Penkiasdešimt aštuntasis (355) posėdis
1999 m. birželio 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.VIDŽIŪNAS

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” projektas Nr.P-1758 (svarstymas)

PIRMININKAS. Kolegos, mielai besikalbantys ir darbingai nusiteikę. Kviečiu pradėti popietinį posėdį. Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Ir nieko nelaukdami imame pirmąjį popietės klausimą Nr.P-1758(2) – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” projektą. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Ž.Jackūną. O mes registruojamės, kolegos.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” projekto antrasis variantas yra šiek tiek papildytas, atsižvelgiant į Teisės departamento specialistų siūlymus. Yra papildytas 2 straipsniu. O to 2 straipsnio esmė yra ta, kad labai svarbu nurodyti aktus ir pažymėti, kad jie yra netekę galios, ir būtent tai yra tie aktai, kuriais buvo Seimo paskirti Lietuvos mokslo tarybos nariai. O šiaip visas narių sąrašas, kurį teikė ankstesnė Vyriausybė ir kuriam dabar pritarė naujoji Vyriausybė, iš esmės liko nepasikeitęs. Faktiškai liko visiškai tas pats sąrašas.

Mūsų komitete buvo svarstomas tas nutarimo projektas. Komiteto nariai vieningai jam pritarė, išskyrus kolegą J.Karosą, kuris abejojo, ar reikėtų siūlyti į tarybą narius, kurie galbūt užima labai svarbią padėtį mūsų valstybės valdymo struktūrose, bet gali neturėti ar neturi mokslinio laipsnio. Tai čia, matyt, vienas ar du žmonės yra tokie. Bet aš norėčiau priminti, kad mes neseniai priėmėme naują Lietuvos mokslo tarybos nuostatų redakciją, į kurią įrašėme, kad Vyriausybė skiria savo nuožiūra devynis narius. Ir ten nėra jokių kvalifikacinių reikalavimų ar kokių nors kitų reikalavimų skiriamiems Vyriausybės nariams. Taigi aš kviečiu kolegas pritarti šiam Lietuvos Respublikos nutarimo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Ir atsiprašau, kolegos, kad laikinai neveikia mūsų kompiuteriai. Daugiau, atrodo, nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Prašom, gerbiamasis kolega. Seimo narys J.Karosas kviečiamas tada į tribūną, nes negaliu įjungti jūsų mikrofono.

J.KAROSAS. Didžiai gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų komitete svarstant išsakiau vieną pastabą, dabar pasakysiu dvi pastabas. Pirmiausia dėl to, ką paminėjo pirmininkas. Būtent dėl to, kad, mano nuomone, siūlomoj taryboj turėtų būti žmonės, kurie turi vienokius ar kitokius mokslinius laipsnius. Reikalas čia labai paprastas. Šiaip ar taip, tai yra Mokslo taryba, pabrėžiu. Vadinasi, jie svarstys klausimus, kurie susiję su mokslo veikla. Ir man atrodo, kad tiesiog elementaru, kad žmonės turėtų čia tam tikrą oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Dėl to aš ir sakau, kad turi būti išsaugotas šitas principas, juo labiau kad visose žinybose, ir tose, iš kurių parenka žmones Vyriausybė, tokių žmonių, be abejo, yra. Tai tiesiog elementaru, ir to nereikėtų net svarstyti, ir nesvarbu, ar tai fiksuota, sakykim, tarybos ar nefiksuota. Patys tiesiog suprantam tai kaip elementarų dalyką.

Dabar antra pastaba. Ji, man atrodo, truputį tokia biurokratinė. Aš nežinau, ar nebūtų gerai, jeigu šalia šitų dviejų Vyriausybei taryboje atstovaujamų institucijų, t.y. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos bei Ūkio, atsirastų ir Finansų ministerijos atstovas. Aš manau, kad Mokslo taryba sprendžia daug klausimų (ir tai labai svarbu), finansinių klausimų, mokslo finansavimo klausimų, ir tokių atstovų buvimas tokioj taryboj, man atrodo, taip pat būtų labai prasmingas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar dar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Ačiū. Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo” projektui, kuris čia nebuvo plačiai diskutuojamas ir sulaukė beveik šimtaprocentinio pritarimo. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektas Nr.P-1802(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, antrasis klausimas Nr.P-1802(3) – Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektas. Svarstymas. Kviečiu kalbėti Ekonomikos komiteto pirmininką S.R.Petrikį. Jis nežada nieko sakyti. V.Lapė Kaimo reikalų komiteto vardu. Ekonomikos komiteto vardu Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė nacionalinės turizmo plėtros programos projektą. Iš tikrųjų turizmas Lietuvoje, turizmo pramonė, jeigu taip galima pasakyti, užima gana svarbią vietą. Jos apimtys siekia du milijardus litų. Bendrojo vidaus produkto požiūriu tai yra iš tikrųjų rimtas dalykas. Ir reikia pasidžiaugti, kad turizmas Lietuvoje, jo balansas yra teigiamas. Teikiamos paslaugos užsienio turistams yra didesnės negu išvažiuojamasis turizmas… pinigai yra išvežami iš Lietuvos.

Reikia pasidžiaugti, kad tas darbas Lietuvoje yra dirbamas visai neblogai. Yra pateikta programa. Mes atlikom gana išsamią jos analizę, išklausėm įvairių organizacijų pasiūlymus, tokių kaip Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos viešbučių asociacija, Klaipėdos universiteto rekreacijos katedra. Vieniems yra pritarta, kitiems komitetas nepritarė. Daugiau nepritarta tuomet, kai buvo bandoma tą programą labai sukonkretinti, sakysim, nurodant, kur turėtų važiuoti mokytis specialistai, į kokias valstybes. Aš manau, kad programoje gal tų konkrečių valstybių nereikėtų nurodyti, kaip, sakysim, Amerika, Kanada, Anglija. Pagaliau reikia važiuoti ten, kur yra naudinga, nenurodant. Arba, sakysim, siūlau nurodyti, kokias specialybes kokiuose universitetuose reikėtų rengti. Aš manau, kad tai paties universiteto vidaus reikalas, kokias programas įtraukti. Bet į mokslo šakų programą, aš manau, iš tikrųjų turizmą reikia įtraukti, kadangi turizmas Lietuvos ekonomikoje turėtų užimti svarbią vietą.

Buvo pasiūlymų, kad galbūt kai kuriuose galiojančiuose įstatymuose reikėtų padaryti pataisas, kad Lietuva būtų patrauklesnė,s neprarastų savo rinkos. Vienas iš tokių pasiūlymų buvo, kad, sakysim, kaip dabar yra atvažiuojamasis turizmas, Lietuva teikia paslaugas, ir toms valstybėms, kurios yra įtrauktos kaip ofšorinės, iš karto padidėja įkainiai. Galbūt turizmas ten galėtų būti iš tų dalykų išbrauktas. Na, ir kiti tokie dalykai. Komitetas apsvarstė programą, vieningai jai pritarė, visi dešimt žmonių balsavo už. Siūlome po svarstymo pritarti tai programai ir ją priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone pranešėjau. Kas dalyvautų diskusijoje? Kaimo reikalų komiteto vardu ar kas kalbėtų? E.Petrošienė. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė.

E.PETROŠIENĖ. Gerbiamieji kolegos, informacija apie turizmą, paslaugų kokybė lemia ir Lietuvos tarptautinį įvaizdį, o ir ekonomiškai tai naudinga. 1998–2002 m. pajamos iš turizmo prognozuojamos nuo 4,7% iki 5,1% nuo bendrojo vidaus produkto. Nacionalinė turizmo plėtros programa numato tolesnę Lietuvos turizmo sektoriaus plėtojimo politiką, įgyvendinimo būdus.

Valdymo požiūriu aukščiausias valdymo lygmuo – Valstybinis turizmo departamentas prie Valstybės valdymo ir savivaldybių ministerijos mato aiškias turizmo perspektyvas. Tas atsispindi ir svarstomoje nacionalinėje turizmo plėtros programoje. Todėl savivaldos lygmeniu požiūriai yra gana diferencijuoti. Vienos savivaldybės labiau supranta turizmo skatinimo reikšmę, kitose savivaldybėse turizmo padaliniai dar tik formuojasi. Žinoma, ne kiekviena savivaldybė turi ir potencines galimybes turizmo srityje.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė Vyriausybei parengti ir patvirtinti nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo 1999–2002 metams priemones, savaime suprantama, numatant šitų priemonių finansavimą. Į komiteto nuomonę buvo atsižvelgta, į komiteto narių išsakytas kitas pastabas taip pat buvo atsižvelgta. Dabartinis variantas skiriasi, yra pataisytas, todėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritaria Seimo nutarimui “Dėl nacionalinės turizmo programos”.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Aplinkos apsaugos komiteto vardu kas nors kalbėtų? Nėra norinčių kalbėti ir daugiau prašiusių žodžio taip pat neturiu. Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu pranešėją S.R.Petrikį, pagrindinio komiteto pranešėją. Mums reikia apsispręsti dėl poros pataisų, kurias yra pateikęs Seimo narys K.Trapikas ir Seimo narė S.Burbienė. Taigi yra du siūlymai. Pirmasis siūlymas susijęs su pirmąja, šeštąja dalimis – papildyti nacionalinės turizmo programos pirmąją ir šeštąją dalis. K.Trapikas tokį siūlymą yra įregistravęs. Gerbiamasis kolega, suteikiu jums žodį. Seimo narys K.Trapikas pateikia savo siūlymą. Aš prašyčiau dar sykį įsijungti. Seimo narys K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas iš tikrųjų įdėmiai išnagrinėjo turizmo programą, tačiau aš paskambinau į mano rinkimų apygardą, konkrečiai į garsiąją Palūšės turizmo bazę, ir išsiaiškinau, jog šiandien ten neatostogauja nė vienas pilietis iš NVS šalių. Pasirodo, yra didžiulė problema Rusijos ir kitų NVS šalių piliečiams gauti vizą. Todėl aš siūliau papildyti programos 16 dalį punktu 169, kad būtų supaprastintas ir palengvintas vizų gavimas NVS šalių piliečiams. Aš manau, kad kitų šalių piliečiams nėra reikalo (…), taip pat, manau, tų šalių piliečiai, atvažiavę į kurortus arba į Rytų Lietuvos kraštą, sugebėtų pasinaudoti turizmo infrastruktūra, padidintų perkamąją galią. Manau, kad Užsienio reikalų ministerija iš tikrųjų galėtų išnagrinėti problemą, kodėl NVS šalių piliečiams sudėtinga gauti vizą. Prašau priimti šį mano siūlymą.

PIRMININKAS. Suteikiu žodį pranešėjui. Gali jis išspręs mums problemą.

S.R.PETRIKIS. NVS šalių piliečių atvykimas į Lietuvą nėra labai paprastas, bet tai yra ne Lietuvos problema. Kiek man teko aiškintis Maskvoje ambasadoje, jie ten veikia operatyviai, vizas gauna. Paprasčiausiai Rusijos piliečiams būna sudėtinga, nes jie turi turėti užsienio pasus, visokių dokumentų reikalauja jų pačių valdžia. Čia yra problema. Manau, kad iš tikrųjų mums reikia tą klausimą nagrinėti dėl to, kad ypač Rytų, Šiaurės Lietuvoje tas klausimas yra labai aktualus, nes tradiciškai labai daug turistų atvykdavo iš Rusijos, Sankt Peterburgo. Tą dalyką, manau, tikslinga būtų įrašyti, kad dar kartą pažiūrėtume, kaip galėtume palengvinti jų atvykimą. Manau, šį siūlymą galima priimti.

PIRMININKAS. Taigi pranešėjas priima K.Trapiko siūlymą. Ar būtų prieštaraujančių, kolegos? Taigi nuostatai… Ne, tai bendru sutarimu priimam be jokių problemų. (Balsai salėje) Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Gerai… Reikalas tas, kad tai aktualu ne tik, sakykim, tam kraštui, apie kurį kalbėjo K.Trapikas, bet Druskininkų kraštui taip pat aktualu. Anksčiau ta tvarka buvo labai gerai žinoma. Turintys kelialapius galėdavo įvažiuoti be vizos. Ta tvarka buvo panaikinta ir tai sudarė problemą žmonėms, atvykstantiems iš Baltarusijos ilsėtis į Lietuvą. Jie turi važiuoti į Minską, kad gautų vizą. Sakykim, iš Gardino. Aš manau, kad tą problemą būtinai reikia spręsti, ir skubiai.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja, kolegos. Taigi turizmo programa pildoma 169 punktu, kurį siūlo K.Trapikas. S.Burbienės siūlymas papildyti III skyrių trečiąja, ketvirtąja dalimis. Žodis kolegei S.Burbienei. Prašom.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tiek Ekonomikos komitete svarstant šią problemą, tiek ir patys projekto teikėjai pripažino, kad vietinis turizmas iš tiesų yra labai svarbi turizmo dalis. Todėl buvo apsispręsta, kad šitą dalį apie vietinį turizmą reikėtų įrašyti į turizmo plėtros programą. Tik dėl formalių priežasčių tai buvo nutarta daryti per pataisą. Todėl aš tikiuosi, kad nebus problemų šią pataisą priimti.

PIRMININKAS. Pone pranešėjau.

S.R.PETRIKIS. Aš manau, kad iš tikrųjų šitą pataisą mes galim priimti.

PIRMININKAS. S.Burbienės pataisa papildyti III skyrių trečiąja ir ketvirtąja dalimis “vietinis turizmas” yra priimta. Tai rodo, kad bendrai sutarsime dėl šio nutarimo, ar ne? Bendru sutarimu po svarstymo pritariam Seimo nutarimo “Dėl nacionalinės turizmo programos” projektui. Pritariame po svarstymo. Ačiū, pone pranešėjau.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1778(2*) (svarstymas)

2-3 popietės klausimas Nr.P-1778. Kol kas registruojamės. Ir vėl nepavyksta įjungti registracijos. Vis tiek 2-3 klausimas. Registruojamės, kolegos. Bet registracija nėra trečiasis klausimas. Trečiasis klausimas yra projektas Nr.P-1778(2) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Suteikiu žodį pagrindinio komiteto pirmininkei E.Kunevičienei.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Įstatymo projektą pateikė Vyriausybė. Biudžeto ir finansų komitete įstatymo projektas svarstytas, vienbalsiai jam pritarta. Tačiau buvo ir kai kurių pastabų. Teisės departamentas siūlė įstatymo projekto 1 straipsnyje išbraukti žodžius “ar įrodoma”, vietoj žodžio “vagystės” įrašyti žodžius “nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos”. Išbraukiame žodį “gaisro” ir po žodžių “stichinės nelaimės” įrašom žodžius “ar kitos nenugalimos jėgos”. Komitetas tiems siūlymams pritarė.

Mano pasiūlymui pataisyti įsigaliojimo terminą komitetas irgi pritarė. Tai vietoj liepos 1 d. įrašyti spalio 1 d., nes liepos 1 d., kol pasirašys įstatymą, bus pavėluota. Todėl komitetas pritarė, kad būtų įrašyta – nuo 1999 m. spalio 1 d.

Ekonomikos komitetas siūlė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Ekonomikos komiteto siūlymui, nes atsižvelgė į Teisės departamento išvadą ir padarė pataisymus. Ekonomikos komiteto pasiūlymui pakeisti ir suvienodinti įstatymo 17 straipsnio ketvirtojoje dalyje vartojamą sąvoką “gamybinio ilgalaikio turto” į teikiamame įstatymo projekte sąvoką “ilgalaikio turto” tikrai pritarta. Tai komiteto teikiamame projekte vadinama ilgalaikiu turtu, bet tam ir pateiktas komiteto projektas.

Jie dar siūlė patikslinti įstatymo projekto redakciją, kad į biudžetą negrąžinama tik ta pridėtinės vertės mokesčio suma, kuri atskaityta iš ilgalaikio turto, kuris buvo prarastas dėl nuo savininko nepriklausančių priežasčių. Nepritarta, nes čia ne jau perteklinis pasiūlymas. Stichinė nelaimė arba gaisras dažniausiai yra nuo savininko nepriklausančios priežastys, bet jeigu gaisras sukeltas norint gauti kokį nors draudimą, tai čia dar ne visai… Kaip aš dabar manau, gal dar reikėtų ir pasvarstyti, ir nelaikyti pertekliniu Ekonomikos komiteto siūlymo. Nors mes Biudžeto ir finansų komitete nepritarėm, bet prieš priimant aš suderinsiu su ponu A.Šimėnu. Mes pasižiūrėsim, gal taip ir paliksim. Po svarstymo prašyčiau pritarti. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Ekonomikos komiteto vardu kalbėtų kas? Seimo narys S.Slavickas. Ačiū, ponia pranešėja.

S.SLAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimas buvo svarstytas Ekonomikos komitete. Svarstymo metu projekto iniciatoriams buvo pasiūlyta pakeisti ir suvienodinti įstatymo 17 straipsnio ketvirtojoje dalyje vartojamą “gamybinio ilgalaikio turto” sąvoką su teikiamame įstatymo projekte vartojama “ilgalaikio turto” sąvoka. Į šį pasiūlymą atsižvelgta ir įstatymo projekte palikta “ilgalaikio turto” sąvoka. Be to, Ekonomikos komitetas siūlė patikslinti įstatymo projekto redakciją, kad į biudžetą negrąžinama tik ta PVM suma, kuri atskaityta iš ilgalaikio turto, kuris buvo prarastas. Šis siūlymas pagrindinio komiteto įvertintas kaip perteklinis, tačiau, mūsų nuomone, tai tik suteiktų aiškumo. Todėl siūlyčiau įstatymo pataisos rengėjams iki priėmimo patikslinti projekto redakciją, kad į biudžetą negrąžinama tik ta PVM suma, kuri atskaityta iš ilgalaikio turto, kuris buvo prarastas dėl nuo savininko nepriklausančių priežasčių. Svarstant įstatymo projekto pataisą Ekonomikos komitete už šį siūlymą pasisakė 11 komiteto narių iš 11. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius prašo žodžio. Diskusijoje daug solidesnis žodis sakomas iš tribūnos.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Labai trumpai dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo. Kai išgirdau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkės kalbą, kur buvo pasakyta, kad jinai sutinka ir su Ekonomikos komiteto pasiūlymu, tai aš norėjau apie tai plačiau padiskutuoti. Mano pasiūlymas būtų, kad būtų pritarta Biudžeto ir finansų komiteto esamiems pasiūlymams, taip pat reikėtų atsižvelgti į Ekonomikos komiteto pasiūlymą. Iki šio įstatymo priėmimo reikėtų truputį šio įstatymo pataisą paredaguoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai visos kalbos, gerbiamieji kolegos. Vadinasi, bendruoju sutarimu pritarsime po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.P-1778(2). Bendruoju sutarimu iki priėmimo jis bus dar patobulintas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, jeigu niekas neprieštarautų, galėtume imti porą rezervinių mokestinių projektų. Jeigu būtų norinčių daug kalbėti, ten nelabai ką galėsime kalbėti. Pirmiausia rezervinis 3 klausimas – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1796. Šiandien jo svarstymas. Pagrindinis komitetas siūlo šį projektą atmesti.

Gerbiamieji kolegos, tegaliu pakviesti į tribūną komiteto pirmininkę E.Kunevičienę, vienintelę šiandien dalyvausiančią diskusijoje. Tada, kolegos, ieškom bendro sutarimo dėl šio siūlymo.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio pakeitimui Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė, nes pritarta Finansų ministerijos nuomonei. O Finansų ministerija nepritarė, nes priėmus tokios redakcijos įstatymo pataisą gyventojų pajamos už parduodamas miško gėrybes bus apmokestinamos pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, tai yra taikant 20% pajamų mokesčio tarifą. Galbūt iniciatyva ir norai buvo geri, bet taip, kaip buvo pateikta pataisa, iš esmės pablogino padėtį. Gyventojams už grybus, už uogas buvo numatytas 5% pajamų mokesčio tarifas. Jeigu pritartume tai pataisai, tai tų 5% jau neliktų, o liktų 20%, todėl būtų tie gyventojai apmokestinti 20%. Todėl mes siūlom palikti esamą tvarką – 5% ir nepritarti tai pataisai, kuri buvo pateikta.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, remdamasis Seimo statuto 151 straipsniu tegaliu dabar ieškoti bendrojo sutarimo dėl atmetimo. Kaimo reikalų komitetas siūlo taip pat grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Gerbiamasis Sekretoriate, prašome įjungti šį svarstomą klausimą. Rezervinis 3 klausimas. Aš labai atsiprašau, kai tik sėdu pakeisti A.Kubilių, tai genda visi kompiuteriai.

Kolegos, kokia jūsų nuomonė. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai atmesti. Pone Mocartai, prašom prie šoninio mikrofono, negaliu įjungti. Gerbiamieji kolegos, dabar turėsime balsuoti. Jeigu nėra bendrojo sutarimo, turėsime balsuoti. J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinio komiteto išvada yra tokia, kad reikia siūlomą įstatymo projektą atmesti, nes negalima bloginti miško gėrybes renkančių asmenų veiklos sąlygų. Aš siūlyčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, tuomet mes galėtume to pačio įstatymo 35 straipsnio 19 punkte pateikti dar tokį siūlymą, kad pajamų mokesčiu neapmokestinama: pajamos už asmeniniame pagalbiniame ūkyje, valstiečių ūkiuose pagamintą, realizuotą žemės ūkio produkciją, taip pat už miško gėrybes: grybus, uogas, riešutus, vaistažoles, o toliau kaip punkte. Tuomet nereikėtų apmokestinti 20%, nes išeina paradoksai. Jeigu aš savo sode auginu lazdyną ir parduosiu riešutus, tai mane turi apmokestinti, o jeigu auginu morkas, manęs neapmokestina. Siūlau dabar daryti pertrauką, o mes pasiūlytume kitą redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti dėl tam tikros išlygos. Kaimo reikalų komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar negalėtume bendruoju sutarimu, žiūriu į Biudžeto ir finansų komitetą, grąžinti iniciatoriams tobulinti? Tada mes turėtume vėl nuo pateikimo pradėti. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu kur dingti, kaip tik siūlyti balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai atmesti projektą. Tai reiškia, kad vėl iš naujo reikės rengti kitą projektą ir vėl mėginti jį teikti.

Iš viso užsiregistravo 41 Seimo narys. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, teiktas V.Einorio ir J.Mocarto. Biudžeto ir finansų komitetas – pagrindinis komitetas siūlo šį projektą atmesti. Kolegos, kokia jūsų nuomonė, ar pritarsime šiam siūlymui? Pritariantys – už, kiti – kitaip. Už siūlymą atmesti – 14, prieš – 16, susilaikė 8. Projektas nėra atmetamas. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dabar bendruoju sutarimu daryti svarstymo pertrauką? Bendruoju? Gerai, gerbiamieji kolegos, tada žvelgiame į Statutą. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, o taip įvyko šį kartą, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą. Taigi, gerbiamieji kolegos, gali paskirti, gali ir nepaskirti. Ar iš tikrųjų sutarsime, kad skiriamas kitas pagrindinis komitetas? J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad šią ligą ar vajų vis dėlto reikėtų stabdyti, juo labiau gali, bet visų pirma, kad mes nežaistume dar dešimt kartų, reikia vieną kartą įsitikinti, kad visi mokesčių klausimai yra sprendžiami esant Vyriausybės pritarimui. Tą paprastą ceremoniją padarome ir tada žaidžiame toliau. O taip žaisti, kaip jau mes įpratome, tai kažin kokie bus rezultatai. Aš kviesčiau vis dėlto sustoti ir pradėti šiek tiek mąstyti, ir jaustis, kad mes ne atostogaujame, o vis dėlto Seime ir sprendžiame gana rimtus klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia ne žaidimas. Kol kas dalyvaujantys Seimo nariai nubalsavo prieš Biudžeto ir finansų komiteto – pagrindinio komiteto siūlymą. Mano klausimas. Ar galime daryti svarstymo pertrauką? Tai yra vienas dalykas. Ar galime siūlyti kitą pagrindinį komitetą? Seimo narė E.Kunevičienė.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlau kitą komitetą arba du kitus komitetus ir čia ne žaidimai, o rimtai – tai savivaldybių pajamos. Fizinių asmenų mokesčiai yra savivaldybių pajamos. Pagal visus įstatymus, jeigu per metus atsisakoma kokių nors mokesčių, iš karto turi būti peržiūrimas biudžetas. Tada duokite savivaldybių biudžetui, kad jie padarytų tą projektą, o mes iš karto pateiksime Biudžeto pakeitimo įstatymo projektus.

PIRMININKAS. Ir A.Grumadas.

A.GRUMADAS. Gerbiamieji kolegos, išties Biudžeto ir finansų komiteto pastabos yra labai rimtos, tačiau tai nebūtina sąlyga atmesti įstatymo projektą. Be abejonės, tos lėšos, kurios dabar patenka į savivaldybių biudžetus ir ypač pačių biedniausių, galbūt taip galima pasakyti, mūsų rajonų savivaldybių biudžetus, jos turėtų patekti. Mūsų komitete nebuvo prieštaravimų dėl to, kad tos lėšos patektų, tačiau tam reikėtų pataisyti kitus mūsų įstatymų straipsnius. Aš manyčiau, kad mūsų komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas gali sutarti su Biudžeto ir finansų komitetu, lygiai taip pat su Vyriausybės struktūromis, kaip rasti galimybę, kad tuos mokesčius mokėtų superkančios firmos, tačiau ne piliečiai, o tai sukelia labai daug problemiškų dalykų ir toms pačioms superkančioms firmoms, ir visam kitam… Atsiprašant, ir patys grybeliai pasensta, ir juos išvežti sudėtinga. Aš manyčiau, kad pertrauka būtų pats optimaliausias variantas, kuomet mes galėtume suderinti ir su biudžetininkais, ir visais kitais visus iškilusius tokius nesutariamus šiandien klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų daugiau jau žodžio neteiksiu net E.Kunevičienei. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas padarė savo išvadą ir Seimas šiai išvadai nepritaria. Jeigu mes nutariame daryti pertrauką, aš nežinau, kam mes darome pertrauką, nes pagrindinis komitetas per pertrauką nėra įpareigojamas pakeisti savo išvadą.

PIRMININKAS. Mes galime bendruoju sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti ir visi bus dėl to patenkinti.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų Seimas šiuo atveju turi ieškoti kokios nors išeities: arba paskirti kitą pagrindinį komitetą, arba grąžinti tobulinti iniciatoriams, nes, atrodo, kad jie svarstymo metu taip pat suprato, kad jų projektas nebuvo tobulas. Aš siūlau formaliai dabar balsuoti už tai, kad projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti.

PIRMININKAS. Ne, mes galime sutarti bendruoju sutarimu. Kolegos, ar sutinkame, kad projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti? Jie sudeda visus tuos pozityviuosius momentus, kurie atsispindi Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje, ir tai, kas čia buvo sakyta. Žinoma, tada projektas teikiamas iš naujo. Ar galime bendruoju sutarimu sutarti? Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Ačiū.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Mes tikrai pritarsime tai pataisai ir, dėkui Dievui, jeigu Seimas pritars, nes tos pataisos patobulinti kitaip negalima, tik ją priimti. Tada tiems žmonėms, kurie gauna pajamas iš grybų ir uogų, būtų nustatytas 20% fizinių asmenų pajamų mokestis. Jeigu jūs to norite, atmetėte šiandien mūsų gerą pasiūlymą, mes kaip tik nenorėjome bloginti padėties, bet jeigu Seimas labai nori tą padėtį pabloginti šiandien, – prašom. Teikite dar kartą Biudžeto ir finansų komitetui, mes atsiimsime atmetimą, mes pritarsime tam projektui ir gyventojai mokės 20%.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Elvyra, jūs dabar jau tikrai tirštinate spalvas. Grąžinti iniciatoriams tobulinti, vadinasi, iš naujo parengti projektą, kuriame turi atsispindėti jūsų komiteto pataisos. Kaip išsisuks iniciatoriai, tai jau jų reikalas. Bendruoju sutarimu, kolegos, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1796 grąžiname iniciatoriams tobulinti. Ačiū, kolegos. 20% mokesčio nėra ir nesigąsdinkime.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39, 50 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1835*. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 483 ir 485 straipsnių papildymo bei pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1834. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1836* (svarstymas)

4a, 4b, 4c klausimai jau dabar turėtų būti svarstomi. Mokesčių administravimo įstatymo 39 ir 50 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, Nr.P-1835. E.Kunevičienė turėtų pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Negalima taip dirbti. Seimas irgi rimta organizacija, ne komedija. Mokesčių administravimo įstatymo 39 ir 50 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas. 39 straipsnis papildomas aštuntąja dalimi ir ją išdėstome taip: “Šiame straipsnyje numatyti delspinigiai neskaičiuojami biudžetinėms įstaigoms, šių įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai, pažeidę mokesčių įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka”. 50 straipsnis pavadinamas “Sankcijų taikymas”. Jame yra numatyta, kaip taikyti sankcijas, delspinigius, jeigu vėliau išeina lengvinantys sąlygas arba lengvinantys tas baudas įstatymai. Ta tvarka yra suderinta su Finansų ministerija, tai teikiama Vyriausybės tvarka. Mes analizavome Teisės departamento siūlymus ir vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas sutiko su Vyriausybės projektu, nes jis yra logiškas, atsižvelgiama į mokesčių administravimo tvarką ir mokestinių ginčų sprendimą. Todėl siūlytume pritarti toms įstatymo pataisoms, nes jų labai reikia truputį supaprastinant bei palengvinant sankcijų taikymą.

PIRMININKAS. Ponia pranešėja, gal jūs galėtumėte pasakyti komiteto nuomonę dėl kitų dviejų lydinčių projektų Nr.P-1834 ir Nr.P-1836 – Civilinio kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Taisant Mokesčių administravimo įstatymą reikia taisyti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ponia pranešėja. Gerbiamieji kolegos, vyrai, vyrai! Ačiū. Prašom, ponia pranešėja.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Kartu reikia taisyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171 straipsnį ir jį pakeisti. Biudžeto ir finansų komitetas tam pakeitimui pritarė. Taip pat reikia keisti ir Administracinį kodeksą. Biudžeto ir finansų komitetas tam pakeitimui pritarė, nes susiję visi klausimai. Juos reikia kartu ir svarstyti, ir priimti. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Alg.Butkevičius norėtų kalbėti. Prašom. Seimo narys Alg.Butkevičius.

ALG.BUTKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, susipažinęs su Mokesčių administravimo 39 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais bei lydimaisiais kitais įstatymų projektais, t.y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimu, taip pat Civilinio kodekso 483 bei 485 straipsnių papildymais bei pakeitimais, aš kviečiu visus savo kolegas pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pateiktiems pasiūlymams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui, kolegos. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Pirmasis projektas – Mokesčių administravimo įstatymo 39 ir 50 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Turbūt galime pritarti po svarstymo, ar ne? Abu komitetai pritaria. J.Listavičius taip pat pritaria ir dar nori pridėti žodį. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Taip, pritariam. Šituos pakeitimus reikia kaip galima greičiau priimti, nes jie turės tam tikros įtakos. Žinoma, tiems, kurie jau sumokėjo baudas, nebus grąžinama, bet tie, kurie ateityje mokės, galėtų pasinaudoti šita lengvata. Ačiū. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Taigi bendruoju sutarimu, kolegos, pritariame įstatymo projektui Nr.P-1835 po svarstymo. Ir jokių problemų neturėtų būti su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Abu komitetai jam pritaria. Kolegos, turbūt pritarsime bendruoju sutarimu, ar ne? Bendruoju sutarimu pritariame, kolegos, Nr.P-1836 projektui.

Dabar turiu tiktai rūpestį dėl Civilinio kodekso 483 ir 485 straipsnių papildymo bei pakeitimo įstatymo projekto. Papildomasis komitetas jam pritarė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo šį projektą atmesti. Ar E.Bičkauskas, kuris yra įpareigotas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas, dabar galėtų pasakyti Teisės komiteto nuomonę? Gal kas kitas iš komiteto gali atstovauti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei dėl šio projekto? Gerbiamieji kolegos, tada klausiu, ar galime bendruoju sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui ir šį projektą atmesti, kaip jie rašo, “juo nesprendžiamos jokios teisinės problemos”. Finansų viceministrai linksi galvomis. Taigi pritariame pagrindinio komiteto siūlymui, ir Civilinio kodekso dviejų straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1834 yra atmetamas. Ačiū.

Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo projektas Nr.P-1792(3*) (svarstymas)

Gerbiamieji, penktasis klausimas – Nr.P-1792 (3) – Firmų vardų įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto nuomonė per svarstymą sakoma O.Suncovienės lūpomis. Svarstymas, kolegos.

O.SUNCOVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Parengto Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo projekto tikslas – įteisinti įstatymu vieno iš pramoninės nuosavybės objektų – firmų vardų registravimą ir firmų vardų teisinę apsaugą Lietuvoje bei firmų vardų registravimo tvarkymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr.402 buvo sudaryta komisija Firmų vardų įstatymo projektui parengti. Komisija parengė įstatymo projektą, atsižvelgdama į užsienio valstybių patirtį firmų vardų registravimo srityje, Valstybinio patentų biuro patirtį, registruojant firmų vardus, įvertinant problemas, susijusias su firmų vardų registravimu ir apsauga Lietuvos Respublikoje.

Paskelbus minėto įstatymo projektą spaudoje, gauta Laisvosios rinkos instituto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymų, kurie buvo apsvarstyti Ekonomikos komitete, dalyvaujant minėtų institucijų atstovams. Ekonomikos komiteto pateiktame patobulintame projekte aptarta ir iš esmės atsižvelgta į Seimo Teisės departamento išvadas bei kitas pareikštas pastabas. Šis įstatymas bus taikomas firmų vardams tik tų subjektų, kurie užsiima ūkine komercine veikla ir kurių veiklą reglamentuoja įmonių, viešųjų įstaigų, kredito unijų ir kitų kredito organizacijų įstatymai.

Vienuolikai komiteto narių balsavus už ir vienam susilaikius, Ekonomikos komitetas pritaria šiam įstatymo projektui. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu kalbėtų kas dėl šio projekto? Ne. Siūlymų daug nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo? Bendruoju sutarimu po svarstymo pritariame Firmų vardų įstatymo projektui.

Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1797 (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu žiūrėti vėl į rezervą. Ir dabar jau prašau jūsų bendro sutarimo dėl rezervinio ketvirtojo klausimo Nr.P-1797 įstatymo projekto – Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projekto. Ta pati, gerbiamieji kolegos, byla kaip ir su Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektu, kurį mes bendruoju sutarimu grąžinom iniciatoriams tobulinti, nes nepritarėm pagrindinio komiteto išvadai, bet manėm, jog projektą reikia tobulinti. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu grąžinti įstatymo projektą tobulinti? Ne. Tada kviečiu į tribūną E.Kunevičienę, nes bendro sutarimo nėra. Mes vėl įstrigsim. Vėl įstrigsim, nes mums nepakanka balsų, o bendro sutarimo nerandu. E.Kunevičienė dėl projekto Nr.P-1797, kurį pagrindinis komitetas siūlo atmesti.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Buvo atsiklausta Finansų ministerijos ir gauta jų išvada. Kadangi už licencijos medžioti švelniakailius žvėrelius išdavimą nustatytas tik 5 Lt žyminis mokestis, Finansų ministerija mano, kad panaikinus žyminį mokestį aiškinamajame rašte minimos problemos nebus išspręstos. Tos problemos, susijusios su švelniakailių žvėrelių populiacija, turėtų būti sprendžiamos kitomis priemonėmis, o ne dėl licencijos. Už licenciją 5 Lt užmokėję ir dėl to jie kalba, kad tai jiems trukdo, – na, žaidimas. Žaidimas.

Todėl Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Finansų ministerijos nuostatai, kad nereikia to daryti, nereikia keisti žyminio mokesčio įstatymo, nes jis visas spręsis, kai priimsim Fizinių asmenų pajamų ir turto deklaravimo įstatymo projektą. Ir rinkliavų. Juk rudenį turim priimti rinkliavų įstatymus. Ten išsispręs beveik visi klausimai. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė atmesti tą 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Ar galime atmesti šį projektą, kaip siūlo pagrindinis komitetas? Mes turime dėl to balsuoti. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, per daug nenorėdamas diskutuoti dėl pateiktų siūlymų atmesti, vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad mes turėtume vertinti pagrindinio komiteto nuomonę bet kuriuo atveju. Jeigu pagrindinis komitetas mano, kad tokio įstatymo priiminėti nereikia, man tai yra labai svarbus argumentas, kad iš tikrųjų pritartume pagrindinio komiteto nuomonei. Tam ir yra pakeistas Statutas ir suteikta pagrindiniams komitetams daugiau galimybių, kad mes pagrindinio komiteto nuomonę gerbdami ją paremtume. Todėl dar sykį siūlau balsuoti ir paremti pagrindinio komiteto siūlymą. O iniciatoriai, jeigu jie mano, kad galima įstatymą kaip nors kitaip parengti, lygiai tokią pat galimybę turi paruošti naują įstatymo projektą, jį pateikti, įregistruoti, ir mes jį svarstytume iš naujo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Mocartas.

J.MOCARTAS. Man labai gaila, kad Biudžeto ir finansų komitetas visiškai nenori gilintis į tas problemas, kurios yra šiuo metu susidariusios. Aš turiu ministerijos raštą,pasirašytą ministro D.Lygio. Aplinkos ministerijos nuomone, žyminio mokesčio įvedimas už licencijas švelniakailiams žvėreliams medžioti šiuo metu yra netikslingas.

Toliau. Mes nepasižiūrime, kokius milijoninius nuostolius mes patiriam dėl to, kad medžiotojai nebenori medžioti, nes šovinys kainuoja 5 litus, o dar įvedus tą licenciją jie niekam verti. Bebrai padaro maždaug 10 mln. Lt nuostolių mūsų melioracijos sistemai ir kitiems dalykams. Yra užfiksuota 370 atvejų, kai šitie gyvūnai apkandžiojo žmones. 111 susirgo pasiutlige. Šių žvėrelių vakcinacija kainuotų 5,5–6 mln. Lt per metus. Dabar dėl 50 tūkst. Lt, nes aš turiu duomenis, kiek yra sumedžiota pernai žvėrelių, tai lapių 10 tūkst., bebrų 1000. Pagalvokime, apie ką mes kalbame. Ar mums negaila šitų dešimčių milijonų dėl 50 tūkstančių? Kokią žalą darom valstybei? Aš nepritariu pagrindinio komiteto siūlymui ir siūlau priimti šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Užsiregistravę balsuosime, ar pritariame pagrindinio komiteto išvadai, kad reikėtų atmesti Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektą. (Balsai salėje) Jeigu žodžio prašytų, gerbiamieji, žinoma, tą žodį ir gautų. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jeigu bus pritarta, bus pritarta, bus atmestas projektas. Jeigu bus nepritarta, grąžinam iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 51 Seimo narys.

Kolegos, balsuojame dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo atmesti Žyminio mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 23 punkto pakeitimo įstatymo projektą. Kas, kolegos, paremtų tokį siūlymą? Balsuojantys už paremia siūlymą atmesti projektą.

Už – 20, prieš – 23, susilaikė 4. Projektas neatmetamas. Kolegos, ar galime bendru sutarimu grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti? Gerbiamieji kolegos, tik šitokiu keliu aš galiu eiti. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.

A.KUBILIUS. Aš siūlau padaryti sprendimo pertrauką, paprašyti Sekretoriato pateikti sąrašą ir tegul visi medžiotojai, kurie balsavo prieš, pažymi, kad jie tikrai yra medžiotojai, ir tada mes svarstysim, ką toliau daryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, R.Smetona dar ir baigiam.

R.SMETONA. Mane labai stebina Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pono A.Kubiliaus…

PIRMININKAS. Aš dėl vedimo tvarkos jums suteikiau žodį.

R.SMETONA. … nenuoseklumas. Apie tai kalbu. Jis pasisako labai karštai už pagrindinio komiteto nuomonę dėl švelniakailių žvėrelių reikalų, bet buvo prieš pagrindinio komiteto nuomonę, kai Ekonomikos komitetas pasisakė prieš naftos komplekso tiesioginį perdavimą “Williams”. Tai nenuoseklu. Jeigu gerbiate pagrindinio komiteto nuomonę, tai reikia ir šį kartą gerbti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom išsiaiškinti šituos reikalus privatesnėje aplinkoje, ne prie Seimo mikrofono. Kolegos, bendru sutarimu galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? Grąžiname iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą Nr.P-1797.

A.KUBILIUS. Ar repliką galima?

PIRMININKAS. Ir, žinoma, visa tai turi būti atspindima, kas buvo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje, ir galbūt iniciatoriams pavyks galutinai susodinti Finansų ministeriją ir Aplinkos apsaugos ministeriją, kad iniciatoriai ir pagrindinis komitetas necituotų atskirų ministerijų raštų dėl to paties projekto. Kolegos, paminėtas šventas A.Kubiliaus vardas. Ar suteiksime jam žodį dabar? (Balsai salėje) Č.Juršėno asmeniniu prašymu žodis suteikiamas A.Kubiliui.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau tik pastebėti, kad ponas R.Smetona buvo šiek tiek netikslus. Ekonomikos komitetas nepasisakė prieš “Williams” investicijas, tačiau Ekonomikos komitetas vengia padaryti arba nespėjo laiku padaryti išvados. Todėl ir buvo priimti kitokie sprendimai.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė.

M.ŠERIENĖ. Aš noriu ginti R.Smetoną. R.Smetona turbūt supainiojo įstatymą. Šiandien taip pasielgė ponas A.Kubilius. Svarstant Žemės ūkio rūmų įstatymą, buvo pagrindinio komiteto nuomonė, tačiau jos A.Kubilius nepalaikė.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1768 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matyt, nesama rimtų įstatymo problemų, kad mes taip sureikšminom šitokius procedūrinius dalykus. Gerbiamieji kolegos, iki Vyriausybės valandos liko 3 minutės. Aš dabar dėl pirmojo rezervinio projekto. Ar jis keltų problemų, ar mes galėtume bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams jį tobulinti? Įstatymo projektas Nr.P-1768, teiktas Seimo nario P.Šalčiaus, – Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo jį grąžinti tobulinti, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš pradžių siūlė grąžinti tobulinti, paskui pritarė su išlygomis. Ar galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? Dėkoju. Štai po didelių diskusijų apie komiteto svarbą pagaliau šiokie tokie rezultatai. Projektas Nr.P1768 grąžinamas iniciatoriams tobulinti, kaip siūlo pagrindinis komitetas.

Kolegos, pora minučių iki Vyriausybės valandos, ir aš nedrįsčiau imti kokio nors papildomo projekto. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir registruojamės bent vieną minutę.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai.

Kolegos, taigi minutės pertrauka iki Vyriausybės valandos Aš prašyčiau laikyti tai mūsų darbine pertraukėle ir nemėginti ieškoti kokių nors didesnių laisvės formų.

Vyriausybės valanda

Kolegos, darbo pertraukėlė yra baigta. Prieš jus punktualūs Vyriausybės ministrai ir Ministras Pirmininkas. Vyriausybės valanda. Ar būtų norinčių daug dalyvauti diskusijose? Pakankamai daug. Ieškau vieno iš opozicijos vadovų Č.Juršėno ir jam du klausimai. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia atsiprašau premjero, kad šį sykį aš klausiu ne jo, bet jeigu jis pageidaus, irgi galės atsakyti. O klausimas yra gerbiamajam vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, mano rankose laikraščio “Respublika” straipsniai apie pasikėsinimą arba organizuotą pasikėsinimą į populiarųjį politiką A.Paulauską. Reikia manyti, kad “Respublikos” žurnalistai faktų nesupainiojo. Klausimai. Kaip yra iš tikrųjų ir kas tie užsakovai, kadangi tai yra svarbiausia ir įdomiausia? Ir paskutinis klausimas. Aš iš teksto nesupratau, ar jau yra iškelta baudžiamoji byla. Jeigu iš tikro jinai neiškelta, tai kodėl? Nusikaltimas, kuris buvo planuojamas, iš tikro yra ypatingas ir turi būti, kaip man atrodo, ypatingas ir jūsų, ir Prokuratūros dėmesys. Ačiū.

PIRMININKAS. Vidaus reikalų ministras – Č.Blažys.

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimą. Iškart, nespėjus atsikvėpti, tikrai nesitikėjau tokio rimto klausimo, bet, atvirai pasakius, aš jo tikėjausi. “Respubliką” skaičiau ir dar turėjau kitokios informacijos. Lengviausia yra atsakyti į jūsų paskutinį klausimą – ar yra iškelta baudžiamoji byla. Šiandien baudžiamoji byla dar neiškelta. Baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas, matyt, bus sprendžiamas pirmadienį. Mes šiandien šį klausimą aptarėm su generaliniu prokuroru. Iki pirmadienio visa turima informacija bus susisteminta, apibendrinta ir pateikta medžiaga generaliniam prokurorui. Pirmadienį bus sprendžiamas baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas.

Dėl pačios informacijos patikimumo. Policijai tapo žinoma apie faktus, kurie yra minimi publikacijose, šių metų kovo mėnesį. Policijai informacija tapo žinoma ne iš paties A.Paulausko ar iš kažkokių operatyvinių šaltinių, o iš vienos saugos tarnybos atstovų, į kuriuos kreipėsi A.Paulauskas, sužinojęs, kad į jį lyg ir rengiamas pasikėsinimas. Ir tik po to, pasitaręs su privačia saugos struktūra, tos tarnybos atstovas kreipėsi į Policijos departamentą. Informacija buvo priimta labai rimtai. Ji buvo labai rimtai, kiek aš suspėjau per dvi dienas įsitikinti, tikrinama. Padėtis buvo visiškai kontroliuojama. Gauti faktai leido manyti, kad informacija pakankamai rimta ir pagrindas tam buvo. Tačiau informacija buvo kaupiama ir tikrinama labai nuosekliai, neskubant, tikintis, kad jos bus sukaupta pakankamai ir tuomet bus sprendžiamas esminis klausimas – baudžiamosios bylos iškėlimo ir kaltų žmonių patraukimo atsakomybėn. Aš dar kartą sakau, kad padėtis buvo visiškai kontroliuojama. A.Paulauskas net jam nežinant tam tikrais momentais buvo saugomas operatyvinių tarnybų. Mes žinojom, kad A.Paulauskas (policijos tarnybos žinojo) pats yra nuolat ginkluotas. Jis visur važinėja su ginkluotu vairuotoju. Turima informacija buvo įvertinta – kad tiesioginės grėsmės jo gyvybei nebuvo. Tikrinant informaciją…

PIRMININKAS. Pone ministre, dvi minutės atsakyti į klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Du klausimai.

Č.BLAŽYS. Supratau. Tikrinant informaciją buvo išaiškinta keletas nusikaltimų ir asmenų, kurie galėjo būti šios akcijos dalyviai. Publikacija, kuri atsirado “Respublikoje”, pakeitė policijos tarnybų planus. Visa turima informacija arba didelė jos dalis buvo derinama ir su Generalinės prokuratūros tam tikromis tarnybomis. Taigi ir Generalinė prokuratūra tai žinojo.

Šiuo metu pasikeitusi situacija verčia mus skubėti, nors mes įsitikinę, kad ir dabar dar nėra pakankamos informacijos spręsti tą klausimą, tačiau tas klausimas bus sprendžiamas. Apie užsakovus, apie konkrečius vykdytojus aš kalbėti šiandien dar negaliu. Ačiū.

PIRMININKAS. Tvarka turi būti ir ministrams, pone Juršėnai.

Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Mano klausimas tikriausiai būtų premjerui. Laikraščiuose buvo parašyta, kad Valstybės kontrolė priskaičiavo apie 35 mln. Lt nuostolių už “Power Bridge” neįvykusį konkursą. Ankstesnis premjeras tokiais atvejais kreipdavosi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą. Ar jūs eisite šiuo keliu, ar kokiu nors kitu?

R.PAKSAS. Nežinau, kokie keliai yra patys priimtiniausi pasiekti tikslą. Kalbėjau praeitą Vyriausybės valandą, bandau kartoti tą pačią nuostatą ir čia, kad skandalingose bylose, kurios sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, aš labai norėčiau, kad mes turėtume (…) įvertinimą, kitaip kalbant, auditą. Šiuo konkrečiu atveju aš norėčiau, kad ten būtų atliktas auditas.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Šileikis. Ruošiasi J.Galdikas.

G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis premjere, ir taip pat klausimas finansų ministrui. Jau Švietimo ir mokslo ministerija bei Kultūros ministerija gavo raštus, jog joms bus mažinamas finansavimas. Atrodo, 24 mln. – Švietimo ministerijai, 26 mln. – Kultūros ministerijai. Ar jūs nemanote, kad toks vienodas visų ministerijų išlaidų mažinimas yra teisingas negalvojant, kad ieškant kažkokio kito metodinio apskaičiavimo ir tam skiriant tikrus prioritetus, išskiriant apskritai valstybės politikoje?.. Ačiū.

R.PAKSAS. Beje, vakar Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pareiškimą, kad per pakankamai trumpą laiką sudėtinga įvertinti visas biudžeto išlaidas ir pajamas. Mes bandome formuluoti savo sprendimą tokiu būdu, kad atsižvelgdami į kasmetinę biudžeto apyskaitą, į Tarptautinio valiutos fondo pageidavimus, į Seimo Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto pamąstymus norime pasvarstyti ir spręsti galbūt rugsėjo mėnesį, nes labai skubant nesinorėtų padaryti klaidų. Tas pat ir dėl biudžeto išlaidų sumažinimo, ir dėl investicijų programų. Galbūt aš dar norėčiau pasakyti, kad penktadienį bus susitikimas su ministrais, mes kalbėsim, kad jau šiandien kiekvienas ministras pagalvotų ir pareikalautų iš sau pavaldžių institucijų, jog labai efektyviai taupytų lėšas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Galdikas. Ruošiasi K.Kuzminskas.

J.GALDIKAS. Tai būtų klausimas kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti dėl Grūto parko. Kaip žinome, tai yra valstybės turtas, kurio rinkos kaina yra keletas milijonų litų. Aš kalbu apie skulptūras, kurios yra atiduotos pagal panaudos sutartį (…) klubui. Todėl mano klausimas būtų jums, ar jūsų ministerijoje yra pareigūnas, kuris rūpinasi, kaip tuo turtu yra naudojamasi, ar tai vykdoma pagal projektą, ar ne? Ačiū.

A.BĖKŠTA. Ačiū už klausimą. Kultūros ministerijoje tokio pareigūno nėra. Kaip žinote, yra atskiras departamentas, kuris rūpinasi kultūros vertybių apsauga. Ir jie tai daro. Kitas klausimas dėl jų vertės. Staiga jų vertė pasidarė didelė, kai jos atsistojo ant kojų. Kai jos mėtėsi įvairiose pakampėse ir patvoriuose, kažkodėl niekam nekildavo klausimas, kad jos yra vertingos. Be to, kažkodėl visą laiką buvo sakoma, kad savivaldybės jų saugojimui skiria kelis šimtus tūkstančių litų. Man būtų labai įdomu pamatyti, už ką tie pinigai buvo mokami. Tokie mano atsakymai.

J.GALDIKAS. Atsiprašau, bet aš neišgirdau atsakymo dėl projekto?

PIRMININKAS. Jūs galite raštu pateikti.

A.BĖKŠTA. … pagal projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūsų netenkina ministrų atsakymai, jūs galite juos formuluoti raštu ir laukti atsakymų raštu.

Seimo narys K.Kuzminskas. Ruošiasi R.Smetona.

K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Daug kilo diskusijų ir žmonės išsako nepasitenkinimą dėl numatomo mokamų stomatologinių paslaugų teikimo ligonių kasų valstybinėse gydymo įstaigose. Iš esmės žmogus, kuriam reikia ėduonies gydymo, lauks tol, kol nepradės skaudėti dantį, kol neatsiras uždegimas, o tada jau bus nemokama stomatologinė pagalba. Tokių nuostatų neradau nei valstybės priimtoje programoje, nei Krikščionių demokratų partijos rinkiminėje programoje. Ar jūs pradėjęs dirbti dabar ministru keisite tą nuostatą, ar ne? Ar nėra čia parengtas jau savotiškas sprogmuo 2000-ųjų metų rinkimams, kaip buvo 1992-aisiais metais? Ačiū.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra tokia diskusija. Man teko vakar būti II-ajame tarptautiniame stomatologų kongrese. Stomatologai diskutuoja dėl įvairių variantų, tačiau reikia pažymėti, kad jie irgi linkę geranoriškai spręsti šias problemas ir stengiasi atsižvelgti į pacientų interesus. Manau, kad ministerijos nuomonė čia yra labai vienareikšmė. Mes vis dėlto visų pirma žiūrėsime į paciento interesus ir kiek leidžia finansinės galimybės, kiek leidžia finansiniai resursai, bandysime spręsti šią problemą pacientų naudai.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Smetona. Ruošiasi J.Listavičius.

R.SMETONA. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės vykdytos ekonominės politikos dėka pirmiausia per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos iždas jau negavo per pusę milijardo litų planuotų pajamų. Ilgai reikėtų kalbėti apie ilgalaikes tos vykdytos politikos pasekmes. Jūs, Ministre Pirmininke, įsipareigojote tęsti tos Vyriausybės vykdytą politiką. Prašom pasakyti, kaip su tuo įsipareigojimu tęsti derinsite žadėtąjį ir visų sveikintą ryžtą peržiūrėti, kad ir šių metų biudžetą, perorientuoti lito susiejimą, skatinti ekonomikos augimą? Man atrodo, kad jau vakar tas ryžtas bent jau pradėjo išgaruoti. Ar jis neapsiribos tik mobiliųjų telefonų pokalbių mažinimu?

R.PAKSAS. Ačiū, gerbiamasis Rimantai, už tokius palinkėjimus. Galbūt manyčiau, kad ryžtas ir protingas mąstymas, kaip padaryti geriau, turėtų būti labai gretimi ir susiję. Kirsti nepagalvojus, matyt, nesudarytų labai daug problemų, bet, matyt, reikėtų pasiekti rezultatų. Aš ką tik kartojau tai, kad biudžetas, ypač išlaidų dalis, jau dabar yra peržiūrima, bet aš norėčiau, kad būtų pasiekiamas maksimalus efektas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi A.Stasiškis. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Norėčiau paklausti finansų ministro. Kada bus pateikti Seimui Pajamų mokesčių ir gyventojų turto deklaravimo įstatymo, Nekilnojamo turto mokesčių įstatymo, Rinkliavų įstatymo projektai ir ar numatoma juos pradėti įgyvendinti nuo 2000-ųjų metų sausio 1 dienos? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Mes juos numatome, nes iš esmės dabar vyksta šių įstatymų koregavimas. Tai mes numatome pateikti rudens sesijos pradžioje. Tada priklausys jau nuo Seimo, kai apsispręsime, nuo kada pradėti taikyti. Rinkliavų įstatymą, tai aš manau, galima nuo sausio 1 dienos drąsiai, o Gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymą, tai turėsime pagalvoti, ar Valstybinė mokesčių inspekcija bus fiziškai pajėgi administruoti šį įstatymą. Jeigu mes matysime, kad tai įmanoma, paruošiamasis darbas vykdomas ir dabar, tai, aš manau, taip pat nuo sausio 1 dienos jis galėtų įsigalioti. Nekilnojamojo turto įstatymas irgi taip pat.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis. Ruošiasi J.Karosas.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš porą klausimėlių. Pirmas premjerui, galbūt iš dalies ir kultūros ministrui. Šiandien, tikiuosi, Seimas priims porą mano pasiūlytų rezoliucijų, “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių buvusios Tarybų Sąjungos vietovėse priežiūros apskaitos” ir “Dėl buvusių politinių kalinių ir tremtinių asmens bylų ir asmens specialios įskaitos kortelių atgavimo”. Manau, kad esmė ne tose rezoliucijose, kuriose Vyriausybė bus raginama bandyti šias problemas spręsti, bet aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad jūs būsimo vizito į Maskvą metu galbūt galėtumėte šią problemą iškelti, aišku, ne išspręsti, bet fiksuoti, kad jinai būtų būsimų derybų pasitarimo objektas. Ar galima to tikėtis?

Antras klausimas taip pat premjerui ir teisingumo ministrui. Neseniai, maždaug prieš pusantro mėnesio, Vyriausybės nutarimu dalis patalpų buvusiame KGB pastate yra perduodamos Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui kaip manevrinis plotas, vykdant patalpų, skirtų ypatingajam archyvui… Iš tikrųjų buvo skausmingas, sunkus sprendimas, bet buvo priimtas, nėra kitos išeities, nes technologiškai stringa remonto darbai, buvo nutarimas iki liepos 15 dienos patuštinti tas patalpas, taip pat geranoriškas susitarimas esant galimybei anksčiau. Kiek man žinoma, prieš kelias dienas dalis patalpų patuštintos, buvo pranešta, kad galima ruoštis jas naudoti, tačiau paskutinėmis dienomis vėl atšauktas leidimas. Su kuo tai siejasi ir kodėl, nes iš tikrųjų ten nėra kitos išeities, negalima peržiūrėti tų sprendimų? Ačiū.

R.PAKSAS. Galėčiau įtraukti į vizito darbų planą tai, ką jūs pasakėte, ir akcentuoti tai būsimų derybų bei derybinių grupių sudarymo metu, kad ši problema dėl politinių kalinių kapaviečių ir jų sutvarkymo, esančių už Respublikos ribų, būtų judinama, ir kaip įmanoma sėkmingiau. Pasistengsiu tą dalyką padaryti.

Dėl patalpų. Man lieka tik pasakyti, kad ta problema man nežinoma. Grįžęs aš pasidomėsiu.

G.BALČIŪNAS. Jeigu galima, aš galėčiau trumpai pakomentuoti. Tikrai mes susiduriame su labai didelėmis problemomis sprendžiant teismų patalpų klausimą. Susitarimai buvo pasirašyti, manau, kad jie bus vykdomi, tačiau mes neturime kur iškelti, sakykim, šitų teismų. Apie jūsų minėtus dalykus, kad tos patuštintos patalpos vėl buvo užimtos, aš tikrai nieko nežinau, pasidomėsiu. Jeigu tikrai taip buvo, tai aš jums atsakysiu.

A.BĖKŠTA. Galbūt šiek tiek galėčiau pridėti dėl kapų, kapaviečių priežiūros. Man reikėtų dar pasitikslinti, ar sutartyje su Rusijos Federacija nebuvo šis punktas užfiksuotas. Aš tą dalyką pažiūrėsiu. Jeigu nėra, tai galima būtų sudaryti specialią sutartį, kaip yra su Lenkija ir Vokietija, dėl karių kapų priežiūros.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas. Ruošiasi L.Andrikienė. Kolega, aš prašyčiau klausti per šoninį mikrofoną. Labai atsiprašau. Seimo narys J.Karosas.

J.KAROSAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamuosius kultūros ir finansų ministrus. Vienu milijonu dvidešimt vienu tūkstančiu litų, arba 9%, rengiamasi sumažinti šių metų Nacionalinio operos ir baleto teatro biudžetą. Žinoma, toks sumažinimas gresia teatro uždarymu, kaip skelbia jo vadovas. Visi mes žinome, kad milijonai litų yra išdalyti įvairiems klubams ir kultūros atstovų užsienyje instituto steigimui. Kaip šiame fone atrodo grėsminga situacija, susidaranti Nacionaliniame operos ir baleto teatre? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Jau, kaip minėjo ir gerbiamasis premjeras, išlaidas šiais metais sumažinti. Bet paskutiniam variante, kuris buvo aptartas su premjeru, skaičiai buvo 450 tūkst. Ir tai dar reikia žiūrėti. Aš labai gerai suprantu, buvau susitikęs su gerbiamuoju Andrejevu, mes peržiūrėjom, iš tikrųjų Operos ir baleto teatro labai sunki finansinė padėtis. Žinoma, mes turėsim atsižvelgti, kad tokie kultūros židiniai kaip Operos ir baleto teatras vis dėlto galėtų funkcionuoti ir, kaip sakoma, pritraukti mūsų žiūrovus ir t.t.

A.BĖKŠTA. Kultūros ministerijos pozicija šiuo atžvilgiu yra kreipimasis į Vyriausybę ir Finansų ministeriją nemažinti nacionalinių kultūros įstaigų finansavimo, nes mūsų, kaip aš jau minėjau anksčiau, strategija yra įgyvendinti kultūros politiką pirmiausia per nacionalines kultūros įstaigas.

PIRMININKAS. Kolegos, Vyriausybės posėdžių momentai suranda mūsų salėje… L.Andrikienė dabar klausia. Ruošiasi Alg.Butkevičius.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Aš turiu du klausimus finansų ministrui. Ministre, įsigaliojus Gyventojų indėlių atkūrimo įstatymui ir Vyriausybei nustačius indėlių atkūrimo tvarką, piliečiai turėjo užpildyti tam tikrus dokumentus iki tam tikro termino, rodos, iki 1997 metų pabaigos. Tačiau kai kurie asmenys dėl labai rimtų priežasčių, pavyzdžiui, dėl sunkios ligos laiku neužpildė reikalingų dokumentų. Jie paprastai kreipiasi į Finansų ministeriją, nurodydami priežastį, dėl kurios per nustatytą terminą jie to negalėjo padaryti, prideda ir atitinkamus tai įrodančius dokumentus ir dažniausiai jokio atsakymo iš Finansų ministerijos nesulaukia. Kai kurie jų laukia pusmetį, kai kurie metus ir daugiau. Prašau jus paaiškinti, ar šiems žmonėms indėliai bus atkurti ir kur jie turėtų kreiptis.

O antras klausimas yra dėl draudimo kompanijos “Vikura”. Aš Vyriausybės valandos pabaigoje įteiksiu atvirą, jums adresuotą laišką, kurį pasirašė šios kompanijos draudėjai. Klausimas yra toks, kad 1998 metų pabaigoje buvo pradėta bankroto procedūra, tačiau žmonės sunerimę, nes daugelis jų iš savo kuklaus atlyginimo atidėdavo po 30–40 Lt, per trejus metus susitaupė tūkstantį litų ir tų pačių negali atgauti. Jie taip pat nori jūsų klausti, koks sutarčių likimas, kurios baigiasi, tarkim, po trejų ar dešimt metų, jeigu dabar ta draudimo kompanija bankrutuoja? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Aš tik noriu pažymėti, kad Finansų ministerijoje yra sudaryta speciali komisija, kuri nagrinėja gyventojų pareiškimus, tų, kurie laiku nespėjo pateikti dokumentų, kad būtų atkurti indėliai Taupomojo banko sąskaitose. Aš tik noriu vieną skaičių pasakyti. Finansų ministerijai, pradedant nuo pernai metų spalio mėnesio, dabar aš taip maždaug apytiksliai, spalio mėnesį buvo 1200 pareiškimų, lapkričio – 1800, gruodžio – 3100, sausį – 2000, vienu žodžiu, apie 10 tūkst. pareiškimų buvo paduota. Paprasčiausiai fiziškai neįmanoma išnagrinėti visų pareiškimų ir atsakyti, pavyzdžiui, per 10 ar 20 dienų. Bet visi tie pareiškimai yra užregistruoti. Mes specialiai priėmėm laikinai dvi darbuotojas, kurios įveda į kompiuterį kiekvieną laišką. Dėl tų pareiškimų, matot, kartais būna taip, kad reikia papildomos informacijos. Tai kreiptis į archyvus, bankus ir t.t. Bet aš manau, kad kiekvienam gyventojui bus atsakyta ir bus paaiškinta, ar indėliai priklauso atstatyti, ar nepriklauso.

Dėl antrojo klausimo, tai aš gerai žinau “Vikurą”. Ten 95% užsienio kapitalo, draudimo bendrovė. Buvo paskirtas laikinasis administratorius, buvo bandyta, kad draudimo sutartis perimtų kitos draudimo kompanijos, tai nepavyko. Dabar, kiek aš esu informuotas draudimo priežiūros tarnybos vadovo, teismo keliu savininkai nušalino laikinąjį administratorių ir dabar yra laukiama sprendimo, kol bus paskirtas kitas. Tai yra siekiama, kad tuo metu savininkai galėtų išparduoti dar kažkokį likusį turtą ir neatsiskaityti su asmenimis, kurie apsidraudė šioje kompanijoje. Bet aš noriu pasakyti, kad klausimas yra kontroliuojamas, ir draudimo priežiūros tarnyba labai įdėmiai seka šios firmos tolesnį likimą, t.y. tęsiama bankroto procedūra. Nemanau, kad gyventojai, kurie apsidraudė šioje kompanijoje, nukentėtų. Dabar yra daromi planai, kaip toliau elgtis, nes, sakau, yra teismo sprendimas nušalinti laikinąjį administratorių.

PIRMININKAS. Seimo narys Alg.Butkevičius. Ruošiasi V.Cinauskas.

ALG.BUTKEVIČIUS. Mano klausimas būtų premjerui. Gerbiamasis premjere, privatizavus Lietuvos cukraus pramonę, Turto fondas ir “Danisco sugar” pasirašė pirkimo ir pardavimo sutartį, kuri buvo paskelbta konfidencialia. Bet grupei Seimo narių buvo leidžiama susipažinti su ta sutartimi. Aš galiu šiandien drąsiai teigti, kad “Danisco sugar” pažeidinėja kai kuriuos sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ar jums jau teko susipažinti su šia sutartimi ir ar jūs ketinate imtis tam tikrų priemonių, kad “Danisco sugar” nepažeidinėtų šios sutarties? Ačiū.

R.PAKSAS. Dėkui. Ta tema buvo kalbėta šiandien Vyriausybės posėdyje. Ministras E.Makelis pristatė tą klausimą dėl sutarties nevykdymo. Aš paprašiau, kad būtų paderinta tarp užsienio reikalų ministro ir žemės ūkio ministro, kad galbūt būtų galima paveikti, kad užsienio kompanija vykdytų sutarties sąlygas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas. Ruošiasi R.Melnikienė.

V.A.CINAUSKAS. Gerbiamasis premjere, ar į jūsų derybų delegacijos su Rusijos Federacijos vadovybe numatytų tarpvalstybinių sutarčių projektų sąrašą įrašytas pensijų išmokėjimo klausimas mūsų valstybės piliečiams, kurių daugelis daug metų priverstinai dirbo dabartinės Rusijos Federacijos ribose, o pensijas jiems moka mūsų valstybė?

R.PAKSAS. Aš manau, kad tikrai yra labai aktualus klausimas. Bet labai norėčiau, kad ministrė I.Degutienė konkrečiau atsakytų į tai.

I.DEGUTIENĖ. Taip, yra įrašytas šitas klausimas ir derybų procedūroje visi klausimai yra išspręsti. Aš manau, kad šio vizito metu bus ši sutartis pasirašyta, ir visos problemos bus išspręstos.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Ruošiasi F.Palubinskas. R.Melnikienė perleidžia žodį Seimo nariui K.Glaveckui.

K.GLAVECKAS. Aš turiu du klausimus ir turbūt abu…

PIRMININKAS. Vienas klausimas, kolegos.

K.GLAVECKAS. Vienas klausimas iš dviejų dalių tada. Vienas – finansų ministrui, vienas – premjerui. Akivaizdus mūsų ūkio ekonomikos aktyvumo sumažėjimas, valstybės pajamų išlaidų planą taip pat, atrodo, bus sunku įvykdyti. Prognozės rodo, kad šešių mėnesių nacionalinis biudžetas, šešių mėnesių pajamų planas gali būti neįvykdytas per 600 mln. Lt. Sakykite, ar rudeniui rengiamos jūsų korektyvos ir tie skelbti skaičiai, kad biudžetas bus mažinamas 400 arba 415 mln. Lt, yra pakankami? Antra, ar iš principo tas sumažinimas paliekant deficitą reikš, kad biudžetas jau bus deficitinis? Tai vienas klausimas.

Ir kitas, sakykit, kadangi pajamų šaltinis iš tikro yra labai svarbus iš alkoholio akcizų, tai visa Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veikla buvo pavydėtinai neefektyvi ir nekryptinga. Ar nežadat tenai ką nors keisti? Ačiū.

J.LIONGINAS. Ačiū už klausimą. Tas variantas, kuris buvo pateiktas, žinoma, vienas iš jų, 415 mln. Lt, buvo parengtas per pusantros savaitės. Ką realiai galima būtų sumažinti, kad nesutriktų biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto asignavimų valdytojų veikla. Pagal prognozes taip, mūsų Fiskalinės politikos departamentas prognozuoja, kaip jūs ir pasakėt, faktiškai jie planuoja, kad mes negausim apie 800 mln. Lt. Valiutos fondas taip pat laikosi tokios nuomonės. Bet aš manyčiau ir anksčiau kalbėjau, kad mes pažiūrėkim į tuos skaičius, kurių negavo šiais metais biudžetas per pirmą pusmetį. Tai yra pelno mokesčio grąžinimas 220 mln. Iškart atsirado biudžete tuščia vieta. Neužmirškime, kad beveik mėnesį stovėjo “Mažeikių naftos” įmonė, kuri negavo naftos iš Rusijos. “Mažeikių nafta” kasdien į biudžetą sumoka nuo 4 iki 6 mln. Lt, o dar buvo toks laikotarpis, kai mes negavom į biudžetą per 100 mln. Lt. Jeigu skaičiuotume šiandien, tai atsilikimas būtų 200.

Bet ką aš noriu pasakyti? Žinoma, tie skaičiai, kurie bus pateikti rugsėjo mėnesį, gali skirtis, bet du mėnesiai turėtų parodyti. Vienas dalykas, kaip rodo paskutiniai duomenys iš Muitinės departamento, eksportas pradėjo augti, surenkamas akcizas ir PVM mokestis taip pat pradėjo didėti. Jeigu paimtume šios savaitės duomenis, aš negaliu pasakyti nieko blogo, jau yra daugiau kaip 20 mln., bet, žinoma, šios dienos yra kai kurių mokesčių mokėjimo terminai, tai parodys liepos pirmosios dienos. Jeigu, sakote, nebus įvykdomas planas, tai biudžetas nebus deficitinis. Ta prasme bus finansuojama pagal faktą, t.y. pagal gaunamas pajamas bus finansuojamos ir išlaidos. Dėl VTAKT veiklos. Aš nesu įsigilinęs ir negalėčiau dabar komentuoti jų atliktų darbų, nes reikėtų pamatyti, ką jie veikia. O dėl akcizų politikos, manau, mes Vyriausybėje pasitarsim, kaip toliau vykdysim šiais metais.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pavaduotojas F.Palubinskas. Ruošiasi S.Slavickas.

F.PALUBINSKAS. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Praeitai Vyriausybei siūliau, kad Vyriausybė grįstų savo veiklą strateginiu planu. Tuo metu šis siūlymas buvo atmestas. O jums ar būtų priimtina mintis, kad Vyriausybė, ministerijos, departamentai savo veiklą turėtų grįsti strateginiu planu?

R.PAKSAS. Bet kokia institucija – ar tai būtų valstybinė, ar ministerija – savo veiklą turi grįsti vienokiu ar kitokiu planu. Aš įsivaizduoju, kad ir anoji Vyriausybė, G.Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė, kaip ir šitoji Vyriausybė, turėjo savo planą ir turės savo planą ir konkrečių ministerijų planą. Aš tik noriu priminti, kad Seimas patvirtino 1996 m. programą, kuri įsiliejo į konkretų priemonių planą, ir konkretus priemonių planas buvo vykdomas. Aš nežinau, ar to pakanka, ar jūs norėtumėte turėti kažką daugiau, bet toks planas buvo. Jeigu kalbėtume apie dabartinę mūsų poziciją, tai aš puikiai įsivaizduoju, kad mums reikia pozicijos, įvertinus dabartinę situaciją, kokius žingsnius reikia žengti rytoj, kokius žingsnius reikės žengti po savaitės, kokius po mėnesio, kokius galbūt po trejų ar ketverių metų. Šitą programą mes rengiame ir artimiausiu metu jūs ją turėsite.

PIRMININKAS. Valdymo reformų ir savivaldybių ministras S.Kaktys.

S.KAKTYS. Gerbiamieji kolegos, papildydamas premjerą norėjau dar pasakyti, kad baigėsi derybos su Kanados Ontarijo provincijos strateginio planavimo specialistais. Yra pasirašyta prieš metus, liepos 1 d., sutartis. Pagal šitą sutartį mes patikslinom pozicijas. Yra įsteigtas Vyriausybėje strateginio planavimo komitetas, pagal tą projektą yra projekto valdymo taryba ir tik nebuvo konkrečių veiksmų, nebuvo įkūnyta. Su Kanados specialistais mėnesiui į priekį aptartos užduotys, ką reikėtų konkrečiai padaryti, kad strateginio valdymo srityje būtų pasiekta žymesnių pasikeitimų.

PIRMININKAS. Žodį suteikiu Seimo nariui S.Slavickui. Ruošiasi A.Akstinavičius.

S.SLAVICKAS. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Šalyje yra vidaus vandenų laivininkystė. 75% laivų priklauso privatininkams. Svarstant vidaus vandens transporto pervežimo išplėtojimo galimybes paaiškėjo, kad už naudojimąsi vidaus vandens keliais neimami mokesčiai. Noriu paklausti, kodėl iki šiol valstybė dotuoja vidaus vandens kelius? Ačiū.

R.DIDŽIOKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų situacija upių laivininkystėje šiandien yra sudėtinga, nes tai tapo iš esmės privataus verslo užimama šaka. Šiandien jau akivaizdu, kad iškyla daug problemų plėtojant tokį verslą. Į mūsų ministeriją taip pat kreipėsi verslininkai, kurie praktikuoja arba veikia šioje srityje, iškėlė daug problemų. Mes manome, kad tas problemas reikia spręsti kompleksiškai. Valstybei, manom, taip pat reikėtų parengti tam tikrą veiksmų programą, jeigu mes norime turėti nacionalinę laivininkystę, nacionalinį laivyną ir rengiam bei planuojam valstybės paramą šioje srityje. Manau, kad panašią programą mums reikės parengti taip pat ir upių laivininkystėje. Bet kol kas tai yra tik idėjų ir diskusijų lygiu. Todėl aš šiandien labai konkrečiai į jūsų klausimą atsakyti negaliu. Aš manau, kad tai yra ne dotacija, o, ko gero, neapsižiūrėjimas, bet mes, kaip sakiau, tuos klausimus bandysime spręsti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Akstinavičius. Ruošiasi A.Kubilius.

A.AKSTINAVIČIUS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas eilinį kartą stipriai ignoruoja Socialdemokratų frakciją. O paklausti norėčiau žemės ūkio ministrą poną E.Makelį. Jau senokai kalbama apie naują subsidijavimo tvarką. Vyriausybės programoje taip pat yra parašyta, kad 1999–2000 m. laikotarpiu bus pereita prie naujos subsidijavimo tvarkos. Norėčiau jūsų paklausti. Kokia reali situacija yra šiandien, kaip vyksta pasėlių ploto, galvijų registracija ir apskritai kada vis dėlto bus pereita prie naujos subsidijavimo tvarkos realiai? Ačiū.

E.MAKELIS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Šiandien reali situacija, kalbant apie tuos Vyriausybės nutarimus, kurie buvo priimti, tai dėl gyvulių ženklinimo ir identifikavimo, dėl ekonomijos informacijos teikimo – vienas lapkritį, kitas vasario mėnesį. Situacija yra tokia. Pasėlių deklaravimo procesas vyksta normaliai, jis yra įgyvendinamas. Iš esmės šiais metais yra suplanuota tiesioginių išmokų principu rapso pasėlių rėmimas, kitais metais bus galima pereiti prie maistinių kviečių pasėlių, taip pat ir linų. Kai dėl gyvulių, tai išmokos nuo praeitų metų taikomos superkant galvijus, 380 Lt tiesioginė išmoka. Tai irgi yra naujosios subsidijavimo arba išmokų sistemos dalis. Dėl gyvulių ženklinimo ir identifikavimo sistemos yra tam tikrų problemų. Konkursas buvo sustabdytas jau trečią kartą, prieš man pradedant dirbti ministru, vieną kartą organizuotas pono V.Knašio taip pat buvo neįvykęs. Dabar yra duotas Vyriausybės leidimas tiesioginių kainų apklausos būdu išspręsti tą klausimą, Veterinarinė tarnyba yra pasiruošusi. Realiai būtų galima suženklinti iki metų pabaigos galvijus ir kartu taikyti šitą sistemą.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Kubilius. Ruošiasi A.Matulas.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau užduoti tokį paprastą klausimą teisingumo ministrui ponui G.Balčiūnui. Iki šiol aš galvojau ir, matyt, visi galvojome, kad įsigaliojęs teismo sprendimas yra tolygus įstatymui ir privalo būti vykdomas. Gerbiamasis ministre, jūs esate Centro sąjungos atstovas Vyriausybėje, ir Centro sąjunga, sutikdama jus siųsti į Vyriausybę, deklaravo savo atsakomybę už jūsų veiklos sritį, t.y. už teisingumo įgyvendinimą Lietuvoje. Kaip jūs žinote, birželio 15 d. 29 Seimo nariai, kartu ir visi Centro sąjungos nariai, balsuodami prieš Seimo nario mandato atėmimą iš Centro frakcijos nario A.Butkevičiaus pasakė, kad jiems teismo sprendimas yra nesvarbus. Taigi, pone ministre, kaip jūs, būdamas Centro sąjungos nariu, įsivaizduojate teisinės valstybės kūrimą Lietuvoje, jeigu 29 Seimo nariai nutarė ignoruoti teismo sprendimą? Ir kas bus, jūsų manymu, jeigu teisėjai atsilygindami nutars, kad jie irgi turi teisę ignoruoti įstatymus?

G.BALČIŪNAS. Ačiū už klausimą. Aš labai atidžiai išnagrinėjau Seimo posėdžio, kuris įvyko birželio 15 d., stenogramą ir tikrai galiu garantuoti, kad jame iškelti konkretūs kaltinimai teisėtvarkos, teisėsaugos sistemoms bus išnagrinėti.

Mes imsimės visų priemonių, jeigu nustatysim kokius nors konkrečius dalykus. Tačiau norėčiau akcentuoti, kad vis dėlto Seimo posėdyje nebuvo sprendžiamas Seimo nario A.Butkevičiaus teisinės atsakomybės klausimas. Teismų sprendimai yra priimti, teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, jie turi būti besąlygiškai vykdomi. Seimo posėdyje buvo sprendžiamas Seimo nario konstitucinės atsakomybės klausimas, t.y. jo konstitucinio įgaliojimo, t.y. Seimo nario įgaliojimo, atėmimo klausimas, ir Seimo nesaisto, nevisiškai, sakykim, saisto teismo sprendimas, nes, kaip minėjau, ir pagal Seimo statutą, ir pagal Konstituciją Seimo posėdyje nėra nagrinėjamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nors, deja, kaip matyti iš Seimo posėdžio stenogramos, ir pats Seimo narys A.Butkevičius, ir jo advokatai bandė tai daryti. Aš manau, kad vis dėlto klausimas buvo formuluojamas kitaip, ir sprendimas yra priimtas kitaip.

Aš, kaip Centro sąjungos narys, galiu jus užtikrinti, kad teisingumo sistema tikrai nebus politizuojama, ji bus pertvarkoma. Žinoma, nė viena sistema, nė viena gyvenimo sritis Lietuvoje nėra visiškai tvarkinga. Taigi ir teisingumo sistema galbūt turi tam tikrų problemų, tačiau mes judėsim į priekį ir tas problemas bandysim spręsti. Trumpai sakant, buvo nagrinėjamas ne teismo sprendimo pagrįstumo klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Matulas. Ruošiasi P.Papovas.

A.MATULAS. Gerbiamasis sveikatos apsaugos ministre, aš galėčiau pasakyti, kad kiekvienoje ministerijoje yra specialistai, viceministrai, profesionalai. Kaip tokius galėčiau įvardyti ir Ūkio ministerijoje ilgai dirbantį poną G.Miškinį, Teisingumo ministerijoje – G.Švedą, Socialinių reikalų ministerijoje tikriausiai visus viceministrus, Sveikatos apsaugos ministerijoje irgi buvo du viceministrai, sakyčiau, profesionalai, į kuriuos valstybė įdėjo labai daug lėšų juos parengiant užsienyje, bet jie buvo atleisti. Tuo tarpu paliktas viceministras, kuris visuomenės sveikatos srityje praktiškai nieko nepadarė. Tikriausiai dėl to, kad kai kas jį labai norėjo matyti tame poste. Negana to, jie buvo atleisti tokia nekorektiška forma, kad 16 dieną buvo pasirašytas premjero potvarkis, o 16-18 dienomis jie dar atstovavo Seime Vyriausybei nežinodami, kad yra atleisti. Sužinojo iš “Respublikos” laikraščio 18 d. Jūs visur deklaravome, kad derinsite tuos klausimus, konsultuositės su komitetu. Ar jūs manote, kad tai yra visiškai nesvarbus klausimas? Ar tai buvo korektiškas, jūsų manymu, atleidimas neinformuojant? Pasirinkimo teisė jūsų yra tikrai šimtaprocentinė. Ir ar ir toliau taip bus su komitetu tokie svarbūs reikalai derinami tokia pat forma?

PIRMININKAS. Minutė klausti, kolegos.

R.ALEKNA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų valstybei parengti viceministrą specialistą, tiksliau, jam pačiam pasirengti yra didžiulės laiko ir kitokios sąnaudos. Pirmininke, aš jums sakiau, kad kalbėjau su profesoriumi Basiu. Jis atsisakė dirbti, motyvuodamas tuo, kad jis nori grįžti į ankstesnį darbą. Dėl atleidimo stiliaus, aš apgailestauju, bet kaip tik tuo metu aš su ministru D.Lygiu buvau komandiruotėje ir tas nesusipratimas įvyko tikrai ne iš blogos valios. Aš manau, kad tokios problemos ateityje iš tikrųjų nepasikartos, ir aš galiu jus patikinti, kad visi klausimai, susiję su reformų strategija, su visais darbais, kuriuos mes turime padaryti, iš tikrųjų bus derinami su Sveikatos reikalų komitetu ir su jumis asmeniškai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas. Ruošiasi M.Šerienė.

P.PAPOVAS. Aš norėjau paklausti švietimo ir mokslo ministro, bet ir šį kartą jo nėra. Todėl klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, suprantu, kad šiais metais yra nemažų biudžetinių problemų, tačiau jau artėja kita metų pusė, artėja kiti metai, rengiamas kitų metų biudžeto įstatymo projektas. Aš noriu jūsų paklausti. Prieš Naujuosius metus buvo parengta mažo našumo žemių panaudojimo ir pertvarkymo ūkinės veiklos programa. Kokia jos ateitis? Ar ji bus tvirtinama Vyriausybėje, nes žemės ūkio situacija, palyginti su visa Lietuva, yra tiesiog katastrofiška. Reikalingos didesnės lėšos.

Dar vienas toks klausimėlis. Vis dėlto ar ne per maža nustatyta šiems metams minimali rugių kaina ir subsidija? Vėlgi mažo našumo žemėms daugiausia.

E.MAKELIS. Dėkoju Seimo nariui P.Papovui už klausimą. Dėl nenašių žemų pertvarkymo programos ministerijos nuostata yra ta, kad ji būtų įtraukta ir jai būtų užtikrintas finansavimas. Aš prieš du mėnesius jums atsakinėdamas į klausimus įvardijau skaičius, jūs nebuvote patenkinti. Sieksime juos padidinti iki 25%. Tačiau nemanau, kad tai yra pakankamas dalykas. Norėčiau jus informuoti dar apie vieną dalyką. Pagal (…) programą numatyta Utenos apskričiai, kur daugiausia yra nenašių žemių, skirti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tai irgi bus tam tikra parama.

Dėl rugių. Klausimas išties labai aktualus nenašioms žemės. Aš manau, kad kaina yra… nedidelių pliusų, kelių procentų, tačiau reikia pasakyti ir kitą dalyką, kad rugių kainos yra katastrofiškai žemos. Sakykim, Lenkijoje, Europos Sąjungoje jos siekia 240–250 Lt. Tuo tarpu mes siūlom mokėti per 100 dolerių įskaitant subsidiją. Pagal Kaimo rėmimo fondo galimybes mes siūlom kainas.

PIRMININKAS. Seimo narė M.Šerienė. Ruošiasi K.Šavinis.

M.ŠERIENĖ. Mano klausimas vidaus reikalų ministrui ponui Č.Blažiui. Noriu pasidžiaugti jūsų susirūpinimu dėl to, kad šią vasarą nuskendo labai daug neblaivių žmonių. Ar pakankamai turite svertų, kad savivaldybes priverstume imtis priemonių ir kad paplūdimiuose nebūtų pardavinėjamas alkoholis?

Ir dar pusė klausimo dėl pasikėsinimo į poną A.Paulauską. O jeigu paaiškės, kad tai gražiai surežisuotas spektaklis, kurio artistai yra teisėsaugos pareigūnai, kas atsakys už to spektaklio išlaidas?

Č.BLAŽYS. Ačiū už klausimus. Dėl apribojimo prekiauti alkoholiu prie vandens telkinių. Aišku, mes jaučiam ir savivaldybės, matyt, jaučia pasipriešinimą, nes tai yra pelningas verslas, bent vasaros laikotarpiu, tačiau, kiek leidžia mūsų silpnos jėgos, vis dėlto sieksim, kad prekyba būtų bent jau tvarkinga, kiek tai įmanoma, ir kad neblaivūs žmonės nesimaudytų.

Dėl pasikėsinimo prieš A.Paulauską publikacijos. Jeigu išaiškės, kaip jūs sakote, kad tai teisėsaugos pareigūnų surežisuotas spektaklis, o to aš nelabai įsivaizduoju, aš galiu pasakyti, kad bus tikrinamos visos iškilusios, esamos ir iškilsiančios versijos, ir nustatyti kalti asmenys bus patraukti atitinkamon atsakomybėn.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis. Ruošiasi K.Skrebys.

K.ŠAVINIS. Klausimas krašto apsaugos ministrui. Prieš keletą dienų svarstėme galimybę pasiųsti į Kosovą karių taikdarių būrį, tačiau galutinio sprendimo nėra. Aš nenorėčiau kalbėti apie sprendimo tikslingumą, tačiau abejoju etine minėto klausimo puse. Kodėl Seimui dar nepriėmus galutinio sprendimo žiniasklaidoje paskelbiama apie specialaus būrio pasirengimo išvykti į Kosovą pabaigą, o Lietuvos Respublikos Prezidentas Budapešte NATO kariškiams patikina, kad Lietuva pasiųs būrį karių? Panašūs atvejai kartojasi. Kodėl ši procedūra paversta visišku formalumu? Kodėl Krašto apsaugos ministerija nepateikia Seimui sprendimo deramu laiku? O gal Seimo nariai reikalingi šiuo ir panašiais atvejais tik tam, kad aklai pritartų ministerijos ir Vyriausybės sumanymams?

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Tikrai ne tam, kam jūs sakote. Seimo galias aš gerbiu ir Seimo nutarimas yra vienintelis pagrindas pasiųsti karius, tačiau tai nereiškia, kad jis yra pagrindas tuos karius parengti. Mes rengiame tuos karius, jeigu Seimas nutars juos pasiųsti, ir tai yra mūsų ne tik teisė, bet ir pareiga. Šiuo metu tik tai ir vyksta. Prezidentas yra valstybės vadovas ir valstybės vardu be apribojimų turi teisę kalbėti. Aš manau, kad nereikėtų kritikuoti dėl ko nors Respublikos Prezidento. Gynybos taryba anksčiau buvo nusprendusi, pasakiusi savo nuomonę, bet tas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, ir Seimas, aš tikiuosi, priims sprendimą. Vis dėlto mes nieko nedarome ignoruodami ar kaip nors sumenkindami Seimo galias.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Ruošiasi A.Salamakinas.

K.SKREBYS. Aš norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Pone Ministre Pirmininke, kai buvo pristatoma Vyriausybės programa jums jau būnant paskirtu Seime, mūsų frakcijoje jūs pasakėte, kad apskričių viršininkai nebus keičiami. Labai aiškiai pasakėte. Vakar vienam iš apskričių viršininkų jūsų vardu buvo pasakyta, kad nebus teikiama Vyriausybės posėdžiui tvirtinti jo kandidatūra. Gal jūs galite paaiškinti, kodėl jūsų nuomonė taip staiga pasikeitė?

R.PAKSAS. Aš negaliu prisiminti, kad taip vienareikšmiškai būčiau pasakęs, jog konkrečiai apskričių viršininkai nebus keičiami, bet jeigu net ir buvo kažkas panašaus, aš manau, kad ir ministras, sakysim, ir Ministras Pirmininkas turėtų bent minimalią teisę rinktis žmones, su kuriais jis norėtų dirbti. Matyt, taip ir turėtų būti. Jeigu, sakysim, yra įmetamas į vandenį, tai reikėtų bent pasirinkti, su kokia valtimi plaukti. Aš manau, kad tai yra natūralu ir aišku. Jeigu iš 20 žmonių, tai yra 10 apskričių viršininkų ir Vyriausybės atstovų gali būti keičiamas vienas, aš nemanau, kad mes kažką ypatingai daug keičiam.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Ruošiasi R.Hofertienė.

A.SALAMAKINAS. Noriu klausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Išties turbūt mes sutinkame, kad valstybės įvaizdis mums labai svarbus, ir mes visi labai mylime krepšinį. Dabar vyksta diskusijos, ar teisingai apie 20 mln. litų buvo paskirta krepšinio klubams, kad jie mūsų valstybės įvaizdį užsienyje taip gerintų, tačiau yra ir kitas įvaizdis. Praėjusią savaitę Kelmėje susidegino žmogus. Susidegino dėl to, kad negalėjo išlaikyti savo šeimos, dviejų vaikų. Tas įvaizdis turbūt taip pat turi platų rezonansą pasaulyje, nes susideginimas, ko gero, yra kraštutinė protesto išraiška. Jūs turbūt su tuo sutiksite. Mano klausimas, ar vis dėlto 20 mln. darbo vietų kūrimui būtų ne geriau panaudoti pinigai negu krepšiniui?

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, jūsų klausimas yra visiškai teisingas ir jūs pats atsakote į tą klausimą, bet krepšinis irgi reikalingas. Tie 20 mln., kurie buvo panaudoti krepšinio komandai ir Lietuvos, kaip jūs sakote, įvaizdžio sukūrimui ir tie rezultatai, kokius šiandien pasiekė mūsų krepšinis, yra teigiamas dalykas. Tačiau yra visiškai kita medalio pusė dėl to atvejo, apie kurį jūs kalbate. Tai yra mūsų visų problema, kaip greičiau išspręsti, kad būtų sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų, tiksliau sakant, valstybė yra atsakinga už sąlygas, kad būtų sukuriamos naujos darbo vietos. Tačiau kai analizuoji kiekvieną tokį atvejį, ne viskas yra taip, kaip yra pateikiama. Kad ir kaip būtų skaudu, tai yra žmogaus netektis, išėjimas iš pasaulio, tačiau mes pasidomėjome tuo konkrečiu atveju, ir ten nėra vien ekonominės problemos, ten yra ir kitokių problemų, apie kurias aš garsiai dabar nenorėčiau kalbėti.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Hofertienė. Ruošiasi V.Andriukaitis. Nėra R.Hofertienės. R.Kupčinskas, jeigu būtų, galėčiau jam suteikti žodį. Tuoj, kolega. Seimo narys R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS. Labai atsiprašau, kad galbūt aš kartoju tą pačią temą. Klausimą norėčiau pateikti premjerui. Aną kartą aš klausiau, kaip dėl lėšų skyrimo iš bankrutuojančių įmonių fondo. Aš peržiūrėjau praėjusios dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkę, ten nebuvo. Ar numatoma kitą savaitę svarstyti lėšų skyrimą iš bankrutuojančių įmonių fondo įmonėms… įmonių sąrašui, kuriam pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Labai ačiū.

R.PAKSAS. Negaliu vienareikšmiai pasakyti, ar bus svarstoma kitą savaitę, nes grįžęs dar žiūrėsiu posėdžio darbotvarkę. Vienareikšmiai atsakyti negaliu, bet jeigu ne šiame, tai artimiausiame posėdyje tikrai bus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Ruošiasi J.Šimėnas.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mano klausimai būtų Ministrui Pirmininkui ir dviem ministrams.

PIRMININKAS. Vienas klausimas, kolega.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš jį suformuluosiu kaip vieną klausimą. Klausimas būtų toks. Seime svarstomas Cukraus įstatymas, kurio pataisos yra pateiktos Žemės ūkio ministerijos, t.y. Užsienio reikalų ministerijos. Tuo tarpu situacija šiandien Lietuvoje yra pakankamai sudėtinga, o gal ir labai komplikuota. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų dabar esant tokiai padėčiai tarp cukrinių runkelių augintojų ir produkcijos realizavimo iš tikrųjų laiku daromas šis žingsnis? Kartu norėtųsi sulaukti atsakymo iš valdymo reformų reikalų ministro dėl to, kada mes žinosime, kiek savivaldybių galės rengtis naujiems savivaldybių rinkimams 2000 metų pavasarį?

PIRMININKAS. Čia vienas klausimas, kolega?

R.PAKSAS. Aš įsivaizduoju, kad pagrindinis mūsų noras buvo pabandyti susitvarkyti su negaunamu cukraus akcizu. Faktiškai šią savaitę buvo pervesta 10 mln. ir turėtų būti pervesti likę 5 mln. Lt. Antra pozicija, jau vienas klausimas buvo šiandien ta tema, kad pabandytume priversti (…) savininkus laikytis sutarties sąlygų. Dėl Cukraus įstatymo nuostatų aš galėčiau pasakyti, kad, matyt, ir Seimo nuostata turės būti aiškiai išreikšta. Gal ministras gali pridurti.

E.MAKELIS. Ačiū už klausimą, galimybę pasakyti nuomonę šiuo klausimu. Iš esmės Vyriausybės nutarimas, kuris yra teikiamas Seimui svarstyti, buvo priimtas laikinosios Vyriausybės darbo metu ir jo esmė buvo padaryti tokias pataisas, kurios atitiktų ar būtų galimybė įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją. Aš manyčiau, kad šiuo atveju klausimas nėra paprastas ir lengvas, tačiau esu įsitikinęs, kad ta dalis, kuri konkrečiai teisiškai įvardytų ir garantuotų, tai yra tradicinių cukrinių runkelių zonų išlaikymas, turiu omeny Pavenčius, Kėdainius, Panevėžį, Marijampolę… ir įvardijant, kad bus garantuotos būtinos sąlygos cukrinių runkelių augintojams, yra laiku… Manyčiau, kad tą reikėtų kuo skubiau įrašyti, tai pašalintų socialinę įtampą.

Dabar klausimas, susijęs…

PIRMININKAS. Trumpiau, pone ministre, mes jau vėluojame. Trumpai, labai trumpai.

E.MAKELIS. … akcizo klausimas, administravimas… reikalingas papildomas nagrinėjimas.

S.KAKTYS. Aš žinau jūsų nuomonę, žinau komiteto nuomonę, kitaip sakant, politinę valią, einančią iš Seimo. Manau, rytoj kabinetas spręs šį klausimą, jis iš esmės susijęs su biudžeto lėšomis, nes valdymo išlaidų vienai savivaldybei steigti reikia 700 tūkst. kapitalo investicijų, pritaikant pastatus, reikia 1–2 mln., skirtingai įvairiose vietose. Jeigu steigiam, tai reikia numatyti, iš ko, iš kokių asignavimų tai darysime. O aš iš esmės esu už tai, kad būtų naujos savivaldybės steigiamos, tačiau mes turime galvoti ir apie esamų savivaldybių teises, apie jų teisių garantijų mechanizmo suformavimą. Jeigu šitoje erdvėje pasistumsim, tai žinosim, ir ką naujo savivaldybės darys, su sąlyga, jeigu turėsim lėšų joms steigti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mano klausimas paremtas penkiasdešimt vieno Seimo nario pareiškimu, kurį mes adresavome Vyriausybei. Tačiau noriu klausti šiandien aplinkos ministrą, nes premjeras, manau, nėra gerai įsigilinęs į šią problemą. Jau daugiau nei metai yra priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas, kuriame numatyta nuo 2000-ųjų metų įvesti mokestį už medžiagas ir gaminius, tarp jų tarą ir pakuotę, ypač už jų importą, dėl kurių naudojimo susidaro atliekų. O įstatymo įgyvendinimo įstatyme Vyriausybė buvo įpareigota iki pernai metų lapkričio 1 d. pateikti Mokesčių įstatymo projektą. Kadangi šis darbas neatliktas, kokiu būdu bus sprendžiama ypatingos svarbos problema – atliekų tvarkymas, kai reikia numatyti, jog turi pasirengti valstybinės institucijos, ypač muitinė, nes įvežant tarą ir pakuotę per sieną reikia pasirengti mokesčiui paimti, taip pat reikia informuoti fizinius ir juridinius asmenis, kurie tuo užsiima. Būtina socialinė orientacija, nes, sakykime, kai kurie maisto produktai, ypač kasdieninio vartojimo, kai žmonės, sakykime, nepajėgūs, yra ir taip nemokūs, ar pienas įpakuotas ir t.t… Reikia atleisti.

PIRMININKAS. Laikas.

J.ŠIMĖNAS. Kaipgi vis dėlto Vyriausybė mano spręsti šią problemą, nes laikas bėga, o per pusantrų metų niekas nepadaryta?

D.LYGIS. Ačiū. Jūs žinot, naujo mokesčio įvedimas yra labai sudėtingas dalykas. Šį įstatymą mes ilgai svarstėme, todėl priežastis, kodėl jis šiandien dar nėra priimtas, žinote. Svarbiausia, kad su vartotojais, pramonininkais mes derinom tuos interesus labai ilgai ir šiuo metu Vyriausybės yra suderintas projektas su visom žinybom, su visais. Jis greit atsiras Seime, todėl Seimo valia bus priimti tokį sprendimą, ar mes įvedam dar vieną papildomą mokestį, ar ne. O dėl pasirengimo, kaip jūs minėjote, jeigu bus priimtas sprendimas, bus ir pasirengimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 17.05 val. Mes gerokai vėluojam. Gerbiamieji kolegos, šios dienos Vyriausybės valanda yra baigiama. Privati replika plenarinių posėdžių salės tarpdury, kur susitiks aplinkos apsaugos ministras ir J.Šimėnas. Dėkojam. Dėkojam, gerbiamieji kolegos, už dalyvavimą Vyriausybės valandoje. Vyriausybei sėkmės. Dirbame toliau. Yra 17.15 val. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Sveikinu ministrus Jonus su Joninėm.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl E.Mikučiausko atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos nario pareigų” projektas Nr.P-1908 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu toliau produktyviai dalyvauti mūsų posėdyje. Registruojamės. Registruojamės, kolegos. Darbotvarkės popietės 7 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl E.Mikučiausko atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos nario pareigų” projektas Nr.P-1908. Baigiame registruotis. Iš viso mūsų posėdyje dalyvauja 31 Seimo narys. Kviečiu į tribūną šalies Prezidento patarėjos referentą poną A.Grėbliauską, kad jis mums pateiktų šį palyginti formalų dokumentą, kurį turėtume šiandien priimti, kolegos.

A.GRĖBLIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pateikiu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Vertybinių popierių komisijos narį. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 31 straipsniu, teikia Seimui atleisti Vertybinių popierių komisijos narį E.Mikučiauską, pasibaigus jo įgaliojimų laikotarpiui. Tai trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai konkretu, labai aišku. J.Listavičius dar nori pasiteirauti jūsų dėl teikiamo projekto.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nors čia beveik viskas aišku, bet vis tiek šiuo atveju tai turėtų gal būti prašymas, sakykim, žmogaus, kuris nori būti atleistas. Tai tokia tvarka visada būdavo. Šiuo atveju, sakot, nereikia. Ačiū.

A.GRĖBLIAUSKAS. Iš tikrųjų rengiant šį dekretą buvo gautas pono E.Mikučiausko prašymas, todėl visi dokumentai sutvarkyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėt į visus klausimus. Kolegos, ar galėtume pritarti pateiktam projektui? Pritariame pateiktam projektui Nr.P-1908. Kolegos, ar būtų norinčių kalbėti diskusijose dėl šio projekto, ar galėtume jį pradėti priimti? Ačiū, diskusijoje nėra norinčių dalyvauti.

Priėmimas. 1 straipsnis. Ar galėtume priimti 1 straipsnį? Priimame. 2 straipsnį? Jis yra formalus. Jį priimame taip pat. Ar kas kalbėtų dar, kolegos? Ne. Registruojamės dar kartą. Registruojamės.

33 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Taigi, kolegos, prieš mūsų akis – Seimo nutarimas “Dėl E.Mikučiausko atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos nario pareigų”. Kol kas projektas. Kolegos, ar priimame šį nutarimą? Kviečiu balsuoti.

31 – už, prieštaraujančių ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas “Dėl E.Mikučiausko atleidimo iš Vertybinių popierių komisijos nario pareigų” yra priimtas.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapų priežiūros” projektas Nr.P-1915 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji, rezervinis penktasis klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių ir kapų priežiūros” projektas. A.Stasiškis jį kuruoja. Šiandien svarstymas ir priėmimas. A.Stasiškis kviečiamas kalbėti diskusijoje.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, mūsų komisija svarstė, ji pritarė patikslintam rezoliucijos projektui. Čia buvo padarytos atsižvelgiant į pateikimo metu pateiktus pasiūlymus ir pastabas pataisos. Šiuo metu dar yra čia viena tokia pastaba, kurią aš siūlyčiau gal ir priimti, tai yra pavadinime “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių ir kapų priežiūros” po žodžio “kapaviečių” vietoj “ir” rašyti “ar”, kadangi iš tikrųjų tai yra ir vienu, ir kitu atveju, ir politinių kalinių, ir tremtinių… Yra arba tie, arba tie, nes yra identifikuotų kapų, yra dauguma tik kapaviečių. Manau, kad nesu aš toks didelis stilistas, kad galėčiau pasakyti, kuris žodis geriau tinka. Bet, šiaip ar taip, tai yra redakcinė pastaba, gal ir yra vienas kitas koks stiliaus šiurkštumas toliau, bet manyčiau, kad mintis yra visiškai galutinai suformuluota bei aiški, o čia stilistinius dalykėlius galbūt galėtų ir mūsų Seimo kalbininkų tarnyba patvarkyti, jeigu reikės. Tai aš kviesčiau pritarti po svarstymo ir priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi šiandien rezoliucija pateikta, tas svarstymas susilieja su priėmimu, nes rezoliucijos truputį sparčiau priimamos. Kolegos, prašome kalbėti dėl motyvų dėl visos rezoliucijos, ar ją šiandien priimame. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Galiu tik padėkoti ponui A.Stasiškiui už šias iniciatyvas šitais klausimais, kur jis rodo. Labai smagu, kad tekstas yra visai neblogas ir mes galime jį priimti.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkoju. Ir Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš taip pat pritariu rezoliucijai ir jos turiniui. Na, yra vienas mažas momentas. Vis dėlto, jeigu kalbėtume apie tremtinius, tai jie buvo ne tik atšiauriausiuose rajonuose, jie buvo ir karščiausiose dykumose. Šiuo atveju apie tai neužsimenama. Tai tie, kurių dar yra likęs vienas ar kitas gyvas, žinoma, gali jausti tam tikrą nepatogumą, bet, man atrodo, mes vis tiek į rezoliuciją vargu ar absoliučiai viską sudėsim. Todėl aš pritariu tokiam turiniui, koks dabar yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių ar kapų priežiūros” projekto. Tikrasis pavadinimas bus sutvarkytas. Registruojamės.

36 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Kolegos, ar priimame šią rezoliuciją. Kviečiu balsuoti.

Už – 33, prieštaraujančių ir susilaikiusių nėra. Seimo rezoliucija “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių ir kapų priežiūros” yra priimta.

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl tremtinių ir politinių kalinių asmens bylų sugrąžinimo” projektas Nr.P-1916 (svarstymas ir priėmimas)

Dar vienos rezoliucijos svarstymas, kolegos, ir galbūt priėmimas. Seimo rezoliucijos “Dėl tremtinių ir politinių kalinių asmens bylų sugrąžinimo” projektas Nr.P-1916. A.Stasiškis kviečiamas pasakyti kelis žodžius dėl šios rezoliucijos.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, dėl antros rezoliucijos taip pat yra komisijos pritarimas, buvo aptarta. Svarstymo metu buvo siūlymų labiau sukonkretinti paskutinę pastraipą, tačiau po pasikeitimo nuomonėmis buvo nutarta, kad tai yra tik raginimas, ne nutarimas, ir reikia palikti galimybę tai spręsti Vyriausybei. Buvo siūlyta įrašyti techninio aptarnavimo aparatą tai komisijai, tačiau manau, kad tai netikslinga. Čia yra raginimas pradėti nagrinėti šią problemą, bandyti derėtis su Sovietų Sąjungos valstybėmis įpėdinėmis dėl galimų tų archyvinių dokumentų sugrąžinimo. Yra papildyta tuo pasiūlymu, kad Vyriausybė turėtų sudaryti nuolatinę komisiją, kuri derintų šias problemas, nes iš tikrųjų yra įvairių žinybų, įvairių ministerijų ir reikės jų specialistų ir ekspertų patarimo, todėl manau, kad yra tikslinga padaryti tokį papildymą. Taip pat atlikti kai kurie redakciniai patikslinimai. Aš irgi prašyčiau pritarti šiai rezoliucijai ir ją šiandieną priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, antrasis projektas. Prašom kalbėti dėl rezoliucijos. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti šiai rezoliucijai. Tai joks sąskaitų suvedimas, tačiau dokumentai turi rastis ir būti savo vietoje tam, kad būtų nagrinėjama ateityje istorija, kad tokie atvejai nesikartotų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau dar sykį padėkoti ponui A.Stasiškiui, kad jis įvertino mūsų pastabas. Tekstas dabar tikrai neblogas. Ši rezoliucija apima tą bendrąją didelę problemą – įvairių archyvų sugrąžinimo problemą, nes be kai kurių archyvų mes sunkiai galim šiandien kasdienius reikalus spręsti. Čia vienas iš darbų, sakykim, į tą pačią pusę. Aš tikiuosi, kad mūsų Vyriausybė įvertins paskutinę rezoliucijos pastraipą ir nedels sudaryti tą komisija, kuri bus ne tik popieriuje, bet ir imsis labai konkrečių darbų, derybų darbų su kitais kraštais, kad nors dalimis, nors po truputį tie archyvai pradėtų grįžti į Lietuvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Jeigu iš tikrųjų pasisektų susigrąžinti šiuos vadinamuosius formuliarus arba tas bylas, tai ten ir istorikai rastų daug medžiagos ir, svarbiausia, man atrodo, gal pasibaigtų tos visos skeptikų ir įvairių kai kurių jėgų kalbos, kad būtent tie asmenys, tremtiniai ar politiniai kaliniai, turėjo lyg ir tokius turistinius pasivažinėjimus po įvairias stovyklas, kasyklas ir t.t.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kviečiu registruotis. Registracija prasidėjo. Balsuosime, ar priimame Seimo rezoliuciją “Dėl tremtinių ir politinių kalinių asmens bylų sugrąžinimo”.

43 Seimo nariai dalyvauja posėdyje.

Kolegos, ar priimame šią rezoliuciją? Kviečiu balsuoti.

Už – 41, prieštaraujančių ir susilaikiusių nėra. Seimo rezoliucija “Dėl tremtinių ir politinių kalinių asmens bylų sugrąžinimo” priimta.

Lietuvos Respublikos važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1780(3*) (svarstymas)

Kolegos, dar kelios minutės iki kito klausimo. Rezervinis septintasis projektas Nr.P-1780(3) – Važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. B.Visokavičienė – pagrindinio komiteto pranešėja.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymo pakeitimo projektas buvo svarstytas pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Komitetas jam pritarė. Jo esmė yra tokia, kad yra dalis žmonių, kurie, sakysime, nepateko į kontingentą tų žmonių, kurie turi transporto lengvatas važiuojant keleiviniu transportu. Tačiau jie turi nukentėjusių asmenų statusą, jie yra laisvės kovų dalyviai, tačiau gali būti, kad jie nebuvo represuoti, nebuvo politiniai kaliniai ir nebuvo ištremti. Tokių žmonių yra labai nedaug. Toliau galima pasakyti, kad šita lengvata yra daugiau moralinio pobūdžio, nes dauguma šitų žmonių jau yra peržengę, ne dauguma, o beveik visi, 70 metų ribą arba 75 metų ribą. Todėl jau dėl amžiaus jie vis tiek naudojasi tokia lengvata arba turi politinio kalinio ar tremtinio statusą. Todėl šitą lengvatą reikėtų laikyti daugiau moralinio pobūdžio, nes iš tikrųjų būtų nelogiška, kad laisvės kovų dalyviai, jeigu jie dėl vienų ar kitų priežasčių išvengė lagerio, negalėtų naudotis tomis lengvatomis. Pagrindinis komitetas pritarė ir siūlau visiems balsuoti už šį įstatymo pakeitimo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Listavičius kviečiamas dalyvauti diskusijoje.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų” papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Klausimas aiškus, jį reikia spręsti. Dėl sprendimo nėra dvejonių.

Mano kalbos esmė yra ta, kad padarytas papildymas nėra aiškus. 3 straipsnio 3 punkto turinys gali sukelti nemažai problemų. Pats 3 straipsnio 3 punktas yra (cituoju): “asmenims, nukentėjusiems dėl 1991 m. sausio 11-13 dienomis įvykdytos agresijos bei su ja susijusių įvykių ir žuvusiųjų per šią agresiją šeimų nariams, buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams vietinio susisiekimo autobusais ir troleibusais” (toliau necituoju) suteikiamos atitinkamos lengvatos pateikus specialų pažymėjimą. Padarius papildymą, 3 straipsnio 3 punktas yra (taip pat cituoju): “asmenims, nukentėjusiems dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis įvykdytos agresijos bei su ja susijusių įvykių ir žuvusiųjų per šią agresiją šeimų nariams, taip pat pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos rezistencijos dalyviams, kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams, buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, kuriems įstatymo nustatyta tvarka pripažinti šie statusai arba yra atkurtos jų visos pilietinės teisės, vietinių susisiekimų autobusais” (toliau taip pat necituoju), pateikus atitinkamą statusą liudijantį arba specialų pažymėjimą.

Taigi punktas papildomas kariais savanoriais ir laisvės kovų dalyviais, kurių dauguma buvo politiniai kaliniai ar tremtiniai. Jie naudojasi transporto lengvatomis, vadinasi, punkto papildymas reikalingas ne jiems. Papildymas reikalingas karams savanoriams ar laisvės kovų dalyviams, kurie nebuvo politiniai kaliniai ar tremtiniai. Apie tai ir reikėjo parašyti įstatymo papildyme. Deja, tai nepadaryta.

Maža to, įtraukus buvusius politinius kalinius ir tremtinius į papildymą, išeitų, kad tokiam papildymui įsiteisėjus ne visi politiniai kaliniai ir tremtiniai galės naudotis transporto lengvatomis, o tik tie, kuriems pripažintas kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio statusas. Tačiau jie specialius pažymėjimus turi ir turės ir jais naudosis, bet įstatymas tvirtina kažką kita.

Pagal įstatymo 3 straipsnio 3 punkto papildymą vienas asmuo galės turėti du pateisinamus, t.y. šiuo atveju piniginius, jeigu taip galima sakyti, dokumentus: statusą liudijantį ir specialius pažymėjimus. Tai apsunkins transporto kontrolę ir gali sudaryti sąlygas net ir piktnaudžiauti. Ir neaiški paskirtis papildytų žodžių: “arba yra atkurtos visos pilietinės teisės”.

Kokia išeitis? Manau, 3 straipsnio 3 punktas galėtų būti toks: “asmenims, nukentėjusiems dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis įvykdytos agresijos bei su ja susijusių įvykių ir žuvusiųjų per šią agresiją šeimų nariams, taip pat pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos rezistencijos dalyviams, kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams, nebuvusiems politiniais kaliniais ar tremtiniais, kuriems įstatymo nustatyta tvarka pripažinti šie statusai, buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams vietinio susisiekimo autobusais ir troleibusais, vietinio susisiekimo paprastaisiais traukiniais sėdimuose vagonuose, pateikus specialų pažymėjimą”.

Tokio turinio 3 straipsnio 3 punktas nekeltų jokių dvejonių, nesukeltų papildomų sunkumų ar neaiškumų. Pateiktą įstatymo projektą reikėtų tikslinti. Biudžeto ir finansų komitetas, kadangi čia šiaip ar taip susiję su tam tikromis išlaidomis, siūlė, kad išvadą pateiktų Vyriausybė. Žinoma, čia ne kariai savanoriai, kurie, sakykim, jau bus solidaus amžiaus, bet laisvės kovų dalyviai, be abejo, dar pensinio amžiaus ir neturės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, daugiau jokių didelių siūlymų nėra. J.Listavičiaus abejonės palyginti mandagios. Ar galima pritarti po svarstymo, kolegos, šiam projektui? Seimo narys S.Pečeliūnas nori kalbėti.

S.PEČELIŪNAS. Matyt, teks pritarti, bet turbūt geresnė išeitis būtų (nežinau, kada bus galima realizuoti), kad visi tie žmonės gautų didesnes pensijas, atlyginimus ar kitokius pinigus, o ne tvarkytume tuos reikalus įvairiom išimtim iš bendrų taisyklių. Bet turim tai, ką turime. Neturime pinigų, tai stengiamės jiems atlyginti už jų vargus bent tokiais būdais. Ką daryti? Ar toliau eiti įvairių lengvatų keliu, ar vis dėlto ieškoti galimybių, kaip tas valstybines ar kitokias pensijas didinti. Ačiū. Toks mano pritarimas su klausimu.

PIRMININKAS. Seimo narė R.Melnikienė. Seimo narė J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad svarstomas klausimas yra labai aktualus. Man vakar teko susipažinti su statistika. Šiuo metu keleivinio transporto lengvatomis naudojasi Respublikoje 1 mln. 900 tūkst. žmonių. Vienam žmogui per mėnesį tenka 3,5 lito. Iš biudžeto yra skirta 80 mln., deja, pervesta tiktai 40 mln. Todėl šią svarbią problemą reikėtų spręsti iš esmės, o ne plečiant vien ratą, bet peržiūrint pačią lengvatų teikimo koncepciją, kad šie pinigai nueitų pas tuos žmones, kurie tomis lengvatomis naudojasi. O šiuo metu, kaip pasakė ministerijoje, jie susidūrė su atvejais, kai tie patys žmonės turi po kelias lengvatas, po kelis pažymėjimus ir juos perduoda kitiems, neturintiems lengvatų. Vadinasi, naudojasi ne 1 mln. 900 tūkst., bet galbūt netgi ir kai kurie Seimo nariai gali gauti tokį pažymėjimą, turėdami vieną lengvatininką namie. Aš norėčiau, kad į tą problemą būtų iš esmės peržiūrima ir pati koncepcija kitaip formuluojama.

PIRMININKAS. Galime pritarti po svarstymo? Ne. Registruojamės, kolegos. Registruojamės, balsuosime, ar pritariame po svarstymo įstatymo projektui Nr.P-1780(3).

46 Seimo nariai dalyvauja posėdyje. Ar šiam įstatymui, ką tik aptartam, pritariame po svarstymo, kolegos? Ar pritariame po svarstymo? Už – 28, prieš – 8, susilaikė 4, projektui po svarstymo pritarta.

Seimo narys A.Stasiškis. Replika.

A.N.STASIŠKIS. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį mūsų oponuojančių kolegų, kad kalbant reikėtų vis dėlto, švelniai pasakius, neišeiti iš korektiškumo ribų ir laikytis tikslumo. Aš nežinau, galbūt ir milijonas, ir daugiau yra besinaudojančių lengvatomis, bet kai kalbame ir transliuojame per radiją tokias kalbas, tada prašyčiau pasakyti, kiek yra iš to milijono žmonių, apie kuriuos šiandien kalbam. Kiek yra tremtinių, politinių kalinių ir partizanų tame milijone. Todėl prašom apie tai ir kalbėti. Prašom nepamiršti, kad šie žmonės yra 70–80 metų ir vyresni ir kasmet jų miršta 10-20%. Todėl prašom žinoti, kokia dalis šių pasipriešinimo dalyvių yra šiame milijone, šioje naštoje, kurią mes vadinam biudžetu. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Šios pataisos visiškai nieko bendro neturi su bendra lengvatų problema. Reikia galvot, reikia ieškoti, ir aš žinau, kad daromi sprendimai, kaip pakeisti visą sistemą. Taigi visiškai neprieštarauja nei šis, nei kitas pataisymas. Bus pakeista sistema, pakeista bus ir šitiems žmonėms, kaip ir visoms kitoms kategorijoms.

Trečia. Labai prašyčiau nepainioti skirtingų dalykų – pataisos taikomos ne tiem, kurie nebuvo, o tiesiog įteisinant oficialius dokumentus. Aš manau, kad žmogus, kuris dešimt metų prabuvo miške, kovojo su ginklu, 25 metus prabuvo kalėjime, jis turi teisę didžiuotis kario savanorio pažymėjimu. Tai vienintelis ir paskutinis atpildas jo gyvenime. Todėl šitas pažymėjimas neturi būti prastesnis už tą popieriuką, kuri išdavė savivaldybė nemokamai važiuoti troleibusu. Tai yra moralės ir pagarbos dalykas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Cinauskas.

V.A.CINAUSKAS. Aš gal tik keletą žodžių norėčiau pridėti prie kolegos A.Stasiškio kalbos. Apie ką mes kalbame? Man truputį ir gėda. Kalbam apie tuos žmones, kurių po kelerių metų neliks. Neliks ir nereikės pinigų valstybinėms pensijoms po šimtą ar kiek. Viskas eina mažėjančia linkme. Gal keista klausytis ir net truputį gėda.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sysas. Replika.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, į viską, kaip sako ponas J.Listavičius, reikia žiūrėti kompleksiškai. Šiandien Vyriausybė patvirtino, kad lėšų yra mažai, kad nesurenkamas biudžetas. Mes kalbam apie tai, kad dar vienai grupei teikiame lengvatas. Kol kas jų daugėja ir todėl mes kalbame apie visas lengvatas, kurios yra. Nes mes kalbama apie tuos žmones, kad dalis iš jų papildomai gaus lengvatas. Aš apie tai kalbėjau komitete, kad tie žmonės, kurie ėjo į mišką, kurie kovėsi už laisvę, jie niekada negalvojo ir nesikovė už galimybę važiuoti nemokamai. Be to, tie žmonės jau gauna valstybinę vieno ar kito laipsnio pensiją. Ir todėl jie turi tam tikrą kompensaciją, palyginti su kitais, kurie gauna minimalią pensiją. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš labai trumpai. Kiek galima aiškinti, aš nežinau. Kurčia yra kairioji pusė. Visi tie žmonės jau gauna lengvatas, jie yra socialiai remtini, kaip pensininkai, kaip politiniai kaliniai ir tremtiniai. Tačiau Socialinių reikalų ir darbo ministerija išleido atmintinę, kuri yra išplatinta savivaldybėse, kad turintis atitinkamą statusą, šiuo metu įteisintą, kurį minėjo A.Stasiškis, turi taip pat lengvatines sąlygas naudotis. Tai faktiškai jokių lėšų nereikia. O lėšas tikrai reikia iš pagrindo peržiūrėti, reikia tą žmogų ateityje dotuoti, iš viso parengti atskirą programą dotacijos srityje. Ir tada, Sysai, tą, ką tu dabar žaidi su troleibusų ir autobusų parkais, faktiškai tie darbuotojai keiks jus už tai, kad troleibusų, autobusų parkai negaus dotacijos iš savivaldybės, o savivaldybė dotuos tą žmogų, ir tos įmonės bankrotuos. Ačiū.

Lietuvos Respublikos Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1812 (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aštuntasis darbotvarkės klausimas – Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų ETS 12 ir ETS 13 bei jų protokolų ETS 12A ir ETS 13A ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1812. Svarstymas. B.Visokavičienė. Pagrindinio komiteto išvada.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip. Europos socialinės apsaugos laikinųjų susitarimų protokolų ratifikavimo įstatymo projektas. Mes įteisiname Socialinės apsaugos įstatymuose užsienio valstybių piliečių teises, taip pat ratifikuojame tuo būdu ir susitarimus ir pritariame socialinėms garantijoms. Iš tikrųjų toks susitarimas labai reikalingas, jis išplečia socialines garantijas šalyse, kuriose dirba mūsų žmonės arba atvykę čia, į Lietuvą. Todėl prašau pritarti šitiems protokolams ir jų ratifikavimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti, kolegos? Ar norinčių kalbėti yra dėl tokio sprendimo? Kolegos, bendruoju sutarimu pritariam įstatymo projektui Nr.P-1812 po svarstymo.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 7, 12, 14, 17, 24, 26, 27, 28, 39, 40, 42, 43, 45, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1809 (svarstymas). Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17, 24, 27, 28, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1626(2) (svarstymas)

Kolegos 9a, 9b klausimai. Dviejų projektų svarstymas – Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1809 ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1626(2). Tik skritingi teikėjai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taigi šio komiteto išvada, kolegos.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė įstatymo projektui Nr.P-1809, tai yra Vyriausybės pateiktam projektui, kuris numato panaikinti papildomus apribojimus, kurie buvo galiojančiame įstatyme, dėl senatvės pensijų gavimo, tai yra socialinio draudimo pensijų gavimo. Ten buvo įrašytos nuostatos, kurios reikalavo prieš išeinant į pensiją turėti ne mažiau kaip trejus metus valstybinių socialinio pensijų draudimo stažą per paskutiniuosius penkerius metus. Šita papildoma sąlyga dabar yra naikinama. Arba turėjo turėti vienerius metus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo per vienerius paskutiniuosius metus ir t.t. Mes, pakeisdami šias sąlygas, atsisakydami jų, iš tikrųjų palengviname, supaprastiname visiems žmonėms realizuoti savo teises sulaukus senatvės. Juk pensijos dydis priklauso ne nuo sąlygų, o priklauso nuo to, kiek žmogus dirbo, kokios buvo mokamos įmokos ir t.t. Atitinkamai Vyriausybės projektas pakoregavo ir kitų rūšių pensijų gavimo sąlygas, nes lygiai tas pats galioja ir invalidumo pensijoms gauti, ir visoms kitoms. Todėl labai kviečiu pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir pritarti šitiems pakeitimams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, nėra daugiau norinčių kalbėti. Tai įstatymo projektas Nr.P-1809. Siūlymų taip pat nėra. Kolegos, ar galėtume bendruoju sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? K.Kuzminskas norėtų pritarti. Čia kalbam dėl įstatymo projekto Nr.P-1809.

K.KUZMINSKAS. Taip, aš siūlau Seimo nariams pritarti, nes šio įstatymo pataisos laukiamos. Žmonės dažnai susitikimuose tiesiog priekaištus reikšdavo dėl paskutinių metų išdirbimo, dėl trejų metų išdirbimo, šiuo metu tas yra anuliuojama, to nereikės reikalauti. Nes dauguma žmonių šiuo metu neteks darbo, Įmonių bankroto įstatymo metu paskutinių metų laiku negalės dirbti. Aišku, jiems palengvės pensijos amžiaus sulaukimas. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendruoju sutarimu tam projektui? Pritariame Nr.1809.

Gerbiamieji kolegos, Nr.P-1623 projektas. Pone pranešėja, kokia jūsų nuomonė. Ir aš tada jungiu mikrofoną Č.Juršėnui. Ar yra bendrasis sutarimas, kad šis projektas…

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Pagrindinio komiteto išvada buvo tokia. Čia yra Seimo nario J.Bernatonio pateiktas projektas. Iš tikrųjų visos Seimo nario pateiktame projekte minimos nuostatos jau buvo įtvirtintos Vyriausybės teiktame projekte Nr.P-1809. Todėl mes komitete pritarėme projektui Nr.P-1626 ir kartu siūlome Seimui jo nesvarstyti. Nesvarstyti todėl, kad jis netenka galios. Be to, Vyriausybės projektas yra geriau suredaguotas, suderintas su kitais straipsniais. O pono J.Bernatonio nuostatos liko būtent Vyriausybės projekte Nr.P-1809. Todėl visiškai logiška, kad mes pritardami kartu prašome nesvarstyti, o autorius šio projekto arba atsiims projektą, arba bus statutinis sprendimas ir jis netenka galios.

PIRMININKAS. Dėkoju, ponia pranešėja. Č.Juršėnas. Gal jis turi įgaliojimus kalbėti dėl didesnių susitarimų.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš galiu tą patį patvirtinti: gal turiu, o gal neturiu. Bet aš noriu pasakyti savo vardu vieną esminį dalyką. Gerbiamoji pranešėja pripažino, kad J.Bernatonio projektas buvo pirmasis. Vadinasi, yra prioritetas, vadinasi, galima ir taip sakyti: yra galų gale ir autorinių teisių prioritetas. Todėl nesiginčydamas, kuris projektas geresnis, sakykim arba manykim, kad vyriausybinis projektas yra geresnis, vis tiek tarp autorių turi būti ir J.Bernatonio pavardė. Manau, kad čia apskritai yra principinis dalykas ir kitais atvejais. Ar projekto autorius turi kokias nors teises, jeigu jo visos idėjos yra sudedamos į vėlesnį projektą? Ar jis jau turi būti atmestas, net jo nepaminint, ką brangi Vyriausybė, tiek ankstesnė, tiek dabartinė, atsiprašau, vienodai daro. Vadinasi, yra autorius, jis pirmas padarė, ne, pasirodo, vėliau padaręs yra geresnis, o pirmasis autorius yra užmirštamas. Manau, kad čia yra nekorektiška. Tik tokia pastaba.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, bent jau B.Visokavičienė elgėsi pakankamai korektiškai. Ji aiškiai pasakė, kad visi svarbieji J.Bernatonio įstatymo projekto dalykai, teiginiai, nuostatos yra perkeltos į šį didesnės apimties projektą. Ar galėtume bendruoju sutarimu… Galime įrašyti, kad šio projekto autorius yra ir J.Bernatonis, vis tiek dabar šis projektas yra komiteto nuosavybė. Ką jie nori, tą ir daro, gerbiamieji kolegos. Taigi Sekretoriatas aplanke pabrėš, kad iniciatyva kyla ir iš Vyriausybės, ir iš J.Bernatonio. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Taigi bendruoju sutarimu nesvarstome įstatymo projekto Nr.P-1626(2), t.y. pranešėjas jį atsiima. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Savaitės (nuo 1999 06 28–07 03) darbotvarkės projektas

Dabar A.Kubilių pakviesčiau pateikti kitos savaitės darbotvarkę. S.Pečeliūnas šiandien tikrai nepaskutinis. Aš taip trokštu taikos. A.Kubilius labai trumpai, tada S.Pečeliūnas.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalyta darbotvarkė, kuri buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Ji šiek tiek sutrumpėjo dėl to, kad kai kurie komitetai prašo ilgesnio laiko dar kai kuriems svarstymams. Mes bandome artėti prie sesijos pabaigos, todėl yra daug įvairių priėmimų. Daugiau aš neturiu ką pasakyti. Seimo nutarimas “Dėl sovietinių skulptūrų parko steigimo” į liepos 1 dienos darbotvarkę nėra kol kas įtrauktas, kadangi Seniūnų sueigoje tai buvo svarstyta ir liko neatsakyta, ar pagrindinis komitetas, t.y. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tam laikui pateiks savo išvadas. Tai priklauso nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto.

Daugiau jokių ypatingų dalykų šioje darbotvarkėje nėra.

PIRMININKAS. Keturi kolegos nori pasiūlyti tų ypatingų dalykų. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, aš nematau darbotvarkėje himno sesijai užbaigti. Kaip čia dabar yra? Sesija turėtų baigtis?

A.KUBILIUS. Jūs turbūt nematote kito dalyko. Jūs teisingai pastebėjote, turėtų būti į darbotvarkę įrašytas ne himnas, o Seimo nutarimas dėl sesijos pratęsimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Matulas.

A.MATULAS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, ar bus įtraukta komiteto darbo rudens ataskaita? Jeigu bus, tai kada?

A.KUBILIUS. Kaip dažnai pastebi Seniūnų sueigoje Č.Juršėnas, tokios ataskaitos turi būti svarstomos sesijos pradžioje. Taip, ponas C.Juršėnas pastebi, kad taip yra nurodyta Statute, vadinasi, jūsų ataskaitos bus svarstomos rudens sesijos pradžioje.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Tarp rezervinių klausimų 4a ir 4b, nors yra skirtingi registracijos numeriai, aš tekste nerandu nė vieno skirtingo žodžio. Ar tai yra du skirtingi projektai, ar yra tas pats užrašytas du kartus ir gavęs skirtingą numerį? Galbūt čia yra praleistas žodis įstatymo įgyvendinimo projektas?

A.KUBILIUS. Mes patikslinsime. Čia turbūt yra įgyvendinimo projektas. Dabar aš pats nežinau, bet turbūt tai yra įgyvendinimo.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Šavinis.

K.ŠAVINIS. Pastaruoju metu, man atrodo, galima pastebėti mūsų skubotumą. Priimamus įstatymus skubėdami labai nerimtai svarstome. Neturime pastabų, svarstymuose nedalyvaujame, tai rodo, kad mes priimame nepakankamai kokybiškus įstatymus. Štai dabar liepos 1 dieną pradedame svarstyti Valstybės tarnybos įstatymą. Kaip žinote, tai yra be galo sudėtingas 96 straipsnių įstatymas. Taigi apie priėmimą negali būti kalbama. Manyčiau, jo nereikia traukti į darbotvarkę.

Kartu norėčiau paklausti, kada baigiasi sesija? Mes savo gyvenimą taip pat norėtume planuoti.

A.KUBILIUS. Aš pirmiausia noriu pastebėti, kad kartais gal susidaro klaidingas įspūdis, kad mes kur nors labai skubame. Šiandien iš viso buvo priimtas tik vienas įstatymas, be kelių rezoliucijų. Taigi nėra tokio didelio tempo. Galbūt Seimo nariai yra įpratę prie šiek tiek laisvesnio gyvenimo stiliaus. Manau, kad mūsų darbų grafikas pagal naująjį Statutą leidžia visiems labai tiksliai orientuotis, kada kokie įstatymai yra svarstomi, ir atsirinkti, kuriuos įstatymus Seimo nariai norėtų išsamiau nagrinėti ir pateikti savo pataisas.

Konkrečiai dėl Valstybės tarnybos įstatymo projekto, tai, be abejo, yra sudėtingas įstatymas. Jis svarstomas įvairiuose komitetuose, yra įvairių nuomonių. Tarp tų nuomonių yra ir tokių, kad mes neturėtume išsiskirstyti vasaros atostogų nebaigę priimti šio įstatymo. Pone Šavini, aš neturiu ką daugiau jums pasakyti. Noriu tik priminti, kad Seimo nariai neturėtų manyti ir galvoti, kad jų atostogos turėtų būti ilgesnės negu kitų Lietuvos Respublikos piliečių, t.y. 24 darbo dienos. (Balsai salėje) Tai priklauso nuo mūsų susitarimo su jumis dėl Valstybės tarnybos įstatymo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kol kas kalbame dėl antradienio ir dėl kitos savaitės darbotvarkės. Visi klausimai, visi siūlymai priimti. Viskas pateikta. Šiaip, žinoma, didesnio aiškumo gal būtų ir ne pro šalį gauti iš Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo. Kolegos, taigi kitos savaitės darbotvarkė yra pateikta.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo 4, 10, 15, 19, 21, 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1270(2) (pateikimas)

10 popietės klausimas Nr.P-1270(2) – Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo 4, 10, 15, 19, 21 ir 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Šį projektą pateikia kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš mėginsiu jūsų ilgai nesugaišinti. Tą procedūrą, kurią turime dabar, pagal viską turėjome turėti labai seniai, tuo metu, kai buvo pateikiamas Nuosavybės teisių atkūrimo (žinote tą ilgą pavadinimą) įstatymas, nes jis buvo registruotas kaip lydintis. Jeigu atsimenate patį pirmąjį variantą, ten buvo siūloma taisyti mažiau straipsnių, dabar, kai jau priėmėme didįjį įstatymų pataisų bloką, nori nenori ir šiame įstatyme atsirado daugiau straipsnių pataisų ir gali atsirasti jų dar daugiau. Jūs matėte pono V.Lapės siūlymą, ten straipsnių yra daugiau. Kai kurie mūsų straipsniai sutampa, kai kurie skiriasi.

Priežastys yra kelios, kodėl šiandien pateikiame jums šias Žemės reformos įstatymo pataisas. Vieną aš jau minėjau. Antroji yra visai neseniai priimta žemės reformos rezoliucija, kurią čia bendrai sutarę pataisėm, surašėm konkrečius dalykus, todėl į ją irgi reikia žiūrėti labai rimtai, ne vien tik kaip į dokumentą, kurį paskelbėm ir užmiršom. Na, aišku, mums reikia atsižvelgti ir į žemės reformos žemėtvarkos projektus ir į rengiančių instrukcijų pastabas, susietas su žemės reformos darbų tobulinimu ir spartinimu. Į savo rezoliuciją įrašėm, kad norim tuos dalykus greitai baigti, todėl turim įvertinti, kas padaryta, kaip padaryta, kur reikia kai ką pataisyti mūsų pačių įstatymuose, kad tie procesai tikrai nestrigtų ir mes vieną gražią dieną čia galėtume pasidžiaugti, kad Lietuvoje žemės reforma įvyko.

Taigi įvertinant visa tai, ką sakiau, ir žinant, kad yra ir alternatyvus projektas, siūlyčiau Seimui elgtis taip, kaip jis elgėsi ir su nuosavybės teisių pagrindų atkūrimu. Irgi buvo du projektai, buvo pritarta abiem, buvo paskirtas komitetas. Su tam tikrom pastabom vis dėlto įvyko tas bendras darbas, mes pasiginčijom, daug kur radom bendrą sprendimą, kai kur neradom, Seimas nusprendė, kuri pusė yra teisesnė, ir galiausiai priėmėm vieną didelį įstatymo pataisų bloką. Siūlyčiau ir čia taip pat daryti. Neatmesti nė vieno, o pasielgti pagal tą patį mūsų jau patikrintą modelį. Tai tiek, ačiū už kantrybę.

PIRMININKAS. Du klausimai. Kolega J.Listavičius pateikia klausimą.

S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, dar pora žodžių dėl Juridinio skyriaus pastabų. Gaila, aš nemačiau dėl pono V.Lapės įstatymo Juridinio skyriaus pastabų, todėl pasakysiu kelis žodžius apie savo. Čia kai kurios iš jų yra grynai techninio pobūdžio, lengvai pataisomos, kai kurios diskusinio pobūdžio. Tai jeigu mes priimtume tą sprendimą, kurį aš siūliau, man atrodo, būtų galima visus tuos dalykus išspręsti, įvertinant ir Juridinio skyriaus pastabas.

PIRMININKAS. Dabar jau J.Listavičiaus klausimas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 6 arba 21 straipsnyje kalbama apie nemokamai statomus riboženklius. Jums turbūt žinoma, kad jie ne taip pigiai kainuoja. Gal galite pasakyti, kiek tai maždaug kainuos, nes jie mokami, valstybės biudžetui? Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū ponui J.Listavičiui, jis taip labai rūpinasi valstybės biudžetu, bet kartais ne toje vietoje, kur reikėtų tuo rūpintis. Taigi ar valstybė daro žemės reformą, ar tie piliečiai daro žemės reformą? Taip ir spręskim, jeigu valstybė daro, skiria tam lėšų, tai man atrodo, mes džiaukimės, kad mūsų piliečiai nori rimtai ūkininkauti ir valstybė turi jiems padėti. Kokiais būdais? Tų būdų gali būti įvairių. Žinoma apie įvairius fondus, kurie yra sukurti, bet jie nelabai veikia, nes tų pinigų trūksta, todėl gal neturint pinigų bent jau konkrečiais dalykais būtų galima padėti. Aš manau, dabar tiesiai į jūsų klausimą neatsakydamas, mes tą klausimą užsirašysim ir su ponu V.Lape suėję į krūvą pasvarstysim, kiek tai yra įmanoma, nes gal mes tikrai siūlom ką nors utopiška.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. 2 straipsnio priešpaskutinėje eilutėje parašyta “perduodama savivaldybėms ir parduodama bei išnuomojama”. Tas žodis “bei” reiškia abi procedūras, pardavimą ir išnuomojimą. Ar ne geriau būtų “arba”?

S.PEČELIŪNAS. Vėlgi diskutuotina, kodėl žmogus negali pasirinkti. Man atrodo, tas jūsų klausimas apie tai, apie ką mes turėtume kalbėti paskui grupėje. Mes manom vienaip, gal mūsų Kaimo reikalų komitetas mano kitaip, kaip jūs siūlot. Reikia apie tai kalbėti ir įvertinti visus už ir prieš. Aš nesu kategoriškas nė dėl vieno iš teiginių, bet esu kategoriškas, kad mūsų įstatymai turi būti tarpusavy suderinti ir negali vienas kitam prieštarauti arba vienas kitam trukdyti. Todėl šitų pataisų pats tikslas suderinti mūsų įstatymus. Ar tai, ką mes siūlom, visur ir tikrai iki galo suderinta, negalėčiau sakyti šimtu procentų, nes šitos pataisos yra parašytos, žiūrėkit į datas, kai dar nebuvo iki galo priimtas pagrindinis, didysis įstatymo pataisų blokas. Tai tikrai atsirado dar ir ta vieta, kur jūs sakot, gal dar ir kitų vietų, kurias reikėtų šiek tiek koreguoti. Bet šiandien mes sprendžiam vieną pagrindinį dalyką, ar mes sutinkam, kad, priėmus Žemės reformos įstatymą, nuosavybės įstatymų pataisų bloką reikia taisyti ir juos tarpusavy suderinti, ar ne. Jeigu sutinkam, tada pritarkim abiem ir derinkim tuos įstatymus. Jeigu pasakysite ne, tada pasiliks priešprieša tarp dviejų įstatymų, štai ir viskas.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra, kolega. Ar pritariam šiam S.Pečeliūno siūlymui po pateikimo? Pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.P-1270(2). Kaimo reikalų komitetas pagrindinis, o svarstysim preliminariai rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo 4, 10, 15, 19, 21, 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1270(2)A (pateikimas)

Seimo narys V.Lapė – Žemės reformos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1270, alternatyvinis antrasis projektas. Pateikimas. Prašom, pone pranešėjau.

V.LAPĖ. Mielieji, aš irgi nenoriu jūsų gaišinti, man atrodo, kad mūsų tikslai, dėl kurių mes siūlome daryti įstatymo pataisas, beveik sutampa su kolegos. Pirmas, kad šiek tiek pasikeitė išlikusio nekilnojamojo turto teisių atkūrimo įstatymas, taip pat gauta daug piliečių pasiūlymų. Kitas, kad vykstant pačiai reformai išryškėjo kai kurie kliuviniai, kurie vers mus padaryti tam tikrus pataisymus, ir dar vienas toks požymis – tai snaudulys ar nepakankamas įstatymų turėjimas, kad nevyksta žemės grąžinimas ir kompensavimas miestuose. Mes, vadovaujamės tuo tikslu, kad kuo greičiau reforma judėtų, todėl siūlome tas Žemės reformos įstatymo pataisas. Prašom leisti jį svarstyti pagal mūsų Statutą.

PIRMININKAS. Keturi kolegos nori paklausti. M.Pronckus užduoda klausimą pirmasis.

M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, iš viso šio jūsų įstatymo projekto išeitų, kad lyg ir bloginamos sąlygos tiems, kurie atsiima žemę. Beje, pagal ankstesnius jūsų įstatymus. Pavyzdžiui, imkime 10 straipsnis. Šimtu procentų lyg ir negauna tie, kuriems buvo numatyta, kad gaus, negauna trisdešimt procentų tų savininkų, kurie atsisako 2–3 hektarų toje vietoje, ir lieka tik viena grupė. Ar čia iš tikrųjų taip, ar ne? Tuo labiau kad Nekilnojamojo turto įstatyme, kurį mes neseniai pataisėme, tie visi dalykai išlieka, o čia nėra. Kaip čia yra?

V.LAPĖ. Gal čia yra, aš negaliu pasakyti, be, ko gero, techninė klaida. Čia reikia dėl 3 punkto arba tos eilės manyti, kad ir 30, ir 100. Mes šiuo įstatymu negalime keisti ano įstatymo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio pirmosios dalies. Man atrodo, kad šiuo atveju bus bloginamas pirmosios dalies turinys, kadangi paliekami nežinioje piliečiai, išperkantys iš valstybės žemę. Ir labai sukonkretinami metai, ir jie nežinos tvarkos, kadangi Vyriausybės nustatytą tvarką jūs išbraukiate. Vadinasi, bus kažkokia neaiški tvarka. Tai ar dėl to pagerės šio straipsnio turinys, ar vis dėlto gal reikėtų palikti taip, kaip buvo. Ačiū.

V.LAPĖ. Aš nenorėčiau įsivelti į dideles diskusijas, kviečiame mes į platų aptarimą, kai bus vadinamieji klausymai, tada išgirsime jūsų nuomones. Mes labai norėtume, asmeniškai aš, kad tos pataisos padėtų žemės reformos procesui, kitaip sakant, kad pagreitintų, o ne kliudytų.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti tokio techninio dalyko. Mano siūlymas buvo apimantis mažiau straipsnių, bet mes gavome Teisės departamento pastabas. Jūsų alternatyvus siūlymas apima daugiau straipsnių, kuriuos siūlot taisyti, bet man neteko to Teisės departamento kokių nors pastabų ar pasiūlymų matyti. Gal tiesiog aš, prisipažinsiu, žioplas ir nesuradau to tarp savo tos didelės krūvos popierių. Jeigu jūs jas turite, gal galite porą žodžių apie jas pasakyti.

V.LAPĖ. Taip, yra gautos išvados, bet tokių, kaip čia pasakyti, pastebėjimų, kad kur nors būtų nukrypta nuo anų įstatymų ar nuo įstatymo rengimo technikos, nėra. Yra ten viena kita techninė klaida, kurias mes, aišku, įvertinsime. Yra tik viena, kad jie nesutiko su mūsų pasiūlymu, kad reikėtų žemę grąžinti, pripažinti teisę į žemę tiems miesto gyventojams, kurie ją naudojo činšo teise. Patys juristai, nežinojo tos, kaip čia pasakyti, gal netgi tvarkos, kas buvo tas činšas ir kaip jis buvo suteikiamas, kaip naudojo, bet dabar, kai išsiaiškinome, jie sakė, mes jums pretenzijų neturėsime, kai bus parengtas projektas.

PIRMININKAS. Seimo narys S.Kubiliūnas.

S.KUBILIŪNAS. Dėl frazės, kuria aš suabejojau pirmai. Ta frazė buvo iš pono S.Pečeliūno projekto, todėl dabar aš labai apgailestauju ir atsiprašau. O klausiu dėl to paties iš alternatyvaus projekto. Ar gali savivaldybės parduoti bei išnuomoti tuo pačiu metu? Turbūt reikėtų keisti “arba”?

V.LAPĖ. Savivaldybės dar negalės, mano manymu, nes įstatyme į išlikusį nekilnojamąjį turtą pasakyta, kad žemę grąžinti, parduoti reformos metu gali tiktai apskrities viršininkas. Po reformos, jeigu bus pritarta tai nuostatai, kad laisva žemė pereina savivaldybėms, tada jau kitas klausimas.

PIRMININKAS. Kolegos, turbūt pritarsime ir šiam pateiktam projektui? Ačiū, pone pranešėjau. A.Kubiliui nebus suteiktas žodis klausti. Jam bus suteiktas žodis kalbėti dėl motyvų, tokia yra tvarka. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš, pritardamas projektui, noriu tiktai vieną dalyką pasiūlyti, ypač kai svarstomi tokie tikrai sudėtingų reikalų projektai, kuriuos reikės įgyvendinti mūsų visų remiamai Vyriausybei. Aš siūlau paprašyti išvadų iš Vyriausybės privaloma tvarka abiem projektam.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti bendruoju sutarimu, kolegos? Įjungiu mikrofoną S.Pečeliūnui, jeigu jis to norėtų. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, kad dar trukdysiu jūsų dėmesį, bet ponas A.Kubilius mane labai nustebino. Iš esmės šios pataisos yra dėl to nuosavybės įstatymo, dėl kurio ilgai ginčijomės ir galų gale pataisas priėmėme, tai gautas rezultatas. Negali dabar Vyriausybė mums pasakyti, kad netaisykite Žemės reformos įstatymo, nors jis ir prieštarauja nuosavybės pagrindų atkūrimo įstatymui. Tai kuo čia dėta ta Vyriausybė? Jeigu mes matome, kad prieštarauja, tai ir taisykime įstatymus, nes Vyriausybė įstatymų nepataisys. Čia yra mūsų darbas. Tai turėjome padaryti jau labai seniai kartu, kaip darėme kai kurių įstatymų kai kurias korekcijas, priimdami anas pataisas. Tiesiog pavėlavome. Patys kalti ir dar norime… Turėsime laukti iki rudens, visą vasarą. Juk dabar tai mums sutrukdys šį darbą, o dar turėsime laukti Vyriausybės. ji dabar yra labai užsiėmusi ir su šių, ir kitų metų biudžetu, o dar jiems užkrausime visai nereikalingą darbą. Aš su ponu A.Kubiliumi nenorėčiau sutikti. Gal vis dėlto atlikime šiuos darbus patys.

PIRMININKAS. Kolega Pečeliūnai, jūs manote, kad du mėnesiai vasaros darbų Vyriausybei yra per trumpas laiko tarpas parengti išvadą? Bendro sutarimo nėra, ar ne? (Balsai salėje) Dėl Vyriausybės išvadų. Bendruoju sutarimu, taip? Ačiū, kolega Sauliau Pečeliūnai, už nedidelį prieštaravimą. Taigi pritariame Nr.P-1270(2)A projektui. Svarstysime rugsėjo 21 d. Kaimo reikalų komitetas pagrindinis. Vyriausybė nedelsdama pateikia išvadas dėl šių abiejų projektų.

Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų atsiprašyti dėl įstatymo projekto Nr.P-1783 ir šiek tiek apeliuoti į J.Listavičiaus neaktyvumą. Jis yra pateikęs Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų” ir t.t. tas pavadinimas, kurį mes svarstėme ir kuriam pritarėme, pataisą dėl 1 straipsnio 3 punkto. Po svarstymo mes turėtume apsispręsti dėl šios pataisos.

Ponia Birute Visokavičiene, mes jau pritarėme po svarstymo. Kokia jūsų nuomonė dėl J.Listavičiaus teikiamos pataisos? Kviečiu jus į tribūną ir labai visų atsiprašau, kad pirmai niekas aktyviai nesiūlė, o aš, atsiprašau, pražiopsojau.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Manyčiau, kad J.Listavičiaus pasiūlymui nereikėtų pritarti dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia komitetas nesvarstė šio pasiūlymo, bet svarstė pasiūlymą, kurį teikia A.Stasiškis pagrindiniam pakeitimo tekstui. Pono J.Listavičiaus pasiūlymas yra visiškai kontraversiškas, todėl komitetas jau apsisprendė būtent dėl tokios redakcijos, kokią teikia A.Stasiškis. Iš tikrųjų, pavyzdžiui, įrašyti tokį dalyką, kaip siūlo J.Listavičius, nebuvusiems politiniais kaliniais ar tremtiniais yra visiškai netikslinga, nes mes turėtume žiūrėti į pagrindinį straipsnio tekstą. Pagrindiniame straipsnio tekste jau pasakyta (tie žodžiai būtų apskritai pertekliniai ir nelogiški), kad “lengvatos bus teikiamos tiems, kurie turi kario savanorio, laisvės kovų dalyvio statusą, taip pat buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai”. Dar į šį sakinį įterpti “nebuvusiais politiniais kaliniais ar tremtiniais” nėra jokios loginės prasmės. Tai vienas momentas.

Taip pat čia, sakysim, siūloma išbraukti, kad “jeigu yra pripažinti statusai arba yra atkurtos visos pilietinės teisės”. Kai sakoma, kad “atkurtos visos pilietinės teisės”, tai būtent turima omeny ta kategorijų žmonių, kurie buvo politiniai kaliniai ir tremtiniai ir yra reabilituoti, tai jiems ir buvo atkurtos visos pilietinės teisės. Tos tokios nuostatos reikia, nes ji buvo bei yra galiojančiame įstatyme, braukti nebūtų jokios prasmės. Vėlgi pateikus… Kodėl išbraukti “tam tikrą statusą liudijantį” arba “specialų pažymėjimą”? Taip pat pagrindiniame tekste ir yra pasakyta, kad arba yra specialus pažymėjimas, arba yra dokumentas, kuris liudija statusą. Jeigu savivaldybė pradės keisti ir visiems dalyti įvairius pažymėjimus, pagaliau tai jau yra savivaldybės reikalas, bet daug paprasčiau ir lengviau realizuoti šias teises, kai žmogus pateikia statusą įrodantį pažymėjimą, kuriame yra nuotrauka, yra pavardė. Čia jokių piktnaudžiavimų negali būti. Tai yra teisė turėti lengvatą. Aš manau, kad nereikia perkrauti, kaip ponas J.Listavičius siūlo, paties įstatymo teksto ir jį taip komplikuoti. Todėl kviečiu nepritarti J.Listavičiaus pasiūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar atsirastų dešimt Seimo narių, kurie paremtų J.Listavičiaus siekimą? Labai atsiprašau, iš pradžių registruojamės. Registruojamės ir tada sprendžiame, ar atsiras dešimt Seimo narių, kurie manytų, jog reikia svarstyti J.Listavičiaus pataisą. Pranešėja su ja nesutinka. Kas taip aktyviai jungia S.Malkevičių?

31 Seimo narys dalyvauja posėdyje. Kolegos, ar svarstome J.Listavičiaus pataisą?

Devyni Seimo nariai paremtų J.Listavičiaus norą diskutuoti jo pataisą. Nėra 10 ir siūlymas nediskutuojamas, gerbiamieji kolegos.

Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1784(2*). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1785*. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1786. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1787(2*) (svarstymas)

8a klausimas – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1784(2). Jo autorius Seimo narys S.R.Petrikis. Kokia Ekonomikos komiteto nuomonė dėl šio projekto? Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad aš pranešėja esu tik dėl šio projekto, dėl kitų yra kolegė J.Matekonienė, ne taip, kaip buvo parašyta darbotvarkėje. Ekonomikos komitetas apsvarstė Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir galutinis sprendimas būtų toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 13, prieš – 1 komiteto narys.

Kokius pasiūlymus turėjo komitetas ir kokie sprendimai buvo priimti? Pirmiausia iš piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų buvo asociacijos EAN Lietuva pasiūlymas neteikti 3 straipsnio antrosios dalies tvirtinti, neįsitikinus būtinybe ir tikslingumu, neišsiaiškinus to su tarptautine asociacija EAN International. Šį klausimą komitetas svarstė ilgai ir dėl to nebuvo visiškai vieningas, tačiau vis dėlto dauguma nusprendė nepritarti šiam siūlymui, nes asociacija EAN yra įsteigta Pramonės, prekybos ir amatų rūmų ir yra kaip jos padalinys, todėl, matyt, reikėtų tą funkciją ir palikti patiems Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.

Kiti pasiūlymai, kuriems buvo pritarta tiek pateikėjų, tiek ir komiteto narių yra įtraukti į komiteto patobulintą projektą ir pateikti pagrindinio komiteto išvadose. Pirmiausia 2 straipsnio pirmojoje dalyje įrašyti žodžius “savanoriški susivienijimai”, tiksliau pasakius, neišbraukti jų iš dabar galiojančio įstatymo, taip pat patikslinti, kas šiame įstatyme yra ne pelno organizacija, nes vėliau priimtuose įstatymuose, o Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas buvo priimtas anksčiau negu Viešųjų įstaigų ir asociacijų įstatymai, ne pelno organizacijų neliko. Todėl yra siūloma papildyti 2 straipsnį nauja antrąja dalimi, bet ją, mano supratimu, reikėtų šiek tiek paredaguoti, tačiau toks komiteto sprendimas yra priimtas, esmės redakcija nepakeistų.

Toliau, buvo siūlymas 5 straipsnio pirmosios dalies aštuntajame punkte vietoje Vyriausybės patvirtintus “nuostatus” įrašyti žodį “įstatymus”. Tada redakcija būtų tokia, kad steigia ir tvarko verslo prekybos registrą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 10 straipsnio antrosios dalies redakcija išdėstoma pagal Valstybės ir savivaldybės turto įstatymo redakciją, kad rūmai bei jų asociacija panaudos sutarties pagrindu gali naudotis valstybės ir savivaldybės turtu. Taip pat komitetas nepritarė 12 straipsnio penktosios dalies išbraukimui, t.y. iš esmės šiame įstatymo projekte nelieka 6 straipsnio, nes įstatyme nekeičiama 12 straipsnio penktoji dalis. Komitetas, kaip sakiau, tokiam patobulintam įstatymo projektui pritarė. Kadangi daugiau pasiūlymų, pataisų šiam projektui nėra, siūlome jam pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar pritariame šiam projektui po svarstymo. B.Visokavičienė… Socialinių reikalų ir darbo komitetas nebuvo šio projekto svarstytojas, turiu galvoje Nr.P-1784 – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas nebuvo papildomasis komitetas ir jūs neprašėte, ponia Birute, žodžio Statuto nustatyta tvarka. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1784(2).

Dabar, kolegos, kiti projektai. Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas P-Nr.1785. J.Matekonienė dėl šio projekto. Galbūt ji galėtų referuoti komiteto nuomonę ir dėl kitų projektų, dėl Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto ir dėl Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Ačiū. J.Matekonienė.

J.MATEKONIENĖ. Ačiū jums. Visi trys minėti įstatymų projektai yra labai glaudžiai susiję su jau pateiktu kolegės S.Burbienės projektu. Turbūt didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti ir didžiausias diskusijas sukėlė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą 5 straipsnyje kaip tik yra numatoma, kad nustatant apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų įmonės pajamų atimami cirkuliacijos kaštai bei įmonės sąnaudos, tenkančios realizuotai produkcijai. Čia yra dvylika straipsnių. Šiame projekte dar yra teikiamas 13 straipsnis, kad taip pat nustatant apmokestinamąjį pelną būtų eliminuojama ir nario mokesčiai, sumokėti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmams bei jų asociacijai.

Norėčiau pasakyti, kad jau tikrai pribrendo reikalas kalbėti apie Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, taip pat ir šiandien jau nagrinėtų Žemės ūkio rūmų vietą ir reikšmę mūsų ekonomikoje ir mūsų ekonomikos valdymo struktūroje. Tikrai šiems abiem rūmams labai neteisėtai suteikiamas kažkokio pamestinumo vaidmuo. Tai labai akivaizdžiai rodo, kad be Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, apie kuriuos turėtų telktis visa verslo savivalda, lygiai taip pat, kaip apie Žemės ūkio rūmus turėtų telktis žemės ūkio verslo savivalda, dabar yra įsikūrę neapsakomai daug įvairių asociacijų. Todėl jeigu mes patvirtintume šią pataisą, manau, kad tiesiog sudarytume verslo aplinką, kai šios asociacijos pačios savanoriškai jungtųsi prie minėtų rūmų, nes tuomet jų nario mokesčiai būtų neapmokestinami. O teikiami pasiūlymai, kaip dabar teikia įvairios asociacijos, kad jas irgi prijungtume, tikrai yra netikslinga, nes mes tuo vienu pataisymu padarytume, kaip minėjau, labai gerą darbą, tiesiog juos visus kolektyviai suburtume po vienu stogu, ką jau mes norėjome daryti lyg ir darydami privalomąją narystę, kuri tikrai būtų nedemokratiška, o šis kelias būtų demokratiškas. Be to, ir nario mokesčio dydis, tai yra tų pačių, tiesiog tikrai dabar labai varganai dirbančių įmonių narių labai nedideli pinigai. Biudžetui tai nepadarytų jokio nuostolio, tai yra nykstamai mažas dydis. Todėl aš prašyčiau jūsų pritarti, o mūsų komitete balsavimo metu 8 pritarė, 4 susilaikė.

Kitas įstatymo projektas yra Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prie jo aš neapsistosiu, nes komitete buvo nutarta nepritarti šio įstatymo pataisoms.

Ir trečiasis įstatymas, kuriam mes pritariame, tai yra Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymas, kuriame sakoma, kad rūmams būtų suteikiama teisė ir taip pat finansuojamas dalinis profesinis mokymas.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad veikusiuose tarpukario rūmuose, kurių veikla tikrai reikėtų labai gėrėtis ir imti kaip pavyzdį, tai jau buvo. Prie rūmų veikė amatų mokyklos. Čia irgi turima tai galvoje, būtent tai, kad bus mokoma amatų, įgyjama nesudėtingų profesijų, kad tos lėšos atitinkamai būtų ne naujos, bet jos būtų perkeliamos tiesiog rūmų žinion. Už šį projektą mes balsavom vienbalsiai. Labai prašau, kad ir jūs neatmestumėte, o palaikytumėte šią idėją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kviečiu B.Visokavičienę kalbėti dėl Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Tik dėl šio projekto reikėjo pakviesti R.Melnikienę. Tai mano kaltė. Prašom, ponia.

B.T.VISOKAVIČIENĖ. Aš labai trumpai, nes pagrindinis komitetas, nepritardamas projekto Nr.P-1786 5 straipsnio pakeitimui, kartu pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai, jog nereikia tokio pakeitimo. Ilgai kalbėti turbūt nėra prasmės, jeigu bus pritarta pagrindinio komiteto išvadai. Mes taip pat manome, kad labdaros ir paramos gavėjas Pramonės ir prekybos rūmai iš tiesų gali būti ir pagal naują įstatymą tikrai bus, jeigu jie pakeis savo statusą, t.y. jie bus ne pelno siekianti organizacija. Jie gali būti labdaros ir paramos gavėjai, jeigu jie vykdo socialines programas, tada jie įgyja teisę būti labdaros gavėjai. Kita būtina sąlyga, kad jie turi būti ne pelno siekianti organizacija. Tada čia jokio reikalo nėra pildyti įstatymą įrašant dabar esančią pelno siekiančią organizaciją į labdaros gavėjų sąrašą. Taigi siūlau pritarti mūsų išvadai – nepritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dabar susitvarkome su įstatymo projektu Nr.P-1786 – Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektu. Abu komitetai siūlo nepritarti šiam projektui, jį atmesti. Ar galima bendruoju sutarimu tai padaryti? S.R.Petrikis oriai su tuo sutinka. Kolegos, ir mes bendru sutarimu tai padarome. Projektas Nr.P-1786 yra atmetamas.

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. R.Melnikienė dabar pateikia Biudžeto ir finansų komiteto neigiamą nuomonę.

R.MELNIKIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti ir pasiūlyti Vyriausybei pateikti Seimui įstatymo projektą, kuriame nagrinėjamas klausimas būtų sprendžiamas kompleksiškai, o nesudaromos išimtys atskirai vienai organizacijai. Tokiu būdu mes siūlytume visoms įmonėms, dalyvaujančioms asociacijų veikloje, taikyti absoliučiai vienodas sąlygas. Mūsų nuomone, tai būtų demokratiška ir užtikrintų konkurencijos sąlygas. Manau, mūsų požiūris yra šiek tiek platesnis negu yra siūlyta šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai kalbėjo papildomas komitetas. Pagrindinis komitetas pritarė po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, kokia būtų jūsų nuomonė? Vienas – už, vienas – prieš dėl Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Seimo narys S.R.Petrikis.

S.R.PETRIKIS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti, ir štai kodėl.

PIRMININKAS. Pritarti Ekonomikos komiteto nuomonei?

S.R.PETRIKIS. Taip, Ekonomikos komiteto nuomonei. Tai visiškai nereiškia, kad čia yra eliminuojami kitų asociacijų interesai. Mūsų išvada yra tokia: pritarti ir į tą dalyką Vyriausybei pažiūrėti plačiau. Kalbėdami apie rūmus ir asociacijas kai kada mes nedarome skirtumo. Rūmai turi savo įstatymą ir rūmams Vyriausybė deleguoja savo galias, duoda funkcijas, t.y. sertifikavimo, kodinio (…). Jie nėra eilinė asociacija. Mes turime suprasti, kad visame pasaulyje, ypač Europoje, tie rūmai yra Vyriausybės partneris, gavęs tam tikras funkcijas. Tai yra savotiška verslo savivalda. Ji turėtų skirtis. Bet aš neprieštarauju, kad, sakysim, konfederacija gautų tokias privilegijas, kad nereikėtų mokėti.

Dabar dėl paties įstatymo. Aišku, pirmiausia rūpi, kiek priėmus tokį įstatymą nukentės Lietuvos biudžetas. Būtent aš ir noriu pasakyti, kad rūmai savo narių mokesčių surenka per metus apie pusę milijono litų. Argi verta dėl to ginčytis? Iš tikrųjų rūmų padėtis yra sunki. Jeigu mes norime būti Europos valstybė, kad su mumis skaitytųsi, tai sukurkime tokias institucijas. Aš jums dar kartą noriu priminti. Kai važiavo Prezidentas V.Adamkus į Vengriją, kur jis nuvažiavo? Pirmas susitikimas buvo rūmuose, rūmai stovi šalia parlamento. O pažiūrėkite, kokia pas mus yra situacija? Mes paverčiame rūmus eiline asociacija. Taip juk nėra. Todėl aš siūlau pritarti, o Vyriausybė tegul pateikia papildymus. Tada bus tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kol, kaip kolega S.Petrikis sakė, Vyriausybė svarstys, tai rūmų nariai jau nebemokės už tą dalį mokesčių. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas. Jeigu, kaip kolega sakė, tai yra labai nedidelė pinigų suma – pusė milijono litų, kuriuos jie surenka, tai ar verta dėl tokios nedidelės sumos ginčytis? Matyt, vis dėlto problema yra šiek tiek kitokia. Aš norėčiau kolegas Seimo narius informuoti, kad šiai nuostatai, kurios prašo rūmai ir kuriai pritarta Ekonomikos komiteto (beje, keturi buvo prieš, o ne susilaikę, kaip sakė kolegė), nepritaria Pramonininkų konfederacija, ir nepritaria visiškai pagrįstai. Kad ir kokie svarbūs būtų rūmai, yra ir daugiau labai svarbių verslo asociacijų, kurios tokiu būdu tampa žemesnės kategorijos už rūmus, nes rūmai yra atleidžiami, o jos neatleidžiamos. Tai visų pirma yra ne tik pinigų klausimas į biudžetą, tai yra ir precedento klausimas, kad kažkuri viena organizacija atskira eilute mokesčių įstatymu yra atleidžiama nuo kurio nors mokesčio. Mano supratimu, tai yra labai blogas precedentas, ir tikrai kolegas kviečiu balsuoti už Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlytą išvadą ir nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Registruojamės, gerbiamieji kolegos, ir balsuojame dėl pagrindinio komiteto siūlymo pritarti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1785. Registruojamės! Kolegos, tikiuosi bendru sutarimu gauti jūsų pritarimą pratęsti posėdį dar keletą minučių, tuoj susitvarkysime su šios dienos darbais. Dėkui.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai.

Kolegos, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Ar pritariame šiam projektui po svarstymo?

Už – 19, prieš – 5, susilaikė 4. Projektui po svarstymo yra pritarta.

Ir Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1787(2). J.Matekonienė trumpai pritarė šiam projektui kaip Ekonomikos komiteto atstovė. Ar Ž.Jackūnas pareikštų papildomo komiteto nuomonę? Seimo narys Ž.Jackūnas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada.

Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir jam iš esmės pritarė. Komitetas tik pasiūlė tikslinti 40 straipsnio ketvirtosios dalies formuluotę, pateiktą įstatymo projekte. Patikslinta formuluote pabrėžiama, kad lėšos rūmams (šiuo atveju turima galvoje Prekybos, pramonės ir amatų rūmus) būtų skiriamos tik už įstatymo 11 straipsnyje nurodytų funkcijų atlikimą. Tos funkcijos visų pirma yra dalyvavimas kvalifikacinių egzaminų komisijose. Taip būtų išvengiama galimo dviprasmiškumo, nes remdamiesi ankstesniąja formuluote rūmai galėtų reikalauti ar tikėtis visiško finansavimo, jeigu jie, be kita ko, atlieka ir įstatymo 11 straipsnyje numatytas funkcijas. Tam, kad šitokio dviprasmiškumo nesusidarytų, mes pasiūlėme pakoreguoti tą formuluotę, ir ji dabar priimta. Aš norėčiau tik truputį pakomentuoti…

PIRMININKAS. Priimta su redakcinėm pataisom.

Ž.J.JACKŪNAS. Aš norėčiau pakomentuoti ponios J.Matekonienės komentarą. Iš tiesų tos lėšos skiriamos tik profesinėms mokykloms, kurių kvalifikaciniuose egzaminuose pagal mūsų priimtas profesinio mokymo bendrąsias nuostatas dalyvauja Prekybos, pramonės ir amatų rūmų parengti žmonės, atstovai ir jiems už darbą sumokėta. O ne amatų mokyklų steigimą ar ką jūs ten minėjote. Tai tik tiek.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo? Pritariame bendruoju sutarimu Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.P-1787(2).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1841(2*) (svarstymas)

Kolegos, tuoj Seimo narių pareiškimai. Atleiskit, 9 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1841(2). A.Matulas ir Sveikatos reikalų komiteto išvados.

A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiame svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Įstatymo esmė yra ta, kad norim įvesti daugiapakopę, tai yra trijų pakopų, kompensavimo už vaistus tvarką. Komitete buvo svarstyta, buvo kviesti visuomeninių organizacijų atstovai, pacientų organizacijų atstovai, buvo skelbta spaudoje, pasiūlymų nebuvo. Įstatymų leidybos teisę turinčių institucijų pasiūlymų nebuvo.

Šiandien gautos dvi Teisės departamento pastabos. Į pirmą mes galėsim atsižvelgti iš karto, antrą komitete bandysim apsvarstyti. Yra gana kebloka iš karto nustatyti ligų sąrašų pavadinimus, kaip siūlo Teisės departamentas, bet mes pabandysim rasti galimybę į tai atsižvelgti. Vakar grįžau iš Danijos ir ten susipažinau su Danijos vaistų kompensavimo sistema. Ten taikoma keturiapakopė sistema, atsižvelgiant į išleistų pinigų kiekį per metus. Taigi mūsų teikiama tvarka yra tikrai tobulesnė ir suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija. Siūlau ir prašau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlymų daugiau nėra, ar galime pritarti po svarstymo? Po svarstymo pritariame Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.P-1841(2). Kolegos, prašyčiau sutikti su Seniūnų sueigos sprendimu, kuris kilo iš komitetų prašymų, ir pratęsti šių projektų svarstymų komitetuose terminus, taip pat paskirti kitas preliminarias svarstymo Seimo posėdžiuose datas. Paprastai Seniūnų sueiga būna palaikoma.

Taigi Ekonomikos komitetas. Antidempingo įstatymo 35 straipsnio pakeitimo ir 43 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių pripažinimo netekusiomis galios įstatymo projektas Nr.P-1850. Preliminari svarstymo data liepos 8 d. Įmonių įstatymo papildymo 25 straipsniu ir 1, 2, 12 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1860. Taip pat liepos 8 d. Užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1861, taip pat liepos 8 d. numatyti preliminarią svarstymo dieną. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prašo, Seniūnų sueiga taip pat prašo Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr.P-1536(2) preliminarią svarstymo datą nukelti į liepos 1 d. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Dabar kartu su jūsų šypsenomis dar ieškau kompiuteryje pareiškimų. Registruojamės, gerbiamieji kolegos. Registruojamės. Ir baigsis, kolegos, ne visai tiksliu žodžiu sakant, bet pakankamai poetiškai, jūsų išmetinėjimai man. Kolegos, registruojamės. Registruojamės, kolegos, ir džiaugsminga naujiena – šiandien pareiškimų nebus skaitoma.

Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Tuo posėdį baigiame.