Penkiasdešimt
penktasis (352) posėdis
1999 m.
birželio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.KUBILIUS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R.OZOLAS
1999 m. birželio 22 d. (antradienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (R.OZOLAS). Gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradėsime rytinį posėdį. Pirmiausia patvirtinsime darbotvarkę. Iš pradžių registruojamės. Darbotvarkė yra aptarta sueigoje. Viskas taip, kaip buvo sutarta, išskyrus 4 rezervinį klausimą, kurio nauja redakcija taip ir nepateikta, dėl to mes šiandien jo nesvarstysime. Turbūt niekas neprieštaraus dėl to. Negirdžiu prieštaraujančių. Ar galime priimti mūsų darbotvarkę?
Prašom. Seimo narys J.Razma. Pone kancleri, klausom jūsų. Vieną sekundę, kol baigsis registracija. Būkite malonus, paspauskite mygtuką.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, aš drįsčiau siūlyti papildyti darbotvarkę pono V.Slavicko įregistruotu klausimu, susijusiu su profsąjungų turtu. Labai paprastas projektas – dėl datos pratęsimo, nes jis susijęs su liepos 1-ąja. Įvertinant, kiek laiko reikia Prezidentui pasirašyti ir visa kita, būtų gerai, kad šiandien jį baigtume svarstyti.
Kita vertus, aš šiek tiek abejočiau, ar šiandien galėtume priimti Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projektą, kuris susijęs su gan netiksliu priedėliu, pridėtu prie jo. Gal vietoj to klausimo būtų galima įrašyti pono V.Slavicko projektą?
PIRMININKAS. Ačiū, pone kancleri. Ar Seimas pritartų tokiam siūlymui? Būkite malonus, pateikite siūlomo priimti dokumento numerį ir pasakykite, kas turėtų būti pranešėjas? Pranešėjas ponas V.Slavickas, taip? (Balsas salėje) Gerai. Tuoj pat bus praneštas ir numeris. Ar su šiais siūlymais yra sutinkama? (Balsas salėje) Taigi vietoj 1-7 klausimo įrašomas pono V.Slavicko pateikiamas dokumentas, tada galima laikyti, kad darbotvarkė yra priimta. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Prašom. Registruojamės.
Pone Juršėnai, jums specialiai negalima skelbti registracijos. (Šurmulys salėje) Kolegos Seimo nariai, ar specialiai ponui Č.Juršėnui leidžiame padaryti registraciją? Leidžiame. Ačiū.
PIRMININKAS (KUBILIUS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame darbą toliau. Taigi vėl užstrigo kompiuteris. Deja, pone Juršėnai, jūsų pakartotiniai reikalavimai registruotis gadina kompiuterį. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, prieš tęsiant darbą toliau, norėčiau pranešti jums džiugią žinią, kad visi, kurie turi į salę atsinešę mobilus telefonus, turėtų padaryti paprastą operaciją: viršutiniame dešiniajame kampe paspausti raudoną mygtuką. Tik ką parodžiau. (Šurmulys salėje) Taigi, kaip jūs žinote, yra pasiūlyta tiems, kurie Seimo posėdžių salėje kalbasi mobiliaisiais telefonais, tuos mobiliuosius telefonus grąžinti ilgesniam saugojimui Seimo kanceliarijos vadovui. Šiek tiek šiuo metu yra užstrigęs kompiuteris.
Kiek aš suprantu, buvo siūlymai įtraukti papildomą klausimą į šios dienos darbotvarkę, bet kol kas nėra padarytų komiteto išvadų, todėl sunkiai galime tą padaryti nelaužydami Seimo statuto. Todėl siūlome…
Ponas J.Razma norėtų tarti žodį. Jeigu galite, per centrinį mikrofoną, nes dabar nieko negaliu įjungti.
J.RAZMA. Yra viena išeitis – jeigu dabar einantis Seimo Pirmininko pareigas A.Kubilius siūlytų tą klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu mes norime būti nuoseklūs ir išlaikyti, kad tas projektas būtų priimtas iki liepos 1 dienos, o ne palikti neteisėtumo būklėje kelias dienas šį klausimą, aš siūlau tą padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad ypatinga skuba gali būti taikoma tik tada, kai bus įtraukta į darbotvarkę. Įtraukti į darbotvarkę negalime todėl, kad nėra komiteto išvadų. Aš neturiu ką šioje vietoje padaryti. Dar B.Visokavičienė tuo pačiu klausimu?
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Kadangi Seniūnų sueiga mūsų prašymo nepatenkino ir neatleido šio įstatymo projekto nuo skelbimo spaudoje, tai mes galime šį įstatymo projektą svarstyti anksčiausiai 28 dieną.
PIRMININKAS. Kol kas taip ir sutariame. A.Sysas taip pat šiuo klausimu norėtų dar kalbėti? Prašom.
A.SYSAS. Mielieji kolegos, mes kartojame tas pačias klaidas, kurias kartojome prieš pusmetį. Tada, kai mes svarstėme šią įstatymo atidėjimo datą, vėl buvo padaryta paskutinę minutę. Mes sakėme, kad tas datos atidėjimas nesprendžia klausimo iš esmės. Pono V.Slavicko pasiūlyta įstatymo pataisa vėl eina tuo pačiu keliu – mes vėl nukeliame datą ir vėl susirinksime gruodžio 24 d. prieš Kalėdas, ir vėl atidėsime sprendimą. Todėl tas svarstymas turėtų turėti kitokį pagrindą ir turėtų būti kitas sprendimas, o ne tik datų atidėjimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad nėra įrašyta į darbotvarkę, prasidėjo diskusija šiuo klausimu. Siūlau tą diskusiją dabar baigti. Į darbotvarkę negalime įrašyti, kol nėra kokios nors komiteto išvados.
Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės kol kas tiek, kiek dabar buvo sutarta. Jums darbotvarkė yra išdalinta. Ar galime sutarti dirbti pagal tą darbotvarkę, kuri yra išdalinta? Galime dirbti, taip.
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo projektas Nr.P-1330(4*) (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Tarptautinių sutarčių įstatymo projektas Nr.P-1330(4). Priėmimas. Pranešėja L.Andrikienė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Tarptautinių sutarčių įstatymo projektas, kurio priėmimo procedūrą pradedame, Seime buvo svarstytas birželio 10 dieną.
Įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta bendru sutarimu. Po birželio 10 d. naujų pataisų ar papildymų negauta. Nėra ir alternatyvių projektų. Kaip matyti iš Seimo Teisės departamento išvados, įstatymo projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Taigi nėra jokių kliūčių pradėti šio įstatymo projekto priėmimo procedūrą. Siūlau tai ir daryti, pradėti priėmimą. Posėdžio pirmininko nuožiūra, manau, būtų galima priimti dalimis arba pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Kol kas nematau. Taigi dėl pirmosios dalies – “Bendrosios nuostatos” kas nors norėtų kalbėti? Rimantas Smetona dėl viso įstatymo?
R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA. (…) dėl 7 ir 11 straipsnių, ir tada viskas.
PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Taigi pirmajai daliai nėra pasiūlymų. 1 ir 2 straipsnius galime priimti.
Toliau 3, 4, 5 ir 6 straipsniai taip pat gali būti priimti ir priimame.
7 straipsnis. R.Smetona turi pastabų. Prašom.
R.SMETONA. Aš manau, kad 7 straipsnio pirmosios dalies 8 punktas, nusakantis, kad turi būti ratifikuojamos ir tokios tarptautinės sutartys, kurios nustato kitokias teisės normas negu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pateikto baigtinio sąrašo, kokios tarptautinės sutartys yra ratifikuojamos. Čia kiti punktai pakartoja tai, kas parašyta Konstitucijoje, o 8 punktas yra parašytas papildomai ir jo ten nėra. Konstitucijoje nenumatyta, kad toks galėtų būti kokiame nors įstatyme. Todėl aš manau, kad jo neturėtų būti šiame straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra tokio siūlymo, pateikto raštu. Aš noriu paprašyti L.Andrikienės pakomentuoti šį siūlymą, bet mes negalime jo svarstyti ir turime apsispręsti dėl viso 7 straipsnio priėmimo.
L.L.ANDRIKIENĖ. Taip, aš tai puikiai suprantu, nes iš tikrųjų, kaip nustato Seimo statutas, aš jau minėjau įžanginiame žodyje, kad pataisų ir papildymų gauta nebuvo.
Kita vertus, nė vienas ekspertas, su kuriais buvo derintas šis įstatymo projektas, nei Teisingumo ministerija, nei Europos teisės departamentas, nei Seimo Teisės departamentas, nei Užsienio reikalų ministerija, t.y. visi, su kuriais buvo galima netgi teoriškai, ne tik praktiškai suderinti šį įstatymo projektą, neįžiūrėjo to, kad šis įstatymo projektas neatitinka Konstitucijos. Todėl aš tikrai neturiu įgaliojimų arba negaliu pritarti pono R.Smetonos teiginiui, ir siūlau pritarti tai 7 straipsnio redakcijai, kuri yra pateikta.
PIRMININKAS. Taigi balsuosime dėl 7 straipsnio. Ar būtų norinčių dar kalbėti dėl balsavimo motyvų? Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Registruojamės. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Kas už tai, kad 7 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti. Prašom balsuoti už 7 straipsnį. (Balsai salėje) Balsuojame dėl 7 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 7 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.
Už – 65, prieš – 4, susilaikė 7. 7 straipsnis yra priimtas.
Toliau 8 straipsnis. R.Smetona nenori kalbėti dėl 8 straipsnio? Ne? Taigi 8 straipsnį priimame. 9 straipsnį taip pat galime priimti. 10 straipsnį taip pat. 11 straipsniui R.Smetona turi pastabų. Prašom.
R.SMETONA. Aš noriu paprašyti gerbiamąją pranešėją nesudaryti įspūdžio, kad jokių konstitucinių problemų su šio įstatymo priėmimu nėra ar nebus. Jau kas ne kas, bet jūs, teikianti tą įstatymą, turėtumėte tai žinoti. Konkrečiai 11 straipsnis tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, žinoma, mano įsitikinimu. Jis skelbia, kad “jei įsigaliojusi ratifikuota tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu mūsų įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos”. Kitaip sakant, jeigu Lietuva sudaro sutartį, pavyzdžiui, su Europos Sąjunga, tai Lietuvoje nebegalioja tie Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie prieštarauja Europos Sąjungos teisei, o galioja Europos Sąjungos įstatymai arba kiti tarptautine sutartimi numatyti. Manau, kad tik papildžius Konstitucijos 138 straipsnį ši 2 punkte įrašyta nuostata galėtų būti perkelta į šį įstatymą ir jau visai teisėtai veikti. Dabar jokio konstitucinio pagrindo priimti šią nuostatą nėra. Manau, kad galėtų būti suformuluota kitaip neužkertant kelio įstatymo veikimui, t.y. kad gali būti ratifikuojama ar įsigalioti tik tokia tarptautinė sutartis, kurios nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. O trečioji dalis, kiek pataisyta, numatytų tvarką, kaip prieš ratifikuojant arba įsigalint tarptautinei sutarčiai yra keičiami įstatymai. Dabar šito daryti negalima. Todėl aš prieštarauju.
PIRMININKAS. Taigi kalbame dėl viso 11 straipsnio priėmimo. Prašom, pranešėja, jūsų nuomonė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Aš pirmiausia norėčiau pasakyti ponui R.Smetonai, kad mes anksčiau kalbėjome ne apie visą įstatymą, o apie įstatymo 7 straipsnį, ir aš dar kartą sakau, kad taip, aš manau, ir mūsų komitetas taip mano, ir ekspertai mano, jog jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Dabar dėl 11 straipsnio. Aš priminsiu jums Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo Seimas buvo įpareigotas pataisyti Tarptautinių sutarčių įstatymą. Konstitucinio Teismo išvadose buvo sakoma, kad “buvęs teiginys, kuris yra dabar galiojančiame 1991 m. priimtame Tarptautinių sutarčių įstatyme, sako, kad visos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi įstatymo galią”. Todėl aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad siūlomoje redakcijoje yra kalbama tik apie ratifikuotas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, ir kaip tik šioje srityje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tiek, kiek tai susiję su ratifikuotomis sutartimis, Konstitucijai teiginys neprieštarauja. Taigi mes ir suredagavome, ir pateikiama redakcija yra tokia, kuri maksimaliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir atitinka Konstitucinio Teismo išvadas.
Tačiau aš neketinu neigti kito dalyko, kad, matyt, ateityje mes turėsime sugrįžti prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio dėl diskusijos apie jį, ypač kalbant apie Europos arba asociacijos sutarties įsigaliojimą, bendrai sprendžiant kitus Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą ir NATO klausimus. Aš neneigiu, kad mes prie šio klausimo turėsime sugrįžti, tačiau, kiek tai susiję su Tarptautinių sutarčių įstatymu ir jo sritimi, šiuo metu teikiama redakcija yra maksimaliai atitinkanti ir, manau, jai galite pritarti.
PIRMININKAS. Taigi daugiau norinčių diskutuoti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame dėl 11 straipsnio priėmimo. Dar sykį norite registruotis? Prašom. Prašom registruotis. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame dėl 11 straipsnio priėmimo. Kas už tai, kad 11 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už.
Už balsavo 74, pridėjus L.Andrikienės balsą – 75, prieš – 2, susilaikė 3. 11 straipsnis yra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dėl kitų straipsnių. 12 straipsnis. Galim priimti ir priimam.
13 straipsnis. Taip pat priimam.
14 straipsnis. Taip pat priimam. Ir baigiamosios nuostatos.
15 straipsnis.
16 straipsnis.
17 straipsnis.
18 straipsnis. Taip pat yra priimami. Pradedam kalbas dėl viso įstatymo priėmimo. R.Smetona nori kalbėti prieš. Prašom.
R.SMETONA. Čia nieko nepakeisi. Aš manau, kad būtų teisinga ir protinga padaryti įstatymo priėmimo pertrauką. Vis dėlto reikia peržiūrėti dar kartą 11 straipsnį ir jį pataisyti, kad jis neprieštarautų Konstitucijai, ką (…) dabar tikrai yra. Jeigu sugalvota taip švelniai prasmukti ir įstatymu padaryti tai, ko neleidžia Konstitucija, tai, žinoma, daugumos valia tą padaryti, arba nepakankamai įsigilinusiųjų į problemą. Bet aš galiu pasakyti, kad jūs neilgai džiaugsitės šiuo įstatymu, nes aš padarysiu viską, kad būtų sudarytos sąlygos jį pakeisti.
PIRMININKAS. J.Bernatonis nori kalbėti už. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, visų pirma noriu pasidžiaugti, kad pagaliau toks įstatymas pasiekė paskutinę priėmimo stadiją, nes šis įstatymas buvo labai reikalingas. Visų tų nesklandumų ir nesusipratimų, kurie kilo dėl įvairių sutarčių ar susitarimų, viena iš priežasčių, kad tokio įstatymo nebuvo. Todėl būdamas įsitikinęs, jog tie argumentai, kurie buvo išsakyti prieš, nėra pagrįsti, kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ir L.Sabutis.
L.SABUTIS. Taip, norėčiau prisidėti prie to, jog išties tai reikalingas įstatymas ir tinkamai suredaguotas. Kai kurios jo nuostatos gal ir kelia abejonių, bet tai buvo pasakyta priėmimo metu ir jos nesunkiai įveikiamos. Dėl 5 straipsnio pirmosios dalies aš taip pat žodelį “ir” keisčiau į “ar”. O šiaip jokių kitų pastabų neturiu ir taip pat kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės. Ir dabar jau registruojamės dėl įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Kas už tai, kad minėtasis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.
Už – 79, prieš – 2, susilaikė 1. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1331* (priėmimas)
Toliau 1b darbotvarkės klausimas – Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1331. Priėmimas. Pranešėja – L.Andrikienė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ačiū už pritarimą Tarptautinių sutarčių įstatymui. Aš manau, jūs suprantate šiandieninio balsavimo ir to įstatymo priėmimo reikšmę, nes Lietuva, gyvenusi pagal, švelniai tariant, netobulą 1991 m. priimtą Tarptautinių sutarčių įstatymą, jam įsigaliojus turės iš tikrųjų modernų ir europines teisės normas atitinkantį Tarptautinių sutarčių įstatymą.
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra trumpas. Pakeitimų ir papildymų po birželio 10 d. nėra gauta, nėra užregistruota. Alternatyvių projektų, kaip ir ankstesniu atveju, nėra. Todėl aš siūlau jį priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du straipsniai. Galima pradėti kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui, nes iš tiesų būtina pakoreguoti įstatymų skelbimo tvarką, kad galėtų veikti jau mūsų priimtas Tarptautinių sutarčių įstatymas.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Dar sykį registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.
Už – 83, prieš – nė vieno, susilaikė 1. Taigi Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 protokolo dėl mirties bausmės panaikinimo ratifikavimo” projektas Nr.P-1759 (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, šį įstatymą priėmėm. Toliau 2 darbotvarkės klausimas – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 protokolo dėl mirties bausmės panaikinimo ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1759. Priėmimas. Pranešėjas turėtų būti pagrindinio komiteto atstovas A.Salamakinas. Prašom. A.Salamakinas – komiteto vicepirmininkas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus šių metų balandžio 28 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimui dekretą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 protokolo dėl mirties bausmės panaikinimo ratifikavimo. Žmogaus teisių komitetas pritarė be išlygų, taip pat pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gauta atsiliepimų iš dviejų visuomeninių organizacijų, tai yra iš Lietuvos kalinių globos draugijos ir iš Lietuvos žmogaus teisių centro, atstovų, kurie taip pat pritaria be išlygų, todėl siūlau Seimui ratifikuoti 6 protokolą be išlygų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norėtų žodį tarti viceministras G.Švedas? Ne. Gerbiamieji kolegos, pradedam kalbas dėl balsavimo motyvų. J.Bernatonis nori tarti žodį. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, būtų logiška pritarti šio įstatymo ratifikavimui, nes Seimas dėl mirties bausmės panaikinimo jau yra apsisprendęs. Deja, tada Seimas, priimdamas šį sprendimą, prisidengė Konstitucinio Teismo autoritetu ir bijodamas, matyt, tam tikrų neigiamų visuomenės vertinimų savo sprendimą grindė tuo, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Manyčiau, kad dabar yra labai puiki proga Seimui iš tiesų pademonstruoti savo poziciją, todėl siūlau balsuoti už šio įstatymo ratifikavimą.
PIRMININKAS. N.Vaitiekūnienė.
N.VAITIEKŪNIENĖ. Aš irgi siūlyčiau kolegoms balsuoti už šios konvencijos ratifikavimą, bet ne todėl, kad pademonstruotume, kokie esame susipratę. Manyčiau, kad tai, kas vykdoma valstybės vardu, vykdoma visų mūsų vardu. Jeigu mes visi, sustabdę mirties bausmę, nustosime būti žudikais, liausimės jais būti, tai tikrai labai gerą poziciją mes dovanosime ir sau, ir savo žmonėms. Kadangi mirties bausmė Lietuvoje jau seniai nebevykdoma, turbūt reikėtų tai įteisinti galutinai ratifikuojant šią konvenciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 protokolo dėl mirties bausmės panaikinimo ratifikavimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis. Baigėsi registracija. Prašom dar…
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtojo protokolo ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, balsuoja už. Prašom balsuoti. Už – 73, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi Lietuvos Respublikos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 protokolo dėl mirties bausmės panaikinimo ratifikavimo įstatymas yra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dar 3 tarptautinės sutartys. Taigi prašom nepalikti Seimo posėdžių salės.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1847 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 3 klausimas – Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1847. Svarstymas. Pagrindinio komiteto vardu kalbės B.Visokavičienė. Jeigu po svarstymo mes pritarsime, Seniūnų sueigoje yra pasiūlyta, kad taikytume ypatingos skubos tvarką. Aš, naudodamasis savo šios dienos teisėmis, siūlyčiau tą daryti. Bet dabar svarstome, jeigu apsispręsime, vėliau galėsime priimti.
B.Visokavičienė. Prašom.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos susitarimas dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos pakeičia šį susitarimą dėl piliečių teisių garantijų dėl pensinio aprūpinimo. Pasirašytoje ir Seimui teikiamoje ratifikuoti sutartyje numatoma, kad pagal abiejų valstybių įstatymus įgytas draudimo stažas sumuojamas ir asmuo gali įgyti teisę į pensiją, bet kiekviena valstybė pensijas skiria ir moka tik už savo stažą. Asmuo gali tapti dviejų valstybių pensininku. Kai iš vienos valstybės gaunantis pensiją asmuo persikelia gyventi į kitą valstybę, tai pensiją ir toliau jis gauna iš pirmosios valstybės – pensija yra eksportuojama.
Minėti principai yra taikomi Europos Tarybos bei Europos Sąjungos valstybėse narėse. Skirtingai nei pagal dabar galiojantį susitarimą naująja sutartimi bus taip pat reglamentuojami ligos ir motinystės, bedarbio, laidojimo bei šeimos pašalpų skyrimo ir mokėjimo klausimai.
Komiteto išvada – pritarti šios sutarties ratifikavimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu J.Bernatonį kalbėti papildomo komiteto vardu – Užsienio reikalų komiteto vardu.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas komitetas apsvarstė šį įstatymą dėl sutarties ratifikavimo. Mes pabrėžėme, jog tai yra žingsnis į priekį, palyginti su tuo susitarimu, kuris galioja iki šiol. Komitetas vienbalsiai pritarė šios sutarties ratifikavimui, bet norėtume atkreipti sutarčių rengėjų dėmesį į tai, kad kiekvienoje iš rengiamų sutarčių pasitaiko rašybos ir vertimo netikslumų. Mes jau esame atkreipę Užsienio reikalų ministerijos dėmesį į tai, dabar norėtume atkreipti ir kitų ministerijų, kurios rengia sutartis.
Mūsų manymu, dešimtaisiais nepriklausomybės metais jau būtų galima išmokti tiksliai išversti iš kitų kalbų sutartis, kad abu egzemplioriai iš tiesų būtų tapatūs. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašiusių kalbėti iš anksto diskusijoje nėra. Kalbame dėl balsavimo motyvų. Č.Juršėnas – ar pritariame po svarstymo šiai sutarčiai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, siūlau pritarti po svarstymo ir iš karto ratifikuoti. Tai bus geras žingsnis, juo labiau kad šiandien Vilniuje vieši baltarusių premjeras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo. Ar galime formaliai bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai ir siūlyti priimti? Galime.
Taigi, kolegos, pradedame priėmimą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl visos… J.Listavičius nori tarti žodį. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos parengta vietoje susitarimo dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje. Sutartis dėl socialinės apsaugos nustato bendrąsias nuostatas, ligos ir motinystės pašalpas, senatvės, ištarnauto laiko, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijas, žalos atlyginimą, bedarbių ir laidojimo pašalpas, pašalpas šeimoms ir kitas nuostatas.
Sutarties nuostatų įgyvendinimas sudarys normalias sąlygas migruojančių tarp abiejų valstybių socialinės apsaugos reikalus tvarkyti pagal Europos standartus, geriau spręsti socialinio draudimo ir išmokų klausimus. Pritariu sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašom registruotis. Kol vyksta registracija, norėčiau pasiaiškinti dėl darbotvarkės 7 klausimo, t.y. Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projekto. Kaip suprantu, posėdžio pradžioje dėl galimybės jį priimti šiandien vyko diskusija. Dar sykį kviečiu registruotis. Lyg ir buvo sutarta, kad jo šiandien nereikia priiminėti. Ar toks sutarimas yra? (Balsai salėje) Toks sutarimas yra. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlome darbotvarkės 7 klausimo šiandien nesvarstyti, taip? Aš dar sykį noriu paklausti. Ar dėl Šaulių sąjungos įstatymo yra sutarimas, ar nėra? (Balsai salėje) Kol kas, matau, kad A.Katkus nežino, ar yra sutarimas. (Balsai salėje) Gerai. Kol kas nedarome jokio sprendimo.
Gerbiamieji kolegos, registracija baigėsi. Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.
Už balsavo 87 Seimo nariai, tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymas yra vienbalsiai priimtas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros švietimo erdvės Baltijos šalyse sukūrimo vidurinio bendrojo lavinimo paskutinės pakopos ir profesinio mokymo lygiu (neapimant aukštojo mokslo) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1776 (svarstymas ir priėmimas)
Toliau 1-4 darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros švietimo erdvės Baltijos šalyse sukūrimo bendrojo lavinimo paskutinės pakopos ir profesinio mokymo lygiu (neapimant aukštojo mokslo) ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1776. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pranešėjas – Ž.Jackūnas. Prašom. Svarstymo stadija.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jums teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl bendros švietimo erdvės Baltijos šalyse sukūrimo vidurinio bendrojo lavinimo paskutinės pakopos ir profesinio mokymo lygiu (neapimant aukštojo mokslo) įstatymo ratifikavimo projektas. Jis buvo svarstytas mūsų komitete, t.y. Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Taip pat buvo svarstytas kitame komitete – Užsienio reikalų komitete. Mūsų komitetas buvo už sutarties ratifikavimą iš esmės be jokių išlygų. Tą pačią dieną svarstęs Užsienio reikalų komitetas taip pat pritarė sutarties ratifikavimo įstatymo projektui, bet atkreipė dėmesį į sąvoką ar žodį “studentai”. Noriu pasakyti, kad ta sąvoka yra atsiradusi verčiant angliškos sutarties teksto žodį “students”, o “students” anglų kalboje apima, atvirai sakant, visus besimokančiuosius – ir studentus aukštojoje mokykloje bestudijuojančius, taip pat vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos moksleivius ir profesinės mokyklos moksleivius. Noriu pasakyti, kad mūsų švietimo sistemoje ir koncepcijoje, ir įstatymuose yra aiškiai skiriamos sąvokos. Jeigu kalbama apie vidurinį mokslą arba profesinėse mokyklose įgyjamą mokslą, paprastai vartojama sąvoka “mokinys” arba “moksleivis”. Jeigu kalbama apie besimokančiuosius aukštesniojoje mokykloje ir, žinoma, aukštosiose mokyklose, vartojama sąvoka “studentas”. Noriu pasakyti, kad sutarties tekstas yra pakankamai aiškus ir mums nesudaro keblumų tas žodis, vartojama sąvoka “studentas”, nes akivaizdu, kad pas mus yra kalbama būtent apie bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos aukštesniąją paskutinę pakopą ir profesines mokyklas. Mums akivaizdu, kad šios sutarties kontekste šis žodis iš esmės turi moksleivio prasmę. Dėl to kokių nors ypatingų neaiškumų galėtų ir neiškilti, tuo labiau kad paskutinis šios sutarties tekstas ir pabrėžia, kad jei koks nors interpretavimas skirtųsi, tai bus vadovaujamasi anglišku tekstu. Dėl angliško teksto iš tiesų jokių nesusipratimų nėra.
Dar atkreiptas dėmesys į vieną žodį. Būtent 1 straipsnyje vartojamą žodį “pastoviai” gyvena toje šalyje. Turiu pasakyti, kad mes čia nesiūlėme labai taisyti, nes, man atrodo, tai tiesiog yra Seimo redaktorių reikalas. Iš tiesų šis žodis turėtų būti keičiamas į žodį “nuolatos”. Aš manau, kai bus redaguojama, tai bus pakeista. O dėl viso kito kokių nors ypatingų didesnių problemų nei vienas, nei kitas komitetas svarstydamas aptariamos sutarties ratifikavimo įstatymo projektą tikrai neturėjo. Aš manau, kad mes galėtume tą sutartį taip pat čia visi kartu ratifikuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kas kalbės Užsienio reikalų komiteto vardu? Pažymėta, kad tai turėtų daryti R.Čiupaila, bet aš jo nematau salėje. Ar iš Užsienio reikalų komiteto kas nors norėtų kalbėti? Nematau papildomo komiteto. Gerbiamieji kolegos, tęsiame diskusiją toliau. J.Karosas nori tarti žodį. Prašom. Dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po svarstymo.
J.KAROSAS. Aš neabejoju, kad reikia pritarti po svarstymo žinant tą aplinkybę, kad iš esmės ta bendroji švietimo erdvė jau yra. Aš manau, kad dokumento, kuris ją įteisina, reikia, ir jis yra svarbus. Todėl siūlau pritarti po svarstymo ir kartu ratifikuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ar galima pritarti ypatingai skubai ir šiandien priimti? Taip pat galime. Taigi kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų? Pradedame priėmimo procedūrą. Nėra norinčių kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl šios sutarties ratifikavimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Kas už tai, kad minėtos sutarties ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Visas sutartis, kurios yra pateiktos Seimui, reikėtų ratifikuoti. Taigi prašom apsispręsti ir balsuoti teigiamai.
Už balsavo 76 ir tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi minėtos sutarties ratifikavimo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl 1989 metų tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo” projektas Nr.P-1751 (priėmimas)
1-5 darbotvarkės klausimas, taip pat dar vienas tarptautinės konvencijos ratifikavimo įstatymas – 1989 metų tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo įstatymo projektas Nr.P-1751. Priėmimas. Pranešėjas – V.Dudėnas.
V.DUDĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ši konvencija buvo svarstyta Užsienio reikalų komitete ir jai buvo visiškai pritarta. Ratifikavus šią konvenciją Lietuva prisijungtų prie kitų juridinių valstybių, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Kinija, Danija, Italija ir kitos. Siūlau šią konvenciją ratifikuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėkojame pranešėjui.
Vėl registruojamės. Registruojamės ir balsuosime dėl šios konvencijos ratifikavimo įstatymo priėmimo. Pone Terleckai, prašom netrukdyti savo agitacinėmis kalbomis LDDP frakcijai rengtis balsuoti.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Kas už tai, kad minėtos Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.
Už balsavo 71 ir tai yra vienbalsis balsavimas. Taigi 1989 metų tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos ratifikavimo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1721(2*) (priėmimas)
Dabar pradedame šeštąjį darbotvarkės klausimą. Jį sudaro trys įstatymų projektai ir pradedame nuo pirmojo 1-6a darbotvarkės klausimo – Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1721(2). Priėmimas. Pranešėja – E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Projektas buvo pateiktas Vyriausybės. Biudžeto ir finansų komitete svarstytas birželio 1 d.
Savivaldybių asociacija norėjo, kad dėl sumažėjusios pajamų sumos būtų peržiūrėtas savivaldybių biudžetas, bet po to, kai susipažino, jog įstatymas įsigalioja nuo kitų metų, nuo sausio 1 d., t.y. naujame biudžeto projekte galės į tai atsižvelgti, sutiko, kad į jų pastabą šiuo atveju netikslinga atsižvelgti, todėl komitetas nepritarė. Iki birželio 1 d. nebuvo asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabų ir pasiūlymų. Vėliau buvo gauta pono R.Survilos. Biudžeto ir finansų komitetas už paredaguotą įstatymo projektą, kurį parengė Biudžeto ir finansų komitetas, balsavo vienbalsiai. Pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 straipsniai. Ir 1 straipsnis, kuriam yra pateikta R.Survilos pataisa. Kaip numato Statutas, pataisa yra pateikta tik priėmimui. Noriu priminti, kad pataisa yra siūlymas įrašyti žodžius “žvejybos laivo žvejybos metu”. Taigi dėl šios pataisos turime visų pirma apsispręsti, ar ją iš viso svarstome. Jeigu siūlymo svarstyti neparems 29 Seimo nariai, ji nebus svarstoma. Kas už tai, kad ši pataisa…
E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, aš pasakyčiau keletą žodžių dėl to pasiūlymo. Aš jau kalbėjau su ponu Rimvydu. Reikėtų atsižvelgti į tą pataisą, bet ją reikia dar ir redaguoti. Taip pat reikia laikytis nuostatos, kad dėl klausimų, kurie susiję su mokesčių lengvatomis – mažinimu, Vyriausybė turėtų galimybę pateikti savo išvadas, nes tai vis tiek biudžeto pajamos – didelės ar mažos. Taigi būtų geriau, kad šiandien priimtume tai, kas Vyriausybės pasiūlyta ir pritarta, o ponas Rimvydas pateiktų savo įstatymo pakeitimus, dėl kurių paskui savo išvadas turėtų pateikti Vyriausybė. Tai galėtų padaryti vėliau. Mes su juo apie tai jau kalbėjom.
PIRMININKAS. Tai gal ponas R.Survila atsiima pataisą? Minutėlę, pabandysiu įjungti. R.Survila. Prašom.
R.R.SURVILA. Esant tokiom sąlygom, kai yra tokie ponios E.Kunevičienės pažadai, atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Taigi pataisos nėra. Tokiu atveju pradedame kalbas dėl priėmimo. Dėl 1 straipsnio būtų norinčių kalbėti? A.Sysas nori kalbėti prieš.
A.SYSAS. Aš kalbėsiu dėl viso.
PIRMININKAS. Dėl viso. Dėl 1 straipsnio – S.Burbienė. Dėl viso taip pat. Taigi dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. 1 straipsnį galim priimti ir priimame.
Ir dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galim priimti ir priimame. S.Burbienė nori kalbėti prieš visą įstatymą. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas yra siūlomas turint geriausius norus – kad neišnyktų nacionalinis laivynas. Tačiau ar iš teisų pasieksim tai, kas yra siūloma šiuo įstatymu? Paprastai pasakius, iš jūreivių, tarnaujančių mūsų laivyne, jūreivių, kurie yra mūsų piliečiai, siūloma imti mažesnį fizinių asmenų pajamų mokestį. Iš tiesų visų pirmiausia sumažės Klaipėdos miesto pajamos. Tai, kad tai bus daroma nuo 2000 m., padėties neištaiso, nes vargu ar kitų metų biudžetas bus geresnis už šių metų. Klaipėdos miestas iki šiol turi labai mažą atskaitymo procentą, palyginti su kitais miestais. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas – tai yra išimtis, kuri vargu ar pateisinama ta prasme, kad iš tiesų yra ne viena darbo vieta, kai žmonės dėl ypatingų sąlygų gauna sąlyginai didesnius atlyginimus, tačiau išleidžia taip pat kur kas daugiau, negu būdami Lietuvoje. Matyt, tą problemą reikėtų spręsti ne tik jūreiviams, nes šiuo būdu mes prarandam biudžeto pajamas, o ir jiems vargu ar labai daug padedam. Matyt, geresnis būtų buvęs kompleksinis sprendimas. Deja, šio klausimo sprendimo padėtis nuo praėjusios vasaros, kai ponas R.Didžiokas tapo ministru, kažkodėl pasikeitė į blogąją pusę. Aš nepritariu šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, siekiant stiprinti Lietuvos jūrų laivininkystę ir sudaryti prekybos laivybos jūrininkams geresnes darbo apmokėjimo sąlygas jų laivo reiso metu gaunamas pajamas siūloma apmokestinti 15% fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifu. Prieš mane kalbėjusieji teigė, kad sumažės Klaipėdos savivaldybės ar miesto biudžetas. Deja, jeigu mes pasižiūrėtume į atskaitymo procentą, tai jis nesiekia 100%, todėl Klaipėdos savivaldybės biudžetui, arba miestui, tai jokiu būdu neatsilieps. Aš pritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. A.Sysas nori kalbėti prieš. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, autoriai neslepia, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas – LISCO privatizavimas. Taip parašyta aiškinamajame rašte. Manau, tai būtų labai didelė klaida, nes šitas privatizavimas sugalvotas ekonomiškai nepalankiu laiku. Šios pataisos bus naudingos tikrai ne Lietuvai, bet pirkėjui. Jeigu jau kalbėčiau konkrečiai apie šitą įstatymą, tai daromas precedentas. Man labai keista pono J.Listavičiaus pozicija. Tais atvejais, kai siūlomos kitos pataisos, jis labai nuosekliai gina biudžetą, bet į šį nežiūri kompleksiškai. Mes sudarom precedentą, nes vienos profesijos darbuotojus mes norim atleisti nuo dalies fizinių asmenų pajamų mokesčio. Aš manau, kad pasekmės bus apčiuopiamos ir savivaldybių biudžete. Aš sutinku, kad Klaipėdai ne viską atskaičiuojam, bet tie pinigai niekur nedingsta – jie nueina į kitus miestus, kurie nesurenka fizinių asmenų pajamų mokesčio.
Manau, yra dar vienas aspektas, dėl ko mes turim pasisakyti prieš šitą įstatymą, – tai yra socialiai neteisinga kitų darbuotojų atžvilgiu. Iš principo jūreiviai uždirba kur kas daugiau negu daugelis dirbančių įmonėse ir organizacijose, o mes sudarom galimybę jiems tokiu būdu uždirbti daugiau negu tiems, kurie uždirba 400 litų. Aš manau, kad tai socialiai neteisingas mokesčių perskirstymas.
PIRMININKAS. S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien svarstom ne klausimą privatizuoti ar neprivatizuoti laivyną, bet mes svarstom klausimą, kaip išlaikyti nacionalinį laivyną, kad jame dirbtų Lietuvos piliečiai, kad laisvai plaukiotų su Lietuvos vėliava. Metodas, kuris čia siūlomas, naudojamas ne vienoje valstybėje. Beveik niekur nėra valstybinio laivyno, tuo tarpu laivai plaukioja su tų valstybių vėliavomis. Tik ekonominėmis priemonėmis įmanoma išlaikyti nacionalinį laivyną – štai dėl ko ši mokesčių įstatymo išimtis yra daroma. Todėl aš prašau visus balsuoti už pateiktą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, manęs nestebina uostamiesčio atstovo pono S.Malkevičiaus pozicija – jam priklauso taip kalbėti, bet mane stebina didžiojo kovotojo, nepalenkiamo kovotojo su įvairiomis privilegijomis – pono Listavičiaus pozicija. Iš tikrųjų siekiant plėtoti Lietuvos laivininkystę reikia apdairiau elgtis ir su įvairiomis uosto įmonėmis, ir su pačiu laivynu. Iš to, kas dabar pasakyta, ypač pono J.Listavičiaus, aš supratau, kad nepalenkiamas kovotojas yra tik tas kovotojas, kuris serga radikulitu. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Didžiokas.
R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų prašyti atkreipti dėmesį į šio įstatymo projekto pavadinimą. Bent šiuo įstatymu mes iš tikrųjų siūlome pagerinti Lietuvoje registruotų laivybos kompanijų ekonominės veiklos sąlygas. Mes tikimės, kad tai leistų išplėsti veiklos galimybes, todėl tikimės, kad Klaipėdos uoste bus registruojamos ir naujos… ne tik įsiregistruotų dabar veikiančios, bet būtų registruojamos naujos… būtų registruojami nauji laivai. Dėl to daugėtų darbo vietų, būtų papildomi mokesčiai tiek į valstybės, tiek į savivaldybės biudžetus, iždus. Aš labai prašau jus pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ir paskutinis už nori kalbėti V.Zabukas. Prašom.
V.A.ZABUKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto buvo pasakyti visi argumentai. Bet mane truputį stebina trumparegiškumas, kai šiuo momentu yra skaičiuojami nuostoliai. Pagalvokime vieną dalyką, jeigu bus skatinama laivyba, bus daugiau jūrininkų. Viena vieta jūroje sukuria nuo 3 iki 6 darbo vietų uoste, infrastruktūroje ir panašiai. Iš esmės šis naujų darbo vietų skatinimas turėtų atnešti ne nuostolį, o teigiamą poslinkį, pasakyčiau, jūrinėje ekonomikoje. Dėl to prašyčiau visų kolegų – tiek opozicijos, tiek pozicijos pritarti šiam projektui. Nesigilinkime, ar bus privatizavimas, ar ne. Mes kuriame palankias sąlygas, darbo vietas jūroje, o tai turės teigiamą įtaką ir paties uostamiesčio plėtrai ir žmonių gerovei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimame šį įstatymą. Dabar prašom registruotis. Balsuosime dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Už balsavo 47, prieš – 10, 6 susilaikė, taigi Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1723(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6b klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1723(2). Priėmimas. Pranešėja – K.Prunskienė?
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums priimti yra pateiktas Ekonomikos komiteto patobulintas projekto variantas, kuriam buvo pritarta svarstymo metu. Pataisos, sakyčiau, yra neutralaus, dalykinio pobūdžio, jos nesusijusios su kokiais nors opiais privatizavimo ar kitais klausimais. Siūlau tiesiog pritarti ir balsuoti už šį įstatymą. Tai darau Ekonomikos komiteto vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar dėl atskirų straipsnių? Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių, ar būtų galima iš karto dėl viso įstatymo? Dėl viso įstatymo. Ministras R.Didžiokas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Pradedame kalbas dėl balsavimo motyvų.
R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik priėmėme įstatymą, kuriuo numatėme laivybos srityje tam tikras lengvesnes ekonomines sąlygas. Dabar šis įstatymas reglamentuoja, t.y. konkretizuoja, kam gali būti taikomos tos lengvatos, ir, kaip jau aš minėjau, buvo tikslas ne tik sukurti palankesnes sąlygas, užtikrinti naujas darbo vietas. Tuos teiginius čia mes bandome įteisinti įrašydami, kad lengvatos galioja tik toms laivybos kompanijoms, kurios komplektuoja įgulą daugiausia iš Lietuvos piliečių, ir su sąlyga, kad laivo kapitonas ir laivo vyriausiasis mechanikas (tai yra pagrindinės pareigybės laivuose) būtų taip pat Lietuvos piliečiai. Mes tikimės, kad tokiu būdu mes užtikrinsime reikiamo intelektualinio potencialo panaudojimą Klaipėdoje ir apskritai Baltijos pajūryje to potencialo, kurį šiandien yra sukūrusi Klaipėdoje visuomenė ir to potencialo, kurį rengia Klaipėdos universitetas ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos. Todėl labai prašau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. S.Malkevičius taip pat nori kalbėti už.
S.MALKEVIČIUS. Manau, kad po to, kai kalbėjo ponas R.Didžiokas, vargu ar galiu ką pridėti. Prašau visų pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti. Už – 58, tai yra vieningas balsavimas. Taigi Prekybinės laivybos 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas vienbalsiai yra priimtas.
Lietuvos Respublikos specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1724* (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6c klausimas – Specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.P-1724. Priėmimas. Pranešėja – K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, atstovaudama Ekonomikos komitetui, turiu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas palaikė tą įstatymą. Svarstymo metu jam buvo pritarta.
Įstatymo esmė yra ta, kad yra pripažįstamas netekusiu galios įstatymo 4 straipsnis, kuris numatė, kad akcinė bendrovė “Lietuvos jūrų laivininkystė”, arba LISCO, gali būti privatizuojama tik po to, kai bus priimtas įstatymas dėl šio objekto veiklos valstybinio reguliavimo po privatizavimo. Šis straipsnis turės netekti galios, jeigu įstatymas bus priimtas. Būtent šią nuostatą iš dalies keičia tos pataisos, kurios jau yra padarytos ir kurių paskirtis yra pritraukti laivyną prie Klaipėdos uosto ekonominiais svertais. Nors ir atstovauju Ekonomikos komiteto nuomonei, nuomonės išsiskyrė, dauguma palaikė šią įstatymo pataisą. Bet aš negaliu nepasakyti, kad aš esu įsitikinusi ir dalis kolegų buvo įsitikinę, jog tai rizikinga pataisa, manant, kad įvykus privatizavimui, gali nesuveikti ekonominiai svertai, ir mes galime nemažai prarasti. Todėl prašom apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. 4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo. Įstatymą sudaro 1 straipsnis. Prieš nori kalbėti A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tie, kurie svarstant prieš tai įstatymą sakė, kad tai niekuo nesusiję su privatizavimu, turėtų parausti, nes šio įstatymo pataisoje aiškiai matyti, kam tai daroma. Būtent šis įstatymas lemia, ar ši įmonė bus privatizuota, ar ne. Todėl nereikia kalbėti atitraukiant vieną įstatymą iš bendro konteksto. Kaip sako ponas J.Listavičius, reikia į viską žiūrėti kompleksiškai.
Manyčiau, kad priimant šį įstatymą nereikėtų taikyti šeimyninės rangos. Negalėčiau sutikti su kai kuriais kolegomis, kurie sakė, kad būtent privatizavimas sudarys naujų darbo vietų. Kol kas praktika Lietuvoje parodė, kad po privatizavimo dažniausiai darbo vietų sumažėdavo. Todėl, mielieji kolegos, ne tik savo vardu ir Socdemų frakcijos vardu galiu pasakyti, kad mes esame prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų baimės jausmas privatizuojant bet kokį objektą yra, o laivyną ypač, nes tai yra objektas, kurio įstatinis kapitalas yra mobilus ir gali būti dislokuojamas iš vienos vietos į kitą. Šis baimės jausmas mūsų nepaleido jau seniai. Mes daug darėme pasitarimų ir analizavom, kaip geriau spręsti klausimą – ar pasiliekant kontrolinį paketą, ar sprendžiant ekonominėmis priemonėmis. Iš tiesų, klausimas, ar pasilikti kontrolinį paketą, matyt, nėra lengvai sprendžiamas, nes yra viena labai svarbi priežastis, kuri neleidžia optimaliai šį klausimą išspręsti tokiu būdu – tai, kad valstybė yra nepajėgi kontroliuoti šių laivų komercinės veiklos toli nuo kranto. Būtent tai, matyt, yra ta priežastis, dėl ko kitose valstybėse šis klausimas neišsprendžiamas tokiu būdu.
Aš buvau užsakęs Seimo Informacijos analizės skyriuje specialią studiją, kurioje pateikiama informacija apie Europos valstybių laivybos kompanijas. Beveik išimtinai visos Vakarų Europos šalių laivybos kompanijos yra privačios ir jos nacionalinio laivyno klausimus, kad laivai būtų įregistruoti tose valstybėse, sprendžia ekonominėmis priemonėmis.
Būtent tokį klausimo sprendimą ir parengė Susisiekimo ministerija. Todėl šiandien kalbėti apie tai, kad tai yra neteisinga, mano manymu, būtų nereikalingas darbas. Reikia pritarti ir aš siūlau visiems vieningai balsuoti už šį įstatymą. Tuo labiau kad kalbėti apie konkretų įstatymą privatizuojant LISCO būtų labai nekonstruktyvu, nes mes turime ne vieną laivybos kompaniją. Mes turime kelias laivybos kompanijas, ir iš jų dvi, kurios…
PIRMININKAS. Laikas!
S.MALKEVIČIUS. …valstybinį kontrolinį akcijų paketą. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. A.Sakalas nori kalbėti prieš.
A.SAKALAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad dabar priimant šį įstatymą ir išaiškėjo, kodėl reikėjo ankstesnių įstatymų, ir nėra ko vynioti į vatą. Čia buvo kalbama apie šeimyninę rangą. Aš, kiek supratau ir pasitikslinau, šeimyninė ranga – tai Malkevičius senjoras ir Malkevičius junioras, kuris dirba ministerijoje. Aš manyčiau, kad ponui S.Malkevičiui tikrai reikėtų geriau patylėti ir bent jam pačiam nekalbėti, kad neatrodytų, kad čia iš tikrųjų yra šeimyninė ranga.
Pono S.Malkevičiaus argumentai iš viso yra stebinantys. Jis teigia, kad valstybė nepajėgi kontroliuoti, o koks nors pilietis Jonaitis arba, tarkim, Gaidjurgis bus pajėgus kontroliuoti. Sakykite, ar valstybė turi daugiau svertų, ar koks nors pilietis? Man regis, kad iš tikrųjų šis įstatymas yra nepriimtinas, ir jeigu jis priimamas, tai aš galėčiau paklausti paties jūsų Konservatorių partijos pirmininko žodžiais – kas gali paneigti, kad iš to jūs uždirbsite? (Balsas iš salės)
PIRMININKAS. R.Didžiokas nori kalbėti už.
R.DIDŽIOKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vėl norėčiau prašyti, kad grįžtume prie paties projekto esmės, ir noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes prašome panaikinti straipsnį, kuriuo buvo įpareigojama parengti specialiai vienai akcinei bendrovei įstatymą, kuris reglamentuotų jos veiklą po privatizavimo. Tai yra nekalbama apie tai, ar yra privatizuojama, ar neprivatizuojama, kalbama apie labai konkretų uždavinį. Tačiau aš įsitikinęs, kad tokio uždavinio negalima arba neįmanoma įvykdyti dėl šių motyvų.
Pirmiausia, manau, kad būtų nelogiška skirti vienai kompanijai specialų įstatymą dėl to, kad pagrindinė įstatymo paskirtis yra reglamentuoti tam tikrus visuomeninius santykius, bet ne konkretaus ūkio subjekto veiklą. Todėl specialiame įstatyme dėl LISCO veiklos po privatizavimo iš tikro būtų labai sunku nustatyti lengvatas ir veiklos reglamentavimo ypatumus, ir tai būtų parašyta tiktai šiai vienai įmonei. Mano nuomone, tai prieštarautų tiek teisės teorijos principams, tiek sąžiningos konkurencijos principams.
Turiu pasakyti, kad buvo du bandymai sukurti tokį įstatymą. Jie baigėsi nesėkmingai, nes tiek mūsų teisininkai, tiek konsultantai, kurie mus konsultavo tais klausimais, nepritarė šių įstatymų projektams. Todėl mes prašome išbraukti įpareigojimą ir kaip alternatyva buvo sukurtas įstatymų paketas, kuris reglamentuotų ne vien LISCO kompanijos, bet ir kitų laivybos kompanijų, registruotų Lietuvoje, veiklą, kaip jau minėjau, sudarant palankias jai ūkinės veiklos sąlygas. Todėl prašau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. S.Burbienė nori prieštarauti. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš mūsų praktikos mes jau žinome, kad, deja, kartais yra kuriami įstatymai ir vienai pakankamai svarbiai įmonei. Aš nemanau, kad laivyba iš tikrųjų yra paskutinė šaka Lietuvoje ir kad jai tokia galimybė negalima. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Prieš gerus metus buvo žadama laivybos koncepcija. Aš norėčiau priminti tai kolegoms, kurie labai entuziastingai tą idėją palaikė, ir, mano giliu įsitikinimu, tokia koncepcija kaip tik būtų sudėliojusi visus taškus ir būtų visiškai aišku, kokia yra perspektyva. Gal iš tiesų po to, kai koncepcija būtų priimta Seime, būtų užtekę ir įstatymo paketo, nebūtinai būtų reikėję kurti atskirą, tačiau situacija dabar yra tokia, kad nėra nei koncepcijos, nei kito būdo reguliuoti šį objektą po privatizavimo.
Be jokios abejonės, geriausias reguliavimo būdas yra daugiau kaip pusė akcijų valstybei. Tačiau galimas ir kitas atvejis, bet koks jis bus, mes nežinome, ir, mano giliu įsitikinimu, ta priemonė, kuri dabar yra priimta, t.y. Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, tikrai nebus pakankamai efektyvi, ir niekas negali garantuoti, kas vyks po to, kai šis privatizavimas įvyks. Man sunkiai suprantama (aš bent nematau akivaizdžių priežasčių), dėl ko taip pasikeitė kolegų klaipėdiečių nuomonė nuo pernai vasaros. Pernai vasarą jie buvo dideli ir atskiro įstatymo, ir laivybos koncepcijos patvirtinimo Seime entuziastai. Deja, dabar to nėra, ir lieka tik spėlioti priežastis.
PIRMININKAS. Ir J.Valatka.
J.VALATKA. Gerbiamieji kolegos, čia apsisprendimo ir ideologijos reikalas. Aš galėčiau jums priminti, kad švedai infrastruktūros objektų nenumato privatizuoti. Rudenį jie rengia savo specialią programą, pagal kurią bus numatyta, kad tuose objektuose vadovavimas, vadyba, menedžmentas (jeigu tarptautiniais žodžiais) bus susijęs, kiek įmanoma, su privačios verslininkystės principais ir tai galima daryti, ir visiškai nesvarbu, kieno rankose yra nuosavybė.
Tačiau kalbėti apie tai, kad prarandant nuosavybę bus galima daryti kokią nors įtaką valdymui ar išlaikyti nacionalinį laivyną, yra absurdas tiek teisine, tiek verslininkystės prasme. Nei auksinės akcijos, nei dar kokie nors užkeikimai nepadės valdyti nuosavybės teisę turinčio objekto. Todėl aš manau, kad šis įstatymas, apie kurį mes kalbame, nėra toks jau svarbus. Kalbėdamas prieš tą įstatymą noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai radikaliai pasikeitė kai kurių konservatorių mąstysena. Aš turiu omeny tuos, kurie manė, kad verta mūsų laivyne pasilikti kontrolinį akcijų paketą ir valdyti jį pagal paskutinius vadybos reikalavimus. Gaila, kad taip atsitiko. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime, ar priimame šį įstatymą. Balsuosime dėl Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo priėmimo. Dabar registruojamės.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
Balsuojam dėl įstatymo priėmimo.
Už – 41, prieš – 21, susilaikė 4. Specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas yra priimtas.
Protokolinis nutarimas dėl Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projekto Nr.P-1738 (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, šį darbotvarkės klausimą taip pat baigėme. Dabar minėtasis 1-7 darbotvarkės klausimas – Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.P-1738. Dėl jo svarstymo šios dienos darbotvarkėje kilo diskusijų, nes gautos Teisės departamento išvados, susijusios su vadinamuoju priedėliu, kuriame yra išvardinti įvairūs objektai. Gerbiamieji kolegos, ar mes svarstom šį įstatymo projektą šiandien, ar dar prašome komiteto padirbėti ir paieškoti tokių sprendimų, kurie nekeltų abejonių? Pone Katkau, aš žiūriu į jus, ar jūs galėtumėt sutikti savaitę paderinti šį įstatymo projektą ir ypač patį priedėlį bei jo statusą, nes dabar priedėlis pateiktas, kaip matome, Šaulių sąjungos atstovų. O tuo tarpu pats įstatymas numato, kad Vyriausybė taip pat turėtų sudaryti sąrašą objektų, kurie yra negrąžinami, nes jie priskirti švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams. Taigi bent jau iš pirmo žvilgsnio žiūrint gali susidaryti tokia situacija, kad mes patvirtinsime įstatymų sąrašą, o po to Vyriausybė nutars, kad kai kurie iš tų objektų negali būti grąžinami. Pone Katkau, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad per centrinį mikrofoną kalbėtumėt dėl vedimo tvarkos, ar mes tikrai šiandien…
J.A.KATKUS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš buvau išsigandęs, jūs pradžioje truputį savivaliavote, sakėte, kad reikia atidėti ir šiandien ne. Aš to nepatarčiau daryti.
PIRMININKAS. Aš siūlau apsispręsti, nes buvo siūlymas šiandien nepriiminėti šito įstatymo projekto.
J.A.KATKUS. O kas siūlė?
PIRMININKAS. Ponas J.Razma siūlė.
J.A.KATKUS. J.Razma – dar ne visas Seimas.
PIRMININKAS. Tokiu atveju turim apsispręsti, ar šiandien priiminėjam, ar ne.
J.A.KATKUS. Aš noriu paaiškinti vieną dalyką. Šaulių sąjunga turi 177 objektus. Ir niekas nepaneigs, kad tai nebuvo jų nuosavybė, pirkta už jų pinigus, surinktus iš žmonių ir labdaros. Šaulių sąjunga dabar pretenduoja į 28 objektus. Šiuos sąrašus mes pateikėm informacijai Seimo nariams. Tačiau iš tiesų jūs teisus, kad yra tame 28 objektų sąraše ir tokių, kurie tikrai negalėtų būti grąžinti. Pagal įstatymą negali būti grąžinti. Bet Šaulių sąjunga norėtų turėti tam tikruose rajonuose, kuriuose veikla yra gana sparčiai plėtojama (jie atlieka tam tikras valstybės deleguotas funkcijas, aš turiu omeny, kad Šaulių sąjungos rikiuotė “Šauliai” atlieka parengiamuosius darbus krašto apsaugos sistemoje, taip pat turi būti pasirašyta sutartis su Vidaus reikalų… palaikant tvarką), taigi norėtų turėti tuose rajonuose nors po vieną kambariuką arba tam tikrą patalpą. Tos patalpos iš dalies užimtos, kitos neužimtos, kiti kambariai, kuriuose niekas… kiti griūva ir t.t. Ji išvardijo 28 objektus. Jeigu ten yra kultūros įstaigos ar savivaldybės, aišku, ji nepretenduos į tai. Bet galėtų suteikti kokį nors paprastą namelį arba kokį nors kambarį, arba tam tikras patalpas, kur ji galėtų plėsti savo veiklą. Įstatyme ir yra numatyta. Aš tiesiog paskaitysiu. Yra išimtiniais atvejais, o tai yra 28 ar iš jų dar keletas, kai atkuriama grąžinant natūra Vyriausybės ir sąjungos susitarimu net Seimui pritarus. Aš nenorėčiau… Atsiprašau, aš dar nebaigiau. Aš nenorėčiau šiandien prieštarauti tam, kad galbūt galima dar pasvarstyti ir paaiškinti tai, ką aš sakiau, pasiaiškinti su Šaulių sąjunga, ko jie nori. Galima būtų dar savaitę pasvarstyti, jeigu yra toks Seimo narių nusiteikimas, būtų galima, aš nieko prieš, kad tai nebūtų vienvaldiškas posėdžio pirmininko pasakymas, kad šiandien atidedam.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, jeigu jūs supratote tai kaip mano vienvaldišką nuomonę. Tačiau aš klausiau, ar Seimas nepritartų tam, kas buvo siūloma, kad reikia atidėti šio įstatymo priėmimą šiek tiek vėlesniam laikui ypač todėl, kad pagal įstatymą, kaip numatyta 2 straipsnio antrosios dalies pirmajame punkte, Seimui patvirtinus priedėlį, kuris yra pridedamas, visas turtas, kuris įtrauktas į priedėlį, turi būti grąžinamas. Mes susiduriam su tiesiog loginiu prieštaravimu, kurį reikėtų išspręsti, nes 3 straipsnis numato, kad jeigu pastatai yra užimti ir naudojami visuomeniniais tikslais ir Vyriausybė pripažįsta, tai jie nėra grąžinami. O tuo tarpu į sąrašą įtraukti tie objektai, kurie turi tokį pobūdį. Todėl dar sykį siūlom bendru sutarimu pasiūlyti projekto rengėjams paderinti šį įstatymo projektą ir galbūt iš anksto paprašyti Vyriausybės išvadų dėl šio sąrašo.
Ačiū, gerbiamasis Katkau. Dar sykį raginu iš tikrųjų suderinti įstatymo projektą, kad nebūtų jame vidinio prieštaravimo ir kad pačiam… J.Razma nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.RAZMA. Aš manau, kad mes turim laikytis bendros nuostatos. Jeigu įstatymo įgyvendinimui reikia finansinių lėšų ar materialinių išteklių, o čia kalbama apie kompensavimą pinigais, akcijomis, ekvivalentine natūra, mes neturėtume priiminėti tokių įstatymų be Vyriausybės išvados. Todėl aš siūlyčiau į protokolą įrašyti, kad šį projektą svarstysim tik gavę Vyriausybės išvadą. Aš manau, kad yra galimybė priimti tą įstatymą tikrai su konkrečiu priedėliu, kuriame tikrai matytųsi, kas realiai grąžinama natūra, už ką numatoma kompensuoti, o ne nueiti lengvesniu keliu atsisakant priedėlio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti protokoliniam nutarimui, kurį pasiūlė kancleris J.Razma, ir paprašyti Vyriausybės išvadų dėl konkretaus sąrašo ir dėl visų kitų dalykų, susijusių su šiuo įstatymu, kuris tikrai reikalauja finansinių resursų? Sutariam, kad bendru sutarimu protokolinis nutarimas yra priimtas. 1-7 darbotvarkės klausimo šiandien nesvarstom. Jo svarstymo nepradėjome.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. balandžio mėn. veiklos ataskaitos” projektas Nr.P-1788(3*) (priėmimas)
1-8 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. balandžio mėn. veiklos ataskaitos” projektas Nr.P-1788(4). Priėmimas. Pranešėjas – Ž.Jackūnas. Prašom.
Ž.J.JACKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, priimti teikiama ketvirtoji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 m. balandžio mėn. veiklos ataskaitos” projekto redakcija yra šiek tiek patikslinta atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pakoreguotas trečiasis nutarimo straipsnis, kurio ankstesnėje redakcijoje buvę žodžiai “Vyriausybei, ministerijoms atsakingos žinybos” departamento siūlymu pakeisti žodžiais “Vyriausybės įstaigos”. Nežinau kodėl, šiandien man net pačiam sunku pasakyti, neatsižvelgta į kitą Teisės departamento siūlymą – būtent 5 straipsnyje išskirti dvi dalis ir jas pažymėti arabiškais skaitmenimis. Man atrodo, tai tikrai nedidelė procedūra, mes tai galime padaryti.
Noriu priminti, kad svarstymo metu kolega J.Listavičius siūlė, kad 4 straipsnyje, kuriame kalbama apie televizijos laidos “Mūsų kalba” atnaujinimą, būtų numatytos lėšos, kurių reikia šiai laidai rengti.
Turiu pasakyti, kad nuostata liko nepakeista. Pirmiausia turiu galvoje tą aplinkybę, kad Nacionalinis radijas ir televizija yra biudžetinė institucija, gavusi šiemet iš mūsų biudžeto per 38 mln. litų. Žinoma, tokiai savaitinei ar retesnei laidai rengti čia didelių išlaidų nereikės. Mes tai pastvarstę nutarėme pasilikti prie senesnio varianto. Bent anksčiau ji tikrai nebuvo kaip nors ypatingai finansuojama. Ji visada būdavo finansuojama iš tų lėšų, kurias skirdavo Seimas Nacionaliniam radijui ir televizijai.
Turėdamas visa tai galvoje, kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, priimti šį mūsų nutarimą, kuris galbūt padės kelti mūsų kalbos kultūrą.
PIRMININKAS. Taigi pradedame šio nutarimo priėmimo procedūrą. Ar galime kalbėti iš karto dėl viso nutarimo? Ne. Dėl atskirų straipsnių. Dėl 1 straipsnio – L.Sabutis. Ne.
L.SABUTIS. Dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio taip pat niekas nenori kalbėti? J.Razma nori kalbėti dėl 2 straipsnio. Prašom.
J.RAZMA. Jeigu jau rašytume, kad Seimo valdybai, tai Seimas, matyt, jai turėtų pavesti. Tačiau yra Seimo institucija jam atskaitinga. Be to, ar tokį punktą apskritai verta į nutarimą rašyti, jis toks jau labai trivialaus turinio. Suprantama, valdyba gali apsvarstyti tuos klausimus arba kaip autorius siūlau taisyti “pavesti”, o ne “pasiūlyti”.
Ž.J.JACKŪNAS. Sutikčiau su kolega dėl “pavesti”. Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš tiesų pageidavo ir yra linkusi mums padėti ir čia, Seime, tobulinti savo kalbos kultūrą. Tai toks gražus palinkėjimas mums, manau, tikrai būtų…
PIRMININKAS. Taigi redaguojame straipsnį, bet J.Razma atsisako siūlyti jį išbraukti. 2 straipsnį priimame paredagavę.
3 straipsnis. Norėjo L.Sabutis kalbėti. Paspauskite mygtuką, jeigu dar norite kalbėti. L.Sabutis – dėl 3 straipsnio. Prašom.
L.SABUTIS. Dėkoju. Aš svarstymo metu ir pateikimo metu sakiau, kad 3 straipsnis kelia abejonių, nes dabar yra suredaguota, jog Vyriausybė turi pasirūpinti, kad visose Vyriausybės įstaigose. Šiaip pagal Vyriausybės įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą ir kitus teisės aktus yra Vyriausybės įstaigos ir yra įstaigos prie ministerijų, bet jas taip pat steigia Vyriausybė. Šiuo atveju visiškai… Na, žinoma, galima sakyti, kad ir ministerijos tam tikra prasme yra vykdomosios valdžios institucijos, atskaitingos Vyriausybei, bet šiuo atveju mes susiauriname tik iki įstaigų. Man atrodo, kad čia nevisiškai yra tikslu. Mes tada kalbėjome, kad tokios įstaigos kaip apskričių administracijos taip pat turėtų būti atskaitingos Vyriausybei. Bet šiuo atveju čia visiškai nepakliūva į šią sąvoką, todėl redakcija čia turėtų būti kita.
Man atrodo, ir antroji redakcija, kad reikia įsteigti etatus, o ne tvarkyti kalbą taip, kaip reikalauja Kalbos komisija ir t.t., yra ydinga. Etatų įsteigimas tai būtų pinigų švaistymasis ir nereikalingas biurokratinio aparato išpūtimas. Dėl to aš nepritariu tokiam straipsniui.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti dėl 3 straipsnio? Prašom, pranešėjau, jūsų nuomonė dėl 3 straipsnio.
Ž.J.JACKŪNAS. Mes jį truputį redagavome atsižvelgdami ir į kolegos L.Sabučio siūlymus, ir į Teisės departamento, kuris ankstesnę formuluotę, kuri, mano galva, irgi buvo priimtina, kažkodėl siūlė keisti į tokią, kokia yra dabar įrašyta. Esą minimos Vyriausybei, ministerijoms atskaitingos žinybos yra nevisiškai aiškios, neaišku, kas yra, nes pagal Vyriausybės įstatymą Vyriausybė steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas, departamentus, kontrolės ir apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir t.t. Čia yra gana platus ratas, tai ar būtų prasminga dar čia išplėsti.
Kitas dalykas dėl kalbos tvarkytojo etato. Aš nemanau, kad toks parašymas iš karto suponuoja, kad tie etatai bus tik formaliai steigiami, jose nebus… (Balsas salėje. Kur dingo ministerijos?) Ministerijos irgi yra iš esmės Vyriausybės institucijos. (Balsas salėje. Ne.) Aš noriu pasakyti, kad daryti tokią prielaidą, kad etatai bus įsteigti vien tiktai tam, kad nebūtų įsteigti darbuotojai… manau, iš tiesų nelabai korektiška. Jeigu kolega taip mano, gal iš tiesų kitą kartą padiskutavus priimčiau argumentą, kodėl reikia būtinai keisti šių etatų…
PIRMININKAS. J.Razma dėl šio straipsnio dar nori kalbėti. Prašom.
J.RAZMA. Iš tiesų čia nenorminio pobūdžio dokumentas. Turbūt mums jį priėmus būtų galima dar paredaguoti. Jeigu autorius sutiktų paredaguoti ne tai, kad būtų steigiami etatai, o kad visi vyriausybinių institucijų dokumentai, oficialūs raštai būtų peržiūrimi tų institucijų kalbos tvarkytojų, redaktorių. Tai paredaguoti.
Ž.J.JACKŪNAS. Aš visiškai sutikčiau, jeigu taip. Manau, tai esmės nekeičia, jeigu manoma, kad tai korektiškiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kokios redakcijos 3 straipsnis dabar turi būti priimtas? Ką mes įsivaizduojame? Siūlyti Vyriausybei pasirūpinti, kad visose ministerijose ir departamentuose priimami teisės aktai būtų redaguojami kalbos tvarkytojų, redaktorių, taip?
Ž.J.JACKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Tokio pobūdžio 3 straipsnis?
Ž.J.JACKŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime tokį priimti? (Balsai salėje) Siūloma papildyti taip pat žodžiu “įstaigose”. “Ministerijose, departamentuose ir įstaigose”, taip? Tai sutarėme. Dėl 3 straipsnio yra sutarta.
Toliau dėl 4 ir 5 straipsnių taip pat yra sutariama. (Balsai salėje) Ne. Dėl 5 straipsnio nori kalbėti J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. 5 straipsnio paskutinis sakinys “Prašyti Vyriausybės 2000-ųjų metų biudžete”. Jeigu jau Vyriausybę prašom, tai valstybės biudžete, juo labiau kad ir Teisės departamentas yra pateikęs tokį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Valstybės biudžete siūloma, taip? Įrašyti “valstybės biudžete”. (Balsai salėje) Sutarta, kad rašome “valstybės biudžete”.
Gerbiamieji kolegos, mes jau nukrypome nuo savo Statuto reikalavimų, pradedame redaguoti tekstą. Na, bet tai yra nutarimas, kuriuo siūloma daugiau atsižvelgti į mūsų pageidavimus. Suredagavus šio nutarimo visus straipsnius, ar galime priimti šį nutarimą? Galime priimti.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimame šį nutarimą. Balsuosim dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. rugsėjo–1999 metų balandžio mėnesio veiklos ataskaitos” priėmimo. Prašom registruotis. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad minėtas nutarimas būtų priimtas, balsuoja už. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Už – 42, prieš – 0, susilaikė 1, taigi minėtas Seimo nutarimas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1763(3*) (priėmimas)
Darbotvarkės 9 klausimas – Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.P-1763(3). Priėmimas. Pranešėjas – A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šį įstatymą jau svarstėme, jis buvo paskelbtas spaudoje, taip pat jis buvo du ar tris kartus svarstytas komitete. Komiteto išvada yra labai aiški. Yra vienbalsiai pritarta: 9 balsavo už, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Todėl aš siūlyčiau pradėti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra gauta jokių naujų pasiūlymų ir pataisų, todėl aš siūlyčiau priimti be didelių diskusijų. Taigi 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniai. 5 straipsnis gali būti… Dėl kurio straipsnio? Dėl 5 straipsnio J.Razma, taip? Dėl 1 straipsnio. J.Razma dėl 1 straipsnio. Prašom.
J.RAZMA. Kad pranešėjas nesupyktų ant manęs, nes aš jau dėl antrojo projekto turiu pastabų, noriu pasakyti, kad pritariu absoliučiai visiems likusiems straipsniams, išskyrus 1 straipsnį. O 1 straipsnio negaliu pritarti antrajai ir trečiajai dalims. Jos turėtų būti ne šio įstatymo turinyje, kuriame kalbama, kaip priimama į darbą valstybės tarnyboje. Tai turėtų būti Valstybės tarnybos įstatymo turinyje. Dabar, kai mes dar nesame priėmę ano įstatymo ir nelabai aišku, ką apims ta valstybės tarnyba, numatyti šiame įstatyme visiems privalomą karo tarnybos atlikimo būtinybę, manau, būtų per anksti. Aš gal kaip kompromisą siūlyčiau, jeigu neplanuojame šiandien viso įstatymo baigti priimti, tai gal šį straipsnį atidėtume ir… O gal autorius sutiktų antrąją ir trečiąją dalis iš čia išbraukti ir palikti kitiems įstatymams, būtent Policijos įstatymui, Valstybės tarnybos įstatymui, nes ten turi būti reikalavimai priimamiems asmenims, o ne šiame įstatyme?
PIRMININKAS. L.Sabutis nori kalbėti už. Prašom.
L.SABUTIS. Aš noriu kalbėti už tiek, kiek pasakė gerbiamasis J.Razma, ir kartu pasiūlyti, kad čia nenurodyta, nuo kokio laiko neatlikęs karo tarnybos. Mes dabar tvarkydami Valstybės tarnybos įstatymą esame susidūrę su šiais reikalavimais, kurie yra įrašyti būtent šitaip 1 straipsnyje. Siūlyčiau, jeigu bus galų gale balsuojama, kad Seimas leistų mums su gerbiamuoju A.Katkumi dar suderinti dabar jau turimą antrąjį projektą su Valstybės tarnybos reikalavimais. Iš esmės aš pritariu tokiai nuostatai, bet ne tokiai redakcijai.
PIRMININKAS. Ponas A.Katkus. Prašom. Jūsų nuomonė.
J.A.KATKUS. Atsiliepiu į pono J.Razmos pasakymą. Aš niekada nepykstu, jeigu yra protingi siūlymai, ir juos priimu. Šiuo atveju, manyčiau, keitimo tikrai negalima daryti ir su šiuo siūlymu sutikti. Turi būti tam tikra tvarka. Žmonės, kurie išsisukinėja ir visokiais būdais neatlieka karo prievolės, eina ir tarnauja taip pat kokiu nors būdu kitose institucijose. Jeigu reikia į Savivaldybių ir dar į kitus įstatymus įrašyti, tai jūs galite šias nuostatas įsirašyti. Tai niekam nepakenks. Aš siūlau priimti, galbūt dar kas nors galės kalbėti, taip, kaip yra, ir šiandien priimti visą įstatymą.
PIRMININKAS. Č.Stankevičius dar nori tarti žodį. Prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. Man regis, kad šio įstatymo kitų straipsnių pakeitimai numato plačias galimybes pačios tarnybos atlikimo, tarp jų, pavyzdžiui, tarnaujantiems policijoje atlikti karo tarnybą tarnybos policijoje metu. Todėl visam kontekste, man atrodo, 1 straipsnis nėra problemą keliantis.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimame 1 straipsnį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už. Vyksta balsavimas.
Už – 38, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi 1 straipsnis priimtas. A.Katkus prideda savo balsą. 39 – už. Taigi 1 straipsnis yra priimtas.
Toliau 2 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra? 2 straipsnį galime priimti ir priimame.
3 straipsnį taip pat galime priimti ir priimame.
4 straipsnis.
J.A.KATKUS. Teisės departamentas siūlė išbraukti žodį “pagrindinis” 6 straipsnio pakeitimo antrojoje dalyje.
PIRMININKAS. Taip, taip.
J.A.KATKUS. Aš priimu. Išbraukti žodį “pagrindinis”.
PIRMININKAS. Teisės departamentas siūlo žodį “pagrindinis” keisti kitais žodžiais “didžiausią tiražą turintis miesto ar rajono laikraštis”.
J.A.KATKUS. Ne, galbūt tiesiog.
PIRMININKAS. Tiesiog išbraukiame.
J.A.KATKUS. “…šaukimo lapeliai ir paskelbus miesto ir rajono laikraštyje.”
PIRMININKAS. Gerai. Yra siūloma išbraukti žodį “pagrindiniame” ir visi su tuo sutinka. Ir su šia pataisa 4 straipsnį galime priimti ir priimame.
Toliau 5 straipsnis priimamas.
6 straipsnis. Taip pat priimamas.
7 straipsnis. Taip pat priimamas.
8 straipsnis. Taip pat priimamas.
9 straipsnis. Taip pat priimamas.
10 straipsnis. Taip pat priimamas.
Gerbiamieji kolegos, aš pavargau vardyti visus straipsnius. Norėčiau paklausti, ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors straipsnio šiame įstatymo projekte? Nėra norinčių kalbėti. Taigi įstatymą pastraipsniui priėmėme.
Gerbiamieji, prašom kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Keturi – už, keturi – prieš. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projekto nuostatomis karo prievolei suteikiama svarbi reikšmė tolesniame karo prievolininko darbe ir gyvenime. Įstatymo projekte nurodoma pagrindinės vartojamos sąvokos, šaukimo organizavimo tvarka, privalomosios pradinės karo (alternatyviosios) krašto apsaugos tarnybos atidėjimas bei vykdymui pasirengimas, šaukimo finansavimas, privalomosios pradinės karo tarnybos eiga, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pasirinkimo tvarka ir vykdymas, karių apsirūpinimas, garantijos ir kitos nuostatos. Įstatymo nuostatų įgyvendinimas sudarys geresnes sąlygas Lietuvos Respublikos piliečiams ne tik atlikti karo prievolę, bet ir tvarkyti savo reikalus po karo tarnybos arba jos neatlikusiems. Pritariu įstatymo projektui ir kviečiu balsuoti teigiamai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir A.Kašėta.
A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, krašto apsaugos reorganizavimas turbūt yra viena iš tų sričių, kurioje bene sėkmingiausiai vyksta reformos, tiek sparčiai, tiek kokybiškai ir yra teigiamų rezultatų. Manau, kad šis įstatymas taip pat ženkliai prisidės prie tų reformų. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių.
Balsuojame dėl Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, kažkas turi galimybę prarasti mobilųjį telefoną. (Balsai salėje)
Už įstatymą balsavo 46, prieš – 1, susilaikė 1. Karo prievolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1859* (svarstymas ir priėmimas)
Toliau 1-10 darbotvarkės klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1859. Svarstymas. Pranešėjas, kalbėsiantis pagrindinio komiteto vardu, A.Stasiulevičius. Prašom.
A.H.STASIULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė įstatymo projektą dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir siūlo pritarti šitam projektui po svarstymo dėl šių priežasčių. Kaip žinote, šio projekto tikslas buvo pakeisti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įsigaliojimo datą – vietoj šių metų liepos 1 d. parašyti “2000 m. balandžio 1 d.” Tai padaryti buvo būtina, nes 1999 m. valstybės biudžete nebuvo skirtos būtinos šiam įstatymui įgyvendinti lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija iki šių metų balandžio 1 d. turėjo pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl lėšų poreikio šiam įstatymui įgyvendinti. Pagal gautus duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu šio įstatymo įsigaliojimo laiką buvo pasiūlyta nukelti į 2000 m.
Noriu paminėti, kad komitetas paprašė papildomos informacijos apie lėšų poreikį, tą informaciją išanalizavo ir priėjo tokios pačios išvados, kad reikia keisti įsigaliojimo datą. Jokių valstybės institucijų ar savivaldybių pasiūlymų, pataisų, pastabų šiam projektui negauta, asmenų, turinčių įstatymo leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų taip pat nėra, papildomų komitetų pasiūlymų ir pataisų nėra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė šiam projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pataisų, kaip minėta, taip pat nėra. Ar galėtume pritarti? J.Razma nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. J.Razma. Dėl balsavimo motyvų, ar pritariam šiam įstatymo projektui po svarstymo.
J.RAZMA. Aš pasisakau už tai, kad neišvengiamai reikia pritarti, nors, matyt, daug kas neturim entuziazmo priimti tokius įstatymus. Mieliau būtume džiaugęsi, jeigu jis būtų galėjęs pradėti gyvuoti, tačiau, aišku, yra taip, kaip yra. Žinoma, naujasis vidaus reikalų ministras turi galimybę įvertinti sau pavaldžių tarnybų veiklą, ar viskas buvo padaryta, kad būtų galima įgyvendinti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Kartu aš norėčiau paprašyti, kad posėdžio pirmininkas, kuris yra ir Seimo Pirmininkas, sutiktų teikti priimti šitą projektą ypatingos skubos tvarka, nes mes ir taip turim daug projektų, kuriuos turime priimti per mūsų neilgą likusį laikotarpį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tą patį galvojau padaryti. Ar norėtų ministras Č.Blažys tarti žodį? Ne. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Tik vienas straipsnis. Galim pritarti. Ar galim iš karto formaliai pritarti ypatingai skubai ir daryti priėmimą? Taip pat galim.
Gerbiamieji kolegos, pradedam priėmimo procedūrą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Registruojamės ir balsuosime dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.
Už – 38, prieš – nė vienas, susilaikė 3. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.
Pertrauka iki 12.10 val.
Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.P-1728 (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Pradedame 1-11a darbotvarkės klausimą – Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-1728. Svarstymo stadija. Po to kalbėsim apie lydintį įstatymą. Dabar pradedame pagrindinio įstatymo projekto svarstymą. Pagrindinio komiteto vardu kalbės komiteto pirmininkė B.Visokavičienė. Prašom.
B.T.VISOKAVIČIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiam įstatymo projektui buvo paskirti trys papildomi komitetai: Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių. Visi papildomi komitetai siūlė grąžinti tobulinti įstatymo projektą.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, bendru sutarimu taip pat siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą dėl šių priežasčių. Visų pirma reikia nustatyti socialinio būsto formavimo principus ir paramos formas, susieti jas su pajamomis. Kompensavimas turėtų priklausyti nuo pajamų ir būti diferencijuotas, kaip, pavyzdžiui, yra diferencijuojama kompensuojant už šildymą, karštą vandenį ir šaltą vandenį. Tokios priklausomybės nebuvimas iš tikrųjų būtų per daug didelis išlaidavimas. Kartu mes siūlome įpareigoti žmones, siekiančius valstybės paramos, kad jiems būtų kompensuojama už nuompinigius gyvenant socialiniame būste, deklaruoti pajamas ir turtą. Mes siūlome, kad vis šitie žmonės deklaruotų turtą ir pajamas.
Komiteto sprendimas, priimtas bendru sutarimu, grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti įpareigoja iniciatorius iki šių metų rugpjūčio 31 d. nustatyti savivaldybių socialinio būsto formavimo principus, kaip minėjau, nustatyti savivaldybių socialinio būsto nuomos mokesčio nustatymo principus, išryškinti atskirų asmenų kategorijų prioritetus gauti paramą vienokiai ar kitokiai būsto formai, nurodant konkrečias asmenų, turinčių teisę į visišką paskolų, palūkanų ar draudimo įmokų dengimą pagal šį įstatymą, kategorijas. Iniciatoriai taip pat įpareigojami nustatyti maksimalius subsidijų dydžius paskolų palūkanų ir draudimo įmokų daliai padengti ir asmenų, turinčių teisę į šią paramos formą, kategorijas, taip pat nustatyti tiesioginio būsto nuompinigių kompensavimo dydžio priklausomybę nuo šeimos pajamų.
Padirbėti turės dar ne viena ministerija, ne tik Aplinkos apsaugos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Numatant valstybės lėšas būtina įvertinti galimybes pasinaudoti įvairiais fondais. Socialinis būstas yra labai patrauklus. Pavyzdžiui, Socialinio vystymo fondas turi dalyvauti tokioje programoje bei prisidėti savo lėšomis. Ar tai bus donorai, ar tai bus ilgalaikės paskolos – vis tiek tai sumažintų labai didelę valstybės biudžeto naštą. Taip pat siūlyti iniciatoriams įvertinti nuostatų dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo reglamentavimą šiame įstatymo projekte atsižvelgiant į 1999 m. birželio 2 d. Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės parengtus pasiūlymus dėl Butų privatizavimo įstatymo. Beje, čia keičiamo įstatymo pavadinimas yra toks, o naujai priimtas įstatymas įgis visiškai kitą pavadinimą, būtent Valstybės ir savivaldybių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Jo įgyvendinimas numatytas 2000 m. Taigi jau svarstydami 2000 m. valstybės biudžetą, mes turėtume žinoti, kiek lėšų bus pritraukiama iš šalies, kiek lėšų reikės skirti iš valstybės biudžeto ir ką sau galime leisti 2000 m. ir t.t. Dar maždaug trejiems metams į priekį turėtų būti sudaryta tokia programa. Todėl taip pat siūloma iniciatoriams pateikti visus alternatyvus finansavimo šaltinius savivaldybių socialiniam būstui plėtoti. Kviečiu Seimą pritarti pagrindinio komiteto išvadai ir grąžinti iniciatoriams šį įstatymo projektą tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Papildomi komitetai – Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat yra svarstę šį įstatymo projektą, tačiau mes turėtume dabar apsispręsti, kaip numatyta Statute, dėl pagrindinio komiteto išvados, dėl siūlymo grąžinti įstatymo projektą tobulinti. Analogišką išvadą, kiek aš mačiau komitetų sprendimus, yra padaręs ir Ekonomikos komitetas. Taigi dabar turime apsispręsti dėl pagrindinio komiteto siūlymo.
L.Sabutis – dėl balsavimo motyvų. Prašom.
L.SABUTIS. Gal ir dėl motyvų, gal ir dėl to, ką jūs pasakėte. Iš tikrųjų mes matėme kitą galimybę, kad būtų sudaryta darbo grupė, tam projekto parengimui, redagavimui vadovautų komitetas, bet jeigu pagrindinis komitetas nusprendė grąžinti, irgi yra priimtinas variantas, bet išties atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis gali sugrįžti ne kažin kiek pagerėjęs. Todėl reikia nuolatinės, sakyčiau (gal čia irgi atvirkščiai, kaip čia sakoma), paramos. Mums atrodo, kad šiandien negalima ir nereikia kalbėti apie apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, o išties apie paramą žmonėms, kurie nori turėti gyvenamąjį būstą. Todėl tokios mūsų pastabos buvo pateiktos ir mes taip pat manome, kad prie šio įstatymo labai rimtai reikia padirbėti derinant su kitais jau svarstomais įstatymais.
PIRMININKAS. Tai visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Ar viceministras ponas P.Juškevičius norėtų tarti žodį? Ne.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti įstatymą iniciatoriams tobulinti? Galime pritarti ir pritariame. Šį klausimą išsprendėme.
Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.P-1729(2*) (svarstymas)
Toliau lydintis įstatymo projektas 1-11b – Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėja turėtų būti E.Kunevičienė. J.Listavičius. Prašom. Įstatymo projekto registracijos Nr.P-1729.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, su Lietuvos Respublikos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis yra susijusios ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo nuostatos. Vyriausybė pateikė įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo. Darbo grupė ir komitetas svarstė šį projektą ir šiek tiek jį patikslino, nes Vyriausybės pateiktame projekte buvo nurodyta, kad šio įstatymo 1, 2 priedėlyje neišvardyti Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę deklaruoti turtą ir pajamas, jei reikalavimas deklaruoti nustatytas kituose įstatymuose. Taigi šiuo atveju neturi teisės ar tiesiog deklaruoja, nors būtų galima užrašyti, kad ir privalo deklaruoti, nes įstatymus privalo vykdyti. Todėl pakeitus žodžius “turi teisę deklaruoti” į “deklaruoja” buvo parengtas antrasis šio įstatymo projekto variantas ir jis čia yra pateiktas. Komitetas jam pritarė ir siūlo pritarti šio įstatymo projekto antrajam variantui po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jokių kitų pasiūlymų nėra gauta. Jokių pastabų, kurioms nebuvo pritarta komitete, taip pat nėra.
Dėl balsavimo motyvų – J.Razma. Prašom. Ar pritariame po svarstymo?
J.RAZMA. Iš tiesų šis projektas yra pakankamai universalaus pobūdžio, nors yra kaip lydintis mūsų grąžintam tobulinti projektui. Aš, visiškai pritardamas jo turiniui, dar kartą ryžčiausi prašyti pirmininką pasiūlyti jį priimti ypatingos skubos tvarka, nes iš tiesų jis labai paprastas ir gal nevertėtų mums dar kartą jį įrašyti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ir E.Kunevičienė. Prašom.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlau balsuoti po svarstymo dėl ypatingos skubos tvarkos. Nežinau, ar čia reikia tos skubos? Juk spėsime priimti, ar ketvirtadienį, ar antradienį, nes deklaravimas iki gegužės 1 d. už praėjusius metus, o dabar kitais metais. Taigi čia viskas vyksta normaliai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra diskusijos dėl to, ar reikia pritarti po svarstymo. Visi vieningai tam pritaria. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime ir pritariame.
Dėl ypatingos skubos aš girdžiu įvairių abejonių. Gal iš tikrųjų mes tada palikime kitai savaitei. Čia nesukels didelių problemų normalia tvarka jį priimti. Taigi po svarstymo pritariame šiam įstatymo projektui ir šį darbotvarkės klausimą baigiame.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl svarbiausiųjų nacionalinių išteklių tausojimo ir apsaugos programos patvirtinimo” projektas Nr.P-1795 (svarstymas)
Toliau 1-12 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo “Dėl svarbiausiųjų nacionalinių išteklių tausojimo ir apsaugos programos patvirtinimo” projektas Nr.P-1795. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Pranešėjas – A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu turbūt nuo paties svarbiausio – mūsų komiteto išvada yra grąžinti Seimo nutarimo “Dėl svarbiausiųjų nacionalinių išteklių tausojimo ir apsaugos programos patvirtinimo” projektą su priedais iniciatoriams patobulinti ir štai dėl kokių priežasčių. Pirmiausia tokią pat nuomonę mums pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir turbūt gerbiamasis pirmininkas ją turi. Ši programa yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsniu, t.y. įeina į visą kompleksą programų, kurios yra rengiamos Krašto apsaugos ministerijos pageidavimu. Aš neprisimenu dabar (galbūt ir buvo) nė vienos programos, kuri būtų svarstoma Seime remiantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsniu.
Dabar aiškinamajame rašte, aišku, yra parašyta daug tiesos dėl to, kad mes turime tausoti svarbiausius nacionalinius išteklius, užtikrinti gyvybines valstybės funkcijas ir t.t., tačiau šios programos rengėjas buvo tiktai Geografijos institutas. Aš norėčiau pasakyti, kad, matyt, jeigu yra rengiama programa pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, į šios programos rengimą turėjo būti įtraukta ir iš Krašto apsaugos ministerijos ar dar kokios nors struktūros.
Drįstu pasakyti, kad ši programa yra daugiau aprašomojo pobūdžio negu programinio pobūdžio. Sakykim, toks teiginys, kad mums reikia ieškoti karinių, strateginių žaliavų,tai nėra įvardijamos kokios nors karinės, strateginės žaliavos. Kai kalbama apie sunkiųjų vertingų mineralų išteklius ir aiškinama, kad tonoje uolienos yra 0,59 gramai aukso, įsivaizduokite, jeigu mes norime gauti kilogramą aukso, turėsime perversti visas pietryčių aukštumas, sugadinti kraštovaizdį ir tai jau neatitiks nacionalinio saugumo pagrindų.
Toliau nenorėdamas gilintis į kitas siūlomas priemones (kai kurios iš jų išties yra abejotinos), norėčiau taip pat labai trumpai sustoti prie projekto priedų, kur siūlomas lėšų poreikis svarbiausio nacionalinio (…) apsaugos programos priemonėms 2000–2002 metais įgyvendinti. Sakykim, per trejus metus tai nėra labai didelės sumos, iš viso apie 350 tūkst., bet taip pat yra numatoma naudoti iš biudžeto… Čia yra tokių straipsnių, kurie visiškai nereikalauja jokio finansavimo, norint įgyvendinti tas priemones. Pavyzdžiui, parengti teisės aktus, reglamentuojančius miškų plėtrą. Tai yra Miškų įstatymo sudedamoji dalis, ir atskirai rengti teisės aktų nereikia.
Parengti ilgalaikį paviršinių nuotėkų reguliavimo plėtros planą. Kai pas mus einama į privačią nuosavybę, toks planas atsiranda iš poreikio plėtoti ekonominius santykius. Tai yra labai diskutuotina ir mums reikia daugiau reguliuoti paviršinį nuotėkį. Čia dar yra tokie klausimai, dėl kurių mums reikia labai diskutuoti.
Parengti rekreacinių išteklių naudojimo privačiose teritorijose rekomendacijas yra Aplinkos ministerijos prerogatyva, ir rengdami naują Miškų įstatymo projektą mes tą padarysime. Aš pasakiau ne visas pastabas, kurios buvo išsakytos komitete. Prelegentai sutiko su mūsų pastabomis. Manau, tai yra teisinga, ir siūlau Seimui pritarti mūsų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas vėl siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Diskusija nerengiama ir kitų komitetų išvados nėra klausomos. Pagrindinis komitetas taip yra nutaręs, todėl galima diskutuoti tik dėl šio siūlymo.
J.Šimėnas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Aš pritariu komiteto siūlymui grąžinti. Tik vienas dalykas – neaišku, kas bus, kai patobulins? Nagrinėjau šį dokumentą, ir nuo pat pradžių yra keblumų. Pavyzdžiui, pabrėžti, kas yra tie nacionaliniai ištekliai? Ar kalbama tik apie gamtos išteklius, ar apie visus nacionalinius išteklius? Jeigu programa rengiama, kad būtų saugomi visi nacionaliniai ištekliai, tai pirmiausia mes turime žiūrėti į žmones, žmonių išsaugojimą, kaip žmonių… yra žmogiškieji resursai, žmonių resursai. Pagrindinis dalykas – žmogaus išsaugojimas, kultūros paveldo išsaugojimas ir visa kita. Ši programa daugiausia buvo orientuota į gamtinių išteklių išsaugojimą, bet ji neapibrėžia to, ko norėta toje programoje (…) kurie jau padaryti. Todėl visiškai pritardamas, jog programa neatitinka jos pavadinimo, neatitinka tikslų, manau, kad ji turi būti grąžinta Vyriausybei ar perdaryti, ar dar reikėtų kažką padaryti, bet tokia ji negera.
PIRMININKAS. Ir A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų aš, neturėdamas daugiau ką pridurti prie to, kas pasakyta, norėčiau palinkėti, kad tokia programa būtų labai rimtai parengta, apimant ir naftos išteklius, ir jų apsaugą. Aš to linkiu ir tikiuosi, kad tai bus padaryta neužilgo.
PIRMININKAS. Taigi tuo ir baigiame kalbas. Ar norėtų Vyriausybės vardu kalbėti? Ne. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? Galime. Pritariame komiteto siūlymui grąžinti šį nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” priedėlio” pakeitimo” projektas Nr.P-1864(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl Seimo nutarimo “Dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo” priedėlio” pakeitimo” projektas Nr.P-1864(3). Svarstymas. Pranešėjas – A.Stasiškis. A.Katkus vietoj A.Stasiškio? Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis pakeitimas yra susijęs su Seimo statuto pakeitimu. Siūloma vietoj Statuto 76 ir 78 straipsnių įrašyti 71 ir 74 straipsnius, nes keitėsi Statutas, keitėsi jų numeriai, visas kitas turinys lieka tas pats. Ačiū už pritarimą.
PIRMININKAS. J.Listavičius nori su jumis diskutuoti. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nėra čia ko diskutuoti, ir aš nesiruošiu diskutuoti. Aš noriu paprašyti, kad jis būtų dabar priimtas ypatingos skubos tvarka, ir viskas. Mes jį užbaigtume. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam nutarimo projektui? Galime. Ar galime šiandien priiminėti? (Balsai salėje) Girdžiu daugiau balsų, kurie sako, kad galima. K.Kuzminskas nori kalbėti dėl vedimo tvarkos ar dėl…
K.KUZMINSKAS. Ne, dėl balsavimo motyvų, kad galima priimti šiandien.
PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimą. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Aš siūlau, kad Seimas šiandien apsispręstų ir balsuotų už jo priėmimą, nes pataisų ir svarstymo metu niekas nepasakė, ir tikriausiai priėmimo metu jų nebus daug. Todėl galime šiandien priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų svarstome labai formalias pataisas, kurios susijusios su jau padarytomis kitomis pataisomis. Bendru sutarimu pradėjome priėmimą. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigėsi. Dabar registruojamės ir apsispręsime balsuodami, ar priimame šį nutarimą. Po to – rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 ir rezervinis 2 klausimai. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Už balsavo 46, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 3, taigi minėtas Seimo nutarimas yra priimtas.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje” projektas Nr.P-1857(2) (svarstymas)
Dabar rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje” projektas Nr.1757. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu – R.Zuoza.
R.ZUOZA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateiktas antrasis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje” variantas.
Iš tiesų į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją kreipėsi net 63 jaunimo organizacijos, kurios, atsižvelgdamos į jaunimo organizacijų kreipimąsi, Baltijos jaunimo forumo rekomendacijas, siūlė 2000-uosius – naujojo amžiaus ir naujojo tūkstantmečio metus paskelbti Jaunimo metais Lietuvoje.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu, svarstė šį nutarimo projektą, kuris jau buvo pateiktas antrojo varianto pavidalu, ir iš esmės pritarė šiam Seimo nutarimo projektui. Reikėtų pabrėžti, kad būtų labai simboliška ir prasminga 2000 metus paskelbti Jaunimo metais Lietuvoje, nes mes jau turbūt esame politiškai apsisprendę kiekvienus metus, remiantis tarptautine praktika, skirti kokiai nors socialinei grupei arba kokiam nors įvykiui. Turėjome Invalidų metus, turėjome Pagyvenusių žmonių metus, ir tikrai būtų simboliška, žiūrint į ateitį, paskelbti 2000 metus Jaunimo metais Lietuvoje.
Noriu priminti, kad 1996 m. Seimas apsisprendė dėl jaunimo politikos Lietuvoje sistemos. Daugelyje šalių veikia jaunimo įstatymai. Lietuvoje buvo priimta valstybinė jaunimo politikos koncepcija, kuria valstybė pripažino jaunimą kaip atskirą socialinę grupę, kuri rūpi valstybei. Pabrėžiama, kad jaunimas – tai visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpiu gyvenančius asmenis, turinčius nuo 16 iki 29 metų. Noriu pabrėžti, kad aktyvus jaunosios kartos, galinčios perimti laikmečio reikalavimus atitinkančias dvasines vertybes ir efektyvius veikimo būdus, įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ypač aktualus tampa visuomenės permainų laikotarpiu, kai keičiasi visuomenės vertybės ir poreikiai, žmonių elgesio normos ir gyvenimo stilius.
Iš tiesų noriu pasakyti, kad valstybė pakankamai daug dėmesio skiria jaunimo problemų sprendimui, sukurtos visos struktūros, kuriomis mes galime pasidžiaugti Europoje, kurios dirba jaunimo politikos formavimo klausimais, jaunimo politika… Yra sukurta Valstybinė jaunimo reikalų taryba, veikia gausus nevyriausybinis sektorius, jis susijungęs į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą kaip skėtinę organizaciją. Lietuvos jaunimo politikos modelis rodomas kaip pavyzdys daugelyje Europos valstybių. Todėl iš tiesų nevyriausybinio mūsų jaunimo organizacijų sektoriaus pasiūlymas yra be galo vertingas ir palaikytinas Seime.
Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė iš tiesų yra parengusi programą “Jaunimas Lietuvai”, kuri bus vykdoma 2000–2001 m. Turėtų būti numatyti ir piniginiai ištekliai toms programoms vykdyti. Iš tiesų didelių pagalbinių finansinių šaltinių tam nereikės. Vykdant jaunimo politiką ir valstybės socialinę politiką yra finansuojama ir jaunimo būsto statyba, t.y. jaunų šeimų rėmimas. Aišku, ją reikėtų tobulinti, tai būtų akstinas skirti daugiau lėšų jaunimo būsto statybai. Ir į kitas problemas – į jaunimo narkomaniją, jaunimo nusikalstamumą – taip pat reikia atkreipti dėmesį ir tai būtų tam tikri valstybės prioritetai, išreikšti 2000 m.
Komiteto nariai išsakė įvairių nuomonių. Galbūt būtų galima pavadinti ir vaikų metais, ir jaunimo, bet tai nėra esminiai dalykai. Buvo nuomonių, kad jaunimas turėtų daryti įtaką ir naujos, moralios politikos formavimuisi Lietuvoje. Manau, kad jaunimo, ypač politinių jaunimo organizacijų irgi vienas iš siekių – formuoti moralios politinės kultūros metus Lietuvoje, ypač jauniems politikams, kurie papildo politinių partijų gretas.
Kitų pasiūlymų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas negavo. Šiam sprendimui yra pritarta bendru sutarimu. Todėl kviesčiau Seimą pritarti po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui “Dėl 2000 metų paskelbimo Jaunimo metais Lietuvoje”. Prieš akis jūs turite antrąjį variantą, kur yra rekomendacinio pobūdžio straipsniai Vyriausybei, taip pat savivaldybėms. Norėčiau pabrėžti, kad iš tiesų mes dabar vykdom jaunimo politikos tam tikrą decentralizaciją, kad vis dėlto ir savivaldybių tarybos skirtų tam tikrą dėmesį jaunimo politikai, ypač regionuose, miestuose, rajonuose ir, aišku, apskrityse, apskrities mastu. Ir pakviesti nevyriausybines jaunimo organizacijas, taip pat švietimo, mokslo, kultūros, sporto įstaigas, kūrybines sąjungas, žiniasklaidą aktyviai dalyvauti įgyvendinant Jaunimo metų tikslus, uždavinius, spręsti aktualias jaunimo problemas. Taip pat Vyriausybei pasiūlyti sudaryti tų metų minėjimų programą ir, aišku, numatyti lėšas jiems įgyvendinti. Tai yra toks antrasis variantas ir kviesčiau Seimą pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto išvada yra aiški. Siūlymas pritarti po svarstymo patobulintam antrajam variantui. Pasiūlymų ir pataisų, kurioms komitetas būtų nepritaręs, nėra. Galim pradėti bendrąją diskusiją. Užsirašė kalbėti diskusijoje G.Šileikis. Jo nėra. Taigi diskusija tuo ir baigėsi. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui? Galim pritarti ir pritariam po svarstymo šiam nutarimo projektui. Yra pritarta ir artimiausiu metu mes jį priiminėsime.
Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapų priežiūros” projektas Nr.P-1915 (pateikimas)
Toliau, kaip minėjau, rezervinis antrasis klausimas taip pat galėtų būti apsvarstytas iki pietų. Tai Seimo rezoliucijos “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapų priežiūros” projektas Nr.P-1915. Pateikimas. Pranešėjas A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš jūsų dėmesiui pateikiu Seimo rezoliucijos projektą “Dėl politinių kalinių ir tremtinių kapų priežiūros”. Labai trumpai, keli žodžiai apie problemą.
Manau, kiekvienos tautos arba kiekvienos visuomenės kultūrinės brandos vienas iš pagrindinių požymių yra savo piliečių kapų, išmėtytų po pasaulio šalis, tiek ir savo šalyje, apskaita ir priežiūra. Žiūrėdami į netolimą savo aplinką galim labai akivaizdžiai įsitikinti Vokietijos piliečių rūpesčiu ir kapinių priežiūra. Jau praėjo du pasauliniai karai, tačiau jie iki šiol nepamiršo, rūpinasi. Yra specialios organizacijos, skiriamos tam tikros lėšos ir nuolatinis rūpestis. Paskutinio 50-mečio istorija Lietuvai lėmė, kad šimtai tūkstančių mūsų piliečių atsidūrė už Lietuvos ribų ir (turbūt pasakysiu neperdėdamas) šimtai tūkstančių surado Sibire ir kitur amžino poilsio vietą. Dabar, sugriuvus didžiajam tautų kalėjimui Sovietų Sąjungoje, ten liko niekieno neprižiūrimos, išmėtytos politinių kalinių, tremtinių kapavietės, kuriose guli daugelio mūsų tautiečių ir kitų Lietuvos piliečių palaikai. Deja, iki šiol niekas jų nesuskaičiavo, nesuregistravo, nekalbant apie tai, kad nepasirūpino jų priežiūra. Šiokios tokios pastangos remiasi tik atskirų entuziastų darbu, kuris buvo šiek tiek masiškesnis pirmaisiais atgimimo metais. Tada masiškai buvo bandoma parsivežti savo artimųjų palaikus. Bet tai yra tik maža dalelė to skaičiaus ten atgulusiųjų į amžiną poilsio vietą. Šiuo metu dėl didelių finansinių krūvių, dėl tolimų atstumų, dėl to, kad daugelis artimųjų taip pat yra garbaus amžiaus, šios pastangos yra visai išblėsusios ir tik atskiri individai rūpinasi. Iš dalies tai yra Rusijos memorialo organizacijos atskirų žmonių pastangos, atskirų Lietuvoje buvusių politinių kalinių asmeninės pastangos, kai kurie kapai šiek tiek prižiūrimi, kai kurie registruoti, tačiau dėl apskaitos, sprendimo, kaip juos prižiūrėti, skirti minimalią lėšų sumą, kažkas turi kontroliuoti, vykdyti priežiūrą, susitarti – dėl tų dalykų yra visiška nežinia. Todėl aš manau, kad būtų tikslinga, jeigu Seimas paskatintų Vyriausybę ieškoti šios problemos sprendimo.
Siūlomos rezoliucijos projekte iš esmės yra tik du siūlymai, raginimai Vyriausybei.
Pirmas. Pasistengti pradėti pasitarimus, tartis, derėtis su Rusijos Federacijos Vyriausybe, taip pat su Kazachstano, galbūt ir su Baltarusijos arba kitų NVS šalių vyriausybėmis dėl tokių kapaviečių apskaitos ir priežiūros. Kaip tam tikras pagrindas ar bent pretekstas tokiam pokalbiui galėtų būti mūsų, Lietuvos, požiūris į sovietinių karių kapines, kurios yra šiuo metu prižiūrimos, saugomos valstybės. Tai galėtų būti kaip pavyzdys, kaip pretekstas tokiam tarpusavio susitarimui.
Antras. Vyriausybė turėtų vis dėlto konkrečiai įpareigoti kažkokią Vyriausybės instituciją: ar Kultūros ministeriją, ar Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuri turėtų tvarkyti apskaitą, kontroliuoti. Gal bus kažkokia lėšų suma, kontroliuoti jų priežiūrą ir taip toliau. Suprantama, visų tų kapaviečių, kurių yra tūkstančiai, niekas nesuregistruos. Daugelis jų sunyko, bet vis dėlto dar jų yra šimtai ir reikėtų jas inventorizuoti, pažiūrėti, kurias galima, kurias pajėgsime prižiūrėti, kurių nepajėgsime prižiūrėti, tuo tarpu šiandien nieko nėra. Yra toks entuziastas, politinis kalinys R.Racėnas, kuris turi pundelį visokių susirašinėjimo raštų ir t.t. su Komi Respublikos Vyriausybe ir su tenykščiu entuziastu iš Abezi V.V.Loškinu, kuris prižiūri kalinių kapavietes ir lietuvių kapus. Yra 42 objektų sąrašas, gautas iš Genocido ir rezistencijos centro, bet tai yra tik įvairių paminklų, kryžių ir kitų, visai nereiškia, kad tai yra kapaviečių, nežinia, kokia yra padėtis.
Todėl aš siūlyčiau, kad būtų pritarta mano rezoliucijos projektui, gal ją reikia redaguoti, aš būsiu dėkingas, jeigu kas pasiūlys. Manau, kad ji galėtų būti naudinga ir dabar rengiamam premjero vizitui į Maskvą, gal tai būtų tiesiog pretekstas, galimybė iškelti šią problemą ir pasiūlyti Rusijos Vyriausybės tam tikriems atstovams tartis, kada galima būtų pradėti derybas, aptarinėti tas problemas. Aš tiek.
PIRMININKAS. 3 Seimo nariai nori jūsų paklausti. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kartu ir pasiūlyti. Ar nereikėtų patikslinti rezoliucijos pavadinimą “Dėl politinių kalinių kapaviečių ir tremtinių kapų priežiūros”, nes jūs žinote, kad politinių kalinių kapų nėra. Toliau dėl ketvirtosios pastraipos, kur yra užrašyta “lietuvių tremties ir įkalinimo vietos”. Mes gerai žinome, kad yra sušaudymo vietos, visiškai tiksliai, tai Červenė ir dar kitos. Ir dar kitose vietose, ten galutinis aštuntojoje pastraipoje jūsų tos, sakykim, ir įkalinimo tremties vietos ne visos paminėtos. Vienu žodžiu, ją, matyt, reikėtų dar patikslinti, tada tikrai ji galėtų tikti. Ačiū.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū už pasiūlymus. Tikrai galima būtų patikslinti.
PIRMININKAS. E.Kunevičienė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš nevisai supratau, ar tai politinė rezoliucija, ar tai dalykinė. Jeigu bus dalykinė, tai reikėtų iš karto toje rezoliucijoje numatyti ir pasiūlymus dėl finansavimo klausimų. Kartu norėčiau pasakyti, kad galbūt geriau būtų dar čia – ir atminties išsaugojimo. Vis dėlto jeigu mes Lietuvoje padarytume kokią nors sieną, kur kiekviena marmuro lenta būtų pagal lagerius, pagal tremties vietas, o ten visų žuvusių, mirusių, nukankintų pavardės surašytos, tada tikrai būtų didelis ir prasmingas darbas. Jeigu ta rezoliucija dėl politinių tikslų, aš jai pritariu, o jeigu dalykiškai, tai ją reikėtų tobulinti.
A.N.STASIŠKIS. Dėl antrosios klausimo ar pasiūlymo dalies. Iš tikrųjų turbūt tai yra ne šios rezoliucijos reikalas dėl pavardžių ar sąrašų, ar kokių nors stelų paskelbimo. Galbūt tam bus rasta vietos, kai bus projektuojama Lukiškių aikštė ar kokie kiti memorialai, nes iš tikrųjų tokių minčių yra ir jas reikia tikslinti.
Dėl pirmosios klausimo dalies. Pastraipos pabaiga yra “Lietuvos Respublikos Seimas ragina Vyriausybę”, o pati sakinio pabaiga – “taip pat skirti reikalingas lėšas”. Aš manau, kad tai yra atsakymas. Šios rezoliucijos tikslas iš tikrųjų yra paskatinti Vyriausybę, kad pradėtų konkrečius darbus. Čia nėra nei politikos, nei ko nors, tiesiog yra daugybė svarbesnių, sakyčiau, aktualesnių sunkių problemų. Įvairiuose pokalbiuose visi pripažįsta, kad tą reikia daryti, bet eina mėnuo po mėnesio, metai po metų, o tas dalykas nesikeičia. Kaip aš sakiau baigdamas, tokia vienintelė politinė prasmė galbūt būtų premjero vizito į Maskvą metu, jis galės pasinaudoti ja, jeigu bus tam tikra proga. Ji gali būti paranki, tiesiog patogus momentas iškelti tokią problemą, kuri, aišku, bus išspręsta ne iš karto, bet galbūt bus susitarta, kad reikia apie tai tartis kokiu nors lygmeniu.
PIRMININKAS. Ir klausia S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik apie tai, kuo jūs pabaigėte. Kaip jūs minėjote, kad tai būtų kaip ir savotiška pagalba premjerui R.Paksui. Ar jūs tuo norite pasakyti, kad be šitos pagalbos apie tas problemas nebus kalbama, ir ar jūs manote, kad jeigu Seimas priimtų rezoliuciją, tai tai jau būtų kaip užtikrinimas, kad apie tai bus kalbama?
A.N.STASIŠKIS. Aš manyčiau gerokai paprasčiau. Manau, kad tai būtų pakankamai paranku premjerui arba delegacijos nariams pradėti pokalbį, kad Seimas Vyriausybę paragino pabandyti ieškoti šios problemos sprendimo. Manau, kad tai būtų labai korektiška, patogi priežastis, pretekstas pradėti tą kalbą. Tiesiog manau, kad tai būtų naudinga.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi pateikimas baigtas. Kiek aš suprantu, yra bendras sutarimas redaguoti šią rezoliuciją. Matyt, galėtume pasiūlyti pono A.Stasiškio vadovaujamai komisijai ją ir redaguoti.
A.N.STASIŠKIS. Galbūt galima būtų ją paredagavus po pietų ir priimti, nes aš…
PIRMININKAS. Tai aš siūlau iš tikrųjų, jeigu jūs… Arba mes galime nutarti ją priimti ir ketvirtadienį.
A.N.STASIŠKIS. Galbūt, aš nežinau.
PIRMININKAS. Gal pabandykime sutarti, kad ketvirtadienį mes ją priiminėjame. Ar S.Pečeliūnas norėtų dėl vedimo tvarkos, ar dėl ko?
S.PEČELIŪNAS. Jūs sakėte, kad galbūt kokia nors komisija galėtų atlikti tą redakcinį darbą. Bent būtų gerai, kad mes žinotume, kam konkrečiai savo pastabas ar pasiūlymus pateikti. Gal išvardytume tą komisiją, nes čia ne visai statutinis, bet gal ir neblogas siūlymas.
PIRMININKAS. Mes sutarėme, kad redaguos A.Stasiškio vadovaujama Politinių kalinių ir tremtinių, ir dar ilgesnio pavadinimo pagal Seimo statutą sudaryta nuolatinė komisija. Prašom A.Stasiškiui arba jo patarėjams teikti siūlymus ir prašom iki ketvirtadienio šią rezoliuciją suredaguoti.
Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos “Dėl žemės reformos” projektas Nr.P-1805(3) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 1-14 darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos “Dėl žemės reformos” projektas, registracijos Nr.P-1805(3). Pranešėjas V.Lapė, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Prašom.
V.LAPĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums yra išdalytas rezoliucijos projektas, pažymėtas numeriu 3. Iš Seimo narių sudaryta redakcinė komisija bandė ją įvairiapusiškai taisyti, tobulinti, gerinti ir sutinka su tuo projektu, kuris jums yra šiandien pateiktas. Rezoliucija, žinoma, yra parengta senokai, šiandien galbūt kai kas jau yra pasikeitę dėl pačio jos vykdymo proceso. Kaimo reikalų komitetas šiuo momentu vykdo nemažą darbą, tai yra parlamentinę kontrolę Kėdainių rajone, matyt, Kaimo reikalų komitete bus priimtas dar koks nors dokumentas. Aš manau, jeigu nėra didelių prieštaravimų, kolegos galėtų kalbėti, bet siūlyčiau šį dokumentą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pateikta suredaguota rezoliucija ir pradedame bendrą diskusiją. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 3 Seimo nariai yra užsirašę kalbėti bendroje diskusijoje. V.Andriukaitis. Nematau. Tada M.Pronckus. Prašom į tribūną.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktai rezoliucijai iš esmės aš pritariu. Pritariu, nes apie realius dalykus pradedama kalbėti realia kalba. Atsisakome užkalbėjimų, pavyzdžiui, kad žemės reformą užbaigsime per 2–3 metus. Iki konservatorių 3 metų valdžios jubiliejaus liko keli mėnesiai ir mes turime ne reformos užbaigimą, o rezoliuciją, kurioje kalbama apie ypač sudėtingą padėtį. Juokingiausia, kad tokiuose užkalbėjimuose buvo ir yra tai, kad jais dažnai patiki ne tik mažiau informuoti piliečiai, bet ir gana aukšti pareigūnai. Man įsiminė tokio patiklumo pavyzdys, įvykęs maždaug prieš metus, turiu omenyje žiniasklaidos pagarsintą Prezidento apsilankymą Žemės ūkio ministerijoje. Prezidentui ten buvo rodomos žemės reformos bylos ir jam buvo sakoma, bent taip žiniasklaida rašė, kad žemės reforma bus įvykdyta per metus.
Taigi aukščiausiam šalies pareigūnui buvo sakoma aiški nesąmonė, ir nieko. Jokios ypatingos reakcijos nei iš vienos, nei iš kitos pusės. Taigi malonu. Galbūt tikro su šia rezoliucija užkalbėjimo laikai Lietuvoje baigėsi. Tuo tarpu žemės grąžinimo (aš nekalbu apie reformą, jos kol kas nėra, nes vyksta tik žemės grąžinimas) reikalų padėtis yra šiek tiek liūdnesnė, nei pažymi rezoliucija. Šito liūdnumo esmė yra ta, kad iki 1997 m. sausio 1 d. privatizavus 60% žemės per kitus dvejus metus, t.y. 1997 ir 1998, privatizuota tik 3%. 60% ir 3%. Liūdnumas yra tas kad šiuo metu daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių, parašiusių prašymus žemei atsiimti, dar laukia matininkų ir nuosavybės dokumentų. Galiausiai liūdnumas yra ir tas, kad kompensacijai už žemę reikia dar apie 800 mln. Lt. Pinigų valstybės ižde ne tiek jau daug, tuo tarpu girdi, kad valstybės turtas išparduotas ar atiduotas. Taigi valstybė vis mažiau turi paklausių akcijų, vertybiniai popieriai kol kas taip pat neišleisti. Kalbėti apie žemės reformos arba žemės grąžinimo pabaigą, neatsiskaičius su žmonėmis, būtų nelabai rimta.
Tokia rezoliucija, nors ir su tais trūkumais, mane pakankamai tenkina. Parodo, kad vis dėlto mes turime nelabai kokią žemės reformos barų padėtį. Būtų labai gerai, kad po tos rezoliucijos šita padėtis taisytųsi, būtų labai gerai. Tačiau kol kas aš nematau realių žingsnių, kad iš esmės kas nors per daug judėtų. Ačiū už dėmesį. Rezoliucijai pritariu.
PIRMININKAS. Kviečiu V.Velikonį.
V.VELIKONIS. Gerbiamieji kolegos, aš dar nežinojau, už ką Kainas užmušė jaunesnįjį brolį Abelį, tačiau aš gyvenau prie geležinio paminklo, kur po Stolypino reformos brolis užmušė brolį už kelis kvadratus žemės. Taigi žemės klausimas ir atsakymas, kieno yra mūsų žemė, nepaprastai svarbus. Todėl šiandien aš esu dvigubai laimingas, kad atsirado tokia rezoliucija, kurioje rašoma tai, ko mes prieš dešimt metų pas gerbiamąjį G.Vagnorių, vienuolika žymiausių specialistų, vadovų vykome ir prašėme. Žemės ūkio reforma yra nepaprastai svarbus dalykas ir vienas svarbiausių jos būdų yra kompleksiškumas, nesiblaškymas. Šiandien rašoma, kad daugelio kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektai rengiami nekompleksiškai, paliekami nesutvarkyti namų valdų ir asmeninio ūkio žemės sklypai, tai trukdo reformos darbams ir taip toliau. Apie 50 įvairių pareiškimų ir protestų, prašymų, siūlymų Žemdirbių sąjunga per tą laiką buvo pateikusi, siūlė tai, kas šiandien čia surašyta. Žinoma, geriau vėliau negu niekad.
Galima visaip į kiekvieną problemą žiūrėti, pavyzdžiui, gražus bukletas išleistas, bet kam taip rašyti: “Žemės reformos vyksmas ir nuosavybės teisių atkūrimas į žemę iš esmės paspartėjo pastaraisiais metais”. Pastaraisiais metais metams buvo sustabdyta žemės reforma, puikiausiai žinot, dešimt kartų lėčiau grąžinama žemė, 26 kartus pabrango jos atidavimas, bet tai jau praėjo ir dabar, man atrodo, tie reikalai turės iš tikrųjų daug geriau eiti. Reikia realiai žiūrėti į gyvenimą. Aš, pavyzdžiui, irgi gražiai žiūrėjau į kviečių lauką Panevėžio rajone, o kai išlipau ir pradėjau skaičiuoti, tai ant kiekvienos varpos po 87 amarus. Baisūs dalykai dabar darosi Lietuvoje. Šita sausra Vidurio Lietuvą beveik visai sunaikino. Todėl ūkininkai šiandien ne be reikalo protestuoja. Reikia pinigų, reikia kovoti su amarais ir t.t. Čia galbūt kitas klausimas, bet iš tos rezoliucijos man norėtųsi priminti ir įtvirtinti, kad šiandien ieškoma kaltininkų ir jie iškart išlenda. Pirmiausia – tai matininkai. Man atrodo, reikia patvirtinti ir įteisinti matininkų statusą, apmokėti jiems žmoniškai. Jie gauna 400–600 braidydami vasarą ir žiemą po laukus. Žinoma, nuolat tie specialistai keičiasi, čia lėšų klausimas, įtvirtinimo ir taip toliau.
Labai protingai kalbama apie sodus. Pramoninių sodų išpirkimo ir kitus klausimus. Jau beveik visi išnaikinti, medis priklauso vienam šeimininkui, žemė kitam ir t.t., ir t.t. Kaip gali ranka pakilti ir atimti iš Žemės ūkio ministerijos, kuri vykdo reformą, Žemėtvarkos institutą. Šiandien jis vėl grąžintas. Bet kiek tai padarė nuostolių. Šiandien kalbama apie kadastro įmonę, kuri irgi atskirta nuo Žemės ūkio ministerijos, nuo visų tų smegenų, ir dar nenusprendžiama jos grąžinti.
Ir paskutinis klausimas, kuris čia minimas, man atrodo, kad reikėtų labai rimtai pažiūrėti ir į datą. Čia rašoma, kad Europos Komisijai yra pažadėta iki 2001 m. baigti šią žemės reformą. Gal nereikia to socialistinio lenktyniavimo ir trim mėnesiais paankstinti, kad grįšim, bus padaryta iki 2000 m. spalio 1 d., visus metus. Kodėl mes turim pagal mėnulio kalendorių dirbti, kai anksčiau metuose buvo 9 mėnesiai. Yra 12 mėnesių ir reikia jais pasinaudoti. Aš taip pat, kaip ir gerbiamasis Mykolas, pritariu šiai rezoliucijai. Jeigu jinai bus protingai vykdoma, šitas didžiulis darbas bus paspartintas. Jis labai reikalingas Lietuvai.
PIRMININKAS. Ir R.Ozolas, neužrašytas į kompiuterį, dar norėjo kalbėti. Prašom.
R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad mes gerai padirbėjome redakcinėje grupėje ir aš esu patenkintas, kad rezoliucija suredaguota būtent taip. Nenorėčiau įžvelgti socialistinio lenktyniavimo nurodant, iki kurios dienos turėtų būti atlikta žemės reformos, žemės grąžinimo procedūrų dalis. Tai jau yra pavėlavęs darbas ir bet koks jo paspartinimas nurodant labai aiškią ir griežtą datą yra tiesiog priedermė. Mes, ateidami į šitą Seimą, kaip vieną svarbiausią darbą žadėjom savo rinkėjams – grąžinsime žemę. Tai pasistenkim šitą darbą padaryti iki galo, kol mes dar turim galimybių paspartinti ir Vyriausybės darbus šioje srityje. Prašau palikti taip, kaip yra. Taip pat gerbiamuosius Seimo narius, ir poną M.Pronckų, ir poną V.Velikonį, prašau neprieštarauti šitam, galbūt, jų akimis, ir socialistinio skambesio formuluotei. Tiktai nėra socializmo.
Aš su šia rezoliucija surinkau savo Alytaus apygardos žemdirbius, suinteresuotus žemės reformos spartinimu. Jie taip pat prisakė labai daug ir protingų pageidavimų. Kaip antai, jie prašo, kad būtų nustatyta tvarka žemės grąžinimo savininkams, kai jų žemė išnuomota fiziniams ar juridiniams asmenims prie jų turimų pastatų. Tai yra visiškai teisingas siūlymas. Jie prašo norminio dokumento, kuriame būtų detaliai paaiškinta, kokių dokumentų reikia norint nustatyti buvusios sodybos vietą ir sunaikinimo faktą. Sukonkretinti sąvoką “sunaikinta sodyba”. Iš tiesų interpretacijų ten yra labai daug ir jos labai kliudo, turit galvoje mūsų teisėtvarkos formalųjį pobūdį. Taip pat yra prašoma dar patvirtinti valstybės įmonių sąrašą, kurių akcijas galima būtų gauti už kompensuojamą žemę. Visiškai normalus Vyriausybės padarytinas darbas. Tokių prašymų yra daugiau. Aš nesiūlau, kad tai būtų įrašyta į tekstą. Ponas V.Lapė gali būti ramus, teksto nekeisim. Bet noriu pasakyti Seimo nariams, kad iš tiesų mes galėtume rekomenduoti Vyriausybei padaryti tai, ko čia nėra įrašyta. Bent jau remiantis Seimo svarstymo protokolu šituos savo pageidavimus jai išreikšti.
Aš itin patenkintas tuo, kad įrašytas punktas apie žemės reformą, kaip nacionalinės svarbos uždavinį. Iš tiesų kaime dabar tai darosi pirmaeilis, visus kitus į antrą planą nustumiantis uždavinys. Vakar buvau Joniškio žemdirbių susibūrime. Klausimai, kurie galėtų būti pastūmėti greičiau baigus žemės grąžinimą, akivaizdūs. Taigi labai prašau balsuoti už šią rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėsi diskusija. Dabar turime apsispręsti, ar priimame šią rezoliuciją tokią, kokia jis yra pateikta. Keturi – už, keturi – prieš dėl balsavimo motyvų. S.Pečeliūnas nori kalbėti. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, šiandien aš tikrai galiu pasidžiaugti, kad, nugalėję tą užsispyrimą, kuris buvo čia ir pradžių, kai lyg ir nenorėjom sudaryti redakcinės grupės, šiandien vis dėlto matom konkretų rezultatą. Oponentų dėl galutinio rezoliucijos teksto iš esmės yra ne tiek daug arba jie turi tik vieną kitą pastabą ar patys pripažįsta, kad rezoliucijos tekstas, palyginti jį su pačiu pirmuoju, tikrai gerokai pasitaisė, tapo konstruktyvesnis, konkretesnis. Mes galėsime, na, geriau kontroliuoti mūsų Vyriausybę ir prašyti jos tuos darbus, kuriuos įvardijom šioje rezoliucijoje, tikrai daryti laiku ir taip, kaip Seimas norėtų. Todėl aš ją palaikau džiaugiuosi, jog vis dėlto bendro sutarimo būdas dar kartą patvirtino, kad gali duoti labai konkretų, apčiuopiamą ir gerą rezultatą. Tikiuosi, kad ir ateityje Seimas stengsis eiti būtent šiuo keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Senkevičius nori kalbėti prieš.
J.SENKEVIČIUS. Aš iš esmės pritariu pačiam faktui, kad tokia rezoliucija pasirodė pasaulyje, bet mane labai neramina 4 punktas, kuris yra labai nekonkretus. Aš pateikiau pasiūlymą. Jeigu į mano pasiūlymą būtų atsižvelgta, aš balsuočiau už šią rezoliuciją. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ir J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų rezoliucija pagerėjo, palyginti su pradiniu jos variantu, tačiau, jeigu taip galima sakyti, vis dėlto yra motyvų, kurie dar leidžia išsakyti kai kurias pastabas bei pasiūlymus, juo labiau išklausius arba surinkus papildomą medžiagą. Pirmiausia tai konstatuojamoji dalis, jos paskutinioji pastraipa, kad nepateisinamai pabrango žemės reformos darbai. Iš tikrųjų jie pabrango, bet ar nepateisinamai? Dėl to, matyt, reikėtų padiskutuoti, todėl tas žodelis “nepateisinamai”, kaip sako Teisės departamentas, galėtų būti perteklinis.
Toliau antrasis punktas, kuriame irgi nurodyta nedelsiant pradėti. Aš sakyčiau, kad ne tik kaime, bet ir mieste vis dėlto ta reforma jau vyksta. Gal mūsų nepatenkina tempai, bet vis dėlto žodžius “nedelsiant pradėti” būtų galima pakeisti “spartinant žemės grąžinimą” ir t.t. Tai rezoliuciją padarytų šiek tiek, sakykim, optimalesnę.
Čia jau buvo minėta ir dėl trečiojo punkto. Ir dėl tos reformos tarnybos miestuose nevisiškai aišku, ir, kaip minėta, socialistinis lenktyniavimas (septintasis punktas), nes visur šiuo atveju kalbama apie 2000-ųjų metų pabaigą, todėl ta spalio 1 d. irgi galėtų būti “iki 2000-ųjų metų pabaigos”. Tada būtų normalu, atitiktų pačią pradžią, Europos Komisijos pažadus tai komisijai, juo labiau kad darbų tikrai dar užteks, ir gana rimtų.
Jeigu būtų padaryti šie nedideli patikslinimai bei papildymai, aš tikrai pritarčiau šiai rezoliucijai, nors ir, kaip sakoma, iš bėdos, nes anksčiau ginčijomės. Yra mano parašas, aš jo neatsisakau, bet padarius šiuos nedidelius pataisymus ji būtų kur kas kokybiškesnė ir lojalesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitokių pasiūlymų, apie kuriuos kalba J.Listavičius, negauta, jie neišdalyti. Yra vienintelis siūlymas, kuris yra išdalytas, – tai J.Senkevičiaus siūlymas keisti ketvirtąją punktą. Dėl jo reikėtų apsispręsti balsuojant. Tada turėsime apsispręsti, ar priimam rezoliuciją, ar dar bandom ją redaguoti, kaip siūlo J.Listavičius. Taigi dėl ketvirtojo punkto – J.Senkevičiaus siūlymo. S.Pečeliūnas nori kalbėti? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš tik ką pažiūrėjau pono J.Senkevičiaus siūlymą. Jis esmės nekeičia, tik yra griežtesnis ir aiškesnis. Jeigu nebūtų didelio pasipriešinimo, aš manyčiau, būtų galima pono J.Senkevičiaus siūlymą priimti gal net ir bendru sutarimu.
PIRMININKAS. V.Lapė nori prieštarauti.
V.LAPĖ. Man atrodo, mes pakankamai gerai išnagrinėjome tą straipsniuką, arba tą punktą, ir keisti tikrai nėra prasmės. Jis yra pakankamai griežtas ir teisingas.
PIRMININKAS. J.Senkevičius dar nori kalbėti.
J.SENKEVIČIUS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tokį disonansą tarp ketvirtojo ir visų kitų punktų. Visur yra datos, visur yra terminai, visur yra įpareigojimai, o šitas nieko neįpareigoja – tik išnagrinėti galimybes, ir viskas. Mano pataisa iš esmės nekeičia nieko, bet yra konkretesnė. Aš manau, kad mes, įrašydami tą pataisą, išvengsime politinių spekuliacijų, jog yra skriaudžiamas tik vienas valstybės regionas.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji…
J.SENKEVIČIUS. Prašo perskaityti. Labai trumpas, vienas sakinys. Projekte prašyta: “Išnagrinėti žemės grąžinimo darbų spartinimo galimybes Lietuvos rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose”. Aš siūlau: “Imtis neatidėliotinų priemonių žemės grąžinimo darbams Lietuvos rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose paspartinti”. Tai visa pataisa. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiam diskusiją. Ponas J.Senkevičius siūlo dar sparčiau grąžinti žemę rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose, t.y. grąžinti greičiau negu visoje Lietuvoje. Ten numatyta iki 2000 m. spalio 1 d. Gerbiamieji kolegos, mes balsuodami turime apsispręsti, ar pritariame J.Senkevičiaus siūlymui. Registruojamės. Prašom registruotis. Balsuojame dėl J.Senkevičiaus pataisos.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Kas už tai, kad ši pataisa būtų priimta, prašom balsuoti. Tai yra kita ketvirtojo punkto redakcija. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už J.Senkevičiaus pataisą, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už siūlymą – 17, prieš – 15, susilaikė 15. Taigi lieka pagrindinio teksto redakcija.
Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi yra apsispręsta dėl visų pataisų, turime apsispręsti dėl visos rezoliucijos. Mes galime arba ją priimti, arba nepriimti, siūlyti pavesti iš naujo ir t.t. Kadangi buvo siūlymas ją priimti, iš pradžių balsuosime dėl to, ar priimame. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta, balsuoja už. Kas galvoja kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 39, prieš – nė vienas, susilaikė 10. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija “Dėl žemės reformos yra priimta”. Ir, gerbiamieji kolegos, dar pratęsiam trumpam posėdį. Svarstome paskutinį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą, t.y. 15 darbotvarkės klausimas, – Seimo nutarimo “Dėl integracijos į NATO rėmimo komisijos sudarymo” projektas. Turėtume svarstyti ir priimti. R.Juknevičienės nėra. Kiek aš žinau, A.Ažubalis yra pasiruošęs tarti šiuo klausimu žodį. Prašom.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl integracijos į NATO rėmimo komisijos sudarymo” projektas Nr.P-1866(2) (svarstymas ir priėmimas)
A.AŽUBALIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Nuo 1997 m. liepos mėnesio Madrido NATO viršūnių susitikimo iki šių metų balandžio mėnesio Vašingtono NATO viršūnių susitikimo Lietuva padarė žymią pažangą integruodamasi į NATO struktūras. Jeigu Madrido susitikime Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, buvo įvardytos labai aptakiai, t.y. Baltijos regionu pavadinta, tai dabar, šiais metais Lietuva buvo pažymėta, kaip padariusi žymią pažangą integruojantis į NATO ir paminėta kaip viena iš tikėtinų kandidatų tapti NATO nare. Taigi aš manau, kad ir mums reikia šiuo požiūriu sustiprinti savo pastangas ir pradėti geriau koordinuoti darbą tarp atskirų komitetų. Turiu minty tarp Nacionalinio saugumo komiteto, tarp Užsienio reikalų komiteto, tarp Finansų ir biudžeto komiteto. Ir aš manau, kad tokia komisija, tokios komisijos sudarymas tam pasitarnautų, juolab kad yra pavyzdys. Jeigu mes sukūrėme Europos reikalų komitetą, kuris puikiai tvarkosi ir puikiai dirba kartu su Vyriausybės… Vyriausybės sudarytą struktūrą, t.y. Vyriausiąją Europos integracinę komisiją, aš manau, kad ir mums nereikia čia atsilikti šiuo požiūriu, ir būtina sudaryti tokią komisiją. Juolab kad Vyriausybė šių metų balandžio 29 d. savo nutarimu Nr.491 taip pat sukūrė Lietuvos integracijos į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO) koordinavimo komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Taigi kadangi artėja iš tikrųjų konkretūs darbai, kai mes būsim pakviesti į NATO, mums irgi reikia keisti savo, sakykim, tobulinti savo darbines parlamentines struktūras. Taigi aš siūlau priimti šitą nutarimą, tiktai su viena galbūt tokia išlyga. Tas pavadinimas “Dėl integracijos į NATO rėmimo komisijos sudarymo” yra labai gremėzdiškas. Gal mes galėtume bendru sutarimu pavadinti labai paprastai, kaip ir Europos reikalų komitetą – “Dėl NATO reikalų komisijos”. Žodį “sudarymo” taip pat siūlyčiau išbraukti todėl, kad Teisės departamento išvadose yra labai aiškiai parašyta, jie siūlo išbraukti žodį “sudarymo”, nes čia ne tik sudaroma komisija, bet tvirtinami ir pirmininkas, ir jo pavaduotojai, ir t.t. Gal tiek. Ir dar norėčiau pridėti, kad, matyt, mums nepavyks priimti šiandien šio nutarimo 3 straipsnio, nes prieš tai, matyt, reikėtų visai komisijai susirinkti ir apsispręsti, ir išrinkti komisijos pirmininką ir pavaduotoją.
PIRMININKAS. Taigi ačiū, gerbiamasis pranešėjau. R.Pleikys nori taip pat dar kalbėti diskusijoje. Prašom.
R.PLEIKYS. Gerbiamasis pranešėjau, manyčiau, jog tikslesnis pavadinimo variantas galėtų būti “Dėl integracijos į NATO reikalų komisijos sudarymo”. Būtų tiksliausiai pasakyta tai, ką mes turime galvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote komisiją vadinti Integracijos į NATO reikalų komisija…
R.PLEIKYS. Reikalų komisijos. Nes mes dar, deja, kol kas nesame NATO, dėl to NATO reikalų būtų šiek tiek pasakyta per smarkiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet mes nesam ir Europos Sąjungos nariai. Tačiau Europos reikalų komitetą mes turime.
R.PLEIKYS. Tiesiog toks yra mano požiūris.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, gal dėl pavadinimo mes iš tikrųjų dar turime laiko apsispręsti. Ar galėtume po svarstymo pritarti šiam nutarimui? Galim pritarti, taip? Ar galime pradėti priėmimo procedūrą? Galim pradėti priėmimo procedūrą. V.Jarmolenka – dėl vedimo tvarkos. Prašom. V.Jarmolenka. Prašau.
V.JARMOLENKA. Aš nemanau, kad mes galim pradėti priiminėti šitą…
PIRMININKAS. Jūs kalbat ne per tą mikrofoną. Prašom, dar paspauskit mygtuką prie…
V.JARMOLENKA. Aš būtent kalbu per savo mikrofoną.
PIRMININKAS. Na, prašom.
V.JARMOLENKA. Dar sykį sakau, kad netgi prelegentas ponas A.Ažubalis paprašė… Labai ačiū, pagaliau jūs supratot, kur aš sėdžiu. Netgi prelegentas ponas A.Ažubalis pasakė, kad, ko gero, 3 straipsnio mes negalėsim nei priimti, nei… Aš siūlyčiau priėmimą šiandien atidėti, juo labiau kad buvo du pasiūlymai dėl pavadinimo. Būtų labai teisinga išklausyti netgi Šiaurės Atlanto Parlamentinės Asamblėjos delegacijos nuomonę dėl kandidatūrų ir t.t., ir mes vakar per posėdį irgi pasakėm, kad mes bandysim rašyti laišką delegacijos vardu. Dėl to aš prašau…
PIRMININKAS. Jūs manote, kad…
V.JARMOLENKA. Dėl to aš prašau nepradėti priimti…
PIRMININKAS. Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, po svarstymo pritariam. Tačiau, atrodo, yra nesutarimų dėl pagrindinio dalyko, t.y. dėl komisijos sudėties. Todėl siūlom iš tikrųjų tada toliau priėmimo nedaryti. Po svarstymo pritariam ir tuo baigiame šio klausimo svarstymą. Ar S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos? Tai aš noriu priminti, kad po svarstymo mes pritarėm ir norėjome kalbėti dėl priėmimo, tačiau V.Jarmolenkos argumentai mus sustabdė nuo šio darbo. Taigi, gerbiamieji kolegos, tuo baigiame mūsų rytinio plenarinio posėdžio darbus. Skelbiu pietų pertrauką iki 15 val.