Penkiasdešimt septintasis (354) posėdis
1999 m. birželio 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

1999 m. birželio 24 d. (ketvirtadienio) darbotvarkė

PIRMININKAS. Labą rytą, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame birželio 24 d. rytinį plenarinį posėdį.

Dėl mūsų šios dienos darbų. Seniūnų sueiga vakar dar sykį svarstė šios dienos darbotvarkę. Kai kurių įstatymo projektų svarstymas komitetų prašymu atidėtas vėlesniam laikui. Taip pat šiandien Seimo Pirmininkas siūlo nedaryti pateikimo 1-6 darbotvarkės klausimo, tai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo įstatymo projekto Nr.P-1895. Tai yra Seimo Pirmininko teikiamas projektas. Todėl jeigu Seimo nariai sutiktų, galėtume atidėti šį klausimą. Daugiau visi kiti dalykai buvo sutarti Seniūnų sueigoje ir nieko naujesnio darbotvarkėje nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiai, šiek tiek pakeistai darbotvarkei? Galim. Pradedam dirbti pagal šią darbotvarkę.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5, 11, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1636(4*) (priėmimas)

Pirmasis darbotvarkės klausimas. Prašom registruotis. O pirmasis darbotvarkės klausimas yra mobiliųjų telefonų išjungimas, po to pirmasis darbotvarkės klausimas yra Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 5, 11, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1636(4). Priėmimas. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas priimti įstatymo projektas, kurį rengė Vyriausybė. Svarstymo metu Ekonomikos komitete buvo išklausyta įvairių nuomonių ir siūlymų: Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo kanclerio J.Razmos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kuriems, beje, buvo pritarta, Biudžeto ir finansų komiteto. Praeitą kartą svarstymo Seime metu mes apsisprendėme ir šiandien jau vykdysime jo priėmimą.

Vienintelis siūlomas alternatyvus dalykas yra tas, kad Biudžeto ir finansų komitetas teikia siūlymus keisti 5 straipsnio pirmąją dalį. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau priminti, kad svarstymo Seime metu Seimas balsavo ne už Vyriausybės ir Ekonomikos komiteto teikiamą redakciją, bet už Biudžeto ir finansų komiteto redakciją, kurią tas pats komitetas siūlo keisti. Pažymėtina, kad svarstymo Seime metu Ekonomikos komitetas argumentuotai siūlė būtent tai, ką dabar siūlo Biudžeto ir finansų komitetas. Išbraukti žodžius “įmonės steigimo aktu”. Tačiau Konservatorių frakcija vieningai pritarė Biudžeto ir finansų komiteto siūlomai redakcijai, kurią dabar norėčiau pacituoti, tai yra visiškai nelogiškai. Kad institucija, priėmusi nutarimą steigti įmonę, gali įmonės steigimo aktu įgalioti jiems atskaitingas ar pavaldžias institucijas vykdyti visas ar dalį įmonės steigėjos funkcijų, taip pat susigrąžinti šias funkcijas. Tai yra steigimo aktu susigrąžinti sau funkcijas. Tokia nuostata, aišku, teisiniu požiūriu yra beveik nonsensas, kurį galų gale suvokė ir Biudžeto ir finansų komitetas. Tokiu atveju sakoma, kad geriau vėliau negu niekada. Tačiau būtų buvę kur kas geriau, jeigu prieš siūlant būtų pagalvota, ką siūlai keisti, kad po to nereikėtų siūlyti atgal atkeisti, juk buvo kovojama prieš tai, ką dabar pats komitetas siūlo.

Kita vertus, frakcijai tikrai derėtų įsiklausyti ir į tai, kas kalbama tribūnoje, į išsakomus argumentus ir tik po to balsuoti už savo autoritetų siūlymus. Todėl šie siūlymai, kuriuos dabar teikia Biudžeto ir finansų komitetas, yra tikrai logiški ir jiems reikia pritarti, nes tai buvo siūloma ir anksčiau. Todėl aš siūlau balsuoti dėl šio įstatymo pastraipsniui ir jį priimti su Biudžeto ir finansų komiteto teikiamomis pataisomis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Ir 1 straipsnyje, kuriuo yra keičiama 5 straipsnio pirmoji dalis, siūloma žodžius “jeigu vieną” keisti žodžiais “jeigu kurią nors”.

A.ŠIMĖNAS. Esmės nekeičia. Stilistika geresnė. Iš tiesų taip geriau.

PIRMININKAS. Ar galim šitą siūlymą priimti bendru sutarimu?

A.ŠIMĖNAS. Taip. Reikia.

PIRMININKAS. Galim. Antrasis siūlymas – išbraukti žodžius “įmonės steigimo aktu”.

A.ŠIMĖNAS. Teisingai. Mes tą siūlėm daryti iš karto, bet buvo balsuota atvirkščiai, dabar susiprato, tai gerai.

PIRMININKAS. Gerai, kad jūsų žodžiai įtikina, nors gal šiek tiek…

A.ŠIMĖNAS. Čia ne mūsų žodžiai. Gaila, kad neįtikino.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime ir šį siūlymą priimti? Galim priimti. 1 straipsnis yra šiek tiek pakeistas ir dėl jo norėtų kalbėti Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik norėjau labai aiškiai pasakyti, kad aš pritariu tam, kam pritaria gerbiamasis pranešėjas, ir pritariu tam, ką jis kritikuoja. Bet kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada.

PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū, pranešėjau, už pritarimą.

PIRMININKAS. Viskas. Visi bendru sutarimu. 1 straipsnis yra priimamas.

2 straipsnis. Pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Galim 2 straipsnį priimti.

A.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Priimam.

3 straipsnis.

A.ŠIMĖNAS. Priimam.

PIRMININKAS. Taip pat priimam. Taigi pastraipsniui priimam. Kas nori kalbėti dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. J.Listavičius. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra paprastas, reikalingas. Pranešėjas daug ką kalbėjo ir suvertė kaltę Biudžeto ir finansų komitetui, bet aš norėčiau priminti ir pranešėjas turėtų prisiminti, kad žodžius “įmonės steigimo aktu” siūlė Teisės departamentas, ir jie buvo įrašyti ir Ekonomikos komiteto siūlymuose, ir mūsų. Todėl čia bendras, kaip sako, pataisymas į gerą pusę ir nereikia kažkur ieškoti to, kas nepamesta. O šiaip aš pritariu šitam įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Registruojamės. Dėkojam pranešėjui. Registruojamės ir balsuosime dėl Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 5, 11, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. R.Hofertienė yra? Yra. Nematau. A.Medalinskas? Kompiuteris sako, kad nėra, o pasirodo, yra.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už – 67, A.Ažubalis taip pat už, 68 – už, prieš nė vieno, susilaikė 2. Taigi Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5, 11, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo projektas Nr.P-1771(3*). Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1772*. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1773*. Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1774*. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1775(2*) (svarstymas)

Antrasis kompleksinis darbotvarkės klausimas. Jį sudaro įstatymų projektai 1-2a, 1-2b, 1-2c, 1-2d, 1-2e ir naujai teikiami 1-2f ir 1-2g. Tai yra Investicijų įstatymo projektas ir jį lydintys Įmonių įstatymo, Koncesijų įstatymo, Užsienio valiutos įstatymo projektai, Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, jų svarstymas ir Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Branduolinės energijos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurie yra naujai pateikti, bet jie taip pat turėtų būti lydintys pagrindinį Investicijų įstatymo projektą. Taigi pradedame svarstyti šiuos įstatymų projektus ir pradėsime kalbas apie Investicijų įstatymo projektą Nr.P-1771(3). Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Kviečiu skaityti pranešimą komiteto pirmininką A.Šimėną. Jeigu norite, galite aptarti ir kitus įstatymą lydinčius projektus, kuriuos svarstant komitetas buvo pagrindinis, nors po to mes formaliai šiek tiek vėliau vis tiek turėsime pateikti tuos du įstatymų projektus. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes šiandien svarstome įstatymų paketą, kuris reglamentuos investicijų procesą, visus teisinius aspektus, ir mes manome, kad šio paketo priėmimas padės tiek valstybės institucijų tarnautojams, tiek ir investuotojams, kadangi viename įstatyme bus reglamentuoti tie dalykai, kurie yra aktualūs investuotojui, pradedant sąvokomis, investicijų rūšimis, investuotojų teisių ir investicijų apsauga, o tai iš tiesų yra labai svarbu. Čia nagrinėjami investavimo ypatumai, investavimo skatinimas, strateginės investuotojų problemos.

Taigi šio paketo svarstymas yra aktualus. Svarstymo metu mes gavome pakankamai daug siūlymų iš įvairių institucijų. Aš jas norėčiau išvardyti. Teikia siūlymus Lietuvos bankas, akcinė bendrovė “Hermio” bankas, Biudžeto ir finansų komitetas. Šie visi siūlymai buvo apsvarstyti ir, manau, kad šiame įstatymo projekte jie atsispindi.

Kiti lydintys įstatymų projektai, t.y. pataisos, lydinčios šį Investicijų įstatymą, taip pat, manau, jų svarstymas ir priėmimas neturėtų kelti didesnių problemų. Tokiu būdu mes baigtume šią sesiją labai rimtu darbu – reglamentuotume visą investicijų procesą.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes šiek tiek vėliau grįšime, pone Šimėnai, prie pataisų, kurios buvo pateiktos naujai, bet dabar tęsiame bendrą diskusiją. Turėtų kalbėti ir papildomo – Biudžeto ir finansų komiteto atstovai. Ponia Kunevičiene, ar norite tarti žodį? Prašom. Ponia E.Kunevičienė su viskuo sutinka.

Gerbiamieji kolegos, tada pradedame bendrąją diskusiją. Norėtų kalbėti du Seimo nariai: Č.Stankevičius ir Alg.Butkevičius. Prašom, pone Stankevičiau, ar iš tribūnos, ar iš vietos. Galite iš tribūnos, jeigu norite. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju, pone pirmininke. Aš norėčiau kalbėti dėl Investicijų įstatymo 14 straipsnio, kuriame sakoma, kad valstybės investicijų programa tvirtinama Vyriausybės ir teikiama Seimui kartu su tam tikrų metų valstybės biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Visa tai yra gerai, tačiau, man regis, šio straipsnio antrąją dalį reikėtų papildyti mažu intarpu nurodant, kad programa yra sudaroma trejiems metams, nes investicijos turi būti planuojamos trejų metų laikotarpiui. Šis planavimas taip pat yra susijęs ir su biudžeto sandara, kuri taip pat yra keičiama. Šiuo metu Vyriausybėje yra baigiamas rengti ir svarstomas Biudžetinės sandaros įstatymo projektas, kuriame nustatomi asignavimų perkėlimo principai. Man regis, kad ilgalaikių iki trejų metų investicinių kontraktų planavimas, koregavimas turėtų būti numatytas ir šiame straipsnyje.

Todėl aš siūlyčiau, kad įstatymo 14 straipsnio antroji dalis būtų papildyta žodžiais, kad “valstybės investicijų programą, sudaromą trejiems metams, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė”, aiškiai pasakant, kad ji yra ne vienerių metų programa. Suprantama, visa kita liktų kaip numatyta. Aišku, kad einamųjų metų programos dalis siejama su tų metų valstybės biudžetu, atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikių kontraktų mokėjimų limitai ir biudžetiniais metais skiriami asignavimai turės būti nustatomi tvirtinant biudžetą, ir šie skaičiai gali nesutapti. Tai yra normalu, kad gali nesutapti įsipareigojimai ir mokėjimai. Tai būtų suderinama su rengiamo Biudžetinės sandaros įstatymo nuostatomis.

Trečiojoje dalyje taip pat reikėtų įterpti vieną žodį, ten, kur “Vyriausybė nustato valstybės lėšų, skirtų valstybės institucijoms, planavimo, naudojimo, apskaitos bei kontrolės tvarką” papildyti, kad koregavimo tvarką. Savo pasiūlymus aš šiandien pateiksiu raštu, bet norėjau apie juos kalbėti ir pasiūlyti įstatymo rengėjams atsižvelgti prieš priimant galutinę redakciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir kviečiu Alg.Butkevičių.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Susipažinęs su Investicijų įstatymo projektu, norėčiau diskutuoti dėl dviejų įstatymo straipsnių. Pirmiausia dėl projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje pateikto Investicijų įstatymo…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis kolega. Aš matau, kad ponia V.Aleknaitė nori atiduoti savo mobilųjį telefoną Kanceliarijos vadovui. Aš taip suprantu. Jau neša, taip? Prašom tęsti toliau.

ALG.BUTKEVIČIUS. …projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje pateiktos investicijos apibrėžime. Aš manau, reikėtų diskutuoti dėl sąvokos “nematerialusis turtas”, ypač išskiriant patentus bei licencijas, išduotas konkrečios įmonės vardu be teisės jas perparduoti kuriai nors įmonei ar asmeniui. Taip pat nematerialiajam turtui priskiriamas ir geras įmonės vardas, kurį buhalteriai paprastai vadina prestižu. Reikia atsiminti ir tai, kad nematerialiojo turto grupei priskiriamos ir ilgalaikės trečiųjų asmenų skolos. Dėl 2 straipsnio pirmosios dalies būtų tiek.

Jeigu kalbėčiau apie įstatymo projekto 5 straipsnio penktosios dalies nuostatą, kad formuojant ūkio subjekto kapitalą užsienio subjektas piniginį įnašą gali įnešti tiek užsienio, tiek nacionaline valiuta, ši nuostata buvo svarstoma ir Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetuose. Taip pat gavome Lietuvos banko pasiūlymus, kuriuose rekomenduojama redaguoti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis kolega. Dar sykį turiu jus nutraukti.

Gerbiamieji kolegos, baikime pasitarimus Seimo posėdžių salėje. Dar sykį prašau sėsti į savo vietas. Jonams yra atleidžiamos nuodėmės, o visus kitus prašau dirbti darbą. Prašom tęsti.

ALG.BUTKEVIČIUS. Aš norėčiau truputį plačiau diskutuoti dėl šios sąvokos. Pirmiausia tokiu būdu bus pažeistos Lietuvos ūkio subjektų teisės, nes jiems nenumatyta teisė daryti įnašus užsienio valiuta.

Antra. Turėtų būti užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojams.

Trečia. Turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo ir Lietuvos banko patvirtintos pinigų politikos programos nuostatas.

Ketvirta. Kaip galima akcijų platinimą, įvertintą litais, apmokėti užsienio valiuta. Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas nenumato galimybės išleisti vertybinius popierius, kurių nominali vertė būtų išreikšta užsienio valiuta.

Penkta. Mes turime įvertinti ir šalies tarptautinių investicijų balansą, kuris yra neigiamas. Pavyzdžiui, 1999 m. sausio 1 d. neigiamas balansas sudarė 9 mlrd. 830 milijonų litų. Visi šalies tarptautiniai įsipareigojimai per 1998 metus padidėjo 3 mlrd. 850 litų, tai 24,3% lyginant su 1997 metais. Bendras neigiamas tarptautinis balansas per 1998 metus padidėjo 2 mlrd. 560 mln. litų. Vadinasi, 35,2%.

Taip pat bendrame tarptautiniame investicijų balanse užsienio paskolos sudaro net 42,6 % visų įsipareigojimų užsieniui. Šie skaičiai rodo, kad komerciniai bankai pritraukia iš užsienio labai didelius pinigų srautus, kuriuos reikia, kaip mes puikiai suprantame, grąžinti.

Iš šių keleto pateiktų skaičių būtų galima daryti kai kurias išvadas. Pavyzdžiui, jeigu įstatyme būtų priimta, kad investuotojas gali investuoti tik nacionaline valiuta, tai automatiškai pagerėtų komercinių bankų resursų padėtis įvertinant užsienio valiutą.

Taip pat vykdant valiutos keitimų operacijas pagerėtų bankų finansinė padėtis. Turime nepamiršti ir to, kad užsienio atsargų didėjimui turi įtakos ir teigiamas litų bei JAV dolerio keitimų saldas.

Taip pat turėčiau pasakyti, kad lito stabilumas ir patikimumas priklauso ne tik nuo mūsų gerų norų, bet ir nuo mūsų priimtų sprendimų ekonomikos politikoje. Manau, kad investicijos į šalies ūkį turi būti daromos tik nacionaline valiuta. Tai sustiprintų nacionalinės valiutos patikimumą ir stabilumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi tuo baigėsi diskusija. Niekas nereikalauja po diskusijos balsuoti dėl nepritarimo įstatymo projektui. Todėl tęsdami darbą turime apsispręsti dėl pataisų, kurios buvo pateiktos komitetui. Tokių pataisų, kurios būtų teiktos Seimo narių ir joms nebūtų pritaręs komitetas, nėra. Bet yra naujos pataisos, kurios buvo pateiktos vėliau – jau po komiteto svarstymo stadijos, todėl dabar turėsime dėl jų apsispręsti. Kviečiu A.Šimėną į tribūną. Pradedame nuo Č.Stankevičiaus pataisos, kurią ponas Č.Stankevičius jau aptarė. Formaliai turiu paklausti, ar bus 10 Seimo narių, kurie siūlys ją svarstyti? Turbūt bus, nereikia dėl to diskutuoti. Ponas Č.Stankevičius jau ją pateikė. Ar norėtumėte dar sykį?

Pone Šimėnai, prašom. Jūsų žodis.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis Č.Stankevičius pateikė savo siūlymus. Pirmasis jo siūlymas yra papildyti 14 straipsnio antrąją dalį nuostata, kad valstybės investicijų programa sudaroma 3 metams. Komentaras dėl šio siūlymo būtų toks. Iš tiesų jau dabar investicijų programa sudaroma trejiems metams. Kaip gerbiamasis Č.Stankevičius minėjo, kad ji turi būti suderinta su biudžeto sandaros… numatomomis prognozėmis trejiems metams. Tiktai reikėtų papildyti, jog reikėtų suderinti (ir jau iš dalies derinama) ir su skolinimosi programa, nes investicijoms nemažai skolinamasi. Turi būti trys dalykai: biudžetas suderintas, investicijų programa ir skolinimosi, tą jau senokai teigė Ūkio ministerija ir tą įgyvendinti siekė labai seniai.

Šiuo požiūriu įrašymas sukonkretina, kad būtent trejiems metams, bet įstatymas nedraudžia to daryti Vyriausybei ir be šių žodžių. Irgi nedraudžia. Jeigu jai kiltų idėja ar 5, ar 4, ar 2, žodžiu, įstatymas yra laisvas. Šiuo atveju fiksuojame, kad trejiems, tas dabar jau iš esmės yra.

Norėčiau žinoti ir Vyriausybės nuomonę, ką mano Ūkio ministerijos atstovai šiuo klausimu. Čia nėra ypatinga vieta, kur reikėtų ietis laužyti, bet būtų įdomi jų nuomonė.

Dėl antrosios, dėl koregavimo. Matyt, reikėtų dar pakoreguoti stilių, nes jeigu pažodžiui skaitytume šią nuostatą, skambėtų taip: “Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato valstybės lėšų, skirtų valstybės investicijoms, planavimo, koregavimo, naudojimo, apskaitos, kontrolės tvarką”. Ką reiškia lėšų koregavimo? Gal lėšų panaudojimo krypčių koregavimą? Gal reikėtų stilių pataisyti, nes neaišku, ką koreguojame, ar planavimą, ar… Gali būti. Bet dėl to irgi nereikėtų per daug iečių laužyti. Jeigu stilistai pritartų, būtų galima pritarti, jeigu galima suvokti, kas čia yra.

Norėčiau, kad dėl trejų metų kalbėtų Ūkio ministerijos atstovas.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl trejų metų. Prašom. Ponas viceministras G.Miškinis, taip? Prašom.

G.MIŠKINIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau paprašyti, kad liktų tokia redakcija, kokia yra dabar. Mes pamažu įsijungiame į daugelį tarptautinių programų, pavyzdžiui, TINA ir kitos programos. Ateityje gali būti taip, kad kai kuriose srityse turėsime pereiti prie penkerių metų planavimo. Todėl apriboti įrašant, pavyzdžiui, trejus metus ar kitą skaičių gal įstatyme nereikėtų, reikėtų palikti tokią nuostatą laisvei žiūrint į ateitį. O trejiems metams visą laiką, jeigu įpareigos biudžeto trimetis planavimas…

PIRMININKAS. Vyriausybė rezervuotai vertina siūlymą. Ekspromtu būtų galima, aišku, siūlyti – sudaroma ne mažiau kaip trejiems metams, bet tai jau ekspromtiniai siūlymai. E.Kunevičienė nori pritarti siūlymui, kurį teikia Č.Stankevičius.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pritarti krašto apsaugos ministro siūlymui tik su ta sąlyga, kad įrašytume, jog ne mažiau kaip trejiems metams. Nes mes planuojame, kad Biudžeto sandaros įstatyme turėtume numatyti kapitalinių įdėjimų balansus penkeriems metams. Būtų labai gerai, kad įrašytume ne mažiau kaip trejiems metams.

A.ŠIMĖNAS. Tokiu būdu, manau, žodis “ne mažiau” iš esmės keičia padėtį ir atlaisvina rankas tarptautinėms programoms, kurios gali būti ne trejų metų. (Balsas salėje) “Ne mažiau” – tai tinka, juo labiau kad mes biudžetą planuojame, investicijas, tikrai turėtų būti (…) kaip minimum. Tinka.

PIRMININKAS. Visi sutinka su tokiu ekspromtiniu redagavimu. Ar ponas G.Miškinis sutiktų, kad būtų ne mažiau kaip trejiems metams? Sutinka, taip? K.Trapikas iš esmės nori prieštarauti.

K.TRAPIKAS. Aš noriu prieštarauti ir priminti Seimo posėdžio pirmininkui, kad šiandien mes šio siūlymo negalime svarstyti, nes jis buvo užregistruotas prieš valandą ir 19 minučių. Todėl siūlau remtis Seimo statutu ir šiandien šio pasiūlymo nesvarstyti.

Antra, tai nėra reikšmingas pasiūlymas. Galų gale nereikia apriboti Vyriausybės darbo reglamento, esant tokiai gana dinamiškai pasaulio ir Respublikos ekonomikos plėtrai. Galbūt reikėtų numatyti investicijų programą net ir metams arba dvejiems metams. Kodėl mes turime apriboti laiką tam dalykui. Todėl siūlau remtis Seimo statutu ir šiandien nesvarstyti šių pasiūlymų.

PIRMININKAS. Taip, jūsų pastaba yra visiškai tiksli. Aš nebuvau pasižiūrėjęs, kada ji buvo įregistruota. Todėl mes šiandien turbūt formaliai negalime daryti sprendimo, bet lieka galimybė priėmimo metu pateikti dar paderintą nuostatą. Taip pat ir dėl žodžio “koregavimas”.

A.ŠIMĖNAS. Taip, manau, kad priėmimo metu bus galima suderinti tą nuostatą ir bus galima priimti ją.

PIRMININKAS. Taigi šį klausimą atidedame.

A.ŠIMĖNAS. Lieka gerbiamojo S.Malkevičiaus įregistruota pataisa.

PIRMININKAS. Taip, pataisa, kuri yra įregistruota laiku. Aš vėl noriu paklausti, ar atsirastų dešimt Seimo narių, kurie sutiktų, kad ji būtų svarstoma?

A.ŠIMĖNAS. Turi atsirasti.

PIRMININKAS. Taigi mes jau nebalsuojame dėl to. Aš tada prašau S.Malkevičių ją pateikti.

S.MALKEVIČIUS. Norėčiau prašyti, kad pritartumėt mano siūlymui, kuris susijęs su strateginio investuotojo…

PIRMININKAS. Pone Šimėnai, aš atsiprašau, jūs dar turėsite išsakyti nuomonę dėl šios pataisos.

S.MALKEVIČIUS. …strateginio investuotojo sąvokos išplėtimu, įtraukiant galimybę, kad ir savivaldybės galėtų sudaryti investicinę sutartį. 13 straipsnio penktojoje dalyje taip pat vietoj 200 siūlau įrašyti 100, kadangi yra tokių investicijų, dėl kurių savivaldybės turi ypatingų interesų. Taip pat yra urbanistinė pusė ir visa kita. Suteikdami joms galimybes pačioms daryti investicines sutartis, mes galėtume paskatinti tų investicijų atėjimą, nes investicijos per 200 mln. Lt savivaldybėse, miestuose yra retos. Todėl tą normą aš siūlyčiau sumažinti iki 100 mln. Lt.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis kolega Šimėnai, jūsų nuomonė.

A.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų sveikintinas gerbiamojo kolegos siūlymas dėl investicijų skatinimo, šį siūlymą mes turime labai tiksliai ir objektyviai išnagrinėti. Gerbiamieji kolegos, pirmiausiai ką reikėtų mums visiems susitarti, tai yra būtent tai, kas yra Lietuvos strateginis investuotojas ir kad tą teisę tikrai reikia palikti tik Vyriausybei. Nes įsivaizduokim situaciją, kas nors nori būti strateginiu investuotoju, Vyriausybė tam nepritaria, jis nueina į savivaldybę ir tampa strateginiu investuotoju su visomis iš to kylančiomis lengvatom, pasekmėm. Tai jeigu dėl to mes sutariam, tai toliau lieka kitas lygmuo, kad gali būti, vadinkim, strateginis vietinės reikšmės investuotojas. Bet tokiu atveju, jis jau negalėtų pretenduoti į tas lengvatas, kurias strateginiam investuotojui garantuoja Vyriausybė, valstybė. Savivaldybė jau galėtų, vadovaudamasi tik savo teisėmis, sudaryti preferenciją tokiam strateginiam investuotojui dėl lengvatų. Bet tokiu atveju ir dabar tos savivaldybės, kurios turi teises, jomis gali naudotis. Jeigu šiame įstatymo projekte būtų pasakyta kas nors daugiau, kad iš savo teisių ką nors ji suteikia, tokiu atveju būtų svarstymo objektas. O šiuo atveju svarstymo objekto nelieka. Savivaldybė negalėtų spręsti dėl valstybės strateginio investuotojo, tai viena tezė yra aiški. O antra, vadovaudamasi savo teisėmis ir kompetencija, ji tegu dirba ir dabar, nes niekas nevaržo kompetencijos, ką ji turi. Jeigu būtų pasiūlyta daugiau kompetencijų perduoti savivaldybei, kad galėtų savo strateginį lokalinį investuotoją paremti, tada būtų kita kalba. O dabar nelieka objekto, ką galima priimti. Nors šiaip idėja sveikintina, iniciatyva sveikintina. Tai jeigu gerbiamas S.Malkevičius pagalvotų, ką galima padaryti lokaliniams arba tiems savivaldybių investuotojams paskatinti, tai aš taip pat siūlyčiau gerai pagalvoti ir suformulavus tam tikrą nuostatą teikti priėmimo metu, gal tada ir mes apsispręsime. Bet taip, kaip dabar, mano nuomone, dėl išvardytų argumentų, kurie, aš manau, yra visiškai tikslūs, bent man taip atrodo… Siūlyčiau parengti priėmimo metu. Manau, vertinga būtų Ūkio ministerijos nuomonė.

PIRMININKAS. Minutėlę. Prašom, aš gal iš pradžių paprašysiu pono G.Miškinio. Jūsų nuomonė. Vyriausybės atstovas.

G.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų rengiant įstatymo projektą ir svarstymo Vyriausybėje metu buvo irgi svarstomos įvairios ribos. Vis dėlto Vyriausybės buvo apsistota prie makrolygmens, tai yra 200 mln. Lt. ribos, ir kad tokiais atvejais sprendimą pasilieka Vyriausybė. Todėl aš pritariu tai redakcijai, kuri yra pateikta šiandien.

PIRMININKAS. Pone Malkevičiau, vienintelis klausimas. Ar jūs neatsiimate savo pataisų šiuo metu? Niekas nenori dėl jų diskutuoti toliau. Prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gaila, kad nenorim diskutuoti, man buvo siūlyta pagalvoti, bet man atrodo, kad ponas A.Šimėnas pagalvojo ir iš esmės iš to, ką jis pasakė, kyla ir tas patobulinimas, kurį siūlytų ir ponas A.Šimėnas. Tai būtent, kad savivaldybės pagal savo kompetenciją, reikia pridėti tokį intarpą 12 straipsnio penktojoje dalyje, o strateginio investuotojo sąvoką išplėsti atskira sąvoka, kad nebūtų valstybės lygmens investuotojo, o savivaldybių lygmens. Jeigu leistumėte tokią pataisą padaryti per priėmimą, būtų labai gerai, nes paskui…

PIRMININKAS. Aš jau išjungiau. Gerbiamasis kolega, jūs sutinkat, kad dabar mes tokios pataisos, kokia ji įregistruota, nepriiminėjame, o priimti jūs galite pateikti kokias tik norite pataisas. Jeigu jūs garantuosite, kad 29 Seimo nariai parems jus svarstymo metu, mes ją svarstysime. Šiuo metu, jūs tikriausiai sutinkate, tokių pataisų redakcija nebūtų tinkama. Gerbiamieji kolegos, dėl šių pataisų taip pat yra apsispręsta, jos suderintos. Daugiau pataisų nėra. Vyriausybės buvo siūlyta, aš nežinau, čia turbūt komitetas atsižvelgė?

A.ŠIMĖNAS. Į viską atsižvelgta, suderinta su Vyriausybe, mes neturim jokių prieštaravimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinį įstatymo projektą mes aptarėme ir aptarėm pataisas, kurios buvo pateiktos. Ar galime pritarti komiteto siūlymui po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti? J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublika yra atvira visų investuotojų investicijoms, sudarydama visiems vienodas sąlygas. Tuo siekiama pagyvinti investavimą, paspartinti Lietuvos Respublikos ekonominę ir socialinę plėtrą. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas sudarytų palankesnes sąlygas privačioms investicijoms bei garantuotų efektyvų valstybės lėšų investavimo panaudojimą, investavimo subjektų teises ir jų turto apsaugą, leistų geriau formuoti Lietuvos Respublikos investicijų politiką ir reguliuoti investicijas. Todėl aš pritariu po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Bendru sutarimu galim pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritariam.

Dabar, gerbiamieji kolegos, lydintys įstatymo projektai. Įmonių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1772. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Papilomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Išvada yra teigiama. Prašom, pone Šimėnai, jūsų žodis.

A.ŠIMĖNAS. Siūlau pritarti. Čia iš esmės nieko… Tiesiog reikalingos tokios pataisos, kadangi čia kalbama apie tai, kad nebus, nustos galios Užsienio kapitalo investicijų įstatymas, nes užsienio kapitalo investicijų nuostatos bus reglamentuotos šiame įstatyme, kuris apskritai reglamentuoja vidaus ir užsienio investicijas. Todėl reikalinga ta pataisa.

PIRMININKAS. Pasiūlymų ir pataisų, kurias reikėtų svarstyti, nėra. Ar galim pritarti po svarstymo? Galim pritarti ir pritariam.

Kitas, lydintis įstatymas – Koncesijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

A.ŠIMĖNAS. Tiesiog siūloma išbraukti žodžius “Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje”, kadangi šio įstatymo baigiamosiose nuostatose bus siūloma, kad jis nustojo galios.

PIRMININKAS. Taip pat jokių pasiūlymų ir pataisų nėra, kuriuos reikėtų svarstyti. Galim pritarti po svarstymo? Galim pritarti ir pritariam.

Toliau Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat yra pritarta. Abiejų komitetų yra pritarta. Pasiūlymų ir pataisų, kurias reikėtų svarstyti, taip pat nematau. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Galim pritarti ir pritariam.

Ir 2e – Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tas pat: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas pritaria, papildomas – Ekonomikos komitetas taip pat pritaria. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Galim pritarti ir pritariam.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1889. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1890 (pateikimas)

Tada du nauji įstatymų projektai, taip pat lydintys pagrindinį – Investicijų įstatymą. Tai Visuomenės informavimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1889. Pateikimas. Pranešėjas -A.Šimėnas. Prašom.

A.ŠIMĖNAS. Taip pat susiję su šiuo Investicijų įstatymo projektu. Siūloma šiek tiek pakoreguoti tą nuostatą. Toks siūlymas, koks yra dabar išdalytas Seimo nariams, tai siūloma stilistiškai pataisyta redakcija. Būtent ta nuostata turėtų skambėti taip: “Valstybė rūpinasi investicijomis viešosios informacijos rengimo ir platinimo srityje. Investavimo į visuomenės informavimo rinką sąlygas nustato Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas”. Taigi nevisiškai tiksli buvusi nuostata stilistiškai būtų kur kas tikslesnė tokia, kaip buvo įvardyta. Šiaip niekas nesikeičia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas nors norėtų paklausti. Kol kas kompiuteris neleidžia to padaryti. Ar yra norinčių paklausti? Prašom prie šoninio ar centrinio mikrofono. Norinčių paklausti nėra. Ar galime bendru sutarimu… Taip, M.Briedis nori paklausti. Tikrai norite paklausti? Prašom.

M.BRIEDIS. Atsiprašau, čia mygtukas įsijungė.

PIRMININKAS. Gerai. Taigi norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Iki liepos 1 dienos siūlome pateikti išvadas.

A.ŠIMĖNAS. Siūlymas yra toks, kad priimtume kartu Investicijų įstatymą.

PIRMININKAS. Matyt, mes galėsime po to procedūrą šiek tiek pagreitinti.

Dar vienas įstatymo projektas, kurį taip pat reikia pateikti, lydintis įstatymo projektas – Branduolinės energijos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1890. Prašom. A.Šimėnas.

A.ŠIMĖNAS. Ši pataisa siejasi su tuo, kad nustoja galios Užsienio kapitalo investicijų įstatymas. Tiesiog to įstatymo nuorodą reikia išbraukti.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame po pateikimo. Ekonomikos komitetas – pagrindinis komitetas. Svarstymo data – liepos 1 diena. Ačiū, gerbiamieji kolegos, baigiame šį klausimą. Taigi liepos 1 dieną yra numatytas šio įstatymo priėmimas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti J.Andriškevičių iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų” projektas Nr.P-1891 (svarstymas ir priėmimas)

Toliau tęsiame darbą. Darbotvarkės 1-3a klausimas – Seimo nutarimas “Dėl pritarimo atleisti J.Andriškevičių iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų. Svarstymas ir priėmimas. Gerbiamieji kolegos, pradedame šio nutarimo svarstymą. Ar būtų norinčių kalbėti? Norinčių kalbėti svarstyme nematau. Ar galime po svarstymo šiam nutarimo projektui pritarti? Nematau norinčių kalbėti. Pradedame šio nutarimo priėmimo procedūrą. Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat nematau. Registruojamės. Balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti J.Andriškevičių iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų” priėmimo.

Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsuojame dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo atleisti J.Andriškevičių iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų” priėmimo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už balsavo 61, prieš nebalsavo nė vienas, 3 susilaikė, taigi Seimo nutarimas “Dėl pritarimo atleisti J.Andriškevičių iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl pritarimo J.Kronkaičio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu” projektas Nr.P-1892 (svarstymas ir priėmimas)

Kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimas “Dėl pritarimo J.Kronkaičio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu” projektas. Pradedame jo svarstymo ir priėmimo procedūrą. Noriu priminti, kad pagal šią procedūrą pono J.Kronkaičio kandidatūra buvo pristatyta Seimui. Jo kandidatūrą svarstė frakcijos ir turbūt komitetai. Dabar pagal Statuto 202 straipsnį pirmiausia pateikiamos Seimo narių frakcijų bei komitetų išvados. Taigi prašom pasiruošti frakcijų atstovus pasakyti savo nuomonę. Užsirašę yra 3 Seimo nariai.

A.Katkus kalbės frakcijos vardu. Prašom. Frakcijos vardu kalba A.Katkus.

J.A.KATKUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau savo, kartu ir Nacionalinio saugumo komiteto vardu, taip pat ir frakcijos vardu pasakyti keletą žodžių. Pirmiausia norėčiau pasveikinti su Joninėmis. Vienas Jonas išeina – generolas majoras Jonas Andriškevičius, kitas Jonas ateina. Simboliška, kad tokią dieną aš juos sveikinu, linkiu sėkmės darbe! Kiek žinau, generolas majoras Jonas Andriškevičius neišeis iš kariuomenės, suras savo vietą. Naudodamasis proga, taip pat norėčiau padėkoti ponui generolui majorui J.Andriškevičiui, nes buvo kuriama kariuomenė, darbai atlikti, nemažai padaryta. Ir komiteto vardu, ir savo vardu norėčiau padėkoti už atliktą darbą.

Dabar norėčiau kreiptis į Seimo narius ir pabrėžti, kad mūsų šis paskyrimas – pasikeitimas kariuomenės vadų yra labai svarbus kariuomenės plėtros etape. Bet pačios esminės politikos nekeičia. Yra kariuomenės plėtros planai, integracija į NATO, bazės sukūrimas. Taip eina ir toliau. Manau, kad bus plėtojama pagal mums, Lietuvai, naudingus įstatymus ir koncepcijas.

Noriu pasakyti keletą žodžių, kad kariuomenės reorganizacija vyksta labai neblogai. Dabar yra sukurta beveik visa įstatyminė bazė, kuri sudrausmina, padidina tam tikrą atsakomybę kareivių, karininkų. Kariuomenės populiarumas didėja, ypač paskutiniais dvejais metais. Pagal reitingus jūs matote, kad taip yra. Kartu noriu pasakyti, kad pranešimų apie nestatutinius santykius gaunu vis mažiau, per pusę metų beveik negavau. Dėl pačios struktūros ir tarnavimo struktūros pertvarkymo, taip pat jų apmokymo tai yra išvengiama, o tai yra labai džiugu ir malonu.

Ginkluotės srityje taip pat viskas vyksta nuosekliai pagal atitinkamus planus. Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas mūsų erdvės kontrolės, sistemos vystymuisi kartu su tarptautinėmis ir su kitomis šalimis. Toliau bus einama prie oro erdvės kontrolės ir gynybos sistemos.

Ką aš galėčiau pasakyti apie poną J.Kronkaitį. Ponas J.Kronkaitis dirba viceministru, kaip jūs žinote. Man galbūt šiek tiek mažiau teko susidurti pagal savo pareigas. Bet aš pastebėjau, kad tai yra labai kvalifikuotas, sugebantis rasti bendrą kalbą su žmonėmis, tvirtų pažiūrų ir tvirtų įsitikinimų žmogus. Man labiausiai patinka tai, kad dėmesys kariui arba žemesnio vadovavimo personalui. Jo credo yra, kad karininkas arba aukštesnysis vadovas turi būti kartu ir globėjas, kartu ir auklėtojas, kartu kaip ir tėvas, kad kareivis turėtų į ką pasiremti, kam pasiskųsti, su kuo pasitarti. Čia yra viena iš svarbiausių savybių. Aš džiaugiuosi, kad tai po truputėlį yra diegiama.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šią kandidatūrą, taip pat ji buvo aptariama frakcijoje, ir vieningai pritarė šiai kandidatūrai. Man lieka palinkėti kuo geriausios sėkmės, sveikatos. Manau, kad Prezidento toks ilgai svarstytas pasirinkimas bus Lietuvai naudingas ir geras. Kviečiu visus balsuoti už J.Kronkaičio kandidatūrą, skiriant jį kariuomenės vadu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu kalbėti frakcijos vardu P.Katilių. Ar R.Melnikienė irgi kalbės frakcijos vardu? Tada gerai. Iš pradžių P.Katilius.

P.KATILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Krikščionių demokratų frakcija vieningai pritarė naujai skiriamo kariuomenės vado J.Kronkaičio kandidatūrai. Mums malonu pažymėti, kad į šias pareigas skiriamas žmogus, kuris yra gavęs kitą išsimokslinimą negu kad daugelis mūsų karininkų pagal tą mūsų ankstesnio gyvenimo paveldėjimą. Aš manau, kad kariuomenėje padėtis gerokai pasikeis, turint galvoje to asmens savybes ir jo norus, jo siekius. Manau, kad mūsų kariuomenei, krašto apsaugai tai tikrai bus labai naudinga. Kviečiu visus balsuoti už šią kandidatūrą.

PIRMININKAS. R.Melnikienė.

R.MELNIKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mums teks apsispręsti dėl Lietuvos kariuomenės vado kandidatūros. Ši pareigybė nėra politinė ir politinių debatų turėtų lyg ir nebūti, tačiau susiklosčiusios aplinkybės lemia, kad kandidatūros vertinimas negali būti vienareikšmis. Nežinant visų kandidatūros pateikimo užkulisių, vyrauja vieša nuomonė, jog pono J.Kronkaičio skyrimas kariuomenės vadu – tai kompromisinis sprendimas. Tad sveriant visus už ir prieš verta pasvarstyti, dėl ko yra šis kompromisas, kas dėl jo laimės ar pralaimės, nes, kariškių terminais tariant, mūšyje dėl kariuomenės vado posto, kad ir koks būtų galutinis Seimo sprendimas, bet kuriuo atveju laimėtojas turi būti vienas – Lietuvos valstybė.

Kas dedama ant svarstyklių lėkštės? Visų pirma reikia konstatuoti, kad į kariuomenės vado postą yra siūlomas vakarietiškos kultūros žmogus, neturintis sovietinės praeities, išsilavinęs ir, kaip mums susidarė įspūdis pokalbio frakcijoje metu, išmintingas. Į kariuomenės vado postą yra siūlomas žmogus, dirbęs Jungtinių Amerikos Valstijų karinėse pajėgose, todėl galintis sėkmingai padėti Lietuvos kariuomenei persiorientuoti pagal NATO reikalavimus, Vakarų valstybių karinių struktūrų atpažįstamas kaip savas. Tai kelia vilčių, jog Lietuvos biudžetui užversta nepakeliama integracijos į NATO našta bus palengvinta injekcijomis šalių, remiančių mūsų pastangas. Į kariuomenės vado postą yra siūlomas žmogus, kuris buvo praradęs Tėvynę ir, kaip ir kiti tremtiniai, savo gyvenimu patyrė šią netektį, todėl apie būtinybę ginti Tėvynę kalba be apsimestinio patriotizmo. Visi šie argumentai teigia, jog ponas J.Kronkaitis yra veikiantis žmogus ir dar galintis daug nuveikti Lietuvos saugumo stiprinimo labui, tuo labiau kad jo dabartinės krašto apsaugos viceministro pareigos suteikia jam labai plačius įgaliojimus.

Tačiau svarstant pono J.Kronkaičio skyrimo Lietuvos kariuomenės vadu klausimą, reikia paminėti ir tam tikras mums iškylančias abejones. Visų pirma noriu priminti, jog mes svarstome paskyrimą ne į civilines pareigas, o į karines struktūras. Tai yra kandidatui turėtų galioti tam tikri fizinės parengties ir amžiaus reikalavimai. Blogai, kai kilimui karjeros laiptais, ypač į aukščiausias pareigas, taikomos išimtys iš bendrų taisyklių. Tai demoralizuoja.

Antroji problema – moralinė. Lietuvos kariuomenei vadovaus asmuo, tarnavęs kitos šalies kariuomenėje, bet taip pat turintis ir kitos šalies pilietybę. Mums neteko girdėti kito tokio atvejo. Manome, jog tai sukuria precedentą, kurio pasekmes sunku prognozuoti.

Pagaliau noriu paklausti Prezidento ir gerbiamųjų kolegų Seime: nejaugi mes neturime Lietuvos karininkų, kurie būtų verti užimti šias pareigas? Vieša paslaptis: versle, ten, kur ateina užsienio kapitalas, Lietuvos vadybininkams uždedama karjeros kartelė, kurią įveikti labai sunku. Nejaugi ir valstybės struktūrose, turėdami Vakaruose mokslus išėjusių žmonių, tenkinančių visus kvalifikacinius ir statutinius reikalavimus, kariuomenės vado postui užimti mes jausimės antrarūšiais žmonėmis ir mėgausimės nepilnavertiškumo jausmu? Aš abejoju, ar šiuo paskyrimu mes nepasakysime Lietuvos jauniems karininkams, jog savoje šalyje, savoje kariuomenėje jie neverti būti generolais.

Gal šie žodžiai nėra malonūs, bet mes turime atvirai pasakyti savo poziciją ir abejones, nes negalėjome, neturėjome galimybių pateikti šiuos argumentus prieš priimant sprendimą dėl kandidatūros. Centro sąjungos frakcija priėmė sprendimą su tam tikrom išlygom paremti pono J.Kronkaičio kandidatūrą ir nebalsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Sakalą kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija susitikime su kandidatu pakalbėjo su juo, paklausinėjo, išgirdo atsakymus. Reziumuodamas galėčiau pasakyti, kad frakcija neprieštarauja kandidato skyrimui, nors buvo iškilusių abejonių, ar gali asmuo, turėdamas dvigubą pilietybę, užimti tokias pareigas. Bet jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tada frakcija nemato kliūčių.

Kita vertus, mus truputį gal nustebino ar nuvylė kandidato pasakymas, kad jis nežada ateityje atsisakyti dvigubos pilietybės. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Bobelį.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, kolegos! Tikrai yra malonu pasveikinti pulkininką J.Kronkaitį kaip kandidatą į Lietuvos kariuomenės vadus. Daugelį metų mes turėjome karo vadovus, baigusius Rytų karinius mokslus. Šiandien yra galimybė turėti karo vadovą, baigusį Vakarų karo mokslus, ir pritaikyti bendrus metodus geriausiam Lietuvos kariuomenės išsilavinimui, jos sutvarkymui ir Lietuvos reikalų atstovavimui. Aš manau, kad pulkininkas J.Kronkaitis per daugelį savo tarnybos metų Jungtinėse Amerikos Valstijose aiškiai parodė aukštos kvalifikacijos specialybę, kaip karininkas savo sugebėjimus ir patirtį galės labai naudingai ir teisingai panaudoti Lietuvos kariuomenės tolesniam tobulinimui, reformų vykdymui. Ypač svarbu, kad jis yra vienas iš tų, kuris pradėjo Lietuvos karinę reformą. Lietuvos kariuomenės aukštoje tarnyboje jis yra jau keletą metų ir savo darbais įrodė, kad tikrai stengiasi patobulinti mūsų kariuomenę. Šiuo metu, kai yra labai svarbus Lietuvai priėmimas į NATO, labai svarbu, kad mūsų kariniams interesams atstovautų asmuo, kuris yra gerai susipažinęs su Vakarų karine technika, Vakarų kariniu patyrimu ir galėtų tuos karinius patyrimus pritaikyti mūsų kariuomenės gerai integracijai į Vakarų gynybos sistemas.

Aš manau, mes visi suprantame, kad mūsų kariuomenė didelio priešo puolimui pati nepajėgtų atsispirti, bet vis tiek galėtų sukelti labai didelį pasipriešinimą ir parodyti pasauliui, kad mes esame tauta, kuri gali ir pajėgia ginti savo interesus. Todėl Jungtinės frakcijos vardu aš noriu pabrėžti, kad mes remiame pulkininko J.Kronkaičio kandidatūrą ir džiaugiamės, kad jis bus kitas mūsų kariuomenės vadas. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau taip pat pasisakyti dėl kandidato – dėl pono J.Kronkaičio skyrimo Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu, nes pakankamai ilgai ir dalykiškai kalbėjomės. Man atrodo, dešimtais nepriklausomybės metais tikrai būtų ne laikas skirti į tokias pareigas asmenis, kurie neturėtų pakankamos kompetencijos, pakankamos patirties. Tokią patirtį ponas J.Kronkaitis turi. Žinoma, istoriškai susiklosčiusios aplinkybės suformavo situaciją, kad ta patirtis įgyta, tiesą sakant, kitoje valstybėje. Tačiau valstybėje, iš kurios mes galim mokytis, ir dar daug metų mokytis konkrečiose srityse.

Mane imponuoja tai, kad ponas J.Kronkaitis turi labai konkretų, išsamų supratimą apie reikalus, susijusius plačiau nei su pačiu kariuomenės vadovavimu. Aš turiu minty mūsų aptartas temas, tai yra kaip panaudoti Lietuvos mokslinį technikos potencialą, pramonės potencialą krašto apsaugos sistemos reikalams. Galimas daiktas, šitos temos nebus tiesiogiai jo kompetencijos sritis, tačiau Krašto apsaugos sistemoje vadovaujančiu lygiu dalyvavimas sprendimų priėmimuose asmenų, kurie turi platų, konkretų ir, sakyčiau, tikrai pažangų požiūrį į daugelį temų, manau, yra tikrai labai svarbus.

Kita vertus. Mes šiandien turėtume galvoti, kaip išugdyti pačioje Lietuvoje naujų, priaugančių kadrų. Manau, kad šia prasme irgi turėsime rimtą vadovą, kuris ir šita funkcija taip pat rūpinsis. Aš kalbu tik savo vardu, nes susitikime dalyvavau tik aš viena iš frakcijos. Taigi palaikau šią kandidatūrą ir siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu Seimo Pirmininką V.Landsbergį.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad aš džiaugiuosi, jog mes atėjome prie šio, irgi kiek užtrukusio klausimo sprendimo. Ateinam su geru Prezidento pasirinkimu ir pasiūlymu. Aš neabejoju, kad Seimas dauguma balsų parems pulkininko J.Kronkaičio kandidatūrą. Tik norėčiau palinkėti ir patarti, kad Seimas būtų vieningas. Mes esame matę ir aš esu matęs, kad yra Seime grupių, kurios labai išradingos, bet kokiems sofistiniams išvedžiojimams ar pretekstų suradimams, kaip nebalsuoti už valstybei reikalingus ir pribrendusius sprendimus. Daugiau nekomentuosiu apie sėdėjimą ant trijų kėdžių ir panašiai. Būtų gerai, kad šiuo atveju, kai yra tiesioginis klausimas, sustiprinimas mūsų nacionalinio saugumo, struktūrų plėtojimas, integracine, suderinamumo kryptimi su tarptautinėmis organizacijomis, kuriose mes jau dalyvaujame ir norime būti pilnateisiai nariai, visa ši nauda neturi kelti abejonių ir aš labai kviečiu tuos, kurie dar turi kokių nors išvedžiojimų, kaip nebalsuoti, atmesti tuos išvedžiojimus ir balsuoti vieningai už pulkininko J.Kronkaičio kandidatūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti L.Andrikienę.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, nemanau, kad šiandien Seimas, svarstydamas kandidato užimti Lietuvos kariuomenės vado pareigas klausimą, turėtų leistis į aptarinėjimą užkulisinių intrigų, kaip čia šiandien buvo paminėta. Aš manau, kad šiandien turėtume svarstyti kandidatūrą, kuri yra pateikta. Ir esu įsitikinusi, tiek, kiek teko pažinti ir stebėti J.Kronkaičio darbą tiek anksčiau šalyje, kurioje jis gyveno, tiek Lietuvoje, galiu drąsiai tvirtinti, kad J.Kronkaitis yra kompetentingas, aukštos moralės karininkas ir žmogus, turintis aiškią Lietuvos kariuomenės viziją, ir ne tik viziją. Jis turi ir planą, ir yra parengęs struktūrą, kokia turi būti Lietuvos kariuomenė, kuri atitiktų šios dienos reikalavimus, narystės į NATO kriterijus, pagaliau būtų pajėgi realizuoti strateginius Lietuvos valstybės tikslus. Manau, kad visais laikais šiuose rūmuose ir, tikiuosi, ne tik šiuose rūmuose, bet ir už jų sienų buvo vertinama kompetencija, išmanymas ir patyrimas. Manau, kad J.Kronkaitis puikiai atitinka visus kriterijus, keliamus Lietuvos kariuomenės vadui.

Be to, reaguodama į tai, ką sakė profesorius A.Sakalas, kalbėdamas Socialdemokratų frakcijos vardu, manau, kad neturime teisės kelti aukštesnių reikalavimų kariuomenės vadui, būsimam kariuomenės vadui, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia dvigubą pilietybę, dviejų valstybių pilietybę, mes jokiu įstatymu nesame apriboję tokių žmonių teisių užimti aukštas pareigas mūsų valstybėje. Mes esam daugelis kvietę tuos, kurie turėjo palikti Lietuvą po okupacijos, sugrįžti į savo tėvynę ir dirbti jos labui. Taigi J.Kronkaitis yra vienas iš tų žmonių ir todėl jo galimybės dirbti savo valstybei neturėtų būti ribojamos. Kviečiu balsuoti už J.Kronkaitį. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbės A.Medalinskas.

A.MEDALINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu jus tikrai balsuoti ir palaikyti pono J.Kronkaičio kandidatūrą. Jis, manau, yra tikrai tinkamas tapti Lietuvos kariuomenės vadovu. Kviečiu dėl to, kad šiek tiek pažįstu, dirbau ir turėjau reikalų, ir mačiau, kaip ponas J.Kronkaitis atstovauja Lietuvos interesams, kaip atstovavo būdamas viceministru, kaip įtikinamai kalbėjo, kokias žinias turėjo. Jis išmano daug dalykų, pradedant kariniais dalykais, baigiant moksliniais kariniais dalykais, kurie būtų naudingi Lietuvai.

Be abejonės, tai yra žmogus vakarietiškos erudicijos, tos kultūros, kuri mums priimtina, plačiąja prasme Vakarų kultūros. Kviečiu neieškoti papildomų kabliukų vien tik dėl kabliukų ieškojimo, svarstant šią kandidatūrą. Kviečiu jus prisiminti tai, ką mes pastaruoju metu mes jau pradedame užmiršti. Užmiršome pradėdami svarstymą dėl Kosovo problemos ir karių pasiuntimo. Užmirštam svarstant kitus dalykus. Tai yra toks klausimas, kad užsienio ir saugumo politikos dalykuose geriausiai būtų, jeigu įvairios Seimo politinės partijos ir frakcijos laikytųsi konsenso principo. Šiuo požiūriu aš sutinku su tuo, ką siūlė Seimo Pirmininkas. Būtų labai gerai, jeigu iš tikrųjų mes balsuotume pakankamai vieningai už šią kandidatūrą. Kodėl aš manau, kad kai kurie argumentai buvo tik kabliukų ieškojimas?

Pažiūrėkime keletą išsakytų argumentų. Kažin ar buvo galima sakyti apie tai, kad nežinoma kitos valstybės praktika, kai turintis kitos valstybės pilietybę žmogus būtų kariuomenės vadu. Kodėl mes užmiršom Estijos, kurią vieni myli, kiti nemyli, pavyzdį? Prisiminkime situaciją generolo (…), kuris vadovavo Estijos kariuomenei. Kodėl kalbėdami apie tai, kad žmogus yra iš kitos valstybės, mes užmirštame mūsų pačių, kitomis aplinkybėmis pasakytą frazę. Nėra lietuvių Vakaruose, nėra lietuvių Rytuose, nėra lietuvių čia. Mes visi esame lietuviai ir mūsų tėvynė yra Lietuva. Ir aš puikiai suprantu, kad ponas J.Kronkaitis jaus lygiai taip pat, kaip mes jausime pareigą ginti tėvynę, atstovauti tos tėvynės interesams tikrai ne mažiau negu mes. Galima ieškoti daugiau argumentų. Kai kas sakė, kodėl iš kitos valstybės ar, pavyzdžiui, mes Rusijos generolą… tvirtinant tokį dalyką. Manau, jeigu kas nors nutaikytų strateginę kryptį einant į sąjungą su NVS valstybėmis, kodėl gi ne? Tuo atveju gal galėtų rinkti tokį kandidatą. Manau, kad mes esame aiškiai apibrėžę bendruosius užsienio politikos interesus, kad mes turime bendrą politikos kryptį, t.y. integraciją į Europos Sąjungą ir į narystę NATO ir šito sieksime. Aš tikiu, kad pono J.Kronkaičio buvimas kariuomenės vadu gali priartinti tą tikslą, nors, antra vertus, nesakyčiau, kad vien dėl to pas mus pasipils Vakarų karinė technika, už dyką čia atvažiuos, kad mes tą viską turėsime, kad mes gausime neribotą pagalbą. Nereikia turėti iliuzinių minčių.

Dar vienas dalykas, kuris, manau, būtų labai sveikas, t.y. teigiamas klimatas kariuomenėje. Manau, kariuomenės vado, turinčio patyrimą ir suprantančio, kas yra kariuomenės klimatas, buvimas šioje pozicijoje būtų, be abejo, labai sveikintinas reiškinys.

Paskutinis dalykas. Labai nenorėčiau, kad mes dabar pradėtume svarstyti, kokios buvo kitos alternatyvos, ir, kaip L.Andrikienė sakė, kokie ten buvo užkulisiai, kas čia buvo svarstoma, kodėl kompromiso ar ne kompromiso kandidatas. Aš manyčiau, kad tai būtų laikoma geriausiu pasirinkimu iš visų kandidatų, kurie šiandien yra Lietuvoje. Štai dėl ko. Mes turime daug jaunų, jau galinčių pretenduoti į kariuomenės vadus, žmonių. Amžius yra svarbus dalykas, bet taip pat svarbus dalykas yra patirtis. Šiuo atveju pasisakyčiau už patirtį, už patirtį vadovaujant kariuomenei, nes mūsų laukia, nežiūrint kai kurių opozicijos pareiškimų dėl NATO ir Europos Sąjungos, pakankamai nelengvas laikas tiek įtikinant mūsų Vašingtono partnerius arba NATO valstybių partnerius, tiek, atrodo, įtikinant savo visuomenę ir mus pačius, kad mūsų pasirinktas kelias – narystė NATO, narystė Europos Sąjungoje yra teisingas tikslas. Aš tuo neabejoju ir kviečiu visus balsuoti už poną J.Kronkaitį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, tuo diskusija baigėsi. Dabar darbą tęsime toliau. Bet prieš tai pastaba, kad kolega E.Bičkauskas yra pirmasis kandidatas prarasti mobilųjį telefoną, ir kitą savaitę elgsimės dar žiauriau.

Dabar pagal Seimo statutą žodis suteikiamas kandidatūras teikiančiam asmeniui. Norėčiau paklausti, ar Prezidento atstovai norėtų tarti žodį? Ne? Taigi kviečiame kandidatą į kariuomenės vadus poną J.Kronkaitį tartį baigiamąjį žodį.

J.KRONKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už pareikštą pasitikėjimą. Lietuvos ateitis ir jos apsauga yra Seimo rankose. Aš prižadu atlikti jūsų man deleguojamas pareigas, jas vykdyti sąžiningai ir visuomet atsakingai dirbti Lietuvos labui.

Lietuvos jaunimas yra mūsų ateitis. Prižadu, kad mūsų kariuomenė globos tą jaunimą tam, kad jie ne ik įgytų karinį patyrimą, bet ir pasirengtų gyvenimui. Dirbsime kartu, kad Lietuva niekada nebūtų vėl okupuota ir išnaudota. Labai ačiū už pasitikėjimą.

PIRMININKAS. Dėkoju ponui J.Kronkaičiui. Gerbiamieji kolegos, pradedame nutarimo priėmimą. Ar dar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? E.Bičkauskas nori kalbėti prieš ar?.. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Mes vakar susitikome frakcijoje su ponu J.Kronkaičiu ir anksčiau stebėjome jo veiklą. Kaip žmogų aš norėčiau labai palaikyti poną J.Kronkaitį. (Šurmulys salėje) Bet…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio.

E.BIČKAUSKAS. Aš nebalsuosiu už, nebalsuosiu prieš. Aš, matyt, susilaikysiu dėl vienos priežasties, apie kurią buvo kalbėta. Jeigu ponas J.Kronkaitis čia pat padėtų JAV pasą ir pasakytų, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir tik Lietuvos Respublikos pilietis, aš be jokių abejonių balsuočiau už.

Ponas A.Medalinskas kalbėjo, kad neieškotume kabliukų. Jeigu būtų Europos Sąjungos pilietybė, jeigu būtų dviguba NATO pilietybė, tada aš vertinčiau kitaip. Bet, deja, yra šiek tiek kitaip. Aš norėčiau, kad Lietuvos kariuomenės vadas būtų tiktai Lietuvos Respublikos pilietis. Dėkui.

PIRMININKAS. A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, kviečiu balsuoti už. Manau, apskritai šios kandidatūros pasirinkimas pastarųjų metų mūsų analogiškų veiksmų politiniame gyvenime yra vienas iš sėkmingiausių. Tai žmogus, kuris iki šiol davė daug naudos, ir nėra jokios abejonės, kad jis duos didžiulę naudą mūsų krašto apsaugai, ypač kariuomenės organizavimui. Be abejo, tai yra neginčytinas dalykas, nes šis žmogus visa galva išsiskiria iš kitų, todėl man nekelia abejonių.

Aš šiek tiek esu suglumintas kai kurių kolegų kalbų apie kitos valstybės pilietybę, kitos valstybės kariuomenės patirtį, tarsi mes turėtume pasirinkimą. Ar Sovietų sąjungos pulkininkai ir kiti nėra kitos valstybės… tai yra mūsų valstybės karininkai. Siūlyčiau mūsų kolegoms pasidomėti logikos problemomis, istorijos žinojimo problemomis, galų gale ir savo sąžinės problemomis. Tai yra ne tie dalykai. Nesinorėtų dabar ginčytis.

Aš prisijungiu prie tų, kurie norėtų užmiršti savo simpatijas, antipatijas ar nepavykusias, neįsikūnijusias svajones, ir prisiminti, kas yra valstybės prioritetai, kas yra mūsų krašto apsaugos dalykai. Visa tai patenka į patikimas rankas.

Ir paskutinis. Niekas nepaminėjo, kad šiandien yra Joninės, kad mes balsuojame už J.Kronkaitį. Manau, kad tai yra papildomas argumentas už. Sveikinu kandidatą ir tikiuosi, kad balsavimas bus vieningas.

PIRMININKAS. Pone Stasiški, tikrai buvo minėta, bet ne visi girdėjo. Dabar kalbės A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar kalbu su kažkokia nuoskauda. Man šiek tiek gėda dėl tų, kurie kalbėjo ne tik prieš J.Kronkaitį, bet ir apskritai prieš lietuvius, kurie buvo Amerikoje.

Gerbiamieji, perskaitykite knygą “Lietuviai užsienyje”, yra išleista. Kiek ten garbingų ir puikių žmonių, kuriais mes galime didžiuotis, kurie pasaulyje garsino Lietuvos vardą! Tarp jų yra ir Jonas Kronkaitis, baigęs, dabar negaliu pasakyti, 6 ar 7 koledžus, iš jų keletą karinių. Pažiūrėkite jo ir kitų lietuvių užsienyje veiklą. Jeigu dabar mes priskiriame kažkaip kitai valstybei, tai ir tremtinius reikėtų priskirti. Truputį pažvelkime į savo sąžinę kalbėdami apie tai. Aš nekalbu apie autoritetą, kurį turi, turėjo ir Pentagone, ir čia dabar, ir savo darbais įrodė, kad J.Kronkaitis – ne tik kvalifikuotas kariškis, bet išliko kaip taurios sielos žmogus. Aš kviečiu visus balsuoti už J.Kronkaitį.

PIRMININKAS. K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau savo pozicija pasakiau. Noriu priminti daugeliui kolegų tą golgotą, ažiotažą, kurį man teko išgyventi prieš aštuonerius metus. Kiek buvo skausmo ir neteisybės padaryta. Aš maniau, kad kai Konstitucinis Teismas priėmė galutinį sprendimą, tas klausimas niekad nekils. Man liūdna ir skaudu, kad šiandien vėl tas klausimas yra keliamas. Aš siūlyčiau, kaip ponas A.Stasiškis pasakė, šiandien yra Joninės, – užmirškime tuos kaltinimus, kurie nėra teisėti, ateikite į mano kabinetą ir kiekvienam pastatysiu po taurelę “Bobelinės”. Tada bus daug geriau ir linksmiau, ir užmiršime tas problemas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo salėje alkoholio reklama nėra leistinas dalykas. (Šurmulys salėje) Dabar kalbės F.Palubinskas.

F.PALUBINSKAS. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, J.Kronkaitis buvo už Lietuvos laisvę gerokai anksčiau, negu lietuviai atgavo laisvę. Jis yra už Lietuvos laisvę ir dabar.

Aš manau, kad J.Kronkaičiu mes galime pasitikėti ir kviečiu balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Registruojamės! Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Seimo nutarimo “Dėl pritarimo J.Kronkaičio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu” priėmimo.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad minėtasis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuoja už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už balsavo 75, prieš – 3, 8 susilaikė. Seimo nutarimas “Dėl pritarimo J.Kronkaičio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu” yra priimtas. Sveikiname kolegą J.Kronkaitį. (Plojimai) Sveikiname ir šio sprendimo proga, ir, be abejo, Joninių proga.

Repliką – S.Daubaraitė. Prašom.

S.DAUBARAITĖ. Aš norėčiau reaguoti į ponios R.Melnikienės kalbą. Daugeliui Seimo narių būdinga, kad vertinant savybes yra vertinamos ne dalykinės savybės, o kaip vertinimo kriterijus teikiamas amžius ir lytis. Ypač to nereikėtų daryti poniai R.Melnikienei, kuri teikė Lygių galimybių įstatymo projektą. Tuo labiau kad mes turime aukštų pareigūnų, kurių amžių taip pat galima vertinti, kad jis yra solidus, bet tai draudžia daryti tiek etika, tiek ir Konstitucija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ponas V.Einoris. Prašom. Taip pat replika.

V.EINORIS. Aš noriu pasakyti su didžiausiu nustebimu. Šis moralizavimas, šis gėdos ieškojimas ir kitų nuomonės smerkimas, noriu jums priminti, turi atvirkštinį veiksmą. Nors manęs nepaveikė, bet skaudu klausyti, kai niekas nekalbėjo kategoriškai prieš su šitokiais teiginiais. Ar taip galima? Vieną kartą reikia nusileisti galbūt į savo sąžinės vidų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi ragina vieni kitus pažvelgti į savo sąžinę, bet mes tęsiame darbą toliau. Kviečiu visus Seimo narius tęsti darbą toliau.

Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių ir jų apsaugos įstatymo projektas Nr.P-1798(2*). Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir tarnybos ir jų apsaugos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1799(2*). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 73¹, 74 straipsniais ir 74¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1800(2*) (svarstymas)

1-4 darbotvarkės klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių ir jų apsaugos įstatymo projektas bei jį lydintys du įstatymų projektai. Pagrindinis komitetas, svarstant Valstybės ir tarnybos paslapčių ir jų apsaugos įstatymo projektą, buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šis komitetas yra paskyręs J.Razmą pagrindiniu pranešėju. Dairausi Seimo posėdžių salėje. (Balsai salėje) Kviečiu Seimo kanclerį dar kartą… Kviečiu Seimo kanclerį J.Razmą pateikti pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas svarstant šį įstatymo projektą.

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas surengdamas klausymus ir savo posėdyje atidžiai svarstė šį projektą. Daugiausia ginčų buvo dėl pagrindinių sąvokų. Norėta jas pateikti kiek įmanoma tikslesnes. Aš manau, kad tai pavyko padaryti pasinaudojant mūsų specialistų, ekspertų pastabomis. Mes pasiginčijome su Žmogaus teisių centro atstovais, kad priimant šį įstatymą nebūtų pažeistos piliečių teisės gauti informaciją. Buvo padarytas tam tikras papildymas pabrėžiant, kad tuo atveju, jeigu valstybės paslaptimi tampa privačios nuosavybės objektas, aišku, tam asmeniui, jo savininkui, už jį turi būti teisingai atlyginama, kaip reikalauja mūsų Konstitucija. Man atrodo, kad pavyko suderinti įvairių pasiūlymų autorių idėjas ir pagrindinio projekto nuostatas. Dabar jums pateiktas pritarti po svarstymo komiteto patobulintas projektas.

Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį į vieną techninio pobūdžio netikslumą. Išvadų projekte yra pažymėta, kad komitetas pritarė, jog Valstybės paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sudėtį tvirtintų Prezidentas, tačiau projekte liko įrašas, kad tvirtina Vyriausybė. Svarstant šią nuostatą buvo atkreiptas dėmesys, kad šios komisijos nariai yra ir Prezidento, ir Seimo, ir Valstybės saugumo departamento atstovai, tai yra tų institucijų, kurios nėra tiesiogiai pavaldžios Vyriausybei. Taigi gal būtų geriau, kad tos komisijos sudėtį tvirtintų Prezidentas, nors, žinoma, tas tvirtinimas bet kuriuo atveju yra gana formalus, nes reikia patvirtinti konkrečių institucijų deleguotas kandidatūras. Taigi su ta pastaba aš prašyčiau pritarti projektui.

Iš iniciatyvos teisę turinčių subjektų pataisų mes priėmėme Seimo nario R.Pleikio pataisą, tačiau nėra pritarta visoms Seimo nario Č.Stankevičiaus pataisoms. Jo atstovas, dalyvavęs klausymuose, mes supratome, kad nereikalauja pritarti kitoms pataisoms, tačiau jeigu paties pataisų autoriaus būtų kitokia nuomonė, matyt, Seimui dabar tektų apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tai buvo pagrindinio komiteto pranešimas.

Papildomo komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados taip pat yra. Kas kalbėtų? A.Katkus ar?.. Nematau. Taigi yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas pritarti įstatymo projektui su kai kuriais pasiūlymais. Nematau, kas norėtų kalbėti komiteto vardu. Šias išvadas taip pat turime.

Taigi pradedame bendrą diskusiją. Užsirašęs kalbėti A.Medalinskas. Prašom.

A.MEDALINSKAS. Dėkoju, pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, džiaugiuosi, kad mes šiandien svarstome įstatymo projektą dėl valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių. Džiaugiuosi dėl dviejų priežasčių. Viena priežastis yra ta, jog šis įstatymas tikrai yra svarbus mums, mūsų valstybei, mūsų santykiuose su partneriais NATO, Vakarų Europos Sąjunga, dvišaliuose santykiuose su kitomis valstybėmis. Tai yra mūsų patikimumo įrodymas, kad mes sugebame ir mokame saugoti paslaptis.

Antras dalykas, dėl ko aš džiaugiuosi, kad vis dėlto ankstesniame įstatymo projekte buvo tam tikrų ryškių, švelniai tariant, netobulumų, kuriuos, be abejonės, reikėjo taisyti ir kurie sukėlė daug diskusijų ir Seime. Manau, tos problemos turėjo būti sprendžiamos normaliu teisminiu būdu, pavyzdžiui, netampant atskirų Seimo narių po Etikos komisijas ir nesiaiškinant, kodėl vieni ar kiti nepasirašė dokumentų. Seimo narius privartė pasirašyti Seimo kancleris, nurodydamas, jog turi būti pasirašyti dokumentai, parengti Saugumo departamento.

Tai tik viena iš problemų. Šiame įstatyme egzistavo taip pat trečioji problema, kuri turi būti įvertinta ir dabar. Tai yra tai, jog vis dėlto sugebėdami apsaugoti savo paslaptis, kaip sakykim, savo tarptautinių santykių, diplomatijos, užsienio politikos, saugumo politikos, kažin ar mes sugebėjom būti pakankamai atviri (aš tikiuosi, kad mes tokie būsime, po to, kai priimsime tą įstatymą) visuomenei, tai yra nesaugoti to, ko nereikia saugoti. Saugant kai kurias vadinamąsias valstybės arba tarnybos paslaptis, galima iš tikrųjų įgyvendinti tam tikrą apsidraudėliškumo jausmą ar net užtikrinti visuomenę, kad kai kurios vidinės kokios nors valstybės tarnybos ne paslaptys, bet dalykai, kurių būtų nenorima iškelti į viešumą, taip ir liktų.

Taigi pradėdamas nuo to norėčiau iš karto pasakyti ir tikrai pasidžiaugti tuo, kad jau komitete buvo pritarta tai pozicijai, kurią mes su ponu F.Palubinsku apgynėm, todėl aš tikiuosi, kad ši problema baigsis. Tai yra tai, kad Seimo nariai ir Vyriausybės nariai neturės pasirašyti kokių nors papildomų, slaptų dokumentų dėl to, kad susipažįsta su valstybės slaptais dokumentais. Kodėl? Todėl, kad Seimo nariai ir Vyriausybės nariai duoda priesaiką valstybei ir tas antrasis pasirašymas, kuris buvo siūlytas, yra kaip niekinis dokumentas. Vargu ar gali būti kas nors stipriau, negu pasižadėjimas saugoti savo valstybę, jos paslaptis, savo valstybės interesus, t.y. ta priesaika, kurią duoda Seimo nariai ir Vyriausybės nariai. Taigi tikiuosi, kad mes prie šito klausimo daugiau negrįšime ir įgyvendinsime tą normą, kuri yra priimtina europinei teisinei tradicijai ir kurios, labai norėčiau, kad Lietuva būtų nepažeidusi. Galiu pasakyti, jog pats nesutikau pasirašyti tokio slapto dokumento būtent dėl tos priežasties, kad europinė teisinė tradicija tokių dalykų, kad Europos valstybių parlamentų nariai turėtų pasirašyti tokius dokumentus, neturi, o ne dėl to, kad nesusiduriu su valstybės paslaptimis ar kad jų negaunu. Sakyčiau priešingai, valstybės paslapčių sąrašas, kuris yra nustatomas įstatyme (labai teisingai, aš ir nenorėčiau, kad jis būtų labai keičiamas), aiškiai nustato dalykus, jog daugelio Seimo komitetų, kaip Kaimo reikalų, Socialinių reikalų ir darbo, Kultūros, Sveikatos reikalų komiteto, narių elementariausiai net neprieina prie vadinamųjų valstybės paslapčių. Vadinasi, jie net neturi ką atskleisti. Taigi manau, šią normą reikėtų pripažinti ir palikti šiame įstatyme, kaip dabar ir siūloma komiteto.

Manau, dar du dalykai yra labai svarbūs šiame įstatyme. Pirmas dalykas. Kiek patikimi partneriai mes esam Vakarams, t.y. kiek mes sugebame saugoti savo informaciją? Norėčiau tikrai pasidžiaugti, kad mūsų partneriai Vakaruose, tiek NATO, tiek Europos Sąjungos, pripažįsta, jog Lietuva yra tarp tų valstybių, kuri padarė reikiamą pažangą tam, kad informacija – karinė, saugumo, diplomatinė informacija – būtų saugoma. Sakyčiau, pažanga tikrai yra padaryta. Prisiminkime, prieš 3–4 metus mūsų Užsienio reikalų ministerija su ambasadomis net neturėjo slapto informacijos ryšio. Dabar mes jį turime. Yra daug kitų slapumo garantavimo elementų, kurie yra įdiegti, todėl aš džiaugiuosi tuo. Lygiai tas pat su klasifikacija. Gerai, kad tokia klasifikacija yra, nes dar prieš 3–4 metų buvo daugybė painiavos. Norėčiau, kad šiame įstatyme įtvirtinta norma pasiliktų ir kad mes turėtume tokią klasifikaciją bei visi jos pakankamai aiškiai laikytumės.

Tačiau yra trečioji priežastis, kuri, aš manau, yra esminė. Tai yra tai, kad jeigu mes pagal šį įstatymą manom, kad visi valstybės tarnybos pareigūnai, kurie gali susidurti su šia paslaptimi, turi pasirašyti tuos vadinamuosius Saugumo departamento dokumentus, mes vis dėlto turėtume pagalvoti, kaip numatyti atvejį ar šiame įstatyme, ar jo įgyvendinimo tvarkoje, ar pakalbėję su Vyriausybe, kad Vyriausybė tai padarytų, kad žmogus, vieną kartą per metus susidūręs su valstybės paslaptimi specialiai ad hoc, būtent tuo konkrečiu atveju, pasirašytų po dokumentu, kad jis gavo valstybės paslapties dokumentą, po kuriuo jis pasirašo, bet tai nereikštų, kad visus metus ar visą laiką jis turės tylėti kaip žuvis ir nekalbėti apie visą informaciją, kuri yra jo valstybinėje institucijoje. Aš suprantu, kad skundų šia tema iš valstybės tarnybos mes negausime, žmonės labai saugo savo vietas, jie nenori netekti darbo, bet šita problema, be abejonės, egzistuoja. Dar daugiau pasakyčiau, įvedus tą normą, kaip dabar siūlo mūsų komitetas, Seimo nariams dėl tarnybos nereikėtų pasirašyti vadinamųjų saugumo dokumentų. Bet vis dėlto bus tokių situacijų, kur mes, Seimo nariai, turėsime susipažinti su tam tikrais dalykais, kurie yra tikrai valstybės paslaptis reglamentuojantys dalykai. Ypač dirbantys užsienio politikos, saugumo politikos, kitose srityse. Dėl to tą tokį ad hoc, vieno karto pasirašymo elementą ir tokią praktiką būtų labai naudinga įvesti, nes ji yra daugelyje užsienio valstybių.

Taigi pritardamas šiam dokumento projektui, kuris dabar yra, aš vis dėlto raginčiau dar labiau pagalvoti apie šio įstatymo panaudojimo metodiką ir šio įstatymo įdiegimo metodiką, kad liktų nenukentėję tie žmonės, kurie neturėtų nukentėti. Šiuo atveju aš labai pripažįstu tai, ką sakė Žmogaus teisių centras, kad ministerijose, valstybės tarnybos įstaigose turėtų veikti institucija, kuri kontroliuotų situaciją, kuri nebūtų pavaldi ministrui, o, pavyzdžiui, savivaldybės reikalų ministrui, valdymo ministrui, kuri kontroliuotų situaciją ir žiūrėtų, kad kokios nors valstybės tarnybos pareigūnas nepiktnaudžiautų informacijos slaptumu, o slapta ir tarnybine informacija laikytų tik tai, kas iš tikrųjų yra slapta ir svarbu tarnybai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusija dėl šio įstatymo baigėsi. Turėtume apsispręsti dėl pataisų, kurias pateikęs ministras Č.V.Stankevičius ir kurioms nepritaria komitetas. Kiek supratom iš pono J.Razmos kalbėjimo, ministras nenori reikalauti, kad Seime būtų balsuojama dėl šių pataisų. Galim bendru sutarimu nutarti, kad pataisų, kurioms nebuvo pritarta komitete, mes toliau nesvarstome. Taip ir nutariam.

Paskutinis dalykas, ponas J.Razma taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad komiteto išvadose yra siūloma vietoj “Vyriausybės komisijos tvirtinimo” – “Teisę suteikti Prezidentui”. Įstatymo tekste tai nėra pakeista, todėl ar mes sutinkam, kad tokia pataisa būtų padaryta, tai yra ištaisyta techninė klaida. Sutinkam. Visos pataisos yra aptartos.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Pritariam bendru sutarimu pagrindiniam įstatymo projektui. Ar taip pat galime sutarti ir dėl lydinčių įstatymų projektų – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo įstatymo projekto ir Baudžiamojo kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir vieno straipsnio pripažinimu netekusiu galios įstatymo projekto? J.Razma dar nori kalbėti. Prašom.

J.RAZMA. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įgyvendinimo įstatyme taip pat išliko tas netikslumas. Šiuo atveju 1 straipsnio 2 punktas – pasiūlymas Vyriausybei patvirtinti komisijos personalinę sudėtį ir koordinavimo komisijos nuostatus. Tada tai įgyvendinimo įstatyme reiktų išbraukti arba parašyti, kad tai galioja Prezidentui. Nuostatai, ponas J.Listavičius patikslino, Vyriausybei, o sudėtį tiesiog išbrauktume ir būtų toks redakcinis patikslinimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariam taip pat ir šiems patikslinimams, kad Prezidentas tvirtina sudėtį? Sutariam. Tokiu būdu… A.Medalinskas dar nori kalbėti dėl balsavimo motyvų.

A.MEDALINSKAS. Taip, aš savo kalboje minėjau tą dalyką, kad būtų gerai, kad arba vėliau komitetas, arba komitetas pokalbiuose su Vyriausybe pakalbėtų dėl tų dviejų aspektų, kurių dar nėra įstatyme. Tai yra, kad valstybės įstaigoje būtų sudarytas mechanizmas, kuris garantuotų, kad nebūtų piktnaudžiaujama informacijos įslaptinimu. Tai vienas esminis dalykas, kurio dar nėra įstatyme, bet gal tai gali būti įgyvendinimo tvarkoje.

O antras dalykas, kad būtų numatytas vieno karto variantas, kad žmogus galėtų vieną kartą gavęs slaptą informaciją pasirašyti po ja ir ją saugoti. Kol kas to įstatymo laisvas interpretavimas nesuteikia tokios galimybės. Bent jau kol kas tai nebuvo leidžiama. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes dabar kalbame dėl balsavimo motyvų: pritariame po svarstymo ar ne. Pritariame. A.Ažubalis nori dar kalbėti? Papildomai suteikiame ir ponui A.Ažubaliui žodį. Prašom.

A.AŽUBALIS. Pasisakydamas už šias pataisas noriu atkreipti šių pataisų rengėjų dėmesį dėl Vakarų Europos Sąjungos įrašymo. Žinant, kad po metų, po pusantrų Vakarų Europos Sąjunga transformuosis ir taps Europos Sąjungos dalimi, tai tą pavadinimą taip pat, matyt, reikės keisti. Tai tiek, žinant, kad po metų ar pusantrų metų mes turėsime vėl priimti atitinkamą pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai irgi tik pastaba. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Bendru sutarimu mes pritariame visam įstatymų paketui, susijusiam su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo 1, 2, 5, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1779(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Žemės ūkio rūmų įstatymo 1, 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Kviečiu V.Vilimą kalbėti komiteto vardu.

V.VILIMAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žemės ūkio rūmų įstatymas priimtas prieš dvejus metus. Per šį laiką susiformavo jų struktūra, suaktyvėjo veikla. Projekte numatyta patikslinti Žemės ūkio rūmų ir jų narių kai kurias teises ir pareigas, suteikti daugiau teisių įgyvendinant kaimo žmonių savivaldą.

Priėmus teikiamus įstatymų papildymus ir pakeitimus būtų sudarytos palankesnės sąlygos žemės ūkio produkcijos gamintojų savivaldos plėtrai, daugiau susibalansuotų rūmų ir Žemės ūkio ministerijos funkcijos. Įstatymas remiasi kitų Europos šalių atitinkamais įstatymais. Europos Sąjungoje skatinamas žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų grupių bei jų asociacijų steigimas. Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, tai patvirtina ir Europos Sąjungos teisės departamentas.

Atsižvelgta, rengiant įstatymą, į Teisės departamento išvadas, į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus. Kaimo reikalų komitetas pritarė. Kitų siūlymų ir papildymų negauta. Kviečiu gerbiamuosius Seimo narius paremti siūlomas įstatymo pataisas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komiteto vardu A.Bartkus ar kas nors kitas kalbės? Nematau dabar norinčių kalbėti. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui su įvairiais pasiūlymais. Matau daug pataisų, kurias teikia J.Listavičius ir kurioms pagrindinis komitetas nepritaria. Taip pat daug Seimo narių, užsirašiusių diskusijoje. Laikas mūsų yra ribotas. Todėl iš pradžių norėčiau paprašyti tarti žodį ministrą E.Makelį. Prašom. Ministras E.Makelis dėl šio įstatymo projekto.

E.MAKELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Žemės ūkio rūmų įstatymas yra labai svarbus tiek žemės ūkio savivaldai, tiek bendrai sprendžiant ir koordinuojant žemės ūkio klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad yra daug prieštaringų nuomonių, kartu turiu išvadas tiek Finansų ministerijos, tiek Valstybės reformų ir savivaldybių ministerijos, kurios nepritarė siūlomoms nuostatoms, manau, kad reikia duoti laiko Vyriausybei aptarti šį klausimą, nes jis nėra nagrinėtas posėdyje dėl šių pataisų. Siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas daryti pertrauką ir sulaukti Vyriausybės išvadų dėl šio įstatymo projekto. Dar sykį kartoju, kad pagal darbotvarkę mes turėtume daryti posėdžio pertrauką. Yra šeši Seimo nariai, užsirašę kalbėti diskusijoje, mes turėtume vis dėlto nutarti dėl pertraukos. Ar V.Andriukaitis nori pritarti pertraukai? Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pritarti ne tik pertraukai, apskritai šitos pataisos yra atmestinos. Jos net formaliąja logikos prasme yra kritikuotinos. Pažiūrėkite, Žemės ūkio rūmai organizuoja augalų veislininkystę. Ne rūpinasi veislinių gyvulių ir veislinių augalų įdiegimu, bet veislininkyste. Tai ką tada daro ministerija? Aš jau nekalbu apie konsultacinės tarnybos perėmimą. Čia yra patys rimčiausi klausimai. Be to, kas yra Žemės ūkio rūmai? Valdymo institucija ar savivaldos institucija? Jeigu savivaldos, tai kodėl jie gali turėti pajamų? Pajamas gali turėti viešoji įstaiga.

Dar kas įdomu. Pačių Žemės ūkio rūmų niekas neklausė nuomonės, nei Ūkininkų sąjungos, nei Žemdirbių asociacijos, nei konsultavimo tarnybos ir nieko kito. Tai ką, mes nematome šių dalykų? Projektas iš tikrųjų yra atmestinas. Jis turi pereiti tas stadijas, kurios priklauso projekto rengimui. Todėl siūlau nedaryti pertraukos, apskritai atmesti šį projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes galime apgailestauti, kad pagrindinis komitetas nerado galimybių formaliai paprašyti Vyriausybės ir kitų suinteresuotų institucijų išvadų. Todėl Vyriausybės atstovo pono E.Makelio prašymas daryti pertrauką ir suteikti galimybę Vyriausybei apsvarstyti įstatymo projektą ir pateikti išvadas yra visiškai racionalus.

Dabar kalbame tiktai dėl pertraukos darymo ir protokolinio Seimo nutarimo dėl išvadų prašymo priėmimo. Ponas V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kaip visada, taip ir šį kartą išėjo, jei tik kas nors pajudina pirštą kaime, tuoj pat visa Lietuva juda. Šio įstatymo pataisos yra tokios nereikšmingos, dėl kurių tokia reakcija galbūt yra per daug didelė. Tos pataisos yra labai aiškiai suformuluotos, kad nebūtų jokių abejonių dėl tos rūmų veiklos. Ką čia kolega V.Andriukaitis kalbėjo, yra kiti motyvai. Čia, reikia manyti, yra politiniai ar kiti dalykai. Mes Kaimo reikalų komitete svarstydami ir mūsų frakcijos dalis nemanėme, kad čia yra tokių reikalų, kuriuos reikėtų derinti su Vyriausybe. Jeigu Seimas šiandien balsuotų už tai, žinoma, komitetas nesipriešina. Vyriausybės nuomonę visada yra geriau turėti. Aš tik sakau, kad ta Vyriausybės nuomonė neturėtų būti kitokia, kokią yra numatęs komitetas. Manau, būtų geriau, kad apsispręstų pats Seimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu nutarti paprašyti Vyriausybės ir pačių Žemės ūkio rūmų oficialių išvadų dėl šio įstatymo projekto? Galima. Ar reikia balsuoti? Siūlote balsuoti. Prašom registruotis. Registruojamės ir balsuosime, kas už tai, kad Seimas paprašytų protokoliniu nutarimu Vyriausybės ir Žemės ūkio rūmų išvados. Aš jau nenoriu pradėti labai plačių diskusijų. Komitetas turėtų, be abejo, įsiklausyti į įvairius siūlymus, kokios galėtų būti dar išvados. Dabar, pone Stasiški, mes turime tuoj balsuoti.

Dėl vedimo tvarkos – A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Iš tikrųjų šis siūlymas gal nėra pagrįstas, bet tiek to, apie tai nekalbėsiu. Šiame protokoliniame nutarime turėtų būti nurodyta data, kad nebūtų galimybė vėl laidot šiuos bandymus nors kokią tvarką įvesti. Prašom nurodyti daugiausia dvi savaites arba 10 dienų.

PIRMININKAS. Gerai. Tuoj pat nurodysime. Palaukite, ponia Šeriene. Užsiregistravo 59 Seimo nariai. M.Šerienė taip pat dėl vedimo tvarkos. Prašom.

M.ŠERIENĖ. Nežinau, kodėl aš negalėjau ten paspausti savo kalbai prieš pertrauką. Aš esu prieš pertrauką. Nežinau, kodėl. Norėjo kalbėti penki Seimo nariai. Aš buvau prieš, bet man neleido pasižymėti, kad aš esu prieš. Kodėl penki Seimo nariai negali kalbėti, o vieno ministro siūlymas primetamas visam Seimui. Manau, kad mes turėtume teisę pagal Statutą padiskutuoti ir tada nuspręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ministras paprašė suteikti galimybę Vyriausybei pateikti savo išvadas. Manau, kad Seimo diskusija bus kur kas vertingesnė, kai turėsime Vyriausybės išvadas. Dabar mes baikime šias diskusijas. Kadangi lyg ir nėra sutarimo, tai prašom apsispręsti balsuojant, ar Seimas priima protokolinį nutarimą, kuriuo yra prašoma, turbūt užtenka dviejų savaičių, per dvi savaites pateikti Vyriausybės ir Žemės ūkio rūmų išvadas dėl šio įstatymo projekto. Kas už tai, kad toks protokolinis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame už tai, kad Seimas paprašytų Vyriausybės ir Žemės ūkio rūmų išvadų dėl šio įstatymo projekto.

Už – 25, prieš – 13, susilaikė 18. Taigi daugumos šiam siūlymui nėra. Seimas mano, kad Vyriausybės išvadų prašyti nereikia. (Balsai salėje) Aš taip supratau šį sprendimą. Bet, gerbiamieji kolegos, bet kuriuo atveju laikas svarstyti šį klausimą šiandien yra pasibaigęs ir daroma pertrauka iki 12.00 val. Toliau tęsime darbą pagal mūsų darbotvarkę. Taip pat turime daryti klausimo svarstymo pertrauką. Pertrauka iki 12.05 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektas Nr.P-1315(4). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo” projektas Nr.P-1316(4) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Prašom visus rinktis į salę. Dabar svarstysime rezervinius 2a ir 2b klausimus – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektą ir Seimo nutarimo “Dėl etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo” projektą. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pranešėjas – Ž.Jackūnas.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jūsų dėmesiui teikiami Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projekto ketvirtasis variantas ir jį lydinčio teisės akto -Seimo nutarimo “Dėl etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo” projekto ketvirtasis variantas yra parengti atsižvelgiant į viešo klausymo metu, taip pat komiteto posėdžio metu pasakytas pastabas ir siūlymus. Be to, buvo atsižvelgta į Kultūros ministerijos pastabas ir siūlymus bei Teisės departamento išvadą. Komiteto nariai, susipažinę su abiejų dokumentų svarstomais variantais (aš turiu galvoje būtent ketvirtąjį variantą), nusprendė teikti abu projektus svarstyti Seimui. Projektai yra pakoreguoti tiek dalykiniu, tiek teksto kultūros požiūriais. Yra gauta, beje, vakar Teisės departamento išvada, kurioje taip pat yra pastabų, bet nėra labai didelių priekaištų. Priėmimui teikiamame variante į departamento pasiūlymus tikrai bus nesunku atsižvelgti.

Taip pat vakar gautas kultūros ministro raštas, kuriame reiškiama dar, nepaisant susitikimo metu pasakytų abejonių ir bandymų į jas atsižvelgti (iš esmės į daugelį pasakytų pastabų susitikimuose su kultūros ministru yra atsižvelgta), nepaisant to, kultūros ministras vėl yra atsiuntęs tokį raštą, kuriame reiškia tam tikrų abejonių. Esą neaišku, kas fondą valdys. Čia visų pirma kalbama apie etninės kultūros globos fondą, paskyrus tam fondui tam tikrą lėšų sumą, ta suma sumažės Kultūros ministerijos biudžetas, ir panašūs samprotavimai. Šių samprotavimų kontekste noriu priminti naujosios Vyriausybės ir Kultūros ministerijos nuostatą, ypač išreikštą toje kultūrai skirtoje naujosios Vyriausybės programos dalyje. Ta nuostata sako, kad ministerija skirs daugiau dėmesio konkrečioms valstybės kultūros programoms remti, plėtoti ir palaikyti Kultūros ir Meno fondus, pritraukdama privačių ir užsienio fondų lėšas. Aš manau, kad siūloma etninės kultūros globos fondo steigimo idėja tiesiog atliepia minėtą Vyriausybės nuostatą. Todėl man nelabai suprantamos tos abejonės, kurios pakartotinai yra išreikštos ministro pasirašytame rašte.

Kartu aš norėčiau pasakyti, kad net ir tuo atveju, jeigu į fondą nebūtų paskirta valstybės biudžeto lėšų arba būtų paskirta labai nedidelė suma, tai fondas ir yra steigiamas tam, kad jis turėtų galimybę gauti lėšų iš kitų šaltinių, ir ten tie šaltiniai yra nurodyti. Pasipriešinę tokiai idėjai, iš viso mes užkirstume kelią etninės kultūros plėtotei gauti papildomų lėšų. Aš manau, kad tai tokia nuostata, kurią vargu ar būtų galima palaikyti.

Apskritai dar kartą noriu pabrėžti, kad yra kultūros ekspertų nuomonė, ir visų Europos šalių, ir ne tik Europos, bet ir daugelio pasaulio šalių kultūros finansavimo praktika rodo, kad kultūros reiškiniai dažniausiai finansuojami iš pačių įvairiausių šaltinių: steigiant įvairius fondus, gaunant rėmėjų paramą ir t.t. Todėl bandyti vėl viską susprausti į tokius vienus valstybės biudžeto katilo rėmus, aš manau, nėra labai perspektyvi kultūros finansavimo politikos nuostata.

Atsižvelgdamas į Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo svarbą tolesnei Lietuvos etninio tapatumo ir kultūrai raidai, kviečiu jus, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo projektui po svarstymo. Priėmusi šį įstatymą, Lietuva atsistotų tarp tų Europos ir pasaulio šalių, kurios vertina ir saugo savo tautinį tapatumą kaip prielaidą ir sąlygą, padedančią plėsti pasaulio bendrijos kultūrinę įvairovę, tarptautinius kultūros mainus, kultūrų dialogą, praturtinantį visus tuos dialogo ar net polilogo narius.

Baigdamas aš taip pat noriu pasakyti dėl papildomo komiteto sprendimo gauti tam tikrą Vyriausybės išvadą ar nuomonę. Aš noriu pasakyti, kad iš Vyriausybės mes tos nuomonės nesame gavę, nors ir buvo prašyta tai padaryti bene birželio 1 d. Iki šiol iš esmės net projekto, pateikto svarstyti, nėra, nepaisant to, kad esu prašęs kultūros ministrą nedelsiant tai padaryti, bet esą ten yra kažkokia nustatyta tvarka ir iki šiol iš esmės jos nėra. Bet aš manau, kad ta Vyriausybės nuomonė buvo ne kartą pasakyta paties ministro, ji yra pasakyta ir laiške. Laukti kokios nors ypatingos kitos nuomonės, aš manau, nėra labai prasminga.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo pagrindinio komiteto pranešimas. Ačiū gerbiamajam Ž.Jackūnui. Ar ponia E.Kunevičienė norėtų kalbėti papildomo komiteto vardu? Papildomas komitetas prašo pertraukos ir Vyriausybės išvadų. Ar jūs norite kaip nors dar motyvuoti? (Balsai salėje) A.Andriuškevičius. Prašom.

A.ANDRIUŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitete susiformavo tokia nuomonė, kad vis dėlto dera sulaukti Vyriausybės nuomonės, nes ankstesnioji Vyriausybė buvo išreiškusi neigiamą poziciją dėl finansavimo, svarbiausia fondo tarybos steigimo klausimu, nes fondas čia yra numatomas kaip juridinis asmuo. Biudžeto dabar yra tendencija remti programas, o jeigu yra kokie nors fondai, tai jie apskaitomi biudžete. Jeigu šis fondas būtų juridinis asmuo, jis būtų neapskaitomas biudžete ir tokiu būdu jis egzistuotų savarankiškai. Kadangi anksčiau, kaip sakiau, Vyriausybė kalbėjo prieš, todėl mums rūpėjo išgirsti šios Vyriausybės nuomonę. Deja, per pakankamai ilgą laiką negavome jokio įvertinimo. Gerbiamojo Ž.Jackūno pasakytos mintys man visai priimtinos ir aš manyčiau, kad atsižvelgiant į Vyriausybės programos skyrių, būtent tą skyrių, kuris kalba apie kultūrą (ten minima fondų steigimo stambioms programoms remti galimybė), manyčiau, kad ir toks atsakymas iš Vyriausybės būtų teigiamas. Aš asmeniškai manydamas, kad nederėtų trukdyti šito proceso, kviesčiau balsuoti už šį projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo komitetų išvados. Aš noriu dar sykį priminti Statuto reikalavimą, kad visi projektai, kuriuose yra numatytas finansavimas iš biudžeto, visi tokie projektai turėtų turėti Vyriausybės išvadas. Vyriausybės išvadų šiam projektui nėra. Aš noriu paklausti Seimo narių. Šiandien Seimas jau vieną sykį nutarė, kad Vyriausybės išvados nėra reikalingos Seimui kaip tokiam. Tai ar šį kartą prašom Vyriausybės išvadų, ar vėl pasakom, kad mums jų nereikia? Ką? (Šurmulys salėje) Ponas Buškevičiau, prašom nesinervinti. Galbūt Vyriausybė nutars, kad kaip tik reikia skirti daugiau pinigų. Aš noriu priminti Statuto reikalavimą. Ar laikomės Statuto, ar ne? Gerbiamieji kolegos, taigi du Seimo nariai yra užsirašę diskusijai. Tačiau yra iškilęs klausimas ir mes turėtume jį… Trys Seimo nariai, G.Šileikis taip pat. Ar mes tęsiame diskusiją, ar pradžioje sprendžiam klausimą dėl Vyriausybės išvadų ir tokiu atveju dėl pertraukos darymo. Iš pradžių dėl Vyriausybės išvadų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio sprendimo? J.Karosas dėl siūlymo daryti pertrauką ir prašyti Vyriausybės išvadų.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš vadovaujuosi senu lietuvišku posakiu – tylėjimas reiškia sutikimą. Vyriausybės buvo prašoma išvadų ir ilgai jų laukiama. Vadinasi, jeigu ji neatsakė, pritaria šito įstatymo idėjoms ir tiems klausimams, kuriuos šis įstatymas sprendžia. Todėl aš manau, kad nereikia. Buvo prašoma jos išvadų.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Ponas Karosas, paspaudęs mygtuką “už”, kalbėjo “prieš”. Ponia E.Kunevičienė. Prašom.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš manau, kad reikia truputį susitaikyti su esama padėtimi. Jūs gerai žinot, kada pradėjo ta nauja Vyriausybė dirbti, gal duokim jai galimybę. Tikiuosi, kad ilgai dirbs. Nepažeiskime jos interesų žinoti, ką Seimas priiminėja. Reikia būtinai duoti galimybę ir Seimui palaukti. Būkim garbingi, jeigu jau pritarėm programai Vyriausybės ir Prezidento, dabar nepalaikyti Vyriausybės interesų, kaip jūs drįstat.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim sutarti, kad darome maždaug dviejų savaičių pertrauką ir prašom Vyriausybės išvadų. (Balsai salėje) Ne, tai prašom registruotis ir balsuosime. Registruojamės ir balsuosime, ar Seimas daro pertrauką ir prašo Vyriausybės išvadų dėl šio projekto. Taigi kas už tai, kad būtų daroma pertrauka ir prašoma Vyriausybės išvadų, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip.

Už – 13, prieš – 22, sulaikė 15. Taigi Seimui šiuo klausimu nėra svarbi Vyriausybės nuomonė. Tiesiame diskusiją toliau ir J.Karosas gauna galimybę tarti žodį.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiami įstatymo autoriai, aš manau, kad nereikia ypatingai pagrįsti arba įrodinėti, kad etninės kultūros globa šiandien tampa ypač aktualia. Ir aktualia pirmiausia todėl, kad mes integruojamės į Europos kultūrą, į Europos struktūras ir, savaime suprantama, kad kuo ta integracija spartesnė, tuo labiau arba dėmesingiau derėtų rūpintis savo tautiniu mentaliteto išsaugojimu, savo tautinės kultūros išsaugojimu. Todėl tai visiškai suprantama ir aktualu.

Taip pat aišku ir suprantama, jog mes negalim likti uždari kitų kraštų kultūroms, tai yra negalim būti etnocentristai, mes turim būti atviri tiek Vakarų tiek Rytų kultūrai. Mes, aiškus dalykas, turim suprasti, kad tai, kas yra vertybė mums, nėra vertybė galbūt visam pasauliui. Tai labai svarbu, kad mes neliktume nuošaly nuo pasaulio kultūros konteksto. Tačiau nepaisant to, mes turim saugoti tai, kas mums yra tradiciška, sava etninėje kultūroje. Taigi dėl to, kad aktualu rūpintis etnine kultūra, šiandien ypatingai jau įrodinėti nereikia. Klausimas, kaip tai reikia padaryti?

Ir pripažįstant, kad įstatymas iš tiesų šitą klausimą apskritai sprendžia pozityviai, tai yra, man atrodo, kad tos nuostatos, kurios jame įtvirtintos, padės apsaugoti mūsų etninę kultūrą, vis dėlto kai kurie dalykai verčia šiek tiek pasamprotauti. Visų pirma aš ne tiesiai dėl to įstatymo, bet apskritai dėl tam tikrų tendencijų, kurios pastebimos pastarojo laiko mūsų įstatymų leidyboje. Man truputį kelia nerimą vis naujų ir naujų institucijų kūrimas, nemėginant išnaudoti esamų institucijų galimybes spręsti tas ar kitas problemas. Mes, vos ne kasdien priimdami naujus įstatymus, kuriam vis naują instituciją, visą laiką kalbėdami apie tai, kad mes turim racionaliau naudoti mūsų biudžeto lėšas, kurių yra skurdu. Aš žinau, kad šiuo atveju nelabai padoru kalbėti apie biudžeto taupymą, kai kalbam apie etninę kultūrą. Bet aš kalbu apskritai apie šitą problemą. Aš manau, kad būtų galima daug dalykų, šiuo atveju, matyt, ir šitą – Etninės globos tarybą įkomponuoti į esamas struktūras Kultūros ministerijoje. Nors man aiškinama, ir aš tai suprantu, kad Kultūros ministerija visų tų tarybų darbą sužlugdė, todėl baiminamasi, kad ir šiuo atveju taip atsitiks. Ir aš tą baimę suprantu. Taigi viena pastaba.

Dabar antra pastaba. Etninės globos tarybai, kaip specialiai institucijai, numatomi trys etatai. Čia vėl ta pati tema, bet aš gerai suprantu, kad neužteks tų trijų etatų, reikės buhalterio, reikės pinigų patalpoms, reikės techninio personalo. Žodžiu, bet kuri institucija reiškia naujų galimybių atsiradimą. Ir dar vienas dalykas dėl Etninės kultūros globos fondo. Vienintelis šio fondo pajamų šaltinis, kaip jūs matote, yra dotacijos iš valstybės biudžeto. Kadangi kiti šaltiniai yra labai abejotini. Tarkim, pajamos už dividendus. Tai čia yra visiškai suprantama, kad tie pinigai ilgai “nestovės” sąskaitoje. Jie iš karto bus judės. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, kaip rodo Kultūros ir sporto fondo patirtis, šitie pinigai, kurie skiriami fondui, faktiškai paimami iš Kultūros ministerijos biudžeto. Tiek jis jų negauna. Tai jeigu ir šiuo atveju taip bus, o man atrodo, kad taip visiškai gali būti, tada problema yra ta, kad mes iš esmės skriausim kitas Kultūros ministerijas kuruojamas šakas ir sritis. Aš manau, kad mes turėtume įstatyme ryškiau fiksuoti, kad tie pinigai, kurie gaunami į Etninės kultūros fondą, jie turi eiti ne iš Kultūros ministerijos biudžeto, bet kaip atskira mūsų biudžeto pinigų dalis.

Ir galiausiai maža paskutinė pastaba dėl pirmo skyriaus 1 straipsnio. Čia į mane kreipėsi kai kurie kolegos. Čia rašoma: “Šis įstatymas nustato bendrus lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus”. Aš suprantu tą mintį, bet galbūt reikėtų šalia parašyti, kad kitų bendrijų etninės kultūros pagrindus reglamentuoja kitas įstatymas? Čia truputį užgaunančiai veikia, ir tai suprantama, man atrodo.

Mano tokios pastabos. Aš pritariu po svarstymo. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, P.Papovas. Šiam klausimui skirtas laikas labai sparčiai artėja į pabaigą. Kaip? P.Papovas. Prašom. Jeigu galima, tiktai trumpiau.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu labai trumpai ir nekalbėsiu apie šio įstatymo projekto reikšmę ir reikalingumą. Kalbėsiu dėl antrojo ir trečiojo skyrių kai kurių nuostatų, kurios siejasi tam tikra prasme su valstybės institucijų steigimu ir apskritai su valdymo reformų politika.

Turiu apgailestaudamas pasakyti, kad nors dabar mes dirbame pagal dabartinį Statutą, kuriame yra aiškiai įvardintas Valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas, pagal kurio nuostatus mes turime svarstyti visus su valdymu susijusius klausimus, bet nei Seimo valdyba, nei mes, Seimas, nei komitetas, reikia savikritiškai pasakyti – ir aš nepastebėjau, kad čia yra tam tikrų valdymo elementų, ir nesvarstėme šio įstatymo projekto. Kaip tai siejasi su valdymu? Iš esmės antrajame ir trečiajame skyriuose yra numatoma steigti dvi valstybines institucijas. Tai yra etninės kultūros globos taryba – tai juridinis asmuo, tai institucija arba įstaiga ir toliau fondas, kuris taip pat yra juridinis asmuo ir institucija.

Dar norėčiau kalbėti apie šios valstybinės institucijos statusą, nes jis yra labai neaiškus. Kol kas mūsų valstybėje dar nėra tokios institucijos, kuri vykdytų patariamąją ekspertinę funkciją. Patariamąją funkciją vykdo tik patarėjai, o ne institucijos. Tokių institucijų mūsų valdymo politikoje ir valdymo koncepcijoje nėra. Manyčiau, kad ši institucija (ar ji būtų atskaitinga Seimui ir t.t., čia jau kitas klausimas) turėtų būti galbūt ekspertinė priežiūrinė. Štai jos funkcijos. Ką tai reiškia – etninės kultūros globos taryba atskaitinga Seimui, o padeda Prezidentui ir Vyriausybei formuoti politiką? Tiesiog nekorektiška net Prezidento atžvilgiu, manyčiau, kaip Seimui atskaitinga institucija gali padėti Prezidentui? Galbūt jam ir nereikia padėti, jis pats su savo institucijomis sugeba tai daryti? Tai viena.

Antra. Kaip Seimui atskaitinga institucija gali padėti vėlgi Vyriausybei? Vyriausybė atlieka savo funkcijas, ji privalo jas atlikti ir privalo formuoti politiką. Juo labiau kad toliau kalbant apie fondą Vyriausybė tvirtina fondo nuostatus tarybos teikimu. Vėl diskredituojama taryba. Galbūt tarybai pritariant tvirtina nuostatus? Bet Seimui atskaitinga taryba rengia fondo nuostatus ir teikia Vyriausybei. Žinoma, jeigu teiktų Seimui, tai visiškai natūralu. Bet kai Seimui atskaitinga institucija teikia Vyriausybei, yra tiesiog nekorektiška. Ir valdymo prasme iš tikrųjų yra kolizijos, labai didelės kolizijos. Manyčiau, jeigu atskaitinga Seimui, tai ji turi turėti reikalų su Seimu. Be abejo, tokia taryba, susidedanti iš garbingų atstovų, turėtų teikti išvadas, turėtų pritarti ar nepritarti projektams, programoms, o ne atvirkščiai. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų tobulinti tas nuostatas, kurios yra susijusios su valdymo reikalais. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu G.Šileikį.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti šio įstatymo rengėjams, kurių dauguma yra šioje salėje. Pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį ir prisiimti kaltę visi, ir Seimas, ir buvęs Seimas, ir buvusi Vyriausybė, jog etninei kultūrai iki šiol nebuvo skiriama deramo dėmesio. Būtent šis įstatymas jau pradeda visą sisteminį nuoseklų ir tęstiną rūpinimąsi etnine kultūra. Tai yra pagrindų pagrindas, ir iš esmės mes visi turėtume pakankamai gerai įsisąmoninti, jog tai yra tos vertybės, kurios yra perduodamos iš kartos į kartą ir kurias mes turėtume gerbti ir vertinti, ir jos turėtų likti kiek įmanoma mažiau pakitusios.

Dėl abejonių, išsakytų prieš tai kolegų. Mūsų nuostata yra tokia, kad pirmiausia tai yra valstybinės reikšmės ir lygmens rūpestis, nes ta žala, kuri jau yra padaryta tuo nesirūpinimu, yra nemaža. Prie Seimo ši taryba steigiama todėl, kad pačiu aukščiausiu lygiu parodytume valstybės rūpestį.

Taip pat norėčiau pasakyti, jog valstybės ir apskričių savivaldybių suteikiama pagalba yra būtina. Gerai, jeigu yra geranoriški savivaldybių vadovai. Jie šiais klausimais rūpinasi, bet dažnai mes susiduriame su abejingumu, todėl mūsų nutautėjimas labai sparčiai pažeidžia mūsų šaknis.

Dar vienas svarbus momentas – etninę kultūrą būtina integruoti į įvairias sritis. Pradedant nuo valstybės valdymo, kur mes turime pakankamai stiprių tradicijų ir turime jas išlaikyti. Turime jų ir dabartiniame gyvenime, netgi iki sporto ir maisto gaminimo. Etninė kultūra apima visumą, ji plačiąja prasme yra labai svarbus mūsų valstybės išlikimo faktorius.

Dėl finansavimo abejojama ir siūloma, kad fondas būtų kuriamas tik iš biudžeto lėšų. Ne, mes esame labai unikali valstybė, tauta, turinti labai unikalią, pripažintą tarptautiniu mastu, kultūrą. Yra fondų, netgi UNESCO, sakykime, labai palankiai žiūri į mūsų kultūrą, ir paramos sulauktume.

Buvo pasakyta viena abejonė, kad tas fondas būtų tik iš biudžeto. Jokiu būdu, nes yra ilgalaikės programos, ir šis fondas finansuotų ilgalaikes programas: trejų, penkerių metų, o tos lėšos, kurios būtų skiriamos iš biudžeto, būtų skirtos tiktai vienerių metų trumpalaikėms programoms įgyvendinti.

Siūlau Biudžeto ir finansų komitetui nesumažinti kultūrai skirtų lėšų, kiek būtų skiriama šiam etninės kultūros fondui. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo visos diskusijos. Turime išspręsti vieną formalią problemą. Yra pateikta S.Buškevičiaus pataisa. Jinai buvo pateikta birželio 15 d. Man dabar sunku suprasti, kodėl pagrindinis komitetas, svarstydamas šį projektą birželio 23 d., nepateikė išvadų dėl S.Buškevičiaus pataisos ir jos neapsvarstė. Mes turime tai daryti Seime. Todėl aš dar sykį kviečiu į tribūną Ž.Jackūną. Žodis suteikiamas S.Buškevičiui pristatyti savo pataisą. Paspauskite mygtuką, pone Buškevičiau. Prašom.

S.BUŠKEVIČIUS. Aš pasiūliau II skyriaus 8 straipsnį papildyti 3 punktu. Tai, manau, yra labai svarbu. Su tuo sutinka Valstybinė lietuvių kalbos komisija, būtent kad Vyriausybė turėtų imtis atsakomybės užtikrinti tarmių, etninių vietovardžių… Tą mes čia, Seime, jau esame priėmę ir svarstę. Siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Pone Jackūnai, jūsų nuomonė.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš noriu pasakyti, kad mes svarstėme, tik nežinau, kodėl nėra šioje išvadoje. Buvo tokia gana nedviprasmiška nuomonė. Įrašyti tokią nuostatą, kad tarptautiniai žodžiai būtų keičiami lietuviškais atitikmenimis, yra labai specifinė nuostata, iš tiesų labiau priklausanti kalbos norminimo sričiai, ir labai abejotina, ar etninės kultūros, tokios bendrosios politikos įgyvendinimą kuruojančios institucijos ar žmonės, skirti į tas institucijas, yra pajėgūs imtis tokio labai specifinio kalbos norminimo uždavinio. Aš manau, kad tai tiesiog ne šio įstatymo klausimas. Mes pasirinkome abstraktesnį pasakymą, kad reikia išlaikyti etnokalbinį savitumą, tarmių ypatumus ir panašius dalykus. Tam visiškai neprieštaravo ponia D.Mikulėnienė. Iš pradžių ji net pasiūlė dėti tašką po “išsaugoti etnokalbinį savitumą”. Aš siūlyčiau nepritarti, nes abejoju tokio įrašymo būtent į šį įstatymą prasmingumu.

PIRMININKAS. Jūsų komitetas nepritarė šiai pataisai. Prašom. J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu prieš tokį mėgėjišką problemų sprendimą, kurį siūlė gerbiamasis S.Buškevičius. Todėl aš nepritariu tokiai pataisai.

PIRMININKAS. Ar ponas V.Čepas pritaria pataisai?

V.ČEPAS. Aš pritarčiau pataisai. Nežinau, kodėl gerbiamasis Ž.Jackūnas taip prieštarauja. Gerbiamieji kolegos, jeigu atsimenate, prieš pusmetį mes esame priėmę taip pat S.Buškevičiaus (…) įstatymą. Čia kalbėjo ponia D.Mikulėnienė. Deja, tas įstatymas taip ir guli. Mes kaip rašėme vietovardžius, hidronimus ir visokius kitokius pavadinimus svetima kalba, ir dabar rašom. Manau, kad tikrai būtų galima palaikyti. Nesugadintų tai reikalo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl S.Buškevičiaus teikiamos pataisos, kuriai komitetas nepritarė. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Kas už tai, kad S.Buškevičiaus pataisa būtų priimta, balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už – 23, prieš – 5, susilaikė 23. Ar ponia R.Melnikienė už? Prašom registruotis dar kartą. Aš negaliu pridėti.

Prašom registruotis dar kartą. Registruokitės tiksliai. Prašom registruotis. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl S.Buškevičiaus pataisos. Kas remia pataisą, balsuoja už, kas jos neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 32, prieš – 4, susilaikė 16. Taigi pataisa yra priimta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti įstatymo projektui ir lydinčiam Seimo nutarimo projektui po svarstymo? Galim pritarti, taip? Pritariam.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 298¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1634(2) (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 298¹ straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Taigi įstatymo projektas Nr.P-1634(2). Prašom, Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektas jau buvo teikiamas. Buvo svarstomas. Buvo vertingų pastabų. Atsižvelgiant į jas jis yra patobulintas, todėl dabar skliausteliuose yra antras numeris. Jame patikslinta tai, kad nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinių teisės pažeidimų byloje ir svarstant tai, ar nuobauda neviršija teisingumo ribų, sprendimą daro tiktai teismas. Anksčiau buvo numatyta, kad ir pareigūnas, kuris skiria nuobaudą, gali sveiku protu nutarti, jog įstatymo reikalaujama nuobauda yra per didelė vertinant patį nusižengimą ir galima jos neskirti. Dėl to buvo įvairių ginčų, pastabų ir vis dėlto, kadangi tai yra teisingumo dalykas, o teisingumą vykdo tik teismai, pasirinktas toks formulavimas, kad teismui paliekama galimybė daryti būtent tokį sprendimą: panaikinti skirtą administracinę nuobaudą ir nutraukti bylą, jeigu teismas padaro išvadą, aiškiai nustato, kad yra tam tikrų faktų ir aplinkybių, jog tos nuobaudos skyrimas prieštarautų teisingumo principui. Štai ir visa esmė. Jinai jau pakankamai aiškinta, apie tai ir diskutuota. Ankstesniame projekte buvo nurodyta daug kriterijų, kurie turi būti teismo sprendime (šiuo atveju jau ne pareigūno, o tiktai teismo sprendime) išvardijami arba nurodomi.

Yra kai kurių Teisės departamento redakcinių siūlymų, kuriuos aš galiu komentuoti. Kaip jūs norėtumėte. Beveik visi jie yra tinkami kaip patikslinimai. Pora Teisės departamento abejonių dėl antrosios dalies 4, 7 papunkčio. Tai man tie abejojimai nevisiškai suprantami ir įtikinantys. Nemanau, kad reikėtų išbraukti 4 ir 7 papunkčius. O kiti redakciniai papildymai, patikslinimai yra priimtini. Jūs turbūt turite ir Teisės departamento išvadas, galiu komentuoti, jeigu to pageidausite.

PIRMININKAS. Kol kas niekas nenori jūsų ko nors klausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime šioje vietoje pritarti po pateikimo? Galime ir pritariame po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seniūnų sueiga siūlo svarstyti įstatymą jau po vasaros atostogų. Ar sutariame dėl tokių siūlymų?

V.LANDSBERGIS. Aš nežinau, ar tik po atostogų, nes iš tikrųjų čia nėra naujas dalykas. Mes dėl jo esame diskutavę ir Seimo posėdy jį pateikiant, ir komitete. Jis yra nagrinėtas, dėl jo diskutuota, jis aptartas su konsultantais. Pagalvokime, gal galėtume be ypatingų laiko sąnaudų priimti dar iki vasaros.

PIRMININKAS. Aš dabar neturiu ką daugiau pasiūlyti. Galiu tik pasiūlyti Seniūnų sueigai artimiausiu metu apsvarstyti.

V.LANDSBERGIS. Galbūt tegul komitetas pasisako, o Seniūnų sueiga galės akceptuoti, jeigu komitetas mato, kad čia nėra didelių problemų ir galima teikti priimti.

PIRMININKAS. Gerai. Mes paprašysime komiteto, kad jie pasižiūrėtų, ar gali greičiau padaryti išvadas, tada Seniūnų sueiga pasiūlys kitą datą. Kol kas lieka taip, kaip yra nutarta dabar.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8¹, 32, 35, 82, 82¹, 282, 284, 290, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 283 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1708(3) (pateikimas)

1-8 darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 283 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.1708(3). Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, dėl šių pakeitimų ir patikslinimų taip pat jau yra diskutuota. Jie buvo grąžinti tobulinti, patobulinti, ir dabar vėl teikiami jau patobulinus, kitaip sakant, su viltimi, kad prieštaravimai yra suderinti. Aš primenu trumpai, kad tai yra sankcijos dėl nelegalų įgabenimo į Lietuvą. Viena vertus, bauda yra sugriežtinta, kita vertus, yra įvesta galimybė bausti kokia nors bauda iki penkerių metų arba bauda, o svarbiausia yra tai, kad nebūtinai tas nelegalus migrantas turi būti teisiamas ir laikomas Lietuvos kalėjime. Jis gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir deportuojamas. Tuo būdu implikuojamas privalomas deportavimas, kas yra praktikuojama, kas yra paprasčiau ir naudingiau, negu laikyti kalėjimuose kokius mažai susivokiančius asmenis, suviliotus keliauti į Europą. Tai dabar yra teisiškai sureguliuota, kad neatrodytų, kad jie būtinai turi sėdėti Lietuvoje kalėjimuose.

Kiti Baudžiamojo kodekso pataisymai, dėl kurių irgi buvo mūsų nemažai diskutuojama, tai yra baudos už kyšininkavimą su tam tikrais niuansais, nes mūsų teismai, visa teisėsauga susidurdavo su išsisukimu tais atvejais, kai pareigūnas priimdavo kyšį už veiksmus, kurių jis negali atlikti. Kitaip sakant, apgavystė prisidėdavo prie kyšininkavimo arba jis galėjo būti baudžiamas tik už sukčiavimą, jeigu iš tikrųjų tą kyšį paėmęs nepadarė tos paslaugos, už kurią paėmė kyšį, arba jeigu gindamasis teisme įrodinėja, kad jis ir nebūtų galėjęs padaryti, tik paėmė pinigus. Tai šiuo atveju tai yra sugriežtinta ir pasakyta, kad tokios veikos traktuojamos kaip kyšio paėmimas, nepaisant to, kad jis pagal einamas pareigas negalėjo atlikti veikų, kad tokio išsisukimo nebūtų. Čia trumpas paprastas paaiškinimas šių problemų, susijusių su korupcija ir kyšininkavimu.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai nori paklausti. A.Stasiulevičius pirmasis.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau paklausti dėl 4 straipsnio. Jame numatoma, kad nelegalus migrantas, tai yra užsienietis, neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, siekdamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai patekti į trečiąją šalį, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir t.t. Aš manau, kad teoriškai gali būti ir tokia galimybė, kad tas nelegalus užsienietis nesiekė pakliūti į kitą, trečiąją šalį, o, sakykime, lieka Lietuvoje. Ar jam taikoma ši nuostata, ar ne? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Logiškai išeitų, kad jeigu jis norės pasunkinti savo padėtį, tai gali sakyti, aš nesiekiau pereiti į kitą valstybę, aš norėjau nelegaliai apsigyventi Lietuvoje, tada jis turėtų apsigyventi Lukiškėse, be šios galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir deportuoti.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl 2 straipsnio. Ar nereikėtų atsisakyti “laisvės atėmimo” vietoje “baudų mokėjimo”, nes bus prarastos ne vien baudų lėšos, bet ir papildomos lėšos iš valstybės biudžeto? Ar netikslingiau būtų palikti atidirbimą numatytomis sąlygomis? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Jūsų pasiūlymas tikrai gali būti vertas dėmesio. Manau, kad komitetas, kuris svarstys tai, gali pagalvoti bei gali pasiūlyti tokią formą. Iš tikrųjų čia mes nekeičiame anksčiau buvusios nuostatos, tik šiek tiek patiksliname anksčiau buvusią formuluotę. Galbūt čia galima atrasti ir tokią vietą, kur kartu su teismo galimybe pakeisti baudą laisvės atėmimu, na, kokiu nors priverstiniu atidirbimu. Aš nežinau, kaip tai iš viso kodekse būna formuluojama. Čia yra įpareigojimas atlikti nemokamų darbų per iki 1000 valandų laiką. Galbūt to ir pakanka, nes tokia galimybė yra. Galbūt jūs irgi pagalvokite, ar tai, kas dabar yra siūloma – arba atidėti baudos vykdymą įpareigojant atlikti nemokamų darbų – yra tai, ką jūs siūlote, ar jūs dar ką nors daugiau siūlote.

J.LISTAVIČIUS. Šitą.

V.LANDSBERGIS. Tas jau yra įrašyta.

J.LISTAVIČIUS. Bet nereikia…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nediskutuokite.

V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad komitete bus galimybė niuansus išsiaiškinti.

PIRMININKAS. Visi klausimai. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime pritarti. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir dėl datų. Vėl Seniūnų sueiga manė, kad rugsėjo mėnesį, tačiau, kiek man pranešė Sekretoriatas, komitetas yra pasiruošęs, atrodo, apsvarstyti šiuos projektus greičiau. Todėl galbūt artimiausią savaitę tokios išvados bus padarytos, nes tai iš tikrųjų yra… A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Aš tikrai kviesčiau Seimo narius pritarti pateikimui, o datą nustatyti anksčiau. Galbūt būtų įmanoma dar šią sesiją, kai bus priiminėjami visi kodeksai, kurie jau yra apsvarstyti, būtų galima priimti ir šias pataisas.

PIRMININKAS. Gerai. Mes sutarėme, kad preliminarią svarstymo datą numatome po savaitės, liepos 1 d. per anksti, nes komitetas kažin ar bus baigęs. Gal liepos 7 d. numatom, o toliau žiūrėsim, kaip išeina. Taip? Tai sutariam dėl datos, taip?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25, 35, 317 ir 318 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir papildymo 317¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1896 (pateikimas)

Tada 1-9 darbotvarkės klausimas Nr.P-1896 – Baudžiamojo kodekso 25, 35, 317 ir 318 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir papildymo 317¹ straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, čia yra straipsniai, kurie kalba apie tai, kas tradiciškai vadinama pramoniniu šnipinėjimu arba informacijos apsauga informacijos nuosavybės teise tos profesinės paslapties, komercinės paslapties. Yra tiesiog reikmė suvienodinti sąvokas, kurios dabartiniuose įstatymuose ir kodeksuose yra įvairios. Net Konstitucijoje vėl kitokie tie terminai vartojami. Tai yra viena reikmė.

Kita reikmė yra ta, kad pagal seno kodekso pramoninio šnipinėjimo straipsnį nėra jokios atsakomybės asmeniui, kuris, pavyzdžiui, ateitų į individualią nepramoninę įmonę. Pramoninis šnipinėjimas implikuoja tam tikrą apibrėžtą sferą. Bet į nepramoninę įmonę ir, pavyzdžiui, pagrobia arba sunaikina informaciją, kaip labai dažnai dabar gali pasitaikyti galimybė pakenkti konkurentui sunaikinant kompiuteriuose esamą informaciją ir panašiai. Taigi gyvenimas tiesiog iškelia tokią reikmę papildyti ir kai ką patikslinti.

PIRMININKAS. Niekas nenori klausti jūsų, gerbiamasis Pirmininke. Taigi galim, matyt, bendru sutarimu pritarti pateikimui. Ir pritariam. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia yra naujas įstatymo projektas, todėl kažin ar šitoj sesijoj mes jį tikrai spėsim apsvarstyti. Siūloma rugsėjo mėnesį svarstyti.

V.LANDSBERGIS. Taip, sutinku. Nebent jeigu komitetas matytų, kad čia problemų nėra, o aktualumas labai didelis ir pasiūlytų pagreitinti. Bet kol kas galima taip planuoti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 126 ir 417 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Taigi čia viskas yra sutarta. Ir 1-10 darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 126 ir 417 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1675. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Čia, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, vėl įstatymo projektas, kuris buvo svarstomas, gana karštai ir sudėtingai svarstomas ir šioje salėje jį pateikiant, ir komitetuose, pagrindiniame komitete, ir su daugeliu ekspertų. Tai išžaginimo bylų iškėlimas. Jau tada aiškinau, kad kai šio sunkaus nusikaltimo bylų iškėlimas daromas priklausomas nuo nukentėjusios veiksmų, ar ji skundžiasi, ar ne, arba pateikusi skundą, paskui kam nors paveikus, jį atsiima, ir tada tartum to sunkaus nusikaltimo nė nebūta, ir bausmė nebereikalinga, tai yra nelogiška. Prieštarauja tam, ką mes turbūt suprantame, kad tai nėra koks nors buitinis ginčas, apsimušimas ir susitaikymas. Kad tai yra sunkus nusikaltimas, toks pat kaip nužudymas. Jeigu giminės, pavyzdžiui, atleidžia žudikui, tai nereiškia, kad jis gali būti neteisiamas, o byla gali būti nutraukiama. Tą aš jau esu aiškinęs. Iš tikrųjų užtruko šio įstatymo priėmimas dėl tam tikrų diskusijų apie įvairias galimas aplinkybes ar panašiai. Bet tuo metu, kol mes diskutavom ir buvo atidėtas priėmimas šio įstatymo, kaip tiktai vyko ir tokios bylos, labai rezonansinės, pasakyčiau, būtent išprievartavimo bylos, apie kurias skaitydami spaudoje arba stebėdami televizijos ekranuose, manau, turėjom padaryti išvadą, jog paliekant taip, kaip yra ir galimybę aukai daryti poveikį, ją terorizuoti ar kaip nors kitaip paveikti, galimi tokie rezultatai, kurie rodo mums visiškai pasikeitusį žmogų, tartum palaužtą, pakeistą asmenybę. Arba nesuprantamą teismo sprendimą. Žinoma, jis suprantamas pagal esamą kodeksą. Kaip Kėdainių išprievartavimo, labai žiauraus, sumušant nepilnametę mergaitę, byloje, kai ji po labai ilgai vilkinamo proceso atsiėmė savo parodymus, nors visi prisimena, kokia buvo jos išvaizda, kaip ji buvo sudaužyta ir nukankinta, o dabar liudija, kad visa tai vyko jos pačios noru, ir paleidžiami labai brutalūs ir šiurkštūs nusikaltėliai. Ta byla, žinoma, vėl grąžinta persvarstyti Generalinės prokuratūros sprendimu. Tačiau pats išteisinimas tikrai buvo šokiruojantis ir vėl mums parodė Baudžiamojo kodekso ydą, kad galima imtis naujų veiksmų prieš nukentėjusį žmogų tam, kad nusikaltėliai išvengtų bausmės. Todėl aš labai prašau palaikyti dabar naujos redakcijos šį įstatyminį pasiūlymą. Iš esmės tai yra, kaip jūs galite pastebėti, tiktai pašalinimas vieno 118 straipsnio iš kodekso, to straipsnio, pagal kurį nurodoma, kad gali būti nutraukiamos bylos arba bylos keliamos tik dėl nukentėjusios skundo. Jeigu to skundo nėra arba jeigu jis atsiimamas, tai jau byla ir nekeliama. Tai šitas 118 straipsnis, tiesiog kaip numeracija, kur kalbama apie išžaginimus, išimamas iš tų lengvatinių išlygų.

PIRMININKAS. Nori paklausti V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pone Seimo Pirmininke, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad jūs jau antrą kartą, nepaisydamas Teisės komiteto tokio skeptiško požiūrio, teikiate šias pataisas. Tai yra labai šiuolaikiškas požiūris. Neseniai buvau Kelne Europos Sąjungos ministrų susitikime, kur buvo svarstomos prievartos prieš asmenį problemos, ir kaip tik buvo pabrėžta, kad asmens skundas ir pats asmuo neturi tapti tiktai nusikaltimo įrodymo priemone, kad asmuo pirmiausia turi būti ginamas visuomenės. Kita vertus, aš noriu paklausti, ar jums neatrodo, kad labai reikėtų įteisinti vaizdo įrašus ir jų reikšmę įrodant nusikaltimą? Galbūt reikėtų tai įtraukti į Baudžiamojo proceso kodeksą. Ačiū. Vaizdo įrašai patvirtintų tai, ką jūs kalbėjot apie Kėdainiuose išprievartautą nepilnametę. Jeigu vaizdo įrašas būtų patikima priemonė ir jį atliktų teisėsaugos institucijos, tai paskui pati auka jokiu būdu negalėtų atsiimti parodymų, nes nufilmuotas vaizdas būtų aiškiausias įrodymas.

V.LANDSBERGIS. Ačiū už priminimą šios problemos, kuri jau buvo diskutuojama. Reikėtų pasitikrinti, ar tai jau įvesta. Čia teisininkai gali prisiminti, ar tai jau įvesta į procesinius nuostatus, būtent fiksuotas parodymas, net jeigu po to liudininkas atsiima parodymus, kad jis vis tiek lieka kaip galiojantis ir teismui reikšmingas parodymas. Nes tai taip pat liudytojo arba nukentėjusiojo apsauga nuo vėlesnių būsimų spaudimų, šantažo arba papirkimo atsiimti. Tačiau jeigu remiamasi pirmuoju betarpišku parodymu ir toliau, tada nėra prasmės jį šantažuoti, kad jis atsiimtų, ir yra tam tikra apsauga, žinoma, ir didesnis teismo sprendimų patikimumas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir vėl priklauso nuo komiteto apsisprendimo, tai yra iš naujo įregistruotas įstatymo projektas, galbūt komitetas ras galimybę jį greičiau apsvarstyti. Paliekame rugsėjo mėnesio datą, tačiau jeigu komitetas…

V.LANDSBERGIS. Dovanokite, nėra rugsėjo mėnesio, gal neįrašinėkime rugsėjo mėnesio, čia tiesiog tik metai.

PIRMININKAS. Ne, yra įrašyta.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau tikėtis, kad komitetas, grįždamas dar kartą prie plačiai nagrinėto pasiūlymo, teiks dar šioje sesijoje, liepos mėnesį.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 91 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1855(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Taip ir sutariame. Dabar 1-11 darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 91 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1855. Pateikimas. Pranešėjas – taip pat Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, čia yra siūlymas pakeisti, patobulinti Seimo rinkimų įstatymą toje vietoje, kur kalbama apie pakartotinius rinkimus apygardose, kai apygardose lieka vakuojanti vieta. Mums tai praktiškai labai žinomas klausimas. Man regis, kad net anoje Seimo kadencijoje mes esame kažką panašaus svarstę, ar tik ne pono J.Bernatonio siūlymu. Ten buvo šiek tiek kitaip, kai sąrašas pasibaigia, ką reikėjo daryti. Šiuo atveju yra visiškai paprastas reikalas: yra apygarda, yra vakuojanti vieta ir kai pakartotiniai rinkimai neįvyksta, ir dar kartą neįvyksta, ir dar kartą neįvyksta. Tai yra ir tam tikra Seimo diskreditacija, ir lėšos, siekiančios šimtą tūkstančių litų vienos apygardos rinkimų organizavimui. Yra tam tikra tikrovė, kad piliečiai nesidomi pakartotiniais rinkimais, ir jie retai kada įvyksta. Per laikotarpį, kai mes jau gyvename pagal 1992 metų Konstituciją, buvo 16 tų pakartotinių rinkimų, ir tik 4 baigėsi kokiu nors rezultatu, o 12 buvo nerezultatyvūs.

Įstatyme numatoma, kad nerengiami tokie rinkimai, kai iki eilinių konstitucinių rinkimų, t.y. pagal Konstitucijos numatytą visuotinių rinkimų terminą, yra likę mažiau kaip pusmetis. Mums atrodo… Šiuo atveju aš sakau mums, nes tai buvo aptarta mano susitikime su frakcijų atstovais gegužės 7 dieną, buvo kai kurių frakcijų pirmininkai, kai kurių atstovai, ir visi ten dalyvavę pritarė, galima sakyti, kad mes sutarėme, jog šį terminą tikslinga pakeisti ir nerengti rikimų, kai liko mažiau kaip vieneri metai. Ne mažiau kaip pusmetis, kai jau iš viso visu tempu rengiama naujų rinkimų kampanija. Bet pas mus kampanija beveik permanentinė, o svarbiausia, kad vis tiek likus mažiau kaip metams labai sunku tikėtis, kad tai būtų patrauklus įvykis rinkėjams, žinantiems, kad štai artėja tikri visuotiniai rinkimai, ir greičiausiai jie vis tiek neįvyktų. Tačiau dabar įstatymas įpareigoja juos rengti ir išmesti pinigus. Štai kodėl aš siūlau tokį pakeitimą. Jis kyla ir iš pono Z.Vaigausko apmąstymų bei siūlymų ir susilaukė paramos frakcijų atstovų pasitarime gegužės 7 dieną.

PIRMININKAS. Penki Seimo nariai nori paklausti. Č.Juršėnas pirmasis.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia norėjau pasakyti, kad demokratija visur ir visada kainuoja. Čia mes negalime būti išimtis. Bet vis dėlto ar nebūtų korektiška, jeigu, sakysime, šis įstatymas bus priimamas, įrašyti dar vieną straipsnį, kad jis įsigalioja nuo naujos kadencijos, t.y. kad visoms apygardoms, visiems rinkėjams būtų užtikrinamos lygios teisės ir galimybės. Tai yra siūlau priimti, bet kad jis įsigaliotų nuo naujos kadencijos.

V.LANDSBERGIS. Galima nustatyti kokius nors terminus, kad jis įsigalioja ne nuo tada, kai priimamas, bet, aš manau, vertėtų pamąstyti, ar tai tikrai taip racionalu, kaip jums dabar gal spontaniškai pasirodė.

Č.JURŠĖNAS. Demokratija yra demokratija.

V.LANDSBERGIS. Matote, galima ir kas mėnesį daryti rinkimus ir sakyti, kad mokame už demokratiją, bet ar ne diskredituojame pačios demokratijos? Galima plačiau, visapusiškiau pagalvoti.

PIRMININKAS. Dabar klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Ačiū. Jau atsakė, nes mano klausimas taip pat nuo kada.

PIRMININKAS. Dabar klausia S.Kubiliūnas. Prašom.

S.KUBILIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, ir dabartinėje redakcijoje, ir siūlomoje yra tokia skelbtina rinkimų data, bet ji truputį priklauso nuo rinkimų komisijos, nėra labai savarankiška. Ar ne geriau būtų atsiremti į kitą datą, kaip numatyta įstatymo 6 straipsnyje: nuo dienos, kai atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus. Tai būtų labai tiksli data, ir ją peržengus visi žinotų, kad nebus tų rinkimų, būtų iš anksto žinoma, ir visuomenei žinoma. Kaip jūs manote, ar nevertėtų konkrečią dieną pasirinkti?

V.LANDSBERGIS. Galbūt aš ne visai supratau jūsų pasiūlymą, nes ataskaitos taškas yra eiliniai Seimo rinkimai, ir data skaičiuojama pagal Konstituciją, tada grįžtant atgal metų terminas yra labai aiškus. O kaip skaičiuoti nuo to, kada atsirado reikmė kur nors daryti rinkimus? (Balsas salėje) Bet kiek laiko? Jeigu nuo mandato nutrūkimo liko mažiau kaip metai arba pusantrų? Turbūt kaip alternatyvus pasiūlymas gali būti svarstytinas. Tai, be abejo, patenka į idėjų banką.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Labai ačiū. Yra tokia lietuvių liaudies patarlė: “Neik tuo keliu, kur du kartus suklupai”. Šiame projekte jūs labai korektiškai prisirišate prie termino, kad jeigu liko labai nedaug iki Seimo rinkimų, tai tada įstatymas turėtų neįpareigoti. Man regis, rinkimai yra tam tikras įpareigojimas ir rinkėjams, dar daugiau – jiems yra duodama galimybė išsirinkti. Ar nebūtų galima kitaip pažvelgti į problemą? Jeigu rinkėjai apygardoje du kartus nepasinaudojo galimybe, tai gal neverta rengti tų rinkimų trečią kartą, pasinaudojus mūsų tautos išmintimi?

V.LANDSBERGIS. Be abejo, yra tokia išmintis, kad nereikia du kartus minti ant grėblio, tuo labiau trečią kartą ant to paties grėblio. Būtų galima priimti papildomą kriterijų. Tarkim, liko daugiau kaip metai, tačiau jau du ar tris kartus toje apygardoje neįvyko rinkimai. Tada konstatuojame, kad rinkėjai nesuinteresuoti. O vis dėlto tai gali būti labai ginčijama. Sakysime, buvo nesuinteresuoti, staiga pasidarė suinteresuoti, o mes jiems rikimų teisę jau atimame. Aš manau, gal tas trumpas likęs terminas būtų objektyvesnis kriterijus.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, man yra nevisiškai aišku, ar Konstitucijoje nėra nustatyta ši rinkimų data, ar čia nebus kolizijos su Konstitucija? Ten, atrodo, yra nustatyta, kad rinkimai gali būti ne anksčiau, jeigu yra likę šeši mėnesiai. Tai viena. Antra. Jūs galėtumėte paaiškinti. Jeigu įvyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai, tai tie pirmalaikiai Seimo rinkimai tada tęsiasi per ketverių metų kadenciją nuo tos dienos, kai jie buvo išrinkti.

Nebūtinai turime grįžti prie spalio mėnesio, nuolatinių rinkimų datos. Kaip tai būtų tada?

V.LANDSBERGIS. Šiuo atveju, man atrodo, visai aišku. Visa Seimo kadencija, taip sakant, konstitucinis terminas yra ketveri metai. Ir dabar mes turim spalio mėnesį todėl, kad 1992 m. įvyko ankstesni rinkimai. Ne vasario mėnesį einant nuo 1990 m., o anksčiau, todėl tie ketveri metai visą laiką atsiduria šioje vietoje. Jeigu kada nors įvyktų ankstesni rinkimai, ta data vėl persikeltų. Konstitucija nenustato datos, tik kadencijos trukmę. Kadencijos trukmės konstitucinė data yra po ketverių metų po to, kai įvyko Seimo rinkimai. Mes niekur čia nesuklystumėm. O normos dėl pusės metų Konstitucijoje nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi visi klausimai. Ar galime pritarti po pateikimo? J.Karosas prašo žodžio dėl motyvų. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų suprantu šio pasiūlymo aktualumą ir jis visai suprantamas, bet yra vienas momentas, kuris man kelia tam tikrų minčių. Konstitucijoje kalbant apie Seimo rinkimus sakoma, kad jie remiasi visuotine ir lygia rinkimų teise. Ar šiuo atveju darant tokias korekcijas nebus tokia teisė pažeista? Ačiū. Abejoju, bet aš palaikau, žinoma.

V.LANDSBERGIS. Aš galiu pasakyti, kad žiūrint labai sausai ir formaliai, tai ir vienas mėnuo gali būti interpretuojamas kaip teisės pažeidimas. O gal mėnesiui likus kas nors turėjo teisę išsirinkti, bet mes turbūt taip jau neinam prieš sveiką protą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Reikia balsuoti. Registruojamės ir balsuosim. Balsuosim dėl to, ar pradedam šio įstatymo svarstymo procedūrą. Jeigu nutarsim pradėti, tai pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Seime svarstytume rugsėjo mėnesį, rugsėjo 16 d. Prašom registruotis ir dabar balsuosime.

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Kas už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra, balsuoja už. Galvojantys kitaip, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Už balsavo 48, susilaikė 2. Taigi svarstymo procedūra yra pradedama. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Įsteigti Valstybinę psichikos sveikatos apsaugos komisiją” projektas Nr.P-1911 (pateikimas)

Lieka 12 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Įsteigti Valstybinę psichikos sveikatos apsaugos komisiją” projektas. Pateikimas. Pranešėjas Seimo Pirmininkas V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, šio nutarimo projektas ir kartu pridedamas galimos, jeigu mes priimsim nutarimą įsteigti, psichikos sveikatos apsaugos komisijos nuostatų projektas kyla iš visuomeninės reikmės, dėl kurios, aš manau, mes turbūt neabejojame. Mes matome tam tikrus reiškinius Lietuvos visuomenėje, kuriuos pastebi ir statistikos, ir visuomenės apklausų analitikai, kai jie daro išvadą, jog Lietuvos žmonių nusistatymas vertinant savo gyvenimą priklauso ne vien nuo objektyvių to gyvenimo sąlygų, kadangi palyginti su kitose šalyse daromomis apklausomis pastebima, jog kai kur kitur žmonės, turėdami ir statistiškai blogesnes gyvenimo sąlygas arba pragyvenimo standartus ir panašiai, optimistiškiau žiūri ir pozityviau žiūri į dabartį ir į ateitį.

Tuo metu, kai Lietuvoje pasireiškia tam tikra depresijos, prislėgtumo, nevilties tendencija, mes negalime nematyti ryšio ir su nusikalstamumu, ir su savižudybių statistika, na, ir su kitomis blogybėmis, tokiomis kaip alkoholizmas, polinkis į narkomaniją, ieškojimas išeities iš tokios vidinės žmonių nuostatos, kurios negalima palikti savieigai. Gal mes net per ilgai delsėme, tačiau viskam ateina laikas, subręsta, susikaupia tam tikra reikmė, ir aš esu sudaręs tokią provizorinę komisiją. Mes esame posėdžiavę per pastaruosius metus keletą sykių aptardami šią problemą. Ją svarstė ir Tėvynės Sąjungos vidaus politikos problemų komitetas, vadovaujamas pono S.Kakčio. Vieną kartą jis tą klausimą jau pateikinėjo Seime. Tokiu būdu subrendo pasiūlymas ko nors imtis. Ne tik diskutuoti problemą, bet ir imtis jos sprendimo.

Štai jums pateiktas labai paprastas, labai trumpas nutarimas, na, ir tokie provizoriniai arba pavyzdiniai nuostatai, kaip tai galėtų būti įgyvendinama. Yra gana plačios Teisės departamento išvados, kur yra pasiūlymų, redakcinių patikslinimų, yra atkreiptas dėmesys į vieną lyg ir prieštaravimą. Aš jį iš karto jums ir pasakau, neslėpdamas, kad truputį esu neapsižiūrėjęs, arba galbūt mes visi ir pasvarstytume čia arba komitete, kuriam tai bus pavesta. Būtent ar nuostatus, kurie yra pridedami ir bus Seimo priimami kartu su nutarimu, jeigu mes priimsime, turės tvirtinti Lietuvos Vyriausybė. Galų gale ir pačios komisijos veikimas ir atskaitomybė.

Teisės departamentas galvoja, kad yra tam tikras prieštaravimas, jeigu Seimas nutarimu įsteigia tokią komisiją, kuri atskaitinga Vyriausybei. Lyg ir turėtų steigti ir Vyriausybė. Aš nemanau, kad tai yra prieštaravimas, mes dažnai kai ką pavedam Vyriausybei ir pavestume Vyriausybei, žinoma, ir dalyvauti sudarant, ir finansuoti tos komisijos veiklą, ir priimti jos ataskaitas. Tačiau minčių gali būti ir kitokių. Galbūt ją steigti prie Seimo, kad ji būtų atskaitinga Seimui. Štai čia tokia vieta, kuri gali būti irgi diskutuojama konceptualiai. Todėl, kai skaitysite Teisės departamento išvadose apie šitą prieštaravimą, tai nėra siūlomas vienas sprendimas, o yra dviejų sprendimų galimybė.

PIRMININKAS. 7 Seimo nariai nori klausti. Pirmasis klausia J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl V skyriaus “Komisijos lėšos”nuostatų. Ar nereikėtų patikslinti pirmajame punkte “Lietuvos valstybės lėšos” – “Lietuvos valstybės biudžeto lėšos”, antrajame punkte “Finansinės veiklos ataskaita” papildyti “už einamuosius metus ir sąmatą kitiems metams”, čia normalu, ir antrajame punkte “sąmatą tvirtina steigėjas”, o trečiajame Vyriausybė. Ta pati sąmata du kartus tvirtinama. Reikėtų, matyt, palikti vieną kartą. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Taip, ačiū už pastabą. Žinoma, pirmajame punkte Teisės departamentas taip pat pastebėjo. Turima galvoje valstybės skiriamos lėšos. Galima pasakyti, kaip jūs siūlote, tiesiog biudžeto lėšos ar iš biudžeto skiriamos lėšos. Tai čia yra tik redakcinis dalykas. O toliau V skyriaus 2 ir 3 punktai. Vienoje vietoje kalbama apie ataskaitą ir sąmatą, o kitoje vietoje tiktai apie sąmatą. Ir, žinoma, tvirtinimas yra nurodomas skirtingai. Jeigu steigėjas būtų Vyriausybė, tada būtų… Kitaip sakant, jeigu mes nutarimu pavestume Vyriausybei įsteigti, bet jeigu mes savo nutarimu įsteigsime patys, tada Seimas bus steigėjas, tada reikia ten atitinkamai redaguoti. Ačiū už jūsų pastebėtą netikslumą.

PIRMININKAS. Klausia J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia mažą pastabą. Seniai Seime mačiau tokį nutarimo projektą, kuriam Teisės departamentas pateiktų tiek daug pastabų.

Dabar klausimas. Šiandien jau antrą instituciją siūloma užkelti ant mokesčių mokėtojų pečių. Ką tik mes pritarėme įstatymui dėl naujos institucijos – Etninės kultūros globos komisijos tarybos ir fondo, dabar vėl siūloma nauja institucija. Ar jums neatrodo, kad tas pačias funkcijas būtų galima deleguoti jau esamoms institucijoms, neplečiant tų institucijų, kurios vis dėlto susijusios su valstybės biudžeto lėšomis? Kiek maždaug kainuotų šios institucijos įkūrimas? Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Pirmiausia dėl to, ar galima tas funkcijas deleguoti kokiai nors iš esamų institucijų. Deja, taip nėra. Nėra tokios institucijos, kuri galėtų būti tokia tarpinstitucinė, viršinstitucinė, interdisciplininė, kuri sujungtų ir tiesiogine prasme suprantamas sveikatos problemas, ir psichologų veiklos sritį. Dažniausiai suprantama, kad kol žmogus nesusirgo psichine liga, tai jis dar ne ligonis. Tuo tarpu ši prevencija ir prevencija ne tik tokios ligos, bet ir depresijos, savižudybės arba alkoholizmo prevencija – tai yra išskirstyta įvairioms institucijoms, iš kurių kiekviena bando tvarkytis su daline problema. O šita bendroji problema, kuri kyla iš psichikos sveikatos, apie ją labai gražiai pasakyta antrajame padalinyje, kaip apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija. Štai ko mums reikia siekti, ko mes neturime, ko labai trūksta. Institucijos, kuri to siektų kaip vienijanti institucija, tikrai Lietuvoje nėra. O sritis yra tokia nuostolinga, aš pasakyčiau, kad padėties taisymas užkeliant ant mokesčių mokėtojų pečių… jisai būtų labai gera investicija nuimti kitas išlaidas nuo mokesčių mokėtojų pečių, jeigu mums pavyktų šituo būdu sumažinti nelaimes Lietuvoje.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis Pirmininke, problema yra labai aktuali ir jinai yra sprendžiama, bet tikrai ne taip, kaip turėtume spręsti šiuo metu. Sveikintina jūsų iniciatyva. Manau, tikrai problema bus pradėta spręsti gerokai geriau, kai tos iniciatyvos ėmėtės jūs. Ar jūs nemanytumėte, kad galima būtų papildyti Psichinės sveikatos priežiūros įstatymą numatant tame įstatyme įkurti panašią komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės, nes panašias funkcijas (kai kurias panašias funkcijas) dabar atlieka prie Seimo įsteigta Nacionalinė sveikatos taryba?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad mes šiandien dar nepriimame šito nutarimo. Juo labiau dėl nuostatų turėsime irgi galvoti, ar tai yra Seime priimtini nuostatai, ar peradresuojami Vyriausybei, kaip projektas, ir galėsime palyginti, ką atlieka Sveikatos taryba ir ką apibrėžia Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

PIRMININKAS. Klausia R.Pleikys.

R.PLEIKYS. Gerbiamasis Pirmininke, ar visuomenės psichikos sveikatai gali turėti poveikio, įtakos žiniasklaida, ir jeigu kartais čia kiltų kokių nors problemų, ar žiniasklaidos poveikis visuomenės psichikos sveikatai galėtų tapti numatomos steigti komisijos svarstymo ir sprendimo objektu?

V.LANDSBERGIS. Šiuo metu, kaip jūs matote, įstatuose nieko specialaus apie žiniasklaidą nėra kalbama. Gali būti, kad mums pavyks gauti tam tikrų poslinkių per Visuomenės informavimo įstatymą, kurio pataisos šia prasme yra planuojamos, siūlomos svarstyti iš anksto kai kam labai priešiškai nusiteikiant, tačiau klausimas egzistuoja. Ir tai, ką jūs iškėlėte, iškėlėte, aišku, ne iš lubų, o dėl to, kad visuomenėje šis klausimas egzistuoja. Poveikis vaikams, jaunimui ir apskritai visai visuomenei. Kartais mes pakalbame apie tai, kad gal būtų kitoks dvasinis žmonių nusiteikimas, jeigu žiniasklaida nerašytų vien sensacingus, žiaurius dalykus pirmuose puslapiuose ir ypač su pasimėgavimu aprašinėdama visokius nusikaltimus. Čia yra ir tarptautinė problema. Čia ne vien Lietuvos bėda. Jūs pagrįstai keliate klausimą. Tokie klausimai gali iškilti ir šitos komisijos veikloje, galbūt tam tikras rekomendacijas formuojant ar panašiai. Bet tiesiogine prasme čia nėra numatyta, kad ši komisija kaip nors turėtų analizuoti ar vertinti padėtį žiniasklaidoje. O kas įvairiai veikia psichikos sveikatą, kodėl yra pakertamas žmonių emocinis ir dvasinis atsparumas, o atsparumas padėtų išgyventi nusivylimus ir liūdesį, kai to atsparumo per mažai, tie nusivylimai ir liūdesys stumia į dramas ir tragedijas – čia yra platus klausimas, be abejo, susijęs ir su žiniasklaida, ir galų gale su pačių žmonių elgesio normomis, su santykiu vieno su kitu, su abejingumu, atžarumu, žiaurumu vieno kitam, taip pat valdžios įstaigų tam tikru stiliumi, kaip sutinkami žmonės ir kaip jiems tarnaujama. Čia labai plati sritis.

PIRMININKAS. Klausia K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tikrai sveikinu iniciatyvą, nes dabar Lietuvoje labai svarbu tą psichinę poziciją sutvarkyti, nes savižudybių klausimai ir panašiai yra labai blogai reguliuojami. Bet čia yra kuriama visiškai nauja, nuo nieko nepriklausoma institucija ir nauja biurokratinė institucija, kuri pareikalaus labai daug lėšų. Kaip aš suprantu, visi sprendimai ar nutarimai bus tiesiogiai kontroliuojami ir vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra kompetentinga institucija svarstyti sveikatos problemas be Sveikatos ministerijos tam tikros intervencijos ir tarpininkavimo. Vyriausybėje reikės kurti papildomą instituciją, kuri užsiims grynai psichinės problemos klausimų sprendimais. Todėl aš labai pritarčiau kolegos A.Matulo pasiūlymui, kad ši institucija turėtų būti prijungta arba prie Nacionalinės sveikatos tarybos, arba kaip nors nukreipta pagal Sveikatos ministerijos kompetenciją. Kad jinai veiktų ar Sveikatos ministerijoje ir jos kontroliuojama, jos patariama vykdytų tuos įvairius psichinių sutrikimų ir informacinius darbus, ar kartu kaip nors būtų koreguojama su dabartine dėl sveikatos reformos sukurta Nacionaline sveikatos taryba.

Taip pat man dar vienas klausimas yra labai neaiškus. Dėl komisijos sudarymo parašyta, kad vieną atstovą deleguoja Lietuvos katalikų bažnyčia. Aš pats katalikas ir visiškai pritariu. Bet Lietuvoje yra trys pagrindinės religinės institucijos: Lietuvos liuteronų bažnyčia, Lietuvos protestantų bažnyčia, Lietuvos stačiatikių bažnyčia.

Tai kodėl šiandien čia mes išskiriame tiktai vieną Katalikų bažnyčią, o kitas atstumiame? Man atrodo, kad jeigu jūs norite, kad religijos atstovas dalyvautų toje komisijoje, tai turėtų būti bendru susitarimu visų religinių institucijų ar jų asociacijų skiriamas vienas atstovas, kurį jie paskirtų, ir būtų tvarka. Bet išskyrimas grynai vienos religinės institucijos gali sukelti tam tikrų neaiškumų. Ačiū.

V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Jūs daug ką palietėt. Aš pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Labai dažnai mūsų dokumentuose pasakoma “Bažnyčia” arba “Bažnyčios atstovas”. Tada nekyla klausimo, nors praktiškai tai yra taip, turima galvoj vyraujanti Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių ir didžiausią įtaką ir kultūrinę tradiciją turinti būtent Katalikų bažnyčia. Šiuo atveju aš ėmiau tiesiog ir patikslinau, kad nebūtų slapukavimo, apie ką kalbama. Žinoma, tai sukelia jums tam tikrą klausimą, o kodėl ne visos devynios pripažįstamos konfesijos arba trys, jūs nustatytumėt, kad trys yra svarbesnės tarp devynių, ir čia tada toks ginčas yra gana klampus. Deja, mes neturime, na, kokios nors tokios ekumeninės tarybos, kuri apimtų visas tas devynias konfesijas ir deleguotų vieną bendrą atstovą. Todėl tai būtų Katalikų bažnyčios atstovas, imta ir atvirai parašyta. Galima parašyti “Bažnyčios atstovą”, tada mes truputį droviau pridengiam tai. Diskusija gali tuo klausimu būti, bet Bažnyčios atstovas yra svarbus šioje komisijoje.

Dabar dėl to, kad yra nauja, jūs sakote, biurokratinė struktūra. Na, aš nematau, kad ji tokia labai biurokratinė, nes komisijos nariai be atlyginimo dirbs. Yra daug entuziastų ir labai susirūpinusių šitais klausimais, jie mielai dirbs toje komisijoje. Na, žinoma, tam tikra struktūra, jau įstaigos struktūra bus reikalinga, lėšų reikės skirti. Tačiau problema yra tokia didelė ir tokia nuostolinga, kad čia atsisakyti jos imtis vien todėl, kad reikia išlaidų, turbūt būtų dar nuostolingiau, negu imtis šito svarstymo.

O dabar dėl to, kad būtų prijungta prie ministerijos arba prie Sveikatos tarybos. Man atrodo, kad savarankiškumas ir ta viena aiški užduotis, nors ji labai plati yra, bet kartu ir labai aiški, psichikos sveikata, na, paskatintų, paragintų savarankiškai dirbti ir padaryti įnašą, padaryti indėlį, keisti padėtį daugiau, negu tai būtų padalinys prie ko nors, už kurį vėl atsako kokie aukštesni viršininkai. Tai šia prasme aš priimu jūsų mintį kaip pasvarstymo mintį, bet turbūt aš dėl jos ginčyčiausi komitete. Lygiai taip pat kaip dėl Sveikatos ministerijos, jeigu jai būtų tai atiduota. Jai turbūt sunkiai sekasi peržengti tam tikrą ribą nuo jau įprastų sveikatos, ligos, ligonio problemų, na, į socialinės psichologijos klausimus, į tą sritį, kur dar yra kaip ir profilaktika, prevencija, kad neblogėtų padėtis ten, iš kur paskui pradeda atsirasti ligos ir psichikos sutrikimai. Todėl atidavus ministerijai tai pasidarytų daugiau medicinos problema negu socialinė psichologinė, dvasinė ar kaip mes ją pavadintume.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, dar liko du norintys paklausti, tačiau laikas, skirtas klausimams, jau baigėsi. Todėl aš prašau A.Sakalą ir V.Andriukaitį galbūt kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Tada A.Sakalas kalba dėl balsavimo motyvų.

A.SAKALAS. Taip, gerai, ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs minėjote, kad jeigu tokia komisija egzistuotų, atsirastų kitokios nuostatos žmonių psichikoje. Mano nuomone, kitokios nuostatos žmonių psichikoje atsirastų, jeigu kiekvienas norintis dirbti turėtų darbą. O šita komisija, man regis, tokių problemų tikrai bus nepajėgi išspręsti. Todėl aš tiesiog nematau tokios komisijos prasmės. Jeigu tai būtų visuomeninė komisija, kuri nereikalautų iš biudžeto jokių lėšų, prašom, jokių problemų. O čia bus, gaus žmonės atlyginimus…

PIRMININKAS. Oi, išsijungė, atsiprašau. Tuoj.

V.LANDSBERGIS. Kadangi klausimai pasibaigė, tai čia aš suprantu, kaip pasisakymą prieš…

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Kadangi ties žmonės gaus atlyginimą iš valstybės biudžeto, o realiai nieko padaryti negalės arba daug padaryti negalės, šiek tiek jie galbūt galės, aš tiesiog nematau tokios komisijos įsteigimo prasmės. Bent abejoju labai smarkiai, ar tokia komisija yra reikalinga.

PIRMININKAS. Ir V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, stebėdamas Pirmininko pateikiamą problemą, aš nejučiomis, taip sakant, susirūpinau tuo klausimu, kad, ko gero, gerbiamasis Pirmininkas nėra studijavęs apskritai situacijos ir to, kas yra sveikatos sistemoje, ir kaip ten dabar valdymo sritys jau yra išdėstytos. Šiuo atveju iš tikrųjų mes jau galim pasakyti, kad be atskiro nutarimo galime turėti tokią komisiją, kadangi Sveikatos sistemos įstatymas yra nustatęs galimybę turėti Valstybinę sveikatos reikalų komisiją kaip tarpsektorinę komisiją. Ji gali ir privalo integruoti visas ministerijas, tarp jų ir Vidaus reikalų, ir Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, ir Ūkio ministeriją, ir Sveikatos apsaugos ministeriją, ir iš tikrųjų efektyviai spręsti šias visas problemas, susijusias su psichikos sveikatos sritimi. Kita vertus, akivaizdu, kad pati tokia centrinė komisija anaiptol nepalies tų problemų, kurias turėtų spręsti savivaldybės, tų problemų, kurias turėtų spręsti savivaldybių gydytojai, savivaldybių sveikatos skyriai, tų problemų, kurias turėtų spręsti apskričių gydytojai, apskričių sveikatos tarnybos, taip pat visuomenės sveikatos tarnybos. Kita vertus, Nacionalinė sveikatos taryba taip pat turi visišką teisę ir galimybę suformuoti problemų komisiją, kuri analizuotų psichikos sveikatos problemas ir jų sprendimo būdus. Todėl man susidaro įspūdis, kad tie, kurie rekomendavo Pirmininkui inicijuoti tokią komisiją, turbūt nelabai susipažinę su galiojančiais teisės aktais. Kolega A.Matulas pasakė, kad Psichikos sveikatos įstatymas yra priimtas ir iš tikrųjų ten yra deleguotos kompetencijos, aprašytos atskirų sričių kompetencijos… Taip, psichikos sveikata yra multisektorinė, daugiasektorinė problema, kurią spręsti turi daugelis institucijų ir daugelis sektorių.

PIRMININKAS. Laikas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Todėl aš manau, kad jūsų pasiūlytas komisijos variantas tikrai nėra būtinas. Yra pakankamai priemonių, kaip spręsti tas problemas. Šiuo atveju tik galime pripažinti, kad tiesiog tos problemos nėra dabar sprendžiamos. Todėl manau, kad nereikia tokios komisijos.

PIRMININKAS. A.Matulas nori kalbėti už. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesutinku, kad tos problemos dabar yra nesprendžiamos. Ministerija sprendžia tas problemas, bet pasiekti norimą tarpžinybinio bendradarbiavimo lygį yra labai sunku. Todėl dar kartą sakau, Pirmininko iniciatyva čia yra labai sveikintina. Aš siūlau pritarti po pateikimo. Po to komitete apsvarstysim galimybę, kaip geriau ir prie ko įsteigti tą komisiją arba kaip papildyti dabar galiojančius įstatymus, suteikiant tam tikras papildomas teises. Aš siūlau pritarti, iniciatyva skatinanti ir labai teigiama. Po to, kaip sakiau, svarstysim, žiūrėsim.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuosim, kadangi matyti, kad nėra bendro sutarimo. Prašom registruotis. Balsuosim, ar pritariam pateikimui. Prašom registruotis.

Iš viso užsiregistravo 60 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pradėta šio Seimo nutarimo projekto svarstymo procedūra, balsuoja už. Už – 38, prieš – 11, susilaikė 8. Taigi pradedama svarstymo procedūra. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data rugsėjo 16 diena. Šį darbotvarkės klausimą baigėme.

Lietuvos Respublikos buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1824(A2) (svarstymas ir priėmimas)

Toliau 1-13 darbotvarkės klausimas – Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1824A(2). Svarstymas. Pranešimą daro pagrindinio komiteto pirmininkė – B.Visokavičienė. Prašom.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo pakeitimo projektas yra teikiamas dėl to, kad dar kartą norima pratęsti profesinių sąjungų turto perdavimo procedūrą. Mes vieną pratęsimą, atidėjimą padarėme šių metų pradžioje ir nukėlėme šią datą iš 1999 metų sausio 1 dienos iki liepos 1 dienos, tikėdamiesi, kad vis dėlto per tą laikotarpį profesinės sąjungos, jų centrai sugebės susitvarkyti ir pasiruošti turto perėmimui bei perdavimui. Tačiau tai vis dėlto neįvyko. Dabar dar kartą esame prašomi profesinių sąjungų centrų, kurie tą savo prašymą lyg ir išreiškė jau konsoliduotu susitarimu, dar kartą atidėti datą. Jie pasižada, įsipareigoja sutvarkyti visus dokumentus, kurie yra susiję su turto perėmimu ir reikalingi turto perdavimui. Žinoma, per tą laiką jie tikisi taip pat įsteigti profesinių sąjungų fondą, kuris deramai administruos ir vykdys turto perdavimo procedūrą. Todėl aš prašau Seimo pritarti po svarstymo ir būtų gerai, kad šiandieną mes galėtume skubos tvarka ir priimti šį atidėjimą, nes laikas iš tikrųjų nelaukia. Jeigu nebus suspėta iki liepos 1 dienos paskelbti “Valstybės žiniose”, tuomet gali įvykti tam tikri negrįžtami procesai, nes vieno įstatymo straipsnio galiojimas jau pasibaigia, o kitas – dar nepriimtas. Todėl manyčiau, kad paskutinį kartą galime nusileisti profesinių sąjungų centrams ir dar kartą atidėti šią datą, kad jie deramai susitvarkytų. Prašau pritarti įstatymo projektui po svarstymo ir priėmimui šiandien.

PIRMININKAS. Tokia yra pagrindinio komiteto nuomonė. Papildomasis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kas nors kalbės jo vardu? J.Listavičius. Prašom. Iš tribūnos prašom. Ačiū, gerbiamoji Visokavičiene.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Jeigu mes pasižiūrėsime į dabartines redakcijas, buvo pagrindinio komiteto išvados, tai mes matome, kad šiuo įstatymo projektu bus išspręsta tik dalis problemos, o vis dėlto mums ją reikėtų išspręsti, taip sakant, galutinai. Ką mes čia turime? Mes turėsime, kad šio specialiojo fondo taryba perima tuos pastatus arba, sakykime, tą turtą, tačiau esmė ne čia, esmė yra ta, kaip jūs matote, yra pateiktas sprendimas dėl profesinių sąjungų fondo steigimo. O ką mes į tą fondą dėsime? Vadinasi, jeigu taip žiūrėtume, mūsų komitetas siūlė toliau turto realizavimą patikėti Valstybės turto fondui. Sako, teisiškai nesiderina. Tai derinkime, kad derintųsi, bet prie to specialaus fondo tarybos įsteigsime viso šio turto realizavimo tarnybą. Kuo mes čia užsiimsime? Prasidės nauja specializacija. Kaip paklius tos lėšos į tą jau rekomenduojamą profesinių sąjungų turto fondą, iš kur jis atsiras? Taigi mes perdavėme, ir viskas. Rytoj mes vėl turėsime kažką spręsti. Taigi šiuo įstatymo projektu mes klausimo neišsprendžiame, o atidedame jo sprendimą toliau. Todėl aš sakyčiau, žinoma, jau čia nėra laiko, bet mums reikia besąlygiškai grįžti prie šio klausimo ir išspręsti, kaip jau kiti sako ir kaip aš sakau, kompleksiškai. Dabar mes jo neišsprendžiame. Todėl aš negalėčiau pritarti, jeigu žiūrėtume kompleksinio klausimo sprendimo. O kadangi, kaip sako, bėdos prispyrė, matyt, reikia pritarti šiam įstatymo projektui, bet jis nesprendžia klausimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai buvo papildomo komiteto pranešimas. Dabar R.Dovydėnienė nori dalyvauti diskusijoje. Prašom.

R.DOVYDĖNIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas nėra toks visiškai be išeities, kaip atrodo kai kuriems Seimo nariams. Ta problema tikrai velkasi nuo 1993 metų. Seimo tikslas buvo priimant įstatymą dėl profesinių sąjungų turto, ir nutarimą, kuriuo reglamentuojama, kaip Seimo įkurta institucija, specialusis fondas valdys, naudos, disponuos tuo turtu ir atėjus tam tikrai datai atiduos jį profesinėms sąjungoms. Aš negalėčiau visiškai sutikti su argumentais, kad nėra aišku, kaip tą turtą perduoti. Nutarime aiškiai pasakyta – proporcingai esančiam narių skaičiui. Jeigu įstatymas būtų įsigaliojęs sausio 1 dieną, galbūt specialusis fondas šį turtą jau būtų atidavęs profesinėms sąjungoms. Tačiau šiandien yra ta situacija, kai mes įstatymo įsigaliojimą dar kartą perkeliame. Aš tikrai norėčiau pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktai išvadai bei siūlomai redakcijai, kad perkėlimas iki šių metų gruodžio 31 dienos, paskui perdavimas profesinėms sąjungoms yra logiškas, įpareigojantis specialųjį fondą susitvarkyti su turto perėmimu. Manau, kad ši data tikrai turėtų disciplinuoti Seimo įkurtą specialųjį fondą.

Norėčiau pritarti Seimo nario P.Šakalinio siūlomam protokoliniam nutarimui, kuris yra visiškai laiku ir įpareigoja profesines sąjungas prisiminti savo bendrą pasirašytą susitarimą dėl profesinių sąjungų turto, buvo pasirašytas šių metų balandžio 31 dieną ir susitarta, kad patalpos bus naudojamos tarnybai, darbui, o visas kitas profesinių sąjungų turtas bus perimtas į jų sukurtą profesinių sąjungų fondą ir bus naudojamas visų, tiek darbuotojų, tiek profesinių sąjungos narių švietimui, įvairiems tyrimams, ekspertams saugos ir sveikatos darbe srityje samdymui, konsultacijoms ir tam, kad iš tikrųjų profesinės sąjungos galėtų efektyviau atlikti joms pavestą misiją ginant darbuotojus ir jiems atstovaujant. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomai redakcijai ir pritarti protokoliniam nutarimui, kurį pateikė P.Šakalinis. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi po svarstymo galime pritarti šiam įstatymo projektui. Kiek aš suprantu, papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas nereikalauja balsuoti dėl jų siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo ir Seniūnų sueiga taip pat siūlė Seimui šiandien priimti šį įstatymo projektą. Ar galime tą daryti? Galime. Taigi prašom pasiruošti. Kas norėtų kalbėti? Būtų gerai, kad niekas.

(Juokas) K. Kuzminskas. Prašom dėl balsavimo motyvų.

K.KUZMINSKAS. Ačiū, aš labai trumpai. Taip, aš pritariu to įstatymo pataisoms. Seimo narys J.Listavičius pasakė tas abejones. Tikrai čia nėra jokių profesinių sąjungų centrų aplaidumo ar ko kita, tačiau mes turime Ekonominių nusikaltimų komisijos išvadas, šiuo metu dar tiria ir kontrolė. Daug dar turto yra neperėmęs fondas, ir šiuo metu nežinia kam jis priklauso. Daug nekilnojamojo turto yra išnuomota, įkurtos akcinės bendrovės. Tuo tarpu šiuo metu įstatymai to neleidžia daryti, tų patalpų nuomoti ar akcionuoti. Todėl jeigu mes profesinėm sąjungom perduosim tą turtą, tai jos neišeis iš teismų. Tai buvo pavesta sutvarkyti fondui, ir ši įstatymo pataisa įpareigoja fondą sutvarkyti iki spalio 1 d., kad griežtai perimtų, su akcininkais atsiskaitytų, kokias sutartys jie buvo sudarę, ir po to profesinėms sąjungoms perduotume tą turtą. Aš pritariu tam.

PIRMININKAS. Ir P.Šakalinis dar nori kalbėti. Prašom.

P.ŠAKALINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, nes mes nukeliam tą datą į vėlesnį laiką, ir yra profesinių sąjungų susitarimas. Keturi profesinių sąjungų centrai susitarė, kaip jie steigs tą naują fondą. Jie turėtų tarpusavyje susitarti, iš to specialaus fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti perims tą visą turtą. Todėl siūlyčiau balsuoti. Dar prieš tai gal reikia pasikviesti fondo direkciją, kad iš Seimo tribūnos pasakytų, ką ji nuveikė nuo 1993 m. su tuo turtu. Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu jūs dar siūlote prieš tai pasikviesti fondo direktorių, tuomet šiandien nebalsuosime. Gal vis dėlto registruokimės ir apsispręskime balsuodami, gal po to pasikviesime. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuoja už.

Už – 49 Seimo nariai, ir tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi minėtas įstatymas yra priimtas.

Yra išdalintas susijęs su šiuo įstatymu P.Šakalinio protokolinis nutarimas, Seimo siūlymas profesinėms sąjungoms. Aš neskaitysiu jums teksto, jūs jį turite. Ar galime priimti šį protokolinį nutarimą? Taigi bendruoju sutarimu priimam šį protokolinį nutarimą.

Gerbiamieji kolegos, dar liko dvi minutės, per kurias galėtume išspręsti dar vieną įstatymo klausimą, susijusį su datom. Ar sutinkam? Sutinkam.

Lietuvos Respublikos laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1917(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-14 klausimas – Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1917(2). Pateikimas. V.Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Liepos 1 d. baigiasi šiuo metu galiojančio Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo laikas. Vyriausybė buvo numačiusi, kartu ir mūsų ministerija, kad iki liepos 1 d. bus parengti kiti įstatymai, kurie sureguliuotų tuos neatsiskaitymo laiku reikalus. Tačiau nepateikta ir, matyt, jeigu šito įstatymo galiojimas nutrūktų, gali atsirasti tam tikrų negerumų. Todėl tiek Vyriausybės sutikimu, tiek mūsų komitetas, aš asmeniškai imuosi iniciatyvos ir prašau jūsų leisti dabar galiojančio įstatymo veikimo laiką pratęsti iki kol bus priimti to pobūdžio kiti teisiniai aktai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, keturi Seimo nariai nori paklausti. Galim daryti pateikimo pertrauką, paklausit per pietų pertrauką. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų atsiskaitymams plačiau naudoti vekselius ir čekius, nes atsiskaitymų įstatymas nėra labai efektyvus. Ačiū.

V.LAPĖ. Aš manau, kad rengiant dabar kelis įstatymus ar vieną, kuris bus teikiamas, įsivaizduoju, labai greitai, jame gal būtų galima pakartoti ir dar kartą. Bet čekių naudojimo įstatymas yra priimtas. Ir galbūt pakaktų tiktai Vyriausybės nutarimo, kad įpareigotų produkciją superkančias įmones iš karto atsiskaityti su jais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstome tiktai datos klausimą, o ne atsiskaitymo naujų principų arba dar ko nors. Todėl raginu tiesiog žiūrėti į laikrodį ir galvoti apie kitus darbus.

V.Vilimas.

V.VILIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote įstatymo pataisas dėl atsiskaitymų tvarkos. Ar jūs tikitės išgydyti savo pataisom atsiskaitymų ligą? Kodėl siūlote pataisas, kurios vargu ar duos efektą?

V.LAPĖ. Atsiprašau, kolega, aš jokių pataisų nesiūlau. Siūlau šiokį tokį įstatymą, kuris vis dėlto tam tikrą vaidmenį suvaidino. Kol bus priimti nauji, siūlau pratęsti jo galiojimo laiką.

PIRMININKAS. Ir B.Visokavičienė.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš norėjau jūsų paklausti, kodėl vis dėlto, esant pakankamiems įstatymams dėl atsiskaitymų tvarkos, jie yra deramai nevykdomi? Visiškai pritariu, kad tą terminą reikia atidėti, kurį jūs siūlote. Bet iš tikrųjų ir vekselių galiojimas galėtų būti pritaikytas, tai yra labai drausminanti priemonė. Ir toliau – sąskaitų blokavimas. Įstatymų yra pakankamai, kad su žemdirbiais būtų laiku atsiskaityta. Bet kodėl jie yra nevykdomi, kur čia yra kliūtys?

V.LAPĖ. Negaliu pasakyti, čia ne mano ir ne mūsų komiteto kompetencija. Perduosiu jūsų pastabas ir jūsų įtarimus tam tikroms institucijoms, aš manau, Žemės ūkio ministerijai ir, jeigu domėsis tuo klausimu, – Vyriausybei.

PIRMININKAS. Klausia A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų norėjau paklausti truputį kitaip. Seime pradeda įsigalioti tokia praktika, kai reikia taisyti kai kurias datas, taisymo iniciatyvos atsiranda pačią paskutinę dieną. Kaip žinom, šiandien yra birželio 24 d., iki liepos 1 d. neliko beveik nieko. Ir šiandien mūsų darbotvarkėje yra numatytas ir pateikimas, ir priėmimas. Aš norėčiau paklausti, ar jūsų komitetas nežinojo, kad tie terminai baigiasi liepos 1 d.? Kodėl mes negavom tokio projekto, kuriam aš iš esmės pritariu, prieš savaitę, prieš dvi, o geriausiai prieš mėnesį? Ačiū.

V.LAPĖ. Mes pateikėme, įregistravome, o kodėl jūs negavote, aš atsakyti nelabai galiu. Mes laukėme, kaip jums iš pradžių sakiau, kad būtų pateiktas naujas įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai visi klausimai. Ar galim pritarti po pateikimo? Galim. Seniūnų sueiga siūlė iš karto ir priiminėti. Ar galim priiminėti? Galim. Taigi prašom, dar sykį registruojamės. Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Registruojamės ir balsuosime dėl šio įstatymo priėmimo. Vyksta registracija.

Užsiregistravo 41 Seimo narys. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.

Už balsavo 41 Seimo narys, ir tai yra vieningas balsavimas. Taigi Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, rytinis plenarinis posėdis yra baigtas. Pertrauka iki 15 val.