievarta, buvo atkelti į Lietuvą, bet ne iš Lietuvos. Jiems nebuvo taikomi komendantūros, t.y. specialios įskaitos, registravimosi, gyvenimo vietos ir judėjimo teisės, apribojimai. Todėl mes po ilgų diskusijų siūlom juos įvardyti kaip atskirą tokią grupę, pavadinti specialiu terminu “perkeltieji asmenys” ir išskirti kaip atskirą įstatymo straipsnį. Galbūt tai padės tiems žmonėms. Tiems, kurie įrodys, bus aišku, kad jie yra iš ten, gaus šituos… bus tiksli apskaita. Galbūt kada nors valstybės grįš prie to klausimo, spręs tuo ar kitu būdu dėl tam tikrų kompensacijų, prarasto turto, prarastų ūkių ir t.t., bet apie tai gal aš per ilgai kalbu. Aš žinau, kad tai aštrus klausimas ir bus daug papildomų diskusijų, todėl iš anksto atkreipiu į tai dėmesį.

Dar vienas papildomas straipsnis 7¹ – tai įvedama sąvoka “beglobiai vaikai”. Čia yra labai trumpai. 7 straipsnyje dabar buvo “…pripažįstami nukentėjusiais, jeigu šeimos tėvai ar vienas tėvas, ar kiti žuvo, ar buvo nubausti mirties bausme, bausmė įvykdyta”… likę vieni vaikai, kurių tėvai buvo ištremti, ir t.t., tačiau praktika įrodė, iš tikrųjų mes žinome labai daug tokių atvejų, kai abu tėvai žuvo arba buvo įkalinti, arba vienas nelegaliai gyveno, partizanavo, kito motina buvo kalėjime ar ištremta ir buvo mažamečiai vaikai, vieni bastėsi pas kitus žmones arba pas gimines, arba visiškai slapstėsi, arba buvo apgyvendinti vaikų namuose. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių yra visiems žinomo partizano Žaliojo velnio – Misiūno vaikai. Du 7 ir 8 metų vaikai buvo apgyvendinti, išauklėti vaikų namuose ir tik senatvėje, jau invalidai šiaip taip pramoko lietuviškai ir jie (…) savo likimą. Tokią grupę, kurių abu tėvai buvo žuvę arba įkalinti, arba kitų būdu nelegaliai gyveno, mes siūlome iškelti į atskirą grupę 7¹ – buvę beglobiai vaikai.

Paskutinis toks papildymas. Įrašome nuostatą, kad Rezistencijos tyrimo centro sprendimą dėl nukentėjusio asmens statuso pripažinimo ar nepripažinimo asmuo gali apskųsti ir administraciniam teismui. Yra ginčytinų atvejų, pasitaiko daug nepatenkintų sprendimais, nes, pavyzdžiui, žmogus pretenduoja į, sakykim, tremtinio statusą, o komisija priima sprendimą, kad jis yra tik nukentėjęs. Be abejo, tai yra susiję su tam tikromis socialinėmis lengvatomis ar pašalpomis, tačiau turbūt tokią teisę reikėtų nustatyti. Iš viso tai yra bendra teisė apskųsti sprendimus, kad asmuo galėtų skųstis teismui. Tiek.

PIRMININKAS. 3 klausimai dėl jūsų pateikiamo projekto, kolega. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritardamas jūsų pateiktam pasiūlymui, aš vis dėlto norėčiau dar kartą pateikimo metu paaštrinti tą Suvalkų trikampio klausimą. Manau, kad ir Lietuvos atžvilgiu yra… mes juos turime pripažinti kaip ištremtus iš (…), čia yra tam tikrų kolizijų, bet svarbu, kad mes ir Lenkijai primintume ir parodytume, nes jie iš tikrųjų išremti iš Lenkijos ir Lenkija turėtų daugiau pasirūpinti, ko ji visiškai nedaro šiuo atžvilgiu. Galbūt mūsų ir Užsienio reikalų ministerijai, ir kitiems, ir Prezidentūrai būtų stimulas dar kartą priminti apie Lenkijos piliečius, tuo metu ištremtus iš gyvenimo vietų, čia galėtų būti tarptautiniams mūsų susitarimams... Jeigu mes juos tik perkelsime, kaip mes čia įvardijame… aš manau, kad būtų teisingiau juos įvardyti kaip tremtinius, prilyginti tiems žmonės, tada būtų stimulas derėtis su lenkais …

A.N.STASIŠKIS. Kaip aš minėjau, manau, kad čia bus diskusijų. Sutinku, kad tai diskutuotinas, svarstytinas dalykas. Manau, kad ir komitetuose, ir mūsų komisijoje, ir čia plenarinio posėdžio metu galėsime išklausyti įvairius siūlymus ir įvairius argumentus.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar tikslinga nukentėjusio asmens statusą sieti su valstybės biudžeto išlaidomis, nes nukentėjusių nuo okupacijų yra daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų? Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Aš nelabai suprantu, nebent iš aiškinamojo rašto. Paprastai taip yra kalbama… be abejo, pritaikius šį teisės grįžti ir gyventi Lietuvoje draudimą, šiek tiek padidės asmenų skaičius, prilygintų tremtiniams, tai yra tas, kuris gaus tremtinio statusą. Iš čia atsiras tam tikras skaičius asmenų, kurie galės gauti valstybinę nukentėjusio asmens pensiją, todėl papildomų išlaidų gali susidaryti. Preliminariais skaičiavimais, sakyčiau, maksimalia linkme tai galbūt galėtų sudaryti apie milijoną, pusantro milijono per metus papildomų išlaidų. Todėl aš maniau, kad tą reikia nurodyti, kad tai yra nedidelis skaičius.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Daubaraitė.

S.DAUBARAITĖ. Aš noriu padėkoti ponui A.Stasiškiui. Jis iš tiesų iš dalies atsakė į klausimą dėl suvalkiečių, dėl Suvalkų trikampio žmonių, ištremtų iš Lenkijos, bet aš vis dėlto norėčiau dar gilinti tą klausimą, nes į Žmogaus teisių komitetą šie žmonės kreipėsi net 1998 metais. Čia iškiltų klausimas, kad iš tiesų jie taip pat galėtų gauti kompensacijas iš Vokietijos, nes Vokietija moka kompensacijas nukentėjusiems žmonėms dėl jų karo padarinių. Kaip ir sakė ponas A.Stasiškis, pritarčiau bent jau siūlymui, o komitetuose dar reikės ieškoti atsakymų į šias problemas.

A.N.STASIŠKIS. Be abejo. Bet aš manau, pats šių žmonių išskyrimas į atskirą teisinę grupę ir įvardijimas leis tiksliai sakyti ir, manau, kad tai prisidėtų kalbant tiek su Lenkija, tiek su Vokietija dėl jų kompensacijos, nes iš tikrųjų jie prarado turtą ir savo ūkius, žemę, ir t.t. Bet dėl paties termino, dėl galimybės juos prilyginti ir įvardyti tuo pačiu juridiniu terminu, kaip Sibiro tremtinius, kurie buvo išvežti iš Lietuvos, kurie gyveno keletą ar keliolika metų komendantūros įskaitos sąlygomis ir po to buvo uždrausta grįžti į Lietuvą, čia vis dėlto reikia didelės diskusijos. Galbūt papildomos kažkokios terminologijos, aš tam neprieštarauju, bet aš sakau, mes ilgai diskutavome, ir laukiu dar naujų diskusijų.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kolegos, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame pateiktam projektui Nr.P-1910. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar turėtumėte kitų siūlymų? Įjungiu mikrofoną kolegai A.Stasiškiui. Negaliu įjungti mikrofono. A.Stasiškis dėl komitetų.

A.N.STASIŠKIS. Aš vis dėlto norėčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris svarstė tą bazinį įstatymą ir kuris kuruoja Genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklą. Jeigu ne pagrindiniu, tai papildomu reikėtų…

PIRMININKAS. Kolegos, ar pritartumėte, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų pagrindinis komitetas, o Žmogaus teisių komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas papildomieji? Ačiū. Projektą svarstysime rugsėjo 30 d.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl specialiosios komisijos teisės aktų, reglamentuojančių erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką, projektams rengti sudarymo” 6 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.P-1868(2) (svarstymas ir priėmimas)

Liko du dokumentai. Rezervinis septintasis, projektas Nr.P-1868(2). Mums šiandien reikėtų apsispręsti, ar pratęsime A.Raškinio vadovaujamos komisijos darbo ribas, laiko ribas. Seimo nutarimo “Dėl specialiosios komisijos teisės aktų, reglamentuojančių erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų platinimo tvarką projektams rengti sudarymo 6 straipsnio pakeitimo” projektas. Šiandien svarstymas, kolegos. Ar norėtų kas nors kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, yra pagrindinio komiteto išvados, siūlau pritarti ir pratęsti. Taip pat siūlyčiau pritarti, pratęsti tą datą. Vienas rezultatas jau yra. Nuo pateikimo, kad matytųsi mūsų darbas, įregistravome Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl inspekcijos ir komisijos steigimo. Iš tikrųjų šis darbas jau panaudotas, komiteto specialioje darbo grupėje šios mūsų idėjos panaudotos ir jau yra įtrauktos į bendrą Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą, kurį komitetas vakar svarstė ir balsavo, siūlė jį įregistruoti. Taigi tas mūsų žmonių darbas yra panaudotas. Toliau dirba psichologai, pedagogai, rengdami kriterijus, atsižvelgdami į vaiko, jaunuolio psichikos vystymosi etapus, kriterijus, kurie padėtų nustatyti, kada ir kokie dalykai jam naudingi ar žalingi, būtent tą kriterijų darbą atlieka… Aš tikiuosi, kad mes iš tikrųjų turėtume baigti iki spalio mėnesio ir pateikti kitus mūsų darbo rezultatus. Siūlyčiau suteikti galimybę dirbti toliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šio nutarimo pataisa tik pratęsime komisijos darbą iki spalio 1 dienos. Kolegos, dėl motyvų, ar pritariame po svarstymo? Gerbiamieji kolegos, kalbėti reikia prašyti žodžio iš anksto. J.Olekas dėl projekto.

J.OLEKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau pritarti, nes ir Nacionalinės sveikatos taryba yra siūliusi parengti tokius dokumentus, ko juose nepakanka, komisija dar padirbės ir pateiks. Aš manau, kad tai iš tikrųjų būtų naudinga.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš noriu nepritarti tokiai artimai datai, nes jeigu mes turėsime prieš akis tą dokumentą, t.y. Seimo nutarimą, kuriuo nutariama įkurti komisiją ir išvardintas penkias funkcijas arba sritis, kuriose turi būti parengiami teisės aktai, tai aš galiu pasakyti, kad atlikta labai maža dalelė darbų. Tai viena. Antra. Čia kalbama vien apie erotinių ir smurtinio pobūdžio dalykų reglamentavimą ir t.t. Tuo tarpu dabar pateiktos pataisos išeina iš tos kompetencijos ribų. Jeigu komisija ir toliau taip dirbs, eis į lankas, kaip sakoma, tai reikėtų tą terminą pratęsti mažiausiai dvejiems metams. Iš esmės vienas punktas įvykdytas, o keturi likę. Aš kategoriškai siūlyčiau pratęsti bent metams komisijos darbą su maža pastaba, kad dirbtų tai, kas yra nurodyta nutarime, o neitų į lankas ir ten, kur visiškai tai komisijai nepriklauso. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, bendru sutarimu pritariame po svarstymo, ar ne? Ačiū. Pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Kolegos, siūlau, kad komisija galėtų dirbti tai, kas nurodyta tame nutarime, kurį minėjo J.Karosas. Gal galėtume pradėti šio nutarimo priėmimą? Vienas straipsnis. Ar būtų norinčių kalbėti? J.Olekas norėtų paremti tylia šypsena. Kolegos, bendroji parama, registruojamės ir balsuosime, ar priimame šį Seimo nutarimą, kurio Nr.P-1868(2). Registruojamės.

Užsiregistravo 30 Seimo narių.

Kolegos, kas būtų už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas, kviečiu balsuoti.

Už nutarimą balsavo 28, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹, 79, 80, 85, 201¹, 203¹, 212, 213¹, 225, 229, 230, 230¹, 231, 232¹, 232⁴, 234, 236, 237, 239, 243, 246, 251, 253, 254, 256, 260, 264, 271, 274, 278, 280, 281, 291, 292, 293, 296, 309, 310, 314, 315, 316, 320, 321, 323, 326¹, 326², 328, 329² straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1924(2) (pateikimas)

Kolegos, dabar jau tikrai paskutinis projektas šiandien – rezervinis aštuntasis Nr.P-1924(2) – ne vieno Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Planuojama taisyti daug straipsnių. Šį projektą pateikia Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, čia įvardyta daug straipsnių, bet aš visus tuos straipsnius sugrupuočiau į keturias grupes. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad teikiu kodekso pataisas, kurias sugalvojau ne aš, kurias pasiūlė Apeliacinio teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjai. Teikiamos pataisos suteiks teismams daugiau teisių pasirinkti teisingą bausmę ir jos gerai dera su Seime svarstytomis bausmių politikos nuostatomis.

Aš šias teikiamas pataisas sugrupuočiau į šias grupes. Pirmiausia 8¹ straipsnio pataisa, kurioje pateiktas sunkių nusikaltimų sąrašas. Iš šio sąrašo siūlau išbraukti keletą lengvesnių nusikalstamų veikų, kad teisėjas, radęs motyvus, galėtų taikyti 45¹ straipsnį ir skirti lengvesnę bausmę negu numato Baudžiamojo kodekso tam tikras straipsnis. Mes dažnai skaitome spaudoje, kai teisėjai priversti skirti pernelyg griežtas bausmes už nesunkius nusikaltimus. Priėmus šio straipsnio pataisą teisėjas galėtų atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, lengvinančias aplinkybes, o mums nereikėtų bijoti teisėjų klaidų, nes jas paprastai ištaiso aukštesnieji teismai.

Antros grupės straipsnių, kurie čia siūlomi, yra labai daug ir aš jų nevardysiu. Tai žemutinės sankcijos ribos panaikinimas… pasitaikantiems nesmurtiniams nusikaltimams. Tai nusikaltimai karinės tarnybos reikalavimams, pasų režimo pažeidimai, priešgaisrinės apsaugos taisyklių nepaisymas, ginklo laikymo taisyklių pažeidimai, turto naikinimas, lengvesni vagystės atvejai, melagingi pranešimai ir įskundimai apie padarytą nusikaltimą, paskolos panaudojamos ne pagal paskirtį ir kiti panašaus pobūdžio nusikaltimai. Čia siūloma panaikinti žemutinę ribą.

Trečia. Siūloma sumažinti žemutinę sankcijos ribą ir kai kuriems smurtiniams ir nesmurtiniams nusikaltimams. Pavyzdžiui, kėsinimasis į policininko gyvybę – dabar žemutinė riba yra 10 metų, siūloma ją sumažinti iki 5 metų. Vagystė įsibraunant į patalpas buvo 4 metai, dabar siūloma sumažinti iki 2 metų. Vagystė stambiu mastu buvo 6 metai, siūloma sumažinti iki 3 metų. Čia žemutinė riba, aš nekalbu apie viršutinę ribą, viršutinės ribos visur lieka tos pačios. O štai už sukčiavimą stambiu mastu siūloma sumažinti žemutinę ribą nuo 3 iki 1 metų, o maksimalią ribą padidinti nuo 8 iki 10 metų.

Ir ketvirta grupė patikslina kai kurių straipsnių formuluotes. Pavyzdžiui, 232¹ ketvirtoji dalis. Ten yra įrašyta tokia formuluotė kaip “narkotinės priemonės stambius mastu”. Ekspertai teismuose aiškina, kad jie negali nustatyti, kas yra stambus mastas, kas yra smulkus mastas. Galiu pasakyti pavyzdį. Heroino, pavyzdžiui, 4–5 gramai yra stambus mastas, o aguonų tirpalo ar ekstrakto 4–5 gramai yra smulkus mastas. Todėl sankcija čia visiškai nekinta, tačiau atleidžiami teismai nuo ekspertizių, kurios nieko nereiškia ir ekspertai atsisako pateikti išvadą, kas yra smulkus, kas yra stambus mastas.

Ir pagaliau paskutinis straipsnis, kurį norėčiau pakomentuoti, tai 280 pirmojoje dalyje išbraukiami žodžiai “arba pagrobtas automobilis”. Čia kalbama apie sąvokų išaiškinimą. Pagal šitą straipsnį turto pagrobimas laikomas stambiu, jeigu jo vertė viršija 250 MGL, o po to parašyta “arba pagrobtas automobilis”. Turint omeny, kad šiandien labai nušiurusio automobilio vertė yra keli šimtai litų, ir jis tiesiog pavaromas keletą metrų arba keletą šimtų metrų į šalį, ir tai dažnai padaro vaikai, už tokį nusikaltimą, kuris prilyginamas sunkiems nusikaltimams, jokių lengvinančių aplinkybių nenumatoma ir taikomos bausmės nuo 3, 4 ir daugiau metų. Mes manome, kad šitą pagrobtą automobilį reikėtų išbraukti, ir tegul teismas vertina pagal turto vertę. Jeigu turto vertė didelė, tai stambus nusikaltimas, o mažesnė turto vertė yra smulkesnis nusikaltimas, nelaikomas svarbiu nusikaltimu.

Taigi, mielieji kolegos, aš prašyčiau jūsų pritarimo, kad būtų galima šias pataisas išsiuntinėti Aukščiausiajam Teismui, Teisingumo ministerijai, kitoms institucijoms, kad per vasarą mes gautume kvalifikuotas išvadas ir paskui komitete galėtume jas aptarti. Gal ne visoms šioms normoms bus pritarta, kai kurios bus patikslintos, bet bus pradėtas darbas. Kaip žinote, mes išklausėme ne vieną diskusiją Seime apie bausmių politiką. Tai būtų pirmas žingsnis koreguojant tokią bausmių politiką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolega, trys klausimai. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 16 straipsnyje nurodyta – neteisėto šaunamojo ginklo, daugiau kaip 10 šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas ir laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas. Noriu paklausti, ar nereikėtų šaudmenis išskirti atskirai, nes, mano manymu, tai nelygiaverčiai nusikaltimai, ir kodėl būtent 10, o ne 15 ar 9? Ačiū.

A.SAKALAS. Čia iš tiesų yra diskusijos objektas, aš dėkoju jums už klausimą. Aš manau, kad mes šitą klausimą tikrai apsvarstysime, kodėl 10, buvo mažiau, dabar siūloma daugiau, nes iš tiesų kartais grįžę iš kariuomenės žmonės parsineša, ypač nuo senų laikų laiko parsinešę kelis šovinius ar keliolika šovinių ir už tai yra baudžiami kaip sunkiausi nusikaltėliai. Čia yra diskusijų objektas ir aš su jumis, pone Listavičiau, visiškai sutinku. Dar norėčiau jus paagituoti pritarti šiam įstatymo projektui grynai dėl biudžetinių samprotavimų, nes jeigu šitos pataisos bus priimtos, tai bus sutaupyta nemažai biudžeto lėšų ir nereikės galbūt statyti naujų kalėjimų.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik minėjote, jog automobilio nuvarymas 200 ar 100 metrų lyg ir yra ne nusižengimas ir kad bausmė turi būti taikoma pagal kainą arba nuostolį. Norėčiau jūsų paklausti, ar jums nežinomi atvejai, kad kai kam ir “Žiguliai” yra brangiausias turtas, kurį jis turi, o kitam ir “Mersedesas” yra smulkus turtas. Kaip jūs tai galėtumėte paaiškinti?

A.SAKALAS. Ačiū jums už klausimą. Galėčiau pasakyti tiek, kad 280 straipsnis arba mano projekte 31 straipsnio pirmoji dalis išaiškina sąvokas. Išaiškina, kas yra stambus nusikaltimas arba turto pagrobimas, kas yra nestambus turto pagrobimas. Kai yra stambus turto pagrobimas, taikomos visai kitokios sankcijos ir labai žiaurios sankcijos. Jeigu mes pripaišome kiekvieną automobilį tokiam, vadinasi priskaitome, kad tai stambaus turto pagrobimas. Tai aš noriu dar kartą pabrėžti, kad bet koks “Zaporožietis”, už kurį niekas nesumokėtų nė 300 Lt, jo pavarymas kelis šimtus metrų į šalį jau užtraukia neadekvačią bausmę. Aš galiu diskutuoti su jumis, ar ten reikia 250 MGL panaudoti, ar kitokią sumą, bet kad nebūtų automobiliai išskirti iš kitos sistemos.

PIRMININKAS. Paskutinį klausimą pateikia Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia minėjote apie apatinės bausmių ribos žeminimą. Tokiu atveju, jeigu paliekame viršutinę ribą tokią pačią, tai praplatėja tas diapazonas, ir tokiu atveju vis dėlto teisėjas turės labai tiksliai pasverti tą nusikaltusio asmens kaltę. Čia, ko gero, reikės teisinės praktikos, dažniau tokio išaiškinimo, nes tokių svarstyklių teisėjai neturės. Todėl manau, jeigu jau žeminam apatinę ribą, tai gal reikėtų pagalvoti ir apie viršutinės ribos sumažinimą, nes Baudžiamajame kodekse pakankamai diferencijuotos bausmės yra.

A.SAKALAS. Labai ačiū už klausimą. Dėl viršutinės ribos, kaip žinia galbūt po metų, po dvejų, kol įsigalios naujasis Baudžiamasis kodeksas, ten bus kitos viršutinės ribos. O dabar viršutinės ribos egzistavimas nereiškia, kad teisėjas turi skirti viršutinę ribą. Jūs teisingai sakote, kad teisėjas, turėdamas platesnį diapazoną, nes minimali bausmė dabar būtų 3 mėn. kalėjimo, negali duoti mažiau kaip 3 mėn. pagal Baudžiamąjį kodeksą. Teisėjas turės labai gerai pasverti, kokią bausmę jam skirti, ar metus, dvejus, trejus ar maksimalią bausmę – penkerius ar dešimtį metų, kiek numatyta Baudžiamajame kodekse. Jis turės atsižvelgti į nusikaltėlio asmenybę, į jo padėtį, pirmą kartą ar ne pirmą kartą padarytas nusikaltimas. Kai būdavo užbrėžta minimali riba, pavyzdžiui, nuo ketverių iki aštuonerių metų, jis tokios teisės neturėjo, jis turėjo bausti būtinai ketveriems metams jau pagal labiausiai lengvinančias aplinkybes. Jis negalės jo taikyti net 45¹ straipsnio, pagal kurį buvo galima taikyti bausmę žemesnę negu sankcijoje numatyta. Bet tai yra teisėjo darbas, teisėjas turi pasverti, ne įstatymo leidėjas turi pasverti, kokia bausmė, teisėjas turi pasverti kokia bausmė taikytina. Mes taip parodom daugiau pasitikėjimo teismais, kuriuos mes patys ne taip seniai nuvylėme. Dabar mes parodome, kad teismais mes tikime, kad teismai priims teisingus sprendimus. Antra vertus, jeigu pirmos instancijos teismas priima neteisingą sprendimą, tarkim, per mažą bausmę pritaiko, tai yra apeliacija. Apeliacinis teismas visada tą klaidą gali ištaisyti. Nors jūs neabejojote ir aš neabejoju, kad teismas, kad ir kokį mes priimtume kodeksą, vis tiek padarys klaidų, tik norėtųsi, kad jų būtų mažiau.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai, kolega.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariame pateiktam projektui? Pritariame. Siūlom pritarti. Bendruoju sutarimu pritariam po pateikimo įstatymo projektui Nr.P-1924(2). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Svarstysime spalio 1 d.

Gerbiamieji kolegos, šios dienos posėdis skelbiamas baigtas.

Labai atsiprašau, kolegos, dar nors paklausykit. Taigi Seniūnų sueiga, atsižvelgdama į komitetų prašymus, siūlo pratęsti svarstymo komitetuose terminus ir šiems projektams paskirti preliminarias svarstymo Seimo posėdžiuose datas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto sritis – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1102(3) – iki spalio 1 dienos. Biudžeto ir finansų komiteto sritis – Mokesčių administravimo įstatymo 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.P-1747(2) – spalio 1, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1023 ir Nr.P-1023(A), Nr.P-1023(2A) – taip pat iki spalio 1 dienos, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr.P-1024 – taip pat iki spalio 1 dienos. Kaimo reikalų komiteto sritis – Žemės įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1842 – iki liepos 7 dienos.

Kolegos, prašyčiau leisti dar sykį baigti šios dienos vakarinį posėdį.