Penkiasdešimt devintasis (356) posėdis
1999 m. birželio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas F.PALUBINSKAS

PIRMININKAS (F.PALUBINSKAS). Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, pradėsime birželio 29 dienos plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Iš viso užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kai kurie, mačiau, truputį pavėlavo, nebuvo pakankamai greiti iš ryto, bet bus galimybė užsiregistruoti ir vėliau.

1999 m. birželio 29 d. (antradienio) darbotvarkė

Pradėkime posėdį. Darbotvarkę jau turime pasitvirtinę. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, atsižvelgdamas į mūsų vakarykštį Užsienio reikalų komiteto posėdį, turėčiau siūlymą, jog mes iš šios dienos darbotvarkės išbrauktume klausimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo svarstymą, nes komitete buvo kilę tam tikrų klaustukų ir mes siūlėme padaryti tam tikrą laikiną šio klausimo svarstymo pertrauką. Aš siūlyčiau padaryti pateikimo pertrauką.

PIRMININKAS. Iš tikrųjų komitete tuo klausimu buvo sutarimas. Taigi yra pasiūlymas išbraukti šį pateikimą. Kieno vardu, gerbiamasis Medalinskai, siūlėte išbraukti? Ar yra frakcijos pasiūlymas? Ar yra frakcija, kuri tam pritartų?

A.MEDALINSKAS. Nėra frakcijos, tai yra komiteto… Nematau nei komiteto pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, dėl to yra problemėlė teikti, bet tiesiog esu atsakingas už šio klausimo (kaip ir jūs, pone Palubinskai) svarstymą, buvome kuratoriai šiuo klausimu komitete. Tikrai buvo klaustukų, todėl iš tikrųjų buvo siūlymas dar šiandien šio klausimo nesvarstyti.

PIRMININKAS. Prašom. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, turėtų būti šiokia tokia tvarka. Jeigu yra komiteto nutarimas, prašom jį pateikti oficialiai ir tada bus galima spręsti. O šiaip eilinis Seimo narys arba eilinis Seimo komiteto narys pagal mūsų Statutą tikrai neturi tokių teisių. Dabar dėl reikalo esmės. Jeigu iš tikrųjų kas nors yra ne taip, tegul pateikimas lieka kaip yra darbotvarkėje, po to Seimas galės spręsti.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kancleris J.Razma.

J.RAZMA. Aš taip pat esu informuotas, kad Užsienio reikalų komitetas šiam projektui turėjo priekaištų. Daugiausia jų būta dėl labai blogos lietuvių kalbos. Aš manau, čia būtų geras precedentas, kad mes net į pateikimo stadiją neleistume įrašyti projektų, kuriuose labai daug kalbos klaidų. Žinoma, aš to paties norėčiau tikėtis ir tuo atveju, kai Teisės departamentas užfiksuoja, jog kai kurie projektai prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Prašom Seimo narį I.Uždavinį. Dėl vedimo tvarkos.

I.S.UŽDAVINYS. Aš norėčiau išgirsti pagrindinio komiteto požiūrį. Užsienio reikalų komitetas yra papildomas komitetas, o pagrindinio komiteto nuomonės mes net neišgirdome. Būtų labai gerai, kad mes sužinotume pagrindinio komiteto nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Kunevičiene, jūs esate pagrindinio komiteto pirmininkė. Prašom kalbėti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, bet aš tikrai nesupratau, kokiu klausimu aš turiu kalbėti. Jeigu dėl projekto Nr.P-1901, čia šiandien bus tik pateikimas. Ministras J.Lionginas… Mes komitete preliminariai svarstėme, reikėjo sudaryti darbo grupę, bet mes svarstėme, nes tos sutartys dėl dvigubo apmokestinimo faktiškai yra tipinės. Mūsų komiteto išvada buvo pritarti. Iš esmės mūsų komitetas ir bus pagrindinis, nes čia yra dvigubo apmokestinimo sutartys.

PIRMININKAS. Vadinasi, jūsų komitetas iš esmės…

E.J.KUNEVIČIENĖ. Pritaria.

PIRMININKAS. … dar nesvarstė?

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes iš esmės kaip tik svarstėme, bet mes negalime oficialiai pateikti tų išvadų, nes dar turi įvykti ir pateikimas, ir svarstymas. Mes sudarėme darbo grupę, bet iš karto komitete ir apsvarstėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad yra taip, nebent kuri nors frakcija paprašytų, kad šis dalykas būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Kitu atveju mes jį turėsime palikti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Jo nereikia išbraukti iš darbotvarkės. Jis reikalingas.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys prašė ir iš tikrųjų vienas komitetas prašė, kad šis projektas iš darbotvarkės būtų išbrauktas.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Tada aš nesuprantu…

PIRMININKAS. Bet jeigu nėra frakcijos, kuri tai paremtų, tuomet jį paliksime. Ar yra frakcija, kuri tai paremtų? Nėra. Ačiū. Mes jį paliekame darbotvarkėje. Prašom. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Mes pakankamai daug laiko sugaištame dėl neįvykusios procedūros. Joks komitetas nesiūlė, raštu jokio dokumento nepateikta, jokia frakcija nesiūlė, Seniūnų sueiga pritaria tam dokumentui, o po pateikimo galės, jeigu kas norės, atmesti ar pritarti tam projektui. Toliau komitetas svarstys, tobulins, žiūrės.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje” projektas Nr.P-1657(4*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, reikalas išspręstas. Ar kiltų dar kokių kitų klausimų dėl darbotvarkės? Kadangi nekyla, pradėkime šios dienos darbą. Pirmasis projektas Nr.P-1657(4) – tai Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje” projektas. Pranešėjas Seimo narys A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu priėmimui nutarimo projektą Nr.P-1657(4) – “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje”. Šį projektą, kaip minėjau anksčiau, svarstė pagrindinis komitetas, tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Iš principo yra pritarta šiam projektui, balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1.

Šiek tiek norėčiau priminti, kad 1999 m. birželio 12 d. Jugoslavijoje prasidėjo NATO vadovaujama taikos palaikymo operacija. Kaip matote, ji vyksta sėkmingai ir dabar jau albanai baigiami nuginkluoti, taip pat serbai. Vyksta tam tikras perdislokavimas. Operacijoje numatytas ir NATO padalinių ir pajėgų dalyvavimas. Mandatas yra Saugumo tarybos, taip pat yra rekomendacija ir NATO partneriams dalyvauti. Šiam projektui yra ir papildomo komiteto išvada, bendras sutarimas, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau yra gautas Seimo nario pono Č.Stankevičiaus pasiūlymas šiek tiek pakeisti šį nutarimą, nes susidėjo tam tikros aplinkybės. Iš Čekijos yra gauta informacija, kad karo ligoninė, į kurią mes siuntėm 15 žmonių, iš Albanijos persikelia į Kosovą. Ten yra gydytojai ir atitinkamų specialybių mūsų kariai, tai, savaime aišku, kad su tuo batalionu jie persikels į Kosovą taip pat. Nes vieni ten neturės ką veikti ir negalės funkcionuoti, todėl siūlyčiau balsuoti pastraipsniui ir pritarti Č.Stankevičiaus pasiūlymui. Pasiūlymo esmė yra ta: pasiųsti iki 35 karių dalyvauti tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje ir toliau leisti iki 15 karių grupę Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 22 d. nutarimu dalyvauti humanitarinėje operacijoje Albanijos Respublikoje, perkelti į Kosovo provinciją. Štai visa esmė. Galbūt galim pradėti priėmimą?

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi šis pasiūlymas yra po to, kai įvyko svarstymas, mums reikės 29 Seimo narių pritarimo, kad būtų galima jį svarstyti. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie tam pritartų? Prašau? (Triukšmas salėje) Prašau registruotis.

J.A.KATKUS. Pataisa yra įregistruota 23 d.

PIRMININKAS. Aš tik galiu pasakyti Seimo nariams, kurie sako, kad neturi pataisos, jūs nežiūrite į savo pašto dėžutes, o tai yra labai svarbu. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai, paskutinė galimybė spustelti. Per vėlai.

J.A.KATKUS. 23 d. 15.10 val. yra įregistruota.

PIRMININKAS. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Klausimas, ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad šis pasiūlymas būtų priimtas? Prašom balsuoti. Tie, kurie už, prašom spausti “už”, kurie kitos nuomonės, kitus mygtukus. Balsavimas vyksta. Čia tik pritarimas, kad būtų svarstoma.

Už – 55. Nėra klausimo, kad mes šią pateiktą pataisą svarstysime.

J.A.KATKUS. Dar vieną galite pridėti – mano.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad pakeistume skaičius, vietoj “iki 40” būtų pakeista “iki 35 karių”. Prašom balsuoti. Tie, kurie yra už, spaudžiate “už”, kiti spauskite kitus mygtukus. Prašom balsuoti, nes baigiasi jūsų laikas.

Už – 54, prieš – 2, susilaikė 9. Skaičius pakeistas.

Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad būtų papildytas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas 2 straipsniu. Tai skambėtų taip: “Leisti iki 15 karių grupę, Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr.8-1157 pasiųstą dalyvauti humanitarinėje operacijoje Albanijos Respublikoje, perkelti į Kosovo provinciją Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje 1999 m. liepos – gruodžio mėnesiais dalyvauti tarptautinėje taikos operacijoje”. Tie, kurie tam pritaria, prašom… Kurie pritaria svarstymui, prašom spausti “už”, kurie nepritaria ar susilaiko, prašom spausti kitus mygtukus. Prašom dabar balsuoti. Prašau balsuoti, jūsų galimybė balsuoti baigiasi.

Už – 55, prieš – 2, susilaikė 11. Pataisos svarstymui pritarta. Prašau kalbėti Seimo narį A.Katkų.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji, jau nubalsuota už 2 straipsnį. Dabar reikia vietoj 2 straipsnio įrašyti, kad 2 būtų 3 straipsnis. Todėl prašau balsuoti dar už 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Katkau, mes tik parėmėm, kad šitas reikalas būtų svarstomas. Dabar prašau dėl savo motyvų.

J.A.KATKUS. Aš noriu pasakyti vieną dalyką, kaip aš minėjau, iš Čekijos pranešta, kad karo ligoninė perkeliama į Kosovą iš Albanijos. Kadangi ten yra 15 mūsų žmonių, tai jie kartu su Čekijos karo ligonine persikelia į Kosovą. Štai šito pakeitimo esmė. Komitetas tam pritaria, prašom teikti balsuoti.

PIRMININKAS. Dabar prašau Seimą apsispręsti. Galima kalbėti dėl motyvų. Kas nori kalbėti dėl motyvų? Prašom. Už prašau Seimo narį R.Dagį.

R.J.DAGYS. Čia mano už visą įstatymą. Bet aš pritariu šiai pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Čepas. Ne. Seimo narys S.Čirba. Seimo narė S.Burbienė prieš. Prašau.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, minėtame nutarime buvo parašyta “kariai medikai”. Nežinau, ar neteisingai citavo ponas A.Katkus, ar ten liko tik kariai. Tai tada neatitinka ir ano nutarimo. Jau medikai tampa tik kariais. Tai yra skirtumas. Vadinasi, mes didinam savo būrį. Arba mes išsiaiškiname iki galo, arba aš tikrai negaliu būti už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Katkau, ar jūs galėtumėte paaiškinti?

J.A.KATKUS. Gerbiamoji Burbiene, yra taip. Kadangi karo ligoninė, ir ten dalyvauja mūsų medikai, persikelia į Kosovą, tai jie ir dalyvauja tenai kaip karo medikai.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ažubalis.

A.AŽUBALIS. Aš tik noriu pasakyti, kad čia visai neapsirikta, nes visi medikai, visi gydytojai yra Lietuvos armijos karininkai ir turi karinius laipsnius. Todėl čia viskas labai natūralu.

J.A.KATKUS. Jie visi kariai – medikai, inžinieriai, – jie yra karininkai ir kariai. Atlieka karo tarnybos ir karo medicinos funkcijas.

PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad paaiškinimų buvo iš abiejų pusių, paaiškinta. Aš manau, kad mes esame pasiruošę balsuoti dėl šito nutarimo. Kadangi atėjo naujų Seimo narių, prašau registruotis. Aš manau, gal kuriuo nors laiku reikėtų užrakinti Seimo salės duris, ir tegul tie, kurie pavėluoja, daugiau neateina. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 72 Seimo nariai.

Dabar balsuosime. Prašau pasiruošti balsuoti, ar nutarimą papildyti pateiktu 2 straipsniu, kuris skamba taip: “Leisti iki 15 karių grupę”. Tie, kurie yra už, spaudžia mygtuką “už”, esantys kitos nuomonės spaudžia kitus mygtukus. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo 60, prieš – 1, susilaikė 7. Šiam straipsniui pritarta.

Ar galėtume bendru sutarimu pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo nutrimo projekto 2 ir 3 straipsnių numeraciją? Ačiū. Taip pat, aš manau, jūs pritarėte, kad buvęs 3 straipsnis taps 4 straipsniu. Ačiū.

Dabar dėl viso įstatymo. Kalbos už ir prieš. Prašom. Seimo narys R.Dagys kalbės už.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mes turbūt turim tam tikrą partijų konsensą dėl šio klausimo – integravimosi į įvairias struktūras. Yra daromas vienas žingsnis – mūsų kontingento karių siuntimas į taikos palaikymo misiją. Tai yra mūsų vienas iš tokių veiksmų, kurie skatina šiuos procesus, be jų tiesiog negalima įsivaizduoti jokio realaus integracijos į šias struktūras proceso. Mes galim padaryti tai tik konkrečiais veiksmais, kaip ir biudžetą, ir kitus klausimus. Vien tik žodinės deklaracijos šiuo laiku nieko neduoda, ir mūsų žmonių dalyvavimas yra naudingas abiem pusėms. Tiek mūsų žmonėms, kurie, aišku, visi yra savanoriai ir sutinka rizikuoti, yra tam tikros rizikos, bet kartu jie gauna ir patirties, kurios mūsų kariuomenėje niekada nesugebėtų gauti. Kita vertus, mūsų kariai yra iš tų valstybių, kurios nėra labai smarkiai užsiangažavusios konflikto atveju, šiuo konkrečiu atveju, ir jie tikrai gali atlikti taikos palaikymo misiją ir būti priimtini abiem pusėms. Aišku, mūsų kontingentas galėtų būti ir didesnis, jeigu mums tai leistų finansinės lėšos. Bet ir tokio simbolinio dalinio dalyvavimas turbūt tikrai prisidės prie taikos palaikymo šiame regione, kaip jis sėkmingai prisidėjo Bosnijoje ir kitur. O tie pinigai, kurie yra skiriami, aišku, yra pakankamai dideli mūsų susidariusioje situacijoje, bet jie iš tikrųjų būtini, jeigu mes nenorėsime ateityje mokėti kur kas didesnių pinigų. Todėl Socialdemokratų frakcija balsuos už šį nutarimą.

PIRMININKAS. Vis dėlto Seimo narys A.Akstinavičius kalbės frakcijos… Jau buvo kalbėta frakcijos vardu, todėl atsisako. Seimo narys J.Valatka kalbės frakcijos vardu. (Balsai salėje) Seimo narys V.Čepas.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, Centro sąjunga svarstė šitą klausimą. Vieninga nuomonė nebuvo rasta, todėl kiekvienas balsuos pagal savo sąžinę. Asmeniškai aš pritariu šiam žingsniui, manau, kad tai logiškas, teisingas ir prasmingas žingsnis. Lietuva jau ne vieną kartą dalyvavo tokiose taikos palaikymo operacijose, ir aš nematau priežasčių, dėl kurių neturėtų dalyvauti šioje, galbūt pačioje svarbiausioje, turinčioje didžiulį atgarsį ir didžiulę prasmę. Todėl aš pats balsuosiu už ir agituoju kolegas palaikyti šitą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų buvau nustebęs svarstymo metu išgirdęs kai kurias negatyvias nuomones šiuo klausimu, pasakytas ir atsakingų žmonių atskirose kairiųjų frakcijose. Norėčiau pasakyti vieną dalyką. Gal dėl nežinojimo tas dalykas yra. Pagalba Kosovui dabar formuojama remiantis Jungtinių Tautų mandatu. Ir nors veiksmus daro NATO, tačiau visa tai yra vykdoma pagal Jungtinių Tautų įpareigojimą ir rezoliuciją. Aš balsuosiu už tai, nes pritariu šiems veiksmas, kurie Lietuvą artina prie NATO. Bet jeigu kas nors turi kitokių minčių, gal net pacifistinių ar kitokių, tai galiu pasakyti, jog vis dėlto gerbdami Jungtines Tautas mes turėtume palaikyti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Kirkilas.

G.KIRKILAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš manau, kad visos Europos šalys yra suinteresuotos taika, tačiau ypač yra svarbus mažų valstybių dalyvavimas palaikant taiką, nes tai rodo, kad ne tik didžiosios valstybės šiandien Europoje sprendžia reikalus. Todėl aš palaikau mūsų karių dalyvavimą taikos palaikymo operacijoje.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš jau daug motyvų, dėl ko esu prieš, esu išdėsčiusi svarstymo metu ir nemanau, kad juos reikėtų kartoti. Norėčiau tik pasakyti, kad šiandien priėmimui nebuvo labai gerai pasiruošta, pranešėjas šiek tiek blaškėsi, ir tai sukėlė papildomų dvejonių dėl paties nutarimo projekto. Tačiau vis dėlto norėčiau pakartoti, kad pagrindinis mano motyvas prieš šitai, kad siųsdami karius mes, ypač Seimo nariai, vis dažniau šnekam apie tai, kad ten leisim vyrams uždirbti. Man atrodo, kad šitas motyvas iš tiesų yra nemoralus, ir kadangi tai vis dažniau kartojasi, manau, kad tai nėra geriausias būdas leisti žmonėms uždirbti. Lietuvai būtų kur kas naudingiau, jeigu tie žmonės galėtų uždirbti čia tiek, kad galėtų išlaikyti savo šeimas ir jiems nereikėtų važiuoti kažkur dėl to tikslo. Todėl kaip buvau prieš būrius, taip esu iki šiol, ir mano įsitikinimas dėl kolegų argumentų nesilpnėja, o kaip tik stiprėja.

PIRMININKAS. Keturi kalbėjo už, vienas – prieš. Prašau registruotis.

Prašau registruotis, baigiasi jūsų galimybė.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Toliau vyks balsavimas. Prašau pasiruošti balsuoti. Tie, kurie už šį nutarimą, spaudžia mygtuką “už”, kiti pasirenka kitą mygtuką. Prašau balsuoti. Balsavimo laikas baigėsi.

Už balsavo 60, prieš – 2, susilaikė 7, todėl projektas Nr.P-1657 – Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje” yra priimtas.

Toliau pirmininkaus Seimo vicepirmininkas A.Kubilius.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos, repliką nori pasakyti A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai kurie čia kalbėję visiškai iškreipia reikalo esmę, visiškai iškreipia tikslus. Aš noriu, kad nebūtų klaidinami Lietuvos žmonės, neva siunčia uždarbiauti ir t.t. Savanoriškumo principu siunčiami žmonės, kurie atliks labai kilnią misiją. Gal užgesins tą gaisrą, išgelbės žmonių gyvybes, galbūt to gaisro niekada daugiau nebus Europoje ir Balkanuose.

Kitas dalykas. Ponia S.Burbienė visiškai pakeičia karių, medikų, dar kokių nors inžinierių klasifikavimą. Jeigu jis tarnauja kariuomenėje, kad ir ką jis veiktų, jis yra karys, karininkas – šauktinis ar lygtinis, visiškai nesvarbu. Galima ir taip, ir kitaip jį pavadinti. Todėl būkite malonūs, turėkite savo savigarbos ir neklaidinkite žmonių.

PIRMININKAS. Ir dar repliką – A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes darome grynai psichologinę klaidą. Kuo mes daugiau neigiame, tuo daugiau sukeliame abejonių. Ačiū.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 72, 73 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 77¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1830(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau.

1-2a darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 77¹ straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Pagrindinį pranešimą skaito pagrindinio komiteto pirmininkas A.Katkus. Įstatymo projekto registracijos Nr.P-1830(2).

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien aš, kaip pagrindinio komiteto atstovas, teikiu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių (jie išvardyti) pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą. Tuos straipsnius mes išvardijome Teisės departamento teikimu, nes taip reikia. Šio įstatymo projekto pakeitimas ir papildymas buvo labai kruopščiai ir daug kartų svarstytas komitete, išklausyta daugybė pasiūlymų, tarp jų Teisės departamento bei Seimo nario Č.Stankevičiaus. Išklausyti ir kiti pasiūlymai, kurie galbūt čia yra neįtraukti. Mes iš karto, kaip įprasta mūsų komitete, deriname su Teisės departamentu ir keičiame patį įstatymą.

Kaip matote, gyvenimas padaro tam tikrų pataisų. Anksčiau buvo priimtas toks įstatymas, bet dabar reikia papildymo. Netgi šiam yra tam tikrų papildymų, bet apie tai kalbėsime priėmimo metu. Galiu pasakyti pačias išvadas, kad komitetas jam vieningai pritarė: 10 balsavo už, prieš nebalsavo niekas ir niekas nesusilaikė, todėl aš siūlyčiau pritarti po svarstymo šiam projektui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi pradedame. Siūlymų nepritarti komiteto išvadai negirdėjau, nematau. Papildomo komiteto taip pat nėra. Pradedame bendrąją diskusiją. Nėra užsirašiusių kalbėti bendrojoje diskusijoje. Taigi bendrosios diskusijos procedūra yra baigta. Kviečiu dar sykį grįžti A.Katkų į tribūną, nes yra gauti Seimo nario Č.Stankevičiaus siūlymai, pateikti per svarstymo stadiją. Mes turime apsispręsti, ar juos priimame, ar nepriimame.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai nebuvo svarstyta komitete, aš noriu paklausti, ar bus dešimt Seimo narių, kurie rems jų svarstymą? Bus, taip? Akivaizdžiai bus. Taigi nebalsuosime. Visi jie pritaria, kad būtų svarstoma, todėl pradedame iš eilės spręsti, ar pritariame šiems pasiūlymams.

Pirmasis pasiūlymas – pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir papildyti jį pirmąja, antrąja ir trečiąja dalimis. Kas norėtų pateikti šį siūlymą? Nematau Č.Stankevičiaus. Kas norėtų?

J.A.KATKUS. Aš noriu pasakyti, kad mes komitete svarstėme. Aš esu įpareigotas pasakyti komiteto vardu, kad iš esmės pritariu. Tai galbūt nėra oficialiai parašyta išvada, galbūt jos ir nereikia, bet aš, kaip įgaliotas asmuo, drąsiai galiu kalbėti ir teikti šį papildymą. Be abejo, priimame.

PIRMININKAS. Komitetas priima šį siūlymą. Ar reikia dėl jo balsuoti? Nereikia. Priimame bendru sutarimu.

Antrasis siūlymas dėl 11 straipsnio.

J.A.KATKUS. Taip pat yra komiteto aprobuota ir pritarta, todėl siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Taip pat yra siūloma priimti. Ar norėtų kas nors diskutuoti dėl to? Taip pat priimame.

Trečias siūlymas taip pat dėl 11 straipsnio.

J.A.KATKUS. Taip pat yra komiteto aprobuotas ir priimtas.

PIRMININKAS. Jūs taip pat priimate?

Ir ketvirtasis siūlymas dėl 17 straipsnio.

J.A.KATKUS. Taip pat priimame.

PIRMININKAS. Taip pat priimate. Taigi priimate visus pasiūlymus. Kadangi jie buvo pateikti šiek tiek vėliau, mes turėjome sprendimą daryti Seimo salėje. Taigi visi siūlymai yra priimti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui su visomis pataisomis? Galime pritarti? Ačiū.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1831(2*) (svarstymas)

Gerbiamasis pirmininke, prašom neišeiti iš tribūnos. Lydintis įstatymo projektas Nr.P-1831 – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat svarstymas. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pranešėjas – A.Katkus. Prašom. Jūsų žodis.

J.A.KATKUS. Aš paskaitysiu labai trumpą išvadą, kad taip pat yra komitete pritarta ir balsuota. 10 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Kartu buvo svarstymas. Taip pat yra priimta Č.Stankevičiaus 8 straipsnio trečiojo punkto pataisa. Daugiau pasiūlymų nebuvo, todėl aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Ačiū pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Siūlymų, dėl kurių reikėtų spręsti Seimo salėje, taip pat nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu siūloma pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Pritariame.

J.A.KATKUS. Ačiū visiems pritarusiems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra planuojama šį įstatymą priimti kitą savaitę.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje” projektas Nr.P-1857(2*) (priėmimas)

Toliau 1-3 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje projektas, registracijos Nr.P-1857(2). Priėmimas. Pranešėjas – R.Zuoza, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovas. Prašom.

R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, priimti jums yra pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje”. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritaria šiam nutarimo projektui, taip pat po svarstymo Seimas šiam nutarimo projektui buvo pritaręs, todėl siūlau šį nutarimą priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima pradėti priėmimo procedūrą. Nutarime yra keturi straipsniai ir, kiek aš suprantu, yra S.Čirbos išdalyta nauja pataisa 4 straipsniui, kuriame siūloma atsižvelgti į JUNESCO rekomendacijas. Tam, kad šią pataisą galėtume priimti, jos svarstymą turi paremti 29 Seimo nariai. Ar yra tokia garantija? Yra, vieningai, negirdžiu, kad kas nors neparemtų. Aš siūlau S.Čirbai ją pateikti. S.Čirba. Prašom.

S.ČIRBA. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu Seimo nariai siūlė atsižvelgti į tai, kad 2000 metus JUNESCO organizacija rekomenduoja laikyti taikos kultūros metais. Atsižvelgiant į tokios solidžios tarptautinės organizacijos rekomendacijas ir yra pasiūlyta projekto 4 straipsnį papildyti vienu sakiniu, kuriame būtų įrašyti akcentai, kas 2000 metais, Jaunimo metais, jaunimo politikoje turėtų būti akcentuojama. Tai pilietinis – demokratinis, taikos kultūros bei krikščioniškas – socialinis jaunimo ugdymas. Gal tik vėliau yra korektūros dalykų – suderinti pasakymą “skirti išskirtinį dėmesį”, gal “atkreipti dėmesį”. Bet čia manau, redaktoriai galutinai suredaguos šią pataisą, arba siūlyčiau ją palikti tokią, kokia yra.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paprašyti jūsų patikslinti, ar jūs vartojate sąmoningai, sakydamas taikos kultūra, ar čia yra du atskiri žodžiai “taika ir kultūra”? Taikos kultūra. Toks posakis. Gerbiamieji kolegos, ar norėtų kas nors diskutuoti dėl šios pataisos? M.Briedis nori pritarti šiai pataisai. Prašom.

M.BRIEDIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti šiai pataisai. Manau, kad taikos kultūros sąvoka, kuri yra dabar plačiai vartojama ir Jungtinių Tautų ir Jungtinių Tautų lydinčių organizacijų, kaip JUNESCO, JUNISEF, niekaip nesikerta su jaunimo sąvoka, nes vis dėlto jaunimas turi išmokti gyventi taikiai ir šiaip propaguojama kultūra taikaus sugyvenimo, kuri yra vadinama taikos kultūra. Manau, tai pagirtinas dalykas, nes pagrindinis veiksnys, kuris užtikrins taiką pasaulyje, tai ir bus jaunimas. Aš pritarčiau šiai pataisai. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi pataisai siūloma pritarti. Ar reikia balsuoti dėl jos, ar galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti bendru sutarimu ir priimame. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norėtų kas nors kalbėti dėl atskirų šio nutarimo straipsnių? Visiems straipsniams pritariama. Dėl viso nutarimo kas nors norėtų kalbėti? V.Čepas nori pritarti. Prašom.

V.ČEPAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės pritariu šiam siūlomam ir svarstomam projektui, nors pasakysiu, kad kartu turiu ir didelių abejonių, Berods šie, 1999 metai yra paskelbti Pagyvenusių žmonių metais. Nežinau, aš esu lyg ir pagyvenęs ir mano visi draugai pagyvenę, tačiau kad būtų kokių nors pasikeitimų, pakitimų ar kas nors įdomaus būtų daroma, tikrai nejaučiama. Nenorėčiau, kad ir ateinantys 2000 metai liktų šiame projekte kaip Jaunimo metai. Todėl siūlyčiau balsuodamas už šį siūlomą projektą švietimo, mokslo ir kultūros įstaigoms bei visoms nevyriausybinėms organizacijoms tikrai padaryti taip, kad Jaunimo metai būtų ne tik šiame projekte, bet ir gyvenime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Pone Čepai, jūs tiesiog prašotės pareikšti, kad jūs dar esate visai jaunas ir galite tikėtis pajusti pakeitimus kitais metais. A.Kašėta. (Šurmulys salėje)

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad 2000 metų paskelbimas Jaunimo metais įpareigos ne tik Vyriausybę, bet ir mus, Seimo narius, daugiau skirti dėmesio jaunimo problemoms ir kartu rodyti įvairias iniciatyvas, ne tik metų pabaigoje konstatuoti, kad mes nieko nepadarėme. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. J.Galdikas.

J.GALDIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui, nes manau, jaunimas savo turimų problemų kol kas nesugeba pats išspręsti. Šiuo atveju Seimo, po to ir Vyriausybės pareiga padėti jiems tą daryti. Turint omenyje, kad kitų metų biudžeto svarstymas prasidės rudens sesijoje, manau, kad šis nutarimas yra tikrai laiku, ir siūlau jį paremti.

PIRMININKAS. Ir A.Sakalas.

A.SAKALAS. Aš taip pat pritariu. Noriu išsklaidyti savo kolegos V.Čepo abejones, jeigu jis per Pagyvenusių žmonių metus jautėsi gerai, nepajuto jokių pokyčių, tai yra kaip tik tų metų rezultatas. Aš manau, kad pasibaigus šiems metams jis staiga gali pajusti, kad kažko pradeda trūkti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šia nuotaika ir baigiame svarstymus. Prašom registruotis. Jaunatviška nuotaika ir jaunatviškas humoro jausmas yra tinkamas svarstant šį nutarimo projektą. Registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje” priėmimo. Reikėtų tiksliau mygtukus maigyti, pone Sabuti, nebūtų problemos.

Iš viso užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtasis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Už – 61, prieš nė vieno, susilaikė 2. Seimo nutarimas “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl NATO reikalų komisijos” projektas Nr.P-1866(3) (priėmimas)

Ketvirtasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl integracijos į NATO rėmimo komisijos sudarymo” projektas, registracijos Nr.P-1866(3).Priėmimas. Pranešėja R.Juknevičienė. Trečias variantas yra išdalytas, prašom visus žiūrėti į trečiąjį variantą. Pranešėja R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas trečiasis šio trumpo projekto variantas. Galiu pakomentuoti, kad sutrumpėjo šios komisijos pavadinimas, ir dar Teisės departamentas siūlo išbraukti žodį “sudarymo”. Pats Seimo nutarimas turėtų skambėti “Dėl NATO reikalų komisijos”, o pati komisija vadintųsi “NATO reikalų komisija”. Šiandien ryte buvo susirinkusi didžioji dalis komisijos narių, jie būtent ir pateikė tokį siūlymą dėl pavadinimo. Taip pat 3 straipsnyje yra parašyta, kokie žmonės yra išrinkti pirmininku ir pavaduotoju.

Kitokių pakeitimų, lyginant su pirmaisiais variantais, nėra.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimo procedūrą. Dėl pavadinimo kas nors nori kalbėti? Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūs galite pabūti, gal bus kokių klausimų dėl atskirų straipsnių. Dėl pavadinimo nėra norinčių kalbėti? L.Sabutis nori kalbėti dėl pavadinimo.

L.SABUTIS. Aš tik galėčiau pritarti, nors keistai atrodo toks siūlymas – dėl NATO reikalų, gal dėl dalyvavimo NATO darbe ar panašiai. Apskritai galim išmesti žodelį “reikalų” ir palikti “NATO komisijos”. Aš, žinoma, juokauju.

PIRMININKAS. Jūs nesiūlot balsuot, lieka analogiškai kaip “Europos reikalų”, taip ir “NATO reikalų”. Ponas Sabuti, mes kartu dirbam Europos reikalų komitete ir žinom, ką reiškia šitie pavadinimai. Dėl pavadinimo nėra norinčių balsuoti. Priimam pavadinimą tokį, koks yra pateiktas dabar nutarimo projekte. Dėl NATO reikalų komisijos. 1 straipsnis. Galim priimti? Priimam.

2 straipsnis. Komisijos sudėtis proporcinga frakcijų sudėčiai, taip pat pritariam.

3 straipsnis. Komisijos pirmininkas ir pavaduotojas – R.Juknevičienė ir J.Bernatonis. Taip pat galim priimti ir priimam.

4 ir 5 straipsniai. Taip pat galim priimti ir priimam.

Dėl viso nutarimo projekto kas nors nori kalbėti dėl priėmimo? F.Palubinskas. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Norėčiau pritarti šiam projektui tik su viena sąlyga – jeigu jo numeris bus pakeistas iš Nr.P-1860(3) į Nr.P-1866(3). Ačiū.

PIRMININKAS. 3 variantas yra tinkamas to nutarimo pavadinimas ir mes galime bendru sutarimu rengtis jį priimti. Registruojamės. 3 variantas, ponas Karosai.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl integracijos į NATO rėmimo komisijos sudarymo”. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pastebėti, kol vyksta balsavimas, kad kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra susitarimų ratifikavimo įstatymas. Prašau visus drausmingai dalyvauti posėdyje. O tuos, kurie dar gali prisijungti prie mūsų darbo šiuo metu, prašau tai padaryti.

Už – 48, prieš – nė vieno, susilaikė 9. Seimo nutarimas “Dėl NATO reikalų komisijos” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1812 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, 1-5 darbotvarkės klausimas – Europos socialinės apsaugos laikinųjų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1812. Priėmimas. Pranešėja I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo projektas padės pašalinti mūsų Lietuvos piliečių diskriminaciją socialinės apsaugos srityje užsienio valstybėse. Tokius susitarimus yra pasirašę 16 Vakarų Europos valstybių. Svarstymo metu teikiamam įstatymo projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Tiek pagrindiniame mūsų komitete, Socialinių reikalų ir darbo komitete, tiek Užsienio reikalų komitete įstatymo projektui taip pat buvo pritarta. Padėsime savo piliečiams ta prasme, ratifikavę šį įstatymo projektą, kad šį susitarimą pasirašiusios valstybės teiks tokias pat sąlygas socialinės apsaugos srityje mūsų piliečiams, kaip ir savo šalies piliečiams. Tai yra mūsų valstybės piliečiai turės teisę gauti senatvės, invalidumo, maitintojo netekimo pensijas, ligos, motinystės, laidojimo, nelaimingo atsitikimo darbe…

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu galite, prašom likti Seimo posėdžių salėje.

I.ŠIAULIENĖ. …nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos, bedarbio, šeimos išmokas. Prašau kolegas ratifikuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, ponia Irena. Gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikoje siekiama pašalinti savo ir užsienio šalių piliečiams diskriminaciją socialinės apsaugos srityje. Tam sudarys visas sąlygas Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų bei jų protokolų juos ratifikavus įgyvendinimas. Įstatymo projektu ratifikuojami Europos laikinieji susitarimai dėl senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo socialinės apsaugos sistemų bei atitinkami jų protokolai. Ratifikavus susitarimus, valstybės – susitarimo dalyvės Lietuvos piliečiams, kaip ir Lietuva užsienio piliečiams, privalės suteikti tokias pačias teises kaip ir saviems piliečiams. Pritariu Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ir jų protokolų ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš irgi pritariu ir siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Ir F.Palubinskas. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Susitarimas yra, aišku, be galo reikalingas ir jam pritariu. Tačiau aš noriu padaryti pastabą. Užsienio reikalų komitete svarstymo metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad lietuviškas tekstas labai skiriasi nuo angliškojo. Aš manau, kad mes turim atkreipti į tai dėmesį, ir ateityje lietuviški tekstai turi visiškai atitikti ir kita kalba parašytus tekstus. Kitu atveju Seime nepriimti jų svarstyti.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ. Aš tik norėčiau pasakyti dėl vertimo. Noriu pasakyti, kad šitie tekstai bus pasirašyti originalo kalba, ir tie vertimo netikslumai… be abejo, aš ne už tai, kad liktų netikslumai, ir ateityje ratifikuojant įvairias tarptautines sutartis turi būti verčiama tikslia mūsų valstybine kalba. Bet kadangi susitarimai pasirašyti originalo kalba, teisinių pasekmių tai neturės, ir prašau, kad tai nebūtų akcentuota ir netapta kažkokia kliūtim Seimo nariams apsispręsti balsuojant.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Prašom registruotis ir noriu priminti, kad ratifikavimui reikia 57 Seimo narių balsų tam, kad būtų pritarta ratifikavimo įstatymui.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame dėl Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų bei jų protokolų ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsavimas vyksta.

Už balsavo 70 Seimo narių ir tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo įstatymas yra priimtas.

Ir F.Palubinskas repliką. Prašom.

F.PALUBINSKAS. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad netikslūs vertimai turi pasekmes, nes mūsų žmonės skaito lietuvišką tekstą ir, jeigu lietuviškas tekstas nėra tikslus, jie gauna netikslią informaciją. Man atrodo, tai labai svarbus dalykas.

PIRMININKAS. Niekas dėl to nesiginčija, tik šiuo atveju, jeigu aš tiksliai supratau ponios I.Šiaulienės pastabą, nėra problemų patikslinti vertimą, nes buvo pasirašomas originalo kalbos tekstas, o ne lietuvių kalbos vertimas. Tai nesudaro mums kokių nors diplomatinių problemų jį taisyti, kad jis kiek galima tiksliau atitiktų originalų tekstą.

Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1845(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, toliau 1-6 darbotvarkės klausimas – Bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1845(2). Svarstymas. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pranešimą šio komiteto vardu skaitys P.Šakalinis.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimas ir papildymas reikalingas tam, kad sumažintų socialinę įtampą visuomenėje dėl grupės darbuotojų atleidimo poveikio darbo rinkoje. Taip pat šio įstatymo praktika parodė, pasitvirtino, kad priešpensinio amžiaus asmenims, kuriems iki teisės gauti senatvės pensiją liko mažiau kaip metai, sunku surasti darbą, nes darbdaviai nenori jų priimti. Dėl šios priežasties ir yra tokie pakeitimai.

Mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas, taip pat ir į Biudžeto ir finansų komiteto išvadas, nutarė, kad grupės darbuotojų atleidimas nėra tie atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį ir sezonines darbo sutartis nepažeidžiant sutartyse nurodyto jų termino. O ankstesniame variante buvo įrašyta “taip pat atleidžiant iš įstaigų ir organizacijų, kurių veikla finansuojama iš valstybės, savivaldybių bei Valstybės socialinio draudimo fondo biudžetų”. Vadinasi, tada netenka galios Teisės departamento išvados, nes nelieka žodžių “Socialinio draudimo fondo” ir t.t.

Ankstesniame įstatyme buvo rašoma, kad pranešame prieš tris mėnesius. Dabar laukiamasis periodas sutrumpėjo ir pranešama raštu profsąjungoms arba darbuotojų kolektyvui, o ne žodžiu ar dar kaip nors. Žmonės anksčiau nežinojo, kad yra grupinis atleidimas. (…) profesines sąjungas. Jeigu įmonėje dirba daugiau nei 300 darbuotojų, atleidžiama 30 darbuotojų. Anksčiau buvo, kad jeigu yra daugiau nei 100 darbuotojų, tai atleidžiama 10%. Siūlau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisoms ir pasiūlymams pritarti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Papildomo komiteto vardu, Biudžeto ir finansų komiteto vardu, kalbės Seimo narys A.Andriuškevičius. Jo nėra? Tai kas kalbės Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Biudžeto ir finansų komitetas pritaria šiam įstatymo projektui. Daugiau papildyti šią išvadą nėra norinčių. Norinčių dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Siūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti svarstymo Seimo posėdyje metu, taip pat nėra. Galime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. J.Olekas ir J.Beinortas nori kalbėti. Prašom. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas numato geresnį informavimą apie tam tikros dalies darbuotojų atleidimą, ypač stambiose įmonėse, nes 10% palyginus buvo nedidelė riba didelėms įmonėms ir kartais būdavo atleistas didelis žmonių skaičius apie tai neinformuojant. Aišku, šiek tiek abejonių kelia laiko sutrumpinimas – vietoj 3 mėnesių palikti tik 2, tačiau iš esmės siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad vis tiek turime objektyviai žiūrėti į situaciją. Šiame įstatyme viena, sakyčiau, silpna vieta, kuri yra apskritai panaikinta, o kita šiek tiek kompensuojama. Tai toji silpnoji vieta, kur savivaldybės turėjo teisę sustabdyti grupinį atleidimą. Dabar ši teisė išbraukta, nes iš esmės savivaldybės ja nelabai galėjo pasinaudoti. Tuo tarpu likus metams iki pensijos, kad ir koks varganas būtų mūsų Socialinio draudimo fondo biudžetas, tačiau iš darbo rėmimo, iš Darbo biržų fondo, toks bedarbis visus metus galės gauti bent jau bedarbio pašalpą. Tai yra esminis dalykas. O jeigu asmeniui iki pensijos liko 5 metai, tas 6 mėnesių pašalpos gavimo laikas pailgėja iki 8 mėnesių. Tai pagal mūsų išgales, manau, gal šiek tiek palengvins situaciją. Aš siūlyčiau pritarti toms pataisoms.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš pasakyčiau tą patį, ką pasakė ponas J.Beinortas, kad iš esmės poreikiai, žinoma, yra kur kas didesni, bet atsižvelgiant į dabartines galimybes šios pataisos truputį pagerins bedarbio padėtį. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, nes niekas nenori kalbėti prieš? Bendru sutarimu pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio papildymo ir kodekso papildymo trisdešimt antruoju (2) skirsniu įstatymo projektas Nr.P-1863 (svarstymas)

Toliau 1-7 darbotvarkės klausimas – Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio papildymo ir kodekso papildymo trisdešimt antruoju (2) skirsniu įstatymo projektas Nr.P-1863. Svarstymas. Pagrindinio komiteto vardu kalbės A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, priėmus Vaiko globos įstatymą reikėjo svarstyti ir Civilinio proceso kodeksą. 270 straipsnis buvo skirtas būtent pataisoms Civilinio proceso kodekse. Svarstant komitete buvo gautos pastabos. 4 pastabos buvo gautos iš Aukščiausiojo Teismo nario, civilisto pono Mikelėno ir net 13 pastabų buvo gauta iš Seimo Teisės departamento. Esant tokiai padėčiai komitetas negalėjo priimti kokio nors kitokio sprendimo, išskyrus tą, kad reikia grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Komiteto vardu prašau paremti šį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra siūloma grąžinti tobulinti, diskusija nepradedama. Ar galima bendru sutarimu pritarti komiteto sprendimui? Galime pritarti bendru sutarimu. Taip ir darome. Šis įstatymo projektas yra grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Gerbiamieji Seimo nariai, garsios diskusijos Seimo salėje posėdžio pirmininką kartais išmuša iš vėžių, todėl siūlau nediskutuoti arba diskutuoti atvirai su pranešėjais.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1826(2) (svarstymas)

Toliau 1-8a darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 6, 15 ir daugelio kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1826(2). Svarstymas. Pagrindinio komiteto vardu, Aplinkos apsaugos komiteto vardu, kalbės J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, minėtam įstatymui buvo pateikti trys pasiūlymai: du Teisės departamento, kuriems komitetas pritarė, ir vienas Lietuvos Savivaldybių asociacijos siūlymas, kad jeigu atliekų turėtojas nenustatytas bei jos rastos savivaldybės teritorijoje, tvarkymas turėtų būti finansuojamas iš Valstybinio gamtos apsaugos arba Atliekų tvarkymo fondo. Šiam siūlymui komitetas nepritarė, nes manome, kad už šias atliekas turėtų būti atsakinga savivaldybė. Todėl dėl šio siūlymo turėtume dar diskutuoti.

Šiuo metu galiojantis Aplinkos įstatymas nėra blogas ir šio įstatymo keitimo priežastys buvo šios: reikėjo pakeisti 6 straipsnio 9 punktą, 21 straipsnį ir 23 straipsnio pakeitimai dėl įstatymo suderinimo su Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis bei kai kurie kiti straipsniai, kurių pakeitimai buvo padaryti dėl ministerijos pavadinimo pakeitimo. Tačiau keičiant minėtus straipsnius atsirado ir kitų straipsnių pakeitimų, kurie nevisiškai atitinka aiškinamajame rašte nurodytus tikslus bei Teisės departamento reikalavimą. Todėl Aplinkos apsaugos komiteto siūlymas buvo toks: teikiamas Aplinkos apsaugos įstatymo 6, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas neatitinka aiškinamajame rašte išvardytų įstatymo projekto pakeitimo tikslų. Išvada tokia: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Antroji išvada. Seimo protokoliniu sprendimu siūlyti Vyriausybei teikti Seimui naują Aplinkos apsaugos įstatymo redakciją, sutvarkytą pagal visas juridinės technikos normas ir suderintą su galiojančiais įstatymais. Komiteto balsavimo rezultatai tokie: 7 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vėl pagrindinis komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Ar galime tam pritarti? J.Olekas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pritariate, taip? Aš supratau, kad buvo siūloma priimti protokolinį nutarimą.

J.MOCARTAS. Taip. Aš tuo…

PIRMININKAS. Jūs dar sykį perskaitykite.

J.MOCARTAS. Taip, yra labai trumpas, iš vieno punkto. Siūlyti Vyriausybei teikti Seimui naują Aplinkos apsaugos įstatymo redakciją, sutvarkytą pagal visas juridinės technikos normas ir suderintą su galiojančiais įstatymais.

PIRMININKAS. Ar galime priimti tokį protokolinį nutarimą? J.Olekas vėl norėtų… Pritariate, taip? Pritariame. Taigi protokolinį nutarimą taip pat priimame bendru sutarimu ir kartu noriu dar sykį priminti, kad pritariame ir pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 14, 16, 19, 26, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 38, 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1827(3*) (svarstymas)

Toliau 1-8b darbotvarkės klausimas – Branduolinės energijos įstatymo taip pat daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1827(3). Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pranešėjas – A.Grumadas. Prašom.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas atsirado ir pateiktas Seimui todėl, kad Vyriausybė mano, kad reikėtų sugriežtinti tam tikras vienas ar kitas normas transportuojant, įvežant, išvežant radioaktyviąsias ir jonizuojančias medžiagas Lietuvoje. Todėl daugelio pataisų reikia keliuose įstatymuose, tarp jų ir Branduolinės energijos įstatyme. Tai viena. Sugriežtinimo linkme siūlomos pataisos.

Kita, tai jau techniniai dalykėliai, nėra labai svarbūs, nes senajame įstatyme yra išlikę tokie terminai kaip Urbanistikos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija. Tuo tarpu viena iš jų neegzistuoja, yra išskaidyta po kitas institucijas, o Aplinkos apsaugos ministerija dabar vadinasi Aplinkos ministerija. Taigi techniniai redakciniai pakeitimai daugelyje straipsnių, kuriuose yra keičiami šie pavadinimai. Lygiai taip pat dar yra keičiamas vienas terminas, t.y. vietoje Sveikatos apsaugos ministerija yra įrašomas Radiacinės saugos centras.

Mūsų komitetas gavo tiktai vieną siūlymą ir pastabą iš Ekonomikos komiteto. Teisės departamento išvada tokia, kad įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Ekonomikos komiteto pataisos esmė būtų tokia: 38 straipsnyje arba dabartiniame pateiktame įstatymo pakeitimo projekto 11 straipsnyje yra reglamentuojamas atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas. Ekonomikos komitetas siūlo šią procedūrą griežčiau reglamentuoti, tai yra kad nusprendus nutraukti atominės elektrinės ar jos atskiro bloko eksploatavimą būtina prieš penkerius metus pateikti VATESI šio objekto eksploatavimo nutraukimo programą. Ir priedo dar truputį keičiama redakcija, kurią buvo suformulavę rengėjai ir kam buvo pritarusi ir VATESI.

Mūsų komitetas svarstė šį pasiūlymą ir iš esmės jį priėmė teikdamas tiktai vieną nežymią pastabą, kuri buvo mums pasakyta VATESI. Tai yra kur Ekonomikos komiteto buvo įvesta pataisa “bei radioaktyviųjų atliekų”, mes siūlome šį terminą pakeisti į “radioaktyviųjų medžiagų”, nes demontuojant atominę elektrinę ne visos radioaktyviosios medžiagos yra atliekos. Dalis jų gali būti panaudojamos ir antrą, ir dar kitą kartą, todėl vadinti jas tik atliekomis būtų netikslinga. Tuo labiau kad tai gali būti net ir prekė, kurią galima realizuoti už pinigus. O radioaktyviosios medžiagos savyje turi abi sąvokas: ir atliekų, ir to, kas gali būti panaudota antrą kartą. Su tokiomis pastabomis mūsų komitetas visiškai pritarė pateiktam įstatymo projektui ir kviečia pritarti Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo – Ekonomikos komiteto vardu turėtų kalbėti J.Valatka. Prašom.

J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai netrukdydamas laiko. Visiškai pritariu tam, ką pasakė mano kolega A.Grumadas, tiktai norėčiau patikslinti mūsų siūlymą. Mes vis dėlto siūlėme palikti pasakymus ir “radioaktyviųjų medžiagų”, ir “radioaktyviųjų atliekų”. Ir tą, ir tą, nes ten, ypač atominės jėgainės demontavimo atveju, bus įvairių niuansų. Todėl siūlyčiau palikti redakcijoje ir “radioaktyvias medžiagas bei radioaktyvias atliekas”. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui.

Dabar galime pereiti prie rezervinių klausimų. Rezervinius pirmą, antrą ir trečią galėtume svarstyti dabar rytinio posėdžio metu. Jeigu dar matyčiau ir ponią M.Šerienę, tai rezervinį trečią klausimą taip pat būtų galima pateikti.

Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės pramonės ir prekybos ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-645(3) (svarstymas)

Rezervinis pirmasis klausimas – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės pramonės ir prekybos ūkio rūmų įstatymo projektas Nr.P-645(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Pranešėja – J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitete buvo nagrinėtas pateiktas įstatymo projektas. Komitete balsuota priėjus prie išvados, kad reikia grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, ir tai yra padaryta dėl tokių priežasčių. Kaip žinome, Lietuvoje veikia Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Jie veikia pagal įstatymą, todėl mes autoriams pasiūlėme panagrinėti tokį variantą, kad šis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės prekybos ir pramonės rūmų įstatymas būtų sujungtas su pagrindiniu įstatymu, kuriame būtų numatyta, kad būtų galima steigti ir Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybės prekybos, pramonės rūmų veiklą plėtoti būtent per jau veikiančius Lietuvos Respublikos pramonės ir amatų rūmus. Už tokią išvadą balsavo 9 komiteto nariai, 1 buvo prieš… 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas taip pat siūlomas grąžinti tobulinti, vadinasi, diskusija nevyks. Mes galime tik diskutuoti dėl to, ar pritariame šiam komiteto siūlymui, bet prieš tai papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar norėtų kas nors kalbėti? Turėtų kalbėti E.Kunevičienė. Jeigu jūs norite kalbėti iš vietos, aš tuojau įjungsiu. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, išvados panašios kaip ir Ekonomikos komiteto, ir ta pati nuomonė, todėl papildomo nieko negalime pasakyti, dėl to ir mūsų išvados atitiko abiejų komitetų – grąžinti autoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi spręsime klausimą, ar pritariame šiems abiejų komitetų siūlymams grąžinti tobulinti. R.Čiupaila nori nesutikti su šiuo siūlymu. Prašom.

R.ČIUPAILA. Formaliai turbūt reikėtų nesutikti, bet iš esmės atsižvelgdamas į tas pastabas, kurios buvo pasakytos, ko gero, matau šiuo metu vienintelę tikrai gerą galimybę tą įstatymą pataisyti, po to pataisytą priimti, tai būtent pasinaudoti abiejų komitetų siūlymu – pasiimti autoriams, kurių vienas esu ir aš, šį įstatymą ir bandyti patobulinti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kol dar turiu kelias sekundes, į kai kurias vietas, sukėlusias galbūt šiokią tokią abejonę. Visų pirma aš pats esu tos nuomonės, kad reikėtų keisti šio įstatymo pavadinimą, nes jeigu yra Lietuva, tai visa kita automatiškai jau yra užsienis, ir rasti tiesiog patogesnę naudojimo formą. Kitas dalykas. Jau dabar šio projekto 2 straipsnio trečioji dalis numato, kad rūmai veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi ši dvejonė, kokia teisė yra galiojanti, manau, turėtų atkristi. Kita vertus, 3 straipsnio pirmoji dalis nusako, kokiu būdu atsiranda tie fiziniai ar juridiniai vienetai, asmenys, kurie dalyvauja rūmų veikloje, tad kitos šalies įstatymas turėtų užtikrinti jų teisėtumą ir patikimumą. Man atrodo, atsižvelgiant į kai kurias pastabas tai galima labai neblogai sutvarkyti.

Dar vienas dalykas dėl Teisės departamento išvadoje minimo momento – rūmų likvidavimo tam tikro teisinio neįmanomumo. Man atrodo, kad labai teisinga pastaba, reikėtų įvesti vienašališko veiklos nutraukimo galimybę, ir tai 9 straipsnyje ganėtinai nesunku padaryti. Labai ačiū už pastabas, aš manau, kad tas įstatymas greitai galės būti pataisytas.

PIRMININKAS. Jūs už pastabas dėkojate sau ar kam nors kitam? Gerbiamieji Seimo nariai, nori pritarti pagrindinio komiteto išvadai J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pritarti pagrindinio komiteto išvadai, nes šio įstatymo atsiradimas buvo susijęs su Lietuvos ir Lenkijos ūkių rūmais, kurie veiktų, kurie buvo svarbūs bei yra svarbūs Suvalkijos regiono žmonėms, turintiems didelius ryšius ir galintiems plėtoti ryšius su kaimynine Lenkija. Kadangi abu komitetai, sakytume, tam tikra prasme nesutiko su dabartinio teikiamo įstatymo pataisomis, tai aš manau, kad dabartinė praktika, kai Pramonės ir prekybos rūmai, kurie leidžia steigti tokius rūmus ir veikti, turbūt nevisiškai realiai atitinka gyvenimo praktiką, todėl ir prireikė atskiro įstatymo. Kadangi šiuo metu įstatymas ne iki galo parengtas, aš sutinku su komiteto siūlymais, kad reikia patobulinti ir priimti būtent šį naują įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau skirtingų nuomonių nėra. Dar du Seimo nariai nori kalbėti, pritardami pagrindinio komiteto išvadai, bet numatyta, kad gali kalbėti vienas už, vienas prieš. Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl to, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai? Nėra tokių reikalaujančių. Taigi bendru sutarimu pritariame pagrindinio komiteto išvadai ir siūlymui grąžinti šį įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Tuo baigiame šią procedūrą.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 14 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1873 (pateikimas)

Toliau rezervinis 2 klausimas – Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 14 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1873. Pateikimas. Pranešėjas – A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien beglobius gyvulius draudžiama naudoti mokslo ir mokymo tikslams, todėl teikiamo įstatymo Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 14 ir 16 straipsniais norime panaikinti šiuos draudimus, tai yra leisti, kad beglobius gyvūnus būtų galima naudoti mokslo, chirurgijos laboratorijose. Šiandien įstatymas leidžia tam naudoti tik specialiai užaugintus arba nupirktus gyvūnus. Aš manau, kad tai tikrai yra nelogiška. Turiu Vilniaus universiteto medicinos fakulteto mokslininkų ir kitų institutų mokslininkų prašymą, todėl aš ir komitetas teikiame tokią pataisą ir siūlome pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Penki Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius pirmasis. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar yra reikiamų galimybių naikinti, sakykim, laukinius gyvūnus, o dar geriau, laukinius paukščius tik juos sugavus, kaip tas gaudymas? Ačiū.

A.MATULAS. Ne visai supratau klausimą ir nelabai aš gilinausi į tą problemą, bet tam tikruose didesniuose miestuose yra sudarytos tam tikros galimybės gaudyti ir naikinti. Aš manau, kad Aplinkos komitetas, kuris tikriausiai turėtų būti pagrindinis, geriau žino tas problemas. Tų gyvūnų yra sugaunama nemažai ir jie paprasčiausiai sunaikinami, tuo tarpu mokslo įstaigos turi juos specialiai veisti, laikyti žmones, kurie tuos gyvulius prižiūrėtų, arba pirkti tuos gyvūnus.

PIRMININKAS. A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pirmininke, norėdamas atsakyti ponui J.Listavičiui, galiu pasakyti, kad šiame įstatyme nekalbama apie laukinius gyvūnus, jame kalbama apie beglobius gyvūnus, kurie yra žmogaus priimti, paskui jie gali būti išmetami arba kokiu kitokiu būdu paleidžiami ir neturi šeimininko. O mano klausimas būtų toks. Ar jūs bandėte aiškintis dėl Europos Sąjungos standartų naudojant tokius beglobius gyvūnus? Aš įsivaizduoju, tai būtų katės, šunys. Ar yra Europos Sąjungoje standartai, leidžiantys arba draudžiantys tai daryti?

A.MATULAS. Taip, yra tokie standartai, bet aš manau, kad lygiai taip pat tie standartai turėtų būti taikomi ar specialiai užaugintam, veistam gyvūnui, ar beglobiui gyvūnui – tos tvarkos turi būti laikomasi visais atvejais.

PIRMININKAS. V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 16 straipsnio trečiosios dalies pakeitimo. Man atrodo, labai griozdiškas ir nesklandus sakinys, nesvarbu, kad tai dokumentinė kalba. Pavyzdžiui, draudžiama benamius gyvūnus naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus. Tai galbūt “draudžiama naikinti arba nesugavus naikinti benamius gyvūnus”. Aš žiūriu kalbos atžvilgiu. Ar jūs sutiktumėte, kad būtų galima pataisyti patį sakinį?

A.MATULAS. Aš manau, kad bus galima taisyti. Mes nekeičiame trečiosios dalies redakcijos, mes tik siūlome išbraukti tam tikrus žodžius. Svarstymo metu bus galima redaguoti tą dalį, jeigu norėsim. Tai nėra mūsų redakcija, tai yra seno įstatymo redakcija.

PIRMININKAS. S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, man atrodo, iš jūsų atsakymo A.Vaišnorui aišku, kad jūs nežinote, kokie yra tarptautiniai susitarimai, nes aš jums norėčiau pasakyti, kad Gyvūnų globos įstatymas buvo priiminėjamas atsižvelgiant į visus tarptautinius standartus ir buvo neblogai įvertintas. Todėl jį keičiant tikrai pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar jūsų pakeitimai neprieštaraus būtent tam. Mano klausimas būtų labai aiškus. Ar jūs žinote, kokie yra tarptautiniai susitarimai, kokie yra standartai Europos Sąjungos šalyse būtent šių benamių gyvūnų klausimu?

A.MATULAS. Mūsų ir mano tikslas – sudaryti kuo palankesnes sąlygas mokslininkams, medikams dirbti laboratorijose, rengti medikus. Aš manau, Aplinkos apsaugos komitetas įsigilins į tas problemas. Tikrai ne mūsų problema dirbti kito komiteto darbą. Aš manau, kolega A.Vaišnoras tikrai atliks savo komiteto darbą, įsigilins, pateiks pataisas, tuo labiau kad svarstymas numatomas rudenį.

PIRMININKAS. Ir J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, neprieštaraudamas tarptautiniams susitarimams, noriu paklausti. Gal jūs jau žinote, kiek dabar kainuoja veislinių eksperimentinių gyvulių veisimas ir auginimas? Kiek išleidžia Vilniaus ir Kauno universitetai šiam darbui? Galbūt tai būtų dar vienas argumentas mūsų kolegoms Seimo nariams, kad mes bent dalį lėšų iš tikrųjų galėtume sutaupyti, jeigu elgtumėmės pagal visas humaniškas normas su benamiais gyvuliais, taip pat naudodami juos eksperimentams.

A.MATULAS. Tikslių sumų aš nežinau, bet galėsim pasidomėti. Jeigu visiškai tenkintume mokslininkų poreikius, tai sudarytų labai dideles sumas, nes į tai įeina ir tiesioginės, ir netiesioginės išlaidos. Jeigu būtų veisiami šunys, katės ar triušiai, tai, jūs suprantate, patalpų išlaikymas, šėrimas bei darbuotojų išlaikymas kainuoja gana didelius pinigus, tuo tarpu šiuos gyvūnus mes paprasčiausiai sunaikinam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame kalbas dėl to, ar pritariame po pateikimo. V.Einoris nori kalbėti.

V.EINORIS. Gerbiamieji kolegos, aš, pritardamas tam, kad moksliniams tyrimams labai svarbu sureguliuoti šiuos klausimus, manau, kad dabar reikia pritarti po pateikimo, visus neaiškumus, kurie iškilo iki svarstymo, mes galėsim išsiaiškinti ir pateikti taip, kaip reikalauja Europos Sąjunga ir kiti… su anksčiau priimtu šios srities įstatymu.

PIRMININKAS. S.Burbienė nori kalbėti prieš.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, elgesys su benamiais gyvūnais yra viena iš visuomenės charakteristikų. Jeigu kolega A.Matulas teikia įstatymo projektą nepasidomėjęs šiuo klausimu, aš manau, kad klausimas yra neparengtas, todėl jam nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turime apsispręsti balsuodami, todėl registruojamės. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija… jeigu būtų pritarta po pateikimo, aš siūlyčiau taip pat priimti protokolinį nutarimą, kad šiam įstatymo projektui privalo būti gautos Europos teisės departamento, taip pat ir Vyriausybės išvados. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.

Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, galvojantys kitaip – balsuoja kitaip.

Už – 39, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi po pateikimo yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data – rugsėjo 30 d. Ar galim bendru sutarimu pritarti tam siūlymui, kurį aš ką pateikiau, t.y. kad būtų gautos Vyriausybės išvados bei Europos teisės departamento išvada? Pritariame bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1874 (pateikimas)

Ir rezervinis 3 darbotvarkės klausimas – Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1874. Pateikimas. Pranešėja – M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamame Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekte siūloma nario mokesčius, sumokėtus Lietuvos Respublikoje įregistruotoms asociacijoms, pripažinti sąnaudomis, kadangi įmonės turi realių išlaidų. Tuo būdu įmonėms, mokėtojams būtų mažinamas apmokestinamasis pelnas. Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Yra pono V.Vadapalo išvados, kurios patvirtina, kad tokia pataisa Europos Sąjungos direktyvoms neprieštarauja.

Šio įstatymo 5 straipsnyje yra 12 punktų, kuriais yra numatyta įtraukti į sąnaudas įvairias įmonių išlaidas. Aš norėčiau, kad mes papildytume dar vienu punktu, suteikdami sąlygas įmonėms, sumokėjusioms asociacijos nario mokestį, sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Pagrindinis mano tikslas yra padėti aktyvinti visuomeninių organizacijų ir asociacijų veiklą Lietuvoje. Praeitą penktadienį Vilniuje vyko seminaras – konferencija, kuriame buvo supažindinta su Europos Sąjungos išvadomis apie nevyriausybinių organizacijų veiklą Lietuvoje. Tose išvadose akcentuota nevyriausybinių organizacijų veiklos aktyvumo mūsų šalyje stoka. Manau, kad mes turime imtis priemonių, kad suaktyvintume nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Man yra priimtinas Teisės departamento pasiūlymas vietoj žodžio “registruotoms” įrašyti “įregistruotoms”. Taip pat visai priimtinas Teisės departamento trečiasis pasiūlymas, kad kartu reikėtų svarstyti ir Fizinių asmenų pajamų laikinojo mokesčio įstatymą, neapmokestinant fizinių asmenų nario mokesčiu, sumokėtu Lietuvos Respublikoje įregistruotoms asociacijoms. Jeigu mes manome, kad tai atsilieps mūsų biudžetui, turėtume atsiminti, kad Europos Sąjunga nevyriausybinių organizacijų veiklą remia gana stipriai. Jeigu mes suaktyvintume jų veiklą Lietuvoje, tai jų veiklai gautume turbūt nelyginamai didesnę Europos Sąjungos paramą, negu prarastume dalį pajamų, leisdami įtraukti sumokėtą mokestį į neapmokestinamąsias pajamas.

PIRMININKAS. Nori paklausti 4 Seimo nariai. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti, kokia suma sumažėtų pelno mokestis ir iš kokių šaltinių būtų kompensuojamos negautos į valstybės biudžetą pajamos, kadangi tokių jau šiandien yra biudžete?

M.ŠERIENĖ. Šios sumos apskaičiuoti, pone Listavičiau, aš negaliu, bet aš noriu dar kartą akcentuoti, kad Lietuva dėl to tikrai nenukentėtų, nes, aktyvindama visuomeninių organizacijų veiklą, ji gautų daug didesnę Europos Sąjungos parama visuomeninėms organizacijoms remti.

PIRMININKAS. J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu pasitikslinti, ar čia pakliūva visos organizacijos, kurios gali jungtis į asociacijas ir mokėti nario mokesčius, sakykim, individualios įmonės ir kt., ar čia nebus tik išskirtinė grupė? Jau dėl fizinių asmenų yra minėta. Čia yra tik juridiniai asmenys. Man atrodo, kad kaip tik nėra juridiniai asmenys.

M.ŠERIENĖ. Mano pataisa yra dėl juridinių asmenų pelno mokesčio, tačiau Teisės departamentas teikia pasiūlymą pagalvoti ir apie Fizinių asmenų pajamų laikinojo mokesčio įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Norėčiau jūsų paklausti, kokį kontrolės mechanizmą jūs įvesite, kad nario mokestis neišaugtų viso uždirbto pelno dydžiu, nes nario mokesčio dydį lemia ne įstatymas, o vidiniai įstatai? Ką jūs padarysite, kad šia pataisa nebūtų “nuplaunami” visi pinigai, visas pelnas?

M.ŠERIENĖ. Na, nesinori galvoti, kad Teisingumo ministerijoje įregistruotos asociacijos taip juodai tvarkytų savo pelną. Bet, aš manau, kad jūs teisi. Yra visokių variantų Lietuvoje ir, jeigu jau, sakykime, priėmus šį įstatymą, jausime, kad reikalai pakrypsta į tą juodąją pusę, apie kurią jūs šnekate, būtų galima pataisyti Asociacijų įstatymą, kuriame būtų galima apriboti nario mokesčio dydį.

PIRMININKAS. Ir L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau, kad ponia M.Šerienė, kai bus svarstoma ši pataisa Seime, kad ji pateiktų Europos Sąjungos valstybių sąrašą, kuriose taikoma panaši praktika. Man teko daug girdėti apie Lobizmo įstatymą, apie kitokius būdus, kaip Europos Sąjungos valstybėse suteikiama parama Europos visuomeninėms organizacijoms, bet tik ne tas būdas, kurį jūs teikiate. Jis iš tikrųjų gali turėti daug neigiamų pasekmių. Taigi mano ne klausimas, bet prašymas. Prašau pateikti sąrašą Europos Sąjungos valstybių , kuriose yra taikoma panaši praktika.

M.ŠERIENĖ. Aš suprantu, kad jūsų prašymas yra ateičiai, aš dabar jo neturiu, bet mes jau esame praeitą savaitę priėmę precedentą, kai ruošėmės atleisti, t.y. po svarstymo pritarta Pramonės ir prekybos rūmų analogiškam įstatymui, t.y. mokestis, sumokėtas Pramonės ir prekybos rūmams ir jų asociacijai, neįskaitomas į sąnaudas. Mes Lietuvoje jau turime tokį variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai buvo visi klausimai. Dabar apsispręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo. Pirmasis dėl balsavimo motyvų nori kalbėti J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau minėjo, kad “geri” pavyzdžiai užkrečia. Todėl jeigu mes eisime tokiu keliu, nežinia, kur nueisime. O argumentai vėl “geri” – aktyvinkim įvairią veiklą, naikindami mokesčius. Ir juo labiau tai tinka Lietuvai šiais metais, kai yra įvairių sutrikimų vykdant biudžetą, kada siūloma peržiūrėti ir mažinti biudžetą, o kartu jau iš visų kampų šaukiama, ką jūs darote, kaip mes gyvensime! Tai šitos problemos nejaudina visų Seimo narių ir juo labiau Biudžeto ir finansų komiteto narių. Kaip gražu! Tikrai žygiuokime. Juo labiau kad tuojau pradėsime daryti rekordus – kas daugiau parengs tokių įstatymo projektų, kuriais bus naikinami mokesčiai. Geras užsiėmimas! Aš manau, kad geras, bet gal šiek tiek ankstyvas. Dar reikės metus ar daugiau dirbti. Įdomu, kuo mes užbaigsime savo kadenciją? Gal kitiems iš tikrųjų paliksime gerą palikimą ir gerą praktiką. Todėl aš niekaip negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, nors iš principo, jeigu taip žiūrėsime, ši nuostata nedaug ką reiškia, nes kaip jau ir žadėta, kaip jau ir yra svarstyta ir klausymai atlikti, bus svarstomi ir priimami Pajamų mokesčių ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymai ir šis, matyt, neturės reikšmės. Bet pati mintis, pats pateikimas ir siekimas jisai “užkrečia”. Ačiū.

PIRMININKAS. F.Palubinskas nori pritarti.

F.PALUBINSKAS. Dėl šio siūlymo buvo tam tikrų abejonių, bet, atrodo, kad niekas nėra tikras, ar tos abejonės yra pagrįstos, ar ne. Todėl aš ir siūlyčiau pritarti po pateikimo ir tada pasižiūrėti, ką iš tikrųjų šis pasiūlymas reiškia.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis ir apsispręsime balsuodami, ar pradedam svarstymo procedūrą pritarę po pateikimo, ar šioje vietoje ir sustojam. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Kas būtų už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir pradėta svarstymo procedūra, balsuoja už. Kas galvoja kitaip ir balsuoja kitaip.

Už – 20, prieš – 13, susilaikė 12. Deja, daugumos balsų pritarimo nėra.

P.Gražulis nori kalbėti dėl ko?

P.GRAŽULIS. Replika po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš apgailestauju, kad nepritarėte, aš manau, kad čia yra tik kapeikos, palyginti su nario mokesčiu, centai, galima pasakyti. Aš pasiūlyčiau gerbiamajam J.Listavičiui, pažiūrėsim, ką jis kalbės, kai bus priiminėjamas Valstybės tarnybos įstatymas. Kodėl jūs buvote už teisėjams skiriamus milžiniškus atlyginimus?! Kodėl yra tokia didelė algų diferenciacija, kai visoje Europoje taip nėra, ir piktinami žmonės, daroma socialinė įtampa mūsų visuomenėje. Į tai atkreipkite dėmesį! Tikrai yra iš ko sutaupyti milžiniškas lėšas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau prasideda kalbos apskritai apie visą mūsų gyvenimą. Ponas V.Čepas balsavo už. Noriu pasakyti, kad už – 21, prieš – 13, susilaikė 12. Vis tiek balsų neužtenka. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad atidedame projekto pateikimo procedūrą. Buvo išsakyta kai kurių nuogąstavimų ir galbūt autoriai… Iš naujo siūlote balsuoti? Gerai. Dar sykį registruojamės. Yra abejonių, ar tikrai visi suvokia… (Balsai salėje) J.Olekas sako, kad jam jau “stogas nuvažiavo”, tai… (Balsai salėje) Jis prašo pakartoti balsavimą dėl to. Prašom registruotis dar kartą ir balsuosime dar kartą.

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Balsuojame dar kartą ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo.

Už – 23, prieš – 14, susilaikė 9. Deja, neturiu… (Balsai salėje) Na, mano balsas jau pridėtas už. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, kuri pusė dabar nusileis? Na, balsuojame trečią kartą. (Balsai salėje) Dar sykį registruojamės. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar sykį noriu priminti, kad mes balsuojame tik dėl to, ar pritariame po pateikimo. Svarstymas komitetuose visada yra vertinga procedūra. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 52 Seimo nariai.

Prašom balsuoti dar sykį. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo? Taip, pridėsim Č.Juršėno balsą už. (Balsai salėje)

Už – 24, prieš – 15, susilaikė 12, pridedame Č.Juršėno balsą už – 25, prieš – 15, susilaikė 12. Buvo balsuota trečią kartą ir, deja, gerbiamieji kolegos, aš siūlau atidėti pateikimą. Galbūt autoriai kitą kartą pateiks papildomą informaciją apie Europos Sąjungos patirtį, apie įvairius apsaugos mechanizmus ir mes su mielu noru tada pritarsime. Siūlau bendru sutarimu priimti nutarimą, kad pateikimo procedūrą yra atidedama, taip? Sutarėme. J.Listavičius – repliką. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų artėja atostogos, o mes neturim ką veikti ir užsiimam žaidimais – biudžetas. Tik, neaišku, į kurią pusę.

PIRMININKAS. Ačiū.

Čia palinkėjimas visiems pertraukos laikotarpiui.

Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1837(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS). Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka baigėsi, tęsiame darbą toliau. Kiti mūsų darbotvarkės klausimai – 1-9a ir 1-9b. 1-9 a – Valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1837(2). Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pranešėja – E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir atsižvelgė į pataisas, kurios buvo pateiktos Seimo Teisės departamento. Dėl vienos pastabos buvo diskutuojama, kad įrašytume ir įmones, neturinčias juridinio statuso. Aš iš pradžių nesutikau, nes jos negali turėti savo akcijų, bet jos gali būti įsigijusios akcijų, todėl iš jų Turto fondas irgi galėtų pirkti. Į tą Teisės departamento pastabą bus galima atsižvelgti rengiantis priimti įstatymą. Nėra didelės problemos. Išsiaiškinome, o į visas kitas pastabas atsižvelgta.

Taip pat buvo gauti Ekonomikos komiteto pasiūlymai ir pastabos. Biudžeto ir finansų komitetas joms visoms pritarė. Aš nedėstysiu dabar jų esmės, nes kalbės Ekonomikos komiteto atstovas ponas S.Slavickas. Biudžeto ir finansų komitetas komiteto parengtam įstatymo pataisų projektui vienbalsiai pritarė. Prašyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu papildomo Ekonomikos komiteto vardu skaityti pranešimą S.Slavicką.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės turto fondo įstatymo 3, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo svarstytas Ekonomikos komitete. Svarstymo metu projekto iniciatoriams buvo pasiūlyta 5 straipsnio pirmosios dalies 5 punktą papildyti žodžiais “ir nustatyta tvarka”. Šį punktą išdėstyti taip: “pagal Turto fondo ekonominį pagrindimą Vyriausybės sprendimu ir nustatyta tvarka pirkti akcijas iš fizinių ir juridinių asmenų”, o toliau kaip tekste. Šiam pasiūlymui pagrindiniame komitete pritarta.

Svarstant įstatymo projekto pataisas Ekonomikos komitete už iniciatorių pasiūlytą projektą su minėto 5 straipsnio papildymu buvo 12 komiteto narių. Prieš ir susilaikiusių nebuvo. Kviečiu pritarti pataisoms ir įstatymo projekto pataisymams po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tokia yra pagrindinio ir papildomo komitetų nuomonė. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nebuvo. Pataisų, kurias reikėtų svarstyti Seimo posėdyje, taip pat nėra. Galime apsispręsti, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui, kuris buvo patobulintas pagrindiniame komitete.

J.Listavičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės turto fondas atlieka svarbias valstybinės reikšmės užduotis. Įstatymo projekte pakeistos bei papildytos Valstybės turto fondo teisinės nuostatos, Turto fondo funkcijos ir valdymas bei pajamos, Turto fondo atsakomybė ir Turto fondui atstovaujantys asmenys. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas Valstybės turto fondui įgyvendinti jam priklausančias funkcijas ir spręsti iškilusius valstybės nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo, naudojimo ir disponavimo klausimus. Pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Tai ir viskas, ką Seimo nariai norėjo pasakyti. Ar Turto fondo direktorius ponas S.Vaitkevičius norėtų tarti žodį? Ne.

Gerbiamieji Seimo nariai, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo komiteto išvadai? Galime, taip? Taip ir padarome.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 14, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1838(2*) (svarstymas)

Tada lydintis įstatymo projektas Nr.P-1838(2) – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Taip pat svarstymas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. E.Kunevičienė skaito pranešimą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė gautus pasiūlymus iš Seimo Teisės departamento ir pasiūlymams pritarė. Taip pat gauti pasiūlymai iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Pirmasis pasiūlymas buvo išbraukti iš įstatymo projekto 2 straipsnio antrosios dalies žodžius “ar savivaldybė” ir visą dalį išdėstyti be šių žodžių. Mes nepritarėme, nes dabar tai padaryti negalima. Savivaldybės dažnai panaudos būdu valdo valstybės turtą ir reikia, kol perims visai ir turtas bus perduotas savivaldybėms, laiko, dar vyksta procesas, vyksta visų dokumentų tvarkymas. Todėl mes pritarėme pagrindiniam tekstui, kad reikia palikti žodžius “ir savivaldybių”.

Antrasis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas buvo pakeisti redakciją ir ją išdėstyti taip (iš dalies tai pataisai pritarta)… pritarti pasiūlymui papildyti nuostatą dėl palūkanų, tačiau nepritarti tokiam straipsnio papildymui ir redakcijai, nes dingtų nuostata dėl pirkėjo atsiskaitymo užsienio valiuta ir nuostata, kad gali būti mokama ir kita mokėjimo priemone, pavyzdžiui, vekseliu arba čekiais. O iš esmės pasiūlymui, kad jeigu atidedami mokėjimai, o avansiniai pradiniai įmokėjimai vyksta… kad būtų galima už atidėtus mokėjimus skaičiuoti palūkanas, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.

Visiems Ekonomikos komiteto pasiūlymams Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Bendru sutarimu komitete visi 10 balsavo už Biudžeto ir finansų komiteto parengtą įstatymo pataisų projektą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už jūsų žodį.

Gerbiamieji Seimo nariai, trumpa šio svarstymo pertrauka. Noriu informuoti jus, kad Seimo posėdžių salėje dabar apsilankė dviratininkų taikos žygio dalyviai. Sveikiname juos čia, Seimo posėdžių salėje. (Plojimai) Noriu tiesiog paskelbti, kad čia dalyvauja Goda Skirmantė Čiplytė, Sigitas Kučas, Edvardas Jaunutis Žižys, Valteris Chaimeris Ramonas Mechija iš Peru, Slavomiras Andžejus Platekas iš Lenkijos, Valdemaras Grapka iš Lenkijos, Karlota Dalalaglio – Italija, Pieras Karlas Marinas – Italija, Ančica Komljanovič – Kroatija, Oliveris Stefanas – Vokietija ir Manuelis Monsalvo Kortes – Meksika. Dar sykį sveikiname visus. (Plojimai)

Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu neprieštarautumėte, šio garbingo žygio dalyvių vardu trumpą žodį mums visiems tartų šio žygio nuolatinis dalyvis Sigitas Kučas.

S.KUČAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums, tarptautinei žygeivių grupei, keliaujančiai aplink pasaulį, tikrai didelis įvykis pabūti Lietuvos Seime. Ypač lietuviams šis žygis yra labai svarbus ir labai prasmingas. Kai aš pasakoju apie šio žygio idėją, aš visada prisimenu, kad šis žygis man primena Baltijos kelią, primena įvykius prie parlamento, nes pradinė žygio idėja buvo pakviesti iš kiekvienos šalies du, tris dviratininkus ir keliauti kartu aplink pasaulį pasitikti naująjį tūkstantmetį su taikos idėja. Dabar tas žygis ne toks didelis, nes neradome pakankamai rėmėjų, bet jis vyksta. Kiekvienas iš mūsų keliaujame pasitikti naująjį amžių su viltimi, kad naujasis amžius bus taikos ir tarpusavio supratimo amžius, nes taika prasideda kiekvieno iš mūsų širdyse, ir bendraudami su skirtingais žmonėmis: skirtingų profesijų, skirtingų amžių, mes keičiamės patys, mes daromės geresni ir pasaulis darosi geresnis.

Mes iš tikrųjų pradėjome šį žygį nuo parlamento, nes 50 metų mes negalėjome išvykti aplink pasaulį, todėl suprantama, kad Lietuvoje šis mūsų žygis sulaukė didžiausio dėmesio ir yra labai įvertintas. Labai ačiū jums už šį mielą priėmimą. Mes tikimės, kad tas Lietuvos žmonių palaikymas, tas dėmesys tikrai padės mums laimingai pasiekti Hirosimą. Tikrai mes keliaujame su viltimi, kad naujasis amžius atneš daugiau taikos ir meilės visiems žmonėms. Ačiū jums. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū už jūsų žodžius, ačiū už jūsų žygius ir sėkmės tolesniuose žygiuose! Prašom jūsų dar pabūti kartu su mumis, pailsėti prieš tolesnius jūsų žygius ir darbus. O mes turime tęsti toliau savo darbus. Toliau svarstome Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jo svarstymo stadija. Papildomo komiteto vardu, Ekonomikos komiteto vardu, pranešimą darys S.Slavickas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 14, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1838(2*) (svarstymo tęsinys)

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 14, 15, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo svarstytas Ekonomikos komitete. Komiteto nariai pateiktam projektui esminių pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Svarstant įstatymo projekto pataisas Ekonomikos komitete už iniciatorių pateiktą projektą pasisakė 12 komiteto narių, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Kviečiu pritarti įstatymo projekto pakeitimui ir papildymui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir dar vieno papildomo komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kalbės komiteto pirmininkas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, svarstomo įstatymo projekto redakcijoje dešimtyje straipsnių daromos pataisos. Komitetas, pritardamas gyvenimo diktuojamoms pataisoms, kartu siūlė patikslinti, t.y. kelios pastabos, atskirus straipsnius. Pirmiausia dėl 2 straipsnio antrosios dalies. Vis dėlto, jeigu preciziškai vertintume nuosavybės formas (valstybės ir savivaldybių), mes manome, kad šiandien iš tikrųjų, kaip minėjo komiteto pirmininkė E.Kunevičienė, dar negalime teigti, jog savivaldybės nuosavybės teise priklausančia tam tikra dalimi akcijų gali laisvai disponuoti, bet, kita vertus, čia yra kalbama ir apie privatizavimo komisijas. Jeigu savivaldybė neturėtų tokios komisijos, galbūt išties tai galėtų tvarkyti Centrinė privatizavimo komisija. Bet šiuo atveju mes kaip tik ir siūlėme išbraukti tą klaidinantį žodelį 5 straipsnio ketvirtojoje dalyje, kur yra teigiama – pritarti ar nepritarti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketui (ir toliau kaip tekste), kuriam visuotiniame akcininkų susirinkime… suteikia mažiau kaip ketvirtadalis balsų pardavimui. Mums atrodo (komitete taip buvo sutarta), kad čia išties dar reikėtų tos pataisos, ir mes prašome priėmimo metu atsižvelgti į mūsų pastabas.

Taip pat manome, jog kol išties turtas neperduotas savivaldybėms, savivaldybės tokio turto negali privatizuoti, todėl antroji motyvo dalis – “bet turtas dar nėra perduotas savivaldybėms” tiesiog yra nelogiška.

Dėl kito straipsnio, t.y. dėl įstatymo projekto 20 straipsnio antrosios dalies redakcijos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė iš dalies, papildydamas nuostatą dėl palūkanų, tačiau buvo neatsižvelgta į kitą esminį siūlymą dėl pirmosios akcijų dalies apmokėjimo iš karto. Dabar iš redakcijos vis dėlto yra neaišku, negalima suprasti, kad mokėjimai už pirmąją akcijų dalį gali būti lyg ir atidedami neapmokant iš karto jokios dalies. Manytume, kad tai nėra gerai, todėl siūlome nustatyti arba aiškiau išdėstyti tam tikrų mokėjimų santykinius dydžius. Tiek trumpai dėl teikiamo projekto, o iš esmės, kaip minėjau, yra pritarta, tik siūloma patikslinti redakciją.

PIRMININKAS. J.Listavičius nori dalyvauti diskusijoje. Prašom. Kalbėsite iš vietos?

J.LISTAVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų šiek tiek vėliau. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Aš vėliau įjungsiu jūsų mikrofoną ir leisiu kalbėti. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi mes išklausėme visų komitetų pranešimus. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, tačiau turime išspręsti vieną klausimą, susijusį su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymais, kuriems pagrindinis komitetas nepritaria. Ar, pone Vaitkevičiau, galėtumėte per šį mikrofoną išsakyti savo nuomonę? Mes turime apsispręsti, nes tai yra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų teikiami siūlymai, kuriems nepritaria pagrindinis komitetas. Prašom. Ponas S.Vaitkevičius.

S.VAITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė gerbiamoji E.Kunevičienė iš esmės teisingai argumentavo motyvus, dėl kurių jie nepritaria šiam pasiūlymui. Papildydamas noriu pasakyti, kad tų žodžių “ar savivaldybei” išbraukti tikrai nereikėtų, nes Privatizavimo komisija šiandien sprendžia ir savivaldybių turto privatizavimo klausimus, jeigu savivaldybių turto privatizavimo komisijos nėra sudarytos ir savivaldybių turto fondas privatizuoja pagal sutartį. Žodžiu, to tikrai reikia.

Dėl tos privalomosios dalies, dėl antrosios pastabos, kurią minėjo gerbiamasis L.Sabutis. Iš tikrųjų mes dabar dar stipriau pasakome, nes kai buvo siūlyta Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, tai buvo siūloma už 51% parduodamų akcijų apmokėti 100%. Dabar iš tikrųjų pagal privatizavimo sandorį apmokama daugiau negu 100%, t.y. už 51% yra reikalavimas sumokėti 60% visos kainos. Jeigu skaičiuosime, kaip sakė gerbiamasis L.Sabutis, tai būtų 110% ar 115% tam, kad iš karto pirkėjas būtų suinteresuotas sumokėti ir likusią dalį… Taigi Biudžeto ir finansų komiteto argumentai yra tikrai teisingi ir svarūs. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Pone Sabuti, ar jūs reikalaujate balsuoti Seimo posėdžių salėje dabar dėl jūsų teiktų pataisų, ar jūs manote, kad galbūt priėmimui būtų galima paieškoti kokių kitų variantų? Prašom. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš manau, kad tai būtų daugiau teoriniai dalykai, ir gerbiamasis S.Vaitkevičius paminėjo, jog tai yra sutartimis ir kitomis teisės normomis reguliuojama, bet mums norėjosi, kad įstatymo ši redakcija būtų patikslinta. Aš manau, kad priėmimui tai bus padaryta, todėl neprašau balsuoti papildomai.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar šios pataisos nėra svarstomos. Pagrindinis komitetas joms nepritarė, bet dabar yra susitarta, kad galbūt kas nors bus teikiama priėmimui. J.Listavičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po svarstymo šiam įstatymo projektui.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo projektas reikalingas. Juo patikslinamos bei konkretizuojamos kai kurios nuostatos, pateikta privatizavimo objektų ar akcijų pirkimo galimybė, akcijų apmokėjimo tvarka, teisės į privatizavimo objektą, naujo savininko įtvirtinimas. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas privatizuoti valstybės ir savivaldybių turtą, kartu panaudoti lėšas pagal paskirtį, todėl aš pritariu įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, bendru sutarimu galime pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Galim. Taigi šį darbotvarkės klausimą baigiam.

Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1829 (svarstymas)

10 darbotvarkės klausimas – Cukraus įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1829. Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų, Ekonomikos ir Užsienio reikalų komitetai. Pirmasis kalbės pagrindinio komiteto vardu Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Lapė.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, Cukraus įstatymo reikalai tęsiasi Seime seniai. Galbūt kai kam ir keistai atrodo, mes norėjome, kad įstatymas, kuris parengtas Vyriausybės ir mūsų komitete buvo svarstytas gana aktyviai ir, sakyčiau, vaisingai, būtų buvęs priimtas dar praeitoje sesijoje. Tačiau jis, perėjęs visas stadijas, taip ir nepateko į priėmimą. Buvo atitinkamos aplinkybės, o šiandien tų aplinkybių, man atrodo, nėra. Yra taip, kaip yra, turim cukraus pramonės vieną “gaspadorių”, pamatysime, kaip jam seksis. Todėl mums beliko viena didelė viltis, kad ginantis nuo monopolisto kaip nors apginti kaimo ūkininkų, auginančių cukrinius runkelius, interesus, o kartu apginti ir mūsų valstybės interesus.

Mums, kaip pagrindiniam komitetui, buvo paskirta svarstyti Užsienio reikalų ministerijos pateiktą pataisų projektą dabar dar galiojančiam įstatymui. Tiek pateikimo metu, tiek Kaimo reikalų komiteto posėdžių metu buvo siūloma, kad nereiktų šito projekto svarstyti, o bandyti prašyti Seimą, kad jis sutiktų šitą projektą atmesti, pereiti prie to perėjusio, kaip sakiau, kelias stadijas Cukraus įstatymo ir į jį sudėti visas nuostatas, kurios išdėstytos Nr.P-1829 projekte. Autoriai, kurie pateikė šį projektą, sutinka. Jie dalyvavo visuose mūsų komiteto klausymuose tiek posėdžiuose ir net pateikė tam vadinamajam nepriimtam projektui savo pasiūlymus. Ir autorius, ne tiek autorius, kiek atsakingas už šitą įstatymą, jį kuruojantis profesorius V.Vilimas, mūsų kolega, jau yra parengęs, man atrodo, visiems labai priimtiną, ir Vyriausybei, ir mūsų Seimui, projektą. Labai prašyčiau baigiant šitą skausmingą bylą atlikti dvi operacijas. Atsisakyti šito įstatymo ir leisti Seime galbūt dar svarstyti tą nepriimtą įstatymą ir jame padaryti tai, ko mes siekėme šia pataisa. Tokiam pasiūlymui, be mūsų, taip pat pritarė Užsienio reikalų komitetas. Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai nėra įsigilinę, galbūt jie neturi tokio tikslo, aš nežinau, jie kalbės, ar pritarė tom pataisom, kurios yra siūlomos Užsienio reikalų ministerijos. Tom pataisom iš principo ir mes pritariame. Bet mes manom, kad būtų geriau padaryti galą įsisenėjusiai mūsų negerovei. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu toliau papildomo komiteto vardu, Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbėti J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupė ir komitetas svarstė Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1829. Esamo Cukraus įstatymo dalis nuostatų prieštarauja Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimams. Anksčiau parengtam Kaimo reikalų komiteto Lietuvos Respublikos Cukraus įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1022(2) Vyriausybė nepritarė. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas svarstė tik pirmąjį – Užsienio reikalų ministerijos parengtą įstatymo projektą Nr.P-1829 ir jam pritarė. Už balsavo 4, susilaikė 3. Susilaikiusieji taip pat pritarė svarstomam įstatymo projektui, tik siūlė šį įstatymo projektą svarstyti kartu su Seime svarstytu Lietuvos Respublikos Cukraus įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr.P-1022(2), kurio dalis nuostatų jau neatitinka cukraus gamyboje susidariusios padėties ir kuriame neišvengta prieštaravimų Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimams. Siūlome dar šio pavasario sesijoje priimti Cukraus įstatymo projektą ir sudaryti sąlygas užbaigti Lietuvos Respublikos Vyriausybei derybas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją.

Keletas sakinių dėl Kaimo reikalų komiteto įstatymo projekto svarstymo. Kaimo reikalų komitetas, manau, neatsakingai svarstė Cukraus įstatymo projektą. Nebuvo parengtas naujas įstatymo projektas, o pateikti siūlymai Vyriausybės nepritartam įstatymo projektui. Siūlymai pateikti pavėluotai, pažeidžiant įstatymo ir Statuto reikalavimus. Pavėluotuose siūlymuose pateikta cukraus realizavimo kontrolė, automatinis licencijavimas, cukraus rinkos reguliavimas, saugomi cukraus gamintojų ir vartotojų interesai kelia dvejonių. Reguliavimai, manau, vargu ar reikalingi šiomis sąlygomis. Gyventojų interesai saugomi kitų įstatymų nuostatomis.

5 straipsnis, manau, yra perteklinis. Ūkinių operacijų dokumentavimo, kovos prieš prekių kontrabandą reikalavimai yra pateikti kituose įstatymuose. Pasiūlymų raštu tokiam įstatymo projektui tiesiog nebuvo galimybių pateikti. Manau, kad nebaigtam Kaimo reikalų komiteto darbui negalima pritarti. Todėl dar kartą siūlau pritarti įstatymo projektui Nr.P-1829 po svarstymo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, kad būtų visiškai aišku, iš tikrųjų matau, kad Kaimo reikalų komitetas savo išvadose dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.P-1829, pateikia išvadas ir siūlymus dėl įstatymo projekto, kurio Nr.P-1122. Be abejo, mes negalim šiandien daryti kokių nors sprendimų dėl ankstesnio projekto, kurio registracijos Nr.P-1122. Mes galbūt galėsime kaip nors ieškoti procedūrinių sprendimų, ką daryti toliau. Bet dabar mes turime svarstyti tik tą įstatymo projektą, kuris šiandien svarstomas, Nr.P-1829. Ir nesiginčyti dėl pono V.Vilimo anksčiau įregistruoto įstatymo projekto.

Dabar Ekonomikos komiteto vardu ar A.Šimėnas, ar S.Slavickas kalbės? A.Šimėnas kalbės iš tribūnos. Norite iš vietos? Minutėlę. A.Šimėnas – Ekonomikos komiteto vardu. Prašau.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvai labai svarbu tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare, nes visiems šios organizacijos nariams, valstybėms yra privalomos tam tikros normos, ribojančios kitų, šios organizacijos narių diskriminavimą prekybiniuose santykiuose. Todėl mes turime siekti kuo greičiau tapti nare ir tai tiesiogiai siejasi ir su mūsų integravimosi į Europos Sąjungą procesu, su tos problemos sprendimu. Tačiau į šią organizaciją priimamos tik tam tikrus reikalavimus tenkinančios valstybės, kurios įstatymai, reglamentuojantys visus cukraus reikalus, turėtų neprieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimams. Todėl mes turime priimti tas pataisas, kurios šalina mūsų tuos skirtumus, kurių neturėtų būti. Tačiau mes šiuo įstatymo projektu sprendžiame dar dvi kitas problemas – nacionalinių interesų gynimą, mūsų cukrinių runkelių augintojų bei perdirbimo pramonės, taip pat Cukraus įstatymas reglamentuoja mūsų visus vidaus reikalus šiame sektoriuje. Todėl norėtųsi atskirti šias problemas, ir dėl tų problemų, kurios tiesiogiai susijusios su Pasaulio prekybos organizacija, aš siūlyčiau Seimui priimti pataisas, jos yra būtinos. Aš siūlyčiau net ir šioje sesijoje priimti tas pataisas. O dėl tų dalykų, kur mes reglamentuojame savo įvairius vidaus reikalaus, jeigu nesutariame, tai paliktume taip, kaip yra, jeigu sutarimas yra, tai koreguokime į kurią nors pusę. Čia tiesiog neturėtų būti svarstymo objektas šiame etape. Po to mes galėsime tobulinti, susitarti, kaip būtų geriau. Tačiau šiuo atveju siūlyčiau apsiriboti tik tomis nuostatomis, kurios reikalingos stoti į Pasaulio prekybos organizaciją, ir ne daugiau.

PIRMININKAS. Taigi tai buvo Ekonomikos komiteto išvada. Užsienio reikalų komiteto vardu turėtų kalbėti A.Račas. Užsienio reikalų komitetas, kiek aš suprantu, laikėsi tos pačios nuomonės kaip ir Kaimo reikalų komitetas, todėl siūlė nepritarti šiam įstatymo projektui. Nematau Užsienio reikalų komiteto vardu norinčių kalbėti. J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, esu įgaliotas perduoti Užsienio reikalų komiteto sprendimą, nes Seimo nario A.Račo šiuo metu nėra Lietuvoje. Užsienio reikalų komitetas siūlo šį projektą grąžinti rengėjams tobulinti, kad būtų suderinta su kitais svarstomais Cukraus įstatymo projektais. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. Yra užsirašiusių kalbėti diskusijoje, tačiau diskusija, kaip jūs žinote, tokiu atveju nerengiama, jeigu pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Iš tikrųjų, kiek aš supratau, iš visų kalbančių ir iš Kaimo reikalų komiteto narių, jie neprieštarauja toms nuostatoms, kurios parašytos šiame įstatymo projekte, tačiau jie mano, kad reikia priimti bendrą Cukraus įstatymą, apimantį viską, į kurį būtų įrašytos ir šios nuostatos.

Noriu priminti, kad Ekonomikos komiteto pirmininkas, kalbėdamas papildomo komiteto vardu, kaip tik siūlė tų dviejų problemų nebandyti spręsti vienu metu, o atskirti tai, ko reikia Pasaulio prekybos organizacijai arba mūsų kitiems tarptautiniams reikalams, tos svarstymo procedūros nestabdyti, bet lygiagrečiai bandyti svarstyti ir bendrąjį Cukraus įstatymą, į kurį būtų įrašytos tos nuostatos. Aš matau, kad bendrasis Cukraus įstatymas praeitais metais buvo apsvarstytas, tačiau vėliau buvo sustota, kaip minėjo ir kolega V.Lapė, dėl įvairių priežasčių buvo sustota ir toliau jo svarstymo procedūra netęsta. Seimas yra laisvas ir toliau jį svarstyti ir priiminėti, tačiau, be abejo, komitetams reikėtų tam tikro laiko pasiruošti ir galbūt dar sykį paprašyti Vyriausybės nuomonės šioje situacijoje dėl bendro Cukraus įstatymo priėmimo.

Aš dar sykį noriu paklausti kolegos V.Lapės, ar tikrai pagrindinis komitetas nemato galimybių, kad būtų galima šitą atskirą įstatymą, kurį pateikė Užsienio reikalų ministerija, priimti būtinai šioje sesijoje, o galbūt priimant ir bendrąjį įstatymą, bet tam reikia bent savaitės laiko, kad komitetai dar sykį pažiūrėtų ir apsispręstų, kokį jį reikia priiminėti. Aš norėčiau pono V.Lapės paprašyti nuomonės, prieš tai dar paminėdamas, kad jeigu mes šiandien nutartume, jog pritariam ir šiam įstatymo projektui, kurį dabar svarstome, po svarstymo, tai kitą savaitę dar turėtume savaitę laiko svarstyti, ką daryti su abiem įstatymo projektais: ar priiminėti vieną bendrą, ar vieną atskirą dalį – mes turėtume dar savaitę laiko. Tačiau jeigu mes šiandien nepritarsime įstatymo projektui, kurį svarstome, tada diskusijos gali užsitęsti ilgiau. Prašom. V.Lapė.

V.LAPĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu jūsų žodis taps kūnu, tai aš pritariu ir raginu savo kolegas tai ir padaryti. Tai būtų labai išmintingas žingsnis ir nekiltų tų ginčų, kurie pas mus yra be reikalo, jeigu taip. Bet aš tikrai neturiu teisės kalbėti komiteto vardu, nes esu pridaręs su tuo įstatymu daug kiaulysčių. Norėtųsi, kad tiek tos pataisos, tiek mūsų įstatymas, kuris nepriimtas, būtų užbaigtas šios sesijos metu. Jeigu tokia galimybė yra, prašome posėdžio pirmininką organizuoti taip, kad mes pritartume. Bet turi būti jūsų garbės žodis arba koks nors rimtesnis nutarimas.

PIRMININKAS. Jūs labai sureikšminote mano vaidmenį šiame darbe, bet, jeigu aš galėčiau pasiūlyti tokį sprendimą dabar priimti, nes tai yra grynai procedūrinis klausimas, priimti protokolinį nutarimą ir paprašyti Biudžeto ir finansų komiteto ir Ekonomikos komiteto šią savaitę iš naujo grįžti prie bendrojo Cukraus įstatymo ir pasižiūrėti, kaip jums atrodo šiuo metu tas bendrasis Cukraus įstatymas, kurio registracijos Nr.P-1122, ir per savaitę pateikti savo išvadas. Kiek aš suprantu, Kaimo reikalų komitetas savo išvadas dėl to bendrojo įstatymo projekto jau turi.

Tai ar galime mes sutarti dėl to, kad komitetai papildomai pasižiūrėtų dar ir tą bendrąjį įstatymą? Jeigu būtų galima, aš norėčiau paprašyti, kad Vyriausybė, šiuo atveju ne tik Užsienio reikalų ministerija, bet ir Žemės ūkio ministerija, pasižiūrėtų tą bendrąjį įstatymo projektą per vieną savaitę laiko. Ar galime dabar padaryti tokį protokolinį sprendimą? Dėl šio sprendimo P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad reikėtų dabar šio įstatymo nepriiminėti, jį atidėti, taip pat ir pateikto Užsienio reikalų ministerijos įstatymo šiandien nereikėtų priiminėti.

PIRMININKAS. Aš noriu dar sykį pasakyti, kad mes dabar nepriiminėjam. Mes turime apsispręsti. Anam, bendrajam įstatymo projektui, yra pritarta po svarstymo, tačiau pritarta prieš metus laiko. Per šį laiką galbūt pasikeitė kai kurios aplinkybės, todėl aš prašau dar sykį komitetų pažiūrėti ir galbūt priėmimui pateikti pataisytą, naujų redakcinių pasiūlymų ir kitų panašių dalykų. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš tikrai prašyčiau leisti dar kartą komitete pasižiūrėti, panagrinėti tuos įstatymus ir suderinti. Ten buvo problema ne iš esmės, o dėl to, kad mes nebūtume per daug nuolaidūs, kad truputį pakovotų mūsų Užsienio reikalų ministerija ir diplomatai už Lietuvos interesus. Dabar pasižiūrėsim, ar turi galimybių kovoti, o jeigu neturi, vadinasi, reikia pritarti. Štai visa problema.

PIRMININKAS. Ir M.Pronckus – taip pat replika.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš supratau iš jūsų kalbos, kad šiandien mes darome svarstymo pertrauką, svarstymas tęsis toliau kitą savaitę. Ar žadate užbaigti svarstymą šiandien? Jeigu žadate užbaigti svarstymą šiandien, tada reikia tęsti diskusijas.

PIRMININKAS. Ne, mes dabar susitariam dėl to įstatymo projekto, kurio šiandien nėra darbotvarkėje, t.y. dėl bendrojo įstatymo projekto, ir sutariame dėl procedūrų, kad per savaitę laiko Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė kiek gali pateikia savo išvadų dėl to bendro įstatymo projekto.

Lieka klausimas dėl šio įstatymo projekto, kurį svarstėme dabar. Jeigu Kaimo reikalų komitetas sutiktų bendru sutarimu, jog mes nemanom, kad reikėtų šiandien atmesti šį įstatymo projektą ir mes darom tokį sprendimą, tada galėtume šiandien tęsti diskusiją. Tai sutariame bendru sutarimu, kad šio įstatymo projekto, t.y. Nr.1829, neatmetam. Ponas K.Vaitukaitis nesutinka su tokiu siūlymu. Aš siūlau registruotis ir apsispręsime.

Prašom registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, yra Kaimo reikalų komiteto siūlymas atmesti šį įstatymo projektą, kurį dabar svarstome, tačiau, atrodo, yra gana platus sutarimas, kad tokiam siūlymui nereikėtų pritarti, todėl mes turime apsispręsti balsuodami.

Kas pritaria Kaimo reikalų komiteto siūlymui, kuris galbūt galėtų būti pakeistas, tas balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl Kaimo reikalų komiteto oficialiai pateikto siūlymo. Balsuojame dėl Kaimo reikalų komiteto siūlymo atmesti, kurį dabar aptarėme ir manome, kad jam nereikėtų pritarti.

Už – 31, prieš – 14, susilaikė 12. Vis dėlto šiam siūlymui yra pritarta. Aš neturiu ką daugiau kalbėti. (Balsai salėje) Dar sykį norite? Prašom. Registruojamės dar kartą. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis dar kartą. (Balsai salėje) Yra siūlymas iš salės perbalsuoti. Aš, pasinaudodamas savo Statuto suteiktomis galimybėmis, siūlau perbalsuoti, bet prašom atidžiai įsiklausyti: balsuojame dėl Kaimo reikalų komiteto, kurio… pirmininkas oficialiai pateikė siūlymą atmesti. Dabar diskutavome, kad galima pasirinkti ir kitokias svarstymo procedūras, todėl turime apsispręsti dėl šio siūlymo. Kas remia Kaimo reikalų komiteto oficialiai pateiktą nuomonę, balsuoja už, kas mano, kad galima elgtis kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas mano, kad galima elgtis ir kitaip. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Balsuojame dėl oficialiai pateikto Kaimo reikalų komiteto siūlymo atmesti. Kas neremia šio siūlymo, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 25, prieš – 17, susilaikė 13. Taigi nėra pritarta šiam siūlymui.

Gerbiamieji kolegos, dabar, pagal Statutą, mes turėtume apsispręsti, nes vis tiek mums reikia pagrindinio komiteto išvados. Šiandien mes negalime baigti svarstymo. Aš manau, jog niekas neprieštarautų, jeigu mes pasiūlytume šį įstatymo projektą iš naujo svarstyti tam pačiam Kaimo reikalų komitetui, bandytume jį sujungti su anksčiau minėtu įstatymo projektu Nr.P-1122 ir dirbtume kartu su Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetais. Ar sutariame dėl tokio siūlymo? Prašom išvadas pateikti iki kito trečiadienio, t.y. liepos 7 d.

Repliką – J.Bernatonis. Prašom.

J.BERNATONIS. Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal repliką, gal dėl vedimo tvarkos.

Labai juokingai atrodo, kai tie patys Konservatorių frakcijos nariai, kurie balsavo už, dabar balsavo prieš. Gal jūs galėtumėte susirinkti frakcijos posėdyje, iš anksto aptarti darbotvarkę, nuspręsti frakcijos poziciją kokiu nors klausimu, tada ir jums, kaip pirmininkui, nereikėtų posėdžio metu agituoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Konservatorių frakcija dažnai būna kritikuojama, kad sprendimus daro savo posėdžiuose, o po to tiems sprendimams nedaro įtakos LDDP frakcijos nuomonė, pasakyta čia, posėdyje. Aš nežinau, kokios nuomonės jūs laikotės kurią dieną. Gerbiamieji kolegos, taigi šį darbotvarkės klausimą mes ir baigiame, nes diskusija, kaip aš minėjau, toliau negali būti tęsiama. Diskusija bus tęsiama trečiadienį.

Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1447(3*) (svarstymas)

Dabar 1-11 darbotvarkės klausimas – Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1447(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – K.Vaitukaitis Kaimo reikalų komiteto vardu tars žodį.

K.VAITUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, po pateikimo šis Žemės nuomos įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas buvo svarstomas Kaimo reikalų komitete. Jis sulaukė gana nemažų diskusijų. Po tam tikrų Geologijos tarnybos, ministerijos, visuomeninių organizacijų pasiūlymų šis projektas įgavo kitą išvaizdą. Jis buvo dar šiek tiek papildytas.

Kadangi yra susidariusi dar viena kolizija, jog jeigu valstybė savo reikmėms nori panaudoti laisvą žemės plotą, turi laisvam žemės plotui, pagal (…) įstatymus, skelbti konkursą, ji pati savo reikmėm negali panaudoti, mes šį įstatymą papildėme. Dabar įstatymas išplėstas, kad gali naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Taip pat žemei reikalinga, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtintų valstybės ir (…) statybai. Irgi išnuomojama ne konkurso tvarka. Būtų tiek.

Dar noriu atsiprašyti pono J.Listavičiaus, kad per pateikimą aš tiesiog neatidžiai paskaičiau Teisės departamento išvadas ir jam prieštaravau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Papildomo komiteto pasiūlymų taip pat nėra, taip pat nėra pasiūlymų, kuriuos reikėtų svarstyti Seimo posėdžių salėje. Taigi galima tuo ir baigti procedūras. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui?

Lietuvos Respublikos Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1905 (pateikimas)

1-12 darbotvarkės klausimas – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1905. Pateikimas. Pranešėjas – ministras R.Didžiokas.

R.DIDŽIOKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Noriu jums pateikti įstatymo projektą dėl Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatų ir Tarptautinės telekomunikacijų konvencijos ratifikavimo.

Noriu priminti, kad dar 1991 m. spalio 18 d. Lietuva atkūrė savo narystę Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje, kuri buvo pradėta dar 1932 m. 1992 m. gruodžio mėn. Ženevoje vykusioje Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos nepaprastojoje ir įgaliotojoje konferencijoje Lietuva pasirašė naujus Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatus ir konvenciją. Tiesa, dviem metais vėliau, 1994 m., šie įstatai, taip pat konvencijos tekstas buvo papildyti, ir tai vyko Japonijoje, Kioto mieste.

Vadovaujantis pasirašytų įstatų IX skyriaus 52 straipsniu, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatai ir konvencija turi būti ratifikuoti arba kitaip priimti narių valstybių, tarp jų ir Lietuvos. Dėl šios priežasties mes, vadovaudamiesi Lietuvos pasirašytais įstatais, ir teikiame Seime ratifikuoti įstatų projektą ir konvenciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 33 straipsnyje kalbama apie finansus ir kad narys pasirenka savo įnašų klasę. Aš norėčiau paklausti, kas apsprendžia įnašų pasirinkimo klasę ir koks įnašas atsižvelgiant į klasę? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Ačiū už klausimą. Įnašų priklausomybė vienai ar kitai klasei yra svarstoma ir diskutuojama vienoje iš dviejų eilinių nepaprastųjų konferencijų ir priimama paprastu balsų dauguma, remiantis šalies, kuri įstoja arba ratifikuoja konvenciją, prašymu, taip pat siūlymu.

PIRMININKAS. Ir A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Ačiū. Teisybę pasakius, iš jūsų pristatymo aš nelabai supratau pačios konvencijos esmės, todėl man norėtųsi paklausti kelis dalykus. Kaip, ar aš teisingai supratau, kad tai yra susiję tik su ryšio priemonėmis ir ar tai apima įvairias ryšio priemones, ar tik radijo, kaip čia dažnai minima? Antras dalykas. Ar tai darys įtaką tokios telekomunikacijos srities ar jos vartojimo, kaip Internetas, veiklai ir kaip gali daryti įtaką šios konvencijos pasirašymas? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų ši konvencija apima platesnę negu jūs paminėjote sritį. Tai ne vien tik radijo, be dviejų, kaip sakiau, eilinių nepaprastųjų konferencijų, paprastai kiekvienais metais vyksta dar dvi pasaulinės radijo ryšio konferencijos, viena pasaulinė telekomunikacijų standartizavimo konferencija, viena pasaulinė telekomunikacijų plėtros konferencija ir dvi radijo ryšio asamblėjos, taip pat įmanomi kiti eiliniai susirinkimai. Taigi iš tikrųjų tai yra konvencija, kuri apima ir reglamentuoja radijo ir telekomunikacijų sritis pačia plačiąja prasme. Aš įsitikinęs, kad Interneto naudojimo sąlygos taip pat yra numatytos konferencijos.

PIRMININKAS. Tai ir buvo visi klausimai. Ačiū, ministre. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, siūlo Seniūnų sueiga. Niekas tam neprieštarauja ir siūloma svarstyti rugsėjo 21 dieną, tai yra jau po vasaros atostogų.

Gerbiamieji kolegos, tai ir viskas, ką mes turėjome apsvarstyti šiandieniniame rytiniame posėdyje. J.Olekas norėjo, ne nenori tarti žodžio. Tai ir viskas, ką mes turėjome apsvarstyti. Prieš baigdamas dar sykį noriu priminti, kad po pietų, Vyriausybės pusvalandžio metu, mes svarstysime Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus M.Laurinkaus ataskaitą, o su ataskaitos tekstu, kuris nėra viešas dokumentas, su juo galima susipažinti laikantis visų reikalavimų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Taigi norinčius susipažinti prieš ataskaitos viešąjį svarstymą su šiuo slaptu dokumentu kreipkitės į poną A.Katkų. Ir repliką A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ne repliką, o informaciją. Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje yra toks garsus kraštas – Aukštaitija, o Aukštaitijoje labai žymus miestas Užpaliai. Šiandien iš mano Užpalių atvyko gražių ponių moterų delegacija, taip pat kanklininkų ansamblis, kviečiu per pertrauką sustoti fojė minutei, pasiklausyti mūsų užpalėnų balsų ir pabendrauti. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. Pertrauka iki 15 valandos.