Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Įstatymo projektą reikėtų išdėstyti laikantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 ir 11 straipsnių reikalavimų. Įstatymo pavadinime žodis “įstatymas” turėtų būti nukeltas į kitos eilutės centrą. Jei keičiama daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių, keičiamasis įstatymas turėtų būti dėstomas nauja redakcija. Keičiant ar pildant įstatymo straipsnį (jo dalį) turėtų būti išdėstoma pakeitimo esmė.

2. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įvardijami Lietuvos teisėsaugos institucijų ar archyvų išduodami dokumentai . Svarstytina, ar nereikėtų šios sampratos suderinti su Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje aiškiai įvardijami Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Generalinė prokuratūra prie Aukščiausiojo Teismo ir Vidaus reikalų ministerija kaip institucijos išduodančios pažymėjimus, nes keičiamas įstatymas ir Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas iš esmės reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius, todėl reikėtų juose vartoti vienodas sąvokas. Be to, abejotina, ar reikėtų šioje keičiamo įstatymo 5 straipsnio dalyje įvardyti archyvus kaip subjektus, nes archyvų dokumentai yra tik pagrindas aukščiau paminėtiems pažymėjimams išduoti.

3. Keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nukentėjusių nuo okupacijų asmenų statusą suteikti “pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijų dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta” vaikams (įvaikiams) iki 16 metų, tačiau šie asmenys jau pripažįstami nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad buvusiais beglobiais vaikais pripažįstami “iki 16 metų vaikai, kurių abu tėvai (įtėviai) buvo nužudyti represinių ar baudžiamųjų akcijų metu”taip pat svarstytina, nes tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusių asmenų statusas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį.

4. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka “Lietuvai priklausiusios teritorijos” turėtų būti sukonkretinta, nes neaišku, kokios teritorijos turimos omenyje - keičiamo Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos Lietuvos, Klaipėdos krašto bei Vilniaus krašto teritorijos ar kitos.

5. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, kad “asmenys, kurie nukentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos represinių rėžimų… yra prilyginami nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims” nevisiškai derinasi su Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduoda nukentėjusių asmenų teisinio statuso pažymėjimus. Šios nuostatos galima būtų pasiūlyti atsisakyti, nes minėtieji asmenys yra pripažįstami nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis, todėl palikus siūlomą redakciją bus neaiškus sąvokos “prilyginami” turinys, dėl ko gali būti įvairiai interpretuojamas šių asmenų statusas.