Penkiasdešimt šeštasis (353) posėdis
1999 m. birželio 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS

 

 

Lietuvos Respublikos apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1790* (svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1790. Iš pradžių svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kviečiu kalbėti V.Martišauską. Tuo tarpu registruojamės.

V.MARTIŠAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Prezidentas šių metų balandžio 19 dienos dekretu dėl apylinkių teismų teisėjų skaičiaus nustatė apylinkių teismų teisėjų skaičių, todėl anksčiau galioję įstatymai, nustatantys apylinkių teismų teisėjų etatų skaičių, turi būti pripažinti netekusiais galios. Šiuo įstatymo projektu norima įteisinti… apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus ir jį pakeičiančių ir papildančių įstatymų pripažinimo netekusiais galios. Teisės departamentas turėjo kelias pastabas, į kurias komitete buvo atsižvelgta, ir komitetas vienbalsiai balsavo už šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū už pranešimą. Gerbiamieji kolegos, jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta, į kuriuos komitete nebuvo atsižvelgta. Niekas nenori kalbėti ir diskusijoje. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti ir pritariame. Siūlyčiau šiandien šį įstatymą ir priimti. Galima? Taigi ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš priimant? Č.Juršėnas nori tą patį pakartoti, ką pasakė ne į mikrofoną. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai komitete nagrinėjome bei pritarėme ir siūlome vieningai balsuoti.

PIRMININKAS. Tada dar sykį registruojamės. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo priėmimo.

Iš viso užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už, tačiau kol kas to negaliu padaryti. Prašom balsuoti. Už balsavo 36, 1 susilaikė. Apylinkių teismų teisėjų etatų skaičiaus įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos “Bendrieji nuostatai” projektas Nr.P-1877. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas Nr.P-1878 (pateikimas)

 

Antrasis darbotvarkės klausimas 2a – Civilinio kodekso pirmosios knygos “Bendrieji nuostatai” projektas, registracijos Nr.P-1877, ir jį lydintis Civilinio kodekso pirmosios knygos įsigaliojimo įstatymo projektas, registracijos Nr.P-1878. Pateikimas. Pranešėjas ministras G.Balčiūnas, ir mes pradedame, kolegos, naujojo Civilinio kodekso pateikimo ir svarstymo darbus. Prašom, ministre.

G.BALČIŪNAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien aš turiu jums pateikti parengto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos projektą. Civilinis kodeksas yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinis teisės aktas, sistemiškai reguliuojantis civilinius santykius. 1918–1940 metais nebuvo spėta parengti Civilinio kodekso, todėl Lietuvoje galiojo keturios skirtingos receptuotos civilinės teisės sistemos. Rengiant naująjį Civilinį kodeksą buvo siekiama adaptuoti civilinę teisę prie iš esmės pasikeitusių ekonominių, socialinių, politinių sąlygų ir sukurti palankesnes sąlygas verslui plėtoti, sustiprinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą bei numatyti efektyvius pažeidusių (…) gynimo būdus ir priemones.

Kitas svarbus tikslas, kurio buvo siekiama – suderinti Lietuvos Respublikos privatinę teisę su tarptautinės teisės šaltiniais, pirmiausia su Europos Sąjungos teise, taip pat su kitais tarptautinės teisės aktais. Dabar galioja Civilinis kodeksas, priimtas 1964 metų liepos 7 dieną, kuris neatitinka iš esmės pasikeitusių ekonominių, socialinių, politinių Lietuvos visuomenės gyvenimo sąlygų, ir daugelis gyvenime esančių dalykų jame yra apskritai nereguliuojama, o dauguma jo nuostatų nesiderina su šiuolaikine tarptautine teise.

Pagal 1997 metų lapkričio 13 dienos įstatymą senasis kodeksas netenka galios nuo 2000 metų sausio 1 dienos, todėl iki šios datos reikia priimti naująjį Civilinį kodeksą. Naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso projektas susideda iš šešių knygų. Šiandien jums pateikiama pirmoji knyga “Bendrieji nuostatai”, skirta bendro pobūdžio privatinės teisės klausimams reguliuoti. Dauguma šios knygos normų yra bendro pobūdžio taisyklės, kurios bus taikomos kartu su kitų knygų normomis. Ši knyga yra tarsi Civilinio kodekso pamatai, ant kurių stovi likusios kodekso knygos.

Pirmojoje knygoje yra įtvirtinami civilinės teisės principai, t.y. sutarties laisvės, nuosavybės neliečiamumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kiti, suformuluojamos pagrindinės civilinės teisės normų aiškinimo taisyklės. Atskirame skyriuje reguliuojami tarptautinės privatinės teisės klausimai, inkorporuojant į kodeksą daugelį tarptautinės teisės aktų. Detaliau nei galiojančiame Civiliniame kodekse reguliuojami sandorių negaliojimo klausimai ir liberalizuojami reikalavimai, taikomi sandorių formai, apibrėžiami civilinės teisės objektai, nustatomi ilgesni ieškininės senaties terminai, vietoje 3 metų yra siūloma nustatyti bendrą 10 metų ieškininės senaties terminą. Tas pats terminas, tarp kitko, buvo nustatytas Civilinio proceso kodekso pakeitimuose, kuriuos jūs priėmėte praėjusių metų gruodžio mėnesį dėl bylos atnaujinimo. Neigiamų pasekmių priėmus naująjį Civilinį kodeksą neturėtų būti, atvirkščiai, Lietuvos privatinė teisė daugelyje sričių iš esmės būtų suderinta su tarptautiniais standartais, pagerėtų verslo teisinės sąlygos.

Pažymėtina, kad naujojo Civilinio kodekso normos galioja tik ateičiai ir neturi grįžtamosios galios. Priėmus Civilinį kodeksą privatinės teisės sisteminimas nesibaigs, bus būtina su Civiliniu kodeksu suderinti jau galiojančius teisės aktus, reikės ratifikuoti kai kurias tarptautines konvencijas, kurių Lietuva dar nėra ratifikavusi. Kitų įstatymų derinimu su Civiliniu kodeksu turėtų rūpintis speciali Vyriausybės sudaryta komisija. Taip pat bus būtina atlikti didelį švietėjišką darbą, aiškinti visuomenei naujojo kodekso nuostatas, organizuoti teisėjų, advokatų, notarų mokymą, rengti, išleisti kodekso komentarą. Šie darbai turėtų būti finansuojami iš lėšų, skirtų teisinei reformai.

1996 metų spalio 23 dieną Lietuvos Respublikos Seimas apsvarstė Civilinio kodekso projektą ir nutarė paskelbti jį visuomenei svarstyti. Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, projektas buvo koreguojamas. Civilinio kodekso pirmosios knygos nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei tam tikrus Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Projektą teigiamai vertina užsienio ekspertai, susipažinę su projekto atskirų dalių vertimu į anglų kalbą. Tai buvo ekspertai: Bonel (Italija), profesorius… (Olandija), profesorius Šlechštertremas (Vokietija), profesorius Felbričas (Olandija), profesorius V.Erbas (Vokietija), PHARE ekspertai, Filipas (Belgija), … (Vokietija).

Projektas ne kartą buvo svarstomas įvairių seminarų ir konferencijų metu. Projektui pritarė ir jo ekspertizę atlikusi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. sausio 8 d. potvarkiu Nr.6 sudaryta ekspertų grupė. Projektą rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė – tai profesorius Mikelėnas, darbo grupės vadovas, taip pat daktarai Vileita, A.Taminskas, Taskonis, Bartkus, Kūgis ir Teškius. Siūlyčiau pradėti projekto svarstymo procedūrą ir priimti atitinkamą sprendimą.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis A.Stasiulevičius. Prašom.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kiek laiko numatoma skirti Civilinio kodekso derinimui su jau galiojančiais teisiniais aktais? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Pagal mūsų siūlymą naujasis kodeksas turėtų įsigalioti kitų metų liepos 1 d. Manau, kad tai yra realus terminas, nes, kaip matote, pirmoji knyga jus jau pasiekė. Antroji ir trečioji knygos iš esmės jau ant slenksčio, greitai jus pasieks. Suderinimui, kaip parašyta aiškinamajame rašte, turėtų būti sudaroma Ministro Pirmininko darbo grupė, kuri galėtų iškylančius prieštaravimus kitiems įstatymams apibendrinti ir siūlyti pakeitimus. O derinimas, aš manau, vyks visą laiką, kol kodeksas įsigalios, t.y. iki kitų metų liepos 1 d.

PIRMININKAS. J.Listavičiaus.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aiškinamajame rašte minimi Civilinio kodekso įgyvendinimo darbai, kurie bus finansuojami iš lėšų, skirtų teisinei reformai. Noriu paklausti, ar yra apskaičiuota, kiek reikės teisinei reformai skirtų lėšų Civilinio kodekso nuostatoms įgyvendinti? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Tų lėšų neturėtų būti daug, nes tai yra daugiau formalaus pobūdžio teisės aktas, kuriam įgyvendinti kažkokių didelių asignavimų tikrai nereikės. Žinoma, būtų gerai išplėsti teisinę diskusiją, švietėjišką darbą, taip pat organizuoti teisėjų, advokatų, kitų teisininkų mokymą. Tam lėšos yra skiriamos, ir, žinoma, visuomenės parengimo lygis priklausys nuo pinigų ir nuo mūsų darbo, kuriuos mes galėsime skirti šiam tikslui. Pinigai yra ir šių metų biudžete. Deramasi su žiniasklaidos, masinės informacijos priemonėmis dėl tam tikrų laidų televizijoje ir kitur parengimo. Tam tikslui šiek tiek lėšų yra.

PIRMININKAS. A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad jūs teikiate kodeksą, tai labai miela ir gražu, bet kartu teikiate ir įvairias Civilinio proceso kodekso pataisas. Sakykite, jūsų nuomone, koks yra optimistinis variantas, kada Civilinis kodeksas galėtų būti priimtas Seimo, ir koks yra pesimistinis variantas? Pagal laiką.

G.BALČIŪNAS. Optimistinis variantas – manau, kad Seimas šiais metais kodeksą priims. Pesimistinis variantas – manau, kad Seimas turėtų priimti šį kodeksą iki kitų metų balandžio mėnesio. Bet aš esu optimistas, nes susipažinti su tokios apimties teisiniu dokumentu tikrai trijų mėnesių būtų mažoka.

PIRMININKAS. Toliau klausia J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, jau praėjusiais metais keletą kartų buvo daromos galiojančio kodekso atskirų skirsnių pataisos. Viena iš didžiausių, viena iš sunkiausių problemų buvo butų nuosavybės, butų klausimų išsprendimas. Šiuo metu irgi bent keturi įstatymai faktiškai yra sustabdyti dėl to, kad nėra galutinai išsikristalizavusios civilinės atsakomybės nuostatos, ypač jungtinės nuosavybės valdymo prasme. Sakykite, ar toji dalis, kuri buvo tarybiniais metais išskirta kaip atskiras Butų kodeksas, bus būsimajame Civiliniame kodekse atskira, ar reikės tą dalyką lipdyti per keletą knygų?

G.BALČIŪNAS. Aš manau, kad tos nuostatos, kurios bus susijusios su butų nuosavybės klausimais, daugiausia bus susijusios su Civilinio kodekso trečiosios knygos ir bendros nuosavybės, jungtinės nuosavybės klausimais. Šiuo metu trečioji knyga svarstoma Teisingumo ministerijos sudarytoje praktikų grupėje ir turbūt rytoj taip pat bus svarstymas, jau paskutinis. Iš esmės ši trečioji knyga, kuri iš esmės yra pabaigta, jinai turėtų vadintis Šeimos kodeksas, jau šį mėnesį turėtų būti atiduota Vyriausybei. Sakykim, ta nuomonė, kokios turi būti normos, reguliuojančios ir butų, ir jungtinės nuosavybės klausimus, man atrodo, yra susidariusi ir galima apsispręsti.

PIRMININKAS. Taigi visi… Ponas S.Slavickas dar klausia? Prašau.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas dėl tariamo sandorio negaliojimo. 19 puslapyje negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių. Norėčiau paklausti, kokiais kriterijais tai galėtų būti įvertinta? Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Panaši norma galioja ir dabartiniame Civiliniame kodekse, tai yra sandoris, kuris yra sudarytas tiktai dėl akių, t.y. neturint tikslo sukurti teisinių pasekmių, negalioja. Tai turėtų būti nustatoma teisme ieškininės teisenos tvarka, surenkant visus įrodymus, kurie bus išvardyti Civilinio proceso kodekse. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka toks sandoris gali būti pripažintas sudarytas tik dėl akių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mes sugaišome kur kas mažiau laiko, negu buvome numatę. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendruoju sutarimu pritarti pateikimui? Galime. Taip. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymą Seime numatom spalio 5 d., bet ši data labai preliminari, tai priklausys nuo to, kaip seksis svarstyti komitete, bet akivaizdu, kad tai darysime jau po vasaros atostogų.

 

Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo projektas Nr.P-1879. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 156, 162, 373, 396, 408, 409, 410, 412 ir 414 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 1561, 4201 straipsniais ir 426 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1880. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 25, 1941, 1942, 195 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1952 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1881. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 216 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1882. Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 8, 39, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1883. Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1884.Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 681, 682, 684, 685 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1885. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5, 17, 32, 33, 34, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, 291 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1886. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1887. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 8, 16, 35, 37, 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr.P-1888 (pateikimas)

 

Šį darbotvarkės klausimą baigėm ir galėtume, jeigu niekas neprieštarautų, paprašyti ministro pristatyti darbotvarkės 3 klausimą – Turto arešto aktų registro įstatymo projektą ir jį lydinčius įstatymų projektus. Tai būtų įstatymų projektai, kurių registracijos numeriai yra nuo 1879 iki 1888. Galėtume iš karto kalbėti apie visus įstatymų projektus.

Po to svarstysime rezervinį 3 klausimą, o jeigu dar liks laiko, pradėsime nuo darbotvarkės pabaigos, 2-9 ir 2-8 klausimus toliau tęsime.

Prašom, ministre.

G.BALČIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums šiandien pristatyti paketą įstatymų, kuriuos parengė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. lapkričio 16 d. potvarkiu Nr.370 sudaryta darbo grupė. Yra teikiamas Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo projektas ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektai.

Šie projektai yra parengti siekiant suderinti visus įstatymus, reglamentuojančius turto arešto normas, nustatančias turto arešto sąvoką, jo atsiradimo momentą, suvienodinti turto arešto tvarką, nustatyti privalomą visų institucijų priimtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto dokumentų registravimo tvarką viename valstybės registre, kad būtų galima operatyviai gauti informaciją apie turto areštą įvairiomis ryšio priemonėmis. Šiuo metu turto areštą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, Muitinės kodeksas, Mokesčių administravimo įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Hipotekos įstatymas, Hipotekos registro steigimo įstatymas, Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir kiti įstatymai, kuriuose turto areštas ir turto arešto įsigaliojimo momentas yra suprantami skirtingai. Daugelis jų nenumato, kad turto areštas turi būti registruojamas turto registre, todėl ypač sunku yra teisėsaugos organams gauti informaciją apie įvairių institucijų, teismų, teismo antstolių, tardytojų, prokurorų, mokesčių policijos, muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Socialinio draudimo fondo pareigūnų priimtus turto arešto aktus. Informaciją apie tai, kad turtas yra areštuotas, juo uždrausta disponuoti, sunku gauti ir dėl to, kad nė vienas iš kilnojamojo turto registrų neturi centrinės duomenų bazės, iš kurios būtų galima gauti informaciją apie turto areštą, o nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų bankas nebaigtas formuoti. Nekilnojamo registro neregistruojamo turto, t.y. akcijų, įrengimų, prekių atsargų, areštas niekur neregistruojamas, todėl gauti informaciją apie šio turto areštą apskritai iš viso yra neįmanoma. Įstatymo projektuose pateikiama turto arešto sąvoka plačiąja prasme kaip visų nuosavybės teisių į turtą ar šios teisės sudėtinių dalių, t.y. turto disponavimo, valdymo ir naudojimosi, apribojimas, taip pat areštuoto turto, suteikiamo neturtinių teisių, apribojimas užtikrinant įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą bei kitų reikalavimų ir įsipareigojimų vykdymą.

Siekiant sudaryti galimybę gauti operatyvią informaciją apie visus turto arešto aktus, nepaisant to, ar areštuojamas turtas registruojamas turto registre, ar ne, taip pat siekiant išvengti turto arešto aktų, kur areštuojama daug turto objektų, siuntinėjimo po įvairias institucijas ir informacijos apie asmens areštuotą turtą rinkimo iš kelių registrų, siūloma įsteigti atskirą turto arešto aktų registrą su viena centrine duomenų baze. Pažymėtina, kad šiuo metu turto arešto aktai yra niekur neregistruojami, o turto registruose daromos atžymos apie registruoto turto areštą. Įstatymo projekte siūloma nekeisti šiuo metu susiklosčiusių žymų apie turto areštą darymo turto registruose tvarkos. Tačiau informaciją turto registrams teiktų ne įvairios institucijos, o turto arešto aktų registro tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentų registravimo patirtį turi hipotekos įstaigos, apylinkių teismų hipotekos skyriai, centrinė hipotekos įstaiga, bei į tai, kad naujajame Civilinio kodekso projekte yra siūlymai tvirtinti nuostatą, jog nuosavybės teises gali apriboti tik teismas, taip pat į tai, kad šiuo metu veikia hipotekos informacinė sistema, kuri turi ryšius su visais valstybės registrais ir kuri gali operatyviai teikti informaciją įvairiomis ryšio priemonėmis, Internetu, automatiniu telefonu ir faksu, siūloma nustatyti, kad turto arešto akto registras yra sudėtinė hipotekos informacinės sistemos dalis, o šio registro tvarkytojais paskirti tas pačias institucijas, kurios tvarko hipotekos registrą ir kurias aš išvardijau.

Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 8, 39, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo 111 straipsniu įstatymo projekte kartu siūloma išspręsti praktikoje iškilusias įkeičiamo turto draudimo problemas, kurios trukdo operatyviai įregistruoti turto hipoteką, bei įkeisto turto identifikavimo kodo pateikimo hipotekos informacinėje sistemoje problemas, kai įkeistas turtas padalijamas ar sujungiamas, dėl ko šiuo metu yra apsunkinta įkeisto turto paieška pagal turto identifikavimo kodą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 8, 16, 35, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo projekte yra siūloma kartu su teisės normomis, reguliuojančiomis turto arešto žymų darymo tvarką, pakeisti ir straipsnius, kurie reglamentuoja nekilnojamojo turto registro tvarkytojų sprendimo apskundimo tvarką, suderinant šių straipsnių nuostatas su Civilinio proceso kodeksu ir Administracinių bylų teisenų įstatymo normomis. Taip pat siūloma atsisakyti įmonių bankroto registravimo turto registre, nes įmonių statusas yra registruojamas įmonių registre. Kadangi įstatyme sunku pateikti išsamų sąrašą dokumentų, patvirtinančių teises į turtą, įstatymo 16 straipsnį yra siūloma papildyti nauju 6 punktu. Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte kartu siūloma ištaisyti klaidą šio įstatymo 12 straipsnio antrojoje, trečiojoje dalyse.

Neigiamų pasekmių nesitikima. Priėmus Lietuvos Respublikos turto arešto akto registro steigimo įstatymą, būtina keisti Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Muitinės kodeksą, Mokesčių administravimo įstatymą, Hipotekos įstatymą, Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymą, Nekilnojamojo turto registro įstatymą, Teismų įstatymą, Valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimų projektai pateikiami kartu su Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro steigimo įstatymo projektu. Europos Sąjungos teisė tiesiogiai nereguliuoja su turto areštu susijusių klausimų. Pateikti įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymui įgyvendinti reikia parengti Lietuvos Respublikos valstybės registro įstatyme nustatytus teisės aktus. Juos turėtų parengti Teisingumo ministerija. Turo arešto aktų registro nuostatus turėtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šie aktai turėtų būti parengti ir priimti per šešis mėnesius nuo įstatymo priėmimo dienos.

Įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes reikės įrengti papildomas darbo vietas apylinkių teismų hipotekos skyriuose. Turto arešto registro funkcionavimui bus galima panaudoti tas pačias išskirtines ryšių linijas bei tą patį registro centrinės duomenų bazės serverį kaip ir hipotekos registro. Naujai steigiamą registrą nebus sunku inkorporuoti į hipotekos informacinę sistemą, todėl bus galima kartu su informacija apie turto įkeitimą teikti informaciją ir apie šio turto areštą. Lėšos, reikalingos turto arešto aktų registrui įsteigti, programinei įrangai sukurti, papildomoms darbo vietoms įrengti, turėtų būti numatomos 2000 m. valstybės biudžete. Pradėjus funkcionuoti turto arešto aktų registrui kaip sudėtinei hipotekos informacinės sistemos daliai šiam registrui išlaikyti galima bus panaudoti lėšas, gautas už registro duomenų perdavimą.

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr.370 sudaryta darbo grupė, kurioje buvo atstovai iš Teisingumo ministerijos, Vertybinių popierių komisijos, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos. Aš buvau darbo grupės vadovas, taip pat buvo ponai (…), Goda, Gudžiūnienė, Kriukonis, Navickas, Petrauskaitė, Ratkevičienė, Šimkūnas, Vasiliauskas ir Šalkauskas. Siūlyčiau pritarti pateikimui ir pradėti projekto svarstymo procedūrą.

Dar trumpai norėčiau pasakyti, kad darbo grupė tikrai susidūrė su gana rimtomis problemomis. Kaip matote, reikia keisti labai daug teisės aktų, įstatymų, tačiau šių įstatymų priėmimu yra labai suinteresuoti teisėtvarkos, teisėsaugos organai. Jie šiuo metu daugeliu atvejų dirba aklai, nes nežino tikros informacijos apie areštuotą turtą, kur tas turtas yra, kaip tas turtas areštuotas, ar yra areštuota, sakykim, uždrausta tik disponavimo teisė, ar uždrausta ir jo naudojimo teisė, valdymo teisė. Šitų dalykų kol kas niekas nereguliuoja, todėl tikrai patikėkite, šituos dalykus būtina sutvarkyti.

Dabar dėl lėšų truputį buvau užsiminęs. Dėl programinės įrangos turime skaičiavimus. Programinei įrangai sukurti pagal mūsų skaičiavimus reikėtų apie 450 tūkst. Lt, o to projekto įgyvendinimas, pačios hipotekos išplėtimas, jeigu tai būtų daroma kartu su numatomu taip pat jums pateikti projektu dėl ūkio subjektų registro, kainuotų apie 7 mln. litų.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis ministre, 5 Seimo nariai nori jūsų paklausti. A.Stasiulevičius pirmasis. Prašom

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti dviejų dalykų. Pirma. Ar jau suformuotas hipotekos teisėjų korpusas, apie kurį čia rašoma? Ir antra. Ar tikslinga 9 straipsnyje nurodyti, kad Hipotekos skyrius atsisako registruoti turto arešto aktą, jeigu tokį aktą priėmė neįgaliotas asmuo? Manau, kad tai savaime suprantama ir nebūtina fiksuoti įstatyme. Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Dėl jūsų pasiūlymo 9 straipsniui, aš manau, kad bus galima pažiūrėti svarstymų metu. Čia buvo turima galvoje, kad vis dėlto turto areštą gali atlikti tik valstybės įgaliota institucija, tos institucijos, kurios turi teisę tą turto areštą, sakykim, atlikti.

Tačiau šiuo metu tai yra šiokia tokia problema, nes Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, t.y. dabar inventoriniai biurai, kadastro įmonės, turi registruoti tuos areštus, kuriuos atlieka muitinės pareigūnai, taip pat kad jie neturėtų registruoti tų areštų, kuriuos atlieka turbūt ir mokesčių pareigūnai, mokesčių administratoriaus pareigūnai. Dėl to kyla šiokių tokių įstatymo kolizijų, kai turto arešto registras registruoja tai, kas nelabai jiems priklausytų.

Dėl pirmojo klausimo aš nebeatsimenu… (Balsas salėje) Hipotekos teisėjų korpusas palengva formuojamas. Yra programa ir maždaug per porą metų jis bus pabaigtas formuoti. Šiuo metu jis veikia visuose didžiuosiuose miestuose, hipotekos teisėjų…

PIRMININKAS. J.Listavičius klausia. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, Turto arešto aktų registro įstatymo projekto 17 straipsnyje nurodyta, kad turto arešto aktų registro tvarkymas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų ir iš lėšų, gautų už šio registro duomenų naudojimą. Kaip rodo praktika, kur dvi auklės, tai vaikas be nosies. Todėl aš norėčiau paklausti, ar ne geriau būtų turto arešto aktų registro administravimą finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų, o gautas į valstybės biudžetą pajamas už registro duomenų naudojimą apskaityti kaip specialias lėšas. Ačiū.

G.BALČIŪNAS. Aš manau, kad jūsų pasiūlymas yra vertas svarstyti. Kilo didelės, nemažos diskusijos dėl tų subjektų, kurie turėtų teisę nemokamai naudotis šito registro paslaugomis. Žinoma, kad komerciniai bankai, kitos institucijos, ne valstybės institucijos, kurios norės gauti tokius duomenis, turės mokėti. O dėl lėšų apskaitymo, tai čia, man atrodo, didelio skirtumo nėra, kur jos bus apskaitomos.

PIRMININKAS. J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Pone ministre, aš negarantuoju, kad mano klausimas būtent bus atspindėtas šiame įstatymų pakete. Bet noriu jūsų paklausti dėl turto arešto, kuris dažniausiai yra uždedamas kaip teismo sprendimų išdava ir apima tam tikrą įsiskolinusios įmonės dalį, sakykim, dažniausiai darbuotojų, prisiteisusių už nesumokėtą atlyginimą, naudą. Tačiau faktiškai tie žmonės realizuoti savo teisės negali. Negali dėl keleto priežasčių, iš kurių, matyt, ne pati paskutinioji yra informacijos stygius, kai informacija disponuojantys antstoliai negali sudominti, kad kas nors pirktų tą turto dalį ir dėl to galėtų atsiskaityti. Gal galėtumėt paprastai paaiškinti, kaip šiame įstatymų pakete būtų galima paspartinti nutarimų, teismų sprendimų vykdymą per turto arešto lankstų, sakykim, tos bazės naudojimą arba administravimą.

G.BALČIŪNAS. Na, norėčiau taip pat turbūt pasakyti, kad tas įstatymų paketas turėtų smarkiai palengvinti teismo antstolių darbą, nes jiems jau būtų daug labiau palengvintas turto paieškos procesas. Galbūt įmonėms tai nelabai tinka. Įmonių turtas daugmaž aiškus dažniausiai būna. Tačiau būna ir tokio turto, kurio net antstoliai galbūt kartais nežino, taip pat būtų palengvintas ir kitų suinteresuotų asmenų susižinojimas. Jeigu turtas yra areštuotas, tai, jeigu jūs atkreipėt dėmesį, pagal įstatymą ten bus nustatytos atitinkamos turto arešto aktų formos. Ten bus viskas smulkiai parašyta, kas areštavo, kokiu pagrindu, kiek to turto areštuota, kokios areštavimo teisės ten yra atspindėtos ir t.t. Šie įstatymai buvo skirti šiek tiek kitokiam pobūdžiui, t.y. daugiau tokiam sutvarkymui teisėsaugos, teisėtvarkos įstaigų instrumentams, buvo skirta tiems dalykams daugiau dėmesio. Tačiau aš pripažįstu, kad mes turim problemą dėl teismo sprendimų vykdymo ir turim vieną iš skaudžiausių ir rimčiausių problemų dėl vykdymo teismo sprendimų, kurie yra dėl išieškojimo iš įmonių. Mes šiuo metu esam parengę didelį įstatymų paketą, Civilinio proceso kodekso pakeitimų paketą, tačiau jeigu taip atvirai pradėjom abejoti, ar reikia laukti naujo Civilinio proceso kodekso, kuris rengiamas, ar jį galima dabar jums pateikti. Aš manau, kad čia irgi reikia praktinės diskusijos. Bet tikrai iškyla didelių problemų. Taip pat mes numatom reorganizuoti ir teismų antstolių vykdymo sistemą.

PIRMININKAS. A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Pone ministre, šiandien veikianti arešto registro sistema iš esmės nekelia didelių abejonių, bent aš negirdėjau viešai, kad būtų kilę kokių nors problemų. Po jūsų siūlomų pataisų, kai nekilnojamojo turto arešto registravimas bus atimtas iš nekilnojamojo turto registro kadastro įmonės ir perduotas hipotekos įstaigai, teks investuoti milžiniškus pinigus į naujos informacinės sistemos sukūrimą. Gal jūs galite pasakyti, kiek tai kainuos ir ar, jūsų manymu, tai nėra klaida, nes juolab jau šiandien yra šnekama, kad įkūrus dvi registro sistemas – hipotekos ir nekilnojamojo turto registro ir kadastro, mes jau kaip valstybė esame patyrę nemažus nuostolius.

G.BALČIŪNAS. Pirma, noriu pasakyti, tikrai ta diskusija su minėta jūsų įmone ir su atitinkama ministerija nuolat vyksta. Mūsų manymu, jokios klaidos nėra. Hipotekos sistema jau yra įsteigta. Apie lėšų poreikį aš jums kalbėjau. Tikrai nebūtų milžiniškos lėšos. Lėšos būtų nedidelės. Kaip minėjau, programinei įrangai maždaug 446 tūkst. Lt galėtų būti skiriama, o visa kita turėtų būti skiriama papildomoms galbūt teisėjų vietoms. Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas, manyčiau, kad turto areštą turėtų vykdyti, sankcionuoti tiktai teisėjas. Hipotekos teisėjas, tai yra vis dėlto teisėjas, o ne, sakykim, kokia nors įmonė, nors tai yra valstybės įmonė, ar jos darbuotojas. Manyčiau, kad vis dėlto tokių funkcijų ir tokių įgaliojimų ji negalėtų turėti.

Dar vienas dalykas, kad nekilnojamojo turto registras – tai tikrai yra tiktai maža, galės būti maža turto arešto registro dalis. Sakykim, dėl šios dalies tikrai kyla šiuo metu mažiausiai problemų. Daugiausia problemų šiuo metu kyla dėl kilnojamojo turto arešto. Niekas nežino, koks yra kilnojamasis turtas, kur areštuotas, kaip areštuotas ir kas jį areštavo. Todėl manyčiau, kad šitą registrą turėtų vykdyti hipotekos teisėjai.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A.Sysas. Nėra A.Syso, taip? Taigi, gerbiamieji kolegos, tai buvo visi klausimai ir visi atsakymai. Ar galim bendru sutarimu pritarti viso šio paketo pateikimui? Galim, taip? Pradedam šių įstatymų svarstymo komitetuose procedūrą. Aš, gerbiamieji kolegos, nevardinsiu pagrindinių ir papildomų komitetų. Visi Seniūnų sueigos siūlymai yra surašyti darbotvarkėje. Ar būtų dėl kurio nors siūlymo kokių nors kitokių nuomonių? Nėra kitokių nuomonių. Taigi… Yra. L.Sabutis. Prašom. Paspauskit mygtuką, jeigu norėtumėt… Aš atsiprašau, uždaryta. Taip, prašom dar sykį. L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Neabejojam, kad visa ta pakeitimų eilutė yra susijusi ir su valdymu, ir turto tvarkymu. Todėl bent dėl Nr.1888 prašytumėmės papildomu komitetu, dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo.

PIRMININKAS. Gerai, tai įrašom į Nr.1888 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip papildomą komitetą. Svarstymo datos visos yra po atostogų, t.y. rugsėjo 16 d. Rugsėjo pradžioje pamatysim, kaip mums sekėsi per vasarą svarstyti šiuos įstatymų projektus. Gerbiamieji kolegos, taigi šį kompleksinį klausimą taip pat baigiame.

 

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl tremtinių ir politinių kalinių asmens bylų sugrąžinimo” projektas Nr.P-1916 (pateikimas)

 

Dabar rezerviniu trečiu darbotvarkės klausimu, t.y. Seimo rezoliucijos “Dėl tremtinių ir politinių kalinių asmens bylų sugrąžinimo” projekto, kurio registracijos Nr.P-1916, kviečiu A.Stasiškį. Pateikimas.

A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti rezoliucijos “Dėl tremtinių ir politinių kalinių asmens bylų atgavimo” projektą, pabrėžiu – asmens bylų.

Per 50 sovietinės okupacijos metų tremtį ir kalėjimus perėjo apie pusė milijono žmonių. Visais laikais egzistavo tokia tvarka, kad visą nuteisto kalinio kelią po lagerius, kalėjimus lydėjo asmens formuliaras, arba asmens byla, kuri prasidėdavo įsegus teismo nuosprendį ir paskyrą, į kokią įkalinimo vietą jis yra vežamas. Toliau visą laiką ta byla ėjo su juo. Joje buvo fiksuojamos įvairios nuobaudos, susirgimai, invalidumas, perkėlimas iš vieno lagerio į kitą, pagyrimai ir panašūs kasdienio gyvenimo faktai. Kaliniui išvykus iš įkalinimo vietos arba mirus ta byla likdavo žinybiniame archyve, kur guli iki šiolei.

Analogiškos, tik turbūt šiek tiek siauresnio pobūdžio buvo ir tremtinių komendantūros asmens įskaitos kortelės, arba asmens bylos. Kiekvienas tremtinys turėjo savo kortelę, arba formuliarą, kuriame, atsižvelgiant į metus arba į vietovę, jis turėjo registruotis kas savaitę, kas dvi savaites ar rečiau. Taip pat buvo fiksuojami visi su jo kasdieniu gyvenimu susiję faktai: perkėlimai iš vieno darbo į kitą, iš vienos vietovės į kitą, įvairūs draudimai, skatinimai ir t.t. Kitaip tariant, tai yra kalinio ar tremtinio gyvenimo dienoraštis.

Be abejo, tai yra labai svarbi istorinė medžiaga, kuri leidžia labiau suprasti kalinimo, kalinių gyvenimo aplinkybes, sąlygas, jų darbo sąlygas, taip pat tremtinių gyvenimo sąlygas. Tai, manau, ypač svarbu tyrinėjant žymesnių Lietuvos asmenybių, mokslo, politikos veikėjų gyvenimą tremtyje arba kalinimo vietose. Be abejo, turbūt niekam nekyla abejonių, kad tai yra svarbus istorinis tyrinėjimų šaltinis.

Keli žodžiai, kodėl aš tą rezoliuciją siūlau, kokia yra padėtis. Dar kartą pabrėžiu, kad čia yra kalbama apie asmens bylas. Tai nėra KGB bylos, tardymo, sekimo arba kitos, susijusios su operatyvine veikla, bylos ar operatyvinių tyrimų stebėjimo bylos. Tai yra žinybinės bylos. Jos visos faktiškai priklauso Rusijos vidaus reikalų ministerijos sistemai, kuri įvairiais laikais įvairiai vadinosi: ar Liaudies komisariatas, ar Vidaus reikalų ministerija.

Dar praėjusios kadencijos metu, kai Lietuvos archyvų departamento direktorius buvo ponas G.Ilgūnas, po vienos savo derybų kelionės į Maskvą jis informavo, jog jam iškėlus klausimą dėl šių bylų jis gavo Rusijos atsakymą, kad Rusijos įstaigos neprieštarautų, jeigu Lietuva savo jėgomis tas bylas atsirinktų ir parsivežtų. Kitaip sakant, buvo toks žodinis sutikimas, jog jeigu Lietuva pasiųstų savo žmones, savo lėšomis galėtų atsirinkti savo piliečių asmens bylas. Tačiau dėl įvairių priežasčių tuo metu archyvas tam neturėjo lėšų, Vyriausybė taip pat neturėjo lėšų. Vėliau pas mus keitėsi Vyriausybės, keitėsi pareigūnai, Rusijoje taip pat buvo ta politinė vyriausybių čecharda. Tas reikalas ir šiandien yra taip savotiškai nustumtas į užkulisius.

Neseniai į Lietuvą buvo atvykęs Rusijos valstybinio archyvo vadovas su delegacija. Mano prašymu, dabartinis mūsų Archyvų departamento direktorius ponas V.Grigoraitis šią problemą kėlė, tačiau gavo labai paprastą atsakymą: šios bylos nepriklauso Rusijos valstybiniam archyvui, jos yra žinybinės ir priklauso žinybiniams arba regioniniams archyvams, todėl turi vykti vyriausybių derybos, reikia tartis su atskiromis ministerijomis arba Vyriausybės lygiu.

Tokia yra situacija, todėl aš siūlyčiau, kad mes priimtume rezoliuciją, kuri paprasčiausiai ragina Vyriausybę pradėti tartis su Rusijos Vyriausybe dėl šių bylų grąžinimo. Kokios bus pasekmės, kiek tai tęsis, sunku pasakyti, bet tai yra problema, kurią reikėtų judinti iš mirties taško. Šią rezoliuciją, kaip ir prieš pietus pateiktą rezoliuciją, aš sieju su mūsų premjero būsima kelione į Maskvą. Aš nesakau, kad ši rezoliucija turi būti jam įsakymas ar būtinybė, bet, aš manau, būtų paranku ir patogu šios rezoliucijos pretekstu tą problemą iškelti kažkokiuose pokalbiuose. Galbūt tai leistų susitarti dėl pačios galimybės šiuos reikalus svarstyti. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų taip pat tikslinti pradedant pavadinimu? Jis galėtų būti “Dėl politinių kalinių ir tremtinių asmens bylų sugrąžinimo”. Yra ir daugiau tikslintinų vietų, bet aš noriu pabrėžti paskutinę eilutę dėl “šios Lietuvos piliečių bylos”. Tada Lietuvos piliečių nebuvo, tada buvo gyventojai. Taigi reikėtų vietoje “piliečių” įrašyti “gyventojai”. Ir dar kai kurie momentai – “valstybės uždaras sąrašas”, “praplėsti” ir panašiai. Ačiū.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū už pastabas, tikriausiai tikslintinų vietų galima rasti ir daugiau. Gerai, tai priimtina.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas jūsų teigiamoms rezoliucijoms, noriu patikslinti vieną dalyką. Genocido ir rezistencijos centre dabar ilgokai trunka naujų reabilitacijos pažymėjimų išdavimas. Ar tai dėl medžiagos trūkumo… Ar šis bylų grąžinimas tai paspartintų, aš taip įsivaizduoju, nes žmonės, turintys pažymėjimus, kurie buvo išduoti dar anais laikais, dabar vis dėlto laukia ir pusę metų, ir daugiau, kol jie gauna tą lietuvišką pažymėjimą?

A.N.STASIŠKIS. Iš tikrųjų priežastis yra visai kita. Šios bylos neturi tiesioginio ryšio su jūsų iškeltu klausimu, nes čia yra kalinimo arba tremties laikotarpio gyvenimo dienoraštis. Taigi pažymos apie teisių atkūrimą išduodamos arba baudžiamųjų bylų pagrindu, arba trėmimo bylų pagrindu, kai yra sprendimas ištremti remiantis ta ar kita medžiaga. O tos trukmės priežastis iš tikrųjų yra labai paprasta – didelė apkrova. Šiuo metu tremtinių archyve yra apie 20 tūkst. pareiškimų. Šiandien natūrali gyva eilė yra 6–7 mėnesiai. Jeigu bus sumažintos lėšos, kurios buvo papildomai skirtos, tas laikotarpis dar užtruks.

PIRMININKAS. V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, 1991–1992 metais man teko vadovauti Vyriausybinei komisijai dėl KGB archyvų sugrąžinimo. Derėdamasis dėl archyvinių baudžiamųjų bylų sugrąžinimo, kitos medžiagos, taip pat kalbėjau kaip tik apie šios medžiagos sugrąžinimą. Iš esmės toks principinis susitarimas buvo pasiektas, tačiau mes jo neįvykdome dėl laiko stokos. Jeigu pamenate, A.Tumelio vadovaujama delegacija parvežė archyvines baudžiamąsias bylas, tačiau šių dokumentų nespėjome pervežti, nes yra labai sudėtingas atrinkimo darbas. Mano požiūriu, būtų gerai, kad rezoliucijoje įrašytumėte “sudaryti vyriausybinę komisiją”, nes neužteks pavesti vienai ar kitai ministerijai arba atskiram departamentui. Tam neužteks jėgų, nes šioje komisijoje turėtų dirbti daugiau žmonių iš skirtingų žinybų. Tai yra labai rimtas klausimas.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū už pasiūlymą. Aš manau, kad tai svarstytina. Galbūt tikrai reikia papildyti ir sudaryti specialią komisiją. Sutinku.

PIRMININKAS. Ir K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, ar iš tikrųjų jau dabar yra tokių tvirtų, konkrečių ir patikimų žinių, kad tie vadinamieji formuliarai yra ten išlikę? Dėl bylų savaime aišku, gal tų bylų yra daug, bet formuliarai? Gal tos valdžios struktūros paprasčiausiai galėjo nekreipti dėmesio į tuos formuliarus ir svarbiausias dėmesys galėjo būti skirtas tik bylų išsaugojimui, o ne tų formuliarų.

A.N.STASIŠKIS. Aš negaliu labai konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus. Tikriausiai, aš manau, kad yra skirtinga situacija, nes iš tikrųjų jie buvo patalpinti į žinybinius MVD ir regioninius vietinių sričių arba miestų archyvus. Pavyzdžiui, man yra žinoma, kad Komijos, tai yra Šiaurės Vorkutos Intos (…) lagerių formuliarai, bylos yra vietiniuose Intos archyvuose. Ten dirbo žmonės, ir iš mūsų buvo, amžiną atilsį Šerėnas daug dirbo, ten dirbo vietinis jau mano minėtas Voškinas, kuris tyrinėjo kalinių gyvenimo sąlygas. Ten yra išlikę. Sunku pasakyti, kaip kitose vietose. Tikriausiai yra skirtingai ir, manau, ten, kur buvo labai dideli lageriai, kur yra stambūs miestai, buvo stambios gulagų valdybos, ten tikriausiai išliko, o mažesnėse vietovėse gali būti ir sunaikinti. Reikia ieškoti, reikia tartis, reikia žiūrėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjau kažkokį įtartiną garsą Seimo salėje. Kas norėtų prisipažinti gražiuoju? Ne, mano seniai išjungta. Visi pasislėpę, taip? Teks porą seklių surasti ir nusamdyti.

Ponas E.Bičkauskas norėtų atiduoti Kanceliarijos vadovui mobilų telefoną, aš įtariu, nes negali išjungti. Taip? Gerai.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Čia diskusiją nutraukė kiti svarbūs reikalai. Prašom. Jūsų paskutinė replika.

A.N.STASIŠKIS. Prašyčiau pritarti po pateikimo ir pavesti mūsų komisijai patikslinti atsižvelgiant į klausimuose pareikštus pasiūlymus, ir turbūt ketvirtadienį mes galėtume pateikti patikslintą redakciją. Jeigu kas turėtų dar kokių pastabų, būčiau labai dėkingas, jeigu šiandien ar rytoj pasakytų.

PIRMININKAS. Du Seimo nariai norėtų pritarti po pateikimo. Ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų?

S.Pečeliūnas norėtų. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Iš esmės tai, ką norėjau sakyti, ponas A.Stasiškis pasakė. Ir būtų tikrai gerai, kad mes su tom dviem rezoliucijom (vieną jau anksčiau turėjom) neužgaištume ir šią savaitę jau turėtume parengtus tekstus ir galėtume balsuoti, nes jie yra reikalingi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma pritarti po pateikimo ir pavesti A.Stasiškio vadovaujamai Politinių kalinių ir tremtinių reikalų komisijai šią rezoliuciją, kaip ir prieš tai buvusią, suredaguoti ir ketvirtadienį galėtume priimti. Niekas tam neprieštarauja? Na, pavadinimo tiksliai mes negalime šiuo metu prisiminti. Bet kuriuo atveju žinom, apie ką kalbam.

 

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl baudžiamosios politikos liberalizavimo strateginių krypčių” projektas Nr.P-1893 (pateikimas)

 

Taigi šį darbotvarkės klausimą taip pat išsprendėm ir tada, kaip siūliau, kadangi dar turim šiek tiek laiko, kviesčiau E.Bičkauską pateikti darbotvarkės 2-9 klausimą – Seimo rezoliucijos “Dėl baudžiamosios politikos liberalizavimo strateginių krypčių” projektą Nr.1983. Pateikimas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Aš kalbėsiu iš tikrųjų labai trumpai. Viskas yra surašyta tekste ir, manau, kad didelių paaiškinimų nereikia. Mano požiūriu, tai iš tikrųjų itin svarbi rezoliucija, tai politinė nuostata, Seimo politikų nuostata. Nuostata, kurioje politikai išreiškia savo nuomonę, jog tolesnis bausmių griežtinimas neturi jokios perspektyvos. Iš tikrųjų turėtų būti labai gerai apsvarstyti šitie klausimai. Viskas. Aš į klausimus galėsiu atsakyti.

PIRMININKAS. Taigi penki Seimo nariai nori paklausti. Gerbiamieji kolegos, tam turim 6 minutes. Prašom trumpai klausti, trumpai atsakyti.

A.Stasiulevičius.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, rezoliucijos projekto tekstas perpildytas specialios teisinės terminologijos, kuri daugeliui žmonių lieka nesuprantama. Pavyzdžiui, “depenalizacijos procesas”, “diskreciniai įgaliojimai”, “resocializacijos sistema” ir kiti. Ar nebūtų tikslinga šiuos ir kitus rečiau vartojamas terminus pakeisti visiems suprantamais žodžiais? Juk Seimo priimtas dokumentas turi būti suprantamas visiems. Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Aš sutinku su jumis ir, matyt, tai reikės padaryti, nors iš esmės, bent mano požiūriu, šis dokumentas skiriamas kaip tik teisininkams. Bet tai, ką jūs siūlote, iš tikrųjų bus padaryta.

PIRMININKAS. J.Olekas.

J.OLEKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų skiriasi ir pavadinimas, ir siūlymai. Nes pavadinime kalbama apie liberalizavimą, o siūlymuose apie švelninimą. Aš manau, kad iš tiesų reikia daug kur sušvelninti ir reikia, kad atitiktų nusikaltimo dydį ir bausmę, ir pritarčiau jūsų, kur kardomosios priemonės, ypač, sakykim, suėmimo… tačiau aš manau, kad turėtų atitikti vienas ir kitas, nes kai kur mes… šis Seimas jau sugriežtino narkotikų vartojimo… prekybos srityje, bet mes matome, kad dar yra rezervo ir kai ką galbūt galima patikslinti. Aš kalbėčiau daugiau, kaip ir jūsų pavadinime rašoma, apie liberalizavimą ir apie atitikimą, ne vien tiktai griežtinimą. Nes pavadinime tiktai liberalizavimas, o siūloma viską sušvelninti.

E.BIČKAUSKAS. Kiekvienas pasiūlymas bus priimtas.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar nereikėtų atkreipti dėmesio į ekonomines baudžiamąsias bylas, už kurias skirtas neilgas laisvės atėmimas, ir čia būtų galima atsiskaičius ką nors padaryti?

E.BIČKAUSKAS. Atleiskite, nelabai išgirdau: skirtas…

J.LISTAVIČIUS. Neilgas laisvės atėmimo laikas, jis buvo padaręs žalą, jis atsiskaito ir būtų galima išvis išleisti. Ačiū.

E.BIČKAUSKAS. Aš supratau. Jeigu norite žinoti mano nuomonę, tai tokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui, kardomojo kalinimo iš viso nereikėtų taikyti. Bausmė irgi turėtų priklausyti nuo atsiskaitymo, kaip atsiskaitė su savo skolininkais. Visko į rezoliuciją nesudėsi, bet joje kaip tik apie tai ir kalbama, mano požiūriu.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs žinote, kad yra du Baudžiamojo proceso kodekso variantai. Vienas yra griežtas, kitas liberalesnis, tuo tikslu buvo surengta ir konferencija. Gaila, kad tokiu metu, kai ne visi galėjome joje dalyvauti. Turbūt ji tikrai buvo įdomi ir naudinga. Bet šiame dokumente tų dalykų mes nematom. Ar jūs nematytumėt, kad reikėtų dar vieną pastraipą įdėti pasakant savo konkrečią nuostatą to ateinančio į Seimą dokumento požiūriu? Kad vis dėlto čia patektų tas europietiškesnis, o ne griežtas, kuris prieštarautų šitai rezoliucijai? Ar nereikėtų čia apie tai kokį teiginį parašyti?

E.BIČKAUSKAS. Aš nemanau, kad mes turėtume ką nors kategoriškai pasakyti. Kai ateis Baudžiamojo kodekso projektai, tada mes galėsim patys ir apsispręsti. Bet tai vėlgi yra, kartoju, principinė nuostata. Ir vėlgi noriu pasakyti, kad tai daugiau orientuota, netgi pasakyčiau taip, daugiau orientuota į teismus ir prokuratūrą. Principinė politikų nuostata, kad reikia keisti pačią poziciją, kuri nepasiteisino. Čia yra parašyta apie įkalintųjų skaičių, daug kas neparašyta, bet aš galiu pasakyti kolegoms Seimo nariams kaip vieną iš pavyzdžių, kad Suomija pokario metais turėjo penketą kartų daugiau įkalintų asmenų, negu kitos Skandinavijos valstybės. Jie priėmė atitinkamą programą, kuri buvo vykdoma 20 metų. Ir per tuos 20 metų jie pasiekė, jog įkalintųjų skaičius Suomijoje yra lygiai toks pat 100 tūkst. gyventojų, kaip ir kitose Skandinavijos valstybėse. Nusikalstamumo lygis absoliučiai nepakilo. Ir čia mes paprasčiausiai išreiškiam principinę nuostatą, kurią reikės dar įgyvendinti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Deja, aš negaliu suteikti žodžio V.Žiemeliui. Mūsų laikas baigėsi.

Arba V.Žiemelis galės klausti po Vyriausybės pusvalandžio.

V.ŽIEMELIS. Minutę.

PIRMININKAS. Mes esame televizijos vergai, bet gal šiuo atveju nesupyks ir V.Žiemelis. Prašom. Labai trumpai.

V.ŽIEMELIS. Labai trumpai. Aš tik norėjau pasakyti, kad ši rezoliucija labai reikalinga ir tai orientacija į priekį. Aš dėkingas ponui E.Bičkauskui, kad jis įrašė taip pat ir mano siūlomą pataisą, jog baudžiamosios bylos būtų nagrinėjamos ne tik teismuose, o nepilnamečių ir padariusių nesunkius nusikaltimus bylas galėtų nagrinėti ir visuomeninės institucijos. Tačiau dar papildyčiau keliais žodžiais – “Visuomeninės institucijos, kurių teises ir pareigas nustato įstatymas”. Reikėtų gal tai įrašyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes dabar turbūt neredaguojam. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kiek aš suprantu, yra bendras sutarimas, kad ši rezoliucija toliau bus redaguojama. Yra numatyta Teisės ir teisėtvarkos komitete, taip pat laukiama ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymų. Liepos 1 d. mes šią rezoliuciją toliau svarstysime ir galbūt priimsime.

 

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro K.Pėdnyčios ataskaita

 

Gerbiamieji Seimo nariai, baigėme ir šį darbotvarkės klausimą. Dabar pusę valandos skiriame generalinio prokuroro K.Pėdnyčios ataskaitai ir jos svarstymui. Taigi kviečiame į tribūną generalinį prokurorą K.Pėdnyčią. Prašom įžangai galbūt keletą minučių jūsų kalbos, o po to yra daug Seimo narių, norinčių jus paklausti.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų per keletą minučių pateikti ataskaitą apie įvairias Prokuratūros darbo sritis yra sudėtinga. Galbūt aš, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip suprantu, yra daugiau noro paklausti, negu kad išsamiau pateikčiau ataskaitą, paminėsiu galbūt tik tiek.

Prokuratūra yra kaip teisinės sistemos institucijos dalis ir jos veikla gali būti vertinama tik visų teisėsaugos institucijų veiklos kovoje su nusikalstamumu ir nusikalstamumo prevencija kontekste, kiek Prokuratūrai šioje dalyje yra skirta. Nusikalstamumas (panaši tendencija kaip praeitais metais, nors šiek tiek mažėjimo kryptimi einama šiais metais) yra šiek tiek sumažėjęs. Tačiau iš tikrųjų jis išlieka problematiškas. Nors patys augimo tempai yra sumažėję, tačiau pats nusikalstamumas tebedidėja.

Prokuratūra, vykdydama pagrindinius savo uždavinius, kurie galėtų būti akcentuoti į baudžiamąjį persekiojimą, parengtinio tardymo darymą, kvotos ir parengtinio tardymo institucijų veiksmų derinimą prieš nusikalstamą ir valstybinio kaltinimo palaikymą (žinoma, yra ir kitų uždavinių ir funkcijų), tam tikrą darbą atliko. Atskirais skaičiais ir rezultatais aš galėčiau manipuliuoti ir pasakyti, kad atlikta daugiau, atlikta gal kokybiškiau. Tai rodo statistika, tačiau, kita vertus, ne beverčiai, kaip jau minėjau, ir galutiniai kovos su nusikalstamumu rezultatai, kurie yra tokie, kokie yra. Todėl aš, neturėdamas galimybės detaliau aiškinti, kas padaryta, paminėsiu tik tiek, kad Prokuratūra praeitais metais baigė daugiau baudžiamųjų bylų, daugiau baudžiamųjų bylų perdavė teismams, daugiau priėmė prokurorinės kontrolės tvarka sprendimų panaikinti nutarimus neteisėtai nutraukti baudžiamąsias bylas arba sustabdyti, taip pat išaiškino kelis šimtus pareiškimų ir pranešimų apie nusikaltimus policijos struktūrose, kurie buvo nuslėpti nuo registracijos. Tie pareiškimai buvo registruoti, priimti sprendimai BKP 128 straipsnio tvarka ir atliktas tyrimas. Prokuratūra, vykdydama šią kontrolę, taip pat įvykdė ir atvirkštinę savo funkciją tikrindama pranešimų ir pareiškimų apie nusikaltimus bei baudžiamųjų bylų tyrimą teisėtumą, tai yra sprendė 99 atvejais kvotos ir tardymo institucijose. Du atvejai buvo pačioje Prokuratūroje, kai baudžiamosios bylos buvo iškeltos be teisėtos kvotos ir pagrindo ir mums teko tuos nutarimus naikinti. Mes šiandien laikomės nuostatos ir aš esu įsitikinęs, jog baudžiamoji byla turi būti keliama tik teisėtai, o ne samprotaujant apie tai, kas bus, jeigu mes ką nors padarysim. Baudžiamosios bylos kėlimas yra toks veiksmas, kuris paskui save rutulioja daugelį tam tikrų procesų. Baudžiamosios bylos kėlimas, pats jos faktas, (…) darymas, jeigu tai daroma neteisėtai, vykdo tam tikrą negatyvią politiką žmonių atžvilgiu ir tai, aišku, turi būti neleistina. Praeitais metais neišvengta ir neteisėtų kratų sankcionavimo arba kėsinimosi gauti tokias sankcijas.

Valstybinio kaltinimo srityje aš paminėsiu, kad Prokuratūra veiksmingiau veikė ta prasme, kad efektyviau įvykdė savo misiją pateikdama kasacinius ir apeliacinius skundus, kurių, viena vertus, daugiau, kita vertus, daugiau buvo patenkinta. Iš viso buvo paduota 870 apeliacinių skundų, kurių pagrindu buvo panaikinti 271 nuosprendžiai, 135 nuosprendžiai pakeisti, panaikintos 302 nutartys, taip pat 333 kasaciniai skundai, kurių daug taip pat buvo patenkinta. Tai skundai dėl nepagrįstų išteisinimų, dėl per švelnios bausmės skyrimo, netinkamų baudžiamųjų įstatymų pritaikymo, nepagrįsto grąžinimo tardymui papildyti. Kita vertus, aš norėjau pasakyti, kad ir šioje vietoje Prokuratūra padarė ne viską, ir pirmiausia aš turėčiau kalbėti, jeigu būtų laiko, apie prokurorinio darbo šioje srityje kokybę, kuri galėtų būti (ir ateityje turės būti) kur kas geresnė. Be to, noriu pažymėti dar tokį dalyką, kad sunkiai formuojasi įstatymų taikymo praktika, valstybiniai kaltintojai, teismai neretai skirtingai supranta teisės normų turinį ir ne vienodai taiko praktikoje. Tokią situaciją lemia ir gana didelė įstatymų kaita, šalia kitų priežasčių.

Civilinėje teisenoje Prokuratūra pateikė 1736 civilinius ieškinius. Tai yra kur kas daugiau nei 1997 m. (buvo 1200 su trupučiu). Ieškinių pateikta už 108,65 mln., daugiausia ieškiniai skirti ginti valstybės turtinius interesus.

Darbas nustatant nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo pažeistas teises. Gauta per 5000 įvairiausių skundų ir prašymų iš piliečių, 230 įvairių prašymų iš organizacijų prašant išduoti pažymėjimus dėl reabilitacijos, išvežimo priverstiniams darbams, įkalinimo koncentracijos stovyklose, getuose ir pan. Šiuo metu yra iškeltos iš viso 68 baudžiamosios bylos dėl genocido ir karo nusikaltimų, 10 kaltininkų šiandien yra atiduota į teismus, t.y. jums jau girdėti Kurakinas, A.Lileikis, Gimžauskas, (…), Kašėta, Pauliukas, Raslavinas, Šakalys, Bartaševičius, kitas Šakalys. 3 iš 10 perduotų į teismus yra nuteisti. Vienas teismo proceso nesulaukė, o 6 laukia teismų. Iš 10 asmenų 2 asmenys atiduoti teismui, tačiau nėra nuteisti dėl žydų genocido. Šiuo metu be minėtų baudžiamųjų bylų mes tiriame dar 23 medžiagas pagal pirminius duomenis, gautus iš JAV, Izraelio ir Argentinos dėl žydų genocido.

Galbūt aš nekalbėsiu (arba jūs paklausite) apie Prokuratūros personalo situaciją, apie kvalifikacijos kėlimo atliktus darbus ir apie daugelį kitų darbų, apie kuriuos kalbėti aš, matyt, neturiu laiko.

Baigdamas noriu pažymėti, kad kalbant apie nusikalstamumą apskritai lieka ne tik nusikalstamumo kaip fakto problema, tačiau ir tų priemonių, kurios šiandien nepakankamai arba visiškai neefektyviai taikomos kovojant su nusikalstamumu… Pirmiausia, kiek tai susiję su teisine sistema, kalbėčiau apie tai, kad nėra pakankamos koordinacijos tarp teisėsaugos institucijų. Tokia situacija yra, ji nėra išspręsta. Veiksmų derinimas, kuris yra Prokuratūros funkcija, nėra pakankamas. Kita vertus, aš drįsčiau pasakyti, kad yra daug ir neblogų kai kurių institucijų planų surašyta dėl nusikalstamumo prevencijos, priemonės numatytos neblogos, tačiau jos realiai nerealizuojamos. Aš manyčiau, kad būtina imtis priemonių, siekiant įtraukti visuomenę, pirmiausia per apskritis ir savivaldybes, į kovą su nusikalstamumu, būtina didesnį dėmesį skirti jaunimo ir nepilnamečių nusikalstamumui. Aš neseniai, prieš savaitę, pasirašiau įsakymą, kuriuo nuo liepos 1 d. paskyriau specialius prokurorus į didžiuosius miestus ir didesnius rajonus. Po pusės metų ta mūsų darbo praktika bus apibendrinta ir bus sprendžiamas klausimas, ar nėra reikalo, o aš šiandien drįsčiau prognozuoti, kad, ko gero, tampa reikalinga, skirti ne tik specialius prokurorus, bet ir specialius prokuratūros padalinius. Galbūt tiek šiuo metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 20 Seimo narių, bet mes tam turime tiktai 20 minučių. Taigi, be abejo, visi Seimo nariai nespės paklausti. Todėl pradėsim klausimus ir klausiančiųjų sąrašas bus formuojamas maždaug proporcingai frakcijų dydžiams. Pirmasis klausia Č.Juršėnas. Ruošiasi J.Listavičius.

Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, klausimų, žinoma, yra labai daug. Tebedomina tos rezonansinės bylos, kur dar nėra atsakymo, ar Bražuolės diversija, ar J.Abromavičiaus nužudymas, ar prokuroro G.Sereikos. Bet taip pat mus jaudina ir tie nauji dalykai, kurie vis kaupiasi kaip sniego kamuolys nuo kalno riedantis, griūnantis. Tai yra tie nuostoliai, kurie yra padaryti konservatorių Vyriausybės ir kurie pamažu vis kyla į viršų. Konkrečiai Valstybės kontrolė nustatė, kad nenutiesus laiku energijos linijos į Vakarus bus mažiausiai 35 mln. nuostolių. Vieną kartą jau buvo byla keliama, bet jūs kaip tik sakėt, kad nei šis, nei tas. O dabar pagal tuos naujus faktus ar jau bus pagrindas kelti baudžiamąją bylą?

K.PĖDNYČIA. Gerbiamasis Seimo nary, aš turėčiau jus pataisyti. Galbūt jūs kalbėjote apie visiems žinomą Lietuvos-Baltarusijos energijos variantą, nes dėl Vakarų tilto tiesimo baudžiamoji byla niekada nebuvo keliama ir klausimas nebuvo sprendžiamas. Nebuvo sprendžiamas ir negalėjo jis būtų spręstas tol, kol nebus atlikta Valstybės kontrolės revizija. Revizija šiuo metu yra atlikta. Aš medžiagą ir išvadas neseniai gavau. Medžiaga yra gana didelė. Jos neįmanoma įvertinti labai greitai, tačiau, kita vertus, tai yra tiktai nuogas revizijos aktas ir nieko daugiau. Revizijos akto pagrindu iš karto baudžiamąją bylą iškelti negalima. Tam įstatymas nesudaro galimybės. Turi būti atliktas patikrinimas BPK 128 straipsnio tvarka. Deja, aš turiu pasakyti, kad mane taip pat sudomino tai, ką aš girdėjau ir anksčiau, kad yra nustatyta revizine tvarka 35 mln. žala. Revizijos medžiagoje apie tai nėra užsiminta. Dėl to aš pavedžiau savo darbuotojams kontaktuoti su valstybės kontrolieriumi ir išsiaiškinti, kurgi tie milijonai dėjosi, jeigu apie juos nekalbama revizijos medžiagoje. Kai mes visa tai išsiaiškinsime, aš jums galėsiu atsakyti konkrečiai. Galiu užtikrinti tiek, kad jeigu bus pakankama vada ir pagrindas baudžiamajai bylai iškelti, tai ji bus iškelta.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi G.Šileikis arba kas nors iš Centro sąjungos.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, pažymoje pateikti ir aptarti nusikaltimų išaiškinamumo rezultatai, kurie nėra džiuginantys. Noriu paklausti. Kas darytina, kad nusikaltimo išaiškinamumo procentas ne mažėtų, o ryškiai didėtų? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai, ko gero, ta vieta, kuri mus visus ir mane nuolat ir labiausiai jaudina. Vienas reikalas, kad daromi nusikaltimai, kitas reikalas, kad nusikalstamumo prastas išaiškinamumas, na, tiesiog nulemia ir tam tikrą nebaudžiamumo atmosferos buvimą. O tai skatina ir atitinkamai nusikalsti. Aš negalėčiau apibendrintai sakyti, kad tos kelios dalelytės tarp 40 ir 42 su dalelytėm yra išaiškinamumo mažėjimas ar kad tai, jeigu būtų atvirkščiai, yra didėjimas. Iš esmės tai yra šiokios tokios manipuliacijos skaičiais, ryškių poslinkių iš esmės nėra, todėl čia, matyt, teisinga būtų kalbėti apie tai, kad iš tikrųjų būtina pasiekti ryškų išaiškinamumo pakilimą. Deja, to nėra. Aš negaliu atsakyti labai paprastai ir vienareikšmiai, ir vienu sakiniu, ką reikia daryti. Pirmiausia, matyt, analizuočiau, tą ir darau, kodėl tokia situacija yra, kodėl iki šios dienos kai kurios, kaip Seimo narys Č.Juršėnas paminėjo, netgi ir rezonansinės bylos nėra išaiškintos. Tai nėra vien tiktai tardymo ir kvotos institucijų problema, kadangi legaliom tyrimo priemonėm toli gražu ne visada įmanoma, visi tai žino, išaiškinti nusikaltimus. Vadinasi, turime kalbėti apie operatyvines tarnybas, apie priežastis ir sąlygas, kurios sudaro tokią neveiklumo situaciją, kad jos negali pateikti reikiamų tam tikrų operatyvinių duomenų tardymui. Iš tikrųjų yra daug priežasčių, bet tai atskira tema. Man rodos, kad vienu metu komitetas ketino pasikalbėti su visais mumis vien tik šia tema. Aš pasiruošęs šia tema kalbėti. Tačiau šioje tribūnoje, matyt, aš neturiu galimybės pakalbėti apie tai detaliau.

PIRMININKAS. Dabar klaustų G.Šileikis. Jo nematau. Tai kas klausia? A.Grumadas tada iš eilės. Ruošiasi J.Olekas.

A.GRUMADAS. Gerbiamasis generalini prokurore, prieš jums ateinant į šią tribūną Seime buvo pateikta Seimo rezoliucija, kurioje, beje, jeigu Seimas ją priims, yra siūlymas kaip tik Generalinei prokuratūrai išanalizuoti, kokia yra baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo praktika, koks yra bausmių griežtumo, taip pat kardomojo įkalinimo atitikimas. Mes visi Seime puikiai žinom, kad Lietuva bene pirmauja arba beveik pirmauja visoje Europoje ar europinėje dalyje įkalintųjų skaičiumi 1000 gyventojų. Ir a priori, prieš atliekant tyrimus, kaip jūs manote, kiek normaliai Lietuvoje turėtų sumažėti ypač kardomojo kalinimo, taip pat ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų? Šiandien, mano žiniomis, jų yra daugiau kaip 14 tūkst. Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Taip, jūsų duomenys apie kalinamus žmones, kurie nuteisti už nusikaltimus, yra tokie. Gal aš nesakyčiau, kad Lietuva pirmauja. Aš štai turiu statistiką 100 tūkst. gyventojų tiek Pabaltijyje, tiek Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Anglijoje, Vokietijoje ir t.t., ir t.t. Tai aš turėčiau pasakyti, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka apie 350 kalinių, Latvijoje – 365, Estijoje – 270, Rusijoje – netoli 600, Baltarusijoje – 450 ir t.t. galėčiau vardinti. Tačiau tai nereiškia, kad aš noriu pasakyti, jog Lietuvoje nereikia spręsti bausmių politikos klausimo. Aš taip pat esu tos nuomonės, kad būtina labai įdėmiai ir kruopščiai peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą ir labai racionaliai nuspręsti, už kokias veikas gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Aš nė kiek neabejoju, kad bus sprendžiamas šis klausimas taip, kad bausmių, laisvės atėmimo bausmių praktika bus mažiau toleruojama. Dabar šiuo metu iš visų nuteistųjų apie 40% yra nuteisiami laisvės atėmimo bausmėmis. Tokia analitika, apie kurią jūs ką tik kalbėjote, pas mus yra jau atlikta, ir gana išsamiai atlikta. Aš galėčiau atskirai jus painformuoti arba komitetuose, arba partijose. Tačiau klausimui iš principo aš pritariu.

PIRMININKAS. Klausia J.Olekas. Ruošiasi A.Stasiulevičius.

J.OLEKAS. Pone prokurore, aš norėčiau pasitikslinti. Jūs pranešime minėjote, kad reikia labai teisingai iškelti baudžiamąsias bylas. Manau, kad visą laiką tai reikėjo daryti, ne tik šiandien apie tai pagalvoti. Bet jūs nepaminėjot, kiek baudžiamųjų bylų buvo nutraukta be pagrindo ir vėl atnaujinta. Aš turiu galvoje net ir tą bylą, kurią buvo iškėlusi Valstybės kontrolė dėl energijos tiekimo sutarties ir nuostolių Lietuvai tiekiant elektros energiją į Baltarusiją. Mes tas pačias pavardes vėl matome elektros energijos linijos tiesimo į Vakarų Europą, taip pat Sporto ir kultūros paramos fondo lėšų švaistymą, kurį vakar nustatė ir svarstė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Ar jūs negalėtume savo iniciatyva vėl sugrįžti prie šios bylos?

K.PĖDNYČIA. Galėčiau. Galbūt nuo to pradėčiau, gerbiamasis Seimo nary, aš nelabai norėčiau priimti jūsų teiginį, kad tik dabar susirūpinta, jeigu taip supaprastintai, tik siaurame laiko spektre, šia problema, nes taip nėra. Atsakant į jūsų klausimą, iš viso praėjusiais metais ištirta 20 tūkst. baudžiamųjų bylų, be kelių vienetų. Kiek yra panaikinta? Aš galiu labai tiksliai pasakyti. Štai panaikinta 1139 nutarimai nutraukti baudžiamąsias bylas, 2975 bylas nutariama sustabdyti, 745 bylose panaikinti sprendimai atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas ir 49 bylose priimti sprendimai jas nutraukti, nes jos iškeltos be pagrindo. Jūsų minėtoji byla, tai yra, sakykim, viena iš tų 49. Tokių bylų dažniausiai pasitaiko kvotos institucijose. Iš tikrųjų kvotos institucijose yra kvotos darbo kokybės problema tiriant baudžiamąsias bylas. Tai atskira tema ir, ko gero, apskritai, matyt, bręsta klausimas apsvarstyti situaciją, kaip tiriamos ir kokia problema bei kokie sprendimai turėtų būti kvotos institucijose jų tiriamų baudžiamųjų bylų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašom klausytis prokuroro ataskaitos. Baikite pasitarimus, broliai konservatoriai, ponas J.Listavičius, A.Katkus, E.Petrošienė. Dabar klausia A.Stasiulevičius. Ruošiasi J.Karosas arba S.Burbienė.

A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis generalini prokurore, viena svarbiausių turtinių finansinių bylų ilgo tyrimo priežasčių jūs nurodėte ilgai atliekamas arba laiku nepradedamas daryti revizijas.Valstybės kontrolės parlamentinės priežiūros komisija išanalizavo Valstybės kontrolės darbą šioje srityje ir nustatė, kad praėjusiais metais pagal teisėsaugos institucijų pavedimus atlikti 85 tikrinimai ir revizijos, kurios apėmė 19% viso Valstybės kontrolės darbo laiko. Mūsų duomenimis, nė viena Europos Sąjungos valstybė nepraktikuoja, kad aukščiausia Valstybės kontrolės institucija vykdytų revizijas pagal teisėsaugos institucijos pavedimus. Tai atlieka revizoriai. Ar nemanote, kad reikėtų praplėsti ir sustiprinti Revizijų departamentą prie Finansų ministerijos, kad jis galėtų efektyviau atlikti savo funkcijas bei vykdyti teisėsaugos institucijų pavedimus? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Žinote, kai mes kalbame apie vadinamąsias finansinio-bankinio pobūdžio bylas, kurių, beje, mes ištyrėme gana nemažai, vis dėlto turime, norime ar nenorime, šalia kitų aplinkybių, tiek objektyvių, tiek subjektyvių pripažinti, kad revizinių institucijų darbo rezultatus mes gauname po gana ilgo laiko nuo revizijų paskyrimo, o be revizijų iš principo mes baudžiamosios bylos negalime išaiškinti. Štai jeigu mes prisimintume Lietuvos laivyno “Jūros” bylą, tai nors šiuo metu 15 baudžiamųjų bylų 25 asmenų atžvilgiu jau atiduota į teismą, tačiau iki šiol ši byla galutinai nėra užbaigta vien todėl, kad Valstybės kontrolė nėra baigusi visų revizijų. Pavyzdžiui, “Tauro” banko byloje ir kai kuriose kitose. Aš nežinau, kaip spręsti klausimą. Matyt, iš tikrųjų reikia galvoti, kaip sudaryti sąlygas, kad Valstybės kontrolės Revizijų departamentas ar kitos revizinės struktūros revizijas galėtų atlikti greičiau. Šiandien mes turime baudžiamųjų bylų, kur revizijos paskirtos metų pradžioje, o bus pradėtos tik 2000 metų kovo mėnesį. Tokiu atveju, matyt, reikia kompleksiškai galvoti, ką daryti.

Apie situaciją Valstybės kontrolėje, Revizijų departamente, Ekspertizės institute aš esu ne kartą (taip pat ir šiais metais) raštu informavęs Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją ir ten esu situaciją aptaręs. Kokie galimi sprendimai? Manau, kad man gal nevertėtų šioje tribūnoje labai konkrečiai kalbėti, ko gero, tai turėtų būti bendro mąstymo ir kartu priimti sprendimai. Žinau tik viena – kažką reikia daryti, jeigu iš tardymo reikalaujama, kad bylos būtų tiriamos greičiau, o be revizijų kai kurių bylų mes neištirsime.

PIRMININKAS. Klausia A.Salamakinas. Ir paskutinis klaus, jeigu suspės, S.Slavickas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis generalini prokurore, Izraelio ambasadorius Baltijos valstybėms pareiškė, kad Lietuvoje visiškai neteisiami karo nusikaltėliai. Jo pareiškime buvo ir daugiau tokių aštrių pozicijų Lietuvos atžvilgiu. Ar jūs nemanote reaguoti į šį jo pareiškimą? Ir ar jūs tikrai įsitikinę, kad pas mus nepersekiojami karo nusikaltėliai?

K.PĖDNYČIA. Iš principo žinau priekaištus, kurie yra deklaruojami. Viena vertus, iš tirtų bylų, kaip minėjau, 10 asmenų perduota į teismus, tai nėra didelis kiekis, tačiau vis dėlto galėčiau pasakyti, kad galbūt būtų galima pripažinti, kad ledai pajudėjo. Baudžiamosios bylos, kuriose mes matome požymius nusikaltimų, padarytų prieš dešimtmečius, patikėkite, tiriamos gana nelengvai. Matyt, šiuo atveju daugiau kalbama galbūt apie žydų genocido bylas, kurios šiandien yra atiduotos į teismą, tačiau yra ir daugiau tiriama. Tik tiek, kad toli gražu ne visos medžiagos, kurios mums tarsi duodamos iš kitų institucijų kaip faktinės medžiagos, yra tokios. Aš numatęs šią savaitę ar kitą savaitę su atskiromis institucijomis svarstyti šiuos klausimus ir spręsti, ką galime papildomai padaryti, kad šių bylų tyrimo sparta padidėtų. Asmeniškai esu linkęs, Seimo komitetas, ir tai, matyt, padarysiu – informuoti raštu. Ne viskas priklauso vien nuo prokuratūros.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia S.Slavickas.

S.SLAVICKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, noriu paklausti dėl vadinamųjų ekonominių nusikaltimų šalyje: dėl kyšio ėmimo, dėl kontrabandos, mokesčių vengimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo išaiškinamumo. Pastebėta, kad pastaruoju metu šios rūšies nusikaltimų išaiškinama mažiau. Norėčiau paklausti, ar tai reiškia, kad šios rūšies nusikaltimų mažėja, ar tokią padėtį iš dalies lemia nepakankamai efektyvus operatyvinių tarnybų darbas? Ačiū.

K.PĖDNYČIA. Aš nepasakyčiau, kad mažėja šios kategorijos nusikaltimų išaiškinamumas. Galėčiau pasakyti atvirkščiai, statistiškai jų yra išaiškinta daugiau. Tačiau kitas dalykas, kad tie skaičiai man nesudaro pagrindo teigti, kad šios kategorijos nusikaltimų yra išaiškinama pakankamai arba kad darbas vykdomas efektyviai. Fragmentiškai yra bylų, jeigu mes pradėtume skaičiuoti 1997–1998 metus ir šių metų 3 mėnesius, tai apskričių, savivaldybių, mokesčių policijai, apskritai policijai, saugumo pareigūnams, teisėjams, prokurorams už įvairius nusikaltimus, susijusius su piktnaudžiavimu, pareiginių įgaliojimų viršijimu ir korupcija yra iškelta 232 baudžiamosios bylos 365 pareigūnams. Tai yra šiokia tokia statistika, tačiau ji yra aiškiai nepakankama, be to, šios bylos keliamos išaiškinus nusikalstamus faktus, na, gal, sakykim, ir pagal tam tikrą kartais atsitiktinumo kriterijų. Nėra tam tikro sisteminio darbo ir apie tai iš tikrųjų reikėtų kalbėti.

Ataskaitą… Galiu apie ateitį kalbėti, jeigu laiko yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas ataskaitai išklausyti, yra baigtas. Dėkojame generaliniam prokurorui už ataskaitos pateikimą.

K.PĖDNYČIA. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū dar sykį noriu pasakyti. Kaip paprastai, mes turime pasiūlyti tam tikram mūsų komitetui apsvarstyti šią ataskaitą ir parengti specialų Seimo nutarimą. Matyt, Teisės ir teisėtvarkos komiteto turėtume prašyti, kad apsvarstytų šią ataskaitą ir per artimiausias dvi savaites pateiktų Seimo nutarimo projektą. Taip, sutariam bendru sutarimu. Tuo baigiame šią procedūrą.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje” projektas Nr.P-1657(4*) (svarstymas)

 

Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje” projektas. Svarstymas. Pagrindinio komiteto – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu kalbės komiteto pirmininkas A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu teikti svarstyti Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje taikos operacijoje Kosovo provincijoje, Jugoslavijos Federacinėje Respublikoje”. Noriu dar kartą priminti, kad pagal specialią programą yra parengtas tam tikras dalinys, kuris yra labai gerai pasirengęs dalyvauti taikos palaikymo operacijoje. Galėtų dalyvauti, kaip ir susitarta, Lenkijos bataliono sudėtyje. Tai mums kainuotų daug pigiau. Tai būtų prisidėjimas prie taikos palaikymo šioje Balkanų šalies srityje.

Yra pateikta projekto Nr.1657(3) redakcija, pagal kurią numatoma siųsti savanoriškumo pagrindais sudarytą Lietuvos karių būrį (iki 40 žmonių) birželio–gruodžio mėnesiais. Karių dalyvavimą tarptautinėje taikos operacijoje finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Krašto apsaugos ministerijos programai “Dalyvavimas tarptautinėse operacijose” skirtų lėšų. Ir dar yra sakinys: “Prireikus perskirstyti Krašto apsaugos ministerijos programoms skirtas lėšas. Vyriausybei teikti Seimui 1999 m. valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektą”, t.y. kai reikės perskirstyti tam tikroms programoms, reikės kai kurioms tam tikslui skirtoms programoms mažinti, o kitoms be Seimo leidimo ir be tam tikros biudžeto pataisos nebus galima skirti.

Aš siūlau balsuoti už tai, kad būtų pasiųstas tas savanoriškumo pagrindais sudarytas 40 Lietuvos karių būrys. Turiu dar pasakyti, kad yra didelė norinčių važiuoti konkurencija. Tie, kurie nepateko, labai išgyvena. Na, duok Dieve, kad nereikėtų mums daugiau siųsti, gal tokių židinių nebebus, tačiau mūsiškiai yra pasirengę ir prilygsta patiems geriausiems kariams pasaulyje. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi pagrindinis komitetas siūlo pritarti. Taip pat Seimas buvo paskyręs ir papildomą – Užsienio reikalų komitetą. Ar Užsienio reikalų komiteto atstovai norėtų tarti žodį? Negirdžiu. Nematau. Taigi jų išvadų šiuo klausimu neišklausysim.

Dabar pradedame bendrąją diskusiją. Kadangi kokių nors specifinių siūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas, nebuvo pateikta, yra užsirašę du Seimo nariai, kurie nori dalyvauti diskusijoje. Kviečiu pirmąjį – A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau užduoti visiems tris klausimus. Pirmasis klausimas: ar kvietė ten mus kas nors? Jeigu kvietė, tai kas kvietė? Antrasis klausimas: kas atsakys, jeigu kuris nors mūsų kareivis iš Kosovo nebegrįš? Tokių atvejų ten, matome, yra, ir ne tik su lietuviais. Trečiasis klausimas: ar tikrai mes turime labai daug pinigų, kad šitam dalinio pasiuntimui eikvojame daugiau kaip 1,5 mln.?

Į pirmąjį klausimą aš atsakyčiau, kad aš negirdėjau nei iš pono A.Katkaus, nei iš dar ko nors, jog NATO pareigūnai, vadai ar dar kas nors kviestų Lietuvos karius, sakytų “būtinai dalyvaukite Kosove”. Tai ko mes ten prašomės, jeigu mūsų niekas nekviečia? Ko mes siūlomės? Ar mes visada ir visur siūlysimės nekviečiami? Jeigu taip, tai mes tikrai nepakliūsime ten, kur siūlomės.

Antrasis klausimas, kas atsakys už galimas netektis? Aš tiesiog retoriškai klausiu. Ar ten mes siunčiame jaunus žmones… ar važiuoja mūsų ministrų vaikai, tarkim, mūsų krašto apsaugos ministro vaikas ar važiuoja? Nevažiuoja. Ar, sakykim, važiuoja, koks nors artimas mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko giminaitis? Nevažiuoja. Važiuoja kaimo berneliai, važiuoja su didžiausiu entuziazmu. Man jų entuziazmas labai gerai suprantamas, nes jie ten daugiau uždirbs ir galbūt nematys tos rutinos, kurią čia mato. Entuziazmą aš suprantu, bet aš suprantu ir atsakomybę. Taigi kas atsakys, jeigu, neduok Dieve, atsitiks nelaimė? Kas atsakys? Aš nežinau, ar mes turime teisę rizikuoti bent vieno jaunuolio gyvybe, jeigu tokia rizika iš tikrųjų yra.

Ir trečiasis klausimas, ar tikrai turime per daug pinigų? Mes skaitome laikraščiuose, kad kareiviai neturi iš ko šaudyti… turi iš ko, bet neturi kuo šaudyti. Aš nežinau, ar tai gera, ar tai tiksli informacija. Taip pat aš žinau dabar jau tikslią informaciją, kad pasaulio valstybės naujom technologijom ir mokslui skiria 4–7% karinio biudžeto. Mūsų Krašto apsaugos ministerija kartu su ministru pasiūlė, paskyrė, ir tai per didelius vargus, 0,04% savo lėšų naujom technologijom ir mokslui. Tai yra, galiu pasakyti, 400 tūkst. Lt suma, tuo tarpu kariuomenei išlaikyti papildomos lėšos yra 1 mln. 700 tūkst. Aš nekalbu apie mokyklas, apie kiaurus stogus ar dar ką nors panašaus, aš kalbu apie tai, kodėl Krašto apsaugos ministerija absoliučiai nesirūpina mokslu, o štai tokiems dalykams pinigų suranda. Manau, kad tai yra bloga, ydinga politika. Aš tokiai politikai negaliu pritarti, krašto apsaugos ministro politikai taip pat. Jeigu jis man parodys NATO kvietimą, galbūt aš pergalvosiu savo poziciją ir sakysiu: “Kviečia, reikia eiti”. Tokio kvietimo nėra, mes siūlomės. Juk žinote, kaip vadinasi žmonės, kurie siūlosi. Ačiū. Ypač moterys.

PIRMININKAS. Ačiū. Antroji nori kalbėti S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad šiek tiek sugriauta, manau, bloga Seimo tradicija – (…) klausimais Seime nekalbėti. Atrodo, kad tai yra visiems suprantamas dalykas, kad netgi negalima tuo abejoti, tačiau manau, kad abejojančių vis dėlto yra nemažai. Mane papildomai paskatino kalbėti ir A.Katkaus, sakyčiau, komplimentas, kai jis pavadino mane pacifiste. Manau, kad jis to nelaiko keiksmažodžiu. Todėl, man atrodo, yra labai svarbu reikšti ir kitokią nuomonę, nes ji ne tik Seime, bet ir visuomenėje taip pat yra.

Mano argumentai būtų ne tik prieš šitą būrį, bet ir prieš visus iki šiol siųstus būrius. Aš galiu tikrai pasakyti, kad nė už vieną siuntimą nesu balsavusi.

Taigi pagrindiniai du dalykai – lėšos, kurios ten leidžiamos, ir mūsų žmonių rizika, t.y. gyvybės ir sveikatos sąskaita. Paprastai tam yra pateikiami du kontrargumentai. Pirmiausia yra sakoma, kad siunčiami savanoriai, o dėl lėšų pasiteisinama, kad tai atsipirks politiškai. Pasvarstykime, ar taip ir yra, ar valstybė iš tiesų turi skatinti vyrų norą muštis, nors paprastai pasakius, tai yra pirmiausia noras užsidirbti. Ar tikrai ši veikla yra tokia skatintina, kad vyrai turėtų užsidirbti iš karo, o ne iš taikos?

Man atrodo, kad čia turėtų būti pakankamai aiški valstybės pozicija ir kad lėšos, išleistos kariuomenės būriams, galėtų būti kur kas produktyviau panaudojamos čia, Lietuvoje, ypač šiuo metu, kai yra taip nevykdomas valstybės biudžetas, kai jame jau trūksta pusės milijardo litų ir nerandama lėšų nei mokykloms, nei socialinei globai, nei butų programai vykdyti. Beje, noriu pasakyti, kad tai taip pat yra politika, ir tos lėšos taip pat puikiai atsipirktų.

Galų gale šio būrio siuntimas skiriasi nuo kitų būrių siuntimo. Pastebėkite, kaip įdomiai parašyta projekte. Tai vadinasi “Taikos operacija”. Man atrodo, mes visi puikiai suprantame, kad tai nėra taikos operacija, o yra taikos įvedimo operacija. Iš esmės po vadinamosios taikos operacijos (tai yra aukščiausias laipsnis) seka tik dalyvavimas karo veiksmuose.

Tai ar ilgai reikės laukti, kol bus žengtas ir šis paskutinis žingsnis? Ir neliks nieko iš tiek propaguotos ir puoselėtos demokratinio tautos sąjūdžio doktrinos apie taikią Lietuvą ir neutralią Lietuvą. Beje, tai nėra visos priežastys, dėl kurių aš nebalsuosiu už šio būrio siuntimą, bet aš labai tikiuosi, kad vis dėlto atsiras ir daugiau kolegų, kurie man pritars, nes iki šiol tokius buvo galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, ir dėl to man labai gaila.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai ir visos kalbos šioje diskusijoje. Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar pritariam po svarstymo šiam nutarimo projektui. Pirmasis kalba A.Ažubalis. Vienas – už, vienas – prieš.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, pasaulis jau dabar ne tik gimtasis kraštas arba ulyčia. Vyksta pasaulio ekonominė ir saugumo globalizacija. Todėl, jeigu mes žiūrėsime tik iš savo ulyčios, iš savo kaimo, aišku, mes to saugumo niekuomet ir nepasieksime. Jei mes norime pasiekti saugumą, mes turime ir patys prisidėti, ir prisiimti visą riziką. Nebeužsikelsime savo vartelių, nesėdėsime savo kieme ir nesakysime, kad štai kažkas turi ateiti ir mus saugoti.

Kas mus kvietė į Kosovą, aš galiu pasakyti. Jeigu norime saugumo, mes patys turime daryti ir siūlyti, ir parodyti, kad mes galime prisidėti prie europinio saugumo ir prisidedame prie jo konkrečiai. Kas atsakys, jeigu kareivis negrįš, kaip klausia ponas A.Sakalas, tai taip pat galime pasakyti – jeigu norime saugumo, mes turime eiti ir į tam tikrą riziką, nes niekas, dar kartą kartoju, saugumo neatneš ant padėklo. O dėl pinigų, aišku, labai lengva sakyti visą laiką, štai žiūrėkite, gatvėje yra benamių vaikų ir t.t., duokim tuos pinigus vaikams, atimkime iš saugumo. Bet kažkodėl nė viena civilizuota Vakarų valstybė taip nesielgia. Saugumui skiriami dideli pinigai visuose valstybėse. Aš kviečiu balsuoti už tai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir prieš nori kalbėti M.Pronckus. Minutėlę. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, kai kas nors siūlo žiūrėti ne iš savo gryčios langų, aš noriu tik kai kam pasakyti, kad XX a. statistika sako, kad įvairiuose karuose ir skerdynėse žuvo apie 160 mln. žmonių. Pagal jūsų doktriną išeitų, kad tai yra gerai. Yra tokia doktrina, kad karu galima spręsti kai kuriuos dalykus. Man ši doktrina nepriimtina. Tuo labiau XXI a. prieigose, kai mes visi šnekame, kad mes einame į informacinę visuomenę, mes būsim kažkokie kitokie, geresni, ir kita visuomenė, ir štai dabar staiga kariaujam, padarom tokį verslelį, matote, sukombinuojame čia, Lietuvoje, kariuomenės verslelį ir pasiunčiame žudyti kitus. Galimas toks verslelis, galimas, kodėl ne. Užsidirbs pinigų ir išgarsinsim mes savo Lietuvą tokiais dalykais. Man juokingi tokie samprotavimai ir tokie bandymai taip daryti, kai vietoj mokslo, vietoj plėtros, vietoj kitų labai reikalingų socialinių dalykų mes pasirenkame karą ir skerdynes. Man kartais gėda sėdėti ir klausytis tokių kalbų. Aš prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame po svarstymo šiam nutarimo projektui. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 59 Seimo nariai.

Kas už tai, kad minėtam nutarimui būtų pritarta po svarstymo, balsuoja už.

Už balsavo 43, prieš – 11, susilaikė 1. Taigi po svarstymo šiam nutarimo projektui yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 17.02 val.

 

 

Pertrauka

 

 

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2, 3, 7, 11, 12, 14, 15, 25, 27, 30, 31, 32, 38, 39, 41, 42 ir 43 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1876 (pateikimas)

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Dabar turėtume svarstyti 2-6 darbotvarkės klausimą – Įmonių bankroto įstatymo 2, 3, 7, 11, 12, 14, 15, 25, 27, 30, 31, 32, 38, 39, 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.P-1876. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras V.Požėra, taip? Prašom.

V.POŽĖRA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, parengto įstatymo projekto tikslas – sudaryti prielaidas bankrutavusių įmonių likvidavimo proceso pagreitinimui bei bankroto bylų iškėlimui įmonėms, dar nepasiekusioms nemokumo būsenos, bet įsiskolinusioms darbuotojams ir žemės ūkio produkcijos tiekėjams. Analizė rodo, kad likvidavimo procedūra užsitęsė dėl iškylančių sunkumų parduodant bankrutuojančių įmonių turtą.

Siūlomi Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai ir papildymai konkretizuoja ir išplečia likvidacinės komisijos ir jos pirmininko įgaliojimus, įvedamas 24 mėnesių skiriamo likvidavimo procedūrai laiko limitas padidintų kreditorių suinteresuotumą intensyvesniam turto pardavimui. Atsisakymas Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, reikalaujančios visą turtą parduoti iš varžytinių, leis supaprastinti turto pardavimo tvarką, operatyviau suderinti pardavimo kainas su tuo metu susiklosčiusiomis rinkos kainomis panašiam turtui. Iš varžytinių numatoma pardavinėti tik tą turtą, kurio balansinė vertė didesnė nei 20 tūkst. Lt, ir visą įkeistą turtą.

Siūloma bankrutuojančių įmonių turtą, kurio kreditoriai ir jų įgaliota likvidacinė komisija nesugebėjo parduoti per nustatytą 24 mėnesių laikotarpį, o kreditoriai atsisakė jį už skolas perimti, nurašyti kaip neturintį rinkos vertės. Nemažai Respublikos įmonių po keletą mėnesių nemoka darbuotojams atlyginimų, neatsiskaito su žemės ūkio produkcijos tiekėjais. Teismai bankroto bylų šioms įmonėms nekelia, nes jos dar nepasiekusios nemokumo būsenos. Atsižvelgus į tai, kad įmonių darbuotojai bei ūkininkai, kaip kreditoriai, yra mažiausiai socialiai apsaugoti, siūloma keliant bankroto bylas pagal šių kreditorių arba jiems atstovaujančių institucijų pareiškimus taikyti kitus įmonių nemokumo kriterijus. Praktika rodo, kad įmonių turtas turi nedidelę paklausą, jo rinkos vertė daugeliu atvejų yra mažesnė už balansinę apskaitytą vertę. Todėl siūloma nustatyti, kad įmonėms, neatsiskaičiusioms su darbuotojais ir fiziniais asmenimis, žemės ūkio produkcijos tiekėjais, bankroto byla galėtų būti keliama, jei finansinis įsipareigojimas sudaro daugiau kaip ½ jos turto ir įmonė daugiau kaip dviem trečdaliams įmonės darbuotojų daugiau kaip tris mėnesius neišmoka jiems priklausančių atlyginimų. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Europos Tarybos direktyvos bankroto procedūrų nereglamentuoja.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori paklausti. K.Kuzminskas – pirmasis.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis viceministre, šios Įmonių bankroto įstatymo pataisos yra reikalingos, nes mes žinome, kad šiuo metu įmonėse administratoriai kai kur piktnaudžiauja ta padėtimi, vilkina bankroto bylos sprendimą tam, kad sau užsitikrintų darbo vietą, nes vis tiek kažkokį atlyginimą gauna. Tačiau tai labai skausminga bus visoje Lietuvoje. Jūs tikriausiai žinote skaičių, kiek yra tokių įmonių, kurios faktiškai jau tampa nemokios, faktiškai daugiau kaip pusę turto jau įsiskolinusios. Kiek tokių įmonių yra ir kaip Socialinių reikalų ir darbo ministerija numato perkvalifikuoti tuos darbuotojus, kad tie darbuotojai neliktų bedarbiai? Ačiū.

V.POŽĖRA. Bankroto procedūros šiandien vykdomos 323 įmonėse, o paskelbtas bankrotas yra 411 įmonių. Bankroto… jeigu šis įstatymas, kuris dabar sugriežtina atsiskaitymą su darbuotojais, paliestų nemažai įmonių. Mes neturim statistikos, kiek tai būtų įmonių. Aš manyčiau, būtų apie 1000 Respublikos pagrindinių įmonių. Tai paliestų, jeigu taikytume šitą bankroto procedūrą, galbūt per 100 tūkst. darbuotojų.

Perkvalifikavimo klausimo mes nenagrinėjom. Mes manom, kad geriausia išeitis – ne bankrotas, o jeigu galima, įmonę atgaivinti, jeigu turi rinką ir produktą, kad galima būtų ją sanuoti ar kitais būdais traukti, kad ji dar galėtų dirbti.

PIRMININKAS. J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 5 arba 12 straipsnio noriu paklausti. Ar dalinis 5 straipsnio pakeitimas leis teigiamai spręsti įsipareigojimų vykdymą už supirktą žemės ūkio produkciją? Ačiū.

V.POŽĖRA. Manyčiau, kad leis. Šiandien situacija tokia, kad įmonės, kurios perka žemės ūkio produkciją ir ją perdirba, gauna didelį pelną, bet neatsiskaito su žemdirbiais. Jeigu nebus atsiskaityta su žemdirbiais laiku, galima bus tą nuostatą taikyti toms įmonėms.

PIRMININKAS. K.Trapikas.

K.TRAPIKAS. Šiame įstatymo projekte nėra skirta dėmesio teismams, kurie irgi prisideda prie bankroto bylų iškėlimo ir likvidavimo proceso. Ar jūs manote, kad teismai nevilkina likvidavimo proceso?

V.POŽĖRA. Matot, yra pagal konstitucinę teisę. Jeigu yra skelbiamas bankrotas, galima jį apskųsti. Tai teismas ir mes negalim šito (…) tai procedūrai, kad jinai būtų neapskundžiama. Mes šiandien rengiam naują Bankroto įstatymą, norima, kad jeigu teismas paskelbia bankrotą, kad ta bankroto procedūra vyktų, nors ir bus pateikti kitų asmenų pareiškimai dėl to bankroto iškėlimo. Šiandien yra tokia situacija. Štai Holdingo kompanija ir t.t. Ten yra specialiai vilkinama, duodama į teismus, vienas paduoda į teismą, paskui kitas duoda ir taip vyksta, vyksta, po to turtas mažėja, mažėja, mažėja. Yra dar viena problema, kaip jūs čia kalbėjote, dėl to turto. Problema yra ta, kad teismai, kai paskelbia bankroto bylą (imkim Holdingo kompaniją), neatima iš senų šeimininkų galimybės disponuoti akcijomis. Jos yra areštuotos, bet tas akcijas valdo seni šeimininkai, kurie su įmonės turtu ką nori, tą ir daro. Kažkodėl teismai šito nenori daryti.

PIRMININKAS. Paskutinė klausia D.Sadeikienė.

J.D.SADEIKIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti, kaip jūs manote, kiek vis dėlto būtų efektyvios šitos jūsų teikiamos pataisos atsiskaitymų su darbuotojais prasme? Juk daugelio įmonių turtas daugiausia vis dėlto jau yra užstatytas bankams.

V.POŽĖRA. Situacija Respublikoje yra tokia, kad pagrindinė priežastis, kodėl neatsiskaitoma su darbuotojais, yra ta, jog turto yra pakankamai atsiskaityti su darbuotojais, bet to turto niekas nenori pirkti. Šiandien pagal bankroto suvestines skola įmonėms, kurios bankrutuoja, yra apie 56 milijonus litų, o turto, neužstatyto toms įmonėms, darbuotojams, yra apie 800 mln. Bėda ta, kad to turto nenori pirkti, nėra norinčių pirkti. Tų įmonių, kurios bankrutuoja, yra apie 800 mln. turto, už tiek, o Turto banke yra dar apie 1,5 mln. nekilnojamojo turto už 1,5 mlrd. Lt, kurio negalima parduoti. Taigi čia turbūt pagrindinė priežastis yra, kad negalim atsiskaityti su darbuotojais. Čia yra viena nuostata, kad galima bus paduoti bankrotą… ar įmonę paveikti tokiu gąsdinimo metodu, nes duoda pranešimus prieš 30 dienų ir t.t. Jeigu įmonės įsipareigojimai tampa iki 50%, ½ jos turimo turto, tada tai įmonei gali būti skelbiamas bankrotas. Aš manyčiau, kad tai bus sudrausminimo priemonė darbdaviams. Jie nenorės, kad jiems būtų skelbiamas bankrotas.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, pateikėjas atsakė į visus klausimus. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Galim pritarti bendru sutarimu. Ir, kaip nurodyta darbotvarkėje, pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomasis – Teisės ir teisėtvarkos. Svarstom rugsėjo 16 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetą dar siūlote papildomu, taip? Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat siūlomas papildomu. Niekas neprieštarauja. Taigi ir šis komitetas bus papildomas.

 

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1871* (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

 

Dabar svarstome 2-7 darbotvarkės klausimą – Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – L.Sabutis. Pateikimas. Šio įstatymo projekto registracijos Nr.P-1871. Ir, kaip matote, darbotvarkėje iš karto yra pažymėta, kad mes turėtume apsispręsti ir priimti šį įstatymo projektą šiandien, nes jis jau yra svarstytas. Prašom. Formaliai vis tiek turim pradėti nuo pateikimo.

L.SABUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą priminsiu, jog kai rengėme Viešojo administravimo įstatymą, svarstymo metu ir priėmimo metu buvome išdaliję jums ir Administracinės teisenos įstatymo 2 straipsnio suderintą redakciją su Viešojo administravimo įstatymu kaip pagrindiniu, apibrėžiant vieną iš svarbesnių sąvokų, t.y. kas yra viešasis administravimas. Tekstas, kuris jums išdalintas paminėtame projekte Nr.P-1871, yra visiškai identiškas ir Viešojo administravimo įstatymui. Todėl aš tiktai norėčiau priminti, nes tai yra tartum ir pateikimas, jog mes šioje sąvokoje nustatome, kad tai yra valstybės arba vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, o tie, kiti subjektai, paprastai tariant, yra įstaigos arba tarnybos ir būtent jų veikla apibrėžiama vietos savivaldos institucijų įstatymais arba kitais teisės aktais, arba įstatymais įstatymams įgyvendinti. Tai, trumpai tariant, dar kartą noriu priminti, kadangi jau galioja priimti įstatymai dėl administracinių ginčų nagrinėjimo komisijų, kurios veikla apskrityse, taip pat yra ir jau dirba administracinių bylų teismai. Todėl mes nenorėdami, kad dviejuose įstatymuose nors kiek skirtųsi tas apibrėžimas, šiandien dar kartą prašome jį patikslintą priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnyje.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Niekas jūsų nenori paklausti, nes apie tai buvo kalbėta. Ar galime formaliai pritarti pateikimui, gerbiamieji kolegos? Formaliai galime, deja, kompiuteris nutarė nepritarti.

L.SABUTIS. Aš paminėsiu, nes vis tiek dar svarstymo stadija…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo? Galime pritarti ir pritariame. Naudodamasis savo teise, siūlau ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti? Taip pat galime. Taigi pradedame priėmimo procedūrą, iš karto svarstymo nelieka.

L.SABUTIS. Tai, ką pasakiau iki priėmimo procedūros, dabar noriu ir turėčiau jums priminti, jog mes turime atsiliepimus dėl šio įstatymo pakeitimo. Teisės departamentas jokių pastabų neturi. Nežinau, kieno čia buvo iniciatyva pasiteirauti ir Europos teisės departamento, kaip tai dera su kitais Europos teisės aktais. Taip pat jokių pastabų negauta. Aš dar galėčiau pridėti tiek, jog jeigu mes priimtume šią pataisą, tai manau, kad būtų kaip tik papildantis ir paminėtą įstatymą ir suderintas su Viešojo administravimo įstatymu.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, ruošiamės priimti. Registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar pritariame šiam įstatymo projektui, t.y. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymui.

Iš viso užsiregistravo 44 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už – 41 ir tai yra vienbalsis balsavimas. Gerbiamieji kolegos, taigi Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos 2001 metų pavasario sesijos surengimo Vilniuje” projektas Nr.P-1867(3*) (svarstymas ir priėmimas)

 

Ir 2-8 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos 2001 metų pavasario sesijos surengimo Vilniuje” projektas. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. E.Kunevičienė daro pranešimą.

E.J.KUNEVIČIENĖ. Biudžeto ir finansų komitetas birželio 15 dieną apsvarstė ir pateikė išvadas dėl projekto, vienbalsiai pritardamas nutarimo projektui. Jį truputį patobulino Biudžeto ir finansų komitetas, 4 straipsnyje, atsižvelgdamas į Teisės departamento pasiūlymą, siūlo įrašyti vietoje žodžio “pavesti” – “siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir įgyvendinti visuomenės informavimo programą apie NATO ir Lietuvos Respublikos integravimosi į šią organizaciją tikslus”. Daugiau jokių pataisų ir papildymų nebuvo. Siūlyčiau pritarti po svarstymo ir priimti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Užsienio reikalų komiteto vardu kviečiu kalbėti A.Ažubalį.

A.AŽUBALIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kalbant apie NATO Parlamentinę Asamblėją reikia priimti, kad tai yra aukščiausias parlamentinis NATO šalių organas, kuriame Lietuva turi asocijuoto nario statusą. Seimo delegacija NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, kurios nariu aš irgi esu, nuo 1997 metų pradžios beveik pusantrų metų stengėsi, kad Vilnius ir Lietuva gautų teisę rengti tokią pavasario sesiją. Pagaliau 1998 metų pavasarį Barselonos sesijoje buvo patvirtinta Lietuvos kandidatūra 2001 metų pavasario sesijai. Laukiame apie 600 politikų, kitų aukštų NATO pareigūnų, kaip paprastai, dalyvauja ir NATO generalinis sekretorius. Aš šį renginį pagal svarbą prilyginčiau, jeigu būtų galima padaryti analogiją su sportu, olimpinėms žaidynėms, kai Lietuva gavo teisę rengti šį renginį. Dar galiu pasakyti, kad tokiuose renginiuose paprastai dalyvauja ne mažiau kaip 300–400 užsienio spaudos atstovų. Kartu tai itin svarbi galimybė ne tik priiminėti politiškai svarbias rekomendacijas ar rezoliucijas NATO šalių Vyriausybėms, bet ir pristatyti Lietuvą, daugeliui Vakarų politikų, reikia atvirai pasakyti, dar nežinomą žemę. Kalbant trumpai, tai yra itin didelis NATO šalių politikų pasitikėjimas Lietuva, nes iki šiol tik vienoje ne NATO šalyje panaši sesija buvo surengta. Taigi siūlau balsuoti už ir pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo Užsienio reikalų komiteto žodis. Ar iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kuris taip pat svarstė, kas nors norėtų kalbėti? Komitetas pritaria. Yra išvados. Norinčių kalbėti nėra, užsirašiusių kalbėti diskusijoje taip pat nėra. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS. Galėčiau ir kalbėti, ir pritarti, ir kartu manau, kad čia jokių papildymų galbūt vėliau irgi nebus. Šį nutarimą būtų galima priimti ir tokiu būdu baigti šį klausimą perrašinėti iš darbotvarkės į darbotvarkę. Pritariu ir prašyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu pritariame po svarstymo. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti ir priėmimo procedūrai? Galime. Taigi siūlau formaliai tą daryti. Pradedame priėmimo procedūrą, bet ir vėl kompiuteris nori pailsėti. Yra vieno asmens balsų skaičiavimo komisija. Prašom. S.Slavickas nori kalbėti? Ne, nenori kalbėti. Prašom registruotis ir balsuosime dėl šio nutarimo priėmimo.

Iš viso užsiregistravo 40 Seimo narių. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už – 36, prieš nė vieno, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas “Dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos 2001 metų pavasario sesijos surengimo Vilniuje” yra priimtas.

Tai visi šios dienos darbotvarkės klausimai. Lieka tik Seimo narių pareiškimai.

 

Seimo narių pareiškimai

 

Šeši Seimo nariai nori padaryti pareiškimus. Pirmasis P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu LDDP frakcijos vardu mano pasirašytą pareiškimą “Dėl kaimo mokyklų nykimo” .

“Į Lietuvos kaimą dėl pragaištingai vykdomos ekonominės socialinės politikos žemdirbių atžvilgiu grįžta kaimo tuštėjimo metai. Šį procesą greitina kaimo mokyklų nykimo skatinimas reformuojant jas į mažakomplektes pradines ir pagrindines mokyklas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų birželio 7 d. nutarimu Nr.726 “Dėl švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatų patvirtinimo” nustatė valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų grupių ir klasių komplektavimo reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus mažakomplektinėse pagrindinėse mokyklose, turinčiose nuo I iki VIII arba nuo I iki IX klases, neturinčios dešimties moksleivių klasės, sujungiamos, t.y. 5-6, 6-7, 7-8 ar 8-9 klasės. Mūsų manymu, tokios mažakomplektės pagrindinės mokyklos neturi ateities. Mokiniai, kurie turi galimybių ir ketina siekti vidurinio išsilavinimo, stengsis palikti mažakomplektes pagrindines mokyklas ir išvyks mokytis į vidurines mokyklas. Dėl šios priežasties jaunos šeimos neįsitvirtina ir neįsitvirtins kaime. Lietuvos kaimas turi savitas tradicijas. Mokykla yra kaimo ateitis ir kultūros pagrindas. Mes griežtai pasisakydami prieš vykdomą mokyklų kaimo nykimo skatinimo politiką reikalaujame iš Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės sustabdyti šios politikos įgyvendinimą”. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Kryževičių.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, rytoj minėsime reikšmingą mūsų tautai ir valstybei datą, būtent tautos ir valstybės sukilimą 1941 m. birželį. Tik labai apmaudu, kad kai kurios politinės jėgos, įvairių pasaulėžiūrų ir ideologijų atstovai to meto įvykius stengiasi įvairiai vertinti ir, svarbiausias dalykas, bandoma iškreipti ir istorinę tiesą. Todėl šiandien paskaitysiu 32 Seimo narių pareiškimą tuo klausimu.

“1941 m. birželio 23 d. sukilimas buvo ilgos ir sunkios Lietuvių tautos kovos prieš sovietinius okupantus pradžia. Sukilėlių ir pokario partizanų kova parodė, kad valdžiai stokojant politinės valios ir ryžtingumo valstybės nepriklausomybę ginti privalo jos piliečiai mokėdami daug didesnę kraujo ir kančių kainą. Tai vis istorinės pamokos, kurių nevalia pamiršti politikams ir piliečiams. Atsakingu istoriniu momentu neįžvalgūs valstybės vadovai palieka savo piliečius likimo valiai, o pasekmės yra tautinės savimonės praradimas, pilietinė degradacija, dvigubos moralės įsigalėjimas. Tai irgi istorinė patirtis. Dar ir šiandien atsiranda bandymų sumenkinti 1941 m. birželio 23 d. sukilimo reikšmę, apjuodinti jo didvyriškų dalyvių atminimą. Tai nedori ir tiek pat neprotingi išvedžiojimai. Tarsi 100 tūkst. Lietuvos vyrų su ginklu rankose pakilo prieš sovietinę okupaciją tik tam, kad pateisintų kelių dešimčių kriminalinių nusikaltėlių siautėjimą. Tai absurdas, tačiau kartu ir istorinė pamoka ir skaudus priminimas, kad iki šiolei nepajėgėme išsivaduoti iš nepilnavertiškumo komplekso ir ryžtingai įvertinti savo praeitį.

Minėdami 58-ąsias mūsų tautos sukilimo metines nulenkime galvas prieš tuos, kurie dviejų galingų valstybių žmonių – naikinimo ideologijos dvynių – kruvinoje sandūroje sugebėjo sukilti, pakilti, žūti ir savo kraujo kaina dar kartą pasauliui paskelbti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Tai vis dar nepakankamai mūsų suvokiamas ir nepakankamai įvertintas ypatingos svarbos lūžis mūsų šalies naujųjų laikų istorijoje. Prasidėjo visuotinė ilgalaikė, atkakli ir nepalaužiama, tragiška, begalės aukų pareikalavusi kova už Lietuvos nepriklausomybę, kuri pasibaigė tik po 50 metų. Lietuvos Respublika, jos Seimas tebėra skolingi 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių atminimui ir laikinosios Vyriausybės deklaracijos bei veiklos įvertinimui”.

PIRMININKAS. Kviečiu S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos pareiškimas “Dėl G.Vagnoriaus susirūpinimo lito stabilumu”.

“Ekspremjeras G.Vagnorius rodo nepaprastą susirūpinimą nacionalinės valiutos likimu, nors kaip tik jo Vyriausybės narys A.Šemeta žadėjo lito atsisakyti ir greitai Lietuvoje įvesti eurą. Šiandien ekspremjeras, Seimo narys tiesiog reikalauja net nesvarstyti galimybių susieti litą su euro ir JAV dolerio krepšeliu, nors anksčiau ir pats, ir jo bendraminčiai tai žadėjo padaryti dar šiemet. Kaip galima būtų paaiškinti tokį G.Vagnoriaus nerimą? Ar tai nepasitikėjimas partijos bičiuliu Ministru Pirmininku ir jo komandos nariu finansų ministru J.Lionginu bei Lietuvos banko valdybos pirmininku R.Šarkinu? O gal tai Tėvynės Sąjungos – Lietuvos konservatorių partijos vidiniai prieštaravimai neleidžia G.Vagnoriui ramiai stebėti naujosios Vyriausybės darbą? Ar tiesiog ekspremjeras nori sukelti visuomenės nepasitikėjimą Ministru Pirmininku R.Paksu ir jo Vyriausybe? O gal tai pasirengimo neeiliniam konservatorių suvažiavimui elementai? Demokratinės darbo partijos frakcija tikisi, kad devintoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė dirbs savarankiškai, priims tik gerai apgalvotus ir pamatuotus sprendimus, kurių nereikės keisti ir tikslinti, kaip neretai buvo daroma G.Vagnoriaus laikais”.

LDDP frakcijos seniūno pavaduotoja S.Burbienė.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš noriu išreikšti solidarumą su tomis mintims, ta dvasia, kuri buvo ponas K.Kryževičiaus pareiškime. Manau, kad mes šio sukilimo dar neminime taip, kaip derėtų jį minėti. O dabar mano pareiškimas, frakcijos pareiškimas.

“Konservatorių partijos dažnuose vadovų pareiškimuose tvirtinama, kad Seimo nario A.Butkevičiaus apkaltai nepritarė LSDP frakcija Seime. Turiu pranešti, kad frakcijos nariai savo posėdyje prieš apkaltos procesą nusprendė nepriimti frakcijos oficialios pozicijos ir jos nereikšti Seime. Kiekvienam frakcijos nariui buvo pasiūlyta balsuoti pagal pateiktus argumentus ir savo įsitikinimus. Frakcijos nariai nekalbėjo Seime, neagitavo kitų, kaip balsuoti. Todėl bet koks tvirtinimas, kad frakcija nepalaikė apkaltos ar ją palaikė, neatitinka tikrovės. Jei konservatorių vadovai rimtai paanalizuotų savo frakcijos narių balsavimo rezultatus, galėtų rimčiau susirūpinti savo frakcijos darbu, o ateityje už savo klaidas ir nesėkmes kaltinti tik save ir artimiausius bendražygius. Socialdemokratai negali prisiimti atsakomybės už Konservatorių frakcijos pašlijusią drausmę”. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Velikonį.

V.VELIKONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Lietuvos Respublikos Seimo LDDP frakcijos pareiškimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei “Dėl kritinės situacijos šalies agrariniame sektoriuje ir Joniškio rajono žemdirbių protesto akcijos”.

Šiandieninę šalies agrarinio sektoriaus situaciją vertiname kaip labai komplikuotą, įtemptą, galinčią sukelti rimtų padarinių visų kaimo gyventojų pajamoms, jų gyvenimo ekonominiam ir socialiniam lygiui.

Jau vykstančios žemdirbių protesto akcijos akivaizdžiai rodo, kad įvairių mūsų valstybės institucijų duoti kaimo žmonėms pažadai yra nevykdomi, keliamos problemos sprendžiamos nenuosekliai, ne iš esmės. Tuo dar labiau prarandamas žmonių pasitikėjimas dabar vykdoma agrarine politika.

Apgailestaujame, kad dabartinė agrarinė politika ne tik nesudaro kaimo žmonėms sąlygų kurti savo gyvenimo materialinę, socialinę bei dvasinę gerovę, bet stumia juos į skurdą ir neviltį. Vardan viso šalies agrarinio sektoriaus tolesnės plėtotės siūlome įsiklausyti į Joniškio žemdirbių teisėtus reikalavimus ir nedelsiant spręsti visame šalies žemės ūkyje egzistuojančias problemas. Jos jau anksčiau Lietuvos žemdirbių sueigos dalyvių buvo pateiktos valstybės bei valdymo institucijoms. Apgailestaujame, kad jų realizavimas dar realiai neprasidėjo. Mūsų nuoširdžiu įsitikinimu, būtinai reikia neatidėliotinų ir konkrečių Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų.

LDDP frakcijos pavedimu, pagarbiai – V.Velikonis.” Ačiū.

PIRMININKAS. Ir paskutinis kalbės R.Zuoza.

R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo socialdemokratų frakcijos pareiškimas “Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo”.

“1999 m. vaikų vasaros poilsiui organizuoti skirta du kartus mažiau lėšų nei pernai bei 10 kartų mažiau lėšų negu būtina. Todėl tik labai maža dalis iš 106 tūkst. socialiai remtinų vaikų galės vasarą pailsėti ir dalyvauti sveikatingumo programose, nutrūksta daugelio visuomeninių organizacijų tęstinės programos. Tai gali atsiliepti tiek vaikų sveikatai, jų užimtumui, tai gali paskatinti vaikų nusikalstamumo protrūkį, sukelti nemažai problemų tiek visuomenei, tiek vaikų tėvams.

Socialdemokratų frakcija, reikšdama susirūpinimą dėl vaikų socializacijos, nusikalstamumo prevencijos bei vaikų vasaros poilsio organizavimo problemų, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skubos tvarka skirti iš Vyriausybės rezervo ne mažiau kaip 1 mln. Lt vaikų vasaros poilsiui finansuoti bei patvirtinti vaikų vasaros poilsio finansavimo naująją tvarką.

Pasirašo frakcijos seniūnas A.Sakalas.”

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai visi pareiškimai. Tuo baigiame šios dienos plenarinį posėdį.